cmyk

�

cmyk

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

“Respublikos” leidinys Nr.5 (842) 20�� m. vasario 5 d.

Tokios moterys gimusios ne nuotraukoms retušuoti. Juo labiau ne grindims mazgoti. Jų skirtis ir pareiga prašviesinti vyrų kasdienybę. Juolab, kad tas vyras - Lietuvos fotografijos sinonimas ir simbolis. Na, o kai ji brūkšteli pieštuku per lūpas, kai sudrausmina garbanotus savo plaukus, kai stojasi greta vyriško ir oraus

A.Sutkaus, kai šypteli didelėmis akimis, atrodo kaip rasotas žiedas smokingo fone...

3

Slaptoji a.SutkauS moteriS

LAIKASlaukia Valentino dienoS

Pastaruoju metu iš vieno televi-zijos serialo į kitą migruojančiai Šiaulių dramos teatro aktorei In-gai Norkutei netrūksta nei darbų, nei meilės. Ir ne tik serialuose, ku-riuose vaidina žavias, energingas ir gudrias moteris.

2

PRISIMINIMAItėčio netektiS - ne tik mūSų

Koks buvo keturių vaikų tėtis prieš savaitę amžinybėn išėjęs kino, fotografijos ir televizijos kritikas Skirmantas Valiulis? Apie jį - reiklų, bet teisingą, linksmą ir išradingą, tolerantišką ir šmaikštų - pasakoja jo dukra muzikos teo-retikė Skirmantė Valiulytė.

4

PAŽINTISBuVuSiai žmonai linki SėkmėS

Šiandien aktorius Donatas Šimu-kauskas džiaugiasi nauja šeima, nors taip neseniai išgyveno nelengvas skyrybas su scenos žvaigžde Ieva Šimukauskiene...

6

ŽVAIGŽDĖl.dikaprijaS - topmodelių kolekcininkaS

10

2

cmykcmyk2

KAS KĄ LAIMĖJO

Kęstutis MUSTEIKIS

Akmens ir ledo skulptūromis garsėjantis vilnietis skulptorius neseniai grįžo iš Talino, kur su komanda dalyvaudamas tarptautiniame ledo ir ugnies festivalyje užėmė pirmąją vietą.Iš viso dalyvavo trylika komandų iš įvairių užsienio šalių. Joms reikėjo pereiti du konkurso etapus: pirmajame lietuviai sukūrė įspūdingą skulptūrą su besisukančiu Vyčiu, o perėję į antrąjį komisiją sužavėjo besisupančiu laiveliu. “Nei tikėjomės laimėti, nei ką, tiesiog nutarėme šiame festivalyje nepadaryti Lietuvai gėdos”, - sako K.Musteikis. Lietuvių komanda dar nespėjo atsiimti už pirmą vietą laimėtų 2,5 tūkst. eurų.

KAS KO NESPĖJA

Agnė BILOTAITĖ

Jau senokai susižadėjusi jauniausia Seimo narė apgailestauja, kad per darbus vis neatranda laiko gražiausiai šventei - tuoktuvėms. “Taip jau yra, kad politika - tai savo-tiška tarnystė, todėl jeigu iki tol nebuvai sukūręs šeimos, vėliau tai labai sunku padaryti, - sako A.Bilotaitė. - Gal ir atrastume laiko, bet mano gyvenimas praktiškai vyksta tarp dviejų miestų: aš daž-niausiai esu Vilniuje, o jis - Klaipėdoje. Taigi ir atstumas yra šiokia tokia kliūtis santykiams”. Užtat politikė atranda laiko savo didžiajai aistrai - ji sėkmingai kolekcionuoja įvairių šalių tautinius kostiumus.

KAS KAM PADEDA

Gritė MARUŠKEVIČIŪTĖ

"Mis Lietuva 20�0" ėmėsi labai gra-žios iniciatyvos - Gritė paragino artimuosius, draugus ir pažįstamus įvairiais daiktais paremti vaikus, kurie gyvena skurdžiai besiverčiančiose ar asocialiose šeimose.Žmonės neliko abejingi jos prašymui ir vaikams sunešė knygų, enciklopedijų, higienos priemonių, rūbelių, žaislų ir kitų daiktų. “Juk kiekvienas mūsų turime visokių pridovanotų suvenyrų, kurie mums nėra reikalingi, o šiems vaikams jie galbūt bus vieninteliai žaislai”, - sako mergina. Šeimos nariai ir vaikinas pritaria jos iniciatyvai, tik ragina nepersistengti organizuojant tokį nelengvą darbą.

Kuo ilgiau šiame pasaulyje gyvenu, tuo aiškiau suvokiu, kad ne daiktai, ne reiškiniai ir net ne žmonės yra mūsų gyvenimo lai-mės recepto sudedamosios dalys. Kad išties svarbus tėra mūsų pa-sirinktas santykis su tais daiktais, reiškiniais ir žmonėmis. Viskas, ką mes gyvenime pamatome, iš-girstame, paliečiame, sukuriame, įgyjame, sunaikiname, praran-dame, pamilstame, išmetame, ant ko stovime, kur miegame, ką valgome, kuo vilkime, tėra tik be-skonis vanduo, į kurį patys įberia-me emocijų cukraus arba emocijų druskos.

Dar prieš mūsų erą gyvenęs Konfucijus sakė: “Pasiūlyk žmogui dangiškuosius sodus vietoj prie-varta atimtų jo namų, ir dangiš-kieji sodai jam nepatiks”. Taip ir yra - patys dangiškieji sodai savo prigimtimi juk niekuo nesiskiria nuo lūšnos, daugiabučio ar kito gyvenamojo būsto. O būstas jau-kus, gražus ir mielas juk tampa ne nuo jame stūksančių baldų, ne nuo paveikslų, kabančių ant sienų, ir ne nuo kambarių gausos - tik nuo gyvenimo, nuo emocijos, kuria tą erdvę užpildome.

Taip yra su viskuo šiame pa-saulyje - juk visi žmonės per savąjį gyvenimą iš esmės atlieka tuos pačius judesius: jie minga, bunda, prausiasi, valgo, dirba, mylisi, juo-kiasi, verkia, sėdi, vaikšto... Lygiai taip - karaliai, lygiai taip - elgetos, lygiai taip - vaikai, lygiai taip - ži-lagalviai... Ir pasaulis aplinkui, ir mus supantys žmonės - tie patys. Visa, ką išties darome individua-liai, kur išties turime laisvę rinktis, - mūsų santykis su visu tuo, kas be išimties kiekvienam neišven-giama, mūsų mintys, atliekant iš esmės tuos pačius judesius, ir mūsų emocijos, patiriamos visa tai darant.

Norime to ar ne, esame to paties vieno paveikslo dalys, vienų rėmų, vieno potėpio ir vie-nos idėjos jungiami. Kad ir kiek egzistuosime mes, tiek ir saulė dūzgens virš mūsų galvų. Tiek ir medžiai keros, ir paukščiai juo-se triukšmaus, ir žmones savo-je realybėje kasryt rasime tuos pačius... Mūsų valia tėra visa tai nuspalvinti - pasirinkti, ar mus erzins, ar džiugins kasryt mus pasitinkantis pasaulis...

Panašu, laimės formulės apskritai nėra, tėra eliksyras, lyg pienių vynas iš Rėjaus Brėdberio romano - ekstraktas, kuriame iš-saugotos ir užkonservuotos emo-cijos iš nerūpestingos vaikystės, iš saule bei džiaugsmu dūzgian-čių vasarų, iš šypsenų, vien meile spalvintų prisiminimų...

Pėdindami kasdienės ruti-nos ratu gurkšnojame šį vilties ir gyvenimo įprasminimo elik-syrą iš tų sankaupų, iš to der-liaus, kurį patiems pavyko už-auginti. O pritrūkę jo suvokia-me, kad biblinis priesakas my-lėti savo artimą kaip save patį - ne pareiga, ne įsakymas, ne geradarystė tam artimui, o išei-tis - išmintingas ir draugiškas patarimas, kaip tapti laimin-gam, kaip pienių vyno atsargų niekada nepritrūkti.

Rimvydas STANKEVIČIUS

Pienių vynas

Giedrė milkeVičiūtė

Populiarumas meilei netrukdo

Inga jau rimtai priduria, kad kartais pagalvoja apie reika-lų tvarkytoją arba vadybininką. “Dažnai sulaukiu tiek pasiūlymų, kad jau turiu atsirinkti. Jeigu im-čiausi visko, ką man siūlo, išeitų tikriausiai taip, kaip toje patarlė-je, kad devyni amatai - dešimtas badas”, - prisipažįsta ji.

Jau dvylika metų Šiaulių sce-noje vaidinanti Inga tik prieš me-tus pajuto, kad tapo populiari, at-pažįstama gatvėje, o svarbiausia - visiems reikalinga. Ir dėl to, ži-noma, kalta televizija, visų pirma populiarusis TV3 serialas “Mote-rys meluoja geriau”. O dabar dar ir naujas darbas LNK seriale “Pa-vogta laimė”, nauja laida “Tu gali! Savaitės dvikova”, kurią ji veda su Alvydu Šlepiku. “Pati stebiuosi, iš kur man likimas dribtelėjo tiek daug darbų”, - kvatoja Inga ir tuoj pat patikina, kad visi tie darbai meilei netrukdo, nes jos širdies

draugas Aurimas Žvinys, su ku-riuo kartu jau septyneri metai, pats to paties teatro aktorius, tad viską supranta.

Inga pasakojo, kaip kartą Au-rimas jai pasipiršo, ant rankos piršto užsukdamas gėlės žiede-lį. O ar tikrą sužadėtuvių žiedą vėliau nupirko? “Ne, tikriausiai dydžio nelabai žino, - kvatoja. - Vyrams reikia padėti žengti kokį ryžtingą žingsnį. Juk jie yra silp-

nesnė lytis. Kaip tik artėja Valen-tino diena. Daug kam iš mano kolegių ji buvo lemiama”.

Dažniau Vilniuje negu Šiauliuose

Nuolatinis skubėjimas, važi-nėjimas iš Šiaulių į Vilnių ir atgal kol kas aktorei neatsibodo. Ji dažniau būna Vilniuje negu Šiau-liuose. Kas žino, kaip bus ateityje.

Mat jos šaknys - Klaipėdoje, ten gyvena tėvai, o štai jos širdies draugas Aurimas - vilnietis. Kai Inga atkanka filmuotis į sostinę, problemos, kur pernakvoti, nėra, mat čia gyvena draugo tėvai.

Kad sutaupytų laiko, tiksliau, kad pati būtų savo laiko šeiminin-kė ir nereikėtų prašyti kitų malo-nės pavėžėti, Inga prisiminė ka-daise lankytas vairavimo pamokas ir prieš metus sėdo prie vairo iš naujo. Paklausta, ar kelyje jos nie-kada nėra stabdę policijos parei-gūnai, aktorė atsako, kad ji draus-minga vairuotoja. Tik kartais, kai skuba, paprašo gestais kitų auto-mobilių vairuotojų, kad ją praleis-tų, nusišypso savo žavia šypsena, o vyrai negali jai atsispirti. Tikriau-siai atpažįsta serialų heroję.

Prie veidrodžio laiko negaišta

Per serialo “Pavogta laimė” pristatymą žiniasklaidai Inga vil-kėjo prabangia persikų spalvos suknele. Mat pristatymas buvo tarsi improvizuotas vieno iš veikė-jų jubiliejus. O renginio organiza-toriai, paaiškėjo, “nusiaubė” vieną proginių drabužių saloną. “Akys raibo nuo visokių spalvų puošnių suknelių. Man iš karto į akis krito toji persikinė, - aktorė džiaugėsi, kad atrodė labai patraukliai. - Pa-prastai drabužių ilgai nesirenku, teatre ir televizijoje pasitikiu sti-listais ir grimuotojais, o kasdien rengiuosi tai, kas patogu. Drabu-žių spintoje nepasiklystu, nes rū-bų turiu nedaug. Mano mėgsta-miausia spalva - juoda”.

O dėl šukuosenos I.Norkutė taip pat pernelyg galvos nesuka. Jai tinka ir patinka šviesūs plau-kai. Tokią ją sukūrė serialų filmuo-tojai. Tik pastaruoju metu aktorė tapo išrankesnė šampūnui. Jį ren-kasi tikrai ne pigiausią, svarbi jai ir kitos kosmetikos sudėtis.

Ingai Norkutei planuoti vestuvių nėra kada

KAS KO NETEKO

Nijolė NARMONTAITĖ

Puikius vaidmenis kuriančiai ir daug su spektakliais važinėjančiai aktorei visai neseniai nutiko labai nemalonus incidentas: po Šiauliuose vykusio 200-ojo spektaklio “Meistriškumo pamoka”, kuriame ji atlieka impo-zantiškos graikų asmenybės - operos solistės Marijos Kalas vaidmenį, Vilniuje buvo išlaužtas autobusas ir pavogti šio spektaklio drabužiai bei rekvizitai. Taigi pirma mintis, šaunanti į galvą, yra tokia, kad mūsų tauta turbūt kaip reikiant išbadėjusi, jei ilgapirščiai jau taikosi į tokius nepraktiškus daiktus kaip natos... Kas laukia toliau?..

Užrašė Deimantė ZAILSKAITĖ

T oks gyvenimo tempas, kai beveik neturi laisvo laiko,

Šiaulių dramos teatre vaidinančiai ir iš vieno televizijos serialo į kitą migruojančiai aktorei Ingai Norkutei tik į naudą. “Kuo daugiau darbų, tuo geriau. Kai įsijauti į vaidinamų personažų smagų, audringą ir kupiną rizikos gyvenimą, nelieka laiko galvoti apie buitį, kuri kartais labai užknisa. Gerai dar, kad yra žmogus šalia, kuris grąžina į realybę”, - juokiasi aktorė.

Stasio Žumbio nuotr.

Inga Norkutė serialo “Pavogta laimė”

pristatymui pasirinko persikų spalvos suknelę,

o kasdien jai labiausiai patinka juoda spalva

trupmenosj/b laikas

cmyk

3

cmyk / 3

pažintisJ/b žmonės

G irdėjau, fotografijos metras Antanas Sutkus turi kitą moterį. Dailininkę.

Mačiau ją. Mačiau knygas, kurių dailininkė yra ji, - norisi jas liesti ir jų gvieštis. Ryškios knygos.

danutė ŠepetYtė

Ir ji - ryški moteris. Tokios gimsta ne grindims mazgoti. Ir ne bulvėms skusti. O kai brūkšteli pieštuku per lūpas, kai sudraus-mina garbanotus savo plaukus, kai stojasi greta vyriško ir oraus A.Sutkaus, kai šypteli didelėmis akimis, atrodo kaip rasotas žiedas smokingo fone. Tokios moterys gimusios ne nuotraukoms retušuoti. Jos tiesiog gimu-sios pašviesinti vyrų kasdienybę. Juolab kai tas vyras yra A.Sutkus, Lietuvos fotografijos sinonimas ir simbolis. Tokio vyro parankėje turėtų būti garsu, saugu ir prabangu.

Toji dailininkė, kuri Lietuvoje gal nėra to-kia žinoma, kaip patsai A.Sutkus, ir kuri, be abejonės, retušuoja jo nuotraukas, daryda-ma tai su skoniu, meile ir taip pat gerai, kaip ir statydama namus ar juos įrengdama, tvar-kydama archyvą ar apipavidalindama kny-gas, žinoma, yra teisėta jo žmona. Jai dėl to pasisekė, bet ir nepasisekė: galima įtarti, jog dėl prisiimtos vyro pavardės dailininkei Ri-mai Sutkienei dėmesio kritikos horizontuo-se beveik nėra. Net internetas, suglemžian-tis bet kokią informaciją, jos atžvilgiu kaip niekada šykštus. Gal pagal mūsišką tradiciją šeimai turėtų būt gana vieno žymaus?..

Viskam reikia “kabliuko”

Girdėjau, kaip spausdinant R.Sutkienės apipavidalintas “Vilniaus elegijas” darbininkai ėjo žiūrėti knygos su nepaprastu viršeliu, ir jai pačiai gera girdėti, kaip užsienio svečiai, sklai-dydami dailininkės rengtas knygas, nusistebi jos vaizduote. O kaip ji išgyveno, kad jubilie-jinis A.Sutkaus albumas “Retrospektyva” bū-tų išleistas žodis žodin pagal jos sumanymą, kad priešlapiams butų naudojamas tikras juodas popierius, kuris yra brangesnis, o ne dažytas ofsetinis, kaip daroma paprastai, kad tik viršelio ir priešlapių spalvos susilietų... Kiek-vienas leidinys, kurio imasi, Rimai yra sunkus uždavinys (paprastą su laminatu daryti jai kančia), tik kartais gana surasti vieną nežino-mąjį, kad kiti išsirikiuotų vorele, kartais...

- Jėzus Marija, - sako A.Sutkus. - Kai dir-ba, nesimaišyk po kojomis... kokias dvi sa-vaites būna nenuspėjama...

- Būnu pikta, spardau sofas, - juokda-masi pritaria Rima, - geriausiai man pade-da tyla, geriausia man tada išvažiuoti kur į užsienį, į kokį nors kurortą su kompiuteriu ir su niekuo nekalbėti. Kai rengiau spaudai fotografo Alfonso Būdvyčio knygą, ilgai ne-suradau idėjos. Įsimečiau kompiuterį, rūbai tąsyk mažai terūpėjo ir, atsimenu, Jėzau, kaip mane viskas nervino. Nueinu pusry-čių - tuštuma, nueinu prie jūros, na, nėra idėjos; vaikštinėju, savaitė, jau antra, ir už nieko mintis nesikabina, net bangas ėmiau spardyti iš persiutimo. Ir paskui netikėtai man kaip ekrane ėmė ir nusipaišė šriftas. To pakako. Iškart atsisėdau ir padariau. Man būtinai reikia kokio nors “kabliuko”. Labai mėgstu, kad knygą norėtųsi pačiupinėti...

Bet A.Sutkui gal norėtųsi, kad ji apskritai liktų vien naminė moteris, jo puošmena?...

- Ne ne ne, - ginasi Rima. - Mūsų ryšys galbūt yra kitoks, nei galima įsivaizduoti. Aš niekad nebuvau jam gražus žiedas.

- Žiedas gražus, kai žydi, - neiškenčia A.Sutkus, - o mes kadaise su monsinjoru Ka-zimieru Vasiliausku aptarėme, kad darbas ir-gi yra maldos forma. Mes esame tandemas...

- Žmonėms atrodo, kad Sutkus yra toks šaunus, toks žinomas, ir jau vien to pakanka, kad juo susižavėtum, bet kai susipažinome, pirminis jausmas buvo, kad man su juo ramu...

- Ne visada... - primena A.Sutkus.- Žinoma, paskui jis buvo blogesnis, pri-

kult kartais norėjosi, bet pagrindinis jausmas - man su juo ramu. Nežinau, nei kiek aš už jį jaunesnė, nei kiek jis už mane vyresnis, nei tos išvaizdos, nei metai nebuvo skaičiuoti ar sverti, netyčia taip išėjo. Nieko nepadary-si. Jeigu mes ir vienmečiai būtume susitikę, mes vis tiek būtume kartu. Aš įsivaizdavau, kaip gražu: Sutkus fotografas, žmona - daili-ninkė, dirbame iš tikrųjų rankoves pasiraito-ję, Antanas gali paliudyti, aš ne baltarankė...

Juolab kad ir suvedė juodu ne nuoty-kis kelionėje ar kurorte, bet kasdienis dar-bas, tiksliau, knyga, kurią A.Sutkus mėgo, skaitė, ieškojo ir pirko visą gyvenimą (“tam daug pinigų išmėtai, beveik kaip gėrimui, būdavo”), ir į jos kūrėjus žvelgė su profe-sionalui būdinga pagarba - sakė, nedrįstų pats susimaketuoti net vizitinės kortelės.

Vyrui patogu, o jai?

Rima (tuomet Kiubaraitė) dirbo “Periodi-kos” laikraščių ir žurnalų susivienijime vyriau-siąja dailininke, kai jai pasiūlė padirbėti su būsimu A.Sutkaus nuotraukų albumu “Lie-tuva”, kuriam tekstą buvo išguldęs Justinas Marcinkevičius. Ji mielai sutiko. Tai buvo ne-didelio formato knyga, deja, išėjusi su poli-grafijos broku ir su kompromisais. Fotografi-jų autorius sakosi turėjęs palikti dvi dešimtis idėjinių akcentų, kai kitais kartais pakakdavo dviejų trijų - Lenino paminklo ir raudonos vėliavos. Nepaisant nei broko, nei akcentų, šita knygelė jųdviejų gyvenime išskirtinė.

Kai susituokė �993 metais, A.Sutkus dar nebuvo Fotomenininkų sąjungos pirminin-kas. Juo tapo �996-aisiais, o dar po poros me-tų atsikvietė ir žmoną (atlyginimai Sąjungoje mažai ką galėjo sugundyti). Rima buvo lobis ir tuo atžvilgiu, kad puikiai mokėjo anglų kalbą.

Galėjo padėti puoselėjant ir mezgant kultūri-nius saitus su Europa. Organizacijos vadovui buvo patogu, bet ar buvo patogu dailininkei, ar šios pareigos nebuvo jai kūrybinis stabdys?

- Žinoma, buvo, - sutinka A.Sutkus.- Ne, - paprieštarauja R.Sutkienė, - man

tai buvo didelė mokykla. Darbas buvo susijęs su mano specialybe tiesiogiai ir prasmingai, nes leido pradėti nuo mažų fotoleidinukų, leido pažinti naujas spaudos galimybes, ir pamažėle tarytum savaime pereiti prie dide-lės apimties solidžių leidinių. Be to, Antanas fotografijoje turi nepaprastą akį ir apie Lietu-vos fotografiją labai daug iš jo sužinojau.

Dailės akademijoje Rima baigė grafiką (specializacija - knyga), profesoriui Alfonsui Kučui susirgus, jos diplominio darbo vadovu tapo studentų itin mėgstamas dailininkas Rimtautas Gibavičius. Diplominis darbas bu-vo rankų darbo knyga. Vos ją išvydę, “Perio-dikos” vadovai Rimą iškart priėmė vyr.daili-ninke. Jaunai specialistei buvo leista ir pačiai apipavidalinti knygas bei kviestis jaunus dai-lininkus. Buvo sukurta vyriausioji redakcija, ji pirmoji Tarybų Sąjungoje pradėjo leisti kny-gas už autorių lėšas. Tik poligrafijos požiūriu laikai buvo itin sunkūs ir nepalankūs, nebū-ta kompiuterių ir niekam nekėlė nuostabos

dailininkas, pirštais klijuodavęs šriftus...Kai A.Sutkus išeina į studiją už sienos, pa-

matai, kiek dailininkės fantazijos atspindžių likę ant sienų, palangių, lubų ir laiptų. Visur juntama jos ranka, kartais tyčia į aukštuome-nės atsainumu alsuojantį interjerą kyštelėjan-ti kičo ženklą. Rima sako erdvius namus su-sitvarkanti pati, tik kartais, kai supuola daug rūpesčių, kviečianti talkon pagalbininkę, nors iš tikrųjų mano, kad mazgoti grindis ir skus-ti bulves - ne jos darbas. Ji nemėgsta taisyti valgio, bet jai tas sekasi, nors, jaučia, kad ir šis darbas jai neskirtas prigimties. Šios minties ji negali nei pagrįsti, nei kaip nors paaiškinti, tik nusijuokusi pasakoja nuolat sapnuojanti vis tuos pačius rūmus, prisipažįsta itin gerai pasijutusi Pažaislio vienuolyno oficinoje...

Naktų kosminė tyla

Grožio salone, neskaitant kirpimo, tur-būt apskritai nėra nė buvusi. Aprangą ren-kasi laisvo stiliaus ir nemėgsta klasikos, dievina dizainerę Vivjeną Vestvud (Vivien-ne Westwood). Buvodama Paryžiuje su A.Sutkumi, įsigijo jos ryškius oranžinius ba-tus. Nežino, ar išdrįs kada jais apsiauti, bet žiūrėti į juos jai malonu. Jai patinka gyventi ir Naujamiestyje, kur gatvės kartais nugar-ma pakriaušėmis, kur naktimis užklumpa kosminė tyla ir kur anapus kelio yra medžio šakos (ji gali net parodyti), kur pavasarį nu-tūps lakštingala. Ir vėlei duosis kaip širdis.

Jai patinka šitoje vietoje, šiuose namuose, kuriuose tebėra tėvo kambarys, kur jis užge-so prieš pačias Velykas, nespėjęs pasidžiaugti nei parankiais laiptais, nei vonios plytelėmis, kad jam, išgyvenusiam du infarktus, būtų ne-slidu. Kai mirė, buvo viena. Vyras su paroda buvo išvykęs į Peterburgą, ir kol keitėsi bilie-tus, kol grįžo, viską susiorganizavo pati.

- Aš nesutrinku tokiose situacijose, nei verkiu, nei ką, tik man reikia patylėt. Žmonių man nereikia. Tada, kaip prisimenu, visą die-ną ant sofos prasėdėjau. Kai Antaną išope-ravo 2005 metais, tada nežinojome, kas jam yra, įlipu į liftą, jame - jį operavęs gydytojas ir sako man neguodžiančią diagnozę. Aišku, ir kojas, ir rankas atėmė, bet nenugriuvau. Su-siėmiau: ir retušavau, ir viena namie buvau, ir namą toliau stačiau. Viskas apsivertė jau nuo tada, kai mirė mama. Tada supratau, kad esu viena... Ir nuo tol iš niekur nieko nebelaukiu.

Vieną moterį turi Antanas Sutkus.

moteris

KelI fAKTAIKnygų dailininke Rima Sutkienė

yra dirbusi 70-yje įvairios apimties leidinių:

Lietuvos fotografija vakar ir šiandien. (Nuo �999 iki 2008 imtinai). Lietuvos fotomeni-ninkų sąjungos fotografijų fondas, Vilnius

Rimaldas Vikšraitis. Vienkiemio godos. Lie-tuvos fotomenininkų sąjungos fotografijų fondas, Vilnius, 2004

Alfonsas Budvytis. �949-2003. Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijų fon-das, Vilnius, 2006

Antanas Sutkus. Retrospektyva. “Sapnų sala”, Vilnius, 2009

Spalvų ir garsų dialogai. Mikalojaus Kons-tantino Čiurlionio ir jo amžininkų kūryba. Lietuvos dailės muziejus, Vilnius, 2009

Vilniaus elegijos. Lietuvos dailės muzie-jus, 2009

Vilnius. �944. Lietuvos dailės muziejus, 2009

Lietuvos mada. “Alma littera”, 20�0

•

•

•

•

•

•

••

Antano SutkausSlaptoji Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Knygų dailininkę Rimą Sutkienę su

būsimuoju vyru suvedė albumas

“Lietuva”

4

cmykcmyk4

in memoriamJ/b žmonės

Giedrė milkeVičiūtė

Netektis skaudi visiems, bet didžiausia tuštuma liko artimiausių žmonių širdyse. Pats S.Valiulis buvo iš tų žmonių, kurie iš-tisas valandas galėdavo kalbėti apie kiną, televiziją ir fotografiją, bet ne apie šeimą. O juk jis su žmona Helena, matematikos mokytoja, išaugino ir į gyvenimą išleido keturis vaikus, turi penkis anūkus. Apie tai, kad šis veiklus žmogus dar ir daugiavaikis tėvas, žinojo tik artimi draugai. Kaip jis vi-sur ir suspėdavo? Koks S.Valiulis buvo šei-moje, ko išmokė vaikus, koks jis yra jų at-mintyje? Apie tai kalbėjome su vyriausia iš jo dukterų Skirmante Valiulyte, pasirinku-sia muzikos redaktorės profesiją ir dirban-čia Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Kokį pieštų tėčio portretą?

Paklausta, kokiomis spalvomis pieštų tė-čio portretą, kokias jo būdo savybes išryškin-tų, moteris susimąstė: “Niekada apie spalvas negalvojau, nors jis iš tiesų buvo spalvinga asmenybė. Bet žinodama, kad jam ne prie šir-dies tuščia pompastika, rinkčiausi lengvą gra-fiką arba pieščiau jį paprasčiausiu pieštuku. O svarbiausios jo būdo savybės - pareigingu-mas, punktualumas, rūpestingumas šeimos atžvilgiu... Jis mums, vaikams, sakydavo: “Jeigu negali padaryti, nežadėk”. Tėtis buvo šeimos galva, autoritetas, reiklus, bet teisingas ir my-lintis. Tai mes visi jutome. Kartais ir pabardavo. Jo pedagogika buvo auklėti pavyzdžiais. Pa-menu, kai jis man aiškindamas, kas yra valsty-bė, jos konstitucija, rėmėsi skruzdėlyno pavyz-džiu. Toks pats skruzdėlynas, kur kiekvienas žino, ką jam reikia daryti, anot jo, yra ir šeima”.

Meilė muzikai

Skirmantė pasirinko studijuoti etnomu-zikologiją. Kodėl ne kokius nors kitus me-nus, kurie buvo artimesni tėvams? “Norėjosi eiti savo keliu, plėsti šeimos interesų ratą,

rinktis studijas be tėvų protekcijų, - sakė pašnekovė. - O tėčiui muzika buvo labai ar-tima. Iš vaikystės prisimenu, kad jis puikiai grojo lūpine armonikėle. Kiek vėliau šis po-mėgis dingo, užtat dainininkas, kai susirink-davo giminė ar draugai, jis buvo nepamai-nomas. Liaudies daina, liaudiška muzika tė-čiui buvo pati mieliausia. Jis nepraleisdavo nei vieno festivalio “Skamba skamba kan-kliai!”, nei vienos dainų šventės, visada eida-vo, klausydavo ir mus, vaikus, agituodavo nepatingėti nueiti. Todėl ir su juo atsisveiki-nant Šv.Jonų bažnyčioje grojo kanklės”.

Pasirodo, meile muzikai nuo seno pa-sižymi visa Valiulių giminė. “Senelis Jonas Valiulis, kuris mirė sulaukęs 70-ies, buvo auksinių rankų meistras ir kaimo muzikan-tas, išgyvenęs tremtinio dalią. Be jo smuika-vimo neapsieidavo jokia Pašvitinio kaimo Pakruojo rajone šventė. Matyt, meilė muzi-kai iš senelio labiau persidavė man, nes iš pradžių mokiausi groti fortepijonu, vėliau pasirinkau nuo vaikystės dominusios etno-grafinės muzikos studijas”.

Skirmantę studijuoti etnomuzikologiją netiesiogiai paskatino ir tėvelis: kai dar mo-

kėsi vidurinėje, jis veždavosi ją vasarą į tėviš-kę. Ten jiedu ne tik lankydavo gimines, bet ir kalbindavo kaimo žmones. “Tėčiui rūpėjo iš pažįstamų žmonių užrašyti tai, ko niekas niekada nebūtų sužinojęs, jį domino tokios detalės, kaip sovietmečiu buvo išardyti kai-mai ir sužlugdyti žmonių likimai. Besimoky-dama J.Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzi-kos mokykloje, įstojau į folkloro ansamblį”.

S.Valiulis buvo įsitikinęs, kad vaikams bent jau minimalus muzikinis išsilavini-mas būtinas, todėl ir visi jo vaikaičiai - du sūnaus Erdvilo ir trys vidurinės dukters Ri-mantės vaikai - lanko muzikos mokyklas.

Ypatinga pagarba fotografijai

Skirmantė pasakojo, kad jų namuose fotografijai buvo skiriama ypač daug dė-mesio: “Tėtis pats labai mėgo fotografuoti, namuose buvo įsirengęs fotolaboratoriją. Tas procesas kelis kartus per metus, kai su-sikaupdavo daugiau išfotografuotų foto-juostų, mums, vaikams, buvo ne pramoga, o tiesiog didžiausias malonumas”. Nuo-traukų darymas per didintuvą, ryškinimas, mirkymas fiksuojamajame skystyje, den-gimas blizgesiu vaikams buvo kaip koks mistikos kupinas ritualas.

“Tėčiui ir man iš pradžių buvo labai gaila, kai atsirado skaitmeninė fotografijos technika ir dingo nespalvotos nuotrau-kos bei naminė jų gamyba, tikriausiai ne vienam suteikusi didžiausią malonumą, - prisiminė Skirmantė. - Bet jis buvo im-lus ir greitas naujovėms. Vienas pirmųjų iš šeimos įsigijo mobilųjį telefoną, labai grei-tai įsivedė internetą, nes jam reikėjo labai daug informacijos apie kiną, fotografiją ir apskritai viską, kas vyksta pasaulyje. Kal-bant apie nuolatinį troškimą viską žinoti, jis buvo panašus į savo tėvą, kuris pats pir-mas apylinkėje susimontavo radiją ir visas kaimas sulėkdavo pas jį pasiklausyti žinių”.

Artistiška natūra

Gausioje Valiulių šeimynoje nuo seno įprasta visas šventes švęsti kartu. Sovieti-niais laikais Kūčias, Kalėdas ir Velykas švęs-davo simboliškai, tyliai ir kukliai, o kai Lie-tuva tapo laisva, ir ypač tada, kai vienas po kito pabiro anūkai, šventės tapo labai links-mos. Anūkai buvo laimingi, nes Kalėdų Se-nelis visada būdavo tikras. Pagrindinis visų kitų šeimos linksmybių su tam tikra progra-mėle, etnografiniais papročiais, žaidimais, dainomis, dovanomis iniciatorius irgi buvo S.Valiulis. Dukroms patikdavo Kūčių vakarą atliekami burtai, kurie pranašaudavo, kuri iš jų ištekės. Beje, pirmoji ištekėjo Rimantė, da-bar auginanti dukreles Korneliją, Patriciją ir sūnų Dovydą. O pirmas iš Valiulių vaikų šei-mą sukūręs sūnus Erdvilas seneliams dova-nojo anūkus Mildą ir Norbertą.

Kritikas iš anūkų taip pat kai ko pasi-mokydavo. Tai jie jam pasakydavo, kokie animaciniai filmukai geri, o kokių jie ne-nori žiūrėti. Iš jų kritikas išgirsdavo ir kokį šmaikštesnį, įdomesnį naujadarą, kurį pa-naudodavo rašydamas savaitines televizi-jos apžvalgas “Respublikoje”.

Palikimas

S.Valiulio žmona ir vaikai labai apgailes-tauja, kad jis nespėjo pavartyti ir pasidžiaugti tik ką “Baltų lankų” leidyklos išleistos knygos “Telemano užrašai” pirmaisiais egzemplio-riais. Jie pavėlavo tik vieną dieną. Dar kritikas buvo parengęs rinktinę apie kiną, norėjo iš-leisti ir knygą apie fotografiją. Tikimės, kad jo bičiulis ir bendražygis Stanislovas Žvirgždas padės šiai knygai išvysti dienos šviesą.

Liko dar ir didžiulė velionio biblioteka - apie �5 tūkstančių knygų bei kitokių lei-dinių įvairiomis kalbomis. Tad tinkamai pa-sirūpinti tuo turtu - galvosūkis Skirmantei ir kitoms atžaloms.

SKIrmANtė VAlIulytė: “TĖčIo NeTeKTIS - Ne TIK MūSų”

V os prieš savaitę Menininkų kalnelis Antakalnio kapinėse priglaudė amžiams

visad skubėjusį ir visur suspėdavusį kultūros žmogų 72-ejų Skirmantą Valiulį. Jis buvo tikras kino, televizijos ir fotografijos meno žinovas, kai kurių vadintas “vaikščiojančia enciklopedija”, šmaikštus, bet teisingas kritikas, kuriam dar buvo ir labai svarbi gyva lietuvių kalba, nes �965 m. buvo baigęs lituanistikos studijas Vilniaus universitete. S.Valiulis išugdė kelias studentų žurnalistų kartas, turėjo ir gerbėjų, ir, kaip būdinga visiems kritikams, priešų. O pats tiesiog mėgdavo kartoti, kad didžiausias žmogaus priešas - abejingumas. Skirmanto ir Helenos Valiulių šeima (1986 m. sodyboje Naujojoje Vilnioje). Sūnus Erdvilas (gim. 1965 m., dirba dizaino firmoje, augina du vaikus),

tėtis - Skirmantas Valiulis (1938-2011), dukros Rimantė (gim. 1979 m., baigia VU medicinos studijas, ištekėjusi tapo Vencloviene, augina tris vaikus), Agnė (gim. 1982 m., pianistė, dirba “Ąžuoliuko” muzikos mokyklos mokytoja), mama Helena Valiulienė (gim. 1941 m., buvusi pedagogė), Skirmantė (gim. 1970 m., muzikos redaktorė)

Asmeninio albumo nuotr.

Skirmantas Valiulis su vyriausia dukra Skirmante

cmyk

5

cmyk

šventėj/b tema

P agal kinų kalendorių būtent vasario 3-iąją prasideda Baltojo Metalinio Kiškio

(Katino) metai! Jiems intensyviai ruošėsi ir ZEN studijos įkūrėja dailininkė Inga Betuža-Bertuža iš Vilniaus, mokiniams vedanti unikalias tradicinės kinų tapybos pamokas.

deimantė ZailSkaitė

Nenorėdama prisirišti prie datos meni-ninkė vasario 4-ąją su bendraminčiais ZEN studijoje suorganizavo kinų Naujuosius me-tus: renginyje skambėjo gongai, vyko arba-tos gėrimo ceremonija, taip pat svečiai buvo supažindinami su kinų tapybos pagrindais.

Keturios brangenybės

Nuo ko viskas prasideda? Nuo bambu-ko! Ir “Xieji“ tapybos technikos, t.y. greitas idėjos rašymas tušu, panašus į akvarelę ar grafiką. “Greitis ir lengvumas priklauso nuo meistriškumo, kiek esame perpratę šią techniką, kiek esame pažengę į prie-kį. Taip išmokstami pagrindiniai potėpiai, sužinoma, kaip reikia laikyti teptuką, kada įkvėpti ar iškvėpti, todėl ši meno rūšis yra stipriai susijusi su meditacija”, - aiškina mo-kiniams užsiėmimus vedanti dailininkė.

Kas sudaro bambuko šedevrą? Visada tapyba pradedama nuo bambuko lapelio - tai lyg A raidė, kaip kertinis akmuo, kaip pradžių pradžia. Tada prieinama prie ka-mieno ir trijų atspalvių lapelių kompozicijų, šiek tiek įnešama vėjo motyvų. Tada seka hieroglifais ar tiesiog kiniška maniera užra-šytas autoriaus vardas. Galiausiai mokytojo uždėtas antspaudas - jis rodo, kad darbas yra baigtas ir vertas paskutinio taško.

Be bambuko, išmokstama tapyti orchi-dėją, chrizantemą ir sakūrą. Beje, kad šie keturi draugai atsirastų, reikalingos ketu-rios brangenybės. Pirma - kietas juodas tušas, kuris trinamas į akmeninę tušinę. Dar reikia teptuko, kuris gali būti iš įvairių gyvūnėlių dalių: ir iš ožkos pauodegio, ir iš avelės paausio, ir iš lapės, vilko ar barsuko kailio šerių. Dar reikia ryžinio popieriaus, jis gali būti įvairių atspalvių: su auksu, žo-lelėmis ar su rožių žiedlapiais. Ir vanduo - ketvirtoji brangenybė. Dailininkė yra ban-džiusi šedevrą tapyti net su šalta arbata, ta-da jai pavyko išgauti labai gražų atspalvį.

Išmokstama išlaukti

Ko kinų tapyba gali išmokyti žmogų? - paklausėme dailininkės I.Betužos-Bertužos.

“Kai žmonės teiraujasi, kaip dabar gy-venu, kartais atsakau: “Laukiu, kol išdžius...” Taigi kaip svarbu nepaskubėti ir išlaukti tin-kamo momento, kad nesugadintum savo darbo. Labai daug pritaikau savo gyveni-me... Anksčiau galvodavau, kad yra tik juo-da ir balta. Mane nustebino, kad pilka spal-va nėra banali, kad joje yra tiek atspalvių ir tiek nuostabių perėjimų. Didžiulis meistriš-kumas - išgauti kuo daugiau tų perėjimų. Tai irgi rodo žmogaus diapazoną, kad nesi siauras. Žiūrėkite, kiek daug žmogus gali iš-mokti: būk lankstus, o ne stabarus, būk su pustoniais, nebūk juoda - balta. Kaip pade-da tai gyvenime, kaip padeda tai šalia esan-tiesiems. Iš pradžių artimieji gali pykti, bet gerai, jeigu jie išlaukia tų uogų, kai sužydi tas medis. Būna, kad nesulaukia... Mano vy-ras nesulaukė ir mes po dvidešimties ben-dro gyvenimo metų išsiskyrėme. Tas mano laisvės pajutimas jam buvo nepriimtinas”.

Kinų Naujieji su dailininko teptuku!

Rytų stilistiką galima perkelti

ir ant porceliano

Drakoną primenanti drastiška sakūros šaka

ir jos rožinis žiedelių virpėjimas sukuria

nuostabų grožį

Sauliaus Venckaus nuotr.

Dailininkė Inga Betuža-Bertuža rodo, kaip

sakūras nutapė mergina ir brandi moteris

Uždėtas antspaudas rodo, kad mokinio darbas jau

yra galutinai baigtas

6

cmykcmyk6

pažintisJ/b žmonės

A ktorių atrankos režisieriui ir puikius policininko personažus

kuriančiam Donatui Šimukauskui (3�) tikrai sekasi. Ir už tai jis turi būti dėkingas netikėtai užklupusiai meilei... “Be meilės yra sunku”, - prisipažįsta aktorius, kartą patyręs skyrybas su scenos žvaigžde Ieva Šimukauskiene. Tačiau šioje istorijoje jau seniai padėtas taškas. Dabar jis džiaugiasi nauja žmona ir prieš tris mėnesius gimusia dukrele.

deimantė ZailSkaitė

Tarnybinis romanas

“Jaučiu, kad praeiti metai man tikrai bu-vo sėkmingi”, - sako D.Šimukauskas. Skųstis likimu Donatas negali: dabar jis - laimingas antrąkart vedęs vyras ir ką tik iškeptas tėve-lis. “Turiu labai gerą, gražią, visais atžvilgiais šaunią žmoną Viktę. Atrodo, kad tai yra tas mano gyvenimo žmogus, kurio man ir rei-kėjo. Jis į mano gyvenimą įnešė daug gražių spalvų: ir darbuose pradėjo sektis, ir man pačiam paaiškėjo daug globalių dalykų. Tik įsimylėjęs pamačiau tai, kas buvo akivaizdu, bet ko anksčiau nepastebėjau... - pasakoja Donatas. - Sakoma, kad kai šeimoje atsiran-da kūdikis, ima šalti santykiai. Mes vis lau-kiame, kada prasidės tas atšalimas, tačiau kol kas mums labai gera kartu gyventi”.

Tai buvo tikrų tikriausias tarnybi-nis romanas: Viktė atėjo atlikti praktikos į “Aktorių agentūrą”, kurioje darbuojasi D.Šimukauskas. Po kurio laiko tarp mergi-nos ir Donato užgimė romantiški jausmai. O

po mėnesio draugystės vyras pasipiršo savo mylimajai. “O ko čia laukti? Būna, kad poros draugauja dešimt metų, tačiau jei tai nėra tavo žmogus, tada nė nesinori pirštis. Kai tik pradėjome draugauti, jau tada buvo aišku, kad šita pažintis taip paprastai nesibaigs, kad viskas bus kur kas įdomiau”, - sako lai-mingai vedęs D.Šimukauskas. Įdomi detalė: per Donato ir Viktės vestuves savo mylima-jai pasipiršo ir aktoriaus brolis Ramūnas Ši-mukauskas, kurio veidas dažnai šmėžuoja žydruosiuose televizijos ekranuose.

Trynių beieškant

Donatui kuo puikiausiai sekasi ir darbe. Jis - aktorių atrankos režisierius, dirbantis su Andriumi Paulavičiumi, t.y. žmogus, ku-ris aktorius atrenka reklamoms ar filmams. Kaip tik Donatas neseniai grįžo iš Londono. Režisierius Emilis Vėlyvis savo naujam filmui ieško talentingų aktorių. “Mes tik pradėjo-me paieškas, bet jau radome vieną labai gerą personažą, - džiaugiasi D.Šimukauskas. - Darbe tikrai yra daug streso, nes žmones pardavinėti - tai ne baldus. Tiesiai šviesiai kalbant, mes užsiimame žmonių arba, kitaip sakant, talentų prekyba. Kai turi pardavinėti daiktus, tai jie nekeičia nuomonės kas tris minutes. O jeigu tai yra žmogus, ypač mo-teris, ir dar blondinė, tai ji nuomonę keičia dar greičiau. Atrodo, jau sutiko su vienomis sąlygomis, bet staiga ėmė ir persigalvojo. Su tokiais žmonėmis būna labai sunku dirbti”.

Reklamoms paklausiausi 30-40 metų vyrai ir moterys, turintys reprezentatyvią išvaizdą, taip pat visada reikalingi talentin-gi vaidinantys vaikai. Tačiau būna ir nelen-gvų užsakymų, kai reikia rasti trisdešimties metų trynes ar gražuolį vyrą, nes tokių Lie-tuvoje, pasirodo, nėra daug.

Nesikremta dėl skyrybų

Galbūt daugelis nežino, kad televizijos ekranuose sužibėjusi aktorė, šokėja, pe-dagogė, LNK projekto “Žvaigždžių duetai” vedėja I.Šimukauskienė yra buvusi Donato

žmona. Su ja aktorius yra išgyvenęs maž-daug devynerius metus, tačiau pora išsisky-rė gražiuoju, be jokio drabstymosi purvais, kaip įprasta besiskiriantiems sutuoktiniams.

“Palinkėkime Ievai sėkmės! Aš manau, kad ta sėkmė jai irgi atėjo tuo pat metu. Sprendžiant iš to, ką rašo žiniasklaida ar rodo televizija, atrodo, kad jai gyvenime irgi labai sekasi. Ir tas posūkis jai išėjo į naudą. Abiem mums išėjo į naudą”, - sako dėl skyrybų nuoskaudos nebejaučiantis vyras. (Beje, kai Ieva kaip vedėja pasirodė “Žvaigždžių duetuose”, Donatas jai gera-noriškai yra davęs ir kelis aktorinio meis-triškumo patarimus.)

O ar naują gyvenimą pradėjęs Donatas neprieštarauja, kad jo buvusi žmona pasi-liko jo pavardę? “Galėjo susigrąžinti ir savo mergautinę, bet supratau, kad jai labai rei-kia tos pavardės. Buvo galima prieštarauti ir nesutikti, tačiau nesinorėjo iš musės daryti dramblio, - aiškina jis. - Jeigu pasižiūrėtume į pavardžių žodyną, tai mūsų retoka pavar-dė kilo nuo krikšto vardo Simonas (lenkiš-kai - Szymasz). Kadangi tas krikšto vardas skambėjo gana juokingai, tai lietuviai jį su-paprastino, vadindami Šimu ar Šimuku”.

Policininko vaidmuo

Aktoriai Donatas ir Ramūnas Šimu-kauskai užaugo Kauno Šančių rajone. Kuris jų buvo išdaigas krečiantis padūkėlis, o ku-ris ramesnio būdo tylenis?

“Brolis už mane yra vyresnis penkeriais metais, todėl vaikystėje nuo jo gaudavau į kaulus, tačiau konfliktinę situaciją išpro-vokuodavau aš... (Šypsosi.) Mano brolis yra daugiau linkęs į filosofiją, į gilius pamąsty-mus, kurie mane užplūdo kur kas vėliau. Jis nuo vaikystės buvo toks gilus ir kur kas ra-mesnis vaikas. Netgi tėvai turėdavo kur kas

mažiau bėdos su juo negu su manimi. Taigi jis liko Kaune, o aš atvažiavau į Vilnių. Matyt, kurioje nors vietoje man yra pramušta gal-va, kad reikia rizikuoti, vis ką nors veikti. Jau keturiolika metų gyvenu Vilniuje, dar buvau grįžęs porai metų į Kauną, bet vėl kažkaip li-kimas numetė atgal” - pasakoja Donatas.

Aktoryste Donatas susidomėjo anksčiau už vyresnįjį brolį. Nuo dvylikos metų lankė aktorinius būrelius, tada įstojo į tuometę Muzikos akademiją. “Kai baigiau mokslus, bandžiau ir teatre dirbti. Tačiau teatre, kol pasiekiamas rezultatas, laukia labai ilgas procesas. Labai smagu vaidinti ar važinėti gastrolių, bet nepasakyčiau, kad labai sma-gu taip ilgai repetuoti. Bet man labai patiko vaidinti kine. Tačiau, kaip žinoma, kino Lie-tuvoje nėra daug”, - pasakoja aktorius.

Donatas vaidino Artūro ir Žeraldo Povi-laičių filme “5 dienų avantiūra” bei populia-rumo sulaukusiuose E.Vėlyvio “Zero” ir “Zero II”. Ten atliko savo tradicinį policininko vai-dmenį. “Kitokių vaidmenų negaunu pasta-ruoju metu, vaidinu tik policininkus. Gal yra piktų policininkų, kuriems nepatinka mano atliekamas personažas, bet kiek teko ben-drauti, visi sakė, kad tai yra lengvai atpažįs-tamas personažas ir kiekviename skyriuje toks yra. Dar esu vaidinęs policijos seržantą, kariškius, kunigus ir taksistus”, - pasakoja jis.

Aktorius yra tvarkingas vairuotojas, to-dėl nesivelia į konfliktus su kelių policinin-kais. Na, o kai nori ekstremalių pojūčių, lekia į gūdžius pelkėtus miškus neseniai įsigytu džipu. Mat su šeima gyvena šalia miškų link Baltarusijos, todėl žiemą susiduria su neva-lytų kelių problema: “Pasigirsiu, po Naujųjų metų užklupus didžiajai pūgai, kai dauge-lyje Lietuvos vietų dingo elektra, pas mus buvo pripustyta maždaug 80 cm sniego. Tai įsivaizduokite, su savo džipu aš tą 80 cm įveikiau... Smagu įveikti neįveikiamą kelią”.

“Palinkėkime Ievai sėkmės!”

Donatas Šimukauskas:

Po skyrybų aktorių Donatą Šimukauską dar kartą aplankė meilė

Sauliaus Venckaus nuotr.

Asmeninio albumo nuotr.

Donatas ir Viktė vestuvių dieną

Aktorius dažniausiai pasirenkamas policininko ar karininko vaidmenims

cmyk

7

cmyk / 7cmyk

�

cmyk

Statybininkai pažadą laiku

pastatyti Kauno areną pagrindė 8,5 mln. litų užstatu, o uostamiesčio areną globojantis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius žengė dar toliau - viešai pasižadėjo “duoti nukirsti galvą”.

Darius ČIUŽAUSKAS

Iškilmingas Klaipėdos arenos (oficialiai - daugiafunkcis uosta-miesčio sporto ir pramogų kom-pleksas) statybos startas - įbeto-nuota simbolinė kapsulė su laiš-ku ateities kartoms - įamžintas 2009 metų spalio 9 d.

Ta proga miesto meras R.Taraškevičius viešai pasižadė-jo “duoti nukirsti galvą”, jei šioje arenoje neįvyks 2011 metų Eu-ropos vyrų krepšinio čempiona-to rungtynės.

Tada šis pažadas sukėlė tik smagų juoką. Tačiau kuo labiau artėja statybų pabaiga, tuo la-biau auga šansai, kad kirvius ga-landantys mero priešai gali jais ir pasinaudoti.

Nors jau prieš minėtą cere-moniją kelis mėnesius vykę are-nos statybos darbai vėlavo tris savaites, ją statančios Telšių ben-drovės “Vėtrūna” (ši bendrovė stato ir Kauno “Žalgirio” areną) generalinis direktorius Juozas Va-lužis pareiškė, kad visi jie bus at-likti iki sutartyje numatytos datos - 2010 metų gruodžio 30 d.

Areną, kurioje per sporto varžybas tilps apie 5,5 tūkst. (o per renginį - apie � tūkst.) žiūro-

vų, “Vėtrūna” pasisiūlė pastatyti pigiausiai - už 54,696 mln. litų. 40 mln. litų arenai skyrė Europos Sąjungos struktūriniai fondai, li-kusi suma pažadėta iš valstybės investicinės programos.

Tačiau likus mėnesiui iki su-tartyje numatytos darbų baigi-mo datos, paaiškėjo, kad Klaipė-dos arena bus pastatyta ne tik vėliau, nei planuota, bet ir gali kainuoti gerokai brangiau.

Pateikę naują detalų darbų grafiką, statybininkai areną įsi-pareigojo užbaigti iki balandžio 1 d. Iki šių metų pradžios buvo panaudota tik apie pusę šiam projektui skirtų lėšų. Negana to, paaiškėjo, kad numatytų pi-nigų neužteks. Dėl papildomų garso akustikos bei ledo are-nos šaldymo įrangų, taip pat nuo arenos atskirtos V.Knašiaus krepšinio mokyklos šildymo apskaitos statybos gali brang-ti apie 10-15 proc. - nuo 5,5 iki 8,25 mln. litų.

Statybininkai teisinasi, kad pagal grafiką jie nespėja dėl objektyvių priežasčių - objekto sudėtingumo, vėluojančio už-mokesčio už darbą ir nepalan-kių oro sąlygų. Tačiau balandžio 1 d. yra ta riba, už kurios trauk-tis nebėra kur. Kaip ir kaunie-čiai, klaipėdiečiai taip pat yra užsitikrinę piniginę garantiją. Jei statybininkai nespės atlikti visų darbų iki balandžio mėn., Klaipėdos miesto savivaldybė gali pareikalauti sutartyje nu-matytos žalos atlyginimo - iki 2,� mln. litų. Kadangi “Vėtrūna” yra apsidraudusi, šią sumą tek-tų sumokėti draudikams. Bū-tent pastarieji turėtų jausti di-džiausią nerimą, nes neoficialiai teigiama, kad jie šiuo metu vė-luoja apie tris savaites.

Klaipėdos arena - per Kančias į žvaigždes

Viliaus Mačiulaičio ir Eimanto Chachlovo nuotr.

Naras ZANOLINAS“FIBA Europe” generalinis sekretorius

Daugiausia klausimų palieka arenos statybos Klaipėdoje. Ne-sakau, kad esu nusivylęs. Esu sunerimęs, nes Klaipėdos are-nos statybos darbai atsilieka nuo numatyto grafiko. Apie tai kalbėjomės su Klaipėdos meru R.Taraškevičiumi ir jis užtikrino mane, kad artimiausiu metu dar-bai sparčiai pajudės į priekį. Me-

ras pažadėjo, kad balandžio 1 d. arenoje bus baigti visi darbai. Tad kovo 31 d. aš asmeniškai at-vyksiu į Klaipėdą, kad įvertinčiau tai, kas padaryta. Tai bus vienos dienos kelionė, skirta specialiai Klaipėdai. Savo prigimtimi esu nepataisomas optimistas ir ti-kiu, kad dėl Klaipėdos arenos problemų nebus. Kodėl būtina užbaigti darbus iki balandžio? Mes norime, kad arenos būtų parengtos varžyboms iki Euro-pos čempionato likus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams, kad turėtume tam tikrą laiko rezervą ir, jei reikės, galėtume įgyven-dinti būtiniausius pakeitimus bei patobulinimus.

Komentaras

2009-12-10 2009-11-09

2010-03-05 2010-04-08

2010-07-15 2010-08-16

2010-10-20 2011-01-20

2011-02-01 2011-02-01

2010-04-01?2010-04-01?

Tel.: (8-5) 212-33-32el.p. sportas@respublika.net

Leidinys Nr. 10 (76)2011 m. vasario 5 d., šeštadienis

�

cmyk

Euro

bask

Et grupių apžvalga2011

agrupė

Būsimos varžovės Europos krepšinio čempionato A grupėje Lietuvos rinktinei yra gerai pažįstamos.

ispanijaPernai pasaulio čempionate

ispanai neperžengė ketvirtfinalio barjero. Galingoje mašinoje trūko poros svarbių detalių - Pau Gasolio (Pau Gasol) ir noro laimėti bet ku-ria kaina. Sunku surasti motyvaciją, kai kišenėje guli 2006 m. pasaulio ir 2009 m. Europos čempionatų aukso medaliai. P.Gasolis nori grįž-ti, o noro laimėti ispanai Lietuvoje turės daugiau nei pernai Turkijoje. Pirmasis motyvas - antausis pasau-lio čempionate. Antrasis - atranka į 2012 m. olimpines žaidynes.

Visa kita lieka kaip buvo. Po fiasko Turkijoje treneris Serdžijus Skariolas (Sergio Scariolo) išliko poste. Vargu ar bus svarbių poky-čių ir sudėtyje. Nors gali pasirodyti, kad ispanų gretose daug veteranų, šie krepšininkai dabar yra pačiame jėgų žydėjime. P.Gasoliui, Chua-nui Karlosui Navarui (Juan Carlos Navarro) ir Felipei Rejesui (Felipe Reyes) yra po 30, Chosė Manueliui Kalderonui (Jose Manuel Calderon) - 29 metai. Ispanijos rinktinė išlieka potencialiai stipriausia Europoje.

Medaliai Europos čempionatuose: auksas 2009 m., sidabras 1935, 1973, 19�3, 1999, 2003 ir 2007 m., bronza 1991 ir 2001 m. Iš viso Europos čem-pionatuose dalyvavo 27 kartus.

Paskutinis susitikimas su Lietu-va - 2010 m. pasaulio čempionato pirmame etape. Lietuviai laimėjo 76:73.

Svarbiausi žaidėjai: Pau Gasolis, Ch.K.Navaras, Rudis Fernandesas (Rudy Fernandez), Markas Gasolis (Marc Gasol).

turkijaMedalius svarbiausiose var-

žybose turkai laimi tik namie. Sa-vo aikštelėje jie iškovojo sidabrą 2001 m. Europos ir pernykščiame pasaulio čempionatuose. Tačiau ga-linga sudėtis leidžia galvoti ir apie pergales kitose šalyse. Nuo 2001 m. rinktinė vadinama “12 milžinų”. Ir ti-krai, milžinų komandoje netrūksta.

Didžiausia žvaigždė Hidajetas Turkoglu (Hidayet Turkoglu) už rinktinę pastaruoju metu žaidžia noriai, bet nestabiliai. Todėl svar-

biausiu koziriu tapo galinga prie-kinė linija. Jos atstovai Ersanas Iljasova (Ersan Ilyasova), Omeras Ašikas (Omer Asik) ir Semihas Er-denas rungtyniauja NBA. Euro-poje irgi yra iš ko rinktis. Patyrę krepšininkai - įžaidėjas Keremas Tunčeri (Kerem Tunceri), snaiperis Omeras Onanas (Omer Onan) ir puolėjas Keremas Gonlumas (Ke-rem Gonlum) - šį sezoną žaidžia geriau nei jaunystėje.

Medaliai Europos čempionatuo-se: sidabras 2001 m. Iš viso Europos čempionatuose dalyvavo 20 kartų.

Paskutinis susitikimas su Lietuva - 2009 m. Europos čempionato pir-mame etape. Turkai laimėjo �4:76.

Svarbiausi žaidėjai: H.Turkoglu, E.Iljasova, O.Ašikas, K.Tunčeri.

DiDžioji BritanijaLondone vyksiančios 2012 m.

olimpinės žaidynės yra britų krep-šinio kelrodė žvaigždė. Buvo su-kurtos specialios programos, skir-ta daug lėšų, kad olimpinį lygį pa-siektų ir vyrų, ir moterų rinktinės. Sparčiau į priekį žengia vyrai.

2009 m. Europos čempionate britai pralaimėjo visas trejas rung-tynes, tačiau jie žaidė “mirtininkų” grupėje (su Ispanija, Serbija ir Slovė-nija). Dėl traumos rinktinei nepadė-jo “Chicago Bulls” žvaigždė Luolas Dengas (Luol Deng). Prieš šį čempi-onatą britai vėl užtikrintai pasirodė atrankoje, laimėję B grupės varžy-bas. Ir vėl pagrindinis klausimas - kas atvažiuos? L.Dengas visada no-riai padeda rinktinei, jei nėra trau-muotas. Dar du NBA krepšininkai - Benas Gordonas (Ben Gordon) ir Ke-lena Azubuikė (Kelenna Azubuike) - yra gimę Londone. Britai ne pirmus metus siekia juos prisivilioti, bet iki šiol vilionės likdavo be atsako.

Europos čempionate dalyvavo vieną kartą (2009 m.) ir iškrito po pirmojo etapo.

Paskutinis susitikimas su Lietu-va - 1992 m. olimpiados atrankos varžybose. Lietuviai laimėjo �7:71.

Svarbiausi žaidėjai: L.Dengas, Popsas Mensa Bonsu (Pops Men-sah-Bonsu), Džoelis Frylandas (Joel Freeland), Robertas Arčibaldas (Ro-bert Archibald).

lEnkijaTikėtasi, jog Lenkijoje vykęs

2009 m. Europos čempionatas ša-lies krepšiniui bus postūmis į prie-kį. Visgi didelės viltys po truputį

bliūkšta. Namie žaidę lenkai ne-pateko į ketvirtfinalį. Pernai atran-kos varžybose jie liko tik ketvirti C grupėje, nors komandoje žaidė pajėgiausi krepšininkai Marčinas Gortatas (Marcin Gortat) ir Mačie-jus Lampė (Maciej Lampe).

Tik dėl padidėjusio komandų skaičiaus į Lietuvą patekusiems len-kams malonius prisiminimus kelia istorija. “Vilniuje atėjus į Nacionalinį dramos teatrą, pirmiausiai į akis kri-to 1939 m. nuotrauka. Tada Lenkija užėmė trečiąją vietą, o čempiona-tas vyko būtent Lietuvoje”, - pažy-mėjo Lenkijos krepšinio federacijos prezidentas Gžegožas Bachanskis (Grzegorz Bachanski).

Medaliai Europos čempionatuo-se: sidabras 1963 m., bronza 1939, 1965 ir 1967 m. Iš viso Europos čempionatuose dalyvavo 24 kartus.

Paskutinis susitikimas su Lietuva - 2009 m. Europos čempionato pir-mame etape. Lenkai laimėjo �6:75.

Svarbiausi žaidėjai: M.Gortatas, M.Lampė, Michalas Ignerskis (Mi-chal Ignerski).

liEtuvaAktualiausias visai Lietuvai

klausimas - rinktinės komplekta-vimas. 2003-iųjų Europos čem-pionų ir 2007 metų bronzos me-dalių laimėtojų karta - Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Darius Songaila, Rimantas Kaukė-nas - savo pasirodymą rinktinėje baigė po Pekino olimpiados. Pa-sitraukusių veteranų vietą užėmė ryškiai 2010 m. pasaulio čempio-nate sužibę jaunieji krepšininkai - Linas Kleiza, Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis, Martynas Pocius. Lietuvos rinktinės strategui Kęstu-čiui Kemzūrai teks nuspręsti, kurie krepšininkai šią vasarą kovos dėl pergalių Lietuvoje. “Nė vienam krepšininkui vieta rinktinėje nėra garantuota, sporte kiekvieną die-ną turi įrodyti, kad esi geriausias. Atsižvelgsiu į tai, ko reikia koman-dai, į tai, ką žmogus atsineša, ko-kia yra jo motyvacija ir žaidimo kokybė. Tokiu principu vadova-vausi ir prieš pasaulio čempionatą. Reikia surinkti komandą, kurioje žaidėjai tiktų vienas prie kito, kad galėtume demonstruoti kuo įvai-resnį krepšinį, kad turėtume kuo daugiau ginklų. Visi suprantame, koks svarbus bus šis čempionatas”, - po burtų traukimo ceremonijos kalbėjo K.Kemzūra.

Rugpjūčio 31 d.Ispanija - Lenkija, LIETUVA - Didžioji Britanija, Turkija - atrankos varžybų komanda;

Rugsėjo 1 d.LIETUVA - Lenkija, Ispanija - atrankos varžybų komanda, Turkija - Didžioji Britanija;

Rugsėjo 2 d.Lenkija - atrankos varžybų komanda, LIETUVA - Turkija, Ispanija - Didžioji Britanija;

Rugsėjo 4 d.Lenkija - Turkija, Didžioji Britanija - atrankos varžybų komanda, LIETUVA - Ispanija;

Rugsėjo 5 d.Didžioji Britanija - Lenkija, Ispanija - Turkija, LIETUVA - atrankos varžybų komanda;

pretenDentai į meDalius

rinktinių FiBa reitingai

Ispanija

Lietuva

Turkija

Lenkija

Didžioji Britanija

Italija

Serbija

Vokietija

Prancūzija

Izraelis

Latvija

A grupė

b grupė

2 (1)

5 (3)

6 (4)

38 (14)

56 (19)

7 (5)

8 (6)

12 (8)

14 (9)

27 (12)

34 (13)

19 (11)

47 (18)

47 (18)

- (-)

42 (15)

43 (16)

- (-)

- (-)

pAnevėžys

Tva

rk

ar

aš

tis

Parengė Arūnas ABROMAITIS, Laurynas BUTkAUSkAS ir Evaldas GELUMBAUSkAS

Marčinas Gortatas

Luolas Dengas

Hidajetas Turkoglu

Pau Gasolis

Aleksandras VolkoVAsOlimpinis čempionas, Ukrainos krepšinio federacijos prezidentas

A grupę aš drąsiai drįstu vadinti “mirtininkų” grupe. Juk į ją pate-ko trys realios pretendentės žaisti finale - Lietuva, Ispanija ir Turkija. Neaišku, kokio pajėgumo atvyks Didžiosios Britanijos rinktinė - ji irgi gali nustebinti. Kai buvo trau-kiami burtai, aš meldžiausi, kad A grupėje neatsidurtų Ukraina. Mums tai būtų buvusi tragedija - iš tokios mėsmalės išsikapstyti

neturėtume visiškai jokių galimy-bių. Laimei, žaisime D grupėje, ir tai man teikia šiokių tokių vilčių, kad sugebėsime pakovoti dėl ke-lialapio į kitą etapą. Labai norė-čiau, kad besirengdama Europos čempionatui Ukraina sužaistų kontrolines rungtynes su Lietuvos rinktine. Mums tai būtų neįkaino-jama patirtis. Norėtume pasikvies-ti lietuvius pas save. Jei nepavyks -

mėginsime susitarti dėl rungtynių Lietuvoje. Tai, ką pamačiau burtų traukimo ceremonijos metu, ma-ne įtikino, kad šis čempionatas bus surengtas idealiai ir bus pats geriausias per visą pirmenybių is-toriją. Tikiuosi, kad iš Ukrainos ste-bėti varžybų atvažiuos nemažai sirgalių, ir esu įsitikinęs, kad palai-kymo mano šalies rinktinė sulauks ir iš pačių lietuvių.

KomenTARAs

2 sporto žmonės

9

cmyk

Euro

bask

Et grupių apžvalga2011

Rugpjūčio 31 d.Serbija - Italija, Prancūzija - Latvija, Vokietija - Izraelis;

Rugsėjo 1 d.Italija - Vokietija, Latvija - Serbija, Izraelis - Prancūzija;

Rugsėjo 2 d.Latvija - Italija, Prancūzija - Vokietija, Serbija - Izraelis;

Rugsėjo 4 d.Italija - Prancūzija, Izraelis - Latvija, Vokietija - Serbija;

Rugsėjo 5 d.Izraelis - Italija, Serbija - Prancūzija, Latvija - Vokietija;

bgrupė

cgrupė

dgrupė

Rugpjūčio 31 d.Slovėnija - Bulgarija, Belgija - Gruzija, Rusija - Ukraina;

Rugsėjo 1 d.Bulgarija - Belgija, Ukraina - Slovėnija, Gruzija - Rusija;

Rugsėjo 3 d.Ukraina - Bulgarija, Rusija - Belgija, Slovėnija - Gruzija;

Rugsėjo 4 d.Bulgarija - Rusija, Gruzija - Ukraina, Belgija - Slovėnija;

Rugsėjo 5 d.Gruzija - Bulgarija, Slovėnija - Rusija, Ukraina - Belgija.

Rugpjūčio 31 d.Graikija - Bosnija ir Herce-govina, Juodkalnija - Makedonija, kroatija - atrankos varžybų komanda;

Rugsėjo 1 d.Bosnija ir Hercegovina - Juodkalnija, Graikija - atrankos varžybų komanda, Makedonija - kroatija;

Rugsėjo 3 d.Bosnija ir Hercegovina - atrankos varžybų komanda, kroatija - Juodkalnija, Graikija - Makedonija;

Rugsėjo 4 d.Bosnija ir Hercegovina - kroatija, Makedonija - atrankos varžybų komanda, Juodkalnija - Graikija;

Rugsėjo 5 d.Makedonija - Bosnija ir Hercegovina, Graikija - kroatija, Juodkalnija - atrankos varžybų komanda;

papilDoma atrankaPortugalija

Vengrija

Suomija

AlyTus

rinktinių FiBa reitingai

Juodkalnija

Makedonija

Bosnija ir Hercegovina

kroatija

Graikija

Belgija

Gruzija

Ukraina

Bulgarija

Slovėnija

Rusija

C grupė

d grupė

pasaulinis reitingas (reitingas čempionate)

38 (14)

56 (19)

27 (12)

34 (13)

4 (2)

19 (11)

47 (18)

47 (18)

- (-)

11 (7)

17 (10)

42 (15)

43 (16)

- (-)

- (-)

ŠiAuliAi

KlAipėdA

Tva

rk

ar

aš

tis

Tvar

kara

štis

Tvar

kar

ašti

s

Vos sužinoję burtų rezultatus klaipėdiečiai apsiniaukė. Paaiškėjo, kad į uostamiestį neužsuks nei ispa-nai, nei turkai, nei kitos žvaigždžių spindesiu apdovanotos komandos. Klaipėdoje krepšinio mėgėjams teks džiaugtis galimybe susipažinti iš arčiau su egzotiškomis krepšinio valstybėmis - Gruzija, Belgija, Bul-garija ar Ukraina. Tiesa, kai kurios rungtynės gali pasižymėti subtiliu politiniu prieskoniu. Rusijos ir Gru-zijos ar Rusijos ir Ukrainos rinktinių mačai - tai šiek tiek daugiau nei tie-siog krepšinis. Vis dėlto stipriausia grupės komanda Slovėnija neturėtų pervargti kovodama dėl patekimo į kitą etapą. 2009-aisiais slovėnai pagaliau peržengė ketvirtfinalio

barjerą, bet vis tiek liko be medalių. 2013 m. Europos pirmenybės vyks Slovėnijoje, tad Lietuvoje šios ša-lies krepšininkai turės progą “pasi-treniruoti”. Komanda jau pribrendo pergalėms: pagrindinių žaidėjų am-žiaus vidurkis yra per 30 metų. Jei slovėnams padės jų NBA įžaidėjai Goranas Dragičius (Goran Dragic) ir Benas Udrichas (Ben Udrih), jie taps pavojingais varžovais.

Pavojų kelia ir Rusija. 2007 m. nustebinę patys save ir iškovoję aukso medalius, pastaruoju me-tu rusai išgyvena kartų kaitą. Kyla daug klausimų dėl auksinio metimo autoriaus Džono Roberto Holdeno (John Robert Holden) ir Andrejaus Kirilenkos perspektyvų, traumų ne-

atsikrato ir Viktoras Chriapa. Praėjęs pasaulio čempionatas, kur Rusija kovoje dėl 7 vietos 76:73 palaužė Slovėniją, parodė, kad išaugo būrys jaunų krepšininkų. Bet jiems dar rei-kia laiko subręsti, Andrejus Voron-cevičius, Aleksandras Kaunas, į NBA išvykęs Timofejus Mozgovas - tai tik keli krepšininkai, kurių geriausi me-tai dar ateityje. O dėl trečio keliala-pio - laisva kova.

Nustebinti gali pirmenybėse debiutuojanti Gruzija, pasitelkusi NBA lygoje žaidžiantį Zazą Pačiuliją (Zaza Pachulia). Tik žilos praeities pergalėmis pasigirti gali Bulgarija ir Belgija. Nepaisant Aleksandro Vol-kovo optimizmo, net ir NBA “Utah Jazz” ekipoje žaidžiančio vidurio puolėjo Kirilo Fesenkos pastangų gali būti per maža, kad ukrainiečiai pagaliau peržengtų bent jau pir-mojo etapo barjerą.

Burtai pamalonino Latvijos rink-tinės gerbėjus - jie Šiauliuose galės jaustis lyg namuose. Tačiau jų mylimai komandai Arvydo Sabonio ranka ne-buvo laiminga. Legendinis Lietuvos krepšininkas norėjo išsiųsti latvius į A grupę, kur jiems būtų tekusi garbė pa-kovoti su Lietuvos, Ispanijos ir Turkijos komandomis. Bet dėl organizatorių noro išskirti lietuvius ir latvius į atskiras grupes mūsų šalies kaimynai pateko į B grupę. Ir vargu ar jų nuotaika pagerėjo.

Europos vicečempionai serbai, pernai planetos pirmenybėse ke-tvirtfinalyje eliminavę ispanus ir tik dėl teisėjų klaidos nepatekę į finalą, jau nebėra tik jauna ir perspektyvi rinktinė. Milošas Teodosičius, Nena-das Krstičius, Kosta Perovičius - tai

gana brandūs ir patyrę krepšinio meistrai. Kitų pretendentų į tris ke-lialapius - Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos - galimybės priklausys nuo NBA lygoje žaidžiančių žvaigždžių sprendimo. Jei Dirkas Novickis (Dirk Nowitzki) po dvejų metų pertrau-kos vėl apsivilks Vokietijos rinktinės marškinėlius, vokiečiai galės konku-ruoti su bet kuriais varžovais. Panaši ir Prancūzijos padėtis: Tonis Parke-ris (Tony Parker), Nikola Batumas (Nicolas Batum), Mikaelis Pietrusas (Mickael Pietrus) - tai tik keli iš viso būrio NBA lygoje žaidžiančių pre-tendentų į Prancūzijos rinktinę.

Italijos rinktinė į Europos čempi-onatą pateko tik dėl FIBA sprendimo padidinti dalyvių skaičių iki 24 ko-

mandų. Paskutinis Italijos krepšinio proveržis įvyko prieš 7 metus, kai Atėnuose olimpinio krepšinio turny-ro pusfinalyje Italijos rinktinė sudau-žė auksines lietuvių viltis. Dabar italai jaučiasi pribrendę atgimimui - NBA lygoje sėkmingai žaidžia jaunieji Danilas Galinaris (Danilo Gallinari), Andreja Barnjanis (Andrea Bargnani) ir Markas Belinelis (Marko Belineli). Tiesa, jau ne kartą buvo įrodyta, kad amerikietiško krepšinio patirtis Euro-poje sėkmės negarantuoja.

Apie patekimą bent jau į antrą varžybų etapą tyliai pasvajoja ir Iz-raelio krepšininkai, lyderis Omris Kaspis (Omri Casspi) žaidžia NBA Sa-kramento “Kings” klube. Bet jiems, kaip ir kaimynams latviams, sieksian-tiems atsitiesti po tragiško pasirody-mo 2009 metais, prireiks nemenkos sėkmės, kad išliktų turnyre išsisklai-džius pirmojo etapo kovų dulkėms.

Tvarkos sergėtojai Alytuje jau da-bar neslepia susirūpinimo ir svarsto, kaip reikės tramdyti aistringuosius krepšinio sirgalius iš Balkanų šalių. Organizatorius nuo galimų rimtų neramumų apsaugojo tik tai, kad į C grupę nepateko Serbija.

2005 m. Europos čempionai grai-kai neslepia, kad jiems ši grupė patin-ka. Vasilis Spanulis (Vassilis Spanoulis) burtais nesiskundė. “Tokią grupės sudėtį, bent jau teoriškai, galima pa-vadinti palankia. Bet dėl kiekvienos pergalės teks kovoti aikštėje, ir tik ten paaiškės kokie, stipresni ar sil-pnesni, varžovai mums teko”, - teigė V.Spanulis. 2009 m. Europos čempi-onate Jono Kazlausko vadovaujami

graikai iškovojo bronzos medalius. Bet po metų pasaulio čempionate komanda jau aštuntfinalyje patyrė nesėkmę žaisdama su Ispanija ir liko tik 11 vietoje. Kol graikai mėgina iš naujo sulipdyti rinktinę, jų problemo-mis gali pasinaudoti Kroatijos ekipa. Nors didžiuosiuose turnyruose kroa-tai jau senokai nematė medalių, bū-tent Lietuvoje jie gali “iššauti”. Koman-dos branduolys apsitrynė ir subren-do. Tris Europos čempionatus iš eilės kroatai suklupdavo ketvirtfinalyje, bet šį kartą jie gali žengti gerokai toliau.

Į trečią kelialapį pretenduoja Eu-ropos krepšinio pasaulyje pergalėmis pasižymėti dar nespėjusios buvusios Jugoslavijos šalių - Bosnijos ir Herce-

govinos, Makedonijos bei Juodkal-nijos - rinktinės. Visose šiose ekipose yra bent po vieną natūralizuotą ame-rikietį, galintį tapti komandos lyderiu. Iš šių trijų komandų tik Makedonija jau dalyvavo Europos pirmenybėse - prieš dvejus metus Lenkijoje liko 9 vietoje. Bosnijos ir Hercegovinos komandoje turėtų būti ir lietuviams pažįstamų veidų - tai Vilniaus “Lietu-vos ryto” krepšininkas Kenanas Bai-ramovičius (Kenan Bajramovic) ir bu-vęs “Žalgirio” vidurio puolėjas Ratkas Varda (Ratko Varda), jiems draugiją palaikys Vitorijos “Caja Laboral” snai-peris Mirza Teletovičius (Mirza Tele-tovic). Juodkalniečių gretose galima bus išvysti kitą “Lietuvos ryto” krepši-ninką Milką Bjelicą (Milko Bjelica).

Šeštoji grupės komanda paaiš-kės po papildomo trijų komandų - Suomijos, Vengrijos ir Portugalijos - atrankos turnyro.

kova Dėl išlikimo

“Balkanų katilas”

pilkoji zona

Dirkas Novickis

Vasilis Spanulis

Goranas Dragičius

3sporto žmonės

2 0 1 1 v a s a r i o 5 sportožmonės

�0

cmykcmyk�0

žvaigždėJ/b žmonės

T ėvai jį pavadino da Vinčio garbei, bet jis negali pakęsti Monos Lizos. Į kino festivalius jis

atvyksta su savo ruse močiute, kuri visad būna kompanijos siela ir gali siausti iki paryčių. Jis yra vienas žinomiausių aktorių pasaulyje ir neseniai, viešėdamas Afrikoje, dalijo autografus miesteliūkštyje, kuriame net kino teatro niekada nebuvo. Susipažinkite: Leonardas Dikaprijas (Leonardo DiCaprio), genijaus bendravardis, populiarus aktorius ir svajonių jaunikis.

Draugų tėvai jo klausinėdavo vis to paties - apie pažymius mokykloje ir gerą elgesį. Gąsdindavo, kad dvejetukininkams Kalėdų Senelis neatneš dovanų. Supran-tama, draugai Leo visad pavydėdavo: jo tėvą kur kas labiau domino, apie ką sūnus svajoja. Ir gąsdindavo jis daugiau tuo, kad jei nepakankamai svajos, vieną dieną virs nuobodžiu klerku juodu kostiumu ir kakla-raiščiu, ir nebepadės joks Kalėdų Senelis. Žiū, kiek daug Niujorke nelaimingųjų, ne-bemokančių fantazuoti.

L.Dikaprijas gimė Los Andžele, hipių, ku-rie vadovavosi šūkiu “Meilei - taip, karui - ne!”, greitai tuokdavosi ir skirdavosi, šeimoje. Sū-nus buvo pavadintas da Vinčio vardu ir per kiekvieną gimtadienį jam buvo linkima viso-kių talentų ir palankaus likimo. Staiga dingu-si aistra motinai ir tėvui nekliudė auklėti sū-nų drauge, aiškinti paprastas ir suprantamas laimingo gyvenimo taisykles. Būtent todėl jie nuo mažumės vedžiojo jį į atrankas ir ne-kreipė dėmesio į mokytojų skundus: “Jūsų sūnus nemoka nieko, išskyrus pamėgdžioti bendraklasius ir pasakoti kvailus anekdotus”. Todėl, užuot sprendęs algebros uždavinius, Leo, kaip ir kiti tūkstančiai vaikų, į kuriuos tėvai deda dideles viltis, filmuodavosi rekla-mose ir serialuose. Jam net pavyko pakliūti į nepabaigiamąją “Santa Barbara” - į serijas apie Meisono Kepvelo vaikystę. Tėvai juoka-vo, kad dabar jis tikrai įėjo į kino istoriją. Ne-bloga pranašystė!

“Tas apveidus vaikinukas”

L.Dikaprijo biografijoje yra du kertiniai filmai. Pirmasis plačiai atvėrė kino pasau-lio duris, antrasis nutiesė kelią į Olimpo viršūnę. Pirmasis - “Kas graužia Gilbertą Greipą”, o antrasis - nenuskandinamas ir nemirtingasis “Titanikas”. Gilbertas Greipas - jauno Džonio Depo (Johnny Depp) hero-jus, sunkiai ieškantis savo vietos po saule ir bandantis tai išspręsti daugybę asmeni-nių ir šeimos problemų, tai jų išvengti. Tarp pastarųjų - nepaprastai nutukusi mama ir nesveikos psichikos jaunesnysis brolis. Da-bar tame brolyje sunku atpažinti praėjusio dešimtmečio pabaigos sekso simbolį, bet būtent šis vaidmuo pelnė šlovę L.Dikaprijui. Jis taip įtikinamai suvaidino berniuką, kuris iki pasaulio pabaigos būtų sėdėjęs atšalu-siame vandenyje vonioje, jei vyresnysis bro-lis nebūtų atėjęs su rankšluosčiu, kad juo patikėjo absoliučiai visi. Į kino studiją plau-kė šimtai laiškų, adresuotų “to nelaimingo sergančio berniuko” mamai, kuriuose žiū-rovai nuoširdžiai dėkojo, kad ši “nesigėdija savo vaiko ir leido jam filmuotis”. Vargu ar pripažinimą psichikos ligoniu galima laikyti komplimentu, bet tik jei kalbama ne apie aktorių. Vėliau Leonardas pasakys, kad to-kia reakcija jam buvo svarbesnė už “Oskarą”.

Beje, “Oskarui” jis už šį vaidmenį taip pat buvo nominuotas.

O paskui tokį sėkmingą startą sugadi-no, atrodytų, svarbiausia aktoriaus teigia-mybė - išvaizda. Pernelyg gražus, pernelyg žavus, pernelyg patinka merginoms. Ekra-nuose pasirodė “Romeo ir Džuljeta” ir kriti-kai vis dažniau Leo apibūdindavo: “Pame-nate, tas apveidus vaikinukas...” L.Dikaprijas buvo įsitikinęs, kad visa tai laikina ir kad svarbiausi vaidmenys jo dar laukia. Jis bu-vo visiškai teisus, bet jam teko beveik �0 metų kratytis įkyraus įvaizdžio.

Skrydis “Titaniko” pirmagalyje

Į kino bandymus pas Džeimsą Kame-roną (James Cameron) L.Dikaprijas ėjo be didelių vilčių. Reikalavimai buvo dideli: pa-grindinis herojus turi būti jaunas ir gražus, jo išvaizdoje turi atsispindėti gyvenimo meilė, pasitikėjimas pasauliu ir šiek tiek pa-

smerktumo. L.Dikaprijas su užkrečiama šyp-sena ir šaltomis kaip Atlanto vandenynas akimis tiko idealiai. Kritikai mėgsta sudari-nėti įvairiausius reitingus ir sąrašus. Vienu pačių įspūdingiausių kino istorijoje epizo-dų, keliaujančiame iš sąrašo į sąrašą, tapo legendinis Rouz ir Džeko “skrydis” “Titaniko” pirmagalyje. Po kojomis - vandenynas, virš galvos - vakarėjantis dangus, o priekyje - tik siaura horizonto juostelė... Pasaulio žinių agentūros ne vienus metus vis praneš apie nukentėjusiuosius, kurie bandė pakartoti kvapą gniaužiantį epizodą. Ką gi, romantikai reikia efektingų veiksmų ir idealios poros, kurią būtų galima pamėgdžioti. Nieko keis-ta, kad spauda ne kartą bandys L.Dikapriją apvesdinti su Keit Vinslet (Kate Winslet). Ta-čiau tarp jų nuo pat pradžių nusistovėjo la-bai artimi, bet tik draugiški santykiai.

Leonardas tapo nuolatiniu objektyvų taikiniu, nė vienos kitos garsenybės neme-džiojo tiek norinčiųjų padaryti sensacingų

nuotraukų. Kai visų žemynų moksleivės są-siuviniuose piešė jo portretą, aktorius savai-tėmis nėjo iš namų. Tai buvo šlovė, tai buvo tikras košmaras. O paskui mada virto isteri-ja. Gerbėjai šokinėjo iš dangoraižių, į ledinį vandenį, grasino sieros rūgštimi jo draugei populiariai manekenei Žizelei Biundchen (Gisele Buendchen) ir visais kitais būdais stengėsi pranešti pasauliui apie savo nelai-mingą meilę. Vakarų spauda juos vadino “to-tally DiCapitated”, t.y. visiškai kuoktelėjusiais dėl L.Dikaprijo. Aukų skaičius pasiekė de-šimtis, negana to, aktorius nepelnė “Oskaro”, kurį jam pranašavo net griežčiausi kritikai. Leonardas visiškai užsidarė savyje. Išmes-davo scenarijus į šiukšliadėžę nė neskaitęs. Priaugo svorio. Žurnalistai šaipėsi, jis juokais atsikirsdavo: “Tiesiog noriu nebepatikti sa-vo gerbėjoms”. Jis toliau filmavosi nenoriai, scenarijus tarsi atsitiktinai išsitraukdamas iš didžiulės krūvos pasiūlymų, bet vaidmenys filmuose “Žmogus su geležine kauke” ir “Pa-plūdimys” tik sutvirtino paauglių dievaičio reputaciją. Tokio plano aktorių Holivude - nors vežimu vežk.

Nervintis jam tinka

Laikui bėgant Selinos Dion (Celine Di-on) hitas išnyko iš visų geriausių dainų de-šimtukų, šlovė truputį prislopo. L.Dikaprijas išsiaiškino dėl teisės spausdinti jo portretą visur, kur tik įmanoma, dar sykį išsiskyrė su Žizele ir vieną gražų rytą nutarė pradėti naują gyvenimą. Kaip tik tuo metu jis bai-gė skaityti knygą apie pirmąjį Amerikos multimilijonierių Hovardą Hjuzą (Howard Hughes). Ekscentriškas, moterų mėgėjas, avantiūristas šimtus kartų rizikavo gyvybe, kol galop išėjo iš proto - užsirakino vieš-bučio kambaryje, su pasauliu bendravo tik telefonu ir maitinosi tik šokoladiniais batonėliais. Leo užsidegė idėja kurti filmą apie jį ir kartu su Martinu Skorseze (Mar-tin Scorsese) ir grupe scenaristų pradėjo kurti siužetą. Į didįjį kiną L.Dikaprijas grįžo triumfuodamas: daugybė apdovanojimų, “Oskaro” nominacija, teigiami kritikų atsilie-pimai. L.Dikaprijas nepriekaištingai vaidina personažus, kurių visiškai sudarkytas vidinis pasaulis, sunki praeitis, o karštos emocijos liejasi per kraštus. Jis paskutinę akimirką nebuvo patvirtintas žudiko maniako vaid-meniui filme “Kvepalai”, o kritikai iki šiol yra įsitikinę, kad dėl L.Dikaprijo vaidybos filmas būtų išsilaikęs ilgiau nei vieną sezoną.

Taip, jis visiškai nepanašus į daugelį tų, kurių vardai įamžinti po praeivių kojomis “Žvaigždžių take”. Ir visai ne dėl šaltų akių ir kitokios lyrikos. “Man dažnai sakoma, kad kinas - tai darbas. Taip. O dar kinas - visas aš, mano esybė, mano gebėjimai, visa, iš ko susideda vidinis pasaulis ir ką aš galiu palikti pasauliui. Tikriausiai mano gyve-nime tai yra svarbiausia”, - prisipažįsta jis. Na, aktorius truputį gudrauja. Ko gera, ne menkesnę vietą jo gyvenime užima mote-rys. Tiksliau, gražios moterys. Tiesą sakant, pačios gražiausios. Jo mylimosios yra vien topmodeliai. Su Žizele jis susitikinėjo ir sky-rėsi 5 metus. Audringi romanai Leo sieja su Keit Mos (Kate Moss), Helena Kristensen (Helena Christensen), Eva Hercigova (Eva Herzigova), Bridžit Hol (Brigitte Hall). 2006 m. jis pradėjo susitikinėti su modeliu iš Iz-raelio Bar Refaeli.

L.Dikaprijas nukeliavo ilgą kelią nuo bepročio Greipo iki genialaus aviatoriaus. Prieš akis - maniako Henrio Hovardo Holm-so vaidmuo, pagrindiniai vaidmenys dar tri-juose filmuose. Ir dar vestuvės su modeliu Bar. Visiškai neseniai paparacai pateikė nau-ją ataskaitą: L.Dikaprijas atskrido į Izraelį ir paprašė Bar tėvų dukros rankos. Po hero-jiško meilužio vaidmens ateina eilė šeimos vyro vaidmeniui - neblogas karjeros tęsinys.

PaRengė Milda KUNSKAITĖ

leonardas Dikaprijas -

topmodelių kolekcininkas

Bar RefaeliŽizelė Biundchen

ePA-eltos nuotr.

cmyk

��

cmyk

�2

cmykcmyk�2

xxxxx+žžžj/b xxxxx galvosūkiaiJ/b žaidimai

KRyŽIAŽoDIS

Praėjusios savaitės prizą - atlikėjo Stano kompaktinę plokštelę “Delfinai 2.0” laimėjo Aušra Papaurelytė (Biržai)(Dėl prizo prašome skambinti tel. 26� 09 ��)

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite: kompaktinę plokštelę “Šapro hitų karoliukai”

Vertikaliai: Rūsys. Šleivas. Loto. Vena. Naminis. Makaka. Opolė. Amaras. Sedanas. Korys. Litis. Abakas. “Sanitas”. Ik. Pavydus. Sa. Nagan. Vakar. Tolyn. Toga. “Mig”. Saris. Idilija.

Horizontaliai: Valka. Bylos. Santaka. Mokinys. Marakana. Narys. Lakas. Pati. Omas. Panos. Tik. Šonas. Syvai. Elada. Sodinukai. Patisa. “Vetonit”. Rmi. Lasas. Ij. Sagės. Sauga.

pažymėtuose langeliuose: S R A I G Ė S N A M E L I S .

PRAĖjuSIoS SAVAITĖS KryŽIAŽoDŽIo AtSAKymAI

KAKuRo

AvinAi kitą savaitę turėtų skirti tik sau. Reikia atgauti jė-gas, prarastas kovoje dėl vietos

po saule. Poilsis namuose šalia mylimų žmonių padės nusiraminti ir pasisemti energijos dideliems žygiams, kurie jūsų laukia Naujaisiais metais pagal Mėnulio kalendorių.

Jaučiams seksis darbas, susijęs su planavimu. Padidė-jęs aktyvumas padės atsiskleis-

ti jūsų asmenybei, sustiprinti pozicijas visuomenėje. Artimiausios dienos tinka susitikimams su artimaisiais. Pasistenkite bendrauti nuoširdžiai. Artimieji šito ne-pamirš, o jų parama jums suteiks papil-domų jėgų.

Dvyniams seksis ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Vi-są ateinančią savaitę jus lydės

finansinė sėkmė. Tai ypač svarbu versli-ninkams, kadangi kaip tik dabar geležis karšta kaip niekada ir pats metas ją kalti. Vis dėlto reikėtų susilaikyti nuo neapgal-votų išlaidų, bent jau artimiausiomis die-nomis.

vėžiai visą savaitę bus labai darbingi ir išradingi. Vis dėlto nereikėtų pervargti. Darbe taip

pat reikėtų būti atsargiems, kadangi jūsų nestandartinis požiūris gali sukelti vyres-nybės nepasitenkinimą arba kolegų susi-erzinimą. Verslininkai šiomis dienomis tu-rėtų vengti dalykinių kontaktų su dabar-tiniais partneriais.

Liūtai visur kur drąsiai ga-li tikėtis draugų ir artimųjų pagalbos. Jūsų laukia malo-

nios staigmenos ir netikėti susitikimai. Profesinėje veikloje jus lydės sėkmė. Lai-kotarpis tinka pozicijoms tarnyboje sti-printi. Būkite iniciatyvūs ir atkaklūs. Ver-tėtų pagalvoti apie atidėto projekto re-alizavimą.

mergeLės kitą savaitę ga-lės pajusti neseniai atlikto dide-lio darbo rezultatus. Jūsų sėkmė

- geriausias įrodymas, kad ryžtas ir atka-klumas padeda išspręsti bet kokius užda-vinius. Pirmosiomis Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių dienomis gana dažnai lankysitės svečiuose. Nusiteikite gauti ir dovanoti dovanas.

svarstykLės turės pui-kią galimybę palypėti karjeros laiptais ir atskleisti savo suge-

bėjimus įvairiose srityse. Kitą savaitę sė-kmingai tvarkysite visus reikalus. Tvirtai ženkite pasirinkta kryptimi, ir tuomet jums pavyks įgyvendinti savo didžiausią svajonę.

skorpionams ateinan-ti savaitė žada teigiamas ten-dencijas daugelyje kasdienio

gyvenimo sferų. Tik būkite atsargūs ir ap-dairūs. Bus sėkmingi visi sumanymai, su-siję su moksline ir konsultacine veikla. Santykiuose su artimaisiais elkitės santū-riai, pasistenkite atidžiai išklausyti tai, kas jums sakoma.

ŠAuliAi kitą savaitę sėkmin-gai tvarkys visus buitinius reika-lus. Netaupykite pirkdami daik-

tus - šeimos lizdo jaukumas svarbiau už pinigus. Šilta atmosfera namuose teigia-mai veikia asmeninius santykius - jūs įveik-site nesutarimus su partneriu, jei jų buvo pastaruoju metu.

ožiaragiai vėl gali susi-durti su kliūtimis gyvenimo ke-lyje, kurias jie ignoravo praeity-

je. Prasidėjus Naujiesiems metams pagal Mėnulio kalendorių, šie neišspręsti klau-simai jums taps našta, trukdančia žengti į priekį. Jums tikrai padės artimas žmogus, kuris visada pasiregęs patarti ir paremti.

vanDeniai turės kaip rei-kiant padirbėti, kad atliktų ypa-tingą vyresnybės įpareigojimą.

Sėkmingas šio klausimo sprendimas pa-didins jūsų autoritetą aplinkinių akyse. La-bai galimas daiktas, kad gausite dar kelias atsakingas užduotis. Ateinančiomis die-nomis santykiai su mylimais žmonėmis bus itin nuoširdūs.

žuvys visą savaitę spręs klausimus, kaip pagerinti finan-sinę padėtį, kuri pablogės dėl

netikėtų, bet malonių pirkinių. Čia pirmiau-sia turimi omenyje tie, kurie dar nespėjo įsigyti nuosavo būsto. Galite pasiūlyti my-limam žmogui kartu žengti gyvenimo ke-liu - Triušio metai tam bus palankūs.

PRAĖjuSIoS SAVAITĖS GAlVoSŪKIo AtSAKymAI

Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip, kad jie sudarytų atitinkamų “raktiniuose” kvadratėliuose nurodytų skaičių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.

Parengė : “Galvosūkių klubas”

Pagalbinės skaičių sumų reikšmės3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

VANDeNIS

VASArIo 7-13 D. hoRoSKoPAS

Kryžiažodžio atsakymą siųskite SMS žinute numeriu 1390 iki vasario 7 d.

Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

Žinutės kaina - 1 Lt.Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje.

Vyginto Skaraičio nuotr.

Aktorius SIGITAS RAČKYS(vasario 7 d.)

Aktorė JŪRATĖ ONAITYTĖ(vasario �� d.)

Dainininkė JURGA ŠEDUIKYTĖ(vasario �0 d.)

cmyk

�3

cmyk / �3

rizikaj/b amatai

T iems, kurie yra priversti dirbti tigrų draustinyje, gyvenimas toli

gražu ne saldus.

Pavojų kupinas kopinėtojų amatas

Medus, parduodamas viskio buteliuo-se Pakhiralajos lūšnynuose, vertas praš-matnesnės pakuotės. Jis kainuoja kelias-dešimt rupijų, yra šviesus ir skystas, tik vos vos atsiduodantis gėlėmis ir neapsakomai skanus. Juolab kad yra kopinėjamas pačio-je žmones puldinėjančių tigrų panosėje. Pavojai, su kuriais susiduria žmonės, ren-kantys medų tigrų buveinėje, tokie dideli, kad šis medus turbūt susijęs su didžiausia pasaulyje rizika.

Nors medaus kopinėtojai Indijos San-derbanse, milžiniškoje mangrovės pelkynų, esančių prie Gango ir Bramaputros upių žiočių, deltoje, laikomi žemiausiu visuome-nės sluoksniu. Matyt, būtent dėl taip sun-kiai uždirbamo duonos kąsnio juos niekina kiti kaimiečiai bei valdžios pareigūnai. Ko-pinėtojai susiduria su nuolat griežtinamais įstatymais, siekiant apsaugoti garsiuosius deltos tigrus, taip pat ir su pačiais tigrais, ir susidaro įspūdis, kad tiek žmonija, tiek gamta yra susimokiusios prieš juos.

Kai kas vis dėlto palengva keičiasi šia-me neaprėpiamų vandenų ir žvaigždžių nusėto dangaus gamtovaizdyje. Ekono-miniai pokyčiai, pagimdę tokių netoliese esančių miestų, kaip Kolkata, viduriniąją klasę, paskatino ir turistų susidomėjimą vieta, kuri anksčiau buvo laikoma atskiru pasauliu. Toks turizmas kelia grėsmę jau-triai ekologinei pusiausvyrai, tačiau po-draug atveria naujas galimybes susirasti darbo ir pragyvenimo šaltinį. Medaus ko-pinėtojų sūnums jau nebėra būtinybės eiti į tuos miškus kaip jų tėvams.

Nors didžioji dalis surenkamo medaus parduodama valstybei, keli kooperaty-vai jau pradėjo pardavinėti jį turistams iš miestų, atvykstantiems laivais į šalimais esantį Sadžnakhalio tigrų draustinį ir no-rintiems ką nors parsivežti namo. Indai šį medų mėgsta valgyti su košėmis.

Surijus Kanta Mandalas (Suryu Kanta Mandal) medų kopinėja jau 25 metus. Jis išties gerai žino, kokie pavojai tyko draus-tinyje, kuriame gyvena karališkieji Benga-lijos tigrai. Prieš penketą metų grupė me-daus kopinėtojų iš kaimo atvyko į mišką ir buvo užpulti tigro, kuris mirtinai sužalojo tris vyrus. S.Mandalo tėvą bei vieną drau-gą taip pat sudraskė tigrai.

Egzotiški apsisaugojimo būdai

Medaus kopinėtojai įvairiais būdais sten-giasi apsisaugoti. Pastaraisiais metais valsty-bė aprūpina vyrus, kurie moka kopinėtojų mokestį, guminėmis kaukėmis. Tas, žmogaus veido bruožus turinčias kaukes, kopinėto-jai nusuka ant pakaušio, kai darbuojasi prie korio. Mat yra manoma, kad tigras niekada nepuls žmogaus, kuris žiūri tiesiai į jį, nes tai trukdo jam prisėlinti prie aukos.

“Kai atvykstame į mišką, nusukame kaukes ant pakaušio ir tai padeda, - teigia 50-metis S.Mandalas, sėdintis prie savo lūšnelės plūktine purvo asla. - Dirbu šį dar-bą todėl, kad kitokio negaliu gauti. Mano tėvas žuvo, bet aš vis tiek sezono metu ei-

nu į mišką rinkti medaus. Likusią metų dalį užsiimu žvejyba”.

Be guminių kaukių, kurių veiksmingu-mas yra gerokai abejotinas, kopinėtojai naudojasi ir kitais būdais. Pavyzdžiui, pra-šo juos saugoti miško deivę Bonbibę, kurią garbina ir hinduistai, ir musulmonai.

Prieš įžengiant į mišką meldžiamasi prie šiai deivei skirtų altorėlių, kurių pil-na tarp palmių ir kaimiečių lūšnelių nen-driniais stogais. Kopinėtojai prašo deivės ypač saugoti juos nuo Dakšin Rajaus, de-monų karaliaus ir didžiausio Bonbibės var-žovo. Kaimiečiai mano, kad juos puldinėja demonas, pasivertęs tigru.

Kol medaus kopinėtojai dirba, jų žmo-

nos tradiciškai apsirengia gedulo drabu-žiais ir valgo tik vegetarišką maistą, lauk-damos vyrų sugrįžtant. “Tuo metu, kai mū-sų vyrai yra miške, žmonos labai nerimau-ja. Visą tą laiką mes meldžiamės Bonbibei”, - sako S.Mandalo žmona Narijani.

Atvykę į mišką vyrai degina lapus, kad išrūkytų bites ir jie galėtų įlipti į medį ir pasiimti korį. Vyrai paprastai vedasi į mišką “tigrų šamaną”, kuris esą moka bendrauti su tigrais ir gali apsaugoti kopinėtojus ke-rais ir užkalbėjimais.

Šie šamanai pagal tradiciją turi būti la-bai santūrūs, nes jeigu tik ims puikuotis savo galiomis, jos gali dingti. Pakhiralajos žmonės šnabždasi, kad S.Mandalas pats yra šamanas. Karta iš kartos medaus kopi-nėtojų ir kitų kaimiečių gyvenimą sąlygoja įsigalėjusios tradicijos ir taisyklės.

Žemiausias visuomenės sluoksnis

Deja, tokie žmonės kaip medaus kopinė-tojai, kurie pragyvenimui užsidirba rizikuo-dami gyvybe miškuose, yra laikomi žemes-niu visuomenės sluoksniu nei krautuvininkai ar žemės ūkio darbininkai. Vieta, kur stovi namas - ir tai, kiek jam pavojingi potvyniai ir kitokios stichinės nelaimės, pavyzdžiui, 2009 metais praūžęs ciklonas Eila, - taip pat rodo šių žmonių visuomeninę padėtį.

Indijos valdžia vis labiau stengiasi įsta-tymais apginti tigrų draustinius nuo įsi-brovėlių. Leidimai medaus kopinėtojams ir žvejams griežtai kontroliuojami, o įkliuvu-siųjų be leidimų laukia griežtos bausmės. Tos pačios taisyklės galioja ir žmonėms, už-tiktiems draustinyje, į kurį gali įeiti tik parko darbuotojai. Todėl, jeigu kokį žmogų, dirbu-sį draustinyje be leidimo, sudrasko tigras, bendruomenė stengiasi, kad niekas apie tai nesužinotų. Valdžia moka kompensacijas tigrų sudraskytiems kopinėtojams, turėju-siems leidimus, o žuvusių įstatymo pažei-dėjų šeimos privalo mokėti baudas.

Artėja pokyčiai

Pokyčiai palengva ateina ir į Sanderban-są. Pastaruoju metu čia atvyksta vis daugiau turistų ir žmonių, kurie nori įsigyti dar vienus namus. Per pastaruosius �2 mėnesių Pakhi-ralajoje išaugo keli nauji svečių namai. Netru-kus visame regione turi būti įvesta elektra.

Kiek mažiau džiuginantys planai staty-ti kurortus Sanderbanse. Tačiau stebėtojai mano, kad saikingas augimas turėtų bū-ti naudingas regionui. Antropologė Anu Dželais (Annu Jelais), kuri daugiau kaip metus praleido gyvendama tarp kopinėto-jų, mano, kad stichiškas vystymasis tik pri-darė regionui žalos.

“Kaip grybai dygstantys atostogų na-meliai ir viešbučiai, leidimų neturintys laiveliai, vis didėjanti tarša, sukelta triukš-mingų miestiečių būrių, kurie atvyksta pa-iškylauti, o ne pasimėgauti miškų ramybe ir tyla, bjaurūs laivelių išmetamųjų dujų kvapai, visokios alyvos, teršiančios upes, plastikiniai maišeliai, polistireno lėkštės, puodeliai, metami į upę per keturis žiemos mėnesius - visa tai šiam regionui kelia mir-tiną pavojų, - sako antropologė. - Yra būdų plėtoti aplinką tausojantį turizmą, kuris bū-tų naudingas vietos gyventojams. Tereikia pasitelkti vaizduotę ir elgtis dorai”.

Pastaruoju metu pradėta reklamuoti šio regiono medų, kuris yra išties natūralus produktas, gaunamas tokiomis sunkiomis sąlygomis. Kopinėtojai už kilogramą me-daus iš valstybės gauna 60 JAV pensų, o parduotuvėse, kuriose perka turistai, už jį mokama daugiau nei trigubai.

Kitos organizacijos perka medų iš vals-tybės, apdoroja jį, parduoda ir pelną inves-tuoja į bendruomenę. Tai regiono plėtros programos dalis. O kol kiti rūpinasi plėtros programomis, S.Mandalui viskas labai pa-prasta. Plečiantis turizmui, dygstant nau-jiems viešbučiams ir verslams, jo sūnus ga-vo motorizuoto rikšos darbą. Ir jam, skirtin-gai nei jo tėvui, seneliui ir proseneliui, ne-bereikia brautis į tigrų buveinę ir rizikuoti gyvybe, kad užsidirbtų duonos kąsniui.

PaRengė Rolanda STRUMILIENĖ

gyvybės kaina

SUTA

UPY

KITE �5%

NuolAIDA

NAuJAS PArtNerIS - INterJero SAloNAS “KA INterNAtIoNAl”. Su SeB “laisvalaikio” kortele - 15% nuolaida prekėms. A.Goštauto g.5/Vasario 16-osios g. 2, Vilnius. tel. (8-5) 212-79-88, www.ka-international.lt.

KoPINėTojAI SuSIDurIA Su NuolAt

gRIEŽTINAMAIS įStAtymAIS, SIeKIANt APSAuGotI GArSIuoSIuS DeltoS TIgRUS, tAIP PAt IR Su PAčIAIS tIGrAIS

www.sxc.hu nuotr.

�4

cmykcmyk�4

VersijaJ/b žūklė

J ei vasario pradžioje nesiaučia nuožmios pūgos,

o laikosi palyginti švelnūs orai, sniegą sudrėkina atlydžiai, meškeriotojai, kurie nemėgsta smulkių darbų, t.y. verti ant kabliukų trūklius, sako, kad atėjo metas žvejoti avižėlėmis be masalo.

Viktoras armaliS

Kas teisus?

Sąlygiškai visus poledinės žūk-lės masalus, vadinamus avižėlė-mis, galima suskirstyti į dvi dideles grupes: pirmoje - laiko patikrintos avižėlės, kuriomis žvejojant nau-dojamas gyvas masalas, o antro-joje - avižėlės, kuriomis žuvys vi-liojamos ne skanėstais, o ypatingu masalo žaismu, kurį jam turi su-teikti meškeriotojas. Praktika rodo, kad tiek vienų, tiek kitų avižėlių šalininkai žuvų pagauna, tačiau kol kas nėra vienos nuomonės, kurie masalai geresni? Svarstyklių rodyklė svyruoja ir nei į vieną, nei į kitą pusę įtikinamai nekrypsta. Žinoma, kiekvienas poledinės žūk-lės mėgėjas turi savo ypatingą nuomonę tais klausimais, tačiau kasmet vis daugiau meškeriotojų renkasi avižėles, kuriomis žvejoja-ma be masalo. Ir būtent per atly-džius gundo jomis kuojas, plakius, ešerius ir karšius. Kas gi vis dėlto teisesnis? Turbūt tiksliausiai situa-ciją atspindi sportinės žūklės eks-perto Naručio Dzimido nuomonė, kad absoliučią tiesą rasti vargu ar pavyks, nes tie žvejai, kuriems prie

širdies sėslesnis meškeriojimo bū-das, renkasi avižėles, kuriomis žve-jojama su masalais, o sportiškesnį, mobilų meškeriojimo stilių verti-nantys meškeriotojai eksperimen-tuoja su avižėlėmis, kurios pačios yra masalų imitacijos.

Skonis ir kvapas

Tradicinė nuostata, kad žuvys susigundo tik tokiais masalais, kurie turi skonį ir kvapą, daugelį metų buvo neginčijama ir nekri-tikuojama, tačiau šios monumen-talios teorijos pamate atsirado rimtas plyšis, kai maždaug prieš dvidešimt metų du meškeriotojai maskviečiai, iš kurių vienas buvo biologas, o kitas metalo lydinių

inžinierius, po eilinių smagių iš-gertuvių komunalinėje virtuvė-je nutarė nuo kalbų pereiti prie darbų ir vieną kartą įgyvendinti seną idėją. Kadangi reikalingų ži-nių abiem pakako, jiedu nuliejo neregėtą švininę avižėlę ir daug nesivargindami pavadino ją drei-sena, nes toji avižėlė buvo ne kas kita, o būtent šio kolonijomis gy-venančio moliusko maksimaliai tikroviška imitacija. Ant kabliuko išradėjai užvėrė keletą spalvotų karoliukų, kad “barškėtų ir at-kreiptų žuvų dėmesį”. Kadangi šis teiginys atsirado žymiai vėliau nei inovatyvi avižėlė, tai galima spėti, kad karoliukai buvo užverti dėl grožio, o paskui tokia masa-lo konstrukcija prigijo. Kas vyko toliau? Beveik visos žuvys, gyve-nančios Europos vandens telki-niuose, užkandžiauja dreiseno-mis ir maitinasi tik šiuo kaloringu produktu, jei moliuskų yra apstu. Tiesa, moliuskais gali maitintis tik tie egzemplioriai, kurių stiprūs ry-kliadančiai, pajėgiantys sutraišky-ti dreisenos kiautą. Tad mažoms žuvytėms moliuskas neįkanda-mas. Bet žvejas geriau neras - toks masalas skirtas tik stambių žuvų žūklei. Ideali galimybė atsi-kratyti mailiaus pretenzijų į ma-salą. Jei pasakysiu, kad švininiai moliuskai sukėlė perversmą po-ledinės žūklės praktikoje, tai ne-pasakysiu nieko: keletą metų Ry-tų Europa žvejojo tik avižėlėmis be masalo. Ne tik dreisenomis, bet ir įvairiausių vabzdžių lervų imitacijomis, nes paaiškėjo, kad tokiais masalais jau seniai žvejo-jama Sibire. Tik ten naudojamos ne dreisenų, o šoniplaukų imita-cijos. Šiais gėlavandeniais vėžiu-kais daugelyje vandens telkinių žiemą minta žuvys. Tad maždaug prieš dešimtį metų poledinės žūklės praktika skilo į dvi sroves - prie vieno poliaus telkiasi tradi-cinių avižėlių gerbėjai, o prie kito - naujovių šalininkai.

Laikina sėkmė

Pirmąja serijine naujo tipo avi-žėle laikoma “Uralskaja”. Tai gana stambi švininė avižėlė. Ji labai sėk-minga, nors yra juodos spalvos, o gamtoje šoniplaukos būna žalsvos ir tik retkarčiais pasitaiko raudonų. Virš šios avižėlės ant valo veriamas ryškiai oranžinis karoliukas, be kurio šio masalo veiksmingumas dukart mažesnis. Raudonos ir baltos spal-vos karoliukai užverti ant “Uralskaja” kabliuko, ant kurio užveriamas aky-tos medžiagos rutuliukas arba plo-nytė guminė juostelė. Dabar Sibire populiarios avižėlės, kurių forma tokia pat kaip šoniplaukos, o avižė-lių paviršius apvyniojamas žalsvais arba raudonais sintetiniais siūlais, pritaisoma plunksninė uodegėlė ir kojytės. Šių “šoniplaukų” paviršius padengiamas laku. Avižėlė puikiai vilioja Baikalo omulį ir kitas sykų genties žuvis, kurios aktyviai me-džioja šoniplaukas. Deja, atgabenta į Europą, “Uralskaja” neparodė jokių stebuklų. Žuvys ją griebdavo, bet nė kiek ne dažniau nei klasikines mūsų žvejų sugalvotas avižėles. O po metų avižėlių, kuriomis žvejoja-ma be masalo, triumfo žygis ėmė blėsti, nes jomis būdavo sugauna-ma vis mažiau žuvų. Pirmledžiu šios avižėlės ėmė rodyti visai prastus re-zultatus. Tačiau dalis žvejų nesiliovė jomis žvejoję ir gana greitai suvokė, kur šuo pakastas: pasirodo, tokiais masalais reikia žvejoti, kai yra tin-kamas metas. Už Uralo šoniplaukų imitacijomis žvejojama tada, kai šie vėžiagyviai masiškai ima telktis nerštui ir susiburia į didžiulius tun-tus. Tada sykams yra prasmė juos medžioti. Negi vaikysies vieną šoni-plauką po Baikalo platybes, o kitos ieškosi kitame didžiulio ežero gale? Tas pats vyksta ir mūsų platumose: vasarį ir kovo pradžioje šoniplaukos buriasi palei ledą ir čia suka ratus. Tai idealus grobis žuvims. Šis šoni-plaukų elgesys ypač suaktyvėja per atlydžius, tad ir žuvų kibimas per

atlydžius aktyvesnis. Ir būtent tada jas galima sėkmingai žvejoti avižė-lėmis be masalo. Dreisenos, matyt, taip pat pradeda kažkokias lokalias migracijas, susietas su atlydžiais, per kuriuos į vandenį plūsta deguonies prisotintas vanduo. Tad veiksmingai žuvis vilioja tuo metu ir šių molius-kų imitacijos.

Ypatingas žaismas

Kada ir kaip reikia naudoti avi-žėles be masalo? N.Dzimido nuo-mone, šie masalai labai menkai tinka tradicinei, sėsliai kuojų ar karšių žūklei, nes tampa patrauk-lūs žuvims tik tada, kai juda, t.y., kai sukuriama gyvo grobio iliuzi-ja. Tą pabrėžia visi žūklės eksper-tai. Štai pasaulio poledinės žūklės čempiono latvių sportinės žūklės meistro Peterio Lyderio nuomone, norint žvejoti avižėlėmis be ma-salo, kurias labai dažnai naudo-ja žūklės varžybų dalyviai, reikia mokytis naudotis šiuo masalu. Jo komandos draugas Normundas Grabovskis po vienų varžybų yra pridūręs šiuo klausimu, kad kiek-vienas žvejys turi įsisamoninti, jog masalas turi judėti taip tikroviš-kai, kad žuviai nekiltų abejonių. Tai tikrų tikriausia provokacija. Tad labai svarbu yra išmokti tinkamai šokdinti avižėlę gelmėje. Paprastai kiekvienas žvejys sukuria savo avi-žėlės virpinimo versiją, tačiau ji bū-tinai privalo turėti vieną elementą. Kas 20-30 sek. avižėlę reikia paleis-ti laisvai grimzti, kol ji nusileis ant dugno. Masalui porą sekundžių leidžiama ramiai pagulėti, paskui jis vėl keliamas į viršų maždaug 50-70 cm. Beje, pastaruoju metu tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje dažniausiai žvejojama “Salmo” naujo tipo avi-žėlėmis - tai daugiausia šoniplaukų ir įvairių vabzdžių lervų imitacijos. Kur jas geriausiai naudoti? Mūsų krašte dreisena - veiksmingas ma-salas Kuršių mariose, o Kauno ma-riose - šoniplauka.

geriausias laikas žūklei PAGAl KIBImo KAleNDorIų Š.m.

Vasario 5 d.

Vasario 6 d.

ŽŪKlėS ProGNozė: 50 PRoc. TeISybĖS

8.00-10.30, 16.00-18.30 val.

7.00-9.30, 15.30-17.00 val.

VyNIoK ANt ūSovėjų metas

Vasaris - visada vėjuotas, o ežerų plotuose vėjas turi kur įsi-bėgėti ir gairina veidą nesigailė-damas. Po kelių valandų žūklės skruostai ima žvarbti, o užuovė-ją susirasti ne visada įmanoma. Situaciją gali iš esmės pagerinti speciali kaukė su gobtuvu, kuri siuvama iš malonios liesti “fleece” tipo medžiagos. Kaukė puikiai apsaugo veidą nuo vė-jo, o, pasak “Salmo” ekspertų, jei jis padengtas apsauginio kremo sluoksniu, tai galima nesibaimin-ti ir labai žvarbaus vėjo.

Šoniplaukųtuoktuvės Avižėles be masalo žvejys

šokdina kaip marionetes

Viktoro Armalio nuotr.

cmyk

�5

cmyk / �5

ISToRIjA

Aktorius baiminosi, kad jo nepradėtų kamuoti kokios nors ligos, mat kompozitorius Šopenas buvęs labai silpnos sveikatos, maža to, anksti pa-simiręs. Matyt, ne veltui sako-ma: “Ko labiausiai bijai, tas ir atsitinka”. Išaušus didžiosios dienos rytui Mantas pastebėjo, kad jo kūną nusėjo kažkokios dėmelės. Kaip vėliau paaiškėjo - vėjaraupiai...

Spektaklio “Mistras” neat-šaukė, bet M.Vaitiekūną izo-liavo nuo kolegų: “Visi akto-riai nuo manęs lėkė bijodami, kad neužkrėsčiau vėjaraupiais. Blogai jaučiausi, kai visi akto-

riai persirenginėjo grimerinė-je, o vienas aš buvau uždary-tas administracijos kabinete. Aišku, visi iš tokios situacijos juokėmės, bet man vis tiek bu-vo nejauku... Užtat vaidinant nereikėjo įdėti daug pastan-gų, nes ir taip atrodžiau palie-gęs... (Juokiasi.) Teatre nieko neapkrėčiau, tik vieną Kauno muzikinio teatro solistę, kai vaidinome Anželikos Cholinos šokio teatre. Ji irgi nuo manęs lakstė, nes vaikystėje nebuvo persirgusi vėjaraupiais. Bet kai ėjome nusilenkti žiūrovams, vis tiek susikabinome rankomis... Tada jai ir perdaviau ligą”.

Aktoriai, saugokitės Manto Vaitiekūno!

VALSTybINIo VILNIAUS MAžojo TEATRo AKToRIUS mantaS VaitiekūnaS VIENą KURIozINį NUTIKIMą gREIČIAUSIAI įSIMINS VISAM gyVENIMUI. TAI NUTIKo pRIEš SpEKTAKLį “MISTRAS”, KURį pASTATĖ REžISIERIUS RIMAS TUMINAS IR KURIAME MANTAS ATLIEKA KoMpozIToRIAUS F.šopENo VAIdMENį.

manto Vaitiekūno ANEKdoTAS:Kalbasi du draugai.- Vakar dalyvavau kino bandymuose. Jojau ant arklio ir siaubingai pavargau...- Gal jau pakvietė tave filmuotis?- Kol kas pakvietė tik arklį...

UžRašė deimantė zAILSKAITĖ

HumorasJ/b žaidimai

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Aktorius Mantas Vaitiekūnas

niekada nepamirš,

kaip susirgęs vėjaraupiais

kone mirtinai išgąsdino savo

kolegas

Mokesčių inspektorius į karnavalą atvyko ap-sirengęs vampyru - su juodu apsiaustu, kru-vinomis iltimis, ilgais dirbtiniais nagais... Vos įėjęs į salę susitinka pažįstamą:- Tu ką, tiesiai iš darbo?

Šefas išsikviečia darbuotoją:- Man pranešė, kad kiekvieną rytą prieš dar-bą užsukate į bažnyčią ir meldžiatės, kad

jums būtų padidintas atlyginimas.- Taip, sere. Nejau tai draudžiama?- Ne. Bet negaliu pakęsti, kai kas nors mane apeina ir kreipiasi tiesiai į aukštesnę instanciją!

Solidus verslininkas naujai sekretorei paduo-da du popieriaus lapus ir sako:- Čia originalas, o čia kserokopija. Sulyginki-te, kad viskas būtų vienoda!

Pastorius taiso tvorą aplink savo namą. Šalia stovi mažas berniukas ir smalsiai jį stebi.- Tikriausiai norėtum tapti staliumi, mažyli? - klausia pastorius.- Ne, man tiesiog įdomu, ką sako pastoriai, plaktuku pataikę į pirštą.

Į anglų lordo kambarį neskubėdamas įeina tarnas:

- Atleiskite, kad trukdau, sere, bet į pilį įsibro-vė vagis.Lordas, nekeisdamas pozos:- Puiku, Henri. Prašau man paruošti medžiok-linius šautuvus ir medžioklės kostiumą. Ma-nau, tą languotąjį...

- Už ką jus pašalino iš tarnybos povandeni-niame laive?- Žinot, esu pratęs miegoti prie atviro lango.

ANeKDoTAI

�6

cmykcmyk�6

maistasj/b saVitarna

ImProVIzAcIJoS VIRTuVĖje

Tai, kas į organizmą patenka užkandžiaujant, kaupiasi rieba-lų pavidalu ir neduoda jokios naudos. Dietologų duomeni-mis darbe dažniausiai krem-tame bulvių traškučius, sal-dainius, sausainius ir panašius produktus. Pagundai užkrimsti neatsispiria net tie, o ypač tos, kurie laikosi dietos, ypač dir-bantieji pamainomis. Greitai sukimšdami bandelę, saldainį ar maišelį traškučių žmonės bando įveikti stresą arba kaip nors paįvairinti darbo mono-toniją. Bet specialistai įspėja - naudingas tik visavertis mais-tas triskart per dieną. O tas, kas dažnai užkandžiauja ir dar mažai juda, labai kenkia savo sveikatai. Jei pagal veiklos po-būdį nepatiriate fizinio krūvio, sudeginti papildomas kalorijas bus labai sunku.

Bet jei tarp pusryčių ir pietų arba tarp pietų ir vakarienės jus kamuoja alkis ir labai norisi ką nors sukrimsti, rinkitės “teisin-gus” ir naudingus užkandžius, nepavojingus figūrai, bet sutei-kiančius sotumo pojūtį.

Migdolai

Norėdami greitai numalšinti alkį, rinkitės ne sūdytus migdo-lus ir valgykite jų kasdien - jie puikiai tonizuoja, pakelia nuotai-ką ir suteikia jėgų. Migdoluose yra daug naudingų riebalų, vita-mino B ir kalcio, magnio, fosforo, mangano. Migdolo riešutuose gausu riebaus aliejaus, baltymų ir cukraus. Migdolai yra vienas pagrindinių augalinių baltymų šaltinių, juose baltymų yra be-veik tiek pat kiek liesoje mėsoje - iki 30 proc.

Alyvuogės

Alyvuoges mėgsta ne visi, ir ne visiems patinka alyvuogių aliejus. Bet būtent alyvuogėse yra daugiau kaip �00 biologiš-kai aktyvių medžiagų, įskaitant “grožio vitaminus” A ir E, kurie mažina cholesterolio kiekį, o kartu - širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Dėl didelio maistingumo alyvuogės padeda greitai atsta-tyti jėgas pervargus ir patiriant stresą. Jei kasdien suvalgysite vos �0 alyvuogių, tai bus šimta-procentinė skrandžio opos profi-laktika. Be to, alyvuogės naudin-gos vystančiai odai ir kovojant su antsvoriu.

Morkos

Jose yra lengvai įsisavinamo karotino. Morkos nepaprastai naudingos odai, ypač jei vargi-na aknė. Taip pat vertėtų įtrauk-ti morkas į valgiaraštį, jei turite regėjimo problemų. Suvalgyda-mi įprastą porciją morkų, daro-te gerą darbą odai, regėjimui ir plaukams. Dietologai tikina, kad morkos pasižymi antiseptiniu, šlapimą ir tulžį varančiu, demine-ralizuojančiu, skausmą malšinan-čiu, priešuždegiminiu poveikiu, padeda atsikosėti ir veikia prieš sklerozę. Šviežių morkų galima kasdien suvalgyti po 50-�00 g.

Šokoladas

Kai labai norisi valgyti, šoko-ladu numalšinti alkį galima, bet svarbiausia - laiku sustoti. Ideali dozė - vienas kvadratėlis, pui-

kiai stimuliuojantis imunitetą. Užkandžiauti geriau juoduoju šokoladu, kuris yra naudingesnis ir ne toks kaloringas. �00 g juo-dojo šokolado plytelė numalšina alkį ir slopina apetitą, ko negali-ma teigti apie pieninį šokoladą.

Bananai

Tai pagrindinis serotonino, dažnai vadinamo “laimės hor-monu”, šaltinis. Bananas yra ne tik skanus, bet ir naudingas už-kandis, kadangi jame yra fosforo, naudingo dirbantiems protinį darbą. Bananuose yra natūralių saldiklių - sacharozės, fruktozės ir gliukozės bei daug ląstelienos. Būtent bananai rekomenduoja-mi intensyviai dirbantiems pro-tiškai ir fiziškai, nes jie išvalo or-ganizmą nuo šlakų, mažina cho-lesterolio kiekį kraujyje, stiprina imunitetą, slopina skrandžio gleivinės uždegimą, naudingi su-trikus miegui ir ramina nervus. Bananų kvapas slopina apetitą.

Bulvės

Bulvės taip pat patenka į naudingų užkandžių sąrašą. Jo-se yra medžiagų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, būtent jos mažina cholesterolio kiekį ir pa-deda liesėti. Bulvių baltymuose yra beveik visų aminorūgščių, randamų augaluose, tarp jų ir nepakeičiamų. Suvalgę bulvių paros normą - apie 300 g per dieną - visiškai aprūpinate orga-nizmą angliavandeniais, kaliu ir fosforu. O �00 g šviežių bulvių yra iki 20 mg vitamino C.

Avietės

Vasarą nepraleiskite progos paskanauti aviečių. Jose yra itin daug acetilsalicilo rūgšties, t.y. as-pirino. Tai geras vaistas nuo gal-vos skausmo, todėl saujelė aviečių bus dvigubai naudinga - ir pasiso-tinsite, ir galva neskaudės. Be to, šiose uogose gausu rauginių me-džiagų, pektinų, organinių rūgš-čių, daugybė vitaminų. Vtaminas A stiprina nagus ir plaukų šaknis, vitaminas C šalina skysčius, stipri-na jungiamąjį audinį, mažina cho-lesterolio kiekį. Beje, avietės labai naudingos kovojant su celiulitu.

Aktorė ir renginių organi-zatorė Redita Dominaitytė ki-logramų skrupulingai neskai-čiuoja, bet visada žino ką deda į burną. Žiemą ji paprastai kelis kilogramus priauga, o vasarą jų atsikrato. Ir produktus ji savo šeimai, kurioje auga dvi atžalos, renkasi pagal sezoniškumą: va-sarą ir rudenį - daržovės tiesiai iš tėvų sodo, o žiemą - konser-vuotos arba šaldytos gėrybės, kurias paruošia močiutė. Iš ten atkeliauja ir kaimiški lašinukai, kuriuos taip mėgsta vaikai, o ir pati kartais pasmaguriauja.

R.Dominaitytė prisipažino, kad jos tėvai ir seneliai ne iš liek-nųjų, o ir pati vaikystėje buvo linkusi pilnėti, nes valgydavo ir daug, ir riebiai. Paauglystėje su-vokė, kad atvaizdas veidrodyje jos netenkina. Todėl nutarė ma-žiau valgyti ir paisyti dietų. Ji iš-bandė ir obuolių, ir ryžių, ir viso-kių kitokių dietų, o po kiek laiko vėl priaugdavo svorio. “Viskas susitvarkė, kai pagaliau įsisąmo-ninau visavertės mitybos reikš-mę ir tai, kad svorį reikia regu-liuoti ne vien tik dėl grožio, bet ir dėl sveikatos, - kalba moteris. - Man svarbu ir tinkamai mai-tinti vaikus. Jie, kaip ir vyras, yra “miltinukai”. Tad kartais juos pa-lepinu blynais ar kepiniais, bet ne taip dažnai, kaip jie to norė-tų. Pati miltinių patiekalų neval-gau. Geriau vietoj batono ar bal-tos duonos suvalgau rupios ar su grūdais juodos duonos riekę, vaikus mokau to paties”.

Redita vardija pagrindinius mitybos principus, kurių sten-giasi laikytis: nepersivalgyti, nevalgyti miltinių patiekalų,

riebių padažų, naudoti mažiau cukraus, nepiktnaudžiauti kava, žiemą verčiau išgerti žolelių ar-batos, o vasarą - daugiau van-dens ir natūralių sulčių.

sūrio ir špinatų vyniotinis

4 porcijoms reikės:250 g termiškai apdorotų špinatų,100 g kapoto fetos sūrio,200 g varškės sūrio,3 gerai sukapotų svogūnų laiškų,1 suplakto kiaušinio,50 g lydyto sviesto (patepti),100 g lydyto sviesto (įdarui),250 g sluoksniuotos tešlos,druskos, šviežiai maltų pipirų.

Į didelį dubenį sudėkite sūrį, svogūnų laiškus, druską, pipi-rus ir gerai išmaišykite. Pridėkite gerai nusausintus, gerai suka-potus špinatus ir permaišykite. Įmuškite kiaušinius ir �00 g ly-dyto sviesto. Patieskite drėgną rankšluostį ant stalo. Atplėškite tešlos pakuotę ir išėmę du tešlos lapelius padėkite ant rankšluos-čio vieną šalia kito (jei naudoja-te įprastą sluoksniuotą tešlą, ją reikia dar perkočioti). Patepkite lapelius lydytu sviestu. Išimkite dar du lapelius ir uždėkite ant pateptųjų sviestu. Dar kartą pa-tepkite viršutinius lydytu sviestu. Uždėkite sūrio įdaro ant vienos pusės ir susukite, kad įdaras at-sidurtų vamzdelio viduje. Padė-kite vyniotinį ant skardos ir ap-tepkite lydytu sviestu. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių, tuomet įdėkite pyragą ir kepkite, kol pa-geltonuos - apie 20 minučių.

Tai įprastas Rytų Europos patiekalas. Jis gali būti valgo-mas ir kitą dieną šaltas arba pa-šildytas.

●

●

●

●

●

●

●

●

●

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

redita pasmaguriauja ir lietuviškų lašinukų

Kuo numarinti kirminą darbe

D ietologai seniai įrodė, kad vienu iš svarbiausių

nutukimo veiksnių yra neteisinga mityba, o dažniausia - netinkamas užkandžiavimas tarp pagrindinių valgymų.