Vokalo pedagogikos istorijos ir Vokalo pedagogikos istorijos ir balso skambesio idealo kitimo balso skambesio idealo kitimo

apžvalgaapžvalga

Markas Tulijus Ciceronas (Marcus Tullius Markas Tulijus Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, Cicero, g. g. 106 m. pr. m. e. sausio 3 d. – 106 m. pr. m. e. sausio 3 d. – m. m.

43 m. pr. m. e. gruodžio 7 d.) – romėnų 43 m. pr. m. e. gruodžio 7 d.) – romėnų politikas, retorikas, filosofas ir rašytojas.politikas, retorikas, filosofas ir rašytojas.

Ciceronas savo darbe “Orator ad Marcus Brutus” rašo, kad meninis kalbėjimas ir dainavimas yra giminingi: “kalbėjime galima aptikti miglotus dainavimo pradmenis”.

Marcus Fabius QuintilianusMarcus Fabius Quintilianus (Kvintilianas) (Kvintilianas)(g. apie 35 m.(g. apie 35 m. - m. apie 96 m.) romėnų retorikas (iškalbos meno - m. apie 96 m.) romėnų retorikas (iškalbos meno mokytojas) didžiausio iš antikos laikų išlikusio oratorinio meno mokytojas) didžiausio iš antikos laikų išlikusio oratorinio meno

vadovėlio vadovėlio „Nurodymai oratoriui“ (Institutio oratoria)„Nurodymai oratoriui“ (Institutio oratoria) autorius. Šią autorius. Šią knygą, kartu su Cicerono kūriniais, studijavo visos retorikų mokyklos. knygą, kartu su Cicerono kūriniais, studijavo visos retorikų mokyklos. Jis savo kūryboje ne tik atspindėjoJis savo kūryboje ne tik atspindėjo aukštosios Romos bendruomenės aukštosios Romos bendruomenės manieras, bet ir reformavo literatūrinį stilių, tyrinėjo lotynų kalbos manieras, bet ir reformavo literatūrinį stilių, tyrinėjo lotynų kalbos

problemas.problemas.Quintilianas pabrėžia dainavimo pamokų reikšmę oratoriaus lavinime, bet tuo pačiu nurodo skirtumus tarp oratoriaus ir dainininko ar dainavimo mokytojo (phonaschus): “tiek dainavimo mokytojui, tiek oratoriui yra būtina lavinti savo balsus, kad būtų sustiprintos jų galimybės, bet jų lavinimas nėra vienodas. […] labai svarbi mokslo dalis yra stebėjimas: balsą padaryti lanksčiu bei švelniu yra sunkus ir ilgas darbas, gi dauguma oratorių balsų yra šaižūs ir pritaikyti ugningam kalbėjimui”.

San Isidoro de Sevilla (g. apie 560 m., Kartagina, San Isidoro de Sevilla (g. apie 560 m., Kartagina, Ispanija - m. 636 m. Sevilijoje) Sevilijos Ispanija - m. 636 m. Sevilijoje) Sevilijos arkivyskupas, viduramžių enciklopedizmo arkivyskupas, viduramžių enciklopedizmo pradininkas. 1598 m. kanonizuotas į šventuosius. pradininkas. 1598 m. kanonizuotas į šventuosius. Neoficialiai nuo 1998 m. laikomas interneto globėju.Neoficialiai nuo 1998 m. laikomas interneto globėju.

Darbe “Sententiae de musica” Isidor di Sevilla palaiko Quintiliano aprašytą šviesaus ir aiškaus balso idealą. Jų požiūriai skiriasi tik tuo, kad Isidor di Sevilla labiau akcentuoja malonų balso skambesį (euphonia): “Be to tobulas balsas yra aukštas, švelnus ir aiškus: aukštas, kad aukštumose ištvertų; aiškus, kad auksu užpildytų; švelnus, kad klausytojo sielą suviliotų. Jei balsas kurios nors iš šių savybių neturi, tai jis nėra tobulas”.

Gvidas Arecietis (Gvidas Arecietis (Guido d'Arezzo, GuidoGuido d'Arezzo, Guido

Aretino Aretino ) ) g. apie 990 m. g. apie 990 m. - - m. apie 1050 m. apie 1050

m. m. IItalų muzikos teoretikas. Vienuolis talų muzikos teoretikas. Vienuolis

benediktinas, chorinio dainavimo benediktinas, chorinio dainavimo

mokytojas. Reformuodamas natų raštą mokytojas. Reformuodamas natų raštą

įvedė solmizacijos sistemą: keturių linijų įvedė solmizacijos sistemą: keturių linijų

natų eilutę, raidinius garso aukščio natų eilutę, raidinius garso aukščio

pavadinimus bei muzikos raktą. Neumų pavadinimus bei muzikos raktą. Neumų

sistemos pakeitimas naująja leido sistemos pakeitimas naująja leido

sutrumpinti to meto dainininkų sutrumpinti to meto dainininkų

mokymosi laiką nuo dešimties iki dviejų mokymosi laiką nuo dešimties iki dviejų

metų.metų.

Balso tridalumą atitinka trys garsų zonos (vox gravis, vox acuta [= alta], vox superacuta), apie kurių pasiskirstymą,

remdamasis Guido d’Arezzo sudarytu garsaeiliu, savo darbe “Lucidarium in arte musice plane” rašo Marchettus di Padua,

italų muzikos teoretikas ir kompozitorius (1274 – 1319):“Sakykime, kad vox gravis (žemas garsas) nusako tai, kas kiekviename žmogiškame balse yra artima tylai. Jis tikrai atsiranda krūtininiame balse (voce pectoris), kur yra apatinis rezonatorius ir labiau suartina plaučių talpas, o tai išgauna garsą. Jis todėl vadinamas žemu, kad atsiranda apatinėje

pirminėje vietoje ir tokių rankos sandaroje yra septynios, o būtent A, H, C, D, E, F ir G. Kalbant apie aukštą garsą (vox acuta), jį aukštu daro prieš tai buvęs žemas; atsiranda jis

viršutinėje vietoje, būtent gerkliniame balse (voce gutturis) ir todėl formuojasi virš žemojo garso; o tokių vietų yra taip pat

septynios, o jų pavadinimai nesiskiria nuo žemųjų garsų. Kalbant apie labai aukštą garsą (vox superacuta), jis atsiranda virš aukšto garso, ir tai tiesa, kad atsiranda jis aukščiausioje

vietoje, o būtent galviniame balse (voce capitis); o tokių vietų yra keturios, būtent a, b, c ir d”.

Žr. sekančią skaidrę

Gvido Areciečio solmizacijos ranka (The Gvido Areciečio solmizacijos ranka (The hand of Guido, Guidonian handhand of Guido, Guidonian hand, Mano , Mano

GuidonianaGuidoniana)) Viduramžių heksaViduramžių heksachchordordųų sistema (c' = sistema (c' =

pirmosios oktavos do) pirmosios oktavos do) Nata SkiemuoNata Skiemuo e" e" lala d" d" la solla sol c" c" sol fasol fa hh' ' mimi b' b' fa fa a' a' la la mi remi re g' g' solsol re utre ut f' fa f' fa ut ut e' e' la mi la mi d' d' la sol re la sol re c' c' sol fa ut sol fa ut hh mi mi b b fa fa a la mi a la mi re re g sol re g sol re ut ut f fa ut f fa ut e la mi e la mi d sol re d sol re c fa ut c fa ut B mi B mi A re A re G ut G ut

Seniausias išlikęs Seniausias išlikęs Notkerio iš Sankt Notkerio iš Sankt

Galleno grigališkojo Galleno grigališkojo choralo rankraštis. choralo rankraštis. Ženklai virš raidžių Ženklai virš raidžių (neumos) nurodo (neumos) nurodo atlikimo niuansus.atlikimo niuansus.Notkeris iš Sankt Notkeris iš Sankt Galleno (Notker Galleno (Notker

Balbulus) – šveicarų Balbulus) – šveicarų muzikas, muzikas,

kompozitorius bei kompozitorius bei poetas. Vienuolis poetas. Vienuolis

benediktinas, benediktinas, gyvenęs IX a.gyvenęs IX a.

Josquin des PrezJosquin des Prez (1450 (1450 –– 1521), 1521), dažnai vadinamas tiesiog dažnai vadinamas tiesiog JosquinJosquin, , buvo renesanso epochos frankų – buvo renesanso epochos frankų – flamandų kompozitoriusflamandų kompozitorius. . Kartais jo Kartais jo vardas rašomasvardas rašomas Josquin DesprezJosquin Desprez, , lotyniškas variantas - lotyniškas variantas - Josquinus Josquinus PratensisPratensis. . Tai vienas žymiausių Tai vienas žymiausių

Europos kompozitorių greta Europos kompozitorių greta GuillauGuillaumme Dufay e Dufay irir Palestrin Palestrinos ir os ir

neretai laikomas centrine frankų – neretai laikomas centrine frankų – flamandų mokyklos figūra.flamandų mokyklos figūra. Jis – Jis – pirmasis aukštojo polifoninės pirmasis aukštojo polifoninės vokalinės renesanso muzikos vokalinės renesanso muzikos

meistras.meistras.

Josquin des Prez mišių “Missa de Beata Josquin des Prez mišių “Missa de Beata Virgine” Kyrie dalies fragmentasVirgine” Kyrie dalies fragmentas

Gioseffo ZarlinoGioseffo Zarlino (1517 – (1517 – 1590)1590) – renesanso epochos – renesanso epochos italų muzikos teoretikas ir italų muzikos teoretikas ir kompozitorius. Tai ko gero kompozitorius. Tai ko gero

garsiausias to meto garsiausias to meto teoretikas greta Aristoxeno teoretikas greta Aristoxeno ir Rameau. Jis daug nuveikė ir Rameau. Jis daug nuveikė kontrapunkto teorijoje bei kontrapunkto teorijoje bei

muzikos instrumentų muzikos instrumentų derinimo srityje.derinimo srityje.

Darbe “Le institutioni harmoniche” (1573 m.) jis rašė: “[…] vienu būdu dainuojama bažnyčiose ir viešose koplyčiose, o kitu būdu privačiose patalpose”. Bažnyčiose, anot G.Zarlino, paprastai skambėjo chorinis dainavimas “a voce piena” (pilnu balsu), o kamerinė muzika “dainuojama kiek prislopintu ir švelniu balsu, nekeliant jokio triukšmo”.

Giovanni Camillo MaffeiGiovanni Camillo Maffei ((Neapolyje gyvenęs Neapolyje gyvenęs 1562-73)1562-73)Italų gydytojas, dainininkas ir liutnistas. Jo paliktas veikalasItalų gydytojas, dainininkas ir liutnistas. Jo paliktas veikalas

“Delle lettere del Signor Giovanni Camillo Maffei da Solofra, libri due: Dove v’e “Delle lettere del Signor Giovanni Camillo Maffei da Solofra, libri due: Dove v’e un discorso della voce e del modo d’apparare di cantar di Garganta, senza un discorso della voce e del modo d’apparare di cantar di Garganta, senza

maestro”maestro” – –

traktatas apie puošnųjį dainavimą, praktikuotą to meto Italijos dainininkų. Jis traktatas apie puošnųjį dainavimą, praktikuotą to meto Italijos dainininkų. Jis gali būti vadinamas pirmuoju muziku – fiziologu bei pirmuoju teoretiku, gali būti vadinamas pirmuoju muziku – fiziologu bei pirmuoju teoretiku,

bandžiusiu tyrinėti balso fiziologiją. Tai rodo jo aprašytas bandžiusiu tyrinėti balso fiziologiją. Tai rodo jo aprašytas cantar di gargantacantar di garganta metodas, iliustruotas gausiais muzikiniais pavyzdžiais. Jo veikalas padeda metodas, iliustruotas gausiais muzikiniais pavyzdžiais. Jo veikalas padeda

įveikti sunkias interpretacines problemas ir iki šiol yra puikus padėjėjas įveikti sunkias interpretacines problemas ir iki šiol yra puikus padėjėjas dainininkui, norinčiam išmokti dainuoti sudėtingus pasažus.dainininkui, norinčiam išmokti dainuoti sudėtingus pasažus.

Iš C.Maffei aiškinimo bei vėlesnių autorių pastabų, galima rekonstruoti keletą esminių tokio dainavimo stiliaus požymių: dainuojant burna atverta kaip paprastai šnekant, liežuvio galiukas guli prie apatinių dantų, smakras lengvai atkištas į priekį, tam, kad galima būtų lengvai artikuliuoti žodžius ir gerklos nebūtų apkrautos bei galėtų laisvai judėti. Jis tvirtino, kad ypatingas balso judrumas esąs viena pagrindinių gero meninio dainavimo savybių bei teigė, kad pasažus reikia dainuoti “gyvai ir kiek įmanoma greičiau”.

LodovicoLodovico arbaarba Ludovico Ludovico ZacconiZacconi (1555 – (1555 – 1627) 1627)

Italų - austrų Italų - austrų kompozitorius ir muzikos kompozitorius ir muzikos

teoretikas vėlyvojo teoretikas vėlyvojo renesanso ir ankstyvojo renesanso ir ankstyvojo

baroko epochose. Jis buvo baroko epochose. Jis buvo dainininkas bei teologas.dainininkas bei teologas.Žymiausias jo veikalas, Žymiausias jo veikalas, kuriame nagrinėjamos kuriame nagrinėjamos dainavimo problemos – dainavimo problemos –

“Prattica di musica”,“Prattica di musica”, išleistas Venecijoje 1592 išleistas Venecijoje 1592

m.m.

Ottavio DuranteOttavio DuranteItalų kompozitorius, gyvenęs XVI – XVII amžių sandūroje. Muzikantas, Italų kompozitorius, gyvenęs XVI – XVII amžių sandūroje. Muzikantas,

filosofas bei mokslininkas.filosofas bei mokslininkas. Vienintelis išlikęs O.Durante veikalas yra natų rinkinysVienintelis išlikęs O.Durante veikalas yra natų rinkinys ““Arie devote, le Arie devote, le

quali contengono in se la maniera di cantar’ con gratia, l’imitation’ quali contengono in se la maniera di cantar’ con gratia, l’imitation’ delle parole, et il modo di scriver’ passaggi, et altri affetti delle parole, et il modo di scriver’ passaggi, et altri affetti “.“. Jis išleistas Jis išleistas

Romoje 1608 m. Rinkinį sudaro 20 arijų (dainų), skirtų sopranui su Romoje 1608 m. Rinkinį sudaro 20 arijų (dainų), skirtų sopranui su generalbosu. Tai pirmasis monodijų leidinys, išleistas Romoje.generalbosu. Tai pirmasis monodijų leidinys, išleistas Romoje.

Dainavimo istorijai rinkinys “Arie devote” svarbus dėl įžangos, kurioje Dainavimo istorijai rinkinys “Arie devote” svarbus dėl įžangos, kurioje autorius glaustai pateikia rekomendacijas, reikalingas kūrinių atlikimui. autorius glaustai pateikia rekomendacijas, reikalingas kūrinių atlikimui.

Čia ne tik išvardinamos pagrindinės papuošimų dainavimo taisyklės, Čia ne tik išvardinamos pagrindinės papuošimų dainavimo taisyklės, bet ir pateikiamos metodinės rekomendacijos dainininko balso kokybės bet ir pateikiamos metodinės rekomendacijos dainininko balso kokybės

gerinimui.gerinimui.

Nesumaišykite šio muziko su garsiu italų kompozitoriumi Nesumaišykite šio muziko su garsiu italų kompozitoriumi Francesco Francesco DuranteDurante, pasižymėjusiu bažnytinėje muzikoje ir gyvenusiu kone , pasižymėjusiu bažnytinėje muzikoje ir gyvenusiu kone

šimtmečiu vėliau nei jo bendrapavardis Ottavio.šimtmečiu vėliau nei jo bendrapavardis Ottavio.

Francesco DuranteFrancesco Durante

Giulio CacciniGiulio Caccini, , kartais vadinamas Giulio Romanokartais vadinamas Giulio Romano (1551-1618) (1551-1618) Italų Italų dainininkas ir kompozitorius, daugiausia kūręs dviejų tipų dainas: posmines dainininkas ir kompozitorius, daugiausia kūręs dviejų tipų dainas: posmines

arijas bei ištisinio vystymo madrigalus.arijas bei ištisinio vystymo madrigalus.Jis priklausė taip vadinamai Florencijos kameratai, t.y. kompozitorių (Peri, Jis priklausė taip vadinamai Florencijos kameratai, t.y. kompozitorių (Peri,

Cavalieri) ir poetų (Rinuccini, Bardi) būreliui, įtakojusiam operos žanro Cavalieri) ir poetų (Rinuccini, Bardi) būreliui, įtakojusiam operos žanro atsiradimą. Oponuodamas polifoniniam renesanso muzikos stiliui G.Caccini atsiradimą. Oponuodamas polifoniniam renesanso muzikos stiliui G.Caccini aptarė naująsias monodinės muzikos, t.y. solo dainos su pritarimu, idėjas aptarė naująsias monodinės muzikos, t.y. solo dainos su pritarimu, idėjas rinkinio rinkinio ““Le nuove musicheLe nuove musiche”” (1602) (1602) įžangoje įžangoje. . Ši įžanga laikoma pirmuoju Ši įžanga laikoma pirmuoju

dainavimo meno vadovėliu.dainavimo meno vadovėliu.

Pier Pier (Pietro) (Pietro) Francesco TosiFrancesco Tosi (1653  – 1732) (1653  – 1732) – – dainininkas kastratas sopranistas, kompozitorius. dainininkas kastratas sopranistas, kompozitorius. Savo laiku jis buvo vienu žymiausių dainininkų. Savo laiku jis buvo vienu žymiausių dainininkų.

Karjerą pradėjo choruose, vėliau dainavo Genujos ir Karjerą pradėjo choruose, vėliau dainavo Genujos ir Londono operos teatruose. Sukūrė keletą kantatų bei Londono operos teatruose. Sukūrė keletą kantatų bei atskirų arijų, bet žinomiausias jo darbas – traktatas atskirų arijų, bet žinomiausias jo darbas – traktatas

apie dainavimą “apie dainavimą “Opinioni de' cantori antichi e Opinioni de' cantori antichi e modernimoderni “ (Senųjų ir naujųjų dainininkų požiūriai), “ (Senųjų ir naujųjų dainininkų požiūriai),

išleistas išleistas 17231723 m. Šis veikalas buvo išverstas į anglų ir m. Šis veikalas buvo išverstas į anglų ir vokiečių kalbas. Tai pirmasis išsamus dainavimo vokiečių kalbas. Tai pirmasis išsamus dainavimo

mokymo vadovėlis.mokymo vadovėlis.

Johann Friedrich Agricola, Johann Adam Hiller bei Johann Friedrich Agricola, Johann Adam Hiller bei John E. Galliard savo darbuose panaudojo P.F.Tosi John E. Galliard savo darbuose panaudojo P.F.Tosi

knygą kaip pagrindinę medžiagą. Iš esmės tai tik jo knygą kaip pagrindinę medžiagą. Iš esmės tai tik jo knygos vertimai, su papildomomis, bet vertingomis knygos vertimai, su papildomomis, bet vertingomis

vertėjų pastabomis.vertėjų pastabomis.

“Studijuok mintimis, kai negali to daryti balsu”“Studijuok mintimis, kai negali to daryti balsu” – – citata iš P.F.Tosi knygoscitata iš P.F.Tosi knygos

Giambattista Mancini (1714-1800)

Kastratas sopranas, žymaus dainininko Bernacchi (1690-1756) mokinys. Kiti garsūs šio pedagogo mokiniai – kastratai Senesino ir

Carestini, taip pat vokiečių tenoras Anton Raaf, kuriam W.A.Mozartas skyrė Idomenėjaus partiją to paties pavadinimo

operoje.

G.Mancini knyga “Pensieri, e riflessioni pratiche sopra il canto figurato” (1774) – vienas pirmųjų veikalų, kuriame aptariami balso

registrai. G.Mancini rėmėsi dviejų balso registrų teorija ir teigė, kad jie turi būti jungiami naudojant “natūralią nuojautą, bet neprievartaujant prigimties”. Savo moksle jis propagavo

“besišypsančios” burnos formą, padedančią lengviau dainuoti koloratūras.

G.Mancini teigė, kad mokytojui nepakanka vien žodžiais nusakyti užduotis mokiniui: “Tam, kad pateiktų tikslias nuorodas studentui,

mokytojas privalo ne tik kalbėti ir aiškinti, bet ir patvirtinti savo žodžius asmeniniu dainavimo pavyzdžiu”.

(Paolo) Giuseppe (Gioacchino) Concone(Paolo) Giuseppe (Gioacchino) Concone(1801(1801 - - 1861) 1861) Italų dainavimo mokytojas ir kompozitorius. Po trumpos Italų dainavimo mokytojas ir kompozitorius. Po trumpos dainininko karjeros jis ėmė praktikuoti vokalo dėstymą ir tapo vienu dainininko karjeros jis ėmė praktikuoti vokalo dėstymą ir tapo vienu įtakingiausių to meto pedagogų.įtakingiausių to meto pedagogų. 1837 1837 -- 1848 1848 m. gyveno Paryžiuje ir m. gyveno Paryžiuje ir

ten išleido keletą dainavimo pratimų knygų, kurių dauguma ten išleido keletą dainavimo pratimų knygų, kurių dauguma naudojama iki šiol. Greta pratimų jis pateikdavo ir metodines naudojama iki šiol. Greta pratimų jis pateikdavo ir metodines

rekomendacijas dainininkams. rekomendacijas dainininkams.

Esminius dainavimo meno aspektus G.Concone išdėstė knygojeEsminius dainavimo meno aspektus G.Concone išdėstė knygoje

“Introduction à l’art de bien chanter”“Introduction à l’art de bien chanter”

Manuel Garcia IManuel Garcia I ((tėvastėvas)),, (1775–1832). (1775–1832). Ispanų kilmės dainininkas, Ispanų kilmės dainininkas, dainavimo mokytojas, dirbęs Paryžiuje. Žinomiausia jo knyga – dainavimo mokytojas, dirbęs Paryžiuje. Žinomiausia jo knyga – ““Exercises Exercises pour la Voixpour la Voix””.. Almavivos rolė G.Rossini operoje “Sevilijos kirpėjas” buvo Almavivos rolė G.Rossini operoje “Sevilijos kirpėjas” buvo rašoma specialiai šiam dainininkui. Kita vertus, teigiama, kad M.Garcia rašoma specialiai šiam dainininkui. Kita vertus, teigiama, kad M.Garcia

(tėvas) turėjo gan žemą tenorą su gerai išvystytu falcetu. Tai patvirtina ir (tėvas) turėjo gan žemą tenorą su gerai išvystytu falcetu. Tai patvirtina ir faktas, kad jis dainavo Don Žuaną to paties pavadinimo W.A.Mozarto operoje faktas, kad jis dainavo Don Žuaną to paties pavadinimo W.A.Mozarto operoje (pav. kairėje). Tarp M.Garcia (tėvo) mokinių buvo ir jo vaikai, vėliau išgarsėję (pav. kairėje). Tarp M.Garcia (tėvo) mokinių buvo ir jo vaikai, vėliau išgarsėję

kaip dainininkai ir vokalo pedagogai: kaip dainininkai ir vokalo pedagogai: Manuel Garcia IIManuel Garcia II (sūnus), (sūnus), Maria Maria MalibranMalibran ir ir Pauline ViardotPauline Viardot..

Savo mokyme M.Garcia (tėvas) propagavo išskirtinę kūno laikyseną, Savo mokyme M.Garcia (tėvas) propagavo išskirtinę kūno laikyseną, pasižyminčią atgal atloštais pečiais ir už nugaros suimtomis rankomis. Anot pasižyminčią atgal atloštais pečiais ir už nugaros suimtomis rankomis. Anot

jo, tai “atidaro krūtinę ir išlaisvina balsą”. Tik tuomet kai balsas “išsilaisvina”, jo, tai “atidaro krūtinę ir išlaisvina balsą”. Tik tuomet kai balsas “išsilaisvina”, rankų poziciją galima pakeisti.rankų poziciją galima pakeisti. “Visuomet įkvėpk ramiai ir be triukšmo”. “Visuomet įkvėpk ramiai ir be triukšmo”.

“Burna, dantys ir lūpos turi būti pakankamai atverti, kad balsas nesutiktų “Burna, dantys ir lūpos turi būti pakankamai atverti, kad balsas nesutiktų kliūčių” – tai M.Garcia (tėvo) pamokymai. Jo pratimai tapo gera baze kliūčių” – tai M.Garcia (tėvo) pamokymai. Jo pratimai tapo gera baze

tolesniam tolesniam belcantobelcanto stiliaus dainavimo mokslui, išvystytam M.Garcia (sūnaus) stiliaus dainavimo mokslui, išvystytam M.Garcia (sūnaus) ir vėlesnių pedagogų.ir vėlesnių pedagogų.

M.Garcia (tėvas) Otelo rolėje to paties M.Garcia (tėvas) Otelo rolėje to paties pavadinimo G.Rossini operoje.pavadinimo G.Rossini operoje.

Manuel Garcia IIManuel Garcia II (sūnus) (sūnus), , (1805-1906).(1805-1906).Kertinė figūra dainavimo pedagogikos istorijoje. Jo leidiniai “Kertinė figūra dainavimo pedagogikos istorijoje. Jo leidiniai “Traité complet de Traité complet de

l'Art du Chantl'Art du Chant”” ( (18411841)), , ““Nouveau Traité sur l'Art du ChantNouveau Traité sur l'Art du Chant”” ((18561856) ir jų ) ir jų vertimas į anglų kalbą “vertimas į anglų kalbą “A Complete Treatise on the Art of SingingA Complete Treatise on the Art of Singing” ” (I d. (I d. 1975, 1975,

II d. II d. 19821982) tapo esminiais vadovėliais daugeliui vokalo pedagogų kartų. ) tapo esminiais vadovėliais daugeliui vokalo pedagogų kartų. M.Garcia (sūnaus) pirmoji traktato dalis pristato balso lavinimo metodus, M.Garcia (sūnaus) pirmoji traktato dalis pristato balso lavinimo metodus, antrojoje aptariamos interpretacinės problemos ir pirmoje dalyje pateiktų antrojoje aptariamos interpretacinės problemos ir pirmoje dalyje pateiktų principų pritaikymo galimybės. Šioje dalyje gausu muzikinių pavyzdžių, principų pritaikymo galimybės. Šioje dalyje gausu muzikinių pavyzdžių, iliustruojančių aptariamas problemas. Tarnaudamas prancūzų armijoje iliustruojančių aptariamas problemas. Tarnaudamas prancūzų armijoje

M.Garcia (sūnus) turėjo progą studijuoti žmogaus anatomiją ir tai paskatino jįM.Garcia (sūnus) turėjo progą studijuoti žmogaus anatomiją ir tai paskatino jį     domėtis gerklų sandara. 1854 m. M.Garcia (sūnus) išrado laringoskopą.domėtis gerklų sandara. 1854 m. M.Garcia (sūnus) išrado laringoskopą. Žymiausi M.Garcia (sūnaus) mokiniai: Žymiausi M.Garcia (sūnaus) mokiniai: Jenny LindJenny Lind,, Mathilde MarchesiMathilde Marchesi,,

Julius StockhausenJulius Stockhausen. M.Garcia (sūnus) vienas pirmųjų aptarė atviro . M.Garcia (sūnus) vienas pirmųjų aptarė atviro (clair)(clair) ir ir dengto, tamsaus dengto, tamsaus (sombre)(sombre) balso tembrus. Visi, rimtai studijuojantys balso tembrus. Visi, rimtai studijuojantys

dainavimą, turėtų susipažinti su šiuo klasika tapusiu veikalu.dainavimą, turėtų susipažinti su šiuo klasika tapusiu veikalu.

M.Garcia (sūnaus) laringoskopasM.Garcia (sūnaus) laringoskopas

Mathilde Marchesi Mathilde Marchesi (1826-1913)(1826-1913)Mecosopranas, keturis metus studijavo pas M.Garcia (sūnų) ir visapusiškai Mecosopranas, keturis metus studijavo pas M.Garcia (sūnų) ir visapusiškai

ištobulino dainavimo naudojant taip vadinamą “vidurinį registrą” (mediumą) ištobulino dainavimo naudojant taip vadinamą “vidurinį registrą” (mediumą) techniką. Kaip ir jos mokytojas, ji neturėjo ypatingo balso ir jos, kaip techniką. Kaip ir jos mokytojas, ji neturėjo ypatingo balso ir jos, kaip

dainininkės, karjera buvo gan ribota. Daugiau ji pasiekė vokalo pedagogikos dainininkės, karjera buvo gan ribota. Daugiau ji pasiekė vokalo pedagogikos srityje. Žymesni M.Marchesi studentai: srityje. Žymesni M.Marchesi studentai: Nellie MelbaNellie Melba,, Ilma di MurskaIlma di Murska,, Emma Emma EamesEames. . M.Marchesi paliko veikalą “M.Marchesi paliko veikalą “Theoretical and Practical Vocal MethodTheoretical and Practical Vocal Method” ”

bei eilę iki šiol dainuojamų vokalizių. Ji tvirtino, kad “dainininko laikysena turi bei eilę iki šiol dainuojamų vokalizių. Ji tvirtino, kad “dainininko laikysena turi būti natūrali ir kiek įmanoma laisva”. Ji nepropagavo “besišypsančios” burnos, būti natūrali ir kiek įmanoma laisva”. Ji nepropagavo “besišypsančios” burnos,

taikė diafragminį kvėpavimą (neleido mokinėms dėvėti korsetų) ir registrų taikė diafragminį kvėpavimą (neleido mokinėms dėvėti korsetų) ir registrų išlyginimą vadino “visų dainavimo metodų kertiniu akmeniu”.išlyginimą vadino “visų dainavimo metodų kertiniu akmeniu”.

Francesco Tamagno (1850-1905) – žymus herojinis tenoras, garsėjęs nepaprasta balso jėga. Pirmasis Otelas to paties pavadinimo G.Verdi operoje.

Heinrich Panofka (1807-1887)Vokiečių dainavimo pedagogas, smuikinikas,

kompozitorius, kritikas. Išgarsėjo savo rašto darbais “Practical Singing Tutor”, “L’art de chanter “, “Voix et chanteurs”. Įdomi jo knyga “Abécédaire vocal “, skirta

pradedantiesiems, joje pateikta nemaža vokalizių, kurios naudojamos ir šiandien. Antrojoje XIX a. pusėje H.Panofkos vokalo mokymas buvo itin populiarus tiek

Europoje, tiek Amerikoje.

Gilbert Louis Duprez (1806–1896)

Prancūzų dainininkas (tenoras), kompozitorius, vokalo pedagogas

Julius StockhausenJulius Stockhausen (1826 – 1906)(1826 – 1906)Vokiečių vokalo pedagogas, dirigentas, baritonas, labiausiai išgarsėjęs Lied Vokiečių vokalo pedagogas, dirigentas, baritonas, labiausiai išgarsėjęs Lied

žanro interpretacijomis. Garsusis baritonas žanro interpretacijomis. Garsusis baritonas Dietrich Fischer-DieskauDietrich Fischer-Dieskau mokėsi pas du buvusius J.Stockhauseno mokinius. mokėsi pas du buvusius J.Stockhauseno mokinius.

Parašė du veikalus, nagrinėjančius vokalo pedagogikos problemas: Parašė du veikalus, nagrinėjančius vokalo pedagogikos problemas:

““A Method of SingingA Method of Singing” ir “” ir “Gesangstechnik und StimmbildungGesangstechnik und Stimmbildung””

J.Stockhausen tvirtino, kad gražus garsas yra pirminis dainavimo meno J.Stockhausen tvirtino, kad gražus garsas yra pirminis dainavimo meno elementas ir kad geras balsas tėra meniško dainavimo sąlyga.elementas ir kad geras balsas tėra meniško dainavimo sąlyga.

Francesco Francesco LampertiLamperti (1813-1892) (1813-1892)Italų vokalo pedagogas. Jis teigė, kad artėja dainavimo meno nuosmukis, nes Italų vokalo pedagogas. Jis teigė, kad artėja dainavimo meno nuosmukis, nes dainininkai vis dažniau žengia į sceną visapusiškai nepasirengę. Žymesni jo dainininkai vis dažniau žengia į sceną visapusiškai nepasirengę. Žymesni jo studentai: studentai: Marietta AlboniMarietta Alboni,, Maria WaldmannMaria Waldmann, , Italo CampaniniItalo Campanini, , William William

ShakespeareShakespeare (ne ne, ne tas apie kurį pagalvojote (ne ne, ne tas apie kurį pagalvojote ))..Jo paliktoje knygoje “Jo paliktoje knygoje “A Treatise on the Art of SingingA Treatise on the Art of Singing” ” teigiama, kadteigiama, kad moterų moterų balsai turi tris registrus (krūtinės, mišrus, galvinis), o vyrų – du (krūtinės ir balsai turi tris registrus (krūtinės, mišrus, galvinis), o vyrų – du (krūtinės ir

mišrus). Propagavo dainavimą be jėgos, pilnu, aiškiu garsu. Netoleravo mišrus). Propagavo dainavimą be jėgos, pilnu, aiškiu garsu. Netoleravo dainavimo mormorando, nes manė, kad tai vargina balsą.dainavimo mormorando, nes manė, kad tai vargina balsą.

Giovanni Battista LampertiGiovanni Battista Lamperti (1839-1910)(1839-1910)F.Lamperti sūnus, taip pat ištobulinęs F.Lamperti sūnus, taip pat ištobulinęs dainavimo pedagogikos metodus. Jo mokiniai dainavimo pedagogikos metodus. Jo mokiniai buvo buvo SembrichSembrich, , Schumann-HeinkSchumann-Heink, , StagnoStagno ir ktir kt. . Jaunesnysis Lamperti parašė veikalą Jaunesnysis Lamperti parašė veikalą ““The Technics of Bel CantoThe Technics of Bel Canto”, kuriame be kita ”, kuriame be kita ko teigiama, kadko teigiama, kad “teisingas dainavimo būdas “teisingas dainavimo būdas yra harmonijoje su gamta ir sveikatingumo yra harmonijoje su gamta ir sveikatingumo pagrindais”.pagrindais”. G.B. Lamperti metodus vėliau G.B. Lamperti metodus vėliau išplėtojo jo studentas išplėtojo jo studentas William Earl BrownWilliam Earl Brown..

1931 m. William Earl Brown išleido knygą “Maxims of Giovanni Battista Lamperti”

Ši maža knygelė tapo klasikiniu dainavimo studentų vadovėliu. “Taisyklės” buvo surašytos 1890 m., kai W.E.Brown studijavo

Drezdene pas G.B.Lamperti. Štai keletas knygoje pateikiamų taisyklių: 

Gerklos dainavimo metu turi likti ramios.

Pati sunkiausiai įveikiama problema dainuojant yra messa di voce įvaldymas. Garsas šiuo atveju turi prasidėti, tęstis ir baigtis savaime.

Norint išmokti valdyti gerklas reikia treniruoti smegenis ir kūną pakol norai ir refleksai ims kontroliuoti procesą. Tada tai kas buvo sunku,

tampa lengva.

“Aš studijavau pas dešimt skirtingų mokytojų” – išdidžiai pasakė studentas. “Tai lygiai devyniais per daug” – atsakė Lamperti.

“Nelaikyk” garso. Vystyk jį.

Jausmas, kad tavo garsas yra laisvas, sklendžiantis jo paties energijos sparnais, yra vienas didžiausių gyvenimo malonumų – nes tu esi jo

kūrėjas.

Lilli Lehmann (1848-1929)Vokalo pedagogė, fenomenalaus universalumo vokiečių operos dainininkė (sopranas), sukūrusi apie 170 vaidmenų. Ji dalyvavo pirmajame Bairoito

festivalyje, o būdama 61 metų amžiaus Vienoje sudainavo Izoldos vaidmenį R.Wagnerio operoje “Tristanas ir Izolda”. Žymesni L.Lehmann studentai:

Geraldine Farrar, Olive Fremstad.

“Technika yra neatskiriama nuo meno, o garso grožis yra vokalinio meno pagrindas” – L.Lehmann

Knygoje “How to Sing” (Meine Gesangskunst) ji akcentuoja kvėpavimo neužlaikymo svarbą ir stengiasi paaiškinti painią vokalo pedagogikos terminologiją. L.Lehmann liepdavo studentams vokalizuoti balsėmis [i], [e] ir [u], ir teigė, kad [A]  neturi būti vartojama, pakol “liežuvis nenusileidžia žemyn”. Taipogi ji laikėsi nuomonės, kad galvinis balsas yra itin svarbus visiems dainininkams.

Nepainiokite šios dainininkės su kitu vokiečių sopranu Lotte Lehmann (1888-1976)

L.Lehmann garso rezonavimo pojūčių schema (soprano ir tenoro balsams)

William Shakespeare (1849-1931)

Anglų kilmės dainininkas (tenoras), kompozitorius, vokalo pedagogas. F.Lamperti mokinys. Pirmasis

amerikiečių kilmės baritonas David Bispham, tam, kad įgytų tarptautinį pripažinimą, studijavo pas G.B.Lamperti

ir W.Shakespeare. Knygoje “The Art of Singing” W.Shakespeare tikina, kad

dainininko dainuojami garsai turi “gimti pilni ir tyri, tikslaus aukščio, pratęsdami dainuojamus žodžius. Tada

garsas būna natūralus tarsi išraiškinga kalba ir kiekvienas garsas atspindi atlikėjo inspiruojamas

emocijas.” Autorius įsitikinęs, kad teisingai dainuojant “mes varginame kvėpavimo raumenis, bet patyrimas neleidžia nuovargio jausti gerklei”. “Nuo žandikaulio laisvumo priklauso gerklų laisvumas” – tai taip pat jo

teiginys. W.Shakespeare taip pat parašė knygą “Plain Words on Singing” ir sukūrė nemažai įdomių

vokalizių.

XX a. antrojoje pusėje vokalo mokyklos ėmė vis dažniau persipinti viena su kita. Tobulėjant technologijoms visa pedagoginė medžiaga tapo laisvai prieinama kiekvienam besidominčiam vokalo technika, o

vis spartėjanti emigracija ir tautų maišymasis atvedė prie to, kad seniai nebestebina belcanto tradicijas įvaldę Azijos ar Afrikos

dainininkai.Dainavimo pedagogikoje taipogi persipynė įvairios tradicijos ir nors

dar kol kas įmanoma nubrėžti tam tikras ribas tarp atskirų šalių vokalo mokyklų (pvz. vokiečių, italų ar prancūzų mokyklos),

palaipsniui šie skirtumai vis mažėja, niveliuojasi. Vokietijoje galima rasti pedagogų dirbančių itališka balso lavinimo maniera, o Prancūzijoje – vokiškosios mokyklos atstovų. Taigi, esminiu

faktoriumi, skiriančiu atskirų tautų balso lavinimo tradicijas belieka kalba, o visas mokyklas vienijančiu veiksniu tampa rengiamų

dainininkų universalumas arba atvirkščiai – siaura specializacija.Išskirti kokius nors pavienius pedagogus, galinčius vadintis

iškiliausiais nūdienos specialistais yra sunku, nes kiekviena mokykla turi savo favoritus, o pats dainavimo mokslas per paskutinius

dešimtmečius neevoliucionavo tiek, kad būtų pastebimi ryškūs pokyčiai balso skambesio etalone. O kaip pedagogų pavyzdžius

vardinti žymiuosius dainininkus taip pat neverta, nes ne kiekvienas garsus atlikėjas yra geras pedagogas ir atvirkščiai.