Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 32 (1263) • 2012 m. rugpjūčio 24 d.

Visuomenė

Nei sau, nei kitam

Kai poilsiautojai šią vasarą Palangoje karštligiškai ieškojo laisvos lovos, vienas didelis, puikiai įrengtas pastatas kurorto centre stūksojo visiškai tuščias.

8-9 psl.

Sportas

Futbolo klubų kapinės

Mįslė: yra šalis, kur futbolo čempionatą beveik visada pradeda daugiau komandų nei baigia – kas? Aišku, Lietuva. Anapilin palydėtas dar vienas A lygos klubas – Vilniaus REO.

12-13 psl.

Sveikata

Kito kelio nėra – tik rizikuoti Klinikinių vaistų tyrimų programose dalyvaujantys pacientai jaučiasi ne bandomaisiais triušiais, o laimės kūdikiais.

14-15 psl.

Kultūra

Istorija – pieštuku ant lapo

„Istorija – kaip įrankių dėžė, iš kurios imi tai, kas reikalinga“, – apibūdino dailininkas Mindaugas Lukošaitis, sukūręs pasaulį nustebinusį piešinių ciklą „Pasipriešinimas“.

16-17 psl.

BFL nuotr.

M.Lukošaičio pieš.

Pirmasis mitingas

Prieš 25 metus prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje įvykęs mitingas vienam jo rengėjų J.Volungevičiui buvo pats svarbiausias, nes po jo

žmonės nustojo bijoti.

3–5 psl.

Tomas Vaiseta

I.Gelūno nuotr.

Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

1987-08–23

BF

L n

uo

tr, „

15

min

“ fo

tom

on

taž

as

Verslas

Piniginėse apsigyveno ežiai1998–1999 m. Lietuvos ekonomiką purtė Rusijos krizė, 2008 m. užgulė pasaulinė ekonomikos krizė. O kas vyksta 2012 metais? Kažko labai blogo lyg ir nėra, bet galima justi, kad tam tikruose sluoksniuose vyrauja paranoja, jog bus krizė.

6-7 psl.

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d.2 | Politika

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

„F & L“ production

Režimų analogijosLietuvos ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre buvo trys merginos iš Rusijos. Menininkės, kovoto-jos už demokratiją, kurias V.Putino režimo geležinė ranka pasiuntė dvejiems metams už grotų.

Iš esmės už nieką – nekaltą šokį Kristaus išgany-tojo sobore Maskvoje ir kiek nepadorią dainelę, kuri neva įžeidė Bažnyčią, tikinčiųjų jausmus. Ir dar Ru-sijos prezidentą V.Putiną.

Mirgėdama necenzūrinėmis antraštėmis pa-saulio ir Lietuvos žiniasklaida beveik vienbalsiai siuntė politikų, visuomenės veikėjų ir popžvaigž-džių žinią, jog už laisvę kovojančios Rusijos mer-ginos nubaustos neadekvačiai, kad tokia bausmė tik patvirtina, kad Rusija yra represinė valstybė, o V.Putinas – neabejotinas diktatorius.

Pagrindinė Rusijos menininkių gynėjų mintis to-kia – merginų veiksmai negali būti baudžiami laisvės atėmimu, nes negalima sodinti į kalėjimą už kriti-ką, net jei ji yra šiek tiek nepadori ar ką nors įžeidė.

Aš tokiai pozicijai iš esmės pritariu. Žodžiai, kad ir kokie skaudūs, žiaurūs ar nepadorūs būtų, ne-daro realios fi zinės ir materialinės žalos, o jausmai (įžeidimas ir panašūs dalykai) neturėtų būti bau-džiamosios teisės objektas.

Šioje vietoje komentarą būtų galima baigti, taip įsiliejant į darnų žodžio laisvės ir demokratijos gy-nėjų, smerkiančių V.Putino režimą, chorą.

Bet labiau nei žodžio laisvė ir demokratija Ru-sijoje man svarbesnė žodžio laisvė ir demokratija Lietuvoje. Todėl nuo V.Putino režimo nukentėju-sios Rusijos menininkės yra labai geras pretekstas apie tai pakalbėti.

Nežinau kaip Rusijoje skiriami teisėjai, bet neke-lia abejonių, kad Rusijos teismų sprendimai visiškai priklauso nuo V.Putino valios.

Lietuvoje teisėjus skiria ir atleidžia prezidentė D.Grybauskaitė. Tad logiška būtų teigti, kad būtent prezidentės valia Lietuvos teismų požiūris į žodžio laisvę yra iš esmės toks pat, kaip ir Rusijoje.

Reikia pavyzdžių? Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sprendimas baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistas žurnalistas G.Visockas, įžeidęs atsargos generolą Č.Jezerską. To paties teismo sprendimas baudžiamojoje byloje, kurioje I.Gedvila nuteistas dėl pasikėsinimo įžeisti prezidentę. Pagaliau šiųmetis sprendimas A.Paleckio baudžiamojoje byloje. Visi nuosprendžiai – dėl įžeidimo.

Nė vienas iš kaltinamųjų, tiesa, nepasodintas, bet tai galbūt tik laiko klausimas. Na, bent jau spren-džiant iš Vilniaus 2-osios apylinkės teismo šių metų pradžios sprendimo, apribojusio žurnalisto A.Drižiaus laisvę, nes šis rašė apie galbūt melagin-gus eksparlamentaro A.Sadecko parodymus teisme.

Tad ar labai jau tie V.Putino ir D.Grybauskaitės re-žimai skiriasi? Kad lengviau būtų rasti atsakymą į šį klausimą, pabandykite įsivaizduoti mane kartu su A.Paleckiu ir N.Vasiliauskaite, apsirengusius sutano-mis, Vilniaus arkikatedroje kilnojančius kojas ir dai-nuojančius apie tai, kokia š... yra Lietuvos Katalikų bažnyčia, prezidentė ir koks „kalė“ yra A.J.Bačkis.

Gintumėte žodžio laisvę? Norėčiau į jus pažiūrėti.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Žodžiai, kad ir kokie skaudūs, žiaurūs ar nepadorūs būtų, nedaro realios fi zinės ir materialinės žalos.

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Savvvvvvvvvvvvvvvaaaaaaaaaaaaaaaaaaiiiitės „„zzzzzzzzzuikis“

Artūras ZuokasArtūras Zuokas politikoje elgiasi kaip viešojo transporto „zuikis“: neturi bilieto, bet veržiasi važiuoti.

Vilniaus meras vis dar bando šokti aukščiau bambos (kuria taksi, oro linijas, el.bilietus), nors nebeturi nei jėgų, nei potencijos. Matyt, jau baigiasi A.Zuoko galiojimo laikas.

A.Zuoko iniciatyvos žlunga viena po kitos. Kuris jo darbas labiausiai nevykęs?

15min.lt apklausa

Savivaldybės taksi

„Vilnius veža“

steigimas

(613)

8 proc.

Sostinės oro linijų

„Vilnius air“

kūrimas

(868)

11 proc.

Stringanti elektroninių

bilietų sistema

Vilniuje

(2103)

27 proc.

Žlugęs referendumas

dėl Seimo narių

skaičiaus mažinimo

(486)

6 proc.

A.Zuoko visi norai

geri, jam tik

dirbti nesiseka

(3590)

47 proc.

Apklausoje dalyvavo 7660 žmonių

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d. Savaitės interviu | 3

Tomas Vaisetaredakcija@15min.lt

Jei reikėtų rasti metaforą istorinei 1987 metų rugpjūčio 23-iosios mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo reikšmei nusakyti, galėtume jį pavadinti Cezario pjūviu viešajai erdvei sovietinėje Lietuvoje atsirasti.

Jau iki tos dienos sovietmečio visuomenėje blykstelėdavo vienas kitas drąsesnis viešas žodis ar ryžtingesnis veiksmas, liudijęs apie subrendusį poreikį keistis, poreikį apie tai kalbėti. Po šio mitingo taip pat, jau su Sąjū-džiu, mitingai įgavo visai kitą mastą, galiau-siai virtę kone visuotiniu viešu judėjimu.

Tačiau šiam judėjimui atsirasti iš giliai vi-suomenės viduje užslėpto poreikio reikėjo rizikingo ir skausmingo pjūvio. Rizikingo –nes nė vienas dalyvis nežinojo, kuo toks sumanymas baigsis. Skausmingo – nes tiek mitingo organizatoriai, tiek KGB užfi ksuoti jo dalyviai vėliau buvo taršomi per partinius ar profsąjunginius svarstymus darbovietė-se, net šeimos nariai sulaukdavo grasinimų ir perspėjimų.

Bet iš 25 metų perspektyvos galima teigti, kad Cezaro pjūvis buvo sėkmingas – 1987 m.rugpjūčio 23-iąją prie A.Mickevičiaus pa-minklo Molotovo–Ribentropo pakto pa-smerkti susirinkę žmonės savo tikslą pasiekė.

Apie šį istorinį įvykį, nuo kurio praėjo ket-virtis amžiaus, savaitraštis „15min“ kalbasi su vienu mitingo organizatorių ir Lietuvos laisvės lygos steigėjų Jonu Volungevičiumi.

1940 metais Kabelių kaime gimęs vyras, nesulaukęs 26 metų, už antisovietinę veiklą buvo suimtas ir ištremtas kalėti į Mordovi-jos lagerius, iš kur grįžo po ketverių metų ir netrukus susipažino su kitais garsiais Lie-tuvos disidentais. Jis tapo 45 pabaltijiečių memorandumo dėl Molotovo–Ribentropo pakto padarinių likvidavimo signataru, tal-kino Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikai.

Sprendimas per gimtadienį– Kadangi susitikome prie A.Mickevičiaus paminklo, buvau sumanęs pirmiausia jūsų paklausti, ar ši vieta dabar jums kelia kokias emocijas, mintis. Bet paskui pagalvojau, kad juk po mitingo sekė visa virtinė įvairių reikš-mingų įvykių, todėl galbūt ji nėra jums taip įsirėžusi į atmintį?

– Jeigu pasitaiko praeiti ar dalyvauti Mi-šiose šalia esančioje bažnyčioje, nepraeinu

be jokios minties, visuomet prisimenu, kas čia vyko prieš 25 metus. Tikrai nepraeinu taip, kaip praeičiau pro bet kurį paminklą.

Pagalvoju, kad vis dėlto reikėjo tuo metu turėti drąsos dalyvauti šitame mitinge. Tuo labiau tiems, kurie jau buvo pro KGB mės-malę praėję. Jie rizikavo nepalyginamai daugiau, nes buvo KGB akiratyje, nuolat sekami.

– Jūs buvote vienas iš mitingo orga-nizatorių?

– Taip. Vasarą kaip tik šventėme Vytauto Bogušio žmonos gimtadienį. Susirinkome pas jį sode, kažkur už oro uosto, Kirtimuo-se, ir būtent ten mes bepolitikuodami nu-sprendėme surengti šitą mitingą. Pokalbyje dalyvavo V.Bogušis, Andrius Tučkus, Anta-nas Terleckas, gal dar kažkas buvo.

– Bet mintis jau buvo kilusi anksčiau?– Kada tik mes susirinkdavome, kalbė-

davome apie politiką, įvykius, ką daryti ir kaip per stipriai nenudegti. Tad, be abejo, sode buvo priimtas galutinis sprendimas, o pokalbių buvo ir anksčiau.

– Bet kodėl buvo priimtas sprendimas reng-ti mitingą? Susirinkę disidentai gali disku-tuoti, tartis dėl pogrindinės veiklos, bet juk šiuo atveju buvo nutarta dėl visiškai kitokio –viešo – veiksmo.

– Buvo priimtas sprendimas rengti mitin-gą viešai ir kilo klausimas tik dėl žmonių, ar jie susirinks. Aišku, kad mitingas įvyks, nebuvo slepiama. Tarp savų jau buvo pra-nešta ir vienas per kitą žinią skleidė.

Dar buvo sutarta, kad amžinatilsį kuni-gas Stanislovas Valiukėnas Šv.Mikalojaus bažnyčioje per Mišias sekmadienį, kai būna daug žmonių, pakvies juos į mitin-gą. Bet atsitiko nelaimė – jis tų Mišių metu mirė ir nebuvo pranešta. Todėl iš tos baž-nyčios nedaug žmonių ir atėjo. Bet prie A.Mickevičiaus paminklo žmonių susirin-ko. Taip sakant, kas neišsigando. Kadangi informacija buvo paskleista tarp artimųjų, o gandai sklinda greitai.

O kaip buvo nuspręsta eiti į viešumą... Visą laiką ėjo pogrindinė spauda, pasiraši-nėjami ir siunčiami įvairūs pareiškimai, tas pats 45 pabaltijiečių memorandumas jau buvo nuskambėjęs, nors Lietuvoje galbūt mažiau nei visame pasaulyje, tad gal įsidrą-sinome, kad per mažai popierinių pareiški-mų, reikia visuomenei prabilti.

Be to, reikia pripažinti, kad tuo metu So-vietų Sąjungos vidury atšilimas jau vyko.

– Jau jutote tai? Nes kai kurie liudininkai ir istorikai tvirtina, kad 1986–1987 metais Lietuvoje jokia „perestrojka“ nekvepėjo ir vyravo tas pats gūdus sovietmetis.

– Lietuvoje gal taip ir buvo. Kai sąlygas diktavo Maskva, Lietuvos valdžia visą laiką

ėjo žingsniu atsilikusi. Nežinau, gal jie bijojo iniciatyvos, perlenkti lazdą, per didelę de-mokratiją parodyti, todėl atvirkščiai darė. Tad Lietuvoje nesijautė taip, bet Maskvoje tai jau jautėsi.

Didelis klaustukas– O kodėl mitingui pasirinkta vieta prie A.Mickevičiaus paminklo?

– Iš dalies dėl to, kad šalia stovi Šv.Onos bažnyčia. Taip ir buvo: iš bažnyčios žmonės išeina ir mato, kad kažkas vyksta. Juk visi bėga pasižiūrėti, kas ten vyksta – gal bul-kas pardavinėja, gal dovanų kokių duoda (juokiasi, – red. past.).

O ar buvo ideologiškai motyvuotas pasi-rinkimas, dabar jau nepasakysiu.

– Ar nebuvo baimės, kad niekas neateis?– Baimės buvo. Galima sakyti, kad tai ir

buvo pagrindinė baimė. Žinote, informaci-ją paskleidėme, bet atsakomojo ryšio nėra ir nežinai, ar žmonės nepabijos, ar išdrįs, ar ateis. Tad jautėme pakankamai didelę baimę, kad žmonės neateis ir susirinks,

Pirmasis mitingas, pralaužęs ledus

Mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo organizatorius J.Volungevičius: „Man tai reikšmingiausias iš Atgimimo mitingų“

„Man asmeniškai jis tarp visų Atgimimo mitingų užima reikšmingiausią vietą. Juk reikėjo pralaužti ledus.“

Nukelta į 4-5 psl. >>>

Vienas mitingo

organizatorių

J.Volungevičius

iki šiol neranda

atsakymo į klausimą,

kodėl sovietų valdžia

mitingo neišvaikė.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d.4 | Savaitės interviu

tarkime, tik dvidešimt. Tada, žinote, toks jau tas ir mitingas.

– Sakote, kad informacija sklido tarp žmo-nių. Bet ji pasiekė ir valdžią. Regis, „Komjau-nimo tiesoje“ dar prieš mitingą pasirodė jį smerkiantis straipsnis.

– Sakoma, jei jau du žino, tai – ne paslaptis. O be to, mes ir buvome suinteresuoti, kad žinia pasklistų, nes jei rengi mitingą, reikia, kad kuo daugiau žmonių žinotų. Kad KGB nežinotų, buvo juk neįmanomas dalykas. Tarp mūsų pačių sukosi tokių, kurie jiems informaciją pateikdavo. Mes žinojome, kad tarp mūsų pasitaikė toks vienas. Jis trynėsi prie mūsų, bet kadangi mes žinojome, nieko rimtesnio prie jo nekalbėdavome.

– Kaip jums atrodo, kodėl KGB nesustab-dė mitingo?

– Čia ir man – klausimas! Iš principo jie galėjo prieš tai mus susemti. Tarkime, 1988 metų Vasario 16-osios mūsų rengtas paminė-jimas. Prieš jį KGB suėmė A.Terlecką, Nijolę Sadūnaitę ir V.Bogušį. Tada tik aš vienas su grupe įsėdome į mašinas, nes tiesiog kitus žmones išsklaidė. Mobiliųjų telefonų nebu-vo, nebuvo įmanoma palaikyti ryšio. Mes nu-važiavome padėti gėlių ant J.Basanavičiaus

kapo, lydimi, galima sakyti, KGB eskorto ir padarėme savo darbą. Arba, tarkime, kai irgi Vasario 16-osios vakare iš Šv.Mikalojaus baž-nyčios išėjome. Taigi jie buvo apsupę, gaudė po visą Muziejaus (dabar – Vokiečių) gatvę, žmones tąsė ką kur, nes buvo pasiruošę.

O čia kodėl to nepadarė? Juk kad ir tuos išėjusius iš Šv.Mikalojaus bažnyčios galėjo susemti, ir mitingas būtų pasibaigęs. Galime sakyti, kad jie išsigando didelio rezonanso Vakaruose, bet, Dieve brangus, jie ne to-kius dalykus darė ir nebijojo Vakarų. Todėl man tai yra didelis klaustukas, kodėl šito jie nepadarė. Bet, kaip aš paprastai sakau, jei

ar žmogų, ar valdžią Dievas nori nubausti, jiems sumaišo protą. Juk Atgimimo įvykiuo-se buvo tiesiog stebuklingų dalykų. Pagaliau pačioje Maskvoje, kai vyko pučas, juk ka-riuomenė galėjo viską sutvarkyti, bet atsi-tiko taip, kaip atsitiko. Tas pats ir čia.

Pralaužė ledus– Prisiminkite mitingo dienos rytą. Ar iš kar-to susirinko žmonės, o gal atrodė, kad jis neį-vyks? Kokia vyravo nuotaika?

– Iš pradžių buvo labai mažai žmonių, bet jie labai staigiai susirinko. Sakyčiau, kad grei-čiausiai daug žmonių, kurie jau buvo atė-ję, ne iš karto priėjo arčiau, o laukė mitin-go organizatorių nuošaliau. O kai pamatė: „A, atėjo“, staigiai visi sugužėjo. Tad daug žmonių, be abejo, laikėsi atsargiai. Kai kas sako, kad buvo susirinkę iki trijų tūkstan-čių. Man atrodo, kad toks skaičius – gal per didelis. Susirinko šiek tiek mažiau, bet tik-rai pakankamai.

– Man įstrigęs vieno žurnalisto pasakoji-mas, kad jis taip pat ėjo į mitingą, bet dėl viso pikto pasiėmė tinklelį su pieno ar kefyro bu-teliu, kad, jeigu ką, galės pasiteisinti, esą ėjo pro šalį iš parduotuvės.

– Taip, nes visi esame žmonės ir turime baimės jausmą. O ką, organizatoriai nebijo-jo? Aišku, bijojo. Pavyzdžiui, prisimenu, kai saugumas iškviesdavo. Nuteikdavai save, kad nebijai, bet ateini, atsisėdi, jie tave kal-bina, klausimus užduoda ir apima toks dre-bulys... Nors atrodo, kad nebijai, bet orga-nizmas savo daro.

– Gerai žinomas V.Bogušio atvejis, kaip jį svarstė Jaunimo teatre po šio mitingo. Jūs

dirbote Dailės kombinate, ar jums teko su-laukti panašių sankcijų?

– Man taip nebuvo, nes aš neatsidūriau pačiame mitingo centre. Aš, turbūt galima sakyti, nepakliuvau į tą dėmesio lauką, to-dėl rimtesnių problemų išvengiau, bet dau-gelį darbovietėse svarstė.

– Bet darbe tikrai turėjo žinoti, kad yra toks „aktyvistas“ J.Volungevičius.

– Be abejo, kad valdžia žinojo ir mane, ir mano praeitį. Aš ir darbe labai nesisaugojau. Pavyzdžiui, dalyvavau saviveikloje, dainuo-davau kaip solistas, nes mokiausi muzikos ir dainavimo, tai kokią dainą apie partiją ir panašiai atsisakydavau dainuoti. Pats kom-binato direktorius ne kartą piktai pastabų yra davęs, bet to nevengiau ir nebijojau.

Taip kad žinoti žinojo, bet šį kartą darbe praėjo be didelio svarstymo.

– Kaip mitingą jūs, organizatoriai, įverti-note iš karto po jo?

– Iš karto po mitingo nuvažiavome pas A.Terlecką, apsvarstėme ir džiaugėmės, kad mitingas tikrai pasisekė. Lūkesčius tik-rai pranoko, nes tiek žmonių nesitikėjome. Žinojome žmonių baimę, prisitaikėliškumą. Žiūrėkite, netgi dabar, Nepriklausomybės metais, kai gali nebijoti ginti savo teisių, žmonės moja ranka: „Ai, tegul nueis kitas, aš geriau pasėdėsiu namuose.“

– O dabar kaip vertinate šią viešą manifestaciją?

– Aš nuoširdžiai sakyčiau, kad man as-meniškai jis tarp visų Atgimimo mitingų užima reikšmingiausią vietą. Juk reikėjo pralaužti ledus. Aš, mano bendražygiai,

>>> Atkelta iš 3 psl.

KGB darbuotojai įsimaišė tarp

mitingo dalyvių ir slapta juos

fotografavo.

Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Į mitingą, apie kurį žinios ėjo

iš lūpų į lūpas, susirinko apie

3000 žmonių.

Martyno Ambrazo (BFL) nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d.

mes tikrai pykstame ant Sąjūdžio veikė-jų. Jie su mumis nesiskaitė, kartais netgi šiurkštokai. Mes norėjome ir su jais daly-vauti mitinguose, bet jie kratėsi.

Tačiau juk iki didžiųjų mitingų buvo kiti (organizuoti Lietuvos laisvės lygos, – red. past.). Kas pralaužė ledus? Dabar, galima sakyti, tai jau pripažįsta, bet anksčiau to neminėjo. Sąjūdžio aktyvistai, kurių dalis ir dabar yra valdžioje, pripažino tik Sąjūdį.

Bet,mano giliu įsitikinimu, šitas mitingas prie A.Mickevičiaus paminklo buvo svar-biausias. Kai pamatė, kad nieko nesusodi-no, nesusėmė, išskyrus tuos svarstymus, žmogus iš karto drąsos įgavo. Tauta troško Nepriklausomybės, bet niekas netikėjo, kad taip bus. Net mums buvo sunku patikėti, kad tokią galybę galima nugalėti.

– Tada dar leiskite jūsų paklausti apie drą-saus ar drastiško veiksmo reikšmę sovietinėje visuomenėje. Jūs, ko gero, gerai žinote teiginį, kad Nepriklausomybė Lietuvos laisvės lygos stiliumi nebūtų iškovota, nes reikėjo daugiau

nuosaikumo, diplomatijos, komunistų, au-toritetingų inteligentų įtraukimo. Kaip jums tai atrodo iš šių dienų perspektyvos?

– Šituo klausimu aš kategoriškas nesu. Kad po Nepriklausomybės atgavimo De-sovietizacijos įstatymas nebuvo priimtas, blogai, aš ir šiandien taip sakau. Bet dėl kitko... Ne paslaptis, kad A.Terleckas buvo kategoriškai prieš dalyvavimą SSRS Aukš-čiausios Tarybos rinkimuose.

Aš, pavyzdžiui, buvau kitokios nuomo-nės, nes reikia eiti visur, kur įmanoma, ir daryti. Dabar su A.Terlecku jau nepadisku-tuoju atvirai (nors kartais norisi), bet, mano įsitikinimu, aš buvau teisus.

Prisimenu, tuomet turėjau galimybę at-spausdinti pareiškimus ir pan. Prieš rinki-mus A.Terleckas pasikviečia mane ir pa-duoda atsišaukimą, kuriame agituojama nedalyvauti SSRS Aukščiausios Tarybos rinkimuose.

Aš jam sakau: „Antanai, nesutinku“. O jis: „Esi šūdas, nieko nenusimanai!“ (juo-kiasi, – red. past.). Antanas turi savybę

su tais žodeliais. Bet aš ir nedauginau to atsišaukimo.

Aš sutinku, kad kategoriškumas ne visa-da naudingas, bet jis buvo kaip stūmimo į Nepriklausomybę veiksnys. Nes iš tikrų-jų daugelis iš Sąjūdžio nuoširdžiai norėjo, taip sakant, tos demokratijos, bet Sovietų Sąjungos sudėtyje: „Ir užtenka mums“. O

Laisvės lyga buvo kategoriška ir spaudė Są-jūdį, kad reikia daugiau siekti.

Tad komunistų visiškas atstūmimas iki Nepriklausomybės gal ir nebūtų buvęs labai naudingas, bet atgavus Nepriklausomybę per švelniai su jais pasielgta.

Reikėjo juos bent dešimčiai metų nuo politikos nušalinti.

Savaitės interviu | 5

Dėl mitingo, skirto pasmerkti Molotovo

Ribentropo paktą, prieš 25 metus žlugo

vieno iš mitingo organizatorių Vytau-

to Bogušio jaunesniojo brolio vestuvės,

svečiai vietoj puotos buvo pakviesti į

mitingą.

Ketvirtadienį kalbėdamas per Seime

surengtą forumą, skirtą mitingui pami-

nėti, V.Bogušis prisiminė, kad jį ir kitus

mitingo rengėjus mėginta paveikti, jog

akcija neįvyktų. Anot V.Bogušio, pas jo

mamą ir seserį lankėsi KGB darbuotojai,

o dėl mitingo buvo sužlugdytos jo jau-

nesniojo brolio vestuvės.

„Mitingo išvakarėse turėjo įvykti mano

jaunesniojo brolio vestuvės. Jaunosios

dėdė Vladimiras Beriozovas, dirbęs Lie-

tuvos komunistų partijos Centro komi-

tete, vertė jaunąjį prikalbinti vyresnį-

jį brolį nedalyvauti mitinge, parašyti į

„Tiesą“ straipsnį, smerkiantį mitingą,

antraip vestuvės neįvyks. Vestuvės tik-

rai neįvyko – jaunoji Santuokų rūmuo-

se nepasirodė. Tačiau vestuvių svečiai

gausiu būriu papildė mitingo dalyvių

gretas ir po šiai dienai didžiuojasi turėję

progą dalyvauti istoriniame mitinge“, –

prisiminė V.Bogušis.

Žlugusios vestuvės

Užsk. Nr. 306071

Pirmas antisovietinis mitingas Vilniuje

prieš 25 metus buvo neišvengiamų per-

mainų ženklas ir įkvėpė laisvės siekiui,

ketvirtadienį sakė valstybės vadovai.

„Prieš 25 metus prie A.Mickevičiaus pa-

minklo susirinkusių žmonių drąsa mus

visus įkvėpė laisvės siekiui“, – teigė pre-

zidentė Dalia Grybauskaitė. „Tai buvo

ženklas, kad permainos visoje sovieti-

nėje imperijoje, taip pat ir Lietuvoje, yra

neišvengiamos, ir laisvo žodžio niekas

negali sustabdyti“, – pažymėjo premje-

ras Andrius Kubilius.

Prieš 25 metus prie A.Mickevičiaus pa-

minklo surengtas pirmas viešas an-

tisovietinis mitingas buvo savotiškas

perversmas, kai atmesta baimė ir pa-

valdumas, sako buvęs Aukščiausiosios

Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmi-

ninkas europarlamentaras Vytautas

Landsbergis. Anot jo, pasipriešinimas

okupantams brendo dešimtmečius, o

1987 m. rugpjūčio 23 d. jis pratrūko vie-

šo protesto ir reikalavimo forma. Pasak

V.Landsbergio, šis mitingas davė pa-

grindą Sąjūdžiui. „Iš ištryškusio šaltinio

išsiliejo didžiulė upė ir išnešė nelaisvės

ledus“, – kalbėjo V.Landsbergis.

Permainų ženklasMitinge kalbą sakė

kunigas R.Grigas.

Lietuvos ypatingojo ar-

chyvo nuotr.

BN

S in

f.

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d.6 | Verslas

Investicija – nuo pirmojo riksmo Jei norite žinoti, kaip ilgai gyvensite, galite negaiš-ti laiko narpliodami savo šeimos ir genetikos isto-riją, o vietoj to pažvelgti į mokymosi pasiekimus. Išsilavinimas yra tikrai ne vienintelis kintamasis, susijęs su ilgesne gyvenimo trukme, tačiau jis gali būti galingiausias, nes turi itin stiprų teigiamą po-veikį sveikatai. Tokias tyrimo išvadas skelbia teks-tas žurnale „Health Aff airs“.

Žvelgiant į santykinai gausėjantį pensininkų būrį ir besikaupiančią „Sodros“ skolą, kažin, ar ilgesnė gyvenimo trukmė mūsų valstybei atrodo viliojan-čia siekiamybe. Mažų mažiausiai tai verčia grįžti prie pensinio amžiaus vėlinimo. Kita vertus, svei-kesnis žmogus gali ilgiau išlikti darbo rinkoje ir su-kurti daugiau pridėtinės vertės. Tai taip pat mažina valstybės išlaidas sveikatos apsaugai.

Ekonominiu požiūriu, dabar apskritai nė viena šalis negali ignoruoti investicijų į švietimą. Pa-sauliui pamažu persiorientuojant į žiniomis grįstą ekonomiką, žmonės ir jų gebėjimai tampa pagrin-diniais konkurencinės kovos ginklais.

Ima vyrauti nuomonė, kad vadinamojo žmo-giškojo kapitalo plėtrai turi būti suteikta didesnė svarba nei infrastruktūros ar technologijų.

Pastaruoju metu pradėta sukti galvas, ar never-tėtų lavinimą pradėti nuo pat gimimo. Mat dauge-lyje šalių daugiau dėmesio sulaukia aukštesnis nei ikimokyklinis ugdymas. Tačiau gausūs moksliniai darbai teigia, kad ankstyvieji gyvenimo metai yra kritiniai tiek kognityvinės, tiek socialinės raidos požiūriu. Be to, investicijos į kokybišką ikimokyk-linį ugdymą atneša fi nansinės naudos ir asmeniui, ir visuomenei.

Lietuvos švietimo sistemoje ūbaujantys nesi-baigiančių reformų vėjai daugeliui jau spėjo užge-sinti viltį sulaukti reikšmingų teigiamų pokyčių. Skaičiai – nors kiek ir pasenę – rodo, kad ikimo-kyklinis ugdymas dar toli gražu nėra prieinamas visiems norintiems.

Ypač sudėtinga į jį patekti kaimo, neturtingų šei-mų ir neįgaliems vaikams. Daugelis tėvų darželį apibūdintų veikiau kaip priežiūros, o ne ugdymo instituciją. Ir tai, švelniai kalbant, rodo gerintiną lavinimo programų kokybę. Galų gale, net ir tiems tėvams, kurie įsitikinę, kad mažamečių smegenims nereikia jokių didelių stimuliatorių, nelengva su-rasti elementarių vaikų žaidimų aikštelių.

Švietimo politikos kūrėjai čia greičiausiai pa-prieštarautų ir pabaksnotų pirštu į praėjusiais me-tais įdiegtą ikimokyklinuko krepšelį, palankesnę vaikų darželių steigimo tvarką ar nemokamą kon-sultacijų šia tema telefono liniją. Savivaldybių at-stovai suskubtų iš stalčių traukti šeimų laisvalaikio infrastruktūros gerinimo projektus.

Negali ginčytis, ledai yra pajudėję. Kita vertus, akivaizdu, kad pasitikdami rugsėjo 1-ąją, turime daug peno apmąstymams. Ir tikrai ne vien apie tai, kada pradėti naujuosius mokslo metus – šeš-tadienį ar pirmadienį.

Nebūtina ikimokyklinio ugdymo paversti pri-valomu, kad jis sulauktų daugiau investicijų ir garantuotų didesnę ekonominę gerovę ateityje. Jo poreikis didėja natūraliai, jau vien pasikeitus motinystės (tėvystės) išmokų tvarkai ir situacijai darbo rinkoje.

Komentaras

Algė Budrytėredakcija@15min.lt

Pastaruoju metu pradėta sukti galvas, ar nevertėtų lavinimą pradėti nuo pat gimimo.

Violeta Bagdanavičiūtėredakcija@15min.lt

1998–1999 metais Lietuvos ekonomiką purtė Rusijos krizė, 2008 metais užgulė pasaulinė ekonomikos krizė. O kas vyksta 2012 metais?

Strategijų konsultantas iš JAV Carteris Schellingas, dar 2008 metais kalbėda-mas apie ekonomikoms gresiantį nuos-mukį, sakė: „Jeigu baiminiesi recesijos, nepanikuok! Arba panikuok pirmas!“

Atrodo, kad Lietuva dabar kaip tik laikosi šios taisyklės. Tačiau kai kurie ekonominiai rodikliai – akcijų indeksai ar bendrovių apyvartos – neigia niūrius lūkesčius.

Lietuvos eksportas į Vokietiją išlieka stabilus, o kai kuriuose sektoriuose, pa-vyzdžiui, medienos ir baldų, sėkmingai auga, tačiau prezidentė Dalia Grybaus-kaitė neperkalbama: ji atkakliai tvirti-na, kad antroji krizės banga turėtų at-siristi 2012 metų pabaigoje ir persikelti į 2013-uosius.

Investuotojų asociacijos valdybos pir-mininkas Vytautas Plunksnis primena, kad krizė yra tuomet, kai žmonės ma-siškai netenka darbo, o rinkoje nebėra pinigų: „Krizės dažniausiai ateina po ekonomikos perkaitimo, tačiau dabar jo nėra. Bankai skolina labai atsargiai ir tik nerizikingiems projektams, o praėju-sią krizę gerai pamenantys verslininkai sprendimus investuoti priima tik vis-ką gerai pasvėrę. Verslas dabar lanks-tesnis nei 2008-aisiais, todėl nei masi-nio darbuotojų atleidimo, nei gamyklų

stabdymo nereiktų laukti, net ir jei šiek tiek sumažėtų paklausa Europoje.“

Tačiau jis pripažįsta, kad vienu žo-džiu diagnozuoti, kas vyksta 2012 me-tais, būtų sudėtinga.

„Kažko labai blogo lyg ir nėra, bet galima justi, kad tam tikruose sluoks-niuose vyrauja paranoja, kad bus kri-zė. Taip galvoti verčia Europos bei kitų

išsivysčiusių šalių skolų krizė, baimė dėl euro zonos žlugimo“, – „15min“ sakė V.Plunksnis.

Pasak jo, valstybių skolų per dieną nenubrauksi, o jas kažkiek gali suma-žinti tik ekonomikos augimas bei tau-pymas, todėl bauginančios antraštės apie valstybių problemas neišnyks dar ne vienerius metus.

Galvose – antroji krizės banga, piniginėse – ežiai

Verslininkams Lietuvoje būtų

daug lengviau išgyventi krizes,

jeigu jie būtų mokomi ne tik

kaip pradėti ir plėtoti verslą, bet

ir kaip jį civilizuotai užbaigti.

„Tačiau šį vidurvasarį Seime tarsi

iš giedro dangaus atsirado Ban-

kroto įstatymo pataisos. Jeigu

jos bus priimtos, tai nežinau,

ką galėsiu patarti verslinin-

kui ir kaip mums, bankroto

administratoriams, reikės

dirbti pagal naująją tvar-

ką“, – skėsčioja rankomis

įmonių bankroto adminis-

travimo ir teisinių paslaugų

biuro vadovas A.Valaitis.

Mat skaitant naujas įstatymo patai-

sas paraidžiui, galima suprasti, kad

jeigu bankrutuoji, tai darai tyčia. Pa-

vyzdžiui, vienas iš tyčinio bankroto

požymių gali būti blogai įmonėje orga-

nizuotas darbas.

Projekte taip pat siūloma įtvirtin-

ti pareigą administratoriui ne vėliau

kaip per 20 darbo dienų nuo nutar-

ties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo

kreiptis į bankroto bylą nagrinė-

jantį teismą dėl tyčinio bankroto

pripažinimo, jei iškėlus bankroto bylą

vadovas ar savininkas neperduoda

administratoriui visų ar dalies įmo-

nės dokumentų.

Bankroto procesų praktika, pasak

A.Valaičio, rodo, jog nustatyti, kad

įmonės vadovas ar savininkas per-

davė visus dokumentus ir visą

turtą, administratorius turi ga-

limybę tik patikrinęs įmonės

sandorius, tai yra ne vėliau

kaip per 6 mėnesius.

Atsižvelgiant į tai, administrato-

riai, A.Valaičio teigimu, bijodami

kreditorių būti apkaltinti dėl neveiki-

mo, bus priversti visais atvejais kreip-

tis į teismą ir teisėsaugos organus dėl

įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

„Šias pataisas siūloma priimti būtent

dabar, kai prognozuojama antroji kri-

zės banga. Todėl, jeigu jos bus priimtos

ir įsigalios nuo 2013 metų sausio, bus

daug teisminių ginčų, verslui bus labai

sunku gintis“, – perspėja A.Valaitis apie

valdžios ruošiamą naują „dovanėlę“.

Laukia dar viena kilpa

Laižosi 2008-ųjų žaizdas„Negalėčiau teigti, kad šiuo metu artėja ko-kių nors naujų problemų banga, bet galėčiau patvirtinti, kad dar tęsiasi 2008-ųjų prob-lemos. Šiais metais turėtų bankrutuoti dar apie tūkstantis bendrovių“, – aiškina įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslau-gų biuro vadovas Aurimas Valaitis.

Jis patikslina, kad iki 2008 metų bankru-tavo bendrovės tų sektorių, kurie buvo pri-brendę rinkos konsolidacijai. Tai – farmaci-jos, mėsos perdirbimo įmonės. Pasaulinės ekonominės krizės padarinius pirmiausia pajuto transporto sektorius. Transporto bendrovės pradėjo bankrutuoti 2008 metų vasarą, o 2009 metų II pusmetį „lūžo“ ne-kilnojamojo turto (NT) sektorius.

„Visų įmonių išėjimą anapilin lėmė vie-na priežastis – verslo galimybes viršijantys kreditai bankams. Tie, kurių paskolų grąži-nimo terminas sutapo su ekonomikos kri-ze, turėjo dvi išeitis – papildomai ką nors užstatyti bankui arba bankrutuoti“, – pa-sakoja A.Valaitis.

Bankrutuojančių bendrovių skaičius, pa-lyginti su veikiančiomis, sudaro apie 2 pro-centus, tačiau bankrotai labai skausmingi, o „sudegusios“ sumos – didžiulės.

Krizei įsisiūbavus, pasak A.Valaičio, ir bankai pakeitė savo politiką: „Anksčiau mums, bankroto administratoriams, buvo aišku, kad turime kuo brangiau parduoti bankrutuojančios bendrovės turtą ir kuo daugiau tenkinti didžiausio kreditoriaus rei-kalavimų. Dabar bankai, kurie yra didžiausi kreditoriai, spaudžia, kad tas turtas kuo grei-čiau atsidurtų varžytinėse už trečdalį savo hipotekos vertės, nes jį dažniausiai įsigyja to paties banko antrinė įmonė.“

Taip bankų antrinės NT bendrovės Lie-tuvoje supirko daug nekilnojamojo turto.

„Pastarieji keleri metai vaizdžiai parodė, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui ban-kas nėra verslo partneris, nes kai tik ateina paskolos grąžinimo terminas, jis diria nuo kliento devintą kailį. O ir sprendimai dėl verslo paskolų dabar priimami ne Vilniu-je“, – pastebi A.Valaitis.

Blogi laikai net Prancūzijoje„Šiemet turistų kišenėse ir piniginėse apsi-gyveno ežiai – jie restorane užsisako vieną picą dviems, perka patį pigiausią vyną ir ieško paskutinės minutės kelionių, tikėda-miesi didelių nuolaidų, derasi parduotuvė-se, o atostogas stengiasi leisti pas draugus, gimines ar pažįstamus ir taip išvengti išlai-dų nakvynei“, – susėdę popiečio kavos ar

vakaro aperityvo juokauja Pietvakarių Pran-cūzijoje, Dordonės regione, esančio Isižako miestelio smulkieji verslininkai.

Turizmo sezonas, trunkantis nuo ba-landžio iki spalio, suteikia gyvybės vos daugiau nei pusę tūkstančio gyventojų turinčiam miesteliui, o per atostogų se-zoną uždirbti pinigai leidžia veikti 3 res-toranams, 3 arbatinėms, picerijai, 3 svečių namams, siūlantiems nakvynę ir pusry-čius, 3 barams, 3 kirpykloms, kosmetolo-gijos centrui, 2 nekilnojamojo turto agen-tūroms, antikvariatui, interjero salonui, sendaikčių parduotuvei, vyno prekeiviui, 3 kepykloms ir duoninėms, vietos produk-tų parduotuvei, gėlininkui, stiklapūčiui, „Renault“ ir „Citroen“ servisams, nota-rų agentūrai, kelioms menininkų ateljė bei lietuvės Erikos Umbrasaitės galerijai „Papillon Boheme“.

Joje pristatomi lietuvių, prancūzų, britų, amerikiečių menininkų rankų darbo papuo-šalai, lietuviško lino namų aksesuarai ir dra-bužiai, rengiamos dailės parodos.

Ne tik Isižake, bet ir visoje Prancūzijoje svečių namai bei viešbučiai skundėsi, kad birželį ir liepą turėjo 15–50 proc. klientų ma-žiau nei pernai.

Prekybininkų bei restoranų pelnas taip pat krito 10–20 proc.

Birželį ir liepą šalies ir užsienio turis-tus atbaidė permainingi ir itin prasti orai, svaro sterlingų krizė, ekonominiai Ispani-jos sunkumai ir neaiški euro ateitis. Visa tai dar aštrina nuolatinės kalbos apie kri-zę ir Prancūziją, kuri sėdi ant fi nansinio ugnikalnio.

Lietuvės galerija „Papillon Boheme“ miestelyje gyvuoja jau trečius metus ir jau turi nuolatinių vietinių klientų bei turistų ratą. Šiemet, pasak E.Umbrasaitės, jie ilgiau svarsto, ką pirkti ir ar apskritai pirkti.

Pokalbio metu pro plačiai atvertas du-ris pirmą kartą vietoje gerai nusiteikusių turistų įsmunka ruduodegė voverė. Ji vi-kriai liuoksi per gausiai maloniomis smulk-menomis nukrautą vitriną, tačiau išlekia atgal į mišką.

Iš nuostabos nespėjusi atsipeikėti „15min“ pašnekovė šypteli: „Ar visa tai galima pa-aiškinti vien ekonomine krize, kuri jau įsisiūbuoja, ar tik vartotojų panika krizės belaukiant?“

Nerimas ir nežinomybė„Rinkos labai neramios, daug nežinomybės. Padėtis keičiasi labai greitai, todėl tenka daug keliauti, nes aišku, kad Europoje bus mažiau su kapitalo pritraukimu susijusių projektų ir sandorių, o dalyvauti juose no-rės visi investiciniai bankai“, – kalba ban-ko „BNP Paribas“ Rusijos, NVS ir Vidurio bei Rytų Europos kapitalo rinkų vadovas Darius Daubaras.

Kai kurios ES šalys jau išgyvena antrąją recesiją, nes jų ekonomikos neauga. Jung-tinės Karalystės ekonomikos augimas pas-taruosius du ketvirčius taip pat yra sulėtė-jęs ir britai taip pat turi nemažai iššūkių.

„Nors Londono restoranai ir barai yra pa-kankamai gausiai nusėsti lankytojų, bet kita veikla užsiimantis smulkusis verslas jau skundžiasi visoje šalyje sumažėjusiu ban-kų kreditavimu ir fi nansavimu“, – pasako-ja D.Daubaras.

Daugelis britų viduriniosios klasės šeimų, pasak jo, irgi vos suduria galą su galu, nes didžiąją dalį savo pajamų išleidžia vaikų mo-kykloms, mokesčiams ir buities reikmėms. Atlyginimai nekyla, o maistas brangsta, to-dėl sumažėjo žmonių galimybės. Anglai da-bar mažiau atostogauja užsienyje, rečiau važiuoja savo automobiliu, nes degalai yra labai brangūs.

„Niekas pasaulyje neturi krištolinio rutu-lio, kuris galėtų aiškiai parodyti, kas nutiks Europai, nors keli raidos scenarijai aptari-nėjami. Todėl artimiausiais mėnesiais ar metais daug kas priklausys tik nuo Europos politikų ir Europos centrinio banko spren-dimų“, – neabejoja D.Daubaras.

Šiaurės Europa – Didžioji Britanija, Ny-derlandai, Skandinavija, Vokietija ir galbūt Baltijos šalys – yra labiau konkurencinga, inovatyvi ir turi teisingą požiūrį į darbą. Tuo tarpu Pietų Europa – Graikija, Ispanija, Italija – vertinama kaip mažiau produktyvi, turinti didelių fi skalinių problemų.

Iš šių šalių galbūt geriausia padėtis yra Italijoje, nes ji turi didelę ir diversifi kuotą pramonę, o štai kai kurie Ispanijos regionai jau dabar prašo paramos.

Rugsėjo pradžioje ES lyderiai susirinks tartis dėl bendro bankų reguliatoriaus. Kitas svarbus klausimas – koks bus bankrutavu-sios Graikijos raidos scenarijus? Be to, ore ir toliau tvyro klausimas, ar Ispanija papra-šys Tarptautinio valiutos fondo ir Europos centrinio banko pagalbos?

„Galima sakyti, kad sėdime uragano vi-duryje, o aplink mus vyksta daug rizikingų dalykų, todėl belieka laukti, kaip bus iš-spręsta problema dėl ES šalių veikimo kar-tu“, – apibendrina D.Daubaras.

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d. Verslas | 7

A.Valaitis:

„Visų įmonių išėjimą anapilin lėmė viena priežastis – verslo galimybes viršijantys kreditai bankams.“

Kol kas niekas nesiryžta

prognozuoti, kaip

Lietuvai seksis atlaikyti

pasaulinės krizės

spaudimą.

Š.Mažeikos/BFL nuotr.

D.Daubaras:

„Galima sakyti, kad sėdime uragano viduryje, o aplink mus vyksta daug rizikingų dalykų.“

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d.8 | Visuomenė

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Kai poilsiautojai šią vasarą Palangoje karštligiškai ieškojo laisvos lovos, vienas didelis, puikiai įrengtas pastatas kurorto centre stūksojo visiškai tuščias. Buvusios Lietuvos banko poilsinės durys užtrenktos. Net ir tiems, kurie už nakvynę gali solidžiai sumokėti. Erdvūs kambariai su atskiromis virtuvė-lėmis, dušais ir sūkurinėmis voniomis. Pirtis, biliardo stalas, treniruoklių salė, dviračiai ir paspirtukai. Tokiose poilsinė-se Palangoje, Druskininkuose ir Molėtų rajone iki šios vasaros pradžios ilsėjosi už šalies pinigų politiką atsakingo Lietuvos banko darbuotojai.

Trijų aukštų su mansarda raudonų ply-tų pastate Palangoje erdvūs kambariai su atskira virtuve ir sanitariniu mazgu Lietu-vos banko tarnautojams parai atsieidavo 67–134 Lt. Druskininkuose už parą reikėjo mokėti 36–95 Lt, o sodyboje Molėtų rajone prie Baltųjų Lakajų ežero – 41–82 Lt. „O kas

čia neįprasta? Tai yra normalus dalykas“, –ne kartą stebėjosi uoliai pavaldinių teisę į poilsį gynęs tuometis banko vadovas Rei-noldijus Šarkinas.

Sutaupys 1,2 mln. LtLietuvos banko darbuotojams sukurto ro-jaus žemėje galas atėjo pasikeitus banko vadovybei. Pernai Lietuvos banko valdyba nusprendė atsisakyti turto, kuris nėra bū-tinas centrinio banko funkcijoms vykdyti.

„Atsisakant šios turto dalies, siekta su-mažinti operacines Lietuvos banko išlaidas ir užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį ir maksimaliai efektyviai“, – savaitraščiui „15min“ sakė Lietuvos banko Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas Giedrius Simonavičius.

Dar 2011 m. birželį vadinamieji darbuo-tojų tobulinimosi ir sveikatingumo cen-trai Palangoje, Druskininkuose ir Molė-tuose su priklausiniais buvo pripažinti nereikalingais.

Lietuvos banko valdybai nutarus, objek-tai perduoti Valstybės turto fondui. Pa-skaičiuota, kad atsisakius minėtų centrų, Lietuvos bankas sutaupys apie 1,2 mln. Lt per metus.

„Lietuvos bankas savo rašte Valsty-bės turto fondui išreiškė viltį, kad minė-tų objektų privatizavimo procesas vyks sklandžiai ir bus siekiama užtikrinti mak-simalią naudą valstybei. Rašte Lietuvos bankas taip pat išreiškė lūkestį, kad iki

naujų savininkų atsiradimo turtas, kurį bankas prižiūrėjo ir juo rūpinosi daugelį metų, bus valdomas rūpestingai ir racio-naliai“, – aiškino G.Simonavičius.

Pirma nusprendė, po to – persigalvojoPremjeras Andrius Kubilius ne kartą vie-šai piktinosi, kad valstybės įstaigos neat-sisako joms priklausančių poilsiaviečių,

išlaikomų iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tačiau pačiam premjerui šioje srityje pa-vyko nuveikti nedaug.

2009 m. Vyriausybė atsisakė poilsio namų „Baltija“ ir nusprendė juos įtraukti į privatizavimo programą. Nepriklauso-ma turto vertintoja bendrovė „Lituka ir Ko“ įmonės turtą 2009-ųjų vasarą įverti-no 32,2 mln. Lt.

Privilegijuotas poilsis: Šiame anksčiau Lietuvos

banko valdytame

pastate sąlygos ilsėtis –

puikios, tačiau šią vasarą

čia nebuvo nė vieno

poilsiautojo.

„15min“ nuotr.

Užsk. Nr. 306090

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d. Visuomenė | 9

nei sau, nei kitam

Tačiau kilus politikų nepasitenkinimui, Vyriausybė persigalvojo ir užmiršo planus pertvarkyti buvusiai sovietų nomenklatū-rai statytus Palangos poilsio namus – jie liko valstybės rankose.

„Auską“ pavyko išnuomoti„Baltijos“ savininko teises ir pareigas šiuo metu įgyendina Ūkio ministerija. Poilsio namai „Baltija“ patikėjimo teise valdo di-džiausią poilsio ir gydymo kompleksą Pa-langoje, kuriam priklauso įvairaus lygio viešbučiai: dviejų žvaigždučių „Vyturys“, trijų žvaigždučių „Žilvinas“, keturi kote-džai ir reabilitacijos centras. „Ūkio minis-terijos darbuotojai įmonės teikiamomis paslaugomis išimtine teise nesinaudoja“, – garantavo ministerijos Viešųjų ryšių ir pro-tokolo skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė.

Tiesa, žinybiniai poilsio namai „Baltija“ patikėjimo teise valdė ir penkių žvaigž-dučių viešbutį „Auska“ su 22 ha žemės. Tačiau pernai Rusijos ir Europos kapita-lo įmonė „Ambra investicijos“ dešimčiai metų išsinuomojo šį valstybei priklausan-tį viešbutį ir įsipareigojo į jį investuoti ne

mažiau kaip 4,47 mln. Lt. Per pirmuosius metus investuota per 4 mln. Lt. Bendrovė už viešbučio „Auska“ nuomą kasmet vals-tybei moka 400 tūkst. Lt nuomos mokestį.

Seimo nariai ir darbuotojai privilegijuo-tu poilsiu šiemet irgi nesimėgauja. Seimo kanceliarija patikėjimo teise valdomą vals-tybei nuosavybės teise priklausantį nekil-nojamąjį turtą – poilsio namus „Viešnagė“ ir poilsinę prie Siaurio ežero – 2011 m. gruo-dį perdavė valstybės įmonei Turto bankas.

Pastarasis planuoja vykdyti poilsiavie-čių, esančių Palangoje ir Švenčionių rajone, pardavimą. Gautos lėšos bus naudojamos Seimo istorinių I rūmų remontui.

Už centus neatiduosViena pelningiausių Lietuvos įmonių „Lie-tuvos geležinkeliai“ vis dar siūlo savo dar-buotojams atostogauti nuosavose poilsia-vietėse. Tokios yra dvi: Ignalinos vaikų stovykla ir Girulių poilsio bazė.

Bendrovės Teisės ir personalo depar-tamento direktoriaus pavaduotojas Da-nius Rumskas neneigė, kad prieš ketverius metus, po rinkimų susiformavus naujam ministrų kabinetui, buvo svarstomas po-ilsinių privatizavimo klausimas. Tačiau šiandien apie tai net negalvojama.

„Privatizavimas dabartiniu metu būtų tikrai neracionalus. Turėti turtą Giruliuo-se ir jį parduoti už centus? O gal praeis ke-letas metų ir viskas apsivers! Galvoti apie pardavimą paprasčiausiai neprotinga“, – įsitikinęs D.Rumskas.

Apskaičiuota, kad paros kaina vaikų poilsio stovykloje 2012 m. vasaros sezo-nui rinkoje siekia apie 50 Lt. „Lietuvos

geležinkelių“ darbuotojų vaikams para stovykloje kainuoja 16,8 Lt, vaikaičiams – 25 Lt. Girulių poilsio stovykloje priklau-somai nuo gyvenimo sąlygų paros kaina prasideda nuo 24 Lt (kambariai be pa-togumų) ir siekia 200 Lt, nuomojantis apartamentus.

Nepaisant to, 2011 m. Girulių mokymo, reabilitacijos ir poilsio bazės išlaikymas „Lietuvos geležinkeliams“ atsiėjo apie 390 tūkst. Lt, vaikų poilsio stovyklos Ignalino-je išlaikymas – apie 809 tūkst. Lt.

Visiškai slaptas sandorisIki šių metų akcinė bendrovė Lietuvos paštas valdė poilsio namus Palangoje, Pervalkoje ir Nidoje. Palangoje esančios patalpos nebeatitinka poilsio namų rei-kalavimų, todėl šiemet poilsiautojams durų neatvėrė. Poilsio namai Nidoje šiais metais buvo parduoti, tačiau bendrovė atsisako atskleisti, kam ir už kiek atiteko iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikytas valstybės turtas.

„Su pirkėju sudarytos pirkimo-parda-vimo sutarties sąlygų atskleisti negalime, nes, vadovaujantis sutarties nuostatomis, sutarties sąlygos yra konfi dencialios. Nidos poilsio namai pirkėjui parduoti didesne kaina nei įvertinta nepriklausomų atestuo-tų nekilnojamojo turto vertintojų“, –tvirtino Lietuvos pašto atstovė spaudai

Aurelija Jonušaitė. Ji paaiškino, kad poil-sio namus pardavė pati bendrovė – Valsty-bės turto fondui jie nebuvo perduoti. Už objektą gauti pinigai pateko ne į valstybės biudžetą, o į bendrovės iždą.

„Tačiau metų gale valstybei išmokėjo-me dividendus“, – aiškino A.Jonušaitė.

„Neparduodamų objektų nėra. Gal ver-

čiau nuleisti kainą nei užsiimti turto

konservavimu, priežiūra, apsauga ir

pan.? Galbūt verta kreiptis į nekilnoja-

mojo turto kompanijas, kad jos suras-

tų variantų, kaip realizuoti turtą. Be to,

ir patys rinkos dalyviai galėtų ką nors

pasiūlyti: išperkamąją nuomą ar ilgalai-

kę panaudą. Valstybei reikėtų atsiverti

įvairiems pasiūlymams, o ne nustatyti

milžinišką kainą ir dar aiškinti, ką su pir-

kiniu derėtų veikti. Saulėlydžio komisi-

jos pastangos inventorizuoti valstybės

institucijų ir joms priklausančių įmonių

poilsio bazes pasiteisino tik iš dalies.

Labai sunku surasti galus, nes yra labai

daug viešųjų įstaigų, šalia kurių pag-

rindinio steigėjo – valstybės ar savival-

dybių – yra ir privatus steigėjas: koks

nors fondas ar sporto klubas. Tada – visi

galai kaip į vandenį.“

„Verčiau nuleisti kainą“

Rūra Vainienė,LLRI prezidentė, Saulėlydžio komisijos narė

„Lietuvos banko valdytas turtas,

esantis Palangoje, Druskininkuose,

Molėtuose, Vilniuje, yra įtrauktas į

privatizavimo objektų sąrašą. Šiuos

nekilnojamojo turto objektus Valsty-

bės turto fondas perėmė 2012 m. ge-

gužės 25 d.

Šiuo metu jau pateikti dokumentai

apie suformuotus valstybinės že-

mės sklypus prie objektų, esančių

Palangoje ir Molėtuose. Įregistravus

valstybinės žemės sklypus Valsty-

bės turto fondui patikėjimo teise,

bus pradėtos rengti jų privatizavimo

programos.

Visos gautos pajamos už privatizuo-

tus objektus, įskaitant ir poilsines,

patenka į Finansų ministerijos admi-

nistruojamą Privatizavimo fondą.

Visas išlaidas, susijusias su perimtų

objektų valdymu, priežiūra ir t.t., ap-

moka Valstybės turto fondas.“

Privatizavimo procedūra

Julanta Poškutė,Valstybės turto fondo Turto valdymo skyriaus viršininkė

D.Rumskas:

„Privatizavimas dabartiniu metu būtų tikrai neracionalus. Turėti turtą Giruliuose ir jį parduoti už centus?“

„Ar nenutiks taip, kad dėl per didelės

pasiūlos valdiškos poilsio bazės bus

parduotos už centus? Vienu metu

daug panašaus pobūdžio objektų už

gerą kainą neparduosi – ši rinka mažai

likvidi. Iš kitos pusės, jei nepardavi-

nėsi, tai niekada ir neparduosi. Sunku

prognozuoti, kas efektyviau: ar viską

vienu metu pardavinėti, ar dalį turto

parduoti, o dalį eksploatuoti.

Geriausi laikai nekilnojamajam turtui

parduoti jau praėjo. Per artimiausius

kelerius metus kainos neišaugs, todėl

kažin, ar verta delsti. Potencialių pir-

kėjų interesas padidėtų, jei būtų lei-

džiama keisti objektų paskirtį, pavyz-

džiui, buvusią poilsiavietę paversti

nuosava sodyba, o viešbutį ar

sanatoriją rekonstruoti į atskirus

butus.“

„Rinka mažai likvidi“

Saulius Vagonis,„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas

Įmonė „Ambra

investicijos“ už viešbučio

„Auska“ nuomą kasmet

valstybei moka po 400

tūkst. Lt.

Bendrovės nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d. Gazas.lt | 11

Šį savaitgalį aplink Lietuvą jau dvidešimtą kartą lėks dešimtys automobilių.

Rugpjūčio 24–26 dienomis bus sureng-tas seniausias šalyje ralis „Aplink Lie-tuvą“, kurio nugalėtojui atiteks prezi-dentės Dalios Grybauskaitės įsteigta taurė.

Istorija – nuo tarpukario laikųLietuvos automobilių sporto fede-racija (LASF) ofi cialia automobilių sporto pradžia šalyje laiko 1931-ųjų liepos 24-ąjąpirmą kartą surengtą ralį „Aplink Lietuvą“, kai 14 automobilių ir 11 motociklų kolona pradėjo 1043 kilometrų maratoną aplink Lietuvą. Pirmojo ralio da-lyviams pagrindinį prizą įsteigė preziden-tas Antanas Smetona.

Nors jau pernai pažymėtas garbin-gas ralių „Aplink Lietuvą“ 80-metis, tačiau šiemet vyksiantis ralis bus tik dvidešimta-sis istorijoje.

Iš pradžių planuota ralius „Aplink Lie-tuvą“ rengti kasmet, tačiau prieškario me-tais surengti tik trys raliai (1931, 1932 ir 1937 metais). Dar vienas ralis „Aplink Lietu-vą“ vyko 1938 metais, tačiau jo nugalėto-jui M.Salevskiui Prezidento taurė nebu-vo įteikta.

Sovietinės okupacijos metais šie raliai buvo pamiršti.

Ralis „Aplink Lietuvą“ Lietuvos Pre-zidento taurei laimėti buvo atgaivintas 1996 metais. Šią idėją entuziastingai pa-laikė tuometis šalies prezidentas Algirdas Brazauskas.

Nuo to laiko ralis „Aplink Lietuvą“ vyksta kasmet. Ralio dalyviai varžybų maratoną tradiciškai pradeda Kauno Rotušės aikštė-je, o fi nišuoja sostinės S.Daukanto aikštėje priešais prezidentūrą.

Daugiau nei 1000 kmŠiais metais lenktynės truks tris dienas. Or-ganizatoriai ralio dalyviams pasiūlė kone

identišką 1931 metais vykusio pirmojo ralio maršrutą: Kaunas–Zarasai–Rokiškis–Biržai–Šiauliai–Telšiai–Klaipėda–Tauragė–Jurbar-kas–Marijampolė–Alytus–Kaunas. Tiesa, jiems trasą teks įveikti atvirkštine tvarka ir iš Zarasų fi nišuoti Vilniuje, o ne Kaune.

Šiais metais bus surengtas net 21 spe-cialus rungčių ruožas, kurių bendras il-gis – net 172,9 km. Tai nebus tikri greičio ruožai. Specialios rungtys – tai slalomai, lenktynės kroso trasose ir hipodromuose bei tikslaus pravažiavimo rungtys.

Kadangi šis ralis nėra Lietuvos ralio čem-pionato etapas, jame leidžiama važiuoti vi-siems norintiems, nebūtinai su specialiai sportui ruoštais automobiliais. Ralio trasa

drieksis net 17 miestų ir rajonų teritorijų. Pasak varžybų vadovo Gražvydo Smetonio, toks lenktynių formatas suteikia galimybę visiems dalyviams kovoti dėl pagrindinio prizo ir aukštų vietų bendroje įskaitoje bei klasėse, nes rezultatus lems ne tiek greitis, kiek ekipažo gebėjimai ir įgūdžiai tiksliai

įveikti sportinių rungčių programą.

Daugybė tauriųSekmadienį, rugpjūčio 26 d., 17.00 val., Vilniuje S.Daukanto aikštėje šalia

prezidentūros greičiausieji lenktynininkai bus apdovanoti garbingiausiu šių varžybų trofėjumi – prezidentės D.Grybauskaitės taure.

Susisiekimo ministro taurė atiteks sporto meistrų ir sporto teisėjų veteranų įskaitos nugalėtojams, krašto apsaugos ministrės taure bus apdovanotas greičiausias visurei-gių įskaitos ekipažas, o socialinės apsau-gos ir darbo ministro taure – sportininkų su negalia įskaitos nugalėtojai.

Geriausių rezultatų pasiekęs užsienie-čių ekipažas džiaugsis Kūno kultūros ir sporto departamento taure. Vyriausiajam pagal amžių (vairuotojo ir šturmano kartu sudėjus) sporto meistrų-veteranų ekipažui bus įteikta Kastyčio bei Arvydo Girdauskų atminimo taurė, o LAK taurė – jauniausiam lenktynių dalyviui.

„15min“ inf.

Seniausio ralio jubiliejus Veteranų įskaitos dalyviai

dažniausiai varžosi senais

sovietiniais automobiliais.

A.Brazaičio nuotr.

„Aplink Lietuvą 2012“

Daugiau naujienų apie

automobilius rasite

nuskaitę šį kodą

www.gazas.lt

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d.12 | Sportas

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Mįslė: yra šalis, kur futbolo čempionatą beveik visada pradeda daugiau komandų nei baigia – kas? Aišku, Lietuva. Šiomis dienomis anapilin buvo palydėtas dar vienas A lygos klubas – Vilniaus REO.

Savo priešmirtiniame laiške – būtent taip galima vadinti paskutinį ofi cialų REO pa-reiškimą – velionis teigė pralaimėjęs kovą savanaudžiams ir korumpuotiems Lietuvos futbolo valdininkams. Esą Lietuvos futbolo federacija (LFF) išsigando sparčiai iškilusio klubo. REO pabandė mirti oriai.

Tačiau tiesa yra tokia – klubas ne tik

nepajėgė mokėti algų žaidėjams, bet net nesugebėjo sukrapštyti 40 000 Lt teisėjams.

Šachmatai paštu„Pas mane buvo atėjęs Tomas Sitnikovas, sakė, kad skolos teisėjams bus sumokė-tos, klausė, ar yra galimybė perkelti klubą į kitą miestą – Visaginą. Sakiau: gerai, sumo-kėkite ir kelkite, kur norite, man tas pats: nors į Visaginą, nors į Kauną, – paskutines pastangas reanimuoti REO prisiminė LFF prezidentas Julius Kvedaras. – Bet paskui niekas nei mokėjo, nei pasirodė.“

REO atstovai tikino, kad klubą turėjo per-imti nauji investuotojai, kuriems atstovavo T.Sitnikovas, prieš keletą metų buvęs vie-nas Panevėžio „Ekrano“ vadovų. Priešmir-tiniame REO laiške teigiama, kad LFF nebū-tų leidusi klubui registruoti naujų žaidėjų net jei skolos būtų sumokėtos.

„Nesąmonė. Kaip mes galėtume neleisti? –gūžčiojo pečiais J.Kvedaras. – Teisėjams buvau pažadėjęs, kad, blogiausiu atveju,

federacija kompensuos jų nuostolius. Bet yra taisyklės, kurių laikomės. Jei kas nors iš REO būtų pas mus atėjęs ir pasakęs, kad yra problemų, būtume ieškoję sprendimo. Bet to nebuvo.“ LFF ir REO bendravimas pri-minė korespondencinių šachmatų partiją.

Klubas grasina arba skundžiasi, bet ne tie-siogiai, o per žiniasklaidą. Federacija per tą pačią žiniasklaidą pareiškia, kad jokių ofi cialių REO raštų negavo.

Pirmąjį skandalą klubo valdybos pirmi-ninkas Saulius Žentelis sukėlė dar sezono

Lietuva – futbolo klubų kapinės

REO futbolo klubas

bandė atrodyti labai

svarbus, bet turėjo vos

kelis aistruolius.

T.Lukšio/BFL nuotr.

Rubrika | 1315min • 2012 m. rugpjūčio 24 d.

pradžioje, kai, sužaidus vos kelis čempio-nato turus, pareiškė, kad REO trauksis iš A lygos dėl tendencingo teisėjavimo. Pareiš-kė, bet nepadarė.

Liepos pabaigoje paaiškėjo, kad REO ne-bus leista atstovauti Lietuvai UEFA regionų taurės turnyre, nes klubas yra profesionalus ir mėgėjų varžybose pagal UEFA nuostatus žaisti negali. REO vėl paskelbė pasitrau-kianti iš LFF rengiamų varžybų, nes fut-bolas Lietuvoje esą yra banditų „strielkių“ principu valdomas reiškinys.

REO neatvyko į namų rungtynes su Pa-nevėžio „Ekranu“. Užkulisiuose spėliota, kad tarptautinę futbolo teisę menkai išma-nantys Vilniaus klubo vadovai tikėjo, jog pasitraukę iš A lygos galės žaisti Regionų taurės varžybose.

Sąmokslo teorijosVienadienių futbolo klubų Lietuvoje yra buvę. Bet toks, kuris iš A lygos pasitrauk-tų pažaidęs joje mažiau nei pusę metų, –naujiena.

Kas tas REO ir kam jis? Lietuvos futbo-lo užkulisiuose apie tai diskutuojama jau senokai.

Yra manančių, kad REO projekto tikslas buvo įsiūbuoti nepernelyg tvirtą LFF valtį, kurios stabilumas dar sumažėjo įsiplieskus J.Kvedaro ir buvusio federacijos prezidento Liutauro Varanavičiaus konfl iktui. Ši trintis sukūrė galimybę atsirasti trečiai jėgai.

Kita versija – savo mini imperiją Lietu-vos futbolo A lygoje ketino kurti Panevėžio „Ekranas“, neturintis tokio įtakingo globė-jo kaip Vilniaus „Žalgiris“, kurį visokeriopai remia ne tik nemenką autoritetą europinėse futbolo struktūrose turintis L.Varanavičius, bet ir Vilniaus meras Artūras Zuokas. Pagal šią sąmokslo teoriją REO iš A.Sacharuko ir

jo kompanijos turėjo įsigyti tie patys žmo-nės, kurie valdo Panevėžio klubą. Bet „Ekra-ną“ patį ištiko fi nansiniai nepritekliai –para-mą smarkiai sumažino pagrindinis rėmėjas „RAO ES“. Daugkartiniams čempionams dabar svarbiausia patiems išsikapstyti, apie papildomus fi nansinius įsipareigojimus net svajoti nėra ko.

Dar kalbėta, kad vienintelis REO egzis-tavimo tikslas – perimti legendinį „Žalgi-rio“ vardą ir prekės ženklą, kuris vis dar pri-klauso iš kalėjimo paleistam, bet kreditorių smaugiamam buvusiam klubo savininkui Vadimui Kastujevui.

Graudus vaizdelisIšvados – paprastos. Lietuvos futbolo aukš-čiausioje lygoje vis dar gali žaisti nežinia kie-no valdomi ir nežinia iš kokių pinigų gyve-nantys klubai. LFF nėra šeimininkė savame kieme, o jos desperatiški bandymai kasmet išplėsti A lygą bent iki dešimties komandų jau tampa anekdotu.

Šio čempionato pabaiga dar toli, o REO jau nebėra, Alytaus „Dainava“ atsikrato ge-riausių savo žaidėjų ir, svarbiausia, fi nansi-nių įsipareigojimų jiems, Tauragės „Tauro“ biudžetas atitinka kuklų žaidimą, nuo bank-roto paskelbimo sezoną pradėjęs Klaipėdos „Atlantas“ stebina tuo, jog, bent jau ofi cia-liai, trenerių bei žaidėjų desantas iš Prancū-zijos klube darbuojasi už dyką. Net čempio-nas „Ekranas“ vidury sezono išbarstė savo lyderius, nes šiems įkyrėjo žaisti be algų.

Gyvename Lietuvoje. Šalyje, kurioje fut-bolo klubai atgula į karstą tikriausiai daž-niau negu bet kur kitur Europoje. Gal rei-kėtų Nacionalinio stadiono vietoje pastatyti futbolo kapines ir memorialą? O greta – cir-ko palapinę, kurioje save galėtų reklamuoti nauji REO?

Mažeikių ROMAR. Įkurtas 1992 m.

1994 m. tapo Lietuvos čempionu, bet

egzistavo tik iki 1995-ųjų. Finansiniais

nusikaltimais kaltintas klubo savininkas

Romas Marcinkevičius tuo metu jau buvo

pabėgęs į Ameriką.

Vilniaus „Panerys“. Įkurtas 1975 m.

Nepriklausomybės epochos pradžioje

buvo vienas stipriausių šalies klubų, žai-

dė Europos turnyruose. 1998 m. žlugo

po konfl ikto su tuomečiu LFF prezidentu

Vytautu Dirmeikiu ir pagrindinio rėmėjo

Gintauto Žemaičio pasitraukimo.

Kauno „Inkaras-Grifas“. „Inkaro“ klu-

bas įkurtas 1937 m. Praėjusio šimtme-

čio paskutinio dešimtmečio viduryje jį

perėmė su šešėliniu verslu sieti rėmėjai,

atvedę klubą iki šalies čempiono titulo

1995 ir 1996 m. Tuo metu „Inkarą-Gri-

fą“ treniravo dabartinis LFF preziden-

tas Julius Kvedaras. Iš elitinės Lietuvos

futbolo lygos žemėlapio klubas dingo

1999-aisiais.

Šiaulių „Kareda“. Klubas įkurtas 1995

m. 1997 ir 1998 m. Lietuvos čempionas.

Vėliau, pasitraukus su Šiaulių „Princų“

nusikalstama grupuote sietiems rėmė-

jams, persikėlė į Kauną, bet naujasis sa-

vininkas Vladimiras Romanovas 2000 m.

atsisakė komandos ir jos pavadinimo.

FC „Vilnius“. Įkurtas 2004 m. Keletą

metų sėkmingai kilo lietuviškoje futbolo

hierarchijoje, bet 2009 m. baigė gyvuoti,

nes klubo įkūrėjas Algimantas Breikštas

pritrūko pinigų.

Vilniaus „Vėtra“. Klubas įkurtas 1996

m. Rūdiškėse. Iki 2010-ųjų keturiskart

tapo Lietuvos čempionato prizininku ir

tiek pat kartų žaidė šalies taurės turnyro

fi nale, tačiau 2010 m. vasarą neatlaikė

skolų naštos ir iširo.

FBK „Kaunas“. Įkurtas 1993 m.

V.Romanovo remiamas, nuo 2000 iki

2007 m. laimėjo septynis iš aštuonių ša-

lies čempionatų. Rėmėjui pasitraukus

klubas žlugo.

Išnykę klubai

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d.14 | Sveikata

Klinikinių vaistų tyrimų programose dalyvaujantys pacientai jaučiasi ne bandomaisiais triušiais, o laimės kūdikiais. Eksperimentiniai vaistai jiems – šiaudas, galintis ištraukti iš ligos gniaužtų.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

„Tai – tarsi sėkmingas loterijos bilietas, do-vanojantis viltį pasveikti“, – taip galimybę dalyvauti medicininiame eksperimente apibūdino skandalingai pagarsėjęs Palan-gos verslininkas, aktorės Eglės Jackaitės tėvas Gediminas Jacka.

Į Vokietijos Hanoverio aukštosios medici-nos mokyklos tirto vaisto nuo hepatito C –SNMC – klinikinių tyrimų programą nese-niai pensininku tapęs vyras buvo atrinktas dar 2004-aisiais. Nuo 2005 m. sausio 1 d. jis pradėjo gydymą.

„Bandomuoju triušiu tikrai nesijaučiau. Kai gauni tokią progą, apie jokias pasekmes negalvoji: turi tik dvi išeitis – mirti arba gy-venti. Todėl ryžtiesi ir tikiesi geriausio“, – kalbėjo G.Jacka.

Pašalino iš programos 2002-aisiais jam diagnozuoto lėtinio hepa-tito C viruso neįveikė jokie iki tol vartoti vaistai, kepenys iro – liga perėjo į 3-iojo laipsnio fi brozę.

„Šalutinio poveikio nebijojau: juk jis yra ir vartojant bet kokius, net jau žino-mus ir į rinką paleistus, vaistus. Ši liga iš esmės labai klastinga: kol nesigydai, jautiesi sveikas. Tik pradedi vartoti vais-tus, tampi didžiausiu ligoniu. Ypač sunku pirmomis dienomis, nes vaistų poveikis labai stiprus: pakyla temperatūra, kre-čia šaltis, pykina, laužo kaulus – simp-tomai, lyg sergant gripu. Tačiau vėliau ateina pagerėjimas“, – prisiminimais da-lijosi G.Jacka ir pabrėžė nė trupučio ne-sigailintis, patekęs į klinikinių vaistinių preparatų tyrimų grupę.

Jis apgailestauja tik dėl vieno – kad buvo pašalintas iš programos. 2005 m. gegužę jis pateko už grotų dėl įtarimų padarius sunkius nusikaltimus. Įstatymai draudžia eksperimentus su kaliniais, todėl gydymas naujais vaistais buvo nutrauktas. Dėl to G.Jacka Lietuvą yra apskundęs Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui.

„Nutraukus gydymą, sveikata iš-kart smarkiai pablogėjo. Atsidūriau prie mirties slenksčio, todėl galiausiai man

pakeitė kardomąją priemonę“, – kalbėjo verslininkas.

Nuo to laiko praėjo septyneri metai. Liga, atrodo, smarkiai neprogresuoja. „Mane gydytojas nuteikė fi losofi škai. Sako, tu,

Gediminai, kaip ir visi, gyvensi iki pat mir-ties. Laikausi režimo, vartoju vadinamuo-sius palaikančius vaistus, propaguoju svei-ką gyvenimo būdą“, – šiandienine sveikatos būkle pasidžiaugė 62 metų palangiškis.

Kito kelio nėra –

V.Augustinienė:

„Tie vaistai kainuoja dešimtis tūkstančių litų. Įpirkti jų iš esmės neįmanoma. Jei vaistas tiks, gausi patį naujausią gydymą.“

G.Jacka:

„Bandomuoju triušiu tikrai nesijaučiau. Kai gauni tokią progą, apie jokias pasekmes negalvoji: turi tik dvi išeitis – mirti ar gyventi.“

Užsk. Nr. 305998

Naujų vaistų bandymai su žmonėmis:

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d. Sveikata | 15

tik rizikuoti Vaistai kainuotų tūkstančiusLietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė atkreipė dėmesį, kad eksperimentiniai vaistai – kone vienintelė išeitis sunkio-mis ir labai retomis ligomis sergantiems ligoniams.

Jie už dyką gauna labai brangų gydymą ir priežiūrą. „Juk tie vaistai kainuoja net ne tūkstančius, bet dešimtis tūkstančių litų. Įpirkti jų iš esmės neįmanoma. Jei vaistas tiks, gausi patį naujausią gydymą“, – sakė V.Augustinienė.

Vienas jai artimas žmogus klinikiniuose vaistų tyrimuose dalyvauja jau daugybę metų. Daugiau nei prieš dešimtmetį jam buvo diagnozuotas opinis kolitas. Medi-kams netgi kilo įtarimų, kad liga gali pro-gresuoti ir išsivystyti į žarnyno vėžį.

„Laimei, jis pateko į klinikinių tyrimų grupę. Nuo tada nemokamai gauna rei-kiamus vaistus ir nuolat gali visapusiškai išsitirti sveikatą geriausiuose Europos svei-katos centruose. Juk klinikiniai tyrimai dažniausiai atliekami ne vienoje gydymo įstaigoje ne vienoje šalyje“, – žiniomis da-lijosi pacientų atstovė.

Prievartos nėraDiagnozavus ligą, V.Augustinienės artima-sis buvo įspėtas, kad ligoninėje bus daž-nas svečias.

„Tačiau vieni vaistai jam taip tiko, kad rimčiau sunegalavęs buvo vos du kartus. Liga neprogresuoja, todėl vaistų nuolat var-toti nereikia. Išgeria jų pastebėjęs kokius nors įtartinus simptomus – iškart pagerė-ja. Kartą per metus jį prižiūrintis gydytojas atlieka tyrimus ir siunčia juos į mokslinius medicinos centrus Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje“, – pasakojo moteris.

Norint dalyvauti klinikiniuose tyrimuo-se, reikia glaudaus paciento ir gydytojo bendradarbiavimo. „Patekęs į universi-tetinę ligoninę, pacientas gauna anketą, kurioje klausiama, ar sutiktų dalyvauti mokslinių tyrimų programoje. Dalis žmo-nių sutinka, dalis – ne. Pastarieji kartais papiktina medikus. Esu girdėjusi juos klausiant: „Tai kodėl guliesi į šią ligoni-nę, juk tai – mokslo įstaiga?“ – prisiminė V.Augustinienė.

Nepaisant to, prievartos dalyvauti eks-perimentuose nėra. Tačiau tam laisva valia ryžęsis pacientas įsipareigoja vykdyti gy-dytojų instrukcijas: tam tikru laiku atlikti

būtinas procedūras, nustatytomis valan-domis gerti vaistus, tirtis.

Informacija apie klinikiniuose tyrimuose dalyvaujančius žmones, kaip ir bet kurio paciento sveikatos būklę, yra konfi dencia-li ir neviešinama.

Gali bet kada pasitrauktiPasak Lietuvos bioetikos komiteto direk-toriaus, docento Eugenijaus Gefeno, klini-kiniai ir biomedicininiai tyrimai – neatsie-jama medicinos mokslo dalis.

„Todėl labai svarbu, kad pacientai su-voktų, jog pagrindinis tyrimų tikslas yra mokslinis, t.y. moksliškai įrodyti, kad tam tikras vaistas yra veiksmingas, nesukelia nepageidaujamų reiškinių ir gali būti re-gistruotas tam tikros ligos gydymui. Daly-vaujant tyrime paciento būklė gali pagerėti,

nes tiriamas vaistinis preparatas pasirodys veiksmingas, tačiau nereiktų pamiršti, kad būklė gali ir pablogėti dėl tiriamojo prepa-rato nepageidaujamo poveikio ar jo ne-veiksmingumo. Todėl svarbu, kad pacien-tai kiekvienu atveju išsiaiškintų, ko gali tikėtis, sutikdami dalyvauti tyrime, kokios galimos alternatyvos, kad sutikimas ar ne-sutikimas dalyvauti tyrime neturės jokios įtakos jų tolimesnei sveikatos priežiūrai, o sutikę dalyvauti tyrime galės bet kada iš jo pasitraukti, net nenurodydami pasi-traukimo priežasčių“, – aiškino E.Gefenas.

Visi medicinos mokslo tyrimai Lietuvo-je griežtai reglamentuojami Biomedicini-nių tyrimų etikos, Farmacijos įstatymuose, sveikatos apsaugos ministro įsaky-muose.

Tyrimai leidžiami tik tuomet, kai nea-bejojama jų moksline ir praktine verte, yra garantuojama tiriamojo interesų apsauga bei informacijos apie tiriamąjį konfi dencia-lumas, gautas savanoriškas tiriamojo as-mens sutikimas, tyrėjo ir biomedicininių tyrimų užsakovo civilinės atsakomybės draudimas dėl galimos žalos tiriamajam.

Ne tik vaistai, bet ir placebasPrieš įregistruojant vaistą tam tikrai ligai gydyti, su juo turi būti atliktas ne vienas klinikinis tyrimas. Tik taip galima patiki-mai įrodyti jo veiksmingumą ir saugumą. Turi būti ištirta, kaip naujas vaistinis pre-paratas veikia žmogaus organizmą, kokias reakcijas sukelia, todėl jį būtina palyginti su kitu, jau įrodyto veiksmingumo prepa-ratu arba... placebu.

„Placebas – tai savo išvaizda ir skyrimo būdu tiriamąjį preparatą primenanti me-džiaga, neturinti jokio vaistinio poveikio. Taigi, placebo vartojimas panašus į jokių vaistinių preparatų nevartojimą. Placebo skyrimas klinikiniame tyrime padeda su-prasti, ar pastebėti pokyčiai nėra atsitikti-niai. Placebo vartojimas pateisinamas tik tuomet, kai neįrodytas paprastai taikomo gydymo efektyvumas arba kai tokio gydy-mo netaikymas nekelia pavojaus tiriamojo sveikatai“, – kalbėjo E.Gefenas.

Ar tyrimų dalyviai mainais už savo pa-siryžimą gauna tik gydymą? O gal ir pini-ginį atlygį?

„Tiriamieji turi teisę gauti išlaidų, ku-rias jie patyrė dėl biomedicininio tyrimo, atlyginimą. Tai – išlaidos, susijusios su ke-lione į sveikatos priežiūros įstaigą tyrimo vizitams, maitinimu, jei reikia – apgyven-dinimu. Tiriamiesiems taip pat gali būti kompensuojama už sugaištą laiką ir nepa-togumus dėl dalyvavimo tyrime. Tai daž-niausiai taikoma ankstyvų fazių tyrimuo-se. Tačiau nustatant šių kompensacijų dydį laikomasi principo, kad ji neturi lemti pa-ciento apsisprendimo dalyvauti tyrime“, – sakė Lietuvos bioetikos komiteto vadovas.

2011 m. svarstytas paraiškų išduoti

leidimą atlikti klinikinį vaistinio

preparato tyrimą skaičius pagal

tyrėjų specialybę:

Chirurgija 4Dermatologija 3Endokrinologija 12Gastroenterologija 1Hematologija 9Infektologija 4Kardiologija 10Nefrologija 6Neurologija 7Oftalmologija 2Onkologija 13Pediatrija 4Psichiatrija 7Pulmonologija 3Reumatologija 10Urologija 1

Šaltinis: Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba

Skaičiai

2011 m. buvo organizuota 12 Klinikinių tyrimų tary-

bos posėdžių. Iš viso juose apsvarstyti 96 prašymai

išduoti leidimą atlikti klinikinį vaistinių preparatų tyri-

mą Lietuvoje (94 – komerciniams tyrimams, 2 – aka-

deminiams tyrimams atlikti). Buvo išduoti leidimai at-

likti 89 klinikinius vaistinių preparatų tyrimus Lietuvoje

(4 klinikinių tyrimų atlikimui nebuvo pritarta; trimis atve-

jais klinikinių tyrimų užsakovai paraiškas atsiėmė iki galuti-

nio tarybos sprendimo priėmimo).

Kadangi dauguma tyrimų yra tęstiniai, skaičiuojama, kad šalyje kasmet vyksta apie

200 klinikinių tyrimų. Vieną klinikinį vaistinių preparatų tyrimą paprastai atlieka keli

tyrimų centrai. Todėl skaičiuojama, kad tyrimai vykdomi maždaug 400 tokių centrų. Kur

kas daugiau tyrimų atliekama Vakarų Europoje ir JAV, o ne Rytų ir Centrinėje Europoje.

Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse Suomijoje ir Norvegijoje vyksta beveik 3 kartus

daugiau klinikinių vaistinių preparatų tyrimų, nors gyventojų skaičius tik maždaug

dvigubai didesnis nei Lietuvoje.

Apie 200 tyrimų kasmet

os apsaugoso įsaky-

e

ve-

luti-

Vaistų kelias nuo ikiklinikinių

tyrimų pradžios iki jo

įregistravimo ir skyrimo

pacientams dažniausiai

užtrunka apie 10 metų.

„Scanpix“ nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d.

Brolis be broliųPastaraisiais metais net ir atostogaujant sunkiai sekasi pasislėpti nuo kultūros – Rašytojų sąjungos vilos Nidoje nuomininkai (gal dėl gobšumo, o gal tiesiog norėdami pasirodyti šmaikštūs) apklijavo senutėlius, sovietinę prabangą menančius, balde-lius kultūrinės spaudos puslapiais, todėl vaikštant po kambarius, kad ir kur pažvelgtum, akys kliūva už tekstų. Tenka sustoti ir skaityti.

Čia, įbedus akis į gelstančius puslapius, mane užklupo klausimas: ar kultūros spaudinio virsmas apdailos medžiaga prieš keletą metų neliudijo ko-kio nors gilesnio visuomenės sąmonės virsmo, įtvirtinančio (-usio?) vienakryptę kultūros virtimo chaltūra tendenciją?

Ne. Turėjau sau pripažinti, kad esminių trans-formacijų nebuvo, – pokyčiams giliuosiuose pasą-monės sluoksniuose tiesiog neužteko laiko. Netgi atvirkščiai, – menininkas visuomenės akyse nūnai nebėra toks niekdarys kaip prieš šešetą metų. Ta-čiau, pavyzdžiui, suvokimo, kam atstovauja ir kam apskritai reikalinga kultūrinė spauda, nuo to laiko nė kiek nepadaugėjo, – ir tada, ir dabar kultūrlai-kraščiais išklijuoti sienas rodytųsi racionalesnė išeitis, negu juos skaityti.

Nors diskusija apie kultūrinės spaudos misiją, funkciją ir prasmę šiuolaikinėje visuomenėje yra pritilusi (kartais jau atrodo, jog didelė dalis žmonių tiesiog nebežino, kad yra tokie „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „Nemunas“ ir t.t.), jos išva-das, apibendrintas iki teiginio, kad kultūrininkai yra išmaldos kaulytojai, o kultūrinė spauda – ne-paskaitoma, galime aptikti interneto komentaruo-se ar išgirsti privačiuose pokalbiuose.

Tai liūdina. Vis dėlto gerokai nemaloniau, kad kultūrinę spaudą ignoruoja arba prie jos gerinimo prisidėti nėra linkusi nemaža dalis intelektualų, ku-riems ši spauda visų pirma ir yra skirta. Be abejo, jie nėra nusistatę prieš kultūrinę spaudą iš princi-po, – kiekvienas iš jų rastų šimtą priežasčių, kodėl kultūrinė spauda yra vertinga ir neišvengiama kaip oras, tačiau tai nesukliudytų jiems manyti, kad kul-tūrlaikraščių turiniu ir leidyba privalo rūpintis kiti.

Šiame kontekste norėtųsi atkreipti dėmesį į tei-ginį, esą kultūrinė spauda, – o ir kultūra apskritai, –vos vegetuoja, kurį, neįžvelgdami dviprasmybės, mielai vartoja ir patys kultūrlaikraščių darbuoto-jai. O juk šis teiginys, be abejo, skirtas akcentuoti fi nansines kultūrinės spaudos problemas, drauge perduoda nepageidaujamą žinią ir apie jos idėjinį (turinio) silpnumą, menkumą, netgi neįgalumą – ly-ginant ją su neva didesnę pridėtinę vertę kuriančio-mis sritimis (ir kitų šalių „didelėmis“ kultūromis – jei kalbama apie visą kultūrą).

Šitaip kultūrinei spaudai dirbtinai primetamas silpnesnio trečiojo brolio vaidmuo, ir formuojasi uždaras ratas: žinia apie nepaskaitomumą bei neį-galumą, nors šios savybės tik tariamos, nepritraukia kūrėjų nei skaitytojų, na, o kūrėjų ir skaitytojų va-kuumas sudaro realias sąlygas neįgalumui vystytis.

Štai kodėl turime kultūrinę spaudą tokią, kokią turime, – gal ir ne tobulą, bet tikrai ne blogiausią, suvokiant, kaip smarkiai mes patys stengiamės nevertinti to, kas kiekvieną savaitę pasiekiama ne-paisant nepriteklių ir nemažos dalies kultūrininkų nenoro dalyvauti tą spaudą kuriant. O gal kultūr-laikraščių vis dėlto yra per daug ir juos tikrai rei-kia naikinti? Gali būt – bet prieš naikindami būtinai atsiklauskime kaimynų latvių, andai jau atlikusių vivisekciją – ar labai džiaugiasi...

Komentarass

Andrius Jakučiūnas redakcija@15min.lt

O gal kultūrlaikraščių vis dėlto yra per daug ir juos tikrai reikia naikinti?

16 | Kultūra

„Istorija kaip įrankių dėžė, iš kurios imi tai, kas reikalinga“, – apibūdino Šiaulių rajone gyvenantis 32 metų dailininkas Mindaugas Lukošaitis. Iš tos dėžės jis traukia ne tik patogias Lietuvos istorijos detales.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Dar 2003 m. M.Lukošaitis sukūrė pieši-nių ciklą „Pasipriešinimas“, skirtą lietu-vių pokario rezistencinei kovai atmin-ti. Pieštuku ant balto popieriaus lapo pieštas ciklas, kurį sudaro 100 darbų, Lietuvoje didesnio atgarsio nesulaukė ir buvo parodytas vos keliose parodose.

Tačiau lietuvio piešiniai patrau-kė užsienio meno kuratorių dėmesį: 2004 m. M.Lukošaitis dalyvavo tarp-tautinėje šiuolaikinio meno bienalėje San Paule, Brazilijoje, pasaulinė meno leidykla „Phaidon“ dalį šio ciklo pie-šinių publikavo knygoje „Vitamin D“. Dar po metų visą piešinių ciklą įsigijo Danijos šiuolaikinės dailės muziejus „Louisiana Museum of Modern Art“.

Atskiroje muziejaus ekspozicijų salė-je, šalia Pablo Picasso parodos „Taika ir laisvė“, eksponuoti ir 100 dailininko su-kurto ciklo „Pasipriešinimas“ piešinių.

Minint Juodojo kaspino dieną, savait-raštis „15min“ su M.Lukošaičiu kalbė-josi apie vaizduotės galią, padedančią geriau suprasti istoriją, rezistencijos te-mos aktualizavimą, tapatybės paieškas ir patriotinę dvasią – ne tik mene, bet ir kasdienybėje.

– Sakoma, kad pirmiausia reikia at-rasti santykį su praeitimi, kad galėtum drąsiai žvelgti į ateitį. Ar dėl to ėmėtės rezistencijos temos? Kaip ji pakeitė jūsų požiūrį į ateitį?

– Be istorijos nėra gyvenimo. Tik Mar-se toks gyvenimas yra, kur niekas nie-kam neskolingas... Vėjas gainioja dul-kes po dykynes, ten karaliauja niekas ir viskas. O žmogus savo gyvenimą, tau-tos gyvenimą, šeimos gyvenimą nuolat perlipdo, žiūrėdamas iš esmės dviem kryptimis – į ateitį ir į praeitį.

Po kiekvieno pasidairymo po praeitį požiūris neišvengiamai keičiasi. Istorija

kaip įrankių dėžė, iš kurios imi tai, kas reikalinga. Piešinių ciklo „Pasipriešini-mas“ pristatymas sutapo su stojimo į Europos Sąjungą (ES) metais. Tada iš esmės visų galvose sukosi labai pana-šus klausimas, kurį kadaise kėlė ir re-zistentai: kokios Lietuvos mes norime?

Mano šeimoje lietuvybės klausimas visada buvo labai svarbus. Mes daug dažniau kalbėdavome apie gyvenimą nei apie pragyvenimą. Tačiau pieši-nių tema apie rezistenciją kilo labiau iš pačios visuomenės nuotaikos, stojant į ES. Labai gerai pamenu referendumo dieną ir ką tuomet galvojau. Ir sau sa-kiau, kad tai – dar viena galimybė kuo

atokiau atsitraukti nuo Rusijos, o po to jau žiūrėsim, kaip bus.

– Piešėte tarsi iš intuicijos ir vaizduotės, o pačia rezistencijos tema iš esmės susi-domėjote tik baigęs ciklą. Realybė pra-noksta vaizduotę? Ar ši patirtis žadina jums patriotinius jausmus, įkvepia likti Lietuvoje, kai šimtai emigruoja?

– Emigraciją labai mėgstama suprie-šinti su rezistencija taip, lyg tai būtų priešingi poliai. Čia vertėtų iškelti dau-giau klausimų: kaip suvokiame emig-raciją ir rezistenciją tam tikrais momen-tais? Gyventi Europoje ir nekeliauti, bet ir norėti tautos klestėjimo – tiesiog neįmanoma.

Visada turi kas nors kur nors judėti, kažkas kažkur gyventi laikinai, ilgam ar „su visam“, mokytis ir mokyti kitus čia ir svetur, atvežti ar išvežti ir pan. Proble-mų buvo ir bus, bet žinau, kad teiginys, „Lietuva – lietuviams“ mūsų tikrai ne-išgelbės. Kaip ir mes neišgelbėsime Af-rikos, dalydami prezervatyvus.

Žinoma, patogu į viską žiūrėti su-paprastintai. Tačiau emigracijos iste-rija užgožia du pagrindinius dalykus: mano manymu, tai – alkoholizmas ir šeimos politika. Lietuviai vargiai kuria darnias šeimas, negimdo vaikų arba jų turi mažai. Ką daryti? Siūlyčiau pradėti nuo griežto, netgi drakoniško, alkoholio vartojimo ribojimo. Su blaivesne galva bus galima pradėti mąstyti, ką čia gero nuveikus. Pirmiausia reikia galvoti, kaip gausinti tautą, o ne laikyti gyventojus už kojos, kad neišvyktų.

Grįžtant prie piešinių ir vaizduotės, ne tiek svarbu ką nors atkurti, doku-mentiškai tiksliai vizualizuoti, kiek iš esmės aktualizuoti pačią problemą. Tie-siog vienos priemonės būna netikėtos ir neišsemtos – dėl to ir sulaukia daugiau dėmesio. Matyt, taip nutiko ir su mano piešiniais. Įdomiai pristatyti rezisten-cijos temą gali būti kiekvieno lietuvio iššūkis.

– Kada supratote, kad keletu piešinių neapsiribosite? Kad tai turi būti visas cik-las? Ar skaičius 100 turi kokią nors sim-bolinę reikšmę?

M.Lukošaitis:

„Lietuviai turi Lietuvą, o danai ir visas pasaulis turi vieną mažą pasakojimą pieštuku apie mūsų šalies istoriją.“

pieštuku ant

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d. Kultūra | 17

Kas buvo niekas, tas netaps viskuoSiužetas ir kontekstas Visomis prasmėmis karšta 1789-ųjų vasara Versalyje. Įniršusi prancūzų liaudis ką tik paėmė Bastiliją. Karaliui, jo žmonai Mari-jai Antuanetei (akt. D.Krueger) ir jų svitai gresia nustekentos tautos kerštas. Kai kurie didikai jau pasipustė padus. Bėgti ketina ir karalienės favoritė Gabrielė de Polinjak (akt. V.Ledoyen).

Tačiau Marijai Antuanetei ištikimai tarnaujanti Sidonija (akt. L.Seydoux) pasiryžusi likti su ja iki pat pabaigos. Bet išmuš ir Sidonijos išbandymo valanda, kuomet karalienė pareikalaus ypatingos paslaugos.

Išvados Šis fi lmas – tai žlugimo pradžios kronika ir žmogiškojo elgesio anatomija. Režisierius metodiškai ir užtikrintai kuria gana klaus-trofobišką atmosferą – dauguma veiksmo rutuliojasi uždarose patalpose, mažuose kambarėliuose, žvakių apšviestuose siau-ruose rūmų koridoriuose, kur blaškosi su-trikę žmonės. Sparčiai keliaujame nuo vie-nos scenos link kitos, kuriose apie žmonių

santykius ir jų išgyvenamus jausmus dau-giau pasako ne žodžiai, o žvilgsniai ir kūno kalba.

Ypač įsimena virtuoziška, tačiau kartu subtili jaunosios aktorės L.Seydoux vaidy-ba, kurios herojė fi nale patiria ypatingą pažeminimą. Jos veide – skaudi suvoki-mo akimirka, kad ji tebuvo ir tėra įrankis, galintis padėti valdovei išsaugoti jai brangų asmenį. Moteriškas pavydas ir konkuren-cija, ir dar suvokimas, kad tėra du pasirin-kimo variantai: žūti arba likti niekuo.

„Sudie, mano karaliene“ – netradicinė, bet skatinanti susimąstyti kostiuminė dra-ma. Žvilgsnis į karališką gyvenimą ne pro paradines duris.

Kino kodas Kino k

Rolandas Maskoliūnasredakcija@15min.lt

„Sudie, mano karaliene“ („Les adieux a la reine“)

Prancūzija, 2012 m., 100 min.

Rež. Benoit Jacquot.

Vaidina: Diane Krueger,

Lea Seydoux,

Virginie Ledoyen.

Įvertinimas

– Kiekis čia visiškai antraplanis ir techni-nis klausimas. Daug svarbiau, kad piešiniai nesikartotų, kurtų įvairovės įspūdį, bet ne-vargintų pertekliumi ar įkyriu pamokslavi-mu, kaip čia, girdi, viskas be galo svarbu!

Galime be atvangos pumpuoti rezisten-cijos temą ir neturėti nieko gero – tik per-sisotinimą. Svarbus ne tiek pats istorinio tarpsnio priminimas, bet kiek ir kaip pri-mindami atskleidžiame dalyko esmę. Ar pats veiksmas turi moralinį vektorių? Ar už jo nėra pikto kėslo?

– Partizanų gyvenimo scenas atvaizdavo-te gana paprasta menine forma – pieštuku ant balto lapo. Tokia technika nei dirgina, nei šokiruoja: juk kraujas, kai jis raudonas, atrodo kraupiau nei juoda dėmė.

– Man nepatinka, kai žmonės net nesu-mirksėdami puola kuo nors gėrėtis ir aikčio-ti. Kraujas, kaip ir auksas – sudėtinga mate-rija, kurią suvaldyti kūrėjui – rimtas iššūkis. Auksas – prabangus ir vulgarus. Kraujas –

savaime brutalus. Todėl sukonstruoti ne ki-činį pasakojimą yra be galo sunku. Gali labai greitai perspausti. Nors mano piešinyje –tamsus grafi tas, jame vaizduoju dalykus, ku-rie be galo greitai prikausto žiūrovą.

– Piešinių ciklas „Pasipriešinimas“ Lietu-voje didesnio atgarsio nesulaukė, užtat pie-šiniai patraukė užsienio meno kuratorių dė-mesį. Ir vėl – savame krašte pranašu nebūsi?

– Darbai užsienyje keliavo iš parodų į pa-rodas ir galiausiai buvo pristatyti Danijoje. Netikėtai išgirdau pageidavimą piešinius įsigyti. Vertinant, kad piešiniais susidomė-jo didžiulis muziejus, pasiūlyta kaina buvo santykinai maža.

Tačiau man tai – didžiulis pripažinimas: darbai muziejuje buvo eksponuoti net ne vieną kartą, o juk galėjo nupirkti ir padėti į sandėlį... Tai – pasaulinės reikšmės muzie-jus, savo kolekcijose saugantis geriausius meno pavyzdžius.

Lietuviai turi Lietuvą, o danai ir visas pa-saulis turi vieną mažą pasakojimą pieštuku apie mūsų šalies istoriją.

– Praūžusi olimpiada, atrodo, mus vėl suvienijo. Kokį jūs, kaip menininkas, nu-pieštumėte lietuvio portretą? Kokią Lietuvą matote, gyvendamas ne sostinėje, ne mies-tų šurmulyje?

– Regiu lietuvį, vis dar apkvaitusį po nar-kozės. Penkiasdešimt metų trukusi sovieti-nė narkozė daro savo. Matau, kaip lietuvis iš visų jėgų bando paipaliotis – gausiai traukia orą į plaučius, juda, mankštinasi: emigruoja, stato, skolinasi ir visaip kaip stengiasi, bet, atrodo, vis dar stokoja nuovokos ir orienta-cijos. Ieško savo vertybių ir savo tapatybės.

Sunku pasakyti, ar mums jau sekasi ka-bintis į gyvenimą, o gal tai tik iliuzija? Neži-nau, nes, matyt, ir pats vis dar esu apdujęs. Keliu tuos pačius klausimus: kas aš esu?

Paradoksalu, tačiau dar ir šiandien ma-tome pavyzdžių, kad net nepriklausomoje valstybėje brendusiam jaunimui Lietuva vis dar atrodo kaip kolūkio sandėlis, kurio nepildydamas gali vis semti. Tėvai sėmė, o vaikai matė, kaip sėmė.

Tačiau tikiu, kad jei pas mus, kaip Gruzi-joje, atvažiuotų tankai, būtų išniekinta tai, kas mums brangu, išvystume nebanalų pa-triotizmo proveržį.

• Danijos šiuolaikinės dailės muziejus

„Louisiana Museum of Modern Art“

įsikūręs už 25 km nuo Kopenhagos,

ant jūros kranto.

• Muziejus turi surinkęs vieną

didžiausių Skandinavijoje

šiuolaikinio meno kolekciją. Joje yra

daugiau kaip 3 tūkst. meno kūrinių.

• Šalia nuolatinės ekspozicijos

muziejuje kasmet rengiamos 4–6

teminės parodos, kuriose pristatomi

iškiliausi pasaulio menininkai ir

naujausi pasaulinio lygio šiuolaikinio

meno kūriniai parodų serijoje

„Louisiana Contemporary“.

Apie muziejų

balto lapo

M.Lukošaičio piešinių

ciklas „Pasipriešinimas“

eksponuotas atskiroje

Danijos šiuolaikinės dailės

muziejaus salėje, šalia

P.Picasso parodos.

Asmeninio archyvo nuotr.

Prancūzijos karalienę

Mariją Antuanetę

suvaidino D.Krueger,

žinoma iš fi lmų

„Troja“ ir „Negarbingi

šunsnukiai“.

Kadras iš fi lmo.

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d. Skelbimai | 19

KAUNASNACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d.20 | Skelbimai

VILNIUS

KAUNAS

Šią vasarą Vilniuje buvo rekonstruojamos ir moderni-zuojamos 22 ugdymo įstaigos, dar 12-oje buvo atlieka-mi remonto darbai. Iš viso šiemet mokyklų ir lopšelių-darželių rekonstrukcijai skirta 52,2 mln. Lt, iš jų – 29,2 mln. Lt Europos Sąjungos lėšos, 1,2 mln. Lt – valsty-bės biudžeto lėšos. Savivaldybė iš savo biudžeto įstai-gų atnaujinimui skyrė 22,5 mln. Lt arba beveik 42 proc. visos sumos.

Vilniaus meras Artūras Zuokas ir vicemeras Jaroslavas Kaminskis lankėsi baigiamose remontuoti sostinės „Atga-jos“ specialiosios mokyklos ir Viršuliškių vidurinės mokyk-los patalpose. Didžioji dalis darbų šiose, kaip ir kitose, mies-to mokyklose jau atlikta, per artimiausias dvi savaites visi darbai bus pabaigti.

„Šie metai atnaujinant miesto įstaigas yra rekordiniai tiek savivaldybės skiriamu biudžetu prisidedant prie ES paramos gavimo, tiek atnaujinamų įstaigų skaičiumi. Per dvi vasaras

sostinėje rekonstruotos ir suremontuotos 74 įstaigos, kurio-se mokymosi aplinka ir kokybė bus žymiai geresnė“, – sakė Vilniaus meras A.Zuokas.

Pasak mero pavaduotojo J.Kaminskio, anksčiau pradė-jus planavimą ir lėšų įsisavinimą šiemet darbai bus atlikti iki mokslo metų pradžios ir pirmą kartą per pastaruosius metus nebus situacijos, kad užsitęsęs remontas trukdytų ugdymui.

Remontuojant ir renovuojant įstaigas prioritetas teikia-mas toms mokykloms, kurios yra seniausios ir kurioms la-biausiai reikia remonto.

Dar keturios mokyklos – Naujininkų, Taikos, Žygimanto Augusto ir katalikiškoji mokykla „Versmė“ – dalyvauja nau-joje Klimato kaitos specialiojoje programoje. Birželį jų mo-dernizavimui skirta beveik 11 mln. Lt, šiuo metu vyksta vie-šojo pirkimo procedūros.

Mokyklų ir darželių remontui ir modernizavimui lėšas skiria Ūkio, Švietimo ir mokslo, Aplinkos ministerijos. Iš vi-so didieji projektai šiemet vykdomi 38 švietimo įstaigose.

VILNIAUS PULSAS

Iki rugsėjo pradžios Vilniuje bus moderniai suremontuotos net 38 ugdymo įstaigos

Rugpjūčio 24–25 d. Vilniaus Rotušės aikštėje nuo 11 iki 21 val. organizuo-jama Baltramiejaus mugė.

Jau ketvirtą kartą Šv. Baltramiejaus mugė Vilniuje atgaivinama šventiniu ren-giniu, rekonstruojant Renesanso epochos miesto amatus, menus ir cechų tradici-jas. Šių metų mugė skirta Lietuvos di-džiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos 1387 m. Merkinėje išduotos pri-vilegijos, kuria Vilniaus miestui buvo su-teiktos Magdeburgo teisės, 625-osioms metinėms paminėti.

Savaitgalį sostinės Rotušės aikštėje šurmuliuos Baltramiejaus mugė

Viln

iaus

sav

ival

dybė

s nu

otr.

Baigiamas remontuoti mokyklas apžiūrėjo Vilniaus meras A.Zuokas ir vicemeras J.Kaminskis.

Rugpjūčio 24 d., penktadienis 11 val. – Amatininkų mugės pradžia.

12 val. – Iškilminga amatininkų eisena su isto-

rinėmis Vilniaus cechų amatininkų vėliavomis nuo

Aušros vartų Vokiečių, Dominikonų, Šv. Jonų, Pilies,

Didžiąja gatvėmis iki Rotušės aikštės.

13 val. – Baltramiejaus mugės atidarymo ce-

remonija.

14 val. – XV a. Vakarų Europos šokiai. Senojo šo-

kio trupė „Viduramžių pasiuntiniai“. Šokių mokymas.

15 val. – Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklis „Pa-

saka apie vėžliuką“.

16 val. – XVII a. karybos pristatymas. Brolija

„Viduramžių pasiuntiniai“.

17 val. – Amatų konkursai ir viduramžių žaidimai.

18 val. – XVI a. prancūziški branliai. Senojo šo-

kio trupė „Festa Cortese“. Šokių mokymas.

19 val. – XIV–XVI a. Europos viduramžių muzika.

Senosios muzikos grupė „Viduramžių pasiuntiniai“.

20 val. – LDK muzika. Muzikos grupė „Testa-

mentum Terrae“ (Baltarusija).

Rugpjūčio 25 d., šeštadienis11 val. – Amatininkų mugės pradžia.

12 val. – Amatų konkursai. Stalo žaidimai.

13 val. – Lėlių teatro „Avilys“ spektaklis ,,Pa-

grandukas“.

14 val. – Įrišimų rekonstrukcijų iš LDK valdovų

ir didikų bibliotekų rinkinių pristatymas. Knygrišiai

Rimas Supranavičius ir Sigitas Tamulis.

15 val. – Viduramžių šokiai. Senojo šokio trupė

„Festa Cortese“. Šokių mokymas.

16 val. – Lėlių teatro „Avilys“ spektaklis „Prin-

cesė ir Kiauliaganys“.

17 val. – Viduramžių šokiai. Senojo šokio trupė

„Festa Cortese“. Šokių mokymas.

18 val. – Renesansinių kostiumų pristatymas.

Archeologė Daiva Steponavičienė.

19 val. – XIV–XVI a. Europos viduramžių muzika.

Senosios muzikos grupė „Viduramžių pasiuntiniai“.

20 val. – LDK muzika. Muzikos grupė „Testa-

mentum Terrae“ (Baltarusija).BFL nuotr.Užsk. Nr. 303387

Už

sk

. Nr.

30

60

85

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d.22 | Laisvalaikis

Avinų laukia sėkminga savaitė. Versli-ninkai gali drąsiai imtis perspektyvaus projekto arba pradėti naują darbą. Vienas asmuo jums padės moraliai ir materialiai.

Jaučiams kita savaitė bus fi nansiškai palanki, tačiau paaukštinimo tarnyboje dar reikės palaukti. Asmeninis visų Jau-čių gyvenimas bus labai ramus.

Dvyniai įkops į naujas karjeros aukštu-mas. Investicijos į verslą duos gerų divi-dendų. Tie, kurie svajoja apie kelionę į užsienį, gali pradėti realizuoti savo planus.

Vėžių svajonės padaryti karjerą dar ne-išsipildys. Kitą savaitę labiau rūpės ne darbo reikalai, o asmeninis gyvenimas. Romantiški interesai užgoš visus kitus.

Liūtai gali ruoštis atsiimti didelius divi-dendus, kurių duos pelningas verslo pro-jektas. Nors reikalų pakanka, turėsite daug laiko poilsiui ir malonumams.

Mergelės turės kontroliuoti savo nuotai-ką, mat kitą savaitę bus lengva sugadinti santykius su aplinkiniais. Seksis tarnauto-jams – jų laukia paskyrimas į svarbų postą.

Svarstyklės turėtų susilaikyti nuo išlai-dų. Kai kurių laukia netikėtos permainos, naujo darbo paieškos ar kitos aplinkybės, kurioms prireiks pinigų.

Skorpionai kitą savaitę bus priversti daug dirbti be atlygio. Darbas ne itin sek-sis, o nuotaika bus prasta. Bet nemeskite to, kas pradėta, ir neieškokite naujo darbo.

Šauliai gali gerai pasipelnyti iš vertybinių popierių prekybos. Tikėtina, kad išvyk-site į kelionę, kurios metu gerai pailsėsi-te. Tarnautojai palypės karjeros laiptais.

Ožiaragiai stovi ant didelių įvykių slenksčio. Metas veikti ir rizikuoti. Tikė-tina, kad debiutuosite naujoje verslo sri-tyje ir gausite nemažai pinigų.

Vandeniai turės skubiai užbaigti svarbų projektą ir atsispirti viliojančioms pers-pektyvoms. Vieno iš giminaičių negalavi-mas gali atitraukti jūsų dėmesį nuo darbo.

Žuvims kita savaitė bus gana sėkminga. Optimizmas ir energija jums padės įgyti daug naujų bičiulių ir šalininkų, kuriais taps net kai kurie jūsų varžovai.

Horoskopai Vertikaliai:

Horizontaliai:

Konkistadorai.

Osa. Oslas.

Abitas. It. Smigs.

Ugrai. EM. Veja.

Peonai. Ma.

„Lada“. Varlės.

Net. RA. Mastis.

Suna. Derama.

Olos. Diagonalė.

Edis. Anona.

Ikebana. Niagara.

Aksis. Kės.

Alasas. Tuatara.

Svarainis.

Nomeda. Iksija.

Gaga. Ilga. Donal.

Ūsas. Menora. TS.

Varanas. Pasala.

Da. Ertmė. As.

Obuolia. Rignės.

Ist. Latras. Ekiu.

Iaai. Odesa. Si.

Slib. Nuosaka.

„Siemens“. Nėr.

Atmata. NASA.

Pažymėtuose langeliuose:

KAULAVAISIAI.

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d. Laisvalaikis | 23

– Kokia tavo profesija?– Kraštovaizdžio dizaineris.– O ką tai reiškia?– Dirbu su buldozeriu.

Jei rekordo sumušti nepavyksta, kartais galima sumušti jo savininką.

Galite būti ramūs – 2012 metais pasaulio pabaigos nebus, nes net pačiam Dievui įdomu, kaip mes toliau gyvensime Lietuvoje!

Mes sėdėjome virtuvėje ir gėrėme arbatą. Aš norėjau jos paprašyti paduoti cukraus, bet tuomet susipynė liežuvis ir aš pasakiau:– Gyvate, tu man gyvenimą suėdei!

Moteris užlipa pasisverti ant kalbančių svarstyklių:– Ei ei, prašome svertis po vieną!

Anekdotai

Sunkus

Lengvas

Sudoku

Dokumentinių laidų ciklas

„Kitą kartą Pietų Amerikoje“ 9 tūkst. km senutėliu automobiliu per Boliviją,

Ekvadorą, Peru ir Kolumbiją. Tokį atstumą įveikė

tradicinė tokių kelionių kompanija su laidų vedėju

Martynu Starkumi ir žurnalistu, sporto komenta-

toriumi Vytaru Radzevičiumi priešakyje. Nauja-

me dokumentinių laidų cikle – švieži įspūdžiai iš

ekstremalios kelionės po spalvingąjį Pietų Ame-

rikos žemyną.

JAV trileris

„Panikos kambarys“ (2002)

Meg su dukrele Sara po skyrybų įsikelia į keistą

butą. Jame yra kambarys su storomis sienomis,

plieno durimis, monitoriais, slapta telefono linija.

Nekilnojamojo turto agentas paaiškina, kad tai –

panikos kambarys, skirtas pasislėpti nuo užpuoli-

kų. Kai tokie užpuola, Meg su Sara kambaryje ieško

prieglobsčio, nors būtent jis yra įsibrovėlių masa-

las. Filme vaidina Jodie Foster, Kristen Stewart.

45-ąjį gimtadienį švenčiančio

Andriaus Mamontovo koncertas Gimtadienį A.Mamontovas švenčia ten, kur jaučiasi

geriausiai – scenoje. Ketvirtadienį tikrąją gimimo

datą paminėjęs koncerte Vilniuje, penktadienį jis

gerbėjų lauks Kaune. Nemokamo koncerto organi-

zatoriai pusiau juokaudami primena, kad visi, nuo

19 val. užėję į „Ryšių kiemelį 837“, turėtų atnešti

ir dovaną A.Mamontovui. Gal taip bus pasiektas

sveikinimų rekordas?

Mėgėjų badmintono turnyras

„Vilniaus plunksna“Lukiškių aikštėje vyks vienos dienos festivalis,

kuris suvienys malonų ir sveiką laiko praleidimą

su lengva muzika. Viso badmintono turnyro metu

gros diskžokėjai, o po jo įvyks gyvo garso koncer-

tas. Specialią programą turnyro pabaigai ruošia

Saulius Prūsaitis. Atrankinės varžybos grupėse

vyks 13–17 val., fi nalas – 17–19 val., koncertas –

19–21 val. Renginys – nemokamas.

Asmeninio archyvo nuotr. Kadras iš fi lmo

T.Lukšio/BFL nuotr. S.Cox nuotr.

TV3 LNK

Kaunas Vilnius

Rugpjūčio 27 d., 20.10 val. Rugpjūčio 28 d., 22.35 val.

Rugpjūčio 24 d. Rugpjūčio 25 d.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį kai kur trumpai palis, bus 18–21 laipsnis šilumos. Šeštadienis

prognozuojamas lietingas ir vidutiniškai šiltas – 19–21 laipsnis šilumos.

Sekmadienį gali trumpai su perkūnija palyti, temperatūra kils iki 23 laipsnių

šilumos. Kitos savaitės pradžioje išsilaikys vidutiniškai šilti ir lietingi orai.

08-25 d.

15 / 21 15 / 22 16 / 19 13 / 20

08-26 d.

13 / 23 12 / 22 15 / 20 11 / 21

08-25 d.

13 / 20 13 / 20 15 / 22 15 / 22

08-26 d.

12 / 22 12 / 22 12 / 22 12 / 22

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

21

21

21

20

Kaunas

21

Alytus

20

Klaipėda

20

VėjasVakarų

4–8 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 37

Berlynas 23

Londonas 21

Madridas 33

Maskva 19

Minskas 23

Oslas 19

Paryžius 27

Praha 29

Ryga 20

Roma 35

Stokholmas 19

Talinas 17

Varšuva 2720Marijampolė

P ėž

Ši li i

K

il i

20

20

15min • 2012 m. rugpjūčio 24 d.

Aurelija Kripaitėa.kripaite@15min.lt

Šeštadienis, 5 val. ryto. Naktinės linksmybės Basanavičiaus gatvėje dar nepasibaigusios, o kurorto turguje jau knibžda prekeiviai. Ne drabužių, vaisių ar daržovių, o gintaro.

Ant prekystalių jie krauna krūvas neap-dirbto Baltijos jūros mi-neralo, atgabento iš Kali-ningrado kasyklų – ir masyvius gabalus, ir kruopos dydžio. Netrukus į tur-gų pradeda rinktis ir amatininkai, neap-dirbtą gintarą paverčiantys originaliais papuošalais.

Kainos – stebinančios Kretingiškė Augenija Adomavičienė ant savo prekystalio nuo ankstyvo ryto dėlioja įvairiaspalvio gintaro karolius, sages, ma-syvaus gintaro pakabukus, auskarus, su-venyrines varlytes su priklijuotais gintaro gabaliukais.

Dar nespėjus išdėlioti visų prekių, prisi-stato pirmasis pirkėjas. Sportine apranga vilkintis vyras išsiskiria iš minios – jo kak-lą puošia masyvūs gintaro karoliai, ranką – žiedas su dideliu gintaro gabalu, ant rie-

šo – gintarinė apyrankė. Gintaro meistrė palinksi galva: taip

pasipuošę vyrai Palangoje – jokia egzotika.

„Gintaras vėl darosi labai popu-liarus. Perkama viskas – nuo nedi-

delių suvenyrų, tų pačių tradicinių karolių iki didžiulių pakabukų, kai-nuojančių ir 200 Lt“, – pastebėjimais

dalijasi 30 metų gintaro papuošalus ku-rianti A.Adomavičienė.

Į turgų pirmą kartą atklydusius pirkė-jus gintaro papuošalų kainos neretai nu-stebina – pasirodo, originaliai pasipuošti

galima vos už kelis litus. Nedideli auska-rai su žvilgančio gintaro akelėmis kainuoja 6 Lt, pakabukai raktams – nuo 3 Lt. Ginta-ro karolius galima įsigyti ir už 20 Lt, segę su gintaro gabalėliu – už 10 Lt.

Tiki gydomosiomis galiomisA.Adomavičienė tikina, kad gintaras – ne tik gražu, bet ir sveika.

„Gintaras – puikus antiseptikas. Kai dirb-dama su metalu susižaloju pirštus, ant žaizdos visada užberiu gintaro dulkelių ir kraujavimas liaujasi. O vaikams suskau-dus ausis, skausmą galima malšinti šiltu gintaru“, – pasakoja kretingiškė.

Gintaro pakabučius ar vėrinius mielai perka ir keturkojų šeimininkai – tikima, kad gintaras apsaugo nuo erkių. „Bet ar padeda nuo erkių apsisaugoti ir žmonėms, nežinau. Negirdėjau tokio atvejo“, – sua-bejoja moteris.

Į turgų atginė nedarbas Dairantis po prekystalius nesunku atspė-ti, kokį gintarą labiausiai mėgsta vienas ar kitas amatininkas. Vieniems arčiau širdies smulkus ir skaidrus gintaras, kitiems – ma-syvus, savo išvaizda primenantis akmenį. Kad tai gintaras, suprasi tik paėmęs į rankas.

24 | Reportažas

Į turgų atklydusius pirkėjus gintaro papuošalų kainos neretai maloniai nustebina.

Palangos turgus:

Stalai linksta nuo gintaro

Originalios formos pakabutį

galima įsigyti už 7 Lt.

A.K

rip

ait

ės

nu

otr

.

Matinį gintarą pamėgusi amatininkė Ire-na pasakoja, kad dauguma šiuo metu Palan-gos turguje besirenkančių prekeivių kadai-se dirbo liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. Likę be darbo, griebėsi to, ką ge-riausiai išmano – gintaro apdirbimo.

„Kada gintaras nebuvo populiarus? Ma-nau, kad jis visada buvo ir bus mėgstamas“, –atvykėliams iš Maskvos tiesdama pluoštą gintaro karolių kalba Irena.

Priešingai nei kiti Palangos prekybininkai, gintaro pardavėjai gero oro nelaukia, mat karštomis dienomis poilsiautojai traukia į pa-plūdimius – į turgų užsuka vos vienas kitas. Prekyba gintaru aktyviausiai verda šešta-dienį – tuomet susirenka apie šimtą prekei-vių. Neapdirbtas gintaras pardavinėjamas tik anksti ryte – maždaug iki 8 val.

Šeštadienio rytą į Palangos

turgų susirenka apie šimtas

gintaro prekeivių.