30newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-11 (2182)-2015_web.pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane...

16
T bilisis saxelmwifo universitetSi studentTa mom- saxurebis servisi gaumjobesdeba. iqmneba specialuri komisia, romelic am sistemis reformirebas gauwevs organizebas. amis Sesaxeb Tsu-is reqtorma vladimer papavam 29 seqtembers studentebTan Sexvedraze ganacxada. `is, rac gawuxebT studentebs, gvawuxebs Cvenc, radgan universiteti Tavis funqcias ver Seasrulebs, Tu studen- tebTan urTierTobis problema mudmivad iqneba. Cven gvaqvs universitetSi studentTa momsaxurebis centri, romelic erT saqmezea orientirebuli (rasac met-naklebad kargad ake- Tebs,) magram, rogorc aseTi, studentTa momsaxurebis centri universitets ar gaaCnia. amitom, Cven vfiqrobT, rom moxdes am sistemis seriozuli reformireba. guSin samuSao TaTbiri gvqonda, sadac gadavwyviteT, rom SevqmnaT specialuri samu- Sao jgufi, romelic ori Tvis vadaSi warmoadgens Tavis xedvas _ rogori iqneba es struqturuli erTeuli, ra urTierToba eqneba mas fakultetebze warmodgenil specialistebTan... minda, am samuSao jgufSi studentebic CaerTon, radgan erTia _ Cven rogor vxedavT problemebs, studentis mier Signidan danaxuli viTareba ki sul sxvaa. ukve vici, rom socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis studenti giorgi aro- beliZe am procesSi monawileobas miiRebs. igi gaxldaT axali saswavlo wlis dawyebis dRes gamarTuli aqciis erT-erTi or- ganizatori. me maT Sevxvdi, visaubreT da Zalian bevri sainte- reso mosazreba movismine. vTxov studentur TviTmmarTvelo- bas _ warmoadginos Tavisi warmomadgenelic. aseve, Tu aris 16 seqtembers ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtorma, akademi- kosma lado papavam sauniversiteto sazogadoebas gasuli wlis angariSi Caabara. `universitetis re- qtorad arCevis pirvelive dReebSi piroba davde, rom yovelwliurad Cavabarebdi universitets Se- majamebel angariSs. ukve warmovadgine reqtorobis 100 dRis da erTi wlis Sedegebi, dRes warmogidgenT – ra warmatebas miaRwia Tbilisis saxelmwifo universitetma gasul saswavlo wels, risi gakeTeba moxerxda, riT waviwieT win, ra problemebi gamoikveTa bolo periodSi da ra problemebi gvaqvs uaxloes periodSi gadasawy- veti~, _ ganacxada man da pirvel rigSi aRniSna, rom universiteti kvlav rCeba lider umaRles saganmanaT- leblo dawesebulebad saqarTveloSi. angariSis wardgenis Semdeg sauniversiteto sazogadoebam moiTxova, rom gakeTebuli saqmeebis Sesaxeb informacia farTo auditoriasac miewodos. gTavazobT reqtoris angariSis srul versias. ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan 30 seqtemberi, oTxSabaTi, 2015 w., ¹11 reqtorobis meore weli CanarTi _ gv. 7-10 me-10 gverdze me-3 gverdze nomerSi pirvelkurselebi socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis administracias Sexvdnen siaxle, iniciativa, problema Tsu-is fakultetebze gv. 4 rogor gavzomoT qveynebis ekonomikuri zrda gv. 6 axali wigni Taroze mzia wereTeli: mivceT studentebs saSualeba, raTa uari ar Tqvan mTavar Rirebulebaze! axali samagistro programa samedicino fizikaSi Tsu-Si studentTa momsaxurebis sistemis reforma iwyeba axali saswavlo wlis dawyebis ceremonia da aqcia paralelur reJimSi 14 seqtembers Tbilisis saxelmwifo univer- sitetSi saswavlo wlis dawyebis aRsaniS- nav sazeimo RonisZiebaze saprotesto aqcia moewyo. socialur da politikur mecnierebaTa da hu- manitarul mecnierebaTa fakultetebis ramdenime studentma Tsu-Si da, zogadad, ganaTlebis sistemaSi arsebuli viTareba gaakritika. ufro konkretulad, studentebi umaRlesi saganmanaTleblo daweseb- ulebebis dafinansebas pirdapiri sabiujeto wesiT iTxovdnen. aqciaze maT, aseve, gaaxmianes akademiur registraciasTan dakavSirebuli xarvezebic, rac zo- gierT saganze arasakmarisi adgilebis raodenobas exeba da, Sesabamisad, maT daregistrirebis prob- lemas uqmnis. studentebis aqcias Tsu-is reqtori, akademikosi vladimer papava ceremoniaze gamosvlis dros gamoexmaura, RonisZiebis dasrulebis Semdeg ki studentebTan Cavida da piradad esaubra. gv. 2 gv. 11 gv. 13 gv. 11

Transcript of 30newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-11 (2182)-2015_web.pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane...

Page 1: 30newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-11 (2182)-2015_web.pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis socialur da po-litikur mecnierebaTa

Tbilisis saxelmwifo universitetSi studentTa mom-saxurebis servisi gaumjobesdeba. iqmneba specialuri komisia, romelic am sistemis reformirebas gauwevs

organizebas. amis Sesaxeb Tsu-is reqtorma vladimer papavam 29 seqtembers studentebTan Sexvedraze ganacxada.

`is, rac gawuxebT studentebs, gvawuxebs Cvenc, radgan universiteti Tavis funqcias ver Seasrulebs, Tu studen-tebTan urTierTobis problema mudmivad iqneba. Cven gvaqvs universitetSi studentTa momsaxurebis centri, romelic erT saqmezea orientirebuli (rasac met-naklebad kargad ake-Tebs,) magram, rogorc aseTi, studentTa momsaxurebis centri universitets ar gaaCnia. amitom, Cven vfiqrobT, rom moxdes am sistemis seriozuli reformireba. guSin samuSao TaTbiri gvqonda, sadac gadavwyviteT, rom SevqmnaT specialuri samu-Sao jgufi, romelic ori Tvis vadaSi warmoadgens Tavis xedvas _ rogori iqneba es struqturuli erTeuli, ra urTierToba eqneba mas fakultetebze warmodgenil specialistebTan... minda, am samuSao jgufSi studentebic CaerTon, radgan erTia _ Cven rogor vxedavT problemebs, studentis mier Signidan danaxuli viTareba ki sul sxvaa. ukve vici, rom socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis studenti giorgi aro-beliZe am procesSi monawileobas miiRebs. igi gaxldaT axali saswavlo wlis dawyebis dRes gamarTuli aqciis erT-erTi or-ganizatori. me maT Sevxvdi, visaubreT da Zalian bevri sainte-reso mosazreba movismine. vTxov studentur TviTmmarTvelo-bas _ warmoadginos Tavisi warmomadgenelic. aseve, Tu aris

16 seqtembers ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtorma, akademi-kosma lado papavam sauniversiteto sazogadoebas gasuli wlis angariSi Caabara. `universitetis re-qtorad arCevis pirvelive dReebSi piroba davde, rom yovelwliurad Cavabarebdi universitets Se-

majamebel angariSs. ukve warmovadgine reqtorobis 100 dRis da erTi wlis Sedegebi, dRes warmogidgenT – ra warmatebas miaRwia Tbilisis saxelmwifo universitetma gasul saswavlo wels, risi gakeTeba moxerxda, riT waviwieT win, ra problemebi gamoikveTa bolo periodSi da ra problemebi gvaqvs uaxloes periodSi gadasawy-veti~, _ ganacxada man da pirvel rigSi aRniSna, rom universiteti kvlav rCeba lider umaRles saganmanaT-leblo dawesebulebad saqarTveloSi.

angariSis wardgenis Semdeg sauniversiteto sazogadoebam moiTxova, rom gakeTebuli saqmeebis Sesaxeb informacia farTo auditoriasac miewodos.

gTavazobT reqtoris angariSis srul versias.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan

30seqtemberi,oTxSabaTi, 2015 w., N¹11

reqtorobis meore weli

CanarTi _ gv. 7-10

me-10 gverdze me-3 gverdze

n o m e r S i

pirvelkurselebi socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis administracias Sexvdnen

siaxle, iniciativa, problema Tsu-is fakultetebze

gv. 4

rogor gavzomoT qveynebis ekonomikuri zrda

gv. 6

axali wigni Taroze

mzia wereTeli: mivceT studentebs saSualeba, raTa uari ar Tqvan mTavar Rirebulebaze!

axali samagistro programa samedicino fizikaSi

Tsu-Si studentTa momsaxurebis

sistemis reforma iwyeba

axali saswavlo wlis dawyebis

ceremonia da aqcia paralelur reJimSi

14 seqtembers Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi saswavlo wlis dawyebis aRsaniS-nav sazeimo RonisZiebaze saprotesto aqcia

moewyo. socialur da politikur mecnierebaTa da hu-manitarul mecnierebaTa fakultetebis ramdenime studentma Tsu-Si da, zogadad, ganaTlebis sistemaSi arsebuli viTareba gaakritika. ufro konkretulad, studentebi umaRlesi saganmanaTleblo daweseb-ulebebis dafinansebas pirdapiri sabiujeto wesiT iTxovdnen. aqciaze maT, aseve, gaaxmianes akademiur registraciasTan dakavSirebuli xarvezebic, rac zo-gierT saganze arasakmarisi adgilebis raodenobas exeba da, Sesabamisad, maT daregistrirebis prob-lemas uqmnis. studentebis aqcias Tsu-is reqtori, akademikosi vladimer papava ceremoniaze gamosvlis dros gamoexmaura, RonisZiebis dasrulebis Semdeg ki studentebTan Cavida da piradad esaubra.

gv. 2

gv. 11

gv. 13

gv. 11

Page 2: 30newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-11 (2182)-2015_web.pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis socialur da po-litikur mecnierebaTa

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

2

ssip-ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis socialur da politikur mecnierebaTa fakultetze asocirebuli profesorebis samsaxurSi misaRebad konkursis gamocxadebis Sesaxeb

ofici aluri g v erdi

nato obolaZe

Tsu-is socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis admi-nistracia da profesor-maswav-

leblebi pirvelkurselebs Sexvdnen. Sex-vedraze auditorias fakultetze moqme-di departamentebi, saswavlo programe-bis kurikulumebi da, aseve, problemebic gaacnes. TiToeuli departamentis xe-lmZRvanelma axalgazrdebs dawvrilebiT auxsna samecniero kvlevebSi CarTulo-bis mniSvneloba da informacia miawo-da partnior universitetebSi gacvliT programebSi monawileobis Sesaxeb. ro-gor moipovo stipendia, ra etapzea sas-wavlo literaturis Targmnis procesi, ratom unda CaerTon studentur samec-niero wreebSi – am sakiTxebis Sesaxeb ukve dawvrilebiT fakultetis dekanma Tamar dolbaiam isaubra.

`bakalavriatis studentebisTvis problemuria qarTulenovani literatu-ra, radgan Tu magistraturis safexuris students moeTxoveba ucxo enis codna ma-Ral doneze, bakalavriatSi aseTi ram ar xdeba. ukve ramdenime welia mimdinareobs sauniversiteto mTargmnelobiTi samu-Saoebi. es studentTa iniciativiT dai-wyo, rac Cveni fakultetisTvis saamayoa. zogierTi wignis Targmani ukve dawyebu-lia, nawili ki momzadebis procesSia, vmu-SaobT licenziis mopovebaze.

saxelmwifo stipendiebis mosapo-veblad saWiroa ramdenime kriteriumis dakmayofileba. studenti fasdeba 100 ba-liani sistemiT, aqedan 80 qula akademiur moswrebaSi iwereba, darCenili 20 qula ki samecniero konferenciebSi monawileo-basa da samecniero statiebis gamoqvey-nebaze nawildeba. am procesSi studente-bis xelSewyobis mizniT SevqmeniT stu-denturi samecniero Jurnali, romelic Tanamedrove standartebzea morgebuli. aseve, 3 welia fakultetze saerTaSori-so samecniero konferencia imarTeba _ `sivrce, sazogadoeba, politika~. Jur-nalistikisa da masobrivi komunikacie-bis departamentma Caatara konferencia doiCe veles akademiasTan erTad. mniSv-nelovania, rom pirvelkurselebi samec-niero wreebis muSaobaSi CaerTon, radgan samecniero statiebis gamoqveynebisa da konferenciebSi monawileobisTvis moemz-adon. aseve, maTi daxmarebiT samecniero wreebis monitoringis gawevis saSualebac gveqneba~, _ ganacxada Tamar dolbaiam.

socialur da politikur mecniere-baTa fakultetis dekanma studentebs Sidasauniversiteto samecniero gran-

tebis Sesaxebac miawoda informacia, ro-melic wels Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis istoriaSi pirvelad gaiwera. misi gancxadebiT, kvleviTi samuSaoebi ukve dawyebulia da fakulteti Sedegebs specialur prezentaciaze, wlis bolos warmoadgens. am droisTvis, aRniSnul proeqtSi, socialur da politikur mec-nierebaTa fakultetis 27 bakalavri, 10 magistranti da 9 doqtorantia CarTuli.

fakultetis saswavlo programebis prezentaciis paralelurad Sexvedraze problemebis Sesaxeb isaubres rogorc profesor-maswavleblebma, aseve, stu-dentebmac. maT Soris erTerT yvelaze aqtualur sakiTxad Tsu-is IV korpusis garemontebisa da auditoriebis simciris sakiTxi daisva.

`Tbilisis saxelmwifo universitet-Si mTavari problema ara leqciebisa da silabusebis Sinaarsia, aramed is, rom fa-kultetis 5 mimarTuleba IV korpusSia mo-qceuli. zogjer auditoriebi gadaWedil yviTel avtobusebs hgavs. aRa-mahmad xanis dros rom Tbilisi aoxrda, mas Semdeg es Senoba ar garemontebula. erTxel, erT-ma damlagebelma miTxra: 1949 wels beriam Caiara WavWavaZezeo da uTqvams – am Seno-bas me gavaremontebo, magram daxvrites. mas Semdeg es korpusi mTlad upatronod darCa. SegviZlia viamayoT, rom Tsu-is yvelaze dangreul korpusSi vswavlobT.

Tumca, miuxedavad am problemebisa, minda giTxraT, rom Tqven, kavkasiis masStabiT, saukeTeso universitetis studentebi gaxdiT, romlis gareSec, rogorc qvey-nis istoria, aseve, dRevandelobac war-moudgenelia~, _ ganacxada profesorma malxaz macaberiZem.

auditoriebis garemontebis sakiTxs fakultetis dekani Tamar dolbaia ga-moexmaura. misi informaciiT, 2016-2017 wlebSi socialur da politikur mec-nierebaTa fakultetis kuTvnili VI da IV korpusebi garemontdeba.

`yoveli semestris dasawyisSi davdi-var `kardakar~, rom romelime fakultets auditoriebze SevuTanxmde, magram Tvi-Tonac SezRudulebi arian. xSirad ismis kritika, rom Tsu bevr students iRebs da Semdeg infrastruqtura arasakmarisia. minda giTxraT, rom Cvenma fakultetma wels misaRebi adgilebi 490-mde Seamci-ra. studentebs viRebT, radgan moTxovnaa didi da ara imis gamo, rom finansuri Se-mosavlis gazrda gvsurs. minda, studen-tebs mivmarTo: ra jgufSic unda iyoT ga-wevrianebulebi, ar aqvs mniSvneloba. Cve-ni mTavari zrunvis sagania, rom studen-tebs SegiqmnaT maradiul Rirebulebebze dafuZnebuli saswavlo-saganmanaTleblo garemo, sadac Tavisuflad, kritikulad moazrovne adamianebad Camoyalibebas SeZ-lebT~, _ mimarTa studentebs socialur

da politikur mecnierebaTa fakultetis dekanma Tamar dolbaiam.

Sexvedras, aseve, eswrebodnen saswav-lo wlis dawyebisas gamarTuli aqciis monawile studentebi, romlebmac umaR-lesi saganmanaTleblo dawesebulebebis pirdapiri sabiujeto wesiT dafinanse-bis sakiTxi wamoayenes. studentTa jgu-fi amave fakultetis studentma giorgi arobeliZem warmoadgina. maT aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT dekans, profe-sor-maswavleblebs da studenturi TviT-mmarTvelobis warmomadgenlebs poziciis dafiqsirebis TxovniT mimarTes.

`es Zalian mniSvnelovani sakiTxia, romlis Sesaxeb didi xania vfiqrobT. ba-toni reqtori mosvlis pirveli dRidan-ve amaze saubrobs. Zalian gamixarda, rom studentebma wamoayenes es Tema. gavake-ToT am sakiTxis Sesaxeb seminarebi, stu-dentebma SeqmeniT jgufi farTo da war-momadgenlobiTi. mivceT kameruli forma da Tu saubriT, dialogiT ar mogvarda sakiTxi, maSin yvelam erTad mivmarToT protests aqciis formiT~, _ ganacxada Tamar dolbaiam.

`qveynis biujetidan gamomdinare ar mjera, rom pirdapiri sabiujeto dafin-ansebis miReba SevZloT. minda, sxva rames mivaqcio Tqveni yuradReba. ufro konkre-tulad ki – universitetis biujets, ro-melic agebulia ,,zemodan qvemoT” prin-cipiT da dekembris bolos mtkicdeba. es Tema yovelTvis bevr kiTxvas badebs, rad-gan gamWvirvale ar aris. iqneb gvefiqra am biujetis ,,qvemodan zemoT” agebaze. davTvaloT yvela fakultetze ra Semosa-vali Semodis da ramdenad Tanabrad aris ganawilebuli Tanxa~, _ aRniSna profe-sorma malxaz macaberiZem.

`es mniSvnelovani Temaa, studenturi TviTmmarTveloba mzad aris, rom Sexve-drebs da msjelobas sabiujeto dafin-ansebis Sesaxeb organizeba gauwios. stu-dentebi pirdapir mimarTaven saprotesto aqciis formas. vfiqrob, problemis ga-daWra dialogis gziT unda vcadoT da ara pirvelkurselebTan Sexvedrebze an so-cialuri qselebis saSualebiT~, _ aRniS-na socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis studenturi TviTmmarTve-lobis Tavmjdomarem tato iremaZem.

tato iremaZis gancxadebas studente-bis nawilis mxridan ukmayofileba mohyva. maT studenturi TviTmmarTveloba umoq-medobaSi daadanaSaules, Tumca SeTanxme-ba Sexvedrebisa da pirdapiri sabiujeto dafinansebis sakiTxis erToblivi ganxil-vis Sesaxeb ZalaSi darCa.

pirvelkurselebi socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis administracias Sexvdnen

v b r Z a n e b:

1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis socialur da po-litikur mecnierebaTa fakultetze asocirebuli profesorebis samsaxurSi misaRebad;

2. universitetis asocirebul profe-sorad 6 (eqvsi) wlis vadiT SeiZleba ar-Ceul iqnes doqtoris an masTan gaTanab-rebuli akademiuri xarisxis mqone piri,

romelsac aqvs aranakleb 3 (sami) wlis sa-mecniero-pedagogiuri muSaobis gamoc-dileba;

3. konkursi gamocxaddes 2015 wlis 11 seqtembers. sakonkurso dokumenta-ciis warmodgenis vada ganisazRvros 2015 wlis 12 oqtombridan 2015 wlis 26 oqtombris CaTvliT. sakonkurso komi-siis Semajamebeli oqmi Tsu akademiur sabWos gadaeces araugvianes 2015 wlis 10 noembrisa;

4. konkursi gamocxaddes socialur

da politikur mecnierebaTa fakulte-tis asocirebuli profesorebis akade-miuri Tanamdebobis dasakaveblad:

interdisciplinuri kvlevebis de-partamenti (konfliqtebis analizisa da marTvis programa)

asocirebuli profesori – 1 saStato erTeuli.

Jurnalistikisa da masobrivi komuni-kaciebis departamenti

asocirebuli profesori – 1 saStato erTeuli.

5. asocirebuli profesoris Tanamde-bobaze asarCevma kandidatma unda war-moadginos:

a) gancxadeba sakonkurso komisiis sa-xelze (dadgenili formis mixedviT);

b) konkursantis anketa, Sevsebuli dadgenili formis mixedviT (anketa war-modgenili unda iyos rogorc nabeWdi, ise eleqtronuli (CD) saxiT, (failis formati – Word da PDF failebis saxiT);

g) piradobis mowmobis asli;d) Sesabamisi akademiuri xarisxis da-

madasturebeli dokumentis (dokumen-tebis) asli (ucxo qveyanaSi miRebuli ganaTlebis an/da samecniero xarisxis aRiarebis kanonmdeblobiT dadgenili wesiT gacemuli dokumenti, aseTis arse-

bobis SemTxvevaSi);e) samsaxurebrivi gamocdilebis am-

saxveli kanonmdeblobiT dadgenili we-siT gacemuli dokumenti (cnoba, Sromis wignakis asli da sxv.);

v) samecniero-pedagogiuri muSaobis gamocdilebis damadasturebeli doku-menti;

z) Sesafaseblad warmodgenili erTi gamoqveynebuli samecniero naSromi;

T) samecniero kvlevebis koncefcia.sakonkurso dokumentebis miReba

iwarmoebs 2015 wlis 12 oqtombridan 2015 wlis 26 oqtombris CaTvliT socialur da politikur mecnierebaTa fakulte-tis sakonkurso dokumentaciis mimReb aparatSi, Tbilisi i. WavWavaZis gamz. # 8 (VI korpusi) oTaxi # 203-a;

brZaneba gamoqveyndes gazeTSi `Tbi-lisis universiteti~;

brZanebis universitetis oficialur veb-gverdze ganTavseba daevalos sain-formacio teqnologiebis departaments;

daevalos kancelarias brZanebis dag-zavnis furcelSi miTiTebuli struqtu-ruli erTeulebisaTvis gadacema;

brZaneba ZalaSia xelmowerisTanave.

vladimer papavareqtori, profesori,

akademikosi

#157/01-01 11.09.2015

`umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis 22-e muxlis pirveli pun-qtis, 34-e muxlis pirveli da me-2 punqtis, 35-e muxlis me-2 punqtis, saqarTvelos ga-naTlebisa da mecnierebis ministris 2013 wlis 11 seqtembris #135/n brZanebiT damt-kicebuli ssip - ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis wesdebis me-14 muxlis pirveli punqtis, me-8 punqtis `a~, `b~ da `p~ qvepunqtebis, 28-e muxlis, 29-e muxlis me-2 punqtis, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis akademiuri sabWos 2014 wlis 22 dekembris #118 dadgenilebiT (damtkicebuli Tsu warmomadgenlobiTi sabWos oqmi #10 29.12.2014 w.) damtkicebuli ssip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademi-uri personalis samsaxurSi miRebisa da konkursis Catarebis erTiani wesis pirveli muxlis me-2 da me-3 punqtebis, me-2 muxlis meore punqtis, amave wesis me-3 muxlis, `ssip - ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis erTiani saStato ganrigis damtkicebis Sesaxeb“ ssip ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtorisa da administraciis xelmZRvanelis 2015 wlis 5 agvistos #27/04 erToblivi brZanebis da socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis dekanis Tamar dolbaias 2015 wlis 3 seqtembris #29079/02 werilis sa-fuZvelze,

Page 3: 30newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-11 (2182)-2015_web.pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis socialur da po-litikur mecnierebaTa

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

3

nato obolaZe

saswavlo wlis dawyebis aRsaniSnavi RonisZieba, ZiriTadad, saprote-sto SeZaxilebis fonze mimdina-

reobda: `sms.tsu.ge – adgilebi Sevsebu-lia~, `pirdapiri sabiujeto dafinanse-ba universitets~, `ara universitetis komercializacias~, `auditoriebSi ver vsunTqavT~, `mecniereba mkvdaria~ da a.S. SeZaxilebi ar wydeboda maSinac, ro-desac pirvelkurselebs saswavlo wlis dawyeba ganaTlebisa da mecnierebis mini-strma Tamar sanikiZem da Tbilisis merma daviT narmaniam miuloces. milocvebis paralelurad studentebis protests xelisuflebis orive warmomadgeneli ga-moexmaura.

`yvelas vulocav swavlis dawyebas. minda, warmateba vusurvo pirvelkur-selebs _ ,,pirvelklaselebs”, radgan maTTvis es yvelaferi gansakuTrebulad axalia. TiToeul Tqvengans vusurveb, rom es weli warmatebis, niWierebis, wi-gnierebis weli yofiliyos. dRes aris Zalian bevri saSualeba, rom sakuTari niWiereba gamoavlinoT. saswavlo wlis dawyebas vulocav profesor-maswavleb-lebsac. vusurveb, rom arsebuli pro-blemebi erToblivad movagvaroT. sko-lebSi garkveuli siaxleebi gvaqvs _ mas-wavlebelTa profesiuli ganviTarebisa da karieruli winsvlis sistemis amoq-medebas vgegmavT, aseve, umaRles saswav-leblebSic aris axali mimarTulebebi, ufaso programebi, sezonuri skolebi. mimaCnia, rom studentebma es Sansi maq-simalurad unda gamoiyenon. rac Seexeba studentebis protests, vfiqrob, rom saWiroa ufro qmediTi zomebis miReba, problemebis gadaWris gzebis moZieba da universitetTan erTad muSaoba. didi siamovnebiT yvelanairad mxarSi dagid-gebiT~, _ ganacxada ganaTlebisa da mec-nierebis ministrma Tamar sanikiZem.

`mniSvnelovani dRea, radgan axali saswavlo weli daiwyo. me tradiciulad movdivar Cems mSobliur universitetSi, raTa universitetelebs da yvela stu-dents mivuloco saswavlo wlis dawy-eba. es dRe gansakuTrebiT pirvelkur-selebisTvis aris mniSvnelovani, vinc cxovrebis axali etapi – umaRlesi ga-naTlebis miReba daiwyo. swored amazea damokidebuli maTi warmateba cxovreba-Si da maTi momavalic, did wilad, imazea damokidebuli, Tu ramdenad maqsimalu-rad waiReben universitetidan im kvali-fikaciasa da ganaTlebas, rasac maT Cveni Rirseuli pedagogebi awvdian. moiTxo-veT, oRond kanonierebis farglebSi~, _ mimarTa Tsu-is profesorma, Tbilisis merma daviT narmaniam studentebs.

RonisZiebaze Tsu-is reqtorma, aka-demikosma vladimer papavam ekonomikisa da biznesis fakultetis bakalavriatis me-7 semestris studenti venera cercva-Ze stipendiiT daajildova. stipendiati reqtoris xelfasidan erTi semestris ganmavlobaSi yovelTve 250 lars miiRebs.

RonisZiebaze gamovlindnen studen-tebis mier SerCeuli 2014-2015 saswavlo wlis saukeTeso pedagogebi, romelTac Sesabamisi sertifikatebi gadaecaT. aseve, dajildovdnen Tsu-is maRalrei-tinguli pirvelkurselebi specialuri saCuqrebiT. erTian erovnul gamocdaze zogad unarebSi yvelaze maRali qulis mqone, Tsu-Si san-diegos saxelmwifo universitetis sabakalavro programis students daviT soselias ki kompania `jino feredaisma~ yovelTviuri sti-pendia – 200 laris odenobiT dauniSna. ceremoniis dasasruls reqtorma sapro-testo aqciis monawile studentebs mi-marTa.

reqtori aqciis monawileebs

Sexvdaceremonialis dasrulebis Semdeg re-

qtori vladimer papava studentebTan Ca-vida da aqciis monawileebs mimarTa:

`wavikiTxe yvela moTxovna, rac aq dafiqsirda. maT Soris yvelaze mTavari

Tbilisis saxelmwifo universitetis da, zogadad, saqarTvelos umaRlesi saswav-leblebis sabaziso dafinansebasTan aris dakavSirebuli. es sityvebi dRes pirve-lad ar miTqvams. amis Sesaxeb vsaubrobdi jer kidev maSin, rodesac reqtorobis kandidati viyavi. aseve, Cven rogorc oficialuri weriliT, ise satelevizio, sagazeTo da sxvadasxva formiT vayenebT am sakiTxs da intensiurad vmuSaobT ga-naTlebisa da mecnierebis saministro-sTan erTad. am Sexvedris dawyebamde CemTan kabinetSi iyo ministris pirve-li moadgile da erT-erTi Tema, razec visaubreT, swored pirdapiri sabiujeto dafinanseba gaxldaT. Cveni xedva, rom sauniversiteto sistemis ganviTare-bisTvis pirdapiri sabiujeto dafinanse-ba aucilebelia, erTmaneTs emTxveva. am Temaze intensiurad imarTeba Sexvedre-

bi, araerTi weriliT mimimarTavs pre-mier-ministrisTvis. imeds maZleven, rom kanonSi aseTi Canaweri gaCndeba. am Sem-TxvevaSi Cveni pozicia erTgvaria, es sa-kiTxi aRelvebs mTlianad universitets - senats, akademiur sabWos, fakultetebs. rac Seexeba mecnierebas, ver dageTanxme-biT imaSi, rom universitetSi mecniere-ba mkvdaria. bevri ram gakeTda, Tumca sistema kidev dasaxvewia~, _ ganacxada Tsu-is reqtorma vladimer papavam.

reqtorTan pirispir saubrisas stu-dentebma ganavrces is problemebi, rac maTi sajaro protestis gamoxatvis sa-fuZveli gaxda. pirdapiri sabiujeto dafinansebis danergvis aucileblobis garda, saubari Seexeboda auditoriebis simcires, administraciis reformis sa-Wiroebas, swavlebis xarisxis gazrdasa da saswavlo literaturis Targmnis sa-kiTxebs.

`yvelaze mZafr problemad mimaCnia pirdapiri sabiujeto dafinansebis Tema. Tu gvinda, rom universitetSi situacia gaumjobesdes, maSin dafinansebis wesi unda Seicvalos. es sakiTxi reqtoris mxridanac araerTxel gaJRerebula, ma-gram ignorirebuli iyo. es moTxovna aris ganaTlebisa da mecnierebis samini-stros da, zogadad, xelisuflebis misa-marTiT. reqtors vTxovT, rom ufro me-tad kritikuli da momTxovni iyos. amis Semdeg ukve ganaTlebisa da mecnierebis saministrosTan gavmarTavT aqcias~, _ ganacxada Tsu-is studentma, senatis we-vrma irakli kurpaZem.

studentebma reqtors informacia Tsu-is cxeli xazis problemis Sesaxebac miawodes. maTi TqmiT, cxel xazs xSirad

aravin pasuxobs. aseve, isaubres biuro-kratiuli barierebis Sesaxeb, rasac Tsu-dan ama Tu im sabuTis gamoTxovnisas awy-debian. vladimer papava axalgazrdebs problemis mogvarebas dahpirda da Se-sTavaza specialur jgufSi CarTva, ro-melic Tsu-Si `erTi fanjris~ principiT muSaobis danergvisTvis Seiqmna.

saprotesto aqciis monawile studen-tebma reqtorisgan TanamSromlobis Se-saxeb winadadeba miiRes, rasac daTanxmd-

nen da imedi gamoTqves, rom maT moZraobas reqtori, profesor-maswavleblebi da sxva studentebic Seu-erTdebian.

`reqtorma gviTxra, rom pirdapiri sabiujeto we-siT dafinansebis moTxovnas uerTdeba. imedia, rom am brZolaSi erTad viqnebiT. man miiRo is SeniSvnebi, rac Cven gvqonda da mzad varT, rom CaverToT `erTi fan-jris principis~ SemuSave-bis procesSi. dRevandeli

aqciis mizani arsebuli problemebis sazogadoebisTvis Sexseneba gaxldaT. es ar iyo erTdRiani moZraoba. Cven vgegmavT ganaTlebis sferoSi arsebul problemebze muSaobis gagrZelebas~, _ aRniSna socialur da politikur mecnie-rebaTa fakultetis studentma giorgi arobeliZem.

aqciis monawileTa

morigi Sexvedra ukve 24 seqtembers aqciis monawi-

le studentebma Tsu-is saaqto darba-zis foieSi Sexvedra gamarTes. rogorc erT-erTma organizatorma giorgi aro-beliZem ganacxada, maT daiwyes disku-siebis cikli, romelic kviraSi erTxel gaimarTeba. Sexvedrebze rogorc Tbi-lisis saxelmwifo universitetSi, aseve, zogadad, ganaTlebis sferoSi arsebuli problemebi ganixileba.

`Cven vapirebT im problemebze msje-lobas, romelic Tbilisis saxelmwifo universitetSia. visaubrebT pirdapiri sabiujeto dafinansebis aucileblo-baze, biurokratiul barierebze. vfi-qrobT, rom Tu administraciis problema ar mogvarda, pirdapiri sabiujeto dafi-nansebis miRebas azri ar aqvs, radgan ad-ministracia kvlav aseTi ,,gaberili” da biurokratiuli aRar unda iyos. gvinda, rac SeiZleba meti studenti CavrToT am moZraobaSi, raTa studentebis saxe-liT saubari SevZloT~, _ ganacxada so-cialur da politikur mecnierebaTa fa-kultetis studentma naTia qarCilaZem.

saprotesto moZraobis wevrebi, ase-ve, gegmaven studentebis socialuri problemebis, statusSeCerebuli stu-dentebis, axalgazrdebis dasaqmebisa da sacxovreblis sakiTxebis aqtualiza-cias.

axali saswavlo wlis dawyebis ceremonia da aqcia paralelur reJimSi

Cveni xedva, rom sauniversiteto si-stemis ganviTarebisTvis pirdapiri sabiujeto dafinanseba aucilebe-lia, erTmaneTs emTxveva. am Temaze intensiurad imarTeba Sexvedrebi, araerTi weriliT mimimarTavs pre-mier-ministrisTvis. imeds maZleven, rom kanonSi aseTi Canaweri gaCndeba.

Page 4: 30newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-11 (2182)-2015_web.pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis socialur da po-litikur mecnierebaTa

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

4siaxle, iniciativa, problema

Tsu-is fakultetebzeTamar dadiani

davaarsebT saerTaSoriso samecniero referirebad eleqtronul Jurnals

Tamar dolbaia, socialur da politikur mecniereba-Ta fakultetis dekani:

_ fakultetze mimdinare wlis ian-vridan dRemde mravali siaxle dainerga da saswavlo-samecniero saqmianobis mar-egulirebeli normebi Seiqmna.

fakultetis sabWoze davamtkiceT samagistro naSromis Sefasebisa da dac-vis erTiani wesi, sabakalavro naSromis momzadebisa da dacvis, studentTa da-finansebis wesi. SevitaneT cvlilebebi fakultetis doqtoranturisa da sadi-sertacio sabWos debulebaSi, romlis erTerT mniSvnelovan cvlilebad do-qtorantTaTvis, disertaciis dacvamde, 2 samecniero statiis dabeWdvis moTxov-na mesaxeba.

rogorc TqvenTvis cnobilia, safa-kulteto miznobrivi samecniero-kvle-viTi programis farglebSi 6 proeqti xorcieldeba, romelSic CarTulia 25 profesori da swavlebis samive safexu-ris 45 studenti. proeqtebis I etapis an-gariSebi ukve warmodgenilia, xorciel-deba II etapi da 15 dekembramde eqvsive proeqtis prezentacia gaimarTeba.

mniSvnelovania, rom fakultetis sabWoze davamtkiceT studentTa safa-kulteto samecniero konferenciebis Catarebis wesi, romlis mixedviT, gaz-afxulis semestrSi fakultetis samma mimarTulebam studenturi konferencia Caatara. am semestrSi igegmeba politi-kis mecnierebis mimarTulebis studen-turi konferencia da oqtombris pirvel ricxvebSi gamocxaddeba statiebis mi-Reba safakulteto konferenciisTvis, romelic dekemberSi gaimarTeba. Aaqve minda aRvniSno, rom ivnisSi 1doiCe vele akademiasTan” erTad studenturi kon-ferencia gaimarTeba. 22 oqtombers, isev am organizaciasTan TanamSromlobiT, Jurnalistikisa da maskomunikaciis mi-marTuleba studentur konferencias Caatarebs. safakulteto konferenciebi ki swavlebis orive semestrSi gvaqvs da-gegmili.

pirvelad, fakultetis istoriaSi, davaarseT saerTaSoriso samecniero re-ferirebadi studenturi eleqtronuli Jurnali `axalgazrda mkvlevarTa KJur-nali”, romlis pirveli nomris prezenta-cia 14 ivliss gaimarTa. meore nomrisT-vis, romelic ianvris dasawyisSi gamova, statiebis miReba ukve gamovacxadeT.

mesame welia fakulteti Cemi da revaz jorbenaZis xelmZRvanelobiT, atarebs saerTaSoriso samecniero konferencias: `sivrce, sazogadoeba, politika”. kon-ferencia friad warmomadgenlobiTia, masSi yovelwliurad monawileoben uc-xoeli stumrebi da momxseneblebi. Aam saswavlo wels, rigiT IV konferencia Catardeba. aRsaniSnavia isic, rom kon-ferenciaze warmodgenili naSromebis

krebulis 2 nomeri ukve gamovida. wels mesame nomris gamocema igegmeba.

pirvelad fakultetis istoriaSi, davaarsebT saerTaSoriso samecniero referirebad eleqtronul Jurnals profesorTaTvis da mkvlevarTaTvis. oqtombris pirvel ricxvebSi statie-bis miRebas gamovacxadebT da dekember-Si ukve Jurnalis pirveli nomris pre-zentacia gveqneba.

aqve minda aRvniSno, rom cvlilebe-bia gansaxorcielebeli xarisxis uzrun-velyofisa da kurikulumis gasaviTareb-lad, risTvisac fakultetis profesura dauzareblad Sromobs. Seiqmneba axali saswavlo kursebi, romlebic zogier-Ti mimarTulebis saswavlo programas daemateba da amiT studentebs ufro meti sagnis arCevis SesaZlebloba miecemaT.

rac Seexeba fakultetis infrastru-qturas, auditoriebis naklebobas gan-vicdiT. SesaZleblobis farglebSi gvin-da, gavafarTovoT da ganvaviTaroT in-frastruqtura da gavaumjobesoT stu-dentTa momsaxurebis xarisxi.

wels pirvelad gamoica studentTa samecniero SromaTa krebuli

Teimuraz beriZe, E Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakul-tetis dekani, profesori:

_ 2015-2016 saswavlo wels ekonomi-kisa da biznesis fakulteti ganaxlebu-li gegmiT xvdeba. gatardeba cvlilebebi fakultetis struqturul optimizacia-sTan dakavSirebiT, aseve, saswavlo da samecniero mimarTulebiT. vemzadebiT axali programuli akreditaciisTvis, aqtiurad vmuSaobT saswavlo programe-bis srulyofisa da swavlebis xarisxis Tvisebrivi gaumjobesebisTvis. ganvixi-lavT axali profesiuli programebis akreditacias.

swavlebis xarisxis amaRlebis miz-niT, vgegmavT gavafarTovoT muSaoba ucxo enaze gamocemuli saxelmZRvane-loebis Targmnis mimarTulebiT da maTi saswavlo procesSi CarTva movaxdinoT. gaizrdeba studentebis saswavlo li-teraturiT uzrunvelyofa. dagegmilia sabiblioTeko fondis ganaxleba da uz-runvelyofa rogorc beWduri, aseve, eleqtronuli saxelmZRvaneloebiT.

saswavlo da profesiuli praqtikebis xarisxianad Catarebis mizniT, fakulte-ti gaafarToebs obieqtebis moZiebas da maTTan xelSekrulebebis gaformebas. studentTa saswavlo praqtikebi siste-muri xasiaTis gaxdeba.

ekonomikisa da biznesis fakulteti did yuradRebas aqcevs samecniero saq-mianobis gaaqtiurebas. am mimarTulebiT muSaoba ufro efeqtiani da koordinire-buli unda gaxdes. wels pirvelad gamoi-ca studentTa samecniero SromaTa kre-buli, romelic studentebSi rogorc sa-mecniero muSaobis motivacias gazrdis, aseve, xels Seuwyobs kvleviTi unarebis gamomuSavebas. dagegmilia samecniero-kvleviTi saqmianobis gafarToeba, ker-Zod, dafinansebis gazrda samecniero-

kvleviTi proeqtebisTvis. aqtiurad vimuSavebT ucxouri da erovnuli gran-tebis mozidvis TvalsazrisiTac. amaRl-deba sadisertacio sabWos roli samec-niero naSromebis SefasebebSi.

mimdinare saswavlo wels Tsu-is admi-nistraciam maRliv korpusSi saremonto-samSeneblo samuSaoebi ganaxorciela: garemontda auditoriebis nawili, moxda maTi materialur-teqnikuri aRWurva, Tumca, am mimarTulebiT problemebi kv-lav aris da maTi mowesrigeba mimdinare saswavlo wlisTvisaa dagegmili.

fakultetisTvis kvlav prioritetu-li rCeba msoflios wamyvan universite-tebTan kavSirebis damyareba da gaRrma-veba, aseve, ucxoeli leqtorebis mowveva saleqcio kursebis wasakiTxad. dagegmi-lia saerTaSoriso gacvliT programebSi studentTa CarTulobis gazrda, saer-TaSoriso konferenciebSi studentebisa da akademiuri personalisTvis finansu-ri xelSewyoba.

`sajaro mmarTvelobis~ samagistro programam saerTaSoriso akreditacia moipova

irakli burduli, Tsu-is iuridiuli fakultetis dekani:

2015–2016 saswavlo wlisTvis Tsu-is iuridiuli fakultetis mTavari siax-lea, rom `sajaro mmarTvelobis” sama-gistro programam saerTaSoriso akre-ditacia moipova. programa 2009 wlidan Spaieris administraciul mecnierebaTa universitetTan (germania) erTad xor-cieldeba da am drois ganmavlobaSi man bevr mniSvnelovan warmatebas miaRwia. saerTaSoriso akreditaciis miReba fa-kultets sxva programebTan dakavSire-buli samomavlo gegmebis ukeT Sesrule-baSi daexmareba.

amasTan erTad, aRsaniSnavia, rom wels, iuridiul fakultetze, abituri-entTa yvelaze maRali konkursi dafiq-sirda. Cvenma fakultetma miiRo pirvel-kurselTa iseTi nakadi, romelic konku-rentunarianobiT yvela sxva danarCens aRemateba. es fakultetisTvis namdvi-lad didi sixarulis sababia!

aseve, siaxles warmoadgens, rom iuridiuli fakultetis akademiuri personalis mniSvnelovani nawili Car-Tulia Tsu-is farglebSive wamowyebul samecniero-kvleviT iniciativebsa da proeqtebSi, rac Zalian male uaRresad saWiro saswavlo da samecniero produq-ciis SeqmnaSi aisaxeba.

rac Seexeba problemebs, vfiqrob, fa-kultets gadasaWreli aqvs zogierTi in-frastruqturuli sakiTxi, romelic da-kavSirebulia saleqcio auditoriebis, biblioTekisa Tu sxva damxmare sivrcee-bis tevadobasa da keTilmowyobasTan. Sesabamisad, uaxloes periodSi mogvi-wevs garkveuli RonisZiebebis gatareba, raTa studentebsa da profesorebs kom-fortuli samuSao garemo SevuqmnaT.

humanitaruli mecnierebebi-sadmi interesi saqarTveloSi kvlav didia

darejan TvalTvaZe,Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fa-kultetis dekani:

_ yoveli axali saswavlo weli gansx-vavdeba wina saswavlo wlebisgan da hgavs kidec maT _ hgavs im sazeimo ganwyobiT, romelic erTnairad moicavs rogorc studentebs, aseve, profesurasac; hgavs saxegabrwyinebuli pirvelkurselebiT. Tumca zeimi male mTavrdeba da iwyeba yoveldRiuri Sroma im saswavlo da sa-mecniero miznebis misaRwevad, rac fa-kultets aqvs dasaxuli.

humanitarul mecnierebaTa fakulte-ti welsac Tavis ZiriTad miznad isaxavs, erTi mxriv, aqtiurad aiTvisos dasavlu-ri samecniero da akademiuri gamocdi-leba da, meore mxriv, SeinarCunos da ikvlios Cveni unikaluri faseulobebi, tradiciebi, kultura; misces Tavis stu-dentebs axali codna da gamocdileba, rac maT xels Seuwyobs _ iqcnen damou-kidebel adamianebad da sazogadoebaSi daimkvidron Tavi, rogorc maRalkvali-ficiurma profesionalebma. Cvens tra-diciul amocanad rCeba kvlav swavle-bisa da samecniero kvlevebis xarisxis amaRleba, materialur-teqnikuri bazis gaumjobeseba.

saidumlo ar aris, rom xSirad um-niSvnelovanesi samecniero Sedegebis miRweva axalgazrdul asakSi xdeba, ami-tom fakulteti cdilobs xeli Seuwyos (rogorc finansurad, aseve samecniero TvalsazrisiT) Cvens doqtorantebsa da postdoqtorantebs. am TvalsazrisiT, gansakuTrebiT gamovyof gasul saswav-lo wels dawyebul sauniversiteto miz-nobriv samecniero-kvleviT programas, romelic dekemberSi dasruldeba. Aam programam saSualeba mogvca Cveni stu-dentebi samecniero kvlevebSi ufro aqtiurad Cagveba. 2015 wlis miznobrivi kvlevis sauniversiteto grantis farg-lebSi, humanitarul mecnierebaTa fa-kultetze 20 proeqti dafinansda da 69 studenti dasaqmda.

axalma saswavlo welma erTxel kidev daadastura, rom humanitaruli mec-nierebebisadmi interesi saqarTveloSi kvlav didia da Cveni universiteti, am TvalsazrisiT, M qveynis masStabiT, kv-lav lideria. Tsu-is humanitarul mec-nierebaTa fakultetis 29 sabakalavro programaze swavlis survili 9671 abitu-rientma gamoTqva, 400 studenti saxelm-wifos mier srulad dafinansebul pro-gramaze iswavlis. damTavrda miReba sa-magistro da sadoqtoro programebzec. 25 samagistro programaze 196 studenti Cairicxa, 10 sadoqtoro programaze ki wels 76 doqtoranti daiwyebs swavlas.

fakultetze momzadda da axla gadis akreditaciis procedurebs skandina-vistikis samagistro programa (xelmZ-Rvaneli profesori kaxa loria), wels pirvelad miviReT studentebi arqeolo-gia-paleoanTropologiis sadoqtoro

me-5 gverdze

Page 5: 30newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-11 (2182)-2015_web.pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis socialur da po-litikur mecnierebaTa

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

5

programaze (xelmZRvanelebi: profeso-rebi: vaxtang liCeli da saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr-korespondenti daviT lorTqifaniZe), romelmac SarSan gaiara akreditacia.

mogexsenebaT, zafxuli ar aris uni-versitetisaTvis „dasvenebis“ dro. igi Cveni fakultetis mravalma student-ma da profesorma saswavlo-samecnie-ro eqspediciaSi gaatara, rac metad mniSvnelovani aqtivobaa fakultetis saswavlo da samecniero cxovrebaSi. gansakuTrebiT gagvaxara Cveni arqeo-logebis aRmoCenebma grakliani gorisa da svaneTis eqspediciebSi, romlebSic studentebic monawileobdnen. vfiqrob, fakultetis administracia zafxulSi kargad moemzada momavali warmatebuli wlis dasagegmad da dasaxuli miznebis gansaxorcieleblad. seqtembris dasawy-isidan fakultetze ukve Catarda ram-denime mniSvnelovani samecniero konfe-rencia, oqtomber-noemberSi dagegmilia saerTaSoriso samecniero forumebis gamarTvac, romelSic profesorebTan erTad monawileobis saSualeba axal-gazrda mecnierebsac eqnebaT.

visargebleb SemTxveviT da Tqveni gazeTis saSualebiT yvela universi-tetels, gansakuTrebiT ki pirvelkur-selebs mivulocav axali saswavlo wlis dawyebas da vusurveb maqsimalurad gamoeyenebinoT Tsu-is SesaZleblobebi TavianTi profesiuli zrdisa da pirov-nuli srulyofisaTvis.

san diegos saxelmwifo universitetTan TanamSromloba bevr sikeTes moutans fakultets

ramaz boWoriSvili, Tsu-is zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis dekani:

_ Tsu-is zust da sabunebismety-velo mecnierebaTa fakulteti yovel-wliurad zrdis erovnul gamocdebze minimaluri kompetenciis zRvars da

moxaruli varT, rom am midgomam welsac gaamarTla _ fakultetze axlad Caric-xuli studentebis saxiT kargi Sevsebaa. wels pirvelad miviReT studentebi san diegos saxelmwifo universitetis sam inglisurenovan programaze - qimia, ele-qtruli da kompiuteruli inJineria. aRsaniSnavia, rom amerikel kolegebTan erTad, saswavlo procesSi monawileobas Cveni universitetis akademiuri perso-nalic miiRebs. aTaswleulis gamowvevis fondis mier dafinansebuli proeqtiT daiwyo fakultetis infrastruqturis mowesrigeba amerikuli standartebis Sesabamisad da es procesi ramdenime weli gagrZeldeba. am proeqtis farglebSi san diegos saxelmwifo universitetTan Ta-namSromloba bevr sikeTes moutans fa-kultets, rac wlebis ganmavlobaSi kidev ufro TvalsaCino gaxdeba.

fakultetma axali saswavlo wlisT-vis principuli gadawyvetileba miiRo _ qarTulenovani saswavlo kursebis pa-ralelurad, studentebs inglisureno-vani kursebi SesTavazos. winaswari ga-nacxadi, daaxloebiT, 150 inglisureno-van kursze miviReT da imedi gvaqvs, rom am kursebis umravlesobas, studentebs ukve gazafxulis semestridan SevTava-zebT. cxadia, aseTi raodenobis ingli-surenovani saswavlo kursebis arseboba saSualebas mogvcems, Cvens programeb-ze ucxoeli studentebi movizidoT da amavdroulad gavzardoT Cveni studen-tebis monawileoba partnior universi-tetebTan gacvliT programebSi.

gasul saswavlo wels fakultetis saganmanaTleblo programebze wina-pirobebis dazustebam mniSvnelovani roli iTamaSa am programebze Sesabamisi kompetenciis mqone studentebis miRebis

saqmeSi. Tumca kvlav rCeba xarvezebi da yvela problema winapirobebis dare-gulirebis gziT ver gadaiWreba. maga-liTad, fakultetis specifikidan gamom-dinare, mniSvnelovnad migvaCnia doqto-ranturis minimaluri standartis ise modificireba, rom am programebze uc-xoeli studentebis miRebis saSualeba gvqondes. vfiqrobT, am mxriv, gasaumjo-besebelia saswavlo programebi da imedi gvaqvs, rom es problema axal saswavlo wels mogvardeba.

wels ganxorcieldeba me-3 korpusis saremonto samuSaoebi

Tamar gagoSiZe, Tsu-is fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakultetis dekanis mo-valeobis Semsrulebeli:

_ Tsu-is fsiqologiisa da ganaTle-

bis mecnierebaTa fakulteti, rogorc damoukidebeli sauniversiteto erT-euli, pirvelad xvdeba 2015-2016 saswav-lo wels. axali saswavlo wlis dawyeba CvenTvis gansakuTrebuli dResaswaulia, radgan wels pirvelad miviReT studen-tebi axali fakultetis sabakalavro, samagistro da sadoqtoro programaze. sasixaruloa, rom axali fakultetis mimarT sazogadoebis mxridan didi inte-resi iyo. fakultetis sabakalavro pro-grama, abiturientTa konkursis mixed-viT, sasurveli specialobebis pirvel xuTeulSi moxvda. wels, 145 studenti fsiqologiis sabakalavro programaze miviReT, 25 studenti - dawyebiTi ganaT-lebis sabakalavro programaze da aseve 33 studenti - multilingvuri ganaT-lebis sabakalavro programaze. Zalian didi konkursi iyo fakultetis samagi-stro da sadoqtoro programebzec, ro-gorc fsiqologiis, ise ganaTlebis mec-nierebaTa mimarTulebiT. fsiqologiis 6 samagistro programis 74 adgilze 222 msurveli gaxldaT, xolo ganaTlebis mecnierebaTa 2 samagistro programis 20 adgilze - 96 msurveli. axali fakul-tetis programebiT aseTi daintereseba marTlac Zalian mniSvnelovania Cveni momavali ganviTarebisTvis.

aseve sasixaruloa Cveni fakultetis

pirveli, 2014-2015 wlis sabakalavro gamoSveba. profesorebisa da studente-bisTvis es dRe namdvilad sazeimo iyo. fakultetze dawesda pirvelkursele-bis miRebisa da warCinebuli diplomebis mqone bakalavrebis gacilebis sazeimo rituali.

bunebrivia, axal fakultets nor-maluri saswavlo garemo esaWiroeba. wels Tsu-is administraciis mxarda-WeriT, ganxorcieldeba fakultetis Senobis, me-3 korpusis saremonto samu-Saoebi, rac Cvens fakultets sazogadoe-bisaTvis kidev ufro mimzidvels gaxdis. dagegmilia saswavlo da kvleviTi la-boratoriebis Seqmna da aRWurva, ufro komfortuli samuSao garemos mowyoba rogorc profesorebisaTvis ise studen-tebisTvis.

axal fakultetze aqtiurad vmu-SaobT axali saswavlo literaturis Seqmnis mimarTulebiT, rac gansakuTre-biT prioritetulia CvenTvis. pirvelad gaixsna sadoqtoro programa „gamoyene-biTi socialuri fsiqologia“, Seiqmna da xarisxis marTvis samsaxurs akredita-ciisaTvis gadaeca axali sadoqtoro programa _ „ganaTlebis fsiqologia“. fakulteti axali modulis SemuSavebas gegmavs specialuri ganaTlebis sfero-Si.

aRsaniSnavia isic, rom fakultetis saswavlo-samecniero institutebma aqtiuri monawileoba miiRes samecniero sagranto konkursSi. Ffakultetze, am konkursis farglebSi, 4 proeqti dafin-ansda, rac Zalian mniSvnelovania profe-sorebisa da, gansakuTrebiT, doqtoran-tebisTvis.

siaxle, iniciativa, problemaTsu-is fakultetebze

meoTxe gverdidan

gvesaubreba Tsu-is medicinis fakultetis dekani aleqsandre ciskariZe

_ Cven daviwyeT muSaoba interdisci-plinur samagistro programaze – samedi-cino fizika, romelic Zalian saintere-so da Tanamedrove bazris moTxovnebzea orientirebuli. es programa momavali saswavlo wlidan amoqmeddeba da zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fa-kultetTan erTad ganvaxorcielebT. igi ar aris standartuli programa, is evropuli da amerikuli Tanamedrove ku-

rikulumis mixedviT keTdeba. programis ganxorcielebaSi aqtiur monawileobas miiRebs klinikuri medicinis instituti, romelsac akademikosi fridon Todua xelmZRvanelobs. es iqneba mniSvnelovani win gadadgmuli nabiji, radgan, mogexse-nebaT, rom Tanamedrove teqnologiuri da diagnostikuri teqnologiebi mecnie-rebis ganviTarebis uaxles etapebs efuZ-neba. gansakuTrebiT es exeba onkolo-giuri daavadebebis diagnostika-mkur-nalobas. fizikis, aseve garkveuli meqa-nizmebis codna da Semdeg amis klinikuri aplikacia Zalian mniSvnelovania, rom

Sesabamisi donis specialistebi momz-addnen. isini saqarTvelos samedicino sivrceSi imuSaveben. dRes am mxriv didi deficitia. swored amitom gadavwyviteT am samagistro programis Seqmna. male es programa erT-erTi yvelaze popularu-li da moTxovnadi iqneba.

male Cven gveqneba

samedicino fakultetis kampusi

_ rogorc iciT klinikis Senoba ukve

gadmocemulia, Cven mudmivad viRebT daxmarebas amerikis da evropis part-niori klinikebidan. sakmao raodenobis aparaturaa gadmocemuli saqarTvelos eqimTa asociaciis daxmarebiT. es ukve myari safuZvelia, rom sauniversite-to klinika Tanamedrove moTxovnebis Sesabamisad aRvWurvoT. aseve viwyebT morfologiis institutis Senobis re-konstruqcias. male sruliad axali saxe miecema da Cven gveqneba samedicino fa-kultetis kampusi. yvelanairi piroba iqneba Seqmnili, rom studentebma iswav-lon, ikvlion da praqtikuli unar-Cveve-bic gamoimuSavon. es proeqti mimdinare saswavlo wels ganxorcieldeba.

aWaris sam klinikasTan xelSekrulebis gaformeba

igegmeba

_ Cvens fakultetze me-3-4 kursi-dan wlidan studentebi mxolod kli-nikur bazaze swavloben. nawildebian klinikebSi, sadac saSualeba aqvT naxon da gasinjon pacientebi, swavloben same-dicino istoriis da samedicino doku-mentaciis Sevsebas. faqtobrivad, maRal kursebze ukve saSegirdo swavlebaa. gamocdili eqimebis meTvalyureobis qveS euflebian Tavis profesias.

baTumSi gaixsna Turquli sakmaod warmatebuli samedicino institutis filiali, romelsac sakuTari pata-ra hospitalic eqneba (patara, Tumca maRalteqnologiuri). maTTan vgegmavT xelSekrulebis gaformebas. studen-tebi, visac survili eqneba, iq gaivlian praqtikas. aseve is studentebi, romle-bic warmoSobiT aWaridan arian, SeZle-ben zafxulis ganmavlobaSic staJirebis gavlas. xelSekruleba amJamad momzade-bis procesSia.

moamzada nato obolaZem

axali interdisciplinuri samagistro programa _ samedicino fizika _ male amoqmeddeba

Tsu-is medicinis fakulteti da zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti axali

samagistro programis Seqmnaze muSao-ben. samedicino fizikaSi interdiscip-linuri programis amoqmedeba momavali saswavlo wlidan igegmeba. medicinis fakultetis dekanis aleqsandre cis-kariZis informaciiT, amis Sedegad Tbilisis saxelmwifo universitetSi momzaddebian maRalkvalificiuri specialistebi, romlebze moTxovnac dasaqmebis bazarze ukve Zalian didia.

Page 6: 30newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-11 (2182)-2015_web.pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis socialur da po-litikur mecnierebaTa

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

6

Tanamedrove samyaro globalur principebze SeTanxmebas moiT-xovs. erT-erTi aseTi princi-

pia saerTaSoriso organizaciebis mier aRiarebuli meTodologiis gamoyeneba sxvadasxva sferoSi Seqmnili mdgomareo-bis Sesafaseblad. am meTodologiebiT izomeba calkeuli saxelmwifoebisa da mTlianad planetis ekologiuri, so-cialur-politikuri, ekonomikuri md-gomareoba da ganviTarebis done. meore mxriv, saerTaSorisod aRiarebuli maCve-neblebi da maTi sandooba dRevandelobis erT-erTi mwvave problemaa, radgan zog-jer monacemebis realobasTan misadageba ver xerxdeba. savaraudod, amis mizezi isicaa, rom globaluri masStabebis gasa-zomi parametrebis SemuSaveba SedarebiT axali mimarTulebaa mecnierebaSi da, bu-nebrivia, daxvewasac iTxovs.

2007-2008 wlebis msoflio finansuri krizisis Semdgomma periodma ekonomi-stebisTvis bevri axali kiTxva gaaCina, maT Sorisaa is, Tu ramdenad marTebulia qveynebis ekonomikuri zrdis tempis Se-faseba dRes miRebuli meTodologiiT.

`ekonomistebma viciT, rom ekonomi-kuri zrdis gazomva Tanamedroveobis erT-erTi yvelaze mwvave problemaa da igi gansakuTrebiT maSin iCens Tavs, ro-desac ori qveynis ekonomikas vadarebT erTmaneTs”, _ aRniSna universitetis reqtorma, akademikosma vladimer papa-vam 11 seqtembers gamarTul seminarze (“politekonomiuri saubrebi lado pa-pavasTan”), romelzec man universitetis ekonomistTa sazogadoebas sakuTari sa-mecniero moxseneba warudgina aRniSnuli problemis Sesaxeb da qveynebis ekonomi-kebis zrdis Sesadareblad auditorias gansxvavebuli meTodologia SesTavaza.

11 seqtemberi, garda imisa rom glo-baluri mniSvnelobis katastrofis Tar-iRia, amjerad imiT iyo aRsaniSnavi, rom seqtembris meore paraskevs daemTxva, rodesac saqarTveloSi ekonomistis dRe aRiniSneba. ekonomistebs gansakuTre-buli Tvla uyvarT da, albaT, amitomac, ekonomistis dRe, konkretuli TariRis

nacvlad, seqtembris meore paraskevia. 97 wlis win, 1918 wels, swored seqtembris meore paraskevs gamoica pirveli qarTuli samecniero-ekonomikuri Jurnali `ekono-misti”, romelic, amave dros, saqarTvelos pirveli respublikis pirveli perioduli gamocemac iyo. mogvianebiT, ukve xelaxla damoukidebloba aRdgenil saqarTvelo-Si, rodesac vladimer papava ekonomikis ministris Tanamdebobas ikavebda, saqarT-velos prezidentma es dRe oficialur TariRad daadgina, Tumca, mas Semdeg kidev Seicvalnen mTavrobebi da TariRi ofi-cialurad, jerjerobiT, aRar aRiniSneba. tradiciis aRdgenas axla universitetSi cdiloben da ukve meore welia e.w. tra-diciuli seminarebi swored ekonomistis dRiT ixsneba. Cveni realobidan gamomdi-nare ki es yvelaferi mxolod tradicia veRar iqneba, radgan, erovnuli valutis mdgomareobis gamo, ekonomikuri Temebi, aqtualobiT, politikur Temebs sjabnis.

11 seqtembers warmodgenili moxsene-ba qveynebis ekonomikuri zrdis Sefase-bis axal meTodologias da globaluri ekonomikis gazomvis problemebs exeboda. saqarTvelos ekonomika ukve didi xania globaluri ekonomikis nawilia, amdenad es Tema CvenTvisac sayuradReboa. amave moxsenebiT gamosvlas vladimer papava specialuri grantis farglebSi oqtom-berSi bostonSi gamarTul saerTaSoriso konferenciaze gegmavs, sadac msoflio ekonomikis sakiTxebze imsjeleben.

`ra maCvenebliT unda Sefasdes qveyne-bis ekonomikuri ganviTarebis done, Tuki gvinda, rom realuri suraTi miviRoT?” – aseTia SekiTxva, romelzec vladimer pa-pavas mier Catarebul kvlevas unda gaeca pasuxi.

Znelia ar daeTanxmo vladimer papavas imaSi, rom dRes msoflio bankis monaceme-bi, romlebic qveynebis ekonomikur zrdas uCveneben, realuri ekonomikuri zrdis suraTs ar iZleva: dReisTvis miRebuli oficialuri monacemebiT, ekonomikuri zrdiT postkrizisuli msoflios lideri CineTia (2013 wels 7.7%), II da III adgilebs ki indonezia da indoeTi inawileben.D didi

oceulis qveynebis `maCanCalebi” ekonomi-kuri zrdis mixedviT iaponia da italiaa, zrdis aseve dabali tempebia amerikis SeerTebul StatebSi (2013 wels 2.5%), av-straliaSi, britaneTsa da safrangeTSi.

ekonomistebisTvis cnobilia, ras SeiZleba niSnavdes aRniSnuli maCveneb-lebi da isic, rom rac ufro ganuviTa-rebelia qveynis ekonomika, miT ufro advilia ekonomikuri zrdis maRali maCveneblis miRweva: Tuki saxelmwifo awarmoebda 1 traqtors da momdevno wels oris warmoeba SeZlo, am saxelm-wifos ekonomikuri zrda 100 procenti iqneba, magram Tuki saxelmwifo awarmoe-bda 100 traqtors da momdevno wels mxo-lod 102 awarmova, zrdac, Sesabamisad, 2 procenti iqneba. am martivi ariTmetikis ukan rTuli ekonomika da mkveTri zrdis efeqti dgas, romelic ganpirobebulia kapitalis klebad ukugebaze. rogorc momxsenebelma aRniSna: `am faqtoris gamo im qveynebSi, sadac ekonomikis ganviTare-bis done maRalia, bevrad ufro rTulia maRali zrdis tempis SenarCuneba, vid-re iq, sadac ekonomikis zrda SedarebiT dabalia. es problema dRemde ar aris ga-dawyvetili ekonomikur literaturaSi, amis Sedegi ki gavrcelebuli mosazrebaa imis Sesaxeb, rom CineTis ekonomika ufro didia, vidre SeerTebuli Statebisa. realoba ki sul piriqiTaa. absolutur maCvenebelSi CineTis ekonomika ufro di-dia, magram ra resursiT iqmneba Cinuri simdidre da rogoria mosaxleobis erT sulze mTliani Siga produqtis wili? aq CineTi ukve aSkarad CamorCeba SeerTe-bul Statebs: msoflio bankis monaceme-biT, amerikis SeerTebul StatebSi mosax-leobis erT sulze 2013 wels modioda 53 042 dolari, CineTSi 6 807 dolari, kidev ufro naklebia maCvenebeli indoneziis, Tu indoeTis SemTxvevaSi. daaxloebiT igive paradoqsTan gvaqvs saqme ekonomi-kuri zrdis SemTxvevaSic. Sesabamisad, kvlevis amocana iyo realuri zrdis gasa-zomad gamoricxuli yofiliyo mkveTri zrdis efeqti, rac met-naklebad SesaZ-lebels gaxdis obieqtur gazomvas”, _

aRniSna moxsenebis avtorma.problemis gadasaWrelad vladimer

papava proporciuli gadafarvis hipote-zas gvTavazobs, romlis koeficientebi Semdegia: Sesadarebeli ori qveynis eko-nomikuri ganviTarebis donis maCveneble-bi unda gavyoT erTmaneTze. Sesadarebel qveyanad amjerad aRebulia avstralia, radgan mosaxleobis erT sulze mTliani Siga produqtis mixedviT igi 2013 wlis lideri qveyanaa. SemoTavazebuli meTo-diT viRebT ukve ekonomikis zrdis tem-pis koreqtirebul suraTs da Tu manam-de CineTis ekonomikuri zrda iyo 7,7%, axali gaTvliT CineTis ekonomikis zrda avstraliasTan SedarebiT 2012-13 wlebSi iyo 1%-ze naklebi (kerZod, 0,78%).

am principiT koreqtirebuli eko-nomikuri zrdis tempiT qveynebis rei-tingebi Semdegnairad ganlagdeba: Tu avstralia 2013 wlebSi iyo me-8 adgilze didi oceulis qveynebs Soris, axla igi pirveli gaxda reitingSi; kanadam me-11 adgilidan 3-4 adgilze gadainacvla, aSS-m me-10 adgilidan me-2 adgilze. sa-magierod indonezia aRmoCnda ara meore, aramed 12-13 adgilze, indoeTma ki rigiT me-3 mzardi ekonomikidan me-17-18 adgil-ze gadainacvla. vladimer papavas TqmiT, aRniSnuli parametrebiT gazomva swori aRmoCnda invariantulobis Teoremis mixedviTac, romlis drosac Seicvala Se-sadarebeli qveyana, magram ar Secvlila Sedegebi. aRsaniSnavia isic, rom mkveTri zrdis efeqtis gamoricxvis meTodika SesaZlebelia gamoviyenoT ara mxolod didi oceulis, aramed msoflios sxva qveynebis ekonomikaTa Sesadarebladac.

gaiTvaliswinebs Tu ara saerTaSori-so ekonomikuri sazogadoeba vladimer papavas mier SeTavazebul xedvas, amas axlo momavali gviCvenebs, Tumca, Znelia ar daeTanxmo moxsenebis avtors imaSi, rom ase gazomili ekonomikuri zrda ga-cilebiT ufro adekvatur suraTs iZle-va, vidre miiReba dRemde miRebuli zrdis indikatorebiT.

moamzada lela kurdRelaSvilma

insultis msoflio organizaciis me-6 konferencias “Tbilisi 2015: insultis prevencia, diagnozireba

da mkurnaloba” ivane javaxiSvilis sa-xelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis reqtori, akademikosi vladimer papava, saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis ministris moadgile giorgi SarvaSiZe, SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis xelmZRvaneli marine CitaSvili, qarTveli da ucxoeli nevro-logebi daeswrnen.

„qarTuli samedicino skola didi xa-nia aRiarebulia saerTaSoriso doneze da araerTi saerTaSoriso konferencia Catarebula TbilisSi. vfiqrob, rom es konferencia Zalian saintereso iqneba monawileTaTvis, radganac igi miscems maT saSualebas erTmaneTs gauziaron TavianTi gamocdileba da uaxlesi Tana-medrove miRwevebi“, _ ganacxada ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sa-xelmwifo universitetis reqtorma, aka-demikosma vladimer papavam.

cerebruli insultis problema uaR-resad aqtualuria, radganac igi meo-re adgilzea miokardiumis infarqtis

Semdeg, rogorc mozrdilTa sikvdilis mizezi da udavo lideria, rogorc fun-qciuri unarSezRudulobis da myari in-validobis gamomwvevi daavadeba. gansa-kuTrebiT maRalia insultis socialur-ekonomikuri tvirTi sazogadoebaze _ ganviTarebul qveynebSi insultiT gamowveuli wliuri ekonomikuri zara-li ramodenime aTeul miliard dolars aRwevs. aranakleb aqtualuria insultis problema saqarTveloSi da samxreT kav-kasiis regionSi.

problemis aqtualobidan gamomdi-nare, insultis msoflio organizaciis egidiT TbilisSi ukve meeqvsed (yovel 3 weliwadSi erTxel) gaimarTa saerTa-Soriso konferencia. RonisZiebis or-ganizatorebi arian Tsu-is medicinis fakulteti, saqarTvelos insultis asociaciis da petre sarajiSvilis saxe-lobis nevrologiis instituti. konfe-rencia mieZRvna daavadebis prevenciis, diagnostikis da mkurnalobis aqtualur sakiTxebs. Tsu-is medicinis fakultetis

dekanis, profesor aleqsandre ciskari-Zis gancxadebiT, „konferencia aris erT-erTi mniSvnelovani movlena Cveni qveynis samecniero da samedicino cxovrebaSi. insultis daavadeba Zalian gavrcelebu-lia saqarTveloSi da igi maRali sikvdi-lianobiT da invalidizaciiT xasiaTdeba. Sesabamisad, didia interesi am daavadebis Seswavlis, diagnostikuri gzebis Ziebis, mkurnalobis axali meTodebis aRmoCenis mimarT. aRsaniSnavia, rom prevenciuli RonisZiebebi, romlebic tardeba am daa-vadebis sawinaaRmdegod arasakmarisia. konferenciaze ganixilaven aqtualur problemebs da insultis mkurnalobis inovaciur meTodebs, rac SemdgomSi, am meTodebis Cvens qveyanaSi ganviTarebisa da danergvis SesaZleblobas mogvcems“.

konferenciis muSaobaSi monawileo-bas iRebdnen 20-ze meti qveynis (aSS-is, germaniis federaciuli republikis, israelis, ungreTis, italiis, kanadis, portugaliis, SvedeTis, TurqeTis, es-paneTis, didi britaneTis, poloneTis, xorvatiis, saqarTvelos, azerbaijanis, somxeTis, yazaxeTis, yirgizeTis, ukrai-nis, uzbekeTis, TurqmeneTis) sxvadasxva universitetis samedicino fakultete-bisa da samedicino centrebis insultis dargSi moRvawe wamyvani mecnier-mkvle-vrebi da cnobili eqim-nevrologebi.

samdRiani konferencia daafinansa SoTa rusTavelis erovnulma samecniero fondma.

insultis msoflio organizaciis me-6 konferencia `Tbilisi 2015: insultis prevencia,

diagnozireba da mkurnaloba~

rogor gavzomoT qveynebis ekonomikuri zrdapolitekonomiuri saubrebi lado papavasTan

Page 7: 30newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-11 (2182)-2015_web.pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis socialur da po-litikur mecnierebaTa

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

7

umTavresi siaxleebi

� 39 aTasi abiturientidan 10 aTasze metma Tsu-ze gaakeTa pirveli ar-Cevani. vakanturi adgilebi maqsi-malurad Seivso. 3600-mde pirvel-kurselTagan 80%-ma saxelmwifo granti moipova.

es maCvenebeli CvenTvis gansakuTre-biT mniSvnelovania, radgan gviCvenebs, rom Tbilisis saxelmwifo universiteti kvlav lider universitetad rCeba sa-qarTveloSi. es aris ara Cveni Sefaseba, aramed abiturientis da misi mSoblebis Sefaseba, romlebic universitetze ake-Teben pirvel arCevans.

aqve unda vTqva, rom universitet-ma maqsimalurad Seavso vakanturi ad-gilebis raodenoba. CvenTan wels Cai-ricxa 3600-mde studenti, romelTaganac 80-procentze meti saxelmwifo grantis mflobelia. aseve xazgasasmelia, rom minimaluri standarti, romlis mixedvi-Tac Cairicxnen studentebi, Cvens uni-versitets gacilebiT maRali aqvs, vidre saxelmwifos mier dadgenili minimaluri kompetenciis zRvaria.

� Tsu-is arqeologiurma eqspedici-am maRmoaCina unikaluri warwera. graklian goraze (kaspis raioni) na-povnia axali artefaqti, mecnierTa azriT, Secvlis ara marto saqarTve-los, aramed msoflios damwerlo-bis istoriis garkveul etaps.

es aris Zalze mniSvnelovani aRmoCe-na, romelic ekuTvnis Tbilisis saxelm-wifo universitetis profesors vaxtang liCels da im studentebs, romlebic sas-wavlo praqtikis farglebSi muSaobdnen grakliani goris arqeologiur gaTxreb-ze. es aris sagnis daufleba praqtikuli saqmianobiT, rasac Cvens universitetSi didi yuradReba eqceva.

Tsu-is warmateba saerTaSoriso reitingebSi

wels universitetma kidev ufro gaiumjobesa mdgomareoba saerTaSo-riso reitingebSi. sauniversiteto sazogadoebam icis, rom arsebobs sx-vadasxva reitingi, romelTa Sorisac aris WEBOMETRICS. es aris sareitingo saagento, romelic mxolod da mxolod eleqtronuli bazebis gamoyenebis sa-fuZvelze muSaobs. maT bazaSi moxvedri-lia msoflios 23 000-ze meti universite-ti. mimdinare wlis martSi am reitingSi, msoflios masStabiT, Cven viyaviT 2006-e, xolo evropis masStabiT _ 714-e adgil-ze da gamokveTili lideri gaxldiT ara mxolod saqarTveloSi, aramed kavkasiis regionSic. garkveuli organizaciul-struqturuli reformebis Catarebis Semdeg, rac Cvens veb-gverdzec aisaxa, Tbilisis saxelmwifo universitetma seqtemberSi msoflios masStabiT 830-e adgilze gadmoinacvla da msoflio uni-versitetebis aTaseulSi Sevida, xolo evropis masStabiT ukve 349-e varT.

aranakleb mniSvnelovania saerTaSo-riso sareitingo sistema URAP (University Ranking by Academic Performance), romelic mxolod samecniero aqtiurobas afasebs da mis reitingebSi mxolod msoflios 1000 universiteti xvdeba. cota xnis win miviReT sertifikati, romelSic miTi-Tebulia, rom Tbilisis saxelmwifo uni-versitetma msoflios 1000 saukeTeso universitets Soris akademiuri aqtiu-robiT 985-e adgili daikava, xolo kavka-siaSi igi kvlav lideria.

aseve saerTaSoriso aRiarebad unda miviCnioT, rom FIBAA-s saakreditacio sabWos 2015 wlis 19 ivnisis gadawyveti-lebiT, Tsu-is iuridiuli fakultetisa da Spaieris administraciul mecniere-baTa universitetis (germania) erTobliv interdisciplinur samagistro progra-mas _ sajaro mmarTvelobas, rekomenda-ciebisa da SeniSvnebis gareSe 5 wlis va-diT mieniWa saerTaSoriso akreditacia, rac uprecedento SemTxvevaa saqarTve-los sauniversiteto istoriaSi.

udavod warmatebad misaCnevia aseve is, rom biznesisa da ekonomikis saer-TaSoriso akademiis (IABE) mier organi-zebul romis saerTaSoriso samecniero konferenciaze, romelzec universitets 5 momxsenebeli hyavda wardgenili, Tsu-s gadaeca sertifikati, romlis mixedvi-Tac Tbilisis saxelmwifo universitets, saukeTeso kvleviT centrebs Soris, II adgili mieniWa. I adgilzea iohanes kep-leris universiteti (linci, avstria), III adgilze ki – aSS-is frostburgis sa-xelmwifo universiteti.

2015 weli _ mecnierebis weliA

2015 weli Tbilisis saxelmwifo uni-versitetma, reqtoris iniciativiT, mec-nierebis wlad gamoacxada. am wels mec-nierebis waxalisebisaTvis miiRes ram-denime principuli gadawyvetileba: 1) akademiuri sabWos mxardaWeriT univer-sitetis senatma daamtkica minimaluri samecniero standarti. aqamde iyo aseTi situacia _ mecnieruli kvleva damoki-debuli iyo Cveni profesorebis survil-ze da maT interesze, magram, radgan es universiteti damfuZneblebma Seqmnes, rogorc samecniero-saswavlo dawesebu-leba, CvenTvis mniSvneloba hqonda, rom am saqmianobas organizebuli saxe mis-cemoda. amitom SemoviReT standarti, romelic principulia da mecnieris Se-faseba xdeba saerTaSoriso samecniero konferenciebSi monawileobiT, samec-niero grantebiT da maRalreitingul samecniero JurnalebSi gamoqveynebuli publikaciebiT. Cveni azriT, es mecnie-rebs miscems saerTaSoriso kontaqtebis damyarebis da samecniero saqmianobis popularizaciis SesaZleblobas. Tumca, am yvelafris gakeTeba advili ar aris da, siZneleebis gaTvaliswinebiT, Cven mec-nierebs miveciT saSualeba, moemzadon minimaluri standartis dakmayofile-bisTvis – standarti miviReT 2014 wlis 29 dekembers da ZalaSi Seva 2017 wlis 1 ianvridan, rac savsebiT sakmarisi droa, rom profesorebma Tavi mouyaron Ta-vianT naSromebsa da miscen msvleloba saerTaSoriso samecniero JurnalebSi.

publikaciebi indeqsirebuli unda iyos bazebSi: WEB OF SCIENCE, SCOPUS, SCI-MAGO JOURNAL & COUNTRY RANK, RE-SEARCHGATE, WEB SCIENCE, ERIH, Google Scholar.

calke gvaqvs gamoyofili qarTve-lologiur dargebSi recenzirebadi pu-blikaciebis sistema, radgan am dargebSi wamyvani saqarTveloa da samecniero naS-romebi am mimarTulebiT aq gamoqveynde-ba, amasTan unda iyos saTanado donis.

wels pirvelad universitetSi Seiqmna samecniero fondi samecniero-kvleviTi programebis ganxorcielebisTvis. pir-vel etapze 2015 wlis biujetSi fondisT-vis gamoyofilia naxevar milion larze meti – 525 000 lari, rac Tanabrad gada-nawilda yvela fakultetze (TiToeuls 75 000 lari), raTa maT SeerCiaT sauke-Teso kvleviTi proeqtebi. am proeqte-bis dafinansebisTvis SevimuSaveT mTa-vari indikatorebi (magaliTad, erTi proeqtis Rirebuleba ar unda aRemate-bodes weliwadSi 20 000 lars, proeqtSi CarTuli iqneba minimum 2 studenti da sxv.). Sedegi Zalian kargia _ fakulte-tebma mTlianobaSi SearCies 62 proeqti, romelSic jamurad monawileobs baka-lavriatis safexuris 104 studenti, 50 magistranti, 75 doqtoranti. es fondi am wels aprobacias gadis. pirveli wlis Sedegebis Sejameba dagvanaxebs, ra xar-vezebi gvqonda, rom mis gamosworebazec vizrunoT da Tanxebic ufro maRali efe-qtianobiT gamoviyenoT.

samecniero-kvleviTi institutebis integracia

mniSvnelovani nabijebi gadaidga samecniero-kvleviTi institutebis in-tegraciis kuTxiT. wina wlebSi saqarTve-los mecnierebaTa akademiis sistemidan 14 instituti SemouerTda universi-tets. maT hqondaT damoukidebeli sta-tusi, magram, garda mTavrobis dadge-nilebisa, aranairi samarTlebrivi baza ar gaaCndaT. Cven periodulad vxvdebiT institutebis xelmZRvanelebs da wamyvan

mecnierebs, muSavdeba maTi debulebebi, romelsac senati daamtkicebs da isini samarTlebrivad miiReben funqcioni-rebs saSualebas.

am etapze 14 institutidan Tsu-s senatma debuleba daumtkica 3-s, maTgan erTi wlis win _ morfologiis insti-tuts, saangariSo periodSi ki _ paata guguSvilis saxelobis ekonomikis in-stitutsa da mixeil nodias saxelobis geofizikis instituts. maT ukve arCies samecniero sabWoebi, sabWos Tavmjdoma-reebi da institutis direqtorebi. Sem-degi etapi iqneba atestacia an konkursi (Cven maT miveciT Tavisufleba da Tavad gadawyveten, atestacia Catardeba Tu konkursi).

1 ianvridan mTavrobam gazarda xe-lfasebi samecniero institutebSi, ma-gram esec pirobiTia, radgan Tu aviRebT maT adrindel xelfasebs, igi imdenad mcire iyo, rom 2-3 jer misi gazrda (rac namdvilad STambeWdavia) ar aris sakma-risi, Tumca mTavrobis mxridan es misa-salmebeli nabiji gaxldaT.

am etapze intensiurad vmuSaobT ga-naTlebisa da mecnierebis saministro-sTan da CarTuli varT Sesabamisi saka-nonmdeblo cvlilebebis momzadebis procesSi, riTac `kanonSi umaRlesi ga-naTlebis Sesaxeb~ da `mecnierebis da te-qnologiebis Sesaxeb~ _ Seva cvlileba, romlis safuZvelzec mecnier-TanamS-romlebs sauniversiteto sivrceSi le-galuri statusi miecemaT. es aqamde ase ar iyo, radgan 2006 wlis reformis Se-degad samecniero seqtori sakmaod didi dartymis qveS moeqca. aqve aRsaniSnavia isic, rom am sakanonmdeblo cvlile-bebSi Cvenma universitetma didi wvlili Seitana da bevri muxli da punqti swored Cveni aqtiuri TanamSromlobis Sedegad Camoyalibda.

postdoqtorantura

saqarTvelos mTavrobam dRes daiwyo fiqri postdoqtoranturis Seqmnis Se-saxeb. siamayiT vacxadebT rom Cven post-doqtoranturis instituti TiTqmis ori wlis win CamovayalibeT da pirveli

reqtorobis meore weli

me-8 gverdze

gvesaubreba reqtori lado papava

Page 8: 30newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-11 (2182)-2015_web.pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis socialur da po-litikur mecnierebaTa

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

8

xuTi postdoqtorantic gvyavs. misi Se-qmnis mizani iyo: doqtoris akademiuri xarisxis mflobeli axalgazrda mecnie-rebis mxardaWera universitetisaTvis aqtualuri kvlevis ganxorcielebasa da akademiur saqmianobaSi CarTvis gziT. welsac vapirebT konkursis gamocxade-bas 7 adgilze. im axalgazrdebs, romle-bic warmatebiT daicves disertacia, Se-saZlebloba aqvT, warmoadginon proeqti da konkursis gavlis Sedegad ganagrZon universitetSi saqmianoba, rasac, cxadia, universiteti daafinansebs.

doqtorantebis finansuri mxardaWera

mniSvnelovani siaxlea is, rom Tbi-lisis saxelmwifo universitetma daiwyo warmatebul doqtorantTa dafinanse-ba. sazogadoebam icis, rom Tsu-is sxva-dasxva fakultets aqvs sxvadasxva tipis proeqti, romelzec swavlis safasuric Semcirebulia sxva studentebis mier mo-tanili gadasaxadis xarjze. Cven safuZ-veli CavuyareT axal iniciativas – yvela fakultetidan SeirCes ara umetes 5 do-qtorantisa, romelTa swavlis safasur-sac dafaravs universiteti im pirobis gaTvaliswinebiT, rom doqtorantebs ar unda hqondeT doqtoranturaSi swavlis sxva dafinanseba; aqve unda iTqvas isic, rom saukeTesos doqtorantis SerCevis kriteriumi efuZneba samecniero publi-kaciebis xarisxsa da raodenobas.

grantebi da publikaciebi

� Scopus-is bazis mixedviT, ganvlil periodSi Tsu-is saxeliT gamoqvey-nebulia 284 publikacia.

� 2014 wlis seqtembridan 2015 wlis seqtembramde Tsu-m moipova 178 granti, maT Soris 14 saerTaSoriso.

iakob gogebaSvilis saxelobis premia

� qarTvelologiis dargSi dawes-da iakob gogebaSvilis saxelobis premia, romelic gaicema yovel or weliwadSi erTxel. aseve gaimarTeba iakob gogebaSvilisadmi miZRvnili samecniero konferencia.

aRsaniSnavia, rom qarTvelologiaSi saerTaSoriso samecniero premias Cven Tavidanve CavuyareT safuZveli da es premia or weliwadSi erTxel mieniWeba ucxoel qarTvelologs, xolo gogebaS-vilis premia aris qarTveli qarTvelo-logi mecnierebisTvis.

am premiis daarsebis mizani iyo qarT-velologiuri samecniero dargebis ganviTarebis xelSewyoba da populari-zacia. premia mieniWeba saqarTvelos mo-qalaqes qarTvelologiur samecniero dargSi Sesrulebuli naSromisaTvis. am-Jamad mimdinareobs konkursi. 27 oqtom-bers gamocxaddeba gamarjvebuli. ase-ve gaimarTeba samecniero konferencia qarTvelologiis dargSi.

axali fakulteti da skola

universitetSi amoqmedda axali fa-kulteti da skola. socialur da poli-tikur mecnierebaTa fakultets gamoeyo fsiqologiisa da ganaTlebis mecniere-baTa fakulteti. wels ukve gvqonda mi-Reba am fakultetze da Cveni molodini

am fakultetTan mimarTebaSi gamarTlda _ 5 yvelaze popularul specialobas Soris, romlebic bakalavriatSi Camba-rebelma abiturientebma airCies, moxvda fsiqologiac. es imas niSnavs, rom axal-gazrdebi daainteresa am dargis win wa-mowevam.

aranakleb mniSvnelovania ganaTle-bis mecnierebebi. am etapze mimdinareobs gamocdebi da Caricxvebi magistratu-rasa da doqtoranturaSi da Zalian didi moTxovnaa swored ganaTlebis mecniere-bebis mimarT.

aseve aRsaniSnavia, rom wels gaixsna san-diegos saxelmwifo universitetTan erToblivi sainJinro skola. garemont-da laboratoriebi da 28 seqtembridan daiwyeba am skolaSi swavla. es aris is, rac Cven axalgazrdebs miscems saer-TaSoriso aRiarebas, radgan am skolis kursdamTavrebulebi miiReben rogorc Cveni universitetis, aseve san-diegos universitetis diplomebs.

aqve gagimxelT, rom piradad me davi-wye garkveuli Sexvedrebi da gamovxate daintereseba, rom, garda bakalavriati-sa, amave skolaSi gaixsnas swavlebis meo-re safexuri _ magistratura da Semdeg _ doqtorantura. es aris Cemi optimi-sturi xedva. aseve gamoTqves survili sxva ucxourma universitetebmac, rom am skolis formatSi maTTan erToblivi ma-gistratura gaixsnas.

axali saswavlo programebi

saangariSo periodSi Tbilisis sa-xelmwifo universitetSi Zalian sain-tereso axali saswavlo programa amo-qmedda. es gaxlavT `antikuri teqstebi cifruli humanitariis konteqstSi~. am programis amoqmedebas xeli Seu-wyo iman, rom Cveni universiteti gax-da saerTaSoriso konsorciumis wevri, romelSic Sedian harvardis, lionis, san-paolos, laipcigis da sxva warmate-buli universitetebi. saswavlo kursi mimdinareobs onlain reJimSi. es aris, ase vTqvaT, pirveli mercxali Cvens uni-versitetSi.

aqve unda iTqvas axali saganmanaT-leblo programebis Sesaxebac, romelTa Seqmnac universitetSi uwyveti proce-sia. am wels amoqmedda sadoqtoro pro-gramebi: gamoyenebiTi socialuri fsiqo-

logia, kulturisa da mediis sociolo-gia da sxv.

aseve Seiqmna samagistro programe-bi: genderis kvleva (inglisurenovani), evropuli integracia da SromiTi ur-TierTobebi, da sxv.

sabakalavro programebi: multi-lingvuri ganaTleba (dawyebiTi ganaT-lebis safexuri), ruseTismcodneoba.

saswavlo literaturis Targmna

saswavlo literaturis Targmna imTaviTve prioritetuli iyo CvenT-vis. Cveni studentebis ganaTlebis done rom didad ar CamorCebodes msoflios wamyvani universitetebis studentTa ganaTlebis dones, mniSvnelovnad miviC-nieT, studentebs mieceT saerTaSoriso doneze aRiarebuli saswavlo litera-turis qarTuli TargmaniT sargeblobis saSualeba. gasul wels mopovebulia 15 licenzia, maT Soris 2014 wlis seqtem-bridan 2015 wlis seqtembramde periodSi mopovebulia 6 licenzia. amJamad ukve gamocemulia 2 saxelmZRvanelo (ori-ve gamosca ekonomikisa da biznesis fa-kultetma), 8 saxelmZRvanelos gamocema igegmeba mimdinare wlis dasasrulamde.

saxelmZRvaneloebis TargmnaSi Car-Tulia Tbilisis saxelmwifo universi-teti da am saqmianobas afinansebs uni-versiteti.

sabiblioTeko fondis Sevseba

am mimarTulebiT^ Zalian bevrs vmu-SaobT. Cemi reqtorobis pirvel wels Se-viZineT 715 dasaxelebis 96 165,75 laris Rirebulebis wignebi, xolo saangariSo 2014-2015 saswavlo wels _ kidev 3 506 dasaxelebis 252 341,7 laris Rirebule-bis wignebi. raodenobrivi sxvaoba Tval-Sisacemia da dafinansebac gazrdilia.

universitetma gasul wels iyida ma-Rali warmadobis robotoskaneri, rom-lis meSveobiTac xdeba literaturis cifrul formatSi gadayvana da biblio-Tekis veb-gverdze atvirTva: 2014-15 sas-wavlo wels damuSavda 441 wigni, momz-adda 279 disertaciis eleqtronuli varianti. digitalizaciis jgufis mier daskanerda sabiblioTeko dokumentebis 168 817 gverdi.

miuxedavad am Sedegebisa, studen-tebi moiTxoven ufro mets gansakuTre-biT humanitarul mecnierebebSi, radgan am mimarTulebiT metia adreul wlebSi gamocemuli wignebis raodenoba, amitom am kuTxiT intensiuri muSaoba kvlav gagrZeldeba.

aq erT kuriozul mdgomareobazec minda gavamaxvilo yuradReba _ aqamde arsebuli wignadi fondi Tbilisis sa-xelmwifo universitets gadmocemuli ar hqonia. anu es wignebi Cveni iyo da arc iyo. mogexsenebaT, statusis SecvlasTan dakavSirebiT, sxvadasxva samarTlebrivi aqtebi gamoica da saqarTvelos mTavro-bis gadawyvetilebiT, am periodSi mo-

xerxda sargeblobis uflebiT srulad gadmogvcemoda 24 640 260 laris Rire-bulebis universitetSi arsebuli sabi-blioTeko fondi.

unarSezRudul studentTa daxmareba

kidev erTi mniSvnelovani ram, rac bolo dros universitetma ganaxorcie-la: aSS-is saelCos daxmarebiT, unar-SezRudul adamianTa saganmanaTleblo sivrceSi srulfasovani integraciis mizniT, biblioTekaSi Seiqmna audio-studia, sadac, Cvenive studentebis dax-marebiT, mzaddeba saxelmZRvaneloebis audio versiebi mxedvelobadaqveiTebu-li studentebisTvis. es Zalian mniSvne-lovani faqtia Cveni universitetis stu-dentebis xelSewyobisa da maTi srulfa-sovani ganaTlebis miRebisTvis.

cvlilebebi akademiur Tanamdebobebze arCevis wesSi

Zalian mniSvnelovani cvlilebebi ganxorcielda akademiur Tanamdebobeb-ze arCevis wesSi:

• sakonkurso komisiis Semadgen-loba ganisazRvra mxolod aka-demiuri da samecniero perso-naliT, gaTvaliswinebulia uc-xoeli specialistebis mowvevis SesaZlebloba;

sakonkurso komisiasTan erTad iqmneba sakonkurso saapelacio komisia

• akademiur Tanamdebobaze ga-marjvebulis gamovlenis ga-dawyvetileba miiReba komisiis mier faruli kenWisyris gziT.

gansakuTrebiT unda gavamaxvilo yuradReba saapelacio komisiis Seqm-nis faqtze. yvelam icis, rom xSiri iyo SemTxvevebi, roca konkursis monawile midioda sasamarTloSi akademiuri kon-kursis Sedegebis gasaprotesteblad. saapelacio komisiis Seqmna imas niSnavs, rom, Tu Sen ukmayofilo xar sakonkur-so komisiis gadawyvetilebiT, SegiZlia mimarTo saapelacio komisias da, Tu misi Sedegebic ar dagakmayofilebs, Semdeg waxvide sasamarTloSi. unda iT-qvas, rom es komisia sakmaod saintereso instituti aRmoCnda. Cven male ganvixi-lavT akademiuri sabWoze sakiTxs, roca saapelacio komisia ar iziarebs sakon-kurso komisiis gadawyvetilebas. vfi-qrobT, esec saintereso precedentia,

me-9 gverdze

meSvide gverdidan

reqtorobis meore weli

Page 9: 30newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-11 (2182)-2015_web.pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis socialur da po-litikur mecnierebaTa

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

9

miT ufro, rom saapelacio da sakonkur-so komisia absoluturad sxvadasxva Se-madgenlobisaa.

aseve mniSvnelovania, rom sakonkur-so komisiebi gadavidnen farul kenWisy-raze. aqamde konkursis dros kenWisyra Ria iyo. samwuxarod, komisiis sxdomebi-dan gamodioda informacia, vin vis misca xma da amas usiamovno Sedegebi mohyvebo-da. am cvlilebiT _ faruli kenWisyris SemoRebiT, Cven obieqturobis meti Se-saZlebloba gveqneba. amasTan, komisiis erT wevrs axali regulaciiTY imdeni xma aqvs, ramdeni vakansiacaa akademiur Ta-namdebobebze.

Catarebuli akademiuri konkursebis Sedegebi

� konkursis wesiT akademiuri Ta-namdeboba daikava 44 pirma, aqedan: 8 profesoria, 18 _ asocirebuli profesori, 18 _ asistent-profes-ori;

� 15-ma pirma axali akademiuri Tanam-deboba axali vadiT daikava;

� 11-ma pirma igive akademiuri Tanam-deboba axali vadiT daikava;

� 6-ma pirma akademiuri Tanamdeboba pirvelad daikava;

� 12-ma pirma garkveuli wyvetis Sem-deg akademiuri Tanamdeboba kvlav daikava.

es statistika aCvenebs mravalfero-vnebas, rom Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi rogorc moqmed profesuras aqvs moRvaweobis da dawinaurebis SesaZ-lebloba, aseve SeuZliaT TavianT saqmes daubrundnen is profesorebi, romlebic sxvadasxva mizezTa gamo CamoSordnen universitets.

gansakuTrebuli damsaxurebis mqone yofil TanamSromelTa mxardaWera

� Tsu-is iniciativiT, saqarTvelos parlamentma Seitana damateba umaR-lesi ganaTlebis Sesaxeb’’ saqarTve-los kanonSi (muxli 40, punqti 7), romlis Tanaxmad universitetebs miecaT SesaZlebloba universite-tis winaSe gansakuTrebuli damsa-xurebis mqone yofil TanamSromel-TaTvis sxva ekonomikuri Semosav-lebidan miecaT garkveuli finans-uri mxardaWera.

� miRebulia Sesabamisi debuleba, romelic 2016 wlis 1 ianvridan Seva ZalaSi

gansakuTrebuli damsaxurebis mqo-ne universitetelebis mxardaWera erT-erTi mniSvnelovani sakiTxia universi-tetisTvis. SarSan Cveni universiteti gamovida iniciativiT da sakanonmdeblo winadadebiT mivmarTeT parlaments, rom e.w. sxva ekonomikuri Semosavlebidan mogvcemoda universitetidan gaSvebuli profesor-maswavleblebis daxmarebis SesaZlebloba maTi socialuri mxarda-WerisaTvis. es ar iyo parlamentSi ad-vili gasatani sakiTxi, radgan bevri mo-winaaRmdege gaCnda, magram Zalian didi mxardaWera gvqonda ganaTlebisa da mec-nierebis saparlamento komitetis Tavm-jdomaris, akademikos vano kiRuraZis mx-ridan. ramdenime Tviani ganxilvis Sede-gad, parlamentma umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb kanonSi es cvlileba miiRo, rac Cven gvaZlevs SesaZleblobas, Cveni mo-krZalebuli SesaZleblobis pirobebSi, socialuri daxmareba gavuwioT aseT adamianebs.

amisTvis Cven SevimuSaveT garkveuli instruqcia, romlis SemuSavebaSic gvex-mareboda mrCevelTa sabWo, Semdeg misma ganxilvam gadainacvla sxvadasxva stru-qturaSi, sabolood ki daamtkica akade-miurma sabWom da senatma.

gvindoda, rom es instrumenti meoTxe kvartlidan agvemuSavebina, magram gaCn-da ramdenime xelisSemSleli faqtori, maT Soris, pirveli _ 13 ivnisis kata-strofis Sedegad daingra meteorolo-giuri laboratoria da mis aRdgenaSi, saxelmwifo daxmarebasTan erTad, uni-versitetsac mouwevs Tanxis gaReba da meore _ Cvens xarjebze gavlena moaxdi-na laris kursis cvlilebam, romelmac Cveni Zalian bevri saqmianoba gaaZvira _ magaliTad, igive literaturis SeZena, licenziis SeZena, samivlinebo Tanxebi, ucxoeli profesorisa da studentebis Camosvla da a.S.

amitom debulebis safuZvelze ga-dawyda, rom gansakuTrebuli damsaxu-rebis mqone yofil TanamSromelTa mxar-daWeris Sesaxeb dadgenileba ZalaSi Se-vides 2016 wlis 1 ianvridan da momavali wlis biujetSi gaTvaliswinebuli iqnas Sesabamisi Tanxa.

Tanxis gadanawilebis sakiTxSi re-qtori ar CaerTveba. Cemi amocana iyo, damesva sakiTxi parlamentis ganaTlebis komitetis winaSe. socialuri daxmarebis gaweva ki moxdeba specialuri komisiis daskvnis safuZvelze, romelic kompe-tenturi da ndobiT aRWurvili adamian-ebiT dakompleqtdeba.

saerTaSoriso urTierTobebi

universiteti gamorCeulia saerTa-Soriso urTierTobebis Tvalsazrisi-Tac. am mimarTebiT:

� ucxoeTis umaRles saganmanaT-leblo dawesebulebebTan gavafor-meT 48 xelSekruleba, maT Soris erasmus plusis farglebSi 15 xel-Sekruleba;

� ormxrivi TanamSromlobis da eras-mus mundusis proeqtis farglebSi evropis universitetebSi iswavla Tsu-s 118 studentma;

� 50-mde akademiuri da administra-ciuli personali monawileobda saerTaSoriso proeqtebSi (erasmus mundusi, mari kiuri, baserkani);

� gacvliTi programebiT Tsu-Si sas-wavlo kursebi gaiara 37-ma ucxo-elma studentma evropis sxvadasxva universitetebidan.

saxelmwifosTan urTierToba

saxelmwifo universitetisTvis udi-desi mniSvneloba aqvs saxelmwifosTan urTierTobas. am urTierTobis farg-lebSi universitets saangariSo peri-odSi sargeblobis uflebiT gadmoeca sakadastro kodze ricxuli 5 obieqti, maT Soris, maRali energiebis fizikis in-stituti da arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti. axla Cveni amocanaa, moviZioT saxsrebi am Senobe-bis, gansakuTrebiT kulturuli Zeglis, arnold Ciqobavas saxelobis enaTmec-nierebis institutis, gasaremonteblad, radgan igi savalalo mdgomareobaSia. sanam gadmogvecemoda es Senoba, Cven amis ufleba ar gvqonda.

universitetma mniSvnelovan ga-marjvebas miaRwia Tavisi interesebis gasatareblad. mogexsenebaT, rom uni-versitetis saburTalos kampusze mud-mivad didi Semotevaa. erT-erTi aseTi

Semoteva daiwyo erTi wlis win Tsu-is X korpusis mimdebare teritoriaze, sadac benzingasamarTi sadguris mSenebloba iyo dagegmili. Cveni principuli pozi-cia iyo, rom universitetis korpusebis gverdiT ar ganTavsebuliyo studente-bisTvis safrTxis Semcveli dawesebu-leba. am sakiTxis mosagvareblad, Cveni gancxadebebis da moTxovnebis paral-elurad, daiwyo saprotesto aqciebi, romelic studentTa didi TanadgomiT ganxorcielda da didi madloba amisTvis maT. Sedegad Tsu-is X (maRlivi) korpu-sis mimdebare teritoriaze gazgasamar-Ti sadguris nacvlad mravalfunqciuri kompleqsi aSendeba, sadac ganTavsdeba sacxovrebeli binebi da komerciuli da-wesebulebebi.

infrastuqturis dafinanseba

saangariSo wels moxerxda saxelmwi-fos mxridan infrastruqturis dafin-anseba. ukve aisaxa Cvens balansze Tanxa, romlis meSveobiTac saremonto samu-SaoebisTvis gamoiyo:

� me-3 saswavlo korpusi _ 0,9 mln larze meti;

� medicinis fakulteti _ 1,5 mln larze meti;

� elefTer andronikaSvilis fizikis instituti _ 1,7 mln larze meti;

� erovnuli samecniero biblioTeka _ 0,6 mln larze meti;

� petre meliqiSvilis fizikuri da organuli qimiis instituti _ 0,4 mln larze meti;

� rafiel aglaZis araorganuli qi-miisa da eleqtroqimiis instituti _ 0,7 mln larze meti.

welsve vmuSaobT Tanxis gamoyofaze, romliTac II korpusis perimetris re-monts daviwyebT. mogexsenebaT, am kor-pusis mTliani remonti SeuZlebelia, radgan Zalzed Zviria – 47 milion lars aWarbebs. amxela Tanxas universitets erTjeradad aravin miscems, magram mi-lionnaxevari laris farglebSi gvinda fanjrebis Secvla mTel perimetrze da fasadis garemonteba. amis Semdeg ki ukve momdevno etapze gadavalT da misTvis sa-Wiro Tanxebis moZiebazec vizrunebT.

saprezidento dafinanseba

mimdinare wels Cven gvqonda saprezi-dento dafinansebac, rac Zalian mniSvne-lovania. am fondidan miRebuli Tanxidan (sul 347 838 lari) Cven davafinanseT qarTul-osur urTierTobaTa samecnie-ro-kvleviTi centri (60 aTasi lari). aq unda aRvniSnoT, rom prezidentis ad-ministraciidan gvaqvs Sepireba, rom es Tanxa (60 aTasi lari) yovelwliurad gadmogvecema.

aseve dafinansda sapilote proeqti `viswavloT qarTulad~ (215 aTas larze meti). aq saubaria araqarTulenovan re-gionebSi qarTulis swavlaze. TqvenTvis cnobilia, rom parlamentma miiRo ka-noni saxelmwifo enis Sesaxeb. 2014 wlis dekemberSi Seikriba Cveni profesura da gancxadebiT mivmarTeT parlaments am kanonis miRebis aucileblobis Taobaze. gancxadebis bolos miwerili iyo, rom Tbilisis saxelmwifo universiteti mzad aris Tavisi wvlili Seitanos saxelmwifo enis swavlebis procesSi. am bolo Canawe-ris gamo prezidentis fondidan or eta-pad gamoiyo Tanxa, romliTac eTnikuri azerbaijanelebiT da somxebiT dasaxle-bul regionebSi Cveni universitetidan

me-10 gverdze

merve gverdidan

reqtorobis meore weli

Page 10: 30newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-11 (2182)-2015_web.pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis socialur da po-litikur mecnierebaTa

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

10

vinme dainteresebuli piri, masTanac aucileblad viTanamSromlebT. gvinda, rom 2 Tvis Semdeg Cven gvqondes mkafiod Camoyalibebuli xedva _ ras gavakeTebT imisaTvis, rom es struqtura gavxadoT mobiluri, raTa universitetSi studen-tebis mimarT ar iyos uxeSoba, gulgrili damokidebuleba, upasuxismgebloba. ar moveridebi aravis samsaxuridan gaSvebas. Cven CavatarebT reformas, SevqmniT axal struqturas da Semdeg CamovyalibdebiT, Tu rogor SevarCioTY kadrebi. amas xma-maRla dRes pirvelad vambob, pirvelad

ismenen studentebi da dekanebic. aRar SeiZleba ase gagrZeleba _ ilanZRebo-des administraciis zogierTi warmomad-geneli an uxeSobdnen tutorebi... visac ar aqvs nebisyofa, saTanado momzadeba da kultura, misi adgili am universi-tetSi ar aris. am reorganizaciiT gvinda ramdenime sakiTxis gadawyveta, pirveli da umTavresi aris, rom studentTa mom-saxurebis centri kvalificiuri, zr-dilobiani xalxiT dakompleqtdes da, pikuri mdgomareobis dros, rac yoveli semestris dasawyisSia, yvelam Tavisi mo-valeoba Rirseulad Seasrulos.

samuSao jgufi elodeba studen-tebis, akademiuri personalisa da ad-ministraciis warmomadgenlebisgan winadadebebs studentTa momsaxurebis gaumjobesebasTan dakavSirebiT. komisia gaiTvaliswinebs yvelafers, rac viTare-bis gaumjobesebisTvis Rirebuli iqne-ba~, _ ganacxada Tsu-is reqtorma, akade-mikosma vladimer papavam.

Sexvedras, sadac Tbilisis saxelmwi-fo universitetis reqtorma aRniSnuli informacia pirvelad gaaxmiana, yvela fakultetis dekani da centraluri ad-

ministraciis departamentebis xelmZR-vanelebi eswrebodnen. aqtualuri sakiT-xebis wamoWra-gaanalizeba kiTxva-pasu-xis reJimSi mimdinareobda _ isaubres akademiuri registraciis dros wamoWri-li problemebis, akademiuri personalis disciplinis sakiTxebis, administraciis warmomadgenlebis mxridan eTikis norme-bis darRvevis Sesaxeb da a.S.

Tsu-is administraciis warmomadgen-lebisa da studentebis Sesaxeb vrcel in-formacias gazeT `Tbilisis universite-tis~ momdevno nomerSi SemogTavazebT.

wavidnen qarTuli enis maswavleblebi, romlebmac imuSaves adgilobriv mosax-leobasTan. sxvaTaSoris, xazi unda gaes-vas asakobriv struqturas _ swavlis procesSi CarTuli iyvnen bavSvebic da 60 wels gadacilebuli adamianebic.

oficialuri simbolika

gasul wels universitetma miiRo oficialuri simbolika – gerbi da dro-Sa. gerbs safuZvlad daedo dimitri SevardnaZis mier ivane javaxiSvilis konsultaciiT SemuSavebuli beWedi, romlis eskizic 1918 wlis 5 Tebervals Tbilisis universitetis profesorTa sabWos me-4 sxdomaze damtkicda.

aseve Tsu-is senatma daamtkica dro-Sa, romlis lurj velze datanilia ger-bis ZiriTadi fragmenti.

ukvdavyofis komisiis gadawyvetilebebi

gasul wels universitetis ezoSi daidga saqarTvelos TavisuflebisaTvis brZolaSi daRupuli Tsu-is studentTa da TanamSromelTa xsovnisadmi miZRvni-li memoriali.

aseve ezoSi daidga Tsu-is damaarse-blebis ioseb yifSiZisa da eqvTime Taya-iSvilis, pirveli korpusis xuroTmoZ-Rvris svimon kldiaSvilis biustebi.

pirvel korpusSi gaixsna saqarTve-los pirveli demokratiuli respubli-kis saxelobis darbazi.

pirvel korpusSi ganTavsda akaki Sa-niZis, ioseb yifSiZis, ivane beritaSvi-lis, ilia vekuas, niko musxeliSvilis, iakob gogebaSvilisa da niko cxvedaZis biustebi.

Tsu-is umaRlesi jildo

8 Tebervals, universitetis daarse-bis dRes sruliad saqarTvelos kaTo-likos-patriarqis #20 brZanebiT, Tbi-lisis saxelmwifo universiteti dajil-dovda saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis umaRlesi jildoTi – wminda giorgis oqros ordeniT.

moamzada maia toraZem

Tsu-Si studentTa momsaxurebis sistemis reforma iwyeba

pirveli gverdidan

reqtorobis meore weli

reqtoris iniciativa

mariam lorTqifaniZe,akademikosi, Tsu-is reqtoris mrCevelTa sabWos wevri:

_ Zalian didi samuSaoa gaweuli da amave dros Cans, rom Zvelsac pativiT epyrobian, risTvisac madloba unda vuTxraT universitetis reqtors da ad-ministracias.

Tamar dolbaia,Tsu-is profesori, socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis dekani:

_ Zalian STambeWdavi da faqtebze dayrdnobili angariSi gaxldaT. erTi saaTi mxolod gakeTebul saqmeze sauba-ri, sakmaod mniSvnelovani aqcentebiT, araa litoni sityvebi. sanam sauniversi-teto sivrceSi aris profesorebisa da mkvlevrebis jgufi, romlebic qarTuli universitetis ideas msaxurebs, winsvla yovelTvis iqneba. am angariSidan aSka-raa, rom universiteti axal simaRleebze

avida saerTaSoriso masStabiTac da qar-Tul saganmanaTleblo sivrceSic.

levan aleqsiZe,Tsu-is vice-reqtori:

_ me am gundis erTerTi wevri var, romelic muSaobs am sakiTxebze da Se-miZlia vTqva, rom gvaqvs miRwevebi. ase uceb SeaRwio saerTaSoriso sereitingo sistemaSi da angariSgasawevi adgili moi-povo, arc ise iolia. nel-nela qva qvaze ideba da am or weliwadSi bevri ramis ga-keTeba gaxda SesaZlebeli.

zurab gaiparaSvili,Tsu-is biblioTekis xelmZRvaneli:

_ vfiqrob, rom universitetis saqmi-anobaSi winsvla namdvilad aris da am an-gariSSi es aisaxa. roca aseTi mwiri sabi-ujeto dafinansebis pirobebSi axerxeb, rom win waxvide, es Zalian imedis momcemi da sasixaruloa.

reqtoris angariSis Sefasebebi:

mecxre gverdidan

Page 11: 30newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-11 (2182)-2015_web.pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis socialur da po-litikur mecnierebaTa

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

11

maia toraZe

es sityvebi warumZRvarebia re-daqtors – rezo CxeiZes wignisTvis, romelSic mTeli saqarTvelo Cat-

eula _ mTebad, tbebad, tyeebad, mdina-reebad qceula da poeziis margalitebic Tan uaxlia.

saxelic aseTive daurqmeviaT misTvis _ `es aris saqarTvelo~.

gadaSli Tu ara wigns, iwyeb mogzau-robas qveyanaSi, romlisTvisac gangebas mxatvris palitris feradovneba miumad-lebia. aq amoikiTxav yvelafers, rac ki saqarTvelos ukavSirdeba _ istoriul, geografiul, geologiur, kulturul, literaturul cnobebs, romelic scil-deba publicistur CarCoebs da mecnie-rulad asabuTebs, rom rac saqarTvelos Sesaxeb poetebs umReriaT da mxatvrebs dauxatavT _ absoluturi realobaa da ara poezia.

wignis avtori didi mecnieri, mogzau-ri da xelovani arnold gegeWkoria. ro-gorc ki am saxels amoikiTxavs mkiTxveli, ucilod gaaxsendeba poetad dabadebuli adamianis YTvaliT danaxuli saqarTvelo da msoflio, misi fotoebidan gadmoRvri-li vaJa da galaktioni, ana da muxrani... gaaxsendeba da molodinic Seipyrobs _ im 42 wignidan, romelic arnold gegeWkors gamoucia, yvela iseTi interesiT ikiTxe-ba, rom axali wignic saqarTvelos gacno-bis magiiT unda iyos Sepyrobili.

asec aris.

es aris wigni, romlis masalebsac av-tori mTeli cxovreba agrovebda. Tavad-ac amas ambobs – axla rom Caifiqros kac-ma – modi, xvalidan daviwyeb da Sevqmni wigns saqarTvelos Sesaxebo, ar gamova, radgan am wignSi aris is, risTvisac TiT-qmis xuTi aTeuli weli damWirdao.

wigni-albomi `es aris saqarTvelo~ sam komponents aerTianebs: samecniero, mxatvruli-publicisturi da fotogra-fia; wigni orenovania (qarTul-ingli-suri) da darTuli aqvs saqarTveloSi arsebuli florisa da faunis warmomad-genelTa laTinuri saxelwodebebi.

igi gamomcemloba `meridianma~ gamo-sca. redaqtori ki gaxlavT kinoreJiso-ri rezo CxeiZe, romelsac sul ori Tve daaklda, rom sakuTari TvaliT enaxa wi-gni, romlis kinod gadaRebasac apirebda.

`diax, saqarTvelo dedamiwis ruka-ze erTi patara wertilia, magram sul cota, samiaTaswlovani istoriiT, eniT, sakuTari damwerlobiT, kulturis Zeg-lebiT, mravalferovani bunebiT ga-morCeuli qveyanaa~, - wers rezo CxeiZe winasityvaobaSi da iqve aRniSnavs, rom arnold gegeWkoris Tvals ar gamohpar-via saqarTvelos arc erTi kuTxe, peiza-Ji, am kuTxeebis SvilTa portretebi.

wignSi avtoriseuli xedviTaa da-suraTxatebuli triada `mamuli, ena sar-wmunoeba~. Sesaval nawilSi `icnobdeT, es saqarTveloa~, mecnieri arnold gegeW-kori mimoixilavs kavkasiis warmoSobis geologiur da geografiul aspeqtebs, am teritoriaze saqarTvelos adgils, mis biomravalferovnebas, miTebsa da realo-bas, istoriul warsuls, did qarTvelTa saxeebs. avtori aqve aanalizebs, ratom uwoda cnobilma germanelma mecnierma da

anTropologiis mamam iohan blumenbaxma TeTrkanian rasas `kavkasoiduri~ da ra kavSirSia amasTan `mSvenieri qarTveli qalis Tavis qala~. yvela mosazreba da in-formacia, romelic am wignSia Tavmoyri-li, mecnieruladaa gamyarebuli, radgan batoni arnoldi litoni sityvebis da ca-rieli poeziis momxre araa: `rac unda pu-blicisturad wero, saWiroa yvelafers, Tavisi mecnieruli safuZveli hqondes~, _ ambobs igi da wignis kiTxvisas rwmunde-bi, rom mis avtorSi Serwymulia xelova-nis da mecnieris maxvili Tvali.

wignSi naCvenebia qarTuli anbanis sinatife. aq ukve fotograf arnold gegeWkors sakuTar aivanze amozrdili vazis rqebiT dauxatavs vazis simfo-nia, romelic saocari sizustiT imeo-rebs qarTuli anbanis moxazulobas. es mkveTri msgavseba ki mas fotoebze gadautania.

aqve unda iTqvas, rom batoni arnol-dis mier saqarTveloze daweril am naS-romSi mTavari mis mier naCvenebi foto-simfoniaa qarTul mTa-barze, taZrebsa da adamianebze. aq TiTo foto xelovne-bis nimuSia, romelsac Tan axlavs poe-turi striqonebi. im sami komponentis (samecniero, mxatvruli-publicisturi da fotografia) erTianobaze ki avtori ambobs, rom es bunebrivia _ roca vel-ze gadixar samecniero samuSaoebisTvis, xvdebi aTasgvar silamazes da ginda vi-Racas gauziaro Seni azri, gaziareba ki rogor xdeba? sityviT (poeziiT) da fo-tos meSveobiT... da swored es sami ele-menti qmnis im erTianobas wignSi `es aris saqarTvelo~, romelsac mkiTxveli erTi amosunTqviT aRiqvams.

wignis prezentacia pirvel rigSi

germaniaSi gaimarTeba da mas saqarTve-los elCi lado Wanturia gaacnobs ger-manelebs, radgan misi am formiT gamoce-mis idea swored germaniaSi – frankfur-tis wignis festivalze, batoni lados iniciativiT daibada, Semdeg ukve Tsu-is profesori da inglisSi saqarTvelos elCi revaz gaCeCilaZe gaacnobs saqarT-velos ingliselebs. qarTveli mkiTxveli mas mogvianebiT ixilavs, Tumca es arafe-ri – mTavaria wignma dRis sinaTle ixila da qarTvel Tu araqarTvel mkiTxvels mecnieruli sizustiTa da saocari poe-turobiT daanaxebs, ra aris saqarTvelo.

maia toraZe

lika WeliZe SeerTebul StatebSi mi-wveuli iyo leqciebis wasakiTxad, xolo kongresze misi moxseneba exeboda jan-mrTelobis da samedicino fizikis spe-cialistTa kadrebis aRzrdis samomavlo tendenciebs saqarTveloSi.

samedicino fizika uaxlesi samecnie-ro dargia, romelic aerTianebs fizikis, medicinis, kompiuteruli mecnierebebis uaxles miRwevebs da mimarTulia adami-anis janmrTelobis samsaxurze. bolo dros msoflioSi, da saqarTveloSic, araerTi sxivuri Terapiisa da birTvu-li medicinis ganyofileba gaixsna, sadac swored samedicino fizikis speciali-stebi unda dasaqmdnen.

samedicino fizikosebis dasaqmebis sferoebia: samedicino klinikebi, same-dicino organizaciebi, maregulirebe-li instituciebi, umaRlesi saganmanaT-leblo dawesebulebebi, samecniero-kv-leviTi centrebi, eqspertizis labora-toriebi, saerTaSoriso da erovnuli ga-remosdacviTi saagentoebi, kerZo kompa-niebi, samxedro daniSnulebis obieqtebi.

gamomdinare arsebuli moTxovnile-bebidan, am dargis specialistebze da ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis samecniero

potencialze dayrdnobiT, Tsu-Si dai-wyo mosamzadebeli samuSaoebi samedi-cino fizikisa da janmrTelobis fizikis dargSi specialistebis momzadebisaTvis pirobebis Sesaqmnelad. Seiqmna samuSao jgufi, romlis mizania:

a) Sesaferisi kvalifikaciis kadre-bis mozidva samagistro donis saswavlo programis Sesaqmnelad,

b) ucxoeli eqspertebis gamocdile-bis gaziareba,

g) CarTuli iqneba adgilobrivi re-sursebi: zusti da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti, medicinis fa-kulteti, e. andronikaSvilis fizikis instituti, Toduas centri _ saqarT-velos mecnierebaTa erovnuli akademiis klinikuri medicinis samecniero kvlevi-Ti instituti;

d) mzaddeba inglisurenovani pro-grama, raTa moxdes ucxoeli studente-bis mozidva

g) ganxorcieldeba arsebuli kon-taqtebis gamoyeneba: dubnas birTvuli kvlevebis gaerTianebuli institutTan (ruseTi), riurixis centrTan (germania) da aidahos universitetTan (aSS);

d) swavlebis procesSi gamoyenebuli iqneba radiaciuli teqnika, zogadi da samedicino profilis dozimetrebi, ra-dioizotopuri xelsawyoebi, maionizi-rebeli gamosxivebis generatorebi.

e) janmrTelobis da samedicino fi-zikas aqvT saerTo disciplinebi, jan-mrTelobis fizika emsaxureba adamianis da garemos dacvas maionizirebeli ga-mosxivebis mavne zemoqmedebisagan, xolo samedicino fizikosi menejments uwevs samedicino sferoSi samkurnalo da dia-gnostikuri mizniT birTvuli teqnolo-giebis gamoyenebas.

v) maT gankargulebaSi iqneba Tsu da fizikis institutis saswavlo _ samec-niero laboratoriebi, Toduas centris bazaze gaivlian maRal teqnologiebTan muSaobis praqtikas, maT Soris pozitro-nul-emisiuri tomografiiT, magnitur-rezonansuli tomografiiT, kompiute-ruli tomografiiT da sxva.

am etapze mimdinareobs interdisci-plinaruli saswavlo programis Sedge-na, kadrebis moZieba, romelic arsebuli wesebis Tanaxmad, wardgenili iqneba sa-mecniero sabWoebze. mosamzadebel samu-SaoebSi universitets daxmarebas uweven ucxoeli kolegebi da ucxoeTSi moRvawe qarTveli mecnierebi. mimdinareobs ase-ve muSaoba Sesabamisi literaturis mo-Ziebaze da programis damtkicebis Sem-TxvevaSi, aucilebeli masalebis Targm-na daiwyeba.

programis xelmZRvanelTa TqmiT, samagistro programa aigeba imis gaTva-liswinebiT, rom potenciuri studenti SeiZleba gaxdes aramarto fizikis baka-lavri, aramed zusti da sabunebismety-velo fakultetis, teqnikuri mecnie-rebebis da samedicino fakultetebis kursdamTavrebuli.

moiazreba rom es programa daainte-resebs ucxoel studentebsac da amasTan dakavSirebiT programa isea agebuli, rom, saWiroebis SemTxvevaSi, ucxoeli studentebis miRebac iqneba SesaZlebeli.

axali samagistro programasamedicino fizikaSi

mimdinare wlis ivlisSi indianapolisSi Catarebul samecniero kongresze amerikis janmrTelobis fizikis sazogadoebam saerTaSoriso kolaboraciis komitetis gadawyvetilebis safuZvelze Tsu-s elefTer andronikaSvilis

fizikis institutis mecnier TanamSromels lika WeliZes mianiWa uiliam morga-nis (amerikis birTvuli kanonmdeblobis fuZemdebeli) premia, romelic erTerTi yvelaze prestiJuli jildoa janmrTelobis fizikis dargSi

qalbatoni lika aris saqarTvelos janmrTelobis fizikis asociaciis xelmZR-vaneli. mas birTvuli da radiaciuli usafrTxoebis sferoSi muSaobis 15-wliani gamocdileba aqvs. igi wlebis ganmavlobaSi uwevda koordinirebas birTvuli gauvrceleblobis saerTaSoriso procesebs saqarTveloSi, asrulebda erovnuli pasuxismgebeli piris movaleobas saqarTvelosa da atomuri energiis saerTaSoriso saagentos (IAEA) Soris.

`es aris saqarTvelo~`sadRac unda meTqva: yoveli wveTi sisxlisa, saqarTvelos dedul-ma-

mulisaTvis danTxeuli, mzis sxivad esxmoda saqarTvelos miwas. axla vam-bob: saqarTvelo daWrili mzea (bazofenis mowmobiT miTologiaSi cnobi-lia vnebuli mze, `daWrili mze~, magram mainc mze). aqedan: misi xalisi, xa-lisi mainc: da ase ufro Zalayrili. nicSes sityva: `rac ver mZlevs, mxdis ufro Zliers~ _ saqarTveloze Tua aRmoWrili!~

grigol robaqiZe,mwifobis Tve 1962 wlisa, q. Jeneva

Page 12: 30newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-11 (2182)-2015_web.pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis socialur da po-litikur mecnierebaTa

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

12

doqtorantisofio guliaSvili

garda qarTvelologiuri seqciebisa, kongresze moxsenebebiT wardgnen medie-vistebi saqarTvelos sxvadasxva univer-sitetidan. Tsu-is profesorma mariam CxartiSvilma waikiTxa moxseneba „daviT aRmaSenebeli Sua saukuneebis da Tana-medrove narativSi“. qarTvelologiuri skolis centris (Tsu) TanamSromelma, doqtorantma sofio guliaSvilma isau-bra Temaze: „Sua saukuneebis agiografiis gadaazreba Tanamedrove evropisTvis“.

qarTvelologiuri sesiebis muSao-baSi qarTvel mecnierebTan erTad mona-wileobdnen ucxoeli qarTvelologebi. seqciis „Sua saukuneebis qarTuli kul-tura“ moderatori da xelmZRvaneli iyo profesori elguja xinTibiZe. moxsene-bebi waikiTxes profesorma donald rei-fildma _ „religiuri tolerantoba da aratolerantoba Sua saukuneebis qar-Tul literaturaSi“, profesorma gaga SurRaiam _ „vaxtang I gorgaslis (440-502) saeklesio reforma“, doqtorantma irma makaraZem _ „aRmosavluri siuJetis ganaxleba XVII saukunis inglisur drama-turgiaSi _ „vefxistyaosnis“ kvali XVII saukunis inglisSi“ .

profesoridonald reifildi

cnobilma qarTvelologma donald reifildma (Department of Russian, Queen Mary University, London) ganixila religi-uri tolerantoba rusTavelis „vefxi-styaosnis“, „visramianis“ qarTuli ver-siis, bagrat muxranbatonis „moTxroba¡ sjulTa uRmerToTa ismailitTa¡s“, ruis-urbnisis sinodis teqstis da samTavisis episkoposis kanonebis teq-stebSi arsebuli faqtebis moSveliebiT.

profesorigaga SurRaia

veneciis universitetis profesorma, gaga SurRaiam (Dipartimento di Studi sull’Asia e sull›Africa Mediterranea, Ca’ Foscari University of Venice) warmoadgina moxseneba vaxtang gorgaslis reformaze, misi ganxorcie-lebis TariRebsa da mis mniSvnelobaze qarTlis eklesiis reorganizaciis pro-cesSi.

doqtoranti irma makaraZe

Tbilisis saxelmwifo universitetis doqtorantma irma makaraZem isaubra Se-qspiris cimbelinis qarTul wyaroze, romlis miRweva XVII saukunis inglisis dramaturgiul wreebamde, sarwmuno var-audiT, ukavSirdeba cnobil inglisel diplomats antoni Serlis da mis vizits sparseTis Sahis karze.

seqciis _ „Sua saukuneebis qarTuli kultura“- Sejameba

seqcias „SoTa rusTaveli _ XII sau-kunis qarTveli poeti da moazrovne“ Tavmjdomareobda profesori donald reifildi. moxsenebebi waikiTxes: Tbili-sis saxelmwifo universitetis profe-sorma elguja xinTibiZem _ „siyvarulis koncefciis ganaxleba da gadaazreba Sua saukuneebidan renesansisken“; amerikel-ma qarTvelologma bert beinenma (Osher Lifelong Learning Institute, Temple University, Philadelphia) _ „SoTa rusTavelis mego-brobis filosofia: aristoteluri Tu qarTuli?“; italielma profesorma lu-iji magarotom (Dipartimento di Studi Lingui-stici e Culturali Comparati, Ca’ Foscari University of Venice) – „vefxi-s mniSvneloba SoTa ru-sTavelis „vefxistyaosanSi“.

profesori elguja xinTibiZe

profesorma elguja xinTibiZem isau-bra „vefxistyaosnis“ siyvarulis axal filosofiur koncefciaze _ adami-anuri siyvarulis RvTaebriv gadaaz-rebaze, romelic SeniSnulia gviani Sua saukuneebis evropul literaturaSi da romlis ufro adrindeli da Taviseburi gaazreba da mxatvruli asaxva Cans „ve-fxistyaosanSi“.

profesori luiji magaroto

profesorma luiji magarotom isau-bra „vefxistyaosnis“ ebrauli da spar-suli Targmanebis safuZvelze rusTve-lis „vefxze“, romelic unda iTargmnos, rogorc leopardi an pantera da ara ve-fxvi.

bert beineni

bert beinenma isaubra „vefxistyaos-niseul“ megobrobis koncefciaze; am koncefciis qarTul xalxur Zirebze da mis interpretaciaze neoplatonuri da aristoteluri filosofiis poziciidan.

seqciis _ „SoTa rusTaveli _ XII saukunis qarTveli poeti da moazrovne“ _ Sejameba

sesiebs eswrebodnen medievistebi sx-vadasxva qveynebidan: amerika, didi bri-taneTi, italia da a.S. moxsenebebis ward-genis Semdeg gaimarTa saintereso disku-sia. ucxoeli kolegebi dainteresdnen qarTvelologiuri mecnierebisTvis problemuri sxvadasxva sakiTxiT: ra gziT mivida „vefxistyaosnis“ siuJeti inglisis dramaturgiul wreebamde? ra aris safuZveli „vefxistyaosniseuli“ megobrobis koncefciis? kiTxvebi daisva aseve, religiuri tolerantobis Sesaxeb saqarTveloSi da a.S.

qarTvelologiuri sesiebis muSaoba didi warmatebiT warimarTa _ ucxoel-ma da qarTvelma qarTvelologebma Se-Tanxmebulad Seajames qarTvelologi-uri mecnierebebisTvis mniSvnelovani sx-vadasxva sakiTxi. amgvari gamocdilebis gaziareba, uaxlesi qarTvelologiuri kvlevebis gacnoba, informaciis gacvla Zalzed mniSvnelovania qarTvelologi-uri mecnierebebisa da qarTuli kultu-ris popularizebis saqmeSi.

qarTvelologiuri seqciebi medievistTa msoflio kongresze

2015 wlis 5-9 ivliss lidsSi, did britaneTSi gaimarTa medievistTa msoflio kongresi, romelzec ori qarTvelologiuri seqcia muSaobda. masSi monawileobdnen cnobili qarTvelologebi

saqarTvelosa da ucxoeTis universitetebidan. es iyo pirveli SemTxveva, roca msoflio kongresze sakuTriv qarTvelologiurma orma seqciam imuSava.

qarTvelologiuri seqciebis organizeba uaRresad prestiJul, tradiciul msoflio kongresze ganpirobebuli iyo im didi siaxliT evropuli literaturis istoriaSi, rac ukanaskneli wlebis qarTvelologiuri kvlevebis safuZvelze profesorma elguja xinTibiZem gamoavlina. kerZod, „vefxistyaosnis“ siuJeti nac-nobi iyo XVII saukunis dasawyisis inglisis umaRlesi literaturuli wreebisTvis. uiliam Seqspiris uSualo memkvidreebis fransis bomontisa da jon fletCeris ori piesa „filasteri“ da „mefe da ara mefe“ Seqmnilia „vefxistyaosnis“ siuJetis gadamuSavebiT. ufro metic, swored „vefxistyaosania“ uiliam Seqspiris erT-erTi bolodroindeli da e.w. „problemuri“ piesis cimbelinis siuJeturi wyaro. am kv-levis pirveli nawili gamoqveynda monografiis saxiT „rusTavelis vefxistyaosani da evropuli literatura, / Rustaveli’s The Man in the Panther Skin and European Literature londonSi 2011 wels. wigni daibeWda benet da blumis prestiJul gamomcemlobaSi da uaRresad dadebiTi Sefasebebi mohyva ucxoeli mkvlevarebisgan (bert beineni, antoni braieri, toni andersoni da sxvebi). qarTvelologiuri mecnierebisa da inglisuri literaturuli kritikis TvalsazrisiT am didi siaxlis safuZvelze, msoflio kongresze sakuTriv qarTvelologiuri seqciebis organizebis idea swored am ucxoeli mecnierebis iniciativiT moxda.

am problemis Semdgomi kvlevisTvis qarTvelologiuri skolis fondma 2013 wels moipova dafinanseba SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondisgan. Tbilisis saxelmwifo universitetSi amJamad muSaoba ori mimarTulebiT xorciel-deba. tardeba yovelkvireuli seminarebi profesor elguja xinTibiZis TaosnobiT, sadac xdeba axali masalebis moZieba-gacnoba. seminaris muSaobaSi CarTulia axal-gazrda mecnier-mkvlevarTa jgufi, romelic Sedgeba Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis doqtorantebisgan da magistrantebisgan. aRniSnuli jgufi daintere-sebulia aseve am siaxlis popularizebiT ucxoeTis samecniero wreebSi. swored am mizniT, 2014 wlis maisSi amerikaSi medievistTa 49 saerTaSoriso msoflio kon-gresze profesorma elguja xinTibiZem waradgina moxseneba saTauriT: „Seqspiris cimbelinis ucnobi wyaro - rusTvelis „vefxistyaosani“. 2014 wlis dekemberSi poloneTSi, varSavis universitetSi wm. grigol feraZis saxelobis me-12 saerTa-Soriso kavkasiologTa konferenciaze moxseneba „rusTvelologiuri mecnierebis didi siaxle _ „vefxistyaosani“ XVII saukunis inglisuri dramaturgiis siuJeturi wyaro“ waradgina proeqtis monawile axalgazrda mecnierma TamTa grigoliam pro-fesor elguja xinTibiZesTan TanaavtorobiT. moxseneba statiis saxiT daibeWda konferenciis masalebSi (Pro Georgia. Journal of Kartvelological Studies. #25, 2015. University of Warsaw. ISSN: 1230-1604). swored am kvlevis da zogadad qarTuli literaturisa da kulturis popularizaciis mizniT profesor elguja xinTibiZis organizebiTa da TaosnobiT 2015 wlis ivlisSi uaRresad prestiJul medievistTa msoflio kon-gresze lidsSi, did britaneTSi pirvelad daigegma ori qarTvelologiuri seqcia: „Sua saukuneebis qarTuli kultura“ da „SoTa rusTaveli _ XII saukunis qarTveli poeti da moazrovne“.

seqciis _ „Sua saukuneebis qarTuli kultura“ _ Sejameba

Page 13: 30newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-11 (2182)-2015_web.pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis socialur da po-litikur mecnierebaTa

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

13

_ rogor SeafasebT Tsu-Si fsiqologiis fakultetis aRdgenas?

_ fsiqologiis fakultetis aRdgena universitetSi TavisTavad mniSvnelova-ni movlenaa. saqarTveloSi gvaqvs ga-morCeuli fsiqologiuri skola, Zalian seriozuli fundamenturi naSromebiT, fundamenturi xedviT da, aqedan gamom-dinare, mniSvnelovania, rom arsebobdes calke fakulteti kvlevisa da samec-niero saqmianobisTvis. meorec, Zalian maRalia moTxovna am fakultetze, rac wlevandelma miRebam da konkursmac daadastura. aranakleb mniSvnelovania is, rom gvyavs sakmaod maRali donis profesiuli kadrebi, romlebic monawi-leoben saerTaSoriso konferenciebSi, kvlevebSi da Tanamedrove fsiqologi-uri problematikisa da miRwevebis saq-mis kursSi arian. Sesabamisad, SeuZliaT siaxleebis aq gadmotana da Tanamedrove meTodebiT swavleba. es ori ram _ tra-dicia, Zveli fundamenturi meTodebi da xedvebi, Tanamedrove midgomebi _ am fa-kultetis akademiur personalSia Seje-rebuli. es Zalian kargia da, Cemis azriT, erT-erTi safuZvelia imisTvis, rom mo-mavalSi fsiqologiis fakulteti Zalian warmatebuli gaxdes.

sakuTar Tavs qarTuli fsiqologi-uri skolis warmomadgenlad miviCnev. studentobis periodSi leqciebs mi-kiTxavdnen revaz naTaZe, nino adamaSvi-li, rusudan axobaZe, romlebic dimitri uznaZesTan muSaobdnen. maT codnasa da profesiul xedvasTan erTad damokide-bulebebic Camomiyalibes. gansakuTre-biT mniSvnelovani iyo CemTvis qalbaton dali farjanaZesTan urTierToba, rome-lic meore kursze gavicani da SemdgomSi Cemi maswavlebeli da Temis xelmZRva-nelic iyo. swored misgan viswavle stu-dentTan urTierToba: SeeZlo mTeli saRamo mjdariyo CemTan erTad, aexsna, moewodebina uamravi literatura, mi-uxedavad imisa, rom bevri sxva saqmec hqonda. rodesac swavlebis tradiciaze vsaubrob, studentebisadmi swored amg-var damokidebulebas vgulisxmob: Cvenc vcdilobT igive xasiaTis urTierTobebi gvqondes sakuTar studentTan da esec, ganwyobis fundamentur TeoriasTan erTad, qarTuli fsiqologiuri skolis erT-erTi mniSvnelovani nawili da mona-povaria.

_ ganaTlebis problematikasa da fsiqologias ikvlevT. CvenSi ganaTle-

bas, iseve rogorc yvela sxva sferos, aklia mecnierul xedvasa da kvlevaze dafuZnebuli gadawyvetilebebi. Tqven ganaTlebis saministroSic saqmi-anobT. ramdenad gamoiyeneba mecnierTa gamocdileba?

_ saministroSi vxelmZRvanelob ad-ministraciis departamentSi kvlevebisa da Sefasebebis sammarTvelos, romelic xelisuflebis Secvlis Semdeg Seiqmna. sammarTvelos erT-erTi mizani samini-stros struqturuli qvedanayofebis da saministroSi Semavali struqturebis mier ganxorcielebuli ganaTlebis kv-levebis da Sefasebebis Segroveba, maTi angariSebis ganxilva da rekomendacie-bis momzadebaa, cxadia, garda samecnie-ro institutebisa da saswavlo dawese-bulebebisa.

rac Seexeba, zogadad, mecnierul sa-fuZvels, ganaTlebis sistema swored aseT safuZvelzea agebuli, sxvagvarad verc iqneboda. Tundac Cemi iq muSaoba mecnierTa gamocdilebis gamoyenebis magaliTia. mogexsenebaT, rom ganaTle-bis sistema swraf nayofs ar iZleva, amas garda, mravalkomponentiani da rTuli sistemaa, romelSic mniSvnelovan rols TamaSobs adamianuri faqtori: rac unda kargi iyos sistema an kurikulumi, mas ganxorcieleba sWirdeba, saamisod ki sistematuri revizia da imis Sefasebaa aucilebeli, Tu rogor mimdinareobs procesi. sammarTveloSi Tvalyurs va-devnebT sistemaSi Catarebuli kvlevebis validurobas da vcdilobT, vizrunoT maT xarisxze. mTlianobaSi, sakmaod sain-tereso kvlevebia Catarebuli da is pra-qtikuli nabijebi, romlebic ganaTlebis sistemaSi idgmeba, swavlisa da ganaTle-bis fsiqologiis monapovarzea dafuZne-buli; vfiqrob, es Zalian mniSvnelovania universitetis sistemaSic, radgan Sefa-seba da ukukavSiri ganviTarebis safuZ-velia.

_ wlevandeli weli universitetSi samecniero wlad gamocxadda da pro-fesurisadmi moTxovnebic Sesabamisad gaizarda. ra kvleviT saqmianobas ew-eviT universitetSi?

_ rac Seexeba sauniversiteto kv-leviT saqmianobas, axlaxan davasruleT muSaoba naSromze: `qarTvel, somex da azerbaijanel studentTa interkul-turuli sensituroba saqarTveloSi”, romelic kavkasiis Sveicariuli akademi-uri qselis mxardaWeriT gakeTda. kvleva

Tbilissa da axalcixeSi Catarda da masSi CarTulebi iyvnen, ZiriTadad, erovnu-li umciresobebisa da dominanturi mo-saxleobis warmomadgeneli studentebi Tbilisis saxelmwifo universitetidan da axalcixis universitetidan. Zalian saintereso Sedegebi miviReT student-Ta Rirebulebebisa da urTierTdamoki-debulebebis Sesaxeb.

kvlevisTvis studentebi imitom Se-varCieT, rom gvainteresebda _ mimdi-nare demokratiuli reformebis fonze rogoria sxvadasxva eTnikuri jgufebis Tanacxovrebis da integrirebis SesaZ-leblobebi da ramdenadaa damokidebuli interkulturuli sensitiuroba prio-ritetul RirebulebebTan.

interkulturuli sensitiuroba, mg-rZnobeloba harmoniuli Tanacxovrebis mniSvnelovani kriteriumia da warmoad-gens individis unars, miiRos gansxvave-buli kulturisa da enis mqone adamianis msoflmxedveloba, SeZlos masTan efe-qturi urTierToba. kvlevaSi 588 stu-denti monawileobda, maT Soris, `oTxi plus erTi” programis studentebi.

Cemda samwuxarod, kvlevam kidev er-Txel dagvanaxa, rom qarTvel, somex da azerbaijanel studentTa interkultu-ruli sensitiuroba erTmaneTis mimarT gansxvavebulia da somex da azerbaija-nel studentebs igi ufro metad aqvT ganviTarebuli qarTvelebis mimarT, vidre erTmaneTis mimarT. aSkaraa, rom somxeTsa da azerbaijans Soris arsebuli konfliqti saqarTveloSi macxovrebel eTnikur jgufebzec aisaxeba. meore mx-riv, qarTvelebis mimarT sensitiurobis maRali done dominantur mosaxleoba-sTan morgebis, adaptaciis maCvenebelia. aseve, Tbiliseli studentebis sensitiu-roba ufro maRalia, vidre axalcixele-bis, rac dedaqalaqis multikulturuli garemosa da ufro metad ganviTarebuli samoqalaqo cnobierebis Sedegia.

rac mTavaria, kvlevam gamoavli-na, rom somexi da azerbaijaneli baka-lavriatis studentebis sensitiurobis done mkveTrad gazrdilia enis mosamz-adebeli programis studentebTan Se-darebiT. es miuTiTebs, rom programa `oTxi plus erTi” dadebiT zegavlenas axdens studentTa interkulturuli sensitiurobis ganviTarebaze da eT-nikuri umciresobebis integraciisT-vis Zalian mniSvnelovania programis Semdgomi ganviTareba da mxardaWera: saswavlo garemo, romlis drosac stu-denti xvdeba rogorc qarTvel, ise sxva erovnebis studentTan erTad, ganapi-robebs maT eTnikur mgrZnobelobas da maTi Rirebulebebi da Sexedulebebi gacilebiT ufro moqnili xdeba, vidre manamde iyo.

sensitiurobasTan erTad, Cven wamyva-ni Rirebulebebic vikvlieT Salom Svar-cis cnobili RirebulebaTa sistemis mixedviT. rac gamoikveTa, Zalian sainte-resoa ganaTlebis fsiqologiisTvis da, zogadad, Cveni qveynisTvisac. aRmoCn-da, rom qarTvel studentTa umravle-sobisaTvis wamyvani aris ganviTarebis kategoria. mogexsenebaT, rom Svarcis sistemaSi bevri kategoriaa, maT Soris tradiciuloba, stabiluroba, Zalauf-leba, damoukidebloba, ganviTareba da a.S. aRmoCnda, rom axalgazrdebisTvis sakuTari SesaZleblobebis gamovlena, ganviTareba da im gzebis moZebna, rome-lic amaSi xels Seuwyobs, yvelaze Rire-bulia. amas ukavSirdeba isic, rom maT gamowvevebis ar eSiniaT da cvlilebe-bisTvis Ria arian. am TvalsazrisiT, es aris sruliad axali Taoba da maT aqvT seriozuli impulsi. mixaria, rom ase-Ti Sedegi miviReT, Tumca, mecnieruli sizustisaTvis vityvi, rom es uSualod im studentebSi gamoikveTa, romlebic Cven gamovikvlieT. sxvaTa Soris, gan-viTarebis Rirebuleba mniSvnelovania azerbaijaneli da somexi studentebisT-visac, magram iseTi doziT ara, rogorc qarTveli studentebisTvis. amas pirda-pir vukavSireb saxelmwifo enis codnis problemas, radgan rodesac studentebs swavlebidan gamomdinare enis problema exsnebaT, maT SesaZleblobac ufarTov-debaT. amitom `oTxi plus erTi” progra-mas ara mxolod enobrivi TvalsazrisiT aqvs warmateba, aramed socialuri Rire-bulebebis da saerTod RirebulebaTa si-stemis ganviTarebisTvisac Zalian mniSv-nelovania.

aqve vityvi, rom RirebulebaTa si-stema, erTi mxriv, yalibdeba Sinagani moTxovnilebebis safuZvelze, magram, meore mxriv, Zalian mniSvnelovania is garemo pirobebi, romelSic moRvaweobs pirovneba. am sferoSi momuSave fsiqo-logebs mohyavT aseTi magaliTi: SeiZ-leba adamians ojaxis Seqmnamde hqondes garkveuli Rirebulebebi, magram Semdeg, imisda mixedviT, ra SesaZleblobebi aqvs, SemosazRvravs Tavis Rirebulebebs. ma-galiTad, Tu Svili patara hyavs, SeiZ-leba mouxdes uaris Tqma sxva qveyanaSi swavlis gagrZelebaze, anu socialuri konteqsti cvlis da moargebs realobaze Cvens Rirebulebebsa da SesaZleblobebs. es magaliTi imitom moviyvane, rom Zali-an mniSvnelovania ganviTarebis survili Cvens studentebSi. studentebs saSu-aleba unda mivceT _ uari ar Tqvan mTa-var Rirebulebaze.

moamzadalela kurdRelaSvilma

mzia wereTeli: mivceT studentebs

saSualeba, raTa uari ar Tqvan mTavar

Rirebulebaze!

persona

`ar miyvars frTiani gamonaTqvamebi, Tumca gadauWarbeblad SeiZ-leba iTqvas, rom universitetisgan qarTuli sazogadoeba mud-mivad eloda seriozul ganacxads da mas arasodes gawbilebia es

molodini. mTavari ki is aris, rom universitetma codnis micemasTan erT-ad Rirebulebebi, damokidebulebebi Camouyalibos Taobebs. vgulisxmob swor damokidebulebas codnis, rogorc kvlevaze dafuZnebuli mecniere-bis produqtisa da sakuTari Tavis, rogorc profesionalisa da patiosani mkvlevaris mimarT”, – aseTi pasuxi gagvca fsiqologiis profesorma mzia wereTelma kiTxvaze, rogor da sad xedavs universitetis rolsa da ad-gils qveynisa da sazogadoebis cxovrebaSi.

mzia wereTlis biografia universitets studentobis periodidan daukavSirda. maSin fsiqologia mxolod universitetSi iswavleboda da erTerT yvelaze saintereso fakultetadac iTvleboda, sadac gansxvave-buli adamianebi Zalian gansxvavebulad fiqrobdnen, qarTuli fsiqolo-giuri skola ki didi avtoritetiT sargeblobda rogorc sabWoTa kavSir-Si, ise mis farglebs gareT, Tumca politikuri reJimis gamo kontaqtebi gare samyarosTan TiTqmis SeuZlebeli iyo. wlebis Semdeg, rodesac Se-saZlebeli gaxda aqtiuri kontaqtebi msoflio samecniero wreebTan, ro-desac aRar arsebobda akrZaluli literatura da akrZaluli Tema, moxda ise, rom fsiqologiis fakulteti sxva fakultetebTan erTad socialuri mecnierebebis qudis qveS gaerTianda erTerT mimarTulebad. ramdenime wliani pauzis Semdeg, wels, fsiqologia mimarTulebidan kvlav univer-sitetis erTerT fakultetad Camoyalibda, rac tradiciis aRdgenis sur-vilTan erTad am specialobis mimarT axalgazrdebis mzardma interesma da Sromis bazarze fsiqologiis mcodne kadrebze moTxovnis zrdamac ga-napiroba.

mzia wereTeli – Tsu-is fsiqologiis fakultetis profesori, fsiqologiur mecnierebaTa doqtori. daculi aqvs sakandidato da sadoqtoro disertaciebi Temebze: `mexsierebaSi informaciis Sen-axvis struqturebi da maTi moqmedebis meqanizmebi~ da `genderuli stereotipebi da maTi moqmedebis meqanizmebi~;

igi xelmZRvanelobs fsiqologiis fakultetis ganaTlebis fsi-qologiis instituts, romelic skolisa da, zogadad, ganaTlebis fsiqologiis problematikaze muSaobs. amavdroulad, igi aris ga-naTlebisa da mecnierebis saministros kvlevebis da Sefasebebis sammarTvelos ufrosi.

Page 14: 30newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-11 (2182)-2015_web.pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis socialur da po-litikur mecnierebaTa

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

14

SurTxia beroSvili

kavkasia _ unikaluri fenomenia Tavisi mravalferovnebiT, Tavi-sTavadi kulturebiT, erebs Soris

urTierTobebis myarad Camoyalibebuli tradiciebiT, istoriiT... konferenciis monawileebsa da stumrebs miesalma Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakulte-tis profesori, RonisZiebis organiza-tori zviad kviciani. konferencia 7-9 seqtembers mestiis eTnografiul muze-umSi gaimarTa.

„kavkasiuri civilizacia, interdis-ciplinuri kvlevebi“, _ am Tematikam samecniero konferenciaze kavkasiis regionis 50-mde mecnieri gaaerTiana, romlebmac araerT saWiro problema-ze da am sferoSi mimdinare axali kvle-vebisa da meTodologiebis danergvaze imsjeles. konferenciis mniSvnelobaze saubrisas mecnierebi SeTanxmdnen, rom interdisciplinarul kvlevebs dRes gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs kul-turul-civilizaciuri, geoekonomiku-ri da geopolitikuri TvalsazrisiT. RonisZiebas daeswro parlamentis kav-kasiis diasporasa da kavkasiis sakiTxTa komitetis Tavmjdomare Temur Wkua-selic, romelmac kavkasiis xalxTa er-Tianobis mniSvnelobaze da am sakiTxis gadaWris gzebze isaubra. forumSi mona-wile qarTvelma da Crdilokavkasielma mecnierebma sxvadasxva kavkasiologi-uri saswavlo-samecniero centrebidan warmoadgines TavianTi axali kvlevebis Sedegebi. RonisZiebis organizeba iTaves Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fa-kultetis arqeologiis institutma da kavkasiologiis institutma. forumi me-stiis municipalitetisa da parlamentis kavkasiis diasporasa da kavkasiis sakiTx-Ta komitetis mxardaWeriT gaimarTa.

`Cvens sinamdvileSi erebs Soris sa-mecniero da kulturuli kavSirebis gamococxleba warmoadgens erTerT im qmediT faqtorTagans, romelic xels uwyobs maT sazogadoebriv ganviTare-bas. aseTi kavSirebis istoriis mecnie-ruli gamokvleva iZens sayuradRebo da aqtualur mniSvnelobas. am Tvalsaz-risiT saintereso xdeba saTaveebisa da kulturuli urTierTobebis ganviTa-rebis gamovlena saqarTvelosa da mis mkvidr kavkasiis erebs Soris. erebis kulturuli urTierTobebi imsaxureben gansakuTrebul yuradRebas ara mxolod Tavisi istoriis xangrZlivobis gamo, aramed konkretul – istoriuli Sede-gebis gansakuTrebuli Taviseburebebis, sirTulisa da mniSvnelobis Tvalsazri-siTa~, ganacxada profesorma zviad kvi-cianma.

konferenciis miznebze da kavkasiuri civilizaciis mniSvnelobaze isaubra Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fa-kultetis kavkasiologiis institutis xelmZRvanelma, profesorma cira bara-miZem, romelmac forumze Tavisi mosaz-reba da damokidebuleba gauziara dams-

wre sazogadoebas. `kavkasielebi, erTi mTis Svilebi varT; Cven erTi Ziris eneb-ze vmetyvelebT, erTiani eTnokulturu-li memkvidreoba gagvaCnia, erTi ca gvxu-ravs da erTi miwa iZvris Cvens fexTa qveS, istoriac erTi gvaqvs da Tanamedro-veobac, momavalic erTi unda gvqondes. uerTmaneTod Calis fasi aqvs calkeul Cvengans, yoveli gamqrali xalxi da ena ki dakarguli kacobriuli codnaa samyaros Sesaxeb, romelic veRarasodes aRdge-ba. amis saSiSroeba Cveni saxlis karTan dgas, amis magaliTi ki, samwuxarod, araerTia kavkasiaSi. gulwrfelad dav-brundeT kavkasiur tolerantobaSi da vizrunoT kavkasiuri civilizaciis Sen-axvisa da gadarCenisTvis. Tu ase ar mo-viqceviT, „dayavi da ibatones“ politika ufro dRegrZeli aRmoCndeba da uax-loes momavalSi kavkasiuri civiliza-ciisgan aRaraferi darCeba teritoriis garda. teritoria ki swored is aris, rac ase andamativiT izidavda yoveli droi-sa da rjulis dampyrobels kavkasiaSi. mecniereba aRiarebs kavkasiuri civi-lizaciis arsebobas, civilizaciis yo-veli saklasifikacio niSani kavkasias dRemde mtkiced Semounaxavs, kavkasiis tragedia mis geografiul mdebareoba-Sia. kavkasiam istoriuli bedisweriT gacilebiT meti dakarga, vidre SeiZina. Cven, konferenciis monawileni, dRes mxolod erT agurs davdebT im aTaswlo-biT naSeneb Senobis kedlebze, romelsac „kavkasiuri saxli“ hqvia, romlis dasru-lebasac kidev didi dro da energia das-Wirdeba, magram igi aucileblad aSende-ba; amas iTxovs istoriis kanonzomiere-bani, istoriuli gardauvaloba. mTavari sakiTxavi aq is aris, ramdenad sworad ganvWvriteT Cven, am epoqis Svilebma es gardauvaloba, ramdenad zustad Sevafa-seT realoba da am realobaSi kavkasieli xalxebis SesaZleblobani, rogor viR-vaweT kavkasiuri civilizaciis, beberi, magram sasicocxlo energiiT aRsavse civilizaciis gadarCenisTvis, rogor SevafaseT im TaobaTa da moRvaweTa naa-magari, romlebic Tavs swiravdnen kavka-siur ideas.

Cven vswavlobT da vikvlevT kavkasi-ur civilizacias, mis multilingvizmsa da multikulturalizms, mis biomraval-ferovnebas, mis nedleulsa da resur-sebs, mis geopolitikur da geoekonomi-kur perspeqtivebs, mis fsevdoeTnokon-

fliqtebs, Cven vamsxvrevT Tavsmoxveul stereotipebs, nihilistur ganwyobas, romlis mixedviTac kavkasielebs, ar Seg-viZlia saerTo enis povna, Tu mesame Zala ar Cadga Cvens Soris. mjera, gavarRvevT urTierTgaucxoebis kedels da auci-leblad gavuwvdiT xels erTmaneTs, da Tu dRes ver SevZeliT, momavali Taoba SeZlebs; amisTvis yvela resursia gamo-sayenebeli, maT Soris, kavkasiuri adaTe-bi, romelTa mixedviTac or Zmas Soris dapirispirebas mesame Zma agvarebs da ara mesame Zala; Cven, mecnierebi, zustad SevafasebT risk-faqtorebs, romelTa mixedviTac dRes ukve Crdilokavkasiuri enebi minoritarul enaTa rigSi dgas da saboloo asimilaciisken mieqaneba; Cven SevqmniT mecnierul safuZvlebs, wanamZ-Rvrebs, raTa kavkasiis yoveli xalxis, am xalxebis yoveli adamianis gulsa da tvinamde mivides es gangaSi, aRZras masSi erovnuli identobis tkivili da am grZ-nobam gaazrebuli qmedebisken ganawyos. kvlav dRis wesrigSi dgas farnavazis, leonti mrovelis, ilias, javaxiSvilis, Ciqobavas, gamsaxurdias da sxvaTa saz-runavi. is dRes Cveni Taobis sasicocxlo amocanaa~, _ am sityvebiT mimarTa cira baramiZem monawileebs.

konferenciis mniSvnelobaze da mis Sedegebze msjelobisas cira baramiZem xazi gausva im faqts, rom aRdga ivane javaxiSviliseuli da arnold Ciqobavas-euli midgoma kvlevebisadmi da es aris swored interdisciplinaruli kvlevebi, romelic ganmtkicebulia lingvistu-ri, arqeologiuri, anTropologiuri kvlevebis daskvnebiT, rac Zalze mniSv-nelovania. misi azriT, is faqti, rom dRemde rom evropel mecnierTa arc erT CamonaTvalSi, romlebic msoflio civi-lizaciebs ikvleven, kavkasiuri civili-zacia ver moxvda, mxolod maTi Secdoma ar aris da es kavkasiologebis naklovan mxaredac SeiZleba CaiTvalos. amitom amgvar kvlevebs am kuTxiTac didi mniSv-neloba eniWeba. misi azriT, aucilebe-lia, mecnierulad ganisazRvros, Tu ra cvlilebebi ganicada kavkasiam, rogorc civilizaciaTa Sexvedris adgilma, sa-dac xSirad erTmaneTs xvdeboda da zo-gjer imsxvreoda es civilizaciebi da kulturebi.

zviad kvicianis informaciiT, kavka-siologTa forumze didi adgili daeT-mo svaneTis arqeologiuri, anTropolo-

giuri, eTnografiuli Tu lingvisturi uaxlesi kvlevis Sedegebis ganxilvas, maT Soris gansakuTrebiT mniSvnelovani iyo amerikeli mecnieris Teodor Surisa da qarTveli mkvlevarebis erToblivi naSromi qarTvelTa dnm-is Sesaxeb, ro-melic mecnierma did empiriul masalaze dayrdnobiT Seiswavla da mniSvnelovani daskvnebi warmoadgina. kvlevaTa Sede-gebi upirvelesad mniSvnelovania mec-nierebisTvis, igi did interess iwvevs sazogadoebaSi kavkasielTa eTnogenezis sakiTxebis saboloo gadaWrisTvis.

aRsaniSnavia, rom qarTveli da Cr-dilokavkasieli mecnierTa saukeTeso naSromebi saredaqcio kolegiis gadawy-vetilebiT, daibeWdeba JurnalSi `kavka-siologiuri Ziebani~, sam enaze. am Jur-nalma didi interesi gamoiwvia msoflio kavkasiologiur centrebSi da aRiarebu-lia, rogorc erTerTi wamyvani periodu-li gamocema.

cira baramiZis azriT, mniSvnelova-ni iyo is faqtic, rom konferencia pir-velad kavkasiologiis istoriaSi, sa-qarTvelos ulamazes regionSi, svaneTSi Catarda, radgan ucxoel da kavkasiel kolegebs saSualeba hqondaT, am uni-kalur kuTxes gascnobodnen. `konferen-ciaSi monawileobdnen svaneTis mTebs iqiT mcxovrebi yaraCaelebis, yabardo- balyareTis, balkanelebis, Cerqezebis warmomadgenlebi, romlebic warsulSi mTis viwro bilikebiT ukavSirdebodnen erTmaneTs, axla ki aTasi kilometri ga-moiares, raTa svaneTs stumrebodnen.

aRsaniSnavia is faqtic, rom kavka-sielma mecnierebma xudonhesis mSe-neblobasTan dakavSirebiT oficialuri weriliT mimarTves saqarTvelos prezi-dents, premier-ministrsa da parlamen-tis Tavmjdomares. sadac isini iTxovd-nen am sakiTxis xelaxla gadasinjvas, momavalSi safrTxeebis acilebis mizniT.

konferencias umaspinZla saqarTve-los mestiis erovnulma muzeumma, ro-melsac mieniWa etaloni muzeumis sta-tusi swored im dRes, roca konferencia gaixsna. forumis farglebSi ramdenime kulturuli RonisZiebac gaimarTa, ro-melTa Soris aRsaniSnavia kavkasiolo-giaSi bolo wlebSi gamocemuli wignebis gamofena da Cerqezi mxatvris, sergo qo-bulaZis moswavlis TeuCeJ yatis naxate-bis gamofena qarTul Tematikaze.

kavkasiuri civilizacia,interdisciplinaruli kvlevebi

axali saswavlo wlis dawyeba stu-dentebs fakultetis dekanis mova-leobis Semsrulebelma, profesor-

ma Tamar gagoSiZem, dekanis moadgilem,

profesorma lali surmaniZem, ganaTle-bis mecnierebaTa departamentis xelmZR-vanelma, profesorma qeTevan Wkuaselma miuloces.

RonisZiebaze profesorma Tamar ga-goSiZem bakalavriatis warCinebul stu-dentebs sigelebi da simboluri saCuqre-bi gadasca.

saCuqrebi gadaecaT Tsu-is fsiqo-logiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fa-kultetis axladCaricxul bakalavria-tis pirvelsemestrel studentebsac.

erTiani erovnuli gamocdebis Sede-gad, Tsu-is fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakultetze 200-mde pir-velkurseli iswavlis.

pirvelkurselebTan Sexvedra fsiqologiisa da ganaTlebis

mecnierebaTa fakultetze

konferencia

Page 15: 30newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-11 (2182)-2015_web.pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis socialur da po-litikur mecnierebaTa

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

15

saukunis adamiani (International Man of the Millenium), _ ase uwoda saqarT-velos mecnierebaTa erovnuli aka-

demiis wevr–korespondents, bio logiis mecnierebaTa doqtors, profesor nug-zar aleqsiZes kembrijis internacio-nalurma biografiulma centrma (1992 w.), male ki igi aSS-is bio g rafiuli institu-tis (ABI) mier wlis adamianad (`Man of the Year~) dasaxelda da Seyvanilia cnobarSi `vin vin aris” (1997 w).

wels profesor nugzar aleqsiZes dabadebidan 80 weli usruldeba. igi pi-rovnulad universitetSi Camoya libda da pirveli mecnieruli `naTlobac~ aq miiRo.

saqarTvelos mecnierebaTa erov-nuli akademiis wevr-korespondenti, bio logiis mecnierebaTa doqtori, pro-fesori nugzar aleqsiZe im mecnierTa ricxvs ekuTvnis, vinc cxovrebis naxe-varze meti universitetSi gaatara, ro-melic 400-ze meti samecniero naSromis, maT Soris 16 saxelmZRvanelos, 10 mono-grafiis da 18 gamogonebis avtoria. igi Seyvanilia msoflios 500 gamoCenil mec-nierTa siaSi.

soliduri asakis miuxedavad, igi kv-lav energiulad, maRalnayofierad iRv-wis samec niero pedagogiur Tu sazoga-doebriv asparezze.

nugzar aleqsiZe daibada qalaq senak-Si 1935 wels. Tbi li sis me-8 vaJTa saSua-lo skola oqros medliT daamTavra da imave wels (1953 w.) ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis biologiis fakultetze Cairicxa, sadac ma Ra li akade miuri mos-wrebi sTvis ga moCe nili qarTveli fizi-ologis i. Tarx niSvilis saxelobis sti-pendia dae niS na.

Tbilisis saxelmwifo universitetis biologiis fakultetis da m T avrebis Sem deg, ivane berita Svilis winadadebiT, nugzar aleq siZe Tbi lisis saxelmwifo universi te tis a d a miani sa da cxovelTa fizio logiis kaTed ris bioqi miis labo-ratoriis saleq cio asistentad dainiSna da biologiis fakultetis studente-bisTvis leqciebis kiTxva daevala zogad bioqimiaSi.

nugzar aleqsiZem 1963 wels sa kan-di dato, xolo 1978 wels sadoqtoro diserta ciebi daicva. 1969 wels mas do-centis, xolo 1979 wels profeso ris wodeba mieniWa. 1973 wli dan 1987 wla m de igi Tbilisis saxelmwifo univer sitetis bio qi miisa da bioteqnolo giis kaTed ris gamge gaxldaT.

nugzar aleq si Zis moRvaweobis sfero ebia nei roqimia, fsiqobiologia, bioteqnologia da astro biologia. Mmis mier gamocemul ortomeuls: „neiro-qimiis safuZvlebi~ ivane javaxiSvilis saxelo bis Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis samecniero sabWos premia mieniWa, xolo 2002 wels, biologiurad aqtiuri nivTierebebis – leqtinebis bio-

qimiur Sesw avlasTan dakavSirebiT mopo-vebuli SedegebisTvis kaTedris TanamS-romlebTan erTad mieniWa akademikos p. qomeTianis saxelobis premia.

nugzar aleqsiZe, rogorc funqciuri neiroqimiis specialisti, dainte res da gamoCenili qarTveli fsiqologis, di-mitri uznaZis ga n wyobis Teo riis nei-roqimiuri safuZvlebis Seswav liT. sa-kuTar da literaturul eqsperimentul mona cemebze dayrdnobiT, man aCvena, rom agresiuli socia luri garemos gavle-niT, stresis dros, mniSvne lovnad icv-leba adamia nis ganwyoba da Sesabamisad neirome di a torebisa da endokrinuli hormone bis ra odenobrivi ganawileba. Sedegad, adaptaciuri sindromis formi-rebis gaZlierebis gamo, aR niS nuli rao-denobrivi cvlile bebi isev sawyis do -nes ubr undeba. irkveva, rom socialuri garemos sa pa su xod, qceviTi reaqciebis gansaxor cieleb lad, aRi ni S neba fsi qo e-mociuri ganw yo bi sTvis mzaoba. aR niSnu-li dan gam o m dinare, dimitri uznaZis ganwyobis Teo rias _ gan wyoba _ qceva, nugzar aleqsiZem daumata mesame in-for maciuli kom p onenti – adap taciuri sindromi da man Semdegi saxe miiRo: ganwyo ba -adap taciuri sind romi _ qce-va, rac srulad Seesaba meba gan wyobis fsiqo biologiur safuZ vlebs. naSromi aRiares fsi qo logebma da igi daibeWda aSS-s JurnalSi `Advances in Psychology Re-search“, 2013 (N. Alek sidze, Psych obiological Foundation of the Theory of Attitude). Nmimdina-re wels Tsu-is fsiqologiis fakulte-tis stu dentebisTvis moewyo n. aleqsi-Zis saxelmZRvanelos `fsi qobiologiis saf uZvlebis“ prezentacia, ramac didi interesi gamoiwvia studentebsa da ped-agogebs Soris. prezentaciis damTavre-bis Semdeg, stu dentebma didi madloba gadauxades saintereso leqciisTvis. da-sanania, rom fsiqologebs ar ekiTxebaT leqciebi, maTTvis sabaziso iseT saganSi, rogoricaa fsiqobiologia.

nugzar aleqsiZis udides damsaxu-rebad iTvleba misi Rvawli qarTuli bioqimiuri terminologiis dad genis saqmeSic. mis mier Semo Rebulma mraval-ma ter min ma warmatebiT daimkvidra ad-gili qarTul bio qi mi ur li te ratura Si (maqos meqanizmi, safalie, Tvisoba, na-kecfenovani struqtura, neiroleqtini, agresiuli socialuri garemo, airTxe-vadi qro ma tografia, Rerovani ujre-debi). mis saxelTanaa dakavSire bu li rTuli dasaxelebis mqone enzimebisa da ni v Tierebebis saxelebis war moeba. xazi unda gaesvas agreTve nugzar aleqsiZis or g a ni zatorul unars, romlis Sesaxeb akade mikosi p. qo me Ti anic werda.

1988 wlidan nugzar aleqsiZe ar-Ceulia saqarTvelos mecnierebaTa er-ovnuli akademiis wevr-korespondentad, medi ko-biologiuri (1994), saqar Tvelos ekologiur mec nie rebaTa (1995), sabu-nebismetyvelo mecnierebaTa (1999) da

egrisis sazogadoebrivi samecniero akademiebis (1995) namdvil wevrad, Tavis tvinis Semswavleli saer Ta Soriso or-ganizaciis (IBRO), evropis neiro qimiuri fede raciisa (FENS) da evropis saerTaSo-riso bio qimi kosTa sazogadoebis (FEBS) wevrad . nugzar aleqsiZe aris saer TaSo-riso Jurnal `Нейрохимия~-s, J. Biol. Phisic and Chem.-is, „Georgian Neuroscience“-isa da saqarT velos mec nierebaTa erovnuli akademiis Jurnal `mac ne“-sa da `mo ambis“ saredaqcio kolegiis wevri.

nugzar aleq si Ze 2014 wlidan saqarT-velos bioqimikosTa arasam Tavrobo aso-ciaciis sapatio prezi dentia. 2001 wels arCeul iqna evromec nierebaTa saerTa-Soriso asociaciis namdvil wevrad. 2013 wels nugzar aleqsiZe saqarTvelos mec-nierebaTa erov nuli akademiis akademi-uri sabWos wev rad airCies.

biologiis mecnierebis ganviTarebis, saxalxo meu r neobaSi Seta ni li wvlilisa da nayofieri peda go giuri moRvaweobi-saTvis nugzar aleq siZe dajildo ebu lia or denebiTa da medlebiT, esenia: mosko-vis sasoflo same urneo gamofenis `brin-jaos medali” (1987), ordeni `Знак Почета“ (1986), gamoCenili ukra ineli neiroqimi-kosis `a. paladinis medali“ (1988), `ev-ropis bioqimikosTa federaciis medali“ (1984), `iv. java xiSvilis medali“ (1976, 1995), `Sromis veteranis medali” (1990); `Rir sebis ordeni“ (1996) da `gamomgo-neblis medali“ (1988). gansakuTrebul interess iwvevs misi samu Saoebi soflis meurneobaSi unarCeno teqnologiebis damuSavebis mizni Tac. mecxoveleobis narCenebis bazaze krwanisis terito-riaze n. aleqsiZis mier damuSavebuli teqnologiis mixedviT Seiqmna plast-masis qarxana, sadac quTaisis avtoqar-xnisaTvis mzaddeboda avtoman qanebis

plastmasis nawilebi, soflis sasaTbure meurneobisaTvis moZrav Ziriani qoT-nebi da sxv. astrobiologiis mimarTu-lebiT misi xelmZRvanelobiT moaxdines marsis gruntis bioremediacia, prof. o. mukbanianTan TanamSromlobiT mar sis gruntisagan Seqmnes samSeneblo blokebi planeta marsze sacxovrisi saxlebis asa-Seneblad. aRniSnul naSromebze miiRes patenti, Sro mebi ki gamoqveynda aSS-is saerTaSoriso Jurnal astrobiologia-Si 2015 wels.

fasdaudebelia nugzar aleqsiZis saswavlo-pedagogi uri moRvaweoba. man moamzada 24 mecnierebaTa kandida-ti (erTi ucxoeli) da 8 mec nierebaTa doqtori. nugzar aleqsiZe ivane java-xiSvilis saxe lobis Tbi lisis sax el-mwifo universi te tis biolo giisa da me-dicinis fakultetis studente bisaTvis kiTxulobda zogadi bi o qimiis kurss, speckursebs: `nei ro qi mia Si da `ekolo-giuri bio qimiis safuZv lebSi“. para le-lurad n. aleqsiZe peda gogiur moRva-weobas ewe oda Tbilisis saero samedi-cino insti tutSi, goris eko nomikur-humanitarul uni ver sitetSi, Sida qarTlis uni versi tetSi da wmida an d ria pirvel wo de bulis sa xe lobis qarTul universi tetSi.

nayofieri pedagogiuri moRvaweobi-saTvis 1995 we ls, nugzar aleq si Zes mie-niWa sorosis profesoris wode ba, rac man 5 wlis ganmav lobaSi konkursis wesiT Sei narCuna. 2010 wels igi dajildovda mSvidobis despanis medliT neirobio-logiaSi (WORLD MEDAL OF FREEDOM). 2014 wels inglisis saerTaSoriso bio-grafiuli centris mier is dasa xelda msof lios 100 sa ukeTeso profesor-pe-dagogTa Soris da dajil dovda COMM-EMORATIVE MEDAL-iT.

2015 wels xelovnebis, mecnierebisa da komunikaciebis msoflio kon gresis prezidentma linda h. bleCerim igi aR-niSnuli msoflio kongre sis vice-pre-zidentis Tanamdebobis dasaka veblad waradgina da medliT daajildova.

nugzar aleqsiZe mravalmxrivi niWiT dajildoebuli mecnieria. same cniero moRvaweobis paralelurad, man ramde-nime musikaluri nawarmoebi Seqmna, ro-melmac didi kompozitorebis: dimitri arayiS vi lis, andria balan CivaZisa da bi-Zina kvernaZis mowoneba daimsaxura.

nugzar aleqsiZem Seq mna musikaluri nawarmoebebi: `elegia~ (i. Wav WavaZe), `di-deba belads~ (i. noneSvili), `kur dRlis sim Re ra~, `gada saxleba~, `Sopeniana~ da sxv., romlebic musikis moyvarulTa did interess iwvevs. misi Seq mnilia himni, igi moismina sruliad saqarTvelos pa-triarqma uwmin desma da une taresma ilia meorem da SesaniSnav nawarmoebad aRi ara.

moamzada Tamar dadianma

wels profesor nugzar aleqsiZesdabadebidan 80 weli usruldeba

Zalian rTulia kolegis da megobris gaxseneba, romelic sul cota xnis win kiTxulobda leqciebs, agvareb-

da saswavlo sakiTxebs, CvenTan erTad ocnebobda fakultetis ganviTarebaze.

Salva abzianiZes ausrulda ocneba da Seiqmna fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakulteti. fakultetis Seqmnamde da mis Semdegac batoni Salva Tavdauzogavad Sromobda axali fakul-tetis mowyobisa da ganviTarebisTvis. mas didi gegmebi hqonda da darwmune-buli iyo, rom axal fakultetze yvela piroba Seiqmneboda profesorebisa da studentebis akademiuri da samecniero urTierTobebisTvis.

Salva abzianiZes xSirad uTqvams, uni-versitetSi 17 wlis Semovedi da aqedan aRar gavsulvaro. es marTlac ase iyo. zogierTi Cvengani batoni Salvas pirve-li studenti iyo - swored im periodidan gvaxsovs axalgazrda, - - - - - - araordi-naruli, energiuli leqtori, vixsenebT mis mier organizebul interpersonalu-

ri urTierTobis treningebs, rac maSin Zalze iSviaTi ram iyo. yvela cdilobda am treningebze moxvedras...

batoni Salva Cvens universitet-Si socialuri fsiqologiis dargis damkvidrebis saqmeSi mis maswavlebels, profesor revaz qvarcxavas gverdSi edga. man didi Sroma gaswia am dargis ganviTarebisTvis saqarTveloSi, Cvens universitetSi daamkvidra politikuri fsiqologiisa da kroskulturuli fsi-qologiis kursebi.

mas SeeZlo farTo perspeqtividan da-enaxa movlenebi. fakultetis ganviTare-bis SesaniSnavi strategiuli xedva hqon-da. igi bevrs fiqrobda saswavlo proce-sisa da saswavlo garemos gaumjobeseba-ze, gansakuTrebul yuradRebas uTmobda evropis wamyvan universitetebTan Ta-namSromlobis, erToblivi programebisa da proeqtebis ganxorcielebis sakiTxe-bis mogvarebas. gansakuTrebiT zrunav-da fakultetze satreningo centrisa da fsiqologiuri laboratoriebis Se-

qmnaze, maT teqnikur aRWurvilobaze. mis mier Seqmnili saswavlo gegmisa da profesor-maswavleblebis Sromis an-azRaurebis modeli fakultetisTvis

mniSvnelovani SenaZenia. misi wvlili ax-lad daarsebuli fakultetis struqtu-ruli mowyobisa da funqcionirebis saq-meSi gansakuTrebulia, misi gamocdile-ba, energia, gamWriaxoba da mxardaWera fakultetis Semdgomi ganviTarebisTvis sasicocxlod aucilebeli iyo.

gvimZims Suqrize warsul droSi sau-bari - sul cota xnis win, masTan erTad vsaxavdiT samomavlo gegmebs... gulist-kiviliT vixsenebT, rogor uxaroda Cve-ni damoukidebeli fakultetis pirveli sabakalavro gamoSveba. ukve mZimed avad-myofi, didi Zalisxmevis fasad daeswro gamoSvebis ceremonials.

universitetel fsiqologebs gvaqvs kedeli, saidanac Semogvcqerian Cveni Zvirfasi maswavleblebis saxeebi, rom-lebsac lomis wili aqvT qarTveli fsi-qologebis momzadebis saqmeSi. axla maT rigs Cveni Suqris, profesor Salva ab-zianiZis saxec SeuerTdeba.

kolegebi

batoni Salva abzianiZe, ubralod, Suqri...

Page 16: 30newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-11 (2182)-2015_web.pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis socialur da po-litikur mecnierebaTa

newspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

universitetis baRSi Tu auditoriaSi es Tema xSiri ganxilvis sagania... Tanakurselebi da leqtorebi jer kidev ver garkveulan _ Aani

da irina Tu irina da ani? _ gogonebi ara mxolod momxibvleli garegnobiT iqceven yuradRebas, ara-med saocari msgavsebiTac. rogorc cnobili iumo-risti joS biliqsi ambobda: `cxovrebaSi arsebobs moulodneloba, romlisTvisac Cven mzad ar varT da es moulodneloba _ tyupebia~.

ani da irina CitaZeebis mxiaruli Tavgadasav-lebi swored maT saocar msgavsebas ukavSirdeba. imis gamo, rom tyupebi iyvnen, xSirad `isjebodnen~ kidec. skolaSi maswavleblebs Tavsatexi rom ad-vilad gadaeWraT, orives erTdroulad iZaxebdnen gakveTilis mosayolad. xSirad Tayvanismcemlebsac eSlebaT da SeiZleba erTerTs orjerac mouwios si-yvarulis axsnis mosmena.

gogonebi skolaSi kargad swavlobdnen da uni-versitetSic erT fakultetze Caabares. tyupebma registraciis drosac daabnies momsaxure persona-li, radgan egonaT, rom erTi da igive gogonam or-jer gaiara registracia.

anim da irinam arCevani humanitarul mecnie-rebaTa fakultetis inglisuri enis mimarTuleba-ze gaakeTes. Zneli dasajerebelia, magram misaReb gamocdebze, jamSi, erTnairi qulebi daagroves. `ZiriTadad, saerTo interesebi gvaqvs, yvelafer-ze erTnairad vfiqrobT, Tumca erTad mecadineoba SeuZlebelia, maSinve Woraobas viwyebT, erTmaneTis yvelaferi viciT, erTmaneTis azrebs uTqmeladac vgebulobT~, _ ambobs ani... Tu irina... principSi, albaT, sul erTia.

tyupebs mxolod erTxel, TurqeTSi mogzaurobis dros mouwiaT erTmaneTTan ganSoreba da pirvelive Rames orives maRali sicxe misca, amitom saswrafod Seaxvedres erTmaneTs. Yyofila SemTxveva, rodesac erTi da igive biWic ki moswonebiaT, magram maSinac ki ar uCxubiaT _ erTmaneTs vuTmobT xolmeo, _ xumroben gogonebi.

kiTxva orives uyvars da, albaT, aRar gagikvir-debaT, Tu getyviT, rom wignebsac erTnairs kiTx-uloben. maTi sayvareli mwerali paulo koelioa.

orives gansakuTrebulad misi `alqimikosi~ mos-wons. sxvaTa Soris, orive kargad xatavs, es niWi mamisgan gamohyvaT, umetesad portretebs xataven, orives Tavisi avtoportreti aqvs daxatuli, sadac ani irinas hgavs da irina _ anis....

ani da irina mxiarulad cxovroben. rogorc maTi Tanatolebis umetesoba, Tavisufal dros, musikas usmenen da barSi dadian gasarTobad, Tumca momaval-Si ufro seriozuli gegmebi aqvT. Oorive fiqrobs, rom Tavian sferoSi warmatebis misaRwevad ufro meti Sromaa saWiro. gacvliTi programiT sazRvar-gareT swavlazec fiqroben. am ocnebebsac, albaT, erTad aisruleben....

moamzadaSurTxia beroSvilma

Tbilisis universiteti

16reqtoris axali stipendiati

nato obolaZe

axali saswavlo wlis dawyebis aRsaniSnav Ro-nisZiebaze vladimer papavam reqtoris sti-pendiati venera cercvaZe daajildova. sti-

pendiati reqtoris xelfasidan erTi semestris ganmavlobaSi 250 lars miiRebs.

venera cercvaZe Tsu-is ekonomikisa da biz-nesis fakultetis me-7 semestris studentia. am fakultetze Cabareba bavSvobidan surda. profe-sia gaazrebulad airCia, Tumca konkretuli spe-cialobis arCevisas gadawyvetileba ukve leqcie-bis mosmenis Sedegad miiRo.

`bavSvobidan Zalian miyvarda maTematika, mainteresebda buRalteria. universitetSi Caba-rebamde buRaltroba msurda. Cabarebis Semdeg, rodesac mimarTulebis arCeva miwevda, gadawy-vetileba Sevcvale. CemTvis metad saintereso aRmoCnda makro ekonomika, ra mimarTulebiTac gamovarCevdi Cems leqtors, baton malxaz Ciqo-bavas. misi leqciebi Tu seminarebi imdenad sain-teresod mimdinareobda, survili giCndeboda _ metad gacnobodi, Segeswavla sxvadasxva eko-nomistebis naSromebi, radgan Tavad Segqmnoda dasabuTebuli mosazreba garkveuli sakiTxebis mimarT. makro ekonomika Zalian saintereso da mravlis momcvelia – ratom aris fasebis done zogierT qveyanaSi maRali? ra politikas atarebs saxelmwifo umuSevrobis donis Sesamcireblad? _ makro ekonomikis saSualebiT am da sxva araerT problematur SekiTxvas SegviZlia gavceT pasuxi. misi daxmarebiT SeiZleba ukeT gavigoT ekonomi-kaSi mimdinare procesebi da gavaanalizoT ekono-mikuri politikis potenciali. TandaTan mivxvdi, rom am sferoSi sakuTar Tavs vxedavdi, SemeZlo

mqonoda Cemi pozicia, kritikulad mivdgomodi ama Tu im sakiTxs. ekonomikuri codna xom sazoga-doebrivi azrovnebis mniSvnelovani nawilia~, _ gviTxra saubrisas venera cercvaZem.

reqtoris stipendiis miReba misTvis sasia-movnod moulodneli siaxle iyo, amitom Tavi-dan Zalian gaukvirda, Semdeg ki gauxarda: `ma-Rali qulebi mqonda, magram Tsu-Si bevri kargi studenti swavlobs, Sesabamisad konkurenciac maRalia. reqtoris stipendiatis statusi didi pasuxismgebloba da pativia, amitom vecdebi _

Rirseuli universiteteli viyo~, _ ambobs vene-ra cercvaZe.

`qulebi meorexarisxovania, mTavaria codna“ _ reqtoris stipendiati prioritetul mniSvne-lobas niSnebiT Sefasebas ar aniWebs. cdilobs ba-kalavriatis dasrulebamde maqsimalurad bevri codna miiRos, Semdeg ki magistraturaSi swavlis gagrZelebas gegmavs, aseve, profesiiT muSaobas da doqtoranturis safexuris gavlasac apirebs. misi saboloo mizani pedagogobaa.

swavlis dawyebis aRsaniSnavi RonisZieba, ro-desac venera cercvaZes reqtoris stipendia ga-daeca, aqciis fonze mimdinareobda. piradad mas ekonomikisa da biznesis fakultetze swavlebis xarisxTan dakavSirebiT pretenzia ar aqvs. igi sapirispiros fiqrobs, rom kvalificiuri pro-fesuris daxmarebiT sakmaod maRali donis ganaT-lebis miRebas SeZlebs.

`Cvens fakultetze Tu mondomebuli xar da swavla ginda, karg codnas miiReb. gaqvs yvelanai-ri saSualeba, mTavaria igi gamoiyeno. ver uaryof, rom universitetSi problemebi aris. magaliTad, sagnebis arCevisas ramdenime saganze daregist-rireba ver movaswari, Tumca gancxadebis dawe-ris Semdeg administraciam es problema martivad mogvigvara~, _ aRniSna venera cercvaZem.

makro ekonomikis specialobis garda reqto-ris stipendiats wera, musika, mxatvruli lite-raturis kiTxva da kinematografiac ainteresebs. wers 12 wlidan, Tumca mxolod hobis doneze. mu-sikidan ufro metad klasikuri rok-musika mos-wons. CvenTan saubrisas filmebidan tomas Janis filmi `kakuni samoTxis karze~ gamoarCia, lite-raturidan _ fiodor dostoevskis nawarmoebe-bi. am droisTvis ki igi stiven kingis Semoqmedebas ecnoba.

ram daabnia registraciis drosmomsaxure personali?

www.tsu.getsunewspaper @ tsu.ge

ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

ÌÈÀÅÀÒÉ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

×ÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ÊÏÌÐ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

nino kakulia

maia toraZe

manana jurxaZe

ana bolqvaZe

zaza gulaSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ: ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ

ÂÀÌÆ. 11À

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:rismag gordeziani, iago kaWkaWiSvili,

nodar xaduri, elene xarabaZe, manana SamiliSvili, Temur nadareiSvili,

lado minaSvili, moris SalikaSvili, nino CixlaZe, giorgi jaiani,

arsen gvenetaZe, irakli kobaxiZe,irakli imedaZe, irma ruxaZe

(Tsu-is me-3

korpusi)

[email protected]

2 22 36 62

tsunewspaper @ tsu.ge