LT LB apzvalga 2006.pdf

BENDRAMOKJIMEURAIS ERDV(SEPA):

INTEGRUOTA MAMENINI

MOKJIM RINKA

3Pratarm 5

vadas 6

1. Bendros mokjim eurais erdvs (SEPA) krimas 7

> SEPA apvalga 7

> Kodl SEPA? 10

> Bank sektoriaus iniciatyvos 11

> gyvendinimo grafikas 14

2. SEPA taka suinteresuotoms alims 15

> Privatiems kl ientams 16

> Prekybininkams 16

> monms 17

> Bankams 17

> Infrastruktros valdytojams 18

3. SEPA sudedamosios dalys 19

> SEPA mokjimo priemons 19

> SEPA infrastruktra 24

> Standartizavimas 25

> Teiss aktai 26

4. SEPA ir Eurosistema 27

> Eurosistemos SEPA vizi ja 27

> Pagrindiniai Eurosistemos siekiai 27

> SEPA sukrimo utikrinimas 28

> I lgalaikiai Eurosistemos lkesiai 29

Leidimo duomenys 30

T U R I N Y S

52002 m. i leidus eur banknotus ir monetas , var totojai gal i viena ir ta

paia val iuta atsiskaityti grynaisiais visoje euro zonoje. Dabar btina

var totojams nepriklausomai nuo j s ikrimo vietos sudaryti slygas

at l ikt i mokj imus negrynais ia is i v ienos sskaitos tomis paiomis

slygomis visoje euro zonoje.

Eurosistemoje tokia bendra mokjim eurais erdv (Single Euro Payments

Area SEPA) taps t ikrove, kai visi euro zonoje atl iekami mokjimai eurais bus laikomi vietiniais

mokjimais ir kai inyks dabartinis skirstymas nacionalinius ir tarptautinius mokjimus. Tam reikia

ne tik suderinti nacionalines praktikas bank sektoriuje, bet ir pakeisti

var totoj proius visose euro zonos alyse.

Tokie pokyiai reikal ingi pereinant prie labiau integruotos mokjim

rinkos, kuri garantuot didel ekonomin naud. SEPA ne t ik teiks

daugiau palyginam paslaug, bet ir skatins konkurencij ir naujoves. i

nauja integruota rinka bus naudinga sugebanioms pasinaudoti naujomis

technologi jomis ir sugebanioms silyti savo kl ientams papi ldomas paslaugas instituci joms.

Konkurencingoje ir integruotoje ekonomikoje btinas ateit orientuotas poiris , s iekiant

ut ikr int i , kad mamenini mokj im saugumo ir veiksmingumo lygis pr i lygt dabar t in i

geriausi nacional ini sistem saugumo ir veiksmingumo lygiui.

Svarbu, kad SEPA projektas nebt laikomas tik vienkartine operacija , bet bt suvokiamas kaip

nuolat tobulinamas projektas, skatinantis Europos integracij, siekiantis pagerinti visus euro zonos

mamenini mokjim rinkos aspektus. Be to, SEPA labai pris ids prie vadinamosios Lisabonos

strategi jos gyvendinimo. Jos t ikslas skatinti konkurencingum ir utikrinti nenutrkstam

Europos ekonomikos pltr. SEPA projektas yra Europos bendrosios

rinkos krimo dal is , todl btina visokeriopa vis suinteresuot al i,

ypa viso bank sektoriaus , parama. Eurosistema labai pritaria SEPA

sukrimui.

Sukrus SEPA, nebusnacional ini ir tarptautinimokjim skir tumo eurozonoje.

SEPA skatins konkurenci j,naujoves ir pagerins slygaskl ientams.

SEPA prisids ir didinantEuropos konkurencingum.

P R ATA R M

Jean-Claude Trichet

Europos centrinio banko pirmininkas

Jean-Claude Trichet

1958 m. krus Europos ekonomin bendrij, buvo keletas svarbi vyki

kuriant Europos integruot f inans rink. Svarbiausias i j, be abejo,

buvo euro vedimas 1999 m. ir grynj pinig pakeit imas euro zonos

alyse 2002 m. Ne toks akivaizdus, bet taip pat labai svarbus vykis buvo

1999 m. sausio 1 d. sukurta centrini bank didels ver ts mokjim

sistema TARGET. Sistema TARGET yra finans sistemos eurais pagrindas

ir Eurosistemos bendros pinig polit ikos gyvendinimo priemon.

SEPA projektas tai dar vienas svarbus ingsnis glaudesns Europos

integraci jos l ink. SEPA suteiks kl ientams gal imyb atl ikti mokjimus

negrynaisiais eurais kiekvienam gavjui, s ikrusiam bet kurioje euro

zonos vietoje, i vienos banko sskaitos ir naudojant bendras mokjimo

priemones. Visi mameniniai mokjimai eurais bus vietiniai mokjimai

ir nebus euro zonoje skirstomi nacionalinius ir tarptautinius mokjimus.

2002 m. bank sektor ius ms i io ambic ingo projekto ir kr

Europos mokjim taryb (European Payments Council EPC). EPC rengia

naujas mokjim eurais taisykles ir procedras. iam darbui ji pasitelkia

ne t ik suinteresuotus euro zonos, bet ir kit Europos Sjungos (ES)

valstybi, Is landi jos , Lichtenteino, Norvegi jos ir veicari jos dalyvius.

Taigi euro zonai nepriklausanios valstybs turs gal imyb dalyvauti

mokjim eurais s istemose. Jos gals pritaikyti SEPA standartus bei

praktik ir pris idti kuriant bendr mokjimo paslaug rink.

ioje broiroje apvelgiamas SEPA projektas. Eurosistema (Europos

centrinis bankas (ECB) ir euro zonos nacional iniai centriniai bankai)

atsako u skland mokjimo sistem darb euro zonoje, todl j i skiria

ypa daug dmesio SEPA sukrimui euro zonoje. Taigi ioje broiroje

daugiausia dmesio skiriama euro zonai.

6

V A D A S

> S E PA A P V A L G A

S E PA TA I :

> erdv, kurioje privats klientai, mons ir kiti ekonomikos subjektai

nepriklausomai nuo j buvimo vietos gals sisti ir gauti nacionalinius

ir tarptautinius mokjimus eurais, j iems taikant vienodas pagrindines

slygas , teises ir s ipareigoj imus.

S E PA T I K S L A S :

> skatinti Europos integracij kuriant konkurencing ir iuolaikik euro

zonos mamenini mokjim rink, utikrinani auktesn paslaug

lyg, efektyvesnius produktus ir pigesnius bdus mokjimams atl ikti.

S E PA S U D A R O :

> bendroji val iuta;

> bendros mokjim eurais priemons kredito pervedimai, tiesioginis

debetas ir mokjimai kortelmis;

> efektyvi mokjim eurais vykdymo infrastruktra;

> bendri techniniai standartai;

> bendra verslo praktika;

> suderinta teis in baz;

> nuolat kuriamos naujos paslaugos kl ientams.

7

B E N D R O S M O K J I M E U R A I S E R D V S ( S E PA )K R I M A S 1

S E PA B T I N A S V I S I D A LY V I B E N D R A D A R B I A V I M A S :

> Europos bank sektorius. Jis yra atsakingas u mokjimo sistem pertvarkym euro zonoje.

Trumpu laikotarpiu is per tvarkymas gana daug kainuos, taiau vidutiniu ir i lgu laikotarpiais

Europos bank sektorius turs naudos dl mokjim euro zonoje maesni snaud ir galim

nauj pajam sraut. Siekiant koordinuoti pastangas , sektoriuje buvo kur tas savarankikas

organas . J i s vadovau ja SEPA pro jektu i . i s organas t a i Europos mok j im t aryba

(European Payments Council EPC), kuri sudaro 65 Europos bankai, skaitant 3 Europos kredito

sektoriaus asociaci jas ir Euro bankininkysts asociaci j (Euro Banking Association EBA). Be

to, EPC nariai yra ES, Is landijos , Lichtenteino, Norvegi jos

ir veicari jos atstovai, kuri darbo srit is mokjimai eurais

iose alyse.

> Europos klir ingo ir atsiskaitym sektorius. Jo t ikslas utikrinti , kad, naudojant SEPA

mokjimo priemones, bt gal ima pasiekti kiekvien l gavj euro zonoje. iame darbe

aktyviai dalyvauja vairs infrastruktros valdytojai, tokie kaip mokjimo kortel i operaci j

apdorojimo mons, Europos automatizuoto kl ir ingo nam asociaci ja (European Automated

Clearing House Association EACHA) ir EBA. EACHA rengia procedras , utikrinanias

infrastruktros automatizuoto kliringo nam (automated clearing houses ACH)

suderinamum, o EBA sukr sistem STEP2 pirmus visos Europos automatizuoto

kliringo namus arba PEACH, skirt tarptautini ir vietini mamenini mokjim

eurais kl ir ingui.

> Euro zonos mons (akcins bendrovs , prekybininkai, maos ir vidutins mons). Jos

dalyvauja kuriant standartus , kuriais s iekiama sumainti rank darb atl iekant mokjimo

operaci jas nuo sskait pateikimo iki pateikt ir apmokt sskait sutikrinimo paslaug.

Jos orientuojasi automatizuot nenutrkstam (nuo pradios iki pabaigos) (end-to-end straight-

through processing e2e STP) proces, kurie sumains mokjim atl ikimo snaudas , krim.

moni vyriausie j i f inansininkai yra susiv ieni j Europos didel i moni

vyriausij finansinink asociacijas (European-Associations of Corporate Treasurers

EACT).

8

B E N D R O S M O K J I M E U R A I S E R D V S ( S E PA )K R I M A S

www.europeanpaymentscounci l .org

www.eact-group.com

www.eacha.orgwww.abe.org

> Vieojo administravimo staigos ir privats klientai. J ie naudosis

n a u j o m i s S E PA m o k j i m o p r i e m o n m i s . Va l d i o s i r v i e o j o

administravimo staigos atl ieka ypa daug mokjim (nacionalini ir

tarptautini), susi jusi su pensijomis , social iniu draudimu ir kitomis

imokomis ar mokesiais . Todl reikia , kad vieojo administravimo

sta igos pr is i imt a ikius s ipareigoj imus . 2006 m. spal io mn.

ES ekonomikos ir f inans ministr taryba

( Ec o f i n a s ) p a re i k p r i t a r i a n t i S E PA

sukrimui.

SEPA projekte dalyvauja ios valdios staigos :

> Eurosistema (ECB ir euro zonos nacional iniai centriniai bankai). J i

kel iuose leidiniuose pabr su iuo projektu susi jusius lkesius ir

atidiai stebi SEPA krimo paang ir eig.

> Europos Komisija. Ji sukr strategij, skirt vidaus rinkos barjerams

panaikinti ir jos taisyklms supaprastinti , pavyzdiui, pateikdama

Mokjimo paslaug direktyvos (MPD) projekt.

> gyvendinant projekt, t ikimasi, kad nacionalins valdios staigos

vis aktyviau dalyvaus rengiantis pradti ta ikyt i SEPA mokj imo

schemas.

9


www.consi l ium.europa.eu

www.ecb.inthttp://ec.europa.eu/internal_market

> K O D L S E PA ?iuo metu euro zonos ekonomika negal i pasinaudoti v isais pinig

s jungos te ik iamais pr iva lumais . K l ienta i sus idur ia su sunkumais ,

atlikdami mameninius mokjimus kitas euro

zonos al is , nes ie mokjimai vykdomi per

i lgesn la ik . Kol t a ip yra , euro nega l ima

laikyti vis ikai vesta bendrja val iuta .

Nors 1999 m. vesti eurai ir sukurta bendra

didels ver ts mokjim eurais s istema TARGET, nedidels ver ts

(mameniniai) elektroniniai mokjimai visoje euro zonoje ir tol iau

atliekami nevienodai. Apskritai mokjimo priemoni skaiius ir vairov,

standar tai ir infrastruktra mameniniams mokjimams atl ikt i nuo

euro vedimo prakt ika i nepas ike i t. Tokiomis s lygomis mons ,

daranios daug tarptautini mokjim, priverstos turti banko sskaitas

daugelyje al i, kuriose turi verslo reikal, mokjimams atl ikti .

Toks susiskaidymas ne t ik daro neigiam tak tarptautiniams, bet ir

nac iona l in iams mokj imams eura is , nes trukdo kur t i nau joves i r

konkuruoti euro zonos mastu. Be to, priklausomai nuo ki lms al ies

suinteresuotiems asmenims gal i bti taikomos nevienodos taisykls ir

reikalavimai. Bendros struktros sukrimas

neatsivelgiant valstyb sudarys gal imybes

pasilyti naujovikus mokjimo sprendimus.

Ta i g i S E PA t i k s l a s ku r t i i n t e g r u o t ,

konkurenc ing i r iuo la ik i k mamenin i

m o k j i m r i n k v i s i e m s m o k j i m a m s

negrynais ia is eurais . J i i lga iniui v isa be i imties bus t varkoma t ik

elektroniniu bdu. I esms SEPA bus naudinga vis iems kl ientams.

10


iuo metu euro zonosekonomika negali pasinaudotivisais bendrosios rinkosteikiamais privalumais.

Pavienes Europosmamenini mokjimrinkas nuosekliai pakeisvisapusika ir konkurencingaeuro zonos rinka.

> B A N K S E K T O R I A U S I N I C I AT Y V O SKuriant SEPA, bank sektorius daugiausia dmesio skyr SEPA mokjimo

priemonms pltoti. Kad bt lengviau pritaikyti ias mokjimo priemones,

reikjo atkreipti dmes tris pagrindines sritis . Pirma, bank sektorius

sukr nau ja s mok j imo schemas kred i to be i t ies iog in io debeto

pervedimams ir suformavo mokj im kor telmis pagrindus. Antra ,

ityr, kokios papildomos pasirenkamosios paslaugos pagerint mokjimo

operacij apdorojim. Treia, nustat pagrindinius principus mokjimo

operacij apdorojimo monms ir svarst standartizavimo klausimus.

11


Bank sektoriaus pasilytas klientams naujas mokjimo priemones reglamentuos

nustatytos mokjim eurais taisykls, procedros ir standartai.

EPC sukr dviej nauj mokjimo schem taisykl i rinkin ir mokjim

kortelmis apra, pagal kuriuos bankai gal i kur ti SEPA mokjimo produktus:

> SEPA kredito pervedimus,

> SEPA tiesioginio debeto pervedimus,

> SEPA mokjimus kortelmis.

Kredito ir t iesioginio debeto pervedimams buvo pasirinkta pakeit imo

strategi ja , taikant naujas bendras mokjimams eurais schemas. ios schemos

apraytos taisykl i rinkinyje, kur sudaro tokiems mokjimams eurais

taikomos taisykls , procedros ir standartai. Mokjimams kortelmis ,

prieingai, buvo pasirinkta pritaikymo strategi ja , kad dabar naudojamos

schemos ir j operatoriai galt pris itaikyti prie nauj verslo bei technini

standart ir procedr. EPC nustat savo polit ikos pozici j dl toki

klausim kaip, pavyzdiui, kokiu bdu kortel i schemos (taip pat kortel i

leidjai, atsiskaitym tarpininkai ir operatoriai) turt pritaikyti esam

veikl, kad atit ikt SEPA mokjim kortelmis principus. Pagrindin abiej

strategi j ypatyb yra ta , kad schemos (taisykls , procedros ir standartai)

aikiai atskiriamos nuo infrastruktros.

12


Finans staigos atsako u savo SEPA produkt kokyb, jos gali laisvai silyti

savo klientams paangesnius SEPA produktus, jei j ie atit inka schemas,

apibrtas taisykli rinkinyje ir mokjim kortelmis aprae (apie papildomas

pasirenkamsias paslaugas r. toliau).

Papildomos pasirenkamosios paslaugos . Remiantis SEPA schemomis, f inans

staigos gal i savarankikai ar bendradarbiaudamos su kitomis staigomis kurti

ir s ilyti paangesnius produktus ar paslaugas savo kl ientams.

Paangesnis produktas tai, pavyzdiui, gal imyb greitai at l ikti kredito

pervedimus (prioritetinius mokjimus), kai bankai susitaria leist i kl ientams

atl ikti skubius kredito pervedimus per vien banko darbo dien. Kitas

pavyzdys kl ientams suteikiama gal imyb atl iekant mokjimus nurodyti t ik

IBAN, papi ldomai nenurodant banko identif ikavimo kodo. Tokiu atveju

paslaugos teikjas banko identif ikavimo kod nustatyt i IBAN.

Pridtin vert sukurianios paslaugos apibriamos kaip ateit orientuotos

paslaugos, danai siejamos su SEPA mokjimo priemonmis. ias paslaugas gali

silyti ir bankai, ir ne bankai. Eurosistema skatina EPC ir mones, tokias kaip

EACT, bendradarbiauti kuriant sprendimus dl kai kuri daniausiai naudojam

pridtin vert sukuriani paslaug ir j minimali standart. Pradtas darbas

elektroninio sskait pateikimo srityje. i paslauga siloma klientams prie

atliekant mokjim, kai sskaitos siuniamos tiesiai moktojo internetins

bankininkysts program, o moktojui primus sskait, automatikai sukuriamas

mokjimo nurodymas. Jame yra atitinkama informacija apie moktoj ir mokjimo

gavj. Kita paslauga elektroninis pateikt ir apmokt sskait sutikrinimas

tai paslauga, siloma klientams jau atlikus mokjim. Naudojantis ia paslauga,

Paangesni produktai:

> Greitesnis mokjim vykdymas

> Banko ident i f ikavimo kodo (BIC)

nustatymas i Tarptautinio banko

sskaitos numerio (IBAN)

Pridtin vert sukurianios paslaugos:

> Elektroninis sskait pateikimas

> Elektroninis pateikt ir apmokt

sskait sutikrinimas

> Mokjimo sprendimai internetinei

bankininkystei

13


moktojui elektroniniu bdu pateikta sskaita sutikrinama su i jo gautu

mokjimu, tada mokjimo gavjo apskaitos duomenys automatikai atnaujinami.

Sujungus pridtin ver t sukurianias paslaugas su SEPA mokjimo

priemonmis , visam kiui sukuriamas didel is taupymo potencialas , nes

nereikia tvarkyti popierini dokument ir pereinama prie automatizuoto

nenutrkstamo (nuo pradios iki pabaigos) duomen apdorojimo.

Automatizuotas nenutrkstamas (nuo pradios iki pabaigos) apdorojimas:

Infrastruktra utikrina technin kl ir ingo ir atsiskaitymo operaci j, at l iekant

mokjimus eurais , darb.

EPC pareng apra, kuriame aikiai apibrtos taisykls ir procedros, kuriomis

turi vadovautis infrastruktros valdytojai (pvz., automatizuoti kliringo namai,

mokjimo korteli operacij apdorojimo mons ir kiti duomenis apdorojantys

asmenys, kurie tvarko, perveda su mokjimais susijusi finans staig informacij

ir ja keiiasi). Tradicikai ie infrastruktros valdytojai atsakingi u taisykli,

procedr ir standart, susijusi su vidaus mokjimais, administravim. Be to, jie

paprastai silo duomen apdorojimo paslaugas ir finans staigoms. Naujos SEPA

aplinkos slygomis taisykles ir standartus apibria SEPA schemos. Jos daniausiai

yra atskirtos nuo duomen apdorojimo infrastruktros. Toks atskyrimas leis

infrastruktros valdytojams konkuruoti ir pasilyti savo duomen apdorojimo

paslaugas bet kuriam bankui ar korteli schemos valdytojui.

Pirmj PEACH (STEP2) administruoja kompanija EBA Clearing. EACHA

kuria principus , palengvinsianius skir t ing Europos infrastruktr

suderinamum. Pagal iuos principus kiekvienas kl ientas Europoje turt

gal imyb sisti ir gauti visus SEPA kredito ir t iesioginio debeto pervedimus.

Prie mokjimsilomos pridtinvert sukurianiospaslaugos

Mokjimoapdorojimas

Po mokjimosilomos pridtinvert sukurianiospaslaugos

> G Y V E N D I N I M O G R A F I K A SSEPA projekto gyvendinim EPC suskirst tr is pagrindinius etapus:

krimo, gyvendinimo ir pris i jungimo.

Pirmasis krimo etapas prasidjo 2004 m. ir dabar jau yra beveik

baigtas . iame etape buvo kuriamos naujos kredito pervedimo ir

t i e s i o g i n i o d e b e t o s ch e m os , ko r t e l i , k l i r i ngo i r a t s i s ka i t y m o

infrastruktros principai. Be to, buvo kuriami btini standar tai ir

saugumo reikalavim specif ikaci jos .

14


Krimoetapas

gyvendinimoetapas

Prisi jungimoetapas

2004 01 2006 06 2008 01 2010 12

Turimos SEPA priemons

Naudojamos SEPA priemons

Antrasis gyvendinimo etapas, prasidjs 2006 m. viduryje, truks iki 2007 m. pabaigos.

iame projekto etape daugiausia dmesio bus skiriama pasirengimui pradti naudoti naujas

SEPA mokjimo priemones, standartus ir infrastruktr. Be to, iame etape bus atliekamos

testavimo procedros. Visose euro zonos alyse nacionalins gyvendinimo ir prisijungimo

struktros jau kurtos ir pads stebti vairi suinteresuot ali rengimsi gyvendinti SEPA.

iame procese dalyvaujanios suinteresuotos a lys yra labai sk ir t ingos bankai ,

infrastruktros operatoriai, vieojo administravimo staigos, mons ir kiti vartotojai.

Paskutinis etapas tai prisijungimo etapas. Jo metu nacional ins mokjimo schemos

bus naudojamos kar tu su naujomis SEPA schemomis. Kl ientams bus silomos ir senos

nacionalins, ir naujos SEPA priemons, o kliringo ir atsiskaitym infrastruktros gals

apdoroti mokjimus, atliktus abiej ri priemonmis. Bus siekiama, kad pamau paios

rinkos pastangomis iki 2010 m. pabaigos didiausia operacij dalis bt sudaroma SEPA

mokjimo priemonmis.

SEPA projektas turs d ide l t ak v isoms

suinteresuotoms al ims, nes atsiras ir nauj

g a l i m y b i , i r i k i . S E PA p a d i d i n s

ko n ku re n c i j e u ro zo n p ave r s d a m a

integruota r inka , kurioje paslaug teikja i

gals pasilyti savo paslaugas visai euro zonos

rinkai. Didesnis paslaug teikj pasirinkimas

kar tu su mas to ekonomi ja ut ikr ins , kad

k l i e n t a m s b u s p a s i l y t a v a i r e s n i

konkurencing mokjimo sprendim. Be to,

SEPA bus naudinga:

15

S E PA TA K A S U I N T E R E S U O T O M S A L I M S 2

> P R I V AT I E M S K L I E N TA M SSEPA mokjimo priemons bus prieinamos visoje euro zonoje,

todl kl ientams bus apskritai lengviau.

> Kl ientams reiks t ik vienos banko sskaitos . I ios

sskaitos j ie gals atl ikti kredito pervedimus ir t iesioginio

debeto mokj imus eurais v isoje euro zonoje ta ip pat

paprastai, kaip ir nacionalinius mokjimus. Pavyzdiui, j ie

galt mokti rent usienyje studijuojantiems vaikams, u

vasarnam ar u Europos moni te ik iamas pas laugas ,

pavyzdiui, u mobil iojo telefono, draudimo, komunalini

paslaug moni ir kitas paslaugas. monms, kurie gyvena,

dirba ar mokosi usienio alyse, nereiks vienos sskaitos

savo alyje, o kitos usienyje.

> Bus veiksmingesnis ir mokjimo korteli naudojimas, nes

klientai gals naudotis ta paia kortele visiems mokjimams

eurais . Tai sumains btinyb turti grynj pinig.

> Naujovikas paslaugas bus gal ima pas i lyt i k l ientams

nepriklausomai nuo to, kurioje valstybje j ie yra. I lgalaikis

bank sektoriaus t ikslas pasiekti, kad SEPA mokjimo

priemons bt naudojamos t ik elektroniniu bdu. Tada

b t ne sunku mok j imus su s i e t i s u p r id t i n ve r t

sukurianiomis paslaugomis , t . y. su paslaugomis , kurios

pads supaprastinti mokjimo proces privatiems klientams

ir verslo monms prie mokjimo vykdym ir po to. Tai ir

e lektroninio sskait pateik imo, mokj imo mobi l iuoju

te le fonu ar internetu , oro l in i j e lektron in i b i l ie t ,

prane im apie sska i tos kredi tav im ar e lektronin io

pateikt ir apmokt sskait sutikrinimo paslaugos. Todl

vartotojai sugai maiau laiko tvarkydami savo mokjimus.

> P R E K Y B I N I N K A M SMokjimo kor tels tampa vis popul iaresne

va r t o t o j m o k j i m o p r i e m o n e , s p a r i a i

keiiania ekius ar mokjimus grynais iais .

T i k i m a s i , k a d i r a t e i t y j e n a u d o j i m a s i s

kortelmis dids. Kad prekybininkai galt

pri imti mokj im kor tele, j ie turi sudaryti

sutart su banku atsiskaitym tarpininku, kuris

vykdo mok j imus kor te l e , apdorodama s

i n fo r m a c i j a p i e m o k j i m b e i ko r t e l s

turtoj ir tol iau perduodamas t informacij

per kl ir ingo infrastruktr kortels turtojo

b a n ku i . i u o a t ve j u S E PA t u r i t o k i u s

pranaumus:

> Ats iska i t ym tarpin inkai ga ls apdorot i

v i s u s S E PA re i ka l av i m u s a t i t i n ka n i u s

mokjimus kortele, net ir tarptautinius .

S E PA s l y go m i s p re k y b i n i n k a i g a l s

p a s i r i n k t i b e t k u r a t s i s ka i t y m

t a r p i n i n k e u ro zo n o j e m o k j i m a m s

kortele apdoroti tai padidins konkurencij

ir sumains snaudas.

> Mokjimo korteli skaitytuvai euro zonoje

bus vis labiau standartizuoti. Dl to bus

didesnis skaitytuv tiekj pasirinkimas, o

prek yb in i nka i ga l s p r i im t i va i re sne s

ko r t e l e s t u r d a m i v i e n s k a i t y t u v .

Didjant i kor te l i schem konkurenci ja

t a ip pat turt suma int i apt arnav imo

mokesius.

16

S E PA TA K A S U I N T E R E S U O T O M S A L I M S

> M O N M SSEPA pads monms supaprastinti mokjim

administravim.

> mons gals at l ikt i v isas savo finansines

operaci jas eurais central izuotai i vienos

banko sska i tos , nau dodamos SEPA

mok j imo p r ie mone s . Supa pra s t s

mokjim apdorojimas, nes visi gaunami ir

siuniami mokjimai bus to paties formato.

mons, kuri verslas apima ne vien euro

zonos al, sutelkusios mokjimo ir likvidumo

va ldym v i eno j e v i e to j e , ne t i k pa t i r s

maesnes ilaidas, bet ir sutaupys laiko.

> Pridtin vert sukurianios paslaugos,

pavyzdiui, elektroninis sskait pateikimas,

elektroninis pateikt ir apmokt sskait

sutikrinimas, pads monms toliau tobulinti

mokjim tvarkym. ios paslaugos iandien

daugiausia silomos nacionaliniu lygiu, nes

dl naudojam skirting mokjimo format

tai daryti tarptautiniu lygiu yra sudtinga.

Standartizuotos SEPA mokjimo schemos

pads paalinti i klit.

17


> B A N K A M Sgyvendinus naujas mokj imo priemones ir vair ias v isos

euro zonos infrastruktras, SEPA bus naudinga bankams, nes:

> Bankai gals iplsti savo veikl ir konkuruoti tarpusavyje

euro zonos lygiu. Kiekvienam bankui bus paprasiau silyti

savo paslaugas bet kuriam asmeniui euro zonoje. Bankai

taip pat gal i plsti versl savo kl ientams silydami ne t ik

SEPA produktus , bet i r pr idt in ver t sukur ian ia s

paslaugas.

> SEPA skatins tolesn Europos integraci j ir didins rinkos

efektyvum . Suderinus mokjim vykdymo slygas, SEPA

pateiks vien taisykl i rinkin, atvir prij im vienodomis

teismis, pasiekiamum, skaidrum ir sveik, o tai skatins

konkurenci j, kuri suteiks bankams gal imyb tar tis su j

paslaug teikjais dl geresni slyg.

> Dl Reg lamento Nr. 2560/2001, kur iame nustat ytas

v i e n o d o ko m i s i n i o a t l y g i n i m o u t a r p t a u t i n i u s i r

at i t inkamus v iet in ius mokj imus ES dydio pr inc ipas ,

atsirado bank tarptautini mokjim kaini ir i laid

neat i t ik im. iuos neat i t ik imus ga l ima pana ik int i t ik

pertvarkius tarptautini mokjim atl ikim apdorojim,

kl ir ing ir atsiskaitym padarant j tok veiksming ir

ne brang , ka ip i r nac iona l i n i u s

mokjimus. Tai ir yra pagrindinis

SEPA tikslas .

Reglamentas Nr. 2560/2001 priimtas siekiant nustatyti vienod

komisin atlyginim u atitinkamus vietinius ir tarptautinius

mokjimus. Nuo 2002 m. liepos 1 d. jis taikomas mokjimams

kortelmis ir grynj pinig idavimo i bankomat operacijoms,

o nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 12 500 eur dydio kredito

pervedimams. Nuo 2006 m. sausio 1 d. jis taip pat taikomas ne

didesniems kaip 50 000 eur pervedimams eurais ES i vienos eur

sskaitos kit.

> I N F R A S T R U K T R O S V A L DY T O J A M SSchem valdymo atskyrimas nuo infrastruktros valdytoj padidins

konkurencij tarp infrastruktros valdytoj (toki kaip ACH ir mokjimo

kortel i operaci j apdorojimo mons).

> Infrastruktros valdytoj neribos nacionalins sienos ir j ie gals

teikti savo paslaugas naudodami SEPA priemones visoje euro zonoje.

> vairi infrastruktr valdytoj sveika , arba ssaja , taps manoma

nustaius bendrus techninius standartus.

> Mokjimo kortel i operaci j apdorojimo mons gals apdoroti

vairias korteli schemas ir aptarnauti mokjim tarpininkus

visoje euro zonoje.

P R I S I J U N G I M O E TA P O P O V E I K I S K L I E N TA M S

Tikimasi, kad klientai perjimo prie SEPA poveikio beveik nepajus, taiau

perj imo poveikis priklausys nuo kl ientui teikiamos bank paslaugos

ries. Klientai galt pajausti tam tikrus pasikeitimus, kai nacionalins

mokj imo priemons bus keiiamos SEPA mokj imo priemonmis .

Pavyzdiui, nacionalinis kl iento sskaitos numeris galt bti pakeistas

atitinkamu IBAN ir BIC, o mokjimams vykdyti naudojamos formos taip

pat gal i skir t is nuo iuo metu naudojam nacional ini form.

18


SEPA projektas tol iau gyvendinamas s iekiant dabar t ines pavienes

mamenini mokjim eurais rinkas sujungti vien bendr vidaus rink.

EPC kuria SEPA projekto pagrindus. Kitas ingsnis bus pltoti pridtin

vert sukurianias paslaugas , gal inias skatinti elektronini mokjim

erdv , kur io je v i sos SEPA re ika l av imus a t i t i nkan ios mok j imo

priemons yra nuo pradios iki pabaigos automatizuotos.

> S E PA M O K J I M O P R I E M O N SEPC apibr dvi naujas mokjimo schemas (SEPA kredito pervedimo

ir SEPA t ies iog in io debeto per ved imo) i r SEPA kor te l i apra .

Dabar t ins nacional ins priemons nuosekl ia i bus pakeistos SEPA

priemonmis.

19

S E PA S U D E D A M O S I O S D A LY S 3

Pridtin

vert sukurianios

paslaugos

+

Tik elektroniniu bdu

+

Bendros mokjimo

priemons, infrastruktra ,

standartai ir teiss aktai

B E N D R A M O K J I M E U R A I S E R D V

Automatizuotas nenutrkstamas (nuo pradios iki pabaigos) apdorojimas

S E PA K R E D I T O P E R V E D I M A I

SEPA kredito pervedimo (SEPA credit transfer SCT) schema yra

tarpbankini mokjim schema, apibrianti bendras kredito pervedim

eurais taisykles ir procesus. Schemoje nustatytas bendras paslaug lygis

ir laikas, per kur schemoje dalyvaujanios finans staigos privalo bent

jau pradti vykdyti SCT.

SCT ypatybs

> Pasiekiamumas visoje SEPA kiekvienas kl ientas yra pasiekiamas.

> Visa suma skaitoma gavjo sskait.

> Neribota mokjimo ver t.

> I lgiausias atsiskaitymo laikas trys darbo dienos1).

> Schema atskir ta nuo operaci j apdorojimo infrastruktros.

> IBAN ir BIC yra naudojami sskaitoms identif ikuoti.

> Isamus atmest ir grint mokjim apdorojimo taisykli rinkinys.

20

S E PA S U D E D A M O S I O S D A LY S

Kas yra kredito pervedimas?

Mokjimas, kur inici juoja moktojas . Vykdant kredito pervedim, mokjimo

nurodymas nusiuniamas moktojo bankui (siuntjo bankui), kuris perveda

las gavjo bankui, galbt per kel is tarpininkus.

1) Atsiskaitymo laikas priklausys nuo galutinio sprendimo, nurodyto Mokjimo paslaugdirektyvoje.

S E PA T I E S I O G I N I O D E B E T O P E R V E D I M A I

SEPA tiesioginio debeto pervedimo (SEPA direct debit SDD) schema yra tarpbankini mokjim

schema, apibrianti bendras tiesioginio debeto pervedim eurais taisykles ir procesus. Schema

nustato bendr paslaug lyg ir laik, per kur schemoje dalyvaujanios f inans staigos privalo

bent jau pasiruoti at l ikti savo kaip moktojo banko funkci j.

Du SDD modeliai

Naujj SDD schem sudarys du skirtingi modeliai. Pagal vien model skolininkas tiesiogiai galioja

kreditori nurayti las i sskaitos , pagal kit savo bank.

SDD schemos ypatybs

> Prieinama visoje SEPA tiesioginio debeto pervedimai gali bti atlikti

kiekvienam gavjui.

> Apima periodinius ir vienkartinius mokjimus eurais .

> I lgiausias pirmo mokjimo atsiskaitymo laikas yra penkios darbo

dienos, kit periodini mokjim2) dvi darbo dienos.

> Schema atskiriama nuo operaci j apdorojimo infrastruktros.

> IBAN ir BIC naudojami sskaitoms identif ikuoti.

> Isamus atmest ir grint mokjim apdorojimo taisykli rinkinys.

Iskirtins ypatybs

> Kuriama verslo moni tarpusavio sandori (business-to-business B2B)

tiesioginio debeto schema.

21


Kas yra t iesioginio debeto

pervedimas?

Pervedimas, kur inici juoja

l gavjas per gavjo

bank po to, kai susitaria

l gavjas ir moktojas

(siuntjas). Tiesioginio

debeto pervedimai danai

naudojami periodiniams

mokjimams atl ikti (pvz.,

mokjimai u komunalines

paslaugas) i anksto

sudarius atit inkam sutar t

su moktoju.

Tiesioginio debeto

pervedimai taip pat

naudojami vienkartiniams

mokjimams, kai

moktojas leidia atl ikti

mokjim.

2) Atsiskaitymo laikas priklausys nuo galutinio sprendimo, nurodyto Mokjimo paslaug direktyvoje.

S E PA M O K J I M A I K O R T E L M I S

SEPA mokj imai kor te lmis bus at l iekami vadovaujant is bendra is

principais . J turs laikytis ir korteles i leidiantys , ir jomis atl iekam

m o k j i m t a r p i n i n k a i b e i ko r t e l i s c h e m o p e r a t o r i a i . i u o s

principus nustat EPC. J ie vadinami SEPA kortel i aprau (SEPA card

framework SCF).

SEPA mokjim kortelmis ypatybs

> Korteli turtojai gals atsiskaityti viena kortele visoje euro zonoje

(iskyrus tuos atvejus , kai prekybos mons nepri ims tam tikr

kortel i ri).

> Korteli turtojai ir prekybos mons gals atlikti ir priimti mokjimus

kortelmis visoje euro zonoje prastu ir nuosekl iu bdu.

> Mokjimo kortel i operaci j apdorojimo mons gals konkuruoti

tarpusavyje ir s ilyt i savo paslaugas visoje euro zonoje, dl to

m o k j i m o ko r t e l i o p e r a c i j a p d o ro j i m o r i n k a t a p s

konkurencingesn, patikimesn ir ekonomikai efektyvesn.

22


Kas yra mokjimas kortele?

I vis mokjimo kortel i ri, kuriomis gal i naudotis kortel i turtojai,

gal ima iskir t i dvi pagrindines:

> debeto kortels atsiskaitant u pirkinius los t iesiogiai nuraomos i

kortels turtojo sskaitos.

> kredito kortels j turtojai gal i atsiskaityti jomis u pirkinius t iek, kiek

leidia kredito l imitas . Iki nurodyto laikotarpio pabaigos padengiamas

visas susidars s iskolinimas arba jo dal is , o nepadengta dal is laikoma

suteiktu kreditu, u kur kortels turtojas privalo mokti palkanas.

S E PA G R Y N I E J I P I N I G A I

S k l a n d i a m m o k j i m o s i s t e m ve i k i m u i

u t i k r i n t i r e i ka l i ngos v a i r i o s m o k j i m o

priemons, skaitant ir grynuosius pinigus.

E C B , s i e kd a m a s s u ku r t i p ro fe s i o n a l i e m s

grynj pinig tvarkytojams skir t bendr

grynj eur erdv (single euro cash area

SECA), susitar dl vairi priemoni, kurios

padt Euros i s temoje ut ikr int i s in ing

ko n ku re n c i j d l p a s l a ug , s u s i j u s i s u

grynaisiais pinigais. ios priemons turi takos

b a n k s e k t o r i u i , ku r i s y r a p ag r i n d i n i s

E u ro s i s t e m o s p a r t n e r i s i r t a r p i n i n k a s ,

aprpinantis visuomen grynaisiais pinigais .

Vidutiniu laikotarpiu

tol iau bus siekiama

didesns nacionalini

c e n t r i n i b a n k

te ik iam pas laug ,

susijusi su grynaisiais

pinigais, konvergencijos.

23


Kas leidia banknotus?

ECB turi i imtin teis

sankcionuoti banknot

leidim euro zonoje.

Eurosistemos nacional iniai

centriniai bankai i leidia

eur banknotus apyvar t

tiekdami juos bank

sektoriui. Visuomen

daniausiai banknotus

gauna per bankomatus.

> S E PA I N F R A S T R U K T R A SEPA k l i r ingo i r at s i ska i t ymo aprae nus tat yt i pr inc ipa i , kur ia i s

vadovausis infrastruktros valdytoja i apdorodami SEPA kredito ir

t i e s iog in io debeto per ved imus . Jame at sk i r t i s chem ( va i r ioms

mokjimo priemonms taikom taisykl i) ir infrastruktr (operaci j

a p d o ro j i m o p a s l a ug f i n a n s s t a i go m s t e i k j ) v a i d m e n ys i r

atsakomybs sritys . Aprae suklasif ikuotos ir vairios infrastruktros

rys , nuo PEACH ir susitarim grups viduje iki dvial i susitarim.

S E PA K L I R I N G O I R AT S I S K A I T Y M O I N F R A S T R U K T R O S Y PAT Y B S

Siekiama sukur t i infrastruktr, kur io je bt ga l ima t ies iogia i ar

netiesiogiai atl ikti, t . y. priimti ir apmokti, visus mokjimus eurais. Iki

2010 m. pabaigos v isos infrastruktros turt bt i pas irengusios

apdorot i SEPA mokj imo priemones . Taip pat s iekiama ut ikr int i

vis ik infrastruktros valdytoj teikiam paslaug ir nustatyt kain

skaidrum. SEPA kliringo ir atsiskaitymo apraas bus skir tas utikrinti:

> vis euro zonos bank pasiekiamum,

> schemos ir infrastruktros atskyrim.

24


Kas yra kl ir ingas ir atsiskaitymas?

Kliringas tai mokjimo nurodym persiuntimo, suderinimo ir patvir t inimo

bei galutini atsiskaitymo pozici j nustatymo (pagal pavienius mokjimo

nurodymus arba pagal mokjimo nurodym grupes) procesas.

Atsiskaitymas tai moktojo l pervedimas gavjui ( i moktojo banko

l gavjo bankui).

> S TA N D A R T I Z A V I M A SEPC nustat bendrus standart, susi jusi su vis mokjim eurais

apdorojimo automatizavimu, krimo principus.

> EPC nustat verslo reikalavimus, t. y. kokiais duomenimis turi keistis

finans tarpininkai. ie duomenys nurodyti SEPA kredito ir tiesioginio

debeto pervedim taisykl i rinkiniuose.

> EPC pagal verslo reikalavimus sukr loginius duomen ryius . ie

duomen ry ia i paskelbt i SEPA duomen modely je (SEPA Data

Model).

> Tarptautin standartizaci jos organizaci ja ( International Organization

for Standartization ISO) pagal iuos loginius duomen ryius sukr

visuotinius f inans sektoriaus praneim standartus , konkreiai

UNIFI ( ISO 20022) XML praneim standar tus . ie standar tai

sudarys pagrind kuriant praneimus standar tizuota kalba. EPC

pareng SEPA gyvendinimo gaires ir apibr UNIFI praneim

standart taikym.

EPC nusprend, kad vadovaut is UNIFI s tandar ta is bus pr iva loma

atl iekant operaci jas tarpbankinje erdvje ir rekomenduojama jais

vadovautis atl iekant operaci jas su kl ientais .

25


Kas yra standartai?

Standartai tai taisykls , taikomos technologijai,

elgesiui ir sveikoms. Techniniai standartai yra btini

utikrinant IT sistem sveik ir suderinamum ir

skatinant mokjimo proceso automatizavim.

> T E I S S A K TA I Pasilyta mokjimo paslaug direktyva (MPD) sukurs SEPA mokjimams btin teisin pagrind.

J i bus ta ikoma ir esamoms nacional inms mokj imo pr iemonms. Pas i lym sudaro trys

pagrindins dalys:

T E I S T E I K T I M O K J I M O PA S L A U G A S V I S U O M E N E I

ia direktyva siekiama suvienodinti reikalavimus, kel iamus mokjimo paslaug teikjams ne

bankams, norintiems patekti r ink. Tai sukurs vienodas slygas ir padidins konkurenci j

nacional inse rinkose bei atspinds naujausius pokyius rinkoje, kur jau veikia tokie paslaug

teikjai.

S K A I D R U M A S I R I N F O R M A C I J O S PAT E I K I M O R E I K A L A V I M A I

Direktyvoje bus nustatyti aiks ir nuosekliai suderinti informacijos pateikimo reikalavimai, kuriais

turs vadovautis vis i mokj imo paslaug teikjai , nesvarbu, ar j ie s ilyt SEPA mokjimo

priemones, ar esamas nacionalines mokjimo priemones. Tai sukurs daugiau skaidrumo, kuris bus

naudingas klientams, ir pads visikai suderinti iuo metu labai nevienodas nacionalines taisykles.

M O K J I M O PA S L A U G G AV J I R T E I K J T E I S S I R S I PA R E I G O J I M A I

Direktyvoje bus aikiai apibrti pagrindiniai mokjimo paslaug gavj

ir teikj teiss ir s ipareigojimai. J i taip pat sukurs SEPA btin teisin

pagr ind , suder indama esamus sk i r t ingus nac iona l in ius te i s in ius

reikalavimus.

26


Kas yra MPD?

2005 m. gruodio 1 d.

Europos Komisi ja pateik

savo pasilym pri imti

Europos Parlamento ir

Tarybos direktyv dl

mokjimo paslaug vidaus

rinkoje. i Direktyva

utikrins , kad vis iems

Europoje atl iekamiems

mokjimams bt taikomi

tie patys teis iniai principai.

> E U R O S I S T E M O S S E PA V I Z I J AEurosistemos SEPA vizija yra tokia:

Eurosistemoje SEPA vertinama kaip bendra mokjimo paslaug rinka, kurioje

yra veiksminga konkurencija ir nra atskiriami tarptautiniai ir nacionaliniai

mokjimai euro zonoje. [Bendras Europos Komisi jos ir Europos centrinio banko pareikimas,

2006 m. gegus mn.]

> PA G R I N D I N I A I E U R O S I S T E M O S S I E K I A IEurosistema ragina panaikinti visas tarp dabartini nacionalini mokjim

rink esanias technines , teis ines bei komercines kl itis ir:

> v i s iems k l ientams sute ik t i ga l imyb naudot i s SEPA kred i to i r

t iesioginio debeto pervedimo schemomis ,

> pana ik int i t echn ines k l i t i s ne t rukdomam kor te l i pr imimu i

tarptautiniu mastu,

> sudaryti slygas pasiekti visus gavjus.

27

S E PA I R E U R O S I S T E M A 4

Kodl Eurosistemai aktual i SEPA?

Eurosistemos susidomjimas SEPA projektu ir mokjimo sistem f inansine

integraci ja pagrstas Europos Bendri jos steigimo sutar tyje nustatyta

uduotimi skatinti skland mokjimo sistem veikim ir utikrinti f inans

stabi lum.

> S E PA S U K R I M OU T I K R I N I M A S

Siekdama sukurti SEPA, Eurosistema prisids

prie io projekto, veikdama kaip privataus

sektoriaus veiklos skatintoja . J i :

> konsultuos ir ugdys lkes ius s iekdama

s u ku r t i m a m e n i n i m o k j i m r i n k ,

geriausiai at it inkani ES interesus;

> sieks , kad visose alyse vieasis sektorius

vienas i pirmj pradt naudoti SEPA

mokjimo priemones;

> s ieks , kad EPC at s ive lg t var toto j

lkesius;

> prisids koordinuojant informacijos teikim:

> tarptautiniu mastu kar tu su Europos

Komisi ja ir EPC j informaci jos teikimo

veiklai koordinuoti;

> nacional iniu mastu kar tu su visose

euro zonos alyse steigtais koordinavimo

organais. iuos organus i esms sudaro

a l i vyr iausybi, nac ional in i bank

asociacij ir nacionalini centrini bank

atstovai. J tikslas utikrinti, kad bt

gyvendinti SEPA pagrindiniai elementai,

n a c i o n a l i n i a i b a n k s e k t o r i a i b t

i n fo r m u ot i a p i e S E PA i r b t j a i

pasireng.

28

S E PA I R E U R O S I S T E M A

> I L G A L A I K I A I E U R O S I S T E M O S L K E S I A I Nuolat pltojama mamenini mokjim eurais vidaus rinka skatins atnauj inti , konsoliduoti ir

reorganizuoti dabartines praktikas. I lgu laikotarpiu Eurosistema tikis i , kad vis i mokjimai euro

zonoje bus vietiniai ir bus atl iekami bent jau taip pat saugiai ir veiksmingai, kaip tai at l ieka

geriausiai veikianios nacional ins mokjimo sistemos.

K O K Y B

SEPA pads sukurti mokjim eurais erdv,

kurioje mokjimai atl iekami bent jau taip pat

greitai ir patogiai, kaip geriausiai at l iekami

nacional iniai mokjimai.

S U I N T E R E S U O T A L I D A LY V A V I M A S

Visos suinteresuotos alys bus informuotos ir

konsultuojamos dl joms taikom reikalavim

kuriant SEPA. Nors ar timiausiu metu SEPA

visiems bus svarbus ikis , i lgu laikotarpiu j i

suteiks galimyb naudotis Europos integracijos

i r t e c h n o l o g i j o s p a a ngo s t e i k i a m a i s

privalumais .

A P S A U G A

Kl ient a i j aus i s saugesn i naudodami SEPA

m o k j i m o p r i e m o n e s d l j o m s t a i ko m

minimali apsaugos standart.

S TA N D A R T I Z A V I M A S

V i s i m o k j i m a i e u ro zo n o j e b u s

automatizuotai nenutrkstamai (nuo pradios

i k i p a b a i gos ) a p d o ro j a m i , vad ova u j a n t i s

aikiais ir visuotinai prieinamais standartais .

PA S I R I N K I M A S

Vi s o s s u i n t e re s u ot os a l y s g a l s r i n k t i s

skaidrias SEPA mokjimo priemones ir nebus

r i b o j a m o s a l i e s s i e n . V i s i m o k j i m o

priemoni naudotojai gals rinktis i daugelio

bank , mok j imo kor te l i i r bd , ka ip

t va r k y t i t i e s i o g i n i o d e b e t o g a l i o j i m u s .

Paga l i au f i nans s t a igos ga l s r i nk t i s i

daugel io mokjimo sistemos infrastruktros

va ldyto j i r mok j imo kor te l i operac i j

apdorojimo moni.

K O N K U R E N C I J A

SEPA padidins konkurencij paversdama euro

zon integruota rinka , kurioje teikjai gals

silyti savo paslaugas visai euro zonos rinkai.

29

S E PA I R E U R O S I S T E M A

30

L E I D I M O D U O M E N Y S

Europos centrinis bankas, 2006 m.

Adresas Kaiserstrasse 29,

60311 Frankfurt am Main, Germany

Pato adresas Postfach 16 03 19,

60066 Frankfurt am Main, Germany

Telefonas +49 69 1344-0

Internetas http://www.ecb.int

Faksas +49 69 1344-6000

Teleksas 411144

Maketuotojas ir dailininkas Alexander Weiler,

Visuelle Kommunikation,

Hnstetten, Germany

Spausdino Kern & Birner GmbH & CO KG,

Frankfurt am Main, Germany

Visos teiss saugomos.

ISBN (online) 978-92-899-0110-9

LT LB apzvalga 2006.pdf

Documents

Transcript of LT LB apzvalga 2006.pdf