VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAI

VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS

ATSKAITOMYBĖS

STANDARTAI

Lektorė Ona Dadonienė

I dalis

2009 m.

2

VARTOJAMI SUTRUMPINIMAI

AL – Aukštesniojo lygioAP – Apskaitos politika BAĮ – Buhalterinės apskaitos įstatymas BĮ – Biudžetinė įstaigaBSĮ – Biudžeto sandaros įstatymasFA – Finansinės ataskaitosFBA – Finansinės būklės ataskaitaGTPA – Grynojo turto pokyčių ataskaitaIMT – Ilgalaikis materialusis turtasNT – Nematerialusis turtasPSA – Pinigų srautų ataskaitaSP – Sąskaitų planas

VRA – Veiklos rezultatų ataskaitaVSAFAS – Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartasVSAĮ – Viešojo sektoriaus apskaitos įstatymasVSS – Viešojo sektoriaus subjektasVšĮ – Viešoji įstaigaŽL – Žemesniojo lygio

3

VIEŠOJO SEKTORIAUS BUHALTERINĖS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SISTEMOS REFORMOS

TEISINIS PAGRINDAS

2008-07-16 nutarimas Nr. 746 „Dėl LRV 2005-06-29 d. nutarimo Nr. 718 „Dėl viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijos ir koordinavimo ir priežiūros komisijos sudarymo“ pakeitimo“;2007-06-26 d. LR viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas Nr. X-1212.2008-07-16 Nr. 730 „Dėl LR viešojo sektoriaus subjektų grupių konsoliduotosioms ataskaitoms rengti sąrašo patvirtinimo“.

Priimti šių įstatymų pakeitimai:

Buhalterinės apskaitos,Viešojo sektoriaus atskaitomybės,Biudžetinių įstaigų,Biudžeto sandaros, Valstybės kontrolės,Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros,Vietos savivaldos,Sveikatos draudimo,Garantinio fondo ir kt.

4

VIEŠOJO SEKTORIAUS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMAS

Ataskaitų rinkinio lygiai:Aukštesnysis ir Žemesnysis.

VSS metinių ataskaitų rinkinys.

Tarpinių ataskaitų rinkinio sudėtį nustato LR FM.

Ataskaitų įforminimo reikalavimai:... konsoliduotojoje ataskaitoje pateikiami duomenys

išreiškiami LR piniginiais vienetais, išskyrus valstybės konsoliduotąsias ir savivaldybės konsoliduotąsias ataskaitas, kuriose duomenys išreiškiami tūkstančiais LR piniginių vienetų.

5


Papildomi reikalavimai finansinėms ataskaitoms:

Tarpines ataskaitas VSS sudaro kas ketvirtį prireikus arba teisės aktų nustatytais ataskaitiniais laikotarpiais.

Įregistruoti nauji VSS parengia veiklos pradžios VSS FBA, kurioje nurodomas VSS veiklos pradžioje buvęs turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai.

Jei yra priimtas sprendimas likviduoti ar reorganizuoti VSS, tas VSS turi parengti FBA ir ŽL biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą pagal sprendime likviduoti ar reorganizuoti VSS nurodytos datos duomenis ir pagal faktinio likvidavimo ar reorganizavimo dienos duomenis.

66


Jei ataskaitinių ir praėjusių finansinių metų FA str. dėl apskaitos principų, ataskaitos formos pakeitimo arba kitų priežasčių neįmanoma palyginti, praėjusių finansinių metų pabaigos likučiai taisomi, kad juos būtų galima palyginti. FA aiškinamajame rašte nurodoma taisymo priežastis, skaičiavimo metodas ir atsiradę skirtumai.

Kai šio įstatymo reikalavimų bei VSAFAS nepakanka, kad finansinės ataskaitos teisingai parodytų VSS finansinių metų turtą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, FA aiškinamajame rašte turi būti pateikta papildoma informacija.

Nukrypti nuo VSAFAS galima tik esant aplinkybėms, nepriklausančioms nuo VSS valios, suderinus su FA. Informacija apie kiekvieną nukrypimą nuo VSAFAS, apie nukrypimo priežastis ir poveikį VSS turtui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms pateikiama FA aiškinamajame rašte.

7


Reikalavimai konsoliduotosioms ataskaitoms.

Ataskaitų rinkinių auditas.

VSS metinių ataskaitų rinkinių ir VSS grupių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių auditą atlieka:

LR valstybės kontrolė;

savivaldybių kontrolierių tarnybos;

nepriklausomos audito įmonės.

Ataskaitų pasirašymas.

8


Ataskaitų rinkinių teikimas:VSS grupės nariai metinių ataskaitų rinkinius teikia už VSS grupės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio parengimą atsakingam VSS jo nustatytais terminais.VSS, kurių metinių ataskaitų ir (arba) konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių auditus teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Valstybės kontrolė arba savivaldybių kontrolierių tarnybos, šiuos (konsoliduotųjų) ataskaitų rinkinius teikia Valstybės kontrolei arba savivaldybių kontrolierių tarnyboms. Metines konsoliduotąsias ataskaitas savivaldybės teikia FM pasibaigus finansiniams metams, ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 15 dienos.Valstybės konsoliduotąsias ataskaitas ir visų savivaldybių konsoliduotąsias ataskaitas FM teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai, atsakingai už nacionalinio ataskaitų rinkinio parengimą, pasibaigus finansiniams metams, ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 15 dienos. VSDF valdyba prie SADM ir Valstybinė ligonių kasa prie SAM savo metines konsoliduotąsias ataskaitas teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai, atsakingai už nacionalinio ataskaitų rinkinio parengimą, pasibaigus finansiniams metams, ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 15 dienos.Vyriausybė nacionalinį ataskaitų rinkinį kartu su audito išvada teikia LR Seimui iki kitų finansinių metų spalio 1 dienos.

9


ATASKAITŲ RINKINIŲ SKELBIMAS

VSS metinių ataskaitų rinkinius skelbia jį kontroliuojančio subjekto nustatyta tvarka.VSS grupės konsoliduotas FA, įstatymų nustatytais atvejais kartu su auditoriaus (valstybinio audito) išvada, skelbia už jų sudarymą atsakingas VSS savo interneto svetainėje.Savivaldybė metines konsoliduotas FA kartu su auditoriaus išvada skelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 dienų nuo auditoriaus išvados pasirašymo.FM valstybės konsoliduotas FA kartu su auditoriaus (valstybinio audito) išvada ir visų savivaldybių ataskaitas skelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 dienų nuo auditoriaus išvados dėl valstybės konsoliduotų FA pasirašymo.VSDF ir PSD fondo ataskaitų rinkiniai skelbiami šių fondų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.Nacionalinį ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada savo interneto svetainėje skelbia LRV įgaliota institucija.

10

VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAI

BENDROJO SĄSKAITŲ PLANO TAIKYMAS

SP turi atitikti kaupimo principo reikalavimus ir parengtas taip, kad:

leistų sudaryti ne tik atskiros įstaigos ar fondo FA rinkinį, bet ir

konsoliduotųjų atskiro asignavimų valdytojo, valstybės ir savivaldybių FA rinkinį, taip pat

leistų sujungti FA rinkinio ir biudžeto įvykdymo ataskaitoms rengti reikalingus duomenis.

Turi būti sudarytas ir jos vadovo patvirtintas individualus SP pagal pateiktą pavyzdinį BĮ SP.

Kai kontroliuojama įstaiga taiko kontroliuojančios (koordinuojančios) įstaigos parengtą apskaitos vadovą, privalomai taiko ir jo parengtą SP, kurį gali detalizuoti pagal savo poreikius.

11


BENDROJO SĄSKAITŲ PLANO TAIKYMAS

Privalomajame bendrajame sąskaitų plane išskiriamos 9 sąskaitų klasės:

0 klasė Nebalansinės sąskaitos

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS STRAIPSNIAITURTAS

1 klasė Ilgalaikis turtas;2 klasė Trumpalaikis turtas;

GRYNASIS TURTAS3 klasė Grynasis turtas;

FINANSAVIMO SUMOS4 klasė Finansavimo sumos;

ĮSIPAREIGOJIMAI5 klasė Ilgalaikiai įsipareigojimai;6 klasė Trumpalaikiai įsipareigojimai;

VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITOS STRAIPSNIAI7 klasė Pajamos;8 klasė Sąnaudos;

9 klasė Specialiosios sąskaitos.

12


SĄSKAITŲ PLANO DETALIZAVIMO POŽYMIŲ STRUKTŪRA

SP turi apimti VSS:

privalomojo bendrojo SP sąskaitas ir

privalomus detalizuojančius požymius, taip pat

rekomenduojamas ir (arba) pagal įstaigos poreikius pasirinktas registravimo sąskaitas,

kitus detalizuojančius požymius.

13



Tipinės registravimo sąskaitos:

Ilgalaikis materialusis, nemateria-lusis turtas:

įsigijimo savikaina,nuvertėjimas,sukauptas nusidėvėjimas (amorti-zacija);

Ilgalaikis finansinis turtas:įsigijimo savikaina,nuvertėjimas ar vertės pasikei-timas;

Trumpalaikis turtas:įsigijimo savikaina,nuvertėjimas;

Finansavimo sumos:finansavimo sumos (gautinos),finansavimo sumos (gautos),finansavimo sumos (panaudotos),finansavimo sumos (perduotos),finansavimo sumos (grąžintos);

Įsipareigojimai:įsigijimo savikaina;

Pajamos ir sąnaudos:tikroji vertė,grynoji vertė,pervestinos į biudžetą sumos

14



Biudžeto vykdymo ataskaitoms sudaryti apskaitos duomenys detalizuojami pagal šiuos požymius:

1) valstybės funkciją;2) programą;3) lėšų šaltinį;4) valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnį;5) asignavimų valdytoją;6) kitus.

Jei reikia, SP detalizuojančių požymių sąrašas gali būti dar papildomas.

15


LIKUČIŲ PERKĖLIMO TVARKA

FM 2009-07-10 įsak. Nr. 1K-224 patvirtintas VSS buhalterinių sąskaitų likučių perkėlimo tvarkos aprašas nustato:

tvarką, pagal kurią BĮ, buhalterinės apskaitos sąskaitų likučiai perkeliami iš pavyzdinio SP (FM 2001-03-16 d. įsakymu Nr. 70), buhalterinių sąskaitų į VSS privalomojo bendrojo SP, patvirtinto FM 2008-12-22 d. įsakymu Nr. 1K-455, sąskaitas.

(išskyrus BĮ, kurios patvirtintos LR FM 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-429 „Dėl VSS 2009 metų ataskaitų rinkiniams rengti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą nustatymo“).

Kitiems VSS, išskyrus sveikatos priežiūros VšĮ ir BĮ, šiuo aprašu rekomenduojama vadovautis atsižvelgiant į savo veiklos specifiką.

Šio aprašo tikslas – reglamentuoti procedūras, užtikrinančias vienodą BĮ pavyzdinio SP buhalterinių sąskaitų likučių perkėlimą į privalomojo bendrojo SP sąskaitas, ir nustatyti privalomojo bendrojo SP registravimo sąskaitų likučius perėjimo prie VSAFAS dieną pagal VSAFAS nuostatas.

16

Naująjį SP įstaiga turi parengti ir patvirtinti iki perėjimo prie VSAFAS dienos.

BĮ privalo sudaryti visus žiniaraščius pagal aprašo prieduose pateiktas pavyzdines žiniaraščių formas, kurias pagal poreikį gali: papildyti naujomis eilutėmis ir skiltimis, praleisti (nespausdinti) neužpildytas eilutes.

Įstaiga savo žiniaraščius turi sudaryti taip, kad juose būtų nurodytos naujojo SP visos 0–6 klasių registravimo sąskaitos.

Senojo SP sąskaitų likučiai į naujojo SP sąskaitas perkeliami taikant dvejybinį įrašą.

Senojo SP sąskaitose paskutinių finansinių metų iki perėjimo prie VSAFAS dienos paskutinę dieną neturi būti kitų faktinių išlaidų likučių, išskyrus faktinių išlaidų sumas, lygias kreditinio įsiskolinimo likučių sumai.

Sąskaitos „Finansavimas iš biudžeto“ likutis turi būti lygus pinigų, gautų iš biudžeto, atsargų, įsigytų iš biudžeto lėšų, taip pat debetinio įsiskolinimo, kai debitoriams iš anksto sumokėta iš biudžeto lėšų, likučių sumai.



17



Įstaigos naujojo SP pradiniai likučiai nustatomi šiais etapais:

senojo SP likučiai sugrupuojami pagal naujojo SP sąsk. pagal aprašo 1 priede pateiktą žin.; senojo SP likučiai perkeliami į naujojo SP sąsk. pagal aprašo 2 priede pateiktą žin.; atliekamos šios su VSAFAS reikalavimais susijusios procedūros, kurių rezultatai įrašomi į aprašo 3 priede pateiktą žin.:

nustatomas atiduotas naudoti ūkinis inventorius, kuris pagal VSAFAS turi būti pripažintas sąnaudomis;įvertinami pagal VSAFAS perkelti į naujojo SP sąskaitas likučiai, išskyrus atiduotą naudoti ūkinį inventorių;nustatomas senojo SP sąskaitose neregistruotas turtas, grynasis turtas, atidėjiniai, kuriuos pagal VSAFAS privaloma registruoti apskaitoje; nustatomi pradiniai likučiai pagal aprašo 4 priede pateiktos formos žin.;pradiniai likučiai detalizuojami pagal aprašo 5 priede pateiktos formos žin.

18



Inventorizacija.

Pradiniai likučiai gali būti taisomi iki pirmą kartą parengtų pagal VSAFAS finansinių ataskaitų pateikimo dienos taip, kad neturėtų įtakos pirmo ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių, kurių finansinės ataskaitos sudaromos pagal VSAFAS, sąskaitų apyvartai.

Pagal pradinius likučius sudaroma pradinė finansinės būklės ataskaita, kaip nurodyta 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“.

19



PAVYZDINIO SĄSKAITŲ PLANO SĄSKAITŲ LIKUČIŲ GRUPAVIMO PAGAL PRIVALOMOJO

BENDROJO SĄSKAITŲ PLANO SĄSKAITAS ŽINIARAŠTIS 1 priedas

Pavyzdinio sąskaitų plano sąskaitos Privalomojo bendrojo sąskaitų plano sąskaitos

Likutis Likutis Nr. Pavadinimas

Debetas Kreditas Nr. Pavadinimas

Debetas Kreditas 1 2 3 4 5 6 7 8

111xxxx Plėtros darbai

112xxxx Programinė įranga ir jos licencijos

113xxxx Patentai ir kitos licencijos

114xxxx Literatūros, mokslo ir meno kūriniai 115xxxx Kitas nematerialusis turtas

010 Nematerialusis turtas

207xxxx Kitas turtas, skirtas parduoti Iš viso:

011 Žemė ir žemės ištekliai 1201xxx Žemė 207xxxx Kitas turtas, skirtas parduoti Iš viso:

20

SENOJO SP SĄSKAITŲ LIKUČIŲ GRUPAVIMAS PAGAL NAUJOJO SP SĄSKAITAS

Pagal finansinių metų, po kurių pradedami taikyti VSAFAS, paskutinės dienos senojo SP sąsk. likučius sudaromas aprašo 1 priede pateiktos formos žin.

1-ojo žiniaraščio tikslas – sugrupuoti senojo SP sąskaitų likučius pagal naujojo SP sąskaitas.

Senojo SP sąsk. likučiai grupuojami vadovaujantis VSAFAS reikalavimais, pavyzdžiui,

išankstiniai apmokėjimai priskiriami prie turto sąsk., iš ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąsk. likučio išskiriamas biologinis turtas, gautinos sumos,įsipareigojimai suskirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius, kuriems taip pat priskiriama ilgalaikių, gautinų sumų ir įsipareigojimų einamųjų metų dalis ir pan.



21

Jei įstaiga, grupuodama IT fondo, trumpalaikio MT fondo, finansinio turto fondo ar kitų fondų likučius, negali nustatyti, iš kurio finansavimo šaltinio įsigytas atitinkamas turto vienetas, nurodo finansavimo šaltinį, iš kurio paprastai finansuojama įstaigos veikla.

Siekiant, kad dėl likučių perkėlimo sąsk. 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“ nesusidarytų nepagrįstas perviršis ar deficitas, šie senojo SP sąskaitų likučiai grupuojami pagal naujojo SP sąskaitas taip:

esant kreditinio įsiskolinimo už turtą, išskyrus atsargas, likučiui, su šio turto likučiu dvejybiniu įrašu susijęs fondo likutis ir faktinių išlaidų likutis senojo SP sąskaitose priskiriami naujojo SP sąskaitoms apskaičiavus šio turto fondo ir kreditinio įsiskolinimo už šį turtą likučių skirtumo sumą taip:



22

kai fondo ir kreditinio įsiskolinimo už tą patį turtą skirtumo suma teigiama, fondo likučio sumos dalis, lygi šiam skirtumui, priskiriama sąsk. 42 „Finansavimo sumos (gautos)“ ir fondo likučio sumos dalis, lygi kreditinio įsiskolinimo likučio sumai, įrašoma į K 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“, visa faktinių išlaidų suma įrašoma į D 31.

kai fondo ir kreditinio įsiskolinimo už tą patį turtą skirtumo suma lygi 0, visa fondo likučio suma įrašoma į K 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“, o visa faktinių išlaidų suma įrašoma į D 31;

kai fondo ir kreditinio įsiskolinimo už tą patį turtą skirtumo suma neigiama, visa fondo likučio suma įrašoma į K 31.



23



Faktinių išlaidų sumos dalis, lygi IT fondo likučiui, įrašoma į D 31, o sumos dalis, lygi skirtumui, įrašoma į D 228 „Sukauptos gautinos sumos“.

Pateikus paraišką arba gavus finansavimo sumas kreditiniam įsipareigojimui apmokėti:

D 42 „Finansavimo sumos (panaudotos)“. K 228 „Sukauptos gautinos sumos“ (suma, kuri buvo įrašyta

perkeliant likučius, padengiama).

esant kreditinio įsiskolinimo už atsargas likučiui, faktinių išlaidų, susijusių su atsargų sunaudojimu, likučio suma priskiriama sąsk. 228 „Sukauptos gautinos sumos“.

naujojo SP sąsk. 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“ priskiriami šie senojo SP likučiai:

24



finansavimo, gauto iš valst. ar savivald. biudžeto paslaugų teikimo išlaidoms padengti, likučio sąsk. 230 „Finansavimas iš biudžeto“ dalis, kuri atitinka iš biudžeto gautą finansavimą pagal anksčiau pervestas į biudžetą sumas, kurias įstaiga turėjo teisę susigrąžinti ir susigrąžino;

uždirbtų pajamų už suteiktas paslaugas likutis sąsk. 400 „Biudžetinių įstaigų pajamos“;

kompensuotų nuompinigių likutis sąsk. 410 „Kompensuoti nuompinigiai“;

įplaukų už parduotą turtą likutis (neįskaitant įplaukų dalies, pervestinos į biudžetą) sąsk. 176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“.

25



6 priedas

KAI KURIŲ SĄSKAITŲ LIKUČIŲ PERKĖLIMO PAVYZDYS

Metų, nuo kurių pereinama prie VSAFAS, paskutinę dieną kreditinio įsiskolinimo už ilgalaikį turtą likutis ir su šiuo turtu susiję likučiai kitose sąskaitose:

Suma, Lt Sąskaita

D K 01 Ilgalaikis turtas (įsigijimo savikaina) 100 000 02 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas amortizacija

50 000

250 Ilgalaikio turto fondas 50 000 200 Išlaidos iš biudžeto 60 000 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais 60 000

Likučiai sugrupuojami pagal aprašo II skyriaus nuostatas ir 1-ajame žiniaraštyje (1 priedas) pateiktą pavyzdinį grupavimą:

Suma, Lt Suma, Lt Sąskaitos numeris ir pavadinimas D K

Sąskaitos numeris ir pavadinimas

D K 01 Ilgalaikis turtas 100 000 12XXXX1 Ilgalaikis materialusis

turtas (įsigijimo savikaina) 100 000

02 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas amortizacija

50 000 12XXXX4 Ilgalaikis materialusis turtas (nusidėvėjimas)

50 000

250 Ilgalaikio turto fondas 50 000 31 Sukauptas perviršis ar deficitas 50 000 31 Sukauptas perviršis ar deficitas 50 000 200 Išlaidos iš biudžeto 60 000

228 Sukauptos gautinos sumos 10 000

178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

60 000 691 Tiekėjams mokėtinos sumos 60 000

Iš viso: 160 000 160 000 160 000 160 000

26



6 priedo tęsinys KAI KURIŲ SĄSKAITŲ LIKUČIŲ PERKĖLIMO PAVYZDYS

Sugrupuoti likučiai perkeliami pagal aprašo III skyriaus nuostatas, taikant aprašo 25.2 punkte nurodytą likučių perkėlimo būdą, ir daromi tokie įrašai:

Eil. Nr.

Sąskaita Dvigubo įrašo pirma pusė

(suma, Lt) Sąskaita

Dvigubo įrašo antra pusė (suma, Lt)

D K D K 1 12XXXX1 Ilgalaikis materialusis

turtas (įsigijimo savikaina) 100 000 31XXXXX Sukauptas

perviršis ar deficitas 100 000

2 12XXXX4 Ilgalaikis materialusis turtas (nusidėvėjimas)

50 000 31XXXXX Sukauptas perviršis ar deficitas

50 000

3 31XXXXX Sukauptas perviršis ar deficitas


50 000

4 31XXXXX Sukauptas perviršis ar deficitas


50 000

5 228XXXX Sukauptos gautinos sumos (sukauptos finansavimo pajamos)


10 000

6 691XXXX Tiekėjams mokėtinos sumos


60 000

Iš viso: 160 000 160 000 160 000 160 000

Likučiai sąskaitoje 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“ Eil. Nr. Suma, Lt D K 1 100 000 2 50 000 3 50 000 50000 4 50 000 50 000 5 10 000 6 60 000 Likutis 210 000 210 000

27



Kiti senojo SP likučiai priskiriami naujojo SP sąskaitoms remiantis 1-ajame žin. pateiktu pavyzdiniu grupavimu ir atsižvelgiant į konkrečias likučių susidarymo priežastis ir aplinkybes.

Pvz.: sąsk. 06 „Atsargos“ likutis ir jį atitinkantis sąsk. 23 „Finansavimas“ likutis priskiriami naujojo SP sąskaitoms 20XXXXX „Atsargos“ ir 42XXXXX „Finansavimo sumos (gautos)“.

28


SENOJO SP SĄSKAITŲ LIKUČIŲ PERKĖLIMAS Į NAUJOJO SP SĄSKAITAS

Sugrupuoti pagal 1-ąjį žin. senojo SP sąskaitų likučiai perkeliami į naujojo SP registravimo sąskaitas, sudarant žin. pagal aprašo 2 priede pateiktą formą.

2-ojo žin. tikslas – nustatyti naujojo SP sąskaitų likučius iki jų įvertinimo pagal VSAFAS.

2-ajame žin. senojo SP sąskaitos siejamos su naujojo SP sąskaitų konkrečiomis registravimo sąskaitomis

(Pvz.: IT įsigijimo savikaina registruojama 1XXXXX1, ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) – 1XXXXX4 sąskaitose).

29



SENOJO SĄSKAITŲ PLANO SĄSKAITŲ LIKUČIŲ PERKĖLIMO Į PRIVALOMOJO BENDROJO SĄSKAITŲ PLANO

SĄSKAITAS ŽINIARAŠTIS

2 priedas

Privalomojo bendrojo sąskaitų plano sąskaitos Suma Pavyzdinio sąskaitų plano sąskaitos

Nr. Pavadinimas Debetas Kreditas Nr. Pavyzdinio sąskaitų plano sąskaitų likučių perkėlimo į privalomojo

sąskaitų plano registravimo sąskaitas nuorodos 1 2 3 4 5 6

0 klasė Nebalansinės sąskaitos

001, 002, 003, 004

Sąskaitų likučiai registruojami individualaus sąskaitų plano pasirinktose atitinkamose 0 klasės sąskaitose.

1 klasė Ilgalaikis turtas - Sumuojamoji sąskaita. 11 Nematerialusis turtas - Sumuojamoji sąskaita.

111

Plėtros darbai 010, 021 010 sąskaitos plėtros darbų likutis į įsigijimo savikainos sąskaitą, 021 sąskaitos plėtros darbų amortizacijos likutis į sukauptos amortizacijos sąskaitą.

112

Programinė įranga ir jos licencijos

010, 021

010 sąskaitos programinės įrangos likutis į įsigijimo savikainos sąskaitą, 021 sąskaitos programinės įrangos amortizacijos likutis į sukauptos amortizacijos sąskaitą.

30



Galimi du senojo SP sąskaitų likučių perkėlimo būdai, iš kurių įstaiga pasirenka vieną:

senojo SP tam tikros sąsk.(-ų) debetinio likučio suma ir kartu tokia pačia senojo SP atitinkamos sąsk.(-ų) kreditinio likučio suma debetuojamos ir kredituojamos naujojo SP sąskaitos.

Pvz.: senajame SP finansinių metų paskutinę dieną buvo sąsk. 200 „Išlaidos iš biudžeto“ debetinis likutis, kuris pagal dvigubo įrašo sąsają atitinka 178 sąsk. „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ kreditinio likučio sumą. Perkeliant likučius, perkeliami šių dviejų sąskaitų likučiai iš karto:

D 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“ ir K 69 „Mokėtinos sumos, susijusios su vykdoma veikla“;

31



senojo SP tam tikros sąskaitos debetinio (kreditinio) likučio suma D (K) atitinkamos naujojo SP sąskaitos ir kartu tokia pačia suma K (D) naujojo SP sąsk. 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“.

Pvz.: K 178 sąsk. „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ likutis perkeliamas K atitinkamą sąsk. 69 „Mokėtinos sumos, susijusios su vykdoma veikla“ registravimo sąskaitą ir D 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“, o D 200 „Išlaidos iš biudžeto“ likutis perkeliamas D ir K naujojo SP sąsk. 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“ ta pačia suma.

32



Taikant pastarąjį būdą:

perkeliant senojo SP turto sąskaitų likučius į naujojo SP 1–2 klasių turto sąskaitas,

D atitinka naujojo SP 1–2 klasių sąsk. ir

K 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“;

perkeliant senojo SP sąskaitų nusidėvėjimo ar amortizacijos sumas į 1 klasės naujojo SP turto sukaupto nusidėvėjimo ar amortizacijos registravimo sąsk.,

D 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“;

K atitinkama naujojo SP 1 klasės sukaupto nusidėvėjimo ar

amortizacijos registravimo sąsk.

33



perkeliant 1-ajame žiniaraštyje 4 klasės finansavimo sumų sąskaitoms priskirtus likučius:

D 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“ K atitinkama naujojo SP 4 klasės sąsk. „Finansavimo sumos

(gautos)“;

perkeliant senojo SP gautinų ir mokėtinų sumų sąskaitų likučius į naujojo SP sąskaitas, gautinų sumų likučių sumomis:

D atitinkamos naujojo SP 1–2 klasių sąskaitos ir K 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“,

o mokėtinų sumų likučių sumomis:

D 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“ ir K atitinkamos 5–6 klasių sąskaitos;

Perkeltų į sąsk. 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“ debetinių ir kreditinių likučių apskaičiuotas skirtumas sudaro šios sąskaitos likutį, kuris rodo iki perėjimo prie VSAFAS dienos įstaigos sukauptą perviršio ar deficito sumą.

34


PERKELTŲ SENOJO SP SĄSKAITŲ LIKUČIŲ ĮVERTINIMAS IR PAGAL VSAFAS REIKALAVIMUS PRIPAŽINTO AR NEPRIPAŽINTO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

REGISTRAVIMAS APSKAITOJE

3-iojo žin. tikslas – nustatyti perėjimo prie apskaitos tvarkymo pagal VSAFAS poveikį kiekvienam naujojo SP sąsk. likučiui.

Perkeltus 2-ajame žin. iš senojo SP sąskaitų į naujojo SP sąskaitas likučius įstaiga turi įvertinti pagal VSAFAS reikalavimus.

Turto nuvertėjimas turi būti apskaičiuotas ir užregistruotas kaip naujojo SP sąskaitų likučiai pagal 22-ąjį VSAFAS „Turto nuvertėjimas“.

Jeigu ilgalaikis materialusis turtas pagal VSAFAS turi būti įvertintas tikrąja verte, o to turto tikroji vertė didesnė už senojo SP sąskaitose registruotą likutinę vertę, gautas turto vertės padidėjimas turi būti užregistruotas atitinkamoje turto ir tikrosios vertės rezervo sąsk. (K 321).

35


PERKELTŲ SENOJO SP SĄSKAITŲ LIKUČIŲ ĮVERTINIMAS IR PAGAL VSAFAS REIKALAVIMUS PRIPAŽINTO AR NEPRIPAŽINTO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

REGISTRAVIMAS APSKAITOJE

LIKUČIŲ POKYČIO DĖL PAGAL VSAFAS REIKALAVIMUS ATLIKTŲ VEIKSMŲ ŽINIARAŠTIS 3 priedas

Privalomojo bendrojo sąskaitų plano sąskaitos

Likučių pokytis dėl atliktų pagal VSAFAS reikalavimus veiksmų

Likučio pokyčio suma

Nr. Pavadinimas

Likučio pokyčio dėl įvertinimo

pagal VSAFAS

suma (+/-)

Registruotų pavyzdinio

sąskaitų plano sąskaitose

likučių, kurie nepripažįstam

i pagal VSAFAS,

sumažinimas (-)

Neregistruoti pavyzdinio

sąskaitų plano

sąskaitose likučiai, kurie pripažįstami

pagal VSAFAS (+)

Debetas Kreditas

Dokumento Nr.

1 2 3 4 5 6 7 8 0 Nebalansinės sąskaitos 1 Ilgalaikis turtas 11 Nematerialusis turtas 111 Plėtros darbai

112 Programinė įranga ir jos licencijos

113 Patentai ir kitos licencijos

114 Literatūros, mokslo ir meno kūriniai

115 Kitas nematerialusis turtas 116 Nebaigti projektai

36


SENOJO SP SĄSKAITŲ LIKUČIŲ, PERKELTŲ Į NAUJOJO SP SĄSKAITAS, VERTINIMAS PAGAL VSAFAS REIKALAVIMUS

Visi kiti naujojo SP sąsk. likučių vertės pas ikeitimai regis truojami atitinkamoje turto ar įs ipareigojimų sąsk. ir sąsk. 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas”:

turto, kuris įs igytas ne iš finansavimo sumų, nuvertėjimas registruojamas: D 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“, K atitinkamą 1–2 klasių sąsk. turto, kurio įs igijimas apmokėtas iš finansavimo sumų, nuvertėjimas registruojamas nuvertėjimo suma:D 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“K atitinkama 1–2 klasių registravimo sąskaita;

Kartu ta pačia suma:

D atitinkama 4 klasės „Finansavimo sumos (gautos )“regis travimo sąsk., skirta gautoms finansavimo sumoms, ir K 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“;

37


Į NAUJOJO SP SĄSKAITAS PERKELTŲ SENOJO SP SĄSKAITŲ LIKUČIŲ, KURIE NETURI BŪTI PRIPAŽĮSTAMI PAGAL VSAFAS, SUMAŽINIMAS

Jei pagal VSAFAS reikalavimus turtas arba įsipareigojimai nepripažįstami finansinėse ataskaitose, įstaiga jų vertes atitinkančius likučius turi sumažinti.

Pagal 2-ąjį žiniaraštį į naujojo SP sąskaitas perkeltų senojo SP sąskaitų likučių, kurie neturi būti pripažįstami pagal VSAFAS, sumažinimas 3-iajame žin. registruojamas taip:

jei turtas įsigytas ne iš finansavimo sumų, jo vertę atitinkančio likučio suma:

D 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“ ir

K turto sąskaitos;

jei turtas įsigytas iš finansavimo sumų, jo vertę atitinkančio likučio suma:


K turto sąskaitos.

Kartu ta pačia suma:

D atitinkama 4 klasės sąskaita, skirta gautoms finansavimo sumoms

registruoti, ir


38


Į NAUJOJO SP SĄSKAITAS PERKELTŲ SENOJO SP SĄSKAITŲ LIKUČIŲ, KURIE NETURI BŪTI PRIPAŽĮSTAMI PAGAL VSAFAS, SUMAŽINIMAS

ilgalaikio turto, kurio nusidėvėjimas arba amortizacija pagal VSAFAS nuostatas neturi būti skaičiuojami, nusidėvėjimo arba amortizacijos likutis, sukauptas iki perėjimo prie VSAFAS dienos, nepripažįstamas naujojo SP sąskaitose.

Šio likučio sumomis:

D sukaupto nusidėvėjimo ar amortizacijos sąskaitos ir

K 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“.

Kartu ta pačia suma


K 4 klasės sąskaita, skirta gautoms finansavimo sumoms registruoti;

Įstaiga, likučių sumažinimo sumas, iškelia į nebalansines sąskaitas, jei taip reikalaujama pagal VSAFAS arba įstaiga taip nustatė savo apskaitos politikoje.

39


TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ, KURIE NEBUVO REGISTRUOTI SENOJO SP SĄSKAITOSE, BET TURI BŪTI PRIPAŽĮSTAMI PAGAL VSAFAS, LIKUČIŲ REGISTRAVIMAS NAUJOJO SP SĄSKAITOSE

Jei nustatoma turto ar įsipareigojimų, atitinkančių VSAFAS reikalavimus, kurie nebuvo registruoti senojo SP sąskaitose, bet, pradedant taikyti VSAFAS pirmą kartą, turi būti įregistruoti kaip naujojo SP sąskaitų likučiai, įstaiga juos įvertina ir jų sumas įtraukia į 3-iąjį žiniaraštį taip:

registruojant ilgalaikį turtą, kuris anksčiau nebuvo pripažintas, įvertinta pagal VSAFAS reikalavimus jo vertės suma:

D atitinkama 1 klasės naujojo SP įsigijimo savikainos registravimosąsk ir,

jeigu ilgalaikis turtas buvo įsigytas iš gautų finansavimo sumų,

K 4 klasės sąsk. „Finansavimo sumos (gautos)“,

kitais atvejaisK 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“;

40



Sukauptų pajamų likutis registruojamas: D 228 „Sukauptos gautinos sumos“ atitinkama registravimo sąsk. ir K 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“;

įstaiga turi įvertinti ir užregistruoti ilgalaikius atidėjinius, atėmusi einamųjų metų dalį:

K atitinkamą 5 klasės registravimo sąskaita,

o ilgalaikių atidėjinių einamųjų metų dalies suma ir trumpalaikių atidėjinių suma

K atitinkamą 6 klasės registravimo sąskaita irD 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“;

41



jei įstaiga pasirašiusi turto veiklos nuomos sutartį, kuri, taikant turinio viršenybės prieš formą principą, savo turiniu atitinka finansinės nuomos (lizingo) sutartį, turi užregistruoti turtą ir įsipareigojimą, išskirdama įsipareigojimo ilgalaikę dalį ir einamųjų metų dalį, ir, jei mokėjimai pagal sutartį vykdomi iš finansavimo sumų, kitus likučius užregistruoti taip:

ilgalaikį turtą – ilgalaikio turto įsigijimo savikainos suma – D atitinkamą 1 klasės ilgalaikio turto įsigijimo savikainos registravimo sąskaita ir


nusidėvėjimo sumą, jei yra apskaičiuota sukaupto iki perėjimo prie VSAFAS dienos nusidėvėjimo suma, –

D 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“ ir; K atitinkamą 1 klasės ilgalaikio turto registravimo sąskaitą, skirtą sukauptam nusidėvėjimui registruoti.

42



įsipareigojimo sumą – neapmokėta įvertinto finansinės nuomos įsipareigojimo dalimi (atėmus apskaičiuotą palūkanų sumą)

K atitinkama 5 ir 6 klasių registravimo sąskaita ir D 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“;

gautą finansavimo sumą, jei iki perėjimo prie VSAFAS dienos sukaupto nusidėvėjimo suma mažesnė už įsipareigojimo sumą, – nenudėvėtos įsigijimo savikainos dalies ir įsipareigojimo skirtumo suma

K 42 „Finansavimo sumos (gautos)“ ir D 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“;

43

jei iki perėjimo prie VSAFAS dienos sukaupto nusidėvėjimo ir įsipareigojimo sumos lygios, gauto finansavimo sumos likutis neregistruojamas;

panaudoto finansavimo sumą, jei iki perėjimo prie VSAFAS dienos sukaupto nusidėvėjimo suma didesnė nei įsipareigojimo suma, – nenudėvėtos įsigijimo savikainos dalies ir įsipareigojimo skirtumo suma

D 228 „Sukauptos gautinos sumos“ ir K 31 „Sukauptas perviršis ar deficitas“.

Pateikus paraišką arba gavus finansavimo sumas kreditiniam įsipareigojimui apmokėti, sąsk. 228 „Sukauptos gautinos sumos“ likutis padengiamas.

Jei įstaiga užregistravo anksčiau neregistruotas gautinas sumas, ateinančių laikotarpių sąnaudas, sukauptas pajamas, įsipareigojimus, įstaiga turi turėti šių sumų detalius paaiškinimus, kuriuose nurodyta jų sudarymo pagrindas ir apskaičiavimas.



44


PRADINIAI LIKUČIAI

4-asis žin. yra suvestinis. Jo tikslas – nustatyti pradinius likučius.

4-asis žiniaraštis sudaromas taip: 2-ojo žin. 3 ir 4 skilčių eilučių sumos perkeliamos į atitinkamas 4-ojo žin. 3 ir 4 skilčių eilutes;3-iojo žin. 6 ir 7 skilčių eilučių sumos perkeliamos į atitinkamas 4-ojo žin. 5 arba 6 skilties eilutes;4-ojo žin. 7 ir 8 skiltyse apskaičiuojami pradiniai likučiai.

45


PRADINIAI LIKUČIAI

PRIVALOMOJO BENDROJO SĄSKAITŲ PLANO SĄSKAITŲ PRADINIŲ LIKUČIŲ ŽINIARAŠTIS

4 priedas

Privalomojo bendrojo sąskaitų plano sąskaitos

Perkelti likučiai

Įvertintų pagal VSAFAS likučių pokytis(+/-) ir

pripažinti (+) arba nepripažinti (-) likučiai

Pradiniai likučiai perėjimo prie VSAFAS dieną

Iki įvertinimo pagal VSAFAS suma

Suma Suma Nr. Pavadinimas

Debetas Kreditas Debetas Kreditas Debetas Kreditas

1 2 3 4 5 6 7=3+5 8=4+6

0 Nebalansinės sąskaitos

1 Ilgalaikis turtas 11 Nematerialusis turtas 111 Plėtros darbai 112 Programinė įranga ir jos licencijos

113 Patentai ir kitos licencijos

114 Literatūros, mokslo ir meno kūriniai 115 Kitas nematerialusis turtas

46


DETALIZUOTI PRADINIAI TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ SĄSKAITŲ LIKUČIAI

Pradiniai likučiai detalizuojami pagal kiekvieną apskaitos objektą (turto vienetą, debitorių, kreditorių ir kt.) ir įstaigos apskaitos politikoje nustatytą detalizavimo požymį.

Įstaiga gali pildyti atskirus 5-ojo žiniaraščio formos žiniaraščius turtui, įsipareigojimams arba pagal atskiras naujojo SP sąskaitas.

5-ajame žin. likučių sumos pagal sąskaitas turi būti lygios sąskaitų sumoms, nurodytoms 4-ajame žin.

47



PRIVALOMOJO BENDROJO SĄSKAITŲ PLANO REGISTRAVIMO SĄSKAITŲ DETALUSIS ŽINIARAŠTIS

5 priedas

Suma

Eil. Nr.

Privalo- mosios

sąskaitos Nr.

Registravimo sąskaitos Nr.

Registravimo sąskaitos

pavadinimas

Apskaitos objekto aprašymas / pavadinimas

Įsigijimo savikaina

Sukauptas nusidėvėjimas/amortizacija

Vertės pasikeitimas

Likutis

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Iš viso: 0.00 0.00 0.00 0.00

48

VIEŠOJO SEKTORIAUS BUHALTERINĖS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SISTEMOS REFORMOS

APIMTIS

1 VSAFAS – „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“ 2 VSAFAS – „Finansinės būklės ataskaita“ 3 VSAFAS – „Veiklos rezultatų ataskaita“ 4 VSAFAS – „Grynojo turto pokyčių ataskaita“ 5 VSAFAS – „Pinigų srautų ataskaita“6 VSAFAS – „Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas“ 7 VSAFAS – „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ 8 VSAFAS – „Atsargos“9 VSAFAS – „Mokesčių ir socialinių įmokų pajamos“ 10 VSAFAS – „Kitos pajamos“ 11 VSAFAS – „Sąnaudos“12 VSAFAS – „Ilgalaikis materialusis turtas“ 13 VSAFAS – „Nematerialusis turtas“ 14 VSAFAS – „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“ 15 VSAFAS – „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“16 VSAFAS – „Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai“ 17 VSAFAS – „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 18 VSAFAS – „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“ 19 VSAFAS – „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“20 VSAFAS – „Finansavimo sumos“ 21 VSAFAS – „Sandoriai užsienio valiuta“ 22 VSAFAS – „Turto nuvertėjimas“ 23 VSAFAS „Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys“ 24 VSAFAS – „Su darbo santykiais susijusios išmokos“ 25 VSAFAS – „Segmentai“ 26 VSAFAS – „Išteklių fondo apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys“

49

1-asis VSAFASBENDROSIOS NUOSTATOS IR PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ

APIBRĖŽIMAI

Dabartinė vertė – vertinant turtą – diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų srautų suma, kuria įvertinamas turtas ir kurią, kaip tikimasi, turtas turėtų uždirbti ateityje normaliomis verslo sąlygomis. Vertinant įsipareigojimus – diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų srautų suma, kuria vertinami įsipareigojimai ir kurios prireiks įsipareigojimams įvykdyti normaliomis verslo sąlygomis.

Finansinės ataskaitos elementas – FA dalis, kurią sudaro pagal ekonominius kriterijus sugrupuotos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.

Grynoji realizavimo vertė – įprastinės veiklos metu įvertinta turto pardavimo kaina, atėmus įvertintas turto vieneto gamybos baigimo ir įvertintas turto pardavimo, perleidimo ar mainų išlaidas.

50


APIBRĖŽIMAI

Kontroliuojantysis VSS – VSS, kuriam pavaldūs kiti VSS ir kuris kontroliuoja jų veiklą ir gali daryti poveikį jų finansiniams, ekonominiams ir kitiems sprendimams. Kontroliuojantysis VSS dažniausiai būna asignavimų valdytojas.

Nuosavybės metodas – apskaitos metodas, kai investicija iš pradžių apskaitoje registruojama įsigijimo savikaina, o vėliau jos vertė didinama ar mažinama atsižvelgiant į ūkio subjekto, į kurį investuota, investuotojui tenkančios grynojo turto dalies pokyčius po įsigijimo. Investuotojo veiklos rezultatų ataskaitoje parodoma ūkio subjekto, į kurį investuota, investuotojui tenkanti grynojo rezultato dalis.

Realizavimo vertė – registruojant turtą nurodoma pinigų arba pinigų ekvivalentų suma, kurią galima gauti įprastai pardavus jį esamomis rinkos kainomis, o įsipareigojimų – nediskontuota jų įvykdymo suma, kurios prireiktų įsipareigojimams įvykdyti normaliomis verslo sąlygomis.

51


APIBRĖŽIMAI

Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba už kurią gali būti įskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti arba parduoti turtą arba įskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

VSS asocijuotasis subjektas – subjektas, kuriam VSS daro reikšmingą poveikį, tačiau kuris nėra VSS kontroliuojamas subjektas. Dažniausiai reikšmingas poveikis yra tada, kai VSS turi kito subjekto akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 20 procentų, bet ne daugiau kaip 50 procentų balsų priimant sprendimus.

VSS turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias VSS valdo, naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ir kurias naudodamas tikisi gauti ekonominės naudos arba gali teikti viešąsias paslaugas.

VSS įplaukos – pinigai, gaunami VSS viešosioms funkcijoms, numatytoms jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, atlikti.

52

1-asis VSAFASFINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO SUDĖTIS

Ataskaitų rinkiniai yra:AL ŽL

ŽL ataskaitų rinkinį sudaro kiekvienas VSS ir VSS grupė. AL ataskaitų rinkinį sudaro valstybė ir savivaldybės.VSS grupių sudėtį ataskaitoms konsoliduoti nustato Vyriausybė.

VSS metinių ataskaitų rinkinį sudaro:metinės finansinės ataskaitos;metinės biudžeto vykdymo ataskaitos.

Tarpinių ataskaitų rinkinio sudėtį nustato Finansų ministerija.

53

1-asis VSAFASFINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO SUDĖTIS

Kontroliuojantysis VSS į grupės konsoliduotųjų FA rinkinį įtraukia:

visų jam pavaldžių VSS, kuriems taikomas šis standartas, finansines ataskaitas bei kontroliuojamųjų įmonių, viešųjų įstaigų ir Lietuvos banko, kurie taiko kitų standartų ir teisės aktų reikalavimus, finansines ataskaitas.

54

1-asis VSAFASFINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SUDĖTIS

Metinių FA rinkinį sudaro šios ataskaitos:

finansinės būklės;

veiklos rezultatų;

pinigų srautų;

grynojo turto pokyčių;

aiškinamasis raštas.

55

1-asis VSAFASBENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI

VSS, tvarkydami apskaitą ir sudarydami finansinių ataskaitų rinkinį, turi vadovautis šiais bendraisiais apskaitos principais:

1) subjekto;2) veiklos tęstinumo;3) periodiškumo;4) pastovumo;5) piniginio mato;6) kaupimo;7) palyginimo;8) atsargumo;9) neutralumo; 10) turinio viršenybės prieš formą.

56

1-asis VSAFASBENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI

VSS, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą, sudarydami biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį, vadovaujasi:

1) subjekto;2) periodiškumo;3) pastovumo;4) piniginio mato bendraisiais apskaitos principais ir pinigų principu.

57

1-asis VSAFASBENDRIEJI REIKALAVIMAI FINANSINĖMS ATASKAITOMS

VSS, kurio finansinių ataskaitų rinkinys parengtas pagal VSAFAS, turi tai atskleisti aiškinamajame rašte.

Jei VSS tvarko apskaitą nesilaikydamas nors vieno VSAFAS reikalavimų, tuomet jis negali tvirtinti, kad finansinių ataskaitų rinkinys yra parengtas pagal VSAFAS.

FA negalima apibūdinti kaip atitinkančių šiuos standartus, jeigu jos neatitinka bent vieno taikytino VSAFAS ar jo reikalavimo.

VSS, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo taikyti VSAFAS, privalo laikytis visų šiuose standartuose išdėstytų nuostatų.

58


VSS vadovas turi pasirinkti ir taikyti tokią AP, kad FA atitiktų kiekvieno taikytino VSAFAS reikalavimus.

Jeigu nėra konkretaus reikalavimo, VSS vadovybė turi pasirinkti tokią AP, kuri garantuotų, kad finansinėse ataskaitose pateikiama informacija: svarbi vartotojų sprendimams priimti;patikima, nes:

teisingai parodo VSS finansinius rezultatus ir finansinę būklę;atskleidžia ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių ekonominę prasmę, ne vien teisinę formą;nešališka, netendencinga;pateikta taikant atsargumo principą;visais reikšmingais atžvilgiais išsami.

59


FA str. reikšmingumas priklauso ne tik nuo jo sumos dydžio, bet ir nuo sumos pobūdžio, todėl siekiant nustatyti, ar str. (ar straipsnių grupė) yra reikšmingas, turi būti vertinamas ir sumos pobūdis, ir sumos dydis.

Priklausomai nuo konkrečių aplinkybių lemiamas veiksnys gali būti arba str. sumos pobūdis, arba sumos dydis, arba abu kartu.

Pavyzdžiui, to paties veiklos pobūdžio pajamos sudedamos, net jei jų atskiros sumos yra didelės. Tačiau reikšmingos sumos, kurių pobūdis skiriasi, aiškinamajame rašte pateikiamos atskirai.

Pagal VSAFAS privaloma atskleisti finansinė informacija aiškinamajame rašte pateikiama neatsižvelgiant į reikšmingumą, išskyrus tuos atvejus, kai šios finansinės informacijos parengimo ir pateikimo sąnaudos viršija gaunamą naudą.

60

1-asis VSAFAS FINANSINIŲ ATASKAITŲ ELEMENTAI IR JŲ ĮVERTINIMAS

FA elementai, naudojami VSS finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti, yra tokie:

FBA pateikiami elementai:turtas,

finansavimo sumos,

įsipareigojimai ir

grynasis turtas – apibūdina VSS finansinę būklę. Grynasis turtas gali būti teigiamas arba neigiamas;

VRA pateikiami elementai:pajamos ir sąnaudos – naudojami VSS atliekamų valstybės funkcijų veiklos rezultatams įvertinti.

61

1-asis VSAFAS FINANSINIŲ ATASKAITŲ ELEMENTAI IR JŲ ĮVERTINIMAS

FA elementai gali būti įvertinami įvairiais būdais ir jų deriniais:įsigijimo savikaina;tikrąja verte;realizavimo verte;grynąja realizavimo verte;dabartine verte.

VSS, vertindamas FA elementus, taiko atitinkamuose VSAFAS nustatytus būdus.

Finansinės atskaitomybės identifikavimas

62

1-asis VSAFASATSAKOMYBĖ UŽ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS PARENGIMĄ

Teisės aktai nustato atsakomybę už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą.

Jeigu FA rinkinys nepateikiamas vartotojams per nustatytą laiką po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, jo naudingumas sumažėja.

VSS turi pateikti FA rinkinį VSAĮ ir kituose teisės aktuose nustatytais terminais.

Veiksniai, tokie kaip VSS veiklos sudėtingumas, turintys įtakos FA rinkinio parengimo terminams, nėra pakankama priežastis laiku jo nepateikti.

63

2-asis VSAFASINFORMACIJOS PATEIKIMAS FINANSINĖS BŪKLĖS

ATASKAITOJE IR JOS GRUPAVIMAS

Finansinės būklės ataskaitoje pateikta informacija:

turi išsamiai ir teisingai parodyti VSS turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų ir grynojo turto būklę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.priklauso nuo to, kurio lygio FA rinkinys yra rengiamas. Finansinių ataskaitų rinkinių grupavimas į lygius aptartas 1-ajame VSAFAS „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“.

Pateikiama informacija priklauso nuo to, kurio lygio ataskaita rengiama – AL ar ŽL.

64

2-asis VSAFASTURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ STRAIPSNIŲ PAAIŠKINIMAS

NT finansinės būklės ataskaitoje parodomas likutine verte.

IMT finansinės būklės ataskaitoje parodomas likutine verte.

Str. „Ilgalaikis finansinis turtas“ pateikiama informacija apie ilgalaikį finansinį turtą.

Konkretūs investicijų į skolos vertybinius popierius apskaitos ir informacijos apie jas atskleidimo reikalavimai yra nustatyti 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“;

Str. „Kitas ilgalaikis turtas“ rodomi išankstiniai apmokėjimai už paslaugas ir kitas ilgalaikis turtas.

Str. „Biologinis turtas“ rodomi mineraliniai ištekliai ir biologinis turtas.

65


Atsargos FBA rodomos įsigijimo ar pasigaminimo savikaina arba grynąja realizavimo verte, atsižvelgiant į konkrečias atsargų apskaitos nuostatas, kurias nustato 8-asis VSAFAS „Atsargos“.

Str. „Išankstiniai apmokėjimai“ rodomos išanksto sumokėtos sumos už atsargas, paslaugas bei kitą trumpalaikį turtą. Šiame str. taip pat yra rodomos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos (pavyzdžiui, prenumeratos, nuomos).

Str. „Per vienerius metus gautinos sumos“ rodomos per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos gautinos sumos. Šios sumos FBA parodomos grynąja verte, apskaičiuojama iš jų įsigijimo savikainos atėmus įvertintas neatgautinas sumas.

Str. „Trumpalaikės investicijos“ rodomos investicijos į: nuosavybės vertybinius popierius; skolos vertybinius popierius.

66


Str. „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ rodomi bankų sąskaitose ir kasoje esantys pinigai ir pinigų ekvivalentai VSS FA rinkinio valiuta:pinigų ir pinigų ekvivalentų str. „Pinigai iš biudžeto“ yra rodomi pinigai, gauti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų;pinigų ir pinigų ekvivalentų str. „Kiti pinigai ir pinigų ekvivalentai“ yra rodomos pavedimų ir kitos lėšos, kurios nėra valstybės ir (arba) savivaldybės biudžeto lėšų dalis.

FBA str. „Finansavimo sumos“ rodomos sumos, gautos iš valstybės ir (arba) savivaldybės biudžeto ir kitų šaltinių, kurie nurodyti finansavimo sumų apibrėžime.

67


Jeigu sudaroma aukštesniojo lygio FBA, str. „Iš valstybės biudžeto“ pildo tiktai savivaldybės.

Žemesniojo lygio FA ataskaitos straipsniuose „Iš valstybės biudžeto“ ir „Iš savivaldybės biudžeto“ finansavimo sumos yra dar skirstomos į str. – finansavimo sumos :„Nepiniginiam turtui įsigyti“ ir „Kitoms išlaidoms“, kaip nustatyta 20-ajame VSAFAS.

Str. „Ilgalaikiai atidėjiniai“ ir „Ilgalaikių atidėjinių einamųjų metų dalis ir trumpalaikiai atidėjiniai“ rodomi įsipareigojimai, kurių galutinės padengimo sumos arba įvykdymo laiko negalima tiksliai nustatyti, tačiau galima patikimai įvertinti.

68


Str. „Mokėtinos sumos į biudžetus ir fondus“ rodomi mokėtini mokesčiai ir rinkliavos bei mokėtinos sumos fondams.

Str. „Mokėtinos sumos į ES biudžetą“ yra priskiriamos mokėtinos sumos į ES biudžetą iš muitų, PVM pajamų ir panašiai.

Str. „Mokėtinos socialinės išmokos“ yra rodomos mokėtinos Valstybinio socialinio draudimo išmokos, mokėtinos socialinės išmokos iš valstybės biudžeto, mokėtinos socialinės išmokos iš savivaldybės biudžeto, mokėtinos socialinės išmokos iš PSD fondo, mokėtinos sumos pensijų fondams ir kitos mokėtinos socialinės išmokos.

Sudarant žemesniojo lygio FA rinkinį, finansinės būklės ataskaitos str. „Valstybinės mokesčių inspekcijos grąžintini mokesčiai“ pildo tiktai VMI – mokesčių administratorius, rengdamas savo mokesčių fondo FBA.

Grynojo turto straipsnių paaiškinimas

69

2-asis VSAFAS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FINANSINIŲ ATASKAITŲ

AIŠKINAMAJAME RAŠTE

VSS FA aiškinamajame rašte turi atskleisti:

kiekvieno įsipareigojimo, kuris pagal šio standarto nuostatas nepriskiriamas trumpalaikiams įsipareigojimams, sumą ir priskyrimą ilgalaikiams įsipareigojimams patvirtinančią informaciją.

Taikant šį standartą pirmą kartą, ilgalaikio turto ir atsargų balansinių verčių, įvertintų pagal atitinkamus VSAFAS, suma yra perkeliama į finansinės būklės ataskaitos finansavimo sumų dalies str. „Nepiniginiam turtui įsigyti“.

70

2-asis VSAFASFINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

Eil. Nr.

TURTAS Reglamentuoja VSAFAS Nr.

Rodoma:

III. Ilgalaikis finansinis turtas III.1 Investicijos į kontroliuojamus ir

asocijuotuosius subjektus 14, 15 savininko dalis valstybės ir savivaldybės

įmonėse, kuriose VSS įgyvendina savininko teises, AB, UAB, VšĮ ir panašios investicijos

III.2 Investicijos į skolos vertybinius popierius

17 obligacijos

III.3 Paskolos kontroliuojamiems ir asocijuotiesiems subjektams

17 kontroliuojamiems ir asocijuotiesiems subjektams išduotos ilgalaikės paskolos

III.4 Po vienerių metų gautinos sumos

17 paskolos, išskyrus nurodytas III.3

III.5 Ilgalaikiai terminuoti indėliai 17 indėliai, kurių terminas pagal sutartį paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną yra ilgesnis nei 12 mėnesių

III.6 Kitas ilgalaikis finansinis turtas 17 dalininkų įnašai į viešąsias įstaigas, kurios nėra VSS kontroliuojami ar asocijuotieji subjektai, ir kitas ilgalaikis finansinis turtas

71


Eil. Nr.


Rodoma:

III. Per vienerius metus gautinos sumos

17 grynąja verte, apskaičiuojama iš jų įsigijimo savikainos atėmus įvertintas neatgautinas sumas

III.1 Gautinos sumos iš kontroliuojamų ir asocijuotųjų subjektų

17 VSS gautinos sumos iš jo kontroliuojamų subjektų ir asocijuotųjų subjektų, įskaitant suteiktas trumpalaikes paskolas bei suteiktų ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalį;

III.2 Gautini mokesčiai ir socialinės įmokos

9 iš mokesčių ir socialinių įmokų gautinos sumos, kaip nustatyta 9-ajame VSAFAS

III.3 Gautinos finansavimo sumos 20 gautinos sumos iš valstybės biudžeto (gautini asignavimai), savivaldybės biudžeto, ES, tarptautinių organizacijų ir kitų fondų, kaip nustatyta 20-ajame VSAFAS

III.4 Kitos gautinos sumos 17 gautinos sumos už VSS suteiktas paslaugas, parduotas prekes ir turtą, gautinos sumos iš rinkliavų, gautinos sumos už prarastą turtą, atskaitingų asmenų grąžintinos sumos ir kitos gautinos sumos, neparodytos kituose per vienerius metus gautinų sumų straipsniuose

72


Eil. Nr.


Rodoma:

D. FINANSAVIMO SUMOS 20 sumos, gautos iš valstybės ir (arba) savivaldybės biudžeto ir kitų šaltinių, kurie nurodyti finansavimo sumų apibrėžime

I. Iš valstybės biudžeto Jeigu sudaroma aukštesniojo lygio finansinės būklės ataskaita, str. „Iš valstybės biudžeto“ pildo tiktai savivaldybės.

I.1 Nepiniginiam turtui įsigyti 20 I.2 Kitoms išlaidoms Einamosioms išlaidoms dengti II. Iš savivaldybės biudžeto II.1 Nepiniginiam turtui įsigyti gautos iš valstybės, savivaldybės biudžeto ar kito

finansavimo šaltinio, iš kurio įsigytas ilgalaikis turtas ir atsargos

II.2 Kitoms išlaidoms 20 sumos, skirtos VSS einamosioms išlaidoms dengti, išskyrus įsigytas ir dar nesunaudotas atsargas, kurių balansinė vertė paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną rodoma str. „Nepiniginiam turtui įsigyti“

III. Iš Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių institucijų

IV. Iš kitų šaltinių

73

3-asis VSAFASVEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA

3-iasis VSAFAS nustato informacijos apie VSS ataskaitinio laikotarpio:

pajamas, sąnaudas ir veiklos rezultatus pateikimo, klasifikavimo ir atskleidimo finansinėse ataskaitose reikalavimus.

Standartas vienodai taikomas ir VSS, rengiančiam:

atskirų finansinių ataskaitų rinkinį, ir rengiančiam konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.

74

3-asis VSAFASVEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITOS STRAIPSNIŲ PAAIŠKINIMAS

VSS, rengiančio žemesniojo lygio FA rinkinį, veiklos rezultatų ataskaitoje pateikiami šie pagrindinės veiklos pajamų straipsniai:Finansavimo pajamos, gaunamos kompensuojant pagrindinės veiklos sąnaudas.

Tokios finansavimo pajamos gali būti gaunamos iš: valstybės biudžeto; savivaldybių biudžetų; ES, užsienio valstybių ir tarptautinių institucijų lėšų; kitų finansavimo šaltinių.

Str. „Mokesčių pajamos“ rodomos pajamos, kurias mokesčių fondo administratorius gauna valstybės ar savivaldybės vardu surinktų mokesčių pavidalu.

75

3-asis VSAFASREZULTATŲ PATEIKIMAS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITOJE

VZA turi būti apskaičiuoti ir pateikti ataskaitinio laikotarpio pagrindinės ir visos VSS veiklos rezultatai.

Tam naudojami:pagrindinės veiklos rezultato (perviršio ar deficito), kitos veiklos rezultato, finansinės ir investicinės veiklos rezultato, nuosavybės metodo įtakos ir laikotarpio grynojo perviršio ar deficito rodikliai.

Pagrindinės veiklos perviršis ar deficitas apskaičiuojamas iš straipsnio „Pagrindinės veiklos pajamos“ sumos atimant straipsnio „Pagrindinės veiklos sąnaudos“ sumą.

76

3-asis VSAFASREZULTATŲ PATEIKIMAS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITOJE

Str. „Kitos veiklos rezultatas“ parodomas VSS kitos (ne pagrindinės) veiklos perviršis ar deficitas per ataskaitinį laikotarpį.

Aukštesniojo lygio veiklos rezultatų ataskaitoje šis rezultatas apskaičiuojamas kaip visų kitos veiklos pajamų ir kitos veiklos sąnaudų skirtumas.

Str. „Finansinės ir investicinės veiklos rezultatas“ parodomas VSS finansinės ir investicinės veiklos perviršis ar deficitas per ataskaitinį laikotarpį.

Šis rezultatas apskaičiuojamas kaip visų finansinės ir investicinės veiklos pajamų ir sąnaudų skirtumas.

Str. „Nuosavybės metodo įtaka“ VSS veiklos rezultatų ataskaitoje parodo asocijuotųjų bei kontroliuojamų subjektų ataskaitinio laikotarpio grynojo rezultato dalį, kuri finansinių ataskaitų sudarymo tikslais priskiriama kontroliuojančiam VSS.

77

3-asis VSAFASINFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FINANSINIŲ ATASKAITŲ

AIŠKINAMAJAME RAŠTE

Jei 6-ajame VSAFAS nėra reikalavimų atkleisti informaciją apie kai kuriuos VZA pateikiamus straipsnius, tuomet VSS turi:

vadovautis reikšmingumo kriterijumi, kuris apibrėžtas 1-ajame VSAFAS, ir priimti sprendimą dėl papildomos informacijos atskleidimo ar sumų detalizavimo aiškinamajame rašte.

78

4-asis VSAFASBENDROSIOS NUOSTATOS IR SĄVOKOS

Standartas vienodai taikomas VSS, rengiančiam:atskirų finansinių ataskaitų rinkinį, ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.

Tikrosios vertės rezervas – VSS grynojo turto vertės pokyčio, susidarančio dėl VSS ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės pasikeitimo, suma.

Sukauptas perviršis ar deficitas – ataskaitinio laikotarpio ir praėjusių ataskaitinių laikotarpių VSS grynojo perviršio ar deficito suma, pakoreguota šio subjekto veiklos rezultatų ataskaitoje nepripažinto perviršio ar deficito suma.

79

4-asis VSAFASGRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITOS SUDEDAMOSIOS DALYS

VSS, rengiantys žemesniojo ir aukštesniojo lygio FA rinkinius, GTPA privalo pateikti informaciją pagal šio standarto 1 priede nurodytą formą.

VSS, grynojo turto pokyčių ataskaitoje privalo pateikti šią informaciją:tikrosios vertės rezervą;kitus rezervus;sukauptą perviršį ar deficitą.

GTPA rodomas:straipsnių pasikeitimas per ataskaitinį laikotarpį, nurodant šių str. likutį laikotarpio pradžioje, pasikeitimus, įvykusius per laikotarpį (padidėjimą, sumažėjimą, naujų rezervų sudarymą arba panaudojimą) ir likutį laikotarpio pabaigoje bei lyginamąją ankstesnio ataskaitinio laikotarpio informaciją.

80

4-asis VSAFASREZERVAI

Tikrosios vertės rezervą sudaro VSS nustatytų ilgalaikio materialiojo turto grupių, FA parodomų tikrąja verte, rezultatas, atsiradęs iš šio turto tikrosios vertės pokyčių.

Tikrosios vertės rezervas mažinamas, kai tikrąja verte įvertintas turtas:nuvertėja (apskaitoje parodomas jo nuvertėjimas);nurašomas;perleidžiamas, t. y. parduodamas ar neatlygintinai perduodamas kitam subjektui;nudėvimas.

81

4-asis VSAFASSUKAUPTAS PERVIRŠIS AR DEFICITAS

GTPA sukaupto perviršio ar deficito str. pateikiama informacija apie:

sukaupto perviršio ar deficito likučius ataskaitinio laikotarpio pradžioje bei pabaigoje irjų pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį, taip patlyginamoji praėjusio ataskaitinio laikotarpio finansinė informacija.

GTPA nurodyta ataskaitinio laikotarpio grynojo perviršio ar deficito suma turi sutapti su VRA atitinkamame str. nurodytu grynuoju laikotarpio perviršiu ar deficitu.

GTPA atskiroje eilutėje pateikiamas perviršis ar deficitas, nepripažintas VRA. Šis perviršis ar deficitas gali susidaryti tik tam tikrais atskiruose VSAFAS numatytais atvejais.

Ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio sukaupto perviršio ar deficito likučių sumos, nurodytos GTPA, turi sutapti su šių str. likučiais atitinkamo laikotarpio FBA.

82

4-asis VSAFASBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

VSS privalo:

atskleisti ir paaiškinti FA aiškinamajame rašte kiekvieno str. „Kiti rezervai“ parodyto rezervo sudarymo priežastis bei reikšmingus pasikeitimus, įvykusius per ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį.pateikti informaciją apie reikšmingus tikrosios vertės rezervo pasikeitimus, įvykusius per ataskaitinį ir lyginamąjį praėjusį ataskaitinį laikotarpį, pavyzdžiui, atliktus tikrosios vertės įvertinimus.

Pirmą kartą sudarant FA rinkinį vadovaujantis VSAFAS, VSS sukaupto perviršio ar deficito likutis turi būti apskaičiuojamas aritmetiniu būdu – iš viso turto balansinės vertės atimama visų įsipareigojimų ir finansavimo sumų balansinė vertė ir rezervų, jei jų yra, suma.

83

5-asis VSAFASINFORMACIJOS GRUPAVIMAS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOJE

Ataskaitinio laikotarpio pinigų srautai pinigų srautų ataskaitoje yra grupuojami į pinigų srautus iš:

pagrindinės,investicinės irfinansinės veiklos.

Pinigų srautų grupavimas pagal veiklą suteikia vartotojams informacijos, leidžiančios:

įvertinti tam tikros veiklos poveikį VSS finansinei būklei, ir

nurodo, kokios veiklos dėka yra sukuriami arba sunaudojami pinigai ir pinigų ekvivalentai.

84

5-asis VSAFASPAGRINDINĖ VEIKLA

Pagrindinės veiklos pinigų srautai yra pagrindinis rodiklis, parodantis iš kokių VSS pagrindinės veiklos sričių yra gaunami pinigų srautai.

Jie gali būti gaunami iš surenkamų mokesčių, iš socialinių įmokų ir panašiai.

Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai apskaičiuojami:

rengiant ŽL FA – iš VSS pagrindinės veiklos įplaukų atėmus pagrindinės veiklos pervestas lėšas ir išmokas;

rengiant AL FA – iš VSS pagrindinės veiklos įplaukų atėmus pagrindinės veiklos išmokas.

85

5-asis VSAFASINVESTICINĖ VEIKLA

Investicinės veiklos pinigų srautai parodo išmokas, kurios buvo padarytos per ataskaitinį laikotarpį įsigyjant turtą, kuris:

ilgą laiką teiks ekonominės naudos teikiant viešąsias paslaugas,

kurs įplaukas šį turtą perleidžiant.

86

5-asis VSAFASPAGRINDINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTŲ PATEIKIMAS

VSS pagrindinės veiklos pinigų srautai pateikiami tiesioginiu būdu. Rengiant PSA tiesioginiu būdu, duomenys apie pinigų įplaukas ir

išmokas gali būti gaunami:

perskaičiuojant VRA nurodytas pajamas ir sąnaudas į pinigų įplaukas ir išmokas;

iš VSS apskaitos registrų, tai yra pagal pinigų ir pinigų ekvivalentų likučių kitimą sąskaitose.

VSS pirmiausia turi taikyti pajamų ir sąnaudų perskaičiavimo į pinigų įplaukas ir išmokas būdą.

Jei šis būdas negali būti pritaikytas dėl praktinių sumetimų, tuomet rengiant ir pateikiant PSA yra vadovaujamasi pinigų ir pinigų ekvivalentų likučių kitimu sąskaitose.

Duomenys apie pinigų įplaukas ir išmokas rodomi kartu su pridėtinės vertės mokesčiu, jei jis yra.

87

5-asis VSAFASFINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTŲ

PATEIKIMAS

Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį PSA pateikiamos tiesioginiu būdu, atskirai pateikiant įplaukas ir išmokas, išskyrus sekančiame punkte nustatytus atvejus.

Grynąja verte gali būti pateikiami tik šie PSA straipsniai:

po vienerių metų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas;ilgalaikių terminuotų indėlių (padidėjimas) sumažėjimas;kito finansinio turto ir išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas.

Nepiniginių ūkinių operacijų pavyzdžiai:

IT įsigijimas skolon, įskaitant finansinės nuomos (lizingo) būdu; turto įsigijimas sudarant turto mainų sandorius; gautinų ir mokėtinų sumų tarpusavio užskaita.

88

5-asis VSAFASNEPINIGINĖS ŪKINĖS OPERACIJOS IR ŪKINIAI ĮVYKIAI

Kai kurios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su investicine arba finansine veikla, turi įtakos VSS turto, finansavimo, įsipareigojimų ir grynojo turto pasikeitimams, tačiau nedaro poveikio ataskaitinio laikotarpio pinigų srautams, tai yra nesusiję su pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukomis ar išmokomis per ataskaitinį laikotarpį.

Nepiniginių ūkinių operacijų pavyzdžiai:ilgalaikio turto įsigijimas skolon, įskaitant finansinės nuomos (lizingo) būdu; turto įsigijimas sudarant turto mainų sandorius; gautinų ir mokėtinų sumų tarpusavio užskaita.

89

5-asis VSAFASVALIUTINIAI STRAIPSNIAI

Valiutiniai straipsniai pinigų srautų ataskaitos sudarymo dieną turi būti įkainoti FA rinkinio valiuta pagal oficialų tos dienos FA rinkinio valiutos ir užsienio valiutos santykį.

Realizuotas valiutos kursų pokytis daro tiesioginę įtaką pinigų kiekiui, todėl turi būti parodytas pinigų srautų ataskaitoje, įtraukiant į atitinkamą pinigų srautų ataskaitos eilutę.

Nerealizuotas valiutos kursų pokytis, nors ir nėra susijęs su pinigų gavimu ar išleidimu, taip pat turi būti įvertinamas pinigų srautų ataskaitoje kiekviename susijusiame pinigų įplaukų ir išmokų str.

90

6-asis VSAFASBENDROSIOS NUOSTATOS

Aiškinamajame rašte turi būti teikiama informacija apie:

FA rinkinio sudarymo pagrindą, t. y. kokiais teisės aktais vadovaujasi VSS, tvarkydamas buhalterinę apskaitą ir sudarydamas FA;AP, kurią VSS taiko reikšmingų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitai;finansinėse ataskaitose nepateikta VSAFAS reikalaujama informacija;papildoma informacija, reikalinga teisingam informacijos apie VSS veiklą supratimui, kurią pateikti VSAFAS atskirai nereglamentuoja.

91


Aiškinamąjį raštą sudaro šios dalys:

bendroji dalis;apskaitos politika;pastabos.

92

6-asis VSAFASAIŠKINAMOJO RAŠTO BENDROJI DALIS

AR bendrojoje dalyje nepriklausomai nuo to, kurio lygio FA rengiamos, turi būti teikiami bendrieji duomenys apie VSS:

FA rengiantį VSS identifikuojantys (t. y. VSS kodas, VSS grupė, kuriai priklauso VSS ir pan.) ir jo veiklą (funkcijas) trumpai apibūdinantys duomenys;informacija apie kontroliuojamus, asocijuotuosius ir kitus subjektus;filialų ar panašių struktūrinių vienetų (jei VSS jų turi) buveinių adresai ir pagrindinė veikla, jei ji skiriasi nuo pagrindinės VSS veiklos;

93

6-asis VSAFASAIŠKINAMOJO RAŠTO BENDROJI DALIS

nuoroda, kad VSS neturi kontroliuojamų ir (arba) asocijuotųjų subjektų (jei VSS jų neturi);informacija apie vidutinį darbuotojų skaičių per ataskaitinį laikotarpį;informacija apie svarbias sąlygas, kuriomis veikia VSS ir kurios gali paveikti tolesnę VSS veiklą;

Pvz.: reikia nurodyti, kad dėl pastaraisiais metais mažėjančio gimstamumo regione reikšmingai sumažėjo vaikų skaičius vaikų darželiuose, dėl to sumažėjo vaikų darželių pajamos.informacija apie FA sudarančio VSS ataskaitinio laikotarpio trukmę, jei FA sudarantis VSS veikė ne visus finansinius metus.

94

6-asis VSAFASAPSKAITOS POLITIKA

Minimalūs AP reikalavimai, kuriuos VSS turi nurodyti AR, yra šie:

1. kokiais teisės aktais ir apskaitos standartais vadovaujantis parengtos FA;

2. jei per ataskaitinius finansinius metus buvo pakeista AP, turi būti teikiama informacija, kurios reikalauja 7-asis VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“. Taip pat, jei per ataskaitinius metus pakeitus AP finansinėse ataskaitose pateikta informacija tampa nepalyginama, VSS turi šį faktą nurodyti;

3. informacija apie per ataskaitinius finansinius metus atliktą apskaitinių įverčių keitimą ir klaidų taisymą, kaip nustato 7-asis VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“;

4. IMT ir NT pripažinimo ir nusidėvėjimo ar amortizacijos apskaitos principai, įvertinimo metodai;

5. tyrimo ir plėtros išlaidų apskaitos principai;6. biologinio turto apskaitos principai; 7. konsolidavimo principai;

95

6-asis VSAFASAPSKAITOS POLITIKA

8. finansinių priemonių (finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų) apskaitos principai;

9. statybos ir ilgalaikių sutarčių apskaitos principai;10. atsargų apskaitos principai;11. pinigų ir pinigų ekvivalentų apibūdinimas;12. iš valstybės, savivaldybės ir kitų šaltinių nemokamai gauto turto (ne tik

ilgalaikio materialiojo turto) apskaitos principai;13. atidėjinių apskaitos principai;14. nuomos, finansinės nuomos (lizingo) apskaitos principai;15. AP dėl segmentų informacijos klasifikavimo;16. mokesčių ir (arba) socialinių įmokų pajamų apskaitos principai;17. kitų pajamų ir sąnaudų apskaitos principai;18. valstybės skolos ir kitų skolinimosi išlaidų apskaitos principai;19. operacijų užsienio valiuta apskaitos principai;20. tarpusavio užskaitų metodų aprašymai;21. finansinės rizikos valdymo principai.

96

6-asis VSAFASAIŠKINAMOJO RAŠTO PASTABOS

Aiškinamojo rašto pastabas sudaro:

lentelės ir (arba) tekstinė informacija,

kuriomis paaiškinami reikšmingi finansinių ataskaitų straipsniai.

VSS, sudarydamas AR, turi pateikti visas pastabas, kurios yra privalomos pagal šio ir kitų VSAFAS reikalavimus.AR pastabų galima neteikti, jeigu ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose atitinkamos informacijos nėra, t. y. finansinių ataskaitų straipsnių sumos lygios nuliui. Jei ataskaitinio laikotarpio FA straipsnių sumos, palyginti su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, reikšmingai pasikeitė, turėtų būti nurodomos tokių pasikeitimų priežastys.Visos AR pastabos turi būti numeruojamos eilės tvarka. AR pastabos numeris turi būti nurodomas prie FA straipsnio, kurį ji paaiškina.

97

6-asis VSAFASINFORMACIJOS PATEIKIMAS ŽEMESNIOJO LYGIO

AIŠKINAMOJO RAŠTO PASTABOSE

Siekiant pateikti pagrįstą ir teisingą informaciją apie patikėjimo teise valdomą valstybės turtą bei valstybės ir savivaldybės įmonių, kontroliuojamų akcinių ir UAB, kontroliuojamų VšĮ, kurios nėra VSS, turtą ir prisiimtus įsipareigojimus, AR turi būti teikiama jungtinė finansinės būklės ataskaitos informacija, kuri apimtų (susumuotų) minėtų subjektų duomenis.

Aiškinamajame rašte turi būti pateikiamos trys atskiros tokios pačios formos finansinės būklės ataskaitos (balansai), kurių:viena skirta valstybės ir savivaldybių įmonėms, kita – kontroliuojamoms akcinėms ir UAB, trečia – kontroliuojamoms VšĮ, kurios nėra VSS.

98

6-asis VSAFASINFORMACIJOS PATEIKIMAS AUKŠTESNIOJO LYGIO


Siekiant pateikti išsamią ir teisingą informaciją apie viešojo sektoriaus valdomą turtą ir prisiimtus įsipareigojimus, AR turi būti teikiama jungtinė finansinės būklės ataskaita (balansas), kuri apimtų:valstybės, savivaldybių, valstybės ir savivaldybių įmones, kontroliuojamas AB ir UAB ir kontroliuojamas VšĮ, kurios nėra viešojo sektoriaus subjektai:rengiant savivaldybės ar valstybės konsoliduotųjų FA rinkinį, AR turi būti teikiama:

visų savivaldybės ar valstybės įmonių, kontroliuojamų (tiesiogiai ir netiesiogiai) AB ir UAB ir kontroliuojamų VšĮ, kurios nėra VSS, jungtinė finansinės būklės ataskaita (balansas);

rengiant nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį, AR turi būti teikiama:visų savivaldybių ir valstybės įmonių, kontroliuojamų (tiesiogiai ir netiesiogiai) AB ir UAB ir kontroliuojamų viešųjų įstaigų, kurios nėra VSS, jungtinė finansinės būklės ataskaita (balansas).

99

6-asis VSAFASINFORMACIJOS PATEIKIMAS AUKŠTESNIOJO LYGIO


1. INFORMACIJA APIE KONTROLIUOJAMUOSIUS, ASOCIJUOTUOSIUS IR KITUS SUBJEKTUS.

2. INFORMACIJA APIE ILGALAIKIUS TERMINUOTUOSIUS INDĖLIUS.3. VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ*, KONTROLIUOJAMŲ AKCINIŲ IR

UŽDARŲJŲ AKCINIŲ BENDROVIŲ, KONTROLIUOJAMŲ VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ JUNGTINĖ FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA (BALANSAS).

4. INFORMACIJA APIE IŠANKSTINIUS APMOKĖJIMUS.5. INFORMACIJA APIE PER VIENERIUS METUS GAUTINAS SUMAS.6. INFORMACIJA APIE PINIGŲ IR PINIGŲ EKVIVALENTŲ LIKUTĮ.7. FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS IR SĄNAUDOS.8. INFORMACIJA APIE PER VIENERIUS METUS GAUTINAS SUMAS.9. INFORMACIJA APIE PINIGŲ IR PINIGŲ EKVIVALENTŲ LIKUTĮ .10. INFORMACIJA APIE ĮSIPAREIGOJIMŲ DALĮ PAGAL JŲ TIPĄ.11. INFORMACIJA APIE ĮSIPAREIGOJIMŲ DALĮ PAGAL SEKTORIŲ.12. INFORMACIJA APIE ĮSIPAREIGOJIMŲ DALĮ PAGAL KREDITORIUS.13. INFORMACIJA APIE ĮSIPAREIGOJIMŲ DALIES ĮVYKDYMO TERMINUS IR

PALŪKANŲ NORMAS.14. NEGRĄŽINTŲ VIDAUS IR UŽSIENIO SKOLINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PALŪKANŲ

SVERTINIAI VIDURKIAI PAGAL SKOLINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ TERMINĄ. 15. INFORMACIJA APIE ĮSIPAREIGOJIMŲ DALĮ NACIONALINE IR UŽSIENIO

VALIUTOMIS.

100


Apskaitinis įvertis – remiantis prielaidomis, atsižvelgiant į dabartinę turto ir įsipareigojimų vertę ir tikėtiną naudą ar įsipareigojimus nustatomas apytikslis dydis, naudojamas turto ir įsipareigojimų vertei nustatyti.

Apskaitos klaida – klaida, kuri atsiranda dėl neteisingo skaičiavimo, netinkamo apskaitos metodo taikymo, neteisingo ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio registravimo ar dėl apsirikimo.

Esminė apskaitos klaida – einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu išaiškėjusi klaida, dėl kurios praėjusio ar kelių praėjusių ataskaitinių laikotarpių FA negali būti laikomos iš esmės patikimomis.

101


Perspektyvinis AP ir apskaitinio įverčio keitimo būdas – AP ir apskaitinio įverčio keitimo būdas, kai pakeitimai ir patikslinimai apskaitoje ir finansinėse ataskaitose daromi nuo sprendimo juos daryti priėmimo dienos ir būsimais ataskaitiniais laikotarpiais.

Retrospektyvinis AP keitimo ir klaidų taisymo būdas – AP keitimo ir klaidų taisymo būdas, kai pakeitimai ir patikslinimai apskaitoje ir finansinėse ataskaitose daromi ne tik nuo sprendimo juos daryti priėmimo dienos ir būsimais ataskaitiniais laikotarpiais, bet ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais.

102

7-asis VSAFASAPSKAITOS POLITIKOS KEITIMAS

AP gali būti keičiama:dėl VSAFAS nuostatų pasikeitimo;jei kiti teisės aktai to reikalauja.

AP keitimu nelaikoma:naujos AP taikymas ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams, kurių turinys iš esmės skiriasi nuo ankstesnių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių;naujos AP taikymas ūkinėms operacijoms, kurių VSS iki to laiko nevykdė, ir ūkiniams įvykiams, kurių VSS iki to laiko neturėjo.

103

7-asis VSAFASAPSKAITINIŲ ĮVERČIŲ KEITIMAS

Kai turto ar įsipareigojimų vertės negali būti tiksliai apskaičiuotos, o tik įvertintos, naudojami apskaitiniai įverčiai.

Pvz.: apskaitiniai įverčiai naudojami įvertinant nudėvimojo turto nusidėvėjimo sumą per laikotarpį naudojant atitinkamą turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodą, atidėjinio, abejotinų skolų, sukauptų pajamų, sukauptų įsipareigojimų sumą, finansinio turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę ir panašiai.

104

7-asis VSAFASAPSKAITOS KLAIDŲ TAISYMAS

Klaidų taisymo įtaka finansinėse ataskaitose parodoma taip:

jei apskaitos klaida nėra esminė, jos taisymas registruojamas toje pačioje sąskaitoje, kurioje buvo užregistruota klaidinga informacija, ir parodomas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija.jei apskaitos klaida esminė, jos taisymas registruojamas tam skirtoje sąskaitoje ir parodomas veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių klaidų taisymo įtaka“.

Lyginamoji ankstesnio ataskaitinio laikotarpio finansinė informacija pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nekoreguojama.

105

7-asis VSAFASVSAFAS TAIKYMAS PIRMĄ KARTĄ

Perėjimo prie VSAFAS dieną VSS privalo pritaikyti VSAFAS reikalavimus pradiniams finansinės būklės ataskaitos likučiams, atlikdamas toliau išvardintus veiksmus:

pripažindamas visą turtą ir įsipareigojimus, kuriuos pripažinti reikalaujama pagal VSAFAS;nepripažindamas tokio turto ar įsipareigojimų, jeigu pagal VSAFAS toks pripažinimas neleidžiamas;perklasifikuodamas sąskaitų, naudotų iki perėjimo prie VSAFAS dienos, likučius pagal VSAFAS reikalavimus į atitinkamas grupes;įvertindamas visą turtą ir įsipareigojimus pagal VSAFAS reikalavimus.

VSS perėjimo prie VSAFAS dieną:šių AP pakeitimų poveikį FA turėtų pripažinti pagal atskiruose VSAFAS pateiktas pereinamąsias nuostatas, o jei jų nėra – mažindamas ar didindamas sukauptą perviršį ar deficitą grynojo turto sąskaitose.

106

7-asis VSAFASINFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FA AIŠKINAMAJAME RAŠTE

Jei buvo keista AP, aiškinamajame rašte turi būti pateikta ši informacija:

AP keitimo priežastis;kokiems finansinės būklės ir veiklos rezultatų ataskaitų straipsniams šis pakeitimas turėjo įtakos ir kokiomis sumomis šie straipsniai buvo koreguoti.

Jei buvo keisti apskaitiniai įverčiai, AR turi būti pateikta ši informacija:

apskaitinio įverčio keitimo priežastys, pobūdis ir poveikis;suma(‑os), kuri(‑ios) turi įtakos ataskaitinio laikotarpio rezultatui;suma(‑os), kuri(‑ios) turės įtakos vėlesniems ataskaitiniams laikotarpiams;jei skaičiavimų atlikti negalima, nurodomas šis faktas ir jis pagrindžiamas.

107

7-asis VSAFASINFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FA AIŠKINAMAJAME RAŠTE

Jei finansinėse ataskaitose buvo taisyta esminė apskaitos klaida, AR turi būti pateikta ši informacija:

esminių apskaitos klaidų pobūdis ir ataskaitinis laikotarpis, kurį esminė klaida buvo padaryta;koregavimo suma, registruota apskaitoje ir įtraukta parodant grynąjį ataskaitinio laikotarpio perviršį ar deficitą.

Aiškinamajame rašte VSS turi detalizuoti visas AP keitimo ir esminių klaidų taisymo sumas su nuorodomis į AR pastabas, kuriose aprašytas susijęs AP keitimas ir (arba) esminės klaidos taisymas.

Jų suma turi sutapti su VSS veiklos rezultatų atskaitos str. „Apskaitos politikos keitimo bei esminių klaidų taisymo įtaka“ parodyta suma.

108

23-asis VSAFASTARPINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Tarpinių FA rinkinys turi būti aiškiai identifikuojamas ir atskiriamas nuo kitos informacijos ar kiekvieno kito dokumento, kuriuos skelbia ar teikia VSS, teisės aktų nustatyta tvarka.

VSS tarpinių FA rinkiniui sudaryti turi taikyti:

tą pačią AP, kaip ir metinių FA rinkiniui sudaryti, išskyrus tuos atvejus, kai AP per tarpinį ataskaitinį laikotarpį buvo pakeista.

Tarpinėse FA informacija pateikiama nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki paskutinės tarpinio ataskaitinio laikotarpio dienos.

VSS tarpinio ataskaitinio laikotarpio pabaiga sutampa su kalendorinių metų I, II ar III ketvirčių pabaiga.

109

23-asis VSAFASTARPINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO SUDĖTIS

Tarpinių FA rinkinį sudaro šios ataskaitos:finansinės būklės ataskaita.

Joje pateikiama tarpinio ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos ir lyginamoji praėjusių finansinių metų paskutinės dienos informacija;veiklos rezultatų ataskaita.

Joje pateikiama nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki tarpinio ataskaitinio laikotarpio pabaigos ir lyginamoji praėjusių finansinių metų atitinkamo tarpinio ataskaitinio laikotarpio informacija;sutrumpintas aiškinamasis raštas.

110

23-asis VSAFASBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Tarpinių FA rinkinį VSS teikia už atitinkamos VSS grupės metinių konsoliduotųjų FA rinkinio parengimą atsakingam VSS ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pasibaigus tarpiniam ataskaitiniam laikotarpiui.

Tarpinių FA rinkinys skelbiamas VSS apskaitos politikoje nustatyta tvarka.

Tarpinių ataskaitų rinkinys pirmaisiais metais.

Dėkoju už dėmesį!Lektorė Ona Dadonienė

UAB “Mentoringas”

Direktorė - auditorėTel. 8 5 2499855

El. paštas: [email protected]

www.mentoringas.lt

VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAI

Documents

Transcript of VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAI