cmykcmyk

2011 m. birželio 30 d. Nr. 6 (426) Savanoris 1 psl.Savanoris2011 m. birželio 30 d. Nr. 6 (426)

Lietuvos savaNorių Laikraštis

Gražina LUKAUSKIENĖJurga VAŠKEVIČIENĖDragūnų mokomasis batalionas

Butigeidžio dragūnų mokoma-jame batalione nuo gegužės 2 d. tris savaites vyko PAG-14 karių ruoši-mas. PAG-14 pamaina, suformuo-ta pagrindinai iš Vyčio rinktinės karių, šį rudenį Afganistane pakeis PAG-13 iš Mindaugo bataliono.

PAG-14 štabo kuopa į Klaipė-dą rengtis misijai Afganistane at-vyko iš Panevėžio. Vyčio rinktinė yra pagrindinė karių rengimosi mi-sijai buveinė. Pirmuosius pasirengi-mo tarptautinei operacijai etapus PAG-14 kariai perėjo Mindaugo batalione.

Dragūnų mokomasis batalionas karius pasitiko pasiruošęs suteik-ti paskutiniojo mokymo etapo tai-kos rėmimo operacijų žinias. Šiais metais batalionas misijai rengia pa-skutinį PAG padalinį.

Pagrindinis taikos rėmimo ope-racijų kurso tikslas – mokyti ir su-teikti praktinių žinių vykdyti tarp-

tautines operacijas, kad padalinys sėkmingai galėtų vykdyti jam skir-tas užduotis operacijų rajone. Šia-me kurse testuojamas misijai at-rinktų karių pasirengimo lygis. Praėjus visus pasirengimo misijai etapus, atrenkamas optimalus pa-dalinys, vyksiantis į numatytą regi-oną.

Batalione buvo rengiami du PAG-14 štabo kuopos karių būriai ir vienas paramos kuopos transpor-to ir remonto skyrius.

„Savanoriai vieni iš geriausių“

Kurso pradžioje paklausėme PAG-14 štabo kuopos vado kpt. Gintaro Berdešiaus, kaip sekasi pa-siruošimas misijai, kas sunkiausia? Kapitonas sakė: „Būsiu nesavikri-tiškas – kaip kuopos vadui, mano kariai savanoriai – patys geriausi. Žinoma, yra ir tam tikrų sunkumų, pvz. valdymo problemos ir pan. O sunkiausia buvo pradžioje, nes į PAG-14 kariai susirinko iš įvairių Lietuvos miestų, todėl reikėjo iš-

mokti bendrai dirbti komandoje“.Kaip mano Vyčio rinktinės eil.

Ingrida Noreikytė, šis TRO kursas galėtų vykti ilgiau, nes tada skyrių ir būrių vadai geriau perprastų savo karius, daugiau su jais padirbėtų.

Reikia paminėti, kad kurse ka-riai įtvirtina visas būtinas žinias ir gebėjimus naudotis jiems priskir-tais automatiniais ginklais, taip pat, kam priskirta, lengvuoju ir sun-kiuoju kulkosvaidžiais, prieštanki-niais ginklais. Be to, pasirengimo metu kariai supažindinami su gali-momis užduotimis būsimame ope-racijų rajone.

Paklausus PAG-14 štabo kuopos vado kpt. Gintaro Berdešiaus, ko-kią vietą PAG rengime užima TRO kursas, jis teigė: „TRO – vienas pa-grindinių kursų, kuris turimas ži-nias, įgūdžius patobulina. Dragūnų instruktoriai labai gerai pasiruošę, puiki materialinė bazė. Praėjome daug temų, čia žinias giliname. Šis kursas naudingas tuo, kad po pra-tybų instruktoriai pasako pastabas, kaip galima padaryti geriau“.

Be visų dalykinių karinių žinių kariai, baigę šį kursą pagilina religi-jų ir kultūrų skirtumų žinias vyrau-jančias Afganistane. Tame regione, į kurį vyksta mūsų kariai, savitas gy-vensenos, kultūros ir bendravimo būdas, todėl kariai įsisavinę šias ži-nias, žymiai lengviau bendrauja su vietiniais gyventojais.

PAG-14 štabo kuopos vadas, at-sakydamas į klausimą, ką naujo sužinojo baigę TRO kursą, sakė: „Kiekvieną kartą atsiranda tam ti-krų naujovių, nes instruktoriai re-aguoja į situaciją, remiasi išmok-tomis pamokomis, viską pateikia realiais pavyzdžiais, kas įvyko, kaip reikėjo daryti“.

Mokamajame batalione vykęs kursas iš karių pareikalavo nema-žai fizinių jėgų, jiems teko atlik-ti įvairius veiksmus patrulyje, taip pat operatyviai atlikti pastatų kra-tą, apieškoti transportą, žmones ir t.t. Dvi dienas iš eilės buvo atlieka-mos treniruotės su sraigtasparniu.

Taikos rėmimo operacijų kurso vadovas, B kuopos III grupės vyres-

Sunku pasirengime – lengva misijojenysis instruktorius kpt. Vidas Stūronas sakė: „Pagrindinis dėmesys šiame kur-se skiriamas karių praktiniams įgū-džiams formuoti, todėl kariams prak-tiniai užsiėmimai užima 90 procentų viso kurso užsiėmimų“.

PAG-14 štabo kuopos II būrio va-das vyr. ltn. Donatas Bačiulis dalino-si įspūdžiais: „Teorija jau praeita, vis-kas kartojasi, nes dauguma karių jau ne pirmą kartą vyksta į misiją. O prak-tinius dalykus kartojame daug kartų“.

Šį PAG-14 karių pasirengimą bata-lione gegužės 12-13 d. stebėjo KASP vadas plk. ltn. Romualdas Moldaris.

Karys – donorasTai, kad kariai vykstantys į „karš-

tus“ pasaulio kraštus yra drąsūs nie-kam abejonės nekyla, bet, kad kariai ne tik atlikę pareigą Tėvynei, dar pasi-ryžta dalyvauti kraujo donorystės ak-cijoje – išties šaunu. Vyčio rinktinės savanoris Svajūnas Užkuras kartu su bataliono kariais ir darbuotojais pano-ro prisidėti prie neatlygintinos kraujo donorystės akcijos gegužės 6 d., ir Na-cionalinio kraujo centro Klaipėdos fi-liale neatlygintinai davė kraujo.

„Sunku pratybose – lengva mūšyje“

Šiam kursui pasibaigus, karių lau-kia naujos užduotys. PAG-14 štabo kuopos vadas kpt. Gintaras Berdešius teigė: „Kuopos motyvacija yra aukšta. Kariai žino, kad jeigu jie gerai neatliks užduočių, juos pakeis kiti. Kol kas ka-riai tik ruošiasi, dar neatsiskleidžia, o kai praeis vertinamosios pratybos, kai išvažiuosime į misiją, tuomet ir išryš-kės visos jų savybės“.

Turbūt šį karių pasirengimą batali-one būtų galima sulyginti su posakiu: „Sunku pratybose – lengva mūšyje“, perfrazuojant jį: „Sunku pasirengi-me – lengva misijoje“. Jam pritarė ir PAG-14 štabo kuopos vadas: „Dabar jaučiame pratybų intensyvumą, fizinę įtampa, o kai išvyksime į misiją ma-nau, patirsime ne tik tai, bet ir namų, gimtinės ilgesį. Reikia būti viskam pa-sirengus“.

Programa

Liepos 1 d. (penktadienis)Palapinių miestelio ir rungčių vietų įrengimasLiepos 2 d. (šeštadienis)Dalyvių atvykimas į 310 Pk kuopavietę armalėnų km. (šilutės r.) iki 13. 00 val.;14. 00 val.- kasP XXi sporto žaidynių atidarymas;15. 00 val. – virvės traukimo varžybos;15. 00 val.- svarsčio kėlimo varžybos;15. 00 val.- Dragūnų MB vežioja karine technika. koP sraigtasparnio Mi-8 ekspozicija16.00 val. – estafetė „kario kelias";16. 00 val.- Dažasvydis;17.00 val. tinklinio rungtis;17.00 val. – krepšinio varžybos 3x3;

17. 00 val.- varžybos „savanorių galiūnų komanda 2011";.18.00 val. – Granatų svaidymo varžybos ;19.00 val. – kareiviško kvadrato varžybos;20. 00 val.- kareiviško biatlono varžybos;20 .30 val.- kareiviška košė;21. 00 val. Draugystės laužas;21.30 val. – vakaronė. Diskoteka;24.00 val. – šventinis fejerverkas.Liepos 3 d. (sekmadienis)9. 00 val. – smiginio rungtis;9.30 val. – šaudymas iš pneumatinio šautuvo;10.00 val. – kareiviško bato metimo rungtis;11.00 val. – Lenktynės su kojūkais;11.00 val. – rankų lenkimo rungtis;12.00 val. – kasP XXi sporto žaidynių uždarymas.

KASP XXI sporto žaidynės Šilutėjeliepos 2-3 d.

Dragūnų mokomajame batalione tris savaites vyko PAG-14 štabo kuopos karių rengimas misijai.

Eil. Viliaus Džiavečkos nuotrauka

Jurgos Vaškevičienės nuotrauka

cmyk

2011 m. birželio 30 d. Nr. 6 (426)Savanoris2 psl.

cmyk

Įsakymai

LaipsniaiAukštesnis – kapitono laipsnis suteiktasvyr. ltn. Svetlanai Neifaltienei

Asta KAZLAUSKIENĖDainavos rinktinė

Gegužės 7 d. Partizanų pager-bimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena buvo paminėta Vytenio logistikos batalione, pa-dėtos gėlės prie Tauro partizanų apygardos paminklo. Visuomenei buvo parodyta kovos technika bei įranga, ginkluotė, ekipuotė, sve-čiai pasivaišinti kareiviška koše, arbata, kviečiami paragauti išva-lyto Šešupės vandens. Partizanai pristatė partizaninio karo ekspo-zicijas, norintys galėjo aplanky-ti batalione veikiantį muziejų bei freskų salę. Dainavos rinktinės 109 kuopos kariai savanoriai at-liko kovinę parodomąją progra-

Marijampolėje ir AlytujeKpt. Saulius AUGUSTINAVIČIUSDainavos rinktinė

Vadovaujantis Dainavos rink-tinės kovinio rengimo planu, ge-gužės pabaigoje vyko profesinės karo tarnybos karių lauko taktikos ir kovinio šaudymo pratybos, ku-rių tikslas – individulių įgūdžių at-naujinimas ir įtvirtinimas.

Dvi pirmąsias dienas pratybos vyko Birutės bataliono poligone ir šaudykloje. Kariai atliko 8 kilome-trų žygį, prisiminė orientavimosi gudrybes, taip pat skyriaus rikiuo-tes puolant. Po to vyko kovinis šau-dymas. Jų metu puikiai pasirodė instruktoriai kpt. Vytautas Vinic-kas, kpt. Ramūnas Dudzinskas, srž. Laimonas Buzas, vyr. ltn. Mirosla-vas Sviglinskis, ltn. Vaidas Žlabys ir ltn. Evaldas Gruzdevas. Pami-

Pratybų metas

mą. Koncertavo KASP bigben-das, mažojo šokio teatro „Vilga“ šokėjos, tautinių šokių kolektyvas „Sidabra“.

Alytaus įguloje Partizanų pa-gerbimo, kariuomenės ir visuo-menės diena paminėta gegužės 19 d. Renginys prasidėjo Alytaus ramovėje, pagerbiant Lietuvos laisvės kovų dalyvius tylos minu-te, padėtos gėlės prie partizanų paminklo Daugų gatvėje. Minė-jime dalyvavo Dainavos apygar-dos partizanai, Alytaus miesto ir rajono savivaldybių merai, kari-nių ir sukarintų struktūrų atsto-vai, Dainavos rinktinės ir Birutės MPB kariai. Dainavos partizanų apygardos veteranų vadas dim. kpt. Vytautas Žilionis dėko-

jo, kad partizanai nėra pamiršti ir tikino, jog ši šventė yra labai reikalinga visuomenei. „Jei ne visuomenės palaikymas, parti-zanai taip ilgai nebūtų vykdę pa-sipriešinimo kovų pokario laiko-tarpiu.“, – pabrėžė jis.

Šventinį koncertą dovanojo Alytaus muzikos mokyklos fleiti-ninkų kvartetas, Alytaus jaunimo centro kolektyvo „Faja“ ir „Boru-žėlės“ merginos, dūdmaišininkas Vytenio bataliono vyr. srž. Juozas Slaboda ir Sausumos pajėgų or-kestras.

Birutės bataliono rikiuotės aikš-tėje vyko ginkluotės ir kovos tech-nikos paroda, Dainavos rinktinės 109 kuopos kariai pademonstravo kovinę programą.

nėtina, kad dviejų dienų šaudymo pratybų vadovais buvo paskirti ka-riai savanoriai – 109 kuopos bū-rio vadas vyr. ltn. Vidas Žūkas ir 101 kuopos būrio vadas ltn. Juo-zas Luckus. Po to pratybos tęsėsi Gaižiūnų poligone, kur reikėjo at-likti įvairius šaudymo pratimus bei svaidyti kovines granatas. Čia šau-dymo vadovais buvo paskirti rinkti-nės kariai: kpt. Aurelijus Selimavi-čius, vyr. ltn. Donatas Stulgys ir ltn. E. Gruzdevas, o saugos instrukto-riais buvo 101 ir 109 kuopų kariai savanoriai, kurie puikiai susitvarkė su savo užduotimis. Paraleliai vyko ir taktikos pratybos, kariai prisimi-nė nebylaus valdymo signalus bei radijo stočių kodavimo subtilybes.

Karių pasiekti rezultatai patei-sino lūkesčius, o taikliausia šaule tapo vyr. srž. Audronė Janušaus-kaitė.

Lina VIŠTARTIENĖDariaus ir Girėno rinktinė

Kaune vykusiame renginyje „Būk savanoris – keisk pasaulį“ taip pat dalyvavo Dariaus ir Gi-

Kvietėme tapti savanoriais

rėno rinktinė. Kariai savanoriai įrengė karinę stovyklą, kurioje de-monstravo ginkluotę. Miestelėnų dėmesio susilaukė granatsvaidis „Carl Gustaf“ ir improvizuotas kulkosvaidžio lizdas. Jaunuoliai

Kpt. Kęstutis KLUNGISVyčio rinktinės štabo S5 skyriaus viršininkas

Dvi dešimtys Šiaulių miesto ir rajono įvairių įmonių vadovų ga-lėjo susipažinti su savo darbuotojų tarnyba Savanorių pajėgose. Telšių rajone, Pagudonės poligone, vyko Vyčio rinktinės 504 kuopos karių savanorių darbdavių susitikimas su rinktinės ir kuopos vadais bei kariais savanoriais. Pastarieji tu-rėjo kiek neįprastą užduotį – savo darbdaviams pasakojo apie gin-klus, techniką, tarptautines misi-jas ir instruktavo šaudymo metu.

„Džiaugiuosi, kad nemažai darbdavių atsiliepė į mūsų kvie-timą ir renginyje buvo smalsūs. Darbdavių ir rinktinės ryšiai labai svarbūs, nes norime, kad tarny-ba aktyviajame rezerve netrukdy-tų civiliniame darbe siekti karje-ros“, – sakė Vyčio rinktinės vadas mjr. Eligijus Senulis. Pasak rink-tinės vado, darbdaviai palankiai vertina savo darbuotojų tarnybą,

tačiau ateityje norėtų daugiau in-formacijos apie ne savaitgaliais planuojamas pratybas.

„Mūsų kuopą sudaro Šiaulių ir Radviliškio miestų ir rajonų gy-ventojai. Kuopoje puikus senbu-vių ir naujokų derinys – per 10 ka-rių tarnauja daugiau kaip 10 metų, o yra ir atėjusių visai neseniai“, – sakė 504 kuopos vadas kpt. Marius Liaudanskis. Pasak karininko, yra karių savanorių, kurie dirba ban-ke, registrų centre ir kitur, o dau-giau nei pusė radviliškiečių dirba „Lietuvos geležinkeliuose“.

Susitikimo metu Vyčio rink-tinės vadas mjr. E. Senulis papa-sakojo apie Lietuvos kariuomenę ir KASP, o kpt. M. Liaudanskis – apie savąją kuopą, užduotis, kom-plektavimą, tarnybą reglamentuo-jančius įstatymus.

Kariai darbdavius ne tik supažin-dino su 504 kuopos ginkluote ir tech-nika, bet ir leido pašaudyti, surengė šaudymo varžybas. Taikliausias šį-kart buvo Radviliškio rajono polici-jos atstovas Rolandas Venckus.

Galimybė pažinti kario kasdienybę

aktyviai domėjosi karių savanorių tarnyba, jos teikiamomis galimy-bėmis. Mažieji šventės dalyviai ga-lėjo ne tik apžiūrėti, bet ir pasima-tuoti karinę ekipuotę.

2011-ieji metai yra paskelb-ti savanoriškos veiklos metais. Pa-grindiniai šios strategijos tikslai yra skatinti piliečių savanorišku-mą, prisidėti prie įvairių savano-riškų organizacijų vykdomų veiklų. Lietuvai atgavus nepriklausomy-bę, pirmaisiais savanoriais tapo at-kurtos valstybės kariai. Pirmieji sa-vanoriai Aukščiausiojoje Taryboje prisiekė ginti šalį nuo okupantų. Šių pirmųjų savanorių pagrindu 1991 metų sausio 17 dieną ir buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsau-gos tarnyba. Taigi, pirmieji oficia-lūs savanoriai Lietuvoje buvo Lie-tuvos kariuomenės kariai.

Šiandien Dariaus ir Girėno rinktinė yra viena iš 5 pajėgų rink-tinių, kurioje tarnauja apie 700 karių savanorių. Mes kviečiame: „Būk savanoris, mokykis ginti sa-vąją šalį!“

Lina MENDELIENĖŠiaulių jaunimo mokyklosdirektoriaus pavaduotoja

Partizanų pagerbimo, kariuome-nės ir visuomenės vienybės dieną Šiaulių jaunimo mokykloje surengta šventė, kurios metu vyko koncertas, sukarintų rungčių sportinės varžy-bos, Karinių oro pajėgų Oro gyny-bos bataliono ginklų paroda. Ran-kos taiklumą galima buvo išmėginti

šaudymo varžybose, kurias organiza-vo jaunieji šauliai. Vyko rankdarbių paroda – mugė. Visų dėmesį traukė čia pat verdama kareiviška košė. Ne-pabūgę lietingo oro į šventę atvyko moksleiviai ne tik iš Šiaulių miesto, bet ir iš Joniškio, Telšių, Alsėdžių.

Šventės metu Šiaulių jaunimo mokyklai už aktyvią gamtosaugi-nę veiklą šeštą kartą buvo įteiktas tarptautinės gamtosauginių moky-klų programos žaliosios vėliavos

apdovanojimas. Varžybų nugalėto-jus – Joniškio jaunimo ir suaugu-siųjų mokyklos komandą bei kitus dalyvius apdovanojo Oro gynybos bataliono vadas mjr. Ričardas Jaru-sevičius. Džiugu, jog tokios šventės padeda moksleiviams artimiau su-sipažinti su Lietuvos kariuomene, ugdo pilietiškumą. Šventės organi-zatoriai – Šiaulių jaunimo mokykla ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų sa-vanorių sąjungos Šiaulių skyrius.

Šiaulių jaunimo mokykloje

Srž. Ramūno Kemežio nuotrauka

Autoriaus nuotrauka

Minėjime dalyvavo Dainavos apygardos partizanai. Autorės nuotrauka

Kariai darbdavius supažindino su kuopos ginkluote ir technika.

Mažieji šventės dalyviai galėjo apžiūrėti ir pasimatuoti karinę ekipuotę.

cmykcmyk

2011 m. birželio 30 d. Nr. 6 (426) Savanoris 3 psl.

Srž. mjr. Algimantas ARMONASSausumos pajėgų vyriausiasis puskarininkis

1991 metai, rusų kariuome-nė dar Lietuvoje, Vilniaus te-levizijos bokštas kolaboran-tų rankose, bet jų politika bei propaganda neturi jokios įtakos Lietuvos žmonių protams ir šir-dims, lietuviai žino – mūsų Tė-vynė turi būti laisva ir nepri-klausoma.

Į Savanoriškąją krašto apsau-gos tarnybą stojo tūkstančiai, visuose Lietuvos kampeliuo-se. Kaišiadorys ne išimtis. Į vos pradėjusią formuotis kuopą (va-das Artūras Gimžauskas) rin-kosi vyrai iš viso rajono. Jonas Pabiržis, Vytas Pabiržis, Vilius Butkevičius, Vytautas Butkevi-čius, Darius Januškaitis (miręs), Vidmantas Černiauskas, Algis Vaikšnys, Eugenijus Mickevi-čius, Ramūnas Grėsius, Ričar-das Gurskis, Rimas Kancleris, Vidas Klimas, Vladas Kamins-kas, Romualdas Druskis ir daug kitų, kurių, deja, jau neprisime-nu nei vardų, nei pavardžių, ta-čiau jie buvo ir reikia didžiuotis, kad Lietuva turėjo, turi ir turės tokių savanorių, pasiryžusių gin-ti savąją Tėvynę.

1991 metų birželio 14 diena,

sekmadienis. Kauno rinktinė organizuoja savanorių priesai-kos ceremoniją Kauno katedro-je. Graži, saulėta diena mieste, gera, šviesu mūsų širdyse.

Man, Kaišiadorių savanoriui, patikėjo nešti visos Kauno rink-tinės vėliavą. Arkikatedra pil-nutėlė, ne visi galėjo pakliūti

į vidų, stovėjo lauke. Dievo ir žmonių akivaizdoje prisiekėme negailėdami nei jėgų, nei gy-vybės ginti Tėvynę Lietuvą nuo bet kokio agresoriaus. Po prie-saikos, žygiuojant miesto ga-tvėmis į rinktinės štabą, žmo-nės mums plojo kai kurie šaukė „Valio“ ir „Ačiū“.

Priesaikos dieną prisimenant

Pirmieji Kaišiadorių savanoriai po dvidešimties metų. Pirmoje eilėje iš kairės: Eugenijus Mickevičius, Vidman-tas Černiauskas, Arūnas Janonis, Raimondas Griesius, Svajūnas Papiliauskas, antroje eilėje: Ramūnas Grė-sius, Jonas Pabiržis, Vilius Butkevičius, Algis Grabijolas, Algimantas Armonas

Jolitos Januškaitienės nuotrauka

Prisiminus tą tolimą – arti-mą dieną, noriu pasveikinti vi-sus Kaišiadorių kuopos savano-rius, prisiekusius Lietuvai 1991 m. birželio 14 dieną – dar tebe-tarnaujančius arba jau ir nebetar-naujančius – su priesaikos dvide-šimtmečiu. Laimės, džiaugsmo, ryžto!

Vyr. srž. Eugenijus ŽYGAITISKASP štabas

Eil. Ada Urbonaitė iš Didžiosios Kovos rinktinės 803 kuopos Savano-rių pajėgose tarnauja tik pustrečių metų, tačiau jau dalyvavo štabų pra-tybose „Pavasaris 2011“. Čia jai teko būti oponuojančioje pusėje ir tobu-linti savo įgūdžius „priešo“ veiksmų komandoje. „Priešo“ veiksmų gru-pės specialistai ją įvertino kaip pui-kią, perspektyvią karę, kuri per gana trumpą laiką sugebėjo baigti beveik visus kursus Dragūnų mokomajame batalione.

2012 metais eil. A. Urbonaitė pla-nuoja vykti į tarptautinę misiją Af-ganistane. Iki pasirengimo misijai savanorė tęsia studijas Vilniaus Uni-versiteto Tarptautinių santykių ir po-litikos mokslų institute. Laisvalaikiu užsiiminėja tradiciniu karate.

Gražina LUKAUSKIENĖDragūnų mokomasis batalionas

Birželio 6 d. Butigeidžio dragū-nų mokomajame batalione prasidė-jo ketvirtosios ir paskutinės šį pus-metį lauko taktinės pratybos, kurios truko 5 dienas. Lauko taktinės pra-tybos skirtos tobulinti KASP profe-sinės karo tarnybos karių individua-lius ir kolektyvinius įgūdžius. Šiose pratybose tobulinamas karių kovinis pasirengimas. Pratybų metu kariams dėstomos ryšių, karo topografijos, taktikos, ginkluotės ir šaudybos te-mos, taip pat kariai pereina skyriaus kovinės rikiuotės, puolimo operaci-jų temas teoriškai ir praktiškai. Pra-tybų metu kariai atlieka topografinį žygį tamsiu paros metu.

Paminėtina, kad šio pusmečio lauko taktinės pratybos išsiskiria tuo, jog dabartiniame pratybų tvar-karaštyje ir praktikoje atsiranda ir naujovių, šįkart vandens kliūties įveikimas.

Lauko taktines pratybas veda ba-taliono B kuopos instruktoriai. Šį pusmetį pratybose dalyvauja Vyčio rinktinės, bataliono štabo, poligono ir štabo aptarnavimo tarnybos ka-riai.

Ketvirtosios ir paskutinės šį pusmetį

Savanorė iš Vilniaus universiteto

Vyr. ltn. Audrius VARANKINASDariaus ir Girėno rinktinės203 kuopos vado pavaduotojas

Gegužės 21-22 dienomis vyko 203 pėstininkų kuopos (TMU OP II) pratybos, kurios prasidėjo šeš-tadienio ryte koviniu šaudymu, tačiau pirmiausia – rikiuotės ap-žiūra, supažindinimas su būsimų pratybų eiga, instruktažas, gin-klų išdavimas, žygis iš kuopavie-tės Kaune į Gaižiūnų poligoną ir t.t. Kariai savanoriai vykdė du ko-vinio šaudymo pratimus, taigi kie-kvienam teko atlikti po 70 šūvių. Nors rezultatai įvairūs – kai ku-riems pasiekti teigiamą įvertinimą sutrukdė įgūdžių stoka – tačiau

didžioji dalis pratybose dalyvavu-sių karių savanorių gerokai virši-jo minimalius teigiamo įvertini-mo reikalavimus ir pasiekė puikių rezultatų. Šios pratybos kuopos kariams naudingos įvairiapusiš-kai ir ne tik dėl to, kad buvo to-bulinami karių šaudymo įgūdžiai. Kadangi mūsų kuopai paskirta nelengva ir daug darbo bei atsa-komybės reikalaujanti užduotis – atstovauti rinktinę ruošiantis kitų metų sausio 1 d. prasidėsiančiam budėjimui taikos meto užduočių operacinių pajėgumų vieneto su-dėtyje kartu su kitais Lietuvos ka-riuomenės vienetais, tai kuopos kariai kovinio šaudymo pratimus atliko jiems priskirtais automati-

niais šautuvais AK-4 MT. Taip ka-riai labiau pripranta prie priskirtų ginklų, vis geriau juos „pažįsta“. Taip pat šios pratybos labai nau-dingos vieno iš kovinio šaudymo pratimo vadovui, tik prieš mėnesį baigusiam Šaudymo vadovo kur-są, kuopos kariui savanoriui, 1 būrio vadui ats. vyr. ltn. Alvydui Bakučiui. Juk kvalifikacija nepa-sibaigia vien kurso baigimu – įgū-džius tobulinti reikia nuolatos.

Po kovinio šaudymo vyko lau-ko taktikos pratybos. Kariai at-liko 8 kilometrų spartųjį žygį iki mokomojo lauko, kuriame teko užimti susitelkimo rajoną ir vyk-dyti gynybą. Po šių pratybų belie-ka tik pasidžiaugti atsidavusiais kario savanorio tarnybai, moty-

vuotais ir profesionaliais kuopos savanoriais, nuolat vykdančiais instruktorių pareigas pratybų metu, tokiais kaip ats. vyr. ltn. Alvydas Bakutis, srž. Asta Rin-kevičienė, vyr. eil. Simas Sutke-vičius ir jų pavyzdžiu sekančiais kitais kariais savanoriais. Gaila tokius karius išleisti į profesinę karo tarnybą ar specialiųjų ope-racijų pajėgas, kur dažnai išei-na geriausieji mūsų kuopos sava-noriai, antra vertus, džiugu, kad tarnaudami mūsų kuopoje kariai nenusivilia tarnyba ir pasiren-ka tokį savo gyvenimo kelią. Be-lieka palinkėti jaunesniems kuo-pos savanoriams sekti vyresniųjų pavyzdžiu, mokytis, tobulėti ir užimti išėjusiųjų vietas bei no-riai perimti pareigas, o pasirin-kusiems platesnius karo tarny-bos vandenis – sėkmės.

203-ioji kuopa pratybose

Autoriaus nuotrauka

Gaižiūnų poligone 203 kuopos kariai savanoriai vykdė du kovinio šaudymo pratimus.Vyr. srž. Dainiaus Vilčinsko nuotrauka

cmyk

2011 m. birželio 30 d. Nr. 6 (426)Savanoris4 psl.

cmyk

Gražina LUKAUSKIENĖButigeidžio dragūnų mokomojo batalionas

Kapitonas Mindaugas Albrech-tas, KASP Lietuvos didžiojo kuni-gaikščio Butigeidžio dragūnų moko-mojo bataliono Mokymo kontrolės ir analizės grupės kovinio rengi-mo kontrolės karininkas. Kpt. M. Albrechtas batalione profesionalią tarnybą pradėjo baigęs Karo akade-miją. Tai ne tik atsakingas darbštus karininkas, bet ir iniciatyvus, ypač motyvuotas ir turintis savo požiūrį į tarnybą karininkas.

Pasirinkto karininko kelio priešistorė

Paklausus kapitono, kokie gi ke-liai atvedė jį į tarnybą, kas paskatino pasirinkti karininko profesiją, jis tei-gė: „Atsakymas paprastas – įdomus, nemonotoniškas darbas, kariška dis-ciplina, fizinis aktyvumas ir, kaip vė-liau sužinojau šį terminą – socialinės garantijos. Nuo 11 klasės kryptingai ruošęsis stojamiesiems egzaminams į Karo akademiją, patekau tarp lai-mingųjų, kurie sėkmingai įstojo“. Mindaugas sakė, kad baigiant Aka-demiją pagal reitingavimo sistemą turėjo galimybę pasirinkti bet kurį batalioną, tačiau: „Širdį traukė Že-maitija, nes žinojau, kad žmonės šia-me krašte man artimesni, supranta-mesni“. Nors kaip teigia karininkas dabar jis mano, kad žmonės visur šaunūs, tik nuomonė apie Dragū-nų batalioną buvo ir liko nepakitu-

si: „Dragūnų batalionas, jau tada garsėjo kaip vienas geriausių da-linių Lietuvos kariuomenėje, bet pasirodo klydau – jis buvo ir te-bėra dar geresnis nei maniau ne tik Lietuvos mastu, bet ir tarptau-tiniu lygiu“.

Dragūnas visam gyvenimuiPo Akademijos pasirinkęs

Dragūnų batalioną buvo paskir-tas būrio vadu. Patys geriausi pri-siminimai: „Vadovavau būriui dar tuo metu čia tarnavusiems priva-lomosios karo tarnybos kariams. Tai laikotarpis, kurį lyginčiau su vasara – svajonių darbas, naujo-vės, nuotykiai, nuostabūs paval-diniai“. Žinoma, kaip ir visiems pradedantiems karjerą jauniems žmonėms romantiškas požiū-ris greitai baigėsi, todėl kaip ini-ciatyvus ir pareigingas karinin-kas buvo paskirtas studentų vadų kursų mokomosios kuopos vado pavaduotoju.

Per paskutinįjį dešimtmetį Lie-tuvos kariuomenėje įvykę pasi-keitimai palietė ir Dragūnų ba-talioną. Nuo teritorinės gynybos perėjus prie kolektyvinės, atsisa-kius privalomosios pradinės karo tarnybos, batalionas iš kovinio vieneto tapo mokomuoju. Pasi-keitė ir bataliono veikla, uždavi-niai. Apie šį tarnybos laikotarpį kpt. Albrechtas sakė: „Teko tar-nauti visose kuopose. Patiko situ-acijos nepastovumas A kuopoje, kai išėjus iš rikiuotės instrukto-

riui, reikėdavo žaibiškai pakeisti planus, patiko C kuopoje, kur vis-kas aišku kaip dukart du. Nepri-lygstanti tarnyba buvo B kuopoje, žavėjo tuo, kad čia galėjai panau-doti visą fantaziją, improvizuoti, pratyboms kurti visokiausius sce-narijus“. Apibendrindamas sa vo tarnybos kelią, teigė: „Visose kuo-pose mane supo savo srities spe-cialistai, puikūs kolegos, visada pasiryžę padėti, kuriems jų duo-tas žodis yra aukščiau asmeninių norų ar galimybių – bet kokiomis sąlygomis jie stengsis ir labai gerai įvykdys pažadą. Visais jais aš ga-lėjau pasikliauti daugiau nei 100 procentų. Tuo ir išsiskiria tikras dragūnas iš kitų karių. Niekada net nekilo mintis apie tarnybą kur nors kitur, nes ir čia puikiausios sąlygos, patirti stipriausius įspū-

džius, nuotykius, gauti adrenali-no, viskas priklauso tik nuo vieno asmens – savęs“.

Tarnybos esmėPaklaustas apie tai, kokius es-

minius momentus savo tarnybo-je galėtų išskirti, jis minėjo kie-kvieną pareigų pasikeitimą, kur vėl viską reikia pradėti iš nau-jo, kurti, daryti klaidas, mokytis, kol praėjus trims – šešiems mė-nesiams prasideda produktyvusis etapas, o tuomet jau lieka laiko žvelgti į priekį, analizuoti, pritai-kyti kažką naują.

Turėdamas puikų humoro jaus-mą, kapitonas teigė: „Didžiausios permainos įvyko batalionui tapus KASP dalimi, kai iš kovinio per-organizuotas į mokomąjį. Galima įsivaizduoti – vieną dieną būrys „vincukų“ aplink tave, o kitą die-ną esi vienas. Nemažiau įspūdin-gas momentas buvo kai paskyrė į štabą. Nuomonė, kad jie ten nie-ko neveikia, tik plepa ir kavą geria išsisklaidė kaip dūmadėžės DSB-100 dūmai. Čia gyvenimas verda kitu ritmu, kaip įjungus pagreitin-tą pavarą, nėra „palauk“, yra „da-bar“ arba „jau reikėjo vakar“, nėra kada galvoti, reikia daryti“.

Kapitonas ypač atsakingai žiū-ri į kario fizinį pasirengimą, jis yra vienas aktyviausių kūno kultūros, aktyvumo propaguotojų batali-one. Jo iniciatyva atsiranda nau-jų sporto šakų turnyrai, varžybos. Fizinį kario pasirengimą jis tapa-tina su kario požiūriu į tarnybą. Jo manymu, per fizinio pareng-tumo testą kario siekiamas rezul-tatas rodo, kaip jis tarnauja. Jei karys pasitenkina minimumu, tai ir kasdieninėje tarnyboje jis mi-nimalistas, jei stengiasi ir siekia

maksimumo, tai toks karys yra vertas vadintis tikru profesiona-liu kariu.

Motyvacija – gyvenimo variklis

Nuo seno žinoma, kad sėkmin-ga organizacijos veikla priklau-so nuo motyvuotų jos darbuoto-jų. Motyvacijos problema aktuali ir šiandieninei kariuomenei. Ka-riuomenei reikia karių ne tik tu-rinčių aukštą profesinę kompe-tenciją ir gerą fizinį pasiruošimą, bet ir motyvuotų karių, sugeban-čių kritiškai mąstyti ir priimti sa-varankiškus sprendimus. Paklau-sus, kas jam yra žodis motyvacija ir kiek svarbi kariui motyvacija, karininkas teigė: „Man tai dau-gelis sudedamųjų dalių: jausmas, kai jautiesi vertinamas, tavo atlie-kamas darbas yra vertinamas ir jis svarbus ne tik tau. Tai jausmas, kai įvykdai užduotį ir viršininkas pagiria – gerai padaryta. Tai jaus-mas, kai žinai, kad stabiliai tar-nausi tose pareigose, tame dali-nyje (nebent pats norėtum pereiti kitur). Tai jausmas, kai matai ko-legų akyse pritarimą tam, ką da-rai. Visa tai mane motyvuoja, ši savijauta stumia į priekį, verčia kurti, planuoti, svajoti“. Be abe-jo, su linksma gaidele jis paminė-jo dar vieną sudedamąją motyva-cijos dalį: „Tai jausmas, kai algų dieną bankomato ekrane pama-tai atlyginimą ir tada pasijunti lai-mingas, o dangus daug švieses-nis“ Gal ir ne be reikalo vadybos korifėjai teigia, kad tik patenki-nęs savo poreikius, darbuotojas prisideda prie organizacijos tiks-lų įgyvendinimo.

Taigi, kapitonui Mindaugui Al-brechtui motyvacija – pagrindinis gyvenimo variklis, su tokia nuos-tata jis imasi naujų užduočių ir sumanymų.

Vietoje epilogoPagal kapitoną Albrechtą, tar-

nyboje ir gyvenime reikia vado-vautis tokiu principu – nesielgti taip, kaip nenorėtum, kad su ta-vim elgtųsi, bendrauti taip, kaip norėtum, kad su tavim bendrau-tų ir dar: „Atsakomybė už savo ar pavaldinių veiksmus, užsispyri-mas siekiant įvykdyti užduotį, tak-tiškumas, pagarba kitam žmogui – tai pagrindinės asmenybės savybės reikalingos kariui, o visa kita yra pasiekiama kasdienine veikla“.

Tarnyba pagal kapitoną Albrechtą

Jurga VAŠKEVIČIENĖButigeidžio dragūnų mokomasis bata-lionas

Gegužę Butigeidžio dragūnų mo-komajame batalione tris savaites vyko bazinis kario savanorio įgūdžių kursas. Tai jau trečiasis šiais metais tokio pobūdžio kursas, į kurį susi-rinko kariai savanoriai iš visų KASP rinktinių. Šiame kurse dalyvavo ir jį baigė apie pusšimtis savanorių.

Bazinis kario savanorio įgūdžių kursas yra vienas iš daugelio batalio-no organizuojamų kursų, kurį vykdo

Bazinis kursasA kuopos instruktoriai. Šio kurso tikslas – suteikti kurso dalyviams individualių kario savanorio įgū-džių, kad kariai galėtų tinkamai vykdyti šaulio (pėstininko) parei-gas taikos ir karo metu Lietuvos kariuomenės daliniuose.

Šiame kurse gegužės 12 d. lan-kėsi KASP vadas plk. ltn. Romu-aldas Moldaris. Vadas bendravo su kariais savanoriais, stebėjo kaip kariai atliko ginklo valdymo testą.

Kurso metu kariai vykdo dieni-nį ir naktinį žygį, lauko pratybas, kompleksines pratybas ir kt.

Taip pat labai svarbi yra teo-rinės dalies įskaita. Pagrindinis bazinio kario savanorio įgūdžių kurso tikslas – parengti karį, ati-tinkantį keliamus reikalavimus vykdyti jam iškeltus uždavinius taikos ir karo metu Savanorių pa-jėgų daliniuose.

Gegužės 20 d. iškilmingoje rikiuotėje kariai savanoriai pri-siekė Lietuvos valstybei. Prie-saikos metu štabo viršininkas ir laikinai einantis bataliono vado pareigas mjr. Vytautas Baltrū-nas palinkėjo kariams garbingai laikytis kario priesaikos Tėvy-nei, kuri duodama tik vieną kar-tą gyvenime.

Kpt. Mindaugas Albrechtas darbo kabinete...

... ir Savanorių sporto žaidynėse.

Kurse lankėsi KASP vadas plk. ltn. Romualdas Moldaris.Autorės nuotrauka

Asmeninio archyvo nuotraukos

cmykcmyk

2011 m. birželio 30 d. Nr. 6 (426) Savanoris 5 psl.

Srž. Ramūnas KEMEŽYSDariaus ir Girėno rinktinė

Gegužės 20 dieną Lekėčiuose vyko Partizanų pagerbimo, ka-riuomenės ir visuomenės vieny-bės dienos šventė. Renginys pra-sidėjo minėjimu Rūdšilyje prie partizanų bunkerio. Čia buvo aukojamos mišios už Lietuvos partizanus ir laisvės gynėjus, o vėliau šventė tęsėsi Lekėčių giri-ninkijoje.

Šventės dalyvius sveikino ir prie paminklo partizanams gėles padėjo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Šakių rajono

Vyr. srž. Reda MONTVILIENĖŽemaičių rinktinė

1991 m. gegužės 22 d. SKAT šta-bo viršininko įsakymu buvo įkurta Klaipėdos savanorių rinktinė, todėl ši diena ir yra mūsų rinktinės diena.

Žemaičių rinktinė užbaigė rinktinių 20-mečių maratoną

Šventinis renginys prasidė-jo iškilminga rikiuote prie Ma-rijos Taikos Karalienės baž-nyčios Klaipėdoje. Iškilmingą rikiuotę pradėjome Algiman-to Arnastausko, LKKSS ir kraš-to apsaugos bičiulių klubo nario

eilėraščiu apie Lietuvą. Prisimin-ta Žemaičių partizanų apygardos ir Klaipėdos savanorių rinktinės istorija.

Rinktinės 20-ųjų įkūrimo me-tinių proga karius pasveikino Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas.

KASP vadas plk. ltn. Romu-aldas Moldaris, taręs sveikini-mo žodį, apdovanojo rinktinės karius medaliais ir padėkos raš-tais. Rinktinės vadas plk. ltn. Ka-zimieras Čiuplinskas padėkos raštus įteikė rinktinės profesinės karo tarnybos kariams ir 34 ka-riams savanoriams.

Į šventę pasveikinti karių at-vyko savanorių pajėgų rinktinių vadai, Klaipėdoje dislokuotų ka-rinių dalinių vadai. Malonu buvo matyti buvusius rinktinės vadus ats. mjr. Edvardą Kūrą, ats. plk. ltn. Arvydą Daukantą, ats. plk. ltn. Leoną Stonkų ir plk. ltn. Vy-tautą Reklaitį.

Po iškilmingos rikiuotės visi sugužėjome į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią pasiklau-syti šv. mišių, kurias aukojo

kapelionas kpt. Saulius Nore-tas kartu su bažnyčios klebonu Viliumi Viktoravičiu ir kape-lionu mjr. Remigijumi Mons-tvilu.

Grojant Karinių jūrų pajėgų orkestrui, į bažnyčią buvo įneš-tos Lietuvos valstybės ir rinkti-nės kovinė vėliavos. Pasibaigus mišioms, karių pasveikinti išsi-rikiavo Klaipėdos valstybinės kolegijos studentų kolektyvas, kuris atliko programą „Praskri-do angelas – atsiliepė poetas...“ Programos metu buvo skaitomos eilės, griežiama smuiku, taip pat grojo fleitininkė, akordeonistė ir pianistas.

Sumanymas surengti šventi-nį minėjimą bažnyčioje pasiteisi-no, o studentų programa šventei suteikė iškilmingumo ir žavesio. Kariai ir svečiai audringais plo-jimais padėkojo studentams už nuoširdų pasveikinimą.

Vėliau, bažnyčios kiemelyje pasistiprinus kareiviška koše ir apžiūrėjus rinktinės nuotraukų parodą, laukė ekskursiją į Kari-nes jūrų pajėgas.

Srž. Ramūnas KEMEŽYSDariaus ir Girėno rinktinėBirželio pradžioje Gaižiūnų po-

ligone ir Jonušo Radvilos mokomo-jo pulko kareivinių rajone vyko Da-riaus ir Girėno rinktinės profesinės karo tarnybos karių taktikos ir kovi-nio šaudymo pratybos. Šios pratybos vyko dviem etapais. Jų tikslas buvo atnaujinti individualius karinius įgū-džius.

Pirmo etapo metu, rinktinės PKT kariams vyko ginklų prišaudymo pra-tybos, vėliau kariai šaudė į už 100, 200 ir 300 metrų esančius taikme-nis. Visi prisiminė taiklaus šaudy-mo principus, nuleistuko kontrolės seką, iš skirtingų šaudymo padėčių leido šūvius į taikinį ir skaičiavo pra-daužas. Pirmoji pratybų diena baigė-si karinės topografijos užsiėmimais. Pratybų instruktorius št. srž. Gin-taras Janušauskas kariams priminė kaip reikia nusistatyti objekto koor-dinates, magnetinį azimutą ir kitus topografijos dalykus.

Kitą dieną kariai tęsė kovinį šau-dymą, teko šaudyti ne tik gulomis, priklaupus, sėdint ar stovint, bet ir iš apkaso. Šaudymas vyko tiek į stacio-narius taikinius, tiek ir į krentančius. Kol vieniems vyko šaudymas, kitus vyr. srž. Darius Baužys supažindino su apsauginėmis priemonėmis nuo cheminio ginklo, visi turėjo galimybę pabandyti užsidėti apsauginius dra-bužius ir dujokaukes. Taip pat kariai prisiminė kaip reikia paruošti savo amuniciją ir ekipuotę įveikiant van-dens kliūtis, tai vaizdžiai demonstra-vo vrš. Aurelijus Grekavičius.

Pirmasis etapas baigėsi karinės topografijos užsiėmimais, kiekvie-nas karys savarankiškai turėjo nu-sistatyti magnetinį azimutą, atstu-mą iki taško ir jį įveikti per nustatytą laiką. Kiekvienam kariui vidutiniš-kai teko nužingsniuoti apie 3000 m atstumą ir surasti vietovėje nustaty-tus taškus.

Rinktinės vadas plk. ltn. Leonas Lukoševičius ne tik vadovavo šioms pratyboms, bet kartu vykdė ir indivi-dualias užduotis, rinktinės kariai tu-rėjo galimybę įsitikinti, kad vadas yra ne tik puikus šaulys, bet ir kaip tikras pėstininkas sugeba puikiai orientuo-tis vietovėje su žemėlapiu.

Birželio 8 d. prasidėjo antra-sis pratybų etapas. Jonušo Radvi-los mokomojo pulko kareivinėse buvo įrengta vadavietė štabo dar-bui. Šio etapo metu rinktinės kari-ninkai dirbo prie taktinio žemėla-pio, siekdami tinkamai pasirengti štabų mokymams, kurie vyks šių metų rugsėjį.

Du pratybų etapai

meras Juozas Bertašius, Dariaus ir Girėno rinktinės štabo viršinin-kas mjr. Artūras Čepanskis, Šau-lių sąjungos vadas ats. plk. Anta-nas Plieskis ir kiti svečiai. Krašto apsaugos ministrė pasidžiaugė, kad į šventę susirinko daugybė netik Šakių rajono bet ir gretimų rajonų jaunimo, kuris panoro pa-gerbti partizanų ir visų žuvusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomy-bę atminimą.

Lekėčių girininkijoje rengi-nio dalyviai turėjo galimybę susi-pažinti su Dariaus ir Girėno apy-gardos rinktinės karių naudojama ginkluote ir paragauti kareiviškos košės.

Šventė Lekėčiuose

Gegužės 20 d. Žemaičių rinktinė minėjo 20-ąsias įkūrimo metines.

Į šventę pasveikinti karių atvyko Savanorių pajėgų vadas plk. ltn. Romualdas Moldaris, KASP rinktinių ir Klaipėdoje dislokuotų karinių dalinių va-dai. Renginyje dalyvavo ir buvę Žemaičių rinktinės vadai – ats. mjr. Edvardas Kūra, ats. plk. ltn. Arvydas Daukantas, ats. plk. ltn. Leonas Stonkus ir plk. ltn. Vytautas Reklaitis.

Rinktinės vadas plk. ltn. Kazimieras Čiuplinskas rinktinės kariams įtei-kė padėkos raštus.

Šventės dalyvius pasveikino krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.Autoriaus nuotrauka

ŠaudyklojeAutoriaus nuotrauka

Autorės nuotraukos

cmyk

2011 m. birželio 30 d. Nr. 6 (426)Savanoris6 psl.

cmyk

Kalbos kertelė

à

Eil. Vilius DŽIAVEČKA„Savanorio“ korespondentas

Skaitau įvairiausius pranešimus ir ausį rėžia netinkamai vartoja-mas žodis „projektas“. Ne tik ka-riuomenėje, bet ir pramogų versle, puikiausi sumanymai, muzikinės grupės jau seniai virto „projek-tais“. Nors, matant, kaip vaikantis populiarumo, kinta tų grupių sti-liai, nariai ir apranga, gal ir teik-tina juos vadinti projektais, kokio tai plano negalutiniais variantais.

Ne geriau ir kariuomenėje – pažiūrėkime, į vieną straipsnelį ir išsiaiškinkime, ar teisingai vartoja-me žodį šiame kontekste – „Vyko paskaitų ciklas apie projektų val-dymą“. Kažin ar juos taip suval-dysime? Juk pats projektas, nei gyvas, nei mašina, tai geriau saky-kime – projektų planavimą arba vykdymą. Kas čia ką bevaldys, jei-gu visi vadybininkais bus?

Pažiūrėkime, ką rašo žodynas? Projektas tai lotyniškos kilmės tarptautinis žodis [lot. projectus – mestas į priekį]. Jo reikšmės:

1. iš anksto parengta dokumen-tacija, pagal kurią numatytą objek-tą galima pagaminti, pastatyti, pa-tobulinti, suremontuoti;

2. parengtinis, numatomasis, negalutinis kurio nors akto arba dokumento tekstas;

3. planas, sumanymas.Skaitome toliau – „50 proc. lai-

ko buvo skirta paskaitoms, o kita 50 proc. – praktiniam darbui su konkrečiu projektu“. Ir vėl pro-jektas – lygiavertis kurso dalyvis, apjuostas grupės karininkų, kurie su juo dirba. Galbūt liepia daryti atsispaudimus, gal parengti ugnies kortelę. Teisingiau būtų rašyti – mokėsi rengti konkrečius projek-tus. Paklauskit studentų, kaip jie dirba – ar rašo diplominį darbą, jį rengia. O gal dirba su juo, ar net prie jo, gal jame?

Nes pasirodo pas mus taip gali-ma – „suteikė vertingos informaci-jos apie projektų valdymą ir darbą projekto aplinkoje“. Taisome – „su-teikė vertingos informacijos apie projektų rengimą ir darbą su jais“. Netgi jei teksto autorius yra gabus fantastinių filmų scenaristas, pa-prastam kariui bus sunku suvokti, į kokia aplinką karininkai persikėlę dirba – kompiuterinę, ar popierinę.

Bet pagrindinis grožis dar ne čia, o pabaigoje. „Numatoma, kad šis projektų valdymo kursas gali tapti standartiniu projektų valdy-mo pagrindu kursu krašto apsau-gos sistemoje.“ Negrabiai išvertus į lietuvių kalba jis skambėtų gana įdomiai – „Numatoma, kad šis planų planavimo kursas gali tapti standartinių planų planavimo kur-sų pagrindu... „

Kitaip, kalbant, jeigu jis pavyks, šio kurso medžiaga bus remiamasi organizuojant kitus, tokius pat.

O moralas šioje istorija bus toks – jei anglų kalboje ir galima dirbti kažkokioje aplinkoje, tai lie-tuvių kalba to nepripažįsta. Todėl vertėtų labiau vertinti savo kalbą ir, perimant gausybę anglicizmų, neperimti ir visos sakinio kons-trukcijos bei ypatingai sekti žodžių reikšmes.

Projektuojame?

Ats. kpt. Vytautas VOVERIS„Savanorio“ redaktorius

Korpo atsipalaidavimo peripe-tijas bei kovas ištyrinėjo plk. dr. Stasys Knezys, dar gyvų Lietuvos karių–sukilėlių atsiminimus su-spėjo užrašyti karo žurnalistas mjr. Antanas Martinionis, o mes šiame rašinyje apžvelgsime tik vieno da-linio – 179-osios divizijos 618-ojo artilerijos pulko likimą.

Korpo karių padėtis buvo ypač sudėtinga: netekus didelės dalies į Rusiją išvežtų savo vadų, sumaišy-ti su rusais, politrukų sekami bei terorizuojami, neturėję ryšių su kitais daliniais ir nežinoję, ką jie veikia ar mano veikti, tyčia klai-dinami... Be to, ginkluoti tik pa-tikimieji – rusai, žydai ir komjau-nuoliai, o lietuviams kareiviams šovinių nedavė. Ir vis dėlto dau-guma lietuvių sugebėjo atsipa-laiduoti. Manyta, kad jeigu rusai kareiviai nesipriešina ir bėga iš Lietuvos, tai tegul sau bėga, bet su politrukais ir jų padlaižiais – kita kalba.

O jų, tų padlaižių, deja, nesti-go. Liepos viduryje prie Nevelio il-sėjosi grupelė lietuvių karių. Kor-po ryšių bataliono felčerį, Lietuvos kariuomenės liktinį viršilą Stepo-ną Jurą stebino rusų karininkų bai-lumas: mūšyje savo kareivius pa-lieka likimo valiai ir bėga. „Dėl to ir vokiečiai jau netoli Leningra-do“, – pritarė kareivis Juozas Ba-rauskas. Pokalbyje dalyvavo septy-ni lietuviai, rodos, visi savi, o vienas vis tiek nubėgo į NKVD ir apskun-dė savo tautiečius. Tai „aktyvistas“, komjaunuolis Jonas Matulionis, buvęs Lietuvos kariuomenės ry-šių bataliono liktinis puskarininkis. (618-ame artilerijos pulke vienam ugnies būriui vadovavo taip pat bu-vęs Lietuvos kariuomenės liktinis puskarininkis Jonas Matulionis, bet tai kitas Matulionis.) „Liaudies priešus“ areštavo tą pačią dieną, o kitą dieną korpo tribunolas nuteisė Jurą sušaudyti, Barauską – 10 metų lagerių. Kadangi teisiamieji rusiš-kai nemokėjo, tai tribunole vertė-javo patikimas „aktyvistas“ Zelber-bergas.

Lietuviai visais būdais stengė-si įsigyti šaudmenų. 294-ojo pul-ko žvalgų būrio vadas vrš. Stasys Traškevičius šovinių parvilko iš

Laimingasis Raugalė1941 m. birželio 23 d. Lietuvoje prasidėjo tautos sukilimas prieš okupantus rusus.

Ginklo griebėsi visi – ūkininkai, studentai, gimnazistai, šauliai, o taip pat ir 29-ojo teritorinio lietuvių korpo kariai. Sukilimas buvo ne tik bandymas atkurti Lietuvos ne-priklausomybę, bet ir savigyna, siekis apsiginti nuo krašte siautėjančių, plėšikaujančių ir žmones žudančių rusų kareivių ir „aktyvistų“ – komunistų bei komjaunuolių.

kito dalinio ir išdalino savo būrio kareiviams lietuviams, o į būrį at-siųstiems trims rusams šovinių ne-davė. Saviškiams viršila griežtai nurodė:

– Šovinius mes greitai panau-dosime, bet prieš rusus.

Prie Valkininkų Traškevičiaus žvalgai labai aktyviai dalyvavo nu-ginkluojant pulko kareivius rusus. Vilniuje stovėjusio 297-ojo pulko sandėlininkas, Lietuvos kariuome-nės liktinis puskarininkis Andrius Ruškys pastebėjo, kad pulko ko-mendantas įsakė sargybiniams ru-sams pasitraukti nuo ginklų bei šau-dmenų sandėlių. Buvo aišku, kad sandėlius rusai sprogdins. Ruš-kys greitai surinko kareivius lietu-vius, išdėstė sargybas ir įsakė šaudy-ti visus, kurie tik bandys artintis prie sandėlių. Rusams pabėgus, prie san-dėlių gulėjo keli jų lavonai.

Karo išvakarėse 618-asis ar-tilerijos pulkas iš Kupiškio išvy-ko į Pabradę, Kupiškyje kareivi-nių apsaugai liko tik vienas būrys, vadovaujamas ltn. Antano Gude-lio. Būrys iš tikrųjų bandė apgin-ti miestelį nuo rusų ir „aktyvistų“, ketinusių susidoroti su dar liku-siais „liaudies priešais“ ir apiplėš-ti gyventojus. Kautynių metu žuvo eil. Severinas Kalinauskas. Sužeis-tą eil. Vytautą Alešiūną rusai su-badė durtuvais, o sužeistąjį eil. Vincą Aleksyną nuskandino Šepe-tos durpyne. „Aktyvistai“ – komu-nistai ir komjaunuoliai pirmosio-mis karo dienomis siautėjo visoje Lietuvoje, tačiau labiausiai Rokiš-kio, Zarasų, Utenos, Panevėžio apskrityse. Tai suprantama. Jei-gu kitose apskrityse tų „aktyvistų“ nedaug – menkos lietuvių ir žydų banditų grupelės, kurias sukilėliai sutvarkė labai greitai, tai Aukštai-tijoje veikė žymiai didesnės gau-jos, jose be lietuvių ir žydų buvo ir labai daug caro laikais į Lietuvą atgabentų kolonistų palikuonių. Žmonės juos vadino burliokais arba arkliavagiais. Civilių žudy-nės Juodupėje, Zarasuose, kituo-se aukštaičių miesteliuose – „akty-vistų“ darbas.

Lietuviai neketino kovoti ir nekovojo nei už rusus, nei už vo-kiečius, tai ne mūsų reikalas. Pir-mojo pasaulinio karo metais į Rusijos kariuomenę įstojo du sa-vanoriai – beraštis paauglys iš Tra-

kų apskrities Pranas Satkauskas ir Stasiukas Raštikis, trečio kvai-lio Lietuvoje neatsirado. Raudo-nojoje armijoje savanorių lietuvių nebuvo nė vieno. Teritorinis kor-pas kunkuliavo – vos prieš kele-tą dienų korpą nusiaubė enkavė-distai, areštavo šimtus karininkų, puskarininkių, kareivių ir visiems buvo aišku, kad tai tik pradžia; už-drausta lietuviškai kalbėti, už lie-tuviškų dainų dainavimą – areštas, NKVD, tribunolas... Dabar, karui prasidėjus, rusai ėmė įtikinėti, kad reikia nesigailint nei jėgų, nei gy-vybės ginti „mūsų socialistinę tė-vynę“, puikiai suprasdami, kad lietuviai tikrai negins. Savo tėvynę ginkite patys, o mes eisim namo, jau laikas lankas šienauti, dobilus pjauti.

Pirmąją karo dieną 618-jame pulke surengė mitingą, kitą dieną gautas įsakymas žygiuoti į Vilnių, tačiau pasiekus Pabradę, pulką su-stabdė ir įsakė žygiuoti Švenčionių link. Viena baterija, vadovaujama ltn. Petro Mėlinio, žygiuoti į Šven-čionis (vadinasi, į Rytus, į Rusiją) atsisakė, nušovė politruką ir pasi-rengė gintis. Pulko vadas rusas tik dantimis griežė, tačiau nieko ne-galėjo padaryti, nepasiųsi prieš lietuvius kitų lietuvių. Ir siųsti ne-reikėjo, greitai baterijoje susirin-ko tiek lietuvių karių, kad jiems jau tapo nebebaisūs nei enkavė-distai, ne jokie rusai.

Pasiekus Švenčionis paaiškė-jo, kad iš pulko dingo daug lietu-vių karininkų, puskarininkių ir ka-reivių. 3-iame divizione liko tik vienas karininkas, pats diviziono vadas mjr. Antanas Raugalė. Rau-galė ir komisaras išrikiavo divizi-ono likučius ir grasino sušaudysią vietoje visus, kurie bandys bėg-ti, tačiau tos tuščios kalbos jokio įspūdžio nepadarė, lietuviai ir to-liau bėgo. Už Adutiškio enkavė-distai paėmė įkaitais pulko vado pavaduotoją mjr. Stasį Šaulį, di-viziono žvalgybos viršininką ltn. Kęstutį Kazėną, baterijos vadą ltn. Petrą Gavulį, psk. Viktorą Bitara-vičių ir pagrasino juos sušaudysią, jeigu nors vienas lietuvis pabėgs. Netrukus įkaitai ir buvo sušaudyti, nors pabėgti darėsi vis sunkiau – lietuvių gretos jau labai išretėjo, o tarp likusių daug „aktyvistų“, ku-rie talkino enkavėdistams ir poli-trukams.

Bet tik paskaitykime ką rašė draugas Jonas Macijauskas knygo-je „Už liaudies laimę“ (1957 m.):

„Mūšis su hitlerininkais tęsė-si. Raugalės pabūklai gaudė be pertraukos. Staiga vadas pabalo, mostelėjo keletą kartų ranka ir su-kniubo. Kaip paprastai, komisaras Mažeika pasirodydavo ten, kur pavojingiausia. Ir šį kartą įvyko taip pat. Apdulkėjęs, nukarusiais ūsais, bet energinga veido išraiš-ka ir viską matančiomis šviesiomis akimis, jis priėjo prie Raugalės ir tyliai paklausė:

– Sužeistas?– Ne, – purtė galvą Raugalė,

nors jo veidas įtartinai pamėlo.– Sanitarai! – šūktelėjo Mažei-

ka.Raugalė sugriebė komisarą už

rankos ir sušnibždėjo:– Komisare, nereikia. Žaizda

nedidelė.Mažeika dar kartą atidžiai pa-

žvelgė į jo akis.– Nesuprantu, majore.– Ar jūs tikite, kad aš, buvęs

buržuazinės kariuomenės karinin-kas, galiu atiduoti gyvybę už tary-binę valdžią, už liaudį?..

Netoliese sprogo sviedinys. Kri-to vienas kareivis. Raugalė ir Ma-žeika prigludo prie

žemės.– Ar tikite?– Tikiu, jūs savo ištikimybę jau

įrodėte.– Tai aš laimingas... – suspaudė

jis Mažeikos ranką. – Viskas.– Majore, jūs sunkiai sužeistas.Raugalė prieštaravo:– Nereikia manęs vežti į ligo-

ninę. Gali pamanyti, kad aš... ty-čia.... Geriau čia žūsiu... kovoda-mas...

Raugalė gimęs Rokiškio aps-krityje, vidutinių valstiečių šeimo-je. Tapęs karininku, jis pasižymėjo rimtumu ir gabumais, uoliai gili-nosi į karo mokslą. Jį sudomino Raudonosios Armijos žygiai. Savo laiku jis parašė straipsnį apie Rau-donosios Armijos oro desantus, kaip apie visai naują kariuomenės rūšį. Viršininkai už tai ant jo ne-turėjo akies. „Ką tu, vadinasi, bol-ševikus užsimanei girti?“ – kalbė-jo jie. Atkūrus Lietuvoje tarybinę santvarką, Raugalė į naujus įvy-kius pažiūrėjo visu rimtumu. Įsto-jęs į Raudonosios Armijos gretas, jisai prisiekė ginti liaudies reikalą ir tos priesaikos laikėsi nesvyruo-damas“.

Macijauskui antrosios rusų okupacijos metais šovė į galvą mintis pasidaryti rašytoju, nors ra-šyti jis mokėjo tik rusiškai, lietu-viškai kalbėjo labai prastai ir ne-sugebėjo parašyti nė vieno sakinio be gramatinių klaidų. Tačiau tai nesvarbu; šitiems „rašytojams“ už gerą atlygį paslaugas teikdavo lite-ratūrinės prostitutės. Pirmąją kny-gą Macijausko vardu parašė My-kolas Sluckis, kitą, kurios ištrauką čia ką tik skaitėte, – Julius Būtė-nas.

O buvo taip, kaip sakydavo Si-monaitytė. Korpo likučiai traukė-si be jokios tvarkos, tiksliau pasa-kius rusai varėsi lietuvių dalinių likučius. Į pulkus rusai jau siuntė naujokus – Nevelio, Velikije Lukų

Ltn. Antanas Gudelis

Ltn. Petras Mėlinis

Mjr. Antanas Raugalė

cmykcmyk

2011 m. birželio 30 d. Nr. 6 (426) Savanoris 7 psl.

à

apylinkėse mobilizuotus kolūkie-čius, visiškai neapmokytus, men-kai ginkluotus, beveik neunifor-muotus ir alkanus.

234-ajame pėstininkų pulke, kaip ir kituose, lietuvių liko ne-daug ir jų vis mažėjo. Šiame pulke siautėjo NKVD įgaliotinis Eusie-jus Jacovskis ir jo draugelis, pul-ko komsorgas Nojus Kaplanas. Jacovskis jautėsi nelaimingas, jei-gu kurią dieną nenušaudavo bent vieno lietuvio. „Aš alkanas, dar nepietavęs“, – skųsdavosi. Jau už Gluboko pulko priešlėktuvinės gynybos būrio vadui ltn. Jonui Kli-večkai pranešė, kad jį, būrio vadą, pulko vadas rusas kviečia pietau-ti. Štai ir mano eilė atėjo, suprato leitenantas, juo labiau, kad jo bū-rys stiprus, visi seni Lietuvos ka-reiviai ir laikosi išvien. Pažadėjęs greitai patikrinsiąs priešlėktuvinės gynybos postus ir ateisiąs, Kliveč-ka nurodė vyrams pasiimti visus šovinius, užimti pozicijas ir lauk-ti, o pats tikrai nuėjo į miške esan-tį postą. Grįžęs pamatė, kad prieš jo būrį jau guli politrukas su sun-kiuoju kulkosvaidžiu ir ateina Ja-covskis bei Kaplanas su pistoletais rankose, lydimi 10 rusų kareivių. Leitenantas neišsigando ir nepa-simetė. Priėjęs prie politruko ėmė jam priekaištauti, kad negalima ginklo nukreipti į žmones, statutas tai griežtai draudžia, o viena akimi stebėjo „alkaną“ Jacovskį. Kai tik jie priartėjo, žaibiškai griebė Ka-planą ir užlaužė jam rankas. Rėks-nys komsorgas iškart virto mėšlo krūva ir metė pistoletą. Nusigan-do ir Jacovskis:

– Mes tik pajuokavom... Kliveč-ka, paleisk draugą Kaplaną!

- Paleisiu, tačiau tu su karei-viais pasitrauk.

Narsusis enkavėdistas suprato šiandien liksiąs be „pietų“, todėl pasitraukė. Klivečka spyrė Kapla-nui į užpakalį ir tas nukurnėjo pas-kui Jacovskį. Tik vargšas politru-kas gulėjo prie kulkosvaidžio nei gyvas, nei miręs – bėgti jam ar dar pagulėti? Vienas Klivečkos būrio kulkosvaidininkas paleido seriją ir iš politruko teliko šlapia vieta.

Pulko vadas nežinojo ką dary-ti. Galima prieš Klivečkos būrį pa-siųsti visą batalioną, bet kas iš to? Naujokai, vos išgirdę kalenant kul-kosvaidžius, išsilakstys, po to per savaitę jų nesurinksi. Ir tada ma-joras paprašė artilerijos pulko pa-galbos. 618-ojo pulko vadas įsakė ariergarde buvusio 3-iojo divizio-no vadui Raugalei: „Tavo tautie-čiai maištauja, tu ir numalšink!“

Raugalė sušaukė diviziono ru-sus bei komjaunuolius. Taip ir taip, draugai, ten kaimynystė-je maištauja buržuaziniai nacio-nalistai, fašistai ir panašiai, mes juos turime sunaikinti. Rusai nau-jokai šaudyti nemokėjo, bet nela-bai mokėjo ir komjaunuoliai, juk prie pabūklų jie net nesiartindavo, vis mitinguodavo, posėdžiaudavo, sekdavo kitus kareivius, klausyda-vosi kas ką kalba... Na, jeigu liepia šaudyt, tai bandykim... Anot Maci-jausko, „Raugalės pabūklai gaudė be pertraukos“, tačiau jie negalė-jo gausti be pertraukos, sviedinių turėjo labai mažai. Tačiau kele-tą šūvių paleido, ir pataikė, tik ne į Klivečkos būrį, o tiesiai į savojo

pulko štabą bei pirmąjį divizioną. Klivečkos „maištininkai“ ramiau-siai pasitraukė į mišką.

Neaišku, kas apšaudė Raugalės divizioną. Tikriausiai įsiutę savojo pulko pirmasis ir antrasis divizio-nai, bet aišku, kad ne vokiečiai, jie buvo toli. Iš diviziono nedaug kas liko, patį Raugalę ir su juo buvusį ryšių būrio vadą ltn. Steponą Lin-kų sužeidė. Sužeistuosius sutvars-tė diviziono felčeris, Lietuvos ka-riuomenės liktinis puskarininkis Juozas Norbutas. Kai baigė tvars-tyti, rusai Norbutą sušaudė.

Stebina rusų vadų bukumas ir žiaurumas. Prie Idricos antrojo di-viziono pabūklus išrikiavo į vieną eilę ant kalno. Iššauti nespėjo nė vienas, nes vokiečiai pastebėjo iš-kart ir viena salve sunaikino visą divizioną. Rusai nužudė lietuvius puskarininkius Bronių Žukauską, Vladą Raščiauską, Jurgį Kremerį, eilinius Vladą Kazakauską, Juo-zą Kukanką, Alfonsą Naruševičių, Juozą Vanagą, Petrą Vanagą, Vin-cą Štarą, Bronių Aukštikalnį, My-kolą Krašenką, Edmundą Taraš-kevičių...

Rugpjūčio mėnesį mirties bausme nuteistas ir sušaudytas 619-ojo haubicų pulko veterinari-jos felčeris Antanas Karpavičius. Kad haubicos nešaudo – veteri-naras kaltas! Nuteistų sušaudy-ti sąraše Karpavičius yra 212, va-dinasi, jokio teismo ir nebūdavo. Tiesiog pateikdavo padalinio ka-reivių sąrašą tribunolo pirminin-kui, tas pasirašydavo, išrikiuo-davo ir sušaudydavo, kad kiti bijotų. Gal tik taip ir tebuvo įma-noma sustabdyti paniškai bėgan-čią Raudonąją armiją ir priversti ją kautis? Gaila, kad į tą mėsmalę pateko ir mūsų žmonių. Daug su-šaudydavo ir be jokių tribunolų. Lietuvos kariuomenės šarvuočių rinktinės liktinį viršilą Juozą Bal-čiūną prie Velikije Lukų rusai nu-sivedė į miškelį, tačiau sugrįžo be Balčiūno. Kai lietuviai kareiviai paklausė, kur mūsų vadas, ru-sai tik nusišaipė: „Mes jį pasodi-nom į geresnę mašiną“. Prie Ne-velio iš voros ištraukė psk. Kazį Auksoraitį ir taip pat nusivedė į mišką. Daugiau jo niekas nema-tė, kaip ir 618-ojo pulko ugnies būrio vado liktinio puskarininkio Kazio Skiočio...

Po mūšio prie Idricos pulke liko viso labo dvi patrankos ir ke-lios dešimtys kareivių. Lietuvių karininkų – vienintelis ltn. Sta-sys Gaidamauskas, niekaip nesu-gebėjęs pabėgti ir vėliau tarnavęs lietuviškosios divizijos žvalgybos viršininku; liktinių puskarininkių du – Juozas Šiaučiūnas ir Juozas Jurevičius divizijoje tapę karinin-kais ir žuvę. Tiesa, divizijoje tar-navo dar du 618-ojo pulko kari-ninkai – mjr. Vladas Pioravičius ir kpt. Antanas Maksimaitis, tačiau juos iš Kupiškio į Rusiją išvežė NKVD. Abiejų likimas tragiškas.

Lietuvius kareivius, taip pat ir komjaunuolius, nes jie irgi prara-do pasitikėjimą, nuginklavo ir iš-varė į darbo batalionus apkasų kasti. Vėliau dauguma jų atsidūrė lietuviškoje divizijoje, tačiau į Lie-tuvą grįžo labai mažai. Daug žuvo, tačiau dar daugiau iš divizijos, ko-misarų sprendimu, buvo išsiųsti katorgos darbams arba areštuo-ti divizijos NKVD skyriaus, kuria-

me kvotėju darbavosi tas pats Ja-covskis. Jis fabrikavo vieną bylą po kitos, Jacovskio dėka dešimtys Lietuvos kareivių buvo sušaudyti, kiti atsidūrė lageriuose, iš kurių į Lietuvą sugrįžo vos vienas kitas. Chruščiovo laikais Jacovskį bent tardė, klausinėjo apie jo žvėrišku-mą divizijoje, privertė rašyti pa-siaiškinimus; atkūrus nepriklauso-mybę jam nė plaukas nuo galvos nenukrito, vaikštinėjo Gedimino prospektu, rašinėjo straipsnelius į kairiųjų laikraščius, ir viskas. Vel-tui „Kardo“ žurnalas skelbė vie-ną straipsnį po kito apie Jacovskio nusikaltimus. Jis juk „revoliucio-nierius“, o laikams pasikeitus pri-siminė dar ir žydas esąs, todėl kas jį palies – tas antisemitas!

618-ojo pulko kariai paguldė savo galvas prie Kupiškio, Pabra-dės, Švenčionių, Pastovių, Neve-lio, Idricos, prie Aleksejevkos ir Kursko lanke... Na o Raugalė, vie-nas iš nedaugelio karininkų, savo noru nuėjusių tarnauti okupan-tams, „prisiekęs ginti liaudies rei-kalą“? Apie jį sakydavo, kad su rusais susidėjo todėl, jog yra kai-riųjų pažiūrų. Žinoma, tai pasaka. Aukščiausia vertybė yra tauta, jos reikalai, kultūra; savų žmonių iš-saugojimas yra svarbiau ir už vals-tybę, o visokios politinės pažiū-ros, partijos, religijos, ideologijos yra antraeiliai dalykai, svarbūs tik tiems, kuriems tai yra lengvą ir sotų gyvenimą garantuojantys verslai... Raugalės politinės pažiū-ros ir laimė sutilpo rusiškoje „gim-nastiorkoje“ – kas daugiau moka, tam ir tarnauju. Rusai savo kari-ninkams mokėjo daugiau. Ar ne todėl vienos kuopos vadas kpt. Kazys Gudynas 1940 m. pasipra-šė priimamas į komunistų partiją? Priėmė ir paskyrė bataliono vadu. Karo pradžioje sukilėliai Gudyną areštavo ir Vilniuje, Subačiaus ga-tvės kareivinėse uždarė į sienoje esančią nišą, už metalinių grotų, kad visi galėtų apžiūrėti parsida-vėlį. Vėliau paleido, vis dėlto lie-tuvis.

Raugalė ilgai vartėsi ligoninė-je ir visai netroško „atiduoti savo gyvybės už tarybinę valdžią ir liau-dį“. Išėjęs iš ligoninės sugebėjo įsitaisyti Novosibirsko karo moky-klos dėstytoju. Bailys drebino kin-kas, kad tik jo nepasiųstų į lietu-viškąją diviziją, kuriai labai trūko lietuvių karininkų. Ir ypač artileri-ninkų, divizionams vadovavo viso-kie dziubakai, chochlovai. Po karo Raugalė dėstė Vilniaus universite-to karinėje katedroje, padlaižiavo rusams.

Ltn. Linkus taip pat atsidū-rė karo ligoninėje ir taip pat suko galvą, kaip čia išvengus fronto. Iš-ėjęs iš ligoninės jis net tapo ko-lūkiečiu Totorijoje, bet vis tiek mobilizavo į diviziją. Čia jam pa-sisekė, tarnavo neilgai, buvo su-žeistas ar pats apsidraskė, tačiau gydėsi ilgai, kruopščiai ir į divizi-ją sugrįžo likus mėnesiui iki karo pabaigos. Po karo Linkus baigė veterinarijos mokslus, dirbo Že-mės ūkio akademijos Agronomi-jos fakulteto prodekanu, auklėjo būsimuosius žemės ūkio specialis-tus komunistine dvasia, o gegužės 9 d. ant švarko prisisegdavo net 9 skardeles (vieną ordiną ir devynis medalius), tiek jų turėjo narsusis karo veteranas.

Asta KAZLAUSKIENĖDainavos rinktinė

Birželio pradžioje rinktinėje vyko KASP 21-ųjų sporto žaidynių I eta-pas, kuriame kariai varžėsi grana-tos svaidymo, kario kelio, biatlono, virvės traukimo rungtyse, norėda-mi išsiaiškinti stipriausiuosius, kurie atstovaus rinktinei KASP 21-osiose sporto žaidynėse.

Granatų svaidymo rungtyje ge-riausiai sekėsi marijampoliečių (104, 105, 106 kuopos) komandai – jie buvo pirmi, antra – jungtinė Va-rėnos ir Druskininkų (107, 109 kuo-pos) komanda, nedaug nuo jos atsiliko ŠAK, 103, 108 kuopų kariai. Asmeninėje įskaitoje nugalėjo eil. Nerijus Liutkauskas (I vieta), eil. Linas Sedaitis (II vieta) ir eil. Alva-ras Abraitis (III vieta).

Biatlono rungtyje nepralenkia-

mi buvo varėniškių ir druskininkie-čių komanda, antrąją vietą iškovojo 101, 102, 110 kuopų komanda, tre-čiąją – Marijampolės kuopų kariai.

Virvės traukimo rungtyje virė įnir-tinga kova. Nors daugelis prognoza-vo I vietą marijampoliečiams, tačiau fortūna nuo jų nusigręžė ir perga-lę šventė Alytaus kuopų (ŠAK, 103, 108) kariai, trečioji vieta atiteko 101, 102, 110 kuopų komandai.

Kario kelio rungtyje geriausiai sekėsi jungtinei 107, 109 kuopų ko-mandai, vos keliomis sekundėmis nuo jų atsiliko ŠAK, 109, 108 kuo-pų kariai, trečia – 101, 102 110 kuo-pų komanda.

Galutiniai varžybų rezultatai: pirmoji vieta – ŠAK, 103, 108 kuo-pų jungtinė komanda, antroji –107, 109 kuopų komanda, trečioji – 104, 105, 106 kuopų komanda, ketvirto-ji – 101, 102, 110 kuopų komanda.

Nors saulutė ir nelepino, o dan-gus buvo lengvai apniukęs, šiais metais, kaip ir pernai, birželio 10 dieną vyko futbolo turnyras ba-taliono vado taurei laimėti. Pa-grindinis šio turnyro rėmėjas yra mobiliojo ryšio operatorius „Tele-dema“. Rungtynėse varžėsi Buti-geidžio dragūnų mokomojo bata-liono, „Teledemos“, Karinių jūrų pajėgų, Žemaičių savanorių rinkti-nės, Policijos mokyklos ir Pakran-čių apsaugos rinktinės komandos.

Šiais metais bataliono vado taurė atiteko Policijos mokyklai. Antrąją vietą užėmė Pakrančių apsaugos rinktinė, trečiąją – pra-ėjusių metų nugalėtoja „Telede-ma“. Nugalėtojų komandos kapi-tonui Gintautui Ramonui įteiktas ir varžybų naudingiausio žaidėjo prizas.

Dragūnų bataliono koman-dos viltys atidedamos kitiems me-tams.

Dragūnų bataliono inf.

Vyr. srž. Reda MONTVILIENĖŽemaičių rinktinė

Gegužės pabaigoje 309 pėsti-ninkų kuopos kariai su šeimomis lankėsi Karinių oro pajėgų avi-acijos bazėje. Ekskursijos metu

Savanoriai aviacijos bazėje

Bataliono vado taurė atiteko Policijos mokyklai

Stipriausi važiuos į Šilutę

Sportas

supažinta su Oro pajėgų orlai-viais bei prancūzų naikintuvais. Deja, dėl Islandijoje įsivežusio ugnikalnio sukelto pelenų debe-sies buvo nutraukti visi naikintu-vų kasdieniniai mokomieji skry-džiai.

Dragūnų futbolo turnyre varžėsi 6 komandos.Jurgos Vaškevičienės nuotrauka

cmyk

2011 m. birželio 30 d. Nr. 6 (426)Savanoris8 psl.

cmyk

Redakcijos adresas: LT-05110 Viršuliškių 36, Vilnius El. paštas: Vytautas.Voveris@mil.lt, Vilius.Dziavecka@mil.ltSpausdino „Respublikos“ spaustuvė, M.Sleževičiaus g. 7, Vilnius.Ofsetinė spauda, 2 sp. lankai. Tiražas 2000 egz.Indeksas 0099

Savanoris, SL 1469.steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos.Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį.

Eina nuo 1991 02 09

Redaktorius ats. kpt. Vytautas VoverisKorespondentas eil. Vilius DžiavečkaDizainerė Jurgita Šeštokaitė

Rinko ir maketavo UAB „Krašto spauda“

Vyr. srž. Daiva GEČIENĖŽemaičių rinktinės 305 kuopos intendantė

Birželio 18 dieną Mažeikių 305 kuopos karia su savo šeimomis bei draugais rinkosi į kuopos sąskrydį Leckavos dainų slėnyje. Renginys tęsėsi dvi dienas. Jis prasidėjo žve-jybos varžybomis Ventos upėje. Net septynios komandos gaudė žuvį. Pasisekė tik trims komandoms.

Tuo pačiu metu slėnio pievelė-je vyko šratasvydžio varžybos. Įdo-mu tai, kad taikliausiai šaudė karių žmonos bei draugai.

Įrengtoje lauko virtuvėje kareiviš-ką košę maišė kuopos intendantė, o žuviene pasirūpino kuopos vado pa-

Leckavos slėnyjevaduotojas. Pasivaišinę karštais patiekalais tęsėme varžybas.

Šeimyninio futbolo rungtyje jė-gas išbandė ir patys mažiausi sąs-krydžio dalyviai. Mažieji taip nuo-širdžiai džiaugėsi galimybe kartu su tėveliais ir kitais suaugusiais varžytis dėl nugalėtojo vardo.

Tinklinio varžyboms užsire-gistravo net penkios komandos. Viena iš jų buvo moterų. Varžy-bos tarp vyrų ir moterų komandų sukėlė daug aistrų. Paaiškėjo, kad vyrai tinklinį žaidžia šiek tiek ge-riau. Vakarėjant visų rungčių nu-galėtojai apdovanoti diplomais bei puikiais prizais.

Saulei nusileidus susirinkusie-ji sukosi šokių aikštelėje, dainavo dainas, bendravo bei stebėjo sa-

liutus. Džiugu, kad renginio da-lyvių neišgąsdino lietutis pirmąjį vakarą, nes antrąją dieną saulu-tė tikrai lepino. Bendri pusryčiai

prie laužo ir vakarykščiai įspū-džiai tik dar labiau suvienijo tiek karius, tiek jų artimuosius – susi-rinkusieji neskubėjo namo.

Viliamės, kad sąskrydžius or-ganizuosime kasmet ir jie taps dar viena nauja kuopos tradici-ja.

Gražina LUKAUSKIENĖButigeidžio dragūnų mokomasis batalionas

Gegužės 16-26 d. Prancūzijoje vyko 53-iasis tarptautinis karių pili-grimų susitikimas. Šiame susitikime dalyvavo ir Lietuvos kariuomenės delegacija, kuriai vadovavo karo ka-pelionas mjr. Virginijus Veilentas.

Tarptautinės piligriminės kelionės pradžia laikomi 1958 metai, minint Mergelės Marijos pasirodymo Lur-de 100-ąsias metines. Šių piligriminių kelionių iniciatoriais laikomi du karo kapelionai – prancūzas ir vokietis.

Pakalbintas Lietuvos karių delega-cijos vadovas mjr. Virginijus Veblen-tas sakė: „Prieš dešimtmetį įsikūrus Lietuvos kariuomenės ordinariatui buvo pradėti organizuoti karių pi-ligriminiai žygiai. Šie žygiai vyksta kiekvienais metais. Nuo pirmųjų pi-ligriminių žygių į Lurdą, keturios de-šimtys Lietuvos karių piligrimų įsilie-ja į Vokietijos piligrimų gretas. Lurde susirenka dešimtys tūkstančių karių iš viso pasaulio, galima pamatyti pa-čių įvairiausių uniformų“.

O kas tikram piligrimui yra Lur-das? Lurdas iki XIX amžiaus vidurio buvo eilinis pietvakarių Prancūzijos miestelis. Jį 1858 m. savo apsireiš-kimu paprastai miestelio mergaitei Bernadetai palaimino Dievo Motina Marija.

Mjr. Virginijus Veilentas: „Lur-das – didžiausia Marijos šventovė Europoje. Kariui piligrimui Lurdas – taikos simbolis, karių susivienijimo vardan taikos vieta. Lurdo motina – ligonių globėja, ši globa ypač reika-linga karuose sužeistiems kariams“ .

Šiame mieste susivienija įvairių Europos šalių karių krikščionių min-tys, emocijos ir malda.

Net 16 šalių aktyviai dalyvauja ruošiant piligrimystę, o pačiame ren-ginyje dalyvauja apie 30 valstybių. Kasmet Lurdas sutraukia nuo 15 iki 20 tūkstančių karių piligrimų. Tai ti-krai išskirtinis metų renginys.

Šiemet švenčiant Lurdo metus

buvo pasirinkta keletą piligrimys-tės temų, viena pagrindinių temų „Tėve mūsų“ ir šiai temai skirtas šūkis „Suvienyti Tėvo ir tos pačios maldos“.

Šiame renginyje ir reginyje teko dalyvauti ir man, pateikiu trumpą kelionės į Lurdą dienoraštį.

1-oji diena. Kelionė praside-da. Piligriminė kelionė prasidėjo ankstyvą gegužės 16 d. rytą. Ka-riuomenės ordinarui vyskupui Gintarui Grušui suteikus palaimi-nimą. Kelionė prasidėjo per Len-kiją. Susipažinome su kolegomis iš kitų kariuomenės dalinių, meldė-me Dievo palaimos kelionei ir pa-sukome į Lenkiją.

Pasiekėme Varšuvą, apsigyve-nome kariniame dalinyje, turė-jome progą aplankyti ir pamatyti Varšuvos senamiestį, pasigrožėti miesto panorama.

2-oji diena. Lenkijoje. Ilga ke-lionė per Lenkiją prasidėjo anks-tyvą rytą. Lietuvos piligrimai, pa-simeldę už mūsų karius esančius misijoje, tęsė savo žygį. Vakarop atvykome į vieną Vokietijos mies-telį. Lietuvių delegaciją nuošir-džiai priėmė miestelio parapijos namų tarnautojai.

3-oji diena. Per Vokietiją trau-kiniu. Atgavę jėgas, kitą dieną lei-domės į Hanoverio geležinkelio stotį. Traukiniu vykstame per Vo-

kietiją kartu su vokiečių karių dele-gacija. Pirmasis bendras sustojimas Ofenburgo miestelyje. Mūsų kariai bendroje rikiuotėje su vokiečių ka-riais žygiavo į miestelio bažnyčią, kur bendros mišios suvienijo dvie-jų šalių delegacijas. Šias mišias su-siečiau su tarptautinės piligrimys-tės susitikimo įžanga.

Tą pačią dieną kirtome Šveica-rijos, Prancūzijos valstybių sienas.

4-oji diena. Mus pasitinka Lur-das. Gegužės 19 d. popietę at-vykstame į Lurdą – Dievo Moti-nos Apsireiškimo miestą. Lietuvos kariuomenės delegaciją ir kitas į Lurdą atvykstančias kariuomenių delegacijas pasitinka karinis or-kestras. Įsikūrėme karinėje stovy-kloje ir viešbutyje.

Pirmas renginys atvykus į Lur-dą – eisena prie Grotos pasveikin-ti Dievo motiną. Vieta į kurią ei-name dvelkia begaline ramybe, ore tvyrančia rimtimi ir sakralu-mu. Susitikimas su Dievo motina ir stebuklingas šaltinio vanduo at-gaivina Lietuvos kariuomenės de-legacijos narius.

Atvykome į 53-iąjį tarptautinį kariuomenės piligrimų susitikimą, kuris atves į susitikimą su Dievu, su Bažnyčia, su Šventove, su Die-vo Motina...

5-oji diena. Piligrimystės įspū-džiai. Nuo ankstyvo ryto piligrimi-

nę kelionę Lietuvos kariuomenės delegacija pradėjo kryžiaus keliu. Kapelionas mjr. Virginijus Vei-lentas sustodamas prie kiekvienos kryžiaus kelio stoties susiejo kry-žiaus kelio stotis su kasdieniniu kario gyvenimu, ko kasdienybėje mus moko kryžiaus kelias.

Po kryžiaus kelio, karinės stovy-klavietės koplytėlėje už mūsų ka-rius, karius esančius misijoje, buvo aukojamos mišios.

Po mišių delegacijai suteikia-mas laisvas laikas, turėjome gali-mybę susipažinti su Lurdo miestu. Lurdas pakeri savo gamtovaizdžiu, miestelio tvarka ir jaukumu.

Gegužės 20 dienos vakarą įvy-ko oficialus 53-iosios tarptautinės piligriminės kelionės atidarymas. Požeminėje šv. Pijaus X baziliko-je visi piligrimai susirinko medi-tacijai „Kristaus kančia, mirtis ir prisikėlimas“. Atidarymo metu iš-kilmingai įnešamos visų dalyvau-jančių šalių kariuomenių vėliavos, pasveikinami susirinkę piligrimai, atidaryme dalyvavo daugelio šalių kariuomenių vyskupai, vyriausieji kapelionai.

6 –oji diena. Lurdo būsena. Ge-gužės 21-osios, šeštadienio rytas prasidėjo vyskupo Gintaro Grušo susitikimu su Lietuvos kariuome-nės delegacija. Karinėje stovykloje vyskupas palaimino visus susirin-

kusius bei laikė mišias už Lietuvos kariuomenės karius.

Dieną Lurdo gatvėse grojo ir įvairių šalių kariuomenių orkes-trai. Daugelį sužavėjo bėgimo žingsniu grojantis italų kariuome-nės orkestras, santūrus škotų ka-riuomenės orkestras.

Vakarop visų šalių kariuome-nių delegacijos susijungė į vieną bendrą žvakių procesiją pavadin-tą Marijos procesija. „Ave Marija“ giesmė skambėjo tūkstančiais bal-sų, aukštindami šv. Mergelę Mari-ją. Visų šalių kariuomenių kariai ir meldė pasauliui taikos ir susitaiky-mo.

Kuo toliau, tuo labiau jaučiama Lurdo būsena. Aplink dvasingu-mas, pamaldumas, besišypsantys ir visada pasiruošę padėti aplinki-niai žmonės. Apima jausmas, kad pasaulyje nėra blogio ar pykčio.

7-oji diena. Lurdo pakerėti. Sekmadienio rytas prasidėjo šv. Pijaus X bazilikoje tarptautinė-mis mišiomis. Mišios buvo skirtos maldoje suvienyti pasaulio karius, melsti pasauliui taikos.

Šv. Rožinio aikštėje ir šv. Pi-jaus X bazilikoje sekmadienio po-pietę stebėjome šv. Sakramento ir ligonių procesiją bei jų palaimini-mą. Be šių renginių Lurdo gatvė-se šurmuliavo įvairių kariuomenių kariai, galėjome stebėti ir grožėtis originaliomis kariuomenių unifor-momis ir atributika.

Sustojo laikas. Nebuvo praei-ties, ateities, tik dabartis, kurioje buvome ir mes.

Vakare įvyko 53-ojo piligrimi-nio susitikimo uždarymo ceremo-nija. Ceremonija praėjo džiugioje atmosferoje, šiemet užbaigta tam, kad kitais metais vėl įvairių šalių kariuomenių piligrimai suvažiuo-tų į Lurdą – šv. Marijos šventovę.

8-oji diena. Kelionė atgal. Lie-tuvos kariuomenės delegacijos viešnagė Lurde baigėsi pirmadie-nio rytą vyskupo Gintaro Grušo aukotomis mišiomis Marijos Ne-kaltojo Prasidėjimo bazilikos šv. Onos koplytėlėje. Palaiminti vys-kupo kelionei, pilni dvasingumo, išvykome atgal į Lietuvą.

Suvienyti Tėvo ir tos pačios maldos

Lietuvos kariuomenės delegacija Prancūzijoje vykusiame tarptautiniame karių piligrimų susitikime.Autorės nuotrauka

Mažeikių kuopos kariai su savo šeimomis sąskrydyje Leckavos dainų slėnyje. Autorės nuotrauka