Skiriu visiems laisvėspartizanams ir linkiustiprybės nepasiduotineapykantai bei nevilčiai

Viršelyje panaudotas Andriaus Zakarausko piešinys

Apipavidalino Rūta ŽebuolytėRedagavo Irena Stanislauskienė

Korektūr^ tvarkė Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė

© VšJ Aštuntoji diena, 2016© Andrius Navickas, 2016

© Andrius Zakarauskas, 2016

ISBN ISBN 978-609- 8196-00- 9

UDK 32.01:172Na295

Valstybė be teisingumo tėraplėšikų gauja.Šv. Augustinas

Idant klestėtų blogis, pakanka,jog geri žmonės liktų pasyvūs.

Edmund Burke

Tai, ką mes darome, yra tiklašas vandenyne. Tačiau jeigunedarytume, vandenynui trūktųto vieno lašo.

Motina Teresė

BEJĖGIŠKUMO SINDROMAS ĮVEIKIAMAS?79

TIESOS SAKYMO TERAPIJA83

BŪTI ŽMOGIŠKAISIAIS IŠTEKLIAIS?87

III. GYVYBĖS LIETUVA97

GYVYBĖS KULTŪROS PUOSELĖJIMAS - LIETUVOSMISIJA EUROPOJE98

SOCIALINIS TEISINGUMAS - MISIJA ĮMANOMA106

ŠEIMA IR POLITIKA: KELI ŠTRICHAIDISKUSIJAI112

PAMETĖM KELIĄ DĖL TAKELIO?122

ALKOHOLIS IR POLITIKA130

APIE SESĘ GAMTĄ135

BAIGIAMOSIOS PASTABOS. AR POLITIKAI REIKIAŠVENTŲJŲ?139

Turinys

PALYDĖJIMAS. NETIKIU MASĖMIS, TIKIUŽMOGUMI9

I.APIE POLITIKOS PAMATUS19

MYLIU SAVO TĖVYNĘ20

MEILĖS KVAPAS IR DRĄSA PLAUKTI PRIEŠ SROVĘ....28

AR ESAME KARŽYGIAI?33

GARBĖ IR IŠTIKIMYBĖ41

TIKINTIEJI PASAULIETINĖJE VALSTYBĖJE46

II.POLITIKA IR PADORUMAS57

POLITIKA IR JOS KARIKATŪROS58

PADORIOS POLITIKOS DEKALOGAS73

9.

Šiandien teturime du pasirinkimus: arba esame laisvėsir žmogiškumo partizanai, arba nužmoginančios sistemoskolaborantai.

Suprantu, kad šis teiginys skamba radikaliai, gal net trikdo. Tačiau tiesa ta, jog gyvename pasaulyje, kur 1 procentas turtingiausiųjų turi tiek pat turto ir galios, kiek likusieji99 procentai.

Pasaulyje, kur esame palaidoti po mąstymą ir valią paralyžiuojančios reklaminės informacijos srautu.

Pasaulyje, kuriame mokyklos „štampuoja" vykdytojus, one ugdo kūrėjus, nes vartotojų visuomenei nereikalingi kūrybiški, laisvi, tvirtas vertybes turintys žmonės.

Pasaulyje, kur esame skatinami džiaugtis ne Dievo padovanota Tėvyne, bet atkakliai visas vertybines šaknis naikinančia globalizacija.

PALYDĖJIMAS. NETIKIU MASĖMIS,TIKIU ŽMOGUMI

11.

Kodėl tai vadinu partizanine kova? Nes mūsų visada busmažuma. Netikiu masėmis, tikiu žmogumi. Net ir Sąjūdžiolaikotarpio visos Tautos Atgimimas yra akivaizdus mitas.Net ir sudėjus visus Sąjūdžio mitingų, akcijų dalyvius, visus, kurie stovėjome Baltijos kelyje, tai tebus tautos mažuma. Nes dauguma visada inertiška, o istoriją keičia kūrybiški partizanų būriai.

Už ką turime kovoti? Vidinė okupacija tuo skiriasi nuoišorinės, kad tenka kovoti ne su regimu, aiškiai įvardijamupriešu.

Ne prekybos centrai kalti dėl vartotojiškos kultūros suklestėjimo.

Ne milijonieriai kalti dėl to, kad absoliuti dauguma žmonių viską pradėjo matuoti pinigais.

Ne gėjai kalti, kad tiek išplito skyrybos ir tėvai nerandalaiko vaikams.

Mums svarbu atminti praeities laisvės kovas, nes tai yraypatinga drąsos mokykla. Tačiau tikroji pagarba praeitieskovotojams už laisvę yra jų misijos tęsimas čia ir dabar.

10.

Vartotojiška, bendrystės saitus ir vertybes tirpdanti sistema šiandien akivaizdžiai triumfuoja. Žmogaus vidausokupacija net kur kas baisesnė nei išorinė. Tačiau aš tikiuir tuo, kad Viešpats niekada neduoda didesnės naštos, neimes galime pakelti. Jis tiki mumis labiau, nei mes patysdrįstame patikėti.

Žmonijos istorijoje būta labai tamsių laikotarpių, ypačsunkių išbandymų. Išlikti padėjo tie, kurie plaukė prieš srovę, kurie drįso būti laisvės ir tiesos partizanai, negalvodamiapie galutinę pergalę, bet norėdami nužmogėjusiame pasaulyje išlikti žmonėmis.

Mūsų partizaninėje laisvės kovoje labai reikalinga tieksenolių išmintis, tiek jaunųjų energija ir įsipareigojimas.

Pasaulyje, kuriame net akivaizdi tiesa, kas yra šeima,bandoma pakeisti tauškalais apie neįsipareigojančius santykius.

Jau pirmojoje savo kalboje popiežius Pranciškus sakė:„Arba mes kuriame su Dievu, arba griauname su velniu."Trečio pasirinkimo nėra. Tai svarbi žinia kiekvienam, kurisgalvoja, kad nuo jo niekas nepriklauso, kad galima likti didžiosios kovos už pasaulį nuošalyje.

13.

mų, tuoj pat juos nutraukti. Maža to, tvirtinama, kad neteisinga, nedora neleisti bet kam vadintis „šeima". Tarsi šeimabūtų prizas, o ne santykių ir bendrystės mokykla. Tačiaupropagandistai gali teigti bet kokias keistenybes, mūsų apsisprendimas - kaip mes elgiamės šeimoje. Šiandien tikrainepakanka žodžiais ginti šeimą, bet būtina gyventi šeimoje taip, kad ir kiti jaustų sklindantį bendrystės džiaugsmą.Draugystė šeimoje dar labiau svarbi nei bet kur kitur. Jeišeimos nariai neskiria pakankamai laiko vienas kitam, nesimoko džiaugtis tarpusavio bendravimu, šeima pradedanykti.

Taip pat vis garsiau įrodinėjama, kad tautiškumas yra atgyvena, kad Tėvynės meilė prieštarauja tolerancijai ir globalizacijos tendencijoms. Tačiau nepamirškime, kad Tėvynė - tai Dievo dovana. Kiekvienas emigrantas paliudys, kadjaučiasi kaip našlaitis. Deja, dažnai reikia prarasti Tėvynę,kad suprastum jos svarbą.

Tėvynės meilė nereiškia užsisklendimo nuo pasaulio, nereiškia neapykantos kitiems. Tėvynė - tai pirmiausia mūsųšaknys ir gyvybingumo syvai. Labai svarbu saugoti šias šaknis nuo globalizacijos šaknų, net jei trumpalaikėje perspektyvoje gali atrodyti, kad patogiau būtų gyventi kosmopolitiniame pasaulyje.

12.

Mums bandoma įteigti, kad laisvė - tai galimybė šėlioti. Tarsi laisvė tėra fejerverkas, su trenksmu iššaudomas irpaliekantis krūvelę nuodėgulių. Tačiau tikra laisvė labiauprimena sodą, kurį reikia brandinti ir nuolat laistyti atsakomybe.

Mums tvirtinama, kad šeima - tai atgyvena, tradicinis reliktas, kad santykius turime vartoti ir, jei tik iškyla sunku-

Ne liberalai kalčiausi, kad krikščionys laikosi atokiai nuopolitikos, o įsitraukę į ją pamiršta savo įsitikinimus.

Turime kovoti už atsakingą laivę, šeimą, tikrą draugystę.Tėvynę.

Jei būsime pavieniui, iš tiesų labai nedaug ką galėsimenuveikti. Nepamirškime, kad draugystei, bendrystės saitams auginti reikia laiko ir širdies. Deja, esame pratinamivisą laiką iššvaistyti „praktiškiems" dalykams: siekiui kuodaugiau uždirbti, informacijos vartojimui, madingoms pramogoms. Jei pasiduodame tokiam spaudimui, tampame patogiais vartotojiškos visuomenės nariais, tačiau ne laisvaispiliečiais. Tiems, kas to nenori, tegaliu pasiūlyti vieną receptą: skirkite laiko draugystei, bendravimui su bičiuliais,nešiokite vieni kitų naštas, auginkite pasitikėjimg.

15.

Kartą gyvenimo mėtytas ir vėtytas vyriškis atėjo pas tėvąStanislovą ir pasakė, kad norėtų krikštytis, tačiau labai nenori priklausyti Katalikų Bažnyčiai, nes joje visi dviveidžiai:skelbia vienus dalykus, o gyvena visai kitaip. Išmintimi irpaprastumu garsėjęs vienuolis jam atsakė: „Turi puikią galimybę tapti pirmuoju nedviveidžiu kataliku."

išnyksta visi skirtumai tarp žmonių, kuriems tikrai svarbilaisvė, šeima ir Tėvynė, ir tų, kurie laikosi per atstumą nuopolitinių kovų, nes nemėgsta triukšmo ir veidmainystės. Tačiau laisvės partizanas privalo prisiminti, kad neįmanomaišvalyti išpurvinto kambario į jį neįžengus. Tikrai nesakau,kad visi privalome būti partiniai ar siekti politinių pareigų.Politika yra kur kas platesnis dalykas. Jei mes nusišalinamenuo politinių diskusijų, jose dominuos vartotojiškas kalbėjimas. Jei mes neišsakysime garsiai kas mums svarbu, vartotojiška sistema nesikeis ir bus ginama argumentu, kad visipatenkinti.

Tad dar kartą kartoju - teturime du pasirinkimus. Arbaesame laisvės ir žmogiškumo partizanai, arba nužmoginančios sistemos kolaborantai. Kiekvienas privalome apsispręsti, nes trečios galimybės nėra.

14.

Šiandien įprasta kartoti, kad Lietuvos politinis gyvenimas tėra pelkė, kuri įtraukia kiekvieną, įkėlusį į ją koją.Toks vaizdinys patogus konformistinei sistemai, nes, kaivisi purvini, nėra ko galvoti apie savo dėmes; be to, purve

Tautiškumo puoselėjimas - tai kartu ir mūsų atmintiesišlaikymas. Nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, ar mūsų vaikai, bičiuliai žinos tuos didvyrius, iš kurių turime mokytisdrąsos ir žmogiškumo. Mes piktinamės, kad jaunoji kartanepažįsta XX amžiaus laisvės kovų didvyrių, bet ar mes pasakojame jiems apie tuos žmones, ar patys semiamės iš jųjėgų?

Suprantu, kad pikta, jog mokyklų programose nėra patrauklaus pasakojimo apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį,kunigą Juozą Zdebskį, Eucharistijos bičiulių judėjimą ir joįkūrėją sesę Gemą Stanelytę, įvairias jaunimo pogrindinesorganizacijas, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidybos peripetijas, nėra jaudinančių ir įkvepiančių pokario partizanų laiškų ir užrašų, autentiškų atsiminimų apie tremtį.Tačiau pirmiausia visa tai turi būti mūsų šeimų kasdienybėje. Tai turi būti svarbu mums, nes visi vaikai mokosi ne ištėvų kalbų, bet iš jų elgesio.

17.16.

Dar viena istorija.

Pasakojama, kad tik pradėjus formuotis pašvęstajam gyvenimui, kurtis vienuolynams, pamaldumu ir išmintimi garsėjęs vienuolis, kalbėdamas apie žmogaus gyvenimą, teigė,kad kiekviename iš mūsų gyvena du vilkai: gerasis ir blogasis. Ir jie aršiai kovoja tarpusavyje. Vienas iš klausytojųpaklausė: „O kuris vilkas galiausiai laimi?" Išminčius nusišypsojo ir tvirtai atsakė: „Tas, kurį kasdien pasirinksitemaitinti."

Padorumas ir purvas pjaunasi politikoje taip pat kaip šiedu vilkai. Labai norėčiau, kad šie mano svarstymai apie padorios politikos principus, apie krikščionio vaidmenį politiniame gyvenime, maitintų ir stiprintų „gerąjį vilką".

Prisiminkime šiuos žodžius tada, kai numojame ranka įpolitinį gyvenimą, esą nieko gero ten negali būti.