ALERGIJOSPRADŽIAMOKSLIS

ALERGIJOSPRADŽIAMOKSLIS

Kasdien odą veikia kvepalai ir kiti nereikalingi priedai, esantys skalbikliuose, muiluose ir kremuose. Todėl vis daugiau žmonių išsivysto kontaktinė alergija ir odos susirgimai. „Neutral“ kūno priežiūros ir skalbimo priemonėse nėra nieko nereikalingo, o tik tai, kas reikalinga nepriekaištingai kasdienei priežiūrai. Visi produktai sukurti atsižvelgiant į aukštus Danijos „Astmos ir alergijos asociacijos“ standartus ir yra patvirtinti Lietuvos „Alergijos ir astmos asociacijos“.

Rūta Dubakienė

ALERGIJOS PRADŽIAMOKSLIS

2013

Pratarmė

Sparčiai kintanti mūsų gyvenamoji aplinka kartais ima

kelti pavojų. Dalis žmonių pradeda neįprastai reaguoti į

įprastines medžiagas – išsivysto alerginės ligos. Todėl

visuomenei svarbu pažinti alergiją, nes tai – visuomenės

sveikatos problema. Kas yra alergija, kuo ji pasireiškia

sužinosite šiame pradžiamokslyje. Ši knygelė – tik pirmas

žingsnis į alergijos pažinimą.

Tad kviečiu visus imti ją ir skaityti, semtis žinių. Tik tvir-

tomis žiniomis įveiksime alergiją ir astmą.

Autorė

ALERGIJA

Kas yra alergija?

Alergija yra neįprasta reakcija į aplinkoje esančias mums įprastas medžiagas: maisto produktus, augalų žiedadulkes, naminių gyvūnėlių kailį, buityje vartojamas chemines medžiagas, vaistus ir kita.

Kodėl išsivysto alergija?

Alergija išsivysto dėl to, kad prieš įprastines aplinkos me-džiagas ima gamintis tam tikri baltymai – imunoglobulinai E. Jie gaminasi asmenų, kurių imuninė sistema turi įgimtą polinkį taip iškreiptai reaguoti, organizme. Manoma, kad tokiems asmenims postūmį duoda aplinkos veiksniai, ypač didėjanti aplinkos tarša, netaisyklinga mityba, neracionalus ir nesaikingas vaistų vartojimas. Alerginė reakcija vyksta jungiantis antikūnui (IgE) su alergenu ant putliosios ląs-telės paviršiaus.

Kas serga alerginėmis ligomis?

Alerginėmis ligomis serga žmonės: vaikai ir suaugusieji, bet taip pat gali sirgti ir gyvūnai bei žvėrys. Dažnai, prasi-dėjusi vaikystėje, alergija tęsiasi visą gyvenimą.

Kas sukelia alergiją?

Alergiją sukelia įvairios medžiagos, kurios yra vadinamos alergenais. Vaikystėje dažniausi alergenai yra maisto pro-duktai: pienas, kiaušinis, kviečiai, žuvis, soja, riešutai. Yra taip vadinamieji atopiniai alergenai: žemuogės, braškės, citrusų vaisiai, šokoladas (kakava), vėžiagyviai. Bet kuris maisto produktas gali sukelti alergiją. Žiedadulkės – vieni dažniausių alergenų: medžių, pievų žolių, piktžolių. Buiti-niai alergenai: namų dulkių erkės, kačių, šunų bei kitų naminių gyvūnėlių kailis, pagalvių plunksnos, mikrosko-pinių grybų sporos, augalinio pluošto liekanos, namų dul-kės. Alergines ligas gali sukelti vaistai. Dažnai pasitaiko alerginių reakcijų nuo įvairių geliančių vabzdžių: bičių, vapsvų, širšių ir kt.

Kuo pasireiškia alergija?

Alergija pasireiškia įvairiais požymiais: bėrimais, patini-mais, varginančiu odos niežuliu, viduriavimu, pilvo skaus-mais bei pūtimu, sausu kosuliu, dusulio priepuoliais, (žmo-gui sunku iškvėpti orą) galvos skausmais, svaigimu, krau-jospūdžio sumažėjimu net iki nulio. Alerginės ligos turi objektyvius požymius. Subjektyvūs požymiai, pvz. odos niežulys nėra alergijos požymis.

Kaip ji nustatoma?

Alergija nustatoma apklausus ligonį. Kartais pats ligonis įtaria alergeną – ligos priežastį. Apžiūrint ligonį matomi išoriniai alerginės ligos požymiai. Pagal juos aprašoma alerginės ligos forma. Įtarus alergeną, jis nustatomas atlie-kant taip vadinamuosius alerginius odos mėginius. Spe-cifinius alergenui antikūnus galima nustatyti ir kraujo se-rume. Tam atliekami laboratoriniai imunologiniai tyrimai, panaudojant įvairią aparatūrą bei reagentus. Specialiai Lietuvos gyventojams adaptuotu tyrimu alerginiai IgE kla-sės antikūnai vienu metu nustatomi 36 įvairiems alerge-nams: maisto, įkvepiamiems alergenams, t.y. žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, mikroskopiniams grybams, liaudyje vadinamiems pelėsiams, naminių gyvūnėlių kailiui. O ImmunoCAP aparatu galima nustatyti atskirus pavienius alergenus ar net jų fragmentus.

Kaip ji gydoma?

Pagrindinis alerginių ligų gydymas – alergeno šalinimas bei jo vengimas. Alergeną galime šalinti tik jį pažinus ir nustačius. Jei alergeno negalima pašalinti iš ligonio aplin-kos, yra taikomas gydymas – specifinė imunoterapija. Tai gydymo būdas, kai į organizmą didėjančiomis dozėmis ir ilgėjančiais intervalais įvedamas alergenas, sukėlęs aler-ginę ligą. Specifinė imunoterapija iš esmės pakeičia ligos eigą. Alerginių ligų simptomams švelninti skiriami simp-tominiai priešalerginiai vaistai: antihistamininiai preparatai ir kortikosteroidai. Jie esti įvairių pavidalų: lašų, purškik-lių, inhaliacijų, tablečių.

ANAFILAKSIJA

Tai greito tipo alerginė reakcija į pakartotiną alergeno pa-tekimą apimanti visą organizmą. Ryškiausia jos forma – anafilaksinis šokas. Dažniausiai jį sukelia vaistai ir vabz-džių (bičių, širšių, vapsvų) įgėlimai. Anafilaksinio šoko požymiai yra šie: kraujospūdžio kritimas kartais iki nulio, galvos svaigimas, kartais dusulys, pykinimas, viduriavi-mas, dilgėlinis bėrimas ir kiti alergijos požymiai. Tai grės-mingiausia alergijos forma. Laiku nesuteikus pagalbos, li-gonis žūva (miršta). Vabzdžių nuodų sukelta anafilaksija sėkmingai gydoma specifine imunoterapija.

Patarimai, kaip elgtis, atsiradus anafilaksijos požymiams:

Nepasimeskite.

Jeigu jaučiate silpnumą, svaigsta galva – atsigulkite ir pakelkite aukščiau kojas, nei jūsų galva.

Susileiskite adrenaliną.

Išgerkite antihistamininių vaistų.

Jeigu yra dusulys ar švokščia krūtinėje – įkvėpkite salbutamolio.

Kvieskite pagalbą.

ALERGINIS KONJUNKTYVITAS

Tai alerginis akių gleivinės uždegimas. Jis pasireiškia: akių paraudimu, niežuliu, ašarojimu. Paburksta akių vokai, jie gali patinti. Alerginį konjunktyvitą sukelia alergenai: augalų žiedadulkės, namų dulkių erkės, mikroskopiniai grybai, naminių gyvūnų kailis, vaistai. Maisto alergenai retai sukelia alerginį konjunktyvitą. Alerginis konjunkty-vitas yra atskira liga, tačiau jei yra kartu su alerginiu rinitu – tokia liga vadinama šienlige (polinoze).

ALERGINIS RINITAS

Tai alerginis nosies gleivinės uždegimas. Jam būdingi šie požymiai: čiaudulys, nosies niežulys, vandeningos išskyros bei nosies užburkimas. Alerginį rinitą sukelia įvairūs alergenai. Pagal pobūdį jis gali būti nuolatiniu, kai simp-tomai trunka ištisai. Tokį alerginį rinitą sukelia pastoviai aplinkoje randami alergenai: namų dulkių erkės, mikros-kopiniai grybai. Sezoninį arba epizodinį alerginį rinitą dažniausiai sukelia augalų žiedadulkės. Sergant šia liga gali perštėti ryklę, atsirasti sausas kosulys, skaudėti galvą.

ŠIENLIGĖ

Tai liga susidedanti iš aukščiau aprašytų alerginio kon-junktyvito ir alerginio rinito. Šios ligos metu gali vyrauti alerginis rinitas arba konjunktyvitas.

BRONCHINĖ ASTMA Tai liga pasireiškianti dusulio priepuoliais arba sausu priepuoliniu kosuliu. Ligoniui sunku iškvėpti orą. Iškve-piant girdimas švilpimas. Astmos priepuoliai dažniausiai esti naktį arba paryčiais.

Astmą sukelia įvairūs įkvepiamieji alergenai: namų dulkės, jose gyvenančios erkės, mikroskopiniai grybai, liaudyje vadinami pelėsiais, augalų žiedadulkės, vaistai.

Dusulio priepuolį provokuoja virusai, fizinis krūvis, šaltis, drėgmė, aštrūs kvapai, tabako dūmai.

Astmos priepuolis vyksta dėl mėšlungiško bronchų lygių-jų raumenų susitraukimo, gleivines paburkimo, iš bron-chų gleivinės išsiskyrusio sekreto. Dėl šių priežasčių susiaurėja bronchų spindis – darosi sunku iškvėpti.

Bronchų astma gali būti dvejopa: alerginė ir nealerginė.

Astma turi būti gydoma. Dusulio priepuolį nutraukia inha-liuojamieji vaistai. Jie slopina lygiųjų raumenų susitrau-kimą ir atlaisvina susiaurėjusį bronchų spindį.

Nuolatiniam astmos gydymui yra skiriami alerginį užde-gimą mažinantys vaistai – inhaliuojamieji hormonai – gliukokortikosteroidai. Alerginė astma gydoma specifine imunoterapija.

DILGĖLINĖ

Tai susirgimas, pasireiškiantis bėrimu pūkšlėmis. Pūkšlės iškyla nepaliestoje odoje, yra balsvai rožinės spalvos, labai niežti. Bėrimas panašus į tokį, koks būna išsidilginus dilgėlėmis. Dažniausiai dilgėlinę sukelia vaistai ir vabzdžių įgėlimai. Ją gali sukelti ir nealerginiai veiksniai: šaltis, saulė, infekcija, helmintozės, emocijos. Tokiu atveju, labai svarbu išsiaiškinti dilgėlinės priežastį. Dilgėlinė diagnozuojama pagal bėrimo pobūdį. Dilgėlinė gali būti ūminė ir lėtinė. Lėtinė dilgėlinė trunka virš 6 savaičių. Gydoma prieš-alerginiais (antihistamininiais) vaistais.

Quincke’ės edema (žr. Quincke’ės edema). Ouincke’ės edema dar vadinama angioedema – angioneuroziniu ribo-tu odos pabrinkimu. 80 proc. ją sukelia vaistai. Ouincke’ės edema yra dilgėlinės morfologinis ekvivalentas, kai pažeidžiami gilesni odos sluoksniai, poodis. Ji dažniau pasireiškia kartu su kitais alergijos simptomais, tačiau gali būti ir vienintelė išraiška. Šią edemą sukelia antibiotikai, analgetikai, vietiniai anestetikai ir kiti vaistai. Jai būdingi tinimai: lūpų, liežuvio, akių vokų, kaktos, kaklo, nugaros, plaštakos, pėdos, kelių. Gali pabrinkti gerklos ir dėl to ištikti asfiksija.

Kai oda pradeda tinti, ją niežti. Tinimai išryškėja per kelias valandas ir išsilaiko kelias paras. Tinimams būdinga asi-metrija: ištinsta pusė lūpos arba tik viršutinė ar tik apatinė lūpa, vienos akies vokas. Pabrinkimai būna balsvos spal-vos, pavieniai, nelygiais kraštais. Ouincke’ės edemai dėl alergijos vaistams būdinga fiksacija. Ji gali apimti bet kurią organo gleivinę: virškinimo trakto, kvėpavimo takų, lytinių organų, todėl gali sutrikti tų organų funkcijos.

ATOPINIS DERMATITAS

Tai lėtinė uždegiminė odos liga, kuri pasireiškia būdin-gais jai bėrimais tam tikroje vietoje ir įkyriu niežuliu ypač naktį, suprakaitavus. Jis gali būti alerginis ir nealerginis. Dažniausiai liga prasideda kūdikystėje. Pradžioje ją suke-lia maisto alergenai: karvės pienas, kiaušiniai, kviečiai, žu-vis, soja, riešutai. Vyresniame amžiuje įsijautrinama žie-dadulkių ir buitiniams alergenams. Liga atpažįstama pagal bėrimų vietas: kūdikių – skruostai, veidas, plaukuotoji gal-vos dalis visas kūnelis. Vyresniame amžiuje – alkūnių ir kelių sulenkimai, apie čiurnas ir riešus, apie lūpas, akių vokus. Atopinio dermatito atveju oda yra sausa ir labai niežti. Trečdaliui sergančiųjų atopiniu dermatitu gali išsi-vystyti bronchinė astma.

ALERGINIS KONTAKTINIS DERMATITAS

Tai alerginis odos uždegimas, kuris kyla alergeno kon-takto vietoje. Alerginį kontaktinį dermatitą dažniausiai su-kelia cheminės medžiagos arba vaistai. Iš aplinkoje esančių beveik trijų tūkstančių potencialių medžiagų, galinčių su-kelti alerginį kontaktinį dermatitą, apie keturiasdešimt jų yra kontaktiniai alergenai. Dauguma šių alergenų yra ne-visaverčiai alergenai, t.y. haptenai. Ši reakcija yra lėtojo tipo, ji išsivysto po 24 valandų nuo kontakto pradžios ir gali tęstis kelias savaites. Alerginis kontaktinis dermatitas gali būti ūminis ir lėtinis. Ūminiam alerginiam kontakti-niam dermatitui būdinga: odos paraudimas ir patinimas, aiškios ribos (ne visada); bėrimas mazgeliais, pūslelėmis, kartais - pūslėmis; šlapiavimas, šašai; odos pleiskanoji-mas; odos niežėjimas, deginimas. Lėtiniam alerginiam

kontaktiniam dermatitui būdinga: mažesnis odos pa-raudimas; mažiau pūslelių, šlapiavimo, šašų; didesnis pleiskanojimas, galimi odos įtrūkimai; odos niežėjimas. Alerginis kontaktinis dermatitas gali komplikuotis antrine infekcija, alergija vietiškai vartojamiems vaistams. Gydant svarbu nustatyti alergeną ir jį pašalinti.

Esant alergijai nikeliui, taikoma dieta be nikelio, yra eliminuojami nikelio turintys maisto produktai: kriaušės, vyšnios, bananai, persikai, žemuogės (braškės), avietės, mėlynės, pistacijų riešutai, migdolai. Odos funkcija atku-riama drėkinančiais preparatais - emolientais. Emolientų pasirinkimas svarbus alerginio kontaktinio dermatito gy-dymui. Jie ne tik apsaugo nuo odos sausumo, bet žymiai pagerina barjerinę odos funkciją ar net ją pagražina. Svarbu žinoti, kad sergant alerginiu kontaktiniu dermatitu ir naudojant emolientus, greičiau bus pasiekiama ligos remisija ir reikės mažiau vaistų. Neutral kompanijos emo-lientai ypač tinka tokiais atvejais. Uždegimas yra slopina-mas hormoniniais vaistais - gliukokortikosteroidais, tai - niežuliui mažinti naudojami neslopinantys antihistami-niniai vaistai per os. Jie nėra pagrindiniai alerginio kontak-tinio dermatito medikamentai, kaip kartais yra manoma.

Kosmetinėse ir cheminėse priemonėse yra įvairių da-žiklių, kvapiklių, baliklių, kurie dažnai sukelia alergiją. Paminėsime svarbiausius.

Parabenai - randami muiluose, šampūnuose, kremuose, kaip konservantai dedami į maisto produktus.

Peru balzamas - vienas iš alergeniškiausių kvėpiklių, kuris randamas kosmetinėse priemonėse: muiluose, šampūnuose, kvepaluose, losjonuose.

Formaldehidas - dantų pastų, prakaitavimą mažinančių priemonių priedas.

Katonas - yra muile, šampūne, prausikliuose, drėgnose popierinėse tualetinėse servetėlėse, apsauginiuose saulės kremuose.

Visi jie gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą, o parabenai - net vėžinius susirgimus.

ŽODYNĖLIS

Alergija – pakitęs organizmo imuninis atsakas į alergeną, lydimas specifinių antikūnų ir sensibilizuotų limfocitų gamybos.

Alergenas – antigenas, sukeliantis alerginę reakciją.

Alerginės ligos – ligos išsivystę dėl žalingo imuninės sistemos atsako.

Anafilaksija – grėsminga išplitusi alerginė reakcija į pakartotiną alergeno patekimą.

Antigenas – medžiaga, svetima žmogaus organizmui, sukelianti imuninės sistemos pažeidimus.

Antikūnas – specifinis baltymas, pasigaminęs prieš alergeną.

Atopija – įgimtas polinkis sirgti alerginėmis ligomis.

Alerginė reakcija – alergeno – antikūno sąveikos reakcija, kurios metu atsipalaiduoja biologiškai aktyvios medžiagos, sukeliančios alerginių ligų simptomus.

Imunitetas – organizmo apsauga nuo svetimos genetinės informacijos.

Imuninė sistema – organizmo apsaugos sistema, sauganti nuo svetimos genetinės informacijos. Ją sudaro imuniniai organai ir ląstelės – limfocitai. Limfocitai yra dvejopi: B limfocitai gamina antikūnus, o T limfocitai apsprendžia lėto tipo alergines reakcijas.

Histaminas – svarbiausia biologiškai aktyvi medžiaga, atsipa-laiduojanti alerginės reakcijos metu.

Limfocitas – pagrindinė imuninės sistemos ląstelė.

Mediatorius – biologiškai aktyvi medžiaga, atsipalaiduojanti alerginės reakcijos metu.

Sensibilizacija – procesas, kurio metu įsijautrinama į alergeną.

Išskirtinė alergologo ir klinikinio imunologo konsultacija

PROF. RŪTOS DUBAKIENĖS ALERGOLOGIJOS KLINIKA Santariškių 111, Vilnius, tel. 865433825

Dažniausi cheminiai alergenai ir produktai, kuriuose jie yra

Nikelis

LanolinasNeomicino sulfatasKalio dichromatasBenzokainasKvepalaiKanifolijaParabenaiPeru balzamasEtilendiaminas

Bižuterija, rūbų aksesuarai, monetos, maistasKremai, losjonaiAntibiotikai, vakcinosOdos gaminiaiAnestetikaiKvepalai, kosmetika, maisto priedaiVaškai, klijai, dervosKremų, losjonų, maisto konservantaiKvepalai, kvapieji maisto priedaiKremų, intraveninių tirpalų stabilizatoriai, kai kurie antihistamininiai vaistai (suprastinas, hidroksizinas), eufilinas

KobaltasEpoksidinės dervosQuaternium – 15MerkaptobenzotiazolasParafenilendiaminasFormaldehidasTimerosalisTiuramai

Metalai, mėlynas pigmentas, vit.B12Plastikai, klijaiKosmetikos konservantasGumos gaminiai, antikorozinės medžiagosPlaukų dažaiDaugelio produktų konservantasVaistų ir ir vakcinų konservantasGuma, fungicidai

ALERGIJA VAISTAMS

Medikamentinė alergija yra viena iš nepageidaujamų reak-cijų į vaistus. Ją gali sukelti ne tik patys medikamentai, bio-loginiai preparatai, bet ir jų metabolitai. Tai imunologinės reakcijos, pasireiškiančios po pakartotino kontakto su ma-žesne nei terapine vaisto doze ir praeinančios nutraukus kontaktą. Medikamentinės alergijos diagnostikos in vitro galimybės gana ribotos, todėl didžiausia reikšmė tenka kruopščiai surinktai anamnezei, klinikos įvertinimui ir provokaciniams mėginiams.

Jums galima įtarti alergiją, jei:

Kiekvieną kartą suvalgius kokį nors maisto produktą, atsiranda staigus viduriavimas arba išberia dilgėliniu bėrimu, ima tinti lūpos, ausys, akių vokai.

Yra vietos, kuriose atsiranda staigi, priepuolinė, van-deninga sloga, čiaudulys, nosies niežėjimas ir užbur-kimas.

Tik tam tikru metų laiku (pavasarį, vasarą) vargina akių niežėjimas, paraudimas, vandeninga sloga, čiaudulys, kartais sausas kosulys.

„Švilpia“ krūtinėje, sunku iškvėpti orą, atsiranda sausas priepuolinis kosulys.

Kokios nors medžiagos kontakto vietoje niežti, paraus-ta ir patinsta oda, išberia vandeningomis pūslelėmis.

Įgėlus bitei ar vapsvai, išberia dilgėliniu bėrimu, krenta kraujospūdis.

Pavartojus vaistą, išsivysto neįprasta reakcija.

Prof. Rūtos Dubakienės

ALERGIJOS MANIFESTAS

Alergija grėsmingai sėlina į Lietuvą. Sparčiai vejamės Europą - kai kuriose šalyse alerginėmis ligomis serga iki 40% gyventojų. Labiausiai nuo jos kenčia kūdikiai ir vai-kai, nėščios moterys ir vyresniojo amžiaus asmenys.

Mokslo pažanga, deja, dar neišsprendė alergijos išsi-vystymo dėsningumų, dar nepilnai atskleistos ir suvaldytos alerginės ligos, nulemtos aplinkos bei genetinių veiksnių. Kintantis Lietuvos klimatas ir aplinka neleidžia atpažinti naujų alergenų.

Alerginės ligos sukelia daugybę nepatogumų (neparan-kios) sergančiajam: kenčia jo gyvenimo kokybė, profesinis bei šeimyninis gyvenimas, fizinis aktyvumas, ribojamas karjeros siekis.

Lietuvos sergantieji alerginėmis ligomis turi pilną teisę gyventi visavertį gyvenimą, gauti atitinkantį jų ligą aukščiausios kokybės gydymą. Jis turi būti paremtas tarptautiniais ir Lietuvos ligų diagnostikos ir gydymo standartais.

Žinios apie alergiją turi pasiekti kiekvieną Lietuvos pi-lietį. Žinių šviesa padės suvokti jos žalą. Taigi, burkitės visi Lietuvos sergantieji alerginėmis ligomis. Petis į petį - prieš alergiją!

KVAPIOSIOS MEDŽIAGOS GALI SUKELTI ALERGIJĄ!Kuo daugiau kvapiųjų medžiagų Jus supa, tuo didesnis pavojus, kad išsivystys alergija. Jūsų vaikui alergijos grėsmė taip pat didėja, jeigu jis su kvapiosiomis medžiagomis susiduria nuo ankstyvosios vaikystės. 4 iš 10 odos sudirgimo atvejų atsiranda dar vaikystėje. Keista, kodėl mes kasdien naudojame tiek daug gaminių, kurie turi kvapiųjų medžiagų. Kiekviena aromatizuota priemonė paprastai turi nuo 10 iki 300 kvapiųjų medžiagų. Taigi, mes naudojame abejotinus derinius. Tačiau galime jų atsisakyti. Ieškokite „Neutral“ ir „Alergijos ir astmos asociacijos“ ženklo – tada būsite zonoje be kvapiųjų medžiagų.

KŪDIKIŲ ZONA

Ar Jūsų kūdikis ne alergiškas?

„Neutral“ serija kūdikiams visiškai neturi kvapiųjų medžiagų, dažiklių, parabenų ir kitų nereikalingų prie-dų. Tokiu būdu „Neutral“ alergijai sako ne. Tai galite padaryti ir Jūs su savo kūdikiu!

4 iš 10 alergijos atvejų atsiranda vaikystėje.

Kuo anksčiau vaikai susiduria su kva-piosiomis medžiagomis, tuo didesnis pavojus, kad vėliau išsivystys alergija.

Jeigu vengsite naudoti kūdikiams skirtas priemones su kvapiosiomis medžiago-mis, sumažės alergijos pavojus.

Naujus kūdikių ir vaikų drabužiusiš pradžių išskalbkite skalbimomašinoje. Tokiu būdu, iš naujų

drabužių pašalinsitegamybines chemines irkvapiąsias medžiagas.

Oda yra didžiausias ir svarbiausias kūno orga-nas. Ji saugo organizmą nuo išorės poveikio ir palaiko kūnų skysčių pusiausvyrą. Jeigu oda nesirūpinama kasdien, viršutinis jos sluoksnis (raginis) nušerpetoja ir oda tampa šiurkšti, sausa. Atsiranda nedideli įtrūkimai. Vėliau įtrū-kimų vietose ima kauptis bakterijos ir, blogiausiu atveju, gali išsivystyti egzema. Odai svarbu padėti, pavyzdžiui, pasirinkti neutralaus pH lygio ir kvapiųjų medžiagų neturinčius pro-duktus. Visi žinome, kad produktai be kvapiklių yra tokie pat geri kaip kvapūs produktai, tačiau daugelis moterų kasdien naudoja produktus, sukuriančius tikrą kvapų kokteilį!

KIEK SKIRTINGŲ KVAPŲ NAUDOJATE KASDIEN? KIEK SKIRTINGŲ KVAPŲ NAUDOJATE KASDIEN?

„Neutral“ sukūrė veido odos priežiūros liniją tiems asmenims, kurie nori rūpintis savo oda kiek įmanoma geriau bei pamiršti rūpesčius dėl alergijos. Veido oda yra ypač jautri, todėl „Neutral“ veido priežiūros produktuose nėra kvapiklių ir kitų nereikalingų priedų.