Vil ka viš kie čiai iš ju di no sos ti nės val di nin kusEg lė KVIE SU LAI TIE NĖ

Dėl ke ly je Vilkaviškis–Pilviškiai, švel niai ta riant, keis-tai įreng tos sau gu mo sa le lės vai ruo to jai ant ko jų su kė lė ne tik ra jo no Sa vi val dy bę, bet ir Lie tu vos au to mo bi lių ke lių di rek ci ją. Vil ka viš kie čių py los su lau kė ir ke lio re konst ruk ci-jos pro jek to au to rius.

Sa le lę „ap ver tė“Nors ke ly je Vilkaviškis–Pilviškiai įreng-

ta ne vie na sau gu mo sa le lė, ypa tin gų dis-ku si jų su kė lė esan ti ties pat Vil ka viš kio ri-ba. Mat ji vai ruo to jams at ro do ap suk ta 180 laips nių kam pu.

– Pa žiū rė ki te pa tys, – kvie tė žur na lis-tams pa skam bi nęs ke tu rių de šim čių me tų vai ra vi mo sta žą tu rin tis vil ka viš kie tis Vin-cas. – Sa le lės iš lin ki mas, ku ris tu rė tų su lė-tin ti į Vil ka viš kį įva žiuo jan čių au to mo bi lių grei tį, – prie šin go je pu sė je. Da bar įsi bė gė ję vai ruo to jai į Vil ka viš kį ga li lėk ti ne pris tab-dy da mi. O iš va žiuo jan tie ji iš mies to, kai ga lė tų di din ti grei tį, pri vers ti stab dy ti. Ma-nau, kad sta ty bi nin kai su kvai lio jo ir dirb-da mi žiū rė jo į aukš tyn ko jom ap vers tą pro-jek tą. Dėl to ir išė jo to kia ne są mo nė.

Neuž te ko vie tosAk ty viai sa le lės „ap ver ti mu“ be si rū pi-

nu siam vil ka viš kie čiui pri ta rė ir dau giau vai ruo to jų, tad bu vo in for muo ti ra jo no va-do vai. Sa vi val dy bės at sto vai, ap žiū rė ję sa le-lę, taip pat įsi ti ki no, jog ši įreng ta ne taip, kaip de rė tų. To dėl bu vo raš tu kreip ta si į Lie tu vos au to mo bi lių ke lių di rek ci ją prie Su si sie ki mo mi nis te ri jos, kad ši tin ka mai įver tin tų si tua ci ją ir pa tai sy tų trū ku mus.

Kol kas Sa vi val dy bės va do vai ofi cia-laus Lie tu vos au to mo bi lių ke lių di rek ci jos

at sa ky mo ne ga vo. Ta čiau šios ins ti tu ci jos Eis mo sau gu mo sky riaus ve dė jas Ne mu-nas Abu kaus kas žur na lis tams pa tvir ti no, jog vil ka viš kie čių kel tas klau si mas jau svars ty tas.

– Nors pa ts su lau kiau ne vie no įpy ku sio vil ka viš kie čio skam bu čio, ga liu pa tvir tin-ti, kad nei sta ty bi nin kai, nei pro jek tuo to-jai „ne suk vai lio jo“ ir sa le lės „neap ver tė“, – aiš ki no N. Abu kaus kas. – Toks spren di-mas bu vo priim tas dėl to, jog vie no je ke-lio pu sė je gre ta yra pės čių jų ir dvi ra čių ta-kas, tad iš lenk ti sa le lę ir iš pla tin ti ke lią į tą pu sę neuž te ko vie tos. To dėl bu vo priim-tas spren di mas prie šin go je pu sė je da ry ti iš lin ki mą, o dvi ra čių ta ko pu sė je – įlin kį.

Tik ro vė je ne pa sit vir ti noPa sak N. Abu kaus ko, tra sos iš krei vi ni-

mas ar su siau ri ni mas prieš įva žia vi mus į

mies tus dar va di na mas „mies to var tais“. Jis ke liuo se įren gia mas tam, kad vai ruo to jai bū tų pri vers ti su ma žin ti grei tį. Mat kliū tis ke ly je ir iš krei vė ju si tra jek to ri ja vei kia kur kas efek ty viau nei grei tį ri bo jan tis ke lio ženk las. Daž niau siai įren gia mos į abi pu-ses iš gaub tos sa le lės, ta čiau mi nė tu at ve ju ne bu vo to kios ga li my bės. Tad pa si rink tas ba na no for mos va rian tas, kai į Vil ka viš kį įva žiuo jan tys vai ruo to jai bū tų taip pat pri-vers ti keis ti va žia vi mo tra jek to ri ją, tik ap va-žiuo da mi ne sa le lės iš gau bi mą, o įdu bi mą.

Vis dėl to Lie tu vos au to mo bi lių ke lių di rek ci jos Eis mo sau gu mo sky riaus ve dė-jas pri pa ži no, kad tai, kas pro jek te at ro dė efek ty vu, ne pa sit vir ti no. Mat įva žiuo da mi į Vil ka viš kį vai ruo to jai ne ma to iš krei vė ju-sios ke lio tra jek to ri jos, nes įdu bi mą už sto-ja sa le lės briau nos.

Nukelta į 5 p.]

Nepatogią saugumo salelę Vilkaviškio prieigose nutarta perdaryti. Autorės nuotr.

S

Nuo ge gu žės 1 d. as me nys, ke liau jan tys per mui ti nės po stus, ga lės įsi vež ti pre kių ir de-ga lų be mo kes čių 3 kar tus per mė ne sį.

Lie tu vos mui ti nė in for muo ja, kad nuo ge gu žės 1 d. mui to ir mo kes čių leng va tos bus tai ko mos, kai ke lei vis as me ni nia me ba-ga že ga be na mas pre kes, taip pat pri va čio-je trans por to prie mo nė je esan čius de ga lus į Lie tu vos Res pub li ką veš ne dau giau kaip 3 kar tus per ka len do ri nį mė ne sį. Mui ti nės pa rei gū nui nu sta čius, jog as muo as me ni-nia me ba ga že ga be na mas pre kes ar ba pri-va čio je trans por to prie mo nė je esan čius de ga lus į Lie tu vos Res pub li ką iš tre čių jų ša lių įve ža 4-ą ir dau giau kar tų per ka len-do ri nį mė ne sį, bus ap skai čiuo ja mi mui tai ir mo kes čiai.

Ke lei vių įve ža mų pre kių ir de ga lų kont-ro lė griež ti na ma at si žvel gus į kai my ni nių ša lių pra kti ką ir sie kiant efek ty viau ko vo ti su še šė li ne eko no mi ka.

Mui ti nės de par ta men to inf.

Griež ti na ma kont ro lė

ISSN 1648-1895KAINA 0,41 Eur / 1,40 Lt

2015 m. balandžio 30 d. / ketvirtadienis / Nr. 50 (3621) / www.santaka.info

Laikraštis leidžiamas nuo 1945 metų.

VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS

UŽ SUŽALOTAS TUOPAS TEKS BRANGIAI UŽMOKĖTI.

3PSL.

TRUMPAI

MO KY MAIŠiandien, 13 val., Vil ka viš kio ra jo no NVO ta ry ba kvie čia vi sas or ga ni za ci-jas, ku rioms rei ka lin ga pa gal ba ren-giant pa raiš kas Ne vy riau sy bi nių or-ga ni za ci jų 2011–2018 me tų rė mi mo pro gra mai ar rei ka lin gos in di vi dua-lios kon sul ta ci jos, at vyk ti į Vil ka viš kio tu riz mo ir vers lo in for ma ci jos cent re or ga ni zuo ja mus mo ky mus.

KVIE ČIAVil ka viš kio li go ni nės ko lek ty vas kvie čia vi sus į Juo zo Bla žai čio skulp tū ros „Pas gy dy to ją“ ati den gi mo šven tę. Iš kil mės vyks šian dien, 15 val., li go ni nės kie me.

RE KOR DASŠeš ta die nį, 17 val., prie ša kie čių bai ke-rių klu bo (Kau no g. 44G, Gi rė nų k., Ša-kių r.) bus ati den gia ma vil ka viš kie čio Re nal do Da riaus Du lins ko su kur ta me-ta lo skulp tū ra „Mo to cik las monst ras“. Agen tū ra „Fac tum“ ją yra pri pa ži nu si Lie tu vos re kor du kaip di džiau sią mo to-cik lo skulp tū rą.

„ŠVIE SO FO RAS“Tra di ci nio pra di nių kla sių mo ki nių kon kur so „Švie so fo ras“ ant ra ja me eta-pe pir mą vie tą iš ko vo jo Vil ka viš kio pra di nės mo kyk los ko man da, ant rą – Vil ka viš kio „Ąžuo lo“ pro gim na zi jos pra di nu kai, tre čią – Gra žiš kių gim na zi-jos at sto vai. Pir mą sias dvi vie tas lai mė-ju sios ko man dos da ly vaus re gio ni nia-me kon kur so eta pe Ma ri jam po lė je.

PA CIEN TAMSVil ka viš kio pir mi nės svei ka tos prie žiū-ros cent ras in for muo ja, kad iš anks to pas gy dy to jus no rin tys už si re gist ruo ti pa cien tai tu ri kreip tis penk ta die niais, nuo 8 val., į re gist ra tū rą ar ba tel.: (8 342) 53 463, (8 342) 60 111.

]

]

]

]

]

Ger bia mie ji Vil ka viš kio ra jo no žmo nės!

Ge gu žės pir mo ji – tai tar si vi so pa sau-lio dir ban čių žmo nių vie ny bės ir ko vos už so cia li nį tei sin gu mą sim bo lis. Lais-vė, de mok ra ti ja, ly gy bė, pa gar ba žmo-gaus oru mui ir tei sėms – pa grin di nės ver ty bės. Tarp tau ti nė dar bi nin kų die na – tai pui ki pro ga juos pa gerb ti, at kreip ti dė me sį į jų tei ses, pa dė ti dar bo ne tu rin-tiems žmo nėms. Juk vi sos ver ty bės pa sau ly je su ku ria mos bū tent tik daug pa stan gų rei ka lau jan čiu dar bu...

Ge gu žės pir mą ją mi ni me ir Lie tu-vos na rys tės Eu ro pos Są jun go je me-ti nes. Svei kin da mi vi sus šių šven čių pro go mis, lin ki me, kad vi sa da vi siems bū tų dar bo, kad kuo ma žiau bū tų neį-vei kia mų pro ble mų ir kliū čių. Vi siems lin ki me ge ro vės, iš min ties ir vil čių iš si-pil dy mo!

Al gir das NEI BER KAVil ka viš kio ra jo no sa vi val dy bės me ras

Vi tas GA VĖ NASAd mi nist ra ci jos di rek to rius

Užsk. 2008

Pir ma die nį Vil ka viš kio ra jo no sa vi val dy-bės me ras Al gir das Nei ber ka ir ki ti ša lies sa vi val dy bių va do vai su si ti ko su res pub-li kos Pre zi den te Da lia Gry baus kai te.

Po kal by je su nau jos ka den ci jos sa vi-val dy bių va do vais ša lies va do vė ap ta rė re gio nų pro ble mas ir pa grin di nius nau-

jų me rų dar bus, lin kė jo pa tei sin ti gy ven-to jų lū kes čius, o sa vi val dy bių pro ble mų spren di mus pa vers ti rea liais dar bais. Bu-vo ap tar tos ak tua liau sios sa vi val dy bių pro ble mos: pa di dė ju sios sko los, ne skaid-rūs vie šie ji pir ki mai, so cia li nės pa ra mos ir re gio nų ge ro vės kū ri mo klau si mai.

Lankėsi pas Pre zi den tę

Ky bar tų se niū ni jo je vie šė jo Lie tu vos žmo gaus tei sių cent ro (LŽTC) dar buo to-jos. Jos at vy ko ap klaus ti ro mų tau ty bės gy ven to jų šei mas. LŽTC at sto ves ly dė jo Ky bar tų se niū no pa va duo to ja Ni jo lė Kar-nic kie nė bei Švie ti mo, kul tū ros ir spor to sky riaus tar pins ti tu ci nio bend ra dar bia-vi mo koor di na to rė Ri ta Vik to ra vi čie nė. Vieš nios ap lan kė dvy li ka ro mų šei mų.

Dau giau sia bend rau ta su jau no mis šei-mo mis, ku rio se au ga daug vai kų. Ap lan-ky tos ir ke lios vy res nių ro mų šei mos. Ge ra no riš kai su tik tos LŽTC dar buo to jos at li ko ano ni mi nes ap klau sas, ku rių duo-me nys taps ty ri mo dėl ro mų in teg ra ci jos į Lie tu vos vi suo me nę da li mi.

„San ta kos“ inf.

Apk lau sė ro mus

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

2015 m. balandžio 30 d. 2

Aud ro nė ALI ŠAUS KIE NĖ iš Kur-pi kų k.– Prob le ma ak tua li, ta čiau abe jo ju,

ar kas nors pa si keis. Neį si vaiz duo ju, ko-kių rei kė tų im tis prie mo nių, kad su ma-žė tų rū kan čių vai kų skai čius.

Man tas BA GU ŠAUS KAS iš Ky bar-tų:– Spė ju, jog rū kan čių paaug lių skai-

čius da bar su ma žės, at si ras bai mės jaus mas. Aiš ku, vi siš kai tai pro ble mos neišsp ręs. Pas ta ruo ju me tu rū ky ti ir taip tam pa ne ma din ga, jau ni mas daž-niau ren ka si spor tą.

Al gi man tas PET RAUS KAS iš Vil ka viš kio:– Esu ka te go riš kai prieš rū ky mą,

to dėl ma nau, jog rei kia baus ti ne tik rū-kan čius vai kus, bet ir suau gu siuosius. Bū tent jie ir yra pa vyz dys ne pil na me-čiams. Vargu ar šis įsta ty mas ką pa keis.

Rū ta BUR BU LIE NĖ, ma ri jam po-lie tė, dir ban ti Vil ka viš ky je:– Įs ta ty mas ge ras. Keis tai at ro dė, kai

vai kai ne ga lė jo pirk ti ci ga re čių, o rū ky-ti jiems nie kas ne drau dė. Si tua ci ja tu rė-tų šiek tiek pa ge rė ti.

Ja ni na ANS KAI TIE NĖ iš Vil ka viš-kio:– Ma nau, jog dėl šio įsta ty mo tu rė tų

su ma žė ti rū kan čių vai kų skai čius. Tie-sa, di džiau sią įta ką sa vo at ža loms vis dėl to da ro tė vai. Jei vai kai rū ko, tė vai tu rė tų ri bo ti ki šen pi ni gius.

S

S

S

S

S

Nuo ry to jaus įsi ga lios įsta ty mas, drau džian tis ne pil na me čiams rū ky ti ir tu rė ti ta ba ko ga mi nių. Ar tai pa dės su ma žin ti rū kan čių paaug lių skai čių?

SAVAITĖS KLAUSIMAS At gi mi mo par kui žmo nės

do va no jo au ga lųRe na ta VIT KAUS KIE NĖ

Sek ma die nį po pie tų į At gi-mi mo par ką žmo nės trau kė ne ši ni de ko ra ty vi nių me de lių ir krū mų so di nu kais bei dar-bo įran kiais. Klau su čių kai mo bend ruo me nės ir se niū ni jos ini ci juo ta me de lių so di ni mo ak-ci ja „Pa do va nok par ke liui sa vo me de lį“ su lau kė ge ra no riš ko pa lai ky mo.Par ke Šei me nos pa kran tė je dau giau sia rin ko si vie ti niai gy ven to jai, at va žia vo vie-nas ki tas vil ka viš kie tis, UAB „Gint rė ja“ ir „San ta kos“ laik raš čio at sto vai, ra jo no me-ras Al gir das Nei ber ka su šei ma. Idė jos ini-cia to riai džiau gė si kiek vie nu sve čiu, pri si-dė ju siu prie te ri to ri jos gra ži ni mo, o ypač šei mo mis, mat bu vo su pla nuo ta pa so din ti Šei mos alė ją.

Klau su čių bend ruo me nės pir mi nin-kas Ra mū nas Puo džiū nas su skai čia vo, kad sek ma die nį At gi mi mo par kui žmo-nės pa do va no jo 27 so di nu kus. Dau gu ma jų bu vo pa so din ta prie par ke iš kas to tven-ki nu ko.

Se niū nė Ge ma Skys ti mie nė pa si ža dė jo kiek vie ną au ga lą ir jo so din to jus įam žin-ti tam tik ra me par ko pla ne. Ji vy lė si, jog lan ky to jų do va no ti ir su mei le so din ti au-ga lai ve šės ša lia pa čių pir mų jų tu jų bei ka da gių, ku rių ge rą de šim tį dar per nai At-gi mi mo par kui do va no jo Tei be rių kai mo gy ven to ja Da nu tė Ka su lai tie nė.

„Sma gu, kad prie par ke lio puo ši mo da-bar ga li me pri si dė ti vi sa šei ma, o vė liau tu-

rė si me ką šio je vie to je ap lan ky ti ir ap žiū-rė ti. Ti kiu, jog jau ni mas, ma ty da mas, koks gra žus dar bas čia da ro mas ir kad pa tiems ga li ma pa puoš ti par ką, pa si džiaug ti au ga-lais, atei ty je tau sos ir sau gos ši tą ap lin ką“, – kal bė jo me ras A. Nei ber ka.

At gi mi mo par ką ren gu sios UAB „Gint-rė ja“ va do vas Gin ta ras Bro ke vi čius sa kė, jog pir mi nia me pro jek te bu vo nu ma ty ta iš-pjau ti ko ne 300 me džių. „Mes at si sa kė me tą da ry ti, sten gė mės pa keis ti pro jek tą ir ta-ke lius iš rai ty ti taip, kad iš sau go tu me kuo dau giau eg lių ir ber žų. Nors dėl to dar bas

pa si da rė kur kas su dė tin ges nis, ta čiau nu-pjau ti rei kė jo ne ke lis šim tus, o tik ke lio li ka me džių, mums pa vy ko iš sau go ti dvi alė jas. Tie sa, ši ta mū sų nuo sta ta la bai nu ste bi no pro jek tuo to jus, jie sa kė, kad to kių ran go vų pa pras tai ne bū na“, – pri si mi nė G. Bro ke-vi čius. Bend ro vės va do vas džiau gė si, jog At gi mi mo par ką, spor to įren gi nius, poil sio va lan dė lėms skir tus sta lus, suo le lius žmo-nės tausoja. Da lį suolų po sma gaus dar bo už sė do tal ki nin kai, mat Klau su čių kai mo bend ruo me nės mo te rys vi sus vai ši no gar-džia sriu ba, ar ba ta ir py ra gu.

Eimantas ir Jurgita Vaškeliai savo šeimos medelį Atgimimo parke sodino kartu su dukromis Liepa ir Mėta. Eg lės MI ČIU LIE NĖS nuo tr.

S

AN GE LĖ BU RA GIE NĖ(1948–2015)

Ba lan džio 26 d. ne te ko me tau raus žmo-gaus, darbš čios pe da go gės, ar ti mos drau-gės, su bti lios ko le gės, ge bė ju sios tie siog ty liai my lė ti, ru sų kal bos ir li te ra tū ros mo ky to jos An ge lės Bu ra gie nės.

Jos gy ve ni mo ke lias pra si dė jo 1948 m. va sa rio 18 d. Ra sei nių ra jo ne, ten ji bai gė ir vi du ri nę mo kyk lą.

Kryp tin gai siek da ma sa vo tiks lo bū ti kuo ar čiau žmo nių, An ge lė pa si rin ko ru-sų kal bos stu di jas, 1969 m. Vil niaus vals-ty bi nia me pe da go gi nia me ins ti tu te įgi jo ru sų kal bos ir li te ra tū ros mo ky to jos spe-cia ly bę, ga vo pa sky ri mą į Vil ka viš kio ra-jo no Vir ba lio vi du ri nę mo kyk lą.

Pa mi lu si Su val ki jos gam tą ir žmo nes, An ge lė su ti ko ir sau skir tą žmo gų. Po me-tų su kū rė šei mą, užau gi no sū nų Ri čar dą.

Mo ky to jos gy ve ni me – tik trys dar bo-vie čių pa va di ni mai:

1969–1970 m. – Vir ba lio vi du ri nės mo-kyk los ru sų kal bos ir li te ra tū ros mo ky to-ja,

1971–1979 m. – Vil ka viš kio aš tuon me-tės mo kyk los ru sų kal bos ir li te ra tū ros mo ky to ja,

1979–2015 m. – Vil ka viš kio „Auš ros“ gim na zi jos ru sų kal bos ir li te ra tū ros mo-ky to ja.

Per il gus dar bo me tus įgi ju si mo ky to-jos me to di nin kės kva li fi ka ci ją, ti kė da ma sa vi mi ir sa vo tiks lu, An ge lė su ge bė jo šį ti kė ji mą per duo ti ki tiems. 46-erius me tus ati da vė mo kyk lai , iš lei do ne vie ną abi tu-rien tų lai dą. Vieš pa ties su teik tas ga lias ji su ge bė jo per duo ti ir sa vo mo ki niams, ska tin da ma jiem s ži nių troš ki mą, no rą kil ti aukš tyn...

Mo ky to jos kruopš tus dar bas bu vo pa-ste bė tas ir įver tin tas.

Ji su ma niai jau nus žmo nes ve dė į nau ją, mo ki niams ne ži no mą ru sų kal bos pa sau lį. Mo ky to ja ne gai lė jo nei lai ko, nei jė gų ruoš da ma mo ki nius kon kur sams,

olim pia doms. Spe cia lis tė su ge bė jo pa ro-dy ti ru sų kal bos gro žį ir ra gi no ne bi jo ti klai dų.

2006 m. pa skelb ta me pi lie ti nio ug dy-mo pro jek te „Drą sin ki me atei tį“ mo ky to-jos A. Bu ra gie nės va do vau ja ma mo kyk los gar bės ga le ri ja įtrau kė ne ma žai bu vu sių gim na zi jos mo ki nių, sėk min gai ra du sių sa vo gy ve ni mo ke lią ir ga lin čių bū ti pa-vyz džiu ki tiems.

Mo ky to jai svar biau sia bu vo ne vi sur ieš ko ti sa vęs, o sa vy je ras ti žmo giš ku mo, ryž to, at jau tos... To pa ties ji no rė jo ir iš ki tų.

Ki tus iš mo kiu si spręs ti gy ve ni mo pink les, de ja, An ge lė bu vo be jė gė prieš li ki mo pa sa lą...

Lai kas šią ypa tin gą aki mir ką stab te-li – tuo met am ži ny bės aki vaiz do je skau-džiai su vo kia ma žmo gaus es mė. A. Bu ra-gie nė ne ma žai sa vęs pa li ko ki tų šir dy se, įsi ra šė į at min tį. Esa me dė kin gi li ki mui, kad pa ži no me mo ky to ją An ge lę.

Mie li An ge lės ar ti mie ji, liū di me kar tu su Ju mis. Sun ku ras ti žo džius, ku rie pa-leng vin tų Jū sų skaus mą, taip pat sun ku ir mums, Vil ka viš kio „Auš ros“ gim na zi-jos bend ruo me nei, su si tai ky ti, kad ne te-ko me sa vo ko le gės.

Vil ka viš kio „Auš ros“ gim na zi jos bend ruo me nė

Užsk. 2030

Mokytoja nemažai savęs paliko kitų širdyse

IN MEMORIAM

INDĖLIS

Ieškok krašto naujienų savo telefonewww.santaka.info

„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.info

2015 m. balandžio 30 d.3

Pa va sa rį Su val ki jos lau kuo se sprog me-nys „dygs ta“ grei čiau nei gry bai ru de nį. Į Vil ka viš kio ra jo ną iš mi nuo to jai pa sta-ruo ju me tu va žiuo ja kiek vie ną die ną. Praė ju sią sa vai tę pla nas „Sky das“, kai bu di spe cia lio sios pa jė gos (po li ci ja, ug-nia ge siai ir me di kai), sprog me nų ra di-mo vie to se bu vo or ga ni zuo ja mas kas-dien, kar tais – ir po du kar tus.

Pir ma die nį J. Vit kaus in ži ne ri nio ba ta lio no iš mi nuo to jai dir bo Si ma nė-liš kių kai me (Šei me nos sen.) 105 mm svie di nys su nai kin tas ra di mo vie to je. Tą pa čią die ną 76 mm ar ti le ri jos svie-di nys su sprog din tas ir Vil ku pių kai me (Ky bar tų sen.)

Ant ra die nį II pa sau li nio ka ro lai-kų 75 mm ar ti le ri jos svie di nys ras tas ir iš mi nuo to jų su nai kin tas Kau piš kių kai mo pa miš kė je (Viš ty čio sen.), tre čia-die nį toks pat li ki mas iš ti ko kiek di des-nį svie di nį Ka ra lių kai me (Šei me nos sen.).

Ket vir ta die nį ras tą II pa sau li nio ka-ro 105 mm ar ti le ri jos svie di nį na mo iš lau kų par si ga be no Ser do kų kai mo (Šei me nos sen.) gy ven to jas. Vis dėl to iš kvies ti iš mi nuo to jai pa vo jin gą ra di nį iš ve žė su nai kin ti.

Penk ta die nį pa rei gū nai jau va žia vo į Klau su čių kai mą. Čia at vi ro je lau ky-mė je ras ta II pa sau li nio ka ro mi nos vai-džio 82 mm mi na. Toks pat sprog muo šeš ta die nį ras tas ir su nai kin tas Pa šei-me nių kai me (Bart nin kų sen.). Po ke-le to va lan dų iš mi nuo to jų pa gal bos jau pri rei kė Ky bei kių kai me (Ky bar tų sen.): lau kuo se ap tik ta ir čia pat su sprog din-ta 88 mm mi nos vai džio mi na.

Ra mios die nos J. Vit kaus in ži ne ri-nio ba ta lio no iš mi nuo to jams per su val-kie čius ne bu vo ir sek ma die nį. Sprog-muo ap tik tas Vir ba lio Mies to Lau kų kai me (Vir ba lio sen.), ta čiau šį kart at vy kus nu sta ty ta, kad mi nos vai džio mi na bu vo tuš čia.

„San ta kos“ inf.

Že mė – pil nu tė lė mi nų

Ko dėl nu nio ko jo se nas tuo pas, žmo gus paaiš kin ti ne ga lė joEg lė MI ČIU LIE NĖ

Vil ka viš kio ap lin ko sau gi nin kai taip ir ne sup ra to, kuo vie nam gy ven to jui už kliu vo trys prie so dų au gan čios di džiu lės tuo-pos. Ta čiau pa da ri niai liūd ni: vie nas me dis nu lū žo, du teks nu pjau ti, o juos su nio ko jęs žmo gus tu rės vals ty bei su mo-kė ti ne ma žą su mą pi ni gų.

Pra ne šė pa rei gū namsĮ Vil ka viš kio ra jo no ap lin kos ap sau gos

agen tū rą pa skam bi nęs gy ven to jas pra ne šė, jog prie so dų bend ri jos „Pau pys“, vals ty bi-nė je že mė je, vie nas vy riš kis su ža lo jo tris bal tą sias tuo pas.

Me džiai bu vo ap de gin ti po jais kū re-nant ug nį.

Agen tū ros vyr. spe cia lis tas Sta sys Ma to-nis ap žiū rė ti ir įver tin ti si tua ci jos nu vy ko kar tu Vil ka viš kio se niū nu Re mi gi ju mi Ku-raus ku bei se niū ni jos vyr. spe cia lis tu Sta-nis lo vu Krav čen ka.

Skam bin to jas pa rei gū nus iš kvie tė pa-grįs tai: tri jų di džiu lių me džių ka mie nai bu-vo ap de gę, apang lė ję. Vie na su ža lo ta tuo pa jau bu vo iš lū žu si, o ki tos dvi nuo ug nies pa-juo du siais ka mie nais – ava ri nės būk lės.

Gai li si, kad de gi noPa gal liu di nin kų pa ro dy mus bu vo nu-

sta ty tas ir me džius ža lo jęs as muo – vil ka viš-kie tis A. R. Kaip tei gė su pa rei gū nais bend-ra vę gy ven to jai, A. R. prie pat tuo pų dar nuo per nai ke le tą kar tų de gi no au ga li nes at lie kas. Dėl to bu vo pa žeis tos me džių gy-vy bi nės funk ci jos, ap de gė žie vė ir ka mie nų vi di nė da lis.

Ap lin ko sau gi nin kai mi nė tą so do skly-

po sa vi nin ką su si ra do ir ban dė iš siaiš kin ti, ko dėl jis taip pa siel gė, ta čiau pa gy ve nęs vy-riš kis nie ko ne ga lė jo paaiš kin ti. Žmo gus pa-sa kė tik tiek, jog dėl šio įvy kio gai li si.

Bu vo su ra šy tas pa tik ri ni mo ak tas. Bau-da, vil ka viš kie čiui skir ta už ne tei sė tą žel dy-nų nai ki ni mą, pa ly gin ti ne di de lė – 28 eu rai. Kaip paaiš ki no S. Ma to nis, to kiais at ve jais skau džiau siai per ki še nę grybš te li ne bau-da, o su ma už gam tai pa da ry tą ža lą, ku ri ap-skai čiuo ja ma iš ma ta vus me džių skers me nį 1 met ro aukš ty je.

Bus su dė tin ga nu pjau tiŠį kart pa rei gū nams iš ma ta vus su ža lo-

tus me džius paaiš kė jo, kad jų skers muo

met ro aukš ty je sie kia 80, 85 ir 75 cen ti met-rus.

Tad ža la su skai čiuo ta tik rai ne ma ža – bend ra su ma sie kia 1440 eu rų. Su su ma vus ją su bau da aki vaiz du, jog be jo kios sva-rios prie žas ties žmo gus pa si da rė be veik pu sant ro tūks tan čio eu rų nuo sto lių.

Aiš ku, kad dvie jų dar te beau gan čių tuo pų ve ge ta ci ja jau ne ga li ma, tad jas teks nu pjau ti.

Kaip tei gė Vil ka viš kio se niū nas R. Ku-rauskas, me džiai di de li, au ga ne pa to gio je vie to je, tad dar neaiš ku, kaip juos rei kės pa ša lin ti. Grei čiau siai se niū ni jai teks sam-dy ti to kius dar bus at lie kan čius ar bo ris-tus.

Se niū nas R. Ku raus kas ir vyr. spe cia lis tas S. Krav čen ka iš ma ta vo ug nies pa-žeis tų me džių ka mie nus. Sta sio MA TO NIO nuo tr.

S

Un di nės Nas vy ty tės at si mi ni mų kny go je – Vil ka viš kisKai bai gian tis 2012-ie siems „San ta ko je“ (Nr. 149–150) ra šė me apie Un di nę Nas-vy ty tę, bu vu sią il ga me tę ra di jo dik to rę, ak to rę, kal bin ta mo te ris pa sa ko jo dir-ban ti prie at si mi ni mų kny gos. Da bar džiu gu pa sa ky ti, kad ši jau yra iš vy du si die nos švie są ir lau kia skai ty to jo. „Apie pul ką ir mer ge lę“ – taip po nia Un di nė pa va di no sa vo at si mi ni mų kny gą.

Sma gu pa tir ti, kad tai yra dar vie-nas lei di nys, ku ria me pa sa ko ja ma ir apie Vil ka viš kį. Prieš po rą me tų bend-rau da ma su „San ta kos“ skai ty to jais U. Nas vy ty tė ne slė pė sen ti men tų mū sų mies tui. Mat čia praė jo jos vai kys tės ir anks ty vo sios paaug lys tės de šimt gra žių me tų.

„Vil ka viš kis – ma no vai kys tės mies-tas, ku rį įsi my lė jau vi sam gy ve ni mui, – ta da kal bė jo „sme to ni nės“ Lie tu vos lai kais mies te dir bu sio gar saus gy dy-to jo duk tė. – Kai iš girs tu Vil ka viš kio var dą, man vi suo met su vir pa šir dis. Ten gy ve nan tys žmo nės man ir da bar at ro do sa vi – tar si vi sus juos no rė čiau ap ka bin ti.“

Dėl to kny gos „Apie pul ką ir mer ge-lę“ pus la piuo se esa ma tar pu ka rio Vil ka-viš kio, ku rį au to rė va di na na po leo niš-ku mies te liu, is to ri jos, su si py nu sios su U. Nas vy ty tės bei jos bro lių ar chi tek tų Al gi-man to ir Vy tau to Nas vy čių gy ve ni mais.

To ji is to ri ja – „sme to niš ko jo“ Lie tu vos lai ko tar pio cha riz ma ir pra ban ga, anų lai-

kų kul tū ri nės nuo tai kos, ka ri nin kai, in te li gen ti ja bei me ni nin kai, o pa sa ko ji-mui įsi bė gė jus – ka ro, so viet me čio pa tir-tys jau ki to se vie to vė se. Tik riau siai dėl to kny ga „Apie pul ką ir mer ge lę“ yra va-di na ma dau giau ne gu vie no žmo gaus gy ve ni mo is to ri ja. Be je, skai čiu sie ji ją ver ti no ne tik už au ten tiš ku mą, bet ir už op ti miz mą bei hu mo rą.

Pa vyz džiui, juo ką ke lia is to ri ja apie Vil ka viš ky je, pra džios mo kyk lo je, ba jo-rai tės Un di nės pel ny tą pir mą jį pa žy mį. „Pa me nu, pir moj kla sėj ra šėm dik tan-tą. Ki tą die ną lai min ga bė gu na mo. „Ko, Un di nė le, taip šo ki nė ji?“ – klau sia su tik tas ka ri nin kas. „Pa žy mį ga vau! Pa-žy mį ga vau!“ Par le kiu na mo kaip ant spar nų, ro dau tė vams są siu vi nį. Tė vas žvilgt: „Bet gi čia dve je tas“, – kny go je pa-sa ko ja U. Nas vy ty tė.

Be je, da lis lei di nio iliust ra ci jų – nuo-trau kos, da ry tos tar pu ka rio Vil ka viš ky-je, kai U. Nas vy ty tė su drau gais vai kų dar že ly je vai di no per ka lė di nį pa si ro-dy mą ar nu si fo tog ra fa vo po Pir mo sios Ko mu ni jos.

„San ta kos“ inf.Knygoje įamžinti Nasvyčių šeimos gyvenimo Vilkaviškyje epizodai iš praeities kyla tarytum tarpukario šlagerių fone.

S

Pro jek tą „Lie tu va – šir dy“ re mia Spau dos, ra di jo ir te le vi zi jos rė mi mo fon das

Eglė KVIESULAITIENĖ

Ne pa ti ki ma slėp tu vėPir ma die nį į pa si ma ty mą su nu teis tu vy ru at vy ku si žmo na in ty mio je vie to je at ga be no nar ko ti kų.

Apie 15 val. į il ga lai kį pa si ma ty mą Ky bar tų pa tai sos na muo se su 32-ejų E. R. at vy ku si jo žmo na 36-erių kau nie tė I. R. tvir ti no jo kių drau džia mų daik tų vy rui neat ga be nu si. Pa rei gū nės, pa tik-ri nu sios I. R. dra bu žius ir daik tus, nie-ko ne ra do, ta čiau mo te ris aki vaiz džiai jau di no si, o jos ran kos dre bė jo. To dėl bu vo konk re čiai pa klaus ta, ar vieš nia nie ko ne sle pian ti kū no ert mė se. I. R. pri si pa ži no ir ati da vė pa rei gū nėms po lie ti le ni nį pa ke tą su ža lios spal vos au ga li nės kil mės me džia ga. Už ban dy-mą nu teis tie siems per duo ti nar ko ti nes me džia gas I. R. gre sia bau džia mo ji at sa-ko my bė.

Klas tą pa ste bė joKy bar tų kont ro lės punk te su lai ky tas au-to mo bi lis BMW X5 vog tais nu me riais.

Pa sie nie čiai, tik rin da mi iš Ka li ning-ra do sri ties įva žiuo jan čio au to mo bi lio BMW X5 ir jo vai ruo to jo 43-ejų Ru si jos pi lie čio do ku men tus, iš pra džių nie ko blo go neį ta rė. Ta čiau paieš kos sis te ma iš da vė, kad au to mo bi lio bal ta ru siš ki re gist ra ci jos nu me riai prieš pu sant ro mė ne sio pa vog ti Vil niu je nuo ki to au to-mo bi lio. Bal ta ru siš kas trans por to prie-mo nės re gist ra ci jos liu di ji mas taip pat, kaip įta ria ma, su klas to tas.

ĮVYKIAI

2015 m. balandžio 30 d. Tel. (8 342) 20 8034 / langasPuslapį re mia Spau dos, ra di jo ir te le vi zi jos rė mi mo fon das

Pa žin tis su pro fe si jo mis – dar bo vie to seŽa lio sios Vin co Že mai čio pa grin di nės mo-kyk los mo ki niams pa sta ruo ju me tu ne trū-ko veik lų.

Šios įstai gos Klau su čių sky riaus jau-nu čių an samb lis, va do vau ja mas mu zi kos mo ky to jos Ir mos Men čins kie nės, da ly va vo res pub li ki nia me vai kų ir jau ni mo fes ti va-ly je „Gies mių gies me lė. Ty loj pra gys ta an-ge las“, ku ris jau or ga ni zuo ja mas 18 me tų. Fes ti va lis vy ko Kau no Pa lai min to jo Jur gio Ma tu lai čio baž ny čio je. Iš vi sos Lie tu vos čia at vy ko apie 600 da ly vių. Mi šių me tu skam-bė jo 10 cho ru at lie ka mų gies mių. Vi si ren-gi nio da ly viai bu vo ap do va no ti pa dė kos raš tais.

Įs tai gos 5–10 kla sių ug dy ti niai da ly va-vo Lie tu vos mo ki nių ne for ma lio jo švie ti-mo cent ro ini ci juo to je vi suo ti nė je at vi rų du rų die no je tė vų dar bo vie tė se „ŠOK į tė-vų klum pes!“ Šią die ną mo ksleiviai tu rė jo ga li my bę su si pa žin ti su įvai rio mis pro fe si-jo mis ir jų tei kia mo mis ga li my bė mis.

5–6 kla sių mo ki niai vy ko į le dų fab ri ką „Art Gla cio“. Jie ne tik su si pa ži no su ga mi ni-mo tech no lo gi ja, pro duk ci jos rū ši mis, bet ir bu vo pa vai šin ti mėgs ta mais šo ko la di niais le dais. 7–8 kla sių moks lei viai lan kė si Vil ka-viš kio ke lių tar ny bo je, kur iš gir do apie jos veik lą, tei kia mas pa slau gas, pro fe si jos ypa-tu mus ir kar je ros ga li my bes. Tar ny bos dar-buo to jai in for ma vo apie eksp loa tuo ja mus ra jo no ke lius bei ski ria mą dė me sį eis mo sau gu mui. Vai kai grį žo pui kios nuo tai kos ir su do va no mis: at švai tais, lip du kais, lie-me nė mis ir įvai ria in for ma ci ne me džia ga.

Aukš tes nių jų kla sių mo ki niai su si pa ži-

no su mū sų se niū ni jo je įsi kū ru sia įmo ne UAB „Li nas Ag ro“. Čia jie iš gir do apie dar-buo to jų pro fe si jos ypa tu mus, dar bo spe ci-fi ką, kar je ros ga li my bes. Vai kai su ži no jo, kur ir kaip ke liau ja at vež ti ūki nin kų grū-dai, kur jie yra lai ko mi ir pri žiū ri mi, ko kia

kom piu te ri nė įran ga vi sa tai val do, ap si lan-kė la bo ra to ri jo je.

Tos die nos marš ru tas bai gė si UAB „La-bo ra“. Įmo nės di rek to rius su pa žin di no su jos įkū ri mo is to ri ja, veik la, ga mi na mos pro-duk ci jos asor ti men tu, li mo na do ir ki tų gai-

vių jų gė ri mų ga mi ni mo tech no lo gi jo mis bei kt. Mo ki niai tu rė jo ga li my bę pa ma ty ti ga my bos pro ce są ir, be abe jo, pa ra gau ti gai-vių jų gė ri mų.

Ju di ta SKYS TI MIE NĖTech no lo gi jų mo ky to ja

7–8 kla sių moks lei viai lan kė si Vil ka viš kio ke lių tar ny bo je.S

„Vai kų kie me“ – liau diš kos links my bės

Praė ju sią sa vai tę Vil ka viš kio vai kų ir jau ni mo cent re šur mu lia vo tra di ci nė liau dies kū ry bos at li kė jų po pie tė „Vai kų kiemas“. Šis ren gi nys or ga ni zuo ja mas sie kiant ska tin ti jau no sios kar tos dė me sį kraš to kul tū rai.

Nuo pat ry to iki vė ly vos po pie tės iš vi so ra jo no su va žia vę mo ki niai se kė lie tu-vių liau dies pa sa kas, po ri no sak mes, žars-tė pa tar les, žai dė liau dies žai di mus, dai na-vo, šo ko – ki taip ta riant, vi saip pro pa ga vo mū sų tau tos lo by ną – folk lo rą.

Šven tė je da ly va vo per dvi de šimt ko-lek ty vų iš Vil ka viš kio, Gra žiš kių, Al vi to, Ky bar tų, Ža lio sios, Ke tur va la kių, Vir ba-lio, Bart nin kų, Pil viš kių ir Pae že rių vai kų lop še lių-dar že lių, mo kyk lų, daugiafunk-cių centrų, gim na zi jų.

„Vai kų kie mas“ nė ra kon kur sas, tai – vi sų bend ra šven tė ne ren kant ge riau sių-jų. Tad ren gi nio pa bai go je vi siems folk lo-ro at li kė jams bu vo įteik tos sal džios do va-nė lės ir pa dė kos raš tai.

„San ta kos“ inf.

Virbalio vidurinės mokyklos mokiniai parodė šaunią programą „Smagieji suvalkiečiai“, su kuria respublikinėse varžytuvėse „Atverk tautos lobynų gelmes“ pelnė regiono laureatų vardą.

S

Mažieji Gražiškių gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės piemenukai žaidė lietuvių liaudies žaidimą – rovė „Ridikėlį“. Eglės MIČIULIENĖS nuotr.

S

Dau ge lis tik riau siai yra gir dė ję apie to kį reiš ki nį kaip jau ni mo mai nai. Jų bū na vi so kių ti pų – nuo trum pų ke le to die nų ke lio nių į ki tą ša lį iki še šis mė ne sius ir il giau trun kan čių stu di jų mai nų pro gra-mų.

Mai nų me tu su si tin ka jau ni žmo nės iš skir tin gų ša lių ir kul tū rų. Jie da li ja si pa tir ti mi, bend rau ja, ke liau ja ir, pri-klau so mai nuo mai nų ti po, už sii ma te-mi ne veik la.

Ky bar tų Kris ti jo no Do ne lai čio gim na-zi jos ko man da, at sto vau jan ti sa vo ša liai tarp tau ti nia me „Erasmus+“ jau ni mo mai nų pro jek te „Išsk leisk spar nus“, lan-kė si Kip re, Ag ros kai me ly je. Jis įsi kū ręs Troo dos kal nuo se, aukš čiau kaip 1000 met rų virš jū ros ly gio ir gar sė ja ro žių pra mo ne, vy no da ryk lo mis bei šva riu šal ti nių van de niu. Šia ke lio ne džiau gė si gim na zis tai Eg lė Bu zai ty tė, Ovi di jus Du-baus kas, Dia na Us ti no vai tė, Gab rie lius Za vec kas ir jų va do vė, ang lų kal bos mo-ky to ja Mo ni ka Lu ko še vi čiū tė.

Ne di de lia me maž daug 800 gy ven to-jų tu rin čia me kai me ly je 10 die nų gy ve-no de šim ties skir tin gų ša lių ko man dos – iš vi so 50 žmo nių: kip rie čių, grai kų, ita lų, is pa nų, pran cū zų, vo kie čių, kroa-tų, ru mu nų, lie tu vių ir es tų.

Da ly viai ke le tą die nų ana li za vo imig-ra ci jos te mą, klau sė si pa bė gė lio iš Iz rae-lio pa sa ko ji mo, ro dė vai di ni mus, kaip kiek vie na ša lis prii ma imig ran tus, ir kt. Veik los me tu moks lei viai ug dė to le ran ci-ją imig ran tams, ypač ki tos ra sės, re li gi-jos ir et ni nių gru pių žmo nėms.

Per vieš na gę da ly viai vaikš ti nė jo ir

ty ri nė jo Ag ros kai me lį vyk dy da mi or ga-ni za to rių iš anks to pa ruoš tas už duo tis, bu vo iš vy kę į ku ror ti nį mies tą Li ma so lį bei Kip ro sos ti nę Ni ko si ją. Kiek vie na die-na baig da vo si tarp tau ti niais va ka rais: ko man dos pri sta ti nė jo sa vo ša lis, mo kė tau ti nių šo kių ir dai nų, vai ši no tra di ci-niais pa tie ka lais.

„Tai bu vo vie na ge riau sių pa tir čių ma no gy ve ni me, dar ne vie ną mė ne sį gy ven siu pri si mi ni mais. La biau siai pa ti-ko žmo nės – tiek pa tys kip rie čiai, ku rie yra be ga lo drau giš ki, šil ti ir sve tin gi, tiek ir pro jek to da ly viai – vi si skir tin gi, bet kiek vie nas sa vaip įdo mus. Į šir dį gi-liai įstri go ir Kip ro gam ta“, – sa kė G. Za-vec kas.

Jam ant ri no ir O. Dum baus kas, tvir-tin da mas, jog iš Kip ro su grį žo tar si nau jai gi męs. Jam taip pat di džiau sią įspū dį pa da rė Kip re su tik ti žmo nės bei gam ta. „Ne ga lė jau pra leis ti pro gos ir ne pa si vaikš čio ti po kal nus. Šis pro jek-tas lei do daug ko iš mok ti, su pras ti, pri-ver tė ap mąs ty ti sa vo atei tį“, – kal bė jo Ovi di jus.

Pa sak M. Lu ko še vi čiū tės, jau ni mo mai nų pro jek tai su tei kia pui kią ga li my-bę to bu lin ti kom pe ten ci jas per ne for ma-lų jį ug dy mą, su si pa žin ti su įvai rio mis kul tū ro mis, pa žin ti už sie nio ša lis, pra-plės ti aki ra tį, su si ras ti nau jų drau gų ir mo ky tis už sie nio kal bų. Pe da go gė vy lė-si, kad už megz tos pa žin tys pra vers atei-ty je, o ap lan ky ti šią nuo sta bią Vi dur že-mio jū ros sa lą bei jos gy ven to jus bus dar ne vie na ga li my bė.

„San ta kos“ inf.

Imig ra ci ja – Eu ro pos jau ni mo aki mis

Ge gu žės 5 d., 10 val., Vil ka viš kio vie šo ji bib lio te ka vi sus vai kus kvie čia su si tik ti Vil ka viš kio kul tū ros cent re ir švęs ti Eu ro-pos die ną.

Šven tė bus ypa tin ga: drau ge su ak to-riais Ag ne Sunk lo dai te ir Vy tau tu Ra ši-

mu vai kai lei sis į ke lio nę ap link pa sau lį. Mu zi ki nio spek tak lio-žai di mo me tu žiū-ro vai pa tys taps šios ke lio nės da ly viais ir ne tgi ap lan ky tų ša lių gy ven to jais.

Ren gi nys ne mo ka mas.„San ta kos“ inf.

Drau ge – ap link pa sau lį

„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.info

2015 m. balandžio 30 d.5

Jau no jo ūki nin ko mies tas ne trau kiaAnd rius GRY GE LAI TIS

Praė ju siais me tais Pa je vo nio se niū ni jo je ūki nin kau ti pra dė-jęs Mo des tas Zda nai tis ne-sle pia, jog di džiau sią įta ką jo ap si spren di mui atei tį su sie ti su kai mu pa da rė tė vai. Vai ki nas ti ki na, kad ir pa ts sa vęs neį si-vaiz duo ja nie kur ki tur.

Miš rus ūkisDe vy nio lik me tis Klėt ki nin kų kai mo

gy ven to jas tik praė ju siais me tais įre gist-ra vo sa vo ūkį. Iki tol vai ki nas tal kin da vo taip pat žem dir bys te be si ver čian tiems tė-vams.

„Nuo ma žens vai ruo ju trak to rių, tė-vams pa de du pri žiū rė ti gy vu lius. Ga liau-siai nu spren džiau, jog pa ts no riu pra dė ti vis ką sa va ran kiš kai“, – pri si pa ži no jau na-sis Pa je vo nio se niū ni jos ūki nin kas.

Kol kas Mo des tas Kau no tech ni kos ko-le gi jo je stu di juo ja au to mo bi lių tech ni nį eksp loa ta vi mą ir ti ki si, kad stu di jų me tu įgy tos ži nios pra vers ūky je. Kol vai ki nas bū na iš vy kęs į moks lus, jo ūkį pri žiū ri ir šiuo rū pi na si tė vai.

Šian dien jau nuo lis dir ba 8 ha nuo sa-vos ir dau giau nei 30 ha nuo mo ja mos že-mės, tu ri pen kis mė si nius gal vi jus, ta čiau di džią ją jo ūkio da lį su da ro au ga li nin kys-tės ša ka. Mo des tas au gi na ja vus.

„Ma nau, jog su gal vi jais yra ne ma žai ri zi kos. Mė sos su pir ki mo kai nos nė ra pa-čios aukš čiau sios. Iš pra džių gal vo jau apie pie no ūkį, ta čiau šia me sek to riu je pa dė tis la bai ne sta bi li, tad at si sa kiau šios min ties. Ma no nuo mo ne, au gin ti ja vus – pa ti ki-miau. Šie met jie per žie mo jo la bai ne blo-gai, tu rė tų bū ti ge ras der lius“, – pro gno za-vo pa šne ko vas.

Sun ki pra džiaĮkur ti sa vo ūkį M. Zda nai tį pa ska ti no

ne tik tė vai. Vai ki ną šį žings nį ženg ti pa-stū mė jo ir tai, kad at si ra do ga li my bė pa si-nau do ti Eu ro pos Są jun gos 2007–2014 m. lai ko tar pio fi nan suo ja ma pro gra ma, skir ta jau nų jų ūki nin kų įsi kū ri mui. Jau nuo lis ga-vo 40 tūkst. eu rų pa ra mą, už ku rią įsi gi jo trak to rių „Deutz-fahr Ag rot ron“. Tie sa, per-kant šią že mės ūky je bū ti ną tech ni ką vien ES skir tų pi ni gų ne pa ka ko, rei kė jo pri dė ti ir di de lę da lį sa vo as me ni nių lė šų.

„Gal būt ga lė jau pirk ti ma žes nį trak-to rių, ta čiau žvelg da mas į atei tį nu spren-džiau, jog man rei ka lin ga ga lin ga že mės ūkio ma ši na“, – sa kė M. Zda nai tis.

Jis tvir ti no, kad atei ty je ban dys įsi gy ti

ir dau giau že mės ūkio tech ni kos, ta čiau kol kas vi sus pa dar gus sko lin sis iš tė vų.

Mo des tas džiau gė si, jog pa vy ko pa si nau-do ti jau nų jų ūki nin kų pro gra ma, ir vy lė si, kad atei ty je ir gi bus ga li my bė įsi sa vin ti ES lė šas.

„Bu vo la bai ne leng va vis ką pra dė ti. No-rint gau ti ES fi nan sa vi mą, rei kė jo ati tik ti ne ma žai kri te ri jų. Vie nas iš rei ka la vi mų – tu rė ti bent 8 ha nuo sa vos že mės, o kar tu su nuo mo ja ma že me ma no dir ba mi plo tai pri va lė jo su da ry ti ne ma žiau kaip 40 ha. Sun ku bu vo pil dy ti ir įvai rius do ku men-tus. Apsk ri tai, kar tais at ro do, jog po pie riz-mo ga lė tų bū ti ma žiau. Vis dėl to nors ir te-ko nuei ti ne leng vą ke lią, ta čiau ga lu ti niu re zul ta tu ne su nu si vy lęs“, – sa kė jau na sis

Pa je vo nio se niū ni jos ūki nin kas.Jis tvir ti no, kad mie lai re ko men duo tų

ir ki tiems no rin tiems ūki nin kau ti jau nuo-liams pa si nau do ti ES pa ra ma. Anot M. Zda-nai čio, pra džio je vi sur bū na sun ku, ta čiau vė liau re zul ta tai at per ka įdė tas pa stan gas.

Kaip tik šiuo me tu pa gal nau ją ES fi nan-suo ja mą Lie tu vos kai mo plėt ros 2014–2020 m. pro gra mą ren ka mos no rin čių jo je da-ly vau ti jau nų jų ūki nin kų pa raiš kos. Vil-ka viš kio ra jo no sa vi val dy bės Že mės ūkio sky riaus spe cia lis tų duo me ni mis, jau nie ji ūki nin kai itin gau siai no ri da ly vau ti šio je pro gra mo je. Pag rin di nė to prie žas tis – nuo šių me tų, no rint gau ti fi nan sa vi mą, ne bū ti-na tu rė ti nuo sa vos že mės. Nuo šiol že mės tu rė ji mas – tik vie nas iš at ran kos kri te ri jų.

No ri plės tisPa si ry žęs da ly vau ti jau nų jų ūki nin kų

pro gra mo je M. Zda nai tis įsi pa rei go jo pen-ke rius me tus lai ky tis tam tik rų rei ka la vi-mų. Vai ki nas jau su si tai kė, kad jį nuo lat pri žiū rės įvai rūs tik rin to jai, ta čiau tvir ti-no jų ne si bai mi nan tis.

„Svar biau sia yra dirb ti są ži nin gai ir tvar kin gai. Aiš ku, gal kar tais ir bus be rei-ka lin gos įtam pos, ta čiau ma nau, jog pro-ble mų ne kils“, – šyp so jo si de vy nio li ka me-tis.

Pats jau nuo lis ti ki si, kad atei ty je pa-vyks iš plės ti sa vo val do mą ūkį. Pa sak vai-ki no, sun kiau sia pa dė tis yra su že mės plo-tais, nes jų par duo ti be veik nie kas ne no ri, o tie, kas par duo da, pra šo di džiu lių su mų. „Kon ku ren ci ja že mės ūky je yra iš ties ne-ma ža“, – tvir ti no pa šne ko vas.

Jis vy lė si, jog per ar ti miau sius ke le rius me tus pa vyks iš plės ti sa vo val do mus že-mės plo tus bent iki 100 ha. Šiuo me tu vai-ki no dir ba ma že mė nė ra itin der lin ga, ta-čiau skųs tis Klėt ki nin kų kai mo gy ven to jas ne lin kęs. Anot jo, bū na ir daug pra stes nių plo tų, o tin ka mai dir bant ga li ma ge rų re-zul ta tų pa siek ti bet ko kio je že mė je.

Pa si nau do da mas jau nų jų ūki nin kų pro gra ma Mo des tas Zda nai tis įsi gi jo ga lin gą trak to rių. Au to riaus nuo tr.

S

PADĖKA

Viš ty čio folk lo ro an samb lis „Ši lo jai“, mi-nė da mas kū ry bi nio dar bo 15 me tų su-kak tį, nu spren dė iš leis ti Viš ty čio kraš to se no vi nių dai nų kom pak ti nę plokš te lę. O dai nų ko lek ty vo re per tua re per pen-kio li ka me tų skam bė jo daug! Dau gu ma jų bu vo iš mok tos iš Pa viš ty čio dai ni nin-kių se se rų Teo fi lės ir Al du tės Gu taus kai-čių.

Už su teik tą ga li my bę iš leis ti kom-pak ti nę plokš te lę, ku rio je mū sų kraš to se no lių dai nos iš liks jau na jai kar tai, dė-

ko ja me Vil ka viš kio kul tū ros cent ro dar-buo to jams: di rek to rei Re na tai Me de lie-nei, gar so įra šų stu di jos va do vui Gin tui Tu ro niui, dai li nin kei Ing ri dai Bu ni kie-nei, už ke lio nę į įra šų stu di ją ačiū ta ria-me Viš ty čio Pet ro Kriau čiū no vi du ri nės mo kyk los di rek to riui Zig mui Va sai čiui, už fi nan si nę pa ra mą – Viš ty čio re gio ni-nio par ko di rek to riui Ne ri jui Paš kaus-kui ir se niū nui Bro nis la vui Po li tai.

Folk lo ro an samb lio „Ši lo jai“ na riaiUžsk. 2031

Įrašytos se no sios Viš ty čio dai nos

Ši „Šilojų“ nuotrauka papuoš kompaktinės plokštelės viršelį.S

Atkelta iš 1 p.

Įrengs ati tva rąDėl šios pro ble mos Lie tu vos au to mo bi-

lių ke lių di rek ci jo je bu vo su šauk tas po sė-dis, ku ria me nu tar ta sa le lę per da ry ti: kiek lei džia at stu mai, iš gaub ti ją ir pės čių jų ta-ko pu sėn. Kad au to mo bi liai ne su kel tų grės-mės pės tie siems ir dvi ra ti nin kams, ke lias nuo ta ko bus at skir tas stip riu ati tva ru.

N. Abu kaus kas ne su ti ko su iš sa ky ta nuo mo ne, jog sa le lės iš gau bi mas į prie šin-gą pu sę, iš va žiuo jant iš mies to, vi siš kai ne-rei ka lin gas.

– Tu ri me pa tir ties, kad vien pu siai „mies to var tai“ grei čio ma ži ni mui tu ri ma žai įta kos, – aiš ki no N. Abu kaus kas. – Įžū les ni vai ruo to jai, ne no rė da mi ma žin-ti grei čio keis da mi va žia vi mo tra jek to ri ją, iš va žiuo ja į prieš prie ši nę eis mo juos tą ir ap len kia sa le lę.

Tiks lą pa sieksRe mon to dar bus ke ly je Vilkaviškis–Pil-

] viškiai at lie kan čios UAB „Al kes ta“ dar bų va do vas Rai mon das Šu mi nas apie ki lu sią pro ble mą kal bė jo san tū riai. Ke li nin kai tvir ti no vis ką at li kę taip, kaip bu vo nu-ro dy ta pro jek te. Vis dėl to dar bų va do vas ne slė pė, kad toks sau gu mo sa le lės spren-di mas jam iš kar to su kė lęs tam tik rų abe-jo nių.

– Pro jek tas bu vo įver tin tas spe cia lis tų, pa tvir tin tas Lie tu vos au to mo bi lių ke lių di rek ci jos tech ni nės ta ry bos. Priim tas ne-ti pi nis va rian tas, bet už sie nio ša ly se te ko ma ty ti ir to kių. Gir dė jo me, jog priim tas spren di mas sa le lę tai sy ti. Ta čiau lė šos ke lio re konst ruk ci jai skir tos iš Eu ro pos Są jun gos struk tū ri nių fon dų, tad sa le lės per da ry mo iš lai dos ga li gul ti ant mo kes-čių mo kė to jų pe čių, – ne no riai kal bė jo R. Šu mi nas.

Pa na šu, kad triukš mą su kė lę vil ka viš-kie čiai tiks lą pa sieks. Tik ap mau du, jog tai kai nuos ne ma žus pi ni gus. O at sa ko my bės dėl ne tin ka mo spren di mo ir vel tui iš leis tų pi ni gų, ko ge ro, nie kas ne pri siims.

Vil ka viš kie čiai iš ju di no sos ti nės val di nin kus

Banano formos salelės projektas pakeistas nauju, išgaubtu iš abiejų pusių.S

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

2015 m. balandžio 30 d. 6

Redakcijos adresas: Vilniaus g. 23, 70142 Vilkaviškis „Santaka“ internete – www.santaka.info El. paštas: santaka.vlk@is.lt, reklama.vlk@is.lt

KORESPONDENTAI:

REDAKTORĖ Dangyra APANAVIČIENĖ (savivalda, politika) – (8 342) 20 800, 8 699 46 962.

REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Laima VABALIENĖ (kultūra, sportas) – (8 342) 20 801, 8 685 69 140.

Eglė KVIESULAITIENĖ (teisėsauga, medicina) (8 342) 20 802, 8 685 67 037,Eglė MIČIULIENĖ (jaunimo, aplinkosaugos temos) (8 342) 20 803, 8 685 69 150.Kristina VAITKEVIČIENĖ (verslas, interneto svetainė) (8 342) 20 804, 8 656 57 886,Andrius GRYGELAITIS (žemės ūkis, švietimas) (8 342) 20 806, 8 681 70 680,Renata VITKAUSKIENĖ (socialinės temos, religija) (8 342) 20 802, 8 685 21 442.

Elena SABALIAUSKIENĖ (stilistė-korektorė) (8 342) 20 806, 8 685 69 144.Vida DULSKIENĖ (finansininkė) (8 342) 20 807, 8 685 69 145.Ramūnas JASULAITIS (skelbimai), tel./faks. (8 342) 20 805, 8 685 17 286.Lijana DULSKYTĖ (dizainerė-maketuotoja) (8 342) 20 804, 8 656 53 432.

Leidėjas – UAB „Santakos laikraštis“Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjųasociacijos narys.Laikraštis įsteigtas 1945 m., reorganizuotas 1990 m.;išeina antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.Spausdino „Media Regionalne Sp. z. o. o.“ spaustuvė.Ofsetinė spauda, 2 sp. l. Ind. 67305, SL 083

Tiražas – 5442 egz.Redakcijos darbo laikas: 8–17 val., pietų pertrauka –12–13 val. Šeštadieniais ir sekmadieniais nedirbame.

Užsk. 2040

Va do vau jan tis Lie tu vos Res pub li kos ne kil no ja mo jo tur to ka dast ro nuo sta tais, pa tvir tin tais 2002-04-15 LRV nu ta ri mu Nr. 534, in for muo-ju, kad UAB „To pog ra fas“ ma ti nin kas 2015 m. ge gu žės 6 d., 11 val., at-liks Al gir dui Su gin tai nuo sa vy bės tei sė mis pri klau san čio že mės skly-po, ka dast ro Nr. 3930/0004:1524, esan čio Geis te riš kių k., Ke tur va la kių sen., Vil ka viš kio r. sav., ka dast ri nius ma ta vi mus.

Kvie čiu gre ti mo že mės skly po, ku rio ka dast ro Nr. 3930/0004:1093, mi ru sios sa vi nin kės Ade lės Kvie te lai tie nės tur to pa vel dė to jus ar jų įga lio tus as me nis at vyk ti prie jiems nuo sa vy bės tei se pri klau san čio že mės skly po ir da ly vau ti nu sta tant bei pa ženk li nant že mės skly po, ka dast ro Nr. 3930/0004:1524, esan čio Geis te riš kių k., Ke tur va la kių sen., Vil ka viš kio r. sav., ri bas vie to vė je.

Su sa vi mi tu rė ti pa są, že mės skly po nuo sa vy bės do ku men tus, pa-vel dė ji mo tei sės liu di ji mą ar ba įga lio ji mą.

Apie da ly va vi mą bū ti na pra neš ti ad re su: UAB „To pog ra fas“, P. Vai-čai čio g. 5A-3, LT-68300 Ma ri jam po lė, ar ba tel. (8 343) 91 367, el. p. topografas2@ gmail.com). Užsk. 2027

Mo ky to jo S. An ke vi čiaus ju bi lie-jaus mi nė ji mas pra si dė jo Pae že-rių kop ly čio je jo at mi ni mui skir-to mis šv. Mi šio mis. Po jų šven tės da ly viai ap lan kė ka pi nes, mo ky-to jo ka pą pa puo šė tau ti nės vė lia-vos spal vų gė lių kom po zi ci ja, už-de gė at mi ni mo žva ke les.

Ju bi lie jaus mi nė ji mas vy ko mo kyk los sa lė je, ku ri vos tal pi no gau siai su si rin ku sius pae že rie-čius ir sve čius. Mi nė ji me da ly va-vo ra jo no Sa vi val dy bės me ras A. Nei ber ka, Švie ti mo, kul tū ros ir spor to sky riaus ve dė ja A. Fi na gė-je vie nė, Pil viš kių se niū nas V. Ju-dic kas, Ka zio Gri niaus mu zie jaus di rek to rius V. Gri nius, il ga me tis Pae že rių gi ri nin kas B. Kli mas, Plokš čių mo kyk los (Ša kių r.) at sto-vai, Vil ka viš kio kraš to mu zie jaus dar buo to jai, gau sus bū rys ju bi lia-to gi mi nių ir drau gų. Sve čius su ti-ko ir pa ki liai nu tei kė nuo tai kin ga Pae že rių ka pe los mu zi ka. Su si rin-ku sie ji bū ria vo si prie mu zie ji nin-kų pa reng tos pa ro dos, džiau gė si, kad neuž mirš tas gar baus mo ky-to jo ju bi lie jus.

Mo kyk los bend ruo me nės pa-reng tas mi nė ji mas bu vo tar si ėji mas mo ky to jo S. An ke vi čiaus

gy ve ni mo ke liu: šo kius kei tė dai-nos, sve čių kal bos, ren gi nio ve dė-jos skai to mi biog ra fi jos fak tai ir pa sau lio iš min čių min tys.

Mu zie ji nin kų pa reng tos skaid-rės ir is to ri jos mo ky to jos L. Krau-lė die nės ko men ta rai pri mi nė mo-ky to jo gy ve ni mo ke lią. Grės min go eše lo no vaiz das jį pa da li jo į dvi at kar pas: džiu gų pe da go gi nio dar bo pra džios me tą ir krau pių iš ban dy mų la ge riuo se bei trem-ty je lai ką. O pa skui – mėgs ta mas pe da go gi nis dar bas, V. Ku dir kos klė te lės-mu zie jaus kū ri mas ir tur-ti ni mas. Ra jo no me ras A. Nei ber-ka pabrėžė: „Kad ir ko kiais su dė-tin gais lai kais gy ven tu me, vi sa da at si ran da žmo nių, ku rie sa vo gy-ve ni mu ir veik la ro do pa vyz dį ki-tiems, kaip rei kia kant riai iš tver ti ne gan das, ne pa lūž ti, iš lai ky ti sa-vo žmo giš ką jį oru mą.“ Ju bi lia to vai kams me ras įtei kė mo ky to jui S. An ke vi čiui skir tas Vil ka viš kio gar bės pi lie čio re ga li jas.

Moks lei vės M. Ben do rai ty tės smui ku su gro ta me lo di ja pri mi-nė mo ky to jo smui ka vi mą ir jo di dį jį at ra di mą – dr. Vin co Ku dir-kos smui ką. Į Pae že rius eks kur si-jos va žiuo da vo ne tik ap lan ky ti

žy mio jo var pi nin ko tė viš kės, bet ir pa si klau sy ti mo ky to jo S. An ke-vi čiaus. Mu zie ji nin kai iš jo ga lė jo pa si mo ky ti ma lo naus bend ra vi-mo su lan ky to jais, kruopš tu mo ir se no vi nio daik to ver tės pa ju ti-mo.

Plokš čių mo kyk los di rek to rė pri mi nė mo ky to jo in dė lį į mies te-lio kul tū ri nį gy ve ni mą, ypa tin gą pe da go gi nį ta len tą. Pae že rie tė V. Vo sy lie nė, daug bend ra vu si su S. An ke vi čiu mi, pa dė ju si pla tin ti jo lė šo mis iš leis tą kny ge lę „Var po ai das iš Pae že rių“, gar biam kraš-tie čiui su kū rė ir per skai tė ei lė raš-tį. V. Gri nius pri si mi nė mo ky to jo ge ru mą ir kant ry bę: „An ke vi čius nie ka da ne pyk da vo, ne lai kė nuo-skau dos nė už pa tir tus trem ties iš gy ve ni mus. Ant so vie ti nės val-džios kar tais pa bur bė da vo, jog į Si bi rą iš ve žė nie kuo ne kal tą žmo-ną ir sū ne lį, pri pa ži no, kad jį patį vež ti bu vę už ką – bu vo šau lys, ak ty vis tas.“

Pra kal bin ti ar ti mie ji sa kė da-bar su pran tan tys, koks bu vo jų tė tis, se ne lis, džiau gė si, kad jo dar bai taip ver ti na mi. Duk ros Ele-nos ma ny mu, tai Die vas sky rė tė-ve liui to kį sun kų gy ve ni mą, ir jis gar bin gai jį nu gy ve no, o dar bas, bend ra vi mas su žmo nė mis bu vo jo lai mė.

Mo ky to jo S. An ke vi čiaus iš da-ly ta iš min tis ir ge ru mas ne nuė jo vel tui – juos jau čia me lan ky da-mie si V. Ku dir kos klė te lė je, ei da-mi gat ve pro jo so din tus me džius, so dy bą.

Ti ki mės, kad atei ty je Pil viš kių se niū ni jos Pae že riai bus ne tik V. Ku dir kos, bet ir S. An ke vi čiaus.

Ele na RU PEI KIE NĖ

Mo ky to jo iš da ly ta iš min tis ir ge ru mas ne nuė jo vel tui

Stasiui Ankevičiui skirtas Vilkaviškio garbės piliečio regalijas meras Algirdas Neiberka įteikė jo artimiesiems. Kairėje – duktė Elena su savo dukra Frančeska, dešinėje – sūnus Algimantas su žmona Ramute. Kęstučio INKRATOS nuotr.

S

Parduoda akmens anglis(taip pat sufasuotas po 25 kg) Vilkaviš-

kio geležinkelio stotyje.Tel.: (8 342) 52 218, 8 614 45 410.

Užsk. 35

Mo ky to jo Sta sio An ke vi čiaus 110-osioms gi mi mo me ti nėms skir tas ren gi nys pa ro dė, kad leng viau gy ven ti ir su si vok ti, kai yra žmo nės, į ku riuos ga li ma ly giuo tis, kad gy ven da mas ša lia di džių as me ny bių, jas gar sin da mas ir pa ts tam pi di des nis. Prieš ke le tą me tų gy ven vie tės cent re bu vo pa so din tas ąžuo las Pae že rių kraš to švie suo lių at mi ni mui. Ma tyt, kaž-ko kia jė ga pa tvar kė, kad išau go dvi vir šū nės: vie na – Vin cui Ku dir kai, ant ra – Sta siui An ke vi čiui.

Užsk. 2042

2015 m. balandžio 30 d.

„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.infoskelbimai / reklama / 7

Veršingą telyčią (veršiuosis gegužės mėn., 550 Eur).Tel.: 8 620 30 809,8 620 30 815. 2045

Išvalytus vasarinius kviečius ‘C3‘.Tel. 8 686 69 685. 1898

Pigiai – bulves ‘Vineta‘, sąramas (180x15 – 6 vnt.), šulinio dangtį (1 vnt.), metalinį dangtį (1 vnt.), pusžiedžius (70x30), MTZ paleidimo varikliuką, MTZ starterį.Tel.: (8 342) 56 614,8 609 77 183. 2032

Sėklines ir maistines bulves.Tel. 8 689 06 560. 2035

Įvairios paskirties bulves.Tel. 8 670 81 991. 1991

Maistines ir sėklines bulves ‘Vineta‘, ‘Jelly‘.Tel.: 8 637 29 113,8 631 22 909. 1954

Traktorių MTZ arba T-40, T-25, traktorinę priekabą. Tel. 8 691 57 155. 118

Traktorių (T-16, T-25, T-40, MTZ-52, MTZ-82, gali būti sugedęs), priekabas, puspriekabes. Tel. 8 639 96 930. 6247

Automobilį (gali būti su defektu). Tel. 8 691 57 155. 117

Automobilius su įvairiais defektais. Gali būti netinkami eksploatuoti. Pasiima.Tel. 8 681 10 806. 1968

Įvairių markių automobilius. Pasiima patys. Sutvarko reikiamus dokumentus.Tel. 8 650 28 930. 1907

AUDI, VW, MERCEDES BENZ, OPEL, MITSUBISHI, TOYOTA, MAZDA markių automobilius. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto. Sutvarko reikiamus dokumentus.Tel. 8 691 85 616. 1543

Visų markių automobilius. Gali būti nevažiuojantys ar po avarijos. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto.Tel. 8 643 39 486. 1019

OPEL, BMW, AUDI, MAZDA, MITSUBISHI, NISSAN, MERCEDES ir kitus lengvuosius bei krovininius automobilius. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto.Tel. 8 643 05 264. 1544

Įvairių markių automobilius. Gali būti nevažiuojantys. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 690 25 066. 1017

Firma brangiai – pienu girdomus 2–8 savaičių 50–90 kg buliukus ir telyčaites, belgų mėlynuosius veršelius. Moka PVM priedus. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 612 34 503. 7761

2 aukštų gyvenamąjį namą gražioje ramioje vietoje, Kisiniškiuose (yra ūkinis pastatas, rūsys, 58 000 Eur).Tel. 8 614 89 624. 1940

Suremontuotą 4 kambarių butą su patogumais Č. Darvino g., Kybartuose.Tel. 8 682 29 845. 1939

2 kambarių butą Vilkaviškio centre.Tel.: 8 663 52 655,(8 342) 44 625. 1869

OPEL VECTRA TDI (2001 m., 2 l,) OPEL ZAFIRA TDI (2008 m., 1,9 l,) VW PASSAT TDI (1996 m., 1,9 l), VW GOLF TDI (1999 m., 1,9 l, hečbekas).Tel. 8 682 23 241. 2021

Dalimis VW GOLF III (1,9 l, TD, 55 kW), OPEL VECTRA (1998 m., 2 l, DTI), SEAT TOLEDO (1998 m., 1,9 l, TDI), FIAT BRAVA (1998 m., 1,9 l, TD). Tel. 8 634 49 324. 4366

Rusišką grūdų sėjamąją SZ-3,6.Tel. 8 655 01 741. 2026

Medines lauko duris su stakta (durys dažytos, yra dvi spynos, 210 Eur).Tel. 8 606 50 368. 2033

Pigiai – skaldytas alksnines ir beržines malkas, stambias supjautas atraižas (pakais), supjautas atraižas prakurams (pakais). Atveža nemokamai.Tel. 8 646 61 001. 1776

Pigiai – sausas skaldytas beržines ir alksnines malkas, stambias supjautas ir nesupjautas (pakais) alksnines atraižas, atraižas prakurams (smulkios, sausos). Atveža nemokamai.Tel.: 8 610 45 504, 8 645 34 667. 1013

Pigiai – supjautas smulkias atraižas (prakurams) ir stambias supjautas atraižas, suskaldytas alksnines ir beržines malkas. Atveža.Tel. 8 671 98 262. 1778

Pigiai – skaldytas uosines ir alksnines malkas, supjautas stambias ir smulkias atraižas (prakurams). Atveža įvairiais kiekiais. Tel. 8 658 31 212. 1777

Akcija! Pigiau nerasite! Sausas skaldytas arba kaladėmis beržines, alksnines malkas, stambias supjautas ir nesupjautas atraižas (pakais) bei smulkias atraižas prakurams (sausos). Pastoviems klientams taikomos nuolaidos. Atveža nemokamai.Tel.: 8 683 08 661,8 612 63 938. 1546

Malkas dvimetriais, kaladėmis, sukapotas. Tel. 8 624 13 157. 1054

Pigiai – sausas skaldytas beržines malkas, stambias visiškai sausas alksnines supjautas ir nesupjautas atraižas (pakais), smulkias atraižas prakurams (sausos). Atveža nemokamai. Tel.: 8 612 63 938,8 637 76 992. 490

PIGIAUSIAI! Malkas (skaldytos, kaladėmis, rąsteliais). Atraižas (supjautos ir nesupjautos (pakais), stambias alksnines atraižas, atraižas prakurams. Nuolatiniams klientams taikomos nuolaidos. Atveža nemokamai.Tel.: 8 609 73 915, 8 690 27 280. 1014

AKCIJA! Alksines malkas rąsteliais (22 Eur / 75,96 Lt už erdm). Atveža nemokamai.Tel.: 8 645 34 667, 8 610 45 504. 1012

Ekologiškas trąšas – biohumusą. Tinka šiltnamiams, daigynams, gėlynams bei dirvožemiui pagerinti. Tel. 8 612 66 418. 1779

Piramidines tujas.Tel.: 8 650 39 777, (8 342) 58 095. 2010

Paršelius Pajevonyje.Tel. 8 601 83 767. 2011

Paršelius.Tel. 8 672 12 283. 2034

6 savaičių paršelius Pašeimenių k.Tel. 8 653 45 159. 2038

6 savaičių mėsinius paršelius.Tel. 8 630 90 206. 2041

Paršelius Sūdavos k.Tel. 8 606 78 364. 2043

Paršelius.Tel. 8 699 18 494. 2044

Jauną gerą karvę (galima rinktis).Tel. (8 342) 45 687. 2022

PARDUODA

PERKA

ĮVAIRŪS

UAB „Aurelitas“Tel.: (8 342) 58 611, 8 683

84 660, 8 686 75 830. • Atlieka vandentiekio ir nuotekų prijungimo darbus prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų.

• Darbus atlieka su savo arba užsakovo medžiagomis. • Gauna prijungimo sąlygas UAB „Vilkaviškio vandenys“. • Sutvarko visus dokumentus. • Nuomoja miniekskavatorius.

Užsk. 4512

tel.: 8 613 46 947, 8 655 20 645.Užsk. 970

Perka veršelius nuo 2 savaičių

UAB „Galvijų centras“

Moka 6–21 proc. PVM. Atsiskaito iš karto.

Dėl veršelių kainų teirautis

Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga. Brangiausi žmonės eina ir palieka... Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa ir atminty gyva palieka... Skaudžią netekties valandą dėl brangios mamos mirties nuoširdžius užuojautos žodžius tariame Bendrojo skyriaus darbuotojai Ritai Vestibergytei.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2018

Nelauks mama sodyboj jau nė vieno, tik jos geri darbai primins, kad buvo ji tenai... Dėl mamos-močiutės-uošvės mirties nuoširdžiai užjaučiame Vilijos ir Romo Bukaveckų šeimą.ŽŪK „Senoji kryžkelė“ Gudelių punkto

pieno statytojai ir vedėja 2019

UŽJAUČIAME

Užsk. 5848

akmens anglimis, briketais, fasuotomis granulinėmis anglimis

(laikomos po stogu).

♦ Pramonės g. 13, Vilkaviškis (buvusio konservų fabriko

teritorijoje, centriniai vartai). Tel.: (8 342) 51 512, 8 687 35 487.

Anglys, durpiųbriketai

♦ Vištyčio g. 48, Kybartai(šalia prekybos centro „Norfa“,

kuro bazės teritorijoje). Tel.: (8 342) 30 130, 8 615 25 562. ♦ Vysk. A. Karoso g. 13,

Vilkaviškis (prie buvusio techninės apžiūros centro).

Tel.: (8 342) 69 266, 8 615 72 060.

IŠSIMOKĖTINAIRAVILKDA

AVILKDARA

A

Užsk. 1285

Brangiai – mėsines kiaules, paršavedes, įvairaus svorio prieauglį, veršelius. Atsiskaito iš karto. Pasiima patys.Tel.: 8 618 57 171,(8 342) 53 794. 1184

Brangiai – kiaules. Atsiskaito iš karto. Pasiima patys. Tel. 8 671 59 317. 2036

UAB „Galvex“ brangiai – pienu girdomus mėsinius juodmargius, belgų mėlynuosius buliukus ir telyčaites. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Greitai pasiima. Tel. 8 699 75 181. 36

Brangiai – karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka priedus. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 615 28 106. 3546

Įmonė tiesiogiai – galvijus aukščiausiomis ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ supirkimo kainomis. Tel. 8 613 79 515. 876

UAB „Suvalkijos veršeliai“ brangiai – pienu girdomus mėsinius juodmargius, belgų mėlynuosius buliukus ir telyčaites. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Greitai pasiima.Tel. 8 634 23 551. 153

UAB „Galvijų eksportas“ brangiai – pienu girdomus buliukus ir telyčaites, belgų mėlynuosius veršelius. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Sveria elektroninėmis svarstyklėmis. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto.Tel. 8 646 81 037. 7763

Ovidijaus Balčiūno individuali įmonė brangiai – veršelius. Pasiima patys. Sveria elektroninėmis svarstyklėmis. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 686 46 230. 219

Reikalinga floristė dirbti Vilkaviškyje. Tel. 8 620 50 079. 2012

Siūlo darbą patyrusiam ekskavatorininkui dirbti su nauju CAT vikšriniu ekskavatoriumi (24 t). Tel. 8 680 40 626. 2015

UAB „Viktorijos kepyklėlė“ Vilkaviškyje reikalingos (-i) picų kepėjos (-ai).Tel. 8 614 11 700. 2051

Įmonei reikalingas silikatinių blokelių mūrininkas.Tel. 8 663 76 002. 2014

VIŠČIUKAI. ANČIUKAI. ŽĄSIUKAI. Priimami užsakymai AB Vilniaus paukštyno mėsiniams broileriniams vienadieniams ir paaugintiems (2–3 savaičių) viščiukams, ančiukams, žąsiukams, vištaitėms įsigyti. Tel. 8 611 51 770, Alvitas, Vilkaviškio r. 1328

Groja įvairiomis progomis (vestuvėse, jubiliejuose, krikštynose). Veda renginius. Graži muzika Jūsų šventei už mažą kainą. Tel. 8 680 27 027. 1552

Užsk. 1519

Artėja gražiausia pavasario šventė – Motinos diena! Nepamirškime jų pasveikinti ne tik gėlių žiedais,

bet ir maloniomis dovanomis, kurias siūlo

Užsk. 2020

gėlių ir dovanų salonas „Lotosas“.

Mus rasite Vytauto g. 87-1, Vilkaviškyje,tel. 8 690 58 156.

Ūkininkas Gintas Cimakauskas siūlo įsigyti paaugintų

kalakučiukų.

Prekiausime trečiadieniais

miesto turguje nuo 7 val.

Tel. 8 615 34 203.Užsk. 2037

Išnuomotų kambarį moteriai arba merginai nuosavame name netoli miesto. Parduoda VW POLO (1998 m., TA iki 2016 m.).Tel. 8 636 92 521. 2016

Parduoda dalimis VW PASSAT CARAVAN TDI (1999 m., 1,9 l, 81 kW), du VW PASSAT B5 (1998 m., 1,9 l, TDI, 66 kW ir 1,8 l, sedanai), VW GOLF IV (1999 m., 1,4 l, hečbekas ir 1,9 l, TDI), VW BORA (1999 m., 1,6 l ir 1,9 l, TDI), VW SHARAN TDI (1998 m., 1,9 l), AUDI A6 CARAVAN TDI (2000 m., 2,5 l), AUDI A4 CARAVAN TDI (1998 m., 1,9 l, sedanas), AUDI C4 (1992 m., 2,8 l, benzinas), AUDI B4 TDI (1995 m., 1,9 l), AUDI 100 C4 TDI (1994 m., 2,5 l, 85 kW), VW GOLF V TDI (2005 m., 2 l), VW TOURAN TDI (2006 m., 2 l), VW PASSAT (1991 m.). Perka automobilius ardyti. Tel. 8 657 39 339. 6299

Remontuoja traktorius, kombainus, vairo, hidraulo ir elektros sistemas. Virina pusautomačiu suvirinimo aparatu (lituoja ir virina aliuminį). Atvyksta.Tel. 8 682 92 203. 2013

Kapaviečių tvarkymas. Gamina paminklus, tvoreles kapui aptverti, laiptų pakopas, atstato pasvirusius paminklus, bortelius, kloja trinkeles aplink kapavietes, užpila skaldele, atnaujina senus paminklus.Tel. 8 608 67 024. 1790

Gamina ir įstato į kaminus nerūdijančio plieno įdėklus, stato dvisienius apšiltintus kaminus. Tel. 8 602 36 970. 1128

Šiltina fasadus, atkasa ir apšiltina pamatus. Tinkuoja dekoratyviniu tinku, klijuoja klinkerį, kloja trinkeles.Tel. 8 633 54 681. 2039

Dezinfekuoja, valo geriamojo vandens šulinius.Tel. 8 612 60 250. 2017

Veža juodžemį (po 5–6 m³), malkas, atraižas.Tel. 8 610 45 504. 1709

Veža žvyrą, smėlį skaldą. Pasikrauna. Parduoda trijų frakcijų gludintus akmenukus.Tel. 8 618 66 878. 1780

Veža žvyrą, smėlį, skaldą, malkas, grūdus, durpių briketus ir durpes šilauogėms iš Ežerėlio durpyno bei kitus krovinius iki 8 t.Tel. 8 650 31 062. 1781

Veža žvyrą, smėlį, skaldą, skaldelę ir kt. krovinius iki 8 t.Tel. 8 686 45 549. 1663

Veža žvyrą, smėlį ir kitus birius krovinius iki 25 t.Tel. 8 658 01 358. 1459

Veža žvyrą, smėlį, skaldą iki 25 t.Tel. 8 686 12 323. 1281

Pagal užsakymus išpjauna ir parduoda statybinę medieną. Parduoda supjautas atraižas ir įvairias malkas.Tel.: 8 614 09 390, 8 654 74 140. 830

37 m. moteris ieško darbo.Tel. 8 630 73 692. 1984

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

2015 m. balandžio 30 d. 8 / įvairenybės

Saulės šypsena – ir pilkam dangui, ir besiskleidžiančiam žiedui.

Loretos ŠTRIMAITIENĖS nuotr.

S

Ket vir ta die nį virš Lie tu vos trum pam su-stip rės aukš tes nio slė gio lau kas, tad lie taus ne nu ma to ma, de be sų bus ne daug, vė jas nu-rims. Die ną pa si ro džius sau lei oras su šils iki 11–16 laips nių.

Penk ta die nį mus pa sieks nau ja lie taus juos ta. Die ną dau ge ly je ra jo nų ir vėl pa lis. Nak tį ter mo met rai ro dys 2–7, die ną – 11–16 laips nių ši lu mos.

Oras kiek at vė so

Ar var to ti nas me džio pa va di ni-mas „to po lis“?

Bo ta ni nis šio la puo čio me džio pa va di ni mas yra tuo pa. Tai stam bus, la bai ša ko tas, grei-tai au gan tis so dy bų, pa ke lių, par kų me dis.

Žo dis to po lis (rus. to pol) – šne ka mo sios kal bos va rian tas.

KALBOS PATARIMAI

Ba lan džio 30-oji –Tarp tau ti nė džia zo die na

Ge gu žės 1-oji –Tarp tau ti nė dar bo die naLie tu vos įsto ji mo į Eu ro pos Są-jun gą die na

DIENOS

Balandžio 30 d. Marijonas, Pijus, Virbutas, Venta, Sofija

Gegužės 1 d. Juozapas, Zigmantas, Žilvinas, Vydmantė, Anelė, Zigmas

s

s

VARDINĖS

Šian dien, 12 val., Pil viš kių kul tū ros na-muo se bus ati da ry ta pil viš kie čio Vik-to ro Va si len kos ta py bos dar bų pa ro-da, skir ta Mo ti nos die nai. Šios die nos in ten ci ja ge gu žės 3 d., 9 val., Pil viš kių baž ny čio je bus au ko ja mos šv. Mi šios, 10 val. kul tū ros na muo se vyks mi nė ji-mas „Ma ma, esi tu man pa ti bran giau-sia“. Kon cer tuos ka pe la „Gul bi nė lis“ iš Pae že rių.

Šian dien, 17 val., Vil ka viš kio kul tū ros cent re bus ati da ry ta pir mo ji Mar ty no Sta nai čio fo to dar bų pa ro da.

Ge gu žės 3 d., 15 val., Ky bar tų kul tū ros cent ro sa lė je vyks šven ti nis kon cer tas „Tau, Ma ma!“ Da ly vaus mė gė jų me no ko lek ty vai, gru pės ir est ra dos ar tis tai. Bi lie to kai na 1,5 Eur. Per kant 3 bi lie tus, ket vir tam as me niui įė ji mas ne mo ka-mas. Nuo 14 val. kul tū ros cent ro fo jė veiks tau to dai lės ir tra di ci nių liau dies ama tų dar bų pa ro da.

Ge gu žės 5 d., 18 val., Vil ka viš kio kul tū-ros cent re Keis tuo lių teat ras vai dins ko miš ką, mu zi ka lų Car lo Goz zi’o spek-tak lį „Var nas“.

Ge gu žės 8 d., 16 val., Vil ka viš kio mu zi-kos mo kyk la kvie čia į pir mą jį liau dies dai nų ir šo kių an samb lio kon cer tą „Mū-sų šir dy se – dai na ir šo kis“. Kon cer tas vyks kul tū ros cent re.

Ge gu žės 9 d., 18 val., Vil ka viš kio kul tū-ros cent re – cir ko šou 3D iš Uk rai nos.

s

s

s

s

s

s

Nau jo je dvie jų da lių pro gra mo je vi sai šei mai – Pas lap čių kam ba rys su skrai-dan čiais daik tais ir žmo nė mis, gra vi-ta ci jos ste buk lai, nau ji „la zer me nų“ ir trans for me rių nuo ty kiai, ek vi lib ris tai su ried len tė mis, ste buk lin gas kir mė ly-tės vir ti mas dru ge liu bei daug ki tų spal-vin gų ir nuo tai kin gų pa sa ko ji mų. Vyks kon kur sas: nu piešk dru ge lį ir lai mėk 15 eu rų pri zą. Bi lie to kai na 5 eu rai, per-

kant iš anks to 4 eu rai. Vai kams iki 4 m. – ne mo ka mai.

Ge gu žės 10 d. Ke tur va la kiuo se ren-gia ma Šven to jo Sta nis lo vo šven tė. 12 val. – šv. Mi šios baž ny čio je, po jų – pa-va sa ri nė mu gė „Sta siu ko ker mo šius“. Ama ti nin kai siū lys sa vo dir bi nius, gros Kark li nių kai mo liau diš kos mu zi kos an-samb lis, bus ki tų links my bių.

s

KAS? KUR? KA DA?

SURAŠYKITE Į BRĖŽINUKŲ KVADRATĖLIUS (9 LANGELIŲ) SKAIČIUS NUO 1 IKI 9 TAIP, KAD NEI EILUTĖSE, NEI STULPELIUOSE SKAIČIAI NESIKARTOTŲ. ATSAKYMĄ SUŽINOSITE IŠRINKĘ SKAIČIUS IŠ MAŽAIS SKAITMENIMIS PAŽYMĖTŲ LANGELIŲ.

SUDOKU Teisingas balandžio 23 d. spausdinto sudoku atsakymas – 2564 ir 8539.

s

Sudarė Egidijus ŠALKAUSKIS

ORAI 16 / 2

ŠIANDIEN

Saulė tekėjo

Saulė leisis

Dienos trukmė

Jautis (04 21–05 20).

Priešpilnis iki gegužės 2 d.

12 mėnulio diena

05:4520:4815:03

„Vo lun gė“ pra gy do pa va sa rį

Lai ma VA BA LIE NĖ

Dings tis su si rink ti Vil ka viš-kio poe zi jos ir ki tų me nų mė gė jų aso cia ci jos „Vo lun-gė“ na riams bei jų kū ry bos ger bė jams bu vo ypa tin ga. Į gy ve ni mą pa ly dė tas pir ma sis aso cia ci jos lei di nys – al ma na-chas „Po vo lun gės spar nu“.

„Mū sų ran ko se tik ro ji vo lun gė“, – svei-kin da mas su si rin ku siuo sius Vil ka viš kio pa ra pi jos sa lė je al ma na chą į vir šų kė lė aso cia ci jos pir mi nin kas Va len ti nas Krung-le vi čius. Ne di du kė je kny ge lė je su til po še šio li kos žmo nių įvai rias pal vė kū ry ba: poe zi ja, ta py ba, gra fi ka, kar pi niai, mez gi-

nių ir siu vi nė tų dar bų nuo trau kos... Ori gi-na liais auk sa ran kių dar bais bu vo ga li ma pa si džiaug ti čia pat, sa lė je su ruoš to je pa-ro dė lė je. O poe zi ja skam bė jo pa čių au to-rių lū po mis. Juos skai ty ti kvie tė ren gi nio ve dė jai V. Krung le vi čius ir Onu tė Paunks-nie nė, kiek vie nam su ras da mi taik lų jų kū-ry bą ir žmo giš ką ją bū tį at spin din tį žo dį.

Al ma na che pa tei kia ma Ma ri jos Šuls-ky tės-Da mu šie nės, Onos Ga bar tie nės, Gra ži nos Mi ka laus kie nės, Ni jo lės Bal sy-tės-Po cie nės, Bi ru tės Vaiš nie nės, An to sės Pau laus kie nės, Ju li jos ir Mo des to Viz gir-dų, V. Krung le vi čiaus poe zi ja, Ge no vai tės Lan džiu vie nės, Bi ru tės Duo bie nės, Ma ri-jos Ka mi nic kie nės, Sa lo mė jos Stan ke vi-čie nės rank dar bių pa vyz džiai, o Sta sės Kar de ly tės-Ju cai tie nės, Ka zi mie ro Nau jo-kai čio, Bro nis la vos Or lo vie nės pa var des ly di ir ei lė raš čių po smai, ir ki ta jų kū ry-ba.

Svei ki ni mo žo džius ta rę ra jo no sa vi-val dy bės me ras Al gir das Nei ber ka ir Vil-ka viš kio se niū nas Re mi gi jus Ku raus kas aso cia ci jos na riams lin kė jo, kad jų kū ry-ba bū tų kuo pla čiau skai to ma, ma to ma, ska tin tų ir ki tus neuž sisk lęs ti sa vy je, sa-kė, jog ma lo nu pa žin ti kū ry biš kus žmo-nes ir jais di džiuo tis.

Ren gi ny je sve čia vo si Nep rik lau so mų-jų ra šy to jų są jun gos pir mi nin kas Vla das Bu ra gas, taip pat aso cia ci jos bi čiu liai iš Kau no. Mu zi ki nius svei ki ni mus at ve žė poe zi jos ir ki tų me nų mė gė jų aso cia ci-jos „Bran du ma“ vi cep re zi den tės Ire nos Žu rums kie nės va do vau ja mas an samb lis „Ger ve lė“.

No ri si ti kė ti, kad gra žiai pri sta ty tas al ma na chas „Po vo lun gės spar nu“, pa sak V. Krung le vi čiaus, su si ras sa vo ger bė jų ne tik tarp kū rė jų ar ti mų drau gų ir gi mi-nai čių, bet ir tarp ki tų me no mė gė jų.

Al ma na cho su tik tu vės – šven tė ne tik aso cia ci jos „Vo lun gė“ na riams. Autorės nuo tr.S