Post on 25-Jul-2020
doc. dr. Renaldas Čiuţas,
Socialinės komunikacijos instituto Socialinių ligų tyrimų centro direktorius
Europinės kompetencijos mokymosi visą gyvenimą
sampratos kontekste
Gebėti išreikšti ir interpretuoti reiškinius,
jausmus, faktus žodžiu ir raštu (klausymas,
kalbėjimas, skaitymas ir rašymas). Visa tai
susiejant su socialiniu ir kultūriniu kontekstu
šviečiantis, mokantis, ruošiantis praktinei
veiklai, dirbant, buityje ir laisvalaikiu.
Tai žinios, gebėjimai ir įgūdžiai suvokti
kalbantįjį, palaikyti pokalbį, skaityti ir suprasti
tekstą, išryškinant socialinius aspektus,
suvokiant kultūrų skirtumus. Gebėti išreikšti
savo jausmus, gyvenimo faktus ir reiškinius
raštu ir žodžiu.
Tai gebėjimas naudoti matematinius
sprendimo veiksmus atmintinai ir raštu
sprendžiant įvairaus lygio problemas
kasdieninėse situacijose, logiškai mąstant,
pasitelkus formules, modelius, konstruktus ir
grafikus.
Gebėti naudotis informacinėmis
technologijomis darbo procese, laisvalaikiu ir
komunikuojant. Turėti įgūdžių naudotis IKT,
internetu, gebėti surasti reikiamą informaciją,
ja dalintis, pristatyti, bendrauti informacinių
technologijų pagalba.
Tai gebėjimas individualiai organizuoti savo
mokymąsi, jį individualizuojant ir grupėje,
atsižvelgiant į laiką ir informacijos kiekį. Gebėti
įsisavinti naujas žinias ir įgūdžius, juos
pritaikant praktinėje veikloje: namų aplinkoje,
darbe, mokantis ir šviečiantis. Ši kompetencija
grindžiama asmens motyvacija ir pasitikėjimu.
Gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su
įvairiais skirtingų kultūrų asmenimis darbo srityje
ir socialinėje aplinkoje bei gebėti spręsti
konfliktus.
Pilietinė kompetencija pasižymi socialinės ir
politinės srities žiniomis bei gebėjimu aktyviai ir
demokratiškai dalyvauti visuomeniniame
gyvenime.
Tai asmens gebėjimas idėjas realizuoti
veikloje. Ši kompetencija apima kūrybiškumą,
atvirumą naujovėms, gebėjimą rizikuoti, taip
pat – gebėjimus planuoti ir vadovauti
projektams. Kasdien ir namų ir visuomenės
aplinkoje prireikia specifinių žinių bei įgūdžių
įgyvendinant socialinius ir ekonominius,
komercinius projektus.
Tai kūrybinių idėjų, patirties ir emocijų raiškos
svarbos pripažinimas.
MOKYKLOS LYGMENS FAKTORIAI
3. Tėvų ir bendruomenės įtraukimas
4. Aplinkos saugumas ir
tvarka
5. Kolegiškumas ir profesionalumas
1. Ugdymo turinys
2. Tikslai ir grįžtamasis
ryšys
1. Mokymo būdai ir strategijos
2. Klasės valdymas
3. Ugdymo turinio pritaikymas prie klasės
lygio
1. Namų aplinka
2. Mokymosi gabumai ir
pradinės žinios
3. Mokymosi motyvacija
GERA MOKYKLA:
Mokytojo
profesijos
kompetencijos
Profesinė
kompetencija
Bendroji
kompetencija
Specialioji
kompetencija
Bendrakultūrinė
kompetencija
15
- žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos ir
kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą
žmogaus veiklą konkrečioje(-se) kultūroje(-se).
16
Bendrakultūrinė
kompetencija
dalyvauti kuriant pilietinę visuomenę:
suvokti švietimo demokratizavimo,
decentralizavimo procesus, paaiškinti
šalies konstitucinės demokratijos
teoriją ir praktiką, skatinti ir palaikyti
teisinių normų laikymąsi
gerbti ugdytinių
socialinį, kultūrinį,
kalbinį ir etninį
tapatumą
vadovautis šiuolaikine
švietimo paskirties
samprata: kurti
informacinę ir ţinių
visuomenę
integruoti pasaulio istorijos,
geografijos, kultūros ţinias
vertinant Europos Sąjungos
šalių kultūrų įvairovės
poveikį Lietuvaidalyvauti visuomenės ir švietimo
kaitos procesuose naudojant
socialinių, gamtos mokslų, naujų
technologijų pasiekimus ir atliepti
modernėjančios visuomenės iššūkius
vertinti namų aplinkos
vaidmenį ir šeimos vertybių
skirtumus bendraujant su
mokiniais ir jų tėvais
(globėjais, rūpintojais)
mokyti mokinius
vadovaujantis
bendraţmogiškomis
vertybėmis
saugoti ir plėtoti
daugialypę, tautinių
maţumų patirtimi
praturtintą Lietuvos kultūrą
17
Mokytojo bendrakultūrinę kompetenciją sudaro mokėjimai ir sugebėjimai:
- mokytojo dalyko žinios, įgūdžiai, gebėjimai,
vertybinės nuostatos, požiūriai ir kitos asmeninės
savybės, reikalingos sėkmingai bendrajai ugdymo
veiklai, jos nespecifikuojant pagal ugdymo turinio
koncentrus/sritis.
18
Profesinė
kompetencija
Profesinio tobulėjimoMokinio pažinimo
ir jo pažangos pripažinimo
Mokinių motyvavimo ir paramos jiems
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo
Mokymo(si) proceso valdymo
Dalyko turinio planavimo ir tobulinimo
Ugdymo(si) aplinkų kūrimo
Informacinių technologijų naudojimo
19
Mokytojo profesinę kompetenciją sudaro subkompetencijos:
Tyrimai rodo:
Tyrimai rodo:
Tyrimai rodo mokymo metodų naudojimą:
2011.04.04 Renaldas Čiužas 23
77,9
72,3
54,6
45,3
44,3
41,8
39,8
35,5
33,1
020406080100
Noras patekti į aukštąją moky klą
(univ ersitetą ar kolegiją)
Noras gauti gerus pažy mius
Noras kuo greičiau tapti
sav arankišku ir užsidirbti pinigų
Moksleiv io galv oje gimstančios
naujis idėjos, kurių realizav imui
tenka ieškoti inf ormacijos, skaity ti,
Noras būti ly giav erčiu partneriu
bendroje su bendraklasiais v eikloje
Tėv ų siūly mai, patarimai bei
pastabos ir kritika
Siekis išgarsėti
Vidinis smalsumas
Noras turėti apie ką kalbėti su
sutiktais žmonėmis, tai skatina
plėsti akiratį
88,5
85,5
69,7
53,1
72,7
58,3
29,1
37,5
66,3
0 20 40 60 80 100
Noras patekti į aukštąją moky klą
(univ ersitetą ar kolegiją)
Noras gauti gerus pažy mius
Noras kuo greičiau tapti
sav arankišku ir užsidirbti pinigų
Moksleiv io galv oje gimstančios
naujis idėjos, kurių realizav imui
tenka ieškoti inf ormacijos, skaity ti,
Noras būti ly giav erčiu partneriu
bendroje su bendraklasiais v eikloje
Tėv ų siūly mai, patarimai bei
pastabos ir kritika
Siekis išgarsėti
Vidinis smalsumas
Noras turėti apie ką kalbėti su
sutiktais žmonėmis, tai skatina
plėsti akiratį
Mokytojai Mokiniai
23
Tyrimai rodo:
- žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos,
požiūriai, kitos asmeninės savybės, reikalingos
mokytojo veiklai ir galimos perkelti iš vienos rūšies
veiklos į kitą.
25
Bendroji
kompetencija
Bendravimo ir bendradarbiavimo
Komunikacinė ir informacijos
valdymo
Organizacijos tobulinimo bei
pokyčių valdymo
Tiriamosios veiklos
Reflektavimo ir mokymosi mokytis
26
Mokytojo bendrąją kompetenciją sudaro subkompetencijos:
- mokytojo žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės
nuostatos, požiūriai ir kitos asmeninės savybės,
sąlygojančios sėkmingą jo veiklą konkrečiame ugdymo
turinio koncentre/srityje.
27
Specialioji
kompetencija
Neformaliojo švietimoProfesinio mokymo
Specialiojo ugdymo
Vidurinio
Pagrindinio
Pradinio
Priešmokyklinio
Ikimokyklinio
28
Mokytojo specialiąją kompetenciją sudaro subkompetencijos:
Terminas leader (lyderis) reiškia:
uţ grupės, organizacijos ar šalies valdymą atsakingas asmuo;
pirmaujantis asmuo;
kurioje nors srityje sėkmingesnis, populiaresnis, paţangesnis asmuo, kompanija ar produktas;
vadovaujantis asmuo.
Lyderis – vadovas, vedlys, vadas (didysis anglų k. ţodynas).
Lyderis – politinės sąjungos ar kokios grupės vadovas; pirmaujantis sportininkas ar komanda (DLKŢ, 2000)
Lyderiauti – tai tikėti kaţkuo, kas jūsų nuomone, yra svarbu.
Lyderiauti – reiškia paţinti save.
Lyderiauti – tai taip įtakoti pasekėjus, kad suţadinti pozityvius jausmus, išlaisvinti pastarųjų tobuliausius sugebėjimus.
Lyderiauti – tai tapti charizmatine asmenybe, siekiančia pakeisti “status quo”, sugebančia įţvelgti naujas aplinkos galimybes, motyvuojančia savo sekėjus siekti paties geriausio rezultato.
Lyderiauti – tai tikėti kaţkuo, kas jūsų nuomone, yra svarbu.
Lyderiauti – reiškia paţinti save.
Lyderiauti – tai taip įtakoti mokinius (pasekėjus),kad suţadinti pozityvius jausmus, išlaisvinti pastarųjų tobuliausius sugebėjimus.
Lyderiauti – tai tapti charizmatine asmenybe,siekiančia pakeisti “status quo”, sugebančia įţvelgtinaujas aplinkos galimybes, motyvuojančia savo sekėjus siekti paties geriausio rezultato.
Ar kiekvienas mokytojas yra
lyderis?
Daţnai ţodis “leadership” iš anglų kalbos yra verčiamas kaip “vadovavimas”.
Vadybos mokslo tyrinėtojai sąvokos “lyderystė” nelaiko sinonimiška sąvokai “vadovavimas”.
Vadovavimas remiasi formalios jėgos pozicija, turinčia įtakos ţmonėms, o lyderystė kyla iš socialinės įtakos proceso.
Be to lyderystė gali būti laikoma viena iš vadovavimo poveikio priemonių.
Kasiulis, Barvydienė, 2001
Vadovai yra paskiriami į tam tikrą oficialų postą, o lyderiai yra iškeliami jais pasitikinčių ţmonių.
Fidler, 2002
Lyderiavimas – tai gebėjimas įkvėpti, sutelkti ir palaikyti ţmones, tai menas įtakoti ir įtikinti, o vadovavimas – tai administravimas.
DuBrin, 1995
2011.04.04doc.dr. Renaldas Čiužas 39
Ką labiausiai norime daryti ir kuo tapti?
Ką daryti ir kuo tapti mus ragina pasaulis?
Apsisprendimas – rezultatų ir veiksmų, kuriuos paversite savo likimu, pasirinkimas yra drąsus ţingsnis.
Ką AŠ (ASMENIŠKAI) norėčiau išmokti, suţinoti, patobulinti, sudalyvauti, ..., kad TOBULĖČIAU?
Ką MES (MOKYKLOS BENDRUOMENĖ) norėtume/turėtume išmokti, suţinoti, patobulinti, sudalyvauti, ..., kad TOBULĖTUME?
Investuoja į savo ateitį šviesdama ir lavindama savo darbuotojus.
Kartu kuria bendrą viziją it prisiima misiją.
Planuoja mokymąsi ir ugdymo veiklas.
Įgalina darbuotojus “plėsti savuosius horizontus” harmoningai derinat su jų pageidaujamu mokymosi stiliumi.
Taiko pačias naujausias mokymo/si technologijas.
Nuolat mokosi.