Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 18 (1249) • 2012 m. gegužės 18 d.

Politika

Katino dienos baigiasiValdžiai rengiantis supaprastinti darbo santykius, darbuotojų teisių gynėjai įspėjo, kad pakeistas Darbo kodeksas žmones pavers dėl darbo vietos drebančiais pastumdėliais. Verslininkai tikina, kad drebės tik tinginiai.

3 psl.

Savaitės interviu

Atominė – mūsų duona

Visagino atominės elektrinės direktorius R.Vaitkus interviu „15min“ vaizdžiai sako, kad būsimoji jėgainė bus duona, dar ilgai maitinsianti visą Lietuvą. Bet jis pripažįsta, kad atominė elektrinė pagamins tik daugiau nei pusę mums reikalingos elektros.

6-7 psl.

Visuomenė

Mergaitę išvadavo armija

240 pareigūnų vakar 6 valandą ryto pradėjo L.Stankūnaitės dukros atėmimo iš globėjos N.Venckienės procedūrą. Dužo stiklai, aidėjo klyksmai. Mergaitę pavyko atimti, o N.Venckienės šalininkų protestai išsiliejo į gatves.

8 psl.

J.Kalinsko nuotr.

E.O

vča

ren

ko

nu

otr

.

Kultūra

Per gyvenimo paviršių – į gelmę Šių metų „Poezijos pavasaris“ įpusėjo. Lygiai po savaitės festivalio laureatu bus vainikuotas 52 metų poetas Eugenijus Ališanka, įvertinimo sulaukęs už eilėraščių knygą „Jeigu“. Su poetu savaitraštis susitiko pasikalbėti ne apie tai, kas būtų jeigu būtų, o apie tai, kas yra jeigu yra.

Sportas

Supertalentas netapo superžaidėju Jonas Valančiūnas sužaidė paskutinį savo sezoną Europoje ir keliasi į NBA. Ar rungtyniaudamas „Lietuvos ryte“ jis padarė tą pažangą, kurios buvo tikimasi prieš sezoną? Kai kurie treneriai purto galvą ir pastebi, kad Lenkijoje žaidęs Donatas Motiejūnas stebino labiau nei Jonas.

38–39 psl.14–15 psl.

Bėdžių kurortas Nidoje ir Palangoje jau šurmuliuoja poilsiautojai, o Šventojoje jų niekas nelaukia.

4–5 psl.

Jurgrgitita Andrijauskaitė

J.A

nd

rija

us

ka

itė

s n

uo

tr.

15min • 2012 m. gegužės 18 d.2 | Politika

A.Kubiliaus Permainų Vyriausybė pasiekė valdymo rekordą. Kokia svarbiausia Vyriausybės permaina?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.ltPlatinimasplatinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

88000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

A.Kubilius šiandien, penktadienį,

premjero kėdėje sėdi jau 1267 dieną. Jis pralenkė net nepralenkiamą a.a. Algirdą

Mykolą Brazauską, kuris dvyliktojo premjero kėdėje išsilaikė 1260 dienų.

A.Kubilius savo rekordą gerins iki spalio 14 dieną vyksiančių Seimo rinkimų, bet po jų tikriausiai jam

iš Vyriausybės teks persikelti į buvusių premjerų

prieglaudą.

15min.lt apklausa

Šoką sukėlęs naktinis mokesčių

perversmas (1326) 22 proc.

Energetikos projektai iš popieriaus

persikėlė į realybę (236) 4 proc.

Finansinė drausmė išgelbėjo valstybę

nuo bankroto (1475) 24 proc.

Mokesčiai už šildymą pasiekė

neregėtas aukštumas (3018) 50 proc.Kompresas numirėliuiSeimas antradienį beveik vieningai po svarstymo balsavo („už“ 103, „susilaikė“ tik 7, nė vieno „prieš“) už tai, kad nuo kitų metų iki 9 proc. būtų suma-žintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) spaudai ir transporto paslaugoms.

Ar ne keista: tas pats Seimas dėl PVM lengva-tos spaudai dabar balsavo kone taip pat vieningai, kaip ir tą 2008-ųjų gruodžio naktį – kai per naktinį mokesčių perversmą tą lengvatą brutaliai atėmė. Maždaug tuo metu N.Sarkozy prancūzų spaudai paremti skyrė 200 mln. eurų.

Kas pasikeitė? Niekas, jei tik nelaikysime esmi-niu dalyku to, kad laikraščiai per tuos pusketvirtų metų sunyko, o kai kurie ir užsilenkė. Tai kodėl dia-metraliai pasikeitė Seimo narių galvosena? Galim paklausti ir taip – kada šito Seimo nariai galvojo ne balsavimo mygtukais, o galva – tada ar dabar?

Nei tada, nei dabar. Tada Seimo narius savo au-toritetu (ką tik konservatoriai buvo paėmę Seimą ir buvo apsvaigę nuo laimėjimų) prispaudė A.Kubilius ir A.Šemeta. Dabar baslį į gerą vietą kadenciją bai-giantiems ir iš svaigulio bundantiems Seimo na-riams įrėmė prezidentė D.Grybauskaitė.

Istorinė paralelė: 1717 metais turėjome nebylųjį Seimą, dabar, panašu, – negalvojantį.

Užtat prezidentė gera, norėtų sušukti jos šalinin-kai. Štai tas valdžios žmogus, kuris vienintelis ir te-supranta, jog naikindama raštą, lietuvių tauta pati savo išrinktųjų rankomis naikina ir savo civilizaciją?

Šūkauti galima. Bet euforija – blogas patarėjas. Neaišku, kiek ten geriau po PVM lengvatų grąžini-mo bus viešajam transportui (turbūt irgi nekas, nes autobusų ir troleibusų parkų skolos jau peržengė sveiko proto ribas), bet spaudai tai padės kaip nu-mirėliui kompresas.

Lietuvos laikraščiai po naktinio mokesčių per-versmo pateko į komą, iš kurios kelias tėra kojomis į priekį. Šalyje neliko ne tik pelningų, bet ir galą su galu suduriančių nacionalinių dienraščių.

Tiražai smunka. Lietuvoje, kurioje gyvena 3 mln. žmonių, didžiausias dienraštis kasdien išeina 35 tūkst. egz. tiražu, Estijoje, kuri turi tik milijoną žmo-nių ir dalis jų nemoka estiškai, išeina po tris dienraš-čius, kurių kiekvieno tiražas – po 70 tūkst. Kasdien.

Spaudos pardavimai sumažėjo perpus, žurnalistų skaičius – trečdaliu, likusiųjų atlyginimai – daugiau nei trečdaliu. Žurnalistų tyrimus ir reportažus bai-gia pakeisti užsakomosios valdžios ir atskirų poli-tikų pinigais valdomos rašliavos. Nesutiksi parsi-duoti – mirsi anksčiau už kitus, komos ištiktasai.

Tačiau kuo čia dėtas nebylusis 1717 metų Seimas? Esminis dalykas sutampa. Per tuos pusketvirtų metų po naktinio mokesčių perversmo bene dukart išaugo Rusijos spaudos importas į Lietuvą. Žodžiu, viskas kaip LDK pabaigos laikais: mažini savo rašto kariuomenę, maitinsi svetimą.

Lietuviai, paskutiniai Europoje tapę rašto tauta, pirmieji savo raštą ir užkasė. Politikai trina rankas – kuo spauda silpnesnė, tuo jų kvailybė geriau tarps-ta. Kvailybė trina rankas ir balsuoja už pagalbą šaltu kompresu pačių nužudytam numirėliui. Pagoniškai krikščioniška. Kaip viskas Lietuvoje. Kaip visada.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Lietuviai, paskutiniai Europoje tapę rašto tauta, pirmieji savo raštą ir užkasė.

Savaitės ilgaamžis –

A.Kubilius

„F & L“ production

Andriaus Kubiliaus vadovaujama penkioliktoji Vyriausybė pasiekė naują Lietuvos Vyriausybės darbo ilgaamžiškumo rekordą.

22 proc.

24 proc.

4 proc.

50 proc.

Apklausoje

dalyvavo

6056

žmonės

15min • 2012 m. gegužės 18 d. Politika | 3

Kaip pamatyti šešėlį?Šios savaitės pradžioje vėl buvau Vilniaus oro uos-te. Sakau vėl, nes nuo pastarojo apsilankymo buvo prabėgę nemažai laiko.

Pirmas dalykas, kuris krito į akis jau sugrįžus, tai didžiulė lenta su taksi tarifais, skelbiančiais, kad įsėdimo ir kelionės kilometro kaina – 5 litai. Kartu parskridęs pažįstamas paaiškino, kad tai jokia nau-jiena, tad tikriausiai man trūksta pastabumo. Bet ir aš, ir mano senas pažįstamas užsisakėme taksi vos išlipę iš lėktuvo, nes net tais laikais, kai lenta su tarifais ant oro uosto pastato sienos dar neka-bėjo, visi žinojo, kad taip yra pigiau ir paprasčiau.

Jau įlipęs į taksi pagalvojau, kad galbūt būtent taksi Vilniaus oro uoste yra ta riba, kurią peržen-gus būtų galima pasakyti, kad Lietuvoje pagaliau įvyko esminiai pokyčiai.

Tą ribą galima peržengti įvairiais būdais. Pavyz-džiui, kaip Stokholme, kur kelionei iš oro uosto yra nustatytas maksimalus tarifas ir kur taksi kon-kuruoja siūlanti keliasdešimties kronų nuolaidą. Vilniuje, atsižvelgiant į dabartinius taksi tarifus ir atstumą nuo miesto centro iki oro uosto, tas mak-simalus tarifas galėtų būti 30–40 litų. Neabejoju, kad norinčių vežti keleivių už tokią sumą niekada nepritrūktų, o Vilnius pagaliau nebebūtų stebuklų miestas užsieniečiams, kurie negali suprasti, ko-dėl iš oro uosto iki viešbučio juos veža už 70 litų, o štai iš viešbučio iki oro uosto – tik už 26.

Važiuodamas taksi paprastai stengiuosi šnektelė-ti su vairuotoju – paklausti, kaip sekasi, ar pragyve-na, kada daugiausia klientų. Ne visi linkę bendrauti, bet šį kartą žmogus pasitaikė kalbantis. Paklausiau, kaip sekasi po tų išreklamuotų policijos ir Mokes-čių inspekcijos patikrinimų bei kratų.

Atsakymas kiek nustebino: niekas nepasikeitė. Tiesa, vėliau taksistas paaiškino: liepė visiems pasiimti verslo liudijimus, turėsime patys mokėti „Sodrai“ ir, kaip ir anksčiau, duoklę už užsakymus. Tik dabar net minimalaus atlyginimo nemokės. O visi pinigai plauks ten pat, kur ir plaukė.

Neklausiau, kur tie pinigai plaukė anksčiau, bet spėju, kad ne į biudžetą.

Iš vairuotojo dar išgirdau prakeiksmus valdžiai, kad ši verčia žibuokles pardavinėjančias močiutes deklaruoti pajamas, bet kažkodėl nenori, kad tas pajamas deklaruotų tie, kurie gyvena iš taksi vai-ruotojų uždirbamų pajamų.

Bandžiau prieštarauti, sakydamas, kad tos nu-skambėjusios akcijos ir turėjo tokį tikslą, bet bu-vau nužvelgtas žvilgsniu, kokio sulaukia vaikai, paklausę, kur gandrai palieka vaikus tuo metų laiku, kai kopūstai dar neužaugę.

Tuo mūsų pokalbis iš esmės ir baigėsi, o už ke-lionę nuo oro uosto iki namų sumokėjau įprastus 26 litus, tai yra, maždaug triskart mažiau nei bū-čiau mokėjęs pagal „ofi cialius“ Vilniaus oro uos-to taksi tarifus.

Tikriausiai būčiau pamiršęs šią kelionę ir pokal-bį su taksi vairuotoju, jei šią savaitę nebūčiau ži-niasklaidoje pamatęs nuotraukos, kurioje fi nansų ministrė I.Šimonytė bando įbrukti skrajutę apie šešėlį taksi vairuotojui.

Tada pagalvojau – geriau jau ministrė kartu su skrajutes dalijusiu premjeru ir kitais ministrais būtų įsėdusi į tą taksi ir, sukdama ratą Gedimino prospektu, pabandžiusi išsiaiškinti, ar Lietuvoje yra vietos šešėliui.

Važinėjant tarnybiniu automobiliu jo dažniau-siai nematyti.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Važinėjant tarnybiniu automobiliu šešėlio dažniausiai nematyti.

Valdžiai rengiantis supaprastinti darbo santykius, darbuotojų teisių gynėjai įspėjo, kad pakeistas Darbo kodeksas (DK) žmones pavers amžinai dėl darbo vietos drebančiais pastumdėliais. Verslininkai tikina, kad drebės tik tinginiai, nes juos atleisti bus paprasčiau.

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Vyriausybės siūlymai, kaip keisti ko-deksą, kelia daug aistrų. Darbdaviai dabartinį reguliavimą vadina archajiš-ku, o profesinių sąjungų atstovai pik-tinasi, jog darbuotojai bus dar labiau išnaudojami.

Mažiau vargo viršininkėliams Seimui priėmus siūlomas DK pataisas, verslininkams atsivertų galimybė su-daryti terminuotas darbo sutartis su nuolatiniais darbuotojais. Pakeitimų autoriai aiškina, kad tokias sutartis bus galima sudaryti ne ilgiau nei dve-jiems metams ir pratęsti ne daugiau kaip du kartus, antraip tokia sutartis virs neterminuota.

Ekonomistas profesorius Romas La-zutka įsitikinęs, kad verslininkai plačiai naudosis šia galimybe, nes jiems taip bus patogiau.

„Kuriamas rojus viršininkėliams. Da-bar tenka pavargti, rašyti papeikimus. Nauja tvarka gali paskatinti atleidimus emociniu pagrindu, gali padaugėti dis-kriminavimo atvejų, pavyzdžiui, mo-teris nebe gražuolė, todėl atleidžia-ma be argumentų“, – „15min“ sakė pašnekovas.

Statybų ir nekilnojamojo turto įmo-nių grupės „Eika“ vadovas Robertas Dargis įsitikinęs, jog pakeitimai palen-gvintų konkretiems projektams samdo-mų darbuotojų ir darbdavių santykius.

„Daugėja kompanijų, kurios užsiima atskirų projektų vykdymu, kai tam tik-rą darbą atlikęs kolektyvas išsiskirs-to. Kai reikia specialistų konkretiems darbams, protinga juos samdyti, tar-kime, dvejiems metams“, – pabrėžė verslininkas.

65 metai – riba Vyriausybė įsitikinusi, kad reikia suda-ryti sąlygas be papildomų paaiškinimų atleisti pensinį amžių pasiekusius – vy-resnius nei 65 metai – darbuotojus. Tie-sa, prieš tai įspėjus ir išmokėjus išeitinę kompensaciją.

R.Dargis tikina, jog priėmus tokią pataisą tikrai nebus masinių pagyve-nusių darbuotojų atleidimų. Anot jo, kiekviena bendrovė stengiasi išlaikyti darbuotojus, kurie kuria paslaugas, di-dina pridėtinę bendrovės vertę. „Žmo-nių, kurie tik tempia gumą iki pensijos, problema bus sprendžiama greičiau ir vietoje tokių į rinką greičiau ateis jau-nesni“, – teigė jis.

R.Lazutka į šią nuostatą žiūri skeptiš-kai. „Akivaizdu, kad tai yra diskrimina-cija, – sakė jis. – Jei žmogus netinkamas darbui, jį galima ir taip atleisti.“

Ekonomistas pridūrė, kad Europoje žmonėms stengiamasi sudaryti sąlygas kuo ilgiau dirbti. „Ir pas mus nuolat kalbama, jog pagyvenę žmonės gau-na menkas pensijas, todėl juos reikia skatinti užsidirbti. Ši pataisa – žingsnis atgal“, – teigė R.Lazutka.

Pradės mokėti išeitines? Patobulinus DK, nemažą darbo stažą vienoje įmonėje sukaupę darbuotojai nebegalės tikėtis didesnių nei 4 mė-nesių atlygio dydžio išeitinių išmokų.

Anot projekto rengėjų, nustačius ma-žesnes išeitines išmokas darbdaviai pa-galiau nustos jų vengti.

Su tuo iš dalies sutinka R.Lazutka. Jo teigimu, norint „išėsti“ žmogų iš darbo, tenka pavargti, sudaryti rūsčią atmos-ferą, tačiau jei atleidimas verslininkui kainuos vos vieną darbuotojo algą, jis dar pasvarstys, ar verta tuo užsiimti.

Pasak jo, projekto autoriai turbūt ne-pagalvojo, kad po atleidimo mažesnes pajamas gavę žmonės taps našta mo-kesčių mokėtojams.

„Darbdavio įsipareigojimai mažinami valstybės nenaudai, nes tokie žmonės gaus pašalpas kaip skurstantieji“, – įsi-tikinęs ekonomistas.

Dar viena Vyriausybės siūloma DK naujovė visoms darbuotojų kategori-joms nustatytų tuos pačius įspėjimo apie atleidimą terminus, kurie priklau-sytų tik nuo darbo stažo.

R.Dargis teigiamai vertina tiek išeiti-nių sumažinimą, tiek įspėjimo apie at-leidimą terminų sutrumpinimą.

Jo nuomone, patobulinus DK, į darbą priimamas žmogus žinos, ko tikėtis, o verslininkai bus apsaugoti nuo kracho, jeigu verslas nesiklostys sėkmingai.

„Kūrybingi ir veržlūs žmonės daž-niau ryšis pradėti verslą, visada yra 50 proc. tikimybė, kad nepavyks, – teigė pašnekovas.

R.Lazutka sutinka, kad tokie pakei-timai palengvins verslininkų gyveni-mą, tačiau jis įsitikinęs, kad valstybė turi kažką mainais pasiūlyti darbuo-tojams.

„Galbūt bedarbio pašalpos turi tapti dosnesnės, jeigu žmogus nespėjo susi-rasti kitos darbo vietos“, – pridūrė jis.

Darbo santykiai:

Katino dienos baigiasi

Žiniasklaidoje rašyta, kad atnaujintas DK sutrumpins kasmetes darbuotojų

atostogas. Pagal naująją tvarką vietoje 28 kalendorinių dienų siūloma įteisinti

20 darbo dienų kasmetes atostogas, nustatant, kad viena atostogų pusė negali

būti trumpesnė kaip paeiliui einančių 10 darbo dienų.

R.Lazutka ramina, kad darbuotojai, kaip ir anksčiau, per metus ilsėsis 4 savaites.

„Šiuo metu žmonės gali imti atostogas nuo pirmadienio iki penktadienio, o sa-

vaitgalis – šiaip ar taip ne darbo dienos. Taip galima manipuliuoti šia tvarka. Tai

yra logiškas tvarkos koregavimas, aš jo nekritikuočiau“, – teigė jis.

DK pataisų projekte taip pat numatyta, kad piniginės kompensacijos už nepa-

naudotas atostogas būtų mokamos ne daugiau kaip už trejus metus. Projekto

autoriai mano, kad tai motyvuos darbuotojus pailsėti.

Atostogų nesumažės

R.Dargis:

„Žmonių, kurie tik tempia gumą iki pensijos, problema bus sprendžiama greičiau.“

R.Lazutka:

„Darbdavio įsipareigojimai mažinami valstybės nenaudai.“

15min • 2012 m. gegužės 18 d.

Jei kunigai nesugriovė, Bažnyčia tikrai dieviškaPrieš savaitę Telšių rajono apylinkės teismas kal-tu dėl pasikėsinimo sukčiauti, dokumentų klasto-jimo, poveikio liudytojams pripažintam buvusiam Tryškių klebonui B.Jonauskui skyrė pusketvirtų metų nelaisvės. Tai – dėsninga šio kunigo pabaiga.

Anksčiau B.Jonauskas kunigavo Klaipėdoje, kur vyko šv. Kazimiero bažnyčios statybos. Vyskupui J.Borutai tapus Telšių ordinaru, 2002 m. B.Jonauskas skubiai iškeltas iš ten, nes paskui jį driekėsi su ku-nigo gyvensena nederančių darbų šleifas – ko verta vien parapiją prislėgusi 0,5 mln. Lt skola.

Jei Telšių vyskupas tada būtų principingai įverti-nęs B.Jonausko elgesį, šis nusikaltimas gal nebūtų padarytas. Bet buvo pasielgta tradiciškai – kunigas tik iškeltas iš vienos parapijos į kitą.

O juk dar garsiausi Bažnyčios dvasinio gyvenimo mokytojai teigė, kad vietos pakeitimas problemų neišsprendžia, nes žmogus visur save suranda. Pa-galiau, kuo kalti mažesnių miestelių tikintieji, kad jiems atkeliami vadovauti „atlikę“, celibato nepai-santys, godūs ar alkoholikai klebonai?

B.Jonausko atvejis – simptomiškas ir iliustratyvus, nes panašių uždelsto veikimo bombų tiksi ir dau-giau. Pavyzdžiui, Salantų parapijoje (Telšių vysku-pija) klebonas P.Smilgys apdėjo savo parapijiečius mokesčiais, kurių nenumato nei Lietuvos vyskupų konferencija, nei vietos ordinaro dekretas, nei Ka-talikų Bažnyčios teisynas.

Kai žiniasklaida atkreipė dėmesį į tokį Salantų kle-bono elgesį, Telšių vyskupo atstovas spaudai kuni-gas D.Gatautas patvirtino, jog vyskupui tai žinoma. Bet nesiimta jokių veiksmų, kad tironiškas klebono elgesys būtų atitinkamai įvertintas.

Kita vertus, vertėtų suprasti ir vyskupus. Amžiny-bėn iškeliavęs Telšių vyskupas A.Vaičius kažkada yra pasakęs sparnuotą frazę: „Kokius arkliukus turiu, su tokiais ir ariu.“ Iš tiesų vyskupas pagal vyraujančią praktiką tik perima dieceziją su jau esančiais kuni-gais. Pagaliau neįmanoma viską išspręsti tik kano-ninėmis bausmėmis probleminiams dvasininkams.

Svarbu pažymėti, kad sovietinės okupacijos pa-likimas yra itin skaudus kalbant apie dvasininkiją. KGB kontroliavo jaunuolių priėmimą į seminariją, tad kunigais tapo nemažai paprasčiausių vidutiny-bių. Nėra jokių žinių, kiek jų buvo sutikę bendra-darbiauti su KGB. Tik pastarąjį dešimtmetį, kai po studijų užsienyje sugrįžo kunigai, pagerėjo paren-gimo seminarijose kokybė.

Tai paaiškina, kodėl toks mažas sekmadienio Mišių lankomumas (5–8 proc.), kodėl tiek mažai jaunuolių renkasi kunigo kelią (nėra uždegančių pavyzdžių), kodėl Vatikanui sunku rasti Lietuvo-je kandidatų į vyskupus tarp 50–60 metų kunigų. Būtent tokio amžiaus vyrai įprastai tampa apašta-lų įpėdiniais, o mūsų šalyje tai – prarastoji karta.

Nemalonu, bet piktinantis dvasininkų elgesys – dėsninga šių procesų pasekmė. Tai žaizda ant Baž-nyčios kūno. Ją skauda, tad turi kelti rūpestį, o ne panieką.

Gerai, kad Bažnyčia laikosi ne tik ant dvasininkų, todėl parapinės bendruomenės vaidmens praplė-timas, kontrolės (ypač fi nansų srityje) svertų su-teikimas pasauliečiams, glaudesnis vyskupų kon-taktas su parapijų aktyvu būtų išeitis iš dabartinės padėties. Kaip čia neprisiminus sentencijos: „Jei dvasininkai per 2000 metų nesugriovė Bažnyčios, ji tikrai dieviška.“

Komentarass

Tomas Viluckasredakcija@15min.lt

4 | Miestai

Nida skirta turtuoliams, Palanga – linksmybėms, o Šventoji – varguoliams. Taip poilsiautojus dalijasi pajūrio kurortai. Palangoje linksmybės jau prasidėjo, Nida atgis nuo birželio pradžios, o Šventoji sezoną pradeda šį savaitgalį, bet poilsiautojų net nelaukia.

Jurgita Andrijauskaitėj.andrijauskaite@15min.lt

Šį savaitgalį į Šventąją sugužės baike-riai, pradedantys sezoną. Vietos val-džia greitai sumojo: reikia dar vieno kito renginio, koncerto – ir vasaros pradžios šventė, bent jau baikeriams, bus surengta su minimaliomis išlaido-mis. Bet po savaitgalio kurortas vėl ims snūduriuoti. Šventoji bent iki Joninių poilsiautojų laukia užvertomis kavinių, kioskų langinėmis bei užrakintais me-diniais nameliais.

Tuščias miestasVos 10 km nuo šurmuliuojančios Palan-gos nutolusioje Šventojoje, kur ofi cia-liai gyvena apie 1 800 žmonių, – tarsi atokiausiame kaime. Savaitės vidury kurorto gatvėse sutiksi vos porą žmo-nių, išgirsi kažkur atokiau kaukšint plaktuką ar pajusi dažų kvapą. Kol kas duris atvėrusios vos pora kurorto kavi-nių, bet ir tos – tuštutėlės.

Vos vienas kitas praeivis ir pajūry-je, kur rymo Šventosios simboliu ta-pusios „Trys seserys“. Tiesa, „Sese-rys“ stūkso jau nebe ant kalvos, o tarsi

pasislėpusios už kopagūbrių, nes vėjas smėlį nepailsdamas stumia į krantą.

„Kopas turime įspūdingas, mes ka-riaujame su smėliu, o Palangoje jį papil-domai pila ir mums vėl atneša, nors mes neturime kur jo dėti“, – šypteli Šven-tosios seniūnas Eugenijus Čilinskas.

Svečių net nesitikiŠventojoje šį sezoną galima pastebėti ir keletą naujovių – visai šalia mieste-lio turėtų pradėti veikti degalinė, o ki-tapus upės duris birželį turėtų atverti naujas 100 kambarių viešbutis „Ener-getikas“. Bet visa kita – taip pat kaip ir anksčiau: apšiurę mediniai nameliai, nebaigtos statybos.

Šventosios gyventojai, kaip ir palan-giškiai bei nidiškiai, gyvena iš poilsiau-tojų, bet niekur neskuba.

Netoliese kioską, kuriame bus pre-kiaujama rūkyta žuvimi, o gal ir mėsos

Piktinantis dvasininkų elgesys – dėsninga šių procesų pasekmė.

Lietuvos bėdžių Šventoji sezoną pradės užvertomis langinėmis ir aplūžusiais nameliais

Netoli jūros akis bado

nebaigtas statyti Šventosios

jūrų uosto centras ir

viešbutis, kuriame

poilsiautojai turėjo įsikurti

prieš penkerius metus.

J.Andrijauskaitės nuotr.

Šventojoje kioskas

lipa ant kiosko.

gaminiais, tvarkė du vyrai. „Padedu broliui, jis nusipirko šį kioską, tai bus pirmas sezo-nas. Patys Kintuose rūkome žuvį, vežame į Vilnių, ten sekasi neblogai, žiūrėsime, kaip bus čia, žmonių vasarą čia netrūksta“, – svarstė kioską tvarkęs plungiškis.

Namelius nuomojanti Šventosios gyven-toja Judita šiam savaitgaliui, kai vyks se-zono atidarymo šventė, neturi nė vieno užsakymo, tad svečių net nesitiki. Ji su šeimos nariais vos prieš kelias dienas pra-dėjo tvarkyti savo namelius. 40 medinių namukų moteris išsinuomojo iš valstybi-nės įmonės „Lietuvos energija“.

„Šventoji pradeda ruoštis vėliau, mūsų sezonas tik nuo Joninių. Šie nameliai jau gana nugyventi, jiems apie 30–40 metų, –„15min“ pasakoja Judita. – Vargu, ar ateity bebus verta namelius renovuoti, reikės juos griauti. Yra modernių privačių namelių, ne valdiškų, jie su vandeniu, o čia reikia eiti į prausyklą, kuri štai ten, toli.“

Mokestis ir varguoliamsPernai vasarą Judita viena prižiūrėjo, tvar-kė namelius. Pasak moters, samdyti pagal-bininkų nelabai yra iš ko, nes poilsiautojų daugiausia tik savaitgaliais, nebent dangus nepašykšti gero oro. Sezonas tęsiasi vos du mėnesius, per juos reikia užsidirbti ir pragyvenimui žiemą.

Už triviečio namelio nuomą prašoma 50 Lt. Judita įsitikinusi, kad tai vienintelė galimybė prie jūros atvykti nepasiturin-tiems žmonėms.

„Man pikta dėl įvesto vadinamojo „pa-galvės“ mokesčio – litas nuo žmogaus. Ar liukso kambarį perka už 400 Lt, moka litą, ar „nabagas“, kuris tokiame name-lyje. Piktina, kad nėra jokio diferencija-vimo. Šventajai niekas neskiria jokio dė-mesio, kur tas litas nueis – į Palangą? Koks Šventosios įvaizdis – net suoliuko atsisės-ti prie gatvės nėra, šviestuvai kaip prie greitkelio. Nėra skiriama lėšų grožiui, nie-kas apie žmones nepagalvoja, na, gal ko-kių gėlyčių pasodins“, – pyko Šventosios gyventoja.

Apaugę kioskaisŠventosios seniūnas taip pat neslėpė, kad jo vadovaujamas kurortas ne toks, apie kokį jis svajotų. Šventoji tapo tarsi našlai-te, nors ofi cialiai tai Palangos dalis, ja rū-pinasi kurorto savivaldybė, o mieste vei-kia seniūnija.

„Našlaičiai mes jaučiamės, moka gyven-tojai tuos pačius mokesčius kaip Palango-je, bet infrastruktūra naudojasi prastesne. Didelis skirtumas matyti plika akimi, visi tai pastebi, išskyrus mūsų politikus. Tai turėtų būti vienas gražus kurortas“, – guo-dėsi E.Čilinskas.

Anot jo, mediniai nameliai, kurių vis dar yra apie tūkstantį, nėra Šventosios problema. Laikui bėgant palaikiai stati-niai sukiuš ir bus nugriauti. Daug didesnė bėda – iš Palangos išguiti kioskai, sudygę Šventojoje.

„Mes jais apaugę! Ne-sąmoningas kiekis ir kasmet jų išdygsta

dar 15–20. Dviejose gatvėse jų suskai-

čiavau daugiau kaip 110. Man atrodo, jei yra

stacionarios prekybos vie-tos, tarkime, kavinė, tai ki-oskas šalia netinka. Jei kas

tris metrus – „čeburėkai“, „lavašai“ ar dar kažkas ir kvapai

maišosi, tai eini kaip per Gariūnus“, – pa-sakojo E.Čilinskas. Nors ir kaip seniūnui nepatinka kioskai, jis nieko negali padary-ti, nes dauguma jų stovi privačioje žemėje.

Uosto detektyvasŠventosios traukos centru turėjo tapti uos-telis, kuriame galėtų švartuotis jachtos, bet ir ten bėda veja bėdą. Uostelis turėjo veikti jau pernai, bet latvių bendrovė BGS jį nemokšiškai išgilino ir netrukus smėlis sugrįžo ten, kur buvęs.

Šiemet uostelį gilina konkursą laimėjusi Kretingos rajono bendrovė „Alvetos Karje-rai“. Tačiau darbai stringa nuo pat pradžių. Pagal sutartį bendrovė „Alvetos Karjerai“ turi iki birželio 1-osios užbaigti darbus: iš-kasti apie 30 tūkst. kub. m grunto, bet jau dabar aišku, kad nespės.

„Padėtis dar blogesnė nei pernai. Pra-ėjusiais metais uostą gilinusi bendrovė padarė klaidą ir tiek. Dabartiniai nedaro nieko, tik klaidas“, – piktinosi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.

Jis net įtaria, kad „Alvetos Karjerai“ at-stovai suklastojo draudimo polisą, todėl kreipėsi į teisėsaugą.

15min • 2012 m. gegužės 18 d.

Penktadienį:17.30 val. – festivalio „Švarus pajūris“

atidarymo koncertas.

Šeštadienį:11 val. – gatvės krepšinio varžybų

3x3 pradžia.

11.30 val. – Pirklių mugės atidarymas.

12 val. – festivalio „Švarus pajūris“ šiukšlių

rinkimo akcija.

14 val. – motoralio parado startas nuo

Palangos Birutės parko iki Kuršių kaimo.

14.30 val. – baikerių klubas „Chimeras“

skelbia Šventosios motoralio atidarymą.

15 val. – baikerių ir motobolo klubo „Minija“

įvarčių mušimo varžybos.

17 val. – gatvės krepšinio varžybų 3x3

apdovanojimai.

18 val. – koncertas.

23 val. – fakyrų pasirodymas.

Sekmadienį:12 val. – Gala koncertas, laureatų

apdovanojimas.

Vasaros sezono atidarymo Šventojoje programa

Miestai | 5

E.Čilinskas:

„Jei kas tris metrus – „čeburėkai“, „lavašai“ ar dar kažkas ir kvapai maišosi, tai eini kaip per Gariūnus.“

Šventosios uostas

nesėkmingai gilinamas

jau dvejus metus.

J.Andrijauskaitės nuotr.

kurortas

15min • 2012 m. gegužės 18 d.

Graikija išeina?Grexit. Taip vienu nauju ekonominiu terminu gali-ma apibendrinti nuotaikas, dominuojančias Euro-pos skolų krizės istorijoje. Nesunku susivokti, kad kalbama apie galimą graikų išėjimą (angl. – Greek exit) iš euro zonos.

Pagal Lisabonos sutartį euras yra neatšaukiamas, bet sutartis, pasirodo, galima keisti. Apie tai susi-mąstyti galėjome dar pernai, kai Vokietija ir Pran-cūzija pagrasino Graikijai atimti euro klubo narystę, jei ši skelbs referendumą dėl jos gelbėjimo sąlygų.

Apie galimas „skyrybas“ su graikais kalba vis garsiau ir vis daugiau ES lyderių. Praėjusią savaitę apie tai pirmąkart viešai prabilo euro zonos cent-rinių bankų valdytojai. Pirmadienį graikų likimą mėtė ir vėtė į Briuselį sugužėję ES fi nansų ministrai. Antradienį susitikę naujasis Prancūzijos preziden-tas F.Hollande‘as ir Vokietijos kanclerė A.Merkel pakartojo griežto taupymo sąlygą, jei graikai nori neatsidurti už euro zonos ribų.

Atviros ES pareigūnų kalbos gali reikšti, kad pla-nas suvaldyti euro zonos skilimą jau sukurtas. Tu-rint galvoje, kad Europos skolų krizė tęsiasi apie dvejus metus, buvo išties daug laiko pasirengti. Jei tokio plano ir nėra, pagirtinos jau vien ES lyderių pastangos ieškoti sprendimo. Chaotiškas euro zonos irimas galėtų baigtis visišku euro žlugimu ir pra-gaištingomis ekonominėmis pasekmėmis, o gerai suplanuotas procesas suteikia vilčių bent iš dalies išsaugoti ES pasiekimus kuriant bendrąją rinką.

Tiesa, dauguma pasaulio analitikų visiško euro klubo išnykimo kol kas nepranašauja. Sveikas pro-tas sako, kad stiprėjant naujiems pasaulio lyderiams iš kylančių rinkų Vakarų žemynui verkiant reikia ieškoti būdų, kaip stipriau politiškai ir ekonomiš-kai integruotis.

Pelnyti stipriausiųjų euro zonos narių prielan-kumą, atrodo, rimtai nusitaikė kaimynai latviai. Birželio pradžioje Rygos laukia didelis šou, kuria-me dalyvaus tokie ES rytuose retai apsilankantys asmenys, kaip TVF vadovė ar Europos komisaras ekonomikos ir fi nansų reikalams.

Prisikviesti juos latviams nebuvo sudėtinga. Ant bankroto slenksčio 2009 m. atsidūrusiai Latvijai pavyko sėkmingai pasinaudoti tarptautine fi nansi-ne pagalba ir subalansuoti biudžetą. Nors griežtas vyriausybės taupymas ir „vidinė devalvacija“ yra labai skausmingi, pasirodė, kad tai nėra neįmano-ma. O juk ne paslaptis, kad TVF gelbėjimo progra-mų su sėkminga baigtimi nėra daug.

Ką kaistant galimo euro zonos skilimo aistroms daro Lietuva? Tenka apgailestauti, kad apie tai, kaip keisis euro klubas ir kurion pusėn mestis Lie-tuvai, mąstoma nedaug. Nors TVF pagalbos mums neprireikė ir konsoliduoti biudžetą sekasi gal net geriau nei latviams, apie tai daugiau skundžiamės nei giriamės ar stengiamės pelnyti naudos iš Briu-selio palaikymo.

Artėjant rinkimams taupymas – apskritai tarsi baubas, galintis atimti rinkėjų balsus, todėl politikai pučia dūdeles į priešingą pusę, suokdami apie mini-malios mėnesinės algos didinimą ar PVM lengvatas.

Lietuvai pasisekė, kad tvyrant nerimui fi nansų rinkose neturime tokios skolos kupros kaip Graikija ar kitos didžiosios ES skolininkės. Esame bendros ES rinkos dalis, tik kažkodėl labai dažnai daugelį sprendimų tebesveriame neįvertindami šio fakto. Ir nebandydami iš to uždirbti.

Komentaras

Algė Budrytėredakcija@15min.lt

Atviros ES pareigūnų kalbos gali reikšti, kad planas suvaldyti euro zonos skilimą jau sukurtas.

6 | Savaitės interviu

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Gyventi akmens amžiuje ar važinėti moderniais automobiliais – tokias alternatyvas ant energetikos svarstyklių lėkštės deda Visagino atominės elektrinės (VAE) direktorius Rimantas Vaitkus. Tačiau interviu „15min“ jis pripažįsta, kad imtis šio projekto buvo galima dar veikiant Ignalinos AE, o naujoji jėgainė netaps panacėja – beveik 40 proc. elekt-ros teks ieškoti iš kitų šaltinių.

Atomas – optimali alternatyva?– Kodėl, kad ir vėluodami, skubame

statyti naują jėgainę, nors tebeturime komplikuotą ir brangų galvos skausmą – Ignalinos AE uždarymą?

– Išties vėluojame. Prieš 12 metų, būdamas viceministru, mačiau tokią viziją: buvome įsipareigoję 2009 m. uždaryti IAE, tad tikėjausi parengia-mųjų darbų, reikalingų naujam blokui, kad būtų galima viską perimti iš dir-bančios elektrinės. Bet taip nepavyko, procesas vėluoja dėl ne laiku pradėto pasirengimo.

IAE uždarymas vyks ilgą laiką. Jei lauktume, kol iki galo uždarysime, atei-tų 2030-ieji. Tai būtų neracionalu. Da-bar importuojame 80 proc. elektros, pirmadienį buvo net 93 proc. Visiškai nenormali padėtis. Turbūt esame rekor-dininkai visame pasaulyje – daugiau-siai importuojanti energijos valstybė.

– Ar buvo svarstoma energetikos sek-toriaus plėtra be atominės elektrinės?

– Be abejonės, buvo nagrinėjama tiek dujų, tiek anglių ir vien atsinaujinančių šaltinių alternatyva.

Pasaulyje nėra tokios valstybės, kuri išsilaikytų vien iš atsinaujinan-čių šaltinių. Pagal iki šiol plėtotą ener-getikos sistemą bazinę elektros ge-neraciją užtikrina nuolat veikiančios elektrinės.

Nagrinėjant visas alternatyvas ir žiū-rint į mūsų priklausomybę nuo vieno energetinio šaltinio šalies prasme – Ru-sijos, diversifi kuojant elektros genera-vimo rūšis, atominė energetika buvo atrinkta kaip geriausia, kuri mūsų ener-getikos pyrago dalis išdėsto racionaliau, energetiškai saugiau.

– Iš kur bus perkamas uranas VAE?– Turime galimybes uraną pirkti iš

visų jį išgaunančių šalių. Kur gamina-mas kuras, irgi pasirinkimą turime. Branduolinio kuro sutartis yra atski-ra ir suteikia mums pakankamai dide-lę laisvę.

– Rusija tarp šių šalių tikriausiai irgi yra?

– Tai greičiau būtų Kazachstanas.

Kitiems šaltiniams liks vietos– Žinomo verslininko Roberto Dargio

įsitikinimu, energetinę nepriklausomy-bę galime užsitikrinti ir be naujos AE. Galima integruotis į Europos energeti-kos sistemą, stiprinti jungtį su Suomija, išnaudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pajėgumus, pasistatyti suskys-tintųjų dujų terminalą.

– Žinau R.Dargio mąstymą dėl Kruo-nio maksimalaus panaudojimo. Bet tai nėra generatorius, daugiau kaupiklis. Jo nuostoliai siekia 30 proc. Gavus pigiau-sios elektros, jei tokios būtų daug, gal-būt būtų galima planuoti. Ir taip mak-simaliai gerai Kruonį išnaudojame, kai tik yra pigesnės elektros. Bet jis negali būti elektros užtikrinimo bazė. Tai yra netvarus modelis.

Svarstome galimybę pastatyti dar vieną dinamišką generatorių, kad ga-lėtume akumuliuoti vėjo užpūtimus. Tačiau vėjo tarifas šiandien yra 30 ct, taigi, elektros gamybos kaina būtų apie

45 ct. Ekonomine prasme tai nėra pa-grįsta. Dabar, pirkdami elektrą, po be-veik 2 mlrd. Lt per metus sumokame. Pasistatę AE mes juos paliksime Lietu-voje. Tai yra viena svarbiausių ekono-mikos atsigavimo galimybių.

Kartu reikia vystyti alternatyvas – efektyviausiai išnaudoti žaliąją masę, biodujas. Bet jų kiekiai nepakankami. Pagaminti 500 MW elektros – tiek sieks Lietuvos dalis AE – reikia 4 mln. tonų miško. Pabandykite įsivaizduoti tokį kiekį. 1 kg urano atitinka 50 tonų me-džių. Labai svarbus ekonomikos veiks-nys, jei duoną galima užsiauginti ir ji atitinka rinkos kainą, net jei truputį brangiau kainuoja.

– Žalieji kaip tik įsitikinę, kad AE su-žlugdys atsinaujinančių išteklių energeti-kos plėtrą ir neskatins energijos taupymo.

– Naujoje Energetikos strategijoje nu-matyta vėjo energetikos plėtra. Kita vertus, reikėtų didelių papildomų in-vesticijų į infrastruktūrą.

Reikia atsiminti, kad elektrinė yra regioninė, mūsų dalis sudarys 38 proc. Tai jokiu būdu neužgoš alternatyvių šaltinių plėtros, nes, pastačius VAE, dar teks importuoti 35–40 proc. elektros energijos. Šį kiekį galės pagaminti kiti Lietuvos energetikos šaltiniai.

– Premjeras tvirtina, kad AE yra kelias į pigiausią elektrą. Kokia bus jos kaina? Ar ne nuo šio skaičiaus reikėtų pradė-ti, renkantis geriausius sprendimus dėl energetikos ateities?

– Tikrai ne nuo kainos reikėjo pradėti. Akcininkai skaičiuoja savo investicijų grąžą. Mes lygiai taip pat nagrinėjame visą projekto ekonomiką. Be to nebūtų dabartinio pasirinkimo.

„Hitachi“ yra didžiulė korporacija, metų apyvarta viršija 100 mlrd. JAV dolerių. Turime galimybę skolintis su Japonijos ir JAV vyriausybių parama. Visi supranta – jei ekonomiškai projek-tas nebus naudingas, akcininkai tiesiog neinvestuos.

Nedėkinga kalbėti apie po 10 metų bū-siančias kainas. Kokia bus benzino, duo-nos, būtiniausių prekių kaina? Yra ten-dencijos, analitikai skaičiuoja. Turime

VAE vadovas R.Vaitkus:

R.Vaitkus

pripažįsta,

kad nauja

atominė

elektrinė

nepagamins

elektros tiek,

kiek reikės

Lietuvai.

I.Gelūno nuotr.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė

svarstyti įstatymų projektų paketą dėl nau-

jos atominės elektrinės statybos (AE).

Už tai, kad Seimas pradėtų svarstyti AE sta-

tybą reglamentuojančius įstatymų pro-

jektus, balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 11,

o susilaikė 33 parlamentarai. Pasak BNS,

toliau Seimas prie AE statybos reikalų grįš

birželį, kai savo išvadas pateiks parlamenti-

niai komitetai.

Seimas ketvirtadienį taip pat priėmė svars-

tyti naujos Nacionalinėje energetinės ne-

priklausomybės strategijos projektą.

Įstatymai – jau Seime

15min • 2012 m. gegužės 18 d. Savaitės interviu | 7

„Ši jėgainė bus mūsų duona“duomenis, kad regione kaina svyruos nuo 50 iki 70 eurų už megavatvalandę – tai ati-tinka 17–25 ct/kWh. Matome, kad mūsų pro-jektas su tokia kaina yra konkurencingas.

Jei išdėstysime vidutinę kainą, kad ir že-miausią, ji padengs 10 proc. kapitalo grą-žą per visą eksploatacijos laikotarpį. To-kio svarbumo projektui tai yra labai geras rodiklis.

Seimo nariai veidmainiauja?– Energetiką esate lyginęs su sumuštiniu:

AE bus duona, o atsinaujinančių išteklių energija – sviestas, dešra, sūris ir salotos. Kodėl duona turi būti radioaktyvi?

– Bazė, kuri užtikrina sistemos stabilu-mą, yra mūsų duona, o ant viršaus galime dėti įvairias papildomas dalis. Vandens yra ne daugiau nei150 MW galiai. Reikia būti-nai atnaujinti šilumines katilines, pavers-ti jas kogeneracinėmis, kad galėtų elektrą gaminti iš biomasės.

Kai kurie žmonės sako, kad turime daug instaliuotos galios Elektrėnuose. Tiesa, bet tai yra sena ir neefektyvi elektrinė. Nusikal-timas tokią kurti. Kiekviena kilovatvalan-dė reikalauja daug pinigų, kaina – didesnė už rinkos. Kalbėti reikia apie konkurenci-nę generaciją, antraip nėra jokio ekonomi-nio pagrindimo jungti bet kokią elektrinę.

Duona nebus radioaktyvi. Šiandien tai yra saugiausia technologija. Jei netikėsi-me technologijomis, gyvensime akmens amžiuje, kūrendami laužą, ir tiek.

Nelaimė Japonijoje parodo, koks silpnas žmogus prieš gamtą. Bet ten nukentėjo prieš 50 metų projektuota elektrinė. Nėra ką lyginti naujų AE su to meto lygiu ir su-pratimu. Būtų tas pats, kaip važiuoti mal-komis kūrenama mašina ir dabartiniais automobiliais. Technologijos beprotiškai pasikeitusios.

Tai yra patikrintas reaktorius, kokių pa-saulyje veikia jau šeši. Tai nėra pirmas, bandomasis, reaktorius. Visi saugos para-metrai yra geriausi. Popieriuje lyg ir esama geresnių, deja, jų nėra pastatytų.

– Vyriausybė nepritaria kai kurių Seimo narių idėjai rengti referendumą dėl naujos AE projekto. Gal vis tik reikėtų atsiklausti visuomenės nuomonės?

– Esu už visuomenės atsiklausimą, kai jis vyksta laiku ar kai to tikrai patys žmo-nės nori.

Aš vykdau Vyriausybės politiką, esu vals-tybės akcijų įmonės vadovas. Yra priimti įstatymai, kurie mums leidžia ir liepia plė-toti šį projektą.

Seimo nariai, priėmę tuos įstatymus, da-bar sako: palaukite, atsiklausime žmonių. Nesuprantu, ką jie darė Vyriausybę įpa-reigodami plėtoti projektą. Keistas buvo jausmas, kai pirmą kartą išgirdau apie šitą Seimo narių iniciatyvą.Tuomet jie turėtų panaikinti įstatymus ir prisiimti atsako-mybę už pinigus, kuriuos jau investavo-me. Ar tik nereikės kompensuoti dideles

investicijas, padarytas tiek „Hitachi“, tiek latvių ir estų.

Tai yra sunkiai suvokiami dalykai. Ma-nau, kad Seimo nariai turi prisiimti atsa-komybę už savo sprendimus, o ne klausti žmonių, ką dabar daryti.

– Paskaičiuota, kad AE statyba regione sukurs 6 tūkst. naujų darbo vietų. Kas jas užims? Ar daugumos darbuotojų neatsiveš pats investuotojas?

– Apie 6 tūkst. žmonių dirba per AE sta-tybą piko metu. Japonijoje jų būna šiek tiek mažiau. Bet tokio paties kokybės ir profesinio santykio čia sunku tikėtis. Ja-ponai mano, kad bus reikalingas panašus skaičius žmonių.

Vietos verslas iš projektų, kurie vyksta ne toje šalyje, kur sukurta technologija, šiuo atveju Japonijoje, gali įsisavinti apie 30 proc. darbų. Tai yra bendri statybos darbai: pro-jektavimas, inžineriniai darbai. Daugiausiai darbo turės transporto, statybos bendrovės.

Jiems primygtinai siūliau burtis, jungti jėgas, nes darbų apimtys tokios, kad atski-ros mūsų įmonės nė viena nepajėgs to pa-daryti. Jų reikalas yra atitikti kvalifi kaciją. Šitie darbai bus vykdomi konkurso būdu. Norime gauti efektyviausią kainą. Apribo-ti, kad tik mūsų bendrovės galės dalyvauti, bus sunku. Be abejonės, jos turi pranašu-mų – darbuotojai gyvena vietoje, atvežti-niai visada brangiau kainuoja.

AE veikimo metu dirbs apie 800 žmonių. Kitiems darbams – transportui, aptarnavi-mui – reikės dešimtkart daugiau žmonių. IAE veikimo metu visas miestas iš to gy-veno. Statybos metu tai yra didelis ekono-minis stimulas ūkiui.

Statybos metu japonų planuojama ne daugiau kaip 400 žmonių. Mūsų tikslas yra sukurti įmonę nuo nulio: ugdyti spe-cialistus nuo pradžių, samdyti tuos, kurie turi patirties. Vyks statybos darbai ir įmo-nės kūrimas.

Yra nemažai žmonių, turinčių patirties, lietuvių užsienyje, įskaitant ir Japoniją, ir Ameriką. Manau, jiems įdomi galimybė grįžti ir čia dirbti.

Reikės įvairių vadybininkų, kurie gali būti parengti čia. Ilgiausiai išlavinti trunka reaktoriaus operatorius, kontrolinių dar-buotojus – žmones, kurie valdo visą proce-są. Bet visos kitos profesijos nėra unikalios. Gal iš pradžių, paleidžiant AE, reikės kitų šalių specialistų, bet nemanau, kad daug užsieniečių norės čia važiuoti.

Manau, kad Seimo nariai turi prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, o ne klausti žmonių, ką dabar daryti.

Už

sk

. Nr.

30

50

80

240 ginkluotų, kaukėtų, neperšaunamomis liemenėmis vilkinčių pareigūnų vakar 6 valandą ryto pradėjo Laimutės Stankūnaitės dukros atėmimo iš globėjos Neringos Venckienės procedūrą. Mergaitę pavyko atimti, o N.Venckienės šalininkų protestai išsiliejo į gatves.

Vykdant teismo sprendimą mergai-tės paėmimo operacija truko dvi valan-das. Pareigūnai Garliavoje blokavo visus

privažiavimus prie Kedžių ir Venckų namų, policininkai atitvėrė prie jų budėjusius porą šimtų žmonių. N.Venckienė su policinin-kais atvykusios antstolės neįsileido. Pa-reigūnai į vidų pateko jėga, išlaužę duris ir išdaužę stiklus. Už pasipriešinimą pareigū-nams buvo trumpam sulaikyti 36 asmenys, tarp jų – mergaitės seneliai Laima ir Vy-tautas Kedžiai bei teta Audronė Skučienė.

N.Venckienė mergaitę laikė apkabinusi ir neketino jos paleisti. Policininkai jėga at-lenkė teisėjos rankas, o mergaitę ant rankų iš namo į automobilį išnešė vėliau atvykusi mama L.Stankūnaitė ir jos advokatas Gin-taras Černiauskas.

Motina ir mergaitė iš pradžių buvo nu-vežtos į neskelbiamą gydymo įstaigą, kur mažametei buvo patikrinta sveikata, o vė-liau – į L.Stankūnaitės gyvenamąją vietą.

Mergaitę apžiūrėję medikai teigia, kad ji jaučiasi normaliai.

L.Stankūnaitė ir jos dukra bus saugomos visą parą. Kur jos gyvens – neskelbiama, bet užtikrinta, kad mergaitę prižiūrės spe-cialistai, o L.Stankūnaitė bent kurį laiką negalės išvykti iš Lietuvos. N.Venckienė tvirtino, kad pareigūnai ne tik prieš ją,

bet ir prieš mergaitę naudojo prievartą. L.Stankūnaitės advokatas G.Černiauskas, antstolė ir pareigūnai tvirtina, kad jokios prievartos nebuvo.

L.Stankūnaitė ketvirtadienį pavadino laimingiausia diena, o jos advokatas pra-nešė, kad jau automobilyje mažylė pradėjo džiaugtis ir žaisti su mama.

* Ketvirtadienį apie 6 val. ryto 240 polici-

jos pareigūnų pajėgos blokavo Klonio gat-

vę Garliavoje. Netrukus pareigūnai įsiver-

žė į Kedžių namus.

* Apie 07.20 val. iš namų išėjo po-

licija su skydais, girdėjosi klyksmai.

Mergaitę iš namo ant rankų išnešė

mama L.Stankūnaitė ir jos advokatas

G.Černiauskas. Jie sėdo į autobusiuką ir

išvažiavo.

* 07.26 val. žmonės prie Kedžių namų ra-

ginami elgtis ramiai, sakoma, kad gali būti

panaudotos guminės kulkos, tarnybiniai

šunys. Namas ir toliau laikomas apsuptas.

* 07.57 val. pareigūnai išeina iš namų.

Žmonės skanduoja: „Gėda, gėda“.

* 08.27 val. Policijos departamentas išpla-

tino pranešimą spaudai, kuriame tikino,

kad mergaitė perduota motinai vykdant

teismo sprendimą ir laikantis įstatymų.

* Mergaitę perdavus motinai, Kauno mies-

to savivaldybė teisėjai N.Venckienei pa-

naikino laikinosios globėjos statusą.

* Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ver-

tindama įvykius Garliavoje, pabrėžė, jog

įvykdžius neeilinį, mažo vaiko interesus

liečiantį, teismo sprendimą, atsakingos

institucijos turi ištirti, ar prieš vaiką ne-

buvo naudota prievarta, įvertinti visas

vaiko perdavimo aplinkybes ir perdavimo

procedūro-

je dalyvavu-

sių instituci-

jų veiksmus.

Prezidentė

apie planuo-

jamą mergai-

tės perdavi-

mą motinai

iš anksto ne-

buvo infor-

muota, apie

prasidėjusią

operaciją jai 7

val. ryto telefonu pranešė europarlamen-

taras Vytautas Landsbergis.

* Premjeras Andrius Kubilius teigė, kad

apie veiksmus Garliavoje vidaus reikalų

ministras ir policijos generalinis komisaras

jį informavo pasibaigus operacijai. Vyriau-

sybės vadovas pabrėžė, kad visuomenė

turi pareigą laikytis įstatymų ir gerbti teis-

mų sprendimus.

Nepatenkinti mergaitės atidavimu moti-

nai žmonės ketvirtadienio rytą skubėjo

prie prezidentūros Vilniuje. Iš pradžių bū-

riavosi vilniečiai, vėliau sulaukta palaiky-

mo iš Kauno ir Garliavos. Susirinkusieji už-

degė gedulo žvakes, kai kurie verkė – vyko

nesankcionuotas mitingas. Protestuotojai

prie prezidentūros budėjo iki vakaro. Pro-

testo akcijos vyko ir Kaune bei Klaipėdoje.

Įvykių chronologija

8 | Visuomenė 15min • 2012 m. gegužės 18 d.

Mergaitę išvadavo armija

„Atleiskite, bet ketvirtadienio įvykiai man

nepanašūs į normalų teismo sprendimo

vykdymą. Esu ne kartą sakiusi, kad teisi-

nės valstybės siekiamybė – ne pats teis-

mo sprendimo įgyvendinimas, o būdas,

kaip tai padaroma. Joks smurtas prieš mer-

gaitę – psichologinis, emocinis ar fi zinis –

negalėjo būti naudojamas.

Todėl šiuo atveju būtinas išsamesnis ty-

rimas, kuris atsakytų į daugybę klausi-

mų. Mano manymu, smurto požymių yra,

atmosfera prie Kedžių namų buvo įkaitusi.

Antklodės užmetimas ant vaiko – akivaiz-

dus smurtas. Juk mergaitei jau aštuone-

ri metai ir ji pati sugeba eiti savo kojomis.

Susidaro įspūdis, kad nieko nepasimokė-

me iš pirmo bandymo paimti mergaitę, kai

ji buvo draskoma į gabalus.

Teismų sprendimų vykdymas šiais lai-

kais reikalauja ne šimtų uniformuotų pa-

reigūnų, bet psichologinių žinių. Jų ir vėl

pritrūko.“

Nieko nepasimokėme

Liudvika Meškauskaitė, Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja

„Visų pirma pasakysiu ačiū pareigūnams.

Manau, dirbo profesionaliai ir toje situaci-

joje padarė viską, ką galėjo. Tai tas atvejis,

kai lėtinę, bet ūmią situaciją jie išsprendė

greitai, be išlygų. Pareigūnai pagaliau pa-

rodė, kad yra profesionalai.

Ketvirtadienio ryto įvykiai viso labo

ilgo kelio pradžia, jei kalbame apie vai-

ko grįžimą į normalų gyvenimą, santy-

kius su mama ir bendraamžiais. La-

biausiai norėčiau palinkėti Lietuvai

nusiraminti: pradėkime galvoti apie

faktus, o ne apie emocijas. Faktai tokie,

kad mergaitės globa teismo sprendi-

mu jau buvo priskirta mamai. Teisingu-

mas įvykdytas, todėl dabar pradėkime

galvoti, kaip ne įkalinti vaiką kokiuose

nors namuose saugant, o kaip atidaryti

duris ir padėti mamai su mergaite grįž-

ti į gyvenimą. Tam būtina profesionalų

pagalba ir valstybė turėtų rūpintis, kaip

ją suteikti.

Pasaulio praktikoje yra atvejų, kai kei-

čiamos žmonių pavardės, tapatybės.

Apsispręskime, ar šis atvejis toks, o gal

yra vilties po kurio laiko atsistoti į nor-

malias vėžes ir likti su tomis pačiomis

tapatybėmis.

Dabar mergaitei labiausiai reikia emo-

cinio komforto ir saugumo, be to, jai bū-

tina bendrauti su bendraamžiais, eiti į

mokyklą. Šiuo atveju mergaitę atidavus

mamai galbūt į normalų gyvenimą grįš

ir Venckų sūnus, kurio šioje istorijoje

man lygiai taip pat gaila.“

Laikas nusiraminti

Linas Slušnys, vaikų ir paauglių psichiatras

Parengė Dovilė Jablonskaitė

Pareigūnai Kedžių

namus atakavo lyg

neįveikiamą tvirtovę.

E.Ovčarenko nuotr.

N.Venckienės

šalininkai vakar visą

dieną praleido prie

prezidentūros.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. gegužės 18 d.14 | Sportas

Julius Bliūdžiusj.bliudzius@15min.lt

Jonas Valančiūnas sužaidė paskutinį savo sezoną Europoje ir keliasi į NBA. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjas kitą sezoną turėtų debiutuoti Toronto „Raptors“ ekipoje, kuri lietuvį 2011 metų NBA naujokų biržoje pasirinko 5 numeriu.

Ar J.Valančiūnas, žaisdamas Aleksand-ro Džikičiaus treniruojamame „Lietu-vos ryte“ ir ragaudamas ne Eurolygos, o tik Europos taurės ir VTB Jungtinės lygos skonį, padarė tą pažangą, ku-rios buvo tikimasi prieš sezoną? Ar perspektyviausiu Lietuvoje vadina-mas krepšininkas pasiruošęs debiu-tui NBA?

„Nežinau, kokios pažangos iš jo buvo tikimasi, bet kad pažangą pa-darė – savaime aišku. Dėl to, kad ne pagal savo lygį sužaidė fi nalus, negali-ma sakyti, kad nepadarė pažangos“, –teigia vienas „Lietuvos ryto“ trenerių Darius Maskoliūnas.

„Nežinau, galbūt kažkas tikėjosi dar daugiau, bet reiktų žinoti jo gimimo metus – jam tik šiemet sukako 20, – pridūrė treneris. – Manau, žmonės per daug iš jo tikisi. Tobulėjimo prasme jis kryptingai juda į priekį. Kad spra-gų yra, net kalbų nėra. Nėra abejonės, kad bus kur tobulėti nuvykus į NBA. Būtų keista teigti, kad jis visiškai – tiek techniškai, tiek fi ziškai, tiek psicholo-giškai – jau dabar yra pasiruošęs NBA.“

D.Motiejūnas tobulėja sparčiau Krepšinio treneris Rūtenis Paulauskas linkęs prieštarauti D.Maskoliūnui: aki-vaizdžią pažangą J.Valančiūno žaidi-me sunku įžvelgti. Lygindamas jis pa-sitelkia rudenį Hjustono „Rockets“ duris praversiančio Donato Motiejū-no pavyzdį, o kalbėdamas apie silpno J.Valančiūno sezono priežastis pirštu duria į komandos strategą A.Džikičių.

„Kartais buvo gaila žiūrėti į J.Valančiūną. Tikėjausi, kad bus iš-naudojamas šiek tiek geriau, kad jam bus suteikta daugiau galimybių ir turės geresnes sąlygas tobulėti. Manau, jis ir pats to tikėjosi. Nenoriu smerkti ar kal-tinti paties krepšininko, nes matau, kad tai yra ne tik neeilinių gabumų žaidėjas, bet ir atviras ir doras žmogus, jis sten-gėsi būti lojalus komandai ir vykdyti

trenerio nurodymus, bet, deja, ne vis-kas išėjo kaip norėta. J.Valančiūnas dėl to ir liko šioje komandoje, kad paaugtų kaip žaidėjas. Ar paaugo? Mano many-mu, nelabai“, – kalbėjo R.Paulauskas.

„Galime lyginti su D.Motiejūnu. So-poto komandoje D.Motiejūnui buvo leidžiama labai daug. Jam buvo sutei-kiama ir laisvė, ir skiepijama drausmė. Nebuvo draudžiama žaisti individua-liai, bet su sąlyga, kad ir komandos draugai nenukentės. Mes pamatėme, kokį kokybinį šuolį atliko šis žaidėjas. Nors prieš sezoną vienareikšmiškai buvo sakoma, kad J.Valančiūnas žy-miai gabesnis ir perspektyvesnis jaunas žaidėjas nei D.Motiejūnas, dabar aiškiai matome, kad didesnę pažangą pada-rė pastarasis“, – lygino R.Paulauskas.

„Matau, kad J.Valančiūnui trūksta ko-mandinio žaidimo patirties, greitesnio situacijų skaitymo, geresnio kamuolio perdavimo ir panašiai. Bet šis žaidėjas vis tiek yra nepaprastai pajėgus. Turi nepaprastai gerą šuolį, galėtų žymiai

Supertalentas netapo D.Motiejūnas šį sezoną stebino labiau nei J.Valančiūnas

Sparčiausiai kylanti Europos taurės

turnyro žvaigždė ir naudingiausias

LKL reguliaraus sezono krepšinin-

kas – tai vieninteliai titulai, kuriuos

J.Valančiūnas pelnė šį sezoną. Jokių

komandinių trofėjų.

„Lietuvos rytas“ šį sezoną įvairiuo-

se turnyruose sužaidė net 73 ofi -

cialias rungtynes. 31-eriose iš jų

J.Valančiūnas buvo naudingiausias

(pagal statistiką) komandos žaidė-

jas. Tuo tarpu komandos lyderiu va-

dinamas Renaldas Seibutis naudin-

giausiu „Lietuvos ryto“ krepšininku

buvo vos 10 rungtynių.

J.Valančiūno pasiekimai

R.Paulauskas:

„Kartais buvo gaila žiūrėti į J.Valančiūną. Tikėjausi, kad bus išnaudojamas geriau.“

J.Valančiūnas

(viduryje) sau visada

turi daug priekaištų.

T.Lukšio/BFL nuotr.

15min • 2012 m. gegužės 18 d. Sportas | 15

superžaidėjugeriau būti išnaudojamas gynyboje, turi neblogą vidutinį metimą – buvo galima leisti dažniau jam atakuoti iš distancijos. Jis yra nepaprastai geras kovotojas, uždega komandos draugus, gali, kaip sakoma, numirti aikštelėje dėl kiekvieno kamuolio. Tai yra žaidė-jas, kuriam reikia suteikti pasitikėjimo kreditą. Pajutęs, kad juo pasitikima, J.Valančiūnas būtų tobulėjęs kur kas sparčiau“, – svarstė krepšinio treneris.

Trūko Š.Jasikevičiaus?Po blankių J.Valančiūno rungtynių ne-retai būdavo linksniuojamos Tyrese‘o Rice’o ir Aleksandro Rašičiaus pavar-dės. „Lietuvos ryto“ įžaidėjams buvo dažnai priekaištaujama, kad jie nesu-gebėdavo išnaudoti J.Valančiūno.

D.Maskoliūnas kolegos A.Džikičiaus darbo nenorėjo komentuoti, tačiau savo nuomonę apie J.Valančiūno ir įžaidėjų sąsajas išsakė. Pasak jo, bėda ta, kad lie-tuviai visus įžaidėjus lygina su Šarūnu Jasikevičiumi.

„Š.Jasikevičius tik vienas toks Eu-ropoje, bet visi pagal tą patį kurpalių – pagal tai, ką matė Europos čempiona-te, pagal tai, kaip J.Valančiūnas buvo išnaudojamas rinktinėje, vertino ir T.Rice’ą bei A.Rašičių. Tačiau, kaip sa-kiau, Š.Jasikevičius tik vienas yra. Tiek T.Rice’as, tiek A.Rašičius, kiek jiems pavyko, stengėsi, ir nemanau, kad tiks-linga juos kažkuo kaltinti.“

Galbūt tai, kad J.Valančiūnas yra per-nelyg priklausomas nuo įžaidėjo, ir yra didžiausias jo trūkumas? R.Paulauskas purto galvą: „Khalidas El-Aminas („Lie-tuvos ryto“ įžaidėjas 2010–2011 metų sezone, – red. past.) taip pat nebuvo puikiai kamuolius dalijantis įžaidėjas, tačiau tai netrukdė J.Valančiūnui žais-ti labai naudingai. Nė vienas geras vi-durio puolėjas nežaidžia labai gerai be įžaidėjo. Tai faktas. Nei Mike’as Batis-te, nei Robertas Javtokas, nei kiti. Jei ir žaidžia gerai, gynybos dvigubinimas tą žaidimą gali nuslopinti. Todėl ne-matau didelio J.Valančiūno trūkumo šioje srityje.“

NBA pritaps nuo pirmų dienų?Ir vis dėlto – ar J.Valančiūnas pasiruo-šęs debiutui NBA? Kiek svarbus jis bus „Raptors“ ekipai jau pirmąjį sezoną?

„Daug priklausys nuo to, koks vaid-muo jam bus suteiktas. Ar daug bus žaidžiama per jį, ar jo vaidmuo bus tik epizodinis. Sunku prognozuoti, bet aš turiu nuojautą, kad NBA lygo-je jis pritaps nuo pirmų dienų“, – teigė D.Maskoliūnas.

„70 proc. NBA žaidžiančių vidu-rio puolėjų turi tam tikrų užduočių ir yra ribotų galimybių. Jei gerai ginasi, į aikštelę leidžiami dėl gynybos. Jei atkovoja kamuolius, jie tai ir daro. O europiečiai, tokie kaip J.Valančiūnas, Darko Miličičius ar Nikola Pekovičius, be to, ką moka geriausiai, neblogai at-lieka ir kitus veiksmus. Dėl to tokie žaidėjai yra brangūs, jie yra vertina-mi ir patrauklūs NBA rinkai“, – kalbėjo R.Paulauskas. Anot jo, sunku pasakyti,

ar J.Valančiūnas jau pasiruošęs žaidi-mui NBA. Bet, pasak R.Paulausko, jis dar turi laiko pasiruošti.

Nereikalaus greitų rezultatų„Raptors“ iš J.Valančiūno kol kas labai daug nesitiki: tai ilgalaikis projektas ir niekas Toronte nepanikuos, jei lietuviui reikės laiko įsivažiuoti, bet taip pat ir neslepiami lūkesčiai, kad jau pirmąjį sezoną J.Valančiūnas taps vienu pa-grindinių veiksnių, siekiant vietos at-krintamosiose varžybose.

„Problema ta, kad naujokai retai sužiba iškart, ypač aukštaūgiai. Timą Duncaną, Amare’ą Stoudemire‘ą ir Pau Gasolį galima vadinti išimtimis, – tei-gia Ericas Koreenas, „National Post“ krepšinio apžvalgininkas. – Neskaitant P.Gasolio, turime daugybę pavyzdžių, įrodančių, kaip vidurio puolėjams iš Europos būna sunku prisitaikyti NBA vos atvykus. Ypač tokiems žaidėjams, kurie mėgsta žaisti po krepšiu ir nepa-sižymi metimu iš vidutinio nuotolio.“

„Aš tikrai tikiu, kad patirtis, įgyta žaidžiant Europoje, daro J.Valančiūną išskirtiniu, kitokiu nei dauguma naujo-kų, kuriuos mes pasikviečiame. Euro-poje jis žaidė krepšinį su tikrais vyrais, ir tai, manau, yra priežastis, kodėl jis bus žingsneliu priekyje kitų naujokų“, – viename iš paskutinių pasisakymų apie J.Valančiūną kalbėjo „Raptors“ strate-gas Dwane’as Casey.

Pagrindiniais J.Valančiūno konkuren-tais kovoje dėl minučių aikštelėje įvar-dijami Edas Davisas ir Amiras Johnso-nas. E.Davisas, 208 cm ūgio E.Davisas NBA lygoje praleido antrą sezoną. Šie-met 23 metų krepšininkas sužaidė 66 rungtynes (starto penkete – 9), viduti-niškai per 23,9 min. pelnydamas po 6,3 taško ir atkovodamas po 6,9 kamuolius. 206 cm ūgio 25 metų A.Johnsonui tai buvo septintas NBA sezonas, kuriame jis sužaidė 64 mačus (starto penkete – 43), vidutiniškai per 24,3 minutes rink-damas po 7,1 taško ir atkovodamas po 6,4 kamuolio.

„Jauniems žaidėjams reikia laiko, kol perpranta visus NBA niuansus. Aš manau, kad Jonas su tuo susitvar-kys. Bet mes tikrai neforsuosime įvy-kių. Aš tikrai nesakysiu treneriui, kad J.Valančiūnas privalo rungtynes pradė-ti starto penkete ar būtinai žaisti tiek ir tiek minučių. To tikrai nebus“, – ti-kina „Raptors“ prezidentas Bryanas Colangelo.

„Nenorėkime dabar jau turėti su-peržaidėją. Kol kas J.Valančiūnas toks nėra. Jis vis dar supertalentas. Dar la-bai toli, kad taptų superžaidėju“, – bene taikliausiai reziumavo D.Maskoliūnas.

Jonas Valančiūnas:

„Šis sezonas man tikrai buvo labai

sunkus tiek fi ziškai, tiek psicholo-

giškai, bet džiaugiuosi, kad jis buvo

būtent toks. Kiekvienas sunkus

dalykas mane grūdina. Kad ir ko-

kie buvo sunkumai, mūsų koman-

da liko labai vieninga kaip kumštis.

Nepaisant visų nesėkmių. Aš pats

visuomet jaučiau komandos draugų

palaikymą. Komanda nelaimėjo, o

sau priekaištų visada turiu. Ir daug.

Manau, pagerinti būtų galima viską,

nes tobulėjimui ribų nėra. Tai prik-

lauso nuo to, kiek dirbsi ir kiek nori

iš savęs išspausti. Aš visuomet no-

riu maksimumo. Iki NBA dar laukia

vasara. Aš daug dirbsiu, stengsiuosi

sustiprėti fi ziškai. Sunkumų nebi-

jau. Jeigu nuo jų bėgsiu ir bandysiu

išvengti, nebus gerai. Važiuosiu ten

su pozityviomis mintimis. Važiuosiu

alkanas.“

Sunkus sezonas

D.Maskoliūnas:

„J.Valančiūnas vis dar supertalentas. Dar labai toli, kad taptų superžaidėju.“

D.Motiejūno (dešinėje)

žvaigždė šiemet žibėjo

dar ryškiau.

AFP nuotr.

15min • 2012 m. gegužės 18 d.

Saulius Chadasevičius,Andrius Vaitkevičiusredakcija@15min.lt

Kaip galima sugalvoti ieškoti iš panevėžietės pavogto mobiliojo telefono vilniečių, kurie daugiau nei prieš porą metų atsisakė nukentėjusiajai atitekusio telefono numerio, bute? Pasirodo, Lietuvoje tai visiškai įmanoma.

Policininkai, gavę teismo orderį, atakavo vienos vilniečių šeimos namus.

Pareigūnų krata keista atrodo jau vien to-dėl, kad telefono aparatų ieškoma ne pagal SIM kortelės numerius, o pagal unikalius identifi kacijos (IMEI) kodus. Bet pareigū-nų tai nesustabdė.

Priešistorė tokia: sūnų ir dukrą su vyru auginanti sostinės Užupio rajono gyvento-ja nuo 2004-ųjų gruodžio iki 2009 lapkri-čio pabaigos naudojosi telefono numeriu 8613 32***. Kai moteriai šis numeris tapo nebereikalingas, klientė jo atsisakė. Vė-liau šis numeris priskirtas pagal išankstinio mokėjimo planą naudojamai SIM kortelei.

Tą naująją SIM kortelę įsigijo viena pa-nevėžietė ir įsidėjo į savo mobilųjį telefo-ną. Tačiau aparatą kartu su kortele iš jos pavogė. Teisėsaugininkai nusprendė, kad ieškant pavogtojo telefono reikia atlikti kratą pas vilnietę Audronę, kuri savo se-nąjį telefono numerį 8613 32*** jau ir pa-miršti buvo spėjusi.

„Pasveikino“ su Naujaisiais metaisPolicininkai vilniečius užklupo 2012 metų sausio 2-osios pavakarę, kai Audronė N. namuose buvo su nepilnamečiu sūnumi. Šis ir įleido policininkus. Motiną su vaiku išgąsdino pareigūnų išvaizda: atėjusi mo-teris vilkėjo policijos uniformą, tačiau jos porininkas buvo apsirengęs civiliais rūbais.

Atėjūnai parodė šeimininkei dokumentą, kuriame parašyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas leido daryti šiuose na-muose kratą. Namuose kilo natūrali panika. Moteris paskambino sutuoktiniui.

Išgirdęs, kad tik vienas policininkų tėra uniformuotas, vilnietis paskambino

telefonu 112, nes baiminosi, kad į jo namus įsibrovė nusikaltėliai. Į butą Užupyje buvo skubiai išsiųstas patrulių ekipažas.

Namo grįžusi šeimos galva su patruliais išsiaiškino, kad kratos daryti atvyko tikri pareigūnai. Tačiau toks įvykių posūkis įsiu-tino patrulius. „Jie ant mūsų rėkė. Išvadi-no necenzūriniais žodžiais. Grasino, kad iškels baudžiamąją bylą už melagingą po-licijos iškvietimą“, – „15min“ pasakojo nu-kentėję vilniečiai.

Patruliams išvykus, Audronė N. kratos daryti atvykusiems policininkams paaiški-no, kad telefono numerio 8613 32***, kuris buvo naudojamas pavogtajame telefone, ji ofi cialiai atsisakė prieš kelerius metus. Tuo pat metu pareigūnų akivaizdoje Ričardas N. paskambino į telekomunikacijų bendrovę ir, padiktavęs numerį 8613 32***, paklau-sė: „kokia šiuo metu žmonos sąskaita?“

Bendrovės atsakymas įtikino net kratos daryti atvykusius policininkus: „Tai yra išankstinio papildymo kortelė, mes net nežinome, kam ji priklauso“.

Tuo tarpu dėl patrulių, kuriuos netikėtai užklupta šeima kaltina nekultūringu elge-siu, veiksmų Vilniaus apskrities vyriausia-jame policijos komisariate buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Tačiau skundą išnagrinėjusi komisariato vadovybė paskelbė išvadą, kad bausti pat-rulių nėra pagrindo, nes nepavyko gauti „objektyvių duomenų“, jog patruliai bend-ravo netinkamai.

„15min“ raštu kreipėsi į Vilniaus apskri-ties policiją, prašydama sudaryti sąlygas susipažinti su tarnybinio patikrinimo iš-vadomis. Tačiau policija atsisakė parodyti išvadų turinį, nes teisė susipažinti su tar-nybinio patikrinimo medžiaga, įskaitant tarnybinio patikrinimo išvadą, suteikta tik tikrinamiems pareigūnams.

„Aš policijos dar ilgai bijosiu“, – išgirdusi, kad net žurnalistai negali išsiaiškinti, kodėl policijos patruliams leidžiama šiurkščiai elgtis su pagalbos ieškančiais niekuo dėtais žmonėmis, tarė Ričardo N. dukra Viktorija.

Teismas: krata neteisėtaTuo metu vilniečių šeimos advokatė pra-dėjo aiškintis, kokiu pagrindu pareigūnams buvo leista atlikti kratą.

Telefonas iš panevėžietės V.R. pavogtas praėjusių metų rugsėjo 6-ąją. Ikiteisminį tyrimą atlikti buvo pavesta Panevėžio mies-to policijos komisariato tyrėjai Kristinai Strelčiūnaitei, bylai vadovavo Panevėžio m. sapylinkės prokuratūros I nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė Loreta Simaitytė.

Kai prokurorė kreipėsi į teismą su prašy-mu leisti atlikti kratą vilnietės Audronės N. namuose, jį gavęs Panevėžio miesto apy-linkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Audrius Sadauskas, privalėjęs kruopščiai ir nuosekliai patikrinti visas aplinkybes,

regis, tiesiog mechaniškai tą prašymą patenkino.

Jau vėliau, kai Panevėžio apygardos teis-mas šių metų balandžio 27-ąją galutine ir neskundžiama nutartimi pripažino, kad Vilniuje atlikta krata buvo neteisėta, že-mesnio rango teisėjo poelgis buvo griež-tai sukritikuotas.

„Tyrimo metu nesurinkti duomenys, pa-tvirtinantys, kad būtent Audronė N. po telefono vagystės vis dar naudojosi šiuo abonentiniu numeriu, nenustatyta vieta, iš kurios buvo skambinta pagrobtu telefonu. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nepareikalavęs šių duomenų, negalėjo įvertinti prokurorės prašymo priimti nutartį dėl kratos pas Aud-ronę N. pagrįstumo ir neturėjo pagrindo spręsti dėl kratos tikslingumo. Atkreipti-nas dėmesys, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu byloje nebuvo jokių duo-menų apie Audronės N. tiesiogines sąsa-jas su nusikalstamos veikos padarymu“, – rašoma Apygardos teismo teisėjos Bronės Vidzėnienės verdikte.

Ši nutartis gali tapti pagrindu nukentėju-siems vilniečiams civiline tvarka kreiptis į teismą dėl kompensacijos.

Pareigūnėms praregėti nelengva„Aš nežinau, ar susipratimas, ar nesusi-pratimas įvyko, bet kokie turi būti proceso veiksmai, tokie ir buvo atlikti, – Panevėžio policijos tyrėja, regis, taip ir nesuprato šios istorijos absurdiškumo. – Nemanau, kad jie buvo kažkokie neteisėti.“

Vis dėlto pareigūnė pripažino, kad ty-rimą atliko apgraibomis: „Mes duomenų neturim, kad kažkada ta SIM kortelė buvo abonementinė, paskui – ne abonementinė“.

Pavogto mobiliojo telefono paieškas ku-ravusi prokurorė L.Simaitytė „15min“ pri-sipažino, kad tik iš žurnalistų sužinojo apie nepagrįstą Vilniuje atliktą kratą. Svarsty-dama kratos aplinkybes, L.Simaitytė kra-tėsi atsakomybės: „Teismas, priimdamas nutartį, turi patikrinti duomenis.“

„Iš tikrųjų tai prokuratūra teismui patei-kė neteisingus duomenis – kad ši kortelė ne „priklausė“, o „dabar priklauso“ Audro-nei N.“ – pabrėžė šeimos interesams atsto-vaujanti advokatė.

16 | Tyrimas

Krata iš giedro dangaus Išpuolio prieš vilniečių šeimą priežastis – policininkų ir teisėjų neprofesionalumas

Jie ant mūsų rėkė. Išvadino necenzūriniais žodžiais. Grasino, kad iškels baudžiamąją bylą už melagingą policijos iškvietimą.

Atbulomis rankomis

dirbusių pareigūnų

surengta krata

sujaukė Ričardo N.

šeimos gyvenimą.

J.Kalinsko nuotr.

Violeta Grigaliūnaitėv.grigaliunaite@15min.lt

Savaitraštyje „15min“ perskaitę apie planuojamas daugiabučių statybas Dailidžių gatvėje, vilniečiai Senkevičiai buvo šokiruoti. Namai planuojami žemėje, kuri daugiau nei šimtą metų priklausė jų giminei, bet nuosavybės teisė vis dar neatkurta.

Dailidžių g. 4 numeriu pažymėtame skly-pe dar prieš 33 metus stovėjo Senkevičių šeimos namas, kol 1979 m. įgriuvo jo sto-gas. Tuo metu name gyvenusi daugiavaikė moteris neturėjo nei pinigų, nei galimybių stogą remontuoti, tad teko pasinaudoti valdžios siūlymu ir kraustytis į nediduką dviejų kambarių butą.

Tačiau tėvų ir senelių žemės šeima ne-pamiršo. Dar 1991 m. surinkus visus doku-mentus dėl nuosavybės, buvo kreiptasi su prašymu atgauti žemę. Bet per du dešimt-mečius reikalai iš vietos nė nekrustelėjo.

Sklypas sumažėjo aštuonis kartus Beata Senkevič, kurios mama kartu su bro-liais ir seserimis užaugo name Dailidžių ga-tvėje, „15min“ pasakojo, kad šeimai čia pri-klausė 32 arų sklypas. Tačiau metai bėga, o svajonė atgauti priklausiusį turtą tolsta.

Jauna moteris parodė dokumentus, ku-riuose įrašyta, kad dar 1886 m. Aleksand-ras Sinkevičius įsigijo šį sklypą. Jos ranko-se – ir dokumentas, kuriame nurodomos iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios Aleksan-dro Sinkevičiaus turėtos žemėvaldos ribos. Visi šie dokumentai 1991 m., B.Senkevič tei-gimu, buvo pripažinti kaip tinkami, tačiau grąžinti sklypą kažkas vis trukdė.

„Todėl mes taip nustebome, kad ten jau planuojamos statybos. Mums aiškino, kad

dalis sklypo užsodinta valstybinės reikš-mės mišku, tad likę vos 4,3 aro, o tiek ne-pakanka suformuoti mums sklypą, nes reikėtų bent 6 arų“, – pasakojo B.Senkevič.

Siūlyta juokinga kompensacijaPrieš kelerius metus šeimai pasiūlyta piniginė kompensacija už sklypą Daili-džių gatvėje, tačiau suma pasirodė juo-kingai maža – už turėtus 32 arus Užupyje valstybė buvo nusiteikusi sumokėti apie 24 tūkst. Lt.

„Mes, aišku, nesutikome. Sulaukėme siūlymo ir pakeisti šį sklypą į 6 arus Pilai-tėje, taip pat nesutikome. Tuomet pasiūlė sklypą Džiaugsmo gatvėje, mums tiko, bet mirė mano močiutė ir procesas vėl susto-jo“, – pasakojo Beata.

Pastarąjį kartą gegužės pradžioje Nacio-nalinėje žemės tarnyboje (NŽT) šeimos at-stovai išgirdo, kad sklypas Dailidžių gat-vėje vis dėlto bus suformuotas, tačiau ar grąžintas jiems – abejojama. Esą trūksta nuosavybės teisę įrodančių dokumentų.

Žemėtvarkininkams užkliuvo buvusio savininko ir dabartinių paveldėtojų pa-vardžių neatitikimas – jos skiriasi viena raide. Savo tiesą šeimai greičiausia teks įrodinėti teisme, nors pirma jiems siūlo-ma NŽT sprendimą skųsti tai pačiai Nacio-nalinei žemės tarnybai.

Nors ir nelabai turėdama vilties, Sen-kevičių giminė rankų nenuleidžia – keti-na samdytis advokatą ir ginti savo teisę į prosenelių bei senelių žemę. Tačiau tar-pusavyje vis pasikalba, kad galbūt į jų že-mės lopinėlį nusitaikęs kažkoks įtakingas asmuo, tad vargu.

Tarnybai trūksta dokumentų Tuo tarpu NŽT atsakyme „15min“ dėl žemės sklypo grąžinimo Dailidžių gat-vėje teigiama, kad iki nacionalizacijos galbūt Janinos Felicijos Sinkevič tėvo A.Sinkevičiaus valdytas žemės sklypas (0,3246 ha) patenka į valstybinės reikš-mės miškus, kitaip tariant yra priskiria-mas valstybės išperkamai žemei, todėl grąžinti šio žemės sklypo natūra (turėto-je vietoje) pagal galiojančius teisės aktus nėra galimybės.

NŽT teigimu, dar 2008 m. kaip dalis kompensacijos šeimai buvo pasiūlytas 0,1430 ha sklypas Džiaugsmo gatvėje. Tuo-met šeima su šiuo pasiūlymu sutiko, tačiau sprendimas nepriimtas iki šiol, nes trūksta nuosavybės teises įrodančių dokumentų.

„Nuosavybės teisių atkūrimo procesas bus tęsiamas, kai bus priimtas teismo sprendimas, nustatantis juridinę reikš-mę turintį faktą, kad A.Sinkevičius iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise

valdė 0,3246 ha žemės sklypą Dailidžių g. 4 Vilniuje ir atnaujinus praleistą nuosa-vybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą, – rašoma NŽT atsto-vės spaudai Aušros Pociūtės atsiųstame atsakyme. – Vis dėlto jei nuosavybės teisė ir bus įrodyta, pretendentai žemės toje pa-čioje vietoje (Dailidžių g. 4) atgauti pagal galiojančius įstatymus negalės, nes, kaip minėta, toje vietoje yra valstybinės reikš-mės miškas, todėl jiems bus siūlomi kiti kompensavimo už valdytą žemę būdai.“

Žemė negrąžinta niekam?NŽT žiniomis, minėtoje teritorijoje Vilniaus mieste, Dailidžių g. 4, šiuo metu nuosavybės

teisės nėra atkurtos jokiems asmenims ir NŽT Vilniaus miesto skyrius informacijos apie ten suformuotus žemės sklypus nuo-savybės teisių atkūrimui iš Vilniaus miesto savivaldybės nėra gavęs. Pagal Vietos savi-valdos įstatymą teritorijų planavimas, savi-valdybės teritorijos bendrojo plano ir deta-liųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija.

Vilniaus savivaldybės teigimu, Dailidžių gatvės pradžioje yra rengiamas privataus sklypo ir laisvos valstybinės žemės deta-lusis planas. Laisvoje valstybinėje žemėje planuojama pora sklypų, jie bus perduoti NŽT, kuri įgyvendins nuosavybės grąžini-mo procedūras.

Žemėtvarkininkams užkliuvo buvusio savininko ir dabartinių paveldėtojų pavardžių neatitikimas – jos skiriasi viena raide.

B.Senkevič rankose –

šūsniai dokumentų,

įrodančių, kad žemė

priklauso jos giminei.

J.Kalinsko nuotr.

Vilnius | 1715min • 2012 m. gegužės 18 d.

Atgauti žemę – Sizifo darbas

Dailidžių g.

4 numeriu

pažymėtame

sklype prieš 33

metus stovėjo

Senkevičių šeimos

namas, kol įgriuvo

jo stogas.

15min • 2012 m. gegužės 18 d.18 | Vilnius

Violeta Grigaliūnaitėv.grigaliunaite@15min.lt

Liepos pradžioje į Vilnių susirinks apie 20 tūkst. Lietuvos moksleivių dainų šventės dalyvių. Jiems gali tekti koncertuoti aplūžusiose Vingio ir Kalnų parkų estradose, mat iki šiol nesutariama, kas jas turėtų remontuoti.

Liepos 6-ąją Vingio parke šventę pradės Dainų diena, Šokių diena šurmuliuos lie-pos 7-ąją „Siemens“ arenoje, o renginį vai-nikuos Ansamblių vakaras Kalnų parke liepos 8-ąją.

Biudžetas sumažėjo perpusŠventės dalyviai jau atrinkti, repertuaras sudarytas, vyksta viešieji pirkimai, konkur-sai. Anot švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio, norinčiųjų dalyvauti šventė-je tiek daug, kad kilo papildomų rūpesčių.

„Turėsime darbo grupės posėdį ir kalbė-sime apie tai. 20 tūkst. dalyvių nebūdavo

net nacionalinėse Dainų šventėse, o da-bar norima dar daugiau atvežti. Bet tam reikės papildomų pinigų, nes reikia vai-kus apgyvendinti, pamaitinti“, – kalbėjo viceministras.

Palyginti su 2009 m. švente, šiųmetės šventės biudžetas sumenko daugiau nei perpus. Tuomet buvo skirta 10 mln. Lt, o šiemet – 4,8 mln. Lt. „O turime padaryti viską tą patį ir dar norime daugiau dalyvių pakviesti nei 2009 m.“ – atsiduso V.Bacys.

Jau numatyta, kur vaikai gyvens ir bus maitinami. „Vaikai gyvens, kaip ir anks-čiau gyvendavo, mokyklose, čia nieko naujo. Ir maitinami bus tose mokyklose, tik pietus gaus vietose, kur vyks repetici-jos. Šitie dalykai jau suplanuoti“, – aiškino viceministras.

„Savivaldybė nepatemps“Tačiau kol kas nesutariama, kas turi pasi-rūpinti Vingio ir Kalnų parkų estradų bei suoliukų remontu. Vilniaus savivaldybė ir Švietimo ministerija viena į kitą baks-noja pirštais.

„Kalnų parko estrada jau tikra atgyve-na. Po truputį ją papudruodavome, bet to nepakanka. Reikėtų iš pagrindų keisti atramas, taisyti suoliukus. Kalbu ir apie estradą, ir apie suolus žiūrovams. Vingio parke taip reikia tvarkyti suolus. Abiem

parkams reikėtų apie pusės milijono litų“, –skaičiavo Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas.

Jo žodžiais, „savivaldybė tokių dalykų nepatemps“, todėl kreiptasi į pagrindinę Lietuvos moksleivių dainų šventės orga-nizatorę – Švietimo ir mokslo ministeriją. Esą pinigų galėtų būti skirta iš organiza-cinio fondo.

„Gal ir kelius suremontuoti?“Tačiau ministerija neskuba žadėti pusės milijono. V.Bacio teigimu, šiuo metu bai-giami viešieji pirkimai, po kurių paaiškės

šventės operatorius, kuris bus atsakingas ir už infrastruktūrą šventės vietose. Tačiau tam papildomų lėšų nebus – viską teks ap-mokėti iš numatytų 4,8 mln. Lt.

„Diskutuojame apie tai, svarstome. Bet būtų keista, jeigu mes Vilniaus infrastruktū-rą tvarkytume už Moksleivių dainų šventės pinigus. Tuomet galima ir kelius suremon-tuoti, nes moksleivius teks vežioti“, –ironizavo V.Bacys.

Tačiau jis teigė, kad ministerija nusitei-kusi geranoriškai, todėl sprendimą tiki-masi surasti. „Vaikų saugumas yra labai svarbus“, – pabrėžė švietimo ir mokslo viceministras.

Dainos ir šokiai tarp lūženų

Kalnų parko

estrada – tikra

atgyvena, ją

remontuoti

reikėtų iš esmės.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. gegužės 18 d. Renginiai Vilniuje | 27

Audrė Domeikaitėa.domeikaite@15min.lt

Kuo gyvena jaunieji Lietuvos teatro kūrėjai? Tai paaiškės gegužės 19–20 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT).

Čia įvyks nacionalinės dramaturgijos kon-kurso „Versmė“ laureačių Gabrielės Laba-nauskaitės ir Teklės Kavtaradzės pjesių pastatymų premjeros.

„Abu spektakliai – „Raudoni batraiščiai“ ir „Namisėda“ – yra tęstinio „Versmės“ pro-jekto rezultatas. Šių pjesių skaitymai lap-kričio mėnesį buvo šiltai sutikti, o vėliau perduoti į režisierių Yanos Ross ir Gabrielės Tuminaitės-Radvinauskienės bei jaunų, ne-seniai studijas baigusių, aktorių rankas“, –pasakojo LNDT literatūrinės dalies vedėja Daiva Šabasevičienė.

Režisierė Y.Ross prisipažino, kad spek-taklis „Raudoni batraiščiai“ gimė teatrinėje

laboratorijoje, kai pjesės autorė, režisierė ir aktoriai dalijosi savo idėjomis.

„Skinų“ vadą Adą spektaklyje vaidinan-tis aktorius Marius Čižauskas pasakojo, kad kurdamas vaidmenį daug bendravo su skustagalvių subkultūros atstovais ir ban-dė perprasti jų ideologiją. Jaunieji aktoriai taip pat išdrįso be ironijos sukurti dviejų vyrų meilės istoriją, kuri plėtojama visame spektaklyje. „Nustebau, kiek laisvės atne-šė šiame spektaklyje vaidinantys aktoriai, kaip drąsiai jie dirbo“, – komplimentų ne-gailėjo režisierė.

Spektaklis „Raudoni batraiščiai“ gimė ir bus rodomas LNDT dekoracijų dirbtuvė-se, kuriose pilna senų daiktų-vaiduoklių, kuriančių ypatingą atmosferą. Į pirmąsias premjeras planuojama įsileisti apie 40 žiū-rovų, o aktoriai žada vaidinti net vienuoli-koje skirtingų cecho vietų.

Kitoje neįprastoje erdvėje – šiais me-tais atidarytoje LNDT studijoje – pu-blikai bus pristatyta antroji naciona-linės dramaturgijos premjera. Pagal T.Kavtaradzės pjesę „Namisėda“ spektak-lį su penkiais aktoriais pastatė režisierė

G.Tuminaitė-Radvinauskienė. „Ši pjesė –kaip naivus paauglės dienoraštis, kuria-me matai, kas su ja vyksta, kada ir dėl ko ji verkė, ant kurio lapo išsiliejęs rašalas. Mes bandome surasti tą dienoraščio kvapą, pri-kelti tos mergaitės gyvenimo akimirkas, išsaugodami jos naivumą“, – pasakojo re-žisierė. Teatro atstovai džiaugėsi, kad „Na-misėda“ užpildo Lietuvoje egzistuojančią

paaugliams ir jaunimui skirtų spektaklių spragą, jame sprendžiami jaunam žmogui aktualūs klausimai.

Naujus spektaklius bus galima pamatyti šeštadienį, gegužės 19 d., 19 val., ir sekma-dienį, gegužės 20 d., 16 val. Taip pat spek-taklis „Raudoni batraiščiai“ bus rodomas gegužės 22 d., 19 val., o „Namisėda“ – ge-gužės 23 d., 16 val.

Dvi premjeros: skinai, gėjai ir paauglė

Spektaklio „Raudoni

batraiščiai“ kūrėjų

komanda.

L.Balandžio nuotr.

Gegužės 18 d., penktadienis

12–18 val. – Rotušės aikštė Mugė „Muziejai be sienų“. Muziejai pristatys edukacinius užsiėmimus, gyvuosius amatus, kilnojamąsias parodas.

17 val. – Nacionalinė dailės galerija Nuo penktadienio iki sekmadienio – renginiai, skirti žymios JAV lietuvių menininkės Elenos Urbaitytės-Urbaitis (1922–2006) parodos „Pasirinkimai“ uždarymui. Bilietai – 1 Lt.

19 val. – VU planetariumas Paskutinis šį sezoną ciklo „Bardai tarp žvaigždžių“ koncertas, kurį rengia Gediminas Storpirštis kartu su Sauliumi Petreikiu (pučiamieji) bei Vytautu Mikeliūnu (smuikas). Bilietai – 33 Lt.

19 val. – Kongresų rūmai Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pabaigos koncertas. Skambės grandiozinis B.Britteno kūrinys „Karo Requiem“. Bilietai – 32–102 Lt.

20.30 val. – klubas „Brodvėjus“ Česlovas Gabalis su grupe „Pelenai“. Bilietai – 23 Lt.

21 val. – klubas „New York“ Tradicinio džiazo kultūros šou su muzikos ir šokių žvaigždėmis. Bilietai – 78–103 Lt.

Gegužės 19 d., šeštadienis

11–21 val. – K.Sirvydo skverasKultūros festivalis „Afrikos dienos“ – muzika, šokiai, afrikietiški skanėstai, rankdarbiai ir suvenyrai.

11.30 val. – VU Botanikos sodas Kairėnuose Tradiciškai bus švenčiama Tarptautinė biologinės įvairovės diena.

20.30 val. – Šv. Kotrynos bažnyčia Violončelininko Davido Geringo koncertas. Programą paįvairins baletas – šoks žymi Japonijos balerina Emi Hariyama.Bilietai – 25–60 Lt.

23 val. – klubas „Tamsta“ Sezono uždarymo koncertas – projektas „80s Live“ su dainininke Baiba Skurstene. Įėjimas laisvas.

Gegužės 20 d., sekmadienis

11–20 val. – prie Baltojo tilto Vilniaus paplūdimio sporto šakų šventė.

16 val. – Taikomosios dailės muziejus Koncertuos trio „Kaskados“. Bilietai – 20 Lt.

19 val. – Šv. Kotrynos bažnyčia Kultūros festivalis „Afrikos dienos“. Koncertuos Chiwoniso Maraire iš Zimbabvės. Bilietai – 23–93 Lt.

Skelbimai

G.Storpirštis Gegužės 18 d. „Afrikos dienos“ Gegužės 19-20 d.

15min • 2012 m. gegužės 18 d. Rinkimai | 17

Projektas „Kauno rinktiniai“ ragina kauniečius bei Kauno miestui neabejingus žmones įvardyti, kas per pastaruosius dvidešimt dvejus metus, kitaip tariant, nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios iki šių dienų, jiems kelia didžiausią pasididžiavimą Kaunu. Projektą inicijuoja seniausia alaus darykla Kaune ir viena seniausių pramoninių alaus daryklų šalyje „Volfas Engelman“.Trečiasis straipsnis iš „Kauno rinktinių“ straipsnių ciklo – apie žinomiausius pasaulio kauniečius. Apie šiuos žmones svečiose šalyse kalbama su ypatinga pagarba.

Tiesiog Sabas

Geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas, vienas geriausių pasaulio krepšininkų, olimpinis ir pasaulio čempionas, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I ir III laipsnio ordinų kavalierius, Kauno garbės pilietis, jaunuolių, neabejingų krepšiniui, dievas, žmogus-legenda, arba tiesiog Sabas – taip būtų galima keliais sakiniais pristatyti Arvydą Sabonį. Jo titulus bei pasiekimus dar būtų galima vardyti ir vardyti, mat šį įspūdingo ūgio krepšininką žino visas sporto ir ne tik pasaulis.

Krepšinio treniruotes Kauno krepšinio mokykloje A. Sabonis pradėjo lankyti būdamas devynerių. Iš kitų savo bendraamžių jis išsiskyrė karingumu, azartiškumu, bet kuriame žaidime kaudavosi iki galo – taip žurnalistams yra pasakojęs pirmasis A.Sabonio treneris Jurijus Fiodorovas. Būtent šios savybės, taip pat reiklumas – vidurio puolėjas niekada nemokėjo dirbti atmestinai – padėjo A.Saboniui pelnyti šlovę aikštelėje. Prieš kelerius metus jis buvo įrašytas į labiausiai Europos krepšiniui nusipelniusių asmenų 50-tuką. 2010 m. krepšininkas pateko į FIBA Šlovės muziejų, o praėjusiais metais – Naismitho krepšinio šlovės muziejų JAV. Pasak prezidento Valdo Adamkaus, patekti į Šlovės muziejų – tai turbūt svarbiau negu būti išrinktam Amerikos prezidentu. Pats sportininkas tokį įvertinimą vadina ne tiek savo, kiek visos šalies, visų lietuvių, mylinčių krepšinį, įvertinimu.

Draugai ir kolegos A. Sabonį apibūdina kaip itin paprastą, nuoširdų, atvirą, patikimą, dosnų ir garbingą žmogų, kuris to paties tikisi ir iš kitų. Dėl jam artimų ir brangių žmonių A.Sabonis yra pasirengęs padaryti viską. Dauguma jaunuolių už galimybę pabendrauti su savo dievaičiu greičiausiai yra pasiryžę pasielgti lygiai taip pat.

Užsieniečiai, paklausti, ką žino apie Lietuvą, neretai ištaria vos vieną vienintelį žodį – Sabonis. Tuo viskas ir pasakyta.

Naujųjų laikų Don Kichotas

Šis šviesaus atminimo žmogus laikomas vienu žymiausių XX amžiaus pasaulio menininkų. Gimęs ir vaikystę praleidęs Kaune, vėliau su tėvais emigravęs į Vakarus (iš pradžių į Vokietiją, vėliau į Ameriką), Jurgis Mačiūnas kadaise inspiravo radikalų ir supermodernų judėjimą FLUXUS. Pastarasis buvo nukreiptas prieš profesionalųjį meną ir panaikinantis ribą tarp meno ir gyvenimo. J. Mačiūno įsitikinimu, kiekvienas gali būti kūrėjas, reikia tik norėti. Anot kritikų, tai, ką Jurgis Mačiūnas kūrė septintajame dešimtmetyje, dar niekam nebuvo suvokiama, šio žmogaus asmenybė, jo veikla bei pasaulėžiūra gerokai perkopė tų laikų visuomenę, įprastus pastarosios standartus.

J. Mačiūno parengtas pirmasis FLUXUS leidinys buvo grynai jo fantazijos išmonė. Paprasčiau tariant, neregėtas, negirdėtas prasimanymas. Įvairaus pobūdžio straipsniai apie elektroninę muziką, eksperimentinį kiną, garsų poeziją, nihilizmą, anarchizmą ir kitus panašius dalykus buvo surašyti įvairaus dydžio lapuose, kitokiuose objektuose, o visas šis „turinys“ sudėtas į medines dėžes. Štai taip atrodantis FLUXUS leidinys pasiekdavo savo skaitytoją.

FLUXUS renginiai aplinkinius stebino tikrąja to žodžio prasme. Pavyzdžiui, viename savo koncertų J.Mačiūnas žmonėms pasiūlė per garsiakalbį klausytis gatvės garsų. Kitąkart iš scenoje stovinčio pianino į salę buvo nuleistas popieriaus rulonas, kurį publikai sudraskius koncertas baigėsi. FLUXUS judėjimo pasekėjai pirmieji „įvyniojo“ statinį, išgalvodavo savo patiekalus (viename vakarėlyje buvo gaminami tik baltos ir juodos spalvos patiekalai), įgyvendino daugybę kitų pačių netikėčiausių idėjų.

Pažinojusieji J. Mačiūną tvirtino, kad jis buvo nenuilstantis kovotojas už savo idealus, kitaip tariant, naujųjų laikų Don Kichotas. Nenuostabu, kad Amerikos lietuvių bendruomenė nelabai vertino (neretai kai kas ir dabar taip pat tebevertina) jo kūrybą. Iš J.Mačiūno būdavo šaipomasi kaip iš niekais ir beprasmiais žaidimais užsiimančio juokdario. Kitaip į jį žiūrėjo ir žiūri platusis pasaulis.

Prezidento priesaika

Jo Ekselencija V. Adamkus Lietuvos politiniam gyvenimui suteikė vakarietiškos kultūros, dinamiškumo, savotiškos elegancijos, kuri nebūdinga sovietinėje sistemoje augusiam ir brendusiam žmogui. Stiprus, charizmatiškas, niekada neprarandantis humoro jausmo, nebe jaunas, bet labai jaunatviškas, veržlus, žvelgiantis tik pirmyn ir siekiantis, kad tauta gyventų ne vien garbingos istorijos prisiminimais, o drąsiai kurtų savo ateitį – taip dažniausiai apibūdinamas kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas. Tokiam apibūdinimui neprieštarauja net V. Adamkaus politiniai oponentai.

Gimusio ir augusio Kaune, kadaise iš Kauno su tėvais į Vokietiją, o po to į Ameriką emigravusio V. Adamkaus dėka lietuviai po truputį pradėjo atsikratyti savo, kaip mažos ir nereikšmingos tautos, gyvenančios galingų kaimynų apsuptyje, komplekso. Prezidento patirtis ir ryšiai užtikrino Lietuvai galingiausios pasaulio valstybės paramą. Pastaroji, o taip pat ir geri santykiai su kaimyninėmis šalimis padidino Lietuvos įtaką ir autoritetą Vidurio Europoje bei Baltijos jūros regione. Nors didžiąją savo gyvenimo dalį V. Adamkus pragyveno Čikagoje, savo šaknimis tvirtina esąs tikras kaunietis. Gimtąjį Kauną jis vadina švytinčiu, gražiausiu iš visų per gyvenimą matytų miestų.

Kaip yra sakęs V. Adamkus, prezidento pareigos – tai įpareigojimas visam gyvenimui. Kiekvienas prezidentas, nesvarbu, kokios valstybės jis būtų, padėjęs ranką ant Konstitucijos ir prisiekęs eiti jam patikėtas pareigas, tą pačią minutę atsisako savo asmeninio gyvenimo ir šis atsisakymas galioja iki gyvenimo pabaigos. Prezidento priesaika reiškia visišką žmonių pasitikėjimą, tačiau kartu pasmerkia savotiškai vienatvei.

Kai V.Adamkaus buvo paklausta, koks turi būti žmogus, kad jo vardas būtų įrašytas į šalies istorijos puslapius, šis atsakė labai paprastai – kai asmuo atsiduria laiku ir vietoje, kai sąžiningai atlieka savo pareigas, kai tarnauja aplinkiniams ir savo tautai, istorija jį pastebi. Ir nereikia jokių dirbtinių pastangų. Istorija pati pasirenka.

ą į į

PROJEKTO INICIATORIUS

PROJEKTO PARTNERIS

Ž I N O M I AUS I A S PA S AU L I O K AU N I E T I S

Valdas ADAMKUS

Arvydas SABONIS

Jurgis MAČIŪNAS

Trumpai apie „Kauno rinktinius“ „Kauno rinktinius“ sudaro šios kategorijos: Kauno siela (pretenduoja: Nemuno ir Neries santaka; Kauno „Žalgiris“; Laisvės alėja); Asmenybė, garsinanti Kauną (pretenduoja: Giedrius Kuprevičius, Algimantas Miškinis, Zigmantas Kiaupa); Žinomiausias pasaulio kaunietis (užsienio kaunietis) (pretenduoja: Arvydas Sabonis, Valdas Adamkus, Jurgis Mačiūnas); Įvykis, projektas, garsinantis Kauną (pretenduoja „Kaunas Jazz“, „Hanzos dienos“, Pažaislio festivalis, Kauno bienalė TEKSTILĖ); Kauno iniciatyvos (pretenduoja: Rotušės aikštės draugijos iniciatyvos, Sporto ir poilsio aikštelių viešosiose erdvėse įrengimas, Santakos išgenėjimas).

Kuris iš nominantų yra vertas didžiausios pagarbos ir pasididžiavimo, nuspręsti gali patys kauniečiai - specialioje naujienų portalo www.15min.lt rubrikoje kiekvienas gali balsuoti už jam labiausiai patikusį kandidatą.

Pretendentų į „Kauno rinktinius“ sąrašas sudarytas iš kauniečių pasiūlytų kandidatų. Po tris pasiūlytus pretendentus į kiekvieną kategoriją atrinko komisija, kuri buvo suburta iš Kaunui neabejingų visuomenės atstovų.

„Kauno rinktinių“ nugalėtojų, kuriuos rinks ir kauniečiai, sąrašas bus paskelbtas birželio viduryje.

Rinkimus inicijavo alaus darykla „Volfas Engelman“.

Projekto partneriai: Kauno apskrities viešoji biblioteka, savaitraštis „15min“ ir naujienų portalas 15min.lt.

15min • 2012 m. gegužės 18 d.18 | Kaunas

Šarūnas Bulotas.bulota@15min.lt

Domeikava jau daugiau kaip metus skęsta senose padangose. Jų sąvartynas iškilo per praėjusių metų akciją „Darom“. Akcija baigėsi, bet padangų kalnas neišnyko. O per šių metų akciją dar labiau paaugo.

„Nebežinome, ką daryti, į ką kreiptis. Ža-dėjo padėti seniūnija, tačiau, kaip mums aiškino, kol atostogauja ekologas nieko nebus daroma“, – skėsčiojo rankomis šalia nelegalaus sąvartyno gyvenantys žmonės. Jų teigimu, padangos atrodo labai nees-tetiškai, trukdo įvažiuoti į kiemą, teršia aplinką.

Blogo įpročio įkaitai Visoje Lietuvoje vykstančios talkos „Da-rom“ vienas savanorių Domeikavos seniū-nijoje Irenijus Šmidtas prisiminė, kad per-nai buvo numatyta laikina vieta senoms padangoms krauti – išasfaltuota aikštelė šalia Vandžiogalos plento 106-ojo daugia-bučio. Anksčiau tai buvo galinė maršruti-nio autobuso stotelė, o dabar joje sustoja 54-as maršrutinis mikroautobusas.

Gyventojai šia aikštele mielai pasinau-dojo. Tačiau pasibaigus akcijai „Darom“,

padangų krūvos neskubėta išvežti – jos neliko tik po kelių mėnesių. „Buvo sutarta su bendrove „Zutra“ ir padangos pagaliau

išgabentos. Bet žmonės ir toliau iš inerci-jos padangas į tą vietą tempia. Bandėme klijuoti įspėjimus, kad padangas čia palik-ti draudžiama, tačiau juos nuplėšia ir vėl veža“, – apgailestavo I.Šmidtas.

Jam antrino Domeikavos seniūnas Rai-mondas Stankus: „Žinot, kokie pas mus žmonės – prie kapinių stovinčiuose kon-teineriuose palieka televizorius, padan-gas. Sargų neišrikiuosi visur.“

Seniūnas padarė klaidą Seniūnas pripažino padaręs klaidą, kai patikėjo, jog bendrovė „Zutra“, su kuria sudaryta sutartis, per dvi savaites sąvarty-ną iškuops. Todėl buvo nuspręsta surink-tas padangas kurį laiką laikyti aikštelėje ir niekur kitur jų nesandėliuoti.

„Žmonės įprato čia jas vežti, todėl ne-trukus vėl susidarė krūvelė, kuri vis didė-jo. Buvome ją jau beveik išnaikinę, tačiau bendrovė atsisakė viską išvežti, nes Kauno rajono savivaldybė jai nesumokėjusi pini-gų. Bandžiau įkalbėti, kad, jei yra sutartis, tai ir sumokės, tačiau nepavyko. O per tą laiką kelios padangos vėl virto didele krū-va“, – apmaudą liejo R.Stankus.

Neliks per kelis mėnesius? Aplinkinių namų gyventojus seniūno pa-siteisinimai mažai guodžia. Jiems svar-biausia – žinoti, kada neliks atliekų. Do-meikavos seniūnas tikino, kad padangos po truputį išvežamos ir per kelis mėnesius jų turėtų nelikti.

Tačiau pats abejoja, ar ši istorija taip lengvai baigsis.

„Viskas turėtų ilgainiui susitvarkyti, bet bus sunku. Kelis kartus pagavau už rankos padangomis norinčius čia atsikratyti žmo-nes. Kai kurie jas vežė net iš Ringaudų. Sa-kau – juk yra speciali tam skirta aikštelė Raudondvario plente, kitose vietose. Ap-sisuko ir išvažiavo. Tačiau gali būti, kad po to savo padangomis jie atsikratė kur nors miške“, – kaltę jautė R.Stankus.

Talkos palikimas – padangų kalnas

Kauno miesto ir rajono gyventojai se-

nas padangas (iki 5 vnt.) ir kitas namų

ūkio atliekas, išskyrus komunalines, gali

nemokamai pristatyti į stambių gabari-

tų ir pavojingų atliekų priėmimo aikš-

teles: Nemajūnų g. 15B, Raudondvario

pl. 155D, Ašigalio g. 20 („Kauno švaros“

aikštelė), Julijanavos g. 1A, T.Masiulio g.

18E („Kuusakoski“ aikštelė).

Pagal Lietuvoje galiojančių teisės aktų

reikalavimus, autoservisai privalo pa-

silikti visas po mašinos remonto ar ap-

tarnavimo susidariusias atliekas, senas

padangas – taip pat. Grąžinti jas trans-

porto priemonės savininkui ar naudoto-

jui draudžiama.

Nusidėvėjusios padangos gali būti pa-

naudotos energijai gaminti arba per-

dirbtos į antrines žaliavas. Daugiau in-

formacijos rasite tinklalapyje

www.kaunoratc.lt

Kur palikti?

R.Stankus:

„Žinot, kokie pas mus žmonės – prie kapinių stovinčiuose konteineriuose palieka televizorius, padangas. Sargų neišrikiuosi visur.“

Domeikavoje

riogsantis padangų

sąvartynas tai

sumažėja, tai padidėja,

bet niekaip neišnyksta.

E.Ovčarenko nuotr.

15min • 2012 m. gegužės 18 d.

Kiek lėšų valstybinės institucijos išleidžia pirkti kompiuterių programoms? Kiek būtų galima sutaupyti pasirinkus nemokamas ar atvirojo kodo alternatyvas? Atsakymų į šiuos klausimus nežino niekas. O gal nenori žinoti?

Gediminas Gasiulisg.gasiulis@15min.lt

Neformaliuose pokalbiuose su technologijų specialistais teko nugirsti įvairių vertinimų, kiek valstybinės institucijos ir joms paval-džios įstaigos per metus išleidžia kompiu-terių programoms pirkti ir licencijoms pra-tęsti. Vieni mini šimtus milijonų, kiti – net milijardą litų.

Skamba įspūdingai, nors skaičiai gali būti ir išpūsti. Visgi kiekvieną litą skaičiuojančiai Finansų ministerijai, kuri kasmet nuodug-niai ieško vietų „karpymams“, net ir dešim-teriopai mažesnė suma turėtų spindėti lyg aukso puodas.

Niekas atskirai neskaičiuoja Tačiau nei valstybės iždo sargai, nei kitos institucijos tikina neturinčios jokio supra-timo, kiek mokesčių mokėtojų pinigų su-ryja kompiuterių programos.

Už šią sritį atsakingo Susisiekimo ministe-rijos Informacinės visuomenės plėtros sky-riaus paaiškinimas „15min“ toks: tam ski-riamų pinigų niekas atskirai neskaičiuoja.

„Kaip paaiškėjo iš vykdytų valstybės ins-titucijų ir įstaigų apklausų, daugelis institu-cijų pirko ir perka programinę įrangą kartu su technine įranga ir kainos už programinę įrangą nebuvo išskiriamos“, – teigė skyriaus vedėja Aušra Kumetaitienė.

Taupyti nenori...Organizacijos Atviras kodas Lietuvai (AKL) prezidentas Mykolas Okulič-Kazarinas tei-gia, kad valstybinės institucijos nesuinte-resuotos taupyti.

„Yra labai daug investuojama į tai, kad žmonėms būtų skleidžiami gandai apie atvirojo kodo trūkumus, – kalbėjo M.O.Kazarinas. – Šiuo metu vienas iš mūsų tikslų yra rasti instituciją, kuri norėtų pa-bandyti pereiti prie atvirojo kodo. Gali būti ir smulkesnė institucija, svarbiausia, kad jos vadovas būtų tam pasiryžęs. Tiesiog atlikti bandymą ir pasižiūrėti, kiek būtų galima sutaupyti.“

Kitas AKL tikslas – priversti valstybines institucijas visiškai atsisakyti „doc“ ir kitų uždarų, mokamų programų standartų bei pereiti prie atvirų, tokių kaip „OpenDocu-ment“. Tuomet vartotojai ir kitos instituci-jos galėtų rinktis, kokiomis programomis naudotis ir bent dalis jų galėtų pereiti prie atvirojo kodo programų.

...ar negali?A.Kumetaitienė tikina, kad siekis skatinti atviro kodo programinės įrangos naudoji-mą nėra pamirštas.

Būta ir konkrečių darbų. Štai 2004 m. Aplinkos ministerija įsigijo 500 kompiuterių ir juose įdiegė nemokamą „Open Offi ce“ raš-tinės programų paketą. Tačiau prieš dvejus metus didžiąja dalimi vėl buvo grįžta prie komercinio „Microsoft Offi ce“ argumentuo-

jant, kad keičiantis dokumentais su kitomis įstaigomis dėl naudojamos skirtingos prog-raminės įrangos nuolat iškildavo nemažai suderinamumo problemų.

„Dauguma valstybės institucijų palaiko atviro kodo programinės įrangos naudo-jimą. Ten, kur be didesnių problemų ko-mercinę programinę įrangą galima pakeisti atviro kodo programine įranga, ji yra nau-dojama. Pavyzdžiui, daugelyje valstybės ir savivaldybių institucijų yra naudojamos

atviro kodo archyvavimo programos („7-zip“), nuotolinio valdymo programos („VNC“), FTP programos („Filezilla“), in-terneto naršyklės („Mozilla Firefox“)“, – sakė A.Kumetaitienė.

Pokyčių kainaAtviras kodas turi ir privalumų, ir trūku-mų. Laisvosios programos yra lankstesnės ir suteikia daugiau nepriklausomybės nei komerciniai produktai, o licencijoms su-taupytus pinigus galima skirti kompiuterių programinės ir techninės įrangos aptarna-vimui, taip investuojant į vietinę rinką, o ne užsienio kompanijas.

Kita vertus, ne visos programų grupės turi atviro kodo alternatyvas, kurios gali prilygti komercinėms programoms. O sie-kiant pritaikyti programas konkrečiai si-tuacijai gali prireikti papildomų išlaidų.

Be to, programinės įrangos pasaulyje naują prasmę įgauna patarlė „kas pirmes-nis, tas gudresnis“: įdiegus vieną informa-cinę sistemą, ją pakeisti kita yra gerokai sunkiau ir brangiau nei diegti atnaujinimus.

Didelę įtaką turi ir darbuotojų įpročiai. Atviro kodo programų vartotojo aplinka kartais būna ne tokia „draugiška“ ir pa-togi, darbuotojus reikia apmokyti dirbti su naujomis programomis, o tai sukelia

pasipriešinimą. Taip pat reikia įvertinti programinės įrangos diegimo, palaikymo, priežiūros ir administravimo kaštus.

Vieno recepto nėraTad ar pavyktų sutaupyti komercinę prog-raminę įrangą pakeitus atviru kodu? Vie-nintelis būdas tai sužinoti – pabandyti.

„Manau, universalaus recepto nėra, ki-taip visos pinigus skaičiuojančios valstybės ir įmonės jau būtų perėjusios prie atviro kodo. Ten, kur tai efektyvu ar nepakan-ka lėšų, galima naudoti atvirą kodą, ta-čiau protingai planuojant ir centralizuo-jant pirkimus bei derantis su komercinių produktų gamintojais galima pasiekti abi-pusiai naudingų susitarimų“, – sakė infor-macinių technologijų įmones vienijančios asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.

Jis nėra linkęs vienareikšmiškai sakyti, kad atviro kodo programos yra prastesnės ar ne tokios patogios kaip komerciniai pro-duktai – visko pasitaiko abiem atvejais.

Bet kokiu atveju, tokie pokyčiai valsty-bės mastu pareikalautų ne tik išlaidų, bet ir nemažai laiko. Tad kam vargti? Juk sena IT vadovų išmintis sako: „Dar niekas ne-buvo išmestas iš darbo už tai, kad pirko pasaulinio lyderio licencijas.“

IT kodas | 29

Atvirasis kodas valstybinėse institucijose:

(Ne)realus taupymo planas

A.Plečkaitis:

„Manau, universalaus recepto nėra, kitaip visos pinigus skaičiuojančios valstybės ir įmonės jau būtų perėjusios prie atviro kodo.“

Kiek Lietuvos mokesčių

mokėtojų pinigų

suryja valdžios įstaigų

kompiuterių programos,

niekas neskaičiuoja.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Korporacijos „Microsoft“ rinkodaros vado-

vas Rytų Europos šalims Martynas Bieliū-

nas (nuotr.) pastebi, kad kalbant apie tau-

pumą lakmuso popierėliu gali būti privačios

įmonės. Jos yra lankstesnės ir į pokyčius

reaguoja kur kas greičiau, tačiau net tokioje

„agresyvioje kaštams“ aplinkoje komerci-

nės programinės įrangos pardavimai auga.

„Microsoft“ atstovas neatskleidė, kiek paja-

mų korporacija gauna iš Lietuvos valstybi-

nio sektoriaus, kadangi tai – konfi dencia-

li informacija. Tik užsiminė, kad, nors šios

lėšos sudaro svarbią pajamų dalį, jos nėra

pagrindinis kompanijos pajamų šaltinis nei

Lietuvoje, nei daugelyje kitų šalių. „Speku-

liacijos apie šimtus milijonų, kurias tenka

pamatyti kaip komentarus ar hipotezes ži-

niasklaidoje, yra labai toli nuo tiesos ir yra

daugiau populistinės prielaidos, skirtos toli

gražu ne diskusijoms apie optimalių IT ūkių

skatinimą“, – sakė M.Bieliūnas.

Jis pabrėžė, kad svarbus komercinių progra-

mų pranašumas, ypač valstybinio sekto-

riaus ir verslo atžvilgiu, yra gamintojo at-

sakomybė už kokybę, produktų vystymą,

priežiūrą, palaikymą, atnaujinimus, varto-

tojų mokymo medžiagą, konsultacijas. Tai-

gi klientai perka ne programinę įrangą, o

funkcionalumą.

Lakmuso popierėlis – verslas

Kiek vertas būstas? Toks klausimas žmonėms kyla vis dažniau. Tiek perkantiems, tiek parduodantiems nekilnojamąjį turtą (NT), tiek norintiems apskaičiuoti NT mokestį. Tačiau dauguma veiksnių, lemiančių būsto vertę, priklauso ne nuo jūsų pastangų padaryti jį patrauklų.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

„Žmonės suinteresuoti žinoti ne tik kiek dabar yra vertas jų turimas, perkamas ar parduodamas būstas, bet ir kiek jis bus vertas ateityje“, – teigia Martynas Moška, „Centro kubo“ NT vertintojas.

Kodėl būstas vertinamas? Dėl įvairiau-sių priežasčių. Dažniausiai – hipotekai: kai žmogus ima paskolą būstui, bankas reika-lauja įkeisti turtą. Reikia žinoti jo vertę. Arba kai asmuo, ketinantis parduoti būs-tą, svarsto, kiek gali už jį gauti. Pasitaiko, kad turtą reikia įvertinti teismui ar tam, kad būtų galima apskaičiuoti NT mokestį.

30 | Mano namai

Tiesą sakant alternatyvos renovacijai nėra. Tiksliau modernizacijai, nes renovacija tai yra sudėvėto daikto pakeitimas nauju, bet tokių pačių parametrų. Mes juk šneka-me apie daugiabučių atnaujinimą ir pritaikymą šiuolaiki-niams poreikiams ir standartams, t.y. modernizavimą.

Ramūnas GatautisLietuvos energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslinis darbuotojas

Pastatas, kaip ir bet koks kitas inžinerinis įrenginys, naudojamas dėvisi ir periodiš-kai jam privalu daryti kapitalinį remon-tą. Paprastai pastatams eksploatacija tarp kapitalinių remontų yra 30 metų. Tai yra vakarietiškas standartas. Pagal rusiškus GOST‘us, kuriais vadovaujantis pastatyta didžioji dalis lietuviškų daugiabučių, ka-pitalinis remontas atliekamas kas 25 me-tus (nes statybų kokybė buvo sovietinė).

Deja šiandien vidutinis Lietuvos daugia-bučių amžius jau yra apie 40 metų. O dar prisimenant, kad paskutinius du dešimtme-čius jų nuolatinė techninė priežiūra buvo la-bai prastos kokybės, techninė būklė daugu-mos šalies daugiabučių yra kaip 50-mečių. Jiems verkiant reikia kapitalinio remonto.

Kas yra kapitalinis remontas? Tai pastato atitvarų (sienų, stogų, langų, etc.) ir visų in-žinerinių sistemų (šildymo, vandens, nuo-tekų, elektros, dujų, tiekimo, lifto) kapitali-nis atnaujinimas, kad jie galėtų patikimai ir ekonomiškai tarnauti iki sekančio didžiojo remonto. Ir plius „kailinukų“ pastatui už-dėjimas. Nes sovietiniai pastatai jau staty-ti kaip šilumos netaupantys, o po 40 metų eksploatacijos – jie kiauri kaip rėtis. Todėl dar kartą pabrėžiu – alternatyvos daugia-bučių modernizacijai nėra.

Klausimas tik kaip greit ir kaip racionaliai mes šį procesą atliksime. Aš manau, tai ra-cionaliausia daryti planingai kvartalais. Nes namas ties namo siena nesibaigia. Miesto inžineriniai tinklai (šilumos, vandens, dujų, elektros) statyti kartu su pastatais ir jiems taip pat reikia atnaujinimo.

Protingiau pirkti racionaliai suprojektuo-tą viso kvartalo modernizavimą (visus pas-tatus, požemines komunikacijas ir teritori-jos priežiūrą), nes taip ir pigiau, ir greičiau, ir kokybiškiau.

Ar verta modernizuoti senus daugiabu-čius, ar geriau juos šluoti ir statyti naujus? Atsakymas atsiremia į fi nansines galimy-bes. Jei turi pinigų – statykis atskirą namą. Jei tokių galimybių nėra – teks rinktis iš dviejų alternatyvų: seno namo tvarkinga modernizacija kainuos apie 500 Lt/kv. m (prašmatnesnė ~700 Lt/kv. m), naujo sta-tyba prasideda nuo 2500 Lt/kv. m.

Tad kodėl masinė daugiabučių moderni-zacija vis dar nevyksta?

Juk kaimyninės šalys ją jau bebaigią (len-kai, čekai). Gal tai tautos bruožas? Juk ir va-karietišką civilizaciją kartu su krikštu priė-mėme paskutiniai Europoje? O jei rimtai –mes pasirengę tam visai neblogai: turime

gabių projektuotojų, turime statybos in-dustriją (grįš jie, grįš, kai tik darbo namie bus), turime vieną geriausių vyriausybės paramos mechanizmų (tokių stiprių socia-linių garantijų, kokias teikia JESSICA, netu-ri niekas visoje postsovietinėje Europoje), turime dešimtis tūkstančių jau byrančių daugiabučių, turime piktus dėl sąskaitų už šildymą daugiabučių gyventojus (pusė Lietuvos gyvena daugiabučiuose). Bet me-chanizmas nesisuka.

Kodėl? Pagalys stipinuose yra pusiau so-vietinė daugiabučių namų valdymo siste-ma, kurioje neįmanoma priimti sprendi-mų dėl bendrosios nuosavybės tvarkymo.

Juk bendrijos neturinčiame 60 butų name yra 60 butų savininkų, o pats namas yra nie-kieno. Tokios keistenybės, kai savivaldybės yra įpareigotos skirti privačios nuosavybės priežiūrai administratorius, daugiau niekas visoje Europos Sąjungoje neturi. Daugiau-sia daugiabučių modernizuota Panevėžy-je. Kodėl? Nes čia daugiabučių be bendrijų beveik nebėra. Europietiška formulė pap-rasta: kiekvienas daugiabutis privalo turėti bendriją, bendrija nusisamdo profesionalų (turintį atestatą, veiklos draudimą) namo bendrosios nuosavybės valdytoją (ūkve-dį). Blogai dirbo, atleido, nusisamdė kitą. Juk nereikalaujame savivaldybės paremon-tuoti mūsų automobilių ar nupirkti naujus batus? Tad ar verta tikėtis, kad biurokratai gerai prižiūrės (renovuos) mūsų namus?

Ir dar vienas mažmožis, neleidžiantis pa-judėti modernizacijos traukiniui. Na taip, tai socialiai remtini asmenys, kuriems mo-kesčių mokėtojai moka kompensacijas už šildymą ir kurie neturi motyvacijos terlio-tis su paskolomis, bankais, kreivarankiais rangovais ir pan. Nors JESSICA socialiai remtiniems asmenims mėnesines paskolos grąžinimo įmokas padengia 100 procentų! Vaistai nuo šito nenoro yra elementarūs: jei jau namo bendraturčiai susėdo spręsti dėl namo modernizacijos, o tas visuomenės šelpiamas socialiai remtinas asmuo atsisa-ko dėti parašą po sprendimu, reiškia auto-matiškai atsisako kompensacijų už šildymą. Nenumaldomas noras modernizuoti savo daugiabutį užplūstų gavus kito mėnesio sąskaitą už šildymą.

Manau, išsprendus šias dvi problemas, trukdančias daryti sprendimus daugiabu-čių bendraturčiams, modernizacijos trauki-nys pajudės. Beliks tik skrybėles prilaikyti, kad ausyse švilpiantis vėjas nenuneštų...

Pagalys stipinuose yra pusiau sovietinė daugiabučių namų valdymo sistema.

15min • Teminiai puslapiai

Ar verta renovuoti senus būstus?

Nekilnojamojo turto vertintojo patarimai

Kiek vertas

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Pastaruoju – bene vieninteliu – atveju žmogui parankiau, kad jo būsto vertė būtų kuo mažesnė. Kitais atvejais kuo brangiau NT įvertinamas, tuo naudin-giau. Tačiau vertintojui rinkos vertės sąvoka yra vieninga.

„Būna tokių atvejų, kad skirtingi ver-tintojai pateikia skirtingą būsto kai-ną, ir tai yra visiškai natūralu, – teigia M.Moška. – Vertintojas – ne kompiute-ris. Yra bendra vertinimo metodika, bet kiekvienas gali įžvelgti kažkokių niuan-sų pagal savo patirtį, kompetenciją.“ Dėl to pasitaiko, kad žmonės įvertinti būstą patiki keliems specialistams.

Visoje Lietuvoje įvertinti standarti-nį butą kainuoja apie 300 Lt. Pirmiau-sia pasirašoma sutartis arba sutariama žodžiu, vertintojas atvyksta ir apžiūri NT, surašo apžiūros aktą ir techninę užduotį. Apžiūros aktas – tai, ką vertin-tojas užfi ksuoja. Techninėje užduoty-je suformuluojamas vertinimo tikslas, terminai.

Nuo ko priklauso vertė?Būsto vertę lemia daug kriterijų. Svar-bus jo įrengtumo lygis: ar jis su daline, ar su visa apdaila, ar tvarkingas, ar rei-kia remonto, kokia langų ir durų, sie-nų ir grindų, sanitarinio mazgo būklė. Įvertinama, ar gyvenamosios patalpos atitinka šiuolaikinius reikalavimus – architektūros ir interjero tendencijas. Lygiai taip pat žiūrima į namo būklę: statybos metus, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, stogo, pamatų, per-dengimų) būklę, pastato šilumos saugos rodiklius, jo ekonomiškumą. Pastarieji du kriterijai ypač aktualūs šiuo metu, kai mokesčiai už šildymą pasiekė nere-gėtas aukštumas.

Inžinerinė infrastruktūra taip pat svarbi – įvertinamos pastate esančios inžinerinės komunikacijos, jų būklė ar atstumai iki jų. Labai svarbi vieta, ku-rioje yra būstas: miestas, gyvenamasis rajonas, jo prestižas. Svarbūs ir būs-to dislokacijos ypatumai, šalia esan-tys gamtiniai objektai. Jeigu būstas yra netoli miško, jūros, upės ar pan., jo kaina atitinkamai didesnė. Tačiau yra ir koefi cientų, kurie mažina rinkos vertę. Arti būsto esantis sąvartynas, aukštos įtampos linijos, autostrada mažina kainą.

Vertinant būstą svarbi ir artimoji aplinka – vaikų darželiai, mokyklos ar netoli vystomas statybų projektas. Jei aplinkinė teritorija nepakankamai iš-vystyta, būsto vertė vėl mažėja. O su-tvarkytas, apželdintas rajonas su ap-šviestomis gatvėmis kelia vertę.

Atsižvelgiama ir į komercinį objek-to patrauklumą: įvertinama rinkos

konjunktūra, paklausos ir pasiūlos san-tykis. Tai lemia turto likvidumą. Jei yra didelė pasiūla, turtas mažiau likvidus, atitinkamai ilgesnis jo realizavimo lai-kotarpis rinkoje.

Svarbiausia – vieta NT vertintojas teigia, kad, nepaisant visų aplinkybių, lemiamą reikšmę būs-to kainai daro vieta. Pavyzdžiui, se-nas namukas prestižiniuose Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose visada kainuos brangiau nei puikiai įrengtas butas nesaugiais ir neprestižiniais lai-komuose rajonuose. Būsto kaina men-kai priklauso nuo jo savininko pastangų

išpuoselėti savo būstą atliekant kosme-tinį remontą. „Buto remontas smarkiai turto vertės nepadidins, kaip ir nepa-mažins. Svarbiausia, kad būstas būtų paklausioje ir geroje vietoje“, – pabrė-žia M.Moška.

NT vertintojas teigia, kad daug žmo-nių nustemba, sužinoję savo būsto tik-rąją vertę. Ypač jeigu būstas buvo pirk-tas piko metu, kai NT kainos buvo la-bai didelės. Praėjus keleriems metams žmogus užsisako vertinimą ir sužino, kad jo būsto kaina – jau trečdaliu ar dar daugiau mažesnė. Tai šokiruoja. „Žmo-nės apskritai yra linkę pervertinti savo turtą“, – pastebi M.Moška.

Kvartalus pakeitė namukaiPasak NR vertintojo, rinkoje dar jaučia-mos pokrizinės nuotaikos, tačiau ji ne-sustingusi: žmonės ieško būstų ir juos perka. Kol kas paklausesnis ekonomi-nės klasės būstas, jo netgi ima trūkti.

„Statybininkai, kurie išgyveno, orien-tuojasi į kokybiškesnį būstą, vysto atski-rus mažesnius, likvidesnius projektus. Tai susiję ir su bankų fi nansavimu –bankai dar nemato perspektyvos in-vestuoti į didelį daugiabučių kvartalą, tarkim, tokį, kaip „Perkūnkiemis“ Vil-niuje. Užtat bankai fi nansuoja pavie-nius projektus, pavyzdžiui, daugiabu-čio, kuriame bus 25–30 butų, statybą. Tokie projektai pajudės, statybininkai dairosi sklypų arba juos jau yra įsigiję. Tarkime, Vilniaus Senamiesčio, Centro, Žvėryno, Santariškių, Pilaitės gyvena-muosiuose rajonuose atsiras po kelis kompaktiškus, gražius daugiabučius“, –teigia M.Moška.

Pastaruoju metu gana aktyvi kote-džų, sublokuotų namų rinka. Kainos patrauklios, todėl žmonės dairosi opti-maliausio sprendimo. Yra vystytojų, ku-rie nedideliuose sklypeliuose stato su-blokuotus namus, vysto mini kvartalus.

15min • Teminiai puslapiai

Renovaciją išjudins tik naujas patrauklus jos modelisVyriausybei pristatant veiklos ataskaitą, o ministrui pirmi-ninkui arogantiškai giriantis suvaldyta krize ir pagerėjusiu gyvenimu, nuo jo neatsiliko ir aplinkos ministras, su pasi-didžiavimu pareiškęs, kad Lietuva pernai renovavo „net“ 85 daugiabučius namus. Turint omenyje, kad iki 2020 metų jų planuota renovuoti daugiau nei 20 tūkst., tokia panegirika sukelia juoką pro ašaras.Primenu, kad Lietuvoje yra beveik 39 tūkst. neefektyviai energiją vartojančių daugiabučių. Per konservatorių ir li-beralų valdymo laikotarpį renovuota tik apie 200 namų, o apie 750 daugiabučių renovuota tik iš dalies. Pagal naują LR Vyriausybės programą nuo 2009–ųjų turėjo būti renovuota po 2500 namų kasmet. Tam 2009 m. buvo įsteigtas JESSICA fondas, tik „taupioji“ Vyriausybė, matyt, taupė ir šio fondo lėšas. Tuo tarpu daugiabučių gyventojai kentėjo nuo galvos skausmo, kaip apmokėti milžiniškas sąskaitas už šildymą. Praėjusią žiemą šildy-mo kaina buvo didžiausia per nepriklausomybės laiko-tarpį, ir darosi aišku, kad brangstant dujoms, tai – dar ne ledkalnio viršūnė.

Minėti skaičiai demonstruoja, koks reikalingas renovacijos projektas, kuris iki šiol taip ir nebuvo vykdomas. Vyriau-sybės nesistengė jo išjudinti, nepaisant to, jog šioje srity-je galėjo būti sukurta ir daug naujų darbo vietų. Menkos pažangos priežastys dabar jau slypi ir kitur – žmonės nepasitiki renovacijos proceso skaidrumu ir rezultatais. Dalis gyventojų neturi ekonominės motyvacijos ir bijo prisiimti kreditinius įsipareigojimus.Štai kodėl mūsų inicijuota darbo grupė, su kuria dir-ba žymūs energetikos ekspertai, jau rengia programą, kuria remiantis iš esmės galima būtų pakeisti situaciją. Siekiant sumažinti sąskaitas už komunalines paslaugas, reikia žvelgti plačiai ir taikyti kompleksinius sprendimus, tokius kaip atsakingas sistemų eksploatavimas, šilumos izoliacijos didinimas, taupus išteklių vartojimas ir t.t. Ga-lutinę sąskaitą už suteiktas paslaugas lemia ne tik tarifai, bet ir suvartojimas. Štai kodėl būtina šilumos ūkio per-tvarka užtikrinanti jo efektyvumą bei ekonomiškumą. Būtina įgyvendinti efektyvias energiją taupančias prie-mones daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir užtikrinti šilumos apskaitą kiekviename būste: šildymui, cirkuliacijai bei karštam vandeniui ruošti. Akivaizdu, jog energetikos resursų naudojimo mažinimas yra viena ak-tualiausių Lietuvos nūdienos problemų ir tikslų, o pasta-tų modernizavimas bei šilumos ūkio pertvarka turi tapti kiekvieno iš mūsų prioritetu bei ekonominės ir socialinės atsakomybės dalimi.Taigi renovaciją išjudinsime taikydami šalies gyvento-jams patrauklų modelį, valstybei (jos įgaliotai institucijai) perimant riziką, priežiūrą ir sukuriant tokią sistemą, kad būsto savininkams tiesiogiai nereikėtų prisiimti kreditinių įsipareigojimų.

Algirdas Butkevičius Seimo opozicijos lyderis, LSDP pirmininkas

Siekiant sumažinti Siekiant sumažintisąskaitas už sąskaitas užkomunalineskomunalinespaslaugas, reikia žvelgtipaslaugas, reikia žvelgtiplačiai ir taikyti kompleksiniusplačiai ir taikyti kompleksiniussprendimus.sprendimus.

POLITINĖ REKLAMA. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų

partijos rinkimų sąskaitos.Užsk. Nr. 305082

M.Moška:

„Buto remontas smarkiai turto vertės nepadidins, kaip ir nepamažins. Svarbiausia, kad būstas būtų paklausioje ir geroje vietoje.“

Būsto vertę mažina ir šalia

esanti neišvystyta teritorija.

T.Lukšio/BFL nuotr. jūsų būstas?

Mano namai | 31

Nekilnojamasis turtas

Vilniaus senamiestyje

visuomet išliks patrauklus.

T.Lukšio/BFL nuotr.

15min • 2012 m. gegužės 18 d.

Degalų kainos perkopė penkių litų už litrą ribą. Rodos, dujines įrangas montuojantys verslininkai turėtų nespėti priiminėti naujų užsakymų, tačiau ne visiems klientams pagal kišenę ir į viršų šovusios įrangos kainos.

Tomas Digaitist.digaitis@15min.lt

Dujų įrangos montavimo dirbtuvėse gausu įvairiausių automobilių – nuo kuklių ma-žalitražių hečbekų iki prabangių visureigių ar galingų sportinių automobilių. Sutau-pyti vieną kitą litą nori visi – ir varguoliai, ir turtuoliai.

Auga paklausa ir kainosBendrovės „BRC Vilnius“ dujinės įrangos specialistai gali iki išnaktų vardyti nepa-prastus automobilius, į kuriuos jiems teko montuoti dujų įrangas, – „Mercedes-Benz ML63 AMG“, „Porsche Cayenne“, dviem turbinomis aprūpintą galingą „Alpina“ mo-difi kacijos BMW, vos septyniolika kilomet-rų pravažiavusį „Lincoln MKX“ ir t.t.

Ypač keista išgirsti, kad dujų įranga mon-tuojama į hibridinius „Lexus RX 350h“ vi-sureigius. Po tokios operacijos ekologiš-komis etiketėmis prisidengęs visureigis 3,5 litro V6 varikliu tampa varomas net trimis degalų rūšimis – elektra, benzinu ir dujomis.

Bet meistrų darbas vien automobiliais neapsiriboja – jiems teko „dujifi kuoti“ ir

elektros generatorius, ir motorolerius. Štai vienas triratis („Gillera Fuoco 500 ie“) zuja Vilniaus gatvėmis su dujų baku po sėdyne –jis sumontuotas šalmo saugyklos vietoje.

Kaune dvidešimt metų į įvairiausius automobilius dujų įrangas montuojančio centro „Propanas“ vadovas Rimantas Tu-butis teigia, kad nėra jokio skirtumo, į ko-kios markės ir kainos automobilį dedama dujų įranga.

„Dujinės įrangos gamintojai žengia koja kojon su automobilių gamintojais. Tobulė-ja vidaus degimo varikliai, tobulėja ir dujų įranga. Mums tenka dirbti ir su visiškai naujais, galingais automobiliais“, – pasa-koja įmonės direktorius.

Praėjo tie laikai, kai dujų įrangos įstaty-mas kainuodavo iki 800 Lt. Šiuo metu nei viena savo vardą vertinanti įmonė neap-siima į automobilį montuoti pasenusios antros kartos dujų įrangos. Montuojamos tik modernios, tiesiogiai dujas į cilindrus paduodančios įrangos.

Geros dujų įrangos kaina priklauso tik nuo cilindrų skaičiaus. Kainos prasideda nuo 2200 Lt už pačią kukliausią įrangą ke-turių cilindrų varikliui, o už dujų įrangą

galingam aštuonių cilindrų varikliui gali tekti pakloti ir 4000 Lt. Be abejo, jei dujų bako įstatymas yra ypač sudėtingas, kaina viena kita šimtine gali išaugti.

R.Tubutis priduria, kad vieną kartą su-montavę dujų įrangą į automobilį, klientai ją turi visam gyvenimui.

Saugo piniginę ir gamtąRetas kuris vairuotojas, priimdamas sprendimą „dujifi kuoti“ savo numylėtą

automobilį, pagalvoja, kad taip saugo ir gamtą. Suspaustomis gamtinėmis (CNG) ar propano-butano mišinio (LPG) dujomis varomi automobiliai važiuoja ekologiškiau nei dauguma žaliomis etiketėmis papuoš-tų hibridinių automobilių.

Naujausiais mokslininkų skaičiavimais, LPG ar CNG dujomis varomi automobiliai į aplinką išmeta nuo 60 iki 90 proc. ma-žiau įvairių gamtai ir žmonėms kenkian-čių cheminių junginių. Taip pat – nuo 30

32 | Gazas.lt

Dujomis varomas automobilis –

15min • 2012 m. gegužės 18 d. Gazas.lt | 33

piniginės draugas

iki 40 proc. mažiau CO2 dujų, kurios kelia Arkties ledynus tirpdantį šiltnamio efektą.

Skaičiuokime. Nauja „Nissan Micra“ su trijų cilindrų benzininiu varikliu pro duslintuvą į aplinką paleidžia 115 g/km CO2 dujų, o sumontavus LPG dujų įrangą šis skaičius sumažėtų bent iki 80 g. O tai jau kelis kartus brangesnio „Toyota Prius“ teritorija.

Dujine įranga „ginkluotų“ automobi-lių degalų sąnaudos pakyla 10 proc., bet

apetitą kompensuoja mažesnė degalų kai-na. Paprasta 5 litrai benzino kainuoja bent 25 Lt, o 5,5 litrai dujų – apie 14 Lt. Po kiek-vieno šimto kilometrų sutaupomi 9 Lt, po kiekvieno tūkstančio – 90 Lt. Statistinis vairuotojas per metus nuvažiuoja 20 tūkst. kilometrų, vadinasi, jei jo automobilis va-romas ne benzinu, o dujomis, jis sutaupo 1800 Lt per metus.

Dujų įrangos minusaiVisi kalbinti dujų įrangas savo automo-biliuose susimontavę žmonės sutinka, kad smarkiai eskaluotas galios praradi-mo aspektas šiais laikais nebėra toks opus. Modernios dujų įrangos sistemos suge-ba LPG dujų efektyvumą išnaudoti labai arti benzino efektyvumo. Teorinis galios nuostolis, nurodytas dokumentuose, yra vos 10 proc. Tačiau sėdus prie vairo tai

pajusti sunku. Ypač, jei kalbame apie ga-lingą automobilį.

Dujomis varomų automobilių savinin-kai turi susitaikyti, kad kiek dažniau teks keisti uždegimo žvakes ir dar kelias varik-lio detales, bet jos nėra brangios.

Tačiau teks susitaikyti su tuo, kad erdvi bagažinė smarkiai sumažės. Dujų balionas paprastai užima nemažai vietos, nebent jį montuotumėte vietoj atsarginio rato, o jį pakeistumėte prakiurusios padangos re-monto rinkiniais.

Didesnių bėdų, nei galios neteki-mas ar sumažėjusi bagažinė, pasitaiko, jei į automobilį dujų įrangą montavo „kreivarankiai“.

Dažniausiai dėl nesandariai sujungtų agregatų į saloną ima skverbtis dujos. Bū-tent dėl to automobilių su dujų įranga ne-priima į jokias požemines stovėjimo aikš-teles. Prastai ventiliuojamose patalpose po truputį kaupiasi dujos, kurios užvedus automobilį gali užsidegti.

Automobiliuose su senesnėmis, vadi-namosiomis „šlanginėmis“ dujomis, pasi-taiko ir mažos bombos galiai prilygstančių sprogimų po variklio dangčiu: suskaldo-mas oro fi ltro dangtelis, nusimauna oro ar net dujų padavimo vamzdžiai. Tokie sprogimai vyksta dėl netinkamai suregu-liuotos ir sumontuotos įrangos.

Bet jei darbą patikėsite patyrusiems meistrams, apie šias problemas žinosite tik iš šio teksto.

Dujinės įrangos gamintojai pluša ir prie ke-

leto naujų technologijų – įrangos benzini-

niams tiesioginio įpurškimo varikliams ir

įrangos dyzeliniams automobiliams.

„Parodoje Lenkijoje jau matėme puikiai

veikiančią įrangą dyzeliams. Ji puikiai tin-

ka miestų infrastruktūrai tvarkyti naudo-

jamuose sunkvežimiuose, autobusuose.

Juk tai nėra nauja technologija – dar prieš

trisdešimt metų važinėdavo dyzeliniai „Ka-

maz“ sunkvežimiai varomi dujomis“, – nau-

jienomis pasidalijo „BRC Vilnius“ centro

technikos direktorius Andžejus Ostrovskis.

Naujos technologijos

2-4Tiek kainuoja sumontuoti dujų įrangą.

Skaičius

tūkst. Lt

Meistrams dujų įrangą

tenka montuoti ir į

paprastus, ir į prabangius

automobilius.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. gegužės 18 d.34 | Vizionieriai

Ieva Deksnytėredakcija@15min.lt

Vis dažniau minimą prekės ženklą „Boc‘caro“ sukūręs 24 metų batų dizaineris Marius Stanevičius skinasi kelią į sėkmę kurdamas vienetinę ir dar nematytų formų avalynę. Dizaineris batus puošia irgi neįprastai – tai aplieja juos rūgštimi, tai palieka neišbaig-tų detalių.

– Kaip pradėjote kurti batus? – paklausė savaitraštis „15min“ M.Stanevičiaus.

– Viskas prasidėjo nuo to, kad vaikystėje piešdavau tik batus. Labai keista, bet dau-giau nieko kito nemokėjau nupiešti. O visai neseniai paaiškėjo, kad pomėgis batams – kone užkoduotas mano genuose.

Pasirodo, kad ir mano pusbrolis, ir krikš-to motina taip pat buvo susiję su avalynės kūrimu ir gaminimu. Mane prie to traukė jau nuo mažens, bet buvau padaręs dide-lę pertrauką, nes įstojau mokytis visai su tuo nesusijusios specialybės. Tačiau dabar viskas, ko siekiau, pildosi. Nespėju siūti batų, vykdyti užsakymų. Be to, gerokai anksčiau, nei pats tikėjausi, mano sukurti batai išplaukė į plačiuosius vandenis, juos nusipirko mergina iš Londono.

– Jei pašaukimą pajutote dar vaikystėje, kodėl mokėtės su batais nesusijusių dalykų?

– Gimiau ir augau teisininkų šeimoje, menas joje nebuvo prioritetas. Tėtis no-rėjo, kad užaugtų dar vienas teisininkas, bet aš vis dėlto pasirinkau miestų inžine-riją ir urbanistiką. Tik prieš gerus metus pradėjau kurti avalynę. Nors šeimoje di-delio palaikymo neturėjau, mama, pama-čiusi pirmuosius mano sukurtus batus, net susigraudino.

– Kaip atsiranda batų eskizai, kas jus įkvepia kurti?

– Daug kūrybinių minčių semiuosi iš kasdienio mies-to ritmo. Geriausias metas, kai darbo dieną, penkios po dvyliktos, iš ofi sų išlenda masė žmonių, jie bėga, skuba. Tada stengiuosi pilkoje masėje pastebėti detales – vieno įdomus kirpimas, kito įdomi ran-kinė, kažkieno per ryš-kūs batai.

Įkvėpimo šaltiniai būna ir meno kryptis, pavyz-džiui, kubizmas. Taip pat kyla ir novatoriškų minčių – vintažinę odą derinti su moder-niomis spalvomis ir faktūromis. Eskizai at-siranda iš netikėčiausių objektų – pačiūžų, urbanistikos, paveikslų, tradicinių genčių apavų ar iš mados istorijos.

– Koks išskirtinis jūsų kūrybos bruožas? – Yra dvi mano kūrybinės pusės – eks-

travagantiškumas ir minimalizmas. Nuo švarių ir išgrynintų linijų iki apkritusios, rūgštyje nudegintos odos batų.

Batų vidų dažnai darau ryškios odos arba išryškinu vieną kitą detalę. Sakyčiau, kad išskirtinis braižas – batas bate.

– Ar turėjote mokytoją? Kaip viso to išmokote?

– Mokytoju negalėčiau įvardyti nieko, tačiau pagrindus suteikė dizainerė Kristi-na Kruopienytė. Ji ir buvo tas žmogus, ku-ris pastūmėjo pradėti kurti avalynę. Batų kūryboje esu savamokslis, tik eskizą pa-versti ne meno kūriniu, o techniniu brėži-niu išmokau jaunojo architekto mokykloje.

– Kiek kainuoja sukurti batus ir ko reikia, kad Lietuvoje galėtumėte iš to pragyventi?

– Reikia pradinio kapitalo ir investici-jų. Galėtų koks Viktoras Uspaskichas

investuoti į mano batus, už tai su-kurčiau jam žalios spalvos batus

iš agurkų arba agurko formos batus iš žalios odos. Juokauju, žinoma!

Kalbant rimtai, investicijos labai svarbu, jeigu nori viską

daryti kokybiškai ir pradėti gamybos procesą. Didžiau-

sią bato kainos dalį suda-ro kokybiškai išdirbta oda ir kailis. Su dirbtine oda nedirbu, mano nuomone, jau geriau batai iš popie-

riaus nei iš dirbtinės odos.

– Sakėte, kad visi paga-minti batai iškart keliauja

pas žmogų. O koks tas procesas – nuo bendravimo su klientu iki gatavos batų poros?

– Viskas prasideda nuo pokalbio apie tai, kokio stiliaus batų klientas norėtų, kokiai progai jų reikės ir koks jo gyvenimo būdas. Kartais išgirstu keistų prašymų, pavyzdžiui, sukurti tokius batus, kad niekas nesupras-tų, kaip juos apsiauti. Taip pat dažnai prašo, kad atrodytų nelietuviškai arba nori tokių aukštų kulnų, ant kurių neįmanoma paeiti.

Bet svarbiausia yra tikėti tuo, ką darai, ir mokėti klientui įrodyti, kad tai dizaineriš-ki batai ir kad viena ar kita detalė yra pasi-rinkta motyvuotai.

– Kiek laiko skiriate batų kūrimui? Kuo dar užsiimate?

– Batų dizainas nėra pagrindinė mano veikla gyvenime. Iš tiesų vos spėju suktis, nes dirbu viename žurnale mados redak-toriumi, tad darbo – nuo galvos iki kojų.

– Ar batus kuriate ir sau? Ar jums galioja taisyklė – šiaučius be batų?

– Pagaliau! Pagaliau po tiek sukurtų batų atėjo laikas ir man. Tačiau, kaip visada, sun-kiausia sumąstyti kažką sau, tad savęs ne-nustebinau, nes pasisiuvau beveik tokius pat batus, kaip mano sukurti patys pirmieji.

Bet patarlė, kuri dažnai virsta ir stereoti-pu, turėtų būti paneigta, nes ir pats kūrėjas turi reprezentuoti savo kūrybą. Tačiau aš tik po dešimtos sukurtos batų poros suge-bėjau sukurti batus ir sau. Tik sau juos pa-sisiūti sunkiausia, nes norisi ir to, ir ano, o visko sulipdyti į vieną negali ir šimto porų batų sau pasigaminti irgi negali.

– Kokios avalynės nemėgstate, o gal kas nors kelia ir siaubą?

– Pasakysiu paprastai ir aiškiai: UGG, „Crocs“, MBT. Niekada nesuprasiu, kodėl

žmonės juos avėdami mina gatvėmis ir jaučiasi gerai. Man tai batai, daugiau skir-ti darbui nei kasdieniam avėjimui. O ypač tokie, kurie numindyti, susidėvėję ir pra-radę formą.

Be abejo, siaubą kelia vyrų avimi san-dalai ar šlepetės su kojinėmis ir moterų avimi bateliai su „swarovskiais“ arba bal-ti it korektorius batai su juodais kulnais ir raganiško smailumo noselėmis. Jie man siejasi su neskoninga praėjusio amžiaus

Lietuvos estrada.

– Kas yra jūsų mados ir kūrybos au-toritetai, ką laikote stiliaus ikona Lie-tuvoje ar užsienyje?

– Negaliu išskirti vieno autoriteto, tad išvardysiu favoritus – Muccia Prada, Damiras Doma, Rafas Si-monsas. Man jie – mados genijai.

Stiliaus ikona užsienyje – ame-rikietiškojo „Vogue“ žurnalo redak-

torė Anna Wintour, jai jau per šešiasde-šimt, o ji taip stilingai atrodo. Dar man patinka dizainerė Viviene Westwood.

Apibendrinant, man patinka moterys, turinčios rokenrolo. O Lietuvoje per mažai mados istorijos, kultūros ir mados rinkos, kad būtų galima kažką įvardyti kaip ikoną.

Tačiau Lietuvoje yra nemažai skonin-gai ir netgi labai stilingai besirengiančių žmonių. Man patinka, kaip atrodo Daiva Bakutienė, Aistė Paulauskienė, Ramunė Piekautaitė. Dar mane labai žavi vyres-nės moterys, kurios po penkiasdešimties tarsi atgimsta iš naujo ir, nepaisant am-žiaus, yra tokios stilingos, žavios ir savi-mi pasitikinčios.

– Ką reiškia „Boc‘caro“? Kokia šio prekės ženklo fi losofi ja?

– „Boc‘caro“, išvertus iš ispanų kalbos, reiškia „kvepianti žemė“. Reikšmė pasi-rinkta neatsitiktinai. Turiu galvoje tai, kad grindinys, kuriuo judame kasdien, dažnai tampa ne toks jau svarbus, o ir vaikščiojimo gatvėmis mes nesureikšminame. Tačiau avėdami išskirtinius batus būname paky-lėti, pasitikintys savimi. Tad „Boc‘caro“ fi -losofi ja neapsiriboja vien tik tuo, kokiam žmogui tai skirta. Siekiama parodyti tai, kad kasdienis apavas gali būti išskirtinis ir pastebimas.

– Koks didžiausias košmaras batų kūrėjui?– Manau, nesuklysiu pasakęs, jog apskri-

tai sunkiausia kūrėjui būti „barbe devyn-darbe“. Turiu galvoje tai, kad tampi ne tik

dizaineriu, kūrybiniu žmogumi, bet ir vadybininku, pardavėju, kon-

sultantu, rinkodaros atstovu, fi -nansininku. Sunkiausia tada,

kai kiti niuansai užgožia ir iš dalies užgožia tavo kūry-binę pusę.

Batų formų laužytojas M.Stanevičius svajoja pasiūti batus iš agurkų Kėdainių kunigaikščiui

M.Stanevičius bando kurti

tokius batus, kuriuos avėdamas

žmogus jaustųsi išskirtinis.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Sau batus pasisiūti sunkiausia, nes norisi ir to, ir ano, o visko sulipdyti į vieną negali.

15min • 2012 m. gegužės 18 d.

Valdas Puteikis redakcija@15min.lt

Kad lietuvis atsivertų, reikia daug laiko. Tai pajuto nuo praėjusio rudens Lietuvoje reziduojanti Prancūzijos ambasadorė Maryse Berniau.

62-ejų teisininkė ir politikos mokslų specia-listė pasidalijo savo diplomatės (ir ne tik) patirtimi, įgyta dirbant ne tik mūsų šalyje, bet ir JAV, Kanadoje bei Balkanų kraštuose.

„Tarptautine politika pradėjau domėtis labai anksti – kai man buvo vos 10–12 metų. Mokydamasi licėjuje, galutinai įsitikinau, kad gilintis į kitų tautų gyvenimą – tai ir yra mano pašaukimas“, – kalbėjo M.Berniau.

– Ar prie jūsų būsimos karjeros prisidėjo auklėjimas šeimoje?

– Esu labai kukliai gyvenusios paprastos prancūzų šeimos atžala, auklėta aukštos moralės vertybėmis. Gimiau ir augau ma-žame kaimelyje, kuriame nebuvo nė tūks-tančio gyventojų. Patys tėvai neturėjo ga-limybių mokytis, tad kurį laiką teko verstis nedideliu ūkeliu ir dirbti žemės ūkio koo-peratyve. Čia jiedu susipažino, susituokė ir po dvejų metų susilaukė manęs, vien-turtės dukros. Vienturtės, nes dėl gimdy-mo metu patirtos traumos mama daugiau vaikų susilaukti nebegalėjo.

Kiek prakutę, kaime jie įsigijo nedidelį verslą. O kai sulaukiau septynerių, tėvai persikėlė į Paryžių. Tėvai dirbo po kelioli-ka valandų per parą ir labai stengėsi, kad įgyčiau deramą išsilavinimą ir galėčiau rea-lizuoti savo svajones. Pavyzdžiui, vienu metu man sunkiai sekėsi matematika, tad tėvai už papildomą mokestį samdė mokyto-ją, kad tik nebūtų spragų. Žodžiu, namuose visąlaik viešpatavo begalinio darbingumo atmosfera. Darbas, kaip ir dera valstietiškas šaknis turinčiam žmogui, man iki šiol yra pats didžiausias dievas. Ir už tai esu dėkin-ga savo tėvams, kurie, šiandien jau garbin-go amžiaus, dar gana energingi. Nepaisant to, jaučiu didelį nerimą ir rūpestį, kad esu toli nuo jų ir negaliu dažnai matytis.

– Kuo septynmetei mergaitei iš kaimo ypa-tingas pasirodė Paryžius?

– Apsistojome tryliktajame Paryžiaus ra-jone, kurį šiandien jau sunku net atpažinti.

Tada jis man atrodė kaip didelis kaimas, kuriame visada sutiksi pažįstamą kirpėją, duonos kepėją, saldumynų ar vaisių parda-vėją, senienų krautuvėlės savininką, kur į mokyklą nutipensi vos per kelias minutes. Miesto šoko ar bent jau nuostabos, didelių kontrastų tada tikrai neišgyvenau.

Mokiausi prancūzams gerai žinomame Claude’o Monet mergaičių licėjuje, kuris įskiepijo tai, ką paprastai vadiname prancū-zišku auklėjimu: pagarba tradicijoms, geros manieros, nepriekaištingos savo krašto is-torijos bei kultūros žinios... O ką reiškia būti mišrioje merginų ir vaikinų kompanijoje, pirmąkart patyriau jau studijuodama – iš pradžių teisę, o paskui ir politikos mokslus.

– Jeigu šiandieninį Paryžių lygintumėte su savo jaunystės Paryžiumi?

– Jis tapo megapoliu ir multikultūriniu miestu, kuris, regis, jau tuoj sprogs nuo milžiniško žmonių kiekio. Tiesa, jis dar ne Tokijas ir ne Meksikas, tačiau žmonių antplūdį sunkiai atlaiko ne tik oro uostai, metro, bet ir praeitų šimtmečių miesto ar-chitektūra, todėl vis dažniau tenka maty-ti, kaip nuolat miestas remontuojamas.

Mano jaunystėje, kai sostinė priminė didelį kaimą, vien jau kinų restorano at-siradimas kėlė didelę nuostabą.

Dabar panašius pokyčius sunku jau net susekti. Imigracija iš Afrikos, Azijos, Lo-tynų Amerikos gerokai ir turbūt negrą-žinamai pakeitė Paryžiaus veidą. O ką jau kalbėti apie dažnus sproginėjimus priemiesčiuose?

– Ar taip radikaliai pasikeitė ir prancū-zės portretas?

– O, koks sudėtingas klausimas! Esu liu-dininkė, kaip mano jaunystėje keitėsi mo-terų pasaulis: tai, kad mano šalies moterys įgijo teisę balsuoti tik po Antrojo pasauli-nio karo – vėliau nei kitose civilizuotose Vakarų Europos valstybėse, sukūrė tam tikrą įtampą ir vėliau tam tikrą sprogimą; negana to – iki septintojo dešimtmečio prancūzės negalėjo atsidaryti asmeninės banko sąskaitos; pilnametėmis imtos lai-kyti ne dvidešimt vienerių, o aštuoniolikos suteikta teisė nutraukti nėštumą ir naudoti kontraceptines priemones.

Kai buvau studentė, kilo gana stiprus fe-ministinis judėjimas. Tiesa, aš, kaip mer-gaitė, išauklėta gražių manierų, jokiuose sambūriuose nedalyvavau. Labai gerai atsimenu 1968-ųjų gegužės įvykius Pary-žiuje – tai buvo beprotiškas barikadų, liepsnojančių afi šų ir dūžtančių praban-gių vitrinų laikas. Tada buvau politikos mokslų pirmakursė. Mūsų institutas, kaip ir abu bulvarai – Sen Žermeno ir Sen Miše-lio – bei Odeono teatras ir Sorbonos uni-versitetas – viskas buvo okupuota… pa-čių studentų. Labai neįprastas vaizdas. Egzaminai anuliuoti…

Įvykiai sutapo ir su hipių judėjimu, kuris, tiesa, Prancūzijoje buvo marginalinis ir taip stipriai nesireiškė, kaip, pavyzdžiui, JAV ar Didžiojoje Britanijoje. Kai 1981-aisiais pradėjau dirbti Prancūzijos generalinio konsulato San Franciske kultūros atašė, teko iš arčiau susipažinti su iš ten kilusia hipių banga.

– Diplomatinis darbas Balkanų šalyse (Belgrade 1985–1988 m.; Sarajeve 2006–2010 m.) paliko bene ryškiausią jūsų karje-ros pėdsaką. 1998–2001 m. buvote Europos Sąjungos ekspertė Sarajeve.

– Likimas pasisuko taip, jog teko stebė-ti esminius buvusios Jugoslavijos politi-nius lūžius: nuo buvusios komunistinės šalies vadovo Josipo Broz Tito iki dabar-tinių šalių vadovų, kai subyrėjo režimas ir Balkanų valstybės atsiskyrė ir paskelbė nepriklausomybę.

Padėti šalims išsaugoti demokratiją ir suverenumą, sutaikyti serbus, bosnius ir kroatus buvo nelengva, bet labai įdo-mi ir prasminga misija. Kaip diplomatei, man tai buvo pats didžiausias profesinis išbandymas. Balkanų šalių istorija ir tau-tų gyvenimai buvo taip sujaukti, kad vie-tinių žmonių mentalitetas, sprendimai ir poelgiai karo akivaizdoje kartais būdavo nenuspėjami.

– Pritarsite, kad lietuviai pietų slavams –absoliuti priešingybė?

– Prieš atvykdama į jūsų šalį, gana deta-liai studijavau Lietuvos istoriją, kuri, beje, taip pat yra be galo sudėtinga: reta tauta gali pakelti tokius istorinius išbandymus. Tuo stebiesi dar labiau, kai susitinki su lie-tuviais ir matai jų baukštų, rimtą, griežto-ką ir uždarą būdą.

Kad jis atsivertų, reikia ir laiko, ir gali-mybių ilgiau pabendrauti, ir sukurti visiš-ko pasitikėjimo atmosferą. Tai itin ryškiai pajutau, kai, diegdama frankofonijos pro-jektus, apsilankiau provincijoje: Anykš-čiuose, Pasvalyje, Alytuje, Marijampolėje – žmonės ten labai šilti, bet nedrąsūs, jie turi gerų idėjų, bet nesiryžta jų iškart išdėstyti.

Beje, Vilnius ir Lietuva – skirtingi pa-sauliai, kaip, beje, Paryžius ir Prancūzija. Sako – jei nori pamatyti autentišką kraš-to koloritą, apsilankyk miesto ar mieste-lio turguje. Vilniaus turguose dar nesilan-kiau, bet tai, kas Senamiestyje dėjosi pirmą kovo savaitgalį, per Šv. Kazimierą, paliko didelį įspūdį.

36 | Gyvenimas

Puslapį pristato žurnalas moterims

Laikas namie ir svetur

„Esu labai kukliai gyvenusios paprastos prancūzų

šeimos atžala, auklėta aukštos moralės

vertybėmis“, – taip trumpai prisistato

Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje M.Berniau.

I.Gelūno nuotr.

Darbas, kaip ir dera valstietiškas šaknis turinčiam žmogui, man iki šiol yra pats didžiausias dievas.

Pabandykime pažongliruoti vadinamuoju

Prousto žodynėliu – jūsų mėgstama:

Gėlė – lelija.

Kino fi lmas – „Diva“

(1981, rež. Jeanas Ja-

cques‘as Beineixas).

Knyga – Julieno Gracqo

„Surtų pakrantė“ (1951).

Muzika – klasikinė,

ypač – Gabrielio Fauré

kompozicijos.

Dailininkas – Claude‘as Monet.

Mados ženklas –

„Chanel“: klasikos ir

modernumo derinys,

įkūnijamas talentingojo

Karlo Lagerfeldo.

Kvepalai – „Yves Saint Laurent

Paris“ ir „Christian Dior J‘adore“.

Paryžiaus kvartalas –

Auteuil Passy

šešioliktajame rajone.

Ambasadorės mėgstamiausi

15min • 2012 m. gegužės 18 d.38 | Kultūra

Mindaugas Nastaravičiusm.nastaravicius@15min.lt

Šių metų „Poezijos pavasaris“ įpusėjo. Lygiai po savaitės festivalio laureatu bus vainikuotas 52 metų poetas Eugenijus Ališanka, įvertinimo sulaukęs už eilėraščių knygą „Jeigu“.

Su poetu susitikome pasikalbėti ne apie tai, kas būtų jeigu būtų, o apie tai, kas yra jeigu yra.

– „Tai tavo išmintis / kai laiku nukryžiuoji /išsprūdusį žodį / viską numatęs iš anksto“, –eilutės iš 1991-aisiais pasirodžiusios pir-mosios jūsų poezijos knygos „Lygiadienis“. Kas jums yra poeto išmintis dabar – praėjus dviem dešimtmečiams, išleidus šešias eilė-raščių ir tris eseistikos knygas?

– Žodis „išmintis“ man visada atrodė svarbus, tačiau gyvenime retai jį taikai.

Lengviau kalbėti apie kvailumą ir protingu-mą, nors turbūt kiekvienam žmogui būtent išmintis yra siekiamybė. Galvojant apie poe-ziją, išmintis man buvo ir liko svarbi, nors tiesiogiai apie tai nekalbu. Per dvidešimt metų daug kas pasikeitė. Jaunystėje buvau abstraktesnis. Ne tik dėl to, kad man rūpė-jo teoriniai dalykai, fi losofi ja, metafi zika. Anksčiau tiesiog įsivaizdavau, kad poezija turi būti kiek įmanoma abstraktesnė, uni-versali, apvalyta nuo kasdienybės apnašų.

Metai bėgo, išmintis arba gyvenimo kvai-lybė darė savo. Poezijos suvokimas vis la-biau keitėsi. Įdomesni man tapo kasdieniai dalykai – smulkmenos, detalės, kurios pa-laipsniui atėjo į kūrybą. Galima sakyti, kad išėjau į gyvenimo paviršių. Tačiau paviršių reikėtų suprasti ne kaip paviršutiniškumą, o kaip gyvenimo reljefą. Kalbėdamas apie gelmę, visada jautiesi šiek tiek pralaimė-jęs, nes negali jos įvardyti, todėl eini ap-linkiniais keliais, gelmės ieškodamas pa-viršiaus ženkluose.

– Naujausiose jūsų knygose – eilėraščių rinkinyje „Jeigu“ ir esė rinkinyje „Gatvė tarp dviejų bažnyčių“ – svarbus santykis su

praėjusiu laiku. Ar egzistuoja kažkokia riba, kurią priėjęs, poetas nebežvelgia į priekį, o atsisuka atgal?

– Galbūt tai susiję su amžiumi, tačiau šio-se knygose į praeitį atsigręžiu ne tik dėl to, kad kažką iš jos pasiimčiau. Tiesiog gal kiek pavėluotai pradėjau vertinti praeitį, mąs-tyti apie ją. Jaunas žmogus iš tiesų labiau žiūri į priekį, jam nelabai svarbu, ką po sa-vęs palieka.

Dabar jau pasidarė įdomu, kas vyko mano gyvenime. Suvokiau, kad poezija negali būti universali ir aprašyti visų gyvenimus. Poe-zija pirmiausia yra mano gyvenimas – vien-kartinis ir individualus. Tačiau rašydamas apie savo gyvenimą, kartu pasakoju ir apie kitus, nes žmonių gyvenimai kartais sutam-pa, susisieja. Tokia ir yra kūrybos esmė.

– Eugenijus Ališanka baigė ne literatūros, o matematikos studijas. Pasitaiko žmonių, kurie vis dar nustemba?

– Kad ir kaip nebūtų keista, bet tokių dar nemažai. Džiaugiuosi bent dėl to, kad li-teratūros kritikai mano kūrybos tiesiogiai nebesieja su matematiniu, abstrakčiu, la-bai logišku mąstymu. Esu nekart sakęs,

Per gyvenimo pasikabinu ant skersinio

ir laukiu kol sunoks

stuburo slanksteliai

kol ims traškėti kaip rugsėjo kaštonai

netilpdami spygliuotuose marškiniuose

bandau išsitiesti

ištiesinti plaukus kurie garbanojas

po sumauto lietaus

laikrodžio spyruokles po sumauto

gyvenimo sniegą po batais

nusišnekėjimus ir nutylėjimus

bandau išsitiesti per visą savo eilėraštį

kuris nieko neįrodo tik vedžioja

po kaulų žemėlapius

po rentgeno nuotraukas sandėlių užkaboriais

kreidos ženklais iki akligatvio

ir lūpdažiais atgal į pradžią

išsitiesi girdžiu neva balsą

išsitiesi ir dar vietos liks

atsarginiams slanksteliams

Stuburinis

Poetas E.Ališanka

įsitikinęs: visiems

reikia įvertinimo. Ne tik

kuriančiam žmogui.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. gegužės 18 d. Kultūra | 39

paviršių – į gelmę

kad poezija yra tikslumo reikalaujantis me-nas, tačiau poezijos logika ir matematikos logika yra skirtingi dalykai. Jų sieti tikrai nereikėtų.

– O pats Eugenijus Ališanka nustemba, kad yra baigęs ne literatūros, o matemati-kos studijas?

– Nelabai nustemba, bet vis pagalvoja, kad gal būtų buvę geriau, jeigu jis studijuo-tų kokias nors kalbas ar lietuvių literatūrą.

Profesiniu požiūriu tai turbūt būtų naudin-giau. Nenustemba dar ir dėl to, nes tai, ką jis rašo pastarąjį dešimtmetį, yra jo istorija, kurios neperkursi. Tai daryti nėra prasmės, nes ji yra tokia, kokia yra.

– Paminėjote kalbas. Esate tarp daugiausiai į užsienio kalbas verčiamų Lietuvos poetų. Jūsų knygos išleistos septyniomis, eilėraščiai versti į dvidešimt kalbų. Kai kurie kritikai netgi laikosi nuomonės, kad užsienyje esate

žinomesnis nei Lietuvoje. – Švelniai tariant, taip tikrai nėra. Tiesiog

užsienyje išleista nemažai mano knygų. Taip susiklostė aplinkybės. Pavyzdžiui, Vokieti-joje kažkurie tekstai sulaukė dėmesio, tad atsirado pageidavimų jų išleisti ir daugiau.

– Galbūt tai susiję su poezijos abstraktumu, apie kurį kalbėjote?

– Tekstai, kurie sulaukė didesnio dėmesio ir buvo išversti – vėlesnieji, kaip tik su dau-giau konkretumo. Nemanau, kad vertėjų ar leidėjų dėmesį patraukia būtent poezijos universalumas. Viena mano vertėja pasakė paprastai – „patinka, įdomu, todėl ir verčiu“. Lygiai taip pat ir aš versdamas renkuosi au-torius, kurie man yra įdomūs.

– O be rašymų ir vertimų?– Visa mano veikla – aplinkui žodį. Be kū-

rybos, redaguoju žurnalą „The Vilnius Re-view“. Anksčiau turėjau darbą, kuris buvo tiesiogiai nesusijęs su literatūra. Dešimt metų dirbau mokslinį darbą Kultūros ir meno institute, tačiau vis tiek rašiau tekstus, kurie būtų kuo arčiau literatūros.

– Kaip suprantu, prie matematikos po stu-dijų nebegrįžote.

– Visada juokiuosi, kai kas nors paprašo greitai suskaičiuoti. Sako – „tu juk matema-tikas“. Jau paskutiniais studijų metais pra-dėjau labiau domėtis humanitariniais daly-kais. Nors mokykloje buvau visai neblogas matematikas, dalyvaudavau olimpiadose,

vėliau susigundžiau literatūra, fi losofi ja. – Turint omeny jūsų išsilavinimą ir moks-

lininko darbą, būtų įdomu sužinoti, ar žo-džių junginys „intelektuali poezija“ yra ok-simoronas? Ar šie du žodžiai vienas kitam prieštarauja?

– Gera poezija yra intelektuali. Ir tokią ją padaro ne tarptautiniai žodžiai, ne pavardės, ne mokslinių terminų srautas. Intelektuali poezija yra ta, kuri mato pasaulį kaip dau-gialypę erdvę su daugybe ryšių. Ir šių ryšių įvairovė yra poeto daržas. Man įdomiausia ieškoti jungčių tarp pasaulio objektų ir kal-bos. Poezija yra ta vieta, kurioje galima siek-ti maksimumo. Neseniai žiūrėjau laidą apie banglentininkus. Jie skrodžia kelių metrų bangomis. Ir jų tikslas – išsilaikyti. Taip, jie siekia ir aukso medalio, tačiau pirmiausia turi tikslą pasiekti aukščiausią bangą.

– Kalbant apie medalius – po savaitės būsi-te vainikuotas „Poezijos pavasario“ laurea-tu. Paklausęs poetų apie premijas ir viešus įvertinimus, dažniausiai išgirstu tokius atsa-kymus: „premijos nėra svarbu – svarbiausia yra kūryba“ arba „smagu, kad įvertino, bet daugiau neturiu ką pasakyti“. O jums svar-bu, kad tapote laureatu?

– Jeigu sakyčiau, kad man visai nesvarbu –meluočiau. Premija reiškia tavo kūrybos įvertinimą. Nemanau, kad egzistuoja toks autorius, kuriam tai nė trupučio nerūpė-tų. Visiems reikia įvertinimo. Ne tik kurian-čiam žmogui.

E.Ališanka – poetas, eseistas, vertėjas. Gimė 1960 m. vasario 22 d. tremtyje, Barnaule (Rusija). Nuo 1962 m. gyvena ir dirba Vilniuje.

• Baigė Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą. 1990–2000 m. dirbo moksliniu

bendradarbiu Kultūros ir meno institute. Nuo 1994 m. yra Lietuvos rašytojų sąjungos

Valdybos narys.

• Literatūroje debiutavo su eilėraščių rinkiniu „Lygiadienis“ (1991 m.), kuris įvertintas

Zigmo Gėlės premija už geriausią metų debiutą. 1995 m. išleido antrą poezijos knygą

„Peleno miestas“, 1999 m. – rinkinį „Dievakaulis“, 2002 m. – „Iš neparašytų istorijų“, 2006

m. pasirodė dar viena eilėraščių knyga „Exemplum“, o 2011 m. – „Jeigu“.

• Autorius yra išleidęs tris eseistikos knygas: „Vaizdijantis žmogus“ (1998 m.), „Dioniso

sugrįžimas“ (2001 m.), „Gatvė tarp dviejų bažnyčių“ (2012 m.).

• Poeto kūryba versta į dvidešimt pasaulio kalbų. Atskiros knygos išėjo Vokietijoje, JAV,

Švedijoje, Rusijoje, Bulgarijoje, Slovėnijoje ir kitose šalyse.

• E.Ališanka verčia iš lenkų ir anglų kalbų. Tarp jo verčiamų autorių – Zbigniewas Her-

bertas, Czeslawas Miloszas, Wyslawa Szymborska, Alešas Debeljakas, Derekas Walcot-

tas, Jerome`as Rothenbergas, Adamas Zagajewskis.

Apie autorių

15min • 2012 m. gegužės 18 d.40 | Skelbimai

15min • 2012 m. gegužės 18 d. Sveikata | 41

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Šlapimo nelaikymo patologija vargina maždaug 300 tūkst. lietuvių. Sergame, tačiau apie šią ligą viešai kalbėti nedrįstame. Dažnas gėdijasi apie tai prasitarti net šeimos gydytojui. Statistiškai apie 10 proc. visuomenės turi bėdų dėl inkontinencijos – šlapimo nelai-kymo. Dažnai manoma, kad tai natūrali senėjimo proceso dalis, tačiau iš tikrųjų šis sutrikimas būdingas ne tik vyresnio am-žiaus žmonėms. Su šia problema susidu-ria jaunos ir brandos sulaukusios moterys, vyrai, net vaikai.

Skaičiuojama, kad nuo nevalingo šlapi-mo ištekėjimo kenčia kas ketvirta mote-ris ir vienas iš dešimties vyrų. Vyresniame amžiuje patologiją turinčių vyrų ir moterų skaičius supanašėja, kol apie 80-uosius me-tus visiškai susilygina.

Išeitis – Kegelio pratimaiŠlapimo nelaikymas – tai bet kokio kiekio šlapimo nevalingas ištekėjimas iš šlapimo pūslės: ar tai būtų lašelis, ar visiškas pūslės ištuštinimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad iki 30 metų su šlapimo nelaikymu susiduria 1 iš 6 moterų, iki 45 metų – 1 iš 4, o nuo 50 metų šlapimo nelaiko net kas antra moteris.

„Neseniai dalyvavau didžiulėje konfe-rencijoje Kopenhagoje, kurioje kalbėta apie nėštumo ir gimdymo įtaką šlapimo nelai-kymui. Man buvo naujiena, kad didžiau-sią reikšmę tam turi pirmas gimdymas. Be abejo, su vėlesniais gimdymais patologi-jos skaičius gali augti, tačiau ir vieną kar-tą gimdžiusi moteris, jei gimdymas buvo traumuojantis, gali susidurti su šlapimo nelaikymu“, – pasakojo viešosios įstaigos „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė.

Kai kurioms moterims problema išnyks-ta savaime, atsistačius tarpvietės raumenų tonusui. „Kitoms po gimdymo atsiradusią patologiją, kai šlapimas nelaikomas kosint, juokiantis, čiaudint, keliant kokį nors daik-tą ar tiesiog keičiant kūno padėtį, galima nesunkiai koreguoti Kegelio pratimais. Šis

vokiečių reabilitologas sugalvojo labai pa-prastą mankštą: pratimus galima atlikti bet kur: sėdint darbe, važiuojant automobiliu, gulint ant sofos – aplinkiniai nepastebės, kad juos darote“, – užtikrino J.Misevičienė.

Pratimus patariama atlikti tris kartus per dieną po dešimt kartų: sutraukti tarpvietės raumenis, palaikyti 10 sekundžių ir atleisti.

Laukiama, kol išaugsVaikų šlapimo nelaikymui įtakos turi tiek tėvų tualeto įpročių formavimas, tiek tam tikri fi ziologiniai ir, be abejo, psichologi-niai niuansai. Iki penkerių metų patologija negydoma, nes iki šio amžiaus formuoja-si vaiko galvos ir nugaros smegenų ryšiai, atsakingi už valingą šlapinimąsi.

„Nei naktinio, nei dieninio nevalingo šlapinimosi epizodai niekaip negydomi, laukiant, kad problema išsispręs savaime. Vėlesniame amžiuje, turint inkontinenci-jos problemų, reikia kreiptis pirmiausia į

šeimos gydytoją, kuris esant reikalui nu-siųs pas specialistą“, – sakė J.Misevičienė.

Šlapimo nelaikymas, jei nėra nulemtas smegenų ar stuburo traumos, iš pradžių nekerta visa jėga: viskas prasideda nuo kelių lašelių. Dažnas vaikščiojimas į tua-letą, kėlimasis naktį daugiau nei kartą, šla-pinimasis per dieną daugiau nei aštuonis kartus, nepriklausomai, kiek skysčių iš-geriame – visa tai gali būti šlapimo nelai-kymo signalu.

Išgyti lemta ne visiems Pagalba, užčiuopus patologiją pačioje pra-džioje, gali būti gana efektyvi. Jei bėda ne-sprendžiama, ji vis gilėja.

Yra net keletas šlapimo nelaikymo gy-dymo būdų: reabilitacinis, taikant įvairias mankštos metodikas, medikamentinis ar net chirurginis. Tačiau pasitaiko atvejų, kai šlapimo nelaikymo visiškai išgydyti neįma-noma. Jis kaip simptomas lydi tam tikras lėtines ligas, gali virsti šalutiniu kai kurių medikamentų poveikiu.

Patologija neatsiejama nuo išsėtinės skle-rozės, Parkinsono ar Alzheimerio ligų, pros-tatos negalavimų.

„Alzheimerio liga nesukelia šlapimo ne-laikymo, kuris pasireikštų funkciškai, tačiau žmogus tiesiog neberanda tualeto, nežinw o, kad reikia nusimauti kelnes, tualeto pa-talpoje gali neatpažinti klozeto ir t.t. To-kiais atvejais būtinos slaugos priemonės“, –atkreipė dėmesį pašnekovė.

Vienintelis noras – gyventi sausam

Statistiškai apie 10 proc. visuomenės turi bėdų dėl inkontinencijos – šlapimo nelaikymo.

Šlapinimasis per dieną

daugiau nei aštuonis

kartus, nepriklausomai

nuo išgerto skysčių

kiekio – vienas pirmųjų

bėdos signalų.

T.Urbelionio/BFL nuotr.

Užtikrinti orią ir pakankamai gerą žmo-

gaus gyvenimo kokybę padeda įklotai ar

sauskelnės, padedančios gyventi sausam.

Kai kurios sauskelnės prie kūno priglunda

kaip apatinės kelnaitės. Juostinės saus-

kelnės nešiugžda, nesukelia garso, pato-

giai užsideda ir nesimato po kasdieniais

drabužiais.

„Bėda ta, kad šių higienos priemonių įsi-

gijimą valstybė kompensuoja tik tiems

žmonėms, kuriems būtina nuolatinė slau-

ga. O tiems, kurie eina į darbą, kuria vi-

daus produktą, neša naudą valstybei, pati

valstybė niekuo nepadeda, – stebėjosi

J.Misevičienė. – Be to, į kompensuojamųjų

sąrašą nėra įtrauktos tokios ligos kaip Par-

kinsono ar Alzheimerio, prostatos vėžys,

dirglioji šlapimo pūslė.“

Per mėnesį kompensuojama 30 vnt. saus-

kelnių, įklotų ar paklotų. Tuo metu Pasau-

linė sveikatos organizacija yra apskaičia-

vusi, jog tam, kad žmogus nuolat būtų

sausas, reikėtų vidutiniškai trijų sauskel-

nių per dieną. Danijoje ir Švedijoje slaugos

priemonių, sugeriančių šlapimą, kompen-

suojama tiek, kiek reikia, Olandijoje – 120

vnt. per mėnesį. Mokėti už sauskelnes pa-

čiam – brangu: vienos sauskelnės kainuoja

2–3 Lt. Kad žmogus jaustųsi komfortabi-

liai, reikia bent kelių per dieną.

Kompensuoja, bet šykščiai

15min • 2012 m. gegužės 18 d.42 | Laisvalaikis

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Nivelyras. Gegutė. Nominalinė. Geso. Ramuma. Adatinė. Amatas.

Nėrinys. Ganė. Katinas. Pi. Basa. Klasinis. Ras. Baisi. Amino. Vargana.

Opos. Stataisi. Ksenonu. „Aida“. Tiara. Sėjos. Sukaito. Iesmė. Oso.

Noragas. Sau. Imamas. Tik. Vimana. Vada. Senutė. Batai. Lama. Kara. Ylas.

Ligito. Ori. Kasasi. Ananasiniai. Sėdėti. Re. Arina. Kas. Tinimas. Deginasi.

Esė. Genys. Nonė. Musės. Ropojo. To. Pa. Onos. Avis. Suso.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Pažymėtuose langeliuose: MORKOS

Avinai neturėtų nuleisti rankų ir nusi-minti. Kitą savaitę sutelkite jėgas visose gyvenimo srityse – juk niekas neišsispren-džia savaime. Asmeninių santykių srityje galimos naujos pažintys, bet vargu ar jos virs kažkuo rimtesniu.

Jaučiai ateinančiomis dienomis ras nau-jų pajamų šaltinių. Tikėtina, kad sutiksite naujų verslo partnerių, kurie padės įgy-vendinti drąsiausius planus. Nauji san-tykiai laukia vienišų šio Zodiako ženk-lo atstovų.

Dvyniai susitiks su įdomiais ir dalykiš-kais žmonėmis. Šios pažintys atvers ge-ras ateities perspektyvas. Visi pokyčiai kitą savaitę bus teigiami. Įtemptai dirb-dami net nepastebėsite, kaip ateis poilsio dienos. Būtinai praleiskite jas su šeima.

Vėžiai kitą savaitę turės priimti apgalvo-tus sprendimus, mat aplink jus vyks daug pokyčių. Net jei jie bus netikėti, jums jų padariniai bus palankūs, svarbiausia – laiku susiorientuoti.

Liūtai artimiausiu metu gali gauti vi-liojantį pasiūlymą, kurį pateiks part-neriai arba bičiuliai. Kitą savaitę daug bendrausite, susipažinsite su naujais žmonėmis. Tai padidins jūsų pasitikė-jimą savo jėgomis.

Mergelės kitą savaitę bendraus su žmo-gumi, kuris susijęs su jūsų profesine pra-eitimi. Tikėtina, kad gausite įdomų da-lykinį pasiūlymą. Net jei jo nepavyks realizuoti, suvokimas, kad dar esate rei-kalingi, padidins pasitikėjimą savimi.

Svarstyklės atsidurs dėmesio centre. Kitą savaitę laukia įvairios šeimos šven-tės. Pasistenkite savo elgesiu nesukelti konfl iktinių situacijų. Galbūt tiesiog rei-kėtų atsižvelgti į aplinkinių nuomonę, o kartais – eiti į kompromisą.

Skorpionų laukia įtempta savaitė. Jei būsite aktyvūs, aplankys sėkmė – beveik viską, ką numatėte, pavyks įgyvendinti.Be to, rasite naujų pajamų šaltinių, gausi-te viliojančių partnerių pasiūlymų.

Šaulių užsidegimas ir išskirtiniai kū-rybiniai sugebėjimai leis išspręsti visus klausimus – savaitė bus gana sėkminga ir stabili. Aplinkybės klostosi jūsų nau-dai. Šeima parems visas jūsų iniciatyvas.

Ožiaragiai kitą savaitę pradės realizuo-ti naują projektą. Jis padės ne tik išspręsti materialines problemas, bet ir įgyvendin-ti drąsiausias svajones. Sėkmę užtikrins darbštumas ir kantrybė. Asmeniniuose santykiuose galimos permainos.

Vandeniai artimiausiomis dienomis turi skubiai užbaigti visus anksčiau pradėtus reikalus, kadangi jie jums trukdys žengti į priekį. Netikėtą pagalbą gali suteikti bi-čiuliai arba seni verslo partneriai. Asme-ninis gyvenimas bus stabilus ir ramus.

Žuvims kitą savaitę pravers ištvermė. Pasistenkite nesikarščiuoti ir susilaiky-kite nuo poelgių, dėl kurių vėliau tektų gailėtis. Sutelkite dėmesį į perspekty-vias idėjas. Artimas žmogus jus visiš-kai parems.

Horoskopai Kryžiažodis

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.15min/orai

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį žymesnio lietaus neprognozuojama, bus 10–15 laipsnių

šilumos. Šeštadienį nelis, vėjas nurims. Naktį vietomis šalnos iki 0–3 laipsnių

šalčio, dieną oras šils iki 14–19 laipsnių. Sekmadienis – taip pat be lietaus,

bus 20–21 laipsnis šilumos.

05-19 d.

2 / 17 4 / 18 6 / 17 4 / 17

05-20 d.

7 / 21 8 / 21 8 / 20 7 / 20

05-19 d.

3 / 17 3 / 17 4 / 18 4 / 18

05-20 d.

6 / 20 6 / 20 8 / 21 8 / 21

Vilnius

Kaunas

Alytus

Panevėžys

Utena

Šiauliai

Klaipėda

14

14

14

13

13

13

12

VėjasVakarų

4-8 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 22

Berlynas 18

Londonas 14

Madridas 28

Maskva 23

Minskas 17

Oslas 14

Paryžius 19

Praha 18

Ryga 15

Roma 22

Stokholmas 16

Talinas 13

Varšuva 17

– Ar Mahometas namuose?– Ne.– Perduokite jam, kad kalnas buvo atėjęs.

Žinote, manęs pinigai nejaudina! Jie mane ramina.

Žmona klausia vyro:– Gali paguldyt vaiką?– Taip, vienu smūgiu.

Skelbimas: „Televizija ieško baisios diktorės, turinčios šlykštų balsą, blogoms naujienoms pranešti.“

Anekdotai

SunkusVidutinis Lengvas

sudo

ku

Utena

Vilnius

Alytus

14Kaunas

Kl i ėd

Ši li i

P ėž

15min • 2012 m. gegužės 18 d.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Šį šeštadienį Lietuvos miestų ir miestelių gatvėse bei aikštėse liesis muzika ir gera nuotaika – vyks šeštoji gatvės muzikos diena (GMD).

Tūkstančiai grojančių muzikantų, šimtai tūkstančių muzikos gurmanų ir gruzinų paruošta staigmena – to tikimasi šiais me-tais. Visa kita, anot organizatorių, – nepro-gnozuojama. Buvo įprasta, kad per gatvės muzikos dieną muzikuoti išeidavo apie 5–6 tūkst. žmonių. Šįkart jų bus gerokai dau-giau. Kiekvienais metais šventės organi-zatoriai užsako kokios nors atributikos vi-siems dalyviams – šiemet jie paruošė net 8 tūkst. ženkliukų su GMD logotipu.

Kauno miestas tikisi surinkti apie 300 muzikantų, Vilnius – daugiau nei tūkstantį. Be šių, gatvės muzikos dienoje dar dalyvaus 56 Lietuvos miestai ir miesteliai.

„Bet mažesnių miestų GMD koordinato-riai guodžiasi, kad jauni muzikantai veržiasi groti į sostinę. Esą Vilniuje didesnė šventė, kita atmosfera. Anot jų – „smagiau ir fai-niau“, – pasakojo projekto vadovė Daina Urbanavičienė.

Šių metų naujovė – sostinės Vilniaus Pi-lies gatvė taps Akustine gatve. „Kai groja mergaitė fl eita, o šalia – roko grupė, tai tos mergaitės nesigirdi. O ji lygiai taip pat nuo-širdžiai dalyvauja. Todėl norėjosi išskirstyti

miestą zonomis. Akustinis garsas labiau tinka mažoms gatvelėms, kur garsas atsi-muša nuo sienų ir taip yra sustiprinamas“, –aiškino GMD idėjos iniciatorius Andrius Mamontovas.

Paklaustas, kokia gi bus šeštoji gatvės muzikos diena, A.Mamontovas tik šypte-lėjo: „Norėčiau to paties paklausti ir jūsų. Žinau tiek pat, kiek ir visi. Visada papras-čiau pasakyti, kokia ta diena buvo, nei kokia

bus, nes kiekvieną kartą nežinai, ko laukti. Mes tik paskelbiame laiką ir vietą, o savo repertuarą ir pasirodymą kiekvienas daly-vis planuoja ir organizuoja pats.

D.Urbanavičienė pasakojo, kad šiais me-tais viena gruzinų grupė ruošia mums staig-meną – lietuviškai sudainuos ir įrašys dai-ną, bus parengtas reportažas apie tai. Lie-tuviai gruzinams taip pat įrašinėja sveiki-nimą ir ketina jį išsiųsti į Gruziją.

44 | Šventė

Gatves užplūs muzikantai

Iniciatyvą rengti gatvės muzikos dienas

perėmė ir kaimyninės šalys. Pirmieji, užsi-

krėtę šiuo virusu, – latviai. Tiesa, pas juos

gatvės muzikos diena pernai vyko kitu lai-

ku nei Lietuvoje – rugpjūčio pabaigoje, per

miesto šventę – Rygos dienas. Pernai GMD

taip pat vyko Minske, Baltarusijoje. Šiemet

baltarusiai ir latviai per savo miesto dienas

ir vėl ketina rengti GMD.

„Šiemet, kaip mes, organizatoriai, ir svajo-

jome, GMD vyks tą pačią dieną ir Gruzijoje,

sostinėje Tbilisyje. Aš ten esu pakviestas į

spaudos konferenciją, pristatymą. Tai bus

ofi cialus neofi cialaus asmens vizitas“, –

džiaugėsi A.Mamontovas.

Negana to, pasaulio lietuvių jaunimas ge-

gužės 19-ąją ketina išeiti į centrines Pary-

žiaus, Kopenhagos, Jorko, Punsko, Talino

bei Notingemo aikštes ir groti bei dainuoti

lietuviškai. Bus šokami klumpakojai, ren-

giami muzikinės iškylos, skambės gita-

ros, perkusijos, šlageriai ir lietuvių liaudies

dainos.

Virusas sparčiai plinta

8 tūkst. – tiek muzikantų

pasiruošę šeštadienį

išeiti į gatves.

T.Lukšio/BFL nuotr.

„15min“ nuotr.