TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA - Lawhouse.ltlawhouse.lt/users/Teises aktu apzvalga 2013 12 13.pdf ·...

Kalvarijų 131, Vilnius 08221, Lietuva / Lithuania

Tel. +370 5 2360 533 Tel. / Fax. +370 5 2763 383

www.lawhouse.lt [email protected]

1

TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA

2013 m. balandis - 2013 m. rugsėjis

Pateikiame Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimų, teismų nutarimų ir sprendimų apžvalgą nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Visų pirma, apžvelgiame per šį laikotarpį priimtus aktualius civilinio kodekso (toliau – CK), civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) ir kitų įstatymų pakeitimus. Galiausiai, pateikiame LR Konstitucinio Teismo nutarimų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) sprendimų apžvalgą.

TURINYS

I. TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI .................................................................................... 2 CK PAKEITIMAI......................................................................................................... 2 CPK PAKEITIMAI....................................................................................................... 4 ABTĮ PAKEITIMAI ..................................................................................................... 6 KITI ĮSTATYMAI ........................................................................................................ 8

II. LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOS NAUJIENOS .................................................. 9 KONSTITUCINIO TEISMO AKTUALIJOS................................................................ 9 LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO AKTUALIJOS.......................................... 10


Tel. +370 5 2360 533 Tel. / Fax. +370 5 2763 383


2

I. TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI

CK PAKEITIMAI

CK 2.38 straipsnio „Profesinės sąjungos“ pakeitimas Naujoje CK 2.38 straipsnio redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2013 m. birželio 28 d., įtvirtinta, jog profesinės sąjungos steigėjai gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, turintys darbinį teisnumą ir veiksnumą. Ankstesnėje šio straipsnio redakcijoje buvo apsiribojama tik Lietuvos Respublikos piliečiais bei asmenimis, nuolat gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (LR civilinio kodekso 2.38 straipsnio pakeitimo įstatymas, 2013 m. birželio 28 d. Nr. XII-365). CK 2.44 straipsnio „Juridinio asmens dokumentuose nurodoma informacija“ pakeitimas Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo CK 2.44 straipsnio papildymas nauja 5 dalimi, įtvirtinančia, jog dokumentas privalo būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu tik tais atvejais, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose (LR civilinio kodekso 2.44, 5.31, 5.33 ir 6.991 straipsnių pakeitimo įstatymas, 2013 m. liepos 2 d. Nr. XII-503). CK pakeitimai, susiję su įgaliojimais 2013 m. birželio 27 d. priimtoje naujoje CK 2.1381 straipsnio redakcijoje išplėsta Įgaliojimų registre registruojamų įgaliojimų apimtis, neapsiribojant vien tik notarine tvarka patvirtintais įgaliojimais. Pažymėtina, jog nuo 2014 m. sausio 1 d. Įgaliojimų registre gali būti registruojami ir informacinių technologijų priemonėmis sudaryti įgaliojimai. Paminėtina, jog CK 2.139 straipsnio pakeitimu, įsigaliosiančiu nuo 2014 m. sausio 1 d., įtvirtinama, jog supaprastinto įgaliojimo nereikia patvirtinti, jeigu jį informacinių technologijų priemonėmis sudarė fizinis asmuo ir davė jį įregistruodamas Įgaliojimų registre. Be kita ko, CK 2.140 straipsnio pakeitimu įtvirtinama, jog tais atvejais, kai juridinio asmens duodamas įgaliojimas yra sudaromas ne informacinių technologijų priemonėmis, dedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis antspaudą privalo turėti. Be kita ko, pakeitimu numatyta, jog papildomus reikalavimus juridinio asmens duodamam įgaliojimui gali nustatyti įstatymai. Paminėtina, jog pakeitimu taip pat įtvirtinta, kad pelno siekiančių (komercinių) juridinių asmenų įgaliojimams taikomi šio kodekso 2.176–2.185 straipsniai, numatantys prokūros nuostatas. CK 2.147 straipsnio pakeitimu įtvirtinama, jog duomenys apie įgaliojimo pasibaigimą turi būti pateikti Įgaliojimų registro tvarkytojui. Paminėtina, jog pasibaigus įgaliojimui, netenka galios ir perįgaliojimas. Taip pat pakeitimu įtvirtinta, jog atstovavimo pasibaigimas negali būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, išskyrus atvejus, kai apie atstovavimo pasibaigimo faktą šie asmenys žinojo ar turėjo sužinoti, bet nesužinojo dėl savo pačių neatidumo (LR civilinio kodekso 2.1381, 2.139, 2.140, 2.147 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, 2013 m. birželio 27 d. Nr. XII-432). CK pakeitimai, susiję su vaikų išlaikymu Nuo 2013 m. liepos 9 d. CK papildytas 3.1921 straipsniu, numatančiu tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog turi būti išlaikomi vaikai, kurie


Tel. +370 5 2360 533 Tel. / Fax. +370 5 2763 383


3

mokosi pagal vidurinio ugdymo ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Paminėtina, jog tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Pakeitimu įtvirtinta, jog tais atvejais kai vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Taip pat paminėtina, jog CK 3.194 straipsnio pakeitimu nustatyta, jog išlaikymą teismas priteisia iki tol, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl jam nustatyto invalidumo (LR civilinio kodekso papildymo 3.1921 straipsniu ir 3.194 straipsnio pakeitimo įstatymas, 2013 m. birželio 20 d. Nr. XII-396). CK pakeitimai, susiję su testamentu Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo CK 5.31 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų pakeitimas. Paminėtina, jog CK 5.31 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinamas reikalavimas, jog perduotas saugoti asmeninis testamentas prilyginamas oficialiajam, jeigu testamentas perduotas užklijuotame voke, panaudotos voko apsaugos nuo pažeidimų priemonės ir ant voko pasirašė testatorius bei testamentą priimantis asmuo. Šiuo pakeitimu atsisakyta ankstesnio reikalavimo, pagal kurį buvo numatyta, jog „vokas antspauduotas priimančios įstaigos antspaudu“. Be kita ko, 5.31 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinamas reikalavimas, jog surašant aktą apie testamento priėmimą saugoti, jame, be kita ko, turi būti aprašytos voko išvaizda bei voko apsaugos nuo pažeidimų priemonės. Taip pat paminėtina, jog CK 5.33 straipsnio pakeitimu numatyta, kad jeigu vokas su testamentu buvo apsaugotas voko apsaugos nuo pažeidimų priemonėmis, reikia surašyti protokolą ir jame pažymėti, ar nepažeisti vokas ir jo apsaugos nuo pažeidimų priemonės. Šiuo pakeitimu atsisakyta anksčiau vartotos „atspauduoto voko“ sąvokos (LR civilinio kodekso 2.44, 5.31, 5.33 ir 6.991 straipsnių pakeitimo įstatymas, 2013 m. liepos 2 d. Nr. XII-503). CK 6.546 straipsnio „Žemės nuomos sutarties dalykas“ pakeitimas 2013 m. birželio 27 d. priimtoje naujoje CK 6.546 straipsnio redakcijoje, įsigaliosiančioje nuo 2014 m. sausio 1 d., įtvirtinta, jog žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiuo pakeitimu atsisakyta detalizuoti, pagal kokius projektus ar dokumentus suformuotas žemės sklypas (jo dalis) yra žemės nuomos sutarties dalykas. Be to, pažymėtina, jog prieš tai vartota sąvoka „viešasis registras“ pakeičiama į sąvoką „Nekilnojamojo turto registras“ (LR civilinio kodekso 6.546 straipsnio pakeitimo įstatymas, 2013 m. birželio 27 d. Nr. XII-423). CK pakeitimai, susiję su lėšų nurašymu bei atsiskaitymu grynaisiais ir negrynaisiais pinigais 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo CK 6.923 straipsnio pakeitimas, kuriuo įtvirtinama, jog lėšos nurašomos pagal kliento nurodymų ir kitų dokumentų gavimo eilę (kalendorinis eiliškumas). Šiuo pakeitimu atsisakyta anksčiau galiojusio detalaus lėšų nurašymo eiliškumo.


Tel. +370 5 2360 533 Tel. / Fax. +370 5 2763 383


4

Be kita ko, CK taip pat papildytas naujuoju 6.9301 straipsniu, numatančiu atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Šiame straipsnyje įtvirtinama eilės tvarka, pagal kurią skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atlikti atsiskaitymus (LR civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.9301 straipsniu įstatymas, 2013 m. balandžio 18 d. Nr. XII-239).

CK 6.991 straipsnio „Draudimo liudijimas (polisas)“ pakeitimas

2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo CK 6.991 straipsnio 1 dalies 11 punkto pakeitimas, kuriuo papildomas vienas iš reikalavimų, keliamų draudimo liudijimui (polisui). Minėtu pakeitimu įtvirtinta, jog draudimo liudijime (polise) turi būti nurodyta draudiko, įgalioto sudaryti draudimo sutartį, asmens parašas ir draudiko antspaudas, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta draudiko steigimo dokumentuose, ar jų faksimilės (LR civilinio kodekso 2.44, 5.31, 5.33 ir 6.991 straipsnių pakeitimo įstatymas, 2013 m. liepos 2 d. Nr. XII-503).

CPK PAKEITIMAI

CPK 27 straipsnio „Civilinės bylos, teismingos apygardos teismams“ pakeitimas 2013 m. balandžio 4 d. įsigaliojo CPK 27 straipsnio 4 punkto pakeitimas, numatantis, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines dėl bankroto ir restruktūrizavimo, išskyrus bylas dėl fizinių asmenų bankroto. Pagal ankstesnę šio straipsnio redakciją, bylos dėl fizinių asmenų bankroto buvo priskiriamos apygardos teismų kompetencijai (LR civilinio proceso kodekso 27 straipsnio pakeitimo įstatymas, 2013 m. kovo 28 d. Nr. XII-218). CPK 99 straipsnio „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas ir išlaidų atlyginimo tvarka“ pakeitimas 2013 m. gegužės 9 d. priimtame CPK 99 straipsnio 2 dalies pakeitime, įsigaliosiančiame nuo 2014 m. sausio 1 d., įtvirtinama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarka. Paminėtina, jog šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (LR civilinio proceso kodekso 99, 466, 467, 469, 472, 506, 507 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, 2013 m. gegužės 9 d. Nr. XII-276). Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai Nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK papildymo nauju 1751 straipsniu, įtvirtinančiu, jog procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektronine forma, įstatymas. Šiame straipsnyje numatyta, jog dokumentai, teismui pateikiami elektronine forma, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog asmuo, pateikiantis teismui elektroninės formos procesinius dokumentus, turi patvirtinti savo tapatybę, o tai savo ruožtu prilyginama procesinio dokumento pasirašymui. Pabrėžtina, jog elektronine forma pateiktų dokumentų įrodomoji galia yra tokia pati kaip ir kitų įrodymų.


Tel. +370 5 2360 533 Tel. / Fax. +370 5 2763 383


5

Be kita ko, dokumentams, pateikiamiems elektronine forma, taip pat numatytas procesinis terminas - dokumentai turi būti išsiusti iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Paminėtina, jog procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (LR civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas, 2011 m. birželio 21 d. Nr. XI-1480). Procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis Nuo 2013 m. liepos 1 d. CPK papildytas 4291 straipsniu, įtvirtinančiu galimybę be kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų, dokumentus atsakovui įteikti ir elektroninių ryšių priemonėmis (LR civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas, 2011 m. birželio 21 d. Nr. XI-1480). Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas bylose dėl teismo įsakymo išdavimo Nuo 2013 m. liepos 1 d. CPK papildytas 4321 straipsniu, reglamentuojančiu informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo. Šiame straipsnyje numatyta, jog Teisingumo ministras, suderinęs su Teisėjų taryba, prireikus gali nustatyti, kad bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, nagrinėja vienas ar keli konkretūs apylinkės teismai. Be kita ko, numatyta, kad tais atvejais, kai pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, tokiu būdu pareiškėjas įsipareigoja gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir privalo nurodyti visus tam būtinus duomenis. CPK 4321 straipsnyje taip pat įtvirtinta, jog be kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų, dokumentai skolininkui gali būti įteikiami ir elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiu atveju teismo įsakymą, įteikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjas pasirašo elektroniniu parašu, kuris turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose (LR civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas, 2011 m. birželio 21 d. Nr. XI-1480). CPK pakeitimai, susiję su pasirengimu nagrinėti bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu bei bylos nagrinėjimu 2013 m. gegužės 9 d. priimtas CPK 466 straipsnio „Pasirengimas nagrinėti bylą“ papildymas 2 ir 3 dalimis, įsigaliosiantis nuo 2014 m. sausio 1 d. Šiame straipsnyje detalizuojamas pasirengimas bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėjimui. Paminėtina, jog CPK 466 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, jog teisėjas praneša fiziniam asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, kad nagrinėjant bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu būtina, kad jam atstovautų advokatas. Savo ruožtu fizinis asmuo, pasirinkęs advokatą, teiksiantį jam teisinę pagalbą, apie tai praneša teisėjui. Tais atvejais, kai fizinis asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, pats nepasirenka advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, būtinas advokatas. Paminėtina, jog CPK 467 straipsnis „Bylos nagrinėjimas“ papildytas 6 dalimi, numatančia, jog teismui nagrinėjant bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, būtina, kad asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atstovautų advokatas.


Tel. +370 5 2360 533 Tel. / Fax. +370 5 2763 383


6

CPK 469 straipsnis „Teismo sprendimo panaikinimas“ papildytas 2 dalimi numatančia, jog Teismui nagrinėjant bylą dėl asmens pripažinimo neveiksniu panaikinimo ir pripažinimo pasveikusiu arba pripažinimą neveiksniu pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu, būtina, kad neveiksniu pripažintam asmeniui atstovautų advokatas. Tais atvejais, kai neveiksniu pripažintas asmuo neturi advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančiai institucijai apie tai, kad šiam asmeniui būtinas advokatas (LR civilinio proceso kodekso 99, 466, 467, 469, 472, 506, 507 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, 2013 m. gegužės 9 d. Nr. XII-276). CPK pakeitimas, susijęs bylos dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu nagrinėjimu 2013 m. gegužės 9 d. priimtas CPK 472 straipsnio, numatančio bylos dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu nagrinėjimą, pakeitimas, įsigaliosiantis nuo 2014 m. sausio 1 d. Šiuo pakeitimu įtvirtinama, kad tais atvejais, kai bylos dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu nagrinėjimo metu yra nustatoma, kad šis asmuo dėl psichikos sveikatos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pareiškėjo prašymu ar savo iniciatyva gali aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo asmenį pripažinti neveiksniu. Be to, teismas turi išspręsti ir advokato atstovavimo klausimą (LR civilinio proceso kodekso 99, 466, 467, 469, 472, 506, 507 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, 2013 m. gegužės 9 d. Nr. XII-276). CPK pakeitimai, susiję su pasirengimu nagrinėti bylą dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos bei bylos nagrinėjimu 2013 m. gegužės 9 d. priimtas CPK 506 straipsnio „Pasirengimas nagrinėti bylą dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui” papildymo nauja 4 dalimi įstatymas. Šioje dalyje pabrėžiama, jog nagrinėjant bylą dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo paskyrimo neveiksniu pripažintam asmeniui, būtina, kad šiam asmeniui atstovautų advokatas. Taip pat paminėtina, jog priimtas ir CPK 507 straipsnio „Bylos dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui nagrinėjimas“ pakeitimas. Šiuo pakeitimu įtvirtinama, jog nagrinėjant tokio pobūdžio bylas teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, gali pripažinti būtinybę, kad neveiksniu pripažintam asmeniui atstovautų advokatas (LR civilinio proceso kodekso 99, 466, 467, 469, 472, 506, 507 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, 2013 m. gegužės 9 d. Nr. XII-276).

ABTĮ PAKEITIMAI

Pakeitimai, susiję su informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimu teisme Nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo ABTĮ 11 straipsnio papildymo 5 dalimi įstatymas, įtvirtinantis, jog proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (pvz.: per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Minėtame straipsnyje numatyta, jog naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir paaiškinimų, parodymų, klausimų ir prašymų pateikimo objektyvumas. Paminėtina, jog šios priemonės teismo procese naudojamos Teisingumo ministro nustatyta tvarka.


Tel. +370 5 2360 533 Tel. / Fax. +370 5 2763 383


7

Be kita ko, paminėtina, jog ABTĮ 23 straipsnio pakeitimu įtvirtinama, jog skundai (prašymai) gali būti elektroninės formos ir administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Detalią skundo (prašymo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo) formą nustato Teisingumo ministras. Pateikiant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis, laikoma, kad skundas (prašymas) yra pasirašytas. Paminėtina, jog pateikiant skundą (prašymą) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Tuo tarpu paduodant skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijai, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu. ABTĮ 39 straipsnio pakeitimu įtvirtinamas žyminio mokesčio dydis. Paminėtina, jog administracinėse bylose skundus (prašymus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75% už atitinkamą skundą (prašymą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. ABTĮ 51 straipsnio pakeitimu įtvirtinta proceso dalyvių teisė teisme susipažinti su elektronine byla ir teismo (teisėjo) leidimas gauti mokamas skaitmenines kopijas. Mokesčio už bylos medžiagos kopijas dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Paminėtina, jog ABTĮ 53 straipsnio pakeitimu be kitų proceso šalių teisių įtvirtinama ir teisė pareikšti pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat gauti teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas). Be kita ko, ABTĮ 57 straipsnio pakeitimu numatyta, jog įrodymais yra laikomi ir faktiniai duomenys, nustatyti elektroninėmis priemonėmis (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 11, 12, 21, 22, 23, 24, 34, 37, 39, 50, 51, 53, 57, 61, 62, 64, 66, 68, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 77, 78, 82, 83, 85, 87, 93, 101, 105, 106, 107, 110, 118, 119, 121, 129, 130, 131, 132, 134, 135, 137, 138, 142, 150, 155, 156, 157 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, 2011 m. birželio 21 d. NR. XI-1485). Pakeitimai, susiję su taikos sutarties sudarymu Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. ABTĮ papildomas nauju 521 straipsniu, numatančiu teisę bylos šalims bet kurioje proceso stadijoje užbaigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją galima sudaryti atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Numatoma, jog taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Jeigu taikos sutartis prieštarauja šioms sąlygoms, Teismas tokios sutarties netvirtina. Taip pat paminėtini ir kiti ABTĮ straipsnių pakeitimai, susiję su taikos sutartimi. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pakeitimu įtvirtintas pagrindas atsisakyti priimti skundą (prašymą) dėl šalių taikos sutarties. Ankstesnėje šio straipsnio redakcijoje toks pagrindas nebuvo įtvirtintas. Be kita ko, ABTĮ 42 straipsnis, įtvirtinantis nuostatas dėl žyminio mokesčio grąžinimo, papildytas nauja 2 dalimi, pagal kurią tais atvejais, kai teismas nutartimi patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50% sumokėto žyminio mokesčio. ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis, numatanti atstovo pagal pavedimą įgaliojimų ribojimus vedant bylą teisme, papildyta nauju 5 punktu, įtvirtinančiu, jog atstovas pagal pavedimą neturi teisės atstovaujamojo vardu sudaryti taikos sutarties (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 37, 42, 44, 46, 50, 53, 68, 80, 82, 97, 101 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 521 straipsniu įstatymas, 2013 m. gegužės 30 d. Nr. XII-348).


Tel. +370 5 2360 533 Tel. / Fax. +370 5 2763 383


8

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarka 2013 m. gegužės 9 d. priimtas naujas ABTĮ 451 straipsnis reglamentuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarką. Šiame straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą. ABTĮ papildymo minėtu 451 straipsniu įstatymas įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d. (LR administracinių bylų teisenos įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymas, 2013 m. gegužės 9 d. Nr. XII-277).

KITI ĮSTATYMAI

Teismų įstatymo nuostatos, susijusios su elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimu teismuose Nuo 2013 m. liepos 1 d. LR Teismų įstatymas papildytas 371 straipsniu, įtvirtinančiu informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismo procese. Minėtame straipsnyje taip pat įtvirtinta proceso dalyvių teisė susipažinti su elektronine byla, gauti byloje esančių dokumentų kopijas, taip pat teisė teikti procesinius dokumentus elektronine forma. Paminėtina, jog asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (pvz.: per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Paminėtina, jog įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus naudodami elektroninių ryšių priemones. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismuose yra sudaromos reikiamos techninės sąlygos teismų procesinius sprendimus, vykdomuosius raštus ir kitus su teismo procesu susijusius dokumentus ir jų kopijas tvirtinti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu kvalifikuotais sertifikatais. Paminėtina, jog elektroniniu parašu patvirtinti teismo procesiniai dokumentai ir jų kopijos turi tokią pat teisinę galią kaip ir rašytiniais parašais patvirtinti procesiniai dokumentai. Be kita ko, minėtame straipsnyje įtvirtinta, jog rašytiniai procesiniai dokumentai turi būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę bylą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų gavimo teisme (LR teismų įstatymo 36, 37, 93, 94, 120 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymas, 2011 m. birželio 21 d. Nr. XI-1482). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymas

2013 m. gegužės 9 d. priimtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymas, įsigaliosiantis nuo 2014 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymu iš esmės pakeista valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarka: įtvirtinamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygos, pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka, numatoma taikinamojo tarpininkavimo galimybė bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tarptautiniuose ginčuose ypatumai (LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymas, 2013 m. gegužės 9 d. Nr. XII-270). Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas


Tel. +370 5 2360 533 Tel. / Fax. +370 5 2763 383


9

Nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas LR informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas. Įstatyme įtvirtinta, jog informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas specialusis kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, atitinkantis tokiam subjektui įstatyme nustatytas sąlygas. Šiame įstatyme nustatyta informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų veikla ir šios veiklos valstybinės priežiūros ribos. Paminėtina, jog šio įstatymo paskirtis – nustatyti reikalavimus informuotiesiems investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms. Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje įsteigtų ir valdomų informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų veiklai (LR informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas, 2013 m. birželio 18 d. Nr. XII-376). Elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas, numatantis, jog juridinio asmens atstovo elektroninio parašo galia prilyginama juridinio asmens atstovo parašo, patvirtinto juridinio asmens antspaudu, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose, galiai rašytiniuose dokumentuose (LR elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo Įstatymas, 2013 m. liepos 2 d. Nr. XII-508).

II. LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOS NAUJIENOS

LR KONSTITUCINIO TEISMO AKTUALIJOS

2013 m. balandžio 2 d. priimtame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad 2004 m. liepos 16 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 903, kuriuo pritarta Susitarimo dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės "Alita" akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo projektui, prieštarauja Konstitucijai, taip pat Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymui. Konstitucinis teismas nutarime konstatavo, jog Vyriausybė, ginčijamu nutarimu pritardama susitarimo dėl AB "Alita" akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo projektui, pagal kurį buvo keičiama AB "Alita" akcijų pirkimo- pardavimo sutartis, sudaryta su tokia šalimi, kuri negalėjo būti tinkama pagrindinės sutarties šalis ir kaip viešo konkurso laimėtoja prisiimti įsipareigojimų, pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, Konstituciją bei konstitucinį teisinės valstybės principą. 2013 m. gegužės 24 d. priimtame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo nuostatos, pagal kurias finansinio užtikrinimo susitarimo šalimi gali būti ir bet koks juridinis asmuo, jei kita tokio susitarimo šalis yra finansų veiklą vykdanti arba finansines paslaugas teikianti institucija, o finansinio užstato turėtojas skolininkui nevykdant tokiu susitarimu užtikrintų finansinių įsipareigojimų finansinį užstatą gali realizuoti nepaisydamas skolininkui pradėtos bankroto ar restruktūrizavimo procedūros, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad finansų srityje vykdoma ūkinė veikla, tokia kaip finansinių paslaugų teikimas, yra viena iš specifinių ūkinės veiklos rūšių, kuriai būdinga tai, kad ją vykdant tiesiogiai daroma įtaka šalies finansų sistemai, kartu ir visam šalies ūkiui. Finansų sistemos stabilumas ir efektyvumas yra reikšmingas viešasis interesas, esminė rinkos veikimo sąlyga, lemianti šalies ūkio augimą, todėl pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, reguliuodamas finansinę


Tel. +370 5 2360 533 Tel. / Fax. +370 5 2763 383


10

ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas šalyje veikiančios finansų sistemos saugumas, stabilumas ir patikimumas. Tam jis gali naudoti įvairias teisinio reguliavimo priemones, be kita ko, nustatyti konstituciškai pateisinamas bendrojo teisinio reguliavimo, įtvirtinto įstatymuose imperatyviomis teisės normomis, taikymo išimtis. 2013 m. liepos 5 d. priimtame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Bankų įstatymo nuostatos, kuriomis bankų bankroto atveju valstybės institucijų kreditoriniams reikalavimams suteikiama pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu, Bankų, Įmonių bankroto įstatymų nuostatos, kuriomis įtvirtintas draudimas įmonių (bankų) bankroto atveju vykdyti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, Bankų, Finansinio tvarumo, Administracinių bylų teisenos įstatymų ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, kuriomis, taikant finansinio stabilumo stiprinimo bei kitas susijusias priemones, banko administratoriui, kitiems asmenims nedraudžiama kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, teismui nesuteikti tam tikri įgaliojimai vykdant teisingumą, neprieštarauja Konstitucijai. Nutarime pažymėta, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas su įmonių veikla susijusius santykius, paisydamas konstitucinių vertybių pusiausvyros, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo imperatyvų, kitų Konstitucijos nuostatų, gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų draudžiama įskaityti kreditoriaus ir bankrutuojančio skolininko tarpusavio finansinius reikalavimus, taip pat nustatyti tokio draudimo išimtis, kurios, be kita ko, būtų grindžiamos teisėtu ir visuotinai reikšmingu tikslu, viešuoju interesu. 2013 m. rugsėjo 11 d. priimtame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos nuostata neprieštaravo Konstitucijai, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui. Nutarime konstatuota, kad atkuriant okupacinės valdžios neteisėtai visuotinai paneigtas piliečių nuosavybės teises turi būti laikomasi teisingo atlyginimo už valstybės išperkamą turtą principo.

LAT AKTUALIJOS

Viešieji pirkimai 2013 m. balandžio 6 d. LAT viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje analizuojamas viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas, viešųjų pirkimų principai ir tikslas, apžvelgiamos reikšmingiausios suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kaip vienas svarbiausių šaltinių nacionaliniams teismams sprendžiant perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus (LAT 2013 m. balandžio 6 d. viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1). LAT, pasisakydamas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos teisės ginčyti perkančiųjų organizacijų veiksmus ir viešojo intereso svarbos pabrėžė, kad viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia ar išsaugojimas – vėliausiai byloje spręstini klausimai. Teismai pirmiausia turi nagrinėti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą, o šio aspekto nagrinėjimas neturi priklausyti nuo viešojo pirkimo procedūrų ar sutarties svarbos. Jei byloje kyla poreikis išsaugoti viešojo pirkimo sutartį, tam Viešųjų pirkimų įstatyme yra įtvirtinti teismų naudojami mechanizmai (LAT 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013). Prievolių teisė


Tel. +370 5 2360 533 Tel. / Fax. +370 5 2763 383


11

LAT, byloje pasisakydamas dėl pagrindo atlyginti nuostolius, atsiradusius nutraukus sutartį ir sudarius ją pakeičiančią sutartį, akcentavo, jog teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu, įtvirtinančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą, bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia skolininko atsakomybės sumažinimą arba atleidimą nuo atsakomybės dėl kreditoriaus kaltės, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (LAT 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013). Draudimo teisė Aiškinant ir taikant prekinio kredito draudimo sutarčių sąlygas turi būti įvertinta, kad draudikas ir draudėjas yra atitinkamų verslo sričių profesionalai ir šių sudaromos draudimo sutartys yra susijusios su jų verslo rizika. Prekinio kredito draudimo atvejais draudikui itin reikšminga tai, kad draudėjas tinkamai ir laiku vykdytų prisiimtus įsipareigojimus, nes priešingu atveju pirkėjo ar prekių gavėjo rizika galėtų tapti tokia didelė, jog draudikas būtų nepajėgus ją prisiimti. Dėl to, kilus ginčui dėl prekinio kredito draudimo sutarties vykdymo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į prekinio kredito draudimo sutarties pobūdį, visas konkrečios draudimo sutarties sąlygas, įvertinama jų visuma, atskleidžiami sutarties šalių ketinimai ir tikroji jų valia (LAT 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013). Įmonių teisė Byloje kilus ginčui dėl momento, nuo kurio asmuo tampa nematerialiųjų akcijų savininku ir gali naudotis jų suteikiamomis teisėmis, įskaitant teisę kreiptis dėl bendrovės veiklos tyrimo pradėjimo, LAT pabrėžė, jog įgijėjo nuosavybės teisės į uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas įgijimo momentas yra įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose padarymas. LAT konstatavo, kad pareiškėjui nesiimant veiksmų ir nesikreipiant į bendrovę atlikti įrašus akcijų apskaitos dokumentuose dėl akcijų įgijimo, pareiškėjas netapo bendrovės akcininku. Neįgijęs bendrovės nuosavybės teisių į akcijas, pareiškėjas neįgijo ir negali įgyvendinti vienos iš akcininko teisių kreiptis į teismą pradėti bendrovės veiklos tyrimą (LAT 2013 m. birželio 20 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2013). Daiktinė teisė Bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Kreditas suteikiamas modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, nes būtent jų lėšomis (išskyrus valstybės ar savivaldybės teikiamą paramą) vykdomas modernizavimas, o Bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y. išoriniuose santykiuose. LAT pripažino nepagrįstais argumentus, jog kreditavimo sutartis sudaryta su Bendrija bei daugiabučio namo modernizavimo projektas įvykdytas jos lėšomis, todėl ji ir turi grąžinti kreditą. Teismas akcentavo, jog Bendrija nėra namo savininkė; modernizavimas visais atvejais vykdomas ne administratoriaus, o savininkų (nuosavomis ar skolintomis) ir jiems teikiamos paramos lėšomis (LAT 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013). Bankroto teisė LAT pripažino, kad didžiausia pasiūlyta kaina bankroto procedūros metu parduodant bankrutuojančios įmonės turtą yra turto kainos nustatymas. Toks kainos nustatymo būdas atitinka


Tel. +370 5 2360 533 Tel. / Fax. +370 5 2763 383


12

bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo siekį, vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų (LAT 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2013). Sutarčių teisė LAT konstatavo, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Jeigu konkrečios sutarties sąlygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti joje nustatytu atveju (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, patikrina, ar sutarties sąlyga tam tikrą pažeidimą vertinti kaip esminį ir (ar) sudarantį pagrindą nutraukti sutartį vienašališkai, yra teisėta, t. y. ar ji nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų (CK 1.80 straipsnis), viešosios tvarkos ir geros moralės (CK 1.81 straipsnis), teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis, 6.188 straipsnis ir kt.) (LAT 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013). Vartotojų teisių apsauga

LAT konstatavo, kad vartojimo prekių pardavėjas pagal Vartotojų teisių gynimo įstatymą yra atsakingas už daikto kokybę per 6 mėnesių terminą nuo daikto perdavimo. Nepaisant to, kad pirkimo–pardavimo sutartyje įrašytas tik 14 dienų daikto kokybės garantinis terminas, teismas nurodė, kad turi būti taikomas įstatyme nustatytas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių terminas. LAT pabrėžė, jog įstatymuose reglamentuojamų vartotojų teisių apsaugos standartų negalima susiaurinti konkrečiose vartojimo prekių pirkimo – pardavimo sutartyse (LAT 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2013). Ši teisės aktų bei teismų praktikos apžvalga yra tik informacinio pobūdžio ir pilnai neatspindi visų teisinio reglamentavimo aspektų. Dėl išsamios konsultacijos teisiniais klausimais prašome kreiptis į mūsų kontorą telefonais: +370 5 2360 533, +370 5 2763 383 arba el. paštu: [email protected]

TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA - Lawhouse.ltlawhouse.lt/users/Teises aktu apzvalga 2013 12 13.pdf ·...

Documents

Transcript of TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA - Lawhouse.ltlawhouse.lt/users/Teises aktu apzvalga 2013 12 13.pdf ·...