Ugdymo programa

VISAGINO VAIKŲ LOPŠELIS-DARŽELIS „GINTARĖLIS“

BENDROJI IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

„VAIKYSTĖ“

Vaikystė – be galo svarbus žmogaus gyvenimo laikotarpis, ne pasirengimas būsimajam gyvenimui, o tikras, šviesus, savitas, nepasikartojantis gyvenimas. Ir nuo to, kaip praėjo vaikystė, kas vedė už rankos vaiką vaikystės metais, kas iš aplinkos įėjo į jo protą ir širdį – nuo to labiausiai priklauso, kokiu žmogumi taps šiandieninis mažasis.

S. Suchomlinskis

Programą rengėVisagino vaikų lopšelio-darželio

„Gintarėlis“ darbo grupė

Visaginas2011 m.

PATVIRTINTA Visagino vaikų lopšelio-darželio

„Gintarėlis“ direktoriaus 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-41

Bendrąją ikimokyklinio ugdymo programą„Vaikystė“

parengė darbo grupė: A. Korolkova, N. Kostygova, J. Zotova, J. Virčinskienė, N. Tokmanenko, L. Pazniak, O. Falejeva

Redagavo:Direktorė Ana Korolkova

PRITARTAVisagino vaikų lopšelio-darželio „Gintarėlis“2011 m. kovo 1 d. mokytojų tarybos posėdžio protokolu Nr. 4.

Visagino vaikų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ 2011 m. kovo 23 d. tarybos posėdžioprotokolu Nr. 3.

T u r i n y s

2

I. Bendrosios nuostatos Duomenys apie įstaigą 4

Filosofinės kryptys 4Lopšelio-darželio filosofija 5Regiono ir įstaigos savitumas 5Įstaigos ugdytiniai 6Ugdytinių poreikiai 6 Auklėtojų ir specialistų pasirengimas 7Pedagogų kompetencijos 7Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai. Šeimos ir 8

pedagogų bendradarbiavimas

II. Ugdymo principai 8III. Tikslas 9IV. Uždaviniai 9

V. Ugdymo turinys 10Socialinė kompetencija 10–11Sveikatos saugojimo kompetencija 12–14Komunikavimo kompetencija 14–17 Pažinimo kompetencija 17–25Meninė kompetencija 25–31Aplinkos kūrimas, priemonės 31–32

VI. Ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas 32

Literatūra 33

Vaiko pasiekimų bei pažangos vertinimo aplankas. Priedas Nr. 1 33–50

3

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

DUOMENYS APIE ĮSTAIGĄ

1. Visagino vaikų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ veikla vykdoma vadovaujantis nuostatais, reglamentuojančiais Visagino vaikų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ (toliau – lopšelis-darželis) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, mokyklos grupę, tipą, pagrindinę paskirtį, ugdymo kalbą ir ugdymo formas, veiklos teisinį pagrindą, sritį, rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, mokyklos teises ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, lėšas, jų naudojimo tvarką ir finansinės veiklos kontrolę, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo tvarką.

2. Mokyklos oficialusis pavadinimas – Visagino vaikų lopšelis-darželis „Gintarėlis“, trumpasis pavadinimas – l.-d. „Gintarėlis“. L.-d. „Gintarėlis“ įregistruotas Juridinių asmenų registre, kodas 190231011.

3. L.-d. „Gintarėlis“ istorija: 1988 m. vasario 21 d. buvo įsteigtas ir pradėjo veikti Ignalinos atominės elektrinės žinybinis vaikų lopšelis-darželis Nr. 9. Visagino gyvenvietės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 90 patvirtinti Visagino vaikų lopšelio-darželio Nr. 9 nuostatai. 1996 m. lopšeliui- darželiui suteiktas „Gintarėlio“ vardas.

4. Teisinė forma – biudžetinė įstaiga.5. Priklausomybė – savivaldybės lopšelis-darželis.6. Savininkas – Visagino savivaldybė.7. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Visagino savivaldybės taryba.8. Buveinė – Draugystės g. 19, LT 31211 Visaginas.9. Grupė – neformaliojo švietimo mokykla.10. Tipas – lopšelis-darželis. 11. Pagrindinė paskirtis – bendrosios paskirties lopšelis-darželis.12. Ugdymo kalba – rusų.13. Ugdymo forma – dieninė.14. Lopšelis-darželis yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą, atsiskaitomąją ir

kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos įregistruotuose bankuose, atributiką, savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

FILOSOFINĖS KRYPTYS

Formuodamos mūsų įstaigos filosofiją pasirinkome šių filosofinių krypčių idėjas:* humanistinė – kuriama vaikui tinkama sociokultūrinė aplinka, vaikas pripažįstamas kaip socialinis ir kultūrinis individas ir vaikai kaip ypatinga socialinė grupė. Plėtojamas tėvų dalyvavimas vaiko ugdymo procese, sudaromos galimybės tęstinio vaiko ugdymo šeima – darželis kontekste;* egzistencialistinė ir fenomenologinė – pripažįstame – vaikas individualybė. Vaikas patirtį kaupia tyrinėdamas, kurdamas. Jo santykis su savo veikla individualus – vaikas subjektyviai suvokia, priima, išgyvena. Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami;* progresyvistinė – siekiame, kad vaikas būtų ugdomas prasmingai. Skatinamas ugdytinio kritinis mąstymas, jo gebėjimas spręsti problemas, vertinti sukauptą informaciją, ją interpretuoti. Ugdymas individualizuojamas. Pedagogai nuolat tobulina savo kompetenciją, kvalifikaciją.

4

Mums artimos Vakarų Europos šalių teoretikų pedagoginės idėjos:* M. Montessori – daug dėmesio skiriama vaikų savarankiškumui; aplinkos sąlygų, būtinų nepakartojamai individualiai asmenybės sklaidai, kūrimas; keliami nauji reikalavimai pedagogui (vaiko draugas);* F. Frebelio – žaidimas – pagrindinis ugdymo metodas;* O. Dekrolio – gamtos ir natūralios aplinkos įtaka vaiko ugdymui.

Pasirinktų filosofinių krypčių, teoretikų pedagoginės idėjos padeda sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikui atsiskleisti, tobulėti, skatina bendrauti, padeda integruotis į visuomenę.

LOPŠELIO-DARŽELIO FILOSOFIJA

Vaikystė – be galo svarbus žmogaus gyvenimo laikotarpis, ne pasirengimas būsimajam gyvenimui, o tikras, šviesus, savitas, nepasikartojantis gyvenimas. Ir nuo to, kaip praėjo vaikystė, kas vedė už rankos vaiką vaikystės metais, kas iš aplinkos įėjo į jo protą ir širdį, – nuo to labiausiai priklauso, kokiu žmogumi taps šiandieninis mažasis.

VizijaVaikas – asmenybė, mūsų visų siekinių tikslas. Kiekvienas vaikas priimamas toks, koks jis

yra, gerbiamas vaiko individualumas.Įstaiga – užtikrinanti palankias sąlygas vaikui sveikai ir normaliai vystytis laisvės ir orumo

dvasia.Pedagogas – kūrybinga asmenybė, taikanti naujus darbo metodus su ugdytiniais ir jų

tėvais, teikianti visuomenei kvalifikuotą pedagoginę pagalbą.MisijaLopšelis-darželis „Gintarėlis“ – demokratiška, kūrybiškai dirbanti, atvira naujai patirčiai

ugdymo įstaiga, kurioje: 1. Tenkinami vaikų ugdymo(si) poreikiai, puoselėjamos darnų vystymąsi lemiančios

vaiko prigimtinės galios, kuriama palanki, saugi edukacinė aplinka, sėkmingai taikomos naujos ugdymo technologijos.

2. Žaidimas – pagrindinis vaiko gyvenimo ir ugdymo(si) būdas, per kurį skatinamas vaiko savarankiškumas, kūrybiškumas, saugoma ir stiprinama vaiko sveikata.

3. Pedagogas lankstus, nuolat besimokantis, reflektuojantis savo veiklą ir pasirengęs kaitai.

4. Puoselėjamos tautos kultūros vertybės.5. Šeima pasitiki instituciniu ugdymu, domisi vaiko ugdymu(si) ir pažanga, remia ir

palaiko vaikų ir pedagogų sumanymus, aktyviai dalyvauja darželio gyvenime.

REGIONO IR ĮSTAIGOS SAVITUMAS

Visaginas yra Ignalinos regione, Aukštaitijoje, t. y. Rytų Lietuva. Miestas pastatytas netoli Visagino ežero kranto. Atsižvelgiant į legendas ir istorinius duomenis, šis ežeras gynė visus čia gyvenančius žmones nuo atėjūnų, o gyvulius nuo gresiančių ligų ir pavojų. Taip ir atsirado visus ir visa ginantis ežeras Visaginas, o ant ežero krantų miestas, apsuptas tankių lapuočių ir spygliuočių miškais.

Gamtos pasaulis be galo įvairus savo judėjimu ir formomis. Tai leidžia vaikui natūralioje aplinkoje stebėti, tyrinėti, atrasti, lyginti. Natūralus gamtos grožis teigiamai veikia vaikų emocijas, grožio supratimą. Gamta, ekologiniai takeliai vingiuoja čia pat, už darželio vartų, miške, kur vasarą galima uostyti, skinti, skanauti įvairias uogas: žemuoges, avietes, mėlynes, gervuoges ir kt. Rudenį galima patiems rinkti ir susipažinti su įvairiomis grybų rūšimis: baravykais, raudonviršiais, voveraitėmis ir kt. Galima su tėveliais susiruošti į žvejybą prie Visagino, Smalvų, Balto, Švento,

5

Drūkšių, Trilypio ir kitų ežerų ir sugauti ten gyvenančią lydeką ar starkį, o gal ungurį ar karosą. Gamta nuostabi visais metų laikais. Galima nuvykti į Bitininkystės muziejų, Ginučių vandens malūną, prof. A. Hrebnickio (Rojaus) muziejų, esančius Ignalinos regione.

Lopšelio-darželio kultūrą, jo savitumą nusako visos bendruomenės vertybės, įsitikinimai, bendri siekiai, tradicijos. Pagrindiniai ugdymo uždaviniai – ugdyti doras, savarankiškas, sąmoningas, laisvai mąstančias asmenybes, gebančias kūrybiškai veikti. Mūsų įstaigoje sukurta saugi, jauki aplinka, leidžianti pasireikšti visiems vaikų gebėjimams. Vaikai lopšelyje-darželyje jaučiasi laukiami, saugūs, reikalingi ir mylimi. Kiekviena grupė – atvira, ten sudaryta estetiška, vaiko kūrybiškumą skatinanti aplinka, dirba profesionalūs, kompetentingi, kūrybiški pedagogai ir specialistai. Atsižvelgiant į vaikų ir šeimos poreikius, sukauptą pedagogų patirtį, prioritetinė ugdymo sritis yra estetinis-meninis ugdymas. Galvojame, kad vaikų estetinis ir meninis auklėjimas turi savitą tikslą – ugdo estetinę ir meninę kultūrą, diegia meilę grožiui ir moko subtiliai elgtis, žadina saviraiškos ir kūrybos poreikį. Tiesiogiai siedamasis su kitomis ugdymo dalimis (doroviniu, darbiniu, tautiškumo ir kt.), jis socializuoja vaiką, skatina bei ugdo jo individualumą, kūrybines galias. Mėgstantys piešti ir turintys meninių gebėjimų vaikai lanko dailės būrelį. Tie, kurie mėgsta išreikšti save judesiu, lanko sinchroninio plaukimo ir ritminių šokių būrelius. Senolių dainuotas rusų dainas, ratelius, žaidimus vaikai atlieka folkloriniame būrelyje. Ugdytinių darbeliais puošiamos lopšelio-darželio bei grupės patalpos. Įstaigoje organizuojamos parodos, koncertai, vakaronės, tradicinės šventės ir kt. Aktyviai dalyvaujame miesto, regiono, respublikinėse parodose, konkursuose, koncertuose. Pedagogai rengia ir įgyvendina ilgalaikius, trumpalaikius, teminius projektus, ieško aktyvių ugdymo(si) būdų, formų bei metodų ir taiko juos praktinėje veikloje. Dalyvaujame tarptautiniame projekte „Zipio draugai“. Bendradarbiaujame su miesto vidurinėmis mokyklomis.

Teikiame paramą vaikams, turintiems specialiųjų ugdymo(si) sutrikimų (regos, kalbos ir komunikacijos). Didelę patirtį turintys specialistai: logopedas, tiflopedagogas kuria ir įgyvendina individualias šių vaikų ugdymo programas. Tėvams teikiama informacija, organizuojamos konsultacijos.

Siūlome papildomą vaikų globą po lopšelyje-darželyje nustatytų darbo valandų.

ĮSTAIGOS UGDYTINIAI

Lopšelyje-darželyje vaikų grupės komplektuojamos pagal amžių: lopšelio grupės 0,0–1 m., 1–2 m., 2–3 m.; darželio grupės 3–4 m., 4–5 m., 5–6 m., priešmokyklinės grupės 6(5)–7 m.

Lopšelį-darželį vidutiniškai lanko 180 vaikų. Į ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus grupes integruojami vaikai, turintys kalbos, komunikacijos ir regos sutrikimų. Ugdymo kalba – rusų. Lopšelio-darželio grupių komplektavimą nulemia susirenkančių vaikų skaičius. Koreguojama 1 kartą per metus – iki rugsėjo 1 dienos.

UGDYTINIŲ POREIKIAI

Ikimokyklinio amžiaus vaikas – bręstanti asmenybė, turinti savo individualius ir socialinius poreikius:

- jis nori būti mylimas ir gerbiamas;- jis nori būti saugus ir suprastas;- jis trokšta aktyvios veiklos, kad pažintų aplinką ir kurtų save;- jis nori būti laisvas ir savarankiškas;

taip pat:- jis nori bendrauti ir bendradarbiauti su kitais;- jis nori pažinti, suprasti suaugusiųjų pasaulį;- jis nori rasti savo vietą jame.

6

Vaikai labai skirtingi:- jie nevienodai greitai auga ir bręsta; - jų gyvenimo ritmas individualus;- skirtinga asmeninė patirtis;- skirtingai jaučia, patiria, pažįsta, išreiškia;- kuria savas mąstymo taisykles ir logiką, pasaulio pažinimo stilių;- formuoja savo gyvenimo būdą.

Vaikai panašūs:sparčiau ar lėčiau žengia tuo pačiu vystymosi keliu:- nuo stambiųjų raumenų mankštinimo prie smulkiųjų judesių lavinimo bei vis didesnio

judesių ir veiksmų derinimo;- nuo judesių, veiksmų, mimikos naudojimo, sprendžiant problemas ar bendraujant, prie

kalbos priemonių vyravimo sprendimų metu;- nuo paprastos, nesudėtingos kalbos prie turtingos, rišlios, abstrakčios kalbos;- nuo svajonių, prasimanymų ir tikrovės faktų painiojimo prie aiškaus jų skyrimo;- nuo alogiško mąstymo prie logiško;- nuo ypatingo dėmesio sau prie kitų žmonių jausmų, požiūrio supratimo;- nuo domėjimosi tuo, kas vyksta čia ir dar, prie domėjimosi praeitimi, ateitimi, tuo, kas

vyksta kitur;- nuo didelio judrumo prie ramybės būsenos išlaikymo;- nuo impulsyvaus elgesio prie elementarios savikontrolės;- nuo būtinybės remtis suaugusiojo pagalba prie vis didesnio savarankiškumo;- nuo gyvenimo pagal suaugusiojo nustatymą ritmą prie aktyvios veiklos ir poilsio

savarankiško reguliavimo;- nuo žaidimo, veiklos šalia bendraamžių prie bendravimo, bendradarbiavimo su jais.

Vaikų ugdymas ir jų poreikių tenkinimas bus sėkmingas, jei pedagogai sukurs aplinką, skatinančią visapusišką vaikų vystymąsi bei individualybės raišką.

AUKLĖTOJŲ IR SPECIALISTŲ PASIRENGIMAS

Vaikų vystymosi sėkmė labai priklauso nuo šilto emocinio klimato grupėje, nuo dvasingo, tauraus ir demokratiško pedagogo, kuris padeda formuoti ir ugdyti savarankišką, atsakingą, darbščią, kantrią, lakios fantazijos ir logiškai mąstančią individualybę.

Lopšelyje-darželyje dirba 57 darbuotojai, iš jų 24 pedagogai: 4 turi auklėtojų, 15 – vyr. auklėtojų ir 4 – auklėtojų metodininkų kvalifikacines kategorijas, 2 vadovai turi III vadybinę kvalifikacinę kategoriją. 10 pedagogų turi aukštąjį pedagoginį ir 13 pedagogų aukštesnįjį pedagoginį išsilavinimą, 22 pedagogų darbo stažas daugiau nei 15 metų, 1 pedagogo darbo stažas daugiau nei 10 metų.

Lopšelyje-darželyje dirba profesionalūs, kompetentingi, kūrybiški, vaiką mylintys pedagogai ir specialistai, nuolat tobulinantys savo kompetenciją ir kvalifikaciją.

PEDAGOGŲ KOMPETENCIJOS

Pedagoginės veiklos bruožas tas, kad joje susiklosto sąlygos kiekvienam kurti save, tobulėti kaip žmogui, pasirengti kūrybiškai veiklai. Ugdymo procese natūraliai iškilusios problemiškos pedagoginės situacijos reikalauja spręsti šiuos klausimus. Ugdymo tikslams įgyvendinti reikia kūrybinio mąstymo ir profesionalių veiksmų. Pedagogai atsirenka svarbiausius dalykus, laisvai pasirenka ugdymo metodus, derina juos prie individualios ugdytinių prigimties, prognozuoja kiekvieno vaiko ugdymą(si) ir kuria tam tikslui savitą ugdymo strategiją. Pedagogai

7

nuolat įgyja pedagoginių, psichologinių, filosofinių žinių seminaruose. Susipažįsta su naujovėmis ir tai sukelia naujų minčių, idėjų, skatina ieškoti, kurti. Teorija be praktikos, kaip ir praktika be teorijos – nerezultatyvi. Teorinis pedagogo pasirengimas liudija jo asmenybės vertę, padeda orientuotis kasdieniniame darbe, atrinkti ir grupuoti ugdomąją medžiagą, individualizuoti darbą, rinktis ir derinti veiklos metodus. Derindamas teorinį pasirengimą ir praktinės veiklos įgūdžius, pedagogas įgyja reikalingas kompetencijas: bendrakultūrinę, profesinę, bendrąją bei specialiąją. Pedagogas, derindami kiekybinę ir kokybinę vaiko išsivystymo lygio, ugdymo pažangos ir pasiekimo vertinimo strategijas, užtikrina intelektualinį, socialinį ir fizinį vaiko ugdymą(si). Pedagogai liudija savo pašaukimą visa kasdienine veikla: socialumą, t. y. meilę vaikui, poreikį jam padėti sustiprėti, bręsti, nedaug žinančiam atrasti tiesą, pažinti ją. Ugdymo procesą jie grindžia humaniškumo idėjomis: tikėjimu geriausiais ugdytinių pradais, pasiryžimu pažinti ugdytinio individualybę ir suprasti ją, jausti, kas dedasi jų sieloje, ir atsiliepti, padėti, skatinti išskleisti prigimtines galias.

Auklėtojai vertina namų aplinkos vaidmenį ir šeimos vertybių skirtumus bendraudami su tėvais, pripažįsta jų vaidmenį, teises ir atsakomybę. Pedagogai tėveliams teikia tikslią, išsamią informaciją apie vaiko veiklas, pasiekimus ir pažangą lopšelyje-darželyje. Kartu bando spręsti iškilusias pedagogines problemas. Pasitarę su tėvais, jų padedami, kuria funkcionalią, stimuliuojančią vaiko ugdymą(si), estetiškai apipavidalintą, saugią lopšelio-darželio aplinką.

Daug dėmesio pedagogai skiria mokymuisi bendradarbiauti, dalyvauti diskusijose, mąstyti ir veikti kūrybiškai. Visi geba dirbti komandose, aktyviai dalyvauti projektų veikloje, savivaldos institucijų veikloje: mokytojų tarybos, metodinės tarybos, lopšelio-darželio tarybos, tėvų tarybos, atestacinės komisijos posėdžiuose. Savo veikloje pedagogai naudoja kompiuterinę techninę ir programinę įrangą, pagrindines interneto paslaugas ir taiko jas ugdymo procese.

Specialią pagalbą vaikams, turintiems regos, klausos ir komunikavimo sutrikimų, teikia didelę patirtį turintys pedagogai specialistai: logopedas, tiflopedagogas.

TĖVŲ (GLOBĖJŲ) IR VIETOS BENDRUOMENĖS POREIKIAI. ŠEIMOS IR PEDAGOGŲ BENDRADARBIAVIMAS

Tėvai yra pirmieji vaikų ugdytojai. Vaikas – šeimos dalelė, tad jo poelgiai ir veikla geriau suprantami šeimos kontekste. Tėvai nori, kad įstaigoje vaikai būtų mylimi, saugūs, ugdymo procese būtų tenkinami vaikų saviraiškos, kūrybiškumo, aktyvumo, savarankiškumo poreikiai, kad vaikai pažintų pasaulį, būtų užimti, įgytų pasitikėjimą savo jėgomis, bendrautų su bendraamžiais, ruoštųsi ir subręstų mokyklai. Ir pedagogai, ir tėvai yra atsakingi, kad būtų plėtojami bendradarbiavimu grįsti tarpusavio santykiai. Lopšelyje-darželyje palaikoma ir skatinama savarankiška tėvų iniciatyva, atsižvelgiama į jų poreikius ir pasiūlymus:

1. Stiprinti materialinę bazę įvairaus amžiaus vaikų galioms plėtotis, sudaryti sąlygas vystytis sveikai ir harmoningai asmenybei (tenkinti vaiko socialinius, pažinimo, kūrybinius, saviraiškos, meninius, bendravimo, judėjimo poreikius).

2. Ugdyti meilę ir pagarbą savo miestui, kraštui, saugoti ir globoti gamtą, aktyviai dalyvauti respublikoje ir mieste organizuojamuose kultūriniuose renginiuose, konkursuose, parodose ir kt.

3. Integruoti specialiųjų poreikių vaikus į bendrąsias grupes, teikti jiems reikiamą kvalifikuotą pagalbą.

4. Kurti lopšelio-darželio grupėse saugią, jaukią, estetišką aplinką, leidžiančią pasireikšti visiems vaikų gebėjimams.

5. Organizuojant ugdymo procesą lopšelyje-darželyje glaudžiai bendradarbiauti su šeima, kitomis miesto ikimokyklinėmis bei švietimo įstaigomis.

6. Teikti papildomas paslaugas vaikui ir šeimai: organizuoti įvairių būrelių veiklą (ritminiai šokiai, dailės ir rankdarbių užsiėmimai, folklorinė muzikinė veikla, sinchroninis plaukimas ir kt.), padėti šeimai įgyti žinių pedagoginėms problemoms spręsti.

8

7. Naudoti šias tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo formas:7.1. Pokalbiai (individualūs ir grupiniai).7.2. Informacijos skleidimas (skelbimai grupės stenduose, laiškeliai, laikraštis

,,Jantarik“, žinutės telefonu, elektroniniai informaciniai laiškai, interneto svetainė www.gintarėlis.com ir kt.).

7.3. Vaikų lankymas namuose pagal poreikį ir susitarimą.7.4. Anketiniai tyrimai.7.5. Tėvų susirinkimai.7.6. Tėvų darbas lopšelio-darželio ir tėvų tarybose, pedagogų atestacijos komisijoje.7.7. Bendri renginiai: šventės, vakaronės, sporto varžybos, viktorinos, turistiniai žygiai,

išvykos, spektakliai, koncertai.7.8. Pedagogų ir specialistų konsultacijos.7.9. Tėvų dalyvavimas vaikų ugdomojoje veikloje.

Pedagogų ir tėvų bendravimas panašus į šeimos narių bendravimą: keičiamės patirtimi, kartu sprendžiame iškilusias problemas, dalinamės idėjomis. Visa tai paįvairina, padaro įdomesnį ugdymo procesą.

II. UGDYMO PRINCIPAI

Vaikų ugdymas lopšelyje-darželyje grindžiamas šiais principais:Humaniškumo

vaikas gerbiamas kaip savita asmenybė; atsižvelgiame į kiekvieno vaiko prigimtį, kultūrinę ir socialinę patirtį, individualias

galimybes, poreikius ir interesus.Demokratiškumo

sudarome sąlygas visiems vaikams vienodai harmoningai vystytis ir ugdytis jų gimtąja rusų kalba;

siekiame, kad žemas kultūrinis (ar atsakomybės) kai kurių šeimų lygis nesutrukdytų vaikui harmoningai vystytis – jis lopšelyje-darželyje ugdomas jau nuo 1–2 metų;

ugdome dorines vaikų nuostatas kaip būtiną demokratinės gyvensenos pagrindą; telkiame demokratiškai organizuotą įstaigos bendruomenę; sudarome sąlygas visiems vienodai gerai pasiruošti mokymuisi mokykloje.

Individualumo orientuojamės į vaiko aplinką, sąveiką su ja, vaiko raidos pobūdį: augimo tempą,

prigimtines galias, kultūrą, turimą patirtį, jo bendravimą su žmonėmis; glaudžiai bendraudami ir bendradarbiaudami su šeima, stebime vaiką: išsiaiškiname

šeimos gyvenimo tradicijas, įtraukiame tėvus į vaikų ugdymo procesą; vaikams su specialiaisiais poreikiais sudarome individualias ugdymo programas.

Visuminio ugdymo skatiname darnų socialinės, pažintinės, fizinės, komunikavimo, meninės

kompetencijų ugdymą.Tęstinumo

puoselėjame šeimos ir lopšelio-darželio ugdymo principų, tikslų ir uždavinių vieningumą, sudarome sąlygas darniam vaiko perėjimo iš ugdymo šeimoje prie ugdymo(si) ikimokyklinėje, vėliau priešmokyklinėje grupėje ir mokykloje.

Tautiškumo

9

skatiname vaiko norą pažinti ir perimti rusų tautos kultūrą, puoselėjame pagarbą ir meilę rusų tautos papročiams, tradicijoms;

ugdymo turinį ir metodus grindžiame tautos kultūros vertybėmis.Meniškumo

meninę veiklą integruojame į kitas ugdymo sritis.

III. TIKSLAS

Bendraujant su šeima, atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninius, socialinius bei pažintinius poreikius.

IV. UŽDAVINIAI

Kūrybiškai ir profesionaliai ugdant vaikų individualius prigimtinius, socialinius, pažinimo, komunikavimo, sveikatos saugojimo, meninius gebėjimus:

1. Sudaryti sąlygas vaikui per žaidimą, kaip pagrindinį ugdymo metodą, pažinti jį supantį pasaulį, išreikšti save, pajusti kūrybinės saviraiškos džiaugsmą.

2. Saugoti ir stiprinti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį, ugdyti saugaus elgesio įpročius.

3. Formuoti ir plėtoti vaiko kalbos ir kalbėjimo įgūdžius, kaip savęs išreiškimo, bendravimo, pažinimo priemonę ugdant estetinį skonį ir pagarbą gimtajai kalbai.

4. Palaikyti ir skatinti natūralų vaiko domėjimąsi aplinka padedant atrasti vis įvairesnius savęs, socialinės aplinkos ir gamtos pažinimo būdus.

5. Skatinti vaikų kūrybinės veiklos savitumą, išreiškiant save meninėmis priemonėmis ir kitokiais būdais.

6. Įvairiais būdais ir metodais ugdyti specialiųjų poreikių vaikų gebėjimus, teikti jiems kvalifikuotą specialistų pagalbą.

7. Tenkinant vaiko poreikius kurti saugią, sveiką, stimuliuojančią aplinką, skatinančią visapusišką vaiko vystymąsi ir individualybės raišką.

V. UGDYMO TURINYS

SOCIALINĖ KOMPETENCIJA

Ugdymo uždaviniai:* Padėti vaikui pažinti save ir teigiamai save vertinti.* Padėti išmokti gerbti bendraamžius ir suaugusiuosius, gerbti kito asmens orumą,

įsitikinimus ir prigimtines teises.* Ugdyti vaikų supratingumą ir toleranciją.* Skatinti bendrauti ir bendradarbiauti su kitais, kartu aptarti iškilusius sunkumus, bendrai

ieškoti būdų, kaip juos išspręsti.* Mokyti būti dėmesingiems kitiems, būti draugiškiems: mokyti sveikintis, domėtis kitais.* Skatinti vaiką domėtis viskuo, kas jį supa: žmonėmis ir jų gyvenimo būdu, darbu,

kūryba, technika.* Skiepyti meilę gimtajam miestui, tėviškei, branginti jos simboliką.* Ugdyti pagarbą ir meilę mus supančiai gamtai. Savo socialine patirtimi dalintis su kitais.

10

VAIKO VEIKSENOS

Socialinė kompetencija

Ankstyvojo amžiaus vaikų veikla (1–3 m.)

Jaunesniojo amžiausvaikų veikla (3–5 m.)

Vyresniojo amžiaus vaikųveikla (5–6 m.)

Savęs pažinimas

* Žino savo vardą, lytį, kiek metų, parodo pirštais.* Atpažįsta savo turtą: rūbus, žaislus ir kt.* Nori pats valgyti, nusirengti ir apsirengti, žaisti.* Bando suvaldyti neigiamus jausmus: sulaikyti ašaras, sutramdyti pyktį. Savo teises išreiškia emocijomis.* Mimika ir gestais geba išreikšti meilę, gerą nuotaiką, norą, pyktį, susierzinimą, kaltę, gėdą.

* Žino savo vardą, pavardę, lytį, sako, kiek metų. Žino savo vietą grupėje: spintą, kėdę, stalą, lovą.* Norėdamas pasinaudoti kitiems priklausančiais daiktais prašo leidimo. Siekia veikti pats: apsiauti, apsivilkti, pasiimti norimą žaislą, daiktą. Geba suvaldyti savo jausmus ir emocijas. Bando savo teises išreikšti žodžiais.* Emocionaliai pasakoapie savo išskirtinumą ir gebėjimus, džiaugiasi savo laimėjimais.* Moka paaiškinti, motyvuoti vienokį ar kitokį savo elgesį.

Žino savo adresą. Žino savo ir draugų turtą.Atsargiai naudojasi kitiems priklausiančiais daiktais. Daro viską savarankiškai.* Geba susivaldyti įprastose, nedidelės įtampos situacijose, riboti kai kuriuos įgūdžius. Žino ir supranta savo teises.* Domisi kitais ir juos supranta: jų mimiką, gestus, nujaučia kito emocinę būseną, įžvelgia jų ketinimus ir norus, gerbia nuomonę.* Sugeba orientuotis ir atitinkamai elgtis įvairiojesocialinėje aplinkoje ar situacijose: namuose, grupėje, svečiuose, parduotuvėje, šventėje ir kt. * Išgyvena malonumą žaisdamas, vaidindamas, svajodamas, kurdamas.

Draugai, draugystė

* Stebi kitus vaikus, trumpam įsijungia į jų žaidimą.

* Žaidžia kartu su vaikais, dalinasi žaislais, priemonėmis ar valgiu su draugais.* Pradeda suprasti, kas yra draugystė ir draugai.* Bando spręsti kylančius nesutarimus su bendraamžiais.Pradeda suprasti kai kurias grupės taisykles.* Pradeda padėti kitiems.

* Įsitraukia į bendrą žaidimą, sprendžia kartu su draugais, dalinasi vaidmenimis, sąžiningai laikosi taisyklių. Pats pasirenka draugus.* Siekia savarankiškai spręsti problemas įvairiose situacijose.* Supranta ir prisitaiko prie lopšelio-darželio ir grupės dienotvarkės ir taisyklių.Jaučia, kada kitam reikia pagalbos, palaiko jį, padeda.

Bendravimo patirtis

* Pradeda bendrauti su kitu vaiku, suaugusiuoju.* Žaisdami pradeda kalbėtis vieni su kitais: pavadina žaislus, veiksmus, siūlo, prašo, komentuoja.* Mėgdžioja

* Sutaria su kitais vaikais ir suaugusiaisiais.* Jeigu pačiam kas nors nepavyksta, pagalbos kreipiasi į suaugusįjį.* Gana atsargus su nepažįstamaisiais.* Dalyvauja grupiniuose žaidimuose, kitiems

Lengvai bendrauja ir bendradarbiauja su vaikais ir suaugusiaisiais.* Seka kitų pavyzdžiu. Siūlo savo pagalbą kitiems.* Gerbia ir užjaučia neįgalius, senyvo amžiaus žmones. Žino elgesio taisyklės su

11

Socialinė kompetencija



Vyresniojo amžiaus vaikųveikla (5–6 m.)

suaugusiųjų veiksmus, emocijų reiškimo būdus, kalbą.

netrukdo žaisti. nepažįstamais žmonėmis. * Supranta ir vertina, kas yra gera ir kas bloga, numato poelgių pasekmes.

Supratimas apie šeimą

Žino savo šeimos narius, jų vardus.

* Suvokia ne tik savo šeimą kaip kartu gyvenančius žmones, bet ir kitų šeimų buvimą. Pradeda supranti, kad gyvena savo mieste, Lietuvoje.* Suvokia, kad be namų ir lopšelio-darželio yra ir kitas jį supantis pasaulis* Domisi viskuo, kas jį supa: žmonėmis, jų ryšiais, santykiais. Domisi šeimos ir grupės tradicijomis.

Supranta, kad kiti žmonės (kaimynai, pažįstami) gali padėti.* Supranta, kad gyvena Lietuvoje, pažįsta jos simboliką. Gerbia suaugusiųjų gyvenimo būdą, jų darbą.* Laikosi šeimos ir grupės tradicijų.

Metodai ir priemonės:Žaidimai. Paveikslėlių, nuotraukų stebėjimas. Stebėjimai. Išvykos. Šventės .Vakaronės. Pokalbiai. Interviu. Pasakojimai. Diskusijos. Knygų skaitymas. Pasakojimai. Paaiškinimai.

SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJA

Sveikata yra kuriama ir diegiama kasdieninėse situacijose,ten kur žmonės mokosi, dirba, žaidžia.

Sveikata kuriama, kai žmogus rūpinasi savimi ir aplinkiniais...

Otava Chartija

Ugdymo uždaviniai:

12

Saugoti ir puoselėti psichinę vaiko sveikatą* Padėti vaikui suvokti, kad kūnas auga, vystosi, keičiasi, skiriasi.* Padėti suvokti ir kontroliuoti savo netinkamą elgesį (nesimušti, nesistumdyti ir kt.) ir

emocijas.* Meno priemonėmis kurti palankią emocinę atmosferą. Jei reikia, judėjimą ir vaidybą,

piešimą ir lipdymą, dainavimą ir muzikos klausymą panaudoti teigiamam emociniam klimatui kurti.Saugoti ir stiprinti fizinę vaiko sveikatą

* Palaikyti ir žadinti vaiko judėjimo poreikį, skatinti fizinį aktyvumą.* Formuoti taisyklingą vaikų laikyseną, stiprinti pėdos raumenis, kad neišsivystytų

plokščiapėdystė.* Ugdyti fizines vaikų savybes: greitumą, stiprumą, vikrumą, ištvermę, drąsą.* Saugiai naudoti fiziniam judėjimui skirtą įrangą, priemones, žaislus.* Plėtoti vaiko supratimą apie sveikatą ir jos tausojimą.

Siekti gyventi draugiškai, didinti socialinį saugumą, ugdant saugaus elgesio įpročius* Jausti, kad artimieji ir gerai pažįstami žmonės gali padėti išvengti kai kurių nelaimių ir

bėdų.* Pradėti suprasti, kaip elgtis su nepažįstamais žmonėmis.* Gebėti savarankiškai ar padedant suaugusiesiems saugiai elgtis buityje, kelyje, lauke.* Pratinti kasdienėje veikloje lavinti higienos įpročius.* Ugdyti teigiamas dorovines savybes: sąžiningumą, kuklumą, gerumą, draugiškumą,

pratinti sąmoningai valdyti jausmus, spontaniškas pykčio, agresijos ir kitas apraiškas.

VAIKO VEIKSENOS

Sveikatos saugojimo

kompetencija


Jaunesniojo amžiausvaikų veikla (3–5 metų)

Vyresniojo amžiaus vaikų veikla (5–6 metų)

Bendravimo ir bendra-darbiavimo įgūdžiai

* Pratinasi būti šalia kitų ir kartu su kitais.

* Sužino, kaip atsargiai elgtis su nepažįstamaisiais.* Įgyja elementarių savikontrolės įgūdžių.* Sužino apie kai kuriuos nepageidaujamus įpročius (pyktį, užsispyrimą).

* Atsargiai elgiasi su nepažįstamaisiais.* Derina savąsias nuostatas bendraudamas ir bendradarbiaudamas, supranta kito vaiko emocines nuostatas.* Žino, į ką kreiptis, nutikus bėdai ar nelaimei.

Savitvarkos įgūdžiai, asmens higiena

* Pats pasiima žaislus, savarankiškai žaidžia, mokosi padėti žaislus į vietą.* Pradeda praustis pats.* Savarankiškai naudojasi „ puoduku“ arba eina į tualetą.* Pratinasi valgyti pats, tvarkingai.

* Mokosi higienos įgūdžių, padedant auklėtojai, sužino, kad švara ir tvarka padeda būti sveikam.* Padedant auklėtojai mokosi taisyklingai sėdėti.* Bando (o vėliau moka) apsiauti, apsivilkti.* Stengiasi valgyti tvarkingai, teisingai naudotis stalo įrankiais.

* Žino švaros, tvarkos ryšį su sveikata, kada ir kaip naudotis asmens higienos priemonėmis.* Moka taisyklingai sėdėti.* Moka savarankiškai apsivilkti, apsiauti.* Pasiima ir grąžina idėjai reikalingas priemones, žaislus.

Mityba ir * Sužino apie sveiką * Sužino apie daržovių ir * Sužino apie pagrindines

13

Sveikatos saugojimo

kompetencija




sveikata maistą.* Sužino apie kultūringą elgesį prie stalo.

vaisių naudą sveikatai.* Pradeda suvokti, jog maistas reikalingas, kad augtume, būtume sveiki ir žvalūs.* Mokosi kultūringo elgesio prie stalo.* Po valgio burną skalauja vandeniu.

maisto medžiagas: vitaminus, mineralines medžiagas, riebalus, baltymus, angliavandenius.* Moka kultūringai, mandagiai elgtis prie stalo.* Savarankiškai po valgio burną skalauja vandeniu.

Gebėjimas saugiai elgtis buityje, kelyje, kieme

* Auklėtojai padedant, sužino apie saugų elgesį.* Auklėtojai padedant, pratinasi saugiai elgtis grupėje, salėje, lauke.

* Mokosi elgtis gatvėje, pereiti kelią. * Pratinasi saugiai elgtis, žaisti buityje, kieme.* Pratinasi saugiai važinėtis triračiu, dviratuku, laikytis eismo taisyklių.

* Žino, kaip saugiai elgtis kelyje, gatvėje, pratinasi važinėtis dviratukais, paspirtukais, laikytis eismo taisyklių.*Išmoksta savarankiškai žaisti kieme, laikosi saugaus elgesio taisyklių.

Grūdinimasis * Žaidžia gryname ore, grūdinasi oru, saule.* Padedant auklėtojai, pratinasi rengtis, atsižvelgiant į oro temperatūrą.

* Supranta, kad žaisdami gryname ore, grūdinasi oru, saule.* Pratinasi rengtis, atsižvelgdamas į metų laiką ir oro temperatūrą.* Supranta baseino svarbą grūdinimosi procese.

* Supranta grūdinimosi svarbą, suvokia, kad grūdinimasis apsaugo nuo ligų, stiprina sveikatą, gerina nuotaiką.* Stengiasi pakeisti aprangą, kai suprakaituoja ir sušąla.* Žino baseino naudą vaiko organizmui.

Fizinis aktyvumas

* Pradeda derinti rankų ir kojų judesius, mokosi eiti rateliu.* Užlipa ant neaukštų pakilimų: ant suoliuko ir nulipa nuo jo.* Išmoksta bėgti, skatinamas bėga lėčiau, greičiau, įvairiomis kryptimis.* Pašoka į viršų abiem kojom, nušoka nuo laiptelio, geba peršokti brūkšnį, šoktelti ant vienos kojos.* Spiria kamuolį, meta sviedinį iš apačios arba nuo

* Sąmoningai, aktyviai juda, žaidžia judriuosius žaidimus.* Ugdo motoriką: tobulina ėjimo, bėgimo, šuolių, metimų, laipiojimo judesius.* Lavina koordinaciją, greitumą, vikrumą, pusiausvyrą.* Atlieka elementarius judesius plokščiapėdystės profilaktikai ir taisyklingai laikysenai ugdyti.* Padedant auklėtojai, žaidžia įvairius judriuosius imitacinius žaidimus.

* Išsiugdo poreikį mankštintis, sportuoti.* Ugdo motoriką: išmoksta įvairių pagrindinių judesių atlikimo būdų.* Lavina atskirų kūno dalių ir viso kūno koordinaciją: vikrumą, jėgą, pusiausvyrą.* Atlieka fizinius pratimus plokščiapėdystės profilaktikai ir taisyklingai laikysenai ugdyti.* Išmoksta žaisti judrius žaidimus, turinčius krepšinio, futbolo, kvadrato elementų.* Įgyja žinių apie sportą ir jo sąsają su sveikata.* Laikosi saugaus elgesio

14

Sveikatos saugojimo

kompetencija




krūtinės abiem rankom, taiko į tikslą.* Bando išmokti važiuoti triračiu, nusileisti šliuožyne, suptis.

taisyklių.

Metodai ir priemonės:Žaidimai. Fizinio ugdymo pratybos. Šventės. Išvykos. Sporto pratimai.

MOKOMĖS PLAUKTI

Vaikų veiklos baseine ugdymo uždaviniai:* padėti vaikams adaptuotis baseine;* grūdinti vaikų organizmą; mokyti vaikus be baimės judėti vandenyje; skatinti vaikus laikytis elgesio taisyklių vandenyje ir baseino patalpose: laikytis eilės

dušo kabinoje, nestumdyti vienas kito vandenyje, nešaukti ir kt.; formuoti vaikų higienos ir savitarnos įgūdžius: nusirengus daiktus tvarkingai sudėti į tam

skirtą vietą, išsitrinti išmuilinta kempine ir nusiprausti po dušu;* ugdyti judėjimo gebėjimus ir įgūdžius: ėjimą, bėgimą, šuoliukus prie baseino, laisvai

judėti žaidžiant;* skatinti vaikus žaisti su skęstančiais, plaukiojančiais ir pripučiamais žaislais, laisvai

judant vandenyje;* mokyti teisingai kvėpuoti atliekant įvairius pratimus: pūsti orą ant vandens paviršiaus,

giliai įkvėpus leisti vandenyje burbulus, įkvėpus oro, kišti galvą po vandeniu;* mokyti atlikti įvairius pratimus vandenyje: ištiesti kojas į priekį ir atgal; pašokti

vandenyje, atsispirti dviem kojomis nuo dugno ir judėti į priekį; atmerktomis akimis panerti po vandeniu ir kt.;

* mokyti vaikus teisingų rankų ir kojų judesių plaukiant krūtine ir ant nugaros;* mokyti atlikti šuoliuką į vandenį nuo tiltelio;* pratinti vaikus plaukiant derinti rankų judesius ir kvėpavimą, kojų ir rankų judesius;* mokyti vaikus plaukti laisvu stiliumi ir ant nugaros, koordinuojant rankų ir kojų judesius;* mokyti vaikus plaukti įvairiais stiliais; skatinti vaikus atlikti įvairius laikysenos ir plokščiapėdystės pratimus;* lavinti vaikų individualius gebėjimus ir įgūdžius: išmokyti sinchroninio plaukimo

elementų;* skatinti kurti judesius vandenyje, fantazuoti;* ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi; ruošti vaikus plaukimui atviruose vandens telkiniuose.

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA

Ugdymo uždaviniai:* Sudaryti kuo turtingesnes, palankesnes sąlygas vaiko kalbos raidai, vaiko kalbinei

raiškai.

15

* Padėti pajusti kalbos grožį, skambumą, ritmą, vartant ir skaitant knygeles, dainuojant, sekant, deklamuojant.

* Turtinti vaikų žodyną naujais žodžiais, kuriuos vaikai suprastų ir aktyviai vartotų.* Tenkinti vaiko kalbinius poreikius: išreikšti savo mintis, jausmus, dvasios būklę, atrasti

save, bendrauti ir bendradarbiauti, pažinti pasaulį.* Siekti, kad vaikai sugebėtų ne vien aiškiai ir taisyklingai kalbėti, bet ir išklausytų kitą.* Lavinti estetinį skonį.* Padėti atsiskleisti vaikų poreikiui skaityti ir rašyti.

VAIKO VEIKSENOS

Komunikavimo kompetencija



Vyresniojo amžiaus vaikų veikla (5–6 m.)

Klausymas *Reaguoja į daugumą nuolat girdimų žodžių. * Gamtos garsų pamėgdžiojimuose, žaidimuose, dainuojamoje tautosakoje, trumpuose eilėraštukuose jaučia kalbos melodingumą, skambesį, ritmą.

* Klauso grožinės literatūros kūrinėlių, pasakojimų, deklamavimo, pasakų sekimo ir kt.* Gamtos garsų pamėgdžiojimuose, žaidimuose, dainuojamoje tautosakoje jaučia kalbos melodingumą, jos grožį.* Jaučia kalbos garsines savybes: pauzes tarp žodžių, sakinių; kalbos tempą, garsumą.* Girdi pirmą ir paskutinį garsą, kitus garsus dažnai vartojamuose žodžiuose.

* Jaučia gimtosios kalbos savitumą, pagarbą gimtajam žodžiui, tautosakai.* Skiria garsus žodžiuose.

Kalbėjimas * Ima sąmoningai vartoti žodžius. * Pats bando dainuoti, žaisdamas, ką nors veikdamas. Kalba su savimi.* Atpažįsta ir pavadina daug žinomų žmonių, objektų, paveikslėlių. * Mintį išreiškia kelių žodžių sakiniais, juos modeliuoja, stengiasi kalbėti taisyklingai.* Garsinė kalba panašėja į bendrinę kalbą: taria visas balsines fonemas, visus priebalsius, tikslėja žodžių tarimas.* Sudaro pirmą kartą išgirsto žodžio kitas formas: daugiskaitą,

* Atspėja, tikslina atskirų žodžių, sakinių, garsų junginių reikšmes.* Bando savo mintis, emocijas išreikšti žodžiais: kalba, deklamuoja, pasakoja.* Turtėja vaikų žodynas: įvardija matomus daiktus, gamtos reiškinius, daiktų ir reiškinių požymius, tyrinėjamų objektų savybes.* Įvardija įgytą pažinimo patirtį.* Deklamuoja trumpus eilėraštukus, atpasakoja pasakėles, savo kalbą paįvairina gestais, mimika.* Klausosi patarlių, priežodžių, pasakų (tautosakos), grožinės literatūros, kitokio pobūdžio informacijos (laiškų, receptų

* Kalba prasmingai, taisyklingai, garsiai pasvarsto, ką ketina veikti, kokias priemones pasirinks, ką apie tai papasakos kitiems.* Supranta žodžių daugiareikšmiškumą (gali eiti: žmogus, metai), sugeba atspėti ir paaiškinti nežinomų žodžių reikšmes.* Taisyklingai vartoja kalbos dalis, derina linksnius, gimines, skaičius; stengiasi teisingai vartoti prielinksnius ir prieveiksmius. * Pradeda domėtis įvairiais žodžių

16





reikiamą asmenį.* Vartoja ne tik daiktavardžius, veiksmažodžius, bet ir įvardžius.* Turtėja žodynas: 2 m. supranta 450–500 žodžių; 3 m. nuo 300 iki 1000 žodžių.* Deklamuoja trumpus eilėraštukus.

vaistams, pasakojimų pagal paveikslėlius), supranta sudėtingesnių, rečiau vartojamų, žodžių, sakinių prasmes.* Sugeba reikšti mintis, jausmus, patirtus įspūdžius.* Sudarinėja savo žodžius, jais „žaidžia“, sudarinėdamas įvairias kombinacijas.* Kuria pasakojimus, auklėtojai padedant, juos užrašo (knygelės leidimas).* Savo kalboje vartoja būdvardžių laipsnius, būseną ar veiksmą nusakančius žodžius ir jaustukus.* Išklausę įvairių pasakų, tekstų, patys vaidina, perteikdami jų nuotaiką, patys kuria pasakas, sugalvoja mįslių, pradžią ir pabaigą pasakojimui.* Skiria kalbėjimo toną: malonus, draugiškas, atšiaurus, meilikaujantis ir pan.

sudarymo būdais.* Aktyvi vaikų kūrybinė iniciatyva: kuria žodžius, pasakas, pasakojimus, improvizuoja vaidindami, deklamuoja.

Rašytinė kalba * Domisi knygelėmis: jas varto, savotiškai „skaito“ žiūrėdamas iliustracijas.* Pradeda „rašyti“ keverzones.

* Domisi knygelėmis, jose esančiais paveikslėliais, bando jas „skaityti“.* Manipuliuoja įvairiomis medžiagomis, raidėmis, bando schematiškai atvaizduoti daiktus.* Bando imituoti raštą: keverzoti, piešti.* Bando imituoti raštą – perteikti savo emocijas, mintis piešiniais, ženklais, raidėmis

* Turi elementarius skaitymo ir rašymo pradmenis: pažįsta raides, skiria jas žodžiuose, moka taisyklingai laikyti pieštuką, atpažįsta įprastus žodžius.* Pradeda suvokti sakytinės ir rašytinės kalbos santykį: žodžiai sudaryti iš garsų, žodžiai būna ilgi ir trumpi; raidės simbolizuoja garsus; sakytinė kalba gali būti perteikta raštu.* Jaučia pagarbą ir potraukį knygai.

Bendravimas * Išsiplečia kalbos funkcijos: išsako savo poreikius, informuoja, aiškina, planuoja,

* Stengiasi klausytis, girdėti, išklausyti kitus: bendraamžius, suaugusiuosius jų nepertraukdamas.

* Sugeba įsiklausyti į draugo, pedagogo kalbą, jei nesuprato, prašo pakartoti, gali

17





išreiškia santykius su vaikais, suaugusiaisiais.* Perpranta bendravimo būdą: kol pats kalba, žiūri pašnekovui į akis ir veidą; įsitraukia į pasakojimą. * Suvokia mimikos komunikacinę prasmę, bando naudoti ją savarankiškai.

* Supranta, kad kalbėdamas gali bendrauti, kartu ką nors veikti, žaisti.* Pasakoja vaikams, ką pats žino, tiki, kad kitas vaikas gali suteikti įdomios informacijos, išklausyti jį.* Vartoja kalbos etiketo žodžius, sugeba sveikintis, atsiprašyti, palinkėti ir kt.* Jaučia, kada kitam žmogui liūdna, bloga ar gera, mokosi paguosti ar pasidžiaugti kartu.

nesutikti su jo išsakytomis mintimis.* Sugeba bendrauti su vaikais ir suaugusiaisiais: jaučia pokalbio situaciją, kontekstą.* Bando pasiekti vieningą nuomonę su bendraamžiais.

Metodai ir priemonės:Žaidimai. Kartojimai, mėgdžiojimai. Pasakojimai. Pokalbiai. Diskusijos. Interviu. Knygelių skaitymas. Įrašų klausymas. Paveikslėlių, nuotraukų stebėjimas. Inscenizavimas. Šventės Vakaronės. Išvykos, ekskursijos. Stebėjimai, tyrinėjimai. Sienlaikraščio leidimas.

PAŽINIMO KOMPETENCIJA

Vaiko mokymo tikslas yra išugdyti jo sugebėjimą toliau lavintis be mokytojo pagalbos

E. G. CHABARDAS

18

Kas aš? Savęs suvokimas ir vertinimas

Ugdymo uždaviniai:- Sudaryti sąlygas vaikui pripažinti save kaip savitą ir ypatingą asmenybę.- Padėti susipažinti su savo kūnu, pažinti ir pavadinti žmogaus kūno dalis.- Pastebėti skirtumus tarp savęs ir draugų (mergaitė, berniukas).- Padėti pažinti ir tenkinti individualias reikmes, interesus.- Padėti suvokti teigiamas savo savybes ir neigiamus bruožus.- Skatinti nuotaiką, emocijas; kūną naudoti išraiškai ir saviraiškai.- Padėti suvokti save kaip iniciatyvią ir atsakingą būtybę.

Aš ir kiti žmonės

Ugdymo uždaviniai:- Sudaryti sąlygas bendrauti grupėje su kitais vaikais, suaugusiaisiais.- Organizuoti pažintines ekskursijas, padėti pažinti gimtąjį miestą (ekskursijos į kitas

ikimokyklines įstaigas, mokyklas, bibliotekas, muziejus ir kt.), ugdyti pilietiškumą.- Padėti įgyti, plėsti ir gilinti supratimą apie šeimą, kaimynus, bendruomenę (kviestis į grupę

tėvus, senelius, kitus žmones, galinčius papasakoti apie savo darbą).- Padėti perimti demokratines vertybes: vaikų santykius grupėje grįsti pagarba ir tolerancija,

lygybe, pasirinkimo laisve.

Aš ir daiktai, mano aplinka

Ugdymo uždaviniai:- Skatinti natūraliai veikti aplinkoje su esančiomis ugdymo priemonėmis, aplinkos daiktais,

įgyti bendrą supratimą apie laiką, erdvę, daiktus joje, jų dydį, formą, spalvą, svorį, paviršių.

- Padėti vaikams įgyti supratimą apie kiekį ir skaičių.- Skatinti tyrinėti aplinką, daiktus visais pojūčiais: apčiupinėti, paragauti, pauostyti.- Ugdyti vaiko loginį mąstymą. - Supažindinti su senoviniais daiktais ir įrankiais, su senovės amatais ir jų kūrėjais;- Padėti vaikui suvokti, kad jį supantys daiktai – žmogaus rankų darbas, kurį reikia gerbti ir

tausoti. - Padėti pastebėti grožį aplinkos daiktuose ir skatinti vaiką kurti grožį savo aplinkoje.

Vaikas ir gamta

Ugdymo uždaviniai:- Padėti vaikui pažinti pasaulį: miškų, pievų, parkų, vandens augaliją, artimiausioje

aplinkoje esančius gyvūnus, negyvosios gamtos objektus ir reiškinius.- Ugdyti pagarbą gimtajam miestui, žemei, gyvybei.- Skatinti pajusti žmogaus ir gamtos ryšį (žmogui naudingi augalai ir gyvūnai; pavojingi,

žalingi ir nuodingi).- Perteikti vaikams, kaip tautosakoje, liaudies dainose, rateliuose, žaidimuose buvo

atskleidžiamas senolių požiūris į augalus ir gyvūnus. - Skatinti saugoti ir globoti aplinką, gamtą, ugdyti gebėjimą grožėtis gamta. - Skatinti vaikus tyrinėti, atrasti įvairiausius pasikeitimus gamtoje.- Skatinti patirtus įspūdžius išreikšti meninėmis priemonėmis.

19

VAIKO VEIKSENOS

Pažinimo kompetencija


Jaunesniojo amžiaus vaikų veikla (3–5 m.)


Savęs suvokimas ir vertinimas. Kas aš?

* Pasako savo vardą.* Atpažįsta save nuotraukose, veidrodyje.* Atpažįsta ir parodo arba pavadina savo kūno dalis. Bando piešti žmogų.* Save suvokia kaip turintį nuo kitų nepriklausomą vidinį pasaulį. Pradeda vartoti „aš“, „mano“, „man“.* Vartoja kai kuriuos vertinimo žodžius „Ignas geras“, „Ignas blogas“.* Gali pasakyti, kas jis – berniukas ar mergaitė.* Jau supranta savo jausmus, mokosi juos pavadinti, išreiškia bendraudamas ir vaizduotės žaidimuose: bijau, nenoriu ir kt.* Savo nepriklausomybę išreiškia gindamas nuo kitų savo žaislus, rūbelius, kitus niekučius.* Pradeda rodyti valią: „aš“ stiprumą, „ne“ į suaugusiojo prašymą arba draudimą.

* Save vertina teigiamai: priima save tokį, koks yra; jaučiasi geras ir stengiasi būti geras.* Pasako savo vardą, kitų vaikų, suaugusiųjų vardus.* Skiria berniukų ir mergaičių vardus.* Atpažįsta savo drabužėlius, žaislus.* Laisvai naudojasi savo daiktais, pats sprendžia, kada dalytis su kitais.* Suranda pamestą daiktą ir grąžina.* Pažįsta savo kūną kaip susidedantį iš atskirų dalių: galvos, akių, nosies, plaukų, dantų, ausų, rankų, kojų.* Kūną naudoja išraiškai ir saviraiškai.* Suvokia, kad kitas žmogus negali žinoti, ar tu alkanas ar sotus, jei jam nepasakai.* Suvokia, kad kitas žmogus negali pamatyti, žinoti, ką jis jaučia, galvoja, nesupranta, jei to neparodysi mimika, gestais, kalba.* Sugeba įvardyti kai kurias vidines savo būsenas: „man liūdna“, „man linksma“ ir kt.* Suvokia, kad mintis, jausmus ir kt. būtina reikšti kultūringai, tam tikromis įprastomis formomis.

* Patarnauja: padeda užsegti rankovių sagutes, užrišti batų raištelius kitiems vaikams.* Stengiasi savarankiškai pasirinkti veiklą, sutvarkyti žaidimų vietą.* Suvokia teigiamas savo savybes ir tuos neigiamus

* Suvokia, kad turi atmintį, gali įsiminti dainas, skaičiuotes, eilėraščius ir kt.* Suvokia, jog gali galvoti: geros ir blogos mintys, mano ir kitų žmonių mintys.* Jaučia savo širdies plakimą, jos ritmą.* Domisi savimi, panašumais ir skirtumais tarp žmonių.* Ieško informacijos knygose apie žmogų.* Žiūrinėja nuotraukas, paveikslus, pavadinimus po jais.* Žiūri filmuotą medžiagą – aiškinasi.

20





bruožus, kurie gali būti ištaisyti.* Supranta, kad tą patį vardą gali turėti keli žmonės.* Žino, kokiu garsu prasideda vardas.* Atpažįsta grafinį (užrašytą raidėmis) vardo vaizdą.* Atpažįsta draugų drabužėlius, žaislus, kitus daiktus, pasako, kieno jie.* Skiria berniukų ir mergaičių drabužėlius.* Saugoja, tausoja asmeninius ir bendrus daiktus, žaislus, jaučiasi už juos atsakingas.* Įvaldo kūno judesius, reikalingus smulkiems darbeliams atlikti: piešti, konstruoti, gaminti valgį ir kt.* Lygina plaštakų, pėdų antspaudus su kitų vaikų, suaugusiųjų, gyvūnų pėdų antspaudais.* Kūną naudoja išraiškai ir saviraiškai – dramatizmas.* Pradeda suprasti mitybą, virškinimą.* Pradeda sąmoningai suvokti jutimo organų galimybes: aš matau – abiem akimis, viena, tamsoje.* Atspėja, kas skamba (girdėjimas).* Užuodžia, kas kvepia.* Jaučia skonį, ragauja, atspėja, ką valgo.* Jaučia šilumą, šaltį.


* Vaikas veikdamas turi ketinimą.* Vaikas noriai žaidžia ar ką nors veikia kartu su suaugusiuoju.* Mėgdžioja suaugusiųjų veiksmus.* Mimika ir gestais geba išreikšti meilę, gerą nuotaiką, nerimą,

* Turi supratimą apie šeimą: šeimos sudėtis, pasiskirstymas pareigomis joje.* Teikia informaciją apie draugus: kiemo, darželio.* Žino, kaip galima susidraugauti.* Pasakoja apie kaimynus: namo, gatvės.* Gali pasidalinti mintimis

* Pasakoja šeimos istorijas: apie šeimos šventes, apie senolių praeitį, tradicijas, papročius.* Sudaro šeimos medį.* Samprotauja apie draugus: jie gali būti draugiški, išradingi, kantrūs, vaikai ir

21





pyktį, susierzinimą, kaltę, gėdą.* Pradeda kalbėtis vienas su kitu: pavadina žaislus, veiksmus, siūlo, prašo, komentuoja.* Trejų metų vaikas jau sklandžiai kalba įprastais sakiniais iš 4–5 žodžių. Žodis padeda susikalbėti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.

apie bendruomenės žmones: žmonės skirtingi, jie gyvena namuose, keliauja, turi jausmus ir emocijas, mąsto.* Kalba apie šeimą, žino, kad šeimoje tenkinami jo asmeniniai poreikiai: kalba apie bendravimą namuose, įdomesnius įvykius.* Lygina savo šeimą su draugų šeimomis: jos įvairaus dydžio, gyvena skirtinguose būstuose.* Lygina savo ir draugų pomėgius, interesus (gali skirtis, gali sutapti).* Kalba apie draugus ir draugystę.* Dalinasi patirtimi apie kaimynus ir kaimynystę (geri blogi kaimynai, pagalba kaimynams).* Kalba apie bendruomenės žmones: skiriasi žmonių išvaizda, tautybė, drabužiai, elgesys, jausmai, mąstymas.* Samprotauja, kaip žmonės susiję vieni su kitais, padeda vieni kitiems: įvairių profesijų žmonės, dirbantys skirtingus darbus.* Pažįsta gimtąjį miestą, domisi miesto įdomiomis vietomis, žinomais žmonėmis.* Domisi vietinėmis šventėmis, tradicijomis; senolių tradicijomis, papročiais.

suaugusieji.* Supranta, kas silpnina draugystę: melas, pavydas, nepasitikėjimas, šykštumas.* Pasakoja apie kaimynus.* Dėsto savo mintis apie bendruomenės žmones: kaip keičiasi jų išvaizda, elgesys, reiškiamos nuomonės, jausmai; tas pats žmogus gali būti: suaugęs, draugas, kaimynas, vairuotojas.* Svarsto, kaip žmonės susiję vieni su kitais, padeda vienas kitam: pasakoja apie atskirų žmonių darbą ir jo naudingumą kitiems.* Samprotauja, kam skiriami tėvelių uždirbami pinigai, kitų žmonių pagamintos prekės.* Keliauja, lanko įvairias miesto vietas, artimiausias apylinkes: sužino istorijas apie jų praeitį, susipažįsta su įžymiais šio krašto žmonėmis.* Dalyvauja organizuojamose bendruomenės šventėse, suvokia kitų šeimos, bendruomenės ir tautos švenčių prasmę.* Domisi gyvenimo vieta: namais, gatve, miestu, kultūrinėmis vertybėmis.* Puoselėja savo pilietiškumą.


* Sugeba išskirti vieną formą iš kitų ir atrinkti

* Atpažįsta namų apyvokas ir asmeninius daiktus, mokosi

* Suvokia ploto pastovumą: iš to paties

22





tos formos daiktus, tam tikros spalvos, tam tikro dydžio.* Pradeda grupuoti vienos rūšies daiktus: pagal formą, spalvą, dydį, paviršiaus savybes.* Tiesiogiai tapatina daiktus pridėdamas, pamatuodamas.

jais naudotis, išvardinti.* Eksperimentuoja su jam neįprastais daiktais: didinamasis stiklas, veidrodis, lempa ir kt.* Įgyja supratimą apie daikto dydį, ilgį, plotį, didumą, svorį, daiktus lygina.* Skiria daiktus pagal formą.* Skiria pagrindines spalvas ir atspalvius.* Lygina daiktus, sudaro daiktų eiles, grupes.* Skaičiuoja iki 3–5 ir nuo 5 iki 1 pagal pateiktą pavyzdį.* Laisvai juda, veikia supančioje erdvėje, skiria padėtį: pirmyn, atgal, kairėn, dešinėn, žemyn, aukštyn.* Pagal savo gyvenimo ritmą skiria atskiras paros dalis: naktį miegame; dieną praleidžiame darželyje; rytą – keliamės, darome mankštą; vakare ruošiamės ilsėtis, klojame patalą.* Pagal galimybę susipažįsta su kai kuriais senoviniais namų apyvokos daiktais, jų puošybos elementais.* Eksperimentuoja su mažiau įprastais daiktais: padidinamuoju stiklu tyrinėja savo odą; per veidrodį stebi nutaisytą veido mimiką ir kt.* Pradeda suprasti apibendrinančius žodžius: žaislai, drabužiai, avalynė, baldai, indai ir kt.* Lygina daiktus „iš akies“, matuoja juostele, lazdele ir kt.* Apibūdindamas daikto dydį, vartoja sąvokas „ilgesnis“, „trumpesnis“.* Apibūdinant daikto formą, skiria ir pavadina figūras: trikampis, stačiakampis.* Manipuliuodamas įvairiais daiktais, grupuoja pagal formą vienspalves, panašaus dydžio

kiekio plastilino, sniego, galima nulipdyti, suritinti skirtingas figūras.* Sugeba atlikti operacijas su daiktais.* Įvairiaspalves, skirtingo dydžio figūras grupuoja pagal formą, tos pačios formos figūras dėlioja didėjančia ir mažėjančia tvarka.* Susipažįsta su tradicijų, apeigų simbolių prasme. * Skaičiuoja daiktus iki 10, perpranta 0 sąvoką, suvokia kiekinę skaičiaus sandarą.* Supranta ir vartoja sudėties, atimties, dalybos terminus.* Keičia judėjimo kryptį pagal žodinį nurodymą (kryptis, maršrutas, atstumas).* Suvokia ir nustato daiktų padėtį vienas kito atžvilgiu (šalia vienas kito, tarp, lygiagrečiai, viduje, išorėje, už, apie ir t. t.).* Skiria metų laikų (ruduo, žiema, pavasaris, vasara) kaitą pagal pokyčius gamtoje, darbų pobūdį.* Supranta, kad laikas matuojamas: savaitėmis, metais, minutėmis, valandomis, smėlio laikrodžiu, žadintuvu, rankiniu laikrodžiu.

23





geometrines figūras, tos pačios formos vienspalves figūras dėlioja didėjančia ir mažėjančia tvarka.* Skiria daiktų paviršiaus savybes: lygus, gruoblėtas; trikampės, stačiakampės formos.* Konstruoja statinius iš įvairių geometrinių figūrų, juos pavadina.* Pastebi daikto paskirtį: maistui, darbui ir kt.* Nurodo, iš kokios medžiagos daiktas pagamintas: medinis, odinis ir kt.* Lygina daiktus, pasako kelis požymius, kuriais daiktai skiriasi: skirtingo dydžio, ne tos pačios spalvos ir kt.* Lygina kelintinių ir kiekinių skaitvardžių vartojimą (Kelintas? Kiek iš viso?).* Skiria daikto padėtį erdvėje su savim: prieš mane, už manęs, mano kairėje, dešinėje ir kt.* Orientuojasi lape: lapo viršus, jo apačia, dešinė ir kt. * Orientuojasi laike: šiandien, vakar, rytoj.* Pagal galimybes susipažįsta su rusų kultūrai būdingais elementais: forma, spalva, medžiaga, puošybos elementais.* Eksperimentuoja su veidrodžiais (saulės zuikučiai), konstruoja saulės laikrodį, juo naudojasi ir kt.

Vaikas ir gamta

* Visais pojūčiais patiria negyvosios ir gyvosios gamtos formas, garsus, kvapus, judėjimą visais metų laikais.* Stebi aplinkoje esančius gyvūnus.

* Stebi aplinkoje esančius gyvūnus (miške, mieste, namuose, grupėje gamtos kampelyje).* Žino, kad gyvūnai gali būti panašūs, gali skirtis vienas nuo kito.* Klausosi kūrinių (grožinės

* Eksperimentuoja su didinamuoju stiklu, mikroskopu.* Supranta, kad yra daug įvairių gyvūnų: laukinių, naminių, paukščių, roplių, vabzdžių, žuvų.

24





* Žaidžia su negyvosios gamtos objektais: smėliu, vandeniu.* Pasakoja apie augintinius, kurie gyvena jų namuose.* Klauso pasakojimų apie gyvūnus, augalus, paukščius.* Pasivaikščiojimų metu stebi augalus, jų žydėjimą.* Stebi įvairius gyvūnus, paukščius, augalus knygų iliustracijose, fotografijose.

literatūros, tautosakos apie gyvūnus, paukščius, augalus).* Gali įvardyti, kokie gyvūnai naudingi, kokie pavojingi.* Pasakoja apie savo augintinius, kurie gyvena jų namuose.* Globoja paukštelius, gyvūnus: pašeria, paberia trupinėlių.* Stebi ir tyrinėja augalus artimiausioje natūralioje aplinkoje (kuo panašūs, kuo skiriasi).* Daugina įvairias sėklas, augina jas vazonėliuose, stebi jų augimą, prižiūri (gamtos kampelyje).* Žino, kad augalai būna: - naudingi (naudojami maistui, gydymui), - žalingi.* Žaidžia su negyvosios gamtos objektais: smėliu, vandeniu; pažįsta kai kurias jų savybes: vanduo skystas, smėlis birus, sausas.* Stebi klimato reiškinius įvairiais metų laikais: šiltas oras, šaltas, lietingas ir kt.* Atkreipia dėmesį į dangaus šviesulius: saulę, žvaigždes.* Stebi gyvūnus gamtos kampelyje, miške, pievoje, ežere, knygų iliustracijose, fotografijose.* Žino, kaip įvairiai gyvūnai prisitaiko prie juos supančios aplinkos: kur gyvena, ką valgo, supranta, kad paukšteliai žiemą išskrenda į šiltuosius kraštus.* Gyvūnai skiriasi: valgo skirtingą maistą, skirtingai juda, skrenda, šliaužia, eina, plaukia.* Supranta, kad vieni gyvūnai naudingi žmogui, kiti plėšrūs, žalingi.* Globoja žvėrelius,

* Žino, kad įvairiose šalyse gyvena skirtingi gyvūnai (kur šilta ar šalta).* Žino, kad gyvūnai atsiranda įvairiai: paukščiai ir kai kurie ropliai – iš kiaušinių, žinduoliams gimsta gyvi jaunikliai, žuvys išsirita iš ikrų.* Supranta, kad yra gyvūnų – žmonių draugų, bet yra ir pavojingų žmogui (plėšrūnai, gyvatės).* Žino, kad gyvūnai teikia žmogui naudą (vilnas, odą, pieną), bet gali būti ir žalingi (vilkai pjauna gyvulius).* Lietuviai gyvūnus laikė šventais, ypač gerbė žalčius, bites (kitose šalyse šventais yra laikomi kiti gyvūnai, pvz., karvės Indijoje).* Žino, kad yra daug įvairių augalų: vieni trumpaamžiai, pvz., gėlės, kiti ilgaamžiai (medžiai); Lietuvos augalai skiriasi nuo dykumų ir ledynų augalijos. * Žino, kad visi augalai auga žemėje, bet pradeda augti įvairiai: iš sėklų, daigų, svogūnėlių.* Supranta, kad kai kurie augalai yra naudingi žmogui (medžiai ir kiti augalai grynina orą, teikia pavėsį; yra valgomų augalų, uogų, grybų, daržovių, vaisių; iš saulėgrąžų, linų

25





paukštelius.* Stebi augalus, supranta, kad jiems augti reikalingas vanduo, šiluma, dirvožemis (lauke, gamtos kampelyje).* Stebi, tyrinėja, kaip augalo gyvybė perduodama sėklai, slypi svogūne; dauguma medžių rudenį numeta lapus, bet jie vėl užauga pavasarį.* Jaučia gamtos grožį: gėlės, krūmai, medžiai puošia mūsų aplinką, namus; uogas, vaisius ir daržoves valgome, tai suteikia mums stiprybės; iš linų ir medvilnės audžiami audiniai, iš jų siuvami rūbai ir kt.* Eksperimentuoja su vandeniu: sušaldo, išgarina; su augalais: augina smėlyje, dirvožemyje, šviesoje, tamsoje.* Žino, kaip dangaus kūnai veikia augalus, gyvūnus ir žmones.* Įvairiomis meninės raiškos priemonėmis stengiasi atspindėti jausmus, patirtus gamtoje stebint augalus ir gyvūnus.

išspaudų gaminamas aliejus; iš augalų gaminamas popierius, augaliniai dažai, vaistai ir kt.; yra žalingi augalai: piktžolės, uogos, grybai).* Žino, kad augalai susiję su tradicijomis: iš džiovintų dažytų žolelių daromos verbos, Kalėdų medelis, paparčio žiedas.* Žino, kad dauguma gyvūnų ir augalų, kaip ir žmonių, negali gyventi be šviesos, oro ir vandens (natūrali šviesa yra saulė, oras; dirbtinė – elektra, žvakė).* Supranta, kad gamta nyksta: yra gamtos paminklų, visų saugomų ir globojamų vietų (medžiai, akmenys, girios, draustiniai); kai kurie gyvūnai seniai išmirę.* „Raudonojoje knygoje“ surašyti ir dabar nykstantys gyvūnai, todėl gamtą reikia globoti ir saugoti.* Grupėje ir darželio gėlyne sodina, daigina, laisto, purškia, ravi gėles ir kitus augalus, šluosto nuo jų dulkes, maitina gyvūnėlius.* Suvokia savo veiklos poveikį aplinkai, gamtai.

Metodai ir priemonės:Žaidimai. Tyrinėjimai. Pokalbiai. Ekskursijos. Mėgdžiojimai. Darbinė veikla. Konstravimas. Dramatizavimas. Pantomima. Stebėjimai. Šventės: gimtadieniai, vakaronės. Darbelių parodos.

26

Susitikimai su įdomiais žmonėmis. Pasakojimai. Interviu. Eksperimentai. Išvykos. Iliustracijų žiūrėjimas.

MENINĖ KOMPETENCIJA

Menas atsispindi gyvenimą, išreiškia savo požiūrį į jį.Bet ir pats gyvenimas – žmogaus buitis ir jo darbas,

gamta ir daiktų pasaulis – visa tai irgi vaiko išgyvenimų šaltinis.J. Paulauskas

Ugdymo uždaviniai:* Skatinti vaikų kūrybinės veiklos savitumą.

27

* Išmokyti vaikus matyti, jausti ir vertinti grožį, vaizdine forma išreikšti savo jausmus, mintis ir idėjas.

* Padėti suvokti daugelio medžiagų, instrumentų, veiksmų, reikalingų kūrybai, galimybes ir ypatumus.

* Skatinti vertinti gamtos, žmonių santykių, veiklos, savo vienmečių kūrybos estetinį pradą.

* Skatinti domėtis liaudies menais, supažindinti su liaudies amatais.* Supažindinti su rusų liaudies kultūra (žaislų ir indų marginimo raštai, ornamentų

ypatumai).* Padėti suprasti, kad eksperimentuojant su spalvomis galima atrasti naują spalvą ir

atspalvius.* Eksperimentuojant su popieriumi padėti vaikui atrasti savybių įvairovę, galimybes

pakeisti formą, kurti.* Meninės veiklos metu lavinti orientaciją plokštumoje, aplinkos vaizdinį suvokimą.* Skatinti vaikus iš popieriaus įvairių formų ar kitokios medžiagos sudėlioti ornamentą,

vaizdelį ir derinti jį su piešimu, tapymu.* Pamatyti, atrasti ir naudoti daiktų paviršiaus savybes ir jas panaudoti saviraiškai.* Lavinti meninę raišką žaidžiant su plastilinu, moliu, tešla, šlapiu smėliu ir sniegu.

VAIKO VEIKSENOS

Meninė kompetencija




Piešimas, tapymas

*Tapo delnais, pirštukais, teptukais, pieštukais, pagaliukais, kreidelėmis.* Kuria ant įvairių paviršių.*Bando braižyti uždaras ir tiesias linijas įvairiomis kryptimis.* Vaizduoja įvairius daiktus, įvairiomis formomis: įvairias linijas, dėmes, jų derinius. Pasakoja, ką pavaizdavo.

* Kuria ne tik ant popieriaus, bet ir ant įvairių paviršių.* Pradeda braižyti aiškias formas: apskritimus, trikampius, kvadratus.* Fantazuoja pagal savo gebėjimus ir poreikius, naudoja įvairias piešimo priemones (akvarelė, guašas, kreidelės ir t. t.)* Pagal pageidavimą naudoja įvairias dailės raiškas (monotipija, pūtimo technika, koliažas...), derina šias technikas.* Piešia ant skirtingo formato, spalvų, faktūros popieriaus lapų.* Geba pereiti nuo objektų vaizdavimo prie siužeto kūrimo, orientuojasi popieriaus lape. * Eksperimentuoja su dažais, atranda spalvų paletę ir atspalvių įvairovę. Suvokia spalvas, atitinkančias metų laikus. * Susipažįsta su ornamentu,

* Tobulina piešimą ant įvairių paviršių, spalvomis išreikšdamas savo jausmus, išgyvenimus ir nuotaiką.*Stebėdamas aplinką, vaizduoja ją įvairiomis geometrinėmis formomis.* Piešdamas geba parinkti medžiagą, padedančią tiksliau išreikšti mintį.*Tapydamas dažnai panaudoja kelias technikas vienu metu. * Savo darbuose stengiasi atkartoti daiktų padėtį, žmogaus, gyvūnų, paukščių nuotaiką ir judesį.* Spalvomis ir atspalviais išreiškia savo aplinkos supratimą, muzikos skambesį, gamtos garsus ir požymius.

28





Aplikavimas

Štampavimas

* Domisi iškarpytais paveikslėliais, bando juos sudėlioti plokštumoje.* Bando klijuoti paruoštas formas padedant pedagogui.* Bando kirpti žirklėmis, plėšyti, glamžyti popieriaus gabalėlius.

* Bando štampuoti pirštais, delnais, pėda (popieriuje, smėlyje, sniege).* Štampuoti panaudoja daiktus, pasiūlytus pedagogo: kempines, plonus ir storus teptukus, konstruktorių detales ir kt.

bando piešti taškeliais, linijomis, brūkšneliais, stengiasi atkartoti pasikartojančius ornamento elementus.* Noriai dalyvauja kolektyviniuose dailės darbuose, džiaugiasi bendradarbiaudamas.* Nusiteikęs teigiamai vertinti savo ir bendraamžių darbelius, jais puošti savo grupės ir vaikų darželio patalpas.

* Savarankiškai dėlioja ir klijuoja iškirptus paveikslėlius.* Sudeda paveikslėlį iš 2-jų ar daugiau dalių (geometrinės figūros).* Pripiešia smulkias detales prie priklijuoto objekto.* Aplikacijai naudoja natūralias medžiagas (siūlai, medžiaga, vata, servetėlės, saldainių popierėliai, plunksnelės, sausi augalai ir pan.).* Bando kirpti pagal kontūrą, sukarpyti kvadratą trikampiais, stačiakampiais; skritulį iš kvadrato – nukirpus jo kampus.* Savarankiškai daro aplikaciją plėšytais popieriaus gabalėliais, gumulėliais, smulkiai sukarpytomis detalėmis. * Kuria ornamentą iš geometrinių figūrų ar iš augalinės medžiagos.*Antspauduoja popieriuje, naudoja įvairias medžiagas (pagaliukai, gumytės, kamšteliai, gamtinės medžiagos antspaudai,

* Domisi rusų liaudies menais, skiria įvairių amatų ypatumus, bando panaudoti įvairius elementus piešdamas.* Panaudoja ornamentus puošdamas savo dailės darbelius.* Parodo iniciatyvą fantazuodamas kolektyviniuose darbeliuose, stengiasi paaiškinti ir įgyvendinti savo užmojus.* Pageidauja dalyvauti parodose, siekia, kad jo darbeliai būtų eksponuojami ir vertinami ne tik darželio aplinkoje.* Tobulina gebėjimą kirpti žirklėmis sulankstytą popierių.* Sudaro objektą ar siužetą iš savarankiškai iškirptų formų, pripiešdamas ir papildydamas natūraliomis medžiagomis.* Savarankiškai iškerpa pieštus objektus ir sudaro kompoziciją.* Kuria didelius darbus iš glamžytų, plėšytų, sulankstytų, susuktų, užlenktų detalių ir pan.* Panaudoja aplikacijos ornamentus puošdamas savo darbelius.

29





Lipdymas

* Žaisdamas su tešla, moliu, šlapiu smėliu ir sniegu, atranda jų savybes ir galimybę keisti formą panaudojant rankų jėgą.

avalynė ir pan.). * Bando pagaminti antspaudus savarankiškai.* Savo meno darbelius puošia antspaudų ornamentais.

* Lipdo iš įvairios medžiagos: tešlos, molio, plastilino, šlapio smėlio, sniego ir kt. * Lipdo iš vieno ar kelių gabalų, siekdamas atkartoti formą.* Lipdo reljefinį paveikslėlį plokštumoje, ant kartono, ant medienos ir pan.* Lipdydamas naudoja pagaliuką, gamtinę medžiagą puošdamas darbelius, apipavidalindamas.* Dalyvauja kolektyviniuose darbuose, išreiškia pateiktą temą.* Apipavidalina savo darbelius.

* Antspauduodamas eksperimentuoja su antspaudų detalėmis, panaudoja įvairias jų dalis, kraštus, paviršius ir galimybes.*Antspaudus derina su kitomis raiškos priemonėmis.* Panaudoja antspaudą ornamentams sudaryti, siekdamas pakartoti elementus ir spalvų derinius.* Lipdo iš kelių gabalų, išlaiko proporcijų ir spalvų vientisumą.* Darbeliuose atspindi savo pasaulio pažinimo patirtį, įspūdžius apie skaitytus kūrinius, tautosaką.* Atsakingai imasi atlikti atskiras užduotis kurdamas kolektyvinius darbus.

Metodai ir priemonės:Žaidimai. Tyrimai. Eksperimentai. Stebėjimai. Objektų tyrinėjimai. Konstravimas. Stebėjimai: paveikslėlių, daiktų, natūralių objektų, nuotraukų, tautodailės kūrinių. Parodos. Pasakojimai. Mini spektakliai. Multiplikacinių filmų peržiūra. Aptarimai: meno siekių ir pasiekimų su bendraamžiais.

VAIDYBA

Menas padeda vaikui suartėti su gėriu, pasmerkti blogį.

Ugdymo uždaviniai:* Kurti aplinką, skatinančią vaikų saviraišką. * Sukurti sąlygas, skatinančias vaikų meninius gebėjimus, kūrybiškumą žaidžiant.* Skatinti vaikus pažinti socialinę ir kultūrinę aplinką, norą perteikti ją žaidime.* Skatinti vaikų norą žaidimuose perteikti savo socialinę patirtį ir bendravimo įgūdžius.

30

* Padėti vaikui reikšti savo emocijas, jausmus, išgyvenimus įgyvendinant konkretų vaidmenį.

* Siekti, kad vaikas pajustų raiškos ir atradimo džiaugsmą, džiaugtųsi saviraiška, įveiktų nepasitikėjimą savo raiškos gebėjimais.

* Skatinti vaiką atrasti solidarumo principus, savo norus derinti su kitų poreikiais.

VAIKO VEIKSENOS

Vaidyba Ankstyvojo amžiaus vaikų veikla (1–3 m.)



Vaidmenų žaidimai

* Žaidžia laisvai, spontaniškai, manipuliuoja daiktais ir žaislais.* Žaidime atsispindi suaugusiųjų elgesys ir veiksmai.* Žaidžia šalia, stebi kitų vaikų žaidimus, bando bendrauti.* Žaisdamas su daiktais perteikia savo patirtį (maitina, gydo, migdo, šukuoja, stato ir pan. ).* Emocionaliai perteikia savo jausmus bendraamžiams ir žaidime.

* Sukuria nesudėtingą žaidimo siužetą, parenka daiktus (tikrus ir pakaitalus).* Žaisdamas fantazuoja, parodo savo socialinę patirtį, emocijas, bendrauja su vaikais.* Žaisdamas pamėgdžioja charakteringus personažų bruožus: mandagumą, paliepimus, prašymą, nurodymus ir pan.* Savarankiškai sukuria žaidimui aplinką, panaudoja daiktus kurdamas dekoracijas, patogumui.* Mimika, judesiu ir kalba išreiškia savo požiūrį į vaidmenį.* Žaisdamas susijungia su bendraamžiais į grupes pagal pomėgius, sumanymus ir simpatijas.* Paskirsto vaidmenis, geba atlikti pagrindinį ar šalutinį vaidmenį, bando suderinti savo ir draugų poreikius.* Vienodai saugo visus žaislus, esančius grupėje.* Žaidimo metu naudoja žaislus, drabužių detales, pagamintas savarankiškai ar padedant suaugusiajam: dirbiniai iš tešlos, žaislai iš popieriaus ar kitos medžiagos.

* Žaidžia žaidimus, kurių siužetai vis sudėtingesni ir įvairesni (parduotuvė, paštas, biblioteka, statybininkai, kosmonautai ir t. t.). * Žaidime atspindi savo požiūrį apie suaugusiųjų profesijas, supranta jų naudą ir žaidime atliekamų veiksmų reikšmę.* Išlaiko susitarimą su bendraamžiais, siekdamas išvystyti siužetą. * Žaisdamas supranta ir parodo suaugusiųjų tarpusavio santykius. * Žaidimo draugui parodo dėmesį, draugiškumą, supratimą.* Žaidimuose naudoja ne tik tradicinius, bet ir šiuolaikinius kostiumus ar atskiras, būdingas personažui detales.* Žaidimo metu ne tik kalba, bet ir dainuoja, šoka, bando kurti savitą, tik jam suprantamą kalbą.* Žaisdamas dažnai naudoja mimiką, išraiškingą kūno judesį ir plastiką.

Vaidmenų žaidimai su lėlėmis ir

* Pradeda suvokti veiksmus su lėlėmis ir kitais žaislais: glosto

* Žaidimai su lėlėmis praturtėja fantazija ir asmenine socialine patirtimi.

* Siekia suvokti žaidimo moralinę esmę, jaučia lėlės savitumą ir

31




kaukėmis juos, maitina, prausia, guldo miegoti ir pan.* Bando perteikti žaidime savo pastebėjimus, suaugusiųjų elgesį, gestus, veiksmus.* Bando žaisti pamėgdžiodamas ankščiau matytas situacijas, kuria žaidimo siužetą ,,Šeima“, ,,Ligoninė“ ir kt.* Dažnai žaidžia ne tik su tikrais daiktais, atlieka vaidmenį ir be jų (tyčia miega, valgo, važiuoja, maitina ir pan.). * Manipuliuoja su stalo ar flanelinio teatro figūrėlėmis.* Žaidimo metu pamėgdžioja įvairių lėlių veiksmus ir garsus (eina, joja, verkia, vizgina uodegą, loja ir pan.).

* Saugo lėles kaip gyvą būtybę, vaikų darželio narį.* Žaidimuose panaudoja trumpas scenas iš asmeninės patirties, perskaičius kūrinį, pamačius filmą, paklausius dainos ir pan.* Žaidimuose naudoja įvairių rūšių teatrą: stalo, pirštukų, šaukštų, pačių pagamintą; įgarsina veikėjus kalba, judesiu, intonacija. * Žaidžia su pačių pagamintomis kaukėmis, stengiasi atskleisti personažo charakteringus bruožus: judesį, eiseną, kalbos ypatumus ir pan.* Savarankiškai pasirenka vaidmenį, raiškos manierą ir interpretuoja jį.

nuotaiką.* Žaidimo metu bendrauja su kitais vaikais, dalinasi užmojais, parodo iniciatyvą. * Žaidimai turtingi sumanymų, fantazijos, persipina vienas su kitu.* Didėja naudojamų teatro rūšių įvairovė (šešėlinis, marionečių, bi ba bo...).* Parodo norą vaidindamas panaudoti pačių pagamintas lėles iš gamtinės medžiagos, namų apyvokos daiktų.* Žaidimams kuria įvairias dekoracijas, naudoja popierių, statybines medžiagas, baldus, audinio atraižas.* Suvokia kai kurių tradicinių kaukių prasmę, bando įsijausti į jų vaidmenį, nepamiršdamas meninės kaukės esmės(spektakliai, rytmečiai, žaidimai ).

Pantomima * Pradeda suprasti tam tikrų veiksmų, kuriuos parodo suaugęs, esmę, bando juos įgarsinti.* Bando pamėgdžioti kai kurių gyvūnų, paukščių judesius, snaigių plevenimą, medžių lapus ir t. t.* Skiria veido išraiškas, mimiką, įvardina jas (šypsosi, verkia, pyksta ir pan.)

* Perteikia mintis, išreiškia jausmus be žodžių, tik gestais ir judesiu.* Pavaizduoja kasdieninius veiksmus nenaudodamas daiktų: plauna rankas, meta kamuolį, pučia muilo burbulus.* Judesiu, gestais vaizduoja gyvūnus, mašinas, įvairaus amžiaus žmones, daiktų dydį ir formą.* Savarankiškai sugalvoja mįsles- pantomimas, siūlo jas atspėti.* Geba pavaizduoti žmogaus nuotaiką, gyvūno charakterį mimika.

* Supranta gestų kalbą, bando bendrauti su bendraamžiais gestų kalba.* Kuria trumpas pantomimos scenas pagal pateiktą arba paties sugalvotą temą.* Pagal muziką reiškia gimusias emocijas, panaudoja kūno plastiką, judesį ir mimiką.* Geba tęsti bendraamžių parodytą pantomimą, suvokdamas jos mintį, arba susijungia į grupę tam, kad suvaidintų

32




trumpą gestų spektaklį.

Metodai ir priemonės:Žaidimai. Tyrimai. Eksperimentai. Stebėjimai. Konstravimas. Iliustracijų, daiktų,

paveikslėlių, natūralių objektų, nuotraukų stebėjimai. Pasakojimai. Mini spektakliai. Multiplikacinių filmų peržiūra. Meninių užmojų ir pasiekimų aptarimas su bendraamžiais. Šventės ir rytmečiai. Įvairių situacijų, pasakų, scenų vaidyba. Saviraiška pagal muziką. Pamėgdžiojimas. Spektakliai.

MUZIKA

Muzika skatina mus gražiai mąstyti.R. V. Emersonas

Ugdymo uždaviniai:* Ugdyti elementarius muzikavimo: dainavimo, grojimo, ritminio aktyvumo įgūdžius.* Supažindinti vaikus su savo tautos ir pasaulio muzika, liaudies ir profesionaliąja muzika. * Skatinti vaikus per įvairią muziką išreikšti savo išgyvenimus, jausmus.* Muzikavimą sieti su kitomis veiklos rūšimis (žaidimu, darbu, mankšta, piešimu ir kt.).

VAIKO VEIKSENOS

Muzika Ankstyvojo amžiaus vaikų veikla (1–3 m.)



Muzikos klausymas

* Lopšinės, žaidimai mažyliui raminti, džiuginti, rengtis, judesiams lavinti, aplinkai pažinti, kalbai ugdyti ir kt.* Klausytis „gyvos“ muzikos (mokytojos, pačių vaikų) ir įrašų.* Klausytis liaudies ir profesionaliosios muzikos.

* Vaikai atranda daugiau natūralių gamtos ir žmogaus buities garsų (mašinos burzgimas, lėktuvo ūžesys, audringa jūra ir t. t.)* Įsiklauso ir skiria darbo įrankių garsus.* Išmoksta skirti kai kuriuos muzikinės kalbos elementus: tembrą, tempą, nuotaikas, žanrus (maršas, polka, lopšinė, valsas).* Atpažįsta girdėtus kūrinius ir pasako, kas atlieka: vaikas, vyras, moteris.* Atpažįsta instrumentus: pianinas, smuikas, kanklės, skudučiai.

* Vaikai įsiklauso į įvairius triukšmus, garsus ir skiria jų stiprumą, tembrą.* Vaikai atranda natūralių gamtos garsų, buitinių triukšmų, atkūrimo būdus balsu, judesiu.* Vaikai supranta kai kuriuos muzikinės kalbos elementus: tempą, nuotaiką, tembrą, žanrą (liaudies daina, liaudies šokis, opera, baletas), muzikos instrumentus, formą (priedainis).* Pateikia ir išgyvena muziką įvairiais būdais (šoka, groja, dainuoja, piešia, inscenizuoja, deklamuoja ir t. t.)

Dainavimas * Dainuoja vardus, grupėje esančių daiktų pavadinimus.

* Dainuoja nesudėtingas rusų liaudies daineles apie gyvūniją, gamtą, žmones.

* Dainuoja savo krašto, rusų, lietuvių tautų dainas.* Tyrinėja ir aptaria savo

33

Muzika Ankstyvojo amžiaus vaikų veikla (1–3 m.)



* Jaučia malonumąįvairiose situacijose: niūniuodamas, dainuodamas grupėje, kieme, namie, koncerte.

* Žino, atliekamos dainos nuotaiką ir išreiškia ją mimika, pantomima, balso imitacija.* Pratinasi prie taisyklingos kūno laikysenos, kvėpavimo dainuojant, teisingai artikuliuoja.

balso galimybes, jį saugo.* Pritaria solistui.* Dainuoja individualiai po vieną.* Sugalvoja dainos turinį atitinkančius judesius.

* Intonuoja garsažodžius ir skaičiuotes.* Pratinasi prie dvibalsio dainavimo, dainuodamas dialogus.

* Susipažįsta su muzikavimo tradicijomis.

Ritmika * Mėgdžioja pedagogą, kartodami jo pasiūlytą ritmą.* Ritmiškai ploja delnais, pliaukšti delnais per kelius, ritmingai muša koja.* Atlieka ritmiškus judesius stovėdami vietoje, erdvėje.

* Savarankiškai keičia rato kryptį, jį didina, mažina, eidami šoniniu žingsniu.* Atlieka skirtingo tempo rusų, lietuvių liaudies ir kitų tautų ratelius, šokius.* Išmėgina ritmo išgavimo galimybes, nekeisdami kūno padėties erdvėje (siūbuoja, pritupia, mojuoja ir kt.).* Juda įvairiomis kryptimis: zigzagais, ratu, kvadratu, tiese ir kt.

* Šoka tiesia linija, atbulomis, sukasi po vieną ir po du į vieną ir į kitą pusę.* Savo kūno dalis naudoja įvairiuose situacijose savarankiškai (vaizduodamas įvairius žvėrelius, pasakų veikėjus, paukščius, netikėtus, fantastinius objektus, spalvas ir kt.).* Išlaiko lygų ratą. * Žaidimo metu atranda vis naujų judesių ir garsų, atliekamų skirtingomis kūno dalimis.

Kūryba * Šoka ratelį.* Improvizuoja padainuodamas savo vardą.* Žaidimų, ratelių, dainelių metu perteikia judesiais savo nuotaiką.

* Kuria ritmus ir melodijas žodžiams.* Atranda muzikos instrumentus gamtoje: akmenukai, pagaliukai, vanduo ir kt.* Susipažįsta su rusų liaudies instrumentais.* Kuria šokius pagal muziką.

* Improvizuoja muzikos instrumentais.* Susipažįsta su rusų liaudies, kitų tautų instrumentais.* Groja ritminiais instrumentais: trikampiais, būgneliais, šaukštais, lazdelėmis, kaladėlėmis, varpeliais.

Metodai ir priemonės: Garsiniai žaidimai. Intonuotas patarlių, priežodžių sakymas. Pamėgdžiojimai. Rateliai. Ritminiai judesiai. Muzikos klausymas. Koncertai. Šventės. Popietės. Pramogos. Vakaronės. Individuali veikla. Pokalbiai. Pasakojimai. Vaidybinė veikla. Eksperimentai. Grojimas įvairiais muzikos instrumentais. Improvizacija. Šokio mokymas.

APLINKOS KŪRIMAS, PRIEMONĖS

34

Aplinką kuria visi įstaigos bendruomenės nariai, vadovaudamiesi galiojančiais įstatymais, higienos normomis, stengiamasi prisitaikyti prie vaikų poreikių ir jų galimybių.

Ugdomoji aplinka kuriama tokia, kad vaikas galėtų laisvai ugdytis ir veikti: piešti, muzikuoti, žaisti ir užsiimti kita veikla. Tinkamai įrengtos veiklos kompetencijos, gerai apgalvotos ir išdėstytos priemonės, žaislai ir įrengimai padeda vaikui lavintis be dažno tiesioginio suaugusiojo vadovavimo, o tai ugdo vaikų savarankiškumą. Kai aplinka atitinka vaiko gyvenimo etapo poreikius ir yra pakankamai turtinga bei harmoninga, vaikas auga ir tobulėja labai greitai.

Kiekvienos grupės aplinka savita, tikslinga, skirtinga kiekvienu metu laiku, pritaikyta ir vaikams, turintiems specialiųjų poreikių (visi daiktai grupėje turi savo vietą, ši tvarka naudinga visiems vaikams, ypač ji svarbi specialiųjų poreikių turintiems vaikams, nes jiems būtinas pastovumas ir aplinkos pažinimas). Matomoje vietoje, vaikų akių lygyje, grupė gausiai puošiama vaikų darbeliais, auklėtojų ir vaikų tėvelių darbais, parodėlėmis. Grupėje kiekvienas vaikas turi spintelę asmeniniams daiktams susidėti, vaikišką lovytę.

Kiekvienais metais tariantis su vaikais, jų tėveliais, atsižvelgiant į vaikų poreikius grupių aplinka koreguojama, papildoma naujais žaislais ir priemonėmis.

Aplinkos ypatumai:- saugi;- patraukli;- gerai suplanuota;- funkcionali;- higieniška;- paprasta;- skatinanti aktyviai veikti;- padedanti atsipalaiduoti;- skatinanti vaiko savarankiškumą;- skatinanti kūrybiškumą;- estetiška;- lengvai tvarkoma ir keičiama;- individualizuojanti ir diferencijuojanti vaikų ugdymą;- suteikianti galimybę laisvai stebėti vaikus ir pozityviai su jais sąveikauti.

Žaislai ir priemonės aplinkoje:- saugūs;- pritaikyti vaiko amžiui;- atitinka vaikų gebėjimus ir poreikius;- gerai padalyti ir patogiai išdėstyti;- funkcionalūs;- ugdo vaiko kalbą;- skatina pažinti raides, skaičius, laikrodį;- skatina domėtis grožinės literatūros knygomis;- dirbti įvairius darbus;- žaisti įvairius žaidimus;- lavinti akių ir rankų judesių sąveiką;- lavinti rankų raumenis, judesius;- klausytis muzikos, groti, šokti;- įgyti elementarius vaizdinius apie dydį, tūrį, kiekį, laiką ir kt.- ugdyti loginio mąstymo įgūdžius (rūšiuoja, modeliuoja, matuoja, lygina, skaičiuoja);- susipažinti su saugaus elgesio taisyklėmis (buityje, kieme, lauke ir kt.);- suteikti vaikams daugybę galimybių tyrinėti, atrasti ir tobulėti.

35

Muzikiniai vaikų gebėjimai ugdomi estetiškai apiformintoje muzikos salėje, kurioje vyksta šventės, vakaronės ir kt. renginiai. Vaikai gali laisvai kurti, klausytis muzikos, šokti. Sporto salėje įrengtas „Wesco“ sportinis komplektas, daug sporto inventoriaus. Baseine vaikai grūdinasi, mokosi plaukti.

Lauko aikštelėse smėlio dėžės, sportiniai įrengimai laipioti, landžioti, suptis, šokinėti, kaboti, čiuožti. Darželio kiemas yra tinkama vieta saugiai ir smagiai važinėtis triračiu, paspirtuku, stumdyti vežimėlius – šios priemonės stiprina kūno raumenis, lavina vaikų pusiausvyrą ir koordinaciją.

VI. UGDYMO PASIEKIMŲ VERTINIMAS

Vaikų pasiekimų vertinimas padeda nustatyti ugdymo kokybę ir tinkamumą įvairių poreikių vaikams, užtikrinti ugdymo tęstinumą. Vertindami ir stebėdami, dokumentuodami, analizuodami ir apžvelgdami vaikų veiklą, pedagogai gauna naudingos informacijos apie vaikų žinias, įgūdžius ir pažangą. Vaikai vertinami du kartus per metus: rugsėjo–spalio mėn. ir balandžio–gegužės mėn. Vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, vertinami kartu su specialistais. Medžiaga apie vaiko pasiekimus kaupiama „Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo aplanke“, kuris pildomas nuo 1 m. iki 6 m. Kai vaikui sukaks 6 m., Vaiko pasiekimų bei pažangos vertinimo aplankas bus atiduotas tėvams (globėjams, rūpintojams).

Aplankas yra sistema, kurios paskirtis – kryptingai kaupti vaiko darbelių ir kitos veiklos pavyzdžius, kad būtų galima iliustruoti jo pažangą. Kaupiama turint tikslą. Aplanke gali būti surinkti įvairūs vaikų meniniai, keverzonių, rašymo bandymų darbeliai, specialistų komentarai, tėvų pastebėjimai, taip pat nufotografuoti užbaigti darbai, statiniai ir kt. Aplanke sukaupta medžiaga yra konkretūs ir tipiški vaiko pastangų, pasiekimų ir požiūrio į pasaulio pažinimą pavyzdžiai. Šių pavyzdžių visuma atskleidžia kiekvieno vaiko pažangą per tam tikrą laiką, padeda nustatyti problemas, diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą ir vertinimą. Padeda įvertinti pedagogo darbo kokybę, koreguoti ugdymo turinį ir metodus, numatyti priemones ir būdus ugdymo procesui tobulinti.

Vertinimo medžiaga laikoma grupėje, ji yra konfidenciali. Vaiko pasiekimai aptariami su tėvais.

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas.

2. Jungtinių Tautų vaikų teisių konvencija. 1995

3. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. 1996

4. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos. 2003

36

5. Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija. 2003

6. Lietuvos švietimo koncepcija. 1992

7. Vaikų darželių programa Verinėlis. 2003

8. O. Monkevičienė, Vėrinėlis. Knyga auklėtojai I dalis. 1995

9. O.Monkevičienė, Vėrinėlis. Knyga auklėtojai II dalis. 1995

10. Ikimokyklinio ugdymo gairės. 2003

11. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. 2006

12. Ankstyvojo ugdymo vadovas. 2001

13. Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. 2003

14. A. Gučas Vaikų darželio pedagogika. 1994

15. R. Žukauskienė Raidos psichologija. 1996

16. Gyvenimo įgūdžių ugdymas. Ikimokyklinis amžius. 2004

17. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007–2012 metų programa. 2007

VAIKO PASIEKIMŲ BEI PAŽANGOS VERTINIMO APLANKAS

Priedas Nr. 1SOCIALINĖ KOMPETENCIJASavęs pažinimas

Eil.Nr. Gebėjimai, įgūdžiai

1–3 m. 3–4 m. 4–5 m. 5–6 m.

RuduoPava-saris

RuduoPava-saris

RuduoPava-saris

RuduoPava-saris

37

http://www.smm.lt/ugdymas/docs/ikimokyklinis/2007-09-19-1057.pdf

1. Žino savo vardą, lytį, kiek metų, parodo pirštais.

2. Atpažįsta savo turtą: rūbus, žaislus ir kt.

3. Nori pats valgyti, nusirengti ir apsirengti, žaisti.

4. Bando suvaldyti neigiamus jausmus: sulaikyti ašaras, sutramdyti pyktį.

5. Žino savo vardą, pavardę, lytį, sako, kiek metų.

6. Žino savo vietą grupėje: spintą, kėdę, stalą, lovą.

7. Bando savo teises išreikšti žodžiais.

8. Moka paaiškinti, motyvuoti savo elgesį.

9. Domisi kitais ir juos supranta: jų mimiką, gestus, nujaučia kito emocinę būseną, įžvelgia jų ketinimus ir norus, gerbia nuomonę.

10. Žino ir supranta savo teises.11. Daro viską savarankiškai.12. Žino savo ir draugų turtą.13. Žino savo adresą.14. Sugeba orientuotis ir

atitinkamai elgtis įvairioje socialinėje aplinkoje ar situacijose.

Draugai, draugystė

15. Stebi kitus vaikus, trumpam įsijungia į jų žaidimą.

16. Žaidžia kartu su vaikais, dalinasi žaislais, priemonėmis ar valgiu su draugais.

17. Pradeda suprasti, kas yra draugystė ir draugai.

18. Bando spręsti kylančius nesutarimus su bendraamžiais.

19. Pradeda suprasti kai kurias grupės taisykles.

20. Pradeda padėti kitiems.

21. Įsitraukia į bendrą žaidimą, sprendžia kartu su draugais, dalinasi vaidmenimis, sąžiningai laikosi taisyklių.

22. Jaučia, kada kitam reikia pagalbos, palaiko jį, padeda.

38

Bendravimo patirtis

23. Mėgdžioja suaugusiųjų veiksmus, emocijų reiškimo būdus, kalbą.

24. Sutaria su kitais vaikais ir suaugusiaisiais.

25. Jeigu pačiam kas nors nepavyksta, pagalbos kreipiasi į suaugusįjį.

26. Pakankamai atsargus su nepažįstamaisiais.

27. Dalyvauja grupiniuose žaidimuose, kitiems netrukdo žaisti.

28. Lengvai bendrauja ir bendradarbiauja su vaikais ir suaugusiaisiais.

29. Žino elgesio taisyklės su nepažįstamais žmonėmis.

30. Supranta ir vertina, kas yra gera ir kas bloga, numato poelgių pasekmes.

Supratimas apie šeimą

31. Žino savo šeimos narius, jų vardus.

32. Suvokia ne tik savo šeimą kaip kartu gyvenančius žmones, bet ir kitų šeimų buvimą.

33. Pradeda suprasti ar supranta, kad gyvena savo mieste, Lietuvoje, pažįsta jų simboliką.

34. Domisi viskuo, kas jį supa: žmonėmis, jų ryšiais, santykiais.

35. Supranta, kad kiti žmonės (kaimynai, pažįstami)gali padėti.

1–3 m.Išvados________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

39

3–4 m.Išvados________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

4–5 m.Išvados________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

5–6 m.Išvados________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA

Eil. Nr.

Vaikų veiksenos 1–3 m. 3–4 m. 4–5 m. 5–6 m.Ruduo Pava-

sarisRuduo Pava-

sarisRuduo Pava-

sarisRuduo Pava-

saris

Klausymas1. Reaguoja į daugumą nuolat

girdimų žodžių.

40

2. Gamtos garsų pamėgdžiojimuose, žaidimuose, dainuojamoje tautosakoje, trumpuose eilėraštukuose jaučia kalbos melodingumą, skambesį, ritmą.

3. Klauso grožinės literatūros kūrinėlių, pasakojimų, pasakų sekimo, deklamavimo ir kt.

4. Girdi pirmą ir paskutinį garsą, kitus garsus dažnai vartojamuose žodžiuose.

5. Skiria garsus žodžiuose.

Kalbėjimas

6. Sąmoningai vartoja žodžius. 7. Bando dainuoti, žaisdamas,

veikdamas, kalba su savimi.8. Atpažįsta ir pavadina daug

žinomų žmonių, objektų, paveikslėlių.

9. Mintį išreiškia kelių žodžių sakiniais, juos modeliuoja, stengiasi kalbėti taisyklingai.

10. Sudaro pirmą kartą išgirsto žodžio kitas formas: daugiskaitą, reikiamą asmenį.

11. Vartoja ne tik daiktavardžius, veiksmažodžius, bet ir įvardžius.

12. Deklamuoja trumpus eilėraštukus.

13. Klausosi patarlių, priežodžių, pasakų (tautosakos), grožinės literatūros, kitokio pobūdžio informacijos (laiškų, receptų vaistams, pasakojimų pagal paveikslėlius), supranta sudėtingesnių, rečiau vartojamų žodžių, sakinių prasmes.

14. Sudarinėja savo žodžius, jais „žaidžia“, sudarinėdamas įvairias kombinacijas.

15. Kuria pasakojimus, auklėtojai padedant juos užrašo (knygelės leidimas).

16. Skiria kalbėjimo toną: malonus, draugiškas, atšiaurus, meilikaujantis ir pan.

17. Kalba prasmingai, taisyklingai, garsiai pasvarsto, ką mano

41

veikti, kokias priemones pasirinks, ką apie tai papasakos kitiems.

18. Taisyklingai vartoja kalbos dalis, derina linksnius, gimines, skaičius; stengiasi teisingai vartoti prielinksnius ir prieveiksmius.

Rašytinė kalba

19. Domisi knygelėmis: jas varto, savotiškai „skaito“ žiūrėdamas iliustracijas.

20. Domisi knygelėmis, jose esančiais paveikslėliais, bando jas „skaityti“.

21. Manipuliuoja įvairiomis medžiagomis, raidėmis, bando schematiškai atvaizduoti daiktus.

22. Bando imituoti raštą: keverzoti, piešti.

23. Bando imituoti raštą – perteikti savo emocijas, mintis piešiniais, ženklais, raidėmis.

24. Turi elementarius skaitymo ir rašymo pradmenis: pažįsta raides, skiria jas žodžiuose, moka taisyklingai laikyti pieštuką, atpažįsta įprastus žodžius.

25. Pradeda suvokti sakytinės ir rašytinės kalbos santykį: žodžiai sudaryti iš garsų, žodžiai būna ilgi ir trumpi; raidės simbolizuoja garsus; sakytinė kalba gali būti perteikta raštu.

Bendravimas

29. Išsako savo poreikius, informuoja, aiškina, planuoja, išreiškia santykius su vaikais, suaugusiaisiais.

30. Perpranta bendravimo būdą: kol pats kalba, žiūri pašnekovui į akis ir veidą; įsitraukia į pasakojimą.

31. Suvokia mimikos komunikacinę prasmę, bando naudoti ją savarankiškai.

34. Stengiasi klausytis, girdėti, išklausyti kitus – bendraamžius,

42

suaugusiuosius jų nepertraukdamas.

35. Pasakoja vaikams, ką pats žino, tiki, kad kitas vaikas gali suteikti įdomios informacijos, išklausyti jį.

36. Vartoja kalbos etiketo žodžius, sugeba sveikintis, atsiprašyti, palinkėti ir kt.

37. Jaučia, kada kitam žmogui liūdna, bloga ar gera, geba paguosti ar pasidžiaugti kartu.

Išvados 1–3 m.________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Išvados 3–4 m.________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Išvados 4–5 m.________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Išvados 5–6 m.________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

MENINĖ KOMPETENCIJA

Piešimas, tapymas

Eil. Nr.

Gebėjimai, įgūdžiai 1–3 m. 3–4 m. 4–5m. 5–6 m.Ruduo Pava-

sarisRuduo Pava-

sarisRuduo Pava-

sarisRuduo Pava-

saris

1. Gali piešti delnais, pirštukais, teptukais,

43

pieštukais, pagaliukais, kreidelėmis.

2. Kuria ne tik ant popieriaus, bet ir ant įvairių paviršių.

3. Gali braižyti uždaras ir tiesias linijas įvairiomis kryptimis.

4. Eksperimentuoja su dažais, atranda spalvų paletę ir atspalvių įvairovę.

5. Fantazuoja pagal savo gebėjimus ir poreikius, naudoja įvairias piešimo priemones (akvarelė, guašas, kreidelės ir t. t. )

6. Geba pereiti nuo objektų vaizdavimo prie siužeto kūrimo, orientuojasi popieriaus lape.

7. Suvokia spalvas.8. Panaudoja ornamentus

puošdamas savo dailės darbelius.

Aplikavimas

9. Sudeda paveikslėlį iš 2-jų ar daugiau dalių (geometrinės figūros ).

10. Pripiešia smulkias detales prie priklijuoto objekto.

11. Darydamas aplikacijas naudoja natūralias medžiagas(siūlai, medžiaga, vata, servetėlės, saldainių popierėliai, plunksnelės, sausi augalai ir pan.).

12. Gali kirpti pagal kontūrą, sukarpyti kvadratą trikampiais, stačiakampiais; skritulį iš kvadrato nukirpęs jo kampus.

44

13. Savarankiškai daro aplikaciją plėšytais popieriaus gabalėliais, gumulėliais, smulkiai sukarpytomis detalėmis.

Antspaudavimas

14. Gali pagaminti antspaudus savarankiškai.

15. Savo meno darbelius puošia antspaudų ornamentais.

16. Antspauduodamas eksperimentuoja su antspaudų detalėmis, panaudoja įvairias jo dalis, kraštus, paviršius ir galimybes.

17. Antspaudą derina su kitomis raiškos priemonėmis.

18. Panaudoja antspaudą ornamentams sudaryti, siekdamas pakartoti elementus ir spalvų derinius.

Lipdymas

19. Lipdo iš vieno ar kelių gabalų, siekdamas atkartoti formą.

20. Lipdo reljefinį paveikslėlį plokštumoje, ant kartono, ant medienos ir pan.

21. Lipdydamas naudoja pagaliukus, gamtinę medžiagą puošdamas darbelius, apipavidalindamas.

22. Lipdo iš kelių gabalų, išlaiko proporcijų ir spalvų vientisumą.

1–3 m.

45

Išvados_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

3–4 m.Išvados_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

4–5 m.

Išvados_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

5–6 m.

Išvados_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

VAIDYBAVaidmenų žaidimai

Eil. Nr.

Gebėjimai, įgūdžiai 1–3 m. 3–4 m. 4–5 m. 5–6 m.Ruduo Pava-

sarisRuduo Pava-

sarisRuduo Pava-

sarisRuduo Pava-

saris

1. Sukuria nesudėtingą žaidimo siužetą, parenka daiktus (tikrus ir pakaitalus).

2. Žaisdamas pamėgdžioja charakteringus personažų bruožus (mandagumą, paliepimus, prašymą, nurodymus ir pan.)

3. Savarankiškai sukuria žaidimui aplinką, panaudoja daiktus kurdamas dekoracijas, patogumui.

4. Žaisdamas susijungia su bendraamžiais į grupes pagal pomėgius, sumanymus ir simpatijas.

5. Paskirsto vaidmenis, geba atlikti pagrindinį ar

46

šalutinį vaidmenį, bando suderinti savo ir draugų poreikius.

6. Išlaiko susitarimą su bendraamžiais, siekdamas išvystyti siužetą.

7. Žaidimo draugui parodo dėmesį, draugiškumą, supratimą.

8. Žaidimuose naudoja tradicinius šiuolaikinius kostiumus ar atskiras, būdingas personažui detales.

Vaidmenų žaidimai su lėlėmis ir kaukėmis

9. Saugo lėlę kaip gyvą būtybę, vaikų darželio narį.

10. Žaidimuose panaudoja trumpas scenas iš asmeninės patirties, perskaičius kūrinį, pamačius filmą, paklausius dainą ir pan.

11. Savarankiškai pasirenka vaidmenį, raiškos manierą ir interpretuoja jį.

12. Žaidimuose naudoja įvairių rūšių teatrą.

13. Žaidimo metu bendrauja su kitais vaikais, dalinasi užmojais, parodo iniciatyvą.

Pantomima

14. Perteikia mintis, išreiškia jausmus be žodžių, t. y. gestais ir judesiais.

15. Pavaizduoja kasdieninius veiksmus nenaudodamas daiktų: plauna rankas, meta kamuolį, pučia muilo burbulus.

16. Judesiu, gestais vaizduoja gyvūnus, mašinas, įvairaus amžiaus žmones, daiktų dydį ir formą.

17. Geba pavaizduoti žmogaus nuotaiką, gyvūno

47

charakterį mimika.18. Pagal muziką reiškia

gimusias emocijas, panaudoja kūno plastiką, judesį ir mimiką.

19. Geba tęsti bendraamžių parodytą pantomimą, suvokdamas jos mintį, arba susijungia į grupę tam, kad suvaidintų trumpą gestų spektaklį.

1–3 m.Išvados_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

3–4 m.Išvados_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

4–5 m.Išvados_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

5–6 m.Išvados_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

MUZIKA

Muzikos klausymas

Eil.Nr. Gebėjimai, įgūdžiai

1–3 m. 3–4 m. 4–5 m. 5–6 m.

RuduoPava-saris

RuduoPava-saris

RuduoPava-saris

RuduoPava-saris

1. Klausosi „gyvos“ muzikos (mokytojos, pačių vaikų) ir įrašų.

2. Klausosi liaudies ir profesionaliosios muzikos.

3. Įsiklauso ir skiria darbo įrankių garsus.

4. Sugeba skirti kai kuriuos

48

muzikinės kalbos elementus: tembrą, tempą, nuotaikas, žanrus (maršas, polka, lopšinė, valsas).

5. Atpažįsta girdėtus kūrinius ir pasako, kas atlieka: vaikas, vyras, moteris.

6. Atpažįsta instrumentus: pianinas, smuikas, kanklės, skudučiai).

7. Vaikai įsiklauso į įvairius triukšmus, garsus ir skiria jų stiprumą, tembrą.

8. Vaikai atranda natūralių gamtos garsų, buitinių triukšmų, atkūrimo būdus balsu, judesiu.

9. Supranta kai kuriuos muzikinės kalbos elementus: tempą, nuotaiką, tembrą, žanrą (liaudies daina, liaudies šokis, opera, baletas), muzikos instrumentus, forma (priedainis).

10. Pateikia ir išgyvena muziką įvairiais būdais (šoka, groja, dainuoja, piešia, inscenizuoja, deklamuoja ir t. t.).

Dainavimas

11. Dainuoja vardus, grupėje esančių daiktų pavadinimus.

12. Dainuoja nesudėtingas rusų liaudies daineles apie gyvūniją, gamtą, žmones.

13. Žino atliekamos dainos nuotaiką ir išreiškia ją mimika, pantomima, balso imitacija.

14. Intonuoja garsažodžius ir skaičiuotes.

15. Pratinasi prie dvibalsio dainavimo, dainuodamas dialogus.

16. Sugalvoja dainos turinį atitinkančius judesius.

Ritmika

17. Ritmiškai ploja delnais, pliaukšti delnais per kelius,

49

ritmingai muša koja.18. Savarankiškai keičia rato

kryptį, jį didina, mažina, eidami šoniniu žingsniu.

19. Juda įvairiomis kryptimis: zigzagais, ratu, kvadratu, tiese ir kt.

20. Išmėgina ritmo išgavimo galimybes, nekeisdami kūno padėties erdvėje (siūbuoja, pritupia, mojuoja ir kt.).

21. Savo kūno dalis naudoja įvairiuose situacijose savarankiškai (vaizduodamas įvairius žvėrelius, pasakų veikėjus, paukščius, netikėtus, fantastinius objektus, spalvas ir kt.).

Kūryba

22. Šoka ratelį.23. Improvizuoja

padainuodamas savo vardą.24. Žaidimų, ratelių, dainelių

metu perteikia judesiais savo nuotaiką.

25. Atranda muzikos instrumentus gamtoje: akmenukai, pagaliukai, vanduo ir kt.

26. Improvizuoja muzikos instrumentais.

1–3 m.Išvados________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

3–4 m.Išvados________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

4–5 m.Išvados________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

50

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

5–6 m.Išvados________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJA

Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai

Eil. Nr.


sarisRuduo Pava-

sarisRuduo Pava-

sarisRuduo Pava-

saris

1. Pratinasi (geba) būti šalia kitų ir kartu su kitais.

2. Žino, kaip atsargiai elgtis su nepažįstamaisiais.

3. Įgyja elementarių savikontrolės įgūdžių.

4. Sužino apie kai kuriuos nepageidaujamus įpročius (pyktį, užsispyrimą).

5. Atsargiai elgiasi su nepažįstamaisiais.

6. Derina savąsias nuostatas bendraudamas ir bendradarbiaudamas, supranta kito vaiko emocines nuostatas.

7. Žino į ką kreiptis, nutikus bėdai ar nelaimei.

Savitvarkos įgūdžiai, asmens higiena

8. Pats pasiima žaislus, savarankiškai žaidžia, geba padėti žaislus į vietą.

9. Pradeda praustis pats.10. Savarankiškai naudojasi

„ puoduku“ arba eina į tualetą.11. Stengiasi valgyti pats,

tvarkingai, teisingai naudotis stalo įrankiais.

12. Mokosi higienos įgūdžių, padedant auklėtojai, sužino, kad švara ir tvarka padeda būti sveikam.

13. Padedant auklėtojai mokosi

51

taisyklingai sėdėti.14. Bando (o vėliau geba) apsiauti,

apsivilkti.15. Moka taisyklingai sėdėti.16. Suvokia švaros, tvarkos ryšį su

sveikata, kada ir kaip naudotis asmens higienos priemonėmis.

17. Pasiima ir grąžina idėjai reikalingas priemones, žaislus.

Mityba ir sveikata

18. Supranta, kas yra sveikas maistas.

19. Stengiasi ar moka kultūringai elgtis prie stalo.

20. Pradeda suvokti (suvokia), kad maistas reikalingas tam, kad augti, būti sveikam ir žvaliam.

21. Žino apie pagrindines maisto medžiagas: vitaminus, mineralines medžiagas, riebalus, baltymus, angliavandenius.

Gebėjimas saugiai elgtis buityje, kelyje, kieme

22. Auklėtojai padedant sužino apie saugų elgesį.

23. Auklėtojai padedant pratinasi saugiai elgtis grupėje, salėje, lauke.

24. Moka elgtis gatvėje, pereiti kelią.

25. Pratinasi (geba) saugiai važinėtis triračiais, dviratukais, laikytis eismo taisyklių.

Grūdinimas

26. Padedant auklėtojai pratinasi rengtis, atsižvelgdamas į oro temperatūrą.

27. Supranta, kad žaisdami gryname ore, grūdinasi oru, saule.

28. Pratinasi rengtis, atsižvelgdamas į metų laiką ir oro temperatūrą.

29. Supranta baseino svarbą grūdinime.

30. Supranta grūdinimosi svarbą, suvokia, kad grūdinimasis apsaugo nuo ligų, stiprina

52

sveikatą, gerina nuotaiką.

Fizinis aktyvumas

31. Pradeda (geba) derinti rankų ir kojų judesius, mokosi eiti rateliu.

32. Užlipa ant neaukštų pakilimų: ant suoliuko ir nulipa nuo jų.

33. Išmoksta bėgti, skatinamas bėga lėčiau, greičiau, įvairiomis kryptimis.

34. Pašoka į viršų abiem kojom, nušoka nuo laiptelio, geba peršokti brūkšnį, šoktelti ant vienos kojos.

35. Spiria kamuolį, meta sviedinį iš apačios arba nuo krūtinės abiem rankom, taiko į tikslą.

36. Bando išmokti važiuoti triračiu, nusileisti čiuožyne, suptis.

37. Sąmoningai, aktyviai juda, žaidžia judriuosius žaidimus.

38. Atlieka elementarius judesius plokščiapėdystės profilaktikai ir taisyklingai laikysenai ugdyti.

39. Laikosi saugaus elgesio taisyklių.

1–3 m.Išvados_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

3–4 m.Išvados_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

4–5 m.Išvados_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

53

5–6 m. Išvados_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

PAŽINIMO KOMPETENCIJA

Kas aš? Savęs suvokimas ir vertinimas

Eil.Nr.


sarisRuduo Pava-

saris Ruduo Pava-

saris Ruduo Pava-

saris

1. Pasako savo vardą, pavardę, kas jis yra – berniukas ar mergaitė, kur jis gyvena.

2. Save vertina teigiamai: priima save tokį, koks yra; jaučiasi geras ir stengiasi būti geras.

3. Pažįsta savo kūną, pavadina kūno dalis.

4. Kūną naudoja išraiškai ir saviraiškai.

5. Suvokia, kad turi atmintį, gali įsiminti dainas, skaičiuotes, eilėraščius ir kt.


6. Norai žaidžia ar ką nors veikia kartu su suaugusiuoju.

7. Suvokia, kad kitas žmogus negali žinoti, ką tu jauti, galvoji, jei to neparodysi mimika, gestais, kalba.

8. Turi supratimą, apie šeimą: šeimos sudėtį, pasiskirstymą pareigomis joje.

9. Lygina savo ir draugų pomėgius, interesus.

10. Žino, kaip galima susidraugauti.11. Domisi gyvenimo vieta,

valstybe, gatve, miestu, namais, kultūrinėmis vertybėmis.


12. Pradeda grupuoti vienos rūšies

54

daiktus: pagal formą, spalvą, dydį, paviršiaus savybes.

13. Atpažįsta namų apyvokos ir asmeninius daiktus, mokosi jais naudotis, pavadinti.

14. Įgyja supratimą apie daikto dydį, ilgį, plotį, didumą, svorį, lygina daiktus.

15. Skaičiuoja, suvokia kiekinę skaičiaus sandarą.

16. Skiria daikto padėtį erdvėje. 17. Orientuojasi laike (paros dalys). 18. Žino laiko matavimą: metai,

mėnesiai, savaitės, dienos, valandos, minutės.

Aš ir gamta

19. Visas pojūčiais patiria negyvosios ir gyvosios gamtos formas, garsus, kvapus, judėjimą visais metų laikais.

20. Klauso pasakojimų apie gyvūnus, augalus, paukščius.

21. Žino, kuo skiriasi, kur gyvena, ką valgo žvėreliai, paukšteliai; kurie žvėreliai teikia žmogui naudą, kurie žalingi.

22. Suvokia savo veiklos poveikį aplinkai, gamtai.

23. Mėgdžioja, imituoja žvėrelių, paukštelių judesius.

24. Domisi „Raudonojoje knygoje“ surašytais ir dabar nykstančiais gyvūnais, augalais, supranta, kad gamtą reikia globoti ir saugoti.

25. Stebi klimato reiškinius įvairiais metų laikais.

26. Daugina įvairiais sėklas, augina jas vazonėliuose, stebi jų augimą, prižiūri.

27. Domisi Lietuvos ir savo miesto istorija, kultūra, pažįsta jos gamtą, simboliką, didžiuojasi ja.

28. Domisi ir saugo rusų tautos papročius, tradicijas.

1–3 m.Išvados_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

55

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________

3–4 m.Išvados_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

4–5 m.Išvados_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

5–6 m.Išvados_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

56

Ugdymo programa

Documents

Transcript of Ugdymo programa