7

I š s a m u s t u r I n y s

1 s k y r i u s . Jūsų savigarba • savIgarbos paslaptIs (kaIp IšmoktI gerbtI save) … 16

Būkite pati sau tarsi motina, kuri ir pagailės, ir apgins nuo neteisingų priekaištų, ir padrąsins. Jei norite būti nelaiminga – būkite sau pamotė, kuri tik kritikuoja ir nemoka paglostyti galvelės.

• tavo karalystė – prIvatus gyvenImas … 26Kaip būti laimingai šalyje, kurioje tau gali sumažinti atlyginimą ar vėluoti jį sumokėti arba apskritai atleisti iš darbo? Gyventi viltimi, kad ekonominė situacija pagerės, sieti savo laimę su visuomenės likimu? Ar susikurti savo autonominį, nuo valstybės ir „bendro likimo“ nepriklausomą pasaulį? Štai naujausia išgyvenimo filosofija ir ji pamažu įsitvirtina Lietuvoje.

• Išmok pasakytI „ne“... … 40Draugei, giminaičiams, mamai, vaikinui, šefui

Jei nenori eiti į vakarėlį, tai ir neik. O jei mieliau pasivaikščiotum po parką, užuot su vaikinu ėjusi į kiną, taip jam ir pasakyk. Susivok, kur tavo pačios, o kur kitų tau primetami norai. Kitaip žmonės amžinai lįs į tavo gyvenimą ir diktuos, ką daryti.

2 s k y r i u s . Jūsų buitis • kol kalbu – tol gyvenu … 50

penki atsakymai į klausimą, kodėl taip mėgstame plepėti

nenukirpta virkštelė, kuri sieja su motina. plepėti – vadinasi, įgyti iliuzinę valdžią. bijoti tylos – bijoti mirties. Patikrinkite, ar esate pleputė.Mama jūsų gailėdavosi, įkalbinėdavo, juokdavosi iš jūsų vaikiškų pokštų. Kodėl gi dabar, tapusi suaugusiu žmogumi, pasakojate apie savo nesėkmes? Kad jūsų gailėtųsi. Kodėl pasakojate apie pasisekimus? Kad jus pagirtų! Kodėl vis juokaujat, stengiatės atrodyti linksma, draugiška, bandote atsidurti dėmesio centre? Kad drauge su jumis juoktųsi, plekšnotų per petį.

v I r s e l I s

8 9Išsamus turinys Išsamus turinys

• valgymo menas: penkI moterų tIpaI … 64virėja, storulė, gurmanė, nihilistė, vykdytoja

Atpažink save iš to, kaip valgai!Tuo prasideda mūsų rytas. Tuo baigiasi kiekviena mūsų diena. Bet kaip retai susimąstome apie tai, iš ko susideda mūsų gyvenimas.Vieni žmonės valgo greitai, kiti – lėtai. Vieni neatsisės prie stalo anksčiau, nei ant jo atsiras graži staltiesė ir puokštė gėlių. Kiti pasirengę kramsnoti kur papuolė, kad ir prie šiukšlių dėžės gatvėje.Kaip ir ką jūs valgote – toks ir esate žmogus.

3 s k y r i u s . Jūsų pinigai • mInImalIzmas: neIšlaIDauk Ir būk laImInga! … 80

menas gyventi pagal išgales

Penkios pakopos į laimęKad ir kiek uždirbtum pinigų, vis tiek jie kažkur dings? Netiesa! Taip kalba tie, kurie nėra susipažinę su minimalizmo filosofija. Tie, kurie ją pritaikė sau, nekartos Donatos ir Erikos klaidų. Pagrindinė šios filosofijos taisyklė: uždirbdama daugiau, orientuokis į gyvenimą, kai uždirbdavai mažiau.

• JeI netekaI Darbo … 92netekai darbo, bet ne gyvybės

keturI patarImaI, kaIp IšvengtI panIkosĮveik darbo netekties stresą

Kiekvienam žmogui būdinga skurdo baimė. Kad ir kaip ten būtų, privalote atminti: kai netenkate darbo, skurdo baimė sukelia jums pačias sunkiausias psichines būsenas.

Apėmus stresui mūsų sąmonė taip susiaurėja, kad nebejaučiame gyvenimo pilnatvės. Netekę darbo nebevertiname tokių dalykų kaip sveikata, darni šeima, vaikai, nors visos tos vertybės nė negalėtų būti palygintos su „darbo vieta“ (juk jos dažniausiai laikomės tik dėl pinigų!).

4 s k y r i u s . Jūsų vyriškis • barnIs su vyru: kaltI bIologInIaI veIksnIaI! … 104

Kartkartėmis jis ima kabinėtis prie mano išvaizdos ir reikalauja pasikeitimųbiologinis atsakymas. Genetiškai jis užprogramuotas keisti partnerę

„Nuolat pykstamės su Arnoldu dėl to, kad jis niekada neranda savo daiktų. Tipiška scena: „Tavo kojinės viršutinėje lentynoje, vakar mačiau.“ – „Jų ten nėra!“ – „Gerai pasižiūrėk!“ Viską išverčia. „Jų ten nėra!“ – „O čia kas?!“ Ir taip vos ne kasdien. Tiesiog pavargau. Kiekvieną kartą reikia vaikščioti iš paskos ir rodyti, kur kas padėta: spintoje, šaldytuve, netgi mūsų automobilio bagažinėje!“ – guodžiasi Gerda, 31 metų vertėja.Jei Gerda žinotų, kad dėl visko kalta Arnoldo akies sandara, ji mažiau širstų ant savo gyvenimo draugo. Moterims geriau išsivystęs periferinis regėjimas, o vyrams – regėjimas į tolį.

• Jo achIlo kulnas … 120šešios vyriškos silpnybės ir kaip su jomis kovoti

Iš pirmo žvilgsnio tokie stiprūs, nepriklausomi, kiekvienas jų turi savąjį Achilo kulną, savo silpnybę. Vienos moterys išsigąsta išvydusios, kad jie nėra tokie jau stiprūs. Kitos ima su jų silpnybėmis kariauti. Trečios žiūri atlaidžiai... Kaip kiekvienu atveju elgtis ir ar negalima iš to išpešti sau naudos?

• Manovyras –taiManovaikas.arneštikavosįlovą?…128šeši neįkainojami patarimai, kaip atsikratyti „mamytės“ komplekso

Ar galima prarasti vyrą dėl pernelyg didelio gerumo? Daugelį skyrybų Lietuvoje, daug vyrų neištikimybės atvejų lemia tai... kad moterys pernelyg uoliai globoja savo sutuoktinius. Kodėl taip nutinka? Ar reikia slopinti iš gelmių kylantį norą tarnauti vyrui? Kodėl vyras toli gražu ne visuomet vertina jūsų motiniškus jausmus?

• plepus vyras … 136mano geriausia draugė – mano vyras

Ar turi vyras moteriai pasakoti apie savo mintis ir jausmus? Ar tai sustiprina meilę? Ar negadina jo „įvaizdžio“? Kas geriau – užsidaręs (mažai suprantamas), ar plepus (suprantamas) vyras?

10 11Išsamus turinys Išsamus turinys

Kai sėdatės su juo prie stalo, jis ima pasakoti apie viską, kas jam nutiko darbe. Kaip į jį pažiūrėjo, kas pagyrė, kas kritikavo. Jūs žinote apie visas jo bendravimo su kolegomis smulkmenas. Taip pat apie subtiliausius jo sudėtingų santykių su seserimi niuansus. Ir, suprantama, esate pirmoji, sužinanti apie jo skauduliuką, lankymąsi pas gydytoją, gydymo eigą... Jums patinka būti tokiai artimai su savo vyru? Būkite atsargi.

• kItos mano vyro moterys … 144„Jis man ištikimas, bet aš jam viena iš daugelio“

„Mano nuomone, vyro domėjimasis kitomis moterimis yra įgimtas. Ir nereikia iš to daryti tragedijų. Jeigu mes, moterys, netrauktume vyrų, nesužadintume jiems geismo, žmonių giminė jau seniai būtų išnykusi.Dėl to visai nesistebiu savo vyro žvilgsniais, kuriuos jis svaido į kiekvienas gražias, apnuogintas praeinančių moterų kojas. Galiu pasakyti, kad jis yra mergišius, bet kita prasme. Nė vienas kelnėmis aptemptas moteriškas užpakaliukas nepraeis pro šalį, nepalydėtas jo žvilgsnio. Tai jam tarsi įprotis.“

5 s k y r i u s . Jūsų laisvė • svetImas vyrIškIs … 158

aresateištikimasavovyrui?arjumsegzistuojakitivyrai?

Ištekėjote ir staiga pamatėte, kad nuo šiol yra vyras ir yra svetimi vyriškiai. Ką reiškia „svetimas vyriškis“? Ar turite teisę jam nusišypsoti? Atsakyti į jo nuoširdumą? Priimti paslaugą? Kiek artumo (koketiškumo?) gali sau leisti šeimos moteris su bendradarbiu ar vyro draugu, tolimu giminaičiu? Kur prasideda išdavystė?„Moteris, kuri bijo būti seksualinis objektas kitiems vyrams, rizikuoja daug ką prarasti savo vyro akyse.“

6 s k y r i u s . Jūsų giminė • JipagiMdėtauvyrą…174

esimartidukra,martikonkurentėarmartidraugė?

Anksčiau ar vėliau ta moteris išdygsta ant tavo kelio. Jos neapeisi, nuo jos nepabėgsi. Ji laukia tavęs už uždarų durų, savo namuose. Ir tau reikia atidaryti tas duris, užeiti ir nusilenkti...

Visada atmink, kad tavo šeima ir tavo vyro šeima – visiškai skirtingi dalykai. Anyta anaiptol ne visuomet gali sutrikdyti tavo šeimos laimę (tam ji turėtų valdyti tavo vyrą, o tai nutinka retai).

• mano tėvaI – vaIkaI … 181„Man baisu. Atrodo, kuo daugiau padedu tėvams, tuo blogesnius jausmus jiems puoselėju. Mane vis labiau erzina mama, kai ima postringauti apie „savo sąžiningą gyvenimą“, apie tai, kad juodu su tėvu „niekada neprekiavo“, „niekada nevogė“. Mano vyras, išgirdęs tokias kalbas, tiesiog sprunka iš kambario. Vadinasi, jo tėvai, kurie iš esmės sukūrė mūsų šeimos materialinės gerovės pagrindą, paprasčiausiai yra nesąžiningi žmonės, vagys.“

7 s k y r i u s . Jūsų draugė • Myliusavodraugę.artainorMalu?…190

nuo nekaltos draugystės iki...

Ar gali moteris patikti moteriai? Moteriška draugystė – kas tai? Sielų giminiškumas? Savitarpio pagalba gyvenime? Prieglobstis, kur gali pabėgti nuo vyriško nesupratingumo? O gal tiesiog nesąmoningas seksualinis potraukis?

8 s k y r i u s . Jūsų gimdymas • giMdyMastarppusryčiųirpietų?…200

kaip gimdyti be baimės

„Nėštumas – ne liga. Tai toks pat natūralus, užprogramuotas procesas kaip virškinimas, atliekų iš organizmo šalinimas ar visi kiti organizmo procesai. Pastojai, išnešiojai, pagimdei ir gyveni toliau kaip niekur nieko. Kas čia ypatinga?Manau, kad būsimas kūdikis turi nešti džiaugsmą, o ne baimes ir nerimą. O tam reikia visavertiškai gyventi, o ne klausytis tos senos kartos daktarų, kurie tau sako viską mesti ir nenuleisti akių nuo savo didėjančio pilvo. Taip elgiasi tik motinos infantilės. Jei gyvenimas paliktų jas be duonos kąsnio, tai jos greit pasveiktų! Imtų galvoti apie gyvenimą, o ne nuo ryto iki vakaro klausytųsi savo pilvo.“

12 13Išsamus turinys Išsamus turinys

9 s k y r i u s . Jūsų vienatvė • galIu gyventI be tavęs... … 210

psichologiškai, materialiai, praktiškai

„Nežinau, kas man atsitiko, kai ištekėjau. Taip pripratau prie vyro, kad kaskart, kai jis išvažiuoja į komandiruotę arba pas gimines, – kankinuosi, nerandu sau vietos. O juk jaunystėje man buvo taip gera vienai: rašiau dienoraštį, susitikinėdavau su draugėmis, lankiau šokių studiją...“

• gyventivienai –tairoJus?…217„Esame visuomenės moralės vergai, Lietuvoje vieniša moteris tradiciškai suvokiama kaip nelaiminga moteris. Kai šiandien atvažiuoju į kaimą pas gimines, jie žvelgia į mane kaip į likimo nuskriaustąją. Jie turi vaikų, kiaulių, karvių, o aš – nieko. Mano disertacija jiems tuščia vieta. Visas kaimas, taip pat ir mano tėvai, įsitikinę, kad man paprasčiausiai gyvenime nepasisekė. „Nepasisekė gyvenime“ suvokiama kaip „nepasisekė sukurti šeimą“!Kodėl turėčiau gyventi kaip jie?“

10 s k y r i u s . Jūsų kūnas • nusIrengInėJu prIe lango... … 226

tavo nekaltas ekshibicionizmas

„Kai apsivelku trumpą sijonėlį ir išeinu į gatvę, pagerėja nuotaika. Apnuogintos kojos, apnuoginti pečiai – visi žiūri. Jaučiuosi taip, tarsi būčiau nusirengusi, bet mane tai kažkodėl džiugina. Mama sako, kad aš pernelyg apsinuoginu, ir vadina mane „ekshibicioniste“. Bet visos mano draugės jaučia tą patį!“Daugelis mūsų jausmų, susijusių su savo kūnu, tebėra paslaptis mums patiems. Nežinome, kaip į juos žiūrėti, kartais to neprisipažįstame patys sau. Nes nežinome, blogai tai ar gerai, normalu ar nenormalu...

• tavo seksualInIs gInklas … 234penkios tipinės situacijos

Seksualinis ginklas – laisvo elgesio mergelių reikalas? Tu klysti! Gamta tave apdovanojo moters kūnu, kurio žavesiu būtų nuodėmė nepasinaudoti, kai nori pasiekti savo tikslų vyrų valdomame pasaulyje. Tam visai nebūtina gultis į lovą su savo šefu ar dėstytoju, kuris tave egzaminuoja. Būti gudriai dar nereiškia būti pasileidusiai.

• seksąsiūlo...Moteris?…244kodėl jaučiame pasišlykštėjimą seksu

Visi mes gimstame nuogi, mūsų vaikiška atmintis išsaugo visą su tuo susijusių jausmų kompleksą; tad būti nuogam – yra pati natūraliausia mūsų pasąmonės būsena. Laisvė, kurią patiriate būdama nuoga, yra tiesiogiai susijusi su seksualiniais instinktais.Jei patiriate ryškiai neigiamas emocijas, žiūrėdamos atviras seksualines scenas, žinokite, kad tai gali būti aiškinama dvejopai: žemu kūrinio meniniu lygiu arba jūsų psichikos problemomis. Pastaruoju atveju sąmonės cenzūra, siekdama nuslopinti instinktą, sukelia pasišlykštėjimą (už pasišlykštėjimo slypi nesąmoninga lytinio akto baimė).

11 s k y r i u s . Jūsų baimės • mūsų baImės Ir kaIp su JomIs kovotI … 254

penki būdai, kaip įveikti iracionalias baimes

Baimė mus verčia būti atsargius. Neplaukti pernelyg toli, nelįsti į ugnį, nesiartinti prie bedugnės krašto. Baimė apsaugo mus, mūsų gyvybę.Tačiau jeigu baimė užima pernelyg didelę vietą mūsų sielos gyvenime, tai gali sugadinti viską. Ji gali išsunkti iš mūsų energiją.

12 s k y r i u s . Jūsų likimas • stebuklas.arJisegzistuoJa?…264

kaip nepraleisti savo šanso

„Pažinojau mergytę, kurios piešiniuose, vaizduojančiuose šeimą, visuomet kažkodėl būdavo trys vaikai. Ji negalėdavo atsakyti, kodėl piešia tris vaikus. Šiandien jai daugiau kaip keturiasdešimt, ir ji turi tris vaikus. Tie piešiniai išliko. Kas tai? Paprastas sutapimas? Ar mergaitei buvo duotas nesuvokiamas gebėjimas žinoti savo likimą? Iš kur jis? Apie tokius dalykus nieko nežinome. Tiesiog taip yra. Ir mes nemokame jų paaiškinti.“

Likimas – tai, kas įvyksta. Tai, kas stebina. Kai kalbame apie likimą – visuomet turim omenyje netikėtus gyvenimo vingius, už kuriuos žmogus turi būti dėkingas atsitiktinumui. Šiaip ar taip, tai visuomet stebuklas. Stebėtinas sutapimas.

12 skyriusJūsų likimas

265

Bet ar žinote, kad visiškai rimti žmonės, mokslininkai, susimąstydavo apie tai, ką mes vadiname keistais sutapimais? Jeigu pamatę juodą katę pasukate kita gatve – galbūt darote tai, ką reikia. Ir jei apėmė blogi jausmai savo motinai ir kentėdama nuo tų jausmų atsitiktinai pamatote žurnalo viršelyje straipsnio pavadinimą „Atleisk savo motinai!“ – tai, sutikite, sunku patikėti, kad tai atsitiktinis sutapimas. Jums pagaugais nueina kūnas nuo tokios mistikos. Neskubėkite jos vyti į šalį! Visa tai rimti dalykai.

Kai kenčiate – jūsų pasąmonė valdo jus

Pirmąkart tą problemą aprašė Froido mokinys ir bendramintis Karlas Gustavas Jungas (Carl Gustav Jung). Fenomeną, kai išorinio pasaulio reiškiniai ima atitikti jūsų vidinio pasaulio reiškinius, jis pavadino sinchroniškumu. Kol kas nežinome tokių sutapimų priežasties. Nuo seniausių laikų žmonės kalbėjo apie magiją, likimą, slaptas jėgas, Dievą. Bet patys savaime tie žodžiai nieko nepaaiš-kina (nors kiekvienas jų tiksliai perduoda mistinį jausmą, apimantį mus, kai pri-blokšti sustojame priešais ženklą, kurį mums sunkią minutę pasiunčia pasaulis).

Kai gyvename ramiai ir lengvai, sukamės įprastame gyvenimo rate (tas pats darbas, tie patys žmonės, ta pati aplinka), mūsų pasąmonė miega. Bet jei tik netenkame darbo, susergame, vos tik mus palieka artimas žmogus ir t. t., kurį laiką jaučiamės pasimetę. Pasimetę ir sykiu atviri paslaptingoms išorinėms jė-goms, kaip pasakytų mistikas! Tam tikra prasme mes jau nebežinome, kas esa-me. Mūsų nuobodi asmenybė pasitraukia į šalį. Esame valdomi kitos, gilesnės negu mūsų asmenybė stichijos. Tai pereinamasis laikotarpis  – perėjimo prie naujo gyvenimo etapas.

Kaip tik šiame etape mūsų pasąmonė įgyja galią: darome tai, ko negalime paaiškinti. Imame pastebėti daiktus, į kuriuos seniau nekreipėme jokio dėmesio. Reikia labai stipriai išgyventi dėl savo santykių su motina, kad pavadinimas žur-nalo viršelyje „Atleisk savo motinai!“ sąmonėje žybtelėtų kaip balsas iš aukščiau.

Stebukl as. Ar j is egzistuoja?

stebuklas.arJisegzistuoJa?kaip nepraleisti savo šanso

Kai mane metė vyras, neradau sau vietos. Neįsivaizdavau savo gyvenimo be jo. Savaitei baigiantis ėmiau galvoti apie savižudybę. Vaikščiojau kaip nesava po vakarėjantį Vilnių, kol staiga užėjau į psichologinės ir ezoterinės literatūros knygyną Labdarių gatvėje. Nė nežinau, ko ten užėjau. Nesuprasdama, ką darau, paėmiau pirmą į akis kritusią knygą. Ji vadinosi „Jei tave metė vyras, nesumanyk kartis!“ Man kūnas nuėjo pagaugais. Argi galimas toks sutapimas? Ta knyga išgelbėjo man gyvybę!

Audra, 33 metai

Ėjau per parką, pamačiau lizdą, o ten – paukščiukai. Staiga vienas paukščiukas iškrito iš lizdo. Tiesiai man po kojų. Aš tuoj pat pagalvojau, kad man tais metais gims kūdikis. Paėmiau paukščiuką ir padėjau atgal į lizdą. Imdama jį į rankas jaučiausi, lyg laikyčiau kūdikį. O po dviejų savaičių sužinojau, kad esu nėščia. Kaip tai paaiškinti?

Laura, 27 metai

Daugelis iš mūsų tiki horoskopais, aukštesnėmis mistinėmis jėgomis, atsitik-tinumu. Bet dažniausiai prieš artimuosius nepatogu, kad tikime visokiomis nesąmonėmis. O kiek moterų slapčia nuo vyrų vaikšto pas visokias būrėjas: joms gėda, kad, būdamos išsilavinusios, kultūringos, tiki prietarais.

267266 J ū S ų L I K I M A S

Tiesą sakant, iš kur tas balsas  – nežinome. Tikintysis, mistikas pasakys, kad tą žurnalą mums pakišo Dievas, aukščiausioji jėga. Taigi kalbama apie jėgą, kurios negalime kontroliuoti, kuri yra išorinė. Ir jis bus teisus. Teisus bus ir psichoanalitikas, kuris sako, kad tas balsas skamba iš mūsų pasąmonės. Pa-sąmonės, apie kurios egzistavimą nė neįtariame: ir dėl to jos balsą priimame kaip išorinį.

Imkime kitą pavyzdį. Tai nutiko vienai mano pažįstamai, 32 metų Raimon-dai iš Kauno. Ji svajojo tapti dailininke, baigė meno mokyklą, bet gyvenimas privertė ją dirbti visai kitą darbą: ji dirbo sekretore vienoje solidžioje firmoje už tūkstantį du šimtus litų per mėnesį. Per darbo metus ji taip priprato prie stabi-laus atlyginimo, kad negalėjo be siaubo pagalvoti, jog neteks darbo. Tačiau taip nutiko. Firmos direktorius susirado meilužę ir paskyrė ją savo sekretore. Rai-mondą ištiko šokas – ji nesuprato, kuo neįtiko direktoriui. Nors praverkė visą rytą, nespėjo pulti į depresiją: tą patį vakarą jai paskambino bendraklasis, kurio nematė nuo penkiolikos metų – nuo to laiko, kai jie mokėsi meno mokykloje. Pasirodo, jis ką tik buvo įkūręs savo leidyklą ir jam skubiai reikėjo dailininkų sumanytai vaikiškų knygelių serijai. Jis prisiminė Raimondą, su kuria drauge mokėsi meno mokykloje, ir nusprendė jai paskambinti.

Šiandien Raimonda uždirba pragyvenimui piešdama. Tiesa, jos pajamos nestabilios, bet ji dėkoja likimui, „kas viskas taip susiklostė“. Ji pelnosi duoną iš savo mėgstamo darbo, o šiandien tai tokia retenybė!

Jei Raimondai pažįstamas būtų paskambinęs ne tą dieną, o prieš mėnesį, vargu ar mergina būtų ryžusis mesti sekretorės darbą. Ir tuomet jis būtų radęs kitą žmogų. Bet įvyko garsusis sutapimas, suveikė „sinchroniškumo“ mechaniz-mas. Dėl to Raimondos gyvenimas visiškai pasikeitė.

Kita vertus, jei Raimondos pasąmonėje nebūtų slypėjęs nepasitenkinimas stabiliu darbu, jei ji sau to neprisipažindama nebūtų kentėjusi, kad niekais eina jos kaip dailininkės sugebėjimai – ar būtų įvykęs toks sutapimas? Pasirodo, tas žmogus skambino daugeliui meno mokyklos absolventų, bet jie atsisakė jo pa-siūlymo.

Kiekvieno mūsų gyvenime vos ne kasdien įvyksta dešimtys smulkių įvykių, kurie niekaip nėra susiję su mūsų vidiniu gyvenimu. Vidujai nesame pasirengę atsiliepti į juos. Nėra „sinchroniškumo“. Jei mūsų santykiai su motina puikūs arba jei nelabai kankinamės dėl blogų jausmų motinai – tai mūsų sąmonė ne-pasičiumpa nuo žurnalo viršelio sakinio „Atleisk savo motinai!“

Sunkiomis gyvenimo minutėmis pasikliaukite intuicija

Kad pajustume likimo ranką savo gyvenime, turime būti patekę į sun-kią psichologinę situaciją. Mūsų sąmonė turi būti prislėgta situacijos, iš kurios nežinome kaip išsisukti.

Tai gali būti ne tik išoriškai matoma netektis (artimo žmogaus, darbo, namų, reikalingo daikto ir t. t.), bet ir stiprus vidinis išgyvenimas: liečiantis, tarkim, aklavietėn patekusius santykius su artimu žmogumi, arba net ir įsisenėjusias dvasines (santykio su Dievu, su mirtimi) problemas.

Smarkiai susikrimtęs žmogus anksčiau ar vėliau gauna pastiprinimą iš iš-orės. Tai gali būti ženklai, pasufleravimai (nesvarbu, ar jie krinta į akis kaip straipsnių pavadinimai, ar nuskamba iš būrėjos lūpų). Tai gali būti ir gana ma-teriali pagalba (jei žmogui jos labai reikia). Kiekvienam mūsų, ko gero, yra tekę patirti, kad patekus į materialinę aklavietę staiga iš kažkur nukrinta reikalingi pinigai. Svarbiausia, kad žmogus visai nelaukia pagalbos (nors ji jam reikalin-ga). Kas tai? Kaip tą paaiškinti?

Visai neseniai mano brolio žmona, turinti atlikti didelį vertimą leidyklai, skundėsi, kad nespės baigti darbo laiku, nes vieninteliu kompiuteriu namie rei-kia dalytis su vyru žurnalistu (jis pastaruoju metu irgi turi itin daug darbo). Ji buvo tiesiog apimta nevilties, nes dirbti be kompiuterio – tai išeikvoti tris kartus daugiau laiko ir pastangų. O antram kompiuteriui nusipirkti kol kas nebuvo pinigų. Po eilinio kivirčo su vyru dėl kompiuterio ji išėjo į miestą atsitokėti. Vokiečių gatvėje (tai nutiko Vilniuje) ji staiga susitiko savo pažįstamą, kurios nematė keletą mėnesių. Jos užėjo išgerti kavos ir brolio žmona papasakojo apie

Stebukl as. Ar j is egzistuoja?

269268 J ū S ų L I K I M A S

savo problemą. „Tai kodėl tu man nepaskambinai? – sušuko pažįstama. – Turiu seną kompiuterį, nežinau, ką su juo daryti, nes vyras nupirko naują. Senasis nedidelio galingumo, interneto nepatemps, bet tekstui rinkti – kaip tik.“ Įsi-vaizduokite, draugė padovanojo jai „tą laužą“ (mano brolio žmonai tai buvo tikras išsigelbėjimas).

Pažinodamas brolio žmoną galiu pasakyti, kad ji – gan kompleksuotas žmo-gus. Tačiau beviltiškoje situacijoje jos asmenybė su visais kompleksais nuėjo į antrą planą. Problema ją taip kankino, kad ji pasidarė kaip niekada „atvira“, pa-pasakojo apie viską savo pažįstamai (paprastai ji niekada kitiems nekalba apie savo problemas, bet šįkart paklausė savo „vidinio balso“).

Taigi po šios neišgalvotos istorijos peršasi išvada: situacijoje, kai jus kankina kokia nors problema, klausykitės savo vidinio balso, atsiduokite intuicijai. Turi-te būti tiek atvira pasauliui, kad pasaulis savo ruožtu galėtų atsiliepti į jūsų vidinį poreikį ir „įvykdyti“ stebuklą.

Likimas – tai, kas įvyksta

Kai kalbama apie likimą, visuomet turima omenyje netikėti gyvenimo vingiai, už kuriuos žmogus turi būti dėkingas atsitiktinumui. Likimas – tai, kas stebina. Šiaip ar taip, tai visuomet stebuklas, stebėtinas sutapimas.

Tačiau anksčiau, negu ištinka sutapimas, nieko negalime žinoti. Ir net kai jis įvyksta – toli gražu ne visuomet suprantame jo prasmę ir reikšmingumą. Jaunas vyriškis eina gatve, krinta ir susilaužo koją. Jis dvi savaites guli ligoninėje, kur jam vaistus leidžia slaugytoja. Vėliau ta slaugytoja tampa jo mylima žmona, be kurios jis neįsivaizduoja savo laimės. Tokių istorijų apstu. Tai vadinama likimu. Bet galima pavadinti ir sutapimu: žmogus pateko kaip tik į tą, o ne į kitą ligoni-nę, susižeidė koją, o ne akį (akių skyriuje – kitos slaugytojos)...

Tačiau ar galima tvirtinti, kad to sutapimo galėjo nebūti? Sutikite, labai jau keisti tokie sutapimai (nieko sau sutapimai, lemiantys žmogaus likimą!).

Pažinojau mergytę, kurios piešiniuose, vaizduojančiuose šeimą, visuomet kažkodėl būdavo trys vaikai. Ji niekada negalėjo atsakyti, kodėl piešia tris vai-kus. Šiandien jai daugiau kaip keturiasdešimt ir ji turi tris vaikus. Tie piešiniai išliko. Kas tai? Taip pat paprastas sutapimas? Ar mergaitei buvo duotas kažkoks nesuvokiamas gebėjimas žinoti savo likimą? Iš kur tai? Apie tokius dalykus nie-ko nežinome. Tiesiog esama tokių faktų ir mes nemokame jų paaiškinti.

Pagal minėtąjį Jungą, žmogaus siela (psichologai ją vadina pasąmone) yra kažkas daugiau negu kūnas. Ji nuo seniausių laikų laikoma nemirtinga ir yra tik laikinai susieta su kūnu, – taip tvirtinama remiantis tūkstančius metų tru-kusiais sielos ir jos ypatumų stebėjimais. Jungas mano, kad siela – mūsų pa-sąmonė – gali pakilti virš laiko ir erdvės. Siela gali kontaktuoti su kitomis nei tos, kuriose tuo metu yra mūsų kūnas, sferomis. Gali priimti informaciją, kuri yra neprieinama mūsų protui (todėl neįmanoma paaiškinti, iš kur atsiranda ta informacija). Tuomet pasireiškia „sinchroniškumas“. Tik tai įvyksta esant tam tikroms būsenoms, kai mūsų racionalumas užleidžia vietą intuicijai ir mes tam-pame tarsi didžiulės visumos, pasaulio dalimi. Tuomet iš to pasaulio mainais gauname ir tam tikrą dovaną. Išorinis pasaulis ima tarsi atsiliepti į mūsų vidines problemas. Tuomet su mumis ima dėtis keisti dalykai: ne mes beldžiamės į pa-saulį, o pasaulis beldžiasi į mus, siūlydamas save.

Paklauskime savęs: ar gali būti atsitiktinumas, kai žmogus klaidingai pa-laiko svetimą žmogų savo pažįstamu, kurį norėtų pamatyti, ir po dešimties minučių susitinka jį kitoje gatvėje (man asmeniškai taip yra nutikę ne kartą). O ar gali būti atsitiktinis artimo draugo skambutis tą akimirką, kai esate vie-niši ir jaučiatės taip, lyg visas pasaulis būtų jus pamiršęs? O bažnyčios varpo skambesys tuomet, kai žmogus prispaudžia pistoleto vamzdį prie smilkinio (atvejis, ne kartą aprašytas literatūroje)? O naujiena apie didžiulę netikėtą sėkmę, kuri ateina kaip tik tada, kai esame apimti nevilties po ištisinių nesė-kmių? O atsitiktinai išgirsta melodija (radijas parduotuvėje), ūmai užliejanti sielą tarsi balzamas, kai esame pavargę ir nematome prošvaisčių (kaip tik ta

Stebukl as. Ar j is egzistuoja?

270 J ū S ų L I K I M A S

melodija, kuri mums dabar reikalinga!)? O atsitiktinis susitikimas, atsitikti-nis pokalbis, atsitiktinė knyga, kurie neretai pakeičia – reikalingą akimirką – mūsų būseną, atveria naują žvilgsnį į gyvenimą?

Visa tai stebuklas. O ar jis gali būti atsitiktinis?Viskas priklauso nuo to, ar jūs pripažįstate, kad tiesiog atsitiktinumų ne-

būna. Kad kiekvienas „tiesiog atsitiktinumas“ slepia tam tikrą ypatingą pras-mę, susijusią su gilumine mūsų gyvenimo realizacija. Kad kiekvienas toks atsitiktinumas – tik kelio, kuris eina ten, kur veda mūsų likimas, pradžia.

Jeigu tai pripažinsite, būsite dėmesingi atsitiktinumui. Nepraleisite jo, įvertinsite ir tuomet pamatysite, kad daugelis jūsų gyvenimo akimirkų, dau-gelis sutapimų, į kuriuos anksčiau nekreipėte dėmesio, įgyja ypatingą pras-mę. Atsiras kur kas subtilesnis ryšys tarp jūsų ir daugiareikšmio pasaulio, kurio dalis esate. Pasaulio, kuris su jumis kalba savo kalba.

Jaroslavas Melnikas – paslaptingas ir nenuspėjamas rašytojas. Po neti-kėto „Paryžiaus dienoraščio“, tapusio bestseleriu Lietuvoje, jis grįžo prie rimtos, bet galinčios šokiruoti prozos. Jo naujas aštraus siužeto romanas užgniauš kvapą kiekvienam, paėmusiam knygą į rankas.

Meilė tarp skirtingų būtybių, priklausančių dviem padalyto pa-saulio pusėms...

Maša, apie kurią sukasi romano veiksmas, nėra žmogus, bet meilė padarys ją žmogumi, o plaukiantį pasroviui žurnalistą privers stoti į kovą su nusistovėjusia sistema. Jie pabėga iš siaubo pasaulio į kalnus, bet ten jų laukia dramatiški išbandymai ir... laimė.

„Mašą“ skaitai kaip perspėjimą: kas galėtų nutikti, jei būtų paminta žmogiškumo riba ir žengta anapus žmoniškumo.

Danutė Kalinauskaitė, rašytoja

Naujasis Jaroslavo Melniko romanas, galbūt paradoksaliausias iš visų iki šiol išleistų rašytojo kūrinių, keliamomis diskusijomis ir abejonėmis tu-rės sukrečiamą poveikį.

dr. Audinga Peluritytė-TikuišienėVU Lietuvių literatūros katedros docentė

Jaroslavas Melnikas yra unikalus rašytojas šiandieninės (o ir visos lig-šiolinės) lietuvių literatūros kontekste.

Laimantas Jonušys, literatūros kritikas

Gyventi prancūziškaiGyvendamas Paryžiuje, galvoju apie Vilnių. Gyvendamas Vilniuje, galvo-ju apie Paryžių.

Norėčiau, kad Vilniuje atsirastų daugiau magijos, kad jis būtų amžina šventė – kaip Paryžius.

Kaip tai padaryti?Paryžiaus magija kuriama genialiai paprastai. Gyventi prancūziškai –

tai būti laimingam. Man regis, supratau, kur slypi prancūzų laimės paslaptis. Noriu pasida-

linti šiuo žinojimu su skaitytojais.Jaroslavas Melnikas

Šios informacijos nėra turistams skirtuose leidiniuose. Tai rašytojo Ja-roslavo Melniko, Paryžiuje praleidusio daug laiko, dienoraštis. Kas lankė-si Paryžiuje, paėmęs į rankas šią knygą, tarsi sugrįš atgal. Kas nesilankė – paviešės jame drauge su autoriumi.

Rašytojas tikisi įminęs bent dalį Paryžiaus magijos ir prancūzų laimės paslapčių ir savo atradimais dalinasi su skaitytojais.

Jaroslavas Melnikas

Maša, arba Postfašizmas

Jaroslavas Melnikas

Paryžiaus dienoraštis