G. Lastauskiene Teises teorija

Be teiss monija negalt egzistuoti. Visos kitos normatyvins sistemos pripastamos nepakankamomis. Taiau iki iandien nerimsta diskusija kokie yra skiriamieji teiss poymiai kurie padt atskirti teis nuo kit mogaus elgesio reguliatori. Bet kokia normatyvin tvarka (moralin, politin, teisin) yra ireikiama normomis ir(arba) principais. Visos normos savo turiniu ir iraikos pavidalu yra vienododos, o i norm privalomum lemia ypatingi kriterijai. Kaip tik dl teiss normos kriterij ir nesutaria skirtingos teiss sampratos iandienin teiss teorija, teiss normos privalomum sieja su vienu ar daugiau kriterij. I) Bihevioristinis II) Formalusis III) Akseologinis Pagal I- kriterij norma galioja, kai i tikrj daro poveik adresatui. Kai jos laikomasi ir ja naudojamasi (ryki sociologinio pobdio teiss mokyklose). Pagal II- kriterij yra nagrinjamas normos sukrimo mechanizmas ir jos prievartinis garantas (pozityvistin ir normatyvistin teiss samprata). iuo poiriu norma yra teisin, jei ji sukurta tinkama teiskros procedra ir garantuota vasltybs sankcija. Pagal III- kriterij norma laikoma galiojania jei ji tinkamai tvirtina ir gina vyraujani vertybi sistem (nuoroda vertybines teiss sampratas). Norma- privalomo elgesio modelis. Skolas privaloma grinti I krieterijus- jei laikomasi, tai yra teiss norma. II kriterijus- jei statymas tai nurodo ir baudia-tai teiss norma. III kriterijus- jei ji gina tam tikr vertyb tai yra teiss norma. Skirtingos teiss sampratos atstovauja skirtingus normos galiojimo arba teiss virtimo kriterijus. Pagal teiss ontologin (bties) prigimt visas teiss mokyklas galima suskirstyti dvi skirtingas grupes: I) iai grupei priskiriamos teiss mokyklos teigianios, kad teis savo btimi yra vienar, todl reikai nustatyti tik, kokie vienariai faktai teis sudaro. I.I Pagal tai kokius faktus akcentuoja, galime iskirti tris pogrupius. Teiss mokyklos akcentuojanios teisin idj (Prigimtins teiss mokykla, psichologin teiss samprata, solidarumo teorija..) Teiss mokyklos akcentuojanios teiss norm. (formaliai apibrt elgesio model-Teisinis pozityvizmas, teisinis normatyvizmas, marksizmas) Teiss mokyklos akcentuojanios realius susiformavusius, susiklosiusius moni santykius (vairios sociologinio instrumentinio pobdio teiss sampratos) Pirmj teiss sampratos tip galime vadinti siauraja teiss samprata. II) Teiss mokyklos teigianios, kad teiss nemanoma apibrti per vienarius ontologinius faktus, nes teis per daug sudtinga. ios mokyklos analizuoja teis kaip dviej ar daugiau ontologini lygmen sistem. Lietuvos teiss teorij A.Vaivila perkl tok teiss supratim i Livico teorijos ir apibr teis kaip trij ontologini lygmen visum:

1

Teiss idja Teiss norma Teisiniai santykiai Pagal iuos autorius, reikin galima vadinti teisiniu tik tada kai jis egzistuoja ir kaip teisin idja, ir kaip teiss norm air kaip teisniai santykiai. teiss sampratos tip galime vadinti plaija teiss samprata. io tipo pagrindin problema skiritngiem teiss ontologiniams lygmenims tirti taikomi skirtingi ir prietaringi tyrimo metodai, todl gali bti abejojama tyrimo rezultatu. (pvz: teiss normos daugiausia yra tiriamos formaliaisiais (lingvistiniais) tyrimo metodais, o vertybin teiss analiz tyrja danai perkelia filosofin teiss tyrimo srit taikant spekuliatyvius tyrimo metodus). Pagal teiss tyrimo metodologij, mokyklas galime skirstyti dvi grupes: I) Mokyklas taikanias empirinius teiss tyrimo metodus (analizuojami teiss tekstai, teism sprendimai) II) Teiss mokyklos taikanios spekuliatyvius folosofinius teiss tyrimo metodus. Tradicins prigimtins teiss mokyklos grups kai bandoma suprasti teiss gilum. Tik i pirmo vilgsnio teiss samprata yra teisininkui praktikai nereikminga problema. Kaip tik teiss sampratos turiningieji poymiai nulemia konkrei byl sprendimus ir leidia prognuozuoti teiss reikming veiksm rezultat bei ta linkme organizuoti teisinink darb. Taigi vyraujanti teiss samprata, suvokimas, kokia ji vyrauja, suteikia pagrind teisiniam argumentavimui ir teisini reikalavim pagrindimui. Teisinis pozityvizmas Europoje yra vyraujanti teiss samprata. Teisinis pozityvizmas yra glaudus su filosofiniu pozityvizmu. Taigi pozityvizmas tiria realiai egzistuojani tikrov taikant empirinius tikrovs tyrimo metodus. Pozityvistin koncepcij galime apibdinti dviem teiginiais: I) Mokslas apsiriboja visikai patikimais teiginiais, j patikimum tapatinant su faktais. II) Tyrjas nagrinja ne daikt vaizdinius, o daiktus ilaikant objektyvi tyrjo pozicij. Modernusis pozityvizmas yra siejamas su atgimimo laikotarpiu. Teisinis pozityvizmas taip pat kaip ir filosfoinis siekia sukurti mokslin teiss tyrimo schem. T.y. teis tirti empirikai ir gautus rezultatus fiksuoti ir analizuoti. Nuo XVIII a. pozityvizmas tvirtinogriet rib gamtins tikrovs ir normatyvins tikrovs. Buvo iskirtos dvi tikrovs sritys: I) Fakt sritis, kurioje visi teiginiai gali bti patvirtinti kaip teisingi arba paneigti kaip klaidingi. II) Privalomybs sritis kurioje nustatoma, kokia daikt tvarka TURT bti. Kadangi nemanoma padaryti ivad apie II-j srit i fakt stebjimo, i tirkovs sritis turi bti eliminuota i mokslinio tyrimo lauko. (pvz: mirties bausm egzistavo visose valstybse. Ar turt bti mirties bausm? Neinome.) Pagrindiniai teiginiai:

I) Teis tai valstybs nustatytos (sukurtos arba sankcionuotos) elgesio taisykls. II) Teisin normatyvin sistema atskiriama nuo moralins normatyvins sistemos. Pozityvistai neneigia, kad tarp teiss ir morals yra sveika, taiau nurodo, ka dir nemorals2

statymai yra teis. Morlainis teiss vertingumas yra eliminuojamas i tyrimo lauko.

III) Atribojamos dvi tikrovs sritys (YRA ir PRIVALO BTI) .Teis yra priskiriama prie YRA bties, kuri galima painti loginmis operacijomis. Btis PRIVALO BTI nra mokslinio painimo objektas, nes grindiama susitarimais ar kakieno subjektyviais sprendimais. IV) Kiekvienos valstybs teisin sistema formuojama formaliais kriterijais, kuriuos lengva nustatyti: a) Taisykl skelbia teisine tam galiojimus turinti valstybs institucija. b) Taisykl yra oficialiai paskelbiama monms. c) Taisykl yra garantuojama valstybine prievarta. V) I teiss tyrimo lauko dingsta teiss genezs, teiskrins politicos, vertybinio teiss pagrindimo kalusimai ir kiti.. iandien teisinis pozityvizmas uima releatyvi pozicij ir teigia: Jei bt galima nustatyti visuotinai paplitusias vertybines nuostatas, tai vertybs galt bti trauktos teiss tyrimo schem. Pozityvizmo kritika remiasi dviej tip argumentais: I) Vertybi teisje neigimas leido susikurti totalitariniems rimams. II) Bendramogikos veretybs i tikrj egzistuoja ir tai galima rodyti. Pagrindiniai atstovai: Donas Austinas.Pagal j teis sudaro teiss normos. Austinas teigia, kad teiss norma tai generali ir abstrakti elgesio taisykl, nustatyta suvereno, kurios laikymasis garantuojamas valstybs prievarta/sankcija. Pagal j teis sudaro tik tos normos, kurios formuluoja draudimus ir sipareigojimus. Taigi leidimus formuluojanios normos nelaikomos savarankikomis. Austino teorijos kritikai pabria, kad ioje teorijoje yra naudojami ir sociologijai bdingi elemnetai. Pagal Austin: I) Suverenas neturi proio paklusti kit sakymams, o norm adresatai tok prot turi. II) Suverenas sugeba tinkamai sakynti. Teise Austinas laik tik valstybs vidaus teis. O tarptautin teis vadino pozityviaja morale, nes ji neturi teisei bding poymi. Neopozityvistas Haartas XX a. teiss teoretikas. Kritikavo Austino teorij. Hartas kritikavo perdaug paprast teiss struktr ir tai, kad teis remiasi proiu paklusti suverenui. Haart pozityvistu vadiname dl jo pastang aikinti teis ja paia. Neieinant kitas plotmes. Pagrindinis Haarto teiginys: Teiss sistema susideda i dviej tip taisykli. Pirmini norm ir antrini norm. Pirmins normos tai taisykls kurios nustato pareigas adresatams elgtis tam tirku bdu (i norma atitikt Austino norm supratim). Pagal Haart pirmini norm pilnai pakanka primityviai bendruomenei funkcionuoti (nevok, neudyk, skolas grink..) Pasak Haarto, jeigu teis sudaryt tik pirmins normos, ji bt nelanksti ir negalt prisitaikyti prie besikeiiani aplinkybi. Todl Haartas iskiria antrines normas. Tokias taisykles, kurios skirtos kurti. Keisti ir taikyti pirmines normas. Haartas iskiria tris antrini norm grupes. I) Pripainimo taisykls ledia nustatyti, kad viena ar kita taisykl priklauso pirminms normoms. II) Keitimo taisykls suteikia galias asmeniui ar asmen grupei sukurti naujas pirmines normas. III) Byl sprendimo taisykls suteikia galimyb sprsti ar tam tikru atveju nebuvo paeistos pirmins normos.

3

Haarto teiginys ikrentantis i pozityvizmo sampratos: Haartas apibrdamas pripainimo taisykles veda akceptavimo svok. Teis normos galioja, jeigu jas akceptuoja visuomen. Teisinis Normatyvizmas Pagrindinis atstovas Kelzenas. Teorija kurta kritikuojant teisin pozityvizm. Kelzenas remiasi neokantizmu ir bties bei privalomumo sfer atribojimu. Klezenas atriboja gamtin tikrov ir normatyvin tikrov. Pozityvistai teis laik realia ir empyrikai pastama tikrovs sritimi, o Kelzenas teis priskiria ne gamtinei, o normatyvinei tikrovs sriiai. Gamtinje tikrovje veikia dsnis, kr galima ireikti taip: Jei yra X tai yra Y. Normatyvinei tikrovei veikia kitas dsnis: Jei yra X, tai privalo bti Y. Pagal Kelzen, teis talpinama normatyvins tikrovs srit ir normatyvinis metodas leidia teis tirti kaip norm sistem taikant logines lingvistines priemones (Jei kakas nuud mog, tai jis privalo bti nubaustas). Kelzenas teis silo tirti be jokio slyio su faktine tikrove, taikant grynj teiss teorij. Pagal Kelzen teis funkcionuoja kaip nuosekli hierarchika, loginiais ryiais susijusi norm sistema (piramid). Piramids viruje Kelzenas talpina Konstitucij, emiau Konstitucijos pagrindu kuriamus teisinius norminius aktus ir piramids pabaigoje tvirtinamos individualius paliepimus formuluojanios normos. Impuls veikti teiss norm sistemai suteikia ypatinga norma, kuri Kelzenas vadina pagrindine norma. Pagal j i norma nepriklauso teiss norm sistemai, bet leidia jau veikti ir funkcionuoti. Kelzenas ios normos netapatina su Konstitucija, bet nurodo, kad ji yra ariausiai tos normos. savo mistin pagrindin norm Kelzenas perkelia visas manomas takas funkcionuojaniai teisei, atsisakydamas jas tirti normatyviniu metodu. Pagal Kelzen teiss norma, tai elgesio taisykl, kurioje tvirtintos neigiamos poveikio priemons (sankcija) ir apraomas teiss paeidimas, kaip sankcijos taikymo prielaida. Pagal Kelzen tikrosios teiss normos ir yra tokios normos. Jis teigia, kad jei teiss norm sistemoje yra norma nustatanti sankcij ir nurodanti sankcijos taikymo slygas arba prielaidas tai norma udraudianti kakokius veiksmus yra perteklin arba nebtina. Pagal Kelzen teisins tvarkos skiriamoji savyb tos tvarkos prievartinis taikymas. Prigimtins teiss samprata Prigimtins teiss samprata kalba apie dualistin teiss samprat: I) Teis kaip moni krin (pozityvij teis) daniausiai tai statymai (moni sukurti). II) Tikrj auktesnij teis (dievikos arba natralios kilms) kuriai moni teis turi paklusti. Prigimtins teiss raidoje iskiriami tam tikri etapai: I) Senovs Graik etapas (ypa daug dmesio skiriama teiss biai/sampratai).Skriama, kas teisinga mogaus prigimtyje ir kas teisinga statymuose. Prigimtinis teisingumas ir statyminis teisingumas laikomas skirtingomis svokomis. II) Senovs Romos etapas. Suteikia tirkajai teisei ius naturale vard. Romnai kr statymus, kurie reguliavo vienos bendruomens santykius ir nereguliavo santyki tarp romn ir svetimtaui. Prasidjo visiems monms bendros teiss paieka. Juristas Paulius suformavo tokius pozityviosios ir prigimtins teiss skirtumus: a) Prigimtin teis yra pozityviosios teiss pagrindas. b) Prigimtin teis yra kriterijus pozityvios teiss kokybei vetinti. III) Nuo XVIII a. susiformavo racionalsitins filosofijos kryptis. Pabandyta matematikos ir gamtos moksl dedukcinius metodus pritaikyti prigimtinei teisei. 4

Formuluojama aksioma, kad prigimtis yra laisva. ios aksiomos pagrindu bandoma suformuoti prigimtini dsni visum. Racionalizmo dka prigimtin teis yra ilaisvinima i sekuliarinio jos pobdio, taiau prigimtin teis netapo vyraujania teiss samprata ir nuo XVIII a. yra jauiama visika prigimtins teiss kriz. IV) Nuo XVIII a. prigimtins teiss nuostatos apie mogaus teises ir valstybs pareig jas ginti persikelia pozityvij (moni skurt) teis. Moderni mogaus sauga siejama su 1789m. Pranczijos mogaus ir pilieio teisi deklaracija. Dauguma jos nuostat perkelta Europos ali konstitucijas. 1766m. JAV nepriklausomybsz deklaracij. Taiau Pranczijos prigimtin teis igyveno visik fiasko. XIX a. i mokykl visikai ugo teisinis pozityvizmas, o Europoje istorin teiss mokykla. V) Renesansas. Prigimtins teiss renesansas po II-o Pasaulinio karo . Bendramogik vertybi sulauymas tapo pagrindu sprsti problem ar nra dl to kalta pozityvistin teiss samprata, ivaliusi teis nuo vertybi. Prigimtins teiss sampratos iandien: Teologin Filosofin Sociologin Teologin ilaiko panai formul kaip ir A.Akvivinieio, nors jau yra kintamo turinio. Filosofin prigimtin teis Kanto mintys. Jo pasiekjas tamleris band loginiais bdais ivesti normas i Kanto kategorinio imperatyvo ir kr jau kintamo turinio teiss koncepcij. Sociologins krypties prigimtins teiss koncepcija tiria moni poreiki ir sieki sistem ir iuo pagrindu bando kurti normas tiem poreikiams ir siekiams realizuoti. iandien teoretikai mgsta demonstruoti savo simpatijas prigimtins teiss tradicijai, taiau danaiusiai tai daroma tokiomis miglotomis formuluotmis ir danaiusiai neturi jokio mokslinio pagrindo. Prigimtin teis pai teis supranta kaip: I) Taisykles reguliuojanias ir vertinanias mogaus elges. II) Taisykles, kurios nra tikslingos moni veklos rezultatas. III) Galioja neprikalusomai nuo pozityvios teiss. IV) Sudaro pozityvios teiss vertinimo,o kartais ir V) Galiojimo pagrind. Prigimtin teis yra teocentristins arba antropocentristins krypties. Teocentrizmas- paira, kad mogaus gyvenimas prikaluso nuo Dievo kaip aukiausios ar net vienintels vertybs. Antropocentrizmas- paira, kad mogus yra visatos centras ir aukiausias jos raidos tikslas. Teisinis pozityvizmas Tai teisine ideologija, pagrista valstybes vaidmens teiseje pabrezimu.Isliko dvieju skirtingu versiju teisinis pozitywizmas: amglosaxu ir kontinentinis.Teisiniam pozitywizmui bendri bruozai: 1) Subjektivystine teiss samprata. Teis tai valstybes sukurtu teises normu rinkinys.Pasak Johno Austino , teises norma tj bendra, abstrakti suvereno nustatyta elgesio taisykle, kuri ka nors isako arba

5

uzdraudzia ir kurios vykdimas garantuotas valstybes priewarta. Valstybes valia cia nera saistoma jokiu nuo valstybes nepriklausomai egzistuojanciu vertybiu. Todel ir pati teisekura teisiniams pozitywistams nera didesnio demesio verta sritis. 2) Kadangi teise tapatinama su istatymu, tai teises problema cia is esmes pakeiciama istatymo problema: kiekwienas istatymas teisnis, nes nera istatymo kuris meturetu teises normu. O koks tu teises normu turinys ne jurisprudencijos reikalas, nes jurisprudencija domisi ne elgesio tasykles turiniu, o pacia elgesio taisykle (teises norma). 3) Teise grieztai skiriama nuo morales. Ipareigojancios tesies normos esancios nepriklausomos nuo to, jos realizuoja ar ignoruoja moralines wertybes. Teisniai pozitywistai neginciojo paziuros, kad teises normos gali rasti atramos moraleje irk ad teise is esmes gali buti vertinama morales poziuriu, bet teige kad toks wertinimas nera teises mokslo reikalas. Teise perkeliama I valstybes sriti, pawirsta formalumais kurie iformina valstybes aparato komandas. 4) Buvo skiriami teiginiai KAS YRA nuo to KAS PRIVALO BUTI. Buties pasaulis , kaip empirine tikrove yra pazinus o privalejimo pasaulis yra tas kuris vertinamas kaip geras teisingas priwalomas ir kuris esa neprieinamas pazinimui.Mokslas galis iwertinti tik tai, kas yra objektywiai gera, teisinga, priwalu. 5) Teises mokslas priwalas uzsimineti uzsiimineti tik teisines dogmatikos problemomis ir tai daryti formaliu budu, t.y. tirti teises forma, neiieskant jos turinio.Uztenka atskleisti tik teisiniu tekstu prasme, tiksliai sutwarkyti teises normas.Pozityvistu silogistine teises taikymo koncepcija kaip tik ir sieke is esmes apsiriboti teises taikymo klausimais: a) ipareigojanciu normu nustatymu b) su sia norma saweikaujanciu faktiniu aplinkybiu nustatymu c) normos aiskinimu d) teises taikymo akto priemimu Teisiniam pozitywizmui teise tai valstybes nustatytu ir valstybes walia isreiskianciu ipareigojanciu teises normu rinkinys. Cia postuluojama tik pareiga paklusti pozityviosios teises imperatyvams, o atsakymas I klausima, kuo gali buti grindzima butinybe ta pareiga vykdyti. Nebutinas. Normatyvistine (etatistine) teises samprata Normatyvizmas yra toks metodas tirti teise, kuris siekia susiaurinti teises samprata iki elgesio taisykles (teises normos) ir tyrineti teise tik logikos bei kalbos poziuriu. Todel teise cia nera procesas, o statine normu butis, kuri prasideda norm air baigiasi jos taikymu. Jurisprudencija turi tik tyrineti teise kaip grynaja t.y. pacias teises normas kaip elgesio taisykles, siekada twarkyti ju tarpusawio santykius, kad jos atitiku nepriestaringumo, ekonomiskumo, taikymo patogumo, operatywumo, loginio aiskumo reikalavimus.Teise tai sistema teises normu, kuriu vykdymas garantuotas valstybes priewarta (kelzenas). Kelzenas pradeda sawo teorija nuo Pagrindines normos, kuri turi tik metadologine prasme. Pagr. Norma reikalinga suteikti teises normoms vidine twarka remiantis ju juridines galios diferencijacija.Teises sistemai suteikiamas hierarchinis pobudis kai is aukstesniu normu wedamos zemesnes (Pagr.Norma-Tarptautiniai istatymaikonstitucija-vidiniai istatymai-individualus istatymai.) .Teise- kaip priwalomo elgesio tasiykliu sistema, nesanri valstybes valia, atvirksciai - pati valstybe yra sawoka, determinuota teises: moralinio priwalomumo personifikacija.Taciua neatskleidziant pagr normos saltinio sis teiginys liko neirodytas. Teise normomis jsi laike ne tik bendras, abstrakcias, bet ir individualias elgesio taisykles, kuriomeis baigiasi

6

teises sistema.Teises priwalomumo turini siejo ne su abipuse santykio dalywiu nauda, o su institucijos kuriancios norma valia.privalomumas buwo grinaj formalus. Prigimtines teises teorija Tai jurisprudencijos isiwadawimo is teologijos budas, perkeliant teises saltini is diewo valios I zmogu, I jo prigimti, jo egzistencinius interesus, kartu isaugant objektyvistini poziuri I teises saltini.Teologini teises objektyvuma isaugo ir antropocentristine teises samprata, tik dabar jis turi buti siejams su tais zmogaus interesais, kuriuos sis ne sawawaliskai,o kurie slypi pacioje jo prigimtyje=gyvybeje, sweikatoje, orume, kurie kiekwienam zmogui yra butini kad jis isliktu tuo kuo yra. Sie interesai vadinami prigimtiniais, o teise juos ginanti prigimtine.Prigimtine teise visada buwo zmoniu kuriamos teises idealas ir kartu priemone diskwalifikuoti amoralia teise, taip pat kovoti del teisingos teises. Objektyvumas-nepriklausomybe,nesaliskumas Teologine teises samprata Istoriskai pirmoji teises samprata kuri teigia kad teise yra ne zmogaus o diewiskojo intereso pawertimas elgesio taisykle.Susikure meginant zemiskus dalykus paaiskinti nezemikomis priezastymis-teises propaguojamos sugywenimo wertybes kilme.Tam dawe pagrindo intuityviai suwokta pati teises paskirtis- saugoti ne tik stipriuju, bet wisu zmoniu gerowe.Bet jeigu teise siekia visu gerowes, tai ar ji gali atsirasti is zmogaus , kurisis prigimties yra egoistas, pirmiausia zinantis tik sawo interesus ir to labiau linkes I agresija pries artima negu I santarwe su juo.Taigi teologine teises amprata mistifikawo visiskai nemistiskus dalykus. Juos mistifikawo tam kad padidintu teises autoriteta, susiedama ji su ano meto zmonems didziausia autoriteta turincia Diewo valia. Kas paklusta Diewui, tas turi paklusti ir jo kuriniui-teisei. Marxistine teorija K.Marxas buwo isitikines, kad teise gali virsti ne bet kuris interesas, o mtik disponuojantis socialine jega pirmiausia ekonomine (priwacia nuosawybe). Visi, kurie neturi priwacios nuosawybes (kapitalo) , nedalywauja kuriant teise (viusomenine tvarka). Teise kylanti is zmoniu materialiuju interesu ir nuosawybes santykiu. Todel teise esanti antrinis reiskinys, arba ju antstatas.Teise esanti ekonomiskai ir politiskai viespataujancios klases valia, pawersta istatymu.K.Marxas kalba ne apie teises apskritai, o tik apie klasines teises isnykima.t.y. tokios teises, kurios pagrindine funkcija priewartos priemonemis igyvendinti vienos klases viespatawimakitai.Isnykus priwaciai nuosawybei, isnyks isnaudotoju klases, darbas tapsias laiswas nuo isnaudojimo ir todel nereikesia tokios teises, kuri gina isnaudotoju klasems naudinga socialine twarka.Bet tai nerejskia kad K.marxas nepripazino prigimtines teises. Klasine taeise jam kaip tik ir atrode priesinga prigimtinei teisei, su kuria jis siejo teises esme.K marxui rupejo ne sejp sklebti asmens laiswe, o ieksoti budu, kaip formaliaaja teisiene laiswe pawersti faktine.Jis laikesi paziuros, kad visuomene neagli buti islaiswinta, kol nera suwisuomeninta priwati nuosawybe.Suwisuomeninima jis suprato kaip suwalstybinima. Teises sampratu diferencijacija pagal kildinima is jegos perswara garantuoto intereso:

7

Gumploviciaus Priewartos teorija: Valstybe ir teise tai organizacines priemones igyvendinti stipriuju valia, pawersti ju interesa visai visuomenei priwalomo elgesio taisykle.Teise tai tik sunormuota nelygybe. Priewartinis vienos grupes smurtinis valdymas, ugdas iproti elgtis pagal smurtu nustatoma twarka ir ta twarka, remdamasi iprociu weliau isitiwrtina kaip teise.Teise tai jegos perswara besinaudojancios socialines grupes interesas, pawerstas wisiems priwalomo elgesio taisykle.toliau tas mintis pletojo marxizmas. Realistine teises samprata: R. von Iheringas maste panasiai kaip marxas. Jis I pirma wieta isklele tiksline, samoninga zmogaus weikla, kuri sukurianti teise atsizwelgiant I zmoniu interesus.Teise atsirandanti kuriant konkretu zmogaus teisiu apsuagos ir igywendinimo mechanizma, kuris turys apsaugoti zmogaus interesus darydamas atitinkama poweiki jo elgesiui.Teise anot Iheringo susideda is intereso ir jo apsaugos mechanizmo.Todel ji esanti juridiskai apsaugotas interesas arba kitaip sakant , teise- tai interesas

ginamas organizuota valstybes jega.Iheringas glaudziai siejo teise su jegos sawoka.Zmogus gimstas be teisiu, todel priwalas jas igyti kovodamas su kitais indiwidais, trukdanciais jam igyti subjektine teise ir ja naudotis. Sociologine teises samprata (pragmatinis instrumentalizmas, teisinis psichologizmas, gywoji teise, ir t.t.) Si idejine kryptis remiasi empirine teises samprata laikomasi pragmatines nuostatos, kad \ kiekwiena tiesa tai praktiskai pritaikoma hipoteze, o hipotezes teisingumas visiskai priklauso nuo to, ar ji duoda reikiama rezultata.Todel atsisakoma teises esmes tyrimo, twirtinant, kad ji nepazini.Tos krypties dewizas tirti gywaja, tiesiogiai taikoma teise.Raginama nuo teises esmes klausimo pereiti prie teises funkciju klausimo.Cia keliamas ne teises esmes ar buties klausimas o veikiau kokiais konkreciais pawidalais teise egzistuoja, reiskiasi asmens ar wisuomenes gywenime. E.Erlichas Gywoji Teise

Jis teise aiskino ne kaip abstrakciu elgesio normu sistema o kaip gywaja socialine twarka, kaip konkreciu teisiniu istatymu tinkle.Todel ir teises pazinimas pradedamas nuo realaus gywenimo:nuo analyzes sutarciu,tesimu sprendimu,ju wykdymu aktu.Pasak Erlicho istatymu leidejas ne sukuria nauja elgesio norma o tik ja atranda susiformavusia zmoniu santykiu praktikoje.Pirma atsiranda faktiniai santykiai ir ju formuojama elgesio taisykle, o tik weliau istatymas, sankcionuojantis ir atinkamai formuluojantis sia taisykle. Tikroji istatymu werte yra ne patys istatymai o ju igywendinimas.Rasytiniai istatymai laikytini teises normomis tik tada jei daro realu poweiki zmoniu elgesiui (jei taikomi faktiskai). Teise faktiniai zmoniu santykiai, susikloste realiame gywenime atsizwelgiant I to meto8

teisingumo samprata, paplitusia visuomeneje.Teise tai kartu ir teiseju sprendimai priimti fixuojant realiai susiformavusia zmoniu santykiu praktikoje taisykle ir remiantis vyraujancia teisingumo samprata.Teise laikoma ne bendra taisykle o konkretus teismu sprendimai. TRIS ONTOLOGINIUS TEISES LYGMENIS INTEGRUOJANTI TEISES DEFINICIJA: TEISE TAI HUMANISTINE IDEJA (isisamoninti zmoniu interesai) , PAWERSTA VISUOTINAI PRIWALOMO ELGESIO TAISYKLE ( teises norma), O GALIAUSIAI ZMONIU ELGESIO REALYBE (teisiniais santykiais).

Prigimtines teises mokykla neegzistuoja kaip wienalyte teises samprata.T.y. ja sudaro iwairios teieses sampratos konceptijos.Prigimtines tesises doktrinos gali buti suskirstytos: a) Absoliutines ir reliatywios priklausomai nuo to ar wertybes laikom neppriklausomas nuo laiko ir erdwes ar siejam jas su atitinkamomis kulturomis. b) Materialines ir procedurines.Priklausomai nuo to ar doktrina formuluoja wertybes kuriasprigimtine teise gina ar akcentuoja teisingas proceduras.mazaj kreipiant demesi i pacias wertybes ju anlayze. c) Naturalistines ir antinaturalistines.Priklausomai nuo to ar teises saltiniu laiko raciponaliai pazinta gamtos zmogaus ir wisuomenes esme ar kazkokia antgamtine butybe leidziancia pazinti sawo walia. Pozitywistu isakomi teiginiai apie prigimtine teise: a) Daufuma prigimtines teises nuostatu yra itwirtinta nacionalinese konstitucijose.Vos jas uzrasius ir pawertus pozitywiosisos teises taisyklemis jos tampa pozitywiaja teise. b) Visi kintamijei teises elementai ateje is prigimtines teises (teisingumas, protingumas, paprociai...) yra apibreziami pozitywiojoje teiseje ir tik tada tampa teisiskai reiksmingais. c) Kiekiwenoj valstybei egzistuoja iwairios paziuros i wertybes ir ju apsauga.(eutanazija, abortai, sawizudybes, ..)Kol walstybe neitwirtina sawo pozicijos pozitywiosios teises normomis tol nera aisku kokia paziura yra laikoma tinkama wertybiu apsauga. d) Kolkas nepawyko surasti wieno autoriteto ( visuotinai priimtinos wertybiu sistemos) kuri galetu apspresti pozitywiosioss teises turini. Psichologine teises samprata Siejama su Levo Petrazickio wardu.Jis pirmamsis pabande teises esme aiskinti per tai kaip ja supranta atskiras asmuo. Jo teorija atsirado kaip opozicija teisiniam pozityw. Susiaurinusiam teises samprata iki istatymo sampratos.Jis pasireme dwiem pagr prigimt teises teiginiais: a) jis pripazino kad teise egzistawo ir iki walstybes sukurimo. b) Jis pripazino teises dualizma.Ir ishskyre pozitywiaja teise ir tikraja teise.Ja pawadines intuitywiaja teise. Visom kitom prasmem tai buwo wisisikai sawarankiska teises koncepcija.Sukurta panaudojant psichologijos, istirijos, formalios logikos, politines ekonomijos, sociologijos ir kt. mokslu laimejimus.Pagr waidmuo skirtas psichologijai.Todel petr.remdamasis psichologija padare iswada: Uz zmogaus psichikos ribu teise praranda betkoki realuma.Teise tj ypatingos zmogaus emocijos.Skyre dwejopas emocijas: 1) vienpuses-zmogus jaucia pareiga elgtis tam tikru budu.

9

2) Dwipuses-(normatyvines-atributyvines) zmogus jaucia pareiga elgtis tam tikru budu ir suwokia kad kazkas gali pareikalauti ta pareiga atlikti. Vienpuses emocijas Pter. Pavadino dorowinemis. O dvipuses teisinemis.Vienpusiu emociju pagrindu susiformuoja doroviniai teises santykiai o antruju teisiniai. Dvipuses emocijas petr. Pavadino intuityviaja teise ir priespastate jas pozytiwiajai teisej. Pter. Iskyre tokius intuitywiosios ir pozitywiosios teises skirtumus: 1) Pozit.teise nustato sabloniskas elgesio taisykles didelem grupems.O int teise yra indiwiduali. 2) Pozit teise turi rysku unifikacini elementa(suwienodinimo) fiksuojant tik jai reiskmingus faktus, o int teise fixuoja wisus faktus. 3) Int teise keiciasi grejciau ir lengwiau prisitajko prie gywenimo aplinkybiu nej pozit teise.Taciau pozit teises turinys yra daznaj geresnis negu int teises. 4) Int teise yra nefixuota, o pozit teise wejkia tik islejdus tam tikras normas ir tik tam tikroje teritorijoje.Int treise laiko ir terit atzwilgiu yra neribota. 5) Int teises intensywumas(teises normu laikymasis) yra didesnis negu pozit teises. Pagal pozit ir int teisiu saweika,petr. Skyre tokias zmoniu gywenimui reiksmingas sritis: 1) Sritis kur weikia tik pozitywioji teise (valstybes biudzeto sudarymas) 2) Sritis kur weikia tik intuitywioji teise (garbes ir orumo supratimas) 3) Sritis kur weikia ir konkuruoja abi teises (pagr.teises turetu sutapti, o jej nesutampa turetu buti keiciama pozit. Teise, priesingu atweju pozit teise bus pakeista rewoliucijos keliu.) Teisinis funkcionalizmas (teisinis realizmas, teisnis instrumentalizmas , sociologine jurisprudencija) Siai teises sampratai priklauso iwairios teises doktrinos akcentuojancios teiseje realini elementa (zmoniu santyki). Bendra: Visos doktrinos oponuoja kalsikinio pozitywizmo formalizmui ir akcentuoja teises realu funkcionawima(pasireiskima wisuomeneje).Tokios teises sampratos tiria teises funkcionawimo ir igywendinimo mechanizma.Moderniu koncepciju pradzia yra siejama su laiswosios teises mokykla.Ehrlich ir Zheni. Sios mokyklos priespastate gywaja teise formaliajai teisej.Gywaja teise kuria iwairius wisuomen susiwienijimai.Valstybiniai nurodymai sudaro tik nedidele teises dali.Todel teismai nera susaistyti pozitywiaja teise.Ypac jei ji pasenuis ar netinkamai reguliuoja situacija.Teismai turetu remtis gywjaa teise ir jos pagrindu priimti sprendimus.Teisejai yra prilyginti istatymu leidejams.Labiausia si teises samprata isitwirtino JAV, kuriai ytin budinga precedentines teises tradicija.Dazniausia apibendrintai si samprata wadinama sociologine jurisprudencija.Ir tokiai teises sampratai didele ytaka daro filosofinis pragmatizmas: Teisinga tai-kas naudinga.Tokia teises samprata supina teisines taisykles su kitais socialiniais reguliatoriais.Teises esmes yra ieskoma ne formaliose taisyklese, o konkreciose bylu sprendimuose, sutarciu tekstuose ir kituose individ teises aktuose.Neilazas.(Dr.Remigijaus Simasiaus Teisinis Pliuralizmas). Be iswardytu teises sampratu yra dar lbj daug teises doktrinu. Ne wiena is ju jokioje teisineje bendruomeneje neegzistuoja grynuoju pawidalu. Iwairios teises sampratos koegzistuoja kartu.Todel kalbame apie ju tam derini. Bendrieji teises pozymiai veikiantis skirtingu intensywumu: 1) Teise pasireiskia kaip ypatinga normatywine twarka igijusi teises normu ir teises principu pawidala. 2) Teise tai ypatinga teises normu ir teises principu organizacija pasireiskianti specifiniais siu elementu rysiais, iskirianciias ja is kitu reiskiniu. 3) Teise tai tokia normatyvine sistema kuri turi ypatingus rysius su walstybe.Dazniausiai Teigiama 10

kad normos tampa teisinemis kaip jas sukuria arba sankcionuoja valdingas galais turincios walstybes institucijos. 4) Teise isreiskiam valstybes kaip politiskai organizuotos wisuomenes walia kai teise yra pawerciami soc aktywiu wisuomenes grupiu interesai itwirtinant ju kompromisa. 5) Teise yra garantuojama walstybine priewarta.Potiancila grasinant tam tikrais praradimais ar suwarzymais arba realia pritaikant pazeidejui neigiamas poweikio priemones t.y. sankcijas. 6) Teise kompensuoja kitu normatyviniu sistemu nepakankamuma tik todel kad jos iwykdyma garantuoja walstybe, specialiai tam sukurtu priewartiniu mechanizmu. Bendras mokslas apie teise Fundamentalius teises klausimus psrendzia bendras mokslas apie teise vadinamas iwiariai: Teises teorija, Bendroji teises teorija, Teises filosofija, Ivadas i teises filosofija, Jurisprudencija, Bendroji jurisprudencija.Visus teises mokslus galima suskirstyti 3 grupes: 1) Bendrieji fundamentalus teises mokslai.Sie mokslai nagrineja wisaj tesej bendras problemas. (teises teorija, teises filosofija, teises istorija, lyginamoji teisetyra.) 2) Shakiniai teises mokslai.Sie mokslaj tiria tiesiogiai zmogaus elgesi reguliuojancias teises normas.(civiline teise, baudziamoji teise, civ proceso...) 3) Pagalbiniai teises mokslai akumuliuojantys ir perkeliantys i bteises moksla kitu mokslu metodus (teismo medicina, kriminalistika, teismo expertize ir kt.) Teises teorija priklauso pirmajai teises mokslu grupei: 1) Teises teorija formuluoja argumentus leidziancius iwertinti realiai funkcionuojancios teises teisinguma. 2) Teises teorija atlieka tarpininko waidmeni tarp teisiniu ir artimu teisej disciplinu (logika,ekinomika,etika...) 3) Teises teorija formuluoja pagrindines teisines kategorijas bendras wisiems teises mokslams.(norma,atsakomybe, sankcija..) 4) Teises teorija nustato formalius teises atpazinimo pozymius. 5) Teises teorija tiria teisini zmogaus elgesio kwalifikavimo mehanizma. 6) Teises teorija analizuoja teisekuros politikos ir teisines technikos pagrindus. Wadowaujantis situo isskirti 3 teisines teorijos funkcijas (poweikio kryptis arba budas): 1) Metodologine 2) Analitine (pazinimo) 3) Prognozawimo Teises norma Norma gali reiksti tam tikru atsitiktiniu procesu bendra widutini lygi: pwz krituliu norma. Platesne prasme sawoka norma apibudiname naturalia objekto busena kuria salygoja sio objekto prigimtis: 36,6 laipsniu normali zmogaus temperatura. Pacia bendriausia prasme, sawoka norma apibrezia tam tikra mata, kokybes ir kiekybes vienove kurios remuose egzistuoja tam tikras reiskinys, taciau sawoka norma turi skirtingas reiksmes gamtiniams ir socialiniams reiskiniams apibrezti. Gamtiniuose reiskiniuose sawoka norma reiskia tam tikra desni, desninguma kuris isreiskia priezastini rysi (priezastis- pasekme). Sis desnis yra pastowus, nekintantis, jo negalima pazeisti, jis yra wisuotinas. Soc reiskiniuose norma visiiskaj kitokios prigimties kategorija. Soc norma yra nustatoma tam kad butu ivykdyta. Soc norma yra skirta tam tikram subjektui, tam kad butu galima is jo reikalauti atitinkamo 11

elgesio. Todel butina soc normos sawybe, faktine galimybe ja pazeisti. Soc norma visada reiskia ne buties o priwalomumo fakta. Normu logikos pagrindu yra iskyriama tokia normu struktura: Adresatas----- Aplinkybes------Elgesio Modelis------Elgesio modelio Pobudis Tokia struktura yra budinga wisoms normoms. Normos kuriose nera adresato ir aplinkybiu, yra wadinamos komandomis. Teisingos teoses sampratos nusatato skirtingus tokios normos wirtimo teisine kritterijus. Pagal biahievistini kriteriju norma yra teisine kai si tikruju daro poweiki adrestui , kai jos laikomasis ir ja naudojamasi. Paklusimas normai, ir sankcijos taikymas uz jois pazeidima reiskia kad norma yra teisine. Pagal legalumo kriteriju, nenagrinejamas adresato poziuris I norma. Bet pabreziama normos nustatymo procedura. Jei norma nustatyta reikiantis teisetos teisekuros proceduros, ji yra laikoma teisine, priwaloma. Pagal normos wertingumo kriteriju, norma laikoma teisnie jei ji tinkamai gina wyraujancia wertybiu sistema. Visa zmogaus gywenima regulioja daugybe elgesio taisykliu. Kurios leidzia mums pasiekti norimus rezultatus, derinti kiekwieno musu laiswe ir interesus su kitais. Apibendrinus galime kalbeti apie dwejopa elgesio reguliavima. Vienai grupei priskirtini elgesio standartai, kai reguliuojamas zmogaus elgesys, akcentuojant jo santyki su gamtine tikrove ir siekiamaias tikslais.pvz: noredamas nesusalti, zmogus siltai apsirengia. Antrai grupei priklauso elgesio standartai, kuriuose gamtines aplinkos iwaldymas yra antraeilis dalykas, nes siais standartais yra reguliuojami zmoniu tarpusawio santykiai. Siuo poziuriu wisas elgesio taisykles galima suskirstyti I 2 stambias grupes: 1) Socialines normos 2) Tikslo (technines) normos Siu normu grupiu skirtumai: 1) Socialines normos reguliuoja santykius tarp zmoniu, o tikslo zmogaus santykius su isoriniu pasauliu ar isorine aplinka. 2) Soc normos leidzia suderinti skirtingus zmoiniu interesus maziausiia skausmingomis priemonemis, o tikslo normos leidzia pasiekti uzsibrezta tam tikra prisitaikymo prie aplinkos tiksla. 3) Soc normos yra subjektywaus pobudzio, nes ju turini itakoja galimai iwairi normos kurejo pozicija, tiklso normos yra objektyvios nes isreiskia objektyvius gamtinius desningumus. 4) Tikslo normu laikymaisis nera priwalomas, ju laikytis mus wercia turima info apie mus supancia tikrowe, objektyvus normu pobudis, ir suwokimas, kad lauzydami sias normas mes nepasieksim norimo tikslo. Soc normu laikymasisi yra garantuojamas potencialia (realia) kitu asmenu reakcija I normu nesilaikyma. Galimos situacijos kai kai kurios tiklso normos yra sankcionuojamos ir tampa soc normomis. Ypac daznai tikslo normos tampa teisinemis normomis, paprastai igydamos standarto pawidala. Standartas tai tam tirki nreikalavimai gaminiui ar procesui kurie isreiskiami teisine kalba, ir uz kuriu neisilaikyma yra nuamtytos teisnes sankcijos. Soc normos Soc norma tai sociailiai reiksmingas elgesio modelis (standartas, etalonas). Visos soc normos turi tokius bendrus pozymius: 12

1) Reguliuoja santykius tarp zmoniu. 2) Leidzia suderinti prieisngus interesus. 3) Sudaro dali visuomenines kulturos ir sukuria prielaidas kulturai pletotis. 4) Atlieka informavimo funkcija ir leidzia zmonems be dideliu pastangu susiwokti kokio elgesio is jo tikisi kiti. Skiriamos tokios soc normu rusys: 1. Religines normos 2. Teisines normos 3. Moralines normos 4. Paprotines normos 5. Politines normos 6. Korporatyvines normos ir t.t. Religines normos. Sios normos isreiskiamos taisyklemis reguliuojanciomis tam tikros religines bendruomenes nariu poziuri I dieva, nariu tarpusavio santykius, bendruomenes organizacijos ir weiklos principus. Religiniu normu laikymasi nulemia tikejimo elementas. Religinio pobudzio rastuose ir kanonuose itwirtinamas tam tikras tikinciojo elgesio standartas ir dorowinis etalonas. Religines normos tai wienas seniausiu zmogaus elgesio reguliatorius. Labai intensyvus, net ir moderniose walstybese. Ypatinga waidmeni atlieka religinio pobudzio teises tradicijose pvz: musulmonu teises salyse. Jokia walstybe negali ignoruoti wyraujancios religijos. Politines normos. Politika- valstybes waldymo menas. Politines normos reguliuoja santykius valstybines waldzios siekimo ir islaikymo sferoje. Santykius tarp walstybiu, tarp socialiniu grupiu walstybes widuje, walstybes, santykius tarp tautu. Isreiskiamos skirtingom formom: politinem deklaracijom, manifestais, partiju ir judejimu programiniais dokumentais ir kt. Politines normos igyjusios walstybes sankcija tampa teisinemis. Siu normu intensywuma salygoja skirtingos tradicijos valstybese, kur politine kultura auksta ir turi ilga istorija veikia labai intensyviai. Korporatyvines normos. Visuomeniniu organizaciju ar judejimu nariu elgesio taisykles. Didzioji siu normu dalis yra organizuojamo pobudzio. Jos apibrezia organizacijos sukurimo ir veiklos principus, nariu teises ir pareigas, skiriamasis normu pozymis: jos yra sukurtos nariu interesams, todel ju laikomasi sawanoriskai. Nes jos laikomos teisingomis ir butinomis. Bendruoju poziuriu sios normos negaletu priestarauti teisei ir gerai moralei. Paprociai. Pparotys tai elgesio modelis isitwirtines wisuomenineje praktikoje del daugkartinio jo taikymo. Vienas seniausiu elgesio reguliatoriu. Labia konserwatyvus ir sunkiai beiskeiciantis. Vystantis visuomenei paprociai kinta, bet labai skausmingai. Paprociu pagrindu formuojasi tradicijos. Tradicija tai paprotys+testinumas+vertybine orientacija+socialines nuostattos+..kt. Paprociai turi daug bendru bruozu su morale. Abu yra kildinami net is to paties zodzio: mores reiskia ir paproti ir morale. Morales normos. Tai elgesio modeliai, kurie isreiskia zmoniu poziuri I geri, grozi, teisinguma, garbe, meile, oruma ir kt.. Moralumas tai individo charakteristika, taciua skiriama ir bendrazmogiska morale, kuri isreiskia

13

visuomeneje vyruojancias nuostatas. Teiisnga teise priwalo tureti tam tirka morlaes minimuma, kitaip ji nepasieks sawo tikslu. Teises ir morales palyginimas. Morale yra senesnis elgesio reguliatorius uz teise. Jei laikysimes pozityvistines teises sampratos. Teise atspindi social aktyvios wisuomenes dalies interesus, o morale wisos wisuomenes. Morale skirtingai negu teise yra nerasyta ir ne formalizuota ir egzistuoja kaip visuomenine nuomone. Morale reguliuoja platesni wisuomeniniu santykiu rata, bet yra situaciju, kai teise reguliuoja, o morale - ne. Morale suteikia didesne veikimo laisve ir leidzia laisviau interpretuoti situacijas. Morales normu zmones laikosi del vidinio isitikinimo ju teisingumu ir visuomeninio spaudimo, o teises normu wewrcia laikytis valstybine priewarta. Skiriasi galimos reakcijos apibreztumas. Teiseje pasekmes grieztai apibreztos, o moraleje galima tik speti. Teise dazniausiai netiria zmogaus poelgio motyvu, o moraliniam wertinimui tai swarbaiusia. Morale nustato zmogui tik pareiga, o teise vienam pareiga, o kitam teise reikalauti ta pareiga atlikti. Teisinis reguliavimas Reguliavimo slyga reiskia tvarkim pagal tam tikr pavizd. Teisinis reguliavimas tai moni elgesio formavimas, standartizaviams teisinmis priemonmis. Teis reguliuoja tik tam tikra dal moni tarpusavio santyki. Santykiai kurie gali ir turi bti reguliuojami yra vadinami teisinio reguliavimo sfera arba objektu. Teisinio reguliavimo rib problema. Kiek intensyviai teis gali ir turi kitis moni santykius.Asmuo suidrs su situacija, kai egzistuoja teisin spraga. Kai santykiai nesureguliuoti teisinmis priemonmis. Gali tiktis, kad i sprag paalins teismas taikydamas statymo arba teiss analogij. sttaym analogija yra tai, kad yra pritaikomas panaius santykius reguliuojantis statymas. Teiss analogija- ginas sprendiamas pagal bendruosius teiss principus. Taiau statymo ir teiss analogija yra taikoma tik tais atvejais , kai situacija patenka teisinio reguliavimo sfer. Teisinio reguliavimo sfer nulemia daugyb faktori ir skirtingose valstybse jos skiriasi. J takoja vyraujanti religija.,visuomens kultros lygis, tradicijos, valstybs ekonomin padtis ir kt. Teiss teorija tradicikai skiria tam tikrus poymius, kurie padeda apibrti teisinio reguliavimo sfer, ir nustatyti kokie snatykiai j eina. Skiriami vidiniai ir ioriniai pozymiai: a) Vidiniai- tai visuomenini santyki, kuriuos btina ir galima reguliuoti teise specifika, j turinio ypatybs. Skiriamos trys santyki grups: A) Turtiniai santykiai. Jie susiformuoja monms keiiantis paslaugomis ir vertybmis. iuos santykius galime vertinti piniginiu ekvivalentu. Santyki savyb, kad subjektai yra lygs ir nepavalds vieni kietiems. Daugiausia toki santyki reguliuoja civilin teis. B) Valstybin srang tvirtinantys ir ilaikantys santykiai. Jie susiformuoja nustatant valstybini institucij sistem ir j kompetencij, bei piliei teises ir pareigas i sistem formuojant. Santyki subjektai nra lygiateisiai, nes vyrauja pavaldumo santykiai. Konstitucins teiss, administracins teiss (plaija prasme).

14

C) Teissauginiai santykiai. Susiformuojantys ukertant keli teiss paeidimams ir nubaudiant paeidjus. Tokius santykius reguliuoja baudiamasis kodeksas, ATPK ir kiti. b) Ioriniai poymiai ireikia iorines teisinmis priemonmis reguliuojamas santyki savybes, kurioms bdinga tiesiogin priklausomyb nuo teiss kitimo fono ir kurios kinta keiiantis laikmeiui. Teisikai reguliuojami visuomeniniai santykiai: A) Kurie yra svarbiausi ir reikmingiausi visai visuomenei. B) Kuriuos manoma ireikti formalia teisine kalba, suteikiant teisi ir pareig pavidal. C) Kuriuos galima tirkinti tesiins kontrols priemonmis. D) Kuri neapima privaios asmens laisvs sfera. tesiinio regulaivimo sfer priklauso tokie viusomeniniai santykiai, kurie atitinka bent vien vidin ir visus iorinius poymius . Teisinio reguliavimo priemons Tai privalomo arba leidiamo elgesio standart nustatymo bdai. Teisinio reguliavimo priemons: a) Teisinis draudimas-sako susilaikyti nuo negatyvi ir aling veiksm ir formuoja pasyv elgesio tip. b) Teisinis pareigojimas- sako atlikti aktyvius ir teisei naudingus veiksmus ir formuoja aktyv elgesio tip. Daryk taip.. Teisinis leidimas nustato teisikai ginamo elgesio galimyb. Paprastai i priemon reikia teisin laisv elgtis tam tirku bdu, kuri garantuoja kit subjekt pareiga i laisv gerbti. Tam tirkais atvejais teisinis leidimas tikslina teisini liepim sfer. Teisini liepim ir teisini leidim deriniai yra vadinami teisiniais metodais. Iskiriami du pagr. Regulaivimo metodai. Imperatyvusis ir Dispozityvusis. Imperatyvus- pasireikia tada, kai norm krjas tiksliai apibria elgesio standart, kurio norm adresatas negali keisti arba laisvai interpretuoti. Tokio reguliavimo atveju, teiss ar norm krjas naudoja teisinius liepimus. T.Y. teisinius draudimus ir teisinius pareigojimus. Dispozityvaus reguliavimo atveju, norm krjas nustato elgesio model kur adrestas gali laisvai interpretuoti, pasirinkdamas vien i keli pasilytelgesio varinat, arba net susikurti sav veikimo model, neprietaraujant sakmiom teisinm nuostatom. Pvz: pirkjas sigijs netinkamos kokybs daikt, gali savo apsirinkimu daikt grinti ir pareikalauti pinig, arba reikalauti daikta pakeisti, arba... Danaiusiai dispozityvaus reguliavimo atveju yra derinami teisiniai leidimai su teisinaiis liepimais, kurie tik apibria leidim taikymo laisv. Imperatyvus ir dispozityvus regulaivimo metodai, grynuoju pavidalu neegzistuoja. Kalbame apie toki metod derinim, kai vienam i j suteikiamas primumas ir prioritetas. Civ teisje vyrauja dispozityvus regulaivimo metodas, o represinse teiss akose vyrauja imperatyvus metodas. Greta nurodyt teisinio regulaivimo priemoni, teiss norm krjas naudoja ir specifin priemon ir gali nustatyti tam tikras teisei reikming veiksm atlikimo procedras, kurios nra savarankika teisinio regulaivimo priemon. 15

Pvz: jei norime sudaryti dovanojimo sutarti, tai jai yra privaloma raytin forma. Jei nesilaikoma teisiniams liepimams numatyt procedr, tai j nesilaikymas reikia teisini liepim paeidim, u tai gresia neigiamos poveikio priemons. Jei nesilaikoma teisini leidim atlikimo procedr tai asmuo nepasiekia norimo teisinio tikslo. (Liepimo procedr neislaikymas) Pirmos poveikio proiemons vadinamos represinmis, o antrosios yra negaliojanios sankcijos. Pagrindins teiss normos ir altiniai Tinkamo elgesio standartai yra formuluojami norm arba princip pavidalu, tai yra ireikiami kalba. ie elgesio standartai, nustatomi tekstu, o teisinje dferoje - teisiniu tekstu. Tam kad teis atliktu savo funkcijas ir reguliuot moni elges, ji turi bti ireikta objektyviu apiuopiamu pavidalu ir perduota adresatui. is objektyvus teiss iraikos pavidalas yra vadinamas teiss forma arba teiss altiniu ir toliau tebevyksta diskusija, kuris i termin yra geresnis. Vieni autoriai pripaista it svok lygiareikmikum ir nemati problemos tame, kad jos yra vartojamos abi ar kuri viena i j. Lietuvoje yra vienas autorius, rytingai apsisaks u svok atskyrim. Pasauilinje jurisprudencijoje galima rasti vairi poymi. Pvz: Kelzenas nebuvo sitikins svokos teisinis asltinis tinkamumu, teiss ioriniam pavidalui ireikti, silydamas iekoti tinkamesns svokos. Carins Rusijos profesorius vv.. taip pat sak, kad svoka turi bti pakeista. Taiau pranc. Teoretikas Ber nemato problemos, kad svokos bt vartojamos kaip sinonimai, teiss altinis yra plaiai vartojama svoka. Autoriai teigiantys teiss svokos teiss forma tinkamum teiss ioriniam pavidalui apibdinti. Kalbiniu poiriu forma yra apibriama kaip reikianti pavidal, daikto reikinio reikimosi bd. Taigi kalbiniu pobdiu i svoka tinka ireikti ioriniam teiss pavidalui. Svoka teiss altinis kalbiniu poiriu turi tokias reikmes: 1)tai kas duoda pradia, i ko ieina. 2)Raytinis paminklas, dokumentas. i svok Titas Livijus pirmasiis panaudojo teisiniam pavidalui ireikti. Palaipsniui pasaulinje jurisprudensijoje sitvirtino teiss altinio svokos daugiareikmingumas. Skiriamos tokios svokos reikms: a) Teiss altiniai materialiuoju aspektu, taip apibriami visuomeniniai interesai ir visuomens egzistavimo slygos dl kuri, viena ar kita idja yra paveriama teiss norma. Tokiems altiniams priskiriami: religiniai, filosofiniai, politiniai, principai. Visuomens, ekonominis politinis socialinis fonas. Situacijos ypatingumas laiko ir erdvs poymiu ir kt.. b)Teiss altiniai formaliuoju aspektu. Taip apibriami teiss ioriniai pavidalai, kuriias teis pateikiama adresatams. Ir ia prasme svokos teiss forma ir teiss sutampa. c) Teiss altiniai istoriniu aspektu. Tai yra apibriama visa nenormatyvin info apie anksiau galiojusi teis. Visgi stipriausia tendencija yra ta, akd dl prastos konvencijos ios svokos gali bti vartojamos kaip sinonimai. Nors svoka teiss forma kalbiniu poiriu ir bt tinkamesn. Teiss altini rys Pagal tekste nustatotmus normos adresatus: a) Bendro regulaivimo (bendrieji tesis altiniai) pvz: parlamento priimti statymai. Nra personifikuoto adresato ir galimas pakartotinumas.

16

b) Individualaus reguliavimo (individualieji) yra personifikuotas adresatas, virnkartinumas. Pvz: sprendimas konkreioj byloj. Pagal tekste formuojamo elgesio modelio apibrtumo laipsn: a) Teiss principai modelis apibrtas abstarkiai. b) Teiss normos Pagal altinio atsiradimo pagrindus a) Sutartimi sukurti teiss altiniai. (bendro pobdio sutartys (federacins)) b) Valstybs valdingu nurodymu sukurti teiss altiniai (teisminisprecedentas, norminis aktas..) c) Paproiu sukurti teiss altiniai (teisnis paprotys) d) Autoritetingu praneimu sukurti teiss altiniai (teiss doktrina) Pagal teisinio teksto iraikos form: a) Raytiniai teiss altiniai b) Neraytiniai teiss altinia ( teisinis paprotys, teiss principai) Pagal tak teisiniam rguliavimui: a) Tieisogiai reguliuojantys elges t.. (tokie kurie suformuoja nuosttaas teisiogiai takojanias adresato elges) Teiss norminis aktas.. b) Teisiogiai nereguliuojantys teiss altiniai (teiss doktrina). Pagal privalomumo pobd: a) Adresatui privalomi teiss altiniai. Nepalieka adresatui galimybs rinktis, taikyti j ar ne.. b) Neprivalomi teiss altiniai. Tokie kurie interpretatoriui nesuteikia privalomumo, bet yra patariamojo pobdio del autoriaus autoriteto. (doktrina..) Teisinis paprotys kaip teiss norma Pirmosios moni pastangos reguliuoti santykius paproiais siekia kem syuku m. Jau primitivioje santwarkoje formavosi taisykls perduodamos i kartos kart. Paproi daugiasia laikomasi buvo savanorikai. O pavieniais nesilaikymo atvejais buvo taikomos sankcijos. Jau tada formavosi tokie paproi poymiai kaip konservatyvumas, pastovumas, tvirtumas. Teisiniais paproiai virto tesmoninga ir organizuota moni veikla, kai stipraiusia soc grup sau naudingiausius paproius pavert visuotinai privalomus ir prievarta ginamais. Taip atsirado paprotin teis, kuri buvo pirminis vis teisi pavidalas. Apie teisini paprot kaip savarankik teiss altin teorijoje pradta kalbti XIX siejama su Vokietijos istorine teiss mokykla. i mokykla paproio privalomum siejo ne su valstybs pozicijos isakymu o su paproio esme. Kalbama buvo apie visai laiudiai bendrus paproius, kuri laikomasi dl j teisingumo. Paproio taka yra skirtinga skirtingose teiss tardicijose. Bendrojoje tesis tradicijoje paproi pagrindu krsi precedentin teis. Taiau ir ten lik paproi kurie negijo precedento pavidalo. (vejybos taisykls, tinkl diovinimo..) Kontinentinje teisje paprotys tapo statymo krimo pagrindu. Vakarietikoje teiss tradicijoje iki XX a. pab. Buvo konstatuota, kad teisiniai paproiai yra seniausia , bet maai reikminga ir atgyvenusi. Iimtimi nurodoma Ispainijos Katalonijos provincija, kur nacionalinis civilinis kodexas netaikomas santykiui reguliuojamam teisiniais paproiais. Vokietijoje tvirtinta galima paproio ir raytins teiss konkurencija ir paproio galimyb keisti raytin teis. Pranczijoje paprotys galjo papildyti, bet ne keisti raytin teis. Taiau nuo XX a. pab. Stebimasdidelis teisinio paproio reikms augimas, ypa komercinje sferoje,

17

laiv gamyboje, tarptautinje prekyboje. Teisinis paprotys tai dviejvisuomenini reikini junginys ir jam yra bdingi ir teiss ir paprasto paproio poymiai. Paprotys tai visuomenin praktika susiformavusi dl nuolatinio ir vieningo tam tikr faktini santyki kartojimosi. Visuomenin praktika tampa teisiniu paproiu, kai jai bdingi specials poymiai. Vidiniai ir ioriniai. iuos poymius tvirtina ne statymas o teisin doktrina. Vidiniai poymiai-vidins paproio savybs. Jie parodo ar praktika yra paplitusi ir universali. T.y. ar ji tikrai nuolatinio karotjimosi. ie poymiai yra vadinami keikybiniais. Juos nustatant nra kakoki iankxtini kriterij pvz: anglijoje kalbama apie imtemius trunkania praktik, o pranczijoje deimtis.. Antroji grup poymiu gali bti pavadinta kokybiniais ir parood ar analyzuojama praktika yra teisinga irbtina teisinei tvarkai palaikyti. Taigi kokybiniai kriterijai tai visuomenins praktikos moralinio vertingumo testas. Teisinis paprotys tai teisinis tekstas susiformavs dl nuoaltinio ir vieningo tam tikr faktini santyki kartojimosi ir interpretuojamas kaipvisuotinai reikmingas ir privalomas. Paproio virtimas teisniu momentu skirtingai apibriamas pozityvistins ir nepozityvistins tradicijos. Pozitivistin tradicija moment sieja su valstybins pozicijos isakymu, teigia kad paprotys tampa teisiniu kai valstyb j sankcionuoja. Ir iskiria du galimus sankcionavimo bdus: a) Valstyb paprot sankcionuoja raydama istatym pareig j gerbti ir saugoti, bet nedetalizuoja paproio turinio. b) Valstyb paprot sankcionuoja konkreioje byloje teismo sprendimu suteikdama visumeninei praktikai teisin gynyb. Nepozityvistins tradicijos teisininkai visuomenin praktik laiko teisiniu paproiu jei ji atitinka kiekybinius ir kokybinius poymius nepriklausomai nuo to ar valstybs pozicija isakyta. Lietuvoje teisinis paprotys apibriamas pozityvistine tradicija siejant j su valstybs sankcionavimu ir net naujasis civilinis kodeksas nenurodo teisinio paproio prie savarankik teiss altini. Teisinis precedentas Teisin sistema kurioje precedentas vardijimas kaip oficialus teiss altinis vadinama precedentine teiss sistema. Sistema, kuri bdinga bendrosios teiss tradicijai. Precedentins teiss pradia XIa. Anglija. Ukariautojai normanai nevert angl laikytis savo paprotins teiss svarbiausiu udaviniu laikydami centralizuotos valstybs ilaikym. Greta bendrj teism egzistavo karalikieji teismai. Karaliaus teisjai vainjo po al ir spresdavo ginus vietini paproi pagrindu. Gr iemos rezidencij Londone apibendrindavo skirtingus vietos paproius, irinkdavo i j teisingiausius ir protingiausius ir iveiodavo juos po al taip unifikuodami ir kurdami bendr visai Anglijai teis.Anglijos teis buvo kuriama ne statym,o karalikj teism sprendimo pagrindu. I pradi teisjui nebuvo pareigos laikytis anksiau priimto sprendimo. i pareiga atsirado tik XVIII-XIX a. kuri vadinasi ankstesnio sprendimo gerbimo ir tstinumo tradicija. Tik nuo XIII a. sprendimai pradti urainti. Juos ra privats asmenys. Dl privaios sprendim uraymo struktros jie gijo specifin pavidal, nes buvo uraoma viskas kas domu. Tik XVI a antroj pusej normals teisininkai pradjo urainti sprendimus. 1865 kuriama spec tarnyba registruoti sprendimus.

18

Precedentas einantis prieakyje. Precedentas tai sprendimas byloje, tapes privalomu sprendiant analogik byl. Sprendimai tesinje sferoje gali bti dvej ri teisminiai ir administraciniai. Teisminis precedentas tai teismo sprendimas priimtas byloje ir taps privalomu kitam tos paios ar emesns instancijos teismui nagrinjaniam analogik byl. Teisminis precedentas leidia isprsti gin net ir tuo atveju kai nra jam tinkamo statymo vadovaujantis bendraisiias teiss principais. sprendim pakartojus kitam teismui, sprendimas tampa precedentu ir gyja bendrumo poym. Precedento esm sudaro du momentai: a) Teisjo galimyb paiam kurti norm, jei statymo nra arba jis pasens. b) Teisjo pareiga pakartoti teismo sprendim priimt analogikoje byloje. Kiekvien sprendim sudaro dvi dalys. a) Ratio decidenti prieastis sprendimui priimti. i dalis yra vadinama pareigojaniu precedentu. Joje yra formuojama privalomo elgesio taisykl, kuri turi karoti kita teisjas. b) Obiter dictum dalykai pasakyti tarp kitko. Patariamasis precedentas.J sudaro teismo komentarai, argumentai, pavyzdiai. Tai neprivaloma sprendimo dalis, nors autoritetingo teisjo obiter dictum yra traukiama kito teismo sprendim. Tekste ios dalys nra atskirtos. Teisjas pats turi nustatyti kur yra ratio decidenti o kur obiter dictum. Teisjas privalo kartoti precedento sprendim tik analogikoje byloje. Analogika laikoma tokia byla kuri sutampa su lyginamaj byla esminiais faktais ir j tarpusavio sveika. Panai byl ratio decidenti gali bti apibendrinti ir suformuluojant byl sprendimo princip. Tas kas ateina vykdyti teisingum, turi ateiti variomis rankomis. Tradisikai tra formuluojami tokie precedentins teiss pliusai: a) teisini [pasiekim aikumas kiekvianma i anxto auku kuo paisbaigs byla turinti precedent b) teiss sistemos lankstumas- precedentas leidia operatyviai upildyti teiss sprag priimant teismo sprendim nelaukiant statymo leidjo c) sprendimo tixlumas ir tikrumas precedentas reiskia konkreioje Minusia: a) teiss sitemos sudetingumas ir painumas precedent yra labai daug todel sunku rasti tinkam b) precedentins teiss nekonstucingumas teigiama kad teisjai kurdami naujas normas sugriauna valdi padalijimo princip c) precedent prigimtis apsunkina galimyb juos sisteminti d) per didel tesij laisv sprendiant bylas e) teiss sistemos konservatyvumas ir sstingis teisjai siekdami isaugoti precedeento tradicij nra link naikinti pasenusi precedent. Teism praktika kontinentinje Aukiausi grandi teism sprendimai turi didel taka teiss sitemai. Jie yra visada vertinami nagrinjant panaias bylas. Vienodas bylas sprsk vienodai. Taiau kontinnetins teiss tradicijoje teism sprendimai turi ne privalom o autoriteting reikm. T.y. sprendim analogikose bylose yra laikomasi dl psichologini ir organizacini prieasci. Kontinentins tesisvalstybse aukiausio teismo precedentui yra suteikiamas statymui precedetno autoritetas. (argentina, kolumbija). Kai kuriose vasltybse teisjams yra palikta laisv interpretuoti faktus ir gautas rezultatas panaja 19

bendr norm teism sttayme yra tvirtinta nuostata kad teismai atsivelgia aprobuotas ir paskelbtas aukiausio teismo nutartis. Nieku nra tvirtinta teismo pareiga kartoti auiausio teismo sprendim. Plius yra numatytas pagrindas teikti kasacij, jei sprendime nukrypta nuo aukiausio teismo aprobuotos praktikos. (kasacija apeliacija apeliacijai ). Teiss doktrina kaip teiss altinis Doktrina tai vienas seniausi teiss altini, ypa vertinamas kontinentins tesis tradicijoje. Itakos siejamos jau su senovs Romos laikais. Teiss doktrina (autoritetingos nuomons) tai nuostat, taisykli, princip visuma, kuri formuluoja autoritetingi mokslininkai ir praktikai ir kuriia suteikiama visuotinai privaloma reikm. Jau IIIa. Kai kuriias Romos juristais, teiisninkais buvo galima remtis taip pat kaip ir sttaym tekstu, 426m. Imperatorius Valentianas ileido nurodym dl privalom jurist citavimo sprendimuose ivardindamas kokie autoriai turi bti cituojami. Doktrina priskiriama altiniams kurie nra tiesiogiai privalomi adresatams. is altinis taikomas kai nra pirmini altini arba kai priminiai altiniai neaiks ar nepilni. Teiss doktrina atlieka daug reguliavimui svarbi funkcij. iandien doktrina formuluoja teiss principus, analizuoja j turin, nusttato princip svorio vertinimotaisykles, formuluoja kolizines taisykles ir tiria j hierarchij, nagrinja teisjo diskrecijos ribas, formuluoja reikalavimus teiss norm turiniui. Doktrina nulemia, kokia teiss samprata vyrauja visuomenje. Kontinnetin teis ypa takojama teiss doktrinos. Teiss doktrina yra tvirtinama kodeks ir kit statym komentaruose, monografijose, disertacijose, publikacijose. Kontinentinj teisj nra ataskiat apie teism sprendimus todl teiss doktrina tampa vienintele galimybe susieti teiss samprat, statymus ir teisin praktik. Teisin sutartis Naujois teiss normos gali bti ireiktos arba tvirtintos sutartyje. Skiriamops yra dvi sutarti rys: a) Individualios sutartys b) Bendro pobdio (normatyvins) Individualios sutartys formuoja individuali teiss norm, privalom tik sutarties alims.Pvz: automobilio pirkimo pardavimo sutartis. Normatyvins sutartys formuluoja bendro pobdio elgesio taisykl, kuri netrui personalaus adresato ir kuri galima kartoti. Individuali sutartis tai savireguliacijos instrumentas kai bendros teiss normos pagrindu (pvz: civiliniam kodekse) sutarties alys sukuria sau individuali teiss norm. Normatyvins sutartys nustato elgesio taisykl, kuri tampa privaloma visiems adresatams patenkantiems tos veikimo sfer.Pvz: kolektyvin sutartis staigoje yra privaloma visiems darbuotojams, kurie dirba toje staigoje. Nors jie dar nedirbo kai sukurtos taisykls buvo. Vyrauja nuompon kad teiss altiniu laikoma tik bendro pobdio (normatyvins) sutartys. i pavyzdi istoriniai pavyzdiai galt bti karali ir miest sutartys, iandien pavyzdiai galt bti tarptatutins sutartys, sutartys dl federacijos sudarymo, kolektyvins sutartys monje ar staigoje. Normatyvin sutartis kaip ir individuali sutartis yra

20

sukuriama ali susitarimu ir ireikia sutarties dalyvi vali. Suerinta valia ir bendri tikslai paprastai nulemia savanorik sutarties laikymsi ir minimali prievart ja garantuojant. Teiss norminis aktas Visose teisninse sistemose dalis taisykli yra kuriama spec galias turini instiucij nurodymais. Lietuvoje apibriant teiss altin sitvirtino svoka teiss norminis aktas ( TNA). Kaip sinonimas yra vartojama svoka statymas. Suteikiant iai svokai platesn prasm, nes statymas yra tik viena TNA ris. Vartojama ir kita svoka-statutin teis. Teiss norminiai aktai yra valstybini institucij arba visos tautos krinys, kuriias siekiama tikslingai tvarkyti ir takoti moni elges. Europoje labiausia paplits ir svarbiausias teiss altinis. Visada raytinis teiss altinis. Isisikiria tiksliom ir nedviprasmikom formuluotmis. Suteikia galimyb nesunkiai kontroliuoti ar mons j laikosi. Pasiymi stabilumu kir gali bti skmingai taikomas ilg laikotarp. Bdinga galimyb keisti arba naikinti teiss normin akt, jei jis pasens ir nebeatitinka gyvenimo realij. Kitavertus teiss norminiai aktai reaguoja praeities realijas buvusias akto ruoimo metu ir danai pradeda senti nuo primimo momento, nes socialins realijos keiiasi greiiau negu vyksta akto primimo procedros, todl TNA stabilumas kaip pliusas gali transformuotis TNA nelankstum kaip minus, t problem paatrina danai sudtinga teiss norminio akto primimo ir keitimo procedra. Teiss norminis aktas yra jaunesnis teiss altininis negu paprotys ar teisinis precedentas. Visa ankstyvoji teis tai paprotin teis. Paproio pagrindu formavosi ir precedentas. Tik kontinnentinje teissje susidar prielaidos teiginiui, kad teiss sistema gali bti apibrta, kaip kad i TNA ivedama vieninga hierarchika, logikai sujungt norm organizacija. Valstybje priimamus aktus pratsa vadinti teiss aktais.Teiss aktas tai tautos kompeteting valstybini institucij ar pareign priimtas raytinis dokumentas kuriame ireikta (pritaikyta ar iaikinta ) teiss norma. Visus teiss aktus skirstome III grupes. Teiss norminiai aktai tai tautos valstybini poareign raytinis dokumentas formuluojantis bendro pobdio taisykl. Teiss taikymo aktai (TTA) raytiniai dokumentai formuluojantys individual paliepim bendros normos pagrindu. Interpretaciniai aktai (aikinimo aktai) tai dokumentai iaikinantys teiss normas.

TTA ir TNA palyginimas TNA formuluoja spec kompetencij turinios institucijos, o TTA platesnis subjekt ratas. TNA neturi personalaus adresato ir skirtas visiems subjektams atitinkantiems rinius adresato poymius, o TTA turi personal adresat. TNA suformuluoja elgesio taisykl, kuriia budingas pakartotinumas, TTA vienkartin paliepim. TNA ireikia visia visuomenei svarbi teisin taisykl, o TTA sprendia personalaim adresatui svarbius klausimus. TNA bdinga speciali paprastai gan sudtiga ir grietai teisikai reglamentuota procedra. O TTA primimo procedra paprastesn. Reikalavimai TNA formai daniausiai grietesni negu reiklaavimai TNA reikalavimams.

21

Teiss normini akt rys Teiss norminiai aktai funkcionuoja kaip hierarchika, suderinta, specializuota, diferencijuota sistema. Pagal teiss juridini aktu gali skirstoma: I) statymai a) Konstitucija b) Konstituciniai statymai c) Seimo ratifikuotos tarptatutins sutartys d) Kodifikuoti sttaymai (kodeksai) e) Paprastieji staymai. II) Postatiminiai aktai a) Seimo nutarimai b) Prezidento dekretai c) Vyriausybs nutarimai d) Ministro pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos e) Ministerij departament instrukcijos ir sakymai f) Apskrii virinink sakymai g) Savivaldybi taryb sprendimai h) Savivaldybi valdymo organ priimti aktai Pagal veikimo pobd I) Pagrindiniai II) Pagalbiniai Pagal teiss akas skirstoma I) Civilins II) Baudiamosios III) Ir kt.. Pagal galiojimo trukm I) Nuolatinio galiojimo ir II) terminuoto arba laikino galiojimo.

Pagal veikimo apimt I) Bendro veikimo TNA (visiems tos ries asntykiams ir visoje teritorijoje) II) Riboto veikimo (tam tikriems santykiams ir /arba tam tikroj teritorijoj) Teiss normini akt galiojimo ribos tai kriterijai kurie leidia vertinti ar teiss norminis aktas gali ir turi bti taikomas konkreiam atvejui teisikai kvalifikuoti. T.y. ar teisinis norminis aktas galioja. TNA galiojimas vertinamas III kriterijais: Laiko, teritorijos ir asmen atvilgiu.

Laiko Laike tai laiko tarpas nuo akto sigaliojimo iki galiojimo pabaigos. Galiojimo pradia ir jai nustatyti taikoma bendra taisykl: aktas galioja ne anksiau negu adresatas gyja objektyvi galimyb

22

susipainti su jo turiniu. Galiojimo pradia apibrta taip: aktas sigalioja nuo paskelbimo (bendravalstybiniai aktai skelbiami Valstybs iniose, o vietiniai vietinje spaudoje.) I) statymai ir konstitucnio teismo nutarimai sigalioja paskelbimo dien II) Referendumu priimti statymai ir visi kiti bendravalstybiniai postatyminiai aktai sigalioja kit dien po paskelbimo Valstybibse iniose. III) Vietiniai aktai sigalioja kit diena po paskelbimo vietinje spaudoje >>>(visiem) jeigu aktuose nenurodyta kitaip. Aktas sisgalioja nuo momento nurodyto paiame akte vadinamas atidedamasis galiojimas. Aktas sisgalioja nedelsiant, sudarant ypatingas slygas susipainti su jo turiniu. Aktas sigalioja nuo faktinio jo gavimo dienos jei jis nra skelbtinas. Ta diena yra laikoma akto uregistravimas registracijos urnale. Akto galiojimo pabaiga: I) Aktas baigia galioti kai baigiasi jame nurodytas terminas. II) Aktas baigia galioti kai jis panaikinamas kitu spec ileistu aktu. III) Aktas baigia galioti kai kompetetinga institucija priima kit akt kitaip reguliuojant tuos paius visuomeninius santykius. (blogai). IV) Aktas baigia galioti kai konstitucinis teismas pripaysta akt nekonstituciniu. Aktas baigia galioti kai inyksta jo reguliuojami visuomeniniai santykiai. Teiss normini akt galiojimas praeit (retro aktyvus galiojimas) Aktai reguliuoja tik tuos santykius, kurie atsiranda po akto sigaliojimo. Taiau tam tikrais atvejais vertinant faktus, kurie vyko anksiau, yra taikomi vliau priimti aktai. Tai vadinama akt galiojimu praeit. Aktai turi grtamj gali. Yra dvi pagr. Iimtis kada aktai gali galioti praeit: a) Atgal galioja aktai, kurie naikina arba velnina baudiamj ir administracin atsakomyb. b) Atgal galioja aktai jeigu tai tieisogiai nurodyta paiame akte. (baud. Kodekso III str. III dalis nusako, kad baud statymas nustatantis veikos nusikalstamum, grietinantis bausm ar kitaip sunkinantis asmens padt neturi grtomosios galios, iskyrus: normas nustatanias atsakomyb u genocid, tarptautins teiss draudiam elges su monmis, draudiam karo atak ir kt.) Teiss akt galiojimas asmen ir teritorijos atvilgiu. Aktai galioja visoje teritorijoje valdios, kuri tuos aktus priim. Bendravalstybiniai aktai galioja visoje valstybs teritorijoje, o vietiniai aktai savivaldos teritorijoje. Teiss teorija skiria dvi svokas: geografin teritorij ir teisin teritorij. Teisin teritorija yra platesn svoka. Lietuvos teisin teritorija tai: valstybs sienomis apibrta sausumos teritorija, vidaus ir teritoriniai jros vandenys, oro erdv vir sausumos, ems gelms, visi laivai su Lietuvos vliava esantys atviroje jroje, karo laivai, esantys kit valstybi teritoriniuose vandenyse, skraidani ir kosmini aparat kabinos esanios atmosferoje. Tradicikai nurodoma, kad Lietuvos teritorija yra Lietuvos ambasad teritorij kitose valstybse, taiau teisininkai teigia, kad taip apibrti yra netikslu ir kad tai yra vieta, kur negalioja kitos valstybs statymai. Valstybs teritorijoje gali galioti ir kitos valstybs teis. Tai yra vadinama teiss recepsija. Ji gali bti savanorika ir prievartin. Teiss aktai galioja visiems asmenims, kurie yra valdios ileidusios akt teritorijoje. Akto galiojimas asmenims sutampa su akto galiojimo teritorija.

23

Taiau galimos tam tikros iimtys: a) Kai kuriais atvejais akto galiojimui yra btinas spec asmens ryys su valstybe (pilietyb). b) Baud-iamj ir administracin atsakomyb tvirtinantys statymai netaikomi diplomatin nelieiamyb turintiems asmenims: diplomatinius rangus turintys ir diplomatines pareigas einantys asmenys, diplomat eimos nariai, administracinio ir techninio personalo nariai jei jie nra Lietuvos pilieiai. Konsulini atstovybi pareignai, jei tai numato konsulins sutartys. c) Baudiamj ir administracin atsakomyb tvirtinantys statymai netaikomi prezidentui, o premjerui, ministrams, teisjams, ir seimo nariams taikomi laikantis specialios tvarkos.T.y. gaunant leidimus patraukti juos atsakomybn. Akto veikimas gali bti susietas su adresato amiumi. Amius teisje ymi momenta, nuo kada asmuo tampa teisikai atsakingu u savo poelgius. Galjimas bti teisini santyki subjektu yra vadinamas teisiniu subjektikumu. Civilins ir darbo teiss subjektai yra apibudinami dviem kategorijom: teisnumu (galjimas turti teises ir pareigas), veiksnumu (gebjima savo veiksmais gyti teises ir nusistatyti pareigas). Teisnum asmuo gyja nuo gimimo, o tam tikrais atvejais ir iki jo. Pilnai veiksniu laikomas asmuo nuo 18 met, 14-18 m. Ribotai veiksniais. Asmuo gali gyti piln veiksnum anksiau, nustaius teismui emancipacij (pripainti asmen veiskniu nesulaukus 18 met) ar sudars santuok. Darbo teiss subjektas gyja darbini veiksnum nuo 16 met. Administarcins atsakomybs subjektas nuo 16 met, baudiamosios nuo 16 met-kartais nuo 14 met. Taiau asmenims iki 18 met takomi tam tikri ribojimai skiriant baudaiamasias ir administracines sankcijas. Teiss principai Teis danaiusiai tapatiname su konkreiomis elgesio taisyklmis, nors bene didiausi reikm turi ne jos, o nuostatos vadinamos teiss principais. Principas lot. Principium reikia pagrindo pradi. Tai sitikinimas lemiantis mogaus santyk su tikrove, jo elgesio ir veiklos normas. Tai pagrindin kurios nors teorijos, koncepsijos idja, pradinis teiginys. Taigi svoka principas diktuoja dvi reikmes: a) Iskirtin nuostatos svarba b) ios nuostatos privalomyb teorijai ar koncepsijai. Teiss principai- tai teiss sistemos pamatins nuostatos, kuriomis grindiamas teisinis reguliavimas ir teisin praktika. Teisei ypa svarbu, kad teiss principas formuluoja tam tikr privalomo elgesio standart, kaip ir teiss norma. Taiau principas nra tiksliai apibrtas ir palieka didel interpretacijos laisv. Nra lengva atskirti teiss princip ir teiss norm. Teiss principams nra btina raytin forma, nors jie danai tvritinami aukiausiuose teiss aktuose, taiau ir teiss norma gali bti nerayta, pvz. Paproi atveju. Teiss princip esm galima atskleisti lyginant juos su panaiom kategorijom, tai vertybmis ir normomis. Principai ir vertybs. Protingumas, siningumas tai pirmiausia yra vertyb, o pareiga elgtis siningai ir protingai yra principas. I) Principai kildinami i funkcionuojanios pozityviosios teiss ar bent tradicijos. O vertybs turi etin ar pilietin politin reikm ir egzistuoja u ar prie teis. II) Principai pasireikia kaip elgesio modelis, overtyb kaip teiss saugomas objektas. Vertybs vardija galutin tiksl, o principai yra tik priemon io tikslo siekiant. Konstituciniai principai iuo poiriu priartja prie vertybi. III) Vertybs yra grietos fundamentalios ir nekompromisins, o principai pliuralistiniai ir veikiantys su iimtimis. 24

Taigi vertyb tampa teiss principu kai ji yra atpastama, pavadinama ir tvirtinama teisinje tvarkoje.

Principai ir normos Ir principai ir normos tviritna privalomo elgesio standart.\ I) Teiss normos daniausiai yra raytins, o principui uraymas nesuteikia svarbos. II) Teiss norma nustato konkreiai apibrt elgesio model ir normos veikimo aplinkybes, todlsubsunkcijos bdu galima j pritaikyti konkreiam atvejui teisikai kvalifikuoti. Principai nurodo tik tikslo siekimo krypt, todl jo pagrindu isprsti konkret atvej beveik nemanoma. (nebent nebt konkuruojani princip). III) Teiss norma arba galioja arba ne, o teiss principai taikytini visais atvejais. Niekada nebna situacij kai vienas i princip apskritai negalioja. IV) Jei susikerta dvi teiss normos, viena i j netaikoma vadovaujantis kolizijos taisyklmis, jei susikerta du teiss principai nra netaikytino principo. Stipresnis principas yra tvirtinamas labiau nei silpnesnis. Bendrj teiss princip pvz: Tas kas ateina vykdyti teisingumo turi ateiti variomis rankomis. Niekas negali turti naudos i nusikaltimo. Vienodas bylas traktuok vienodai, o skirtingas skirtingai. Iklausyk ir kit pus. Tegu niekas nebna teisjas savo paties byloje. iandieninse publikacijose yra pabriama, kad teisjas kiekvien kart taikydamas teiss norm, privalo patikrinti ar ji neprietarauja bendriesiems teiss principais, ir netaikyti normos jei ji prietarauja. Teiss principai atlieka esmines funkcijas teisiogiai takojanias teiss veikim. I) Principai nubria ribas statym leidjui, kurianiam teisnes taisykles. II) Teiss principai tarnauja kaip betkurios teiss normos patikrinimo testas. III) Teiss principai leidia isprsti teisin gin, net kai nra teiss norm. Tokiu atveju teiss sprag upildo teisjas taikydamas teiss analogij, sprsdamas gin pagal bendruosius teiss principus. IV) Didiausia problema yra ta, kad nra sukurtas metodas, kuris leist pasverti ir vertinti konkuruojanius principus. Rykaiusi bandymai nustatyti tokius metodus yra siejami su Dvorkino ir jo teorij vystytojo Aleksio vardais. Teiskra Skiriamos dvi svokos teiskra reikms: plaiaja prasme teiskra tai- stichikas ir neorganizuotas visuomeninis procesas, kurio metu formuluojamos teisins idjos, vertinami jau ileisti teiss altiniai, formuojamos kryptys, kokios teiss mons nort. io proceso metu gimsta nauji teisiniai siekiai, apibriama teiss adresat paira esam ir siektin teisin regulaivim. Teiskra siauraja prasme tai teisikai sureguliuota valstybini institucij veikla joms kuriant, keiiant ar naikinant teiss norminius aktus. procesas yra reglamentuotas teiss norminiuose aktuose, konstitucijoje, statymuose: dl LR statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos, LR statym ir kit teiss akt rengimo tvarkos sttaymas, Seimo statutas ir kt..Ir vyriausybs nutarimai skirti tam. Teiskros subjektai-tai asmenys ir institucijos dalyvaujantys teiskuros procese. I) Valstybins valdios institucijos-seimas ir savivaldybi tarybos. II) Valstybinio valdymo institucijos-prezidentas,vyriausyb, ministerijos, departamentai, merai, savivaldybi administracija 25

III) mons, staigos ir organizacijos priima lokalinius aktus. IV) Pilieiai priimantys aktus referendumo metu. I teiskros subjekt isiskiria ypatinga kategorija, konstitucinio lygmens, statym iniciatyvos teis seime turintys subjektai. Tai asmenys ir institucijos, kuri pateikt pasilym ar statym projekt, seimas privalo svarstyti. Kas turi tokia gali lietuvoje: I) Seimo nariai II) Vyriausyb III) Prezidentas IV) 50000 rinkim teis turini piliei. Teiskros bdai Teiss teorija skiria du pagrindinius teiskros bdus: originalioji kryba (iuo bdu yra kuriama nauja iki tol visuomenini santyki neregluliavusi elgesio taisykl), sankcionavimas (iuo bdu visuotinis privalomumas ir valstybs garantas yra suteikiamas elgesio taisyklei atsiradusiia ne dl tiesiogins valstybs veiklos ir jau reguliavusiai moni santykius iki tol. Pvz: Sankcionuojamas paprotys arba politin norma. Skiriamas tam tirkas sankcionavimo poris-ratifikavimas, kai visuotinis privalomumas ir valstybs garantas suteikiamas tarptautiniam susitarimui ar kitokio pobdio tarptautiniam dokumentui. Teiss aikinimo bdai Teiss aikinimo interpretatorius naudoja varias priemones ir operacijas teiss prasmei atskleisti vairius aikinimo bdus. Teiss teorija nesutaria dl baigtinio aikinimo bd srao. Vieni autoriai iskiria kelet, o kai kurie net iki keli imt. Bet apibendrintai galima iskirti tris pagrindines teisinio teksto tyrimo metodologijas: 1. Kalbin. Pradiniame tyrimo etape naudojamas kalbinis (lingvistinis) aikinimo bdas. J taikant yra tiriamso odi reikms ir odi sranga bei sryis siekiant nustatyti minties turin. Taigi, kalbinis bdas yra pagrstas kalbos tyrimo mokslo priemoni naudojimu: leksiniu (nustatomos teisiniame tekste naudot odi prasms), morfologini (aikinama odio sandara) ir sintakss (nagrinjamas odi jungimas sakinius). Kalbinis aikinimo bdas veikia dviem plotmm. Pirmiausiai interpretatoriui btinas bendrins kalbos, kuria ireiktas tekstas, inojimas. Kita plotm tekstui suprasti reikia specialios kalbos ir terminijos imanymo. Kalbinis aikinimas yra formalizuojamas tam tikrom prezumpcijoml kurios leidia operatyviai pasiekti aikinimo rezultatus. Jeigu paiame teisiniame tekste nenurodoma kitaip arba jei kitiokie svars argumentai neleidia daryti prieingos ivados, tai: 1. Bet kuri svoka pirmiausia interpretuojama prasta, o ne specialia prasme. 2. Skirtingi terminai apibria skirtingas svokas. 3. Tapaios svokos turi pataias prasmes. 4. Kiekvienas teksto odis i enklas yra reikmingas ir btinas. 5. Vyrikos gimins odis apima ir moterik gimin. 6. Kt Kalbinis aikinimo bdas interpretatoriui leidia nustatyti pradin elgesio standart prasm, taiau sudtingose teisinse sistemose kalbinis aikinimo bdas danai pasilo kelis alternatyvius rezultatus arba rezultatas bna abejotinas logikos, morals ar sveiko proto poiriu, todl kalbinio aikinimo rezultatas yra privalomai tikrinamas kitais aikinimo metodais ir patvirtinamas arba paneigiamas. Kaip tik todl kalbinis aikinimo rezultatas yra tikrinamas taikant kit aikinimo kategorij sistemin aikinim.

26

2. Sistemin. Sisteminis teiksto tyrimas leidia nustatyti teigininais formuluot mint atsivelgiant teigini viet teiss sistemoj ir sveik su kitais teiss elementais. Dar neseniai is tyrimo bdas buvo siejamas iskirtinai su teiss norm sistema. Silpnjant pozityvistins teiss sampratos vaidmeniui, sisteminis aikinimas pradtas taikyti ne tik teiss norm sistemos, bet ir teiss princip poiriu. Kalbinia teiss tyrimas visus rezultatus kildina i kalbos, o sisteminis i teiss sistemos ar kakurios jos dalies (pvz., akos) ar element (pvz., teiss princip). Sisteminis aikinimas nra skirtas teiginiui suprasti, tai kalbinio aikinimo udavinys. Sisteminiu aikinimu yra tikrinamas kalbinio aikinimo rezultato teisingumas. Jei kalbinis aikinimas pateikia kelet normos prasmi, tai sisteminio aikinimo pareigoja pasirinkti toki, kuri dert su funkcionuojania teiss sistema ir neprietaraut nei vienai galiojaniai normai. Jei ir toki prasmi yra keletas, turi bti pasirinkta ta, kuri dera su artimiausiom, giminingom teiss. Sisteminis aikinimas leidia patikrinti ir kalbini poiriu iifruotos normos derjim su teiss principais ir galutiniais teiss tikslais. Interpretatorius, nustats pradin teiss normos turin, privalo tikrinti, ar i norma neprietarauja pamatinm teiss vertybms. Sistemikai aikinant teis galima nustatyti, ar norma atitinka teiss egzistavimo tikslus, teiss doktina pabria, kad teis taikantis pareignas, ypa teismas, privalo netaikyti teiss normos, kuri prietarauja teiss principam ir teiss tikslam. I teisinio teksto iifrav normas, susiduriame su situacija, kai viena norma prietarauja kitai. Tokia situacija vadinama teisine kolizija, kartais konkurencija. Kolizijos sprendiamos taikant kolizines taisykles ir jos leidia susiaurinti vienos i norm veikimo srit ar apskritai vienos i j netaikyti. Viena i daniausiai ataikom taisykli, besiremianti nurodym ileidim laiku, vadinama chronologine taisykle: vlesnis statymas turi pirmenyb prie ankstesn statym. i kolizija daniausiai atsiranda dl statym leidjo neratingumo, kai jis ileidia nauj taisykl nepanaikins senos. Kita danai taikoma taisykl, vaidnama specialiosios normos taisykle, kuri pareigoja taikyti norm, kuri yra speciali bendros normos atvilgiu (lex specialis deroga legi generali). Specialia laikoma tokia norma, kuri bent dalinai sutampa su bendrosios normos veikimo sritimi (adresatu, veikimo slygomis), taiau numato kitok teisin reguliavim negu bendroji norma. Teiss teorijoje vyrauja poiris, kad i taisykl yra universali ir specialioji norma visais atvejais turi virenyb prie bendrj norm. O Vaivila pasak kitaip:-) Atribodamas norm konkurencij jis ved kit terminij (kai specialioji norma neprietarauja, o tik detalizuoja specialiosios normos reguliuojamus santykius) ir norm kolizija (kaip visuomenin santyk reguliuoja viena kitai prietaraujanios normos). Pirmuoju atveju profesorius silo taikyti psecialiosios normos taisykl,kolizijos atveju taikyti bendrj norm, o ne specialij. Nra poymi, leidiani atskirti kolizij ir konkurencij, nes abiem atvejais normos turi bendr norminimo srit ir skirtingai reguliuoja adresat elges. Todl specialiosios normos taisykl turi bti visais atvejais taikoma alinant prietaringum tos paios juridins galios aktuose. Jei prietaringos normos tvirtintos skirtingos juridins galios aktuose, i taisykl apskritai negali bti taikoma. Darvienakolizin taisykl yra vadinama hierarchijos taisykle. Jos esm: hierarchikai auktesns institucijos aktai turi pirmum emesns institucijos aktams (lex superior deroga legi imperiori). Su ia taisykle susijusi kita (lex inferiora non daroga legi superiori): emesns kompetencijos aktas negali prietarauti auktesns kompetencijos aktui, bet nepaaikinantis kaip elgtis, kai taip yra, todl i taisykl labiau skirta statym leidjui ir kaip savarankika taisykl nra taikoma. Kita taisykl tai aksiologinio turinio direktyva (lex benignior). Pagal j, esant prietaringam reguliavimui, turi bti taikoma maiausiai asmens padt apsunkinanti teiss norma.Jei prietarauja nacionalkins teiss norma tarptautins teiss normai, galioja tarptautins teiss norma. Jei prietarauja paprasta norma ir kodekse tvirtinta norma, taikoma kodekse tvirtinta norma. 3. Funkcin. Kurios pritaikymas leidia nustatyti, ar teiss norma dera su teiss leidjo ketinimais bei tikslais. Funkcinis aikinimas veria tikrti norm ileidusios institucijos tikruosius tikslus bei ketinimus. Teiss teorijoj jau daugiau kaip imtas met tebediskutuojama ar teiss interpretatorius turi aikintis konkreios institucijos turtus tikslus (toks aikinimas vadinams subjektyviuoju) ar objektyviai egzistavusius normos atsiradimo tikslus. Subjektyviojo aikimo poiriu tyrjas turi galimyb nukrypti nuo teisinio teksto, kai tok sprendim lemia tikrieji normos krjo tikslai, atskleisti i teisinio teksto rengimo dokument 27

ar kit altini. Tokia pozicija yra klasikin pozityvizmo tradicija ir ilg laika buvo vienintel. Objektyvaus aikinimo atveju siekiama nustatyti ne tai, k tiksliai kak norjo pasakyti statym leidjas, o tai, k jis pasakyt dabar, jei visk apie tam tikr atvej inot. Toks aikinimas suteikia pirmum statym dvasiai ir siekia nustatyti bendrj ideal, kurio siek ar turjo siekti statym leidjas. Ir didiausiai objektyvaus aikinimo problema jis yra sunkiai formalizuojamas, o tai sukelia grsm subjektyviu ir skirtingu teiss suvokimu ir bet kokiu atveju pabriama, kad objektyviuoju aikinimu gautas rezultatas neturt bti naudojamas kaip kalbinio aikinimo pakeitimo ar smoningo sumenkinimo priemon. Plius objektyviuoju aikinimu neturt bti sukurtas visas teisinis nurodymas. Juo galima tik koreguoti ar pildyti atskiras nurodymo vietas. 1 Netiesioginis teiss norm statymas Norm leidjas tekste tvirtina tik norminanios informacijos minimum. I io minimumo teis taikantis asmuo loginmis operacijomis iveda kitas teiss normas, netvirtintas teisiniame tekste, bet taip pat priklausanias norm sistemai, nustats tarp norm esant tam tikr ry. Teiss teorija yra suformulavusi tokias netiesioginio norm istatym taisykles: 1. Instrumentinio pareigojimo taisykl. Jei tekste tvirtinta norma N1, pareigojanti utikrinti R padt, tai reikia laikyti privaloma ir norma N2, kuri pareigoja adresat padaryti visk, kas btina padties R utikrinimui. 2. Instrumentinio draudimo taisykl. Jei tekste tvirtinta norma N1, kuri pareigoja utikrinti padt R, tai reikia pripainti privalom norm N3, kuri udraudia adresatui padaryti kak, kas tapt padties R neutikrinimo prielaida. Abiej taisykli nustatytas normas interpretatorius taip pat tikrina sisteminiu ir funkciniu poiriu. 3. Teiss analogija. iuo atveju teiss norma nustatoma remiantis iskirtinai vertybine situacijos analize. Tyrjas, nustats, kad i teisinio teksto iifruotos normos N1, N2, N3, remiasi tuo paiu vertybiniu pagrindu O privalo laikyti galiojania NX, kurios negalime ivesti i teksto, bet kuri remiasi tuo paiu vertybiniu pagrindu. Tai pakankamai spekuliatyvi koncepcija ir tokios koncepcijos taikymui btinas auktas teisins kultros lygis plius kontinentins teiss tradicijoj teiss analogijos taikymas yra udraustas baudiamosios ir kitose vieosios teiss akose ir kitose srityse, kai tai susij su pagrindini mogaus teisi ir laisvi ribojimu. 2 Teisinio teksto aikinimo rys Pagal aikinimo rezultato ir aikinamo teksto santik ir iskiriamos tokios aikinimo rys: 1. Adekvatus teiss aikinimas. Aikinamo teksto prasm sutampa su aikinimo rezultatu. 2. Pliamasis teksto aikinimas. Kai aikinimo rezutlatas yra platesnis nei aikinamo teksto reikm. 3. Siaurinamasis aikinimas. Kai aikinimo rezultatas yra siauresnis nei aikinamo teksto reikm. Pagal aikinimo rezulat privalomumo pobd: 1. Privalomas aikinimas. iam aikinimui bdingi trys poymiai: 1. Vykdo specialias galias turiios institucijos. 2. Aikinimo rezultatas yra privalomas norm vykdantiem subjektam. 3. iuo aikinimu siekiama suvienodinti teiss taikym. Teis privalomai aikiniti gali tik tos institucijos, kurios kompetencijos normose tai tiesiogiai tvirtinta. Pagal taisykl kas gali daugiau, gali ir maiau, teis privalomai aikinti gali ir institucijos, aikinanios j pai leidiamus aktus.

28

2.Neprivalomas (neoficialus) aikinimas

Teisinio teksto aikinimas Teiss suvokimas ir painimas apibriamas koncentruota svoka- teiss aikinimas. Ir svoka aikinimas nra vienareikm. Yprasta skirti tris svokos aikinimo aspektus. Plaiauisu aspektu (sensu largissimo) tiriamo objekto prasms, turinio prigimties nustatymas. Siauresniu aspektu arba sensu largo reikia bet kuri tekstini altini prasms nustatymas, ir siauriausiu aspektu (sensu stricto) aikinimas tai dviprasmybi, abejoni ir prietaravim atskirose teksto vietose paalinimas. Svoka teiss aikinimas tap pat vartojama panaiais aspektais. Plaiausiai teiss aikinimas reikia- teiss kaip sudtingo soc fenomeno esms ir

paskirties suvokimo aspektas. Taip teis tiriama plaiausiu poiriu ir gilinams jos ontoligij. Aikinimo rezultatas vairios teiss koncepcijos (sampratos). Aikinimo rezultatas atsispindi moksliniuose doktriniuose reiklauose. Vartodami svok teiss aikinimas siaurresne ir siauriausia prasme, turime galvoje teisinio teksto aikinim. Sensu largo aikinimas leidia itirti teiss altini turin ir prasm, o sensus stricto aikinimas paalinti prietaravimus tame tekste. Tolaiu kalbsime tik apie siauresni ir siauriausi teiksto aikinim. Teisinis tekstas tai teisei reikming enkl sistema, tai ispausdunta, parayta ar kitaip formalizuota teisei rekmingos informacijos iraika, kuriai bdinga tam tirkas apibrtumas, bent minimalus ibaigtumas, ir koherencija (darna, vieningumas). Teisinis tekstas leidia tvirtinti reikming informacij, j koduojant. Ir adresatams gauti informacij, j iifruojant. Taigi teisinio teksto interpretavimas, tai mstymo peocesas, kurio metu i teksto yra iifruojami teisei reikmingo elgesio standartai. Jo metu teiss raid arba forma transformuojama suvokt, suprast, elgesio model (turin). Iskyriamos dvi interpretavimo galimybs. I) Teisinio teksto isiaikinimas- psichologin intrepretatoriaus veikla, kurios metu jis nustato teisei reikmingo elgesio standart. II) Teisinio teksto paaikinimas, tokie interpretatoriaus veiksmai, kai suvokimo rezultatas ireikiamas objektyviu pavidalu. Teiss aikinimo prieastys. Teiss teorijoje visdar vyksta ginas, ar teis reikia aikinti tik tais ayvejais kai teiss tekstas yra neaikus ar visais atvejais. Kontinentins teiss tradicjai visada buvo bdingas noras kontroliuoti teksto interpretatoriaus galias aikinti tekst. Yra eil prieasi, dl kuri darome ivad, kad teisin tekst aikinmae kiekvien kart j taikydami. I) Teisinis tekstas ireikia privalomo legesio standartus tam, kad juos nustatyyume, kiekvien kart tekst aikinams. II) Teise reguliuojami santykiai spariai kinta, todl teiss aikinimas leidia pritaikyti tekst, pasikeitusiom aplinkybm. III) Tekst aikinti veria kalbins (lingvistins) prieastys. I vienos puss, teisiniam tekstui bdingas formlaizmas (savitas mini reikimoi bdas), plius teis taiko daug spec. termin. I kitos puss, siekiant, kad nurodymai bt suprantami eiliniams teksto vartotojams, tekstas formuluojamas kiek manoma paprastesne kalba. Taip tekst patenka kalbos daugiareikmingumas. Be to teis yra linkusi vartoti daug skolint termin. IV) Tekst aikinti veria jos nuostat neapibrtumas. Kiekvien teiss norm sudaro pastovs elementai, kurie nesikeiia, ar maai keiiasi bgant laikui, ir kintamieji elementai (vertybiniai elementai) per kuriuos teis patenka vertybs, principai, emocijos. Btent vertybini elemnt turin, mes nustatome aikindamiesi teis. V) Teis aikiname todl, kad ji neveikia kaip kazualiniai nurodymai, o veikia kiap vieninga sistema, kurios elementai sveikauja vieni su kitais ir papildo vieni kitus. Todl aikindameiis nustatome ar nustatytas elementas dera su kitais elemnatis. VI) statym leidjo darbo brokas.

29

Teisinio teksto aikinimo schema. Bandymai teisin tekst tirt kaip j sudarani teigini gramatini visum, nebuvo rezultatyvs. Todl nuo XX a. prad. Teiss tyrjai vartoja spec. svok teiss norm. Teiss norma suprantama kaip speciali kategorija, smulkaiusias teksto elementas, isiskyriantis santykiniu savarankikumu ir gebjimu daryti tak elgsenai. Todl interprecasinis procesas prasideda descriptyviu (apraomuoju) lygmeniu, analyzuojant informacij apraani normas ir perauga direktyv lygmen, nustatant tekste apraytus privalomo ar leidiamo elgesio standartus. Tam teisins nuostatos yra transformuojamos deontinius teiginius nusttataniu