7/17/2019 წითელი ტერორის ტოპოგრაფია - თელავი

http://slidepdf.com/reader/full/-563db8ec550346aa9a9841f2 1/2

  aniSko vasil vasilis Ze

daibada 1897 w. vladimirovskSi –

yubanis mxareSi. mcxovrebi – marqsis

quCa 31. yofili „kulaki“. ruseTis

samoqalaqo omis dros msaxurob-

da anton denikinis armiaSi (e.w. „Te-

Tri armia“) rigiTad. 1920 w. Cavarda

tyved. 1930 w. gaakulakes da gadaas-

axles uralSi, saidanac gaiqca da

Camovida saqarTveloSi, sadac xelax-

la daapatimres da ramdenime weli

cixeSi gaatara. 1937 w. saqarTvelos

ssr SinsaxkomTan arsebulma gansa-

kuTrebulma sameulma (e.w. „troi-

ka“) 10 wliT gadasaxleba miusaja

„Sroma-gasworebis“ banakSi.

  buiSvili lavrenti

zurabis Ze

dabadebuli 1904 w. mcxovrebi – 1905

w. quCis me-2 Sesaxvevi 9. axalgaz-

rda marqsistTa (saqarTvelos so-

cial-demokratiuli muSaTa parti-

is axalgazrduli organizacia)

organizaciis wevrobis gamo, 1925 w.

6 wliT gadaasaxles mariis avtono-

miur olqSi, qalaq ioSqar-olaSi.

1933 w. gadasaxlebidan dabrunda.

1937 w. xelaxla daapatimres, kon-

trrevoluciuri agitaciisada so-

cial-demokratiuli „menSevikuri“

ideologiis mimdevrobis braldebiT.

lavrenti buiSvilma braldebaSi nawi-

lobriv cno Tavi damnaSaved. sameul-

ma e.w. „troikam“ 10 wliT gadasaxleba

miusaja „Sroma-gasworebis“ banakSi.

  kimoTiZe arCil lukas Ze 

dabadebuli 1902 w. mcxovrebi – plex-

anovis Sesaxvevi 7. kolmeurneoba „ko-

minternis“ moangariSe. axalgazrda

marqsistTa organizaciis yofili

wevri. politikuri sababiT dapatim-

rebuli iyo orjer: 1922 w. moswav-

leebis saprotesto demonstraciaSi

monawileobis gamo, da 1932 w. koop-

erativSi gaflangvis braldebiT (am

periodSi samsaxurebrivi danaSaulis

Sesabamisi muxlebiT braldebis way-

eneba xSirad gamoiyeneboda poli-

tikuri devnisaTvis). 1937 w. kvlav

daapatimres kontrrevoluciuri

roinaSvili giorgi

isakis Ze

dabadebuli 1889 w. xaragaulis raio-

nis sofel xumlakSi. mcxovrebi –

Sromis quCa 1. gaflangvis braldebis

gamo, 1932 w. miusajes 10 wliT gadasax-

leba. gadasaxlebidan dabrunebis Sem-

deg kvlav daapatimres ZarcvisTvis.

1937 w. daapatimres kontrrevoluci-

uri agitaciis braldebiT. sameulma

e.w. „troikam“ daxvreta miusaja. dax-

vrites TbilisSi.

  m  a   s  a    l  a  m   o  m   z  a   d  e   b   u    l  i  a   s  a   b   W   o    T  a   w  a   r   s   u    l  i   s  k  v    l  e  v  i   s    l  a   b   o   r  a    t   o   r  i  i   s  m  i  e   r ,  p   r   o   g   r  a  m  i   s  `   w  i    T  e    l  i    t  e   r   o   r  i   s    t   o  p   o   g   r  a   f  i  a  “   f  a   r   g    l  e   b  S  i ;

   s  a   m   u   S  a    o    j   g   u   f   i :  i   r  a  k    l  i  x  v  a   d  a   g  i  a  n  i ,    T  e  n   g  i   z   s  i  m  a  S  v  i    l  i ,    T  e  m   u   r  v  a  x    t  a  n   g  i  S  v  i    l  i

  m  a   s  a    l  a  m   o  m   z  a   d  e   b   u    l  i  a   s  a  a   r  q  i  v   o   d   o  k   u  m  e  n    t  e   b  i   s  a   d  a   z  e  p  i   r  i  i   s    t   o   r  i  e   b  i   s   s  a   f   u  Z  v  e    l   z  e .

   f    o    t    o :   z   u   r  a  n  a  m   g  a    l  a  Z  e ,  i   r  a  k    l  i  x  v  a   d  a   g  i  a  n  i ,   s  a   b   W   o    T  a   w  a   r   s   u    l  i   s  k  v    l  e  v  i   s    l  a   b   o   r  a    t   o   r  i  i   s   s  a   z   o   g  a   d   o  e   b   r  i  v  i  a   r  q  i  v  i .

  q .    T  e    l  a  v  i   s   r   u  k  i   s  m   o   w   o   d  e   b  i   s  a    T  v  i   s

  m  a   d    l   o   b  a   s  v   u  x   d  i    T   f   o  n   d   s  „   T   R   A   M  “

  m  e   g   z   u   r  i   g  a  m   o   c  e  m   u    l  i  a   s  a    T  e  m   o   g  a  n  v  i    T  a   r  e   b  i   s   c  e  n    t   r  i   s  m  i  e   r ,  p   r   o  e  q    t  i   s  „   s  a    T  e  m   o  i  n  i   c  i  a    t  i  v  e   b  i   s   g  a  n  v  i    T  a   r  e   b  i   s  x  e    l  S  e   w  y   o   b  a  k  a  x  e    T  i   s   r  e   g  i   o  n  S  i  “   f  a   r   g    l  e   b  S  i ,   o   r   g  a  n  i   z  a   c  i  a  „  p   u   r  i  m   s   o   f    l  i   o   s  “  (   B  f  d    W  )

   f  i  n  a  n   s   u   r  i  m  x  a   r   d  a   W  e   r  i    T .

   p    r    o  e  q    t   i   s   g   u   n   d   i :  a  n  a  m  a   r   g  v  e    l  a  S  v  i    l  i ,  q  e    T  e  v  a  n   g   o   g   o   b  e   r  i  S  v  i    l  i .

   d   i   z  a   i   n   i :  m  a   r    T  a    T  a   b   u  k  a  S  v  i    l  i

istoriuli turi

wiTeli teroristopografia - Telavi

m e g z u r i

1

2 4

agitaciis braldebiT; Tavi ar cno

damnaSaved. sameulma e.w. „troi-

kam“ 10 wliT gadasaxleba miusaja

„Sroma-gasworebis“ banakSi.

5

  cincaZe grigol parmenis Ze

dabadebuli 1905 w. lanCxuTSi. mcx-

ovrebi – marqsis quCa 16. muSaobda

kolmeurneobaSi. Ziebis informaci-

iT 1926 wlidan „cnobili trockis-

tis“ – parmen cincaZis Svili da Tav-

adac aqtiuri „trockisti“ iyo. 1937

w. daapatimres – kolmeurneobaSi

„mavneblobis” braldebiT. sameul-

ma e.w. „troikam“ daxvreta miusaja.

daxvrites TbilisSi. 1937 w. ssrk

umaRlesi sasamarTlos samxedro ko-

legiis gamsvleli sesiis gadawyve-

tilebiT daxvrites misi Zma apolon

cincaZec.

  giorgelaSvili firum

giorgis Ze

dabadebuli 1875 w. sofel kurdRe-

laurSi. mcxovrebi – marqsis quCa 58.

yofili oficeri; saqarTvelos so-

cial-demokratiuli muSaTa partiis

yofili wevri. saqarTvelos demokra-

tiuli respublikis sabWoTa ruseTis

mier okupirebis Semdeg Sevida saka-

vSiro komunistur partiaSi. 1924 w.

sistematuri loTobis braldebiT

garicxes partiidan. 1938 w. daapatim-

res. Ziebis mtkicebiT giorgelaSvili

dakavSirebuli iyo vano (ivane) qitas

Ze alixanaSvilTan (Zveli revoluci-

oneri; 1905 w. revoluciis dros iyo

wiTeli razmebis organizatori kax-

eTSi; rsdmp „menSevikuri“ fraqciswevri; saqarTvelos demokratiuli

respublikis dros – saxalxo gvardis

borjomis Stabis wevri. 1921 w. saqa-

rTvelos okupirebis Semdeg, wavida

emigraciaSi, saidanac 1925 w. sabWoTa

xelisuflebas mxardaWera gamoucxa-

da da saqarTveloSi dabrunda, sad-

ac muSaobda sxva da sxva sameurneo

Tanamdebobebze. 1938 w. daapatimres

„kontrrevoluciis da jaSuSobis“

braldebiT da daxvrites), romelmac

Seiyvana „kontrrevoluciur organi-

zaciaSi“. 1938 w. sameulma e.w. „troi-

kam“ daxvreta miusaja. daxvrites

TbilisSi.

3

6

45

7

11

16

18

24

12

28

20

1527

2619

21

25

2317

9

10

14

13

22

2

3

1

8

6

7/17/2019 წითელი ტერორის ტოპოგრაფია - თელავი

http://slidepdf.com/reader/full/-563db8ec550346aa9a9841f2 2/2

27

Samanauri mixeil Sios Ze

dabadebuli 1901 w. sofel veliscixe-

Si. mcxovrebi – juRaSvilis meore

Sesaxvevi, vaxvaxiSvilebis yofili

koSki. umaRlesi ganaTlebiT – iuris-

ti. muSaobda Telavis saxalxo sa-

samarTloSi – damcvelad. 1915-1918

ww. iyo saqarTvelos social-fed-

eralistTa sarevolucio partiis

wevri. 1918-1921 ww. ki saqarTveloserovnul-demokratiuli partiis we-

vri. 1922 wels dapatimrebuli iyo

politikuri sababiT. monawileobda

1924 w. antisabWoTa ajanyebaSi. 1937

w. daapatimres anti sakolmeurneo

agitaciis braldebiT. sameulma e.w.

„troikam“ daxvreta miusaja. dax-

vrites TbilisSi.

zurabovi arSak malxazis Ze

dabadebuli 1881 w. sofel Sil-

daSi. mcxovrebi – jafariZis quCa

32. mosamsaxure; saqarTvelos so-

cial-demokratiuli muSaTa partiisa

da sakavSiro komunisturi partiis

yofili wevri. 1927 wels, uflebamo-

silebis gadaWarbebisa da partiuli

movaleobebis ignorirebis braldeb-

urTmeliZe roman

nikolozis Ze

dabadebuli 1886 w. mcxovrebi – va-

Ja-fSavelas quCa 1. 1917-1922 ww. iyo

saqarTvelos social-demokratiuli

muSaTa partiis wevri, 1922 wlidanki sakavSiro komunisturi partiisa.

kompartia datova sakuTari nebiT.

1938 w. daapatimres, 1932 wlidan vano

alixanaSvilTan kavSiris braldebiT.

sameulma e.w. „troikam“ 10 wliT ga-

dasaxleba miusaja „Sroma-gaswore-

bis“ banakSi.

 

wverikmazaSvili simon

(siko) ilias Ze

dabadebuli 1898 w. gurjaanis raio-

nis sofel uriaTubanSi. mcxovrebi

TelavSi juRaSvilis quCa 21. Tela-

vis raionis yofili saxalxo mosamar-

Tle. sakavSiro komunisturi partiis

wevri 1918 wlidan. 1937 w. daapatim-

res. dapatimrebis Semdeg partiidan

garicxes. Ziebis mtkicebiT, 1926 wl-

idan igi iyo „aqtiuri trockisti“,

„kontrrevoluciuri, mavnebluri

organizaciis“ wevri da ibirebda am

organizaciaSi iusticiis organoebis

TanamSromlebs. 1938 w., simon wverik-

mazaSvils sameulma e.w. „troikam“

daxvreta miusaja. daxvrites Tbilis-

Si.

jangulaSvili ivane

abramis Ze

dabadebuli 1910 w. siRnaRis raionis

sofel WotorSi. mcxovrebi – maxaraZ-

is quCa 59. muSaobda vardisubnis saso-

flo sabWoSi. sakavSiro komunisturi

partiis wevri; dapatimrebis Semdeg

partiidan garicxes. 1938 w. daapatim-

res; Ziebis mtkicebiT, jangulaSvili

iyo „kontrrevoluciuri organiza-

ciis” wevri, sadac CaiTria Telavis

raikomis mdivanma sergo karsaniZem,romelic 1937 w. daxvrites. bralad

edeboda „mavnebloba”. sameulma e.w.

„troikam“ daxvreta miusaja.

arseniSvili ivane

giorgis Ze

dabadebuli 1902 w. Telavis raionis

sofel ruispirSi. mcxovrebi – Tel-

avi, juRaSvilis quCa 26. umaRlesi

ganaTlebiT. muSaobda Telavis

raionis aRmasrulebeli komitetis

saaRricxvo nawilis instruqtorad.

daapatimres 1938 w. – „mavneblobis,

nacionalisturi kontrrevoluciur

memarjveneTa organizaciis“ wevrobi-

sa da am organizaciaSi wevrebis gad-

abirebis braldebiT. 1938 w. sameulma

e.w. „troikam“ daxvreta miusaja. dax-

vrites TbilisSi.

  koxtaSvili qristefore

aleqsandres Ze

dabadebuli 1897 w. Telavis raionis

sofel awyurSi. mcxovrebi – juRaS-

vilis quCa 7. dawyebiTi ganaTlebiT.

1921 wlidan saqarTvelos ssr ko-

munisturi partiis wevri. muSaob-

da Telavis raionis aRmasrulebe-

li komitetis miwis ganyofilebis

gamged. 1937 w. daapatimres braldeb-

iT, rogorc „kontrrevoluciuri,

aralegaluri, mavnebluri, memar-

jveneTa organizaciis“ wevri, sadac

gadaibira Telavis aRmaskomis Tavm-

jdomarem sergo karsaniZem, eweoda

„mavneblur da ZirgamomTxrel“ saqmi-

anobas soflis meurneobaSi; ibirebda

axal wevrebs aralegalur organi-

zaciaSi. Ziebisas, zewolis Sedegad,

koxtaSvilma Tavi damnaSaved cno.

1938 w. sameulma e.w. „troikam“ dax-

vreta miusaja. daxvrites TbilisSi.

TandilaSvili isak

ivanes Ze

dabadebuli 1888 w. Telavis raio-

nis sofel ruispirSi. mcxovrebi

– Telavi, kamos quCa 38. sakavSiro

komunisturi partiis wevrobis kan-

didati. muSaobda yvarlis raionis

sofel Sildis kolmeurneobis Tavm-

jdomared. daapatimres 1937 w. – „kon-

trrevoluciuri memarjveneTa orga-

nizaciis“ wevrobis braldebiT. 1937

w. ssrk uzenaesi sasamarTlos samxe-dro kolegiis gamsvlelma sesiam dax-

vreta miusaja. daxvrites TbilisSi.

biZinaSvili akaki

fidos (spiridonis) Zedabadebuli 1921 w. 9 marts, TelavSi.

mcxovrebi – maxaraZis quCa 35. fron-

tze gaiwvies 1942 w. 27 ianvars. 1943

w. 13 oqtombers tyved Cavarda qalaq

mozdokTan. ukrainis tyveTa sakon-

centracio banakidan gadaiyvanes noi-

hamerSi da Semdeg kruSinaSi (polo-

neTi), sadac Sevida germanuli armiis

qarTul SenaerT „bergmanSi“, romel-

Sic 1944 w., italiaSi, qalaq strez-

Si gadasrolis da meore msoflio

omSi germaniis damarcxebis safrTx-

is gamokveTis Semdeg, dezertiro-

ba daiwyo – jariskacebma italieli

partizanebis razmebSi gaqceva daiw-

yes. akaki biZinaSvili 1944 w. seqtem-

berSi gaiqca da SeuerTda CrdiloeT

italiaSi moqmed partizanul razms

jafariZe ivane saCinos Ze

dabadebuli 1881 w. mcxovrebi – juR-

aSvilis quCa, vaxvaxiSvilebis yofili

koSki. upartio. dapatimrebuli iyo

1924 w. winaaRmdegobis moZraobaSi

monawileobis eWviT. ivane jafariZe

awames da daxvrites 1924 w. 28 agvis-

tos, antisabWoTa ajanyebis dawyebis

Semdeg, sxva politpatimrebTan da

moqalaqeebTan erTad TelavSi.

razmaZe nikoloz

kiriles Ze

dabadebuli 1871 w. mcxovrebi qa-

laq TelavSi. umaRlesi ganaTlebiT;

iuristi. saqarTvelos demokratiul

respublikaSi iyo momrigebel mo-

saqarTvelos ssr komunis-

turi partiis Telavis samazro

komiteti

1920-1930-ian ww. ganTavsebuli iyo

marqsis quCa 8-Si, e.w. „wiTel saxl-

Si“. amave saxlSi cxovrobda Salva

spiridonis Ze maTikaSvili – samazro

komitetis mdivani da aRmaskomis Tav-

mjdomare, romelic, 1924 w. agvistos

antisabWoTa ajanyebis CaxSobis dros,

Telavis mazris „sagangebo sameulis“

wevri iyo da masobriv represiebs xe-

lmZRvanelobda. Salva maTikaSvili1937-38 ww. masobrivi teroris dros

daxvrites TbilisSi.

„revkomi“

1921 wlis 26 Tebervals, TelavSi

sabWoTa ruseTis saokupacio wiTe-

li armiis nawilebis Sesvlis Sem-

deg, Telavis mazris „revoluciuri

komiteti“ – bolSevikuri saokupacio

xelisuflebis faqtiuri warmomad-

genloba, misi arsebobis ganmavloba-

Si, 1922 wlamde, ganTavsebuli iyo

samefo galavanSi – mefe erekles yo-

fil sasaxleSi.

„Ceka-enkavede“

abanos quCa 6. Telavis yofil savaWro

saxlSi, saqarTvelos demokratiuli

respublikis sabWoTa ruseTis mier

okupirebis Semdeg, ganTavsebuli iyo

saqarTvelos ssr sagangebo komisi-

is (e.w. Ceka) raionuli ganyofile-

ba – Telavis samazro politbiuro.

Semdgom saqarTvelos ssr saxelm-

wifo politikuri sammarTvelos (e.w.gepeu) da saqarTvelos ssr Sinagan

saqmeTa saxalxo komisariatis Tel-

avis raionuli ganyofilebebi. sax-

lis ori sarTuli dakavebuli hqonda

administracias da TanamSromelTa

kabinetebs, xolo naxevarsarda-

fi da sardafis nawili – saerTo da

calkeul sapatimrosa da sikvdilm-

isjilTa kamerebs, aseve miwisqve-

Sa nawili warmoadgenda patimarTa

wamebis adgils. 1924 w. agvistos, an-

tisabWoTa ajanyebis gamo, sabWoTa

reJimis warmomadgenlebma mZevlebsa

da eWvmitanil moqalaqeebze maso-

brivi angariSsworeba wamoiwyes; Tel-

avis samazro sameuli (aRmaskomis,

partiis samazro komitetisa da po-

litbiuros Tavmjdomare) am Seno-

Sinsaxkomis da uSiSroebis

komitetis Telavis raionuli

ganyofileba; Telavis milicia

Sinsaxkomis raionuli ganyofilebis

Zveli Senobidan, „Zalovani organoe-

bi“ 1940-ian ww. axal SenobaSi, juRaS-

vilis quCaze aSenebul axal kapital-

ur SenobaSi gadavidnen (amJamindeli

nadikvris quCa 19), sadac muSaobdnen

sabWoTa reJimis arsebobis bolomde.

aleqsandre (alioSa)

kvaSali

juRaSvilis quCa 7. saqarTvelos ssr

Sinsaxkomis Telavis raionuli gany-

ofilebis ufrosi, 1930-1940-ian ww.

Tanamedroveebis gadmocemiT, ga-

moirCeoda rogorc sisastikiT, aseve

organizatoruli niWiT da aqtiurad

monawileobda kaxeTis mxareSi meore

msoflio omis dros germanuli armi-

is medesante jgufebis, adgilobrivi

SeiaraRebuli antisabWoTa razmebisa

da dezertirebis winaaRmdeg ganxor-

cielebul operaciebSi.

Telavis cixe

1920-iani wlebidan, 1960-ian wlebam-

de Telavis mazris (raionis) mTavari

sapatimro dawesebuleba, „Telavis

saraionTaSoriso Sroma-gaswore-

bis saxli“ ganTavsebuli iyo samefo

galavanSi – CrdiloeTis karibWis

marjvniv mdgom korpusSi. 1924 w.

agvistos, antisabWoTa ajanyebis

gamo, sabWoTa reJimis mier mZevlebsa

da misTvis politikurad miuRebel

moqalaqeebze masobrivi angariSs-

worebisas, Telavis cixis Senobidan

qalaqgareT, „gigos goraze “ramden-

ime aseuli moqalqe gaiyvanes dasax-

vretad.

„Cekistebis ezo“

juRaSvilis quCa 4. saqarTvelos ssr

sagangebo komisiis (e.w. Ceka) raio-

nuli ganyofilebis, Telavis mazris

„polit-biuros“, SemdgomSi saqarT-

velos ssr Sinagan saqmeTa saxalxo

komisariatis Telavis raionuli gan-

yofilebis TanamSromlebis saerTo

sacxovrebeli. 1937-38 ww. didi ter-

oris dros, uSiSroebis samsaxurisTanamSromelTa nawilic – „kontr-

revoluciuri organizaciis wevro-

bis, jaSuSobis da mavneblobis“ bral-

debiT daapatimres da daxvrites

an „Sroma-gasworebis koloniebSi“

gadaasaxles.

„gigos gora“

pirobiTi dasaxeleba adgilisa, ro-

melsac 1921 wlidan 1940-iani wlebis

bolomde sabWoTa represiuli reJi-

mis Zalovani organoebi iyenebdnen

dasaxvretad. es adgili warmoadgens

mcire gorakis mimdebare teritorias,

romelic warsulSi Telaveli Tav-

adis – gigo vaxvaxiSvilis sakuTreba

iyo, da gorakis Ziras vaxvaxiSvilebis

sagvareulo mcire taZari idga. 1920-

1930-ian ww. masobrivi daxvretis

procesis da adgilis maqsimaluri

gasaidumloebis gamo, Tanamedrovee-

bis cnobebi pirobiTia, ramdenadac

TviTmxilvelebi mxolod sikvdilm-

isjilTa transportirebis Semswre

iyvnen, gvian RamiT juRaSvilis – am-

Jamindeli nadikvris quCiT. meore

msoflio omis dros, „gigos goris“

Ziras, amJamindeli stadionis kuTxe-

Si xSirad awyobdnen dezertirebis

da germanuli armiis qarTveli mede-

santeebis sajarod sikvdiliT dasjas

da iqve asaflavebdnen, ris gamoc Ta-

namedroveebis mexsierebaSi 1920-iani

ww. masobrivi daxvretebis adgili am

ukanasknelTan gaigivda.

da maTTan erTad monawileobda sa-

brZolo operaciebSi – soflebisa da

qalaqebis gaTavisuflebaSi. omis das-

rulebam mouswro SveicariaSi, sadac

samkurnalod iyo gagzavnili; sabWo-

Ta samxedro misiis warmomadgenlebma

sxva TanamebrZolebTan erTad 1945

w. maisSi daakaves da germaniis qalaq

grosenhaimis safiltracio banakidan

gadagzavnes sabWoTa kavSirSi – kem-

erovoSi Sroma-gasworebis banakSi,

saidanac 1946 w. ivlisSi gaTavisufl-

da da dabrunda sakuTar saxlSi, Tel-

avSi. 1951 w. 25 dekembers, meuRles-

Tan – qsenia biZinaSvilTan erTad

gadaasaxles Sua aziaSi – yazaxeTis

ssr-Si, saidanac gaaTavisufles 1953

w. stalinis gardacvalebis da amnis-

tiis gamocxadebis Semdeg. SemdgomwlebSi muSaobda TelavSi sxvadasxva

sameurneo dawesebulebebSi da pio-

nerTa saxlis samxatvro saxelosno-

Si. gardaicvala 1960 w. 30 ivniss.

baSi amtkicebda Telavis cixesa da

politbiuros sardafSi myof dasax-

vret patimrTa siebs. savaraudod,

4 seqtembris RamiT, komkavSirelTa

patrulis wevrma aleqsandre (saSa)

jorjaZem, rodesac dasaxvretTa sia-

Si sakuTari mamisa da maswavleblis –

giorgi cicqiSvilis gvari aRmoaCina,

ramdenjerme sTxova politbiuros

Tavmjdomares – nikoloz (kolia)

jafariZes, maTi daxvreta gadaedo,

razec uari da uxeSi pasuxi miiRo;

jorjaZem sasikvdilod daWra ja-

fariZe, rasac panika da patimrebze

daundobeli angariSsworeba mohyva.

jorjaZe adgilzeve mokles; Cekas

razmma daxoca politbiuros da cix-

is win rigSi mdgomi da politbiuros

Senobis SigniT dasaxvretad gamza-debuli xelfexSekruli patimrebi.

uwesrigobis da xocva-Jletis gamo,

razmma da politbiuros TanamSrom-

lebma dilamde ver SeZles gvamebis

gatana da kvalis waSla, ris gamoc

patimarTa Semdegi jgufi dasaxvre-

tad ar gauyvaniaT, momdevno dRes ki

daxvretebis SeCerebis brZaneba gaica

Tbilisidan.

imnaZe nikoloz simonis Ze

dabadebuli 1888 w. lanCxuTSi. mcx-

ovrebi – marqsis quCa 40. iyo saqarT-

velos social-demokratiuli muSaTa

partiis wevri 1906-1921 ww. monawil-

eobda 1924 w. antisabWoTa ajanye-

baSi. Semdgom periodSi samjer iyo

dapatimrebuli politikuri sababiT.

1937 w. kidev erTxel daapatimres

braldebiT, rom igi iyo „menSeviku-

ri centris“ (saqarTvelos ssr uSiS-

roebis samsaxuris – Sinsaxkomis mier

Seqmnili „legenda“, romlis Tanax-

mad 1930-ian wlebSi sabWoTa reJimis

mowinaaRmdege partiebma, maT Soris

social-demokratiulma partiam Se-

qmnes aralegaluri centrebi sabWo-

Ta wyobis dasamxobad) rwmunebuli

Telavisa da yvarlis raionSi, ewe-

oda kontrrevoluciur agitacias

da avrcelebda anti sabWoTa lite-

raturas. nikoloz imnaZem Tavi ar

cno damnaSaved. sameulma e.w. „troi-

kam“ daxvreta miusaja. daxvrites

TbilisSi.

8

7

iT garicxes partiidan. daapatimres

1938 wels. Ziebis mtkicebiT igi daka-

vSirebuli iyo vano alixanaSvilTan,

eweoda kontrrevoluciur agita-

cias, iyo ra Sinsaxkomis uSiSroebis

sammarTvelos Telavis raionuli

ganyofilebis informatori, eweoda

ormag TamaSs – „gaiSifra“ Tavi; iyo

SeTqmulTa antisabWoTa organizaci-

is wevri. arSak zurabovs 1938 wels

sameulma e.w. „troikam“ daxvreta

miusaja. daxvrites TbilisSi.

sayvareliZe ilia levanis Ze

dabadebuli 1887 w. mcxovrebi –

rusTavelis quCa 27. xelosani.

1917 wlidan iyo saqarTvelos so-

cial-demokratiuli muSaTa parti-

is wevri; saxalxo gvardiis Stabis

samxedro-savele sasamarTlos wevri

lagodexSi, sadac monawileobda 11

komunistis daxvretaSi (jaris naw-

ilebSi bolSevikuri ajanyebis or-

ganizebis gamo). 1921 w. dapatimrebu-

li iyo 2 wliT, Semdgom wlebSi kidev

orjer politikuri sababiT. 1937 w.

kvlav daapatimres antisabWoTa ag-

itaciis braldebiT. Tavi n awilobriv

cno damnaSaved. saqarTvelos ssr

SinsaxkomTan arsebulma gansakuTre-

bulma sameulma (e.w. „troika“) dax-vreta miusaja. daxvrites TbilisSi.

9

10

11

13

17

16

22

15

14

18

12

19

21

25

24

23

26

28

samarTleTa yrilobis Tavmjdomare.

sabWoTa ruseTis mier saqarTvelos

okupirebis Semdeg ramdenime Tvis

ganmavlobaSi dapatimrebuli iyo.

gaTavisuflebis Semdeg muSaobda sa-

mazro prokurorad, Tumca maleve

gaaTavisufles da damcvelTa kole-

giaSi gadavida. politikuri Sexed-

ulebebiT daaxloebuli iyo saqar-

Tvelos erovnul-demokratiul

partiasTan. 1924 w. isev daapatim-

res. 1924 w. 28 agvistos antisabWoTa

ajanyebis dawyebis Semdeg, patimrobi-

sas cemis da wamebis Sedegad ugonod

myofi nikoloz razmaZe sakaciT ga-

dahyavdaT qalaqgareT – gigos gora-

ze dasaxvretad. juRaSvilis (amJa-

mindeli) nadikvris quCaze badrags

acnobes, rom politbiuros SenobaSialeqsandre jorjaZem p olitbiuros

Tavmjdomare nikoloz jafariZe

sasikvdilod daWra da sakace iyo saW-

iro; badragma razmaZe adgilze dax-

vrita da ukan dabrunda.

28. „germaneli tyveebis“

sasaflao

meore msoflio omis dros datyvevebu-

li germaneli da sxva mokavSire saxelm-

wifos jariskacebis (romlebic Telav-

Si asrulebdnen sxvadasxva sameurneo

samuSaos) saZmo sasaflao. umravle-

sobis gardacvalebis mizezi samuSaos

mZime pirobebi da antisanitaria iyo.

20