Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 25 (1256) • 2012 m. liepos 5 d.

Miestai

Palangos permainos

Triukšmingiausia Lietuvos poilsio vieta vadinama Palanga norėtų būti šeimų kurortu. Miesto meras Šarūnas Vaitkus tikina, kad tai – ne utopija. Kurortas šiemet turi kuo pasigirti, ypač – dar nematytais paplūdimiais.

9 psl.

Sveikata

25 metai stebuklųPirmoji Lietuvoje transplantuota širdis plakė du mėnesius. Nuo to laiko praėjo 25 metai. Per juos šalies chirurgai pasiekė neįtikėtinai daug. Prieš savaitę atlikta širdies persodinimo operacija trijų mėnesių kūdikiui tapo dar vienu mūsų medicinos stebuklu.

12–13 psl.

Kultūra

Vardas vienas, kūrėjai – du

Vaikų namuose užaugę broliai dvyniai Algirdas ir Remigijus Gataveckai kupini ne nuoskaudų, o gyvenimo džiaugsmo. Jiedu it meteoras įsiveržė į meno pasaulį.

18–19 psl.

A.Ufarto/BFL nuotr.

J.Kalinsko nuotr.

Kiek kainuoja žinios?Kiek kainuoja žinios?

Iš užsienio atvykęs mokslų daktaras, kurio nėra. Docentas, pakviestas dėstyti anglų kalba, bet jos gerai nemokantis. Dėl dėstytojų kaltės anuliuoti egzaminai. Tokių bėdų patyrė ISM studentė, už studijas mokanti tūkstančius litų.

4–5 psl.DaDaDalililiaa DaDaD škškkkevevičiččiūiūūtėtė

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. liepos 5 d.2 | Politika

Ko tikitės iš vyrų krepšinio rinktinės Venesueloje?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.ltPlatinimasplatinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

Savaitės žmonės –

K.Kemzūra ir jo būrys

„F & L“ production

15min.lt apklausa

Laimės olimpinį atrankos turnyrą

ir pateks į olimpines žaidynes

(5575) 35 proc.

Nelaimės atrankos turnyro, bet

iškovos kelialapį į olimpines žaidynes

(5010) 32 proc.

Užims ketvirtą vietą ir liks per

žingsnį nuo patekimo į olimpines

žaidynes (2046) 13 proc.

Jau draugiškos rungtynės parodė,

kad patirs fi asko

(3163) 20 proc.

Premjero nusikaltimasVyriausioji tarnybinės etikos komisija išteisino prem-jerą A.Kubilių. Ką tokio padarė Vyriausybės vado-vas, kad buvo patekęs tarp VTEK girnų, o jį apskun-dę „darbiečiai“ dabar jau putoja ne tik dėl premjero veiksmų, bet ir VTEK „dvigubų standartų“?

Politinėms A.Kubiliaus nuodėmėms surašyti neuž-tektų kelių jaučio odų. Bet retas A.Kubiliaus garba-nas VTEK taršė ne už tai, ką jis padarė blogo, o už tai, už ką jam – jei tik tokio rango politikų veiksmus būtų galima vertinti atskirai – derėtų paminklą statyti.

VTEK aiškinosi, ar A.Kubilius neprotegavo „Ache-mos“ bendrovės, prašydamas Rusijos „Gazprom“ vadovo parduoti jai dujų pigiau. Taigi VTEK labai rimtai nagrinėjo, ar mūsų premjeras, bandydamas užstoti prieš „Gazprom“ lupikus mūsų įmonę, ne-pažeidė kokių nors pinklių mūsų įstatymų.

Paradoksas? Toks, kurio nei vokietis, nei prancū-zas, ką jau kalbėti apie amerikiečius, nesuprastų. Todėl, kad bet kurios Vyriausybės darbas yra ginti savo piliečių bei jų verslų interesus kitose šalyse.

Ar priminti, kaip tai daro JAV, Prancūzija? Už-teko tik užsiminti, kad Vilniui reikia tramvajaus, ir Prancūzijos valdžia užsuko tokią karuselę, kad miela malonu: priėmimai ambasadoje politikams, kelionės į Paryžių visiems, kam tik tramvajus bent kiek prie širdies: tik pirkite prancūziškų tramvajų.

Užteko kažkada verslininkui V.Bumeliui paga-minti vaistą, kuris išstūmė iš Lietuvos amerikietiš-ką, ir JAV ambasadoriai tapo nuolatiniai Sveikatos apsaugos ministerijos, Seimo ir Vyriausybės svečiai, bandantys žūtbūt apginti amerikietišką gaminį.

Tokie dalykai mums gali nepatikti, bet tai pavyz-dys, kaip vyriausybės tarnauja savo verslui užsieny-je. Didžiosios valstybės tai kartais daro net ir ginklu.

Atrodo, šią Vyriausybės priedermę pamiršo ne tik valdininkai, bet ir politikai. Visuomenei sąmonin-gai diegiamas požiūris, kad Vyriausybė reikalinga tik tam, kad padidintų pensijas ir minimalią algą ar pablogintų verslo sąlygas saviems verslininkams – ypač daugiau pasiekusiems.

Šūkis atimti, ką tik įmanoma, ir nieko neduoti tapo mūsų vyriausybių alfa ir omega. Išties, jei už paramą verslui užsienyje prie kryžiaus kalamas net premjeras, ko norėti iš departamentų direktorių ar jaunų diplomatų.

Apskritai parodomasis skaidrumas jau tapo kone ofi cialia Lietuvos religija. Bet ar dėl to sumažėjo ko-rupcija? Gerėja Vyriausybės ir Seimo darbas? Valdi-ninkai tapo tarnautojais?

Ne, ne ir dar kartą ne. Parodomasis skaidrumas, kaip ir bet koks fariziejiškumas, formą iškelia virš turinio. Manykitės, mano troba iš krašto, kam man tos problemos, mąsto dauguma valdininkų ir politi-kų. Garbė VTEK, kad šįkart ji atlaikė tariamo skaid-rumo šalininkų spaudimą.

„Lieka tik spėlioti, kiek kainavo VTEK aklumas A.Kubiliaus istorijoje“, – pratrūko po to „darbietis“ V.Gabšys. O juk teisingiau būtų klausti, kiek mums kainuoja toks politinių taškų rinkimas ir „skaidrin-tojų“ aklumas? Milijardus, kurių nemenka dalis virs-tų pensijomis, mokytojų algomis. Bet mums gerai ir taip: plikas, užtat skaidrus ant pliko lauko liko.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Parodomasis skaidrumas, kaip ir bet koks fariziejiškumas, formą iškelia virš turinio.

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Apklausoje

dalyvavo

15798

žmonės

35 proc.

32 proc.

13 proc.

20 proc.

Lietuva nemiega. Naktimis stebi ne dangų, o – per mažą televizoriaus dėžutę – tolimą Venesuelą, kur olimpiniame atrankos turnyre Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė kaunasi dėl kelialapio į olimpines žaidynes.

Karingoji Venesuela trenerio

Kęstučio Kemzūros komandą jau

bandė išgąsdinti prie treniruočių

salės išrikiavusi tankus, bet

nežinojo, ką gąsdina: tankų

išmetamųjų dujų prisikvėpavę

lietuviai sutriuškino šeimininkus.

Jei Venesuelos tankai nepraėjo,

gal ir visi kiti nepraeis?

15min • 2012 m. liepos 5 d.

Ypatingoji padėtis truks amžinai?Ar žinojote, kad gyvename ypatingosios padėties sąlygomis? Aš, atvirai prisipažinsiu, net neįtariau. Tol, kol neperskaičiau Konstitucinio Teismo birželio 29-osios nutarimo dėl pensijų fonduose kaupiamų pensijų įmokų dydžio sumažinimo.

Tikriausiai girdėjote, kad šiuo nutarimu Konsti-tucinis Teismas pripažino, jog šios valdančiosios daugumos sprendimai sumažinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus neprieštaravo Konstituci-jai, buvo socialiai ir visuomeniškai teisingi ir nepa-žeidė niekieno teisėtų lūkesčių.

KT nutarimas diskusijų ir komentarų viešojoje erd-vėje nesulaukė. Pirmiausiai turbūt todėl, kad ne-daug atsiranda norinčių skaityti keliasdešimt pus-lapių ilgio tekstą, be to, bent jau mano nuomone, KT nutarimai kaskart darosi vis painesni ir atitrūkę nuo realaus gyvenimo. Juose vis daugiau nuorodų ne į Konstituciją, o į ankstesnius KT nutarimus, ku-rių turiniu niekam nevalia abejoti.

Nepaisant to, skaityti KT nutarimus vis dėlto ver-ta – vien jau tam, kad būtų galima sužinoti, jog Lie-tuvoje šiuo metu – ypatingoji padėtis.

Kas ir kada ją paskelbė, KT teisėjai nepaaiškina arba aš to aiškinimo nesupratau. Bet štai, kad ypa-tingosios padėties niekas neatšaukė, nutarime aiš-kiai parašyta: „Įstatymų leidėjas, numatęs padidin-ti kaupiamosios pensijų įmokos tarifą konstatavus valstybėje susidariusios ypatingos padėties pabaigą, sudarė prielaidą kompensuoti sumažintas kaupia-mąsias pensijų įmokas.“

Jei neturėjote laiko perskaityti KT nutarimo, tai čia kalbama apie 2010 metų birželio 30 d. Pensijų refor-mos įstatymą, kurio 2 str. numato, jog „Vyriausybė, konstatavus valstybėje susidariusios ypatingos pa-

dėties pabaigą, Seimui pateikia įstatymų projektus dėl kaupiamosios pensijų įmokos tarifo didinimo.“

Šis įstatymas vis dar galioja, ir neteko girdėti, kad A.Kubilius ar I.Šimonytė būtų pateikę Seimui įsta-tymų projektus dėl įmokų į privačius pensijų fon-dus didinimo. Išvada peršasi savaime – tų projektų nėra, nes ypatingoji padėtis dar nesibaigė.

Turint galvoje, kad artėja Seimo rinkimai ir kad Lietuvos širdyje – konservatorių būstinėje – kažkas prikaišiojo „blakių“, galbūt ta padėtis išties ypatin-ga. Na, bent jau jei tikėsime KT teisėjais.

Tada, žinoma, galėtų būti suprantamas ir jų spren-dimas, kad įmokų į pensijų fondus sumažinimas Konstitucijai neprieštaravo, nes juk pasibaigus ypa-tingajai padėčiai tos įmokos vėl bus padidintos.

Tiesa, taip galėtų būti tik su sąlyga, jei esi kurčias ir aklas arba turi proto negalią.

Nes jei toks nesi, tai juk turėtum žinoti, kad 2011-ųjųpabaigoje, užuot paskelbus ypatingosios padėties pabaigą, įmokos į pensijų fondus buvo dar labiau sumažintos ir kad Seime jau kovą įregistruota Pen-sijų reformos įstatymo pataisa, kuria siūloma antrąjį šio įstatymo straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Baisu net pagalvoti, kas atsitiks, jei ši pataisa bus priimta: iš esmės tai reikštų, kad esame pasmerkti ypatingosios padėties sąlygomis gyventi amžinai, nes Vyriausybė teisės paskelbti ypatingosios padė-ties pabaigą nebeturės, o KT nutarimai, kaip žino-ma, yra galutiniai ir neskundžiami.

Iš šalies žiūrint atrodo, kad KT teisėjai nei akli, nei kurti, nei…

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Skaityti KT nutarimus vis dėlto verta – vien jau tam, kad būtų galima sužinoti, jog Lietuvoje šiuo metu ypatingoji padėtis.

Savaitės interviu | 3

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Artėjant Seimo rinkimams politikai darosi vis aktyvesni. Ir ne tik realybėje, bet ir virtualiame pasaulyje. Komunikacijos specialistas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vedėjas, dr. Andrius Šuminas prieš šiuos rinkimus prognozuoja socialinių medijų proveržį.

– Savo disertacijoje tyrėte rinkimų ko-munikaciją socialinėse medijose. Ką pa-vyko atskleisti? – savaitraštis „15min“ pa-klausė A.Šumino.

– Savo darbu tarsi patikrinau sociali-nių medijų veikimą: kaip Lietuvos po-litikai naudoja ir, svarbiausia, išnaudoja socialines medijas kaip priemonę rinki-mų komunikacijos tikslams.

– Socialinių medijų sąvoka neapsiriboja vien „Facebook“ tinku. Ar Lietuvos poli-tikai atrado ir kitus kanalus?

– Tyrime analizavau keturias socia-lines medijas: populiariausią socialinį tinklą „Facebook“, populiariausią vaiz-do turinio dalijimosi portalą „YouTube“, mikrotinklaraštį „Twitter“ ir tradicinius tinklaraščius, vadinamuosius „Blog‘us“.

Tyrimo rezultatai parodė, kad rinkimų komunikacijos kontekste „Facebook“ yra vienvaldis lyderis. „Twitter“ Lietu-vos politikai iš esmės visai nenaudoja. Pasitaiko nebent vienas kitas atvejis, bet labiau tiriantis ir chaotiškas nei sistemin-gas: susikūriau paskyrą, pažiūrėjau, kad tai nelabai kam įdomu, ir mečiau.

Neabejoju, kad „Facebook“ domina-vimo tendencija išsilaikys ir prieš šių metų Seimo rinkimus. Bent jau pats „Facebook“ deklaruoja, kad turi daugiau nei 1 mln. vartotojų iš Lietuvos. Klausi-mas, kiek iš jų yra aktyvių? Įsivaizduo-kime, kad tas skaičius galėtų suktis apie 700 tūkst. vartotojų, kurie prisijungia bent kartą per savaitę – o tai jau yra di-džiulė auditorija.

– Viena vertus tai – gardus kąsnelis, kurio kiekvienam politikui norėtųsi at-sikąsti. Kita vertus – kaip iš milžiniškos beveidės minios išsirinkti savo tikslinę auditoriją?

– Socialinės medijos leidžia segmen-tuoti auditoriją pagal tam tikrus krite-rijus ir pasiekti tikslinę publiką: galima žmones išsigryninti pagal amžių, gy-venamąją vietą, interesus, pomėgius ir pan. Tačiau mūsų politikai nelabai geba tai išnaudoti.

Šiuo atveju geru pavyzdžiu būtų gali-ma laikyti nebent Vilniaus merą Artūrą Zuoką. Prieš savivaldybių tarybų rinki-mus jis ėmėsi gana sėkmingų veiksmų internetu pasiekti savo tikslinę rinkėjų grupę – jaunimą.

Pavyzdžiui, Vilniaus centre, Gedimi-no prospekte, duris atvėrė „Fluxus mi-nisterija“, o „Facebook“ buvo sukur-tas tokio paties pavadinimo profi lis. Jis pritraukė didžiulį būrį gerbėjų ir būtent jiems transliavo žinutes apie „Fluxus ministerijos“ veiklą. Tai nebuvo tiesio-ginis politinis turinys, tačiau pateikiama

informacija tarsi netyčia kūrė patrauklų A.Zuoko įvaizdį. Į „Fluxus ministerijos“ veiklą įsitraukė daug aktyvių, kūrybingų jaunų žmonių, kurie „Facebook“ žinu-tėmis pasidalydavo su draugais ir nesą-moningai plėtė A.Zuoko gerbėjų tinklą.

– Kokias klaidas dažniausiai kartoja politikai, bandydami pasekėjų ieškoti so-cialinėse medijose?

– Daugelis politikų iš esmės neteisingai įsivaizduoja socialinių medijų funkcijas ir veikimo principus. Jie galvoja trumpa-regiškai, girdi, prisijungs prie kokio nors kanalo ir jau po savaitės įvyks stebuklas.

Todėl likus mėnesiui iki rinkimų po-litikai kaip patrakę pradeda prie savo profi lio lipdyti naujus draugus. Tačiau šios pastangos nueis šuniui ant uodegos ir laukiamų rezultatų tikrai neduos, nes saviraiškai socialinėse medijose pirmiau-sia reikia laiko ir įdirbio, o dar labiau – as-meninio santykio, tiesioginio kontakto su auditorija.

Socialinėse medijose politinė komuni-kacija suminkštėja, ji tikrai neapsiriboja vien programiniu turiniu. Politikai kalba apie keliones, prabyla net apie asmeni-nius dalykus – jiems atsiranda galimy-bė parodyti kitą, ne fasadinį, savo veidą. Informacija apie laisvalaikį, pomėgius, dalijimasis įspūdžiais ar mintimis pa-

deda tapti artimesniu tam tikros virtua-lios bendruomenės – potencialių rinkėjų – nariu. To nesukursi per dieną ar dvi.

– Vadinasi, nusipirkti „Facebook“ gru-pę ir dirbtinai išpūsti savo gerbėjų gretas nėra efektyvu?

– Tai absoliučiai nieko verta, o blogiau-siu atveju netgi lems priešingą efektą: žmonės gali pasijusti apgauti ir įvyks atmetimo reakcija.

Pastebėjau, kad politikai į „Facebook“ draugus kviečia bet ką ir turi tūkstančius

gerbėjų. Kas iš to, jei tai yra visiškai ne-aiški atsitiktinė žmonių, kurių tarpusa-vyje niekas nesieja, masė?

Galbūt ateis laikas, kai bus suvokta, kad reikia ne kiekybės, o kokybės. Kad geriau pasiekti siauresnę, bet tikslinę, auditoriją, kuri įsitrauktų ir pati kurtų paskyros turinį.

– Ar socialinės medijos gali tapti pag-rindiniu kanalu kovoje dėl rinkėjų dėmesio?

– Kai kurie politikai, dažniausiai libe-ralai, jau garsiai kalba apie tai, kad tra-dicinės žiniasklaidos jiems nebereikia. Jie aiškiai suvokia, kas jų rinkėjas, ir kaip jį pasiekti.

„Facebook“, „Youtube“, kitos inter-netinės priemonės politikams padeda pasiekti jaunimą, kurio sudominti ki-tais kanalais iš esmės jau neįmanoma.

Prisiminkime 2008 metų Seimo rinki-mus, kurių prognozės skelbė, kad Libe-ralų sąjūdis ir Liberalų ir centro sąjunga neperžengs 5 proc. barjero ir į parlamen-tą nepateks. Rinkimų kampanijoje libe-ralai smarkiai koncentravosi į internetą ir pasiekė teigiamą rezultatą.

Tačiau asmeniškai aš laikyčiausi nuo-monės, kad socialinės medijos – tik vie-nas iš kanalų. Vien jomis kliautis ne-patarčiau – ankstoka ir labai rizikinga. Tačiau nauja tendencija rodo, kad socia-linės medijos tampa langu į žiniasklaidą.

– JAV prezidento Baracko Obamos 2008 metų rinkimų kampanija iki šiol laikoma etalonine. Jos metu buvo aiškiai parody-ta, kokia jėga gali tapti socialinės medijos. Kodėl nesimokome iš lyderių?

– Nes Lietuvos politikams dar trūksta profesionalumo. Politinė komunikacija kuriama mėgėjiškai.

Tarkime, Estijos prezidentūra atnau-jino internetinį puslapį. Prezidentas per „Facebook“ paragino apsilankyti ir įver-tinti. Žmonės ėmė komentuoti, ar jiems patinka, ar ne.

Vienas internautas paklausė, o kas įgyvendino užsakymą. Netrukus atsa-kyme pasirodė konkrečios įmonės pa-vadinimas. Po to užduotas klausimas, kiek sumokėta. Štai prašom – buvo įvar-dyta suma. Tai ir yra grįžtamasis ryšys, skaidrumas.

Tuo metu ar jūs matėte nors vieną D.Grybauskaitės komentarą ar įsivėli-mo į diskusiją atvejį?

„Facebook“ traukaPolitikai naudojasi socialiniais tinklais, bet jų neišnaudoja

A.Šuminas:

„Likus mėnesiui iki rinkimų politikai kaip patrakę pradeda prie savo profi lio lipdyti naujus draugus. “

A.Šuminas:

„Politikai rinkėjus per

socialines medijas kol kas

medžioja chaotiškai.“

I.Gelūno nuotr.

Dėstytojas, pakviestas dėstyti anglų kalba, bet jos gerai nemokantis. Iš užsienio atvykęs negirdėtas mokslų daktaras. Dėl dėstytojų kaltės anuliuoti egzaminai. Tokių bėdų patyrė ISM studentė, už studijas mokanti tūkstančius litų.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.ltĮ „15min“ redakciją po ilgų dvejonių kreipėsi ką tik antrą kursą baigusi stu-dentė Skaistė.

Mergina prašė pakeisti vardą, nes nenori turėti problemų, kol nebaigė studijų ( jos vardas ir pavardė redak-cijai žinomi).

Ji ISM – nevalstybiniame Vadybos ir ekonomikos universitete – anglų kalba studijuoja tarptautinį verslą ir komu-nikaciją. 3,5 metų trukmės bakalau-ro studijų pusmetis kainuoja 6000 Lt. Tokių pusmečių – 7.

Tarptautinis verslas ir komunikacija – nauja specialybė. Tokios studijos ISM pradėtos tik prieš trejus metus, dar net nėra jas baigusių. Todėl šią specialybę pasirinkę studentai kartais jaučiasi kaip bandomieji triušiai.

„Niekas iki šiol neišėjo iš už univer-siteto ribų. Visi bijo vadovybės, bijo, kad jei pasakysime, jog turėjome prastą kursą, mūsų diplomas bus nieko ver-tas, mus visi nurašys, mūsų niekas ne-samdys“, – savaitraščiui „15min“ pasa-kojo mergina.

Dėstytojas, kurio nėraSkaistė pasakojo, kad tik pirmas studi-jų pusmetis prabėgo sklandžiai, o nuo antrojo prasidėjo bėdos.

Antrą semestrą specialiai Skaistės kursui – 140-čiai žmonių – buvo pa-kviestas mikroekonomikos dėstyto-jas Josephas Geransas iš Amerikos. Jį ISM pakvietė dėl puikių rekomendaci-jų. Tačiau realybė gerokai skyrėsi nuo rekomendacijų.

Skaistė pasakojo, kad J.Geransas į jo-kius studentų pateiktus klausimus ne-atsakinėdavo ir žinodavo apie dėstomą dalyką tik tai, ką galėdavo perskaityti vadovėlyje. Paskaitos metu jis duodavo testą ir šalia jo pateikdavo atsakymus, kad nekiltų klausimų.

Studentai pasiskundė ISM vadovy-bei, bet ne ką tepešė. Prodekanė Ind- rė Pikturnienė įvertino dėstytoją ir nutarė, jog jis atitinka standartus. Studentai skundėsi toliau. Galiausiai vietoj J.Geranso tęsti mikroekonomi-kos paskaitų buvo pasamdytas kitas dėstytojas.

Merginos teigimu, toks J.Geransas apskritai neegzistuoja. „Niekas

iš uiniversiteto administracijos neprisi-pažįsta, kas jį pasamdė. Nėra kaltų“, – pasakojo ji. „Google“ paieškos sistema tokio dėstytojo iš Amerikos taip pat ne-randa. Studentai mano, jog ši asmens tapatybė – išgalvota, o jo pateiktos re-komendacijos – padirbtos.

Egzaminų užduotys su atsakymais2011-ųjų rudenį šiam kursui dėstyti fi-nansų įvado buvo pasamdyta Amerikos lietuvė Stacey Mirinavičienė. Studen-tams ji taip pat paliko prastą įspūdį.

„Skaidrės būdavo pilnos žodžių, dėstytoja nesugebėdavo nieko išaiš-kinti, sugebėdavo tik jas perskaityti. Tai buvo nulinis kursas“, – skundėsi mergina.

Skaistės teigimu, pasibaigus kursui S.Mirinavičienė išskrido į Ameriką, o egzaminų užduotis pateikė elektroni-niu paštu. Užduočių pabaigoje buvo surašyti ir atsakymai.

Studentai, per egzaminą šalia užduo-čių radę ir atsakymus, apie tai pasakė egzaminų koordinatoriams. Šie papra-šė lapus su atsakymais išplėšti, juos su-rinko ir liepė tęsti egzaminą. Vėliau pa-aiškėjo, kad studentai vargo be reikalo: egzaminas buvo anuliuotas.

„Mums reikėjo vėl mokytis, tai buvo per sudėtinga ir nepaaiškinta informa-cija, pažymiai buvo prastesni. Admini-stracija net nemano, kad reikia kom-pensuoti už tai, jog turėjome perlaikyti egzaminą“, – apgailestavo mergina.

15min • 2012 m. liepos 5 d.

Kiaulės ne vien tvartuose Gyvenam vidutiniškai kiauliškoje šalyje – vienas lietuvis per metus suvartoja Europos Sąjungos vi-durkiui prilygstančius 42 kg kiaulienos. Užtat pri-kiaulinti esame linkę kaip tarp lyderių esantys da-nai, nors kaip tik pastariesiems ir privirėme košės.

Kiauliena taip persmelkusi mūsų tautos racioną, kad atskiri jos atstovai, deja, pakankamai įtakingi, netgi pradeda panašėti į šiuos tvartuose kriuksin-čius higienos neišmanėlius. Šviežiausias prikiauli-nimo pavyzdys – Danijos kompanijos „Saerimner“ investicinė tragedija Kalvarijoje, kurią šią savaitę vainikavo Kauno apygardos teismas, patenkinęs 6 fizinių asmenų bei 2 tų pačių asmenų valdomų bendruomenių ieškinį. Teismas nurodė, kad „Sae-rimner“ turi nutraukti Jusevičiuose esančių kiau-lininkystės kompleksų, veikiančių nuo 1976-ųjų, veiklą, nes veiklą leidžiantį Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą prieš sep-tynerius metus MRAAD išdavė neteisėtai.

Teismui nepasirodė svarbi aplinkybė, kad keli piliečiai, įsigiję žemių ir apsigyvenę šalia jau vei-kiančios kiaulių fermos, į teismą „gindami viešą interesą“ kreipėsi praėjus daugiau nei 4 metams, nors pagal įstatymus TIPK leidimai gali būti skun-džiami per vieną mėnesį nuo išdavimo.

Pirmiausia, ką rūpi pasakyti, – man, kaip piliečiui, netinka šalyje veikianti teisinė sistema, jeigu jos vir-šūnėje esantys teisėjai gali priimti tokios kokybės sprendimus. Temidė gali būti akla, bet ne kvaila. Teisinėse vingrybėse paskendusi ir provincijos gi-minių bei pažįstamų realybe atskiesta teisėsauga vis dažniau priima ne tik sveiku protu nesuvokiamus, bet ir viešam interesui prieštaraujančius sprendi-mus. Aš noriu sveiko proto Temidės. Leidžiančios

teismams konstatuoti, kad 6 asmenų viešas intere-sas iškeldinti neva dvokiančias ar teršiančias kiaulių fermas, kurių kaimynais jie sąmoningai pasirinko būti, įsigydami ten turtą, yra mažesnio svorio, nei Lietuvos mokesčių mokėtojų viešas interesas ne-prarasti milijonų litų, prestižo ir įvaizdžio.

Antras stebinantis dalykas šioje istorijoje – in-teresų migla. Atrodo, dešimtis milijonų litų įmer-kę į Lietuvos provinciją, investuotojai turėtų nu-sipelnyti tiek vietos politikų, tiek bendruomenės pagarbos. Tačiau bendruomenė susiskaldžiusi, o vietos valdžia pasirinko kiaulišką kelią – išguiti danų investuotojus iš Kalvarijos.

Manau, kad šioje istorijoje visos pusės turi tu-rėti teisę pasitelkti kiauliškus metodus. Lietuvos Vyriausybei dėl vietos politikų intrigų gresia de-šimčių milijonų litų ieškinys. Aš ir jūs, sprendžiant iš darbo užmokesčio statistikos, sumokėsime žy-miai didesnę dalį šios sumos negu Suvalkijos mo-kesčių mokėtojai, sukūrę absurdo teatro spektaklį kiaulių lygoje. Sufleruoju per savo asmenį naujai suformuluotą viešąjį interesą: visuomenė nenori mokėti savo mokesčių pinigais už Suvalkijos va-salų intrigėles. Todėl siūlau veikti kaip senais ge-rais laikais, – „centras“ turėtų spustelti tenykščius vadukus. Kunigaikštis Andrius (Kubilius), ginda-mas visos šalies viešąjį interesą (pvz. 190 mln. Lt investicijas) turėtų užvažiuoti per galvą savo par-tijos kolegai vasalui Valdui (Aleknavičiui) Kalva-rijoje. Su kiaulėm elkimės kiauliškai!

Komentaras

Daumantas Mikučionisredakcija@15min.lt

Man, kaip piliečiui, netinka šalyje veikianti teisinė sistema, jeigu jos viršūnėje esantys teisėjai gali priimti tokios kokybės sprendimus.

4 | Tyrimas

Prof. habil. dr. Benediktas Juodka, Vilniaus universitetas

„Yra dabar toks pavadini-mas – universitetų inter-nalizacija. Tai – studentų ir dėstytojų iš užsienio pritrau-kimas. Visko gali pasitaikyti bet kuriame universitete, bet iš dėstyto-jų ne bet ką reikėtų kviestis ir ne tam, kad pasigirtum, kad pas mus iš užsie-nio dėsto ar kiek daug pas mus iš už-sienio dėsto.

Reikia paklaus-ti: o kas dėsto? Geri profesoriai vargu ar bėgs iš savo univer-

siteto paskaityti čia paskaitų se-

mestrui. Pavyzdžiui, mano katedros 16 auklė-

tinių dirba Amerikoje, Europo-je. Tai pirmiausia palaikome ryšius su tais lietuviais, kurie užsienyje užima geras pozicijas. Mes kviečiame savus, kurie dirba Amerikoje, Austrijoje, ir

žinome, kad tai – ne atsitiktiniai žmo-nės. Ir jie su malonumu važiuoja. Už tuos pačius pinigus, kuriuos moka-me saviems dėstytojams, t. y. penkis kartus mažesnę algą nei jie užsieny-je gauna. Kita kategorija iš užsienio kviečiamų dėstytojų – garbės daktarai, su kuriais turime ryšių. Visi jie – pro-fesoriai. Pagrindinis tikslas turi būti kokybė, o studentai – labai svarbus ko-kybės indikatorius. Iš blogos žaliavos gero produkto nepadarysi. Taigi, per kokybės parametrus reikia žiūrėti ir ką kvieti dėstyti paskaitų.“

Geri čia nesiveržia

Tūkstančius už mokslą

mokantys studentai –

nesusipratimų pinklėse

ISM: kiek kainuoja kokybė?

ISM universitetas iki šiol garsėjo

nepriekaištinga reputacija.

J.Kalinsko nuotr.

Nesuprato, ką kalbaAntrą antro kurso pusmetį dėstyti verslo tyrimų metodo buvo pasamdytas dėsty-tojas iš Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos Vytautas Dikčius.

Jis turėjo dėstyti studentams anglų kal-ba, bet, pasak Skaistės, ja šnekėjo prastai, todėl kartais studentai prašydavo, kad dės-tytų lietuviškai, kitaip nesuprasdavo, ką jis šneka.

„Lietuviškai viskas būdavo įdomu, galė-davai klausyti, jis viską paaiškindavo, bet juk mums paskaitos turėjo vykti anglų kal-ba. Administracija guodė, kad įmanoma jį suprasti, bet čia buvo tas pats, kaip „Google translate“ išsiversti“, – skundėsi mergina.

ISM studentai turi tarpinį ir galinį atsis-kaitymus. Kai atėjo tarpinis verslo tyrimų metodo atsiskaitymas, dėstytojas V.Dikčius pasiūlė studentams laikyti egzaminą kom-piuteriu. Šimtas žmonių buvo padalyti į dvi grupes.

Pirmoji egzaminą kompiuteriu laikiusi grupė pamatė, kad yra „check“ mygtukas: galėjai pasirinkti atsakymą, ir paspaudus mygtukas rodydavo, ar atsakymas teisin-gas, ar ne. Jei neteisingas, galima rinktis variantus tol, kol pataikai atspėti. Antrai grupei „check“ mygtuko nebebuvo.

Skaistė pasakoja, kad V.Dikčius apie „check“ mygtuką IT skyrių informavo ke-lios dienos prieš egzaminą, bent pats dės-tytojas taip teigė studentams. IT skyrius problemų neišsprendė, o V.Dikčius to ne-patikrino. Merginos teigimu, vos pradė-jus egzaminą studentai informavo jį apie „check“ mygtuką.

„V.Dikčius pats paskatino tuo mygtuku naudotis. Po egzamino siūlė susitarti, an-trai grupei (kuri rašė be atsakymų) pakelti pažymius ir neperlaikinėti egzamino. Bet jis to nebuvo suderinęs su administracija, todėl tarpinį atsiskaitymą laikėme iš nau-jo“, – apstulbusi pasakojo mergina.

„Negali būti egzaminų su atsakymais, nes tada pats akademinis principas griūna: koks tikslas mokytis? Tai pasityčiojimas. Mes nesame idiotai, kuriems reikia atsa-kymų. Mes mokomės“, – kalbėjo studentė.

Už pinigus tikisi kokybėsSavo bėdas studentai aptarė su ISM rek-toriumi Nerijumi Pačėsa, su prodeka-ne Indre Pikturniene bei dekane Vilte Auruškevičiene.

Skaistė pabrėžia, jog nenori sudaryti

įspūdžio, kad ISM ir jo studijos yra blogos, tačiau, jos galva, spragų yra, ir didelių. Pa-klausta, kodėl nutarė apie tai kalbėti viešai, mergina atsakė: „Kai stojau, apie ISM girdė-jau kitokius atsiliepimus: kad tai tarptauti-nis universitetas, atsižvelgiama į studentus, dėstytojai – geriausi. Deja, ne viskas rožė-mis klota. Turėjome puikių dėstytojų, bet juk neturėtų viskas priklausyti tik nuo dės-tytojo. Kitiems – ekopolitikams, irgi studi-juojantiems anglų kalba, pasisekė. Bet ki-tais metais irgi gali nepasisekti.

Mums prisamdė naujų dėstytojų ir ne-tikrino kvalifi kacijos. Universitetas gal ir atleis prastą dėstytoją po pirmo semestro ir daugiau nebesamdys, bet tavo kursas ir sumokėti pinigai nueis vėjais. Kai moki tokius pinigus, tikiesi kokybės. Universi-tetas, kuris moko ekonomikos, aptarnavi-mo, kuris teigia, kad klientas yra teisus ir jį reikia branginti, pats to nedaro. Mums atsibodo, turi kažkas keistis. Jeigu vie-nintelė priemonė yra viešumas – ką gi, teks viešinti.“

Prodekanė: problemų buvoISM akademinių reikalų prodekanė I.Pikturnienė patvirtino, kad buvo kilu-sios Skaistės minėtos problemos. Prode-kanės teigimu, trys problemos per dve-jus studijų metus – palyginti niekai, turint omeny, kad per tą laiką šiems studentams buvo išdėstyta 20 disciplinų.

I.Pikturnienė teigė, kad akademiniame pasaulyje kompetenciją rodo dėstytojo mokslinis laipsnis, dėstymo ir praktinė pa-tirtys. Išgirdusi skundą apie V.Dikčių, pro-dekanė pabrėžė, kad jis sukaupė ilgametę patirtį ir yra puikus savo srities specialistas.

„Aš pati ėjau į jo paskaitą, kai buvo gauti pirmieji signalai, kad jo anglų kalba pras-ta. Tai nėra Oksfordo tarimas, bet paskaita

tikrai vyko anglų kalba, jį įmanoma suprasti. Dėstytojas yra dėstęs Amerikoje, skaito po porą pranešimų per metus užsienio konfe-rencijose. Mokslo pasaulis labai tolerantiš-kas kalbai, nes užsienyje svarbiausia yra kompetencija. Mano galva, studentai šiuo atveju yra truputėlį per daug kritiški“, – sa-vaitraščiui „15min“ kalbėjo I.Pikturnienė.

Josephas Geransas = Jafaras GerranssayehasKalbėdama apie dėstytoją J.Geransą prode-kanė pripažino, jog per mokslo metus gau-davo signalų, kad jis studentams nepatinka.

„Labai sunku kategoriškai pasakyti, kada paskaita yra prasta, – prisipažino ji. –Kai stebėjau, vyko labai klasikinė paskai-ta, kai dėstytojas atsiverčia skaidres ir kaž-ką aiškina. Jokiu būdu negali sakyti, kad tai neadekvatus lygis, nevyksta paskaita, žmogus nusišneka, nereaguoja į pastabas ar klausimus.

Kad pas mus studentai tikisi labai aukš-to lygio – sutinku. Tai nebuvo interakty-

vios ar pačios įdomiausios paskaitos, bet techniškai tai buvo paskaitos. Aišku, kai tų signalų tiek prisikaupė, kad matėsi, jog studentai yra labai nepatenkinti, vidury-je semestro dėstytoją pakeitėme. Taigi, į skundus atsižvelgėme.“

Paklausta, kur anksčiau dėstė šis dėstyto-jas ir ką apie jį žinojo universitetas, prode-kanė pripažino, kad atrankoje nedalyvavo.

„Priėmėme žmogų su diplomais, jis pui-kiausiai pasirodė per motyvacinius inter-viu. Aš galiu patikinti, kad jis yra dėstęs užsienyje ir turi daktaro laipsnį“, – dės-tytoją gyrė ji.

Paklausta, ar ISM tikrino studentų iškel-tą versiją, jog šio dėstytojo rekomenda-cijos yra padirbtos, I.Pikturnienė atsakė:

„Abejoju.“ Beje, prodekanė, duodama sa-vaitraščiui „15min“ interviu, pabandė per „Google“ paieškos sistemą ieškoti šio dės-tytojo ir prisipažino, kad neranda tokio asmens.

Tik vėliau ji universitete išsiaiškino ir pranešė savaitraščiui, kad J.Geransas turi du pasus ir dvi pilietybes – Austrijos ir Amerikos, nors pats yra persų kilmės. Jis dar žinomas kaip Jafaras Gerranssayehas.

Įvedus šią pavardę, vienur galima rasti, kad tai – profesorius, kitur – kad mokslų daktaras. Kodėl dirbti į universitetą atvy-ko kitu, akademinėje bendruomenėje ne-žinomu, vardu, lieka paslaptis.

ISM studijų dekanė Viltė Auruškevičienė teigė, kad J.Geransas liko dėstyti ISM, tik terminuota sutartis dėl tarptautinio verslo ir komunikacijos kurso mikroekonomikos paskaitų buvo nepratęsta.

„Mes neprisikviestumėme nieko į Lietu-vą, jeigu laužytumėme sutartis. Dėstyto-jas buvo įdarbintas, atidėstė pusę kurso. Jis nerado kontakto su auditorija ir buvo sutarta, kad dėstys iki kolokviumo, o po to kursą perėmė kitas dėstytojas“, – pasa-kojo V.Auruškevičienė.

Neužsimerkė prieš klaidąPaklausta apie du ne dėl studentų kaltės anuliuotus egzaminus, studijų dekanė tei-gė, kad universitetas netoleruoja bet kokio nesąžiningumo ar tikimybės, kad galėjo nutekėti egzaminų rezultatai.

„Kai paaiškėjo, kad vienai iš grupių, kuri laikė V.Dikčiaus egzaminą, buvo galimybė pasitikrinti atsakymus, egzamino rezulta-tai visiems buvo anuliuoti.

Tai yra vienas iš 200 egzaminų per se-mestrą, ir universitetas neužsimerkė prieš tokią klaidą, nors studentai ir norėjo, kad tie rezultatai būtų užskaityti“, – aiškino V.Auruškevičienė.

Studijų dekanė pripažino ir ISM klaidą dėl S.Mirinavičienės pateiktų egzamino užduočių su atsakymais paskutiniame pus-lapyje. Ji taip pat neslėpė, kad studentai nepalankiai įvertino šią dėstytoją.

„Pasibaigus kursui studentai sakė: „At-rodo, kad mes neišmokome“, nors jų egza-minų rezultatai palyginti geri buvo. Tiesiog pamatę egzaminų užduotis, jie suvokė, kad žinių lygis nėra adekvatus. Tiems, kurie galvojo, kad pakankamai neįsisavino šio kurso, jų prašymu organizavome papildo-mus fi nansų įvado seminarus.“

15min • 2012 m. liepos 5 d. Tyrimas | 5

Kai moki tokius pinigus, tikiesi kokybės. Universitetas, kuris moko ekonomikos, aptarnavimo, kuris teigia, kad klientas yra teisus ir jį reikia branginti, pats to nedaro.

Didžioji dalis ISM Vadybos ir ekonomikos

universiteto studentų, praėjusią savaitę

Vilniuje ir Kaune atsiėmę studijų baigi-

mo diplomus, nebesuks galvos dėl starto

darbo rinkoje. Remiantis universiteto at-

liktu absolventų karjeros tyrimu, 66 proc.

jų dar studijuodami turėjo darbus pagal

specialybę.

Remiantis ISM atlikto bakalauro ir tarptau-

tinės magistrantūros absolventų karjeros

tyrimo duomenimis, 99 proc. ISM absol-

ventų dirba pagal specialybę: daugiau nei

pusė jų yra vadybininkai ir specialistai,

penktadalis – viduriniosios grandies va-

dovai, o net 25 proc. – įmonių vadovai arba

verslininkai. 66 proc. absolventų įsidarbi-

no dar studijų metu, ketvirtadalis – per 3

mėnesius po studijų baigimo, o likusieji –

per pusmetį. Kas penktas ISM absolventas

jau yra įkūręs savo verslą.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas,

įkurtas 1999 m., yra pirmasis nevalstybi-

nis universitetas Lietuvoje. Universiteto

steigėjas – BI Norwegian Business School,

pripažįstamas viena didžiausių ir geriau-

sių aukštųjų verslo mokyklų Europoje.

ISM auklėtiniai – vertinami

kokybė?

15min • 2012 m. liepos 5 d.6 | Istorija

Politinė reklama. Bus apmokėta iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ einamosios sąskaitos. Užsk. Nr. 305765Politinė reklama. Bus apmokėta iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ einamosios sąskaitos. Užsk. Nr. 305765

Gimusi spindesiui ir ištaigai. Tokie žodžiai turbūt geriausiai apibūdina Baltarusijoje, netoli Lietuvos, stūksančią Nesvyžiaus pilį, kurią supa tiršta mįslių, mistikos ir prieštaravimų aureolė.

Margarita Jankutė redakcija@15min.lt

Tikrai žinoma štai kas: pilį pradėjo statyti kunigaikštis Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis. Tą byloja virš įėjimo kabanti pa-minklinė lenta su data – 1583 m. gegužės 7-oji. Viena įtakingiausių Lietuvos didikų giminių Radvilos pradėjo valdyti Nesvyžių XVI a. pradžioje ir paliko tik 1939-aisiais, užėjus sovietų valdžiai.

Populiariausia legenda Nesvyžiaus pilyje buvo sukaupta daugy-bė turtų. Ypač XVIII a. pabaigoje. Didikus supo neregėta prabanga – ne viename ra-šytiniame šaltinyje minima, kad iš jų pi-nigų skolindavosi net prancūzų karaliai.

Didžiųjų meistrų paveikslai, ištaigingas porcelianas, reti rankraščiai, maršalų ir etmo-nų regalijos, šeimyninis sidabras ir auksas –viso to šioje pilyje būta su kaupu. Radvi-los rėmė menininkus, išlaikė rūmų teatrus.

Pati populiariausia legenda, kurią gidai pasakoja pilies lankytojams, kad milžinišką lobyną sudarė 60 pūdų (1 pūdas – apie 16 kg) brangakmenių. Tai buvo daugelį šimtmečių kauptos brangenybės, kurių savininkai ne-turėjo teisės nei parduoti, nei atiduoti kaip kraitį, nei išvežti iš Nesvyžiaus teritorijos.

Netgi rūsčiais karo metais, per viską siau-busius gaisrus ir kitas nelaimes brangeny-bės privalėjo likti kokioje nors slaptavie-tėje, apie kurią žinojo tik pilies valdovas ir jo artimiausias patikėtinis – tarnas. Šios slaptavietės galėjo būti įsikūrusios kokiame nors iš požeminių praėjimų, apie kuriuos tiek daug kalbama Nesvyžiuje.

Užfi ksuota rašytiniuose šaltiniuose Kas tas brangenybes matė? Ar jos iš tie-sų buvo?

Štai Rusijos pasiuntinys, kunigaikštis Repninas, kuris puikiai pažinojo karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio, paskuti-niojo Žečpospolitos valdovo, aplinką, rašė savo pranešime Rusijos imperatorei Jekate-rinai II: „Karalius užvažiavo pas K.S.Radvilą į Nesvyžių. Po stulbinančio fejerverko ir pietų trims šimtams asmenų, karalius nusi-leido į pilies požemį ir išvydo aukso luitus, sukrautus iki pačių lubų. Aukso būta šimtų pūdų, daugybė aukso dirbinių ir dvylika apaštalų iš šio metalo ir sidabro, nubertų brangiaisiais akmenimis.“

Su dideliu susižavėjimu apie Radvi-lų brangenybes rašė ir kitas LDK didikas, 1804–1806 m. buvęs Rusijos užsienio rei-kalų ministras Adomas Jurgis Čartoriskis:

„Nesvyžiaus pilis turtinga. Aštuoniolikoje salių vien tik papuošimų būtų penkiems ar dešimčiai milijonų dukatų. Vertingos gin-klų, knygų, briliantų kolekcijos. Tačiau ne-sama nieko brangesnio už „Dvylikos apaš-talų“ kolekciją: penki jų iš gryno aukso ir nusagstyti brangakmeniais.“

Devintajame veikalo „Rusija. Pilnuti-nis geografi nis mūsų tėvynės aprašymas“ tome parašyta: „Išliko, tarp kitko, padavi-mas, kad čia (Nesvyžiuje) buvo paslėptos milžiniškos masyvios sidabrinės dvylikos apaštalų statulos, turtingas archyvas, ku-riame saugota daugybė Europos monarchų laiškų, taip pat svarbūs Lietuvos, Lenkijos istorijos dokumentai. Be to, čia būta diplo-mų, raštų, privilegijų, tikrojo unijos akto ir popiežiaus Urbano XII bulės. Kur visa tai pradingo – neaišku.“

Romos popiežiaus dovana Iš kur pateko šie unikalūs daiktai į bran-genybių saugyklą? Istorikai mano, kad dvylikos apaštalų skulptūrų kolekcija į Nesvyžių galėjo atkeliauti iš Konstanti-nopolio XVII a. pradžioje. Vertingą sidab-ro gaminių rinkinį Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui padovanojo pats Ro-mos popiežius.

Daug ką į Nesvyžių perdavė Lenkijos karalius Jonas III Sobieskis, iškovojęs per-galę mūšyje su turkais 1683 m. ties Viena ir užgrobęs milžinišką vežimą su brange-nybėmis. Daugybė egzotiškų daiktų, ypač turkų pašos palapinė, kur saugota Maho-meto vėliava, keldavo susižavėjimą vi-siems, kam tik pasisekdavo juos išvysti. Iš kitų brangenybių

išsiskyrė ir renesanso epochos laikų nuos-tabaus grožio stalas.

Originalus paslėpė nuo plėšikųPlėšikai ne kartą bandė pagrobti apaštalų skulptūras, taigi jų originalus Radvilos pa-slėpė, o pilies Žydrojoje salėje pastatė meis-triškai pagamintas vaškines kopijas, nu-sėtas netikrais akmenimis. Sklido gandai, kad kartu su vaškinėmis fi gūromis salėje stovėjo fi gūros ir tų plėšikų, kurie bandė jas pavogti. Pasak legendų, ant vaškinių plė-šikų galvų buvo prilipinti tikri jų plaukai.

Pilies lobynas ypač išgarsėjo XVIII a. an-trojoje pusėje, kai Nesvyžių valdė Pane Kochanku (Meilingasis Ponas) – taip buvo vadinamas Karolis Stanislovas II Radvila.

Literatūroje randama aprašymų, kad, nepaisant kategoriškų draudimų išvež-ti statulas iš Nesvyžiaus, Pane Kochanku kai kurias jų vis dėlto vežiodavo po Euro-pą ir kartais, kai pasidarydavo striuka su pinigais, užstatydavo tai Šventąjį Luką, tai Šventąjį Matą. Tačiau vėliau šias vertybes visada išpirkdavo.

Lobynas dingo be pėdsakųPo Pane Kochanku mirties visas didžiulis palikimas atiteko jo sūnėnui Dominykui Radvilai. Šis paskutinysis Radvilų Nesvy-žiaus linijos kunigaikštis tarnavo Rusijos imperatoriui, bet per 1812 metų karą su prancūzais perėjo į Napoleono pusę (pa-sidavė jo gundymams ir pažadams atkur-ti Žečpospolitą) ir patraukė su prancūzais į Maskvą.

Kai Napoleonas patyrė pralaimė-jimą, teko bėgti ir kunigaikščiui

Valdovų rūmai NesvyžiujeDidingiausia Lietuvos giminė Radvilos garsėjo ne tik įtaka, bet ir pasakiškais turtais

Anot baltarusių istorikų, dvylikos apaštalų skulptūros – ne išmonė.

Viena iš pirmųjų rūmų patalpų, kurią

išvysta Nesvyžiaus pilies lankytojai, –

archyvas, atstatytas pagal XIX a. pab. –

XX a. pr. duomenis. Mūsų dienas pasiekė

autentiškos mozaikinės grindys, kuriose

pilna įskilimų – pilies išgyventų sukrėtimų

pėdsakų.

Spintos – tik atkurtos pagal ano meto

pavyzdžius. O ir aplankai, saugomi už jų

stiklų – daugiausia muliažai. Tik keletas

eksponuojamų senovinių knygų išties

priklausė Radviloms.

Įspūdingai atrodo masyvus ąžuolinis stalas

ir senovinis laikrodis. Labai neįprastai

– varinis įrenginys gėrimams šildyti: jis

primena arbatinuką ant kojyčių.

Ilgą laiką didikų Radvi-

lų pasididžiavimu buvo

įžymieji Slucko diržai,

kurių vienam pagamin-

ti panaudodavo 200

gramus aukso. Nešio-

davo juos tiktai patys

turtingiausi ir kilmin-

giausi Žečpospolitos vy-

rai. Nesvyžiaus kolekcijoje

būta keturiasdešimties Slucko

diržų. Dabar stiklinėje vitrinoje

galima išvysti viso labo porą šių

legendinių relikvijų fragmentų.

Greta jų guli XVI a. kario šarvų

elementai, rasti pilies pastogė-

je, ir XVIII–XIX a. indai.

Iš Nacionalinio

akademinio Jankos

Kupalos teatro į

pilį neseniai buvo

sugrąžinti du

veidrodžiai. Muziejaus

darbuotojai ilgai

aiškinosi, kokioje

būtent pilies vietoje jie

stovėjo. Baldų kolekciją

neseniai papildė senovinis

odinis komplektas: sofa, fotelis

„Siamo dvyniai“ ir dar septyni

foteliai bei du XIX a. krėslai. Bet

specialistai kol kas nesiryžta

tvirtinti, kad šie baldai priklausė

būtent Radvilų giminei.

Radvilų daiktų mažai

Ra

dv

ilų

he

rba

s

Nesvyžiaus pilį

pradėjo statyti

Mikalojus

Kristupas Radvila

Našlaitėlis.

e

lucko

rinoje

davo juos nybių

Kai Napjimą,

a

bū

stov

nesen

odinis k

Radvilų pilies

biblioteka.

K.Vanago/BFL nuotr.

Dominykui. Jis tegalėjo užsukti į pilį kele-tui valandų: tam, kad susitartų su ūkve-džiu dėl slaptavietės lobynui. Paslaptį ga-lėjo žinoti tik du žmonės – pats Dominykas ir ūkvedys.

Dominykas buvo priverstas skubiai bėg-ti į Vilnių, taigi, likusį savo turtą, išskyrus lobyną, jis įsakė krauti į vežimus ir gabenti jam Vilniaus pusėn. Bet ūkvedys nespėjo įvykdyti savo šeimininko nurodymų. Į Nes-vyžių plūstelėjo rusų kariuomenė ir visus vežimus su turtu pradėta vežti į kitą pusę.

Ūkvedys surizikavo slapta išsiųsti į Vil-nių pasiuntinį su pranešimu kunigaikščiui. Bet rusai pasiuntinį pagavo ir sušaudė. Su-ėmė ir ūkvedį, bet net baisiausiai kankina-mas jis nepasakė, kur paslėpė lobyną, taigi buvo pakartas. Kitas paslapties žinovas, pats Dominykas, po kurio laiko mūšyje buvo mirtinai sužeistas, pervežtas į Pary-žių, kur ir mirė.

Beviltiškos turtų paieškos Rusų kareiviai, vadovaujami admirolo Či-čiagovo, lobių pirmiausia ėmė ieškoti gra-žiajame Albos parke. Jis buvo visas išraus-tas, tačiau nieko nerasta.

Ne vienąsyk lobių bandė ieškoti ir vokie-čiai – ir per Pirmąjį, ir per Antrąjį pasauli-nius karus. 1941–1944 metais turtų ieško-jo specialus snaiperių būrys. Buvo surasta daugybė vertingų daiktų, visi jie išsiųsti į Vokietiją, bet pagrindinis lobynas taip ir neaptiktas.

Reikia pažymėti, kad 1812 metais dalį brangenybių Nesvyžiuje rado prancūzai (vėliau jos pateko į garsųjį Napoleono pri-siplėšto lobio sąrašą). O gal likusią iki šiol nesurasto turto dalį tebeslepia Nesvyžiaus žemė?

Kaip teigia dabartiniai baltarusių isto-rikai, dvylikos apaštalų skulptūros – ne išmonė. Mat žinių apie jas aptinkama Nesvyžiaus pilies turtus registravusiose inventorinėse knygose, tačiau datuojamo-se tik iki 1809 metų. Vėliau jų pėdsakai pranyksta. Šių laikų kasinėjimai irgi nie-ko naujo nedavė.

15min • 2012 m. liepos 5 d. Istorija | 7

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų sąskaitos. Užsk. Nr. 305731

Radvilos – Lietuvos Didžiosios

Kunigaikštystės (LDK) didikų giminė,

iškilusi XV a. pabaigoje – XVI a.

pradžioje ir išlikusi viena įtakingiausių

iki LDK gyvavimo pabaigos XVIII

a. pabaigoje. Radvilos buvo tokie

įtakingi ir galingi, kad buvo vadinami

nekarūnuotais Lietuvos karaliais.

Radvilos buvo viena turtingiausių

Europos giminių, jie valdė 23 pilis,

426 miestus ir miestelius, 2032 dvarus,

10 053 kaimus. Nuo 1547 m. Radvilos,

vieninteliai iš Lietuvos didikų giminių,

turėjo Šventosios Romos imperijos

kunigaikščių titulą.

Radvilos net 166 metus užėmė vieną

svarbiausių LDK Vilniaus vaivados

postą. Iš giminės iškilo 37 vaivados,

pora dešimčių kanclerių, maršalkų,

etmonų, iždininkų; 3 vyskupai,

1 kardinolas, 1 karalienė ir daugybė kitų

žemesnių pareigūnų.

Radvilų giminė

1939 metais, kai pilis perėjo sovietų val-

džios žinion, ištaigingi interjerai buvo iš-

draskyti. Kai ką Radviloms pavyko išsivež-

ti su savimi į emigraciją, tačiau daugelis

vertybių dingo ar buvo pražudytos. Štai be

pėdsakų dingo Medžiotojų salės trofėjai.

Bet reikia atiduoti pagarbą tiems

sovietinių laikų darbuotojams, kurie

dokumentuose užfi ksavo, kur buvo

perkeliamas išlikęs Radvilų pilies turtas.

Iš išlikusių jų sudarytų protokolų atsekta,

kad į Baltarusijos valstybinį teatrą (dabar –

Jankos Kupalos nacionalinį akademinį

teatrą) iškeliavo dalis baldų, veidrodžių

ir drabužių. O archyvas, saugojęs apie

500 tūkst. unikalių dokumentų, buvo

paskirstytas po daugelį saugyklų.

Beje, Nesvyžiaus archyvas buvo ne ką

mažiau garsus negu legendiniai dvylika

apaštalų. Pradėtas rinkti jis buvo dar

1551 m., kai Mikalojus Radvila Juodasis

gavo privilegiją saugoti Lietuvos

metrikas. Kai kurie dokumentai, surinkti

Nesvyžiuje, buvo datuojami dar karaliaus

Jogailos laikais. Būta čia ir Rusijos caro

Petro I, karalių Liudviko XV ir XVI,

Karlo XII, Bogdano Chmelnickio laiškų.

Dabar dalis Nesvyžiaus dokumentų

saugoma Maskvos centriniame senovinių

aktų archyve, likusieji – pradingę.

Šaltinių, kurie aprašinėja Nesvyžiaus pilį,

yra daug, tačiau restauratoriai, atkūrinėję

jos vaizdą, pirmiausia atkreipė dėmesį

į archyvų duomenis.

Iš visur – po trupinėlį

Nesvyžiaus pilies maketas

Magnatai Radvilos pradėjo valdyti

Nesvyžių XVI a. pradžioje ir paliko

tik 1939-aisiais. Visą tą laiką viena

iš šių didikų rezidencijų buvo

Nesvyžiaus pilyje.

K.Vanago/BFL nuotr.

Užsk. Nr. 305783

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Triukšmingiausia Lietuvos poilsio vieta vadinama Palanga norėtų būti šeimų kurortu. Miesto meras Šarūnas Vaitkus tikina, kad tai – ne utopija.

„Palanga – didžiausias šalies kurortas. Kaip ir visuose kurortuose, vasara palan-giškiams yra ne poilsio laikas, o darbyme-tis, – sako Š.Vaitkus. – Dirba visi. Laukiame svečių, priimame juos ir stengiamės daryti viską, kad jie ir kitąmet sugrįžtų pailsėti.“

Didelės investicijosŠ.Vaitkaus manymu, Palanga, kurią labiau-siai mėgsta pasiausti linkęs jaunimas, pir-miausia yra šeimų kurortas. Dėl to miesto investicijos planuojamos taip, kad jame patogiausiai jaustųsi būtent šeimos.

Birželį kurorte prie jūros bei pušyno iš-dygo Vaikų parkas. Savivaldybė į jo įren-ginius bei aplinką investavo 643 000 Lt. Parke pastatytos iki 7 metrų aukščio laipy-nės, čiuožyklos. Teritorija aptverta, įreng-tos stebėjimo kameros, parkas apšviestas. Apželdinant parinkta speciali, mindžioji-mui atspari, žolė, pasodinti gėlynai. Parko teritorijoje veikia nemokamas bevielis in-ternetas, greta yra įsikūrusi vaikų kavinė.

Meras pasakoja ir apie Šilutės rajono savivaldybės administracijos drauge su partneriais – Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos ir Skuodo rajonų bei Neringos savivaldybėmis – pradėtą įgyven-dinti projektą „Regioninė galimybių studija „Vakarų krantas“. Šiuo projektu siekiama sukurti vieningą Klaipėdos regiono oro, vandens ir sausumos transporto sistemą.

Prie jūros – naujas kempingasPalanga turi daug ambicingų planų. Štai šią vasarą Palangos miesto dalyje, Nemirseto-je, prie pat jūros bus pradėtas statyti euro-pinius standartus atitinkantis kempingas.

Kitąmet turistai jame jau galės gyventi ir pramogauti. Kempingo teritorija bus su-skirstyta į tris dalis: kemperių, palapinių ir poilsio namelių aikšteles. Poilsio nameliai bus etnografi niam regionui būdingų švie-saus molio spalvų sienomis bei šlaitiniais deginto molio čerpių stogais.

Kempinge planuojama įrengti bendrojo naudojimo pastatą, skirtą svečiams priimti bei registruoti, daiktams saugoti, 2 maisto gaminimo patalpas, 12 poilsio namelių, 58 vietas autopriekaboms bei karavanams,

59 vietas palapinėms su vietomis auto-mobiliams. Priešais bendrojo naudojimo pastatą numatyta aikštelė, skirta kultūri-niams renginiams.

Sportas, kultūra ir dangusŠią vasarą pradėtas restauruoti ir Palan-gos simboliu vadinamas Kurhauzas. Po restauracijos jame vėl atgims miesto kul-tūrinis gyvenimas.

Kitąmet Palanga galės pasigirti univer-saliu sporto kompleksu, tinkančiu įvairių sporto šakų varžyboms bei treniruotėms. Salėje su universalia danga bus galimybė atitverti 2 arba 3 aikšteles tam skirtu tinklu ir pritaikyti skirtingiems žaidimams vie-nu metu. Bus įrengtos išstumiamos tribū-nos (1500–1700 vietų) ir pastatomos kėdės (500–800 vietų). Sporto kompleksas tal-pins iki 2500 žiūrovų.

Taip pat rengiami ledo arenos detalieji planai, vasaros koncertų salės projektas, pateikta paraiška ES struktūriniams fon-dams dėl statybų fi nansavimo.

Moderni salė bus pritaikyta įvairių žan-rų koncertams rengti ir galės veikti visus metus.

Į Palangos oro uostą iš Maskvos jau skrenda turistai, svarstoma, kaip į kuror-to oro uostą privilioti pigių skrydžių bend-roves. Mero teigimu, tikėtina, kad kitą-met į Palangą bus galima atskristi tiesiai iš Londono.

Plėtojama ir infrastruktūraŠ.Vaitkus nepavargsta vardyti investici-jų. Be didelių projektų, investuojama ir į miesto kasdienybę: intensyviai tvarkomos dvi link jūros vedančios gatvės – Žvejų bei Kastyčio. Rudenį planuojama pradėti dar vienos jūros link vedančios – Jūratės gat-vės – rekonstrukcijos pirmąjį etapą.

Tvarkoma daugiabučių namų kvarta-lų aplinka – įrengiama papildomų vietų automobiliams statyti, klojami nauji ša-ligatviai, tiesiamas dviračių takas, sujung-siantis pajūryje esančius dviračių takus su Laukų gatve.

Skvere tarp Sodų ir Taikos gatvių ren-giama žaidimų aikštelė vaikams.

Šiais metais bus atnaujintas ir Virba-liškės takas, kuriuo kasdien vaikšto apie 3500 palangiškių, taip pat bus sutvarkyti Vytauto gatvės šaligatviai.

Per vienerius metus mieste suremon-tuotos ar rekonstruotos Vasario 16-osios, Medvalakio, Senojo Turgaus, Sodų, Kuni-giškių gatvės, arčiausiai jūros esanti Žvejų gatvės atkarpa.

Daugiabučių namų kvartaluose papil-domai įrengta apie 200 vietų automobi-liams statyti.

Didžiausia atrakcijaDauguma užsienio kurortų turistams ga-rantuoja gerą orą, šiltą jūros vandenį ir vilioja daugybe viešbučių ant jūros kran-to. Kaip su užsienio kurortais gali konku-ruoti Palanga? Ypač tada, kai lyja, šalta, o Baltijos jūros vanduo – vos keliolikos laipsnių šilumos.

Š.Vaitkus nesijaučia iš anksto pralai-mėjęs. Jo manymu, Palangoje puikiai

išplėtotas apgyvendinimo paslaugų sek-torius – kurorte yra trys 5 žvaigždutėmis įvertinti viešbučiai, o pagal viešbučių skai-čių Palanga šalyje yra antra po Vilniaus. „Gal ir keistai skamba, bet tiesa yra to-kia – didžiausia atrakcija atvykusiesiems būna pasivaikščiojimas po Palangą –J.Basanavičiaus gatvę, Botanikos parką, kuris yra vienas iš gražiausių Rytų Euro-poje, ir, aišku, pasivaikščiojimas pajūriu, –kalba Š.Vaitkus. – Esant prastesniam orui smagu laiką leisti kavinėse, kurių, įskai-tant barus ir restoranus, Palangoje yra 85.“

Kultūros mėgėjai šaltas dienas ar va-karus gali praleisti Gintaro, A.Mončio, J.Šliūpo muziejuose. Įvairios muzikos koncertai, meno vakarai vyksta kultūros centruose „Ramybė“ ir „Vandenis“. Čia galima pamatyti ir spektaklių. Įvairios pa-rodos, susitikimai su žinomais žmonėmis vyksta miesto bibliotekoje.

Grožio, vandens procedūrų mėgėjai gali apsilankyti vienoje iš 10 sanatorijų ar vie-name iš 9 SPA centrų.

Įvairių procedūrų siūlo ir viešbučiai. Sušilti galima pasirinktame pirčių komp-lekse, atsipalaiduoti bei pailsėti – viena-me iš daugybės baseinų, sveikatinimo vo-nių ar kt.

Palangoje veikia ne vienas sporto klu-bas, norintieji gali pažaisti boulingą. Poil-siautojams ir patiems palangiškiams pa-tinka pasivažinėti pušynais palei jūrą nu-sidriekusiu dviračių taku, kuriuo važiuo-jant pro pušų properšas matyti jūra. Tako ilgis – maždaug 40 kilometrų.

Pasiūlyti Palanga gali ir vandens pra-mogų: pasiplaukiojimą laivu ar vandens motociklais, jėgos aitvarus ir kita.

15min • 2012 m. liepos 5 d. Miestai | 9

Palangos vizija – šeimų oazė

Šiemet Palanga didžiuojasi savo paplūdi-

miais. Pasak miesto mero, tokių paplūdi-

mių kurortas dar nėra turėjęs. Klaipėdos

universiteto profesoriaus Rimanto Ža-

romskio teigimu, pagal smėlio kokybę ir

aukštį šiuo metu Baltijos regione geres-

nių paplūdimių nei Palangoje nėra.

Audrų nuniokoti Palangos paplūdimiai

buvo gausiai pamaitinti iš Juodkrantės–

Preilos šiaurinio poligono atvežtu smė-

liu. 2011 m. daugiau kaip 2 km ilgio kranto

atkarpoje buvo suformuotas 70 m paplū-

dimys, o apsauginio paplūdimio kopagū-

brio papėdėje pasiektas 280 cm paplū-

dimio aukštis. Šiemet pavasarį Birutės

kalno-Rąžės upelio kranto ruože iš Juod-

krantės–Preilos šiaurinio poligono atvež-

ta ir paskleista 292 tūkst. kub. m smėlio,

šiauriniame nuo Palangos tilto kranto

ruože – Iš viso atvežta ir išpilta beveik 424

tūkst. kub. m smėlio. Tai leido išlyginti

2380 m kranto ruožą ir labai pagerinti ne

tik rekreacinę aplinką, bet ir kranto būklę.

Palyginti su 2004 m., kuomet kurorto pa-

plūdimiai buvo itin prastos būklės, sau-

sumos plotas dviejų kilometrų Palangos

paplūdimio atkarpoje padidėjo maždaug

20 hektarų. Palyginti su 2008 m. – apie

12 hektarų. Tiek padidėjusiame paplūdi-

mio plote patogiai įsikurti gali papildomai

maždaug 12 tūkst. poilsiautojų.

Mokslininkai apskaičiavo, jog kiekvienas

litas, išleistas Palangos paplūdimiui su-

tvarkyti, miestui atneša maždaug 10 Lt

naudą.

Paplūdimiai, kokių dar nebuvo

Š.Vaitkus:

„Gal ir keistai skamba, bet tiesa yra tokia – didžiausia atrakcija atvykusiesiems būna pasivaikščiojimas po Palangą.“

Šiemet paplūdimiai –

platūs kaip niekada.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Pasaulis | 11

Jeigu paklausite bet kurios Europos Sąjungos valstybės vadovo, ar jis sutiktų dalį šalies suverenumo atiduoti Briuseliui, išgirsite neigiamą atsakymą. Nepaisant to, ES juda link glaudesnio federalizmo, nes kitaip tiesiog negali išspręsti fi nansinių sunkumų.

Britų dienraštis „The Guardian“ rašo, kad ES politikoje gausybė neigiamų atsakymų kartais sukuria vieną „taip“. Būtent taip nutiko praėjusią savaitę vykusioje Euro-pos Vadovų Taryboje.

Senųjų priesaikų nebepakankaTrumpai prisiminkime, kas nutiko Briuse-lyje. Finansinės pagalbos savo negaluojan-tiems bankas paprašiusi Ispanija nenorėjo, kad jai būtų primesta griežtesnių sąlygų formuojant biudžetą. Vokietija nenorėjo daugiau skolinti, mainais iš skolininkių –ir netiesiogiai iš visų euro zonos narių –neišsireikalavusi perduoti dalį galių for-muojant valstybės išlaidas.

Šįkart senųjų priesaikų siekti užsibrėžtų tikslų nebepakako. Italija nesutiko dar la-biau veržtis diržų, Prancūzija gana apta-kiai kalbėjo apie federalinę fi nansų prie-žiūros administraciją (Vokietijos pozicija šiuo klausimu kardinaliai priešinga), o Didžioji Britanija tenori kuo grei-čiau išspręsti euro zonos galvos skausmus, kad pagerintų savo pačios perspektyvas.

Neįtikėtina, tačiau į Briuselį susirinkę ES vadovai sugebėjo priimti kompromisą, kuris atro-do daugiau ar mažiau priimtinas visiems.

Bloga žinia ta, kad euro zonos ateitis da-bar yra mažiausiame pasaulyje lagaminė-lyje. Tai yra, krizės sprendimas priklauso nuo bankininkystės sąjungos, kurios atei-tis, savo ruožtu, nebus aiški, kol neatsiras kol kas dar neegzistuojanti bankų priežiū-ros institucija.

Terminas – metų pabaigaBet ne viskas taip blogai. ES šalių vadovai užsibrėžė tikslą iki metų pabaigos sukurti bankų priežiūros instituciją.

2011-ųjų gruodžio mėnesio susitikime ES vadovai nesugebėjo priimti įpareigojančios

darbotvarkės su terminais, iki kada bus imtasi kitų institucinių žingsnių –rinkos atsipūsti teleido vos tris mėne-sius. Šįkart rinkos gali leisti Europai

atsikvėpti. Jos nuspręs, kad silp-niausios skolininkės – Ispanija, Ai-rija – sugebės ištempti šešis mė-

nesius vien su pažadu, kad laga-minėlis metų pabaigoje atsivers,

o Italiją užkratas aplenks.Tačiau jei terminas bus praleistas,

labai tikėtina, kad rinkos uždusins visus. Tad pirmoji kliūtis – iki

metų galo rasti teisėtą ir įti-kinamą bankų priežiūros klausimo sprendimą.

Ne viskas taip paprastaTačiau kol kas į visus galvos

purtymus buvo atsižvelgta. Ispanijai nereikės perduoti tiek savo fi nansų kontro-lės, kiek buvo priversta atsisakyti Graikija.

Vokietija prie finansinės paramos pri-kabino sąlygą, kad bus sukurta bendra priežiūros institucija, nors ji ir norėjo priežiūros sistemą sukurti prieš atver-dama piniginę. Prancūzija gavo tvarka-raštį, kokio norėjo – solidarumo priesai-kos pirmiau tolesnių žingsnių atsisakant nacionalinių galių prižiūrint bankinin-kystę ir biudžetą. Didžioji Britanija tie-siog stebi pravažiuojantį karavaną, bet iš jos nebuvo pareikalauta jokių konkrečių įsipareigojimų.

Ar tai reiškia, kad ES nesugebėjo ženg-ti nė vieno žingsnio federalizmo link? Ne viskas taip paprasta. Tęsiant seną Europos tradiciją didesnės integracijos link žygiuoti atbulomis, federalizmas šioje vietoje nėra pagrindinis tikslas. Tai tiesiog blogiausias galimas sprendimas, išskyrus visus kitus, išbandytus iki šiol.

Žinoma, tai nereiškia, kad ateityje nebus didelių kliūčių. Nereikia pamiršti, kad Pran-cūzijos prezidentas François Hollande‘as negalės ilgai užlaikyti neratifi kavęs 2011-ųjų gruodžio fi skalinės drausmės sutarties.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel at-sidurs tarp dviejų politinių ugnių – savo pačios partijos ir stiprios opozicijos, stum-siančios ją keliu, užsibrėžtu praėjusią sa-vaitę. Ispanijos premjeras Mariano Rajoy per ateinančius šešis mėnesius toliau au-gins ofi cialius skolos skaičius, bet tai jam nepadės išvengti tvirtos bankininkystės priežiūros. Italijos ministras pirmininkas Mario Monti nesuinteresuotas supti valties, nes Briuselyje žengti žingsniai gali išgelbė-ti jo šalį nuo būtinybės prašytis pagalbos.

Bet Europa ir toliau artės prie federali-nių problemų sprendimo būdų – kad ir la-bai nenoriai ar nesąmoningai.

Parengė Justinas Šuliokas

Europą vienijančios skolos

Europa tęsia seną tradiciją didesnės integracijos link žygiuoti atbulomis.

Prasidėjus euro zonos krizei, daug kas

padėtį Europos Sąjungoje ėmė lyginti

su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis iš-

kart po nepriklausomybės karo (1775–

1783 m.). Būtent nepakeliamos skolos

sujungė atskiras buvusias kolonijas į

glaudžią federaciją.

Britų jungą nusimetusios kolonijos

Šiaurės Amerikoje pirmiausia suėjo

į palaidą konfederaciją. Valstijos pačios

vedė fi skalinę ir mokesčių politiką,

o silpna centrinė valdžia, Kontinenti-

nis Kongresas, teturėjo teisę spausdinti

popierinius pinigus.

Kad galėtų fi nansuoti nepriklausomy-

bės karą, valstijos leido obligacijas ir jas

slėgė nepakeliamos skolos. Tuo tarpu

Kontinentinis Kongresas, negalėdamas

pats rinkti mokesčių ir įtikinti valsti-

jų pasidalyti savo pajamomis, masiškai

spausdino popierinius pinigus, sukelda-

mas hiperinfl iaciją.

Kaip ir dabartinėje ES, jaunai sąjungai

iškilo dvi alternatyvos: visiškas iširimas

arba glaudesnė fi skalinė bei politinė

integracija.

Amerikiečiai pasirinko federalizmo ke-

lią. 1787 m. priimta konstitucija suteikė

daugiau galių federalinei vyriausybei ir

sukūrė tai, kas dabar yra JAV.

JAV konstitucija buvo Alexanderio Ha-

miltono, kuris tapo pirmuoju JAV fi nansų

ministru, triumfas. „Mano požiūriu, Eu-

ropa išgyvena Alexanderio Hamiltono

akimirką“, – šių metų pradžioje Hagoje

pareiškė buvęs JAV Federalinio rezervų

banko vadovas Paulas Volckeris.

A.Hamiltonas pasiūlė, kad federalinė

vyriausybė prisiimtų valstijų nepriklau-

somybės karo skolas, mainais tvirčiau į

savo rankas suimdama visos sąjungos

fi nansus. A.Hamiltono politikos atgar-

sius istorijos mėgėjai mato euro obliga-

cijose, viename iš pasiūlytų euro krizės

sprendimo būdų. Tokiu atveju atskirų

ES narių skolas laiduotų visa euro zona.

JAV istorijos pamokos ES

15min • 2012 m. liepos 5 d.

Europos galingųjų (iš kairės) Ispanijos

premjero Maliaro Rajoy‘aus, Vokietijos

kanclerės Angelos Merkel, Italijos

premjero Mario Monti ir Prancūzijos

prezidento Francois Hollande‘o derybos

dėl Europos ateities primena futbolo

rungtynes, kurių baigtis nenuspėjama.

„Reuters“ nuotr., „15min“ montažas

15min • 2012 m. liepos 5 d.12 | Sveikata

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Pirmoji Lietuvoje transplantuota širdis plakė du mėnesius. Nuo to laiko praėjo 25 metai. Per juos šalies chirurgai pasiekė neįtikėtinai daug. Prieš savaitę atlikta širdies persodinimo operacija trijų mėnesių kūdikiui ne tik įžiebė viltį kauniečių Lisinskų šeimai, bet ir tapo dar vienu svarbiu įvykiu Lietuvos širdies transplantacijos istorijoje.

Atlikdami širdies transplantaciją mažajam Alantui Vilniaus universiteto ligoninės San-tariškių klinikų medikai vėl pademonstravo aukščiausią meistriškumo lygį.

„Tai – milžiniškas laimėjimas Baltijos ša-lyse ir toli į Rytus, – kolegoms komplimentų negailėjo vienas garsiausių Lietuvos širdies chirurgų, profesorius Vytautas Jonas Sirvy-dis. – Transplantacija mažyliams atliekama tik tam tikruose pasaulio centruose, kurie specializuojasi vaikų gydyme. Vaikus daug sudėtingiau nei suaugusiuosius išsaugo-ti iki transplantacijos, daug sunkiau jiems

prijungti dirbtines širdis. Todėl tai, kas įvy-ko Lietuvoje praėjusią savaitę, – unikalu.“

V.J.Sirvydis pasidalijo įspūdžiais iš vie-no pasaulinio širdies chirurgų kongreso. Jo atidarymo kulminacija tapo gausiais aplo-dismentais palydėtas balerinos pasirody-mas. „Kai solistė nulipo nuo scenos, buvo paskelbta, kad šokį atliko mergina, kuriai vos vienerių buvo atlikta širdies transplan-tacija“, – prisiminė profesorius ir mintimis nusikėlė į dar senesnius laikus, kai apie šir-dies ir inkstų persodinimą Lietuvos medikai tik pasvajodavo.

Eksperimentai su kiaulėmisPirmoji sėkminga žmogaus širdies trans-plantacija, atlikta 1967 metais Pietų Afrikos Respublikoje, sulaukė išskirtinio pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Turbūt nebuvo lai-kraščio, kuris savo puslapiuose nebūtų pa-skelbęs šios sensacingos naujienos. Lietu-va – ne išimtis.

Transplantacijos idėja ypač susižavėjo kar-diochirurgas profesorius Algimantas Mar-cinkevičius. Eksperimentai Vilniuje tapo dar intensyvesni, nors ir iki tol buvo atlikta daugybė bandymų su šunimis.

„Šuniuko širdis buvo įsiuvama į kito šuns kirkšnį ar kaklą, ir stebima, ar ji plaka, ar ne“, – pasakojo V.J.Sirvydis. Daug sėkmin-gų eksperimentų atlikta ir su kiaulėmis. Vil-niaus mėsos kombinato direktoriui leidus, viename cechų įrengtoje operacinėje chi-rurgai dirbdavo nuo ryto iki vakaro. „Širdį

jau buvome persodinę daugiau nei šimtui kiaulių. 1969 metais techniškai jau buvome labai gerai pasirengę transplantacijai. Profe-soriaus A.Marcinkevičiaus iniciatyva buvo įkurta Imunologijos laboratorija, nes paste-bėjome, kad organų atmetimo reakcija yra viena opiausių problemų, su kuria susiduria-ma po persodinimo“, – aiškino V.J.Sirvydis.

Nepaisant gero profesinio pasirengi-mo, atlikti širdies transplantaciją žmogui

lietuviams nebuvo leista – Maskvai šioje sri-tyje nesisekė, todėl operacijos buvo uždraus-tos ir visoje Sovietų Sąjungoje.

„Viskas sustojo, bet mūsų chirurgai ekspe-rimentavo toliau ir laukė tinkamo momen-to“, – teigė pašnekovas.

Pirmoji donorė – žuvusi septyniolikmetėLaukti teko ilgai. Ledai medicinos pažangai buvo pralaužti tik 1986-aisiais, kai Maskvoje

Širdies persodinimas:

• Santariškių klinikos – vienintelė gy-

dymo įstaiga Lietuvoje ir Baltijos šaly-

se, kurioje atliekamos transplantacijos

vaikams.

• Iki šiol širdies persodinimai yra atlikti

šešiems vaikams. 3,5 mėn. Alantas –

pats jauniausias, kitiems dviem buvo

daugiau nei metukai. Dar trys vaikai –

šiek tiek vyresni.

• Šiuo metu širdies transplantacijos lau-

kia dar 3 vaikai.

• Pasaulyje širdies transplantacija vai-

kams atliekama nuo 1982 m.

• 8000 vaikų yra įtraukti į Tarptau-

tinį širdies ir plaučių transplantacijos

registrą.

• Kasmet į registrą įtraukiama apie

400 transplantacijų, 79 proc. iš jų atlie-

kama Šiaurės Amerikoje, 19 proc. – Eu-

ropos centruose ir 2 proc. – kitų žemy-

nų šalyse.

• Apie 25 proc. širdies transplantacijų

atliekama naujagimiams ir kūdikiams

iki metų.

• Išgyvenamumas po 1 mėnesio, 1, 5

ir 10 metų yra atitinkamai 90, 85, 75 ir

65 proc.

• Persodintos širdies išgyvenamumo

amžiaus pusperiodis priklauso nuo re-

cipiento amžiaus transplantuojant šir-

dį. Paaugliams jis siekia 11,3 metų, kū-

dikiams – 15,8 metų.

Transplantacija vaikams

• Nuo pirmosios širdies transplantaci-

jos pasaulyje praėjo 45, Lietuvoje – 25

metai.

• Pasaulio širdies chirurgai širdies trans-

plantacijos tėvu laiko Stanfordo (JAV)

profesorių Normaną Shumway‘ų. Jo in-

dėlis į širdies transplantologiją yra di-

džiausias. N.Shumway‘us atliko apie 500

širdies transplantacijų. Jis sukūrė jų me-

todiką, kuri iki šių dienų bemaž nepakito.

• Pirmąkart vienos rūšies gyvūnui kitos

rūšies gyvūno širdis (žmogui – šimpan-

zės) persodinta 1964-aisiais Mineapolio

klinikoje (JAV), tačiau nesėkmingai – šir-

dis nedirbo.

• 1967 metų gruodį N.Shumway‘aus

mokinys Ch.Bernardas Pietų Afrikos

Respublikos mieste Keiptaune pirmą sykį

sėkmingai persodino žmogaus širdį.

• Atliekant pirmąją širdies persodi-

nimo operaciją Lietuvoje dirbo dvi

medikų komandos. Viena jų – Sau-

lius Miniauskas, Vidmantas Žilins-

kas, Gediminas Norkūnas, Rimantas

Karalius – operavo donorą. Ligonio

(recipiento) operacijai vadovavo pro-

fesorius A.Marcinkevičius. Jis subūrė

iki šiol dirbančių širdies transplanto-

logų komandą. Tąkart operacinėje su

juo dirbo V.J.Sirvydis, Giedrius Uždavi-

nys. Prie jų prisidėjo ir S.Miniauskas bei

V.Žilinskas, į operacinę atėję nešini do-

noro širdimi. Operacinėje dirbo ir anes-

teziologai Alis Baublys, Algimantas

Matulionis, Gediminas Martinkėnas.

Dvigubas jubiliejus

Širdies chirurgai atlieka vis

sudėtingesnes operacijas.

T.Urbelionio nuotr.

15min • 2012 m. liepos 5 d. Sveikata | 13

25 metai stebuklų

buvo sėkmingai persodinta pirmoji širdis. Po kelių mėnesių proga įrodyti savo sugebėji-mus pasitaikė ir Lietuvos chirurgams: 1987 metų rugsėjo 1-ąją po motociklo avarijos 17-os metų merginai buvo nustatyta smegenų mirtis. Pagal visus donoro-recipiento atitik-ties duomenis žuvusiosios širdis labiausiai tiko Albinui Penkauskui, muzikos mokyto-jui iš Ukmergės. Jis sirgo kardiomiopatija – širdies raumens liga.

„Kol pasirengėme operacijai, atėjo ir rug-sėjo 2-osios naktis: Albiną operuoti pradė-jome gerokai po vidurnakčio. Profesorius A.Marcinkevičius mergaitės globėją – mo-čiutę – labai ilgai įtikinėjo, kad anūkė tikrai nepasveiks: nors kiti gyvybiškai svarbūs or-ganai funkcionuoja, iš tikrųjų ji jau mirusi. Galų gale močiutė sutiko paaukoti anūkės širdį“, – 25 metų senumo įvykius prisiminė V.J.Sirvydis.

Istorinę akimirką operacinėje dirbo dvi A.Marcinkevičiaus vadovaujamos chirurgų brigados. Viena gydytojų grupė išiminėjo širdį, kita – ją įsodino.

Pati širdies transplantacija užtruko apie valandą, tačiau visa operacija – nuo pjūvio iki paskutinės siūlės – penkias su puse valandos.

Pakirto žaibiška infekcijaPo pirmosios Lietuvoje atliktos širdies transplantacijos A.Penkauskas visiškai at-sigavo. Sustiprėjo tiek, kad atsistojo ant kojų, bendraudavo su lankytojais ir žurna-listais, netgi pamuzikuodavo. Kelis kartus vyriškį ligoninėje aplankė ir donorės mo-čiutė: ji ypač domėjosi paciento sveikata –tarp dviejų iki tol nepažįstamų žmonių už-simezgė gana nuoširdus ryšys.

„Šiam ligoniui skyrėme visą savo dėme-sį, kas rytą buvo šaukiami konsiliumai jo būklei aptarti. Per du mėnesius ligoninė-je Albinas sustiprėjo tiek, kad netgi svars-tėme galimybę išrašyti jį namo, bet vieną rytą jis staiga prarado sąmonę“, – prisiminė

V.J.Sirvydis. Tyrimų metu pacientui buvo diagnozuotas smegenų apsesas. Po poros dienų reanimacijoje A.Penkauską pražudė infekcinės komplikacijos.

„Tačiau šis atvejis mus padėjo žengti į priekį. Turėjome suformuluoti donorys-tės sąvoką, nes Sovietų Sąjunga jos nere-glamentavo“, – su pradžių pradžios prob-lemomis supažindino V.J.Sirvydis.

Nuo to laiko Lietuvoje jau atliktos 104 širdies transplantacijos, iš jų Vilniuje – 80. Po Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre atliktų transplantacijos operacijų šiuo metu gyvena 33 pacientai. Vieno iš jų širdis plaka jau 15 metų.

Šiuo metu širdies persodinimo opera-cijos laukia 6 žmonės – jų gyvybę palaiko dirbtinės širdies plakimas.

„Pasaulinė statistika skelbia, kad trans-plantacijos sulaukia 1 iš 10 pacientų. Tačiau mirštančiam žmogui tai yra didžiulė viltis“, –įsitikinęs profesorius.

Dirbtinių širdžių eraV.J.Sirvydis atkreipė dėmesį, kad medici-na žengia pirmyn ir siūlo alternatyvų: vis labiau tobulėja dirbtinės širdys – žmogaus gyvenimą jos gali pratęsti penkeriems ir daugiau metų. Per tą laiką išauga tikimybė sulaukti donoro.

„Mokslinių tyrinėjimų užmojai šioje sri-tyje labai ambicingi: kuriamos visiškai im-plantuojamos dirbtinės širdys, turinčios išvestą kabelį, per kurį gaunama energija

iš nešiojamųjų baterijų. Bandoma išras-ti baterijas, kurias reikėtų keisti kas kelis mėnesius, o gal net kas metus. Tada dirb-tinė širdis taps palyginti gera alternatyva transplantacijai“, – prognozavo profesorius.

Be to, moksliniai tyrinėjimai atliekami ir su gyvūnais – genetikai, audinių inžinerijos specialistai siekia pakeisti kai kurių gyvū-nų imunologiją, kad jų organus būtų gali-ma panaudoti žmogaus transplantacijai.

„Beždžionių kepenys jau yra persodintos žmogui: vienu atveju jos funkcionavo kelis mėnesius, kitu – jau pusę metų. Bet tai kol kas – tik eksperimentai. Lietuvoje jie tikrai neatliekami“, – užtikrino širdies chirurgas.

Širdies persodinimo niekada anksčiau ne-

teko atlikti tokio amžiaus pacientui. Mūsų

centre operuojami įvairiausią, sudėtin-

giausią patologiją turintys vaikai, tačiau

toks atvejis – pirmas. Šiam kūdikiui buvo

labai anksti diagnozuotas ketvirto laips-

nio širdies nepakankamumas ir visą tą

laiką, nuo pat pirmos gyvenimo dienos iki

transplantacijos, jis buvo gydomas mūsų

ligoninėje, kurioje ypač gerai koncentruo-

tas ir suderintas visų grandžių medikų

darbas.

Pirmas kartas

Virgilijus Tarutis, širdies chirurgas, Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas

Sca

np

ix n

uo

tr.

15min • 2012 m. liepos 5 d.16 | Sportas

Blankiojo riterio šlovės metaiNerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Kai liepos pirmosios vakarą Kijeve 87-ąją rungtynių minutę Andresas Iniesta ėjo iš aikštės, plojo ne tik stadionas. Plojo futbolo mėgėjai įvairiuose pasaulio pakraščiuose. Ispanija Europos futbolo čempionato fi nale pirmavo prieš Italiją 3:0, mauras savo darbą jau buvo padaręs. Kitą dieną pasaulis sužinojo, kad geriausiu „Euro-2012“ žaidėju UEFA paskelbė būtent 28-erių ispaną A.Iniestą.

Žvaigždė šešėlyje El Caballero Palido – blankusis riteris. Tai – viena A.Iniestos pravardžių, nuolat pasiro-dančių Ispanijos žiniasklaidos puslapiuose. Yra ir kitų. El Ilusionista – stebukladarys. El Cerebro – smegenys. El Anti-Galactico –smūgis į paširdžius mirtinam „Barcelo-na“, kurioje visą karjerą žaidžia blankusis ispaniško futbolo riteris, priešui Madrido „Real“, dažnai vadinamam „Los Galacti-cos“. Arba tiesiog Donas Andresas.

Pasirinkimas didelis, bet pirmasis iš mi-nėtų apibūdinimų turbūt geriausiai atspin-di tykiosios žvaigždės esmę. „Kai žiūriu į jį, matau save. Tik aš buvau ryškesnis“, – kažkada ištarė legendinis Prancūzijos fut-bolininkas Zinedine‘as Zidane‘as.

Dalydamas interviu A.Iniesta kalba taip tyliai, jog žurnalistams mišrioje zonoje ten-ka lenktis į priekį, kad jį išgirstų. Pagyrų sau, kuriomis garsėja, pavyzdžiui, portu-galas Cristiano Ronaldo, net ir į kuprą susi-metęs neišgirsi. „Tiesiog įdėjau savo nedi-delį indėlį į komandos sėkmę“. Taip kukliai A.Iniesta prieš dvejus metus įvertino save

po pasaulio čempionato fi nalo, kuriame per pratęsimą įmušė pergalingą įvartį.

Kažkada vienintelė blankiojo riterio kom-panija buvo ant jo kambario sienos kabantis Pepo Guardiolos plakatas. Sulaukęs dvyli-kos talentingas paauglys atvyko į La Masia –„Barcelona“ jaunimo akademiją ir, ilgėda-masis namų bei tėvų, užsisklendė savyje.

A.Iniesta buvo pastebėtas dvylikame-čių turnyre septyni prieš septynis, kuria-me atstovavo gimtosios Albasetės klubui. Įvairių futbolo klubų skautai pasileido į medžioklę, bet būsimosios žvaigždės tėvai pasirinko „Barcą“. Pats A.Iniesta yra sakęs, kad tada išliejo upes ašarų. Vėliau apsipra-to. 1999-aisiais jis jau buvo „blaugranos“ jaunių komandos kapitonas, bet pomėgio likti šešėlyje neatsikratė. „Jis – tobulas fut-bolininkas, – įsitikinęs ilgametis A.Iniestos bendražygis aikštėje Xavi. – Jis turi viską, na, gal išskyrus žiniasklaidos dėmesį.“

Tykusis žudikas Z.Zidane‘as ir Xavi – ne vieninteliai, apipylę A.Iniestą pagyromis. Nors blankusis riteris niekada nebuvo toks populiarus kaip tas pats Xavi ar juolab sirgalių dievukas Lione-lis Messi, futbolo pasaulyje jį vertina visi.

„A.Iniesta – geriausias žaidėjas pasau-lyje. Kiekvienas jo pasirodymas aikštėje – spektaklis“, – kažkada drąsiai rėžė tuometis saugo komandos draugas Samuelis Eto‘o.

Po 2010-ųjų pasaulio čempionato kame-rūnietis prisiminė savo žodžius: „Juokėtės, kai taip sakiau, ar ne? Kas dabar teisus?“

A.Iniesta svarbiausiose rungtynėse įrodė, kad yra negailestingas žudikas. 2009-ieji. UEFA čempionų lygos pusfi nalio atsakomo-sios rungtynės. Londono „Chelsea“ – per žingsnį nuo fi nalo, bet paskutinės kelios dešimtys sekundžių Anglijos klubui buvo lemtingos: A.Iniesta smeigė kamuolį nuo baudos aikštelės linijos taip, kad vartinin-kas Petras Čechas nebeturėjo šansų.

Rengdamasis Čempionų lygos fina-lui „Manchester United“ treneris Alexas

Fergusonas tada pareiškė: „Nesu iš tų, ku-riems siaubą kelia L.Messi. Pavojingiausias yra A.Iniesta. Jis fantastiškas – tai žmogus, kuris dirba komandai, atiduoda kamuolį ir randa pavojingiausias erdves.“

Kalbama, kad po fi nalo, kuriame „Bar-celona“ tiesiog sumindė Mančesterio ko-mandą, persirengimo kambaryje puolė-jas Wayne‘as Rooney, sėdėdamas greta C.Ronaldo ištarė: „Pralaimėjome koman-dai, kuri turi geriausią pasaulio žaidėją.“ Galvoje jis turėjo ne L.Messi ar Xavi. Ang-las kalbėjo apie A.Iniestą. Atrodo, kad pil-dosi pranašystė, kurią maždaug prieš 12 metų ištarė P.Guardiola. Tada šešiolikme-tis A.Iniesta pirmą kartą buvo pakviestas į vyrų komandos treniruotę. Įvertinęs jį tuomet 29-erių būsimasis „Barcelona“ tre-neris pasakė Xavi: „Kai išeisiu į pensiją, tu pakeisi mane. Bet šitas vaikis gali paleisti į pensiją mus visus.“

Kaina – 200 mln. eurųA.Iniestai gyvenimas dabar yra gražus. Is-panijos rinktinė įrašė savo vardą į istoriją, kai laimėjo trečią iš eilės didįjį čempionatą –iki šiol to nebuvo pavykę padaryti niekam.

Blankusis riteris žaidžia komandoje, ku-rioje jį supa komandos draugai iš „Camp Nou“ – Xavi, Cescas Fabregasas, Sergio Bu-squetsas, Gerardas Pique, Carlesas Puyolis,

Davidas Villa. „Barcelona“ – klubas, kuris A.Iniestai yra ne darbo vieta, o visas gyve-nimas. 2007 metų vasarą Madrido „Real“ siūlė išpirkti futbolininko kontraktą už tuo metu sutartyje numatytą sumą – 60 mln. eurų. Blankiojo riterio reakcija buvo žai-biška: „Mane pasiūlymas nustebino. Noriu likti, kur esu. Kai sakau, kad svajoju karje-rą baigti Barselonoje, kalbu iš visos širdies. Ir šiuo atveju mano norai yra svarbesni už bet kuriuos kitus veiksnius.“

Atrodo, kad futbolininko ir klubo norai sutampa. 2008-aisiais buvo pasirašytas šešerių metų kontraktas, o išpirkos suma išaugo iki 150 mln. eurų. Kitą vasarą sutar-tis pratęsta dar metams, bet tada numatyta sąlyga, jog „Barca“ savo blankiąją žvaigždę paleis tik už 200 mln. eurų.

A.Iniesta ir toliau galės mėgautis žaidi-mu su kitais La Masia auklėtiniais – Xavi bei L.Messi, kurių šešėlyje tūnojo visą savo karjerą. Kita vertus, ir šios ryškiausios „Bar-celona“ žvaigždės garsėja ne tuo, kad vai-ruoja prabangius automobilius, neišlenda iš tatuiruočių salonų ar draugauja su gla-mūrinėmis merginomis.

La Masia rengia futbolininkus, o ne salonų liūtus. Arba, kaip kartą išta-rė A.Iniesta: „Diskotekos – ne man“. Prieš dvejus metus donas Andresas pre-tendavo į turbūt prestižiškiausią indivi-dualų prizą pasaulyje – „France Football“ teikiamą aukso kamuolį. Rinkimuose jis

liko antras – po L.Messi. Blankųjį riterį nu-konkuravo energingas miniatiūrinis La Pul-ga – Blusa.

Nuo tada L.Messi nieko nelaimėjo su Argentinos rinktine, nors jo įvarčių fejer-verkai ir toliau gniaužia kvapą. A.Iniesta šiemet – geriausias Europos čempionato futbolininkas.

Kas žino – gal ir jam atėjo laikas imti šlo-vės derlių? Gal metų pabaigoje paaiškės, kad El Caballero Pulido pagaliau tikrai tapo donu ir paliko šešėlyje spindinčius koman-dos draugus?

Naudingiausias žaidėjas – A.Iniesta

(Ispanija).

Simbolinė rinktinė: vartininkai –

Gianluigi Buff onas (Italija), Ikeras Casil-

las (Ispanija), Manuelis Neueris (Vo-

kietija); gynėjai – Gerardas Pique (Is-

panija), Fabio Coentrao (Portugalija),

Philippas Lahmas (Vokietija), Pepe (Por-

tugalija), Sergio Ramosas (Ispanija), Jor-

di Alba (Ispanija); saugai – Daniele De

Rossi (Italija), Stevenas Gerrardas (An-

glija), Xavi (Ispanija), Andresas Inies-

ta (Ispanija), Sami Khedira (Vokietija),

Sergio Busquetsas (Ispanija), Mesutas

Ozilas (Vokietija), Andrea Pirlo (Italija),

Xabi Alonso (Ispanija); puolėjai – Mario

Balotelli (Italija), Cescas Fabregas (Is-

panija), Cristiano Ronaldo (Portugalija),

Zlatanas Ibrahimovičius (Švedija), Davi-

das Silva (Ispanija).

„Euro 2012“ geriausių žaidėjų rinktinė

A.Fergusonas:

„Nesu iš tų, kuriems siaubą kelia L.Messi. Pavojingiausias yra A.Iniesta.“

A.Iniestos namai nuo pat

vaikystės – stadionas.

AFP nuotr.

Tylios A.Iniestos atostogos

su drauge Ana Ortiz Italijos

Sardinijos saloje.

Scanpix nuotr.

15min • 2012 m. liepos 5 d. Rinkimai | 17

Vienoje kauniečių labiausiai mėgstamų pasivaikščiojimo vietų, kuriai neabejingas nei senas, nei jaunas – Kauno Pilies papėdėje, skambant akustinėms atlikėjų Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus dainoms, praėjusią savaitę buvo apdovanoti projekto „Kauno rinktiniai“ nugalėtojai.

Balandžio pabaigoje seniausio Kauno bravoro „Volfas Engelman“ paraginti įvardyti dalykus, kuriais didžiuojasi labiausiai ir ką norėtų išsaugoti ateities kartoms, kauniečiai neliko abejingi kvietimui.

Gyventojų manymu, Kaunas neįsivaizduojamas be dviejų di-džiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakos. Šią vietą kauniečiai simboliškai vadina miesto širdimi, traukos centru. Jai atiteko Kauno sielos nominacija. Miesto akademi-nis, kultūrinis ir muzikinis gyvenimas neįsivaizduojamas be didžiulio Kauno patrioto, muzikos kūrėjo, daugybės populia-rių kūrinių autoriaus profesoriaus Giedriaus Kuprevičiaus. Jis paskelbtas asmenybe, garsinančia Kauną. Žinomiausias pasaulio kauniečio titulas atiteko geriausiam visų laikų Lietu-vos ir vienam geriausių pasaulio krepšininkų arba, trumpiau tariant, tikrai krepšinio legendai Arvydui Saboniui. Įvykiu, projektu, garsinančiu Kauną, pripažintas daugybei žmonių meilę džiazo muzikai įkvėpęs festivalis „Kaunas Jazz“. La-biausiai miestą garsinančia iniciatyva įvardyta senamiestį atgaivinti nusprendusių Kauno Rotušės aikštės ir kitų se-namiesčio verslininkų bei menininkų veikla.

Kaunas garsus ne tik praeitimi

„Daugelis iš mūsų greičiausiai ir nepamename, kada paskuti-nį kartą garsiai, girdint aplinkiniams, ištarėme žodžius, jog di-džiuojamės savo miestu. O juos ištarti tikrai verta, nes mūsų Kaunas gražus, jaukus, gyvybingas, kupinas įvairiausių įdomių reginių, unikalių idėjų. Čia gyvena darbštūs, kūrybingi, draugiš-ki, pozityvūs, iššūkių nebijantys žmonės, kurių darbai įkvepia naujoms iniciatyvoms, formuoja miesto savastį, stiprina mies-tietišką solidarumą.

Nepaprastai džiugu, kad projektas „Kauno rinktiniai“ paragino kauniečius ne tik prisiminti šiuos žodžius, bet ir patiems sau bei aplinkiniams įvardyti, kas jiems per pastaruosius 22 metus nuo Ne-priklausomybės atkūrimo pradžios kelia didžiausią pasididžiavimą

savo miestu“, – kalbėjo apdovanojimų ceremoniją vedęs Kauno Rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. Anot jo, dar la-biau pasidžiaugti reikia tuo, kad projekto sumanytojai – verslo at-stovai. Tokios jų iniciatyvos ypač reikalingos.

Idėja sudaryti simbolinį „Kauno rinktinių“ sąrašą, anot projektą inicijavusios Kauno alaus daryklos „Volfas Engelman“ generali-nio direktoriaus Mariaus Horbačausko, nėra atsitiktinė. Tai sa-votiška praėjusiais metais vykdyto švietėjiško projekto „Iškiliausi tarpukario kauniečiai“, taip pat fotografi jų parodos „Kaunas tada. Kaunas dabar“ tąsa.

„Kai kalbama apie Kauną, dauguma greičiausiai atsigręžia į tar-pukarį – laikmetį, kuris dažnai įvardijamas miesto aukso amžiu-mi, kai pažanga įvairiose srityse buvo pasiekta per itin trumpą laiką. Kviesdami kauniečius sudaryti „Kauno rinktinių“ sąrašą, norėjome parodyti, jog Kaunas labai daug kuo garsus ir šian-dien. Didžiuotis galima žmonėmis, kurie savo darbais, veikla ir kūryba yra garsūs ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, taip pat statiniais, muziejais, sėkmingai dirbančiomis įmonėmis, tra-diciniais ar vienetiniais miesto renginiais, sporto varžybomis, festivaliais, koncertais, kitokiais įvykiais ar objektais“, – tvirtino „Volfas Engelman“ vadovas.

Nuomonę išsakyti galėjo visi

Projektui įgyvendinti suburtas patikimų partnerių kolektyvas. Tai Kauno apskrities viešoji biblioteka bei savaitraštis ir naujie-nų portalas „15min“. „Kauno rinktinių“ sąrašas buvo sudarytas iš penkių kategorijų: Kauno sielos (ja pretendavo tapti: Nemuno ir Neries santaka; Kauno „Žalgiris“; Laisvės alėja); Asmenybės, garsinančios Kauną (ja pretendavo tapti: Giedrius Kuprevičius, Algimantas Miškinis, Zigmantas Kiaupa); Žinomiausio pasaulio kauniečio (juo pretendavo tapti: Arvydas Sabonis, Valdas Adam-kus, Jurgis Mačiūnas); Įvykio, projekto, garsinančio Kauną (juo pretendavo tapti „Kaunas Jazz“, „Hanzos dienos“, Pažaislio fes-tivalis, Kauno bienalė TEKSTILĖ) bei Iniciatyvos, garsinančios Kauną (ja pretendavo tapti: Rotušės aikštės draugijos inicia-tyvos, Sporto ir poilsio aikštelių viešosiose erdvėse įrengimas, Santakos išgenėjimas). Nominantus į „Kauno rinktinių“ sąrašą atrinko komisija, suburta iš Kauno miesto istorijai bei dabarčiai neabejingų visuomenės atstovų. Savo nuomonę, koks asmuo, objektas ar įvykis labiausiai vertas būti įrašytas į „Kauno rink-tinių“ sąrašą galėjo išsakyti visi Kauno gyventojai ir miesto sve-čiai. Tai padaryti galima labai paprastai – reikėjo tiesiog balsuo-ti už labiausiai patikusį kandidatą specialioje naujienų portalo www.15min.lt rubrikoje „Kauno rinktiniai“.

PROJEKTO INICIATORIUS

PROJEKTO PARTNERIS

T A I , K U O K A U N A S D I D Ž I U O J A S I L A B I A U S I A I

A.Smilgevičiūtės gyvai atliekamos dainos žavėjo visus susirinkusiuosius.

Visi nugalėtojai buvo apdovanoti specialiomis atminimo dovanomis – istorinę vertę turinčiomis 1938–1942 m.

Kauno miesto spalvotomis fotografi jomis.

A.Saboniui, kuris buvo pripažintas žinomiausiu pasaulio kauniečiu, skirtą apdovanojimą atsiėmė „Sabonio

krepšinio centro“ direktorė Diana Komskienė.

Šiltą ir jaukų vasaros vakarą vienoje gražiausių miesto vietų, prie Kauno pilies, buvo paskelbti projekto „Kaunas rinktiniai“ nugalėtojai.

E.EEE.E.EE.E.OVOVOVOVOVVOVVČČČČAČAČAČAČAARERERERENKNKNN O O NUNUOTOTR.R.

Audrė Domeikaitėa.domeikaite@15min.lt

Vaikų namuose užaugę broliai dvyniai Algirdas ir Remigijus Gataveckai kupini ne nuoskaudų, o gyvenimo džiaugsmo. Jiedu it meteoras įsiveržė į meno pasaulį.

2009 metais profesionalūs breiko šokė-jai A. ir R.Gataveckai nustebino televi-zijos šou „Lietuvos talentai“, o šiemet jie jau pribloškė kaip dailininkai.

Trečiojoje tarptautinėje šiuolai-kinio meno mugėje „ARTVILNIUS“ A.Gataveckas buvo išrinktas geriau-siu jaunuoju menininku, o žinomas kolekcininkas Viktoras Butkus savo kuriamam Modernaus meno muzie-jui nupirko visus iki šiol sukurtus me-nininko projekto „Poveikis“ paveikslus.

Ši sėkmė dailininkui buvo netikėta – iš mugės organizatorių gavęs kvietimą dalyvauti, A.Gataveckas net nežinojo apie čia vykstantį konkursą.

Tačiau projektas „Poveikis“, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėme-sį į globos namuose augančius vaikus, sužavėjo ne tik kompetentingus vertin-tojus, bet ir „ARTVILNIUS“ lankytojus. Sudėtinga technika sukurtus viso ūgio fotorealistinius globos namų auklėtinių portretus menininkas papildo inter-viu su šiais herojais, leisdamas jiems patiems save suvokti, o kitiems juos pažinti kaip asmenybes.

Šį projektą, kuris bus plėtojamas dar dvejus metus, broliai kuria kartu, todėl ir įvertinimu džiaugiasi abu, sakydami, kad „mūsų gyvenimas – kaip vieno“.

„Pripažinimas veikia dvejopai, nes jis gali sugadinti menininką, leisti jam pasipūsti, galvoti, kad jis – geriausias Lietuvoje. O juk tokie konkursai – kaip gražuolių rinkimai: kita komisija, kita ir gražuolė“, – atsargiai apdovanojimą vertino A.Gataveckas.

Jam pritarė ir brolis Remigijus: „Kai gauni apdovanojimą, nebegali suklysti – nuo šiol viską turi daryti gerai. O juk menininkui būtina klysti, nes jis ieško, eksperimentuoja. Kita vertus, kai gauni apdovanojimą, pajunti, kad kažką da-rai teisingai.“

„Tik svarbiausia nepradėti galvo-ti, kad viską darai teisingai, nes tokie

dalykai labai įtikina. Gerai, kad brolį turiu, tai jis man su šluota per galvą trenkia...“ – žvilgtelėjęs į dvynį šypso-josi A.Gataveckas.

„Jau šiandien jam truputį pasakiau... Neva neturėjo laiko ir nesuvalgė košės, tai daviau velnių, – juokdamasis išdavė R.Gataveckas. – Duosiu aš tau, „supaš-kudinai“ košę!“

– ARTVILNIUS mugė jums buvo sėk-minga ne tik moraliniu, bet ir fi nansiniu įvertinimu – galėsite košę pakeisti kitais patiekalais...

Remigijus: Mes net ir milijoną laimėję pusryčiams valgysim košę, o pietums –sriubą. Taip mus išauklėjo (šypsosi).

Algirdas: Man daug reiškia, kad nu-pirko neplanuotus parduoti kūrinius ir jie bus eksponuojami kuriamame

Modernaus meno muziejuje. Tačiau visi mano paveikslai buvo pažadėti glo-bos namų vaikams, todėl gautus pini-gus atiduosime jiems – tik džiaugiuosi, kad vaikai geranoriški ir sutiko kom-pensuoti mūsų išlaidas paveikslų rė-mams. O jie – labai brangūs!

– Paveikslus kuriate labai neįprasta technika – iš toli jie atrodo kaip fotogra-fi ja, bet reikalauja ilgo ir sunkaus darbo.

Algirdas: Taip, net gerai išmanan-tys dailę, patys piešiantys anglimi ar pastele, nelabai supranta mūsų nau-dojamos technikos. Net mūsų moky-tojas Arūnas Jonikas, pamatęs pirmąjį piešinį, paklausė, kaip čia padaryta. Aš nustebau. Mano mokytojas, ir klausia, kaip čia padaryta! (Juokiasi) Šią techni-ką atradome natūraliai, ilgai piešdami paprastomis priemonėmis: anglimi, pastele, sangvinu. Tiesiog mes piešia-me tiek sluoksnių, kad nebesupranti, kas tai yra.

– Kiek užtrunka sukurti tokį realisti-nį paveikslą?

Algirdas: Piešdami Ramunę, kuri pa-veiksle su megztuku, užtrukome tris mėnesius – pradėjome žiemą, o bai-gėme jau vasarą, dirbome kasdien po penkias valandas. Kitiems paveikslams reikėjo maždaug dviejų mėnesių. To-kia technika ilgai užtrunka išgauti

15mmiinn ••• 2000202 1212121 mmm. lilil eepepeposoos 55 dd.

Svastika danguje

Kontekstas ir siužetas: nors sąmokslų teorijų mė-gėjai tvirtina, kad fašistai buvo įsirengę slaptų ba-zių Antarktidoje, jie klysta. Iš tiesų sumuštų arijų palikuoniai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pa-sislėpė tamsiojoje Mėnulio pusėje ir, suradę ten didžiulius Helio izotopo išteklius (tai puikus ener-gijos šaltinis), ėmė statyti karo laivyną bei ruoštis revanšui – sugrįžimui į Žemę. Neįtikėtiną tiesą savo akimis išvydo 2018 metais Mėnulyje nusileidę JAV astronautai. Vienas iš jų pakliuvo į fašistų nelaisvę ir tapo vertingu įkaitu. Tačiau vyrukas ne iš kelmo spirtas, tad pasistengs išgelbėti pasaulį nuo pakar-totinės rudojo maro grėsmės.

Reziume ir įvertinimas: suomiai – linksmų plau-čių žmonės, mėgstantys kitu kampu pažiūrėti į ko-kią nors tradicinę temą ir taip nustebinti kino žiū-rovus arba „Euroviziją“. Gal iš tiesų šaltas klimatas skatina humorą? Jeigu matėte originalią siaubo komediją kalėdine tematika „Kaip suomiai Kalėdų Senelį...“, suprasite, ką turiu omenyje.

„Geležinis dangus“ priklauso negausiai kino parodijų grupei su moksline (ne visai) fantastine idėja bei ryškiu politiniu kvapeliu. Jame lengvai atpažinsite klasikinės politinės S.Kubricko satyros „Dr. Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“ motyvus. Autoriai šia citata ar užuomina fi lmo fi nale nori pasakyti, kad per tuos kelis dešimtmečius pasaulyje niekas iš esmės nepasikeitė. Agresijos bei klastos mumyse nesumažėjo, o sugebėjimo susitarti beveik nepa-daugėjo (tą nesugebėjimą susitelkti realiame gy-venime iliustruoja kad ir euro zonos krizė).

Tiesa, nors idėja apie fašistus Mėnulyje origi-nali ir suteikia gerą progą autoriams pajuokauti apie JAV prezidentės respublikonės, labai panašios į Sarah Palin, pastangas bet kokia kaina laimėti antrąją kadenciją (net pasitelkiant nacių simboliką bei retoriką), fi lmo humoras skystokas, o pokštų koncentracija nelabai gausi. Šis projektas yra pu-siau mėgėjiškas ir tai patvirtina šlubuojantis sce-narijus. Taip jį reiktų ir traktuoti. „Geležinis dan-gus“ sudomins gan siaurą kino gurmanų auditoriją. Vienas didžiausių projekto privalumų – labai ne-blogi vaizdo efektai. Malonus netikėtumas, turint omenyje menką fi lmo biudžetą, kurio dalis buvo surinkta kinomanų pastangomis.

Kino kodas

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

111111111188888 | Kultūraa

„Geležinis dangus“ (Iron Sky)

Suomija, 2012 m., 90 min.

Rež. Timo Vuorensola.

Vaidina: Julia Dietze,

Gotzas Otto,

Udo Kieras.

Įvertinimas

„Kiti kartais sako, kad Lietuva tokia ar anokia, bet aš taip nepasakyčiau – mes sutikome nesveikai gerų žmonių!“

Vardas vienas, Algirdas (priekyje) ir Remigijus

Gataveckai nustebino ne tik

patys save, bet ir meno korifėjus.

J.Kalinsko nuotr.

reikiamas spalvas, drabužio klostes, raukš-les, šešėlines dėmes.

Remigijus: Tai ir yra koncepcijos dalis. Šiuos paveikslus piešiame Alytuje, globos namuose, ir taip rodome vaikams sudėtin-gą piešimo procesą – kad sunkūs dalykai greitai nedaromi. Norime, kad tai būtų pa-vyzdys vaikams, kai jie išeis iš vaikų namų ir turės gyventi savarankiškai.

Algirdas: Aš jokiu būdu nebandau jų mo-kyti geriau piešti – aš įvedu juos į kūrybinę erdvę, bet nebūtinai meninę. Skatinu juos siekti nebūtinai materialinių gėrybių – ga-lima siekti ir daugiau. Jiems esu kaip vy-resnis brolis, į kurį turėtų lygiuotis. Vienas vaikas džiaugėsi: „Vau, aš būsiu legendinis

Tauškė, kurį nupiešė legendinis Gatavec-kas – kaip legendinę Moną Lizą nupiešė legendinis Leonardas da Vinci (Juokiasi).

Remigijus: Brolis sėkmingai bando atsa-kyti į klausimą, kuris iškyla dailėtyrinin-kams: kam taip piešti, jei galima nufoto-grafuoti. Bet fotografi ja yra trumpalaikis veiksmas, per kurį negali gauti gilaus bend-ravimo. O kai piešiame vaikus, patys ten gyvename – nuolat kalbamės, žaidžiame įvairius žaidimus, šokame breiką. Tai jiems labai svarbu.

– Breikas jūsų gyvenime užima svarbią vietą – esate pelnę ne vieną apdovanojimą, dalyvavę televizijos projekte „Lietuvos ta-lentai“ ir vis dar aktyviai treniruojatės. Kuo jis jus traukia?

Algirdas: Esame gatvės vaikai ir hipho-po kultūrą turime širdyje nuo paauglystės. Šiais laikais atsirado daug „hiphoperių“ mamyčiukų, kurie prabangiai apsirengę lanko hiphopo pamokas ir apsimetinėja „hiphoperiais“. Bet tai – daugiau vaidyba.

Kai mums buvo septyniolika, per televizijos „Viva“ kanalą pamatėme vaizdo klipų, kuriuose šoka brei-ką. Pradėjome

domėtis, bandyti įvairius triukus, vėliau susiradome Alytaus breiko grupę ir nėrė-me į tą terpę. Šokdavome ant žolės, kaimo plento, akmenų. Buvome pametę galvas, labai užsidegę – dabar tokio užsidegimo pas jaunuosius breikerius nebematau. O juk jie turi tiek medžiagos, yra „Youtube“, daugybė vaizdo klipų!

– Kaip jūsų gyvenime dera dailė ir breikas?Algirdas: Akademijoje man sako: „Tu

studijuoji doktorantūrą, gal mesk tą brei-ką, ir taip laiko neturi.“ Bet metęs vis tiek nedirbsiu 24 valandas per parą – tada tas dvi laisvas valandas pražiūrėsiu televizo-rių. Dabar per tą laiką išsikraunu, pamirštu visas problemas ir psichologiškai pailsiu.

Remigijus: O po treniruotės nusiperkame kokių saldumynų, žiūrime fi lmą ir degra-duojame. Ypač po kokių peržiūrų sakome: „Einam prisigerti ir degraduoti.“ Tai reiš-kia – nusipirksime saldumynų (Juokiasi).

– Tikrų svaigalų jūs nevartojate?Remigijus: Ne. Koks mes būtume pa-

vyzdys vaikams, jei gertume ir rūkytume!

– Iš jūsų sklinda stipri teigiama energi-ja, nors gyvenime esate patyrę nelengvų išbandymų. Iš kur semiatės tikėjimo, ryž-to, pozityvumo?

– Algirdas: Mums gyvenime padėjo labai daug žmonių – tiek fi nansiškai, tiek mora-liškai. Kiti kartais sako, kad Lietuva tokia ar anokia, bet aš taip nepasakyčiau – mes sutikome nesveikai gerų žmonių!

Remigijus: Pavyzdžiui, kai dalyvavome „Lietuvos talentuose“, susipažinome su kitų dalyvių šeima ir labai susidrau-gavome. Jie iki šiol mus kviečia atvažiuoti, jei kokia problema atsiranda – iš karto puo-la gelbėti: man čiužinį

patogiam miegojimui ant grindų parūpi-no, nuolat mums veža maistą, daržoves ir braškes, atrodo, tik dėl mūsų augina. Ir tokių žmonių daug!

– Kaip svajojate gyventi?Algirdas: Noriu gyventi iš meno, kad ne-

reikėtų daryti „chaltūrų“.Remigijus: Ir dar labai norėčiau turėti

savo būstą.

– Savo ar bendrą su broliu?Remigijus: Oi, čia jokio skirtumo. Dabar

su draugu trise nuomojamės mažytį kam-bariuką, kuriame ir miegame, ir kuriame. Ant jo sienų jau nebetelpa žymių Lietuvos dailininkų paveikslai, kuriuos nusipirkome už „chaltūrų“ pinigus. (Šypsosi)

Algirdas: Dar norėčiau studijos palėpė-je su langais, kur galėčiau normaliai dirb-ti. Ir žmonos virtuvėje, kad virtų pietus ir kviestų valgyti. O aš sakyčiau: „Gerai gerai, tuoj, dar nebaigiau.“ (Šypsosi)

Remigijus: Ir tada žmona savo draugei skųstųsi: „Ai, tas kai užsidirba, tai net mais-tas atšąla!“

Algirdas: Ta draugė klaustų jos: „O tau patinka jo darbai?“ O žmo-na sakytų: „Ai, nežinau, man tai pačiai nelabai“ (Abu juokiasi)

15min • 2012 m. liepeposos 55 dd..

„Nuo 1993 iki 2004 metų gyvenau

Alytaus vaikų globos namuose. Esu

puikiai susipažinęs su šia globos įstaiga.

Tokia socialinė aplinka yra artima man

ir mano patirčiai – ypač kūrybai. Mano

tyrimas yra glaudžiai susijęs su globos

namuose gyvenančiais jaunuoliais.

Projektas „Poveikis“ yra didelės

apimties užmojis sukurti viso ūgio

fotorealistinius jaunuolių portretus

194×102 cm formatu – tai nerealios

valios reikalaujantis darbas. Siekiu

savo darbštumo pavyzdžiu įkvėpti vaikų

globos namų auklėtinius kūrybiškam

gyvenimui. Sumanyme nesu pašalietis–

teoretikas, nes aš grįžtu į sau gerai

pažįstamą aplinką dalytis patirtimi,

todėl kūrinys neatitolinantis,

nepuošybinis, ne iš mados poreikio.

Mano pranešimas neabstraktus

ar nukreiptas visiems ir niekam.

Šis kūrinys nukreiptas į konkrečius

jaunuolius, kurie 2011–2015 metais

paliks globos namus ir ims kurti savo

gyvenimus. Bendraudamas, būdamas

kartu, kviesdamas dalyvauti,

savo patyrimą perteikiu likimo

draugams, taip įvesdamas

juos į valios, ryžto,

kūrybos erdvę.“

Algirdas Gataveckas

Projektas „Poveikis“

| 1199

„Visi paveikslai buvo pažadėti globos namų vaikams, todėl gautus pinigus atiduosime jiems.“

o kūrėjai – du

Brolių A. Ir

R.Gataveckų

projektas

„Poveikis“, už

kurį jie pelnė

jaunojo

menininko

prizą.

15min • 2012 m. liepos 5 d.20 | Emigrantai

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

2002-ųjų ankstyvas pavasaris Vilniuje. Troleibuse stumdosi bobutės, už lango – šlapdriba, niūru, šalta. Tiek užteko, kad Justinui Bartkevičiui šautų į galvą kardinaliai pakeisti gyvenimą – persikraustyti į Atlantą. Netrukus ten jis atrado daug daugiau nei paliko Lietuvoje.Vilniaus kolegijoje iš Alytaus kilęs Justinas studijavo fotografi jos technologiją. Jo bro-lis Paulius jau kurį laiką gyveno Džordžijos valstijos sostinėje Atlantoje. Justinas buvo nuvykęs aplankyti brolio. Apsižiūrėjo, pati-ko, tad akimirksniu nusprendė mesti moks-lus ir važiuoti į nežinią.

„Kaip šiandien atsimenu – tyčia atsive-žiau 200 JAV dolerių, vieną kuprinę ir ma-niau – pažiūrėsiu, kaip čia viskas eisis“, –kelionės į Ameriką pradžią prisimena 32-ejų Justinas. „Atvažiavęs Atlantos lietu-vių bendruomenėje radau daugiau draugų nei Lietuvoj turėjau. Pirmus porą metų ne-buvau pasiilgęs namų nei sekundei“, – pa-sakoja Justinas.

Žmonos šeima atvėrė akisVos atvykęs į Ameriką vaikinas bandė tęsti studijas, tačiau labai greitai baigėsi pinigai, tad mokslus teko nutraukti.

Po dviejų savaičių gyvenimo Atlantoje Justinas sutiko savo meilę – prancūzų kil-mės amerikietę Marie. „Kap stvėrė, tik at-važiavus, tai ir nepalaido“, – juokiasi dzū-kuodamas Justinas. Jis Marie vedė prieš beveik aštuonerius metus. Jie iki šiol lai-mingi kartu.

„Aš su ja tiek laiko esu, kiek gyvenu Ame-rikoje, ir mano transformacija labai akivaiz-di. Kai pasižiūriu senas nuotraukas, vaizdo

medžiagą, kaip atrodžiau, kaip šnekėjau, kaip mąsčiau, ką žinojau tuo metu, tai kaip akmens amžiaus žmogus buvau.

Marie kilusi iš mokytojų šeimos. Jos tė-vas yra įkūręs tarptautinę mažai uždirban-čių šeimų mokyklą Atlantoje, visą gyveni-mą buvo tarptautinių vidurinių mokyklų direktoriumi, tad jų šeima gyveno dauge-lyje šalių. Man jie atvėrė akis, kaip priimti visas tautas, visas žmonių spalvas. Atva-žiavęs buvau rasistas, toks tikras lietuvis.

„Balvonas“ buvau, į viską tik viena kryp-timi žiūrėjau. Tačiau bebendraujant su Marie šeima, gyvenant čia, turint draugų iš viso pasaulio, priėmiau viską. Net ne-bematau tų spalvų. Tikiuosi, dabar visi lietuviai, tiek visur važiavę, tiek visko matę, nėra tokie stuobriai, kokius paži-nojau Lietuvoje.“

Karjeros galimybių paieškosJustinas nuo jaunų dienų domėjosi fotogra-fi ja. Jo tėtis iki šiol dirba fotografu Alytuje. „Maniau, kad visą gyvenimą irgi tuo užsi-imsiu, bet atvažiavau į Atlantą, pradėjau dirbti fotostudijoje ir pamačiau, kad kar-jeros nepadarysiu“, – pasakoja Justinas.

Po metų jis perėjo dirbti į kitą sritį, kuria taip pat seniai domėjosi, – motociklų kom-paniją „WOW Motorcycles“. Ten praleido aštuonerius metus. „Supratau, kad nema-tau ir čia karjeros prošvaisčių, nors darbas buvo įdomus“, – prisipažįsta karjeros sie-kiantis vyras.

Tuomet Justinas pradėjo domėtis fi nan-sais – santaupomis, investicijomis. Klausy-davosi populiaraus vietinio radijo laidų ve-dėjo šou apie fi nansus. Prieš kelerius metus, kai teko rinktis, kokia kryptimi toliau eiti, ką studijuoti, Justinas ir pasuko į fi nansų sritį. Keneso valstijos universitete 2010 metais jis įgijo fi nansų bakalauro laipsnį.

„Jaučiausi vyresnis nei kai kurie dieni-nio skyriaus studentai, tačiau stengiausi būti kuo aktyvesnis, nes galimybės atsivė-rė begalinės“, – prisimena studijas vyras.

Studijų pabaigoje Justinui nusišypsojo sėkmė. Įvairios įmonės ieškojo būsimų dar-buotojų ir praktikantų. Justinu susidomė-jo pasaulio televizijos milžinas CNN, arba „Turner Broadcasting“.

Pusės metų trukmės praktiką CNN centre Atlantoje, žinių skyriuje, Justinas pradėjo 2011-ųjų gegužę. Jis dirbo fi nansų analiti-ku. „Per tuos šešis mėnesius gavau galimy-bę susitikti su visais prezidentais, fi nansų skyriaus vadybininkais. Ateini į pastatą, iškart jauti energiją, pereini visus monito-rius, kameras, pro didžiausius langus ma-tai žurnalistus, renkančius informaciją iš visų pasaulio kraštų. Viename pastate 2000 žmonių dirba“, – spindinčiomis akimis CNN suteiktą galimybę prisimena Justinas.

Prieš besibaigiant praktikai, Justinas pra-dėjo ieškoti darbo. Susidomėjo fi rmos „In-for“ skelbimu. Tai viena didžiausių verslui skirtų programų ir paslaugų kompanijų pa-saulyje, turinti 12 000 darbuotojų. Justinas patiko darbdaviams, todėl baigęs praktiką iškart pradėjo ten dirbti fi nansų analitiku. Jis prižiūri visas kompanijos išlaidas, biu-džetus, rengia planus, ruošia ataskaitas. „Darbas man labai patinka, įdomi aplinka ir linksmas kolektyvas praskaidrina darbo dieną“, – prisipažįsta jaunas vyras.

Lietuviai laikosi vieni kitųNepaisant rimto darbo, Justinas nuo savo pomėgių nenutolo – vis dar domisi

fotografi ja ir važinėja motociklu. Jis jau keturis kartus organizavo Atlantos lietuvių motociklų sezono atidarymą.

Jau šešerius metus Justinas yra Atlantos lietuvių bendruomenės komiteto narys, fotografas. Mišios, Joninės, Kūčios, Kalė-dos, Velykos, Užgavėnės, Motinos diena –viską reikia fotografuoti. Atlantoje yra ne-mažai lietuvių – apie 2000. Baigęs vidu-rinę mokyklą Justinas kurį laiką gyveno Londone, todėl puikiai pamena, kad lietu-viai Didžiojoje Britanijoje vengia vieni kitų,

išgirdę kažką kalbant lietuviškai pereina į kitą gatvės pusę, apsimeta, kad nepažįsta. „Čia – kitaip. Visi žino, kad mes į šią valtį pa-puolėme, neplanuojame išvažiuoti, mums reikia burtis kartu, vieni kitiems padėti, o ne pjauti gerkles“, – pasakoja Justinas.

Amerikoje jaučiasi laimingasJustinas atviras: atvykęs į Ameriką nė karto nepasiilgo Lietuvos. „Esu matęs, kaip mote-rys iki ašarų nori į Lietuvą, lipa į lėktuvą ir skrenda namo. Man taip nebuvo – čia brolis, čia lietuvių bendruomenė, radau draugę. Galbūt aš labai lengvai adaptuojuosi. Pažiū-riu feisbuke draugų vaizdo medžiagas, pasi-domiu apie Alytų, bet nėra noro kraustytis atgal“, – nevynioja žodžių į vatą Justinas.

Paskutinį kartą tėvynėje jis lankėsi 2006 metais kartu su žmona „Galbūt nuskambės šiurkščiai, bet po trijų dienų jau žiūrėjau, gal pasikeisti skrydžio bilietą atgal, – nusi-juokia vyras. – Visi išvažinėję, o mano šei-ma maža, beveik nebuvo pas ką važiuoti. Paskui apsipratau, bet, atsimenu kaip šian-dien, parskridau į Atlantą, atsisėdau į ma-šiną ir atsidusau. Man tas ženklas reiškė, kad čia yra mano namai.“

Ko reikia, kad Amerikoje būtum laimin-gas? „Amerikoje yra galimybė turėti visus tuos materialius dalykus, – pradeda formu-luoti atsakymą Justinas. – Kai paturi, po kažkiek laiko supranti, kad viskas – išsiva-lei sistemą, visa tai turėjai, ir dabar svarbu turėti draugų, pažįstamų ir kurti šeimą, kad nesijaustum vienišas.“

Amerika iš jo padarė žmogų

„Tikiuosi, dabar visi lietuviai, tiek visur važiavę, tiek visko matę, nėra tokie stuobriai, kokius pažinojau Lietuvoje.“

Didžiausias Justino (dešinėje)

profesinis nuotykis – praktika

CNN kompanijoje.

Nuotr. iš asmeninio albumo

15min • 2012 m. liepos 5 d. IT kodas | 21

Gediminas Gasiulisg.gasiulis@15min.lt

Programišiai teigia radę saugumo spragą mobiliojo interneto „Mezon“ įrangoje. Saugumo specialistai įspėja, kad tai gali kelti pavojų mažiau patyrusiems vartotojams ir ne tik „Mezon“ klientams.

Bendruomenės Programisiai.lt narys „Sim-ba“ teigia pastebėjęs, kad, naudojantis „Mezon“ internetu, kompiuterio bendri-namame aplanke „Shared documents“ ir spausdintuvų tvarkyklėse atsirado vi-rusų. Kituose kompiuteriuose, kurie pri-jungti prie bendro tinklo ir naudojo tą patį interneto ryšį, virusų nebuvo. Sau-gumo spraga pastebėta naudojant modemą „ZTE AX326“.

Nepasirūpino ugniasiene„Mezon“ paslaugą teikiančio „Telecentro“ atstovai teigia, kad jų tinklas nėra užkrėstas labiau nei kitų tiekėjų, o virusai į kliento kompiuterį pakliuvo dėl saugumo konfi -gūravimo klaidos. Mat ir pats programi-šius pripažįsta, kad kompiuteryje įdieg-tos ugniasienės neblokavo failų dalijimui

skirtų jungčių (angl. port) – būtent jomis atklydo virusai.

„Įsidiegus „Mezon“ modemą ar kitaip prijungus „Windows“ kompiuterį prie in-terneto visada iššoka lentelė su klausimu, prie kokio – privataus, darbovietės ar viešo –tinklo prisijungėte. Pagal vartotojo pasi-rinkimą „Windows“ sukonfi gūruoja savo ugniasienę. Diegiant „Mezon“ USB mode-mą protinga rinktis viešą (angl. public) pri-sijungimo tipą, nes jungiamasi prie viešojo interneto tiesiogiai, t.y. ne per maršruto pa-rinktuvą (angl. router). Tuomet failų daliji-masis tinkle ir kitos privačiuose tinkluose naudojamos funkcijos neveiks, nes to ne-leis „Windows“ ugniasienė“, – aiškino „Me-zon“ projekto vadovas Mindaugas Kuprys.

Pasirinkus privatų – namų ar darbovie-tės – tinklo nustatymą, kompiuteris gali pa-kliūti į atakuotojų akiratį, nes bus matomas

vidiniame tinkle. Todėl tokį nustatymą ga-lima rinktis tik tuo atveju, kai jungiamasi prie saugaus interneto tinklo, kurį saugo ugniasienė ar maršruto parinktuvas.

Pažeidžiami ne visi„15min“ žurnalisto atlikti bandymai nau-dojant tą patį modemą patvirtino, kad pa-žeidžiamumas buvo užfi ksuojamas tik pa-likus failų dalijimo jungtis atidarytas. Jas uždarius kompiuteris vėl buvo tinkamai apsaugotas.

Tiesa, naudojant kitų mobiliojo ryšio operatorių modemus šis pažeidžiamumas neveikė – net palikus failų dalijimo jungtis atidarytas įsilaužti į kompiuterį naudojant tą patį metodą nebuvo įmanoma.

CERT-LT kompiuterinio saugumo eks-pertai aiškina, kad „Wimax“ ryšį naudojan-tys „Windows“ kompiuteriai atsiduria tame pačiame „Ethernet“ potinklyje. Jie gali „matyti“ vieni kitus, todėl virusai gali lais-vai plisti, jei ugniasienė išjungta arba siste-minio vartotojo (administratoriaus) pasky-ra neapsaugota slaptažodžiu. Tai būdinga ir kitiems interneto prieigos tipams, kurie paremti „Ethernet“ technologija: „Wi-Fi“,optiniu ryšiu, xDSL ir kt. Tačiau tai nevei-kia jungiantis prie interneto GPRS ar 3G ry-šiu, nes šiuo atveju naudojama kita tinklo technologija (PPP) ir „Windows“ kaimyni-nių kompiuterių paieška neveikia.

M.Kuprys:

„Mažiau įgudusiems vartotojams mes rekomenduojame rinktis „Teltonikos“ modemą, kuris yra maršruto parinktuvas bei atlieka ugniasienės funkciją.“

Nepasirūpinę tinkama

interneto ryšio

apsauga, naršytojai

rizikuoja savo

duomenų saugumu.

I.Gelūno nuotr.

Internetas

Be ugniasienės atsiveria saugumo skylės

Paprasčiausias būdas apsisaugoti nuo anks-

čiau paminėtų grėsmių – išjungti tinklo apti-

kimo, failų ir spausdintuvo dalijimosi jung-

tis. Tai „Windows“ sistemoje reguliuojama

„Valdymo skyde“ (angl. control panel), „Tink-

lo ir bendrinimo centre“ (angl. network and sharing center). Žinoma, to daryti nebūtina,

jei naudojate maršruto parinktuvą.

„Jei kompiuteriu jungiatės prie interneto

tiesiogiai, be maršruto parinktuvo, apsau-

ga yra būtina, nes nėra kam atremti atakuo-

jančių virusų ir šnipinėjimo programų. Todėl

patartina rinktis visapusišką antivirusinę

kompiuterio apsaugą su integruota ugnia-

siene“, – patarė ESET sprendimams Lietuvo-

je atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“

vadovas Tomas Parnarauskas.

Kaip apsisaugoti

VILNIAUS PULSAS

Seimui sumažinus pridėtinės vertės mokestį viešajam transportui, Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį vykusiame

posėdyje patvirtino mažesnes sostinės viešojo transporto bilietų kainas. Nors naujasis PVM tarifas įsigalios

nuo sausio 1 dienos, sostinė ketina kai kurių bilietų kaina sumažinti jau nuo rugpjūčio 15 dienos.

Sostinėje mažės viešojo transporto bilietų kainos

Projekte TAPK vaikai įveikė baimes ir atrado talentusPraėjusius mokslo metus daugelis Lietuvos mokinių prisimins ne tik dėl pamokų metu gautų žinių, tačiau ir dėl neformalaus švieti-mo paskaitų bei įvairių praktinių užsiėmimų.

Gegužės 31-ąją pasibaigė projekto TAPK neformalaus švietimo ir pilietinio bei tau-tinio ugdymo veiklos, kurių metu vaikai turėjo progą įgyti neįkainojamos sava-rankiškumo patirties, atlikti visuomenei naudingus darbus, susipažinti su etnokul-tūriniais regionais ar ugdyti pilietiškumą, dalyvaudami įvairiuose renginiuose ar pa-žintiniuose žygiuose.

Vieną iš programų „Piliečio žadintuvas“ įgyvendino ūkio subjektų grupė „Kūrybinė integracija“, kuriai atstovauja VšĮ „Menų ir mokymo namai“ kartu su partneriu VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos insti-tutas“. Pasak Neringos Jurčiukonytės, „Na-cionalinės socialinės integracijos instituto“ direktorės, taikytas bendraamžių švietėjų metodas suteikė galimybę jaunam žmogui prisidėti prie vietos problemų sprendimo.

„Programos metu vaikai išmoko identi-ikuoti problemas ir jas spręsti, atliko vi-suomenei naudingus darbus. Pavyzdžiui, Vilniaus Kalvelių 2-oji vidurinė mokykla inicijavo miestelio stotelių sutvarkymą ir perdažymą, o Rietavo L. Ivinskio gim-nazistai apsilankė senelių ir vaikų globos namuose, kur organizavo įvairius užsi-ėmimus“, – tik porą iš dešimčių TAPK projekto dalyvių atliktų darbų įvardija N. Jurčiukonytė.

Jos teigimu, projekte dalyvavę jaunuoliai tapo tarsi viena šeima, labiau pasitikinti sa-vimi ir įkvepianti optimizmo veikti savaran-kiškai. Čia gimė „Grįžk į kiemą“ iniciatyva. Jos metu 15–23 metų jaunuoliai žada budin-ti kiemų bendruomenes bendrai veiklai ir visus įtraukti į aplinkos tvarkymo, suoliukų dažymo, bendrų renginių akcijas ir taip stip-rinti bendruomeniškumo jausmą.

IŠMOKO PASITIKĖTI SAVO JĖGOMIS

Kauno apskrityje 10–18 m. jaunimas da-lyvavo neformaliojo švietimo programoje „Viltis“, kurią vykdė Lietuvos šaulių sąjun-ga. Kone pusė programos dalyvių – 593 iš 1234 – sudarė kaimo vietovėse gyvenan-tys vaikai.

„Į kaimus važiuodavo patyrę instrukto-riai, kurie mokė jaunimą radijo ryšio vedi-mo procedūrų, pirmosios medicininės pa-galbos suteikimo, topograijos ir kt. Vaikai buvo vežami į karinius dalinius ir iš arti

turėjo progą susipažinti su kariškių gyveni-mu. Ypač jiems patiko praktinės užduotys gamtoje, pavyzdžiui, išgyvenimo užsiėmi-mai, kaip pasistatyti būstą, užsikurti laužą, susirasti maisto“, – pasakoja Rytis Nepas, Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vado pavaduotojas.

Jo teigimu, daugelis programos dalyvių išmoko nugalėti savo baimes, pavyzdžiui, scenos, kai reikėjo pareikšti savo nuomonę prieš auditoriją ar aukščio, kai reikėjo leis-tis virvėmis nuo pastato sienos.

„Vaikai išmoko pasitikėti savo jėgomis, padėti draugui. Dalis netikėtai atrado savo talentą – keli vaikinai pradėjo dai-nuoti chore, groti gitara, nors anksčiau

apie tai net nepagalvodavo“, – vaikų atra-dimais dalijasi R. Nepas.

ĮVERTINO PALANKIAI

Švietimo mainų paramos fondo projek-tų koordinatorė Žana Orlova atkreipia dėmesį, kad neformaliojo švietimo veik-los programų įvairovę, aktyvius ugdymo metodus, bendravimo atmosferą ir aplin-ką išorės vertintojai įvertino palankiai, o programų vykdytojai savo ataskaitose pažymėjo, kad daugumą užsibrėžtų tikslų įgyvendinti pavyko.

„Ypač džiugu, kad minėtos veiklos patiko absoliučiai daugumai jame dalyvavusių vai-kų ir jų tėvų. Tikimės, kad jos tęsis ir toliau, o mokyklos sėkmingai integruos įsisavintus metodus, pavyzdžiui, „Bendraamžių švie-tėjų, į neformalųjį ir formalųjį ugdymą“, –sako Ž. Orlova.

Neformalus švietimas ir pilietinis bei tautinis ugdymas – vienos iš projekto TAPK („Neformaliojo švietimo paslaugų rėmi-mo sistemos sukūrimas savivaldybėse“) veiklų, kuriose praėjusiais mokslo metais dalyvavo daugiau nei 16 tūkst. vaikų visose apskrityse. Švietimo mainų paramos fon-do koordinuojamą projektą TAPK iš dalies inansuoja Europos socialinis fondas, dalis lėšų skiriama iš valstybės biudžeto.

Užsk. Nr. 305770

Už

sk

. N

r. 3

05

75

2

Ramūnas Fetingisr.fetingis@15min.lt

Lietuviai nesugeba pagaminti padangų automobiliams, bet gali jas restauruoti taip, kad niekuo nesiskirs nuo naujų.Padangų restauravimas, jeigu kalbė-sime apie lengvuosius automobilius, nėra itin populiarus. Lietuvoje restau-ruotos padangos užima mažiau nei 5 proc. visų lengvųjų automobilių pa-dangų rinkos. Tuo metu sunkvežimių versle padangų restauravimas yra labai svarbus. Restauruotos padangos uži-ma beveik pusę visų padangų rinkos.

Padangos restauruojamos dviem bū-dais: šaltuoju ir karštuoju. Per karštą restauravimą naujas padangos protek-torius uždedamas kartu su naujais pa-dangos šonais. Manoma, kad toks bū-das patikimesnis, tačiau jis turi vieną trūkumą. Pirkėjas nežino, kokio gamin-tojo padanga buvo anksčiau, vadinasi, jis nežino, ar tokia padanga turi koky-bišką karkasą, kuris yra restauravimo pagrindas.

Šaltojo restauravimo metu ant vir-šaus uždedamas tik naujas protekto-rius, o padangos šonai lieka nepaliesti. Šiuo atveju pirkėjas mato, ant kokio ga-mintojo padangos buvo uždėtas naujas protektorius.

Lietuvoje – vos kelios įmonėsPrieš restauraciją senasis padangos pro-tektorius nuskutamas iki karkaso. Po to kruopščiai apžiūrima, ar padangos karkasas nebuvo pažeistas.

Būtent nuo to ir priklauso, ar restau-ruota padanga tarnaus ilgai, ar ne. Jei-gu restauratoriai nepastebėjo karkaso pažeidimų, tokios padangos protekto-rius gali nuplyšti jau per pirmą ilgesnę kelionę.

Lietuvoje sunkvežimių padangas res-tauruoja penkios įmonės, trys didžiau-sios – „Motorida“, „Guminta“ ir „Energi-ja“. Kol kas tik „Guminta“ gali pasigirti turinti širografą – prietaisą, kuris ul-tragarsu analizuoja padangos karkaso būklę ir parodo visus jo pažeidimus.

Šis aparatas yra itin brangus, kainuoja kelis šimtus tūkstančių litų.

Nuo naujos neatskirsiPatikrinus karkasą ir įvertinus būklę, padanga restauruojama. Nauji protek-toriai atvažiuoja suvynioti į rulonus, o protektoriaus raštai yra tokie pat kaip naujų padangų. Tarkime, „Bandaq“ technologija restauruota padanga, kuriai tiekiami „Bridgestone“ padan-gų protektoriai, išoriškai beveik nesi-skiria nuo tokio paties modelio naujos „Bridgestone“ padangos.

Pirmiausia, padanga su nuskustu protektoriumi kruopščiai apžiūrima, o menkiausi karkaso pažeidimai kruopš-čiai nuvalomi nuo rūdžių. Nelygumai užsandarinami skysta guma. Po to pa-viršius užtepamas klijais ir užklijuoja-mas naujas karkasas.

Po to padanga įdedama į guminį mai-šą, iš kurio ištraukiamas oras. Procesą vainikuoja keturių valandų kepimo pro-cesas milžiniškoje orkaitėje 120 laips-nių karštyje.

Restauruota – ne naujaDaugelis vežėjų padangų restaurato-riams senas padangas patys atveža, bet ne visų padangų karkasai pripažįstami tinkamais restauracijai. Todėl didelė dalis padangų karkasų importuojama iš Vakarų Europos.

Restauruotos padangos tarp vežėjų itin populiarios. Kokybiškai restauruo-ta padanga gali pravažiuoti net iki 95 procentų naujos padangos ridos. Be to, restauruota padanga yra beveik perpus pigesnė už tokią pat naują.

Tiesa, trūkumų taip pat yra. Res-tauruotos padangos sveria daugiau už naujas. Nors galima ant jų montuoti ir specialius degalus taupančius protekto-rius, tačiau dėl didelio padangos svorio ji nebėra tokia ekonomiška kaip nauja.

15min • 2012 m. liepos 5 d. Gazas.lt | 23

Daugiau naujienų apie

automobilius rasite

nuskaitę šį kodą

www.gazas.lt

Antras padangų gyvenimas

Uždėjus protektorių padangos keturias valandas

„kepamos“ krosnyje, kurioje gali tilpti iki 22 padangų.

Vidutiniškai vienai padangai

restauruoti sunaudojama apie

tris metrus protektoriaus.

I.Gelūno nuotr.

Širografas tikrina padangos

karkaso būseną ne tik prieš,

bet ir po restauracijos.

Lėktuvų padangos dėl itin tvirto karkaso gali būti restauruojamos net iki 15 kartų.

15min • 2012 m. liepos 5 d.24 | Skelbimai

VILNIUS

15min • 2012 m. liepos 5 d. Skelbimai | 25

KAUNAS NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2012 m. liepos 5 d.26 | Laisvalaikis

Avinus sėkmė lydės visur kur, jeigu ne-gaišite laiko menkniekiams. Numatykite prioritetus ir griežtai laikykitės šio plano. Laikotarpis palankus komercinei veiklai.

Jaučiai turi būti ištvermingesni ir nebi-joti sunkumų. Nesutarimus pavyks paša-linti taikiu pokalbiu. Jūsų nesėkmės nėra tokios didelės kaip jums dabar atrodo.

Dvynių laukia savaitė, tinkama komerci-niams planams realizuoti. Artimiausiomis dienomis turėsite visas galimybes pasiek-ti tikslą, tik realiai įvertinkite savo jėgas.

Vėžiai turėtų susimąstyti apie ateitį ir suformuluoti konkretų veiksmų planą artimiausiai perspektyvai. Prasideda lai-kotarpis, tinkamas dideliems darbams.

Liūtai gali tikėtis teigiamų karjeros po-kyčių, kadangi visą ateinančią savaitę jus lydės profesinė sėkmė. Šeimyninis gyve-nimas bus maloniai aktyvus.

Mergelės turės apmąstyti karjeros klau-simus. Labai galimas daiktas, kad jums bus pasiūlytas naujas darbas – jame jūs grei-tai pelnytumėte vadovybės pasitikėjimą.

Svarstyklių laukia savaitė, labai tin-kama mokslo ir švietimo problemoms spręsti. Ateinančiomis dienomis turėsite puikią galimybę parengti ateities planus.

Skorpionai ateinančiomis dienomis daug dirbs. Jūsų darbštumas neliks ne-pastebėtas vadovybės. Būsite kupini vi-sokiausių konstruktyvių idėjų.

Šauliams ateinanti savaitė žada daug buitinių rūpesčių. Turėsite ruoštis priimti svečius arba iš pagrindų tvarkyti namus. Darbe turėsite grįžti prie senų projektų.

Ožiaragiai kol kas turėtų daugiau dė-mesio skirti darbui. Galimas dalykas, kad pastaruoju metu teko girdėti kritinių pas-tabų dėl požiūrio į savo pareigas.

Vandeniai gali gauti pinigų iš šaltinių, nesusijusių su pagrindine profesine veik-la. Pasistenkite nesusisaistyti jokiais įsi-pareigojimais ir neskolinti pinigų.

Žuvims labai netikėtai atsivers naujos darbo perspektyvos. Seniai puoselėjamų jūsų idėjų, susijusių su profesine veikla, realizavimas neliks nepastebėtas.

Horoskopai Vertikaliai:

Horizontaliai:

Išarti. Kardinolai.

Aus. Reikalas.

Ofsetas. Auna.

Oslas. Rsl. Misis.

Koata. Baru. Imp.

Ištrauka. Rosinis.

Troba. Krikt.

Eikliakojis. Olo.

Aortitas. Asotus.

Esti. Si. Ėdi. Sisi.

Mičel. Luara.

Reumatikas. Sodini.

Lot. Ikas. Atiri. Bana.

Urat. Olos. Kokis.

Mulas. Kaboti.

Asla. Aja. Mei. Isė.

Oskaras. Piaf. Oro. Ai.

Šustauskas. Pase. Ir.

Os. Trainioti. Atras.

Miklus. Slapstosi.

Pažymėtuose langeliuose:

NETURIU NORO.

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

15min • 2012 m. liepos 5 d. Laisvalaikis | 27

Anekdotai

Dainų šventė „Mūsų vardas – Lietuva“

Liepos 6 d., 19 val., Vingio parke nuskambės pir-

mieji Dainų dienos akordai. Valstybės dienos proga

21 val. šventės dalyviai, žiūrovai, svečiai drauge su

visa Lietuva vienu metu sugiedos Tautinę giesmę.

Liepos 7 d., 19 val., Vilniaus „Siemens“ arenoje, šo-

kių šventėje „Laiko vaikai“, suksis jaunieji šokėjai.

Liepos 8 d., 22 val., septintąją Moksleivių dainų

šventę Kalnų parke užbaigs ansamblių vakaras

„Tai gražiai, gražiai mane augino“.

Festivalis „Akacijų alėja“

Dvyliktąjį bardų festivalį sudarys keturios dalys.

Įžangos koncerte dalyvaus „Mažosios akacijos“ at-

rankos konkurso, respublikinio moksleivių dainuo-

jamosios poezijos konkurso, V.Kernagio konkursų

laureatai. Antroje dalyje vyks „Žmogaus orkestro“

(„One Man Band“) pasirodymai. Didžiajame kon-

certe pasirodys žinomi meistrai: Neda Malūnavi-

čiūtė ir Olegas Ditkovskis, Andrius Kaniava, Virgis

Stakėnas, Vidas Petkevičius, Vidas Bareikis ir kiti.

Organizatorių nuotr. Laimučio Brundzos/BFL nuotr.

Vilnius KulautuvaLiepos 6-8 d. Liepos 7 d.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienKetvirtadienį trumpas lietus su perkūnija pasirodys daugiausia rytiniame

šalies pakraštyje. Dieną laukiama 27–32 laipsnių karščio. Penktadienį bus

karšta ir tvanku. Prognozuojamos trumpos, bet smarkios liūtys, 28–33 laipsnių

karštis. Šeštadienį išliks karšti ir tvankūs orai, o sekmadienį po lietaus atvės.

07-06 d.

18 / 27 18 / 27 17 / 26 18 / 26

07-07 d.

20 / 29 20 / 29 20 / 28 19 / 27

07-06 d.

18 / 26 20 / 24 21 / 27 21 / 26

07-07 d.

19 / 27 20 / 26 21 / 29 21 / 29

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

28

27

27

26

Kaunas

27

Alytus

29

Klaipėda

24

VėjasVakarų

2–8 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 33

Berlynas 23

Londonas 17

Madridas 25

Maskva 23

Minskas 25

Oslas 17

Paryžius 20

Praha 21

Ryga 22

Roma 26

Stokholmas 18

Talinas 19

Varšuva 2628Marijampolė

– Tėveli, duok man 20 Lt, – prašo sūnus.– O man ar galėtum duoti 50 Lt? – prašo atskubėjusi dukra.– Ir man 200 Lt, – prisijungia žmona.– Kas jums atsitiko? – nustebo tėvas.– Pamiršai? Šiandien tavo gimtadienis!

– Mielasis Kalėdų Seneli, galbūt galėtum padovanoti man naują vaikiną? Senąjį pasiimk sau į elnius.

Užsk. Nr. 305727

15min • 2012 m. liepos 5 d.

Klaipėdietis Irmantas Stropus įprato prie smalsių kaimynų žvilgsnių, kai į balkoną išsineša savo didžiulį teleskopą ir nukreipia jį į dangų. Valandų valandas žvaigždynus, planetas ir Saulę stebintis vyras net nebepastebi, kas dedasi visai šalia.

Aurelija Kripaitėa.kripaite@15min.lt

„Naktį, kai įsižiūri į dangų, kai aplink visi miega, pasijunti lyg padėties šeiminin-kas“, – šyptelėjo vyras, dienomis skubantis į darbą „Klasco“ kompanijoje.

Dangus apžavėjo nuo mažumėsKas slepiasi už debesų ir kas yra ten toliau –Irmantui buvo įdomu nuo vaikystės. Aistra neišblėso ir studijuojant Klaipėdos univer-siteto Jūrų technikos fakultete.

Anksčiau vyras daug sportavo, domėjosi fi latelija, bet šiuo metu atsidėjo astronomi-jai. „Tai tam tikra fi losofi ja, ne šiaip domė-jimasis, kad vieną dieną pažiūri, kitą – ne. Tai labai ramus hobis, atpalaiduojantis. Tai pomėgis, kuris išliks, tikiuosi, visam gyve-nimui“, – pasakojo Irmantas.

Prieš kelerius metus jis įsigijo, kaip pats sako, „rimtą teleskopą“, specialią kamerą bei programinę įrangą nuotraukoms ap-dirbti. „Nors kiek dėmesio vertas telesko-pas kainuoja nuo tūkstančio litų iki bega-lybės. Daugmaž toks, kuriuo būtų galima kažką daugiau nuveikti, – beveik 10 tūkst. Lt“, – aiškino jis. Tačiau neatskleidžia, kiek pats investavo į savo pomėgį.

„Neretai mes pinigus leidžiame niekams. Aš investavau į pomėgį. Tikiu, kad vėliau savo gyvenime turėsiu daugiau laiko“, – teigė I.Stropus. Šypsodamasis guodėsi, kad labiausiai jam nepasisekė, jog rinkda-masis gyvenamąją vietą neįvertino savo pomėgio: klaipėdietis gyvena daugiabu-tyje, o vaizdą pro jo balkoną užstoja gre-timi pastatai.

Kai įsigyji gerą techniką, protu nesuvo-kiami atstumai iki dominančių objektų ne-betenka reikšmės.

„Atstumas iki objektų ar jų tikrieji fi zi-niai dydžiai neturi jokios praktinės reikš-mės stebėjimams ir fotografijai. Todėl, kad žmogaus akims ir bet kokiai įran-gai tai yra vis tiek beprotiškai toli. Ar 100

mln. km, ar 100 mlrd. km – ne taip jau ir svarbu. Svarbūs yra tik du dalykai: kiek objektas ryškus (matomas, objekto mag-nitudė) ir kiek jis užima ploto danguje (laips-nių, kampinių minučių, sekundžių). Todėl, pavyzdžiui, sakoma taip: Venera šiandien yra – 4,0 ryškio ir 30 kampinių sekundžių skersmens“, – kantriai aiškina vyras.

Labiausiai domina SaulėPastaruoju metu daugiausia laiko jis pralei-džia stebėdamas ir fotografuodamas Saulę.

„Labai graži ta Saulė, kasdien vis keičia-si, kaip gyvas organizmas. Kai fotografuoji galaktiką – ji vis tokia pati. Praeina metai, penkeri – ji tokia pati. Su Saule visai kas kita“, – pasakojo pašnekovas.

Į Saulę jis pražiūri didžiąją dalį savo lais-valaikio. Daug laiko suryja ir nuotraukų ap-dorojimas. Irmantas nėra pats sau astrono-mas. Įgyta patirtimi jis su bendraminčiais dalijasi interneto svetainėje. Lietuvių, be-sidominčių astronomija, investuojančių į pomėgį, yra šimtai.

I.Stropus šypsosi, kad šis pomėgis nega-li atsibosti. „Objektų stebėjimui ir fotogra-favimui yra be galo daug. Užtenka visam gyvenimui“, – teigė klaipėdietis.

Astrologija juokinaAstronomijos mokslas – vienas greičiau-siai besivystančių. Tai, ką daugelis skaitė mokykliniuose vadovėliuose, – beviltiš-kai pasenę.

„Pažanga didžiulė, atsiranda vis dau-giau ir vis įdomesnių faktų“, – I.Stropus įsitikinęs, kad didžiausi lūžiai astronomijos moksle įvyko ne po žmogaus išsilaipinimo mėnulyje, o ištobulinus techniką ir paleidus galingus teleskopus į kosmosą.

Tačiau viena astronomijoje nepasikeitė – dauguma šiuo mokslu besidominčių žmo-nių yra tikri romantikai. „Atrodo, kad ten vyksta žymiai įdomesni dalykai. Pradedi domėtis, kaip, iš kur, kodėl. Ir vis mąstai apie tai“, – pridūrė I.Stropus.

Astronomija susidomėjęs klaipėdietis dar skeptiškiau ėmė vertinti astrologiją. „Tie du dalykai visai nesusiję. Kuo giliau domiesi astronomija, tuo labiau astrologija atrodo kaip nesąmonė“, – šypsojosi vyras, vis labiau įtikintis, kad gyvenime, kaip ir kosmose, atsitiktinių dalykų nebūna.

28 | Profi lis

I.Stropus:„Labai graži ta Saulė, kasdien vis keičiasi, kaip gyvas organizmas.“

Astrofotografi jos mėgėjus, pagal

jų naudojamą stebėjimo įrangą

(teleskopų tipus, dydžius), objektų

sekimo mechanizmus (automatizuotas

montuotes, trikojus), fotografavimo

būdus bei tolesnio apdorojimo

kompiuteriu eigą, galima suskirstyti

į tris grupes.

Vieni fotografuoja gilaus dangaus

objektus – galaktikas, ūkus, žvaigždžių

spiečius; kiti – Saulės sistemos

planetas, dažniausiai Jupiterį, Saturną,

Venerą, Marsą, taip pat Mėnulį;

treti – Saulę, tačiau tam reikalingi

specialūs fi ltrai.

Trys grupės

Pomėgis

Į kosmosą – pro buto langą

Veneros tranzitas Saturnas Oriono rūkas

SaulėI.

Str

op

au

s n

uo

tr.

Tokio ryškumo vaizdus galima

užfi ksuoti tik su ypač galinga

technika, kurios astronomai

mėgėjai neįperka.

Scanpix nuotr.