d i s e r t a c i a · pirveli msoflio omi; 4. 1917 wlis Tebervlis burJuaziul-demokratiu-li...
Transcript of d i s e r t a c i a · pirveli msoflio omi; 4. 1917 wlis Tebervlis burJuaziul-demokratiu-li...
1
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
saqarTvelos istoriis instituti
nato sonRulaSvili
qarTuli erToba da erovnuli identoba XX saukunis
pirvel ocwleulSi
istoriis doqtoris (Ph.D.) akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili
d i s e r t a c i a
samecniero xelmZRvaneli: istoriis mecnierebaTa doqtori,
profesori mariam CxartiSvili
Tbilisi
2012
2
Sinaarsi
Sesavali . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4-16
Tavi I. erovnuli problemis zogierTi sakiTxi . . . . . . . . . . . . . . . . . ..17-24
Tavi II. regionaluri identoba: centri da periferia . . . . . . . . . . . . . .25-26
$1. qalaqi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ...26-30
$2. sofeli . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31-36
Tavi III. socialuri garemo 1900-1921 wlebSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37
$1. glexi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ... 37-49
$2. proletari . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 49-69
$3. jariskaci . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70-84
$4. samRvdeloeba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 84-93
$5. Tavadaznauroba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 94-103
$6. burJuazia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ...104-112
$7. inteligencia. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 112-121
Tavi IV. nacionaluri narativis formireba da nacionaluri simboloebi .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ..122
$1. istoriuli mexsiereba da tradicia. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ..122-135
$2. Teatri da muzeumi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ...135-141
Tavi V. qarTuli garemo da erovnuli identoba . . . . . . . . . . . . . . . . 142-144
$1. samSoblo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 145-150
$2. qarTuli ena da ganaTleba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 151-180
$3. sarwmunoeba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 180-184
3
$4. qalis, dedis sakiTxi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. 184-189
$5. ekonomika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .189-201
Tavi VI. erovnuli Tavisuflebis fenomeni. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .202-231
daskvna . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ..232-234
damowmebuli wyaroebi da literatura. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. 235-248
4
Sesavali
Tanamedrove humanitarul da socialur mecnierebebSi didi adgili
eTmoba erovnuli identobis kvlevas. rogorc cnobilia, aRniSnuli
fenomenis gaazrebasTan dakavSirebiT sxvadasxva Teoriuli mimdinareoba
arsebobs da TiToeul maTganSi sakiTxis gadaWris sakuTari xedvaa
warmodgenili. amjerad maT ganxilvaze ar SevCerdebi, radgan bolo
periodis saqarTveloSi sakmaod aqtualuri gaxda identobrivi kvlevebi
sxvadasxva Teoriebis farglebSi da qarTuli samecniero sazogadoeba
kargad icnobs cnobili Teoriebis ZiriTad principebs (rogoricaa:
eTnosimbolizmi, modernizmi). marTalia, sadisertacio Tema qarTveli
eris da erovnuli problemis analizs eTmoba, magram gansazRvruli
qronologiuri monakveTis arCevidan gamomdinare, anu rodesac qarTveli
eris Camoyalibeba ukve yvela identobrivi maxasiaTeblis mixedviT
dasrulebulia, me ar Sevecdebi ganvsazRvro qarTveli eris warmoSobis
zusti periodi. jer erTi, rogorc Temis struqtura miuTiTebs es
scildeba sakvlev Temas da meorec, miuxedavad mravalricxovani
Teoriebisa da qarTul istoriografiaSi gamoTqmuli mosazrebebisa, arc
dasavlur da arc qarTul samecniero literaturaSi ar arsebobs eris
Camoyalibebis saboloo gansazRvreba. Tumca yuradRebas gavamaxvileb
rogor aRiqmeboda qarTul politikur azrovnebaSi qarTveli eris
warmoSobis sakiTxi.
rogorc ukve aRvniSne, disertacia qarTuli, erovnuli identobis
problemas eZRvneba, kerZod ra cvlileba ganvlo erovnuli cnobierebis
formirebam XX saukunis pirvel ocwleulSi da ra faseulobebze
dayrdnobiT moiazrebda Tavs qarTveli erTobis wevrad.
marTalia, Cemi mizani sazogadoebrivi aRqmebis kvlevaa da saTanado
adgilas vimowmeb Teoriuli literaturidan mniSvnelovan mosazrebebs,
kerZod, eTnosimbolisturi Teoriis warmomadgenlis enToni smiTis,
modernuli Toeriis _ benediqt andersonis. Aaseve, viTvaliswineb
germaneli filosofosis g.v.f. hegelis da frangi moazrovnis monteskies
mosazrebebs erovnuli Tavisuflebis fenomenis Sesaxeb. Tumca ar veyrd-
5
nobi romelime konkretul mimdinareobas da mxolod epoqidan
gamomdinare Sevecdebi aRvadgino 1900-1921 wlebis qarTuli garemo. miT
ufro, rom yvela Teoriis warmomadgeneli iziarebs im azrs, rom naciaTa
istoriaSi axali etapi iwyeba safrangeTis burJuaziul-demokratiuli
revoluciis Semdeg.
vidre uSualod ZiriTadi sakiTxis ganxilvaze gadavidode saWirod
mimaCnia eris ramdenime cnobili gansazRvrebis motana. ioseb stalini
aRniSnavda: `nacia aris adamianTa istoriulad Camoyalibebuli myari
erToba, warmoSobili enis, teritoriis, ekonomikuri cxovrebisa da im
fsiqikuri wyobis bazaze, romlis gamoxatulebaa kulturis erToba~ (274,
319). eTnosimbolisturi Teoriis warmomadgeneli enToni smiTi, ki,
romlis mosazrebebs xSirad vimowmeb naSromSi wers: `me nacias
ganvsazRvrav, rogorc adamianTa TviTdasaxelebis mqone erTobas,
romelsac ukavia samSoblo miwa da romelsac aqvs saerTo miTebi da
saziaro istoria, saerTo sajaro kultura, erTiani ekonomika da yvela
wevrisaTvis saerTo ufleba-movaleobani~ (268, 36).
nacionaluri identobis sakiTxi ZiriTadad eris arsebobisTvis
damaxasiaTebel sayovelTaod cnobil kriteriumebze dayrdnobiT ganixi-
leba. esenia: ena, religia, istoriuli mexsiereba, tradicia, teritoria
da amasTan, Tu rogor aRiqvams sazogadoeba TiToeul maTgans. bunebrivia
aRniSnulis gaazreba unda moxdes epoqis moTxovnilebidan, suliskveTe-
bidan gamomdinare, radgan saukuneebis manZilze sazogadoebis cnobiereba
garkveul cvlilebebs ganicdis.
1900-1921 wlebi gamoirCeva politikur da socialur-ekonomikur
movlenaTa sirTuliT da xSiri cvalebadobiT. amitom zemoT aRniSnul
erovnul maxasiaTeblebTan erTad qarTuli, erovnuli identobis gaazre-
bisTvis mniSvnelovania epoqis da socialur fenaTa cnobierebis
cvalebadobis gaTvaliswineba. sakiTxis Sesaswavlad pirvel rigSi,
aucilebelia ganisazRvros epoqis anu 1900-1921 wlebis ZiriTadi
movlenebi da maTi gavlena sazogadoebaze da meore, saWiroa socialuri
fenebis klasifikacia, TiToeuli maTganis RirebulebaTa gamokveTa da
mTlianobaSi gaazreba.
es iseTi sakiTxebia, romelTa Seswavla wyaros mxolod erTi tipiT
6
SeuZlebelia, saWiroa yvela detalis gaTvaliswineba, kompleqsuri
analizi da Semdeg garkveuli mosazrebis Camoyalibeba. sociologis,
filosofosis, istorikosis midgoma aseTi problemisadmi gansxvavdeba
erTmaneTisagan. istorikosis gansazRvreba unda ganirCeodes yvela
maTganisagan imiT, rom misi mosazreba faqtebisa da wyaroTa gamoyenebis
mravalferovnebiT iyos gamagrebuli. daviwyoT imiT, rom amgvari sakiTxe-
bisadmi interesi saukunebis manZilze arsebobda, Tumca aRqma da midgoma
sazogadoebrivi azrovnebis ganviTarebis Sesabamisad cvlilebas ganic-
dis. rogorc cnobilia, axali da mTavari etapi erovnuli sakiTxis
kvlevis TvalsazrisiT iwyeba safrangeTis burJuaziul-demokratiuli
revoluciis Semdeg. aqedan gamomdinare, XIX saukuneSi aqtualuria
monteskies, rusos, hegelis, herderis ideebi. XX saukunis pirvel
naxevarSi am mimarTulebiT gamoirCeva `analebis skola~, rodesac wina
planze mentalobaTa kvleva gamodis. sainteresoa aRiniSnos, rom XIX
saukunis II naxevarSi da XX saukunis dasawyisSi saqarTveloSi
aqtualuri iyo erovnuli sakiTxis irgvliv Seqmnili Teoriuli
mosazrebebi. magaliTad, sakmaod popularuli iyo renanis ideebi.
saintereso mosazrebebi Camoayalibes sxvadasxva Teoriebis gacnobis
Sedegad qarTvelma moRvaweebma: mixako wereTlma da konstantine
kapanelma. ase rom, Tanamedrove Teoriebis Camoyalibebas da qarTul
sazogadoebaSi maT cnoba-gamoyenebas mniSvnelovani safuZveli gaaCnia.
saqarTvelos istoriis ara erTi problema: politikuri, kulturu-
li, socialur-ekonomikuri Tu religiuri siRrmiseulad aris
Seswavlili da mravali samecniero gamokvlevaa Seqmnili. magram ara
naklebi mniSvnelobisaa imgvari sakiTxebis kvleva, romelic saSualebas
mogvcems gamovarkvioT, rogor moiazrebda mTlianobaSi qarTveli drois
msvlelobaSi Tavs erTobis wevrad da ra faseulobaTa sistema
gansazRvravda maT brZolas TviTgadarCenisa da TviTdamkvidrebisaTvis.
XX saukunis pirvel ocwleulSi saqarTvelo axali gamowvevebis
winaSe aRmoCnda. mas, erTi mxriv, unda gadaelaxa feodaluri sistemis
rRvevis Sedegad warmoqmnili cvlilebebi da axal socialur-ekonomikur
garemoSi damkvidrebuliyo da Camoyalibebuliyo da, meore mxriv, rac
mTavaria ganegrZo brZola saqarTvelos damoukideblobisTvis
7
gansxvavebuli gziT: SeiaraRebuli gamosvlebis nacvlad ganaTlebiT,
codniT, organizebulobiT da misi moTxovna epoqis da saqarTvelos
interesebisa da SesaZleblobebis Sesabamisi yofiliyo.
marTalia, 1900-1921 wlebSi ganviTarebuli movlenebi, maTi
calkeuli mxareebi araerTxel gamxdara mecnierTa Seswavlis obieqti,
magram Cemi mizania yuradReba gavamaxvilo sazogadoebriv aRqmebze,
sxvadasxva wyaroebSi daculi informaciis Sejerebis safuZvelze.
interess iwvevs 1900-1921 wlebSi ganviTarebuli procesebis sirTule,
gardaqmnebi, mravalmxrivoba, kerZod, politikuri, kulturuli, ekonomi-
kuri movlenebis xSiri cvalebadoba, sxvadasxva socialuri fenebis
warmoSoba, axal sistemaze gadasvla da maTi sazogadoebasTan dakavSire-
ba, meore mxriv, saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis
aRdgena.
aqedan gamomdinare, gamovyavi ori ZiriTadi periodi: 1. 1900-1917 w.w.
_ rodesac saqarTvelo aris ruseTis daqvemdebarebaSi da 2. 1918-1921 w.w.
_ demokratiuli respublikis xana. aq ikveTeba Semdegi sakiTxebi: 1. erTi
mxriv, es aris XIX saukunis 60-iani wlebidan Seqmnili movlenebis ideuri
gagrZeleba, rodesac Tergdaleulebis e.w. memkvidreebi cdiloben
nacionalizmis propagandas, codnis amaRlebas, qveynis istoriis gacnobas
farTo fenebSi, warsulis idealizacias, erovnuli faseulobebis dacvis
Segnebis gaRvivebas da, rac mTavaria, qarTuli kulturuli da
politikuri elitis mTavari mizani xdeba glexis uflebebis dacva, misi
funqciebis gamokveTa. 2. XIX saukunis 90-iani wlebidan Cndebian axali
socialuri fenebi: proletariati da burJuazia, yalibdeba sxvadasxva
politikuri partiebi, romelTac damoukideblobis mopovebis da
saqarTvelos samomavlo ganviTarebis sakuTari xedvebi gaaCndaT da
TiToeuli maTgani cdilobda socialurad dabali fenis warmomadgen-
lebis CarTvas politikur procesebSi. 3. sruliad gansxvavebuli
periodi, damoukideblobis wlebi, rodesac mTlianad icvleba ideologia
saxelmwifoebrivi Segnebis Camoyalibebisaken.
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenas win
uZRoda sxvadasxva movlenebi, romlebmac Tavisi kvali daaCnies
saqarTvelos istorias. rogorc cnobilia, saqarTvelo XIX saukunis
8
dasawyisidan moyolebuli 1918 wlamde ruseTis dampyrobluri politikis
Sedegad imyofeboda imperiis daqvemdebarebaSi da, bunebrivia, iq
mimdinare procesebi Tavis gavlenas axdenda Cveni qveynis cxovrebaze.
maT Soris SeiZleba calke gamoiyos Semdegi movlenebi: 1. 1905-1907 wlebis
ruseTis revolucia; 2. 1907-1910 wlebis reaqciis xana; 3. 1914-1918 w.w.
pirveli msoflio omi; 4. 1917 wlis Tebervlis burJuaziul-demokratiu-
li revolucia, 1917 wlis 25 oqtombris kontrrevolucia.
1918-1921 wlebi metad rTuli periodia saqarTvelos istoriaSi.
damoukideblobis gamocxadebam mraval dadebiT movlenasTan erTad bevri
problema moitana. garda imisa, rom 117 wlis manZilze saqarTvelo
ruseTis daqvemdebarebaSi iyo, jer kidev XV saukunis II naxevarSi
saqarTvelo daiSala samefo-samTavroebad, Tu ar CavTvliT qarTl-
kaxeTis samefos gaerTianebas XVIII saukunis meore naxevarSi. amitom
saWiro iyo mTeli rigi saxelmwifoebrivi mniSvnelobis reformebis
ganxorcieleba da, rac mTavaria, sazogadoebis cnobierebis radikalurad
Secvla.
Cems mizans warmoadgens qarTuli sinamdvilis Seswavla XX
saukunis pirveli ocwleulis saqarTveloSi , kerZod, ra gza ganvlo
qarTveli eris cnobierebam 1900-1921 wlebSi. vfiqrob ori sruliad
gansxvavebuli periodis SedarebiTi analizi mraval problematur da
saintereso sakiTxs mohfens naTels.
bunebrivia, rogorc ukve aRvniSne, saqarTvelos istoriis araerTi
problemaa gamokvleuli da mniSvnelovani monografiebi Tu calkeuli
statiebia Seqmnili. Tumca qarTveli eris identobrivi analizi anu
sazogadoebrivi aRqmebis warmoCena saSualebas mogvcems axleburad
SevxedoT da gansxvavebuli kuTxiT davamuSavoT sxvadasxva istoriuli
movlena.
disertaciaSi mTlianobaSia warmodgenili da gaanalizebuli, xSir
SemTxvevaSi calkeul sakiTxebad Seswavlili problemebi. naCvenebia ra
gza ganvlo saqarTvelom XX saukunis pirveli ocwleulis manZilze: ra
cvlilebebi ganicada sxvadasxva socialuri fenis cnobierebam, ra
formiT iyo warmodgenili erovnuli Tavisuflebis fenomeni da rogor
viTardeboda mTlianobaSi qarTveli eri.
9
rac Seexeba wyaroTa bazas. 1. davamuSave 1900-1921 wlebSi gamomavali
yvela qarTulenovani Jurnal-gazeTi. es periodi gamoirCeva presis
mravalricxovnobiT. beWdur mediaSi saubaria yvela socialuri fenis
Sesaxeb, magram yuradRebamisaqcevia is garemoeba, rom TiToeuli
perioduli organo kulturuli da politikuri elitis ideebs
gamoxatavda, romlebic presis saSualebiT cdilobdnen sakuTari
Sexedulebebis realizebas sazogadoebaSi. 1900-1921 wlebis saqarTveloSi
gamodioda sxvadasxva mimarTulebis Jurnal-gazeTi: rogorc politikuri,
magaliTad: social-demokratiuli, socialist-federalisturi, erovnul-
demokratiuli, socialist-revolucionuri, ise: saliteraturo,
samecniero, iumoristuli. TiToeuli mimarTulebis organo cdilobda
sakuTari ideebis gamokveTas. amitom amgvari sakiTxebis kvlevisas
mxolod erTi perioduli organo ver gamodgeba, saWiroa kompleqsuri
analizi.
XX saukunis pirveli ocwleulis saqarTveloSi presas did
mniSvnelobas aniWebdnen. magaliTad, tite arTmelaZe, romelic xSirad
beWdavda statiebs Tu broSurebs sazogadoebisTvis saWiro da
aucilebel sakiTxebze, werda: `presa es iseTi ram manqanaa adamianTa
ganviTarebis winmsvlelobis da keTildReobis saqmeSi, romelic
TavisTavad ukvlevs da ukafavs cxovrebas droTa Sesafer gzas. yovel
SemTxvevaSi, axali dro hqmnis axalsave moTxovnilebas. presa ikvlevs am
axali moTxovnilebis dasakmayofilebel rameebTan misasvlel gzas da
cdilobs am ukanasknelzed Tavisi eris dayenebas. misi mizania ar
CamoarCinos Tavisi eri sxva ers, amitomac saRi presa aZlevs Tavis ers
xelSi iseT utyuar iaraRs, romlis SemweobiTac mas advilad SeuZlia
sZlios yovelnair damabrkolebel naklulovanebebs da gauswordes ukve
arsebul cxovrebis moTxovnilebas~ (209, 110-111). social-demokratiuli
partiis erT-erTi mTavari ideologi, demokratiuli respublikis mTavro-
bis Tavmjdomare noe Jordania imedovnebda, rom saqarTveloSi progresu-
li qveynebis msgavsad maRal doneze avidoda beWduri sityva: `presa aris
sazogado ganviTarebis uZlieresi iaraRi. maSasadame, bed-iRbali presis
aris bed-iRbali TviT sazogadoebis, sazogado suliskveTebis. yvelgan
mas did yuradRebas aqceven, mis gamZlavrebas cdiloben. amitomac yvela
10
eris presa, romelsac ki vicnob an gamigonia, duRs da gadmodis. mxolod
am saerTo kulturul aRorZinebisagan gamoricxuli varT, Cven, sxva
xalxTa presas, arc ideuri ltolvilebiT, arc moZraobiT, arc
sicocxlis niSan-wyliT. maT Soris iseTi mzgavsebaa, rogorc cocxalsa
da mkvdars Soris~ (259, 3).
Teoriul literaturaSi beWduri mediis roli gadamwyvetad
miiCneva modernuli naciis formirebaSi. rogorc eTnosimbolisturi
Teoriis warmomadgeneli e. smiTi aRniSnavs: `politikuri erTobis wevrTa
samarTlebrivi Tanasworoba mis mSobliur miwa-wyalze SeigrZnoba
populaciisa Tu ukidures SemTxvevaSi, erTobis mTavari, Zireuli
nawilisaTvis saerTo Rirebulebebisa da tradiciebis wyalobiT. sxva
sityvebiT, rom vTqvaT, naciebs unda hqondeT saerTo kulturisa da
samoqalaqo ideologiis, saerTo gagebaTa da miswrafebaTa, grZnobaTa da
ideaTa sazomi, romelic SeakavSirebs populacias mis miwa-wyalze. saer-
To saxalxo mas-kulturis uzrunvelyofa evaleba saxalxo socializaci-
is dawesebulebebs, kerZod, sayovelTao ganaTlebis sistemasa da
masmedias~ (269, 14).
eTnosimbolisturi TvalTaxedvisagan gansxvavebiT, modernistebi
anu naciebis modernul droSi Seqmnis Teoriis warmomadgenlebi, erovnu-
li TviTSegnebis Camoyalibebas da ganviTarebas didwilad beWdur medi-
as miaweren. modernuli mimarTulebis erT-erTi warmomadgenlis benediqt
andersonis azriT: `beWdviTma enebma safuZveli Cauyares erovnuli Segne-
bis ganviTarebas. es SesaZlebeli gaxda azrTa urTierTgacvlisa da
komunikaciis erTiani sivrcis SeqmniT. beWduri produqciisa da qaRaldis
saSualebiT ki miRweuli iqna urTierTgageba. sagamomcemlo saqmem enas
stabiluri da maradiuli Tvisebebi SesZina. es Tviseba didi xnis
manZilze uwyobda xels warsulis im imijis Seqmnas, romelic eris
subieqturi gagebis TvalsazrisiT erT-erTi umniSvnelovanesia~ (2008, 73).
miuxedavad imisa, rom es Tvalsazrisi sakamaToa da azrTa sxvadasxvaobas
iwvevs, erTi ram dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, beWdurma mediam axali
etapi Seqmna naciaTa istoriaSi.
2. aRniSnul periodSi moRvawe cnobil sazogado da politikur
moRvaweTa memuarebi. kerZod: noe Jordania, giorgi lasxiSvili, giorgi
11
kvinitaZe, grigol lorTqifaniZe, iakob mansvetaSvili, samson
fircxalava, Salva dadiani, giorgi mazniaSvili, mariam gariyuli da
sxva.
qarTuli identobis Camoyalibeba aris procesi, romelic iwyeba
uZveles periodSi da grZeldeba dRemde. mis Sesaswavlad sxvadasxva
tipis wyaroTa gamoyeneba aris SesaZlebeli. wyaros tipis arCevans
pirvel rigSi sakvlevi periodis qronologiuri CarCo ganapirobebs.
magaliTad, Sua saukuneebis qarTuli identobis Sesaswavlad saintereso
informacias Seicavs, rogorc hagiografiuli Zeglebi, romlebic
sazogadoebis farTo fenebzea gaTvlili da kargad asaxavs epoqis
suliskveTebas, agreTve istoriografiuli wyaroebi, romlebic xSir
SemTxvevaSi xelisuflebis pozicias gamoxatavs. modernuli periodis
qarTuli erTobis identobis Sesaswavlad gansakuTrebuli mniSvneloba
eniWeba beWdur medias, rogorc erovnuli idealebis SenarCunebasa da
aRorZinebaSi moqmed mTavar saSualebas.
samecniero literaturaSi memuarebi, rogorc saistorio wyaro, ara
erTxel yofila gamoyenebuli, Tumca identobis kvlevis istoriisaTvis
mis gamoyenebas dRemde adgili ar hqonia.
cnobil sazogado Tu politikur moRvaweTa memuarebi saintereso
faqtebs Seicavs epoqis Sesaxeb. marTalia, aq nebismieri movlena avtoris
Sexedulebisamebr aris Sefasebuli, magram radganac Cveni naSromis
mizani sazogadoebrivi aRqmebia mas pirvelwyaros mniSvneloba eniWeba.
kvlevis procesSi memuaruli literatura, romelic XX saukunis
pirvel ocwleuls exeba davyaviT or nawilad: 1. politikur moRvaweTa
memuarebi, mogonebebi. isini ufro mdidaria rogorc politikuri, aseve
social-ekonomikuri, kulturuli mdgomareobis Sesaxeb arsebuli monace-
mebiT. Mmemuarebis avtorebs warmodgenili aqvT Tavisuflebis mopovebis
da saxelmwifoebrivi mSeneblobis sakuTari xedvebi. 2. sazogado
moRvaweTa memuarebi, mogonebebi, romlebic ZiriTadad aqcents akeTeben
kulturuli RonisZiebebis saWiroebaze da aRweren Tavisi epoqis
sazogado moRvaweTa cxovrebas.
memuarebis mixedviT SeiZleba gamoiyos is sakiTxebi, romlebic,
identobrivi procesebis mTavari saSualebaa: 1. qarTuli ena. 2. swavla-
12
ganaTlebis sakiTxi. 3. istoriuli maxsovroba da tradiciebi. 4. qarTuli
Teatris aRorZineba. 5. ekonimikuri sakiTxi. 6. Tavisuflebis brZolisken
mowodeba. bunebrivia, TiToeuli sakiTxi saqarTvelis istoriis yvela
etapze aqtualuri iyo, Tumca XX saukunis pirvel ocwleulSi es
procesebi mimarTulia, rogorc Tavisuflebis mopovebisTvis, aseve
socialur fenaTa daaxloeba-gaerTgvarovnebisken.
3. CemTvis agreTve wyaros warmoadgens qarTuli kulturuli da
politikuri elitis mier 1900-1921 wlebSi gamocemuli wignebi, broSurebi,
naTargmni literatura, politikur partiaTa programebi. bunebrivia, aq
srulad ver davasaxeleb da ver ganvixilav TiToeuli maTganis naSroms,
Tumca unda iTqvas, rom arsebuli masalebi TanamedroveTa mier aris
damuSavebuli da Sefasebuli, amasTan aqcenti gakeTebulia yvela im
problemaze, romelic epoqis gamowvevas warmoadgenda. maT Soris
aRsaniSnavia: noe Jordania, mixako wereTeli, giorgi gvazava, tite
arTmelaZe, samson fircxalava, grigol gvelesiani, arCil jorjaZe, noe
ramiSvili, ivane maWavariani, petre surgulaZe, Tedo Rlonti, vasil
wereTeli, samson dadiani, ivane gomarTeli da sxva.
wignebsa da broSurebSi aRwerilia qarTuli kulturuli da
politikuri elitis ideebi, Sexedulebebi saqarTvelos warsuli da Tan-
amedrove istoriis Sesaxeb, maTi damokidebuleba politikur, socialur-
ekonomikur, kulturul da religiur cxovrebasTan. maTSi gadmocemulia
sxvadasxva socialuri fenebis mdgomareoba, maTi aRqma da CarTuloba
damoukideblobis aRdgenisaTvis brZolaSi. saqarTvelos marTlmadidebe-
li eklesiis roli da viTareba erTi mxriv, imperiis gavlenaSi yofnisas
da meore mxriv, demokratiuli respublikis periodSi. naTargmni lite-
ratura mniSvnelovania im TvalsazrisiT, rom Cven vigebT ra sakiTxebi
warmoadgenda qarTuli kulturuli da politikuri elitis nawilis
interesis sferos, radgan ZiriTadad iTargmneboda is wignebi, romlebSic
asaxuli iyo ZiriTadad socialuri da ekonomikuri ganviTarebis
aspeqtebi. eseni iyo: v. leninis, g. plexanovis, p. kropotkinis, l.
martovis, p. maslovis k. kauckis, p. lafargis, a. bebelis, vil. dreperis,
da sxva.
politikur partiaTa programebSi warmodgenili iyo TiToeuli
13
maTganis xedvebi saqarTvelos saxelmwifoebrivi cxovrebis samomavlo
ganviTarebaSi.
4. dabolos, cxadia, vemyarebi saarqivo dokumentebs, romlebSic
xSir SemTxvevaSi asaxulia is saidumlo monacemebi, romlebic
xelmisawvdomi ar iyo aRniSnuli periodis sazogadoebis farTo
fenebisTvis, gansxvavebiT zemoT aRniSnul wyaroTa sistemisagan. amitom
es informacia dReisaTvis ormagad saintereso da mniSvnelovania.
davamuSave Semdeg fondebSi daculi masalebi: 1. kavkasiis
policiuri sammarTvelos kancelariis fondi 83, (saqmeebi: #2, #3, #4,
#9, #46, #48, #56). 2. Tbilisis guberniis Jandarmeriis fondi 153, (saq-
meebi: #1, #3615, #3941, #1782, #1853, #18871, #19241, #2029, #2179, #2306,
#2309, #2323, #2343, #2858). 3. Tbilisis guberniis sammarTvelos ufrosis
ganyofilebis fondi 156, (saqme: #13). 4. ruseTis social-demokratiuli
muSaTa partiis amierkavkasiis ganyofilebis fondi 1824, (saqmeebi: #7,
#8, #32). 5. saqarTvelos social-demokratiuli muSaTa partiis fondi
1825, (saqmeebi: #17, #89). 6. saqarTvelos demokratiuli respublikis
social-demokratiuli partiis centraluri komitetis gazeT `erTobis~
redaqciis fondi 1830, (saqmeebi: #9, #21). 7. saqarTvelos demokratiuli
respublikis damfuZnebeli krebis fondi 1833, (saqmeebi: #85, #167, # 970,
#971, # 1072). 8. saqarTvelos demokratiuli respublikis parlamentis
fondi 1836, (saqmeebi: #12, #18, #32, #33, #77). 9. saqarTvelos
demokratiuli respublikis mTavrobis fondi 1861, (saqmeebi: #418, #533).
10. saqarTvelos demokratiuli respublikis Sinagan saqmeTa saministros
fondi 1863, (saqmeebi: #13, #75, #249, #319, #782). 11. saqarTvelos
demokratiuli respublikis miwaTmoqmedebis saministros fondi 1915,
(saqme: #1436). 12. saqarTvelos demokratiuli respublikis saxalxo
skolebis saministros fondi 1935, (saqmeebi: #20, #249, #318, #325, #453,
#455, #658, #1166).
5. erovnuli problemis irgvliv sxvadasxva gamokvlevebi arsebobs,
rogoricaa iuri kaWarava, `qarTveli xalxis erovnuli konsolidaciis
etapebi~ (235), guram yoranaSvili, `erovnuli sakiTxi~ (289), misive
~eTnikuri TviTSegneba da tradiciebi~ (287) da `eTnofsiqologia da
tradiciebi~ (288), daviT malazonia, `qarTuli istoriografiuli
14
azrovneba XIX saukunis II naxevarSi~ (243). Tumca, qarTuli identobis
istoriis kvlevas bolo dros daeTmo yuradReba qarTul istoriogra-
fiaSi.
saqarTvelos istoriis araerTi problema saTanado sisruliT aris
dReisaTvis damuSavebuli. qarTuli identobis istoriis Sesaxeb specia-
luri literatura jer kidev sakmaod mcirericxovania. Tumca arsebobs
mniSvnelovani gamokvlevebi, romlebic saqarTvelos istoriis sxvadasxva
periodis Sesaxeb saintereso mosazrebebs da daskvnebs gvTavazoben.
maTgan aRsaniSnavia: mariam CxartiSvili, `qarTuli eTnie religiuri
moqcevis epoqaSi~ (295), lela patariZe, `politikuri da kulturuli
identobani IV-VIII saukuneebis qarTul erTobaSi: `qarTlis cxovrebis~
samyaro~ (253), zurab kiknaZe, `qarTli gaqristianebis gzaze: adamianebi da
siwmindeebi~ (237), mariam CxartiSvili, qeTevan mania, `qarTvelTa
nacionaluri konsolidaciis procesis asaxva beWdur mediaSi iveria da
misi mkiTxveli saqarTvelo~ (296), nato sonRulaSvili, `qarTuli erToba
da misi identoba XX saukunis pirvel ocwleulSi (presis masalebis
mixedviT)~ (272). identobriv kvlevebs asaxavs agreTve giuli alasania
TviTidentifikacia Sua saukuneebis saqarTveloSi (mTelisa da nawilis
urTierToba) (207), `qarTveli eris dabadeba~ (284), TinaTin bolqvaZis,
`qarTuli nacionaluri identobis wrToba: ilias `iveria~ (220), zaal
kikviZe, `ena, genderi da nacionalizmi~ (236).
aRniSnuli gamokvlevebi mowmobs imas, rom identobrivi
kvlevebisadmi interesi didia. erovnuli identobisTvis damaxasiaTebeli
kriteriumebis ganxilva cal-calke Tu erTad aRebuli qarTveli
mecnierebis kvlevis sagani xdeba. P
marTalia dasaxelebuli naSromebi miuTiTebs imas, rom
mniSvnelovani sakiTxebia avtorTa yuradRebis centrSi moqceuli, magram
unda aRvniSnoT, rom 1900-1921 wlebis Sesaxeb kompleqsuri gamokvleva ar
arsebobs. disertacia aRniSnulis mcdelobas warmoadgens.
rogorc ukve aRvniSne, Cems mizans warmoadgens aRvadgino da
Sevafaso qarTuli garemo 1900-1921 wlebSi. aqedan gamomdinare, vexebi im
sakiTxebs, romlebic epoqis gamowvevas warmoadgenda da qarTveli eris
cnobierebis formirebaze axdenda gavlenas. disertaciis struqtura
15
aRniSnulis Sesabamisia.
disertacia Sedgeba Sesavlis, eqvsi Tavis, Teqvsmeti paragrafis da
daskvnisagan.
pirvel TavSi ganxilulia erovnuli problemis kvlevis umniSvne-
lovanesi sakiTxi, kerZod, warmodgenilia Tu rogor moiazreboda qarT-
veli eris Camoyalibeba XX saukunis pirveli ocwleulis qarTuli
kulturuli da politikuri elitis mier.
meore TavSi Seswavlili da Sefasebulia centris da periferiis
anu qalaqis da soflis roli da mniSvneloba XX saukunis pirveli
ocwleulis saqarTveloSi.
mesame TavSi Seswavlili da gaanalizebulia sxvadasxva socialuri
fenis Tu jgufis cnobierebis ganviTareba, naCvenebia ra rols TamaSobda
TiToeuli maTgani saqarTvelos damoukideblobis aRdgenisaTvis brZo-
laSi da demokratiuli respublikis periodSi.
meoTxe TavSi naCvenebia nacionaluri simboloebis roli da
istoriuli mexsierebisa da tradiciebis mniSvneloba qarTveli eris
cnobierebaSi.
mexuTe Tavi asaxavs qarTul garemos da erovnuli identobisTvis
damaxasiaTebel kriteriumebis mniSvnelobas qarTuli erTobis TiToeuli
wevris daaxloeba-gaerTgvarovnebaSi.
meeqvse TavSi ki saubaria erovnuli Tavisuflebis fenomenze,
romlis winapirobaa zemoT ganxiluli sakiTxebi.
bolos warmoadgenilia kvlevis Sedegebi da daskvnebi.
sadisertacio naSromSi istoriuli reprezentaciisa da wyaroT-
mcodneobiTi analizisaTvis gamoyenebulia istoriul-SedarebiTi da
kritikul-analitikuri meTodebi. naSromis ZiriTadi cnebis – eris – ga-
azreba efuZneba da iTvaliswinebs Tanamedrove sociologiuri mecnier-
ebis miRwevebs aRniSnuli fenomenis gansazRvraSi.
disertaciis siaxle mdgomareobs SemdegSi: qarTuli identobis
sakiTxi Seviswavle mTlianad 1900-1921 wlebis magaliTze da rac mTavar-
ia, veyrdnobi ara mxolod konkretul wyaroTa tips, aramed rogorc ukve
gamovkveTe kompleqsuri analizis Sedegadaa Seswavlili yvela is prob-
lema, romelic epoqis gamowvevas warmoadgenda. disertaciis kvlevis
16
sagans warmoadgens qarTveli eris cnobierebis ganviTarebis procesis
Seswavla XX saukunis pirvel ocwleulSi. naSromSi sxvadasxva erovnu-
li identobrivi maxasiaTeblebis safuZvelze, sxvadasxva socialuri
fenebis Tu jgufebis rolis Sefasebis da Seswavlis fonze, warmodge-
nilia qarTuli garemo 1900-1921 wlebSi da naCvenebia aRniSnul epoqaSi
erovnuli Tavisuflebis fenomenis aRqmis evolucia qarTveli eris
mier.
17
Tavi I.
erovnuli problemis zogierTi sakiTxi
erovnuli sakiTxi metad aqtualuri da problematuria. miuxedavad
imisa, rom qarTul samecniero literaturaSi ara erTxel dasmula
kiTxva erovnuli Temis irgvliv da sxvadasxva mosazrebebia gamoTqmuli,
miTumetes dRes sakmaod aqtualuria amgvari sakiTxebis kvleva sxvada-
sxva Teoriul mimdinareobebze dayrdnobiT, saboloo mosazreba jer ar
aris Camoyalibebuli. da albaT, verc amjerad miviRebT daskvniT
ganmartebas, Tumca minda yuradReba gavamaxvilo ramodenime sakiTxze.
rogorc cnobilia, saqarTveloSi erovnuli ideis ganviTarebis
mimarTulebiT axali etapi iwyeba XIX saukunis II naxevridan, rodesac
samoRvaweo asparezze gamodian samocianelebi ilia WavWavaZis meTaurob-
iT da maTi mTavari mizani xdeba ilias mier damkvidrebuli lozungis:
`mamuli, ena sarwmunoeba~ SenarCunebisTvis brZola. es aris idea,
romelic, faqtobrivad mTlianad gasdevs XIX saukunis II naxevrisa da XX
saukunis dasawyisis qarTveli sazogadoebis wamyvani nawilis, kulturu-
li da politikuri elitis brZolas erovnuli cnobierebis amaRlebisa-
Tvis mosaxleobis farTo fenebSi da erovnuli TavisuflebisaTvis.
daviwyeb imiT, rom ilias mier erTian lozungad damkvidrebuli
`mamuli, ena, sarwmunoeba~, saukuneebis manZilze istoriis sxvadasxva
etapze epoqis moTxovnilebebidan gamomdinare dRis wesrigSi idga
yovelTvis, Tumca calkeul SemTxvevebSi romelime maTgani wina planze
iyo wamoweuli da ganmsazRvrel adgils ikavebda.
marTalia, sadisertacio naSromi exeba XX saukunis pirvel
ocwleulSi ganviTarebul movlenebs, magram, problemis sirTulisa da
mravalmxrivoba-mravalferovnebidan gamomdinare bunebrivia gverds ver
avuvli wina saukuneebs. rogorc ukve aRvniSne, saqarTvelos istoriidan
gamomdinare, sxvadasxva epoqaSi gansakuTrebul ganzogadebas erovnuli
identobisTvis damaxasiaTebeli romelime niSani iRebda xolme, marTa-
18
lia, es yovelive erTian sistemaSi moiazreboda, magram TiToeuli
maTgani saWiroebis SemTxvevaSi erovnuli cnobierebis SenarCunebisTvis
brZolaSi mTavari simbolo xdeboda. magaliTad, mas Semdeg, rac
qristianoba gavrcelda saqarTveloSi da SemdegSi is gamocxadda
saxelmwifo religiad, qarTveloba da qristianoba ganuyreli cnebebi
gaxda. saukuneebis manZilze qristianoba iyo qarTveli sazogadoebis
mTavari SemakavSirebeli. maSin, rodesac saxelmwifo religias safrTxe
daemuqreboda xolme da misi arseboba yofna-aryofnis sakiTxze iyo
damokidebuli, qarTveli sasuliero wodebis mier ganxorcielebuli
qmedebebi xels uwyobda qarTveli eris cnobierebaSi mis SenarCunebas.
rogorc SesavalSi aRvniSne, saukuneebis manZilze qarTveli eris
cnobierebam ganviTarebis garkveuli gza ganvlo, amitom Cemi mizania
epoqis maxasiaTeblebis da gamowvevebis gaTvaliswinebiT am problemis
Seswavla, konkretul qronologiur monakveTSi, 1900-1921 wlebSi.
aRniSnul periodSi, erTi mxriv, ruseTis saimperatoro karis da
meore mxriv, marqsistuli ideologiis gavleniT sakmaod aqtualuri iyo
mosazreba, rom qarTveloba erad Camoyalibda XIX saukunis II naxevarSi.
marTalia, Cven Zalian cota viciT imis Sesaxeb, Tu ra faseulobebze
dayrdnobiT moiazrebdnen Tavs qarTvelebi erTobis wevrad, magram imis
Tqma, rom qarTveli eris Camoyalibeba kapitalizmis damkvidrebis Semdeg
iwyeba rTuli saTqmelia. bunebrivia, disertaciis struqturisa da
Tematikidan gamomdinare me ver Sevexebi da arc aris Cemi kvlevis mizani
Sua saukuneebis saqarTvelo, magram erTi ram unda iTqvas, rom
TiToeulma im identobrivma maxasiaTebelma, rogoricaa: ena, qristianoba,
teritoria da aS. romelTa mniSvnelobas modernuli periodis qarTveli
eris Sesaxeb Sesabamis TavebSi ganvixilav, namdvilad didi roli iTamaSa
saukuneebis manZilze qarTveli eris erTianobis SegnebaSi.
pirvel rigSi xazi minda gavusva imas, rom ruseTis gavlenaSi myof
saqarTvelos cxovrebaze Tavis asaxvas poulobda imperiaSi mimdinare
movlenebi da gansazRvravda xSir SemTxvevaSi qarTuli sazogadoebrivi
azris mimarTulebas da, bunebrivia, erovnul TviTSegnebazec gavlenas
axdenda. XIX saukuneSi ruseTis dampyrobluri politikis Sedegad
saqarTvelos axal sistemaze mouwia gadasvla, rac qveynis cxovrebis
19
yvela sferos Seexo. erT-erTi yvelaze problemuri CvenTvis aRmoCnda
ruseTis saimperatoro karis mier mizanmimarTuli qmedebebis Sedegad
kuTxurobis gaZliereba. marTalia, marqsisti istorikosebi werdnen, rom
ruseTis mier gzebis gayvanam daakavSira qarTvelebi erTmaneTs,
kapitalizmma ki ufro metad Seuwyo xeli am process, magram Tu kargad
davakvirdebiT XIX saukunis II naxevarSi da XX saukunis dasawyisSi
ganviTarebul movlenebs, es yvelaferi sapirispiros mtkicebis
saSualebas gvaZlevs. ruseTis xelisuflebis mizanmimarTuli qmedebebis
Sedegad qarTvelebis cnobiereba radikalurad Seicvala da ukve XIX
saukunis II naxevarSi ilia WavWavaZe wers: `aba daiZaxe qarTvelo-Tqo, Tu
Savi zRvidam moyolebuli kaspis zRvamde marto Rip-gadmogdebulma
qarTlelis metma Semoxedos vinmem da Tu gaWirda, iqneba kaxelmac
Tavisi sxvili kiseri Senken moiRrijos, sxvani ki yursac ar gaTxoveben,
TiTqo amaT ar eZaxio, TiTqo isini ki qarTvelebi ar ariano~ (298, 164). es
problema met simwvaves iZens rogorc XX saukunis I, ise II aTwleulSi.
Jurnal `mogzaurSi~ vkiTxulobT: `Cvenebur kacs, vinc unda iyos is, rom
SexvdeT da kiTxoT, vina xaro? getyvis Tu kaxelia kaxeli varo, Tu
raWvelia _ raWvelio da sxva amgvarad. samarcxvinoa CvenTvis, rom
dRemdis ver Segvignia Tu vina varT. rodesac Cven, rogorc erTi kaci,
ise yvela vityviT, Cven qarTvelni varTo, maSin, mxolod maSin
mogveniWeba Cven RvTiuri Zala, mxolod maSin ityvis Cveni mteri, rom
Cvenc ramed misaCnevi varT sxva erTa Soris~ (184, 164-165).
1911 wels Temi werda: `hkiTxeviT pirvel Sexvedril megrels
qarTveli xo ara xaro? _ daufiqreblad getyviT: ara batono me megreli
varo. aseve getyviT imereli, aseve fiqrobs fSaveli. qarTleli
imerlobas Takilobs, kaxeli kidev orives erTad~ (71, 1).
bunebrivia Sua saukuneebis da Semdegdroindeli qarTuli erTobis
cnobiereba gansxvavdeba erTmaneTisgan. aRniSnuli sakiTxTan
dakavSirebiT stalini aseT mosazrebas ayalibebs: `eri aris ara
ubralod istoriuli kategoria, aramed istoriuli kategoria
gansazRvruli epoqisa, _ aRmavali kapitalizmis Camoyalibebis procesi
amave dros adamianTa erebad Camoyalibebis procesia. ase xdeba, mag.
dasavleT evropaSi. ingliselebi, frangebi, germanelebi, italielebi da
20
sxv. erebad Camoyalibdnen maSin, rodesac kapitalizmi feodalur
daqucmacebaze imarjvebda da Zlevamosilad win midioda. magram erebis
warmoSoba iq niSnavda amave dros maT gadaqcevas damoukidebel
nacionalur saxelmwifoebad. inglisi, safrangeTi da sxva erebi amave
dros saxelmwifoebs warmoadgendnen. aRmosavleT evropaSi saqme cota
sxva-nairad viTardeboda. maSin, rodesac dasavleTSi erebi
saxelmwifoebad ganviTardnen, aRmosavleTSi Camoyalibdnen
sanaciaTSoriso saxelmwifoebi, ramdenime erovnebisagan Semdgari
saxelmwifoebi. aseTia avstro-ungreTi, ruseTi. avstriaSi politikurad
yvelaze ganviTarebuli germanelebi aRmoCndnen da swored maT ikisres
avstriis erovnebaTa saxelmwifod gaerTianebis saqme. ungreTSi yvelaze
metad Seguebuli saxelmwifoebrivi darazmulobisadmi aRmoCndnen
madiarebi _ ungreTis erovnebaTa birTvi, igive _ ungreTis
gamaerTianebelni. ruseTSi erovnebaTa gamaerTianeblis roli ikisres
velikorosebma, romelTa saTaveSi idga istoriulad Camoyalibebuli
Zlieri da darazmuli Tavadaznauruli samxedro biurokratia~ (276, 15).
marqsistuli warmodgena erebis mimarT aseTia `Tanamedrove nacia RviZli
Svilia kapitalisturi warmoebis da aReb-micemobis. feodalur xanaSi
TiToeuli eri danawilebulia ramodenime erTimeoris moqiSpe nawilebad
da maSasadame aq arc ki SeiZleba iyos eri erTi WiriT da lxiniT
garemoculi. am xanaSi nacia, nacionaluri ideac ki ar arsebobs. mas
Semdeg rac eri Tavs aRwevs aseT yofas da dgeba samoqalaqo
ganviTarebis gzaze, is TandaTan Zlierdeba, nacionalur erTobas da erT
politikur cxovrebas eCveva da am gziT xdeba Tanamedrove kulturul
naciad~ (258, 9). imis saCveneblad Tu rogori gansxvaveba iyo Sua
saukunebis saqarTvelosa da kapitalizmis periodis qarTvels Soris
naTlad aCvenebs Semdegi faqti, kerZod, svaneTis erT-erTi Temis
latalis patara soflis lailis eklesiis xatis XI saukunis warwera:
wmidao mTavarangelozo muxerisao... adiden mefeni bagratonianni, dadiani
da didebuli da erTobili saqarTvelo da erTobili suanni...~. rodesac
am warweras vkiTxulobT SeiZleba gaCndes kiTxva, es xom erTiani
saqarTvelos periodia da bunebrivia aseTi aRqma sazogadoebis mxridan?
magram Tu im ligikiT vixelmZRvanelebT, rom Sua saukuneebSi sxvadasxva
21
kuTxeebs Soris kavSiri ar iyo da yvela sakuTari regionis keTildReo-
baze zrunavda da kapitalizmis Semosvlis Semdeg ukavSirdeba erTmaneTs
calkeuli kuTxeebi. maSin svaneTSi, mTis nawilSi, romelic yovelTvis
gankerZoebiT idga xelisuflebisagan, ratom iyo aseTi suliskveTeba
erTiani saqarTvelos mimarT? anu zemoT motanili magaliTebi mowmobs,
rom es aris ruseTis mier Seqmnili ideologia. da Tu es elitis
ideologiaa da sazogadoebaSi ar iyo aseTi aRqma, maSin XIX saukuneSic
inteligencia qmnis ideologias da nakleb savaraudoa rom es idea
xalxSi srulad poulobda asaxvas. marTalia am dros presa arsebobs,
magram XIX saukunis II naxevarSi wera-kiTxvis done dabalia sazogadoebis
farTo fenebSi. jer mxolod procesia dawyebuli saganmanaTleblo
donis amaRlebisTvis. gavixsenoT vaxuSti batoniSvilis cnobili sityve-
bi: “erT-mefobasa warmoaCinebs awca samni xilulni eseni: pirveli ukeTu
hkiTxoT visme qarTvelsa, an imerelsa, mesxsa, her-kaxsa, `ra rjuli xar~,
wams mogigebs `qarTveli~. meored, ars maT yovelTa wigni da ena erTi da
igive farnaoz pirvelsa mefisagan qmnuli da hkiTxos maT win-TqmulTa
kacTa: `ra ena da wigni uwyi~, mogigebs myis `qarTuli~, rameTu ar ityvis
arca sjulsa, enasa da wignsa imerTasa anu mesxTa da her-kaxTasa, aramed
qarTulsa. mesame ara sadme vixilavT didTa SenebulTa da eklesia-
monasterTa anu xatTa da jvarTa ZvirfasTa, romelTa zeda iyo sxuaTa
mefeTa saxelni Tvnier _ `Cven mefeman saqarTvelosaman anu qarlisa da
afxazeTisaman _ `romelni zedmiwerili arian quaTa, xatTa da juarTa
zeda~ (194, 265). aqac SeiZleba daisvas kiTxva, vaxuSti batoniSvili xom
elitis warmomadgenelia da SeiZleba is qmnis am ideologias? magram jer
erTi, igi sakmaod akritikebs qarTul xasiaTs da uaryofiT mxareebsac
usvams xazs da meore, rogorc viciT Sua saukuneebSi sazogadoebis
farTo fenebma ar ician wera-kiTxva da verc vaxuStis dawerili faqti
gaxdeboda im periodis sazogadoebis yuradRebis sagani. XIX saukunis II
naxevris da XX saukunis dasawyisis saqarTveloSi ki kulturuli da
politikuri elita farTo fenebisTvis qmnis ideologias da ilia
WavWavaZis mier Camoyalibebuli idea epoqis gamoZaxilia. ase rom imis
mtkiceba, rom Sua saukuneebSi ar iyo erTianobis aRqma safuZvels
moklebulia. yovel SemTxvevaSi faqtobrivi masalis gaTvaliswinebis
22
gareSe, romelic mwiria ver SevZlebT mtkice mosazrebis Camoyalibebas.
leninizmi asabuTebs, rom erebi ar SeiZleba yofiliyo kapitaliz-
mamde, vTqvaT, feodalizmis epoqaSi, roca xalxebi calkeul samTavroeb-
ad iyvnen daqucmacebulni. am periodSi ar arsebobda erovnuli bazari,
gamaerTianebeli ekonomikuri da kulturuli centrebi. stalini aRniS-
navs Tavis naSromSi, `nacionaluri sakiTxi da leninizmi~: `erebi ar
yofilan da arc SeiZleba yofiliyvnen wina kapitalistur periodSi,
vinaidan jer kidev ar iyo nacionaluri bazrebi, ar iyo arc ekonomikuri
da arc kulturuli centrebi, ar iyo maSasadane, is faqtorebi, romlebic
spoben ama Tu im xalxis sameurneo daqucmacebulobas da erT erovnul
mTelad akavSireben am xalxis manamde gaTiSul nawilebs~ (276, 20). am
mosazrebis sapirispirod, sainteresoa Semdegi faqti. jer kidev XVII
saukuneSi, rodesac Jan Sardenma imogzaura saqarTveloSi, samegrelos
aRweris dros igi aRniSnavs, rom sakmaod gavrcelebuli yofila
bazrobebi sadac ikribeboda sxvadasxva mxaris warmomadgenlebi. `14
seqtemberi wifuriaSi sadResaswaulo dRea, imarTeba bazroba, romelsac
sipiasobas uwodeben. igi orSabaTidan kviramde grZeldeba. am dRes
TavianT eklesiebSi Tavze dadebuli miaqvT wminda giorgis xatebi.
radganac am dResaswaulze bazrobis gamo Zalian bevri xalxi Camodis,
maT Soris mravali ucxoelia, romelTa umetesi nawili somexi, qarTveli
da ebraeli vaWrebi arian. aq gacxovelebuli vaWroba warmoebs
yovelgvari sursaT-sanovagiT, samkaulebiT, qsovilebiT, romlebic
adgilobrivi saqonlis gverdiT iyideba~ (195, 195). agreTve marqsistuli
ideis sawinaaRmdegos amtkicebs Semdegi dokumenti. es aris 1819 wels
Tbilisis policmaisteris ioseb Sagubatovis aRweris monacemebi, sadac
sxvadasxva sakiTxebTan erTad aqcenti gakeTebulia saSinao bazris aRwe-
raze. yuradRebamisaqcevia is garemoeba, rom am periodSi kapitalizmi ar
aris Semosuli da rusebis Semosvlidan am mokle xanSi verc gzebis
gayvana moeswreboda im masStabiT, rom vaWrobas aseTi xasiaTi mieRo. misi
cnobebidan Cans, rom aRmosavleT da dasavleT saqarTvelos erTmaneTTan
farTo savaWro urTierTobebi akavSirebda. CamonaTvalis mixedviT saq-
arTvelos es ori mxare erTmaneTSi mravalferovani asortimentis
produqcias cvlida, rac TavisTavad xels uwyobda qveyanaSi erTiani
23
Sida bazris ganviTarebas. arsebuli savaWro urTierTobebi aRwerilia
ara zogadad, aramed CamoTvlilia calkeul regionebSi warmoebuli
savaWro produqcia. (232, 3)
aRweris mixedviT Tbilisis bazarTan dakavSirebuli yofila yvela
regioni _ `Sida qarTlidan da ananuridan TiflisSi Camotanili
gasayidi saqonlis nacvlad cota fuls iReben. ufro metad miaqvT
saqoneli: lekuri nabdebi, xarebi da sxva, rac maTTan ar aris, an Zalian
cudia.
qiziyeli da kaxeli glexebi ki Camotanili Rvinis sanacvlod bevr
fuls iReben da amasTan msxvilfexa saqonlis garda imave saqonels
yiduloben, rasac qarTlelebi.
keTilSobili gvariSvilebi imereTidan, qarTlidan da kaxeTidan,
aseve aRalarebi yazaxidan, SamSadilusa da borCalos distanciebidan
tfiliseli vaWrebisagan da meduqneebisagan yiduloben mravali saxis
Semotanil saqonels, romelsac iyenebs orive sqesi samosad da sxva~ (232,
4).
faqtobrivad zemoT moyvanili masala mowmobs, rom qarTuli
erTobis wevrebs Soris kavSiri arsebobda yovel epoqaSi, Tumca
sxvadasxva formiT iyo gamoxatuli. zemoT ganxiluli sakiTxis
marTebulobas adasturebs saqarTvelos demokratiuli respublikis
samxedro ministris grigol lorTqifaniZis mosazreba: `ruseTis
mTavrobam saqarTvelos saxeli politikur da geografiul leqsikonidan
amoSala da mxolod imperato-ris titulSi da egzarxis wodebaSi
dastova. saqarTvelo rusul guberniebad da mazrebad dasWra, xolo
qarTveli eris arseboba gaazRapra, aseTi nacia TiTqos ar arsebobda,
misTvis iyo qarTlelebi da gurulebi, megrelebi da kaxelebi, imerlebi
da svanebi, aWarlebi da xevsurebi da ase bolomde. amiT dampyrobelT
undodaT qarTveli eris gaxrwna da daSla. am, miznisaTvis didis
TavgamodebiT muSaobda rusuli eklesia da ai, manac uZlieresi ieriSebi
saqarTvelos ganapirebaze miitana~ (199, 57).
rogorc vxedavT, kuTxurobis gamoxatuleba iyo ara mxolod
kapitalizmis ararsebobis da ugzoobis mizezi, aramed ruseTis
saimperatoro karis mizanmimarTuli antiqarTuli politikis Sedegi,
24
romelic aRorZinebas iwyebs swored XIX saukuneSi, anu im periodSi
rodesac kapitalizmi yalibdeba.
25
Tavi II.
regionaluri identoba: centri da periferia.
qalaqis da soflis Camoyalibebis, ganviTarebis da urTierTobis
sakiTxi ara erTi mecnieris kvlevis sagani gamxdara da TiToeuli
problema sxvadasxva kuTxiT aris Seswavlili. Tavidanve unda aRvniSno,
rom Cemi kvlevis mizans ar warmoadgens qalaqis da soflis istoriis
tradiciuli formiT Seswavla, aramed maTi rolis warmoCena erovnuli
saxelmwifos Senebis, Tavisuflebis da damoukideblobis aRdgenisaTvis
brZolaSi. disertaciis struqturisa da Tematikidan gamomdinare,
erovnuli problemis kvlevis TvalsazrisiT sainteresoa rogor aRiqvams
da ra datvirTvas aniWebs kulturuli da politikuri elita qalaqs da
sofels 1900-1917 wlebSi. im periodSi, rodesac, erTi mxriv, ganviTarebis
axal stadiaSi Sedis kapitalisturi sistema da icvleba sameurneo-
samrewvelo teqnika, yalibdeba axali socialuri struqtura da meore
mxriv, ruseTis xelisuflebis antiqarTuli politika kulminacias aRwevs
da qarTul kulturas, erovnul tradiciebs da erovnul cnobierebas
garusebis safrTxe emuqreba. bunebrivia, Cems mier ganxilul sakiTxebTan
erTad gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba qalaqis da soflis CarTu-
lobis Seswavlas am procesebSi.
qarTul istoriografiaSi ara erTi mniSvnelovani gamokvleva
arsebobs Zveli da Sua saukuneebis qalaqebis istoriis Sesaxeb. araerTi
cnobili mecnieri Seexo am problemas. am mxriv aRsanisnavia: iv.
javaxiSvili, g. meliqiSvili, a. afaqiZe, S. mesxia, d. gvritiSvili, m.
dumbaZe, a. surgulaZe, l. WilaSvili, d. xaxutaiSvili, d. musxeliSvili,
v. gabaSvili, r. kiknaZe, m. afrasiZe, p. Tofuria, r. klimiaSvili, g.
iobaSvili, q. TofuriZe, m. samsonaZe, e. orjonikiZe, n. abesaZe, a.
fircxalaiSvili, k. kucia, v. CakvetaZe, m. zardaliSvili, T.kvirkvelia da
sxva. XX saukunis qalaqebis Sesaxeb arsebuli gamokvlevebidan
aRsaniSnavia: a. rondeli, d. ukleba, S. javaxiSvili, m. tuxaSvili, j.
malaRuriZe, T. beraZe da sxv.
26
aRsaniSnavia avTandil sonRulaSvilis naSromebi `qalaqisa da
soflis urTierToba XX saukunis 20-30-ian wlebSi~ (271) da `saqarTvelos
qalaqebis sagareubno zonaTa istoria~ (270).
dasaxelebul naSromebSi qalaqis da soflis urTierTobis Tu
damoukideblad arsebobis da ganviTarebis mravali mniSvnelovani
sakiTxia ganxiluli. amjerad, Cems mizans warmoadgens 1900-1917 wlebis
qarTuli garemos aRdgena, risTvisac disertaciaSi ganxilul
sakiTxebTan erTad mTliani suraTis aRsadgenad da movlenebis
urTierTkavSirSi gansaxilvelad: centris da periferiis anu qalaqis da
soflis erovnuli identobisTvis damaxasiaTebeli niSnebis gaazrebas da
gamokveTas TavisuflebisaTvis brZolaSi didi mniSvneloba eniWeba.
$ 1. qalaqi
zogadad, qalaqis mniSvneloba mTlianad saxelmwifos da
konkretulad soflis ganviTarebaze didia. saukuneebis manZilze qalaqma
ganviTarebis sxvadasxva safexurebi ganvlo, Tumca faqti erTia: yvela
epoqaSi qalaqs politikuri, da ekonomikuri datvirTva gaaCnda. Sua
saukuneebSi ki mniSvnelovani strategiuli centrebi swored qalaqebi
iyo. gansaxilvel periodSi qalaqis cxovreba axal ganzogadebas iZens.
garda imisa, rom kapitalizmis pirobebSi qalaqs axali ekonomikuri
funqcia eniWeba, amasTan is xdeba kulturuli centri, politikuri da
kulturuli elitis mTavari dasayrdeni sakuTari ideebis da Sexedule-
bebis sarealizaciod. swored qalaqidan iwyeba erovnuli ideebis propag-
anda soflis mimarTulebiT. amasTan `qalaqs diadi gavlena aqvs
`provinci-is~ cxovrebaze ara marto ekonomikuri mxriT, aramed igi Rrma
daRs aCnevs da aseT Tu iseT mimarTulebas aZlevs, aseT Tu iseT suls
hberavs soflis cxovrebas. agreTve socialuri, kulturuli da
politikuri saqme, yoveli axali politikuri mimdinareoba Tu
socialuri moZraoba pirvelad qalaqSi iCens xolme Tavs, iq ikidebs
fexs da mxolod Semdeg TandaTan gadadis da vrceldeba sofelSiac. rac
27
ufro cocxlad feTqs kulturul_politikuri cxovreba Tu socialuri
moZraoba qalaqSi, miT ufro meti sococxle emCneva cxovreba-moZraobas
sofelSiac, da piriqiT, rac ufro Seferxebuli da modunebulia
cxovreba-moZraoba qalaqSi, miT ufro gayinulia igi sofelSiac~ (108, 2).
1900-1917 wlebSi saqarTveloSi qalaqebs axali mniSvneloba da dat-
virTva eniWeba. is xdeba mTavari centri, romlis saSualebiTac unda
moxdes soflis mosaxleobasTan dakavSireba da daaxloveba. radganac, am
periodSi qalaqebi mTavari samrewvelo centrebi xdebian, aq Tavs iyrian
soflidan Camosuli glexebi, romlebic axal cxovrebas iwyeben. inteli-
gencia swored maTi daxmarebiT imedovnebs ganaxlebuli cxovrebis
stilis Setanas sofelSi da mosaxleobis gaTviTcnobierebas sazogado-
ebrivi cxovrebis sxvadasxva sferoSi. aseve qalaqebSi ixsneba didi
raodenobiT saswavlo dawesebulebebi, sadac ganaTlebis miRebis garda
kulturuli elita erovnuli cnobierebis amaRlebas cdilobda xalxSi,
politikuri elitis garkveuli nawili ki, gansakuTrebiT social-
demokratiuli partia, cdilobda socializmis ganxorcielebisTvis gam-
oeyenebina es faqti. `Tanamedrove civilizaciis gamomxatveli qalaqia,
igi sazogadoebriv cxovrebis tvini da majaa. qalaqia mbrZanebeli
soflisa. amisaTvis aris, rom eri, romelsac swadia iqonios sakuTari
qalaqebi, metadre imisTana qalaqi, romelic iqneba SemaerTebeli centri~
(192, 10). faqtobrivad, SeiZleba iTqvas, rom qalaqi axal epoqaSi axali
moTxovnilebebis da gamowvevebis winaSe aRmoCnda. gazeTi `samSoblo~ 1916
wels werda: `politikurad qalaqs yovelTvis progresiul-demokratiuli
mniSvneloba hqonia. sofeli ufro mcirericxovani, ganmartoebuli da
uZluri iyo da maSasadame misi damorCileba da damoneba ufro eadvile-
bodaT xolme despotebs. amitom Zvel droSi politikur-socialuri
Tavisufleba mxolod mTaTa soflebsRa SerCenodaT. qalaqi ki am mxriT
igive miuvali mTa iyo, radgan jer erTi xalxis simravles Seicavda da
meore, ukeTesi saomari iaraRi da simagre moepoveboda, vidre sofels.
amitom samoqalaqo TavisuflebaTa simtkice qalaqebSi iSva da gaizarda~.
(118, 2).
kapitalistur wyobilebaSi ki qalaqma sxvadasxva funqcia SeiTavsa.
1. ekonomikuri, (es funqcia ufro metad gaizarda) 2. kulturuli. magram,
28
rac mTavaria axali epoqis moTxovnilebebidan gamomdinare, razedac
Semdeg TavebSi ufro detalurad visaubreb, ganaTleba da ekonomikis
ganviTareba urTierTdakavSirebuli aRmoCnda. codnis gareSe ekonomikis
aRmavloba SeuZlebeli gaxda. amisTvis saWiro iyo skolebis didi
raodenobiT gaxsna, romelTa saSualebiT sameurneo ganaTlebis donis
amaRleba unda momxdariyo. `qalaqi umTavresad mrewvelobiT da vaWrobiT
cxovrobs. verc mrewveloba da verc vaWroba ver wava win, ver
ganviTardeba, qalaqi ekonomikur warmatebis gzas ver daadgeba, Tu
mcxovrebni uvicni da gonebiT ganuviTarebelni iqnebian. swavla-ganaTle-
ba aucilebeli pirobaa xalxis ekonomikur winmsvlelobisaTvis. amitom
am saqmeSi yoveli moqalaqe dainteresebulia, aq yvelas interesi, ganur-
Cevlad klasisa da wodebisa, SeerTebuli da SeTanxmebulia~ (222, 119). Tu
gadavxedavT XX saukunis pirvel ocwleulSi ganviTarebul movlenebs,
davrwmundebiT, rom ganaTlebis, saswavlo-dawesebulebebis mniSvneloba
upiratesia. swored maTi saSualebiT cdilobs da nawilobriv axerxebs
kidec kulturuli da politikuri elita sazogadoebis farTo fenebis
CarTulobas qveynis cxovrebaSi. kapitalisturi sistemis damkvidrebam
saqarTveloSi xeli Seuwyo axali etapis dawyebas ekonomikuri, Tu
kulturuli mniSvnelobiT. kapitalizmma Tanamedrove epoqisaTvis
damaxasiaTebeli ekonomikuri formebis da samrewvelo-teqnikuri
iaraRebis damkvidreba moiTxova, romlis aTvisebis da gaazrebuli
ekonomikuri politikis warmoebis gareSe saqarTvelo Seferxebuli gziT
wavidoda. erovnul programaSi ki samocianelebs da mis Semdgom Taobas
erovnuli ekonomikis ganviTareba saqarTvelos arsebobis erT-erT
aucilebel pirobad miaCndaT. swored amiT aixsneba kulturuli da
politikuri elitis Tavdauzogavi brZola skolebis raodenobis
gazrdisTvis, romelic garda zogadi inteleqtis amaRlebisa,
ekonomikuri codnis micemasac Seuwyobda xels, rac TavisTavad
dadebiTad aisaxeboda qveynis mdgomareobaze. `skola Tanamedrove
ganviTarebis aucilebel iaraRad gadaiqca, Tanamedrove kapitalizms
sWiria xalxis maRali ganaTleba, vinaidan uamisod msxvili warmoebis
rTuli marTva-gamgeobis aparati ver imuSavebs. amas saWiroebs, rogorc
qalaqis fabrikis proletari, ise soflis glexi da soflis muSa~ (114, 2).
29
zemoT aRniSnul sakiTxebTan erTad didi yuradReba eqceoda
saqarTvelos calkeuli qalaqebis, dedaqalaqis rolis warmoCenas.
`dedaqalaqis sakiTxs yvelgan didi saxelmwifoebrivi mniSvnloba aqvs.
gansakuTrebiT didi mniSvneloba aqvs mas CvenTvis. Tfilisi yovelTvis
dedaqalaqi yofila saqarTvelosi. Tfilisi saqarTvelos dedaqalaqia.
uTfilisod ar aris saqarTvelo. maSasadame umisod saqarTvelo ver
gaerTiandeboda, gauerTianeblad ver ganTavisufldeboda, xolo
gaunTavisufleblad igi verasodes ver gaRonierdeboda da amaRldeboda
kulturulad, politikurad da socialurad~ (135, 2).
rogorc dReisaTvis arsebuli masalebidan Cans gansakuTrebuli
datvirTva hqonda Tbiliss da quTaiss, romlebic mTavari centrebi iyvnen
erovnuli ideebis qadagebis TvalsazrisiT. faqtobrivad, aq iyridnen
Tavs kulturuli da politikuri elitis warmomadgenlebi. swored aq
eyreboda safuZveli mraval originalur ideas, romlebic Semdeg sazoga-
doebis farTo fenebSi poulobda asaxvas. sainteresoa aRiniSnos, rom
saukunis dasawyisSi Tbiliss ar hqonda is erovnuli da kulturuli
mniSvneloba rac XX saukunis dasawyisidan SeiZina. geronti qiqoZis
mogonebebSi vkiTxulobT: `Tbiliss garkveuli erovnuli saxe ar hqonda
da nakleb mimzidvel sanaxaobas warmoadgenda axalgazrda qarTvel
patriotebisTvis, qalaqis centralur ubnebSi qarTveloba ufro droebiT
Semoxiznuls hgavda, vidre Tbilisis mkvidr mosaxleobas~ (205, 59). stiven
jonsi naSromSi `socializmi qarTul ferebSi~ wers: `1905 wlamde
erovnuli TviTSegneba TbilisSi macxovrebel TiTqmis yvela jgufSi
sawyis safexurze imyofeboda. qalaqis asimilirebul qarTul aristokra-
tias SeeZlo rus Cinovnikebs mimxroboda sakuTari Tanamemamuleebis
winaaRmdeg~ (307, 212).
mogvianebiT, TandaTan qarTuli inteligenturi Zalebis aqtiuri
moRvaweobis, im erovnuli programis Sedegad, romelsac safuZveli XIX
saukunis 60-ian wlebSi Caeyara sazogadoebis cnobiereba radikalurad
Seicvala da, bunebrivia, am mxriv gamonaklisi arc saqarTvelos
calkeuli qalaqebi da, maT Soris, Tbilisi iyo. gazeTi ~Tanamedrove
azri~ 1916 wels werda: `Tfilisi erTad erTi centria, sadac
Tavmoyrilia socialuri da ideuri cxovrebis yvela Zafebi. quTaisi ki,
30
rogorc wvrilburJuaziuli da glexuri provinciis dedaqalaqi, ideurad
mxolod Tbilisidan ikvebeba~ (63, 2). pontoeli, igivi ilia Ciqovani ki
aRniSnavda: `quTaisis sazogadoebrioba, misi inteligencia Tavidanve
gamoirCeoda progresuli suliskveTebiT. man droze auRo alRo xalxis
kulturul momsaxurebis saWiroebas da Sesaferi adgili dauTmo
qarTvel xalxSi jansaRi nacionaluri grZnobis gaRvivebasac da, rac
mTavaria, maRali demokratiuli principebis STanergvas~ (203, 5).
sainteresoa aRiniSnos, rom rogorc arasdros kapitalizmis epoqis
saqarTveloSi qalaqi mniSvnelovan datvirTavs iZens da, rac mTavaria,
qarTuli saxelmwifoebriobis aRorZinebis da erovnuli faseulobebis
SenarCunebis TvalsazrisiT qalaqs axali sityva unda eTqva. amasTan,
qalaqis mTavar ekonomikur centrad gaxdomis Semdeg dRis wesrigSi
dadga am monapovris SenarCuneba da axali mimarTulebiT aRorZineba.
faqtobrivad, saqarTvelos istoriidan gamomdinare es iyo axali epoqis
dasawyisi savaWro-ekonomikuri TvalsazrisiT. feodaluri sistemis
darRvevis Semdeg kapitalizmma saqarTveloSic SemoaRwia da seriozuli
problemebis miuxedavad XX saukunis dasawyisSi garkveuli warmatebebic
ganicada. swored amiT aixsneba qarTuli kulturuli da politikuri
elitis mxridan mudmivi mowodebebi saqalaqo cxovrebis asaRorZineblad
da am procesSi sxvadasxva socialuri fenis CarTulobis gazrdisTvis.
31
$2. sofeli
saqarTvelos istoriidan, qarTuli tradiciebidan da geografiuli
mdebareobidan gamomdinare sofeli yovelTvis did rols TamaSobda Cveni
qveynis cxovrebaSi. rogorc cnobilia, saqarTvelo saukuneebis manZilze
miwaTmoqmedebis qveynad miiCneoda. modernul epoqaSi bunebrivia aucileb-
lobas warmoadgenda tradiciebis SenarCuneba da gagrZeleba. amasTan,
drois moTxovnilebidan gamomdinare axali gamowvevebis gaTvaliswinebac
saWiro iyo.
XX saukunis pirveli ocwleulis saqarTveloSi inteligenciis
erT-erTi mTavari mizani soflis aRorZineba da glexuri meurneobis
axal standartebze gadasvla iyo. feodalis da glexis urTierToba
agebuli iyo ekonomikur politikaze da glexi maT uSualo
daqvemdebarebaSi imyofeboda. meore mxriv, yvelas gacnobierebuli hqonda
sakuTari funqcia da morgebuli da miCveuli iyo im sistemas, romelic
damkvidrebuli iyo. batonymobis gauqmebam da kapitalisturi wyobis
damkvidrebam Secvala arsebuli viTareba. ekonomikuri urTierTobis
Secvlam didi gardatexa Seitana glexis cnobierebaSi. feodalizmis
epoqa dasrulda da saWiro iyo glexi CarTuliyo axal cxovrebaSi. rac
arc ise martivi aRmoCnda. cvlileba ganicada saukuneebis manZilze
Camoyalibebulma wes-Cveulebebma. glexi axali epoqis axali wevri gaxda.
batonymobis gauqmebis Semdeg problema uceb ar mogvarebula, piriqiT.
amdenad, 1900-1921 wlebSi qarTuli kulturuli da politikuri elita
mTlianad mimarTulia CarTos sofeli erovnul procesebSi da amasTan
moxdes Segueba kapitalisturi wyobisadmi. `sofeli es dedaboZi Cvenis
cxovrebisa, dRemde Seuswavlelia. ar viciT, rogor cxovrobs Cveni
glexkaci, ra iaraRiT ebrZvis dRevandels unugeSo mdgomareobas, ra
awuxebs, an ris imediT suldgmulobs, ra damokidebuleba aqvs Tavad-
aznaurobasTan, samRvdeloebasTan da im auarebel saxelmwifo
moxeleebTan, romelnic gars exvevian, hnatroben, hzrunaven maTis
cxovrebis gankargebisaTvis da amasTan imaTve naSroms hkrefaven
saxelmwifos sasargeblod da saerobo dawesebulebaTa Sesanaxad. arc
erTi movlena Cvenis soflis cxovrebisa ise gamokvleuli ar aris, rom
32
mis Sesaxeb erTi da igive WeSmariti azri iqonios yvelam.~ (89, 2). soflis
warmatebis damabrkolebel mizezad gazeTi `iveria~ Semdeg faqtorebs
miiCnevda. `ra abrkolebs soflis warmatebas? pirveli. umetesi nawili
Cveni mamulebisa ar aris gamijnuli da amis gamo auarebeli davaa
gamarTuli. meore. droebiTi valdebuleba. mesame. ar gvaqvs gonivruli
mowyobili saxelosno saxalxo skolebi, sadac bavSvebs SeeZloT
namdvil pedagogiurs safuZvelzed swavlis miReba~ (88, 2).
amasTan, rogorc aRvniSne naSromis Sesaval nawilSi es periodi
metad rTuli da mravalmxrivia da misi Seswavla mxolod wyaros erTi
saxiT SeuZlebelia. marTalia, nacionaluri ideebis matarebeli Jurnal-
gazeTebi aqtiurad gamoxatavdnen xalxis poziciebs, magram erovnuli
ideis garda sxvadasxva sakiTxebic iyo aqtualuri. maT Soris, rogorc
gazeTi `iveria~ aRniSnavda miwis problema iyo mosagvarebeli. `vinc
cotaTi mainc icnobs Cveni soflis cxovrebas da sofleli xalxis
mdgomareobas, ueWvelad ecodineba, Tu rogori didi simcirea miwisa
CvenSi. xalxi TandaTan mravldeba, sxvadasxva saxelmwifo gadasaxadi
matulobs, kulturuli moTxovnileba izrdeba, xolo miwa, ra Tqma unda,
winandeli sivrcisaa da Cveni meurne xalxi SimSiliT amowydeboda, rom
igi ase Tu ise ar axerxebdes sofels gared raime samuSaos Sovnas. da
gareSe SemosavliT miwis naklebobis cotaTi mainc Sevsebas~ (93, 1).
swored es problemebi iqca XX saukunis pirveli ocwleulis
mTavar gamowvevad. Tumca mTavari da aucilebeli moTxovnileba swavla-
ganaTlebis gavrceleba iyo, romlis saSualebiT unda gadawyvetiliyo
yvela is sakiTxi, rac epoqis moTxovnilebas warmoadgenda. ganaTlebis
gavrcelebas sazogadoebis farTo fenebSi xeli unda Seewyo sameurneo
codnis amaRlebisTvis da saboloo Sedegi ekonomikuri warmateba yofi-
liyo. saerTod, ki swavla-ganaTlebas mniSvnelovani adgili ekava moder-
nul epoqaSi. skolebs, saswavlo dawesebulebebs mTavari misia ekisrebo-
daT ara mxolod erovnuli TviTSegnebis SenarCunebis, aseve politikuri
donis amaRlebis da ekonomikuri winsvlis gadawyvetis sakiTxSi. am mxriv
soflis da qalaqis ganviTareba da axal drosTan Segueba uSualo kavS-
33
irSi iyo zemoT ganxilul sakiTxebTan.
sofeli XX saukunis dasawyisSi metad mZime mdgomareobaSi imyofe-
boda. marTalia XIX saukunis II naxevridan moyolebuli qarTuli kultu-
ruli da SemdegSi politikuri elitis mier mudmivad keTdeboda aqcenti
kapitalisturi sistemisTvis damaxasiaTebel procesze gadasasvlelad.
Tumca es yovelive arc ise advilad da swrafad gadawyda. gansakuTrebiT
rTuli misaRebi iyo kapitalizmisTvis damaxasiaTebeli wesebi soflis
mosaxleobisTvis, glexisTvis. marTalia, qalaqSic mtkivneulad mimdina-
reobda es procesi, magram sofelTan SedarebiT ufro win wasuli iyo.
Tu saukunis dasawyisSi soflisTvis seriozul problemas warmoadgenda
axal ekonomikur sistemasTan Segueba, TandaTan elitis moRvaweobis Sed-
egad mdgomareoba radikalurad Seicvala. soflis macxovreblebma
gaacnobieres axali epoqis gamowvevebi da metnaklebad cdilobdnen saku-
Tari mdgomareobis gaumjobesebas sameurneo codnis amaRlebiT. am
yovelivem ganviTarebis garkveuli safexurebi ganvlo. Tavdapirvelad
sazogadoeba gulgrilad uyurebda rogorc ganaTlebis miRebas, ise
sameurneo codnis amaRlebas. nel-nela es mdgomareoba ukeTesobisken
Seicvala da 1917 wels gazeTi `saxalxo saqme~ werda: `erTi garemoebaa
didad yuradsaRebi soflad. asea Tu ise dRes politikuri muSaobaa,
xalxSi politikuri Segneba Sedis, xalxi politikurad iRviZebs, gamodis
saxelmwifoebriv sarbielze. magram amasTan erTad kidev ufro grZnobs
kulturul-ekonomikuri muSaobis saWiroebas. politikaze aranakleb swyu-
ria soflis ekonomika, meurneobis aRorZineba, ganviTareba, codnis,
ganaTlebis gavrceleba, sofeli momwifebulia amisTvis, mzadaa, elis
mouTmenlad. uamisod misi mdgomareoba arsebiTad ar Seicvleba~ (137, 1).
qalaqis da, gansakuTrebiT soflis Temas mniSvnelovani adgili
ukavia XX saukunis pirveli ocwleulis qarTul mediaSi. TiTqmis yvela
Jurnal-gazeTSi saubaria im problemebze, rac awuxebs qalaqis da
soflis mosaxleobas. Tumca unda iTqvas, rom mniSvnelovani adgili
ukavia provinciis sakiTxs, radgan axali ekonomikuri da socialuri gar-
daqmnebi gansakuTrebulad mtkivneulad aRiqva sofelma. amas Tan ematebo-
da adgilobrivi moxeleebis da mmarTvelebis mier dawesebuli
gadasaxadebi, rac kidev ufro mZime mdgomareobaSi ayenebda isedac
34
gaRaribebul sofels.
Jurnal-gazeTebSi didi intensivobiT ibeWdeboda statiebi saqarT-
velos sxvadasxva soflebis, qalaqebis Sesaxeb. aq saubari iyo yvela
problemaze, dadebiT Tu uaryofiT mxareebze. es exeboda rogorc yofiT,
ise sazogado problemebs. qarTuli kulturuli da politikuri elitis
yuradRebas iqcevda qalaqis da gansakuTrebiT, soflis macxovreblebis
yvela niuansi. miuxedavad imisa, rom yvela organoSi ibeWdeboda statiebi
amasTan dakavSirebiT, calke unda aRiniSnos gazeTi `Tanamedrove azri~,
romelic gamodioda 1915-1917 wlebSi n. JRentis redaqtorobiT. bunebri-
via aq sruliad ver ganvixilavT yvela statias, Tumca aqcents gavakeTeb
ZiriTad problemebze da sazogadoebisTvis saintereso movlenebze, rom-
lebic aqtualuri iyo aRniSnul epoqaSi da romelic naTlad gamoxatavs
soflis mcxovreblebis suliskveTebas da moTxovnilebebs. amasTan maT
aRqmas, rogorc erovnuli ideisa, aseve sazogadoebrivi sakiTxebisas.
Jurnal-gazeTebSi yuradReba maxvildeba saqarTvelos yvela kuTxeze,
wina planze wamoweulia is sakiTxebi, romlebic gansakuTrebiT awuxebs
ama Tu im mxaris mosaxleobas. (gansxvavebulia TiToeuli kuTxis mcxov-
reblebis interesi). magaliTad, Tu guriaSi xalxi ganaTlebis
miRebisTvis gansakuTrebiT aqtiurobs, samegreloSi piriqiTaa. ganirCeva
mTis da baris mdgomareoba. garda elitis mier aqtualizebuli sakiT-
xebisa, yuradReba maxvildeboda mosaxleobis yofiT problemebze. war-
modgenili iyo saqarTvelos sxvadasxva kuTxeebis mdgomareoba. mZime
viTarebaSi yofila qurdobis mxriv zemo qarTli. `sofeli vnaxe uZaRlo,
Sig gaviare ujoxo~ - ambobs qarTuli gonivruli andaza da ai es andaza
zedgamoWrilia upatronod da uyuradReboT mitovebuli zemo qarTlze,
romelic sxvadasxva juris saeWvo pirTa saTareSo moednad gadaqceula.
yvela vinc ki moisurvebs TavisTavad SeuZlia Caidinos aq danaSauloba:
gaZarcvos mcxovrebni, dastyuos fulebi, moatyuos da SecdomaSi Seiyva-
nos gulubryvilo mcxovrebni da yovelive am sakeTilo saqmeTa Semdeg ki
upasuxismgeblod daekras Tavi aqaurobas~ (58, 3). inteligencia garda
sameurneo codnis donis amaRlebis moTxovnisa, yovelmxriv cdilobda
xazi gaesva im sakiTxebze, romlebic sasoflo ekonomikis daqveiTebas
uwyobda xels. glexebis gaRaribebis mizezad dResaswaulebi da qelexebi
35
miiCneoda. 1914 wels gazeTi `Tanamedrove azri~ werda: SeiZleba dReobebs
kidev hqondes mniSvneloba, magram dRes yvelasaTvis aSkaraa, rom is Cveni
sofleli glexis ojaxis gamanadgurebelia da bevrjer mis gadaxdas
kacis sicocxlec ewireba. iSviaTia iseTi sofeli, romelic erT romeli-
me dRes, ar dResaswaulobdes da miT ar valiandebodes. am usargeblo
xarjis gaweva TiToeul ojaxs 15-30 maneTi ujdeba. bevri rasakvirvelia
am fuls udieri sargebliT sesxulobs da bevri yofila imisi magaliTi,
rom dReobis gadamxdelma erTi dRis dros tarebas venax-zvari anacvala~
(59, 3). Cems mizans ar warmoadgens soflis cxovrebis detaluri ganxilva,
aramed imis garkveva Tu rogor moiazrebs sofeli Tavs saqarTvelos
nawilad, rogor egueba axal ekonomikur wyobas da ra cvlilebebs
ganicdis mosaxleobis cnobiereba.
rogorc ukve aRvniSne, saqarTvelo XX saukunis pirvel ocwleul-
Si garkveul cvlilebebs ganicdis, rac dakavSirebulia ara mxolod
Cvens qveyanaSi mimdinare movlenebTan, aseve msoflioSi arsebul garda-
qmnebTan. sazRvargareT ganaTleba miRebuli qarTuli kulturuli da
politikuri elita maqsimalurad cdilobs qarTuli sazogadoebis axal
sistemaze gadayvanas da rac mTavaria xalxSi Tavisuflebis ideis propa-
gandas. bunebrivia am sferoSi arc sofeli warmoadgens gamonakliss.
politikur gardaqmnebs ekonomikuric Tan axlda da amitom es yovelive
urTierTkavSirSi iyo. feodalizmis gadmonaSTebi yvelaze metad swored
sofelSi arsebobda. saWiro iyo am yovelives aRmofxvra da soflis
mosaxleobis politikuri da ekonomikuri donis amaRleba. rogorc
cnobilia, Sua saukuneebSi saqarTvelos marTlmadidebeli eklesia da
sasuliero pirebi uzrunvelyofdnen erovnuli ideebis popularizacias
sazogadoebaSi. modernul epoqaSi samRvdeloebasTan erTad am
mimarTulebiT moRvaweoba skolas da maswavleblebs daekisra. skolebi,
garda ganaTlebis gavrcelebisa yvela im problemis aqtualizebas
eweoda, romelic awuxebda sazogadoebas. `dRevandeli sofeli metad
rTuli movlenaa. iq erTi meoreze gadaxlarTulia aTasnairi erTi
meoris sawinaaRmdego socialur-ekonomikuri urTierTobani. iq swarmoebs
brZola sxvadasxva socialur jgufebs Soris. omi, ra Tqma unda erTsa
da imave dros kide-vac amwvavebs da kidevac anviTarebs am brZolas. is
36
saocari siswrafiT aCqarebs im diferenciacias, romelic swarmoebs
Tanamedrove sazogadoebriv da ekonomikur cxovrebaSi, rogorc soflad,
ise qalaqad, e.i. omi aCqarebs kapitalizmis zrda-ganviTarebas~ (58, 2). am
fonze ki soflis keTildReobaze zrunva aRniSnul periodSi
inteligenciis mTavar problemas warmoadgenda. soflis warmatebas, maTi
azriT, TviT glexebi Seuwyobdnen xels sakuTari codnis amaRlebiT
sameurneo sferoSi.
swavla-ganaTleba da sameurneo-samrewvelo codnis ganviTareba
urTierTkavSirSi iyo da aqedan gamomdinare SeiZleba gamovyoT mTavari
sakiTxeb, romlis ganviTareba sofels esaWiroeboda. 1. ganaTlebuli
moRvaweebi, romlebic nacionaluri ideebis popularizebas SeZlebdnen.
mosaxleobas sakuTari qveynis tradiciebs, istorias gaacnobdnen da
erovnuli faseulobebis SenarCunebisTvis saTanado pirobebs Seqmnidnen.
2. Sesabamisi codniT aRWurvili meurneebi, romlebic Seitanen sofelSi
axal sameurneo iaraRebs, axal kulturas, daarseben specialur skolebs,
sadac glexebi daeuflebian teqnikur ganaTlebas, romelic xels
Seuwyobs sofelSi mosavlianobis gazrdas da saboloo jamSi
uzrunvelyofs ekonomikis aRmavlobas.
bunebrivia 1900-1917 w.w. da 1918-1921 w.w. mdgomareoba radikalurad
gansxvavdeba erTmaneTisagan da am mxriv gamonaklisi arc soflis da
qalaqis cxovrebaa. am sruliad gansxvavebul or epoqaSi movlenebis
ganviTareba sxvadasxva gziT midis da is, rac aqtualuri iyo 1900-1917w.w.
soflisTvis, 1918-1921 w.w. meore planze gadadis da axali gamowvevebis
winaSe dgeba. soflis mosaxleobis cnobiereba cvlilebebs ase advilad
ver egueba, iseve rogorc saqarTvelos yvela macxovrebeli, socialuri
fenebi. amasTan icvleba aRqma sxvadasxva movlenebisadmi. Tu magaliTad,
manamde aqtualuri iyo qarTuli enis, swvala-ganaTlebis, istoriuli
warsulis propaganda beWduri mediis saSualebiT, 1918-1921 w.w., bunebrivia
es sakiTxebi Tavis aqtualobas ar kargavs, magram wina planze gamodis
saxelmwifoebrivi institutebis mowyobis Tema da sazogadoebis CarTva
saxelmwifos gaZlierebaSi. rogorc kulturuli da politikuri elita,
aseve xalxi axali gamowvevebis winaSe aRmoCnda da beWdur mediaSic
gansxvavebuli mowodebebi gaCnda.
37
Tavi III.
socialuri garemo 1900-1921 wlebSi
$ 1. glexi
qarTul istoriografiaSi didi adgili eTmoba glexobis, rogorc
erT-erTi socialuri fenis sakiTxis Seswavlas (al. bendianiSvili, il.
mircxulava da sxv.), Tumca naklebi aqcenti keTdeba imaze, Tu ra
cvlilebebs ganicdis misi Rirebulebebi. ramdenad aqvs ganviTarebuli
erovnulobis Segneba. rodesac 1900-1921 wlebis movlenebs vafasebT,
vexebiT politikur Tu socialur-ekonomikur sakiTxebs, pirvel rigSi
gasaTvaliswinebelia epoqis raoba da epoqis gavlena sazogadoebaze da
piriqiT. nawili amdagvari naSromebisa da umravlesoba sabWoTa period-
Sia dawerili da ZiriTadad statistikuri monacemebia glexTa raodenob-
is, kategoriebis, Semosavlebis, maT sakuTrebaSi myofi miwis farTobebis
da a.S. magram arsad ar aris saubari imaze, Tu vin aris glexi da ras
warmoadgens igi 1900-1921 wlebis saqarTveloSi. erTi SexedviT TiTqos
sakiTxi martivia, glexi aris adamiani, romelic mijaWvulia miwaze da
misi mTavari Semosavali aris misi damuSavebis Sedegad miRebuli
mosavali. magram aRniSnul periodSi glexis cnobierebam ganvlo yvelaze
rTuli da mravalmxrivi gza, epoqis cvalebadi movlenebidan gamomdinare.
am qronologiur monakveTSi TiTqmis yoveli weli axali movlenis dasaw-
yisia. amasTan es aris politikuri partiebis ideologiaTa mudmivi Widi-
lis da socialuri klasebis: burJuaziis da proletariatis Camoyalibe-
bis epoqa. glexi kargavs Tavis istoriul funqcias, is unda gardaiqmnes
da axali epoqis Svili gaxdes, SeZlos kavSiris damyareba proletariat-
Tan, romelzec mudmivad miuTiTeben, rom misi `Zma~ aris da masTan
kavSiria saWiro. erTi sityviT, es aris glexis cnobierebis da
funqciebis gardaqmnis epoqa. gazeTi `social-demokratiuli furceli~
1905 wels werda: `sityviT SesaZlebelia glexobas bevri qomagi yavdes,
magram saqmiT misi erTaderTi amxanagi proletariatia. glexobas mxol-
od Tavisi imedi unda hqondes da proletariatis. proletariati
38
dRevandel pirobebSi aris gayvlefili, glexic gayvlefilia, glexobac
Sromis warmomadgenelia. proletariatis marjvenaze damyarebulia dRev-
andeli cxovreba, glexis marjvena kvebavs kacobriobas. orive eseni
Sromis Svilni arian da amitom Sromis interesebi orives interesia,
Sromis gabatoneba orive amaTTvis erTnairad sasargebloa~. (149, 1)
is movlenebi, romlebic mimdinareobs XIX saukunis II naxevarsa da
XX saukunis dasawyisis saqarTveloSi bunebrivia garkveul asaxvas
poulobda glexis cnobierebaze da gansazRvravda mis mimarTulebas. XX
saukunis damdegs glexis aRqma da midgoma sxvadasxva sakiTxebisadmi,
kerZod, politikuri, ekonomikuri da sxva radikalurad icvleba, rac
qarTuli kulturuli da politikuri elitis moRvaweobis Sedegia. am
periodisaTvis social-demokratiuli partiis moRvaweobis Sedegad gle-
xebi gadadian politikur moTxovnebze, amasTan sazogadoebrivi Tvalsaz-
risiT ufro aqtiurebi xdebian. isini Tamamad iTxoven samuSao pirobebis
gaumjobesebas da xelfasis momatebas da a. S. rac mTavaria is ndoba, rac
maT mefis mimarT gaaCndaT TandaTan sustdeba. marTalia qarTuli da
rusuli social-demokratiuli partiis ideebs Soris arsebiTi gansxvave-
baa, magram saerTo _ mefis TviTmpyrobelobis damxobaa. bunebrivia maTi
brZolis meTodebi da midgoma gansxvavebulia, miuxedavad imisa, rom qar-
Tuli social-demokratia Tavidan anu moRvaweobis sawyis etapze antiqar-
Tul poziciaze idga, magram imisTvis, rom sakuTari ideologia
gaevrcelebina sazogadoebaSi da mravalricxovani momxreebi hyoloda
garkveul daTmobaze unda wasuliyo, es gansakuTrebiT gamoCnda maSin,
rodesac 1918 wels saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis
aRdgenis Semdeg xelisuflebaSi social-demokratebi movidnen. qarTuli
sinamdvilidan gamomdinare maTi mTavari dasayrdeni amjerad proletaris
nacvlad gaxda glexi.
glexobis politikuri donis amaRlebisTvis, sxvadasxva RonisZiebeb-
Tan erTad aucilebel moTxovnas warmoadenda glexTa kavSirebis
daarseba. rogorc cnobilia, aseTi kavSirebi sakmaod popularuli iyo
evropis masStabiT, aseve ruseTSi. amitom qarTuli kulturuli da po-
litikuri elita beWduri mediis saSualebiT sazogadoebas mis saWiroe-
baze amaxvilebinebda yuradRebas. `kavSiris umTavresi sagania glexebis
39
siRatakis da monobis mospoba. am monobisagan ganTavisufleba SeiZleba
sruliad socializmis damyarebiT da kavSiris saqmea moamzados miwis
muSa da gza gaukvalos socializmis samefosaken.~ (109, 1). social-
demokratiuli partiis ideebis popularobas sazogadoebaSi ganapirobeb-
da is faqti, rom maT yuradReba gamaxvilebuli hqondaT ekonomikur
sakiTxze. saqarTveloSi Seqmnili movlenebidan gamomdinare ki, glexis
ufleba-funqciebi Seicvala da gardaiqmna. amitom maTi mTavari mizani
sakuTari privilegiebis mopoveba iyo. `glexTa kavSirma Tavis bairaRze
aRniSna marto ori sityva: `miwa da Tavisufleba~. mniSvneloba rogorc
erTisa, ise meorisa ise mSvenivrad aqvs Segnebuli glex kacs, rom TviT
Segnebuli glexisaTvis amis Sesagoneblad metia xolme propaganda. miwa
imitom unda, rom Sia, xolo Tavisufleba imitom, rom uamisod cxovreba
SeuZlebelia~. (190, 14).
rogorc ukve aRvniSne qarTuli da rusuli social-demokratiuli
partiis programebs Soris arsebiTi gansxvaveba iyo, rac saqarTvelos da
ruseTis saxelmwifoebrivi statusidan gamomdinareobda. `rusi da qarTve-
li glexi erTmaneTisagan TiTqmis arafriT gansxvavdebian. oriveni erT
uRelSi arian Sebmulni, oriveni erTnairad itanjebian mTavrobisagan,
memamuleebisagan, policiisagan da yazax-rusebisagan. magram maT Soris
gansxvavebac aris. rusebi skolebSi, sasamarTloSi da yvelgan samSoblo
enaze laparakoben. qarTvelebi ki movaleni arian rusuli ena iswavlon,
Torem sasamarTloSi da sxvaganac qarTulad aravin ilaparakebs. rusis
bavSvi skolaSi Tavis samSoblo enaze swavlobs, qarTveli bavSvi ki sam-
oTx weliwads rusul enaze Tavs imtvrevs da itanjeba. ruseTSi SemoRe-
bulia eroba, ese igi xalxs neba aqvs TviTonve ganagos Tvisi Sinauri
saqmeebi.~ (42, 1).
glexis cnobierebis ganviTarebaSi gamovyofdi 4 etaps: 1.
batonymobis gauqmebis Semdgomi periodi da samocianelTa moRvaweobis
Sedegad glexis erovnuli Segnebis, ekonomikuri da inteleqtualuri
donis amaRleba; 2. glexis SeukavSirebeli da usistemo brZola mebatone-
ebis winaaRmdeg miwis mosapoveblad; 3. socialur-demokratiuli partiis
moRvaweobis Sedegad glexis politikuri cnobierebis amaRleba da Cabma
`imperiis~ winaaRmdeg brZolaSi. 4. damoukideblobis wlebi da glexis
40
CarTuloba saxelmwifoebrivi cxovrebis Senebis procesSi.
rogorc Tavidanve aRvniSne 1900-1917 wlebSi ganviTarebuli movlene-
bi gamoirCeva Tavisi sirTuliT da bunebrivia glexis mdgomareobac ar
aris stabiluri. jer kidev ar aris dasrulebuli da mimdinareobs
qarTuli sazogadoebis wamyvani nawilis brZola glexis erovnuli,
politikuri da saxelmwifoebrivi Segnebis amaRlebisaTvis. aRniSnuls
Tan erTvis da arTulebs TviTon politikuri elitis gansxvavebuli
damokidebuleba glexisadmi. gazeTi `miwa~ 1907 wels werda: `glexi aris
burJua, mesakuTre, ambobs social-demokrati. miwis muSa glexi araa
burJua, ambobs socialist-federalisti. glexi sakuTrebis moyvarea da
socializmis winaaRmdegi, gvaswavlis social-demokrati. glexs uyvars
miwa da unda, rom miwa miwis muSebis iyos, glexi socializmis momxrea,
gvaswavlis socialist-federalisti~ (110, 1). gazeTi `glexis~ 1906 wlis
1 nomerSive gamoTqmulia mosazreba glexis Sesaxeb. `vin aris glexi?
glexi is adamiania, romelic dRe da Rame muSaobs, dRe da Rames aswo-
rebs, sisxlsa da ofls Rvris, romelmac ar icis arc Zili da arc
mosveneba, romlisTvis ar arsebobs arc zamTari da arc zafxuli, rome-
lic muSaobs dRidan dRemde, wlidan wlamde da mainc verasodes ver
gauTavebia es muSaoba~ (41, 1).
XIX saukunis I naxevarSi ruseTis winaaRmdeg ganxorcielebuli
erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis damarcxebis Semdeg qarTuli
kulturuli da politikuri elita darwmunda, rom SeiaraRebuli
brZolis nacvlad axal taqtikaze unda gadasuliyo, miT umetes, rom
TiTqmis yvela gamosvlas safuZvlad edo ara erovnuli, aramed
socialuri an ekonomikuri motivi, Tu ar CavTvliT 1832 wlis
SeTqmulebas, romlis organizatorebi da mTavari monawileebi
sazogadoebis ganaTlebuli da inteleqtualuri nawili iyo. niko
berZeniSvili miuTiTebs, rom arc arafers erovnul-ganmaTavisuflebels
es moZraobebi ar gulisxmobda. ilia mircxulavas azriT, ki am
ajanyebebs Tavadaznauroba Tavis miznebs umorCilebda da misi
xelmZRvanelobiT mimdinareobda. 30-iani wlebidan, e.i. 1832 wlis
SeTqmulebis ganadgurebis Semdeg, saqarTvelos glexTa moZraoba Tavisi
damoukidebeli wodebrivi gziT wavida da mimarTuli iyo batonymobis
41
winaaRmdeg. Tumca glexTa moZraoba jer isev stiqiur-ekonomiur xasiaTs
atarebda, magram mainc didi roli Seasrula batonymobis gauqmebis
saqmeSi (246, 104).
mas Semdeg, rac ruseTma gaauqma saqarTvelos saxelmwifoebrioba,
glexis loialobis mTavari obieqti mefe aRar arsebobda. gavlenas
moklebuli Tavadaznauroba sakuTar keTildReobaze fiqrobda. glexoba
warmoadgenda araorganizebul, gaucnobierebel krebuls, romelic erTi
mxriv, verc Zveli drois tyveobidan gamodioda da verc axal moTxovnebs
egueboda. erTi sityviT, srul gaurkvevlobaSi iyo. miT umetes, rom
ruseTis SemosvliT davkargeT ara mxolod saxelmwifoebrivi damoukid-
ebloba, aramed saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis avtokefalia,
samRvdeloebas SeezRuda uflebebi da is veRar asrulebda im rols im
masStabiT, rac saukuneebis manZilze gaaCnda. qarTulma enam dakarga
Tavisi funqcia. XIX saukunis II naxevridan am yvelafers daemata isic,
rom batonymobis gauqmebis Semdeg mkvidrdeba kapitalisturi sistema,
Semodis axali ekonomikuri formebi. glexis cnobiereba alRos ver
uRebs axal epoqas da vardeba meore ukiduresobaSi. 1911 wlis `mosaval-
Si~ vkiTxulobT: `roca Cven glexkacs raime rCevas miscem Sesaxeb imisa,
an riT moxnas, an rogor moxnas, an ra daTesos da sxva, mudam erT da
igive pasuxs gvaZlevs: Cven mamapapasac batono, ase uxnav-uTesiaT rogorc
Cvena vxnavT da SimSiliT ki aravin momkvdara Seni Wirime. ase TqmiT
hgoniaT iseT WeSmaritebas ambobs, romlis winaaRmdeg mTeli dedamiwis
zurgze aravis aRaraferi sabuTi ar SeuZlia wamoayenos. mas fiqradac
ar modis, rom Cven winaparTa cxovreba Cven cxovrebas aRar waagavs, rac
maTTvis SesaZlebeli iyo, rom is CvenTvis SeuZlebeli da autaneli
gaxda~ (188, 5). es mxolod erTi nimuSia imisa, rac SeiZleba iTqvas, epoqis
mTavari problemaa da TiTqmis yvela beWdur organoSi am sakiTxzea
msjeloba.
nacionaluri ideologiis propagandis Semdeg XX saukunis
dasawyisSi politikuri Segnebis gaRvivebisaTvis iwyeba brZola, romel-
sac social-demokratia xelmZRvanelobs. ilia mircxulavas azriT, `1864-
1904 wlebis saqarTvelos glexTa moZraoba, reformamdeli glexTa
moZraobisagan gansxvavebiT, roca glexoba ibrZoda piradi Tavisuflebi-
42
saTvis, mimarTuli iyo miwis mopovebisaken. miwisTvis brZola glexis
sikvdil-sicocxlis sakiTxad gadaiqca. 1864-1904 wlebis glexTa moZraoba
saqarTveloSi agraruli xasiaTis iyo da miznad isaxavda feodalizmis
naSTebis mospobas, magram igi umTavresad stiqiur xasiaTs atarebda, Tu
ar miviRebT mxedvelobaSi 1902-1904 wlebis glexTa moZraobas dasavleT
saqarTveloSi, romelsac stiqiur, araorganizebul glexTa moZraobidan
organizebuli politikuri moZraobisaken gardamavali safexuri iyo. es
moZraoba social-demokratiulma partiam daukavSira muSaTa moZraobas
da politikuri xasiaTi misca mas~ (246, 145). ase rom, rodesac amgvar
movlenebs vafasebT, pirvel rigSi gasaTvaliswinebelia is faqti, rom
qarTuli kulturuli da politikuri elita sakuTari ideebis realize-
bas cdilobda beWduri mediis saSualebiT. amasTan, zemoT Tqmuli
mowmobs, rom nacionaluri ideebis aqtualizebasTan erTad, mniSvnelo-
vani adgili ekava socialistur ideologias, romlis ganxorcielebas
eswrafvoda social-demokratiuli partia. isini cdilobdnen glexebis
CarTvas am procesebSi. amasTan dakavSirebiT sainteresoa, saqarTvelos
centralur saistorio arqivSi, fondi 83, saqme #46 daculi informacia,
romelsac aRwers kavkasiis policiuri sammarTvelos ufrosi da
daTariRebulia 1905 wlis 3 oqtombriT. `es axali moZraoba, miRebuli
bolo xanebSi revoluciuri agitaciis Sedegad, aralegaluri brZolis
gamo Secvlili mimarTulebiT, daiwyo senakis mazris sofel xorginSi da
swrafad gavrcelda sxvadasxva mimarTulebiT da sami Tvis ganmavlobaSi
daikaves mazris TiTqmis yvela dasaxlebuli punqti. glexTa Soris
areulobis gamavrceleblebs es gamowveva miyavT uwesrigobisken. isini
warmoadgenen iatakqveSa komitetebis agentebs, upiratesad soflis maswav-
leblebs, baTumis qarxnis muSebs, yofil studentebs da maT, visac
swavla sruliad ar aqvs dasrulebuli, daTxovnilni sxvadasxva saSualo
saswavlo dawesebulebidan areulobaSi monawileobis gamo, maTSi gaer-
Tianebuli arian glexebi, ufro energiulebi iTviseben revoluciur
ideebs glexTa Soris xelmZRvanelobisTvis~ (2, 116). revoluciur
agitatorebs Soris arian Semdegi pirebi: `1. 8 klass daumTavrebeli,
quTaisis guberniaSi uwesrigobaSi monawileobisTvis _ spirdon kedia; 2.
zugdidis mazris sofel Cakvinjis mcxovrebi, yofili maswavlebeli
43
meliton gobeCia; 3. niqozis skolis maswavlebeli _ maqacaria; 4.
peterburgis universitetis studenti Tavadi levan Sengelia; 5. zugdidis
saqalaqo saswavleblis agronomiuli ganyofilebis maswavlebeli _
dondua; 7. sofel kaxaTSi mcxovrebi glexi, qarTuli gazeTis kores-
podenti _ pavle akobia. yvela es pirebi SemCneuli iyvnen politikuri
xasiaTis agitaciur moRvaweobaSi~ (2, 126). es dokumenti Seexeba glexTa
1904-1905 wlebis gamosvlebis periods, romlis mizani xelisuflebis
winaaRmdeg brZolasTan erTad glexebis organizeba da gaerTianebaa.
aseve sainteresoa amave fondSi daculi monacemebi, kerZod saqme #2,
romelic glexTa moZraobebs da `glexTa kavSirs~ exeba. es aris
policiis departamentis mimarTva gubernatorebisadmi: `arsebuli cnobiT,
imperiis sxvadasxv adgilebSi warmoSobili agraruli moZraoba warmoad-
gens umravles SemTxvevaSi revoluciur niadagze aRmocenebul socia-
list-revolucionuri partiis glexTa `kavSiris~ da ruseTis social-
demokratiuli muSaTa partiis waqezebis niadagze, gamodis propagandis
da agitaciis amocanebiT glexebs Soris, gaerTianebis saxelwodebaa
profesionaluri `glexTa kavSiri~, romelic Tavisi partiuli interese-
bidan gamomdinare, revoluciuri agitatorebis mier xelisuflebis xelSi
Cagdebis surviliT amzadebs glexebSi SeiaraRebul gamosvlas. am mxriv
`kavSiri~ avrcelebs revoluciur literaturas, xels uwyoben soflis
muSebis gaficvebs, boikots ucxadeben miwaTmflobelebs~ (1, 9).
glexebis politikuri Segnebis amaRlebisTvis dawyebuli brZolis
Sedegebs naTlad aCvenebs scsa fondi 153, aRwera 1, saqme #1782, romelic
quTaisis guberniis glexebis politikuri sandoobis mdgomareobas
gamoxatavs. kerZod, sof. didi jixaiSi, aleqsandre konstantines Ze
vaSakiZe (26 wlis, marTlmadidebeli, ucolo), glexi amave guberniis,
Sorapnis mazra, sof. muxura-galaqtion onisimovis Ze barbaqaZe (26 wlis,
marTlmadidebeli, ucolo) da glexi, qalaq quTaisidan galaqtion
giorgis Ze gabriCiZe (21 wlis, marTlmadidebeli, ucolo). miRebuli
cnobebidan Cans, rom aleqsandre vaSakiZes, amierkavkasiis rkinigzis
mTavari saxelosnos mxazvels aqvs kavSiri SantaJist-mZarcvelebTan, misi
binis Cxrekis Sedegad aRmoCnda saeWvo dokuentebi . misi fardulis kareb-
ze ki iyo warwera: `Zirs nikolozi, gaumarjos konstituciur
44
mmarTvelobas~. barbaqaZis binaSi aRmoCnda RumelSi 30 broSura qarTul
enaze. gabriCiZes ar daumtkicda politikuri arasandooba...~. (7, 1).
sainteresoa 1904-1905 wlebis movlenebis aRwerisas rogor aRiqvamd-
nen rusi moxeleebi qarTvelebis gamosvlebs saimperatoro karis winaaR-
mdeg da rogor esaxebodaT maTi SeCereba. `eWvgareSea, pirveli rom
imerlebi, megrelebi da gurulebi, mcxovrebni quTaisis guberniaSi,
bunebiT arian guladebi, raindebi, saerTod ki naturiT mSvidobismoyvare
xalxi, cnobil situaciamde (igulisxmeba 1905 wlis gamosvlebi – n.s.),
meore politikur urTierTobebSi isini arian keTilsaimedoni, ise rom
umaRlesi manifesti, kavkasiaSi da maSasadame quTaisis guberniaSi, ro-
gorc msxvili nawili kavkasiis, iTvleba gvirgvinosani imperatoris
saukeTeso margalitad. ra unda momxdariyo am simpatiuri xalxis
cxovrebaSi, rom Secvliliyo maTi saukuneobrivi mrwamsi? SeiZleba
iTqvas, rom saerTo mdgomareoba Seicvala ruseTSi da quTaisis
guberniis mosaxleobam gacura saerTo mdinarebidan. mravaljer ara!
mTavrobis sawinaaRmdego moZraoba ruseTSi arafers SesamCnevs,
aRsaniSnavs uqadis qarTvel tomebs. ufro sarwmunoa, rom yvela refor-
mebs, romlebsac ruseTis xalxis cxovreba ukeTesobisaken miyavs,
iqnebodes gavrcelebuli imerlebSi, megrelebSi, gurulebSi, arasdros
ar iarsebebda gansxvaveba qarTvelebsa da rusebs Soris. Tu adgilobrivi
avtoritetebi sufTad Seasruleben Tavis samsaxurebriv movaleobas da
ar Sexedaven adgilobriv mcxovreblebs, ise rogorc Tavis pirad mtrebs,
ufro metic, maT unda sjerodeT, rom Tavis droze gaigeben, rom xalxi
win midis, antisaxelmwifoebriv propagandas sisxlis Rvra ar moyveba.
propagandistebi ar warmoadgenen dabrkolebas, daubrkoleblad vrcel-
deba maTi cru moZRvreba brboSi, daarwmuneben maT imaSi, rom guberniis
miwebi glexebisaa...~ (2, 8).
rogorc cnobilia, ruseTis TviTmpyrobeloba maqsimalurad cdil-
obda saqarTveloSi saganmanaTleblo donis daqveiTebas, radgan uvici da
gauTviTcnobierebeli sazogadoebis marTva ufro gaadvileboda. `rad
sCadioda ase Zveli mTavroba? pasuxi naTelia: qarTulad naswavli glexi
qarTulad azrovnebas daiwyebda, masSi qarTuli suli gaidgamda fesvs,
is Tavs qarTvelad icnobda, Tavis Wir-varams mixvdeboda, mter-moyvares
45
gaiTvaliswinebda, misken mimarTul sityva-saqciels aswon-daswonida da
mixvdeboda, Tu ramdenad iyo Zveli daxavsebuli reJimi misi gadagvarebis
mosurne da rasakvirvelia sakadris pasuxsac gascemda.~ (170, 1). swored
amitom kulturuli elita aqtiurobs glexebis saganmanaTleblo donis
amaRlebis, istoriuli warsulis, tradiciebis SenarCunebis sakiTxSi.
amisTvis ixsneba skolebi saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi, soflebSi,
qalaqebSi. ibeWdeba da vrceldeba didi raodenobiT wignebi, gazeTebi,
Jurnalebi, sadac glexisTvis saWiro movlenebzea saubari. amis parale-
lurad politikuri elita politikuri Segnebis ganviTarebisTvis
ibrZvis. politikuri donis amaRleba partiebis nawils sWirdeba imisTvis,
rom Tavisuflebis brZolisaTvis niadagi moamzados, nawils ki imisTvis,
gansakuTrebiT social-demokratias, gaaerTianos da SeakavSiros muSebi
da glexebi da socializmis ganxorcielebisaTvis Seqmnas pirobebi. 1906
wels gazeTi `glexi~ werda: `glexi yvelaze mets muSaobs, yvelaze ufro
gaWirvebulia; glexma unda moipovos miwa da Tavisufleba, rom Tavi
daaRwios SimSils da gamwarebuls cxovrebas. glexma unda ibrZolos
miwisa da TavisuflebisTvis. magram kmara miwa da Tavisufleba? glexi
unda dakmayofildes, raki moipovebs miwas da Tavisuflebas? bednieri
iqneba da sxva araferi dasWirdeba? ara, amxanagebo! glexisaTvis ar kmara
marto miwa da Tavisufleba! aucilebeli saWiroa erTic da meorec,
xolo es ver daixsnis glexs yvelanairi Seviwroebisagan da manamde ar
eRirseba tkbil da mosvenebuls cxovrebas, sanam dedamiwaze ar
damyardeba WeSmariti erToba_socializmi~ (41, 1). am miznis misaRwevad ki
yvela Taviseburad ibrZvis. magaliTad, marqsistebis azriT `glexi soci-
alizms ver Seignebs, radgan mas koleqtiuri Tavis qala aqvso~. am ideis
matarebelni iyvnen qarTveli social-demokratebi da maTi mTavari
dasayrdeni proletariati iyo. maTgan gansxvavebiT socialist-federal-
istebi glexis idealizacias axdendnen. `Cveni qveyana Tavisi struqturiT
glexuri qveyanaa. arc aris axlo momavalSi imedi glexobis gaqrobis,
proletarizaciisa da koncentraciisa. saqarTvelo warmoadgens soflis
meurneobis qveyanas da proletaruli, isic Semcdari socializmi mas ar
egueba. da mxolod iseTi socialisturi moZRvrebaa, romelsac agrarizmi
axasiaTebs da romelic proletariats da glexobas erTmaneTs ar upir-
46
dapirebs~. swored amitom, rodesac amgvar sakiTxebs vswavlobT es
garemoebebia gasaTvaliswinebeli.
rogorc ukve aRvniSne, batonymobis gauqmebis Semdeg axali etapi
daiwyo saqarTvelos istoriaSi. saWiro gaxda Tavisufali fenis ara
mxolod ekonomikuri TvalsazrisiT dakmayofileba, aramed maTi CarTva
erovnul-sazogadoebriv sferoSi. glexi unda gamxdariyo Tavisuflebis
mopovebisTvis brZolis erT-erTi mTavari monawile. swored amitom,
gasakviri ar aris, rom aRniSnul periodSi glexobis, rogorc Tavisufa-
li fenis sakiTxi aqtualuria. iakob mansvetaSvilTan vkiTxulobT: `...
mdabio xalxisTvis, muSa-glexobisaTvis unda vizrunoT. Cvens movlas,
Cvens zrunvas fasi eqneba mxolod maSin, Tu imaTi eniT daviwyebT
laparaks, Tu Cveni sityva imaT yurs miswvdeba, imaT guls moxvdeba. ai
gegma Cvenis muSaobisa. ai, visTvis unda vfiqrobdeT, visTvis unda
vzrunavdeT, visTvis unda vwerdeT~ (202, 78).
1918-1921 wlebi, miuxedavad imisa, rom gansxvavebuli periodia, es
aris saqarTvelos damoukideblobis xana, glexis sakiTxi iseTive aqtua-
luria da mTavari problema isev miwa da piradi Tavisuflebaa.
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis Semdeg
sacialuri sakiTxi Tavis aqtualobas ar kargavs. saxelmwifoebrivi
mSeneblobis procesSi qarTuli erTobis yvela wevris Tanabrad CarTva
aucilebeli movlena iyo da maT Soris, yvelaze mniSvnelovani socialu-
rad dabali fenis warmomadgenlebis: glexebis, muSebis. saWiro iyo
TiToeul maTgans egrZno saxelmwifos mxardaWera da Tavi usafrTxod da
ekonomikurad uzrunvelyofilad egrZno. epoqis moTxovnilebidan gamom-
dinare aRniSnuli periodis TiTqmis yvela wyaroSi socialuri sakiTxi
gansakuTrebiT aqtualuria. zogadad SeiZleba iTqvas, rom sazogadoebis
farTo fenebis CarTva erovnuli ideis aRorZinebisTvis sirTules
warmoadgens. am mxriv gamonakliss arc saqarTvelo warmoadgenda da miT
umetes, rom 117 wlis manZilze rusul Rirebulebebs ziarebuli eris
qarTul, saxelmwifoebriv azrovnebaze gadayvana martiv sakiTxs ar
warmoadgenda. noe Jordanias azriT, `mTavari iyo xalxSi ar qonoda
gasavali moskovelTa propagandas, ar momxdariyo azrTa da gzaTa arev-
dareva, yofiliyo farTe masebis mier gagebuli da Segnebuli Cveni da
47
maTi wyobis da cxovrebis (e.i. rusebis _ n.s.) wesebis gansxvaveba. Cveni
xelmZRvaneli azri iyo, saqarTvelos mcxovrebTa did umravlesobas _
glexobas daenaxa, rom saqarTvelos damoukideblobam mas moutana miwa,
misca cxovrebis axali saSualebani. ase rom, agraruli reforma gaxda
uaRresaT nacionaluri reforma CvenSi~ (204, 107). sainteresoa aRiniSnos,
rom jer kidev damoukideblobis gamocxadebamde saqarTvelos erovnuli
sabWo aqtiurad cdilobda glexebis moTxovnebis dakmayofilebas, anu im
problemebis gadaWras, rac maT sasicocxlo aucileblobas warmoadgen-
da. saqarTvelos erovnuli sabWos merve krebis rezoluciaSi aRniSnu-
lia: `erovnuli sabWo scnobs: revoluciis gasamarjveblad da soflad
anarqiis mosaspobad mTavrobam gadasdgas energiuli da mtkice nabijebi.
dauyovnebliv miRebul iqmnas saWiro zomebi, raTa usasyidlod mieces
mSromel xalxs is adgilmamuli, romelic mas aReTqva amierkavkasiis
dekretiT.~ (14, 116). mxolod sasoflo meurneobis maRla aweviT davexmare-
biT Cven, rogorc respublikas, ise mis moqalaqeTa 90-%, Cvens glexobas
da Rrmad CavunergavT mas gulSi, rom statistika dgeba ara marto maTze
gadasaxadebis gaweris mizniT, aramed maTi Sromis maRla asawevaT, maTi
ekonomiuri mdgomareobis gasaZliereblad~ (19, 10).
1918-1921 wlebSi xelisuflebis mTavari mizani iyo sazogadoebis
farTo fenebis CarTva politikur procesebSi, gansakuTrebiT glexebis
politikuri moRvaweobis gaaqtiureba. am mizniT saqarTvelos sxvadasxva
kuTxeebSi arsdeboda specialuri organizaciebi. am mxriv sainteresoa
propagandist xaniSvilis moxseneba Tbilisis sasoflo komisiisadmi,
romelic 1919 wlis 21 agvistoTi TariRdeba. `dRidgan Cemi muSaobisa
xevis raionSi (yazbegi) me davaarse oTxi social-demokratiuli
organizacia, saxeldobr: snos, gergeTis, sionis, yazbegis. oTxive organi-
zaciaSi wevrebi iricxeba, jerjerobiT 80 kaci. muSaoba oTxive organiza-
ciaSi swarmoebs normaluraT, aqvT TavianTi beWdebi, sawevro wignakebi,
ixdian sawevro gadasaxadebs, axdenen krebebs, sistematiurad sxvadasxva
partiuli kiTxvebis gadasawyvetad da eCvevian partiul saqmianobas. moxe-
veebi Zalian TanaugrZnoben Cvens partias, romelic saTaveSi udga mTel
saqarTvelos. isini pirdapir aRmerTeben noe Jordanias, CxeiZes da
wereTels.~ (10, 45).Y calke sakiTxia, ramdenad gasaziarebeli da misaRebia
48
CvenTvis es faqti, magram erTi ram cxadia, social-demokratiuli partia
sazogadoebis farTo fenebTan dakavSirebas eswrafvoda.
saqarTvelos demokratiuli respublikis xelisuflebis mizani maq-
simaluri siaxlove hqonoda glexobasTan da yuradReba gaemaxvilebina
maT problemebze da rac mTavaria, mTavrobisadmi rwmena Caenerga SemTxve-
viTi ar yofila. damoukideblobis aRdgenis Semdeg qarTul xelisufle-
bas ufro meti problema Seeqmna, maT mudmivi Tu aSkara brZola
uxdebodaT saqarTvelos mtrebTan, romlebic cdilobdnen ideologiuri
Tu praqtikuli moRvaweobiT xelisuflebis sawinaaRmdegod ganewyoT
sazogadoebis farTo fenebi. swored amitom iyo, rom social-demokratiu-
li partia xelisuflebaSi mosvlis Semdeg qarTuli politikis gatare-
baze gadadis. gansakuTrebiT glexebis mimarT icvlis damokidebulebas,
Tumca glexobaSi araerTgvarovani damokidebulebaa mTavrobis mimarT.
`mas Semdeg bevri ubedureba moxda. 13 wlis ganmavlobaSi droc Seicvala
da erTi meores veRara vcnobTo. maSin rasac gvaswavlidnen mitingebze
social-demokratebi dRes yvela imis winaaRmdegia. maSin gveubnebodnen:
Tavad-aznaurebi, memamuleebi da Zveli mTavroba CamovagdoTo da miwebi
da tyeebi miwis muSa glexebs dagrCebaT usasyidloTo. moxda revolucia,
social-demokratebma gaimarjves. mTavroba da Tavadaznauroba Camovag-
deT, magram dRes igive social-demokratebi gveubnebian: miwebi fuliT
unda iyidoTo. bolSevikebi gveubnebian bolSevikebi unda gaxdeTo.
radgan balSevikebi Rarib glexebs miwas usasyidlod mogcemeno. Tavidan
menSevikebic ase gveubnebodnen. ar viciT zogierTma glexma vis unda
mivmarToT. orwyalSua varT. Tu balSevikebs mivmarTeT, mTavroba gvemuq-
reba, Tu mTavrobas mivmarTeT, balSevikebi wagvaxdenen~. (16, 1).
demokratiuli respublikis periodSi glexebis mdgomareobas da
maT damokidebulebas sxvadasxva sakiTxebTan dakavSirebiT naTlad aCve-
nebs fondi 1825, saqme #13 daculi monacemebi. aq saubaria saqarTvelos
calkeul regionebSi gamokiTxvis Sedegebze, romelic glexebis saerTo
ganwyobilebas asaxavs. aq subaria regionebis, soflebis Sesaxeb, partiu-
li muSaobebis, glexTa damokidebulebis sxvadasxva politikuri parti-
ebis, saxelmwifoebriv sakiTxebTan dakavSirebiT, glexebis problemebze
da a.S. bunebrivia aq ver movitanT yvela dokuments, Tumca SeiZleba
49
iTqvas, rom yvela gamokiTxvaSi mTavari adgili swored miwis sakiTxs
ukavia. faqtobrivad es problemebi isev aqtualuria.
amdenad, 1. yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, saqarTvelos
istoriis srulyofilad da detalurad Sesaswavlad aucilebel
saWiroebas warmoadgens sxvadasxva socialuri fenebis cnobierebis
ganviTarebis Sefaseba da maTi damokidebuleba erovnul, socialur,
politikur, saxelmwifoebriv sakiTxebTan dakavSirebiT. 2. 1900-1921
wlebis sxvadsxva movlenebis Sesafaseblad gasaTvaliswinebelia epoqis
gamowvevebi da sazogadoebis cnobierebis cvlileba. 3. xSir SemTxvevaSi
aqcenti an politikur an erovnul sakiTxebze keTdeba, sinamdvileSi ki
maTi kompleqsuri analizia saWiro. 4. yovelive zemoTqmulidan
gamomdinare glexis Sexedulebebi, cnobiereba ganviTarebis garkveul
gzas gadioda 1900-1921 wlebSi, romlis mimarTulebas xSir SemTxvevaSi
gansazRvravda politikuri da kulturuli elita, magram umravles
SemTxvevaSi epoqis gamowveva.
$2. proletari
saqarTveloSi kapitalizmis Semosvlis Semdeg, XIX saukunis 90-iani
wlebidan Cndeba axali socialuri fena proletariati, romelic axali
epoqis `Svilia~ da saWiro xdeba misi funqciebis gamokveTa. glexis
msgavsad isic sakuTari mdgomareobis gaumjobesebisaTvis iwyebs brZolas
da erTveba drois saerTo mdinarebaSi.
proletariatis Sesaxeb disertaciaSi dasaxelebul TiTqmis yvela
tipis wyaroSia saubari sxvadasxva kuTxiT. qarTuli kulturuli da
politikuri elitis nawili dadebiTad afasebs proletaris rols isto-
riis msvlelobaSi, magaliTad, social-demokratiuli partia, nawili ki,
socialist-federalistebi_uaryofiTad, romlebsac miaCniaT, rom saqarT-
50
veloSi glexia mTavari socialuri fena da swored maTze dayrdno-
biTaa SesaZlebeli yvela erovnuli miznis ganxorcieleba. Tumca erTi
ram faqtia, proletaris Tema xdeba ZiriTadi sakiTxi XX saukunis
pirveli ocwleulis saqarTveloSi.
qarTul istoriografiaSi aRniSnuli sakiTxis kvlevas mniSvnelo-
vani adgili ukavia. sabWoTa periodis literaturaSi proletaris roli
gazviadebulia. erTi mxriv, is warmoCenilia rogorc Cagruli fena, rome-
lic burJuaziis msxverplia da meore mxriv, yvelaze gaTviTcnobiere-
buli sxvadasxva socialur fenebs Soris, romelmac didi roli itvirTa
revoluciis msvlelobaSi.
specialuri gamokvlevebi uZRvnes aRniSnul sakiTxs mecnierebma:
grigol margiani, `saqarTvelos mrewveloba da samrewvelo proletaria-
ti 1864-1917 wlebSi~ (245), a. farsadanaSvili, `saqarTvelos mrewveloba da
samrewvelo proletariati 1914-1917 welbSi~ (283), ediSer xoStaria,
`mrewvelobis ganviTareba da muSaTa klasis Camoyalibeba XIX saukunis
saqarTveloSi~ (301), g. margiani, `samTamadno mrewveloba da samrewvelo
proletariati revoluciamdel saqarTveloSi~ (244), k. doliZe `burJuaz-
iul-demokratiul revoluciaSi proletariatis hegemoniis sakiTxisaT-
vis~ (229), mamia jijeiSvili, `muSaTa klasis istoriisaTvis saqarTvelo-
Si~ (304) da sxva. arsebul gamokvlevebSi ZiriTadad aqcenti keTdeba
kapitalizmis gavrcelebasa da muSaTa klasis brZolis sakiTxze sakuTa-
ri uflebebis mosapoveblad da materialuri mdgomareobis gaumjobesebi-
saTvis.
rogorc cnobilia ruseTSi batonymobis gauqmebis Semdeg, XIX sauk-
unis II naxevridan mkvidrdeba kapitalizmi da bunebrivia saqarTveloSi,
rogorc ruseTis mier dapyrobil qveyanaSi gavrcelebas iwyebs axa-li
ekonomikuri sistema, romelmac xeli Seuwyo ara mxolod ekonomikuri
formebis Secvlas, aramed mTeli rigi gardaqmnebi gamoiwvia rogorc
politikur cxovrebaSi, aseve sazogadoebis farTo fenebis cnobierebis
radikalurad Secvla ganapiroba. `rogorc cnobilia, yirimis omSi
damarc-xebiT dasustebuli da memamuleTa winaaRmdeg glexTa ajanyebebiT
SeSinebuli mefis mTavroba iZulebuli gaxda 1861 wels batonymoba
gaeuqmebina. amis Semdeg batonymobis naSTebi jer kidev Zlieri iyo,
51
magram mainc sakmaod swrafad wavida kapitalizmis ganviTareba. es imas
niSnavs, rom ruseTSi farTod gaiSala fabrikebis, qarxnebis, rkinigzebis,
sazRvao da samdinaro navsadgurebis mSenebloba. kapitalisturi
mrewvelobis ganviTarebasTan erTad izrdeboda proletariatis
raodenoba. 1865 wels ruseTSi msxvil fabrika-qarxnebSi da rkinigzebze
iTvleboda 706 aTasi muSa. 25 wlis Semdeg 1890 wlisaTvis, muSaTa
raodenobam miaRwia 1 milion 433 000, xolo 90-ian wlebSi 2 milion
792000~ (242, 6)
ruseTis msgavsad, saqarTveloSic mTeli rigi cvlilebebi mohyva
kapitalisturi sistemis damkvidrebas. `saqarTvelos muSaTa klasis for-
mireba saglexo reformebis Semdeg periodSi xdeba. maTi absoluturi
umravlesoba umiwawylod darCenili glexobisagan iyo gamosuli, xolo
misi rezervi gaproletarebuli xelosnoba iyo. saqarTvelos muSaTa
klasis rigebs ruseTidan Camosuli muSebic avsebdnen. XX saukunis
dasawyisSi saqarTveloSi 35. 402 samrewvelo muSa iyo. romelTagan
qarTvelebi Seadgendnen 70%, Semdeg modiodnen somxebi, rusebi da a.S.~
(230, 9).
rogorc glexis, aseve proletaris kulturuli da politikuri
Segnebis amaRlebisTvis zrunavda qarTveli inteligencia. am periodSi
mimdinare gardaqmnebis Sedegad, romelic sazogadoebrivi Tu politiku-
ri cxovrebis yvela mxares Seexo, axali moTxovnebi da gamowvevebi
dadga dRis wesrigSi. am cvlilebebma ara mxolod proletariatis,
rogorc axali socialuri fenis warmoSoba, aramed misi saSualebiT
socializmis ganxorcielebisaTvis brZola ganapiroba. rogorc ukve
aRvniSne wina paragrafSi, XX saukunis pirveli ocwleulis saqarTvelo-
Si erTmaneTs daupirispirda ori ideologia: nacionalizmi da social-
izmi. qarTuli politikuri elita social-demokratiuli partiis
xelmZRvanelobiT socializmis damkvidrebisTvis mTavar Zalad
proletars miiCnevda, romelsac glexobasTan kavSiris Sedegad am istor-
iuli misiis ganxorcieleba unda etvirTa. swored amitom yvela mimarTu-
lebiT, romlis saSualebiTac SeiZleboda aRniSnuli ideebis propaganda
qarTuli social-demokratiuli partia Zal-Rones ar iSurebda sazoga-
doebis farTo fenebSi realizebisTvis. am mxriv gamoirCeoda social-
52
demokratiuli mimarTulebis beWduri media da is proklamaciebi, romle-
bic mTeli imperiis masStabiT vrceldeboda da maT Soris saqarTveloSi,
qarTuli social-demokratiuli partiis meSveobiT.
social-demokratiuli partia sakuTar Tavs proletariatis
xelmZRvanel Zalad miiCnevda, romlis meSveobiT imedovnebda socializ-
mis ganxorcielebas. `social-demokratia aris proletariatis politiku-
ri partia, romlis mizania demokratiuli wyobilebis saSualebiT
proletaruli socializmis ganxorcieleba, amisTvis is aerTebs mTel
proletariats da muSa yavs Tavis fargalSi. imxrobs yvela im ukmayofi-
lo klasT, romelnic iTviseben proletariatis TvalTaxedvis isars da
cnoben proletariatis meTaurobiT kapitalizmis dalewvas. social-
demokratiis droSis qveS dgeba naciis didi umravlesoba da miT xdeba
is nacionalur partiad~ (148, 4). social-demokratebi, marqsistuli ideo-
logiis gavleniT mTel imedebs swored proletariatze amyarebda. `yvela
im klasebSi, ambobs marqsi, romelTac amJamad upirdapireben burJuazias,
mxolod proletariati warmoadgens WeSmarit revolucionur klass.
danarCeni klasebi iRupebian wvril mrewvelobasTan erTad: SuaTana
wreebi, wvrili mrewvelni, vaWrebi, xelosnebi _ yvela eseni ebrZvian
burJuazias, raTa daicvan sakuTari arseboba, rogorc SuaTana klasisa...
yvela eseni reaqcionerebi arian, radgan cdiloben istoriis Carxis
ukuRma datrialebas~ (140, 1). sainteresoa rogoria proletaris gan-
sazRvra XX saukunis pirveli ocwleulis saqarTveloSi. noe Jordanias
azriT: `proletariati _ es aris is erTaderTi klasi, romelic moklebu-
lia sakuTrebas da iZulebulia mxolod Tavis ZalRonis gayidviT
icxovros. rogorc kerZo sakuTrebis ganxorcielebuli uaryofa, is
principialurad sxvavdeba ara marto SeZlebulTagan, aramed wvrili
burJuaziis yvela nawilebisaganac. mxolod proletariatia pirdapir
damokidebuli kapitalistebisagan, _ damokidebuli, rogorc maTi
simdidris Semqmneli da TviTon mudam gayvlefili~ (257, 26).
gazeTi `social-demokrati~ 1905 wels proletars Semdegnairad
axasiaTebs: `proletari ewodeba im adamians, romelic yovelive sakuTre-
bas moklebulia da Tavis sarCenad iZulebulia Tavisi fizikuri Zal-
Rone fulis patrons miyidos, mieqiraos da aqedan aRebuli qiriT icxov-
53
ros. maSasadame misi damaxasiaTebeli Tvisebaa: sakuTrebis uqonloba da
fizikuri Sroma. proletarTa Soris sakuTrebis mxriv sruli Tanasworo-
baa, arc erTs is ar moereva, aseTive Tanasworobaa Sromis mxriv _ yvela
cxovrobs SromiT, maTi erTaderTi Zala _ Sromaa. cxadia, proletariat-
is gamarjveba niSnavs am principebis _ ekonomiuri Tanasworobis
gamarjvebas. masSi uaryofilia kerZo sakuTreba, isic uaryofs amas sxveb-
Si da amyarebs sazogado sakuTrebas. masSi uaryofilia uSromloba, isic
uaryofs sxvaSi muqTaxorobas da yvelasaTvis awesebs Sromas, misi
gabatoneba Sromis gabatonebaa, xolo Sroma ki adamianis Tandayolili
Tvisebaa, maSasadame, proletariis gabatoneba adamianis, kacobriobis
gabatonebaa. batonoba mamulis iyo, batonoba memamulis, batonoba
kapitalis kapitalistTa batonobaa, batonoba Sromis iqneba batonoba
mSromelTa anu yvela adamianTa. aqedan aSkaraa, socializmis gamarjveba
SeiZleba mxolod proletariatis gamarjvebiT. socializmi mxolod
proletariatis cxovrebis gamoxatulebaa, is mxolod misi filosofiaa~
(148, 2). es lozungi, Tu SeiZleba ase iTqvas gasdevda Tan muSaTa
moZraobas. aucileblobas warmoadgenda proletaris miznebis gamokveTa
da Cabma socializmis ganxorcielebisaTvis brZolaSi. amisTvis saWiro
iyo sxvadasxva eris muSebisTvis saerTo ideologiis Seqmna da saerTo
mtris xatis dasaxva. maT unda daenaxaT, rom sxvadasxva eris muSebs
aerTianebT mxolod erTi satkivari da erTi mizani: brZola
TviTmpyrobelobis da burJuaziis winaaRmdeg da iseTi saxelmwifos
Seqmna, sadac maTi uflebebi ar iqneboda Selaxuli. 1919 welsac ki aseTi
ideologia isev aqtualuria, miuxedavad imisa, rom garkveuli
cvlilebebi ganicada. `ubralo muSa var. micxovria da vcxovrob muSaTa
wreebSi. Cemi bina fabrika-qarxnebSia, Cemi maswavlebeli TviT cxovrebaa.
mimuSavnia saqarTveloSi, kavkasiis samrewvelo qalaqebSi, ruseTSi.
erTad miwevia Sromis mZime uReli somex, TaTar, rus, ebrael, polonel
muSebTan. maTTan erTad gvibrZolia Cveni uflebisaTvis, Cveni didi
momavlisaTvis. ganviTarebis istoriam CvenSi Seqmna fsiqologiurad saer-
To Zmoba-erTobis Tvisebebi, proletaruli moZraobis gaerTianebis auc-
ilebloba. Cveni grZnoba, Cveni brZolis moTxovnileba aris uaryofa
ekonomiur-politikur monobisa da ekliT mosil Cvens saval gzaze win
54
miviwevT iqiT, sadac mosCans Cveni saboloo mizani Sromis samefo~ (50, 2).
rogorc cnobilia, 1900-1921 wlebSi sakmaod mravalricxovani iyo
social-demokratiuli partiis mier gamocemuli Jurnal-gazeTebi, sadac
aqcentirebuli iyo maTi partiuli programebi da miznebi. rogorc
ruseTSi, aseve saqarTveloSi muSaTa sakiTxi aqtualuri iyo. miuxedavad
imisa, rom rogorc nacionaluri, aseve socializmis ideologiis Camoya-
libebas da sazogadoebaSi gavrcelebas elita xelmZRvanelobda, muSaTa
moZraobis dawyebas epoqis gamowvevad da gardauval movlenad miiCnevd-
nen, romelic istoriuli msvlelobis aucilebeli nawili iyo.
rogorc rusuli, aseve qarTuli social-demokratiuli partiis
mizani mdgomareobda TviTmpyrobelobis damxobaSi proletariatis meSve-
obiT da socializmis ganxorcielebaSi. aRniSnulis msvleloba ki
mxolod mSvidobiani formiT ver warmoedginaT. swored amis gamoxatule-
ba iyo is saprotesto gamosvlebi TviTmpyrobelobis winaaRmdeg,
romelic mudmivad mimdinareobda 1900-1917 wlebSi da romelsac social-
demokratiuli partia xelmZRvanelobda.
miuxedavad am problemis dadebiTad da uaryofiTad ganxilvisa,
erTi ram faqti iyo evropaSi dawyebuli procesi Tavis gamoxatulebas
poulobda ruseTSi, bunebrivia gansxvavebuli formiT, saxelmwifoebrivi
specifikidan gamomdinare da saqarTveloSi, rogorc imperiis dapyrobil
nawilSi. es procesi iwyeba batonymobis gauqmebis Semdeg, etapobrivad
ganviTarebas gadis mTeli XIX saukunis II naxevarSi da XX saukunis
dasawyisidan axal fazaSi Sedis, romlis gamoxatulebas warmoadgenda
zemoT ganxiluli sakiTxebi.
gansxvavebiT evropisagan, es movlenebi sxvadasxvagvarad viTardeba
ruseTSi. marTalia feodalizmis likvidaciisa da sazogadoebis demok-
ratiuli gardaqmnis amocana idga burJuaziuli revoluciis winaSec
dasavleT evropaSi, magram ruseTis pirveli revolucia misgan gansxvav-
deboda garkveulwilad. amasTan dakavSirebiT k. doliZe wers: `feodal-
izmis likvidaciisa da sazogadoebis demokratiuli gardaqmnis amocana
idga burJuaziuli revoluciis winaSec dasavleT evropaSi. amaSi mdgo-
mareobda 1905-1907 wlebis ruseTis revoluciis msgavseba dasavleTis
XVIII da XIX saukuneebis burJuaziul da burJuaziul-demokratiul
55
revoluciebTan. magram amasTan erTad ruseTis pirveli revolucia ar
iyo dasavleTis burJuaziuli revoluciis ubralo ganmeoreba, romlebic
mimdinareobdnen kapitalizmis manufaqturuli periodisa da ganuviTare-
beli klasobrivi brZolis pirobebSi, roca proletariati susti da
mcirericxovani iyo, roca igi ar gamodioda damoukideblad, ar hyavda
sakuTari partia, aramed kudSi misCanCalebda burJuazias. ruseTis
pirvel revolucias, romelic axal istoriul pirobebSi mimdinareobda,
axasiaTebda mTeli rigi specifikuri Taviseburebani. am Taviseburebebs
uwinares yovlisa gansazRvravda axali imperialisturi epoqa (229, 37).
bunebrivia gansxvavebulma ekonomikurma Tu politikurma garemom Tavise-
buri asaxva hpova ruseTis pirvel da meore revoluciebze. marTalia,
evropis msgavsad ruseTSic mimdinareobda kapitalisturi wyobis damkvid-
reba, magram gansxvavebuli formiT. igive k. doliZe aRniSnavda: `ruseTis
pirveli rvvoluciis umniSvnelovanesi Tavisebureba iyo isic, rom mis
ekonomikur safuZvelsa da erovnul Taviseburebas Seadgenda agraruli
sakiTxi, romlis arss warmoadgenda Suasaukuneobriobis mospoba miwaT-
moqmedebaSi. am azriT burJuaziul-demokratiuli revolucia ruseTSi
glexuric iyo im rolis mixedviT, romelsac am revoluciaSi agraruli
sakiTxi asrulebda. revoluciaSi aqtiuri monawileoba miiRo glexobam,
romelic autaneli feodalur-batonymuri naSTebis gamo mZlavr revolu-
ciur Zalas warmoadgenda~ (229, 38). dasavleT evropis burJuaziuli
revoluciebi xdeboda kapitalizmis aRmavali ganviTarebis periodSi.
brZolas feodalizmis ganadgurebisaTvis da kapitalizmis damkvidrebi-
saTvis saTaveSi edga burJuazia. 1905-1907 wlebis ruseTis revolucia
mimdinareobda sul sxva viTarebaSi, axal epoqaSi, imperializmis epoqaSi,
roca am revoluciis mTavar mamoZravebel Zalad, hegemonad gamovida ara
burJuazia, aramed proletariati~ (210, 148).
rogorc yovelTvis, yvela epoqaSi, amjeradac sxvadasxva politi-
kuri mimarTulebis jgufebs sakuTari Sexedulebebi da amocanebi
gaaCndaT revoluciasTan mimarTebaSi, rac gansazRvravda maTi brZolis
xasiaTs da rols revoluciaSi. `dRevandel revoluciis msvlelobas, mis
xasiaTs da Sinaarss umTavresad gansazRvravs brZola sam mTavar socia-
lur ZalTa: es Zalebia: TviTmpyrobeloba, burJuazia da proletariati.
56
TiToeul am ZalTagans Tavisi gansakuTrebuli istoriuli daniSnuleba
aqvs. TviTmpyrobelobis daniSnulebaa dacva warsulis (feodalizmis),
burJuaziis daniSnulebaa dacva awmyosi (kapitalizmis), proletariatis _
dacva momavlis(socializmis)~ (46, 1). 1917 wlis Tebervlis revolucias
1905-1907 wlebis revoluciisagan ganasxvavebdnen Semdegi faqtebiT: 1. 1917
wlis revolucia ganxorcielda ruseTSi kapitalizmis ganviTarebis
SedarebiT maRal safexurze, rac revoluciis momxre, Tu mowinaaRmdege
klasobrivi Zalebis meti simwifis ganmapirobebeli iyo. 2. 1917 wlisaTvis
revoluciur-demokratiul Zalebs revoluciuri gamocdilebis veeberTe-
la maragi gaaCndaT. am ori revoluciis SualedSi bolSevikurma partiam
gaswia didi muSaoba imisaTvis, rom farTo demokratiul masebs
aeTvisebinaT pirveli revoluciis gakveTilebi. (278, 256).
XX saukunis dasawyisSi yalibdeba sxvadasxva politikuri partiebi.
maT saqarTvelos samomavlo ganviTarebis sakuTari xedvebi da gzebi
gaaCniaT. `socialist-federalistebis mTavar mizans warmoadgenda _
erovnul-teritoriuli avtonomia, socialuri Tanasworoba, evropuli
tipis demokratiuli socializmi, anu kapitalizmis pirobebSi socialis-
turi reformebis TandaTanobiTi ganxorcieleba. agrarul sferoSi
miwebis socializacia~. (266, 21).
`socialist-revolucionerebi cdiloben Seqmnan iseTi partia, rome-
lic SeZlebs sami klasis: inteligenciis, glexebis da proletariatis
interesebis dacvas. maTi programa iyofa or nawilad: politikuri da
ekonomikuri. pirveliT isini moiTxoven demokratiul wyobilebas. isini
burJuaziul revolucias etrfian, saxelmwifos burJuaziul formas
iTxoven da ai am Sexedulebas erTianad ewinaaRmdegeba agraruli
programa. iTxoven iseT ekonomiur reformebs, romelic pirianad arRvevs
kerZo sakiTxebis princips, Zirs uTxris burJuaziis batonobas ~ (150, 2).
`social-demokratia aris proletariatis politikuri partia, romlis
mizania demokratiuli wyobilebis saSualebiT proletaruli socializ-
mis ganxorcieleba, amisaTvis is aerTebs mTel proletariats da muSa
yavs Tavis fargalSi. imxrobs yvela im ukmayofilo klasT, romelnic
iTviseben proletariatis meTaurobiT kapitalizmis dalewvas. social-
demokratiis droSis qveS dgeba naciis didi umravlesoba da miT xdeba
57
is nacionalur partiad~ (148, 4).
erTi ram faqti iyo, rom proletariatis roli sakmaod iyo wamow-
euli sazogadoebrivi gardaqmnebis procesSi. farTo fenebSi am ideebis
realizebas xels uwyobdnen social-demokratebi. rogorc viciT, es po-
litikuri partia marqsistul ideologiaze iyo aRmocenebuli. swored
marqsma da engelsma wamowies proletariatis hegemoni roli axal epoqa-
Si, romelic swored maTi meSveobiT unda Seqmniliyo.
zemoTqmulidan gamomdinare, SeiZleba iTqvas, rom proletariatis
cnobierebam ganviTarebis mniSvnelovani etapi gaiara da SemdegSi miiRo
man Camoyalibebuli saxe. karlo doliZe aRniSnavs: `ruseTSi gansakuTre-
biT SesamCnevi Tvisobrivi cvlilebebi xdeba gasuli saukunis damlevs. am
periodSi mTavrdeba kapitalizmis gadasvla mrewvelobaSi _ msxvil
manqanur industriaze, rogorc kapitalisturi warmoebis ufro maRal
safexurze da sruldeba samrewvelo proletariatis Camoyalibebis pro-
cesi. es samrewvelo proletariati arsebiTad gansxvavdeba batonymobis
periodis fabrikis muSebisa da wvrili, kustaruli mrewvelobis muSebi-
sagan, rogorc did kapitalistur saxelmwifoebSi TavmoyriT, ise Tavisi
sabrZolo revolucionuri TvisebebiT. ruseTis istoriul asparezze sam-
rewvelo proletariatis gamosvla ruseTis msoflio revoluciuri
moZraobis centrad gadaqcevis umniSvnelovanesi obieqturi winamZRvari
iyo. miuxedavad imisa, rom kapitalizmi SedarebiT swrafi tempiT viTar-
deboda batonymobis gauqmebis Semdeg, ruseTi ekonomiuri ganviTarebiT
mainc CamorCeboda sxva kapitalistur qveynebs. igi agraruli qveyana iyo,
ekonomiurad CamorCenili, sadac jer kidev Warbobda wvrilmesakuTruli,
nakleb mwarmoebluri erTpirovnuli glexuri meurneoba~ (229, 9).
amdenad `muSaTa moZraoba sul ufro Zlierdeboda, mrewvelobis
sul axalaxal dargebs moicavda. sawarmoebSi iqmneboda aralegaluri
wreebi, sadac muSebi iZendnen politikur codnas. proletariatis klas-
obrivi, politikuri Segnebis zrdas mowmobs mZlavrad gaCaRebuli sagaf-
icvo moZraoba. me-19 saukunis damlevs muSaTa moZraoba ruseTis politi-
kuri cxovrebis mniSvnelovani faqtori gaxda. sagaficvo brZolebsa da
masobriv politikur gamosvlebSi muSaTa klasi iZenda carizmisa da
kapitalizmis winaaRmdeg revoluciuri brZolis gamocdilebas. muSaTa
58
moZraobis ganviTarebis niadagze ruseTSi iqmnebian pirveli marqsistuli
organizaciebi~ (229, 10). yvelaze saintereso da mniSvnelovania is faqti,
rom saqarTveloSi amgvari kavSirebis saWiroeba XX saukunis dasawyisi-
dan SeiniSneba, rodesac muSaTa gaerTianebul da organizebul moZrao-
bebs eyreba safuZveli. 1900 wlis maisSi Catarda Tbilisis stambis
muSebis gaerTianebuli kreba sadac gadawyda, rom erToblivad imoqmedon
mTavrobis da maTi batonebis winaaRmdeg. (39, 8). aqcenti keTdeba mudmivad
imaze, rom muSebis ukiduresi mdgomareobis mizezi mTavrobaa da
burJuazia. saWiroa proletariatis organizebuli gaerTianeba
TviTmpyrobelobis dasamxobad. social-demokratiuli partia xazs
usvamda im faqts, rom proletariati yvelaze Segnebuli fenaa, romelic
naTlad acnobierebs yvela im problemas, romelsac TviTmpyrobeloba
uqmnis ara mxolod maT, aramed mTel sazogadoebas, amitom istoriuli
procesis Sesacvlelad mTavar dasayrden Zalad muSaTa klass
miiCnevdnen.
marTalia, qarTuli social-demokratiuli partia rusul niadagze
idga da sawyis etapze ufro metad iyo gamokveTili maTSi antiqarTuli
ideologia, magram unda iTqvas, rom erovnul gansxvavebulobas da
qarTul sinamdviles isini ar gamoricxavdnen. magaliTisTvis moviyvanT
erT nimuSs. `ruseTis muSaTa moZraobas rom davakvirdeT, aSkarad
davrwmundebiT, rom mas amJamad marto ekonomiuri an socialuri xasiaTi
ara aqvs. muSebma uwinares yovlisa monarqiul wyobilebas gamoucxades
brZola da ekonomiuri sababi dRes maTTvis mxolod sababia politikur
brZolis gamocxadebisaTvis da es agrec unda yofiliyo. proletariati
uZluria gaaumjobesos Tavisi ekonomiuri mdgomareoba, Tu am
proletariats brZolisaTvis Sesaferi politikuri niadagi ara aqvs
safuZvlad. politikuri Tavisufleba, Tavisufal dawesebulebaTa damya-
reba aucilebeli pirobaa proletariatis normaluri ganviTarebisaTvis.
yovelive es ruseTis muSebma Seignes da amitom misces TavianT moZraobas
politikuri xasiaTi.
Tu ruseTSi magrea, Cvenma muSaTa moZraobam rogori-Ra mimarTuleba
unda miiRos? ra unda iyos dawerili mis droSaze? dRemde Cvenebur
muSaTa moZraobas iseTive xasiaTi hqonda, rogoric ruseTis moZraobas
59
aqvs e.i. CvenSiac muSebma monarqias gamoucxades omi, CvenSiac muSaTa
partiam awindel reJimis winaaRmdeg gailaSqra. Cven am moZraobas suliT
da guliT TanavugrZnobT, radgan, marTlac da, CvenSiac, rogorc mTel
ruseTSi, monarqiuli wesi aris xalxis damCagvreli, mis ekonomiur
cxovrebis gaumjobesebis Semaferxebeli. xolo, Cvenis azriT, Cvenebur
muSaTa moZraobas adgilobrivi elferic unda etyobodes... imgvari
elferi, romelic unda iyos nayofi ruseTsa da saqarTvelos Sua
arsebul erovnul sxvadasxvaobisa. qarTvelma muSa xalxma angariSi unda
gauwios saqarTvelos momaval politikur organizacias. saqarTvelo
ruseTis ubralo guberniad ver darCeba~ (119, 5).
social-demokratiuli partiis mizani iyo, rom muSebs gaecnobiere-
binaT maTi kavSiris aucilebloba saerTo mtris, TviTmpyrobelobis da
burJuaziis winaaRmdeg brZolaSi, ris ararsebobis SemTxvevaSi warumat-
ebloba gardauvali iqneboda. social-demokratiuli partiis mTavari
mizani iyo socializmis ganxorcieleba, romlis realizatori unda
gamxdariyo muSaTa klasi, rogorc yvelaze gacnobierebuli socialuri
fena. faqtobrivad es iyo erTgvari ideologia, romelsac qarTuli
politikuri elitis nawili _ social-demokratiuli partia qmnida. es
sruliad axali epoqis Seqmnas iTvaliswinebda. saqarTvelos centralur
saistorio arqivSi, fondi 153, aRwera 1, saqme # 1782, daculia saintereso
cnoba muSebis erTianobis saWiroebis Sesaxeb. `erT mSvenier dRes,
rodesac mzem gaanaTa mSobliuri miwa. me am dros ramodenime nacnobTan
erTad wavedi yanaSi, sadac moewyo doRi, sadac Cven ganvixileT
sxvadasxva sakiTxebi da vidre mimdinareobda sakiTxis ganxilva, ras
niSnavs sityva `amxanagi~ _ am sakiTxma miiRo seriozuli mimarTuleba,
yoveli gamoxatavda Tavis Sexedulebas, erTni amtkicebdnen, rom sityva
`amxanagi~ niSnavs erTmaneTis motyuebas, es aris brma iaraRi, sxvebi
amtkicebdnen, rom amxanagi iwodeba maSin, rodesac midixar raimes
Sesagroveblad. am sityvebis mere me daviwye Cemi azris gamoTqma da imis
mtkiceba, rom me myavs Zalian bevri amxanagi da Cven varT ganuSoreblad.
Semdeg moviyvane magaliTi merkvilaZis gmirobis, romelmac srolis dros
ar datova bedis anabara Tavisi daWrili amxanagi da man Tavi gawira
amxanagebi-saTvis. davumtkice maT, rom amxanagoba Tanamedrove dRes ufro
60
SemWid-rovda, vidre adre... marTalia Tanamedrove dRes yvelgan
kapitalisturi wyobaa da muSebi yovel nabijze iCagrebian, magram
dadgeba iseTi dro, rodesac muSebi daiwyeben sxva rolis TamaSs.
rodesac dadgeba socialisturi wyoba, maSin amxanagebi iTamaSeben sxva
rols~ (7, 32).
Tu XX saukunis dasawyisSi aucilebeli iyo mowodeba muSis
politikuri Segnebis saWiroebisaTvis, 10-ian wlebSi viTareba radikalu-
rad icvleba, rac social-demokratiuli partiis agitaciis Sedegi iyo,
anu ekonomikuri xasiaTis moTxovnebTan XX saukunis 10-iani wlebidan
proletariatis gaficvebis warmmarTveli ukve politikuri motivi xdeba
da rac mTavaria erToblivi moRvaweoba. swored aRniSnulis gamoxatu-
lebad miiCnevdnen im periodis qarTul social-demokratiul presaSi
1917 wlis Tebervlis revoluciis gamarjvebas. gazeTi `erToba~ aseT
Sefasebas aZlevs am movlenas: `dRevandeli saSineli msoflio omi
upirvelesad demokratias-soflis glexkacobas da qalaqis wvril mesak-
uTreT daawva kiserze. maSin, rodesac TiTqmis mTeli soflis glexkaco-
ba qalaqis xelosanni da wvrili vaWarni brZolis velze gaixvetnen da
aTasobiT ixocebodnen, qalaqis muSa-proletariati Zveleburad qarxanaSi
idga da ganagrZobda muSaobas. agreTve liberalurma burJuaziam Tavi
Seafara zurgSi moqmed sxvadasxva sazogadoebriv dawesebulebebSi da
omis susxi mas ar ugrZvnia. amasTanave erTad ekonomiuri mdgomareoba
muSa-proletariatisa arsebiTad ar Secvlila. cxovrebis gaZvirebasTan
erTad, igi aiZulebda yvelas xelfasis momatebasac. rac Seexeba msxvil
burJuazias, is omiT pirdapir sargeblobda. arasodes ar yofila iseTi
xelsayreli pirobebi SemosavlisaTvis, rogorc omianobaa. sul sxva
mdgomareobaSi Cavarda demokratia. soflad jansaRi glexkacoba sul
erTianad brZolis velze gaiyvanes. darCnen bavSvebi, moxucebi da qalebi.
mSromel marjvenas moSorebuli glexis ojaxi srulebiT waileka, aRar
darCa puris momyvani, venaxis gamkeTebeli, saqonlis momvleli, baRis
momvleli da sxva... arsad iyo mSromeli soflad, ar moipoveboda Sromis
nayofic. aseTsave mdgomareobaSi iyo, TiTo orolas garda, qalaqis
xelosanic, wvrili vaWari da demokratiuli inteligencia. daiketa
qarxana, duqani, moswydnen yvelani mSobliur keras da mtris tyvias
61
gulmkerds uSverdnen.
ubedureba da gaWirveba adamians gons male moiyvans, Tvalebs
auxels, ase mouvida demokratiasac. man igrZno Tavisi umweo mdgomareoba,
Seigno rom mas msoflio omi ubedurebis mets aras moutans. kargad
dainaxa Tu vin iyo misi mosisxle mteri da gabedulad Seutia kidevac
TviTmpyrobelobas, ukanasknelic daemxo. maSasadame, meore revoluciaSi
glexkacobam da qalaqis demokratiam mitom miiRes aqtiuri monawileoba,
rom yvelaze ukmayofiloni mdgomareobiT isini iyvnen~ (162, 2).
ra ganapirobebda social-demokratiuli partiis ideebis aqtualo-
bas, miuxedavad imisa, rom igi rusuli social-demokratiis poziciaze
idga. pasuxi naTelia social-demokratia sazogadoebis farTo fenebs
pirdeboda srul ekonomikur da socialur Tanasworobas, TviTmpyrobe-
lobis marwuxebisgan ganTavisuflebas da socializmis ganxorcielebas,
sadac yvela socialuri fena xelSeuxebeli da uzrunvelyofili
iqneboda.
garda imisa, rom social-demokratiuli partia beWduri mediis
saSualebiT cdilobda sakuTari ideebis aqtualizacias sazogadoebis
farTo fenebSi, amasTan mTavari saSuleba iyo proklamaciebi, sadac
Camoyalibebuli iyo maTi programa da yuradReba maxvildeboda im mZime
mdgomareobaze, romelSic muSebi imyofebodnen. saqarTvelos centralur
saistorio arqivSi daculi informacia naTlad aCvenebs am process. `...
Tqven Cumad xarT, Tqven iTmenT, Tqven icdiT, Tqven imedi gaqvT!
imedovnebT, rom SesaZlebeli iqneba, keTili sityva daipyrobs msoflios,
rom sabolood datrialdeba istoriis borbali da dadgeba ukeTesi
dReebi, ukeTesi situacia, wesrigi. es ar iqneba Tqvens mier gagzavnili
adresebiT da peticiebiT. ra miiReT Tqven amiT? Tqven dagaviwydaT mefis
sityva liberali deputatebis koronaciis dros `azrs moklebul
ocnebaze?~ nuTu gadaxedva yvela Cven saswavlo saqmeSi ar aris naTeli
imisa, rom mTavrobis gegmebSi ar Sedis araviTari seriozuli reforma?
ras elodebiT?~ (4, 55). sainteresoa aRiniSnos, rom 1917 wlamde gamosuli
proklamaciebi ZiriTadad ruseTis social-demokratiuli muSaTa partiis
saxeliT vrceldeboda da gamodioda. amave fondSia daculi Semdegi
informacia: `miuxedavad imisa, rom yoveli fexis gadadgmaze sastikad
62
gvdevnian da gviTvalTvaleben, miuxedavad imisa, rom cixeSi gvamwyvdeven,
gvasaxleben, katorRaSi gvagzavnian da miT cdiloben Cven SeSinebas da
galaCrebas, miuxedavad imisa, rom Cveni manifestantebi gandevnes da gada-
asaxles, _ mainc TandaTan Zlierdeba Segneba politikuri Tavisuflebis
mopovebis survilisa~ (4, 83). bunebrivia xSir SemTxvevaSi es iyo
ideologia, romelsac qmnidnen muSebis brZolisunarianobis asamaRleb-
lad. Tumca XX saukunis dasawyisisgan gansxvavebiT Semdeg periodSi ukve
aSkarad SeimCneva proletariatis organizebuli gamosvlebi. `muSebma
daiwyes politikuri cxovrebis gaumjobeseba, revoluciuri moqmedeba.
saWiroa brZola yoveldRiuri lozungiT da Segnebuli muSebis winaSe
dgas kiTxva proletariatis brZolis mizanze, amocanebze da formaze.
muSa arasdros ar gamova, ar gadadgams praqtikul nabijs winaswar, ar
Secvlis Tavis taqtikas. muSaTa klass sxvadasxva qveynebSi aqvs Tavisi
muSaTa klasobrivi politikuri organizacia social-demokratiuli par-
tia, romelic flobs klasobriv politikas... unda vibrZoloT samefo
xelisuflebis dasamxobad, radgan gvqondes Tavisufali gza Cveni namdvi-
li miznisTvis _ socializmisTvis. imisTvis, rom momaval brZolas
hqondes Zala da gavlena xalxis masaSi, rom uxelmZRvaneloT maT, Cven
gvWirdeba magari da gamZle proletariatis organizacia~ (5, 2). Tu sawyis
etapze social-demokratiuli partia mxolod gaficvebis gamosvlis
moTxovniT kmayofildeboda 1905 wlidan ukve brZolis aqtiur etapze
gamodis da proletariats SeiaraRebuli gamosvlisaken mouwodebs.
amavdroulad, rogorc Cans arsebuli situaciiT sargeblobdnen saeWvo
reputaciis pirebi da revolucionerebis saxeliT gamodiodnen da xalxs
saSinel mdgomareobaSi agdebdnen. amitom yvela proklamaciaSi, romelic
1905 wlidan gamodioda sazgadoebas sifrTilisken mouwodebdnen da
namdvili revolucionerebis daxmarebas sTxovdnen.
1905 wels gamosul proklamaciebSi aqcenti keTdeboda yvela
socialuri fenis gaficvis saWiroebaze. aucilebel motivad miiCnevdnen
sxvadasxva socialuri fenebis gaerTianebas da organizebul gamosvlebs
mTavrobis winaaRmdeg. `vinc CvenTan araa, is Cveni winaaRmdegia, is
mTavrobis laqiaa da mis beds gaiziarebs. ar kmara marto gaficva.
saWiroa brZola Tavis dasacvelad da mtris mosagerieblad. mTavrobas
63
unda gaficvis gatexa da amiT revoluciis Caqroba. maS SeiaraRdiT
yvelani, SeiaraRdiT, riTac SegiZliaT, mudam mzad iyaviT brZolis
velze gamosasvlelad. Setakeba aucilebelia. reaqcia modis, mas versad
gaeqce-vi, versad daemalebi. maS ra dagvrCenia? iaraRiT xelSi gamovideT
social-demokratiis pirvel mowodebisTanave adamianobis da Tavisufle-
bis dasacvelad.~ (8, 219).
erTi sityviT muSaTa moZraobam XX saukunis dasawyisidan moyole-
buli garkveuli gza ganvlo. aRniSnul moZraobas axali mimarTuleba
misca pirvelma msoflio omma, razec zemoT ukve visaubreT. rac Seexeba
1918-1921 wlebs, rodesac xelisuflebaSi movidnen qarTuli demokratiuli
Zalebi maTi moRvaweobis paralelurad bolSevikebi cdilobdnen xazi
gaesvaT xelisuflebis araswor damokidebulebaze muSebisadmi.
amisTvis vrceldeba sxvadasxva proklamaciebi. `Tqven amxanago muSebo,
kmayo-fili ara xarT samuSao drois maqsimumiT, Tqven ver gakmayofilebT
sakatorRo Sromis dacva! Sromis pirobebi kidev ufro gauaresda, Tqven
ar gagaCniaT Tavisufleba kavSirisa, gaficvis Tavisufleba, ara gaqvT
Tavisufleba krebisa, sityvisa, beWdvisa. Tqven, amxanago glexebo,
dakmayofilebuli ara xarT miwiT, is verc axla uzrunvelyofs Tqvens
adamianur arsebobas, Tqven ganwiruli xarT mudam SimSilis da sicivis
msxverpli iyoT. Tqven mogispes ufleba Tqvens Wir-varamze ilaparakoT.
sakmarisia odnavi eWvi aiRon, rom Tqven uaryofiT uyurebT, sisxliT
gaTxupnul Jordanias da jalaT ramiSvilis mTavrobas, rom Tqven,
amxanago muSebo da glexebo, dagatusaRon, Cagylapon cixeSi da an
gagaZevon Tavis sabrZaneblidan~ (22, 85). faqtobrivad, yvela
proklamaciaSi saubaria imaze, rom xelisufleba ver asrulebs Tavis
movaleobas da ver akmayofilebs sazogadoebis moTxovnilebebs da
amitom xalxs mouwodebdnen gamosuliyvnen xelisuf-lebis winaaRmdeg.
marTalia bevri iwereboda imasTan dakavSirebiT, rom muSas ar aqvs
samSoblo da sxvadasxva eris warmomadgenlebma unda ibrZolon erTi
miznisTvis da es _ socializmis ganxorcielebaa, magram Tu kargad
davakvirdebiT dReisaTvis arsebul istoriul masalebs, naTlad
davinaxavT, rom es sakiTxi gansxvavebulad aRiqmeboda. gazeTi `Sroma~
1906 wels werda: `mTeli dedamiwis zurgze ar moipoveba muSaTa iseTi
64
jgufi, romelic Tavis Tavs ar akuTvnebdes ama Tu im ers. iseTi
ganviTarebuli proletariatic ki, rogoric germaniaSia, patriotuli
grZnobebiT aris gamsWvaluli. muSa xalxi ibrZvis Tavis klasobriv
interesebis dasakmayofileblad da amave dros ar iviwyebs, rom igi ama
Tu im ers ekuTvnis, da Tu imis ers raime xifaTi moelis, igi mzad aris
ibrZolos am eris dasacvelad. es erovnuli brZola imdenad bunebrivi
da Zlieria, rom muSa xalxi xSirad daiviwyebs xolme Tavis klasobriv
antagonizms da erovnul niadagzed brZolaSi uerTdeba mowinaaRmdege
klasebs~ (157, 2). garda amisa, qarTuli politikuri speqtri socializmis
ganxorcielebis aucilebel winapirobad miiCnevda Tavisufali, damouki-
debeli saxelmwifos arsebobas. `socialisturi partia cdilobs
sxvadasxva eris muSa xalxi SeaerTos erTs Zlier klasobriv armiad:
umisod SeuZlebelia socializmis moaxloeba. magram im saxelmwifoSi,
sadac erTi eri gamefebulia, xolo sxvebi daCagruli, SeuZlebelia es
SeerTeba, radgan daCagrul eris muSa xalxi yovelTvis grZnobs Tavis
erovnul daCagvras, amitom imis klasobriv brZolas nacionaluri
brZola uerTdeba. muSa xalxi mxolod maSin SeuerTdeba mWidrod sxva
erebis muSebs, rodesac imisi eri iseTive Tavisufali iqneba, rogorc
sxva eri~ (157, 2). gazeTi `zvirTi~ ki 1915 wels aRniSnavda: `muSaTa klasi
Tavis samSoblosTan marto grZnobiT ar aris dakavSirebuli. samSoblo
is kuTxea, sadac mTeli misi sulieri da qonebrivi kultura iqmneba.
muSas aviRebT, Tu glexs _ yvela mWidrod aris dakavSirebuli Tavis
samSoblosTan ~ (55, 1).
Tu kargad davakvirdebiT arsebul monacemebs, davinaxavT, rom
proletariatis erovnul grZnobebze saubari ara mxolod 1918-1921
wlebSia, rodesac xelisuflebis saTaveSi movidnen social-demokratebi
da saqarTvelos istoriidan gamomdinare garkveulwilad Secvales
Tavisi programa, aramed manamdec. `Cvenma muSebma ver unda gaarCion, sad
iwyeba samSoblo da sad Tavdeba Tavisi keTildReoba. Cven unda Sevadu-
RoT muSa da samSoblo, erT xorcad da erT sulad vaqcioT muSa-
samSoblo da muSaTa keTildReobiT avagoT Cveni respublikis simagreni.
Cven unda mivceT muSebs maqsimumi risi micemac SeiZleba dReindel
pirobebSi. Cven unda vicodeT, rom erTaderTi damcveli Cveni samSoblo-
65
si aris muSaTa klasi da mTeli samSobloc amave klass unda emsaxurebo-
des. muSa da glexia Cveni jari, muSa da glexia Cveni majiscema. Cveni
samSoblo muSisa da glexis qveyanaa da Tu gvinda muSa da glexi
gamovides samSoblos sadarajoze da ToxiTa da weraqviT daicvas
yoveli naWeri miwisa, vizrunoT masze~ (142, 2).
is faqti, rom proletaris cnobierebis erovnul formebSi moqceva
prioritetulia, niSnavs imas, rom qarTuli social-demokratia gansakuT-
rebul yuradRebas aqcevs am sakiTxs. miuxedavad imisa, rom proletaria-
tis interesi klasobrivi iyo da maT sawyis etapze maTi ekonomikuri
mCagvrelebis winaaRmdeg unda ebrZolaT, SemdegSi aucilebeli iqneboda
muSis erovnuli Segnebis amaRleba, radgan maTi gamarjveba iqneboda
saerTo saxalxo, raSic yvela socialuri fena unda yofiliyo CarTuli.
amisTvis, garda politikuri donis amaRlebisa aucilebel saWiroebas
warmoadgenda muSaTa kulturuli Segnebis amaRleba. ganaTlebuli
proletariatis gareSe es mizani ganuxorcielebeli iqneboda. am
TvalsazrisiT iqmneba sxvadasxva organizaciebi, romelTa amosavali
swored aRniSnulis mowesrigebaa. `muSa xalxis kulturis samefoSi
Seyvana, misi gakulturosneba udidesi nacionaluri saqmea. am miznis
misaRwevad saWiroa ara marto kulturuli saunjis qoneba, aramed misi
xalxisTvis xelmisawvdomad gadaqceva. rad gindaT skolebi, wignebi,
gazeTebi, Teatrebi da sxva. Tu muSa-kaci amiT ver sargeblobs, is
isargeblebs amiT maSin, roca mas Sesaferi saSualebac miecema. Tu kaci
dReSi 15 saaTs muSaobs da mcire xelfass iRebs, is veraviTari
kulturis monawile ver gaxdeba. muSis ekonomikuri mdgomareobis
gaumjobeseba badebs mis kulturul gaumjobesebasac. Tanamedrove
proletariatis brZola aris brZola kulturisaTvis. samuSao dRis
Semokleba, qiris momateba, Sromis samfarvelo kanonmdebloba,
Tavisufali krebebi, profesionaluri kavSirebi, muSaTa organoebi da
sxva. Aai, ra qmnis xalxis kulturas~ (256, 180). swored aRniSnulis
gamoxatuleba iyo muSaTa klubis Seqmna, romelsac sakuTari mkveTrad
gamoxatuli mizani hqonda. `demokratiul saxelmwifoebriv cxovrebisaT-
vis ori umniSvnelovanesi da pasuxsagebi sakiTxTagania proletaruli
massis kulturuli ganviTarebis saqmis wesierad dayeneba. demokratiuli
66
saxelmwifo e.i. xalxis sruluflebianoba SeiZleba gamagrdes da ganmt-
kicdes mxolod da mxolod xalxis Segnebis zrda-ganviTarebaze. Segnebis
zrdaze da sazogadoebis gaTviTcnobierebaze emyareba agreTve sazogado-
ebis momzadeba socializmisaTvis. garda aseTi saerTo debulebebisa
kacobriobis mimdinare cxovreba mkafiod ukarnaxebs demokratiis mesveu-
rebs mouwodon farTo masebs xelT igdon da socialurad gardaqmnan
mebatone klasTa mier Seqmnili erovnuli kultura. es sakiTxi mwvaved
aris dayenebuli dedamiwis yvela qveynebSi. saqarTvelos demokratiisaT-
vis, romelic sWedavs erovnul-demokratiul saxelmwifos es sakiTxi
kidev ufro mwvaved da daJinebiT moiTxovs did ganviTarebas~ (11, 158).
1900-1917 wlebis kulturuli da politikuri elitis ideologia
proletariatis mdgomareobis gaumjobesebisTvis da maTi sazogadoebriv
klasad gadaqcevisTvis, arafriT gansxvavdeba 1918-1921 wlebis, anu demok-
ratiuli respublikis periodis elitis ideebisgan. istoriuli moTxovni-
lebidan da epoqis gamowvevidan gamomdinare, proletariati gaxda
mTavari socialuri fena, romelsac axali saxelmwifos mSeneblobis
procesSi gadamwyveti monawileoba unda mieRo. marTalia muSaTa klasis
mTavari xelmZRvaneli Zala social-demokratia rusuli ideologiis gav-
lenis qveS imyofeboda da maTi ideali iseTi socialisturi sazogado-
ebis Seqmna iyo, sadac yvela Tanaswori iqneboda ganurCevlad sqesisa da
erovnebisa, magram iqidan gamomdinare, rom saqarTveloSi arsebuli
situacia (da ara mxolod aq) ar iZleoda imis saSualebas, rom maTi
mizani ganxorcielebuliyo, saWiro xdeba qarTul sinamdvileze morgeba,
gansakuTrebiT xelisuflebaSi mosvlis Semdeg. aqedan moyolebuli ufro
meti yuradReba eqceva muSebis erovnuli TviTSegnebis amaRlebas. da rac
mTavaria erovnul enaze arsebuli literaturis gacnobas. rasac
saboloo jamSi unda moyoloda rogorc erovnuli, aseve klasobrivi
Segnebis amaRleba. ivane gomarTeli werda: `ra aris saWiro, rom muSa
xalxma klasobrivi brZola nayofierad awarmovos? uwinares yovlisa
saWiroa Segneba. Segnebuli muSa xSirad kapitalistis xelSi brma
iaraRia, romelsac kapitalisti proletariatisave sawinaaRmdegod
xmarobs. Seugnebeli muSa ki mtkiced dgas klasTa brZolis niadagze da
mas veravin moatyuebs. amgvari SegnebisaTvis saWiroa kiTxva, codna,
67
ganviTareba. romel enaze SeuZlia muSa xalxs codna-ganviTarebis SeZena?
erTaderTi ena muSa xalxisaTvis, romlis saSualebiTac mas SeuZlia
ganviTardes, klasobrivad gaiwvrTnas, aris mSobeli ena. mSobliur enaze
ganviTareba, mSobliur enaze mwerloba aravisTvis imdenad saWiro ar
aris, ramdenadac muSa xalxisTvis~ (187, 5).
1917 wels gamovida socialist-federlisturi partiis broSura
saTauriT `ra esWiroeba muSa xalxs?~, sadac sxvadasxva problemasTan
erTad saubaria mSobliuri enis saWiroebaze: aq aRniSnulia is uaryofi-
Ti Sedegebi, rac moaqvs dapyrobili xalxisTvis ucxo enaze warmoebul
samoqalaqo Tu saganmanaTleblo procedurebs. aseT SemTxvevaSi yvelaze
metad iCagreba muSa xalxi. `muSam ar icis sxva ena, ver kiTxulobs ucxo
enaze gamocemul wignebsa da gazeTebs. dabeCavebuli da daCagrulia
dedaena _ mwerloba erTaderTi saSualebaa, romliTac SeuZlian daewa-
fos kulturul cxovrebas, miiRos ganaTleba, ganviTareba. damCagvreli
saxelmwifo uaryofs mis dedaenas, kanonebi gamocemulia misTvis gaugeb-
ar enaze skolasa, sasamarTlosa da sxva dawesebulebebSi gabatonebulia
ucxo ena...~ (261, 10).
aseve minda erT saintereso sakiTxze gavamaxvilo yuradReba,
romelic uSualo kavSirSia am paragrafSi ganxilul sakiTxebTan.
gverds ver avuvli stiven jonsis naSroms `socializmi qarTul fereb-
Si~, sadac swored Cems mier ganxilul sakiTxebzea saubari. igi wers:
`1905 wels damtkicda, rom qarTuli social-demokratiuli moZraoba
erovnulic iyo da internacionaluric. imavdroulad, man erovnuli da
kulturuli sakiTxebis irgvliv gaaerTiana qarTvelebi da SeZlo anti-
caristuli frontis mobilizeba, romelSic somexi vaWrebi, qarTveli
glexebi da rusi muSebi Sediodnen. social-demokratia qarTvelebisTvis
erovnuli kulturisaTvis brZolas niSnavda, inteligenciisTvis _
demokratiisTvis, xolo muSebisa da glexebisaTvis _ ekonomikisaTvis
brZolas~ (307, 1). am mosazrebas kategoriulad ver daveTanxmebi.
marTalia, avtori aRniSnul naSromSi sxvadasxva wyaroTa bazas iyenebs
da saintereso daskvnebic gamoaqvs, magram aseTi problemis kvlevisas
kompleqsuri analizia saWiro da daskvnebis gamotana safrTxiloa. 1. jer
es erTi social-demokratiuli partia Camoyalibda oficialur partiad
68
XX saukunis dasawyisSi da jer kidev ar iyo misi ideologia sabolood
formirebuli da realizebuli sazogadoebaSi. miT umetes, rom maTi idea
mTeli 1900-1921 wlebis manZilze ganicdida cvlilebas movlenebis
cvalebadobidan da qarTuli sinamdvilidan gamomdinare. Tanac moRvawe-
obis sawyis etapze ufro metad iyo social-demokratiuli partia rusu-
li ideebis qveS. aqedan gamomdinare 1905 wels ver damtkicdeboda
partiis erovnuli da internacionaluri xasiaTi. zemoT moyvanili
masalebi amas naTlad mowmobs. rac Seexeba partiis erovnul xasiaTs,
rogorc moyvanili masalebi mowmobs moRvaweobis Semdeg etapze erovnul
problemas ar gamoricxavdnen. magram es gamomdinareobda, ara mxolod
qarTuli realobidan, aramed iqidanac, rom saerTod social-
demokratiulma moZraobam garkveuli transformacia ganicada da yvelgan
erovnuli sakiTxi socializmis ganxorcielebis aucilebeli nawili
gaxda. maT Soris saqarTveloSic. am sakiTxTan dakavSirebiT aseTi azri
arsebobda: `proletariatis gamarjveba daamyarebs Tanasworobas da ara
erTgvarobas, igi ar spobs erovnebas. proletarebs ar aqvT samSoblo,
magram tyuili iqneboda, rom vTqvaT: maT ara aqvT erovnebao. Cven
vxedavT, rom daCagruli eris proletariatSi klasobriv Segnebis
ganviTarebasTan erTad iRviZebs erovnuli TviTSegnebac~ (255, 4). 2.
dazustebas moiTxovs ras niSnavs `erovnuli da kulturuli sakiTxebis
irgvliv gaaerTiana~. manamde ar iyvnen qarTvelebi erovnuli sakiTxis
irgvliv gaerTianebulni? sayovelTaod cnobilia, rom erovnuli
sakiTxis wina planze wamoweva (romel mxaresac avtori fiqrobs) da ara
saerTod aRmoceneba ekuTvnis Tergdaleulebs ilia WavWavaZis
meTaurobiT. swored iliam Cauyara safuZveli nacionaluri ideologiis
aRorZinebas, rac gamoixata pirvel rigSi saganmanaTleblo sistemis
saSualebiT sazogadoebis kulturuli, inteleqtualuri cnobierebis
amaRlebiT, istoriuli mexsierebis, tradiciebis gacocxlebiT. erTi
sityviT modernuli qarTuli nacionaluri ideologiis CamoyalibebiT.
social-demokratiuli partiis mTavari mizani, ki sazogadoebis,
gansakuTrebiT muSebis da glexebis politikuri Segnebis amaRleba iyo.
Tu ratom amaze ukve visaubre rogorc wina paragrafSi, aseve am nawilSi
da amitom aRar gavimeoreb. 3. `social-demokratia qarTvelebisTvis
69
erovnuli kulturisaTvis brZolas niSnavda, inteligenciisTvis _
demokratiisTvis, xolo muSebisa da glexebisaTvis _ ekonomikisaTvis
brZolas~. verc am mosazrebas gaviziareb. ranairad niSnavda `erovnuli
kulturisTvis brZolas~? cnobili faqtia, rom qarTuli social-
demokratiis mizani, yovel SemTxvevaSi 1918 wlamde, xelisuflebaSi
mosvlamde muSebis da glexebis gaerTianeba da socializmis
ganxorcileba iyo. qarTvelebSi ki sxvadasxva socialuri fenis
warmomadgenlebic erTiandebodnen: samRvdeloeba, inteligencia,
burJuazia, Tavadaznauroba da sxva, romelTac sakuTari miswrafebebi
gaaCndaT da rac mTavaria arsebobda sxvadasxva partiebi: erovnul-
demokratebi, socialist-federalistebi da sxva, romlebic kate-
goriulad ewinaaRmdegebodnen social-demokratiuli partiis gegmebs.
inteligencia, romelSic Sedioda kulturuli da politikuri elita,
marTalia demokratiul Rirebulebebze ocnebobdnen, magram social-
demokratiis ideali xom socializmi iyo. rac Seexeba muSebs da glexebs,
isini ara mxolod ekonomikuri, aramed socialuri mdgomareobis gaumjo-
besebisTvisac ibrZodnen. ase rom amgvari sakiTxebis kvlevisas mravali
detalia gasaTvaliswinebeli.
amdenad, daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom erovnuli identobis
Sesaswavlad socialuri fenebis da, maT Soris, proletaris cnobierebis
Sefasebis gareSe warmoudgenelia problemis srulyofilad Seswavla.
rogorc vxedavT, proletariati mniSvnelovan rols TamaSobda XX
saukun-is pirveli ocwleulis saqarTveloSi.
ganxilulma masalam gviCvena, rom arasworia proletariatis mxo-
lod erTi mimarTulebiT ganxilva: misi rolis warmoCena burJuaziul da
socialistur revoluciebSi. proletari axali epoqis Svilia da rac
mTavaria, is ara marto socializmis ganxorcielebisTvis ibrZvis, aramed
nacionaluri ideebis naklebobasac ar ganicdis. mas ara Tu samSoblos
aRqmis gancda gaaCnia, aramed misi SenarCunebisTvis ibrZvis.
70
$3. jariskaci
qarTul istoriografiaSi sakmaod mniSvnelovani adgili ukavia
samxedro istoriis sakiTxebis Seswavlas. am problemas araerTi sainte-
reso gamokvleva mieZRvna, sadac ZiriTadad aqcenti gakeTebulia sabrZo-
lo xelovnebaze, jaris ganlageba-Camoyalibebis saWiroebaze, sxvadasxva
saxelmwifoebis winaaRmdeg warmoebuli omebis xasiaTze da a.S. Tumca
aRniSnuli sakiTxebis SeswavlasTan erTad aranaklebi mniSvnelobisaa
jariskacis erovnuli cnobierebis Sefaseba. sxvadasxva saxelmwifoebrivi
mniSvnelobis sakiTxebTan erTad istoriuli movlenebis analizisTvis
aucileblobas warmoadgens imis gansazRvra Tu ra gza ganvlo jaris-
kacis cnobierebis ganviTarebam XX saukunis dasawyisidan moyolebuli
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenamde da ra
rols TamaSobda igi qarTuli, erovnuli saxelmwifos mSeneblobis
procesSi 1918-1921 wlebSi.
erovnuli sakiTxis srulyofilad Seswavla sxvadasxva socialuri
fenebis Tu socialuri jgufebis cnobierebis gaanalizebis gareSe
SeuZlebelia. maT Soris mniSvnelovania jaris da jariskacis adgilis
gansazRvra da Sefaseba. erovnuli identobisTvis damaxasiaTebeli da
Semadgeneli kriteriumebis mniSvneloba qarTveli erisTvis istoriuli
ganviTarebis sxvadasxva etapze, epoqis gamowvevebidan gamomdinare
sasicocxlo rols TamaSobda. rogorc viciT, saukuneebis manZilze
qarTveli eris cnobierebam ganviTarebis garkveuli gza ganvlo da XX
saukunis pirvel ocwleulSi axal etapze gadavida. marTalia erovnuli
identobis gaazrebisTvis aucileblobas warmoadgens da faqtiurad
warmoudgenelic kia misi Seswavla da warsulis aRdgena: qristianobis,
enis, mamulis, istoriuli mexsierebis, tradiciis gareSe da dReisaTvis
arsebul am saxis gamokvlevebSi aqcenti swored am maxasiaTeblebze
keTdeba, magram, Cemi azriT, am problemis amomwuravad SeswavlisaTvis
aucilebelia kompleqsuri analizi da, maT Soris, socialur fenaTa Tu
socialur jgufTa rolis warmoCena da gaTvaliswineba.
rogorc Sesaval nawilSi aRvniSne, problemis Seswavlas mivyvebi
ori gansxvavebuli epoqis 1900-1917 da 1918-1921 wlebis SedarebiTi
71
analiziT. pirvel periodSi saqarTvelo imyofeboda ruseTis imperiis
daqvemdebarebaSi da garkveuli struqturebi gansakuTrebiT ganicdidnen
garusebis politikas. maT jgufSi iyo jari, romelic ruseTis imperato-
ris dasayrden saSualebas warmoadgenda da xSir SemTxvevaSi iyenebda
xalxis winaaRmdeg saprotesto gamosvlebis, Tu sxva SemTxvevaSi. magram,
is procesi, romelic mimdinareobda XIX saukunis II naxevridan moyole-
buli ruseTSi da gansakuTrebuli gamomxatvelobiT saqarTveloSi, rac
gulisxmobda rogorc socialur-ekonomikur, aseve gansakuTrebiT damor-
Cilebuli xalxebis SemTxvevaSi erovnul gardaqmnebs axali epoqis
Camoyalibebas uwyobda xels.
XX saukunis dasawyisidan es procesebi ganviTarebis axal fazaSi
Sedis, rac gamoixata sxvadasxva politikuri partiebis CamoyalibebiT da
maTi ideologiis propagandiT sazogadoebaSi. am mimarTulebiT rogorc
araerTxel aRvniSne aqtiurobda social-demokratiuli partia, romelic
sakmaod popularuli iyo ruseTSi da qarTuli social-demokratiuli
partia, romelic maTi ideebis gavlenis qveS imyofeboda maqsimalurad
cdilobda sakuTari ideologiis realizebas sazogadoebaSi. sawyis
etapze maT saerTo interesi hqondaT, orive qveynis partiis mizani iyo:
mefis TviTmpyrobelobis damxoba, raSic aqtiuri monawileoba unda mieRo
yvela socialur fenas da maT Soris jariskacs. mTeli imperiis
masStabiT vrceldeboda ruseTis social-demokratiuli muSaTa partiis
proklamaciebi, sadac iyo mowodeba aRniSnul procesSi CarTulobaze.
ruseTis 1905-1907 wlebis revoluciis dros gansakuTrebiT gaaqti-
urdnen propagandistebi. qarTuli kulturuli da politikuri elita
yovel mxriv cdilobda es periodi gamoeyenebina qarTveli eris sabrZo-
lo suliskveTebis amaRlebisTvis da damoukideblobis aRdgenisaTvis
garkveuli winapirobebi Seeqmna, radgan naTeli iyo swrafi qmedebebiT ar
iqneboda sasurveli Sedegi. `ruseTis revoluciis momentis erT umTavres
movlenas Seadgens jaris gamoRviZeba, mis gacnobierebis gzaze dadgoma.
yovel dRe sxvadasxva kuTxidan da qalaqebidan depeSebi gvacnobeben, rom
jariskacebi dRes ise brma iaraRs aRar warmoadgenen mTavrobis xelSi,
rogorc es aqamdis iyo~ (35, 2). politikuri da kulturuli elita
acnobierebda im faqts, rom mTavro-bis siZlieris garantia iyo misi
72
morCili jari, amitom maqsimalurad cdilobda maTi erovnuli
TviTSegnebis gaZlierebas da imperiis winaaR-mdeg gamoyvanas. gazeTi
`talRa~ 1906 wels werda: `pirveli imedi mTavrobisa aris jari. Tu jari
erTguli eyoleba, mTavroba ar SeuSindeba araviTar revoluciurs
mozRvavebas, araviTar mgznebare Zaxils agitatorebisas, erTguli jari
revolucias xalxis sisxlSi CaaxSobs. magram erTi patara garemoeba
aviwydeba mTavrobas: jari imav xalxis Svilebidan sdgeba, SeuZlebelia
xalxis moZraobis talRebi jarsac ar moxvdes da masSiac ar gamoiwvios
iseTive ltolvileba, romelic xalxs aRelvebs~ (151, 1). swored amaze
akeTebdnen aqcents proklamatorebi, rom jariskacic, muSac da glexic
erTia. jariskaci glexis an muSis ojaxidan aris da amitom aris maT
Soris aseTi kavSiri da saWiroa organizebuli gaerTianeba mTavrobis
winaaRmdeg. `Tqven, ra Tqma unda getyodnen, rom Cven gvsurs jariskacebis
simSvidis darRveva. ar aris es marTali, Zmebo, ar irwmunoT es. amas
laparakoben iseTi xalxi, romlebic rogorc TqvenTvis, aseve CvenTvis
erTaderTi mteria, es aris _ mefis mTavroba da policia. Tqven TviTon
gansajeT: roca aris survili datovo sakuTari ojaxi da gamoxvide
quCaSi, rom gcemon joxebiT, kazakebma maTraxebiT... saqme imaSia, Zmebo,
rom Cveni Zmebis muSebis cxovreba ase aRar SeiZleba. saqme imaSia, rom
sadac Cveni muSebi moawyoben gaficvebs, iq ufrosis moTxovniT gaCndebian
policia, gubernatori da kazakebi da iwyeben cemas, Tan amboben: ar ginda
muSaoba? Cven gaiZulebT muSaobas! kidev kargia, Tu mxolod amiT
damTavrdeba saqme, aq Cndeba jariskacebis didi nawili da esvris muSebs~
(4, 127). yvela proklamaciaSi, romlebic vrceldeboda xalxSi, iyo
mudmivi mowodeba jariskacebis gaerTianebisa mTavrobis winaaRmdeg.
faqtobrivad es procesi grZeldeba mTeli 1900-1917 wlebis manZilze,
metnaklebi intensivobiT. am periodSi jariskacTan mimarTebaSi aseTi
mosazreba arsebobda: `vin aris qarTveli jariskaci? is ruseTis
mxedrobis nawilia, mxedaria, magram is qarTvelia, guSindeli glexi,
soflis muSa, is wevria im didi sazogadoebisa, romelsac saqarTvelo
ewodeba da amitomac rac gadaxda mTel ers, ganicada qarTvelma
jariskacmac, magram qarTvel jariskacs, rogorc qarTvel mxedars aqvs
sxva Wrilobac, rac specifikur Tvisebas Seadgens mis samsaxurisas~ (170,
73
1).
ufro mravalricxovania informacia 1918-1921 wlebSi qarTveli
jariskacis Sesaxeb. saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis
aRdgenis Semdeg xelisuflebaSi mosulma qarTulma, erovnulma Zalebma
mTavari aqcenti gaakeTes Zlieri da organizebuli jaris Camoyalibebaze,
romelic ara mxolod samxedro TvalsazrisiT iqneboda mowesrigebuli,
aramed gansakuTrebuli yuradReba daeTmoboda jariskacis erovnuli
TviTSegnebis amaRlebas. `erovnuli jarebis dauyovnebliv Seqmna da
mowyoba revoluciis interesebis mier nakarnaxevia. erovnuli jaris
arseboba mxolod maSin iqneba gamarTlebuli, Tu es jari gaxdeba
namdvil sarevolucio laSqraT, romelic daicavs erTis mxriT ruseTis
didi revoluciis zogad interesebs da meore mxriT, am interesebTan
dakavSirebulsa da gadajaWvuls saR erovnul idealebs~ (170, 1).
qarTveli jariskacis da zogadad, jaris Sesaxeb saintereso
informaciaa daculi memuarul literaturaSi. sakmaod cnobilia giorgi
kvinitaZis, giorgi mazniaSvilis cnobebi da maTi Sexedulebebi aRniSnul
sakiTxTan mimarTebaSi. araerTxel yofila damowmebuli maTi mosazrebebi
samxedro taqtikasTan Tu samxedro xelovnebis SefasebasTan dakavSire-
biT. magram aseve sainteresoa maTi damokidebuleba jaris erovnul
aRqmis Sefasebisas da maTi Tvalsazrisi jaris SeqmnasTan dakavSirebiT.
giorgi kvinitaZe `armias~ eris cxovrebaSi did mniSvnelobas aniWebs. mas
miiCnevs sarked, romelSic eris istoria, Tvisebebia areklili. igi wers:
`TiToeuli saxelmwifos cxovrebaSi SeiaraRebul Zalebs uzarmazari
mniSvneloba aqvT. kritikul, gadamwyvet momentebSi es mniSvneloba kidev
ufro izrdeba da qveynis bedi armiis xelTaa. ase iyo dRemde da ase
iqneba mudam. SeiaraRebuli Zalebi, armia xalxis sulis sarkea. xalxi
Tavis SeiaraRebul ZalebSi asaxavs Tavis yvela Rirsebas, yvela Tavis
naklovanebas, mTel Tavis kulturas, mTel Tavis ganviTarebas. es imdenad
gardauvali kanonia, rom armia TermometriviTaa _ armiis mixedviT
SeiZleba swori daskvna gamovitanoT xalxis kulturaze, mis simZlavresa
da ganviTarebaze cxovrebis yvela sferoSi~ (198, 20). ai, ras wers igi
qarTvel jariskacebze: `qarTvelebi uciloblad meomari xalxia, oRond
erTi TaviseburebiT: mas ar gaaCnia Semtev-dampyrobluri Jini, rac
74
Cveulebriv Tan sdevs agresiul xalxebs, qarTvelebi arasodes ar
ibrZodnen dasapyrobad, an omis siyvaruliT; isini mxolod sakuTar
samSoblos, erovnulobasa da rwmenas icavdnen. arasodes ar iwyebdnen
oms dasapyrobad, ama Tu im raions euflebodnen mxolod sakuTari,
sasicocxlo sazRvrebis uzrunvelsayofad da damarcxebulTa mimarT
lmobierebiT gamoirCeodnen~ (198, 11).
miuxedavad amisa, qarTveli jariskacis cnobierebaSi garkveuli
gardatexa moxda da sawyis etapze mas uWirda qarTul realobasTan
Segueba. akaki surgulaZis azriT: `udidesi mniSvneloba hqonda im mkveTr
gardatexas, romelic revolucias mohyva. azris Tavisuflad gamoTqmis
uflebas moklebuli jariskacTa masebi uecrad politikuri Tavisufle-
bis winaSe aRmoCndnen, pirvelad istoriaSi jariskaci adamianad iqna
aRiarebuli da mas samSoblos bedisaTvis pasuxismgebloba daekisra~ (279,
110). magram arc ise advili iyo erovnuli jaris Camoyalibeba, romelsac
naTlad eqneboda gacnobierebuli erovnuloba da sakuTari samSoblos
interesebs daicavda. ruseTis imperiis SemadgenlobaSi yofnam sxvadasxva
uaryofiTi Sedegebis motanasTan erTad jariskacis araorganizebuloba
da samSoblosadmi nihilisturi damokidebulebac moitana. `rusis jari
saqarTvelos ucqeroda, rogorc ucxo qveyanas da amitom aramcTu Tu
advilad stovebda mas. adviladac anadgurebda Tu saSualeba nebas
miscemda. mTeli tragizmi Cveni mdgomareobisa is aris, rom qarTveli
jariskacic ise ucqeris saqarTvelos, rogorc ucxo qveyanas. TviTeul
jariskacs SesaZleblad miaCnia daepatronos an Tavis sakuTrebad gamoac-
xados yvelaferi, rac eris saerTo SromiTaa Seqmnili da amitom mTel
ersac unda ekuTvnodes~ (139, 2). akaki surgulaZe wers: `jariskacs pirvel
rigSi ainteresebda misTvis usargeblo, gamanadgurebeli omis damTavreba
da saxlSi dabruneba, igi revoluciisgan moeloda zavs, romelic saSua-
lebas miscemda enaxa wlobiT mitovebuli da upatronod gapartaxebuli
ojaxi. axali mTavroba ki isev oms ganagrZobda. jariskacs, romelic
omamde an memamulis uRelqveS gminavda, an warmoebaSi kapitalistis
eqsploatacias ganicdida, ainteresebda miwa, romelsac igi Tavis
survilisamebr daamuSavebda, ainteresebda eqspluataciis mospoba, norma-
luri muSaobisa da dasvenebis uflebis mopoveba, axali mTavroba ki
75
miwebs kvlav memamuleebs, xolo fabrika-qarxnebs kapitalistebs
unarCunebda~ (279, 11). faqtobrivad, 1918-1921 wlebSi arc ise martivi
Canda qarTuli armiis organizeba, rogorc erTi SexedviT Canda. rusulma
mmarTvelobam bevri uaryofiTi Sedegi moitana saqarTvelosTvis, rac
qveynis cxovrebis sxvadasxva sferoebSi gamoCnda. `jarSi mewvrilmanur-
anarqistulma sulma iCina Tavi, rodesac igi frontidan Sin morboda:
gzaSi anadgurebda yvelafers, rac ki moxvdeboda, anadgurebda ara
marto maSin, rodesac TviTon sWirdeboda, anadgurebda ganadgurebisaT-
vis, ugunurad, uazrod, yvela kulturis nayofs, angrevda rkinisgzas,
vagonebs, itacebda, rac ki xelSi moxvdeboda da yvela amas gzaSi yidda~
(49, 3). giorgi mazniaSvili amasTan dakavSirebiT aRniSnavda: `frontidan
dabrunebul dezertirebs ufro meti gaxrwna Sehqonda jariskacebSi.
eseni aramc Tu TavianT ufrosebs, qalaqis miliciasac ki ar
emorCilebodnen. axlad Semdgari erovnuli nawilebi erTmaneTs
ejibrebodnen, vin ufro met wils igdebda xelSi saxelmwifo qonebidan.~
(201, 5).
swored zemoTqmulidan gamomdinare, saqarTvelos xelisuflebis
warmomadgenlebma amosaval miznad daisaxes qarTuli jaris gardaqmna,
ara mxolod samxedro-profesionaluri TvalsazrisiT, aramed maTi
saganmanaTleblo da erovnuli Segnebis amaRlebiT. manamde, anu 1918
wlamde qarTveli jariskacisTvis aseTi ram warmoudgeneli iyo, isini
ruseTis saimperatoro karis uSualo dasayrdens da misi nebis
Semsrulebels warmoadgendnen. erovnulma mTavrobam ki pirvel rigSi
jariskacis erovnuli TviTSegnebis ganmtkicebas miaqcia yuradReba. `mas
(jariskacs) unda hqondes elementaruli warmodgena mainc ucxo
mxareebze, did saxelmwifoebze da ufro dawvrilebiTi codna Tavisi
samSoblo mxaris geografiisa, unda gaecnos Tavisi eris istorias. unda
icodes mimdinare ekonomiuri da socialuri perspeqtivebi Tavisi qveyni-
sa. gansakuTrebuli garkveviT valdebulia icodes Tavisi samSoblos
saxelmwifoebrivi wyobileba, gansxvaveba saxelmwifos Zvel da axal
politikur da socialur weswyobilebas Soris. gansakuTrebiT sainte-
resoa samSoblos warCinebuli pirebis, anu Tanamedrove saqarTvelos
moRvaweTa Rvawlis Seswavla, rac Zlier Seuwyobs xels patriotul
76
grZnobis gaRvivebas. ganTqmuli samxedro moqmedebani, Tugind patara
meomrebisa, gansakuTrebiT xels Seuwyobs mxedruli Tavmoyvareobis
grZnobis gaZlierebas, rac aucilebelia yvela saqmis warmatebisaTvis da
Tanac aZlierebs TiToeul mxedarSi samSoblosadmi siyvaruls~ (191, 6).
qarTul politikur da kulturul elitas swamda, rom Tavisufle-
bisaTvis da samSoblos damoukideblobisaTvis brZola mas SeeZlo, visac
gacnobierebuli aqvs Tavisuflebis arsi, amitom kulturul muSaobas
jarisTvis gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeboda. SemTxveviTi ar iyo is
faqtic, rom giorgi mazniaSvili jarSi wesrigisa da brZolisunarianobis
amaRlebas mTavarsardlis damsaxurebad miiCnevda da amitom am funqciis
Sesruleba sapatio movaleobad da pasuxismgeblobad miaCnda. imisTvis,
rom jari iyos Zlieri da samSoblos moyvaruli, jariskaci mudmivad
formaSi unda iyos da rac mTavaria gaaCndes maRali kulturuli da
inteleqtualuri cnobiereba.
saukuneebis manZilze Zlieri jari nebismieri saxelmwifos Zliere-
bis mTavari dasayrdeni iyo, gamonakliss ar warmoadgenda saqarTveloc.
damoukideblobis aRdgenis Semdeg ki dRis wesrigSi dadga qarTuli
jaris axali formiT aRorZineba. qarTuli kulturuli da politikuri
speqtri acnobierebda ra saqarTvelos winaSe dasmul mraval gadauWrel
sakiTxs da im problemas, romelic saqarTvelos yoveli mxridan
emuqreboda gadamwyvet pirobad miiCnevda qveynis usafrTxoebisaTvis
Zlieri jaris Seqmnas. amis gamoxatuleba iyo pirvel rigSi is faqti, rom
aRmofxvriliyo dezertiroba da qarTveli jariskaci samSoblos
samsaxurSi Camdgariyo. `saqarTvelos damfuZnebelma krebam saWirod scno
jariskacTa ganaTleba. man daaarsa samxedro ganaTlebis 2 skola,
romelTa saTaveSi dganan CvenSi kargad cnobili: polkovniki, tite
arTmelaZe da pedagogi aleqsandre JorJoliani. TiToeul brigadas
miuCines TiTo instruqtori, xolo razmebSi ki TiTo maswavlebeli,
romlis xelmZRvanelobiT gundis aficeri jaris kacT aswavlis wera-
kiTxvas da angariSs. razmis maswavleblebi pirvel-meore safexuris
skolebSi baasis saSualebiT aswavlian jariskacT qarTul literaturas,
saqarTvelos istorias da geografias da ebaaseba mecnierebis sxva
dargebidanac. TiToeul razmSi aqvT sakuTari biblioTeka-samkiTxvelo,
77
mowyobilia Teatri, sadac jariskacni sistematiurad awyoben
warmodgenebs da leqciebs sagangeboT mowveuli pirebis daxmarebiT.
nabiji gadadgmulia. jarSi Rrmad ikidebs fexs kultura-ganaTlebis
saqme. saWiroa meti yuradReba, muSaobis gaaskeceba da axlo momavalSi
Cveni mxedroba Tavisi ganviTareba-ganaTlebiT uzrunvelyofs Cveni eris
keTildReobis da revoluciis mier mopovebul Tavisuflebis
ganmtkicebas~ (21, 20).
marTalia Tavdapirvelad qarTul jarSi ar iyo sasurveli
mdgomareoba, magram xelisuflebis mxridan aqtiuri moRvaweobis Sedegad
situacia garkveulwilad gamosworda. qarTul istoriografiaSi aqcenti
keTdeba ZiriTadad imaze, rom omidan dabrunebuli jariskacebi
dezertirobdnen da maTSi ar iyo erovnuli SemarTeba. giorgi kvinitaZis
da giorgi mazniaSvilis memuarebidan ki Cans, rom sakmaod uaryofiTad
iyvnen isini ganwyobili xelisuflebis mimarT, rac maT mimarT
nihilisturi damokidebulebiT aixsneba. amitom es cnobebi mTavar
dasayrdenad ver gamodgeba. sainteresoa agreTve saarqivo dokumentebi,
sadac statistikuri informaciaa mocemuli. saWiroa arsebuli informa-
ciis Sejereba da kompleqsuri analizi. isic gasaTvaliswinebelia, rom
sami wlis ganmavlobaSi arc ise advili iyo zogadad sazogadoebis,
kerZod ki jariskacebis azrovnebis saxelmwifoebriv sazRvrebSi moqceva.
ai, ras vkiTxulobT fondSi 1863, saqme #9, `rogorc mosalodneli iyo
demokratiul respublikaSi, mTavrobam didi yuradReba miaqcia jarebis
nawilebSi ganmanaTlebel muSaobis xelis Sewyobas da unda iTqvas, rom
dRevandeli samsaxuri jariskacisa didad gansxvavdeba SarSandel da
SarSanwindel samsaxurze. maxsovs Cveni aTaseulis cxovrebidan 1918-1919
wlebi, rodesac jariskacebi imitom ewerebodnen nawilSi, rom rac
SeiZleba blomad da saCqarod mieRoT tansacmeli. raTa Semdeg meore
nawilSi Caweriliyvnen, sadac aseve moiqceodnen, Semdeg mesameSid da
aseT cuRlutobiT gaewiaT samsaxuri samSoblosaTvis. maxsovs 1918 wlis
1 aprili, rodesac gamogvicxades xval baTumSi mivalT da moemzadeTo.
meore dRes aTaseulis naxevari Semadgenlobac ar gamocxadebula
daniSnul droze, maSin umetesi nawili jariskacebisa TavianT binaze
cxovrobdnen da aTaseulSi mxolod sadilis dros Tu movidodnen,
78
gavemgzavreT 15-mde jariskaci da ramodenime oficeri. TiTqmis yovel
sadgurze gamoqceuli jariskacebi gvxvdebodnen sxvadasxva nivTebiT
dajorgvili. Tofebs ki arsad tovebdnen, radgan ojaxSic gamoadge-
bodaT. sofel lixauris raionSi osmalebis Semotevis dros jer mteri
ar daenaxaT, rodesac # razmis jariskacebma daSales tyviamfrqvevi,
gaidves mxarze cal-calke nawilebi da gaudgnen gzas Sinisaken. yovelive
es xdeboda im jariskacebis monawileobiT, romlebic bevri maTgani
dResac samsaxurSia. magram aseTi saqcielis Cadenas gulSidac ar
gaifiqreben dRes. maSin araviTar Jurnal-gazeTebs samxedro nawilebi
mTavrobidan ar Rebulobdnen, araviTari ganmanaTlebeli muSaoba
nawilebSi ar warmoebda, jariskacs ar esmoda daniSnuleba Tavisi Tavisa
da samsaxurisa, ar icoda Tavisi samSoblo, misi warsuli da momavali da
ra gasakvirvelia Zneli iyo laparaki aseTi jaris gamarjvebisa~ (21, 90).
rogorc Cans, demokratiuli respublikis mTavrobis mier gatarebuli
reformebis Sedegad jariskacebis mdgomareoba arsebiTad gaumjobesda.
rac pirvel rigSi maTi saganmanaTleblo donis amaRlebas iTvaliswin-
nebda. `... jariskacebisTvis yovel dRe 11-dan 1 saaTamde garda kvira uqme-
dReebisa ikiTxeba leqciebi. leqciebis sagnebi Semdegia: orSabaTobiT da
xuTSabaTobiT _ saqarTvelos mimdinare mdgomareoba, samSabaTobiT da
SabaTobiT _ qarTuli literatura, oTxSabaTobiT _ geografia da
paraskevobiT saqarTvelos istoria.
qarTuli samxedro xelmZRvaneloba cdilobda yvela samxedro
SenaerTSi erTnairad maRal doneze yofiliyo kulturuli da saswavlo-
saganmanaTleblo muSaoba. magaliTad sainteresoa saistorio arqivSi
daculi cnoba axalcixis sanapiro razmis Sesaxeb. `am axlo xanebSi Cvens
razms ewvia kulturul-ganmanaTlebeli saqmeebis instruqtori kapitani
aleqsandre gorgaZe. pirvel dRidanve igi Seudga razmSi kulturul-
ganmanaTlebel saqmeebis mowesrigebas, Seadgina kulturul-ganmanaTle-
beli gamgeoba, romlis wevrebia: maiori quTelia, Tavmjdomare, kapitani
mgelaZe, arCil avaliSvili da jariskaci gurgeniZe, gamgeobam miznad
daisaxa razmSi gaaCaRos kulturuli muSaoba, gaawyos, sadac
SesaZlebelia leqciebi, saubrebi, yuradReba miaqcios, rom razmSi
sanapiro jarebis ufrosis brZaneba, romelic exeba savaldebulo wera-
79
kiTxvis swavlebas, sisruleSi iqmnas moyvanili~ (21, 197).
sainteresoa fondi 1863, saqme # 1072-Si daculi informacia,
polkovnik tite arTmelaZis werili samxedro ministrisadmi, sadac igi
aRniSnavs, rom qveynis usafrTxoebis dasacavad aucilebelia sakuTari
samxedro Zalis yola. amisTvis ki aucileblobad miaCnia jarSi iseTi
pirobebis Seqmna, rodesac samSoblos winaSe movaleobis moxda
jariskacs sasaxelodac miaCndes da sasargeblodac. misi azriT, jarSi
swavla iseTi formiT unda iyos dayenebuli, rom jariskacs saSualeba
mieces msaxurebis dros samSoblos winaSec moixados movaleoba da
codna-ganaTlebac SeiZinos. amisTvis iqmneba specialuri ganyofilebebi,
romlebsac aRniSnuli problemis mowesrigeba evalebaT. 1. sagundo
skola. `sagundi skolebis texnikurad mowyoba evalebaT aTaseulebis
ufrosebs. maTve evalebaT Tvalyuris devneba, raTa maTdami rwmunebuli
aTaseulis gundebSi ar darCes wera-kiTxvis ucodinari arc erTi
jariskaci. sagundo skolebSi aswavlian wera-kiTxvas da angariSs
aficrebis aTaseulSi myof maswavleblis xelmZRvanelobiT. 2.
saaTaseulo skola. es skola warmoadgens meore safexurs. aq swavleba
swarmoebs saubris saSualebiT da SeuZlia ganviTarebis miReba rogorc
wera-kiTxvis mcodnes da ara mcodnes, ise sam-oTx klas gaTavebul
jariskacebsac. saaTaseulo skola pirdapir damateba iqneba jariskacTa
universitetisa. qarTuli sityvierebidan da saqarTvelos geografia-
istoriidan yovelive is, rac leqciis saxiT iqneba wakiTxuli
jariskacTa universitetSi, windawinve axsnil-ganmartebul iqneba
saaTaseulo skolaSi, an da imave jariskacTa universitetis auditoriaSi
_ maswavleblis mier saubris saSualebiT. aseTive iqneba am skolis roli
yvela sxva dargebSiac~ (23, 19). 3. jariskacTa universiteti. aq mTavaria
leqtorma zustad saWiro informacia mianiWos jariskacs da misTvis
gasageb enaze isaubros. leqciis wakiTxvisas leqtoris mizani unda iyos,
erTis mxriv jariskacTa zneobriv-gonebrivi ganviTareba da sazogadod
maTi msoflmxedvelobis gafarToveba, meores mxriT movaleobaTa
Segnebis Setana. da rac yvelaze mTavaria organizebuli jaris
Camoyalibebas Seuwyos xeli. jariskacTa universitetSi mecadineoba unda
swarmoebdes Semdegnairad: I calke kiTxvebi Tanamedrove cxovrebidan:
80
1. saerTaSoriso omi da misi gamomwvevi mizezebi.
2. ruseTis revolucia, misi mizezebi ekonomikuri da
nacionaluri.
3. revoluciis ori periodi: droebiTi mTavroba da oqtombris
gadatrialeba.
4. bolSevikTa gadatrialebis mizezebi da Sedegebi.
5. ruseTis darRveva, jarebis mier frontis datoveba da amier-
kavkasiis tragedia.
6. amierkavkasiis seimi da misi uilajobis mizezebi.
7. saqarTvelos damoukideblobis gamocxadebis aucilebloba.
8. istoriuli faqtebi am sakiTxisa. Zveli saqarTvelos
ukanaskneli dReebi /irakli meore/.
9. saqarTvelos ruseTTan SeerTeba, amis mizezebi.
10. ruseTis mier xelSekrulebis darRveva.
11. saqarTvelos mdgomareoba-ruseTis mfarvelobis qveS-
mecxramete saukunis ganmavlobaSi.
12. ruseTis jaris mier kavkasiis frontis datovebis istoriuli
mniSvneloba.
13. ori gza: ruseTi da Cven.
14. demokratiuli respublika da sabWoTa respublika.
15. Cveni eris saxelmwifoebrivi muSaoba: damfuZnebeli krebis
muSaoba.
16. ZiriTadi kanonebi da adgilobrivi TviTmmarTvelobani.
17. agraruli sakiTxi: SesaZlebeli formebi misi gadawyvetisa.
18. dawvrilebiTi axsna CvenSi arsebuli agraruli politikisa.
kerZo sakuTrebis da gamoyofis principi.
19. Cveni respublikis finansiuri mdgomareoba.
20. qaRaldis fuli da misi kursis dacemis mizezi. siZvire
sursaTis da saqonlis nakleboba.
21. Cveni qveynis simdidreni. ra Sedegebi mohyveba maT gamoyenebas.
22. versalis konferencia, zavi da Cveni saerTaSoriso
mdgomareoba.
23. ram Seuwyo xeli Cvens evropis mier cnobas.
81
24. droebiTi xasiaTi Cveni saxelmwifos ekonomiuri da
finansiuri krizisisa.
25. agronomiidan.
26. medicinidan.
27. koperaciidan. (23, 22).
calke mecnierebaTa dargidan.
a) SoTa rusTaveli
1. vefxvistyaosanis mokle Sinaarsi zepir-moyoliT, 2. pirveli da
meore Tavis _ TviT leqtorisagan wakiTxva sanumiSod, 3. ramodenime
sentencia zepirad.
b)n. baraTaSvili
1. `bedi qarTlisa~. /Sinaarsidan sagulisxmo adgilebis ganmarteba/.
g) r. erisTavi
1. leqsi glexis cxovrebidan. /beruas Civili, sesias moTqma da sxva...
2. aspinZis omi. /Sinaarsis zepirad gadmocema da zogierTi
sagulisxmo adgilebis sanimuSod wakiTxva/.
d)i. WavWavaZe
1. dimitri Tavdadebuli, kako yaCaRi, kacia adamiani da glaxis
naambobi, /Sinaarsis zepirad gadmocema da zogierTi sagulisxmo
adgilebis sanimuSod wakiTxva/.
e)a. wereTeli
2. aleqsi, 2. bagrat didi, 3. Tornike erisTavi, 4. naTela, 5. nacarqeqia
da 6. kikolas naambobi. /Sinaarsis zepirad gadmocema da zogierTi
sagulisxmo adgilebis sanimuSod wakiTxva/.
v) a. yazbegi
82
3. elguja, 2. eliso, 3. moZRvari, /Sinaarsis zepirad gadmocema da
zogierTi sagulisxmo adgilebis sanimuSod wakiTxva/.
z) eg. ninoSvili
1. mose mwerali, 2. paliastomis tba, 3. gankarguleba, 4. gogia
uiSvili, /Sinaarsis zepirad gadmocema da zogierTi sagulisxmo
adgilebis sanimuSod wakiTxva/.
T) g. wereTeli
2. kikoliki, Cikoliki da kudabzika, /Sinaarsis zepirad gadmocema da
zogierTi sagulisxmo adgilebis sanimuSod wakiTxva/.
saqarTvelos geografia
1. ca da dedamiwa, zRva da xmeleTi.
2. mze, mTvare da varskvlavebi.
3. Rrubeli, wvima, setyva, Tovli, qari da cisartyela.
4. siTbo dedamiwis gulSi, miwisZvra.
5. dedamiwis saxe da misi triali RerZis garSemo.
6. saqarTvelos sazRvrebi, mdinareebi, mTebi da hava.
7. qarTli /fizikuri da kinografiuli mimoxilva/.
8. kaxeTi.
9. dasavleT saqarTvelo: a) imereTi, b) samegrelo, g) guria, d)
svaneTi, e) aWara.
10. afxazeTi.
11. mezobeli xalxebis (saxelmwifoebis) somxeTis, aderbeijanis,
osmaleTis, ruseTis mokle mimoxilva /SedarebiT saqarTvelosTan/.
12. mokle geografiuli, ekonomikuri da saxelmwifoebrivi cnobebi
evropis da amerikis ganaTlebul xalxTa cxovrebidan.
83
istoria.
1. Tamar mefe.
2. saqarTvelos danawileba samefoebad da samTavroebad.
3. Sah abazis damokidebuleba saqarTvelosTan.
4. giorgi saakaZis Tavgadasavali.
5. erekle mefe.
6. ruseTTan xelSekrulebis istoria /amereTSi da imereTis
samTavroebSi/.
7. ruseTis winaaRmdeg brZola /mTiuleTi, imereTi, TavadaznaurTa
SeTqmuleba 1830 wlebisa/.
saubris saxiT.
1. saidan warmosdga jari, ra aris disciplina. disciplina, rogorc
aucilebeli piroba jaris arsebobisa.
2. jari da xalxi, maTi urTierTSoris damokidebuleba.
3. jarSi mtkice disciplinis arseboba TviT jariskacebis interess
Seadgens.
4. rogori mniSvneloba aqvs mtris banakSi SiSis grZnobis aRZvras
gamarjvebis mopovebis saqmeSi.
5. mtris banakSi SiSis gamosawvevad rogori ieriSiT wasvlaa saWiro
mterzed.
6. mogeriebis dros rogori moqmedebaa saWiro _ moieriSe jarSi
SiSis grZnobis mniSvneloba. mdebareobasTan Seguebis da barSi
swrafad gaSlis mniSvneloba brZolis dros.
7. wes-rigisa da sulieri simSvidis SenarCunebis mniSvneloba ukan
daxevis dros. uwesrigod ukan daxevis gamanadgurebeli Sedegi.
8. ieriSis Semdeg swrafad wesrigis aRdgenisa da mtrisTvis daSenis
mniSvneloba gamarjvebis SenarCunebis saqmeSi.
9. ra mniSvneloba aqvs gankargulebis swrafad da sisworiT
Sesrulebas TviT jariskacTa sicocxlis SenarCunebis saqmeSi da
sxva.... mTavari xelmZRvaneli polkovniki arTmelaZe. (23, 23).
84
moyvanili masala mowmobs demokratiuli respublikis xelisufle-
bis mcdelobebs gaeZlierebina da saqarTvelos saxelmwifoebriobis
mTavar dasayrdenad eqcia qarTuli jari. miuxedavad mravali problemu-
ri da winaaRmdegobebiT aRsavse kiTxvebisa, romlebic SeiZleba gaCndes
da savsebiT marTebulad, aRniSnuli sakiTxi Sesafaseblad pirvel rigSi
unda gaviTvaliswinoT is faqti, rom sami wlis ganmavlobaSi arc ise
advili iyo centralizebuli da erovnuli grZnobiT aRsavse jaris
Camoyalibeba, rasac Tavisi obieqturi mizezebi hqonda da razedac ukve
visaubreT.
amdenad, vfiqrob zemoT ganxiluli monacemebi mogvcems saSualebas
gansxvavebuli kuTxiT mivudgeT qarTveli jariskacis Sefasebas 1900-1921
wlebis saqarTvelos istoriaSi.
$4. samRvdeloeba
qarTul istoriografiaSi saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis
da qristianobis Seswavlas didi yuradReba eqceva da am mimarTulebiT
araerTi mniSvnelovani gamokvlevaa Seqmnili. am sakiTxis kvlevam
gansakuTrebuli aqtualoba SeiZina sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg,
qarTvel samecniero sazogadoebas marTlmadidebeli eklesiis istoriis
safuZvliani Seswavlis SesaZlebloba mieca. dReisaTvis arsebul
gamokvlevebSi qristianobis da qarTuli marTlmadidebeli eklesiis
araerTi problematuri sakiTxia saTanadod gaSuqebuli da Seswavlili
da sakmaod mravalricxovani literatura arsebobs.
aravisTvis ucnobi ar aris is faqti, rom qarTuli sasuliero
wodebis warmomadgenlebi qarTveli eris gamaerTianebel rols TamaSob-
dnen, xolo qristianoba da qarTveloba ki ganuyofeli cnebebi iyo
yoveli qarTvelisTvis. qarTul samecniero da, ara mxolod, literatura-
85
Si es exeba uSualod eklesiis istoriis ganxilvas Tu ara, sadac
qarTvel erzea saubari qristianobis da saqarTvelos marTlmadidebeli
eklesiis faqtoris aRniSvna gardauvalia.
qarTvel mrevlsa da eklesias Soris mWidro kavSiri arsebobda
saukuneebis manZilze, Tumca es urTierToba ganviTarebis axal fazaSi
Sevida ruseTis mier saqarTvelos dapyrobis Semdeg. Aavtokefaliadakar-
guli eklesia paralizebuli aRmoCnda. ruseTis saimperatoro kari
naTlad acnobierebda im udidesi sulieri kavSiris mniSvnelobas, rac
mrevlsa da sasuliero wodebas Soris iyo, amitom man miznad swored
maTi gancalkeveba da dapirispireba daisaxa. miuxedavad samRvdeloebis
mcdelobisa SeenarCunebina sakuTari uflebebi da sazogadoebasTan
kavSiri ar gaewyvita, rusi egzarqosebis dros saimperatoro karis
RonisZiebebis Sedegad am problemam mTeli simwvaviT iCina Tavi.
rogorc ukve aRvniSne, qarTul istoriografiaSi samRvdeloebis
rolis Sefasebas didi adgili ukavia, magram arsad ar gvxvdeba cnobebi
imis Sesaxeb, Tu rogor aRiqvamda sakuTar Tavs samRvdeloeba 1900-1921
wlebSi da ra ganapirobebda im cvalebad da araerTgvarovan damokidebu-
lebas sazogadoebis mxridan maTi misamarTiT. Tavdapirvelad minda
aRvniSno, rom sxvadasxva istoriuli movlenebis Sefasebisas mecnierebi
ar malaven TavianT dadebiT Tu uaryofiT damokidebulebas politikuri
Tu kulturuli moRvaweebis mimarT, bunebrivia argumentirebuli msjelo-
bidan gamomdinare, isini arc mefeebis, cnobili sardlebis, mwerlebis,
mecnierebis da a.S. kritikas eridebian saWiroebis SemTxvevaSi, magram
sul sxva viTarebaa samRvdeloebis moRvaweobis SefasebasTan dakavSire-
biT. gansakuTrebiT rTuli Sesafasebelia 1900-1917 wlebi. nawili
mecnierebisa aqcents akeTebs samRvdeloebis brZolaze da moRvaweobaze,
romlebmac ara marto saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis
avtokefaliis, aramed Cveni qveynis TavisuflebisTvis brZolas miuZRvnes
da Seswires Tavi, romlebic qarTveli eris erovnuli cnobierebis
SenarCunebisTvis Tavs ar zogavdnen. meore, mcire nawili gansakuTrebiT
bolo periodSi, maTi kritikiT Semoifargleba, Tumca argumentebis
gareSe. isini arasworad miiCnevs `samRvdeloebis garusebas da xalxTan
kavSiris gawyvetas~, ris dasasabuTebladac an saerTod ar moaqvT
86
argumentebi, an moyavT citatebi sxvadasxva beWduri mediidan da swored
amaSi cdebian, Tu ratom amas mogaxsenebT. 1. rogorc cnobilia, beWduri
organoebi gamoxatavdnen sxvadasxva politikuri partiebis interesebs,
romlebic sakuTari ideebis realizebas sazogadoebaSi presis meSveobiT
cdilobdnen. gansakuTrebuli mravalricxovnobiT gamoirCeoda social-
demokratiuli partiis Jurnal-gazeTebi, romlebic, bunebrivia, gasagebi
mizezebis gamo uaryofiTad Seafasebdnen samRvdeloebas. (social-
demokratia marqsistuli ideologiis partia iyo). SeiZleba gaCndes
kiTxva, sxva politikuri partiebis organoebSic xom iyo samRvdeloebis
kritika? diax, marTalia, magram erovnuli mimarTulebis Jurnal-
gazeTebSi yuradRebas amaxvilebdnen eris arsebobis yvela aucilebel
sakiTxze da amiT cdilobdnen arsebuli viTarebis gamosworebas. ilia
WavWavaZe swored, qarTvelTa uaryofiTi mxareebis aRmofxvras aseve
kritikiT cdilobda.
`Cemzed amboben: `is siaves qarTvlisas ambobs,
Cvens cuds ar malavs, eg xom cxadi siZulvilia!~
briyvni amboben, kargi guli ki maSinve scnobs,
am siZulvilSi raodenic siyvarulia!~ (299, 120).
idealurad awyobili sazogadoeba, sistema arc arsebula da arc
arsebobs, amitom yvela erTnairad organizebuli ver iqneba. Tanac
akritikebdnen yvelas: glexs, muSas, students, Tavadaznaurobas,
inteligencias, _ es ukanaskneli ki Tavad qmnida xSir SemTxvevaSi
ideologias, magram arc erTmaneTis kritikas eridebodnen, amiT miuTiT-
ebdnen imaze, rom mankieri mxareebi unda aRmofxvriliyo. 2. yvela
epoqaSi, dampyroblis SemoWris SemTxvevaSi, rodesac saqarTvelo yofna-
aryofnis winaSe idga, swored elitis warmomadgenlebs uwevdaT pirvel
rigSi problemis gaanalizeba da mTeli dartymac swored maTze midioda.
magaliTad, islamis miRebas jer meefeebs mosTxovdnen xolme, rom
xalxisTvis `magaliTi~ miecaT. ase moxda ruseTis Semosvlis drosac,
maT dartyma iqiT mimarTes, visi imedic yvelaze metad hqonda
sazogadoebas. 3. is, rom samRvdeloebasa da xalxs Soris kavSiri gawyda
da igi veRar asrulebda im rols im masStabiT, rac saukuneebis manZilze
gaaCnda, sulac ar niSnavs imas, rom `maTi qmedebebis~ gamo daekarga
87
xalxs rwmena. am garemoebas xeli Seuwyo sul sxva ram da es pirvel
rigSi ekonomikuri faqtoridan gamomdinareobda. ruseTis TviTmpyrobe-
lobam avtokefaliis gauqmebisTanave CamoarTva miwebi eklesias da
faqtobrivad Semosavlis gareSe datova. maTi ZiriTadi sarCeni saSualeba
iyo ruseTis saimperatoro karis mier ufro ukidures mdgomareobaSi
Cavardnili farTo fenebi. rac mosaxleobis ukmayofilebas iwvevda, anu
mTavari problema swored amaSi mdgomareobda da ara imaSi, rom
samRvdeloeba `garusda~. amitom Sesustda is kavSiri xalxTan, rac
saukuneebis manzilze gaaCnda. gaWirvebuli xalxi ver inaxavda
samRvdeloebas da mis mimarT uaryofiT damokidebulebas gamoxatavda. es
iyo swored rusifikatoruli politikis erT-erTi gamovlineba, sxva
mravalTa Soris. `xalxis gulgriloba eklesiisadmi ekonomikur sakiTxSi
mdgomareobs. rogorc viciT, eklesia mTeli Tavisi SemadgenlobiT,
xalxs awevs kiserze, man unda Seinaxos eklesia da arCinos
samRvdeloeba. am niadagze xSirad aRiZvris uTanxmoeba xalxsa da
eklesiis warmomadgenelTa Soris. brZola arsebobisaTvis mTeli Tavisi
sisastikiT aris gamefebuli Cvens droSi. xalxs ki Tavis gamokvebac
uZneldeba. aramc Tu sxvis Senaxva. am mizeziT xalxi cdilobs Tavi
daaRwios xarjebs da Sordeba eklesias~ (169, 3).
sainteresoa kalistrate cincaZis mogoneba samRvdeloebis
mdgomareobis Sesaxeb. `Cemi mRvdlobis pirvelsave dReebSi SevamCnie, rom
Tbilisis samRvdeloeba gaTiSulad cxovrobda. mRvdlebi erTmaneTs an
sakeTilmoweso olqis oficialur krebebze xvdebodnen (weliwadSi
orjer) an taZarSi sameufeo paraklisebze, an aRdgomasa da Sobas
egzarqosis milocvisas, an qelexebSi _ SeZlebul pirTa ojaxebSi. arc
erT am Sexvedraze ar SeiZleboda gvesaubra mRvdelmsaxurebaze,
mqadageblobaze, saskolo saqmis gaZRolaze da sxva. amitom axalgazrda
mRvdlebis (ToTibaZis, gamdliSvilis, maWavarianis da sxvaTa) iniciati-
viT gadawyda, Seqmniliyo sruliad legaluri dawesebuleba _ `Tbilisis
samRvdeloebis urTierTdaxmarebis salaro~, romelic mRvdlebs SesaZl-
eblobas Seuqmnida, erTad Sekrebiliyvnen da erTmaneTisTvis gaeziarebi-
naT gamocdileba da codna mRvdelmsaxurebis sakiTxebTan dakavSirebiT.
88
SeimuSaves `salaros~ wesdeba da dasamtkiceblad miarTves egzarqos
vladimers, romelmac cota iyoymana, magram mainc daamtkica~ (206, 44).
Tu rogori ZaliT mimdinareobda garusebis procesi amas naTlad
aCvenebs kalistrate cincaZis kidev erTi mogoneba. igi wers: `meufes
(igulisxmeba paladi raevi_ n.s.) samrevlo skolebSi misvla uyvarda. iq
qarTuli enis gakveTili mimdinareobda. meufem maswavlebls hkiTxa: ras
aswavliTo? maswavlebelma moaxsena, saqarTvelos geografiaso. romeli
saqarTvelosas, Tu gnebavT, TqvaT Tbilisisa da quTaisis guberniebisa-
so? maswavlebeli airia, egzarqosma ki me Semomxeda, gamoxedvaSi
sayveduri Tu kiTxva ukrToda. – meufeo, _ mivuge me, - ara Tbilisisa da
guberniisas, aramed im saqarTvelos geografias, romlis egzarqosic
Tqven brZandebiT~ (206, 46).
XX saukunis dasawyisidan samRvdeloeba gansakuTrebiT gaaqtiurda.
swored am periods ukavSirdeba avtokefalistTa moZraoba. sainteresoa
isic, rom TviT sasuliero wodebis warmomadgenlebic ki ar eridebian
samRvdeloebis im nawilis kritikas, romlebsac pasiurad miiCneven, magram
imasac aRniSnaven, rac yvelaze mTavaria, rom es mxolod maTi brali ar
aris. 1906 wels jvari vazisa werda: `saqarTvelos samRvdeloeba uwin
swored saerTo gaWirvebaSi iCenda xolme diads unars da mtrisagan
welSi moxril ers, saerTo moqmedebisTvis fexze daayenebda. Tu warsul
saukuneSi (XIX saukuneSi _ n.s.). Cvenma samRvdeloebam ver SeZlo
gaWirvebaSi Tavisi unari gamoeCina, es marto maTi brali ar aris~ (193, 7).
samRvdeloebis am mdgomareobaSi Cagdeba rusuli politikis warmoebam
ganapiroba. es mdgomareobda sxvadasxva socialur fenebs Soris kavSiris
gawyvetasa da erTmaneTze gadakidebaSi. `.... Tavadaznaurobac daeca,
gaRaribda, dakarga Tavisi gavlena. batonymobis gadavardnamde mamaSvil-
urad mcxovrebni Tavadaznaurni da glexebi Semdeg erTmaneTis mtrebad
gadaaqcia, axalma wes-wyobilebam erTmaneTis moqiSpeebad gardaqmna da
samRvdeloebas mxari aukres erTmac da meoremac. Tavadaznauroba
daitvirTa didis xarjebiT, gadasaxadiT. ucxo cxovrebam glexebiviT
xarjebi gauorkeca da samamul-dedulo saqmeebi aewewa da TavSi sacemi
gauxda... amisTana ubedurebaSi samRvdeloebam dakarga sasoeba ukeTesis
mermisisa. imedi gadauwyda da RmerTs miando Tavisi usamarTlod
89
ganadgurebis samarTali. nuravin vityviT, rom Cveni ganaTlebuli
sazogadoeba sruliad gaSorda eklesiasa da samRvdeloebas. qarTveli
eri uwinac da exlac Rrmad morwmunea, Tavis dReSi urwmunoebas ar
SeuSfoTebia misi guli~ (193, 11).
garuseba yvela socialur fenas da es pirvel rigSi qarTuli enis
uflebebis Sekvecidan da rusulis gabatonebidan gamomdinareobda.
gazeTi `sityva~ 1906 wels qarTl-kaxeTis samRvdeloebis deputatTa
krebasTan dakavSirebiT werda: `samRvdeloebam unda gamoTqvas Tavisi
azri saswavleblis tipis Sesaxeb da ra enaze unda iswavlebodes
sagnebi... swavleba dedaenaze unda moewyos, es cxadia yvelasTvis, ra
mimarTulebisac unda iyos kaci, miT umetes soflis mRvdlisTvis,
romelsac sada aqvs imdeni SeZleba, rom bavSvs rusuli ise Seaswavlos,
rom gauWirveblad SeaZlebinos rusulaT sagnebis swavla, xSirad rusis
BbavSvebTan? Cven gvinda ganaTleba da amis miReba mxolod dedaenaze
SeiZleba~ (147, 10).
1906 wels mRvdel ioseb CijavaZis redaqtorobiT gamovida gazeTi
`sityva~, romelic qarTuli marTlmadidebeli eklesiis da samRvdeloe-
bis interesebs icavda. pirvelive nomerSi redaqtorma gamoxata sasulie-
ro gazeTis arsebobis saWiroeba. `Tanamedrove cxovreba iTxovs yovel
individuumis da miT umetes sazogadoebriv jgufebisagan gamoaaSkaraon
Tavisi vinaoba, Sexeduleba da rwmena sazogadoebriv sxvadasxva saWirbo-
roto movlenaTa Sesaxeb. samRvdeloebasac ar SeuZlia yuri moiyruos da
xma ar amoiRos, es misi damamcirebeli iqneba. magram azrebis TavisuflaT
gamosaTqmelad saWiroa sakuTari damoukidebeli organo. pirvel yovlisa
mizani amisTana organosi aris Seitanos saRi Sexedulebebi TviT
samRvdeloebis farTo wreebSi Tanamedrove politikur da sazogadoeb-
riv-saeklesio kiTxvebze. bevrnairi mimarTuleba da partiebi gaCndnen, vin
ras ambobs da vin ras. Cvenc ar SegviZlia gverdi avuxvioT am azrTa
sxvadasxvanair dinebas. samRvdeloebaSi da mis Segnebul nawilis meoxe-
biT xalxSi mtkice politikur-sazogadoebrivi azrebis gavrceleba _ ai
mizani am organosi. Cven gvwams, rom saqarTvelos samRvdeloebaSi, dawye-
buli afxazeTidan saingilomde, sakmarisaT moiZebneba gonebrivi Zalebi,
rom SeiZlon nayofieraT emsaxuron am gamoTqmul azrs~ (147, 1). gazeTis
90
mizania samRvdeloebis Secdomebis kritika da maTi Semdgomi gamoswore-
bisaken mowodeba. yvelaze sainteresoa is, rom TviT sasuliero fenis
interesebis damcveli gazeTi ar erideba maTve kritikas. `Cveni eklesiis
dacema bevriT, rasakvirevlia, Cveni bralic aris: Cven ar vvargodiT,
mudam sxvis Semyure, xmis amouRebelni viyaviT. es kidev ra? saqveynoT
viZaxodiT, egzarqosebma gagvanaTles, gagvabednieres, agvatyaveso. Cven,
ubedurebs _ Tu protestis gamocxadeba ar SegveZlo, xma mainc
gagvekmida sul. magram Cini, ordenebi, generloba iyo Cveni trfobis
sagani. amnairi maRali sagnebi gvaiZulebda bednierad gveRiarebina Tavi
Cveni ufrosebis winaSe~ (147, 11).
1912 wels gazeTi `Sinauri saqmeebi~ werda: `asi wlis tyveobam didi
ziani miayena saqarTvelos eklesias: dasca sarwmunoeba da zneoba
xalxSi, Zirian fesvianad aRmofxvra Zveli qristianuli Cveule-bani,
gaabinZura samRvdeloeba, mospo cocxali metyveleba taZrebSi, ararad
aqcia samSoblo saRvTismetyvelo mecniereba, gaacamtvera Sesan-iSnavi
naSTi Zveli qristianuli didebisa~ (156, 11 ).
ivane gomarTelis azriT, saqarTvelos gasanTavisufleblad da
marTlmadidebeli eklesiis gasaZliereblad samRvdeloebis da xalxis
kavSiria saWiro. `samRvdeloebis ganTavisufleba SeuZlebelia ise, Tu
mTeli xalxi ar ganTavisuflda, Tu arsebuli reJimi mTlad ar
Seicvala... samRvdeloebis sakiTxi mTeli xalxis sakiTxia da calke misi
gadawyveta SeuZlebelia. SeuZlebelia raime saSualebiT samRvdeloebis
aRdgena xalxis TvalSi ise, Tu arsebuli reJimi ar Seicvala~ (168, 2).
XX saukunis dasawyisSi dawyebuli samRvdeloebis moZraoba
garkveulwilad Seaferxa reaqciis xanam, Tumca 10-iani wlebidan ukve
axali etapi iwyeba, ramac gamokveTili xasiaTi pirveli msoflio omis
dros da mas Semdeg ganviTarebuli movlenebis periodSi miiRo. mRvdeli
parmen yifSiZe 1916 wels gazeT `samSobloSi~ werda: `samRvdeloebis
dacemis mizezi orgvaria: garegani da Sinagani. pirveli droTa
viTarebisa da exlandeli wes-wyobilebaze gavleniT dabadebulia, meore
ki CvenSive imyofeba da amisTvis, Cven imdenad varT damnaSave, ramdenadaT
Cvenis gulgrilobiT da daudevrobiT xels vuwyobT Cvens sulier
dacemas~ (117, 2).
91
saqarTvelos marTlmadidebeli eklesia Tavisi arsebobis manZilze
yovelTvis ebrZoda da ibrZvis erovnuli faseulobebis SenarCunebisTvis.
es procesi ar Sewyvetila ruseTis mier saqarTvelos dapyrobis
periodSic. gavixsenoT anton II-is Tavdauzogavi mcdelobebi eklesiis
uflebebis SenarCunebisTvis, Tumca saqarTvelos marTlmadidebeli
eklesia avtokefaliis gauqmebas ver ascda. erTia, rodesac uflebebs
zRudav da meore, rodesac mosaxleobis garusebisaTvis yvela pirobas
qmni. ruseTis saimperatoro kari qarTvelebis gadagvarebas isaxavda
miznad. swored amitom uspobda yvela im erovnul simbolos Tu
saSualebas qarTul sazogadoebas, romelic maTi SekavSirebis aucilebe-
li piroba iyo. miuxedavad ruseTis da saqarTvelos marTlmadideblobi-
sa, saimperatoro karma gaauqma ara mxolod eklesiis avtokefalia,
aramed mTlianad SeuzRuda eflebebi samRvdeloebas, esec ar ikmara da
mrevlTan kavSiris gasawyvetad yovelgvari piroba Seqmna: pirveli
safrTxe ki wirva-locvis rusul enaze SemotaniT gamoixata.
`saqarTvelos eklesias da mis samRvdeloebas maTi masazrdoebeli mamu-
lebi xelidan gamoacales, erovnuli samRvdeloeba aRar gvyavs,
erovnuli skola ara gvaqvs, kaTedridan mSobliuri mzrunvelobiT
gamTbari mama-Sviluri sityva aRar ismis, Cveni erovnuli galoba erT
wertilze gaiyina, Cveni eklesiebi dacarielda, Cveni sasuliero litera-
tura gaqra da eklesiaSi wignebic ki ar mogvepoveba da, ase gasinjeT
deda-enaze metrikuli wignebis warmoebis nebac ki mogvespo. erTi
sityviT, Cveni erovnuli suli daixSo da misi maTbunebeli da gamaRvive-
beli saSualebebi moispo, aRmoifxvra. Cveni eri sxva ers Seuries, Cveni
eklesia sxvis eklesias da maT Soris dRes araviTar gansxvavebas ar
xedaven da arc aris. aseTi erovnuli asimilacia xdeba Cven Tvalwin
marTlmadideblobis saSualebiT dRes CvenSi da isic TiTqos Tavis-
Tavad, bunebrivad~ (116, 3).
1915-1916 wlidan samRvdeloeba axali ZaliT gamodis avtokefaliis
moTxovnisTvis da qarTuli, nacionaluri simboloebis SenarCunebisTvis.
aRniSnul process xeli Seuwyo erTi mxriv, pirvelma msoflio omma da
meore mxriv, 1917 wlis Tebervlis burJuaziul-demokratiulma revolu-
ciam. `quTaisSi momxdar imereTis eparqiis samRvdelo krebebze gamotani-
92
li rezoluciebi eWvs gareSea karg STabeWdilebas datovebs qarTveli
sazogadoebis im nawilze, romelic erovnul saxis SerCeniTa da
erovnuli mTlianobis dacviT gulwrfeladaa daintersebuli. Cveni
samRvdeloebis SedarebiT demokratiulma nawilma xsenebul krebebze
naTlad daamtkica, rom bevr qarTvel mRvdelSi qarTuli suli meufebs
da garda piradi bednierebisa sazogado keTildReobaze zrunvis unarsac
ar aris moklebuli. daviwyoT iqidan, rom samRvdeloebam TiTqmis
erTxmad scno saWirod saero saswavlebeli, sadac swavleba yvela
sagnisa qarTul enaze iwarmoebs. gana saeWvoa kidev is garemoeba, rom
Cveni erovnuli saxis gadamaxinjebas upirveles yovlisa enis gadagvareba
gamoiwvevs, Tu droze ar viRoneT rame? da ra unda iRonos qarTvelma
xalxma gadagvarebis winaaRmdeg Tu ara saswavleblebis gaxsna da misi
saSualebiT xalxSi deda-enaze swavla-ganaTlebis gavrceleba. imereTis
samRvdeloeba Caswvda yvela amas da warmoidgineT ise Sors wavida am
mxriv, rom Tavis viwro wodebriv an profesionalur raobas gverdi
auxvia da sazogadoebis farTo wreTa gasaTviTcnobiereblad saero
saswavlebeli irCia. Cveni samRvdeloebis gamofxizlebis da saero
saqmeebiT dainteresebis niSnad unda CaiTvalos yvela is dadgenileba,
romelnic xsenebul krebebze iyo gamotanili da maT Soris axlad
daarsebul seminariaSi qarTuli enis SemoRebis Sesaxeb gamoTqmuli
survilic~ (145, 2).
qarTveli samRvdeloebis aqtiurobas erovnuli cnobierebis
brZolisTvis aferxebda ara mxolod ruseTis TviTmpyrobeloba, aramed
qarTuli social-demokratiuli partia, romelic rusuli social-demok-
ratiis ideebs iTvaliswinebda. maTi ideali ki socializmis damkvidreba
iyo, sadac religiis adgili ar iyo. marTalia, rogorc ukve aRvniSneT,
social-demokratiuli partiis ideebma garkveuli transformacia ganica-
da, Tumca religiis mimarT maTi damokidebuleba ucvleli darCa. `Tu
dauaxlovdebiT xalxs, kargad gavecnobiT mis azrs, Sexedulebas da
sulier miswrafebas, davrwmundebiT, rom is gulgrilobas iCens
sarwmunoebisa da eklesiuri sakiTxebisadmi. eklesiis marTva-gamgeobis
formis Secvlam demokratiul niadagze, rac moaxdina saeklesio krebam
1917w. veraviTari gavlena ver iqonia zemoTqmuli movlenis
93
gamosasworeblad. amitom bunebrivad ibadeba sakiTxi, ra aris mizezi am
movlenisa, riTi aixsneba is. droebiT da gardamaval mizezebs, garda
umTavres mizezad unda CaiTvalos is, rom xalxis sulier moTxovnilebas
ver akmayofilebs Cveni eklesiis moZRvreba da wyobileba. xalxis goneba
gaizarda, ganviTarda da gaaswro rogorc daZvelebul garegan formebs
eklesiis wyobilebisa is gaimsWvala socialistur moZRvrebiT~ (143, 2).
bunebrivia aseTi damokidebuleba qarTuli social-demokratiuli
partiis mxridan kidev ufro arTulebda qarTveli samRvdeloebis
brZolas marTlmadidebeli eklesiis uflebebis aRsadgenad. am problemam
kidev ufr metad iCina Tavi demokratiuli respublikis periodSi.
`ruseTis didma revoluciam Searyia Zveli wonasworoba sazogado-
ebrivi urTierTobisa da Cveni cxovreba Seayena klasTa sruli
Camoyalibebis gzaze. samRvdeloebac, yvelaze ufro daSorebuli cxovre-
bis moqmed elementTagan da yvelaze ufro dazaralebuli, ver ascda
saerTo mimdinareobas da Tumca dagvianebulad isic Seudga Tavis
cxovrebis Camoyalibebas. Zlevamosilma axalma cxovrebam mas auSala
sakuTari bude da aiZula moenaxa axali kunWuli axal socialur
SenobaSi. mis win aRimarTa dilema: axali Tu Zveli, sinaTle da
sococxle, Tu sibnele da sikvdili. pirvel xanebSi, sanam igi Tavis Tavs
moegeboda, angariSs miscemda, TiTqos ayva saxalxo moZraobas da
avtokefaluri eklesiis platformis niadagze _ gadadga win ramdenime
nabiji. mosalodneli iyo, rom es moZraoba ufro gaRrmavdeboda da
antikefalur garegnobas, _ axali Sinaarsi daagvirgvinebda. pirveli
saeklesio kreba, 1917 welSi, am mxriv pirveli cda iyo axali Sinaarsis
gamoZebnisa...~ (11, 74).
zemoT ganxilulma faqtobrivma masalam naTlad aCvena is
problemebi, rac qarTveli samRvdeloebis winaSe arsebobda. rogorc
vxedavT, qarTveli samRvdeloebis brZola saqarTvelos
marTlmadidebeli eklesiis uflebebis aRdgenisaTvis mimdinareobda or
frontze: ruseTis saimperatoro karis da social-dmokratiuli partiis
winaaRmdeg.
94
$5. Tavadaznauroba
XIX saukunis II naxevridan Seqmnili movlenebis Sedegad XX
saukunis dasawyiss saqarTvelo sxvadasxva siaxlesTan erTad axali
socialuri fenebis: proletariatis da burJuaziis warmoSobiT Sexvda.
axalma politikurma da ekonomikurma gardaqmnebma sazogadoebis socia-
luri Semadgenlobis garkveuli cvlilebebi ganapiroba. am fonze
interesmoklebuli ar unda iyos TavadaznaurTa cnobierebis da
funqciebis cvlilebis Sefaseba da gaTvaliswineba. miT ufro, rom
qarTul istoriografiaSi am qronologiuri periodis farglebSi,
aRniSnuli sakiTxisadmi miZRvnili specialuri gamokvlevebi ar gvxvdeba.
ZiriTadad aqcenti keTdeba XIX saukuneze. marTalia, 1900-1917 wlebSi
Tavadaznauroba aRar warmoadgenda mravalricxovan da Zlier krebuls,
Tumca beWdur mediaSi daculi informacia mniSvnelovani daskvnebis
gamotanis saSualebas gvaZlevs.
Tavadaznauroba feodaluri saqarTvelosTvis damaxasiaTebeli
socialuri fenaa, romelic saukuneebis manZilze privilegirebul da
SeZlebul klass warmoadgenda. maTi uflebebi imdenad didi iyo, rom ara
Tu didi pativiT sargeblobda samefo karze, aramed xSir SemTxvevaSi,
politikur, Tu samxedro sakiTxebis gadawyvetisas mefe maTze iyo
damokidebuli. faqtobrivad Tavadaznauroba monarqiuli saxelmwifos
arsebobis mTavari Semadgeneli nawili iyo. amasTan dakavSirebiT gazeTi
`kvali~ 1906 wels werda: `mecxramete saukunes Tavadaznauroba srulebiT
sxva guliT dauxvda, warsulis gamoTxovebam mas saSinlaT dawva guli,
radganac warsulis bevri ram gayva iseTi, risi magieric awmyos araferi
moutania. amis ukeT gasaTvaliswineblad saWiroa gavixsenoT, rogori iyo
Tavadis mdgomareoba mecxramete saukunemdin, rogor Seicvala is
mecxramete saukuneSi. wineT mas garSemo exvia uricxvi ymebi, romelTa
sulisa da xorcis erTaderTi patroni TviTon is _ Tavadi iyo, yvela
vinc mas garSemo exvia, mas TvalwarbSi SeCereboda da misi yovelgvari
Jinis asasruleblad yvela gamzadebuli iyo. erTaderTi mosamarTle
Tavis sofelSi is iyo da iq yvelas bed-iRbals mxolod is atarebda. Tu
samSoblos mteri Semoeseoda, mefe mas Txovda, Seni kacebiT momeSveleo,
95
is mefis marjvena xeli iyo, qveynis marTva-gamgeobaSi is monawileobas
iRebda, sasaxlis kari misTvis mudam Ria iyo, _ mefis saxlSi is TiTqmis
mefis tolad grZnobda Tavs, Tavis saxlSi _ ganusazRvrel batonad.
mecxramete saukunis damdegidan Tavadis amgvari mdgomareoba srulebiT
Seicvala. samSoblos marTva-gamgeobaSi mas yovelgvari mniSvneloba
CamoarTves, mefe da misi sasaxle mas axlosac aravin daanaxva; Tavadis
Tavisufal moqmedebas yovelmxriv frTebi Seekveca. yovelive aman is ara
Tu qonebrivad daaqveiTa, Tavis SinaymaTa TvalSic ki saxeli gautexa.
Tavadobam iwyo warsulis glova, moindoma misi dabruneba, magram cdam
amaod Cauara. is iZulebuli gaxda Tavis xvedrs Serigeboda da erTma
nawilma RvinoSi da qor-meZebrobaSi pova Tavisi ideali, meorem kalami
aiRo xelSi da warsulis glovaSi moipova sulis simSvide, mesames
samxedro samsaxurma daaviwyebia Zveli dideba~ (102, 793).
saqarTvelos saxelmwifoebriobis gauqmebiT, Tavadaznauroba erT-
erTi da SeiZleba iTqvas, yvelaze ufro uflebaayrili fena aRmoCnda. man
dakarga ara mxolod mamulebi da gavlena, aramed XIX saukunis
saqarTvelosTvis is sruliad zedmeti aRmoCnda. henri kupraSvili wers:
rusuli mmarTvelobis damyarebis Semdeg qarTveli Tavadebisa da
aznaurebis (samefo, saTavado, saeklesio) mravalsaukunovanma sagvareulo
wyobam rRveva iwyo. ruseTis mTavrobam ruseTis feodalur-batonymur
wyobilebasTan qarTuli wyobilebis socialuri unifikaciis mizniT
Caatara mTeli rigi RonsiZiebebi. 1803 wels, ruseTis guberniebis Tavad-
aznaurTa organizaciebis msgavsad, TbilisSi daarsda qarTvel Tavadaz-
naurTa pirveli wodebrivi organizacia _ Tavadaznaurobis deputatTa
sakrebulo saTanado debulebiT. deputatTa sakrebulo irCevda samazro
da sagubernio Tavad-aznaurTa winamZRolebs (marSlebs). ruseTis
mTavrobis Semdegi RonisZieba iyo vasalur-senioruli damokidebulebis
mospoba saqarTveloSi da rus TavadebTan qarTveli Tavadebis uflebrivi
gaTanabreba. amasTan, qarTvel Tavadebs memkvidreobiTi feodaluri Tanam-
debobebi da sagadasaxado imuniteti mouspo, 1833 wlis kanoniT saTavado
aznaurebi gaaTavisufles Tavadebisadmi vasaluri damokidebulebisagan,
ris Sedegad xdeboda maTi qonebrivi gamijvnac. 1838 wlis kanoniT ki
Tavadaznaurobis deputatTa sakrebuloSi arCevnebisas da Tanamdebobebis
96
dakavebisas uflebrivi gansxvaveba Tavadebsa da maT yofil saTavado
aznaurebs Soris moispo, moxda maTi uflebrivi nivelireba~ (238, 131-32).
TavadaznaurTa fena TandaTan paralizebuli gaxda. jer erTi, es
gamowveuli iyo ruseTis mier saqarTvelos dapyrobis Sedegad da meorec,
XIX saukunis II naxevridan Seqmnili socialuri da ekonomikuri xasiaTis
gardaqmnebiT, kerZod, batonymobis gauqmebiT.
Tu XIX saukunis I naxevarSi Tavadaznauroba aqtiurobiT
gamoirCeoda da monarqiuli samefos aRdgenisaTvis ibrZoda, bagrationTa
samefo ojaxis warmomadgenlebTan erTad. SemdegSi viTareba radika-
lurad Seicvala. aleqsandre bendianiSvilis azriT, `Tavadebis ukmayo-
fileba iman gamoiwvia, rom maT dakarges politikuri gavlena, memkvidre-
obiT samxedro da administraciuli Tanamdebobani, riTac safuZveli
gamoecala saTavadoTa sistemas. saTavados SigniT Seikveca aznauris
socialur-politikuri funqcia, mas CamoerTva Tavadis karis Tanamdeboba-
ni, mouravoba, mdivnoba, boqaulTuxucesoba, glexTa zedamxedvelis
movaleoba. qarTveli moxelis adgili centrSic da periferiebSic rusma
moxelem daikava. amas ki ver Seegua qarTveli Tavadaznauroba da Tavis
protests SeTqmuleba-ajanyebiT gamoxatavda~ (212, 31).
XIX saukunis II naxevridan, batonymobis gauqmebis Semdeg daiwyo
axali etapi saqarTvelos cxovrebaSi. Tavadaznauroba mixvda, rom
saqarTvelos istoriaSi axali epoqa dgeboda, sadac misi istoriuli
roli saWiro aRar iqneboda. swored amis gamoxatulebas warmoadgenda
Tavadebis politikuri xasiaTis gamosvlebis jer Semcireba da Semdeg
Sewyveta. aleqsandre bendianiSvili werda: `XIX-XX saukuneebis mijnaze
qarTveli Tavadaznauroba ukve aRar warmoadgenda erTian wodebasa da
klass, ukve momxdari iyo misi socialur-ekonomikuri diferenciacia. am
dros ZirZveli Tavadaznauroba saqarTvelos mosaxleobis 4%-s Seadgen-
da. magram naxevars dakarguli hqonda ekonomikuri SeZleba da politiku-
ri wona. mewarme TavadaznaurTa gamravleba, rentisa da kreditis kap-
italisturi formebis danergva arsebiTad cvlida Zvel wodebas. mimdina-
reobda feodaluri sakuTrebisa da memamuluri meurneobis burJuaziuli
evolucia. TavadaznaurTa erTi nawili kapitalisturi sazogadoebis
miwaTmflobelTa klass qmnida, saerTod, miwaTmflobeli Tavadaznauroba
97
ormagi bunebis iyo, _ feodaluri wodebisa da kapitalisturi klasis
niSnebs aerTianebda. iyenebda, rogorc feodaluri, ise kapitalisturi
eqsploataciis formebs~ (212, 185).
TavadaznaurTa uflebebis Sekvecas ganapirobebda sazogadoebis
nihilisturi damokidebuleba maTdami. es gansakuTrebiT igrZnoba XIX
saukunis II naxevridan. sazogadoebis farTo fenebisTvis, glexebisTvis
Tavadebi maT mowinaaRmdege klasad aRiqmeboda. aRniSnul periodSi
Seqmnili viTarebidan gamomdinare qarTuli kulturuli da politikuri
elita glexebis sazogadoebasTan dakavSirebas da axali saxelmwifos
SenebisTvis moRvaweobas da brZolas iwyebs. `sul sxvagvar niSnebsa da
mimarTulebas gviCvenebs dRevandeli cxovreba. dRes aRar arsebobs Zveli
batonymoba da mospobilia adamianis piradi uTavisufleboba. garTulebu-
lia cxovreba da xalxis sazogadoebriv klasebad danawilebac. Tavad-
aznaurobas dRes aRar aqvs Zveleburi social-ekonomikuri upiratesoba,
radgan TviT mamuli aRar aris erTaderTi saxsari ekonomiuris Zalisa
da sazogadoebrivis dawinaurebisa. cxovrebis axals viTarebaSi kacs
mamulis garedac SeuZlia SeiZinos qoneba da, raxan STamomavlobas
winandeburad didi mniSvneloba aRar aqvs, SeuZlia agreTve
sazogadoebaSic moipovos Zala da dawinaureba. ramdenadac es `SeuZlia~
sinamdvile xdeba, ramdenadac Zveleburi wodebani erTmaneTSi iTqvifebian
da axali, qonebisa da ara STamomavlobis safuZvelze damyarebuli
sazogadoebrivi klasebi viTardebian, imdenadve Cvens cxovrebas ufro
demokratiuli elferi edeba da Cveni eri warmatebisa da aRorZinebis
gzaze dgeba~ (175, 73). qarTveli sazogadoebis wamyvani nawili naTlad
acnobierebda axali drois moTxovnebs da ekonomikur Tu socialur
gamowvevebs, romelTa gadalaxvis gareSe saxelmwifoebrivi azrovnebis da
damoukideblobis aRdgenisTvis pirobis Seqmna SeuZlebeli iqneboda.
`swraf warmatebis gzaze mxolod is eri sdgas, romelSic gazrdilia
Sromis sazogadoebrivi ganawileba, ganviTarebulia gacvla-gamocvla da
aRorZinebulia vaWroba-mrewveloba. ramdenadac aseTi viTareba ama Tu im
erSi fexs ikidebs, imdenadve Tavadaznaurobas ekargeba ekonomiuri
upiratesoba, xolo sxvadasxva wodebaTagan Semdgar burJuazias emateba
Zala da emCneva dawinaureba. es dawinaureba sCans sazogadod yvelaferSi
98
da igi unda Cndes, kerZod swavla-ganaTlebis saqmeSic. ra Tqma unda
swavlis SesaZenad saWiroa nivTieri SeZleba da amitom swavla-ganaTleba
im wodebasa da klasSi ufro gavrceldeba, romelic ekonomiurad
wamoweulia da aqvs saWiro saSualeba. ara Tavadaznaur moswavleTa
ricxvis gamravleba saswavleblebSi momaswavebelia imisi, rom Cveni
cxovrebac moqalaqobrivobis gzazea damdgari da TandaTan viTardeba~
(175, 73).
ruseTis mier saqarTvelos dapyrobis Semdeg mTlianad Seicvala
sazogadoebrivi da politikuri cxovrebis ZiriTadi mxareebi. damoukid-
eblobis dakargvasTan erTad, qarTveloba garusebis safrTxis winaSe
dadga, romlis arsebiT maxasiaTeblebs warmoadgenda qarTuli marTlma-
didebeli eklesiis avtokefaliis gauqmeba, qarTuli enis uflebebis
SezRudva.
im molodinis gaumarTleblobis Semdeg, rac rusebis Semosvlas
moyva saqarTveloSi, sxvadasxva socialuri fenis warmomadgenlebi
iwyeben SeiaraRebul Tu saprotesto xasiaTis gamosvlebs ruseTis
saimperatoro karis winaaRmdeg. Tavadazanaurobis ukmayofilebis mizezi
maTi funqciebis da uflebebis SezRudvaSi da xSir SemTxvevaSi
gauqmebaSi mdgomareobda. imedi imisa, rom ruseTis xelisufleba
saqarTvelos saSinao viTarebaSi ar Caereoda ar gamarTlda. amitom
sawyis etapze gamoxatuli radikaluri formebi aRniSnulis dasturi iyo.
XIX saukunis II naxevridan ruseTSi axali etapi iwyeba, rac
batonymobis gauqmebiT gamoixata. bunebrivia am faqtma Tavisi asaxva hpova
saqarTveloSic. Tavidanve unda iTqvas, rom batonymobis gauqmeba da
kapitalisturi sistemis Semosvla warmoadgenda epoqis gamowvevas da es
procesi rogorc cnobilia bevrad adre daiwyo evropaSi. aseve ruseTSi
es gardauvali iyo. erTis mxriv, XIX saukunis I naxevraSi SeiaraRebuli
ajanyebebis damarcxebam da meores mxriv, im socialur-ekonomikuri
xasiaTis gardaqmnebma, romelsac adgili hqonda XIX saukunis II naxevris
saqarTveloSi, qarTveli sazogadoebis wamyvani nawili daarwmuna
brZolis axali meTodis SemuSavebaSi. erT-erTi sakiTxi ki
TavadazanurTa axali cxovrebis wesze gadayvana iyo. samocianelebi
naTlad acnobierebdnen epoqis im gamowvevas, romelSic mTeli evropa iyo
99
CarTuli da cdilobdnen axali droisTvis fexi aewyoT, qarTul
sinamdvileze moergoT da es yvelaferi saqarTvelos aRorZinebisaTvis
gamoeyenebinaT. Tavadaznaurobis didma nawilma ver SeZlo Segueboda
sakuTari privilegiebis dakargvas da `daqveiTebis gzas daadga~, meore
nawili e.w. Raribi Tavadaznauroba Seecada sazogadoebasTan kavSirSi
yofiliyo da sakuTari TavisTvis TviTon Seeqmna pirobebi.
XX saukunis dasawyisidan Tavadaznauroba aRar warmoadgenda
mravalricxovan da Zlier krebuls. amasTan politikurma da ekonomikur-
ma gardaqmnebma maTi brZolisunarianoba dasca, Tanac qarTuli
sazogadoebis wamyvani nawili ukve axali saxelmwifos SeqmnisaTvis
ibrZoda, sadac Tavadaznaurobas Zveli adgili aRar eqneboda. amitom is
iZulebuli xdeba nawilobriv Seeguos epoqis moTxovnebs da aRar
mimarTos gamoxatvis radikalur formebs. 1908 wels gazeTi `ciskari~
werda: `marTalia, es mizezi muSaobs ruseTis TavadaznaurobaSic, magram
gacilebiT ufro nela, vinem CvenSi. iq mravali memamule Seewyo mamulis
Sovnas. agreTve iq samsaxuriT ivseben imas, rasac mamuli aklebs.
cnobilia, rom mTeli maRali biurokratia memamuleebisagan Sesdgeba.
Cveneburi memamule ki swrafad valiandeba, sakuTreba eyideba da ase
ekonomiuraT mamuls didaT aRar afasebs, misTvis sicocxles aRar
swiravs. Tu SerCa mamuli, xom kargi, Tu ara da sul erTia _ mainc banks
darCeba. ase iqneba Tu ise, mamuli mainc CamoerTmeva. amitom isini mraval
alagas glexebs uTmoben da brZolas Serigebas rCeoben~ (163, 1).
qarTuli kulturuli da politikuri elitis nawili Tavadaznau-
robasTan mimarTebaSi gazeT `ciskaris~ mixedviT aseTi iyo: `saqarTvelos
nawilTa pirveli nacionaluri moZraoba iyo moZraoba Tavadaznaurobis
Zveli wyobilebis SesarCenad. glexoba aq iRebda monawileobas swored
winaaRmdegi mizniT _ batonymobis uRlis Sesamsubuqeblad. e.i. aq
feodalebi ebrZodnen rusebs, xolo glexebi feodalebs da ramodenimeT
samRvdeloebasac. ai Cveni nacionalizmis tragizmi. ratom ase unda
momxdariyo? cxadia ratom. Tavadaznaurobis nacionaluri droSa iyo
droSa feodalTa gaZlierebis, glexobis dajabnebis, axali cxovrebis
uaryofis, Zveli urTierTobis aRdgenis _ erTi sityviT es droSa ar iyo
xalxis droSa. Tavadaznaurobis nacionaluri interesi ar Seicavda
100
naciis interesebs.~ (164, 1). iveria ki Semdegnairad aRiqvams am sakiTxs: `...
vin iyo, an ra Zala iyo, is Zala, romliTac saqarTvelos
gancalkevebulni jgufni SeerTdebodnen xolme da medgrad ebrZodnen
saqarTvelos gareSe mters? maS vin daicva saqarTvelos teritoria, ena,
sarwmunoeba? vin Sehqmna saqarTvelos Taviseburi kultura, literatura?
amis pasuxs yvela SesZlebs, Tu-ki gangeb ar daibrmavebs Tvalebs, ar
daiyruebs yurebs da simarTles ar uRalatebs. es ZalTa-Zala iyo
Tavadaznauroba. saqarTveloSi Tavadaznauroba rom ar yofiliyo, dRemde
arc araviTari erovnuli kultura, literatura, xasiaTi ar iqneboda da
mTeli Cveni xalxi warmoadgenda marto jgufs, romelsac erad aravin
CaTvlida~ (91, 1). 1900 wlidan beWdur mediaSi Tavadaznaurobis aSkara
kritika iwyeba. faqtobrivad, es wodeba saukunis dasawyisSi ukve aRar
warmoadgens avtoritetul Zalas. qarTveli eris gaZlierebis da
ganviTarebis procesSi Tavadaznaurobis roli uaryofilia. `Cven ar
SegviZlia Tavadaznaurobisagan movelodeT eris aRorZinebas.
Tavadaznauroba aris wodeba Seqmnili warsuli cxovrebis mier, misi
arsebobis azri warsulSia, misi niadagi warsuli wes-wyobilebis
nayofia. Tavadaznauroba, rogorc wodeba gvianderZa warsulma. magram
igi arsebobs dRes, dRevandels cxovrebis pirobebSi romelnic gaCndnen
wodebani da wodebrivi ganwyobileba. Tavadaznaurobas _ wodebas ar
ZaluZs daimorCilos axali cxovrebis pirobebi, piriqiT, TviTon
emorCileba axal cxovrebas da nel-nela xSirad Seugneblad, iRebs mis
elfers da iTvisebs mis xasiaTs~ (167, 2). mudmivad keTdeba aqcenti imaze,
rom Tavadaznauroba ver erkveva sazogadoebriv problemebSi, rac qmnis
bariers mosaxleobis farTo fenebTan urTierTobebSi. `qarTveli
Tavadaznaurobis moRvaweobas Tan sdevs erTi TvalsaCino nakli,
romelic friad damaxasiaTebelia misi, rogorc wodebisa: politikuri
gamourkvevloba da am gamourkvevlobasTan dakavSirebuli ideuri
gamourkvevloba da daqsaqsuloba. qarTvel Tavadaznaurobas naTlad ara
aqvs Segnebuli, ra mizezebi iwvevs qarTveli xalxis erovnul
dezorganizacias da ra zomebis miRebaa saWiro am dezorganizaciis
mosaspobad~ (136, 2). mariam gariyuli Semdegnairad axasiaTebda
Tavadaznaurobas: `TavadaznaurTa umetesoba usaqmurobaSi atarebda
101
dros, gansakuTrebiT axalgazrdoba. niadagi momcdari hqondaT fexqveS,
samxedro asparezze gmirobas da samSoblosaTvis Tavdadebas maT
aRaravin sTxovda. sameurneo Sromac ar Sedioda maT dRiurSi, swavla-
ganaTlebas agrerigad ar etanebodnen. maTi umetesobisaTvis mizani
gimnaziis pirveli, meore da mesame klasi _ kursis damTavreba iyo. zogi
maTgani aqamdisac ver miatanda. ra unda gaekeTebina am usaqmod darCenul
axalgazrdobas? dRes SenTan, xval imasTan, zeg duqanSi. loToba, Cxubi
da davidaraba~ (196, 207). Tavadaznauroba male mixvda, rom Tanamedrove
sazogadoebis nawili ver gaxdeboda, Tu dros fexs ar auwyobda.`...
mesamoce wlebamde cxovreba iyo martivi da mdore, mwerloba
erTferovani, mxolod erTi klasis _ Tavadobis simpatia-idealebis
gamomxatveli. radganac samxedro samsaxurma da Cinovnikobam Semodga
CvenSi fexi da orives didi motrfialeni gamouCndnen Cvens TavadobaSi,
swavla-ganaTleba nel-nela aRorZinda da TbilisSi saswavlebelic ki
daarsa mTavrobam keTilSobilTaTvis. axalgazrdobis erTma nawilma,
romelsac maSindel drosTan SedarebiT rigiani ganaTleba mieRo, nel-
nela ukuagdo piradi cxovrebis viwro farglebi da gamovida sazogado
asparezze, misma moRvaweobam Cvens cxovrebas suli STabera da
sazogadoebrivi cxovreba, romelic TiTqmis srulebiT aRar arsebobda,
ormocdaaT wlebSi nel-nela aRorZinda, magram cxovrebis amoZraveba
Suagulidan, TviT xalxidan, ki ar daiwyo, aramed zedapiridan –
Tavadaznaurobidan~ (102, 793). zemoT ganxiluli sakiTxebi, kerZod,
saerTo ekonomikuri sivrcis SeqmnisTvis brZola qarTuli kulturuli
da politikuri elitis mxridan mowmobs imas, rom maT saerTo mizans
warmoadgenda kapitalizmisTvis damaxasiaTebel sistemaze gadasvla. am
procesSi yvela socialuri fenis CarTva da erovnuli ekonomikis
aRorZineba. iseTi qarTuli, erovnuli politikis mawarmoebeli
politikuri partiebis warmomadgenlebic ki, rogoric iyo: erovnul-
demokratiuli da socialist-federalisturi partia da zogadad,
erovnuli mimarTulebis moRvaweebi, saWirod Tvlida axali ekonomikuri
formebis qarTul sinamdvileSi danergvas da Tanamedrove epoqisaTvis
damaxasiaTebeli samrewvelo struqturis gamoyenebas.
rogorc ukve aRvniSne, XX saukunis dasawyisSi Tavadaznauroba
102
aRar warmoadgenda Zlier socialur fenas. maTi didi nawili ukve
asimilacias ganicdida sazogadoebis farTo fenebTan. faqtobrivad im
mcire nawilis garda, romlebic ruseTis imperatoris `erTgulebaze
debdnen fics~ da misi meSveobiT cdilobdnen sakuTari ekonomikuri
mdgomareobis SenarCunebas da ara gavlenis, radganac am periodSi
Tavadaznaurobas ukve ar gaaCnda gavlena sazogadoebaze. qarTveli
inteligenciis Segnebuli nawilis mcdelobisda miuxedavad, Tavadaznau-
robisTvis Seegnebinebina axali epoqis moTxovna da is gardaqmnebi, rac
kapitalizmma moitana uSedego aRmoCnda. yvelasTvis naTeli iyo, rom
kapitalizmi mxolod ruseTisTvis da mis daqvemdebarebaSi myofi
saqarTvelosTvis ki ar iyo damaxasiaTebeli, aramed igi mTeli
Tanamedrove epoqis realoba da axali etapis dasawyisi iyo. feodalizmi
dasrulda da misi arseboba mxolod ukanasknel dReebs iTvlida da misi
saboloo warmomadgenelbi TavadzanaurTa is mcire nawili iyo, romelic
drois gamowvevas ver egueboda. praqtikulad qarTveli sazogadoebis
Segnebuli nawili darwmunebuli iyo arsebuli sinamdvilis gardauvalo-
baSi da cdilobda arsebuli viTareba saqarTvelos sakeTildRod
gamoeyenebina.
1900-1917 wlebSi mimdinareobda brZola ara mxolod ruseTis
TviTmpyrobelobis winaaRmdeg, rac pirvel rigSi kulturiT, ganaTlebiT
brZolas gulisxmobda, aramed qarTveli sazogadoebis Zvel da axali
Taobis warmomadgenlebs Sorisac. Tavadaznauroba ki im wodebas
ekuTvnoda, romelic warsuls aidealebda da Zveli drois dabruneba
mxolod imitom surda, rom aRedgina is gavlena da privilegiebi, rac
saukuneebis manZilze gaaCnda. axali Taoba, romelSic gaerTianebuli
iyvnen qarTveli moRvaweebis is birTvi, romlebmac memkvidreobiT miiRes
samocianelebisgan axali saqarTvelos mSeneblobis devizi, mTlianad
mimarTuli iyvnen SeeqmnaT Tanamedrove tipis saxelmwifo, sadac yvela
socialuri fenis warmomadgeneli iqneboda ekonomikurad da socialurad
Tavisufali da rac mTavaria icxovrebda damoukidebel saqarTveloSi.
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis Semdeg,
rodesac xelisuflebis saTaveSi movidnen social-demokratebi, maT
demokratiuli qveynis aSeneba daisaxes miznad da monarqiuli wyoba ukve
103
miuRebeli iyo ara marto maTTvis, aramed mravali qarTvelisTvis.
rogorc cnobilia, social-demokratiuli partiis ideologiam garkveuli
transformacia ganicada mTeli am wlebis manZilze da Tu Tavidan
rusuli ideebis gavlenis qveS imyofebodnen, Semdeg da gansakuTrebiT
xelisufalebaSi mosvlis Semdeg sazogadoebis farTo fenebis
gulismogebis mizniT TavianTi saxelmwifoebrivi programa ufro
erovnuli gaxades. maT mTavar mizans warmoadgenda xalxSi ndobis
mopoveba da yvela im problemis mowesrigeba, rac sazogadoebis
satkivari iyo. am miznis misaRwevad ki aucileblobas warmoadgenda
dabali fenebis organizeba da damoukidebeli saqarTvelos upiratesobis
danaxveba. gazeTi erToba 1920 wels werda: `dRes Cveni cxovreba daingra
da Cveni samSoblo Cveni xalxis xelSia. mTeli mSromeli xalxi, vinc ki
saqarTvelos miwaze cxovrobs, dRes saqarTvelos gamge da patronia.
guSin Tqven iyaviT sxvis xelSi Semyureni, dRes ki xarT Tavisufali
moqalaqeni da uTqvenod, Tqven daukiTxavad, Tu Tqveni survili, neba da
dasturi ar iqna, ise Cvens qveyanaSi araferi gakeTdeba. uwin CvenSi
yvelaferi keTdeboda memamuleebisaTvis, mdidrebisaTvis da yovelive
amas akeTebda maTi mTavroba. dReidan ki CvenSi yovelisferi gakeTdeba
TqvenTvis, mSromeli xalxisTvis da amas akeTebs Tqveni mTavroba~.
amdenad, daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom batonymobis gauqmebis
Semdeg dawyebuli TavadaznaurTa uflebebis SezRudvis procesi nel-
nela mimdinareobda mTeli XIX saukunis II naxevarSi da XX saukunis
dasawyisidan axal stadiaze gadavida. aRniSnuli procesebis ganviTare-
bas Tavadaznaurobis sawinaaRmdegod xeli Seuwyo kapitalisturi
sistemis damkvidrebam saqarTveloSi. Tavadaznauroba 1900-1917 wlebSi
ukve aRar warmoadgenda im Zalas, romelic XIX saukunis II naxevarSi
gaaCnda. axalma ekonomikurma wyobam garkveuli gardaqmnebi ganapiroba da
modernuli epoqisTvis feodalizmisTvis damaxasiaTebeli socialuri
fena mTlianad miuRebeli aRmoCnda.
bunebrivia, ganxiluli sakiTxebi problemis mxolod erTi nawilia,
Tumca, vfiqrobT warmodgenilma masalam saintereso daskvnebis
gamotanis saSualeba mogvca.
104
$6. burJuazia
kapitalisturi wyobis damkvidrebam axali socialuri klasebis:
proletariatis da burJuaziis Camoyalibebas Seuwyo xeli. batonymobis
gauqmebam mniSvnelovnad Secvala msoflio politikuri, socialuri da
ekonomikuri sistema. axal garemoSi axali moTxovnebi da gamowvevebi
gaCnda. ara mxolod proletariati da burJuazia, aramed mTeli sazoga-
doeba Zireul gardaqmnebs ganicdida. miT umetes, rom XIX saukuneSi
erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraoba sakmaod gaZlierda, rasac Sede-
gad erovnuli saxelmwifoebis Camoyalibeba mohyva. saqarTvelo am
cvlilebebs gansxvavebulad xvdeba. is, rogorc ruseTis imperiis
dapyrobili nawili, bunebrivia aq mimdinare movlenebis zegavlenas
ganicdis da maSin, roca evropaSi erovnuli saxelmwifoebis Camoyali-
bebis procesi mimdinareobs saqarTvelo TavisuflebisTvis brZolis
axal gzebs eZebs da qarTuli kulturuli da politikuri elita
brZolis gansxvavebuli meTodebiT sazogadoebis erovnuli cnobierebis
amaRlebis meSveobiT saerTo qarTuli sivrcis Seqmnas da yvela
socialuri fenis Tanabrad CarTvas cdilobs damoukideblobis
mopovebisaTvis brZolaSi. evropisagan gansxvavebiT, saqarTveloSi
kapitalizmi mogvianebiT, kerZod, XIX saukunis II naxevridan iwyebs
damkvidrebas, rasac araerTgvarovani reaqciiT egebeba saqarTvelos
mosaxleoba.
saerTod, nebismier gardaqmnas, es iqneba kulturuli, politikuri
Tu socialuri sazogadoebis yvela fena gansxvavebulad iRebs. nawils
uWirs masTan Segueba, nawili ki dadebiTad xvdeba da sakuTari
interesebis dacvisTvis brZolas agrZelebs. batonymobis gauqmebas da
kapitalisturi sistemis Semosvlas arc saqarTvelos sinamdvilisTvis
Cauvlia uproblemod. da es gasagebic iyo. garda imisa, rom XIX saukunis
dasawyiss saqarTvelo ruseTis imperiis dampyrobluri politikis
Sedegad mis daqvemdebarebaSi SesvliT Sexvda da jer kidev ver
gamosuliyo qarTveloba saimperatoro karis rusifikatoruli qmedebebis
ukiduresi formebis gaazrebidan, rac erovnuli simboloebis: sakuTari
teritoriis, qarTuli enis, qristianobis dakargva-gauqmebaSi gamoixate-
105
boda, rom XIX saukunis II naxevridan Secvlas iwyebs feodalur
sistemaze agebuli modeli da saqarTveelo axali gamowvevebis winaSe
dgeba. rac mTavaria, es faqti modioda ukve ara ruseTidan, aramed
evropidan da mis winaSe uZluri iyo TviT ruseTic.
batonymobis gauqmebis periods daemTxva saqarTveloSi samocianele-
bis anu Tergdaleulebis samoRvaweo asparezze gamosvla, romelTa
mTavari miznis ganxorcielebis fonze saerTo, qarTuli erovnuli
sivrcis Seqmna, sazogadoebis erovnuli cnobierebis amaRleba da
damoukideblobis brZolaSi yvela socialuri fenis CarTva iyo, da rac
mTavaria ekonomikuri da socialuri gardaqmnebi umtkivneulod
momxdariyo qarTveli eris yvela warmomadgenlisaTvis da gansakuTrebiT
glexebis, romlebic cxovrebis axal, gansxvavebul sistemaze unda
gadasuliyvnen da epoqis gamowvevebs Seguebodnen.
feodalizmis periodis urTierToba agebuli iyo batonsa da glexs
Soris, kapitalizmis dros ki _ burJuaziasa da proletariats Soris
yalibdeba kavSiri. kapitalizmma ganapiroba ara mxolod axali
socialuri klasebis Camoyalibeba, aramed ekonomikuri formebisac.
burJuazia kapitalisturi epoqis ganuyreli nawili gaxda. `dRevandel
sazogadoebaSi umTavresad ori erTimeoris mowinaaRmdege klasi ibrZvis,
burJuazia da proletariati, muSaTa klasi. burJuaziis garSemo iyris
Tavs yvela burJuaziuli fraqciebi: isini erTdebian da saerTo ieriSi
miaqvT muSaTa klasze, muSaTa klasi sdgas marto, rogorc erTaderTi
damcveli yovelgvar daCagvrisagan, damonebisagan. amitom is ebrZvis ara
marto biurokratias, romelic sayovelTao sulTamxuTavad gamxdara,
aramed mTel burJuaziul wyobilebas, romelic daqiravebulTa
gayvlefiT cxovrobs da suqdeba~ (120, 3).
kapitalizmis damkvidrebis da burJuaziis CamoyalibebasTan erTad
ibadeba axali ~gaRatakebuli~ da ~upovari~ fena proletariati da
amasTan Cndeba am ukanasknelis `interesebis damcveli~ social-
demokratiuli partia, romelic upirispirdeba burJuaziul wyobas da
socializmis ganxorcielebisTvis iwyebs moRvaweobas. ase rom,
burJuazias proletariatTan WidilSi uxdeba arseboba. 1905 wels
Jurnali `mogzauri~ werda: `sxvadasxva eris burJuazia arafriT
106
gansxvavdeba erTi meorisagan, gansxvaveba SeiZleba iseT wvrilman
rameebSi iyos, rasac srulebiT araviTari mniSvneloba ara aqvs da roca
Tqven erTi eris burJuazias axasiaTebT, amiT ramdenimeT axasiaTebT sxva
eris burJuaziasac. burJuaziis buneba, misi aRorZineba da zrda-
ganviTareba daaxlovebiT yvelgan erTnairad, erTnairi saSualebebiT,
erTnairi gziT xdeba. es saSualeba, es gza mSromeli xalxis gayvlefaa,
proletariatis ekonomiuraT da politikuraT damonebaa. magram
burJuaziis aRorZinebasTan erTad, meti Tu naklebi siCqariT, xdeba
proletariatis, rogorc calke sazogadoebrivi klasis gamoRviZeba, misi
klasobrivi Segnebis ganviTareba~ (186, 1). marTalia, qarTuli kulturuli
da politikuri elitis didma nawilma gaacnobiera axali ekonomikuri
sistemis fexis awyobis saWiroeba da qarTuli sinamdvilisaTvis morgeba,
magram burJuaziis arseboba maTTvis miuRebeli iyo imdenad, ramdenadac
farTo masebis ukiduresi mdgomareoba sagangaSo xdeboda. `qarTveli
burJuaziis ganviTareba progresulia mxolod imdenad, ramdenadac is
SeebrZoleba Sinaur feodalur-patriarqalur urTierTobas da mis
nangrevebze aaSenebs axal wyobilebas. meore mxriv, imave burJuaziis
ganviTareba regresulia imdenad, ramdenadac is imorCilebs `mSromel
xalxs~ da misi ofliT TviTon batondeba~ (101, 60).
saqarTvelosTvis burJuazia miuRebeli iyo imis gamo, rom maTi
umravlesoba araqarTvelebisagan Sedgeboda. Tumca isic faqti iyo, rom
qarTveli burJuaziuli elementebis Camoyalibeba ver ganxorcielda
nacionaluri gziT. Sua saukuneebis saqarTveloSi Seqmnili viTareba ar
iZleoda imis saSualebas, rom qarTveli vaWrebi gaZlierebuliyvnen.
mudmiv omSi myofi qarTveloba ver axerxebda vaWrobaSi CarTuliyvnen da
Tavis mxriv feodalsac ar awyobda, amitom saqarTveloSi yovelTvis
ucxo eris warmomadgenlebis kompetencia iyo vaWroba. aseTive situacias
vxedavT XX saukunis dasawyisis saqarTveloSi, burJuazia ZiriTadad
araqarTvelebisagan Sedgeboda, mxolod umciresoba iyo qarTveli. es
faqti bunebrivia uaryofiTad aisaxeboda Cveni qveynis cxovrebaze. es
garemoeba burJuaziis mimarT arsebul uaryofiT damokidebulebas kidev
ufro amZafrebda. miT ufro, rom igi TviTmpyrobelobis mTavar
dasayrdenad miiCneoda. rogorc cnobilia, 1900-1917 wlebis saqarTveloSi
107
muSebis sakiTxi farTo ganxilvis sagani xdeba, romlis ideologs
warmoadgenda social-demokratiuli partia. maTi mizani TviTmpyrobelo-
bis winaaRmdeg brZolasTan erTad proletariatis burJuaziis misamarTiT
gamosvlac iyo. sakuTari ideebis realizebas saqarTveloSi social-
demokratiuli xasiaTis Jurnal-gazeTebis da proklamaciebis meSveobiT
cdilobdnen. proletariatis interesebis damcveli gazeTi `muSa~ werda:
`vin aris burJuazia? vin da Cveni _ proletariatis mteri rogorc
politikurad, ise ekonomiurad, is Cveni politikuri da ekonomiuri
myvlefeli eqspluatatoria. misi warmoebis wesi misi kerZo sakuTrebis
da mwarmoeblis Cveni SimSilis, siRatakis gamaZlierebelia. risTvis
ibrZvis burJuazia? is ibrZvis socialuri sayvlefi sistemis gasaumjob-
eseblad. amisTvis, rom Tavisi myvlefelobis da carcvis sistema
gaemagrebina da xangrZlivi gaexada iman revoluciebic ki moaxdina xan
Tavisi xan sxvisi mklaviT, xan zevidan xan qvevidan motyuebiT...
burJuazia da saxelmwifo Cven monobaze damyarebul Tavisi
TavisuflebisaTvis ibrZvis. is Cveni mteria. Cven ki rogorc mTeli
kacobriobis simdidris, kulturis, civilizaciis mwarmoebelni vibrZviT
mTeli qveynis ganTavisuflebisaT-vis. Cveni ganTavisufleba mTeli
qveynis, kacobriobis ganTavisufleba iqneba~ (113, 1).
kapitalisturma wyobam Zireulad Secvala saxelmwifoebrivi
cxovrebis mravali sakiTxi da rac mTavaria_ideologiac. ~axali kvali~
1915 wels wers: `kapitalistur droSi omis umTavresi mizezia ara
sarwmunoebrivi an nacionaluri gansxvaveba, aramed ekonomiuri Sejibreba,
romliskenac sxvadasxva qveynis SeZlebuli klasebi TviT warmoebis
Tvisebas miyavs. erTis mxriT, Tu kapitalizmi Sromis brZolis velze
yovelTvis msxverplad iwiravs muSebis janRones da sicocxles, meore
mxriT, is sinodis Seuwuxeblad Rvris maT sisxls, roca axali mogebis
gulisaTvis bazrebis dasapyrobad miiltvis~ (32, 2). kapitalizmis dros
burJuazia cvlis feodals. sazogadoebis farTo fenebi modernul
periodSi epoqisaTvis Sesaferisi da damaxasiaTebeli Zlieri socialuri
fenis burJuaziis gavlenaSi da daqvemdebarebaSi aRmoCndnen. faqtobrivad
batonymobis gauqmebam axali araferi moitana umravlesobisTvis, im
gagebiT, rom isini feodalis nacvlad, romelic Sua saukuneebSi wamyvani
108
Zala da samefo karis ZiriTadi dasayrdeni iyo, is ki Tavis mxriv am
privilegiiT xSir SemTxvevaSi gadametebulad sargeblobda, gaCnda
burJuazia, TviTmpyrobelobis MmTavari sayrdeni. es ukanaskneli ki
mTlianad mimarTuli iyo sakuTari uflebebis gazrdisa da ekonomikuri
mdgomareobis gaZlierebisaken. saqarTveloSi XIX saukunis II naxevaridan
gaCnda axali socialuri fena - burJuazia, romelic ZiriTadad eTnikuri
araqarTvelebiT iyo warmodgenili, romelTac Tavisi ekonomikuri
interesebi gaaCnda. burJuazias zogierTi politikuri partia seriozul
erovnul Zalad ar aRiqvamda da ZiriTadad misi kritikiT
Semoifargleboda. socialist-federalistebi burJuazias Semdegnairad
axasiaTebdnen: `erovnebas icavs igi ara samarTlianobisaTvis aramed
sabazro interesebisaTvis. simarTle ar alaparakebs, saqveyno da saxalxo
saqme ar uwvavs guls, rodesac gamodis da xmamaRla yviris:
TavgamodebiT unda vemsaxuroT erovnul ideaso! Tu burJuazia
daCagruli, damonebuli ar aris TviTon, Zalmomreobas xmarobs da
ibrZvis Tavis erovnuli Zalebis gasafarToveblad, e. i. Tavis
mrewvelobisaTvis metis da metis asparezis mosapoveblad. Tu burJuazia
daCagrulia, ibrZvis damCagvrelTa Zalmomreobis winaaRmdeg, rom
moipovos erovnuli damoukidebloba, Tavisufali asparezi Tavis
mrewvelobisaTvis. erTsa da meore SemTxvevaSic ibrZvis erovnuli
TavisuflebisaTvis. magram es Tavisufleba esmis Taviseburad da mzad
aris am erovnuli Tavisuflebisa da ideebisaTvis daCagros, Seaviwrovos
da gaanadguros sxva yvela erovneba. burJuazias ar esmis erovnuli
Tavisufleba, rogorc Tanabrad saWiro yvelasaTvis. burJuazias unda
erovnuli Tavisufleba mxolod TavisTvis, rogorc iaraRi sxvis
dasaCagravad da dasamoneblad (273, 5). saerTod, sxvadasxva socialuri
fenebis kritika aRniSnuli periodisTvis damaxasiaTebelia. TiTqmis
yvela mimarTulebis Jurnal-gazeTSi vxvdebiT arsebuli viTarebis
pirispir myofi sazogadoebrivi jgufebis inertulobis kritikas.
uaryofiTi mxareebis warmoCeniT qarTveli inteligencia cdilobs
aRmofxvras is maxasiaTebelebi, romlebic maTi azriT, erovnuli
ideis ganviTarebis Seferxebas uwyobs xels. marTalia, sxvadasxva poli-
tikuri orientaciis medias sakuTari mizani gaaCnda, ama Tu im partiis
109
interesebs gamoxatavda da saWiroebisada mixedviT mowinaaRmdegeTa
interesebis gabaTilebas da maTi gegmebis wamowevas cdilobda, amitom
swored im socialur fenaze akeTebda aqcents, romelic maTi dasayrdeni
iyo, magram mizani saerTo iyo: damoukideblobis aRdgena. da am miznamde
misasvleli gzebi iyo gansxvavebuli.
burJuaziis mimarT arsebuli uaryofiTi damokidebuleba
gamomdinareobda ara marto iqidan, rom isini da gansakuTrebiT msxvili
burJuazia araqarTvelebiT iyo warmodgenili, aramed iqidanac, rom is
TviTmpyrobelobis mTavari dasayrdeni iyo. im fonze, rodesac saqarTve-
loSi araerovnuli Zalebi sakmaod mravlad iyvnen da amasTan ruseTis
xelisuflebis da Cvens qveyanaSi myofi maTi moxeleebis politika
mTlianad antiqarTuli iyo, bunebrivia sxvadasxva erovnebis warmomadgen-
lebisgan Semdgari burJuazia, romelsac sakmaod didi finansuri Zala
gaaCnda aseve gulgrili iyo qarTveli erisadmi. qarTveli sazogadoebis
ZiriTadi dasayrdeni wvrili burJuazia iyo. iseve rogorc yvela
ganxilulma socialurma fenam, burJuaziamac Tavisi cnobierebis
ganviTarebis garkveuli etapi ganvlo. marTalia, pirvelma msoflio omma
burJuaziis interesebis dakmayofilebas didad Seuwyo xeli, magram 1917
wlidan Seqmnili movlenebi Tavis asaxvas poulobs maT cxovrebazec.
gazeTi `erToba~ aRniSnavda: `burJuazia istoriulad or cecxlSua
imyofeba. is momxrea politikuri Tavisuflebis damyarebis da batonymuri
naSTebis mospobis, magram amave dros is ufrTxis demokratiis
amoZravebas. muSaTa klasi mis socialur batonobas emuqreba. amitomac
aris burJuazia mefesTan morigebas arCevs. da masTan Zalauflebis
ganawilebas esarCleba~ (48, 3).
burJuazia, rogorc axali epoqis, kapitalisturi wyobis produqti,
mimarTuli iyo batonymobis naSTebis mospobisken. maTi mTavari mizani
savaWro-ekonomikuri kavSir-urTierTobebis gafarToeba da axali bazre-
bis dapyroba da Zlieri savaWro obieqtebis gaCena iyo. pirvelma
msoflio omma burJuazias saSualeba misca am gegmis realizaciisTvis.
`erToba~ werda: `burJuaziis erovnuli idea gamoixateba gabatonebul
klasad gaxdomis miswrafebaSi. aseT klasad SeuZlia mas iyos mxolod
sakuTar erovnul saxelmwifoSi. vinaidan burJuaziis erovnuli
110
miswrafeba gamoixateba sakuTari bazris gafarTovebaSi, sakuTari
vaWroba-mrewvelobis ganviTarebaSi, amitom mas esaWiroeba Zlieri
mTavroba, romelsac SeeZleba sakuTari saxelmwifo sazRvrebis
gafarToeba da sxva saxelmwifoTa bazrebze batonoba. burJuazia mTel
Taviss socialuri arsebiT agresiuli xasiaTisaa. amaSi gansxvaveba ar
aris patara da didi eris burJuazias Soris. patara belgia iseTsave
politikas awarmoebda afrikaSi, rogorc inglisi. maTi damokidebuleba
adgilobriv mcxovreblebTan erTnairi agresiuli iyo, burJuazia
cdilobs gabatonebul klasaT gaxdomas da vinaidan sxvis saxelmwifoSi
is amis SesaZleblobas ver xedavs yovel Rones xmarobs Tavis sakuTar
saxelmwifos Sesaqmnelad~. (48, 3).
igive `erToba~ wers: `axali ekonomikuri moZraobis matarebeli
erSi burJuaziaa. burJuaziis miswrafebaa rac SeiZleba gaafarTovos
warmoeba da gaxdes gabatonebul klasad. gabatonebul klasad yofna mas
SeuZlia ara marto ekonomiurad, aramed is unda iyos agreTve
gabatonebuli politikuradac. yoveli klasi iTvleba gabatonebulad
imdenad, ramdenadac is momzadebulia politikurad, vinaidan mis xelSi
politikuri ufleba is saSualebaa, romliTac is sxva klasebze
batonobs ekonomiurad. rodesac damonebuli eris burJuazia miiswrafvis
gaxdes Tavis qveynis politikuri saqmeebis baton-patroni, imas am dros
Setakeba uxdeba gabatonebul eris burJuaziasTan, vinaidan es
ukanaskneli saxelmwifos baton-patronia. swored aqedan warmosdgeba
interesTa winaaRmdegoba gabatonebul da damonebul erTa burJuazias
Soris. damonebuli eris burJuazia atyobs ra, rom mas ar ZaluZs
waarTvas gabatonebuli eris burJuazias Zala, is cdilobs Tavisi
erovnuli saxelmwifos Seqmnas, sadac is iqneba baton-patroni. misi
muSaoba am gziT warmoebs. arsdeba erovnuli partiebi, gamoaqvT
erovnuli programa da afrialeben erovnul droSas. ramdenad eri Cqaris
nabijiT midis win am axali cxovrebis gzaze, imdenad viTardeba da
Rrmavdeba erovnuli moZraoba, romelic bolos politikur moZraobad
xdeba~ (48, 3).
rogorc aRvniSne, msxvili burJuazia araqarTvelebisagan Sedgeboda
da maT qarTuli, erovnuli ekonomikis ganviTareba naklebad
111
ainteresebdaT. erovnuli ideebis matarebeli iyo wvrili burJuazia,
romelic qarTvelebiT iyo warmodgenili. wvrili burJuazia politikuri
da kulturuli elitis dasayrdeni iyo, romlis meSveobiTac fiqrobdnen
erovnuli gegmebis ganxorcielebas. `es orgvari kapitali, nacionaluri
da ucxo TamaSobs or sxvadasxva socialur rols saqarTveloSi.
pirveli, wvrili burJuaziuli, saerTo, sayovelTao movlenaa da
axasiaTebs qarTveli eris moqalaqeobriobas. meore, msxvilburJuaziuli,
gamonaklisia, aqa-iq SemoWrilia da axasiaTebs qarTvel muSa-xalxis
klasiur mdgomareobas. magram, radganac eris ekonomiuri saqmianobis
meTauri da samoqalaqo kulturis meTauri wvrili burJuaziaa, amitom
ucxo kapitalis socialuri gavlena ganaxevrebulia, proletariati
imyofeba wvrili burJuaziis kulturis gavlenis qveS. Tavis idealad
dasaxuli aqvs ara klasiuri brZoliT Tavis mdgomareobis gaumjobeseba,
aramed wvril burJuaziad gadaqceva, e.i. muSa xalxi ikvebeba wvril
burJuaziul idealebiT da sxvili kapitalis revoluciur mniSvnelobas
wvrilTan SedarebiT sruliad ar scnobs~ (62, 1). 1912 wels `klde~ werda:
`sul sxvaa qarTveli vaWari, romelic gamodis misTvis axal sarbielzed.
misTvis vaWroba carieli mogeba ar aris. mis vaWrobas erovnuli funqcia
aqvs da Tu erTis mxriv is asrulebs erovnul funqcias, is hqmnis ara
marto Tavis simdidres, erovnul simdidresac. yovlad warmoudgenelia
qarTveli vaWari politikuris indiferentizmiT iyos Sepyrobili. misi
bedi gadabmulia misi qveynis bedTan da maSasadame igi ecdeba Caebas
qveynis politikur cxovrebaSi. igi ar daerideba qveynis miwa-wyalzed
pionerad gamovides iseT saqmeSi, romelic gaamdidrebs ara marto mas,
aramed mTel kuTxesac win waswevs. cariel mogebas mis angariSSi zed
daerToba uzrunvelyofac mTeli erisa, romelic dids ekonomiur
cxovrebaSi saurTierTo Tavmdablobis rols asrulebs da amrigad igi
gaxdeba WeSmariti faqtori erovnuli cxovrebisa~ (174, 1). social-
demokratebis azriT, burJuazia ki ar unda moispos, misi arseboba dResac
saWiroao. am debulebis ufro Rrma simarTle xSirad Semdegs azrSi
ixateba xolme: saqarTvelo kapitalizmis ganviTarebiT ki ar itanjeba,
piriqiT saqarTveloSi kapitalizmis ganuviTareblobaa Cveni
CamorCenilobis mizezi~ (141, 1). `burJuazia yovelTvis imas cdilobs, rom
112
erovnuli idea gamoiyenos proletariatis winaaRmdeg. igi, ebRauWeba ra
erovnul ideas, burJuaziisa da proletariatis saerTo `erovnul~
interesebze laparakobs da proletariatis klasobrivi brZolis
interesebi `wminda erovnul~ interesebs unda daumorCilos. gasagebia,
rom amiT burJuazia lamobs Camoacilos proletariati burJuaziis
winaaRmdeg brZolis saarsebo amocanas. imisaTvis, rom Tavis klasobriv
interesebs emsaxuros burJuazia mzadaa Tavi gamoacxados
`socialistad~, an kidev `socialist-nacionalistad~ da am tituliT
akeTos Tavisi saqme~ (210, 45).
rogorc yvela socialuri fenis Tu jgufis, ise burJuaziis
rolis, uflebebis da funqciis mimarTac araerTgvarovani mosazrebebi
arsebobda. Tumca, erTi ram faqti iyo, burJuazia 1900-1921 wlebis
saqarTvelos socialuri garemos Semadgeneli nawili iyo, romelsac
sakuTari mizani da istoriuli daniSnuleba gaaCnda. amitom XX saukunis
pirveli ocwleulis movlenebis Sefaseba aRniSnuli sakiTxis ganxilvis
gareSe warmoaudgenelia.
$7. inteligencia
1900-1921 wlebis saqarTveloSi qarTveli sazogadoebis cnobierebis
CamoyalibebaSi gansakuTrebuli roli iTamaSa inteligenciam.
Tanamedrove Teoriul literaturaSi gamoiyeneba termini: kulturuli da
politikuri elita. disertaciaSi viyeneb orive cnebas, radgan vfiqrob,
rom maT Soris azrobrivi kavSiri arsebobs. rac Seexeba dasaTaurebas
inteligencia, gamomdinare iqidan, rom XX saukunis pirveli ocwleulis
saqarTveloSi farTod iyo gavrcelebuli sityva `inteligencia~, am
motiviT ucvlelad davtove. miT umetes, rom aRniSnul etapze
inteligenciis Semadgenel nawilad aRiqmebodnen: politikosebi,
113
mwerlebi, mecnierebi, sazogado moRvaweebi, moswavleebi, studentebi.
aqedan gamomdinare maTi moRvaweobis gaSuqebas mniSvnelovani adgili
davuTme.
rogorc ukve aRvniSne, Tanamedrove Teoriul literaturaSi
inteligenciis roli sakmaod mniSvnelovnad miiCneva da swored is
miiCneva erovnuli identobisTvis damaxasiaTebeli kriteriumebis gaZlie-
rebisa da sazogadoebis farTo fenebis erovnuli cnobierebis amaRlebis
Semomqmedad. misi roli, agreTve gadamwyveti iyo XX saukunis pirveli
ocwleulis saqarTveloSi.
miuxedavad imisa, rom dReisaTvis zemoT aRniSnuli orive termini
gamoiyeneba, saboloo Camoyalibebuli gansazRvreba Tu vin aris
inteligencia ar arsebobs. amjerad me ar Sevecdebi amis gansazRvras,
radganac es scildeba Cemi kvlevis sferos, Tumca gamomdinare iqidan
rom 1900-1921 wlebis mediasa Tu literaturaSi gavrcelebuli da
miRebuli termini inteligencia iyo da radganac Cemi mizani aRniSnuli
periodisTvis damaxasaiTebeli movlenebis Sefasebaa gamoviyeneb
inteligenciis im Sinaarsobriv mxares, rac gavrcelebuli iyo swored am
epoqaSi.
saerTod, rodesac XX saukunis pirveli ocwleulis qarTvel
inteligenciaze vsaubrobT, pirvel rigSi unda gaviTvaliswinoT, rom am
socialuri jgufis Semadgenel nawilad ar moviazroT mxolod
kulturuli da politikuri elita, romelic wamyvani Zala iyo da xSir
SemTxvevaSi gansazRvravda kidec qarTveli eris cxovrebis mimarTulebas.
am periodis inteligencia SeiZleba or jgufad davyoT: 1.
kulturuli da politikuri elita, romelSic Sediodnen sxvadasxva
politikuri partiis warmomadgenlebi da sazogado moRvaweebi: mecniere-
bi, mwerlebi, poetebi, msaxiobebi. da 2. qalaqis da soflis inteligencia:
maswavleblebi, eqimebi, studentebi, moswavleebi. yvela eseni Taviseburi
gziT sazogadoebasTan kavSiris damyarebas cdilobdnen. arCil jorjaZe
inteligencias sazogadoebis gardamqmnelis rols aniWebda da masSi
xedavda wamyvan Zalas qveynis winsvlis gzaze. igi aseve saubrobs
qarTveli da evropeli inteligenciis saerTo da ganmasxvavebel niSnebze.
`ra mizezia, rom evropaSi da CvenSi erT da igive epoqaSi inteligencias
114
srulebiT gansxvavebuli miznebi hqondaT? amis mizezi erTaderTia. XIX
saukunis dasawyisidan, evropiel did erTa inteligenciis cda da natvra
iyo gaumjobeseba ukve arsebul mravalStoian nacionalur cxovrebisa da
demokratiul dawesebulebaTa saSualebiT ekonomiur da politikur
Tanasworobis dafuZneba moqalaqeTa Soris. CvenSi qarTvel eris
politikur cxovrebis ZiriTad cvlilebaTa gamo yoveli gonebagaxsnil
qarTvelis movaleoba iyo _ Seeqmna, gamoerkvia da gaemtkicebina is axali
saqarTvelos vinaoba da pirovneba, uromlodac aramc Tu warmateba,
aramed misi arsebobac SeuZlebeli iyo. Cvens Zvel moRvaweebis
dafasebaSi es yovelTvis unda gvqondes mxedvelobaSi~ (280, 31). noe
Jordanias inteligencia miaCnda xalxisadmi dapirispirebul da misdami
mtrulad ganwyobil ZalaT. misi azriT, `inteligencia abnelebs da
burusSi xvevs im arsebul antagonizms, romelic namdvilad arsebobs
cxovrebaSi, magram es jer kidev ver Sesula mTel Tavis ZalaSi, amiT is
win eRobeba cxovrebis winmsvlelobas. inteligencia Tavis uneburad
reaqciul rols TamaSobs~ (280, 36).
qarTul istoriografiaSi saTanado yuradReba daeTmo inteligen-
ciis sakiTxis Seswavlas. am mxriv aRsaniSnavia: erasti axobaZe,
`qarTveli demokratiuli inteligencia da revoluciuri moZraoba
saqarTveloSi~ (211), akaki surgulaZe, `qarTveli demokratiuli
inteligencia sam revoluciaSi (1900-1921)~ (280) `narkvevebi qarTveli
inteligenciis istoriidan~ (278), v. oniani `ruseTis demokratiuli
inteligencia XIX saukunis damlevsa da XX saukunis damdegs~ (251).
erasti axobaZis naSromSi yuradReba gamaxvilebulia wvrilburJuaziuli
partiebis winaaRmdeg saqarTvelos bolSevikebis Seurigebel brZolaze.
onianis naSromi naklebi masaliT warmogvidgens qarTveli inteligenciis
moRvaweobas. meti informaciis Semcvelia akaki surgulaZis naSromebi.
misi azriT: `revoluciamdel saqarTvelos inteligencia ZiriTadad
wvrilburJuaziul-glexuri iyo socialuri warmomavlobiTac (wvril
mwarmoebelTa, vaWarTa, sasuliero pirTa da glexTa Svilebi) da
ganwyobilebiTac wvrilburJuaziul-radikaluri iyo. igi sisxlxorceu-
115
ad iyo dakavSirebuli erovnul yofasTan da misi yvelaze jansaRi
tradiciebis aRorZinebisaTvis ibrZoda... es inteligencia Tavisi qveynis
gadarCenis erTaderT gzas carizmis koloniuri reJimis damxobaSi
xedavda~ (278, 21-22).
qarTul mediaSi sakmaod xSiri iyo qarTveli inteligenciis
kritika araqarTuli, araerovnuli moRvaweobis gamo. qarTveli
sazogadoebis nawili fiqrobda, rom `gadagvarebuli~ da `garusebuli~
inteligencia ver asrulebda im misias, rac drom da istoriam daakisra.
`arsad, arc erT erSi, inteligencia iseT umoqmedobas ar iCens, rogorc
CvenSi. arsad ise mowyvetili ar aris igi mSobel xalxs, rogorc CvenSi.
aiReT romeli kulturuli eri geneboT, Tu is gaevropielebis gzas
dasdgomia da daakvirdiT mis cxovrebas. Tqven eWvs gareSea, naxavT, rom
iq inteligencia saTaveSi udgas ra mSobeli qveynis kulturul
winmsvlelobas, mTeli Tavisi Zal-RoniT mxurvale monawileobas iRebs
praqtikul sazogado saqmeebSi. soflad da qalaqad yovelgvar
kulturul dawesebulebis daarsebasa da warmoebas is kisrulobs. igi
kvaldakval misdevs xalxis ekonomiur da gonebriv ganviTarebas. aarsebs
xalxisave daxmarebiT droisa da garemoebis Sesafer kulturul
dawesebulebebs, energiulad da naTlad awarmoebs qveynis sakeTildReo
saqmes, riTac saukeTeso momavlisaken miuZRvis qveyanas, naTel sxivsa
hfens is mSromelTa da dabeCavebulTa mZime cxovrebas. es xdeba, rogorc
damoukidebel, ise CvensaviT dabeCavebul erebSi, miuxedavad klasobriv
winaaRmdegobis gaRrmavebisa~ (37, 1). gazeTi `mnaTobi~ ki 1911 wels
inteligencias aseT Sefasebas aZlevda: `qarTveli inteligencia im
TaviTve igive umaRlesi wodeba iyo, is sul erTianad Sesdgeboda
umaRlesi wodebis Svilebisagan da gasakvirveli ar aris Tu imasac
mamapapaTa `Cinovnikuri~ suli Rrmad hqondaT gamjdari Zvalsa da
rbilSi. magram wodebriv Semadgenlobas rom Tavi davaneboT, es
inteligencia Tavisi miswrafeba-idealebiT im Tavidanve Tavadaznauruli
iyo da dResac aseTi darCa~ (111, 3).
qarTveli inteligenciis daniSnulebad miiCneoda qarTveli eris
erovnuli cnobierebis amaRleba da maTi interesebis dacva. ruseTis
TviTmpyrobelobis antiqarTuli politikis Sedegad gamowveuli
116
problemebi, rac erovnuli cxovrebis TiTqmis yvela sferoSi
gamoixateboda, bunebrivia, qarTveli eris cnobierebis da cxovrebis
wesis Secvlas ganapirobebda. inteligencia ki, sazogadoebis yvelaze
ganaTlebul da gaTviTcnobierebul nawilad miiCneoda da arc Tu
usafuZvlod, amitom maT movaleobas Seadgenda qarTveli eris intresebis
dacva. akaki surgulaZis azriT: `qarTveli demokratiuli inteligenciis
erovnul-kulturuli saqmianoba, romelic xalxis ganaTlebas, misi
erovnuli meobis dacvas, TviTSegnebis gaRvivebas, patriotuli suliskve-
Tebis aRzrdas emsaxureboda~ (280, 128).
rogorc ukve aRvniSne, inteligenciis wreSi sxvadasxva politikuri
mimarTulebis warmomadgenlebi iyvnen gaerTianebuli, amitom TiToeuli
maTgani pirvel rigSi, sakuTari partiis da interesebis dacvas
eswrafvoda da maTi Sexedulebebidan da mrwamsidan gamomdinare
cdilobda sakuTari ideologiis realizebas sazogadoebaSi. amitom
`iveria~ inteligents Semdeg movaleobas akisrebs: `yvela eris
inteligentobis aucilebel da uTuo moTxovnilebas Seadgens, rom mas
garkveuli hqondes da icodes Tavisi eris warsuli cxovreba, rom mas
gagebuli hqondes is miswrafeba da ideebi, rac mas asuldgmulebda da
erad xdida, rom mas Seswavlili hqondes eris Tanamedrove viTareba, misi
gonebrivi, zneobrivi da ekonomiuri mdgomareoba... aqvT Tu ara qarTvel
inteligentebs aucilebeli Tviseba inteligentobisa? gadaWriT SeiZleba
vTqvaT, rom ara da ara~! (85, 3). inteligenciis roli da movaleoba
qarTveli eris TviTSegnebis amaRleba da qarTuli saqmis keTeba iyo,
radganac swored is warmoadgenda sazogadoebis ganaTlebul da
gaTviTcnobierebul nawils, romelic naTlad xedavda saqarTvelos
politikuri da kulturuli gadarCenis saWiroebas. amis nacvlad ki
sawinaaRmdego viTareba iyo: `sakuTar istoriul xanaSi inteligencia
brZolis unars kargavs da dedaqalaqis dawesebulebebs afarebs Tavs.
sruliad saqarTvelos inteligencia amJamad TbilisSi zis. sxva kuTxeebi
saqarTvelosi marto moxeleT, komisrebsa, erobis moRvaweT da miliciis
ufrosebs darCeniaT. dRes Cveni inteligencia daeSva am mimarTulebiT,
saidanac mas aRmarTi winaaRmdegoba ar mohxvdeba. inteligencia
gapasiurda, yvela TbilisSi da provinciebSi aravin. ai, dRevandeli
117
devizi inteligenciisa~. (33, 4)
XX saukunis 10-iani wlebidan, pirveli msoflio omis wina da
mimdinare periodSi gansakuTrebiT gaaqtiurda politikuri elita,
romelic saqarTvelos ganTavisuflebis saxeliT gamodis. saerTod,
kulturuli da politikuri elitis mizani erTi iyo: qarTveli eris
erovnuli cnobierebis amaRleba da damoukideblobis aRdgena. Tumca am
miznamde sxvadasxva gzebiT midiodnen. kulturuli elita, romelsac
mwerlebi, mecnierebi da msaxiobebi Seadgendnen socialuri fenebis
saganmanaTleblo da erovnuli Segnebis amaRlebas cdilobda.
politikuri elita ufro meti radikaluri xasiaTis nabijebiT
gamoirCeoda da saqarTvelos saxelis sazRvargareT gatanas da evropis
daxmarebiT ruseTis gavlenisgan ganTavisuflebas cdilobda. am mxriv
aRsaniSnavia, jer kidev 1907 wels varlam CerqeziSvilis haagis
saerTaSoriso konferenciaze gamosvla da saerTaSoriso sazogadoebas-
Tan mimarTva aRedgina da daecva ruseTs georgievskis traqtatis
principebi. rogorc vxedavT, am etapze qarTveli sazogadoebis wamyvani
nawili gadamwyvet moTxovnebs ar ayenebs da mxolod avtonomiiT
kmayofildeba. aRsaniSnavia 1913 wels JenevaSi qarTvelTa jgufis mier
`Tavisufali saqarTvelos~ daarseba, 1914 wels JenevaSive Camoyalibebuli
`saqarTvelos damoukideblobis komiteti~. 1916 wels mixako wereTlis
gamosvla mcirericxovan erTa II kongresze qalaq lozanaSi. misi
moxsenebis Tema iyo `qarTveli eris uflebani~, sadac mouwoda yvelas
daxmarebodnen qarTvel ers ruseTis mier darRveuli georgievskis
traqtatis pirobebis aRdgenaSi.
gazeTi `axali saqarTvelo~ 1919 wels werda: `saqarTvelos
sinamdvilem mSobliuri inteligencia brZolis qarcecxlSi gamoatara.
qarTveli inteligencia am sityvis WeSmariti aRqmiT TviTmpyrobel
ruseTis saqarTveloSi barbarosobis da Zalmomreobis protesti iyo.
Cveni intelgencia erovnul-revoluciuri cecxliT iyo anTebuli.
inteligent-teroristebis saxeebi da cimbirSi daWleqebuli filtvebi
mowmoben, rom qarTveli inteligencia mudam aqtiuri iyo, yovelTvis
omobda, mudam aqtiuri iyo~ (33, 4).
qarTveli studentebis da moswavleebis roli gaSuqebulia
118
naSromebSi: guram Sengelia `ase iriJraJa... saqarTvelos demokratiuli
inteligencia ruseTis pirveli burJuaziul-demokratiuli revoluciis
periodSi~ (290), `qarTveli demokratiuli inteligencia revoluciur-
ganmaTavisuflebel moZraobaSi (1907-1917)~ (291), v. oniani `demokratiuli
inteligencia ruseTis pirveli revoluciis periodSi~ (251) da sxva. aq
ZiriTadad aqcenti keTdeba studentebis revoluciur moRvaweobaze da im
rolze, rac iTamaSes 1905-1907 da 1917 wlebis revoluciebSi.
rogorc ukve aRvniSne, XX saukunis pirveli ocwleulis
saqarTveloSi arsebobda ori ideologia: nacionalizmi da socializmi.
TiToeul ideaTa Semoqmedebs da realizatorebs gansxvavebuli gziT
esaxebodaT brZola. zemoT dasaxelebuli monografiebi ZiriTadad
sabWoTa periodSia Seqmnili, miuxedavad maTi didi mecnieruli
Rirebulebisa, rac gamoixateba sakmaod mravalricxovani da mravalfero-
vani faqtebis saaSkaraoze gamotaniT da SefasebiT aq mxolod
moswavleebis da studentebis erTi nawilis erTi mxarea Seswavlili _
revoluciuri moRvaweoba. rogorc viciT, social-demokratiuli partia
aarsebda organizaciebs studentebis da moswavleebis revoluciuri
ideebiT aRzrdis mizniT da is faqti, rom 1905-1907 w.w. da 1917 wlis
revoluciebSi mravalricxovnobiT gamoirCeoda studentebi, moswavleebi
aRniSnulis gamoxatuleba iyo. bolSevikebi xelmZRvanelobdnen leninis
lozungiT, rom sazogadoebis yvela fena da maT Soris moswavle-
axalgazrdoba ganewyoT TviTmpyrobelobis winaaRmdeg da arsebuli
ukmayofileba, romelic gamomdinareobda ZiriTadad socialuri da
ekonomikuri mdgomareobidan politikuri xasiaTi miecaT. v. oniani
aRniSnavs: `moswavle axalgazrdobis politikuri aRzrdisa da maTSi
social-demokratiuli ideebis Setanis mizniT, rsdmp Tbilisis komitetis
xelmZRvanelobiT TbilisSi Seiqmna axalgazrdobis organizacia,
romelic aerTianebda ufrosi klasis mowafeebs. social-demokratiuli
partiis xelmZRvanelobiT am organizaciam mgznebare revoluciuri
muSaoba gaSala moswavle axalgazrdobaSi. Tbilisis komitetis
miTiTebiT axalgazrdobis organizaciam 1902 wels gamosca ramdenime
nabeWdi biuleteni. moswavle axalgazrdobaSi revoluciuri moZraoba
dRiTidRe Zlierdeboda. man masobrivi xasiaTi miiRo quTaisis komitetis
119
xelmZRvanelobiT 1904 wels quTaisSi moewyo moswavle-axalgazrdobis
masobrivi demonstracia mefis mTavrobis winaaRmdeg~ (251, 50). es sakiTxis
mxolod erTi mxarea.
XIX saukunis II naxevridan, batonymobis gauqmebis Semdeg, rodesac
mimdinareobda sxvadasxva saxis reformebi sazogadoebis uflebebis
gazrdisaTvis da saxelmwifoebriv saqmianobaSi CarTvisTvis, rogorc
ukve aRvniSne samocianelebi amasTan erTad erovnuli cnobierebis
amaRlebisTvis gadamwyvet nabijebs dgamen.
swored aRniSnuli periodidan moyolebuli sakmaod aqtiurdeba
sazogadoebis wamyvani nawili qarTveli studentebis dasaxmareblad,
romlebic ganaTlebas saqarTvelos farglebs gareT ruseTSi iRebdnen.
qarTuli kulturuli elita imedovnebda, rom ganaTlebamiRebuli
qarTvelebi samSobloSi dabrunebis Semdeg axali ZalebiT Seudgebodnen
samSoblos interesebis dasacavad moRvaweobas da ruseTSi miRebul
codnas da gamocdilebas sakuTari qveynis aRorZinebas moaxmardnen.
jer kidev XIX saukunis 70-ian wlebSi TbilisSi Camoyalibda
`Tbilisis keTilmoqmedi sazogadoeba~, romlis mizani Raribi
studentebis daxmareba iyo. am mimarTulebiT didi roli iTamaSa
`qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebelma sazogadoebam~,
romelic sxvadasxva cnobil saqmianobasTan erTad qarTveli studentebis
daxmarebaSic aqtiur monawileobas iRebda. amgvari RonisZiebebi qarTve-
li sazogadoebis mxridan mxolod erTjeradi ar yofila da mTeli XIX
saukunis II naxevarSi maqsimalurad cdilobdnen am mimarTulebiT
moRvaweobis gaZlierebas. am sakiTxs naTlad asaxavs ir. tatiSvilis da
T. dekanosiZis naSromi `moskovis universiteti da qarTveli
axalgazrdoba~ (282).
XX saukunis dasawyisisTvis ukve farTo xasiaTi hqonda miRebuli
qarTveli axalgazrdebis sazRvargareT swavlas, romelTa garkveuli
nawili politikuri, nawili ki kulturuli elitis warmomadgeneli
gaxda. samson fircxalava igonebs Tavis memuarebSi qarTveli
studentebis ruseTSi cxovrebis Sesaxeb. `didi xniT da ambiT
vemzadebodiT qarTveli studentebi yovelwliuri qarTuli `saRamo-
balis~ mosawyobad. igi iyo araTu materialuri saxsris momcemi, aramed
120
qarTuli kulturis propagandis saSualebac. yvela zomas vxmarobdiT
rom igi rac SeiZleba Sinaarsiani da saintereso gamosuliyo. da,
marTlac, Cveni `saRamo~ did sazogadoebas izidavda, saqarTveloSic
vugzavnidiT warCinebul pirebs sapatio bileTebs, rasakvirvelia, isini
ver gveswrebodnen, magram daxmarebas gvigzavnidnen. `saRamos~ programaSi
aucileblad Sedioda qarTuli simRerebi, qarTuli cekva da cocxali
suraTebi, qarTuli literaturidan da cxovrebidan~ (205,26).
XX saukunis dasawyisidan qarTul mediaSi intensiuri xdeba
studentebis da moswavleebis mdgomareobasTan da maTi erovnuli
Segnebis amaRlebasTan dakavSirebiT publikaciebis beWdva, rac erT
mizans: maTi rolis da funqciebis gamokveTas emsaxureboda modernul
periodSi. XIX saukunis II naxevridan dawyebuli procesi, 90-ian wlebSi
garkveul cvlilebas ganicdis, rac gamowveulia erTi mxriv, glexobis
da meore mxriv, axali socialuri fenis proletariatis interesebis
dacvasTan. XIX saukunis 90-ian wlebSi politikuri situacia icvleba
mTlianad ruseTSi da bunebrivia es Tavisebur gamoZaxils poulobs
saqarTveloSic. am gavlenis Sedegad qarTulma erovnulma ideam trans-
formacia ganicada, marTalia grZeldeba ilias mier Camoyalibebuli
ideologiis mizanmimarTuli ganxorcieleba, magram aq erovnuli Segnebis
gaZlierebasTan erTad, muSaTa klasis revoluciuri moZraobis aqtiuro-
basTan dakavSirebiT, am cvlilebis gaTvaliswinebac saWiro iyo.
miuxedavad zemoT aRniSnulisa, qarTveli sazogadoeba yovelTvis
TanagrZnobiT ekideboda studentebis mdgomareobis gaumjobesebas. gazeTi
`iveria~ werda: `wels peterburgis qarTvelobas didi gamofxizleba
etyoba: studentebis saRamom Cinebulad Caiara, sxva warsul wlebzed
meti wminda Semosavali darCaT moswavleebs. Sesdga axalgazrda qal-
vaJTa wre, romelic didi xalisiT swavlobs qarTul istorias da
literaturas. axalgazrda, Cveni privat-docenti i. javaxiSvili ukiTxavs
maT yovel kviras leqciebs kerZo binazed, msmenelni gul-modgineT
emzadebian am leqciebisTvis, sweren referatebs da CvenTvis uCveulo
Tav-gamodebiT epyrobian am saqmes. amas garda, arsdeba aq ramodenime
axalgazrdebisagan inteligent qarTvelTa mudmivi wre, romelsac azrad
aqvs, SeZlebisdagvarad qarTul morig kiTxvisaTvis sataxto qalaqSive
121
zrunva. am azriT dawyebulia ukve molaparakeba Jurnal-gazeTebis
warmomadgenlebTan, rom sxvadasxva saWiroebaTa Sesaxeb SeiZlebodes
azris gamoTqma periodulad rusul presaSi. erTi sityviT, qarTveli
sazogadoeba fxizldeba aq. vinatroT, rom didxans gahyolodes mas es
ganwyobileba da `Cveneburad~, Cveulebrivad ar daeviwyebinos saqebi da
sasurveli azrebi~ (92, 3).
1920 wels `qarTveli studenti~ wers: `qarTveli studentoba
yovelTvis iyo gamsWvaluli erisadmi siyvarulis uwmindes grZnobiT.
drois xangrZlivobam da ukiduresma devnam ucxo mxareSi ver Cahkla is
diadi samSoblosadmi siyvarulis grZnoba, romelic cecxlebrivis
gznebiT Rvivoda mis gulSi, samSoblos ukidures gasaWiris da saSinel
movaleobis Rrma SegnebiT dadga eris Tavisuflebis mowinave
sadarajoze da TavganwirviT ibrZoda saxelovnad~ (153, 2).
amrigad, ganxiluli faqtobrivi monacemebi cxadyofs qarTveli
inteligenciis brZolas saqarTvelos interesebis dacvisaTvis.
bunebrivia, aseTi farTo masStabis sakiTxis gadawyveta mxolod erT
paragrafSi rTulia, Tumca gamomdinare disertaciis miznidan, rom
aRvadgino da Sevafaso XX saukunis pirveli ocwleulis qarTuli
garemo mxolod aRniSnuli sakiTxis gaSuqebiT Semovifargle.
122
Tavi IV.
nacionaluri narativis formireba da nacionaluri
simboloebi (1900-1917).
$1. istoriuli mexsiereba da tradicia
rogorc ukve aRvniSne, 1900-1921 w.w. metad rTuli periodia. qarTul
sinamdvileSi kapitalisturi sistemis Camoyalibebis Semdeg iwyeba axali
gardaqmnebi ara mxolod ekonomikuri, aramed socialuri da politikuri
TvalsazrisiT. es aris ori sruliad gansxvavebuli ideologiis:
nacionalizmis da socializmis propagandis periodi. nacionalizmis da
socializmis ideologebi cdiloben yvela socialuri fenis faseulo-
baTa gaerTgvarovnebas, gansxvaveba imaSia, rom socializmi miznad isaxavs
saerTo mSromelTa saxelmwifos Seqmnas, nacionalizmi _ ki
saxelmwifoebrivi da erovnuli Segnebis amaRlebiT Tavisuflebis
brZolis mowodebas damoukideblobis aRdgenisaTvis. miuxedavad social-
demokratiis aqtiurobisa, saqarTveloSi nacionalisturi ideologia
mTavari iyo, miT umetes, rom rogorc cnobilia, TviTon social-
demokratebi nawilobriv erovnul poziciaze idgnen. swored amiT
aixsneba is, rom mTavari aqcenti keTdeba iseT identobriv
maxasiaTeblebze, rogoricaa istoriuli maxsovroba, tradicia, Teatri,
muzeumi.
istoriuli warsulis da tradiciebis rolze saubari mediis
saSualebiT epoqis erT-erTi aucilebeli moTxovna iyo. aRniSnul ideaTa
mniSvneloba qarTveli eris cnobierebaSi yovelTvis didi iyo da
saukuneebis manZilze erovnuli TviTSegnebis ganmtkicebisTvis Seqmnil
ideologiaSi swored warsulis maxsovrobas ekava didi adgili. 1901
wels gazeT `iveriaSi~ vkiTxulobT: `mogoneba im tanjva-wamebisa,
romelic xalxs gamouvlia mTeli istoriuli cxovrebis ganmavlobaSi,
survili masTan erTad wamebisa, gaTvaliswineba da dafaseba misis
warsulis gonebriv da zneobriv namoqmedarisa, Seswavla istoriuli
nawarmoebisa, _ ai ra Seadgens aucilebel Sinaarss erovnebisas, ai ra
hqmnis mas! amisTvis im xalxs, romelsac Tavisi warsuli istoriuli
123
cxovreba daviwyebia da mama-papaTa Rvawlsa da namoqmedars ar igonebs,
eri ar ewodeba. is mxolod individuumTa ubralo krebulia, brboa. aseT
xalxs momavalic ver gauRimebs, is mas ver gaaxarebs. mas momavalSi sxva
Zlier erebis morCileba moelis (85, 1). sakuTari qveynis istoriis,
tradiciebis, erovnuli idealebis gamgrZelebeli da damcveli eri
SeZlebs drois msvlelobaSi sakuTari saxelmwifoebriobis SenarCunebas
da ganviTarebas~ (87, 1). marTalia, disertaciaSi gamoTqmuli mosazrebebi
Camoyalibebulia wayaroTa sxvadasxva tipis Seswavlis saerTo analizis
safuZvelze, magram naSromis am nawilSi ZiriTadad daveyrdnobi beWduri
mediis monacemebs, romelic am mxriv mTavar rols TamaSobda.
saukuneebis manZilze qarTulma erTobam konsolidaciis formirebis
sxvadasxva faza gaiara. XIX saukunis II naxevarSi ki ganviTarebis axal
stadiaSi Sevida. XX saukunis pirvel ocwleulSi mimdinare movlenebi
swored am epoqis ideuri gagrZelebaa. rogorc cnobilia, qarTuli Cven-
jgufis wevrebi erTobad Tavs moiazrebdnen iseT faseulobebze
dayrdnobiT rogoricaa qarTuli ena, religia da mefobis instituti.
swored amitom XIX saukunis dasawyisidan moyolebuli ruseTis xelisuf-
lebam saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis gauqmebis Semdeg
mTavari Zala mimarTa qarTuli erTobis arsebobis tradiciuli
elementebis: mefobis institutis, qarTuli marTlmadidebeli eklesiis
da qarTuli enis gauqmeba-Sesustebisaken.
XIX saukunis I naxevarSi antirusuli ajanyebebis warumateblad
dasrulebis Sedegad, qarTuli kulturuli da politikuri elita
darwmunda im etapze saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis
aRdgenis uperspeqtivobaSi da aqedan gamomdinare XIX saukunis II
naxevridan iwyeba erovnuli moZraobis axali etapi. adrindeli stiqiuri
SeiaraRebuli winaaRmdegobebi adgils uTmobs ideologiur brZolas,
saTanado Segnebis gaRvivebas mosaxleobaSi, rasac mTeli qarTveli
sazogadoeba unda Seemzadebina koloniuri uRlis mosaSoreblad (243).
erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis ideologebi Semdeg miznebs
isaxavdnen: 1. avtonomiis formiT ruseTis qveSevrdomobaSi gaerTianebas;
2. XIX saukunis 60-iani wlebidan saglexo reformisa da burJuaziuli
reformebis Semdeg gaCnda met-naklebad Tavisufali socialuri fena.
124
saukuneebis ganmavlo-baSi glexis feodalur sistemaze morgebuli
cnobiereba axali sistemis pirispir aRmoCnda. amitom qarTuli
kulturuli da politikuri elitis sazrunavi xdeba iuridiulad
Tavisufali fenis sazogadoebasTan integracia; 3. qarTuli kulturuli
memkvidreobisa da saqarTvelos istoriis propaganda-aqtualizacia.
XIX saukunis 90-iani wlebisaTvis saqarTveloSi sabolood
Camoyalibda kapitalisturi sazogadoebisaTvis damaxasiaTebeli axali
socialuri struqtura. qarTuli sazogadoeba gardamaval xasiaTs
atarebda da batonymuri sistemis naSTebis likvidaciidan kapitalizmis
saboloo gamarjvebisaken mimaval gzaze idga. sazogadoebis gamravalfer-
ovnebasTan erTad sxvadasxvagvari gaxda sazogadoebis Semadgeneli
socialuri fenebis, jgufebisa Tu klasebis interesebic. yvela maTgans
sakuTari miswrafebebi gaaCnda da cdilobda isini sxvadasxva gziT
daekmayofilebina (265, 9) aseT viTarebaSi qarTuli kulturuli da
politikuri elita ormagad sapasuxismgeblo mdgomareobaSi aRmoCnda.
saWiro iyo sworad SemuSavebuli da warmarTuli erovnuli programa,
romelsac erTobis wevrebis homogenizaciisTvis unda Seewyo xeli da
momavalSi maTi konsolidacia uzrunveleyo. es pirvel rigSi kulturis
erTobiT unda gamoxatuliyo. saqarTvelos yvela kuTxis warmomadgenels
unda hqonoda gancda imisa, rom `qarTveli eri erTia: kaxeli, imereli,
qarTleli, fSav-xevsuri, mTiuli, javaxeli, imereli, aWareli, megreli,
guruli da svani, yvela qarTvelia, yvelas udis qarTuli sisxli, yvela
laparakobs qarTul enaze, yvelas erTad gamouvlia warsul saukuneebSi
erTi da igive sixaruli da ubedureba. dRes yvela erT tafaSi iwvis da
yvelas uRvivis an unda uRvivodes erTnairi miswrafeba_kulturuli
Tavisufleba~ (96, 2). erTaderTi, rac anawilebs qarTvelebs erTmaneTis-
gan mxolod geografiuli sazRvrebi da geografiuli saxelwodebebia.
sinamdvileSi ki saqarTvelo erTiani qveyanaa da is mxolod qarTveli
eris kuTvnilebaa. qarTuli sazogadoebis moazrovne nawili kargad
acnobierebda kulturis erTobis aucileblobas, sazRvrebis mospobas,
ara marto calkeul kuTxeebs, aramed socialur klasebs Soris da
saerTo, erovnuli ideologiis irgvliv gaerTianebas. `samSoblos
siyvaruli ar Seadgens erTi romelisame klasis monopolias, is aris
125
saerTo grZnoba da, rogorc aseTi dgas klasobriv psixologiaze maRla.
ra idealebis momxrec unda iyos gansazRvruli socialuri klasi, ra
gamwvavebuli formac unda hqondes miRebuli klasobriv ganxeTqilebas,
saerTo erovnuli interesebi mainc realuri faqtia, romlis uarisyofa
mxolod Zalad dabrmavebis momaswavebelia. es saerTo niadagi advilad
dasanaxia gansakuTrebiT maSin, rodesac ers gareSe mtrisgan gansacdeli
moelis da rodesac mTeli eri erTdeba erovnul individualobis
dasacavad. aseTi momenti iwvevs erovnul enTuziazms da erovnul ZalTa
gaerTianebas. aseT dros klasobrivi winaaRmdegoba kargavs gamwvavebul
formas, is droebiT qreba da eri mTel Tavis ZalRoniT saerTo mtris
winaaRmdeg midis ieriSiT. (94, 2).
qarTuli kulturuli da politikuri elitis mxridan amgvari
mowodebebi SemTxveviTi ar yofila. istoriis ganviTarebis aRniSnul
monakveTSi qarTul sazogadoebas erovnuli Segnebis amaRleba namdvilad
esaWiroeboda. swored amitom ar darCenila arc erTi Jurnali da gazeTi,
arc erTi erovnuli dawesebuleba, sadac am problemaze ar iqneboda
saubari. giorgi gavazavas azriT, `pirveli moTxovnileba eris aRsadge-
nad aris misi erovnuli cnobierebis gamoRviZeba. Tu calke piri vera
grZnobs, rom igi nawilia erisa, rom misi bedniereba damokidebulia, Tu
materialurad ra, sulierad mainc mTeli eris bednierebaze, ra Tqma
unda yoveli erovnuli xasiaTis Sromac SeuZlebelia~ (224, 10).
rusuli gavlenis Sedegad erovnuli cnobierebis Sesustebas Tan
daerTo mTeli rigi socialur-ekonomikuri da politikuri gardaqmnebi,
rac batonymobis gauqmebas, glexobis, rogorc axali Tavisufali fenis
statusiT gaCenas, kapitalizmis damkvidrebas da proletariatis
Camoyalibebas, revoluciebis mravalricxovnobas da gansxvavebuli
ideologiebis arsebobas ukavSirdeba. axali gamowvevebis winaSe
aRmoCenili gauTviTcnobierebeli sazogadoeba arc erTmaneTs indobda
da saerTo mtris winaaRmdeg brZolis nacvlad gauTavebel Sida
dapirispirebas axmardnen drosa da energias. amasTan dakavSirebiT 1876
wlis gazeT `droebaSi~ vkiTxulobT: `qarTvelebs rom saRi erovnuli
Segneba hqondeT, mtkiced idgnen im rwmenaze, rom erovnebis gareSe
miuwvdomelia kultura, maSin Seqmnidnen iseT sulier erovnul wres,
126
romelic winaaRmdegobas gauwevda garegan borotebas, erovnuli vinaoba
ar daiCagreboda ise sastikad da SesaZlebeli iqneboda pirovnebis
warmoSoba da ganviTareba, miuxedavad garegani dabrkolebisa. amis
nacvlad, ojaxSi, sazogadoebaSi, kerZoobaSi Cven vxedavT mxolod
miswrafebas erovnuli wris mospobisadmi. gareSeebis devnils Cven
TviTon ara nakleb vdevniT da vaZlierebT im pirobebs, romlebic
uaryofen Cvens arsebobas~ (45, 1).
swored amitom cdilobdnen nacionalizmis ideologebi erovnuli
maxasiaTeblebis wina planze wamowevas da propagandas. istoriuli
maxsovroba da tradicia koleqtiuri kulturuli identobis erT-erTi
aucilebeli atributia. XX saukunis I ocwleulSi qarTuli kulturuli
da politikuri elita mTlianad orientirebulia qarTuli enisa da
warsulis maxsovrobis da tradiciebis SenarCuneba-ganmtkicebaze. es
procesi Tavisi arsiT, rogorc Cans, universaluria. amas kargad aCvenebs
Teoriuli literatura: `samSoblo xdeba istoriu-li mexsierebisa da
asociaciebis sacavi adgili, sadac `Cveni~ brZeni winaprebi, wmindanebi da
gmirebi cxovrobdnen, Sromobdnen, loculobdnen da ibrZodnen. yovelive
amis gamo mSobliuri miwa unikaluri xdeba, misi mdinareebi, sanapiroebi,
tbebi, mTebi da qalaqebi `sakralur~ mniSvnelobas iZens~ (269, 11. 12).
miuxedavad imisa, rom 1901 wlidan iwyeba axali saukune,
romlisTvisac damaxasiaTebelia politikur movlenaTa xSiri
cvalebadoba, ideuri TvalsazrisiT 1900-1917 wlebi, 1864 wlidan Seqmnili
movlenebis gagrZelebas warmoadgens. am konteqstSi 1864-1917 wlebi erT
periodad SeiZleba ganvixiloT. epoqis sirTulidan da drois xangrZli-
vobidan gamomdinare sakiTxis srulyofilad Seswavlis mizniT amjerad
ganvixilavT 1900-1917 wlebs.
aRniSnuli periodis qarTuli erTobis identobis SeswavlaSi
presis monacemebi did informacias Seicavs da pirvelwyaros mniSvneloba
eniWeba. Jurnal-gazeTebSi mocemulia calkeuli raionebis istoriul-
geografiuli da arqeologiur-eTnografiuli daxasiaTebebi. sistematu-
rad ibeWdeboda saqarTvelos istoriasTan dakavSirebuli statiebi, didi
yuradReba eTmoboda mefeebis, saxelmwifo moRvaweTa, wmindaTa da
sasuliero wodebis warmomadgenelTa cxovreba-moRvaweobis mimoxilvas.
127
gamoqveynebulia, agreTve, xalxuri leqsebi, zRaprebi, legendebi.
mniSvnelovani adgili ekava Tanamedrove qarTul literaturas,
ibeWdeboda leqsebi, moTxrobebi, piesebi. istoriuli warsulis gaxseneba-
propagandasTan erTad mniSvnelovani adgili eTmoboda sxvadasxva
sazogado moRvaweTa biografiuli cnobebis gaSuqebas, rac qarTuli
erTobis wevrebs Soris saerTo qarTuli sivrcis Seqmnisa da gancdisaken
iyo mimarTuli. TiTqmis yvela publikaciaSi aRniSnul problemebze iyo
saubari.
publicistebi acnobierebdnen ra epoqis moTxovnilebebs warsulis
maxsovrobisa da kulturuli memkvidreobis propagandasTan erTad arc
Tanamedrove moTxovnebs tovebdnen uyuradRebod. Jurnal `mogzauris~
azriT warsulis Seswavla mxolod im SemTxvevaSi iqneboda nayofieri,
roca sazogadoeba arsebul sinamdviles awmyos Seufardebda da naTlad
gaacnobierebda winaparTa samSoblos winaSe gaweul Rvawls. rac mTava-
ria, Tanamedrove qarTvelic ganagrZobda im gzas, romelsac gadioda
arsebobis manZilze qarTveli eris yoveli wevri. (176, 4).
nacionaluri identoba, erTi mxriv, gulisxmobs `erTobis wevrebs
Soris solidarobis iseTi kavSirebis arsebobas, rogoricaa saerTo
warsuli, miTebi da tradiciebi. istoriuli maxsovroba, romelic koleq-
tiur kulturul identobaze dafuZnebuli erTobis erT-erTi umTavresi
markeria, inaxavs gardacvlil wevrTa saxelebs, ufro zustad ki, saxeebs.
“simboloebi, gamogonili istoriebi iseve moqmedeben, rogorc realurni.
anu gamonagonic arsebobis TvalsazrisiT realuria. is ikavebs niSas,
romelsac koleqtiur mexsierebaSi Seesabameba ujredi `winapari~.
rogorc marTebulad aris SeniSnuli specialur literaturaSi, eTnikuri
erTobebi mnemonikuri koleqtivebia. maTi arseboba swored maxsovrobiT
aris gansazRvruli. ramdenad Zlieria es maxsovroba, ramdenad Rrmaa igi,
imdenad didia molodini imisa, rom eTnie Tavs SeinarCunebs da metic,
SeiZlebs miTebis gadatanas modernul ideologiaSi (295, 30).
swored amitom istoriuli warsulis gacnoba aucilebel saWiro-
ebas warmoadgenda. `saqarTvelos kulturuli istoriis Seswavla _ es
aris Seswavla da gacnoba qarTveli xalxisa yovels mxriT: swavla misi
cxovrebisa, zne-CveulebaTa, kanonebisa, dawesebulebaTa. es aris gaTval-
128
iswineba misi rogorc ekonomiuris, ise politikuris cxovrebisa. es aris
Seswavla qarTveli eris kulturuli moZraobisa rogorc warsulis, ise
Tanamedrovisa, awmyosi, romlis Sedegad advili xdeba momavlis
gaTvaliswineba (177, 68).
istoriuli warsulis codna yvela erisTvis aucilebeli da
saWiroa. magram es faqti gansakuTrebul mniSvnelobas iZens dapyrobili
eris cnobierebaSi. warsuli ubralo istoriuli faqtebi ki aRar aris,
aramed TiToeuli movlena sakralur datvirTvas iZens da xSir
SemTxvevaSi eris gamaerTianebeli Zala xdeba. `garkveul teritoriasTan
an missave farglebSi romelime adgilTan mimarTebas SeiZleba hqondes
miTiuri da subieqturi xasiaTi. swored es kavSirebi da asociaciebia
ufro mniSvnelovani eTnikuri identifikaciisTvis, vidre am teritoriaze
cxovreba an misi gankargva. es is adgilia, romelsac mivekuTvnebiT.
xSirad es aris sakraluri miwa, Cvens mama-papaTa, rjulmdebelTa, mefeTa,
brZenkacTa, poetTa da mRvdelmsaxurTa miwa da amitom aris is Cveni
samSoblo. Cven iseve vekuTvniT mas, rogorc is Cven gvekuTvnis. garda
amisa, samSoblos sakraluri centri Tavs uyris eTnis wevrebs~ (269, 29).
aqedan gamomdinare qarTuli kulturuli elitis mTavari orientiri
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis ararsebobis pirobebSi
qarTuli nacionaluri tradiciebis da im istoriuli pirebis wina
planze wamoweva xdeba, romlebmac saqarTvelos erTianobisaTvis
brZolas Tavi Seswires. radganac istoria did pirovnebas uyurebs ara
rogorc ubralo individs, aramed, upirveles yovlisa, rogorc Zalas,
romelsac Tavis moqmedebaSi istoriul moZraobas ganasaxierebs. gmiruli
warsuli, saxelovani adamianebi aris is Zala, romlis safuZvelze
erovnuli idea yalibdeba, saerTo dideba warsulSi, saerTo neba awmyoSi.
nacionalizmis ideologiebisaTvis saerTos warmoadgens warsulis
idealizacia. yuradRebis gamaxvileba erTobis warsulis `oqros xanaze~
did socialur mniSvnelobas iZens. amiT xazi esmeba erTobis
gangrZobadobas. agreTve, isaxeba sasurveli saerTo momavlis perspeqti-
vac. rogorc marTebulad miuTiTeben, nacionalizmis ideologia,
erTdroulad moiazrebs samive dros: awmyos, romelic mosawoni ar aris
(`ar gvwyalobs~), warsuls, romelic didebuli iyo da momavals,
129
romelic imedia, rom kargi iqneba, raxan erTobis cxovrebaSi iyo
periodi, romlis drosac man gamoavlina Tavisi didebuleba da
sicocxlisunarianoba. arsebiTad momavlis dasafuZvlebas emsaxureba
koncepti `oqros xana~ da, amdenad, igi, agreTve nacionaluri
konsolidaciis erT-erT umTavres indikators warmoadgens (296, 30).
`daxasiaTeba romelsame istoriuli pirisa anu ambisa, srulis
simarTliT da SaravandediT, Cven migvaCnia ukeTes saSualebad sazogado-
ebisa da xalxis keTilSobiluris azrebiT, miswrafebiT da xasiaTebiT
gasamWvaleblad da aRsazrdelad. RvawlT da moqmedebiT farnavazisas,
mirianisas, vaxtang gorgaslisas, giorgebisas, bagratebisas, daviT
aRmaSeneblisas, Tamarisas; aTonis wminda mamaTas, rusTavelisas da
sxvaTa maT msgavsTa, gamoTqmulia istoriuls werilebsa Tu poemebsa da
moTxrobebSi didi aRmzrdelobiTi mniSvneloba aqvT~ (176, 8). rogorc
Sesaval nawilSi aRvniSne XX saukunis I ocwleuli presis
mravalricxovnebiT da Tematuri mravalferovnebiT gamoirCeva.
miuxedavad imisa, rom am periodSi socialuri da ekonomikuri sakiTxebi
gansakuTrebul aqtualobas iZenen da TiTiqmis yvela Jurnalsa Tu
gazeTSi amazea saubari, arsebobda nacionaluri mimarTulebis organoebi,
romlebic mTlianad mimarTuli iyo qarTvelTa Soris erovnuli
cnobierebis amaRlebisken. maT Soris aRsaniSnavia gazeTebi: `iveria~,
~Temi~, `saqarTvelo~, `samSoblo~, `imereTi~, Jurnali `mogzauri~ (1900-
1904w.w.). gazeT `Temis~ 144-e nomerSi vkiTxulobT: `istoriulma msvlelo-
bam dagvimtkica, rom es patara saqarTvelo yovelgvar gasaWirs da
gansacdels gauZlebs da marTlac is eri, romelmac warmoSoba:
rusTaveli, mTawmindelebi, gorgaslani, daviT aRmaSenebeli, Tamar mefe,
giorgi saakaZe da sxva maTi msgavsi, gana sasikvdiloa?~ (118, 3).
epoqis arsidan gamomdinare, garda imisa, rom beWduri media saerTo
nacionaluri ideebis propagandas eweoda, aseve aqcentirebuli iyo
`ubralo xalxis~ TviTSegnebis ganmtkicebaze, radgan momxdariyo
erTobis wevrebs Soris daaxloeba da saerTo saqmis procesSi yvela
socialuri fenis Tanabari ZalebiT CarTva. saqarTvelos istoriaSi
cnobili pirovnebebis, wmindanebis Tu sxvaTa Rvawlis gaSuqebas
erovnuli grZnobis amaRlebis datvirTva gaaCnda. SemTxveviTi ar iyo,
130
rom gamorCeuli mefeebis istoriis da moRvaweobis gaSuqebas
mniSvnelovani adgili eTmoboda presis furclebze, kulturuli da
politikuri elitis mTavari mizani warsulis detaluri gacnoba da
saWiroebis SemTxvevaSi am gamocdilebis TanamedroveobaSi gadmotana da
realizeba iyo saWiro. amasTan iseTi gmirebis xelaxla aRzrda,
romlebmac saqarTvelos erTianobisTvis brZolas Tavi Seswires.
`ubralo xalxmac unda ikiTxos istoria. igi Searigebs mas arsebul
wesTa usrulobas, viTarca Cveulebriv movlenasTan yvela saukuneebSi,
anugeSebs samefo ubedurebaSi, umtkicebs ra rom uwinac yofila aseTi
ambebi da ufro usaSinlesebic da samefo ki mainc ar darRveula. bevri
saSineli wami unaxavs Cvens xalxsa da ersa, susti adamiani susti xalxi
maSinve Sehrigebia mtersa da dauTmia misTvis Tavisi alami _ ase ar
iqceoda qarTveli: igi gmirulad umklavdeboda mters da xSirad sZlevda
kideca mas~ (176, 10). es mowodebebi imaze miuTiTebs, rom sazogadoeba
garkveulwilad gadaRlili da uimedo iyo ruseTis imperis winaaRmdeg
uSedego brZolebiT. XIX saukunis I naxevarSi arsebuli SemarTeba
naklebad Cans XIX saukunis II naxevarSi. socialuri xasiaTis
gardaqmnebma ki axali satkivari da problema gauCina ara mxolod
sazogadoebis wamyvan nawils, aramed TiToeul qarTvels.
saqarTvelos istoriis safuZvliani codna, qarTuli kulturuli
da politikuri elitis azriT, gmiruli ambebis gaxsenebasTan erTad
warsulSi Cadenil Secdomebsac axsenebs sazogadoebas. es yovelive ki
momavalSi swori moqmedebis saSualebas miscems qveyanas da rac mTavaria,
daanaxvebs imas, rom warsulSic yofila Znelbedobis dro, magram
erTianobas, brZolis Jins da samSoblos siyvaruls qarTveloba mtris
winaaRmdeg daurazmavs da swored maTi damsaxurebaa saqarTvelos
arseboba. `marTalia bevr winaaRmdeg faqtebsac warmogvidgens Cveni
warsuli da awindeli cxovreba, bevrs magaliTebs vxedavT maTSi Zmisas
da qveynis Ralatisas, sakuTaris xeliT yelis gamoWrisas, sul ubralo
saqmis gaugebrobasa, TiTqmis velurobasa, magram arc amaTi Seswavlaa
urigo da umniSvnelo: igini gvamcneven Cvens naklsa da manksa, gvZenen
sibrZnesa da gamocdilebas, ganaviTareben Cvens moqalaqurs xasiaTsa da
moqmedebis unarsa~ (176, 4). saqarTvelos, rogorc saxelmwifos gadarCena,
131
maTi azriT, mxolod warsulis codniT iyo SesaZlebeli. radganac
individi, romelic kargavs maxsovrobas, kargavs Tavis vinaobas. vinaobis
sawinaaRmdegod, istoria aris yovelTvis rekonstruqcia. warsulis
maxsovrobis gareSe ki istoria ar iqneba rekonstruirebuli. `veraferi
ver daixsnis ers gadaSenebisagan, Tu Cvenis araferi gagvegeba, Tu ar
vecdebiT samSoblosadmi wminda siyvaruls, samSoblos sakeTildReod
marad da yovelTvis uangarod moqmedebas da Tavdadebis danergvasa... es
ki SeiZleba mxolod gamudmebuls da Seuyeneblis swavliT mSobliurisa
yovelTa wvlilTa, raica marad centri unda iyos yovelis swavlisa~
(176, 4).
SemTxveviTi ar iyo, rom beWduri mediis mTavari mizani warsulis
maxsovrobis codnis gaZliereba da propaganda iyo, radgan saerTo
istoriuli warsuli erTobis wevrebis konsolidaciis aucilebeli
winapirobaa: `rogor unda iyos Sobili awmyo warsulisagan, ai ra unda
gvaswavlos samSoblos warsulis zedmiwevniT Seswavlam da gamokvlevam.~
(176, 198). miuxedavad imisa, rom warsulis codnas, Jurnal `mogzauris~
publicistebis azriT, yvela saWirod ar Tvlida, isini mainc
arwmunebdnen sazogadoebas mis aucileblobaSi: `zrunva da cxovreba
marto awmyosa da momavlisaTvis, yovels ukuxedad warsul qviSaze
aSenebuli saxlia. Tu gvinda, rom saxli mtkice da Seuryeveli idges,
misTvis aucileblad saWiroa mtkiceve da Seuryvneli saZirkveli. asevea
awmyo da momavali, Tu gvinda, rom igi mtkice da Seuryvneli iyos,
aucileblad saWiroa, maTac ueWvelad mtkice saZirkveli hqondeT. xolo
es saZirkveli warsulis zedmiwevniT gacnoba Seswavlaa~ (177, 198).
politikuri cenzuris miuxedavad, qarTveli inteligencia beWduri
mediis saSualebiT istoriuli warsulis, tradiciebis da zogadad
saqarTvelos istoriis propagandiT yvela qarTvels Tanamedrove
epoqaSic konsolidaciisken mouwodebda.
e. smiTis mixedviT, nacia adamianTa iseTi erTobaa, romlis
safuZvelsac koleqtiuri kulturuli identoba warmoadgens: “rogorc
saxelwodebidanac Cans, amgvar identobebs gansazRvravs mocemuli
erTobis anu koleqtivis kultura. naciisaTvis damaxasiaTebelia
kulturis gansakuTrebuli tipi _ sajaro kultura anu kultura,
132
romlis umaRlesi gamovlinebani Tanabrad xelmisawvdomia mocemuli
erTobis yvela wevrisaTvis. eTnosimbolizmis umTavresi miRweva naciebisa
da nacionalizmis urTierTdakavSirebuli fenomenebis gaazrebaSi isaa,
rom am midgomam dagvanaxa: nacia, upirveles yovlisa kulturis formaa.
Sesabamisad, nacionalizmis ideologiis kulturuli aspeqti Zalian
mniSvnelovania. nacionalistis TvalTaxedviT xom nacia is erTobaa,
romlis wevrebsac gacnobierebuli aqvT TavianTi kulturuli erToba da
TavdadebiT iRvwian nacionaluri kulturis meSveobiT nacionaluri
individualobis ganviTarebisaTvis” (294, 225).
nacionaluri ideologia xels uwyobs erTobis wevrebis saerTo
nacionaluri fsiqologiis ganmtkicebas, amitom kulturuli elitis
mTavari orientiri yovelTvis, yvela epoqaSi warsulis faseulobebis
propagandaa eris momavlis arsebobisaTvis. modernul epoqaSi am
funqcias asrulebs beWduri media. is faqti, rom modernuli naciis
arsebobaSi gansakuTrebul rols TamaSobs beWduri media dRes ukve
aRaravisTvis siaxles ar warmoadgens. XX saukunis pirvel ocwleulSic
gacnobierebuli hqondaT qarTvel sazogado moRvaweebs misi saWiroeba.
faqtobrivad aRniSnul epoqaSi mTavari sakontaqto saSualeba xalxTan
swored media iyo. amitomac swored aq Cndeba mowodebebi samSoblos
Sesaxeb. `yovel adamians, ragind umecari iyos igi, Seugneblad mainc
uyvars Tavis eri da samSoblo. magram es ar kmara! saWiroa adamians
Segnebulad uyvardes isini, es ki SesaZlebelia mxolod maSin, roca mas
kargad aqvs gacnobierebuli Tavis warsuli da awmyo. aseTi adamiani
fxizlad uyurebs Tavis eris istoriis msvlelobas, is namdvili
moqalaqea da mamuliSvili, is aqtiuri moqmedi piria. samSoblos
Segnebuli siyvaruliT gaJRenTilia mTeli misi arseba. aseTi siyvaruli
didebuli moZravi Zalaa, es adamianis moqmedi dinamoa. am siyvarulis
gziT is hqmnis saero mwerlobas, xelovnebas, mecnierebas, aviTarebs enas,
is hqmnis WeSmarit eris kulturas, mis brwyinvale momavals (72 2).
Jurnal-gazeTis publicistebi warsulis codnis aucileblobas
Zlieri qveynis Seqmnas da ukeTesi momavlis aSenebas ukavSirebdnen:
`yovel ganaTlebul qveyanaSi da yovel ganaTlebul adamianisaTvis
warsulis gacnoba savaldebulod iTvleba _ igi SeuZleblad xdis
133
erTxel Cadenil Secdomebis gameorebas da SemdegSi samoqmedo gzasac
gvinaTebs, warsulis gacnoba gvaCvevs awmyoSi kargsa da avis garCevas da
warsuls pativiscemaze zrdis momaval bednierebas da gamarjvebis
imedebs. iq, sadac es warsulis pativiscema ar aris, sadac yoveli Taoba
axlad iwyebs saqmes da warsuli gamocdilebiT sargeblobas ar etaneba
_ iq winsvla da ganviTareba saeWvo aris da damarcxeba _ aucilebeli~
(70, 1).
nebismieri erisTvis sakuTari qveynis istoriis Seswavlas `Temi~
eris arsebobis pirobad miiCnevs: `saWiroa adamianisaTvis sakuTari eris
warsulis Seswavla. yoveli adamiani dakavSirebulia Tavis erTan da
samSoblosTan sulierad da fizikurad. is aris eris ujredi, mas
akavSirebs erTiani deda-ena, zne-Cveuleba, sarwmunoeba, xelovnebani,
alRo da miswrafebani, sazogadoT is xorcieli da sulieri
individualoba, romelic axasiaTebs ama Tu im ers da mis Svilebs. am
rigaT, eri dedaa adamianis da rogorc mSobeli, aCens da hkvebavs mis
arsebaSi Tavis kargsa Tu cud Tvisebas. amitom Tu surs adamians
Seiswavlos Tavisi Tavi, Tavis fizika da fsiqika, uwinares yovlisa man
unda Seiswavlos kargad Tavisi eri, misi awmyo da warsuli” (72, 2).
istoriuli warsulis gacnobiT gazeTi cdilobs daarwmunos
erTobis wevrebi, rom saqarTvelos rogorc qveynis arseboba saukuneebis
manZilze qarTvelTa brZolis Sedegia da am monapovars SenarCuneba
sWirdeba: `mraval saukuneTa qariSxalma grigaliviT gadaiara Cvens
Tavze, Tumca xalxis jani ver gastexa. saqarTveloSi sulierad
ganmtkicebuli gaxldaT rwmena, Cveni xati da winaparTa Tayvaniscema.
Zvel wesTa da adaT-rwmenis Seryvna da gaTaxsireba araviTar sasixarulo
movlenas ar Seadgens da miT umetes winsvlas. ingreodnen saxelmwifoebi,
istoriul sarbielze mravalma erma ganuteva suli da ukvalod
Caiferfla Tavis naSenTa nangrevebSi. iveria ki ar gahqra, sul im
rwmenis, Cveulebis ZaliT. yvela adamianis movaleobaa daicvas Tavis
individualoba, ase irjebian yvela erebi~ (70, 2). imisTvis, rom sazoga-
doeba iyos erTiani da ibrZodes samSoblos TavisuflebisTvis saWiroa
naTlad hqondes gacnobierebuli sakuTari roli eris arsebobis
istoriaSi, safuZvlianad icnobdes qveynis istorias, tradicias da am
134
yovelivesadmi gaaCndes siyvaruli. qarTuli inteligenciis mTavari
mizani am grZnobis gaRviveba iyo. `samSoblos siyvaruli erTi ZiriTadi
grZnobaTagania adamianis bunebaSi, vinac samSoblos siyvaruls atarebs
gulSi, mas uyvars deda-ena, samSoblo mxare, didi pativiscema aqvs mas
samSoblo gmirebisa, mwerlebisa. samSoblos siyvaruli rwmenad eqceva
kacs da es rwmena mis moqmedebas gansazRvrul mimarTulebas aZlevs.
cxadia, samSoblos siyvaruli acxovelebs adamians, unergavs mas
energias, badebs masSi idealisadmi miswrafebas, iwvevs mas sagmiro
saqmeebisaken~ (97, 2). is faqti, rom xSirad keTdeba aqcenti istoriul
pirebze, maT damsaxurebaze eris arsebobis SenarCunebaSi, qarTul wes-
Cveulebebze, tradiciaze da im ZiriTad erovnul maxasiaTeblebze,
rooricaa ena, sarwmunoeba mianiSnebs maT did rols qarTuli
cnobierebis istoriaSi. `qarTuli gazeTis~ erT-erTi statiis
`qarTvelebis erovnuli mdgomareoba~, avtori svams kiTxvas `ra iyo
mizezi, rom erTma muWa qarTvelma xalxma ori aTasi wlis gaWirvebasa da
mterTagan musvras dauZlo da Tavisi erovneba dRemdis moitana?~ _ da
TviTonve pasuxobs _ `erTi umTavresi mizezi, sxva bevr mizezTa Soris
aris is Zala, romelsac saxelad ewodeba erovnuli suli. am sulis
konkretuli gamomxatveloba aris ena, zne-Cveuleba, gansakuTrebuli wesi
azrovnebisa, literatura, xelovneba...~ (154, 5).
qarTveli sazogado moRvaweebis mier presis saSualebiT erovnuli
maxasiaTeblebis propaganda erT mizans emsaxureboda qarTvelTa
erTianobas. `yvela, visac qarTveli eris kulturuli aRorZineba surs,
unda ecados moispos samudamod yvelaferi, rac acalkevebs erTmaneTSi
qarTlsa da kaxeTs, imereTsa da amereTs, guriasa da samegrelos, aWarasa
da svaneTs. erTi azriT, erTi miswrafebiT unda iyos gamsWvaluli yvela
qarTveli saqarTvelos kidiT kidemde. am saerTo grZnobebis
gasaRviZeblad da gasamagreblad aucileblad saWiroa saerTo erovnul-
kulturul dawsebulebaTa Seqmna, rom yvela kuTxis qarTveli am
dawesebulebebSi erTmaneTs xvdebodes da saerTo moqmedebas eCveodes.
saWiroa qarTl-kaxeTis Tavadaznauroba SeTanxmebiT iwyebdes sxvadasxva
saqmes. Tbilisis qarTuli gimnazia, quTaisis gimnaziasTan erTad da
SeTanxmebiT eweodes Tavis diad saqveyno saqmes, Tbilisis qarTuli
135
gazeTebi quTaisis qarTul gazeTebTan saqmes iWerdnen da yoveli
Tbilisisaken mcxovrebi qarTveli Tavis movaleobad sTvlidnen
quTaisisaken qarTul-erovnuli da sazogado cxovrebis majiscemas Tval-
yuri adevnos ise, rogorc quTaisis yoveli qarTvelis Tvali
Tbilisisaken unda iyos mipyrobili, rom yvelam erTmaneTis Wiri da
varami Tanasworad icodes, rom am Wirsa da varams yvela Tanasworad
grZnobdes da Tavis sakuTar Wirad da varamad miiCnevdes~ (160, 2).
$2. Teatri da muzeumi
XX saukunis 10-iani wlebis saqarTveloSi istoriuli warsulis,
tradiciebis, wes-Cveulebebis propagandasTan erTad aqtualuri xdeba e.
w. nacionaluri simboloebi, nacionaluri idealebi, romelic pirvelad
me-17 saukunis bolosa da me-18 saukunis dasawyisSi gaCnda dasavleT
evropaSi (268, 36).
`nacionaluri simboloebi, wes-Cveulebebi da ceremoniebi naciona-
lizmis yvelaze mZlavri aspeqtebia. maTSi xorcSesxmulia nacionalizmis
ZiriTadi ideebi. maTi meSveobiT es ideebi naTeli da xelmisawvdomi
xdeba naciis yvela wevrisaTvis. am gasagebi da adviladmisawvdomi eniT
gadmocemuli abstraqtuli ideologiis doqtrina myisier da Zlier
emociur gamoZaxils hpovebs sazogadoebis yvela fenaSi~ (269, 96).
SemTxveviTi ar aris, rom evropaSi ganaTlebamiRebuli qarTuli
kulturuli da politikuri elitis warmomadgenlebi qarTuli erTobis
wevrebs Soris erovnuli TviTSegnebis ganmtkicebas nacionaluri
simboloebis meSveobiTac Seecadnen. XX saukunis 10-iani wlebidan
beWduri mediis saSualebiT aqtiuri agitacia iwyeba. 1912 wels gazeTi
`Temi~ werda: `ra rigaT SeuZlia adamians Seiswavlos Tavis eris awmyo
da warsuli? amis Seswavla SeiZleba ara marto istoriuli wignebiT,
136
matianeebiT, memuarebiT, istoriul pirTa biografiebiT, eris mwerlobis,
xelovnebis da zepir Tqmulebis gacnobiT, istoriul naSTTa naxviT, eris
eTnografiuli SeswavliT, aramed mogzaurobiT, istoriul pirTa da
movlenebis iubileebiT~. droa mivapyroT gulisyuri Cvens didebul
warsuls da aRvniSnoT igi Sesafer ZeglebiT da iubileebiT. istoriuli
piris iubile aris istoriuli burusidan istoriuli piris gamoyvana. am
rigaT gaSuqebuli movlena Rrma gavlenas axdens sazogadoebaze da maT
fsixikaze Taobidan Taobamde gadadis~ (72, 2).
istoriuli warsulis SenarCunebasa da dacvaSi istoriul pirTa
iubileebsa da dResaswaulebs arsebiTi mniSvneloba eniWeboda.
aRniSnuli problemis mogvareba ki, qarTvel ers saSualebas miscemda
Rirseulad mdgariyo kulturul erTa rigebSi. `yvela ganaTlebul
qveynebSi ukve saanbano WeSmaritebadaa cnobili, rom yoveli eris awmyo
damyarebulia mis warsulze. am oriveze ki misi momavali. amitom Tu
gvsurs kargad gavecnoT Cvens awmyos, unda SeviswavloT kargad
qarTveli eris warsuli. am codniT (iubileebiT, ceremoniebiT _ n.s.) ki
Cven advilaT gaviTvaliswinebT eris momavals, aRar agvebneva gza-kvali
istoriul srbolaSi da aRar mogviva is didi Secdomani, rac gvemarTeba
xolme xSirad, droa qarTvelebmac SevignoT es diadi cneba da miT
amovudgeT gverdSi sxva kulturul erebs~ (72, 2).
aRniSnul procesebTan erTad XX saukunis 10-ian wlebSi erT-erTi
mTavari sakiTxi, rac inteligenciis safiqrals warmoadgenda, muzeumis
gaxsna iyo: `ganvizraxeT erovnul siZveleT mouyaroT Tavi. Cvenis
xelovnebis, mwignobrobis, saxelmwifo wes-wyobilebis da saerTod
mTelis Cvenis istoriis da kulturis naSTebi xelidan gvecleba. Tu
Cvenis daudevrobiT, Tu JamTa viTarebisa, mtaceblobis da sxvaTa da
sxvaTa mizezTa gamo. dauyovnebliv saWiroa erTi saSviliSvilo taZris
ageba, muzeumis saxiT, romelSic is mainc davicvaT, rac jer kidev
SegvrCenia erovnuli simdidridan~ (68, 2). erT-erT nacionalur simbolod
moiazreboda muzeumi, romelsac qarTuli erTobis cnobierebis
SenarCunebaSi gadamwyveti mniSvneloba eniWeboda. muzeumi iqneboda is
adgili, sadac Tavs mouyridnen da warmoadgendnen qarTuli
kulturisTvis damaxasiaTebel cocxal eqsponatebs. maTi naxvis
137
saSualeba eqneboda yvela qarTvels, ganurCevlad imisa ecodineboda Tu
ara mas wera-kiTxva. nebismieri qarTveli cocxlad naxavda yvela im
nivTs, romelic saqarTvelos istoriis sxvadasxva etaps asaxavda
`umTavresi yuradReba qarTveli sazogadoebisa unda iyos miqceuli
TbilisSi qarTuli erovnuli muzeumis Senobis agebaze. aq unda
Segrovdes qarTuli erovnebis damaxasiaTebeli istoriul-eTnografiuli
masala, rom yovel qarTvels SeeZlos Tavisi Tavi gaicnos da
ucxoelsac gaacnos~ (68, 2).
XX saukunis 10-iani wlebis saqarTveloSi muzeums mxolod
warsulis amsaxveli nivTebis Sekrebis da qarTveli da ucxoeli
sazogadoebis winaSe popularizaciis datvirTva ar gaaCnda. nacionaluri
konsolidaciis aRniSnul etapze muzeums istoriuli mexsierebis
SenarCunebaSi unda Seewyo xeli da momavali TaobebisTvis Seenaxa
erovnuli saganZuri. `muzeumis mniSvneloba is iqneba, rom yovel
mkvlevars saSualeba miecema erT adgilas xelSi iqonios sxvadasxva
siZvele da yoveli mnaxvelisTvis TvalsaCino iqneba _ ra iyo Cveni
warsuli. muzeumSi moTavsebuli Zveli nivTebis garda istoriuli
warsulisa, cxadad dagvixatavs Tvalwin wasul kulturas, xelovnebas,
mxatvrobas, xuroTmoZRvrebas da sxva dargs adamianis Sromisas. didi
mniSvneloba isicaa, rom aTasi saintereso Zveli nivTi dabneulia
xalxSi, zogan SerCeviT Senaxulia, zogan samaxsovro nivTad gadaqceula,
mecnieruli mosazrebiT ki aravin efereba. ase rom, dRes Tu xval es
nivTebi mouvlelobiT gafuWdeba, daikargeba da sul moispoba da
mecnieris Tvals verc ki naxavs. amitom maTi erT adgilas Tavis moyra da
sifrTxiliT dacva yovelgvari mosaspobi pirobisagan _ mxolod
muzeumis agebis da mowyobis saSualebiT SeiZleba. amgvarad, muzeumi
erTgvari ganZi iqneba Tanamedrove cxovrebaSi da saukeTeso saSuakeba
warsulis gamosakvlevad~ (98, 3).
garda imisa, rom inteligenciis RonisZiebebs erovnuli datvirTva
gaaCnda da saerTo nacionaluri cnobierebis ganmtkicebas isaxavda
qarTuli erTobis wevrebs Soris, yovelive zemoaRniSnulis politikuri
motivic edo safuZvlad. saqarTvelos istoriisa da kulturuli
memkvidreobis propagandiT qveynis teritoriaze mravalsaukunovani
138
saxelmwifoebrivi da kulturuli tradiciebis popularizaciiT
sazRvargareT da, maT Soris, ruseTis pirispir, sakuTari
saxelmwifoebrivi moTxovnilebis legitimacias axdenda.
erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis axal etapze qarTuli
kulturuli da politikuri elita ideologiur gavlenas axdens
erTobis wevrebze da maTSi saerTo nacionalur interesebze amaxvilebs
yuradRebas. muzeumi ki saSualebas miscemda qarTvelebs `enaxaT da
SeegrZnoT warsulis didebis TvalnaTlivi maCvenebeli: qarTuli
kultura, gaecnobierebinaT is faqti, rom maT saerTo, saamayo warsuli
aqvT. noe Jordania aRniSnavda: `yvela xalxi Tavis istoriul
ganviTarebaSi eqvemdebareba raime wesrigs, raime kanons. am kanonis
umTavres muxls Seadgens is xana, roca xalxi grZnobs Tavis-Tavs erT
erad, WirSi da lxinSi ganuyrelia, aqvs warmodgena Tavis erovnul `me~-
ze da amas SegnebulaT icavs. iq, sadac erovnuli Segneba ar sufevs, iq
arc erovneba arsebobs, iq mxolod adamianTa gundia, eTnografiuli
krebulia~ (204, 13).
erovnuli aqtivobis aRniSnul etapze warsulis aqtualizebas
beWdur mediasTan erTad eweoda qarTuli Teatri. rogorc sagazeTo
publikaciebidan Cans, Teatri did rols TamaSobda qarTul
sazogadoebaSi. qarTuli erovnuli cnobierebis SenarCunebaSi da rusuli
agresiis winaaRmdeg brZolaSi mas gansakuTrebuli mniSvneloba hqonda.
antirusuli suliskveTebisa da erovnuli cnobierebis Camoyalibebis
saqmeSi Teatrma udidesi roli Seasrula. am kulturul dawesebulebebs
yvelaze axlo kavSiri hqonda xalxTan, amitom SeeZlo didi emociuri
zemoqmedebis moxdena adamianze, maTSi erovnuli grZnobebis gaRviveba da
sabrZolo suliskveTebis SenarCuneba (218, 336). swored aman ganapiroba
qarTuli Teatris sicocxlisunarianoba, rac pirvel rigSi gamowveuli
iyo imiT, rom igi realurad asaxavda qarTul sinamdviles, misi
erovnuli TviTmyofadobis sarkes warmoadgenda. Teatris scenaze
idgmeboda istoriuli xasiaTis speqtaklebi, cocxldebodnen istoriuli
pirebis saxeebi, rasac mosaxleobis dabali fenebis cnobierebaze
patriotizmis aRorZinebis zegavlena hqonda (278, 96).
sazogadod Teatri yvela eris cxovrebaSi mniSvnelovan rols
139
asrulebda da asrulebs, magram qarTvelobisTvis mas mravali datvirTva
gaaCnda. garda imisa, rom Teatri kulturis ganviTarebaSi mTavar rols
TamaSobs, saqarTveloSi istoriuli mexsierebis da qarTuli enis
moqalaqeobrivi mniSvnelobis SenarCuneba misi daniSnuleba iyo. iseT
mgdomareobaSi myofi erisTvis, rogorSic qarTveloba iyo Teatrs
mTavari funqcia gaaCnda. es iyo erTaderTi dawesebuleba, sadac qarTul
enaze saqarTvelos istoria da kultura axal ganzogadebas iZenda.
`Teatri TviTon faqtoria xalxis kulturuli gawvrTnis da
gaSalaSinebis saqmeSi. aqtiuri momqmedia Segnebuli sazogadoebrivi
cxovrebis duRilis, xelis Sewyobis saerTo socialuri sifxizlis da
ganaxlebis. Tu sazogadod Teatris roli yvelgan didmniSvnelovani da
yovelmxrivad sagulisxmieroa. Cveni eris cxovrebaSi mas kidev sxva
gansakuTrebuli daniSnulebis asruleba aqvs dakisrebuli Cveni sazoga-
doebrivi ganviTarebis istoriisagan. igi aRmZvrelia sazogadoebaSi
esTeTiur moTxovnilebebis da grZnobebis, gamafaqizebelia sazogado-
ebrivi zneobis, Seudarebeli maswavlebelia saerTo avkargianobis, magram
CvenSi is amave dros didi skolaa devnili deda-enis dacvis,
ganviTarebis da gavrcelebis~ (160, 1).
Teatris faqtoris aseTi popularizeba gamomdinareobda iqidanac,
rom dabali socialuri fenebis ganaTlebis da erovnuli cnobierebis
amaRlebis sakiTxSi misi roli gadamwyveti iyo. maSin rodesac,
saganmanaTleblo dawesebulebebSi swavla-ganaTleba rusul enaze mimdi-
nareobda da TiTqmis yvela organoSi rusuli ena iyo momqmedi, qarTveli
sazogado moRvaweebi maqsimalurad cdilobdnen, Teatris saSualebiT,
mosaxleobis dabali fenebisTvis SeeqmnaT yvelanairi piroba qarTul
enaze gaecnoT sakuTari qveynis istoria da kultura. `Teatria erovnuli
simdidris saunje, Teatria suraTi namdvili cxovrebisa: iq, rogorc
sarkeSi, aRbeWdilia saxe Cveni cxovrebisa, Teatris warmateba da
gamSveniereba erTsa da imave dros xelis Sewyobaa sazogadoebis
aRzrdisa da erovnuli TviTcnobierebis ganviTarebisa~ (105, 1).
marTalia, presaSi Teatrs xSirad akritikebdnen, magram es pirvel
rigSi misi naklis aRmosafxvrelad iyo mimarTuli. mTavari moTxovna iyo:
erovnuli Tematikis wina planze wamowevasTan erTad, `evropuli~ mxarec
140
gaeTvaliswinebinaT. `qarTuli TeatrisaTvis saWiroa Zveli gzis uaryofa
da ase vTqvaT `gaevropieleba~. e.i. saWiroa Teatrma daanaxvos da agemos
sazogadoebas Tanamedrove kulturis nayofi da namoRvawari sasceno
xelovnebaSi. saWiroa ganviTarebuli da inteligenturi Zalebis gamosvla
am asparezze, romelnic miznad daisaxaven swored Teatris ganaxlebas~
(158, 1). baTumis gazeTi ki ukmayofilebas gamoTqvamda adgilobrivi
mosaxleobis gulgrilobaze TeatrTan mimarTebaSi. `arc erT Cveni
qveynis kuTxeSi ar aris moklebuli qarTveloba qarTul warmodgenebs
ise, rogorc baTumSi. Cven viciT, rom sadac ki cxovrobs Tu gind imis
mesamedi qarTveloba, ramdenic baTumSi, TiTqmis yvelgan arsebobs an
dramatiuli sazogadoebebi an TavianTi dasi an scenismoyvareTa jgufebi.
garda Tbilisisa da quTaisisa, dramatiuli sazogadoebebi arsebobs
WiaTuraSi, soxumSi, baqoSi, xonSi, foTSi da sxva. am qalaqebSi
sistematurad yovelTvis imarTeba. amaT garda ar aris saqarTvelos arc
erTi mivardnili daba-sofelic ki, rom drogamoSvebiT mainc qarTuli
warmodgenebi ar imarTebodes. mxolod mTel gamonakliss warmoadgens
baTumi~ (36, 2).
Salva dadiani Tavis memuarebSi ixsenebs: `quTaisis qarTuli
Teatri, garda Tavisi pirdapiri daniSnulebisa, erTgvarad emsaxureboda
qarTuli inteligenciis azrovnebis gaRrmavebasa da sifaqizes. maSin
quTaisi, metwilad, warmoadgenda movaWre xalxis da dawesebulebis
mosamsaxureTa liangs, maTSi eris agreTve moqeife TavadaznaurTa wre da
Zalian mcire nawili inteligenciisa. ase rom quTaisis Teatris
Semadgenloba Tavis azrovnebiT mainc oaziss warmoadgenda, magram
Zalian gabeduls sityvebs da ideaTa aRiarebas moismendiT~ (197, 6).
XX saukunis dasawyisSi qarTulma garToba-sanaxaobebma garkveuli
formireba ganicada da XX saukunis 10-ian wlebSi Teatrma
Camoyalibebuli saxe miiRo da nacionaluri konsolidaciis procesSi
erT-erTi mTavari roli iTamaSa. cnobili socialist-federalisti,
qarTveli politikuri moRvawe giorgi lasxiSvili memuarebSi wers: `XX
saukunis 10-ian wlebSi qarTuli Teatri ukve didi da Zlieri dargia
Cveni qveynis kulturuli cxovrebisa. Cven ukve ramdenime Zlieri dasi
gvyavs TbilisSi da quTaisSi, bevri profesionali artisti da reJisori.
141
garda amisa, gaZlierda da gaumjobesda saxalxo Teatris saqme ara
marto TbilisSi, aramed quTaisSic da zogierT daba-qalaqSic~ (200, 249).
gazeTi `Temi~ aqtiurad aris dakavebuli qarTuli Teatris
saqmianobis gaSuqebiT mTeli saqarTvelos masStabiT, im rolis
warmoCeniT, rac Teatris arsebobas hqonda qarTvelTa konsolidaciaSi:
`Teatri iq, sadac eri Tavis politikur-sazogadoebrivi pirobebis mxriv
metad Seviwrovebuli da Seborkilia, iq Teatri did erovnul-kulturul
Zalas warmoadgens. swored amitom eloliaveba qarTul Teatrs qarTveli
xalxis yvela Segnebuli elementi, muSa iqneba igi Tu saqmis mimcemi~ (68,
1). qarTuli kulturuli elita acnobierebda ra konsolidaciis
aucileblobas, erTobis wevrebis daaxlovebaSi Teatrs gadamwyvet
mniSvnelobas aniWebda: `Teatris saSualebiT SesaZlebeli xdeba CvenTvis
sajaro saubari samSoblo enaze xalxTan. saWiroa es saSualeba miznis
dacvaSi gamoviyenoT~ (67, 2). aRniSnuli problemis aqtualobas mowmobs
Teatris sakiTxisadmi miZRvnili 30-mde statia gazeT `TemSi~, sadac
detalurad iyo gaSuqebuli Teatris saqmianoba.
erT teritoriaze xangrZlivi cxovreba, urTierTSoris mtkice
ekonomikuri, kulturuli kavSiri, yofa-cxovrebiTi urTierToba da
bolos, yvela am urTierTobis saSualebad erTi saerTo enis gamoyeneba
bunebrivad ayalibebs fsiqikuri wyobis erTobas, rac kulturis erTobiT
vlindeba. qarTuli presa, qarTuli Teatri, qarTuli skola is mZlavri
iaraRi iyo, romliTac mtkicdeboda qarTvelTa fsiqikuri wyobis erToba,
rac Tavs iCenda kulturis erTobiT (235, 25).
amdenad, beWdur mediaze dakvirveba saSualebas gvaZlevs davaskvnaT,
rom qarTuli erTobis wevrebs Soris saerTo nacionaluri cnobierebis
aRdgena-SenarCunebaSi warsulis maxsovrobas, tradiciebs, nacionalur
simboloebs erT-erTi mTavari mniSvneloba hqonda.
142
Tavi V.
qarTuli garemo da erovnuli identoba
saqarTvelos istoriis Sefasebis da analizis procesSi metad
mniSvnelovania sazogadoebrivi aRqmebis roli. aRniSnuli problemis
Sesaswavlad seriozuli wyaroTa baza arsebobs beWduri mediis saxiT.
modernul epoqaSi beWdurma mediam didi roli iTamaSa qarTuli,
erovnuli cnobierebis formirebaSi. qarTuli kulturuli da
politikuri elita beWduri mediis saSualebiT nacionaluri ideebis
aqtiur propagandas eweoda. beWduri mediis arseboba gaTvlili iyo ara
marto elitaze, aramed sazogadoebis farTo fenebze, romlis
saSualebiTac unda momxdariyo yvela socialuri jgufis, yvela wevris
saerTo, erovnuli moZraobis procesSi CarTva. yvela saxelmwifoSi,
yvela epoqaSi arsebobs sxvadasxva socialuri fenebi, socialuri
jgufebi, romelTac maTTvis gasageb enaze sWirdebaT saubari.
sazogadoebis moazrovne nawili maqsimalurad cdilobda qarTuli,
erovnuli Rirebulebebis erTobis wevrebs Soris propagandas. am
moRvaweobaSi yvela dawesebuleba Tu organizacia iyo CarTuli, Tumca
mTavari adgili presas ekava. gansakuTrebiT gamoirCeoda erovnuli
mimarTulebis Jurnal-gazeTebi. beWduri mediis TiTqmis yvela nomerSi
aqcenti keTdeboda erovnul maxasiaTeblebze. gazeTma `iveriam~, Tavidanve
gamokveTa Tavisi mimarTuleba. aq Camoyalibebulia is ideebi, romelTac
erovnuli datvirTva gaaCnda. pirvel adgilze dayenebulia samSoblo.
`saZirkvels nacionaluris Zalisas Seadgens teritoria, miwa-wyali,
mamuli, samSoblo. miwa-wyali marto nivTieri faqtori ar gaxlavT. igi
amasTan sulieria, cocxali arsebaa. Tu erTi mxriv igi ipyrobs gvamTa
mama-papasaTa, meore mxriv masSi trialebs winaparTa didebuli suli da
es suli acocxlebs, asuldgmulebs, acxovelebs Tanamedrove Taobas.
waarTviT ers misi miwa-wayli, misi teritoria da igi dahkargavs ara
marto niadags arsebobisa, aramed moswydeba im didebul istoriuls
suls, romelic samSobloSi trialebs~ (83, 1). TiToeul statias,
TiToeul sityvas gaaCnda garkveuli datvirTva, rogorc erovnuli,
agreTve politikuri. SemTxveviTi ar iyo, rom pirvel adgilze samSoblo,
143
teritoriaa dayenebuli. saWiro iyo saxelmwifoebadakarguli qarTveli
eris cnobierebaSi damoukidebeli miwa-wylis, sakuTari samSoblos qonis
aucileblobis damtkiceba. samSoblos Semdeg meore erovnul simbolod
`iveria~ miiCnevs qarTul enas, romelic eris arsebobis aucilebeli
niSania. qarTul enas saukuneebis manZilze didi datvirTva gaaCnda,
Tumca ruseTis mier saqarTvelos dapyrobis Semdeg, rodesac mas
gansakuTrebuli safrTxe Seeqmna, qarTuli kulturuli da politikuri
elitis mier sistematiurad ibeWdeboda presaSi qarTuli enis
daniSnulebis Sesaxeb. am mxriv gamonakliss arc `iveria~ warmoadgenda.
`meore burji eris aRorZinebisaTvis gaxlavT samSoblo ena. eris
ganviTareba pirdapir damokidebilia enis ganviTarebaze. Tu ena erT
wertilzea SeCerebuli, eris winmsvlelobac mospobilia, Tu ena ukanukan
midis da Ratakdeba, azrovnebac erisa qveiTdeba, uZlurdeba, viTardeba,
mdidrdeba formebiTa, eris azrovnebac welSi imarTeba, Zal-Rones iZens,
ayvavebis xana udgeba~ (83, 1).
mesame `burjad~ miCneulia skola. `mesame burji eris warmatebisa
gaxlavT skola. romel qveyanaSiac ki umravlebiaT skolebi, yvelgan maT
mouxdeniaT saocari ZiriTadi cvlileba: eri gamdidrebula codniT,
amaRlebula zneobiT, aRvsila dovlaTiT. skolebs didi mniSvneloba
aqvT ara marto glexTaTvis, aramed keTilSobil wodebisaTvisac,
radganac CvenSi wvrilmani aznauroba mravalricxovania da igi Tavis
Svilebs saxalxo skolebSi zrdis~ (84, 1).
sainteresoa, rom mesame adgilze skola, swavla-ganaTlebaa
dayenebuli. rac Semdegi garemoebiT aris ganpirobebuli: 1. rogorc
cnobilia, XIX saukunis 60-iani wlebidan qarTvelTa erovnul-
ganmaTavisuflebel moZraobaSi iwyeba axali etapi, rac gulisxmobda
SeiaraRebuli brZolis nacvlad, mtkiced SemuSavebuli erovnuli
ideologiis saSualebiT sazogadoebis cnobierebis gaerTgvarovnebas. 2.
sazogadoebis yvela wevris Tanasworad CarTva ganmaTavisuflebeli
moRvaweobis procesSi. 3. skolas, swavlas ganaTlebis garda, aRniSnul
epoqaSi erovnuli funqciac mieniWa. skolis saSualebiT, erovnuli
istoriis codniT unda momxdariyo sazogadoebis ganaTlebis,
nacionaluri cnobierebis donis amaRleba.
144
meoTxe adgilzea dayenebuli qristianoba, romelmac publicistebis
azriT mas Semdeg rac saqarTveloSi gavrcelda da gamocxadda
saxelmwifo religiad qarTveli eris cxovrebaSi mniSvnelovani adgili
daikava. qarTveloba da qristianoba saukuneebis manZilze erTian
konteqstSi moiazreboda. `meoTxe burji eris warmatebisa aris eklesia.
winad Cveni eklesia sasiqadulod aRasrulebda Taviss maRals
daniSnulebas. man Cvens erSi danerga Zlieri sarwmunoebrivi grZnoba,
mohfina velni da mTani mdidari taZrebiT da monastrebiTa, Seqmna
sasuliero literatura, SeaerTa qarTvelebSi erTad macxovris da
mamulis mxurvale siyvaruli da TviT kavkasionis mTebic ki gaxada
asparezad saxarebis Zlevamosili qadagebisa. eklesia da skola aris
saTave xalxis zneobisa, keTilisa, xolo TviTon eTika, spetaki zne
saZirkvelia xalxis arsebobisa, simtkicisa, keTildReobisa, warmatebisa~
(84, 2).
qarTul istoriografiaSi zemoT aRniSnul erovnul maxasiaTeb-
lebze araerTxel gamaxvilebula yuradReba da SeiZleba iTqvas, rom
faqtobrivad, yvela naSromSi pirdapir Tu iribad am erovnuli
maxasiaTeblebis mniSvnelobazea saubari. Tumca, amjerad Cemi ganxilvis
sagans warmoadgens TiToeuli erovnuli maxasiaTeblis erTian
konteqstSi Sefaseba qarTveli eris gaerTianeba-gaerTgvarovnebis
procesSi.
145
$ 1. samSoblo
nebismieri eris arsebobis istoriaSi teritorias gansakuTrebuli
mniSvneloba eniWeba. myari erTobisTvis aucilebelia eris garkveul
sazRvrebSi moqceva, romelzedac saukuneebis manZilze xalxis erToba
ganicdis ganviTarebas, uyalibdeba erTiani zne-Cveuleba, mentaliteti,
iqmneba erovnul RirebulebaTa Taviseburi sistema. swored amitom iyo,
rom qarTuli kulturuli da politikuri elitis mxridan mudmivad
keTdeboda aqcenti sakuTari teritoriis, sazRvrebis saWiroebaze da
qarTvelebis erTianobaze. gazeT `iveriis~ mier SemuSavebuli ideac am
mosazrebis sajarod realizaciaa.
sainteresoa aRiniSnos, rom istoriis ganviTarebis garkveul
etapze, sxvadasxva saukuneSi, aqtiuri propagandis sagani xdeba is
erovnuli faseulobebi, romelTa SenarCuneba eris gadarCenis aucilebel
winapirobas warmoadgens. magaliTad, Sua saukuneebis saqarTveloSi,
sparselebis, arabebis, osmalebis, Semosevis periodSi mTavari safrTxe
qristianobas da teritoriis dakargvas emuqreboda, swored amitom
Cvenamde moRweul ZeglebSi ZiriTadi aqcenti maT SenarCunebaze
keTdeboda. hagiografiuli Zeglebi ki specialurad qristianobis
sakralizaciis da legitimaciis dacvas emsaxureboda. gansaxilvel
periodSi, anu 1900-1921 wlebSi, marTalia, zemoT aRniSnuli kriteriumebi
Tavis aqtualobas ar kargavs, magram mTavari propagandis obieqti
qarTuli ena, saganmanaTleblo dawesebulebebis saWiroeba da socialuri
fenebis saerTo mizniT gamsWvalva da gaerTgvarovnebaa. amitom ZiriTadi
yuradReba, gansxvavebiT sarwmunoebisagan, swored maT eTmoba.
qarTul sazogadoebaSi `miwa-wylis~ mniSvneloba sxvadasxvagvarad
aRiqmeboda. `miwa-wylis mniSvneloba erisaTvis yvelas erTnairad rodi
hqonda dafasebuli. Tu socialist-federalisturi mimarTuleba
teritoriis sakiTxSi or elements, or did faqtors _ erovnulsa da
ekonomiurs _ xedavda da amtkicebda rom miwa qarTvel mSromel xalxs,
xolo teritoria erovnebasao, daselebi da Tavadaznauroba miwis
sakiTxSi mxolod erT mxares xedavda _ ekonomiurs. muSaTa klasi Tavis
samSoblosTan marto grZnobiT ar aris dakavSirebuli. samSoblo is
146
kuTxea, sadac mTeli misi sulieri da qonebrivi kultura iqmneba. muSas
aviRebT, Tu glexs _ yvela mWidrod aris dakavSirebuli Tavis
samSoblosTan. samSoblo miwa-wyalze uxdeba glexkacs meurneobis
gaumjobeseba~ (55, 1).
eris konsolidaciisTvis aucilebel saWiroebas warmoadgens
sazogadoebis erToba, anu saerTo miswrafebiT gamsWvalva, raTa ufro
naTlad gaacnobieros sakuTari mamulis, samSoblos roli eris
arsebobaSi. `samSoblos damkargavi eri ver daicavs Tavis arsebobas da
Tundac gaagrZelos, Tundac moipovos simdidre vaWrobiT da
mrewvelobiT, maincdamainc yovlad ubeduri iqneba. igi daemsgavseba
bogano mxvnel-mTesvels, romelsac sakuTari kera ar gaaCnia. igi
ilawlawebs erTi qveynidan meoreSi, yvelgan igi iqneba ucxo, yvelgan
moZulebeuli stumari, yvelasagan dabriyvebuli Robe, romelsac Telavs
yoveli gamvlel-gamomvleli. ai risTvis saWiroa, ukiduresad saWiro rom
qarTvelobam savsebiT SeirCinos Tavisi miwa-wyali, mamuli da sxva
xalxis xelSi ar Caagdos~ (83, 1). is faqti, rom yvela socialuri fena,
Tu socialuri jgufi gansxvavebulad aRiqvams samSoblos da saerTo
azri ar arsebobs bunebrivia arTulebs brZolas erovnuli
TavisuflebisTvis. amitom saWiroeba moiTxovda yvela socialuri fena
mTlianobaSi erTi miznis _ damoukideblobis mopovebisken wasuliyo.
`mamuli rodia marto niadagis sivrce metad Tu naklebad didi, romlis
gamoxatulebas rukazed vxedavT. mamuli warmoadgens dawesebulebaTa,
CveulebaTa, zneTa erTobliobas. igia adamianTa amxanagoba, romelic sxva
amxanagobaTa gverdiT Tavis Rirsebis, politikuri gavlenis,
sjulierebis Zalis xvedrs moiTxovs. igi mdgomareobs, rac yvelam
adridganve unda viswavloT, siyvarulSi, movlaSi, dacvaSi~ (224, 39).
erTobis SekavSirebis da erovnuli cnobierebis Camoyalibebis
aucilebeli pirobaa erTiani sivrce, romelsac eris ToToeuli wevris
gaerTianeba ufro metad uwyobs xels. marTalia, arsebobs garkveuli
gamonaklisebic, magram saqarTvelos istoriis ganviTarebis aRniSnul
etapze samSoblos ideas didi mniSvneloba eniWeba. nacionaluri
ideologiis Semqmneli qarTuli kulturuli da politikuri elita
mudmivad akeTebda aqcents samSoblos dacva-SenarCunebaze. amasTan
147
dakavSirebiT xSiri iyo mowodebebi beWduri mediis saSualebiT. gazeTi
`Tavisufali saqarTvelo~ 1913 wels werda: `... gamoacaleT qarTvel ers
teritoria da is ukve mospobilia. SeiZleba Tqven mipasuxoT, ai
arseboben uteritorio erebio da daasaxeloT ebraelebi da somxebi~ _
da statiis avtori TviTonve pasuxobs _ `marTalia, es erebi arseboben,
magram vai aseT arsebobas. gabneuli mTel dedamiwis zurgze, isini
yvelgan ucxoni arian da versad Tavisi erovnuli Semoqmedeba ver
gauSliaT. masTan maT dRemdis rasac miaRwies, es imitom rom istoriul
msvlelobaSi isini iseT pirobebSi moxvdnen, rom yoveli xalxi maT
mtrulad epyroboda, yovel xalxs isini ejavreboda. siZulvili ki am
SemTxvevaSi iyo saocari javSani, romelic am erebs icavda sxva erTa
Soris arevisagan. magram ramdenadac sxva erebi maT urigdebian,
ramdenadac ispoba maTdami siZulvili da isini srul ufleba-
movaleobiT uswordebian, imdenad isini erevian am erebSi, zogi sul
kargavs Tavis erovnul saxes, da savsebiT uerTdeba ucxo ers, zogs ki
rCeba mxolod sarwmunoebrivi Taviseburoba~ (57, 1).
nacionaluri ideis aRqma da ganviTareba sxvadasxva epoqaSi
garkveul cvlilebas ganicdis da drois moTxovnilebidan gamomdinare
yuradReba eqceva im erovnul simbolos, romlis SenarCunebas eris
arsebobisTvis sasicocxlo mniSvneloba aqvs. rogorc ukve aRvniSne,
1900-1921 wlebSi aRniSnuli problemisadmi sazogadoebis aRqma etapobriv
cvlilebas ganicdis, 1900-1917 wlebis ideologia erTgvari winapirobaa
demokratiuli respublikis periodSi Seqmnili movlenebis. xazgasasmelia
is faqti, rom am dros erovnuli sakiTxisadmi da konkretulad,
samSoblos ideisadmi gansxvavebuli mosazrebebi arsebobs kulturul da
politikur elitaSi, rac Tavis asaxvas poulobda sazogadoebis farTo
fenebSic. swored amitom erovnuli Zalebis mier SemuSavebuli programa
mTlianad iyo mimarTuli socialuri fenebis im nawilze, romelTac
yvelaze metad sWirdeboda sakuTari adgilis da rolis gacnobiereba
qarTveli eris nawilad. amitom saxelmwifoebriobadakarguli eris
cxovrebaSi sazogadoebis wamyvani nawili brZolis axal gzas adgeba,
rasac saboloo jamSi damoukideblobis aRdgena unda moyoloda, romlis
monawile unda yofiliyo qarTuli erTobis yvela wevri.
148
garda im erovnuli ideologiisa, romlis ganxorcieleba sxvadasxva
ideebTan Widilis pirispir mimdinareobda, magaliTad, rogoric iyo
socializmi, aRniSnuli periodi gamoirCeva imiT, rom Cvens sinamdvileSi
mkvidrdeba erovnuli problemis kvlevis Teoriuli midgoma, romlis
mTavar fuZemdeblad SeiZleba miviCnioT mixako wereTeli. aseve,
aRsaniSnavia arCil jorjaZis Semoqmedeba, romelTa mosazrebebs xSirad
vimowmeb. calke unda aRiniSnos konstantine kapaneli, romelmac
erovnuli problemis kvlevis sakiTxSi, saqarTveloSi pirvelad
Semoitana geografiuli garemos roli da am faqtoris gaTvaliswinebiT
Camoayaliba sakuTari mosazrebebi.
samSoblos sakiTxi sxvadasxva politikuri mimdinareobis
warmomadgenlebs gansxvavebulad esaxebodaT. sainteresoa giorgi
plexanovis mosazreba: `samSoblo istoriuli kategoriaa, e.i. warmavali
Tavisi arsebiT. tomis ideam adgili dauTmo samSoblos ideas, samSoblos
fargali jer saqalaqo Temis sazRvrebs ara scildeboda, mere erovnul
sazRvrebamde gadaiwia. exla samSoblos ideac ukan unda Camodges
kacobriobis ideis winaSe, romelic bevrad ufro farToa samSoblos
ideaze, _ amis Tavdebia igive Zala, romlis meoxebiTac warmoiSva,
romlis zegavleniTac icvleboda patriotuli idea; Zala ekonomiuri
ganviTarebisa. yovelTvis, rodesac erTi qveynis interesebi meore qveynis
interesebs ewinaaRmdegebian, samSoblos idea mxurvale solidarobis
grZnobiT aerTebs am qveynebis xalxs~ (254, 23). gazeTi `imereTi~ ki
Semdegnair azrs ayalibebs: `samSoblos siyvaruli erTi ZiriTadi
grZnobaTagania adamianis bunebaSi, vinac samSoblos siyvaruls atarebs
gulSi, mas uyvars deda-ena, samSoblo mxare, Tavisi eri, misi warsuli da
momavali, didi pativiscema aqvs mas samSoblo gmirebisa, mwerlebisa.
samSoblos siyvaruli rwmenad eqceva kacs da es rwmena mis moqmedebas
ganmsazRvrul mimarTulebas aZlevs. samSoblos siyvaruli acxovelebs
adamians, unergavs mas energias, badebs masSi idealisadmi miswrafebas,
iwvevs sagmiro saqmeebisaken~ (97, 2).
XIX saukunis II naxevridan moyolebuli mTeli qarTveli
politikuri da kulturuli elitis mizani mdgomareobda ilias mier
Camoyalibebuli erovnuli programis ganxorcielebaSi, romelic
149
garkveul cvlilebas da ganaxlebas ganicdida etapobrivad epoqis
gamowvevebidan gamomdinare. aRniSnuli mizani ki qarTuli erTobis
wevrebis erovnul sivrceSi mobilizeba, samSoblos rolis gaazreba da
misi Tavisuflebis mopovebisTvis brZolaSi Cabma iyo. is faqti, rom
saqarTveloSi samSoblos Sesaxeb xSiri ganmarteba-mowodebebi ismis,
miuTiTebs imaze, rom sazogadoeba amis saWiroebas ganicdida. `baTumis
gazeTi~ 1914 wels werda: `teritoria mraval gvarad SeiZleba
ganvixiloT da ganvsazRvroT. mara dRevandel kamaTSi Cven umTavresad
gvainteresebs misi ori mxare: teritoria, rogorc miwis, ukeT agraruli
da ekonomiuri kiTxva da teritoria, rogorc erovnuli, politikuri da
uflebrivi kiTxva. pirvels sWris demokratiuli wyobileba, agraruli
gadatrialeba da sxva nawilobrivi zomebi kerZo da sazogado
Taosnobisa, xolo meores erovnuli teritoriis mTlianobis aRiareba da
avtonomia~ (38, 1).
qarTuli kulturuli da politikuri elitis mier aRniSnul
problemaze yuradRebis gamaxvileba imasac miuTiTebs, rom arsebobs
Widili, romelic mimdinareobda sazogadoebis TiToeuli wevris winaSe
da mTlianad aRebuli sxvadasxva socialuri fenebis cnobierebaSi.
sainteresoa is faqtic, rom or mimarTulebaze keTdeba aqcenti
teritoria, rogorc garkveul sazRvrebSi moqceuli kategoria da
samSoblo, rogorc arsebul teritoriaze dasaxlebuli eris
gamaerTianebeli da nacionalur faseulobaTa Camomyalibebli faqtori.
1919 wels gazeTi `erToba~ qarTvelebis samSoblosadmi damokidebulebas
Semdegnairad ayalibebs:
`xSirad gagigoniaT sityva samSoblo da axla minda gkiTxoT: iciT
kargad, ra aris ai Tundac Cveni samSoblo?
_ Se dalocvilo, Tu egec aRar vici, maS raRa mcodnia, sadac
davibade, Cemi samSoblo is aris.
_ Cemi samSoblo, Seni Wirime, Cemi sofelia_aqamSoba dedama da aqve
movkvdebi.
_ me rom mkiTxo, ase vfiqrob, rom Cemi samSoblo Cemi karmidamoa,
Cemi yana da venaxi, is maWmevs purs da Cemi mSobelic is aris, dedac da
yvelaferi.
150
_ Cemi samSoblo mTeli saqarTveloa.
ai ramdeni pasuxi mesmis Tqvengan da marTali da WeSmariti ki
mxolod ukanasknelia.
marTlac da Cveni samSoblo mTeli saqarTveloa, sadac qarTveli
xalxi cxovrobs da qarTuli laparaki, qarTuli enaa yvelasTvis saerTo.
(52, 3). es imas miuTiTebs, rom qarTuli kulturuli da politikuri
elitis brZola rusufikatoruli politikis winaaRmdeg da erovnuli
cnobierebis SenarCunebisTvis Sedegiani aRmoCnda saqarTvelosTvis.
aRniSnulis sailustraciod moviyvan kidev erT saintereso cnobas. `1918
wlis 25 maiss, xaSurTan axlomdebare sofel aZvisSi erTi ubralo
qarTveli glexikaci, daviT kapanaZe gardaicvala. 26 maiss saqarTveloSi
istoriuli kviradRe gaTenda _ gamocxadda saqarTvelos Tavisufleba da
damoukidebloba. istoriam Semoinaxa saocari saflavis qva, romliTac
Svilebma ara marto sakuTari mamis _ daviT kapanaZis saxeli ukvdavyves,
aramed im Taobebis qarTvelTa gulisTqmac gaacxades, samSoblos
bednierebisaTvis rom ibrZodnen, magram am sanukvar dRes ver moeswrnen.
ai, ra weria saflavis qvaze: `monobaSi tanjulo, dauviwyaro mamav! Seni
natvra aRsrulda _ saqarTvelo ganTavisuflda! 1918 wlis 26 maisi~. (302,
5). es faqti mowmobs imas, rom samSoblos Tema metad aqtualuri iyo XX
saukunis pirveli ocwleulis saqarTveloSi. motanili arcTu ise
mravalricxovani informacia dasturia qarTveli eris miswrafebisa
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenisadmi.
miuxedavad amisa, SeiZleba iTqvas, rom es sakiTxi arc ise martivi
gadasaWrelia. albaT amitomac aris, rom gansxvavebuli mosazrebebia 1900-
1921 wlebis saqarTveloSi samSoblos aRqmasTan dakavSirebiT da xSir
SemTxvevaSi kamaTis sagani xdeba socialurad dabali fenis
warmomadgenlebis damokidebulebis sakiTxi samSoblosTan mimarTebaSi.
vfiqrob, arsebuli masala mniSvnelovani daskvnebis gamotanis
saSualebas gvaZlevs.
151
$ 2. qarTuli ena da ganaTleba
nacionaluri konsolidaciis erT-erT aucilebel winapirobas
warmoadgens erTobis wevrebis saerTo nacionaluri ideiT gamsWvalva da
mis safuZvelze saxelmwifoebrivi damoukideblobis realizacia.
politikuri sisustisa da saxelmwifoebrivi damoukideblobis dakargvis
pirobebSi qarTuli ena da religia, kerZod saqarTvelos eklesia
gamaerTianebel rols TamaSobda. politikuri daSlilobis miuxedavad,
yvela qarTul samefo-samTavroSi qarTulma enam SeinarCuna erTianoba.
eklesiurma erTianobam mniSvnelovanwilad Seamsubuqa politikuri
daSlilobebis uaryofiTi Sedegebi (227, 5).
XIX saukuneSi saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis
gauqmebis Semdeg, ruseTis xelisuflebam mTavari dartyma qarTul enasa
da marTlmadidebel eklesias miayena, rac maTi rusifikaciiT gamoixata.
XIX saukunis 60-iani wlebis reformebs, rac gamowveuli iyo
garkveul socialur-politikuri Tu ekonomikuri viTarebiT, mohyva
reformebi ganaTlebis dargSic, marTalia, TviTmpyrobeloba iZulebuli
iyo gaexsna skolebi, gaezarda maTi ricxvi, mieca codnis erTgvari
minimumi axalgazrdobisaTvis, magram es imdenad, ramdenadac aucilebeli
iyo gabatonebuli fenebisaTvis, memamuleebisa da kapitalistebisaTvis.
garda amisa, skolas ruseTis xelisufleba Tvlida Tavisi politikis
gatarebisa da arsebuli saxelmwifoebrivi wyobilebis ganmtkicebis
iaraRad. skolas is akisrebda politikur amocanebs, romelsac unda
aRezarda TviTmpyrobelobis mona-morCili da erTguli adamianebi,
gaerusebina ararusi mosaxleoba, ewarmoebina brZola revoluciuri
ideebis winaaRmdeg. Sesabamisad, saxalxo ganaTlebis organoebs ufro
politikuri funqcia ekisreboda, vidre kulturul-saganmanaTleblo (267,
22).
saqarTveloSi saganmanaTleblo centrebi yovelTvis erovnul
idealebze aRzrdas iTvaliswinebda. saukuneebis manZilze am process
saTaveSi edga qarTuli marTlmadidebeli eklesia. rusuli mmarTvelobis
damyarebis Semdeg ki saqarTvelos eklesiam es funqciebi dakarga da
paralizebuli gaxda. es procesi bunebrivia uaryofiTad aisaxa qveynis
152
kulturul Tu politikur mdgomareobaze: `skolebSi deda-enis
Sesustebam gonebriv daClungebasTan erTad ukve dasca da gaaTaxsira
CvenSi qristianuli sarwmunoeba da zneoba, sjuli, grZnoba. is
sarwmunoeba, romelic ase didmniSvnelovania _ rogorc kerZod CvenTvis,
ise mTeli qveynebisaTvisac ki. diax, skolaSi deda-enis Sesustebas udevs
am arasasurvel movlenaSi wili~ (183, 47).
XIX saukunis II naxevridan Tavisuflebis mizniT qarTuli
kulturuli da politikuri elita brZolis axal etapze gadadis, rac
nacionaluri konsolidaciis ganmtkicebas gulisxmobda axali
meTodebiT.
erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis mesveurTa programa-
maqsimumi saqarTvelos damoukideblobis aRdgena, qarTuli
saxelmwifoebriobis demokratiul safuZvelze reorganizacia iyo. magram
qarTuli kulturuli da politikuri elita angariSs uwevda
araxelsayrel politikur pirobebs da Zalauneburad kvecavdnen TavianT
moTxovnebs. XIX saukunis 60-iani wlebis Semdeg Seqmnil situaciaSi
erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis liderebi mxars uWerdnen
reformebs, moiTxovdnen ruseTis imperiis federaciul saxelmwifod
gardaqmnas da masSi Semavali erebis avtonomiur saxelmwifoebriv
erTeulebad mowyobas. avtonomiuri saqarTvelo maTi azriT warmatebiT
ganaviTarebda ekonomikas, kulturas, mecnierebas da sapatio adgils
daikavebda federaciuli ruseTisa da msoflios erTa rigebSi (216) .
rogorc cnobilia, erT-erTi mTavari sakiTxi, romelsac
gadamwyveti mniSvneloba hqonda am epoqaSi _ es iyo masebis uwignurobis
mospoba da farTo fenebis ganTleba (293). jer kidev 1876 wels gazeTi
`droeba~ wers: `gavida is dro, rodesac yovel qarTvelis vali imaSi
mdgomareobda, rom xmliT xelSi daecva Tavisi sayvareli mamuli
auarebeli da mZvinvare mtrebisgan. gavida is dro, rodesac qarTvels ar
SeeZlo, droTa viTarebis gamo, gaexsna TviT bunebisgan miRebuli niWi,
ezruna axali rusTvelebis dabadebisaTvis. piriqiT, dadga dro, roca
yvela qarTvelis valia, rom rbilSi da xorcSi gamjdari qarTvelis
siyvaruliT, Seudges mama-papebis sisxliT morwyuli mamulis ganaTlebis,
misi Svilebis sulieri da fizikuri Zalebis gaxsnas~ (43 1). modernul
153
epoqaSi es funqcia saswavlo-saganmanaTleblo dawesebulebebTan erTad
aiRo Tavis Tavze beWdurma mediam. TiToeuli sakiTxi qarTuli ena,
saganmanaTleblo sistema, ara erTxel gamxdara mecnierTa Seswavlis
obieqti da maT Soris beWduri mediis saSualebiT. Cemi mizania
disertaciis am TavSi epoqis moTxovnilebidan gamomdinare TiToeuli
atributi erTian konteqstSi ganvixilo.
enobriv politikas saqarTveloSi uZvelesi tradiciebi aqvs.
qarTuli enis saxelmwifoebrivi Zliereba saqarTvelos samefos
mesveurTa mier mudmivad iyo misi makontrolebeli roli qarTvelur
sivrceSi sxvadasxva dialeqtebTan mimarTebaSi. amis Sedegi iyo, rom
ucxo saxelmwifoTa eqspansiis viTarebaSic ki qarTuli ena mTeli
qarTveluri samyaros samwignobro da eklesiis enad rCeboda (281, 25).
amasTan qarTuli ena saerTo politikuri da ekonomikuri sivrcis
makontrolebel funqcias asrulebda.
qarTuli enisaTvis brZola XIX saukunesa da XX saukunis
dasawyisis saqarTveloSi warmoadgenda qarTveli xalxis erovnul-
ganmaTavisuflebeli brZolis ZiriTad sakiTxs. qarTuli enis, misi
swavlebisa da arswavlebis, saswavlebelSi misi mdgomareobis sakiTxi
sruliad gascda, gansakuTrebiT aRebul periodSi pedagogiuri kamaTis
sferos da erisaTvis sasicocxlo sakiTxad iqca (223, 17).
jer kidev 1873 wlis dadgenilebiT qarTuli ena amoRebul iqna
saswavleblebis oficialur saganTa Semadgenlobidan da mis swavlebas
mieca kerZo xasiaTi. 1874 wlidan ki_saswavlebelTa kursidan, misi
Seswavla SeeZloT msurvelebs sagnis maswavleblebisaTvis garkveuli
safasuris gaRebis pirobiT.
es problema aseve arsebobda XX saukunis dasawyisSi. faqtobrivad
qarTveli eris brZolas erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis
manZilze qarTuli enis sakiTxi ar moscilebia.
ruseTis xelisuflebis mxridan qarTuli enis uflebebis Sekveca
SemTxveviTi ar yofila. radgan `umTavresi Ziri kulturuli cxovrebisa
enaa. samSoblo ena is niadagia, romelzedac aRmocendeba normaluri,
kulturuli zrda da ganviTareba xalxisa. amitom swavla-ganaTleba
xalxisa usaTuod samSoblo enaze unda iyos mowyobili. es aucilebeli
154
pirobaa, romlis gareSe SeuZlebelia ganmanaTlebel dawesebulebaTa
moqmedeba da masTan ZiriTadi moTxovnilebaa am drois da yvela drois
pedagogiisa~ (171, 9).
rogorc cnobilia, erovnul maxasiaTeblebs Soris erT-erTi
mTavari adgili enas ukavia. qarTveli eris cxovrebaSi qarTuli ena
yovelTvis gamaerTianebel rols asrulebda. `erovnul faqtorTa Soris
yvelazed ufro dasanaxavi, xelSesaxebi, mtkice mainc-enaa. ise martivad,
aSkarad, reliefurad, yvelasaTvis gasagebad da sagrZnobelad araferi
ar gamoxatavs erovnul Taviseburobas da gansxvavebas, rogorc ena.
istoriulis warsulis, erTs Cveulebebs, erTs sarwmunoebas xalxi ver
grZnobs rogorc saerTo enas~ (166, 1). `cnobis furcelSi~ vkiTxulobT:
`ena aris yvelazed ufro gamomsaxveli da cxadi saxe erisa. rogorc
vTqviT, ena Zlier mtkicea. SeiZleba erTi `istoriuli bedi~ meoreTi
Seicvalos, erTi meores SeebrZolos, erTma erma moindomos meores
mospoba, am SemTxvevaSi mets cxovelmyofelobas iCens ena. igi dids
winaaRmdegobas uwevs gadagvarebas da Tumca enis dakargvis Semdegac
SeiZleba ar moispos erovnoba, magram sazogadod ki, rodesac ers
ekargeba ena, misi arseboba dids gansacdelSia Cavardnili, iseTs
gansacdelSi, romelic mas sruls mospobas uqadis. gansakuTrebiT
ubralo xalxisTvis `misiania~ mxolod is, vinc mis enazed laparakobs
da enasTan misTvis ikargeba erovnuli Tavisebureba~ (247, 126).
am periodSi skolas ekisreba erovnuli funqcia, romlis
saSualebiTac unda momxdariyo saerTo nacionaluri cnobierebis
formireba. `rogorc zneobrivi da gonebrivi ganviTareba, ise nivTieri
keTildReobis interesebi daJinebiT moiTxoven xalxis brbos ganaTlebas,
rac dafuZnebulia ganaTlebis saSualebebze, aq erTdebian saxelmwifo
da sazogadoebrivi interesebi. ganaTleba amaRlebs xalxis Zalas da
amravlebs simdidres. brbos uvicoba aris xalxis ubedureba, rac avad
cxaddeba kerZo piris, sazogadoebis da saxelmwifos cxovrebis yovel
mxareebze. gonebrivi saxelmwifoebrivi aRzrda da yvelasaTvis xelmisa-
wvdomi pirveldawyebiTi swavla-ganaTleba warmoadgenen qveynis im
safuZvels, romelic uzrunvelyofs nivTier da gonebriv keTildReobas~
(182, 662). yvela nacionalur sakiTxTa Soris, ueWvelia, sakiTxebi
155
erovnuli skolisa, enisa da kulturis Sesaxeb udidesi mniSvnelobis
sakiTxebia, vinaidan erovnuli aRzrda-ganaTleba, ena, kultura, _ es
iseTi faqtorebia eris cxovrebaSi, romlebic xSirad akavSireben eris
sxvadasxva nawilebs erTmaneTTan, romelic aZlevs ers uflebas
TviTarsebobisas (250, 2).
amisaTvis saWiro iyo yvela socialuri fenis daaxloeba da
gaerTianeba erTi saerTo saqmisaTvis. `droa SevignoT, rom calke gaweva
Cveni eris wodebaTa: glexTa, TavadaznaurTa, vaWarTa, samxedroTa da
sxvaTa xeirs ar dagvayris da amitom droc aris dauyovneblad SevudgeT
eris erTianobis am ZirismomTxreli mizezebis frTebis Sekvecas~
(mogzauri 1904g: 167). sazogadoebis sxvadasxva fenaTa da wodebaTa
daaxloveba, Jurnalis publicistebis azriT, mxolod maSin SeiZleboda
`roca Cven sameurneo saqmes Cvenis bneliT moculis glexis daxmarebiT
vawarmoebT, roca mas Cven humanurad xels gavuwvdiT da gverdSi
amoviyenebT im saqmeSi, romelic mas mTeli aTasi wlebiT aqvs Sewvneuli,
roca mas gverdiT davisvamT da masTan erTad davlevT Cais~ (179, 9).
socialur fenaTa daaxloeba uSualod iyo dakavSirebuli saerTo
nacionaluri cnobierebis CamoyalibebasTan. solidarobis gancda
erTobis wevrebs Soris erTi miznisaTvis brZolas gaaadvilebda:
`upirveles yovlisa saWiroa, rom Cvenma xalxma erTi garkveuli da
naTeli azri da Sexeduleba iqonios Tavisi yofa-cxovrebis gaukeTesebis
pirobebze da saSualebebze, raTa Cveni yoveli sazogado moqmedeba im
mxriT iyos erT sul da erT xorc~ (182, 795).
beWdur mediaSi socialuri sakiTxebisadmi interesi SemTxveviTi ar
iyo, rac Semdegi garemoebebiT aixsneba: 1. 1864 wlidan batonymobis
gauqmebis Sedegad warmoSobili axali Tavisufali fenis erTobis
wevrebs Soris daaxloveba unda momxdariyo. 2. saerTo nacionaluri
interesebis gareSe TavisuflebisaTvis brZola warmoudgeneli iqneboda
da socialur fenaTa homogenizacia aucilebel winapirobas
warmoadgenda. rogorc XX saukunis dasawyisSi, ise 10-ian wlebSi
problema aqtualobas ar kargavs. `TemSi~ vkiTxulobT: `aRvZravT
sakiTxebs Tu ukve aRZruls SevexebiT, mxolod eris keTildReobas
miviRebT mxedvelobaSi, upirveles yovlisa, Cveni mSromeli xalxis
156
mdgomareobas gaviTvaliswinebT. is migvaCnia Cveni eris kulturulad
ganaxlebis safuZvlad, masze vamyarebT Cven imedebs, Cvens momavals. masSi
unda gavavrceloT swavla-ganaTleba. SevaTvisebinoT kulturuli
saSualebani mZime ekonomikur pirobebTan brZolaSi da sazogadod
SevuwyoT xeli mis winsvlas da gonebriv ayvavebas~ (64, 1).
ganaTlebis sakiTxis wina planze wamoweva ukavSirdeba epoqis
moTxovnilebas. garda imisa, rom qarTveli nacionalistebis mizani iyo
wignieri Taobis aRzrda, es istoriuli aucileblobidanac gamomdinare-
obda. XIX saukunis II naxevari da XX saukunis pirveli ocwleuli aris
dro, rodesac msoflio masStabiT iwyeba axali gardaqmnebi rogorc
politikuri, socialur-ekonomikuri, aseve kulturuli TvalsazrisiTac.
ganaTlebul sazogadoebis saWiroeba axalma politikurma wyobamac
moiTxova. gansxvavebiT Zveli periodisgan, rodesac msoflio mxolod
omebiT iyo dakavebuli da amasTan miwaze mimagrebul glexs arc dro da
arc saSualeba ar hqonda ganaTlebis miRebis, kapitalisturma wyobam
mTlianad Secvala arsebuli situacia. Tu Zvel droSi mxolod qalebma
icodnen ZiriTadad wera-kiTxva, modernul epoqaSi es yvelasTvis
savaldebulo gaxda. amasTan sqesTa ganurCevlad yvelas erTad unda
eswavla. es procesi socialuri uTanasworoebis mospobiskenac iyo
mimarTuli. `bavSvobaSi swavlis dros erTad yofna sxvadasxva
sazogadoebriv klasTa SvilebSi ganaviTarebs iseT sulier da zneobriv
Cveulebebs, romelic Semdeg, roca isini cxovrebaSi gamovlen, bevris
mxriT sasargeblo da gamosadegi iqmneba. es garemoeba xels Seuwyobs
wodebriv crumorwmuneobis aRmofxvras~ (95, 1). skolam sruliad unda
mospos Tavis kedlebSi wodebrivi gansxvaveba. SeZlebiTi uTanasworoba
kidev ufro sagrZnobelia dRes. skola ar unda uwyobdes xels
SeZlebulTa egoizmis ganviTarebas. ar unda zrdides maTSi raime
Tavisebur egoizms, romelic SeZlebuls agrZnobinebs Tavis viTomda
upiratesobas. amitom dawyebiTi skola yvelasaTvis saerTo unda iyos,
rom Rarib muSis Svili da milionerisa Tanasworni iyvnen aRzrdis
winaSe. es Seamcirebs gankerZoebas, orive mxares SeaCvevs erTmaneTis
metis pativiscemas~ (233, 18). sazogadoebrivi cxovrebis saerTo sivrcis
Seqmna unda momxdariyo qarTul enaze warmoebuli saswavlo-
157
saganmanaTleblo sistemiT: `samSoblo ena igiv sisxli da xorcia
adamianisa da maSasadame misi ganuviTarebloba dahbadavs msgavssave
fizikur ganuviTareblobas, rasac mohyveba yovelmxrivi gonebrivi da
zneobrivi dacema da gadagvareba samSoblo enis uaris-myofelis erisa.
igi unda iyos safuZveli da saZirkveli, romelzedac unda aSendes mTeli
swavla-aRzrda adamianisa. yoveli swavla-aRzrdis miReba yoveli
adamianisaTvis samSoblo enazed unda swarmoebdes~ (180, 499).
qarTuli enis da ganaTlebis erTian konteqstSi ganxilva
SemTxveviTi ar yofila. axal epoqaSi tradiciul erovnul maxasiaTeb-
lebs daemata ganaTlebis sakiTxi, romlis saSualebiTac unda
momxdariyo qarTuli enis, tradiciebis, istoriuli warsulis
SenarCuneba da amasTan sazogadoebis sameurneo-samrewvelo donis
amaRleba. ruseTis xelisuflebis mizans warmoadgenda qarTuli enis
ufleba da funqcia Sekvecili yofiliyo. 1909 wlis gazeT `amiranSi~
vkiTxulobT: `biurokratiis mier samSoblo ena sistematiurad
idevneboda skolebidan. aman ki didi vneba moutana ara rusebs. aviRoT,
magaliTad, qarTuli skolebi, an ufro swored qarTvelebisTvis
daarsebuli rusuli skolebi... im garemoebam, rom saswavlebelSi rusul
enaze iyo swavleba da ara samSoblo enaze, faqtiurad skolis
mniSvneloba sruliad gaaqarwyla CvenSi, saswavleblebi verc codnas
aZlevdnen xalxs da rusul enasac zedmiwevniT ver aswavlidnen. ase rom,
moswavle saswavleblidan sruliad arafris mcodne gamodioda. magram
marto es vneba ar mogvitana im garemoebam, rom swavleba
qarTvelebisaTvis ucxo enaze swarmoebda. rusuli skola aSorebda
qarTvel xalxs qarTul kulturas da sazogadoebriobas~ (30, 1).
qarTuli enis standartizacias publicistebis azriT xels
Seuwyobda erovnuli skola, sadac ganaTlebas qarTul enaze miiRebdnen:
`iseTi skola, sadac ymawvilebi deda-enis saSualebiT gaicnoben da
SeiTviseben mecnierebas, xelovnebasa da sazogadod kacobriobis sulis
miswrafebasa, ganamtkicebs CvenSi saR, sistematur aRzrdas Cveni
ymawvilTaobisas da mis zneobriv, gonebriv da fizikur ganviTarebas.
didebulia Sedegi erovnuli skolisa erebad dayofil kacobriobisaTvis.
erovnuli skola iseve Seergeba ymawvils, rogorc dedis ZuZus wova. eri,
158
ena da erovnuli skola erTsulovani bunebrivi principia. amas unda
aRviarebdeT Cvens rwmenad, Cvens aRTqmad~ (180, 500).
qarTuli kulturuli da politikuri elitis aqtiuri brZola
sazogadoebis wignierebisTvis SemTxveviTi ar yofila. jer erTi,
msoflioSi mimdinare cvlilebis Sedegad moxda Rirebulebebis garkveu-
li gadafaseba da masebis ganaTlebis problema yvela qveyanaSi mTeli
simwvaviT daisva da, bunebrivia, evropul ideebs ziarebuli qarTuli
inteligencia cdilobs saqarTveloSi axali sistemis danergvas; da
meore, qarTuli erTobisTvis ormagad mniSvnelovani iyo saerTo
cnobierebis farglebSi qveynis aRorZinebisTvis moqmedeba, rac unda
gamxdariyo safuZveli SemdgomSi saqarTvelos saxelmwifoebrivi
damoukideblobis aRdgenisa. `ZiriTad sakiTxs Seadgens saxalxo
ganaTleba da sazogadoebrivi aRzrda. keTili zne-Cveulebebis danergva,
amaRleba ganaTlebiT brbosi, miwodeba misTvis ganaxlebuli da
ganmaviTarebeli gasarTobebis, gaRviZeba xalxis sulieri interesebisa,
brZola mis sibnelisa da uvicobis winaaRmdeg _ ai ras unda
veswrafodeT sxva zomebTan, saSualebebTan erTad, Tu gulwrfelad
gvsurs xalxisaTvis keTili, Tu gvinda maT namdvilad davexmaroT~ (180,
549).
saswavlo-saganmanaTleblo dawesebulebebis sakiTxiT daintereseba
gamowveuli iyo imiTac, rom ruseTis xelisuflebis mTavari dasayrdeni
qarTvelebis garusebis sferoSi swored skolebi iyo. samson fircxalava
igonebs Tavis memuarebSi: `... gvikrZalavdnen Cveni TavisTvis qarTvelebi
gvewodebina. ai, amis erTi magaliTi: meeqvse klasSi erTi mowafe rusuli
enis maswavlebels puSkinis `poltavas~ Sinaarss uyveboda da iq, sadac
ambavia rusebis da Svecielebis omis, imis magier, rom eTqva rogorc
avtors aqvs, `Cven~ (e.i. rusis jari), mowafem Tqva `rusebi~, maswavlebelma
maSinve SeaCera da hkiTxa: ratom `rusebs~ ambob da ara `Cven~? mowafem
miugo: me xom rusi ara var da rogor unda vTqva `Cven~. `rogor Tu rusi
ara xar!~ _ Seuyvira maswavlebelma, pedagogiur sabWoSi daabezRa da
mowafe ramdenime saaTiT karcerSi Casves~ (205, 18).
iakob gogebaSvili werda: `kavkasiis saswavlo olqis ober-
prokurorma dasavleT saqarTveloSi mogzaurobisas inaxula baTumis
159
erT-erTi saswavlebeli, sadac 8 wlis ymawvils mimarTa : `Sen vin xar ?~
qarTveli _ sTqva pasuxad bavSvma. _ qarTveli ki ara, rusi xar. _ sTqvi,
rusi varTqo! bavSvi gaSterda da sdumda. revizorma ifiqra aq namdvilad
separatistobaa damalulio. gawyra, gagulisda, waavlo xeli bavSvs,
anjRrevda da gajavrebT gaiZaxoda Tavisas. SeSinebulma bavSvma Zlivs
wailuRluRa: rusi var...~ (222, 23).
XX saukunis I ocwleulis beWdur mediaSi aqtualuria erovnuli
skolebis mowyoba standartizebul sistemaze, romelTac saganmanaTleb-
lo-aRmzrdelobiTi funqciis Sesruleba ekisrebodaT. Jurnali
`mogzauri~ (1901-1904) erT-erTi pirvelia iniciativis gamoCenis sferoSi.
JurnalSi vkiTxulobT: `Cveni skolebi dRes ufro codnis
gamavrceleblebi arian, vidre aRzrdisa. dRevandeli skola mTels
Taviss unars da Zalas imas andomebs, rom moswavlem oRond ki kargad
iswavlos, kargad SeiTvisos is auarebeli codna, romlis mesakuTrea
dRevandeli swavla-mecniereba da mas mere Tundac qva-qvazedac nuRar
iqneba. ra emarTeba am dros TviT adamians, mis gonebrivs da zneobrivs
Zalebs, viTarca igi Tu ilaxeba, amas dRevandeli skola sruladac
arafers dagidevs~ (178, 699).
araswor saswavlo sistemas emateboda skolebSi rusuli enis
momZlavreba, rac uaryofiTad moqmedebda saswavlo-aRmzrdelobiT
sistemaze da erovnul formas akargvinebda: `mTeli da erTaderTi mizezi
saxalxo skolis aseTi unugeSo mdgomareobisa iyo da dResac aris ara
racionalurad, ara pedagogiurad mowyoba swavlebis saqmisa Cvens
saxalxo skolebSi, erTaderTi mizezi Cvenis saxalxo skolis
unayofobisa iyo da aris is, rom mTeli swavleba am skolebSi
mimarTulia bavSvebisTvis ucnob rusul da ara mSobliur, qarTul
enaze~ (180, 503).
amasTan erTad Jurnali swored dadgenili programis
aucileblobasac asabuTebda, romlis meSveobiT moswavleebi
SeiTvisebdnen rogorc saWiro codnas, aseve moaxdendnen mis realizacias
qveynis sakeTildReod: `nu stanjavT moswavleebs SeuZleblis SeswavliT,
rom amiT igini, viTomc erTi aTad ufro Wkvian-gonierni gamoiyvanoT.
yvela es imdenad aswavleT maT, vis ramdenad da ris Seswavlac SeuZlian
160
da umTavresad ki am codnis gamoyeneba aswavleT, wesieri cxovrebisaTvis
ojaxsa da sazogadoebaSi, xalxSi. maSin SeZlebT namdvili adamianebis,
mamuliSvilebis aRzrdas~ (178, 699).
Jurnal `mogzauris~ msgavsad gazeTi `Temi~ qarTuli enis sakiTxs,
rogorc nacionaluri konsolidaciis aucilebel elements did adgils
uTmobs. beWduri mediis interesi qarTuli enisadmi SemTxveviTi ar
yofila. radgan adamianTa nebismieri istoriulad cnobili gaerTianebis
safuZveli enaa, romelic rac unda Soreul warsuls mivmarToT,
yovelTvis winamaval epoqis memkvidred gvevlineba. yvela sazogadoeba
enas cnobda da cnobs wina TaobaTagan miRebul produqtad (219, 10).
swored aman ganapiroba qarTuli kulturuli da politikuri elitis
RonisZiebebi qarTuli enis SenarCunebisaTvis, rac SeiZleba Semdegnairad
daiyos: 1. Jurnal-gazeTebis gamocema qarTul enaze. 2. wera-kiTxvis
gamavrcelebeli sazogadoebis daarseba 1879 wels. 3. wera-kiTxvis
gamavrcelebeli sazogadoebis iniciativiT skolebis gaxsna mTeli
saqarTvelos masStabiT. 4. qarTuli Teatris Camoyalibeba.
`Temis~ publicistebi gazeTis TiTqmis yvela nomerSi qarTuli enis
mdgomareobaze amaxvileben yuradRebas: `ar vfiqrob Cvens warsulSi
moiZebnos imisTana dro, roca ise Seviwroebuliyos da SebRaluliyos
qarTuli ena, rogorc axla. Seviwroeba, abuCad agdeba Cveni enisa Sinaur
da gareSeTagan savalaloa dRes Cvens cxovrebaSi. is garemoeba, rom
Cvens enas ara aqvs rigiani yuradReba miqceuli saswavlebelSi, rom es
ena ar aris savaldebulo sagnad cnobili da rom amis gamo, qarTul enas
`sxvaTa Soris~ misCerebia qarTveli mowafe da qarTveli mSobeli, ai,
swored es garemoeba aferxebs, xels uSlis Cveni enis, literaturisa da
istoriis Seswavlis saqmes~ (81, 2).
qarTuli enis daviwyeba ki xels Seuwyobs axalgazrdebSi sakuTari
qveynis istoriis arcodnas, erovnuli cnobierebis gadagvarebas: `is ena,
romelzedac bavSvobis xanaSi, mSobeli deda gvimReroda tkbil iavnanas,
gvinergavda spetak siyvaruls samSoblosadmi, warsulis Rrma
pativiscemas, is ena, romelzedac deda mogviTxrobda saqarTvelos
Tavgadasavals, bed-iRbals, warsuls da mTel mis istorias, dRes is
daviwyebia qarTul mowafes da gadagvarebis gzas damdgara~ (81, 3).
161
qarTuli enis funqcionirebis dakargva uaryofiTad aisaxa qarTuli
erTobis cnobierebaze. `skolaSi gonebis ganviTarebisaTvis, eWvgareSea
unda iyos gamefebuli erovnuli ena, deda-ena. amas moiTxovs bunebrioba,
saRi azrovneba da samarTlianoba. uamisod eri moklebuli iqneba sulier
sazrdos, uamisod eris winmsvleloba Seferxdeba cxovrebaSi, uamisod
eris ymawvilTaoba ugzoukvlod daiwyebs xetials. uamisod eris
cxovreba Seborkil iqneba~ (81, 1).
gazeTis publicistebi qarTul enaze saganmanaTleblo procesis
aucileblobis dasabuTebas cdilobdnen. `mkvidr niadagze agebuli
pirveldawyebiTi aRzrda uZlieresi da udidesi faqtoria qveynis
warmatebis saqmeSi, es axla ukve yvela Segnebul kacs esmis, rom
axalTaobis saR aRzrdaze unda iyos damyarebuli Cveni qveynis momavali
da amitom umTavresad aqeT unda iyos mopyrobili mSoblebis da
sazogadoebis yuradReba. rogorc kerZo pirTa da mSoblebis, ise mTeli
sazogadoebis imedebi, eris idealebis ganxorcieleba, axalTaobis saRs
gonebriv da zneobriv aRzrdaze unda iyos damyarebuli, romelTanac
mWidrod aris dakavSirebuli Cveni qveynis sulieri da nivTieri
interesebis ganviTareba~ (72, 3). magram yvelaze mnivnelovnad miiCnevdnen
ara mxolod qarTul enaze warmoebul swavla-ganaTlebis process,
aramed skolebSi arsebuli biurokratiuli sulis aRmofxvras.
saganmanaTleblo sakiTxebze gvxvdeba informacia nebismieri saxis
wyaroSi. radgan es iyo epoqis mTavari moTxovna da gamowveva. qarTuli
kulturuli da politikuri elita maqsimalurad cdilobda sazogado-
ebis darwmunebas skolebis didi raodenobiT gaxsnis aucileblobaSi.
`erovnuli skola es is moedania, sadac eris grZnobam da gonebam
pirveli fesi unda aidgas; is gamzrdelia erisa, romelmac unda aZlios
ers masazrdoebeli sulisa da xorcisa im patara sawyaoTi, romelic zed
gamoWrilia eris Sinaur cxovrebazed, mis sulier da xorciel
cxovrebazed. da marTlac skola msazrdoebelia erisa, magram skolasac
garCeva aqvs: maxinj skolis SemweobiT SeiZleba adamianis sruli
gadagvareba, mis pirovnebis daCagvra. misi unarianobis Cakvla. skolis
daxmarebiT Zalian advilia monebis gazrda. swored amisTana misias
kisrulobdnen Cveneburi Zveli mTavrobis skolebi, romelTa upirvelesi
162
mizani mozard TaobisaTvis gonebis axsna da ganviTareba ki ar iyo,
aramed sxvadasxva mozard Taobis gadagvareba da maTTvis saWiro
biurokrat moxeleebis aRzrda~ (106, 13).
disertaciis pirvel TavSi ukve aRvniSne, rom es periodi
nacionalizmis da socializmis qadagebis droa da amitom gansxvavebuli
ideebi arsebobda. yvela mimdinareoba, Tu organo sakuTari ideolo-giis
damkvidrebas cdilobda xalxSi. am mxriv gamonaklisi arc skola iyo.
ramdenadac erovnul moRvaweebs skolis saSualebiT nacionaluri,
ekonomikuri da saganmanaTleblo ideebis qadageba surdaT, imdenad
ruseTis xelisufleba sakuTari miznebis gaxorcielebisTvis iyenebda.
maSin, rodesac damoukideblobis aRdgenisTvis brZolaSi yvela
socialuri fenis CarTva gaxda saWiro dRis wesrigSi dadga
sazogadoebis erTiani ideis irgvliv gaerTianeba. es funqcia skolas
unda Seesrulebina. `erTaderTi saSualeba saxelmwifos ganmtkicebisa da
aRorZinebisaTvis swavla-ganaTlebaa. demokratiuli saxelmwifo ver
uSvelis saqmes, Tu xalxi, massa moklebulia TviTSegnebas,
gaTviTcnobierebas~ (135, 3).
garda imisa, rom qarTuli inteligencia dainteresebuli iyo
skolebis gaxsniT, romlis saSualebiT unda momxdariyo erovnuli
cnobierebis amaRleba da ganaTlebis donis aweva, amasTan ruseTis
xelisufleba aseve dainteresebuli iyo skolebis gaxsniT, romlis
meSveobiT unda momxdariyo qarTvelebis garuseba. 1901-1902 saswavlo
wels Tbilisis guberniaSi sul 197 dawyebiTi saxalxo skola
iricxeboda, quTaisis guberniaSi ki_223. sul orive guberniaSi 420
dawyebiTi saswavlebeli arsebobda, maSin, rodesac saskolo asakis
bavSvTa 67% skolis gareT iyo darCenili. 1904 wels 543-is nacvlad, erTi
wlis Semdeg pirveldawyebiTi saxalxo skolebis ricxvi 513-mde Semcirda,
xolo 1906 wels es raodenoba 491-de davida. marto aRmosavleT
saqarTveloSi mTavrobam 59 saswavlebeli daxura. saqalaqo da sasoflo
erTklasiani da orklasiani skolebis qseli saqarTveloSi 1907-1908 w.w.
reaqciis periodSi kidev ufro Semcirda.
1913 wlisTvis saxelmwifos gamgeblobaSi saqarTveloSi iyo vaJTa
da qalTa 23 gimnazia, 4 progimnazia, 3 realuri saswavlebeli, 2
163
samaswavleblo instituti, 25 samoqalaqo da umaRles dawyebiTi
saswavlebeli da ramdenime skola. 1908-1912 w.w. ganmavlobaSi `kavkasiis
saswavlo olqis samzrunvelos~ saqarTveloSi arc erTi saSualo skola
ar dauarsebia, maSin rodesac mosaxleobis iniciativiT, adgilobrivi
saxsrebiT gaxsnil iqna Tbilisis me-6 da foris vaJTa gimnaziebi.
axalcixis, xonis, baTumis da xaSuris progimnaziebi. (263, 26).
saganmanaTleblo sakiTxma ganviTarebis sxvadasxva safexurebi
ganvlo. Tu saukunis dasawyisSi ruseTis xelisufleba aqtiurad
cdilobda swavla-ganaTlebis qarTul enaze akrZalvas. 1917 wlis
Tebervlis burJuaziul-demokratiuli revoluciis Semdeg situacia
arsebiTad Seicvala.
skolebis nacionalizaciis sakiTxi saganmanaTleblo reformebis
erT-erTi mniSvnelovani nawili iyo, romelic xorcieldeboda 1917 wlis
Tebervlis burJuaziul-demokratiuli revoluciis Semdeg, jer kidev
ruseTis gavlenis qveS myof saqarTveloSi. am procesebma saintereso
ganviTareba hpova Semdgom periodSi. aRniSnuli sakiTxi dRis wesrigSi
dadga erovnuli interpartiuli sabWos sxdomaze. rogorc cnobilia,
erovnuli inatrpartiuli sabWo Seikriba 1917 wlis 19 noembers da 20
noembers ki daisva sakiTxi skolebis nacionalizaciis Sesaxeb.
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis Semdeg,
demokratiuli respublikis mTavroba aqtiur nabijebs dgamda am
problemis mosagvareblad.
jer kidev 1917 wlis ivlisSi, saqarTvelosa da amierkavkasiis
proletariati bolSevikebis xelmZRvanelobiT moiTxovda saerTo, ufaso,
mSobliur enaze yvelasaTvis savaldebulo swavla-ganaTlebis SemoRebas
(16 wlamde), moswavleTaTvis ufaso saswavlo nivTebis, tanisamosis,
sadilis da sxv. micemas, skolisgareSe da saskolo asakamde swavla-
ganaTlebis mowyobas, ufaso klubebis, kursebis, biblioTeka-
samkiTxveloebis, eqskursiebis organizacias, sabavSvo saxlebis, baRebis
da sxva (250, 146).
1917 wlis seqtemberSi es movlena ganviTarebis axal fazaSi Sevida.
Jurnal `ganaTlebis~ 1917 wlis #6-7 vkiTxulobT: `gamoqveynda kavkasiis
droebiTis sagangebo komitetis debuleba skolebis nacionalizaciis anu
164
gaerovnebis Sesaxeb. am debulebiT wreul saSualo saswavleblebisaTvis
savaldebuloa nacionalizaciis moxdena saanbano da pirvel
mosamzadebel klasSi, xolo sxva klasebSi ki misi moxdena
damokidebulia sapedagogio sabWos azrze. Tu sabWo dainaxavs
mosaxerxeblad sxva klasebSic SemoRebul iqnas swavla samSoblo enaze,
mas eZleva ufleba am klasebSic ganaxorcielos nacionalizacia.~ (172, 4).
aRniSnulis dasamtkiceblad moviyvanT Semdeg dokuments: saqarTve-
los saxelmwifo centraluri saistorio arqivi. fondi 1935, aRwera 1,
saqme # 20. es dokumenti daTariRebulia 1917 wlis 5 seqtembriT.
`kavkasiis saswavlo okrugis miTiTebiT sabWo varaudobs saswavlo wlis
dawyebisas moaxdinos damwyebi da mosamzadebeli klasebis nacionaliza-
cia saSualo saskolo dawesebulebebSi. rac Seexeba klasebs, maTi
nacionalizacia ar moxdeba saswavlo wlis dawyebis dros, sabWo
dadgenilebiT gaacnobs maT gaZlierebul da savaldebulo swavlebis
nacionalur sagnebs. nacionalur sagnebad SeiZleba gavigoT: mSobliuri
ena, literatura, istoria da geografia. 1917-1918 saswavlo wels saolqo
komisariatma daadgina gakveTilebis Semdegi ricxvi nacionaluri
sagnebidan: mosamzadebeli klasis ufros ganyofilebaSi _ 5 saaTi, 1, 2, 3,
4 klasebSi 4 saaTi, danarCen ufros klasebSi 3 saaTi kviraSi~ (24, 17).
zemoT aRniSnuli problemis gadawyvetasTan erTad dRis wesrigSi
dadga maswavleblebis SerCevis sakiTxi. rac Semdegnairad iqna
gadaWrili.
1. piri, umaRlesi ganaTlebiT miRebuli iqneba saSualo da dawyebiT
saswavlo dawesebulebebSi pedagogiuri sabWos SefasebiT da
gadawyvetilebiT.
2. pedagogiuri sabWos gadawyvetilebiT iqneba damtkicebuli
gimnaziebis 1-4 klasebis xelmZRvanelebi, realuri saswavleblebis da
dawyebiTi saswavleblis piri, romelsac aqvs dasrulebuli is saSualo
saswavlo dawesebuleba, romlebic iReben specialur ganaTlebas
nacionalur sagnebTan SesabamisobaSi. aseT saswavlo dawesebulebebad
komisariati Tvlis: a) qarTuli nacionaluri sagnebisTvis: qarTuli
gimnazia _ Tbilisis da quTaisis, marTlmadidebluri sasuliero
165
seminaria _ Tbilisis da quTaisis, eparqialuri saswavlebeli _
Tbilisis da quTaisis guberniis, Tbilisis qalTa samaswavleblo
seminaria `ganaTleba~. b) somxuri nacionaluri sagnebisaTvis yvela
somxuri saSualo saswavlo dawesebuleba. g) Turquli nacionaluri
sagnebisaTvis: yvela saSualo saswavlo dawesebuleba Turquli enis
xelmZRvanelobiT da medrese.
3. rac Seexeba im pirebs, romlebsac ar aqvT wina paragrafSi
miTiTebuli cenzi, komisariatis kanonis da saswavlo okrugis miTiTebis
Sesabamisad daikaveben Stats (24, 18).
calke punqtad iyo gansazRvruli nacionaluri sagnebi.
saSualo saswavlo dawesebulebebSi da dawyebiT saswavleblebSi
kavkasiaSi nacionaluri sagnebis swavlebaze.
1. saSualo saswavlo dawesebulebebSi da dawyebiT
saswavlebelSi mimdinareobs swavleba nacionaluri sagnebiT.
2. nacionaluri sagnebidan igulisxmeba mSobliuri ena mis
literaturul formebSi, nacionaluri literatura da misi istoria,
naciis istoria, nacionaluri geografia da musulmanebisTvis SariaTi.
3. nacionaluri sagnebis swavleba warmoebs saswavlo programis
mixedviT, damtkicebuli nacionaluri-saswavlo komisarebis mier,
nacionaluri sabWos TanxmobiT.
4. saSualo saswavlo dawesebulebebSi da dawyebiT
saswavleblebSi dafuZndeba nacionaluri sagnebis maswavleblis
saStato Tanamdeboba kavkasiis xalxSi.
5. kavkasiis saswavlo okrugis gadawyvetilebiT komisariati
gansazRvravs moswavleebisaTvis romeli naciaa da nacionaluri sagnebis
maswavleblebis ramdeni saStato erTeuli SeiZleba iyos dawesebuli
yovel saswavlo dawesebulebaSi. (24, 20).
bunebrivia es procesi aseve grZeldeba demokratiuli respublkis
periodSi da ganviTarebis axal fazaSi Sedis. garda imisa, rom skolebi
ixsneba moswavleebisTvis, aseve arsebobs sapedagogio mosamzadebeli
166
kursebi, sadac maswavleblebi euflebian erovnul sagnebs. `dasavleT
saqarTveloSi saSualo skolaTa maswavleblebis kavSiris gamgeobam
gaxsna qalaq quTaisSi mimdinare wlis 17 ivnisidan sazafxulo kursebi
saSualo da dabali skolebis maswavleblebis mosamzadeblad _ qarTul
enaSi, sityvierebaSi, saqarTvelos istoriasa da geografiaSi. kursebi
ganzraxulia 150 msmenelisaTvis, aqedan 121 _ ukve quTaisSi imyofeba da
leqciebs ismens. kursebis Senaxva ori Tvis ganmavlobaSi jdeba ocdaaTi
aTas orasi maneTi (30. 200 man.) (27, 1). `saqarTvelos respublikis
teritoriaze oTxi pedagogiuri saswavlebelia: Tbilisis saostato
instituti da seminariebi gorSi, xonsa da soxumSi. am saswavlebelTa
mizania _ saxelmwifosaTvis saxalxo maswavlebelTa momzadeba (24, 4).
saswavlo-saganmanaTleblo dawesebulebebis gaxsnis sakiTxSi ganaTlebis
saministrosTan erTad aqtiurobda eroba. 1920 wlis monacemebiT `erobas
aqvs 74 skola, maT Soris sami umaRles dawyebiTi. am 74 skolidan 9
pirveldawyebiTi skola ar moqmedebs. maswavlebelTa ricxvi udris 102
kacs, xolo mowafeTa ricxvi 3942 bavSvi~ (12, 5).
qarTuli sazogadoebis moazrovne nawili acnobierebda imas, rom
swavla-ganaTlebis sakiTxs saqarTvelosTvis erovnuli mniSvneloba
hqonda. am mizans emsaxureboda erobis mier gadadgmuli nabijebic. `Zveli
ruseTis TviTmpyrobelobis dros skolebs garegnulad mainc yuradRebas
aqcevdnen. hxsnidnen skolebs, amuSavebdnen skolaTa qsels, aSenebdnen
soflis sazogadoebaT skolebisaTvis Senobas da sxva. 1914 wels mazraSi
54 skola iyo, maswavlebelTa ricxvi -74, mowafeT _ 3182. erTi skola
modioda 1810 mcxovrebze /mcxovreblebi mazraSi daaxloebiT
iTvlebodnen 9777 77 suli/, 163 bavSvze /saskolo asakis bavSvebi
iTvlebodnen 8786/ da 74 kvadratul versze /mazris sivrce udris 400, 408
kv. verss/. soflebis erT mesamedSi iyo skolebi daarsebuli. /mazraSi
sul 152 mozrdili sofelia/. erTi mowafe modioda 31 mcxovrebze da 2,
75 saskolo asakis bavSvze. ase rom saskolo asakis bavSvebis 36%
swavlobda, danarCeni ki 64% skolis gareSe iyo darCenili. amnairad
raRac keTdeboda Zvel droSiac xalxis gasanaTleblad, magram es marto
pirvel SexedviT. skola ar emsaxureboda Tavis pirdapir daniSnulebas:
es, erTi mxriv ruseTis TviTmpyrobelobisaTvis iaraRi iyo qarTveli
167
eris gasaruseblad da meore mxriv _ erTgul moxele-CinovnikTa kadris
mosamzadeblad. am ori miznis garSemo trialebda umTavresad CvenSi
swavla-ganaTlebis saqme. samSoblo ena, rogorc calke saganic ki
gandevnili iyo skolebidan, pedagogiuri principebi daviwyebuli.
skolaSi, cocxali, Sromis principebze damyarebuli swavlis magier,
cxovrebidan daSorebuli wignobrivi, sxolastikuri swavla iyo
gamefebuli. skolebis tipic sxvadasxvanairi iyo. 54 skolidan 18 e.w.
samrevlo skola iyo, danarCeni _ saministro. pirvelSi Tu saRmrTo
sjuli da locvebi sWarbobda, meoreSi bavSvebs mefis
TviTmpyrobelobisadmi siyvaruls unergavdnen. samrevlo skolebi
yovelmxriv uaresad iyvnen mowyobili, vidre saministro skolebi.~ (17, 16).
bunebrivia aseT mdgomareobaSi arsebuli skolebi ver aZlevdnen
moswavleebs saTanado ganaTlebas. amitom ganaTlebis mxriv sagangaSo
mdgomareoba iyo. 1917 wlis Tebervlis burJuaziul-demokratiuli
revoluciis Semdeg am mimarTulebiT garkveuli nabijebi gadaidga,
damoukideblobis aRdgenis Semdeg ki axali etapi daiwyo, rac mTlianad
iTvaliswinebda skolebis mdgomareobis da ganaTlebis sistemis
gaumjobesebas.
rogorc ukve aRvniSne zemoT, ganaTlebis saministrosTan erTad am
kuTxiT aqtiurad moRvaweobda eroba. `saangariSo wlis bolos 1920 wlis
1 ivliss aseTi suraTia: mazraSi sul StatiT iTvleba 74 skola da maT
ricxvSi sami umaRlesi dawyebiTi da 103 maswavlebeli, mowafeTa ricxvi
udris 3942, saskolo asakis bavSvi 9300 iqmneba, mazris mcxovrebTa ricxvi
daaxloebiT 103000 udris. amnairad erTi saswavlebeli modis 1365
mcxovrebze, 125 saskolo hasakis bavSvze 53 mowafe. erTi mowafe modis
mcxovrebTa 25 sulze da 2, 3 saskolo hasakis bavSvze; 43% saskolo
bavSvebisa swavlobdnen, danarCeni 57% skolis gareSe rCeba. mazraSi 152
mozrdili sofelia, sadac skolebi unda gaixsnas. am adgilebis or
mesamedSi skolebi daarsebulia.~ (17, 18).
1918 wlis 13 seqtembris ganaTlebis saministros monacemebiT
`saxalxo ganaTleba saqarTvelos yvela nawilebSi erTnairad ar aris
gavrcelebuli. am mxriv dasavleTi saqarTvelo SedarebiT ukeTes
pirobebSi imyofeba. amitom am xanad mTavrobis gansakuTrebuli
168
yuradReba aRmosavleT saqarTvelos, anu Tbilisis gubernias unda
mieqces. aq orgvari dabali saswavlebeli arsebobs: pirveldawyebiTi da
umaRlesdawyebiTi. orisave tipis skolebis ricxvi metad mcirea.
gansakuTrebiT umaRles pirveldawyebiTia. amis gamo pirveldawyebiT
saswavlebelSi swavla damTavrebulni, umetes SemTxvevaSi, an sruliad
ver axerxeben swavlis gagrZelebas, an da iZulebulni arian friad didi
Sroma da energia daxarjon, rom sawadels miaRwion da sadme umaRles-
dawyebiT saswavlebelSi Sevidnen, magaliTad: Tbilisis mazraSi 60
pirveldawyebiTi, 1 da 2 klasiani saswavlebelia da arc erTi umaRlesi
safexuris saswavlebeli ar moipoveba, garda TviT qalaq Tbilisisa,
goris mazraSi 117 pirveldawyebiTi saswavlebelia da mxolod erTi
mTavrobis umaRlesdawyebiTi; duSeTis mazraSi 32 pirveldawyebiTi
saswavlebelia da arc erTi umaRlesi safexurisa, garda qalaq duSeTSi
arsebuli umaRles pirveldawyebiTi skolisa, romelic sazogadoebis
xarjiT inaxeba.~ (17, 48).
saswavlo dawesebulebebis gaxsna da moswavleTa da maswavlebelTa
kontingentis gazrda bunebrivia emsaxureboda erT mizans sazogadoebis
saganmanaTleblo donis da erovnuli Segnebis amaRlebas. imperiis
daqvemdebarebaSi yofnis dros marTalia arsebobda skolebi saqarTvelos
sxvadasxva kuTxeebSi, magram ganaTlebis miRebas arTulebda rusul enaze
warmarTuli saswavlo procesi. saqarTvelos saxelmwifoebrivi
damoukideblobis aRdgenis Semdeg, xelisuflebam ganagrZo jer kidev 1917
wlis Tebrevlis burJuaziul-demokratiuli revoluciis Semdeg aRebuli
kursi da skolebis nacionalizaciis procesi daaCqara, rac pirvel rigSi
gamoixata qarTuli enis uflebebis gazrdiT, rasac arTulebda
moswavleTa erovnuli Semadgenloba. amaze qveviT visaubreb, Tumca
manamade minda yuradReba gavamaxvilo erT saintereso dokumentze, sadac
qarTuli enis Sesaxebaa saubari. `qarTuli enisa da sityvierebis
programa saSualo skolisaTvis.
umcrosi ganyofileba:
1. umcros ganyofilebaSi Sesvlis dros mowafem unda icodes
garkveuli wera-kiTxva.
169
2. ori wlis ganmavlobaSi man unda SeiTvisos Tavisufali da
Segnebuli kiTxva, agreTve wakiTxulis gadmocema Tavisis
sityviT.
3. codna zepirad da SegnebiT saukeTeso leqsebisa
saxelmZRvanelodan.
4. sityvierad gadmocema Tavis STabeWdilebaTa-naxulisa da
gamogonilisa.
5. wera mokle frazebisa da wignidan gadmowera, an wakiTxuli
statiebis Sinaarsis werilobiTi gadmocema, agreTve
Tavisuflad wera mokled sakuTar STabeWdilebaTa.
ufrosi ganyofileba:
1. Tavisufali, Segnebuli kiTxva da wakiTxulis gadmocema
literaturulis eniT.
2. zepirad codna, saWiro ganmartebis Semdeg, saukeTeso
leqsebisa da igav-arakebisa saxelmZRvanelo wignebidan.
3. Tavisuflad aRwera sagnebisa da suraTebisa, agreTve
gadmocema sakuTar STabeWdilebaTa-naxulisa da gagonilisa.
4. weriTi savarjiSoebi: sagnebisa da suraTebis aRwera,
wakiTxulis Sinaarsis gadmocema weriT, sakuTar
STabeWdilebaTa mokled gadmocema, agreTve naxul-
gagonilisa da SemTxvevebisa sakuTaris cxovrebidan.
5. amave ganyofilebaSi maswavlebelma mowafeebs unda gadasces
cocxalis saubariT pirveldawyebiTi cnobani geografiidan
sazogadod da samSoblo qveynis aRwerilobiTdan kerZod,
daaxloebiT Semdegis gegmiT: saklaso oTaxis mowyobiloba da
misi gegma, mTeli saswavleblisa da misi karmidamos gegma da
mokled aRwera da gegma im qalaqis an dabisa, sadac
saswavlebelia, maxlobeli mTa da mTis nawilebi, maxlobeli
mdinare da mdinaris nawilebi, qveynis kuTxeebi; saqarTvelos
is kuTxe, sadac skola imyofeba; saqarTvelo da misi mTavari
nawilebi, mTebi da mdinareebi, agreTve qalaqebi da
SesaniSnavi adgilebi, sazogado cnobani kavkasiaze. (29, 4-5).
170
amas garda gawerili iyo saswavlo programa, romelic iswavleboda
1-8 klasebSi. bunebrivia aq srulad ver moviyvan programas, Tumca
SeiZleba aRiniSnos is avtorebi, romelTa nawarmoebebic iswavleboda
skolebSi. esenia: iakob xucesi, ioane sabanisZe, giorgi merCule, basil
zarzmeli, SoTa rusTaveli, sulxan-saba orbeliani, daviT guramiSvili,
ilia, akaki, vaJa, rafiel erisTavi, sofrom mgalobliSvili, ekaterine
gabaSvili, niko lomouri, Sio aragvispireli da sxva.
is faqti, rom saqarTveloSi sxvadasxva erovnebis warmomadgeneli
cxovrobda xelisuflebis mier gatarebuli kanonebis ganxorcielebas
arTulebda. aseTive damokidebuleba iyo qarTuli enis sakiTxTan.
`saministrom moaxdina anketa, gamosarkvevad imisa, surT Tu ara qarTvel
mSobelT, rogorc saqarTvelos moqalaqeT, dastovon Tavisi Svilebi
mTavrobis im saswavleblebSi, sadac swavleba mowafeTa deda enaze
iqmneba da dRemde miRebulis cnobebidan sCans, rom TiTqmis arc erTis
ara qarTvel mSobels ar surs saqarTvelos respublikis moqalaqeoba
/qveSevrdomoba/ da amave dros ki yvela daJinebiT moiTxovs, rom
saqarTvelos mTavrobam gauxsnas maT sruluflebiani skolebi
saxelmwifo xarjiT~ (27, 8). `ganaTlebis saministro fiqrobs, rom
qarTuli ena savaldebulo unda iyos respublikis yvela skolaSi, magram
vinaidan ara qarTvel mowafeT qarTuli sruliad ar ician da zogis
maTganis CvenSi yofnas droebiTi xasiaTi aqvs, SeuZlebeli iqmneboda
saxelmwifo enis SemoReba dauyonebliv yvela klasSi. jer-jerobiT
mosaxerxebeli iqneba mxolod pirvel oTx klasSi savaldebulod, zeviT
klasebSi ki msurvelTaTvis.~ (27, 52).
saqarTvelos xelisuflebam SeimuSava kiTxvari da dagzavna
calkeul mxareebSi imis gasagebad, Tu rogori mdgomareoba iyo qarTul
enasTan dakavSirebiT. aRmoCnda, rom umravles regionSi saqmis
warmoebaSi rusuli ena iyo gabatonebuli, rac arTulebda problemis
mogvarebas. (15). skolebis gaxsnasTan erTad didi adgili ekava
universitetis sakiTxs. amasTan dakavSirebiT araerT naSromSi yofila
yuradReba gamaxvilebuli. amjerad Cemi mizania saganmanaTleblo
dawesebulebebis rolis warmoCena erovnuli TviTSegnebis amaRlebis
sakiTxSi. amitom universitetis rolsac am kuTxiT Sevexebi. Tavidanve
171
minda xazi gavusva im mZime viTarebas, romelSic universiteti
imyofeboda. `universitetis profesorTa sabWo Tavidanve cdilobda
mkvidri saZirkveli Cahyroda am did samecniero dawesebulebas. saqmis
kargad mosawyobad sabWom dainaxa piradi Sedgenilobis gadideba.
profesorTa ricxvis gadideba gansakuTrebiT studentTa ricxvis erTi-
orad gadidebiT aixsneba, romelTa ricxvi amJamad ori aTasamde aRwevs.
maT xelmZRvanelobs 27 profesori... miuxedavad imisa, rom universiteti
kriziss ganicdida materialuri mxriv, is mainc cdilobda
biblioTekisaTvis aucilebeli wignebi SeeZina. ruseTidgan saqarTvelos
gamoyofis Semdeg profesorTa sabWo cdilobda wignebi Cveni
sazRvrebidan ar gasuliyo. marTlac maSin universitetma bevri wignebi
gadaarCina da Seinaxa. Zveli gamocemebiT universiteti uzrunvelyofi-
lia, aklia mxolod axali gamocemebi, uromlisod universitets arseboba
ar SeuZlia. dRemdis universitetis wignTsacavisTvis daxarjulia 18. 880.
994 man; Semowiruleba 20. 304. 6000 man. sul universitetis wignTasacavSi
moipoveba daaxloebiT 42. 868. 430 man. Rirebulebis wignebi. (13, 16).
yovelive zemoT aRniSnuls emateboda kidev erTi problema, rac
dakavSirebuli iyo skolebSi sxvadasxva erovnebis moswavleebTan.
gansxvavebiT soflis skolebisgan, sadac gacilebiT ukeTesi mdgomareoba
iyo am mxriv, qalaqis saswavlo dawesebelebebi gamoirCeoda erovnul
umciresobaTa simravliT. es problema aseve arsebobda demokratiuli
respublikis periodSi.
1918 wels saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis
aRdgenis Semdeg qarTuli kulturuli da politikuri elitis winaSe
sxvadasxva problemebis gadawyveta dadga dRis wesrigSi. 1918-1921 wlebi
metad rTuli periodia saqarTvelos istoriaSi. damoukideblobis
gamocxadebam mraval dadebiT movlenasTan erTad bevri problema
moitana. es dakavSirebuli iyo, rogorc erovnuli, nacionaluri
simboloebis SenarCuneba-aRorZinebasTan, aseve politikuri, socialuri,
ekonomikuri, kulturuli xasiaTis reformebTan, romlebic saboloo
jamSi qarTuli sazogadoebis cnobierebis axal saxelmwifoebriv
sazRvrebSi moqcevas iTvaliswinebda. sxvadasxva saxelmwifoebrivi
mniSvnelobis gardaqmnebTan da RonisZiebebTan erTad mosagvarebeli iyo
172
yvela is problema, romelic rusuli mmarTvelobis gadmonaSTs
warmoadgenda. es pirvel rigSi exeboda ganaTlebis sistemas. aucilebel
saWiroebas warmoadgenda skolebSi qarTul enaze swavla-ganaTlebis
warmarTva. amasTan gasaTvaliswinebeli iyo moswavleebis erovnuli
Semadgenloba. rogorc cnobilia am periodSi saqarTvelos skolebSi,
gansakuTrebiT Tbilisis skolebSi sxvadasxva erovnebis warmomadgenlebi
mravlad swavlobdnen. Tbilisis vaJTa gimnaziebSi, magaliTad,
iTvleboda 1736 qarTveli. 1624 rusi da 1477 somexi moswavle. sxva
erovnebaTa ricxvi mcire iyo. ganaTlebis ministrma mTavrobisagan
moiTxova daekanonebia qarTuli, somxuri da rusuli gimnaziebis cal-
calke arseboba. momdevno saswavlo wlisaTvis TbilisSi unda
Seqmniliyo sami qarTuli, erTi somxuri, erTi rusuli da erTic
Sereuli _ rusul-somxuri gimnazia. aseTive reorganizacia xdeboda
qalTa gimnaziebSi.
1918 wlis seqtembrisaTvis mTel saqarTveloSi arsebobda vaJTa 24
da qalTa 21 gimnazia, erTi samaswavleblo instituti da 4 saostato
seminaria, 3 realuri da 3 komerciuli saswavlebeli. aseve saxalxo
ganaTlebis uwyebaSi arsebul saSualo skolebis gverdiT saqarTveloSi
sakmaod bevri iyo kerZo gimnaziebi, realuri da komerciuli
saswavleblebi. 1919 wlis statistikuri cnobis mixedviT saqarTveloSi
moqmedebda vaJTa da qalTa kerZo gimnaziebi _ 26, realuri saswavlebeli
_ 3, sakomercio saswavlebeli _ 2, sabuRaltro kursebi _ 8. dawyebiTi,
dabali da maRali tipis skolebi swavla-ganaTlebis saerTo sistemaSi
Sediodnen, magram calke aRiricxebodnen. 1919 wels mTel saqarTveloSi
moqmedebda 1860 pirveldawyebiTi skola, saidanac mxolod 120 iyo
araqarTuli (217, 262).
rogorc ukve aRvniSne, saqarTvelos saxelmwifoebrivi
damoukideblobis aRdgenis Semdeg xelisuflebam araerTi mniSvnelovani
reforma ganaxorciela. maT Soris iyo gardaqmnebi ganaTlebis sferoSi.
qarTveli sazogadoebis nawili jer kidev ruseTis imperiis
SemadgenlobaSi yofnis dros maqsimalurad cdilobda farTo fenebSi
ganaTlebis donis amaRlebas da bunebrivia damoukideblobis aRdgenis
Semdeg es sakiTxi upirvelesi ganxilvis sagani gaxda. es pirvel rigSi
173
gamoixateboda skolebis nacionalizaciiT, romelsac safuZveli 1917
wlis Tebervlis burJuaziul-demokratiuli revoluciis Semdeg Caeyara
da 1918 wlidan axali aRmavloba ganicada. es yovelive ki dakavSirebuli
iyo skolebis reorganizaciis programasTan, rac pirvel rigSi
gulisxmobda qarTul enaze swavla-ganaTlebis warmoebas da saswavlo
sagnebSi: saqarTvelos istoriis, qarTuli enisa da literaturis,
saqarTvelos geografiis Setanas.
am mimarTulebiT moRvaweobas arTulebda saqarTvelos,
gansakuTrebiT Tbilisis skolebis erovnuli Semadgenloba. rogorc
cnobilia ruseTis saimperatoro karma saqarTveloSi sxvadasxva
erovnebis warmomadgenlebis Camosaxlebas Seuwyo xeli, ramac mTeli
simwvaviT Tavi iCina damoukideblobis aRdgenis Semdeg. 1918 wlis
monacemebiT zogierT skolebSi qarTvelebs araqarTvelebi sWarbobdnen.
ganaTlebis sistemis Sesaxeb mniSvnelovan informacias Seicavs
saqarTvelos saxelmwifo centraluri saitorio arqivis fondi 1935, saqme
# 249
qalTa erovnuli Semadgenloba saxazino gimnaziebSi: `qarTvelni-
972, somxebi-1555, TaTrebi-47, rusebi-2065, uriebi-209, germaneli-55,
polonelebi-117, gamourkveveli-72. kerZo gimnaziebi: qarTveli-560, somxebi-
131, TaTrebi-2, rusebi-62, gamourkvevelni-122 germaneli-1, poloneli-1.
vaJTa saxazino gimnaziebi: qarTvelni-687, somxebi-1313, TaTrebi-72,
rusebi-950, uriebi-176, germanelni-28, polonelni-26, gamourkvevelni-69.
kerZo gimnaziebi: qarTvelni-1624, somxebi-943, TaTrebi-23, rusebi-446,
berZnebi-76, uriebi-257, polonelni-26, sparsni-2, ukrainelebi-2,
gamourkvevelni-85, ingliseli-1, aisorni-1.
vaJTa kerZo gimnaziebi: qarTvelni-1624, somxebi-943, TaTrebi-23,
rusebi-446, berZnebi-76, uriebi-257, germanelni-28, polonelni-26, sparsni-2,
ukrainelni-2, gamourkvevelni-85, aisorni-1, ingliselni-1.
kadetTa korpusi da ori komerciuli da realuri saswavleblebi:
qarTvelni-462, somxebi-805, TaTrebi-70, rusebi-771, berZnebi-9, uriebi-52,
germanelni-54, polonelni-71, osebi-1, qarTveli israelni-4,
gamourkvevelni-38~ (25. 1, 2).
174
calkea gamoyofili kerZo gimnaziebis mowafeTa erovnuli
Semadgenloba qalaq TbilisSi.
6. qarTuli saqalebo gimnazia _ 309 _ qarTveli.
7. berozaSvilis gimnazia sqesTa ganurCeveli _ qarTvelni _ 50,
somxebi _ 12, rusebi _ 14.
8. bilanaSvilis gimnazia sqesTa ganurCeveli _ qarTvelni _ 180.
9. maSCenkosi da tixomirovis gimnazia, qarTvelni _ 15, somxebi _
28, rusebi _ 48, TaTrebi _ 2, polonelni _ 1, germanelebi _ 1,
uriebi _ 1.
10. griaznovis gimnazia sqesTa ganurCeveli, qarTvelebi _ 6.
11. gimnazia lisicianis sqesTa ganurCeveli, somxebi _ 91~ (25, 11).
vaJ mowafeTa erovnuli Semadgenloba realur, komerciul da
kadetTa korpusisa.
1. kadetTa korpusi: qarTvelni _ 66, somxebi _ 26, TaTrebi _ 14,
rusebi _ 273, osebi _ 1, ingiloelni _ 4, polonelni _ 12,
germanelni _ 9, gamourkvevelni _ 3.
2. komerciuli I: qarTvelni _ 84, somxebi _ 453, TaTrebi _ 33,
rusebi _ 78, polonelni _ 13, germanelni _ 18, uriebi _ 21,
gamourkvevelni _ 16.
3. komerciuli II: qarTvelni _132, somxebi _ 138, TaTrebi _ 13,
polonelni _ 6, germanelni _ 2, uriebi _ 14, berZnebi _ 9.
4. realuri: qarTvelni _ 180, somxebi _ 138, TaTrebi _ 10, rusebi
_ 40, polonelni _ 40, germanelni _ 25, uriebi _ 17,
gamourkvevelni _ 19~ (25, 19).
saqarTvelos demokratiuli respublikis mTarobis damsaxureba iyo
is faqti, rom mniSvnelovani nabijebi gadaidga `sqesTa ganurCeveli
saswavleblebis daarsebaze.~ am mxriv saintereso informacias Seicavs
saqme # 249. `moswavleTa ricxvi naZaladevis 8 klasiani, klasikuri qal-
vaJTa kerZo elene bilanaSvilis gimnaziisa.
3 klasi: qalebi _ 30, vaJebi _ 6
2 klasi: qalebi _ 35, vaJebi _ 16
175
1 klasi: qalebi _ 27, vaJebi _13
1 klasi (paraleluri) qalebi _ 32, kacebi _ 14
ufrosi mosamzadebeli ganyofileba: qalebi _ 24, vaJebi _ 32
ufrosi mosamzadebeli ganyofileba: qalebi _ 35, vaJebi _ 21
umcrosi mosamzadebeli ganyofileba (qarTuli) _ qalebi _ 27,
vaJebi _ 23
umcrosi mosamzadebeli ganyofileba (rusuli) _ qalebi _ 22, vaJebi
_ 27
saanbano ganyofilebebi:
1. saanbano qarTuli: qali _ 20, vaJi _ 10
2. saanbano rusuli: sul 12 qali, 13 vaJi
mTel saswavlebelSi iricxeba 473 moswavle: qarTvelni _ 325, rusi
_ 103, somexi _ 24, osebi _ 12, aisorni _ 6, berZeni _ 2, ebraeli _ 1~ (25, 2.
20).
vaJTa kerZo gimnazia, mowafeTa erovnuli Semadgenloba qalaq
TbilisSi, 1918 weli, 17 ivlisi.
1. vaJTa qarTuli gimnazia: qarTvelni _ 796
2. vaJTa sasuliero gimnazia: qarTvelni _ 245.
3. bilaniSvilis gimnazia sqesTa ganurCeveli: qarTveli _ 90,
gamourkvevelni _ 60
4. berozaSvilis gimnazia sqesTa ganurCeveli
5. qal maswavlebelTa gimnazia: qarTvelni _ 74, somxebi _ 33,
rusebi _ 18, gamourkvevelni _ 8
176
6. gimnazia trafimenkosi: qarTvelni _ 25, somxebi _ 16, rusebi _
25, uriebi _ 10, germanelni _8, polonelni _ 1, sparseli _ 1,
berZeni _ 1
7. griaznovis gimnazia: qarTvelni _ 5
8. axali skolis gimnazia: qarTvelni _ 5, somxebi _ 97, rusebi _
5, uriebi _ 2, poloneli _ 1, TaTrebi _ 5
9. levandovskis gimnazia: qarTvelni _ 63, somxebi _ 119, rusebi _
119, uriebi _ 10, germanelni _ 5, polonelni _ 7, TaTrebi _ 4
10. me-2 saxalxo gimnazia: qarTveli _ 7, somxebi _ 5, rusebi _ 9
11. gimnazia meore maswavlebelTa jgufisa: qarTvelni _ 6,
somxebi _ 38, rusebi _ 37, uriebi _ 6, polonelni _ 2, TaTrebi
_ 1, gamourkvevelni _ 5
12. TevzaZis gimnazia: qarTvelni _ 21, somxebi _ 8, rusebi _30,
uriebi _7
13. puSkinis saxalxo gimnazia: qarTvelni _ 89, somxebi _ 248,
rusebi _ 69, uriebi _ 5, germanelni _ 4, polonelni _ 2,
berZeni _ 6, TaTrebi _ 6, qarTveli uriebi _ 35
14. maswavlebelTa jgufis gimnazia: qarTvelni _ 14, somxebi _ 21,
rusebi _ 13, uriebi _ 6, germanelni _ 2, poloneli _ 6,
TaTrebi _ 2
15. realuri saswavlebeli piragovisa: qarTvelni _ 5, somxebi _
4, rusebi _ 17, TaTrebi _ 1, gamourkvevelni _ 1
16. maswavlebelTa amxanagobis gimnazia: qarTveli _ 14, somxebi _
17, rusebi _ 33, TaTrebi _ 2, gamourkvevelni _ 2
17. ter-stepanovis gimnazia: qarTvelni _ 3, somexi _ 15, uriebi _
2
18. ebraelTa gimnazia: qarTveli _ 9, somxebi _ 52, rusebi _ 19,
uriebi _ 207, germaneli _ 4, polonelni _ 3, TaTrebi _ 2,
ukrainelni _ 2
19. berZenTa gimnazia: berZeni _ 75
20. somexTa gimnazia lisicianisa: qarTvelni _ 1, somexi _ 232,
rusi _ 9, germanelni _ 2, polonelni _ 2~ (26, 22).
177
rac Seexeba saqarTvelos calkeuli regionebis skolebSi
mowafeTa erovnul Semadgenlobas, TbilisTan SedarebiT qarTvelebi
umravlesobas warmoadgendnen. 1919 wlis monacemebiT mdgomareoba
Semdegia:
`foTis vaJTa gimnazia: qarTvelebi-280, somxebi-1, rusebi-53, sxva
erovnebebi-47.
foTis qalTa gimnazia: qarTvelebi-271, rusebi-4.
Telavis vaJTa gimnazia: qarTvelebi-279, rusebi-5, sxva erovnebebi-2.
Telavis wmnida ninos gimnazia: qarTveli-321, sxva erovnebebi-2.
goris qalTa gimnazia: qarTvelebi-209, rusebi-1, sxva erovnbebi-8.
goris vaJTa gimnazia: qarTvelebi-224, somexi-78, rusebi-46, sxva
erovnebebi-20.
zestafonis vaJTa gimnazia: qarTvelebi-299, sxva erovnebebi-2.
zestafonis qalTa gimnazia: qarTvelebi-258, sxva erovnebebi-1~ (28, 1).
rogorc motanili dokumentebidan Cans, Tbilisis skolebSi sakmaod
mravlad iyvnen sxvadasxva erovnebis warmomadgenlebi. swored amitom,
saqarTvelos xelisuflebis mTavari mizans warmoadgenda respublikis
yvela skolaSi qarTveli moswavleebis ricxvis gazrda. aRniSnulis
umniSvnelovanes gamoxatulebas warmoadgenda qarTul enaze warmoebuli
swavla-ganaTlebis SemoReba.
erovnul umciresobaTa mravalricxovnobam mniSvnelovani proble-
mebi Seqmna qarTul enaze warmoebuli saswavlo sistemis Camoyalibebi-
saTvis. `ganaTlebis saministrom SeimuSava saswavlo gegma saqarTvelos
respublikis saSualo skolebisaTvis da ukve saTanado gankargulebac
moaxdina misi cxovrebaSi gatarebisaTvis. darCa gaurkveveli mxolod
sakiTxi saxelmwifo enis swavlebisa ara qarTvelTaTvis. ganaTlebis
saministro fiqrobs, rom qarTuli ena savaldebulo unda iyos
respublikis yvela skolaSi, magram vinaidan ara qarTvel mowafeT
qarTuli ar ician da zogi maTganis CvenSi yofnas droebiTi xasiaTi aqvs,
SeuZlebeli iqneboda saxelmwifo enis SemoReba dauyonebliv yvela
klasSi. jerjerobiT mosaxerxebeli iqneba mxolod pirvel oTx klasSi
savaldebulod, zeviT klasebSi ki msurelTaTvis. rac Seexeba
178
saqarTvelos istorias, igic savaldebulo unda iyos ara qarTvelTaTvis,
magram vinaidan mowafeT jerjerobiT qarTuli ar ician, misi swavleba
droebiT unda moewyos rusulad.~ (27, 52).
`araqarTul skolebSi swavla mowafeTa samSoblo enaze warmoebs.
pirveldawyebiT skolaSi saxelmwifo /qarTuli/ ena araa savaldebulo
da arc aswavlian, Tu TviT mSoblebi da mowafeni ar moisurveben. asea
saqme dayenebuli magaliTad, didi durnukis skolaSi, sadac swavla
somxur enaze swarmoebs. magram aris iseTi soflebi /Sindisi, kumisi/,
sadac somxebi qarTvelebidan grigorianobiT gamoirCevian. samSoblo ena
qarTulia, zne-Cveuleba qarTuli da sxva. (17, 16.). garda amisa,
saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobam da kerZod
parlamentma `ar daiviwya arc erovnul umciresobaTa uflebebi da
ramdenadac ki SesaZlebelia es, uzrunvelyo maTi interesebic. amitom
Cveni kanoniT momrigebel mosamarTleTa Sesaxeb qaRaldebis micema da
Targmanebis ufasoT miReba SeiZleba yvela im adgilebSi, sadac ki
erovnuli umciresoba Seadgens mcxovrebTa cotaT Tu bevrad sagrZnob
nawils, xolo iq, sadac qarTulis ara mcodneni umravlesobas Seadgenen,
saqmis warmoeba unda xdebodes saxelmwifo enasTan erTad umravlesobis
enazec~ (51, 1).
calke minda Sevexo saqarTveloSi arsebul saganmanTleblo da
profesiul organizaciebs, romlebic sakmao mravalricxovnobiT
gamoirCeoda XX saukunis dasawyisSi. maTi mTavari mizani iyo
sazogadoebis farTo fenebis ganaTlebis amaRleba. `1910 wlis 11 martis
monacemebiT gatyobinebT, rom Cemdami rwmunebul raionSi dakvirvebis
Sedegad (baTumis da foTis garda) moqmedebs saganmanaTleblo da
profesiuli organizaciebi.
1. qalaqi soxumi – saganmanaTleblo sazogadoebebi:
a) saqarTvelos mcxovrebTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebel
Tbilisis sazogadoeba, Tavmjdomare: maria anCabaZe.
b) abxazebs Soris ganaTlebis gamavrcelebeli sazogadoeba, am
sazogadoebis saTaveSi dgas soxumis qalaqis Tavis meuRle
grafinia elena sologubi.
179
c) soxumis mSobliuri universitetis sazogadoeba, Tavmjdomare
evgenia simonova.
d) soxumis berZnuli sazogadoeba. Tavmjdomare _ giorgi
zagrafopuli.
2. profesiuli:
a) soxumis sasoflo-sameurneo sazogadoeba, Tavmjdomare,
botanikuri da saxazino baRis gamocdili moRvawe vasil
markoviCi.
b) soxumis amxanagoba, Tavmjdomare golaSevski.
3. qalaq quTaisis saganmanaTleblo sazogadoebebi:
a) quTaisis qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli
sazogadoebis ganyofileba, Tavmjdomare giorgi zdanoviCi.
b) quTaisis saxalxo universitetis sazogadoeba, Tavmjdomare
mose qiqoZe.
4. profesionaluri:
a) sasoflo-sameurneo sazogadoeba `kolxida~, Tavmjdomare
ioseb quTaTelaZe
b) quTaisis bunebismetyvelebis moyvarulTa sazogadoeba,
Tavmjdomare saxalxo saswavleblis direqtori semenovi.
c) aralegaluri organizacia quTaisSi, xelmZRvanelebi koberiZe
da demuria.
5. yvirila saganmanaTleblo
a) WiaTuris saxalxo universitetis sazogadoeba, xelmZRvaneli
nikoloz razmaZe
b) `WiaTuris qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli
sazogadoebis ganyofileba~, Tavmjdomare ivane abaSiZe.
6. WiaTura-profesionaluri
a) `wvril mewarmeTa asociaciis biuro~, Tavmjdomare
aleqsandre gamrekeli. (6, 131).
baTumis olqSi aris Semdegi legaluri profesiuli da
saganmanaTleblo sazogadoebebi:
1. baTumis saxalxo universitetebis sazogadoeba.
180
2. kavkasiis samefisnacvlos qarTvelTa Soris wera-kiTxvis
gamavrcelebeli sazogadoebis baTumis ganyofileba.
3. baTumis elinuri kulturul-saganmanaTleblo sazogadoeba.
4. somxur-kaTolikuri saganmanaTleblo sazogadoeba.
5. baTumis meqvabe-mSromelTa arteli.
6. baTumis aWaris mSromelTa arteli.
7. baTumis momxmarebelTa sazogadoeba `Savi zRva~. (6, 133).
$ 3. sarwmunoeba
sainteresoa gamoikveTos kidev erTi mniSvnelovani sakiTxi, es aris
sarwmunoeba. mas Semdeg rac gauqmda saqarTvelos saxelmwifoebrioba da
rusuli mmarTveloba damyarda, axali etapi daiwyo ara marto
politikuri, aramed religiuri TvalsazrisiTac. qarTuli sazogadoebis
molodini, rom erTmorwmune ruseTi gansxvavebul gzas airCevda da
saqarTvelos mimarT dampyroblur politikas ar ganaxorcielebda ar
gamarTlda. aseTive viTareba aRmoCnda qristianobasTan mimarTebaSic.
ruseTma 1811 wels gaauqma saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis
avtokefalia da reformebi ganaxorciela, rac mis rusifikacias isaxavda
miznad. eklesiaSi rusi sasuliero pirebis moyvanis da rusul enaze
wirva-locvis SemoRebis Semdeg xalxSi Seirya rwmena. qarTveli
samRvdeloeba am problemis aRmofxvras qarTvel sazogado moRvaweebTan
erTad presis saSualebiT Seecada, romlis saSualebiTac xSirad
mouwodebdnen qristianobis SesanarCuneblad.
181
disertaciis mesame TavSi, rodesac ganvixile sasuliero wodeba,
rogorc socialuri fena ukve gamovkveTe qristianobis roli da
samRvdeloebis gavlena sazogadoebaze. amitom naSromis am nawilSi
mokled ganvixilav sarwmunoebis da konkretulad, qristianobis
damsaxurebas qarTveli eris istoriaSi.
dResdReobiT aravisTvis aRar aris sakamaTo, rom qristianoba da
qarTveloba saukuneebis manZilze erTian konteqstSi moiazreboda da
qarTvelebisTvis qarTvelobis dacva qristianobis SenarCunebas udrida
da piriqiT. qarTul samecniero literaturaSi es Tvalsazrisi didi
xania damkvidrebulia, amitom sakiTxis am mimarTulebiT Seswavla
siaxles ar warmoadgens. magram, calke sakiTxia ra kuTxiT ganicdida
cvlilebas qristianuli sarwmunoebis mimarT qarTuli sazogadoebis,
TiToeuli socialuri fenis Tu jgufis cnobiereba.
rogorc ukve aRvniSne, Sua saukunebSi, rodesac sxvadasxva
sarwmunoebis xalxi modioda saqarTvelos dasapyrobad, mTavar dartymas
swored qristianobisken mimarTavda. 1900-1917 wlebSi qarTvelebis mTavari
moTxovna religiasTan mimarTebaSi saqarTvelos marTlmadidebeli
eklesiis avtokefaliis aRdgena iyo da ara brZola qristianobis
dasacavad. e. i. rogorc vxedavT, am etapze erovnuli faseulobebisTvis
brZola garkveul cvalebadobas ganicdis da epoqis moTxovnilebidan
gamomdinare sxva erovnuli Rirebulebebis SenarCuneba xdeba mniSvnelo-
vani. SemTxveviTi ar iyo, rom gazeTma `iveriam~, romelic saqarTveloSi
nacionalizmis mTavari ideologi iyo sarwmunoeba meoTxe adgilze,
xolo teritoriis Semdeg, meore da mesame kriteriumad qarTuli ena
da saganmanaTleblo dawesebulebebi daayena.
rogorc cnobilia, qarTuli ena, qristianobasTan erTad qarTveli
eris istoriaSi gansakuTrebul rols TamaSobda. 1900-1921 wlebSi
qarTuli enis SenarCunebisTvis brZola saqarTveloSi Seqmnili
politikuri viTarebidan gamomdinareobda.
ruseTis mier saqarTvelos dapyrobis Semdeg misi koloniuri
politika saqarTveloSi sami mimarTulebiT warimarTa: politikuri,
ekonomikuri, da kulturul-saganmanaTleblo. ruseTi samive mimarTule-
biT ipyrobda qveyanas, politikurad _ iaraRiT, ekonomikurad _
182
warmoebis konsolidaciiT da iafi nedleulis gadazidviT, kulturul-
saganmanaTleblo mimarTuleba ki ZvelTaZveli qarTuli kulturis
tradiciebis mospobiTa da ganaTlebis axali kerebis rusifikaciiT
igegmeboda (218, 301).
ruseTis xelisufleba dapyrobil qveyanas upirvelesad rusifika-
toruli politikiT unda daufleboda. iaraRiT dapyrobili saqarTvelo
qarTveli xalxis garusebiT Tu iqceoda imperiis bunebriv Semadgenel
nawilad, mxolod garusebuli qarTveloba Tu iqneboda rusuli
guberniebis morCili mosaxleoba. es mizandasaxuloba mxolod skolebiT
SeiZleboda ganxorcielebuliyo, Tuki am skolebidan sruliad
ganidevneboda mSobliuri ena da swavleba rusul enaze dawesdeboda (218,
301).
rac Seexeba skolebs, es sruliad axali movlenaa XIX saukunis II
naxevrisa da XX saukunis pirveli ocwleulis saqarTveloSi. mas Semdeg,
rac gauqmda saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukidebloba da qarTve-
veli eris mTavari loialobis obieqti mefe aRar arsebobda, aseve
saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis avtokefalia, sasuliero
wodebis warmomadgenlebs seriozuli dabrkolebebi SeeqmnaT saukuneebis
manZilze Camoyalibebuli uflebebis realizaciisTvis. xalxTan mTavari
damakavSirebeli da erovnuli ideebis matarebeli yovelTvis iyo
samRvdeloeba. am uflebis CamorTmevis Semdeg, bunebrivia nawilobriv,
radgan ruseTma mainc ver SeZlo saukuneebis manZilze Camoyalibebuli
kavSiris sruli aRmofxvra xalxsa da eklesias Soris, saWiro gaxda
axali organos Seqmna, romelic xels Seuwyobda xalxTan kavSirs da rac
mTavaria, erovnuli ideebis qadagebas. skola garda imisa, rom
saganmanaTleblo dawesebuleba iyo, mas axali epoqa axal
moTxovnilebebs uyenebda. 1. batonymobis gauqmebis Semdeg, glexebma
moipoves piradi Tavisufleba da saWiro iyo maTi sazogadoebasTan
dakavSireba. 2. qarTul enaze warmoebuli ganaTleba. 3. skolebis
saSualebiT unda momxdariyo ekonomikuri, sameurneo ganaTlebis
amaRleba.
swored aqedan gamomdinareobda is faqti, rom sarwmunoeba
dayenebuli iyo meoTxe adgilze. miuxedavad amisa, samRvdeloeba aqtiur
183
nabijebs dgamda rogorc eklesiis avtokefaliis aRsadgenad, ise
saqarTvelos istoriaSi qristianobis rolis warmoCenisTvis. amisTvis
maT hqondaT sxvadasxva beWduri organo. qarTveli sasuliero fenis
interesebs gamoxatavda gazeTi `Sinauri saqmeebi~. 1909 wlis #4-Si
vkiTxulobT: `saWiroa gavacnoT xalxs Cveni mSobliuri eklesiis
xasiaTi, misi Rvawli ara marto qristes cxovelmyofeli moZRvrebis
gavrceleba-damkvidrebaSi, aramed qarTveli xalxis erovnulad
gaZlierebis saqmeSic. man Seinaxa Cveni eri, sarwmunoeba amxnevebda mas
mraval saukuneebis ganmavlobaSi auarebel mtrebTan brZolis dros,
aZlevda Zalas gamosuliyo am uTanasworo brZolidan gamarjvebulad,
Seenaxa mas Tavisi erovneba. TvalsaCino iyo Zveli saqarTvelos
kultura, romlis SeqmnaSi umTavresi wili udevs Cvens mSobliur
eklesias. Zveli kulturis daviwyeba ki xalxisTvis ar aris saxeiro. is
xalxi, romelsac Tavis warsuls istoriul cxovrebasTan kavSiri
gauwyvetia, momavalSi warmatebas ar unda moelodes~ (156, 1).
qristianobasTan dakavSirebuli TiToeuli statia mimarTuli iyo
qarTvelebSi rwmenis amaRlebasa da eklesiis rolis dasabuTebaze.
`eklesia warsulSi didi erovnuli movlena iyo, eklesiis garSemo
iyrida Tavs saxelmwifoebrivi energia, iq iyo elementi _ eris
SemaerTebeli da erovnuli simdidre, erovnuli kultura umTavresad
eklesia-monastrebSi grovdeboda. ber-monazonTa kolegia iyo mTavari
matarebeli sulieri kulturis da es qmnida samRvdeloebis batonobas.
dRes sulieri kulturis meTauroba maTi imdenad dakargulia, rom
warsulSic maTi aseTi roli bevrs ara sjera. magram qonebrivi kultura
ki didia mogrovili eklesia-monastrebSi. es qoneba ekuTvnis ers, mTel
xalxs da ara eklesiis msaxurT ber-monazonT. igini dRemde mxolod
mcvelia am qonebis~ (54, 1).
grigol lorTqifaniZe Tavis memuarebSi yuradRebas amaxvilebda
qristianobis rolze saqarTvelos istoriaSi. igi warsulSi eklesiis da
qristianobis mniSvnelobas epoqidan gamomdinare miiCnevda. `qarTuli
eklesiis erovnul-mogeriebiTi moRvaweoba wina saukuneebSi, erTis mxriT,
ramdenimed gaadvilebuli iyo imiT, rom maSin saqristiano saqarTvelos
saqme qonda islamTan, am ori sarwmunoebas Soris gauvali ufskruli iyo,
184
mdgomareoba da urTierToba metad naTeli, mkafio da gansazRvruli,
amitom am xanebSi SeuZlebeli iyo mtrisaTvis qarTul eklesiaSi
megobrisa da Zmis qurqiT Sesvla da misi Signidan gadagvareba da moSla.
xolo ruseTis mflobelobis dros am mxriT mdgomareobas arTulebda is
garemoeba, rom axali mpyrobeli TviT iyo qristiani da isic
marTlmadidebeli. am garemoebam metad gauadvila ruseTs, saqarTvelos
eklesiasTan brZola. anaforaSi gadacmuli rusuli nacionalisturi
imperializmi erTmorwmuneobis sababiTa da niRbiT advilad SeiWra
qarTul eklesiaSi da mis garusebas Seudga~ (199, 52).
amdenad, daskvnis saxiT, SeiZleba iTqvas, rom 1900-1917 wlebSi
marTlmadidebeli eklesia marTalia uflebaSuzRuduli aRmoCnda, magram
qarTvelTa erovnuli cnobierebis amaRlebisTvis brZola ar Seuwyvetia.
$ 4. qalis, dedis sakiTxi
erT-erTi problema, romelic aqtualuria XX saukunis I
ocwleulSi aris genderuli sakiTxi. rac gulisxmobda qalisa da
mamakacis uflebebis gaTanabrebas erovnuli ideis ganviTarebisTvis
erToblivi ZalebiT. rogorc eTnosimbolisturi Teoriis warmomadgeneli
e. smiTi aRniSnavs: `yvelaze aSkara da fundamenturia genderis kategoria.
genderuli klasifikaciebi ucvleli Tu ara, universaluri da
yovlismomcvelia. maTganve gamomdinareobs sxva gansxvavebani da
daqvemdebarebani. sqesia, cxadad Tu farulad Cveni ganmsazRvreli. is
ganapirobebs metwilad Cvens SesaZleblobebsa Tu miRwevebs~ (269, 4).
XX saukunis pirveli ocwleulis qarTul mediaSi qalis, dedis
rolis warmoCenas didi mniSvneloba eniWeba. erTi mxriv, warmodgenilia
qarTveli dedis damsaxureba warsulSi da, meore mxriv, gakritikebulia
Tanamedrove qarTveli deda. ZiriTadad aRniSnuli problemis irgvliv
trialebs yvela qarTulenovani Jurnal-gazeTi da cdilobs sakuTari
mowodebebiT qarTveli dedis gamofxizlebas. es procesi gamowveulia
185
imiT, rom qals did aRmzrdelobiT misias akisrebdnen da modernul
epoqaSi am funqciebis gadagvarebas xedavdnen: `daiviwya qarTvelma deda-
ena _ es deda ZarRvi erovnebisa da erovnebasac safrTxe gauCnda.
akvnidan, skolaSi mibarebamde bavSvs uazrod atiktikeben rusul enaze
da vinicobaa qarTuli wamoscda rame, yursac ki uweven. qarTveli deda
qarTuli enis, literaturis da istoriis ucodinarobasTan erTad is
gulidan TiTqo icilebs samSoblos winaSe movaleobasac da srulad
misTvis axal ucnob azrebs etaneba. is ebRauWeba ucxoelebs, maT
cxovrebas zedmiwevniT icnobs da is aqebs napoleons, petre dids da
amave dros uyuradRebod tovebs daviT aRmaSenebels, erekle meores da
giorgi brwyinvales~ (81, 3).
qarTveli sazogado moRvaweebi skolaze ara nakleb mniSvnelobas
aniWebdnen ojaxs, romelsac unda uzrunveleyo momavali Taobis
patriotuli suliskveTebiT aRzrda. `mSoblebis aRzrdas ufro meti
mniSvneloba da gavlena aqvs bavSvze, vidre skolas, radgan ded-mamis
aRzrdis meTodi ufro gavleniania Cvilis gonebaze. amitom gvmarTebs
Cven, mSoblebs, ufro kargs pirobebSi aRvzardoT Cveni Svilebi, rom
swavlis miRebisTanave SevqmnaT igini ganaTlebulaTac. amisi wyaro ki
urTierTSoris siyvarulis Canergvaa, wynari qceva yvelasTan da garja
da Sroma yvelas sasargeblod~ (184, 183). motanili masala naTlad
metyvelebs imaze, rom inetligenciis warmomadgenlebi xazs usvamdnen
yvela im maxasiaTebels, romelic erovnuli idealebis propagandas
Seuwyobda xels. qarTuli ojaxi erT-erTi is saSualeba iyo, romelic
momavali Taobis aRzrdaSi erovnul muxts Seitanda. `ojaxia pirveli da
saukeTeso skola, sadac ibadeba da izrdeba adamianis zne-xasiaTi.
bavSvis suli, guli da goneba pirvelad warmoadgens dauwerels qaRalds
da pirvelad ojaxSi daiwereba masze aseTi Tu iseTi saTave zneobisa,
xasiaTisa, mimarTulebisa da grZnobierebisa~ (189, 7). magram amis
sawinaaRmdego ikveTeba: `qarTuli ojaxi karga xania aRar arsebobs.
ojaxi ar unergavs Svilebs samSoblo enis siyvaruls. ar aswavlis am
enas, am enis nawarmoebs. Svili ara xedavs ojaxSi aranair simtkices da
mTlianobas, zneobriv principebs, erovnul Tavmoyvareobas. sakuTar
ojaxSi igivea, rac sxvis, ucxos skolaSi, erTi meoris gagrZelebaa da
186
damateba. arc skolaSia qarTveloba da arc ojaxSi~ (45, 1).
1901 wlis `cnobis furcelSi~ vkiTxulobT: dRevandeli Cveni
daqveiTeba, moqalaqobriv grZnobaTa uqonloba, znisa da xasiaTis
gaTaxsireba SekavSirebulia Cvenis ojaxis daqveiTebasTan. dRevandeli
qarTveli deda, es deda-boZi Cveni cxovrebisa, ar akmayofilebs awindel
cxovrebis moTxovnilebas, es mze da mTvare Cveni cxovrebisa aRar iZleva
sxivs, misgan miviwyebuli ojaxis kera veRar aTbobs Cvens guls. ojaxi
gadagvarebulia da Cvenc migvicia Tavi cxovrebis talRebisaTvis da misi
Zala saiTac unda iqiT gvisvris. gahqra qarTveli deda da masTan erTad
hqreba Cveni sasiqadulo zne da Cveuleba, gamsWvaluloba sazogado
saqmisadmi da, erTi sityviT, yvelaferi, rac winad amSvenebda,
mniSvnelobasa da Zalas aZlevda Cvens ojaxs, gaqra deda da masTan
erTad qreba Cveni xasiaTic, Cveni aRzrdac da miswrafebac saqveyno
saqmisadmi~ (165, 1). gazeT iveriis publicists ipolite varTagavas ki
qarTvelebis gadagvarebis mizezad aseve ojaxi miaCnia. `Cveneburi
gadagvarebis gzas damdgari ojaxi ver aCvevs, ver ayvarebs mozard
Taobas Taviss samSoblo enas da samSoblo literaturas da es imisTvis,
rom Cven ojaxebiTgan, Cvenda samarcxvinod gandevnilia qarTuli wigni,
qarTuli Jurnal-gazeTebi. Cvens ojaxSi ymawvili Zlier iSviaTad
mohkravs yurs Cvenis cxovrebis varamsa, Cvenebur saqmeTa viTarebasa da
mwerloba literaturazed sja-baass. qarTveli deda _ es odesme Cvenis
ojaxis Seuryeveli burji _ am saukuneSi damaxinjda, dafuqsavatda. mas
gauqra Segneba Tvisis wminda movaleoba-mowodebisa. qarTvel dedas,
savalalod `gardaecvala guli cxoveli~. winandeli gmirebis
aRmzrdeli qarTveli dedebi, romlebsac ise usazRvrod uyvardaT
TavianTi samSoblo, rom misTvis sasikvdilod imetebdnen erTaderT
Svilsac, dRes es sasiqadulo dedebi, mokiskise `qalbatonebad~
Seicvalnen~ (85, 1). qarTveli qalis mTavar naklad, rogorc
saJurnalo Tu sagazeTo publikaciebidan Cans, bavSvebis araswor
aRzrdas miiCnevdnen: `damnaSavea qarTveli deda, romelsac dahviwyebia
Tavisi movaleoba da Tavis swavla-codnas ubralo, unayofo dros
gatarebaSi hkargavs, ris gamoc misi miswrafeba-interesebi sruliad
ewinaaRmdegeba namdvili dedis interesebs... amnairad me im azris var, rom
187
Svili dedam unda gamozardos da ara `niankebma~, elaparakos mSobliur
enaze, rom Svilma icodes Tavisi ena, Tavisi vinaoba da samsaxuris
gawevac aswavlos, rogorc Tavis moZmisas, ise mTeli kacobriobisas~ (183,
8).
qarTveli qalis idealizebuli saxe erTobis istoriul
mexsierebaSi yovelTvis arsebobda. XX saukunis I ocwleulSi
saqarTveloSi Seqmnili viTarebidan gamomdinare qarTveli qalis roli
arsebiTad gaizarda da nacionaluri konsolidaciis procesSi mniSvne-
lovani datvirTva SeiZina. qarTuli enisa da istoriuli warsulis
propaganda epoqis moTxovnilebidan gamomdinare, misi funqcia gaxda.
Tumca beWdur mediaze dakvirvebidan ikveTeba, rom inteligencia
Tanamedrove qarTveli qaliT, qarTveli dediT ukmayofiloa da mis
kritikasac ar erideba: `Tanamedrove qarTvelma qalma bevrSi ukan
Camoitova Zveli qarTveli deda, magram erTSi CamorCa: is gadagvarda, mas
aRar esmis Tavisi movaleoba samSoblos winaSe. yoveldRiurobam, piradma
cxovrebam STanTqa is da daukarga ideali. simebi, romlebiTac Zveli
dedis guli SeerTebuli iyo Tavis xalxTan, dRevandel dedas TiTqmis
srulebiT dauwyda da mSobeli eris kvnesa da varami imis guls aRara
swvdeba. gadagvarebis seni gansakuTrebiT inteligencias da maRali wris
qalebs moedoT, raSi etyoba dRevandel inteligent qals qarTveloba?
erTi umTavresi piroba qarTvelobisa _ qarTuli enac ki aRar SerCa~ (80,
3).
elitis roli yovelTvis, yvela istoriul epoqaSi
saxelmwifoebrivi azrovnebisa da nacionaluri idealebis SenarCunebaSi
didi iyo, Tumca modernul epoqaSi misi garkveuli nawili Tavis
movaleobebs veRar asrulebs da nacionaluri erTianobis mTavari
elementi qarTuli ena daviwyebuli aqvs. `savalalo mdgomareobaSia
qarTuli ojaxi. bavSvs aRar esmis ojaxSi qarTuli ena, qarTuli
laparaki, qarTuli alufxulia sxva laparakSi, sxva enaSi. Cveni
inteligenti xuT wams ver SeZlebs qarTulad laparaks, wamdauwum
waurusulebs. qalebi Cveni momavali dedebi xom sul `paruskoben~ (74, 3).
problemis srulyofilad gasaSuqeblad publicistebi Zveli da
Tanamedrove dedebis Sedarebas axdendnen da amis saSualebiT
188
cdilobdnen Zveli dedebis upiratesobis damtkicebas: `SevadaroT
gadasuli dedebi dRevandel qalebs. dRevandeli qalebi ufro
ganviTarebulni arian da naswavli gadasulebze. Zvel dedebs mxolod
erTi safiqrali da sazrunavi qondaT, samSoblo. dRevandelma qalebma ki
ucxo enebi ician, zedmiwevniT fiqroben Cacma-daxurvaze da dro aRar
rCebaT, rom kidev samSoblozec ifiqron. Zveli dro sul sxva iyo misi
moTxovnilebiT. Zvelma dedebma mxolod qarTuli icodnen. im enaze
zrdidnen Svilebs da im enaze adidebdnen RmerTs. dRevandeli qali
iseTive Tvaltanadia, rogorc misi winapari. ufro naswavli, egeb ufro
metsac Sromobdes, magram Cven ra? qarTveli ki aRar aris. SexvdebiT
ganaTlebul qarTvel qals, romelic qarTuls veRar axerxebs da kidec
eqada: ra saWiroa da ra unda gamikeToso~ (73, 1). imis dasamtkiceb-lad,
rom dedazea damokidebuli eris ganviTarebis mravali momenti, Jurnal-
gazeTebis publicistebs araerTi cnoba moyavdaT. `mowinave erebi
Segnebuli dedebiT iyvnen da arian qebuli-bednieri. erovnul saxes,
Taviseburobis Segneba-TviTcnobierebas umTavresad Segnebuli dedebi
icav-naxaven da miT umzadeben `momavals xalxs~. Seugnebli, mCate, araris
mgrZnobi, araris mcnobi dedebi ki eris damRupvelni arian, es utyuari
WeSmaritebaa~ (103, 1).
aRniSnuli problemis aqtualoba beWdur mediaSi SemTxveviTi ar
yofila. rogorc zemoT mivuTiTebdi, qarTuli kulturuli da
politikuri elita nacionalur konsolidaciisTvis erTobis wevrebis
cnobierebis gaerTgvarovnebas cdilobs. sworad warmarTuli aRmzrde-
lobiTi procesi, rogorc skolaSi, aseve ojaxSi ki am mdgomareobis
miRwevis winapirobaa.
aRzrdis mizans, mis daniSnulebas da amocanebs gansazRvravs
sazogadoebrivi cnobierebis pirobebi, romlebic warmoSobs misi
interesebidan gamomdinare da misTvis sasurveli aRzrdis sistemas.
amitom sazogadoebrivi ganviTarebis yvela etapze aRzrdis daniSnuleba
gamomdinareobda sazogadoebis yofierebisa da misi materialuri
cxovrebis ganviTarebis realuri moTxovnilebebidan. amitom roca
icvleba cxovrebis pirobebi, icvleba aRzrdis mizani da daniSnulebac
(167, 46).
189
saqarTvelos istoriidan gamomdinare qarTveli qalis roli
yovelTvis didi iyo erovnuli cnobierebis SenarCunebaSi. mis movaleobas
mudam Seadgenda samSoblos Rirseuli Svilebis aRzrda. aqedan
gamomdinare XX saukunis I ocwleulSi qarTveli dedis movaleobebis
aseTi gaazreba siaxles ar warmoadgenda, Tumca erTi ram udavod epoqis
moTxovnileba gaxda _ qarTuli enis SenarCunebis tvirTi saqarTvelos
marTlmadidebeli eklesiis uflebebis SezRudvis gamo, amjerad qarTvel
dedas unda aeRo.
$ 5. ekonomika
erovnuli ekonomikis ganviTareba nebismieri saxelmwifos arsebobis
erT-erTi aucilebeli pirobaa. Aam mxriv, arc saqarTveloa gamonaklisi.
saukuneebis manZilze qarTveli mefeeebi yovelTvis cdilobdnen
ekonomikuri politikis qveynisTvis sasikeTod warmarTvas. dReisaTvis
sakmaod aqtualuria am dargis ganviTareba-aRorZinebis sakiTxi. am fonze
mniSvnelovnad migvaCnia arsebuli tradiciebis gaTvaliswineba da
imis warmoCena Tu rogor mimdinareobda erovnuli ekonomikis
ganviTarebis procesi 1900-1921 wlebis magaliTze, rodesac erTi mxriv,
cvlilebas ganicdis feodalizmisTvis damaxasiaTebeli ekonomikuri
formebi da meore mxriv, damkvidrebas iwyebs axali ekonomikuri sistema
kapitalizmis saxiT da bunebrivia saqarTvelo axali gamowvevebis winaSe
dgeba.
XIX saukunis II naxevridan arsebiTi cvlilebis Sedegad, kerZod,
batonymobis gauqmebis Semdeg ruseTsa da saqarTveloSi, qarTuli erToba
190
axali gamowvevebis winaSe aRmoCnda. kapitalisturi urTierTobis
farTod gavrcelebam samrewvelo-teqnikuri progresis ganviTarebas
Seuwyo xeli. aqedan gamomdinare, qarTveli inteligenciisTvis naTeli
gaxda, rom glexTa saswavlo-saganmanaTleblo procesSi aucilebeli
iyo sameurneo-teqnikuri rolis wina planze wamoweva da saswavlo
programaSi Setana.
XX saukunis dasawyisSi saqarTvelo axali gamowvevebis winaSe
aRmoCnda. qarTulma sazogadoebam ver gadalaxa XIX saukunis II
naxevridan qveyanaSi Seqmnili cvlilebebis Sedegad warmoqmnili
problemebi. erTi mxriv, glexebis da qarTuli inteligenciis mTavar
survils da moTxovnas warmoadgenda batonymobis gauqmeba. glexisTvis
piradi, iuridiuli, ekonomikuri Tavisuflebis miniWeba umTavresi
moTxovna iyo. magram, meore mxriv, qarTuli sazogadoebis molodini ar
gamarTlda. glexebis ganTavisuflebis sakiTxi arc ise advili
gadasalaxi aRmoCnda, rogorc erTi SexedviT Canda. batonymobis
gauqmebas axali problemebi mohyva. saWiro gaxda glexis, rogorc
Tavisufali socialuri fenis sazogadoebasTan dakavSireba. amas Tan
erTvoda is faqti, rom saukuneebis manZilze glexis feodalur sistemaze
morgebuli cnobiereba ase advilad ver Seegua kapitalizmisTvis
damaxasiaTebel moTxovnebs. nebismieri saxis gardaqmna saxelmwifos
cxovrebaSi sazogadoebis didi nawilisTvis umtkivneulod ar xdeba da
miTumetes gaunaTlebel, axali epoqis mimarT gauTviTcnobierebel
nawilSi. Zveli politikuri Tu socialur-ekonomikuri wyobilebis
SecvliT ver Seicvala xalxis cnobiereba. cvlileba ganicada
saukuneebis manZilze Camoyalibebulma saxelmwifoebrivma wyobam da
bunebrivia sazogadoebisTvis bevri ram gaurkvevli da miuRebeli
aRmoCnda. `Cvens ekonomiur sisustes mravalgvari mizezi da safuZveli
aqvs, magram Tu maT saTiTaod davakvirdebiT, davinaxavT, rom TiTqmis
yvela am kerZo mizezebs erTi mTavari, farTo Sinaarsisa da ufro
zogadi mniSvnelobis garemoeba Seicavs. es garemoeba aris Semdegi:
qarTveloba, Tavis praqtikul saqmianobiTa da Sinagani psixikiT, dResac
ver Seswyobia da ver Sehguebia Tanamedrove moqalaqobriv anu
kapitalistur cxovrebis azrsa da moTxovnilebas. wesi Cveni saqmianobisa
191
da xasiaTi psixikisa imgvaria, rom srulebiT ar Seesabameba
kapitalistur drois arc saqmianobasa da arc psixikas~ (192, 2). swored
amitom iyo, rom samocianelebma skolas da saganmanaTleblo
dawesebulebebs istoriuli misia daakisres. am gzis gamgrZeleblebi XX
saukunis dasawyisSic cdilobdnen sazogadoebis cnobierebis formirebas
da sameurneo-ekonomikuri ganaTlebis donis amaRlebas. `istoriam Cvens
dros da Cvens qveyanas mravali axali praqtikuli saqme dausaxa Tvalwin.
gavrceleba saskolo da skolis gareSe ganaTlebisa mdabio xalxSi,
racionaluri aRzrda axali Taobisa, ganviTareba momxmareblebis da
mwarmoeblebis kooperaciebisa, amaRleba sasoflo sameurneo texnikisa,
SerCena saqarT-velos mkvidrTa xelSi amoZravebul miwisa da mravali
sxva msxvili da wvrili saqme yvela erTad Txoulobda gaZRolas,
asrulebas~ (100, 1).
qarTuli kulturuli da politikuri elita naTlad acnobierebda
yvela im problemas, rac ruseTis mier saqarTvelos dapyrobis Semdeg
warmoiSva. magram, amavdroulad Zal-Rones ar iSurebda qarTuli
sazogadoebis gadayvanisTvis drois axal moTxovnebze. XX saukunis
dasawyisidan, rogorc cnobilia, qarTuli sazogadoebis garkveuli
nawili axerxebs ganaTlebis miRebas ruseTsa da evropis sxvadasxva
qalaqebSi. sadac isini yuradRebiT adevneben Tvalyurs evropis
masStabiT mimdinare gardaqmnebs saxelmwifoebrivi cxovrebis yvela
nawilSi da samSobloSi dabrunebis Semdeg mTeli ZalisxmeviT
eswrafvian am axali ideebis danergvas. maT Soris ekonomikis sferoSi,
radgan damoukideblobis aRdgenisTvis brZola azrs kargavs, Tu qveyanas
ar gaaCnia saTanado ekonomikuri saxsari da amasTan ar icis misi
gamoyeneba. ase rom, erovnuli ekonomikis aRorZineba sxva mraval
faqtorTan erTad epoqis mTavari moTxovnileba gaxda.
filipe gogiCaiSvili, romelic erovnuli ekonomikis sakiTxebs
araerT statias uZRvnida, 1909 wlis `saqarTvelos moambeSi~ werda:
`rogorc yvelam icis, xalxis mTeli ekonomikuri saqmianoba sam mTavar
dargad ganawildeba. es aris: sasoflo meurneoba, mrewveloba da
vaWroba. kapitalisturis sazomiTa da angariSiT, TiToeul am dargs,
rogorc sazogadod adamianis yovelgvar sameurneo saqmianobas, imdenad
192
aqvs fasi da Rirebuleba, ramdenadac igi sargebels anu mogebas iZleva.
xolo es mogeba maSin axlavs ekonomikur saqmianobas, roca am
saqmianobas warmoebis gaumjobesebuli texnika udevs safuZvlad, roca
Sroma Sesaferis codniTa da nivTieris mowyobilobiT aris ganayofie-
rebuli, roca warmoeba bazris moTxovnilebasTanaa SeTanxmebuli. _ amis
sawinaaRmdego ki ikveTeba. `sasoflo meurneoba TiTqmis ucvlelad im
wesiT warmoebs, rogoric asisa da orasi wlis winad: qarTvel
soflelisTvis TiTqo ar arsebobs arc texnikis ganviTareba, arc bazris
cvalebadoba, mrewveloba.~ avtori gulistkiviliT aRniSnavs, rom
ekonomikuri cvlilebebi sxva xalxis istoriaSic momxdara da
qarTvelebisgan gansxvavebiT nelnela Sehguebian axal wess. qarTul
sazogadoebaSi ki es procesi saerTod ar igrZnoba. (192, 2). amasTan
dakavSirebiT geronti qiqoZe werda: umTavresi mizezi, Cven meurneobas
rom aferxebs, fsixologiuria: esaa Cveni umecreba da mconareoba. amitom
saWiroa Cveni erovnuli fsixologiis gadabruneba, sanam samSoblos
niadags gadavabrunebdeT. kulturosani erebis meurneoba dRes
racionalur codnasa da mecnierebazea dafuZnebuli. Cveni meurneoba ki
piriqiT tradiciebsa da Cveulebebze. dResac daaxloebiT ise vxnavT da
ise vTesavT, rogorc Cveni Soreuli winaprebi xnavdnen da Tesavdnen,
roca isini qsenofonma aRwera. mxolod afrikaSi Tu darCenila aseTi
wesi muSaobisa~ (144, 3).
swored amitom iyo, rom XX saukunis pirvel ocwleulSi ase
aqtualuri iyo samrewvelo sagnebis skolaSi swavleba. Jurnali
`mogzauri~ da misi redaqtori ivane rostomaSvili erT-erTi pirvelia
vinc aRniSnul sakiTxebs erTian konteqstSi moiazrebs. misi
SexedulebiT, `skola unda iZleodes ara marto wignur ganaTlebas,
aramed praqtikul momzadebasac. skolaSi swavla-aRzrdis saqme ise unda
moewyos, rom man uzrunvelyos momavali Taobis daaxloeba buneba-
cxovrebasTan, maTi SeiaraReba iseTi codniT, romelic cxovrebaSia
saWiro, gauadvilebs maT Sromas, miscems saSualebas racionalurad
moawyos meurneoba da amiT uzrunvelyos mTeli qveynis ekonomikuri
ayvaveba da aRorZineba (177, 685).
1909-1912 wlebSi gamodioda Jurnali `mosavali~, romlis redaqtori
193
iyo v.i. rcxilaZe. aq ZiriTadi aqcenti keTdeboda yvela im sakiTxze,
romelic dakavSirebuli iyo sameurneo codnis da teqnikis gavrcelebas-
Tan. 1909 wels `mosavalSi~ e. ioseliani werda: `raT aris xalxi teqnikas
CamorCenili, meurneoba raTa rCeba ukan, amaze Cven exla dawvrilebiT ar
vilaparakebT, mxolod imas ki aRvniSnavT, rom roca xalxi moklebulia
ubralo wera-kiTxvas, iq meurneobis ganviTarebis dapirdapireba texnikis
ganviTarebasTan SeuZlebelia~ (185, 5). qveynis ekonomikuri aRorZineba
uSualo kavSirSia sameurneo teqnologiebis aTvisebasTan. saerTo
masobriv saganmanaTleblo sistemaSi sameurneo sagnebis Setana am
procesis warmatebas ganapirobebda. `CvenTvis aucileblad saWiroa
SevignoT da Zvalsa da rbilSi gavimdinaroT igi azri, igi rwmena, rom
sasoflo meurneoba da mis mrewveloba erTaderTi bunebiTi da amitom
utyuari faqtoria adamianuris cxovreba-simdidrisa. droa SevignoT, rom
Cveni yoveli ubedureba iqidam warmosdgeba, rom Cveni xalxi or did
jgufad aris gayofili: erTis mxriv, dgas muSaobis mcodne, magram
ganuviTarebeli, uswavleli glexi da, meores mxriT, _ muSaobis ar
mcodne naswavli, romelic sruliad moklebulia damoukidebel,
TviTmomqmed moRvaweobas miwazed da amitom gamosadegia mxolod
moxeleobaSi, sxvis samsaxurSi da iq jamagiris aRebaSi~ (179, 7-8).
ucodinari meurne yovelTvis problemebis winaSe iqneba da ver
gadalaxavs im dabrkolebebs rac awuxebs. `sanam meurne swavliT ar
SeiTvisebs namdvil sameurneo codnas, ar SeeCveva varjiSobiT mamulis,
mcenaris da pirutyvis wesierad movla-moSenebas, manamdis igi welSi ver
gamagrdeba da yovelTvis xelmokle iqneba~ (100, 1).
samrewvelo-teqnikuri progresis fonze moZvelebuli qarTuli
sameurneo sistema ekonomikis ganviTarebas mniSvnelovnad aferxebda.
`mogzauri~ grZnobda epoqis axal moTxovnilebebs da sazogadoebas
Tanamedrove sistemaze gadasvlisken mouwodebda: `ekonomikurad
gaWirvebuli iqnebi, sanam yofili cxovrebis moTxovnilebas ar
gaiTvaliswineb, maSindeli gaurjelobis mizezs ar gaicnob, maSindeli
cxovrebis moTxovnilebas dRevandel moTxovnilebebs ar Seudareb da
sanam Sens maSindel Sroma-muSaobas da Sexedulebas sul erTianad ar
gamoscvli da dRevandeli drois Sesaferad ar gardaqmni~ (177, 566).
194
axal droze morgeba da epoqis moTxovnilebis qveynis sasargeblod
gamosayeneblad saWiroa saswavlo programaSi Tanamedrove sistemaze
morgebuli sagnebis CarTva. saerTo nacionaluri cnobiereba ganaviTa-
rebs rogorc politikur, ise kulturul-ekonomikur mdgomare-obas.
`swavla-ganaTlebas pirdapiri gavlena aqvs vaWrobisa da mrewvelobis
ganviTarebaze, maT Zlierebasa da warmatebaze. axlandel droSi
yovelgvari warmoebis wesi mudmivad icvleba da umjobesdeba. amitom
warmoebaSi Zvel wesebze SeCereba ucxo, mcodne erTagan gadmouReblobas
niSnavs, ukan CamorCenas da daZabunebas. ucxo xalxTagan ekonomikuraT
damokidebulebas da ymaT gaxdomas ver avcdebiT Tu warmoebaSi Zveli
wesis Secvla ar moxerxda. Tu xalxi, romelic am warmoebas eweva uvici
da gaunaTlebelia, Tavis xelobisaTvis ganuswavleli da moumzadebeli~
(223, 120).
`mogzauris~ msgavsad gazeTi `Temic~ ekonomikuri sakiTxebis
gaSuqebas did adgils uTmobs. rogorc XX saukunis I, ise II aTwleulSi
problema erTnairi simwvaviT da aqtualobiT gamoirCeva: `kargad
mogexsenebaT ra kriziss ganicdis Cveni meurneoba, gamofituli miwa,
Zveli iaraRebi. mama-papuri miwis damuSavebis wesebi mSromels mosavals
aRar aZleven. xarjebi ki wliTiwlobiT emateba mas. rogor unda
gavuwioT ekonomikuri metoqeoba Cven uZlurma da daqvemdebarebulma erma
ekonomikurad Ronier qveynebs da mezoblebs: saWiroa Cvenc Cveni
ekonomikuri cxovreba ise movawyoT, rogorc amas moiTxoven Tanamedrove
ekonomikuri pirobebi. winaaRmdeg SemTxvevaSi cxovrebis brZolaSi Cven
sruliad gavisrisebiT~ (69, 4).
qarTuli inteligenciis mxridan mudmivad iyo mowodebebi
sazogadoebis misamarTiT, rom gamosuliyo Zveli sistemidan da iseve
sakuTari mdgomareobis gaumjobesebis mizniT mieRo axali gamowvevebi.
`yvelasaTvis dResaviT naTelia, rom Cveni qveyana meurneobis qveyanaa, is
baRia, romlis gulis siRrmeSi damarxulia auarebeli simdidre, mxolod
ubedureba is aris, rom Cvens mSromel klass ara aqvs codna, raTa es
simdidre aRmofxvras miwis gulidan da rigianad moixmaros. romel
dargis samuSao ginda aiRo CvenSi, yvelafris damuSaveba-damzadeba xdeba
dro moWmuli pirvelyofili samuSao iaraRebiT~ (161, 3).
195
amisaTvis ki zogad ganaTlebasTan erTad skolaSi sameurneo-
teqnikuri sagnebis swavlebac aucileblad miiCneva: `xalxis kulturuli
da ekonomikuri ganviTareba marto wera-kiTxvis codniT da sazogado
ganaTlebis doniT ar ganisazRvreba. Tanamedrove texnikis ganviTarebam
axali pirobebi Seqmna cxovrebis gasaumjobeseblad da axali
saSualebani saarsebo brZolisaTvis. xalxisaTvis saWiro Seiqmna wera-
kiTxvisa da sazogado ganaTlebis imisTana swavla-ganaTleba, romelic
mas arsebobisaTvis brZolas gauadvilebs~ (77, 1).
gazeTis publicistebi skolas ekonomikis ganviTarebaSi mTavar
funqcias akisrebdnen. `swavla ganaTleba cud mdgomareobaSia da Cven
sazogadoebas marTebs sifrTxiliT da gonierad moqmedeba, rom qarTvel
ers samsaxuri gauwios. diadi ekonomikuri mniSvneloba skolisa dRes
cxadia... Tanamedrove pirobebSi saxalxo ganaTleba aris erTaderTi
namdvili gza, rom SedarebiTi siCqariT gavrceldes xalxSi warmoebis
saukeTeso saSualebani. amiT ganisazRvreba saxalxo mniSvneloba saxal-
xo simdidris mogrovebaSi. swored am mxriT qarTveli eri yvela erebze
ufro CamorCenilia, Raribia. amitom normaluri dayeneba ganaTlebis
saqmisa CvenSi aris erTi umTavresi adgili sazogadoebriv dawesebule-
baTa programul moqmedebaSi~ (72, 4).
erovnuli mrewvelobis asaRorZineblad da ekonomikis gansaviTareb-
lad erT-erTi mTavari piroba saerTo erovnuli saqmis procesSi yvela
socialuri fenis CarTva iyo. `CvenTvis saWiroa glexTa Soris muSaoba,
rom Cven glexis amtanoba gvaklia, es misiT SevivsoT, xolo Cveni meti
swavla imav dros mas ganvuziaroT... erTi sityviT gvWiria sruli
gardaqmna dRevandelis Cvenis znisa da xasiaTisa... mTlad Cveni qveyana
dasaxlebuli da dausaxlebeli, SemuSavebuli da SeumuSavebeli, mTa da
bari, yvelaferi Txoulobs auarebel fizikur Sromas, rom bolos
daemsgavsos kulturul mxares~ (179, 8).
sazogadoebis gaunaTlebloba warmoSobs Caketilobas da siaxlis-
admi Seugueblobas. sazogadoebrivi ganviTarebis etapze, sxvadasxva
istoriul epoqebs ki Tavisi moTxovnilebebi aqvs, romlebzec uaris Tqma
_ qveynis winsvlis Semaferxebelia. sworad warmarTuli saganmanaTleb-
lo sistema ki, Jurnalis publicistebis azriT, ara marto kulturul,
196
aramed ekonomikur aRorZinebasac gamoiwvevs: `wera-kiTxvis mcodne ufro
gamosadegia muSaobaSi mometebuls mimxvdarobiT da gamWriaxobiT, igi
ufro sazrianad, faqizad da rigianad muSaobs, mets awarmoebs, ufro
iTvisebs axalSemoRebas SromaSi da ufro keTilsindisierad epyroba
namuSevars, mas SeuZlia gaigos moxatuloba, gegma, sixalisiT ekideba
axal rames, miwis samuSevar iaraRebs. im dros, roca wera-kiTxvis
ucodinars yovelive miqarvaT miaCnia, garda mama-papur saxnisisa da
farcxisa~ (182, 543). Jurnali qveynis ekonomikur warumateblobas ara
marto rusuli xelisuflebis gavleniT xsnis, aramed sazogadoebaSi
arsebuli nihilisturi damokidebulebiT: `Cven vCiviT Cveni ojaxis
dacemas, gaTaxsirebas... an ki sxva ras unda gamoelodos Cvens
mdgomareobaSi myofi eri, Cvenis ucxo idealebis patroni! yvelafers
ipovniT CvenSi, yovel azrs, yvelafrisaTvis gacxadebul baass, brZolas,
mecadineobas, ver ipoviT diasaxlisebs, rom nakvexurad miaCndeT Tavisi
ojaxis da mamulis meurneobis samagaliTod mowyoba, ver ipovniT maTSi
ubralo motrfialeTac ki~ (179, 5). rogorc Cans, XX saukunis dasawyisSi
ekonomikuri sakiTxi metad aqtualuria da kulturuli da politikuri
elita nacionaluri konsolidaciis pirobad erovnul simboloebTan
erTad ekonomikis ganviTarebas miiCnevs. amitom arsebuli viTarebis
kritikiT isini mdgomareobis gaumjobesebas cdilobdnen: `mTeli aTasi
wlebia am miwazed vzivarT, vxnavT, vTesavT, vmkiT, vrgavT, vkrebT, magram
mainc ver vityviT rom Cven miwad-moqmedi xalxi varT, ufro marTali
iqneba vTqvaT, rom Cven mxolod da mxolod miwis mflobelni varT.
aixsneba es imiT, rom miwas Cven mxolod rogorc Cvens samflobelos
vucqeriT, mas Cven ufro rogorc Cvens sakuTrebas vafasebT, rogorc
Cvenis Tavs Sesaferebels budes, masSi muSaoba-garjas Cven vuyurebT
rogorc sxvaTa Soris saqmes da ara rogorc Cvenis cxovrebis umTavres
wyaros~ (179, 4). sazogadoebis arc erTi jgufi sasoflo-sameurneo
muSaobaSi ar Rebulobda monawileobas, rac `mogzauris~ azriT, qveynis
dacemas uwyobda xels: `mTeli Cveni Tavad-aznauroba, dididam
pataramdis, friad mcire ricxvis garda, srulad ar misdevs sasoflo
meurneobas, aqtivurs monawileobas ar iRebs mamulis ukeT da
Tanamedrovulad mowyobaSi, ar muSaobs, sakuTar ofls ar Rvris masSi!..
197
Cveni Tavadaznaurobis da mravali glexis Svilebic ki TveSi aTs da
TxuTmets maneTs jamagirs rCeoben sadme saxelmwifo Tu kerZo
samsaxurSi, vidre laRad da Tavisuflad mamulSi yofnas, misTvis Tav-
dadebas~ (179, 4). Seqmnili mdgomareobidan gamosavlis Ziebas gazeTi
mizanmimarTul moqmedebaSi xedavda da saprogramo gegmas sTavazobda
sazogadoebas. `1. saWiroa davukvirdeT Cvens bunebas, am bunebis
gansakuTrebul Tvisebebs, Cvens mcenareulobas, mis gamoyenebas, Cvenis
qveynis Tvisebas da bevrs amgvars. 2. saWiroa movikriboT Zala da
SeerTebulis ZaliT vakeToT is, rac gancalkevebulad ar SegviZlia. 3.
saWiroa movawesrigoT vaWroba da mrewveloba da gamovikvlioT ra
kvalze unda davayenoT igi da ra Zala unda vamuSaoT, rom Cveni eri
ekonomiurad gamagrdes~ (76, 4).
sainteresoa aRiniSnos, rom qarTuli inteligenciis brZolam
Sedegi gamoiRo da XX saukunis dasawyisSi, 1905 wlis guriis glexTa
gamosvlis dros, glexebTan mosalaparakeblad gagzavnil krim-gireis
mosaxleobam mimarTa: `Cven swavla gvinda. sxva qveynebSi wera-kiTxvis
aramcodnes ver naxavT, CvenSi ki wera-kiTxvis mcodne sanTliT saZebaria,
maSin, rodesac swavlis gadasaxadiT suls gvxdian. swavla gvinda ufaso,
sayovelTao-savaldebulo 16 wlamde, qalebisa da vaJebis erTad~ (263, 30).
erovnuli ekonomikis aRorZinebisTvis brZola jer kidev XIX
saukunis II naxevridan daiwyo, romelsac ilia WavWavaZis meTaurobiT
Tergdaleulebi xelmZRvanelobdnen. erovnul-ganmaTavisuflebeli brZo-
lis axali formiT aRmavloba, ganaTlebis da erovnuli faseulobebis
wina planze wamowevasTan erTad ekonomikis sakiTxi aucilebel
saWiroebas warmoadgenda. XX saukunis dasawyisidan am mimarTulebiT
sakmaod aqtiurobda beWduri media, sadac aqcenti keTdeboda mudmivad
ekonomikuri ganaTlebis problemebze. TiTqmis yvela beWdur organoSi
iyo mowodebebi, praqtikuli rCevebi imasTan dakavSirebiT Tu rogor
unda aRorZinebuliyo da ganviTarebuliyo ekonomika. zemoT ganxiluli
masalebi swored amas mowmobs.
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis Semdeg,
1918-2921 wlebSi, bunebrivia erovnuli ekonomikis sakiTxma axali
ganzogadeba SeiZina da es problema ganviTarebis axal fazaSi Sevida.
198
ekonomikiT Tanabrad iyo dainteresebuli rogorc xelisuflebis warmo-
madgenlebi, aseve sxva politikuri partiebi. erTi sityviT, qarTuli
kulturuli da politikuri elita moqmedebis gansxvavebul sistemaze
gadavida, saboloo mizani ki erTi iyo: erovnuli mrewvelobis,
ekonomikis, meurneobis aRorZineba. Tu 1900-1921 wlebSi qarTveli
inteligencia ZiriTadad ifargleboda mowodebebiT presis meSveobiT da
rusuli xelisuflebis SiSiT aqtiur nabijebs ver dgamda. 1918-1921
wlebSi qarTuli politikuri elita yovel Rones xmarobs praqtikuli
nabijebis gadadgmisTvis. es gamoixateboda sxvadasxva formebiT. 1.
grZeldeba wina wlebSi dawyebuli procesi samrewvelo skolebis gaxsnis
da saswavlo dawesebulebebSi sameurneo sagnebis SetaniT. saWiro iyo
erTi mxriv, qarTuli, erovnuli meurneobis SenarCuneba da meore mxriv,
kapitalisturi sistemisaTvis damaxasiaTebeli formebis Semotana-
damkvidreba. 2. iqmneba specialuri proeqtebi, sadac yuradReba
gamaxvilebulia yvela detalze. bunebrivia aq ver ganvixilav yvela
proeqts da arc Seadgens Cemi Temis mizans, Tumca nawilobriv unda
Sevexo ZiriTad sakiTxebs, romlebsac mTlianobaSi saxelmwifoebrivi
mniSvneloba hqonda. `sasoflo meurneobis ganaTlebis gavrceleba
amierkavkasiaSi da kerZod, saqarTveloSi dRemdis ar swarmoebda
winaswar Sedgenili gegmis mixedviT, arc skolis tipebis da arc maTi
ganawilebis mxriv... am sakiTxis SemuSavebas safuZvlad daedo Semdegi
debulebani sasoflo-meurneobis umaRlesis ganaTlebis gavrcelebis
Sesaxeb, romelic saWiroa agronomiul moRvaweTa mosamzadeblad, uwyeba
im azrisaa, rom amisTvis sakmarisi arian ganaTlebis saministros
gankargulebaSi myofni saxelmwifo universitetis da Tbilisis
politexnikuri institutis ukve arsebuli agronomiuli fakultetebi.
saministro Tavis mxriv gauwevs daxmarebas, raTa dasaxelebul
saswavlebelTa studentebis praqtikuli muSaoba Sesaferisad iyos
mowyobili. sasoflo meurneobis saSualo ganaTlebas bevri
mowinaaRmdege hyavs. maTi azriT agronomiul moRvaweobis mosamzadeblad
saWiroa sakmao zogadi ganaTleba da bunebis metyvelebis da ekonomikur
mecnierebaTa safuZvliani Seswavla, ris micemac SeuZlia mxolod
umaRles da ara saSualo saswavlebels.~ (20, 5). Tumca amisda miuxedavad
199
saxelmwifo uwyebebi maqsimalurad cdilobdnen am problemis mogvarebas
da yvela tipis skolebis da umaRlesi saswavleblebis gaxsnas. radgan
sasoflo-sameurneo ganaTlebis gavrceleba aucileblobas warmoadgenda
qarTuli ekonomikis samomavlo ganviTarebisTvis. `Cven Raribni varT ara
marto imiT, rom cota miwebi gvaqvs, aramed imiTac, rom ar viciT miwis
damuSavebac. didi mniSvneloba aqvs miwis damuSavebis codnas. aviRoT
magaliTad iseTi qveynebi, rogoric aris germania. aq ukeTesad aris saqme
dayenebuli da miwas met nayofs aRebineben. aseTi codnis gavrceleba
aris agronomiuli ganyofilebis sagani~ (12, 4). 3. ucxouri investiciebis
mozidva. es gamomdinareobda iqidan, rom `saqarTvelos respublikis 1918
wlis biujeti dasrulda 260 milioni deficitiT. Tu mxedvelobaSi
moviRebT politikur mdgomareobis SesaZlebel garTulebas, axal
samxedro operaciebis saWiroebas, gadamdeb senTa gavrcelebas da
siZvires, mimdinare 1919 wlis sabiujeto deficiti SesaZlebelia 700
milioniT aRematos, rac warsuli wlis deficitTan Seadgens erT
miliard maneTs. milioni deficitiT.~ (19, 11). xelisuflebis
warmomadgenlebi acnobierebdnen imas, rom saqarTvelos uWirda sakuTari
saxsrebiT ekonomikis aRorZineba, amitom maT mizans warmoadgenda
ucxouri investiciebis mozidva. sainteresoa im periodis qarTuli
politikuri elitis damokidebuleba aRniSnuli sakiTxisadmi. 1918-1921
wlebSi, saqarTvelos damoukideblobis dros mxolod sameurneo-
samrewvelo codnis gavrcelebiT Semofargvla ukve veRar gaswvdeboda
saqarTvelos ekonomikur siZlieres da ganviTarebas. maTi mizani iyo
saqarTvelos farglebSi arsebuli sasargeblo wiaRiseulis da
sakurorto zonebis gamoyeneba da ucxoelebis mozidva Tanxis Casadebad.
`saWiroa Cveni bunebrivi simdidreni gadavaqcioT eqsploataciis sagnad,
gadavceT isini aqciebis saxiT ucxo kapitalis warmomadgenelT da
gamovarTvaT maT aqciebis Rirebuleba sagareo valutiT. saxelmwifo am
aqciebis ganaRdebiT Tavidanve miiRebs didZal fuls, romelic
Seamsubuqebs Cvens mZime finansur mdgomareobas da SesaZlebelia amiT
saSualeba mogveces SevqmnaT sakuTari valutac. am mizniT Cven
dauyonebliv unda SevudgeT uxcoelebTan xelSekrulebaTa dadebas,
romelnic saSualebas miscemen daaarson warmoebani Cveni umTavresi
200
bunebriv simdidreTa saeqspluataciod. Cveni azriT, ucxoelTaTvis
yvelaze ufro mimzidveli dargi Cveni meurneobisa iqneba tyvarCelis
qvanaxSiri, tyeebi da mineraluri wylebi. tyis masalis gazidva SeiZleba
zRviT im qveynebSi, sadac is winadac blomad gaqondaT. tyis warmoebis
sxvadasxva dargis ganviTarebas Cvens qveyanaSi SeuZlia farTo xasiaTi
miiRos... mTavrobis gankargulebaSi miRebul an misaReb wylebSi, bevria
iseTi, romelnic Tavisi samkurnalo TvisebebiT SeiZleba gadaiqcnen
SesaniSnav kurortebad, Tu amisTvis saWiro Tanxa iqneba gadadebuli.
meurneobis es dargi saqmis wesieri da farTo dayenebiT gadaaqcevs
saqarTvelos saucxovo kurortis kuTxed mTel dedamiwis zurgze da
moutans did sargeblobas xazinas da xalxs~ (19, 12). aRniSnuli
nabijebiT mTavroba imedovnebda, rom moagvarebda nawilobriv im
problemebs, rac saqarTveloSi arsebobda da metnaklebad Seamsubuqebda
im mdgomareobas, romelSic sazogadoeba imyofeboda. `am dasaxuli
ekonomiuri programis gansaxorcieleblad, romelic organiulad
dakavSirebulia Cven finansur problemebTan, da politikur miznebTan,
aucileblad vTvliT daarsdes mTavrobasTan safinanso-saekonomio sabWo,
mas unda daevalos: 1. Seswavla Cven bunebriv simdidreTa, romelTa
dasamuSaveblad mowveul unda iqnes ucxo kapitali da 2. opcionebis
ZiriTadi principebis aRnusxva im pirTaTvis, romelTac daevalebaT
molaparakeba ucxo kapitalistebTan zemoaRniSnul safinanso saekonomio
mizanTa misaRwevad, rom am sabWom SesZlos Tavis daniSnulebis
Sesruleba, mas saSualeba unda mieces, saTanado uwyebaTa da saTanado
specialistebis daxmarebiT, safuZvlianad gaecnos Cveni meurneobis
mTavar dargebs, SeimuSavos saTanado gegma da mosazreba, romelic
sarCulad unda daedos ucxoelebTan molaparakebas da opcionebs~. (19, 15.
16). motanili masala naTlad mowmobs imas, Tu rogori damokidebuleba
hqondaT xelisuflebis warmomadgenlebs ekonomikis sakiTxTan da rogor
maqsimalurad cdilobdnen saqarTveloSi arsebuli resursebis
gamoyenebas qveynis gasaZliereblad da rac mTavaria sagareo savaWro-
ekonomikuri kavSirebis gaaqtiurebas. sainteresoa aRiniSnos, rom
mTavroba am problemis mosagvareblad sadazRvevo monopoliis SemoRebas
apirebda da imedovnebda, rom sicocxlis, saqonlis, uZravi qonebis
201
dazRveviT mniSvnelovan mogebas naxavda, rac saboloo jamSi
saxelmwifoebrivi miznebisTvis iqneboda gamoyenebuli.
amdenad, zemoT aRniSnuli sakiTxebis erTian konteqstSi ganxilva
gamomdinareobda epoqis suliskveTebidan. sazogadoebis socialuri
erTgvarovneba warmoadgenda Tavisuflebis mopovebisa da saxelmwifoeb-
rivi damoukideblobis aRdgenis winapirobas. qarTulma kulturulma da
politikurma elitam gaacnobiera, rom erovnuli ajanyebis mowyoba
ruseTis winaaRmdeg saqarTvelos Tavisuflebas ver moutanda. realurad
ar arsebobda is samxedro-politikuri Zala, romelic saqarTvelos
daxmarebas gauwevda. garda amisa, warumatebeli ajanyebis SemTxvevaSi
daiRupeboda erovnuli moZraobis is monapovari, romelsac unda
dafuZneboda qarTveli eris brZola TavisuflebisaTvis. XIX saukunis II
naxevridan moyolebuli ki erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis
axali programa SemuSavda ilias meTaurobiT, rac Semdegs gulisxmobda:
qarTveli eris konsolidacia saqarTvelos ekonomikuri aRorZineba da
gaZliereba, ruseTis imperiis farglebSi eris fizikuri da sulieri
gadarCena, qarTuli erovnuli cnobierebis SenarCuneba (228, 10). zemoT
Tqmuli mowmobs imas, rom qarTuli kulturuli da politikuri elita
agrZelebda am gzas da cdilobda bolomde mieyvana is saqme, romelsac
safuZveli XIX saukunis II naxevarSi Caeyara da romlis mTavari mizani
saqarTvelos aRorZineba da gaZliereba iyo.
202
Tavi VI.
Tavisuflebis fenomeni
Tavisuflebis fenomenis aRqmam garkveuli evolucia ganvlo. jer
kidev berZen-romaeli filosofosebidan moyolebuli pirovnuli
Tavisuflebis gansazRvrebis mravali mosazreba Seiqmna, Tumca
aranaklebi mniSvnelobisaa erovnuli Tavisuflebis sakiTxi.
Tavisuflebis fenomenis gansazRvrebam axali aRmavloba ganicada
safrangeTis burJuaziul-demokratiuli revoluciis Semdeg, rodesac
gaaqtiurda naciaTa konsolidaciis procesi, dRis wesrigSi erovnuli
sakTxis kvleva dadga. am periodidan moyolebuli erovnuli
Tavisufleba naciaTa kvlevis sferoSi ganuyreli faqtori xdeba.
Tavisuflebis, rogorc istoriuli kategoriis axsnis mcdeloba
dakavSirebulia germaneli filosofosis hegelis da frangi
ganmanaTleblis monteskies saxelebTan. da rac mTavaria zogadad
erovnuli sakiTxis da konkretulad erovnuli Tavisuflebis sakiTxis
garkvevas isini Seecadnen geografiuli garemos, havis, klimatis
gaTvaliswinebiT. marTalia, aRniSnuli mimarTulebiT azris formireba
siaxles ar warmoadgenda da sazogadoebrivi ganviTarebis sxvadasxva
etapze cdilobdnen xalxTa Soris ganmasxvavebeli niSnebis, xasiaTis
axsna geografiul garemos sxvadasxvaobasTan daekavSirebinaT, magram am
periodSi axal ganzogadebas iZens.
hegelis azriT, `arc erTi ideis Sesaxeb ar viciT ise zogadad, rom
igi ganusazRvrelia, mravalmniSvnelovania, mraval gaugebrobaTa
SesaZleblobas Seicavs da amis gamo marTlac vardeba am gaugebrobebSi,
rogorc Tavisuflebis ideis Sesaxeb da arc erTi sxva idea araa
gavrcelebuli misi esoden mcire gageba-gacnobierebis pirobebSi,
rogorc es~ (308, 281). Tavisuflebis cnebis ganmartebasTan erTad hegeli
mniSvnelovan yuradRebas uTmobs `Tavisuflebis istoriul mxares.~ misi
azriT, `yoveli adamiani Tavisufalia, magram istoriis adreul xanaSi es
Tavisufleba mocemulia rogorc SesaZlebloba, mocemulia potenciurad.
203
aRmosavleT xalxebSi Tavisufalia mxolod erTi adamiani-despoti.
Tavisufleba am dros gagebulia rogorc TviTneboba. despoti akeTebs
imas, rac moesurveba, rac pasuxobs mis kaprizebs. aRmosavleTis xalxebma
ar ician, rom Tavisufalia yoveli adamiani, amitom isini arc arian
Tavisufalni. berZnebma da romaelebma gadadges erTi nabiji win _ maTi
azriT, Tavisufalia ara erTi, aramed zogierTi. magaliTad, berZnisTvis
Tavisufalia yoveli berZeni, moqalaqe, magram araTavisufalia mona.~
`rac Seexeba Tavisuflebis istoriul mxares, antikuri samyaros xalxebi
_ berZnebi da romaelebi _ ver iyvnen amaRlebulni absolituri
Tavisuflebis cnebamde, radgan ver Seicnes, rom adamiani, rogorc aseTi,
rogorc es zogadi me, rogorc gonebiTi TviTcnobiereba, uflebamosilia
es Tavisufleba hqondes. am xalxebSi, piriqiT, adamiani mxolod im
SemTxvevaSi iTvleba Tavisuflad, Tu igi Tavisuflad Sobili iyo.
amgvarad, Tavisuflebas maTSi jer kidev bunebiTobis garkveuloba
hqonda. amitom iyo, maTs Tavisufal saxelmwifoebSi rom monoba
arsebobda da romSi sisxlismRvreli omebi tydeboda, romlebSic monebi
cdilobdnen Tavisufalni gamxdariyvnen, TavianTi maradiuli adamianuri
uflebebis aRiarebisaTvis mieRwiaT~ (309, 281). hegeli aRniSnavda, rom
Tavisuflebam garkveuli transformacia ganicada qristianobis
gavrcelebis Semdeg. `berZnebs da romelebs, platonsa da aristoteles,
agreTve stoelebs Tavisuflebis idea arasodes hqoniaT. maT, piruku is
icodnen mxolod, rom adamiani namdvilad Tavisufalia Tavisi
warmomavlobis, xaisaTis simtkicis, ganaTlebis, filosofiis ZaliT.
es idea Tavisufleba qveynad qristianobam moitana, romlis
Tanaxmadac individs, rogorc aseTs usasrulo Rirebuleba aqvs,
ramdenadac igi-RvTisgan siyvarulis sagani da mizani _ imisTvisaa
mowodebuli, rom RmerTisadmi, rogorc gonisadmi, es goni TavisSi
acxovros. sxva sityvebiT rom vTqvaT, qristianobis mixedviT, adamiani
TavisTavad umaRlesi TavisuflebisaTvisaa mowodebuli (308).
frangi ganmanaTlebeli monteskie cneba Tavisuflebis ufro farTo
ganmartebas iZleva. man pirovnul da erovnul TavisuflebebTan erTad
samarTlebrivi Tavisuflebac Seiswavla. amasTanave man rogorc
pirovnuli, aseve erovnuli Tavisuflebis Taviseburi formiT arsebobis
204
ganmsazRvrel faqtorad miiCnia klimati, garemomcveli buneba.
magaliTad, aziis nayofieri buneba despotizmis arsebobas uwyobs xels,
evropis bunebrivi pirobebidan gamomdinare ki kanonebis morCilebaa, ris
gamoc evropelTa fsiqologiaSi Tavisuflebis gancda arsebobs. `aziaSi
yovelTvis iyo didi imperiebi. evropaSi maT verasodes ver gaZles. saqme
is aris, rom CvenTvis cnobil aziaSi ufro didi vakeebia, igi zRvebiT
ufro did nawilebadaa dayofili da, vinaidan igi ufro samxreTiTaa,
wyali iq ufro advilad Sreba, mTebi naklebadaa TovliT dafaruli da
mcirewyliani mdinareebi mcire barierebs qmnian. aziaSi Zalaufleba
yovelTvis despoturi iyo, radgan Tu iq ukiduresi monoba ar iqneboda,
moxdeboda miwa-wylis danawileba, rasac qveynis buneba ver dauSvebda.
evropaSi bunebrivi dayofa ramdenime saSualo sididis
saxelmwifos qmnis, sadac kanonTa batonoba saxelmwifos interesebs
uTavsdeba. ufro metic, igi iq imdenad xelsayrelia am mimarTebiT, rom
kanonTa gareSe es saxelmwifo daecemoda da sxva saxelmwifoebze susti
gaxdeboda. ai, ram warmoSva Tavisuflebis suliskveTeba, romlis gamoc
evropis yoveli nawili Zalze Znelad dasamorCilebeli da dasamonebelia
ucxo ZalisaTvis sxvagvarad, Tu ar kanonebis gziT da urTierTsargeb-
lianobis gamo. aziaSi ki, piriqiT, monobis suliskveTeba sufevs,
romelic iq arasodes gamqrala. am qveynebis mTels istoriaSi ver naxavT
erT Strixsac ki, romelic Tavisufali sulis gamoxatuleba iyos, aq
mxolod monobis gmirobas vxvdebiT~ (248, 300). radgan `qveynis miwaTa
vargisianoba bunebrivad adgens morCilebis suliskveTebas. unayofo
miwebi adamianebs qmedebisunarians, TavdaWerils, SromaSi gamobrZmedils,
gulads, omisunarians xdian. imitom rom, maT TviTon uxdebaT TavianTi
TavisaTvis imis mopoveba, rasac miwa ar iZleva. qveynis nayofiereba
siuxvesTan erTad modunebulobas da sicocxlis SenarCunebis erTgvar
siyvaruls warmoSobs. amitom Tavisufleba ufro mTian da Znelad
gamosayenebel qveynebSi mefobs, vidre im qveynebSi, romlebic, albaT,
ufro keTilyofilia bunebisagan~ (248, 302-304).
erovnuli sakiTxis kvlevam axali ganzogadeba da datvirTva
SeiZina XX saukunis pirvel naxevarSi, rac dakavSirebulia `analebis
skolis~ saxelTan romlis mTavari warmomadgenlebi iyvnen mark bloki,
205
fernan brodeli da lusien fevri. maT mier Semotanili iqna
mentalobebis kvleva. istoriis Seswavla daiwyo axali kuTxiT
faqtebisadmi kritikuli midgomiT. istoriis gabmuli Txroba Seicvala
movlenebis SefasebiT. Tanamedrove pirobebSi ki gansakuTrebul
aqtualobas iZens naciis da misi Camoyalibebis kvlevis Tematika. amasTan
dakavSirebiT arsebobs sxvdasxva Teoriuli mimdinareobebi, romelTa
ZiriTad principebs faqtebTan erTad etapobrivad ganvavrcob.
vidre uSualod gadavidode konkretulad am sakiTxis ganxilvaze,
Tavdapirvelad gamovkveTav Tavisuflebis mniSnelobas. cneba
Tavisufleba ara erTgzis aris gamoyenebuli samecniero literaturaSi.
magaliTad, `erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraoba,~ `erovnuli
Tavisufleba~, `qarTveli xalxi yovelTvis ibrZoda erovnuli
TavisuflebisTvis~ da a. S. magram naklebad keTdeba aqcenti imaze, Tu
ras niSnavda qarTveli eris cnobierebaSi erovnuli Tavisufleba. rogor
aRiqvavda TiToeuli socialuri fena, Tu socialuri jgufi
Tavisuflebas. radgan `damoukideblobisaTvis brZolaSi warmatebis
misaRwevad mxolod samSoblos siyvaruli da misTvis Tavdadeba ar kmara.
cxadia, rom brZolisaTvis, upirvelesad saWiroa racionalur
politikaze agebuli moqmedebaTa kompleqsi, sadac emociebis gamoxatvas
mxolod damxmare roli SeiZleba miekuTvnos~. (277, 72). akaki surgulaZe
aRniSnavda: `erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraoba, rogorc TviT
saxelwodeba gviCvenebs, im eris moZraobaa, romelic erovnul
Tavisuflebas moklebulia da misi mopovebisaTvis ibrZvis. am moZraobas
gaaCnia Tavisi specifikuri niSan-Tvisebebi, rac mas sxva xasiaTis
moZraobaTagan ganasxvavebs~. (277, 73). ganmaTavisuflebeli moZraobis
warmoSobasa da daniSnulebaze igi Semdegnairad saubrobs: `erovnul-
ganmaTavisuflebeli moZraoba xalxebis erebad konsolidaciis
xangrZlivi procesis damamTavrebel etapze warmoiSva. es iyo feodalur-
batonymuri urTierTobis rRvevis, mis wiaRSi Sobili burJuaziuli
urTierTobis ganviTarebis periodi. evropis xalxTa cxovrebaSi es
procesi rogorc cnobilia XVII saukuneSi daiwyo da XVIII-XIX saukuneTa
mijnaze gaZlierda. feodalizmis damxobisa da kapitalisturi
urTierTobis gabatonebis epoqam warmoSva is didi erovnul-
206
ganmaTavisuflebeli moZraobani, romelic evropis maSindelma
dapyrobilma xalxebma _ germanelebma, italielebma, irlandielebma,
polonelebma da sxva gaaCaRes (272). akaki surgulaZis azriT `erovnuli
saxelmwifoebriobisaTvis brZola ruseTis imperiaSi Semavali
koloniuri xalxebis erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis mTavari
tendencia iyo. es brZola mimdinareobda erTi mxriv, feodalur-
batonymuri Cagvris winaaRmdeg da es iyo misi socialuri Sinaarsi, meore
mxriv, carizmis koloniuri Cagvris winaaRmdeg, erovnuli
TviTmyofadobis mosapoveblad~. (249, 22).
XIX saukunis damdegs ruseTis imperiis mier qarTuli samefo-
samTavroebis dapyrobam, mefobis institutis da bagrationTa samefo
dinastiis uflebebis gauqmebam Zlieri dartyma miayena qarTul, erovnul-
saxelmwifoebriv cnobierebas. qarTuli realobidan gamomdinare mefobis
institutis legitimuroba RvTisgan momdinareobda, amitom qarTuli
erTobis loialobis mTavari obieqti iyo mefe. aRniSnuli movlenis
radikalurad Secvlam, bunebrivia, didi gardatexa Seitana qarTveli
eris cnobierebaSi. am problemis gadaWras emsaxureboda qarTuli
kulturuli elitis mier saerTo nacionaluri ideologiis SemuSaveba,
romlis gamoxatulebas warmoadgenda standartizebuli saswavlo-
saganmanaTleblo sistemis saSualebiT erTobis wevrebis cnobierebaSi
qarTuli enis, qristianobis, istoriuli maxsovrobis tradiciebis
rekonstruqcia, rac iqneboda safuZveli Tavisuflebisa da
saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenisaTvis brZolaSi. aRniSnul
RonisZiebebs seriozuli safrTxe Seeqmna XIX saukunis 90-ian wlebSi.
rodesac ruseTSi gaZlierda reaqcia saqarTvelo uares mdgomareobaSi
aRmoCnda. am periodSi daiwyo saerTod dapyrobil qveynebSi da, kerZod,
saqarTveloSi, reaqciis axali talRa. Tu ruseTSi reaqciam
inteligencias da mSromel xalxs miayena ziani, saqarTveloSi devna da
ganadgureba mTel ers Seexo. mefis moadgileebis da sxvaTa mizani gaxda
Zirfesvianad aRmoefxvraT erovnuli kultura da gaeZlierebinaT
gamarusebeli politika (200, 68). mefis mTavrobam mTavari dartyma
erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis winaaRmdeg mimarTa. ruseTis
xelisuflebam yvela Rone ixmara, raTa gaenadgurebina erovnul-
207
ganmaTavisuflebeli moZraoba, rogorc erT-erTi Zlieri nakadi
revoluciisa, romlis gamarjvebas Sedegad unda mohyoloda carizmis
damxoba da demokratiuli mmarTvelobis damyareba (210, 262). swored
amitom sruliadac ar iyo SemTxveviTi, rom qarTuli kulturuli da
politikuri elitis mier warmodgenili erovnuli programa yvelaze
srulyofilad damuSavebuli sabrZolo gegma iyo (234, 115).
ama Tu im konkretul ideas yovelTvis drois moTxovna warmoSobs
xolme, Tavad es moTxovna ki sazogadoebis simwifis doniT, misi
ganviTarebis xarisxiTa da istoriuli aucileblobiT aris ganpirobe-
buli. ideebi Tavisi arsiT SesaZloa iyos viwro jgufuri, partiuli,
klasobrivi, erovnuli da zogadsakacobrio (303, 22). erovnuli da zogad-
sakacobrio mniSvnelobisaa Tavisuflebisa da saxelmwifoebrivi damouk-
ideblobisaTvis brZola. ucxoel dampyrobTa winaaRmdeg nebismieri
xalxis brZola yovelgvar pirobebSi bunebrivia da samarTliani
moZraobaa, magram kacobriuli ganviTarebis Sesabamisad icvleba am
moZraobis socialur-politikuri Sinaarsi. feodalizmis ZiriTadi
mizania ucxoel dampyrobTagan qveynis ganTavisufleba. feodalizmis
rRvevisa da kapitalizmis ganviTarebis periodSi erovnul-ganmaTavisuf-
lebeli moZraoba politikurTan erTad iZens socialur-Sinaarssac (216,
4).
zemoT aRniSnulidan gamomdinare, XX saukunis dasawyisSi
saqarTvelos istoriaSi iwyeba axali etapi. ganmaTavisuflebeli
moZraoba axal stadiaze gadadis. marTalia, erovnulma moZraobam
garkveuli formireba ganicada, magram idea ucvleli darCa. rogorc XIX
saukunis II naxevarSi, ise XX saukunis I ocwleulSi qarTuli
kulturuli elita mTlianad orientirebulia nacionaluri Rirebule-
bebis, simboloebis aRorZineba-propagandaze sazogadoebis yvela fenaSi,
mniSvnelovanwilad socialurad dabali fenis warmomadgenlebSi.
rogorc e. smiTi aRniSnavs: `garkveul teritoriasTan an missave
farglebSi romelime adgilTan mimarTebas SeiZleba hqondes miTiuri an
subieqturi xasiaTi. swored es kavSirebi da asociaciebia ufro
mniSvnelovani eTnikuri identifikaciisaTvis, vidre am teritoriaze
cxovreba an misi gankargva. es is adgilia, romelsac mivekuTvnebiT.
208
swored es aris sakraluri miwa, Cven mama-papaTa, rjulmdebelTa, mefeTa,
brZenkacTa, poetTa da mRvdelmsaxurTa miwa da amitom aris is Cveni
samSoblo. Cven iseve vekuTvniT mas, rogorc is Cven gvekuTvnis. garda
amisa, samSoblos sakraluri centri Tavs uyris eTnis wevrebs~ (269, 29).
erTianobis gancdas arsebiTi mniSvneloba aqvs. nacionaluri
konsolidaciisTvis erTianobis nacionalisturi ideali mravalismomc-
velia. nacionalistur enaze `erToba~ niSnavs socialur erTsulovnebas,
naciis yvela wevris `Zmobas~. erTobis nacionalisturma ideam Sors
mimavali Sedegebi gamoiRo. man biZgi misca naciis ganuyofelobis ideas
da kulturuli da politikuri homogenurobis interesebidan gamomdinare
gamarTleba mounaxa yvela Sualeduri rgolisa da lokaluri
Taviseburebebis amoZirkvas, xSirad Zalis gamoyenebiTac ki~ (269, 94).
erTianobis ideis aqtualoba-saWiroebaze 1900-1917 wlebSi ukve
visaubre wina TavebSi. amjerad, yuradRebas gavamaxvileb 1918-1921 wlebze,
saqarTvelos demokratiuli respublikis arsebobis xanaze. gansxvavebiT
1900-1917 wlebisgan, drois am monakveTSi qarTuli erToba nacionaluri
konsolidaciis ganviTarebis axal fazaSi Sedis da mTavari orientiri
koleqtiuri kulturuli identobis erT-erTi ZiriTadi elementi
Tavisuflebis ideali xdeba. saqme isaa, rom erovnuli identobisTvis
damaxasiaTebel mTavar orientirebs Soris, rogoricaa ena, religia,
istoriuli mexsiereba, Tavisuflebis ideals mTavari adgili ukavia:
`Tavisuflebis idealma dasabami misca nacionalur TviTgamorkvevas da
erTobliv brZolas nacionaluri nebis realizaciisaTvis. mxolod aseT
SemTxvevaSi SeZlebda sazogadoeba sakuTari `Sinagani ritmis~ ayolas,
Tavisi `Sinagani xmis~ gagonebas da wminda da pirvandeli mdgomareobis
dabrunebas. avTenturi sazogadoeba da avTenturi gamocdileba aris
sruli avtonomiis winapiroba, radgan mxolod avtonomias SeuZlia
saSualeba misces nacias da mis wevrebs, Tavisi Tavi avTenturi saxiT
ganaxorcielon. aucilebelia, rom yovel nacias sruli TviTgamoxatvis
saSualeba da avtonomiuroba hqondes. avtonomiis nacionalur ideals
aqvs ramdenime aspeqti. zogadad, etimologiurad avtonomiuroba niSnavs
TviTmmarTvelobas, Sida kanonebis an ritmebis qonas, sakuTari Sinagani
xmisTvis yuris migdebas, garedan raime Seviwroebis ararsebobas. amas
209
mivyavarT koleqtiuri nebis da individualobis realizebis maZiebeli,
sakuTari koleqtiuri `me~-s cnebasTan~ (269, 95).
swored amitom kacobriobis mTeli istoriis manZilze yvela eris
mTavar mizans TavisuflebisaTvis brZola warmoadgenda. `jer kidev
kacobriobis arsebobis simwifis xanaSi ocnebobdnen Tavisuflebaze
RmerTis mfarvelobiT. am Tavisuflebis sawindari ki mudam suverenuli
saxelmwifo iyo~ (208, 5). saukuneebis manZilze sazogadoebrivi
cnobierebis ganviTarebis pirobebSi Tavisuflebis idealisken swrafvam
garkveuli cvlilebebi ganicada. `Tavisuflebis idealis erovnulma
percefciam Camoyalibebuli saxe miiRo 1789 wlis safrangeTis
burJuaziul-demokratiuli revoluciis Semdeg. amis Sedegad Tavisuf-
lebis idealma dasabami misca nacionalur TviTgamorkvevas da erTobliv
brZolas. avTenturi nacionaluri nebis realizaciisaTvis~ (269, 95).
rac Seexeba saqarTvelos, Tavisuflebis idealis aRqmam axali
datvirTva SeiZina ruseTis mier saqarTvelos dapyrobis Semdeg. qarTuli
kulturuli elita TavisuflebisTvis brZolisken yovelTvis mouwodebda
pirdapir Tu iribad qarTvel sazogadoebas. XIX saukunis I naxevarSi
erovnuli ajanyebis kraxiT dasrulebis Semdeg, XIX saukunis II
naxevridan erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraoba ganviTarebis axal
fazaSi Sedis. es dakavSirebulia saswavlo-saganmanaTleblo procesis
srulyofasTan da sazogadoebis yvela fenaSi gavrceleba-damkvidrebas-
Tan. qarTuli kulturuli elita orientirebulia qarTuli erTobis
nacionalur konsolidaciaze, rac saerTo, erovnuli programiT unda
ganxorcielebuliyo. amavdroulad inteligenciis progresuli nawili
Tavisuflebis ideis farTo propagandas iwyebs. aRniSnul movlenas
ukavSirdeba erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis mTavari lideris
ilia WavWavaZis fraza `Cveni Tavi Cvenadve gveyudvnes~. sainteresoa, aseve
aRiniSnos ganmaTavisuflebeli moZraobis erT-erTi aqtiuri monawilis
vaJa-fSavelas Tvalsazrisi Tavisuflebis idealze: `iq vin naxa
Tavisufleba, saca me Cems deda-enaze laparaks miSlian: arc maswavlian,
arc maubneben, arc mamRereben, arc magalobeben?! ra guli unda mqondes
maSin? ras unda vgrZnobdeT?! _ sxvas arafers garda zizRisa,
mZulvarebisa. mowamlul-moSxamulia Cemi sicocxle, vgrZnob mxolod
210
usiamovnebas, siZulvils da vwyevli im Zalebs, romelnic yvela zemore
aRniSnul saqmeSi xels miSlian, win meRobebian da vucdi marjve
SemTxvevas Sevmusro isini. roca es dro dgeba da mec moqmedebas viwyeb
am ZalTa Sesamusravad, dasaTrgunad, maSinve iwyeba Cemi Tavisufali
cxovreba. aq aris dasawyisi Tavisuflebisa da ukeTu viTmen xmas ar
viReb, arafers vambob, maSin var mona, ara mZuls Cemi mCagvreli Zala,
iqneba mZuls kidec, magram am mZulvarebas gulSi vmalav, maSin var
laCari, sazizRari, vidre monaa. ara, mZulvareba roca ukiduresobamde
midis, maSin laCruli grZnoba ispoba, maSin ambobs adamiani: an movkvdebi,
an vZlev Cems mtanjvelT!...~ (231, 410. 411).
XX saukunis pirvel ocwleulSi Tavisuflebis fenomenma
gansakuTrebuli mniSvneloba SeiZina, ramac evoluciis garkveuli gza
ganvlo qarTveli eris cnobierebaSi. qarTulma politikurma da
kulturulma elitam gaacnobiera, rom Tavisuflebis brZolisTvis
xalxis masebis mobilizebas mxolod lozungebi ver moagvarebda da arc
gauTavebel SeiaraRebul, usistemo gamosvlebs moyveboda Sedegi. saWiro
iyo xalxTan rac SeiZleba meti kontaqti da maTTvis gasageb enaze
saubari. garda imisa, rom qarTvelebs Tavisuflebasa da saxelmwifoeb-
rivi damoukideblobisaTvis unda ebrZolaT, maT, agreTve uxdebodaT
yoveldRiuri brZola im cvlilebebTan, rac ruseTis xelisuflebam
moitana saqarTveloSi. aucilebel saWiroebas warmoadgenda axali
gamowvevebis miReba da masSi CarTuloba. es iqneboda ekonomikuri Tu
saganmanaTleblo. `XIX saukunis 90-ian wlebSi qarTuli sazogadoebis
nawili qarTuli skolisa da qarTuli enis uflebebisaTvis ibrZodnen,
magram saxelmwifos, qarTuli saxelmwifos aRdgenis farTo programa
maT ar hqondaT. qarTuli saxelmwifoebriobis aRdgenis moTxovna
arsebuli viTarebis gamo SeuZlebeli iyo. XIX saukunis II naxevarSi ise
momZlavrda CvenSi rusuli mmarTveloba, rom saxelmwifoebriobis
aRdgenis moTxovnebiT gamosvla SeuZlebeli iyo. TavisuflebisaTvis am
brZolas Tan sdevda socialuri TavisuflebisaTvis brZola~ (204, 125).
1900-1917 wlebSi saqarTveloSi sakmaod aqtualuri iyo
Tavisuflebis sakiTxi. marTalia, qarTveli kulturuli da politikuri
elitis warmomadgenlebs saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblo-
211
bis aRdgena im etapze SeuZleblad esaxebodaT, magram gansxvavebul
brZolis meTodebidan, romelTac TiToeuli politikuri partia
sTavazobda qarTvel sazogadoebas erovnuli Tavisuflebis lozungs
mniSvnelovani adgili ekava. amas mowmobs is mravalricxovani sagazeTo
publikaciebi, romelic amjerad Cemi ganxilvis obieqts warmoadgens.
`gadis ager sami weliwadi ganmaTavisuflebeli moZraobis aqtiurad
dawyebidan da brZolas, gamarjvebas bolo ar uCans. da es mitom rom
xalxi jer kidev uvicia da uvicoba ki Tavisuflebis mosisxle mteria.
uvici da ganuviTarebeli xalxi ver aris kargi mebrZoli: mis brZolas
ar moaqvs Sesaferi nayofi. Tavisufleba marto fizikuri brZoliT,
marto iaraRiT jer aravis moupovebia arsad; mis mopovebas upirvelesad
yovlisa ganviTareba, codna, momzadeba da Segneba unda... vinc xalxis,
masis ganviTarebis da gaTviTcnobierebis saqmes emsaxureba, iman mas unda
miawodos, sityviT Tu weriT, sistematiurad dawyobili, xalxuri eniT
mkafiod da mokled gamoTqmuli codna ama Tu im mecnierebidan~ (173, 14).
SemTxveviTi ar aris, rom gaTviTcnobierebas da codnas did datvirTvas
aniWebs publicisti, erovnuli TavisuflebisaTvis brZola 1900-1917
wlebis saqarTveloSi mxolod SeiaraRebuli brZoliT ar gamoixateboda,
es faqti vlindeba kulturuli da politikuri elitis saganmanaTleblo
moRvaweobaSi. disertaciis wina TavebSi ganxiluli sakiTxebi swored
aRniSnulis gamoxatulebas warmoadgens. ganaTlebuli da sakuTari
nacionaluri simboloebis mniSvnelobas mixvedrili qarTveli ufro meti
SemarTebiT daicavda samSoblos. gazeTi `iveria~ 1909 wels werda:
`Tavisufleba yovelTvis da yvelgan sanatrelia, vinaidan Tavisufleba
TviTon aris uzenaesi bedniereba, magram erovnuli Tavisufleba yvelgan
SesaZlebeli ki ar aris. amitom unda gaviTvaliswinoT is pirobebi,
romlebic aucilebeli arian erovnuli Tavisuflebis mosapoveblad. es
pirobebi mxolod oria: erTeuloba erovnuli da teritoriuli. orive es
piroba saqarTveloSi naTlad aris daculi. qarTveli eri erTia: kaxeli,
qarTleli, fSav-xevsuri, mTiuli, javaxeli, imereli, aWareli, megreli,
guruli da svani, yvela qarTvelia, yvelas udis qarTuli sisxli, yvela
laparakobs qarTul enaze, yvelas erTad gamouvlia warsul saukuneebSi
erTi da igive sixaruli da ubedureba, dRes yvela erT tafaSi iwvis da
212
yvelas uRvivis an unda uRviodes gulSi erTnairi miswrafeba _
kulturuli Tavisufleba.~ (96, 2). erovnuli Tavisuflebis sakiTxi ukav-
Sirdeboda aseve avtonomias. `saqarTvelos avtonomia niSnavs saqarTve-
los Tavisuflebas Tavisi Sinaur saqmeebis mowyobaSi. qarTveli xalxi
cxovrobs gansazRvrul miwa-wyalze, anu teritoriaze. mTels im miwa-
wyals, im teritorias, romelzedac qarTveli xalxi cxovrobs,
saqarTvelo qvia. qarTli, kaxeTi, imereTi, guria, samegrelo, svaneTi,
raWa-leCxumi, afxazeTi, xevsureTi, TuSeTi, fSaveTi, aWara-qobuleTi,
yvela es adgilebi erTad Seadgenen erTs qveyanas, - saqarTvelos,
romelic dasaxlebulia an qristiani an mahmadiani qarTvelebiT. es aris
Cveni samSoblo-saqarTvelo, romelsac unda mieniWos ufleba, Tavis
Sinaur saqmeebs TviTon gauZRves~ (264, 5).
XX saukunis pirveli ocwleulis saqarTveloSi erovnuli
Tavisuflebis sakiTxis gansazRvra arc ise martivia, gamomdinare iqidan,
rom TavisuflebisTvis yvela socialuri fena Tu jgufi gansxvavebuli
gziT ibrZoda. erovnul TavisuflebaSi isini sxvadasxva rames gul-
isxmobdnen. `dRes qarTvelebSi ornairi moTxovnilebaa wamoyenebuli:
erTi Txoulobs iseT urTierTobis damyarebas saxelmwifos da ers
Soris, romelic uzrunvelyofs nacionaluri kulturis ganviTarebas,
meore Txoulobs iseT urTierTobas, romelic Seqmnis saqarTvelos
avtonomiur saxelmwifos, avtonomiur marTva-gamgeobas. pirvelis
pirdapiri mizania nacionaluri kultura, meoris pirdapiri mizania
nacionaluri mTavroba. es ori mimdinareoba erTmaneTs ebrZvis samkvdro-
sasicocxlod da ipyrobs saerTo yuradRebas. pirveli gagrZelebaa
mesamoce wlebis pirveli meoTxedisaken, roca avtonomiuri mTavroba
brZolis lozungiT gamocxadda~ (1-39). amis paralelurad arsebobda
politikuri Tavisuflebis sakiTxi. `sxvadasxva klasebs politikuri
Tavisufleba sxvadasxva miznisaTvis sWiriaT. gabatonebul klasebs
Tavisufleba imitom undaT, rom gaaumjobeson da samudamo batonoba
moupovon kapitalistur weswyobilebas. Segnebuli muSebi ki imitom
ibrZvian politikuri Tavisuflebis mosapoveblad, rom imis saSualebiT
male daamxon es weswyobileba da ganaxorcielon socializmi~ (40, 3).
social-demokratebisTvis es sakiTxi ase moiazreboda: `politikuri
213
Tavisufleba muSebs unda ara Tavis Tavad, aramed rogorc saSualeba
ufro farTe miznisaTvis. daqiravebuli Sromis mosaspobad da muSaTa
xelSi yvela sazogadoebrivi simdidrisa da sawarmovo saSualebaTa
SesarCenad. Tavisufleba Cven gvinda socializmisaTvis sabrZolvelad,
radgan mxolod socializmi ganaTavisuflebs milion muSebs lukma-puris
mosapoveblad kapitalistebisagan. xolo socializmisaTvis sabrZolve-
lad CvenTvis saWiroa yovlad sruli politikuri Tavisufleba, e.i.
Tanasworoba ara marto sasamrTlos winaSe, romelsac mogvcemen Cven
liberalebi, aramed sruli Tanasworoba yvelasi saxelmwifo saqmeebis
marTva-gamgeobaSi. amas ki Cven nebiT aravin mogvcems, es brZoliT unda
movipovoT~ (39, 3). faqtobrivad, aq ikveTeba TavisuflebisaTvis brZolis
ori gansxvavebuli gza, romelsac politikuri elita sTavazobs qarTul
sazogadoebas. social-demokratebisTvis TavisuflebisaTvis brZolaSi
moiazreboda ekonomikuri da socialuri Tavisufleba, erovnuli mimar-
Tulebis partiebisaTvis (erovnul-demokratebi, socialist-federalis-
tebi) ki _ erovnuli Tavisufleba. `ra TavisuflebisTvis kvdebodnen?
sruli TavisuflebisTvis! iseTi TavisuflebisTvis, romlis Semdeg ar
iqneboda mtarvaloba erTi meoris carcva-gleja warmoebis mizeziT, ar
iqnebodnen batonebi, monebi, aramed Tanasworuflebiani-Tanasworad
Tavisufali adamianebi, ar iqnebodnen jaSuSebi, Jandarmebi, ar iqmneboda
Zmebis da megobrebis mkvleli mxedroba, ar iqneboda sapyrobileebi,
jalaTebi, mdidrebi, Raribebi~ (112, 1). gazeTi `megobari~ 1906 wels wers,
rom aucileblobas warmoadgens ekonomikuri Tavisufle-bis mopoveba
politikurTan erTad. `dRevandeli kapitalisturi wes-wyobilebis
damaxasiaTebeli Tviseba, sxvaTa Soris is aris, rom man wamoayena axali
klasebi _ burJuazia ekonomiurad gabatonda, igi batoni Seiqneba
politikuradac. amrigad, ekonomiur monobidan, iuridiulad Tavisufali
proletari, politikur monobaSiac gadadis. TavisTavad cxadia, rom am
monobidan proletari manamde ver ganTavisufldeba, sanam burJuaziisagan
qonebrivad damoukidebeli ar gaxdeba, e.i. sanam ar moaxdens socialur
revolucias, romelic erT-erTi Tavdebia sruli Tavisuflebisa da
Tanasworobisa~ (107, 2). politikuri TavisuflebisTvis brZola lenins
ase esaxeboda: politikuri Tavisufleba niSnavs xalxis uflebas airCios
214
Tavisi xmosnebi saxelmwifo saTaTbiroSi. mxolod es, TviT xalxis mier
arCeuli saxelmwifo saTaTbiro unda ganixilavdes da scemdes yvela
kanons, awesebdes yvela gadasaxadsa da xarks. politikuri Tavisufleba
imas niSnavs, rom xalxs ufleba hqondes TviTon airCios Tavisi
moxeleebi, moawyos yovelgvari kreba yvela saxelmwifoebriv saqmeTa
gansaxilvelad, gamosces yovelgvari nebarTvis gareSe, wignebi da
gazeTebi Tavisi survilis mixedviT~ (241, 14).
Tavisuflebis ideis propagandis sferoSic ikveTeba nacionalis-
tebis da socializmis momxreebis brZola. qarTveli nacionalistebi,
romlebic mTlianad mimarTuli iyvnen erovnuli cnobierebis amaRlebi-
saken da qarTuli, nacionaluri faseulobebis dacvisaken, Tavisuflebis
brZolis lozungad pirvel rigSi erovnuli Tavisuflebis mopovebas
ayenebdnen. maTi mTavari mizani qarTuli enis, qristianobis, istoriuli
warsulis SenarCuneba iyo, rac skolis da presis saSualebiT unda
momxdariyo. amasTan beWdur medias da saswavlo dawesebulebebs xeli
unda Seewyo erovnuli da saxelmwifoebrivi Segnebis amaRlebisaTvis,
romlis saboloo gamoxatuleba iyo Tavisufleba _ damoukidebeli
saqarTvelo. `dRes qarTvelebSi ornairi moTxovnilebaa wamoyenebuli:
erTi Txoulobs iseT urTierTobis damyarebas saxelmwi-fos da ers
Soris, romelic uzrunvelyofs nacionaluri kulturis ganviTarebas,
meore Txoulobs iseT urTierTobas, romelic Seqmnis saqarTvelos
avtonomiur saxelmwifos, avtonomiur marTva-gamgeobas. pirvelis
pirdapiri mizania nacionaluri kultura, meoris pirdapiri mizania
nacionaluri mTavroba. es ori mimdinareoba erTmaneTs ebrZvis samkvdro-
sasicocxlod da ipyrobs saerTo yuradRebas. pirveli gagrZelebaa
mesamoce wlebis mimarTulebis, meore dabrunebaa mecxramete saukunis
pirveli meoTxedisaken, roca avtonomiuri mTavroba brZolis lozungiT
gamocxadda~ (40, 2).
qarTuli sazogadoebis meore nawili, socializmis ideologebi
maqsimalurad cdilobda xalxis farTo fenebis politikuri Segnebis
amaRlebas. maT CarTulobas politikur movlenebSi, rasac Sedegad
socializmis ganxorcieleba unda moyoloda. sadac yvela Tanaswori
iqneboda da ar iarsebebda klasTa Soris gansxvaveba. gazeT
215
`proletariatis brZolaSi~ vkiTxulobT: `Tavisufleba Cven gvinda
socializmisaTvis sabrZolvelad, radgan mxolod socializmi
ganaTavisuflebs milion muSebs lukma-puris mosapoveblad
kapitalistebisagan. xolo socializmisaTvis sabrZolvel-ad CvenTvis
saWiroa yovlad sruli politikuri Tavisufleba, e.i. Tanasworoba ara
marto sasamarTlos winaSe, romelsac mogvcemen Cven liberalebi, aramed
sruli Tanasworoba yvelasi saxelmwifo saqmeebis marTva-gamgeobaSi. amas
ki Cven nebiT aravin mogvcems, es brZoliT unda movipovoT. CvenTvis
saWiroa, rom kanonebis gamocema da saxelmwifo saqmeebis damqaSebisagan
gadavides ara marto erT misgan amorCeul memamuleTa da sazogadod
`xazeinebis~ xelSi, aramed wodebisa da mdgomareobis ganurCevlad.
yoveli moqalaqe Tanasworad unda Rebulobdes monawileobas mTavrobisa
da kanonmdeblobis arCevaSi_da ai, swored amas qvia demokratiuli wes-
wyobileba~ (39, 3).
yvela socialur fenas Tavisuflebis mopoveba sakuTari miznebis
ganxorcielebisaTvis sWirdeba. `sxvadasxva klasebs politikuri
Tavisufleba sxvadasxva miznisaTvis sWiriaT. gabatonebul klasebs
Tavisufleba imitom undaT, rom gaaumjobeson da samudamo batonoba
moupovon kapitalistur wes-wyobilebas. Segnebuli muSebi ki imitom
ibrZvian politikuri Tavisuflebis mosapoveblad, rom imis saSualebiT
male daamxon es wes-wyobileba da ganaxorcielon socializmi~ (292, 6).
rogorc ukve aRvniSne, TavisuflebisTvis brZola xalxis
cnobierebaSi garkveul cvlilebebs ganicdida, rac ganpirobebuli iyo
politikur da socialur movlenaTa xSiro cvalebadobiT. amasTan,
xalxis politikuri da erovnuli Segnebis done ganviTarebas ganicdida.
1910 wels `axali sxivi~ werda: `1904-1905 wlebis ganmaTavisuflebelma
moZraobam ruseTSiac da CvenSiac erTi da igive lozungi wamoayena: miwa
da Tavisufleba. miwis moTxovnileba TviT xalxis sulis da gulis
siRrmidan iyo amosrolili. saubedurod, Tavisuflebis aucileblobas
pirveli moTxovnilebis misaRwevad Tanabrad yvelgan ruseTSi ver
grZnobdnen da amitomac es moTxovnileba Zvalsa da rbilSi gamjdari ar
qoniaT~ (34, 1).
swored amitom iyo, rom qarTuli kulturuli da politikuri
216
elita sxvadasxva saSualebiT cdilobda eris cnobierebis amaRlebas da
erovnuli Tavisuflebis brZolis saWiroebis damtkicebas. magram
sainteresoa aRiniSnos, rom miuxedavad erovnuli Zalebis aqtiurobisa
social-demokratiuli partia sul ufro da ufro popularuli xdeboda
xalxSi da mravalricxovan momxreebs iZenda. es garemoeba SemTxveviTi ar
iyo, social-demokratebi yovelmxriv aqtiurobdnen sakuTari gegmebis
realizaciisTvis. amasTan isini aqcents akeTebdnen socialuri uTanaswo-
robis mospobaze, rac xalxis farTo masebis simpatias imsaxurebda.
rogorc cnobilia, qarTuli social-demokratiuli partia socializmis
ganxorcielebisTvis ibrZoda. qarTuli social-demokratiuli partiis
erT-erTi mTavari ideologi noe Jordania aRniSnavda: namdvili
Tavisufleba rogorc pirovnebis, ise eris, SesaZlebelia momaval
sazogadoebaSi, sadac klasTa brZola aRar iqneba da mis alags daiWers
brZola bunebasTan adamianis keTildReobis ukeT mosawyobad. dRes ki
Cven vibrZviT iseTi nacionaluri Tu politikuri urTierTobisaTvis,
sadac Sesustdeba Cagvra, rogorc eris, ise pirovnebis~ (256, 17).
1917 wlidan qarTuli erTobis konsolidaciis axali periodi
iwyeba. qarTul cnobierebaSi Tavisuflebis idealma aqtualoba SeiZina
pirveli msoflio omisa (1914-1918) da 1917 wlis ruseTis Tebervlis
revoluciis Semdeg.
pirveli msoflio omis periodSi da aseve misi dasrulebis Semdeg
qarTul beWdur mediaSi gaCnda mowodebebi erovnuli erTianobis
aucileblobaze: `saerTaSoriso omma wamoayena bevri iseTi sakiTxi,
romlis gadawyveta uqadis kacobriobas momavalSi srul mSvidobianobas.
erTi am sakiTxTagani gaxlavT patara erebis interesebis win wamoyeneba
(Temi 1914T: 1). “Cveni Zala kulturul SemoqmedebaSia da imis Segnebis
moaxloebaSi, rac pirdapir gvianderZa dRevandelma omma. erovnuli
TviTSegneba da erovnuli erTianoba unda gaxdes Cveni moqmedebis
qvakuTxedad, romelzedac unda aSendes mTavari kedlebi mTliani
erovnuli cxovrebisa. amas gveubneba Cveni dRevandeli omi. amas aswavlis
gansakuTrebiT wvrili erebis dRevandeli saSineli sisxlisRvra
ganaTlebul da kulturul kacobriobisa (82, 2).
Tebervlis revoluciis Semdeg qarTveli inteligencia saqarTvelos
217
saxelmwifoebrivi da teritoriuli mowyobis Sesaxeb meti aqtiurobiT
fiqrobda da werda presaSi. iqneboda is avtonomiuri ruseTis Semadgen-
lobaSi Tu ara, rogori unda yofiliyo es avtonomiuri uflebebi da ra
samarTlebrivi safuZveli eqneboda mas. inteligenciis nawils miaCnda,
rom avtonomiis ZiriTadi safuZveli 1783 wlis traqtati unda yofiliyo
(300, 239). `ra didi codva iqneba, rom ganaxlebulma ruseTma aRadginos
Zveli mTavrobis mier darRveuli xelSekruleba da daubrunos
saqarTvelos 1783 wlis traqtatiT gansazRvruli avtonomiuri
TviTmmarTveloba, romelic sruliadac ar aRemateba Tavisi gareSe
SemcvelobiT finlandiis, avstraliis, axali zelandiis da sxva
avtonomiebis uflebaT~ (121, 2).
beWduri media, romelmac erovnul-ganmaTavisuflebel moZraobaSi
mniSvnelovani wvlili Seitana, did adgils uTmobs mowodebebs
Tavisuflebisa da damoukideblobis brZolisaTvis. beWduri mediis
saSualebiT qarTuli kulturuli da politikuri elitis mier
Tavisuflebis idealis propaganda SemTxveviTi ar iyo. 117 wlis manZilze
rusul gavlenaSi myofi qarTveli xalxis cnobiereba garkveulwilad
Seicvala, amavdroulad saqarTveloSi arsebul yvela socialur fenas
gaaCnda gansxvavebuli fsiqologia. glexobaSi dabali iyo patriotuli,
moqalaqeobrivi SemarTeba, Sesabamisad dabali iyo saxelmwifoebrivi
azrovnebis done. mis SegnebaSi miwa da Tavisufleba SeduRabebuli iyo.
glexi Tavisuflebas miwis mosapoveblad iyenebda (285, 72). rac Seexeba
muSebs, maTi didi nawili klasobrivi cnobierebiT iyo Sepyrobili da
erovnul cnobierebas warsulis mavne gadmonaSTad Tvlida. muSebis
umravlesobas glexebis msgavsad ar gaaCnda patriotuli, moqalaqeobrivi
Segneba. muSebi Tavis misias klasobrivi cnobierebiT Sepyrobili
politikuri elitis mxardaWeraSi xedavdnen da ara saxelmwifos
erTgulebaSi (226, 26).
saglexo reformisa da burJuaziuli reformebis gatarebis Semdeg
saqarTveloSi XIX saukunis II naxevarSi Cndeba axali socialuri fena
burJuazia, romelic ZiriTadad araqarTvelebiT iyo warmodgenili.
sazogadod burJuazias Tavisi ekonomikuri interesebi gaaCnda da
erovnuli sakiTxiT naklebad iyo dainteresebuli. am SemTxvevaSic
218
burJuazia saxelmwifoebrivi Segnebis ganmtkicebisaTvis brZolaSi ar
monawileobs.
erTaderTi nawili qarTuli sazogadoebisa, romelic
mizanmimarTulad moqmedebda saqarTvelos ganTavisuflebisaTvis da
gacnobierebuli hqonda problemis arsi iyo samRvdeloeba da
kulturuli da politikuri elita. swored isini Seecadnen saerTo
nacionaluri ideologiis safuZvelze Cven-jgufis wevrebs Soris
erTianobis gancda CaenergaT. rac arc ise advili iyo. rogorc mixako
wereTeli aRniSnavda: `oriod kacis garda, Zvelebsa da axlebs ver
warmoudgeniaT urusoT qarTuli Tavisufleba~ (297, 21). rogorc
cnobilia, saqarTveloSi rusuli mmarTvelobis damkvidrebis Semdeg
qarTuli, erovnuli cnobiereba radikalurad Seicvala. sxvadasxva
socialuri fena gansxvavebulad afasebda rusul mmarTvelobas. erTi
nawilisTvis ruseTi ganmaTavisuflebeli iyo, meorisTvis _ dampyrobeli.
mTlianobaSi ki saukunis ganmavlobaSi rusulma gavlenam Tavisi daRi
daasva qarTul suls. erovnuli Tavisuflebis mopovebis brZolis
gasaRviveblad ki saWiro iyo ara marto ajanyebebi, aramed mtkiced
SemuSavebuli erovnuli ideologia. rogorc mixako wereTeli wers:
`bevri ar aris iseTi, rom Tavis samSoblod gulwrfelad mTels
saqarTvelos Tvlides, aramed misTvis samSoblo an kaxeTia, an qarTli,
an imereTi, samegrelo, guria da sxva. CvenSi jer ar aris maSasadame
damTavrebuli sruli kohezia erisa, magram am mxriT didi erovnuli
muSaoba swarmoebs amJamad Cven Soris. da rodesac Cveni erovnuli
erTobis Segneba iqneba ganxorcielebuli da ara mxolod sasurveli
idea, Cveni bedic sxvanairad datrialdeba~ (297, 110).
mixako wereTlis msjelobani erovnul TavisuflebasTan
dakavSirebiT saqarTvelos politikuri viTarebidan gamomdinareobs da
pirvel rigSi saqarTvelos damoukideblobis sakiTxs ukavSirdeba.
`ueWvel faqtad SegviZlia vaRiaroT, rom ers araviTari seriozuli,
Sinagani socialuri progresis ganxorcieleba ar SeuZlia, Tu
garegnulad ar aris ganTavisuflebuli (297, 198). ideali kacobriobisa _
yovelmxrivi Tavisufleba unda iyos. Tavisufleba da Tanasworoba unda
hqondes miniWebuli rogorc individs sazogadoebaSi, ise socialur
219
individs, _ ers sazogadoebaTa sazogadoebaSi, `kacobriobaSi~ (297, 241).
misi mosazrebebi erovnul TavisuflebasTan dakavSirebiT mimarTulia
rogorc qarTul, aseve saerTaSoriso sazogadoebaze. `Tavisufali eri ki
yovelTvis ufro Semomqmedia, ise rogorc monazed metad Tavisufali
pirovneba iCens iniciativas da Semoqmedebas. rogorc pirovnebasa aqvs
grZnoba da instinqti, survili da SeuCerebeli miswrafeba Tavis dacvisa,
ise mTels ers aqvs eseve instinqti da survili da amiT aixsneba, rom
miuxedavad mopirdapire klasTa nivTier interesTa winaaRmdegobisa,
mTeli eri, ganurCevlad wodebisa da klasisa, ibrZvis garegan
Tavisuflebis mosapoveblad, rom ufro mtkiced dadges progresis
gzazed~ (297, 43). misi azriT, erovnuli Tavisufleba eris arsebobis
aucilebeli pirobaa. winaaRmdeg SemTxvevaSi eri arsebobis uflebas da
funqcias kargavs. `Tavisuflebis mopoveba daCagruli, damonebuli eris
upirvelesi uflebaTagani gaxlavT. amasTanave es Tavisufleba unda iyos
sruli, damoukidebeli saxelmwifoTi da ara avtonomiis formiT didi
saxelmwifos farglebSi (297, 337). ZiriTadad, rogorc qarTul aseve,
evropul azrovnebaSi pirovnuli Tavisuflebis arsebobis Semdeg
miiCnevdnen erovnuli Tavisuflebis mopovebis aucileblobas. mTavari
siaxle rac ekuTvnis mixako wereTels, mdgomareobs SemdegSi. misi azriT,
`adamianis Tavisuflebis sakiTxi unda gadawydes eris Tavisuflebis
niadagze~ (297, 7).
erovnul-demokratiuli partiis moRvaweebidan gamorCeulia am
partiis erT-erTi lideri, publicisti, mwerali da iuristi,
saqarTvelos damoukideblobisaTvis Tavdadebuli mebrZoli da
damoukidebeli saqarTvelos sagareo da saSinao politikis aqtiuri
monawile _ giorgi gvazava. misi publikaciebi qarTul presaSi mTeli
simwvaviT pasuxobda saqarTvelosaTvis sasicocxlo interesebs, ebrZoda
antiqarTul Zalebs, icavda saqarTvelos teritoriul mTlianobas,
qarTuli kulturisa da literaturis tradiciebs (300, 255).
giorgi gvazavas naSromebi Tu sagazeTo-saJurnalo publikaciebi
ZiriTadad exeboda erovnul problematikas, maT Soris erovnuli
Tavisuflebis sakiTxs. man gamoyo gonebrivi, zneobrivi, fizikuri,
samarTlebrivi, pirovnuli da erovnuli Tavisuflebebi. gansakuTrebul
220
yuradRebas UuTmobs erovnul Tavisuflebas da TiToeul sakiTxs am
problemis ideis irgvliv ganixilavs. misi azriT, `Tavisuflebis
ganxorcieleba warsulSi ki ar unda veZioT. Tavisufleba idealia da
rogorc ideali, anaTebs mxolod kacobriobis momaval Saras~ (225, 81).
igi Semdegnairad ganmartavs Tavisuflebas. `ra aris Tavisufleba?
qarTuli termini am mxriv metad metyvelia da gansakuTrebiT iuridiuli.
Tavisufalia is, vinc TavisTavis ufalia, visac ar hyavs sxva ufali, sxva
batoni, garda Tavisive Tavisa. es srulebiT ubralo da martivi axsna
erTbaSad ayenebs sakiTxs Tavis bunebriv, gansakuTrebiT uflebriv
kalapotSi da sul ar Seexeba Tavisuflebas, rogorc filosofiur
Semecnebas~ (225, 81). Tavisuflebis ideis aRmavlobas igi safrangeTis
revolucias ukavSirebs. saerTod XIX-XX saukuneebis qarTul politikur
da sazogadoebriv azrovnebaSi safrangeTis revolucias didi
mniSvneloba eniWeba da erovnul-ganmaTavisuflebeli brZolis dawyebis
axal etapad miiCneven. erovnuli Tavisuflebis mopovebis da
SenarCunebis aucilebel pirobad giorgi gvazava mixako wereTlis
msgavsad saerTo nacionaluri ideis arsebobas miiCnevda. `Tu calke piri
vera grZnobs, rom igi nawilia erisa, rom misi bedniereba damokidebulia,
Tu materialurad ara, sulierad mainc mTeli eris bednierebaze, ra Tqma
unda, yoveli erovnuli xasiaTis Sromac SeuZlebelia, ramdenadac
adamiani gonebiT dabla dgas, imdenad igi warmoadgens ubralo massas,
misi gardaqmna da gadakeTeba ufro advilia~ (224, 33). erovnuli
gamoRviZebis mTavari motivi ki misi azriT inteligenciis da samxedro
Zalis Seqmnaa. es faqti SemTxveviTi ar aris, radganac nacionaluri
dadginebis stadiaze aucilebel pirobas warmoadgens Zlieri
kulturuli da politikuri elitis arseboba. XIX saukunidan
moyolebuli qarTvel sazogado moRvaweTa mTavari orientiri aRniSnuli
sakiTxis mogvareba iyo. XX saukunis dasawyisSi es ideebi axal
aqtualobas iZens da rogorc mixako wereTeli, aseve giorgi gvazava
swored am gzis gamgrZeleblebi arian. `yoveli Zal-Rone Segnebul da
ganviTarebul pirebisa unda iyos miqceuli am erovnuli gamoRviZebisaken.
jer saWiroa TviT am pirebis SeerTeba. am SeerTebam unda Seqmnas
Taviseburi ideuri kera, unda wamoanTos Taviseburi cecxli da mohfinos
221
naTeli irgvliv. amitom sul pirveli nabiji gaxlavT inteligenciis
Seqmna. ufro saWiroa adgilobrivi brZola, muSaoba TviT eris wiaRSi da
momzadeba misi kulturuli da samxedro Zal-Ronisa~ (224, 33-34).
Tavisuflebas giorgi gvazava mixako wereTlis msgavsad istoriuli
procesis mTavar mamoZravebel Zalad miiCnevs. `es Rirebuleba, es diadi
mizani, romlisken miiltvis mTeli kacobrioba da romelic Seadgens
Sinagan azrs mTeli istoriuli procesisa, aris Tavisufleba.
gamoacaleT es idea saerTaSoriso omebs, klasobriv brZolas,
individualur Sromas da Tavganwirulebas da Tqven dagrCebaT mxolod
uazroba istoriuli procesisa~ (225, 81). misi msjelobani XX saukunis
dasawyisSi saqarTveloSi Seqmnili movlenebis gamoZaxilia da
politikuri datvirTvac gaaCnia da rusuli gavlenis winaaRmdeg aris
mimarTuli. `idea Tavisuflebisa moiTxovs, rom adamianis energia, misi
fizikuri, gonebrivi da zneobrivi Zala ar iyos xelovnurad SezRuduli.
maSin adamiani gaiSleba da ganviTardeba mTeli sisruliT, Seiqms mets
simdidres, mets Rirebulebebs, rogorc materialurs, ise gonebrivs da
zneobrivs~ (225, 81).
noe Jordania Tavis memuarebSi wers: `roca wamovayene debuleba
saqarTvelos Tavisuflebis SesaZleblobisa, erTi glexi adga da
momaxala _ awi Cven tyved syidvas ver davubrundebiTo! (204, 15).
sazogadoebis umetes nawilSi, gansakuTrebiT socialurad dabali
fenis warmomadgenlebSi ruseTi maT usafrTxoebas niSnavda da amitom
arsebuli viTarebis SecvliT da saqarTvelos damoukideblobis
aRdgeniT maTi mdgomareoba uaresobisken Seicvleboda, iakob
mansvetaSvili memuarebSi igonebs iliasa da glexebis saubars. es
ukanasknelni swored rusuli xelisuflebis mxardaWeras gamoxatavdnen.
`adre gareT ver gamovdiodiT. sofels rom gavcilebuliyaviT, an leki
dagvixvdeboda an Sinauri avi kaci. sisxli iRvreboda. mosveneba ara
gvqonda, Svela arsaidam iyo. Ai, daloca RmerTma rusis xelmwife: exla
ra gviSavs, ai, qalaqSic CamovdivarT samuSaod. Tu ram gasayidi an
sasyideli gvaqvs xels vmarTavT. gzaSi xels veravin gvaxlebs~ (202, 125).
qarTvelebSi jer kidev ar arsebobda erTianobis gancda.
`gurulebisTvis saqarTvelo _ qarTlels, xandaxan _ kaxelsac. erTi
222
mTliani qarTveli eris, erTi mTliani saqarTvelo mis warmodgenaSi
srulebiT ar arsebobda. is mudam fiqrobda Tavis dacvaze TaTrebisagan~
(204, 15).
zemoT moyvanili mosazrebebTan erTad qarTul sazogadoebaSi
sawinaaRmdego Tvalsazrisebi arsebobda. rogorc saqarTvelos
damoukideblobisaTvis erT-erTi aqtiuri mebrZoli Salva qarumiZe werda:
`saqarTveloSi iyo xalxi, romelTaTvisac ruseTis erTguleba
samSoblos Ralati iyo da romelTa azriT samSoblos bedniereba da
momavali mxolod ruseTis nangrevebze aSendeboda... am xalxis TvalSi
ruseTi da saqarTvelo erTad ver Tavsdeboda da qarTveli kacis winaSe
sakiTxi amnairad ismeboda _ an samsaxuri ruseTs da Ralati
saqarTvelos, anda Ralati ruseTs da ganwirva mSobeli erisaTvis~ (303,
226).
rusuli mmarTvelobis winaaRmdeg qarTvelebis erTi nawilis
protesti bunebrivia im nacionaluri ideologiis Sedegi iyo, romelic
kulturulma elitam SeimuSava. qarTuli politikuri elitis erT-erTi
TvalsaCino warmomadgenlis arCil jorjaZis azriT: `qarTveli eri
yovelTvis ebrZoda xolme yvelas, visac ki misi politikuri damonaveba
surda. riT aixsneba amgvari garemoeba? xalxi Seviwrovebuli da
SexuTulia, xolo moadgeboda ra mas gareSe mteri, igi iviwyebda Tavis
varams, xels aZlevda Tavis mCagvrels (feodals _ n. s.) da masTan erTad
mters ebrZoda. etyoba is gareSe mteri mas ufro mavnebel mtrad miaCnda,
vidre Sinauri batoni, rom miuxedavad nivTieri uTanasworobisa,
qarTveli glexi raRaciT dakavSirebuli iyo sxva wodebebTan da mas
Tavisi Sinauri monoba erCivna, gareSe Zalis monobas. es `raRac~ iyo _
ena, zne-Cveuleba, sarwmunoeba, istoriuli tradicia. maSasadame,
qarTvelebi icavdnen Tavis miwas, enas da sarwmunoebas. yvela amisi dacva
mas Tavisuflebis dacvad miaCnda da gareSe mters ise uyurebda, rogorc
imis sicocxles da Tavisuflebis damamxobels~ (306, 315).
damoukidebeli saqarTvelos erT-erTi mTavari figura giorgi
kvinitaZe mogonebebSi wers: `ubralo xalxsac daatyo kvali istoriulma
warsulma da maT sulsa da gonebasac aforiaqebda Tavisuflebisa da
damoukideblobaze fiqri imis miuxedavad, rom rusTa xelisuflebis
223
batonoba ukve saukuneze met xans grZeldeboda, arc sazogadoebasa da
arc xalxSi ar igrZnoboda rusuli kulturisken swrafva, piriqiT, sul
ufro da ufro metad ucxoobdnen am kulturasac da, bunebrivia, mis
Semoqmeds rus xalxsac~ (198, 17).
damoukideblobis mopovebisTvis brZolis mzadebas Rrma safuZveli
hqonda sworad SemuSavebuli nacionaluri ideologiis wyalobiT. `xalxi
amasobaSi TandaTanobiT Zalas ikrebda da ukve karga xania, Sesaferis
dros eloda Tavisi Selaxuli uflebebis xmamaRla dasacavad. im
msxverplis miuxedavad, romelic priviligirebul klass unda gaeRo,
yvelanairi Seviwroebis, devnis da mkvlelobebis miuxedavad, romelic
bunebrivi Sedegia revoluciisa da axali wes-wyobilebisa, yvelam
Tavadaznaurobam, mosamsaxureebma, romelTa mTavar nawils samxedroebi
Seadgendnen, vaWrebma, mewarmeebma, muSebma, xalxma _ axali liderebis
garSemo moiyara Tavi. muSebi TavianT socialistur beladebs uWerdnen
mxars, glexoba, romelic mxurvaled gamoexmaura maT mowodebebs~ (198,
18).
saqarTvelos demokratiuli respublikis samxedro ministris
grigol lorTqifaniZis azriT, qarTvelebis aseTi erTianoba istoriuli
warsuliT iyo ganpirobebuli, radgan saqarTvelos brZolis
mravalsaukunovani gamocdileba hqonda. `qarTveli xalxi erTi uZvelesi
da kulturuli xalxia. man jer kidev ramdenime saukunis maRali
erovnul-saxelmwifoebrivi da kulturuli skola gaiara, sanam miaRwevda
Tavis oqros xanas Tamaris epoqaSi. qarTvelma gaiara maRali saxelwifo-
ebrivi skola qristianuli organizaciisa da monarqiuli centralizmisa.
masSi dagrovili iyo da aris mraval saukuneTa erovnuli gancda,
politikuri da saxelmwifoebrivi mSeneblobis gamocdileba. qarTveli
xalxis es Sinagani gaZliereba _ ganZi istoriis grZel Sara gzaze xan
inacreboda da iCrdileboda gareSe Zalebis Zalmomreobis gamo da xan ki
didis brwyinvalebiTa da siZlieriT Cndeboda xolme. magram TviT
xalxSi ganuwyvetliv, TviT usaSinles saxelmwifoebriv daqsaqsvisa da
gapartaxebis drosac ki Rvioda es xangrZliv politikuri gamocdilebis
ganZi, Sinagani erovnul-saxelmwifoebrivi potencia~ (199, 36).
1917 wels saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis avtokefaliis
224
aRdgenis Semdeg beWduri media sul ufro da ufro xSirad saubrobs
damoukideblobis aRdgenis saWiroebaze. `avtonomia _ ai is mkveTri
sityva, romelic exla elvasaviT gadadis mTel saqarTveloze da
aucileblad moaqcevs Tavis cecxlis rkalSi yvela mamuliSvils, mas
win, vnaxoT Tu vinme aRudgeba~ (121, 2).
revoluciis Semdeg inteligencia warsulis idealizebiT qarTuli
erTobis wevrebSi brZolis Jinis gaRviZebas cdilobs. `ifeTqa
revoluciam, daemxvnen Zirs porfirmosilni mtarvalni da jalaTebi.
wamebul xalxs moevlina sanatreli Tavisufleba. dRes dahkra qarTveli
erisTvis sabediswero Jamma, dRes eWirveba mas Wkua-fxizeli, maRal-
niWieri, Zlieri nebis, mamaci da samSoblos siyvaruliT aRgznebuli
beladebi, romlebmac unda aRZran eris suli aamoqmedon da aqcion
uZlevel lomad. gvwams, rom aseTi gmirebi male gamoCndebian~ (124, 2).
saqarTvelos rTuli istoriuli warsulidan gamomdinare,
saxelmwifoebrivi damoukideblobis dakargva Tu teritoriuli
Seviwroebis dros qveynis Zliereba `didebul gmirebs~ gadaurCeniaT:
`Tavis xangrZliv istoriul cxovrebaSi saqarTvelos bevrjer ganucdia
saSineli wamebi, xSirad yofila mis win aRmarTuli yofna-aryofnis
sabediswero sakiTxi, magram eris genialobas warmouSvia am dros
didebuli gmirebi da maTi meoxebiT qveyana gadarCenia daRupvas. mesxeTi,
kolxeTi da iveria kvlav Sesdgomian Tavis kulturul moRvaweobas.
aseTi tragikuli wamebi Cveni eris warsulSi iyo xSiri~ (124, 2).
kulturuli da politikuri elita saxelmwifoebrivi interesebidan
gamomdinare Tavisuflebis ideis propagandis mizniT xSir SemTxvevaSi
warsulis idealizebas cdilobda: `bevrjer miuyvania ulmobel
istoriul qartexils Cveni xalxi Savi jurRmulis pirad, bevrjer,
bevrjer dausvams mas cvalebad cxovrebas misTvis samkvdro-sasicocxlo
sakiTxi, magram, sabednierod, survili sicocxlis SenarCunebisa
yovelTvis TvalsaCino yofila. am eris cxovrebaSi. sagani _
Tavisufleba, risTvisac es erTi muWa xalxi ebrZoda yovelgvar
dabrkolebas. risTvisac is vaJkacurad umklavdeboda karze momdgar
ubedurebas _ yovelTvis xatad da jvarad hqonia qarTvel ers da amiT
unda aixsnas is garemoeba, rom yofna-aryofnis sakiTxic am eris
225
sasargeblod iWreboda _ Tavdeboda. fizikuri SenarCunebis alRos xom
TviT udides kritikul wuTebSic Camouyvia Tavi qarTvelebis cxovrebaSi
da mouwodebia Cveni qveynis sxvadasxva kuTxis mcxovrebni xeli-xel
Cakidebuli moqmedebisaken~ (126, 4). gazeT `saqarTvelos~ publicistebis
azriT yovelTvis arsebobda qarTuli erTobis wevrebis gaerTianebis
mTavari safuZveli – saqarTvelo. `erovnuli safrTxis winaSe erovnul
ZalTa gaerTianeba-SekavSirebas, mravaljer dauxsnia Cveni samSoblo da
daucavs qarTveli eris arseboba da Tavisufleba. qarTvel ers dRes
aseTi safrTxe da gansacdeli moelis da rogorc mravaljer Zvelad, ise
exlac, mas mxolod erovnuli mTlianoba, erovnul ZalTa gaerTianeba
ixsnis gasaWirisgan. patara eri Zlieria, rodesac is Tavis arsebobas
icavs, magram susti da umweoa, Tu man yvela Tavisi Zalebi ver
gaaerTiana am arsebobisaTvis brZolaSi. saqarTvelo kuTxeebad, olqebad
da mazrebad aris dayofili. qarTveli eri klasebisa, sazogadoebrivi
jgufebisa da partiebisagan Sedgeba. magram saqarTvelo erTia da erT
mTlian erovnul arss warmoadgens~ (127, 1).
1900-1917 wlebSi qarTuli erTobis identobis mTavari
ganmsazRvreli iyo istoriuli mexsiereba, tradiciebi, ena, qristianoba.
1918 wlidan aRniSnul nacionalur simboloebs emateba Tavisuflebis
ideali. `bazaleTis tbas Tavisuflebis niavqarma dahbera da misi aqamde
uZravi, Setborebuli zedapiri aamoZrava, dahqrola, xavsi ahyara da
yovels qarTvelis WeSmarit gulSi imis movlinebis Suqmfeni imedi da
sasoeba gamohkvanZa, visic ilias Tqmis ar iyos:
`visic ar iTqmis saxeli,
visac dRe da Ram natrulobs
Cumis natvriTa qarTveli~ (122, 3).
1918 wlis 26 maiss saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis
aRdgenis Semdeg, rogorc kulturuli, agreTve politikuri elita zemoT
aRniSnuli nacionaluri simboloebis dacva-SenarCunebasTan erTad iwyebs
muSaobas damoukidebeli saxelmwifosaTvis damaxasiaTebeli atributebis
SemuSavebas. rogorc britaneli mecnieri e. smiTi aRniSnavs: `es ideebi _
226
damoukidebloba, identoba, avTenturoba, erToba ayalibebs Sinagan
kavSirSi myof enasa Tu diskurss, romlis gamoxatvis saSualebac aris
ceremoniebi da simboloebi. maTSi moiazreba naciebis aSkara atributebi
_ droSa, himni, aRlumi, fulis niSnebi, deda qalaqebi, folkloris
muzeumebi, sabrZolo memorialebi da sxva, anu yvela is gansxvavebuli
wes-Cveuleba, Rirebuleba, stilis, moqmedebisa da grZnobebis
Tavisebureba, romelic aerTianebs istoriuli kulturis mqone
sazogadoebis wevrebs~ (269, 96).
qarTuli kulturuli da politikuri elita sazogadoebas
damoukideblobis aRdgenas miiCnevda axali epoqis dawyebad saqarTvelos
istoriaSi da amitom saqarTvelos sruluflebian qveynad
damkvidrebisaTvis saerTaSoriso sarbielze saWirod Tvlida im
reformebis da RonisZiebebis gatarebas, rac am miznisaken mimaval gzaze
arsebiTi da gadamwyveti iqneboda: `aRiarebuli damoukidebloba
saqarTvelosi aris pirveli gverdi saqarTvelos axali istoriisa. Tu es
aris dasawyisi saqarTvelos aRorZinebisa, amave dros es iqneba
qarTvelTa politikur da ekonomikur damoukidebeli cxovrebis unaris
maCvenebeli momavalSi. damoukideblobis SenarCuneba da Cveni gaZliereba
Cvens xelT aris, Cvens muSaobazed aris damokidebuli. Tu gvinda
SevinarCunoT sapatio adgili kulturul saxelmwifoTa Soris, Cven unda
SevqmnaT sakuTari mrewveloba, sakuTari jari~ (132, 4).
saxelmwifoebrivi institutebis gaZlierebasTan erTad rogorc
kulturuli, aseve politikuri elita mTeli ZalisxmeviT cdilobs
sazogadoebis umravlesobaSi im damaxinjebuli cnobierebis Secvlas,
risi kvalic rusulma gavlenam daatyo. saqarTvelo, rogorc
damoukidebeli saxelmwifo, axali gamowvevebis winaSe aRmoCnda. amitom
saWiro iyo Tanmimdevruli RonisZiebebi sazogadoebrivi cxovrebis yvela
sferoSi. es procesi arc ise advili iyo. qarTuli erTobis wevrebis
umravlesobas ar hqonda gacnobierebuli Tavisuflebis arsi. beWdurma
mediam da saerTo saganmanaTleblo sistemam ver SeZlo problemis
sabolood gadaWra. `ara marto mopovebuli Tavisufleba, saqarTvelos
miwa-wyali da dovlaTi, aramed TviT eris arseboba, misi fizikuri
arseboba ganicdis gansacdels da moiTxovs dacvas. saWiroa qarTveli
227
eris yvela Zal-Ronis Semokreba da mobilizacia~ (126, 1). amasTan erTad
aucileblobas warmoadgenda erTobis wevrebSi saxelmwifoebrivi
azrovnebis ganmtkicebis da Tavisuflebis dacvisTvis brZolaSi yvela
socialuri fenis CarTva. `SevZlebT piradi angariSebis daviwyebas da
erT droSis qveS gaerTianebas: ratom aris es saeWvo? imitom rom arc ise
Zvirad gvxvdeba magaliTebi Cveni fsiqikis mowamlisa da sulieri `me~-s
dawvrilmanebisa. da exla roca saqme da mdgomareoba moiTxovs
yvelafris gadalaxvas, SeerTebis yiJinas gavcemT Sesafer pasuxs da
gavCndebiT iq, sadac mogvTxovs moqalaqeobrivi movaleoba da
gavanaRdebT samSoblos imedebs~. Aai, ra kiTxvebi ibadeba Cvens
cxovrebaSi! Aai, ras mogvTxovs Cven momavali da Tu umtyuneT Cven mas,
Tu CvenSi raindulma sulma ver gaiRviZa, maSin isev uimedobis burusi
dahfaravs Cvens samSoblos da miss cxovrebas da vin icis, egeb kideca
Cagviqres mze didebisa~ (123, 4). aseT pirobebSi gazeTis publicistebis
azriT, Zlieri liderebis irgvliv gaerTianeba SeaZlebinebda
sazogadoebas swori gziT siaruls `viwro klasobrivi, proletaruli
rwmena ver aRZravs erSi maRal patriotul grZnobas, ver aqcevs
qarTvels Zvelebur lomTas! saqarTvelos dRes eWirveba sul sxva
beladni. mas unda dRes quji da farnaozi, ivane maruSiZe da giorgi
saakaZe. mas eWirveba dRes erovnuli grZnobiT zarxozni, gmirni
mamuliSvilni, rom aRZran eris suli, auxilon Tvali da daayenon
istoriis swor gzaze~ (124, 2).
gazeTi `saqarTvelo~, romelic erovnul-demokratiuli
mimarTulebis iyo da saxelmwifoebrivi mSeneblobis sakuTari gzebi
gaaCnda, erovnuli interesebidan gamomdinare sazogadoebas mTavrobis
irgvliv gaerTianebisken mouwodebda. `mxolod erovnul mTavrobas,
romelic daeyrdnoba mTel qarTvel ers, SeuZlia moipovos is Zala da
avtoriteti, uromlisod ar damyardeba CvenSi wesrigi, mSvidobianoba da
pirovnebis xeluxlebloba da Tavisufleba. saqarTvelos, qarTvel ers
da yvela mis jgufebs da wevrebs mxolod sulieri gaerTianeba da
SekavSireba, sulieri aRfrTovaneba, simtkice da Tavganwiruleba ixsnis~
(125, 1).
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenam dRis
228
wesrigSi daayena qveynis saSinao da sagareo viTarebis mowesrigeba da
gaumjobeseba. `eris Tavisuflebisa da damoukideblobisaTvis sakmarisi
ar aris am damoukideblobis gamocxadeba: saWiroa misi ganmtkiceba
Signidan da garedan, Sinagani ganmtkicebisaTvis saWiroa, rom
damoukidebeli eris cxovreba saxelmwifoebriv formebSi Camoyalibdes
da samarTals daeqvemdebaros. garegani simtkice ki imaSi mdgomareobs,
rom didma saxelmwifoebma misi damoukidebloba icnan, orive es metad
Zneli gansaxorcielebelia yovelgvar pirobebSi, miT umetes iseT
pirobebSi, rogorSiac Cveni damoukidebloba warmoiSva.~ (51, 1).
saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavroba acnobierebda ra
rogorc sagareo mdgomareobis sirTules, aseve qveynis SigniT arsebul
viTarebasac, rac gamoixateboda mTavrobis mowinaaRmdege Zalebis
aqtiurobiT CaerToT sazogadoebis farTo fenebi xelisuflebis mimarT
ukmayofilebis gamoxatvebSi. maqsimalurad cdilobda orientacia aeRo
dabali fenis warmomadgenlebze, glexebze, muSebze. aqcenti gaekeTebina
maTTvis saWiro sakiTxebze da sakuTari dasayrdeni gamxdariyo. `Cveni
respublikis mTeli momavali, Cveni xsna da Cveni daRupva Cveni mSromeli
xalxis xelSia. me mivmarTav Cvens mSromel xalxs da gansakuTrebiT imis
Rirseul medroSes _ proletariats, muSebs: saqarTvelo Tqven
gaanTavisufleT. Tqven gadaaqcieT is sakuTar samSoblod da Tqven icavT
mas sxvadasxva mtrisagan. bevri agitaniaT, kidev bevri unda aitanoT,
magram mters rodis SeSinebixarT, rom axla SeuSindeT?~ (56, 2).
beWduri media, romelmac modernuli qarTuli naciis formirebaSi
gadamwyveti roli iTamaSa, ara marto kulturuli da politikuri
elitis ideaTa realizatoria, aramed TvalsaCinod gamoxatavs mTeli
sazogadoebis saxes, kerZod, socialur-ekonomikur da kulturul-
politikur viTarebas. beWdur mediaze dakvirveba saSualebas gvaZlevs
vTqvaT, rom XX saukunis dasawyisidan moyolebuli ruseTSi Seqmnili
viTarebidan gamomdinare, saqarTvelo, rogorc mis gavlenaSi myofi
qveyana 1900-1917 wlebSi, da saqarTvelos demokratiuli respublikis
periodSi qarTuli erTobis cnobiereba garkveul zewolas ganicdis.
qarTvelebis umravlesobaSi, kerZod, socialurad dabali fenis
warmomadgenlebSi gaurkvevlobasac aqvs adgili. miuxedavad imisa, rom
229
qarTuli politikuri elita damoukideblobis aRdgenis Semdeg
mopovebuli Tavisuflebis SenarCunebas cdilobda, ar hqondaT
SemuSavebuli saerTo, erovnuli programa da maTi umravlesoba rusuli
ideebis gavlenas ganicdida. giorgi gvazava Tavis werilSi `eri da
Tavisufleba~ qarTuli eris aseT mdgomareobas rusuli gavlenidan
gamomdinare xsnis. `asi wlis monobam moaduna qarTveli eris sxeuli da
SexuTa kunTebi, ukiduresma klasobriv brZolis moZRvrebam mis gonebas
gadaubnia iseTi burusi, rom am burusSi kinaRam Caimarxa uaRresi
Rirebuleba _ erovnuli Tavisufleba~ (127, 1). saqarTveloSi Seqmnil
viTarebas igi ara marto rusuli gavleniT, aramed qarTvelebis
moqmedebiTac xsnis. `sibneles miCveuli Tvali sinaTles ver itans,
monobas miCveul adamians erTxans rCeba monuri midrekileba, igi batons
eZebs, imas ubatonod cxovreba ver warmoudgenia. igi darwmunebulia, rom
batoni usaTuod mova, mxolod ar icis vin iqneba is batoni: rusi, Turqi,
ingliseli Tu germaneli~. am samarcxvino fsiqologiis SeqmnaSi Cvenc
didi brali migviZRvis. Tu yvela ara, erTi nawili Cveni moRvaweebisa
sul imis qadagebaSi iyo, rom samSoblo ar aris, rom igi mogonilia
mxolod burJuaziis da aznaurebis mier. Cven amovfxikeT xalxis gulidan
mamulis siyvaruli da gmirebis qveyana gadavaqcieT monebis qveynad (127,
1).
erTi ram faqti iyo, rom qarTul sazogadoebaSi Tavisufali da
damoukidebeli saxelmwifos aRqma ar arsebobda. `unda gavagebinoT
xalxs, rom SimSili da wyurvili gamowveulia sul sxva mizeziT, rom es
Sedegia ara politikuri Tavisuflebisa, piriqiT, swored imisa, rom es
Tavisufleba jer ar aris sruliad damyarebuli da gatarebuli
cxovrebaSi da saerTaSoriso ganyofilebaSi. ar aris Tavisufleba
momavlis, aReb-micemobis, vaWrobis da sxva. Sin jer kidev ar aris
ganmtkicebuli avtoriteti Cveni mTavrobisa, imis moqmedebas jer kidev
win eRobeba sxvadasxva mowinaaRmdege elementebi. jer kidev ara varT
yvelasagan cnobili rogorc damoukidebeli saxelmwifo, amitom rogorc
Sin, ise saerTaSoriso areSi areulia da awewil-dawewili ekonomiuri da
kulturuli Zalebi. Tavisufleba swored imitom gvinda, rom bolo
moeRos amisTana mdgomareobas~ (127, 2).
230
gvazava saxelmwifoebrivi aRmSeneblobis safuZvlad realur da
aqtiur nabijebs miiCnevda. `marto qaRalds ar aqvs didi mniSvneloba.
qaRaldze Camoyalibeba erovnuli cxovrebis principisa kidev ar
moaswavebs am cxovrebis realur ganxorcielebas. erovnuli cxovrebis
gamoWedvas unda didi dro, didi brZola da muSaoba~ (128, 2).
1919 wlidan gazeT `saqarTvelos~ furclebze ukve SeiniSneba
nacionaluri konsolidaciis gaZliereba socialurad dabali fenis
warmomadgenlebSi: `xalxSi didi sulieri gardatexa xdeba, revoluciuri
psixoziT Sepyrobili, ngreva-daqcevis ideologiiT gatacebuli, is
bunebriv gamomTelebis gzas daadga. es xdeba bunebrivad, TavisTavad. es
procesi saerTo movlenaa saqarTveloSi, xolo zogan ufro
gamoaSkaravebulia da TvalsaCino~ (129, 1). gazeTis publicistebi am
movlenas imediT uyurebdnen da damoukideblobis SenarCunebis
aucilebel pirobad miiCnevdnen. `Tu erovnuli saxelmwifos Seqmnis
nebisyofa qarTvel xalxSi gaizarda iseTi proporciiT, rogorc amden
xans, maSin araviTari eWvi ar aris imaSi, rom saqarTvelos
damoukidebloba mkvidr niadagze dadgeba da rac unda partiuli
Semadgenlobis ar iyos mTavroba, amas angariSs gauwevs da WkuaSi
Caxvdeba~ (saqarTvelo 1920a: 1). gazeTi erovnuli Tavisuflebis mopovebis
da SenarCunebis mTavar obieqtad inteligencias miiCnevs. `inteligenciam
ar dazoga arc sakuTari sisxli, arc Tavisi arseboba da SeiZleba
iTqvas, rom man miiyvana saqarTvelo dRevandel Tavisuflebamde. is
dResac aseT rols TamaSobs da albaT yovelTvis iTamaSebs~ (149, 2).
miuxedavad imisa, rom saqarTvelos demokratiuli respublikis
mTavroba marTlmadidebel eklesias Tavisufali moqmedebis saSualebas
ar aZlevda da misi uflebebi Sekvecili iyo, erovnul-demokratebi
eklesiis rolis wina-planze wamowevas cdiloben da marTlmadidebeli
eklesiis problemebis gaSuqebas did adgils uTmoben. `Cveni eklesia
friad damsaxurebuli, mxcovani dawesebulebaa Cvens samSobloSi. is
asazrdoebda qarTvel ers sulierad, zneobrivad, gonebrivad da
wvrTnida mis mamuliSvilur Semecnebasac. Cveni eklesia saqarTveloSi
asrulebda did kulturul-saganmanaTleblo saqmes, afxizlebda ers
istoriuli gansacdelis xanaSi, icavda mas gadarjulebisagan. mravaljer
231
politikurad ufleba-ayrili da damonebuli saqarTvelo arsebobda
eklesiurad, sarwmunoebrivad SekavSirebuli mtkice safuZvliT~ (134, 4).
damoukideblobis xanaSic, saqarTvelos sinamdvilidan gamomdinare
nacionaluri simboloebis propagandas isev aqtualuri mniSvneloba
eniWeboda, radgan saerTaSoriso sarbielze damkvidrebas saerTo
erovnuli faseulobebiT homogenizirebuli qarTuli erToba Tu
SeZlebda. nacionalur-konsolidaciaSi ki qristianobas didi roli
eniWeboda. `Cven vxedavT, rom kulturul kacobriobas da Tundac ara
kulturul kacobriobas imdenad ainteresebs rusis xalxi, ramdenadac
igi fizikur safrTxes warmoadgens Zvelsa da axal kulturisaTvis,
xolo axlad ganTavisuflebuli erebi imdenad Seadgenen interess
kacobriobisas, ramdenadac am erebs axali motivi da axali gamarTleba
SeaqvT kacobriobis istoriaSi.
am TvalsazrisiT saqarTvelo yvelaze ufro privilegiur
mdgomareobaSi imyofeba, radganac igi xidia evropasa da azias Soris,
mtkice iqneba qarTveli xalxi nacionalurad, miT ufro yuradRebiT
moepyrobian mas mezobeli da Soreuli saxelmwifoebi _ Tanac
saqarTvelo jer kidev imdenad ar gamagrebula erovnulad da
saxelmwifoebrivad, rom SeiZlebodes erovnul brZolaze xelis aReba~
(134, 2).
amdenad, Tavisuflebis idealisTvis brZola qarTuli erTobis
cnobierebaSi istoriuli warsulidan gamomdinare qarTuli enis,
qristianobis, tradiciis SenarCunebasTan igivdeboda. Tavisuflebis
idealis am saxiT propagandis mTavari mesveuri iyo kulturuli da
politikuri elita.
232
daskvna
disertaciaSi Seswavlilia qarTuli identobis istoria 1900-1921
wlebSi sxvadasxva saxis istoriul wyaroTa kompleqsuri analizis
safuZvelze yvela is movlena, romelic epoqis gamowvevas warmoadgenda
ganxilulia mTlianobaSi da warmodgenilia gansxvavebuli kuTxiT.
XX saukunis pirveli ocwleulis saqarTveloSi ruseTis
saimperatoro karis mier Camoyalibebuli antiqarTuli politikisda
miuxedavad kulturuli da politikuri elitis aqtiuri moRvaweobis
Sedegad, qarTuli sazogadoebis gaerTianebis procesi ganviTarebis
axal fazaSi Sedis. rogorc disertaciaSi ganxiluli masala mowmobs,
amas Tavisi obieqturi mizezebi hqonda. es gamowveuli iyo im socialuri
Tu ekonomikuri xasiaTis gardaqmnebiT, rac Cvens qveyanaSi mimdinareobda.
rogorc arCil jorjaZe aRniSnavda, mtris Semosevis SemTxvevaSi
qarTveli glexi iviwyebda mebatonis mimarT pirad wyenas da mis
mxardamxar gamodioda dampyroblis winaaRmdeg brZolaSi. es gamowveuli
da ganpirobebuli iyo saukuneebis manZilze saqarTveloSi Camoyalibebu-
li sistemidan. sazogadoebis farTo fenebi miCveuli da Seguebuli iyo
politikuri, Tu socialur-ekonomikuri urTierTobis am formas.
ruseTis dampyrobluri politikis Sedegad saqarTvelos dapyrobis
Semdeg qarTveli eri mudmivad axali siaxleebis Tu cvlilebebis winaSe
idga. garda imisa, rom monarqiuli sistema aRar arsebobda da
saqarTvelo axal cxovrebas iwyebda ruseTis qveSevrdomobaSi, qarTvel
ers ruseTis saimperatoro kari im erovnul faseulobebsac uspobda, rac
saukuneebis manZilze nebismieri mtris Semosevis SemTxvevaSi gadarCenis
mTavari saSualeba iyo. es aris: qristianoba da qarTuli ena. marTalia
saqarTvelosTvis siaxles ar warmoadgenda axali dampyroblis gamoCena
da mis daqvemdebarebaSi gadasvla, Tumca namdvilad axali iyo
qristianuli saxelmwifos mier ganxorcielebuli is qmedebebi, rasac
aseve marTlmadidebeli saqarTvelos mimarT iCenda. am yvelafers daemata
isic, rom batonymobis gauqmebas Sedegad mohyva kapitalisturi wyobis
damkvidreba. axalma ekonomikurma formam garkveuli cvlilebebi
233
gamoiwvia socialuri sistemaSi. Camoyalibda axali socialuri klasebi:
burJuazia da proletariati. faqtiurad gaqrobis safrTxe Seeqmna
Tavadaznaurobas, rac etapobrivad xorcieldeboda. SeezRuda glexebs
funqciebi, gansxvavebul garemoSi Tavis damkvidreba uWirda. araqarTvel-
Tagan Semdgari burJuazia, romelic materialuri TvalsazrisiT Zlieri
Zala iyo, naklebad iyo dainteresebuli qarTveli eris interesebiT,
proletariati ki social-demokratiuli partiis gavleniT sawyis etapze
klasobrivi cnobierebiT iyo Sepyrobili. es yovelive uaryofiTad
aisaxeboda qarTvelTa erTianobaze, amitom saWiro iyo mtkiced Camoyali-
bebuli ideologia, romlis irgvliv gaerTiandeboda qarTveloba.
disertaciaSi ganxiluli da Seswavlili sakiTxebi swored aRniSnulis
gamoxatulebaa da naTlad mowmobs qarTveli eris cnobierebis
cvalebadobas da maT etapobriv gardasaxvas axali drois Sesabamisad
qarTuli, erovnuli faseulobebis SenarCunebiTa da ganaTlebuli,
organizebuli, SekavSirebuli sazogadoebis CamoyalibebiT, romlis
mTavari ideali erovnuli Tavisufleba unda gamxdariyo.
amgvarad, winamdebare gamokvleva qarTveli eris identobis
Seswavlis cdas warmoadgens. detalurma analizma saSualeba mogvca
davkvirvebodiT kulturuli da politikuri elitis Rvawls, agreTve,
mTeli sazogadoebis aRqmebs erovnuli konsolidaciis procesis
ganviTarebis iseTi maxasiaTeblebis meSveobiT rogoricaa istoriuli
warsuli da tradiciebi, qarTuli ena da erovnuli Tavisufleba;
gagveanalizebina epoqis axali moTxovnilebis Sesabamisad saswavlo-
saganmanaTleblo procesis saWiroeba aramarto, rogorc mosaxleobaSi
codnis gavrcelebis, aramed mTlianad qarTveli eris erovnuli
cnobierebis SenarCunebis mTavari saSualeba. 1901-1917 ww. da 1918-1921 ww.
qarTuli erTobis identobis SedarebiTi Seswavlis safuZvelze
TvalsaCino gaxda, rom pirvel periodSi anu 1901-1917 ww. didi
sazogadoebrivi wonis mqone da sagangebo ganxilvis sagani iyo Semdegi
sakiTxebi:
erTiani saswavlo-saganmanaTleblo programa, rogorc sazogadoe-
bis homogenizebis da socialuri tixrebis moSlis safuZveli. ekonomika,
rogorc qarTveli eris arsebobis da gadarCenis winapiroba.
234
istoriuli mexsiereba da tradiciebi, nacionaluri simboloebi.
amavdroulad mniSvnelovani adgili davuTme sxvadasxva socialuri
fenebis cnobierebis Seswavlas epoqis Sesabamisad, centrisa da
periferiis rolis Sefasebas damoukideblobisaTvis brZolaSi.
meore periodSi anu 1918-1921 wlebSi prioritetuli gaxda
nacionalur konsolidaciaSi Tavisuflebis fenomeni da misiT
sazogadoebis farTo fenebis gamsWvalva.
disertaciaSi ganxiluli sakiTxebidan Semdegi daskvnebi gamomdi-
nareobs:
1. uaryofilia XIX saukunis II naxevarSi qarTveli eris Camoyali-
bebis marqsistuli mosazreba da dasabuTebulia sawinaaRmdego
Tvalsazrisi.
2. XX saukunis pirveli ocwleulis qarTuli garemos srulad
aRsadgenad Seswavlilia regionaluri identobis sakiTxi, naCvenebia ra
roli iTamaSa centrma da periferiam qarTuli erTobis konsolidaciis
procesSi.
3. qarTul istoriografiaSi arsebuli gamokvlevebisgan gansxvave-
vebiT gaanalizebulia socialuri fenebis Tu jgufebis cnobierebis
ganviTareba-cvalebadoba epoqis Sesabamisad da naCvenebia qarTuli
erTobis konsolidaciis procesSi TiToeuli maTganis roli da
mniSvneloba.
4. Seswavlilia istoriuli mexsierebis da tradiciebis, aseve
nacionaluri simboloebis datvirTva da gavlena modernuli periodis
qarTuli erTobis cnobierebaze.
5. erTian konteqstSia ganxiluli xSir SemTxvevaSi calkeul
sakiTxebad Seswavlili problemebi, rogoricaa: samSoblo, qarTuli ena
da ganaTleba, sarwmunoeba, qarTveli dedis roli, ekonomika, rogorc
sazogadoebis homogenizebis safuZveli.
6. gaazrebulia erovnuli Tavisuflebis fenomeni da misi aRqma
qarTuli erTobis wevrebis mier.
235
damowmebuli wyaroebi da literatura:
saarqivo masalebi:
1. saqarTvelos centraluri saistorio arqivi, (SemdegSi scsa),
f. 83, aRwera 1, saq. # 2.
2. scsa, f. 83, saq. # 46.
3. scsa, f. 153, saq. # 178.
4. scsa, f. 153, saq. # 3615.
5. scsa, f. 153, saq. # 2306.
6. scsa, f. 153, saq. # 19241.
7. scsa, f. 153, saq. # 1782.
8. scsa, f. 156, saq. # 4.
9. scsa, f. 1825, saq. #13.
10. scsa, f. 1825, saq. #17.
11. scsa, f. 1830, saq. #9.
12. scsa, f. 1830, saq. #21.
13. scsa, f. 1833, saq. #970.
14. scsa, f. 1836, saq. # 12.
15. scsa, f. 1836, saq. # 18.
16. scsa, f. 1836, saq. # 75.
17. scsa, f. 1836, saq. # 77.
18. scsa, f. 1836, # 418.
19. scsa, f. 1861, # 418.
20. scsa, f. 1861, saq. # 533.
21. scsa, f. 1863, saq. # 9.
22. scsa, f. 1863, saq. # 319.
23. scsa, f. 1833, saq. # 1072.
24. scsa, f. 1935, saq. # 20.
25. scsa, f. 1935, saq. # 249.
26. scsa, f. 1935, saq. # 318.
27. scsa, f. 1935, saq. # 453.
28. scsa, f. 1935, saq. # 658.
29. scsa, f. 1935, saq. #1166.
236
gazeTebi:
30. amirani, 1909, #25.
31. amxanagi, 1917, #3.
32. axali kvali, 1915, #8.
33. axali saqarTvelo, 1919, #1.
34. axali sxivi, 1910, #33.
35. axali cxovreba, 1906, #2.
36. baTumis gazeTi, 1911, #111.
37. baTumis gazeTi, 1912, #67.
38. baTumis gazeTi, 1914, #24.
39. brZola, 1901, #1.
40. ganTiadi, 1913, #19.
41. glexi, 1906, #1.
42. glexi, 1906, #5.
43. droeba, 1976, #102.
44. droeba, 1909, #167.
45. droeba, 1909, #44.
46. elva, 1906, #148.
47. erToba, 1917, #12.
48. erToba, 1917, #70.
49. erToba, 1918, #78.
50. erToba, 1919, #10.
51. erToba, 1919, #17.
52. erToba, 1919, #47.
53. erToba, 1920, # 155.
54. erToba, 1920, #158.
55. zvirTi, 1915, #2.
56. Tavisufali gza, 1919, #1.
57. Tavisufali saqarTvelo, 1913, #1.
58. Tanamedrove azri, 1914, #12.
59. Tanamedrove azri, 1914, #91.
237
60. Tanamedrove azri, 1915, #222.
61. Tanamedrove azri, 1916, #1.
62. Tanamedrove azri, 1916, #121.
63. Tanamedrove azri, 1916, #125.
64. Temi, 1911, #1.
65. Temi, 1911, #2.
66. Temi, 1911, #4.
67. Temi 1911, #6.
68. Temi, 1911, #8.
69. Temi, 1911, #10.
70. Temi, 1911, #29.
71. Temi, 1911, #33.
72. Temi, 1912, #54.
73. Temi, 1912, #64.
74. Temi, 1912, #83.
75. Temi, 1912, #86.
76. Temi, 1912, #93.
77. Temi, 1913, #118.
78. Temi, 1913, #146.
79. Temi, 1914, #157.
80. Temi, 1914, #160.
81. Temi, 1914, #164.
82. Temi, 1915, #203.
83. iveria, 1901, #116.
84. iveria, 1901, #117.
85. iveria, 1901, #128
86. iveria, 1901, #257.
87. iveria, 1901, #267.
88. iveria, 1902, #2.
89. iveria, 1902, #26.
90. iveria, 1902, #220.
91. iveria, 1902, #252.
92. iveria, 1903, #38.
238
93. iveria, 1905, #8.
94. iveria, 1905, #148.
95. iveria, 1905, #162.
96. iveria, 1909, #2.
97. imereTi, 1912, #28.
98. imereTi, 1912, #38.
99. isari, 1907, #116.
100. isari, 1908, #39.
101. kvali, 1901, #25.
102. kvali, 1901, #36.
103. kolxida, 1911, #80.
104. kolxida, 1911, #82.
105. kolxida, 1912, #15.
106. mebrZolTa xma, 1917, #40.
107. megobari, 1906, #3.
108. mercxali, 1908, #1.
109. miwa, 1906, #5.
110. miwa, 1907, #7.
111. mnaTobi, 1911, #1.
112. muSa, 1906, #13.
113. muSa, 1906, #30.
114. naperwkali, 1906, #4.
115. proletariatis brZola, 1904, #7.
116. samSoblo, 1915, #246.
117. samSoblo, 1916, #256.
118. samSoblo, 1916, #384.
119. saqarTvelo, 1903, #2.
120. saqarTvelo, 1903, #4.
121. saqarTvelo, 1917, #37.
122. saqarTvelo, 1918, #3.
123. saqarTvelo, 1918, #4.
124. saqarTvelo, 1918, #7.
125. saqarTvelo, 1918, #15.
239
126. saqarTvelo, 1918, #43.
127. saqarTvelo, 1918, #45.
128. saqarTvelo, 1919, #107.
129. saqarTvelo, 1919, #233.
130. saqarTvelo, 1920, #1.
131. saqarTvelo, 1920, #3.
132. saqarTvelo, 1920, #40.
133. saqarTvelo, 1920, #49.
134. saqarTvelo, 1920, #62.
135. saqarTvelos respublika, 1920, #41.
136. saxalxo gazeTi, 1910, #184.
137. saxalxo saqme, 1917, #33.
138. saxalxo saqme, 1917, #456.
139. saxalxo saqme, 1918, #158.
140. saxalxo saqme, 1918, #351.
141. saxalxo saqme, 1919, #463.
142. saxalxo saqme, 1920, #814
143. saxalxo saqme, 1920, #860.
144. saxalxo furceli, 1915, #241.
145. saxalxo furceli, 1916, #461.
146. saxalxo furceli, 1916, #491.
147. sityva, 1906, #1.
148. social-demokrati, 1905, #1.
149. social-demokratiuli furceli, 1905, #5.
150. sxivi, 1905, #5.
151. talRa, 1906, #2.
152. qarTli, 1912, #68.
153. qarTveli studenti, 1920, #1.
154. qarTuli gazeTi, 1916, #6.
155. Sinauri saqmeebi, 1909, #4.
156. Sinauri saqmeebi, 1912, #30-31.
157. Sroma, 1906, #11.
158. Cveni azri, 1909, #5.
240
159. Cveni gza, 1920, #4.
160. Cveni droeba, 1913, #30.
161. Cveni megobari, 1916, #123.
162. Cveni respublika, 1918, #42.
163. ciskari, 1908, #1.
164. ciskari, 1908, #11.
165. cnobis furceli, 1902, #1697.
166. cnobis furceli, 1902, #1884.
167. cnobis furceli, 1903, #2154.
168. cnobis furceli, 1905, #2945.
169. xma kaxeTisa, 1912, #100.
170. jariskaci, 1917, #2.
Jurnalebi:
171. ganaTleba, 1908, #1
172. ganaTleba, 1917, #6-7.
173. ekali, 1907, #2.
174. klde, 1915, #1.
175. moambe, 1904, #6.
176. mogzauri, 1901, #1.
177. mogzauri, 1902, #2-3.
178. mogzauri, 1902, #6-7.
179. mogzauri, 1903, #1-2.
180. mogzauri, 1903, #7-8
181. mogzauri, 1903, #9-10.
182. mogzauri, 1903, #11-12.
183. mogzauri, 1904, #1-2.
184. mogzauri, 1904, #3-4.
185. mogzauri, 1905, #15.
186. mogzauri, 1905, #35.
241
187. mosavali, 1909, #1.
188. mosavali, 1911, #1.
189. mwyemsi, 1900, #15.
190. mwyemsi, 1906, #3-4.
191. respublikis jari, 1918 #1.
192. saqarTvelos moambe, 1909, #4.
193. jvari vazisa, 1906, #6.
istoriografiuli wyaroebi:
194. bagrationi, v. qarTlis cxovreba. IV. teqsti dadgenili da
gamocemuli yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier, Tbilisi, 1973.
195. Sardeni, Jan. teqsti frangulidan Targmna, gamokvleva da
komentarebi daurTo mzia mgalobliSvilma. Tbilisi:
mecniereba, 1975.
memuaruli literatura:
196. gariyuli, m. mogonebebi. Tbilisi: sabWoTa saqarTvelo, 1962.
197. dadiani, S. rac gamaxsenda. Tbilisi: xelovneba, 1959.
198. kvinitaZe, g. mogonebebi. t. I. Tbilisi: lomisi, 1998.
199. lorTqifaniZe, g. fiqrebi saqarTveloze, Tbilisi: Tbilisis
universitetis gamomcemloba, 1995.
200. lasxiSvili, g. memuarebi. Tbilisi: saqarTvelo, 1992.
201. mazniaSvili, g. mogonebebi, 1917-1925, baTumi: sabWoTa aWara,
1990.
202. mansvetaSvili, i. mogonebebi. Tbilisi: sabWoTa saqarTvelo,
1985.
242
203. pontoeli (ilia Ciqovani), mogonebebi. Tbilisi: sabWoTa
mwerali, 1958.
204. Jordania, n. Cemi warsuli. Tbilisi: sarangi, 1990.
205. fircxalava, s. mogonebaTa furclebi, Tbilisi: sabWoTa
saqarTvelo, 1988.
206. cincaZe, k. Cemi mogonebebidan. Tbilisi: cicinaTela, 2001.
literatura:
207. alasania, g. TviTidentifikacia Sua saukuneebis saqarTveloSi
(mTelisa da nawilis urTierToba). krebuli, `qarTveluri
memkvidreoba~. VIII. quTaisi: ena da kultura, 2003.
208. andersoni, b. warmosaxviTi sazogadoebebi. Tbilisi: ena da
kultura, 2003.
209. arTmelaZe, t. brZola Cvenebur presasa da sazogadoebaSi
Separul Secdoma-naklovanebebTan. Tbilisi, 1904.
210. axobaZe, e. erovnuli sakiTxis istoriidan saqarTveloSi
(1900-1917). Tbilisi: mecniereba, 1965.
211. axobaZe, e. qarTveli demokratiuli inteligencia da
revoluciuri moZraoba saqarTveloSi: 1900-1907. Tbilisi:
mecniereba, 1977.
212. axobaZe, m. glexTa moZraoba saqarTveloSi XIX saukunis 60-90-
ian wlebSi. Tbilisi: sabWoTa saqarTvelo, 1970.
213. bakuraZe, o. Tavisufleba da aucilebloba. Tbilisi, 1964.
214. bendianiSvili, a. agraruli urTierTobebi saqarTveloSi 1890-
1917. Tbilisi: mecniereba, 1965.
215. bendianiSvili, a. glexTa klasi da glexTa moZraoba
saqarTveloSi. Tbilisi: sabWoTa saqarTvelo, 1989.
216. bendianiSvili, erovnuli sakiTxi saqarTveloSi 1801-11921.
Tbilisi: mecniereba, 1980.
243
217. bendianiSvili, al. saqarTvelos pirveli respublika (1918-1921).
Tbilisi: mematiane, 2001.
218. bendianiSvili, al. dauSvili, al. samsonaZe, m. WumburiZe, d.
janeliZe, o. rusuli kolonializmi saqarTveloSi. Tbilisi:
universali, 2008.
219. bolqvaZe, T. ideologizirebuli Rirebulebebi. Tbilisi:
Tbilisis universitetis gamomcemloba, 2005.
220. bolqvaZe, T. qarTuli nacionaluri identobis wrToba: ilias
`iveria~. Tbilisi: universali, 2010.
221. bocvaZe, l. saxalxo skola da saprofesio ganaTleba,
sapedagogio werili. tfilisi, 1917.
222. gogebaSvili, i. rCeuli nawerebi. t. 2. Tbilisi: saxelgami, 1940.
223. gogiCaiSvili, f. rCeuli nawerebi, t. I. Tbilisi: sabWoTa
saqarTvelo, 1974.
224. gvazava, g. Cexia: (sociografiuli mimoxilva). Tbilisi, 1919.
225. giorgi gvazava. ZiriTadi principebi sakonstitucio uflebisa.
Tbilisi (1920)
226. guruli, v. erovnuli cnobiereba-saxelmwifoebrioba.
politikuri orientacia. Tbilisi: universali, 2008.
227. guruli, v. iliadan iliamde. Tbilisi: universali, 2006.
228. guruli, v. silagaZe, a. saqarTvelos saxelmwifoebrivi
damoukideblobis aRdgena (1917-1918). Tbilisi: inteleqti, 1998.
229. doliZe, k. burJuaziul-demokratiul revoluciaSi
proletariatis hegemoniis sakiTxisaTvis. baTumi: saxelgami,
1959.
230. ebraliZe, a. saqarTvelos bolSevikebis brZola burJuaziuli
nacionalizmis winaaRmdeg: 1903-1917. Tbilisi: sabWoTa
saqarTvelo, 1968.
231. vaJa-fSavela. Txzulebani. IX. Tbilisi, 1964.
232. TabuaSvili, a. JuJunaSvili, g. `saqarTvelo da imereTi~
ioseb Sagubatovis 1819 wlis aRweris mixedviT. moxseneba
wakiTxuli saqarTvelos istoriis institutis yovelwliur
samecniero konferenciaze (2011).
244
233. kandelaki, k. saqarTvelos erovnuli meurneoba. t. I. parizi: d.
xelaZis gamocema, 1935.
234. kaSia, j. gvelis-mWameli, gagebis cda. parizi, 1989.
235. kaWarava. i. qarTveli xalxis erovnuli konsolidaciis
etapebi. Tbilisi: sabWoTa saqarTvelo, 1966.
236. kikviZe, z. ena, genderi da nacionalizmi. Tbilisi: universali,
2010.
237. kiknaZe, z. qarTli gaqristianebis gzaze: adamianebi da
siwmindeebi. Tbilisi: kavkasiuri saxli, 2009.
238. kupraSvili, h. `didi rusianoba saqarTveloSi: (XIX saukunis
pirveli naxevari). Tbilisi: universali, 2011.
239. kupraSvili, h. erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis
gnoseologiuri aspeqtebi. Tbilisi: sazogadoeba codna, 1999.
240. lenini, v. kritikuli SeniSvnebi nacionalur sakiTxze.
Tbilisi, 1954
241. lenini, v. ruseTis revolucia da proletariatis amocanebi.
Tbilisi: saxelgami, 1940.
242. maisuraZe, d. ruseTis pirveli revolucia. Tbilisi, 1955.
243. malazonia, d. qarTuli istoriografiuli azrovneba XIX
saukunis II naxevarSi. Tbilisi: qronografi, 2001.
244. margiani, gr. samTamadno mrewveloba da samrewvelo
proletariati revoluciamdel saqarTveloSi. Tbilisi:
sabWoTa saqarTvelo, 1968.
245. margiani, gr. saqarTvelos mrewveloba da samrewvelo
proletariati 1864-1917 wlebSi. Tbilisi: sabWoTa saqarTvelo,
1976.
246. mircxulava. i. agrarul-glexuri sakiTxi saqarTveloSi 1900-
1917 w.w. t. I. Tbilisi, 1964.
247. miqelaZe, n. qarTuli socialist-federalisturi presa (1906-
1908). Tbilisi: universali, 2008.
248. monteskie, S. l. kanonTa goni. Tbilisi, 1994.
249. nariZe. nacionaluri kiTxva CvenSi. quTaisi, 1913.
250. nacionalizmi da demokratiuli interesebi. Tbilisi.
245
251. oniani, v. demokratiuli inteligencia ruseTis pirveli
revoluciis periodSi. Tbilisi: sabWoTa saqarTvelo, 1958.
252. papava, n. saxalxo ganaTleba saqarTveloSi XIX saukunis II
naxevarSi (1864-1900). Tbilisi, 1963.
253. patariZe, l. politikuri da kulturuli identobani IV-VIII
saukuneebis qarTul erTobaSi: `qarTlis cxovrebis samyaro~.
Tbilisi: kavkasiuri saxli, 2009.
254. plexanovi, g. patriotizmi da socializmi. Targmani miSa
davidovisa. Tbilisi, 1917.
255. posse, v. nacionaluri avtonomia da msoflio federacia.
Tbilisi, 1907.
256. Jordania, n. erovnuli kiTxva. Tbilisi, 1922.
257. Jordania, n. safrangeTis revolucia 1848. Tbilisi, 1917.
258. Jordania, n. qarTveli xalxi da nacionalizmi, Tbilisi, 1908.
259. Jordania, n. qarTuli presa ( guSin da dRes). Tbilisi, 1990.
260. Jordania, n. Zveli da axali. gamosacemad moamzada da
Sesavali daurTo merab vaCnaZem. Tbilisi, 1998.
261. ra esaWiroeba muSa xalxs ? (socialist-federalisturi
partia). qarTli, 1917.
262. sariSvili, t. saxalxo ganaTlebis sakiTxebi revoluciamdel
qarTul bolSevikur presaSi. Tbilisi, 1986.
263. sariSvili, t. skola da pedagogiuri mimdinareobani
revoluciamdel saqarTveloSi (1901-1921). Tbilisi, 1956.
264. saqarTvelos avtonomia. baTumi, 1917.
265. saqarTvelos istoria XX saukune. Tbilisi, 2003.
266. saqarTvelos politikuri partiebis programebi, (1906-1921). kr.
I. Tbilisi: axali azri, 2008.
267. sigua, s. narkvevebi saxalxo ganaTlebisa da pedagogiur
ideaTa ganviTarebis istoriidan saqarTveloSi, Tbilisi, 1959.
268. smiTi. e. nacionalizmi _ Teoria, ideologia, istoria.
Targmani inglisuridan mariam CxartiSvilisa. Tbilisi, 2004
269. smiTi. e. nacionaluri identoba. inglisuridan Targmna lela
patariZem. Tbilisi: logos-presi, 2008.
246
270. sonRulaSvili, a. saqarTvelos qalaqebis sagareubno zonaTa
istoria. Tbilisi: mecniereba, 1997.
271. sonRulaSvili, a. qalaqisa da soflis urTierToba XX
saukunis 20-30-ian wlebSi (Tbilisis sagareubno zonis
magaliTze). Tbilisi: mecniereba, 1992.
272. sonRulaSvili, n. qarTuli erToba da misi identoba XX
saukunis pirvel ocwleulSi (presis masalebis mixedviT).
Tbilisi : universali, 2010.
273. socializmi da erovnuli sakiTxi. (socialist-
federalistebi). Tbilisi, 1905.
274. stalini, i. Txzulebani. t. II. Tbilisi: saxelgami, 1947.
275. stalini, i. marqsizmi da nacionaluri sakiTxi. Tbilisi, 1934.
276. stalini, i. nacionaluri sakiTxi da leninizmi. Tbilisi:
saxelgami, 1951.
277. surgulaZe, a. eris cnebisa da revoluciamdel saqarTveloSi
erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis etapebis Sesaxeb.
Tbilisi: Tbilisis universitetis gamomcemloba, 1970.
278. surgulaZe, a. qarTveli demokratiuli inteligencia sam
revoluciaSi (1900-1921). Tbilisi: sabWoTa saqarTvelo, 1986.
279. surgulaZe, a. narkvevebi revoluciuri moZraobis istoriidan
saqarTveloSi. Tbilisi: mecniereba, 1954.
280. surgulaZe, a. narkvevebi qarTveli demokratiuli
inteligenciis istoriidan. Tbilisi: mecniereba, 1980.
281. tabiZe, m. erovnuli situacia saqarTveloSi da qarTuli enis
funqcionirebis sakiTxebi. Tbilisi: qarTuli ena, 2005.
282. tatiSvili, i. moskovis universiteti da qarTveli
axalgazrdoba. Tbilisi: sabWoTa saqarTvelo, 1960.
283. farsadanaSvili, a. saqarTvelos mrewveloba da samrewvelo
proletariati 1854-1917. Tbilisi: sabWoTa saqarTvelo, 1976.
284. qarTveli eris dabadeba. Tbilisi: ilia WavWavaZis saxelmwifo
universitetis gamomcemloba, 2009.
285. qiqoZe, g. erovnuli energia. Tbilisi, 1919.
286. qiqoZe, g. patara eris xvedri. Tbilisi, 2003.
247
287. yoranaSvili, g. eTnofsiqologia da tradiciebi. Tbilisi:
mecniereba, 1983.
288. yoranaSvili, g. eTnikuri TviTSegneba da tradiciebi. Tbilisi,
1984.
289. yoranaSvili, g. erovnuli sakiTxi. Tbilisi: mecniereba, 1997.
290. Sengelia, g. ase iriJraJa... saqarTvelos demokratiuli
inteligencia ruseTis pirveli burJuaziul-demokratiuli
revoluciis periodSi. Tbilisi. 1989.
291. Sengelia, g. qarTveli demokratiuli inteligencia erovnul-
ganmaTavisuflebel moZraobaSi (1907-1917). Tbilisi, 1991.
292. Cveni moTxovnilebebi. Tbilisi.
293. Ciqovani, l. gazeT `Tbilisis moambis~ socialur-politikuri
profili. Tbilisi, 1966.
294. CxartiSvili, m. nacionalizmis ideologiis universalebi
ilia WavWavaZis Semoqmedebasa da sazogadoebriv moRvaweobaSi.
ilia WavWavaZe 170. saiubileo krebuli. Tbilisi, 2007.
295. CxartiSvili, m. qarTuli eTnie religiuri moqcevis epoqaSi.
Tbilisi: kavkasiuri saxli, 2009.
296. CxartiSvili, m. mania, q. qarTvelTa nacionaluri
konsolidaciis procesis asaxva beWdur mediaSi: iveria da
misi mkiTxveli saqarTvelo. Tbilisi: universali, 2011.
297. wereTeli, m. eri da kacobrioba. Tbilisi: Tbilisis
universitetis gamomcemloba, 1990.
298. WavWavaZe. i. Txzulebani oc tomad. t. V. Tbilisi: mecniereba,
1991.
299. WavWavaZe, i. Txzulebani oc tomad. t. I. Tbilisi: mecniereba,
1987.
300. WumburiZe, d. istoriuli portretebi. dasawyisi XX saukunisa.
Tbilisi: universali, 2008.
301. xoStaria, e. mrewvelobis ganviTareba da muSaTa klasis
Camoyalibeba. Tbilisi: mecniereba, 1966.
302. janeliZe, o. 26 maisidan 25 Tebervlisaken. Tbilisi, 1990.
248
303. janeliZe, o. narkvevebi saqarTvelos erovnul-demokratiuli
partiis istoriidan. Tbilisi: mecniereba, 2002.
304. jijeiSvili, m. muSaTa klasis istoriisaTvis saqarTveloSi.
Tbilisi: mecniereba, 1965.
305. jorjaZe, a. Txzulebebi, t. 3. Tbilisi, 1911.
306. jorjaZe, a. samSoblo da mamuliSviloba. Tbilisi: Tbilisis
universitetis gamomcemloba, 1990.
307. jonsi, s. socializmi qarTul ferebSi. Tbilisi: ilia
WavWavaZis saxelmwifo universitetis gamomcemloba, 2007.
308. hegeli, g. v. f. gonis filosofia. Targmani nodar naTaZis.
Tbilisi: mecniereba, 1990.
309. hegeli, g. v. f. istoriis filosofia. Targmani nodar naTaZis.
Tbilisi, 2001