Egidijus Baranauskas Kęstutis Laurinavičius Vytautas

Click here to load reader

  • date post

    01-Feb-2022
  • Category

    Documents

  • view

    0
  • download

    0

Embed Size (px)

Transcript of Egidijus Baranauskas Kęstutis Laurinavičius Vytautas

untitledISBN 978-9955-19-190-2
Vadovlio „Daiktin teis“ autorius parm Lietuvos valstybinis mokslo ir studij fondas
R e c e n z a v o :
prof. dr. Vigintas Višinskis, Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Civilinio proceso katedra, Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisjas
doc. dr. Julija Kiršien, Vytauto Didiojo universiteto Teiss fakulteto dekan
Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto tarybos 2010 m. balandio 14 d. posdyje (nutarimo Nr. 1T-28) vadovlis „Daiktin teis“ rekomenduotas spausdinti
Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Civilinio proceso katedros 2010 m. balandio 1 d. posdyje (protokolo Nr. 1CKK-9) vadovlis „Daiktin teis“ rekomenduotas spausdinti
Mykolo Romerio universiteto mokslini-mokomj leidini aprobavimo spaudai komisijos 2010 m. gegus 12 d. posdyje (protokolas Nr. 2L-4) vadovlis patvirtintas spausdinti
Visos autoriaus ir leidinio leidybos teiss saugomos. Šio leidinio arba kurios nors jo dalies negalima taisyti, dauginti arba kitaip platinti autoriui ir
leidjui nesutikus
Turinys 3
1. Daiktins teiss samprata................................................................. 11 2. Daiktins teiss ir prievoli teiss sveika...................................... 17
1. Daikto samprata.............................................................................. 19 2. Daikt ršys..................................................................................... 21
II skyrius. VALDYMAS........................................................................ 35 1 skirsnis. VALDYMAS KAIP SAVARANKIŠKAS CIVILINIO TEISINIO REGLAMENTAVIMO OBJEKTAS.................................... 37 2 skirsnis. VALDYMO INSTITUTO PASKIRTIS................................. 39 3 skirsnis. VALDYMAS KAIP DAIKTIN TEIS LIETUVOS CIVILINJE TEISJE............................................................................. 42 4 skirsnis. VALDYMO KAIP SAVARANKIŠKOS DAIKTINS TEISS ATSIRADIMO PAGRINDAI................................................... 45 5 skirsnis. VALDYMO KAIP SAVARANKIŠKOS DAIKTINS TEISS PASIBAIGIMAS....................................................................... 49 6 skirsnis. VALDYMO GYNIMAS........................................................ 50
III skyrius. NUOSAVYBS TEIS...................................................... 55 1 skirsnis. NUOSAVYBS TEISS SAMPRATA................................. 57 2 skirsnis. NUOSAVYBS TEISS TURINYS..................................... 58 3 skirsnis. NUOSAVYBS TEISS RŠYS IR FORMOS................... 63 4 skirsnis. NUOSAVYBS TEISS SUBJEKTAI................................. 64 5 skirsnis. NUOSAVYBS TEISS OBJEKTAI................................... 65 6 skirsnis. NUOSAVYBS TEISS NEMATERIALIUS OBJEKTUS PROBLEMA....................................................................... 71
Turinys4
1. Vertybini popieri samprata ir paskirtis........................................ 88 2. Vertybini popieri ršys................................................................ 90
11 skirsnis. NUOSAVYBS TEISS GIJIMAS IR PRARADIMAS.. 95 1. Nuosavybs teiss daiktus gijimas............................................... 96 2. Nuosavybs teiss praradimas......................................................... 129
12 skirsnis. VIEŠOSIOS NUOSAVYBS TEIS IR JOS GYVENDINIMO YPATUMAI............................................................. 130
1. Viešosios nuosavybs teiss samprata.............................................130 2. Viešosios nuosavybs teiss subjektai.............................................135 3. Viešosios nuosavybs teiss objektai............................................. 140 4. Viešosios nuosavybs teiss gijimo bdai..................................... 145 5. Viešosios nuosavybs teiss pasibaigimo bdai..............................161 6. Kiti viešosios nuosavybs teiss gyvendinimo ypatumai...............165
13 skirsnis. BENDROSIOS NUOSAVYBS TEIS IR JOS GYVENDINIMO YPATUMAI............................................................. 172
1. Bendrosios nuosavybs teiss instituto esm ir paskirtis................ 172 2. Bendrosios nuosavybs teiss ršys................................................ 176 3. Bendrosios nuosavybs teisinis santykis ir jo susiformavimo pagrindai.............................................................................................. 177 4. Bendrosios nuosavybs teiss gyvendinimas................................. 179 5. Bendraturio teis perleisti savo bendrosios nuosavybs teiss dal kitiems asmenims.............................................................. 182 6. Bendrosios nuosavybs teisinio santykio pasibaigimas.................. 184
14 skirsnis. NUOSAVYBS TEISS GYNIMAS.................................. 186
IV skyrius. IŠVESTINS DAIKTINS TEISS............................... 195 1 skirsnis. IŠVESTINI DAIKTINI TEISI SAMPRATA, J SANTYKIS SU NUOSAVYBS TEISE................................................ 195 2 skirsnis. PATIKJIMO TEIS............................................................. 196
1. Patikjimo teiss samprata ir taikymo sritis.................................... 196 2. Patikjimo teiss turinys.................................................................. 197 3. Patikjimo teiss subjektai ir objektai............................................. 198 4. Patikjimo teiss atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai.................... 200
3 skirsnis. SERVITUTAS........................................................................ 202 1. Servituto samprata........................................................................... 202 2. Servitut ršys................................................................................. 207 3. Servitut nustatymo tvarka.............................................................. 210 4. Nuostoli atlyginimas...................................................................... 213
Turinys 5
6 skirsnis. ILGALAIK NUOMA (EMPHYTEUSIS)............................. 240 1. Ilgalaiks nuomos samprata............................................................ 240 2. Ilgalaiks nuomos turinys................................................................ 242 3. Ilgalaiks nuomos atsiradimo ir pabaigos pagrindai....................... 244
atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai.................................................... 294
Socialistin civilins teiss doktrina nepripaino privatins nuo- savybs, todl daiktin teis ilg laik Lietuvos mokslinink nebuvo tiriama ir iki šiol dar nra pakankamai išnagrinta, nebta ir sisteminio daiktini teisini santyki tyrimo. Šios knygos pagrindinis tikslas – išanalizuoti daiktins teiss kaip civilins teiss pošaks paskirt, jos viet civilins teiss sistemoje, taip pat atskleisti daiktini teisini santyki specifik, j ršis.
I knygos skyriuje analizuojami bendrieji daiktins teiss klausi- mai – jos esm, struktra, santykis su prievoli teise. Daug dmesio skiriama daiktiniam teisiniam santykiui ir subjektins daiktins teiss analizei. Nagrinjama ir subjektini daiktini teisi klasifikacijos kriterij problema. Daroma prielaida, kad pagal subjektins daiktins teiss turinio pobd, jos subjektus ir atsiradimo pagrindus daiktines teises galima suskirstyti pirmines ir išvestines. Prie pirmini priski- riamos valdymo teis ir nuosavybs teis, prie išvestini – turto pati- kjimo teis, svetimo turto administravimas, servitutas, uzufruktas, ustatymo teis (superficies), ilgalaik nuoma (emphyteusis), hipote- ka, keitimas, svetimo daikto sulaikymas. Atsivelgiant ši klasifika- cij nustatyti knygos II, III ir IV skyri tyrimo objektai – atskir sub- jektini daiktini teisi ršys, j paskirtis, turinys, atsiradimo, pasi- baigimo ir pasikeitimo pagrindai.
II knygos skyrius paskirtas valdymo teiss, kaip savarankiško daiktins teiss instituto, analizei. Šis institutas nagrinjamas išsamiai, nes daug met Lietuvos teisininkams jis apskritai nebuvo inomas. Knygoje nagrinjama valdymo teiss samprata, jos paskirtis, atsklei- diamos valdymo instituto istorins ištakos. Esminis metodologinis udavinys yra atskirti valdym kaip savarankišk daiktin teis nuo titulinio valdymo, t. y. kai valdymas pasireiškia kaip kitos daiktins teiss (pvz., nuosavybs teiss) ar prievolinio teisinio santykio (pvz., panaudos gavjo, valdanio daikt pagal panaudos sutart) elementas. Remiantis valdymo, kaip savarankiškos daiktins teiss, analize, api- bdinama šios teiss gynimo nuo paeidimo speciali priemon – ieš- kinys dl valdymo paeidimo (posesorinis ieškinys).
vadas8
III knygos skyriuje analizuojamas nuosavybs teiss institutas ir jo normomis reglamentuojam santyki esm. Knygoje siekiama at- skleisti šio instituto reikšm ir viet daiktinje teisje ir visoje privati- nje teisje. Nuosavybs teiss instituto reikšmingum lemia tai, kad jo normomis tvirtinami kiekvienos valstybs ekonomikos ir politikos pagrindai. Šis institutas yra svarbiausias daiktins teiss struktrinis elementas, nes nuosavybs teisinio reglamentavimo ideologiniai prin- cipai ir jais remiantis sukurta nuosavybs teiss doktrina nulemia ir vis kit civilins teiss institut turin. Knygoje detaliai analizuojami privatins ir viešosios nuosavybs teiss santykiai, nuosavybs teiss, j turinys ir objektai, ši teisi gyvendinimo problemos. Šiame sky- riuje atskiras poskyris skirtas viešosios nuosavybs teisei ir jos gy- vendinimui. Viešosios nuosavybs teis yra kompleksinis institutas, kurio gyvendinim reguliuoja viešosios ir privaiosios teiss normos. Dl šios prieasties vadovlyje stengtasi nuosekliai aptarti viešosios nuosavybs objektus, subjektus, turin, viešosios nuosavybs teiss gyvendinimo ypatumus bei kitus reikšmingiausius aspektus, kurie atskleidia šios nuosavybs ršies išskirtinum.
IV knygos skyriuje pirm kart sistemingai nagrinjamos išvesti- ns daiktins teiss, j paskirtis, turinys, atribojimo kriterijai, sveika su prievoli teise. Analizuojamos ne tik teiss normos, bet ir teism
praktika. Knyga skiriama teis studijuojantiems universitet ir kolegij
studentams, doktorantams. Ji, be abejo, gali sudominti ir praktikuojan- ius teisininkus, nes knygoje galima susipainti ne tik su daiktins teiss doktrina, bet ir su aktualia teism praktika.
Šios knygos autoriai: doc. dr. Egidijus Baranauskas – IV skyrius; dr. Kstutis Laurinaviius – III skyriaus 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 skirs-
niai; prof. dr. Vytautas Pakalniškis – I skyrius, II skyrius, III skyriaus
1, 2, 3, 4, 8, 11, 13, 14 skirsniai; doc. dr. Dalia Vasarien – III skyriaus 12 skirsnis.
Daiktins teiss bendrieji klausimai 9
Iskyrius
DAIKTINËSTEISËS
BENDRIEJIKLAUSIMAI
1skirsnis.DAIKTINËSTEISËSSAMPRATA IRJOSVIETACIVILINËSTEISËS
SISTEMOJE
1.Daiktinësteisëssamprata
Teiss doktrinoje daiktin teis, kaip ir teiss terminas, suvokia- ma dvejopai: subjektine ir objektyvija prasmmis.
Daiktin teis subjektine prasme – tai asmens (subjekto) teis daikt. Ši teis yra teisinio santykio elementas.
Daiktin teis objektyvija prasme – tai civilins teiss poša- kis, kur sudaro civilins teiss normos ir iš j susiformav institu- tai, reglamentuojantys visuomeninius santykius, kuri objektas yra daiktai.
Daiktin teis yra svarbiausias civilins teiss pošakis, jungiantis civilins teiss institutus, kuri normos reglamentuoja daiktinius civi- linius santykius. Daiktins teiss svarb lemia daiktini santyki pri- gimtis, nes tik daiktai dl savo materialumo gali bti mogaus varto- jimo poreiki tenkinimo priemon. Tad jei nebt daiktins teiss, tai nebt ir prievoli teiss. Todl galima teigti, kad daiktin teis yra pagrindin civilins teiss struktrin dalis, o jos normos ir reglamen- tuojami visuomeniniai santykiai tam tikra prasme yra prioritetiniai.
Savo ruotu daiktins teiss reglamentuojam santyki sistemoje svarbiausi yra nuosavybs santykiai, nes iš ši santyki atsiranda visi kiti daiktiniai ir prievoliniai turtiniai santykiai. Todl savininkas turi plaiausio turinio subjektines teises. Kitos daiktins teiss (servitutas, uzufruktas, ustatymo teis (superficies), patikjimo teis, svetimo turto administravimas, ilgalaik nuoma (emphyteusis), keitimas, hipo- teka, daikto sulaikymas) yra išvestinio pobdio, t. y. daiktins teiss
daikt, kurias greta savininko gyja tretieji asmenys. Pavyzdiui, e- ms servituto teis suteikia jos turtojui teis naudotis kitam asmeniui nuosavybs teise priklausaniu ems sklypu ar jo dalimi. Taigi šiuo atveju vien daikt – ems sklyp – daiktines teises turs du asme- nys: savininkas ir servituto teiss turtojas.
I skyrius 12
Kaip ir civilins teiss šaka, taip ir daiktin teis, kuri yra civili- ns teiss sudtin dalis, formuojasi dl tam tikro reglamentuojam
santyki pobdio. Todl, siekiant apibdinti daiktin teis kaip civilins teiss sistemin dal, reikia nustatyti daiktini santyki prigimt ir ši santyki teisinio reglamentavimo metodo ypatu- mus.
Daiktins teiss reglamentuojam santyki prigimties analiz. Pagrindinis ir nuosavybs, ir kit daiktins teiss reglamentuojam
visuomenini santyki ypatumas yra tai, kad ši santyki objektas yra materialus – daiktas. Daiktas kaip civilini teisi objektas nuo kit objekt skiriasi savo fiziniais poymiais – jis yra kniškas, matomas, apiuopiamas ir pan. Todl asmuo, kuris turi daikt, gali daryti jam fizin poveik ir taip pasiekti tam tikr tiksl, pavyzdiui, patenkinti savo vartojimo poreikius ir pan. Asmens galimyb daryti fizin povei- k daiktui teiss tyrjai kartais vadina daiktins teiss turtojo „santy- kiu su daiktu“1. Dl tokios daiktinio teisinio santykio traktuots vis dar diskutuojama: ar gali teisinis santykis bti tarp mogaus ir daikto?2
Nors teiss literatroje kartais vis dar teigiama, kad daiktinis teisinis santykis pagal savo form yra asmens ryšys su daiktu, šis ryšys nelai- komas visuomeniniu santykiu. Daugelis mokslinink teisi skirstym
daiktines ir prievolines laiko nesusipratimu, nes nra santyki su daik- tais. Nors ši išvada ir grindiama tikinamais argumentais, taiau teisi- nio reglamentavimo tradicija, pagrsta daiktini ir prievolini teisi derinimu, kontinentinje teisje yra tokia gaji, kad daiktins teiss atsisakymas sukelt chaos ir sugriaut vis kontinentin privatin teis. Pavyzdiui, V. Mikelnas aiškiai išreišk mint apie daiktinio santykio socialin prigimt: Daiktin teis suponuoja vis treij asmen pareig gerbti daiktins teiss turtojo teises.3 Akivaizdu, kad vadinamasis „asmens santykis su daiktu“ suvokiamas ne kaip sociali- nis, o tik kaip fizinis mogaus ir daikto ryšys, kuris leidia gyvendinti daiktines teises: daryti poveik daiktui, siekiant gauti naudos ir pan. Taiau šis daiktinio teisinio santykio poymis, ms nuomone, nra svarbiausias. Svarbesnis ši santyki prigimties bruoas gldi santy- kio dalyvi valioje. Daiktinio santykio esm išreiškia tai, kad asmuo,
1 r., pavyzdiui, Mikelnas, V. Prievoli teis. Pirmoji dalis. Vilnius: Justitia, 2002, p. 42.
2 Plaiau apie tai r.: Sakaviius, J. Kai kurie daiktins ir prievolins teiss san- tykio probleminiai aspektai. Jurisprudencija. 2008, Nr. 5 (107), p. 43.
3 Mikelnas, V. Prievoli teis. Pirmoji dalis. Vilnius: Justitia, 2002, p. 42.
Daiktins teiss bendrieji klausimai 13
kuris turi daiktin teis, j gali gyvendinti, t. y. gauti sau turtins nau- dos vien tik savo valia, be kieno nors kito aktyvios pagalbos. Kad ši teis asmuo gyvendint, pakanka tik to, kad kiti asmenys elgtsi pa- syviai: gerbt kito asmens teis jo valdom (turim) daikt ir netruk- dyt jam gyvendinti savo teises. Taiau, kad daiktin teis bt tre- ij asmen „gerbiama“, jie turi bti informuoti apie tam tikro daikto priklausym konkreiam asmeniui ir pripainti to priklausymo teis- tum. Dl šios prieasties daiktini santyki teisinis reglamentavimas yra gana paprastas – statym leidjui pakanka nustatyti daikto turto- jui teis elgtis su daiktu taip, kaip jam paiam atrodo esant reikalinga, o visiems kitiems asmenims nustatyti pareig netrukdyti savininkui ar kitos daiktins teiss turtojui gyvendinti savo teises. Subjektins daiktins teiss turinys taip pat apibriamas teiss normomis. Taigi subjektin daiktin teis gyja ir gyvendina konkretus asmuo, o parei- gas, kuriomis utikrinamas daiktins teiss gyvendinimas, turi konk- reiai neapibrtas ratas asmen, t. y. visi. Tokie teisiniai santykiai teiss teorijoje vadinami absoliutiniais (absoliutus lotyn kalboje reiš- kia beslyginis, neapibrtas), o daiktins teiss turtojo veiksmai, kuriais gyvendinama daiktin teis, vadinama „viešpatavimu daiktui“.
Daiktins teiss turtojo valios veiksnys, apibdinantis daiktini teisini santyki prigimt, tampa reikšmingesnis todl, kad šiuolaikin teis prie daiktins teiss objekt priskiria ne tik daiktus – materialaus pasaulio dalykus, bet ir nematerialius objektus, t. y. turtines teises. Romn teisje jau buvo reiškiamas poiris tokius nematerialius objektus kaip nuosavybs teiss objektus. Jie buvo vadinami res in- corporales. Ši res incorporales doktrina sitvirtino ir vlyvesniuose Vakar Europos šali civiliniuose kodeksuose. Ši doktrin perm ir Lietuvos CK, kurio 1.112 str. nustatyta, kad civilini teisi objektai yra daiktins teiss, prievolins teiss, taip pat teiss, atsirandanios iš intelektins veiklos rezultat, o 4.38 str. nustatyta, kad nuosavybs teiss objektas gali bti daiktai ir kitas turtas. Be to, CK 4.21 straips- nyje pabriama, kad daiktinms teisms nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis reimas, o daiktinms teisms kilnojamuosius daiktus – kilnojamiesiems daik- tams nustatytas teisinis reimas, jeigu statymuose nenustatyta kitaip. Todl, apibriant daiktins teiss reglamentuojam santyki srit, teiss literatroje jau gana seniai prie daiktini santyki priskiriami ne tik daikto turtojo viešpatavim daiktams utikrinantys santykiai, bet
I skyrius 14
ir santykiai, utikrinantys viešpatavim daikt vertei4, kuri išreikšta vertybiniuose popieriuose ar kituose dokumentuose. Iš tikrj, kai teisin santyk vertiname pagal jo dalyvi vali, galime nesunkiai pas- tebti, kad teiss turtojo valios išreiškimo teisin reikšm priklauso ne nuo objekto savybi, o nuo teisinio santykio dalyvi teisins valios. Toks poiris nuosavybs teiss objekt suartina daiktin ir prievoli teis, bet j nesutapatina. Absoliutini subjektini turtini teisi gy- vendinimas kaip viešpatavimas ne tik daiktui, bet ir jo vertei yra esmi- nis poymis, kuriuo daiktins teiss skiriasi nuo reikalavimo teisi, t. y. iš prievoli kylani subjektini teisi. Prievol – tai reliatyvinis teisinis santykis, kurio šalys yra kreditorius (tas, kuris turi reikalavimo teis) ir skolininkas (turintis pareig, kuri vykdius gyvendinama kreditoriaus reikalavimo teis). Kreditorius, skirtingai nei savininkas ar kitas daiktins teiss turtojas, iš savo teiss turtins naudos gali turti tik tuo atveju, kai pareig turintis skolininkas vykdys savo pa- reig, t. y. atliks skolintojo naudai tam tikrus veiksmus, pavyzdiui, pagamins ir perduos daikt, suremontuos automobil ar perduos pini- gus (grins skol) ir pan. Toki santyki teisinis reglamentavimas yra ymiai sudtingesnis, nes reikia sukurti prievoli vykdymo utikrini- mo sistem, kurioje ymiai didesnis vaidmuo tenka ne teiss turtojui, bet pareigotajam asmeniui ir valstybei bei jos institucijoms. Kitaip sakant, prievoli teiss kaip teisinio instituto buvimas rodo gana aukš- t teisins kultros lyg. Dl šios prieasties daiktin teis kaip civili- ns teiss norm sistema atsirado anksiau nei prievoli teis5.
Taigi daiktini santyki absoliutumas ir su tuo siejamas vieš- patavimas daiktui yra ši santyki prigimtiniai poymiai, kurie savo ruotu yra prielaida ši santyki specifiniam teisiniam reg- lamentavimui sukurti.
Daiktini santyki teisinio reglamentavimo metodo specifika. Daiktini santyki prigimtis lemia neapibrt pareigot asmen rat. Tai savo ruotu lemia j pasyv vaidmen kuriant daiktinius teisinius santykius: j atsiradim, pasikeitim ar pasibaigim. Pasyvus parei- got asmen vaidmuo reiškia, kad j valios išraiška nra reikalinga j pareigai atsirasti. Subjektin pareiga daiktini santyki dalyviams atsiranda statym pagrindu. Šis daiktini santyki reglamentavimo
4 r.: , .; , . .
. , 1983, p. 161. 5 Ten pat, p. 243.
Daiktins teiss bendrieji klausimai 15
bruoas skiria daiktin teis nuo prievoli teiss. Daiktins teiss normos, nustatydamos galimyb paiam teiss subjektui gyvendinti savo teises daikt (turt) nepriklausomai nuo kit asmen koki nors veiksm, nustato ne tik konkretaus asmens daiktini subjektini teisi turin, bet ir pareigot asmen privalomo elgesio ribas, t. y. j subjek- tini pareig turin. Tuo tarpu prievoli teis sudaro galimyb patiems santyki dalyviams pareikšti savo vali ir nustatyti tarpusavyje svei- kaujani subjektini teisi ir pareig turin. Taigi daiktins teiss reglamentavimo ypatumas yra tas, kad subjektines pareigas turintis daiktinio teisinio santykio subjektas savo pareig pobd suvokia tik iš statymo. Dl šios prieasties vokiei mokslininkai, remdamiesi pan- dektins teiss postulatais, pagrind daiktini teisi (numerus clausus) doktrin6, pagal kuri subjektini daiktini teisi rši srašas yra baigtinis, todl j gali bti tik tiek, kiek j apibrta civiliniame ko- dekse.
Kitas daiktini santyki reglamentavimo specifinis bruoas yra specials paeist daiktini teisi gynimo bdai, kurie vadina- mi daiktiniais teisi gynimo bdais. Istoriniu aspektu vertinant daikti- ns teiss kaip savarankiško civilins teiss elemento susiformavim, tai ir siejama su specifini daiktini teisi gynimo priemoni atsira- dimu7.
Daikto kniškumo poymis, t. y. jo buvimas erdvje kaip sava- rankiškos bties, atskirtos nuo kit daikt, Romos privatinje teisje buvo prielaida kurti ypating vadinamj daiktini ieškini rš – ac- tiones ad rem, o vliau ir specifines civilins teiss normas, reglamen- tuojanias daiktinius santykius, t. y. daiktin teis. Actiones ad rem esm sudaro tai, kad daiktini teisi savininkas savo reikalavimus nukreipia t asmen, kuris valdo ginijam daikt, nepriklausomai nuo to, ar tas valdytojas yra jo teisi paeidjas, ar nra. Kai ginas kyla dl paeist prievolini teisi, tai ieškinys vadinamas actiones ad personam, nes ieškinio reikalavimas nukreiptas asmen (skolinink), paeidus savo sipareigojimus kreditoriui (ieškovui). Toks daiktini ir asmenini (prievolini) ieškini atribojimas yra svarbus iki šiol8.
6 : / . p. . . ;
. . . . 4 . 3- ., . . : , 2004, p. 6.
7 Nekrošius, I.; Nekrošius, V.; Vlyvis, S. Romn teis. 1999, p. 32. 8 Mikelnas, V. Vindikacija ir jos taikymas. Justitia. 2005, Nr. 1, p. 3.
I skyrius 16
Pavyzdiui, jei daiktas pavogtas, jo savininkas, nustats, pas k šis daik- tas yra, turi teis pareikšti to daikto valdytojui ieškin dl daikto grinimo nepriklausomai nuo to, kad dabartinis daikto valdytojas t daikt sigijo nei- nodamas, kad daiktas yra vogtas.
Toks ieškinys vadinamas ad rem todl, kad asmuo, kurio daiktin teis paeista, savo ieškin nukreipia ne tam asmeniui, kuris paeid jo daiktin teis, o tam asmeniui, kuris tuo metu t daikt valdo. Jei dl statyme numatyt aplinkybi teismas nepatenkint ieškinio, pavyz- diui, todl, kad valdytojas yra siningas daikto gijjas, tai ieškovas galt pareikšti ieškin ad personam, t. y. asmeniui – jo teisi paeid- jui, pavyzdiui, vagiui, jei jis bus surastas, arba daikto saugotojui, jei daiktas pagal sutart jam buvo perduotas saugoti. Taiau šiuo atveju prarasto daikto savininkas gals reikalauti grinti ne pat daik- t, o tik jo vert, t. y. reikalauti atlyginti jo patirtus nuostolius. Taigi tokiu atveju savininkas neturs galimybs atgauti savo daikt, todl toks teisi gynimo bdas vadinamas ne daiktiniu, o prievoliniu savi- ninko teisi gynimo bdu. Prievolinius teisi gynimo bdus savinin- kas gals taikyti ir tuo atveju, kai dl teiss paeidimo daiktas uvo arba tapo netinkamas naudoti. Taip susidaro delikto teisin prievol. Ieškiniai ad rem negali bti pritaikyti ir tada, kai paeistos daiktins teiss objektas yra res incorporales, nes daiktins teiss objektas yra suformuotas prievoli teiss priemonmis, pavyzdiui, paskolos sutar- tis, nuomos sutartis ir pan., todl paeistas teises galima ginti tik as- meniniais ieškiniais9.
Greta vindikacinio ieškinio susiformavo negatorinis ieškinys ir posesorinis ieškinys. Negatorinio ieškinio paskirtis buvo pašalinti trukdymus naudotis daiktu, kai valdymo teis nebuvo paeista, o po- sesorinis ieškinys buvo taikomas daikto valdytojo teisms ginti sie- kiant atkurti prarast valdym
10. Dl tokio daiktini santyki pobdio Romos privatinje teisje
daiktin teis buvo vadinama ius in re, o vliau tapo prielaida Europos emyne daiktinei teisei formuotis kaip civilins teiss pošakei. Pagal materialij daiktin teis pradtas reglamentuoti ne tik daiktini tei- si gynimas, bet ir patys daiktiniai santykiai, nustatyti ši santyki atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai, j gyvendinimo tvarka, teiss
9 Ten pat. 10 Apie ši daiktini teisi gynimo priemoni esm r. šios knygos III skyriaus
15 skirsnyje.
Daiktins teiss bendrieji klausimai 17
daikt perleidimo pagrindai ir tvarka ir t. t. Ši teiss norm turin taip pat paveik daikto kaip daiktini santyki objekto specifika.
2.Daiktinësteisësirprievoliøteisëssàveika
Daiktins teiss vieta civilins teiss sistemoje labiausiai paste- bima analizuojant daiktins ir prievoli teisi sveik.
Daikto kaip civilini teisi bei civilins apyvartos objekto ypatu- mai, suteikiantys jam pirmum prieš kitus objektus, lemia tai, kad daiktin teis kaip civilins teiss sistemos elementas išlieka ir šiuo- laikins civilins teiss kodifikacijose. Daiktins teiss savitum ir savarankiškas funkcijas teisinio reglamentavimo mechanizme ir teis- kros procese rodo tai, kad daiktins teiss normos išdstytos atskiroje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtojoje knygoje „Daiktin teis“. Galime pastebti, kad ir daugelio kit šali civilin teis, jei ji priskirtina kontinentins privatins teiss šeimai, sudaryta iš dviej pošaki: daiktins teiss ir prievoli teiss, nors ir yra civilini staty- m struktros (formos) ypatum.
Kaip jau minta, šiuolaikins daiktins teiss ištakos gldi Romos privatinje teisje, ten buvo sukurta paeist daiktini teisi (teiss valdyti ir naudoti savo daiktus) gynimo sistema, kuri iš esms skyrsi nuo reikalavimo teiss, kylanios iš prievols, gynimo nuo paeidimo. Daiktins teiss kaip civilins teiss sistemos savarankiško elemento sukrimo objektyvus pagrindas yra daiktini santyki prigimties ypa- tumai, pagal kuriuos jie atribojami nuo prievoli ir sukuria atskiro j teisinio reglamentavimo poreik. Daiktinio teisinio santykio atriboji- mas nuo prievoli, ypa t, kuri objektas taip pat yra daiktas, iki šiol yra svarbus ir statym leidybos, ir teiss…