Statybos rangos sutartys ir - paramaverslui.eu · Rangovo teisė sustabdyti darbus (apie tai...

Statybos rangos sutartys ir

tarptautinis skolų išieškojimas

Jurgita Judickienė Vadovaujančioji partnerė, advokatė

Kęstutis Ţičkus Asocijuotas partneris, advokatas

Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX

2015 m. balandţio 24 d.

APIE MUS

Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX – specializuota VERSLO GINČŲ advokatų

profesinė bendrija, atstovaujanti klientams verslo ginčuose bei teikianti efektyvius patarimus, kaip jų

išvengti.

Taikomi unikalūs ginčų prevencijos metodai apsaugo nuo finansinių nuostolių ir padeda klientams

sėkmingai vystyti verslą bei santykius su partneriais.

2006 m. įkurta Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX vertinama klientų ir partnerių

uţ aukščiausią teikiamų paslaugų kokybę, profesionalumą, operatyvumą ir malonų bendravimą bei

rekomenduojama verslo ginčų srityje tarptautinių teisinių paslaugų teikėjus visame pasaulyje vertinančių

ţinynų „Legal 500“, „Client Choice“, „Acquisition International“.

Ką aptarsime I. STATYBOS RANGOS SUTARTIS:

- tinkama statybos rangos sutarties struktūra

- darbų perdavimas-priėmimas

- sutarties kaina ir atsiskaitymas

- darbų atlikimo terminai

- įsipareigojimų įvykdymo uţtikrinimo priemonės

- sutarties nutraukimas

- šalių atsakomybė

II. PRIEMONĖS, PADEDANČIOS IŠVENGTI TARPTAUTINIŲ TEISMINIŲ GINČŲ IR SUMAŢINTI JŲ

RIZIKĄ:

- tinkamas sutarčių su uţsienio elementu parengimas

- sutartyje įtvirtinti susitarimai dėl taikytinos teisės

- susitarimai dėl ginčų sprendimo būdo

III. SKOLŲ IŠIEŠKOJIMAS:

- ES teisės mechanizmai supaprastintam tarptautinių ginčų sprendimui (Europos

mokėjimo įsakymo procedūra, Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūra,

neginčijamų reikalavimų Europos vykdomasis raštas)

- skolų išieškojimas iš skolininkų, registruotų Lietuvoje, ES valstybėse narėse, kitose

uţsienio valstybėse

I. STATYBOS RANGOS SUTARTIS

Kęstutis Ţičkus Asocijuotas partneris, advokatas

Statybos rangos sutarties samprata Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą

terminą pastatyti pagal uţsakovo uţduotį statinį arba atlikti kitus

statybos darbus, o uţsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas

statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti

sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.).

Pavyzdinė statybos rangos sutarties struktūra 1. Sutarties dalykas.

2. Teisės ir pareigos.

3. Darbų atlikimo terminai.

4. Darbų perdavimas-priėmimas.

5. Kaina ir atsiskaitymas.

6. Įsipareigojimų įvykdymo uţtikrinimas.

7. Atsakomybė.

8. Sutarties galiojimas, pakeitimas ir nutraukimas.

9. Ginčų sprendimas.

10. Baigiamosios nuostatos.

Darbų perdavimas-priėmimas:

kas turi/gali būti numatyta sutartyje?

Darbų perdavimas-priėmimas juos visiškai uţbaigus arba etapais (šiuo atveju vis

tiek rekomenduotina numatyti, kad užbaigus visus darbus turi būti pasirašomas

baigiamasis darbų perdavimo-priėmimo aktas).

Darbų perdavimo-priėmimo įforminimas abiejų šalių pasirašomu aktu (papildomai

gali būti numatyta rangovo pareiga pasirašytinai suderinti darbų perdavimo-

priėmimo aktą su statinio statybos techniniu prižiūrėtoju prieš pateikiant jį

užsakovui).

Terminai, t. y. kas kiek laiko darbai perduodami-priimami, prieš kiek laiko rangovas

turi pranešti uţsakovui apie pasirengimą perduoti darbus, per kiek laiko uţsakovas

privalo apţiūrėti ir priimti darbus.

Dokumentacija, kurią rangovas turi perduoti uţsakovui uţbaigus visus darbus

(pavyzdžiui, užpildytas statybos darbų žurnalas, atitikties deklaracijos ir sertifikatai,

išpildomosios geodezinės nuotraukos, bandymų, matavimų protokolai, paleidimo-

derinimo aktai, garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimą patvirtinantis

dokumentas).

Nuostata, kad baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymas reiškia, jog rangovas tinkamai įvykdė visas savo prievoles pagal sutartį.

Nuostata, kad darbų, įskaitant darbų etapo, atsitiktinio ţuvimo ar sugedimo rizika tenka rangovui iki baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo.

Uţsakovo pareiga nurodyti akivaizdţius trūkumus darbų etapo perdavimo-priėmimo metu arba teisė pareikšti rangovui pretenziją dėl tokių trūkumų ir vėliau (pavyzdžiui, iki baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo).

Rangovo teisė perduoti darbus vienašaliu darbų perdavimo aktu, jeigu uţsakovas per nustatytą terminą apskritai neišreiškia savo valios dėl darbų priėmimo arba nepagrįstai atsisako priimti darbus. Rekomenduotina prie sutarties pridėti darbų perdavimo-priėmimo akto formą, ji turėtų atitikti sąmatos formą (būtų laikomasi tų pačių darbų pavadinimų, kodų, eilės numerių, kas leistų lengvai patikrinti „užaktuotus“ darbus ir jų kiekius).

Darbų perdavimas-priėmimas:

kas turi/gali būti numatyta sutartyje? (II)

• Uţsakovas privalo sutartyje numatytais terminais ir tvarka priimti rangovo

atliktus darbus. Šios taisyklės išimtys yra atvejai, nurodyti CK 6.652 str. 4 d.

(jeigu rangovas paţeidţia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino

praleidimo prievolės įvykdymas uţsakovui prarado prasmę), CK 6.694 str. 5 d. (jeigu prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei

kontroliniai matavimai ir jų rezultatai yra neigiami) ir CK 6.694 str. 6 d. (jeigu

nustatomi trūkumai, dėl kurių darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal

sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar uţsakovas negali pašalinti).

Pavyzdys. Rangovas atlieka darbų už 100 000 Eur ir siekia juos perduoti užsakovui. Užsakovas,

motyvuodamas tuo, kad dalis darbų yra atlikti nekokybiškai, atsisako priimti darbus visa apimtimi.

Rangovas perduoda užsakovui darbus pagal vienašalį perdavimo aktą, pateikia sąskaitą ir,

užsakovui pradelsus ją apmokėti 1 mėn., kreipiasi į teismą dėl skolos, delspinigių (tarkime, 0,1 proc.

už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną) bei procesinių palūkanų (tarkime, 8,05 proc. už metus

nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) priteisimo. Bylos nagrinėjimas

teismuose užsitęsia, tarkime, 2 m. ir galutiniu sprendimu, nustačius, kad užsakovas nepagrįstai

atsisakė priimti darbus, rangovui priteisiama iš užsakovo 100 000 Eur skola, 3 100 Eur delspinigių ir

nurodyto dydžio procesinės palūkanos (už 2 m. – 16 100 Eur). Taigi, nepagrįstas atsisakymas priimti

darbus užsakovui šiuo atveju „kainuoja“ beveik 20 000 Eur.

Darbų perdavimas-priėmimas: įsidėmėtina! (III)

Sutarties kaina ir atsiskaitymas:


Sutarties kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai (pavyzdžiui, pagal

vienetinius medžiagų, mechanizmų ir darbo įkainius).

Kas įeina į sutarties kainą (pavyzdžiui, darbo jėgos, paslaugų, medžiagų,

įrenginių, įrengimų, mechanizmų, sunaudotų išteklių, draudimo,

transportavimo, sandėliavimo kaštai, mokesčiai, rinkliavos ir bet kokios kitos rangovui tenkančios išlaidos bei jo darbo atlyginimas).

Apmokėjimas uţ darbų etapus arba uţbaigus visus darbus (šiuo atveju

rekomenduotina apmokėjimą susieti su baigiamojo darbų perdavimo-

priėmimo akto pasirašymu arba statinio statybos užbaigimo akto išdavimu).

Avanso sumokėjimas ir tvarka, pagal kurią jis bus įskaitomas į sutarties kainą

(pavyzdžiui, sulig kiekvienu darbų etapo perdavimu-priėmimu įskaitoma

tokio darbų etapo kainai proporcinga avanso dalis).

Atsiskaitymo terminai.

Sutarties kainos keitimo pagrindai, kuriais gali būti šios aplinkybės: uţsakovas pakeičia, papildo ar pataiso statinio projekto sprendinius,

uţsakovas nurodo arba atsiranda būtinybė atlikti papildomus darbus,

uţsakovas duoda rangovui kitokius nurodymus (pavyzdžiui, naudoti

brangesnes medžiagas, pasitelkti konkrečius subrangovus) arba atsiranda

kitokios svarbios ir objektyvios prieţastys, turinčios įtakos sutarties kainai

(pavyzdžiui, pakeičiamas pridėtinės vertės mokesčio dydis).

Sutarties kainos keitimo tvarka (kada rangovas turi pranešti uţsakovui apie, jo

manymu, atsiradusį kainos keitimo pagrindą, kas turi būti nurodoma tokiame pranešime, per kiek laiko uţsakovas turi pranešti rangovui apie sutikimą arba

atsisakymą pakeisti kainą, kaip turi būti įformintas kainos pakeitimas).

Papildomų darbų apibrėţimas (paprastai papildomais laikomi tokie darbai, kurių

rangovas negalėjo ir neturėjo numatyti bei įsivertinti sutarties sudarymo momentu,

būdamas susipažinęs su projektine dokumentacija ir ištyręs statybvietę).

Rangovo teisė nepradėti papildomų darbų, kol nebus gautas uţsakovo

sutikimas dėl jų atlikimo ir sutarties kainos pakeitimo (padidinimo).



Rangovo teisė sustabdyti darbus (apie tai pranešant prieš tam tikrą nustatytą

terminą), kol uţsakovas neatsiskaitys uţ darbus, kurių apmokėjimo terminą yra

pradelsęs.

Uţsakovo teisė sulaikyti apmokėjimą ar jo dalį uţ darbus (apie tai pranešant

prieš tam tikrą nustatytą terminą), kol rangovas nepašalins nustatytų darbų

trūkumų arba neištaisys kitokių tai dienai padarytų sutarties paţeidimų (šia teise

užsakovas turi naudotis protingai ir negali sulaikyti visos atliktų darbų etapo kainos

sumokėjimo, jeigu, pavyzdžiui, darbų trūkumai yra mažareikšmiai ir atitinkamai jų

pašalinimo išlaidos yra ženkliai mažesnės lyginant su visa darbų etapo kaina).

Rekomenduotina prie sutarties pridėti sąmatą.


kas turi/gali būti numatyta sutartyje? (III)

• Jeigu sutartyje nurodyta konkreti (fiksuota) darbų kaina, rangovas neturi

teisės reikalauti ją padidinti, o uţsakovas – sumaţinti. Šios taisyklės išimtys yra

atvejai, nurodyti CK 6.653 str. 4 d. (jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl

kitų svarbių prieţasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą), CK 6.653 str. 6

d. (kai rangovo tiekiamų medţiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias

rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo

rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu) ir CK 6.685 str. 2 d. (jeigu dėl ne nuo rangovo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina

padidėjo daugiau kaip 15 procentų).

• Rangovas privalo iš anksto informuoti uţsakovą apie būtinybę atlikti

papildomus darbus arba kitas svarbias prieţastis, sąlygojančias darbų kainos padidėjimą. Jeigu rangovas laiku neįspėja uţsakovo, kad yra būtina

didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį uţ joje numatytą kainą, t. y.

netenka teisės reikalauti iš uţsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų

vertės.

Sutarties kaina ir atsiskaitymas: įsidėmėtina! (IV)

Darbų atlikimo terminai:


Darbų pradţia, kuri gali būti susieta tiek su konkrečia data, tiek su

atitinkamomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, statybvietės perdavimu, avanso

sumokėjimu), ir pabaiga, kuri įprastai susiejama su konkrečia data.

Tarpiniai darbų atlikimo terminai.

Darbų atlikimo terminų keitimo pagrindai, kuriais gali būti šios aplinkybės: uţsakovas nustatytu terminu neperduoda statybvietės, statinio projekto,

statybos darbų ţurnalo, kitokių dokumentų, be kurių rangovas negali

pradėti arba tęsti darbų, laiku nepatiekia medţiagų,

uţsakovas nustatytu terminu nesumoka avanso arba neatsiskaito uţ perduotus darbus, dėl ko rangovas sustabdo darbų vykdymą,

uţsakovas pakeičia, papildo ar pataiso statinio projekto sprendinius,

uţsakovas nurodo arba atsiranda būtinybė atlikti papildomus darbus,

kitokios kliūtys arba trukdymai, sukelti arba priskirtini uţsakovui arba jo

samdomiems asmenims, dėl kurių rangovas negali vykdyti darbų, valstybės ir savivaldos institucijų veiksmai/neveikimas,

išskirtinai nepalankios klimato sąlygos.

Darbų atlikimo terminų keitimo tvarka (kada rangovas turi

pranešti užsakovui apie, jo manymu, atsiradusį darbų atlikimo

terminų keitimo pagrindą, kas turi būti nurodoma tokiame

pranešime, kaip turi būti įformintas terminų pakeitimas).

Nuostata, kad rangovas neturi teisės reikalauti darbų atlikimo

terminų pratęsimo, remdamasis aplinkybėmis, apie kurias

nepranešė uţsakovui nustatyta tvarka ir terminais.

Rekomenduotina prie sutarties pridėti darbų atlikimo

kalendorinį grafiką.

Darbų atlikimo terminai:


Įsipareigojimų įvykdymo uţtikrinimas Daţniausiai pasirenkami šie uţtikrinimo būdai:

Netesybos (delspinigiai, bauda). Paprastai delspinigių dydis būna 0,05 – 0,1

procento uţsakovo nesumokėtos sumos / rangovo neatliktų darbų kainos uţ kiekvieną pradelstą prievolės įvykdymo termino dieną; netesybų dydis – apie

10 procentų sutarties kainos.

Laidavimo draudimas – draudimo bendrovės įsipareigojimas atsakyti

laidavimo rašte nurodytos sumos ribose, jeigu draudėjas neįvykdys visos ar

dalies prievolės. Rūšys: išankstinio apmokėjimo laidavimo draudimas, atlikimo

laidavimo draudimas, garantinio laikotarpio laidavimo draudimas.

Banko garantija – banko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui pagal jo pareikalavimą garantijos sumą, jeigu skolininkas neįvykdys visos ar dalies

prievolės. Rūšys: avanso grąţinimo garantija, sutarties įvykdymo garantija,

garantinio laikotarpio įsipareigojimų garantija, mokėjimo garantija.

Turtinių teisių įkeitimas (pavyzdžiui, subrangos atveju rangovas, užtikrindamas savo

prievolės atsiskaityti su subrangovu įvykdymą, gali įkeisti būsimas reikalavimo teises į

užsakovą).

Sutarties kainos dalies sumokėjimo sulaikymas. Paprastai būna sulaikoma 5

– 15 procentų sutarties kainos. Sutartyje svarbu: Numatyti sulaikymo tvarką (pavyzdžiui, sulig kiekvienu atsiskaitymu už darbų

etapą sulaikoma proporcinga tokio etapo kainos dalis).

Apibrėţti terminus, kuriems suėjus ir (arba) aplinkybes, kurioms atsiradus,

sulaikyta suma turės būti išmokama (pavyzdžiui, po X mėn. nuo baigiamojo

darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo arba statybos užbaigimo akto

išdavimo, per X d. po garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimą

patvirtinančio dokumento pateikimo).

Numatyti, kokias teises į sulaikytą sumą turės uţsakovas (pavyzdžiui,

sulaikytomis lėšomis galės ištaisyti darbų trūkumus, įskaityti sulaikytą sumą į savo

reikalavimą rangovui dėl netesybų sumokėjimo).

Kiti (laidavimas, garantija (paprastoji), hipoteka, kilnojamųjų daiktų

įkeitimas, vekselis).

Įsipareigojimų įvykdymo uţtikrinimas (II)

Sutarties nutraukimas Galimi sutarties nutraukimo būdai: 1. Šalių susitarimu;

2. Vienašališkai (nesikreipiant į teismą);

3. Teismine tvarka.

Vienašalis sutarties nutraukimas dėl esminio paţeidimo

Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo

ir tai yra esminis sutarties paţeidimas. Nustatant, ar sutarties paţeidimas yra esminis, atsiţvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko

tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai

numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę grieţtas prievolės sąlygų

laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai

nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdţiusi šalis, kuri

rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis

būtų nutraukta (CK 6.217 str. 1, 2 d.).

Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.).

„Vis dėlto sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio – priemonė, kurios

taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus principas

įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja

sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį [...].Sutartį pažeidusios šalies

iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar

sutarties nutraukimo teisėtumą. Jei šalių sutartos sąlygos prieštarauja

bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar

imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.), teismas gali (ir privalo)

nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis.“ (LAT

praktika).

Todėl:

Prieš vienašališkai nutraukiant sutartį rekomenduotina nustatyti sutartį

paţeidusiai šaliai papildomą protingą terminą sutarties paţeidimui ištaisyti ir

(ar) pasinaudoti kitomis teisių gynimo priemonėmis (sulaikyti apmokėjimą ar jo dalį / sustabdyti darbus).

Sutarties nutraukimas (II)

Vienašalio sutarties nutraukimo pagrindai, kuriais gali būti šios aplinkybės:

rangovas per tam tikrą terminą nuo darbų pradţios nepradeda vykdyti darbų arba atlieka darbus taip lėtai, kad juos baigti iki darbų pabaigos

pasidaro aiškiai negalima (neįmanoma) / ilgiau kaip tam tikrą terminą

paţeidţia tarpinį darbų atlikimo terminą arba darbų pabaigos terminą,

rangovas per nustatytą terminą nepašalina darbų trūkumų ir tokie

trūkumai, atsiţvelgiant į jų pobūdį, apimtį bei pašalinimo kaštus, yra

esminiai arba sistemingai atlieka darbus su trūkumais,

rangovas neįvykdo kitų esminių savo pareigų (pavyzdžiui, nepateikia

draudimo poliso, garantijos/laidavimo rašto),

uţsakovas ilgiau kaip tam tikrą terminą nesumoka rangovui avanso arba neatsiskaito uţ jam perduotus darbus,

uţsakovas nevykdo kitų esminių savo pareigų (pavyzdžiui, neperduoda

statybvietės, nepatiekia medžiagų), dėl kurių rangovas negali vykdyti

darbų.

Įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminas (t. y. prieš kiek laiko apie sutarties

nutraukimą privaloma pranešti kitai šaliai).

Sutarties nutraukimas: kas turi/gali būti

numatyta sutartyje? (III)

Atsakomybė:


Atsakomybės ar jos dydţio apribojimas (pavyzdžiui, kad šalis atsako tik už

tiesioginius nuostolius arba kad atlygintinų nuostolių dydis negali viršyti tam tikros iš

anksto sutartos sumos).

Uţ kokių konkrečių prievolių neįvykdymą šalis privalės mokėti netesybas.

Delspinigiai paprastai numatomi:

uţ terminų (darbų atlikimo, atsiskaitymo ir kt.) praleidimą.

Bauda paprastai numatoma:

vienašalio sutarties nutraukimo dėl esminio paţeidimo atveju, taip pat uţ

nepagrįstą vienašalį sutarties nutraukimą,

uţ neesminius sutarties paţeidimus (pavyzdžiui, nustačius, kad rangovo

darbuotojas darbų atlikimo metu yra apsvaigęs, kad nesilaikoma darbų saugos,

kad nepildomas statybos darbų žurnalas),

uţ rangovo darbuotojų prastovą, jeigu rangovas sustabdo darbus dėl uţsakovo kaltės (rekomenduotina nustatyti tam tikro dydžio baudą už

kiekvieną prastovos dieną).

Netesybų sumokėjimo ir nuostolių atlyginimo terminai.

Rangovo atsakomybė uţ darbų trūkumus ir atitinkamai uţsakovo teisės:

reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus,

pašalinti trūkumus savo jėgomis arba pasitelkiant trečiuosius asmenis (tuo atveju,

jeigu rangovas jų nepašalina per nustatytą terminą) ir reikalauti rangovą

atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas,

atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui uţ atliktus darbus, sumą,

reikalingą/patirtą trūkumams pašalinti.

Darbų kokybės apibrėţimas (pavyzdžiui, kad rangovo atlikti darbai privalo atitikti projektinę

dokumentaciją, teisės aktuose, įskaitant statybos techniniuose reglamentuose, nustatytus

reikalavimus; jeigu rangovui nustatoma pareiga darbus atlikti ir pagal neprivalomus,

rekomendacinio pobūdžio dokumentus (taisykles, standartus), tai jie turi būti aiškiai įvardinti; tam

tikri kokybės reikalavimai gali būti aptarti ir pačioje sutartyje, ypač tuo atveju, jei jie nėra nustatyti

normatyviniuose statybos dokumentuose arba užsakovas pageidauja, kad darbai būtų atlikti

pagal aukštesnius, nei nustatyti minimalūs, reikalavimus).

Darbų kokybės nustatymas ginčo atveju (pavyzdžiui, pasitelkiant ekspertą; tokiu atveju

reikėtų susitarti dėl eksperto parinkimo tvarkos ir dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo bei

paskirstymo).

Atsakomybė:


Darbų trūkumų pašalinimo terminai (pavyzdžiui, per trumpiausią technologiškai

pagrįstą terminą; neatsižvelgiant į tai, trūkumų pašalinimo terminas turi būti nustatomas

šalių susitarimu arba nesusitarus užsakovo vienašališkai kiekvienu konkrečiu pažeidimo

atveju).

Garantiniai terminai yra nustatyti tiek CK, tiek statybos įstatyme, tačiau

sutartyje galima numatyti ilgesnius, nei įstatyme nustatyti, garantinius terminus.

Įsidėmėtina!

• Nustačius darbų trūkumus, uţsakovui rekomenduotina juos uţfiksuoti

(pasitelkiant antstolį, kuris konstatuotų faktines aplinkybes, arba bent jau

pačiam nufotografuojant/nufilmuojant) ir, be abejo, nedelsiant pranešti rangovui, pretenzijoje trūkumus aprašant kuo detaliau. Viena daţniausių

praktikoje pasitaikančių uţsakovo klaidų yra ta, kad uţsakovas pateikia

rangovui nemotyvuotą pretenziją dėl darbų trūkumų (pavyzdţiui, tiesiog

nurodydamas, kad darbai yra atlikti blogai ar pan.), trūkumų neuţfiksuoja,

negana to, savo jėgomis juos pašalina ir vėliau pareikalauja rangovą atlyginti nuostolius, tačiau teisme nesugeba įrodyti nei buvusių trūkumų, nei

nuostolių fakto ir (ar) dydţio.

Atsakomybė:

kas turi/gali būti numatyta sutartyje? (III)

Jeigu pagal sutartį uţsakovas privalo pateikti rangovui tam tikrus dokumentus

(pavyzdžiui, statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektą, statybos darbų žurnalą) ar

atlikti kitus veiksmus (pavyzdžiui, perduoti statybvietę (darbų frontą)), tai turi būti nurodyti konkretūs dokumentų pateikimo ar veiksmų atlikimo terminai, o jų

perdavimas-priėmimas turi būti įformintas aktu arba pasirašytinai.

Kas turi uţtikrinti elektros, vandens ar kitų išteklių patiekimą į statybvietę,

statybvietės apsaugą ir pan.

Kad bus reguliariai arba pagal poreikį organizuojami statinio statybų proceso

dalyvių privalomi susirinkimai, o jų eiga, svarstyti klausimai ir priimti sprendimai

protokoluojami.

Šalių kontaktiniai asmenys, atsakingi uţ sutarties vykdymą.

Ginčų sprendimo tvarka, būdas (teismas ar arbitraţas), teismingumas

(pavyzdžiui, pagal rangovo/užsakovo registruotos buveinės vietą) ir taikytina teisė.

Kas dar gali būti numatyta sutartyje?

Ar galimas / galimas tik esant kitos šalies išankstiniam rašytiniam

sutikimui / negalimas sutartimi prisiimtų teisių, įsipareigojimų ar jų

dalies perleidimas tretiesiems asmenims.

Kad sutarties pakeitimai ir (ar) papildymai galioja tik tuo atveju,

jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių įgaliotų atstovų.

Kad visi su sutartimi susiję pranešimai, prašymai, pretenzijos ir kiti

dokumentai yra įteikiami pasirašytinai arba siunčiami paštu,

elektroniniu paštu, faksu, sutartyje nurodytais adresais ar numeriais.

Sutarties priedai.

Kas dar gali būti numatyta sutartyje? (II)

AČIŪ UŢ DĖMESĮ!

KĘSTUTIS ŢIČKUS Asocijuotas partneris, advokatas

Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX Olimpiečių g. 1A-21, LT-09235 Vilnius

Tel. +370 5 249 7100

Faks. +370 5 249 7101

Mob. tel. +370 604 85144

El. p. [email protected] www.jurex.lt

II. PRIEMONĖS, PADEDANČIOS

IŠVENGTI TARPTAUTINIŲ TEISMINIŲ

GINČŲ IR SUMAŢINTI JŲ RIZIKĄ

Jurgita Judickienė Vadovaujančioji partnerė, advokatė

1. Sutarties aiškumas – pagrindinis “geros” sutarties bruoţas

2. Neaiški sutartis = Ginčas

3. Aiškios sutarties aiškinimas negalimas (Anglosaksų teisė,

Rusijos teisė) arba labai ribotas (Lietuvos teisė)

4. Ikisutartiniai santykiai – čia irgi svarbu tinkamas pareigų

vykdymas

5. Būtinos sutarties sąlygos – susitarimai dėl taikytinos teisės ir

ginčų sprendimo vietos

Tinkamas sutarčių su uţsienio elementu

parengimas (I)

Geros sutarties KRITERIJAI (I)

1. AIŠKI

2. IŠSAMI

3. NETRUKDANTI dirbti

Geros sutarties KRITERIJAI (II)

Sutarties aiškumas – pagrindinis „geros“ sutarties bruoţas

Neaiški sutartis = ginčas

Vilniaus vandens parko („Vichy“) ginčas:

„Rangovas už netinkamą prievolių vykdymą arba jų nevykdymą

moka tokias, žemiau šiame punkte nustatytas netesybas, kurias

Užsakovas turi teisę išskaityti iš Rangovui mokėtinų sumų: <...> už

kiekvieną daugiau nei penkias dienas Darbus pagal Grafiką atlikti

bei perduoti Užsakovui pavėluotą dieną moka po 10 000 Lt. Šalys

susitaria, kad delspinigiai už kiekvieną vėlavimą pagal Grafiką

negali būti didesni nei 300 000 Lt“.

Geros sutarties KRITERIJAI (III)

Sutarties aiškumo pasekmė – aiškios sutarties „aiškinimas“

negalimas

SVARBU:

Apibrėţti pagrindines sąvokas

Vengti logiškai ar gramatiškai dviprasmių ţodţių

Vengti gramatiškai sudėtingų konstrukcijų – sudėtinių sakinių („penktoko iššūkis“)

Ar tikrai viso to reikia? (force majeure, 0,02% palūkanos ir pan.)

„Negailėti“ teksto svarbiausioms sutarties vietoms

Geros sutarties KRITERIJAI (IV)

Sutarties išsamumas – kitas sutarties aiškumo aspektas

SVARBU:

Sutartyje turėtų būti išsamiai sureglamentuotos visos potencialiai

probleminės situacijos, galinčios iškilti sutarties vykdymo metu.

Jei sutartis neišsami, „pagal nutylėjimą“ bus taikomos įstatyme

nustatytos sutarties sąlygos, kurios nebūtinai bus palankios ar

priimtinos Šalims.

Tobula komanda: „in-house“ teisininkas + advokatas

Geros sutarties KRITERIJAI (V)

Sutartis:

neturi „trukdyti dirbti“

darbinis dokumentas, „bendradarbiavimo instrukcija“

neturi būti perkrauta nereikalingu tekstu

Jei sutartis „lauţo“ įmonėje nusistovėjusią praktiką ir darbo

metodus, daugeliu atveju ji realiai neveiks.

Maţmeninės prekybos įmonės patalpų apsaugos sutarties sąlyga:

„Vykdytojas atsako už saugomame objekte esančių Užsakovo

materialinių vertybių saugumą, įskaitant ir tą turtą, kuris yra

patalpoje, jeigu jis perduotas saugoti, pasirašant Atsakingiems

Užsakovo ir Vykdytojo asmenims“.

Sutarčių AIŠKINIMAS Kad sutarties AIŠKINIMO procesas būtų „aiškesnis“, REIKIA:

1. Išvengti contra proferentem taisyklės taikymo: „Šalys patvirtina, kad jos geranoriškai derėjosi bei bendrai parengė visas

šios Sutarties nuostatas. Minėtų derybų ir Sutarties rengimo metu kiekviena

Šalis turėjo galimybę naudotis ir, esant poreikiui, naudojosi kvalifikuotų

teisininkų bei kitų profesionalių patarėjų pagalba. Šios Sutarties nuostatos

bus aiškinamos ir interpretuojamos pagal jų tikrąją prasmę, o ne griežtai

kurios nors Šalies naudai ar nenaudai“.

2. Susitarti, kuria kalba surašyta sutarties versija turi viršenybę: „Esant nesutapimams ar prieštaravimams tarp angliško ir lietuviško Sutarties

teksto, turi būti vadovaujamasi angliškuoju sutarties tekstu“.

3. Nepamiršti sutartį vienijančios sąlygos („merger clause“). „Šioje Sutartyje išdėstytos sąlygos išreiškią visaapimantį ir galutinį šalių

susitarimą dėl šios Sutarties dalyko ir visiškai pakeičia visus anksčiau vykusių

derybų metu pasiektus šalių susitarimus dėl šios Sutarties dalyko”.

Galbūt vertėtų... (I)

Sutartyje susitarti dėl „elektronine forma“ suderintų sutarčių teisinės

galios ir įsigaliojimo momento?

„X. Ši Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Jei Šalys Sutarties

tekstą suderino elektroninio susirašinėjimo būdu, šios Sutarties tikslais

Sutarties pasirašymu gali būti laikomas atvejis, kai Klientas pasirašo

Paslaugų teikėjo atsiųstą elektroninį sutarties projektą bei skanuotą

pasirašytą Sutarties tekstą išsiunčia Paslaugų teikėjui el. paštu, jei

Paslaugų teikėjas tokį el. laišką faktiškai gavo (Sutarties pasirašymo

momentu bus laikomas el. laiško su Kliento pasirašytu Sutarties tekstu

gavimo momentas). Šiuo atveju Klientas taip pat privalo ne vėliau kaip per 1 darbo dieną išsiųsti 2 pasirašytus Sutarties originalius egzempliorius

Paslaugų teikėjui, o Paslaugų teikėjas per 1 darbo dieną nuo

egzempliorių gavimo privalo grąžinti 1 pasirašytą egzempliorių Klientui.

Sutarties originalų neišsiuntimas (negrąžinimas) nepanaikina Sutarties ir

nedaro jos negaliojančia“.

Galbūt vertėtų... (II) Išnaudoti „rašytinio patvirtinimo“ institutą (CK 6.180 straipsnis)

Daţnai verslo praktikoje niekaip neuţfiksuojamas ţodinės sutarties buvimas ir jos

turinys, ypač tarp ilgą laiką bendradarbiaujančių verslo subjektų: Problema: sutartis teoriškai galiojanti ir teisėta, bet sunkiai priverstinai įvykdoma, kyla

„aiškinimo“ ir įrodinėjimo bei „užmaršumo“ problemos.

Sprendimai: 1) rašytinis patvirtinimas apie sutarties sudarymą (patogiausia – el. paštu):

„Kai šalies rašytiniame pranešime, kuris nusiųstas per protingą terminą po sutarties

sudarymo ir kuriuo patvirtinamas sutarties sudarymo faktas, yra nurodoma

papildomų ar pakeistų sąlygų, šios sąlygos tampa sutarties dalimi, jeigu jos iš esmės

nekeičia sutarties sąlygų arba pranešimo gavėjas nedelsdamas nepareiškia

nesutinkąs su tokiais papildymais ar pakeitimais“.

2) kiti netiesioginiai įrodymai: šalių susirašinėjimas;

faktinis elgesys po ţodinės sutarties sudarymo;

garso įrašai;

liudytojų parodymai.

SVARBU: Ikisutartiniai santykiai

SAMPRATA:

Sutarčių teisėje reglamentuojami tam tikri ikisutartinių santykių

aspektai, vienas iš jų – šalių derybų dėl sutarties sudarymo pradţia

ir jų eiga. Šalių santykiai nuo derybų pradţios iki to laiko, kai

galima konstatuoti, jog šalys sudarė pagrindinę sutartį, yra

ikisutartiniai santykiai (LAT 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. 3K-3-145/2011).

PAREIGOS:

Sąţiningumas;

Konfidencialumas;

Informacijos atskleidimas.

Ikisutartinių santykių šalių pareigos (I)

SĄŢININGUMAS

Draudţiama vesti derybas neketinant sudaryti

sutarties.

Nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau toli paţengusios derybos negali būti nutrauktos be pakankamos prieţasties, kadangi tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta.

Šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąţiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Nuostolius sudaro derybų metu turėtos išlaidos bei prarastos galimybės piniginė vertė.

(LAT nutartis c. b. UAB „Vingio kino teatras“ v. „Eika“,

Nr. 3k-3-8/2005)

Ikisutartinių santykių šalių pareigos (II)

KONFIDENCIALUMAS

Gautos derybų metu informacijos negalima atskleisti ar panaudoti neteisėtu būdu.

Informacija privalo būti įvardinta kaip konfidenciali. Rekomenduojama derybų metu perduodamuose dokumentuose įtraukti įrašą, jog dokumentas yra konfidencialus.

Paţeidusi pareigą šalis privalo atlyginti nuostolius. Kitos šalies gauta nauda yra minimalūs nukentėjusios šalies nuostoliai.

(CK 6.164 straipsnis)

Ikisutartinių santykių šalių pareigos (III)

INFORMACIJOS ATSKLEIDIMO PAREIGA

Šalys privalo atskleisti viena kitai joms ţinomą informaciją, turinčią

esminės reikšmės sutarčiai sudaryti.

(CK 6.163 straipsnio 4 dalis)

Nustatyta ir tai, kad atsakovai, nors ir teigė ieškovei, jog turi patirties

gyvenamųjų namų statybos srityje, tačiau iš tikrųjų tokios patirties

neturėjo. Jie net neturėjo statinių statybos ar su tuo susijusio išsilavinimo.

Šios informacijos atsakovai neatskleidė ieškovei ir taip paţeidė bendrojo

pobūdţio sutarties šalių pareigą atskleisti viena kitai joms ţinomą

informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti ir vykdyti (CK 6.163

str. 4 d., 6.188 str. 2 d. 2 p.).

(LAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje

Nr. 2A-416/2009)

Sutartyje įtvirtinti susitarimai dėl taikytinos

teisės (I) Susitariančios šalys daugeliu atveju gali laisvai pasirinkti ginčui taikytiną teisę.

Daţniausiai kiekviena šalis suinteresuota taikyti savo nacionalinę teisę.

Nepavykus rasti sutarimo dėl taikytinos teisės, galima rinktis trečiosios valstybės teisę ar specialiąsias kodifikuotas teisės normas, numatytas

tarptautinėse konvencijose ar kituose šaltiniuose (soft law). Soft law

pavyzdžiai:

1) UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai (naujausia

2010 m. redakcija). Šalys gali pasirinkti taikyti UNIDROIT principus

savo sudarytai sutarčiai. Tokiu atveju šios sutarties apimtyje

UNIDROIT principai nebus laikomi soft law, o turės šalims ir ginčą

sprendţiančiam teismui ar arbitraţui įstatymo galią.

2) Incoterms 2010. Taikoma pristatymo pareigos, kaštų ir rizikos

paskirstymui įvairiose sutartyse, kurios apima tarptautinį prekių

pristatymą.


teisės (II)

Šalys gali nuspręsti UNIDROIT principus taikyti ne visai sutarčiai, o,

tarkim, tik prekės pristatymo ar kokybės klausimams, kitai

sutarties daliai taikydamos vienos iš valstybių teisę. Sudėtingų ir

naujų sutarčių atveju šalys gali taikyti UNIDROIT principus,

nurodant, jog dalyje, kurios šie principai nereglamentuoja,

taikoma konkrečios valstybės teisė. Pvz.:

This contract shall be governed by the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts (2010).

Šiai sutarčiai taikomi UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai (2010 m. redakcija).

This contract shall be governed by the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts (2010) and, with respect to issues not covered by such Principles, by the law of Lithuania.

Šiai sutarčiai taikomi UNIDRIOIT tarptautinių komercinių sutarčių principai (2010 m. redakcija) ir, kiek šie principai nereglamentuoja tokių santykių, Lietuvos Respublikos teisė.


teisės (III) Tais atvejais, kai sutarties dalykas yra tarptautinis pirkimas - pardavimas, sutarties

aiškinimui ir ginčų sprendimui gali būti taikoma 1980 m. Jungtinių tautų konvencija dėl

tarptautinio prekių pirkimo - pardavimo sutarčių (Vienos konvencija dėl tarptautinio

pirkimo - pardavimo sutarčių).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje praktikoje (2014 m. vasario 11 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2014) konstatavo, jog „Konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje

nustatyta, kad ji taikoma prekių pirkimo–pardavimo sutartims tarp šalių, kurių verslo vietos

yra skirtingose valstybėse, (a) kai šios valstybės yra susitariančiosios valstybės arba (b) kai

pagal tarptautinės privatinės teisės normas taikytina susitariančiosios valstybės teisė. <...>

Atsižvelgiant į tai, kad teismai konstatavo, jog kasatoriaus ir ieškovo yra sudaryta prekių

pirkimo–pardavimo sutartis, į tai, kad jų verslo vietos yra skirtingose valstybėse, kurios yra

susitariančiosios valstybės Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies a punkto prasme, ir tarp

sutarties šalių nėra susitarimo pagal jos 6 straipsnį netaikyti Konvencijos, Konvencija taikytina šalių sudarytai sutarčiai.“

SVARBU: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad Vienos konvencija turi būti taikoma

ne pasirinktinai, o privalomai, išskyrus atvejus, kai šalys susitarė kitaip. Vadinasi, šalys gali

pasirinkti ne Vienos konvencijos taikymą, o tik jos netaikymą, nes ji privalomai taikoma visų

susitariančių valstybių teritorijoje įsikūrusiems asmenims.


teisės (IV)

Vienos konvenciją ratifikavusių (pasirašiusių) pasaulio valstybių

ţemėlapis

by Alinor at en.wikipedia. Licensed under Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 via Wikimedia Commons http://commons.wikimedia.org/wiki/File:United_Nations_Convention_on_Contracts_for_the_International_Sale_of_Goods.png#mediaviewer/File:United_Nations_Convention_on_Contracts_for_the_International_Sale_of_Goods.png


teisės (V) Nerandant bendro susitarimo dėl ginčams taikytinos teisės, šalims

rekomenduotina pasirinkti neutralią Anglijos teisę. Tokio pasirinkimo

prieţastys: • Kalbos prieinamumas daugeliui sutarties šalių

• Teisė yra sena, nusistovėjusi ir nuspėjama, todėl nebūna „siurprizinių“ sprendimų

• Kadangi teisę formuoja, pirmiausia, teismai, o tik po to įstatymų leidėjas, esami precedentai

adaptuojami prie modernaus verslo ir technologijų poreikių (precedent is always a servant

and never a master)

• Anglijos teisėje nėra kodifikuotų sandorių negaliojimo pagrindų, todėl nėra galimybės, kad

sandoris bus pripažintas negaliojančiu dėl formalaus pagrindo (kitaip nei kontinentinės teisės

tradicijos valstybėse)

• Anglijos teisėje vyrauja pagarbos sutarties šalių valiai principas

• Sutartys vertinamos objektyviai, o ne subjektyviai

• Vyrauja protingo, apdairaus asmens standartas (reasonable person)

• Eliminuojama galimybė sutarties šalių valstybės teismui vertinti sutartį pagal tos valstybės

suformuotas sąžiningumo, teisingumo, pagrįstumo, kaltės ir kitas sąvokas

• Sutarties šalims taikomas geros valios arba sąžiningumo (good faith) reikalavimas. Taip pat ir

ikisutartiniuose santykiuose.

40% respondentų – tarptautinių įmonių – renkasi Anglijos teisę,

kaip sutarčiai taikytiną teisę.

Jurisdikcija – teismo ir kitų institucijų valdiniai įgaliojimai tam tikroje teritorijoje, galimybė priimti teisėtus ir įpareigojančius sprendimus.

Bylos priskyrimo nagrinėti konkrečiam valstybės (nacionaliniam) teismui klausimus nagrinėja bylų teismingumo taisyklės.

Tarptautinės jurisdikcijos ir bylų teismingumo klausimai Lietuvoje gali būti reglamentuojami:

Nacionalinės teisės

Tarptautinės teisės

Europos Sąjungos teisės

Jurisdikcija

Jurisdikcijos nustatymas pagal

nacionalinę teisę (I)

Teismingumas pagal nacionalinę teisę nustatinėjamas tik tada, kai

teismingumo klausimų negalima išspręsti tarptautinės ar ES teisės

pagalba. Tokiu atveju teismingumą ieškovas nustatinėja pagal

savo buveinės valstybės teisę.

Lietuvoje tarptautinis teismingumas yra nustatytas Civilinio proceso

kodekse (780 – 792 str.) ir taikomas tada, kai ieškovas (pareiškėjas)

siekia įvertinti, ar Lietuvos teismas turi jurisdikciją nagrinėti konkretų

ginčą, taip pat nustatant išimtinės jurisdikcijos atvejus.

SVARBU: Civilinio proceso kodekso normos taikomos tik tada, kai ES teisė

arba tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų

santykių nereglamentuoja kitaip.


nacionalinę teisę (II)

Bendrasis principas, daţnai taikomas ir tarptautinėse sutartyse ar ES

teisės aktuose, - byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios

vietos valstybės teismui. Pagal bendrą taisyklę, jurisdikciją teismas

turi ir tada, kai atsakovas Lietuvoje turi turto ar turtinių teisių bei kai

ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, palikimas ar prievolė,

kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.

Išimtys: bylos, susijusios su daiktiniais teisiniais santykiais (su

nekilnojamuoju turtu).


nacionalinę teisę (III) Praktinis pavyzdys:

Lietuvos įmonė gerai ţinomai Tailando Karalystės įmonei patikėjimo

teise suteikė komercinės paskirties patalpas Vilniaus mieste. Turto

patikėjimo sutartyje nurodyta, jog patikėtinis gali turtą valdyti, juo

naudotis, tačiau negali jo perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės

teise. Nepaisydamas draudimo patikėtinis turtą pardavė kitai Lietuvoje

veikiančiai įmonei. Sutartyje teismingumo šalys nenusistatė.

Kadangi Tailando Karalystei ES teisė netaikoma, taip pat nėra dvišalių

ar daugiašalių susitarimų dėl teisinės pagalbos, ieškovas (Lietuvos

įmonė) teismingumo klausimą sprendţia, atsiţvelgdamas į Lietuvos

teisę, konkrečiai, CPK 786 str., kuriame nurodyta, jog bylos dėl daiktinių

teisinių santykių, susijusių su Lietuvoje esančiu nekilnojamuoju turtu, nagrinėjamos išimtinai Lietuvos teismuose.


tarptautinę teisę (I) Teismingumą pagal tarptautinę teisę nustato dvejopo pobūdţio teisės

aktai:

Dvišalės ar trišalės teisinio bendradarbiavimo sutartys;

Daugiašalės tarptautinės sutartys (konvencijos).

Paţymėtina, jog nors Lietuva turi dvišales ir trišales sutartis su kai kuriomis ES

valstybėmis narėmis, atsiţvelgiant į ES teisės viršenybės principą, taip pat siekį

suvienodinti ir supaprastinti valstybių narių teisinį bendradarbiavimą, dvišalės

ir trišalės sutartys santykiams tarp Lietuvos ir kitų valstybių narių taikomos tik tada, kai nurodytų santykių nenustato ES teisė, t.y. tam tikros jurisdikcijos

taisyklės nėra aptartos ar nepatenka į reglamentų taikymo sritį.


tarptautinę teisę (II)

Praktinis pavyzdys:

Lietuvos statybų bendrovė pirko iš Rusijos Federacijos bendrovės, turinčios filialą Lietuvoje, sunkiasvorę mobilią statybinę techniką. Sutartyje nurodyta, jog pardavėjas – Rusijos įmonė.

Sutartyje nurodytu laiku Rusijos įmonė nepristatė uţsakytos technikos ir nurodė, kad pristatymas nukeliamas 3 mėnesiams. Lietuvos bendrovė dėl to 2 mėnesius vėlavo pradėti statybos darbus ir patyrė nuostolius.

Klausimas: į kurios valstybės teismą turi (gali) kreiptis Lietuvos įmonė?

Atsakymas: tiek į Rusijos (įmonės buveinės vieta), tiek į Lietuvos (filialo buveinės vieta).

Jurisdikcijos nustatymas pagal ES teisę (I) Teismingumą pagal ES teisę nustato šie reglamentai: • 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose

pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (EB) Nr. 44/2001 (vadinamasis Briuselis I reglamentas).

• 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, (EB) Nr. 2201/2003 (vadinamasis Briuselis II bis reglamentas).

• 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentas dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (EB) Nr. 4/2009 (vadinamasis Briuselis III reglamentas).

Bendra taisyklė – byla keliama atsakovo gyvenamosios (buveinės) vietos teisme.

Pagrindinės išimtys:

• Darbo, draudimo ir vartojimo teisiniuose santykiuose, jei stipresnė ginčo šalis (darbdavys) yra įsikūręs ar turi filialą, agentūrą ar kitokį įmonės padalinį ES, jam byla gali būti keliama toje valstybėje narėje, kurioje yra padalinys arba ieškovo (darbuotojo, draudėjo (apdraustojo), vartotojo) gyvenamosios (darbo santykių atveju – darbo) vietos teismuose;

• Su nekilnojamuoju turtu, įmonės valdymo ir steigimo dokumentais, valstybės registrų įrašais susiję ginčai nagrinėjami išskirtinai valstybėje narėje, kurioje yra turtas, įmonė ar registras;

• Ginčai, susiję su teismo sprendimų vykdymu, sprendžiami valstybės, kurioje tas teismo sprendimas buvo ar turėtų būti įvykdytas, teismuose;

• Ginčai, susiję su patentų, prekės ženklų, dizainų arba kitų panašių teisių registracija ar galiojimu, sprendžiami valstybės, kurioje yra atlikta registracija, deponavimas arba šie veiksmai turėtų būti atlikti, teismuose.

Jurisdikcijos nustatymui taikytinos teisės

nustatymo schema

Ar jurisdikcijai nustatyti galime taikyti ES teisę?

Ar jurisdikcijai nustatyti galime taikyti dvišales

sutartis ar konvencijas?

Taikome nacionalinę

(Lietuvos) teisę

Taip

Taikome ES teisę

Taikome tinkamą dvišalę

sutartį ar konvenciją

Taip

Susitarimai dėl teismingumo (ginčų

sprendimo būdo)

Ar taikytina teisė = ginčo sprendimo vieta?

„Netradiciniai“ susitarimų dėl teismingumo pavyzdţiai:

Ginčas teismingas ieškovo gyvenamosios (buveinės) vietos teismui. Šalis,

kuri inicijuoja ginčą (yra nukentėjusi) įgyja pranašumą.

Skirtingo pobūdţio ginčams – skirtingas teismingumas (pagal ginčo

dalyką), pvz. daikto netinkamos kokybės klausimai nagrinėjami Vokietijos

(pirkėjo valstybės) teisme, o kainos sumokėjimo – Lietuvos (pardavėjo

valstybės).

Teismingumas pagal sutarties vykdymo etapą. Pvz., nustatant jurisdikciją

pagal daikto (prekės) buvimo vietą ginčo inicijavimo metu.

Tarptautinių ginčų sprendimo institucijos

Tarptautiniai ginčai, kaip ir ginčai neturintys uţsienio elemento, gali

būti nagrinėjami teisme ar kitoje šalių pasirinktoje institucijoje

(daţniausiai arbitraţe).

Sudarant verslo sandorius, išskyrus tam tikrus atvejus, šalys yra

laisvos pasirinkti ne tik jurisdikciją ir ginčo sprendimui taikytiną

teisę, tačiau gali susitarti ir dėl to, kokia konkreti ginčų sprendimo institucija turėtų nagrinėti kilusį ginčą.

Teismas, kaip tarptautinius ginčus

nagrinėjanti institucija

Aplinkybės, skatinančios šalis rinktis teismą:

• Nuomonė, kad teismo procesas pigesnis

• Apeliacijos galimybė

• Ţinios apie ginčo valstybės teismų poţiūrį į tam tikro tipo bylas

• Ţinių apie alternatyvas teismui trūkumas

Arbitraţas, kaip tarptautinius ginčus

nagrinėjanti institucija (I)

Arbitraţą šalys renkasi, nes:

• Bylos nagrinėjimo kaštai, kai ginčo suma didesnė, yra panašūs

teisme patiriamoms išlaidoms

• Ribota sprendimo apskundimo galimybė

• Universalus arbitraţo sprendimų pripaţinimas ir vykdymas

• Galimybė rinktis arbitrus –profesionalus

• Konfidencialus ginčo nagrinėjimas

• Lankstus procesas

1958 metų Niujorko konvenciją dėl

užsienio arbitražų sprendimų

pripažinimo ir vykdymo pasirašiusios

(prisijungusios) valstybės


nagrinėjanti institucija (II)

Sąlygos ginčo nagrinėjimui arbitraţe*:

Ginčas turi nepatekti į išskirtinę valstybės teismų kompetenciją (pvz. ginčai susiję su nekilnojamuoju turtu, asmens veiksnumu, bet kokie ginčai, priskirtini administracinių teismų kompetencijai ir kt.)

Sutartyje turi būti rašytinė arbitraţinė išlyga arba atskiras susitarimas dėl ginčų nagrinėjimo arbitraţe

Arbitraţui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ţenklų ir dizaino registracijos

Arbitraţui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitraţinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas

Nei viena iš ginčo šalių negali būti valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija, nebent dėl tokio susitarimo gautas įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas

* Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą. Kitų valstybių arbitražo įstatymai gali numatyti kitokias sąlygas.


nagrinėjanti institucija (III)

Lietuvoje veikia trys arbitraţo teismai:

• Lietuvos arbitraţo teismas

• Vilniaus komercinio arbitraţo teismas

• Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitraţas (Vilniaus arbitraţas)

Ţymiausi tarptautiniai arbitraţo teismai:

• Stokholmo prekybos rūmų arbitraţas (įkurtas 1917 m.)

• Tarptautinių prekybos rūmų (Paryţiaus) arbitraţas (įkurtas 1923 m.)

• Londono tarptautinio arbitraţo teismas (įkurtas 1891 m.)

• Nuolatinis (Hagos) arbitraţo teismas (įkurtas 1899 m)

Teismas vs. Arbitraţas Teismas Arbitražas

Sprendimo apskundimas (apeliacija,

kasacija)

Sprendimo apskundimo galimybės ribotos

Bylą nagrinėja vienas (apeliacija, kasacija –

3) nesispecializuojantys teisėjai

Arbitrus ir jų skaičių (1 arba 3) pagal jų

specializaciją renkasi pačios šalys

Sprendimo pripaţinimas ir vykdymas

sąlyginai nesudėtingas ES, sudėtingesnis

pagal dvišales sutartis ir labai sudėtingas, kai

nėra jokių susitarimų

Sprendimai pripaţįstami ir vykdomi 150

pasaulio valstybių, tačiau procesas gali būti

ilgas ir kilti trukdţių

Procesas grieţtai reglamentuotas Procesas laisvo pobūdţio

Galioja teismo posėdţių viešumo principas.

Konfidencialumas yra išimtis, o ne taisyklė.

Konfidencialumas visais atvejais

garantuojamas. Informacija gali būti

viešinama tik abiejų ginčo šalių sutikimu.

Ar arbitraţas brangesnis nei teismas? Ginčo suma

EUR * 5 000 30 000 100 000 1 000 000 10 000 000

Lietuvos teismai

150 890 2159 11 158 12 529

Lietuvoje veikiantys arbitraţai

900 – 1570 1275 – 2456 3825 – 5900 11 550 – 17 400

25 200 – 51 250

Stokholmo prekybos

rūmų arbitraţas

6325 7015 23 000 85 560 228 045

Tarptautinių prekybos

rūmų (Paryţiaus) arbitraţas

4483 6065 30 655 123 177 311 008

Londono

tarptautinio arbitraţo teismas

Skaičiuojama pagal sugaištą laiką. Būtini registracijos kaštai siekia iki 4000

EUR. Bendra arbitravimo kaina priklauso nuo ginčo sudėtingumo, jo trukmės ir arbitrų skaičiaus. Vieno arbitro valandinis atlygis gali siekti iki 570 EUR, posėdţių sekretoriaus – 280 EUR. Preliminariai vertinant, vidutinio sudėtingumo ginčas kaina (tik arbitraţo išlaidos) gali svyruoti nuo 75 000 EUR iki 300 000 EUR ir daugiau.

Sąlyga Nutartis Teismo išaiškinimas

Visi ginčai ir nesutarimai, kylantys iš

Sutarties arba su ja susiję,

perduodami nagrinėti ieškovo šalies

teismui pagal Jungtinių Tautų

tarptautinės prekybos teisės

komisijos taisykles (UNICITRAL).

Lietuvos apeliacinio teismo

2015 m. vasario 26 d. nutartis,

priimta civilinėje byloje Nr.

2A-270-196/2015;

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti aplinkybę, kad ieškovui UAB ,,Accuratus“ Vilniaus

apygardos teismo 2009 m. gruodţio 4 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla. Lietuvos

Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad

ieškiniai dėl sandorių pripaţinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai

bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal

bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Nors šalys Sutartimi susitarė dėl teismingumo,

tačiau vėliau, iškėlus ieškovui bankroto bylą, teismingumas buvo nulemtas imperatyviųjų

ĮBĮ nuostatų (ĮBĮ 14 str. 3 d.).

Iškilus klausimams, nenumatytiems

šios sutarties sąlygose, šalys

vienodai atsako pagal galiojančius

įstatymus – civilinį kodeksą. Šalys

susitaria, kad visi klausimai dėl šios

sutarties vykdymo bus sprendţiami

derybų keliu. Jeigu šalys neras

bendro susitarimo, šalys priėmė

sprendimą visus nesutarimus,

reikalavimus ir pretenzijas spręsti

pagal įrangos montavimo vietą, tai

yra Lietuvos Respublikos teisminėse

instancijose.

Vilniaus apygardos teismo

Civilinių bylų skyriaus 2014 m.

gruodţio 1 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 2A-1478-

431/2014

Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarčiai taikoma šalių pasirinkta teisė.

Pasirinkimas turi būti pakankamai aiškiai išreikštas sutarties sąlygose arba gali būti

nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Šalys pagal sutarties 6.1 punktą susitarė, jog

atsakys pagal galiojančius įstatymus – civilinį kodeksą, o visi nesutarimai, reikalavimai ir

pretenzijos bus sprendţiami pagal įrangos montavimo vietą, tai yra Lietuvos Respublikos

teisminėse instancijose. Nors šioje sutartyje šalys ir aiškiai neapibrėţė, kokios šalies Civilinis

kodeksas bus taikomas jų sutartiniams santykiams, tačiau ginčams spręsti pasirinko

galutinės sutarties įvykdymo vietos – Lietuvos – teismus.

Kilę ginčai yra sprendţiami derybų

būdu, o nepavykus šalims susitarti

per 60 kalendorinių dienų, ginčai

sprendţiami teisme Vokietijoje ir

Vokietijos įstatymų nustatyta tvarka

teisme pagal vykdytojo buveinės

registracijos vietą.


2014 m. spalio 21 d.

sprendimas, priimtas

civilinėje byloje Nr. 2A-

1330/2014

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 32 straipsnyje nustatyta

galimybė šalims rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą.

Tačiau ieškovui yra iškelta bankroto byla, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi ĮBĮ

nuostatomis, inter alia reglamentuojančiomis bylos teismingumą, kurios yra specialiosios

CPK nuostatų atţvilgiu. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, bankroto administratorius

ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam,

kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripaţinimo negaliojančiais pareiškia teisme

pagal įmonės buveinės vietą. Atsiţvelgiant į tai, kad UAB „Litmaxas“ registruota buveinė

yra Panevėţyje ir ieškinio suma viršija 150 tūkst. litų, konstatuotina, kad byla yra teisminga

Panevėţio apygardos teismui (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., CPK 27 str. 1 p.).

Apelianto argumentas, kad ginčas turi būti sprendţiamas taikant materialiąją Vokietijos

teisę, atmestinas, kadangi pirma, lingvistiškai aiškinant Sutarties 6.1 punkto sąlygą,

darytina išvada, kad šalys susitarė tik dėl teritorinio bylos teismingumo, t. y. susitarė, kad

ginčas bus sprendţiamas Vokietijos teisme pagal tos šalies įstatymus, reglamentuojančius

civilinį procesą. Antra, sutartinėms prievolėms taikoma šalių susitarimu pasirinkta teisė, kai

toks susitarimas įtvirtintas sutarties sąlygose arba nustatomas pagal faktines bylos

aplinkybes, o šalims nepasirinkus taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė

prievolė yra labiausiai susijusi, teisė (CK 1.37 str.). Nagrinėjamu atveju Sutarties sąlygose

šalių valia dėl taikytinos teisės nėra aiškiai išreikšta. Sutartyje numatytas paslaugų teikimas

tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje, todėl teigti, kad ginčas negali būti sprendţiamas pagal

materialiąją Lietuvos teisę, nėra pagrindo. Trečia, jeigu uţsienio teisės taikymą numato

šalių susitarimas, visus su taikomos uţsienio teisės turiniu susijusius įrodymus pateikia ginčo

šalis, kuri remiasi uţsienio teise (CK 1.12 str. d., CPK 808 str. 2 d.).

Sąlyga Nutartis Teismo išaiškinimas

Sutarčiai taikytina Pirkėjo (atsakovo)

valstybės teisė ir sutartis sudaryta

remiantis Pirkėjo valstybės teise.

Iškilus klausimams, ginčams ar

nesutarimams tarp Tiekėjo ir Pirkėjo,

kylantiems iš Sutarties ar susijusiems

su Sutartimi ar atliekamais Darbais,

bet kuri Šalis turi teisę perduoti ginčą

galutinai išspręsti arbitraţui,

esančiam ALSTOM įmonės,

nurodytos Sutartyje valstybės

sostinėje, pagal Tarptautinių

prekybos rūmų taisykles.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo


lapkričio 22 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-

593/2013

Taigi šalys sudarė arbitraţinį susitarimą, kuriuo susitarė, kad šalių ginčai turi būti sprendţiami

Stokholmo arbitraţe pagal Tarptautinių prekybos rūmų taisykles, sutarčiai taikant Švedijos

Karalystės teisę.

Visų ginčų, kylančių tarp bendrovės

ir akcininkų arba tarp akcininkų

narystės bendrovėje pagrindu, taip

pat ginčų dėl bendrovės steigimo

sutarties ar atskirų jos nuostatų

galiojimo išsprendimui turi būti

skiriamas tarpininkas, atsisakant

kreipimosi į teismą. Jei susitarti

nepavyksta, ginčas perduodamas

arbitraţo teismui, dėl kurio

kompetencijos, sudėties ir

procedūros tvarkos bendrovės

susitarė atskirame dokumente.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo


birţelio 26 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. 3K-3-353/2012

-

Jeigu šalys nesusitaria, ginčytini

klausimai sprendţiami Rygos

Arbitraţiniame Teisme, Latvijos

valstybės įstatymų nustatyta tvarka.


2009 m. birţelio 25 d. nutartis,

priimta civilinėje byloje Nr. 2-

552/2009

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skolininkas nepagrįstai remiasi minėtos

sutarties 8.2 punktu, numatančiu arbitraţinę išlygą tarp šalių kylančių ginčo sprendimui

Rygos Arbitraţiniame teisme, nes tokio teismo Rygoje nėra.

Teisėjų kolegija paţymi, kad ta aplinkybė, jog arbitraţinis susitarimas nenustato konkrečios

arbitraţinės institucijos, nėra pagrindas nepripaţinti jo arbitraţiniu susitarimu (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 24 d. nutartis,

priimtoje civilinėje byloje JAV bendrovė v. UAB „ Sabtoveta“, bylos Nr. 3K-3-501/2005).

Nustačius, jog šalys buvo išreiškusios valią ginčus perduoti nagrinėti arbitraţe ir taip

eliminuoti ginčų nagrinėjimą iš teismo kompetencijos, kilus abejonių dėl arbitraţinio

susitarimo, jos turi būti aiškinamos arbitraţinio susitarimo galiojimo naudai ( in favor

contractus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002

m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Jungtinių Amerikos Valstijų ribotos

atsakomybės bendrovės „ Main Bridge, L.L.C.“ v. UAB „ Lakvita“, nutarties Nr. 3K-3-

681/2002). Arbitraţinio susitarimo spragos tokiais atvejais gali būti uţpildomos taikant

arbitraţui taikytiną teisę ( lex arbitri). Teisėjų kolegija, atsiţvelgdama į tai, kad byloje nėra

ginčo dėl konkrečių arbitraţinės išlygos nuostatų, nurodo, kad šis atskirojo skundo

argumentas, aiškinant šalių sudarytos sutarties turinį, nelaikytinas pagrįstu.

III. SKOLŲ IŠIEŠKOJIMAS iš skolininkų,

registruotų Lietuvoje, ES valstybėse

narėse ar kitose uţsienio šalyse

Patikimų partnerių atranka (I)

Kodėl tai svarbu?

Pasirinkus nemokų partnerį, kyla grėsmė, kad Jūsų

nuostoliai ir/ar skolos liks nepadengtos.

Taip gali atsitikti net tuomet, jeigu partneris

(kontrahentas) turi turto !

Patikimų partnerių atranka (II)

Į ką svarbu atsiţvelgti renkantis partnerį?

1. Statusą: ar ne bankrutuojanti, ne restruktūrizuojama;

2. Turimą turtą;

3. Turto areštus, įkeitimus;

4. Skolas valstybės biudţetui;

5. Vykstančius teisminius ginčus ir/ar vykdomas vykdomąsias

bylas;

6. Finansinių ataskaitų teikimą;

7. Darbuotojų skaičiaus kaitą;

8. Rekomendacijas.

Patikimų partnerių atranka (III)

Kur rasti informaciją?

http://rekvizitai.vz.lt (informacija apie darbuotojų skaičių, skolas SODRAI, statusą);

Centrinė hipotekos įstaiga https://www.hipotekosistaiga.lt/ (informacija apie turto areštus,

įkeitimus);

Registrų centras http://www.registrucentras.lt/jar/p/ (informacija apie statusą, finansinių

ataskaitų teikimą);

Bankroto departamentas http://www.bankrotodep.lt/ (informacija apie iškeltas bankroto ir

restruktūrizavimo bylas);

http://liteko.teismai.lt/tvarkarasciai/ (informacija apie vykstančius teisminius ginčus);

http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/ (informacija apie priimtus teismų

sprendimus);

http://www.creditinfo.lt/ (informacija apie Lietuvos ir uţsienio bendrovių kreditingumą);

http://www.cr.lt/ (informacija apie Lietuvos bendrovių kreditingumą);

http://www.coface.lt/ (informacija apie Lietuvos ir uţsienio bendrovių kreditingumą).

http://rekvizitai.vz.lt/







https://www.hipotekosistaiga.lt/







http://www.registrucentras.lt/jar/p/







http://www.bankrotodep.lt/







http://liteko.teismai.lt/tvarkarasciai/







http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/







http://www.creditinfo.lt/







http://www.cr.lt/

http://www.cr.lt/

http://www.cr.lt/

http://www.cr.lt/

http://www.cr.lt/

http://www.cr.lt/

http://www.cr.lt/

http://www.coface.lt/







Situacijos stebėjimas (I)

Kodėl svarbu nuolat stebėti kontrahento finansinę padėtį?

Sudarydami sutartį su patikimu kontrahentu (turinčiu gerą

kreditingumo lygį), negalite būti garantuoti, kad jis toks išliks visą

sutarties galiojimo laikotarpį.

Pasitaiko atvejų, kai kontrahentas sąmoningai stengiasi įgyti

pasitikėjimą ir bendradarbiavimo pradţioje uţ viską moka avansu,

o vėliau, motyvuodamas uţmiršimu, buhalterės atostogomis ir pan.,

įsiskolina Jums didelę pinigų sumą ir dingsta (pvz., priveda savo

įmonę prie bankroto).

Situacijos stebėjimas (II)

Kokios yra Jūsų teisės suţinojus apie sutarties (numanomą)

neįvykdymą?

Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo

termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti,

kad kita šalis paţeis sutartį iš esmės. (CK 6.219 str.)

Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo

ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties paţeidimas.

(CK 6.217 str.)

Skolų išieškojimas iš LR skolininkų (I)

Vienas paprasčiausių kreipimosi į teismą būdų – pareiškimas dėl

teismo įsakymo išdavimo. Šis būdas yra greičiausias, jeigu

skolininkas nepateikia prieštaravimų dėl teismo įsakymo.

TAČIAU

Įstatyme įtvirtinti grieţti reikalavimai, kada leidţiama pasinaudoti

šiuo būdu, t.y. į teismą kreiptis su pareiškimu dėl teismo įsakymo

išdavimo.

Skolų išieškojimas iš LR skolininkų (II)

Su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo leidţiama kreiptis tik

dėl piniginių reikalavimų (CPK 431 str. 1 d.).

Pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu:

a) pareiškimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės

(ar jos dalies), uţ kurią reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja ją

įvykdyti;

b) yra neįmanoma prievolę įvykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja įvykdyti

dalį prievolės;

c) skolininkas gyvena uţsienyje arba uţsienyje yra skolininko buveinė;

d) skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra neţinomos.

Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (I)

ES teisės mechanizmai supaprastintam tarptautinių ginčų

sprendimui (sumariniai procesai):

Europos mokėjimo įsakymo procedūra;

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų (iki 2000 Eurų) procedūra;

Neginčijamų reikalavimų Europos vykdomasis raštas.

Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (II)

Europos mokėjimo įsakymo procedūra

2006 m. gruodţio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (toliau – EMĮ), buvo sukurtas siekiant supaprastinti ir pagreitinti tarptautinio pobūdţio bylų dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procesą bei sumaţinti jo išlaidas.

EMĮ procedūra labai panaši į Lietuvoje naudojamą teismo įsakymo procedūrą, tačiau yra labiau standartizuota.

EMĮ taikomas tik aiškiems, neginčijamiems, piniginio pobūdţio reikalavimams (EMĮ 4 str.) civilinėse ir komercinėse bylose.

Taikomas nuo 2008 m. gruodžio 12 d.

visose valstybėse narėse, išskyrus Daniją.

Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (III)

EMĮ procedūros privalumai:

1. Visos dokumentų formos standartizuotos, todėl dokumentus

nesudėtinga pateikti kitoje valstybėje narėje net ir atsiţvelgiant į

tai, jog dokumentas teikiamas teismo darbo kalba.

2. Nėra reikalavimo, kad atstovautų advokatas.

3. Pasinaudojimas EMĮ procedūra neuţkerta kelio vėliau

pasinaudoti nacionalinėmis procedūromis arba Europos ieškinių

dėl nedidelių sumų procedūra.

4. Orientaciniai terminai nustatyti pačiame reglamente, todėl

teismuose procesai neturėtų būti vilkinami. Jei proceso metu

nekyla nesklandumų ir atsakovas skolos neginčija, vykdomasis

dokumentas turėtų būti gautas per maţdaug 90 dienų.

Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (IV)

EMĮ procedūros privalumai:

5. Įrodymus uţtenka tik nurodyti – jų pateikti nereikia.

6. Versti reikia tik prašymo kopiją, jokių papildomų vertimų

(ypač įrodymų) pateikti nereikia.

7. Ieškovas gali iš karto arba vėliau nurodyti, kad nesibylinės

įprastine tvarka, jei atsakovas prieštaraus EMĮ išdavimui.

8. Daţnai taikomas gerokai maţesnis nei įprasta ţyminis

mokestis (Lietuvoje ¼ įprastai mokėtinos sumos – analogija

teismo įsakymui).

Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (V)

EMĮ procedūros trūkumai:

1. Atsakovui uţtenka tik nurodyti, kad su pateiktu EMĮ

nesutinka ir procedūra gali būti nutraukta teismo ieškovui

pasiūlius bylinėtis ginčo (ar kita valstybėje narėje taikoma)

teisenos tvarka.

2. Teismai ne visuomet tinkamai laikosi EMĮ procedūrų, sukelia

ieškovui papildomų sunkumų, taikydami savo nacionalinės

teisės normas, daţnai neatsiţvelgdami į EMĮ nustatytas

taisykles.

Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (VI)

EMĮ parengimas ir

išsiuntimas uţsienio

valstybės teismui

EMĮ priėmimas, nustatymas, ar

atitinka reikalavimus, ir

išsiuntimas atsakovui

EMĮ įteikimas atsakovui

EMĮ (ne) ginčijimas

EMĮ neginčijus

– įsiteisėjimas

Įsiteisėjusio ir vykdytino EMĮ

išsiuntimas ieškovui

Ţyminis

mokestis

30

dienų

5-30

dienų

30

dienų

Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (VII)

EMĮ vykdymas ir prieţiūra

Atsakovui nepareiškus prieštaravimų ir teismui išdavus formą G, EMĮ tampa vykdytinu bet kurioje valstybėje narėje be atskiros pripaţinimo procedūros (atsisakyta ekzekvatūros procedūros).

Įsiteisėjusį mokėjimo įsakymą ir vykdytinumo paţymėjimą (formą G) teismas ieškovui išsiunčia be atskiro pareikalavimo.

Atsakovas gali reikalauti perţiūros procedūros, tik jei:

a) EMĮ įteiktas vienu iš Reglamento 14 str. numatytų būdų (t.y. be patvirtinimo apie gavimą), ir ne dėl atsakovo kaltės dokumentas nebuvo įteiktas laiku, nesuteikiant atsakovui galimybės pasiruošti gynybai, arba

b) atsakovas negalėjo paprieštarauti reikalavimui dėl force majeure arba dėl ypatingų aplinkybių ne dėl savo kaltės, su sąlyga, kad abiem atvejais jis veikia nedelsdamas.

Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (VIII)

EMĮ vykdymas ir prieţiūra

Kreipdamasi dėl vykdymo į antstolius, šalis antstoliui pateikia

teismo išduoto EMĮ, išversto į valstybės narės, kurioje

dokumentas pateikiamas vykdyti, kalbą, ar kitą kalbą, kuri

toje valstybėje narėje nurodyta kaip priimtina, kopiją.

Sprendimas vykdomas pagal valstybės narės nacionalinę

teisę.

Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (IX)

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūra

2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas

(EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų

nagrinėjimo procedūrą.

Šis reglamentas nustato procedūras, kaip supaprastinta tvarka

pradėti ir vykdyti teismo procesą uţsienio valstybėje tais atvejais,

kai ginčo suma neviršija 2000 eurų (6905,6 Lt).

Reglamentas taikomas nuo 2009 m.

sausio 1 d. visoms ES valstybėms narėms,

išskyrus Daniją.

Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (X) Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūra

Ieškinio parengimas ir

išsiuntimas uţsienio

valstybės teismui

Ieškinio priėmimas,

nustatymas, ar atitinka

reikalavimus, ir išsiuntimas atsakovui

Ieškinio gavimas, atsiliepimo (ne)

pateikimas

Teismas nustato, ar reikia

informacijos, įrodymų ar posėdţio

Jei nieko nereikėjo – priimamas

sprendimas, jei reikėjo – vertinami

duomenys

Paţymos išdavimas / sprendimo priėmimas

Ţyminis

mokestis

14

dienų

30

dienų

30

dienų

30

dienų

Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (XI)

Reglamentas taikomas nuo 2005 m.

spalio 21 d. visoms valstybėms narėms,

išskyrus Daniją.

Neginčijamų reikalavimų Europos vykdomojo rašto procedūra

2004 m. balandţio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004.

Reglamento tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą (EVR) neginčytiniems reikalavimams, kad nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripaţinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas.

Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (XII)

Reikalavimai teismo sprendimui, siekiant jo pagrindu išduoti EVR:

1) Sprendimas turi būti vykdytinas valstybėje narėje;

2) Sprendimas yra piniginio pobūdţio;

3) Neprieštarauti jurisdikcijos taisyklėms, kaip nustatyta Reglamente Nr.

44/2001 (Briuselis I);

4) Procedūros atitiko Reglamento Nr. 805/2004 reikalavimus (dėl dokumentų

įteikimo ir informacijos atsakovui suteikimo);

5) Ieškinys privalo būti neginčijamas (skolininkas jam neprieštaravo), o

sprendimas turėti paskutinės instancijos teismo sprendimo galią (skųsti

negalima);

6) Priimtas valstybėje narėje, kurioje yra skolininko gyvenamoji vieta, tais

atvejais, kai:

a) Reikalavimas yra neginčytinas;

b) Jis susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo kaip vartotojas, tikslu, nesusijusiu su jo

darbu ar profesija;

c) Skolininkas yra vartotojas.

Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (XIII)

Kada reikalavimas laikomas neginčytinu?

Neginčytinu reikalavimas laikomas, jei:

1) Skolininkas su juo sutiko;

2) Skolininkas jam neprieštaravo;

3) Skolininkas, nors ir buvo tinkamai informuotas, nedalyvavo teismo

procese;

4) Skolininkas sutiko su reikalavimu autentiškame (notaro)

dokumente.

Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (XIV)

EVR išdavimas

EVR paţymėjimą išduoda sprendimą priėmęs teismas ar

teisę vykdyti galintis patvirtinti notaras (kai vykdoma pagal

čekį arba vekselį).

Į teismą (notarą) dėl EVR paţymėjimo išdavimo kreipiamasi

įprasta tvarka teikiant prašymą išduoti EVR paţymėjimą.

Ar teismo sprendimas arba kitas dokumentas atitinka

Reglamento reikalavimus, teismas ar notaras tikrina ex officio,

o pripaţinęs, jog sprendimas nėra neginčytinas ar neatitinka

kitų reikalavimų, atsisako išduoti EVR paţymėjimą.

Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (XV)

EVR išdavimas

REKOMENDACIJA:

Siekiant uţsitikrinti tai, kad EVR nebus atsisakyta išduoti dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui netinkamumo, ieškinyje

rekomenduotina papildomai nurodyti, jog teismo sprendimo

pagrindu bus siekiama EVR išdavimo. Tuomet teismas

dokumentus įteikia ne tik pagal CPK reikalavimus, tačiau ir pagal EVR Reglamento nuostatas.

Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (XVI)

EVR pateikimas vykdyti

Siekiant įvykdyti teismo sprendimą kitoje valstybėje narėje, vadovaujantis Europos vykdomojo rašto procedūra, turi būti pateikiama:

1. Teismo sprendimo kopija;

2. Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopija;

3. Europos vykdomojo rašto pažymėjimo vertimas į vykdančiosios valstybės kalbą ar vieną valstybinių kalbų, ar kitą valstybei priimtiną kalbą.

Pateikiami dokumentai turi būti apostilizuoti, išskyrus vertimą, kurį reikia apostilizuoti tik tuomet, jei vertimo tikrumą tvirtina notaras. Kitu atveju tinkamu praktikoje vertimo patvirtinimu laikomas vertėjo antspaudas su parašu apie vertimo tikslumą.

AČIŪ UŢ DĖMESĮ!

JURGITA JUDICKIENĖ Vadovaujančioji partnerė, advokatė

Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX Olimpiečių g. 1A-21, LT-09235 Vilnius

Tel. +370 5 249 7100

Faks. +370 5 249 7101

Mob. tel. +370 686 64371

El. p. [email protected] www.jurex.lt

Statybos rangos sutartys ir - paramaverslui.eu · Rangovo teisė sustabdyti darbus (apie tai...

Documents

Transcript of Statybos rangos sutartys ir - paramaverslui.eu · Rangovo teisė sustabdyti darbus (apie tai...