Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

40
Europos lietuvių kultūros centras | Europäisches Litauisches Kulturzentrum Vasario 16-osios gimnazijos dienoraštis Mūsų didelis mažas pasaulis Unsere große kleine Welt Ein Tagebuch des Litauischen Gymnasiums

description

Katalog yur Fotoausstellung "Unsere große kleine Welt. Ein Tagebuch des Litauischen Gymnasiums Fotoparodos katalogas "Mūsų didelis mažas pasaulis. Vasario 16-osios gimnazijos dienoraštis"

Transcript of Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

Page 1: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

Europos lietuvių kultūros centras | Europäisches Litauisches Kulturzentrum

Vasario 16-osios gimnazijos dienoraštisMūsų didelis mažas pasaulis

Unsere große kleine WeltEin Tagebuch des Litauischen Gymnasiums

Page 2: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

groeRengėjas / Veranstalter:

Europos lietuvių kultūros centras VokietijojeEuropäisches Litauisches Kulturzentrum in Deutschland (ELKC) e.V.

Schloss RennhofLorscher Str. 168623 Lampertheim-Hüttenfeld

www.elkc.org

Unsere große kleine Welt

Page 3: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

groeVasario 16-osios gimnazijos dienoraštis

Vasario 16-osios gimnazijos dienoraštis

Mūsų didelis m

ažas

elis mažas pasaulis

Uns

ere

groß

e kl

eine

Wel

tUnsere große kleine Welt

Ein Tagebuch des Privaten Litauischen Gymnasiums

Ein Ta

gebu

ch de

s Priv

aten

Lita

uisch

en Gy

mna

sium

s

Ein Tagebuch des Privaten Litauischen Gymnasiums

Europos lietuvių kultūros centro fotoparodaRennhofo fotogalerija | 2012 m. vasaris - 2013 m. vasaris

Eine Fotoausstellung des Europäischen Litauischen KulturzentrumsFotogalerie Rennhof | Februar 2012 - Februar 2013

Page 4: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

Rennhofo pilis 1955-ųjų žiemą | Schloss Rennhof im Winter 1955

Page 5: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

Tikroji žmogaus biografija yra dvilypė – ją sudaro asmeninės patir-tys ir savivoka bei žmogaus poveikis jo aplinkai, t.y. įspūdžiai, su-kelti jį supantiems žmonėms bei pasaulyje palikti pėdsakai. Institu-

cijos biografija kur kas sudėtingesnė. Kaip ir žmogus, ji turi savo vidinį gyvenimą ir poveikį aplinkai, tačiau abu šie aspektai yra ilgalaikis dauge-lio žmonių bendros veiklos, minčių ir siekių rezultatas. Institucija turi ir materialinį pavidalą, kuris taip pat yra bendras daugelio veikėjų kūrinys.

Taigi, institucijos istoriją galima aprėpti tik tiek, kiek ją atsimena patys joje tiesiogiai dalyvavę, ją kūrę ar ją pažinę asmenys.

Ši paroda – tai bandymas bent epizodiškai aprėpti unikalios institucijos – Vasario 16-osios gimnazijos – istoriją. Tepadeda šioje parodoje vaizduo-jamos Gimnazijos gyvenimo akimirkos įsisamoninti didelę šios mažos mokyklos praeitį ir tepaskatina jos istoriją rašyti toliau.

Sveiki atvykę į didelį mažą Vasario 16-osios gimnazijos pasaulį.

Rimas ČuplinskasEuropos lietuvių kultūros centro Vokietijoje direktorius

Die echte Biografie eines Menschen besteht mindetens aus zwei Aspekten – aus subjektiven Erfahrungen und der Selbsteinschät-zung sowie aus der Wirkung dieser Person, d.h. aus dem Eindruck,

den dieser Mensch in der Welt und bei anderen Mitmenschen hinterlässt. Die Biografie einer Institution ist wesentlich komplexer. Sie hat sowohl ein Innenleben, wie auch eine Außenwirkung, doch beide sind das Pro-dukt eines Zusammenspiels vieler Menschen. Sie hat auch ein materiel-les Dasein, welches ebenfalls als gemeinsames Werk zahlreicher Akteure entstanden ist.

So kommt es, dass die Geschichte einer Institution nur insoweit verge-genwärtigt werden kann, wie sich alle, die mit ihr in Berührung gekom-men sind, an sie erinnern.

Diese Ausstellung ist ein Versuch, die Geschichte einer einzigartigen In-stitution – des Litauischen Gymnasiums – zumindest ausschnitthaft zu vergegenwärtigen. Sie soll nicht nur dazu dienen, ein Gefühl für die gro-ße Vergangenheit dieser kleinen Schule zu vermitteln, sondern auch als Anreiz, diese fortzuschreiben.

Willkommen in die große kleine Welt des Litauischen Gymnasiums.

Rimas ČuplinskasDirektor des Europäischen Litauischen Kulturzentrums in Deutschland

Page 6: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

Rennhofo pilis 2011-ųjų vasarą | Schloss Rennhof im Sommer 2011

Page 7: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

„Es war keine leichte Entscheidung, dieses Gymnasium zu gründen. Die meisten litauischen Flüchtlinge hatten bereits Deutschland verlassen und waren nach Übersee ausgewandert. Fast alle 25 litauischen Gymnasien, die es hier nach dem Krieg in den Flüchtlingscamps gab, hatten bereits ihre Tätigkeit eingestellt. Über finanzielle Mittel verfügte die selbst gera-de gegründete Litauische Volksgemeinschaft als Schulträgerin nicht und auch von staatli-cher Seite wurde signalisiert, dass für dieses Vorhaben kaum Hilfe zu erwarten sei. Noch am Abend vor dieser Entscheidung waren selbst die meisten Mitglieder des Zentralrates der Volksgemeinschaft der Meinung, dass dieses Projekt nicht realisierbar sei. Dennoch gelang es dem gerade zum Vorsitzenden gewählten damals nur 25-jährigen litauischen Ingenieur Pranas Zundė, seine Kollegen im Vorstand und im Zentralrat durch persönliche Gespräche in der Nacht zuvor zu überzeugen, so dass die Entscheidung dann doch sehr deutlich für das Gymnasium ausfiel.

Um dieses Unternehmen zu finanzieren, wurden damals in aller Welt von litauischen Flüchtlingen Patenschaftsgruppen gegründet, die jeweils die Schul- und Heimkosten für die einzelnen Schüler übernahmen. Die größten Verdienste erwarb sich dabei der legen-däre Pfarrer Benediktas Sugintas, der in Chicago täglich von morgens bis abends zu Fuß unterwegs war und bei den Litauern für das Gymnasium bettelte. Ungefähr ein Fünftel des gesamten Schuletats bettelte er zusammen. Mit solchen Spenden wurde auch das Schloss Rennhof hier in Hüttenfeld gekauft...“

Auszug aus der Rede von Direktor Andreas Schmidt anlässlich des 50. Jubiläums des Litau-ischen Gymnasiums17. Februar 2001

„Sprendimas įsteigti šią Gimnaziją nebuvo lengvas. Dauguma Lietuvos pabėgėlių jau buvo išvykę iš Vokietijos tolyn į užjūrį; beveik visos 25 gimnazijos, veikusios lietuvių pabėgėlių stovyklose, buvo uždarytos. Neseniai įkurta Vokietijos lietuvų bendruomenė (VLB) – mo-kyklos steigėja – pati sunkiai sudūrė galą su galu, o ir iš valdžios pusės buvo sufleruojama, jog toks projektas vargu, ar sulauktų paramos. Net ir dauguma pačios VLB Tarybos narių dar vakarą prieš šį lemtingą sprendimą buvo nusiteikę skeptiškai ir abejojo projekto realizavimo galimybėmis. Tačiau į Valdybos pirmininko vietą neseniai išrinktam, tuomet vos 25-erių, lie-tuviui inžinieriui Pranui Zundei, asmeninių pokalbių dėka visgi pavyko įtikinti savo kolegas Valdyboje bei Taryboje. Kitą rytą sprendimas steigti Gimnaziją buvo priimtas daugumos pritarimu.

Kad užtikrintų Gimnazijos egzistavimą, lietuviai visame pasaulyje ėmė burti globėjų gru-pes, kuriose buvo telkiamos lėšos mokinių mokslapinigiams bei išlaikymui padengti. Bene labiausiai šioje srityje nusipelnė legendinis kunigas Benediktas Sugintas, diena iš dienos pėsčiomis vaikščiojęs po Čikagą ir prašęs išmaldos Vasario 16-osios gimnazijai. Taip jis „iš-maldavo“ beveik penktadalį viso mokyklos biudžeto. Tokių aukų pagalba buvo nupirkta ir Rennhofo pilis čia, Hüttenfelde...“

Ištrauka iš direktoriaus Andriaus Šmito kalbos 50-ojo Gimnazijos jubiliejaus proga2001 m. vasario 17 d.

Page 8: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

1954-57Visa klasė viršutinėje nuotraukoje (1954) drauge su Vasa-rio 16-osios gimnazija iš Diepholzo persikraustė į Hütten-feldą. 1956-ieji buvo paskutinieji metai, kuomet karo pa-bėgėliai (vadinami dipukai arba „Displaced persons“ (DP)) be didesnių apribojimų galėjo išvykti į Jungtines Valstijas. Šia galimybe pasinaudojo daug mokinių, taigi 1958-aisias mūsų klasę tesudarė trys abiturientai.

Nuotraukoje (1957) apačioje, dešinėje, matyti Regina Kumfertaitė, Valteris Zybertas ir Adelė Liudžiavaitytė (Ada Lohse). Valteris po abitūros Hannoveryje studijavo mašinų gamybą, šiandien gyvena Mannheime. Abi jo klasės drau-gės studijavo mediciną, šiuo metu gyvena Šiaurės Reine-Vestfalijoje.

Nuotrauka (1958) apačioje, kairėje: Valteris su gražuole Gražina vaikštinėja pilies kiemelyje.

Nuotraukos iš Valterio Zyberto archyvo

Alle Schüler im oberen Bild von 1954 sind zusammen mit dem Litauischen Gymnasium aus Diepholz nach Hüttenfeld umgezogen. Da 1956 das letzte Jahr war, in dem litauische Kriegsflüchtlinge (sog. DPs oder „displaced persons“) ohne besondere Formalitäten in die USA emig-rieren konnten, haben viele Mitschüler diese Gelegenheit benutzt, so dass die Klasse 1958 nur noch aus drei Abitu-rienten bestand.

Im Bild unten rechts von 1957 sitzen Regina Kumfertai-te, Walter Siebert, Adelė Liudžiavaityte (Ada Lohse). Nach dem Abitur hat Walter Siebert in Hannover Maschinen-bau studiert. Heute lebt er in Mannheim. Seine beiden Mitschülerinnen haben Medizin studiert und leben heute in Nordrhein-Westfalen.Im Bild unten links von 1958 spaziert Siebert mit der schö-nen Gražina über den Schlosshof.

Fotos aus dem Archiv von Walter Siebert

Page 9: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

19551954 m. sausio mėnesį traukiniu atvykus iš Diepholzo į naujuosius namus Hüttenfelde, Rennhofo pilyje, atradimo džiaugsmą temdė kraupi nelaimė, įvykusi kelionės metu: traukiniu važiavusi mažametė gimnazistė Birutė Kleinaitytė žaisdama iškrito pro praviras traukinio duris ir žuvo. Taigi pir-muoju gimnazistų įvykiu Hüttenfelde tapo mokyklos draugės laidotuvės. Išgyvenusieji šį įvykį dar šiandien atsimena jį su didele širdgėla.

Nuotraukoje 1955-ieji, po naująja pastoge prabėgo vieneri metai. Rennhofo pilyje vyksta evangelikų tikybos pamoka, mokytojas – Jurkaitis. Tuomet pamokose vaikinai ir merginos sėdėdavo skirtingose klasės pusėse.

Antros eilės kairėje pusėje sėdi Valteris Zybertas. Gale, dešinė-je, sėdi Vilius Lėnertas. 1937 m. Klaipėdoje gimęs Vilius, baigęs Gimnaziją, dirbo Freiburgo universiteto vaikų klinikoje, nuo 2003 m. iki 2007 m. buvo Vasario 16-osios gimnazijos Kura-torijos pirmininku.

Nuotrauka iš Gimnazijos archyvo

Die Zugreise der Schüler und Lehrer des Litauischen Gymnasiums im Januar 1954 von Diepholz Richtung Hüttenfeld war durch ein tragisches Ereignis überschattet. Die Schülerin Birutė Kleinaitytė fiel durch eine ungesicherte Tür ihres Waggons und verunglück-te tödlich. So kam es, dass die erste offizielle Veranstaltung der Schule eine Beerdigung auf dem Hüttenfelder Friedhof war. Alle damaligen Schüler erinnern sich mit Bestürzung an diese Tage.

Im Bild sehen wir eine Unterrichtsstunde in ev. Religion mit dem Lehrer Jurkaitis, ein Jahr nach dem Einzug ins Schloss Rennhof. Die Mädchen der Klasse sind nicht zu sehen, da sie damals auf der anderen Seite der Klasse saßen.

In der zweiten Reihe links sitzt Walter Siebert. In der hinteren Ecke sitzt der Schüler Willy Lehnert. Der 1937 in Klaipėda (Memel) ge-borene Dr. Willy Lehnert arbeitete später als Mitarbeiter der Kin-derklinik der Universiät Freiburg und war von 2003 bis 2007 Vor-standsvorsitzender des Kuratoriums des Litauschen Gymnasiums.

Foto aus dem Schularchiv

Page 10: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

1959

Tik kelios Rennhofo pilies patalpos buvo pritaikytos mokyklos reikmėms, taigi, Gimnaziją perkėlus į Romuvos sodybą, netrukus pastatyti du mediniai barakai. Viename jų buvo įrengta valgykla ir kelios klasės, kitas naudojamas tik pamokoms. Aloys Weigel atsimena, jog besimokantys pirmajame barake žiemos metu jau 10 valandą ryto žinodavo, kas tądien laukia pietums – mat klasės buvo šildomos virtuvės garais. Kitame barake stovėjo krosnys, kuriomis turėjo rūpintis patys mokiniai. Žiemai baigiantis, daž-nai trūkdavo ir prakurų, taigi neretai krosnyje pleškėdavo senos kėdės ar batai. Dr. Vincas Bartusevičius prisimena, jog mokiniai šį faktą mėgindavo „išsukti“ savo naudai, sakydavo, kad šalta, todėl jie negalės rašyti kontrolinio darbo ar atsiskaityti. Savaime aišku, šis triukas pasiteisindavo anaiptol ne visuomet...

Nuotraukoje matyti ilgametis Gimnazijos mokytojas ir kapelio-nas Jonas Dėdinas.

Nuotrauka iš Aloys Weigel archyvo

Bis auf ein Paar Unterrichtsräume war das Schloss Rennhof für den Schulbe-trieb ungeignet, so dass unmittelbar nach dem Kauf zwei Holzbaracken gebaut wurden – die eine diente vorwiegend als Mensa, beherbergte aber einige Klas-senzimmer, die andere wurde ausschließlich für den Unterricht benutzt. Aloys Weigel erinnert sich, dass man im Winter in der ersten Baracke bereits um 10 Uhr wusste, was es zum Mittagstisch geben würde, da das Gebäude mit Kü-chenabdämpfe beheizt wurde. Die Klassenzimmer in der anderen Baracke wa-ren mit je einem Kaminofen ausgestattet und es oblag den Schülern, diese zu versorgen. Gegen Ende des Winters wurde es mit den Kohle- und Holzvorräten immer knapper, so dass man auch kaputte Stühle oder gar alte Schuhe zum Heizen verbrauchte. Vincas Bartusevičius erinnert sich, dass die Schüler mitun-ter vortäuschten, es gäbe keine Brennstoffe mehr, um bevorstehende Klausu-ren ausfallen zu lassen. Dass dies nicht immer gelang, versteht sich von selbst...

Auf dem Bild ist der langjährige Lehrer und Kaplan Pfarrer Jonas Dėdinas zu sehen.

Foto aus dem Archiv von Aloys Weigel

Page 11: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

Šios nuotraukos padarytos 1960 m. spalio 8–9 die-nomis, bene pirmosios oficialios Gimnazijos mokinių ekskursijos metu. Tuometinis Gimnazijos direktorius dr. Jonas Grinius sutikimą rengti ekskursiją davė tik po „ilgų diskusijų su kolegija“ ir tik su sąlyga, kad iš-vykusieji telefonu keletą kartų per dieną praneš apie savo buvimo vietą. Viršutinėje nuotraukoje – moki-niai Trifels tvirtovėje, apatinėje nuotraukoje – Sesen-heimer muziejuje.

A. Weigel (viršutinėje nuotraukoje antras iš kairės) Gimnazijoje mokytojavo 36 metus (nuo 1959 m. iki 1994 m.), dėstė istoriją, vokiečių kalbą ir literatūrą. Ne vienam Gimnazijos abiturientui jis padėjo pasi-renkant profesiją, stojant į universitetą. Nors oficialiai A. Weigel jau 18 metų pensijoje, iki šios dienos kartu su sūnumi Michael Weigel vadovauja savo paties įsteigtam mokymosi pagalbos centrui „Heidelberger Pädagogium“.

Nuotraukos iš Aloys Weigel archyvo

Diese Bilder entstanden am 8./9. Oktober 1960, bei der von Aloys Weigel organisierten wohl ersten offi-ziellen Schülerexkursion. Die Exkursion wurde vom damaligen Schulleiter Dr. Jonas Grinius „nach langer Diskussion im Kollegium“ und nur mit der Auflage „mehrmals am Tag mit Angabe des Standorts anzu-rufen“ schließlich genehmigt. Im oberen Bild befin-den sich die Schüler auf der Reichsfeste Trifels, im unteren Bild – im Sesenheimer Museum.

Herr Aloys Weigel war 36 Jahre (von 1959 bis 1994) Lehrer am Litauischen Gymnasium und unterrich-tete Deutsch und Geschichte. Vielen Ehemaligen hat er auch nach dem Abitur beim Einstieg in das Berufsleben oder ins Studium geholfen. Obwohl er seit 18 Jahren in Rente ist, leitet Herr Weigel noch heute zusammen mit seinem Sohn Michael das von ihm gegründete „Heidelberger Pädagogium“.

Fotos aus dem Archiv von Aloys Weigel

1960

Page 12: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

Artūras Hermanas prisimena: „Vasaros darbai pilies sode... Tais lai-kais mokytojai ir mokiniai tvarkydavo ne tik parko kelius, bet ir visą parką. Smagiausia būdavo pjauti ir grėbti šieną! Nuotraukose ma-tome ilgametį matematikos mokytoją Saliamoną Antanaitį, kuris mokinių buvo gerbiamas už savo nuoširdumą ir sugebėjimą mate-matikos žinias pateikti visiems suprantamai ir aiškiai“.

Artūras Hermanas (nuotraukose dešinėje su šviesiais marškiniais bei saulės akiniais), gimė 1944 m. Kaune, po studijų Münchene ilgus metus dirbo bibliotekininku Heidelbergo universitete. Hermanas – Mažosios Lietuvos kultūros istorikas, vienas iš Lietuvių kultūros in-stituto (LKI) steigėjų, metraščio „Annaberger Annalen“ redaktorius, daugelio strapsnių apie Mažąją Lietuvą bei lietuvių-vokiečių santy-kius autorius. 2004 m. Prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas or-dino „Už nuopelnus Lietuvai“ karininko kryžiumi. Iki šiol keletą kartų per mėnesį atvažiuoja į Hüttenfeldą padirbėti LKI bibliotekoje.

Nuotraukos iš Artūro Hermano archyvo

Arthur Hermann erinnert sich: „Sommerarbeiten im Schlosspark... Damals ha-ben Schüler und Lehrer nicht nur die Wege im Park gepflegt, sondern die ge-samte Anlage. Am angenehmsten war es, die Wiesen zu mähen und den Heu einzusammeln. Auf den Bildern sehen wir den langjährigen Lehrer Saliamonas Antanaitis, der von allen Schülern wegen seiner Herzlichkeit und der Fähigkeit, Mathematik verständlich zu machen, respektiert wurde.“

Arthur Hermann (auf den rechten Bildern mit hellem Hemd und Sonnenbrille) geboren 1944 in eine litauendeutsche Familie in Kaunas, war nach dem Studi-um in München viele Jahre als Bibliotheksleiter an der Universität Heidelberg tätig. Er ist einer der Gründer des Litauischen Kulturinstituts (LKI), Redakteur des Jahrbuches „Annaberger Annalen“, Autor zahlreicher Veröffentlichungen über Kleinlitauen und litauisch-deutsche Beziehungen. 2004 wurde ihm vom litauischen Staatspräsidenten Adamkus ein Orden für Verdienste um Litauen verliehen. Bis heute kommt Hermann mehrmals im Monat nach Hüttenfeld um ehrenamtlich Bücher der LKI-Bibliothek zu katalogisieren.

Fotos aus dem Archiv von Arthur Hermann

1962

Page 13: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

1964-65

Neabejotinai vieną svarbiausių etapų Gimnazijos kelyje į „tikrą“ mokyklą ženklino naujasis mokyklos klasių pastatas, baigtas statyti 1965 m. Toje vieto-je, kur iki šiol stovėjo vienas iš dviejų medinių ba-rakų, duris pagaliau atvėrė naujos, erdvios klasės ir jauki valgykla. Architekto sprendimu prie pastato buvo prijungti ir pirmieji Gimnazijos darbuotojų tarnybiniai butai. Daugiau nei trečdalį statybų iš-laidų – net 330 000 iš 830 000 markių – paaukojo pasaulio lietuviai.

Nuotraukoje apačioje matome mokytoją Aloys Weigel su vyresniųjų klasių mokiniais naujojo mokyklos pastato fasado fone.

Viršutinė nuotrauka iš Gimnazijos archyvo,apatinė – iš Aloys Weigel archyvo

Der zweifelsohne wichtigste Schritt zur Etab-lierung des Litauischen Gymnasiums als „nor-male“ Schule war die Fertigstellung des neuen Schulgebäudes im Jahr 1965 auf der Stelle, wo zuvor eine der Baracken gestanden hat. Endlich normale Klassenzimmer, endlich eine gemüt-liche Mensa. Auch ein Flügel mit den ersten Dienstwohnungen für die Mitarbeiter der Schu-le wurde errichtet. Die Gesamtkosten des Baus – 830.000 DM, wovon 330.000 DM von Litauern aus aller Welt gespendet wurden.

Im unteren Bild sehen wir den Lehrer A. Weigel mit Schülern aus der Oberstufe vor dem Hinter-grund des neuen Gebäudes.

Das obere Foto: aus dem Schularchiv; das untere: aus dem Archiv von Aloys Weigel

Page 14: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

1965 Šalin senąjį, statome naują! Pagaliau nugriauti

seną, daugiau nei dešimt metų „laikinai“ kaip klasių pastatą tarnavusį medinį baraką, iš tiesų, turėjo būti didelis džiaugsmas.

Tuomet dar nė vienas neįtarė, kad, nespėjus pra-eiti 20-čiai metų, po Rennhofo pilies gaisro šioje vietoje ir vėl iškils naujas, „laikinas“ barakas...

Nuotrauka iš Gimnazijos archyvo

Weg mit dem Alten, her mit dem Neuen! Es war bestimmt eine Freude auch die zweite Baracke abzureißen, die über zehn Jahre als provisori-sches Schulgebäude gedient hatte.

Doch zu dem Zeitpunkt ahnte keiner, dass kaum 20 Jahre vergehen würden, bis auf der gleichen Stelle nach dem Schlossbrand 1984 ein neues Provisorium entstehen würde...

Foto aus dem Schularchiv

Page 15: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

1965

Ši Gimnazijos kolegijos nuotrauka Rennhofo parke buvo padaryta 1965 m. vasarą, neseniai lietuvių katalikų sielovadai Europoje va-dovauti paskirto vyskupo Prano Brazio apsilankymo proga. Fone matosi naujas mokyklos pastatas.

Stovi (iš kairės): Aloys Weigel (2-as iš kairės), Otto Haag (4-as iš kai-rės), Jutta Gailienė, dr. Jonas Grinius, kun. Fricas Skėrys, Kazimieras Motgabis, Tautvydas Gailius, kun. Jonas Dėdinas.

Sėdi (iš kairės): Irena Krivickienė, Alfonsas Krivickas, Herta Motga-bienė, direktorius kun. Bronius Liubinas, vysk. Pranas Brazys, kun. Alfonsas Bernatonis, Eliza Tamošaitienė, Stepas Povilavičius-Vykin-tas, Vanda Povilavičienė.

Nuotrauka iš Aloys Weigel archyvo

Dieses Bild des Kollegiums im Schlosspark entstand im Sommer 1965 wohl anläßlich des Besuchs des frisch geweihten Bischofs Pranas Brazys, der für die Seelsorge der röm.-kath. Litauer in Westeuropa zuständig war. Im Hin-tergrund ist das neue Schulgebäude zu erkennen.

Hintere Reihe (von links): Aloys Weigel (2 v.l.), Otto Haag (4 v.l.), Jutta Gailienė, Dr. Jonas Grinius, Pfarrer Fricas Skėrys, Kazimieras Motgabis, Tau-tvydas Gailius, Pfarrer Jonas Dėdinas.

Vordere Reihe (von links): Irena Krivickienė, Alfonsas Krivickas, Herta Motgabienė, Direktor Pfarrer Bronius Liubinas, Bischof Pranas Brazys, Pfarrer Alfonsas Bernatonis, Eliza Tamošaitienė, Stepas Povilavičius-Vykintas, Vanda Povilavičienė.

Foto: aus dem Archiv von Aloys Weigel

Page 16: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

1970-72

1970/1988

Laikui bėgant Rennhofo pilis seno ir gedo, joje gyvenantiems mokiniams ėmė darytis ankšta, juolab, kad pilies patalpos nebuvo pritaikytos bendra-bučiui. 1970 m. Gimnazijos vadovybė priėmė sprendimą statyti naujus ber-niukų ir mergaičių bendrabučius.

Nuotraukoje viršuje: 1972 m. birželio 17 d. vykusio mergaičių bendrabu-čio šventinimo iškilmėse dalyvavo Gimnazijos direktorius V. Natkevičius, architektas K. Hutter, pastatą pašventino Vakarų Europos lietuvių katalikų vyskupas dr. A. L. Deksnys bei lietuvių evangelikų ir liuteronų bažnyčios išei-vijoje vyr. tarybos pirmininkas senj. kunigas A. Keleris. Bendrabutis kainavo 560 000 markių, kurių 160 000 paaukojo pasaulio lietuviai. „Bendrabučio statytojai savo pažadą ištesėjo ir užsibrėžtą tikslą įvykdė. Dabar iniciatyvos turi imtis lietuviai tėvai, pripildydami naują namą savo atžalynu.“

Nuotraukoje apačioje, kairėje – simbolinius bendrabučio pamatus pradeda kasti ilgametis Vokietijos lietuvių bendruomenės reikalų vedėjas bei Gimna-zijos mecenatas Justinas Lukošius, tėvas Alfonsas Bernatonis, V. Natkevičius.

Nuotraukos iš Gimnazijos archyvo

Mit der Zeit wurde es für die Schüler sehr eng im Schloss Renn-hof, weshalb 1970 der Beschluss gefasst wurde, etappenweise ein Mädchen- und ein Jungeninternat zu bauen.

Im oberen Bild sehen wir die Eröffnungsfeierlichkeiten des Mäd-cheninternats am 17. Juni 1972 unter Beteiligung des Schuldirek-tors Vincas Natkevičius und des Architekten K. Hutter. Das neue Gebäude wurde vom Bischof dr. A. L. Deksnys und dem Ratsvorsit-zenden der litauischen evang.-luth. Kirche Pfarrer A. Keleris einge-weiht. Von den nötigen Baukosten in Höhe von 560.000 DM hatten im Ausland lebende Litauer 160.000 DM gespendet.

Auf dem Bild unten links vom 27. Juni 1970 sehen wir den langjäh-rigen Geschäftsführer der Litauischen Gemeinschaft in Deutsch-land Justinas Lukošius, den Kuratoriumsvorsitzenden Pfarrer Alfon-sas Bernatonis sowie den Schuldirektor V. Natkevičius beim ersten Spatenstich. Rechts spricht Direktor Natkevičius bei der Grund-steinlegung.

Fotos aus dem Schularchiv

Page 17: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

1970/1988

Vasario 16-osios gimnazija nuo pat įkūrimo deda dideles pastangas išlaikyti ir puoselėti lietuvišką meną ir kultūrą. Visais laikais mokiniai mielai būrėsi į liaudies šokių ratelį, orkestrą ir vokalinį ansamblį.

Dalyvaudami Gimnazijos ansamblyje mokiniai iš Lietuvos, Vokietijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos ne tik susipažįsta su lietuvių liaudies menu, tautos etno-grafinio paveldo lobynu, bet ir už Lietuvos ribų tę-sia tėvų ir senelių puoselėtas tradicijas. Gimnazijos mokinių ansamblis dažnai tampa ir tikru Lietuvos ambasadoriumi Vokietijoje ir už jos ribų – su dideliu pasisekimu jis jau virš pusės šimto metų atstovauja Lietuvai įvairiuose koncertuose, festivaliuose, tarp-tautinėse šventėse.

Viršutinė nuotrauka iš Gimnazijos archyvo,apatinė – iš Rimo Čuplinsko archyvo

Seit seiner Gründung legt das Litauische Gymnasi-um viel Wert auf die Erhaltung und Förderung der litauschen Kultur und des Brauchtums. Unter den Schülern war die Teilnahme in der Tanzgruppe, dem Orchester sowie dem Vokalensemble beson-ders populär.

Durch ihre Teilnahme lernen Schüler aus Deutsch-land, Litauen, Nord- und Südamerika nicht nur die litauische Volkskunst kennen, sondern agieren auch als kulturelle Botschafter in den zahlreichen Auftritten im In- und Ausland – seit über 60 Jahren vertreten sie die litauische Kultur erfolgreich auf Konzerten, internationalen Festen und Festivals in Westeuropa.

Das obere Foto: aus dem Schularchiv; das untere: aus dem Archiv von Rimas Čuplinksas

Page 18: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

Nuotraukoje – Vasario 16-osios gimnazijos dvidešimtojo jubi-liejaus minėjimas. Prakalbą sako tuometinis direktorius Vincas Natkevičius.

Vasario 16-osios gimnazijoje jis dirbo du kartus. Pirmą kartą 1954–1957 m. jis dėstė lietuvių k. ir literatūrą. Greta pamokų, kurias itin įdomiai vesdavo, jis darbavosi su ateitininkais. Kaip tik tuo metu Gimnazijoje ateitinitinkų veikla sužydėjo: buvo organizuojami minėjimai, ekskursijos, ideologiniai kursai su žy-miais paskaitininkais, kelionė į Italiją. Nors ir išėjęs iš Gimnazi-jos, mokytojas su mokykla visada palaikė ryšius: priklausė švie-timo ir egzaminų komisijoms, bendradarbiavo su ateitininkais.

V. Natkevičius kaip darbuotojas į Gimnaziją sugrįžo 1966 m. Nuo 1967 m. jis perėmė direktoriaus pareigas ir jas ėjo 13 metų.

Tvirto V. Natkevičiaus būdo ir vadovavimo dėka Gimnazijoje prioritetu išliko krikščioniškas auklėjimas ir aukšto lygio lietu-vių kalbos, literatūros ir Lietuvos istorijos dėstymas.

Nuotrauka iš Marijos Dambriūnaitės-Schmidt archyvo

1971Auf dem Bild sehen wir die Feier zum 20-jährigen Jubiläum des Litauischen Gym-nasiums im Jahre 1971. Es spricht der damalige Direktor Vincas Natkevičius.

Natkevičius war am Litauischen Gymnasium zweimal beschäftigt. Erstmals ar-beitete er von 1954-1957 als Lehrer für litauische Sprache und Literatur. Neben dem Unterricht, den er mit Begeisterung durchführte, widmete er viel Zeit dem katholischen Jugendbund „Ateitininkai“. Gerade zu seiner Zeit blühte die Organi-sation richtig auf: es wurden Gedenktage, Ausflüge, Seminare mit bekannten In-tellektuellen und gar eine Reise nach Italien organisiert. Auch nachdem er nicht mehr als Lehrer an der Schule tätig war, brach sein Kontakt mit ihr nicht ab: er war Mitglied im Bildungsausschuss sowie im Prüfungsausschuss und arbeitete weiterhin mit dem kath. Jugendbund.

1966 kehrte er zurück und übernahm 1967 das Amt des Schuldirektors, welches er dreizehn Jahre innehatte.

Als Schulleiter legte er sehr großen Wert auf die Vermittlung christlicher Werte und setzte sich dafür ein, dass der Unterricht in den Fächern litauische Sprache und Literatur sowie litauische Geschichte auf einem hohen akademischen Ni-veau gehalten wurde.

Foto aus dem Archiv von Marija Dambriūnas-Schmidt

Page 19: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

Lietuviškos mokyklos, pavadintos Vasario 16-osios vardu, eg-zistencija Vakarų Europoje sovietų valdžiai buvo kaip krislas akyje. Gimnazijos pavadinimas vienareikšmiškai atspindėjo jos veiklą bei tikslus, kurių, politiškai angažuodamiesi ir dalyvau-dami įvairiose akcijose, aktyviai siekė jos mokiniai.

Pirmoje nuotraukoje matome gimnazistus, dalyvaujančius di-delėje demonstracijoje Bonnoje 1978 m. gegužės 4 d. Sovietų Sąjungos vadovo Leonido Brežnevo apsilankymo Vokietijoje proga.

1986 m. lapkričio 4 d. pilnas autobusas gimnazistų, drauge su šokių grupe ir ansambliu, dalyvavo Vienoje vykusioje de-monstracijoje, kuri buvo organizuota ten vykstančios Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos proga. Antrojoje nuotraukoje matome mokinių pasiruošimą šiai demonstracijai.

Paskutinėje nuotraukoje matyti į nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje dėmesį atkreipiantys plakatai, kuriuos 26 gimnazistai demonstravo drauge su Vokietijos lietuvių jau-nimo sąjunga organizuotoje demonstracijoje netoli sovietų ambasados Bonnoje 1988 m. lapkričio 14 d.

1-a nuotrauka iš Gimnazijos archyvo, kitos Rimo Čuplinsko

1978

/198

7/19

88Allein die Existenz einer Schule in Westeuropa, welche den Namen des litauischen Nationalfeiertags, des 16. Februar, trägt, war ein Dorn im Auge der sowjetischen Besatzungsmacht. Für dieses Gymnasium war der Name zugleich Programm, was unter anderem durch das po-litische Engagement der Schüler bei zahlreichen Aktionen zum Aus-druck gebracht wurde.

Im ersten Bild sehen wir Schüler des Litauischen Gymnasiums bei einer Großdemonstration in Bonn am 4. Mai 1978 anlässlich des Be-suchs des Kreml-Chefs Leonid Breschnew. Am 4. November 1986 fuhr ein bussvoll Schüler samt Tanzgruppe und Orchester zu einer beein-druckenden Demonstration in Wien aus Anlass der dort stattfinden-den Konferenz der Organisation für Sicherheit und Zusammenarbeit in Europa (OSZE). Im zweiten Bild sehen wir die Vorbereitungsarbei-ten hierzu.

Das letzte Bild zeigt Transparente in der Nähe der sowjetischen Bot-schaft in Bonn, wo 26 Schüler am 14. Februar 1988 eine halbtägige Demonstration zusammen mit dem Litauischen Jugendbund orga-nisierten, um auf die ständige Verletzung von Menschenrechten in Litauen aufmerksam zu machen.

1. Foto aus dem Schularchiv, die restlichen von Rimas Čuplinskas

Page 20: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

1981

Svarbūs pokalbiai mokyklos kieme...

Iš kairės matome buvusį Vokietijos lietuvių bendruomenės pir-mininką prof. Praną Zundę, tuo metu Gimnazijos direktoriaus pavaduotojo pareigas einantį Andrių Šmitą, direktorių Joną Ka-valiūną (nuo 1980 m. iki 1982 m.) ir Kuratorijos pirmininką kun. Alfonsą Bernatonį. Atokiau stovi Zundės sūnus Aidis.

Pirmaisiais Gimnazijos gyvavimo metais profesorius Zundė ir kunigas Bernatonis lemiamai prisidėjo prie jos išlaikymo. Abu jie Vokietijos lietuvių bendruomenės valdybos vardu pasirašė ir Rennhofo pilies pirkimo sutartį. Naujos pastogės paieškos iš Diepholzo išsikraustyti turinčiai Gimnazijai buvo sunkios. Netgi svarstyta persikelti į Šveicariją. Po nepavykusių derybų dėl greta Hüttenfeldo esančio Neuschloß miestelio pilies įsigijimo, kun. Bernatonis susidomėjo Rennhofo pilimi. Jis sutvarkė visus su pirkimu susijusius reikalus ir parūpino reikiamą paskolą.

Nuotrauka/Foto: Marija Dambriūnas-Schmidt

Wichtige Gespräche auf dem Schulhof...

Von links sehen wir den ehemaligen Bundesvorstandsvorsitzenden der Litaui-schen Gemeinschaft in Deutschland, Prof. Dr. Pranas Zundė, den damals stellver-tretenden Schulleiter Andreas Schmidt, den Schuldirektor Jonas Kavaliūnas (von 1980 bis 1982) und den Vorstandsvorsitzenden des Kuratoriums Pfarrer Alfonsas Bernatonis. Im Hintergrund steht Zundės Sohn Aidis.

Professor Zundė und Pfarrer Bernatonis hatten in den Anfangsjahren maßgeb-lich zum Erhalt des Litauischen Gymnasiums beigetragen. Schließlich hatten auch beide im Namen des Zentralrates der Gemeinschaft den Kaufvertrag für das Schloss Rennhof unterzeichnet. Die Suche nach einer neuen Bleibe für das in Diepholz gegründete Gymnasium war langwierig und intensiv. Es soll sogar Überlegungen gegeben haben, die Schule in die Schweiz umzusiedeln. Letztlich war es Pfarrer Bernatonis, der nach einem erfolglosen Gespräch im nahegele-genen Neuschloß auf das Schloss Rennhof aufmerksam wurde. Er hat dann die Kaufverhandlungen geführt und sich um die nötigen Darlehen gekümmert.

Page 21: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

1982Nuotraukoje – ilgametis Vasario 16-osios gimnazijos direktorius Andrius Šmitas pirmaisiais darbo metais. 26-eri direktoriavimo metai Gimnazijoje buvo paženklinti kertinių Gimnazijos istorijos įvykių, nepailstamo darbo ir išskirtinio krizinių situacijų valdymo sugebėjimo. Vos pradėjus dirbti, užgriuvo pirmasis iššūkis – Rennhofo pilies gaisras, po savęs sukėlęs statybų, kraustymosi ir lėšų telkimo bangą.

Į savas vėžes grąžinus kasdieninį mokyklos gyvenimą ir pastačius berniukų bendrabutį, prasidėjo Lietuvos ne-priklausomybės atgavimo judėjimas, kurio metu Gim-nazija greta švietimo įstaigos tapo Lietuvos kultūros ir informacijos centru, simboline Lietuvos ambasada lais-voje Europoje.

Po nepriklausomybės laukė naujas iššūkis, Vokietijos fe-deracinei valdžiai pranešus, jog Gimnazijos nebefinan-suos. Ir šis iššūkis įveiktas, 1999 m. Gimnazijai iškovojant valstybinį pripažinimą.

2007 m. paminėjusi A. Šmito 25-erių metų jubiliejų, po metų Gimnazijos bendruomenė buvo priversta su direktoriumi atsisveikinti – 2008 m. gruodžio 14 d. po patirto insulto Andrius Šmitas iškeliavo anapilin ir ilsisi Hüttenfeldo miestelio kapinėse.

Nuotrauka/Foto: Marija Dambriūnas-Schmidt

Auf dem Foto sehen wir den langjährigen Schuldirektor Andreas Schmidt in seinem ersten Dienstjahr. Die 26 Jahre seiner Leitung waren durch Schlüsselereignisse in der Geschichte des Gymnasiums, durch seinen hohen persönlichen Einsatz und seiner Fä-higkeit, auch scheinbar aussichtslose Situationen zu meistern, gekennzeichnet. Kaum hatte er das Amt übernommen, überfiel die Schule die erste Herausforderung – der Großbrand im Schloss Rennhof, welcher eine langjährige Reihe von Umstellungen, Bau-massnahmen und erschöpfenden Bemühungen um Mittelbeschaffung zur Folge hatte. Als der Schulbetrieb nun durch die Renovierung des Schlosses und den Bau eines neuen Jungeninternats einigermaßen normalisert wurde, fing der Aufbruch Litauens in die Freiheit an, infolgedessen das Litauische Gymnasium neben seine Funktion als Bildungseinrichtung auch noch als Informations- und Koordinationszentrum für das Heimatland fungierte.

Nach der Anerkennung der neuen Republik Litauen durch die westlichen Demokra-tien folgte der nächste Schock – die bislang gewährten Zuschüsse der Bundesregie-rung sollen eingestellt werden, da Litauer nicht mehr als Flüchtlinge galten. Nach Einräumung einer Gnadenfrist und mehrjähriger intensiver Arbeit wurde auch diese Hürde gemeistert. 1999 erhielt das Litauische Gymnasium die staatliche Anerken-nung als private Ersatzschule des Landes Hessen. Damit stand auch die nächste Her-ausforderung vor der Tür – aus einer privaten Schule für Exillitauer eine präzedenzlose deutsch-litauische Begegnungsstätte zu schaffen.

Noch 2007 gratulierte die Schulgemeinschaft Andreas Schmidt zum 25. Dienstjubi-läum, musste sich aber nach einem Jahr plötzlich von ihm verabschieden als er am 14. Dezember 2008 unerwartet verstarb.

Page 22: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

1984

Ankstyvą 1984-ųjų vasarą, birželio 6 dieną, apie penktą valandą nakties, Rennhofo pilies palėpėje kilo gaisras. Pilyje buvo įrengta biblioteka, muzikos klasė ir berniukų bendrabutis.

Iš miego berniukus pažadino tuometinio bendrabučio vedėjo Mečio Buivio balsas: „Visi kelkitės ir bėkite lauk, gaisras, gaisras!“ Berniukai, paskubomis į lagaminus įsimetę svarbiausius daiktus ir nutvėrę drabužius, vienmarškiniai išbėgo laukan. Kaukė sire-nos, į Gimnaziją skubėjo 40 gaisrinių.

Sudegė biblioteka, muzikos kambarys, berniukų bendrabučio baldai, stipriai nukentėjo pastatas. Vasaros atostogų metu buvo pastatytas medinis barakas pamokoms, o berniukai trejiems metams perkelti gyventi į mokyklos pastatą.

Pilies remonto darbų sąmata viršijo 7 milijonus markių. 1989 m. Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB), Vokietijos federaci-nės bei Hesseno žemės vyriausybės, Katalikų bažnyčios bei tautiečių dėka pilis buvo suremontuota. Šiandien čia įsikūrusi Gimnazijos biblioteka, muzikos klasė, lietuviška koplyčia, foto-galerija, VLB ir Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos būstinės, Lie-tuvių kultūros institutas bei Europos lietuvių kultūros centras.

Nuotrauka/Foto: Marija Dambriūnas-Schmidt

Am frühen Morgen des 6. Juni 1984 brach gegen 5 Uhr ein Feuer im Dachboden des Schlosses Rennhof aus. Das Schloss, welches vor allem als Jungeninternat diente, beherbergte auch ein Musikraum und die Schulbibliothek.

Die Jungen wurden vom damaligen Internatsleiter Mečys Buivys geweckt, aus ih-ren Betten gerissen und aufgefordert das Schloss zu evakuieren. Obwohl viele noch ihr wertvollstes Gehabe mit sich schleppten, kam glücklicherweise niemand zu Schaden. Draußen heuelten Sirenen, insgesamt 40 Feuerwehrwagen rückten an.

Die Bibliothek und der Musikraum, sowie viel Mobiliar des Internats waren zer-stört, große Teile des Schlosses ausgebrannt. Während der Sommerferien wurde erneut eine Baracke als provisorisches Schulgebäude gebaut, das bestehende Schulgebäude wurde drei Jahre lang als Jungeninternat benutzt.

Die Kosten für den Neuaufbau des Schlosses betrugen über 7 Millionen DM. Dank der Litauischen Gemeinschaft, der Bundesregierung, der Hessischen Landesregie-rung, der Deutschen Bischofskonferenz sowie zahlreicher Litauer aus der ganzen Welt wurde Schloss Rennhof 1989 im neuen Glanz wieder hergerichtet. Heute beherbergt es die Schulbibliothek, den Musikraum, eine Kapelle, die Büros der Li-tauischen Gemeinschaft und des Litauischen Jugendbundes in Deutschland, das Litauische Kulturinstitut, das Europäische Litauische Kulturzentrum, eine Fotoga-lerie sowie mehrere Dienstwohnungen.

Page 23: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

1984 Praėjus metams po pilies gaisro, Gimnazijos parke, greta mergaičių bendrabučio, pastatyto 1972-aisiais, ėmė kilti naujas, modernus berniukų bendrabutis.

Jame apgyvendinus berniukus, mokyklos pastatas vėl buvo naudojamas pagal paskirtį, o po gaisro pastaty-tame mediniame barake „laikinam naudojimui“ ir toliau vyko pamokos.

Nuotraukoje apačioje, kairėje, matome Kuratorijos pir-mininką tėv. Alfonsą Bernatonį, Europos lietuvių katalikų sielovados vadovą vysk. Antaną Deksnį ir kun. Juozą Vaiš-norą bendrabučio statybose.

Nuotraukoje apačioje, dešinėje, bendrabučio kertinio akmens šventinimo iškilmėse kalbą sako Vokietijos fede-racinės Vidaus reikalų ministerijos atstovas dr. Reiner von Kempis. Šalia jo – direktorius Andrius Šmitas, bendrabu-čio architektas prof. Ulrich Beck ir statybų darbuotojai. Kertiniame akmenyje užmūryta dėžė su statybų doku-mentais.

Ein Jahr nach dem Schlossbrand began im Park neben dem 1972 erbauten Mädcheninternat der Bau des neu-en, modern eingerichteten Jungeninternats.

Nach Inbetriebnahme des neuen Internats wurde das Schulgebäude wieder nach dessen ursprünglichen Be-stimmung verwendet, doch die Baracke wurde nach wie vor für verschiedene Schulzwecke benutzt.

Im Bild unten links sehen wir den Kuratoriumsvorsitzen-den Pfarrer A. Bernatonis, Bischof A. Deksnys und Pfarrer J. Vaišnora bei einer Baubesichtigung.

Im Bild unten rechts sehen wir die feierliche Grundstein-legung. Hauptredner ist der Vertreter des Bundesinnen-ministeriums Dr. Reiner von Kempis. Neben ihm steht der Schuldirektor A. Schmidt. Dahinter – Bauunterneh-mer mit dem Architekten Prof. Ulrich Beck. Im Grund-stein wurden Bauunterlagen und andere Dokumente eingemauert.

1985-871-a nuotrauka Rimo Čuplinsko, kitos iš Gimnazijos archyvo1. Foto von Rimas Čuplinskas, die restlichen aus dem Schularchiv

Page 24: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

19871987 m. birželio 25 d. daugiau kaip šimtas Vasario 16-osios gimnazi-jos mokinių ir suaugusiųjų išvyko į Romą paminėti Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų.

Svečiai iš Vokietijos dalyvavo priėmime Šv. Kazimiero kolegijoje, Kry-žiaus kelių inscenizacijoje Šv. Petro bazilikos aikštėje, aplankė lietu-vių atlikėjų koncertą.

Birželio 27 d. popiežius Jonas Paulius II audiencijoje priėmė visus Vatikane susirinkusius lietuvius – daugiau nei 2 500 tautiečių. Gim-nazijos šokėjams ir muzikantams teko ypatinga garbė – scenoje jie sėdėjo prie pat Šventojo Tėvo, o po jo kalbos pašoko keletą liaudies šokių. Popiežiui priėjus pasisveikinti su mokiniais, šie jį apjuosė tau-tine juosta. Gimnazistai dalyvavo Popiežiaus atnašautose šv. Mišio-se, skaitė maldas, nešė auką.

Nuotrauka/Foto: L‘Osservatore Romano

Am 25. Juni 1987 fuhren über 100 Schüler des Litauischen Gymnasiums und andere Gäste nach Rom zu den Feierlichkeiten anläßlich des 600-jäh-rigen Jubiläums der Christianisierung Litauens.

Die Besucher aus Deutschland beteiligten sich an einem Empfang im Sankt-Kasimir-Kolleg, an einer Inszenierung des Kreuzwegs auf dem Pe-tersplatz und besuchten Konzerte.

Am 27. Juni fand eine Audienz von Papst Johannes Paul II mit allen einge-troffenen Litauern statt – insgesamt 2.500 Personen. Der Tanzgruppe und dem Orchester des Litauischen Gymnasiums kamen die ganz große Ehre zuteil, nicht nur auf der Bühne neben dem Papst zu sitzen, sondern auch stellvertretend für alle Litauer vor seiner Heiligkeit aufzutreten.

Page 25: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

1988

Kai kurie Gimnazijos mokiniai palaikė glaudžius ryšius su Lie-tuvos žmogaus teisių gynėjais ir disidentais. Kiekviena mo-kinių kelionė į sovietų užimtą Lietuvą kartu buvo ir galimy-bė nuvežti jiems uždraustos literatūros bei laisvės judėjimą aprūpinti svarbiausiais reikmenimis. Informaciją apie 1987 m. rugpjūčio 23 d. planuojamą pirmąjį viešą atgimimo laikotar-pio mitingą Baltijos šalyse Vakarams perdavė Vasario 16-osios gimnazijos mokinių grupė. Apie ją paskelbė Laisvosios Euro-pos radijas.

Viršutinėje nuotraukoje (1988) matomi vieni iš pagrindinių šios demonstracijos organizatorių – disidentai Vytautas Bo-gušis, Antanas Terleckas ir Julius Sasnauskas – išlydintys Vasa-rio 16-osios gimnazistus atgal į Vokietija Vilniaus geležinkelio stotyje.

Nuotraukoje apačioje matome sovietinės televizijos žurnalis-tus, kurie Panoramos metu parodė gimnazistus pašiepiantį reportažą. Tuo metu tai buvo galima priimti kaip Gimnazijos veiklos pripažinimą...

Einige Schüler des Gymnasiums unterhielten einen regen Kontakt zu Menschenrechtlern und Dissidenten in Litauen. Jede Schülerreise in das von der Sowjetmacht besetzte Land wurde auch dazu benutzt, verbotene Literatur und materi-elle Unterstützung für die Freiheitsbewegung zu überbrin-gen. Information über die Planung zur ersten öffentlichen Demonstration der Wende in den baltischen Staaten am 23.08.1987 wurde von einer Schülergruppe des Litauischen Gymnasiums in den Westen gebracht und zur Bekantgabe an den Kurzwellensender „Radio Free Europe“ weitergeleitet.

Im oberen Bild im Frühling 1988 sehen wir einige der Hauptorganisatoren dieser ersten Demonstrationen – die Dissidenten Vytautas Bogušis, Antanas Terleckas und Julius Sasnauskas – wie sie eine Schülergruppe des Litauischen Gymnasiums am Vilniusser Hauptbahnhof verabschieden.

Im unteren Bild sehen wir Journalisten des sowjetischen Fernsehens, die anschließend in den Hauptnachrichten eine diffamierende Reportage über unsere Schule sendeten. Eine bessere Anerkennung der Schule hätte es damals nicht ge-ben können...

Nuotraukos/Fotos: Rimas Čuplinskas

Page 26: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

1988

Als sich die Rote Armee 1944 der litauischen Grenze näherte, flohen 60.000 bis 80.000 Menschen aus Angst vor Repressalien nach Deutschland. Nach 1948 zogen die meisten weiter nach Westen, überwiegend in die USA und nach Kanada. Obwohl sie in ihrem neuen Zu-hause zunächst nur anstrengende Arbeit finden konn-ten, haben sie ihr kulturelles Leben nicht vernachläs-sigt: sie gründeten Sonntagsschulen, Tanzgruppen und Chöre und riefen eine alte Tradition aus ihrer Heimat ins Leben – die Veranstaltung von Gesangs- und Tanz-festen.

1957 wurde das erste litauische Volkstanzfest in Nord-amerika veranstaltet, bei dem etwa 600 Tänzer aus 18 Regionen beteiligt waren. Es wurde beschlossen, die-se Tradition alle vier Jahre fortzusetzen und litauische Volkstanzgruppen aus der ganzen Welt einzuladen.

An einigen dieser Feste war auch das Litauische Gym-nasium beteiligt. Auf dem Foto sehen wir unsere Schü-ler 1988 beim 8-ten Litauischen Volkstanzfest in Hamil-ton, Kanada.

Fotos aus dem Archiv von Rimas Čuplinskas

1944 m., Raudonajai armijai artėjant prie Lietuvos, apie 60 000–80 000 lietuvių pasitraukė į Vokietiją, 1948–1949 m. jie bėgo toliau į Vakarus. Didesnės grupės su-sitelkė Kanadoje ir Šiaurės Amerikoje. Nors ir dirbdami sunkius fizinius darbus, lietuviai nepamiršo kultūrinės veiklos: kūrė lituanistines mokyklas, tautinių šokių gru-pes ir chorus, atgaivino seną tradiciją rengti dainų ir tautinių šokių šventes.

1957 m. Čikagoje gyvenantys lietuvių bendruomenės nariai surengė pirmąją Šiaurės Amerikos Lietuvių Tauti-nių Šokių Šventę, kurioje dalyvavo apie 600 šokėjų iš 18 vietovių, atstovaujančių 29 šokių grupėms. Nuspręsta tokias šventes ruošti kas ketverius metus, įtraukiant šo-kėjus iš Kanados, Pietų Amerikos, Australijos ir Europos.

Keliose šokių šventėse dalyvavo ir Vasario 16-osios gim-nazijos liaudies šokių ansamblis. Nuotraukoje – gimna-zistai VIII-oje Tautinėje Šokių Šventėje 1988 m. Hamilto-ne, Kanadoje.

Nuotraukos iš Rimo Čuplinsko archyvo

Page 27: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

1989Im März 1989 fanden in der ganzen Sowjetunion weitgehend freie Wahlen zu einem von Gorbatschow ins Leben gerufenen Zentralen Kongress der Volksdeputierten statt, die der litauischen Reformbewegung „Sąjūdis“ einen eindeutigen Sieg brachten – 36 von den insgesamt 42 litauischen Mandaten wurden von Vertretern der Reformbewegung besetzt.

In diesen Jahren wurde Hüttenfeld zur Drehscheibe der Reformbewegung in Westeuropa.

Auf dem Bild sehen wir eine Schülergruppe unterwegs nach Litauen im Som-mer 1989 mit dem Sąjūdis-Mitglied Zigmas Vaišvila. Im VW-Bus bringen sie der Reformbewegung ihr erstes Kopiergerät. Wie passierten sie den strengen sowjetischen Zoll? Als Volksdeputierter besaß Vaišvila einen diplomatischen Sowjetpass und deklarierte den großen Karton als „diplomatisches Gepäck“...

Nach der Unabhängigkeitserklärung von der Sowjetunion am 11. März 1990 arbeiteten drei ehemalige Schüler des Litauischen Gymnasiums – Rimas Čuplinskas, Aidas Palubinskas und später Darius Sužiedelis – im Sekretariat des ersten Staatsoberhauptes der neuen Republik Prof. Vytautas Landsbergis.

1989 m. kovą visoje Sovietų Sąjungoje vyko rinkimai į M. Gor-bačiovo įkurtą Liaudies deputatų kongresą. Lietuvos persitvar-kymo Sąjūdžiui šie rinkimai reiškė didelę pergalę – iš 42 Lietuvai skirtų mandatų jie laimėjo 36.

Atgimimo laikotarpiu Hüttenfeldas tapo svarbiu Sąjudžio koor-dinaciniu centru Vakarų Europoje.

Nuotraukoje matome Gimnazijos mokinius ir Sąjudžio narį Zi-gmą Vaišvilą kelionės iš Vokietijos į Lietuvą metu 1989 m. vasarą. Autobusiuke jie gabena pirmąjį kopijavimo aparatą Sąjūdžiui. Kaip jiems pavyko sėkmingai kirsti sieną? Kaip TSRS Liaudies deputatas, Vaišvilą turėjo diplomatinį Sovietų sąjungos pasą ir didžiulę dėžę deklaravo kaip „diplomatinį siuntinį“...

Po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. kovo 11 d., trys buvę Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai – Rimas Čuplins-kas, Aidas Palubinskas ir vėliau Darius Sužiedelis – dirbo Aukščiau-sios Tarybos pirmininko prof. Vytauto Landsbergio sekretoriate.

Nuotrauka/Foto: Rimas Čuplinskas

Page 28: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

19911990 m. kovo 11 d. paskelbto Lietuvos nepriklausomybės atkū-rimo Sovietų Sąjunga pripažinti nenorėjo. 1991 m. sausio 13 d. karinės pajėgos bandė jėga užimti Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir ki-tus strategiškai svarbius objektus. Tą pačią dieną Vilniuje įvykęs masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas buvo smurtu nuslopintas specialiai paruoštos desantininkų grupės.Sekmadienio rytą Gimnaziją iš Vilniaus telefonu pasiekė šiurpi žinia – nuo OMON‘ų budelių rankų pasipriešinimo metu žuvo keturiolika nekaltų brolių ir seserų lietuvių, šimtai buvo sužeisti. Jausmai neapsakomi: gailestis, pyktis, liūdesys. Rennhofo pilyje netrukus suplevėsavo iki pusės iškelta, juodu kaspinu perrišta Lietuvos vėliava, buvo sunešti plakatai su okupantus smerkian-čiais šūkiais. Gimnazijos mokiniai ir darbuotojai tą pačią dieną dalyvavo Mannheimo mieste vykusiame protesto mitinge – drauge su trimis šimtais susirinkusių lietuvių ir juos palaikan-čių vokiečių griežtai pasmerkė brutualius Maskvos veiksmus, giedojo lietuviškas giesmes, atsakinėjo į atvykusių Vokietijos televizijos ir radijo žurnalistų klausimus.

Die Sowjetunion wollte die am 11. März 1990 erklärte Unab-hängigkeit Litauens keineswegs anerkennen. In der Nacht zum 13. Januar 1991 rollten Panzer auf den Radio- und Fern-sehturm zu, ohne Rücksicht auf die Menschenmengen, die ihn umringten. Vierzehn unbewaffnete Zivilisten starben, über-wiegend Studenten. Hunderte wurden verletzt. Obwohl es eindeutig geplant war, wurde eine Erstürmung des litauischen Parlaments, welches inzwischen in eine regelrechte Festung umgewandelt wurde, in letzter Minute abgebrochen. Sonntagmorgen erreichte das Gymnasium die furchtbare Nachricht über die nächtlichen Ereignisse in Vilnius. Die Ge-fühle waren unbeschreibbar: Mitleid, Wut, Trauer. Auf dem Rennhofer Schlossturm wurde die mit einem schwarzen Band versehene litauische Flagge auf Halbmast gehisst. Am sel-ben Tag fuhren Schüler und Mitarbeiter zu einer spontanen Demonstration mit 300 anderen Litauern und mitfühlenden Deutschen in die Mannheimer Innenstadt.

Nuotraukos/Fotos: Marija Dambriūnas-Schmidt

Page 29: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

1995

Buvęs Vasario 16-osios gimnazijos mokinys ir kapelionas sale-zietis kunigas Hermanas Šulcas, beveik pusę savo gyvenimo išdirbęs misionieriumi Afrikoje ir 1994 m. Ruandos skerdynių metu pasitraukęs į Vokietiją, vėl aplankęs savo įkurtą sodybą Mušoje (Ruanda) rado tik griuvėsius, išžudytas šeimas, likusius invalidus ir našlaičius. Norėdamas našlaičiams pastatyti prie-glaudą, kunigas ėmė aktyviai rinkti aukas. Su Vokietijos pagalba kunigas iš Ruandos pasikvietė aštuonis našlaičius, kartu su jais lankė mokyklas ir parapijas ir bylojo apie kraštą ištikusią nelai-mę.

Šios kelionės metu jis aplankė ir Vasario 16-osios gimnaziją, norėdamas jaunuolius supažindinti su savo mokykla ir buvusia darboviete. Pilnoje pilies salėje sutikti Ruandos jaunuoliai pri-statė savo kraštą, dainavo liaudies dainas, šoko liaudies šokius.

Lietuvio kunigo Hermano Jono Šulco pasiaukojančią pagalbą varganos Ruandos gyventojams įvertino Vokietijos valdžia – 2010 m. kunigui buvo įteiktas Vokietijos Federacinės Respubli-kos ordinas už nuopelnus.

Der ehemalige Schüler und Lehrer des Litauischen Gymnasiums, der Salesianerpater Hermann Schulz, verbrachte mehr als die Hälf-te seines Lebens als Missionar in Ruanda. Als er während des Bür-gerkrieges 1994 nach Deutschland fliehen musste, fand er nach seiner Rückkehr in das von ihm gegründete Jugenddorf in Musha nur noch Trümmer, zerrüttete Familien, Behinderte und Waisen. Mit dem Ziel, den Waisen ein neues Zuhause zu bauen, ging er auf Spendensuche. Mit Hilfe aus Deutschland reiste er mit acht Waisen hierher und besuchte Schulen und Gemeinden um über den tra-gischen Krieg in Ruanda zu berichten.

Bei dieser Reise besuchte er auch das Litauische Gymnasium, um den Jugendlichen seine frühere Arbeitsstelle zu zeigen und sie mit den Schülern bekannt zu machen. Im überfüllten Schlosssaal stell-ten die Kinder ihr Land vor, sangen Volkslieder und präsentierten Volkstänze.

Die langjährige Arbeit von Hermann Schulz fand auch in Deutsch-land entsprechende Anerkennung – 2010 wurde er mit dem Bun-desverdienstkreuz ausgezeichnet.Nuotrauka/Foto: Marija Dambriūnas-Schmidt

Page 30: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

1993/2010

Vasario 16-osios gimnazija išaugino daugelį muzikinių talentų, kurie atsiskleidžia ne tik nesuskaičiuojamuose mokyklos ansamblio pasi-rodymuose, bet drebina ir didžiąsias pasaulio koncertų sales. Buvusi gimnazistė Lena Valaitis Vokietijoje žinoma bene kiekvienam – ši įžymi šalies šlagerių dainininkė 1981 m. Dubline vykusiame Eurovi-zijos dainų konkurse atstovavo Vokietiją ir užėmė 2-ąją vietą.

Pirmojoje nuotraukoje iš kairės matome Justą Čekuolį, Viktorą Diawara, Vilių Alesių ir Vytautą Lemke 1993 m. pasirodančius Gim-nazijos Talentų vakare. Po šio pasirodymo gimė „Skamp“ – greitai tapusi viena žymiausių ir mėgstamiasių Lietuvos muzikos grupių. 2001 m. Viktoras ir Vilius jau stovėjo Eurovizijos scenoje Kopenha-goje, kur jiems pavyko užimti aukščiausią iki tol Lietuvos atstovų pasiektą 13 vietą. 2006 m. Viktoras ir vėl kopė į Eurovizijos sceną, ku-rioje su jungtiniu projektu „LT United“ šį kartą iškovojo net 6-ą vietą.

Nuotraukoje apačioje matome Skamp trijulę Viktorą „Vee“ Diawa-rą, Ericą Jennings ir Vilių Alesių pasirodymo „Eurofestivalyje 2010“ Rennhofo pilies parke metu.

Ar pasaulyje dar yra kita tokia Gimnazija, kurios net 3 buvę mokiniai būtų tris kartus kopę į Eurovizijos sceną ir atstovavę dvejas valstybes?.. Musikalisch hat das Litauische Gymnasium einiges auf die Beine gebracht, und zwar nicht nur durch etliche Auftritte des Chors und Orchesters, sondern sogar auf der großen Weltbühne. In Deutsch-land wird die steile Karriere der ehemaligen Schülerin Lena Valaitis am bekanntesten sein, deren Erfolg als Schlagersängerin darin gip-felte, dass sie 1981 Deutschland beim Eurovision Song Contest in Dublin vertrat und den zweiten Platz belegte.

Auf dem ersten Bild sehen wir (von links) Justas Čekuolis, Viktoras Diawara, Vilius Alesius und Vytautas Lemke beim Talentabend des Jahres 1993 im Rennhofer Schlosssaal. Dies war die Geburtsstunde der Gruppe „Skamp“, die fünf Jahre später zu einer der bekanntes-ten Bands Litauens wurde.

2001 standen Viktoras und Vilius mit „Skamp“ bei der Eurovision in Kopenhagen auf der Bühne und belegten Platz 13, was bis 2006 das beste je erreichte Ergebnis Litauens war. Denn 2006 stand Vik-toras erneut auf der Eurovision-Bühne in Athen und belegte mit der Formation „LT United“ Platz 6.

Im unteren Bild sehen wir Viktoras „Vee“ Diawara, Erica Jennings und Vilius Alesius beim Eurofestival 2010 im Rennhofer Schlosspark. Ob es wohl weltweit eine andere Schule mit drei Ehemaligen-Auf-tritte bei der Eurovision gibt, und gar als Vertreter zweier Länder?

Die Wette gilt... Viršutinė nuotrauka / Foto oben: Marija Dambriūnas-SchmidtApatinė nuotrauka / Foto unten: E. C. Schmitt

Page 31: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

Vasario 16-osios gimnaziją per visą jos gyvavimo istoriją aplankė ne-aprėpiamas skaičius garbių, įdomių, ypatingų svečių. Rennhofo pilis buvo ir yra susitikimo vieta politikams, diplomatams, mokslininkams ir menininkams iš Lietuvos ir Vokietijos, bene kiekvieną savaitgalį čia vyksta įdomūs ir svarbūs renginiai, koncertai ar susitikimai.

Kai kuriems svečiams Gimnazijoje taip patinka, jog jie nebenori iš jos išvykti ir pasilieka, paskelbę ją savo naujaisiais namais. Taip nutiko ir Lizai – tokiu vardu buvo pakrikštytas šis Rytų Vokietijoje pagamintas automobilis – kartą atvykusi į Gimnaziją, ji susirado sau jaukų kampelį ir pasiliko.

Gimnazijos bendruomenė mylėjo ir puoselėjo Liza, ji tapo tikra kieme-lio puošmena, džiugino praeivių akį įvairiaspalvėmis ant jos augančio-mis gėlėmis, tyliai bylojo apie Rytų ir Vakarų Vokietijos susivienijimą.

Tačiau net ir Lizai, tyliam Rytų Vokietijos reliktui, atėjo laikas išvykti... Apie šio kultinio Trabanto erą Gimnazijoje šiandien tebeprimena tik nuotrauka...

Nuotrauka/Foto: Marija Dambriūnas-Schmidt

In den vergangenen sechs Jahrzehnten wurde das Litauische Gymnasium von unzähligen Ehrengästen und außergewöhnlichen Persönlichkeiten be-sucht. Das Schloss Rennhof war und ist eine beondere Begegnungsstätte für Politiker, Diplomaten, Akademikern und Künstlern aus Deutschland und Litauen. Nahezu jedes Wochenende finden hier interessante und wichtige Veranstaltungen, Konzerte und Treffen statt.

Manchmal kommt es vor, dass es den Gästen hier so gut gefällt, dass sie schlichtweg bleiben möchten. So geschah es mit Lisa – so wurde dieses kleine Auto jedenfalls getauft – die sich eine gemütliche Ecke im Schlosshof aussuchte und nicht mehr fort wollte.

Die Schulgemeinschaft liebte Lisa und kümmerte sich um sie. Sie wurde zu einem Schmuckstück des Schulhofes, erfreute alle Passanten mit ihren bun-ten Blumen und erzählte im Stillen über die deutsche Wiedervereinigung.

Doch eines Tages musste auch Lisa – dieses schweigende Relikt der deut-schen Teilung – die Schule verlassen... Über das Vermächtnis dieses kulti-schen Trabis vermag nur noch dieses Foto etwas verraten...

2001

Page 32: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

20042004 m. gegužės 1-osios išvakarėse, 24 val. Lietuvos laiku, Rennhofo pilies bokšte suplevėsavo trys – Lietuvos, Vokietijos ir Europos Sąjungos – vėliavos ir suskambo himnai. Drauge su visa Lietuva Vasario 16-osios gimnazija džiaugėsi ir šventė Lie-tuvos įstojimą į Europos Sąjungą.

Gegužės 1-osios Gimnazijoje rengiamų iškilmių metu garbin-giems svečiams ir valdžios atstovams gimnazistai padovanojo puikią meninę programą, o kitą dieną, gegužės 2-ąją, Gimnazi-jos ansamblis, vadovaujamas Gintaro ir Audronės Ručių, pasiro-dė Strasbūre (nuotrauka apačioje), kur bendrai šventei susirinko visų naujų Europos Sąjungos šalių atstovai.

In der Nacht zum 1. Juni 2004 erschienen um 24.00 Uhr litaui-scher Zeit drei Flaggen auf dem Rennhofer Schlossturm – die litauische, deutsche und europäische – zum Klang der jeweili-gen Hymnen. Zusammen mit ganz Litauen feierte die Schul-gemeinschaft den Beitritt Litauens in die Europäische Union.

Bei den Feierlichkeiten am 1. Juni bot das Gymnasium ihren Ehrengästen ein buntes kulturelles Programm. Am nächsten Tag ging es zusammen mit den Leitern des Orchesters und der Tanzgruppe Gintaras Ručys und Audronė Ručienė zu einem Auftritt nach Straßburg, wo auch die anderen neuen Beitritts-länder ihre Landeskultur präsentierten.

Nuotraukos/Fotos: Marija Dambriūnas-Schmidt

Page 33: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

2008

Bendradarbiaudami su Rennhofo pilyje įsikūrusia Vokietijos lietuvių bendruomene, Vokietijos lietu-vių jaunimo sąjunga ir Europos lietuvių kultūros centru, mokiniai ne tik Gimnazijoje, bet ir visoje Vokietijoje bei už jos ribų šokiu ir daina repre-zentuoja Lietuvą, dalyvauja įvairaus masto politi-niuose, kultūriniuose ir meniniuose projektuose.

Nuotraukoje: Lietuvos Prezidentas Valdas Adam-kus 2008 metų vasarą atidaro pirmajį Europos lietuvių muzikos festivalį „Eurofestivalis“, vykusį Rennhofo pilies parke. Festivalio muzikinę pro-gramą pradėjo Vasario 16-osios gimnazijos mo-kinių grupė. Nuotraukoje grupės solistė Ieva Pi-kalavičiūtė.

In Zusammenarbeit mit der Litauischen Ge-meinschaft und dem Litauischen Jugendbund in Deutschland sowie dem Europäischen Litaui-schen Kulturzentrum, beteiligen sich die Schüler des Gymnasiums an zahlreichen kulturellen, aka-demischen und politischen Veranstaltungen im In- und Ausland, und manchmal sogar auf dem eigenen Schulgelände.

Auf diesem Foto ist der damalige Litauische Staatspräsident Valdas Adamkus zu sehen, wie er im Sommer 2008 das erste „Eurofestival“ im Rennhofer Schlosspark eröffnet. Im Hintergrund steht Ieva Pikalavičiūtė, die mit einer Schüler-band des Gymnasiums bei diesem Musikfestival als erste aufgetreten ist.

Nuotrauka/Foto: Jan Kricke

Page 34: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

2010-11Vasario 16-osios gimnazijos Kuratorija 2010 m. pradėjo vykdyti mokyk-los priestato statybas. Naujajame dviejų aukštų pastate įrengtos erd-vios klasės bei moderni gamtos mokslų laboratorija. Bendra priestato statybų ir įrengimo suma sudarė vieną milijoną eurų.

1965 m. pastatyto klasių pastato plėtra buvo reikalinga dėl dviejų priežasčių – Gimnazija vis dar naudojasi po 1984 m. kilusio Rennhofo pilies gaisro laikinai pastatytu ir mokyklos reikmėms nepritaikytu me-diniu mokyklos pastatu, o mokyklos pastate įrengti gamtos mokslų kabinetai nebeatitinka reikalavimų, tuo sukeldami grėsmę prarasti Vokietijos valstybinį pripažinimą ir tuo pačiu didžiausią Gimnazijos finansinį šaltinį. Naujas klasių pastatas išspręs abi šias problemas.

2010 begann das Kuratorium des Litauischen Gymnasiums mit dem Bau eines neuen Anbaus am bestehenden Schulgebäude. Im neu-en zweistöckigen Anbau entstehen weitere Klassenräume, darunter auch ein modern eingerichteter naturwissenschaftlicher Fachraum. Die Baukosten betragen etwa eine Million Euro.

Eine Erweiterung des 1965 erbauten Schulgebäudes war aus zwei Gründen erforderlich. Zum einen wurde bislang die 1984 als Proviso-rium gebaute Baracke noch zu Unterrichtszwecken benutzt. Zum an-deren entsprachen die bestehenden naturwissenschaftlichen Räume längst nicht mehr den heutigen Anforderungen, was eine Revision der staatlichen Anerkennung hätte zur Folge haben können. Mit dem neuen Anbau werden beide Probleme langfristig gelöst.

Nuotraukos/Fotos: Rimas Čuplinskas

Page 35: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

2010-11

2010

Vasario 16-osios gimnazija – tai jos mokiniai. Su didele, ilgamete viso pasaulio lietuvių ir visų geros valios žmo-nių pagalba ir pasiaukojimu, ši Gimnazija išliko, tobulėjo ir šiandien gali būti štai tokia jaunatviška, trykštanti gera nuotaika, puoselėjanti savo tradicijas ir drąsiai žvelgianti į ateities išbandymus.

Nuotrauka/Foto: Sergej Sisulin

Das Litauische Gymnasium ist letztlich nichts anderes als die Schüler, die es besuchen. Nur dank des großzügigen Einsatzes und Unterstützung von Menschen aus aller Welt über die letz-ten 60 Jahre konnte diese Schule nicht nur überleben, sondern sich weiter entwickeln: voller jugendlicher Freude, mit einem Sinn für ihre Traditionen und einem zuversichtlichen Blick auf die Herausforderungen der kommenden Jahrzehnte.

Page 36: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

2011

„Mokykla – tai vieta, kupina klegesio, vieta, kurioje bendrauja-ma, kur užmezgamos pirmosios pažintys. Vasario 16-osios gim-nazija taip pat ne išimtis. Šioje mokykloje susitinka žmonės iš įvairiausių Europos bei kitų žemynų šalių, čia jie kartu gyvena ir mokosi. Vaikai iš Vokietijos, Lietuvos bei daugelio kitų valsty-bių. Tokiu būdu ši Gimnazija tampa terpe, kurioje skatinamas kūrybingumas, apsikeitimas naujomis idėjomis bei dvasinis ugdymas. Mano asmeniniai įspūdžiai bei patirtis, susijusi su Va-sario 16-osios gimnazija bei joje besimokančiais ir dirbančiais žmonėmis patvirtina, kad Gimnazija tiesiogiai įkūnija visas šias išvardintas savybes. Man teko galimybė susipažinti su dauge-liu atvirų bei širdingų žmonių, kurie mane įkvėpė bei praturtino tiek lankantis Hüttenfelde, tiek keliaujant po Lietuvą.

„Eine Schule ist ein lebhafter Ort und ein Ort der Begeg-nung, dies gilt ganz allgemein. Es gilt jedoch um so mehr für das Litauische Gymnasium. Hier kommen Menschen aus verschiedensten Gebieten Europas zusammen um mit-einander zu lernen und zu leben. Menschen aus Deutsch-land, Menschen aus Litauen und Menschen aus vielen an-deren Ländern. Ein solcher Ort sollte ein Ort der Kreativität und des Austauschs sein, eine Keimzelle der Ideen und der Freiheit des Geistes. Aus meinen persönlichen Erfahrun-gen und Erlebnissen mit dem Litauischen Gymnasium und seinen Menschen kann ich sagen, dass Gymnasium wird diesen Erwartungen gerecht. Ich hatte die Möglichkeit in Hüttenfeld und in Litauen selbst viele offene und herzliche Menschen kennen zu lernen, die mich inspiriert und per-sönlich sehr bereichert haben.

Page 37: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

2011

Mit meinen Fotografien möchte ich versuchen für den Be-trachter einen Teil dieser Lebensfreude, Offenheit und Energie widerzuspiegeln. Die Aufnahmen anstanden im Sommer 2011 während der Feierlichkeiten zum Johannistag. Dieser Zeitpunkt ergibt zudem eine wunderbare Symbolik, als auch das Johan-nisfest ein Fest der Freude und Lebenslust darstellt und Alt und Jung feiernd zusammenkommen. Die Fotografien reflektieren auf plastische Weise diese Stimmung und geben eine Ahnung von der spannenden Atmosphäre während dieser besonderen Nacht. Schüler und Lehrer, Gäste und Freunde, gleich welcher Nationalität vereint am Feuer mit seiner Kraft und Faszination, voller Energie und Zuversicht in die Zukunft blickend.“

Savo nuotraukomis norėčiau pabandyti perteikti Jums bent dalelę gyvenimiško džiaugsmo, atvirumo bei energingumo, kurį atspindi mano sutikti žmonės. Šios nuotraukos darytos 2011 m., Joninių Gimnazijoje metu. Jos atspindi nuostabią simboliką, nes ši šventė suvienija jaunus ir senus, atspindi gyvenimo džiaugsmą juose bei perteikia tos ypatingos nak-ties atmosferą. Gimnazijos mokiniai, mokytojai, darbuotojai bei svečiai, nesvarbu kokios tautybės, mėgaujasi jaukia at-mesfera ir, kupini pasitikėjimo, žvelgia į bendra ateitį.“

Nuotraukos/Fotos: Gerhard Kopatz, www.kopatz.info

Page 38: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

2012

Nuo 2012 m. vasario 15 d. Vasario 16-osios Gimnazijoje, Renn-hofo pilies bokšte, dangų skrodžia lietuvių tautos vienybės simbolis – Gedimino pilies bokšto trispalvė. Pilies vėliava, joje plevėsavusi 2011-aisiais metais, šių metų sausio 1-ąją buvo perduota saugoti visiems pasaulio lietuviams tarnaujančiai Vasario 16-osios gimnazijai. Šį sprendimą priėmė aukščiau-si Lietuvos Respublikos vyriausybės pareigūnai, Švietimo ir mokslo bei Karšto apsaugos ministerijos.

Nuotraukoje – iškilmingoje Gedimino pilies bokšto vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvavę buvęs mokinys Valteris Zy-bertas (kairėje), buvęs mokytojas Aloys Weigel (dešinėje) ir nuo 2009 m. Vasario 16-osios gimnazijos direktorės pareigas einanti dr. Bronė Narkevičienė.

Nuotrauka/Foto: Marija Dambriūnas-Schmidt

Seit dem 15. Februar 2012 weht auf dem Rennhofer Schlos-sturm die litauische Flagge, die ein Jahr lang über der Ge-diminasburg in der Hauptstadt Vilnius geweht hatte. Dieses besondere Geschenk wurde am 1. Januar auf Beschluss des Kultusministeriums und des Verteidigungsministeriums der Republik Litauen in Anerkennung seiner Verdienste an das Litauische Gymnasium überreicht.

Auf dem Foto sehen wir drei Teilnehmer der feierlichen Zeremonie vom 15. Februar, als diese Flagge in Hüttenfeld erstmals gehisst wurde: der ehemalige Schüler Walter Sie-bert (links), der ehemalige Lehrer Aloys Weigel (rechts) und Dr. Bronė Narkevičienė, die seit 2009 das Litauische Gymna-sium als Direktorin leitet.

Page 39: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

Herausgeber/Leidėjas: Europäisches Litauisches Kulturzentrum in Deutschland (ELKC) e.V.

Texte/Aprašymai: Teilnehmer des Fotowettbewerbs/Fotoparodos konkurso dalyviai, Rimas Čuplinskas, Agnė Ručytė

Übersetzung/Vertimas: Rimas Čuplinskas, Agnė Ručytė

Redaktion/Redaktoriai: Birutė Augustanavičiūtė, Rimas Čuplinskas, Agnė Ručytė

Design/Dizainas: Agnė Ručytė, high5design

Unser besonderer Dank gilt/Ypatingai dėkojame: Vincas Bartusevičius, Marija Dambriūnas-Schmidt, Arthur Hermann, Walter Siebert, Aloys Weigel

Aš esu čia / Ich bin hier2010.02.27 – 2011.02.25

Laiškas iš Lietuvos / Ein Brief aus Litauen 2009.02.28 – 2010.02.26

Misija: Sibiras. Tremties pėdsakais / Mission: Sibirien. Auf den Spuren der Deportierten

2011.02.26 – 2012.02.25

© 2012 ELKC

Page 40: Unsere große kleine Welt / Mūsų didelis mažas pasaulis

Fotogalerie

RennhofRenhofo fotogalerija

Mit freundlicher Unterstützung / Rėmėjai:

Schirmherr / Globėjas:

Botschafter der Republik Litauen in DeutschlandLietuvos Respublikos ambasadorius VokietijojeMindaugas Butkus

Vasario 16-osios

gimnazijaPrivates Litauisches

Gymnasium

AUSWÄRTIGES AMT DER REPUBLIK LITAUENLR UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA Užsienio lietuvių departamentas

media and print solutions