ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ. Gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Preziden-tė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo švietimo ir mokslo ministre skyrė Audronę Pitrėnienę. A. Pitrėnienė yra baigusi Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą (dabar – Lietu-vos edukologijos universitetas (LEU).

LURK MOKSLO KOMITETO PO-SĖDIS. Gegužės 26 d. LEU rektorato salėje vyko Lietuvos universitetų rektorių konfe-rencijos (LURK) Mokslo komiteto posėdis.

ALUMNŲ DRAUGIJOS SUSIRINKI-MAS. Gegužės 19 d. LEU vyko alumnų drau-gijos visuotinis susirinkimas. Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Dže-raldas Dagys išrinktas naujuoju alumnų klubo prezidentu.

LIETUVOS PSICHOLOGŲ KONGRE-SAS. Gegužės 8–9 d. LEU vyko didžiausias kasmetinis Lietuvos psichologų bendruo-menės renginys (kongresas) „Ieškoti, atrasti, dalintis“.

SUSITIKIMAS. Gegužės 14 d. LEU Litu-anistikos fakultete vyko susitikimas su vienu iškiliausių Lietuvos žurnalistu, rašytoju, ke-liautoju, laidų vedėju, gidu Algimantu Jurgiu Čekuoliu.

KONFERENCIJA. Gegužės 25 d. Lietu-vos Respublikos Seime vyko Lietuvos peda-gogų asociacijų vadovų tarybos organizuota konferencija „Pedagogų vaidmuo šiuolaikinė-je švietimo sistemoje: iššūkiai, galimybės, pa-tirtis“. Pranešimus skaitė LEU rektorius akad. Algirdas Gaižutis, prof. Libertas Klimka, doc. Dalius Dapkus, diskusijose kalbėjo prof. Gie-drė Kvieskienė.

TARPTAUTINIS REITINGAS. LEU nusprendė prisijungti prie Europos Komisi-jos inicijuoto tarptautinio reitingo „U-Mul-tirank“.

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

www.leu.lt

leidžiamas nuo 1952 metų

Nr. 5 (2454)

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ.

Alma mater kronika

2015 gegužė–birželis

ARTIMIAUSI ĮVYKIAI KASMETINĖ KONFERENCIJA. Bir-

želio 29–liepos 1 d. Lietuvoje (Vilniuje) vyks konferencija „International Workshop on Piezoelectric Materials and Applications in Actuators“ (IWPMA). 2015 m. IWPMA or-ganizatoriai: Lietuvos edukologijos univer-siteto Gamtos tyrimų institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

TĘSTINĖ KONFERENCIJA. Rugsėjo 17–18 d. kviečiame dalyvauti tarptautinėje tęstinėje mokslinėje konferencijoje „Pasau-lis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos“. Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų, rusų.

Greta Ališauskaitė – Socialinės edukacijos fakulteto (SEF) socialinės pedagogikos IV kurso studentė, buvusi SEF ir buvusio Socialinės komu-nikacijos instituto studentų atstovybės vadovė, Lietuvos edukologijos universiteto studentų atsto-vybės (LEU SA) akademinių ir socialinių reikalų komiteto koordinatorė, šiuo metu yra LEU SA re-vizijos komisijos pirmininkė ir Senato narė.

„Nė vieną dieną nesigailėjau, kad savo laisva-laikį praleidau dalyvaudama savivaldų veiklose, atstovaudama save ir kitus. Tai buvo lyg antros – asmenybės augimo – studijos. Manau, universite-tas plačiąja prasme išmoko ne tik disciplinų, bet ir suformuoja žmogų, kai atrandi savo nišą ir žmo-nes, iš kurių gali pasisemti patirties. Studijuodama supratau ir tai, kad jeigu kažko trūksta, galima su-sikurti pačiam – tereikia žinoti, ko nori, o priemo-nių visada atrasi.

Man svarbiausias veiklos įvertinimas yra ko-legų, studentų pasitikėjimas ir pripažinimas. Va-dinasi, ne be reikalo stengiausi, o atrasta saujelė „grynuolių“, tokių kaip aš, didžiausia padėka. Nors didžiąją dalį laisvalaikio praleidau savivaldose, ra-dau laiko ir kelionėms, fotografavimui, rašymui. Vadovaujuosi savo dėstytojo posakiu ir manau, kad tai man leido pasiekti tai, ką turiu šiandien: nede-juok, nesiskųsk, nebijok“, – kalba studentė.

Š IESALIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO CHORAS

„AVE VITA“ ŠVENTĖ 80-ĄJĮ JUBILIEJŲSimona Rubinaitė

> Nuo 1994 m. LEU mišraus choro „Ave vita“ kolektyvui vadovauja doc. Kastytis Barisas

> Renginio metu klausytojai galėjo išgirsti ir pamatyti unikalų teatralizuotą lietuvių tautinių kostiumų pristatymą „Raštų pynė“

Gegužės 16 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) mišrus choras „Ave vita“ šventė garbingą 80-ąjį jubiliejų. Šios svarbios sukakties proga choras pristatė ir savo naują jubiliejinį albumą „Labas rytas“.

„Ave vita“ kolektyvo draugus, gerbė-jus, buvusius choristus ir visus chorinės muzikos mėgėjus kvietė kartu pasidžiaug-ti gražia sukaktimi. Choro vadovas doc. K. Barisas džiaugiasi, kad šiame jubiliejuje kolektyvas parodė įvairią muzikinę paletę. Renginio metu klausytojai galėjo išgirsti ir pamatyti unikalų teatralizuotą lietu-vių tautinių kostiumų pristatymą „Raštų pynė“. Antroje koncerto dalyje skambėjo gospelo stiliaus kantata „Gloria“. Atliekant šį kūrinį chorui talkino LEU kamerinis ansamblis „Credo“ (meno vadovas  – doc. dr. R. Vitkauskas) ir specialiai jubilieji-niam koncertui susibūrusi roko grupė. Trečioje koncerto dalyje kolektyvas primi-nė žiūrovams, kad jis – daugelio televizijos projektų dalyvis: buvo pristatyta jubiliejui skirta kompaktinė plokštelė „Labas ry-tas“, žiūrovai turėjo galimybę pasiklausyti dviejų kūrinių iš šio albumo.

Po iškilmingo jubiliejinio koncerto visi absolventai, dabartiniai kolektyvo nariai ir svečiai smagiai vakarojo, dalijosi įspū-džiais, prisiminimais. „Prieš koncertą at-ėjau į LEU aktų salę, kuri buvo pilna žmo-nių. Čia sėdėjo buvę choristai, svečiai ir visi kiti chorinės muzikos mylėtojai. Kaip buvo gera matyti tarpusavyje bendraujan-čius įvairaus amžiaus buvusius choro na-rius. Sėdėdamas salės priekyje atsisukau atgal ir pamačiau džiugius, besišypsan-čius veidus. Galva linksėjo automatiškai, nes tiek daug pažįstamų žmonių norėjosi pasveikinti. Po pirmųjų muzikos akor-dų suklusau... Juk taip neseniai, vos prieš 3 metus, pats dainavau chore, o dabar jau aš  – tik klausytojas. Keistas jausmas, nu-riedėjo ne viena džiaugsmo ašara. Priekyje ir už manęs sėdintys pritarė scenoje dai-nuojančiam kolektyvui“, – kalbėjo buvęs choristas Petras Matulis, prisimindamas koncertą. Absolventė Eugenija Drungi-lienė sakė, kad jubiliejinio koncerto metu buvo labai sunku sėdėti salėje tarp žiūro-vų, labai norėjosi dainuoti kartu su dabar-tiniais choristais. „Atliktų kūrinių stilis-tinė įvairovė sukūrė ypatingą, pakylėtą nuotaiką. Užplūdo daug gražių ir šiltų pri-siminimų, susijusių su geriausiu gyvenimo etapu, kuris praėjo kartu su šiuo kolekty-vu“, – teigė ji. Choristės Aušros Staponku-tės nuomone, tai buvo pirmasis jubiliejus, kuriame skambėjo daug įvairių žanrų kū-rinių. „Koncertas pareikalavo daug jėgų, tačiau gražūs atsiliepimai, užplūdusios emocijos nuvijo visą nuovargį ir širdyje liko tik džiaugsmas ir pasididžiavimas sa-vimi ir choru“, – sakė A. Staponkutė.

Tarptautinio pripažinimo sulaukęs choras „Ave vita“ per netrumpą gyvavimo

istoriją jau pateisino savo pavadinimą  – nė akimirką nesiliovė sveikinti gyvenimo (lot.  ave vita  – „sveikas, gyvenime“). Vi-sada entuziastingai nusiteikęs kolekty-vas nepaliaujamai skina laurus, džiugina klausytojus ir gyvena jaunatvišku žavesiu pulsuojantį chorinį gyvenimą. Akademi-niame chore dainuoja apie 50 įvairių spe-cialybių studentų. Stiprus ir darnus kolek-tyvas stebina klausytojus savo jaunatvišku žavesiu, entuziazmu, kūrinių atlikimo meistriškumu ir koncertinio repertuaro įvairove. 

Nuo 1994 m. choro kolektyvui vado-vauja doc. Kastytis Barisas. Šiuo metu choro koncertmeisteris-chormeisteris yra Rimvydas Mitkus, chormeisteriai – Gin-tarė Barisaitė ir Saulius Liausa. „Ave vita“ per metus surengia apie 50 koncertų Lie-tuvos ir užsienio koncertų salėse, bažny-

čiose, mokyklose, universitetuose. Kolek-tyvas aplankė daugybę pasaulio kampelių. Choras yra aktyvus ne tik nacionalinių, bet ir tarptautinių konkursų dalyvis – net 18 kartų tapo tarptautinių konkursų lau-reatu. Dėl savo tarptautinio aktyvumo kolektyvas apdovanotas nominacijomis „Aukso paukštė“ ir „Tarptautinio spin-desio žvaigždė“. 2009 m. choras dalyvavo Lietuvos televizijos projekte „Lietuvos bal-sai“, kur pelnė daugybę žiūrovų simpatijų, buvo pripažintas žaismingiausiu konkurso dalyviu. 2014 m. kolektyvas dalyvavo te-levizijos projekte „Lietuvos balsai. Chorų Eurovizija“, kur varžėsi su septyniais ge-riausiais Lietuvos chorais dėl galimybės atstovauti Lietuvai Vienoje vykusioje cho-rų eurovizijoje. LEU mišrus choras „Ave vita“ yra išleidęs garso kasetę ir 4 kompak-tines plokšteles.

Mokslas Š IESA 2015 gegužė–birželis2

LEU PRISTATYTA TARPTAUTINĖ KOLEKTYVINĖ MONOGRAFIJA „UGDYMO DVASINGUMO KONTEKSTAS“

Jonas Kievišas

> LEU pristatyta tarptautinė kolektyvinė monografija „Ugdymo dvasingumo kontekstas“. Nuotraukoje – jos sudarytojas ir rengėjas LEU prof. dr. Jonas Kievišas

Lietuvos edukologijos univer-sitete (LEU) pristatyta tarptautinė kolektyvinė monografija „Ugdymo dvasingumo kontekstas“ (Vilnius: leidykla „Žuvėdra“, 2014, 400 p.), kurią sudarė ir parengė LEU prof. dr. Jonas Kievišas. Ta proga ap-žvelgti ir mokslininkų tarptautinės grupės per dešimtmetį atlikti dva-singumo sklaidos tyrimai ir jiems pristatyti skirta trilogija – „Dvasin-gumas žmogaus pasaulyje“ (2009), pataisytas ir papildytas leidimas 2011 m., „Ugdymo dvasingumas“ (2012) ir „Ugdymo dvasingumo kontekstas“ (2014).

Į pristatymą atvyko LEU ben-druomenės narių, miesto mokyklų mokytojų, taip pat monografijos ben-draautorių: LEU rektorius akademi-

kas Algirdas Gaižutis, LEU prof. dr. Jonas Kievišas, prof. habil. dr. Juozas Mureika, prof. dr. Olga Januškevi-čienė, doc. dr. Rimantė Kondratienė, dr. Aldona Vasiliauskienė, muzikos pedagogė Lina Kašauskienė. Įžanginį žodį tarė LEU rektorius akademikas A. Gaižutis, kuris kalbėjo apie tai, jog skaitydami pedagoginę literatūrą visi suprantame, kad edukologija yra su-sijusi su kitais mokslais, tačiau retai ją susiejame su teologija. „Manęs neap-leidžia mintis, kad tekstuose, kai kal-bame apie žmogaus ugdymą, Dievas kaip ir neegzistuoja, jis lieka tų tekstų paraštėse“, – teigė rektorius ir pabrė-žė, kad mes gyvename modernioje vi-suomenėje, kurioje viskas greitai kei-čiasi, todėl dvasingumo fenomenas negali būti atsiejamas nuo socialinio

gyvenimo konteksto, jis turėtų būti pedagogų plačiau komentuojamas ir aiškinamas.

Pristatymo metu apie trilogijos rašymo istoriją ir idėją pasakojo prof. dr. J. Kievišas. Nagrinėtas dvasin-gumas žmogaus pasaulyje, ugdymo dvasingumas ir jo kontekstas padėjo išryškinti dvasingumo sklaidą sociali-nėje aplinkoje ir išskirti dvasingumo sklaida grindžiamą ugdymą, tačiau tai tik socialinė tikrovė. Neatsiejamai egzistuoja ir transcendentinė tikrovė, ją atspindinčios dieviškos dorybės (Tikėjimas, Viltis ir Meilė), be kurių žmogui jo dvasinio gyvenimo pil-natvė nepasiekiama. Taigi trilogijos pristatyme dauguma kalbėjusių reiškė viltį, kad pasirodys ir šiai tikrovės sri-čiai skirta ketvirta monografija.

JUBILIEJINĖ PROFESORIAUS ANTANO PAKERIO DARBŲ PARODARima Bakšienė

> Parodos atidaryme dalyvavo ir profesorių A. Pakerį sveikino LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis

Gegužės 21 d. Lietuvos eduko-logijos universiteto (LEU) II rūmų bibliotekoje atidaryta profesoriaus, habilituoto filologijos mokslų dak-taro Antano Pakerio mokslo darbų paroda, skirta jo 75-erių metų su-kakčiai. Profesorių sveikino LEU rektorius akademikas Algirdas Gai-žutis, Lituanistikos fakulteto vado-vai ir dėstytojai, bendradarbiai, esa-mi ir buvę studentai, bičiuliai.

Profesorius, habilituotas hu-manitarinių mokslų daktaras, Vals-tybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) narys (1991–2012), Lietu-vos švietimo tarybos pirmininkas (2000–2003), Lietuvos mokslo tary-bos narys (2003–2007), „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ redakcijos tarybos narys, „Pasaulio vietovardžių žodyno“ redakcinės tarybos pirmi-ninkas, žurnalo „Žmogus ir žodis“ vyriausiasis redaktorius (2003–2010), Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar LEU) rektorius (1993–2003), nuo 1986  m. Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kalbos katedros (vėliau Lietuvių kalbotyros katedros) profesorius, 1989–1992  m. – Litua-

nistikos fakulteto (LF) dekanas... Tai vis oficialios mūsų visų mylimo ir gerbiamo kolegos pareigos, jo dirbti atsakingi ir svarūs darbai.

Profesoriaus A. Pakerio moks-linė, pedagoginė, administracinė veikla susijusi tiek su LF, tiek su viso LEU akademine bendruomene. Stu-dentams lituanistams ši pavardė pir-miausia asocijuojasi su metodiškai dėstomais lietuvių kalbos fonetikos, akcentologijos, morfonologinių kir-čiavimo pagrindų kursais ir labai aiškia tartimi, su daugybe vadovau-tų bakalauro ir magistro darbų, Li-tuanistikos fakultetui – su svarbiais dekano nuveiktais darbais fakulteto labui, gyvomis mokslinėmis disku-sijomis posėdžiuose, o visam uni-versitetui profesorius visuomet liks sumanaus ir taktiško vadovo – rekto-riaus – pavyzdys.

Antanas Pakerys gimė 1940  m. gegužės 14 d. gražiame Aukštaiti-jos krašte – Eivenių kaime, Dusetų valsčiuje, Zarasų apskrityje. Mokėsi Avižių pradinėje mokykloje, Dusetų Kazimiero Būgos vidurinėje moky-kloje. Ryšiai su gimtąja Aukštaitija

nenutrūkę iki šiol – profesorius daž-nas svečias dabartinės Dusetų Kazi-miero Būgos gimnazijos renginiuose, mokslinėse konferencijose, K. Būgos minėjimuose. Jis puikiai moka ir mėgsta kalbėti tarmiškai – rytų aukš-taičių uteniškių patarme, kuri jam brangi, sava, atpažįstama pirmiausia iš balsių ilgumų ir rytiečiams būdin-gų sintaksinių konstrukcijų. Vykstant į kokį nors renginį Aukštaitijos kraš-te, bendrakeleiviams net keista būda-vo – pravažiavus Uteną, taisyklingai bendrine kalba šnekantis profesorius Pakerys prabyla beveik tobula aukš-taičių tarme... Jis pats ne kartą pasa-kojęs, kad ir namiškiai juokais saką: „Jau Utena, jau tu pradėsi kalbėti tar-miškai…“

Baigęs Dusetų Kazimiero Būgos vidurinę mokyklą, A.  Pakerys susi-domėjo lituanistikos ir logopedijos studijų programa tuometiniame Vil-niaus pedagoginiame institute. Kaip pats yra sakęs, gal galėjęs būti ir ne li-tuanistas, tačiau ši specialybė – lietu-vių kalba ir logopedija – pasirodžiusi labai įdomi, šiek tiek susijusi su me-dicina. 1964 m. jis baigė universitetą ir liko jame dėstytoju. Nuo to meto visa pedagoginė, mokslinė, akademi-nė ir administracinė A. Pakerio veik-la susijusi su šia aukštąja mokykla: 1968  m. A. Pakerys apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių literatūrinės kalbos dvibalsių au, ai, ei akustiniai požymiai“, 1970  m. tapo docentu, o nuo 1987 m. – profesorius.

Gegužės 21 d. popietę LEU II rūmų bibliotekoje atidarytoje pa-rodoje pristatytos visos svarbiau-sios profesoriaus mokslinės veiklos sritys. Pirmiausia tai lietuvių kal-bos fonetikos ir tarties, prozodijos tyrimai bei šios srities mokomieji leidiniai: „Lietuvių kalbos prozo-dija“ (1982), „Lietuvių kalbos fone-tika“ (1986, 1995, 2003), „Lietuvių kalbos bendrinė tartis: plokštelių tekstai“ (1968, 2004). Kita labai iš-sami profesoriaus veiklos sritis yra akcentologijos (kirčiavimo mokslo) tyrimai bei jos mokomieji leidiniai: „Akcentologija“ (1994, I  d.; 2002, II  d.), „Tarptautinių žodžių kirčia-vimas“ (1991), „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas (2007, 2008, su D.  Mikulėniene, B.  Stun-džia), „Praktinio kirčiavimo treni-ruoklis“ (2008). Labai įdomūs yra kartu su kitais autoriais parengti elektroniniai ištekliai – dažniniai žodynai „Bendriniai XX a. spaudos žodžiai“ (2004) ir „Tikriniai XX a. > Visam universitetui profesorius, habilituotas filologijos mokslų daktaras Antanas

Pakerys visuomet liks sumanaus ir taktiško vadovo – rektoriaus – pavyzdys

spaudos žodžiai“ (2004). Kad būtų galima pamatyti ir įvertinti, kaip gimė išsamūs, metodiškai apgalvoti pastarųjų metų fonetikos ir akcento-logijos vadovėliai, parodoje taip pat eksponuojami ankstesniųjų metų darbai, profesoriaus didžiųjų darbų pradžių pradžia: „Sunkiau kirčiuo-jami žodžiai: mokinio žodynėlis“ (1968), „Lietuvių kalbos fonetikos dalijamieji pratimai“ (1968), „Lie-tuvių kalbos kirčiavimo dalijamieji pratimai“ (1968), „Lietuvių kal-bos bendrinės fonetikos pratybos“ (1978) ir kt. Vienas parodos sten-das skirtas profesoriaus kaip knygų rengėjo, redaktoriaus, redakcinių komisijų nario ir redakcinių tarybų pirmininko veiklai. Parodoje taip pat pristatomi įdomiausi A. Pakerio straipsniai, pokalbiai su juo pačiu.

Parodos atidaryme dalyvavo ir profesorių A.  Pakerį sveikino LEU rektorius akademikas Algirdas Gai-žutis. Prisimindamas tuos dešimtį metų, kai A. Pakerys buvo universite-to rektorius, jis pabrėžė, kad šis žmo-gus yra ne tik kalbos mokslų žinovas, bet ir puikus pedagogas, išmanantis daugelį edukologijos dalykų, dėkojo už sumanų vadovavimą akademinei bendruomenei.

Daugelis parodos atidaryme dalyvavusių lituanistų – buvę pro-fesoriaus studentai, jo mokiniai. Tai prisiminė ir VLKK pirmininkė do-centė daktarė Daiva Vaišnienė. Svei-kindama profesorių kartu su kitais

VLKK atstovais ji dėkojo už bendrus darbus, už aukštą mokslinę kompe-tenciją ir išmintį. Vilniaus universite-to profesorius akademikas Bonifacas Stundžia dėkojo A.  Pakeriui už ben-dradarbiavimą žurnalo „Baltistica“ redakcijoje, už kruopščias straipsnių recenzijas, bendradarbiavimą VLKK, o savo kalbą baigė šmaikščiu aukš-taitišku palinkėjimu: „Jum didžiau-sias sveikatas ir gyvenima ukvatas!“ Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro atstovai, sveikindami profeso-rių, dėkojo už profesionalią pagalbą leidžiant „Visuotinę lietuvių enciklo-pediją“, „Pasaulio vietovardžių žody-ną“ ir kitus leidinius. Lietuvių kalbos instituto direktorė profesorė daktarė Elena Jolanta Zabarskaitė taip pat dėkojo profesoriui už bendrai dirba-mus darbus, profesionalias leidinių recenzijas, dalyvavimą ugdant jau-nąją mokslininkų kartą. Profesorių taip pat sveikino artimiausi kolegos – LF dekanė docentė daktarė Žydronė Kolevinskienė, prodekanas docentas daktaras Vidas Valskys, Lietuvių kal-botyros ir komunikacijos katedros ve-dėja docentė daktarė Lina Murinienė, kiti LF dėstytojai, bičiuliai, studentai. Renginio pabaigoje pats profesorius A. Pakerys prisiminė svarbiausią pas-tarųjų metų veiklą, darbus Mokslo ir enciklopedijų leidybos centre, VLKK, „Baltisticos“ žurnalo redakcijoje ir kitur.

Sveikiname Profesorių ir linkime kūrybingų darbų!

Po konferencijos vyko ke-lionių vadovų „Protestantizmo paveldas Lietuvoje: kelionių va-dovas“ (2013), „Tarptautinis ku-nigaikščių Radvilų kelias“ (2015) ir straipsnių rinkinio „Vietos dva-sios beieškant“ (2014) pristatymai, kurį moderavo doc. dr. Robertas Jurgaitis. Dalyvavo autoriai ir su-darytojai. Prof. dr. Rasa Čepaitie-nė pristatė, kokios problemos kilo siekiant atskleisti Lietuvos miestų dvasią, pasakojo apie tarptautinio kolektyvo autorių įžvalgas. Ro-landas Vytautas Lingys, Kauno IX forto muziejaus atstovas, sudaręs kelionių vadovą apie protestantiz-mo paveldą Lietuvoje, pasakojo, kaip sudėtinga buvo surinkti me-džiagą, o LEU doc. dr. Deimantas Karvelis pristatė kelionių vadovą, pasakojantį apie Radvilų paveldą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrai-noje, paminėjo netikėtus atradi-mus. LEU leidyklos direktorius Jonas Balčiūnas paragino toliau leisti kelionių vadovus, išlaikyti balansą tarp moksliškumo ir kny-gos patrauklumo. Konstatuota, kad konferencija pavyko. Tikima-si, kad ji bus tęstinė, kad kelionių ir turizmo istorija ir dabartis bus nagrinėjami ir toliau.

Š IESA 2015 gegužė–birželisStudijos 3

KONFERENCIJA, SKIRTA KELIONIŲ IR TURIZMO ISTORIJAIDomininkas Burba

> Konferencijos „Nuo kelionių iki turizmo istorijos“ dalyvius sveikino LEU IF dekanas akademikas Eugenijus Jovaiša

Lietuvos edukologijos uni-versitete (LEU) jau ne pirmus metus egzistuoja Taikomosios is-torijos specialybė, studentai ren-gia praktinius darbus kelionių temomis. Turizmo vadyba dėsto-ma daugelyje kitų universitetų ir kolegijų. Taigi tarpdisciplininis žvilgsnis į kelionių ir turizmo reiškinį yra būtinas. Gegužės 7 d. LEU II rūmuose, Istorijos fa-kultete (IF) vykusi konferencija „Nuo kelionių iki turizmo isto-rijos“ nagrinėjo šią problemą. Renginio organizatoriai – LEU ir Mykolo Romerio universitetas (MRU).

Nuo žmonijos aušros iki šių dienų vyksta migracija. Žmonės keliauja dėl darbo ar verslo reika-lų, diplomatinių ar karinių misijų, ieškodami nuotykių ar pramogų, siekdami atgauti sveikatą ar įgyti žinių, tobulinti meninius gebėji-mus. Vėliau kelionės tapo verslu, ėmė formuotis ir plėtotis turizmo industrija. Nepaisant ekonominių ir politinių sunkumų, turizmas ir šiandien yra vienas svarbiausių verslų. Aktualios ne tik dabar-tinės kelionės, mokslininkams svarbu išsiaiškinti, kaip tai vyko praeityje, ką apie keliones ir tu-rizmą gali papasakoti istorijos, li-teratūros, ekonomikos ir vadybos šaltiniai, kokie jų interpretavimo sunkumai, turizmo verslo iššū-kiai. Kelionių ir turizmo segmen-tas aktualus ir pedagogikoje.

Konferencijos dalyvius pa-sveikino LEU IF dekanas aka-demikas Eugenijus Jovaiša. Jis ragino įtraukti ir archeologinius tyrinėjimus, pažvelgti į keliavi-mo problemą antikos pasaulyje, atkreipti dėmesį į senovės Romos laimėjimus logistikos srityje. Bar-bara Stankevič, laikinai einanti MRU Politikos ir vadybos fakul-teto dekanės pareigas, savo sveiki-nimo žodyje taip pat konferenci-jos dalyviams palinkėjo sėkmės ir atradimų. Konferencijos dalyvius sveikino ir organizacinio komite-to pirmininkas, Lietuvos istorijos katedros vedėjas docentas Rober-tas Jurgaitis.

Pirmasis pranešimas „Feno-menas ir jo evoliucijos istorija“ buvo skirtas „vietos dvasiai“ (lot. genius loci). Jo autorė, Vilniaus universitetui ir Lietuvos istorijos institutui atstovaujanti profesorė istorikė Rasa Čepaitienė, pristatė

reiškinio problematiką ir vadybi-nius žingsnius, kai siekiama iš to pasipelnyti. LEU prof. dr. Dai-nius Vatiekūnas pristatė kelionių semiotikos teorinius kontekstus. Lietuvos istorijos instituto ir LEU atstovė prof. dr. Raimonda Ra-gauskienė ir LEU prof. dr. Aivas Ragauskas pranešime „Skraidė į Šatrijos kalną...“ pateikė įsivaiz-duojamų raganų kelionių XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Ku-nigaikštystėje geografiją, buvo pristatyta ir nagrinėta informaci-ja, gauta iš raganavimu kaltinamų žmonių Žemaitijoje. Kaip teigė bylų aktai, šiame regione raganos dažniausiai keliaudavo į Šatrijos kalną. Prelegentas paragino įam-žinti raganų persekiojimo aukų atminimą. Vakarų Europoje tokie procesai vyksta, statomi pamin-klai per inkvizicijos procesus ne-kaltai nukentėjusiems žmonėms, visų pirma moterims. Doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Lietuvos istorijos instituto ir LEU atstovė, pranešimo „Kelionių do-kumentai Naujųjų laikų epocho-je“ metu parodė, kaip Europos valstybėse keitėsi reikalavimai dėl kelionių į užsienį. Tai kito netgi šalies viduje. Prelegentė pateikė daug tokių dokumentų pavyzdžių.

Po kavos pertraukos konferen-cijos klausytojai toliau buvo supa-žindinami su praeities kelionė-mis. Apie rusų rašytojų kelionių į Vilnių XIX a. aprašymus pasakojo literatūrologas VU doc. dr. Pave-las Lavrinecas. Įspūdingos kalvos, siauros gatvės, universiteto pas-tatai bei daugiatautis gyventojų koloritas atsispindėjo daugelio rusų literatūros klasikų literatū-riniame palikime. Daug dalykų, kuriuos pamatė Vilniuje, jie nega-lėjo išvysti Rusijos miestuose. Ro-lando Gustaičio (VU) pranešime buvo pristatytas Augustas Zieno-vičius – XIX a. pradžios Lietuvos keliautojas ir Vladislavo Sirokom-lės kūrybos įkvėpėjas. Ilgą laiką buvo manoma, kad šio bajoro die-noraštis, kurį minėjo Vladislavas Sirokomlė, nebeegzistuoja. Tačiau pranešimo autorius jį atrado Lie-tuvos literatūros ir meno archyve ir atpasakojo autoriaus kelionių nuo Naugarduko iki Karaliaučiaus peripetijas. LEU dr. Valdas Selenis pristatė Vilniaus metamorfozes XIX–XX a. kelionių vadovuose, parodė, kaip įvairių laikų Rusijos

imperijos ir tarpukario Lenkijos kelionių po Vilnių vadovų auto-riai siekė šį miestą paversti savu ir kokiais argumentais vadovavosi.

Po pietų pertraukos buvo pri-statoma šiandieninio turizmo problematika, atsižvelgiant ir į istorinius aspektus. MRU doc. dr. Brigita Žuromskaitė, skaitydama pranešimą „Keliavimo mada ir turizmas: kuria linkme einame?“, parodė akivaizdžią tendenciją: masinis keliavimas komerciniais maršrutais pamažu praranda po-puliarumą, kyla individualių ke-lionių poreikis. Rūta Tolkačevs-kienė (LEU) pranešime „Istorinio naratyvo kaita kelionių vadovuo-se 1918–2013 m.“ pristatė, kaip keitėsi lietuviški kelionių vadovai nuo pirmųjų leidinių tarpukario laikais, po Antrojo pasaulinio karo iki šiandien. Autorė kons-tatavo, kad 1918–1940 m. kelio-nių vadovuose vyravo didžiųjų kunigaikščių kultas, o sovietams okupavus Lietuvą jo neliko, ėmė vyrauti pasakojimai apie atskiras vietoves, daug medžiagos skirta archeologijai.

XX a. pabaigoje Lietuvai at-gavus nepriklausomybę kelionių vadovai – patys įvairiausi, bendrų tendencijų juose rasti sudėtinga.

Vilniaus kolegijai atstovavęs Vy-tenis Graželis savo pranešime pri-statė, su kokiais iššūkiais susidurs turizmo verslas. Turizmo srautai didėja, bet šiame verslo segmente trūksta kvalifikuotų darbuotojų, stinga pramogų užsieniečiams, infrastruktūra dar nėra itin išplė-tota. Po šio pranešimo salėjo išgir-dome repliką: kvalifikuotų speci-alistų yra, bet dažnai verslininkai iš jų reikalauja labai daug, o moka minimalų atlyginimą. Atsidūrę tokioje situacijoje, jauni žmonės renkasi panašaus pobūdžio darbą užsienyje. LEU dr. Domininkas Burba pranešime „Tarp mokslo ir komercijos. Pagrindinės tenden-cijos Lietuvos kelionių vadovuose po 1991 m.“ konstatavo, kad ko-mercijos kelionių vadovų sekto-riuje kol kas akivaizdžiai daugiau nei mokslo, vyrauja plačiai vieto-ves pristatantys kelionių vadovai, teminių vadovų skaičius dar ne-didelis. Irena Achonen (Vilniaus kolegija, Socialinių mokslų kole-gija, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, Vilniaus verslo kolegija) pranešime „XXI a. ke-lionių tendencijos“ teigė, kad re-miantis tyrimais ateityje turizmo sektorius plėsis ir augs netgi grei-čiau negu šalių ekonomika.

Mielas skaitytojau,

po truputį per mokslo metus tvarkingai sužėlusias minčių pieveles tar-

si kurmiai ima darkyti artėjančios vasaros nuojautos... Rytais tuoj žadins

tingūs, bet magiški saulės spinduliai, pietums – braškės su pienu, po pietų –

betikslis gulinėjimas ant žolės, vėliau prieš lietų pažeme karpys kregždutės,

galiausiai tolumoje nepaliaujamai blyksės amalas...

Sakoma, jog dėkingoje širdyje visada vasara. Tikimės, kad darbinga

mokslo metų pabaiga neužtemdys gyvenimo šviesos, kuri vasarą keliskart

ryškesnė, bet daug lengviau pakeliama, argi ne? Nepamiršk padėkoti savo

nuolatinėms vasaroms – žmonėms, nepaliaujamai šviečiantiems bet kuriuo

metų ar paros laiku. Ir pats nepamiršk būti jiems vasara.

Laikraščio „Šviesa“ redakcija

Kampas saviems Š IESA 2015 gegužė–birželis4

POEZIJOS SKAITYMAI „AŠ SUTIKAU MIEŽELAITĮ ŽVĖRYNE“

> LEU Lituanistikos fakulteto studentės Viktorija Noreikevičiūtė ir Greta Šadeikytė bei Kultūros centro vedėja Aurelija Karietaitė

Lietuvos edukologijos uni-versiteto (LEU) Kultūros centras kartu su Žvėryno bendruomene organizavo poezijos skaitymus „Aš sutikau Mieželaitį Žvėry-ne...“.

Renginyje dalyvavo aktoriai Jurgis Damaševičius, Edita Zizai-tė, poetas Vacys Reimeris, Lietuvos edukologijos universiteto studen-tai.

„Šviesos“ informacija

LITUANISTĖ R. GADLIAUSKAITĖ: „PRAKTIKA UŽSIENYJE PIRMIAUSIA SUTEIKĖ GALIMYBĘ ATRASTI SAVE“

Gintarė Mikėnaitė

Lietuvos aukštųjų mokyklų stu-dentų praktika lituanistinėse mo-kyklose užsienyje – tai bandomasis studentų praktikų lietuvių ben-druomenėse projektas, suteikiantis puikią galimybę mokyti lietuvaičius mokyklose užsienyje ir vos per du mėnesius įgyti didžiulės patirties. Pagal šį projektą praktiką Čikagos lituanistinėje mokykloje (JAV) atli-ko Lietuvos edukologijos universi-teto (LEU) Lituanistikos fakulteto IV kurso studentė Raimonda Ga-dliauskaitė. Mergina teigia, kad yra be galo dėkinga universitetui už neį-kainojamą praktiką, kuri vainikavo paskutinius jos studijų metus.

Praktiką Čikagos lituanistinėje mokykloje atlikusi lituanistė R. Ga-dliauskaitė teigia, kad prieš vykdama į šią lituanistinę mokyklą užsienyje buvo išsikėlusi gana dalykiškų tikslų:

palyginti, kuo skiriasi pedagoginis darbas Lietuvoje ir svetur, susipažinti su vietos lietuvių bendruomene, įsi-traukti į jų veiklą, prisidėti prie ren-ginių organizavimo, pasidalyti savo pedagogine ir gyvenimiška patirtimi. „Stengiausi nesusikurti jokių ypatin-gų iliuzijų, tiesiog norėjau nuvykti ir viską pajausti būtent čia ir dabar. Pa-jutau. Ir vis dar jaučiu. Esu labai pa-tenkinta, jog likimas nuvedė būtent į Čikagos lituanistinę mokyklą. Iki šiol priešais save matau nuostabias ten dirbančių pedagogų šypsenas ir prisi-menu jų visapusišką atsidavimą savo darbui“, – teigia studentė.

Merginai dviejų mėnesių prakti-ka užsienyje pirmiausia suteikė gali-mybę atrasti save. „Iki šiol visų trijų prieš tai atliktų praktikų metu man teko prie kažko taikytis, iš kažko mo-kytis, o šiemet buvo suteikta visiška

laisvė. Ji teikė didžiulį džiaugsmą ir man, ir mokiniams, su kuriais teko dirbti“, – džiaugiasi Raimonda ir pri-duria, kad jai labiausiai įsiminė ne iš vieno mokinio girdėti žodžiai: „Mo-kytoja, myliu tave.“ Pasak studentės, tokiomis akimirkomis jauti, kad visos pastangos pasiekia mokinių širdis. O tai motyvuoja.

R. Gadliauskaitė negalėjo nustoti žavėtis lituanistinėje mokykloje dir-bančių mokytojų požiūriu į darbą. Pasak merginos, mokytojai, prie-šingai nei Lietuvoje, ten dirba ne dėl atlyginimo. „Daugeliui mokytojų į mokyklą tenka važiuoti daugiau nei valandą. Taigi gaunamas atlyginimas padengia tik kelionės išlaidas. Tačiau mokytojai apie tai negalvoja. Kiekvie-na diena mokykloje jiems yra mažytė šventė, grįžimas namo. Lietuviška mokykla – tai jų Lietuva“, – sako Rai-

monda ir tvirtina, kad susipažino su daugybe nuostabių žmonių, kurie ilgam išliks jos atmintyje. Studentė jautėsi didelės šeimos, kurioje buvo mylima ir reikalinga, nare. Pasak jos, Čikagoje gyvenantys lietuviai buvo labai draugiški, dosnūs ir paslaugūs.

Čikagos lituanistinė mokykla – jaunimo švietimo ir kultūros ugdymo židinys, kuriame vaikai mokomi ne tik lietuvių kalbos, istorijos, geogra-fi jos, bet ir liaudies dainų ir šokių, grožinio skaitymo, švenčiamos mūsų tautos šventės ir kt. Tai padeda išlai-kyti mūsų tautos savitumą JAV. Pasak Raimondos, tautiškumas yra puoselė-jamas ir Lietuvoje. Tik čia visa tai yra įprasta, todėl dažnai to nebepastebi-me, o Jungtinėse Amerikos Valstijose lietuviškumą yra stengiamasi tiesiog išlaikyti. „Ten gyvenantys lietuviai iš savo šalies išvyko ne todėl, kad nemy-lėjo Lietuvos, o dėl įvairių gyvenimiš-kų aplinkybių. Todėl visai nesvarbu, kur mes esame, meilė Lietuvai išlieka lygiai tokia pati. Tiesiog mes turime galimybę būti čia, Lietuvoje, o jie savo Lietuvą kuria patys“, – sako ji.

Lituanistė, paklausta apie Čika-gos lituanistinėje mokykloje vyku-sią Lietuviško žodžio šventę, kurios metu apdovanojami mokiniai, per-skaitę daugiausia lietuviškų knygų, džiaugiasi, kad turėjo galimybę tai pamatyti iš labai arti. „Vieną šešta-dienį teko pavaduoti bibliotekininkę. Būtent tuo metu vis dar vyko skaity-mo konkursas. Vaikai į tai žiūrėjo la-bai atsakingai. Ši puiki akcija vyko ne vieną savaitę. Vaikai labai domėjosi rezultatais, sekė savo vietą pagal per-skaitytų knygų skaičių ne tik klasėje, bet ir visos mokyklos mastu. Labai žavėjo ir mokinių nuoširdumas. Ne visi vaikai puikiai skaito lietuviškai, todėl sudėtingesnius tekstus jiems skaitė tėveliai, tačiau siužetus vai-kai puikiai atpasakodavo“, – teigia mergina ir priduria, kad daugiausia knygų per savaitę perskaitę vaikai gauna nedidelių prizų, kurie jiems būna labai brangūs ir svarbūs, o tai motyvuoja skaityti toliau. Pasak Rai-mondos, tokie ir panašūs konkursai galėtų būti organizuojami ir Lietuvos mokyklose.

R. Gadliauskaitės praktika suta-po su kai kurių Lietuvos valstybinių švenčių minėjimu. Pasak studentės, šventės buvo minimos įspūdingai. „Joms buvo iš anksto kruopščiai ir nuoširdžiai ruošiamasi. Pagalvota apie viską: mokyklos puošimą, pa-rodas, koncertus, net užkandžiai mo-kytojų kambaryje švenčių dienomis buvo trispalsviai. Didžiausią įspūdį

> Studentė Raimonda Gadliauskaitė: „Pasirinkdamas mokytojo specialybę turi susitaikyti su mintimi, kad visą gyvenimą turėsi dar vieną didelę šeimą – mokinius“

paliko tai, jog Vasario 16-ąją visi mokiniai į mokyklą įžengė apsirengę tautiniais kostiumais. Sunku patikėti, kol pats nepamatai tokio nuostabaus vaizdo. Vaikams tautinis kostiumas – pats puošniausias apdaras. Tiesa, prie šio minėjimo prisidėjome ir mes. Šventinio koncerto metu Ingrida, su kuria kartu atlikome praktiką, pasa-kė nuostabią kalbą ir padeklamavo eilėraštį apie Lietuvą, o aš atlikau Eu-rikos Masytės legendinį kūrinį „Lais-vė“, – įspūdžiais dalijasi pašnekovė.

O kokia lietuviškų mokyklų kū-rimo užsienyje reikšmė Lietuvai ir galbūt kiekvienam iš mūsų? Anot lituanistės, tai puiki žinutė kiekvie-nam, kad mūsų yra kur kas daugiau nei trys milijonai. „Nepaisant to, jog JAV gyvenantys lietuviai nevaikšto ant gimtosios žemės, tačiau minti-mis, darbais ir siekiais jie visada su mumis, todėl bendradarbiavimas yra itin reikalingas. Mes atvežame naujų idėjų, minčių, o jie įkvepia savo pa-triotiškumu, meile savo gimtajai ša-liai“, – teigia Raimonda, kuri, eidama pedagogo keliu, lietuviškumą žada ugdyti ne tik švenčių metu. Merginos nuomone, patriotiškumas turi būti kiekviename žingsnyje, bet nereikia jo skiepyti diktatoriškais sakiniais, nes tokie metodai sulaukia atmetimo reakcijos. „Todėl savo pamokų metu stengčiausi apie tai ne tik kalbėti, bet ir piešti, dainuoti, kurti. Apskritai bet koks integralumas mane labai žavi. Patriotiškumas turi būti atrandamas individualiai“, – įsitikinusi būsima pedagogė.

Lituanistikos fakulteto IV kurso studentė, kuri netrukus savo rankose laikys bakalauro diplomą, suteikiantį galimybę dirbti ir mokykloje, teigia, kad įgyta praktika yra neįkainoja-ma. „Esu be galo dėkinga Lietuvos edukologijos universitetui, kad tokia nuostabi praktika vainikavo mano paskutinius studijų metus“, – sako Raimonda, kuri neatmeta galimybės eiti pedagoginiu keliu. Pasak jos, mo-kytoju gali būti tik toks asmuo, kuris gerbs ne tik save, bet ir savo mokinius. „Svarbiausia gero mokytojo savybė – supratingumas. Joks mokytojas ne-bus gerbiamas ir mylimas, jeigu jis dirbs sau, o vaikai – sau. Tarpusavio supratimas ir bendrų tikslų siekimas yra kelias į sėkmę. Taip pat labai ver-tinu kūrybiškumą. Kūrybiškas ir pui-kių idėjų turintis mokytojas visada žavi ir motyvuoja“, – teigia mergina, kurios nuomone, pasirinkdamas mo-kytojo specialybę turi susitaikyti su mintimi, jog visą gyvenimą turėsi dar vieną didelę šeimą – mokinius.

Š IESA 2015 gegužė–birželisStudentų mokslo gatvė 5

LEU IF SMD KONFERENCIJA „STUDENTŲ MOKSLINIAI DARBAI“

Gegužės 5 d. Lietuvos edukolo-gijos universitete (LEU) vyko tre-čioji tarpuniversitetinė konferen-cija  „Studentų moksliniai darbai“, kurią organizavo LEU Istorijos fa-kulteto studentų mokslinė (meno) draugija (SMD). Šių metų konfe-rencija buvo skirta 500-osioms Mi-kalojaus Radvilos Juodojo gimimo metinėms paminėti. Konferencijoje savo mokslinius tyrimus pristatė dvylika studentų iš LEU, Vilniaus (VU), Vytauto Didžiojo (VDU), Klaipėdos (KU) universitetų ir Ge-nerolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos.

Bakalaurantų ir magistrantų skai-tytus pranešimus vertino LEU prof. dr. Sandra Grigaravičiūtė, LEU prof. dr. Ilona Vaškevičiūtė, LEU doc. dr. Valdas Selenis, dr. Gediminas Lesmaitis ir VU doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė. Komisija, išklausiusi visus pranešimus, padėkojo jauniesiems mokslininkams už isto-rijos mokslo puoselėjimą. Komisijos sprendimu už geriausiai išnagrinėtą temą buvo apdovanotas LEU Lietuvos lokaliosios istorijos antro kurso magis-trantas Kęstutis Noreika, kuris skaitė pranešimą „Kauno viešosios policijos virsmas į miliciją 1940 m.“. VU Istorijos studijų programos pirmo kurso magis-

KONFERENCIJA „AŠ IR KALBA“: APIE PRIEVEIKSMĮ, VIENĄ RAŠYTOJĄ IR CIKLINIO LAIKO SAMPRATĄ

Audrius Gabnys

Taip jau atsitinka, kad gyveni-me tenka kiek pasklaidyti žodynus. Naudingas daiktas ir reikalingas. Didelis, storas – kaipgi kitaip: nuo Dictionarium trium lingvarum iki www.lkz.lt – žiūrėk, ir susikaupė tų žodžių... Ir visi jie gražūs (negražių žodžių nebūna): skambūs, melo-dingi, turintys kirčiuotus ir nekir-čiuotus, ilguosius ir trumpuosius skiemenis, morfologines apibrėžtis, sintaksines funkcijas ir taip toliau. Bet gegužės mėnesį gražiausias žo-dis vėl. Tai paslaptingas žodis: vėl, švieski man vėl – skamba ir kaip temperamentingo šlagerio frazė, ir kaip kažkoks magiškas užkeikimas, atskiriantis šviesą nuo tiesos, naktį nuo dienos. Tai pradžios žodis – juk saulelė vėl atkopdama ir budindama svietą ne tik pavasario, bet ir litera-tūrinio lietuviško žodžio pradžią paskelbė. Tai laiko žodis – veiksmas vyksta dar kartą, iš naujo (pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną

(DLKŽ). Tai trumpas ir universalus žodis, kuris net ir slapyvardžiu gali tapti...

Gegužės 8 d. dar kartą, iš naujo Lietuvos mokiniai rinkosi į Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Li-tuanistikos fakultetą. Dar kartą, iš naujo juos kvietė svetingi ir draugiš-ki, kolegiški ir geranoriški Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos kate-dros ir viso Lituanistikos fakulteto žmonės. Dar kartą (jau ketvirtąjį), iš naujo nuskambėjo jau girdėti žo-džiai: sveiki atvykę į Nacionalinę 9–12 klasių mokinių tiriamųjų ir kūrybinių darbų konferenciją „Aš ir kalba“. Į kvietimą atsiliepė mokiniai iš įvairių Lietuvos miestų mokyklų, kuriose lietuvių kalbos mokosi ir kaip gimtosios, ir kaip valstybinės, – tai žadėjo pranešimus būsiant itin įvairiapusiškus. Konferencijos orga-nizatorių atstovai – LEU Lituanisti-kos fakulteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros dėstytojai ir studentai, Vilniaus privačios „Sau-lės“ bei Simono Daukanto gimnazijų mokytojai lituanistai – dalyvius pa-sitiko plačiai šypsodamiesi: juk ne tik konferencija vėl įvyks ir vėl skam-bės puikūs (ankstesnių metų prakti-ka neleido tuo abejoti) pranešimai, bet ir kai kurie žmonės vėl atvyko – kaip ir pernai, kaip ir užpernai. Kaip ir kasmet. Kas, kad mokiniai daž-niausiai kiti – trauka kalbai, trauka susitikti su bendraminčiais dar kar-tą išlieka tokia pati.

Kaip ir kasmet, konferencijos dalyvių, klausytojų, akademinės bendruomenės narių lūkesčiai buvo išpildyti su kaupu. Konferencijos pradžioje gėrėjęsi dviem jaunatviško-mis dainomis, atliekamomis gimna-zistų, visa auditorija pasinėrė į kalbos pasaulį – tirštą, turtingą, įvairų, pro-vokuojantį, galbūt pavojingą, nes kai kurie pranešėjai, dalyvaujantys kon-ferencijoje nebe pirmą kartą, matyt, niekaip iš tų kalbos platybių sugrįžti į „normalų“ gyvenimą negali...

Dviejuose konferencijos posė-džiuose, kuriuos itin profesionaliai moderavo studentų ir mokinių po-ros, pranešėjai drauge su nemenka auditorija – dėstytojais, studentais, mokytojais, mokiniais – svarstė įvai-riausius kalbinius reiškinius, gilinosi ne į vieną kalbotyros šaką. Taip jau atsitikdavo, kad kone kasmet konfe-rencijos dalyviai nesitarę ir lyg nety-čia pasiūlydavo konferencijos temą: vienais metais didelis dėmesys teko kalbos politikai, kitais metais au-ditorija mėgavosi tarminiu žodžiu, išskriejančiu iš jauno žmogaus, besi-didžiuojančio savo tarme, lūpų. Šiais metais ant bangos pakilo onomasti-ka. Jaunieji kalbos tyrėjai domėjosi savo ir draugų vardais, pavardėmis, jų kilme ir reikšme, aiškino asmen-vardžių paskirtį, mėgino nusakyti, kokios kilmės vardai dominuo-ja. Kiti, matyt, tikri savo gimtųjų miestų patriotai, tyrė vietovardžius, vandenvardžius, džiaugėsi naujais

atradimais ir skatino pažinti gimtąjį kraštą. Taip pat pasirodė besą ir ver-tėjų, ir šiuolaikinio – elektroninio – diskurso tyrėjų, ir mokinių, neblogai įvaldžiusių statistinės analizės me-todus, kaip grožinių tekstų tyrimo priemonę. Mokiniai demonstravo brandą ir sąmoningumą vertindami viešąsias diskusijas žiniasklaidoje bei ištyrę paauglių kalbos ypatu-mus siuntė optimistinę žinią: jeigu kalbos vartotojas, jaunas žmogus, sąmoningai laužo bendrinės kalbos normas, nes tapatinasi su viena ar kita neformaliąja grupe, vadinasi, jis tikrai tas normas išmano, nes kitaip jų laužyti tiesiog nebūtų įmanoma. Iš tiesų džiugu, jog jauni, šiuolaikiniai žmonės, neretai kalbantys keliomis užsienio kalbomis, turi išsiugdę ne-blogą gimtosios kalbos jausmą, kuris leidžia tarsi perjungti stilistinį kal-bos registrą reaguojant į kalbėjimo situaciją, tikslą, adresatą. Visgi kal-ba, kaip ir žmogus, yra įvairi ir vi-sokia.

Konferencijos valandos prabė-go žaibu. Nei auditorija pavargo, nei jiems įgriso, nei norėjosi išei-ti – visi buvo aktyvūs klausytojai, įdėmiai gilinęsi į pateikiamą turinį, mezgę prasmingą ir būtiną dialogą su pranešėjais, labiau patyrusiais kalbos tyrėjais – fakulteto dėsty-tojais ir mokslininkais. Ne mažiau patenkinti buvo ir panešėjai, iš organizatorių rankų ėmę dosnių rėmėjų  – LEU Lituanistikos fakul-

teto, Lietuvių kalbos instituto, Vals-tybinės lietuvių kalbos komisijos, „Gimtojo žodžio“ leidyklos, Vil-niaus „Saulės“ privačios gimnazijos – gausias dovanas.

Nedaug kas beliko pridurti. Ne-bent tik tai, jog nemaža buvo gali-ma suprasti konferencijos metu apie kalbą ir žmogų. Džiugiausia, jog vėl patvirtintas gyvybinis žmogaus ir kalbos ryšys. Kalba prisitaiko prie žmogaus, žmogus perpranta kalbos sistemą tiek, jog gali drąsiai ją laužy-ti ir eksperimentuoti. Ir dar. Teisus buvo populiarus rašytojas teigęs, kad žodyną žmonės atsiverčia ne tada, kai nežino kokio žodžio. Žodynas ne tik žodžių buveinė, bet ir išminties, paslapties ir prasmės knyga – taip aiškino rašytojas – tėvas savo vaikui, būsimam rašytojui. Tiesa ta, jog tas trumpas žodelis vėl, apie kurį DLKŽ pateikia vos kelis žodžius, o morfolo-ginis analizatorius tik šykščias san-trumpas, atveria žmogiškosios būties esmę ir vertę: vėl susitikti, vėl (pa)būti su kolegomis, bendraminčiais, drau-gais. Ir žinoti, jog labai greitai, apsi-sukus metų ratui, susitiksi vėl. Kad dar kartą (ir ne vieną!), iš naujo bū-tis bus įprasminta nuolat, cikliškai grįžtant prie kalbos, apmąstant bu-vimą kalboje, kaip žmogaus dvasios namuose, randant vis naujas tyrimo kryptis, vis naujus intriguojančius aspektus. Ir dar kartą, iš naujo kons-tatuoti: esu kalboje. Esu su kalba. Esu AŠ ir KALBA.

MOKYKLOS DENDROLOGINIO TAKO PANAUDOJIMAS MOKINIŲ GAMTAMOKSLINIAM UGDYMUI

Indrė Kušlytė

Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų baigia-mųjų darbų viešinimą, laikraščio „Šviesa“ gegužės numerio rubrikoje „Studentų mokslo gatvė“ pristatoma LEU Ugdymo mokslų fakulteto pra-dinio ugdymo pedagogikos IV kurso studentės Indrės Kušlytės bakalau-ro darbo „Mokyklos dendrologinio tako panaudojimas mokinių gam-tamoksliniam ugdymui“ santrauka. Darbo vadovė – doc. dr. Rita Ma-karskaitė-Petkevičienė.

Šiomis dienomis žaliosios aplin-kos svarba ir mokymasis joje ne naujiena. Pastaruoju metu dažnai kalbama, kaip persikėlimas iš klasės į žaliąją aplinką mokiniams padeda lengviau mokytis. Tyrinėtojui suda-roma galimybė pasijusti gamtos da-limi. Suvokimas, kad supranti tai, ką mokaisi, skatina motyvaciją, ugdo

kritinį mąstymą ir vertybines nuos-tatas, ugdo savarankišką, aktyvią asmenybę, gebančią saugoti aplinką ateities kartoms. Visa tai – stiprus pa-grindas ugdant besimokančiųjų gam-tamokslinę kompetenciją. Bendrųjų

pradinio ugdymo programų (2008) gamtamokslinėje dalyje įvardijama, kad mokinį reikia įvesti į artimiausią socialinę ir gamtinę aplinką, paaiš-kinti ryšį tarp žmonių ir gamtos, ug-dyti gebėjimus, kurių reikia pasaulio pažinimui.

Šiuo bakalauro darbu norima iš-tirti konkrečios Vilniaus miesto pra-dinės mokyklos dendrologinio tako veiksmingumą 3-4 klasių mokinių tyrimo gebėjimų ugdymui. Tyrimas organizuotas Vilniaus Filaretų pra-dinėje mokykloje, kuri 2014 metų gegužės mėnesį laimėjo Vilniaus miesto savivaldybės administraci-jos Aplinkos ir energetikos departa-mento Aplinkos apsaugos skyriaus Visuomenės aplinkosauginio švie-timo projektą  „Dendrologinis takas Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos teritorijoje“.

Prieš pradedant tyrimą, stebėtos mokyklinės paskaitos 1-2 klasių mo-kiniams, kurias vedė viena iš Vilniaus universiteto dėstytojų. Po mokykli-nių paskaitų 3-4 klasių mokiniams buvo pateikti klausimynai apie tai, ką jie sužinojo paskaitos metu. Rezulta-tai išanalizuoti. Po mėnesio tie patys mokiniai vėl buvo apklausti. Gauti rezultatai palyginti su pirmosios ap-klausos rezultatais. Pagal šiuos rezul-tatus trečiame tyrimo etape organi-zuota ugdomoji veikla mokinių žinių ir gebėjimų tobulinimui, po kurios vėl buvo atlikta apklausa. Galiausiai išanalizuoti ir palyginti visų apklausų rezultatai.

Klausimynai įvertinti pagal spe-cialiai šiam tyrimui sudarytą vertini-mo instrukciją. Iš viso buvo galima su-rinkti 12 taškų. Pirmojo etapo tyrimo rezultatai parodė, kad trečdalis (34%) trečių klasių mokinių surinko 5 iš 12 taškų. Taigi 64% trečių klasių mokinių surinko mažiau nei pusę galimų taškų. Daugiausia (26%) ketvirtų klasių mo-kinių surinko 9 iš 12 taškų. Dauguma ketvirtokų surinko nemažai taškų. Ketvirtų klasių mokinių rezultatai kiek geresni už trečiokų. Po mėnesio antra-jame tyrimo etape tie patys mokiniai gavo tuos pačius klausimynus. Rezulta-tai parodė, kad daugiausia (38%) trečių klasių mokinių surinko 5 iš 12 taškų. Dauguma trečiokų nesurinko nė pu-sės galimų taškų. Didžioji dalis (26%) ketvirtų klasių mokinių surinko 8 iš 12 taškų. Dauguma mokinių surinko ne-mažai taškų. Ketvirtų klasių mokinių rezultatai vėl buvo geresni už trečių, tačiau šiame etape rezultatai 1 balu že-mesni nei po pirmojo etapo.

Trečiojo etapo ugdomosios veiklos metu analizuoti dendrologiniai klau-simai naudojant asociacijų metodą, vaizdus, per patyrimą, lytėjimą. Ana-lizuotos tam tikrų žodžių reikšmės, žemėlapyje ieškota, kur auga aukščiau-sias Lietuvos medis, aiškintasi, koks maumedžio aukštis, kiek metų Stel-mužės ąžuolui. Žiūrėtas vaizdo įrašas, aiškintasi, kodėl mokslininkė nori klo-nuoti būtent šį medį, išmokta „trijų S“ taisyklė, skaitytas eilėraštis apie ąžuolų

trantė Vita Diemantaitė apdovanota už naujausių istorinių duomenų pateikimą pranešime „LDK rusėniškoji paleogra-fija XVII a. teismų knygose“. Už origi-naliausią pranešimą komisija apdova-nojo KU Kraštovaizdžio archeologijos studijų programos antro kurso magis-trantą Tomą Rimkų, kuris skaitė pra-nešimą „Mikrolitiniai dirbiniai kaip žūklės priemonė mezolito laikotarpiu Pietų Lietuvoje. Trasologinis aspektas“.

Istorijos fakulteto studentų mokslinė (meno) draugija nori padė-koti konferencijos dalyviams, palin-kėti sėkmės ir nuolatinio tobulėjimo. Iki susitikimo kitais metais!

LEU IF SMD informacija

stiprybę. Vėliau mokiniai pildydami lentelę palygino medžius. Kalbėta apie mažiausią žydintį augalą pasaulyje – volfiją, peržiūrėtas vaizdo įrašas. Taip pat kalbėta apie tai, kaip šokoladas at-keliauja iki mūsų namų, iš ko jis gami-namas. Apžiūrėtos, liestos tikros kaka-vos pupelės, skanauta kakava su pienu ir juoduoju šokoladu. Galiausiai vėl at-likta apklausa, atsakymai išanalizuoti.

Kaip parodė rezultatai, didžio-ji dalis (28%) trečios klasės mokinių surinko 11 iš 12 taškų. Visi mokiniai surinko daugiau nei pusę galimų taš-kų. Didžioji dalis (40%) ketvirtos kla-sės mokinių surinko 11 iš 12 taškų. Dauguma mokinių surinko daugiau nei pusę galimų taškų. Ketvirtų klasių mokinių rezultatai geresni už trečių, tačiau šiame etape rezultatai itin aukš-ti. Didžioji dalis visų mokinių surinko 11 iš 12 taškų, ko nebuvo pirmajame ir antrajame tyrimo etapuose.

Galiausiai išanalizuoti ir palygin-ti visų apklausų rezultatai. Taip pat iš visų surinktų taškų kiekviename etape išvesti vidurkiai. Kaip rodo rezultatai, pirmosios apklausos metu trečios kla-sės mokiniai vidutiniškai surinko 5 iš 12 taškų, antrosios – 4, trečiosios – 10. Pirmosios apklausos metu ketvirtos klasės mokiniai vidutiniškai surinko 8 taškus, antrosios – 7, trečiosios – 11. Tai rodo, jog po pirmosios apklausos rezultatai buvo nepatenkinami, o po antrosios – dar sumažėjo vienu balu. Pirmosios apklausos rezultatai rodo, kad pirmoji veikla – mokyklinė pas-kaita – nebuvo pritaikyta tiriamojo amžiaus vaikams. Mokinių rezulta-tai, kaip rodo apklausa, atitinka tik vidutinį arba žemą pasiekimų lygį. Antrosios apklausos rezultatai patvir-tina teorinius teiginius, kad egzistuoja užmiršimo veiksnys. Po ugdomosios veiklos, kurios metu buvo taikomi metodai, atitinkantys vaikų amžių, gauti rezultatai itin aukšti, pagerėjo beveik du kartus, palyginus su pirmo-sios apklausos rezultatais. O tai, jog išvedus rezultatų vidurkius nebuvo pasiektas aukščiausias įvertinimas, rodo, jog tema, užduotys išties sudė-tingos.

> LEU Ugdymo mokslų fakulteto pra-dinio ugdymo pedagogikos IV  kurso studentė Indrė Kušlytė

Puslapį rengia LEU Sporto centras

Sportas Š IESA 2015 gegužė–birželis6

> „Vivus.lt“ rankinio lygos bronzos medalių laimėtojai – LEU „VHC Šviesa“ komanda

> Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų rankinio čempionate LEU vyrų rankinio rinktinė iškovojo III vietą

LEU STUDENTŲ REZULTATAI XXXI SELL STUDENTŲ ŽAIDYNĖSE

Gegužės 15–17 d. Kaune vyko atviros SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) studentų žaidy-nės, kuriose dalyvavo studentų iš 11 šalių, 55 universitetų. Lietuvos edu-kologijos universiteto (LEU) studen-tai užėmė V vietą, iškovoję 18 meda-lių: 7 aukso, 8 sidabro ir 3 bronzos. Iš viso dalyvavo 80 LEU studentų. Visi nugalėtojai – LEU Sporto ir sveikatos fakulteto (SSF) studentai.

Lengvosios atletikos nugalėto-jai: Giedrė Kupstytė – aukso medalis (rutulio stūmimas), treneriai Mantas Jusis ir Andrejus Tolstikas; Tomas Lotužis – sidabro medalis (šuolis į tolį), treneris Kęstutis Šapka; Man-tas Jusis  – sidabro medalis (rutulio stūmimas), treneris Raimondas Tur-la; Monika Elenska – sidabro me-dalis (800  m bėgimas), trenerė Irina Krakoviak-Tolstika; Arturas Mas-tianica  – sidabro medalis (5000 m sportinis ėjimas), treneris Viktoras Meškauskas.

Plaukimo nugalėtojai: Giedrė Grigonytė – aukso ir sidabro meda-liai (50 m peteliške ir 50 m laisvuoju stiliumi), trenerės Ala Kiseliova ir Re-nata Juškienė; Danas Rapšys – aukso ir sidabro medaliai (50 m laisvuoju stiliumi ir 50 m peteliške), trenerė Ina Paipelienė.

Stalo teniso nugalėtojai: Matas Vilkas, Ignas Navickas ir Ernestas Mincevičius – bronzos medaliai, tre-neris Vincentas Blauzdys.

Dziudo nugalėtojos: Aurelija Gotto – aukso medalis, trenerė Sve-tlana Vetrova; Anastasija Michailo-va – aukso medalis, treneris Stasys Bazys.

Graikų-romėnų imtynių nugalė-tojai: Rūtenis Uginčius – aukso me-dalis, treneris Olegas Antoščenkovas; Ričardas Ivanovas – sidabro medalis, treneris Vladimiras Audickas.

Futbolo komandos nugalėtojai: Simonas Staškevičius, Marius Linke-vičius, Justinas Zagurskas, Arturas Serikovas, Egidijus Žagaras, Remigi-jus Semėnas, Tomas Bielickas, Kas-paras Naskauskas, Stepas Šiaulytis, Martynas Rumkis, Valdemaras Ša-veiko, Lukas Ankudinovas, Gintaras Repšas – aukso medaliai, treneris Do-natas Gražulis.

Aerobinės gimnastikos nugalė-tojai: Gintarė Morkūnaitė ir Tadas Norkus – sidabro medaliai (mišri pora); Tomas Kizelis – bronzos meda-lis (vyrų vienetas); Urtė Valiukonytė,

Kornelija Meškauskaitė, Laura Švil-paitė – bronzos medaliai. Trenerės Liuda Mikutienė ir Ligita Lisauskaitė.

> LEU vyrų stalo teniso komanda – XXXI SELL studentų žaidynių bronzos medalių nugalėtoja

> LEU vyrų futbolo komanda – XXXI SELL studentų žaidynių čempionė

> Plaukikas D. Rapšys – XXXI SELL studentų žaidynių aukso ir sidabro medalių laimėtojas

> Apdovanojama aukso medalio laimėtoja rutulio stūmimo rungtyje G. Kupstytė

> XXXI SELL studentų žaidynių čempionės dziudo rungtyje (iš kairės): A. Michailova ir A. Gotto

> Graikų-romėnų imtynių atstovai (iš kairės): R. Uginčius (aukso medalis) ir R. Ivanovas (sidabro medalis)> LEU aerobinės gimnastikos rinktinė XXXI SELL studentų žaidynių apdovanojimų

ceremonijoje

BRONZINIS LEU RANKINIO KOMANDŲ SEZONAS

Lietuvos edukologijos universi-teto (LEU) rankininkams šis sezo-nas – itin bronzinis.

Vilniaus LEU „VHC Šviesa“ „Vi-vus.lt“ rankinio lygoje iškovojo bron-

zos medalius. Lietuvos aukštųjų mo-kyklų studentų rankinio čempionate LEU vyrų rankinio rinktinė taip pat pasipuošė bronzos medaliais, iškovo-jusi III vietą.

Sveikiname!

Š IESA 2015 gegužė–birželisPatirtys 7

VERSLAS IR MOKYKLA: VIENO TIKSLO SIEKIS

Juozas Skomskis

Lietuvoje kasmet 6,5 procento bendrojo ugdymo ir 15 procentų profesinio rengimo mokyklų moks-leivių palieka mokyklas jų nebaigę. Trečdalis tokių moksleivių niekur neįsidarbina. Kaip įtraukti verslo organizacijas, darbdavius į preven-cinę veiklą, vykdomą mokyklose dėl ankstyvojo pasitraukimo iš švieti-mo sistemos, kokiomis priemonė-mis ugdyti moksleivių verslumo dvasią, kaip padėti moksleiviams pasirinkti profesiją pagal savo po-linkius ir gebėjimus – atsakymų į šiuos klausimus ieško Europos Sąjungos programos Erasmus+ projektas „Mokykla ir darbas“. Pro-jekto vadovai: CIPAT (Italijos profe-sinio rengimo institucijų asociacija) ir PIXEL (Italijos edukacinė, kvali-fikacijos tobulinimo organizacija). Partneriai: Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), Belgijos in-formacinių technologijų mokytojų ir ekspertų asociacija (INFOREF), Ispanijos Aragono regiono versli-ninkų konfederacija (CREA), Pran-cūzijos katalikiškų švietimo įstaigų asociacija (RENASUP), Rumunijos kvalifikacijos tobulinimo instituci-ja (EUROED). Kalbinama projekto koordinatorė Lietuvoje, LEU Profe-sinių kompetencijų tobulinimo ins-tituto Kalbų mokymo centro vadovė Irena Navickienė.

„Nelankymo ir ankstyvojo pa-sitraukimo iš mokyklos problemos vien mokyklos taikomomis priemo-nėmis negalima išspręsti. Šio pro-jekto veiklai sieksime pasitelkti į pagalbą darbdavius ir verslo įstaigų darbuotojus. Manome, kad darb-daviai galėtų padėti mokytojams ir karjeros ugdymo pedagogams geriau pasirengti moksleivių konsultavimui, savo asmeniniu pavyzdžiu motyvuoti moksleivius gerai mokytis, nepalik-ti mokyklos per anksti ir pasirinkti tinkamas jiems profesijas pagal ge-bėjimus ir polinkius. Nors mokytojai turi įvairių profesijų aprašus, dauge-lis tinkamai konsultuoja moksleivius dėl karjeros planavimo, tačiau darb-davys, verslininkas žino praktiškai, kokių savybių, įgūdžių, žinių reikia vienai ar kitai profesijai. Taigi galės dar patraukliau tai pateikti mokiniui,

pasakodamas savo sėkmės ar nesė-kmės istoriją, su kokiais sunkumais susidūrė, siekdamas tikslo, kas jam padėjo išsiugdyti reikiamas charakte-rio savybes ar įgūdžius, kurie atnešė sėkmę. Tai padės motyvuoti mokslei-vius, ypač esančius socialinės rizikos grupėse, tęsti mokymąsi vidurinėje ar profesinio rengimo mokykloje“, – pa-sakoja I. Navickienė.

Kokie darbai atliekami dabar? Pašnekovė teigia, jog šiuo metu visi projekto partneriai ir Lietuvos mo-kyklos, dalyvaujančios projekte, per-žiūri, analizuoja internete esančią klausimynų bazę, testus, mokyklose naudojamus moksleivių gebėjimų ir turimų įgūdžių nustatymui, ir kuria naujus, interaktyvius testus, parem-tus mokinio ir mokytojo dialogu, kurie padės moksleiviui giliau pažin-ti save, atskleisti paslėptus talentus, potencialą, gebėjimus ir polinkius kuriai nors profesijai, o mokytojas, išanalizavęs testo rezultatus, galės geriau patarti mokiniui, suteikti jam individualizuotas konsultacijas dėl tolimesnio karjeros planavimo, pro-fesijos pasirinkimo kelio. 12 interak-tyvių testų (klausimynų), sukurtų bendromis visų projekto partnerių jėgomis, bus patalpinti projekto „Mokykla ir darbas“ portale „School and work“ (http://schoolandwork.pixel-online.org), kuriuos pirmiau-sia išbandys projekte dalyvaujančios mokyklos, profesinio rengimo cen-trai. Iki 2016 m. rugsėjo mėnesio bus sukurtas daugiašalis mokyklų tink-las, sudarytas paklausiausių ir reika-lingiausių profesijų (darbo profilių) ES darbo rinkoje sąrašas, sukurti interaktyvūs testai moksleivių įgū-džių, gabumų, polinkių nustatymui, internetinės priemonės moksleivių verslumo skatinimui, sukurta vaiz-do galerija, kurioje moksleiviai galės išgirsti verslininkų, kuriems sekasi, ir įvairių profesijų žmonių patarimų renkantis profesiją, jų sėkmės istorijų, sužinoti apie jų mokymosi ir karjeros planavimo kelius. Taip pat bus sukur-ta kvalifikacijos tobulinimo progra-ma mokytojams ir karjeros ugdymo konsultantams, kurią padės rengti verslo įstaigų atstovai ir darbdaviai. Interaktyvių testų kūrimo procese ir

ANNA MAŽUOLIENĖ: „STUDIJOS NESIBAIGS UŽDARIUS UNIVERSITETO DURIS“

Milena Puchova

> Projekto „Mokykla ir darbas“ koordinatorių susitikimas Italijoje, Florencijoje

kitose projekto veiklose jau dalyvau-ja 8 Lietuvos švietimo įstaigos, 390 moksleivių, 187 rizikos grupės moks-leiviai, 17 mokytojų ir 10 karjeros ug-dymo konsultantų.

I. Navickienė pasakoja apie jau įvykusius pokalbius, susitikimus su projekto dalyviais – švietimo įstaigų vadovais, karjeros ugdymo pedago-gais, moksleiviais, džiaugiasi jų ak-tyvumu, karjeros ugdymo renginiais, atliepiančiais projekto „Mokykla ir darbas“ tikslus ir siekiamus rezul-tatus. Kovo mėnesį įvykę Karjeros ugdymo dienų renginiai Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijoje ir Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinėje mo-kykloje patvirtino, jog Lietuvos verslo įstaigų vadovai ir verslininkai (ypač buvę šių mokyklų auklėtiniai) giliai suvokia ir vykdo kilnią misiją – asme-niniu pavyzdžiu, patarimais padėti moksleiviams atrasti savo gyvenimo kelią, ugdyti verslumo dvasią moky-klose, padėti pedagogams motyvuoti moksleivius gerai mokytis ir pasi-rinkti profesiją pagal savo gebėjimus ir polinkius. Projektas sėkmingai vykdomas, neabejotinai turės įtakos Lietuvos moksleivių karjeros ugdymo sistemos ir prevencinio darbo sėkmei, mažinant ankstyvąjį moksleivių pa-sitraukimą iš mokyklos.

Pašnekovė taip pat pasakoja, kaip gimė šio projekto idėja. Prieš keletą metų, iš Švietimo mainų paramos fondo gavus finansavimą, I. Navickie-nei teko tobulintis Italijoje, Florenci-joje, PIXEL edukacinės, kvalifikacijos tobulinimo organizacijos surengtuo-se kursuose „Projektų planavimas ir valdymas“. Ten ji susipažinusi su PIXEL organizacijos vadovais. LEU Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto Kalbų mokymo centro vedė-ja buvo pakviesta į Florenciją skaityti pranešimo tarptautinėje konferenci-joje „Ateities švietimas“ apie peda-gogų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą ir jos vadovaujamo Kalbų mokymo centro 20 metų tarpkultū-rinio bendradarbiavimo patirtį. Kon-ferencijoje aptariant ES šalių švietimo problemas I. Navickienė buvo pa-kviesta prisijungti prie tarptautinės komandos ir kartu parengti projektą „Mokykla ir darbas“.

Kukli ir dėmesio nemėgstanti Vilniaus Vytauto Didžiojo gim-nazijos pedagogė Anna Mažuo-lienė, 2014 metais apdovanota Metų mokytojo premija, pakvies-ta duoti interviu Lietuvos edu-kologijos universiteto (LEU) lai-kraščiui „Šviesa“ neabejodama

sutiko. „Už savo pasiekimus esu dėkinga ir Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar LEU) dėsty-tojams, kurie mane parengė šiam darbui“, – sako mokytoja.

„Kad jūs žinotumėte, kokie ,,grandai‘‘ mane mokė: prof. habil. dr. Romualdas Vosylius, prof. dr.

Pranas Survila, doc. dr. Jonas Ba-nys, doc. dr. Jonas Teišerskis, prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda, doc. dr. Edmundas Mazėtis, prof. dr. Joana Lipeikienė – aš tiesiog nega-lėjau netapti mokytoja“, – pokalbį pradeda pedagogė. Didžiausią pa-moką universitete Metų mokytoja

sako gavusi iš doc dr. J. Teišerskio, kuris itin mylėjo savo studentus. Dabar šitaip A. Mažuolienė myli savo mokinius. „Jis buvo labai supratingas, pilietiškas ir įsijau-čiantis į studentą. Iš J. Banio pasi-sėmiau begalinio tautiškumo ir pi-lietiškumo, meilės tėvynei, nes jis buvo labai didelis patriotas, J. Ba-nio įvairiausius pasakymus savo pamokose naudoju iki šiol. Tai, ką jis kažkada sakydavo mums, stu-dentams, norėdamas praskaidrin-ti paskaitą, dabar natūraliai perėjo ir į mano dabartinį bendravimą su mokiniais“, – pasakoja mokytoja.

Gauta Metų mokytojo premi-ja A. Mažuolienei, kaip pati sako, įrodo, kad ji pasirinko teisingai, ateidama į mokyklą. „Tai, ką da-rau, mano naudojami būdai yra tinkami, ir tai patvirtinimas, kad einu teisinga kryptimi. Aišku, iki tobulybės dar tikrai daug“, – šyp-sosi Anna. Mokytoja teigia jau 8 klasėje žinojusi, kad bus matema-tikos mokytoja. „Aš daugiau nie-kur ir nestojau. Ir magistrantūrą čia (LEU – aut. past.) baigiau. Mo-kytis nebuvo lengva, bet rezulta-tai buvo geri. Ir dalyką, ir kryptį pasirinkau teisingai. Tai, kas man sekasi ir kas patinka, teikia malo-numą. Ko gero, tai jaučia ir mano mokiniai“, – paklausta, kaip pasi-rinko pedagogo kelią, atsako mo-kytoja.

A. Mažuolienė pasakoja, kad ir ją pačią mokiniai išmoko labai daug. Pirmiausia jie moko kantry-bės. Anna pamena, jog pirmaisiais darbo metais buvo keista, kad va-kar pasakytos informacijos moki-niai jau kitą dieną nebeatsimena. „Pasirodo, ne vieną kartą tenka pasakyti, tik po to supranti, kad kiekvieno vaiko mokymosi stilius yra individualus, kad kiekvieno tempas ir suvokimas gali būti visai kitoks, kad vienam reikia vaizdi-nių ir schemų, o kitas turi puikią girdimąją atmintį, vienas sugeba pats įžvelgti kažkokius sąryšius tarp skirtingų dalykų, kitam rei-kia parodyti, kaip susieti tai, ką mes girdime, su tuo, ką išmokome vakar. Aišku, mes to mokėmės per psichologijos ir didaktikos paskai-tas universitete, bet kol to nepri-taikai praktiškai, tol nesuvoki“, – pasakoja Anna.

„Mokiniams esu dėkinga už tai, kad jų dėka išmokau nebūti vienoda kiekvieną dieną“, – sako Anna ir teigia, jog reikia keistis kartu su mokiniais, jie neleidžia atsipalaiduoti nė vienai akimirkai, nes mokytojui reikia nuolat galvo-ti, kaip išlaikyti itin aktyvaus, ne-nusėdinčio vietoje mokinio dėme-sį 45 minutėms, kaip padaryti, kad pamokos laikas ne tik praeitų, o ir būtų praleistas prasmingai, kad iš-

ėję iš pamokos mokiniai išsineštų kažką naujo. „Mūsų dėstytojas J. Banys mums, studentams, sakyda-vo, kad paskaitas reikia vertinti ne pagal tai, sunku ar lengva, o pagal tai, informatyvu ar ne. Aš tai atsi-menu iki šiol ir visada galvoju, ar ši pamoka bus informatyvi moki-niams, ar ne“, – prisiminimais da-lijasi A. Mažuolienė.

Mokytoja jaučia šiokį tokį ap-maudą, kad universiteto korido-riai aptuštėję, ir sako, jog būtina kelti pedagogo profesijos prestižą. „Mes galbūt visą gyvenimą galime nesusidurti su teisininku, bet ne-galime nesusidurti su mokytoju. Todėl reikėtų keisti požiūrį į šią profesiją, nes ne taip jau seniai, mano močiutės laikais, kunigas, gydytojas ir pedagogas buvo trys labiausiai vertinamos ir gerbiamos profesijos visuomenėje“, – teigia Anna. Mokytoja sako, kad peda-gogo profesija yra be galo atsakin-ga ir svarbi: kasdien mokytojas bendrauja su mažiausiai 150 pa-auglių – reikia būti tiek psicho-logiškai, tiek emociškai stipriam. „Tai nėra paprasta, tačiau be galo smagu. Jei eisi į darbą liūdnas ir galvosi tik apie tai, kada gi baigsis pamoka – nepasiseks. Pirmiausia pamoka turi būti intelektualinis iššūkis ir mokytojui. Jis pats turi norėti ieškoti naujų medžiagos pateikimo būdų, tai turi teikti jam malonumą, o ne būti našta“, – sako ji. „Jeigu pasirinkai pedagogo profesiją, tai reikia žinoti, kad stu-dijos nesibaigs uždarius universi-teto duris. Nuolat tenka kelti kva-lifikaciją, nes juk nuolat atsiranda naujovių, plečiasi informacinių technologijų galimybės, turi pats į save kaip į pedagogą investuoti, norėdamas dirbti sėkmingai ir kū-rybiškai“, – pedagogo sėkmės pa-slaptis atskleidžia A. Mažuolienė.

Paklausta, kokia turėtų būti ideali mokykla, Anna atsakė, kad pirmiausia mokyklą sudaro ne sienos ir ne pastatas, o mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. „Kaip kei-sis mūsų visuomenė, taip keisis ir mokykla. Pasakyti, kokia turėtų būti ideali mokykla, ko gero, yra neįmanoma, nes mes nežinome, kokie bus visuomenės poreikiai po 5 ar 10 metų, bet kas tikrai turėtų būti idealioje mokykloje, tai stip-rus ryšys tarp šių trijų pagrindinių grandžių. Turėtų būti skatinamas bendravimas, jis turi remtis pasiti-kėjimu. Jei kažkas nesiseka, reikia ieškoti ne kaltininko, o priežasties, nes visi mes norime to paties – kad vaikas pasiektų kuo aukštesnių rezultatų pagal savo galimybes“, – kalba Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos pedagogė Anna Ma-žuolienė, 2014 metais apdovanota Metų mokytojo premija.

> VPU (dabar LEU) absolventė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos matematikos mokytoja Anna Mažuolienė, 2014 metais apdovanota Metų mokytojo premija

leidžiamas nuo 1952 metų

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

Registracijos numeris SL 749

„Šviesos“ redakcija Studentų g. 39,

LEU centriniai rūmai, 129 kab.,tel. (85) 273 69 67,

el.paštas rysiai@leu.lt

Redaktorius Kęstutis Šalavėjusmob. 86 797 18 54,

el.paštas kestutis.salavejus@leu.lt

Kalbos redaktorė Indrė Česnauskaitėmob. 86 265 33 11,

el. paštas indre.cesnauskaite@leu.lt

Dizainas Tomas Razmus

Maketas Laura Petrauskienė

Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“,Vasario 16-osios g. 52, LT-76291

Šiauliai, Lietuvawww.titnagas.lt

Tiražas 1500 egz.

Š IESA

Kultūra Š IESA 2015 gegužė–birželis8

LEU DAINŲ IR ŠOKIŲ ANSAMBLIS „ŠVIESA“

MINĖJO VARDO SUTEIKIMO PENKIASDEŠIMTMETĮ

Indrė Žymančiūtė

RENGINYJE „PO LIETUVIŲ KALBOS IR KULTŪROS

SKĖČIU“ UŽSIENIEČIAI, DEKLAMUOJANTYS

LIETUVIŲ POETŲ EILESIndrė Česnauskaitė

Gegužės 18 d. Lietuvos edu-kologijos universiteto (LEU) II rūmuose vyko renginys „Po lie-tuvių kalbos ir kultūros skėčiu“, kuris yra kasmetinio tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ dalis. Pasaulyje vis labiau plin-tant didžiosioms kalboms, labai svarbu nepamiršti savo gimtosios kalbos, ją puoselėti ir populiarin-ti. Renginio tikslas – atkreipti dė-mesį į kalbos vaidmenį kultūroje, skatinti mokytis lietuvių kalbos, pažinti lietuvių kultūrą per lite-ratūrą. Renginyje lietuvių poetų eiles deklamavo net 17 Lietuvoje gyvenančių, besimokančių ar dir-bančių užsieniečių.

Renginys pradėtas iškilmingu Lietuvos himno giedojimu su Vil-niaus Balio Dvariono dešimtme-tės muzikos mokyklos mokinėmis Rugile Klimaityte ir Ūla Paliokai-te (mokytojos – Laima Domikaitė ir Irma Asinavičienė). Sveikinimo kalbas sakė LEU Lituanistikos fa-kulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, Baltijos Turkijos kultūros akademijos (Baltic Tur-kish Culture Academy) prezidentas Ishakas Akay, kuris, sveikindamas renginio dalyvius lietuviškai, teigė, jog geriausias būdas suprasti tau-tą – mokytis jos gimtosios kalbos. Taip pat gražius sveikinimo žo-džius pasakė Lietuvos Respublikos Seimo narė, poetė Dalia Teišers-kytė. „Lietuva – poetų ir dainių kraštas“, – teigė ji ir perskaitė du lietuvių poetų eilėraščius. Išmok-ti eilėraštį kita kalba, jį pajusti kitataučiui – labai sudėtinga. Po sveikinimo kalbų buvo parodytas trumpas vaizdo įrašas, kaip vyko pasiruošimo ir mokymosi proce-sas, trukęs net keturis mėnesius kartu su lietuvių mokytojais sa-vanoriais. Renginio įvadinę dalį užbaigė Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos liaudies instrumentų ansamblis „Ievarėlis“ (vadovai – Danguolė Daugilienė ir Antanas Puodžiukas) su Prano Tamošaičio muzikiniu kūriniu „Jurbarkiečių polka“.

Visi skaitovai pirmiausia pasi-sveikino savo kalba, po to – ir lie-tuviškai. Lietuvių poetų eilėraščius deklamavo: Vilniaus tarptautinės Meridiano mokyklos (VšĮ VIMS – International Meridian School)

mokiniai – septintokas Islamas Is-mayilas iš Azerbaidžano, aštunto-kas Kimasas Hjermindas iš Dani-jos, devintokas Rapolas Blažaitis iš Lietuvos, aštuntokas Adomas Hen-driksonas iš JAV, šeštokas Ado-mas Deanas iš Didžiosios Britani-jos, Vilniaus prancūzų vidurinės mokyklos „Montesquieu“ moki-niai  – Sophie Bustillo iš Salvado-ro, Manoelle Ancion iš Belgijos, Artemas Kyrylovas iš Ukrainos, LEU studentės – Sumeyya Icyer iš Turkijos ir Aigerim Tursynova iš Kazachstano, Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentas Dmitryjus Nadopta iš Rusijos, Vil-niaus universiteto studentė Yiran Wang iš Kinijos, Varšuvos univer-siteto studentė Paulina Hausner iš Lenkijos, aktorė, dainininkė, prancūzų kalbos mokytoja Clotil-de Solange Rigaud iš Prancūzijos, taip pat atlikusi lietuvių ir romų liaudies dainą, olandas Richardas Udesas – olandų, anglų ir rusų kalbų mokytojas, ekspresyviai ir išraiškingai padeklamavęs net du eilėraščius, aktorė, dainininkė, italų kalbos dėstytoja Vilniaus universitete ir Italų kultūros ins-titute Novella di Nunzio ir turkas Halilas Ibrahimas Akas – Baltijos Turkijos kultūros akademijos di-rektorius, šio renginio iniciatorius. Renginyje taip pat pasirodė Vil-niaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos senosios mu-zikos ansamblis „Lirum“ (vadovė – Auksė Stankevičienė), o choras „Viva voce“ (vadovai – Virginija Katinienė ir Raimondas Katinas) jaudinančia Justino Marcinkevi-čiaus ir Laimio Vilkončiaus daina „Dėl tos dainos“ užbaigė gražiau-sią renginio dalį.

Renginio pabaigoje skaito-vams ir jų mokytojams įteikti pa-dėkos raštai ir dovanos. Taip pat dėkota organizacijoms, įstaigoms, rėmėjams, Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos vi-zualinės komunikacijos studijų programos studentams, Vilniaus dizaino kolegijos studentams ir dėstytojui, renginį režisavusiai televizijos laidų režisierei Laimai Lingytei  – visiems, kurie prisi-dėjo prie renginio organizavimo. Renginys žadamas organizuoti ir kitais metais.

DINGO AUDRIAUS DIRŽINAUSKIO

STUDIJŲ KNYGELĖ (LAIKYTI NEGALIOJANČIA).

„KŪRYBOS PAUKŠTĖS“ ŽYDĖJIMASLaura Kaziliūnienė, Lolita Malinauskienė, Ilona Valantinaitė

Gvidas Radavičius iš Akmenės rajono Ventos gimnazijos (mokytojas – Jonas Činka) ir Naujosios Akmenės Ramu-čių gimnazijos I ir II gimnazijos klasių mokiniai (mokytoja – Jolanta Urbonie-nė), o III vieta džiaugėsi abiturientai Jo-lanta Navasaitytė (mokytoja – Laimutė Berštautienė) ir Audrius Gembeckas (mokytojas – Virgilijus Kerštautas) iš Kauno rajono Čekiškės Prano Dovy-daičio gimnazijos bei II gimnazijos klasės mokinės Elena Baronaitė, Ra-dvilė Kvederaitė ir Rugilė Lazauskaitė iš Vilniaus Gabijos gimnazijos (moky-toja – Laura Kaziliūnienė).

Jaunuosius Lietuvos kūrėjus Vil-niaus Gabijos gimnazija pasitiko miu-ziklo „Th e Great Gatsby“ premjera (režisierė – direktoriaus pavaduotoja ugdymui Eglė Špejeraitė), žiūrovus nukėlusia į 1922 metų Niujorką. Kas-metiniai gimnazijos miuziklai ste-bina savo kitoniškumu, veržlumu, dekoracijų ir kostiumų originalumu, jaunatviška energija ir nenumaldomu noru kurti. Po muzikos, balsų, šokių, dūmų ir aplodismentų fi estos gimna-zijos svečiai buvo palydėti į galeriją, kur buvo galima pasigrožėti vizualiais ir verbaliniais konkursantų darbais. Vėliau apdovanoti laureatai. Vilniaus Gabijos gimnazijos direktorė Vilija Klimavičienė geriausiems mokiniams ir jų mokytojams įteikė padėkos raštus. Doc. dr. Ilona Valantinaitė, LEU atsto-vė, laureatų mokytojams įteikė dovanų iš universiteto.

„Kūrybos paukštė“ suplakė spar-nais visą spiečių žiedų, dėl kurių gau-sos susigėdo net pats pavasaris. Jaunieji kūrėjai, jų mokytojai ir artimieji da-lijosi nuostaba, jauduliu, džiaugsmu, pašurmuliavę išsinešė daugybę gerų įspūdžių į savo galimybėmis žydinčias mokyklas ir namus iki kitų metų.

Lietuvos edukologijos universi-teto (LEU) dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ kartu su universitetu minė-jo du gražius jubiliejus: ansamblis – vardo suteikimo penkiasdešimties metų jubiliejų, universitetas – aš-tuoniasdešimties metų jubiliejų.

Prisiminti koncertinę nuotaiką ir džiugias akimirkas buvo kviečiami ansamblio nariai, aktyvūs gerbėjai ir visi kiti, mylintys ir gerbiantys tauti-

nę muziką. Savo prisiminimais apie ansamblį senbuviai buvo kviečiami pasidalinti raštu – užrašyti savo mintį ant oranžinės žvaigždutės ir prisegti ją prie ansamblio vardo stendo. Po tradicija tapusio „Šviesadienio“ esami ir buvę ansamblio nariai neskubėjo namo – visi būrėsi aktų salės preisalė-je ir dalijosi prisiminimais, koncertų įspūdžiais.

Svajingai apskriejusi be sąžinės graužaties vėluojančio pavasario pa-dangę ypatingoji „Kūrybos paukštė“ išdidžiai nutūpė Vilniaus Gabijos gimnazijos galerijoje. Būtent ten ir sugužėjo jaunieji kūrėjai su savo mo-kytojais ir artimaisiais net iš 21 Lietu-vos mokyklos, siekdami pabūti tarp bendraminčių ir pasišildyti vieni kitų kūrybos spinduliuose.

Netikėtai Respublikinio integruo-to lietuvių literatūros ir technologijų mokinių kūrybinių darbų konkurso šių metų tema „Žydėjimas“ sutapo su vėlyva tikrojo pavasarinio žydėjimo pradžia. Slyvos ir vyšnios pasidabino baltu nuometu, o Vilniaus Gabijos gimnazija – įmantriausiais mokinių kūrybiniais darbais. Kasmetinio kon-kurso organizatoriai sulaukė 27  lie-tuvių literatūros ir 43 technologijų mokinių saviraiškos darbų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.

Konkursinių mokinių darbų ver-tinimui buvo sudarytos dvi ekspertų komisijos. Literatūros konkursantų darbus vertino Vilniaus Gabijos gim-nazijos pedagogės: mokytojos meto-dininkės Irena Ažondenienė, Vilija Rutkauskienė bei Rita Vilkelienė. Tech-nologijų kūrybinių darbų vertinime dalyvavo Lietuvos edukologijos univer-siteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Edukologijos katedros doc. dr. Ilona Valantinaitė, Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto Dizaino katedros dėstytoja Lolita Mali-nauskienė ir Vilniaus Gabijos gimnazi-jos technologijų mokytoja metodininkė Laura Kaziliūnienė. Vizualieji mokinių kūrybiniai darbai džiugino taikyta technologijų ir technikų įvairove: velta vilna, siuvinėta, nerta, piešta ant šilko, naudotos batikos, dekupažo dekoravi-mo technikos, darytos aplikacijos, gė-lių kompozicijos, drožinėta iš medžio, pjaustyta siaurapjūkliu ir kt. Išskirtinio dėmesio verti ekologinės tematikos darbai. Vieša paslaptis, jog išmetamus daiktus prikelti naujam gyvenimui yra tikras iššūkis net patyrusiam kūrėjui. „Kūrybos paukštė“ šiemet sulaukė net dviejų išmaniai sukonstruotų ir este-tiškai pateiktų kūrinių iš jau niekam nebereikalingų medžiagų: tai trys žais-mingos rankinės, pagamintos iš plas-tikinės taros ir tekstilinių siūlų (autorė – Šiaulių Jovaro progimnazijos septin-tokė Gytautė Adomaitytė, jos mokyto-ja – Vitalija Daužvardienė), ir žvakidė, kurios pagrindą sudaro metalo laužo atliekos (autorius – Akmenės rajono Ventos gimnazijos trečiokas Gvidas Radavičius, jo mokytojas – Jonas Čin-ka). Paminėtina, jog pastarieji darbai pasižymėjo ir gilesniu „žydėjimo“ su-vokimu, nutolstant nuo realistinio ar stilizuoto gėlės žiedo atvaizdavimo. Juk „žydėjimu“ vadiname ir jaunystę, lai-mę, sėkmę, juoką, nuveiktus darbus, iš-sakytus žodžius, tarpusavio santykius, romantiškus jausmus, neramios sielos virpesius – visas mūsų gyvenimas lyg nesibaigiantis žydėjimas...

2015 metų Respublikinio integruo-to literatūros ir technologijų mokinių kūrybinių darbų konkurso nugalėtojai rinkti trijose kategorijose: tarp 5–6, 7–8 ir 9–12 klasių. Literatūros laureatai: tarp 5–6 klasių I vieta atiteko Šiaulių „Juventos“ progimnazijos 6 klasės mo-kiniui Skomantui Ostašenkovui (mo-kytoja – Lina Tomanaitė), II – 6 klasės mokinei Evelinai Žarnytei iš Vilniaus Žvėryno gimnazijos (mokytoja – An-želika Kučinskienė), III – 6 klasės mo-kinei Tėjai Danielei Tarvydaitei iš Vil-niaus Simono Daukanto progimnazijos (mokytoja – Roma Petrauskienė).

Tarp 7–8 klasių I vieta atiteko 8  klasės mokiniui Lukui Butkui iš Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos (mokytoja – Romualda Šulinskienė), II – 8 klasės mokiniui Mangirdui Ša-kėnui iš Jonavos Raimundo Samulevi-čiaus progimnazijos (mokytoja – Al-dona Dėdelienė), III – 7 klasės mokinei Gabrielei Valuckaitei iš Marijampolės Petro Armino pagrindinės mokyklos (mokytoja – Rasita Janušienė).

Tarp 9–12 klasių I vietos diplomu džiaugėsi abiturientė Austė Janušaus-kaitė iš Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos (mokytoja – Gaiva Gus-tienė), II – abiturientas Edvinas Kro-cas iš Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos (mokytoja – Rima Gutko-vienė), III – 10 klasės mokinė Bertina Dragūnaitė iš Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos (mokytoja – Laimutė Sa-mulionienė).

Technologijos laureatai: tarp 5–6  klasių I vietą laimėjo šeštokė Alvita Kaminskaitė iš Kauno Marty-no Mažvydo pagrindinės mokyklos (mokytoja  – Jūratė Januškevičiūtė-Varnagirienė), II – šeštokė Deimantė Stasiūnaitė iš Trakų rajono Aukšta-dvario vidurinės mokyklos (moky-toja – Ona Lemežienė), III  – šeštokė Laura Barišauskaitė iš Kauno rajono Domeikavos gimnazijos (mokytoja – Estela Žukauskienė).

Tarp 7–8 klasių I vietą laimėjo 8 klasės mokinė Kristina Ryselytė iš Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos (mokytoja  – Manefa Aleinikova), II vieta dalijosi aštuntokė Dominyka Liachovič iš Vilniaus Nau-jininkų mokyklos (mokytoja – Nijolė Misiukonienė) ir septintokė Gytautė Adomaitytė iš Šiaulių Jovaro progim-nazijos (mokytoja – Vitalija Daužvar-dienė), III vieta atiteko septintokui Viliui Meilui iš Vilniaus „Saulės“ pri-vačios gimnazijos (mokytojas – Valdas Gapsevičius).

Tarp 9–12 klasių I vietos diplomus savo rankose laikė abiturientė Vik-torija Ašmankevičiūtė iš Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos (mokytoja – Svetlana Morozova) ir de-šimtokė Monika Batarlaitė iš Vilniaus Naujininkų mokyklos (mokytoja – Nijolė Misiukonienė), II vieta dalijosi devintokė Rūta Martinkėnaitė iš Vil-niaus Antakalnio gimnazijos (moky-toja – Edita Skučienė), vienuoliktokas

> Respublikiniame integruotame lietuvių literatūros ir technologijų mokinių kūrybinių darbų konkurse išskirtinio dėmesio sulaukė ekologinės tematikos darbai: žaismingos rankinės, pagamintos iš plastikinės taros ir tekstilinių siūlų