Vilniaus universiteto Teis÷s fakulteto Teis÷s istorijos ir ...2151643/2151643.pdf · Sunkių ir...
Transcript of Vilniaus universiteto Teis÷s fakulteto Teis÷s istorijos ir ...2151643/2151643.pdf · Sunkių ir...
-
Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Teiss istorijos ir teorijos katedra
Arno Stonio, V kurso, taikomosios jurisprudencijos
studij atakos studento
Magistro darbas
Sunkios bylos: norm aikinimo ir princip balansavimo santykis bei problematika
Vadovas: doc. dr. Jaunius Gumbis Recenzentas: Doc. dr. Juozas Galginaitis
Vilnius 2008
-
1
TURINYS
ANGA...........................................................................................................................................2
1. SUNKI BYL SPRENDIMO ETAPAI. SPRENDIMAS SKIRTI SUNKIAS BYLAS.......5
2. SUNKI BYL ATSKYRIMO PAGRINDAI........................................................................8
2.1. Teiss nereguliuojamos bylos...........................................................................................9
2.2. Neaikiai arba nepakankamai sureguliuotos bylos .........................................................15
2.3. Bylos, susidurianios su koliziniu reguliavimu ..............................................................19
2.4. Teiss normomis sureguliuotos bylos.............................................................................19
2.5. Bylos, kuri norminiame reguliavime yra vertinamj kriterij ....................................23
2.6. Sprendimo skirti bylas reguliavimo apimties pagrindu argumentavimas.......................23
3. PRAKTINIS ASPEKTAS IR BYLOS SUNKIOS SAVO PASEKMMIS ..........................25
4. TEISMO DISKRECIJA KAIP PRIELAIDA TINKAMAM SUNKI BYL SPRENDIMUI................................................................................................................................31
4.1. Normos kaip diskrecij ribojantis (apsprendiantis) veiksnys .......................................34
4.2. Teiss sisteminis pobdis kaip diskrecij ribojantis veiksnys ........................................36
4.3. Diskrecijos pasireikimas kaip diskrecij ribojantis veiksnys ........................................37
4.4. Gairs ir principai bei procesins taisykls kaip faktoriai, ribojantys diskrecij............38
5. TEISJO VAIDMUO IR JO TAKA NORM AIKINIMO BEI PRINCIP BALANSAVIMO SANTYKIUI....................................................................................................40
5.1. Teisjas krjas ..............................................................................................................40
5.2. Teisjas taikytojas ..........................................................................................................43
5.3. Teisjas atradjas............................................................................................................45
6. NORM AIKINIMO IR PRINCIP BALANSAVIMO SANTYKIS IR TEISINGUMAS 47
7. NORM AIKINIMO IR PRINCIP BALANSAVIMO PIRMENYBS KLAUSIMAS: KONFLIKTO SPRENDIMAS .......................................................................................................53
IVADOS.......................................................................................................................................57
LITERATROS SRAAS..........................................................................................................59
SUMMARY ...................................................................................................................................64
-
2
ANGA
Sunki ir lengv byl teorija danai tampa tiek teorini diskusij objektu, tiek ir
praktikos dalimi. io darbo tikslas pavelgti i R. Dworkino isamiai analizuot
teorij i teisinio argumentavimo pozicij: aptarti dviej argumentavimo ranki (teiss
aikinimo ir princip balanso) santyk tiriant pagrindin darbo objekt, teorin sunki
byl konstrukt.
Tyrimo tikslui pasiekti btina analiz keliais skirtingais aspektais, tam yra keliami
skirtingi udaviniai:
1. Nagrinjant tem, vis pirma btina isiaikinti sunki byl skyrimo prieastis,
kaip aspekt, leidiant pltoti sunki byl teorijos analiz tolesne linkme.
Udavinys: Sunki byl skyrimo prieasi identifikavimas.
2. Norint tinkamai suvokti sunki byl argumentavim ir jo praktin reikm,
btinas sunki byl atskyrimo pagrind aptarimas, problematika ir j taka
sprendimui. io udavinio btinyb pasireikia dviem esminiais aspektais: 1) be
atskyrimo pagrind suvokimo nemanoma tinkamai analizuoti sunki byl
sprendimo; 2) pats atskyrimo procesas savaime reikalauja tiek normins, tiek ir
princip argumentacijos; todl argumentacija, naudojama iskiriant sunkias
bylas, tam tikra prasme yra io darbo tyrimo dalis. Udavinys: Sunki byl
atskyrimo pagrind iskyrimas ir apibendrinimas.
3. Darbo praktinei aktualizacijai reikalinga teorinio konstrukto (sunki byl)
praktini apraik ir j galimybi analiz. Udavinys: Pritaikomumo analiz.
4. Argumentavimas pats savaime neegzistuoja. ... kiekvienas teisjas tam, kad
nustatyt, kas yra statymas [tam tikroje byloje aut. past.], turi implicitikai arba
eksplicitikai pritaikyti teorij, kas yra teis1 taigi btina apibendrinta analiz
to, koki tak tiriamam santykiui daro teiss rib suvokimas. Udavinys: Teiss
1 HUTCHINSON, Allan C. ir WAKEFIELD John N. Hard Look at 'hard cases': the nightmare of a noble dreamer. Oxford Journal of Legal Studies, Volume 2, 1982; p. 99
-
3
ribotumo suvokimo taka nustatymui, kas yra teis konkreioje byloje, ir
argumentavime naudojam priemoni santykiui.
5. Akivaizdu, kad argumentavimas, norm ir princip santykis nemanomas be
subjekt dalyvavimo. Norint nustatyti j potenciali ar pageidaujam tak
sunkiose bylose (pakreipiant argumentavimo pusiausvyr), btinas j turimos
diskrecijos suvokimas ir jos takos analiz, galim diskrecijos pasireikim takos
vertinimas. Udavinys: Teisj diskrecijos sunkiose bylose analiz bei
potencialios takos vertinimas.
6. Principai ir norm aikinimas glaudiai siejasi su formalaus ir materialaus
teisingumo problematika. J sveikos suvokimas tiesiogiai takoja gaunam
rezultat normin arba principin (arba miri) argumentacij. Udavinys:
nustatyti pasirenkamo vyraujanio teisingumo suvokimo akceptavimo galim
tak argumentavimo priemoni balansui.
7. Suvokiant abiej argumentavimo ranki fundamentalum, galimyb atsisakyti
vieno i j visiko kito dominavimo naudai yra sunkiai tiktina, todl btinas tam
tikras j sveikavimas (kartu ir paties santykio ne kiekybinis, o aktyvumo
modelis). Udavinys: Skirting santykio modeli aptarimas.
Siekiant usibrto tikslo ir gyvendinant nustatytus udavinius, darbe naudojami
vairs tyrimo metodai. N vienas i naudot metod nelaikytinas svarbiausiu kokybs
prasme, visgi naudojimo danumo atvilgiu yra iskirtiniai:
1. Doktrininis. Jo vyravimas yra takotas paios temos prigimties: sunkios bylos vis
pirma egzistuoja kaip teorinis konstruktas, todl btent doktrinos analiz bei
pltot vyrauja.
2. Loginiai metodai. Tiek doktrinos, tiek torini modeli analiz nemanoma be
iskirtinio dmesio logikai, loginiams ryiams tarp analizuojam teigini.
3. Sisteminis. Objekto sudtingumas ir prietaringas vertinimas slygoja btinyb
nagrinjam problem velgti kiek manoma sistemikiau.
4. Lingvistinis. iuolaikin teis vis daniau tampa lingvistikos specialist ginu: k
reikia vienas ar kitas odis, k reikia j junginys , k reikia sakinys? Tokiu
bdu problemos esm paliekama nuoalyje. Nors is darbas nepretenduoja tapti
dar vienu lingvistiniu traktatu, visgi be lingvistins svok analizs apsieiti yra
nemanoma.
Darbe taip pat naudojami ir kiti metodai, taiau jie dl savo pobdio ir
epizodikumo nereikalauja aptarimo.
-
4
Temos aktualumas lemia tai, kokius rezultatus pasiekti leidia vienoks ar kitoks
joje taikom modeli pritaikymas/netaikymas. Aptariama tema praktiniu pobdiu
naudinga ir aktuali keliais aspektais. iuolaikin visuomen susiduria su vis didjaniu
juridini gin kiekiu, kurio apdorojimas tiek teismams, tiek ir byl alims ukrauna
didel ekonomin nat. Sunki byl institutas leidia atskirti lengvas bylas bylas ir jas
operatyviai sprsti. Taip gyvendinamas ekonomikumo (maiau snaud be reikalo
skiriama lengvosioms byloms) bei operatyvumo (paprastos bylos sprendiamos greiiau,
neskiriant joms nereikalingo dmesio, o dl iuo pagrindu majanio arbitr apkrovimo
spartja ir sudting byl sprendimas) principai. Tam pasiekti btina teorin analiz, kuri
ir pateikiama iame darbe. Argumentacijai visada keliamas kokybs reikalavimas. Vienas
i jo reiau nagrinjam aspekt argumentavimo sandara, kuriai darbe skiriamas
iskirtinis dmesys.
Tyrimo altiniuose vyrauja specialioji literatra. Iskirtin viet uima R.
Dworkino Rimtas poiris teises2, H. L. A. Harto Teiss samprata3; remiamasi
ias pozicijas analizuojaniais, kritikai jas velgianiais darbais; patvirtinti ar paneigti
j teorijoms pasitelkiami nagrinjamo objekto atvilgiu maiau alik autori darbai (H.
Kelseno Grynoji Teiss Teorija4, R. A. Posnerio Jurisprudencijos problemos5). Tiek
teiss aktai, tiek praktin mediaga smoningai naudojama ribotai: tiek, kiek tai yra
reikalinga norint iliustruoti tam tikras teorijos apraikas praktikoje, nes tyrimu siekiama
universalumo, kurio galimybes ribot prisiriimas prie konkrei byl.
2 DWORKIN, Ronald. Rimtas poiris teises. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004;
3 HART, H. L. A. Teiss samprata, Vilnius: Pradai, 1997; 4 KELSEN, Hans. Grynoji teiss teorija. Vilnius: Eugrimas, 2002; 5 POSNER, Richard A. Jurisprudencijos problemos. Vilnius: Eugrimas, 2004;
-
5
1. SUNKI BYL SPRENDIMO ETAPAI. SPRENDIMAS SKIRTI SUNKIAS BYLAS
Hard cases make bad law 6
Sunki byl doktrina susiduria su keliais kritiniais momentais:
1) sprendimo skirti sunkias bylas primimas;
2) sprendimo priskirti byl vienai i kategorij primimas;
3) galutinio sprendimo primimas atskiroms kategorijoms priskirtose bylose.
Vadinasi, egzistuoja trys skirtingi etapai, kuriuos visus btina veikti norint
pasiekti tinkam rezultat. Kiekvienas lygmuo reikalauja savarankiko argumentavimo,
pagrsto teiss norm aikinimo bei princip balansavimo santykiu. Lygmenys pateikti
chronologikai taip, kaip jie dalyvauja kiekviename procese, todl taip jie turt bti ir
nagrinjami.
iame skyriuje bus gilinamasi pirmj etap jo galimus sprendimo variantus,
prieastis. Sunki byl skyrimas grindiamas poiriu, kad egzistuojani byl mas nra
vienalyt: egzistuoja atvejai, kuriuos isprsti yra sudtinga ir, prieingai, lengva, todl
ir ios skirtingos bylos gali (turi) bti sprendiamos nevienodai. Akivaizdu, kad sunkij
byl nagrinjimui btina taikyti sudtingesnius metodus, argumentacij, skirti daugiau
laiko.
Byl nevienalytikum aikiai perteikia Allan C. Hutchinson ir John N.
Wakefield7 pateikiama deskriptyvi byl klasifikacija pagal j faktin ir teisin analiz:
1. Bylos, kuriose neaiks faktai, taiau aiki teis (pvz., plaiai teorijoje
nagrinjama Riggs v. Palmer8 byla).
2. Bylos, kuriose aiki teis, taiau neaiks faktai (pvz., nuudymo byla aikus
straipsnis taikomas u veik, taiau neaikus veik padars asmuo).
6 Sunkios bylos kuria blogas taisykles (angl.), patarl. SMITH, William George. The Oxford dictionary of English proverbs. Oxford: Clarendon Press, 1970; 7 HUTCHINSON, Allan C. ir WAKEFIELD John N. Hard Look at 'hard cases': the nightmare of a noble dreamer. Oxford Journal of Legal Studies 86-110, 1982; p. 93 8 Court of appeals of New York 1889 m. Riggs v. Palmer Civilin byla 115 N.Y. 506
-
6
3. Bylos, kuriose aiks faktai ir aiki teis (pvz., bylos dl skolos grinimo,
kuriose skolininkas pripasta skol bei pareig j grainti taip, kaip to
reikalauja kreditorius ir yra privaloma pagal statym).
4. Bylos, kuriose neaiks faktai ir neaiki teis (pvz.. byla, kurioje nra aiku, ar
padaryta veika yra draudiama ir baudiama pagal statym, taip pat neaiku,
kas t veik padar).
Autoriai treij ir ketvirtj grupes laiko ivestinmis, kadangi jos yra tam tikras
pirmj dviej miinys. I pateiktos klasifikacijos matoma, kad byl mas nra vienalyt,
jas sprendiantys asmenys susiduria su skirtingomis problemomis, todl joms btinas ir
skirtingas procesas, adaptuotas situacijai. Kadangi kriminologini, logini, psichologini
ir kitoki faktins situacijos nustatinjimo metod bei priemoni pateikimas yra svetimas
io darbo tikslams, galima atsiriboti nuo bylos fakt aikumo arba neaikumo ir
koncentruotis ties teisinio reguliavimo lygmeniu dviem byl kategorijomis (tos bylos,
kuriose teis yra aiki, ir tos, kuriose ji neaiki).
In claris non fit interpretatio9 - sena lotynika maksima, puikiai paaikinanti,
kodl skyrimas yra btinas. Akivaizdu, kad tiek aikinimas, tiek aikinimo metod
taikymas lengvose bylose bt alogika, absurdika veikla, galinti vesti prie klaid. Ir,
prieingai neaikios situacijos reikalauja aikinimo.
Galimi du sunki byl iskyrimo argumentavimo variantai grstas normomis ir
j aikinimu (realiu teorijos pasireikimu praktikoje) bei principinis (grstas principais,
vidiniu byl sprendianio asmens sitikinimu). Pirmasis skyrimo variantas egzistuoja
tiek, kiek jis yra tvirtintas teiss normose, objektyvus; tai danai lemia jo formal
pobd. Dl savo norminio tvirtinimo jis nereikalauja detalaus skyrimo pagrind
nustatinjimo (tai supaprastina antrj etap) pagrindai iplaukia i teiss norm teksto
ir j aikinimo. Antrasis argumentavimo variantas yra problematikas tuo, kad jis
reikalauja sudtingo antrojo etapo sunki byl atskyrimo pagrind nusistatymo, kuris
nesant detalaus norminio reguliavimo tampa pats gana sunkia byla.
Kaip jau minta, pats byl skirstymas lengvas ir sunkias nra vien tik nenatralus
teorinis konstruktas (fikcija): be minto loginio poreikio, byl mass nevientisumo, jis
remiasi ir natraliu byl sprendianio asmens poreikiu vertinti esam situacij dar prie
priimant sprendim. Toks natralumas danai slygoja kartais nors ir nesmoning, bet
9 Aiki nereikia aikini (lot.); DUMIUS, J., KUZAVINIS, K., MIRONAS R. Lectiones Latinae. Vilnius.
1969.
-
7
visgi atskyrim. Teisjas, paklusdamas natraliems mstymo dsniams, vis pirma
isiaikina, koki byl jis nagrins: paprast mechanin ar dideli intelektini pastang
reikalaujani. Visgi atskyrimas be pateikto loginio btinumo ir psichologinio
neivengiamumo turi ir tam tikr neigiam aspekt.
Pirma, byl skyrimas slygoja ir skirting j vertinim, gilinimsi jas. Lengva
byla atsiduria pavojuje: dl atsainaus, mechaninio poirio j galimos klaidos. Skiriant
bylas galima apsirikti dl j priskyrimo vienai ar kitai kategorijai; to idava netinkamas
nagrinjimas, atmestinas fakt vertinimas.
Antra, bylos alims j byla visada yra sunki (kitaip nebt gino). Teismas,
taikydamas emesnius standartus lengvai bylai, rizikuoja visuomens pasitikjimu tiek,
kiek tai takoja bylinjimosi alys.
Treia, tiek normos, tiek precedentai yra sukurti tokiems atvejams, o ne iam
atvejui, todl niekada nra normos, reguliuojanios t konkret atvej; formaliai visos
bylos yra antrosios kategorijos (neaiki teis).
-
8
2. SUNKI BYL ATSKYRIMO PAGRINDAI
Teorijoje labai danai pasitaiko atvej, kai sunkias bylas bandoma apibrti pagal
tai, kaip jos yra sprendiamos (remiantis H. L. A Harto idjomis, bt galima teigti, kad
sunkios yra tos bylos, kuriose teisjas gyvendina savo teiskros galias; remiantis R.
Dworkno teiginiais, tai bylos, kurios sprendiamos remiantis ne normomis, bet principo
argumentais, nustatant tikrsias ali teises). Tok apibrimo variant grietai kritikuoja
Allan C. Hutchinson ir John N. Wakefield10. Pagrindinis j argumentas yra jau mintas
chronologinis bylos sprendimo idstymas: teisjas vis pirma vertina, su kokia byla
susidr, ir tada susidarytos nuomons pagrindu taiko procedras, metodus, kuri
pagrindu priima sprendim. Jei bylos apibriamos pagal tai, kaip jos yra sprendiamos,
apibrimas bus idem per idem, todl neturs jokios praktins reikms, nes neduos
atsakymo, kaip reikia sprsti vien ar kit byl net inant sunkios ir lengvos bylos
sprendimo variantus. Kadangi is poiris yra logikai pagrstas, jo bus kiek manoma
laikomasi iame darbe, o su tuo susijusios problemos aptariamos kartu su nagrinjamais
byl iskyrimo pagrindais.
Atmetant bylos sprendimo bd kaip indikatori, nustatant bylos sunkum,
sunkias bylas skirti reikia kitais pagrindais. Sprendimo bdas nra blogas pats savaime,
taiau jam trksta ateit nukreipto identifikavimo. Prognostin funkcij gali atlikti ne
pats sprendimo argumentavimas, bet tai, kas j slygoja. velgiant i vairi teorini bei
praktini pozicij, pagrindiniu kriterijumi laikytinas norminio reguliavimo kiekis, kurio
trkumas ir nulemia vienokios ar kitokios argumentacijos pasirinkim.
Teiss teorijoje atsakymo, kas yra sunki byla, vengiama jo nepateikia nei R.
Dworkinas, nei jo alininkai, nei kritikai (kartais pagrstai, nes neigia pai sunki byl
egzistavimo galimyb). Aikaus apibrimo nebuvimas yra silpnoji sunki byl teorijos
vieta ir veria iekoti ieii i sudtingos situacijos.
10 HUTCHINSON, Allan C. ir WAKEFIELD John N. Hard Look at 'hard cases': the nightmare of a noble dreamer. Oxford Journal of Legal Studies 86-110, 1982; p. 92
-
9
Galbt smoningai (suvokiant, kad apibrti, kas yra sunki byla nemanoma)
stengiamasi nurodyti, ne kas yra sunki byla, o kokia yra sunki byla, t.y., nubriamos tam
tikros ribos, nustatomi pagrindai, kuriuos perengus galima teigti, kad byla yra sunki.
Toks apibrimo pateikimo bdas kelia problem mginant j pritaikyti praktikai, nes ne
apibrimas veikia proceso nustatym, o procesas apibrim. Teorijoje tokiu
kriterijumi (skyrimo pagrindu) vienokia arba kitokia forma yra laikomas reguliavimo
kiekis (tiek norminio, tiek principinio) analizuojamai bylai.
Apibendrinant galima skirti keturis raytinio teisinio norminio sureguliavimo
lygmenis:
1. Teiss nereguliuojamos bylos.
2. Neaikiai arba nepakankamai sureguliuotos bylos.
3. Bylos, susidurianios su koliziniu reguliavimu.
4. Teiss normomis sureguliuotos bylos.
2.1. Teiss nereguliuojamos bylos
vardijant lygmenis, smoningai vengtinas odio norma vartojimas. Tai
darytina siekiant kiek manoma labiau konsoliduoti egzistuojanius poirius sunki
byl teorij. Taiau ios svokos jokiu bdu negalima atmesti toliau analizuojant
sunkisias bylas, sprendimo dl j skyrimo argumentacij.
Dl poirio teis nevienalytikumo, analizuojant teisikai nesureguliuotas bylas
ir j atskyrimo klausim, btina velgti i keli skirting pozicij. Klausimas i esms
pagrstas teiss rib suvokimu, nuo kurio priklauso tai, k mes laikysime sunkia byla.
Pasirinkus H. L. A. Harto silom pozicij, jog egzistuojanti teis yra neubaigta,
reikalaujanti krybos, reikia akceptuoti i to kylani ivad, kad sunkios bylos yra tos,
kuri teis nereguliuoja. H. L. A. Harto teigimu, esama atvej, kuriais teis nediktuoja
jokio sprendimo arba jo krypties, taigi ir pati teis yra i dalies neapibrta11. Taigi,
tokios bylos susiduria su reguliavimo trkumu ir todl gali bti laikomos sunkiomis
bylomis. I H. L. A. Harto teiginio apie teiss neubaigtum sunki byl klausimu
galima iskirti dvi nesureguliuot byl kategorijas: 1) bylos, kuriose teis nediktuoja
sprendimo; 2) bylos, kuriose teis nediktuoja sprendimo krypties. ios dvi kategorijos
praktikoje pasireikia skirtingu bylas nagrinjani asmen diskrecijos (jos egzistavimo)
laipsniu.
11 HART, H. L. A. Teiss samprata, Vilnius: Pradai, 1997; p.417
-
10
Toks neubaigtos teiss aikinimas itin prapleia teiss ribas, nes nesureguliuotais
klausimais suteikia diskrecijos laisv byl sprendianiam organui sukurti teiss norm ir
retrospektyviai j taikyti12. Su tokia interpretacija greiiausiai nesutikt H. Kelsenas.
Veikale Grynoji teiss teorija13 analizuodamas vadinamj teiss sprag
problematik jis pateikia esmin teigin, jog tam tikr srii nesureguliavimas yra (gali
bti) smoningas statym leidjo veiksmas normos nebuvimas nereikia reguliavimo
nebuvimo (tokiu atveju situacij gali reguliuoti teisin tvarka). i teorija rodo aptartos
teisinio reguliavimo spragos, kaip slygos sunkios bylos atskyrimui, problematik keletu
aspekt.
Teisikai nesureguliuot atvej mechanikai priskiriant prie sunki byl, galimos
situacijos, kai sunki byl kategorij nepagrstai pateks bylos, kurios i esms yra
sureguliuotos teisins tvarkos ir kurios neturt bti reguliuojamos papildoma teisjo
veikla. Pirmoji santyki grup nepagrstai gali bti laikoma sunki byl dalimi, nes
neatsivelgia aplinkyb, kad jeigu teisin tvarka nepareigoja individo elgtis tam tikru
bdu, tai elgtis kitaip teisin tvarka individui leidia14. Vadinasi, tokioje byloje
sprendimas gali bti priimamas silogistinio metodo pagrindu (mechanikai) pritaikant
pamint taisykl. Suteikiant teisjui neribot diskrecij tokioje byloje, galima nepagrstai
imti varyti individo laisv elgtis jam priimtinu bdu, nes teisjas, priimdamas sprendim,
akcentuot savo vertybin ir politin poir. Todl teisto ir visuomens pasitikjim
turinio statym leidjo valia (nereguliuoti santykio ir leisti individams pasirinkti norim
model), kuri nulemia daugialyps visuomens interes nesuderinamumo dl vieno
elgsenos modelio artikuliavimas, galt bti paneigta vieno asmens vidini nuostat
pagrindu.
Praktiniu poiriu is nepagrstas teiss normomis nereguliuojam klausim
priskyrimas sunkioms byloms gali generuoti absurdik byl (ne byl) priskyrim
sunkioms byloms. Tai bt esmin svok praktinio naudojimo klaida: kaip jau minta,
teigiama ne tai, kad teis yra neribota, bet tai, kad ji yra neubaigta. Esminis skirtumas
yra tas, kad teiss, kaip neubaigto reikinio suvokimas, slygoja ir tai, kad egzistuoja
ribos (slygos, kuriomis teis tampa ubaigta); kitaip termino neubaigta vartojimas
tapt beprasmis rib neturinti begalyb negali bti neubaigta, nes ji negali bti ir
ubaigta.
12 Plaiau apie teisjo kurianio teis ir teisjo j taikanio problematik r. sk. 5.1.Teisjas krjas 13 KELSEN, Hans. Grynoji teiss teorija. Vilnius: Eugrimas, 2002; p. 207 14KELSEN, Hans. Grynoji teiss teorija. Vilnius: Eugrimas, 2002; p. 208
-
11
Ne bylos yra ginai, konfliktai, reikalavimai, kuri teis nereguliuoja, negina ir,
pabrtina, nenori, neturi ir negali reguliuoti. Toki byl paalinimas i teism btinas
ekonomikumo, kit byl operatyvaus sprendimo sumetimais. Dviej teisinink ginas
dl to, kas yra teis, kain ar gali bti iekinio pareikimo ir nagrinjimo pagrindas.
Tokios bylos (udrausti su jomis kreiptis kain ar manoma) pagal formalius kriterijus yra
sunkios: visikai nesureglamentuotos teiss normomis, k jau kalbti apie oficial raytin
reglamentavim. Kas jas skiria nuo sunki byl? Teisinio pagrindo nebuvimas, t.y. teiss
reguliavimo rib perengimas. Tokios bylos yra visikai sureguliuotos teiss aktai
numato j atmetimo procedras bei pagrindus. Tai lengvos bylos, kuriose teismas neturi
jokios diskrecijos: vienintel galimyb iekinio atmetimas. i problem akcentuoja ir
Allan C. Hutchinson ir John N. Wakefield15: j teigimu, reikalingas iskirtinis dmesys
tam, kad bt atskirtos situacijos, kuriose nra joki taikytin taisykli, ir tos, kuriose yra
taikoma taisykl, taiau jos taikymo rezultatas yra isiaikinimas, jog neegzistuoja
iekinio pagrindas. ioje situacijoje svarbus yra faktinio ir norminio iekinio pagrindo
nebuvimo skyrimas. Neegzistuojant norminiam iekinio pagrindui, byla gali bti
priskiriama sunkioms byloms nra j sureguliuojani norm. Taiau nustaius
norminio pagrindo neegzistavim, btina atsakyti, ar egzistuoja faktinis iekinio
pagrindas aplinkybi visuma, leidianti teikti, kad esama situacija turi bti reguliuojama
teiss.
ioje situacijoje neatsakytas lieka klausimas, kuo remiantis turi bti sprendiama,
ar yra tinkamas faktinis pagrindas bylos nagrinjimui nesant norminio pagrindo
(egzistuojant norminiam pagrindui, toks klausimas neikyla, nes pati norma nustato
aplinkybi visum, kuriai esant egzistuoja faktinis pagrindas ginti savo teises). Galimyb
galima velgti principe, kuriuo vadovaujasi R. Dworkinas16 teigdamas, kad per se
egzistuoja ali teiss. J nustatymas ir galt bti iekinio faktinis pagrindas, kurio
egzistavimas, nesant norminiam pagrindui, galt sudaryti prielaidas sunki byl ir ne
byl atskyrimui. Taiau toks poiris kertasi su pamatine idja, kad teis yra neubaigta ir
reikalauja krybos17, o ne jau esamos teiss nustatymo18.
Aptartos problemos leidia teigti, kad teiss suvokimas, kaip neubaigtos ir
reikalaujanios j taikani subjekt krybos, yra sunkiai pritaikomas akceptuojant
sunki byl teorij, nes atskiriant bylas reguliavimo nebuvimo pagrindu, sunkij byl
15 HUTCHINSON, Allan C. ir WAKEFIELD John N. Hard Look at 'hard cases': the nightmare of a noble dreamer. Oxford Journal of Legal Studies 86-110, 1982; p.100 16 DWORKIN, Ronald. Rimtas poiris teises. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004; p. 125 17 HART, H. L. A. Teiss samprata, Vilnius: Pradai, 1997; 18 DWORKIN, Ronald. Rimtas poiris teises. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004;
-
12
kategorij neivengiamai patenka labai daug iukli vadinamj ne byl. Savotik
ieit pateikia H. Kelsenas jis, analizuodamas vadinamsias teiss spragas, iskiria
technines spragas, kuri egzistavimo neneigia19. Pirmajai toki byl grupei jis priskiria
bylas, kuriose reguliavimas pateikiamas ne tiesiogiai, taiau gali bti ivedamas logikos
priemoni pagrindu tai tarsi mechaninis loginis teiss norm taikymas, o kartu ir
rodiklis, kad byla yra lengva. Toki byl vardijimas, kaip patenkani teiss spragas
arba nesureguliuot, yra abejotinas, todl ir nagrinjamu atveju stokoja svarbos. Daug
domesn kita jo iskiriama grup: bylos, kuriose statym leidjas pasak kas, taiau
nepasak kaip (pvz., nustat veiksm rinkimus, taiau nenustat j procedros). ios
situacijos ypatingos tuo, kad norma materialj pagrind nustato pati (kartu ir tiesiogiai
nurodo per se egzistuojani teis), taiau nereguliuoja procedros, be kurios veikimas
yra nemanomas. Tokioje apimtyje byl skyrimas teiss (kaip socialinio reikinio, ne kaip
subjektins asmens teiss) neegzistavimo tam tikrose bylose pagrindu gali veikti pilna
jga ir yra visikai pateisinamas bei nesunkiai praktikai gyvendinamas: teisjas pagal
pozityvj teiss vaizd nustato subjektin teis ir, aptiks reguliavimo trkum,
ukertant keli jos gyvendinimui, preziumuoja esant sunki byl ir kuria trkum
alinani teiss norm.
Kiek kitokia situacija ne su paiomis bylomis, bet su ali argumentais,
naudojamais tiek sunkiose, tiek ir lengvose bylose. Net ir esant teisikai pagrstam ginui,
galimi visikai paaliniai argumentai, neturintys nieko bendra su paiu ginu. Motyvuotas
sprendimas reikalauja atsivelgti ali argumentus. Praktikoje dani atvejai, kai alis,
siekdama vilkinti proces, teism atakuoja nepagrstais praymais, silymais, pseudo
argumentais. Kyla natralus klausimas, kiek teismas yra laisvas atsisakyti analizuoti
tokius argumentus, ar jis privalo parayti imtus lap siekiant sprendim vien tam, kad
bt pateikti visi atsakymai ir pasiteisinta prie bylos alis(-). Kain ar galimas
vienareikmikas atsakymas ne visi netinkami argumentai gali bti atmetami be
platesns motyvacijos, taiau motyvuoti kiekvieno argumento atmetimo kartais taip pat
nemanoma. iuo atveju, matyt, reikt pripainti itin plai diskrecij teisjui numatant
jos ribojim motyvuot sprendim. Taiau tokiu atveju nei argument kiekis, nei teismo
sprendimo apimtis neturt bti laikomi bylos sudtingum nustataniu kriterijumi.
Galimas ir kitoks nei aukiau pateiktas poiris teisikai nesureguliuot byl.
Neubaigta yra ne teis, bet jos pozityvinis jos vaizdas20, tok poir H. L. A. Hartas
priskiria R. Dworkinui. Tai tarsi tarpinis modelis tarp aptarto neubaigtos ir grieto visk
19 KELSEN, Hans. Grynoji teiss teorija. Vilnius: Eugrimas, 2002; p. 209-210 20 HART, H. L. A. Teiss samprata, Vilnius: Pradai, 1997; p. 417
-
13
dengianios teiss suvokimo. Tokios bylos nesiekia kratutini vertinim galima tik
slyginai teigti, kad jos yra teisikai nesureguliuotos: tai, kad byla nra reguliuojama
pozityvios teiss iraikos, ios teorijos poiriu nereikia, kad ji yra nereguliuojama
teiss. Nepaisant io slyginio teisinio neapibrtumo, i koncepcija ir jos akceptavimo
pasekms analizuotinos kartu su teisikai nesureguliuotomis bylomis, nes savo praktine,
metodine esme yra artimos bei sprendia i esms t pai situacij pateikdama skirting
jos teorin vertinim. Kadangi ubaigtos teiss poiriu vadovaujasi plaiai sunki byl
teorij analizuojantis R. Dworkinas, natralu, kad ji pateikia nemaai atsakym tai, kaip
ir kuo vadovaujantis turt bti vykdomas byl priskyrimas atskiroms kategorijoms.
Sunki byl poiriu i teorija yra patraukli tuo, kad isprendia byl ir ne byl,
t.y., teiss reguliavimo apimties klausim. Neubaigtos teiss suvokimas sunki byl
rmuose susiduria su problema, neleidiania atriboti sunki ir lengv byl (nesugeba
nubrti teiss rib, u kuri atsidrusi byla tampa lengva neturinia pagrindo). Tuo
tarpu, teigiant, kad teis yra baigta (egzistuoja per se, kaip princip pagrindu galim
nustatyti subjektini teisi visuma), galima konstatuoti, kad sunkios bylos yra tik tos,
kuriose neegzistuoja pozityvi teiss iraika (mintasis norminis pagrindas), taiau yra
galima iskirti faktin pagrind asmens faktin teis, kurios pagrindu sukuriamas
pozityvusis vaizdas.
Akceptuodamas aptariam teiss koncepcij, teisjas, skirdamas sunki byl, turi
isprsti du klausimus:
1. Ar byla yra reguliuojama teiss normomis (pozityvia teiss iraika)?
2. Ar byla yra reguliuojama teiss?
Pirmuoju klausimu yra pakankamas mechaninis tikrinimas irima pozityvij
teiss iraik ir analizuojamos jos reguliuojamos situacijos bei j pritaikomumas esamam
atvejui. I esms i stadija yra bdinga ir neibaigtos teiss koncepcijai. Taiau ibaigtos
teiss koncepcija ioje vietoje nededa tako, o engia tolesn ingsn, kuris jai turt leisti
priimti logikai neivengiam ivad dl bylos sudtingumo atribojant nepagrstas bylas
nuo sunki byl.
Remiantis ia koncepcija, galima pateikti tok sunkios bylos apibrim: sunki
byla yra tokia, kuriai negalimas pozityviosios teiss pritaikymas, taiau kurioje egzistuoja
ali teiss per se. Nors teorikai toks apibrimas atrodo priimtinas, taiau sunki byl
teorijos kritikai21 velgia du esminius trkumus, neleidianius io apibrimo taikyti
21 HUTCHINSON, Allan C. ir WAKEFIELD John N. Hard Look at 'hard cases': the nightmare of a noble dreamer. Oxford Journal of Legal Studies 86-110, 1982;
-
14
praktikoje pilna apimtimi. Pirmj etap paliekant nuoalyje, kritika nukreipiama antrojo
klausimo (ar byla yra reguliuojama teiss?) sprendimo problematik.
Pirmasis argumentas, kuriuo bandomas paneigti tokios svokos funkcionalumas
siejamas su bylos atskyrimo ir jos sprendimo santykiu22. Teigiama, kad teisjas
sprsdamas klausim ar byla yra sunki ar ne, vadovaudamasis pateiktu apibrimu turt
nustatyti ar egzistuoja kurios nors alies teis per se, o tai jau tam tikra prasme yra ir
bylos isprendimas i esms: nustatomos ali teiss, kurios diktuoja ir galim sprendim.
Nustaius egzistuojani teis byla nebetenka to elemento, kuris daro j neaikia
reguliavimo nebuvimo.
ios kritikos pagrindu nepaneigiamas pateikto apibrimo teisingumas logikos
poiriu, taiau apeliuojama jo funkcionalum: juo vadovaujantis nustatyti, kokia byla
yra (sunki ar ne), tik ex post facto, tada kai jau yra nustatyta alies subjektin teis laimti
byl. Pritariant tokiai pozicijai bt galima teigti, kad toks sunkios bylos apibrimas yra
reikmingas ne praktiniu, bet teoriniu-statistiniu poiriu, todl negali pasiekti
pagrindini sunkioms byloms keliam reikalavim bei padti teisjui nusprsti dl
vienoki ar kitoki priemoni panaudojimo bylos sprendimo eigoje.
Norint nustatyti toki teigini pagrstum bei galim kontrargumentacij btina
atidiau pavelgti tai, k teisjas i tikrj turi nustatyti. Esmin teisjo uduotis bylos
ali subjektini teisi nustatymas. Vis pirma, tai yra ne teisi turinio, bet j
egzistencijos nustatymas, todl teisjas sprsdamas, ar byla yra sunki, priima sprendim
ne dl subjektini teisi turinio, bet j egzistencijos klausimo ir pirmj palieka
sekaniam bylos sprendimo etapui. Toks etap atskyrimas yra sudtingas, paliekantis
menk rib. Situacijoje, kurioje teisjas priimt sprendim, kad kakokios subjektins
teiss egzistuoja, bet kartu nenusprst apie t teisi turin yra veikiau teorinis
konstruktas nei galima praktin situacija.
Kitas kontarargumentas bt teiginys, jog net nustaius egzistuojanias ali
subjektines teises, o kartu ir pareigas pagrindinis klausimas yra neisprendiamas lieka
neatsakytas klausimas, kaip ios teiss bei pareigos tarpusavyje sveikauja bei kok
rezultat duoda j sveika, o btent jis ir turt bti laikomas esminiu byloje. J btina
sprsti pagal sunkioms byloms taikytinas procedras. Remiantis principiniu
argumentavimu pasiekti princip balans.
22 Tyrime smoningai atribojami du esminiai byl sprendimo etapai ir argumentacijos priemoni santykis juose: byl priskyrimas ir priskirt byl sprendimas. Plaiau pirmo skyriaus pirmas skirsnis Sprendimas skirti sunkias bylas.
-
15
Antrasis argumentas neigiantis pateikt sunkios bylos apibrim yra grstas
sprendimo motyvacijos analize. Skirtingai nei kiti bdai atskirti sunkias bylas leidiantys
mechaninio, silogistinio metod pagalba dl savo objektyvaus pobdio (norminio
reguliavimo buvimas arba jo nebuvimas), klausimo ar alys byloje turi per se
egzistuojanias subjektines teises sprendimas reikalauja papildom metod ir neleidia
remtis mechaniniu taikymu. Kadangi nei norminis, nei silogistinis metodai ioje
situacijoje pateikti atsakymo nepajgia, susiduriame su btinybe vadovautis kriterijais
nepasiyminiais nekintamu objektyvumu (vidins sprendianio byl teisjo nuostatos,
principai). Toki metod taikymo btinyb yra pagrindinis sunki byl sprendimo bdas.
iuos metodus traukiant klausimo, kas yra sunkios bylos sprendim, t.y. kiekvienos
bylos analiz pradedant nuo i princip taikymo paneigiamas skyrimo btinumas, nes
teisjas sprsdamas tiek sunkias bylas, tiek ir lengvas turi vadovautis identikais
metodais. Pati sunki byl atskyrimo procedra tokiu atveju tampa ingredientu byl
daraniu sunkia. Kadangi lengvos sureguliuotos bylos atskiriamos jau atsakant pirmj
klausim (Ar byla yra reguliuojama teiss normomis (pozityvia teiss iraika)?), i
problema palieia tik jau anksiau nagrint ne byl grup.
Apibendrinant galima teigti, kad teiss aikinimas kaip ibaigtos, tik neturinios
ubaigto pozityvinio vaizdo ir sunki byl atribojimas remiantis kriterijumi, kad sunkios
yra bylos, kuri nereguliuoja pozityviai ireikta teis, susiduria su panaiomis
problemomis kaip ir skyrimas pagrstas poiriu teis kaip neubaigt i esms negali
nuo sunki byl atskirti byl esani u teisinio reguliavimo rib. Taiau jis daro ma
ingsnel leisdamas nors ir ne atriboti ias bylas, bet bent jau galinantis jas sprsti, nors ir
sunkioms byloms bdingu principiniu argumentavimu.
2.2. Neaikiai arba nepakankamai sureguliuotos bylos
Neaikiai arba nepakankamai sureguliuotos bylos savo esme yra artimos
aptartoms nesureguliuotoms (arba pozityviniu reguliavimu nesureguliuotoms) byloms.
Tai bylos, kurios yra reguliuojamos pozityviosios teiss, taiau jose pozityvi teis
pernelyg paini, kad bt galima mechanikai pritaikyti normas ir silogistiniu metodu gauti
teising atsakym. Tokiose bylose teis pati kelia vidinius prietaravimus, pateikdama
norim rezultat, nenustato procedros jam pasiekti, nenurodo aplinkybi visumos,
kurioms esant ima veikti. H. L. A. Hartas teigia, kad egzistuoja bylos, kuriose teis tam
-
16
tikru atvilgiu nediktuoja jokio sprendimo arba jo krypties23. Vadinasi, pripastama, kad
egzistuoja bylos, kuriose teis24 diktuoja sprendimo krypt. Nepakankamas arba neaikus
reguliavimas ir yra tas veiksnys, kuris sukelia i dalies apibrt situacij.
Tokios bylos, nors ir nepatenka sunki byl kategorij, pagal anksiau
nagrintus kriterijus (nepatenkina esminio skyrimo kriterijaus teisinio reguliavimo
visiko nebuvimo) dl savo pobdio turi bti priskiriamos sunki byl kategorijai. J
atskyrimo klausimas nra problematikas, nes remiasi dviej teigini logine konjunkcija:
jei byla yra reguliuojama teiss aktais (A) ir byl reguliuojantys teiss aktai silogistinio
metodo taikymo idavoje negeneruoja atsakymo (B), tai byla yra sunki (C): (ABC).
Vienintelis neigiamas tokio atskyrimo aspektas yra tas, kad i dalies bylos yra
skiriamos pagal sprendimui taikom metod25, o tai veria visas tokias bylas vis pirma
sprsti kaip lengvas ir tik negavus atsakymo grti pradin tak, kuriame byl
velgiama jau kaip sudting. Tokiu bdu apsunkinamas bylos sprendimas, nes byla
skirtingomis priemonmis sprendiama du kartus. Toks dvigubo proceso taikymas taip
pat gali slygoti situacij, kurioje byl sprendiantis subjektas, padars logikos, teiss
akto taikymo klaid, nepagrstai byl priskirs sunkioms ir jos sprendime vadovausis
metodais, kuri naudojimas tokioje byloje yra nepagrstas. Jei akceptuojamas teiginys,
kad galimi keli bylos sprendimo variantai, kurie savo esme yra teisingi ir tik vieno i j
pasirinkimas sunkioje byloje suteikia jam pirmenyb, susidurtiama su pavojumi, jog taip
nepagrstai sunkioms byloms priskirtos bylos sulauks sprendimo, nors savo esme ir
teisingo, taiau neatitinkanio to, kur pasirinko statym leidjas priimdamas teiss
normas, reguliuojanias toki byl.
Neaikiai apibrtos bylos sunkiomis pripastamos ir praktikoje. Specialios
procedros nustatymas arba papildom procedr galinimas kartu gali bti laikomas ir
pripainimu, kad byla iskirtin, t.y., sunki. Teiss norm neaikumas, ginas dl j
aikinimo yra pagrindas byl perirjimui kasacine tvarka: peririmos bylos, kuriose
klausim kyla ne dl fakto, bet dl j reguliuojani norm pritaikymo galimumo,
priimtinumo ir aikinimo. Tai, kad byl faktini aplinkybi neaikumas nedaro bylos
sunkia teiss prasme, rodo ir kasacijos esm (o btent sunki byl sprendimui i imtine
ir ekstraordinaria teismo sprendim teistumo kontrols forma26 laikytina procedra
egzistuoja), lemianti, kad teismas nenagrinja bylos aplinkybi, o akceptuoja patvirtintas
23 HART, H. L. A. Teiss samprata, Vilnius: Pradai, 1997; p. 417 24 Manytina, kad H. L. A. Hartas kalbdamas apie teis turi omenyje pozityvj reguliavim. 25 Plaiau apie sprendimo bdo kaip kriterijaus atskirti sunkias bylas netinkamum r. sk. 2.1. Teiss normomis nereguliuojamos bylos 26 NEKROIUS, Vytautas. Kasacija Lietuvos, Latvijos ir Estijos civiliniame procese. Justitia, 4(62), 2006.
-
17
ankstesni teism. is klausimas danai sprendiamas Lietuvos Respublikos
Aukiausiojo Teismo praktikoje (kasacinis teismas, neperengdamas kasacinio skundo
rib, patikrina apskstus sprendimus ir (ar) nutartis teiss taikymo aspektu; kasacinis
teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacins instancijos teism nustatyt aplinkybi27.
Nagrinjamoje byloje teisj kolegija tiria, ar teismai tinkamai aikino ir taik proceso
teiss normas, reglamentuojanias rodym vertinim ir io vertinimo argumentavim
teismo sprendime ( CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas)28. Kasacinis teismas
sprendia tik teiss, o ne fakto klausimus [...] Kasaciniame procese skundiam teism
procesini sprendim teistumas tikrinamas tik remiantis bylos mediaga, kuri savo
inioje turjo emesnij instancij teismai29 ir pan.).
Savo esme visi trys LR CPK nurodyti kasacijos pagrindai yra paremti neaikaus
reguliavimo galimybe:
1) materialins ar procesins norm paeidimas turintis esmins reikms
vienodam teiss aikinimui ir taikymui, jeigu is paeidimas galjo turti
takos neteisto sprendimo (nutarties) primimui;30
Esminis iuo atveju yra konjunkcijos aikinimui ir taikymui naudojimas.
Numatoma ne alternatyva (disjunkcija), bet abiej element btinyb. Kadangi skiriamas
aikinimo aspekto btinumas, galima teigti, jog reguliavimas nra aikus (aikaus aikinti
nereikia). Reguliavimo neaikumas iuo atveju skyla kelis aspektus: pirma, paioje
byloje turi bti reikalingas teiss aikinimo elementas, antra, toks aikinimo elementas
gali turti takos teiss aikinimui apskritai.
2) jeigu teismas skundiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos
Aukiausiojo Teismo suformuluotos praktikos;31
Kadangi remiantis pirmja slyga (pirmu punktu ji vardijama ir teiss akte)
galima teigti, kad Lietuvos Aukiausiasis Teismas nagrinja bylas, kuriose reikalingas
teiss aikinimas, jo vienodumo utikrinimas, vadinasi, teismai, nukrypdami nuo jo
formuluojamos praktikos, pateikia kitok aikinim. Idealiu atveju teismas visuomet
27
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilini byloje UAB Alviga v. UAB iemys, Nr. 3K-3-172/2008, kat. 114.11; 123.6; 28
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilini byloje dl turtins ir neturtins alos priteisimo, Nr. 3K-3-164/2008, kat. 114.11; 116.1; 123.2; 29
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilini byloje dl pirkimo-pardavimo sutarties pripainimo negaliojania, Nr. 3K-3-306/2007, kat. 21.4.2.6; 21.4.2.7; 42.8; 45.6; 106.6; 123.6; 30 Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas. Civilinio proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 2002, Nr.36-1340, Valstybs inios, 2002, Nr.42 (atitaisymas)); 346 str. 2 d. 1 p. 31 Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas. Civilinio proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 2002, Nr.36-1340, Valstybs inios, 2002, Nr.42 (atitaisymas)); 346 str. 2 d. 2 p.
-
18
privalo motyvuoti, kodl nukrypsta nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos, o tai
reikia, kad teismas atlieka aikinim. Jo neatlikdamas, teismas taip pat daryt teiss
aikinimo klaid neaikina teiss toje apimtyje, kurioje j neaikia pripaino Lietuvos
Aukiausiasis Teismas. Nors jo aikinimas nra absoliuiai pareigojantis teismus, bet
vien jau jo buvimas slygoja objektyvi neaikumo egzistencij, kuri teismas privalo
panaikinti savo aikinimu (sutikdamas su Lietuvos Aukiausiuoju Teismu arba jam
prietaraudamas ir pateikdamas alternatyv aikinim). Dl i prieasi galima teigti,
jog nepriklausomai nuo to, ar pateikiamas alternatyvus aikinimas, ar nepateikiamas joks,
jo lyginimas su Lietuvos Aukiausio Teismo praktika ir skirtumo akcentavimas kaip
pagrindo kasacijai leidia iuo pagrindu atskiriamas bylas laikyti sunkiomis dl
reguliavimo j atvilgiu neaikumo.
3) jeigu Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika ginijamu teiss klausimu yra
ne vienoda;32
Kadangi, kaip jau minta, visa Lietuvos Aukiausiojo Teismo (kasacinio
nagrinjimo organo) praktika yra siejama su teiss aikinimu, byla, kurios aikinimas
nesutampa ioje institucijoje, taip pat bus sunki: byla yra taip neaikiai sureguliuojama,
kad net vienod teiss aikinim utikrinti turintis teismas negali to padaryti.
Paymtina, kad visi ie LR CPK nurodomi pagrindai bylos sunkum konstatuoja
remdamiesi ne vien tik bylos reguliavimo aikumo kriterijumi: kitas kriterijus bylos
pasekmi sunkumas. I esms visos ios normos, utikrindamos galimyb perirti
sunki byl, kartu siekia ir utikrinti vienod teiss aikinim: nurodo, kad nagrinjamos
bylos privalo turti esmins reikms vienodam teiss aikinimui ir taikymui. Toki
pasekmi sunkumo teorij paremia ir 2007 m. liepos 5 d. nutarimas33, kuriame, vertinant
aptariamos CPK normos konstitucingum, remiamasi 2006 m. kovo 28 d. nutarime34
idstytomis nuostatomis apie vieningos praktikos utikrinimo btinum. Nagrinjam
nuostat tvirtinimas statymikai lemia, kad bent jau dalimi atvej neaikiai
sureguliuotos bylos gali bti skiriamos norm ir j aikinimo pagrindu, o ne vien tik
principinio argumentavimo bdu.
32
Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas. Civilinio proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 2002, Nr.36-1340, Valstybs inios, 2002, Nr.42 (atitaisymas)); 346 str. 2 d. 3 p. 33 Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimas Dl atsisakymo nagrinti praymo dal ir dl praymo dalies grinimo pareikjui (Valstybs inios, 2007-07-10, Nr. 76-3019); 34
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismo 2006 m. kovo 5 d. nutarimas dl Konstitucinio Teismo galiojim perirti savo nutarim ir nutraukti pradt teisen, taip pat dl teism finansavimo perirjimo (Valstybs inios, 2006-03-31, Nr. 36-1292);
-
19
2.3. Bylos, susidurianios su koliziniu reguliavimu
Kolizijos teisje yra neigiamas, taiau praktikoje danai neivengimas reikinys.
ios bylos susiduria su kitokia problema nei neaikiai arba nepakankamai sureguliuotos
bylos joms egzistuoja detalus norminis reguliavimas, taiau ne vienas, o keli. velgiant
iorikai, ios grups bylos susiduria su problema, visika svetima anksiau aptartoms
byloms ne su reguliavimo nebuvimu ar jo trkumu, bet su jo pertekliumi.
Nors ir paradoksalu, kolizini norm reguliuojami atvejai i tikrj patiria ne
reguliavimo perkrovim, prieingai, jo trkum. Tai galima lengvai paaikinti susiejant
kolizini byl reguliavim ir lyginant su konkuruojani norm reguliuojam byl
reguliavimu. Norm konkurencija nra laikoma neigiamu reikiniu, atskirais atvejais ji
yra neivengiama teiskros proceso pasekm (pvz., specialiosios ir bendrosios normos
konkurencija). Kolizini norm reguliuojamos bylos turi tik vien esmin skirtum,
skiriant jas nuo konkuruojani norm reguliuojam byl: jos neturi pai norm
tarpusavio santyk reguliuojani taisykli. Btent toki norm nebuvimas, o ne norm
pertekliaus buvimas gali bti laikomas faktoriumi, leidianiu kolizines bylas laikyti
sunkiomis.
Kolizini norm reguliuojamos bylos gali bti tapatinamos su bylomis, neaikiai
arba nepakankamai sureguliuotomis teiss norminiais aktais. Jos i esms gali bti
atskiriamos vadovaujantis ta paia konjunkcija ir implikacija: jei byla yra reguliuojama
teiss aktais (A) ir byl reguliuojantys teiss aktai silogistinio metodo taikymo idavoje
negeneruoja atsakymo (keli atsakym generevimas negali bti laikomas atsakymu
tikrja to odio prasme) (B), tai byla yra sunki (C): (ABC).
Nenuostabu, kad ir pavojai, su kuriais susiduria atskyrimo procedra, yra tie
patys. Vienintel specifika yra ta, kad klaidos, atskiriant kolizines bylas kaip sunkias, gali
slygoti specifini konkuruojani norm reguliuojam byl priskyrim sunkioms
byloms.
2.4. Teiss normomis sureguliuotos bylos
Teisikai sureguliuot byl priskyrimo klausimas yra itin komplikuotas sunki
byl teorijos atvilgiu. i byl kategorija reikalauja ne tik atsakymo, kokiu pagrindu i
visos byl mass iskirti sunkias bylas, visikai sureguliuotas teiss, bet ir pagrindimo,
kodl toks atskyrimas yra galimas (btinas). Prie tai dstyti byl atskyrimo pagrindai
-
20
rmsi esmine bendrybe norminio reguliavimo trkumu (iuo atveju reguliavimo
nebuvim taip pat galima laikyti ir trkumu), kuris buvo jei ir ne vienintelis, tai bent jau
esminis kriterijus sprendiant, ar byla yra sunki. Trkumas buvo tuo paiu ir pagrindas, ir
prieastis.
Dalies sureguliuot byl priskyrimas sunkioms taip pat reikalauja ne tik
savarankiko pagrind nustatymo, bet ir pagrsto prieasties vardijimo. Sureguliuotas
bylas priskiriant sunkioms, btina nustatyti ne tik slygas, kriterijus, kuriais remiantis
bylos yra atskiriamos, bet ir motyvuoti tokio atskyrimo btinyb. vairios teiss teorijos,
siekdamos kiek manoma efektyviau kompensuoti pozityvios teiss trkumus, plaiai
nagrinja toki argumentacij ir jos bdus. io tyrimo tikslas nra isami pozityviosios
teiss trkum analiz, todl toki kritik galinani, sankcionuojani ar
kontraargumentuojani teorij plaiai aptarti nereikia. Visgi tam, kad galima bt teigti,
jog reguliuojanios normos taikymas yra negalimas, reikia konstatuoti, kad ji arba pati
savaime buvo netinkama nuo egzistencijos pradios, arba jos atmetim lm tam tikri
veiksniai. Tinkamai klausimo esm atskleidia ir grindia retorinis klausimas: kaip teiss
sistema, sistema idj, kurios hipotez yra tai, kad taisykls pastovios, gali save pritaikyti
prie kintanio pasaulio?35. is klausimas akcentuoja esminius motyvus, kodl normos
gali bti netinkamos, o byla sunki. Dar vienas savarankikas papildomas veiksnys yra
technins klaidos galimyb, dl kurios susiformuoja nei teiss sistemos, nei jos leidjo
lkesi neatitinkantis reguliavimas.
Formalizuota mint skyrimo prieasi iraika yra pagrindai, kuriais remiantis
tokios bylos turt bti atskiriamos nuo lengv sureguliuot byl. I nurodyt prieasi
galima iskirti du byl skaidymo pagrindus: 1) konstatavimas, kad norma yra netinkama
dl savo senumo; 2) konstatavimas, kad, priimant norm, buvo padaryta klaida. Abu ie
pagrindai reikalauja papildomos analizs ir paaikinim.
Pirmasis pagrindas i esms remiasi laiko kriterijumi. Laikas, kaip pagrindo
pamatas, i pirmo vilgsnio yra komplikuotas, nes konkreios jo reikms vardijimas
nemanomas: negalima teigti, kad norma, kuriai yra 5, 10, 20 met, netinkama ir tuo
pagrindu jos sureguliuot byl laikyti sunkia (bendruosius teiss principus nustatanios
normos gyvuoja imtmeius ir nesikeiia savo turiniu); lygiai taip pat negalima
vienareikmikai teigti, kad vos kelis mnesius galiojanti norma yra aktuali. ioje vietoje
35 how can a system of law, a system of ideas whose hypothesis is that rules are constant, adapt itself to a changing world? S. F. C. Milsom, Historical Foundations of the Common law (Btterworths & Co, London 1969)
-
21
btina atsisukti 1879 m. Alberto Einteino suformuluot laiko reliatyvumo teorij36.
Norint galinti byl sprendiant asmen taikyti laik kaip kriterij, btina nustatyti tak,
i kurio pozicij tas laikas turi bti vertinamas, ir tokiu bdu eliminuoti reliatyvumo
faktori. Toks atspirties takas socialiniai ekonominiai santykiai, kurie btent ir lemia
tai, ar norma yra aktuali. Tam tikra prasme btent santyki pasikeitimas, o ne laikas yra
kriterijus, nustatantis normos tinkamum, o kartu ir bylos tip. Remianti idstytais
motyvais, pirmj skyrimo pagrind bt galima performuluoti: atskyrimo pagrindas yra
konstatavimas, kad byloje susiklost santykiai yra pakit palyginti su tais, kuriems
reguliuoti buvo priimta norma. Praktikai teismas turi nustatyti: 1) kokiems santykiams
reguliuoti yra sukurta norma; 2) ar tie santykiai nra pasikeit. Jei santykiai yra pasikeit,
norma reguliuoja ne iuo metu esanius santykius, o buvusius iki iol, todl dabartiniai
santykiai yra nesureguliuoti normomis.
Antrasis pagrindas taip pat savo esme yra konstatavimas apie tai, kad norma,
taikytina bylai, i esms skirta reguliuoti ne t santyk arba ja reguliuoti santyk kitaip nei
joje paioje nurodyta. io pagrindo taikymas sietinas su modifikuota taip vadinam
politins nuostatos argument37 versija btent jais vadovaujasi statym leidjas,
todl, norint nustatyti jo padaryt klaid, btina remtis jo argumentais priimti j
nulemt neivengiam sprendim ir, jei jis neatitinka normos, konstatuoti jos
nepriimtinum. Jei vienintelio ir neivengiamo sprendimo konstatuoti negalima, btina
nustatyti visus galimus, tada tik norma, neatitinkanti n vieno i j, galt bti laikoma
netinkama.
Apibendrinti iuos abu iorikai skirtingus skyrimo pagrindus bando J. Angelo
Corlett38 akcentuodamas teiss integralum, kaip vien esmini jos poymi. Jo teigimu,
i principo, bet koks teiss aktas gali bti pagrstai atmestas sunkioje byloje, jei tai
nulemia bendras teiss integralumas39. Jis akcentuoja teis kaip sistem, akceptuodamas
platj R. Dworkino teiss suvokim (teiss, kaip turinios neibaigt pozityvj vaizd,
taiau sudaranios nedalom visum su principais), teigia, kad teis, kaip sistema, pati
savaime atmeta sau svetimas dalis; tokios normos neatitinka jos vidini ryi,
integralumo ir tuo pagrindu yra atmestinos, nes yra ne teiss dalis (kartu ir ne teiss
36 i teorija klaidingai priskiriama prie taikom iimtinai gamtos mokslams. plat jos pritaikomum dmes atkreip pats Albertas Einteinas pateikdamas populiar paaikinim: Kai vaikinas sdi su graia mergina valand, ta valanda jam atrodo tarsi minut. Bet pasodinkite j plik ant kartos krosnies ir jam minut atrodys tarsi valanda. Tai yra reliatyvumas. 37 DWORKIN, Ronald. Rimtas poiris teises. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004; p. 126 38 CORLETT, J. Angelo. Dworkins empire strikes back!. Statute Law Review, Volume 21, Number 1, 2000; 39CORLETT, J. Angelo. Dworkins empire strikes back!. Statute Law Review, Volume 21, Number 1, 2000; p. 55
-
22
normos). is jo aikinimas i esms pltoja R. Dworkino veikale Teiss imperija40
pateikiam teiss integralumo teorij. Nors pati idja yra patogi teoriniu poiriu, visgi ji
remiasi daugybe vertinamuosius kriterijus talpinani nuostat, tai lemia jos didel
neapibrtum. Ji i esms ne padeda atskirti bylas, bet veikiau pateisina toki byl
iskyrim ex post facto.
Dar vienas pastebjimas, btinas aptariant i sunki byl grup, yra tas, kad j
sprendimas turi vien papildom etap be pamint41 reikalauja sprendimo atmesti
esam norm ir jos silom reguliavim. is sprendimas, nors ir galintis egzistuoti kaip
savarankikas, yra neivengiamas sprendimo priskirti byl sunkioms padarinys. Byl
priskyrus sunkioms byloms, normos neatmetimas tampa nemanomas, nes, prieingu
atveju, bt netrukdomas silogistinio metodo panaudojimas bylos sprendime, tai savo
ruotu yra lengv byl ypatyb.
Pripastant, kad sureguliuot byl priskyrimo sunkioms atveju norminis
reguliavimas yra atmetamas, galima neabejotinai teigti, jog tolesn tokios bylos procedra
atsiduria stadijoje, kurioje jau nuo pradi yra teisikai nesureguliuotos bylos: atmetus
normin reguliavim, jos tampa nesureguliuotos. Su tokiomis bylomis turi bti atliekamos
ir atitinkamos nesureguliuot byl atskyrimo procedros, nes vien fakto, kad bylai
netaikoma viena ar kita norma, kurios hipotez sutampa su bylos fabula (faktiniu jos
pagrindu), negalima laikyti pakankamu dl vadinamj ne byl egzistavimo. Jei
netinkamas norminio reguliavimo buvimas ir gali leisti teigti, kad byla nra lengva
bendrja prasme42, jis nepagrindia, kada byla turi faktin pagrind, leidiant laikyti j
byla. Aptarti sureguliuot byl metodai jas atskiria tik nuo dalies lengv byl.
Tokiu atveju bt galima teigti, kad ne visos sureguliuotos bylos, kuriose
norminis reguliavimas atmetamas, yra sunkios. Tokiam poiriui galima pritarti tik i
dalies. Byl atskyrimo pagrindai, sprendimo primimas ir jo motyvacija iame skyriuje
buvo nagrinjami stengiantis juos kiek manoma atriboti nuo kito bylos sprendimo etapo
bylos isprendimo i esms, taiau detalus etap iskirstymas yra labiau teorinio nei
praktinio pobdio, nes tarp i etap egzistuoja didelis tarpusavio integralumo laipsnis.
Jis itin rykiai pasireikia sprendiant normomis sureguliuot byl skirstymo klausim.
Nors normos netinkamumo konstatavimas ir nra veiksnys, visikai eliminuojantis
alutini byl patekim, jis pats savaime gali bti laikomas sunkios bylos nagrinjimo
faktu, sukelianiu savarankikas pasekmes.
40
DWORKIN, Ronald. Teiss imperija. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2005; p. 238-291 41 Plaiau irti. sk. 1.1. Sprendimas skirti sunkias bylas 42 Tai lengvos bylos, kurioms nepriskiriamos ne bylos.
-
23
2.5. Bylos, kuri norminiame reguliavime yra vertinamj kriterij
Vertinamj element turinios bylos dar vienas klausimas, kur btina suvokti
aptariant reguliavimo mast kaip atskyrimo kriterij. Bylomis, norminiame reguliavime
turiniomis vertinamj element, iuo atveju vardijamos bylos, kuriose bylos ali
santyk reguliuojanios normos numato teisjui laisv nustatant alos priskyrim didelei
arba maai, toki svok, kaip visuomenei pavojingu bdu, iaikinim ir pan. Kain
ar tikslinga visas bylas, turinias vertinamj element, laikyti sunkiomis. Toks poiris
gali bti palaikomas pasitelkiant H. L. A. Harto teiginius, kad sunkios bylos yra tos,
kuriose teisjas priverstas kurti naujas normas. Ginytina, ar svok supratim galtume
laikyti teiss krimu: naujas reguliavimas nesuformuojamas, vertinimas, atliktas vieno
teismo, negali bti pareigojantis kitus teismus, nes toks pareigojimas paeist vis
vertinamojo kriterijaus liejimo teiss akt prasm vertinamieji kriterijai formuluojami
ten, kur tikimasi kiekvieno atvejo personalaus vertinimo ir preciziko atskleidimo.
Konkuruojanti R. Dworkino koncepcija artina vertinamj kriterij turinias bylas
prie sunki. Atskyrim, kokia byla yra sunki, jis sieja su btinybe pasitelkiant principus
(principo argument) nustatinti asmens teises (iuo atveju turbt ir j mast).
Vadovaujantis tokiu poiriu, tekt mint element turinias bylas kvalifikuoti kaip
sunkias, o prie lengv priskirti tik tas, kurias galima sprsti iimtinai mechaniniu bdu.
Tas pats pasakytina ir apie normas, turinias alternatyvos element (pvz.,
numatoma, kad baudiama bauda, aretu arba laisvs atmimu). I vienos puss tai
normos, danai visikai isprendianios tam tikras situacijas, kita vertus, jos reikalauja
individualaus atvejo vertinimo.
Bet kokio vertinimo atveju ilieka esminis teisjo diskrecijos tokiose bylose
klausimas, taiau ne jos buvimo (ji, nors ir ribota, egzistuoja akivaizdiai), o ribojimo ir
masto. Kadangi ribojimo klausimas neturt i esms skirtis nuo to, kuris taikomas
teisjui bet kuriuo kitu atveju sunkiose bylose, nra reikalo atsakym pakartotinai
formuluoti ia.
2.6. Sprendimo skirti bylas reguliavimo apimties pagrindu argumentavimas
-
24
Vienokia ar kitokia argumentacija, taikytina atskiroms byl kategorijoms, buvo
arba tiesiogiai pateikta jas analizuojant, arba yra galima nesunkiai logikai ivesti i
analizuojamos taikytin metod visumos. Apibendrinant galima teigti, kad centrin viet
argumentavime uima bendrj logikos ir specifini teiss princip naudojimas. Taip pat
dalinai neivengiamas yra ir politins nuostatos argument panaudojimas, taiau ne kaip
bylos sprendim primimo priemon (su tuo grietai nesutikt R. Dworkino siloma
teorija), bet kaip sprendimui btino statym leidjo ketinim nustatymo rankis.
Norminio argumentavimo nebuvimas yra nulemtas paties sunki byl teorijos teorinio
pobdio ir to, kad is etapas pasireikia daugiau vidine byl sprendianio subjekto
diskusija nereikalaudama raytinio sprendimo tvirtinimo, ji kartu leidia netaikyti ir
formaliojo norminio argumentavimo.
Visgi byl atskyrimo aktualumas lemia btinyb tvirtinti tokio pobdio
galimyb ir teiss aktuose. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso43 35 str. 3 d.
numato galimyb, kad Atsivelgdamas bylos sudtingum, apylinks teismo,
nagrinjanio byl, praymu, apygardos teismo pirmininkas arba io teismo Civilini byl
skyriaus pirmininkas, kurio veiklos teritorijoje yra atitinkamas apylinks teismas, turi
teis byl, teisming apylinks teismui, perduoti nagrinti apygardos teismui.. Svarbs
keli ios normos aspektai. Vis pirma akis krenta aplinkyb, kad norma yra ne
pareigojanti, bet galinanti. Tai gali bti grindiama aplinkybe, kad apylinks teismas
gali klysti konstatuodamas bylos sudtingumo klausim arba apylinks teismas yra
kompetentingas sprsti ir sunkias bylas (akivaizdu, kad ne visas). Antras svarbus aspektas
yra tas, kad kodeksas nepateikia jokio paaikinimo, kas laikytina sudtinga (sunkia) byla.
Sunkios bylos apibrimas paliekamas nustatyti paiam teismui, kurio pozicij i dalies
formuoja ir teiss mokslas. I esms teismas, sprsdamas, ar norima perduoti byla yra
sudtinga, galt vadovautis ia pateiktais metodais. Faktas, kad tikrai ne visos bylos,
kurios atitinka aptartus sunki byl kriterijus, perduodamos apygardos teismams,
nepaneigia j tinkamumo aptariamai normai, nes, kaip jau minta, nuostata, slygojanti
perdavim, yra ne pareigojanio, bet galinanio pobdio. is tvirtinimas teoriniu
poiriu veikia ne kaip pagrindas, kuriuo atskiriamos bylos, bet kaip pagrindas skirti
sunkias ir lengvas bylas.44
43
Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas. Civilinio proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 2002, Nr.36-1340, Valstybs inios, 2002, Nr.42 (atitaisymas)); 44 Plaiau r. sk. 1.1. Sprendimas skirti sunkias bylas
-
25
3. PRAKTINIS ASPEKTAS IR BYLOS SUNKIOS SAVO PASEKMMIS
Prie tai buvusiame skyriuje buvo gilinamasi teorijos silomus sunki ir lengv
byl atskyrimo kriterijus bei argumentacij, kurios jie reikalauja, kai atskyrimas
vykdomas pagal materialiuosius bei vertinamuosius kriterijus, kurie bent jau kol kas
praktikoje naudojami ribotai dl savo komplikuoto apibrtumo. Taiau praktinis skyrimo
btinumas negali tenkintis tokiu ribotu teorijos pritaikomumu esamoje jos stadijoje.
Praktika iuo atveju pasuka ir lengvesniu keliu iskiria formalius byl atskyrimo
pagrindus, kuri nustatymui visikai pakanka silogistinio metodo panaudojimo,
leidianio lengvai skirti atskiras byl kategorijas.
statymai numato, kad, esant tam tikriems pagrindams, bylas pirmja instancija
nagrinja auktesns instancijos teismai arba tam tikros bylos nagrinjamos supaprastinto
proceso tvarka. Logika teigti, jog taip diferencijuojant bylas atskir pakop teismams,
siekiama, kad kompetentingesnis, auktesns pakopos teismas pirmja instancija
nagrint sudtingesnes (sunkias) bylas, o numatant supaprastinto proceso taisykles arba
panaikinant galimyb bylintis nevilkinti lengv byl procesu, kuris nebtinas aikioje
situacijai. iame skyriuje bus aptariamas toki pagrind pobdis, norm ir princip
balanso santykis tiek sprendim, tiek ir byl atskyrimo argumentavime, galimas praktikos
ydingumas, su tuo susijusios rizikos bei pranaumai prie vertybiniu kriterijumi pagrstas
atskyrimo teorijas.
Tikslinga i analiz pradti kaip atspirties tak naudojant praktikoje
formalizuot bei tvirtint pagrind aptarim. Siekiant segmentuoti analiz, galima
iskirti ias praktikoje egzistuojanias pagrind klases: naudojamas civilinje teisje bei
naudojamas baudiamojoje teisje. Civilinje teisje naudojamus pagrindus savu ruotu
galima skirti pagrstus pinigine verte (pvz.: Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso
kodekso45 (LR CPK) 27 str. 1d. 1 p. apygardos teismai pirmja instancija nagrinja
bylas, kuriose iekinio suma virija vien imt tkstani lit; LR CPK 341 str. 1d. 2 p.
45 45 Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas. Civilinio proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 2002, Nr.36-1340, Valstybs inios, 2002, Nr.42 (atitaisymas));
-
26
su tam tikromis iimtimis kasacija negalima bylose, kuriose ginijama suma yra maesn
kaip penki tkstaniai lit), byloje dalyvaujaniu asmeniu (pvz., LR CPK 27 str. 1d. 6 p.
apygardos teismai pirmja instancija nagrinja bylas, kuri viena alis yra usienio
valstyb) ir nagrinjamu teiss institutu ar aka (pvz.: LR CPK 27 str. 1d. 2 p. apygardos
teismai pirmja instancija nagrinja bylas dl autori neturtini teisi gynimo; LR CPK
27 str. 1d. 4 p. apygardos teismai pirmja instancija nagrinja bylas dl bankroto ir
restruktrizavimo). Baudiamojoje teisje byl atskyrimas taip pat gali bti siejamas su
keliais skirtingos prigimties pagrindais: susijusiais iimtinai ir tiesiogiai su baudiamojo
statymo numatyta sankcija u nagrinjamoje situacijoje inkriminuojamos veikos sankcija
(pvz., Lietuvos Respublikos Baudiamojo Proceso kodekso46 (LR BPK) 418 str. 1 d.
numato, kad baudiamuoju sakymu byla gali bti ubaigiama, jei u veik gali bti
skiriama pinigin bauda), nusikalstamos veikos pavojingumu ir veikos subjektais (pvz.,
LR BPK 225 str. 2d. 2 p. apygardos teismo trij teisj kolegija pirmja instancija
nagrinja bylas dl labai sunki nusikaltim arba bylas, kuriose kaltinamieji veikos
padarymo metu buvo Respublikos Prezidentas, Seimo narys ir kt.).47
Atkreiptinas dmesys fakt, kad ie pagrindai, kaip ir tie, kurie yra nustatomi
teorijos, apibrdami bylas, numato tam tikras ribas, u kuri atsidrusios bylos
laikytinos sunkiomis arba lengvomis. Egzistuoja ir tam tikras vakuumas: statymas
numato, kad vienos bylos yra sunkios (priskiria jas auktesns pakopos teismams), o kitos
lengvos (numato supaprastint nagrinjimo procedr), taiau lieka byl, nepriskirt n
vienai kategorijai, tai tarsi normalios bylos.
Kaip jau minta, visi ie pagrindai formals j pritaikymas galimas silogistinio
metodo pagrindu. Praktikoje naudojami atskyrimo metodai ivengia anksiau aptartos
problemos, kai visos bylos turi bti laikomos sunkiomis, nes j priskyrimas vienai arba
kitai kategorijai reikalauja principinio, vertybinio argumentavimo. Taigi, praktiniu
poiriu, tokie skyrimo pagrindai yra priimtini.
Kitas, visiems pagrindams bendras aspektas yra tai, kad sunki byl atskyrimas
siejamas su vienu kriterijumi. Remiantis teleologiniu metodu, galima teigti, kad tikrasis
atskyrimo kriterijus i esms yra grindiamas galimomis bylos pasekmmis rezultatu.
46 Baudiamojo proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas. Baudiamojo proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 2002, Nr.37-1341, Valstybs inios,2002, Nr.46 (atitaisymas)); 47 Pateikta klasifikacija yra orientuota nagrinjam tem, joje pateikiami ne baigtiniai, bet pavyzdiniai pagrind sraai. Panaia forma praktikoje byl atskyrimas pasireikia ne tik Lietuvos, bet ir kit valstybi teisje (pvz.Vokietijos). Klasifikacijon smoningai netrauktas maareikmikumas tai ne pagrindas, o prieastis byl laikyti neturinia pagrindo, ne byla. Teismo sakymas civiliniame procese taip pat netrauktas, nes jis veikiau egzistuoja tik kaip atskira proceso stadija, be to, nra reikmingas argumentacijos aspektu.
-
27
Todl ioje vietoje atsiranda dualizmas: isiskiria dvi svokos. Pirmoji pagrindas, kuris
buvo detalizuotas ir aptartas, antroji prieastis. Btent bylos rezultatas aptartuose
atvejuose ir yra skyrimo prieastis, kuria remiantis formuojami atskyrimo pagrindai.
Rezultatas gali bti vardijamas tiek tiesiogiai (baudiamasis sakymas galimas tik
asmens laisvs nesuvarantis rezultatas), tiek gali likti ir numanomas (bylos dl
prezidento padaryt veik, bylos, kuriose viena i ali yra usienio valstyb rezultatas
bus svarbus tarptautiniams santykiams, visuomeniniam gyvenimui ir kt.).
Prijus prie ivados, kad bylos praktikoje daniausiai iskiriamos ne pagal
nagrinjamo kazuso sudtingum, bet pagal pasekmi problematikum, keltinas
klausimas, ar tai ivis yra sunkios bylos. ioje vietoje susiduriama su vertybiniu sunkios
bylos apibrimo problema. Jurisprudencija nepateikia ios problemos sprendimo: ji tik
stengiasi atskleisti kriterijus ir bdus (norm aikinimas, argumentavimas principais,
teiss spragos, kolizins normos), kuri pagrindu ios bylos skiriasi nuo lengv byl.
Kitaip tariant, pateikiamas procesinis, o ne materialusis apibrimas. Kas visgi yra sunki
byla savo turiniu: ar byla, kuri dl nevienareikmio reguliavimo yra sudtinga isprsti,
taiau savo rezultatu svarbi tik alims dl pastarj iimtinai asmenini ambicij
patenkinimo, ar byla, kurioje reglamentavimas pateikia aik atsakym, grstin
silogistinio metodo taikymu, taiau kuri gali lemti tarptautini santyki kriz, tarptautins
prekybos ltjim, ekonomikos stagnacij? ioje vietoje tikslinga grti prie R.
Dworkino argument klasifikacijos, skirianios politins nuostatos ir principo
argumentus48. Kaip jau minta, R. Dworkinas principo argumentus priskiria teisj
vykdomai veiklai, o politins nuostatos argumentus statym leidiamajai. Taiau toks
poiris visikai neatitinka faktins situacijos: kaip jau minta, statym leidjas
reikalauja, kad bylos, sunkios savo pasekmmis, bt nagrinjamos auktesns
kompetencijos teisme. Galimos trys tokio reglamentavimo prieastys:
1. statym leidjas nori maksimaliai sumainti bet kokios klaidos galimyb
jautriuose, plataus masto pasekmes sukelianiuose sprendimuose.
2. statym leidjas preziumuoja, kad tam tikros sritys (tokios kaip patentai,
bankroto procedros) reikalauja platesnio poirio, isamesni ini teiss
taikyme nei kitos.
3. statym leidjas nustato politins nuostatos kriterijumi pagrstus atskyrimo
pagrindus, nes tikisi, kad btent politins nuostatos argumentais vadovausis
48 DWORKIN, Ronald. Rimtas poiris teises. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004; p.126-129
-
28
byl nagrinjantis teismas ir tokiu bdu auktesns pakopos teismus galina
kurti teis.
Antroji prieastis yra gali paaikinti tik vienos sunki byl grups atskyrim ir jo
pagrindus tai bylos, skiriamos taikomos teiss akos, instituto pagrindu. Tiek pirmoji,
tiek i dalies ir antroji prieastys remiasi aksioma, jog statym leidjas preziumuoja, kad
sunki byl atskyrimas nemanomas, todl atskiria tas sritis, kuriose potencialiai gali
formuotis didesnis sunki byl procentas ir jas sprsti paveda auktesns pakopos
teismams numato speciali nagrinjimo procedr (jei sutiksime su faktu, jog
auktesns pakopos teismo numatymas yra tam tikra prasme ir procedra). Remiantis
iomis prieastimis ir j analize, btina ivada nagrinti pagrindai yra ne sunki byl, o
grupi, kur toki sunki byl kiekis yra didelis, atskyrimo pagrindai.
Pirmosios dvi prieastys yra nepajgios paaikinti pagrind, atsirandani dl
specifinio subjekto dalyvavimo atskiriamose bylose. Treioji prieastis i esms kertasi su
R. Dworkino silomu modeliu ir yra artima H. L. A. Harto poiriui teisj, kaip
kuriant teis subjekt49. is poiris taip pat galina ir dar vien sunki byl grup,
iskirtin, remiantis reguliavimo kiekiu, tai bylos, kurios yra visikai sureguliuotos,
kuri nereguliuoja kolizijoje atsidurianios normos ir kurios visgi nra lengvos dl
btinybs nukrypti nuo reguliavimo50.
Apibendrinant galima teigti, kad praktika sunkias ir lengvas bylas skiria formaliais
pagrindais. Formals pagrindai garantuoja galimyb praktikoje atskirti sunkias ir lengvas
bylas, taiau neutikrina atskyrimo grynumo iskiriamos itisos byl grups ir, kadangi
iskyrimo pagrindas yra ne bylos sunkumas, jose tik dalis byl yra sunkios. Login ir
teleologin analiz leidia teigti, kad sunkios bylos egzistuoja ne tik teiss sprag,
kolizij, bet ir isamaus reguliavimo atveju. Taip pat paymtina, kad teorija, kaip ir
praktika nra linkusi pateikti tikslaus sunkios bylos (bylos, kuriai taikomi auktesni
nagrinjimo standartai) ar lengvos bylos apibrimo. Byl atskyrimas yra vykdomas
per tam tikrus kriterijus, o ne pagal tiksl objekto nustatym. Toks byl skyrimas galimas
vien silogistinio metodo pagrindu beveik absoliuiai eliminuojant princip
argumentavimo element bei koncentruojantis ties norminiu reguliavimu, jo aikinimu.
Kaip jau minta, klausimas, ar byla yra sunki ar lengva, nra ir negali bti
savitikslis: isprendus j, visada lieka esmin problema kaip isprsti byl. Kadangi
iame skyriuje analizuojama, kokio argumentavimo pagrindu bylos yra iskiriamos
praktikoje ir kokiais kriterijai remiantis nustatomi ie pagrindai, btina pavelgti ir tai,
49 Plaiau r. sk. 5.1. Teisjas krjas 50
Plaiau 2.4. Teiss normomis sureguliuotos bylos
-
29
kok teiss norm, j aikinimo bei princip balanso santykio model tiesiogiai ar bent i
dalies numato statym leidjas konkreioms byloms.
Paprasiausias atsakymas pateikiamas lengv byl atvejams. statymo skiriamos
lengvos baudiamosios bylos (galimos ubaigti teismo sakymu) be formali reikalavim
veikai (inkriminuojama veika turi atitikti tam tikrus kriterijus) nustato ir reikalavimus
bylos turiniui (asmuo atlygina al ir i esms sutinka su inkriminuojama veika bei
skiriama bausme), i esms atitinka vien i Allano C. Hutchinsono skiriam byl tip:
aikios aplinkybs ir aiki teis (nekyla gino nei dl fakt, nei dl teiss). Tokios bylos
neabejotinai priskirtinos lengvoms byloms, kuri sprendimui yra visikai pakankamas
silogistinio metodo taikymas. Taip pat atkreiptinas dmesys, kad teisinis reglamentavimas
labai daug dmesio skiria utikrinimui, kad asmens teiss nebt paeistos priskyrus byl
lengvoms nustato lengv skyrimo pasekmi likvidavimo (perjimo prie reguliaraus
proceso) procedr (bylos priskyrimas lengvoms yra visikai priklausomas nuo bylos
suinteresuot asmen valios, kiekviena j turi veto teis sprendimo dl priskyrimo
atvilgiu).
Sudtingiau pateikti atsakymus kit byl atveju. Tai lemia vis pirma j
daugialypis pobdis. Jis pasireikia dviem aspektais:
1) atskirtos bylos nra igrynintos: dalis atskiriam byl yra sunkios dl savo
rezultat, o ne reglamentavimo, todl nereikalauja iskirtini argumentacijos
metod bei priemoni.
2) egzistuoja didel byl, kurios nepriskiriamos nei sunkioms, nei lengvoms,
mas. Joje esanios bylos yra vairios tiek savo faktais, tiek savo pasekmmis,
tiek ir teisinio reguliavimo apimtimi bei kokybe.
Aptarti neatskirt byl sprendimo variant praktiniu aspektu yra nemanoma dl
j neapibrtumo ir netikslinga atsivelgiant tyrimo teorin pobd. Apibendrinant
galima teigti, kad i miri byl mas turi bti analizuojama pagal bendruosius iame darbe
pateikiamus metodus: sprendiant j priskyrimo klausim ir tada priimant atitinkamais
metodais grst sprendim.
Atskirt byl sprendimas priklauso nuo iame skirsnyje aptarto51 prieasties,
kurios pagrindu jos iskiriamos, suvokimo. Jei byla sprendiama, kaip atspirties tak
naudojant vien i pirmj dviej prieasties modeli (platesnio poirio reikalaujanios
bylos; bylos, kuri tarpe potencialiai yra daug sunki byl), susiduriama su objektyvia
btinybe gaut rezultat velgti pakartotinai, priimti situacijai adekvat sprendim dl
51 HUTCHINSON, Allan C. ir WAKEFIELD John N. Hard Look at 'hard cases': the nightmare of a noble dreamer. Oxford Journal of Legal Studies 86-110, 1982;
-
30
priskyrimo ir, vadovaujantis teorijos silomais modeliais, pagal gaut tarpin (bylos
priskyrimo) rezultat siekti galutinio sprendimo.
Kiek kitokia situacija yra akceptuojant treij prieast (pagrst politins
nuostatos akcentavimu). Pats prieasties aikinimas tokiu keliu generuoja btinyb
materialiu aspektu atsiriboti tiek nuo norm, j aikinimo, tiek ir nuo princip balanso
santykio argumentavime ir absoliutinti politins nuostatos argumentus tokiu bdu
suteikiant byl nagrinjaniam subjektui teiskros galias52. Tokiu atveju teisjas gyja
plai diskrecij ta prasme, kuria j aikina H. L. A. Hartas53. Teiss norm aikinimas
bei princip balansas taikomas tiek, kiek jis neprietarauja politins nuostatos
diktuojamiems sprendimams, nes byloje siekiama isiaikinti ne tai, kaip yra (kuri i
bylos ali teis turi), o nusprsti taip, kaip bt geriau (priimti tiksling, visuotiniu
poreikiu grst sprendim). Todl teiss normos ir principai gali figruoti tik kaip
formalus politikai tikslingo sprendimo pagrindimas.
Skirtingus poirius galima taikyti atskiroms iskiriam byl kategorijoms taip
kiek sumainant subjektyvaus sprendimo galimybes. statym leidjo vykdomas byl
atskyrimas, nors ir atrodo formalus bei paprastinantis proces, utikrinantis operatyvumo,
ekonomikumo princip procese efektyvum, kelia ir tam tikrus alutinius poveikius:
veikia teismo vaidmens suvokimo koncepcij, byl sprendiani asmen galias daugiau
ne varo, o prieingai jas pleia kartu parodydamas, kad R. Dworkino teorija yra labiau
preskriptyvaus, o ne deskriptyvaus pobdio.
52 DWORKIN, Ronald. Rimtas poiris teises. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004; p. 126-129 53 HART, H. L. A. Teiss samprata, Vilnius: Pradai, 1997; p. 417-422
-
31
4. TEISMO DISKRECIJA KAIP PRIELAIDA TINKAMAM SUNKI
BYL SPRENDIMUI
Sunkiose bylose negalima pasitelkti silogistinio metodo ir logikos metod
pagrindu automatikai generuoti atsakymo joms btinos kitokio pobdio teismo
veiklos prielaidos, leidianios pateikti atsakym ten, kur susiduriama su reguliavimo
trkumu, nebuvimu arba netinkamu reguliavimu. Tokia prielaida teismo diskrecija.
Pirmas klausimas, kur reikia isiaikinti, norint pilnavertikai analizuoti toki
prielaid egzistavim, yra klausimas, ko tomis priemonmis siekiama. Tai reikia, kad yra
btina atsakyti, kokio sprendimo norima, yra tikimasi: absoliuios tiesos, vienintelio ir
neginijamo atsakymo ar objektyvaus, tinkama argumentacija pagrsto sprendimo. R.
Dworkinas nuo galimybs pateikti vienintel atsakym sunkiose bylose grietai atsiriboja
ir kartu nepriima bendrosios filosofijos tezs-aksiomos, tvirtinanios, kad teiginys negali
bti teisingas, jeigu jo negalima rodyti esant teisingu.54 ioje vietoje btina pabrti
odio rodyti reikm. Neneigiama btinyb sprendim argumentuoti, kad jis bt
teisingas, taiau kartu ir atmetama prievol parodyti j kaip neivengiam btinyb. Toks
poiris siejasi su anglosaks teiss valstybse plaiai paplitusi svok proof on the
balance of probabilities ir proof beyond reasonable doubt55 naudojimu. ie skirtingi
rodym standartai taikomi skirtingoms byloms: maesni reikalavimai keliami civilinms
byloms, didesni baudiamosioms. Tai irgi savotikas byl skirstymas. Baudiamosios
bylos susijusios su pamatini asmens teisi ir laisvi ribojimu, todl savo pasekmmis
galt bti laikomis sunkiomis. Taiau j atskyrimas (kitaip nei didiosios dalies
pasekmi pagrindu skiriam byl atveju) yra pagrstas ne visuotiniu interesu (tai leidia
kelti klausim dl politins nuostatos, kaip sprendimo pagrindo naudojimo), bet individo
apsaugos btinybe. Todl tai duoda ir prieing atsakym teismo veiklos analizei jo
54 DWORKIN, Ronald. Rimtas poiris teises. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004;p. 125-126 55 BITINAIT, V. Mokomasis angl ir lietuvi kalb teiss termin odynas. Vilnius: Eugrimas, 2002;
-
32
galias dl bylos sudtingumo ne pleia, o siaurina. Paprast ir neabejotin rodym dl
sprendimo teisingumo gali duoti tik silogistinio metodo pagrindu atlikta login tinkamai
teisikai sureguliuotos bylos argumentacija. Kontinentins teiss valstybse tai bt
aikiai statym leidjo nustatytomis normomis sureguliuota situacija. Reikalavimas byl
sprsti naudojant iimtinai silogistin metod, jam neduodant atsakymo, kitokiais bdais
gaunam atsakym laikyti neteisingu, utikrina, kad individo teiss nebus nepagrstai
suvarytos. Tuo tarpu teisjas, suteikus jam diskrecij, tokio nepaeidimo utikrinti negali
dl daugybs faktori: 1) iankstinio nusistatymo, susipainus su ioriniu bylos vaizdu
(nesigilinus rodymus), ir inertikumo nenoro nusistatym keisti; 2) potraukio
vadovautis visuomeninio intereso gynimo taisykle; 3) baims suklysti ir iteisinti kalt
asmen ir kt. ioje byl kategorijoje susidaro paradoksali situacija, kurioje statym
leidjas, artikuliuojantis plaios visuomens interesus, yra labiau links ginti individ, o
teisjas, turintis galimyb atvej velgti individualizuotai, - visuomens interes. Toki
specifik lemia faktas, kad baudiamosiose bylose, i esms utikrinant kaltinamojo
privilegijuot padt, yra tik ginamos jo teiss, bet nesusiduriama su esminiu poreikiu
padti, leisti, sankcionuoti, jas gyvendinti.
Teigti vienintelio atsakymo sunkioje byloje manomumo negali ir H. L. A. Harto
teis kurianio teisjo teorijos alininkai: vedus vienintelio galimo atsakymo taisykl,
krimas tapt nemanomas. Tam, kad sprendimas tapt vienintelis logikai manomas ir
galimas rodyti, jis turt bti mechanikai logikai ivedamas i pozityvioje tikrovje
egzistuojani element (teiss norm ir faktini aplinkybi) ir tapt ne krybos, bet
mechanins veiklos rezultatu. Kaip statybininkas nekuria namo (j kuria architektas), taip
ir teismas tokioje byloje neatlikt krybos, nes nebt esminio jos elemento laisvs.
Klausimas, ar egzistuoja vienintelis teisingas atsakymas, glaudiai siejasi su
teisingo atsakymo, kaip tokio, egzistavimu. Keli teising atsakym egzistavimo
akceptavimas lemia ir logikai neivengiam ivad dl to, kad teisingas atsakymas turi
egzistuoti, bylos turi teising sprendim (sprendimus). Klausimas kyla tik, ar visi galimi
sprendimai yra teisingi. Nesant objektyvios galimybs patikrinti sprendimo teisingum
(tai lemia vairs faktoriai: kalbos neapibrtumas, negalimumas nustatyti absoliuiai
visas bylos aplinkybes, teisjo mogikasis subjektyvumas, argumentavimo ribotumas
apimties poiriu), negalima paneigti jo egzistavimo. Nepainumas nereikia
egzistencijos paneigimo. Taiau, nesant galimybs pasiekti rezultat, j pozityviai vertinti
ir paliesti, tikjimas jo egzistavimu yra savo esme panaus religin tikjim auktesne
valia. is panaumas lemia ir tokio sprendimo pripainti sprendim teisingu procedr bei
slygas: daugumos valios sutikimas, patikjimas sprendimo teisingumu leidia manyti
-
33
j esant teising. Atmetant tikjimo element, kaip sprendimo patikrinimo kriterij,
nustatant sprendimo teisingum, galima remtis auktesnio teismo atliekamu patikrinimu ir
jo rezultatais. Bet kuriuo atveju yra tikrinamas tik vieno, teismo jau pasirinkto bylos
sprendimo teisingumas; tai jokiu bdu neatmeta tikimybs, kad kaip teisingas bt
pripastamas ir kitas, jo diskrecijos rezultate sugeneruotas sprendimas.
Sutinkant, kad egzistuoja keli sunkios bylos sprendimo variantai, btina suteikti
teismui galimyb pasirinkti vien i j suteikti teismui diskrecij. Nors io darbo tikslas
tikrai nra dar vienas filologijos traktatas, taiau, norint tinkamai suvokti nagrinjam
klausim, btina atlikti ir lingvistin vartojam svok analiz, pavelgti ir lingvistini
altini pateikiamus aikinimus.
Tarptautini odi odynas pateikia tok odio diskrecija apibrim:
Diskrecija pareigno ar valstybs instancijos teis sprsti kok nors klausim savo
nuoira.56 apibrim tikslinga analizuoti trij element aspektu subjekto, teiss
sprsti ir galimybs sprsti savo nuoira.
Subjektas iimtinai valdini galinim poym turintis asmuo (pareignas arba
institucija). iame darbe diskrecija nagrintina vien tik kaip teismo disponuojama
diskrecija, o kit asmen diskrecija bei privai asmen laisv bus aptariama tik tiek,
kiek tai yra reikalinga bendram nagrinjamos problematikos atskleidimui.
Teis sprsti odynas diskrecij apibdina kaip teis priimti sprendimus
(sprsti kok nors klausim). A. Vaivilos57 teisi ir pareig vienovs kontekste toks
sryis galt bti atspindtas taip: teismo teis sprsti = asmens pareiga paklusti. Toks
traktavimas bt itin susiaurinantis real vaizd. Btina vertinti aplinkyb, kad diskrecija
teismui yra ne tik teis ji yra ir pareiga isprsti byl. Teismas ne gali, bet privalo
priimti sprendim (sprendimo neprimim btina skirti nuo sprendimo nepriimti
sprendimo).
Sprsti klausim savo nuoira bdas, kuriuo yra priimamas sprendimas. Teigin
savo nuoira galima suvokti ir vertinti itin siauriai, suabsoliutinant iki visikai
nevaromo sprendimo, neslygojamo nei sveiko proto, nei visuomens veiksni.
Vadovaujantis tokiu poiriu, teismai neturi diskrecijos j laisv nra tokia absoliuti,
niekas nesiginys, kad teismas savo laisvame apsisprendime turi vienokias ar kitokias
ribas, yra varomas teiss bei kit veiksni. Taigi, toks absoliutinantis poiris bt
iimtinai absurdikas ir toliau pltojamas galt vesti iki laisvs nuo gamtos dsni
56 VYRIAUSIOJI ENCIKLOPEDIJ REDAKCIJA, atsakingasis redaktorius Kvietkauskas, V. Tarptautini odi odynas; Vilnius. 1985; 57 VAIVILA, Alfonsas. Teiss teorija. Vilnius: Justicija, 2000;
-
34
teigimo. Akivaizdu, kad savo nuoira vis pirma reikia laisv priimti sprendimus tam
tikrose ribose.
Pateikta analiz leidia preliminariai apibendrinti, jog teisjo diskrecija pasireikia
jo pareiga laisvai sprsti bylas tam tikrose ribose. Diskrecijai ribas nustato argumentai,
metodai, kuriais teisjas yra priverstas remtis. Btent ie ribojantys elementai ir yra
sprendimo pagrindas, o diskrecija veikia kaip rankis, j pritaikymo bdas ir btina
slyga. Akceptuojant diskrecij, kaip neivengiam sunki byl sprendimo element,
reikia nustatyti, kas visgi yra patrankos, galinios sumainti netikrum sunkiose
bylose58. Atsivelgiant tyrimo tiksl, diskrecijos ribojimas aptart