JPP KURK LIETUVAI

GRĮŽTAMOJO RYŠIO MODELIS ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRĄ ATLIEKANTIEMS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTAMS Odilija Guntoriūtė Živilė Bagdonaitė 2015 m. sausio mėn.

Jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ – pirmoji ir kol

kas vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos

pritaikymo programa Lietuvoje, kuri suteikia galimybę jauniems

profesionalams savo žiniomis ir idėjomis prisidėti prie modernios

Lietuvos ateities kūrimo.

2

ĮVADAS

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl

institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“, Ūkio ministerija ir Teisingumo ministerija

koordinuoja ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų pertvarką, skirtą jų veiklai tobulinti ir

priežiūros funkcijoms optimizuoti. Pertvarkos tikslas – užtikrinti, kad priežiūros funkcijos

valstybėje būtų atliekamos: efektyviai, koordinuotai, mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau

trikdant prižiūrimų subjektų veiklą, ūkio subjektų veiklos prižiūrėtojai taptų ne baudėjais, bet

verslo konsultantais. Šešioliktosios Vyriausybės programoje taip pat numatytos priemonės,

užtikrinsiančios priežiūros funkcijų pertvarkos įgyvendinimą. Remiantis viena iš Institucijų

atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašo 7.22 punkto nuostatų: „Veiklos

tobulinimas, atsižvelgiant į ūkio subjektų nuomonę“, jaunųjų profesionalų programos „Kurk

Lietuvai“ projektų vadovių iniciatyva, koordinuojant Ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo

departamentui, buvo sukurtas bendras Grįžtamojo ryšio modelis ūkio subjektų veiklos priežiūrą

atliekančioms institucijoms.

Ūkio subjektų veiklos patikrinimas yra specifinė priežiūros institucijų veiklos sritis, kurios

ūkio subjektai nėra linkę atvirai vertinti, nes ta pati institucija ūkio subjektų veiklą tikrina nuolatos.

Atsižvelgdama į tai, „Kurk Lietuvai“ vadovės pasiūlė Ūkio ministerijai koordinuoti Grįžtamojo ryšio

sistemą, skirtą ūkio subjektų priežiūrą atliekančioms institucijoms ir suteikiančią galimybę ūkio

subjektams atvirai įvertinti vykusį patikrinimą, teikti siūlymus ir pastabas, kartu užtikrinant ūkio

subjektų anonimiškumą. Grįžtamojo ryšio modelis – viena iš priemonių palaikyti sėkmingam

nuolatiniam ūkio subjektų ir priežiūros institucijų dialogui.

3

TERMINAI IR PAAIŠKINIMAI

Nutarimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. 511

„Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“.

Aprašas – Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašas, patvirtintas

Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų

optimizavimo“.

Platforma – tai Ūkio ministerijos valdoma elektroninė platforma www.inspect.ukmin.lt,

kurioje veikia GRM. Prie platformos gali prisijungti priežiūros institucijos, naudodamos Ūkio

ministerijos suteiktą vartotojo vardą ir slaptažodį. Platformoje yra kaupiami patikrinimų duomenys

ir vykdomų GRM apklausų rezultatai. GRM apklausų anketos automatiškai išsiunčiamos

patikrintiems ūkio subjektams, naudojant el. paštą apklausa@ukmin.lt.

Priežiūros institucija – įstatymų nustatyta tvarka įgaliotas atlikti viešąjį administravimą

subjektas, vykdantis veiksmus (ūkio subjekto dokumentų, darbų patikrinimus, tyrimus,

inspektavimus, dokumentų poėmius ir kt.), kuriais tikrinama ūkio subjekto veikla. Priežiūros

institucijų sąrašas yra patvirtintas Nutarimu.

Veiklos patikrinimas – tai priežiūros institucijų veiksmai, kuriais tikrinama ūkio subjekto

veikla. Patikrinimas apima: pasiruošimą patikrinimui, vizitą ūkio subjekto veiklos vietoje, veiklos

sąlygų ir (ar) dokumentacijos inspektavimą, tyrimą bei išvadų parengimą ir sprendimo priėmimą.

Kontroliniai klausimynai – verslo priežiūrą atliekančių institucijų per patikrinimą naudojami

klausimynai. Tai bendras tikrinamų aspektų sąrašas, skirtas ir tikrintojui, ir tikrinamajam.

Verslininkas pagal kontrolinį klausimyną gali tinkamai pasirengti patikrinimui.

4

KAS YRA GRĮŽTAMOJO RYŠIO MODELIS?

GRM (grįžtamojo ryšio modelis) – tai ūkio subjektų priežiūrą atliekančioms institucijoms

skirtas įrankis, kurį įsidiegusi ir nuolat naudodama priežiūros institucija turi galimybę sužinoti

patikrintų ūkio subjektų nuomonę apie įvykusio veiklos patikrinimo eigą ir priežiūros institucijos

tikrintojų darbo kokybę. GRM veikia elektroninėje platformoje (www.inspect.ukmin.lt): po

patikrinimo prisijungęs prie platformos tikrintojas perduoda patikrinto ūkio subjekto kontaktinius

duomenis Ūkio ministerijai; patikrintas ūkio subjektas el. paštu gauna nuorodą į apklausą;

apklausų rezultatai yra kaupiami platformoje; Ūkio ministerija ir priežiūros institucijos analizuoja

apklausų rezultatus.

GRM veikimas:

1) atlikęs patikrinimą tikrintojas atsiklausia ūkio subjekto dėl kontaktinių duomenų perdavimo

Ūkio ministerijai ir informuoja, kad kontaktiniai duomenys bus naudojami GRM apklausai išsiųsti;

2) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po patikrinimo priežiūros institucija, prisijungusi prie

platformos, Ūkio ministerijai perduoda patikrinimo duomenis;

3) Ūkio ministerija, naudodama platformą, el. pašto adresą apklausa@ukmin.lt ir priežiūros

institucijų perduotus kontaktinius duomenis, per automatinę sistemą išsiunčia ūkio subjektui

elektroninį laišką su nuoroda į apklausą;

4) gauti apklausų atsakymai kaupiami Ūkio ministerijos valdomoje platformoje;

5) Ūkio ministerija periodiškai, naudodama platformą, pateikia atnaujintus apklausos

rezultatus kiekvienai priežiūros institucijai; apibendrinti apklausų rezultatai viešai prieinami

platformoje.

1 paveikslas. GRM veikimas

5

KOKIĄ PROBLEMĄ SPRENDŽIAME?

Aprašo 11 punkte numatoma, kad „Priežiūros institucijos turi įdiegti ir vadovautis rodikliais,

kuriais ne rečiau nei kas ketvirtį vidinės ir (arba) išorinės apklausos būdu būtų matuojami:

11.1. ūkio subjektų, teigiančių, kad priežiūros institucijos konsultacija buvo naudinga,

padėjo suprasti teisės aktus ir jų laikytis, procentas;

11.2. ūkio subjektų, teigiančių, kad kontroliniai klausimynai padėjo suvokti teisės aktų

reikalavimus ir geriau juos įgyvendinti, procentas;

11.3. ūkio subjektų, teigiančių, kad pirmaisiais veiklos metais gavo naudingų konsultacijų ir

jiems nebuvo taikytos poveikio priemonės, išskyrus atvejus, kai jos buvo būtinos ir

neišvengiamos, siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei, kitų asmenų

interesams ar aplinkai atsiradimui, procentas.“

Priežiūros institucijos užtikrina, jog Aprašo 11 punkte numatyti rodikliai būtų matuojami

apklausos būdu, ir priežiūros institucijos vadovai užtikrina, jog veikla būtų tobulinama

atsižvelgiant į ūkio subjektų nuomonę, kaip nurodyta Aprašo 7.22 punkte.

Šiuo metu priežiūros institucijų ir Ūkio ministerijos vykdomos apklausos neatitinka

priežiūros institucijų poreikių ir verslo atstovai neaktyviai pildo apklausos anketas.

1. Priežiūros institucijų vykdomos apklausos

2014 m. gegužės–birželio mėn. buvo vykdoma Verslo priežiūrą vykdančių institucijų

apklausa, kuria buvo siekiama ištirti dabartinę priežiūros institucijų praktiką dėl grįžtamojo ryšio ir

naudojamų apklausų. Apklausta 40 priežiūros institucijų: 90 % jų nurodė, jog vykdo ūkio subjektų

apklausas, tačiau net 50 % priežiūros institucijų neapklausia ūkio subjektų atlikusios patikrinimus.

25 % priežiūros institucijų po patikrinimo ūkio subjektui pateikia popierinę apklausos anketą, 3 %

ūkio subjektus apklausia telefonu, 5 % – elektroniniu laišku, 3 % apklausas skelbia priežiūros

institucijos interneto puslapyje ir 10 % naudoja kitus apklausų būdus.

Šiuo metu priežiūros institucijų vykdomų apklausų apie atliktus patikrinimus trūkumai (žr. 2

paveikslą):

1. Dažniausiai priežiūros institucijų vykdomos apklausos apie ūkio subjektų veiklos

patikrinimus yra sudėtingos ir susideda iš daug išsamių bei detalių klausimų. Didelė dalis ūkio

subjektų nepildo sudėtingų anketų, todėl institucijos gauna labai mažą skaičių atsakymų ir negali

objektyviai apibendrinti rezultatų.

6

2. Priežiūros institucijų vykdomos apklausos apie įvykusius patikrinimus dažnai neužtikrina

ūkio subjektų anonimiškumo; ūkio subjektai nepatikliai vertina apklausas, kurias atsiunčia

institucija, kuri tik ką juos tikrino ir (arba) nėra lengvai pasiekiama ūkio subjektams. Dėl šių

priežasčių gauti apklausų atsakymai dažniausiai nėra atviri ir nuoširdūs.

3. Institucijų interneto puslapiuose esančias apklausas gali užpildyti ir tie ūkio subjektai ar

asmenys, kurie niekada nebuvo susidūrę su institucijos teikiamomis paslaugomis ir kurių veikla

nebuvo tikrinta, todėl kyla abejonių dėl tokių apklausų atsakymų patikimumo.

2 paveikslas. Priežiūros institucijų vykdomų apklausų apie patikrinimus trūkumai

2. Ūkio ministerijos vykdomos apklausos

2011–2014 m. Ūkio ministerijos užsakymu buvo atliktas tyrimas „Ūkio priežiūros apklausa

dėl verslo priežiūrą atliekančių institucijų vertinimo“. Buvo apklausiami atsitiktinai atrinktų įmonių

atstovai (dažniausiai direktorius, savininkas). Svarbu, jog ne visos apklaustos įmonės buvo

tiesiogiai susidūrusios su visomis priežiūros institucijų teikiamomis paslaugomis (pvz., veiklos

patikrinimais, konsultacijomis) ir (arba) apklausti įmonių atstovai tiesiogiai nedalyvavo

patikrinimuose ar konsultacijose, ir (arba) įmonė buvo tiesiogiai susidūrusi su institucijų veikla

labai seniai. Taigi, net jeigu apklausoje dalyvavusios įmonės buvo atrenkamos reprezentatyviai

Lietuvos kontekste, tačiau ne visada apklaustos įmonės buvo susidūrusios su priežiūros

institucijų veikla. Dėl šios priežasties dalis apklaustųjų atsakė į klausimus remdamosi seniai įgyta

patirtimi, žiniasklaidos ir visuomenės formuojama nuomone, taip pat dažniausiai savo atsakymus

pateikė apie didžiausias priežiūros institucijas (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė

7

darbo inspekcija ir pan.) ir jų veiklą. Tokiomis aplinkybėmis galima abejoti, ar šių apklausų

rezultatai tiksliai iliustruoja esamą padėtį. Ypač mažesnės priežiūros institucijos pasigenda

tikslesnių ir išsamesnių apklausų duomenų, kuriuos galėtų naudoti savo veiklai efektyvinti ir

tobulinti.

Didžioji dalis priežiūros institucijų ir Ūkio ministerija sutinka, jog svarbu atsižvelgti į verslo

nuomonę, tačiau norint kokybiškai įvertinti vykdomą pertvarką ir sužinoti kuo realesnę verslo

patirtį, būtina užtikrinti, jog būtų apklausiami tiksliniai respondentai, apklausos būtų vykdomos

nuolatos ir atsižvelgiant į atskirų priežiūros institucijų veiklos specifiką. Norint užtikrinti kokybišką

grįžtamąjį ryšį dėl veiklos patikrinimo eigos, svarbu apklausas pateikti neseniai patikrintiems

verslo atstovams.

KODĖL TAI YRA PROBLEMA?

Vykdant pertvarką priežiūros institucijoms ir Ūkio ministerijai trūko patogaus ir nuolat

veikiančio įrankio, kuris padėtų sekti pertvarkos rezultatus ir kintančią padėtį. Neturint tinkamo

įrankio netiesiogiai skatinama įsisenėjusi, stereotipais paremta įtampa tarp ūkio subjektų ir verslo

priežiūros institucijų. Žiniasklaidoje eskaluojami pavieniai, neretai išimtiniai, atvejai dažnai tampa

bendros padėties etalonu – tai neatspindi realių veiklos rezultatų, visuomenės ir verslininkų

dėmesys prikaustomas prie blogiausių pavyzdžių, toliau kurstant neigiamą požiūrį į inspekcijų

darbą. Tai kenkia tiek verslo priežiūros institucijų reputacijai, tiek jų darbuotojų motyvacijai ir

galbūt net darbo kokybei, nes, nuolat kalbant apie konfliktinius atvejus, sukuriama iškreipta

palyginimų sistema, kai darbo kokybė vertinama atsižvelgiant ne į geriausius, bet į išimtinai

negatyvius pavyzdžius. Žemiau pateikti bandomojo projekto rezultatai įrodo, jog verslo atstovai,

tiesiogiai susidūrę su inspektoriais, daug pozityviau vertina inspekcijų veiklą nei anksčiau

minėtose apklausose dalyvavę verslo atstovai.

GRĮŽTAMOJO RYŠIO MODELIO ĮDIEGIMAS

1. Bandomasis projektas

2014 m. gegužę–birželį buvo vykdomas GRM bandomasis projektas, kuriame dalyvavo:

Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė maisto ir veterinarijos

tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Išanalizavus apklausų rezultatus ir aptarus

juos su priežiūros institucijomis, galima teigti, jog būtent šis modelis yra viena iš priemonių

skatinti sėkmingam priežiūros institucijų ir ūkio subjektų dialogui. GRM skirtas verslo priežiūros

8

institucijai savarankiškai įvertinti atliekamus ūkio subjektų veiklos patikrinimus, atsižvelgiant į ūkio

subjektų patirtį.

Atliekant bandomąjį projektą (jis buvo vykdomas nuo 2014-07-01 iki 2014-08-25), buvo

gauta 449 patikrintų ūkio subjektų užpildytos anketos. Bendras atsakomumas į (visų keturių

institucijų) anketas buvo apie 20 %. Didesnis patikrintų ūkio subjektų skaičius leidžia kokybiškiau

apibendrinti gautus atsakymus. Net 40 % atsakiusiųjų ūkio subjektų paliko komentarus prie atviro

klausimo.

87,9 % apklaustųjų sutiko arba visiškai sutiko, kad tikrintojas (-ai) per patikrinimą elgėsi

profesionaliai. 91,3 % sutiko arba visiškai sutiko, jog tikrintojas (-ai) buvo mandagus (-ūs) ir

draugiškas (-i). 82,9 % sutiko arba visiškai sutiko, jog tikrintojas (-ai) suprato konkretaus verslo

interesus ir poreikius. 83,1 % sutiko arba visiškai sutiko, kad tikrintojas (-ai) atsakė į visus per

patikrinimą kilusius klausimus. 89,1 % sutiko arba visiškai sutiko, jog patikrinimas vyko sklandžiai.

59 % sutiko arba visiškai sutiko, kad patikrinimas prisidėjo prie įmonės veiklos tobulinimo.

Nors 48,8 % apklaustųjų nurodė, jog per patikrinimą įmonėje buvo užfiksuota pažeidimų,

bendra vertinimo tendencija yra teigiama. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog kas penktas (21,4 %)

ūkio subjekto, kuriame buvo užfiksuota pažeidimų, atstovas teigė, jog tikrintojas (-ai) nepaaiškino,

kokią riziką (pasekmes) toks pažeidimas kelia. 67,9 % apklaustųjų teigė norintys ir kitą kartą

bendrauti su įmonę tikrinusiu (-ais) asmeniu (-imis).

3 paveikslas. Atsakymai į klausimą „Ar sutinkate su šiuo teiginiu: tikrintojas (-ai) veiklos

patikrinimo metu elgėsi profesionaliai“

9

2. GRM privalumai

1. Ūkio ministerijos valdoma platforma veikia automatizuotai, todėl GRM užtikrina1

ūkio subjektų anonimiškumą.

2. GRM naudojamas bendras apklausos formatas visoms priežiūros institucijoms,

kurį sudaro: trumpas paaiškinimas ūkio subjektui, kodėl jo nuomonė yra svarbi; nesudėtinga

9 klausimų apklausa su atsakymų variantais ir vienu neprivalomu atviru klausimu, kuriame

ūkio subjektas laisva forma gali aprašyti savo pastabas, siūlymus ir kita.

3. Kiekviena GRM naudojanti priežiūros institucija gali teikti prašymą Ūkio ministerijai

pridėti iki 3 papildomų klausimų, kurie būtų siunčiami tik prašymą pateikusios priežiūros

institucijos patikrintiems ūkio subjektams.

4. Apklausos yra siunčiamos tik patikrintiems ūkio subjektams el. paštu

(apklausa@ukmin.lt) praėjus ne vėliau kaip 10 darbo dienų po patikrinimo. Taip yra

užtikrinama, jog apklausos pasiekia tikslinę respondentų dalį, t. y. tik patikrintus ūkio

subjektus, praėjus trumpam laikotarpiui po veiklos patikrinimo.

5. Priežiūros institucijos, naudojančios bendrą GRM apklausos formatą, turi galimybę

bendradarbiauti ir dalytis gerąja savo veiklos praktika su kitomis priežiūros institucijomis.

6. Didesnių priežiūros institucijų vadovai, stebėdami savo institucijos apklausų

rezultatus, turi galimybę kontroliuoti savo institucijos padalinių ir atskirų savivaldybių

tikrintojų darbo kokybę, atsižvelgdami į ūkio subjektų nuomonę. Neigiami ūkio subjektų

atsiliepimai gali padėti identifikuoti tobulintinas institucijos veiklos sritis, o teigiami rezultatai

suteikia galimybę priežiūros institucijai viešai skelbti ūkio subjektų vertinimą ir

argumentuotai paneigti galimą neigiamą nuomonę apie priežiūros institucijas viešojoje

erdvėje.

1Jei ūkio subjektų priežiūrą vykdanti institucija vykdo labai mažai patikrinimų ir platforma negali užtikrinti

anonimiškumo, ūkio subjektui siunčiamame el. laiške (su nuoroda į apklausą) yra nurodoma, kad apklausa nėra anoniminė.

10

4 paveikslas. GRM vykdomų apklausų privalumai

„KURK LIETUVAI“ PROJEKTO PERDAVIMAS ŪKIO MINISTERIJAI

Kad Ūkio ministerija galėtų administruoti GRM, atlikti šie veiksmai:

1) įgyvendinus bandomąjį projektą, „Kurk Lietuvai“ projektų vadovių patobulinta GRM

apklausos anketa (apklausos klausimai pateikti priede Nr. 1) ;

2) kartu su atvirų duomenų organizacija „Free Data“ sukurta interneto platforma

www.inspect.ukmin.lt;

3) „Kurk Lietuvai“ projektų vadovių įtikintos 44 priežiūros institucijos prisijungti prie

GRM. Dar 8 institucijos planuoja prisijungti prie GRM, pasikeitus teisinei aplinkai ir atsiradus

galimybei pasirašyti tarpinstitucinę bendradarbiavimo ir duomenų keitimosi sutartį;

4) Ūkio ministerijos paskirtas asmuo, atsakingas už GRM įgyvendinimą ir platformos

administravimą.

11

5 paveikslas. Priežiūros institucijos: dalyvaujančios ir nedalyvaujančios GRM projekte

IŠVADOS

Tam, kad verslo priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos: efektyviai, koordinuotai,

mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant prižiūrimų subjektų veiklą, ūkio subjektų veiklos

prižiūrėtojai būtų ne baudėjais, bet verslo konsultantais, priežiūros institucijoms rekomenduojama

nuolat stebėti savo veiklą bei teikiamų paslaugų kokybę ir atsižvelgti į patirtimi paremtą ūkio

subjektų nuomonę. Veiklos patikrinimai yra itin specifinė priežiūros institucijų veiklos sritis, kurios

vertinimo ūkio subjektai nėra linkę atskleisti tiesiogiai tikrinusiai priežiūros institucijai. GRM

suteikia galimybę verslui anonimiškai įvertinti priežiūros institucijų atliktus patikrinimus

elektroniniu būdu, praėjus trumpam laiko tarpui nuo patikrinimo. Sėkmingai įdiegusios ir nuolatos

taikydamos GRM priežiūros institucijos gali analizuoti atliktų patikrinimų vertinimą, paremtą realia

patikrintų ūkio subjektų patirtimi. Taikydamos šią praktiką, institucijos apklausų rezultatus naudoja

kaip veiksmingą įrankį veiklai vertinti ir tobulinti, tikrintojų darbo kokybei stebėti ir nuolatiniam

konstruktyviam dialogui su verslu palaikyti. GRM yra viena iš priemonių priežiūros institucijoms

siekiant įrodyti, jog inspekcijos atlieka konsultantų, bet ne baudėjų vaidmenį.

12

1 priedas. Apklausa apie vykusį ūkio subjekto veiklos patikrinimą