Sromis kultura da religiuri diskursi saqarTvelos...
Transcript of Sromis kultura da religiuri diskursi saqarTvelos...
Sromis kultura da religiuri
diskursi saqarTvelos
sxvadasxva TemSi
i. kaWkaWiSvili, T. mataraZe, g. niJaraZe, g. SubiTiZe
gamomcemloba inteleqti
Tbilisi 2013
kvleva Catarda programa `kavkasiis Sveicariuli akade
miuri qselis~ mxardaWeriT. programa `kavkasiis Sveicari
uli akademiuri qselis~ mizania samxreT kavkasiaSi social
uri da humanitaruli mecnierebebis ganviTareba sxvadasxva aqtivobebisa da RonisZiebebis meSveobiT, rogoricaa: kv
leviTi proeqtebis dafinanseba, treningebis Catareba, sxva
dasxva saswavlo da kvleviTi grantebis gacema. programa
xels uwyobs niWieri mkvlevrebis axali Taobis aRmoCenas
da maT saerTaSoriso akademiur qselSi integracias.
programa `kavkasiis Sveicariuli akademiur qsels~
axor cielebs Sveicariis friburgis universitetis cen
traluri da aRmosavleT evropis interfakulteturi insti tuti. programas afinansebs `gebert riufis fondi~, romelic dafuZnebulia bazelSi.
avtorebi gansakuTrebul madlobas uxdian profesor
zaza firaliSvils, religiis sakiTxTa eqsperts, filoso
foss, romelmac dawera am wignis Sesavali.
avtorebi madlierebas gamoxataven, agreTve, Tsu so
cialur da politikur mecnierebaTa fakultetis magis
trantebis – ivane baZaRuas, sofo daviTurisa da xatia
nadaraias – mimarT, romelTac monawileoba miiRes meoradi
monacemebis moZiebasa da damuSavebaSi.
ISBN 978-9941-446-90-0
© i. kaWkaWiSvili, T. mataraZe, g. niJaraZe, g. SubiTiZe, 2013.
3
sarCevi
avtorebis Sesaxeb ................................................................................5Sesavali: religiuri cxovrebis zogi Tavisebureba
postsabWoTa saqarTveloSi .................................................8Semajamebeli daskvna ..........................................................................23kvlevis meTodologia .......................................................................34
Tavi 1. literaturis mimoxilva
1.1. ZiriTadi Teoriuli foni: maqs veberis gamowveva .....421.2. Sromis eTikis bibliuri gageba ..........................................511.3. Seusabamobebi Sromis protestantul da bibliaze
dafuZnebul eTikas Soris ..................................................541.4. religiisa da ekonomikuri qcevis (Sromis)
mimarTebis Tanamedrove konteqsti ..................................561.3. lourens harisoni: `centraluri liberaluri
WeSmariteba~ .............................................................................69
Tavi 2. Sromis kultura da religiuri diskursi
eqspertuli/CaRrmavebuli interviuebisa da
fokus jgufebis analizi
2.1. qarTuli sazogadoeba da marTlmadidebloba ..............802.2. individualizmi VERSUS koleqtivizmi ...........................832.3. Sroma sulierebis winaaRmdeg Tu sulierebasTan
erTad? ........................................................................................862.4. `madli~ da misi gavlena yoveldRiur praqtikebze ....872.5. sxvadasxva religiaTa (eklesiaTa) socialuri
politika .....................................................................................90
4
2.6. Sromisa da rwmenis mniSvneloba yoveldRiur cxovrebaSi ................................................................................91
2.7. SromasTan damokidebulebis xuTi determinanti ........99 2.7.1. dauRalavi Sroma da masTan dakavSirebuli
warmateba .....................................................................................101 2.7.2. fulisa da drois dazogvasTan
(momWirneobasTan) dakavSirebuli atitudebi ...............106 2.7.3. Tavisufali drois mimarT uaryofiTi
damokidebuleba ........................................................................107 2.7.4. kontrolis internaluri lokusi ..........................115 2.7.5. Sroma rogorc mizani TavisTavad ..........................119
Tavi 3. religiisa da Sromis kulturuli aspeqtebi
socialur-anTropologiuri analizi
3.1. meTodis gamoyenebis mizani da meTodologia ..............1243.2. marTlmadideblebis kognituri ruka da
proeqciulad gamovlenili RirebulebiTi sistema ....1263.3. kaTolikeebis kognituri ruka da proeqciulad
gamovlenili RirebulebiTi sistema ................................1323.4. baptistebis kognituri ruka da proeqciulad
gamovlenili RirebulebiTi sistema ................................1373.5. iehovas mowmeebis kognituri ruka da proeqciulad
gamovlenili RirebulebiTi sistema ................................1423.6. muslimebis kognituri ruka da proeqciulad
gamovlenili RirebulebiTi sistema ................................1483.7. aramorwmuneebis kognituri ruka da proeqciulad
gamovlenili RirebulebiTi sistema ................................152
danarTi
1. gamoyenebuli literatura ...................................................1582. gamokiTxuli eqspertebis sia ..............................................1613. saqarTvelos sxvadasxva TemSi Catarebuli fokus
jgufebis sia ..............................................................................163
5
avtorebis Sesaxeb
iago kaWkaWiSvili – sociologiis mecnierebaTa doqtori, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis sruli profesori, sociologiisa da socialuri muSaobis mimarTulebis xelmZRvaneli. uZRveba saleqcio kursebs modernul da postmodernuli socialur Teoriebsa da, agreTve, socialuri kvlevis meTodebSi. iago kaWkaWiSvils ganxorcielebuli aqvs kvleviTi proeqtebi, romlebic ukavSirdeba ganaTlebas, politikas, eTnikurobas, socialur dacvas da inkluzias, aiv/Sidsis, usafrTxo seqsisa da reproduqciuli janmrTelobis problemebs, religiurobas da sxva. 2000 wlidan uxelmZRvanela da monawileobda 50ze met kvleviT da saswavlo proeqtSi. 2005 wlidan aqtiurad aris CarTuli Tbilisis saxelmwifo universitetSi socialuri muSaobis ganaTlebis danergvasa da socialuri muSaobis programis administrirebaSi. i. kaWkaWiSvili aris arasamTavrobo kvleviTi organizaciis – `socialuri kvlevisa da analizis instituti~ – xelmZRvaneli; agreTve, saerTaSoriso recenzirebadi Jurnalis – `socialuri politika da socialuri muSaoba gardamaval periodSi~ (~Social Policy and Social Work in Transition”) – Tanaredaqtori. avtori da Tanaavtoria 5ze meti wignis da 40ze meti samecniero statiis, romlebic dabeWdilia qarTul, inglisur da rusul enebze.
6
giorgi niJaraZe – fsiqologiis akademiuri doqtori,
Tbilisis Tavisufali universitetis sruli profesori. 80
ze meti samecniero statiis avtori. g. niJaraZis kvleviTi
interesebi ukavSirdeba kroskulturul fsiqologias da
kulturis socialur fsiqologias, aris kroskulturuli
fsiqologiis saerTaSoriso organizaciis wevri. g. niJaraZe
aris sxvadasxva saerTaSoriso Tu erovnuli empiriuli kv
leviTi proeqtebis koordinatori da monawile social
uri mecnierebebis sferoSi; iyenebs rogorc Tvisebrivi
(siRrmiseuli da naxevrad struqturirebuli interviuebi,
fokus jgufebi, SemTxvevis Seswavla da sxva), ise raodeno
brivi (gamokiTxva, kontentanalizi, sxvadasxva socialur
fsiqologiuri teqnikebi) kvlevebis meTodebs. g. niJaraZe
kiTxulobs Semdeg saswavlo kursebs: zogadi fsiqologia
(Sesavali), socialuri fsiqologia (Sesavali), socialur
mecnierebaTa meTodebi da adamiani socialurkulturul
garemoSi.
Teona mataraZe – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili
sis saxelmwifo universitetis sociologiisa da social
uri muSaobis mimarTulebis asistentprofesori. 200609
wlebSi iyo maqs plankis socialuri anTropologiis insti
tutis doqtoranti da kavkasiis sazRvrebisa da moqalaqeo
bis jgufis wevri. T. mataraZis sadoqtoro disertacia exe
ba moqalaqeobisa da migraciis sakiTxebs. 2010 wels miiRo
saqarTvelos prezidentis granti saqarTvelos SromiTi ba
zris kvlevis Casatareblad da gamosacemad moamzada mono
grafia `saqarTvelos moqalaqeTa pirobebi saqarTvelos
SromiT bazarze.~ aswavlis socialuri muSaobis Sesavals,
kvlevebsa da mtkicebulebebze dafuZnebul praqtikas da
sxva saswavlo kursebs.
7
giorgi SubiTiZe – luvenis universitetis (KU Leuven
University, belgia) doqtoranti gacvliTi programis far
glebSi. amzadebs sadoqtoro disertacias religiis so
ciologiis sferoSi. g. SubiTiZe monawileobda sxvadasxva
kvleviT proeqtSi. 2007 wels iyo hainrix biolis samxreT
kavkasiis regionaluri fondis stipendianti, romlis far
glebSic Caatara kvleva da gamosca naSromi `klientelizmi
saqarTvelos TviTmmarTvelobis organizaciebSi~ (Sida qar
Tlis magaliTze). g. SuibiTiZe, agreTve, Tanaavtoria Semde
gi publikaciebis: `dedaqalaqis gareT arsebuli gazeTebi~
(CIPDD, 2007) da `saqarTvelos regionaluri mediis ruka~
(CIPDD, 2005). 2010 wels iyo sociologiisa da socialuri
kvlevis meTodebis leqtori saqarTvelos universitetSi.
8
Sesavali: religiuri cxovrebis zogi Tavisebureba postsabWoTa saqarTveloSi
zogadi religiaTmcodneobiTi SesavliT daviwyebT.
mas Semdeg, rac Sesaqmis dasasruls, oqros xanaSi,
rodesac ca da miwa erT konteqsts qmnida da dedamiwaze
mxolod pirveli adamianuri wyvili saxlobda, Sroma, ro
gorc adamianis mier sakuTari sicocxlis uzrunvelyofisa
da, Tu SeiZleba iTqvas, `metafizikuri siSiSvlis~ dafarvis
saSualeba, ar arsebobda; an, rogorc es iudaurqristia
nul tradiciaSia, arsebobda erTgvari zrunvis movaleoba,
RvTaebrivi kreaciis erTgvari gagrZeleba miwis damuSave
bisa da cocxal arsebaTa saxeldebis saxiT. es movaleoba
ufalma Sesaqmis gvirgvins, Tavis xatsa da msgavss, ada
mians daakisra. `aiyvana adami ufalma RmerTma da daasaxla edemis baRSi mis dasamuSaveblad da dasacavad... gamosaxa ufalma RmerTma miwisagan velis yvela cxoveli da da cis yvela frinveli da mihgvara adams, rom enaxa, ras daarqmevda. romel suldgmuls ras daarqmevda adami, misi saxelic is iqneboda~ (dabadeba, Tavi 2: 15, 19).1 rigi sxva miTolo
giuri warmodgenebis Tanaxmad, oqros xanaSi adamiani amg
vari movaleobisganac iyo Tavisufali. mxolod RmerTi Tu
RmerTebi iyvnen dakavebuli Tavisi zenaari da maradiuli
TamaSiTa da amouwuravi kreaciiT. miwis nayofi yvelasa
Tvis iyo xelmisawvdomi.
am pirveladi mdgomareobis universalurobas mravali
miTologiuri sistema adasturebs – iqneba es vedanturi
1 biblia 2013: 8.
9
gadmocemebi, berZnuli da iudeoqristianuli tradicia,
afrikuli, Crdilo da samxreTamerikuli miTologiuri na
rativebi da sxvani. igi, rogorc wesi, esqatologiuri Txro
bis aucilebeli nawilia. am samoTxiseuli yofis dakargva
TiTqmis yvelgan ukavSirdeba raRac Secdomas, raime egois
tur miswrafebaze dafuZnebul adamianur arCevans da Sede
gad mosdevs siSiSvle, kosmiuri Tanxmierebidan amovardna,
ukvdavebis dakargva, sicocxlisa da sikvdilis ciklis ga
Cena da sasjeli, romelic cxovrebis SesanarCuneblad mZime
Sromis garduvalobaSi mdgomareobs. `Cvens welTa ricxvi samocdaaTi weliwadia, xolo janmagrobis dros – oTxmoci weliwadi; da amaTgan umetesi jafa da usamarTlobaa, radgan swrafad gaivlian da Cven mivfrinavT~, naTqvamia Zvel
aRTqmaSi (fsalmuni: 89.10).2
interpretatorebi am mdgomareobas xSirad adarebdnen
sizifes yofas, romelic ukiduresi ZalisxmeviT cdilobs
lodi mTis wverze aagoros, raTa mosveneba da Tavisufle
ba moipovos, magram miznisTvis ver miuRwevia da samaradi
sod aris am uSedego saqmiT dakavebuli. ase iqceva Sroma
kacobriobis istoriis umniSvnelovanes aspeqtad. Sroma,
rogorc sasjeli, mianiSnebs adamianis distancirebaze
kosmosisagan, kosmosis universaluri mTlianobisagan. igi
maradi gandevnilia, romelic pirveladi mTlianobis aRd
genas dausrulebeli SromiT cdilobs. amdenad, Sroma ada
mianisaTvis sasjelicaa da Sinagani garduvalobac. erTic
da meorec arsebobs imdenad, ramdenadac arsebobs bzari
adamiansa da yofierebas Soris, adamianis mier ganxorcie
lebuli raRac pirveladi aqtiT (pirveladi codviT) rom
iqna daSvebuli. iudaurqristianul tradiciaSi es aqti
cnobadis xis nayofis dagemovnebas ukavSirdeba. `cnoba~
am konteqstSi `distancirebas~ niSnavs. cnoba SesaZlebe
2 biblia 2013: 440.
10
lia imisi, rac gaucxoebulia Sengan. adamianma, rogorc
amas maqs Seleri ambobs, dakarga is eqstaturi CarTuloba
samyaroSi, romliTac pirveladad iyo uzrunvelyofili
(Scheler 1928: 3738). maSasadame, rogorc iTqva, am azriT,
Sroma pirvelyofili mdgomareobis aRdgenis, oqros xanis
dabrunebis mcdelobis sinonimia.
kidev gavimeorebT, rom rogorc dabadebis zemoT mota
nili fragmentidan Cans, iudaurqristianul tradiciaSi
adamianuri yofierebis pirveladi sakraluri konteqsti
sruliadac ar gamoricxavda Sromas. saqme Seexeba ara Sro
mis fenomenis gaCenas, aramed misi sakraluri konteqstis
dakargvas, ris gamoc igi saerTo adamianuri yofis tragi
kulobis gamoxatulebad iqceva. biblia ase gamoxatavs am
mdgomareobas: `adams uTxra (ufalma): raki Sens dedakacs daujere da SeWame xis nayofi, romlis Wama akrZaluli mqonda SenTvis, miwa daiwyevlos Sens gamo: tanjviT miiRebde misgan sazrdos mTeli sicocxle. ZeZvi da ekali aRmogicenos da mindvris balaxi iyos Seni sazrdo. pirofliani Wamde purs, vidre miwad miiqceode, radgan misgana xar aRebuli, radgan mtveri xar da mtvradve miiqcevi~ (da
badeba, Tavi 3: 17, 18, 19).3
amgvari gandevnis Semdeg Sroma, erTi SexedviT, ukve
sxva araferia, Tu ara desakralizebuli fenomeni, romlis
daniSnulebac sicocxlis uzrunvelyofaa, magram ara mxo
lod es. sxvadasxva religiuri praqtikebi, gansakuTrebiT
abraamistuli religiebi, mudmivad axdendnen mis Tematize
bas Sromis sakraluri konteqstis aRdgenis mizniT. ras
SeiZleba niSnavdes Sromis sakraluri konteqsti? SeiZleba
ki adamianma Tavis sasicocxlo garemoSi miagnos Zalisxme
vis imgvar formebs, romelic umaRlesi sazrisisa da mniS
vnelobis matarebeli iqneba da is, rac imTaviTve sasjelia,
3 biblia 2013: 8.
11
pirveladi mdgomareobis kvlavmopovebis gzad iqces? esaa
kiTxvebi, romlebic ama Tu im intensivobiT mTel Teolo
giur literaturaSi gvxvdeba, xolo, maqs veberis wyalobiT,
Tematuri xdeba sociologiisaTvisac. swored maqs veberma
miuZRvna Tavisi Zalisxmeva imis Cvenebas, Tu rogor gan
sazRvravs sxvadasxva sazogadoebaTa religiuri cxovreba
Sromis eTikas da, sabolood, im sasicocxlo garemos rao
bas, romelsac adamianebi erTiani ZalisxmeviT qmnian.
sakralurTan mimarTebaSi Tavad Sromis cneba gansxvave
bul mniSvnelobebs SeiZleba atarebdes: dawyebuli fiziku
ri SromiT, romelic mraval interpretaciaSi moralurad
neitraluri da profanulia (Tumca ki, Tu gavxsenebT, rom
igi sasjelis formas warmoadgens, amgvari neitraloba ukve
saeWvo xdeba; miuxedavad amisa, garkveul pirobebSi SeiZle
ba CavTvaloT aseTad). Semdeg gonebrivi Sroma, romelsac
ufro meti moraluri Rirebuleba aqvs, ramdenadac uSua
lod ukavSirdeba sulier cxovrebas da, sabolood, locva
Si, meditaciaSi, religiuri ritualis aRsrulebasa da aske
zaSi gamoxatuli sulieri Rvawli, rogorc Sromis uzenaesi
forma adamianisaTvis, romelic RvTaebriv konteqstSi kvla
vmibrunebis mcdelobis uSualo gamoxatulebaa. cxadia, es
dayofa xSirad erTi da imave religiuri tradiciis far
glebSic ki pirobiTia. sabolood, martin luTerTan gvxv
deba mcdeloba, rom Sromis nebismieri formis sakralizeba
moxdes. misTvis miwieri moRvaweoba warmoadgenda ukve ara
mxolod aucilebel safuZvels RvTismsaxurebisa, rogorc
amas tradiciuli eklesiebis – marTlmadidebelisa da ka
Tolikuris – wiaRSi miiCnevdnen, aramed RvTismsaxurebis
uSualo formas. sabolood, es gvaZlevs zogadad TiTqmis
mTeli protestantuli msoflmxedvelobrivi samyarosa
Tvis damaxasiaTebel sakralizebas Sromisa da profesiisa,
erTgvari `saero asketizmis~ koncefciis gaCenas da samo
nastro asketizmis fenomenis uaryofas (Вебер 1990: 9798).
12
cxadia, Sesavlis saxiT naTqvami warmoadgens mxolod
zogad religiaTmcodneobiT wanamZRvars im problemisa,
romlis Seswavlasac Cveni kvleva eZRvneba.
vfiqrobT, SeuZlebelia Sromis kulturisa da religiu
ri diskursis urTierTmimarTebis Seswavla postsabWoTa
sivrcis unikaluri gamocdilebis gaTvaliswinebis gareSe.
posttotalitarul sazogadoebaTa `istoriaSi dabrune
bam~ da akomodaciis formebis Ziebam religiuri cxovre
bis Zalze Taviseburi suraTi Seqmna. religiur cnobiere
bis prizmaSi gatarebuli eqsistencialuri da kulturuli Soki da adaptaciuri krizisi mniSvnelovan gavlenas axden
da da dRemde axdens ubralo adamianebis damokidebule
baze `istoriaSi dabrunebis~ procesisa da, pirdapir Tu
arapirdapir, iseTi fundamenturi fenomenis mimarTac ki,
rogoricaa Sroma.
amerikeli mecnierebis r. starkisa da u. beinbrijis
kla sifikacias Tu daveyrdnobiT (Stark and Bainbridge 1979),
SegviZlia vTqvaT, rom sabWoTa epoqaSi saxelmwifos mier
Seviwrovebul religiur organizaciebs hqondaT e.w. klien
taruli kultebis xasiaTi. maT gaaCndaT organizaciuli
struqturebi da maTi urTierToba morwmuneebTan amoiwure
boda konsultantisa da klientis urTierTobaTa xasiaTiT.
morwmuneebi moklebulebi iyvnen saSualebas, socialurad
artikulirebuli religiuri moZraobebi SeeqmnaT da raime
gavlena moexdinaT sazogadoebrivi cxovrebis ragvarobaze.
saqme gvqonda ara sekularizaciis im TavisTavad proces
Tan, romelic mimdinareobda mecxrametemeoce saukuneebis
dasavleTis qveynebSi da romelTac win udidesi istoriuli
da msoflmxedvelobrivi Zvrebi uZRoda (jvarosnuli omeb
Si marcxi, didi geografiuli aRmoCenebi, Teologiuri Tu
Teosofiuri diskursisagan Tavisufal mecnierebaTa gaCena
da sxv.), aramed religiuri cxovrebis formaTa myisier da
Zaladobriv aRkveTasTan. Sroma, rogorc sakuTari sasi
cocxlo garemos Seqmnaze individis zrunvis forma, mi
13
Tumetes, is Teologiuri konteqsti, romelSic es zrunva
SeiZleboda yofiliyo mocemuli, radikalurad iqna uaryo
fili da misi adgili daikava `masaTa SromiTi aRtyinebis~
erTgvarma abstraqtulma ideam. am saxiT igi sabWoTa samo
qalaqo religiis ganuyrel da centralur elementad iqca.
samoqalaqo religiasTan saqme gvaqvs maSin, rodesac xdeba
samoqalaqo cxovrebisa da samoqalaqo ideologiaTa reli
giis morfologiur formebSi ganTavseba. amgvari parare
ligiuri fenomenis gaCenis Sesaxeb ukve didi xania weren
dasavlur religiaTmcodneobiT literaturaSi (am Temaze
SegiZliaT, ixiloT: Bellah and Hammond 1980). amasTan, Tu es
fenomeni dasavluri civilizaciis qveynebisaTvis bunebrivi
procesis Sedegi iyo da sekularul sazogadoebaTa Camoya
libebis erTerT umniSvnelovanes niSnad iqca, sabWoTa si
namdvileSi am fenomenis wanamZRvari iyo swored aTeisturi
sazogadoebis mSeneblobis eqstremistuli idea. aTeisturi
ideologia Zaladobrivi formebiT ganTavsda religiur
formebSi. religiuri kategoriebi da matrica mTlianad
da radikalurad iqna Canacvlebuli marqsistuliT. Zveli
sakulto adgilebi axlebiT iqna Secvlili, gaCnda `Sromisa
da omis gmirebis~ saxiT wmindanTa axali ierarqia, xolo
Sromam (iseve rogorc sabWoTa kavSiris arsebobis pirvel
xanebSi msoflio kapitalizmis winaaRmdeg brZolam) per
manentuli marqsistuli liturgiis centraluri adgili
daikava.
unda gavixsenoT is xelovnuri Tu aSkarad Zaladobrivi
xerxebi, romliTac rigiT adamianebSi SromiTi enTuziazmis
aRZvrasa da sabWoTa utopiisaken warmarTvas cdilobdnen.
am viTarebaSi Sroma mxolod im SemTxvevaSi inarCunebda
realur sazriss, Tu igi lokaluri garemos, pirvel rig
Si, ojaxuri meurneobis mowesrigebisaken iyo mimarTuli
da kargavda sazogadoebis mier sakuTari sasicocxlo ga
remos Seqmnis sazriss. Tumca, Tu gavixsenebT Sromis Se
degTa sikeTeebiT sargeblobis totalur reglamentacias,
14
riTac xelisufleba socialuri Tanasworobis miRwevas
cdilobda, adamiani lokaluri sasicocxlo garemos Seqm
naSic ar iyo Tavisufali, es ukanaskneli misgan kanonTan
mudmiv konfliqts moiTxovda da yvelaferi es kriminalis
mimarT mis damokidebulebasa da Sromis xasiaTzec aisaxe
boda. adamians sakuTari Tavisufali nebiT sasicocxlo
garemoze zrunva SeeZlo mxolod imdenad, ramdenadac SeZ
lebda ideologiur doqtrinebTan TanxmierebaSi yofiliyo
da permanentuli socialuri idealizmis daZabulobaSi
gamoexata sakuTari Tavi. realur sazriss iZenda mxolod
xSirad samarTlebriv reglamentaciasTan dapirispirebuli
piradi an mcire jgufebis interesebi.
Tuki sekularizaciaSi tradiciulad igulisxmeba Sro
mis, gadawyvetilebaTa miRebis, socialuri da interperso
naluri urTierTobebis, iuridiuli procedurebis, ekono
mikis, jandacvis, politikis, ganaTlebis, pirovnebis socia
lizaciis da sxvaTa gaTavisufleba religiuri matricisa
gan, bolSevizmis SemTxvevaSi saqme gvaqvs erTi ideolo
giuri matricis meoriT SecvlasTan. sulis xsnis idea, rac
yvela didi religiis safuZvelTa safuZvels warmoadgens,
kacobriobis abstraqtuli bednieri momavlis ideiT iqna
Canacvlebuli.
yovelive amis yvelaze TvalsaCino Sedegi mainc iyo re
ligiuri msoflmxedvelobisa da religiur organizaciaTa
marginalizacia. amas xeli Seuwyo im diskusiebmac, romle
bic 20iani wlebis ganmavlobaSi imarTeboda saqarTveloSi
ruseTis mier saqarTvelos dapyrobis saqmeSi marTlmadi
debeli eklesiis savalalo rolis gamo. yovelive es exma
reboda inteligenciis wreebSic ki aTeizmis gavrcelebas.
ideologiuri alternativis roli ikisra erTgvarma eTno
kulturulma nacionalizmma, romelic Tavis ritorikaSi
qveynis ZiriTad religias, marTlmadidebel qristianobas
iyenebda rogorc erTgvar istoriul dekoracias. Tavis
radikalur gamovlinebebSi nacionalizmis es saxe monoeT
15
nikuri da monokulturuli saxelmwifoebriobis ideis ma
tarebeli iyo.
religiuri nacionalizmi, romelic 90iani wlebis meore
naxevridan Caenacvla eTnikur nacionalizms, vfiqrobT,
iyo uSualo produqti im eqsistencialuri Sokisa, rome
lic totalotaruli sistemidan `istoriaSi dabrunebam~
gamoiwvia. axali kulturuli da socialuri realiebi, rom
lebSic mniSvnelovan rols TamaSobda axali religiuri
organizaciebis xSirad xmauriani misioneruli moRvaweoba,
kulturis Tavisufali sivrce, romelSic TiTqmis arafris
reglamentireba ar xdeboda, rigiTi adamianisaTvis SiSisa
da dabneulobis momgvreli aRmoCnda. swored 90iani wle
bis Sua xanebs emTxveva sakuTari kulturuli identobis
dakargvis SiSis gaZlierebac.
religiuri cxovrebis reanimireba da sasuliero pire
bis mier axali viTarebebis adekvaturi formebis Zieba
droSi mTeli sazogadoebis adaptaciur kriziss daemTxva
da Tavis radikalur da fundamentalistur gamovlinebebSi
qarTul sazogadoebaSi arsebuli mravali iracionaluri
SiSi gaaxmovana. mis farglebSive moxda am sazogadoebaTa
adaptaciuri krizisis ideologizaciac. am azriT, marTl
madidebeli religiurobis dRevandeli sociokulturuli
saxe didwilad aris im eqsistencialuri da kulturuli
Sokis produqti, romelic `istoriaSi dabrunebam~ da kar
dinalurad axal sociokulturul konteqstTan Sejaxebam
moitana. religiur terminebSi aRwerili adaptaciuri kri
zisi mniSvnelovan gavlenas axdens Cveulebrivi adamianebis
damokidebulebaze sakuTari yofisa da sasicocxlo gare
mosadmi.
gasaTvaliswinebelia kidev erTi momenti. sabWoTa cxo
vrebis pirobebSi marTlmadidebeli saeklesio pirebis yu
radReba tradiciuli formebis SenarCunebisaken iyo war
marTuli. es iyo erTaderTi, risi gakeTebac am dros SeiZ
leboda. mTeli sabWoTa sivrcis religiuri cxovreba Camo
16
Sorebuli aRmoCnda danarCen msoflios da Sedegad miviReT
is profetuli da apokalifturi diskursiT gaJRenTili
arqauli ritorika, romliTac qarTuli marTlmadidebeli
eklesiis metyveleba iyo da dRemde aris gajerebuli. axal
istoriul situaciaSi 1990iani wlebis dasawyisidan marT
lmadidebeli eklesia aRmoCnda Semdegi amocanis winaSe:
an epoqis Sesabamisi diskursisaTvis unda miegno, an kvlav
Suasaukuneobrivi ritorikis imitireba unda moexdina.
amas isic uwyobda xels, rom yvela sxva funqciis gar
da, romelsac religia ama Tu im sazogadoebaSi asrulebs,
totalitarul samyaroSi igi erT damatebiT funqciasac
iZenda: igi iyo is sivrce, sadac SesaZlebeli iyo ideolo
gizebuli samyarosagan Tavis daRweva da alternatiul eq
sistencialur garemoSi cxovreba. amiT igi momxibvlelobas
iZenda arareligiuri adamianebisTvisac, romlebic qarTul
marTlmadidebel eklesias, pirvel rigSi, iazrebdnen, ro
gorc alternatiul eqsistencialur sivrces da, amdenad,
rogorc xsnis simbolos. swored religiur wreebSi xmovan
deboda gulubryvilo mistikiT gajerebuli is istorioso
fuli koncefciebic, romlebic izolirebul sazogadoeba
Si erTgvar paralelur da araformalur subkulturasa
da istoriis gagebas edeboda safuZvlad. ra Tqma unda,
amgvar koncefciaTa sporadulobasa da gulubryvilo mis
ticizms didad gansazRvravda is garemoeba, rom arsebuli
ideologiuri akrZalvebis gamo isini ver iqceodnen saja
ro samecniero diskusiis sagnad. garda amisa, isini rigi
Ti qarTvelis mier ufro xSirad gaiazrebodnen, rogorc
politikuri protestis formebi, rogorc misTvis alter
natiuli istoriisa da, Sesabamisad, imedis mimcemi konce
fciebi, vidre religiuri Tu filosofiuri doqtrinebi
da, amdenad, nebismieri kritikuli damokidebuleba maT
mimarT xSirad sabWoTa xelisuflebis ideologiur dakve
Tad aRiqmeboda.
17
es Teoriebi Cndeboda imgvar socialurkulturul
gare moSi, sadac adamianebs ramdenime Taobis ganmavlobaSi
aRkveTili hqondaT seriozuli Teologiuri da filoso
fiuri ganaTlebis miRebisa da religiuri Ziebebis SesaZ
lebloba da romlis inteleqtualuri elitac TiTqmis
mTlianad iqna ganadgurebuli gasuli saukunis 20iani da
30iani wlebis ganmavlobaSi; misi adgili ki ideologiuri
funqciis matarebelma, bolSevikebis mier politikurad
marTulma `wiTelma profesuram~ da `wiTelma inteligen
ciam~ daikava.
sawinaaRmdegod molodinisa, rom sabWoTa kavSiris
kolafsi religiur msoflmxedvelobas swrafad gaaTavi
suflebda Tavdacvis arqauli formebisa da TviTkonser
vaciis aucileblobisagan, es ase ar moxda. kulturulma
da egsistencialurma Sokma bevri adamianisaTvis eklesias
SeunarCuna alternatiuli istoriuli da esqatologiuri
sivrcis funqcia. marqsistuli istoriuli metafizikisa da
esqatologiisagan Tavis daRwevis Semdeg marTlmadideblo
ba unda morgeboda sekularizebul samyaros Tavisi libe
raluri esqatologiiT. rogorc `perestroikis~ Semdgomma
pirvelive wlebma gviCvena, es amocana sakuTriv religiuri
cxovrebisaTvis aranakleb rTuli amocana aRmoCnda, vidre
marqsistuli wnexis gaZleba. axal situaciaSi marTlmadi
deblobas an unda eRiarebina sekularuli ideologiebis
primati da liberalur konteqstSi moexdina akomodireba,
an kvlav alternatiuli istoriuli sivrcis roli Seesru
lebina. Tu qveynis damoukideblobis pirvel wlebSi ufro
xSirad am ori tendenciis nazavs vxvdebodiT, dReisaTvis
arqaul ritorikas wamyvani adgili uWiravs. yvelafer
sxvasTan erTad, ritorikis arqauloba aRmoCnda instru
menti, romliTac morwmuneebs arsebulis alternatiuli
eqsistencialuri sivrcis arseboba SeiZleba daanaxo.
mokled Tu vityviT, axal istoriul garemoebebSi tra
diciuli religiuri instituciebi aRmoCndnen sakuTari
18
civilizaciuri konteqstis gansazRvris amocanis winaSe. es
amocana TiTqmis sruliad ucnobi iyo da aris saqarTvelos
sivrceSi Semosuli axali religiuri moZraobebisaTvis. isi
ni modiodnen swored im msoflmxedvelobrivi garemodan,
sadac TiTqmis dasrulebulia sekularizaciis, anu rogorc
amas mirCa eliade ambobs, `sekularulis mier religiuris
inkorporirebis~ procesi. Tu dasavluri religiuri insti
tuciebisaTvis es procesi droSi gaWimulad da bunebrivad
xdeboda, qarTuli tradiciuli religiuri instituciebi
uceb aRmoCndnen samyaroSi, romelic, marTalia, gansxvave
biT sabWoTa totalitarizmisagan, uSvebda maT arsebobas,
magram maTgan sxva narativis, kerZod sekularuli narati
vis nawilad qcevas da sakuTari universalobis daTmobas
moiTxovda. Tumca, unda iTqvas, rom am viTarebis mimarT
mwvave reaqcia arc protestantuli samyarosaTvisaa ucxo.
mTels Teologiur speqtrSi TamaSdeba drama, romlis Si
naarsic bibliuri narativis sxva narativSi ganTavsebis
mcdelobaa _ imis nacvlad, rom, piriqiT, swored bibliur
narativSi moxdes yvela sxvis inkorporireba (rogorc amas
amerikeli protestanti Teologi hans frei wers (Frei 1974:
236).
Zalze mokled SeiZleba iTqvas, rom religiuri insti
tuciebi maTi msoflmxedvelobebis `meoradi moxmarebis~
produqtebad qcevis safrTxis winaSe aRmoCndnen. aman ki
SeiZleba aamuSavos is destruqciuli potenciali, rome
lic, iurgen habermasis Tanaxmad, monoTeistur religiebSi
imaleba, rogorc nebismieri gansxvavebuli saazrovno tra
diciis eqskluzivisturi uaryofa da `ganTavsebis~ alter
natiuli sivrcis Zieba.
amis TvalsaCino nimuSia, Cveni azriT, erTi garemoeba:
qarTuli marTlmadidebeli eklesia kategoriul uars am
bobs grigorianul kalendarze gadasvlaze. dabejiTebiT
SeiZleba iTqvas, rom es ar gaxlavT mxolod Teologiuri
problema. mTavari, vfiqrobT, aq is aris, rom gadasvla amg
19
var konteqstSi kapitulaciis mniSvnelobasa da sakuTari
istoriis daTmobad da `meoradi moxmarebis~ produqtad
sakuTari Tavis gamocxadebad gaiazreba. amiT sasuliero
pirebi uars amboben monawileoba miiRon sekularul esqa
tologiaSi, aRiaron msoflio liberaluri revoluciis
faqti, radgan es ukanaskneli maTvis religiuri gonis
(mind) dasasrulis Tanazomadia. arqiteqturis tradiciu
li formebis mimarT zedmiwevniTi erTgulebiT, arqauli
ritorikiTa da alternatiuli kalendriT isini cdiloben
daibrunon is odesRac arsebuli eqsistencialuri garemo,
romelSic maTi fundamenturi kategoriebi Seasruleben
ara `meoradi moxmarebis~ produqtTa, aramed konstitu
ciur principTa mniSvnelobas. metic, amgvar alternativas
isini morwmuneebs sTavazoben, rogorc umTavres sotero
logiur princips.
Sedegad miviReT mcdeloba, rom qarTuli marTlmadide
beli garemo iqces erTgvar hermetul, globaluri realie
bisagan ganmdgar garemod. Tu gaviTvaliswinebT, Tu rogor
mniSvnelobas SeiZleba atarebdes Sroma ama Tu im sazoga
doebis globalur konteqstSi akomodaciis saqmeSi, ioli
gasagebi iqneba, Tu rogori uaryofiTi rolis Sesruleba
SeeZlo (da SeuZlia) am process. saganTa bunebrivi mdina
rebidan amovardnis mcdelobam spontanurad gaaCina TviTi
zolaciis formaTa mTeli panorama – dawyebuli e.w. marT
lmadidebeli soflebis Seqmnis ideiT, sadac istoriulad
izolirebul garemoSi unda ecxovrad morwmuneebs da dam
Tavrebuli globalur sasicocxlo garemoSi CarTvis iseTi
gulubryvilo proeqtebis SemoTavazebiT, rogoricaa qvey
nis sameurneo saqmianobis purisa da Rvinis warmoebaze day
vanisaken mowodeba. yvela SemTxvevaSi saubaria ara marTl
madidebeli religiurobisaTvis adekvaturi sameurneo saq
mianobis formebze, aramed, Tu Tanamimdevrulebi viqnebiT,
imgvari formebis moZiebaze, romlebic marTlmadidebeli
samyaros globaluri samyaros Semotevisagan dacvas uzru
20
nvelyofs. sameurneo formebis ZiebaTa kaTolikuri mcde
lobebisagan gansxvavebiT, aqcenti keTdeba swored izo
laciis momentze da ara globalur sasicocxlo sivrceSi
imgvar CarTvaze, romelic uzrunvelyofs or moments:
globaluri sameurneo samyaros religiuri TvalsazrisiT
gardaqmnas da Sromis, rogorc fenomenisaTvis sakraluri
Sinaarsis dabrunebas.
kaTolikur samyaroSi ukve meoce saukunis meore naxe
vridan Cndeba pirveli sakmaod warmatebuli mcdelobebi
imisa, rom Seqmniliyo globaluri sameurneo samyarosa da
religiuri interesebis SemaTavsebeli sameurneo formebi.
1956 wels baskeTis qalaq mondragonSi iwyeba mokrZale
buli masStabebis sameurneo moZraoba, romelic sabolood
kooperativTa federaciis saxes iRebs, romlis 256 kompa
niaSic 2008 wlisaTvis 100 000mde adamiani iyo dasaqmebu
li. korporacia moqmedebs oTxi mimarTulebiT: finansebi,
mrewveloba, sacalo vaWroba da ganaTleba. Sromis suvere
nitetis principi, romelic, sabolood, solidarobis eko
nomikur modelad Camoyalibda, korporaciis damaarseblis,
kaTolike mRvdlis xose maria arizmendiaretas azriT,
warmoadgens kaTolicizmis socialuri doqtrinis yvelaze
adekvatur formas. dResdReobiT, korporacia espaneTis
yvelaze msxvili korporaciebis SvideulSi Sedis ramdenime
miliardiani brunviT da monawileobs iseT proeqtebSic ki,
rogoricaa nasas proeqtebi. Tavad qalaqi mondragoni, ro
melSic 1941 wels sul 7000 adamiani cxovrobda, espanuri
sameurneo saqmianobis erTerT msxvil centrad iqca.
Cveni azriT, mTavari momenti, romelmac religiuri da
ekonomikuri interesebis amgvari Serwyma gaxada SesaZle
beli, iyo im izolacionizmisagan gaTavisufleba, romelic
jer kidev meoce saukunis pirvel naxevarSi iyo kaTolikuri
samyarosaTvis damaxasiaTebeli. religiuri eqskluzivizmis
daZleva da religiuri inkluzivizmis doqtrinis miReba,
rac sabolood vatikanis meore msoflio saeklesio krebaze
21
gaformda, aTavisuflebda inteleqtualur Zalebs im gare
moebis wina planze wamoweviT, rom sameurneo saqmianoba
ukve SeiZleboda ganxiluliyo kaTolikurii misioneruli
moRvaweobis formad, romlis wyalobiTac RvTis sityvis sa
meurneo enaze Targmna gaxdeboda SesaZlebeli. xolo kor
poraciis sameurneo warmateba kaTolicizmis misioneruli
praqtikis warmatebis mniSvnelovan niSnad aRiqmeba. davazus
tebT, rom `misia~, zogadi TvalsazrisiT, ar niSnavs mxolod
RvTis sityvis uSualo qadagebas arareligiur Tu naklebad
religiur garemoSi. igi, zogadad, aRniSnavs, agreTve RvTis
sityvis qmediTobis dadasturebasac adamianuri moRvaweo
bis yvela, maT Soris, sameurneo sferoSic.
qarTul (da rusul) marTlmadidebel samyaroebSi amis
alternativad jerjerobiT Cans mxolod marTlmadidebeli
dasaxlebebis Seqmnis mcdelobebi, romlebic izolirebu
lia istoriuli garemosagan da sadac istoriis sxva ritmi
da sxva mdinarebaa. amis Sesabamisad yalibdeba Sromisadmi
damokidebulebis formebic. eklesiis gareT Sroma ganixi
leba erTgvar neitralur fenomenad, xolo misi produqtu
loba meorexarisxovania da religiuri cxovrebis mxolod
erTgvar fundaments unda warmoadgendes (rac Cans kidec
kvlevis Sedegad miRebul masalebSi). Tavad eklesiis wiaRSi
ki Sroma sulieri Rvawlis mniSvnelobas iZens. Sromisadmi
damokidebulebis am dualizmma didwilad gansazRvra isic,
rom axalma istoriulma garemoebebma morwmune marTlmadi
debelTa TvalSi ver pova Teologiuri gamarTleba da ver
SeiZina axali misioneruli amocanis mniSvneloba. sasico
cxlo garemos mniSvneloba daviwrovebuli iqna da dRemde
grZeldeba mcdeloba, misgan ganidevnos yvelaferi, rac
sxva msoflmxedvelobrivi konteqstidan aris mosuli.
amas emateba is garemoebac, rom (rogorc es Cvens mier
Catarebuli eqspertTa gamokiTxvidanac gamoCnda), gansxva
vebiT kaTolicizmisa da protestantizmisagan, sizarmace
da profanuli samyarosagan gaucxoeba marTlmadidebel
22
eklesiaSi TiTqmis arasodes ganixileboda mZime codvad.
aqve unda gavixsenoT, rom protestantul tradiciaSi,
luTeris wyalobiT, mkvidrdeba Tvalsazrisi, rom swored
sizarmace (da rogorc amas Semdgom imanuel kanti da iohan
gotlib fixte ambobdnen) `adamianis bunebrivi sixistea~ is
Zala, romelic yvela SesaZlo borotebas Sobs.
90iani wlebis dasawyisSi Tavad qarTuli marTlma
didebeli eklesiis wiaRSi da eklesiasTan dakavSirebul
inteligentur wreebSi gaCnda azri, rom aucilebeli iyo
SemuSavebuliyo marTlmadidebeli eklesiis socialuri
doqtrina, sadac aisaxeboda eklesiis damokidebuleba Ta
namedrove realiebis mimarT da riTac `istoriuli akomo
daciis~ procesi racionalur elements daeqvemdebarebo
da. samwuxarod, es azri sasuliero porTa da morwmuneTa
umravlesobis mxridan ver iqna gagebuli da gaazrebuli.
isini arCevdnen, mihyolodnen socialuri politikis isto
riul tradicias, rac realur garemoebebSi umeteswilad
gulubryvilo preterizmSi, warsulis formebis reanimi
rebis mcdelobaSi gamoixateboda da dRemde gamoixateba.
amiT ki realuri istoriuli garemodan gaucxoeba kidev
ufro Rrmavdeba. adreqristianuli sisadavis kulti da
cxovrebisadmi saqmiani damokidebulebis mimarT agdebuli
damokidebuleba iyo is socialuri imperativebi, romlebic
vrceldeboda rogorc `marTlmadidebluri koncefcia~
da romelic istoriuli romantizmisa da gulubryvilo
qristianuli socializmis erTgvar usistemo nazavs war
moadgens.
aseTia, mokle aRweriT, is istoriuli konteqsti, ro
melSic winamdebare kvleva Catarda. vfiqrobT, amgvari
kvlevebis mniSvneloba sakmaod didia. isini gvaZlevs saSua
lebas, rom naTlad aRviqvaT dasmul sakiTxebTan dakavSi
rebiT qveyanaSi arsebuli situacia, raTa saxelmwifoebri
vi mSeneblobisaTvis aucilebeli strategiebis SemuSaveba
gaxdes SesaZlebeli.
23
Semajamebeli daskvna
kvlevis analitikur angariSSi Seswavlilia Sromis sa
zrisi sxvadasxva religiuri tradiciis – orTodoqsuloba,
protestantizmi, kaTolicizmi da islami – konteqstSi.
analitikur angariSSi warmodgenili empiriuli monace
mebi miRebulia Tvisebrivi sociologiuri kvlevis safuZ
velze saqarTvelos soflis (ruralur) da qalaqis (urba
nul) TemebSi. kvlevis meTodologiuri CarCoa SemTxvevis Seswavla (Case Study). es gulisxmobs Semdegi specifikuri
meTodebis kombinirebul gamoyenebas: literaturis anali
zi, eqspertuli interviuebi, fokus jgufebi da CaRrmave
buli interviuebi.
struqturulad, ZiriTadi mignebebi SeiZleba ganxilul
iqnes or nawilad: a) religiuri mimdinareobebis doqtri
naluri safuZvlebi Sromis eTikasTan mimarTebaSi da b)
religiuri Temebis wevrTa praqtikebi, warmodgenebi da
damokidebulebebi Sromis eTikis da ekonomikuri qcevis
kuTxiT. pirvel SemTxvevaSi, kvleva daeyrdno literatu
ris mimoxilvas da eqspertul gamokiTxvas, xolo meore
SemTxvevaSi – jgufur diskusiebs da siRrmiseul inter
viuebs, iseve rogorc fail sortingis Sedegebs.
doqtrinaluri gansxvavebebi Sromis eTikasTanmimarTebaSi
rogorc araerTi mkvlevari (Ward 1996; Henry 1964) aRniS
navs, Sromis eTikis bibliuri gageba aRiarebs adamianuri
Sromis integralur rols RvTis mier Seqmnili samyaros
wesrigSi. bibliis Tanaxmad, adamianebisaTvis Sroma RvTi
sadmi siyvarulis warmoCenis gzaa. Sromis meSveobiT ada
24
miani aviTarebs Tavis niWsa da SesaZleblobebs da amiT pativs miagebs RmerTs. Sromis saSualebiT adamiani imorCilebs da gardaqmnis bunebas da amiT imeorebs (eziareba) RmerTis qmnadobis aqts. amasTan, TavianTi SromiT, RmerTisTvis msaxurebis garda, adamianebi emsaxurebian erTmaneTs. Sroma adaminisgan moiTxovs urTierTobis damyarebas sxvebTan, saSualebas aZlevs gaTavisufldes egocentrizmisgan.
literaturis mimoxilva, aseve eqspertuli gamokiTxva aCvenebs, rom sxvadasxva religiuri tradiciis mier gansxvavebulad xdeba Sromis bibliuri gagebis gadaazreba.
marTlmadideblur tradiciaSi mkvidrdeba gansxvaveba/opozicia Sromasa da religiur (sulier) moRvaweobas Soris. SromaSi upiratesad yofiT cxovrebaze zrunva igulisxmeba, xolo sulier moRvaweobaSi – iseTi aspeqtebi, rogoricaa locva, religiur ritualebSi monawileoba, marxva da sxv. marTlmadidebloba Sromas ganixilavs rogorc mniSvnelovan movlenas saaqao, yofiT cxovrebasTan mimarTebaSi. Tumca, misi pirdapiri kavSiri sulis cxonebasTan naklebia. aq Sromis Rirebuleba mcirdeba religiur praqtikebTan SedarebiT. swored amitom, sizarmace marTlmadideblur religiaSi ganxilulia rogorc codva, Tumca, ara momakvdinebeli; kaTolicizmisgan an protestantizmisgan gansxvavebiT, sizarmace ar ganixileba rogorc sulis cxonebis erTerTi mTavari damabrkolebeli faqtori.
gamokiTxuli eqspertebis azriT, marTlmadideblur tradiciaSi (maT Soris, qarTulSi) ar aris SemuSavebuli socialuri politikis doqtrina. Sesabamisad, mrevlTan interaqciisas socialuri sakiTxebi, SromasTan damokidebulebis CaTvliT, individualuri moZRvris Sexedulebebis mier konstruirdeba. Sexedulebebi bibliuri swavlebidan iRebs saTaves, Tumca individualur moZRvars mravalferovani interpretaciebis saSualebas utovebs. Sesabamisad, rTulia gamoiyos socialuri politikis ZiriTadi paradig
mebi marTlmadideblur religiaSi.
25
maq veberidan moyolebuli, Tanamedrove literaturis
analizi (Ward 1996; Henry 1964; Oetes 1971; Furnham 1990) aCve
nebs, rom Sromis protestantuli eTika saxes ucvlis da
Sordeba Sromis eTikis bibliur gagebas. bibliuri gageba
dauRalav (hard) Sromas RmerTisTvis msaxurebis Sesrule
bis saSualebad miiCnevs. dauRalavi Sroma TavisTavadi Rirebulebis mqone ar aris, Tuki is RmerTisaTvis pati
vis migebas ar emsaxureba. Sromis protestantul eTikaSi
ki dauRalavi Sroma TviTmizans warmoadgens. Sromis pro
testantuli eTikis mixedviT, RmerTi dalocavs adamianTa
Sromas da amis transformireba moxdeba RvTis madlad. es
adamianebs ubiZgebs imisken, rom Sromis meSveobiT ipovon
xsna; materialuri warmateba iqceva rwmenis simbolod.
aratradiciul religiur mimdinareobebSi, rogorcaa
iehovas mowmeebi, Sromas gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs.
Sroma religiuri cxovrebis erTgvari nawilia, rac gavle
nas axdens maTi religiuri cxovrebis marTebulobaze. Tu
iehovas mowme ar Sromobs, es negatiurad aisaxeba mis mier
religiuri cxovrebis wesebis dacvaze.
islami Sromas da locvas erT sibrtyeze ganixilavs.
orive komponenti mniSvnelovania cxonebisaTvis. Sroma
erTgvar locvadac ki iTvleba. islami mouwodebs Tavis
mimdevrebs, rom iqcnen SromaSi CarTul aqtorebad, rad
gan WeSmariti rwmena isaa, risi demonstrirebac xdeba pa
tiosani Sromis meSveobiT da xels uwyobs sazogadoebis
ganviTarebas. aqedan gamomdinare, islami ayalibebs socia
luri cxovrebis praqtikul wess da cdilobs uSeRavaTod
ebrZolos im mankierebebs, rasac umuSevroba, sizarmace da
siRaribe Sobs. islami mkafio instruqcias aZlevs adamia
nebs, adreuli asakidanve itvirTon SromiTi pasuxismge
bloba, xolo xandazmulebs – ar Caiqnion xeli da TavianTi
gamocdileba da unarebi moaxmaron sazogadoebriv sikeTes.
yuranis mixedviT, yovlisSemZle RmerTi TiToeul adamians
Tavisi Sromis sazRaurs aZlevs.
26
religiuri Temebis wevrTa praqtikebi SromasTan mimarTebaSi
jgufur diskusiasa da CaRrmavebul interviuebSi Car
Tuli yvela jgufisaTvis (sxvadasxva religiuri Temebi da
aramorwmuneebi) Sroma cxovrebis mniSvnelovan Rirebule
bas warmoadgens. kavSiri Sromasa da rwmenas (sulierebas)
Soris yvela religiur TemSi SeimCneva, Tumca – sxvadasx
va xarisxiT. gansxvavebulia Sromis fenomenis datvirTva
gansxvavebuli religiuri Temebis da aramorwmuneebis praq
tikebSi. morwmune TemebSi religiuri doqtrinebi yvelaze
mniSvnelovan gavlenas religiuri praqtikebis konstrui
rebaze axdens, rogoricaa ritualebSi monawileoba, lo
cva, marxva da sxva. marTalia, suliereba, rwmena ZiriTa
dad sulis cxonebis miRwevis SesaZleblobaa, Tumca, isini
garkveul gavlenas axdens Temis wevrTa socialuri (maT
Soris, SromiTi) urTierTobebis Camoyalibebaze, socialur
cxovrebaSi qceviTi praqtikebis struqturirebaze, mikro
socialuri qselebis formirebaze. aRniSnulis miuxedavad,
ikveTeba, rom religia Temis wevrTa cxovrebis wesis ma
konstruirebeli erTerTi cvladia da sxva mikro da makro
socialur institutebi (samsaxuri, ojaxi, skola, kultu
ruli tradiciebi da sxva.), aseve, mniSvnelovan gavlenas
axdens Temis wevrTa socialur qcevaze.
zogadad Tu vityviT, uSualod Sromis dros morwmu
neze religiuri doqtrinebis gavlena Semdegi mimarTule
bebiT ganisazRvreba: religiis gavlena morwmunis qcevaze
samsaxurSi, gavlena krizisuli situaciebis marTvaze, saq
mis mimarT morwmunis damokidebulebaze da samsaxurSi re
ligiuri ritualebis Sesrulebaze.
mopovebuli empiriuli masalis safuZvelze SeiZleba
iTqvas, rom saqarTveloSi arsebul ZiriTad religiur Te
mebSi jakalonesa da iurkeviCis (Giacalone and Jurkiewicz 2010)
mier gamoyofili, sulierebisa da Sromis damokidebulebis
27
samive tipi (paraleluri, integraciuli, dapirispirebuli)
gvxvdeba, Tumca – sakmaod araTanabrad:
a) gabatonebul tipad unda CaiTvalos paraleluri urTierTdamokidebuleba, romlis drosac suliereba da
Sroma praqtikulad ar ganixileba erT diskursSi. amaze
metyvelebs rogorc `fail sortingis~ Sedegebi (religia
sa da SromasTan dakavSirebuli cnebebi yvela SemTxvevaSi
sxvadasxva klasterSi moxvda), ise fokus jgufebis masale
bi; transkriptebis gacnoba cxadyofs, rom respondentebs
uWirdaT SeTavazebul Temaze Tavisufali saubari; es, sa
varaudod, unda aixsnas imiT, rom Sromisa da sulierebis
urTierTdamokidebuleba ar warmoadgens refleqsiis Tu
diskusiis sagans, Tundac yoveldRiuri saubrebis doneze.
b) garkveuli gamonakliss warmoadgens baptistebisa da
iehovas mowmeebis jgufebi, sadac SeimCneva integraciuli
urTierTdamokidebulebis niSnebi. aratradiciul reli
giur mimdinareobebSi (iehovas mowmeebi, baptistebi) reli
giis gavlena socialuri moralis formirebaze ufro mniS
vnelovania da am Temis wevrTa cxovrebis TiTqmis yvela
aspeqtis konstruireba swored religiuri Sexedulebebis
mixedviT xdeba.
g) rac Seexeba sulierebasa da Sromas Soris dapirispirebul urTierTdamokidebulebas, misi kvali (Tumca,
arcTu Zlierad gamokveTili) SeiZleba davinaxoT marTl
madideblebis jgufebis masalebSi: religiuri ritualebis
Sesrulebas udavo prioriteti eniWeba SromiT valdebule
bebTan mimarTebaSi.
`fail sortingma~ ramdenime saintereso tendencia ga
moavlina. pirvel rigSi, aRsaniSnavia is, rom sxvadasxva
konfesiaTa warmomadgenlebis da, agreTve, aramowmuneTa
kognituri rukebi sagrZnoblad gansxvavdeba erTmaneTisa
gan, rac sabuTia imisa, rom religia mniSvnelovan gavle
nas axdens socialuri warmodgenebisa da Rirebulebebis
sistemis formirebaze; metic, dominanturi religiis gav
28
lena aramorwmuneebzec vrceldeba: Cvens kvlevaSi marT
lmadidebelTa da marTlmadidebluri kulturis garemoSi
Camoyalibebuli aramowmuneebis kognituri rukebi sakmaod
msgavsi aRmoCnda.
ufro konkretulad Tu vityviT, kvlevaSi Semotanil
iqna xuTi faqtori, romlebic SesaZleblobas gvaZlevs
erTmaneTisagan ganvasxvavoT religiuri jgufebi Sromis
eTikasTan mimarTebaSi. es faqtorebi, rogorc analitiku
ri instrumentebi, gamoyenebulia sxvadasxva saerTaSoriso
kvlevebSi (Zulfikar 2012, Furnham 1990):
1. dauRalavi (‘hard’) Sroma da amasTan dakavSirebuli
warmateba;
2. fulisa da drois dazogva;
3. Tavisufali drois mimarT uaryofiTi damokidebu
leba;
4. kontrolis internaluri lokusi;
5. Sroma rogorc mizani TavisTavad.
TiToeul faqtorTan mimarTebaSi, sxvadasxva religiur
Temebs Soris, iseve rogorc maTsa da aramorwmuneebs So
ris, Semdegi gansxvavebebi vlindeba:
1. dauRalavi Sroma da warmateba. praqtikulad yvela
aRmsareblobis warmomadgeneli, iseve rogorc aramorwmu
neebi, aRniSnaven, rom `dauRalavi~ Sroma da `patiosani~
Sroma Tavin Ti mniSvnelobebiT mWidrod dakavSirebulia
erTmaneTTan. Tumca, erTi mxriv, morwmune da aramorwmune
adamianebi erTmaneTisagan imiT gansxvavdebian, rom: a) ara
morwmuneebis azriT, mZime (da patiosani) Sroma ar aris
warmatebis sawindari, aramed amisaTvis saWiroa damate
biTi socialuri faqtorebi (gavleniani nacnobebi, ganaT
leba, memkvidreoba da sxv. b) mormuneebisaTvis warmatebis
misaRevad, SromasTan erTad, aucilebelia RmerTis rwme
nac. meore mxriv, religiuri Temebi erTmaneTisagan gansx
vavdebian imis mixedviT, ramdenad `erTveba~ RmerTi war
matebis miRwevaSi, anu ra proporciiT nawildeba Sromisa
29
da RmerTis `monawileoba~ warmatebis uzrunvelsayofad: a)
yvelaze radikaluri pozicia aqvT muslimTa Temis warmo
madgenlebs: warmatebas isini arsebiTad RmerTis wyalobas
miaweren da Sroma mxolod imdenadaa Rirebuli, ramdenadac
is RmerTis `karnaxiT~ xorcieldeba da yuranis swavlebas
misdevs; b) marTlmadidebelTa da kaTolikeTa jgufebSi,
marTalia, sjeraT, rom `warmatebis gasaRebi RmerTis mor
CilebaSia~, Tumca, aRniSnaven, rom adamians SeuZlia air
Cios rwmenis gareSe cxovreba da es misi individualuri
pasuxismgeblobis saqmea. meore mxriv, aramorwmune adamiani
verasodes dakmayofildeba miRweuliT, warmatebis zRvari
misTvis ukontrolo gaxdeba, ramac adamians SeiZleba mZime
codvebic ki Caadeninos; g) protestantebis jgufSi Sromis
wili warmatebis miRwevaSi didia; rwmenis siZliere ar aris
warmatebis garantia – morwmune adamiani SeiZleba waru
matebelic iyos, Tu dakargavs Sromis da sirTuleebTan
(dabrkolebebTan) brZolis survils. d) iehovas mowmeTa
jgufi warmatebas adamianis cxovrebisTvis meorad mniS
vnelobas aniWebs. maTi azriT, warmatebam SesaZloa `axal
cxovrebaSi~ dabrunebasac SeuSalos xeli;
amasTan, patiosani Sroma mniSvnelovani cvladia yvela
religiuri Temis wevrTaTvis. patiosan Sromas kavSiri aqvs
religiur eTikasTan da sulis cxonebis ganmapirobebeli
erTerTi maxasiaTebelia.
2. fulisa da drois dazogva. arc erTi religiuri fo
kus jgufi ar iwonebs azartul TamaSebis gziT fulis So
vnis SesaZleblobas. Tumca, marTlmadidebelTa jgufi yve
laze rezistentulia azartuli TamaSebis mimarT (am gziT
naSovni fuli ar SeiZleba keTili saqmeebs moxmardes); bap
tistebi saubroben uSromlad naSovni fulis garkveulad
daxarjvis mizaSewonilobaze – isini ar gamoricxaven, rom,
magaliTad, kazinoSi mogebuli fuli SeiZleba `gakeTil
Sobildes~ (moxmardes gaWirvebulebs, eklesiis aSenebas da
30
sxv.). aRsaniSnavia, rom baptistebma da iehovas mowmeebma,
marTlmadideblebisagan gansxvavebiT, xazi gausves, rom
maTi religia aswavliT drois dagegmvas.
3. Tavisuafali drois mimarT uaryofiTi damokidebuleba. mormuneebisa da aramormuneebis fokus jgufebs aer
TianebT Tavisufali drois uaryofiTi gagebis is konte
qsti, rodesac Tavisufali dro gagebulia rogorc drois
uqmad xarjva. am azriT, Tavisufali dro upirispirdeba
Sromas. drois uqmad xarjva igivea, rac sizarmace, romlis
daZlevis strategiaa im SegrZnebis gamomuSaveba, rom dro
Zalian swrafad gadis da amitom unda viCqaroT, raTa be
vri ramis gakeTeba movaswroT. is, rac morwmuneebsa da
aramorwmuneebs, agreTve, sxvadasxva aRmsareblobis mqone
jgufebs erTmaneTisagan ganasxvavebT, aris is, Tu ra Cai
Tvleba sasargeblo saqmed Tavisufali drois fargleb
Si: a) morwmuneebi iziareben imas, rom sasargeblo saqme,
upirveles yovlisa, RmerTTan siaxloveSia. amitom, iseTi
saqmianobebi, rogoricaa, magaliTad, locva, religiur
msaxurebaze daswreba da a.S. sasargeblo da sakralur Sro
mad CaiTvleba Tavisufal dros. aramorwmuneebSi aqcenti
gadatanilia profanul saqmianobebze Tavisufali drois
Sesavsebad, rasac uSualo kavSiri RmerTTan ara aqvs da
ufro metad yoveldRiur aqtivobebs ukavSirdeba; b)meore
mxriv, religiur TemebSi gaziarebulia mosazreba, rom Ta
visufali drois Semadgeneli nawili SeiZleba iyos rekrea
ciuli saqmianobebi (sporti, seirnoba, TamaSebi, wveulebe
bi da a.S.). Tumca, aseTma saqmianobebma ar unda dakargos
kavSiri sulierebasTan (mag., marTlmadideblebi uaryofen
kiqboqsingiT gatacebas, muslimebi – kazinoSi TamaSs da
sxv.); g) marTlmadidebelTa jgufSi religiur ritualebSi
monawileobas Sromis universalur legitimur praqtikad
miiCneven (is adamiani, vinc mxolod religiuri ritualebis
SesrulebiT aris dakavebuli, misaRebia). aramarTlmadide
31
bluri religiuri jgufebi religiuri ritualebis Sesru
lebas Tavisufali droisTvis relevantur Sromad Tvlian,
Tumca, ar moswonT, Tu vinmesTvis (religiuri pirebis gar
da) es erTaderTi (an, ZiriTadi) saqmianoba iqneba.
4. kontrolis internaluri lokusi. marTlmadidebelTa
da kaTolikeTa TemebSi gamoikveTa pozicia, rom adamians
SeuZlia sakuTari cxovrebis marTva da is bedisweris tyve
ar aris. `sakuTari cxovrebis marTvaSi~ ki Sromis faqtors
erTerTi gadamwyveti roli akisria. SromiT da pirovnu
li ZalisxmeviT adamians SeuZlia gansazRvros sakuTari
momavali da Secvalos sakuTari cxovreba. es kontrolis
internalur lokusis arsebobaze miuTiTebs. Tumca, meore
mxriv, marTlmadidebelTa jgufSi Semodis kontrolis eqs
ternaluri lokusis alternatiuli nakadic, ramdenadac es
jgufi iziarebs `iRbalis~, `gamarTlebis~ faqtoris mniS
vnelobas. iRbalia is, roca `saWiro dros saWiro adgilas aRmoCndebi.~ iRbalze aqcentireba niSnavs iracionaluris,
SemTxveviTobis Semotanas cxovrebis nakadSi, rac ar SeiZ
leba gakontroldes adamianis mier.
eqsternaluri lokusi kidev ufro metad gamoikveTa
muslimTa jgufSi: isini aRiareben bedisweris arsebobas da
imas, rom `alahma yvelaferi icis~; alahi ganapirobebs imas,
Tu risi miRweva SeuZlia adamians, anu windawinve gansazR
vravs adamianis unarCvevebs da maTi gamoyenebis Sansebs,
romelTa Secvla adamians ar SeuZlia.
5. Sroma rogorc mizani TavisTavad. sxvadasxva aRmsare
blobis mimdevarTa warmodgenebi Tanxvdeba imasTan mimar
TebaSi, rom a) Sroma adamianis moRvaweobis erTerTi yve
laze mniSvnelovani sferoa; b) Sroma da Sromis formebi
gavlenas axdens adamianis rogorc saaqao, aseve gardacva
lebis Semdeg cxovrebaze; g) Sroma aris pasuxismgebloba
ara mxolod mikro socialur jgufis (ojaxi, sanaTesao,
32
Temi), aramed, aseve, ufro farTo gagebiT, qveynis da kaco
briobis winaSe.
religiur Temebs Soris gansxvaveba vlindeba sulis cxonebisaTvis Sromis mniSvnelovnebis gagebaSi. marTlma
didebeli da kaTolike jgufebis warmomadgenelTa azriT,
Sromis dros adamiani dakavebulia da mas ar aqvs saSualeba
codva Caidinos. amrigad, Sroma Tavdacvis instrumentia,
romelic sulis cxonebaSi (gadarCenaSi) gvexmareba. meore
mxriv, marTlmadidebelTa jgufSi aRiarebulia `sulieri
Sromis~ upiratesoba sxva saxis SromasTan mimarTebaSi).
gandegiloba/beroba – saaqao cxovrebaSi moRvaweobis maqsi
mumia da yvela sxva Sromaze maRla dgas. muslimebis pozi
cia gansxvavebulia: Sromas iseTive Rirebuleba aqvs sulis
gadarCenisaTvis, rogorc locvas da sxva religiur ritua
lebs. Sromis gareSe cxovreba iseTive codvaa, rogorc lo
cvaze uaris Tqma. iehovas Temis warmomadgenlebi amboben,
rom maTi moRvaweoba Tanabradaa ganawilebuli profanul
Sromasa da bibliis qadagebas/ganmartebebs Soris.
saboloo jamSi, saqarTvelos realobaSi religiuri Te
mebis empiriuli idealuri tipi (veberiseuli, anu socio
logiuri gagebiT) Sromis eTikasTan mimarTebaSi Semdegnai
rad yalibdeba:
marTlmadidebluri TemisTvis Sromis yvelaze legiti
muri tipia sulieri moRvaweoba, rac religiur ritualebSi
CarTvas gulisxmobs. saero (profanuli) Sroma, Tanac dau
Ralavi da patiosani, amqveyniuri warmatebis sawindaria,
Tumca saaqao cxovrebis maqsimumi mainc religiuri moR
vaweobaa (mag., beroba). Sroma adamians codvebis Cadenisgan
icavs da, amdenad, amzadebs mas saiqio cxovrebisTvis (cxo
nebisTvis). miuxedavad imisa, rom adamians SeuZlia SromiT
gansazRvros Tavisi socialuri momavali, iRbals (gamarT
lebas) adamianis cxovrebaSi Tavisi gavlena aqvs. drois
da fulis flangva cudia. Tavisufali dro, Tu is uqmad
yofnas gulisxmobs, ar aris mxardaWerili. Tumca, misi
33
Sevseba codvili saqmeebiT ar unda moxdes; saqmianobaTa ranJirebul rigSi prioriteti kvlav religiur aqtivobebs (mag., locvas) eZleva.
aRniSnuli idealuri tipidan yvelaze naklebad `gadaxrili~ kaTolikeTa Temia. SromasTan dakavSirebuli ganwyobebi da atitudebi praqtikulad unaSTod emTxveva marTlmadideblebTan aRweril suraTs.
rac Seexeba sxva religiuri Temebs, isini Semdegnairad arian `gadaxrili~ marTlmadidebelTa empirieuli idealur tipidan:
muslimur TemSi, marTlmadideblebTan SedarebiT, Zlierdeba ori momenti: a) RmerTis wyalobis („monawileobis~) roli Sromis gziT warmatebis miRwevaSi da b) saero (profanuli) Sromis Rirebuleba da sulier/religiur moRvaweobasTan misi gaTanabreba (Tumca, moiTxoveba saero Sromis procesSi erTguleba yuranis principebisadmi).
baptistebis TemSi, marTlmadideblebTan SedarebiT, ufro metadaa aRiarebuli Sromis `TavisTavadi~ Rirebuleba, anu, – Sroma rogorc TviTmizani. rogorc amqveyniuri warmatebis, ise sulis xsnis garantia rwmenis siZliere ar aris, aucilebelia erTguleba dauRalavi Sromis mimarT.
iehovas mowmeebi dabalansebuli Sromis eTikis momxreebi arian, isini moiTxoven wonasworobis dacvas dauRalav Sromasa (romelsac materialuri warmateba moaqvs) da aramaterialur sikeTeebs Soris (suliereba, ojaxi, janmrTeloba da a. S.). sulieri Sromis farglebSi locva da qadageba warmmarTvelia. rac Seexeba amqveyniur yofaze zrunvas, is fizikur da gonebriv Sromas aerTianebs, Tumca, iehovas mowmeebi fizikur Sromas gonebriv Sromaze win ayeneben, xolo yvelaze mniSvnelovnad ki Sromismoyvareobas miiCneven. fuli da kariera am religiis mimdevrebisaTvis amqveyniuri sacdunebelia da, Sesabamisad, negatiuri konotaciis mqone. sizarmace, sxva jgufebis msgavsad, miuRebelia, radgan upirispirdeba Sromas, romelic uflis ZRvenia da erTaderTi gza, iyo RmerTisTvis mosawoni.
34
kvlevis meTodologia
proeqtis mizani iyo marTlmadidebel da aramarTlma
didebel (kerZod, kaTolike da protestant) qristianTa,
aseve, muslimTAa religiur Rirebulebebs, maTi Sromis eTi
kasa da ekonomikur qcevas Soris urTierTmimarTebis dad
gena.
Sromis eTikis kvleva aqtualuri xdeba e.w. postkomu
nistur samyaroSi, gardamavali ekonomikis qveynebSi. saba
zro ekonomikaze gadasvlis procesi am qveynebSi daiwyo
politikuri gadawyvetilebebis Sedegad, ris gamoc movle
nebis ganviTarebis am scenars xSirad `politikur kapita
lizms~ uwodeben. am viTarebaSi SeiZleba daisvas SekiTxva:
faqtorebis is specifikuri kombinacia, romelic daxvda
`importirebul kapitalizms~ adgilebze da romlis Se
madgeneli erTerTi nawilia ama Tu im qveyanaSi arsebuli
`ekonomikuri mentaliteti~ da Sromis eTika, ramdenad
`kongruentuli~ SeiZleba aRmoCndes ekonomikuri urTier
Tobebis im axali tipisTvis, romelic inergeba e. w. garda
mavali ekonomikis qveynebSi?
ekonomikuri cnobierebis makonstituirebeli faqtore
bis kombinacia sakmaod mravalferovani SeiZleba iyos.
kvlevebiT dasturdeba, rom marTlmadideblobis, rogorc
kulturuli identifikaciis faqtoris roli, saqarTvelo
Si metad mniSvnelovania. gamokiTxulTa 80%ze meti Tavs
marTlmadidebel qristianad miiCnevs. unda vivaraudoT,
rom religiuroba (kerZod, marTlmadideblobasTan identi
fikacia) gavleniani moderatori cvladia Sromisadmi damo
35
kidebulebis formirebis procesSi. amasTan, mniSvnelovania
gairkves saqarTveloSi alternatiuli religiurobis (ker
Zod, kaTolicizmis, protestantizmisa da islamis) Sromi
sadmi damokidebulebis funqciuri Tu disfunqciuri mniS
vnelobebi. es SesaZlebels gaxdis Catardes SedarebiTi
analizi.
am viTarebaSi aqtualuria Semdegi sakiTxebis kvleva:
arsebobs Tu ara marTlmadidebluri eklesiis Si
gniT marTlmadidebeli qristianisTvis misaRebi eko
nomikuri qcevis modelis eqsplicituri doqtrinis
formulirebis mcdelobebi?
Sesabamisad, qmnis Tu ara sxva religiuri institu
tebi ekonomikuri qcevis alternatiul models da,
Tu qmnis, ramdenad adaptaciuria is qarTuli sociu
misTvis, anu, xom ar iqceva es modeli socialuri
daZabulobis wyarod Tundac calkeul regionebSi/
TemebSi?
ra gavlenas axdens sxvadasxva religiuri institu
tebis Rirebulebebi morwmuneTa realur ekonomikur
qcevaze, gansakuTrebiT ki Sromisadmi damokidebu
lebaze?
arsebobs Tu ara konfliqti, Tu, piriqiT, Tanxmoba
(Tundac, latenturi) saero (profanul) da sakra
lur Rirebulebebs Soris swored Sromisadmi damo
kidebulebis (zogadad, ekonomikuri qcevis) konte
qstSi?
gansxvavdeba Tu ara Sromisadmi damokidebulebis as
peqtSi ruraluri da urbanuli Temebis morwmuneTa
atitudebi da ganwyobebi?
warmodgenili proeqti ganxorcielda Tvisebrivi sociologiuri kvlevis gziT. sociologiuri kvleva ganxor
cieldeba SemTxvevis Seswavlis (Case Study) meTodologiuri midgomis farglebSi. es midgoma Semdegi konkretuli meTo
36
debis kombinirebul gamoyenebas gulisxmobs: literaturis
analizi, eqspertuli gamokiTxva, fokusjgufebi da CaRrma
vebuli interviuebi.
kvleva Catarda saqarTvelos regionebis ruralur da
urbanul TemebSi da moicva Semdegi etapebi:
pirveli etapi: eqspertuli gamokiTxva da meoradi mo
nacemebis analizi. kvlevis pirvel etapze moxda Sromis
eTikis da ekonomikuri qcevis Sesaxeb saqarTvelos marT
lmadidebluri da sxva qristianuli religiebis, agreTve,
muslimTa doqtrinaluri principebis dadgena.
es amocana ganxorcielda Semdegi gziT:
1. eqspertuli interviuebis Catareba. eqspertebad
mowveul iqnen Teologebi, religiaTmcodneebi, so
ciologebi, ekonomistebi, filosofosebi, sasulie
ro pirebi da sxva. sul gamoikiTxa 25 eqsperti.1
2. meoradi monacemebis analizi, romelmac moicva:
gamoqveynebuli masalebi/literatura
ukve ganxorcielebuli kvlevebi
qarTuli marTlmadidebluri da aramarTlmadi
debluri institutebis mier gamoqveynebuli ma
salebi da dokumentebi (epistoleebi, qadagebebi,
mediaSi gamoqveynebuli oficialuri dokumente
bi da sxva).
meore etapi: sakvlevi Tematikis indikatorebis gansa
zRvra (kvlevis instrumentebis dizaini.. proeqtis meore
etapze ganisazRvra is kognituri konstruqtebi da maTi in
dikatorebi, romlebic SeiZleba safuZvlad daedos urba
1 gamokiTxuli eqspertebis sia mocemulia danarTSi #2.
37
nuli da ruraluri Temebis damokidebulebas ekonomikuri
qcevis da Sromis mimarT.
ekonomikur samyarosTan dakavSirebuli kognituri
konstruqtebis identifikaciisTvis gamoyenebul iqna is
ganzomilebebi, romlebic ukve SemuSavebulia ekonomikuri
sociologiisa da qceviTi ekonomikis farglebSi. ekonomi
kuri rwmenebisa da ekonomikuri qcevis analizi emyareba
bazisuri cvladebis erTobliobas, romelTa wyaros, sxva
kulturul RirebulebebTan erTad, SesaZloa, rig SemTxve
vebSi religiuri Rirebulebebic warmoadgendes. es cvla
debia:
1. drois perspeqtiva da dakmayofilebis `gadadebis~
una ri. Ddrois xangrZlivi perspeqtiva dakavSirebu
lia momavalze orientaciasTan, cxovrebis da eko
nomikuri saqmianobis grZelvadian dagegmvasTan da
arakontrolirebadi impulsurobis dabal xarisxTan.
2. miRwevis moTxovnileba. es ukanaskneli gulisxmobs
individis motivacias, miaRwios socialuri stan
dartis (muSaobis, cxovrebis) maRal dones sakuTari
ZalisxmeviTa da Sromis standartis yoveldRiuri
gaumjobesebis gziT.
3. kontrolis lokusi, samarTliani samyaro da masTan
dakavSirebuli rwmenebi. Kkontrolis lokusi gani
sazRvreba rogorc pirovnebis zogadi molodinebi
imis Sesaxeb, SeuZlia Tu ara mas sakuTari Zalisxme
viT akontrolos sakuTari cxovreba. kontrolis
lokusTan dakavSirebulia pirovnebis rwmena imis
Sesaxeb, samarTlianadaa Tu ara mowyobili samyaro.
proeqtis pirvel da meore etapebze ganxorcielebu
li samuSaoebis Sedegs warmoadgenda fokus jgufebisa da
CaRrmavebuli interviuebis meTodiT sakvlevi Tematikis
zusti identifikacia. kerZod, momzadda Tvisebrivi kvle
38
vis instumentebi: gzamkvlevebi _ fokusjgufebisTvis da
naxevradstruqturirebuli kiTxvarebi _ CaRrmavebuli
interviuebisTvis.
gzamkvlevebma da naxevrad struqturirebulma kiTxva
rebma dafara Semdegi sakiTxebi, romlebic gamoyofs Ti
Toeuli religiuri Temis specifikas:
Sromis obieqturi da subieqturi sazrisis gageba
kavSiri religiurobasa da Sromas Soris: Sroma da
xsna
Sromisa da rwmenis mniSvneloba yoveldRiur cxo
vrebaSi
rwmenis mniSvneloba SromiT saqmianobaSi
Sromis mizani; gasakicxi Sroma
locva rogorc Sromis nairsaxeoba
sxvadasxva aRmsareblobis adamianTa interaqciebi
dauRalavi Sroma da masTan dakavSirebuli warmateba
bedisweris gageba
damokidebuleba Tavisufali drois mimarT
damokidebuleba droisa da fulis uyairaTo xarj
vasTan
Sroma rogorc mizani TavisTavad
da a. S.
mesame etapi: mosamzadebeli samuSaoebi fokus jgufebi
sa da CaRrmavebuli interviuebis Casatareblad. proeqtis
ganxorcielebis am etapze SeirCa konkretuli regionebi
da Temebi fokus jgufebisa da CaRrmavebuli interviue
bis gansaxorcieleblad. regionebisa da Temebis SerCevisas
gaTvaliswinebul iqna ramdenime faqtori: ekonomikuri saq
mianobis tipi; is kulturultradiciuli garemo, romel
sac Temi warmoadgens; sxvadasxva religiuri institutebis
aqtivobis xarisxi TemSi da a. S.
39
kvlevam dafara Semdegi regionebi da Temebi:
Tbilisi (marTlmadidebelTa, kaTolikeTa da pro
testantTa Temebi)
aWara (marTlmadidebelTa da muslimTa Temebi)
samcxejavaxeTi (marTlmadidebelTa da kaTolikeTa
Temebi)
imereTi (marTlmadidebelTa da protestantTa Teme
bi)
Sida qarTli (iehovas mowmeTa Temi)
proeqtis am etapze ganisazRvra, agreTve, fokus jgu
febisa da CaRrmavebuli interviuebis respondentTa Se
madgenloba da ganxorcieldaa maTi rekrutireba. fokus
jgufebis, iseve rogorc CaRrmavebuli interviuebis res
pondentTa SerCevisas moxda iseTi socialurdemografiu
li faqtorebis gaTvaliwineba, rogoricaa respondentis
religiurobis done, sqesi, asaki, Semosavali da a. S.
am parametrebiT gansxvavebuli respondentebis Sromis
eTikisa da ekonomikuri Rirebulebebis SedarebiTma ana
lizma saSualeba mogvca dagvedgina religiurobis, rogorc
ekonomikuri samyaros mimarT damokidebulebis, faqtoris
mniSvneloba.
meoTxe etapi: savele samuSaoebis Catareba – fokus
jgufebi da CaRrmavebuli interviuebi. proeqtis meoTxe
etapze Catarda 15 fokus jgufi2 da 15 CaRrmavebuli in
terviu. SerCeul regionebsa da TemebSi.
TiToeuli fokus jgufi Sedgeboda sxvadasxva socia
lurdemografiuli profilis mqone 8dan 10 responden
tamde; jgufuri diskusia grZeldeboda saSualod 1.5 saa
Ti, xolo CaRrmavebuli interviu – saSualod 1 saaTi.
2 fokus jgufebis sia gansxvavebuli Temebisa da regionebis miTiTebiT mocemulia danarTSi #3.
40
fokus jgufebisa da CaRrmavebuli interviuebisaTvis
respondentTa SerCevis mTavar kriteriumebs warmoadgen
da: a) religiur praqtikebSi monawileoba; b) sakuTari
Tavis identificireba morwmuned an aramorwmuned. ama Tu
im konfesiis respondentTa ganawileba jgufebSi da inter
viuebSi moxda Sereuli principiT.
monawileTa rekrutirebaze pasuxismgebeli iyo ramde
nime supervaizori, romelTa datreningeba moxda SerCevis
kriteriumebis da rekrutirebis specifikis gaTvaliswi
nebiT. SemuSavda e. w. „skrineri“ kvlevaSi monawileobis
kriteriumebis safuZvelze. „skrineris“ meSveobiT xdebo
da kvlevisTvis adekvaturi respondentebis SerCeva. maq
simalurad iqna gaTvaliswinebuli moTxovna, rom fokus
jgufebis monawileebi ar icnobdnen erTmaneTs da ar arian
erTi da imave pirveladi jgufis wevrebi. aman xeli Seuwyo
respondentTa gaxsnilobas diskusiaSi da interviuSi mo
nawileobis procesSi. respondentTa rekrutireba moxda
maTTan uSualo kontaqtis safuZvelze.
mexuTe etapi: fokus jgufebis da CaRrmavebuli inter
viuebis Sedegad miRebuli monacemebis analizi. am etapze
ganxorcielda mopovebuli empiriuli masalis gaanalizeba.
jgufuri diskusiebi da CaRrmavebuli interviuebi Caiwe
ra audio da video firze. Sedga Cawerili masalis trans
kripti, romelmac asaxa verbaluri komunikaciis yvela Ta
visebureba. Semdeg ganxorcielda sakuTriv transriptebis
(„nedli“ masalis) analizi Semdegi safexurebis gavliT:
1. monacemebis dajgufeba
2. informaciis kategorizeba
3. codnis (mignebebis) identifikacia
4. Teoriuli sqemebis miyeneba
5. empiriuli „idealuri tipebis“ ageba
41
Tavdapirvelad moxda gansaxilvel Temebze respondent
Ta pasuxebis dajgufeba. Semdeg ganxocielda informaciis
kategorizacia, anu moxda msgavsi pasuxebis gaerTianeba
erTi saxelis (kategoriis) qveS. momdevno safexurze pasuxi
gaeca SekiTxvas, Tu rogor pasuxobs kvlevis amocanebs mi
Rebuli informacia, anu ra pozitiuri codna da mignebebi
dagrovda. Semdeg moxda cnobili Teoriuli sqemebis da
meoradi monacemebis integracia kvlevis SedegebTan. ana
lizis bolo safexurze ganisazRvra SromasTan damokide
bulebis idealuri tipebi (veberianuli azriT) sxvadasxva
konfesiaTa TemebSi.
meeqvse etapi: „fail sortingi“ da ranJireba. kvlevis
erTerTi komponentad gamoyenebuli iyo socialur anTro
pologiaSi farTod gamoyenebuli e. w. „fail sortingisa“
(„dastebis daxarisxeba“) da ranJirebis meTodebi. mocemuli
meTodologiis gamoyenebis upiratesoba isaa, rom am meTo
debiT ar xdeba pirdapiri pasuxebis miReba CvenTvis sasur
vel kiTxvebze; es meTodebi aris garkveuli proeqciuli
teqnika, romelsac mivyavarT Sesaswavli jgufebis kultu
ruli Taviseburebebis gamovlenamde. kvlevaSi CaerTvnen
Tvisebrivi fokus jgufebSi monawile pirebi. anTropolo
giur kvlevaSi monawileoba miiRo sul 109 respondentma.
anTropologiuri kvlevis specifikis gaTvaliswinebiT,
mocemul kvlevebSi mniSvneloba aqvs informaciis siRrmes
da ara informantTa raodenobas. Sesabamisad, mocemuli
monacemebi validur suraTs gvaZlevs kvlevaSi monawile
jgufebis Taviseburebebze.
meSvide etapi: saboloo analitikuri angariSis Sedgena.
saboloo angariSSi ganxorcielda kvlevis dros gamoyene
buli yvela meTodiT miRebuli monacemebis interpreta
cia. saboloo analitikuri angariSi momzadda qarTul da
inglisur enebze.
42
Tavi 1. literaturis mimoxilva
am TavSi mimoxilulia religiasa da Sromis eTikas So
ris mimarTebis Sesaxeb arsebuli samecniero literatura
da Catarebuli kvlevebi. am analizma unda aCvenos, ra in
terpretaciebi ganicada maqs veberis Tezisma imis Sesaxeb,
rom religiuri aRmsarebloba gansazRvravs ekonomikuri
qcevis modelebs. literaturis mimoxilva SesaZleblobas
iZleva, rom warmoCindes aRniSnuli problemis damuSavebis
Tanamedrove done socialuri mecnierebebis konteqstSi.
es niSnavs, rom mimoxilvis areSi moeqca is literatura,
romelic Teologiur an filosofiur spekulaciebs ki ar
eweva, aramed empiriul monacemebze dayrdnobiT akeTebs
daskvnebs.1
1.1. ZiriTadi Teoriuli foni: maqs veberisgamowveva
Tavis SromaSi `protestantuli eTika da kapitalizmis
suli~ (Weber 1905/2010) maqs veberma erTerTma pirvelma
daad gina kavSiri religiasa da bazars, gansazRvrul reli
giur swavlebasa da ekonomikur qcevas Soris. miuxedavad
imisa, rom es Tezisi araerTxel gaakritikes, is jer kidev
ar moZvelebula. veberis dakvirvebiT, im regionebs da
1 mimoxiluli literaturis CamonaTvali ixileT danarTSi #1.
43
qveynebs, romlebmac gaiziares protestantuli swavleba,
biznesis da kapitalisturi ekonomikis zrdis yvelaze maRa
li maCveneblebi hqonda. metic: veberi amtkicebda, rom eko
nomikur saqmianobebSi da struqturebSi CarTvis ganwyobebi
da motivaciebi formirda da ganaxlda religiuri ideebis,
Teologiuri eTosis mier.
veberi Seecada Sromis protestantuli eTikis cnebis ga
moyenebiT aexsna kapitalizmis warmoSobisa da ganviTarebis
logika. kapitalizmis ganviTarebis mniSvnelovani faqtori
adamianebis Sromisadmi damokidebuleba iyo. miuxedavad
imisa, rom Sromisadmi adamianTa damokidebulebis Camoya
libebaSi mravali faqtori monawileobda, vebers miaCnda,
rom ZiriTadi ganmsazRvreli faqtori protestantizmi
iyo. oitisi ase axasiaTebs Sromis protestantuli eTikas:
`universaluri tabu sizarmaceze; mewarmeoba miCneulia religiur idealad; mflangveloba aris mankiereba, xolo momWirneoba – Rirseba; TviTkmayofileba da marcxis aRiareba aralegitimuria, xolo ambicia da warmateba miCneulia rogorc RvTisgan gamorCeulobis niSani; codvis universaluri niSani aris siRaribe, RvTis wyalobis damagvirgvinebeli niSani ki – simdidre~ (Oetes1971: 84).
mocemuli Teoriis gasaanalizeblad sasurvelia gan
vixiloT veberis meTodologiuri midgomis arsi da Ziri
Tadi mignebebi, rac gasagebs gaxdis mocemuli kvlevis Teo
riul wanamZRvrebs da am wanamZRvrebiT operirebas saqarT
veloSi arsebuli damokidebulebebis mimarT gansxvavebul
religiur mimdinareobebSi.
veberis Tanamxmad, `kapitalisturi sulis~ Camoyalibeba
istoriulad unikaluri movlena iyo da am cnebis gageba
swored istoriuli faqtebis Tanmimdevrul analizs unda
efuZnebodes. veberisTvis kapitalisturi eTosis kvlevis
erTerTi sabaziso dokumenti benjamin franklinis Sroma
iyo, sadac moxda kapitalisturi eTikis sxvadasxva mniS
vnelovani maqsimis Camoyalibeba. mocemuli maqsimebia: a)
44
dro – romelic ganxilulia rogorc fulis dagrovebis
SesaZlebloba; b) sizarmace – romelic gagebulia rogorc
`codva~ da aqvs regresuli gavlena fulis gamomuSavebaze;
Gg) daTqmul dros kreditis dabrunebis mniSvnelovneba; d)
fulis umizno flangva, rogorc amoraluri qceva. fran
klinis garda, veberi ganixilavs meore avtors – iakob fu
gers – romlisTvisac mniSvnelovania Tanxis maqsimaluri
dagroveba, Tumca, gansxvavebiT franklinisgan, es qmedeba
moralurad neitraluria. veberis Tanaxmad, warmodgenilma
xedvebma iqonies gavlena iseTi moraluri maqsimebis Camoya
libebaze dasavlur samyaroSi, rogoricaa punqtualoba,
momWirneoba da sxva. aqve unda aRiniSnos, rom simdidris
dagroveba aucileblad kanonieri gziT unda momxdariyo.
veberi cdilobs monaxos mocemuli moralis iracionaluri
safuZvlebi; kerZod, Tanxis dagrovebis da dazogvis feno
meni da simdidriT siamovnebis miRebaze uaris Tqma adamia
nuri bunebis sawinaaRmdegoa. Sesabamisad, msgavs movlenas
unda hqondes garkveuli safuZveli. rogorc veberi aRniS
navs, ufro da ufro meti fulis gamomuSaveba da cxovre
bis mier SemoTavazebuli spontanuri siamovnebis da gar
Tobis SesaZleblobebze uaris Tqma, mTlianadaa moklebuli
adamianis evdemonistur da hedonistur moTxovnelebebs.
amdenad, mocemul moralSi bednierebis gageba efuZneba
mTlianad transcendentalur safuZvlebs. warmodgenili
eTika eqspliciturad Seicavs iracionalur elements, ro
melsac, Tavis mxriv, mkacrad racionaluri kapitalizmi
efuZneba. erTi mxriv, socialur cxovrebaSi arsebobs iseTi
praqtikebi, rogoricaa zusti kalkulacia da drois zusti
gamoyeneba, xolo, meore mxriv, mocemuli eTikuri maqsime
bi ar aZlevs individs saSualebas Tavisuflad daxarjos
fuli da miiRos yoveldRiuri siamovneba cxovrebisgan. Aa
qve unda aRiniSnos kidev erTi tendencia, rac kapitalizms
Tan sdevs tradiciuli cxovrebis wesisgan gansxvavebiT:
45
gamoimuSavo ufro meti Tanxa, vidre saWiroa yoveldRiu
ri cxovrebisaTvis. veberis Tanaxmad, Sromis tradiciuli
mizani, romelic gavrcelebuli iyo Sua saukuneebSi, efuZ
neboda ideas – gqonoda imdeni dovlaTi, rac aucilebeli
iyo yoveldRiuri cxovrebisTvis, anu adamianis bazisuri
moTxovnebis dakmayofilebisaTvis. axali moralis mixedviT
ki, rac SeiZleba meti dovlaTis dagrovebaa waxalisebuli.
veberis azriT, Semdegi kiTxva, romelic SeiZleba dais
vas, aseTia: ras efuZneboda franklinis, fugeris Tu sxva
avtorTa xedvebi? ram ganapiroba msgavsi moraluri maqsi
mebis Camoyalibeba? mocemul kiTxvebze pasuxs veberi re
formaciaSi poulobs da reformaciis Semdeg Camoyalibe
buli axali religiuri denominaciebis doqtrinebSi xedavs.
gamomdinare iqedan, rom veberi mkacrad miyveba istorizmis
princips, pirvel etapze SesaZloa ganxilul iqnes luTe
ris moRvaweobis periodi, xolo Semdeg – is konkretuli
denominaciebi, sadac eqspliciturad gaCnda axali mora
luri maqsimebi.
reformacia
veberis Tanaxmad, cneba `mowodeba~ (Beruf germanulad;
Calling inglisurad) mniSvnelovania kapitaliz mis sulis ga
sagebad. zemoT aRwerili maqsimebi avaldebulebda morw
munes, rom garkveuli saxis socialuri qceva ganexorciele
bina, rac, Tavis mxriv, SesaZleblobas aZlevda, monawileoba
mieRo da gaeziarebina TemSi miRebuli Rirebulebebi. vebe
ri `mowodebas~ gansazRvravs rogorc movaleobas, rodesac
individi grZnobs sakuTari profesiuli aqtivobis mniSvne
lovnebas; sulerTia, ra saxisaa es aqtivoba da ras aZlevs
is individs – Zalauflebas Tu mxolod materialur do
vlaTs (rogorc kapitals). veberis Tanaxmad, `mowodebis~
idea gaCnda reformaciis Sedegad da is win uswrebda fran
klinisa Tu sxva avtorebs Sromebs, romlebic kapitalis
46
turi eTikis avtorebad SeiZleba miviCnioT. kerZod, vebe
ris Tanaxmad, `mowodebis~ cneba pirvelad Cndeba luTeris
mier bibliis TargmanSi, ziraxis TavSi. bibliis mocemul
nawilSi `mowodeba~ gagebulia rogorc cxovrebis amoca
nebis Sesruleba gansazRvrul sferoSi muSaobis gziT. Sua
saukuneebSi yvelaze Rirebuli, rac morwmunes SeiZleboda
RmerTisTvis gaekeTebina, monasterSi cxovreba iyo. sulis
cxoneba yvelaze metad am gziT iyo SesaZlebeli, xolo
yoveldRiuri aqtivobebi – kveba, sasmelis miReba, Sroma –
moralurad neitraluri iyo RvTis winaSe. Sua saukuneebis
qristianis saaqao yofas `amagrebda~ is sargebeli, rasac
morwmune saiqio cxovrebaSi miiRebda. amis sapirispirod,
luTerma gadadga pirveli nabijebi imisken, rom morwmune
daebrunebina saero cxovrebisaTvis. es `mowodebis~ konce
fciaSi gamoixata da garkveuli saxiT SemosazRvra refor
maciis eTikuri maqsimebi. aq SesaZloa gamovyoT axali xed
vis ori maxasiaTebeli, romlebic, Tavis mxriv, erTmaneT
Tanaa dakavSirebuli: a) aqtoris saero aqtivobebis roli;
b) saero cxovrebis aqtivobebis ganxorcieleba rogorc
RvTis wyalobis miRebis saukeTeso gza. veberis Tanaxmad,
saero valdebulebebis pirnaTlad Sesruleba reformaciis
koncefciaSi gagebuli rogorc yvelaze maRali moraluri
saqcieli, rac individma SeiZleba ganaxorcielos. am cvli
lebam saero aqtivobebs religiuri ganzomileba SesZina.
M~mowodebis~ gagebam gansazRvra centraluri dogma, ro
melic gaziarebulia yvela protestantuli denominaciis
mier. RvTis msaxureba aRar gamoixateboda monasterSi Car
TviT, aramed – individis mier saero cxovrebaSi sakuTari
pasuxismgeblobebis SesrulebiT, misi socialuri pozicie
bis (statusebis) Sesabamisad. miuxedavad amisa, luTeris
doqtrina ar aRmoCnda sakmarisi `kapitalizmis sulis~ Camo
sayalibeblad, radgan, luTeris Tanaxmad, RvTis morCileba
umniSvnelovanesia morwmunesaTvis, rac gulisxmobs samya
47
ros miRebas iseTis, rogoric aris. es ewinaaRmdegeba cvli
lebis ideas, Sesabamisad, kapitalizmis ideasac, romelic
cvlilebebzea orientirebuli. meore winaaRmdegoba `kapi
talizmis sulTan~, romelic luTeris doqtrinaSi SeiZleba
vnaxoT, aris `fulis unayofoba~, rac, Tavis mxriv, upiris
pirdeba dagrovebis ideas. luTeri qonebis dagrovebas da
sxva saero warmatebebs ar ganixilavs rogorc RvTis wya
lobis mopovebis gzas. amrigad, luTeris `mowodebis~ ideam
adamiani saero cxovrebaSi daabruna, Tumca, veberis azriT,
mowodebis am tips `tradicionalisturi~ unda vuwodoT,
ramdenadac is efuZneba Zveli aRTqmis winaswarmetyvelTa
swavlebas, romlis Tanaxmadac gadamwyvetia RvTis morCi
leba. es nakadi orTodoqsul luTeranizmSi ufro Zlieri
aRmoCnda, vidre aqcenti muSaobaze rogorc mowodebaze,
riTac is daSorda kapitalizmis ideas.
„mowodebis~ tradiciuli gageba ewinaaRmdegeba qonebis
dagrovebis modernul ideas. AluTeris doqtrinis farg
lebSi qonebis dagrovebis idea Teoriuladaa gamoricxuli.
aseT SemTxvevaSi SeiZleba vikiTxoT: Tu mowodebis tradi
ciuli gageba Tavis TavSi gamorcixavas dagrovebis ideas
(Sesabamisad, `kapitalisturi sulis~ gaCenas) maSin ram ga
napiroba mogvianebiT am sulis gaCena? veberi mocemul ki
Txvaze pasuxs `mowodebis~ ideis Semdgom istoriul trans
formaciaSi poulobs. Kveberi gamoyofs oTx ZiriTad reli
giur mimdinareobas: kalvinizms, puritanizms, pietizms da
sxva seqtebs, romlebic warmoiSva baptizmis safuZvelze.
Maq SedarebiT dawvrilebiT ganvixilavT kalvinizms, romel
mac, veberis Tanaxmad, yvelaze mniSvnelovani wvlili Sei
tana kapitalisturi sulis CamoyalibebaSi.
48
kalvinizmi
kalvinizmi Seicavs TiTqmis yvela maxasiaTebels, ramac
ganapiroba `mowodebis~ axali gagebis Camoyalibeba. aseve,
kalvinizmma mniSvnelovani roli iTamaSa winaswargansazR
vrulobis (Predestination) koncefciis da gamarTlebis (Justifi-cation) konceptis CamoyalibebaSi. Aaqve unda aRiniSnos, rom
veberisTvis mocemul dogmatur cvilebebs mniSvneloba
aqvs imdenad, ramdenadac maT ganapirobes individis qcevis
specifikuri saxis Camoyalibeba, ramac, Tavis mxriv, cvli
lebebi gamoiwvia socialur struqturaSi.
mTavari koncefcia, rac kalvinizms ganasxvavebs ro
gorc luTeralizmisgan, ise kaTolicizmisgan, aris `wi
naswargansazRvrulobis~ idea. mouxeSavi ganmartebiT, es
gulisxmobs, rom samyaroSi yvelaferi RvTis mier winaswa
raa gansazRvruli da morwmunes ar aqvs gavlena RvTis ne
baze. uazrobaa raimes cvlileba, radgan es SeuZlebelia.
mas Semdeg, rac adamiani `Cavarda codvaSi~ mas aRar aqvs
raimes Secvlis SesaZlebloba. adamians ar ZaluZs gaakeTos
raime sakuTari sulis xsnisaTvis. mocemulma koncefciam
Secvala Tavisufali nebis gageba, rac kaTolikuri da lu
Teranuli doqtrinebis mniSvnelovani nawili iyo. Sesabami
sad, Seicvala cxonebis SesaZleblobis gagebac kalvinizmSi:
cxoneba mxolod RvTis SesaZleblobaa da is gansazRvravs,
Tu vin aris rCeuli da vis unda mieces samudamo cxoneba.
mocemul koncefciaSi aRar arsebobs institucia (ekle
sia) an instituciis warmomadgeneli (mRvdeli), romelTac
aqvT SesaZlebloba daexmaron morwmunes cxonebaSi. aq mniS
vnelovani sakiTxia, Tu rogor unda mixvdes morwmune, is
aris rCeuli Tu ara? kalvinizmis pasuxi mocemul kiTxvaze
Semdegia: morwmune unda iyos darwmunebuli da mudmivad
daamtkicos, rom is rCeulia; xolo rCeulobis damtkicebis erTaderTi gza socialur cxovrebaSi yoveldRiuri pasuxismgeblobebis zustad Sesrulebaa. Sroma unda iyos
49
mudmivi procesi morwmunisaTvis, misi cxovrebis Tanmde
vi. ar arsebobs sxva gza, romelic rCeulobis ganmapiro
bebeli iqneba. kalvinizmis eTikam gansazRvra cvlilebebi
morwmune adamianis cxovrebis stilSi, rac Camoyalibda
rogorc puritanuli cxovrebis wesi. kalvinizmis Tanax
mad, samyaroSi arseboben sagnebi, romelTa arCevac SeuZ
lia morwmunes, magram am sagnebis nawili eSmakis mier aris
SemoTavazebuli; Sesabamisad, morwmune valdebulia, rac
SeiZleba Sors daiWiros Tavi mocemuli arCevanisgan. es
mniSvnelovani winapiroba iyo puritanuli cxovrebis wesis
CamoyalibebisTvis. aRniSnuli procesis aRsawerad vebers
Semoaqvs axali cneba – `saero asketizmi~, romelic Tvise
brivad gansxvavdeba kaTolikuri asketizmisgan, romelic
adamianisagan moiTxovda saero cxovrebaze uaris Tqmas,
mis mitovebas da monasterSi wasvlas. Tanamedrove aske
tizmma ki monastridan saero cxovrebaSi `gadmoinacvla~.
Sesabamisad, ori ram iyo aucilebeli (rogorc `rCeulobis~
niSnebi) axal realobaSi: a) saqveyno amocanebis pirnaTlad
Sesruleba, rac dauRalav SromaSi gamoixateboda da b) as
keturi, minimalisturi cxovrebis wesi. es maxasiaTeblebi,
amave dros, cxonebisTvisaa aucilebeli.
veberis Tanaxmad, mocemulma cvililebebma ganapiroba
saero cxovrebis racionalizacia. Ggamomdinare iqedan, rom
sulis cxonebisaTvis aRar iyo aucilebeli specialuri
magiuri ritualebis dacva (igulisxmeba tradiciuli qris
tinaobisaTvis aucilebeli ritualebi, rogoricaa ziareba,
aRsareba da sxva) da mRvdelis saWiroeba am ritualebis
Sesasruleblad, `axali morwmunis~ rCeuloba aRar iyo da
mokidebuli transcendentur niSnebze, aramed yoveldRiur
cxovrebaze, romelic racionalur organizebas saWiroebda.
vebers surda daemtkicebina, rom protestantuli Teo
logiis kalvinisturi da puritanuli aspeqtebi, romlebic
luTeris Teologiis gavleniT ganviTarda, fundamenturi
mniSvnelobis mqone iyo samewarmeo aqtivobebis gaCenisTvis.
50
luTerma religiuri sazrisi mianiWa yoveldRiur Sromas,
romelic, tradiciulad, iTvleboda profanulad; moaxdi
na ra Sromis gaigiveba profesiasTan/mowodebasTan, mianiWa
mas Teologiuri mniSvnelovneba imave xarisxiT, rogorc
sasuliero piris Sromas. kalvinic, luTerze dayrdnobiT,
Sromas gacilebiT farTo mniSvnelobiT ganixilavda, rome
lic xels uwyobs socialur winsvlas, TviTganviTarebas da
ganapirobebs RvTis rCeulobas. kalvinizmi, veberis azriT,
SromaSi Teologiur motivaciebs xedavs: dauRalavi Sro
ma, zomiereba da mokrZalebuli (ubralo) cxovrebis wesi,
agreTve, mogebis reinvestireba biznesSi (komerciuli war
mateba) miCneul iqna rogorc RmerTis keTilganwyobis ni
Sani da im maradiuli jildos indikatori, romelic cnobi
lia winaswargansazRvrulobis doqtrinis saxiT. `winaswar
gansazRvruloba~, rogorc ukve iTqva, dakavSirebulia
xsnasTan da efuZneba rwmenas, rom RmerTma viRacas daumk
vidra maradiuli xsna, rogorc wyaloba, xolo danarCenebs
– maradiuli wyevla yvela codvisaTvis, `pirvelcodvis~
CaTvliT. pirvels ewodeba `upirobo SerCeva~, xolo meores
– `gakicxva”. adamianebs, maTi cxovrebis wesidan gamomdi
nare, SeuZliaT daimsaxuron maradiuli xsna an wyevla. ra
cionaluri, asketuri Sroma swored aseTi maradiuli xsnis
winapirobaa.
amdenad, veberi Tvlis, rom racionaluri ekonomikuri
moqmedeba, romelic mogebazea orientirebuli, religiu
rad aris motivirebuli. warmoebis suliskveTeba gaCnda iq,
sadac Sromis survili iqca motivaciur tvirTad indivi
debisaTvis, rodesac TiToeuli adamianis Sroma iyo RvTis
wyalobis saCuqari, RmerTis keTilganwyobis dadastureba.
51
1.2. Sromis eTikis bibliuri gageba
qristianebisaTvis biblia aris sawyisi wertili/sazomi
Sromis eTikis gagebisas. biblia Sromas adamianebisaTvis
centraluri mniSvnelobis mqone movlenad miiCnevs. ro
gorc araerTi mkvlevari aRniSnavs (Ward 1996; Henry 1964),
Sromis eTikis bibliuri gageba aRiarebs adamianuri Sromis
integralur rols RvTis mier Seqmnili samyaros wesrigSi
da ayalibebs konceptualur CarCos imis Sesaxeb, Tu ratom
unda iSromon adamianebma, ra unda iyos Sromis mizani,
rogor unda miudgnen Sromas da ra gziT unda moiyvanon
sisruleSi Sromis mizani.
arsebobs safrTxe, rom Sromis bibliuri gageba Semoi
farglos imiT, rom Sroma aris `codviT dacemis~ mankie
ri Sedegi, rogorc wyevla, romelic adamma da evam daim
saxures akrZaluli nayofis mirTmeviT. es viTareba aRweri
lia bibliuri dabadebis mesame TavSi, sadac RmerTi adamsa
da evas mZime SromiT avaldebulebs.
Tumca, rogorc eqspertebi aRniSnaven (Ward 1996), imave
dabadebis pirvel TavSi aRniSnulia, rom adamianebisaTvis,
rogorc `RvTis saxed da xatad~ SeqmnilebisaTvis Sromis
valdebulebis dakisreba RmerTis aRmzrdelobiTi gan
zraxva iyo. adamianebisaTvis Sroma RvTisadmi siyvarulis
warmoCenis gzaa. adamianebi Seiqmnen, raTa iSromon da sa
kuTari SromiT pativi miagon Semoqmeds. `yvelaferi, rasac akeTeb, gulmodgined akeTeT, rogorc uflisTvis, da ara rogorc kacTaTvis~ (koloselTa mimarT, 3:23)2. Rmer
TisTvis msaxureba dasturdeba maSin, roca Cvens Sromas
ufals mivuZRvniT (igavni solomonisa, 16: 3); Sromis meS
veobiT Cven vaviTarebT Cvens niWsa da SesaZleblobebs da
amiT pativs mivagebT Cveni niWisa da SesaZleblobebis mbo
2 biblia 2013: 966.
52
Zebels: `ara Tvalis asaxvevad da mosaCveneblad, rogorc pirmoTneni, aramed, rogorc qristes monebma, aRasruleT neba RmrTisa suliT~ (efeselTa mimarT, 6:6)3.
RvTis siyvaruli ar SeiZleba gancalkevebuli iyos
sxvebis siyvarulisgan. Cveni SromiT, RmerTisTvis msaxure
bis garda, Cven vemsaxurebiT erTmaneTs. jererTi, Sromis
meSveobiT Cven sxvebs vuwevT saWiro da sasargeblo sam
saxurs. amasTanave, Sroma Cvengan moiTxovs urTierTobis
damyarebas sxvebTan, saSualebas gvaZlevs gavaTavisufloT
sakuTari Tavi Tandayolili egocentrulobisgan. RmerTisa
da sxva adamianebisTvis msaxurebis mizani erTmaneTs Tan
xvdeba: roca Cven vemsaxurebiT RmerTs, amiT sargebloba
mogvaqvs sxvebisTvis; RmerTma kargi saqmeebisTvis Segvqm
na (efeselTa mimarT 2:10: `radganac misi qmnilebani varT, keTil saqmeTaTvis Seqmnilni qriste iesoSi, saqmisTvis, romelnic winaswar dagviwesa RmerTma, raTa maTSi viarebodeT~ 4), amiT locvakurTxeva mogvaqvs sxvebisTvis; xolo,
roca Cven vemsaxurebiT sxvebs, amiT vadidebT RmerTs.
rogorc RmerTi Sromobda samyaros Seqmnisas da agrZe
lebda Sromas misi qmnilebis SesanarCuneblad, aseve Sro
moben adamianebi da sakuTar Tavze gamocdian qmnadobaze
dominacias. rogorc henri aRniSnavs (Henry 1964), Sromis
meSveobiT adamiani (maRaros muSa, meqanikosi, stenogra
fisti Tu sxva), imorCilebs da gardaqmnis ra bunebas,
TiTqosda imeorebs (eziareba) RmerTis qmnadobis aqts. es
erTdoulad RvTis samsaxuri, kacobriobisTvis sargeblis
motana da bunebis damorClebaa qmnadobis moralisadmi.
Cveni SromiT RmerTisa da sxvebisTvis msaxurebis sapi
rispirod, codva gvibiZgebs sakuTar Tavs vemsaxuroT. bi
blia gvafrTxilebs, piradi sargebeli ar vaqcioT Sromis
3 biblia 2013: 960.4 Ibid: 956.
53
miznad. magaliTad, axali aRTqmis lukas saxarebis me12
TavSi igavi mdidari briyvis Sesaxeb Segvaxsenebs, rom saku
Tar sargebelze fokusireba gvaSorebs RmerTisgan.
bibliis mixedviT, Sroma centraluria adamianebisaTvis,
rogorc RvTis saxed da xatad SeqmnilebisaTvis. Sroma
saSualebaa, romlis meSveobiTac Cven vadidebT Semoqmeds.
RmerTma iseTi saxiT moawesriga adamianis arseboba, rom
bunebrivi urTierTmimarTeba arsebobs Sromis processa
da Sedegs Soris. bibliur narativebSi bevri saubaria imis
Sesaxeb, rom dauRalav Sromas baraqa moaqvs (igavni solo
monisa, 21:5: `muyaiTis zraxvebi siuxves aCens, xolo moCqarisa – siduxWires~ 5). mZime Sromis mniSvnelovneba axal
aRTqmaSic narCundeba. pavle mociquli Tesalonikel qris
tianebs eubneba, rom `Tu vinmes ar surs muSaoba, maSin nurc Wams~ (meore TesalonikelTa mimarT, 3:106), da rom
saWiroa meti da meti Sroma mSvidi da netari cxovrebis
mosapoveblad (pirveli TesalonikelTa mimarT, 4:1011:
`da gudmodgined ecadeT, rom icxovroT mSvidad, akeToT Tqveni saqme, da iSromoT Tqveni xeliT~ 7); sxvebi gangvsjian
Cven (da garkveuli azriT gansjian qristes, romelsac Cven
warmovadgenT) imis mixedviT, Tu rogor vSromobT.
rogorc mark vardi aRniSnavs (Ward 1996:9), mZime Sromi
saTvis gansakuTrebuli rolis miniWebam SesaZloa gamoiw
vios Sromis puritanuli gageba, romlis Tanaxmadac Sroma
ufro tvirTia da ara – sixaruli. mkvlevari fiqrobs, rom
aseTi midgoma ararelevanturia Sromis bibliuri gage
bis, romlis Tanaxmadac RmerTi unikalur SesaZleblobas
aZlevs adamianebs iSromon da am gziT gaxdnen Semoqmedni,
anu iyvnen RmerTis `xatebi~. Sroma RvTisa da moyvasisadmi
5 biblia 2013: 474.6 Ibid: 470.7 Ibid: 968.
54
sakuTari siyvarulis gamoxatvis saSualebas aZlevs adamia
nebs. Sesabamisad, Sroma ar aris `codviT dacemis~ Sedegi,
miuxedavad imisa, rom dedamiwaze Sromis gamocdileba ada
misa da evas codvaze refleqsias warmoadgens. samoTxis
suraTi, romelic Sesaqmis pirvel da meore TavebSia mo
cemuli, aRwers, risi msgavsi iqneba axali zeca da miwa:
adamianebi gaagrZeleben Sromas samoTxeSi, magram codvis
gareSe, romelic Sromis Cvens amJamindel gamocdilebas
Crdils ayenebs.
1.3. Seusabamobebi Sromis protestantul da bibliaze dafuZnebul eTikas Soris
m. vardi (Ward 1996) svams SekiTxvas: aris Tu ara seku
larizebuli biznes samyaros Sromis protestantuli eTika da Sromis eTikis bibliaze dafuZnebuli gageba urTierT
Tavsebadi? – da am SekiTxvas uaryofiTad pasuxobs. Sromis eTikis bibliuri perspeqtivis mixedviT, Sroma
adamianebisaTvis RvTis mier Seqmnili wesrigis nawilia. Sromis mizani RmerTis msaxurebaa, xolo am miznis miRwe
vis saSualeba ki – dauRalavi Sroma. rogor ukavSirdeba es perspeqtiva Sromis sekularuli gagebas?
vardis azriT, mniSvneloba, romelic Sromas aqvs Sromis protestantul eTikaSi, Seusabamoa Sromis eTikis bibliur perspeqtivasTan. Sromis eTikis bibliuri elementebi Sro
mis protestantul eTikaSi damaxinjebulia. qrisitanebisaTvis Sromis mizani RmerTis msaxurebaa.
Sromis protestantuli eTika fokusirdeba ara RmerTze, aramed – adamianze. Sromis eTikis veberiseul koncefcia
Si Sromis Sedegi ufro metad aris adamianis `moxsenebiTi baraTi~ (‘report card’), vidre Sromis RmerTisTvis miZRvna. adamianis Sromis Sedegi aris RmerTis wyalobis sazomi
55
da ara RmerTisTvis miZRvnili saCuqari. Sromis miznis RmerTisTvis msaxurebidan sakuTari TavisTvis samsaxurze gadanacvlebiT, Sroma kargavs mis farTo (sakralur) mniS
vnelovnebas da protestantuli Sromis eTika xdeba saku
Tari Rirsebis maCvenebeli. Sromis protestantul eTikaSi RmerTi aRar aris adamianuri Sromis centrSi/fokusSi.
rogorc protestantuli aseve bibliaze dafuZnebuli Sromis eTika afasebs dauRalavi Sromis mniSvnelovnebas. Tumca, Sromis eTikis bibliaze dafuZnebuli gageba mZime Sromas RmerTisTvis msaxurebis Sesrulebis saSualebad miiCnevs. mZime Sroma TavisTavadi Rirebulebis mqone ar aris, Tuki is RmerTisaTvis pativis migebas ar emsaxureba. sekularizebul Sromis protestantul eTikaSi ki mZime Sroma TviTmizans warmoadgens. aqedan gamomdinare, pozi
tiuri gageba, rom dauRalavi Sroma mniSvnelovania, trans
formirdeba da Sroma TviTmiznad iqceva. Sromis protes
tantuli eTikis mixedviT, RmerTi dalocavs am adamianTa Sromas da am wyalobis transformireba moxdeba RviTs mad
lad. es adamianebs ubiZgebs imisken, rom Sromis meSveobiT eZeben/ moelian xsnas, materialuri warmateba iqceva rwme
nis simbolod. Sromis protestantuli eTika calsaxad ucvlis saxes
Sromis eTikis bibliur gagebas. Sromis sekularizebuli eTika dResdeReobiT imdenad prevalenturi ar aris, ro
gorc adre. qristianebi miiCneven, rom araqristianebis msoflmxedvelobac qristianebis msoflmxedvelobis msgav
sia. Sromis protestantuli eTikis amJamindeli kvlevebi mxars uWers mosazrebas, rom Cven postmaterialistur epo
qaSi gadavdivarT. amrigad, m. vardi askvnis, rom Sromis protestantuli
eTika da Sromis bibliaze dafuZnebuli eTika Tavsebadi ar aris. biblia Sromas mniSvnelobas aniWebs rogorc Rmer
Tisa da sxvebisTvis samsaxurs, es ki Sromis protestantul eTikaSi asaxuli ar aris.
56
1.4. religiisa da ekonomikuri qcevis (Sromis)mimarTebis Tanamedrove konteqsti
Sromis eTikis Tanamedrove sekularuli gageba didwi
lad veberis naSromis (~protestantuli eTika da kapita
lizmis sulis~) gavlenas ganicdis. Tumca, azrTa sxvadasx
vaobaa veberis naazrevis Tanamedrove samyarosTvis rele
vanturobis Sesaxeb.
rogorc vardi aRniSnavs (Ward 1996), ar arsebobs SeTan
xmeba imis Sesaxeb, Tu ra igulisxmeba veberis mier gamoye
nebul Sromis protestantuli eTikis cnebaSi. vebers aras
dros ganusazRvravs Sromis protestantuli eTika ise, rom
is yofiliyo mkacrad SemosazRvruli da advilad gazomva
di. Sedegad, Sromis protestantul eTikaSi mravali ram
igulisxmeboda da instrumentebi, romlebic mis gasazomad
iyo Seqmnili, erTmaneTisgan mkveTrad gansxvavdeba. zogi
Sromis eTikas saSualebebze orientirebulad miiCnevs:
Zlieri Sromis eTikis mqone adamianebi bevrs muSaoben, ar
acdenen samuSaos da a.S. nawili ki – Sromis eTikas miznebze
orientirebulad miiCnevs: Zlieri Sromis eTikis mqone ada
mianebi Sromas dasvenebaze metad, xolo muSaobis process
– muSaobis rezultatze metad afaseben. aqedan gamomdi
nare, xSirad damabneveli da urTierTsawinaaRmdego mtki
cebebi arsebobs protestantuli Sromis eTikis Sesaxeb.
garda amisa, veberis mier ekonomikuri aqtivobis reli
giur rwmenasTan dakavSirebis faqts bevri mklevari kiTx
vis niSnis qveS ayenebs. maT miaCniaT, rom kapitalizmis
ganviTrebas sxva arareligiuri faqtorebi xsnis (Robertson
1985), rogoricaa cvalebadi ekonomikuri da socialuri
viTareba.
57
socialuri konteqsti
religiasa da Sromis eTikas Soris urTierTmimarTe
bis interesi izrdeba, rac gamowveulia mzardi eTnikuri
da religiuri gansxvavebebiT, socialuri da ekonomikuri
cvlilebebiT, adamianis uflebebze sayovelTao yuradRe
biT, samarTlianobis ideis win wamoweviT da sxva.
rwmenisa da Sromis urTierTmimarTebis kvlevis sfero
Si jer kidev aqtualuria ZiriTadi cnebebis gansazRvra,
gazomvisa da Semdgomi interpretaciebisTvis standartebis
dadgena. ikvleven sxvadasxva cvladebs Soris urTierTda
mokidebulebas, romlebic gavlenas axdens organizaciebSi
adamianebis qcevasa da Sesrulebul samuSaoze.
religiasa da Sromis tips Soris urTiermimarTebis gan
sazRvrisas mniSvnelovania `imis gacnobiereba, rom dasaqmebulebs aqvT Sida samyaro, romelic asazrdoebs maT qcevas da sakuTriv nasazrdoebia sazogadoebisaTvis mniSvnelovani samuSaos konteqstiT~ (Rego and Pina e Cunha 2008: 55).
Tanamedrove mkvlevrebis azriT, organizaciebSi iseTi
biurokratiuli garemos Seqmna, romlic kulturaSi aqcen
tirebuli miznebiTaa nakarnaxevi, `dasaqmebulebs exmareba ganicadon transcendenturoba muSaobis procesSi, xels uwyobs maT sxvasTan dakavSirebulobis grZnobas da uzrunvelyofs sixarulisa da srulyofilebis gancadas~ (Giaca-lone and Jurkiewicz 2003: 13).
ukve arsebobs zogadi SeTanxmeba imis Taobaze, rom ada
mianebs surT icxovron integrirebuli, harmoniuli cxo
vrebiT, ar akmayofilebT samsaxuris karebTan datovon
TavianTi rwmena da tradiciebi. maT ar surT uaryon an
sublimireba moaxdinon maTi religiurobis, iseve rogorc
eTnikurobis, rasis, genderisa Tu seqsualuri orientaciis
(Miller 2007).
58
swored imitom, rom religia gavlenas axdens adamianTa
atitudebsa da qcevaze, mniSvnelovania, rom mkvlevrebma
adekvaturad gazomon es gavlenebi.
mzardi religiuri gansxvavebuloba adamianebs ubiZgebs
gaziarebuli eTikuri aqcentebis dasmisken da bazris eTi
kuri safuZvlis gamoZebnisken. xdeba eTikuri safuZvle
bisa da religiuri tradiciebis Seswavla, raTa SemdgomSi
moxdes maTi gamoyeneba bazris humanizaciisTvis. magali
Tad, msoflio ekonomikuri forumis mier jorjTaunis uni
versitetTan TanamSromlobiT SemuSavebuli iqna `rwmena
da globaluri programa: Rirebulebebi postkrizisuli
ekonomikisaTvis~ („Faith and the Global Agenda: Values for the PostCrisis Economy~), romelic 77 gverds Seicavs da foku
sirebulia moralur da eTikur swavlebaze. papi benediqt
meTeqvsmete 2009 wels Tavis Caritas in Veritate Si („sikeTe
WeSmaritebaSia~) aRniSnavs, rom `samyaros fundamenturi Rirebulebebis xelaxla aRmoCena sWirdeba, raTa ukeTesi momavali aaSenos~.8 papi, aseve aRniSnavs, rom `bazarma moraluri energia im instituciebisgan unda miiRos, romelic amas, moralur energias awarmoebs~.9 am ukanasknelSi
ki papi religias gulisxmobs. kenterberis arqiepiskoposi
rovan viliamsi Tavis 2009 wlis gamosvlaSi `eTika, ekono
mika da globaluri samarTlianoba~ saubrobs qristianobis
wvlilze ekonomikuri krizisis Sesaxeb mimdinare debateb
Si, romelic Seicavs iseTi qristianuli Rirebulebebisadmi
dabrunebas, rogorebicaa ndoba, Tavmdabloba da sustis
ardaCagvra.
rogorc ukve aRvniSneT, adamianebi iswrafvian integri
rebuli, harmoniuli cxovrebisken. 1980ian wlebSi dawye
bulma masobrivma socialurma da ekonomikurma cvlile
8 Charity in Truth 2009: 20.9 Ibid: 37
59
bebma („TeTrsayeloianTa~ samsaxurebidan daTxovna, urba
nuli migracia, samuSao adgilebze moTxovnis gazrda) im
adamianTa ricxvis mateba gamoiwvia, romlebic sazriss da
mizans samuSaoSi eZebdnen, es exmareboda maT socialuri
zewolisa da gaurkvevlobebis Tavidan acilebaSi. swored
es iyo is konteqsti, romelic sulierebisa da religiis
mimarT mzard interess iwvevda.
Tanamedrove kvlevebi
meoce saukunis gviandeli samyaro mkveTrad gansxvavde
ba im samyarosgan, romelsac veberi aRwerda. Sromis eTikis
Tanamedrove mkvlevrebi SekiTxvebs ramdenime mimarTule
biT svamen: a) iyo Tu ara veberi swori, rodesac Sromis
protestantul eTikas gamoyofda? b) mniSvnelobs Tu ara
Sromis protestantuli eTika Tanamedrove sekularul
sazogadoebebSi da ra alternativebi gaaCnia mas? rogor
gvexmareba Sromis protestantuli eTika mSromelTa moti
vaciebis gagebaSi?
Tanamedrove mecnierebi cdiloben imis identifici
rebas, Tu ras warmoadgens Sromis protestantuli eTika.
Sromis protestantuli eTikis gazomvis Tanamedrove kvle
vebSi furnhami (Furnham 1990) Sromis eTikis Svid sazoms
gamoyofs, xuTi gansxvavebuli konteqstis farglebSi: dau
Ralavi Sromisadmi rwmena, Tavisufali drois roli; reli
gia da moraluri rwmenebi; aqcenti sxvebisagan damoukide
blobaze da asketizmi. kvlevis Sedegad aRmoCnda, rom arc
erTi sazomi ar aRmoCnda iseTi, romelic dafaravda xuTive
konteqsts da mxolod zogierTi maTgani fokusirdeboda
or sferoze. aman mkvlevrebSi gaaCina SekiTxva: arsebobs
Tu ara da arsebobda Tu ara odesme iseTi ram, rogoric
Sromis protestantuli eTikaa?
60
es SekiTxva mniSvnelovani gaxda imis paralelurad, rom
protestantizmma TandaTan dakarga gavlena amerikul kul
turaze. ditzi (Ditz 1980) aRniSnavs, rom Sromis eTika seku
laruli gaxda droTa ganmavlobaSi da ukve funqcionirebs
rogorc ekonomikuri, da ara religiuri, filosofiis mani
festacia. Sromis eTikis skalis bundovani Sinaarsis gamo
zogi mecnieri miiCnevs, rom Sromis eTikas safuZvelmde
bare struqturebi ar gaaCnia da cneba Sromis eTika sxvas
arafers niSnavs, Tu ara damoukidebeli cvladebis erTo
bliobas (mag., McDonald and Ganz 1992).
zogierTisaTvis protestantuli Sromis eTika aris im
msoflxedvis erTerTi sazomi, romelic arsebobda adreu
li kapitalizmis pirobebSi, magram bolo aTwleulebSi man
gavlena dakarga. magaliTad, ingleharti (Inglehart 1991) miiCnevs, rom veberis mier identificirebulma materialis
turi Rirebulebebis warmatebam migviyvana zogadad Rire
bulebebis `Cumi revoluciisken~: kapitalisturi ekonomi
kis swrafi zrda gamowveuli iyo Sromis protestantuli
eTikiT, romelmac keTildReoba ganapiroba, am ukanasknel
ma ki, Tavis mxriv, postmaterialisturi Rirebulebebis
ganviTarebas Seuwyo xeli.
makkobi da tezi (Maccoby and Tezi 1979) Sromis protes
tantuli eTikis gamovlenis oTxi donis identificirebas
axdenen, romlebic socalurekonomikuri cvlilebebis
periodebTan aris dakavSirebuli. pirveli etapia Sromis
Tavdapirveli protestantuli eTika, meorea `moxerxebu
lobis eTika~ (‘Craft Ethic’), romelic asaxavs racionalobas
iseTi individebis, rogoricaa, magaliTad, benjamin fran
klini; Semdeg modis `samerwameo eTika~ (‘Entrepreneurial Ethic’) da `karieruli eTika~ (‘Career Ethic’), romelic meore mso
flio omis Semdgomi periodisaTvis iyo damaxasiaTebeli.
makkobi da tezi saubroben Sromis eTikis mexuTe ganzo
milebaze, rogoricaa `TviTganviTarebis eTika~ (‘Selfdeve-
61
lopment Ethic’), romelic mWidrod ukavSirdeba inglehartis
postmaterialistur Rirebulebebs.
miuxedavad imisa, rom vebris daskvnebi da monacemebi
araerTxel moeqca kritikis qveS, misi mTavari dakvirveba,
rom arsebobs mimarTeba religiur rwmenasa da ekonomikur
agentebs da maT saqmianobebs Soris farTod gaziarebulia.
magaliTad, erTerTi Tanamedrove mkvlevari – ernest
gelneri (Gellner 1959) – veberis midgomis axsnisaTvis iye
nebebs makis (Mackey) mizezobriobis Teorias. es Teoria
gulisxmobs, rom arsebobs garkveuli movlenebis erTo
blioba, romlebic ar aris aucilebeli droSi erTmaneTs
ganapirobebdnen, magram maTi TanamTxveva xels uwyobs axa
li, manamde ganusazRvreli Sedegis dadgenas. magaliTad,
arsebobs: C1, C2, C3 da a.S. xdomilebebi, romlebmac erTo
bliobaSi SeiZleba ganapirobon X Sedegi, romlis dadgomac
zemoT aRniSnuli yvela winapirobis gareSe SeuZlebeli iq
neboda. mocemuli midgoma ufro gasagebs xdis veberis Teo
rias. winapirobebi, rogoricaa buRalteria, Tanamedrove
mecnierebis ganviTareba, ganmanaTlebloba, mniSvnelovani
magram arasakmarisi safuZveli iyo Tanamedrove kapitaliz
mis CamoyalibebisaTvis, radgan igive movlenebi sxvadasxva
dros sxvadasxva kulturebSic arsebobdnen. saWiro iyo ra
Rac meti, rac mocemuli Sedegis dadgomas ganapirobebda.
vebers ainteresebda is, Tu ra iyo is unikaluri faqtori,
romelic ar gvxvdeboda sxva kulturebSi da romelmac
uzrunvelyo Tanamedrove ekonomikuri qcevis Camoyalibe
ba. swored aq xedavda veberi (sxva zemoT CamoTvlil faq
torebTan erTad) protestantuli eTikis rols.
filip roundi Tavis kvlevaSi (Roundy 2009) cdilobda
daedgina, Tu ra urTierTmimarTeba arsebobs adamianis re
ligiurobasa da sekularul samoqalaqo organizaciebSi mis
CarTulobas Soris. avtoris mTvari hipoTeza mdgomareobs
imaSi, rom metad religiuri adamianebi organizaciul saq
mianobaSi arian gacilebiT naklebad efeqtianebi, vidre
62
naklebad religiuri an arareligiuri adamianebi. aseve, maT
gacilebiT naklebad aqvT organizaciis winaSe normatiuli
valdebulebis SegrZneba. roundi Tvlis, rom religiuro
basa da organizaciul CarTulobas Soris zemoxsenebul
kavSirs aregulirebs `organizaculi erTianobis SegrZ
neba~, romelsac SeuZlia am negatiuri urTierTmimarTebis
Sesusteba an, saerTod, aRmofxvrac ki.
wlebis ganmavlobaSi religiurobasa da Sromas, navTo
bisa da wylis msgavsad, ganixilavdnen rogorc diqotomiur
wyvils, romelTa `Serevac~ ar SeiZleba. swored amitom or
ganizaciul praqtikaSi miRebuli iyo kredo `eklesia kvi
ras, Sroma orSabaTs~. Tumca, rogorc roundi aRniSnavs,
bolo periodSi naTeli gaxda, rom is tradiculi kedeli,
romelic religiurobasa da Sromas yofda, ufro da ufro
myife xdeba. Sesabamisad, `religia aRar warmoadgens quds,
romlis moxdac muSas qarxnis/sawarmos SenobaSi SesvlisTa
nave SeuZlia~. aqedan gamomdinare, roundi Tavis kvlevaSi
cdilobs, am ori cnebis urTierTmimarTebis dadgenas.
roundis azriT, kvlevebma aCvena, rom religiurobis
zrda sekularul samoqalaqo organizaciebSi CarTulobis
donis amaRlebas iwvevda. Tumca, mogvianebiT, gabatonda
hipoTeza, rom am or cvlads Soris damokidebulebas su
lac ar aqvs wrfivi xasiaTi – is ufro parabolas mogvago
nebs: mzardi religiuroba iwvevs samoqalaqo CarTulobis
zrdas, Tumca mas Semdeg, rac is garkveul dones miaRwevs,
religiurobis maCveneblis zrda avtomaturad iwvevs samo
qalaqo CarTulobis Semcirebas. roundi amis sam ZiriTad
mizezs gamoyofs:
• pirveli ukavSirdeba dros: individebi, romlebic ga
moirCevian maRali religiurobiTa da religiuri Car
TulobiT, did dros uTmoben salocav adgilebsa da
eklesiis mier organizebul sxvdasxva aqtivobebs; Sesa
63
bamisad, maT naklebi dro rCebaT sekularuli samoqa
laqo organizaciebisTvis.
• meore mizezs socialuri kavSirebi warmoadgens. gamom
dinare iqedan, rom eklesias sakmaod mravalricxovani
mrevli hyavs, individis religiurobis zrdasTan erTad
izrdeba misi socialuri kavSirebic, rac saboloo jam
Si, xdeba am adamianis `samyaro~; Sesabamisad, `organiza
ciis~ gareT aqtivobis survili sustdeba.
• mesame mizezi `keTili saqmeebis~ keTebis pasuxismgeblo
bas ukavSirdeba. msoflio religiaTa umravlesoba Ta
vis mrevls mouwodebs, rom akeTos keTili saqmeebi, anu
daexmaros gaWirvebulebs da a.S. es samoqalaqo organi
zaciebSi CarTulobaze ori kuTxiT axdens gavlenas: a)
eklesia, romelic mouwodebs mrevls keTili saqmeebis
keTebisken, xSir SemTxvevaSi, TviTon qmnis amis Sesru
lebis saSualebas – iqneba es eklesiis mier organize
buli moxaliseoba, Tu sxva aqtivobebi. Sesabamisad,
individi, romelsac surs msgavs aqtivobebSi CarTva,
ar daiwyebs samoqalaqo organizaciebSi maT Zebnas, ara
med CaerTveba eklesiis mier organizebul proeqtebSi.
meore, is adamianebi, romlebic Rrmad religiurebi xde
bian, ZiriTad yuradRebas uTmoben sulier samyarosa da
metafizikur cxovrebas, vidre materialur, sekularul
samyaros.
kvlevaSi roundi mniSvnelovan adgils uTmobs organi
zaciul erTgulebaze religiurobis gavlenis Seswavlas.
avtori organizaciis winaSe individis sami saxis erTgu
lebas gamoyofs(emociurs, gangrZobiTs da normatuls) da
ayalibebs hipoTezas, rom mzardi religiuroba uaryofiT
gavlenas axdens erTgulebis TiToeul tipze.
• emociuri erTguleba – SesaZloa, Tavisi religiuri rw
menidan gamomdinare, individma ver moaxerxos sakuTari
64
miznebis identificireba organizaciis ZiriTad miz
nebsa da amocanebTan. magaliTad, sekularuli samoqa
laqo organizaciebisTvis mTavar mizans ar warmoadgens
keTili saqmeebis uangarod keTeba. amis gamo mcirdeba
organizaciis winaSe emociuri erTgulebis SegrZneba.
• gangrZobiTi erTguleba efuZneba organizaciaSi darCe
nis saWiroebas da gulisxmobs samsaxuris SenarCunebis
Rirebulebas, anu samsaxuris datovebiT gamowveuli
danakargis SiSs. Sesabamisad, yvelaferi, rac Seamci
rebs am SesaZlo danakargis aRqmas, amcirebs organi
zaciis winaSe individis gangrZobiT erTgulebasac.
roundis mosazrebiT, religiuroba ori mizezis gamo
amcirebs aseTi danakargis aRqmas: pirveli, rogorc
ukve aRiniSna, adamianebi, romelibic maRali reli
giurobiT gamoirCevian, ZiriTad yuradRebas sulier
cxovrebasa da metafizikur samyaros uTmoben. aqedan
gamomdinare, isini nakleb mniSvnelobas aniWeben sarge
bels, romelsac isini iReben organizaciaSi muSaobiT.
meore, rogorc ukve aRiniSna, adamianebi, romlebic
maRali religiuri CarTulobiT gamoirCevian, farTo
socialuri kavSirebis (mrevlis) wevrebi arian. amitom
aseTi individi, SesaZloa, fiqrobdes, rom samsaxuris
dakargvis SemTxvevaSi, vinme Tavisi `usafrTxoebis qse
lidan~ daexmareba mas dasaqmebaSi. Sesabamisad, maRali
religiuri CarTulobis SemTxvevaSi, samsaxuris dato
vebiT gamowveuli SesaZlo danakargis aRqma gacile
biT mcirea, vidre naklebad religiuri an aralegiuri
individis SemTxvevaSi. roundi yuradRebas amaxvilebs
imazec, rom adamianebi, romlebic maRali religiuro
biT gamoirCevian, samsaxurs RvTis boZebulad Tvlian
da imedi aqvT, rom misi dakargvis SemTxvevaSi, RmerTi
maT axals uboZebs. es amcirebs organizaciis datove
65
biT gamowveul travmebs da, saboloo jamSi, – individis
gangrZobiT erTgulebas.
• normatuli erTguleba – maRali religiuri CarTuloba,
religiuri skolebi, sxvadasxva religiuri institutebi,
romlebic aswavlian religiur Rirebulebebs, saboloo
jamSi qmns RirebulebaTa sistemas, romelic ganapiro
bebs religiis principebisadmi erTgulebas. es ukanas
kneli ufro win dgas, vidre organizaciis normebisadmi
erTguleba. cxadia, es amcirebs normatul erTgulebas.
rogorc aRiniSna, roundis kvlevis mTavari hipoTeza
mdgomareobs imaSi, rom SesaZlebelia religiurobasa da
samoqalaqo CarTulobas Soris arsebuli negatiuri ur
TierTmimarTebis Secvla. roundi Tvlida, rom es `organi
zaciul erTianobas~ SeuZlia. organizaciuli erTianobis
qveS igulisxmeba is, rom organizaciis TanamSromlebs aqvT
pozitiuri socialuri urTierTobebi, arsebobs organiza
ciisa da individualuri Rirebulebebis integraciis saSua
leba.
organizaciuli erTianobis SemTxvevaSi SesaZlebelia
maRali religiuri CarTulobis mqone adamianebis rogorc
emociuri da gangrZobiTi, aseve normatiuli erTgulebis
amaRleba. amisTvis organizaciam unda Seqmnas pirobebi,
raTa SesaZlebeli gaxdes individis Rirebulebebisa da
piradi miznebis integrireba organizaciis Rirebulebebsa
da miznebTan. gangrZobiTi erTgulebis asamaRleblad ki
individebs (igulisxmeba maRali religiuri CarTulobis
mqone pirebi) unda mieceT saSualeba, daikmayofilon Tavi
si religiuri moTxovnilebebi – maT unda mieceT saSuale
ba akeTon `keTili saqme~ sxvebisTvis organizaciis SigniT.
rac Seexeba normatul erTgulebas, roundi miiCnevs, rom
organizaciulma erTianobam SesaZloa, TavisTavad ubiZgos
valdebulebebze orientirebul socializacias.
66
roundi askvnis, rom religiurobisa da samoqalaqo Car
Tulobis urTierTmimarTebas ganapirobebs is, Tu ramdenad
SeuZlia organizacias Tavis TanamSromlebs Caunergos or
ganizaciuli erTianobis SegrZneba.
marike ter voerti Tavis kvlevaSi (Voert 1993), nider
ladebis magaliTze, aanalizebs, ramdenad aqvs qristia
nul religias gavlena kapitalisturi Sromis or ZiriTad
elementze: 1) Sroma, rogorc valdebuleba – yvela, visac
SeuZlia, unda iSromos da 2) dasaqmebulma unda ibrZolos
dawinaurebisTvis.
veberis Tezisma Sromis eTikis Sesaxeb Seqmna koncep
tualuri CarCo im mkvlevrebisTvis, vinc am sakiTxiT iyo
dainteresebuli. mkvlevrebis nawili kvlevis Sedegad mi
vida daskvnamde, rom protestantizmsa da kaTolicizmSi
Sromisadmi damokidebuleba erTmaneTisgan ar gansxvave
deba. meore nawili ki sagrZnob gansxvavebaze saubrobs.
voerti cdilobs sakiTxi ufro gaarTulos. is miiCnevs,
rom sakiTxis ufro fundamenturi analizia saWiro, radgan
magaliTad, kaTolicizmsa da protestantizms Soris ufri
naklebi gansxvavebaa, vidre protestantizmis sxvdasxva mi
mdinareobas Soris. niderlandebis SemTxvevaSi is ar sau
brobs zogadad protestantizmze, aramed holandiel kal
vinistebSi gamoyofs or ZiriTad jgufs: Nederlands Hervrormd
da Gereformeerd, romelTa magaliTzec gansazRvravs rogorc
religiuri, aseve arareligiuri cvladebis zemoqmedebas.
misi azriT, aseve mniSvnelovania iseTi arareligiuri maxa
siaTeblebis gaTvaliswineba, rogoricaa asaki, sqesi, ganaT
lebis done, socialuri klasi da a.S.
kvlevis Sedegad voerti Semdeg ZiriTad daskvnebamde
mivida:
• religia, gansakuTrebiT qristianuli rwmena, mniSvne
lovan gavlenas axdens Sromisadmi adamianebis damoki
debulebaze.
67
• Rrmadmorwmune qristianebi ufro metad ganixilaven
Sromas, rogorc valdebulebas, vidre naklebad reli
giurebi.
• Sromisadmi damokidebulebaze religiur CarTulobas
pirdapiri gavlena ar aqvs.
• protestantizmis sxva mimdinareobebTan SedarebiT, or
Todoqsi kalvinistebi ufro metad ganixilaven Sromas,
rogorc valdebulebas.
• qristianuli rwmena kaTolikeebSi ufro naklebia, Sesa
bamisad, maTi damokidebuleba Sromisadmi naklebad po
zitiuria.
zogierTi mkvlevari ekonomikur qcevaze religiis
gavlenas protestantizmisagan gansxvavebul religiur
doqtrinebSi eZebs. magaliTad, msgavs gavlenaze lapara
koben kaTolicizmSic (Novak 1990; 1996).
zogierTma mecnierma (Woodrum 1985) igive fenomeni
ikvlia iaponuri warmoSobis amerikelebSi, romlebic ame
rikaSi emigrirdnen iaponiis tokugavas (Tokugawa) period
Si (16001868). vudrami amtkicebs, rom budisturi seqta,
jodoSinSu iziarebda protestantuli qristianobis ms
gavs eTikas, kerZod: asketizms, Sromisaken mowodebas da
zedamxedvelobas. am periodSi jodoSinSus seqtis bevri
warmomadgeneli emigrirda SeerTebul StatebSi. 1964
66 wlebSi ganxorcielda iaponel amerikelTa kvleviTi
proeqti, romlis farglebSic gamokiTxul iqna 18000 emi
granti, romelic amerikaSi 1924 wlamde Cavida. gamokiTxul
respondentebs hqondaT maRali xelfasi da iyvnen TviT
dasaqmebulebi. jodoSinSu emigrantebis warmateba kore
laciaSi aRmoCnda veberiseul religiur indikatorebTan,
romlebic daexmara warmoebis ganviTarebas. kvlevis Sede
gebma aCvena, rom religiurma rwmenebma, kerZod budizmisa
68
da SinSus doqtrinam, xeli Seuwyo iaponel emigrantTa eko
nomikur warmatebas.
gasaTvaliswinebelia redingis kvlevac (Redding 1995),
romelic aCvenebs, rom kapitalizmi cocxlobs CineTSic,
ramdenadac konfucianelobis religiur Rirebulebebs
aqvT mniSvnelovani gavlena Cinelebis ekonomikur qce
vaze. Cinel mewarmeebTan, agreTve, taivanis, hongkongis
da samxreT dasavleT aziis aRmasrulebeli organoebis
warmomadgenlebTan Catarebuli 72 intervius safuZvelze,
redingi aCvenebs, rom konfucianelobis ZiriTadma reli
giurma Rirebulebebma, rogoricaa paternalizmi, koleqti
vizmi, feminizmi da socialuri ierarqia, Seqmna is konte
qsti, ronelSic axal wamowyebebs Caeyara safuZveli.
ZiriTadi cnebebi: suliereba da religia
sulierebis mravali gansazRvreba arsebobs. makgini
(McGinn 1993) am gansazRvrebaTa sam tipad kategorizacias
axdens: 1. Teologiuri an dogmaturi; 2. anTropologiuri,
romelic yuradRebas amaxvilebs adamianis bunebaze da 3.
istoriulikonteqstualuri, romelic ama Tu im sazoga
doebaSi adamianTa saerTo istoriul gamocdilebaze foku
sirdeba.
naSi (Nash 2001) axdens sulierebis definiciis Semadge
nel sami komponentis gamoyofas: a) Sida, internaluri
selfi; b) yoveldRiur cxovrebaSi sazrisis povna da g) Za
lebi, romlebic individs aRemateba (transcendentaluria).
suliereba individualuri da inkluziuria, religia ki –
eqsternaluri da eqskluziuri. suliereba Tavis sawyiss
poulobs religiaSi da religiisgan gancalkevebiT arse
boba ar SeuZlia. religia erTi adamianis rwmena ar aris,
is adamianTa mier gaziarebuli moraluri warmodgenebisa
da percefciebis erTobliobaa, romelic samyaroSi adamia
69
nis arsebobas, egsistencias xsnis. religia aris Rirebule
bebis, doqtrinebisa da principebis erToblioba, romelic
adamianebs eTikur da moralur CarCos awvdis motivaciisa
da qcevisaTvis (King 2007).
starteri, holi da edvardsi (Slater, Hall and Edwards 2001)
sulierebas gansazRvravs rogorc adamianis individualur
gamoxatulebas. religia Seicavs am elements (individualu
ri gamoxatulebis), magram kvleva unda warimarTos jgufis
konteqstSi, romelic axdens arsebul individual gamoxa
tulebaTa mniSvnelobisa da meTodebis legitimacias.
gamoyofen sulierebis sam apeqts, romlebic mniSvnelo
vania SromasTan mimarTebaSi: paraleluri urTierTdamoki
debuleba, urTierTsapirispiro damokidebuleba da inte
graciuli urTierTdamokidebuleba (Giacalone and Jurkiewicz,
2010). paraleluri urTierTdamokidebuleba gulisxmobs,
rom suliereba da Sroma gancalkevebuli da gansxvavebu
li samyaroebia. orive maTgani arsebobs, Tumca urTierTze
gavlenas ar axdenen. urTierTsapirispiro damokidebule
bis SemTxvevaSi Sroma da suliereba ara mxolod ar kveTs
erTmaneTs, aramed erTmaneTTan mtrul urTierTmimarTeba
Si arian. integraciuli urTierTdamokidebulebis SemTxve
vaSi suliereba da Sroma urTierTdakavSirebulia da kau
zaluri urTierTmimarTebiT xasiaTdeba.
1.3. lourens harisoni: `centraluri liberaluri WeSmariteba~
naSromSi harisoni (Harrison, 2006) cdilobs, gamokve
Tos kulturis roli sazogadoebis ganviTarebaSi. misi
azriT, ganmanaTleblobis, demokratizaciisa da socialu
ri Tanasworobis damyarebis procesSi kultura aranakleb
rols TamaSobs, vidre klimati, bunebrivi resursebi an
70
zogadad geografiuli mdebareoba. kulturis roli, xSir
SemTxvevaSi, nivelirebulia, radgan mecnierebisa da poli
tikosebisTvis ar aris momgebiani ama Tu im jgufis Seda
rebiT dabali ekonomikuri ganviTareba da warumatebloba
miaweron, magaliTad, maT religur kuTvnilebas. harisoni
miiCnevs, rom ZiriTadad swored kultura gansazRvravs
sazogadoebis ganviTarebis SesaZleblobebs. Tumca, is ar
gamoricxavs, zemoxsenebuli sxva faqtorebis rolsac. av
tori aseve calke gamoyofs politikuri liderebis feno
mens, romlebsac aqvT ukeTesi sazogadoebis xedva. amis
magaliTad wignSi moyvanilia meiZis revoluciis liderebi
iaponiaSi, mustafa qemali TurqeTSi, franklin ruzvelti
aSSSi, li kuan iu singapurSi... yvelaze axlo warsulidan
ki – mixel gorbaCovi. Tumca, harisonisTvis mTavar faqto
rad kultura rCeba.
kulturis qveS is moiazrebs Rirebulebebis, warmodge
nebisa da danawesebis erTobliobas, romelic gaziarebulia
sazogadoebis wevrebis mier da Taobidan Taobas gadaece
ma. Rirebulebebisa da warmodgenebis formirebaSi mTavar
rols garemo, istoria da religia asrulebs. Taobidan
Taobas ki bavSvebis aRzrdiT, socializaciiT, masobrivi
sainformacio saSualebebiTa da religiuri praqtikebiT
gadaecema.
harisoni Tvlis, rom kulturaze did zegavlenas axdens
religia. Sesabamisad, wignSi ganxiluli kulturebi mas gan
sazRvruli aqvs dominanti religiebis an moraluri kodeq
sis safuZvelze: magaliTad, protestantuli, kaTolikuri,
marTlmadidebluri, iudeuri, islamuri, konfucianuri,
induisturi da budisturi kulturebi.
aqedan gamomdinare, avtori mniSvnelovan yuradRebas
uTmobs religiisa da progresis urTierTmimarTebas, ker
Zod harisoni aanalizebs, Tu ra gavlenas axdens religiuri
kuTvnileba ama Tu im sazogadoebis ganviTarebis tempze.
71
harisoni aRniSnavs, rom roca saubaria progressze,
kiTx vis niSnis qveS dgeba liberaluri tradicia, romelic
yvela religiis mimarT Tanabar pativiscemas moiTxovs. Ta
visi mravalwliani dakvirvebis safuZvleze igi askvnis, rom
zogierTi religia, sxvebTan SedarebiT, ufro metad See
sabameba demokratiul politikas, socialur samarTliano
basa da ganviTarebas. progresis mimarT yvelaze rezisten
tuli/winaaRmdegobrivi religiis magaliTad ganxilulia
vudu – religia, romelic dominirebs haitize. gamomdinare
iqedan, rom vudu aRmerTebs iracionalurobis kults, is
badebs ususurobis SegrZnebasa da fatalizms, ris Sedega
dac axSobs ekonomikuri saqmianobis mcdelobasac ki. ami
tom harisoni haitize ukiduresi siduxWiris, socialuri
da politikuri paTologiebis mTavar mizezad swored vu
dus miiCnevs.10
religiis rols sazogadoebis ganviTarebaSi harisoni
aanalizebs 117 qveynis magaliTze, romelTagan TiToeulis
mosaxleoba, sul mcire, 1 milionia. qveynebSi mosaxleobis
umravlesoba ki Semdegi eqvsi religiidan erTerTs mieku
Tvneba – protestantizmi, kaTolicizmi, marTlmadideblo
ba, budizmi, islami, induizmi da konfucianizmi. kvlevaSi
aseve CarTulia israeli, sadac ZiriTadad iudeizmia gavr
celebuli.
harisoni kvlevaSi iyenebs Semdeg monacemebs:
1. gaeros adamianuri ganviTarebis indeqsi
2. gaeros monacemebi msoflioSi werakiTxvis Sesaxeb
3. gaeros monacemebi msoflioSi werakiTxvis Sesaxeb
qalebSi
10 harisoni 19971999 wlebSi xelmZRvanelobda USAIDis misias haitize. am sakiTxze gamoqveynebuli aqvs saintereso statia The Wall Street JournalSi Haiti and the Voodoo Curse: The Cultural Roots of County’s Endless Misery
72
4. gaeros monacemebi Sobadobis Sesaxeb
5. Freedom Houseis Tavisuflebis indeqsi
6. demokratiuli ganviTarebis qronologia
7. msoflio bankis monacemebi erT sul mosaxleze Se
mosavlis raodenobis mixedviT
8. msoflio bankis monacemebi Semosavlebis ganawile
bis Sesaxeb
9. Rirebulebebisa da ndobis msoflio centris mona
cemebi
10. saerTaSoriso gamWvirvalobis korufciis aRqmis in
deqsi
zemoCamoTvlil maCveneblebze dayrdnobiT, harisoni
ayalibebes `Svid saerTo daskvnas~, Tumca iqve aRniSnavs,
rom analizis samecniero sizuste SezRudulia ramdenime
ZiriTadi mizezis gamo. pirveli, qveynebis religiuri Se
madgenloba erTferovani ar aris. meore, germania, Sveica
ria da holandia kvlevaSi ganxilulia, rogorc protestan
tuli saxelmwifoebi, miuxedavad imisa, rom mosaxleobis
umravlesobas am saxelmwifoebSi kaTolikeebi Seadgenen.
harisoni am SemTxvevaSi amodis Sexedulebidan, rom isto
riulad es saxelmwifoebi swored protestantizmma Seqmna.
mesame, yvela religiaSi arsebobs sxvadaxsva mimdinareoba,
ramac asaxva ver hpova kvlevaSi. aseve araa gaTvalisiwnebu
li sxvadasxva xalxebis nacionaluri Taviseburebebi da a.S.
1. protestantizmma ufro kargi pirobebi Seqmna modernizaciisTvis, vidre kaTolicizmma, gansakuTrebiT dasavleT naxevarsferoSi.
gaeros adamianuri ganviTarebis indeqsidan naTlad Cans,
rom protestantulma saxelmwifoebma ufro did warmate
bebs miaRwies, vidre kaTolikurma saxelmwifoebma. avtors
es indeqsi yvelaze «karg» sazomad miaCnia, radgan is aer
Tianebs iseT monacemebs, rogoricaa sicocxlis savaraudo
73
xangrZlivoba, swavlis done skolaSi, werakiTxvis codna
zrdasrul adamianebSi da mSp erT sul mosaxleze.
Freedom Houseis monacemebiT protestantuli saxelmwi
foebis demokratiulobis saSualo maCvenebeli 2,3ia, kaTo
likuris ki – 5,5.11 marTalia, kaTolikuri saxelmwifoebis
saerTo maCvenebels mniSvnelovnad ganapirobebs arademo
kratiuli laTinuri amerika, magram am SemTxvevaSic hari
soni poulobs aleqsis de tokvilis hipoTezis «protestan
tizmis demokratiulobasTan Sinagani siaxlovis Sesaxeb»
damamtkicebel faqtobriv monacemebs – ganviTarebul sa
myaroSi protestantuli qveynebis demokratiul mmarTve
lobaze gadasvlis saSualo maCvenebeli 1852 welia, kaTo
likur saxelmwifoebSi ki – 1934 weli.
saSualo maCvenebliT protestantuli saxelmwifoebi
aseve uswreben kaTolikur qveynebs erT sul mosaxleze mSp
s raodenobis, ndobis xarisxisa da korufciis aRqmis inde
qsis mixedviT. saerTaSoriso gamWvirvalobis monacemebiT,
msoflios 10 yvelaze naklebad korufciuli saxelmwifo
dan 8 protestantulia, erTi – konfucianuri da mxolod
erTi kaTolikuri (luqsemburgi, mosaxleobiT daaxloe
biT 0,5 mln). Tumca, kaTolikuri saxelmwifoebis saSualo
maCvenebeli gacilebiT ukeTesia, roca saqme Semosavlebis
samarTlian gadanawilebas exeba.
protestantuli saxelmwifoebis zemoTaRniSnuli upi
ratesobis mTavar mizezad harisons protestantuli eTika
(progresuli Rirebulebebi – Sromis eTika da piradi pa
suxismgeblobis grZnoba, rasac efuZneba protestantizmi)
miaCnia, romelic mWidrod iyo dakavSirebuli samrewvelo
revoluciasTan. avtori amerikis magaliTze aRniSnavs, rom
protestantuli religia Tavidanve iyo Sromis religia.
Tuki sxva sazogadoebebSi, socialur statuss gansazRvar
11 2yvelaze kargi maCvenebeli, 14yvelaze cudi
74
vda tradiciebi, socialuri da klasobrivi mdgomareoba, an
eTnikuri da religiuri kuTvnileba, amerikaSi aseTi ganm
sazRvreli iyo Sroma.
2. progresis Cempionebi skandinaviuri qveynebi arianskandinaviuri qveynebi – dania, norvegia, SvedeTi, fi
neTi da islandia, TiTqmis yvela maCveneblis mixdeviT
mowinave poziciebze arian – Freedom Houseis politikuri
uflebebisa da samoqalaqo Tavisuflebebis indeqsis, saer
TaSoriso gamWvirvalobis korufciis aRqmis indeqis, gae
ros adamianuri ganviTarebis indeqsis da a.S. mixedviT. amis
mTavar mizezad harisons luTeranoba miaCnia, romelmac
misi sityvebiT am saxelmwifoebze «Rrma gavlena moaxdina».
3. modernizaciis mimarT konfucianizmi ufro gaxsnili aRmoCnda, vidre budizmi, islami an induizmi.
harisonis mier moyvanil tipologiaSi konfucianuri
saxelmwifoebis saerTo maCvenebels mniSvnelovnad auare
sebs CineTis faqtori. ganviTarebuli samyaros wevri
konfucianuri qveynebis(iaponia, hongkongi, taivani, singa
puri, samxreT korea) maCveneblebi uaxlovdeba analogiuri
kaTolikuri saxelmwifoebis maCveneblebs – gaeros adamia
nuri ganviTarebis indeqsi, werakiTxvis done, mSp erT sul
mosaxleze, Semosavlebis ganawileba.
4. saberZneTi, romelic yvelaze ganviTarebulia marTlmadidebluri qveynebidan, 2004 wlamde evrokavSiris wevrebs Soris yvelaze Raribi iyo. kaTolikur da marTlmadideblur qveynebs Soris aris zogierTi msgavseba. Tumca, marTlmadideblur saxelmwifoebSi SeiniSneba komunisturi warsulis udavo niSnebi.12
12 harisonis am mosazrebasTan dakavSirebiT, gvsurs erTi epizodis moyvana, romelic sayuradReboa spontanurobiTa da masSi
75
marTlmadideblur da kaTolikur saxelmwifoebs TiTq
mis identuri maCvenebeli aqvT gaeros adamianuri ganviTa
rebis indeqssa da erT sul mosaxleze mSps raodenobis
mixedviT. gamomdinare iqidan, rom komunistebi ganaTle
baze did aqcents akeTebdnen, marTlamdideblur qveynebs
werakiTxvis donis iseTive maCvenebeli aqvT, rogoric
ganviTarebuli samyaros wevrebs. Tumca, marTlmadideblu
ri samyarodan mxolod saberZneTi Sedis maT ricxvSi. am
saxelmwifoebSi korufciis sakmaod maRali done warsulSi
maT teritoriaze korumpirebuli komunisturi reJimebis
arsebobiT aixsneba.
harisons marTlmadieblobasTan dakavSirebiT moyavs
aRmo savleT evropis eqspertis nikolas gvozdevis mosa
zreba, romelic aRniSnavs, rom marTlmadidebluri ekle
siis doqtrina mxars ar uWers demokratiul institutebsa
da sabazro ekonomikas. avtori aRniSnavs, rom marTlmadi
debluri eklesia dRes iziarebs pozicias, romelic kaTo
gamoxatuli cxovrebiseuli filosofiiT (cxadia, yovelgvari ganzogadeba dauSvebelia): warmodgenili kvleviTi proeqtis samuSao jgufis wevrs, saberZneTSi, kunZul rodosze yofnisas, gamoelaparaka adgilobrivi taqsis mZRoli, daaxloebiT 60 wlis mamakaci. moqmedeba xdeba 2012 wels, roca realurad dadga saberZneTis evrokavSiridan gayvanis sakiTxi finansuri valdebulebebis Seusruleblobis gamo; bunebrivia, rom es Tema mTel qveyanaSi vnebaTa Relvis sagani iyo, da taqsis mZRolmac, rogorc etyoba, mgzavrTan gaagrZela viRacasTan dawyebuli temperamentiani saubari. igi jer darwmunda, rom mgzavri araa dasavleT evropidan, Semdeg ki gauziara sakuTari Sexedulebebi, romelTa reziumes gTavazobT: radgan saberZneTi evrokavSirSi miiRes, dasavleTma unda Seinaxos kidec igi. berZnebi gansakuTrebuli xalxia, isini Sromoben imisaTvis, raTa icxovron da ara piriqiT, rogorc dasavleTelebi, romlebic cxovroben, raTa iSromon. `magaliTad me – dasZina mZRolma – dRe dakargulad mimaCnia, Tu saRamos erTi kargad ar vicekve!“
76
likurs qonda wina saukunis pirvel naxevarSi, sanam man XX
saukunis meore naxevarSi Riad da srulad ar dauWira mxa
ri demokratias. harisons aseve moyavs amonaridi yofili
qarTveli maRalCinosnis (irakli Wyonia) statiidan, sadac
saubaria saqarTveloSi marTlmadideblobis niSnebze: «xe
lisuflebis erTguleba, gansxvavebuli azrisa da inicia
tivebis CaxSoba, novatorobisa da socialuri cvlilebebis
mimarT winaaRdmegoba, koleqtivizmi, aqcentireba eTnikur
kuTvnilebaze, izolacionizmi da partikularizmi, fata
lizmi da sulieri determinizmi. aseve saxezea zizRi sxva
aramarTlmadidebluri dasavluri eklesiebisa da islamu
ri samyaros mimarT».
5. islami yvela maCvenebliT mniSvnelovnad CamorCeba dasavlur religiebsa da konfucianobas. arabul da araarabul islamur qveynebs Soris arsebobs gansazRvruli gansxvavebebi.
islamuri saxelmwifoebi TiTqmis yvela maCvenelebliT
CamorCebian konfucianur saxelmwifoebs. sxvaobis masS
tabebi izrdeba qristianul qveynebTan Sepirispirebisas.
harisoni islamis progresisadmi rezistentulobis asaxsne
lad iSveliebs bassam tibis mosazrebebs. tibi warmoSobiT
sirieli arabia, romelic germaniis erTerT universitetSi
leqciebs kiTxulobs.
tibis azriT, islamuri qveynebis modernizaciisadmi
Caketilobas ramdenime ZiriTadi mizezi iwvevs. pirveli
islamuri kulturis Caketilobaa. sxvebisgan swavlis sur
vilis arqonaSi avtori win fsiqologiur moments ayenebs –
sxvisgan swavla aRiqmeba, rogorc zianis miyeneba sakuTari
egosTvis, TviTmyofadobisTvis. tibisTvis aseve mniSvnelo
vania kidev erTi arakulturuli, politikuri faqtori –
`revolucia dasavleTis winaaRmdeg~, rac ar gulisxmobs
dapirispirebas mxolod dasavlur hegemoniasTan, aramed –
zogadad dasavlur RirebulebebTan.
77
harisoni aRniSnavs, rom, SesaZloa, islamur samyaroSi
arsebuli antidasavluri ganwyobis mTavari mizezi islamis
mier istoriuli poziciebis dakargva/dasavluri qveynebis
ganviTarebis done iyos. avtors islamuri qveynebisTvis
saukeTeso gamosavlad bernard luisis cnobili Segoneba
mohyavs: roca adamianebi xvdebian, rom yvelaferi ise araa,
rogorc saWiroa, maT SeiZleba, gauCndeT ori kiTxva: pir
veli, ra gavakeTeT arasworad? da meore – vinaa damnaSave?
meore kiTxvas mohyveba SeTqmulebis Teoria da paranoia,
maSin roca pirvels sxva mimarTulebiT mivyavarT: `rogor
gamovasworoT?”harisonis azriT, sxvebis dadanaSaulebis nacvlad,
swored es pirveli gza unda airCion islamurma saxelmwi
foebma, gaxadon kultura Ria sxva kulturebisTvis, pativi
scen maT da daafason codna da ganaTleba.
6. indoeTis demokratiuli institutebi sakmaod stabiluria. bolo ori aTwleulis ganmavlobaSi is ganicdis ekonomikur zrdas. Tumca, SedarebiT naklebad viTardeba ganaTlebis sfero da maRalia korufciis done.
politikuri uflebebisa da samoqalaqo Tavisuflebebis
mixedviT, induistur indoeTs aqvs yvela jgufze ukeTesi
maCvenebeli, protestantuli saxelmwifoebis garda. mso
flio bankis monacemebiT, ekonomikuri zrda indoeTSi ukve
1990iani wlebis bolos Seadgenda 6%s. Tumca, Zalian da
balia ganaTlebis done. indoeli qalebis naxevarze metma
ar icis werakiTxva, rac aseve miuTiTebs genderul uTa
nasworobasa da qalebis daqvemdebarebul mdgomareobaze.
harisons progresTan mimarTebaSi induizmis rolis
asaxsnelad mohyavs bhanu mehtas mosazrebebi. mehta Tvli
da, rom rogorc doqtrina, induizmi zedmetad moqnilia,
misi struqtura imdenad daqucmacebulia, rom is ver ga
modgeba reformebis mxardamWerad. metic, mehta miiCnevda,
rom induizmsa da modernizacias Soris saerTod ar arse
78
bobda kavSiri. induizmi iswrafvis sakuTari mes sruli
realizebisTvis, rac SeiZleba mogveCvenos demokratiuli
momavlis karg resursad. Tumca, indoeTis istoriaSi iyo am
saqmisTvis raime qmediTi socialuri struqturis Seqmnisa
sul ramdenime mcdeloba.
harisons iqve moyavs gunar miurdalis mosazreba, rom
demokratiisadmi induizmis winaaRmdegoba kasturi siste
mis arsebobiTaa ganpirobebuli.
induizmze saubars avtori asrulebs mehtas mosazrebiT
– induizmis mTavar Rirsebas warmoadgens is, rom man Tavis
mimdevrebs TviT induzmisve Seqmnili SezRudvebis daZleva
aswavla.
7. budizmis Sesaxeb raime ganzogadebis gakeTeba rTulia misi mravalferovnebidan gamomdinare. Tumca, erTi ram cxadia – is ar warmoadgens modernizaciis Zlier saSualebas.
ekonomikur saqmianobasa da demokatiasTan budizmis mi
marTebis asaxsnelad harisoni iSveliebs bostonis univer
sitetis mkvlevaris, kristal uilanis mosazrebebs. uilani
aRniSnavs, rom budizmsa da ekonomikur saqmianobas Soris
arsebobs garkveuli Tavsebadoba, Tumca budistebis umra
vlesoba iziarebs ernst Sumaxeris mier SemoTavazebul
midgomas `mciredimSvenieria~. uilanis azriT, budizmi
SeiZleba arc iyos progresis Semaferxebeli, radgan is
miesalmeba simdidris mopovebas, Tumca ki gmobas masTan
mijaWvulobas.
rac Seexeba budizmis mimarTebas demokratiasa da so
cialur samarTlianobasTan, uilani aRniSnavs, rom indoeT
Si budas dros arsebuli buda-Sakiamunis mimdevarTa Temi,
sangha, gamoxatavda demokratiis ideals – `wmindanobis
mopovebis gzaze yvelaze Tanasworia~... Tumca, SemdgomSi,
sxva kulturebTan asimilirebis Sedegad, budizmma mravali
ierarqiuli instituti Seqmna.
79
wignSi ganviTarebuli, zemoT xsenebuli Svidi ZiriTadi
daskvnis paralelurad, harisoni ganixilavs iudaizms, ro
melic dominirebs mxolod erT saxelmwifoSi – israelSi.
avtori aRniSnavs, rom kacobriobis istoriaze ebraelebis
didi gavlena kidev ufro sainteresos xdis misi wignis mTa
var sakvlev kiTxvas – ra aris ebraul kulturaSi iseTi,
ramac maT amis saSualeba misca?
harisoni kiTxvas kanadeli Jurnalistis jim lederma
nis mosazrebebiT pasuxobs. ebrauli tradiciis mixedviT,
amqveynad Cveni arseboba aris dausrulebeli proeqti,
romlis gagrZelebac damokidebeulia imaze, Tu rogor ga
vivliT am gzas. amitomac aucilebelia momavalze orien
tireba, rac moiTxovs uwyvet socialur warmoebasa da
konstruirebas. yvelaferi es wydeba mxolod mesiis gamo
Cenis Semdeg. aqedan gamomdinare, sazogadoebis TiToeuli
wevri valdebulia, monawileoba miiRos qveynierebis gau
mjobesebaSi. sazogadoebis wevrebis statuss ki ganapiro
bebs maTi individualuri miRwevebi da swrafva srulyofi
lebisaken.
80
Tavi 2. Sromis kultura da religiuri diskursi
eqspertuli/CaRrmavebuli interviuebisa dafokus jgufebis analizi
2.1. qarTuli sazogadoeba da marTlmadidebloba
rogorc kvlevaSi CarTuli eqspertebi miuTiTeben, sta
linis sikvdilisa da xruSCovis mier `pirovnebis kultis~
nawilobrivi demontaJis Semdeg, sabWoTa istebliSmentSi
Zalian seriozuli, praqtikulad revoluciuri cvlileba
moxda – Zalauflebis mwvervalze uSiSroebis organoebi
Secvala partiulma nomenklaturam, romelic amis safasu
rad iZulebuli gaxda garkveuli liberalizacia daeSva. es
Seexo religiisadmi damokidebulebasac. `mebrZoli aTeiz
mi~ Secvala ufro neitralurma poziciam, Tumca, ra Tqma
unda, religia kvlav cxaddeboda komunistur ideologias
Tan SeuTavseblad, xolo religiuri organizaciebi spec
samsaxurebis gaZlierebuli kontrolis qveS imyofebodnen.
reJimis liberalizacia saqarTveloSi gansakuTre
biT igrZnoboda; amis mizezebis kvleva mocemuli kvlevis
amocanas scildeba, Tumca, bevri eqsperti aRniSnavs, rom
ideologiuri wnexi saqarTveloSi SedarebiT Sesustebuli
iyo, iseve, rogorc cenzura saerTod, maT Soris religiis
mimarT (magaliTad, nodar dumbaZis romanSi `maradisobis
kanoni~ mRvdeli gamoyvanilia rogorc dadebiTi personaJi,
rac Zneli warmosadgeni iyo sxva respublikebis literatu
rul produqciaSi).
81
miuxedavad amisa, gamokiTxuli eqspertebis azriT, sarw
munoeba, anu marTlmadidebloba, am periodis qarTul iden
tobaSi ar gadaiqca mniSvnelovan komponentad. amis mizezi,
savaraudod, iyo is, rom socialuri SekveTa religiaze ar
iyo gamokveTili: reJimi aRqmuli iyo rogorc Zlieri da
boroti, Tumca – briyvi monstri, romelTanac brZolas
azri ara aqvs, magram igi advilad SeiZleba moatyuo da
aSeno Seni `patara bedniereba”. saerTo atmosferoSi udar
deloba sWarbobda, masobrivi stresisa da uimedobis faq
torebi ar moqmedebda, quxda qarTuli xelovneba da spor
ti (romlebic Seadgendnen identobis mniSvnelovan kompo
nentebs) – ase rom, religiis moTxovnileba ar igrZnoboda.
Tumca, isic unda iTqvas, rom religia mainc TamaSobda
garkveul rols yoveldRiur cxovrebaSi: bavSvis monaTvla
sayovelTao praqtika iyo (oRondac es iyo `socialurad
sasurveli~ da ara aucilebeli), arsebobda naTliis socia
luri roli; karg tonad da erTgvar frondiorobadac iTv
leboda eklesiaSi saSobaod da saaRdgomod misvla (rasac
reJimi ebrZoda Sesabamis dReebSi televiziiT popularuli
ucxouri filmebis demonstrirebis meSveobiT). religiis
mniSvnelovneba praqtikulad amiT amoiwureboda.
mdgomareoba radikalurad Seicvala sabWoTa kavSiris
daSlisa da damoukideblobis gamocxadebis Semdeg. marTa
lia, saqarTvelos pirveli prezidentis, zviad gamsaxurdias
nacionalisturi reJimi erTgvarad daupirispirda ekle
sias, magram mogvianebiT, ukve eduard SevardnaZis dros,
nacionalizmi da marTlmadidebloba dauaxlovdnen erTma
neTs imdenad, rom `gacocxlda~ saukuneebis ganmavlobaSi
Camoyalibebuli paradigma, romlis mixedviTac `qarTveli~
da `marTlmadidebebli~ sinonimebs warmoadgenda.
sociologiuri gamokvlevebis mixedviT, dReisaTvis
eklesia gacilebiT meti ndobiT sargeblobs, vidre sxva
raime sazogadoebrivi instituti, mosaxleobis 90%mde
Tavs morwmuned miiCnevs, xolo saqarTvelos eklesiis me
82
Tauris, kaTolikos-patriarq ilia II-is ndobis reitingi 95%-s aRemateba;1 yvela zomis xatebi da jvrebi Tanamedrove interierisa Tu landSaftis Cveuli detali gaxda, religiurobis demonstrireba sajaro sivrceSi `karg tonad~ iqca da a.S. (Tumca, amave dros, igive sociologiuri gamokvlevebis mixedviT, saeklesio ritualebis regularulad SemsrulebelTa ricxvi 1518%s ar aRemateba).
amave dros, rogorc eqspertebi aRniSnaven, qveyanaSi moqmedebs mTeli rigi organizaciebisa, romlebic marTlmadideblobis droSiT aqtiurad ibrZvian seqsualuri ganaTlebis, evoluciis Teoriis, religiuri umciresobebis, genderuli Tanasworobisa da zogadad, dasavluri gavlenis winaaRmdeg.
socialur-fsiqologiuri TvalsazrisiT, SeiZleba iTqvas, rom Tanamedrove saqarTveloSi mosaxleobis umravlesobisaTvis religia asrulebs dacviT funqcias momavlis SiSisagan, rac Tan sdevs `istoriaSi dabrunebas~ damoukidebeli saxelmwifos saxiT; sxva sityvebiT, religia `gaurkvevlobis acilebis~ saSualebaa (Hofstede 1983). amaze metyvelebs farTod gavrcelebuli rwmena imisa, rom saqarTvelo RvTismSoblis patronaJis qveS imyofeba, gamoTqma `RvTiuri saqarTvelo~ da sxv.
eqspertebSi Tanxmobaa imasTan dakavSirebiT, rom saqarTveloSi eklesiis gavlena igrZnoba socialuri cxovrebis praqtikulad yvela sferoSi (gansakuTrebiT ki soflad, sadac morwmuneebi Tavis valad Tvlian moZRvrisagan Tanxmobis miRebas wvrilman sayofacxovrebo sakiTxebzec ki, rogoricaa, magaliTad, Tmis SeWra). es ki ganapirobebs eklesiis zemoqmedebas socialuri Rirebulebebis sistemasa da yoveldRiuri qcevis paternebze, maT Soris Sromis praqtikebze
1 ix. `qarTuli sazogadoebebis Rirebulebebi~, fondi `Ria sazogadoeba – saqarTvelo~, Tbilisi, 2006 w.
83
2.2. individualizmi VERSUS koleqtivizmi
eqspertebis azriT, l. harisoni (ix. mocemuli wignis
paragrafi 1.5) Tavis naSromSi (Harrison, 2006) ar iyenebs
Zalze mniSvnelovan etalonur cvladebs/dixotomiebs (pat-tern variables), rogoricaa `individualizmi-koleqtivizmi”.
es cvladebi, rogorc kulturis socialur-fsiqologiu
ri maxasiaTebeli, farTo samecniero brunvaSi Semoitana
h. triandisma (Triandis 1978), xolo Semdgom ganaviTara g.
hofstedem (Hofstede 1983).
individualisturi kulturebi waaxaliseben da afaseben
adamianis individualobasa da unikalurobas; ierarqiuli
Zalaufleba da socialuri gansxvavebebi naklebadaa gamo
kveTili. koleqtivistur kulturebSi fasobs jgufuri
interesebi; individebis atribucia xdeba ufro jgufuri
mikuTvnebulobis, vidre misi sakuTari unar-Tvisebebis
mixedviT. amgvar sazogadoebebSi daculia ierarqiuli di
ferenciacia da vertikaluri kavSirebi; adamianis roli,
statusi da qceva ganpirobebulia ierarqiul struqturaSi
misi mdgomareobiT.
individualizmi-koleqtivizmi ganixileba rogorc kul
turis parametri, Tumca, eqspertebis azriT, misi misa
dageba SeiZleba calkeuli religiebis mimarTac; sxva si
tyvebiT, imis garkveva, Tu ramdenad waaxalisebs esa Tu is
konfesia individualistur an koleqtivistur tendenciebs
Tavis mrevlSi.
zogadad, religia rogorc socialuri instituti, Ta
visi arsiT, koleqtivisturia. jgufuri ritualebi, pro
zelitizmi, sxva religiebTan dapirispireba, rac met-nak
lebad yvela sarwmunoebisTvisaa damaxasiaTebeli, es yve
laferi ganapirobebs koleqtivisturi sulis da identobis
Camoyalibebasa da gaZlierebas.
individualizmi kapitalisturi sulis mniSvnelovan
kom ponents Seadgens; ase rom, Tu davrCebiT maqs veberis
84
paradigmis CarCoebSi, SeiZleba vTqvaT, rom kalvinisturma
protestantobam didad Seuwyo xeli (Tu ar ganapiroba) in
dividualisturi sazogadoebebisa da kulturebis Camoya
libebas. sxva faqtorebTan erTad, SeiZleba davuSvaT, rom
am process xeli Seuwyo mRvdelTmsaxurebisaTvis RmerT
Tan Suamavlis funqciis gauqmebam, rac dRemde SemorCeni
lia kaTolicizmsa da marTlmadideblobaSi.
rac Seexeba evropis kaTolikur qveynebs, aq sabazro eko
nomikam, industrializaciam da ekonomikurma ganviTarebam
gansazRvra sekularizacia da individualizmis xarisxis
zrda, xolo, meore mxriv, gadaidga axal realobis miRebi
sa da masTan adaptaciisaken mimarTuli nabijebi sakuTriv
eklesiis mxridan, rac ar moxda marTlmadidebel qveyvebSi.
am ukanasknelTagan yvelaze didSi, ruseTSi, eklesiisagan
gaucxoeba (sxva faqtorebTan erTad) dasrulda revolu
ciiTa da principulad koleqtivisturi, ierarqiuli re
Jimis damyarebiT, romelsac marTlmadidebeli eklesiis
struqturisa da ideologiis bevri niSani ikiTxeba (pre
tenzia absolutur da ucvlel WeSmaritebaze, `mRvdelTm
saxurebis~ – partiuli nomenklaturis dominanturi fena,
wmida nawilebis Tayvaniscema da sxv.). mogvianebiT axalma
reJimma moicva yvela tradiciulad marTlmadidebeli
qveyana, saberZneTis garda, rac Znelia SemTxveviTobad
CavTvaloT, iseve rogoc is faqti, rom TviT komunistur
blokSi qristianuli tradiciis mqone qveynebs Soris marT
lmadidebeli qveynebi ekonomikuri ganviTarebiT CamorCe
bodnen danarCenebs.
ra kavSirSia zemoTqmuli Sromis eTikasTan? Tu dave
TanxmebiT m. vebers imaSi, rom gabatonebuli religia met-naklebad gavlenas axdens sazogadoebis RirebulebiT sis
temaze da qceviT praqtikebze (maT Soris religiisagan
daSorebul sferoebSi), maSin SegviZlia davsaxoT marTma
didebluri ideologiis is `veqtorebi~, romlebic savarau
dod dakavSirebulia Sromis kulturasTan:
85
• koleqtivizmi
• ierarqiuloba
• warsulze mimarTuli drois lokusi; Sesabamisad nak
lebi yuradReba socialuri cvlilebebisa da axali
teqnologiebis mimarT
• uaryofiTi damokidebuleba komerciisa da, zogadad,
fulis mimarT
• sityvis prioriteti saqmesTan SedarebiT
rogorc vxedavT, gamoyofili `veqtorebi~ radikalur
winaaRmdegobaSia `kapitalistur sulsa~ da mis Sesabamis
Sromis eTikasTan. iZleva Tu ara es garemoeba pesimisturi
daskvnebis safuZvels tradiciulad marTlmadidebluri
qveynebis momavalTan dakavSirebiT? eqspertebis azriT,
aseTi daskvna naadrevia, vinaidan gauTvaliswinebeli rCeba
sabazro ekonomika da masTan ganuyrelad dakavSirebuli
mentaluri da qceviTi cvlilebebi (ar dagvaviwydes, rom
sabazro ekonomika jer kidev axali realobaa tradiciu
lad marTlmadidebeli qveynebis umravlesobisaTvis). Tu
SemovifarglebiT saqarTvelos magaliTiT, am socialur
sivrceSi eqspertebi dReisaTvis gamoyofen ori wamyvan dis
kurss: 1. fundamentalistur-nacionalisturs da 2. demo
kratiul-individualisturs. amJamad es winaaRmdegobrivi
tendenciebi ase Tu ise Tanaarseboben da Ria konfliqtSi
erTmaneTTan naklebad Sedian, magram momavalSi, eqsperte
bis azriT, mosalodnelia maTi ufro mwvave dapirispireba,
romelic SeiZleba didxans gagrZeldes, Tumca, isic araa
gamoricxuli, rom erTerTma daTrgunos meore. jer-jero
biT fundamentalistur-nacionalisturi diskursi ufro
gavleniania, Tumca, gamokiTxvebis mixedviT, demokratiasa
da mewarmeobasTan dakavSirebuli Rirebulebebis reitingi
izrdeba, da amasTan, sakmaod swrafad, rac garkveuli op
timizmis safuZvels iZleva.
86
2.3. Sroma sulierebis winaaRmdeg Tu sulierebasTan erTad?
qarTul saeklesio tradiciaSi Sroma ar ganixileba ro
gorc damoukidebeli Rirebuleba (siqvele). igi gagebulia
rogor fizikuri arsebobis uzrunvelyofis saSualeba. fi
zikuri arsebobis mizani ki aris sulieri srulyofa. amas
Tan, Sroma `bibliurad~ gaigeba, rogorc miwaTmoqmedeba an
xelosnoba.
kaTolikur da marTlmadideblur tradiciebSi sxva
dasxvanairadaa interpretirebuli erTerTi momakvdine
beli codva Acedia (umoqmedoba): kaTolikuri eklesia mas
aigivebs sizarmacesTan, xolo marTlmadidebeli – saso
warkveTilebasTan. Sesabamisad, marTlmadidebel eklesieb
Si, maT Soris qarTulSi, sizarmace ar iTvleba codvad,
yovel SemTxvevaSi, mZime codvad.
sainteresoa, rom marTlmadidebel tradiciaSi Sroma (an
raime analogiuri cneba) ar moixsenieba Svidi momakvdinebe
li `sapirwones~, Svidi siqvelis ricxvSi, romlebicaa: 1. siy
varuli; 2. aramomxveWeloba (romelic axsnilia rogorc `mxo
lod aucilebleliT dakmayofileba~, `siyvaruli evangelu
ri siRaribis mimarT~); 3. umankoeba (rogorc mruSobis sawi
naaRmdego cneba); 4. RvTismoSiSoba (romlis interpretacia
Si gvxvdeba `miwieri ganswavlulobis (sibrZnis) uaryofa~);
5. TavSekaveba; 6. Tviniereba; 7. sulis sifxizle.2
erTerTi respondentis, marTlmadidebeli Teologis
TqmiT, marTlmadidebeli saeklesio cxovreba gadatvirTu
lia dResaswaulebiT, wirva grZelia, amasTan, wirvis dros
mrevli fexze dgas (kaTolikuri wesisagan gansxvavebiT);
2 «Впомощькающимся»,изтворенийсвятителяИгнатияБранчанинова. Сретенскиймонастырь,1999г.Стр.3-16;
http://voliaboga.narod.ru/stati/08_03_04_poiasnenie_dobrodet.htm
87
mrevli iRleba da droc ar rCeba produqtiuli Sromisa
Tvis.
kidev erTi respondenti, yofili marTlmadidebeli mR
vdelTmsaxuri aRniSnavs, rom marTlmadidebloba orienti
rebulia sityvaze da ara saqmeze; saqme gagebulia pirvel
rigSi rogorc sulieri moRvaweoba (amas exmaureba qarTu
li sufris tradicia, sadac erovnuli Rirebulebebisadmi
(winaprebi, samSoblo da sxv.) sityvieri loialobis gamoxa
tva (sadRegrZelo) praqtikulad gaigivebulia socialuri
valdebulebebis SesrulebasTan).
dRemde mopovebuli masalis analizi garkveul safuZ
vels gvaZlevs aRvniSnoT, rom saqarTveloSi didi xnis
ganmavlobaSi arsebuli eklesiebi garkveul akulturacias,
`gaqarTulebas~ ganicdian, saxeldobr, SemCneva aqcentis
gadatanis tendencia `saqmidan~ `sityvaze~. gansakuTrebiT
es exeba qarTul baptistur eklesias (romelsac, sxvaTa So
ris, ar aRiareben dasavleT saqarTveloSi mcxovrebi bap
tistTa jgufebi). sxva suraTia e.w. `axal eklesiebSi~. mag.
iehovas mowmeTa warmomadgenlis interviuSi Sroma daxa
siaTebulia rogorc religiuri Rirebuleba: `morwmune adamianisaTvis RvTis msaxureba aris mniSvnelovani, Tumca miuRebelia amis gamo pirovnebam Tavi imarTlos, rom RvTis msaxurebis gamo me ver vSromob~.
2.4. `madli~ da misi gavlena yoveldRiurpraqtikebze
savaraudod, dominanturi religiis, saxeldobr ki marT
lmadidebeli eklesiis dogmatikis gavlena yoveldRiur
Sexedulebebsa da praqtikebze (maT Soris SromasTan dakav
Sirebulebze) SeiZleba ganvixiloT erTerTi centraluri
zogadqristianuli cnebis – madlis – magaliTze. es cneba
88
sxvadasxvanairad aris gagebuli marTlmadideblobaSi, ka
Tolicizmsa da protestantul mimdinareobebSi; am SemTxve
vaSi sainteresoa ara imdenad sakuTriv `madlis~ cnebis Si
naarsi (Teologiur-dogmaturi detalebi), aramed am feno
menis gavlena yoveldRiur praqtikebze. amitom sakmarisia
termin `madlis~gansazRvreba, romelic mocemulia rusul
marTlmadidebel enciklopediaSi da eyrdnoba bizantieli
Teologis, wm. grigol palamas ganmartebas: `xelTuqmneli (нетварная) RvTiuri energia, Zala an qmedeba, romelSic RmerTi ecxadeba adamians, romelic misi wyalobiT gardalaxavs codvas da miaRwevs RmerTTan erTianobas~.3
rogorc Cans, gansazRvreba sakmaod zogadia da eqvemde
bareba interpretacias. sxvadasxva interpretaciam mravali
religiuri konfliqti da omic ki gamoiwvia, saboloo jam
Si ki Tanamedrove marTlmadideblobis dogmatikisa da ga
gebis mixedviT (masTan axlos dgas kaTolokuri interpre
tacia), zebunebrivi ZaliT, RvTis madliT, dajildoebulia
garkveuli religiuri obieqtebi (xatebi, wminda nawilebi,
nagebobebi da a.S.); morwmunesaTvis, garkveuli ritualebis
SesrulebiT, SesaZloa am madlis gaziareba, Tumca umra
vles SemTxvevaSi amisaTvis aucilebelia Suamavali mRv
delTmsaxuris saxiT, romelic imTaviTve madliTaa mosili.
amgvari rwmenidan ramdenime mniSvnelovani Sedegi ga
momdinareobs (aqve aRsaniSnavia, rom gasaTvaliswinebelia
maqs veberis mosazrebac, romlis Tanaxmadac dominanturi
religiis gavlena vrceldeba ara marto Rrmad morwmunee
bze, aramed aTeistebsa da formalur morwmuneebzec):
• neitraluri damkvirveblisaTvis cxadia, rom aRm
sarebloba uSvebs magiis elementebs (ra Tqma unda,
oficialuri eklesia am garemoebas kategoriulad
3 `Благодать~,http://www.pravenc.ru/text/149313.html
89
uaryofs): garkveuli sakraluri qmedebebis Sedegad
SesaZlebelia zebunebrivi Zalebis sasikeTo Careva
miwieri movlenebis mimdinareobaSi.
• gavrcelebuli rwmenisa da praqtikis mixedviT iTv
leba, rom aRsarebis rutinul-sakraluri procedu
risa da msubuqi epitimiis meSveobiT xdeba wina aR
sarebis Semdeg dagrovili codvebisagan (maT Soris
sizarmacisa Tu valdebulebis arakeTilsindisierad
Sesrulebisagan) sruli ganTavisufleba, ris Semde
gac iwyeba axali codvebis `dagroveba~ momaval aR
sarebamde.
• fsiqologiuri TvalsazrisiT, amgvari rwmenebi da
praqtikebi xels uwyobs kontrolis eqsternaluri lokusis Camoyalibebas (Rotter 1966), romelic optimisturi fatalizmis msoflxedvis (Nizharadze 2011) saxes iZens: cxovreba ukeTesisaken midis, magram
sazogadoebas da calkeul individebs amaSi wvlili
naklebad miuZRvniT, yvelaferi RvTis keTil nebaze,
madlzea, damokidebuli; Sesabamisad, arasasurveli
movlenebi miewereba an RvTis risxvas (mag. stiqiuri
ubedurebebi), an `antimarTlamidebel~, `satanistur~
(es epiTetebi, faqtiurad, sinonimebad ganixileba)
Zalebs (mag. qalTa emansipacia).
• vinaidan mRvdelmsaxuri RmerTTan Suamavalia da mas
madliT manipulirebis unari miewereba, igi imTavi
Tve amaRlebulia rigiT morwmuneze da `qvemodan~
kritikas ar eqvemdebareba.
• madlis aRwerili gageba, iseve rogorc marTlmadi
debeli aRmsareblobis zogierTi sxva maxasiaTeble
bi (rogoricaa sityvis primati saqmesTan mimarTeba
Si, saeklesio dResaswaulTa didi raodenoba da sxv.)
xels uwyobs kontrolis lokusis eqsternalizacias
90
da ierarqizms, rac Tavis mxriv, asustebs Sromis
motivacias da meore planze aTavsebs iseT Rirebu
lebebs, rogoricaa profesionalizmi, profesiuli
reputacia da misT.
2.5. sxvadasxva religiaTa (eklesiaTa) socialuri politika
respondentebi – marTlmadideblobis eqspertebi – erT
x mad aRniSnaven, rom qarTul marTlmadidebel eklesias
(somxuri samociqulo eklesiis msgavsad, magram kaToliku
ri da rusuli marTlmadidebeli eklesiisagan gansxvavebiT)
ara aqvs SemuSavebuli socialuri politika; ar arsebobs
dokumenti, romelSic dafiqsirebuli iqneboda eklesiis
pozicia cvalebad samyaroSi mimdinare procesebis mimarT.
amis erTerTi Sedegia is, rom eklesiisa da mrevlis ur
TierTobaSi did rols iZens subieqturi faqtori, saxel
dobr, moZRvaris individualuri Sexedulebebi da Tvise
bebi.
socialuri politikisadmi `uyuradReboba~, savarau
dod, ganpirobebulia marTlmadidebeli eklesiis erTerTi
fuZemdebluri wanamZRvriT; saxeldobr, marTlmadidebeli
eklesiebi, maT Soris qarTuli, Tvlian, rom, sxva qristia
nul eklesiebTan da mimdinareobebTan SedarebiT, isini
yvelaze ufro zustad icaven pirveli saeklesio krebebis
ganCinebebs, romlebic sabolooa da reformirebas ar eq
vemdebareba. aqedan gamomdinare, bolo oci saukunis gan
mavlobaSi momxdari socialuri Tu teqnologiuri cvli
lebebi ar miiCneva arsebiTad, adamianis buneba da mowo
deba ucvlelad ganixileba; winaaRmdeg SemTxvevaSi dgeba
dogmatikis reviziis safrTxe, rac sworedac safrTxed
aRiqmeba. Sesabamisad, mrevlTan urTierTobisas marTl
91
madidebeli mRvdelTmsaxuri amjobinebs adreqristianul
ubraloebas, mimarTavs martiv siuJetebs sqematuri perso
naJebiT; rogorc ukve aRiniSna, mSromeli arsebiTad igi
vdeba miwaTmoqmedsa an xelosanTan, romelTaTvis Sroma
mxolod arsebobis uzrunvelyofis saSualebas warmoadgens
(magaliTisaTvis SeiZleba ganvixiloT nebismieri saeklesio
gamocema an saiti).
adreqristianuli ubraloebis `paradigmiT~ SeiZleba
aixsnas agreTve marTlmadidebeli eklesiis, kerZod ki
qarTuli marTlmadidebluri eklesiis, uaryofiTi damo
kidebuleba iseTi realiebisadmi, rogoricaa fuli, komer
cia, kapitali da a.S, ramac mTeli qarTul kulturis nor
matiul Rirebulebebs daasva daRi: fuli `xelis WuWyia~,
masze saubari cud tonad iTvleba, vaWroba saTakilod
Tu ara, socialurad arcTu sasurvel saqmianobad miiC
neva; komerciuli saqmianoba asocirdeba upatiosnebasTan.
sagulisxmoa, rom sabazro urTierTobebis dakanonebasTan
erTad gaCnda sityva `fulis~ evfemizmi – `Tanxa~.
2.6. Sromisa da rwmenis mniSvneloba yoveldRiur cxovrebaSi
Sroma, rogorc Rirebuleba, sxvadasxva religiuri mim
dinareobis TemebisaTvis Tanabrad mniSvnelovania. fokus
jgufis monawileTa didi nawili aRniSnavs, rom Sromas
dRis didi nawili eTmoba. Sromis Tavdapirveli saWiroeba
materialuri moTxovnebis dakmayofilebaa, Tumca garda am
sabaziso cvladisa, iseTi socialuri aspeqtebic mniSvne
lovani Rirebulebis matarebelia, rogoricaa TviTreali
zacia, warmateba, siamovnebis miReba da sxva.
92
zogadi TvalsazrisiT, rwmena fokus jgufis monawilee
bisaTvis maTi cxovrebis mudmivi Tanmdevia. is dakavSire
bulia saiqio cxovrebasTan, Tumca, axdens yoveldRiuri
cxovrebis garkveul konstruirebas da morwuneTa socia
luri qcevis Camoyalibebas. rogorc jgufuri diskusiis
erTerTi monawile ambobs: `aq Cven vemzadebiT saiqio cxovrebisTvis, aqauri saqmeebis Sesabamisad ganisazRvreba Cveni saiqio cxovreba~. mocemuli postulati kvlevaSi
monawile TiTqmis yvela denominaciisadmi ganmsazRvrelia;
gamonaklisia mxolod iehovas mowmeebi, romlebis ar aRia
reben saiqio cxovrebas. maTi xedviT, RmerTis mier gamarT
lebuli adamianebi mkvdreTiT aRdgebian. mocemuli gansx
vaveba socialuri qcevis analizisaTvis arafers cvlis,
iehovas mowmis mkvdreTiT aRdgomis SesaZleblobas misi
saaqao cxovrebisas religiuri doqtrinis wesebis dacva
ganapirobebs, rac maTi msoflxedvelobis da socialuri
qcevis erTerTi ganmsazRvreli faqtoria.
religiur mimdinareobasTan afilacia ramdenime mimar
TulebiT axdens morwmunis qcevis, msoflxedvelobis Ca
moyalibebas, rac gamoixateba: religiur praqtikaSi, mso
flxedvelobis CamoyalibebaSi, moralis konstruirebaSi.
qvemoT SevecdebiT mokled ganvixiloT TiToeuli maTgani.
religiuri praqtikebis Sesruleba damaxasiaTebelia
yvela denominaciis warmomadgenlebisaTvis. SesaZloa ga
moiyos praqtikis sami ZiriTadi jgufi: a) individualuri
praqtika – morwmuneebi garkveuli TanmimdevrobiT asru
leben religiur ritualebs sakuTar saxlSi, samsaxurSi an
sxva garemoSi. mocemuli qcevis tipis mTavari maxasiaTe
beli isaa, rom religiuri rituali sruldeba individua
lurad. Tumca, morwmunes gagebiT is `marto~ araa, es aris
rituali massa da RmerTs Soris. am saxis praqtikaa dilis
da saRamos locvebi marTlmadideblur TemSi (morwmuneTa
nawili sxva saxis locvebsas asrulebs; magaliTad, locva
Wamis win, swavlis win da sxva.), muslimebi xuTgzis locvebs
93
asruleben. metaniebi aseTi praqtikis erTerTi saxea. re
ligiuri praqtika, zogadi TvalsazrisiT, mkveTrad indi
vidualuria Tumca, am praqtikaSi kulturulsocialuri
ganzomileba mniSvnelovan rols TamaSobs, morwmuneni
asruleben im sazrisiseul an simbolur rituals, romelic
maTi aRmsareblobis mier aris gansazRvruli. am saxiT isini
mkveTrad gansxvavdebian `evropeli arareligiuri morwmu
neebisagan~, romlebic arcerT religiur mimdinareobas ar
miekuTnebian, Tumca swamT garkveuli zebunebrivi Zalis
arsebobis. saqarTveloSi denominaciis wevrTa privatuli,
individualuri, religiuri praqtika ki mniSvnelovnad
aris gansazRvruli konkretuli aRmsareblobis mier. Sesa
bamisad, mocemuli aspeqti morwmunis religiur aRmsare
blobasTan mniSvnelovani makavSirebelia. metic: mocemu
li individualuri praqtikis gareSe morwmune erTgvarad
`nakluli~ aRmsarebelia. is srulyofilad ver asrulebs
wesebs, romlebic kulturulreligiuri doqtrinis mie
raa gansazRvruli. aqve unda aRiniSnos, rom saqarTveloSi
arsebul tradiciul mimdinareobebs (marTlmadidebloba,
islami) ufro mkacrad konstruirebuli individualuri
praqtikebi aqvT Camoyalibebuli sakuTari morwmuneebis
mimarT. islamSi praqtikebi, romlebic morwmunem unda
Seasrulos religiur doqtrinaSia gawerili. marTlmadi
deblobis SemTxvevaSi religiuri praqtikebis Sesrulebis
kontinuumi ufro farToa da moZRvris mier ganisazRvreba,
Tu ra unda Seasrulos morwmunem. aratradiciul reli
giur mimdinareobebSi individualuri praqtikis Sesruleba
ufro Tavisufalia da individs SeuZlia airCios, Tu rodis
da sad Seasrulebs rituals. Tumca, aqedan ar gamomdina
reobs, rom maT individualur praqtikas religiur aRmsa
reblobasTan kavSiri ar aqvs.
koleqtiuri religiuri rituali yvela religiuri
mimdinareobis mniSvnelovani aspeqtia. marTlmadideblur
religiaSi is ZiriTadad wirvasa da saRamos locvaSi
94
monawileobis miRebas gulisxmobs. muslimebSi – paras
kevis locvas, iehovas mowmeTa SemTxvevaSi – kongresSi
monawileobas da sxva. mocemuli saxis religiuri praqti
kebis Sesrulebis ZiriTadi maxasiaTebeli misi koleqtiu
robaa. Temis mrevlis wevroba morwmunisaTvis aucilebeli
maxasiaTebelia. koleqtiuri religiuri ritualebis Teo
logiuri mniSvnelobebis ganxilva, warmodgenili kvlevis
miznebidan gamomdinare, naklebad mniSvnelovania. amgvari
praqtikis socialuri aspeqtebidan ki SeiZleba Semdegi
maxasiaTeblebi gamoiyos:
a) Temis wevrobis gancda. es maxasiaTebeli ormxriv kav
Sirs gulisxmobs: individi grZnobs Temis wevrad Tavs da
amiT is iziarebs jgufis mier aRiarebul Rirebulebebs.
meore mxriv, Temi ganapirobebs erTobis gancdas. morwmu
neobis xarisxi, garkveuli TvalsazrisiT, swored koleq
tiur ritualebSi monawileobiT gamoixateba. fokus jgufe
bis masala aCvenebs, rom koleqtiur ritualSi monawileoba
yvela religiuri aRmsareblobisTvis mniSvnelovania:
`Tu erTxel ar mova krebaze morwmune, an
meored, mesamed – es niSnavs, rom is daSorda
RmerTs. Tu ase gaagrZela, gamova rom Cveni
da an Zmac aRar iqneba~ (iehovas mowme, xaSuri).
mocemul damokidebulebaSi Cans ori urTierTdamo
kidebuli aspeqti: morwmunis armonawileoba ritualebSi
religiidan mis gaucxoebad fasdeba, xolo es gaucxoeba,
Tavis mxriv, Temis an religiuri jgufis datovebasTan aris
dakavSirebuli. koleqtiuri ritualSi monawileoba `namd
vili~ morwmunis aucilebeli nawilia. tradiciul reli
giebi, rogoricaa marTlmadidebloba da islami, specia
luri sanqcirebis momxrea, rodesac morwmune monawileo
bas ar Rebulobs ritualSi. sanqcireba mravalferovania,
rac SeiZleba gamoixatos, vTqvaT, damatebiTi metaniebis
95
SesrulebiT marTlmadideblur TemSi da Tanxis SewirviT
muslimur TemSi.
b) socialuri kavSiris intensifikacia. ritualSi mo
nawileoba, uSualod religiuri datvirTvis garda, socia
lur ganzomile basac moicavs, rac gamoxatulia sx
vadasxva saxiT: a) morwmuneTa erTmaneTTan interaqciiT,
sasuliero piris qadagebiT wirvis Semdeg marTlmadide
blur da baptisturevangelistur religiaSi; b) bibliaze
saubriT – iehovas mowmeTa TemSi; g) locvis Semdegi sau
brebiT – muslimur TemSi da sxv. mocemuli qcevebi ori mi
marTulebiT aris saintereso: erTi mxriv, socialuri kav
Sirebis saSualebiT xdeba religiuri Rirebulebebis gada
cema morwmunesaTvis, xolo, meore mxriv, mimdinareobs mre
vlis yoveldRiuri cxovrebis yofiTi aspeqtebis gaazreba
religiuri TvalsazrisiT. iqmneba erTgvari mediatoruli
sivrce, sadac religiuri xedva da morwmuneTa cxovrebis
socialuri aspeqtebi kveTs erTmaneTs. Sromisa da reli
giis gadakveTis erTerTi adgili swored mocemul sivrce
Sia, sadac aqtorebs miewodebaT religiuri xedva da, Tavis
mxriv, isini monawileoben am xedvis gaziarebis an uaryofis
procesSi. procesis ormxrivoba mdgomareobs imaSic, rom
yofiTi (socialuri) cxovrebis aspeqtebi garkveul gavle
nas axdens ama Tu im religiazec. erTi SexedviT myari da
ucvleli religiuri damokidebulebebis transformirebis
erTerTi instrumenti socialuri realobaa, romlis nawi
licaa Sroma. zogadi xedviT, Sromis da rwmenis miznebi
aqtorisTvis gansxvavebulia. Sromis mizani materialuri
sikeTis miReba da adamianis TviTrealizaciaa, xolo rwmena
– aramaterialuri sulieri cxovrebis mniSvnelovani nawi
lia. Tumca, es ori sfero, aqtoris doneze, urTierTdamo
kidebulia da erTmaneTze gavlenis axdens. aqtoris rwmenam
zog SemTxvevaSi SesaZloa ganapirobos Sromis saxeoba, ro
melsac is irCevs an sxvadasxva samuSaos Sesrulebisas gav
96
lena moaxdinos am procesze. meore mxriv, Sromis saxeobam
SesaZloa ganapirobos aqtoris mier religiuri ritualebis
Seusrulebloba an formis cvlileba. magaliTad, muslimma
samsaxurSi, Sesabamisi pirobebis arqonis gamo, SesaZloa
ver Seasrulos locvebi, romelsac misi religia iTxovs.
religiuri doqtrinebi morwmuneTa socialur qcevaSi
garkveul rols TamaSobs; kerZod, Sromis, rogorc morw
munis erTerTi socialuri aqtivobis, formirebaze gavle
nas axdens. gavlenebi ramdenime tipisiaa:
a) gavlena morwmunis qcevaze samsaxurSi
b) saqmis mimarT morwmunis damokidebuleba
g) gavlena krizisuli situaciebis marTvaze
d) ritualebis Sesruleba samsaxuris periodSi
ganvixiloT TiToeuli maTgani:
a) religiis gavlena morwmunis qcevaze samsaxurSi
ramdenime mimarTulebiT ganisazRvreba. morwmunis damo
kidebuleba kolegebis mimarT am gavlenis erTerTi saxea.
morwmuneTa nawili zog SemTxvevaSi cdilobs religiuri
moralidan gamomdinare eurTierTos sakuTar kolegebs,
rac maTdami ufro `Tanaswor~ damokidebulebaSi SeiZleba
gamoixatos. aris SemTxvevebi, rodesac morwmune meneje
rebi an mcire kompaniis mmarTvelebi naklebad mkacrebi
arian TanamSromlebis mimarT, rac gamoixateba daqvemde
barebuli personalisadmi araformaluri urTierTobis
maRal xarisxSi (Tumca, unda aRiniSnos, rom msgavsi damo
kidebulebebi fokus jgufebis morwmune monawileTa Soris
dominanturi ar aris):
`me mTargmnelobiTi kompaniis direqtori
var, yvela TanamSromelTan Tanaswori damo
kidebuleba maqvs da es Cemi religiis gamoa.
TanamSromlebma ician, rom es sxva ofisebSi
ase araa~ (muslimi qarTveli, baTumi).
97
b) saqmis mimarT damokidebuleba. gamomdinare iqedan,
rom yvela morwmune Sromas amqveyniuri cxovrebis mniS
vnelovan nawilad miiCnevs (rac aisaxeba, agreTve, maT
warmodgenebze saiqio cxovrebis Sesaxeb), maTTvis saqmi
sadmi damokidebuleba mniSvnelovani cvladia, romelic
ZiriTadad moralur maqsimebSia gamoxatuli, rogoricaa
patiosnad Sroma, valdebulebis zustad Sesruleba, sam
saxureobrivi ierarqiis aRiareba da sxva. mocemuli maqsi
mebi mniSvnelovania TiTqmis yvela religiuri mimdinareo
bis warmomadgenlebisTvis, Tumca, SesaZlebelia garkveuli
specifikuri maxasiaTeblebis identificireba calkeuli
religiuri erTobebisaTvis. es maxasiaTeblebi kavSirSia
am jgufebis socialur statusTan da rolebTan, romelTa
struqturirebis erTerTi faqtori religiaa. magaliTad,
muslim qalTa umravlesoba ZiriTad amocanad saojaxo
saqmeebis Sesrulebas miiCnevs. aseve, maTTvis mniSvnelo
vania Svilis religiuri Rirebulebebis mixedviT aRzrda
da sxva qmedebebi, romlebic qalis tradiciul genderul
rolebTan asocirdeba. meore mxriv, unda aRiniSnos, rom
msgavsi ganwyobebi ufro metad sofelSi mcxovrebi musli
mi qalebisTvis aris damaxasiaTebeli; qalaqSi mcxovrebni
samsaxurze arian orientirebulni. axalgazrda muslimebis
umetesobis SemTxvevaSic, karieruli winsvla ierarqiul
velSi ufro mniSvnelovania, vidre saojaxo saqmeebis ke
Teba. mocemuli damokidebulebebidan Cans, rom religiis
garda socialur garemoSi arsebuli faqtorebic gansazR
vravs rogorc morwmuneTa damokidebulebas Sromisadmi,
aseve Sromis saxeobis SerCevas.
iehovas mowmeTa gamorCeuli maxasiaTebeli (saqmis mi
marT damokidebulebis kuTxiT) specifikur servisebSi da
saqmebaa, rogoricaa `silamazis salonebi~, savaWro obieq
tebi da sxva msgavsi sferoebi. zogadad, am mimdinareo
bis warmomadgenelTa azriT, mniSvnelovania gamoimuSavo
imdeni, ramdenic yoveldRiuri yofiTi moTxovnebisTvisaa
98
saWiro. socialur ierarqiis zeda safexurebze svla maTTvis meorexarisxovania; metic – naklebadaa waxalisebuli maTi religiuri doqtrinis mier. patiosani qceva samsaxurSi (saerTod, nebismier saqmianobaSi) iehovas mimdevrebisaTvis umniSvnelovanesia. rogorc fokus jgufis erTerTi monawile aRniSnavs:
`me bazarSi vmuSaob, klientebma ician rom iahovas mowme var da ician, rom xorcs Cemgan Tu iyidian, erT grams ar movatyueb. amitom, mudmivi klientebi myavs~ (iehovas mowme, xaSuri).
„roca patiosnad vSromob, RmerTis msaxurebaSi var. amitom, me samuSaos zereled arasodes vakeTeb~ (iehovas mowme, xaSuri).
g) krizisuli situaciebis marTva. religiis rolze krizisuli situaciebis marTvaSi yvelaze xSirad marTlmadidebluri aRmsareblobis warmomadgenlebi miuTiTeben. konfliqturi situaciebisas religiuroba maTi qcevis ganmsazRvrelia, rac or urTierTdakavSirebul modusSi gamoixateba: `moTmineba~ da `gamarTleba~. mocemuli aspeqtebi gansakuTrebiT mniSvnelovania servisebis sferoSi momuSave morwmuneebisaTvis. rwmena, romelic morwmunisgan sxva adamianebis mimarT moTminebas iTxovs, morwmunisaTvis mniSvnelovani sayrdenia. rac Seexeba `gamarTlebas~, is morwmunis fsiqologiuri mdgradobis SenarCunebasTan aris dakavSirebuli. msgavsi damokidebuleba aqvs fokus jgufebSi CarTul muslimebsac.
`samsaxurSi roca var da klienti Zalian pretenziulia, xSirad imitom viTmen, rom vici – moTmineba aucilebelia CemTvis rogorc marTlmadidebelisaTvis~ (marTlmadidebeli, Tbilisi);
`saTargmni hqonda raRac Turqulad erT xnier kacs; vuTxari, rom rTuli teqsti iyo da
99
didi dro Wirdeboda. ar damijera, miTxra, rom
mezareboda da damiwyo Cxubi. RmerTma momca
Zala, rom ar avyolodi~ (muslimi, baTumi).
d) religiuri ritualebis Sesruleba samsaxurSi morw
muneTa nawilisaTvis problematuria. gansakuTrebiT mus
limebi aRniSnaven, rom xSir SemTxvevaSi ar eZlevaT sam
saxurSi locvebis Sesrulebis SesaZlebloba. arsebuli
mdgomareoba damaxasiaTebelia samsaxurebSi, sadac sxva
dasxva aRmsareblobis warmomadgenlebi muSaoben (Tumca,
aris SemTxvevebi, roca muslimebs locvis SesaZlebloba
eZlevaT mxolod muslimebiT dasaqmebul ofisebSi an im
ofisebSi, sadac salocavad maTTvis specialuri adgilia
gamoyofili). zogadad, sajaro sivrcis e.w. `religiuri nei
tralurobis~ gageba fokus jgufis morwmune monawileebSi
naklebad arsebobs. salocavi adgilis arsebobis SesaZle
blobas morwmuneebi (gansakuTrebiT muslimebi da, garkveu
lwilad, marTlmadideblebic) pozitiurad afaseben.
2.7. SromasTan damokidebulebis xuTi
determinanti
saerTaSoriso kvlevebis gamocdileba (Zulfikar 2012, Furn-ham 1990) gvkarnaxobs, rom, Sromis eTikasTan mimarTebaSi,
sxvadasxva religiuri jgufebi erTmaneTisagan SeiZleba 5
faqtoris mixedviT ganvasxvavoT:
1. dauRalavi (‘hard’) Sroma da masTan dakavSirebuli
warmateba
2. kontrolis internaluri lokusi
3. Tavisufali drois mimarT uaryofiTi damokidebu
leba
100
4. fulisa da drois dazogvasTan dakavSirebuli atitu
debi
5. Sroma rogorc mizani TavisTavad (‘end itself’)
pirveli faqtoris (`dauRalavi Sroma da masTan dakavSi
rebuli warmateba~) suliskveTebas gamoxatavs, magaliTad,
Semdegi debuleba: `yvelas, visac aqvs mZime (muxlCauxreli) Sromis survili, warmatebis kargi Sansi aqvs; is, visac enTuziazmiT SeuZlia gaumklavdes arasasiamovno amocanas, win wava~;
kontrolis internalur lokuss aRwers, magaliTad,
Semdegi debuleba: `cxovrebas eqneboda mcire azri, Tu arasodes davitanjebodiT; mZime Sromis miuRebloba, Cveulebriv, xasiaTis sisusteze miuTiTebs~.
mesame faqtori („Tavisufali drois mimarT uaryofiTi
damokidebuleba~) aRiwereba, magaliTad, Semdegi debule
biT: `cxovreba ufro azriani iqneboda, naklebi Tavisufali dro rom gvqondes; adamianebs SezRuduli Tavisufali dro unda hqondeT relaqsaciisaTvis~;
meoTxe faqtori (fulisa da drois momWirneoba) SeiZ
leba aRiweros Semdegi debulebiT: `fuli, romelic iolad iSoveba (mag., azartuli TamaSis an spekulaciis gziT), rogorc wesi, briyvulad ixarjeba; sakredito baraTi esaa saSvi daudevari xarjvisaTvis~;
mexuTe faqtori („Sroma rogorc mizani TavisTavad~)
aRiwereba, magaliTad, Semdegi debulebiT: `sul ramdenime ramea im kmayofilebis tolZalovani, rasac iwvevs adamianis srulfasovani realizacia Sromis procesSi; me aforiaqebuli var, rodesac cota saqmea CemTvis gasakeTebeli~.
101
2.7.1. dauRalavi Sroma da masTan dakavSirebuli war-mateba
am sakiTxTan mimarTebaSi samizne jgufebTan Catarebu
li diskusiebi ramdenime Taviseburebas gamokveTs:
1. `dauRalavi~ Sroma mWidro kavSirSia `patiosan~ Sro
masTan, xolo es ukanaskneli gulisxmobs saqmis pirnaTlad
Sesrulebas, sakuTari sindisis (an RmerTis winaSe) winaSe
pasuxismgeblobas da sxvebis mxridan ndobis mopovebas. is,
vinc upatiosnod Sromobs, mas arc mZime Sroma uwevs.
fokus jgufebis msvlelobisas yvela aRmsareblobis
warmomadgenlebi miuTiTebdnen `patiosan Sromaze~ rogorc
Rirebulebaze. aRniSnavdnen, rom Sromis Temas xSirad eZR
vneba mRvdelmsaxurTa qadagebebi da religiuri saubrebi
(gansakuTrebiT ikveTeba iehovas mowmeebTan).
TiTqmis yvela aRmsareblobis SemTxvevaSi aRiniSna, rom
Sromis eTikis darRvevis SemTxvevaSi RmerTi adamians gark
veuli sanqciiT emuqreba. patiosani Sromis aucileblobas
gansakuTrebiT usvamdnen xazs iehovas mowmeebi. isini aR
niSnavdnen, rom ar arRveven Sromis wesebs da, Sesabamisad,
sazogadoeba maT endoba. iehovas mowmeebma xazi gausves,
rom ar arsebobs saTakilo samuSao (Tumca arsebobs samu
Sao, romelsac maT mrwamsi ukrZalavT, mag. samxedro sam
saxuri). erTma monawilem miuTiTa, rom am normis arsebobis
gamo iehovas mowmeebSi Zalze dabalia umuSevrobis done
(am gancxadebis sisworis Semowmeba sainteresoa, Tumca –
problematuri).
RirebulebiTi TvalsazrisiT, patiosani Sroma Tana
brad mniSvnelovania jgufur diskusiebSi CarTuli yvela
jgufisaTvis (aTeistebis CaTvliT). Tumca, jgufebs Soris
gansxvavebebi vlindeba maSin, rodesac sakiTxi dgeba imis
Sesaxeb, aris Tu ara dauRalavi (e.i. patiosani) Sroma warmatebis sawindari.
102
am TvalsazrisiT, yvelaze skeptikurad ganwyobilia aramorwmuneebis jgufi. isini fiqroben, rom warmatebis miRweva
saqarTveloSi xSirad dakavSirebulia ara dauRalav (Sesa
bamisad, patiosan) SromasTan, aramed sxvadasxva damatebiT
faqtorTan (gavleniani nacnobebi, ganaTleba, memkvidreoba
da sxv.). (Tumca, meore mxriv, sainteresoa aRiniSnos, rom
diskusiaSi CarTul religiur jgufebs Sorisac (mag., marTl
madidebelTa jgufSi) wamoiWra azri, rom cxovrebiseuli
warmatebisaTvis saWiroa gavleniani nacnobebi).
2. aramorwmuneebs da morwmuneebs Soris wyalgamyofi
isaa, rom morwmuneTa jgufebSi warmatebisaTvis, Sromas
Tan erTad, aucilebelia RmerTis rwmenac, xolo aramorw
muneebi (kerZod, isini, vinc warmatebis misaRwevad muxl
Cauxreli Sromis upiratesobas aRiareben sxva socialur
faqtorebTan SedarebiT), aqcents pirovnul pasuxismge
blobaze svamen:
„Tu yvela cudi da warumatebeli saq
misTvis borot Zalebs ar daadanaSauleb da
gaiziareb pasuxismgeblobas Seni moqmede
bebisTvis, iSromeb muxlCauxrelad, iqnebi
mizanswrafuli da inovaciuri, maSin warma
teba aucileblad mova. ara aqvs mniSvneloba,
morwmune xar Tu ara, es principi yvelasaTvis
moqmedebs~ (axal gazrda mamakaci aramorwmuneebis jgufidan).
3. rogorc iTqva, religiur TemebSi aRiarebulia Sro
masTan erTad RmerTis rwmenis mniSvnelobac warmatebis
misaRwevad. Tumca, meore mxriv, religiuri Temebi erTma
neTisagan gansxvavdebian imis mixedviT, ramdenad `erTveba~ RmerTi warmatebis miRwevaSi, anu ra proporciiT nawildeba am ori faqtoris (Sromis da RmerTis) `monawileoba~ warmatebis uzrunvelsayofad.
103
am TvalsazrisiT, yvelaze radikalurebi arian muslimTa Temis warmomadgenlebi: warmatebas isini arsebiTad
RmerTis wyalobas miaweren da Sroma mxolod imdenadaa
Rirebuli, ramdenadac is RmerTis `karnaxiT~ xorcieldeba
da yuranis swavlebas ar arRvevs:
„Tu istoriulad muslimebis warmatebis
mizezebs SeviswavliT, vnaxavT, rom es moxda
islamis mimarT erTgulebis gamo. warmatebu
lobis xarisxi damokidebulia Cveni religiis
mimarT ptiviscemis, misi miRebis xarisxze.
amitom, vinmes warmateba pirdapirpropor
ciulia religiis mimarT misi pativiscemis.
is, vinc srulad scems islams pativs, srulad
warmatebulic iqneba. Cvens religiaSi is, Tu
ra unda gakeTdes da rogor unda gakeTdes,
ukve gansazRvrulia. rac ufro srulyofi
lad gaiTvaliswinebs vinme am gansazRvru
lobas praqtikaSi, miT ufro met warmatebas
miaRwevs is~ (mamakaci muslimTa jgufidan).
„rac ufro naklebi codva aqvs Cadenili
adamians, miT ufro sufTaa igi, miT ufro
uyvars RmerTs da miT ufro warmatebulia
igi... socialuri warmateba meoradia, mTa
varia RmerTs uyvarde~ (mamakaci muslimTa jgufidan).
marTlmadidebelTa jgufSic aRiareben, rom `warmatebis
gasaRebi RmerTis morCilebaSia~ da rom warmateba trans
cendentuli Zalis mier xdeba da mis gareSe es SeuZlebe
lia. Tumca, muslimebisagan gansxvavebiT, marTlmadidebeli
morwmuneebi aRniSnaven, rom adamians SeuZlia sxva gzas
daadges, anu airCios rwmenis gareSe cxovreba da es misi
piradi pasuxismgeblobis saqmea. aramorwmune adamiani ve
rasodes dakmayofildeba miRweuliT da warmateba misTvis
104
mxolod droebiTi movlena iqneba; es moSlis warmatebis
zRvars da misken ukontrolo swrafvam adamians SeiZleba
mZime codvebic ki Caadeninos:
„warmatebas maSin vaRwev, roca RmerTis
nebas vasruleb. roca adamiani asrulebs
RmerTis nebas, imdeni yovelTvis aqvs, rom
bednieri iyos ... warmatebis gasaRebi Rmer
Tis morCilebaSia~ (qali marTlmadidebelTa jgufidan).
„warmatebas sWirdeba RmerTis rwmena da
Tu rwmena ar gaxlavs, bolomde ver daixar
jebi. yovelTvis geqneba daukmayofileblobis
gancda da erT mSvenier dRes SeiZleba Tavic
dakargo. es yvela adamianma unda gaacnobie
ros~ (mamakaci marTlmadidebelTa jgufidan).
protestantebis jgufSi Sromis wili warmatebis miRwe
vaSi didia; RmerTis rwmena mniSvnelovania, Tumca, rwmenis
siZliere ar aris warmatebis garantia – morwmune adamia
ni SeiZleba warumatebelic iyos, Tu dakargavs Sromis da
sirTuleebTan (dabrkolebebTan) brZolis survils. vinmes
warmateba Tu warumatebloba ar aris aucileblobiT gan
sazRvruli – es adamianis Zalisxmevazea damokidebuli, anu
warmateba unda moipovo. Tumca, warmatebis mosapoveblad
RmerTis wyaloba aucilebelia:
„arsebobs am qveyanaze simdidris mopove
bis principebi. Tu am swor principebs miyvebi,
maSin warmatebas miaRwev. RmerTi daglocavs,
Tumca, Sen Tavad unda gamoiCino Zalisxmeva.
me minaxavs adamianebi, romelTac farxmali
dauyriaT da uari uTqvamT cxovrebaSi wins
vlaze, roca raime dabrkoleba SexvedriaT.
Cven unda vibrZoloT imisTvis, rom raRac ga
105
vakeToT am samyaroSi da amisaTvis vitanjoT
kidec... zogi adamiani fiqrobs, rom radgan
morwmunea, yvelaferi TiTqos iolad unda
movides. Cven SeiZleba gvjerodes gamarjve
bis, magram ar unda gvjerodes imis, rom es
gamarjveba iolad mova. amisTvis Sromaa saWi
ro. Tu Sromas da rwmenas SearTeb, maSin war
matebac mova~ (mamakaci baptistTa jgufidan).
aRsaniSnavia, rom qristianuli religiuri jgufis we
vrebi uaryofen bedisweras da aRniSnaven, rom maTi mrwam
sis mixedviT, adamiani Tavisufali arsebaa da TviT aSenebs
sakuTar cxovrebas. Tumca, marTmadididelebis jgufSi
bevri daeTanxma mosazrebas, rom cxovrebiseul warmate
baSi mniSvnelovan (Tumca, ara gadamwyvet) rols TamaSobs
iRbali. sxva sityvebiT, dominanturi (marTlmadidebluri)
religiis mimdevrebi adamianis bedis determinantebs Soris
met wonas aniWeben gare faqtorebs (iRbalis tipis), vidre
Sinagans. es niSnavs, rom qarTvel marTlmadideblebSi
kontrolis lokusi ufro eqsternaluria, vidre sxva aRm
sareblobis warmomadgenlebSi (am sakiTxze ufro detalu
rad ix. qvemoT).
4. sainteresoa aRiniSnos, rom iehovas mowmeTa jgufi
warmatebas adamianis cxovrebisTvis aragadamwyvet, meorad
mniSvnelobas aniWebs. maTi azriT, warmatebam SesaZloa
`axal cxovrebaSi~4 dabrunebasac SeuSalos xeli; anu, Se
saZloa, arsebobdes garkveuli konfliqti saero warmate
bul da religiur cxovrebas Soris.
4 iehovas mowmeTa rwmenis mixedviT, gardacvalebis Semdeg moxdeba maTi mkvdreTiT aRdgoma qristes meored mosvlis Semdeg. is, vinc RmerTis mier gamarTldeba, samudamod damkvidrdeba dedamiwaze ‘axal samyaroSi’
106
marTlmadideblebi da muslimebi warmatebas naklebad
ganixilaven religiur cxovrebasTan konfliqtSi. Tum
ca, arc erTi dasaxelebuli religiuri jgufis wevri ar
Tvlis, rom warmateba saero cxovrebaSi dakavSirebulia
religiur saiqio cxovrebasTan/cxonebasTan. morwmuneni ar
Tvlian, rom am or movlenas (warmateba da cxoneba) Soris
pirdapiri urTierTkavSiria.
amasTan, rogorc aRiniSna, marTlmadidebluri jgufis
wevrebi mniSvnelovan yuradRebas uTmoben socialuri kav
Sirebis rols warmatebis misaRwevad. mniSvnelovania gani
sazRvros, Tu rogor eTanadeba morwmuneTa religiuri
Rirebulebebi warmatebis Sesaxeb msgavsi warmodgenebis
arsebobas.
2.7.2. fulisa da drois dazogvasTan (momWirneobas-Tan) dakavSirebuli atitudebi
saqarTvelos realobaSi arc erTi religiuri Temi ar
iwonebs azartul TamaSebis gziT fulis Sovnis SesaZle
blobas. Tumca, arsebobs garkveuli niuansuri gansxvave
bebi:
a) marTlmadidebelTa jgufi yvelaze xisti da rezisten
tulia azartuli TamaSebis mimarT da ar eTanxmeba imasac
ki, rom kazinoSi naSovni fuli SeiZleba keTili saqmeebis
gakeTebas moxmardes;
b) ramdenadme gansxvavebulia baptistebis jgufis mosa
zrebebi: jererTi, maT erTmaneTisagan gamijnes azartuli
TamaSebis nairsaxeobebi `simZimis~ mixedviT: latariis Tama
Si yvelaze msubuqi (Sesabamisad, misaRebi) aRmoCnda maTTvis,
gansxvavebiT kazinoSi TamaSisagan, romelic yvelaze ufro
miuRebelia; meore mxriv, baptistebma, mkveTrad uaryofiTi
ganwyobis miuxedavad, ar gamoricxes, rom kazinoSi moge
buli fuli SeiZleba `gakeTilSobildes~ – is moxmardes
107
gaWirvebulebs, an eklesiis aSenebas, Tundac, eklesiisTvis
gadacemas Sewirulobis saxiT. es niSnavs, rom baptistebi
saubroben uSromlad naSovni fulis garkveulad daxarjvis
mizaSewonilobaze, maSin rodesac marTlmadideblebi aseTi
gziT naSovni fulis daxarjvis aranair mizanSewonilobas
ar iziareben.
„azartul TamaSebSi CarTuli adamiani
daavadebulia da mas Wkua ar moekiTxeba...
am gziT naSovni fulis patiosani miznebiT
gamoyenebaze laparakic ki zedmetia...~ (qali marTlmadidebelTa jgufidan).
„gaaCnia, romel azartul TamaSzea sau
bari; piradad me vTvli, rom sazogadoebaSi
ufro miRebulia latariiT Tanxis mogeba,
vidre kazinoTi. kazino da totalizatori
miuRebelia, lataria – ufro metad nebadar
Tuli~ (mamakaci baptistebis jgufidan).
„kazino Zalian cudia, Tumca is mainc
unda gaakeTos kacma, rom iq naSovni fuli
keTil saqmeebs moaxmaros~ (qali baptistebis jgufidan).
aRsaniSnavia, rom baptistebma da iehovas mowmeebma,
marTlmadideblebisagan gansxvavebiT, ramdenjerme aR
niSnes, rom maTi religia aswavliT drois menejments.
2.7.3. Tavisufali drois mimarT uaryofiTi damokide-buleba
rogorc literaturis (saerTaSoriso kvlevebis), ise am
kvlevis farglebSi Catarebuli eqspertuli gamokiTxvebis
analizi aCvenebs, religiisa da Tavisufali drois mimar
Teba, erTi mxriv, SeiZleba ganvixiloT rogorc binaruli
108
opozicia, xolo, meore mxriv, rogorc kongruentuli. maT
Soris opoziciis (mniSvnelobaTa sxvadasxvaobis) safuZvels
qmnis imis mtkiceba, rom maSin, rodesac religia socialuri
cxovrebis stabilizacias emsaxureba garkveuli tradiciu
li (xanieri) moqmedebebisaTvis sakraluri mniSvnelobebis
miniWebiT, Tavisufali dro gvevlineba rogorc adamianuri
gamoxatvis mamoZravebeli, anu sivrce profanuli saqmiano
bisaTvis (Ibrahim, 1982). meore mxriv, religia da Tavisufa
li dro SeiZleba `TanamSromlobdes~ im azriT, rom ada
mianuri gamoxatvis esa Tu is forma, Tavisufali drois
farglebSi, CaiTvalos misaRebad da sxva – miuReblad, anu
pasuxi gaeces SekiTxvas – sad sruldeba adamianis Tavisu
fali gamoxatvis sferoSi sakraluri da iwyeba profanuli?
sxvadasxva religia am SekiTxvaze gansxvavebulad pasuxobs,
Tumca, maT Soris saerToc arsebobs.
zemoTqmulidan gamomdinare, Tavisufali drois mimarT
uaryofiT damokidebulebas sxvadasxva konteqsti aqvs. erT
erTi (Tumca, ZiriTadi) konteqstia is, rodesac Tavisufa
li dro gagebulia rogorc drois uqmad xarjva. am azriT,
Tavisufali dro upirispirdeba Sromas. Tavisufali drois
aseT gagebas emijnebian rogorc yvela religiuri aRmsare
blobis matarebeli adamianebi, ise – aramorwmuebic. drois
uqmad xarjva igivea, rac sizarmace. sizarmacis mimarT Seu
rigebloba ikveTeba yvela fokus jgufSi. damokidebuleba
zogadad ase SeiZleba aRiweros: zarmacebi abezari adamia
nebi (busybodies) arian, romlebic ar Sromoben da tvirTad
awvebian sxvebs, sxvaTa Sromis monapovars iTviseben da
parazitul garemos amkvidreben.
Tavisufali drois negatiuri gageba (anu, drois uqmad
xarjva, sizarmace) isaa, rac unda daiZlios, xolo daZle
vis erTerTi strategiaa Tavisufali drois maqsimaluri
SezRudva, drois aCqareba, anu im SegrZnebis gamomuSaveba,
rom dro Zalian swrafad gadis da amitom bevri ramis gake
Tebas ver vaswrebT.
109
Tu drois uqmad xarjvis (sizarmacis, Sromaze uaris Tqmis) uaryofiT konteqsts ar miviRebT mxedvelobaSi, Tavisufali drois cneba relatiuria da pirobiTi. kerZod, Tavisufali dro yovelTvis aris `raRacisagan gaTavisufleba~, anu, martivad, erTi saqmidan meoreze gadarTva. magaliTad, imis Tqma, rom `Tavisufal dros wigns vkiTxulob~ mxolod imas niSnavs, rom es aris dro, romelic sxva saqmis keTebisagan (mag., samsaxurisagan, saojaxo saqmeebisagan da sxv.) gamoaTavisufla adamianma. am azriT, Tavisufali dro, rogorc aseTi, arc arsebobs – is yovelTvis `datvirTulia~ SinaarsiT. Tavisufali drois mimarT negatiuri an pozitiuri damokidebulebis kidev erTi (alternatiuli) konteqsti swored imis mixedviT yalibdeba, Tu ra tipis saqmianobiT xdeba drois Sevseba. am TvalsazrisiT, SeiZleba mivuTiToT gansxvavebebze, erTi mxriv, morwmuneebsa da aramorwmuneebs, xolo, meore mxriv, sxvadasxva aRmsareblobis mqone jgufebs Soris:
1. is, rac yvela aRmsareblobis morwmuneebs da aramorwmuneebs erTmaneTTan aaxloebs, isaa, rom isini calsaxad uaryofiTad afaseben im `Tavisufal~ dros, romelic usargeblo (an, miT ufro, saziano) saqmiT ivseba. sasargeblo saqmeebis CamonaTvali, Tavis mxriv, didia da moicavs yvelafers, rac sakuTari Tavis, an sxvebis ganviTarebas xmardeba. rogorc kaTolikeTa jgufis erTerTi warmomadgeneli aRniSnavs, `Tavisufal dros nayofieri fiqric ki sasargeblo saqmea~. erTerT marTlmadidebel morwmunes mohyavs fragmenti bibliidan: `da bolos, Zmano, rac ki ram WeSmaritia, rac patiosani, rac samarTliania, rac wmidaa, rac sayvarelia, rac saqebelia, saTno da qebuli, masze ifiqreT~ (filipelTa mimarT, Tavi 4:8).5
5 biblia 2013: 963.
110
2. morwmuneebsa da aramorwmuneebs Soris gansxvaveba,
am sakiTxTan mimarTebaSi, mdgomareobs aqcentebis
dasmaSi, Tu ra CaiTvalos sasargeblo saqmed Tavi
sufali drois pirobebSi. qristiani morwmuneebi,
bunebrivia, iziareben imas, rom sasargeblo saqme,
upirveles yovlisa, RmerTis sityvis, anu ZiriTadi
mcnebebis aRsrulebaSia, rac sxva araferia, Tu ara
RmerTis mimarT samsaxuri. jgufuri diskusiis erT
erT respondents mohyavs fraza bibliidan: `amrigad, WamT, svamT Tu sxva rames akeTebT, yvelaferi RvTis sadideblad akeTeT~ (pirveli korinTelTa mimarT,
Tavi 10:31).6 aqedan gamomidinare, iseTi saqmiano
bebi, rogoricaa, magaliTad, locva, sakvirao wir
vaze daswreba da a.S. sasargeblo, metic – sakralur
(sacred), wminda Sromad CaiTvleba Tavisufal dros.
aramorwmuneebSi aqcenti gadatanilia iseT profa
nul saqmianobebze Tavisufali drois Sesavsebad,
rasac uSualo kavSiri RmerTTan ara aqvs da ufro
metad socialur, yoveldRiur aqtivobebs ukavSir
deba (aseTia, magaliTad, wignis kiTxva, kinoSi an Tea
trSi wasvla da sxv.). Tumca, meore mxriv, sxvadasxva
religiebisTvis ucxo arc profanuli saqmianobebis
waxalisebaa Tavisufali drois pirobebSi.
3. sxvadasxva religiebs Soris gansxvaveba Tavisufal
drosTan mimarTebaSi ZiriTadad imaSi gamoixateba,
Tavisufal dros ganxorcielebuli romeli saqmia
noba unda CaiTvalos sakralurad („wmindad~) da
romeli – ara. islamis Tanamedrove mkvlevrebis
(Ibrahim, 1982) azriT, islami ar emuqreba Tavisufal
dros da ar axdens drois mkacr sanqcirebas. metic,
6 biblia 2013: 940.
111
islamur qveynebSi gacilebiT metia religiuri uqme
dReebi, vidre qristianul qveynebSi. Tavisufali
drois farglebSi legitimuri tradiciuli saqmia
nobebi moicavs poezias, simReras, musikas da cekvas,
Tumca, islami tolerantulia iseTi aqtivobebis mi
marTac, rogoricaa sporti, televizia, kino da sxv.
rogorc cnobilia, Tavisufali drois mimarT yvelaze
mkacri da negatiuri damokidebulebiT, tradiciulad, pro
testantizmi gamoirCeva. Tanamedrove mkvlevrebi, veberis
Teoriaze dayrdnobiT, weren, rom protestantuli eTika,
rogorc pirovnuli msoflaRqma, sam komponents moicavs:
pirveli es aris damokidebuleba (atitudi): adamianma unda
iSromos dauRalavad da, ramdenadac SesaZlebelia, Tavidan
aicilos Tavisufali dro; meore komponenti aris Rirebu
leba: SromiTi aqtivobebi kargia, xolo Tavisufal dro
Si ganxorcielebuli aqtivobebi – ara; mesame komponenti
aris rwmena: muxlCauxreli SromiT adamianebi im rwmenis
demonstrirebas axdenen, rom isini rCeulTa ricxvSi arian
(Stebbins, 2004: 25). Sesabamisad, Sroma da Tavisufali dro
binarul opoziciad yvelaze Tanmimdevrulad protestan
tizmSi yalibdeba.
Cveni kvlevis farglebSi, protestantuli TemebTan
(kerZod, baptistebTan) Catarebuli fokus jgufebi ar
aCvenebs protestantuli eTikisTvis damaxasiaTebel `sim
kacres~ Tavisufal drosTan mimarTebaSi. maTi atitudebi
msgavsia marTlmadideblebis da kaTolikebis. isini aRniS
naven, rom eklesia da maTi moZRvrebi ar uweseben mkacr
SezRudvebs Tavisufali drois gamoyenebasTan dakavSire
biT.
marTlmadideblebis da kaTolikebis jgufebSi gazia
rebulia mosazreba, rom Tavisufali drois Semadgeneli
nawili SeiZleba iyos rekreaciuli saqmianobebi, rogori
caa sporti, seirnoba, TamaSebi, wveulebebi da a.S. Tumca,
112
mTavari piroba aq isaa, rom aseTma saqmianobebma ar dakar
gos kavSiri sulierebasTan.
`fizikuri varjiSebi da sportiT dakaveba Zalian kargia, radgan adamianebs exmareba sxeulis marTvaSi... sxeulze zrunvas eklesia ar gviSlis, Tumca es ar unda gadaizardos sxeulis kultSi~ (axalgazrda mamakaci marTlmadidebelTa jgu
fidan).
`sporti da varjiSi kargia, Tumca sportsac gaaCnia... ai, magaliTad, aviRoT kiqboqsingi. momxdara ise, rom sportis am saxeobas moTamaSis sikvdili gamouwvevia ringze. es amoraluria, winaaRmdegobaSia sulierebasTan da qristianobasTan. codvaSi dgam fexs, Tu am sportiT xar gatacebuli~ (axalgazrda gogo marTlmadidebelTa jgufidan).
profanuli (saero) saqmianobebis `spiritualistur~ le
gitimacias xazs usvamen, agreTve, muslimTa Temis warmo
madgenlebi. fokus jgufis monawile muslimebma ganacxades,
rom arsebobs saqmianobebi, romelTa Sesruleba muslimebs
Tundac Tavisufali drois pirobebSi ekrZalebaT, magali
Tad, kazinoSi TamaSi, alkoholis gayidva, adamianis gamo
saxulebis daxatva da sxv.
`muhamed Suamavalma suraTi ar datova,
radgan kerpad ar qceuliyo. mere karikatura
daxates da muslimebma es gavaprotesteT... qals
ekrZaleba simRera, roca irgvliv ucxo mamaka
cebia.. azartuli TamaSebi adamianebs aboro
tebs, sxvebs Senianad ki ara, mtrebad aRiqvam,
romlebic unda daamarcxo...~ (qarTveli muslimi mamakaci aWaris regionidan).
113
Tavisufali drois farglebSi religiuri ritualebis
(locva, wirvaze daswreba, ziareba da a.S.) Sesruleba sakra
lur Sromad iTvleba yvela religiur jgufSi. Tumca, marT
lmadidebelTa jgufis nawilSi mxardaWerilia Tvalsazrisi,
rom religiur ritualebSi monawileoba morwmuneTaTvis ara
mxolod Tavisufali drois Semadgeneli, aramed, zogadad,
Sromis legitimuri praqtikaa. sxvanairad Tu vityviT, marT
lmadidebeli morwmuneebi axdenen religiur praqtikebSi
CarTvis, rogorc gansazRvruli Sromis, universalizacias. maTTvis is adamiani, vinc mxolod religiuri ritualebis
SesrulebiT aris dakavebuli, sul mcire, dasaZraxi ar aris
da ver vityviT, rom is asocialuria. diskusiis zogierTi
monawile aseT Sromas `sulier Sromas~ uwodebs. zogi kidev
ufro Sors midis da ambobs, rom religiuri ritualebis
Sesruleba fizikur datvirTvasac moiTxovs da amitom fizi
kuri Sromis kategoriasac ganekuTvneba.
`metaniebis Sesrulebis dros fizikuri da
tvirTva Sromaa, aseve wirvaze daswreba – mTeli
am drois ganmavlobaSi dgaxar eklesiaSi, es ki
Sromaa. kaTolikur eklesiaSi skamebia, sxedan da
ise ismenen locvas, CvenTan es ase araa da morw
munes fizikuri gamZleoba moeTxoveba~ (qali
marTlmadidebelTa jgufidan).
sxva religiuri jgufebis warmomadgenlebma marTlma
dideblebisagan gansxvavebuli pozicia gamoxates. isini ar
uaryofen, rom religiur ritualebSi monawileobac Sro
maa, Tumca ar aris mosawoni, Tu vinmesTvis es erTaderTi
(an, ZiriTadi) saqmianoba iqneba (ar igulisxmebian isini,
vinc religiur institutebSi muSaobs). aramarTlmadide
bluri religiuri jgufebis es pozicia, aSkarad Tu la
tenturad, gulisxmobs imasac, rom religiuri ritualebis
Sesruleba arsebiTad Tavisufali droisTvis adekvaturi
Sromaa. Tumca, es ar niSnavs imas, rom aseTi Sroma nakle
114
bad Rirebulia, piriqiT, is SeiZleba socialur Sromaze
aRmatebuladac ki CaiTvalos.
„Cemi azriT – ki, locva Sromaa. Tumca, Tu
adamiani marto loculobs da ar Sromobs, ojaxi
mSieri hyavs, maSin ar vamarTleb... arajansaRia,
roca adamiani pasuxismgeblobas iRebs ojaxze
da gadawyvets, rom locvaa mxolod arsebobis
nawili...~ `TviTon macxovari ambobs mociqule
bad gaqcieT axla wadiT iSromeT da sxvebic
aSromeT... ~ (mosazrebebi gamoTqmuli baptistTa jgufSi).
„Cven vSromobT imisaTvis, rom viarseboT da
varsebobT imisTvis, rom RmerTs vemsaxuroT.
orive aris Sroma. religiuri ritualebi dgas
Sromaze maRla da amitom hqvia RvTismsaxure
ba...~ (muslimi mamakaci).
„yuranidan viciT, roca muhamedis erTi me
gobari mxolod loculobda da ar Sromobda...
is sul ritualebs asrulebda. muhamedma es akr
Zala. man Tqva, rom adamians Wirdeba dasvenebac,
Sromac da ritualebis Sesrulebac. Sesabamisad,
araa daSvebuli religiiT, rom adamiani 24 saa
Ti religiur ritualebs asrulebdes.~ (mamakaci muslimTa jgufidan).
„morwmune adamiani mxolod sakuTar Tavze
Tu zrunavs, codvas Cadis – Cveni religia gvi
gegmavs dros: 8 saaTi ZilisTvis gvaqvs ganku
Tvnili 8 saaTi – SromisTvis, danarCeni 8 saaTi
ki RvTismsaxurebisTvis (locva, yuranis kiTxva
da sxv.). dro tyuilad ar unda gavflangoT,
yoveli wami gamosayenebelia~ (qali muslimTa jgufidan).
115
2.7.4. kontrolis internaluri lokusi
rogorc cnobilia, kontrolis internaluri lokusi efuZneba imis aRiarebas, rom yvelaferi, rac adamianis cxovrebaSi xdeba (sulerTia, kargi Tu cudi) gamowveulia adamianis mier kontrolirebadi faqtorebiT, rogoricaa adamianis atitudi, mzaoba, Zalisxmeva da a.S. amisagan gansxvavebiT, kontrolis eqsternaluri lokusi efuZneba imis aRiarebas, rom adamianis cxovreba, arsebiTad, imarTeba iseTi faqtorebiT, romelTa gakontroleba an Secvla adamians ar SeuZlia (es faqtorebi SeiZleba iyos socialuri garemo, RmerTi, bediswera da a.S).
religiur TemebSi, cxadia, kontrolis internaluri lokusi ukavSirdeba warmodgenas imis Sesaxeb, ramdenad determinirebulia adamiani RmerTis arsebobiT, sad gadis zRvari adamianis Tavisuflebasa da TviTnebobas Soris, ramdenad zRudavs gangeba adamianis Tavisufal nebas, aris Tu ara adamiani pasuxismgebeli sakuTar cxovrebaze, aqvs Tu ara realuri arCevani da a.S.
es sakmaod kompleqsuri sakiTxia da sxvadasxva religiuri swavleba sxvadasxvanairad uyurebs adamianis Tavisuflebis problemas. kvlevaSi CarTuli eqspertebi (sasuliero pirebi da Teologebi) Semdeg gansxvavebebze miuTiTeben:
i. qristianuli anTropologia, kerZod, marTlmadidebloba da kaTolicizmi, uaryofs fatalizms, bedisweras (maT Soris okulturastrologiur determinacias) da aRiarebs, rom adamiani pirovnuli arsebaa da ara brma buneba. amaSia misi, rogorc `RvTis xatis~ arsi. RvTis xatad yofna pirvel rigSi Tavisufal da sakuTar qmedebaze pasuxismgebel arsebad
yofnas niSnavs.7
7 eqspertebs magaliTad mohyavT wm. ioane oqropiris sityvebi: `ar arsebobs sxva imdenad zadiani da ukurnebeli swavleba, rogorc
116
ii. gansxvavebulia protestantizmis swavleba, romelic aRiarebs `winaswargansazRvrulobis~ (‘predestination’) ideas. am ideis Tanaxmad, mxolod RmerTi irCevs imas, Tu vin cxondeba. adamianis, rogorc codvilis, xsna ar aris damokidebuli imaze, rogor moiqceva is. codviT dacemis Semdeg adamianma Tavisufali neba dakarga da igi borotebas sCadis ara Tavisuflebidan, aramed aucileblobidan gamomdinare. adamiani codvilia Tavisi arsiT: codva gansazRvravs mis suls, gonebas, emociebs da sxeuls. amdenad, misi raimegvari cxovreba ver iqneba winapiroba cxonebisaTvis. RmerTi axorcielebs e.w. `upirobo arCevans~ (‘unconditional election’) da winaswar gansazRvravs zogisTvis cxonebas, xolo zogisTvis – warwymedas, maTi sulieri mdgomareobisa da cxovrebis wesis miuxedavad. kalvinizmis mixedviT, RmerTma ara mxolod morwmuneebs, aramed aramorwmuneebsac uboZa cxovrebis Semdgomi maradiuli xsna (cxoneba). arcerT, Tundac yvelaze Rrmad morwmunes ar SeuZlia am gansazRvrulobis Secvla. es doqtrina morwmuneSi aRZravs SfoTvis (wuxilis) mwvave gancdas, romelic ar SeiZleba gadailaxos sakraluri aqtebis, kargi qcevebis an eklesiisadmi Sewirulobebis saSualebiT.
swavleba gangebisa da bedisweris Sesaxeb. Tuki aucilebelia moxdes bedisagan gansazRvruli maSinac, rodesac dauRalavad vmuSaobT da maSinac, rodesac gvZinavs, nu Seabams uRelSi xarebs miwaTmoqmedi, nu gamoitans saxniss, nu gaWris kvals, nu dasTess, nu elis wlis xelsayrel dros, nu itans sicives, xangrZliv wvimas, ubedurebebs da Sromas mTeli wlis manZilze, nu lesavs namgals da nu mkis daTesil purs, nu lews TavTavs, nu rgavs da nu elis mcenareebs, – moicilos miwaTmoqmedis yvela zrunva, dajdes saxlSi da iZinos: Tuki yvelaferi bedisgan ueWvelad aqvs daniSnuli, sikeTe TavisiT miuva saxlSi… ratom ar gadawyvetT ase moqcevas, Tuki marTlac gjeraT bedisa?..~
117
kalvinizmi uaryofs msgavsi aqtebis legitimurobas, radgan maT uyurebs rogorc magiuri praqtikebis analogiurs da, amdenad, crus. Tumca, SfoTvam SeiZleba gamosavali hpovos saero asketizmis istoriulad Camoyalibebul formaSi, rodesac morwmuneebi mTel Tavis energias axmaren TavianTi saqmianobis, `xelobis~ (Beruf) racionalur, mowesrigebul praqtikas, rogorc RvTis wyalobisadmi maTi madlierebis gamoxatulebas. Sesabamisad, ar iqneba swori imis Tqma, rom, `winaswargansazRvrulobis~ aRiarebis miuxedavad, protestantizmi kontrolis eqsternalur lokusze Tanmimdevrul aqcents svams – racionaluri Sromis eTika protestantizmSi kontrolis internaluri lokusis paraleluri dinebis Semotanas niSnavs.
iii. winaswargansazRvrulobis ideas kidev ufro Tanmimdevrulad da mkacrad iziarebs islami. muslimur monoTeizmTan dakavSirebulia alahisadmi absoluturi morCilebis idea, romlis mixedviT yvelaferi, rac samyaroSi xdeba, winaswaraa ganzraxuli da aucileblobiT marTuli. yvelaferi alahis nebiT xdeba, alahi arasodes uSvebs Secdomas, yoveli adamiani Seqmnilia mis mier da yvela adamianis bedi ukve mis gaCenamdea cnobili. amdenad, adamianis amqveyniuri cxovreba ar SeiZleba gamodges `testad~ misi xsnisTvis – xsnac da jojoxeTic ukve winaswar gansazRvrulia alahis mier. adamianebs arafris Secvla ar SeuZliaT. Sesabamisad, maT ar SeiZleba hqondeT Tavisufali neba. adamianis yoveli saqme, keTilica da borotic, winaswar gansazRvrulia. adamiani ar irCevs, Caidinos sikeTe Tu boroteba. amdenad, mas ar ZaluZs win aRudges borotebas, magram RmerTs
SeuZlia borotebis qmnisaTvis dasajos adamiani.
118
misdevs Tu ara saqarTvelos sxvadasxva religiur Te
mebSi arsebuli warmodgenebi da damokidebulebebi reli
giur swavlebaTa paradigmebs?
marTlmadidebelTa da kaTolikeTa TemebSi gamokveTi
lia pozicia, rom adamians SeuZlia sakuTari cxovrebis
marTva da is bedisweris mona ar aris. `sakuTari cxovrebis
marTvaSi~ ki Sromis faqtors erTerTi gadamwyveti roli
akisria. diskusiis monawile marTlmadideblebi acxadebd
nen, rom SromiT da pirovnuli ZalisxmeviT adamians SeuZ
lia gansazRvros sakuTari momavali da Secvalos sakuTari
cxovreba. es, cxadia, kontrolis internalur lokusis ar
sebobaze miuTiTebs.
„ar mjera bedisweris arsebobis. adamia
nis cxovreba mis xelSia da SeuZlia iseTi
mimarTuleba misces da ise iyos, rogorc mas
unda... saqarTvelodan dResdReobiT uamravi
adamiani gasulia, aq Zalian gaWirvebulebi
rom iyvnen, iq sakuTari SromiT miaRwies bevr
rames, Secvales Tavisi mdgomareoba~ (qalbatoni marTlmadidebelTa jgufidan).
sainteresoa, rom bedisweris uaryofis miuxedavad,
marTl madidebelTa jgufSi iziareben `iRbalis~, `gamarTlebis~ faqtoris mniSvnelobas. iRbalia is, roca `saWiro dros saWiro adgilas aRmoCndebi.~ iRbalze aqcentireba
niSnavs iracionaluris, SemTxveviTobis Semotanas cxovre
bis nakadSi, rac ar SeiZleba gakontroldes adamianis mier
da, amdenad, kontrolis eqsternalur lokuss warmoadgens.
gansxvavebuli pozicia gamoikveTa muslimTa jgufSi:
muslimebi aRiareben bedisweris arsebobas da imas, rom
`alahma yvelaferi icis~; Tumca, imasac aRniSnaven, rom ada
mianis cxovrebaSi warmatebis miRwevaSi Tu warumateblo
baSi RmerTi `uSualod~ ar monawileobs. alahi ganapiro
bebs imas, Tu risi miRweva SeuZlia adamians, anu windawinve
119
gansazRvravs adamianis unarCvevebs da maTi gamoyenebis
Sansebs, romelTa Secvla adamians ar SeuZlia.
„alahma yvelaferi icis, magram is ar aris
warmatebaSi xelis SemSleli. marTalia, Rmer
Tma icoda miaRwevdi Tu ara Sen warmatebas,
magram es ar niSnavs, rom amitom ver miaR
wie. RmerTi xels ar giSlis. Tu adamiani ar
an ver aRwevs warmatebas, es ar niSnavs, rom
RmerTma ganapiroba. RmerTma ubralod ico
da winaswar, rom Sen ar gqonda unari da ver
miaRwevdi. am mxriv, SeuZlebelia bedisweris
Secvla~ (mamakaci muslimTa jgufidan).
2.7.5. Sroma rogorc mizani TavisTavad
sxvadasxva aRmsareblobis mimdevarTa warmodgenebi
Sro masTan, rogorc mniSvnelad mizanTan, mimarTebaSi xasia
Tdeba rogorc msgavsebebiT, aseve gansxvavebebiT. msgavsi
struqturuli maxasiaTeblebi Semdegia:
a) Sroma gaigeba adamianis erTerT yvelaze mniSvnelo
van moRvaweobis sferod;
b) Sroma da Sromis formebi axdens gavlenas adamianis
rogorc saaqao, aseve gardacvalebis Semdeg cxovre
baze (gamonaklisia iehovas mowmeTa jgufi, romel
Tac ar swamT sulis ukvdavebis);
g) Sromis gziT adamiani pasuxismgeblobas iRebs ro
gorc mikro socialur jgufze (ojaxi, sanaTesao,
Temi) aseve, ufro farTo gagebiT, Sroma aris pa
suximgebloba qveynis winaSe, an, kidev ufro farTo
pasuxismgebloba kacobriobis winaSe. marTlmadide
belTa jgufSi, Sromis motivaciis Sesaxeb saubri
120
sas, Camoyalibda saintereso opozicia: Sromismoyva
reoba – pasuxismgeblobis grZnoba. erTma monawilem
(qalma) aRniSna (ganzogadebis tendenciiT), rom samu
Saos kargad asrulebs ara imitom, rom Sromismoyva
rea, aramed pasuxismgeblobis grZnobis gamo.
Sromis gageba sulis cxonebasTan mimarTebaSi gansxvave
bulad esmiT religiuri aRmsareblobis warmomadgenlebs.
marTlmadidebeli jgufis warmomadgenelTa azriT, Sroma
mniSvnelovani instrumentia codvisgan Tavis dasacavad.
mocemuli xedvis logika mdgomareobs imaSi, rom Sromis
dros adamiani dakavebulia da mas ar aqvs saSualeba codva Caidinos. mocemuli midgoma Sromas warmoadgens rogorc
Tavdacvis instruments, romelic sulis cxonebaSi gvexma
reba, ramdenadac Sromis procesi adamians icavs codvis
Cadenisgan. mniSvnelovania, rom msgavsi damokidebuleba
gvxvdeba iehovas mowmeebSic.
diskusiebis monawileebi ganixilaven Sromas sxva qmede
bebTan erTad, rogoricaa dasveneba, locva da sxva. mus
limebis azriT, Sromas iseTive Rirebuleba aqvs sulis
gadarCenisaTvis, rogorc locvas. Sromis gareSe cxovreba
iseTive codvaa, rogorc locvaze uaris Tqma. cxovrebis
sxvadasxva mimarTulebebis Tanabrad ganawileba muslime
bisTvis sulis cxonebis mniSvnelovani gzaa. fokus jgufis
monawilem moiyvana magaliTi yuranidan muhamedis erTer
Ti megobris Sesaxeb, romelic mxolod loculobda, razec
muhamedma usayvedura da uTxra, rom Sromac aucilebeli
siqvelea RvTis winaSe, rogorc locva. es paradigma mniS
vnelovani iyo muslimTa fokus jgufis monawileebisaTvis.
mocemuli warmodgena struqturulad gansxvavebulia
marTlmadidebluri xedvisgan, sadac sulierebis kompo
nenti – gandegiloba/beroba – sulieri moRvaweobis maqsi
mumia saaqao cxovrebaSi da Sromaze maRla dgas. maSasadame,
muslimebisgan gansxvavebiT, marTlmadideblebi sulis cxo
121
nebisaTvis ufro did mniSvnelobas locvas aniWeben. Sroma
mxolod erTerTi safuZvelia cxonebisaTvis.
mniSvnelovania, rom iehovas mowmeebis TemSi locva ro
gorc religiuri praqtika ar gvxvdeba. maTive gancxadebiT,
maTi religiuri saqmianoba wminda werilis (biblia) ganmartebebi da qadagebaa. Sesabamisad, maT yoveldRiur cxovre
baSi qadageba da bibliis ganmartebebSi monawileoba cal
calke struqturirebuli ar aris. religiur SekrebebSi mo
nawileoba SeiZleba miviCnioT sxva aRmsareblobebSi arse
buli locviTi komponentis an RvTis msaxurebis funqcio
nalur analogiad, iehovas Temis warmomadgenlebi amboben,
rom maTi moRvaweoba Tanabradaa ganawilebuli Sromasa
da qadagebas/ganmartebebs Soris. yvela maTgani cdilobs
hqondes iseTi samsaxuri, romelic Sromisa da religiuri
saqmianobis Sejerebas SeZlebs.
mniSvnelovania aRiniSnos, rom religiur ritualebSi
monawileobis aucileblobas yvelaze metad iehovas reli
giuri jgufi usvams xazs. Tu marTlmadidebelTaTvis da
muslimTaTvis religiur ritualebSi monawileobis armiRe
ba SesaZlebelia kompensirdes sxva aqtivobebiT (sxva adgi
las locva, mowyalebis gacema, aRsareba), iehovas mowmeTa
SemTxvevaSi msgavsi alternatiuli gzebi mkacrad limiti
rebulia. amasTan, fokus jgufebis analizi cxadyofs, rom
religiis mimdevarTa yoveldRiuri cxovrebis struqturi
rebas yvelaze metad iehovas mowmeTa religia axdens.
amrigad, marTlmadideblebi Sromas da locvas erTmane
Tisgan struqturulad ganasxvaveben. amasTan, Rirebulebi
Ti TvalsazrisiTac locvas ufro didi mniSvneloba eniWe
ba sulis cxonebisaTvis. muslimebis SemTxvevaSi ki orive
mimarTuleba mniSvnelovania. amasTan, locva muslimTaTvis
Sromis erTerTi saxeobaa, xolo marTlmadidebelTaTvis
es ori aqtivoba gansxvavebulia. iehovas mowmeebisaTvis
Sroma mniSvnelovani faqtoria, Tumca, religiis qadageba
da SekrebebSi monawileoba ufro Rirebulia.
122
islamSi sityva `Sromis~ arabuli ekvivalentia ‘camal’, romelic ukavSirdeba Tayvaniscemas (worship), am cnebis farTo mniSvnelobiT. islamSi Tayvaniscemis ritualebs miekuTvneba mxolod locva, marxva an piligrimoba (pilgrimage). erTerTi hadisis mixedviT, `mas, vinc dRis dasasruls daRlilia sakuTari SromiT, mieteveba RmerTis mier.~ islamuri tradiciis Tanaxmad, Sroma pozitiuri tvirTia da ara negatiuri.
kidev erTi `Sromis~ ekvivalenturi mniSvnelobis sityva islamSi aris ‘sunc’, rac kreacias an qmnas (xelovnebis an xelosnobis gagebiT) niSnavs. Tumca, aq principuli gansxvavebaa RmerTis qmnasa da adamianis qmnas Soris; kerZod, adamiani, RmerTisgan gansxvavebiT, ar qmnis raimes arafrisgan (ex nihilo), aramed RmerTis mier ukve Seqmnilis kreatul transformacias axdens: materias gardaqmnis materiad, energiad da piriqiT. garda amisa, adamianis Sroma jildoTia motivirebuli da SeiZleba Sesruldes garkveuli jildos (maT Soris, fuladi anazRaurebis) sanacvlod.
Tumca, nebismieri saqmianoba kanonier Sromad ver CaiTvleba. islamSi Sroma kavSirSia RirsebasTan (arabulad `„Karama~). yuranis mixedviT, Sroma unda Sesruldes iseT garemosa da pirobebSi, romlebic icavs adamianis Rirsebas. damamcirebeli, saziano Sroma akrZalulia islamSi, miT ufro iseTi, romelic produqtulobis an mogebis gazrdis mizniT dasaqmebulis dehumanizebas uwyobs xels. muslimTa erTerTi winaswarmetyveli, muhamed albuxari, ambobs: `Tqveni msaxurebi Tqveni Zmebi arian. RmerTma is Tqveni mzrunvelobis qveS moiyvana, amitom aWameT is, rasac Tqven miirTmevT, SemoseT imiT, riTac Tavad imosebiT da ar misceT iseTi samuSao, romelsac ver Seasruleben, xolo Tu ase moiqceviT, miexmareT maT mZime SromaSi.~ 8
8 Sahih Bukhari, Book 2: http://www.usc.edu/org/cmje/religioustexts/hadith/bukhari/002sbt.php
123
Rirseul Sromas exmianeba islamis 5 fundamenturi sayrdenidan9 erTerTi – donacia `Zakat~ ). es sayrdeni moi
Txovs, rom moxdes simdidris garkveuli nawilis donacia
qvelmoqmedebis mizniT. es savaldebulo procesia musli
mebisTvis, raTa fizikurad da sulierad gawmindon Tavian
Ti wliuri Semosavali, romelic ametebs maT aucilebel
saWiroebebs. `Zakat~is mizania mdidrebisa da Raribebis
urTierTobis dabalanseba da Tanasworobisa da urTierT
pativiscemis, rogorc islamis moraluri swavlebebis, de
monstracia.
9 es xuTi sayrdenia: 1. sjulis fici (testimony); 2. locva; 3) marxva; 4) qvelmoqmedeba (mowyalebis gacema); 5) meqaSi mogzauroba Tundac erTxel cxovrebaSi (piligrimoba).
124
Tavi 3. religiisa da Sromis kulturuli aspeqtebi
socialur-anTropologiuri analizi
3.1. meTodis gamoyenebis mizani da meTodologia
empiriuli masalis kvlevis meTodebad gamoviyeneT e.w.
„fail sortingi“ („dastebad daxarisxeba“) da ranJireba. mo
cemuli meTodologiis gamoyenebis mizani iyo religiasa da
Sromis eTikas Soris mimarTebis dadgena. ufro konkretu
lad, `dastebis daxarisxebiT~ unda gamovleniliyo, arse
bobs Tu ara SeWiduloba Sromasa da religiasTan dakavSi
rebul sxvadasxva cnebebs Soris; garda amisa, xdeba Tu ara
Sromis klasificireba da RirebulebaTa skalaze Sromis
romeli komponentebi ikavebs upirates adgils.
`fail sortingis~ meTodi ganvaxorcieleT or etapad:
pirvel etapze kvlevaSi CarTul eqspertebs da sxvadasxva
religiis warmomadgenlebs vTxoveT daesaxelebinaT is sak
vanZo cnebebi, romlebic kavSirSia religiasTan da Sromis
eTikasTan. sul dasaxelda 19 cneba:
1. gonebrivi Sroma
2. dasveneba
3. dro
4. kariera
5. locva
6. marxva
7. mowyalebis gacema
8. piradi higiena
9. rwmena
10. samoTxe
125
11. sizarmace
12. sulieri Sroma
13. fizikuri Sroma
14. fuli
15. qadageba
16. RvTismsaxurebaze daswreba
17. Sromismoyvareoba
18. warmateba
19. jojoxeTi
meore etapze kvleva xorcieldeboda ama Tu im denomi
naciis rigiT morwmuneebTan, kerZod, fokus jgufebis mo
nawileebTan. is faqti, rom mocemul kvlevaSi monawileobd
nen rigiTi morwmuneebi, saSualebas gvaZlevs vikvlioT ara
romelime eklesiis religiuri doqtrina, aramed is, Tu
rogor aisaxeba es doqtrinebi rigiTi morwmuneebis Rire
bulebiT sistemaze da ra gavlenas axdens maT praqtikaze.
informantTa amgvari SerCevis gamarTulobaze miuTiTebs
is faqti, rom xSirad kvlevis sawyis etapze CarTuli sa
suliero moRvaweebi Tu eqspertebi gadaWarbebul aqcents
akeTebdnen religiuri TvalsazrisiT Sromis mniSvnelovne
baze. Tumca, kvlevis Sedegad gamovlinda, rom Cveulebrivi
morwmuneebi amgvar aqcentebs naklebad svamen.
mokled SevexoT `fail sortingis“ da ranJirebis me
Todebis empiriul gamoyenebas mocemul kvlevaSi. pirvel
etapze kvlevaSi monawile pirebs eZleoda zemoT aRniSnu
li cnebebis Semcveli 19 baraTi, romlebic maT unda daej
gufebinaT. kvlevis procesSi respondentebs hqondaT maqsi
maluri Tavisufleba, anu jgufebis raodenoba an jgufebSi
cnebebis gaerTianebis kriteriumebi maT Tavad unda ganesa
zRvraT. analizisaTvis gamoviyeneT anTropagis programa,
romelic `kiTxulobs~ Setanil monacemebs da warmoadgens
maT cnebebis siaxlovis matricis saxiT. analizi xorciel
deba mravalganzomilebiani skalirebis meTodiT, romelic
saSualebas gvaZlevs sivrculad warmovidginoT sxvadasxva
obieqtebis siaxlove. kvleva sainteresoa imiTac, rom is
ganxorcielda sxvadasxva religiuri aRmsareblobis ada
mianebSi. kerZod, kvlevaSi monawileobda 6 jgufi: marT
126
lmadideblebi, baptistebi, iehovas mowmeebi, kaTolikeebi,
muslimebi da adamianebi, romlebic Tavs ar miiCneven morw
muneebad.
meore davaleba, romelic kvlevaSi monawile pirebs
unda SeesrulebinaT, mdgomareobda imaSi, rom maT unda
moexdinaT mocemuli cxrameti cnebis ranJireba. ranJire
bis amosavali principi kvlav Tavisufali iyo da Tavad in
formantebs unda ganesazRvraT. sainteresoa, rom zogierT
SemTxvevaSi, kvlevaSi monawile sxvadasxva aRmsareblobis
pirebi jojoxeTis cnebas rangis miniWebis gareSe tovebd
nen, rac erTmniSvnelovnad miuTiTebs am cnebis uaryofiT
konotaciaze.
qvemoT detalurad warmogidgenilia kvlevis Sedegebi.
3.2. marTlmadideblebis kognituri ruka daproeqciulad gamovlenili RirebulebiTi sistema
sanam uSualod kvlevis Sedegebze gadavidodeT, movitanoT gamokiTxvaSi monawile marTlmadidebeli eklesiis dekanozis sityvebi: `qristianuli religiis arc erTi frTa ar ganixilavs adamians, rogorc mxolod zeciuri moqalaqes. adamians, vidre Seva macxonebel wiaRSi, sWirdeba dedamiwaze cxovrebisaTvis saWiro resursebi. amisaTvis ki bunebrivia, rom saWiroa SromiTi saqmianobis miwesrigeba... marTlmadidebluri eklesiis mixedviT, istoriulad es aris eklesiis swavleba TviTon; Sroma gansakuTrebuli fenomenia, romelic unda dafasdes rogorc saero, ise asketuri cxovrebisas. Tu gadavxedavT qristianuli ber-monazvnebis istorias, davinaxavT, rom monastrebSi Sromas gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeboda.~ fokus jgufebis
127
Sedegad gamovlinda, rom narativis doneze marTlmadidebeli morwmuneebi did mniSvnelobas aniWeben Sromas.
diagrama №1-ze asaxulia marTlmadideblebis mier cnebebis ganawilebis klasteruli analizis Sedegebi. TiToeuli feriT gamosaxulia erTi klasteri. rogorc diagramidan Cans, marTlmadideblebma 19 cnebisagan Seadgines xuTi klasteri. pirvel klasterSi gaerTianebulia cnebebi, romlebic religiuri datvirTvisaa an sulier aqtivobas ukavSirdeba: sulieri Sroma, mowyalebis gacema, qadageba, samoTxe, rwmena, marxva, RvTismsaxurebaze daswreba da locva. meore klasterSi gaerTianebulia cnebebi, romlebic marTlmadidebelma morwmuneebma karierul winsvlas daukavSires, kerZod: kariera, Sromismoyvareoba, gonebrivi Sroma da warmateba. mesame klasterSi gaerTianebulia cnebebi – piradi higiena, dasveneba da dro. meoTxe klasterSi gaerTianebulia ori cneba: fizikuri Sroma da fuli, xolo bolo klasteri erTmniSvnelovnad uaryofiTi konotaciis matarebelia da moicavs or cnebas – jojoxeTsa da sizarmaces.
pirveli klasteri mniSvnelovan informacias ar gvawvdis, radgan aq mxolod religiuri datvirTvis mqone cnebebia asaxuli, Tumca, sainteresoa, rom jojoxeTi, romelic aseve religiuri datvirTvis mqone cnebaa, klasterSi ar moxvda. aqedan SeiZleba vivaraudoT, rom monawileebma cnebebi ara mxolod religiuri datvirTvis mixedviT gaaerTianes, aramed gamoiyenes dajgufebis meore kriteriumic – pozitiuroba-negatiuroba; pirvel klasterSi gaerTianebulia dadebiTi konotaciis religiuri cnebebi, romlebic sulis xsnas da samoTxes ukavSirdeba. rac Seexeba jojoxeTs, is calkea gamoyofili negatiuri konotaciis gamo da masTan dakavSirebulia sizarmace. sizarmaces, romelic religiaSi `mconarobis~ saxeliT aris cnobili, eklesia iseTi codvebis saTaved acxadebs, rogoricaa sasowarkveTileba da adamianuri vnebebi. sizarmacis mimarT eklesiis radikaluri pozi
128
cia, rogorc Cans, rigiT morwmuneebsac myarad aqvT gaziarebuli da am cnebas jojoxeTis gverdiT aTavseben.
sainteresoa mesame klasteri. pirad higienaze gadaWarbebuli zrunva codvaTa Soris ganixileba, iseve rogorc dasveneba ar aris dadebiTi konotaciis matarebeli. sainteresoa, rom orive es cneba ukavSirdeba dros. marTlmadideblebis kognitur rukaze, gansxvavebiT protestantuli religiisagan, dro ar ukavSirdeba arc Sromas da arc kapitalis dagrovebas, aramed iseT aqtivobebs, romlebic adamianisagan Tavisufal dros moiTxovs. Sesabamisad, marTlmadideblebs Soris dro ZiriTadad Tavisufali droa da ara dro, romelic sulier, fizikur an gonebriv Sromas ukavSirdeba.
meore klasterSi gaerTianebuli kategoriebi amqveyniuri warmatebis amsaxvelia. fokus jgufebis monawileTa TqmiT, warmatebuli adamiani aris is, vinc karierul winasvlas miaRwia, cnobadi saxea, didi kapitalis an Zalauflebis mflobelia. sainteresoa, rom marTlmadidebeli morwmuneebi ar aRiareben arakeTilsindisieri gziT miRweul warmatebas: `SeiZleba adamianma bevri cudi ram gaakeTos karieris gasakeTeblad, SeiZleba viRaca gawiros da Zalian did mwvervalebs miaRwios, magram me aseT adamians warmatebulad ar aRviqvam.~ swored amiT aixsneba is, rom am klasterSi moTavsebulia Sromis eTikasTan dakavSirebuli `Sromismoyvareobis~ cneba.
kvlevaSi CarTuli iyo sami tipis Sroma – sulieri, fizikuri da gonebrivi. marTlmadidebel morwmuneebSi warmateba gonebriv Sromas daukavSirda, radgan, maTi gagebiT, warmateba amqveyniuri sikeTis nawilia. sainteresoa is, rom respondentebma fuli ar daukavSires karieras, Sromismoyvareobas, warmatebas da gonebriv Sromas. fuli marTlmadideblebis kognitur rukaze fizikur Sromas ukavSirdeba da calke klasteris nawilia. rogorc Cans, morwmune marTlmadideblebisaTvis Sroma klasificirebulia: marTlmadi debeli morwmuneebisaTvis sulieri Sroma religiuri datvirTvis
129
mqonea, gonebrivi Sroma – karieruli winsvlis sa wi ndari, xolo fizikuri Sroma – fulis mopovebis saSualeba.
diagrama №1: marTlmadidebeli morwmuneebis kognituri ruka
kvlevis procesSi informantebs aRniSnuli cnebebi unda
daelagebinaT upiratesobebis mixedviT; Tumca, upirateso
bis kriteriumi maT Tavad unda ganesazRvraT. kvlevis Se
degad gamovlinda (ix. diagrama №2), rom wamyvan adgilebs
marTlmadidebel morwmuneebs Soris religiuri konota
ciis cnebebi ikavebs. wamyvan adgilebze marTlmadideblebi
asaxeleben rwmenas, locvas, marxvas, sulier Sromas da
RvTismsaxurebaze daswrebas. marTlmadidebel morwmuneTa
RirebulebaTa amgvari sistema aSkarad marTlmadidebluri
religiis gavleniT SeiZleba aixsnas, sadac marTas Sroma
warmavalisTvis da amaosTvis zrunvad aRiqmeba, xolo ma
riamis sulieri Sroma – uflisTvis Rvawlad.
cnebebis ranJirebis skalaze iseTi cneba, rogoricaa
`samoTxe~, merve adgils ikavebs da CamorCeba Sromismoyva
reobas da gonebriv Sromas. samoTxe anu sasufeveli, rome
lic upiratesi Rirebulebis matarebeli unda iyos morwmu
130
neTaTvis (risTvisac yvela religiuri aqtivoba xorciel
deba), SedarebiT naklebi Rirebulebis matarebelia; es ki
religiis ritualur xasiaTze miuTiTebs. religiuri da
tvirTvis mqone cneba – qadageba, upiratesobebis skalaze
aseve dabal adgils ikavebs da negatiuri velisaken ixre
ba. es SeiZleba gamowveuli iyos imiT, rom sulieri Sro
mis sxva komponentebisagan gansxvavebiT, qadageba uSualod
morwmuneebis movaleobaSi ar Sedis da, Sesabamisad, nakleb
mniSvnelovnad aRiqmeba.
diagrama №2: marTlmadidebeli morwmuneebis mier 19 cnebis ranJirebis saSualo maCveneblebi (1 niSnavs yvelaze upiratess, xolo 19 – yvelaze naklebad prioritetuls)
cnebebis ganawilebis gasaanalizeblad aseve gamoviyeneT
centraluri tendenciebis meore sazomi – moda. moda aris
yvelaze gavrcelebuli Sefaseba. rogorc diagrama №3-zea
naCvenebi, ramdenime gamonaklisis garda, cnebebis ganawile
131
ba ZiriTadad imeorebs saSualo maCveneblebis ganawilebas.
gonebrivi Sroma, rwmenis msgavsad, yvelaze xSirad xvdebo
da pirvel adgilas. Tuki saSualo maCveneblebiT fizikuri
Sroma meTormete adgilas iyo, aRmoCnda, rom informante
bi mas yvelaze xSirad merve adgilas aTavsebdnen. mniSvne
lovani gansxvaveba aris cneba `samoTxis~ SefasebasTanac.
kvlevis Sedegebidan Cans, rom samoTxes marTmadidebeli
morwmuneebi 19 cnebas Soris yvelaze xSirad meCvidmete
adgilas aTavsebdnen, romlis Semdgom mxolod sizarmace
da jojoxeTia.
diagrama №3: marTlmadidebeli morwmuneebis mier 19 cnebis ranJirebis moda (dalageba xdeboda 1-dan an 19-mde)
mokled rom SevajamoT, marTlmadidebel morwmuneebSi
gonebrivi da fizikuri Sroma gamijnulia religiisagan da
amqveyniuri cxovrebis komponentad ufro aRiqmeba, vidre
sulisaTvis da sasufevlisaTvis zrunvad. morwmuneebi
mainc mijnaven Sromis sxvadasxva tips: yvelaze dafasebuli
132
gonebrivi da sulieri Sromaa; gonebrivi Sroma amqveyniuri
warmatebis winapirobaa, xolo sulieri Sroma – sulis xsnis
winapiroba. Semdeg modis fizikuri Sroma, romelic ful
Tan da materialuri saSualebebis mopovebasTan asocir
deba. sizarmace jojoxeTTan erTad xvdeba klasterSi da
yvelaze uaryofiTad fasdeba.
3.3. kaTolikeebis kognituri ruka da proeqciulad gamovlenili RirebulebiTi sistema
morwmuneTa Semdgomi jgufs kaTolikeebi Seadgenen (ix.
diagrama №4). kaTolikeTa kognituri ruka mniSvnelovnad
gansxvavdeba sxva morwmuneebisagan; pirvel rigSi imiT, rom
maT rukaze religiuri cnebebi sxvadasxva klasterad gaiyo:
pirvel klasterSi moTavsebulia locva, rwmena, samoTxe,
marxva, mowyalebis gacema. mesame klasterSi ki – sulieri
Sroma, qadageba da RvTismsaxurebaze daswreba. erTerTi
eqsperti aRniSnavs, rom kaTolicizmSi RirebulebiTi cen
tria ritualur-meditaciuri-liturgia da locva, agreTve
diakonia, anu keTili saqmeebi, magram aq ZiriTadi mniSvne
loba eniWeba uangarobas da gacemas. rogorc Cans, kaTo
likeTa kognitur rukaze pirveli klasteri swored kaTo
licizmisaTvis wamyvani RirebulebebiT aris formirebuli.
eqspertis TqmiT, `sulieri Sroma ki Sroma arc aris – esaa mWvreteloba, meditaciis nawili. misionerobac araa Sroma, esaa `vita aqtiva~. antikurobac da qristianobac ganasxvaveben mWvretelur cxovrebas da qmedebiT cxovrebas (mariami da marTa, lazares debi), amasTan, pirveli meoreze maRla dgas.~ es pozicia gvexmareba kaTolikeTa kognituri
rukis axsnaSi. qadageba, RvTismsaxurebaze daswreba da su
lieri Sroma kaTolikebisaTvis calke klasteria da ufro
naklebi datvirTvis mqonea, radgan ar aris kaToliciz
133
mis centralur Rirebulebebze (locvasa da meditaciaze)
orientirebuli.
diagrama №4: kaTolike morwmuneebis kognituri ruka
kaTolike morwmuneebi erT klasterSi aerTianeben jo
joxeTs, sizarmaces, fizikur Sromas, karieras, warmatebas
da pirad higienas. am klasteris asaxsnelad kvlav gamo
kiTxuli eqspertis daskvnas gamoviyenebT, romlis mixed
viTac Sroma, romelic adamianur saxes gakargvinebs, anu
moxveWaze orientirebuli, ar Sedis kaTolicizmis centra
lur RirebulebebSi. Sesabamisad, es klasteri aerTianebs
fizikur Sromas, da aseve amqveyniur warmatebis komponen
tebs – karieras da warmatebas. is, rom am klasterSivea
sizarmace da jojoxeTi gaerTianebuli (Tumca garkveul
distanciaze) miuTiTebs imaze, rom es klasteri uaryofi
Ti konotaciis matarebelia, romelic, rogorc Cans, pirad
higienazec vrceldeba.
sainteresoa meoTxe klasteri, romelSic gaerTianebu
lia Sromismoyvareoba da gonebrivi Sroma. gamokiTxuli
134
eqspertis azriT, `sulier moRvaweobas~ (`подвижничество~) Sroma ar ewodeba. es kargad aris gadmocemuli Toma aqvinelTan. garda amisa, inteleqtualuri Sroma ar gaigeba rogorc Sroma, da esaa antikuri tradicia. asea tradiciul qristianobaSi, me-16 saukunemde, kaTolicizmSi ki – dRemde. garkveul etapamde Sroma gaigeboda rogorc mxolod fizikuri.~ is sakiTxi, Tu ras ukavSirdeba kaTolikeTa kogni
tur rukaze gonebrivi Sromis ganyenebuli pozicia – qris
tianul swavlebas inteleqtualur SromasTan dakavSirebiT
Tu qarTul kulturis sxva Taviseburebebs, SeiZleba Riad
davtovoT. bolo klasterSi gaerTianebulia dro, fuli
da dasveneba. kaTolike morwmuneebTanac dro Tavisufali
drois kategoriaSi Tavsdeba, ukavSirdeba dasvenebas, ro
melic aseve materialur saSualebebsac saWiroebs an maT
arsebobaze miuTiTebs.
diagrama №5: kaTolike morwmuneebis mier 19 cnebis ranJirebis saSualo maCveneblebi (1 niSnavs yvelaze upiratess, xolo 19 – yvelaze naklebad prioritetuls)
135
sainteresoa kaTolikeTa mier imave cnebebis ranJirebis
monacemebi (ix. diagramebi №№5, 6). marTlmadidebeli morw
muneebis msgavsad, kaTolikeebi sawyis poziciebze pirveli
klasteris cnebebs, anu kaTolicizmisaTvis centralur
Rirebulebebs aTavseben. gamonakliss warmoadgens marxva,
romelic SedarebiT dabla Tavsdeba da gasagebicaa, rad
gan gansxvavebiT marTlmadideblobisagan, sadac wlis gan
mavlobaSi 200 dRe marxvaa, kaTolicizmSi marxva SedarebiT
naklebi datvirTvis mqonea. meore klasteris is cnebebi,
romlebic negatiuri konotaciis matareblad SeiZleba
CaiTvalos, iSleba da sxvadasxva pozicias ikavebs. meore
klasteridan yvelaze dadebiTi konotaciis mqone kaToli
keTaTvis piradi higiena aRmoCnda. informantTa umravle
soba mas meoTxe adgilze aTavsebs, xolo, saSualo maCvene
blis mixedviT, is mexuTe adgilzea. fizikuri Sroma meore
cnebaa meore klasteridan, romelic informantTa umra
vlesobam meaTe adgilze ganaTavsa. bolo adgilebs ika
vebs cnebebi: warmateba, kariera, sizarmace da jojoxeTi.
religiuri cnebebis klasteri (RvTismsaxurebaze daswreba,
qadageba da sulieri Sroma) daaxloebiT Sualedur pozi
cias ikavebs cxramet cnebas Soris.
136
diagrama №6: kaTolikeTa mier 19 cnebis ranJirebis moda (dalageba xdeboda 1-dan 19-mde)
saSualo tendenciebis sxvadasxva sazomebi (moda da
saSualo), gansxvavebul suraTs gvaZleven meoTxe klas
terTan mimarTebaSi. saSualos (Mean) mixedviT gonebrivi
Sroma da Sromismoyvareoba daaxloebiT Sualedur adgils
ikaveben (Sromismoyvareobis saSualo maCvenebelia 9.75,
xolo gonebrivi Sromis saSualo maCvenebeli 10.75), modis
(Mode) mixedviT ki, gonebrivi Sroma xSirad Tavsdeba mesame
adgilze, xolo Sromismoyvareoba – meTerTmete adgilze.
sakmaod negatiur Sefasebas iReben mexuTe klasteris cne
bebi: dro, fuli da dasveneba. dasveneba bolodan mesame
adgilzea jojoxeTisa da sizarmacis Semdgom, dro ki ka
rieras da fuls mcirediT uswrebs.
rom SevajamoT, kaTolikebSic ar arsebobs Sromis eTikasa da religiurobas Soris mWidro kavSiri. am religiis war
momadgenlebi orientirebuli arian meditaciaze, locvasa
da liturgiaze. amdenad, es jgufi religiuri konotaciis
137
garkveul cnebebs gamoyofs sxva religiuri cnebebisagan.
esaa ZiriTadi gansxvaveba, romelic arsebobs marTlmadi
debel da kaTolike morwmuneebs Soris. drois, dasvenebis,
higienis Tu gonebrivi Sromis aRqma qarTvel kaTolikeebSi
TiTqmis msgavsia marTlmadideblebisa, rac am individebis
erT kulturul arealSi cxovrebis Tanmdevi procesia.
3.4. baptistebis kognituri ruka da proeqciuladgamovlenili RirebulebiTi sistema
baptisti morwmuneebis kognituri rukac xuTi klas
terisagan Sedgeba (ix. diagrama №7). pirveli klasteri,
marTlmadideblebis msgavsad, moicavs religiuri datvir
Tvis mqone pozitiur cnebebs. meore klasteri ki Sedgeni
lia Semdegi cnebebiT – piradi higiena, gonebrivi Sroma,
sizarmace, jojoxeTi, kariera da warmateba. es klasteri
imeorebs kaTolikeTa meore klasters, Tumca, kaTolikeeb
Tan gonebrivi Sromis nacvlad fizikuri Sroma gvxvdeboda.
diagrama №7: baptisti morwmuneebis kognituri ruka
138
meoTxe klasteris Semadgenloba adasturebs baptisti
morwmuneebis gansxvavebul damokidebulebas Sromis mi
marT. fizikuri Sromis dakavSireba SromismoyvareobasTan
miuTiTebs imaze, rom fizikuri Sroma am religiur jguf
Tan garkveulwilad sulis cxonebas ukavSirdeba, maSin
roca gonebrivi Sroma amqveyniuri warmatebis (karieris)
sawindaria da sulis wawymedis, anu jojoxeTSi moxvedris
winapirobaa. fokus jgufebis msvlelobisas baptisti morw
muneebi xazs usvamdnen imas, rom `yvelanairi Sromaa misaRebi, romelic adamianis uflebebs ar laxavs~. meore mxriv,
morwmuneTa es jgufi Sromas erTmniSvnelovnad sulis xs
nas ar ukavSirebs. religiuri datvirTvis garda, Sroma bap
tistebisaTvis ojaxis winaSe valdebulebebis Sesruleba da
sazogadoebrivi aqtivobis mniSvnelovani komponentia.
dro baptist morwmuneebTan ar moiazreba SromasTan
mimarTebaSi. dro dakavSirebulia dasvenebasTan da Tavi
sufali drois komponentis saxiT aris warmodgenili.
baptisti morwmuneebis kognitur rukaze fuli ganye
nebuli kategoriaa, romelic arcerT sxva cnebasTan kav
SirSi ar aris. am faqtis asaxsnelad gamogvadgeba baptist
morwmuneebTan Catarebuli jgufuri diskusiis Sedegebi.
kiTxvaze – aris Tu ara fuli erTmniSvnelovnad cudi ram,
baptisti morwmuneebi calsaxa pasuxs ver scemen. fulze
saubrisas isini or komponentze akeTeben aqcents:
1) morwmune baptistma fuli ar unda daagrovos, rad
gan, saxarebis mixedviT, imis dagroveba, rasac Jangi da
CrCili Wams, ar varga.
2) am religiuri jgufis warmomadgenlebis azriT, fu
li keTilsindisieri SromiT unda iqnes mopovebuli.
fulis Sovnis gzisa da raodenobis mixedviT, fuli SeiZ
leba iyos dadebiTi an uaryofiTi konotaciis matarebeli.
swored amitom, baptisti morwmuneebis kognitur rukaze es
cneba gancalkavebiT dgas.
139
diagrama №8: baptisti morwmuneebis mier 19 cnebis ranJirebis saSualo maCveneblebi (1 niSnavs yvelaze upiratess, xolo 19 – yvelaze naklebad prioritetuls)
sxva religiuri jgufebisagan gansxvavebiT, baptist
morwmuneebTan cnebebis ranJirebis monacemebi gansxvave
bul suraTs gvaZlevs (ix. diagramebi №№8, 9). religiuri
komponentebisagan mxolod zogierTi (rwmena, locva, sa
moTxe da sulieri Sroma) ikavebs sawyis poziciebs. RvTism
saxurebaze daswreba, marxva, qadageba, mowyalebis gacema
ZiriTadad meSvide da ufro qveda poziciebze gvevlineba.
niSandoblivia is, rom baptisti morwmuneebi erTaderTi
jgufia, sadac Sromismoyvareoba, religiuri datvirTvis
mqone cnebebis gverdiT, pirvel poziciaze ganaTavsa in
formantebis umravlesobam. Tumca, kognitur rukaze Sro
mismoyvareobasTan dakavSirebuli cneba – fizikuri Sroma,
cxramet cnebas Soris meTerTmete adgils ikavebs. Rire
bulebaTa skalaze aseve sxvadasxva pozicias ikavebs kogni
140
tur rukaze erT klasterSi moTavsebuli cnebebi: dro da
fuli. baptisti informantebis mier dro yvelaze xSirad
mesame adgilze ganTavsda, xolo saSualo maCvenebliT ki
meoTxe adgilzea. sxva jgufebis msgavsad, dasveneba aqac
bolodan mesame adgilzea da mxolod sizarmaces da jo
joxeTs uswrebs.
am Taviseburebebis asaxsnelad SegviZlia kvlav fokus
jgufebidan miRebuli monacemebi gamoviyenoT. sxva jgufe
bTan SedarebiT, baptisti morwmuneebi aqcents svamen pro
fesiaSi warmatebaze, romelic RvTis wyalobis Sedegia.
garda amisa, adamianTa es jgufi uaryofs Sromis dros
religiuri komponentebis CarTvas, magaliTad, samuSao
sivrceSi religiuri datvirTvis mqone sagnebis (ZiriTa
dad xatebis da jvrebis) ganTavsebas. erT-erTi baptistis
gancxadebiT: `marTlmadidebeli kultura pirovnebis winsvlisTvis Semaferxebelia. ratom? Zalian gavrcelebulia xatebis ganTavseba samuSao adgilebSi da es qceva samuSaos SesrulebisTvis SeiZleba Seuferebeli iyos, SeiZleba biblia qondes Tan da amanac iqonios gavlena, vizuals aqvs mniSvneloba.~ es niSnavs, rom am religiuri aRmsareblobis
warmomadgenlebi religiis ritualur mxares nakleb yura
dRebas aqceven da ufro mets saubroben samuSaos, profe
siis da, zogadad, sazogadoebis mimarT pasuxismgeblobaze.
141
diagrama №9: baptistebis mier 19 cnebis ranJirebis moda (dalageba xdeboda 1-dan 19-mde)
baptisti informantebi pirad higienas da karieras yve
laze xSirad meoTxe adgilze aTavseben. Tumca, saSualo
maCveneblebis mixedviT am cnebebs meTerTmete da meTor
mete adgili uWiravT. gansxvavebuli tendencia vlindeba
gonebriv SromasTan mimarTebSi. gonebrivi Sroma baptis
tebis mier yvelaze xSirad meeqvse adgilzea dasaxelebuli
cxramet cnebas Soris. Tumca, Sefasebebis saSualo maCvene
blebis mixedviT kidev ufro pozitiurad fasdeba da mesame
adgilze xvdeba. fuli, romelic baptistebis kognitur ru
kaze calke komponentad warmodga, RirebulebiT skalaze
yvelaze xSirad mexuTe pozicias ikavebs, Tumca saSualo
maCvenebliT meToTxmete adgilzea.
Tu SevajamebT, baptisti morwmuneebi, sxva religiur
jgufebTan SedarebiT, met aqcents svamen Sromis sayo
velTaod misaReb xasiaTze, pasuxismgeblobaze samuSao
adgilas. fuli am jgufisaTvis mniSvnelovani komponentia,
142
Tumca aqcenti keTdeba imaze, Tu ra gziT da ramden mate
rialur resurss daagrovebs morwmune. sxva jgufebisagan
gansxvavebiT, swored baptistebi aTavseben yvelaze ufro
xSirad Sromismoyvareobas pirvel adgilze cxramet cnebas
Soris. amis miuxedavad, Sroma arc am jgufTan aris erTm
niSvnelovnad sulis xsnis komponenti, radgan kognitur
rukaze fizikuri da gonebrivi Sroma ar xvdeba religiuri
datvirTvis mqone cnebebs Soris.
3.5. iehovas mowmeebis kognituri ruka da proeqciulad gamovlenili RirebulebiTi sistema
iehovas mowmeebis kognitur rukaze cxrameti cneba oTx
klasterad gadanawilda (ix. diagrama №10). Tuki yvela wina
jgufi pirvel klasterSi religiuri datvirTvis mqone po
zitiur cnebebs aTavsebda, iehovas mowmeebTan religiur
cnebebTan erTad damatebiT Tavsdeba ori cneba – kariera da
sizarmace. Tavis mxriv, pirveli klasteri or nawilad aris
gayofili: pirvel nawilSi Sesul cnebebs maRali SeWiduloba
aqvs da iehovas mowmeebisTvis gansakuTrebuli datvirTvis
mqonea; esenia: RvTismsaxurebaze daswreba, qadageba, locva,
rwmena da sulieri Sroma. meore nawilSi erTadaa moTavse
buli (SeWidulobis maRali xarisxiT) samoTxe, jojoxeTi,
marxva, kariera da sizarmace. maT erTad Tavmoyras TiToeu
li maTganis aramniSvnelovneba ganapirobebs: samoTxe da
jojoxeTi iehovas mowmeebisaTvis ararelevanturia, radgan,
maTi azriT, meored mosvlis Semdgom cxovreba kvlav deda
miwaze grZeldeba; marxvas iehovas mowmeebi ar aRiareben;
sizarmace sulis warwymedis erTerTi winapirobaa, xolo
kariera sulis xsnas xels uSlis. aRsaniSnavia, rom iehovas
mowmeebSi warmatebuli adamianis aRqma gansxvavebulia da ar
143
ukavSirdeba amqveyniur sakiTxebs. rogorc cnobilia, ieho
vas mowmeebi ar monawileoben politikaSi, eridebian sajaro
samsaxurebSi maRali Tanamdebobebis dakavebas da samxedro
saqmianobas. Sesabamisad, am religiuri subkulturis warmo
madgenlebisTvis warmateba mWidro kavSirSia sulis xsnas
Tan. diskusiaSi monawile respondentebi Tanxmdebian, rom
RmerTis da sulieri zrdis gareSe warmatebis miRweva SeuZ
lebelia da yvelafris sawyisi bibliaa. Sesabamisad, kariera,
romelic swored miwieri warmatebis gamovlinebaa ieRovas
mowmeebisTvis miuRebelia.
sainteresoa meore klasteri, romelic aerTianebs cne
bebs: dro, dasveneba, gonebrivi Sroma, fizikuri Sroma,
Sromismoyvareoba, piradi higiena. iehovas mowmeebi erTa
derTi jgufia, sadac dro SromasTan dakavSirebul cnebe
bTan erTad xvdeba da sadac fizikuri da gonebrivi Sroma
erT sivrceSi ganixileba. saqarTveloSi iehovas mowmeebis
organizaciis erT-erTi damfuZneblis TqmiT, bibliaSi ar
arsebobs Sromis klasifikacia, Sesabamisad, iehovas mowmee
bis mier Sromis diferencireba ar xdeba. mTavaria sulieri
Sroma, romelSic qadagebas upirvelesi adgili uWiravs;
amqveyniuri Sroma ki (rogorc gonebrivi, ise fizikuri)
mniSvnelovania da pirdapir kavSirSia rwmenasTan. aRsaniS
navia, rom swored iehovas mowmeebSi aris SromasTan erT
klasterSi gaerTianebuli dasveneba. sxva religiuri jgu
fis warmomadgenlebisagan gansxvavebiT, dasveneba am jgu
fis wevrebisaTvis pozitiuri konotaciis matarebelia.
iehovelTa organizaciis damfuZnebels interviuSi mohyavs
solomonis sityvebi, rom yovelma kacma unda Wamos, svas da siame naxos Tavis garjaSi, es RvTisgan naboZebi ZRvenia. SromaSi siamis naxva ki TavisTavad dasvenebasac moiazrebs
da Sromis Sedegia.
calke klasterad aris warmodgenili warmateba da fuli.
warmatebis msgavsad, romelzec zemoT ukve iyo saubari,
fulic iehovas mowmeebisaTvis ar aris mniSvnelovani Rire
144
buleba. fokus jgufebis monawileTas TqmiT, fuli ufro
metad problemebs iwvevs, vidre uproblemobas. amis miuxeda
vad, iehovas mowmeebi miuTiTeben materialuri saSualebebis
qonis saWiroebaze, Tumca – limitirebulad. fokus jgufis
erTerTi monawilis TqmiT, `fulis moyvaruli adamiani fuliT verasodes gaZReba da sakmarisi arasodes eqneba; fulis dagrovebas mosdevs ampartavneba. Cven vSromobT, rom elementaruli davikamyofilod, gvqondes sakvebi da tansacmeli.~ Sesabamisad, iehovas mowmeebisaTvis fuli da warmateba
maTi sulis xsnisaTvis xelisSemSleli faqtorebia da calke
negatiur klasterad aris gamoyofili.
meoTxe klasterSi warmodgenilia mxolod erTi cneba –
mowyalebis gacema. sxva jgufebisagan gansxvavebiT, iehovas
mowmeebisaTvis mowyalebis gacema prioritetuli religiu
ri qceva ar aris. isini mniSvnelovan aqcents patiosan Sro
maze akeTeben da Tvlian, rom adamians sulier xsnaSi unda
daexmaro, xolo sxeulisTvis man Tavisi patiosani SromiT
unda iRvawos.
diagrama №10: iehovas mowmeebis kognituri ruka
145
iehovas mowmeebis mier cxrameti cnebis ranJirebis cen
traluri tendenciebi naCvenebia diagramebze ##11, 12. cen
traluri tendenciebis sazomebis erTmaneTTan Sedareba
gviCvenebs, rom iehovas mowmeebi erTaderTi jgufia, sadac
moda da saSualo maCveneblebi erTmaneTs emTxveva. es miu
TiTebs imaze, rom mocemuli religiuri jgufis wevrebi Ti
Tqmis identurad aRiqvamen da afaseben movlenebs. pirveli
klasteris cnebebi, kognituri rukis Sesabamisad, Rirebule
biT skalazec or nawilad aris dayofili: pirveli jgufis
komponentebi ikaveben sawyis poziciebs, xolo amave klas
teris meore jgufis komponentebi – ukanasknel poziciebs.
erTaderTi gamonaklisia samoTxe. miuxedavad imisa, rom
iehovas mowmeebisaTvis samoTxis, rogorc aseTis, arseboba
miuRebelia, Sefasebebis skalaze isini am cnebas mainc meS
vide adgilas aTavseben. es SeiZleba imis maCvenebeli iyos,
rom isini am cnebaSi samoTxis maTeul gagebas moiazreben,
kerZod, meored mosvlis Semdeg dedamiwaze samoTxis aRd
genas. fuli da warmateba iehovas mowmeebisaTvis negatiuri
konotaciis matarebeli cnebebia da, Sesabamisad, uaryofi
Tad fasdeba (Tumca, es cnebebi uswrebs cnebebs: jojoxeTi,
sizarmace, marxva da kariera).
146
diagrama №11: iehovas mowmeebis mier 19 cnebis ranJirebis saSualo maCveneblebi (1 niSnavs yvelaze upiratess, xolo 19 – yvelaze naklebad prioritetuls)
meore klasteris komponentebi RirebulebiT skalaze ZiriTadad Sualedur adgilebs ikaveben. am cnebebidan yvelaze pozitiurad Sromismoyvareoba fasdeba, xolo yvelaze negatiurad – dasveneba. Tumca, sxva religiuri mimdinareobebis warmomadgenlebisagan gansxvavebiT, dasveneba mainc ufro dadebiTi konotaciis matarebeli cnebaa. mowyalebis gacema RirebulebiT skalaze (modis da saSualo maCveneblebis mixedviT) mecxre adgilze Tavsdeba. sainteresoa is faqti, rom iehovas mowmeebisaTvis qadageba centraluri kategoriaa da cnebebis ranJirebisas sawyis poziciebs ikavebs. qadagebasTan mimarTebaSi gansxvavebuli damokidebulebebia aRniSnul jgufSi: erTni Tvlian, rom qadageba, rogorc aseTi, Sroma ar aris; SeiZleba adamiani viRacas esaubros, gadasces is, rac man gaigo. qadageba aris RmerTisadmi madlierebis gamoxatvis erT-erTi SesaZlebloba. sxvaTa azriT, qadageba aris Sroma, Sromis gareSe
147
adamianis daxmareba SeuZlebelia. qadagebas sWirdeba in
formaciis moZieba, momzadeba da mowmeebisTvis miwodeba,
rac Zalisxmevasa da Sromas saWiroebs.
diagrama №12: iehovas mowmeebis mier 19 cnebis ranJirebis moda (1 dalageba xdeboda 1-dan 19-mde)
mokled rom SevajamoT, iehovas mowmeebisaTvis Sroma
or komponentad iyofa: a) sulieri Sroma, romlis farg
lebSic locva da qadageba warmmarTvelia da b) amqveyniuri
yofisaTvis zrunva, romelic aerTianebs fizikur da gone
briv Sromas. metic, RirebulebiT skalaze iehovas mowmeebi,
sxva jgufebisagan gansxvavebiT, fizikur Sromas gonebriv
Sromaze win ayeneben, xolo yvelaze mniSvnelovnad ki Sro
mismoyvareobas miiCneven. fuli, warmateba da kariera am
religiis mimdevrebisaTvis amqveyniuri sacdunebelia da,
Sesabamisad, negatiuri konotaciis matarebelia. sizarmace,
sxva jgufebis msgavsad, miuRebelia, radgan upirispirdeba
Sromas, romelic uflis ZRvenia da erTaderTi gza, iyo
RmerTisTvis mosawoni.
148
3.6. muslimebis kognituri ruka da
proeqciulad gamovlenili RirebulebiTi
sistema
kvlevaSi monawile Semdegi jgufi muslimebia (ix. diagrama №13). kaTolikebis msgavsad, muslimebi religiuri
datvirTvis mqone cnebebs or klasterad anawileben. pir
vel klasterSi ganTavsebulia cnebebi – locva, rwmena,
qadageba, RvTismsaxurebaze daswreba, mowyalebis gacema
da samoTxe. aqac pirvel klasterSi moTavsebulia isla
mis centralur RirebulebebTan dakavSirebuli katego
riebi. muslimur religiaSi Zalian mniSvnelovania namazi,
anu dRis ganmavlobaSi xuTjeradi locvis Sesruleba. qa
dageba, qristianuli tradiciisgan gansxvavebiT, paraske
vis locvis dros moiazreba da locvisgan gankerZoebuli
saxe ar aqvs. logikuria am klasterSi RvTismsaxurebis mo
Tavseba, radgan es yvela am aqtivobas aerTianebs. islamSi
mowyalebis gacema sakmaod formalizebuli religiuri
qcevaa1.
mesame klasterSi moTavsebulia iseTi cnebebi, rogo
ricaa marxva, sulieri Sroma da gonebrivi Sroma. islamSi
mniSvnelovania marxva, romlis drosac morwmuneebi dilidan
gaTenebamde arc siTxes da arc sakvebs ar iReben. unda aRi
niSnos, rom marxva Sromis mniSvnelovani formaa, romelic
orientirebulia Tavis anu gonebis kontrolze. anu, mesame
klasteri migviTiTebs imaze, rom marxva sulieri Sromis
ZiriTadi saxeobaa da gonebrivi Sromis doneze ganixileba.
meore klasterSi ganTavsebulia iseTi cnebebi, rogo
ricaa warmateba, jojoxeTi, kariera, Sromismoyvareoba,
1 aWaris muslimTa kavSiris warmomadgenlis TqmiT, Tu adamini mdidaria da aqvs 83 gram oqroze meti qoneba, romelsac mTeli wlis ganmavlobaSi ar iyenebs, is aucileblad unda daexmaros Raribs.
149
sizarmace, fizikuri Sroma da dro. SegviZlia vTqvaT, rom
es klasteri ar aris Sedgenili pozitiuroba-negatiuro
bis kriteriumiT, aramed Sedgeba SromasTan dakavSirebuli
cnebebiT da Sromis an sizarmacis negatiuri da pozitiuri
SedegebiT. is, rom am klasterSi aris ganTavsebuli dro,
migviTiTebs am cnebis kavSirze Sromis kategoriasTan.
erT klasterSia ganTavsebuli fuli da piradi higiena.
muslimebisaTvis piradi higiena yoveldRiuri cxovrebis
Zalze mniSvnelovani aspeqtia. piradi higienis bma fulTan
rTuli asaxsnelia da mxolod im daskvnis gamotanis sa
Sualebas iZleva, rom pirad higienaze zrunva materialur
resursebs moiTxovs. muslimebis kognitur rukaze calke
komponentia dasveneba.
diagrama №13: muslimebis kognituri ruka
muslimebis mier cxrameti cnebis ranJirebis centralu
ri tendenciebi naCvenebia diagramebze ##14,15. Sefasebe
bis saSualo maCveneblebis da modis mixedviT, rwmena pir
150
vel adgils ikavebs muslimTa RirebulebiT sistemaSi. lo
cva da samoTxe is cnebebia, romlebic yvelaze xSirad Tavs
deba meore adgilze, Tumca, saSualo maCvenebliT locva
mesame adgilze dgas, xolo samoTxe – mexuTeze. saSualo
maCveneblebis mixedviT, rwmenis Semdgom muslimebi marxvas
yvelaze mniSvnelovan aqtivobad miiCneven. is CamoSorda
Tavis klasteris sxva komponents sulier Sromas, rome
lic saSualo maCvenebliT meeqvse adgilzea, xolo yvelaze
xSirad merve adgilze Tavsdeba morwmune muslimebis mier.
am religiur jgufSi gonebrivi Sroma sxva jgufebTan Seda
rebiT sakmaod negatiurad fasdeba. muslimi informantebi
mas yvelaze xSirad meToTxmete adgilze svamen. Tumca,
saSualo maCvenebliT, gonebrivi Sroma merve adgilzea.
diagrama №14: musmilebis mier 19 cnebis ranJirebis saSualo maCveneblebi (1 niSnavs yvelaze upiratess, xolo 19 – yvelaze naklebad prioritetuls)
151
kognituri rukis meore klasteris komponentebi ZiriTadad negatiur velSi xvdeba. gamonakliss warmoadgens dro, romelic Sefasebebis saSualo maCvenebliT da modiT meSvide adgilze dgas. rac Seexeba Sromismoyvareobas, is saSualo maCveneblis mixedviT meTerTmete adgilzea, xolo muslimi informantebis mier yvelaze xSirad Tavsdeba merve adgilze. erT klasterSi moxvedrili fuli da piradi higiena, Sefasebebis TvalsazrisiT, erTmaneTs Sordeba. piradi higiena wamyvan poziciebs iRebs, xolo fuli ki negatiuri Rirebulebebis velSi xvdeba da mxolod jojoxeTsa da sizarmaces CamorCeba. mniSvnelovani gansvlaa muslimebis mier dasvenebis Sefasebis centraluri tendenciebis Sedegebs Soris. Sefasebebis saSualo ariTmetikulis mixedviT, dasveneba bolodan meoTxe adgilzea da mxolod sizarmaces, jojoxeTsa da fuls Camouvardeba, Tumca, muslimi informantebi yvelaze xSirad am cnebas meaTe adgilze aTavseben.
diagrama №15: muslimebis mier 19 cnebis ranJirebis moda (1dalageba xdeboda 1-dan 19-mde)
152
fokus jgufebSi da eqspertul gamokiTxvebSi muslimebis mier Sromaze aqcenti imdenad mkveTrad iyo dasmuli, rom Sroma, maTi TqmiT, SesaZloa, saWiroebis SemTxvevaSi, RvTismsaxurebaze maRlac ki dadges. aWaris muslimTa kavSiris Tavjdomaris moadgilis TqmiT, alali Sroma, arsebiTad, RvTis msaxurebaa, SeiZleba waxvide da iSromo da ar aris yovelTvis savaldebulo qadagebis mosmena. morwmune adamiani unda Sromobdes da am gziT unda poulobdes sarCos. eqspertis TqmiT, miuxedavad imisa, muslimur religiaSi Sromis diversificireba ar xdeba da yvela tipis Sroma dasafasebelia, morwmuneebi Tavad Sromis klasificirebas axdenen. gonebriv Sromas sulier SromasTan erTad ganixilaven, xolo fizikur Sromas ki ufro amqveyniur cnebebTan (kariera, warmateba) mimarTebaSi. miuxedavad imisa, rom naratiuli msjelobisas muslimebi Sromas religiuri konotaciis matareblad ganixilaven, Rirebulebebis ranJirebisas es amgvarad aqcentirebuli ar aris, Tundac imitom, rom Sromismoyvareoba, saSualo maCveneblebis mixedviT, 19 cnebas SorismeTerTmete adgilzea.
3.7. aramorwmuneebis kognituri ruka da proeqciulad gamovlenili RirebulebiTi sistema
ukanasknel jgufs, romelsac ganvixilavT, Seadgenen
aramorwmuneebi. marTalia, am jgufSi Semavali adamia
nebi marTlmadidebluri wesiT moinaTlnen, isini ar mo
nawileoben religiur ritualebsa da aqtivobebSi. diagrama #16 aCvenebs, rom pirvel klasterSi moTavsebulia reli
giuri datvirTvis mqone cnebebi, kerZod, marxva, RvTism
saxurebaze daswreba, qadageba, rwmena, locva da sulieri
Sroma. rTuli asaxsnelia, ra principiT moaTavses jgufis
wevrebma am klasterSi kariera. aq gasaTvaliwinebelia, rom
153
jgufur diskusiebSi aramorwmuneebma sulieri Sroma nak
lebad miiCnies Sromis saxeobad. isini Tvlian, rom locva,
marxva an RvTismsaxurebaze daswreba Sroma ar aris.
meore klasterSi erTiandeba SromasTan dakavSirebuli
cnebebi, kerZod, fizikuri Sroma, gonebrivi Sroma, Sromis
moyvareoba. amave klasterSia moTavsebuli mowyalebis ga
cema. es mowmobs, rom aramorwmuneebis jgufisaTvis mowya
lebis gacema religiuri konotaciis matarebeli ar aris.
is faqti, rom amave klasterSi (anu SromasTan dakavSire
bul cnebebTan erTad) Tavsdeba sizarmace, miuTiTebs an
imaze, rom sizarmace SromasTan dakavSirebuli negatiuri
datvirTvis mqone terminia da respondentebma es cnebebi
binaruli opoziciis principiT daajgufes, an imaze, rom
sizarmace Sromis Tanmdevi da misaRebi fenomenia. marT
lmadidebeli morwmuneebis msgavsad, aramorwmumeebic erT
klasterSi aTavseben dros, dasvenebas da pirad higienas. es
ki miuTiTebs imaze, rom zogadad qarTul kulturaSi dro
Tavisufal drosTan asocirdeba, romelsac adamiani Tavis
Tavs uTmobs.
meoTxe klasteria fuli da warmateba. marTlmadide
beli morwmuneebisagan gansxvavebiT, romlebic warmatebas
karierul winsvlas da „TeTrsayeloianTa“ Sromas ukavSi
reben, aramorwmuneebisaTvis warmateba materialuri uzru
nvelyofis gamomxatvelia. amis damadasturebelia isic,
rom warmatebuli adamianis magaliTad maT biZina ivaniSvi
li moitanes2. jgufis specifikidan gamomidnare, logiku
ria mexuTe klasteri, sadac erT velSi xvdeba samoTxisa da
jojoxeTis cnebebi. es niSnavs, rom samoTxe da jojoxeTi
aramorwmuneTTaTvis irealuri samyaroa da am cnebebis
2 gasaTvaliswinebelia is, rom im periodSi b. ivaniSvils ar ekava saxelmwifo moxelis Tanamdebobda da aRiqmeboda mxolod didi materialuri resursis mqone biznesmenad.
154
dadebiT an uaryofiT konotaciaze metad maTTvis mniSvne
lovani am maTi diskursuli siaxlovea.
diagrama №16: aramorwmuneebis kognituri ruka
aramormuneebis mier cnebebis ranJireba (ix. diagramebi
№№17, 18) ufro Sinaarsobriv da detalur informacias
gvaZlevs maT RirebulebiT orientaciaze. ranJirebis Sede
gebi aCvenebs, rom aramorwmuneebi amqveyniur Rirebulebebs
upiratesad afaseben, maSin roca religiuri datvirTvis
mqone cnebebi ZiriTadad uaryofiT Sefasebebs imsaxurebs.
155
diagrama №17: aramorwmuneebis mier 19 cnebis ranJirebis saSualo maCveneblebi (1 niSnavs yvelaze upiratess, xolo 19 – yvelaze naklebad prioritetuls)
marTlmadideblebisagan gansxvavebiT, mesame klasteris
cnebebi – dro, dasveneba da piradi higiena, aramorwmu
neebTan wamyvan adgilzea. aseT ganawilebaze migviTiTebs
centraluri tendenciis orive sazomi – moda da saSua
lo. aramorwmuneebi 19 cnebis ganlagebisas yvelaze xSi
rad pirad higienas aTavseben pirvel adgilas, maSin roca
saSualo maCveneblebis mixedviT, pirvel adgilas dro
xvdeba. religiuri klasteris bundovani wevri – kariera
– aramorwmuneebis mixedviT, yvelaze upiratesad fasdeba
religiuri konotaciis cnebebs Soris. zogadad religiuri
cnebebi ki dabal poziciebs ikaveben 19 ranJirebul cnebas
156
Soris. miuxedavad imisa, rom aramorwmuneebma samoTxe da
jojoxeTi erT klasterSi ganaTavses, ranJirebisas es ori
cneba erTmaneTs daSorda. morwmuneebis msgavsad, jojoxe
Ti bolo adgilze xvdeba, maSin roca samoTxe saSualo maC
venebliT meToTxmete adgilzea ganTavsebuli da yvelaze
xSirad iRebs meTormete adgils cxramet cnebas Soris.
aramorwmuneebi morwmuneebis msgavsad sizarmaces uaryo
fiT datvirTvis mqone cnebad ganixilaven da jojoxeTis
cnebis Semdeg ukanasknel adgilze aTavseben.
rom SevajamoT, marTlmadidebeli morwmuneebisa da
aramorwmuneebis Sefasebebs Soris mniSvnelovani gansvlaa.
aramorwmuneebTan religiuri kategoriebi ukana planze ga
dadis, upiratesi Rirebulebebis matarebeli amqveyniuri aq
tivobebi da jildoebia (am SemTxvevaSi vgulisxmobT fuls,
warmatebas, karieras). SromasTan mimarTebaSic gansxvave
bulia aramorwmuneebis damokidebuleba. marTlmadideble
bTan wamyvani poziciebi sulier SromasTan dakavSirebul
kategoriebs ukaviaT, aramorwmuneebTan amqveyniuri Sroma
gadmodis wamyvan poziciebze. modis (Mode) mixedviT, gone
brivi da fizikuri Sroma yvelaze xSirad am jgufSi ikavebs
pirvel da meore adgilebs. religiis istoriis eqspertis
TqmiT, religiis arsebiTi niSania gansxvaveba siwmindesa da
arasiwmindes Soris. siwminde gulisxmobs msaxurebas, ma
gram ara Sromas, aramed Sromisagan dacadebas da sulieris
gaaqtiurebas. Tumca, eqsperti aqve miuTiTebs, rom marT
lmadideblur religiaSi Sromas wamyvani adgili uWiravs.
imis gamo, rom marTlmadidebeli eklesiis tradicia ga
datvirTulia wminda da saRvTo dReebiT, marTlmadidebel
mrevls aRar rCeba sakmarisi dro fizikuri SromisaTvis.
eqspertis es pozicia kargad xsnis zemoT naxseneb gansx
vavebas morwmune marTlmadideblebisa da aramorwmuneebis
Sefasebebs Soris. aramorwmuneebis RirebulebiT sistemaSi
sulieri Sroma aRar aris wamyvan poziciaze da amqveyniuri
157
Sroma, Tavisi jildoebiT (kariera, fuli, warmateba) ufro
mniSvnelovan kategoriad warmoCindeba.
diagrama №18: aramorwmuneebis mier 19 cnebis ranJirebis moda (1dalageba xdeboda 1-dan 19-mde)
158
danarTi
1. gamoyenebuli literatura
1. Bellah N. Robert, Hammond E. Phillip 1980. Varieties of Civil Religion.
Harper & Row, Publishers, San Francisco.
2. Frei W. Hans 1974. The Eclipse of Biblical Narrative. A Study in Eighteenth and Nineteenth Century Hermeneutics. Yale University Press.
3. Furnham, Adrian 1990. A Content, Correlational, and Factor Analytic
Study of Seven Questionnaire Measures of the Protestant Work Ethic.
Human relations 43, 25678.
4. Gellner, Ernest 1959. Words and Things. A Critical Account of Linguistic Philosophy and a Study in Ideology. London: Gollancz; Boston: Beacon.
5. Giacalone, A. Robert & Jurkiewicz, L. Carole 2005. From Advocacy to
science: The next steps in workplace spirituality and research. In: Hand-book of Psychology of Religion and Spirituality. New York Guildford
Press.
6. Giacalone, A. Robert & Jurkiewicz, L. Carole 2010. Handbook of Work-place Spirituality and Organizational Performance. Armonk, NY: M.E.
Sharpe, Inc.
7. Harrison, E. Lawrence 2006. The Central Liberal Truth: How Politics Can Change a Culture and Save It from Itself. New York: Oxford Uni-versity Press.
8. Henry, F.H. Carl 1964. Aspects of Christian Social Ethics. Grand Rapids:
Baker. 9. Hofstede, Geert 1983. Culture’s Consequences: International Differences
in WorkRelated Values. Administrative Science Quarterly (Johnson Gra-duate School of Management, Cornell University) 28 (4), 625-29.
10. Inglehart, Ronald 1991. PostMaterialism in an Environment of Insecurity.
The American Political Science Review Vol. 75, No. 4, 880900.
159
11. King, M. Stephen 2007. Religion, Spirituality, and the Workplace: Chal-lenges for Public Administration. Public Administration Review, 67(1),
103114.
12. Maccoby, Michael and Terzi, A. Katherine 1979. What happened to the
Work Ethics? In: W. Hoffman and T. Wyly (eds.). The Work Ethics in Business. Cambridge: O, G & H Publishers.
13. McDonald, Paul and Gandz, Jeffrey 1992. Identification of Values Rele-vant to Business Research. Human Resource Management 30, 21736.
14. Miller, W. David 2007. God at Work: The History and Promise of the Faith at Work Movement. New York: Oxford University Press.
15. Miller, David and Ewest, Timothy 2010. Rethinking the Impact of Reli-gion on Business Values: Understanding its Reemergence and Measuring
its Manifestations. Journal of International Business Ethics, 3(2), 4957.
16. McGinn, Bernard 1993. The letter and the spirit: Spirituality as an aca-demic discipline. Christian Spirituality Bulletin, 1(2), 110.
17. Nash, Laura & McLennan, Scotty 2001. Church on Sunday, work on Monday: A Guide for Reflection. JosseyBass.
18. Nizharadze, George. 2001. We are Georgians. In: Freimut Duve & Heidi Taliavini (eds.). The Caucasus – Defense of the Future: TwentyFour Wri-ters in Search of Peace. Vienna, Bolzano, 11842.
19. Novak, Michael. 1990. The spirit of democratic capitalism. Boulder: Ma-dison Books.
20. Novak, Michael. 1996. Business as a calling: Work and the examined life.
New York: The Free Press.
21. Rego, Arménio, & Pina e Cunha, Miguel 2008. Workplace spirituality and
organizational commitment: an empirical study. Journal of Organizational Change Management, 21(1), 5375.
22. Redding, Gordon 1995. The Spirit of Chinese Capitalism (Degruyter Stu-dies in Organization). New York: Walter de Gruyter Inc Publishers.
23. Robertson, L. 1985: Future Work: Jobs, SelfEmployment and Leisure After the Industrial Age. Aldershot, England: Gower.
24. Rotter, B. Julian 1966. Generalized expectancies of internal versus exter-nal control of reinforcements. Psychological Monographs 80 (609).
25. Sahih Bukhari Books. http://www.sahihbukhari.com26. Scheler, Мax 1928. Die Stellung des Menschen im Kosmos. Darmstadt:
Otto Reichi Verlag.
160
27. Slater, Will, Hall, W. Todd & Edwards, J. Keith 2001. Measuring Reli-gion and Spirituality: Where Are We and Where are We Going? Journal of Psychology and Theology, 29(1), 421.
28. Stark, Rodney and Bainbridge S. William 1979. Of Churches, Sects, and Cults: Preliminary Concepts for a Theory of Religious Movements. Journal for the Scientific Study of Religion 18:2: 11733.
29. Triandis, C. Harry 1978. Some universals of social behavior. Personality and Social Psychology Bulletin, 4, 116.
30. Values of Georgian Society, Open Society Georgia Foundation, Tbilisi, 2006.
31. Weber, Max 1905/2010. The Protestant Ethic and The Spirit of Capita-lism. Penguin classics, New York, NY: Simon Shuster.
32. Woodrum, Eric 1985. Religion and economics among Japanese Ameri-cans: A Weberian study. Social Forces, 64(1), 191204.
33. Вебер, Макс 1990. Избранные произведения. Москва, ‘Прогрес’.34. http://www.biblegateway.com/versions/NewInternationalVersionNIV
Bible/#books35. biblia. palitra L. Tbilisi, 2013.
36. yurani. kavkasiuri saxli. Tbilisi, 2006.
161
2. gamokiTxuli eqspertebis sia
# eqspertebi statusi
1. tilman alerti sociologiis profesori,
frankfurtis universiteti
(germania)
2. Teimuraz buaZe Teologi, Tbilisis sasuliero
akademiis leqtori
3. rusudan gociriZe saqarTvelos evangelurbap
tisturi eklesiis episkoposi
4. demetre daviTaSvili saqarTvelos marTlmadide
beli eklesiis arqidiakvani
5. vaJa vardiZe sulxansaba orbelianis sas
wavlo universitetis reqtori
6. paata zaqareiSvili politologi, saqarTvelos
respublikuri partiis wevri
7. Teimuraz TaTaraSvili saqarTvelos marTlmadidebe
li eklesiis yofili dekanozi
8. emzar kaxiZe istorikosi, baTumis saxelm
wifo universitetis mowveuli
profesori
9. basil kobaxiZe Teologi, saqarTvelos
marTl madidebeli eklesiis
yofili dekanozi
10. giorgi lobJaniZe aRmosacleTmcodne, islamis
mkvlevari, „kavkasiuri saxlis“
warmomadgeneli
11. irakli lomouri Tbilisis sasuliero akademiis
leqtori
12. giorgi masalkini filosofosi, baTumis saxelm
wifo universitetis asocire
buli profesori
13. tariel nakaiZe saqarTvelos muslimTa kav
Siris Tavmjdomaris moadgile
162
14. (mama) naTanaili Tbilisis beTlemis monastris
beri
15. nugzar papuaSvili eqsperti religiis sakiTxebSi
16. jemal paqsaZe saqarTvelos muslimTa sam
marTvelos mufTi
17. zaza firaliSvili filosofiis profesori,
„damoukidebel eqspertTa
klubis“ wevri
18. barTlome fircxalai
Svili
Tbilisis beTlemis monastris
mRvdeli
19. narek quCiani Tbilisis somxuri eklesiis
mRvdeli
20. vladimer Rlonti ekonomisti, baTumis saxelm
wifo universitetis profe
sori
21. zaza SaTiriSvili filosofosi, Tbilisis Tavi
sufali universitetis profe
sori
22. paata Caganava ekonomisti, baTumis saxelm
wifo universitetis asocire
buli profesori
23. emzar jgerenaia sociologi, ilias universite
tis profesori
24. aleqsandre Wanturia marTlmadidebeli mRvdeli,
Tbilisis sasuliero akademiis
leqtori
25. Tamaz xuciSvili iehovas mowmeTa kavSiris dam
fuZnebeli saqarTveloSi
damatebiT, 15 CaRrmavebuli interviu Catarda sxvadasxva
religiuri Temis (marTlmadideblebi, kaTolikebi, muslimebi,
baptistebi, iehovas mowmeebi) rigiT morwmuneebTan.
163
3. saqarTvelos sxvadasxva TemSi Catarebuli fokus jgufebis sia
1. Tbilisi marTlmadidebeli morwmuneebi
2. Tbilisi aramorwmuneebi
3. Tbilisi baptistebi
4. Tbilisi iehovas mowmeebi
5. Tbilisi marTlmadidebeli morwmuneebi (umu
Sevrebi)
6. Tbilisi marTlmadidebeli morwmuneebi (dasaqme
bulebi)
7. marneuli muslimebi
8. Tbilisi marTlmadidebeli morwmuneebi
9. baTumi muslimebi (mamakacebi)
10. baTumi muslimebi (qalebi)
11. gori marTlmadidebeli morwmuneebi (umu
Sevrebi)
12. gori marTlmadidebeli morwmuneebi (dasaqme
bulebi)
13. gori aramorwmuneebi
14. xaSuri iehovas mowmeebi
15. axalcixe kaTolikebi
gamomcemloba inteleqtiTbilisi, ilia WavWavaZDis gamziri 5.
tel./faqsi: 2 25 05 22, 2 91 22 83.www.intelekti.ge [email protected]