PRITARTA Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d.

sprendimu Nr.1 TS - 0177

PATVIRTINTA Jonavos mokyklos-darželio „Bitutė“ direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 1V-31

JONAVOS MOKYKLA-DARŽELIS „BITUTĖ“

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

„LĖK, LĖK, BITELE“

2

JONAVA, 2015

TURINYS

1. Bendrosios nuostatos 32. Ikimokyklinio ugdymo principai 63. Tikslai ir uždaviniai 74. Ugdymo turinys, metodai, priemonės 7

4.1. Sveikatos stiprinimo kompetencija 84.2. Socialinė kompetencija 104.3. Komunikavimo kompetencija 134.4. Meninė kompetencija 164.5. Pažinimo kompetencija 18

5. Ugdymo (si) pasiekimai ir jų vertinimas 227. Naudota literatūra ir kiti šaltiniai 23

3

JONAVOS MOKYKLOS - DARŽELIO ,,BITUTĖ“

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA ,,LĖK, LĖK, BITELE“

BENDROSIOS NUOSTATOS

Švietimo teikėjo pavadinimasJonavos mokykla-darželis ,,Bitutė“; Teisinė forma – savivaldybės biudžetinė įstaiga, turinti juridinio asmens teises, priklausomybė – savivaldybės mokykla;Grupė – bendrojo ugdymo mokykla;Tipas – mokykla-darželis; Adresas – Gėlių g.29A, Jonava; Internetinis puslapis www.bitute.jonava.lm.ltTelefonas: 8-349-54642, 8-349-52758; El. paštas vrcmbitute@takas.lt 

Mokykla – darželis „Bitutė“ yra biudžetinė įstaiga, teikianti edukacines, socialines, kultūrines ir korekcines paslaugas sveikiems bei specialiųjų poreikių turintiems 1,5-10 metų vaikams. Mokykloje organizuojamas ikimokyklinis (1,5-5(6) m. vaikams); priešmokyklinis (6-7 m. vaikams) ir pradinis (7-10 m. vaikams) ugdymas. Komplektuojamos bendrojo, mišraus amžiaus bei specialaus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės bei pradinio ugdymo klasės. Veikia savaitinė grupė.

Tai vienintelė mokykla rajone ir mieste, teikianti korekcinę pagalbą judesio ir padėties, įvairių raidos sutrikimų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų bei kompleksinę negalę turintiems vaikams. Tėvams teikiamos informavimo ir konsultavimo paslaugos. Ugdymo pokyčiai aptariami Vaiko gerovės komisijoje. Atsižvelgiama į specialiuosius (socialinės  atskirties aplinkoje  augančių, turinčių  negalę bei gabių vaikų) ir kt. poreikius. Kiekvienoje grupėje kuriama savita aplinka, tenkinanti vaikų reikmes. 

Istorija1984 m. gruodžio 1 d. buvo įkurta bendros paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaiga vaikų

lopšelis – darželis „Bitutė“, kurioje buvo ugdomi sveiki vaikai. 1990 m. rugsėjo 1 d. buvo atidarytos savaitinės, specialios grupės vaikams, turintiems judesio ir padėties, kalbos ir komunikacijų sutrikimus, taip pat speciali savaitinė grupė vaikams, turintiems protinę negalę. 1993 m. rugsėjo 1 d. vaikų lopšelis – darželis ,,Bitutė” reorganizuotas į specialiosios reabilitacinės paskirties ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigą, kuriai suteiktas pavadinimas Jonavos vaikų reabilitacijos centras – mokykla „Bitutė“, Jonavos rajono valdybos 1993 05 27 potvarkiu Nr. 391p bei ŠMM pritarus, 2005 m. gegužės 6 d. įstaiga tapo mokykla-darželiu „Bitutė“. Šiuo metu mokykloje – darželyje ugdomi ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai ir pradinių klasių mokiniai.

DabartisMokykla yra įsikūrusi ramioje ir saugioje miesto centrinėje dalyje. Netoliese esantis miškelis

bei Varnutės upeliukas skatina vaikų domėjimąsi gamta, ekologija. Vaikų ugdymuisi mūsų mokykloje sudarytos sąlygos: yra įrengtas lauko baseinas, puikiai įrengta

sporto salė su treniruokliais, kamuoliuku baseinu, batutu, kt. gausiomis sveikatos stiprinimo, reabilitacijos bei korekcijos priemonėmis; povandeninio masažo vonia; masažinis kambarys, inhaliatorius, bioptrono lempa. Mokykloje veikia biblioteka. Vaikų grupės – su atskirais

4

miegamaisiais; yra salė; logopediniai kabinetai; relaksacinis kambarys. Didelė mokyklos teritorija su įvairia augalija; sporto ir žaidimų aikštynas.

     

Prioritetus teikiame: vaikų sveikatos saugojimui ir stiprinimui, tautinės kultūros vertybių perimamumui ir puoselėjimui, bendravimui ir bendradarbiavimui su šeima ir sociokultūrine aplinka.

            

Vaikai ir jų poreikiai   Mokykloje-darželyje „Bitutė“ tenkinami vaikų emociniai, pažinimo, komunikavimo, kūrybinės raiškos, socialiniai, judėjimo poreikiai. Vaikams sudaromos sąlygos rinktis veiklą pagal pomėgius ir galias. Kiekvienas vaikas yra priimamas kaip asmenybė, garantuojamos teisės ir galimybės vystytis, augti sveiku, gyventi sutvarkytoje, saugioje aplinkoje, jaustis laukiamu, mylimu ir vertingu. Glaudžiai bendradarbiaudami su šeima, padėdami jai atlikti vaiko globos ir ugdymo funkcijas, tenkiname vaiko poreikius visose raidos pakopose (,,Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija”).

Vaiko teisių paisymas – įstaigos pedagogų prioritetas. Vaikas turi teisę lavinti savo gebėjimus, laisvai reikšti savo nuomonę (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995. liepos 3d.).

Ugdymas organizuojamas įvertinus vaiko ypatingumą, individualumą. Mokytojai pritaiko ugdymo turinį, aplinką specialiųjų poreikių, gabių ir talentingų vaikų poreikiams. Skiepijami vaikams būtini higienos įgūdžiai; elgesio įvairiose situacijose kultūra ir teigiami tarpusavio santykiai visose veiklos srityse; formuojami darbinio ugdymo pradmenys; skatinama kūrybinė saviraiška.

Specialiųjų poreikių vaikus ugdo kvalifikuotų specialistų komanda. Dirbama pagal individualizuotas ugdymo programas, sudarytas atsižvelgiant į vaiko  sutrikimus, individualius gebėjimus ir potencines galias; vadovaujantis pedagoginės – psichologinės tarnybos specialistų  ir gydytojų rekomendacijomis, S. Bluma ir kitų sudarytojų “Ankstyvojo ugdymo vadovu” (2001)

Įstaigoje sudaryta humaniška, rami, vaiką tausojanti  aplinka, kurioje gerbiama vaiko asmenybė. Vaikas gali laisvai rinktis ir planuoti veiklą, daryti atradimus, tobulėti, ugdytis individualiu tempu.  Pagrindinė vaiko veiklos sritis – žaidimas palaipsniui auga nuo bendrųjų iki sudėtingų žaidimų, padedančių pažinti pasaulį.

       

Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas Mokyklos mokytojai  kompetentingi, gebantys keistis, aktyviai ieškantys naujovių ir jas

įgyvendinantys, įgiję kvalifikacines kategorijas ugdytojai. Visi ugdytojai (priešmokyklinio ugdymo pedagogai, auklėtojos, muzikos pedagogas, judesio korekcijos pedagogas, logopedas, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas) kvalifikuoti, turi aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, integruoto ugdymo bei komandinio darbo praktiką.

Paskatinti šių dienų iššūkių, pedagogai įgijo ir tobulina šiuos gebėjimus: suvokti esminius ugdymo turinio dalykus; tirti, planuoti, numatyti ugdymo strategijas, jas įgyvendinti; ugdymo realybėje sukurti pedagoginę sąveiką; sumaniai ir kūrybiškai derinti ugdymo metodus; individualizuoti ir diferencijuoti ugdymą; apibendrinti pedagoginę patirtį; dirbti komandoje. Problemas geba spręsti projektiniu metodu. Pedagogai ir specialistai glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje: integruoja veiklas (muzika ir dailė; dailė ir vaidyba; kalba ir dailė; muzika ir kalba ir kt.); rengia projektus nepasitikintiems savimi, pasyviems, hiperaktyviems, turintiems bendravimo problemų vaikams; rašo individualizuotas ugdymo programas specialiųjų poreikių vaikams.

Mokykla siekia tapti besimokančia organizacija, kurios veikla nuolat vertinama ir tobulinama. Bendruomenės nariai iniciatyvūs, plėtojama partnerystė su šeimomis.

                               Tėvų ( globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai

5

       Mokyklą - darželį lanko įvairių  socialinių  sluoksnių vaikai. Daugumos šeimų pajamos vidutinės, tėvai vidurinio išsilavinimo.

Aktyvus šeimos dalyvavimas vaiko ugdymo(si) procese, glaudžiai bendradarbiaujant su mokytojais, laiduoja kryptingą vaiko veiklos sričių ir kompetencijų ugdymą. Siekiama tenkinti tėvelių lūkesčius ir pageidavimus, teikiama informacinė bei konsultacinė pagalba. Pastovus bendradarbiavimas suteikia galimybę mokytojui rinktis jam priimtiniausius, ugdymo procese tinkamiausius bendravimo su šeima būdus.

Tėveliai dalyvauja mokyklos-darželio savivaldoje, teikia pasiūlymus programos atnaujinimui bei ugdymo proceso organizavimui, dalyvauja renginiuose, projektuose, talkose, akcijose.

Mokykloje – darželyje kuriamos savitos tradicijos. Visa bendruomenė pažymi valstybines šventes, puoselėja tautines tradicijas, organizuoja renginius, kalendorines šventes. Tradicinėmis tapo Tolerancijos, Draugiškumo dienos; Kūrybinės savaitės: menų, sveikatingumo, pažinimo ir tyrinėjimų, teatro, kalbos, tautiškumo; organizuojama Šeimos šventė. Palaikomas glaudus ryšys su Jonavos miesto bendruomene. Vaikai dalyvauja rajoninėse bei respublikinėse varžybose, olimpiadose, viktorinose, konkursuose, rengia projektus, organizuoja darbų parodas. Įstaigoje leidžiamas “Bitutė” – darželinukų laikraštukas.

Bendradarbiaujame su panašaus darbo profilio įstaigomis: Marijampolės daugiafunkciu centru ,,Žiburėlis”, Jonavos neįgaliųjų dienos centru, Jonavos vaikų globos namais, Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija, Senamiesčio gimnazija, Jaunimo mokykla, Jonavos pedagogine - psichologine tarnyba, rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriumi, Vaikų teisių apsaugos skyriumi bei rajono ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigomis, Jonavos parapijos Vaikų dienos centru, Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriumi, Jonavos kūno kultūros ir sporto centru, futbolo klubu „Lietava“.

Dalyvaujame respublikiniuose bei tarptautiniuose projektuose: Tęstiniame projekte, Šiaurės šalių bibliotekų savaitėje su Jonavos viešosios bibliotekos

Vaikų literatūros skyriumi; Tarptautinėje prevencinėje programoje „Zipio draugai“.

Regiono savitumas, lankytinos vietos:Artimiausia vaiko aplinka, tėvai, mokytojai, bendruomenė turtina ir puoselėja vaiko tautinę bei

pilietinę savimonę, plečia jo akiratį. Tai, kas mažam vaikui artima, yra lengviausiai jam suprantama, priimama ir turi išliekamą vertę.

Jonavos miestas įsikūręs dešiniajame Neries krante, kuriam būdingas raiškus reljefas. Gerai sutvarkytas gatvių tinklas, parkeliai, skverai, tvenkiniai išsidėstę tarp gyvenamųjų mikrorajonų, priemiestiniai želdiniai – vieni būdingiausių Jonavos miesto bruožų. Švietimo, sveikatos apsaugos, sporto objektai sudaro palankias sąlygas jonaviečių darbui ir poilsiui bei kultūriniam gyvenimui.

Mokykla-darželis yra saugioje, ramioje ir susisiekimo požiūriu patogioje miesto dalyje. Netoli yra visi miesto centriniai objektai: Savivaldybė, Kultūros centras, Biblioteka, Krašto muziejus, Sporto, Meno mokyklos, stadionas. Nuostabi gamta, Varnutės upelio tvenkiniai, Neris, parkeliai, dviračių takai skatina keliauti, tyrinėti, pažinti, rūpintis ekologija.                                

Ikimokyklinio ugdymo teisinė bazė Mokykla – darželis savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija,  Vaiko teisių

konvencija, Lietuvos  Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos higienos norma HN 75 - 2010 „Įstaiga vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ norminiu aktu, Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimais, Savivaldybės administracijos direktoriaus, Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo įsakymais, mokyklos-darželio „Bitutė“ veiklos dokumentais.                                 

6

Požiūris į vaiką ir jo ugdymą Mokyklos-darželio „Bitutė“ ugdymo turinys grindžiamas humanizmo filosofijos idėjomis.

Humanistinės krypties psichologai C. Rodžersas (C. Rogers), A. Maslou (A.Maslow) pabrėžia vaiko saviraiškos galimybių svarbą ugdymo procese, vaiko poreikius, sėkmę, savigarbos puoselėjimą. Kognityvinės psichologijos atstovo J. Pježė (J. Piaget) idėjomis grindžiama nemažai programos dalių: žaidimas vertinamas kaip natūraliausia vaiko būsena, padedanti jo specifinei psichofizinei raidai ir akcentuojamas kaip pagrindinis ugdymo metodas. Programoje išryškinamos J. Pježė idėjos, jog vaikas pats atranda, sužino stebėdamas, eksperimentuodamas, tirdamas, bandydamas, kurdamas. Progresyvizmo šalininkai J. Devėjus (J. Dewey), M. Džonsonas (M. Johnson) ir kiti nurodo, jog svarbiausi ugdymo aspektai yra individualizavimas ir integravimas.

Vadovaujantis šiomis teorijomis, programoje ugdymo procesas orientuojamas į vaiką, jo prigimtinių poreikių tenkinimą, vaiką kaip aktyvų dalyvį, galintį tenkinti saviraiškos poreikį.

Individuali veikla leidžia vaikui pasireikšti, vaikas bręsta kaip asmenybė, gebanti kūrybiškai analizuoti, kelti klausimus.

Programos ugdymo turinyje akcentuojamos ne žinios, o vaiko gebėjimai, pabrėžiamos individualios vaiko savybės, mokytojas yra ugdymo turinio organizatorius. 

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI Įstaigos ikimokyklinio ugdymo(si) programa grindžiama  individualumo, integralumo –atsinaujinimo, socialinio - kultūrinio kryptingumo – įvairovės, partnerystės su šeima ir lankstumo bei tęstinumo principais.

Individualizavimo principasUgdymo procesas grindžiamas individualių vaiko fizinių, psichinių galių, socialinių ypatybių pažinimu; ugdymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į vaikų grupės ar į konkretaus vaiko ugdymosi poreikius; keliami individualizuoti ugdymo tikslai, parenkama atitinkamo sudėtingumo mokomoji medžiaga bei užduotys; sudaromos sąlygos ugdymuisi vaikams, turintiems specialiųjų poreikių (mokymosi sunkumų, fizinę ar psichinę negalę bei išskirtinių gebėjimų).

Integralumo –atsinaujinimo principas Sudaromos sąlygos skirtingų kompetencijų integracijai į įvairias ugdymo(si ) sritis. Įžvelgiamos kiekvieno vaiko maksimalių galimybių ir gebėjimų ribos ir garantuojama tolesnė sėkminga jų plėtotė; Ugdymo tikslų, uždavinių, turinio, metodų dermė; taikomi įvairūs integracijos būdai (teminė, probleminė, metodų, ugdymo turinio integracija); ieškoma ugdymo turinio sąsajų su socialiniu – kultūriniu gyvenimo kontekstu, atsižvelgiama į aplinkos (regiono, miesto, įstaigos) ypatumus. Ugdymo turinys pritaikomas kiekvieno socialinio sluoksnio bei tautybės vaikams; ypatingas dėmesys skiriamas specialiųjų poreikių turinčių vaikų optimaliai integracijai.

Socialinio - kultūrinio kryptingumo – įvairovės principas

SVEIKIATVYKĘ

Į„BITUTĘ

“

7

Ugdymosi turinys orientuojamas į vaiko gyvenimui ir ugdymui(si) reikalingų socialinių, kultūrinių gebėjimų plėtrą. Ugdyme taikoma formų įvairovė, sudaromos sąlygos plėtoti gebėjimus ir kompetencijas.

Partnerystės su šeima ir lankstumo principasUgdymas grindžiamas tarpusavio supratimu ir bendradarbiavimu; vaikas ugdomas atsižvelgiant į jo auklėjimo šeimoje tradicijas, vaiko įgytą patyrimą, nuostatas, įpročius; abipusė pagarba tarp tėvų ir pedagogų. Ugdymo turinys sudaromas taip, kad esant reikalui galima būtų jį lanksčiai taikyti, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius bei galimybes. Sudaroma galimybė rinktis veiklą, veikimo priemones, savarankiškai apsispręsti; pasirinkimo laisvė derinama su atsakomybe už savo veiksmus ir poelgius.

Tęstinumo principasLaiduojamas kokybiškas ir tinkamas perėjimas tarp ugdymo(si) šeimoje ir ugdymosi ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo grandžių. Sudaromos nenutrūkstamo ugdomojo proceso prielaidos vaikui pereinant iš vieno amžiaus raidos tarpsnio į kitą.

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

TIKSLAS: Bendradarbiaujant su šeima padėti vaikui tenkinti prigimtinius, individualius, pažintinius, socialinius, saviraiškos, etninius poreikius, kurti saugią ir sveiką, į visapusišką vaiko ugdymą(si) orientuotą aplinką. UŽDAVINIAI:

1. Kartu su vaiku ir jo tėvais, vietos bendruomene kurti saugią, patrauklią ir funkcionalią ugdymo(si) aplinką.

2. Skatinti vaiką tyrinėti, eksperimentuoti, rinktis veiklos būdus ir priemones, numatyti ir įvertinti tolesnės veiklos žingsnius.

3. Sudaryti sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimui, panaudojant turimą kompensacinių ir korekcinių priemonių kompleksą, stiprinti vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, garantuoti jo saugumą, padėti adaptuotis naujoje ugdymosi aplinkoje, tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį.

4. Puoselėti krašto tradicijas, papročius, etninės kultūros pradus, plėtoti vaiko ekologinio supratingumo, gamtosauginės patirties pradmenis.

5. Skatinti pozityvų bendravimą ir bendradarbiavimą su vaikais ir suaugusiais, mokantis draugauti, spręsti kasdienes problemas, kreiptis pagalbos bei padėti aplinkiniams.

UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS

Ugdymo turinys sudarytas atsižvelgiant į 1,5 - 6 m. vaikų amžiaus tarpsnio ypatumus, šeimoje įgytą patyrimą, gebėjimus, galimybes, interesus, polinkius, poreikius, į šio amžiaus vaikų fizines, emocines, intelektines galias. Rengiant ir atnaujinant ugdymo programą, atsižvelgiama į mokyklos vidaus audito rezultatus, mokytojų bei tėvų apklausos duomenis, vaikų vertinimo rezultatus, specialistų rekomendacijas, padedančius reflektuoti ugdymo turinio kokybę, mokyklos – darželio ,,Bitutė“ strateginį veiklos planą.

Ugdymo(si) turinys atitinka šias kompetencijas:1. Sveikatos stiprinimo kompetencija2. Socialinė kompetencija3. Komunikavimo kompetencija4. Meninė kompetencija5. Pažinimo kompetencijaUgdymosi turinys pasižymi vertybių, gebėjimų ir žinių darna, numatytos kryptingos vaiko

veiksenos atskirose kompetencijose. Kuriama vaiko raidą stimuliuojanti aplinka, padedanti vaikui

8

atsiskleisti, skatinanti savarankiškumą, ugdanti mąstymą. Pagal vaikų amžių, poreikius, norus, pasirinktą temą pedagogai parenka ugdymo(si) priemones. 

Pagrindinis ikimokyklinio ugdymo metodas bei natūralus vaiko ugdymosi būdas yra žaidimas. Programoje siūlomi žaidybiniai, aktyvaus ugdymo, vaizdiniai, praktiniai, žodiniai, kūrybiniai,

spontaniško ugdymo(si) metodai, kurie parenkami atsižvelgiant į vaikų norus, mokytojų sumanymus, vietą, šeimos rekomendacijas, remiantis mokytojų gerąja patirtimi.          Mokykloje siekiame, kad ugdymo(si ) priemonės:

o tenkintų ikimokyklinio amžiaus vaiko poreikį žaisti, bendrauti, bendradarbiauti;o skatintų norą puoselėti ir saugoti savo ir kitų sveikatą;o ugdytų vaiko savarankiškumą, saviraišką, kūrybiškumą, meninių gebėjimų ugdymąsi;o sudarytų sąlygas plėtoti vaiko kultūrai, poreikiams, pomėgiams, interesams;o tenkintų vaiko poreikį judėti; Ugdymo turinį, metodus ir priemones mokytojas prisitaiko pagal savo grupėje esančių vaikų

gebėjimus, galias, individualius poreikius, mokyklos specialistų bei Jonavos PPT rekomendacijas.

Sveikatos stiprinimo kompetencija

Uždaviniai: Suteikti vaikui elementarių žinių apie save, skatinant rūpintis savo ir kitų sveikata, ugdant

saugaus elgesio bei sveikos gyvensenos įpročius.      Siekti, kad vaikas suprastų veiklos ir poilsio ritmą, aktyvaus poilsio ir judėjimo reikšmę

sveikatai, sudaryti sąlygas įgyti įvairios fizinės veiklos patirtį.       Tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį, pratinti justi savo fizinių gebėjimų ribas, mokyti

taisyklingai kvėpuoti, ugdyti taisyklingą laikyseną.         Suteikti žinių apie grūdinimo procedūras ir natūralios gamtos poveikį sveikatai, grūdinti

vaiko organizmą.           Formuoti higieninius įgūdžius ir įpročius.          Suteikti žinių apie sveiką mitybą, ugdyti vaiko mitybos įgūdžius ir įpročius.         Mokyti saugiai naudotis fiziniam judėjimui skirta įranga, priemonėmis, žaislais.

Vaikų amžius Ugdytinos kompetencijos/Vaikų veiksenos

Domisi savo kūnu, plečia suvokimą apie kūno dalis.

1,5-3 m.- Tyrinėja savo kūną, įvardina pagrindines kūno dalis. Aiškinasi kaip atskiros kūno dalys juda.- Suvokia kūno dalių paskirtį.

3-4 m.- Tyrinėja savo kūno dalis, aiškinasi kurios kūno dalys juda, sužino jų pavadinimus. Susipažįsta su savo kūnu, pratinasi jį valdyti. Suvokia savo fizinę būklę ir kūno poreikius.

4-5 m.- Tyrinėja kūno dalių judesius, jų derinius, koordinaciją. Pajaučia savo kūno fizinę jėgą ir stiprumą.- Suvokia savo fizinės būklės pokyčius ir kūno poreikių tenkinimą.

5-6 m.- Lygina žmones pagal išvaizdą, ūgį, svorį, jėgą. Aiškinasi, kad žmonės skiriasi fizine ištverme, greitumu.- Apibūdina panašumus ir skirtumus.

Geba savarankiškai laikytis asmens higienos įgūdžių, ugdosi sveikos gyvensenos įpročius

1,5-3 m. - Bando savarankiškai plauti rankas ir veidą, netaškydamas vandens. Susipažįsta su asmens higienos reikmenimis: nosinaite, servetėle, muilu,

9

rankšluosčiu, bando jais naudotis. Mokosi pranešti, kad nori ant puoduko.

3-4 m.- Aiškinasi, kad švara ir tvarka padeda būti sveikam, išvengti ligų. Padedant auklėtojai, mokosi higienos įgūdžių: plautis rankas, naudotis nosine ir t.t. Mokosi kosint prisidengti burną, čiaudint – nosį.

4-5 m.- Pastebi netvarką aprangoje, išvaizdoje, naudojasi veidrodžiu, šukomis. Sužino ir aiškinasi asmens higienos taisykles. Pratinasi laikytis sveikos gyvensenos įgūdžių.

5-6 m. - Aiškinasi koks švaros, tvarkos ryšys sveikatai. Įvardina visas higienos priemones, sužino apie jų paskirtį. Įgyja asmens higienos įgūdžius.

Pagal galimybę suvokia ir rūpinasi savo bei kitų žmonių sveikata

1,5-3 m. - Mokosi nusiraminti, pabūti be saviškių. Mokosi saugiai žaisti, sportuoti, saugoti save ir kitus. Atlieka pirštukų, kojų mankštą.

3-4 m. - Savarankiškai ar skatinamas saugiai elgiasi namie ir grupėje, mokosi eismo taisyklių. Neišeina iš kiemo, iš žaidimų aikštelės. Pratinasi netrukdyti kitiems.

4-5 m.- Bando atsispirti nepažįstamo vyresnio vaiko ar suaugusio pasiūlymams kur nors eiti. Pratinasi atsipalaiduoti, pašūkaudamas išlieti emocijas. Ugdosi savisaugos įpročius, geba papasakoti apie būdus kaip išvengti pavojų.

5-6 m.

- Supranta, kad jaučiasi blogai, apie tai pasako. Pratinasi savarankiškai naudotis elektros prietaisais tėvams esant namuose. Mokosi savarankiškai saugiai žaisti įvairius žaidimus, prisiima atsakomybę už kai kuriuos savo veiksmus. Diskutuoja apie veiksnius, galinčius pakenkti sveikatai.

Geba suvokti mitybos poveikį žmogaus sveikatai

1,5-3 m.- Mokosi gerai sukramtyti, valgyti įvairų maistą. Pratinasi valgydamas sėdėti prie stalo. Mokosi naudotis stalo įrankiais, aiškinasi kad negalima valgyti iš kito lėkštės.

3-4 m.- Aiškinasi, kad daržoves ir vaisius naudingiau valgyti nei saldumynus, pratinasi valgyti sveiką maistą. Mokosi kultūringo elgesio prie stalo, pratinasi naudotis stalo įrankiais.

4-5 m.- Sužino apie daržovių ir vaisių naudą sveikatai. Aiškinasi pagrindinius sveikos mitybos principus, laikosi valgymo kultūros. Skirsto, grupuoja maisto produktus pagal jų reikšmingumą, vengia valgyti saldumynų.

5-6 m.- Kalba apie organizmui naudingus maisto produktus, aptaria maisto gaminimo higieną. Mokosi stalo serviravimo, pratinasi mandagiai bendrauti prie stalo. Mokosi saugiai naudotis stalo įrankiais.

Jaučia ir valdo kūną aktyviai judėdamas, žaisdamas

1,5-3 m.- Mokosi aktyviai judėti, atlikti žaidybines užduotis: šokinėti, šliaužti, laipioti, ropoti, mėgdžioti žvėrelių judesius. Bando įvaldyti vis naujus judėjimo būdus, pereiti prie tikslesnių, koordinuotų judesių.

3-4 m.- Ugdosi norą būti aktyviam: bėgioti, žaisti judrius žaidimus. Pratinasi derinti rankų, kojų judesius.- Bando orientuotis erdvėje, reaguoti į girdimuosius ir regimuosius ženklus.

4-5 m.

- Žaidžia aktyvius, judrius žaidimus, tenkina organizmo judesių poreikį. Ugdosi poreikį mankštintis, sportuoti, lavina atskirų kūno dalių koordinaciją. Veikdamas greta kito, įpranta jausti šalia esantį draugą, asmeninės ir bendros erdvės ribas.

5-6 m.- Laikosi judrios veiklos taisyklių, susitarimų. Judėdamas įvairiomis kryptimis, atlikdamas fizinius pratimus, žaisdamas suvokia saugų atstumą. Pratinasi pajusti savo kūno svorį, skriejimo greitį ir judėjimo inerciją.

Įsitraukia ir aktyviai dalyvauja sveikatingumo valandėlėse

10

1,5-3 m. - Atlieka nesudėtingus pirštukų mankštos, kvėpavimo, liežuvio mankštelės pratimus. Pratinasi gerti vaistažolių arbatas, laižo medų.

3-4 m.

- Atlieka grūdinimosi, mankštos, kvėpavimo, taisyklingos laikysenos pratimus. Praktiškai išbando žinomus ligų profilaktikos būdus: skalauja burną, mokosi prižiūrėti dantukus. Sveikatingumo valandėles sieja su žaidybiniais elementais, saviraiška.

4-5 m.

- Diskutuoja apie veiksnius, galinčius pakenkti sveikatai. Žino ir atlieka mankštos, kvėpavimo, taisyklingos laikysenos pratimus. Kalba apie gydomųjų augalų galias, jų poveikį. Kuria siužetus kvėpavimo pratimams atlikti, įtraukia pasakų personažus. Susipažįsta su kvapų terapija.

5-6 m.

- Aiškinasi apie kvapų terapijos poveikį savijautai, bando pajausti, įsitikinti. Įgyja poreikį atlikti mankštą, kvėpavimo pratimus, taikyti kitus profilaktinius būdus. Aktyviai dalyvauja organizuojamuose sveikatinimo projektuose, akcijose, kituose renginiuose. Siekia bendros veiklos su tėveliais.

Siūlomi veiklos būdai: Relaksacinės valandėlės, „Gerumo arbatėlės“, pokalbiai, diskusijos, viktorinos sveikatingumo, sveikos mitybos temomis.Informacijos rinkimas iš įvairių informacijos šaltinių (žaidimai, paveikslėliai, nuotraukos, albumai, žinynai, enciklopedijos, kompiuteris, TV, aplinkos stebėjimai ir kt.).Parūpinama įvairių, saugių, patrauklių priemonių bei organizuojama aplinka savarankiškai judriai veiklai.Organizuojamos sportinės pramogos salėje ir lauke, išvykos į gamtą, į miesto stadioną. Sportinės estafetės, varžybos, rungtynės, spartakiados.Planingas rytmetinės mankštos ir kūno kultūros organizavimas.Taikomos įvairios sveikatos stiprinimo priemonės, pvz.: grūdinimas oru, vandeniu, saule; įvairios judėjimo formos, pvz.: mankšta, sveikatingumo takas.Fiziškai pasyviems, silpnesniems ar specialiųjų poreikių turintiems vaikams taikomas korekcinis, aktyvinantis, stimuliuojantis ugdymas.Taikomos judesio korekcijos, masažo, vandens procedūros.Individualus darbas su vaikais turinčiais cerebrinį paralyžių.Grupiniai užsiėmimai vaikams, turintiems plokščiapėdystę, ydingą laikyseną, skoliozę bei vaikams, turintiems protinę negalę. Pagalba silpnesniam už save, neįgaliam vaikui.

Socialinė kompetencijaUždaviniai:

Skatinti domėjimąsi savimi, bendraamžiais ir suaugusiais, aplinka, daiktais ir kultūros vertybėmis.

Sudaryti sąlygas tenkinti svarbiausius savo poreikius, plėtoti pomėgius bei interesus. Plėsti supratimą apie šeimą, kaimynus, kaimą ir miestą, gimtinę, tėvynę Lietuvą ir pasaulį. Supažindinti su elgesio normomis, palaikyti ir puoselėti tarp vaikų, tėvų ir pedagogų

pasitikėjimo, abipusio supratimo, pagarbos ryšius. Ugdyti atsakingumą, kūrybiškumą, dėmesingumą, savikontrolę visoje veikloje.

Vaikų amžius Ugdytinos kompetencijos/Vaikų veiksenos

Ima suvokti savąjį ,,aš“1,5-3 m. - Žino savo vardą, atsiliepia pašaukus vardu. Pasako savo vardą, bando

vadinti vardais kitus vaikus. Pratinasi būti šalia kitų vaikų, žaidžia vienas šalia. Pratinasi vartoti įvardžius savo asmens ir kitų asmenų nurodymui:

11

mano-tavo, man-tau. Žino asmeninę informaciją ir geba pasakyti ją kitiems

3-4 m. - Sako, kartoja savo vardą. Kartoja kitų vaikų vardus. Bando pasakyti kelių draugų vardus.

4-5 m - Aiškinasi, suvokia, kad tą patį vardą gali turėti keli žmonės. Vardina kokiu garsu prasideda vardai. Kopijuoja savo vardą, jį puošia ornamentais.

5-6 m.- Aiškinasi, jog vardą turi ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Analizuoja iš kelių garsų susideda vardas. Aiškinasi savo amžių, lytį. Žino, kad žmonės švenčia gimtadienius.

Adaptuojasi naujoje aplinkoje

1,5-3 m.- Tyrinėja, aktyviai susipažįsta su jį supančia aplinka. Pradeda suprasti žodžius „galima“, „negalima“. Pereina nuo individualaus žaidimo prie kolektyvinio. Pratinasi atlikti suaugusiųjų prašymus, kreipiasi pagalbos.

3-4 m. - Pratinasi prisitaikyti prie naujos aplinkos. Mokosi orientuotis aplinkoje tarp daiktų. Sužino, kad visi daiktai turi savo vietą.

4-5 m

- Susipažįsta su žmonių gyvensenos ypatumais. Vertina savo ir žmonių pastangas tenkinti poreikius.- Stebi, tyrinėja apmąsto, komentuoja savo santykius su grupės vaikais, suaugusiais. Pratinasi paprašyti, pasiūlyti, išklausyti, pasidžiaugti.

5-6 m. - Pradeda suvokti savo vietą tarp suaugusiųjų. Suvokia, kad ne visada galima pasitikėti svetimu. Rodo iniciatyvą užmegzti naujus socialinius ryšius.

Vaikui priklausančius daiktus sieja su asmeniu

1,5-3 m. - Atpažįsta ir parodo savo rūbelius. Saugo savo atsineštą žaislą. Mokosi dalintis grupės žaislais.

3-4 m.- Atpažįsta savo rūbelius, daiktus, žaislus. Aiškinasi, kad kiekvienas daiktas turi savo vietą, svetimų daiktų negalima savintis. Skiria berniukų ir mergaičių rūbelius, nusako spalvą.

4-5 m. - Aptaria, kokius rūbelius nešioja berniukai ir mergaitės. Mokosi dalintis žaislais. Pratinasi juos tausoti ir saugoti.

5-6 m.- Aiškinasi, kodėl žmogus savo asmeninius daiktus turi teisę pasilikti sau. Įvardina rengimosi proceso sąvokas. Jaučia skirtumą tarp savų ir bendrų žaislų, pratinasi jais dalintis.

Susipažįsta ir valdo savo kūną

1,5-3 m.- Žino pagrindines kūno dalis, jas rodo, įvardina. Suvokia, kad rankos judesiais galima išreikšti mintį „atia“, „myliu“, „nu, nu“, „negalima“. Lygina savo ir draugų rankytes, pėdutes, plaukų spalvą. Pirštukais parodo kiek metų.

3-4 m. - Suvokia, kad skiriasi iš kitų. Aiškinasi, tyrinėja, kad kūnas susideda iš atskirų dalių, mokosi jas pavadinti. Tyrinėja, įsitikina, kad kūno dalys juda.

4-5 m.

- Suvokia, kad kūno judesiai leidžia atlikti tam tikrus darbus: piešti, konstruoti, modeliuoti, paimti, nunešti, eiti, bėgti. Pajaučia raumenų jėgą, vikrumą, ištvermę. Diskutuoja, ginčijasi, siūlo savo sprendimą, reiškia savo nuomonę. Pagal numatytą veiklą atlieka kelis darbus, reikalingus tai veiklai atlikti.

5-6 m.- Suvokia, kad atliekant bet kokią veiklą pavargstama, reikalingas poilsis. Įvardina ramybės būseną. Įsitikina, kad dėmesio sukaupimas pasiekiamas specialiomis pastangomis. Įsitikina, kad gali siūti, megzti, lankstyti, karpyti.

Geba suvokti kai kurias kūno paslaptis, savo ir kitų savijautą.1,5-3 m. - Tyrinėja, aiškinasi veido išraiškos mimikas: „linksmas“, „piktas“, „verkia“,

12

„džiaugiasi“. Mokosi nusiraminti, paguosti draugą.

3-4 m.- Suvokia ir lygina save kitų atžvilgiu. Tyrinėja savo ir kitų nuotaikas: linksmas, liūdnas, nusiminęs.- Perteikia ir nusako savo jausmų raišką.

4-5 m.- Aiškinasi ir tyrinėja kaip kūnas reaguoja į skausmą. Domisi draugo savijauta. Aptaria, kokia vaisių nauda organizmui, kodėl nesveika valgyti saldumynus.

5-6 m.

- Domisi koks maistas organizmui naudingas, o koks žalingas. Suvokia, kad kūnas keičiasi: auga, bręsta sensta, miršta. Numato poelgių pasekmes. Pratinasi padėti kitam, pripažįsta kito teisę elgtis savaip. Analizuoja, aiškinasi, situaciją.

Geba orientuotis grupės ir kitoje įprastinėje aplinkoje

1,5-3 m. - Vaikščioja vienas po grupę, ją aktyviai tyrinėja. Mokosi atsargiai atsisėsti ant kėdutės ant pakylos, nučiuožti.

3-4 m.- Tyrinėja aplinką, įvertina kurios vietos yra nesaugios. Kalba apie pavojus, aptaria kaip jų išvengti. Pratinasi laikytis taisyklių, žinodamas, kad tai suteikia saugumo.

4-5 m.- Varto knygeles, ieško paveikslėlių, kur pavaizduoti tykantys pavojai. Grupuoja, rūšiuoja daiktus pagal saugumą. Suvokia, kad juo rūpinasi suaugusieji.

5-6 m.

-Ugdosi atsakomybę ir darbštumą. Globoja gyvūnus (žuvytes, žiurkėną ir pan.), kuria tinkamas gyvenimo sąlygas, gražią jų buvimo vietą; rūpinasi augalais: augančiais grupėje, artimiausioje aplinkoje, sužalotais, neprižiūrėtais. Savarankiškai žaidžia, jaučia malonumą improvizuodamas.

Supranta apie šeimą, jos svarbą.

1,5-3 m.

- Nuotraukose atpažįsta mamą, tėtį. Rodo prieraišumą, meilę namiškiams. Pratinasi su jais išsiskirti.- Rodo tėveliams savo darbelius, kartu komentuoja, džiaugiasi. Jaučiasi su savo šeimos nariais saugūs, juos apkabina, glaudžiasi.

3-4 m. - Žiūrinėja knygeles, nuotraukas, įvardina šeimos narius. Iš žaislų sudaro šeimos variantus. Lygina šeimos narius pagal dydį.

4-5 m. - Kalba apie šeimos narių pareigas. Išreiškia meilę šeimos nariams. Kalba apie bendravimą šeimoje, pagarbą šeimos nariams.

5-6 m.- Vertina suaugusiųjų pastangas rūpintis šeimos nariais. Stebi ir lygina žmonių ir gyvūnų šeimas. Pratinasi laikytis šeimos ir bendruomenės narių susitarimų, tvarkos. Mokosi padėti suaugusiems ir šeimos nariams.

Plėtoja supratimą apie draugus ir draugystę.

1,5-3 m.- Žaidžia su 2-3 bendraamžiais. Paprašytas pasidalina žaislu, daiktu su kitu vaiku. Priminus sako „ačiū“, „prašau“. Žaisdamas su kitais reiškia palankumą, pasitenkinimą. Šypsosi kitam, juokiasi, glosto, apkabina.

3-4 m.

- Suvokia, kad žaisti kartu smagiau. Įvardina artimiausius draugus, pratinasi žaisti kartu. Pasako savo draugo vardą, jaučia norą žaisti šalia savo draugo. Pasitiki jį globojančiais suaugusiais, kreipiasi pagalbos, klausinėja, pasakoja. Jaučiasi saugus grupėje tarp draugų, įsitraukia į bendrą veiklą, pats organizuoja, kviečia pagalbai. Domisi kitu, jo darbais, daiktais, žaislais, sumanymais, jausmais, nuomone.

4-5 m. - Domisi draugo nuotaikomis, jas tyrinėja. Mokosi susitarti, prisitaikyti prie draugo. Ima vertinti situacijas, jas aiškinasi. Kartu su kitais vaikais kuria grupės taisykles, tradicijas, priima kitų požiūrį, įsitikinimus, poreikius. Įsitraukia į bendrą veiklą, pats organizuoja, kviečia pagalbai. Dirba grupelėse,

13

kuria bendrus darbus, projektus, toleruoja, išklauso, priima kito poziciją, kartu svarsto, diskutuoja, ieško bendro susitarimo.

5-6 m.

- Aiškinasi sąvoką „draugas“. Plečia draugų ratą, žaidžia apsijungę didesnėmis grupėmis. Vertina poelgius, patys bando aiškintis santykius, spręsti problemas. Laikosi žaidimo sąlygų, tariasi dėl žaidimo temos ir tikslų. Suvokia taisyklių prasmę, jų laikosi.

Formuojasi tautiškumas

1,5-3 m. - Aiškinasi sąvokas „namai“, „darželis“, „šeima“. Kalba apie gimtadienius. Žaidžia liaudiškus žaidimus, išgyvena teigiamas emocijas.

3-4 m.- Domisi savo namais, supančia aplinka, darželiu, grupėje dirbančiais žmonėmis. Aiškinasi, kad „namelius“ turi ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Ima suvokti, kad savo namus reikia tvarkyti.

4-5 m.

- Susipažįsta su grupės, darželio vaikais, darbuotojais. Įsimena jų vardus, pareigas. Žino, kur yra salė, virtuvė, skalbykla, logopedo kabinetas, medicinos kabinetas, sporto salė, kt. kabinetai. Aiškinasi, kur randasi darželis. Kalba apie gimtą miestą Jonavą.

5-6 m.

- Susipažįsta su žymesnėmis Jonavos bei apylinkių vietovėmis. Plečia supratimą apie kitus administracinius pastatus, aiškinasi, kas juose vyksta.- Tyrinėja senovinius daiktus, jais domisi. Žino, kad žmonės turi vardą ir pavardę, supranta, kas tai yra šeima. Domisi tautine simbolika, pradeda suvokti jos prasmę. Domisi daiktais, jų paskirtimi.

Siūlomi veiklos būdai:Naujos aplinkos tyrinėjimas. Siūloma medžiaga kūrybinei žaidybinei veiklai, išbandomos visos prieinamos raiškos priemonės ir galimybės.Kuriamos įvairios žaidybinės socialinės situacijos: aš ir mano šeima; aš ir kiti parduotuvėje; aš ir kiti kirpykloje, aš ir kiti kelionėje ir pan.Žinių rinkimas apie save, savo šeimą ir artimuosius , gimtą miestą, tėvynę iš prieinamų nesudėtingų informacijos šaltinių (žaidimai, paveikslėliai, nuotraukos, albumai, kompiuteris, TV, aplinkos stebėjimai ir kt.). Mokomasi sudaryti šeimos medį.Vakaronės, išvykos, ekskursijos kartu su tėvais (globėjais).Diskusijos, viktorinos, konkursai apie saugų elgesį gatvėje, darželyje, namie. Kasdienių grėsmę keliančių situacijų analizė, probleminiai pokalbiai.Kuriami meniniai, socialiniai projektai, dalyvaujama akcijose. Organizuojami susitikimai su įvairių profesijų, socialinių statusų žmonėmis.Situacijų modeliavimas: pvz. “Ką darytum, kaip pasielgtum jei…”, „Minčių lietus“.Išvykos, ekskursijos, natūralios socialinės aplinkos teikiamų galimybių išbandymas. Keliaujama po gimtąjį miestą, jo apylinkes, pagal galimybę, į įžymias Lietuvos vietoves.Ruošiamasi bei švenčiamos įvairios valstybinės bei tautinės šventės, aiškinamasi jų prasmė, tradicijos, papročiai, simboliai.Mokoma dirbti grupėmis, taip sudaroma galimybė pabendrauti kiekvienam su kiekvienu.Veiksmais ar žodžiais siekiama padėti silpnesniam už save. Žaidimo metu demonstruojami draugiški ketinimai. Taip pat draugiškai ir palankiai mokomasi priimti kitų draugiškumo ženklus. Neįgalūs vaikai mokomi žodžiu, gestu ar kitu būdu išreikšti savo reikmę; susitvarkyti ir apsirengti, būti tvarkingam. Įvairių raidos sutrikimų turintys vaikai mokomi ryti, kramtyti specialiai jiems paruoštą maistą.

Komunikavimo kompetencija

14

Uždaviniai: Skatinti vaiko norą bendrauti su suaugusiais ir bendraamžiais. Mokyti išgirsti draugo, suaugusiojo kalbą, perteikiamą informaciją. Ugdyti sakytinę vaiko kalbą. Mokyti kalbėti prasmingai, taisyklingai, raiškiai. Sudaryti sąlygas klausytis įvairių aplinkos garsų (muzikos, gamtos, žmonių kalbos). Sudominti vaikus knygomis. Sudaryti sąlygas vaikams pasakoti, klausti, atsakyti, deklamuoti, kurti. Supažindinti vaiką su grafiniais simboliais – raidėmis, žodžiais, skatinti vartoti įvairioje

veikloje.

Vaikų amžius Ugdytinos kompetencijos/Vaikų veiksenos

Suvokia kalbos vartojimo prasmę

1,5-3 m

- Mokosi kalbėti žodžiais. Klausydamas grožinės literatūros kūrinių, žiūri- nėdamas paveikslėlius bando atpažinti matytus daiktus, žmones, gyvūnus. Mėgdžioja, kartoja suaugusiųjų, draugų žodžius. Stengiasi kartu su auklėtoja ar vienas deklamuoti eilėraštukus, dainuoti lopšines, ploti katutes. Klausosi gyvūnėlių garsų: kačiuko miaukimo, šuns lojimo, karvės mūkimo, vištos kudakavimo. Varto knygeles ieško daiktų, kuriuos auklėtoja įvardija: lėlė, mašina, kiškutis ir kt.

3-4 m.- Bando suprasti kitus. Aiškiai ir teisingai taria gimtosios kalbos garsus. Klausosi sekamų pasakų, grožinės literatūros kūrinių, bando aiškinti ir interpretuoti. Atpažįsta žmonių, gyvūnų kalbas, mėgdžioja

4-5 m- Klausosi pasakų, atpasakoja grožinės literatūros kūrinius, seka girdėtas, žinomas pasakas. Rodo iniciatyvą palaikyti dialogus, pokalbius. Žaidžia „žodžių“ žaidimus.

5-6 m.

- Seka savo kūrybos pasakas, atkuria jau girdėtas. Pasakodamas savo įspūdžius, išgyvenimus patenkina bendravimo poreikį. Aiškinasi nesuprantamų žodžių reikšmes, turtina žodyną malonybiniais, mažybiniais, giminingais žodeliais. Atpasakoja, seka liaudies ir literatūrines pasakas, praeities ir šiuolaikinius apsakymus, padavimus, seka savo kūrybos pasakas, pasakoja istorijas, palydint pantomima; Inscenizuoja tinkamai parinktus kūrinėlius. Laikosi kalbinio bendravimo etikos, siejant tai su bendrosiomis žmogaus vertybėmis.

Geba bendrauti su bendraamžiais ir kitais žmonėmis

1,5-3 m.- Pratinasi klausytis trumpo skaitomo kūrinio. Bando klausti ir atsakyti. Mokosi mandagumo žodžių. Žaisdamas su žaislais spontaniškai atkartoja girdėtus garsus, žodelių junginius.

3-4 m.- Pratinasi išsakyti savo norus, įvardina savo veiksmus. Stebi, žiūrinėja paveikslėlius, žaislus, pasakoja apie juos. Klausinėja jį dominančių dalykų. Mokosi bendrauti su draugais.

4-5 m- Suvokia, kad kalba galima perteikti daug informacijos. Išreiškia liūdesį, džiaugsmą, pagarbą. Pasakoja, mėgdžioja, deklamuoja, tęsia draugų pradėtą pasakojimą. Kalba apie tai, ką mato, girdi, liečia, ragauja, veikia.

5-6 m.

- Dalinasi įspūdžiais, patirtimi. Pratinasi perduoti informacinio pobūdžio tekstus. Aiškinasi, įsitikina, kad kalba gali būti reali, tikroviška, išgalvota. Įvardija kasdien matomus daiktus, žmones, gamtos reiškinius, gyvūnus, augalus paprastais žodžiais ir jų dariniais.

Plėtoja bendravimo ryšius

15

1,5-3 m.- Kalbina draugus. Žaidžia bendrus žaidimus. Bando dalyvauti nesudėtingose siužetų inscenizacijose. Pratinasi atlikti žaidybinius judesius: ploja katutes, trepsi kojomis, eina rateliu, rodo ,,didelis, mažas, stiprus”.

3-4 m. - Pratinasi susirasti draugus. Kviečia bendrauti, žaisti kartu. Mėgdžioja vieni kitus gestais, mimika.

4-5 m.- Bando žaisti grupelėmis, bendrauja su mažai pažįstamais vaikais, palaiko ryšius su draugais. Pratinasi išklausyti kalbančiojo iki galo, reaguoti į pašnekovą.

5-6 m.- Siekia artimiau susibičiuliauti žaidimų metu, užmegzti kontaktą. Ieško tarpusavio supratimo, nuomonių bendrumo. Palaiko vienas kito norą bendrauti, domisi bendravimo santykiais.

Bendraujant perteikia nuotaikas, jausmus

1,5-3 m.- Reaguoja į grupėje esančių suaugusiųjų, draugų kalbinimą. Nori būti pastebėti, kalbinami. Žiūrinėdami iliustracijas, paveikslėlius reiškia nuotaikas.

3-4 m. - Kartoja suaugusiųjų, personažų, gyvūnų balsus. Žaidžia, bendrauja, atskleidžia savo emocijas, išgyvenimus.

4-5 m. - Žaisdamas išreiškia savo įspūdžius, patirtį, palaiko draugų iniciatyvą, pasirengimą veikti kartu.

5-6 m. - Suvokia kito savijautą, skatina džiaugtis. Pratinasi prie susitarimų. Reiškia savo mintis. Pastebi draugiškumą, atsako tuo pačiu.

Supranta ir gerbia kitą

1,5-3 m. - Mokosi mandagumo žodžių. Bando klausti ir atsakyti. Mokosi neskriausti žaislų, draugų.

3-4m. - Vaikai žaisdami aptaria, kad reikia paisyti draugų nuomonės. Siekia geranoriškumo, pagarbos, pagalbos.

4-5 m. - Pratinasi savo nuomonę derinti su suaugusiais. Siekia pažiūrų bendrumo. Pasitiki suaugusiais, juos laiko pavyzdžiu.

5-6 m. - Tariasi dėl bendros veiklos, svarsto, aiškinasi. Pratinasi prieiti vieningos nuomonės su bendraamžiais veikloje.

Geba dalintis informacija, keistis idėjomis, nuomonėmis

1,5-3 m.- Emocingai reaguoja į skaitomus deklamuojamus kūrinius, pasakojimus ar dainuojamus kūrinius.- Žaidžia artikuliacinius žaidimus.

3-4 m. - Pratinasi klausinėti apie daiktus, reiškinius, jų savybes. Bando apibūdinti daiktus, reiškinius draugams.

4-5 m.- Dalinasi su bendraamžiais patirtimi. Diskutuoja įvairiais klausimais, vertina. Bando spręsti problemas, rasti pažintinius ryšius. Vertina kitų žmonių, draugų, savo elgesį, darbus.

5-6 m.

- Bando spręsti problemas, ieško priežastinių ryšių. Kalbėdami vartoja vienaskaitą, daugiskaitą, vaizdingus būdvardžius. Kuria ir pasakoja trumpus siužetus. Kuria pasakas, istorijas, ritminius dvieilius, ketureilius. Sugalvoja pabaigą istorijai, istorijos pradžią. Jaučia kalbos melodingumą, skambesį, ritmą gamtos garsų pamėgdžiojimuose, žaidimuose, dainuojamojoje tautosakoje, trumpuose eilėraštukuose.

Domisi knygomis, ugdosi poreikį skaityti

1,5-3 m.- Varto, žiūrinėja knygutes. Mokosi versti lapus, atsargiai elgtis su knyga. Bando įvardinti tai ką mato.- Suranda savo mėgstamą knygelę.

16

3-4 m.

- Varto ir žiūrinėja knygutes, jas „skaito“. Žiūrinėja paveikslėlius, iliustracijas, dalinasi knygutėmis su draugais. Skiria knygelės apačią ir viršų, varto knygeles, bando pasakyti, ką mato paveikslėliuose. Suvokia knygutės estetinę vertę: graži, nauja, suplyšusi. Atsineša iš namų knygelių, jas varto kartu su draugu, auklėtoja. Stebi kaip suaugusieji tvarko, klijuoja knygeles.

4-5 m.- „Skaito“ knygeles vienas kitam. Kuria knygeles kartu su suaugusiais. Sudeda paveikslėlius iš dalių, suvokia jų prasmę. Lavina smulkiuosius rankų raumenis, piešdamas įvairias linijas.

5-6 m.

- Susipažįsta su informacinio pobūdžio knygelėmis. Žino savo mėgiamas knygas. Leidžia savo kūrybos knygeles, atpasakoja jų turinį, pasakoja pagal iliustracijas. Klausosi įrašų savo draugų, juos atpažįsta. Atkreipia dėmesį į lengviausiai suvokiamas kalbos menines priemones; jos vaizdingumą, ritmą, pakartojimus ir kt. Klausydamas kūrinių, bando pajusti rašytinės ir sakytinės kalbos stiliaus skirtingumą; suprasti samprotavimus, ginčą, komentavimą, pranešimą. Dėlioja paveikslėlius su užrašytomis raidėmis. Rašo savo, mamos, tėvelio pirmąją raidę. Rašymo pradmenų įgūdžiams naudoja netradicines priemones: molį, lenteles, kreidutes ir t.t.

Siūlomi veiklos būdai:Pokalbiai apie įvairius įvykius, dorovines vertybes, medžiagas, būsenas, santykius. Vaikų siūlomos temos – problemos.Kalba išreiškiamos emocijos, jausmai, judesiai, išgyvenimai. Individualus darbas su vaikais, turinčiais kalbos ir komunikacijos sutrikimų (VCP, autistai, kiti raidos sutrikimai).Pateikiami įvairių raštų ir simbolių, trafaretų pavyzdžiai. Aplinka praturtinama užrašais, pavadinimais, simboliais. Siūloma įvairių priemonių, medžiagų. Pasiūloma žaislų, lėlių, padedančių vaikams kurti, pasakoti. Sudaromos sąlygos informaciją rasti įv. šaltiniuose: knygose, kompiuteriuose, TV.Klausoma sekamų kūrinių, įrašų.Kaupiamas, sisteminamas, panaudojamas lietuvių liaudies kūrybos, tautosakos lobynas. Taikomi aktyvieji ugdymo metodai: „minčių lietus“, „žodžių traukinys“, „smegenų šturmas“ , projektinė veikla ir kt.Pritaikoma kompensacinė technika vaikams, turintiems VCP.Parenkama vieta laikyti knygas (bibliotekėlė), kaupiama įvairių knygų, parūpinama priemonių knygų priežiūrai ir gamybai.Ekskursijos ir bendradarbiavimas su rajono Viešąja Vaikų biblioteka. Dalyvavimas parodose, renginiuose, pristatymuose.Kaupiamas vaikų kasdienių minčių, posakių, pastebėjimų lobynas.

Meninė kompetencija

Uždaviniai: Sudaryti sąlygas, plėsti ir kaupti įvairios meninės veiklos – muzikos, dailės, vaidybos, šokio

bei įvairių meno priemonių, medžiagų ir technikų naudojimo patirtį. Žadinti teigiamą nuostatą meninei veiklai ir menui, skatinti išgyventi kūrybinį džiaugsmą,

sėkmės jausmą atsivėrus paslaptingam muzikos garsų, judesių, spalvų ir formų pasauliui. Skatinti vaikų saviraišką, kūrybinį aktyvumą, išradingumą žaidžiant, bendraujant, dirbant,

švenčiant, poilsiaujant. Menine veikla ugdyti savimi pasitikintį, aktyvų vaiką: gebantį įsivaizduoti, jautrų, mąslų,

kuriantį, gerbiantį savo bei kitų kūrybą.

Vaikų

17

amžius Ugdytinos kompetencijos/Vaikų veiksenos

Vaidindami, improvizuodami geba išreikšti save, išgyventi kūrybos jausmą

1,5-3 m.- Mėgdžioja, imituoja pasakų personažus. Pratinasi ritmiškai vaikščioti, bėgioti pagal lėtesnį ar greitesnį muzikos tempą. Stebi vyresnių vaikų pramogas, kartu ploja, džiaugiasi.

3-4 m.

- Bando laisvai, spontaniškai išreikšti įspūdžius iš patirties. Stebi vaidybinę veiklą, vertina veikėjus, juos mėgdžioja. Išgyvena kūrybinį džiaugsmą, pasitenkinimą, stiprina teigiamą savęs vertinimą, patenkina savirealizacijos poreikį reikšdamas save meninės raiškos priemonėmis.

4-5 m.

- Mėgdžioja veikėjų eiseną, judesius, kalbos manieras, patiria atradimo jausmą saviraiškos procese. Seka pasakas, išraiškingai deklamuoja eilėraščius, plėtoja kūrybiškumą ir fantazijas. Šokdamas, vaidindamas, muzikuodamas, kurdamas dailės darbelius pažįsta ir reiškia save.

5-6 m.

- Interpretuoja, dalinasi įspūdžiais apie savo ir kitų vaidmenis. Vaidybinių improvizacijų metu simbolizuoja pasirinktą veikėją, modeliuoja tarpusavio santykius. Kuria siužetus, skirstosi vaidmenimis, gamina lėles, tradicines, netradicines kaukes, jas naudoja vaidindami, plėtoja lėlių ir dramos teatro vaidybines improvizacijas.

Tyrinėdami, eksperimentuodamiįvairiomis medžiagomis, priemonėmis, geba kurti, vaizduoti

1,5-3 m.

- Susipažįsta su piešimo priemonėmis, bando piešti piršteliu, keverzoti. Mokosi taisyklingai laikyti piešimo priemonę, orientuotis piešimo lape. Eksperimentuoja, stebi potėpius, pratinasi dažyti viena, vėliau keliomis spalvomis. Stebi, džiaugiasi dailės kūriniais, kitų vaikų darbeliais. Minko nedidelį molio gabalą, bando sujungti atskiras detales, kočioja „dešreles“, „lazdeles.

3-4 m.

- Susipažįsta su meninės raiškos priemonėmis. Vaizduoja nesudėtingos formos daiktus, reiškinius, konstruoja, modeliuoja nesudėtingus statinius. Atrasdamas, bandydamas, tyrinėdamas siekia meninės raiškos priemonių įvairovės.

4-5 m.

- Pasiūlyta ar savarankiškai pasirinkta meninės raiškos priemone kuria įsivaizduojamą ar patirtą pasaulį. Eksperimentuodamas bando taikyti mišrią techniką, maišo, derina spalvas. Vaizduoja objektus, komponuoja, jungia pagal siužetą, suvokia statybinių detalių erdvinius požymius.

5-6 m.

- Komponuoja, vaizduoja objektus visoje lapo plokštumoje, taiko ornamentinį vaizdavimą, derina figūrų ir fonų atspalvius. Kaupia įvairios meninės veiklos patirtį, sieja su vaizduote, atmintimi, asociacijomis ir tai išreiškia dailės darbuose.

Dainuodami, šokdami, geba išreikšti savo jausmus, nuotaikas, išgyvenimus.

1,5-3 m. - Klausosi muzikos kūrinių, perteikia juos judesiais. Bando atlikti balsą lavinančius pratimus. Mokosi barškinti barškučiais, mušti būgnelį.

3-4 m.

- Dainuoja su instrumentiniu pritarimu nesudėtingas, siauro diapazono daineles, lopšines, kupletus. Lygina ir nusako muzikos kūrinėlius pagal tembrą, dinamiką, tempą. Instrumentinę muziką atliepia raiškiais judesiais, patrepsėjimais, pritūpimais, sukiniais.

4-5m. - Dainuodami mokosi taisyklingos kūno laikysenos, kvėpavimo. Dainuodami pritaria vaikiškais instrumentais, akmenukais, trinkelėmis ir kt.

18

Improvizuodami judesiais, perteikia ratelių, šokių muziką (trepsi, pliauškėdami per kelius, spragsi pirštais, caksi liežuviu). Šokdami įgunda ritmingai atlikti judesius ir šokio elementus: šuoliukus, pritūpimus, sukinius, dvigubą žingsnelį.

5-6 m.

- Mokosi dainuoti visi kartu ir po vieną. Įsiklauso ir išreiškia judesiais skirtingų nuo taikų muziką. Ritmiškai, grakščiai atlieka elementarius šokių judesius, laisvai judėdami sudaro įvairias figūras, orientuojasi erdvėje. Pratinasi pajausti šalia esantį, judėti kryptingai, koordinuotai. Žaidžia garsais, improvizuoja, kuria.

Siūlomi veiklos būdai:Siūloma įvairių dailės priemonių, medžiagų. Randama medžiaga kūrybai įvairiu metų laiku.Išbandomos įvairios aplinkos galimybės, tradiciniai ir neišbandyti raiškos būdai, technikos.Kuriant skatinama pasakoti apie savo išgyvenimus, jausmus, patirtį.Stebimi, aptariami, bei intuityviai išgyvenami meno, tautodailės kūriniai, jais turtinama vaikų aplinka.Žiūrimos ir aptariamos knygelių iliustracijos, klausomasi žodinės, muzikinės kūrybos, tautosakos kūrinių; stebimi spektakliai, koncertai, sceniniai drabužiai, lėlės, dekoracijos.Lankomasi parodose, dailės galerijoje, kraštotyros muziejuje, bibliotekoje, kultūros centre ir t.t. Tėvelių, dailės meistrų dalyvavimas įvairiuose meniniuose projektuose. Jų, mokytojų, kitų vaikų kūrybos proceso stebėjimas ir dalyvavimas jame.Vaikai skatinami įsitraukti į įvairius meninius projektus, grupinius darbus, dalyvaujama konkursuose, parodose.Dailės, muzikos, judesio, šokio terapija, relaksacinės valandėlės.Koncertai, šventės, popietės, pramogos, tradicinės vakaronės.Dainuojama įvairios veiklos metu, žaidžiant.Įvairių muzikos įrašų klausymas. Kuriami pasakojimai su dainuojamaisiais intarpais.Muzikos klausymas vandens procedūrų metu bei masažo kabinete.Grojimas įvairiais muzikos instrumentais: žaisliniais, gamtiniais, profesionaliais. Individualus ir grupinis grojimas, klausantis muzikos, dainuojant, šokant.Kūrybiniai projektai. Profesionalių aktorių vaidybos stebėjimas scenoje. Spontaniška vaidyba, pantomima, stalo, lėlių, pirštukų, šešėlių teatras.Aplinka papildoma įvairiomis buitinėmis priemonėmis, daiktais, rūbais, žaislais ir t.t. Neįgalūs vaikai įvairiais būdais skatinami dalyvauti veikloje ir reikšti savo emocijas.Vaidmeniniai socialiniai, kūrybiniai, inscenizaciniai žaidimai su lėlėmis, kaukėmis.

Pažinimo kompetencija

Uždaviniai: Supažindinti su artimiausia aplinka, žmonėmis, jų darbais, gamta (gyvūnais  ir augalais),

metų laikais, orais. Supažindinti su daiktų įvairove, jų formomis, spalvomis, dydžiais, erdviniais santykiais. Sudaryti sąlygas įvairiais būdais tapatinti, lyginti, matuoti, skaičiuoti, atskaičiuoti daiktus,

lyginti jų grupes (po lygiai, daugiau, mažiau), atpažinti ir naudoti skaitmenis. Išbandyti įvairius pasaulio pažinimo būdus: visais pojūčiais tirti aplinką – įsižiūrėti,

įsiklausyti, uosti, ragauti, liesti. Pajusti ryšį tarp švenčių, metų laikų, žemės ūkio darbų ir tradicijų.

Vaikų amžius Ugdytinos kompetencijos/Vaikų veiksenos

19

Domisi savimi, savo šeima, suaugusiais ir geba perimti kai kuriuos gyvenimo ypatumus bei vertybines nuostatas

1,5-3 m.- Susipažįsta su supančia aplinka. Domisi mergaičių ir berniukų skirtumais. Atkreipia dėmesį į bendravimui svarbius dalykus: dienos režimą, daiktų vietą.

3-4 m.- Domisi šalia esančiais bendraamžiais, savimi ir kitais žmonėmis. Suvokia žmonių panašumus ir skirtumus, jų išvaizdą, jausmus, kad jame yra daug paslapčių. Suvokia ir jaučia kad yra mylimas.

4-5 m.- Domisi žmonių gyvenimu, darbais, kūryba. Suvokia savo lytį, pagal tai modeliuoja savo elgesį.- Jaučia poreikį būti savarankiškiems.

5-6 m.

- Susipažįsta su bendruomenės gyvenimu, tradicijomis, tyrinėja, pažįsta buitį. Ieško informacijos apie gamtą knygelėse, leidiniuose. Kaupia ir sistemina informaciją apie žmones, įvairias profesijas, tarnybas. Atlieka lavinamąsias užduotis, logines, rašymo pradmenų, spalvinimo pratybas gamtos tematika.

Susipažįsta su supančia aplinka įvardina daiktus ir reiškinius.

1,5-3m.- Susipažįsta, tyrinėja supančią aplinką. Klausinėja, domisi gamtos reiškiniais. Stebi gyvūnus ir augalus, jais gėrisi. Aiškinasi kodėl negalima skriausti gyvūnų.

3-4 m.

- Stebi, tyrinėja supančią aplinką. Įvardina daiktų pavadinimus, bando juos naudoti pagal paskirtį.- Pastebi savo aplinkoje įvairius namų apyvokos daiktus, įsidėmi jų pavadinimus.

4-5 m.

- Aplinkoje esančius daiktus panaudoja gretinimui lyginimui, kolekcionavimui, modeliavimui, probleminių užduočių atlikimui. Tenkina smalsumą tyrinėdamas techninius atradimus: žaisdamas su techniniais žaislais, magnetais. Žaidžia didaktinius, judrius žaidimus ekologine tema, dalyvauja gamtosaugos projektuose. Keliauja, iškylauja netoli darželio esančiose poilsio vietovėse.

5-6 m.

- Tyrinėja senovinius daiktus, juos įvardina. Domisi namų apyvokos daiktais, jų kilme, paskirtimi. Sužino apie senovės amatus, domisi tautodailininkų darbais. Aktyviai dalyvauja šventėse, konkursuose, akcijose.

Geba tyrinėti ir pažinti artimiausią aplinką

1,5-3 m.- Tyrinėja aplinką visais jutimais: įsiklauso, įsižiūri, uosto, ragauja, liečia, gamtos gėrybes. Veikia su įvairia gamtine medžiaga: vandeniu, smėliu, kaštonais, giliukais, akmenukais.

3-4 m.

- Įvardina daiktus, nusako jų dydį, formą, pastebi daiktų grupei būdingus požymius. Stebėdami, imdami supranta supančių daiktų požymius. Vartoja matematines sąveikas, lygina daiktus pagal požymius, savybes, ieško aplinkoje realių daiktų ir jų atvaizdų.

4-5 m.- Pastebi išorinius daiktų pokyčius, juos lygina, klasifikuoja, tyrinėja, skaičiuoja. Aiškinas daiktų paskirtį, suvokia juos lytėjimu, regėjimu. Stebi, klausinėja apie aplinkos daiktus, reiškinius.

5-6 m.

- Klausinėja apie gamtą, stebi, analizuoja, eksperimentuoja būdamas gamtoje. Sužino apie ryšį tarp metų laikų, žemės ūkio darbų, švenčių, papročių ir tradicijų. Susipažįsta su skaitmenimis, suvokia tarpusavio ryšius, skaičiavimo įgūdžius taiko savo veikloje.

20

Geba orientuotis erdvėje, nusako erdvinę padėtį

1,5-3 m. - Pratinasi orientuotis grupėje, darželio aplinkoje. Aiškinasi, suvokia daiktų padėtį.

3-4 m.- Vaikai laisvai juda, veikia. Tyrinėja artimiausią supančią erdvę. Nusako, įvardina daiktų erdvinę padėtį.- Pratinasi orientuotis naujoje aplinkoje.

4-5 m.

- Žodžiais nusako erdvinę daikto padėtį. Bando orientuotis popieriaus lape. Nusako daiktų panašumus ir skirtumus, nusako daiktų padėtį vienas kito atžvilgiu. Suvokia ir įvardina funkcinį erdvės išnaudojimą.- Orientuojasi darželio aplinkos, šalia esančio parkelio teritorijoje.

5-6 m.- Matuoja daiktus įvairiais sąlyginiais matais. Įvardina daiktų eilę. Suvokia svorio, ploto, masės pastovumą. Suvokia judėjimo kryptį pagal žodinį nurodymą arba simbolinį jo žymėjimą.

Domisi naminiais gyvūnais, gyvenančiais artimiausioje aplinkoje

1,5-3 m. - Susipažįsta su naminiais gyvūnais, juos atpažįsta knygelėse, paveikslėliuose. Bando įvardinti, pavadinti, mėgdžioti.

3-4 m. - Susipažįsta su naminiais gyvūnais, jų globa. Mėgdžioja jų judesius, balsus. Tyrinėja kūno dalis, jas įvardina. Suvokia gyvūnų pavadinimus.

4-5 m.- Skiria naminius ir laukinius gyvūnus, suvokia jų panašumus ir skirtumus, kalba apie jų mitybą. Aiškinasi naminių bei laukinių gyvūnų elgseną ir ypatumus. Aptaria naminių ir laukinių gyvūnų prisitaikymą prie aplinkos.

5-6 m.

- Aiškinasi apie gyvūnų jauniklių kilmę, prigimtį. Stebi, tyrinėja gyvūnus ir aiškinasi jų gyvenimo būdus.- Aptaria gyvūnų naudą žmogui. Varto, žiūrinėja knygeles apie gyvūnus, atkreipia dėmesį tautosakoje minimus gyvūnus.

Domisi augalais, juos tyrinėja aplinkoje

1,5-3 m. - Stebi augalus, jais gėrisi. Stebi, kaip suaugusieji juos prižiūri: laisto, pure na žemę. Gamtoje pastebi žydinčias gėles, jomis džiaugiasi.

3-4 m.- Stebi augalus, aptaria jų dalis. Stebi, tyrinėja bei aiškinasi apie augalų augimą, gyvybines funkcijas. Klausosi pasakojimų apie augalus, aptaria augalų vystymąsi. Žaidžia judrius, kūrybinius žaidimus gamtoje.

4-5 m.- Aiškinasi, kurie augalai žmones maitina, rengia, gydo, puošia, džiugina. Rūpinasi augalais, mokosi juos prižiūrėti, įvardina jų pavadinimus. Suvokia, jog augalai suteikia žmogui estetinį pasigėrėjimą.

5-6 m.

- Klasifikuoja augalus pagal požymius, nusako augalų panašumus ir skirtumus. Tyrinėja augalų vystymosi stadijas. Aptaria augalų naudą žmogui ir aplinkai. Pratinasi saugiai elgtis gamtoje, pajausti bendrumą su gamta.

Geba pajusti laiko tėkmę

1,5-3 m. - Pratinasi pastebėti gamtoje vykstančius pokyčius. Klausosi skaitomų kūrinių apie gamtą, jos reiškinius. Aiškinasi sąvokas „diena“, „naktis“.

3-4 m.

- Aptaria metų sezonus, įsitikina, kad kiekvienas metų laikas turi savo spalvą. Aiškinasi, kad kiekvienas metų laikas įtakoja žmones keisti aprangą. Stebi ir aiškinasi kaip keičiasi dienos ritmas, aptaria paros sąvokas.

4-5 m. - Stebėdami įvairių augalų augimą, suvokia metų laiko tėkmę. Tyrinėja, domisi apie augalų ir gyvūnų prisitaikymą prie gamtos pokyčių. Aptaria ir aiškinasi, jog kiekvienas metų laikas teikia savotišką malonumą. Sužino kokiu metų laiku švenčia savo gimtadienį. Kuria gamtos kalendorių,

21

knygeles apie gamtą.

5-6 m.

- Aptaria gamtos reiškinius, metų laikus, aiškina si, kaip oro sąlygos veikia gamtą, gyvūniją. Seka metų laiko kaitą pagal pokyčius gamtoje, tradicinių darbų pobūdį. Aiškinasi paros dalis, suvokia savaitės laiko tėkmę, metų laiko seką, kalendorines šventes. Atranda, kad galima matuoti „saulės laikrodžiu“, „smėlio laikrodžiu“.

Suvokia dangaus kūnų poveikį žmogui, gamtai.

1,5-3 m- Žiūrinėja knygeles, ieško dangaus kūnų: saulės, mėnulio. Imituoja dangaus kūnų, gamtos reiškinių judesius (saulė šviečia, vėjas pučia ir kt.). Žaidžia žaidimus susijusius su gamtos reiškiniais.

3-4 m- Knygose, paveikslėliuose ieško dangaus kūnų, įvardina, teisingai pavadina. Suvokia paros kaitą. Gamtos reiškinius vaizduoja piešiniuose, kituose savo kūrybos darbeliuose.

4-5 m.- Aiškinasi dangaus kūnų ir laiko priežastinius ryšius. Tyrinėja bei pratinasi jausti savo asmeninę ir bendrą erdvę. Piešia, konstruoja, modeliuoja dangaus kūnus.

5-6 m.

- Žavisi dangaus kūnų didybe. Žiūrinėja nuotraukas, žemėlapius, enciklopedijas. Susipažįsta su dangaus kūnais, kurie aprašyti lietuvių liaudies tautosakoje, taip pat su jų įtaka aplinkai. Aiškinasi kaip besikeičiančios oro sąlygos įtakoja gamtą, žmonių elgseną.

Siūlomi veiklos būdai:Pokalbiai, interviu, „Minčių lietus“. Žaidimai, bandymai, tyrinėjimai, eksperimentai, naudojant įvairias priemones, erdves.Susitikimai, ekskursijos, šventės, renginiai.Informacijos rinkimas iš įvairių informacijos šaltinių (žaidimai, paveikslėliai, nuotraukos, albumai, žinynai, enciklopedijos, kompiuteris, TV, aplinkos stebėjimai ir kt.). Mįslės, minklės, patarlės, priežodžiai.Projektinė veikla. Ekologiniai projektai.Iškylos į gamtą, kelionės po Jonavos miestą, ekskursijos į lankytinas Jonavos vietas, pagal galimybę į kitas Lietuvos vietoves.Susitikimai su įžymiais Jonavos žmonėmis, įvairių profesijų atstovais.Ekskursijos į gaisrinę, parduotuvę, polikliniką, kirpyklą, kepyklą ir kt.Aplinka praturtinama Lietuvos, gimtojo miesto tautine, valstybine simbolika, tautodailės kūriniais, elementais.Gamtos, tyrinėjimo ir eksperimentavimo kampeliai praturtinti reikiamomis priemonėmis.Gėlių auginimas, globa, stebėjimas. Metų laikų, orų kalendorius.Vaistinių augalų, gamtinės medžiagos rinkimas, ruošimas, naudojimas.Pagalba žvėreliams, paukšteliams, vabzdžiams. Augalų sėja, priežiūra, stebėjimai.Priemonės atminties, dėmesio, elementarių matematinių vaizdinių formavimui, jų gamyba. Eksperimentai, stebėjimai, tyrinėjimai. Stalo žaidimai, įvairūs žaidimai su daiktais.

22

Vaiko pasiekimo sričių apjungimas pagal kompetencijas

UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Vaiko pasiekimų vertinimo paskirtis – pažinti vaiką, jo individualumą, gebėjimų lygį bei jo patirtį, numatyti vaiko ugdymo(si) perspektyvas, pritaikyti ugdymo(si) procesą vaikų grupės ir kiekvieno vaiko poreikiams bei galimybėms. Vaiko pasiekimai yra tiesiogiai susiję su ugdymo programos ir jos įgyvendinimo kokybe.

Vaiko pažangos vertinimas netapatinamas su vaiko raidos vertinimu. Vaiko pasiekimus vertina mokytojai, specialistai, tėvai ir pats vaikas. Vertinimo medžiaga panaudojama vaiko gebėjimų augimui. Vertinimo duomenys neviešinami, garantuojamas jų laikymo saugumas.Vaikai vertinami du kartus metuose: rugsėjo-spalio mėn. ir balandžio-gegužės mėn. Specialiųjų poreikių vaikai vertinami pagal poreikį, stebint jų daromą pažangą ir nustatant sritis, kuriose jiems reikia pagalbos. Vertinimo medžiaga kaupiama individualiuose vaiko gebėjimų ir pasiekimų segtuvuose.

Mokytojas vertinimo duomenis naudoja planuodamas ugdymo procesą, numato vaiko ugdymo individualizavimo galimybes, numato savo kompetencijų tobulinimo sritis. Vaikai vertinami pagal „IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ PASIEKIMŲ APRAŠĄ“ (2014m.), nustačius, kuriame pasiekimų žingsnyje yra vaikas, palygindami jo kalbos, bendravimo, elgesio situacijas, kūrybos darbelius su pasiekimų žingsnių aprašymais. Vaikai vertinami sudarant individualią kiekvieno vaiko pasiekimų diagramą ir visos grupės vaikų bendrą pasiekimų diagramą.

23

Pavyzdys:

Specialiųjų poreikių vaikai vertinami pagal S. Bluma ir kt. „Ankstyvojo ugdymo vadovą“.

Ugdymo pasiekimų vertinimo metodai: stebėjimai; pokalbiai su vaikais ir tėvais; vaiko veiklos ir kūrybinių darbelių analizė; vaiko savęs vertinimas.

Pasiekimų fiksavimas ir pateikimo formos: kiekvienam vaikui kaupiamas jo pasiekimų vertinimo aplankas. Tėvams informacija pateikiama tiesiogiai individualiai bendraujant.

Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų vertinimas Mokslo metų pradžioje logopedas fiksuoja vaiko kalbos išsivystymo lygį ir numato

korekcinio darbo būdus, o metų gale – padarytą pažangą. Pildomos kalbos įvertinimo kortelės, ruošiami korekcinio darbo planai, esant reikalui – individualios programos. Metų gale pildoma logopedų darbo ataskaitos forma, vaiko pasiekimai aptariami vaiko gerovės komisijos susirinkime kartu su tėvais.

Specialusis pedagogas, kartu su specialistų komanda, remdamasis gydytojų ir rajono PPT diagnozėmis ir išvadomis, sudaro vaikams individualias ugdymo(si) programas. Atsižvelgiama į tėvų pageidavimus bei pasiūlymus. Mokslo metų viduryje ir pabaigoje fiksuoja pasiektus rezultatus laisvos formos ataskaitose.

Masažistas, remdamasis gydytojų nustatytomis diagnozėmis bei rekomendacijomis, paskyrimais, atlieka masažą 10-15 dienų kursais 2-6 kartus per metus. Jei tėvai pageidauja, masažas atliekamas dažniau. Procedūros žymimos dienyne. Gydymo efektyvumą vertina gydytojai.

24

Judesio korekcijos pedagogas pagal nustatytą diagnozę metų pradžioje įvertina vaiką. Atsižvelgiant į gautus rezultatus yra sudaroma KT (kineziterapijos) procedūrų programa. Joje rašomi artimieji ir tolimieji tikslai, kurie metų eigoje gali būti koreguojami. Atsižvelgiama į tėvų pageidavimus. Pasiekimai fiksuojami „Paciento įvertinimo ir gydymo plane“ bei žurnaluose.

Socialinis pedagogas metų pradžioje įvertina vaiko, jo šeimos socialinę situaciją. Darbas su specialiųjų poreikių vaikais vykdomas pagal socialinio pedagogo veiklos planą. Individualių ar grupinių užsiėmimų metu ugdomi vaikų socialiniai įgūdžiai. Dirbama su ugdytinių tėvais (globėjais), teikiama informacinė, konsultacinė pagalba. Bendradarbiaujama su specialistų komanda.

Psichologas atlieka psichodiagnostiką. Remdamasis ja bei pedagoginės-psichologinės tarnybos nustatytais sutrikimais ir pateiktomis rekomendacijomis, dirba su vaiku tiek individualiai, tiek grupinių užsiėmimu metu, ugdydamas socialinius įgūdžius, tobulindamas reikalingas asmenybės savybes, charakterio bruožus, padėdamas vaikui realizuoti savo potencialą.

NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI:

1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas.- Vilnius, 2011.2. Ikimokyklinio ugdymo gairės. Programa pedagogams ir tėvams.- Vilnius, 1993.3. Jonavos mokyklos – darželio „Bitutė“ 2013-2017 metų strateginis planas.4. Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas.- 2011 m. birželio 7 d. 5. Vaiko gerovės valstybinės politikos koncepcija. – 2003m. gegužės 20d. 6. Vaikų teisių konvencija.- Vilnius, 2000. 7. Ankstyvojo  ugdymo vadovas ( tėvams, globėjams, pedagogams). Vilnius, 2001.8. Bluma S. ir kt. Ankstyvojo ugdymo vadovas. Vilnius, 2001.9. Aukime sveiki ir stiprūs. Vaikų sveikatos ir fizinio ugdymo programa.10. Vaikas ir aplinka: monografija / Alysa Ruzgienė, Sada Petružienė. - Klaipėda: Klaipėdos

universiteto leidykla, 2005.11. Vaikystės fenomenas: socialinis-edukacinis aspektas: monografija / Audronė Juodaitytė. - Šiauliai:

Šiaulių universiteto leidykla, 2003. 12. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas: mokomoji knyga / Nijolė Saugėnienė. – Kaunas:

Technologija, 2003.13. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodika. – Vilnius, 2005.14. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Vilnius, 2006.15. Neifachas S. Ikimokyklinio ugdymo programos kokybės užtikrinimas: turinio konkretizavimas,

tikslų ir uždavinių įgyvendinimas, atitikties nustatymas. Vilnius, 2008.16. Kaip atpažinti vaiko gabumus? Metodinės rekomendacijos pedagogams, švietimo pagalbos

specialistams, tėvams. ŠMM Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras. Vilnius, 2008.17. Dr. D. Szarkowicz. Stebėjimas ir refleksija vaikystėje. Klaipėda, 2011.18. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. Švietimo ir mokslo ministerija, 2014.19.  www.lrs.lt

25

20. www.smm.lt 21. www.ikimokyklinis.lt 22. www.sppc.lt

__________________________