doc. dr. Renaldas Čiuţas,

Socialinės komunikacijos instituto Socialinių ligų tyrimų centro direktorius

Europinės kompetencijos mokymosi visą gyvenimą

sampratos kontekste

Gebėti išreikšti ir interpretuoti reiškinius,

jausmus, faktus žodžiu ir raštu (klausymas,

kalbėjimas, skaitymas ir rašymas). Visa tai

susiejant su socialiniu ir kultūriniu kontekstu

šviečiantis, mokantis, ruošiantis praktinei

veiklai, dirbant, buityje ir laisvalaikiu.

Tai žinios, gebėjimai ir įgūdžiai suvokti

kalbantįjį, palaikyti pokalbį, skaityti ir suprasti

tekstą, išryškinant socialinius aspektus,

suvokiant kultūrų skirtumus. Gebėti išreikšti

savo jausmus, gyvenimo faktus ir reiškinius

raštu ir žodžiu.

Tai gebėjimas naudoti matematinius

sprendimo veiksmus atmintinai ir raštu

sprendžiant įvairaus lygio problemas

kasdieninėse situacijose, logiškai mąstant,

pasitelkus formules, modelius, konstruktus ir

grafikus.

Gebėti naudotis informacinėmis

technologijomis darbo procese, laisvalaikiu ir

komunikuojant. Turėti įgūdžių naudotis IKT,

internetu, gebėti surasti reikiamą informaciją,

ja dalintis, pristatyti, bendrauti informacinių

technologijų pagalba.

Tai gebėjimas individualiai organizuoti savo

mokymąsi, jį individualizuojant ir grupėje,

atsižvelgiant į laiką ir informacijos kiekį. Gebėti

įsisavinti naujas žinias ir įgūdžius, juos

pritaikant praktinėje veikloje: namų aplinkoje,

darbe, mokantis ir šviečiantis. Ši kompetencija

grindžiama asmens motyvacija ir pasitikėjimu.

Gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su

įvairiais skirtingų kultūrų asmenimis darbo srityje

ir socialinėje aplinkoje bei gebėti spręsti

konfliktus.

Pilietinė kompetencija pasižymi socialinės ir

politinės srities žiniomis bei gebėjimu aktyviai ir

demokratiškai dalyvauti visuomeniniame

gyvenime.

Tai asmens gebėjimas idėjas realizuoti

veikloje. Ši kompetencija apima kūrybiškumą,

atvirumą naujovėms, gebėjimą rizikuoti, taip

pat – gebėjimus planuoti ir vadovauti

projektams. Kasdien ir namų ir visuomenės

aplinkoje prireikia specifinių žinių bei įgūdžių

įgyvendinant socialinius ir ekonominius,

komercinius projektus.

Tai kūrybinių idėjų, patirties ir emocijų raiškos

svarbos pripažinimas.

MOKYKLOS LYGMENS FAKTORIAI

3. Tėvų ir bendruomenės įtraukimas

4. Aplinkos saugumas ir

tvarka

5. Kolegiškumas ir profesionalumas

1. Ugdymo turinys

2. Tikslai ir grįžtamasis

ryšys

1. Mokymo būdai ir strategijos

2. Klasės valdymas

3. Ugdymo turinio pritaikymas prie klasės

lygio

1. Namų aplinka

2. Mokymosi gabumai ir

pradinės žinios

3. Mokymosi motyvacija

GERA MOKYKLA:

Mokytojo

profesijos

kompetencijos

Profesinė

kompetencija

Bendroji

kompetencija

Specialioji

kompetencija

Bendrakultūrinė

kompetencija

15

- žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos ir

kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą

žmogaus veiklą konkrečioje(-se) kultūroje(-se).

16

Bendrakultūrinė

kompetencija

dalyvauti kuriant pilietinę visuomenę:

suvokti švietimo demokratizavimo,

decentralizavimo procesus, paaiškinti

šalies konstitucinės demokratijos

teoriją ir praktiką, skatinti ir palaikyti

teisinių normų laikymąsi

gerbti ugdytinių

socialinį, kultūrinį,

kalbinį ir etninį

tapatumą

vadovautis šiuolaikine

švietimo paskirties

samprata: kurti

informacinę ir ţinių

visuomenę

integruoti pasaulio istorijos,

geografijos, kultūros ţinias

vertinant Europos Sąjungos

šalių kultūrų įvairovės

poveikį Lietuvaidalyvauti visuomenės ir švietimo

kaitos procesuose naudojant

socialinių, gamtos mokslų, naujų

technologijų pasiekimus ir atliepti

modernėjančios visuomenės iššūkius

vertinti namų aplinkos

vaidmenį ir šeimos vertybių

skirtumus bendraujant su

mokiniais ir jų tėvais

(globėjais, rūpintojais)

mokyti mokinius

vadovaujantis

bendraţmogiškomis

vertybėmis

saugoti ir plėtoti

daugialypę, tautinių

maţumų patirtimi

praturtintą Lietuvos kultūrą

17

Mokytojo bendrakultūrinę kompetenciją sudaro mokėjimai ir sugebėjimai:

- mokytojo dalyko žinios, įgūdžiai, gebėjimai,

vertybinės nuostatos, požiūriai ir kitos asmeninės

savybės, reikalingos sėkmingai bendrajai ugdymo

veiklai, jos nespecifikuojant pagal ugdymo turinio

koncentrus/sritis.

18

Profesinė

kompetencija

Profesinio tobulėjimoMokinio pažinimo

ir jo pažangos pripažinimo

Mokinių motyvavimo ir paramos jiems

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo

Mokymo(si) proceso valdymo

Dalyko turinio planavimo ir tobulinimo

Ugdymo(si) aplinkų kūrimo

Informacinių technologijų naudojimo

19

Mokytojo profesinę kompetenciją sudaro subkompetencijos:

Tyrimai rodo:

Tyrimai rodo:

Tyrimai rodo mokymo metodų naudojimą:

2011.04.04 Renaldas Čiužas 23

77,9

72,3

54,6

45,3

44,3

41,8

39,8

35,5

33,1

020406080100

Noras patekti į aukštąją moky klą

(univ ersitetą ar kolegiją)

Noras gauti gerus pažy mius

Noras kuo greičiau tapti

sav arankišku ir užsidirbti pinigų

Moksleiv io galv oje gimstančios

naujis idėjos, kurių realizav imui

tenka ieškoti inf ormacijos, skaity ti,

Noras būti ly giav erčiu partneriu

bendroje su bendraklasiais v eikloje

Tėv ų siūly mai, patarimai bei

pastabos ir kritika

Siekis išgarsėti

Vidinis smalsumas

Noras turėti apie ką kalbėti su

sutiktais žmonėmis, tai skatina

plėsti akiratį

88,5

85,5

69,7

53,1

72,7

58,3

29,1

37,5

66,3

0 20 40 60 80 100

Noras patekti į aukštąją moky klą

(univ ersitetą ar kolegiją)

Noras gauti gerus pažy mius

Noras kuo greičiau tapti

sav arankišku ir užsidirbti pinigų

Moksleiv io galv oje gimstančios

naujis idėjos, kurių realizav imui

tenka ieškoti inf ormacijos, skaity ti,

Noras būti ly giav erčiu partneriu

bendroje su bendraklasiais v eikloje

Tėv ų siūly mai, patarimai bei

pastabos ir kritika

Siekis išgarsėti

Vidinis smalsumas

Noras turėti apie ką kalbėti su

sutiktais žmonėmis, tai skatina

plėsti akiratį

Mokytojai Mokiniai

23

Tyrimai rodo:

- žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos,

požiūriai, kitos asmeninės savybės, reikalingos

mokytojo veiklai ir galimos perkelti iš vienos rūšies

veiklos į kitą.

25

Bendroji

kompetencija

Bendravimo ir bendradarbiavimo

Komunikacinė ir informacijos

valdymo

Organizacijos tobulinimo bei

pokyčių valdymo

Tiriamosios veiklos

Reflektavimo ir mokymosi mokytis

26

Mokytojo bendrąją kompetenciją sudaro subkompetencijos:

- mokytojo žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės

nuostatos, požiūriai ir kitos asmeninės savybės,

sąlygojančios sėkmingą jo veiklą konkrečiame ugdymo

turinio koncentre/srityje.

27

Specialioji

kompetencija

Neformaliojo švietimoProfesinio mokymo

Specialiojo ugdymo

Vidurinio

Pagrindinio

Pradinio

Priešmokyklinio

Ikimokyklinio

28

Mokytojo specialiąją kompetenciją sudaro subkompetencijos:

Terminas leader (lyderis) reiškia:

uţ grupės, organizacijos ar šalies valdymą atsakingas asmuo;

pirmaujantis asmuo;

kurioje nors srityje sėkmingesnis, populiaresnis, paţangesnis asmuo, kompanija ar produktas;

vadovaujantis asmuo.

Lyderis – vadovas, vedlys, vadas (didysis anglų k. ţodynas).

Lyderis – politinės sąjungos ar kokios grupės vadovas; pirmaujantis sportininkas ar komanda (DLKŢ, 2000)

Lyderiauti – tai tikėti kaţkuo, kas jūsų nuomone, yra svarbu.

Lyderiauti – reiškia paţinti save.

Lyderiauti – tai taip įtakoti pasekėjus, kad suţadinti pozityvius jausmus, išlaisvinti pastarųjų tobuliausius sugebėjimus.

Lyderiauti – tai tapti charizmatine asmenybe, siekiančia pakeisti “status quo”, sugebančia įţvelgti naujas aplinkos galimybes, motyvuojančia savo sekėjus siekti paties geriausio rezultato.

Lyderiauti – tai tikėti kaţkuo, kas jūsų nuomone, yra svarbu.

Lyderiauti – reiškia paţinti save.

Lyderiauti – tai taip įtakoti mokinius (pasekėjus),kad suţadinti pozityvius jausmus, išlaisvinti pastarųjų tobuliausius sugebėjimus.

Lyderiauti – tai tapti charizmatine asmenybe,siekiančia pakeisti “status quo”, sugebančia įţvelgtinaujas aplinkos galimybes, motyvuojančia savo sekėjus siekti paties geriausio rezultato.

Ar kiekvienas mokytojas yra

lyderis?

Daţnai ţodis “leadership” iš anglų kalbos yra verčiamas kaip “vadovavimas”.

Vadybos mokslo tyrinėtojai sąvokos “lyderystė” nelaiko sinonimiška sąvokai “vadovavimas”.

Vadovavimas remiasi formalios jėgos pozicija, turinčia įtakos ţmonėms, o lyderystė kyla iš socialinės įtakos proceso.

Be to lyderystė gali būti laikoma viena iš vadovavimo poveikio priemonių.

Kasiulis, Barvydienė, 2001

Vadovai yra paskiriami į tam tikrą oficialų postą, o lyderiai yra iškeliami jais pasitikinčių ţmonių.

Fidler, 2002

Lyderiavimas – tai gebėjimas įkvėpti, sutelkti ir palaikyti ţmones, tai menas įtakoti ir įtikinti, o vadovavimas – tai administravimas.

DuBrin, 1995

2011.04.04doc.dr. Renaldas Čiužas 39

Ką labiausiai norime daryti ir kuo tapti?

Ką daryti ir kuo tapti mus ragina pasaulis?

Apsisprendimas – rezultatų ir veiksmų, kuriuos paversite savo likimu, pasirinkimas yra drąsus ţingsnis.

Ką AŠ (ASMENIŠKAI) norėčiau išmokti, suţinoti, patobulinti, sudalyvauti, ..., kad TOBULĖČIAU?

Ką MES (MOKYKLOS BENDRUOMENĖ) norėtume/turėtume išmokti, suţinoti, patobulinti, sudalyvauti, ..., kad TOBULĖTUME?

Investuoja į savo ateitį šviesdama ir lavindama savo darbuotojus.

Kartu kuria bendrą viziją it prisiima misiją.

Planuoja mokymąsi ir ugdymo veiklas.

Įgalina darbuotojus “plėsti savuosius horizontus” harmoningai derinat su jų pageidaujamu mokymosi stiliumi.

Taiko pačias naujausias mokymo/si technologijas.

Nuolat mokosi.