Įvadas

1. Vairuotojas pažeidė KET normą, pažeidimą užfiksavo kelių policininkai ir medžiagą perdavė pareigūnui ar apylinkės teismui. Viešojo administravimo pareigūnas, kurio priežiūros tarnybos vadovas ar apylinkės teismo teisėjas, remdamasis surašytu protokolu ir kt. įrodymais priima nutarimą, kuriuo skiria baudą taikydamas atitinkamą ATPK normą. Nubaustasis nesutinka su sprendimu ir apskundžia nutarimą teismui.

2. Kavinės savininkas Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės viršininko buvo nubaustas 10000 Lt bauda už LR Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą. Nubaustasis apskundžia nutarimą teismui manydamas, kad 10000 Lt yra per daug.

3. Pilietis, įsigijęs žemės sklypą, kreipėsi į savivaldybės administraciją prašydamas išduoti statybos leidimą. Savivaldybės administracija priėmė sprendimą atsisakyti išduoti prašomą leidimą. Šį sprendimą pareiškėjas apskundžia administraciniam teismui.

4. Nacionalinė mokesčių agentūra skyrė lėšų mažiau nei prašyta, remdamasi tuo, kad paramos prašytojas pateikė ne visiškai teisingą ir objektyvią informaciją apie savo valdomą žemę. Tokį agentūros sprendimą paramos prašytojas apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai.

5. Kaime gyvenantis asmuo kreipėsi į Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos prašydamas skirti tam tikrą sumą ES lėšų.

6. Socialinių mokslų disertaciją rengiantis asmuo raštu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją norėdamas gauti informacijos apie ministerijos valstybės tarnautojo darbo užmokestį. VRM atsisakė teikti tokią informaciją argumentuodama, kad atlyginimų dydžiai – ministerijos vidaus reikalas, neprivalomas viešinti. Šį atsisakymą doktorantas apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai.

7. Teisės pažeidimą darantis asmuo pasipriešina policininkui, todėl pareigūnas panaudoja fizinę prievartą. Pažeidėjas teigia, kad jam sutrikdyta sveikata, policininko veiksmus apskundžia jo viršininkui arba apylinkės teismui.

8. Asmuo kreipėsi į viešojo administravimo institucijos vadovą dėl to, kad tos institucijos valstybės tarnautojai vilkina priimti asmens prašomą administracinį sprendimą. Valstybės tarnautojo vadovas priėmė sprendimą, kad skundžiamo tarnautojo ginčijamas elgesys (delsimas) negali būti traktuojamas kaip interesų pažeidimas. Šį sprendimą asmuo apskundžia Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai.

9. Policininkas komisariato vadovo įsakymu atleidžiamas iš tarnybos policijoje už tai, kad vairavo neblaivus ir buvo nubaustas ATPK numatyta bauda. Įsakymą atleisti policininkas apskundžia administraciniam teismui.

10. Tam tikros orientacijos piliečiai kreipėsi į savivaldybės administraciją prašydami leidimo surengti eitynes. Negavę leidimo, per atstovą savivaldybės administracijos sprendimą skundžia apygardos administraciniam teismui.

11. X savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtino Turgaviečių prekybos taisykles. Vyriausybės atstovas mano, kad šių taisyklių X, Y normos prieštarauja viešajam interesui, apriboja norinčių prekiauti teises. Siūloma savivaldybės tarybai šias normas panaikinti. Savivaldybės taryba atsisako. Tada Vyriausybės atstovas kreipiasi į administracinį teismą prašydamas įvertinti, ar ginčijamos taisyklės atitinka Konstitucijos normą dėl asmenų ūkinės laisvės iniciatyvos.

Kas vienija?♦ Vienas iš subjektų – viešojo administravimo subjektas.♦ Pavaldumo ryšys.♦ Abi administracinio teisinio santykio šalys gali būti viešojo administravimo subjektai.

Kaip tai siejasi su AT kaip vienu iš socialinių teisinių reiškinių?

2012.01.02

♦ Kuriamos pozityvinės teisės.

Pozityvioji AT nėra kodifikuota, nėra Administracinio kodekso.Administracine teise laikomas ne tik įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nustatytas reguliavimas, bet ir teismų sprendimai, kuriuose konstatuojama, ar buvo laikytasi bendrųjų teisės principų.

Literatūra1. Lietuvos administracinė teisė. Bendroji dalis. MRU, 2005 m.2. Administracinės teisės principai ir normų ribos. A. Andruškevičius, 2004 m.3. Administracinė teisė. Bendrieji teorijos klausimai. Valdymo aktų institutas. Ginčo santykių

jurisprudenciniai aspektai. A. Andruškevičius, 2008 m.4. Viešojo administravimo teisiniai pagrindai. 2011 m.5. Administracinė teisė: kategorijos, apibrėžimai, užduotys. MRU doktorantė I. Devitnikovaitė, 2009

m.6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija.

Administracinės teisės normos. Seminarui 2011-09-15

Administracinės teisės norma valstybės nustatyta ar sankcionuota bendro pobūdžio privalomo ar leidžiamo elgesio taisyklė, atitinkanti VA subjektų ir asmenų santykių reguliavimo funkciją. Taip pat įtvirtinanti institucines ir procesines administracinių konfliktų sprendimo formas.

elgesio taisyklė, reguliuojanti visuomeniniussantykius valstybinio valdymo srityje.

AT normos požymiai:♦ valstybės nustatyta oficiali elgesio taisyklė (nors ją gali sukurti ir nevalstybinės institucijos);♦ bendrojo pobūdžio taisyklė;♦ privaloma elgesio taisyklė;

AT normos funkcijos:♦ reguliacinė;♦ apsauginė.

AT normų rūšys (pagal elgesio taisyklės išraiškos pobūdį):♦ Imperatyvios (įpareigojamosios, draudžiamosios);♦ Dispozityvios (leidžiamosios, rekomendacinės, skatinamosios).

AT normų rūšys (pagal elgesio taisyklės formulavimą):♦ Įpareigojamoji (nuostata atlikti tam tikrus veiksmus);♦ Draudžiamoji (liepimas nesielgti teisei priešingu būdu);♦ Leidžiamoji (leidimas pasirinkti elgesio variantą);♦ Rekomendacinė (taisyklė privaloma, nebent subjektas, kuriam ji taikoma, turi motyvuotą pagrindą jos nesilaikyti);

2012.01.02

♦ Pavyzdinė (turi būti įvykdoma nesvarbu, pavyzdinio teisės akto tekstą kartojant ar nuo jo nedaug nukrypstant);♦ Skatinamoji (nustato privilegijas, skatinančias administracinių teisinių santykių plėtotę).

AT normų rūšys:♦ Materialiosios (nustatomi viešojo valdymo santykių dalyvių įgaliojimai ir teisiniai įsipareigojimai, taip pat piliečių, juridinių asmenų teisės ir teisinės pareigos. Nustato valdymo santykių dalyvių teisių ir pareigų turinį.);♦ Procesinės (jomis įgyvendinami materialiųjų normų nustatyti subjektų įgaliojimai, įpareigojimai, teisės ir pareigos. Nustato valdymo santykių dalyvių teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarką);♦ Procedūrinės (reguliuoja, kaip viešojo administravimo subjektas atlieka viešojo administravimo funkcijas, pvz., renka mokesčius).

AT normų rūšys:

♦ Definicinės (įtvirtina tam tikras sąvokas, apibrėžia specifines koncepcijas);♦ Deklaruojamosios (atskleidžia konkrečių teisės aktų paskirtį. Dažniausiai išdėstomos akto pradiniuose straipsniuose arba preambulėje).

AT normos struktūra:♦ Hipotezė (prielaida, teisės normos įgyvendinimo sąlyga);♦ Dispozicija (dalis, kurioje suformuluota nuostata, draudimas, leidimas ar rekomendacija teisės subjektui elgtis tam tikru būdu);♦ Sankcija (dalis, kurioje nurodyta, kas grėstų teisės subjektui, nevykdančiam normos dispozicijos. Sankcija gali būti ir pozityvi (skatinamųjų normų atveju)).

Teisės norma taikoma tik esant atitinkamoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms (hipotezė).Negali būti teisės normos be pačios elgesio taisyklės (dispozijos).Sankcija svarbi reguliacinei, apsauginei funkcijoms atlikti.

Administracinės teisės šakos (posistemės) savarankiškumo fikcija

AT – ir savarankiška, ir nesavarankiška teisės šaka.

Ją savarankiška galima laikyti dviem požiūriais:1. Ši teisė turi savo reguliavimo objektą – viešojo valdymo ar su juo susijusius socialinius santykius;2. AT dėstoma kaip atskiras teisės studijų dalykas.

Kitais požiūriais AT savarankiškumas sąlygiškas dėl to, kad:1. Administracinis teisinis reguliavimas yra determinuotas (apspręstas) konstitucinės teisės. Ryšis

su Konstitucija: nė vienas AT aktas neturi kirstis su Konstitucija. Be to, AT pasinaudoja kitose ordinarinės (kodeksinės) teisės šakose esančiu reguliavimu.

2. AT sąsaja su privatine (civiline) teise. CT pasitelkiama AT ginčams išspręsti, kai pozityvinėje AT-ėje nėra teisės normos, kurią taikant būtų galima tą ginčą išspręsti.

2012.01.02

Kai kuriais atvejais CK nustatyta, kad viešojo administravimo subjekto ginčas sprendžiamas taikant CK reguliavimą.Jei turtinis ginčas kilo iš viešojo administravimo subjekto veiklos ir AT aktuose nėra normos tam ginčui išspręsti, tai subsidiarini pasitelkiamas CK nustatytas reguliavimas.

Ne tik turtinio pobūdžio VA asmenų ginčuose taikoma CT. Pvz.: registravimo veiksmui pateikti ne visi reikalingi dokumentai, buvo atsisakyta registruoti. Buvo pasitelkta CK normomis.

Jei nerandama tokios pačios ar panašios normos, vadovaujamasi bendraisiais įst. pagrindais, teisingumo, protingumo principais.

3) AT sąsaja su darbo teise. AT institutas – valstybės tarnyba. Jie priimami į darbą konkurso būdu. Specifinė tarnybinė atsakomybė. AT ir darbo teisės ryšys – kai kuriuose valstybės tarnybos ginčuose buna taikomos darbo kodekso normos. Tos normos taikomos tiek, kiek tų ginčų nereguliuoja valstybės tarnybos įstatymai.

4) AT sąsaja su baudžiamąja teise. Siejasi per teisinės atsakomybės institutą. Kai ATPK kažkokio klausimo, santykio nereguliuoja, remiamasi BK.

Ne tik AT pasitelkia kitų šakų reguliavimą, bet ir pati AT “tarnauja” kitoms teisės šakoms.

AT sistema

Bendroji dalis Specialioji dalis Procesinė1) AT samprata

(turinys, objektas);

2) VA subjektai (samprata, kokie jie realybėj, kokie teisės aktai ir kaip juos įtvirtina);

3) Administracinės veiklos formos;

4) Viešojo valdymo aktai;

5) Valdymo aktų teisėtumo ir pagrįstumo sąlygos;

6) Įstatyminės valdymo aktų apskundimo galimybės.

1) Valstybės tarnybos teisė;2) Teritorijų planavimo ir

statybos teisė;3) Aplinkos (saugos) teisė;4) Viešosios tvarkos (policinė);5) Mokesčių teisė;6) Bankų teisė;7) Konkurencijos teisė;8) Viešųjų pirkimų teisė;9) Migracijos teisė;10) Ūkio subjektų priežiūros[nuo

čia nubrėžta rodyklė į mokesčių teisę] ;

Parašykintos – savarankiškos šakos. Jose yra administracinis teisinis elementas, yra specifinių AT normų, todėl reikalauja specifinių žinių aiškinant ir taikant praktikoje.

1) Teisminio ir ikiteisminio administracinio ginčo procesai;

2) Norminių ir individualių administracinių aktų (sprendimo) priėmimo procedūros.

Procesinio kodekso nėra

2012.01.02

Specifika:1) Valstybės tarnyboje subsidiariai taikomos darbo teisės normos;2) Yra specifinė valstybės tarnautojų kategorija – statutiniai tarnautojai (pareigūnai). Reguliuoja

statutai.

Aplinkosaugos teisė: Yra VA subjektai, prižiūrintys, kaip kiti subjektai laikosi žvejybos, medžioklės taisyklių, neteršia

gamtos ir t.t. Įstatyme numatyta galimybė aplinkosaugos įstatymo pažeidėjams taikyti sankcijas (nuobaudas,

baudas); “Teršėjas moka”.

Mokesčių teisė – finansų teisės dalis: Mokesčių administratorius prižiūri, ar sumokami mokesčiai;

Ūkio subjektų priežiūros teisė: Ūkio subjektai – JA ar FA, vykdantys komercinę veiklą ir siekiantys gauti pelną. Ar ūkio subjektai paiso tai sričiai nustatytų reikalavimų, prižiūri VA subjektai, reikalui esant

baudžia (bauda, atimta licencija ir pan.)

1 tema. Dabartinė Lietuvos AT samprata (turinys ir objektas)

AT turinys (kokie elementai patenka į AT sampratą):1) LR įstatymai ir juos detalizuojantys poįstatyminiai aktai. Šiuos teisės aktus taikant (įgyvendinant)

priimti individualūs teisės aktai – pozityvinė AT dalis. Pozityvinę AT sudarančios normos reglamentuoja viešojo valdymo ir su juo susijusius socialinius santykius.

2) Konstituciniai principai, kuriais remiantis turi būti kuriama, optimizuojama (koreguojama) ir taikoma pozityvinė teisė, taip pat vykdomos VA funkcijos, veikla.

3) Administracinių teismų sprendimai, optimizuojantys pozityvinį teisinį reguliavimą.

Įstatymai:1) Viešojo administravimo įstatymas;2) Valstybės tarnybos įstatymas;3) Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas;4) Policijos veiklos įstatymas;5) Valstybės sienų apsaugos tarnybų įstatymas;6) Tabako kontrolės įstatymas;7) Alkoholio kontrolės įstatymas;8) ATPK;9) Vidaus tarnybos statutai

Poįstatyminiai aktai:1) Vyriausybės nutarimu patvirtinti ministerijų nuostatai;2) Vyriausybės įstaigų, departamentų nuostatai;

2012.01.02

3) Vyriausybės nutarimu patvirtintos prekybos antikvariniais daiktais licencijavimo taisyklės;4) Vyriausybės nutarimu patvirtinta tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarka;5) Vyriausybės nutarimu patvirtintas piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo VA ir kitose institucijose

tvarkos aprašas;6) Savivaldybių tarybų sprendimu patvirtintos įvairios taisyklės gyventojams.

Individualūs aktai:1) Nutarimas skirti administracinę nuobaudą taikant ATPK normą;2) NMA prie ŽŪM sprendimas skirti ES paramos lėšas ūkininkui;3) VA subjekto vadovo įsakymas atleisti valstybės tarnautoją iš valstybės tarnybos.

Teisės principai – vertybiniai orientyrai jais remiantis turi būti kuriama, taikoma pozityvinė teisė. Principais remiantis turėtų būti vykdoma VA subjektų veikla:

1) Bendrieji – teisingumas, protingumas;2) Kiti – valstyvbės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti valdžia, jie turi būti objektyvūs.

Teisės principų funkcijos administraciniu kontekstu:1) Teisingos pozityviosios teisės kūrimas (siekamybė);2) Pozityvinės galiojančios teisės tobulinimo (optimizavimo) funkcija;3) Teisingo taikymo funkcija;4) Tinkamo (gero) viešojo administravimo užtikrinimo funkcija.

“Administraciniai teisiniai santykiai” – Andriuškevičius A. Bendrieji teorijos klausimai, valdymo aktų institutas, ginčo sprendimo jurisprudenciniai aspektai 61 – 73 psl. Specialialiosios teisėjų kolegijos praktika iš Administracinių teismų praktikos nr. 7, 2005 psl. 202 – 214

Administraciniai teisiniai santykiai – administracinės teisės normų sureguliuoti visuomeniniai santykiai. Teisinis santykis - toks jo dalyvių ryšys, kai juos sieja abipusės teisės ir pareigos. Juridiniai faktai – tai administracinės teisės normoje nurodytos aplinkybės, kurių buvimas, pasikeitimas ar pasibaigimas sukuria, keičia ar užbaigia konkrečius administracinius teisinius santykius.Administracinis teisnumas – asmens galimybė turėti subjektinių teisių, įgyvendinamų viešojo valdymo srityje. Administracinis veiksnumas – teisnumo savybę turinčio asmens gebėjimas pasinaudoti galimybe būti viešojo valdymo santykių subjektu.

Prielaidos adiminstraciniam teisiniam santykiui atsirasti1) Teisės norma;2) Juridiniai faktai;3) Administracinins subjektiškumas.

Tik kartu esančios prielaidos yra pagringas užsimegzti ir funkcionuoti teisiniam santykiui.Administracinio teisinio santykio subjektai:

1) Santykio dalyviai;2) Teisinio santykio šalys.

2012.01.02

Subjektai:1) Viešojo administravimo subjektai (valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir pareigūnai,

įgalioti ir teisiškai įpareigoti atlikti viešąjį administravimą. Jie daro valdingą poveikį kitiems teisės subjektams);

2) Fiziniai asmenys (tiek valstybės piliečiai, tiek užsieniečiai, tiek asmenys be pilietybės);3) Juridiniai asmenys;4) Su administraciniais teisiniais santykiais siejami teisės subjektai {teismai: 1) apylinkių teismai

nagrinėja daug administracinės teisės pažeidimų bylų;2) teismuose nagrinėjama daug administracinių ginčų;3) kai teismo institucija dalyvauja kaip “pasyvusis” subjektas}

Administracinio teisinio santykio objektas- tai, kokiam tikslui teisiniai santykiai sukuriami ar keičiami.

Objektas gali būti: Viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo užtikrinimas; Darbas valstybės tarnyboje; Finansinių prievolių valstybei užtikrinimas; Privačios ūkinės komercinės iniciatyvos įgyvendinimas; Siekis koordinuoti viešąją administraciją; Gyventojų bendruomenių teisė į nekenksmingą aplinką.

Administracinių teisinių santykių turinys- santykio šalims tenkančios teisės ir pareigos.

Administracinių teisinių santykių kvalifikacija:1) Pagal santykio šalių teisinio ryšio pobūdį:

Subordinaciniai(pavaldumo): Organizacinis ar administracinis pavaldumas; Susidaro nepriklausomai nuo pavaldžios santykio šalies sutikimo; Užtikrina Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų vykdymą; Jeigu būtina, teisinio santykio objektas apginamas, taikant administracines represijas;

Lygiagretūs(horizontalūs): Nėra organizacinio ar administracinio pavaldumo; Susidaro interesanto iniciatyva; Įgyvendinamos konstitucinės ir kitos asmens teisės bei laisvės.

2) Pagal sudėtingumą:Paprastieji- jų dalyvių teisinis ryšys yra vienkartinis. Jie baigiami įvykužius imperatyvų paliepimą ar atlikus kitokį administracinį veiksmą.Sudėtiniai- tęstinis teisės subjektų ryšys.3)Pagal rūšinį objektą:

Viešosios administracijos institucinės sistemos organizavimo santykiai; Valstybės tarnybos santykiai; Administracinės kontrolės santykiai;

2012.01.02

Administracinės apsaugos santykiai; Administracinių prievolių santykiai; Administracinio poveikio santykiai; Administracinių ginčų santykiai.

4) Pagal tai, kokias normas taikant susidaro teisiniai santykiai: Materialiniai; Procesiniai.

5) Deliktiniai – šių santykių faktinis pagrindas- teisės pažeidimas. Pozityvieji.

6) Turtiniai- atsiranda viešojo valdymo institucijoms paskiriant ir perduodant kitoms organizacijos tam tikrą turtą. Tai įvyksta ,kai veiksmas atliekamas aukštesniojo pavaldumo subjekto rašytiniu nurodymu.Neturtinio pobūdžio- susiklosto viešojo valdymo subjektams sprendžiant švietimo, kultūros, sveikatos ir kitus panašius klausimus.Teisingai nustačius santykio pobūdį sužinoma, kam pagal įstatymus priklauso spręsti šio santykio šalių tarpusavio konfliktą. Ginčus dėl teismingumo sprendžia specialioji teisėjų kolegija.Atribojama pagal: subjektą ir teisinio santykio pobūdį.

Teismų sprendimai (jurisprudencija) :1) Negatyvioji teisėkūra (pseudoteisėkūra)Funkciją vykdo Konstitucinis teismas ir specializuoti administraciniai teismai (sprendžia dėl žemesnės galios nei prezidento dekretai ar vyriausybės aktai- ministerijų vadovų, vyriausybės įstaigų vadovų,,, priimti norminiai teisės aktai).

Savivaldybių tarybos įgaliotos savo sprendimais tvirtinti įvairias taisykles. Pasitaiko defektinio reguliavimo. Administraciniai teismai sprendžia ir dėl norminių administracinių aktų teisėtumo.

Dėl centrinių viešojo administravimo subjektų leidžiamų administracinių aktų teisėtumo sprendžia – LVAT. Dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų norminių aktų – apygardų administraciniai teismai (5).

Jei administracinis teismas pripažįsta, kad norminis aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, tai teismas tą aktą ar jo dalį panaikina.

2) Aukštesniųjų teismų sukurti precedentai: Aukštesnieji teismai skelbia, kaip dera suprasti teisinį reguliavimą. Precedentais siekiama teisingo teisės taikymo, teisinio reguliavimo, vieningos, neprieštaringos teismų praktikos.

KT: Precedentais reikia naudotis apdairiai- esant analogiškai ar labai panašiai situacijai.

3) „Naujos“ normos „sukūriamos“ užpildant akivaizdžias pozityvinės teisės spragas.

2012.01.02

Administracinės teisės objektas

AT objektas- viešieji valdymo santykiai (tai asmenų- FA ir JA- ir viešojo administravimo subjektų teisiniai ryšiai, taip pat viešojo administravimo subjektų tarpusavio teisiniai ryšiai, susidarant siekiant užtikrinti viešuosius interesus ar įgyvendinti- ginti, apsaugoti- asmenų subjektines konstitucines ir kitas teises bei laisves, bet nepažeidžiant viešojo intereso).

Objektui dar priklauso tokie santykiai, kuriuos sąlygoja minėtieji viešojo valdymo santykiai. Viešieji interesai:

a) sveikatos priežiūros tenkamas lygis;b) mokesčių surinkimas;c) viešoji tvarka.

Tai svarbu visai visuomenei arba gausiai jos grupei.

AT kaip atskira teisės šaka, skiriama pagal specifinį objektą:Viešojo valdymo santykių rūšys:

1) Viešojo valdymo ( administravimo) subjektų tarpusavio santykiai, ryšiai:

a) Subordinaciniai teisiniai viešojo administravimo subjektų tarpusavio ryšiai (būdingas organizacinis pavaldumas).Valstybės tarnautojai pavaldūs viešojo administravimo institucijos, įstaigos vadovui.Įstaigų prie ministerijų vadovai pavaldūs ministerijų vadovams.

b) Koordinaciniai : Teisingumo ir Švietimo ir mokslo ministerijos turi parengti tam tikrą įsakymą (derasi, ieško kompromiso).

c) Tokie, kurie seka iš atskirų LR įstatymų normų.

Vyriausybės skiriami atstovai prižiūri savivaldybių viešojo administravimo subjektus. LR VA SUBJEKTAI

VA Subjektai- tai valstybinės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės pareigūnai, kuriems įstatymai ar jų pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai suteikia VA įgaliojimus bei nustato VA teisinius įpareigojimus.

1) Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įm.pareigūnai.2) Jiems suteikti VA įgaliojimai, suteikti teisiniai įpareigojimai.

SKIRSTYMAS: Centriniai ir Teritoriniai VA subjektai. 2010-05-03 KT Nutarimas.CENTRINIAI: LR Ministerijos (14) Vyriausybės įstaigos (įstaigos prie vyriausybės) (valstybinė tabako, alkoholio kontrolės tarnyba prie vyriausybės) Įstaigos prie ministerijų (šalia ministerijos, bet yra jos įtakos sferoje) Prie VRM (migracijos departamentas, policijos departamentas, valstybės sienos apsaugos tarnyba) Prie teisingumo ministerijos (kalėjimo departamentas) Seimui atskaitingi VA subjektai: valstybės kontrolė, Lietuvos bankas. Valstybės įstaigos: ryšių reguliavimo tarnyba. Valstybės įmonės: valstybės turto fondas.

SANTYKIAI TARP ASMENŲ (FA, JA) ir viešojo valdymo subjektų (žmogaus ir valstybės santykiai):

2012.01.02

1) Subordinaciniai asmenų ir VA subjektų santykiai (grindžiami administraciniu pavaldumu viešojo valdymo subjektams). Nepriklauso nuo piliečių valios Valstybė nustato taisykles, draudimus, ribojimus. Piliečiai privalo šių imperatyvių nuostatų laikytis

Valdžia------Žmogus

2) Lygiagretus: Tie per kuriuos FA ar JA įgyvendina konstitucines savo teises bei laisvesŽmogus-----Valdžia

Norint pradėti verslą reikia gauti licenziją, verslo liudijimą ir pan. Kreiptis į atitinkamą VA subjektą, jis turi atlikti prašomus administracinius veiksmus. Nėra pavaldumo.

3) Konfliktiniai: Jie išplaukia iš pirmųjų dviejų grupių santykių. Įsiterpia trečias subjektas- ginčo sprendėjas. Jų yra įvairių:

Žmogus---Arbitras---VA subjektas

VIEŠOJO VALDYMO SANTYKIŲ ATSKYRIMAS NUO KITŲ SANTYKIŲ, KURIUOSE DALYVAUJA VA SUBJEKTAIViešojo valdymo santykių atskyrimas nuo privatinių teisinių santykių, kuriuose dalyvauja VA subjektas:

a) Svarbu teisinio santykio objektasb) Teisinio santykio pobūdisc) Subjektas

VIEŠOJO VALDYMO SANTYKIŲ ATSKYRIMAS NUO DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ: a) Jei valstybės tarnautojas prasižengia, taikomos ne darbo kodekse numatytos nuobaudos, o iš

valstybės tarnybos įstatymo.b) Jei kitas VA subjekto darbuotojas, ne valstybės tarnautojas, priimtas ne konkurso, o darbo

sutarties pagrindu prasižengia (pvz: valytoja), taikomos darbo kodekso normos.TEISĘ KREIPTIS Į AT SU PRAŠYMU, AR NORMINIS ADMINISTRACINIS AKTAS ATITINKA ĮSTATYMĄ AR VYRIAUSYBĖS NORMINĮ AKTĄ, TURI:

Seimo nariai Seimo kontrolieriai Vaiko teisių apsaugos kontrolierius Lygių galimybių kontrolierius Valstybės kontrolės pareigūnai Bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai Prokurorai Profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą atlikti viešąsias

funkcijas. Vyriausybės atstovai, vykdantys savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą.

Individualūs teisės aktai pagal įstatymų nustatytą reguliavimą gali būti ginčijami ikiteismine tvarka.NORMINIO ADMINISTRACINIO AKTO ESMINIAI POŽYMIAI:

1) Akto turinys apima elgesio taisykles- teisės normas.2) Šios normos skirtos individualiais požymiais neapibudintai asmenų grupei.

2012.01.02

INDIVIDUALAUS ADMINISTRACINIO AKTO ESMINIAI POŽYMIAI:1) Teisės taikymo aktas, nes juo įgyvendinamos įstatymų ir kitų teisės aktų normos.2) Vienkartinis- akto galiojimas nėra tęstinis, jis baigiasi aktą pritaikius konkrečiai teisinei

situacijai.3) Akto adresatas yra konkretus asmuo- teisinio santykio subjektas arba individualiais

požymiais apibūdintų asmenų grupė.Ir norminiai, ir individualūs- poįstatyminiai teisės aktai.NORMINIU- nustatomos teisės normos, INDIVIDUALIU- normos yra išimtinai tik taikomos.

ADMINISTRACINIO TEISĖS AKTO RŪŠIES NUSTATYMO KRITERIJAI:1) Akte nustatytos elgesio taisyklės abstraktumas arba konkretumas.2) Teisės akto tęstinis arba ribotas laiko atžvilgiu pobūdis.3) Administracinio teisės akto adresatų individualumas.

Administraciniams norminiams aktams būdingas VISUOTINIS PRIVALOMUMAS, o ne privalomumas konkrečiam subjektui kaip individualaus administracinio akto atveju.Norminio akto skelbimas „Valstybės žiniose“:

Ne visi norminiai administraciniai teisės aktai privalo būti skelbiami. Gali būti nepaskelbtas dėl VA subjekto klaidos. „Valstybės žiniose“ gali būti paskelbti ir VA subjektų priimti individualūs teisės aktai.

Viešojo Administracimo Subjektai:TERITORINIAI----- PAGAL PAVALDUMO POŽYMĮ:

1) Tie, kurie tiesiogiai nėra pavaldūs nei Vyriausybei , nei ministerijoms, nei kitiems antriniams VA subjektams.

SAVIVALDYBIŲ VA SUBJEKTAI:a) Savivaldybės taryba kaip atstovaujamoji savivaldybės institucija----funkcijas nustato

vietos savivaldos įstatymas, savivaldybės tarybos darbo reglamentas.b) Savivaldybių merai---funkcijas apibrėžia vietos savivaldos įstatymai.c) Savivaldybių administracijų pareigūnai ir savivaldybių administracijų direktoriai.

(administracija- vykdomasis savivaldybės subjektas, vykdo savivaldybės tarybos priimtus sprendimus). Funkcijas apibrėžia vietos savivaldos įstatymas. Administracija dalijama į vidaus (į administraciją patenkantys departamentai, skyriai) ir teritorinius (seniūnijos su vadovais- seniūnais).

d) Savivaldybės kontrolieriuse) Savivaldybės įmonės, kurioms teisės aktai suteikia VA įgaliojimus.

92) Tie, kurie pavaldūs centrinėms žinyboms (ministerijoms, įstaigoms, prie ministerijų).a) Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM. Apskričių priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo valdybos ir savivaldybės pareigūnai saugos ir gelbėjimo skyriaus (pavaldūs centrinei)b) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.Jai pavaldžios – apskričių valstybinei mokesčių inspekcijos.c) Aplinkos ministerijai (centrinei) pavaldūs regioniniai aplinkos apsaugos departamentai.

2012.01.02

3) Tie, kurie pavaldūs ir atskaitingi LR Vyriausybei:a) Vyriausybės atstovai. Paskirtis: kontroliuoja, ar savivaldybės laikosi K. ir įst., vykdo Vyriausybės nutarimus. Savivaldybių administracinės priežiūros įst. nustato konkrečias f-jas.

Administracinės veiklos rūšysAdministracinė veikla -> Tai VA subjektų (institucijų, įstaigų) veiksmai, vykdant jiems įstatymuose

ir kt. teisės aktuose nustatytus įgaliojimus ir teisinius įpareigojimus.Aktyvūs veiksmai – išleidžiami rašytiniai dokumentai, atliekami rašytinės formos neturintys

veiksmai (policininko taikoma prievarta).Pasyvioji veikla – VA subjekto neveikimas arba vilkinimas priimti prašomus administracinius

sprendimus. Neleidžiama žmogui įgyvendinti konstitucinių ar kitų teisių/laisvių.

Administracinės veiklos rūšys -> Įstatymų ir kitų teisės aktą įgyvendinimo veiksmai.Poįstatyminių teisės aktų įgyvendinimas - > patvirtinti ministerijų darbo reglamentai.Aktai, kuriais įgyvendinami įst., Vyriausybės nutarimai – norminiai administraciniai aktai.NAA – leidimai -> administraciniai reglamentavimaiĮst. ir kt. teisės aktai įgyvendinami perimant ne tik NAA, bet ir individualius administracinius aktus.Norminių ir individualių aktų skirstimo reikšmė:1. Ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas.2. Skiriasi akto pavadinimo teisinės pasekmėsNorminiai – negali būti taikomas nuo tos dienos, kai paskelbiamas AT sprendimas dėl akto pripažinimo neteisėtu.Individualus – atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ir įstatymo ginami interesai.3. Procesinė reikšmė (skirtingas ginčo nagrinėjimo procesas).Norminio akto teisėtumas – nagrinėjama nekviečiant į teismo procesą dalyvių.Individualų aktą skųsti – ikiteismine tvarka. Skųsti per tam tikrą laiką ???2) Įstatymų ir admin. sprendimų įgyvendinimo kontrolė, priežiūra.

VA įst. (2009 m.) buvo papildytas VA definicijoje įrašant tokią VA sritį kaip įst. ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė

VA įst. definiciniai str. -> tik „kontrolė“, kituose -> ir priežiūra. (pavaldžių teisės subjektų atžvilgiu – kontrolė, priežiūra – VA subjektams nepavaldiems asmenims).

Kontrolės funkcija (terminas) skiriamas į 2 rūšis:1 Kontrolė atliekant VA subjekto vidaus administravimą.2 Kai kontroliuojami VA institucijos (įstaigos) sistemai priklausantys (pavaldūs) subjektai.1 schemaMinisterijos vidusVadovybė, departamentai aptarnaujantis personalas. ūkio

personalas, teisės padaliniai. . Skyriai. .. .

2012.01.02

vadovai kontroliuoja skyriaus vedėjus ir t.t. atsakomybę taiko, jei f-jas vykdomos/blogai vykdomos. Santykiai grindžiami organizaciniu pavaldumu, hierarchine sistema:

ir t. t.2 schema centrinė žinyba, pvz. ministerija ar įstaiga prie ministerijos teritoriniui VA subjektui apskrityse, savivaldybėseČia irgi organizacinio pavaldumo santykiai, kurie klostosi sistemoje, išplitusioje visoje LR teritorijoje.PAGD prie VRMApskričių PAGD valdybos (jų inspektoriai)Savivaldybių PAGD skyriai (jų inspektoriai)

Policijos departamentas prie VRM

Teritoriniai PD padaliniai (miestų, regionų policijos komisariatai)Kontroliuoti teritorinės VA subjekt.Priežiūra -> vykdoma organizaciškai nepavaldžių subjektų atžvilgiu (kai subjektai tik administraciškai pavaldūs, tačiau nepriklauso jokiai organizacinei VA sistemai.1. Teisėsaugos institucijų vykdoma administracinė priežiūra (FA atžvilgiu).

Pvz., policijos vykdoma admin. priežiūra Pvz., eismo priežiūros tarnyba – anksčiau vadinta kelių policija. Pvz., valstybės sienos apsaugos tarnyba -> prižiūri, kaip asmenys laikosi pasienio taisyklių).

2. Viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų ar kt. subjektų FA admin. priežiūra: Pvz., sveikatos priežiūros (medicinos), Paslaugų kokybę tikrina VA subjektai. Ligoninė, poliklinika

– savivaldybės VĮ. Tai veiklą prižiūri atitinkamos savivaldybės administracinis padalinys, pareigūnai.

Pvz., švietimo paslaugos -> audituojamos atitinkamų savivaldybės administracinių padalinių (švietimo skyriai).

3. Valstybės kontrolė atliekamas finansinis auditas: Objektas (kas audituojama) -> kontroliniai priežiūrai bet kurią LR valdžios instituciją, ar teisinga

tikslingai joje panaudojamos valstybės lėšos, ar vykdomas valstybės biudžetas. Objektas – Seimo kanceliarija, KT, kiti teismai, ministerijos, įstaigos prie ministerijų.

4. Ūkio subjektų administracinė priežiūra: 2010 m. VA įst. papildytas 4 skirsniu, kuris vadinasi „Ūkio subjektų veiklos priežiūra“ – privataus

verslo turėtojas, vykdytojas (AB, UAB, prekybos įmonės ir t.t.) Privatus verslas prižiūrimas. Sukurti spec. VA subjektai pagal tam tikras verslo šakas (sritis). Jų f-

ja -> prižiūrėti, ar tie verslo subjektai laikosi spec. įst. nustatytų draudimų, įpareigojimų ir t.t. Omnitel, Bitė, Tele 2 prižiūri -> (elektroninių ryšių įst). Ryšių reguliavimo tarnyba. VA įst. (aktuali red. ) -> egzaminui http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=390913

IV sk. -> ūkio subjektų veiklos principai. Principai -> verslo subjektų veiklos imperatyvūs orientyrai ( nurodo, kaip verslo veikla turi būti vykdoma).

2012.01.02

ministrasviceministras

Minimalios/proporcingos priežiūros naštos principai -> prižiūrimi verslo subjektai turi būti tik tiek, kiek to reikia įst. įgyvendinimui užtikrinti – kad nebūtų kontroliuojama, tikrinama pernelyg dažnai -> minimali priežiūros našta.

Taisyklė: admin. poveikio taikymas (nubaudimas, licencijos atėmimas) taikomas verslo subjektams tik kraštutiniu atveju (ultima ratio).

VA subjekto, kuris prižiūri veikla, efektyvumas neturi būti vertinamas pagal tai, kiek dažnai buvo baustas privataus verslo subjektai.

Ūkio subjektų veiklos admin. priežiūros principai, jų turinys -> pvz. toks klausimas egzamine)5 Savivaldybių administracinė priežiūra:

Ją vykdo Vyriausybės atstovai – 10. Prižiūri, kaip laikosi LR Konstitucijos, įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės nutarimus. Vyriausybės atstovai atsirado 1993 m. pagal įst „Savivaldybių admin. priežiūros įst.“ – veikia

nuostatos, kad savivaldybių VA subjektų norminius aktus gali panaikinti Vyriausybės atstovai savo iniciatyva.

Nauja redakcija -> kai keičiama daugiau nei pusė galiojančių normų. SAPĮ 2002 m. -> 2004 m. redakcija (galiojanti, taikoma)

Savivaldybių atstovų vykdoma administracinė priežiūra:1) Tikrina savivaldybių VA subjektų rengiamų priimti teisės aktų projektus.2) Jei naujai paskiriamas atstovas, jis turi teisę patikrinti jau galiojančių savivaldybėj paimtų aktų teisėtumą. Jei nustato, kad prieštarauja Konstitucijai, LR įst., Vyriausybės nutarimams, tai surašomas reikalavimas atitinkamam VA subjektui (kuris rengė, yra priėmęs) šitą aktą ar jo dalį panaikinti.Per nustatytą laiką savivaldybei VA subjektai turi pateikti atsakymą tuo klausimu Vyriausybės atstovui Jei nepateikia ar pateikia neigiamą atsakymą, tai atstovas turi teisę kreiptis į admin. apygardos teismą (5 yra). [Admin. ginčas]. Sprendimas apeliacine tvarka gali būti skundžiamas LR Vyr. admin. teismui. 3) Atstovas turi taip savo potvarkiu sustabdyti savivaldybės VA subjekto sprendimą, kurio pagrindu gali būti sulaikytas neteisėtas sandoris (turtui dažniausiai) (Jei pvz. prieštarautų viešiesiems interesams)Pats -> kad operatyviai reaguotiPatys priežiūros veiksmai iš principo negali būti apskundžiami prižiūrimo subjekto iniciatyva, nebent tas, kas vykdo priežiūrą veiktų ultra vires (virš įgaliojimų).Prevencija -------> Užkirsti kelią galimiems ateityje administracianiams pažeidimams, civiliniams deliktams, nusikalstamoms veikoms.Administracinės priežiūros veikla, veiksmai dažnai turi prevencinį tikslą.

Administracinė kardomoji veiklaTikslai:

1. Nutraukti daromą teisės pažeidimą;2. Išaiškinti teisės pažeidėjo asmenį, duomenis apie jį, pažeidimo padarymo aplinkybes;3. Sudaryti sąlygas taikyti teisės pažeidėjui teisinę atsakomybę (sankcijas)

Administraciniai kardomieji veiksmaiSpecialieji:Reglamentuoti tam tikruose Lr įst.,Pvz.: Policijos veiklos įst, Valstybės sienųYpatingoji dalis

Apsaugos tarnybų įst., kai kuriuose kituose

Specialiuose teisės aktuose

2012.01.02

Pvz.: Policijos veiklos įst. - kardomiejiVeiksmai reiškia fizinio poveiko taikymąteisės pažeidėjui, jei to reikalauja aplinkybės.

Pvz.:šaunamojo ginklo panaudojimas sąlygiškaipasiekiamas ir psichologiniu poveikiu teisėspažeidėjui (prieš fizinius veiksmus įspėti žodžiu,kad baigtų daryti pažeidimą, nes bus panaudotifiziniai veiksmai.

Specialūs kardomieji veiksmai statybos darbųSustabdymas, jei randama statybos saugos reikalavimų pažeidimų.

Tiek policija, tiek kiti VA subjektai siekiant nutrauktipažeidimą, išaiškinti pažeidėją, taiko specialius kardomuosius veiksmus.

ProcesiniaiATPK : 1) Bendros nuostatos;

2) Ypatingoji dalis3) Administracinės teisės pažeidimų

bylų teisena = procesas (procesinių normų ir sankcijų suma)

Normos+ sankcijos normoms taikyti reikalingos procesinės normos

Normos, reglamentuojančios kardomuosius veiksmus. Priskiriami :

a) Pažeidėjo pristatymas;b) Administracinis sulaikymas;c) Asmens apžiūra/daiktų patikrinimas;d) Daiktų/ dokumentų paėmimase) Nušalinimas nuo transporto priemonės,

vairavimo, pristatymas neblaivumui, apsvaigimui nuo narkotinių medžiagų patikrinimui;

f) Transporto priemonės važiuoklės blokavimas;

g) Transporto priemonės nuvežimas, nutempimas, kai pastatyta netinkamoj vietoje.

Paskirtis: padaryti sąlygas spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo.

Sprendžia taikyti ar ne administracinę nuobaudą čia apie bylų teiseną

2012.01.02

Administracinis nubaudimas – kaip VA subjektų veiklos rūšis Skiriamas į:1) nubaudimas taikant ATPK nustatytą reguliavimą2) nubaudimas taikant spec. LR įst. nustatytą reguliavimąAdministracinis baudimas taikant ATPK: tai tokie teisiniai santykiai, kai šiame kodekse nurodytas subjektas FA taiko kodekse nurodytą pagrindinę ar pagrindinę ir papildomas nuobaudas už kodekse nurodytos veikos padarymą(admin. nusižengimą). Administracinis baudimas taikant spec. įst. – tokie teisiniai santykiai, kai spec. įst. nurodytas subjektas už spec. įst. reikalavimų, draudimų nepaisymą FA ar JA taiko įst., nurodytą poveikio priemonę – ekonominę sankciją (baudą), licenzijos galiojimo sustabdymą, atėmimą.

Administracinė atsakomybėYpatumai

ATPK Spec. LR įst.Taikymo faktinis pagrindas ATPK nurodytas draudžiamas admin. nusižengimas.

Faktinis pagrindas – spec. įst. draudžiamos veikos padarymas.

Atsakomybę taiko kodekse nurodyti teisės subjektai. Atsakomybę taiko tuose įst nurodyti VA subjektai.

Atsakomybė reiškia kodekse nurodytos nuobaudos(ų) paskyrimą.

Atsakomybė reiškia eko. Sankcijomis vadinamų baudų paskyrimą, licenzijų galiojimo sustabdymą, atėmimą.

Atsakomybės subjektas – FA. Dažniausiai JA, kartais ir FA, jei tai nustatyta spec. LR įstatyme.

Atsakomybė švelnesnė lyginant su spec. įst. (piniginės bausmės maksimumo atžvilgiu).

Spec. įst: (socialinis įst. reikšmingumas) alkoholio kontrolės tabako kontrolės konkurencijos reklamos šie visi įst. taikomi tiesiogiai, kol neįtraukti į ATPK. Tai nurodo pats kodeksas.

9 straipsnis. Administracinio teisės pažeidimo sąvoka  Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba

neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

     Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

dėstytojas per paskaitą sakė, kad egzaminui šį apibrėžimą reikia žinoti

Klasifikuojant veiką, ją reikia identifikuoti pagal ATPK, ar ji atitinka spec. daly nurodytą sudėtį. Jei neatitinka – tai yra baudžiamasis nusižengimas ar nusikaltimas.

Subjektai: pagal ATPK (atsakomybės taikytojai) teisėjai (apylinkių ir kas dar?) administracinės komisijos prie savivaldybių tarnybų

seniūnai (kokie?) valstybinių inspekcijų ir kt. tam įgalioti pareigūnai

pagal spec. įst. (atsakomybės taikytojai)

2012.01.02

šių įstatymų priežiūrą vykdantys VA subjektai, kurie nurodyti pačiame įstatyme. Pvz.: už tabako, alkoholio kontrolės įst. pažeidimus sankcijas gali skirti narkotikų, alkoholio, tabako kontrolės tarnyba. Už konkurencijos įst. pažeidimus sankcijas taiko konkurencijos tarnyba.

Nuobaudos: pagal ATPK:

a) įspėjimas raštub) bauda (pirmos trys yra pagrindinės)c) administracinis areštas

d) spec. teisės atėmimase) nusižengimo įrankių, jo metu įgytų objektų konfiskavimasf) viešieji darbai (kaip alternatyvi nuobauda, ji negali būti skiriama savarankiškai. T.y. jei pažeidėjas

sutinka, bauda gali būti paskirta viešaisiais darbais). g) nušalinimas nuo darbo, pareigų.

Nuobaudos gali būti pagrindinės ir papildomos. Papildomos negali būti taikomos savarankiškai, t.y. be pagrindinės nuobaudos. Pvz.: bauda su konfiskavimu – privaloma ir ta, ir ta.

Pagal spec. įst.: a) ekonominė sankcija (bauda); b) licenzijos atėmimas, galiojimo sustabdymas

Atsakomybės subjektų ypatumai: Pagal ATPK:

a) Nustatyto amžiaus sulaukusiems, pakaltinamiems FA.b) Ne tik LR piliečiai, bet ir užsieniečiai, laikinai ar nuolatos gyvenantys LR, asmenys be pilietybės, esantys

LR. c) Atskirai numatyti nepilnamečių, nėščių moterų atsakomybės ypatumai ( pvz. jiems negali būti taikomas

admin. areštas). d) Nusižengimą gali padaryti vienas asmuo, o atsakomybė kitam (susiję su vaikais, tėvais, globėjais,

rūpintojais).

Pagal spec. įst.: a) Dažniausiai JA (tiek Lietuvos, tiek užsienio JA filialai, atstovybės, esančios Lietuvoje). b) Įstatymų nustatytais atvejais – atsakomybė ir FA ( atsakomybė JA vadovui – bauda iki 50 tūkst. LT pvz.).

Šią baudą skira Vilniaus apygardos admin. teismas pagal konkurencijos tarybos kreipimąsi. Išimtis, kai šis teismas baudžia, nes visada jis tik ginčų sprendėjas.

Baudų dydžiai:a) ATPK žymiai mažesni nei spec. įst. b) min. Bauda ~20lt, max – keli šimtai, keli tūkstančiai. c) O konkurencijos įst. sankcija matuojama procentais nuo metinių ūkio subjektų pajamų

Valstybės tarnautojų drausminė (tarnybinė) atsakomybė: Patenka į VA sritį, nes valstybės tarnautojai – VA subjektai Netapatinti su admin. atsakomybe ( ATPK ir spec. įst.), nes jų atsakomybės santykius reguliuoja spec.

statutai (vidaus tarnybos pvz.) ir Valstybės tarnybos įst.

Ginčų dėl nutarimų, priimtų taikant ATPK jurisdikcijos pokyčiai Jei admin. nuobaudą paskirdavo apylinkės reismas, tai toks nutarimas skirti nuobaudą buvo skiriamas

LVAT. Tai buvo nustatyta ABTĮ. 2010m. šitokio ginčo bylų jurisdikcija pakeista. Tokias bylas perduodant bendriesiems teismams. Dabar VA subjektų priimti nutarimai taikyti admin. nuobaudą gali būti skundžiami apylinkės teismo, o

šie apeliacine tvarka – apygardos. Ginčai dėl nutarimų, priimti apylinkių teismų skundžiami apygardų teismams.

2012.01.02

Nubaudimas taikant ATPK – ne VA, tai „ kažkokia kitokia veikla“. Mini nusikaltimai, todėl nagrinėjama bendr. Kompetencijos teisme, kurie nagrinėja ir baudž. Nusikaltimus.

ATPK – baudėjas ne tik apylinkės teismo teisėjai, bet ir daug VA subjektų. Atsakomybė, taikant ATPK ir atsakomybė taikant spec. įst. Ginčai dėl nubaudimo, taikant spec. įst – išliko administracinių teismų jurisdikcijoje. Atsakomybės taikymas pagal šiuos įst yra VA. Ar nubaudimas taikant ATPK (tai nėra VA) ir nubaudimas, taikant spec. įst. (tai VA) taip iš esmės skiriasi:

Pats LVAT spec. įst. spragas užpildė pasiskolindamas iš ATPK tam tikrą jame nustatytą reguliavimą. Admin. teismas pats analogijos taikyti nedrįsta, o kreipiasi į KT, klausia, ar neprieštarauja Konstitucijai. Analogija tada, - jei lengvina teisės pažeidėjo padėtį. Jei sunkina – tai neleistinas. Analogiją turi teisę taikyti tik teismas, VA subjektas nėra įgaliotas tai daryti.

Administracinės atsakomybės santykių reguliavimo numatomi pakitimai reformuojant ATPK Galioja ATPK nuo ~1984 m. iki dabar, tad daug kas pakito. ATPK norėta keisti, teiseną perkelti į APK. LR ANK projektas įregistruotas Seime. Ateity administracinis reguliavimas bus naujame kodekse.

Vidaus administravimas kaip administracinės veiklos rūšisVidaus administravimo veiksmais siekiama, kad vidaus administravimo institucija galėtų tinkamai vykdyti įstatymų ir kt. teisės aktų jai pavestas funkcijas. Vidaus administravimas apima:

1. Struktūros tvarkymą2. Personalo valdymą3. Materialiųjų ir finansinių išteklių valdymą 4. Raštvedybos tvarkymą.

Vidaus administravimo veiksmai vyksta viduje. Tuos veiksmus atlieka institucijš, įstaigų padalinių vadovai. Ministerija:

VadovybėDepartamentai

SkyriaiLentelėje yra nurodytas struktūros tvarkymas.Personalo valdymas:

Personalas dalijamas į dvi dalis: 1. Valstybės tarnautojai ( su VA įgaliojimais)2. Pagalbinis personalas (atlieka tam tikras ūkines funkcijas, priimami ne į valstybės tarnybą, o yra

samdomi darbuotojai, jiems taikomas DK normos) Personalas turi vykdyti savo tiesioginias pareigas, kad atliktų būtiną kontrolę. Reikallingas peronalo

valdymas. Atlieka institucijų padalinių vadovai, pavaldžių asmenų atžvilgiu.Valstybės tarnautojų (tarnybinė) atsakomybė

Pagalbinis personalas ( pagal darbo sutartų – DK). Atsakomybė ne tarnybinė. Valstybės tarnautojų atsakomybė – tai tokie teisiniai santykiai, kai neatliekančiam tarnybos pareigų

ar netinkamai jas atliekančiam valstybės tarnautojui, institucijos (įstaigos) vadovas, ar kt.įgaliotas subjektas paskiria valstybės tarnybos įsk. ar spec.statute numatytą tarnybinę nuobaudą.

Bruožai:1. Tarnybinė atsakomybė taikoma organizacine prasme pavaldiems subjektams (įstaigoje einantiems

tarnybą).2. Subjekto atsakomybė – valstybės tarnautojas (asmuo, turintys VA įgaliojimus).

2012.01.02

3. Atsakomybę taikantys subjektai - VA institucijos (įstaigos) vadovas ar kt.teisės aktų įgaliotas tai daryti asmuo. Paprastai tai valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs subjektas.

4. Tarnybinė atsakomybė reiškia, kad valstybės tarnautojui paskiriama viena iš Valstybės tarnybos įst.ar spec.statute nurodytų nuobaudų (drausminės).

5. Sankcijos skiriamos už tarnybinė nusižengimą, tarnybos pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.Administracinė atsakomybė taikoma organizacine prasme nepavaldiems subjektams (pvz.:pareigūnas paskiria baudą) Skiriasi tarnybinės ir adminitracinės atsakomybės nuobaudos. Administracinėje atsakomybėje niekada nebus tokios nuobaudos kaip griežtas papeikimas. Jis gali būti skitiamas kaip tarnybinė atsakomybė.Tarnybinė atsakomybė :

a) Pagal VTĮ (įprastiniai)b) Pagal statutus (statutiniai tarnautojai)

Statutinė atsakomybė:1. Tarnyba „jėgos struktūrose“2. Policija, valstybės sienų apsaugos tarnyba, STT.3. Jų tarnybos santykius reguliuoja tam tikri statutai.4. Vidaus tarnybos statutas (policija ir kt.)5. Muitinės statutas6. Apie 8 statutai Lietuvos teisės sistemoje.

Skirtumai (pagal VTĮ ir pagal statutus) Pagal statutus – dėvimos uniformos Atsakomybė skiriasi bent dviem bruožais: pagal tarnybines nuobaudas; pagal non bis in idem

principą VTĮ – patsba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš valstybės tarnybos Pagal statutus – šešios tarnybinės nuobaudos. Tos keturios plius tarnybos pareigų pažeminimas,

tarnybos laispsnio pažeminimas, jei laipsniuoti Įprastiniai – laipsnių neturi, skiriami į tam tikras kategorijas.

Administracinių paslaugų teikimas kaip administracinės veiklos rūšisVA įst. Administracines paslaugas apima:

1. Informacijos teikimą asmeniui2. Leidimų, licenzijų išdavimą3. Juridinę reikšmę trinčių dokumentų išdavimas4. Konsulacijų teikimas. VA subjekto kompetencijos klausimai.5. Deklaracijų priimimas ir tvarkymas6. Administracinės procedūros tvarkymą.

Kuo pasižymi administracinių paslaugų teikimo sritis?Administraciniio spaudimo iniciatorius – FA arba JA (ne VA subjektas)Valdžia žmogus ; Valdžia ir VA subjektai žmogusDidesnės asmenų galimybės gauti paslaugas iš VA subjekto. Jei tokias paslaugas atsisakyta teikti – įmanoma tai ginčyti.Administracinės ir viešosios paslaugos ne sinonimai, jos skiriasi.Administracinė procedūra:

Jai reglamentuoti VA įst. Skirtas spec. Trečias skirsnis. Ši administracinės paslaugos rūšis – specifinė lyginant su kitomis. Asmuo prašo leidimo komercinei veiklai (tvarka visa ir pan.) – procedūra.

2012.01.02

Esmė – administracinė procedūra yra viešojo subjekto veiksmai, tiriant asmens skundą ar pranešimą, dėl galimai pažeistų valstybės tarnautojo veiksmų ir įst.saugomų ir ginamų interesų (veikimas, neveikimas, vilkinimas)

VA subjekto vadovas (jam pavaldus tarnautojas)Valstybės tarnautojas 1 žmogus

a) Vadovas privalo inicijuoti administracinės procedūros procesą, kad juristas išnagrinėtų skundą, vadovui pareiktų išvadą, o vadovas priima administracinės procedūros sprendimą.

b) Galimas ir pranešimas VA subjekto vadovui (ten teigiama, kad tarnautojas pažeidė kokio nors kito asmens interesus – pvz.:draugo).

Adminitracinę procedūrą gali pradėti ir „svetimas“ subjektas.Teigiama:

nuimamas krūvis nuo teisminės valdžios; Kvaziteisminių inst. (administracinių ginčų komisija); Konfliktas sprendžiamas operatyviau, nei administraciniame teisme.

Neigiama: Galima įtarti neobjektyviškumą (tarnautojas pavaldus vadovui); Šališkumas; Nuo to gali apsaugoti administracinės procedūros sprendimas ne galutinis, jį galima skųsti

administracinių ginčų komisijai ar administraciniui teismui.Anksčiau galėjo kreiptis ir žurnalistai, žiniasklaida (1999. VA įst.)Administracinės paslaugos Viešosios paslaugos

Viešos – teikia VA subjektai, teikiamos viešojoj erdvėj;

Parengimas teikiamų paslaugų aprašas; Šias paslaugas teikia VA subjektai; Dėl šių paslaugų teikimo sprendimus

galima ginčyti administraciniuose teismuose ar kt.administracinių ginčų institucijose.

VA įst – švietimo, mokslo, sporto, kultūros, socialinės ir kt.įst.nustatytos paslaugos gyventojams (visuomenei);

Šias paslaugas teikia JA bendrovės užsiimančios komercine veikla arba FA, įgalioti tokias paslaugas teikti (Civilinės apyvartos paslaugos);

Ssu AT siejasi per viešųjų paslaugų teikimo administravimą. Tai administracinė veikla;

Priskiriami bendrosios kompetencijos teismams.

Viešųjų paslaugų teikimo administyravimas -> tokia VA subjektų vaikla, kuri reiškia viešųjų paslaugų teikėjų

įsteigimą, leidimų teikti viešąsias paslaugas FA išdavimą,paslaugų teikimo taisyklių nustattymą, priežiūrą,

kaip šių taisyklių laikosi paslaugų teikėjai. Teikėjai ne savarankiški, jei prižiūrimi.

Jei ginčas tarp paslaugos (viešosios) teikėjo ir viešųjų paslaugų teikimo administratoriaus -> admin. teismų

kompetencija.

Administarcinės veiklos išdava (rezultatai) – administarciniai sprendimai

Administraciniai sprendimai – VA subjektų valia, išreiškiama rašytiniaim dokumente, ar realiniai valdymo

veiksmai, įskaitant konkliudentinį valdymą. Apibendrintai – admin. aktai (labai įvairūs pagal pobūdį, todėl

juos būtina klasifikuoti pagal įvairius kriterijus)

Administracinių aktų klasifikavimas:

1. Pagal admin. aktus priimančius subjetus ir šių aktų „titulus“: (pavadinimai)

1 Dvi rodyklės reiškia konfliktą

2012.01.02

a. įsakymai ir jais tvirtinami kiti teisės aktai. Juos priima ministrai, įstaigų prie ministerijų

vadovai, depratamentų direktoriai ir pan. taip pat irvyriausybės įstaigų vadovai

b. sprendimai ir jais tvirtinami kiti tesiės aktai. Sprenidimus priima savivaldybių tarybos

įvairiais klausimais. tviritnami ir kiti teisės aktai.

c. nutarimai ir jais tvirtinami kiti teisės aktai. Nutarimas -> LB (Lietuvos banko) valdybos

nutarimas. Valdyba priima nutarimus

d. potvarkiai. Meras savivaldybės leidžia

e. išvados, rekomendacijos, pareigybių aprašymai (išskyrus pareigybių apr. tvarkų aprašai –

neturi teusės akto statuso),tvarkų aprašai, raštai, patikrinimo aktai ir kitų titulų

administraciniai aktai. išvados, rekomendacijos ir t.t. didžiąja dalim nėra administracinės

teisės aktai. Įsakymai, nutarimai tvirtinami kt. teisės aktai: įsakymai ir įsakymai patvirtinami

kažko.

Įstatymas patvirtinti, kt. teisės aktai -> oficialiai įtvirtinantys norminį administarcinį aktą

Įsakymas -> paprastieji

2. Pagal admin. akte nustatomų elgesio taisyklių pobūdį

a. (norminai) nustatantys bendro pobūdžio elgesio taisykles

b. (IAA) nustatantys indivualizuoto elgesio taisyklę/taisykles.

JŲ POŽYMIAI, DEFINICIJOS IR KT.!

3. Pagal admin. akto formą:

a. rašytiniai

b. realiniai admin. aktai (veiksmai)

i. admin. kardomieji veiksmai

ii. procesinai kardomieji veiksmai (važiuoklės blokavimas) -> protokolas, kada asmuo

sulaikytas.

iii. konkliudentinis (kelio ženklai – konkliudentinis valdymas. valdymo aktas, išreikštas

simboliais; teismo reguliuotojo gestai irgi)

oficialūs/neoficialūs ženklai

4. Pagal akto tikslą

a. admin. aktai, kuriais siekiama įtvirtinti, nustatyti taisykles teisės normų pavidalu (įtakoja

subjektų teisinį statusą)

b. teisės aiškinimo aktai

(konsultacijos tiek asmenims, tiek pavadiems VA subjektams, kad jie tinkamai, teisingai

suprastų įst. ir kt. teisės aktų normų turinį, tikrą prasmę, tuo vadovautųsi)

Pateikia aukšresnis pagal hierarchiją subjektas (centrinis) teritoriniams subjektams. pvz.,

policijos departamento išaiškinimas policijos komisariatui

VA įst. konsultavimo pareiga. Konsultavimo aktai:

2012.01.02

1) Ūkio subjekto konsultavimas vykdant įstatymus ir adm. sprendimų įgyvendinimo, laikymosi priežiūra. Oficialus VA įst: jei ūkio subjektas vadovavosi klaidinga konsultacija ir kažką pažeidė -> atsakomybė netaikoma.

2) Asmenų konsultavimas (kaip viena iš asmens teikiamų administracinių paslaugų)

Prieštaringos konsultacijos, taip pat klaidingumas gali išaiškėti administraciniame ginče. Atleidžia nuo atsakomybės, todėl oficiali.Konsultacijos (aiškinimo) aktų tikslas – PREVENCINIS (kad būtų laikomasi reikalavimų, nebūtų daromi teisės peidimai.

5. Pagal administracinių aktų privalomumą:a) Aktai, kurių reikalavimus privalu vykdyti.b) Rekomendaciniai viešo administravimo subjektų aktai. (subjektas gali šia rekomendacija pasinaudoti arba gali atsisakyti rekomendaciniame akte teikiamo pasiūlymo. Nekyla teisinė atsakomybė už rekomendacijos nepasinaudojimą)

ŠMM ministro rekomendacija savivaldybėms dėl mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir t.t.

Gali būti, kad viename akte ir imperatyvas , ir rekomendacija: įpareigoti +rekomenduoti.

Šiokia tokia reikšmė ir rekomendacijai – ją būtina aptarti, argumentuotai atsisakyti.

6. Pagal aktu suteikiamos diskrecijos ribas:a) Administraciniai aktai, neteikiantys diskrecijos akto adresatui.b) administraciniai aktai, teikiantys sąlygišką diskreciją.

Viešo administravimo subjektas priima adiministracinį akta, kuris tituluojamas pavyzdiniu aktu ->

Vyriausybės patvirtintas pavyzdinis ministerijų darbo reglamentas(ministerijos įpareigotos parengti,

patvirtinti konkrečios ministerijos darbo reglamentą). Suteikta ministerijoms diskrecija kiek kitaip

reguliuoti ministerijos vidaus veiklą.

Vyriaustybės akto tikslas – nustatyti orientyrus ministerijoms kaip turi būti reglamentuojama.

Diskrecijos teisė gali nukrypti nuo pavyzdinio. Rekomendacinis nelygu pavyzdiniam. Yra skirtingi

klasifikavimo kriterijai. Rekomendacinio gali ir argumentuotai atsisakyti, o pavyzdiniu būtina

remtis(nors gali ir nukrypti)

7. Pagal administracinių aktų rengimo tvarkos reguliavimą:a) Aktai, rengiami vadovaujantis LR įstatymais ir kitais norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymais.b) Aktai, rengiami vadovaujantis viešo administravimo Įstatymo nustatytu reguliavimu.Viešo administravimo įstatymo 8 str. normos :

Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai

Jei kokio reikalavimo trūksta, tai nėra pagrindas IAA pripažinti neteisėtu. (pvz apskundimo tvarkos

nenurodymas)

8. Pagal aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarką:a) Aktai, kuriuos privalu skelbti įstatymo numatyta tvarka. Tik nuo akto paskelbimo tampa privalomi, įgauna juridinę galią.b) Aktai, kuriuos gali skelbti pasirinktinai ir kurie gali įsigalioti nuo paskelbimo ar akto pasirašymo dienos.

2012.01.02

Skelbiami – norminiai administraciniai aktai, centrinių viešo administravimo subjektų aktai

skelbiami Valstybės žiniose, teritorinių – vietinėje spaudoje.

Ministrų įsakymai – Valsybės žiniose. Ne bendrojoje dalyje, o prie „informaciniai pranešimai“

Įsigaliojimas: norminis – nuo paskelbimo, jei pačiame akte nenurodyta vėlesnė data. Individualūs –

nuo pasirašymo (nėra potvarkiai) arba kita akte nurodyta įsigaliojimo data.

9. Pagal akto oficialumo buvimą:a) administraciniai aktai, turintys oficialaus teisės akto statusą.b) Neturintys oficialiaus statuso.Oficialus statusas – kai tuo aktu sukuriama betarpiškai teisiniai padariniai, pasekmės adresatui. Teisės taip pat.Nėra oficialaus statuso – tiesiogiai teisinių padarinių nekelia. Tai prielaida priimti oficialų teisės aktą.Pvz.: patikrinimo išvada - administracinis sprendimas priimamas išvados pagrindu.

Tarnautojas padarė pažeidimą:1.) Atliekamas tyrimas, įrodymų rinkimas -> išvada.2.) Išvada pateikiama subjektui, kuri yra įgaliotas priimti sprendimą dėl nubaudimo.Išvados teiginiai negali būti savarankiškai skundžiami administraciniam teismui. Išvada – tai tik rekomendacija subjektui, pažeidėjui ji nekelia padarinių.

Skirstymas į REGULIACINIUS(norminius) ir TEISĖS TAIKYMO(individualius) aktus yra sąlygiškas. Norminiai aktai nors yra reguliaciniai, bet kartu ir įstatymo normų taikymo aktai.

Norminiai administraciniai aktai ir jų teisėtumo sąlygos:1. Įst. „Istatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymai“ (ir poįstatymini)2. Norminis teisės aktas VA įstatyme; ABTĮ.3. Tai VA institucijų priimas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas neapibrėžtai asmenų

grupei ir taikomas daug kartų.4. Norminis aktas turi atitikti 2 reikalavimus: a) Teisėtumo. ABTĮ bendrais bruožais apibrėžia teisėtumą. Norminiai teisės aktai neturi prieštarauti Konstitucijai ir kitiems teisės aktams (žemesnės galios teisės akto neprieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams). Teisėtumas apima:

1. Neprieštaravimas Konstitucijai2. Neprieštaravimas įstatymams3. Norminio admn. Teisės akto neprieštaravimas hierarchiškai aukštesnei pakopos

poįstatyminiams tesiės aktams. – žemesnės norminės jurisdikcinės galios poįst. akto atitikimas aukštesnės jurisdikcinės galios poįst. aktui. b) Aiškumo. To pačio įstatymo norma, nustatanti norminiam teisės aktui turinio ir kalbos reikalavimus. Taip pat struktūra (daugiau ne aiškumo, o teisėtumo sritis, bet vis tiek tai techninis dalykas), forma. Įstatyminių ir poįstatyminių teisės aktų struktūra skiriasi:

Įstatymas: straipsnis Poįstatyminiai: straipsnio nėra dalis yra punktai punktas papunkčiai papunktis

Atitiktis Konstitucijai:1. Į admn. teismą įgaliotas subjektas turi teisę kreiptis ištirti norminio admn akto dalį ar visą aktą

atitikimui Konstitucijai, jos principams.2. Prašyti tai ištirti turi tik ABTĮ nurodyti subjektai: prokurorai, Seimo nariai, Seimo kontrolieriai ir

t.t.

2012.01.02

3. Iš pradžių šis tyrimas buvo komplikuotas. Jį teikė ABTĮ nustatytas reguliavimas (ten minima, kad tiriama atitikimas įst.). LVAT išaiškinimas: normos turinys platesnis nei kad suformuluota. Ši norma suteikia galimybę tirti atitiktį ne tik įstatymams, bet ir Konstitucijai.

4. KT atitiktį Konstitucijai tiria: a) įstatymų; b) Vyriausybės nutarimų; c) Prezidento dekretų.5. LVAT sukūrė teisminį precedentą. Užpildyta ABTĮ spraga.6. Admn. teismai remiasi KT aiškinimu (LVAT‘o sprendimuose citatos iš KT nutarimų).7. Jei LVAT išaiškintų vienaip, o KT kitaip – KT aiškinimas prioritetinis.

Atitiktis įstatymams:1. Poįstatyminiai VA subjektų aktai. Įstatymai hierarchijoje aukščiau. Parodo, kad

poįstatyminiai aktai neturi prieštarauti detalizuojantiems įst.2. Įstatymų viršenybės principas.3. Sąlygos: a) nekonkurencija su įstatymu (norminis admn. aktas neturi iškreipti įstatymo, kurį jis

detalizuoja); b) neįsiterpimas į įstatyminio reguliavimo sritį.

1 sąlygaNorminio admn. akto normos turi logiškai sekti iš įstatyme numatyto reguliavimo. Konkretizuojant neiškreipiama esmė. Pvz: vaikų teisių įst. – jį detalizuojantis NAA nustato kažkokį kitokį užmokestį, nors kalbama apie vienodas sąlygas. Savivaldybės tarybos patvirtintos taisyklės už ugdymo, švietimo paslaugas pagal gyvenamą vietą. Buvo iškreiptos įst. normos.

2 sąlygaKai kuriems santykiams reguliuoti galima tik įst. Klausimai, kurie susiję su esminėm žmogaus teisėm/ laisvėm, susiję su jų ribojimu, teismine gynyba visada gali būti reguliuojama tik įstatymais (mokesčio rūšis, mokėtojai gali būti sureguliuoti tik Seimo priimtais įstatymais). Pvz: finansų ministras savo poįstatyminiu aktu nustatė akcizo mokėtoją – taip buvo įsiterpta į įst. leidėjo sritį.

Rinkliavų įstatymas: 8 rinkliavos. Savivaldybių tarybos negali nustayti 9-tos rinkliavos, nes tai gali sureguliuoti įst. Nebent tarybos kreiptųsi į Seimą, kad jis papildytų įstatymą.

Atitiktis aukštesnės galios poįstatyminiam teisės aktui: Pvz.: NAA atitiktis Vyriausybės nutarimams (hierarchijoj poįstatyminių teisės aktų jie aukščiausiai) Tos pačios taisyklės kaip ir tiriant NAA atitiktį įstatymams, bet yra nutarimų, turinčių pavyzdinį titulą

(pavyzdinių įstatymų nebūna). Susiję su VA subjekto diskrecija, kai Vyriausybė priima pavyzdinius aktus. Kiek galima VA subjektui

nuo jo nukrypti - kokia diskrecija?Pvz.: Pagrindiniai ministerijų darbo nuostatai (priėmė Vyriausybė). Įpareigojo parengti ministerijų darbo reglamentus. Kiek galima nukrypti nuo pavyzdinių? Ministerija turi sprendimo laisvę rengdama savo reglamentą. Ministerijų darbo reglamentuose turi atsispindėti visos su asmenų teisėmis/laisvėmis susijusios normos (pvz.: informacijos apie Ministerijos veiklą asmenims). Ministerijos nerizikuoja, kad jų reglamentai prieštaraus Vyriausybės Nutarimu patvirtintam pavyzdiniam darbo reglamentui.Aiškumo reikalavimas:

Rengiant NAA reikia užtikrinti aiškumo reikalavimą (reikalavimas turiniui, kalbai) Kalba – lietuvių kalba + lotyniški terminai. Ultima ratio. Turinys – logiškas, glaustas, neturi būti dviprasmybių, nelogiškų žodžių. Logiška – normos tarpusavy susijusios. Nereikalingi žodžiai – turinys glaustas. Dviprasmybės („VA subjektas gali...“ – gali atlikti, gali neatlikti) Nekorektiškas reguliavimas – sudaro įspūdį, kad asmuo gali elgtis tik tuo, o ne kitu būdu. Tik vienas

elgesio variantas, kai iš tikrųjų asmuo turi ir kitų variantų (asmuo turi teisę verstis verslo liudijime

2012.01.02

nustatytos rūšies veikla – sudaromas įspūdis, kad verstis individualia veikla gali tik turėdamas verslo liudijimą – klaidinga! Su verslo liudijimu ar be – skirtingas PVM mokestis. TAI NEKOREKTIŠKAS REGULIAVIMAS).

Turi būti tikslios formuluotės!Individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo sąlygos

Individualūs administraciniai teisės aktai ir VA subjektų sprendimai neturintys admin. teisės akto statuso ne visi admin. subjektų priimami sprendimai asmeniui sukuria teisines pasekmes. Jei nekelia teisinių padarinių – asmuo neturi teisės tokį aktą, sprendimą ginčyti teisme ar kt. Ginčų nagrinėjimo institucijoje.

Individualūs admin. teisės aktai : VA, Admin. bylų teisenos įst.; Tai VA subjekto priimtas rašytinis dokumentas, skirtas konkrečiam (vienam) asmeniui ar

individualiais požymiais apibūdintų asmenų grupei.

Sprendimai neturintys admin. teisės akto statuso: Tam kad priimti oficialų teisės aktą, būtina atlikti tam tikrus paruošiamuosius veiksmus, parengiant

tam tikrą rašytinį dokumentą.Pvz.: priimti spr. Asmeniui išduoti statybos leidimą – būtina prieš tai atlikti tam tikus patikrinimo veiksmus. Ar nėra kliūčių tokiam sprendimui. Patikrinimą atlikti pavedama vienam ar kitam VA subjektui pagal kompetenciją. (Valstybės tarnautojams)

Asmuo kreipiasi į savivaldybės administraciją, o direktorius išduoda arba ne. Direktorius sprendimų priėmėjas, pasirašytojas. Direktorius paveda nuostatus statybų komisijai atlikti patikrinimą, ji po to pateikia išvadą savivaldybės administracijos direktoriui. Jis atsižvelgdamas į išvadą priima vienokį ar kitokį sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo/neišdavimo.

Koks išvados teisinis statusas? Teisme yra atvejų, kai buvo apskųsta neigiama išvada, nors joks sprendimas dar nėra priimtas.

Teismas pasisakė išvada nekelia jokių tiesioginių padarinių asmeniui, nes išvada – rekomendacija savivaldybės administracijos direktoriui. Į išvadą direktorius gali atsižvelgti, bet neprivalo. (galimas teigiamas sprendimas, bet neigiama išvada).

Išvada – neturi teisės akto statuso ir savarankiškai ginčijama būti negali. Jei direktorius remiasi neigiama išvada ir priima neigiamą sprendimą, tai asmuo šį sprendimą gali

apskųsti admin. ginčų sprendimo institucijai (teismui pvz.) Jei apskundžia neigiamą spr., tada reikšmės turi ir išvada, kurios pagrindu priimtas sprendimas.

Tada tai vertina išvadoje pateiktus argumentus, motyvus ir t.t. Išvada savotiškai gali tapti sprendimo dalimi.

Išvados ne visada neoficialios – būna ir tokių išvadų, patikrinimo aktų, kurie yra teisminio nagrinėjimo dalykai iš anksto (juos savarankiškai galima skųsti).

Kai kuriuose įstatymuose (Teritorijų planavimo įst.) yra norma, kurioje nustatyta, kad valstybinę statybų priežiūrą atliekančios institucijos neigiama išvada – pagrindas atsisakyti rengti detaliojo plano dokumentus (neigiama išvada užkerta kelią detaliojo plano rengimui).Pati išvada, patikrinimo aktas kelia teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui. Neigiama išvada ------> planas nerengiamas.Todėl išvadoje pateiktus argumentus, motyvus asmuo gali ginčyti savarankiškai teisme – teismas nusprendžia, ar pagrįstai priimta neigiama išvada. Jei neteisėtai – asmuo teismo sprendimo

2012.01.02

pagrindu igyja teisę kreiptis į subjektą, kad jis priimtų, parengtų prašomą detalųjį planą (pusiau oficialus teisės aktas).

Padalinio vadovas tarnautojams paveda atlikti patikrinimą surašant aktą (pareigūnas patyrė traumą, ar tai buvo pareigų ėjimo metu?). Aplinkybes pavesta ištirti komisijai, ji surašė aktą/išvadą, o vadovas jį pasirašė. Jei pareigūnas nesutinka su akto išvadomis, jis gali ginčyti patikrinimo aktą/išvadą.

Individualaus administracinio teisės akto teisėtumo, pagrįstumo, aiškumo, oficialumo sąlygos. Šias sąlygas įtvirtina, nurodo VA įst. 8 str. („Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai“).Bendrieji reikalavimai:

IAA turi būti pagrįstas objektyviai nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Akte turi būti aiškiai formuluojamos, nustatomos teisės ir pareigos, taip pat aiškiai nurodyta akto apskundimo tvarka.

IAA turi būti pasirašytas atitinkamo pareigūno ir patvirtintas VA subjekto (institucijos, įstaigos) anstpaudu.

1) VA subjekto pareiga motyvuoti priimamą aktą.Motyvavimo pareiga: bendroji ir specialioji.

2) Aiškumo reikalavimas.3) Oficialumo reikalavimas.

Motyvavimo pareiga: 1. Kai kyla administracinis ginčas, ginčo sprendėjui (teismui, administracinių ginčų komisijai ir pan.)

nėra kito kelio išspręsti ginčą kitaip nei vertinant tai, kuo grindžiamas konkretus aktas (motyvai, įrodymai, argumentai).

2. Kuo geriau, labiau kokretus administracinis aktas motyvuotas, tuo mažesnė jo ginčijimo tikimybė (administracinio ginčo kilimo tikimybė), nes asmuo ar asmenys, kuriems aktas adresuotas, patys įvertinę akte pateiktus motyvus, argumentus, gali nuspręsti neginčyti akto, nes jie nemato perspektyvos laimėti ginčą.

3. Kuo aiškesni motyvai, tuo aiškiau, kodėl aktas priimtas.4. Bendroji motyvavimo pareiga – reikalavimas grįsti objektyviai nustatytais faktais ir teisės aktų

normomis.5. Bendroji motyvavimo pareiga – BET KURIS aktas tuo turi būti pagrįstas, nėra išimčių.

Grindimas objektyviai nustatytais faktais – VA subjekto nustatyta pareiga objektyviai, visapusiškai, išsamiai ištirti konkrečias faktines aplinkybes (juridinius faktus) tam, kad būtų parinkta tinkama įstatymo ar kito teisės akto norma tam konkrečiam atvejui.Faktinių aplinkybių nustatymo, rinkimo taisyklės (jas formuoja administracinių teismų praktika):

I. Neleidžiama administracinį aktą grįsti prielaidomis, spėlionėmis. Jei taip atsitiktų, tai būtų pagrindas aktą pripažinti neteisėtu, panaikinti.

II. Nustatyti faktai, faktinės aplinkybės turi būti pakankami – reikalaujama, kad būtų duomenų, aplinkybių visuma, o ne pavieniai faktai.ATPK 301 str. ---> lengvinančios aplinkybės. 30(1) straipsnis. Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba

administracinės nuobaudos neskyrimasOrganas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į

aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

2012.01.02

Asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 1302 straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda.

Organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, privalo motyvuoti. Sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Ar pakaktų taikyti 1 aplinkybę? Teismų praktika – pagrįstai šis straipsnis taikomas, nes yra bent kelios lengvinančios aplinkybės.

III. Duomenys, faktai, aplinkybės turi būti nustatomos, renkamos laikantis įstatyme nustatytos procedūros.Pvz., laiškas išsiųstas paprastu, o ne registruotu paštu. Pavėluota, mokesčių mokėtojas nespėjo pateikti reikalingų duomenų.Ne visi procedūros pažeidimai sudaro parindą naikinti IA. Pagrindą sudaro tik esminiai pažeidimai (kurie realiai kliudo asmeniui įgyvendinti teises ar vykdyti pareigas).

Savininkas nepranešta, kad namas įrašytas į saugomų vertybių registrą – neesminis pažeidimas.

IAA turi atsispindėti ir taikoma teisės akto norma + teisės normos, suteikiančios VA subjektui teisę priimti konkretų IAA:

1. norma, parinkta pagal nustatytas faktinės aplinkybes;2. kompetencinės normos (ar VA subjektui įstatymai, kiti teisės aktai suteikia įgaliojimą konkrečiu

atveju priimti IAA).

Specialioji motyvavimo pareiga:1. VA įstatyme įtvirtinta neseniai;2. taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos;3. kuo skiriasi nuo bendrosios? Susiję su VA įstatymų pildymu: „motyvuotos poveikio priemonės + 91

str. – verslo subjektų priežiūra (VA subjektai privalo prižiūrėti, kaip verslo subjektai laikosi specialiųjų įstatymų reikalavimų – Alkoholio kontrolės įstatymo, Tabako kontrolės įstatymo);

4. priežiūra – patikrinimo vykdymas ir pan., poveikio priemonių taikymas (baudos, licencijos anuliavimas, sustabdymas);

5. šitos sankcijos griežtos, todėl konkrečiu atveju taikomos priemonės turi būti motyvuotos – verslo subjektą baudžiantis VA subjektas savo IAA turi motyvuoti, pagrįsti, kodėl būtent tokio dydžio sukuria poveikio priemonę;

6. specialioji, nes motyvuojamos tokios poveikio priemonės, kurios taikomos pagal specialiuosius įstatymus;

7. įstatymų papildymas priimtas su 91 str., ta papildymo formuluotė yra specialioji norma (lex specialis), specialiai skirta įgyvendinti 91 str.

LEX SPECIALIS – baudos didelės, todėl būtina pagrįsti, kodėl taikomos jos.8. kitiems administracinio baudimo santykiams specialiojo motyvavimo pareiga netaikoma. Kiti –

taikant ATPK tarnybinė atsakomybė (pagal statutus, Valstybės tarnybos įstatymas) – čia motyvuoti, kodėl taikoma vienokia ar kitokia norma NEREIKALAUJAMA. Turi ir čia būti kažkoks motyvavimas, kurį nustato teisės aktai.

9. 91 str. šiuo metu nebėra įstatyme, vietoj jo – 4 skirsnis VA įstatyme (361- 367). Ūkio subjektų veiklos priežiūra.

Nustatytų faktinių aplinkybių (juridinių faktų, duomenų) teisinio kvalifikavimo poreikis:1. Būtina ne tik nustatyti, bet ir teisiškai įvertinti. Teisiškas įvertinimas sudaro pagrindą parinkti

tinkamą tuo aktu taikomą normą. 2. Kiek tie juridiniai faktai reikšmingi parenkant vieną ar kitą taikomą teisės normą. PVZ: Moteris vežioja vaiką į mokyklą. Išleidusi vaiką, manevruodama kliudė kitą automobilį. Laukė pusė valandos automobilio savininko, mobiliojo telefono neturėjo, tačiau nesulaukė ir nuvažiavo. Kitą dieną

2012.01.02

grįžo, bet automobilis savininkas jau anksčiau buvo iškvietęs policiją. Byla buvo perduota apylinkės teismui. Teismas: 2 pažeidimai pagal ATPK (KET pažeidimas ir nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos). Teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad moteris ne iškart nuvažiavo, kitą rytą paliko savo numerį ant automobilio, todėl taikė tik vieną nuobaudą dėl KET pažeidimo. Kelių policija šitą apylinkės teismo nutarimą apskundė LVAT. Rašytinio proceso tvarka („už akių“, dalyvaujant tik teisėjams) priemė sprendimą – panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (grindė tuo, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos buvo, moteris nepasinaudojo visomis galimybėmis, pvz. paskambinti iš mokyklos. Netiesiogiai apylinkės teismo buvo įpareigotas nubausti pagal abu straipsnius, tačiau priimtas naujas sprendimas – netaikyti abiejų straipsnių + sumažinti baudą.

Skirtingų teismų skirtingai veikiančios faktinės aplinkybės, juridiniai faktai. Susiję su teismo diskrecija – sprendimo laisvė (vienas teismas faktines aplinkybes vertino vienaip, o kitas – pasinaudojęs diskrecijos teise vertino kitaip).

Individualaus administracinio teisės akto reikalavimai: Pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) [faktai, argumentai, įrodymai]; Pagrįstas teisės aktų normomis (pateiktas teisinis pagrindas); Taikomos poveikio priemonės motyvuotos; Aiškiai suformuluotos, nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos; Nurodyta akto apskundimo tvarka (nurodyti duomenys, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių

ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo amžiaus, išsilavinimo, būtų aišku, kokiai institucijai ir per kokį terminą gali būti paduotas skundas);

Aktas pasirašytas ir patvirtintas antspaudu

ReikalavimaiTechniniai:

Susiję su forma; Rekvizitais; Apskundimo tvarkos nurodymu.

Turinio: Susijęs su teisinio santykio, kuriam taikomas aktas, esme. Asmens, kuriam adresuotas aktas teisėmis ir pareigomis;

1. Pagrįstumo;2. Teisėtumo; glaudžiai vienas su kitu susiję3. Aiškumo;

Motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Individualiam administraciniam aktui taikomi reikalavimai glaudžiai susiję su šio akto požymiais, tačiau negali būti su pastaraisiais tapatinami. Požymiai :

Vienkartinio teisės taikymo aktas; Adresatas – konkretus subjektas arba individualiais požymiais apibrėžta asmenų grupė. Išreikšta subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam teisinių padarinių.

2012.01.02

Aiškumo reikalavimas Akto turinys turi būti toks, kad būtų įmanoma suvokti, kokiam konkrečiam santykiui konkrečiu atveju yra pritaikyta konkreti AT norma ir kokių padarinių šis teisės aktas sukuria konkrečiams subjektui.

Teisėtumo reikalavimas VA funkcijos kaip individualaus administracinio akto požymis yra glaudžiai susijusios su akto teisėtumo reikalavimu

Netapatinti požymių ir reikalavimų!

Neatitiktis požymiams. Teisiniai padariniai : aktas nelaikomas individualiu administraciniu aktu, dėl to jis nėra laikomas administracinio ginčo dalyku ir byla dėl jo nutraukiama. Akto atitiktis reikalavimams nevertinama.

Neatitiktis reikalavimams: aktas nepraranda savo statuso ir byla dėl jo sprendžiamas iš esmės – šis aktas naikinamas.

Individualaus administracinio teisės akto reikalavimų ryšys su VA principais:

1. Teisėtumo VA subjektai privalo veikti neperžengdmai įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribų. Aktų priėmimas grindžiamas faktais ir teisės normomis. Normos taikymas turi neprieštarauti teisės principams.

2. Proporcingumo Individualus administracinis aktas neturi būti priimtas siekiant kitų, negu įstatymu nustatytų būtinų ir pagrįstų VA tikslų.

Jei aktas nustato neadekvačias tikslams sankcijas, varžo asmens teises, ūkinę veiklą labiau, nei reikalauja minėti tikslai, toks aktas negali būti laikomas proporcingu.

3. Sąžiningumas, nepiktnaudžiavimas teise Aktai turi būti pagrįsti ne tik teisingai, išsamiai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau ir šių aplinkybių vertinimu minėtų teisės principų požiūriu.

4. Nešąliškumas, objektyvumas Konkrečios aplinkybės turi būti nustatytos ir įvertintos nešąliškai, objektyviai.

Individualaus teisės akto teisėtumo reikalavimas apima:

Faktinių aplinkybių tyrimą; Taikytinos teisės normos paiešką; Teisės normos galiojimo ir tikrosios prasmės nustatymą; Teisinį nustatytų faktų vertinimą (kodifikavimą); Individualaus administracinio akto priėmimą – teisės normos dispozicijos ir (ar) sankcijos

konkrečiam asmeniui priskyrimą;

Pagrįstumas

Draudžiama aktą grįsti prielaidomis ir spėlionėmis. Faktai, kuriais remiantis minėtu aktu taikoma teisės norma, turi būti objektyvūs, t.y. tikrovę atitinkantys, nustatyti duomenys. (kartais būna išimčių);

Faktinės aplinkybės, sprendžiant dėl normos taikymo, turi būti išnagrinėtos visapusiškai; Duomenų šaltinis turi būti tinkamas (tinkamai nustatyti faktinius duomenis).

Motyvai akte – skirtas poveikio asmenų teisiniam statusui šiuo aktu pateisinimui, teisinei kontrolei, veiksmingai asmens teisių ir teisėtų interesų gynybai.Motyvai gali būti išdėstomi ne vienam, o keliuose dokumentuose.

2012.01.02

Tam tikro akto priskyrimo prie individualių administracinių aktų priskyrimo klausimas sprendžiamas ne vien pagal jo pavadinimą įstatyme ar pačiame dokumente, bet pagal tikrąjį akto turinį vertinant, ar jis atitinka individualiam administraciniam aktui būdingus požymius;

Privalomo pobūdžio teisinių padarinių konkrečiam subjektui sukūrimas, konkrečių teisių, pareigų, poveikio priemonių nustatymas. Esminis kriterijus, sprendžiant, ar tai individualus administracinis aktas.Teisėtumo principas, pagal kurį reikalaujama, kad:

1. VA subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų;2. Jų sprendimai būtų pagrįsti;3. Sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus

Priimti sprendimą, kuris atitiktų teisės normą Priimtame nutarime nurodyti tą normą.

Iš individualaus administracinio akto turi būti galima suprasti: Visuomeninių santykių esmę; Subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose; Turi būti aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas;

Apskundimo tvarkos individualiame aministraciniame akte nebuvimas gali būti laikomas priežastimi, objektyviaii sukliudžiusiai pareiškėjui kreiptis į teismą laiku. Apskundimo tvarkos nenurodymas pačiame skųstiname individualiame administraciniame akte turi būti vertinamas kitų byloje esančių aplinkybių kontekste. (kad pareiškėjas nepiktnaudžiautų savo teise).

Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima Va subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. Nuosavybės teisių atkūrimas, valstybės tarnyba, mokesčiai ir t.t.Todėl kiekvienu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį. VA subjekto priimamų administracinių aktų formą, jų sudėtines dalis ir pan., nustato šių VA subjektų vidaus administravimo veiklą reglamentuojantys įstatymai arba jų pagrindu priimti teisei aktai (nuostatai, statutai ir kt.).

Pareiga aiškiai formuluoti akte nustatomas teises ir pareigas:1. Tos, kurios tenka IAA adresatui/ams. 2. KT: teisinių santykių dalyviai turi aiškiai suvokti tų santykių esmę.3. Aktų adresatai be ypatingų pastangų turi aiškiai suprasti tarp jų ir VA subjekto susidariusio

santykio pobūdį.4. Aktai labai įvairūs, todėl ši pareiga neturėtų būti suprasta, kad kiekvienu atveju tenkančios

teisės/pareigos bus labai konkrečios. PVZ: Nutarime dėl AT pažeidimo, jo pažeidėjui aiškiai nurodo jo pareigas, ypač tada, kai nutarimui paskiriama administracinė nuobauda. Pažeidėjai turi sumokėti, gauti atitinkamą dokumentą, kad sumokėjo.

Yra tokių IAA, kur teisės ir pareigos išsiaiškinamos ne iš paties išduoto administracinio teisės akto (IAA), bet iš to akto priedo: savivaldybių administravimo subjektas, turi nustatyti vietinės rinkliavos lengvatas gyventojui. Savivaldybės administracijos direktorius išleidžia įsakymą (juo nustato lengvatas). Žiūrima kokiems subjektams ši teisė suteikta (išaiškėja iš pridedamo sąrašo).

Tas pats su pareigybių aprašais (jie tvirtinami įsakymu).

2012.01.02

Yra dar abstraktesnių IAA – savivaldybės administracijos direktorius savo aktu patvirtina seniūnaičio rinkimų organizavimo komisiją: „Skiriu: 1) komisijos pirmininkas A.B. 2) Komisijos narys C.D. 3) Komisijos sekretorė F.D.“ Kokias pareigas vykdo šie 3 žmonės išaiškėja iš kitų aktų.

Akto apskundimo tvarkos nurodymas: KT: kiekvienas asmuo savo teseis ir interesus gali ginti teisme. AT: galimybė ginčyti ne tik teisme, bet ir kitose ginčų institucijose. IAA turi būti toks, kad akto adresatas, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, gebėjimų, amžiaus,

be papildomų pastangų galėtų iš akto turinio žinoti kokiam subjektui ir per kokį terminą šį aktą gali apskūsti. (Vyr. Admin. Teismo išaiškinimas).

Jei išvis nebūtų apskundimo tvarkos nurodymo – tai absoliutus trūkumas, pagrindas naikinti. (tai nėra besąlygiškas pagrindas naikinti)

Kad to nebūtų, VA subjektai apsidrausdami parašo: „Šis aktas gali būti skundžiamas LR įstatymų numatyta tvarka“; „skundžiamas konkretaus įstatymo (dažniausiai ABTĮ) nustatyta tvarka. (ABTĮ – ne vienas straipsnis apie apskundimą, reglamentavimas gana abstraktus)

Apskundimo tvarkos nurodymas, kai ji perrašoma iš įstatymo – retenybė. Admin. Procedūros sprendimas skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba

administraciniam teismui – pasirinktinai. Kokius? Per kokį termina? Šie klausimai neatsakomi VA įstatymo normomis. Papildomai reikia žiūrėti kitus įstatymus.

Apskundimo nenurodymas – nėra besąlygiškas pagrindas pripažinti aktą neteisėtu (Vyr. Admin. Teismas)

Pvz. Priimtas aktas. Asmuo kurį laiką jo neginčija. Terminas praėjęs. Susidarytų situacija, kad apskundimo nenurodymas kiekviną kartą būtų sąlyga atnaujinti terminą apskundimui. Kad adresatai nebūtų pasyvūs, imtųsi veiksmų – iškart skųstų aktą. Jie buvo pasyvūs, neskundė, o po to sumąstė apskusti – terminas paprastai neatnaujinamas. Asmuo nepagrįstai ilgą laiką gali neskųsti.

Aktas pasirašytas VA subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar kito įgalioto asmens ir patvirtintas anspaudu:

Tikslas – kad aktas įgautų oficialų statusą. Kas įgaliotas pasirašyti – žiūrėti VA subjekto kompetenciją, ar teisės aktai jam tokią teisę

suteikia. Pvz.: Nuosavybės teisės atkūrimas į žemę. Žemėtvarkininkas žinojo informaciją apie žemę kurią norima atkurti. Piknaudžiavimas – prašymai atkurti vilkinami. Žemės buvo parduotos žemėtvarkininkų giminėms. Vienoj apskrity tokius sandorius „laimindavo“ kažkokie valstybės tarnautojai, kuriems tokia teisė nesuteikta. Todėl tokie IAA negalėjo būti oficialias, galbūt po to tokie sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais

Seminaras: Viešas interesas (VI)

Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar FA kreipimąsi, įstatymų nustatytais atvejais, dėl valstybės ar kitų viešų interesų gynimo.

Viešą interesą teismas gina ir savo iniciatyva (adm.teismas), jei įžvelgia grėsmę asmenų, visuomenės ir valstybės teisėms, jei jų teisių pažeidimas kartu reiškia ir viešojo intereso pažeidimą.

Viešasis interesas - * tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

2012.01.02

* toks interesas, kuris atspindi, išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina ir saugo LR Konstitucija. Prokuroras – viena iš jo funkcijų yra ginti viešąjį interesą.Vyriausybės atstovas – gina viešąjį interesą, kurį pažeidžia savivaldybės institucijos ar pareigūnai.Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vartotojų asociacijos ir kt. valstybės, savivaldybių institucijos – gina vartotojų viešąjį interesą.

Sąlygos vartotojų asociacijoms, ginančioms viešąjį interesą:1.) Įregistruotas JAR.2.) Steigimo dokumentuose nurodytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas,

gynimas.3.) Asociacijoje yra ne mažiau 20 narų.4.) Asociacijos nepriklausomos nuo verslo ir kt. su vartotojų teisių gynimu nesusijusių interesų.

Visuomeninės organizacijos – teisė ginti viešą interesą aplinkosaugos srityje.Suinteresuota visuomenė – teisė apskųsti patvirtintus teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, jei suinteresuota visuomenė mano, kad tie sprendiniai pažeidžia visuomenės ar valstybės teises ar teisėtus interesus.

Skirtumai tarp viešojo intereso ir subjektinės teisės gynimo:a.) Skiriasi administracinių bylų teisenos taisyklės.b.) Skiriasi ir skundo teisenos sąlygos.

Kai įstatymai nesuteikia pareiškėjui teisės kreiptis į teismą dėl skunde nurodomo viešo intereso gynimo, teisėjai privalo atsisakyti priimti tokį skundą. Pvz. Seimo nariui nesuteikta teisė kreiptis į teismą dėl VI gynimo.

Kriterijai, siekiant nustatyti, ar asmuo gina viešą interesą ar savo subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą:

Teisiniai argumentai Aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas.

Galima situacija, kad asmens nurodyti teisės ar įst. saugomų interesų pažeidimai tam tikrais atvejais ar iš dalies gali sutapti su viršuoju interesu.Tada, kai VI sutampa su trečiųjų asmenų interesais ar tretieji asmenys jau pasinaudoję teise į teisminę gynybą, prašymas dėl viešo intereso gynimo neturi būti tenkinamas.

Viešo intereso pvz.:a.) Teritorijų planavimas.b.) Žemės sklypų, kuri nėra priskiriama saugomoms teritorijoms, apsauga.c.) Tinkamas teisės normų laikymasis.d.) Mokesčių surinkimas.e.) Valstybės paslapties apsauga.

Norminiai Individualūs Neturintys savarankiško teisinio statuso

2012.01.02

(neoficiali, prielaida oficialiam).Skirstymas reikšmingas skundimui. Jei neoficialus – toks administracinis sprendimas sukelia

adresatui tiesioginių teisinių padarinių. Oficialų galima ginčyti. Neoficialus – savarankiškai nenuginčijamas. Žiūrėti per teismų praktiką, kas ginčijama, kas ne.

(LVAT‘e aiškinimas nevienareikšmiškas).

Seminarui 2011-12-08 DiskrecijaSkiriama įstatymų leidėjo, administracinė, teismų diskrecija. 2 požiūriai:

1) Teisės taikytojų diskrecijai turi būti paliekama kuo mažiau sprendimo laisvės, taip išvengiant piknaudžiavimo, savivalės.

2) Diskrecijos laisvė šiems subjektams būtina ir turi būti pakankamai plati, nes daugelis santykių negali būti vienareikšmiškai ir išsamiai sureguliuoti teisės normomis.

Lingvistinė diskrecijos sąvoka: diskrecija – pareigūno ar valstybės institucijos teisė spręsti kokį nors klausimą savo nuožiūra. (teisine prasme ji nėra iformatyvi ir neatspindi šios teisinės kategorijos esmės)Diskrecija ir laisvė:

Laisvė (Pvz.: reikšti pažiūras, įsitikinimus, sutarties laisvė) kaip teisinė kategorija turi ryškų vertybinį atspalvį; o diskrecija jokios moralinės vertybės savaime neišreiškia ir neįtvirtina.

Dėl pasinaudojimo diskrecija asmuo gali būti kritikuojamas, jo elgesys vertinamas kaip teisingas ar neteisingas, tačiau neįmanoma kritikuoti ir smerkti laisvę įgyvendinančio, ja pasinaudojančio asmens. Pastarasis net neprivalo motyvuoti savo laisvo pasirinkimo, juo labiau teisiniais argumentais.

Asmuo, besinaudojantis laisve (pvz.: sutarčių laisve) gali būti kritikuojamas ne dėl to, kad ja pasinaudojo, bet kad tai darydamas pažeidė teisės normas ar principus. Tuo tarpu diskrecija pasinaudojęs teisės taikytojas gali būti kritikuojamas vien už tai; be to, jis privalo savo diskrecinį pasirinkimą motyvuoti ir pagrįsti.

Taigi dikrecija negali būti tapatinama su laisve !Diskrecija siejama su galimybe iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, teisę taikančiojo nuomone, yra tinkamiausias.Diskrecija Lietuvos teisės mokslo darbuose:

Leidžia padaryti tinkamus sprendimus konkrečiomis aplinkybėmis Suteikia lankstumo vykdyti teisingumą, rasti tinkamiausią išeitį iš konkrečios konfliktinės gyvenimo

padėties, teisingiausiai išspręsti problemą, kurią sukuria, t.y. reglamentuoja, nevienareikšmiškai arba sąmoningai ar netiesiogiai palieka spręsti teisę taikančiam teisėjui įstatymų leidėjas.

Jei diskrecija skirta šiam tikslui, ji nebegali būti tapatinama su laisvu pasirinkimu iš kitų galimų variantų, todėl reikėtų ieškoti kitokio diskrecijos paaiškinimo kaip teisinės sistemos elemento.

Teisės normos nėra taikomos mechaniškai!!!!

Diskrecija yra skirta padėti VA ar jo kontrolės subjektui įvykdyti jam tenkančią teisinę pareigą priimti sprendimą dėl subjektinės teisės.

2012.01.02

DISKRECIJA – tas instrumentas, kuris užtikrina, kad teisės taikymo aktas būtų priimtas kiekvienu atveju, net kai nėra įmanoma teisės norma nustatytos taisyklės aiškiai ir nedviprasmiškai pritaikyti konkrečiam gyvenimo atvejui ar kai kliūtimi teisės taikymo aktui priimti tampa teisės spragos.

Skirti diskreciją nuo pareigos:Pareiga nesuteikia subjektui pasirinkimo laisvės;

Skirti diskreciją nuo įgaliojimo; Įgaliojimai visada eksplicitiškai suteikiami konkrečiomis teisės normomis, tiksliai įvardijant įgaliojimų

turinį; Subjektas neturi teisės atlikti veiksmų, kurie nėra teisės normomis nustatyti, kaip jam suteikti

įgaliojimai; Diskrecijos galią suteikiančios teisės normos dažnai nėra formuluojamos. Diskrecijos galią

suteikiančios normos nebuvimas savaime nereiškia, kad subjektas diskrecijos neturi;(pavyzdys su iveztu vaistu buteliuku - VA subjekto reagavimas neturetu buti mechaniskas -> diskrecijos galia apima pareiga protingai vertinti faktines teisines aplinkybes taip parenkant teisinga sprendima konkreciu atveju.)

Įgaliojimai suteikiami ir jų turinys skirtingas, o jų diskrecijos kaip teisinės galios turinys visada toks pat - konkrečiu atveju pasirinkti teisei taikytojo įsitikinimu teisingiausią sprendimą.

Su diskrecija susiję -> Teisės normos turinio, prasmės aiškinimas teisės taikymo procese; Diskrecija būtina tam, kad VA subjektas galėtų savo įgaliojimus vykdyti ir teisę taikyti ne

mechaniškai, kad nebūtų pažeisti aukštesnės galios teisės aktai, teisės principai.

Bendrųjų teisės principų įtaka norminių ir IAA teisėtumui ir pagrįstumui:

TEISINGUMAS Jį išreiškia konkretesni principai: asmenų

nediskriminavimas, proporcingumas, dvigubo baudimo uždraudimas (non bis in idem), įstatymo netaikymas jau susiklosčiusiems santykiams (lex retro non agit)

Nediskriminavimas – asmenų lygybės (įtvirtintas konstitucijoje)

Teisės principai nėra absoliutūs, jie turi ir išimčių. Pvz.: KT nutarimas dėl valstybės tarnautojų viešos padėties statuso. Tai vieši asmenys, domėjimasis jų privačiu gyvenimu – galima diskriminacija, jei tai pateisina asmenų grupių skirtingumą. Tai pozityvioji diskriminacija.

Negatyvi diskriminacija, kai buvo pagrindas administracinį aktą pripažinti negaliojančiu. Pvz.: maršrutinio taksi taisyklės patvirtintos.

PROTINGUMAS Teisėtumas ≠ protingumasPvz.: LR pilietis, grįždamas iš Karaliaučiaus strities su savimi vežėsi vaistų buteliuką (širdies lašai). Šie vaistai LR kažkada buvo uždrausti, reikia leidimo. Buvo surašytas protokolas – tai galimybė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos. Muitinės pareigūnas sureagavo į formalų teisės pažeidimą, įvykdė pareigą, jis elgėsi teisėtai formaliuoju požiūriu.Bet ar protinga fiksuoti tokį pažeidimą?Gen. Prokuratūra išleido paaiškinimą: struktūriniai pareigūnai neturi reaguoti į mažareikšmius pažeidimus. Suteiktas įgaliojimai nefiksuoti mažareikšmių teisės pažeidimų kertant LR sieną.

2012.01.02

Rodyta, kad tarifas – 1.5lt. Su taxi konkuruoja autobusai. Jų bilietų kaina mažiau nei 1.5 litų. Maršrutinių taxi bendrovės kreipėsi į administracinį teismą, kad savivaldybės nustatyta kaina diskriminuoja juos kaip vežėjus. Teismas nusprendė, kad ir maršrutiniai taxi, ir autobusų parkas – lygiateisiai vežėjai ir šis reguliavimas lygiateisiškumą pažeidžia. Situacijos kontekstas: autobusų parką norėta atnaujinti, reikia daugiau lėšų, todėl buv sąmoningai padidintos maršrutinių taxi kainos.Nelygiateisiškumas šioje situacijoje nebuvo objektyviai nulemtas – pagrindas panaikinti.

Proporcingumas – universalus (jo turi būti paisoma ir kuriant teisės normas, ir taikant admin. teisės normas).

ATPK sankcijos turi būti proporcingos normos dispozicijai: kuo didesnis pažeidimas tuo ir sankcija didesnė.

Normų sankcijų griežtumas – dinamiškas, kintantis. Pvz. nuvažiavimas iš įvykio vietos – sugriežtinta, nes atsižvelgiama į šių dienų situaciją, tokių pažeidimų mąstą, padarinius.

Teisės taikyme: konkreti nuobauda už konkretų pažeidimą turi atitikti pažeidimo pavojingumą, turi būti atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias (lengvinančias) aplinkybes. Atsižvelgiant į tai turi būti parenkama adekvati nuobauda.

Pvz. 10000 lt. bauda kavinei už prie patiekalo patiektą vyno taurę. Tai maksimali numatyta bauda. Pažeidimas fiksuotas pirmą kartą – ar tai teisinga nuobauda? Jei nėra sunkinančių aplinkybių, turėtų būti skirtas vidurkis (6000lt.).

Įstatymų leidėjai į ATPK įdėjo kontrabandos sudėtį (psichotropinių, narkotinių medžiagų). Protingumas konkrečių ginčų atveju. Įst. dėl pabėgėlio statuso: asmuo, ketinantis prašyti pabėgėlio

statuso, neteisėtai kirtęs LR sieną, turi NEDELSIANT prisistatyti Migracijos tarnybai.Pagal adm. teismą „nedelsiant“ – para yra protingas terminas.Subjektas gali skirti ir minimalią baudą.Tai neproporcingas, neteisingas nubaudimas.

ATPK 301 str. atsakomybę taikantis subjektas turi teisę atsižvelgti į lengvinančias (kodekse nustatytas ir kt.), vadovaudamiesi protingumo, proporcingumo kriterijais, gali taikyti mažesnę sankciją nei minimali (500 300lt.), švelnesnę ( vietoj baudos įspėjimas) arba išvis nebausti.

Spec. įst. (ATĮ, KTĮ, KĮ) tokio pobūdžio normos nėra. Neleidžia taikyti mažesnės atsakomybės.KT gavo prašymą ištirti, ar tai neprieštarauja Konstitucijai: „Būna situacijų, kai net numatyta minimali bauda gali būti per didelė, neproporcinga, asmuo būtų nepagrįstai nuskriaustas. Po šito nutarimo Seimas papildė įstatymą ir teismui, atsižvelgiant į konkrečias lengvinančias aplinkybes, leido taikyti mažesnę atsakomybę nei sankcijos riba“.Pirminis teisės taikytojas VTAKT tokiu atveju priverstas bausti neteisingai (jam nesuteikta teisė bausti mažesne, nei sankcijoje numatyta riba). Tada kyla ginčas, administracinis teismas gali sumažinti (nelogiškas KT sprendimas tik teisminiai valdžiai suteikti tokią teisę. Pirminis baudėjas – VA subjektas).ATPK proporcingai bausti gali visi, ne tik teismas.

Tai atskleidžia, kad proporcingumo principas ne visada įgyvendinamas. Non bis in idem – už ATPK pažeidimą galima skirti pagrindinę arba ir pagrindinę, ir papildomą – už

tą patį pažeidimą draudžiama skirti dvi pagrindines nuobaudas.Pvz.: Vidaus tarnybos statutas. Tarnybinė nuobauda gali būti skiriama nepaisant administracinės ar

baudžiamosios atsakomybės taikymo (pažeminti laipsnį, skirti griežtą papeikimą).

Išeina taip, kad už vieną pažeidimą pareigūnas baudžiamas du kartus: taikant ATPK ir taikant vidaus tarnybos statutą.

2012.01.02

Statutiniai pareigūnai – specifiniai lyginant su kitais valstybės tarnybos pareigūnais. Nepriekaištinga statutinės tarnybos reputacija labai svarbi. Pažeidimas pažemina statutinės tarnybos vardą, užtraukia prastą reputaciją žmonių akyse.

Laikoma, kad tokiu pažeidimu kėsinamasi į kelis gėrius: statutinės tarnybos prestižą, bei kitą gėrį saugomą ATPK. Taip galima paaiškinti Non bis in idem principo taikymą.

Lex retro non agit. Principas išreiškia teisingumo siekį. Įtvirtintas ATPK: “asmeniui taikoma nuobauda pagal reguliavimą, galiojusį teisės pažeidimo padarymo metu”.

Principas turi išimtį: reguliavimas panaikinantis ar švelninantis atsakomybę taikomas ir jau susiklosčiusiems santykiams (lex benignior retro agit).

Pasikeičia reguliavimas į švelniąją pusę – pažeidėjui gali būti atsakomybė sušvelninama pagal naują reguliavimą.

Likusios teisėtumo / pagrįstumo sąlygos -> bendros, taikomos tiek norminiams, tiek individ. Teisės aktams.

Admin. Teisės akto priimamai neviršijant VA subjektui nustatytos kompetencijos (draudimas veikti ultra vires):

VA subjekto kompetencija nustatoma atitinkamuose teisės aktuose -> įstatymuose ir juos konkretinančiuose teisės aktuose.

Jei hierarchiškai aukštesnė institucija rašytiniu pavedimu suteikia įgaliojimą atlikti kokį nors teisės aktą -> tada gali paimti aktą, net jei pagal kompetenciją to nenurodyta. Pvz. Pavesti Vyriausybei ar jos institucijai priimti kokį nors įgaliojimą – VA veiks teisėtai, neviršys kompetencijos.

Praktikoj yra atvejų, kai VA subjektas savo iniciatyva priima kokį nors sprendimą (nei pagal kompetenciją numatyta, nei yra pavedimas)Pvz. VRM sekretore raštiškai išaiškino policijos departamento vadovams kaip reikia aiškinti ministro instrukcijas. Teismas nustatė, kad sekretorė neturėjo teisės aiškinti instrukcijos, ji veikė ultra vires.

Admin. Teisės aktai (norminiai ir individ.) neturi būti priešingi viešiesiems interesams: Admin. Aktas ar jo dalis naikintina tuo pagrindu, kad neatitinka viešojo intereso. KT: tiek viešas, tiek privatus interesas yra konstitucinės vertybės. Reikia stengtis admin. Teisės

aktuose optimaliai suderinti viešuosius ir privačiuosius interesus. VA įst.: VA subjektai rengdamiesi priimti admin. Sprendimus (norm ir individ.), kai tie aktai svarbūs,

aktualūs didelei visuomenės narių grupei, rengdami šiuos aktus privalo sutapti su gyventojų interesus atstovaujančiom asociacijom. (pvz. profsąjungos), o įst. Numatytais atvejais – sutapti su gyventojais (teritorijų planavimo įst – rengiant detalųjį planą būtina taptis su FA,JA, kai tas detalusis planas vienaip ar kitaip liečia jų interesus). Pvz. Statomas pastatas, kuris užstos kokį nors vaizdą gyventojui, pvz. Gedimino pilį.

VA subjektas turi priimti admin. Teisės aktą tik tais tikslais, dėl kurių šis subjektas buvo įsteigtas ir gavo įgaliojimus:

Aktas gali neprieštarauti įst., bet bus neteisėtas nes priimtas siekiant kitų tikslų nei numato ėst ir kiti teisės aktai, apibrėžiantys VA subjekto teisinį statusą (M. Riomeris).

Kiti tikslai -> favoritizmas (kaip savęs sureikšminimas).

2012.01.02

2 kriterijais gali remtis admin. T. spręsdamas ginčą:1. Ar priimtas neviršijant kompetencijos.2. Ar priimtas tais tikslais.

Teismų praktikoj nėra atvejų, kada buvo kilęs ginčas dėl to, kad aktas buvo priimtas dėl ne tų tikslų.

Priimtų teisės aktų paskelbimas įst. Numatyta tvarka: Konstitucija: „galioja tik paskelbti“ - teisė negali būti nevieša. Skelbiami ne visi teisės aktai. Yra tokių, kurie sudaro valstybės, valstybės tarnybos paslaptį. Jie

pagal savo pobūdį negali būti skelbiami. Ypač jėgos struktūrų institucijų aktai dažnai būna konfidencialūs. ČIA VIEŠŪMO PRINCIPAS NEGALIOJA.

Admin. Teisės aktų projektų skelbimo klausimas -> ar privaloma skelbti visuomenei akto projektą? Apriorinis viešumas – projektų paskelbimas. Visuomenei turi būti skelbiami svarbiausių ir aktualiausių teisės aktų projektai.Kaip nustatyti kas svarbiausi, aktualiausi? Tai sprendžia pats VA subjektas rengiantis aktą (diskrecija, VA subjekto veiksmų laisvė sprendžiant dėl projekto skelbimo.)

Administracinių teisės aktų ginčijimo įstatyminės galimybės.

Admin. Ginčai -> 1. tai asmenų konfliktai su VA subjektais, 2. taip pat ginčai tarp pačių VA subjektų. (didžioji dalis ginčų kyla tarp asmenų ir VA

subjektų)Pvz. Valstybės tarnautojas gauna tarnybinę nuobaudą iš savo vadovo (šiuo atveju abu asmenys VA subjektai, ginčas tarp 2 VA subjektų)Vyriausybės atstovas prižiūri savivaldybių admin. Subjektus. Jei vyriausybės atstovas mano, kad admin. Subjekto aktas galimai prieštarauja Konstitucijai, įstatymui ar pan. , atstovas savivaldybės admin. Direktoriui nurodo jš panaikinti / ištaisyti. Jei atsisako tą padaryti, atsakovas gali kreiptis į teismą.

Admin. Ginčams priskiriami ir specifiniai ginčai: Tarnybiniai ginčai (tarp valstybės tarnautojo ir jo vadovo) Mokestiniai (mokesčių mokėtojai ir mokesčių administratorius) Rinkimų ir referendumo

Pagal tai, koks admin. Aktas ginčijamas, admin. Ginčus galima skirstyti į: Ginčus dėl norminių admin. Aktų teisėtumo. Individualūs aktai

Admin. Ginčų sprendėjai:Nagrinėja ginčą ir vienos ar kitos šalies naudai priima sprendimus, nutartis:Teisminis: 1. Admin. Teismai (5). I instancija

2. Vyr. Admin teismas. I instancija- kai kurių kategorijų byloms.Apeliacinė – apygardų teismų priimtiems sprendimams.

Ikiteisminis: 1. Ginčą sprendžia specializuotos (tam tikslui įsteigtos, ginčų nagrinėjimo institucijos)2. Kai ginčą išsprendžia VA subjektas, kai jam tokį įgaliojimą nustato įst.

ABTĮ -> skaityti apie teisminį ginčų sprendimą.

2012.01.02

Ikiteisminis ginčų nagrinėjimas leidžiamas tik tų kategorijų ginčų nagrinėjimui, kurie nepriskiriami administraciniams teismams. Jei ginčas pagal ABTĮ nepriskirtinas admin. Teismui tada asmuo gali pasirinkti – kreiptis į admin. Teismą ar ikiteisminę ginčų sprendimo instituciją, išskyrus atvejus, kai įst. Įsakmiai nurodo, kad ginčas pirmiausia turi būti išnagrinėtas ikiteismine tvarka.

Vyr. admin. Ginčų komisija (VAGK) – nagrinėja ginčus dėl centrinių VA subjektų individualių admin.

Aktų, taip pat veiksmų, neveikimo, vilkinimo)Savivaldybių admin. Ginčų komisija (SAGK) – ginčai dėl savivaldybių VA subjektų individualių admin.

Aktų, taip pat veiksmų, neveikimo, vilkinimo.Kvaziteismai: Veikia pagal spec. Įstatymus.Komisijų priimtus sprendimus galima apskųsti admin. Teismams.

Mokesčių admin. Įst -> ginčas, kilęs dėl teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo pirmiausia turi būti skundžiamas centriniam mokesčių administratoriui.Centrinis mokesčių admin. -> MGK -> Vilniaus apygardos teismas - > LVAT (galutinis, neskundžiamas sprendimas).Administracinė procedūra ir jos sprendimas -> specifinis admin. Ginčo išsprendimo būdas, numatytas VA įst. 3 skirsnyje (gali būti egzamine).

Kas yra administracinė procedūra? Kas inicijuoja? Kam gali būti ginčijamas admin. P. sprendimas?

Egzaminui:VA įst. ABTĮ (iki procesinės dalies – apie 20 str, kur aprašyta admin. T. kompetencija ir pan. Klausimai iš paskaitų medžiagos. 2 užduotys suformuluotos plačiau

2012.01.02

AGKSpecializuotos

ikiteisminės ginčų sprendimo inst.

VAGKNėra tarp jų pavaldumo,

apeliacijos. Dirba savarankiškai

SAGKSavivaldybių admin.

Ginčų komisija

MGKMokestinių ginčų

komisija