sadoqtoro naSromi ilias CiloRlu xelmZRvaneli: profesori irina...
Transcript of sadoqtoro naSromi ilias CiloRlu xelmZRvaneli: profesori irina...
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
ekonomikisa da biznesis fakulteti
saerTaSoriso ekonomiuri urTierTobebis specialoba
saerTaSoriso regionuli integraciis upiratesobebi
Turquli da qarTuli kompaniebisaTvis
sadoqtoro naSromi
ilias CiloRlu
xelmZRvaneli: profesori irina gogoriSvili
Tbilisi
2009
avtoris stili daculia
Tbilisi
2
Sesavali 3
SESAVALI 3 2
SESAVALI 3
TAVI I. REGIONULI SABAJO URTIERTOBEBIS TEORIULI ANALIZI 8
1.1. regionuli integraciisa da evrokavSiris ganviTarebis ekonomikuri tendenciebi. 8
1.2. evropis sabaJo kavSiris politika 39
1.3. TurqeT-evrokavSiris urTierTobebis mimoxilva 57
TAVI II. TURQETIS SABAJO KANONMDEBLOBIS SEFASEBA 64
2.1. TurqeTis mier evrokavSirTan sabaJo kavSiris CamoyalibesaTvis gadadgmuli nabijebi 70
2.2. TAVISUFALI VAWROBIS SETANXMEBA EVROPIS TAVISUFALI VAWROBIS ASOCIACIASTAN 79
TAVI III. SABAWO KAVSIRIS GAVLENA TURQETIS SAVAWRO URTIERTOBEBZE 92
3.1. sabaJo kavSirSi monawileobis gavlena TurqeTis sagareo vaWrobaze 95
3.2 TurqeTis sagareo vaWrobis regresiuli analizi 104
TAVI IV. TURQULI KOMPANIEBIS DAMOKIDEBULEBA SABAJO KAVSIRIS MIMART 112
4.1. faqtoruli analizi Turquli kompaniebisaTvis 117
4.2.saimedoobis analizi 121
TAVI V. QARTULI KOMPANIEBIS DAMOKIDEBULEBA SAVI ZRVIS EKONOMIKURI TANAMSROMLOBISADMI 124
5.1. faqtoruli analizi qarTuli kompaniebisaTvis 136
5.2. saimedoobis analizi 146
Cven mier gamoTlebis Sedegebi mocemulia Semdeg cxrilebSi 166
DASKVNA 177
3
Sesavali
problemis aqtualoba: meoce saukunis dasasruls regionuli
integraciis sakiTxi erT-erTi umniSvnelovanesi xdeba. qveynebi sul ufro
da ufro uaxlovdebian erTmaneTs da sxvadasxva saSualebebs iyeneben
urTierTobis gasamyareblad. regionuli vaWrobis SeTanxmebebi
saSualebas aZlevs ganviTarebad qveynebs ganaviTaron samrewvelo dargebi
da am dargebis produqciis eqsportis moculobis gafarToebiT
saerTaSoriso bazarze gavidnen. regionuli integraciis momxreTa azriT,
proteqcionisturi politika zRudavs qveynebis ekonomikuri ganviTarebis
SesaZleblobebs. dabali konkurenciis gamo produqciis xarisxic dabalia,
sawarmoebis mflobelebi ar cdiloben teqnologiebis gaumjobesebasa da
axali bazrebis moZiebas, rac momxmarebels aiZulebs SeiZinos dabali
xarisxis produqcia maRal fasad. regionuli integracia ki amcirebs an
zogierT SemTxvevaSi saerTod auqmebs proteqcionistur barierebs da
aZlevs momxmareblebs sxvadasxva firmebis mier warmoebul maRali
xarisxis produqcias Soris arCevanis gakeTebis SesaZleblobas. mecnieri
lifsi1 (lifsi miCneulia sabaJo gaerTianebebis Teoriis Tanaavtorad)
regionuli da საbaJo gaerTianebebis warmatebad ekonomikur literaturasa
da praqtikaSi savaWro sabaJo nakadebis gafarToebasa da diversifikacias
miiCnevs. ganviTarebadi qveynebis mier ekonomikuri ganviTarebis procesebSi
miRweuli warmatebebi mniSvnelovnadaa damokidebuli regionul da sabaJo
gaerTianebebSi maTi monawileobis intensiurobaze. qveynebi msoflio
vaWrobaSi TavianTi wilis gafarToebas cdiloben da amis miRwevis erT-
erTi gza ki regionuli integraciis procesis gaRrmavebaa. gansakuTrebiT
1950-iani wlebidan qveyanaTa ekonomikuri ganviTarebisaTvis regionuli
TanamSromloba sagareo vaWrobasTan dakavSirebuli mTeli rigi
sakiTxebis gadamwyvet faqtorad iqca. dRes msoflio vaWrobis naxevarze
1 Lipsey, R.G. (1957), “The theory of customs unions: trade diversion and welfare”,Journal of Economics 24, gv. 40–46
4
meti ama Tu im sabaJo gaerTianebis an organizaciis farglebSi
mimdinareobs. msoflioSi ukve 250-mde aseTi gaerTianeba arsebobs.
evrokavSiri erT-erTi umniSvnelovanesi regionuli integraciaa
romelic warmatebiT funqcionirebs. evrokavSiris mTavari, mizani mis
farglebSi mcxovrebi 400 milionamde adamianisaTvis keTildReobis,
simSvidisa da stabilurobis uzrunvelyofaa. Sesabamisad, saukeTeso
regionuli integraciis evrokavSiris ekonomikur sivrceSi gaerTianeba
TurqeTisTvis mTavari mizania. aseve damoukideblobis aRdgenis Semdeg
saqarTvelosTvis strategiul mizans warmoadgens evrokavSirTan
urTierToba. amasTan erTad aRsaniSnavia, rom ekonomikuri integraciis
winaaRmdegobebi mZime dasaZlevia, gansakuTrebiT ki maSin, rodesac maT
ekonomikuri agentebis cnobiereba da mentaliteti warmoqmnis.
mravali wlis manZilze TurqeTi evrokavSirSi Sesvlas cdilobs. am
did gzaze sabaJo gaerTianebis Seqmna qveynebisaTvis erT erTi aucilebeli
moTxovnaa. TurqeTma miznad daisaxa evrokavSirSi sruli integracia. es
sakiTxi mudmivi ganxilvis Temaa mecnierTa, biznesmenTa, politikosTa da
ubralo adamianTa wreebSi. aqamde sadavo sakiTxad rCeba, Tu konkretulad
ras moutans qveyanas am organizaciis wevroba. 1980-ian wlebSi sabaJo
gaerTianebis Seqmnis dasruleba erT-erTi yvelaze mniSvnelovani movlenaa,
romelic liberalizaciis Semdeg TurqeTis ekonomikaze axdenda gavlenas.
TurqeTma gauRo kari evrokavSirs, amavdroulad evrokavSirTan
Tavisufali vaWrobis SesaZlebloba miiRo. SeTanxmebis xelmoweridan 12
wlis Semdeg gamoikveTa SeTanxmebis rogorc dadebiTi, aseve uaryofiTi
mxareebi. dRes evrokavSiri TurqeTis erT-erTi umniSvnelovanesi sabaJo
partnioria - Turquli eqsportis TiTqmis naxevari evrokavSirze modis.
warmodgenili naSromi moicavs or kvlevas regionuli integraciis
sakiTxze, romelTaganac erTi ikvlevs qarTuli kompaniebis
damokidebuleba Savi zRvis qveynebis ekonomikuri TanamSromlobis
organizacia da regionis samrewvelo ganviTarebas, xolo meore
aanalizebs Turquli kompaniebis damokidebulebas evrokavSiris sabaJo
gaerTianebis mimarT da misi gavlenis asaxvas savaWro urTierTobebze.
კვლევის მიზანი და ამოცანები: naSromSi davisaxeT Semdegi miznebi:
1. TurqeTis evrokavSiris sabaJo xelSekrulebaSi monawileobis
upiratesobebis daxasiaTeba;
5
2. regionuli itegraciis gavlenis analizi sabaJo SeTanxmebaSi monawile
ekonomikuri subieqtebis saqmianobaze Turquli kompaniebis magaliTze;
3. sabaJo SeTanxmebaSi monawile ekonomikuri subieqtebisaTvis
rekomendaciebisa da rCevebis SemuSaveba;
4. ekonomikuri subieqtebisaTvis regionuli integraciis sabaJo SeTanxmebaSi
monawileobis momgebiani Sedegebis gamovlena.
mocemuli miznebis miRwevisaTvis dasaxulia Semdegi amocanebi:
1) qveynisaTvis regionuli integraciis Sedegebis Seswavla TurqeTis
magaliTze da am mizniT misi sagareo vaWrobis analizi evrokavSiris sabaJo
kaSirSi gaerTianebamde da gaerTianebis Semdeg;
2) kerZo kompaniebis mier regionuli integraciis Sesaxeb Sefasebebis
warmoCena da sabaJo kavSiris SeTanxmebis gavlenis analizi maT saqmianobaze;
am mizniT Turqul da qarTul ekonomikur sivrceSi Catarebuli empiriuli
kvlevis Sedegebis warmoCena;
3) regionul gaerTianebaSi monawile qveynebis, maTi mTavrobebisa da
kompaniebisaTvis sabaJo SeTanxmebebis sargeblianobis damadasturebeli
masalebis gaanalizeba.
4) dasabuTebuli rCevebisa da rekomendaciebis SemuSaveba mTavrobebis, kerZo
kompaniebis, saerTaSoriso organizaciebisa da sazogadoebisaTvis maTi
sabaJo kavSiris SeTanxmebaSi etapobrivi integraciisa da warmatebuli
saqmianobisTvis. agreTve SevecadeT gveCvenebina kerZo kompaniebis
damokidebuleba.
5. qarTuli kompaniebis damokidebulebis daxasiaTeba da analizi regionul
integraciaSi monawileobisa da kerZod Savi zRvis qveynebis ekonomikuri
TanamSromlobis organizaciis mimarT.
kvlevis meTodologia da kvlevis Sedegad miRebuli siaxleebi: dasaxuli
miznebisa da am miznebidan gamomdinare SedarebiTi kvlevis safuZvelze Cven
SevecadeT warmogvedgina Sedegebi, romlebic aqamde ar iyo gamokvleuli.
savaWro kavSirisa da misi Sedegebis Sesaswavlad TurqeTSi Catarebuli
kvlevebis gaanalizebis safuZvelze, uaxlesi statistikuri meTodebis
gamoyenebiT ganvaxorcieleT am Sedegebis sxvadasxva gzebiT miRebis
mcdeloba. kvlevis monacemebi gaanalizebulia statistikuri programiT
(SPSS). faqtor analizis varimaqs–rotaciis meTodi(Varimax Rotation- romelic
gvexmareba SekiTxvebis faqtorTan davakavSirebaSi, T-testis, ANOVA
6
testis, uoler-dunkanis(Waller-Duncan) testis, man-uitnis (Mann-Whitney)
testis da qronbaxis alfis(Cronbach Alpha) saimedoobis analizis
gamoyenebiT. regresiuli analizis Sedegebis gamosaTvlelad ki programa
Excell–i iqna gamoyenebuli.
Catarebuli kvlevis safuZvelze miRebulia Semdegi Sedegebi:
1. regresulma analizma gviCvena, rom evrokavSiris sabaJo kavSiris Seqmnam
dadebiTi Sedegebi moutana TurqeTis sagareo vaWrobas. gafarTovda sabaJo
nakadebi da moxda samrewvelo da agraruli produqciis diferencirebis
gaRrmaveba. (gv.78).
2. regresuli analizis safuZvelze miRebuli Sedegebis sandoobis
Semowmeba kerZo kompaniebisaTvis Cven mier Sedgenili specialuri
kiTxvarebiT ganxorcielda. kiTxvarebis Sedegebi regresiuli analizis
Sedegebs daemTxva (gv.88). am Sedegebis mixedviT, gamokiTxulTa umetesoba
dadebiTadaa ganwyobili sabaJo gaerTianebis mimarT. isini Tvlian, rom
sabaJo kavSiri aZlevs Turqul firmebs axali sabaJo urTierTobebis
Camoyalibebis saSualebasa da TavianTi maRalxarisxovani produqciis
axal bazrebze gatanis SesaZleblobas. Turqul kompaniebSi (romlebsac
savaWro urTierTba aqvT evrokavSirTan) Catarebulma gamokiTxvam
daadastura regresiuli analizis Sedegebi sabaJo kavSiris dadebiTi
gavlenis Sesaxeb. sabaJo kavSiris gaformebis Semdeg Turqul bazarze
importis gafarToebam adgilobrivi firmebisa da kompaniebis xarisxisa da
konkurentunarianobis amaRlebis aucileblobis piroba Seqmna, ris
Sedegadac maT daiwyes axal bazrebSi SeRweva.
3. Catarebuli kvlevis Sedegad naSromSi daxasiaTebulia qarTuli
firmebis damokidebuleba Savi zRvis qveynebis ekonomikuri
TanamSromlobis (BSEC) da regionuli integraciis mimarT. gamokiTxvis
Sedegebi gviCvenebs, rom regionuli integraciisaken gadadgmuli nabijebi
qarTuli kompaniebis warmomadgenlebis mier miCneulia dadebiTad. maTi
pasuxebis mixedviT, saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebisaTvis isini
aucilebel pirobad Tvlian regionul procesebSi CarTvas (r=.32.p=.01) aq
aRiniSneba maRali korelacia da saqarTvelos ekonomikis damokidebuleba
Savi zRvis regionis ganviTarebis procesebTan. maT sjeraT, rom nebismieri
dezintegraciis tendencia regionSi uaryofiTad aisaxeba maT biznesze,
xolo TanamSromloba stabilurobis sawindari iqneba. agreTve
7
aRsaniSnavia gamokiTxulTa samomavlo imedebi –isini Tvlian, rom BSEC-Si
monawileoba evrokavSiris wevrobisaken mimavali gzaa.
4. meore gamokiTxviT Seswavlil iqna qarTuli kompaniebis praqtikuli
mzadyofna TanamSromlobisaTvis. am mxriv agreTve SemuSavda ramdenime
rekomendacia saqarTvelos mTavrobisaTvis ekonomikuri politikis,
efeqturobis zrdisa da ganviTarebis strategiis SemuSavebis kuTxiT.
Seswavlil iqna, agreTve, Tu qarTuli ekonomikis romeli seqtori muSaobs
yvelaze warmatebulad da gakeTda mosalodneli prognozi am
mimarTulebiT.
kvlevis praqtikuli mniSvneloba: kvleva Sedgeba vaWrobis,
saerTaSoriso organizaciebis, kerZo firmebisa da regionuli integraciis
procesebis gaanalizebiT miRebuli Sedegebisagan. ase rom, is SeiZleba
gamoyenebul iqnas ekonomikis saministros, savaWro palatis, vaWrobis
saministros, kerZo kompaniebisa da sazogadoebis mier imisaTvis, rom
Seicnon regionuli integraciis dadebiTi da uaryofiTi mxareebi.
.ekonomikis ministris moTxovniT disertantis mier (08.01. 2009 wels)
gadagzavnilia rekomendaciebis CamonaTvali.
kvlevasTan dakavSirebuli ZiriTadi publikaciebi:
1- The Effects of Customs Union Agreement on Turkish Economy, Jurnali “socialuri
ekonomika”, 2005 wlis nomeri 5, gv. 52-61
2- Customs Union and Turkey- Historical Perspectives, Jurnali socialuri
ekonomika 2005 wlis nomeri 3, gv. 52-61
3- Attitutes of Turkish Firms toward Customs Union, Seventeenth Annual World Business
Conference, FHR Lim A Po School of Management, Paramaribo Suriname, June,18-
22,2008.
website:http://www.imda.cc/IMDA/IMDAWEB/imda/17%20World%20Business%20Congress/
Total_Final_Program_2008-IMDA4.pdf
4- Attitudes of Georgian Firms toward Regional Integration, saqarTvelos ekonomikuri
problemebi 2008, mecnierTa xedva, 31,12,2008
8
Tavi I. regionuli sabaJo urTierTobebis Teoriuli analizi
1.1. regionuli integraciisa da evrokavSiris ganviTarebis ekonomikuri
tendenciebi.
meoce saukune mTel msoflioSi cnobilia, rogorc regionuli
sabaJo integraciis era. aRniSnul periodSi cvlilebebi ganicada, rogorc
ganviTarebuli, ise ganviTarebadi qveynebis ekonomikam. sabaJo politika am
etapze gaxda umniSvnelovanesi berketi sxva qveynebTan urTierTobisas.
qveynebis ekonomikuri ganviTarebis sakiTxSi saerTaSoriso SeTanxmebebSi
monawileobis faqtori gadamwyveti iyo. 1947 wels 23-ma qveyanam miaRwia
JenevaSi saerTo SeTanxmebas sabaJo tarifebze. SeTanxmebis mTavari mizani
iyo dasaqmebisa da ekonomikuri zrdis stimulireba mTel msoflioSi.
momdevno wlebSi aRniSnuli gaerTianebis wevri gaxda bevri ganviTarebadi
ekonomikis mqone qveyana. 1995 wels msoflio savaWro organizaciis
Camoyalibeba didi wingadadgmuli nabiji iyo msoflio vaWrobis
liberalizaciis TvalsazrisiT. msoflio savaWro organizacia
funqcionirebs rogorc saerTaSoriso organizacia, raTa awarmoos
molaparakebebi sabaJo barierebisa da konkurenciis Semaferxebel sxva
winaaRmdegobaTa Sesamcireblad. msoflio savaWro organizaciis ZiriTadi
mizania, moaxdinos msoflio savaWro politikis liberalizacia da amiT
wvlili Seitanos ekonomikur zrdasa da ganviTarebaSi.2 msoflio savaWro
organizaciis wevri TiTqmis yvela 145 qveyana nawilobriv mainc regionuli
SeTanxebis monawilea.
saerTaSoriso savaWro urTierTobebi umeteswilad xorcieldeba
sabaJo gaerTianebebis wevrebs Soris. aRniSnuli saxis SeTanxmeba uamrav
movaleobas akisrebs wevr qveynebs. am movaleobaTa nawili msoflio
savaWro organizaciis mieraa Seqmnili. iseTi qveynebi, rogoricaa
2 http://ffas.usda.gov/info/factsheets/wto.html (bolo viziti: 24. 08, 2008)
9
saqarTvelo, sadac mTliani Sida produqtis wili erT mosaxleze
Seadgens 1401.8 USD3 dolars da TurqeTi, sadac mTliani Sida produqtis
wili erT mosaxleze 8000 dolaria erTi da imave reJimis farglebSi
moqmedeben. mecnieri vineris4 Tanaxmad, gansxvavebuli pirobebis gamo
sabaJo gaerTianebebi SesaZloa ekonomikuri keTildReobis maCveneblebis
gauaresebis mizezi gaxdes ara marto arawevr qveynebSi, aramed mTlianad
msoflioSi, radganac resursebis moxmareba araTanabradaa ganacilebulia
sxvadasxva qveyanaSi.
dRevandeli mdgomareobiT, 170-ze meti regionuli integraciis
SeTanxmeba moqmedebs, xolo 70 Camoyalibebis procesSia. msoflio savaWro
organizaciis monacemebiT, mimdinare SeTanxmebebis dasrulebis Sedegad
regionuli integraciis SeTanxmebaTa saerTo raodenoba 300-s miaRwevs
(Altomonte C. , 2007).5
1996 wlis monacemebiT, yvela ganviTarebuli qveyana (garda
iaponiisa), sul mcire, erTi regionuli integraciis SeTanxmebis wevri iyo.
aRsaniSnavia is faqti, rom Tavdapirvelad evrogaerTianeba eqvsi
wevrisagan Sedgeboda da Semdgom maTi ricxvi 27 wevramde gaizarda
regionuli integraciis kidev erTi TvalsaCino magaliTia aSS-s mier
kanadasa da meqsikasTan erTad NAFTA-s Camoyalibeba. regionul
gaerTianebaSi monawiloebis Sedegad warmoqnili pozitiuri Sedegebi
ubiZgebs sxva qveynebs msgavsi qmedebisaken. aziuri da wynarokeanuri
ekonomikuri gaerTianeba (Asia Pasific Economic Cooperation) regionis
TanamSromloba axdens vaWrobis, investirebisa da ekonomikuri zrdis
stimulirebas. msoflio savaWro organizaciisa da sxva sabaJo
gerTianebebisgan gansxvavebiT, aRniSnul TanamSromlobas ar gaaCnia
SeTanxmebis valdebulebebi da moTxovnebi misi wevri qveynebis mimarT.
gadawyvetilebebi miiReba mxolod konsesusisa da molaparakebebis
Sedegad. aziuri da wynarokeanuri ekonomikuri gaerTianebaSi (Asia Pasific
Economic Cooperation) TanamSromloba aerTianebs 21 wevr qveyanas, (am
regionul gaerTianebaSi msoflio mosaxleobis 41%-ia, msoflio mTliani
3 http://www.investingeorgia.org/about_us/faq/( bolo viziti: 19.12, 2008) 4 Viner, J. (1950). The Custom Union Issue. New York: Carnegie Endowment for International Peace 5 Carlo A. (2007). “Regional Economic Integration and the Location of Multinational Firms, Review of World Economics,, Vol. 143, gv. 277-303
10
Sida produqtis 55% da msoflio savaWro urTierTobebis, eqsport
importis TiTqmis 49%6).
52 qveynis monawileobiT moxda afrikuli gaerTianebis Camoyalibeba.
arsebobs aRmosavleT aziis ekonomikuri integracia7 qveynebs Soris
regionuli kooperaciis ganviTarebis mizniT. Seqmnilia aseve andianis
gaerTianeba, aseve “islamuri qveynebis organizacia” da sxva. qvemoT
mocemuli cxrilisa da grafikis Tanaxmad, SeTanxmebaTa didi nawili
samocdaaTian wlebSi Seiqmna, regionuli integraciis SeTanxmebebi
aqtiurad ganaxlda oTxmocdaaTian wlebSi. saboloo gaaqtiureba ki moxda
1998 wels SeTanxmebaTa raodenobam ukve arsebuli SeTaxmebebis saerTo
raodenobis 52%-s miaRwia. ukanaskneli monacemebiT, msoflioSi qveynebis
umetesoba, sul mcire, erTi regionuli integraciis SeTanxmebis monawilea
da msoflio savaWro urTierToebebis erTi mesamedi mainc regionuli
integraciis parglebSi xorcieldeba.
cxrili 1.1. regionuli integraciis SeTanxmebaTa saerTo raodenoba
1949-2008 ww.
wlebi raodenoba
1949-1959 3
1960-1969 17
1970-1979 42
1980-1989 13
1990-1998 87
1999-2008 61
6 http://www.apec.org/apec/about_apec.html (bolo viziti: 24.08.2008) 7 ekonomikuri integracia aRmosavleT aziaSi mkacrad orientirebulia bazarze. oTxmociani wlebis mcdeloba, CamoeyalibebinaT aRmosavleT aziis regionuli ekonomikuri dajgufeba, marcxiT damTavrda ramodenime mizezis gamo. 1997-1998 ww. finansurma krizisma gaaZliera qveynebis regionuli Tavdacvis meqanizmi aRniSnuli krizisis dasaZlevad da samomavlo danakargebis Tavidan asacileblad. ramac gamoiwvia integraciisaTvis ramodenime safinanso programis Seqmna, maT Soris savaluto hejirebis
RonisZiebebi, romelic cnobilia “Chiang Mai Initiative”-is saxeliT.
11
sul 229
wyaro:http:www.wto.org/English/tratop_e/region_negoti_e.htm(bolo viziti: 20.10.2008)
wyaro: www.wto.org (bolo viziti: 20.10.2008)
regionuli integraciis gamomwvevma mizezebma da Sedegebma mZafri
debatebi gamoiwvia mkvlevarebsa da integraciis politikis gamtareblebs
Soris. mkvlevarTa nawili Tvlis, rom regionuli integracia ucxouri
investiciebis mozidvis xarjze dadebiT gavlenas axdens qveynis
ekonomikur ganviTarebaze. regionuli integraciis SeTanxmebaTa dadebiTi
gavlena investiciebze aixsneba sabaJo liberalizaciis Sedegad
regionuli bazrebis zrdiT da sabaJo politikis disciplinis SeqmniT,
axali sainvesticio wesebis SemoRebiT, ris Sedegadac xdeba bazarze
Sesvlis gamartiveba (mag. axali momsaxurebis SeTavazebiT), aseve axal
investorTa dacviTa da mTavrobis politikis mimarT ndobis gazrdiT
(Bernar Hoekman and Richard Newfarmer 2005)8
zogadad sabaJo reformebi iyofa sam jgufad. 1-tarifebis calmxrivi
Semcireba, 2-farTod gavrcelebuli mravalmxrivi molaparakebebi, 3-
regionuli sabaJo xelSekrulebebi. pirveli saxis SeTanxmeba
damokidebulia qveynebze, romlebsac surT tarifebis procentis Semcireba
erTmaneTs Soris. erT qveyanas SeuZlia hqondes SeTanxmeba meore
qveyanasTan, raTa Seamciros tarifebi. meore aris globaluri SeTanxmeba
(msoflio savaWro organizaciis sazRrebSi) da bolos qveynebs Soris
SeTanxmebebi, romlebic SeiZleba Camoyalibdes Semdegnairad: Tavisufali
8 Hoekman B. and Newfarmer R. (2005), Preferential Trade Agreements, Investment Diciplines and Investment Flows, Journal of world Trade (39/5), gv. 949-973
12
vaWrobis zona (FTA), sabaJo kavSiri (CU), saerTo bazari (CM), monetaruli
kavSiri (MU) da ekonomikuri kavSiri (EU).
rogorc zemoT aRiniSna, regoinaluri sabaJo SeTanxmebebi Zalian
damaxasiaTebelia dRevandeli msoflio realobisaTvis da
saxelmwifoebisaTvis gardauvalia am maTSimonawileobis miReba. TurqeTma es
Zalian adre gaigo da mimarTa sabaJo kavSirs. bevri kvleva Catarda am
sakiTxTan dakavSirebiT.
sabaJo kavSiri 50 wlis ganmavlobaSi ekonomistebis Seswavlis sagans
warmoadgens. 1970-ian wlebamde isini sabaJo kavSirs mxolod Teoriad
Tvlidnen, magram 1970-ian wlebSi, Sidamrewvelobis ganviTarebis Semdeg
regionuli sabaJo liberalizaciis idea daibada. gaCnda meti optimizmi
integraciis rolis Sesaxeb mas Semdeg, rac moxda vaWrobis gaanalizeba
barierebiT da barierebis gareSe. magram kvlav grZeldeba diskusia sabaJo
kavSiris Sesaxeb. anton j. venablesma (Anton J. venables9) 2003 wels gaaanaliza
regionuli intergaciis SeTanxmebebis Sedegebi da scada epasuxa kiTxvaze,
Tu rogor nawildeba sabaJo kavSirSi monawileobis sargebeli da
danakargebi monawile qveynebs Soris. Sedegebi damokidebulia wevrebis
SedarebiT upiratesobebze erTmaneTTan da danarCen msofliosTan. qveynebi,
romlebsac aqvT SedarebiTi upiratesoba partniorebTan da danarCen
msofliosTan, met mogebas iReben.
1965 wlamde ekonomikuri intergacia or periodad iyofa. pirvel
periodSi vineris10 mier gamokvleuli iyo sabaJo kavSiris gavlena
warmoebaze, moxmarebasa da savaWro nakadebze. lifsis11 mixedviT, sabaJo
kavSiris SeqmniT miRebuli socialuri mogebis an wagebis xuTi SesaZlo
wyaro arsebobs: 1) specializireba SedarebiTi upiratesobis mixedviT, 2)
masStabis ekonomia, 3) cvlilebebi vaWrobis pirobebSi 4) cvlilebebi
efeqturobaSi ucxouri konkurenciis gamo, 5) cvlilebebi ekonomikur
zrdaSi.
meore periodSi 1960 wlis Semdeg ekonomistebma TavianT Tavs dausves
kiTxva - Tu ra iyo maTi, integraciis gegmaSi CarTvis, realuri miznebi.
manamde meore RirsSesaniSnavi Teoriis ganviTarebiT ekonomistebi mividnen
9 Venables Anthony J. (2003),Winners And Losers From Regional Integration Agreements,,. The Economic Journal, 113 (October), gv. 747–761. _ Royal Economic Society. 10 Viner, J. (1950). The Custom Union Issue. New York: Carnegie Endowment for International Peace, New York 11 Lipsey, R. (1960) "The Theory of Customs Union: A General Survey," Economics Journal
13
im daskvnamde, rom Tavdapirvelad nebismieri SeTanxmeba vaWrobis
regionuli liberalizaciisaTvis, normatiuli Sexedulebebidan
gamomdinare, ar aris aucileblad pozitiuri, Tavad partniorebisTvisac
ki. lifsi da sxva mecnierebi amtkicebdnen, rom sabaJo kavSiri momavalSi
iqneboda momgebiani misi wevrebisTvis. mecnierebis jonsonis12, maselis13 da
berglasis14 gamokvlevebi iyo am SexedulebaTa saukeTeso gamoxatuleba.
evrogaerTianebaSi sabaJo kavSiris Seqmnis pirvel etapze bevri
ekonomisti fiqrobda, rom es iyo ufro politikuri da kulturuli
kavSiri, vidre ekonomikuri, magram mogvianebiT regionuli gaerTianebis
ufro meti ekonomikuri gavlenis gamo politikuri da kulturuli
dabrkolebebi gaqra, ramac ekonomistebs aTqmevina, rom evrokavSiri aris
erTaderTi realurad warmatebuli integracia.
vaWrobaze sabaJo kavSiris efeqtebi gamoikvlies mandelma, kempma da
miureim (Mundell 196515 da Kemp, Murray 196416). earsma Seajama maTi Sedegebi da
daaskvna, rom sabaJo kavSiris mizani aris msoflio Semosavlebis
keTilsindisieri ganawileba wevr qveynebs Soris danarCen msofliosTan
vaWrobis pirobebis gaumjobesebiT. sabaJo kavSiris Camoyalibeba ufro
rekomendirebulia patara qveynebisaTvis, romlebsac ar SeuZliaT
damoukideblad moaxdinon gavlena vaWrobis pirobebze. sabaJo kavSirTan
SeerTebiT qveyanas SeuZlia gaakeTos is, rasac ver SeZlebda marto.
zogadi modelebis saSualebiT (Vanek, 196817) aixsneba, Tu rogor
nawildeba mogeba wevr da arawevr qveynebs Soris. umTavresad iTvleba,
rom qveyana, romelsac hqonda savaWro urTierToba gaerTianebamde Tavis
momaval partniorTan, savaraudod moigebs integraciiT, maSin, rodesac
partniorebi didi savaWro qselebiT danarCen msofliosTan waageben. am
ukanasknelTa garda, yvelas SeeZlo gaeumjobesebina Tavisi savaWro
pirobebi. savaWro pirobebis gaumjobeseba damokidebulia savaWro
urTierTobebis moculobaze mesame qveynebTan.
12 Jhonson H. (1965). An economic theory of protection, tariff bargaining and the formation of Customs Union, journal of political economy, gv. 256-283 13 Marsell B. (1965). A new look a customs union theory. Economic journal, gv. 742-757 14 Berglas E. (1979). “Preferential Trading Theory: The n Commodity Case”. JPE; V.87-#2, gv.315-331. 15 Mundell R. (1964). “T ariff Preferences and the Terms of Trade”. Manchester School; V.32-1, gv. 1-13. 16 Kemp, Murray, C., (1964), The Pure Theory of International Trade, Prentice-Hall, Englewood Cliffs, N.J., 176-177. 17 Vanek, J. (1968), "The Factor-Proportions Theory: The N-Factor Case", Kyklos, 21(4) gv. 749-756.
14
gviani 1970-iani wlebisa da adreuli 1980-iani wlebis yvela mcdeloba,
mieRoT ufro naTeli daskvnebi meti saqonelisa da meti qveynebis CarTviT
martiv winaklasikur modelSi, CaiSala (Riezman18 1979, Collier 197919, McMillan and
McCann 198120, Lloyd 198221). piriqiT, yvela es modeli ufro bundovans xdida
isedac damabnevel analizebs, romlebic eZebdnen imis mizezebs, Tu ratom
erTvebian qveynebi diskriminaciul savaWro SeTanxmebebSi. am yvelafris
gamosasworeblad, vaWrobis pirobebi Sesaxeb debatebs axlaxans daemata
ufro mkafio miniSneba. krugmani (Krugman 199122) mianiSnebs aSkara faqtze:
mosalodnelia, rom optimaluri tarifi (Common External Tariff) iyos ufro
maRali, vidre gaerTianebamde arsebuli tarifis procenti wevri
saxelmwifoebisaTvis, romelic miRebulia maTi gaerTianebuli moqmedebis
Sedegad mesame qveynebTan konkurentunarianobis gazdis mizniT. kempma da
uanma ki daamtkices (Kemp da Wan (197623), rom sabaJo kavSirebi potenciurad
kargia imis gamo, rom yovelTvis aris SesaZlebloba, Tavidan iqnas
acilebuli vaWrobis damzaralebeli Sedegebi, magram krugmani aRniSnavs,
rom sabaJo kavSiri amavdroulad yovelTvis gamoiwvevs vaWrobis Sedegebis
cvlilebas arawevri qveynebis keTildReobis da zog SemTxvevaSi mTlianad
msoflios keTildReobis mosalodneli SemcirebiT.
kordenma (Corden 197224) gaaanaliza, Tu ra argumentebia mniSvnelovani
praqtikaSi da aCvena, rom Cveulebrivi vaWrobis ganviTarebisa da misi
Sedegebis garda arsebobs damatebiTi efeqti, romelic dakavSirebulia
tarifebis moxsnis safuZvelze danaxarjTa Semcirebis efeqTTan. sabaJo
kavSirSi yofna iwvevs proteqcionizmTan dakavSirebuli xarjebis Semcirebas
adgilobrivad miwodebul saqonlzec. 1970-ian wlebSi masStabis ekonomiis
argumenti gaerTianda intraindustriuli vaWrobis swrafi zrdis
18 Riezman R. (1979). “A 3x3 Model of Customs Unions”. JIE; V.9-, gv. 341-354. 19 Collier P. (1979). “The Welfare E ffects of Customs Union: An Anatomy”. EJ; V.89-, gv. 84-95. 20 McMillan J. and McCann E. (1981). “Welfare E ffects in Customs Unions”. EJ; V.91-, gv. 697-703. 21 -Lloyd P.J. (1982). “3x3 Theory of Customs Unions”. JIE; V.12-, gv. 41-63. 22 Krugman, P., (1991), "The Move to Free Trade Zones," Symposium Sponsored by the Federal ReserveBank of Kansas City, Policy Implications of Trade and Currency Zones. 23 Kemp, Murray and Henry Jr. Wan. (1976). "An Elementary Proposition Concerning the Formation of Customs Unions", J. of Int. Econ. 6:1, gv. 95-98. 24 Corden W.M. (1972). “Economies of Scale and Customs Union Theory”. JPE; V.80-#3, gv. 465-475.
15
TeoriasTan, romelic pirvelad Camoayaliba Ggrubelma da loidma (Grubel and
Lloyd 197525). riTic is daupirispirda hekSer-olinis Teorias.
evrokavSirSi mravali weli ikvlevdnen sabaJo kavSiris Teoriul
efeqtebs da cdilobdnen epasuxaT kiTxvaze, Tu ratom Seiqmna is saerTod.
1960-ian wlebamde moduri iyo, vineris mosazreba romlis mixedviT sabaJo
kavSirebis analizis safuZvelze savaWro urTierTobebi farTovdeba
Tavisufali nawilobrivi upiratesobis SeTanxmebebiTa da saerTo bazris
SeqmniT. amis Semdeg gamoCnda kvlevebi romlebic axasiaTebdnen TiToeuli
am integraciis formebis warmoSobas (Wonnacott, Lutz da Mark 198926).
saerTo bazris Teoria jer kidev naklebad aris ganviTarebuli
miuxedavad imisa, rom faqtorTa bazrebis integraciis Sesaxeb
evrokavSirSi gamokvlevebi arsebobda (Wooton 198827, da Michael 199228). uotonis
mier ganxiluli iyo sakiTxi imis Sesaxeb, rom eqnebodaT Tu ara mogeba wevr
qveynebs sabaJo kavSiridan saerTo bazarze gadasvliT. man daamtkica, rom
yvelaferi damokidebuli iqneboda arCeuli optimaluri tarifis (CET-is)
doneze. Tu es ukanaskneli Seesabameba misaReb dones, saerTo bazris Seqmna
keTildReobis momtania. TumcaMes mtkicebebi ar aris sakmarisi. uotonis
Sedegi SenarCunebuli iqneba im SemTxvevaSi Tu wevr qveynebSi sagadasaxado
procenti faqtorebis Semosavlebis procentis (e.i. saSemosavlo
gadasaxadebis) Tanabaria. sxva sityvebiT, saerTo bazarze gadasaxadebis
harmonizacia aucilebeli pirobaa. aqedan gamomdinare, gansxvavebebma Sida
pirdapir da arapirdapir gadasaxadebs Soris SeiZleba daazaralon vaWroba
iseve, rogorc gare barierebma, magaliTad tarifebma.
1980-ian wlebSi arasruli konkurenciis pirobebSi masStabis ekonomiis
argumenti warmatebulad daukavSirda saerTaSoriso vaWrobis axal
modelebs, romelic aSkarad samrewvelo ekonomiidan gamomdinareobda
(Krugman 197929). am mxriv sainteresoa, sabaJo kavSiris Seqmna ramdenadaa
konkurenciis politikis Semcvleli an damateba. fiqroben, rom vaWrobis
25 Grubel, Herbert G., and Peter Lloyd. 1975. Intra-Industry Trade: The Theory and Measurement of International Trade in Differentiated Products, London 26 Wonnacott, Paul and Lutz, Mark, (1989), "Is There a Case for Free Trade Areas?" in Schott, Jeffrey, FreeTrade Areas and U.S. Trade Policy, Washington, D.C.: Institute for International Economics, gv .59-84 27 Wooton I. (1988). “Towards a Common Market: Factor Mobility in a Customs Union”. CJE;V.21-#3, gv. 525-534 28 Michael M. (1992). “From Customs Union to Common Market: The Need for Factor-Tax Harmonization”. EcLets; V.39-#?, gv. 79-84. 29 Krugman, P. (1979). Increasing Returns, Monopolistic Competition and International Trade. Journal of International Economics 9 (4): gv.469–479.
16
liberalizaciam SeiZleba Secvalos konkurenciis politika, radgan
adgilobrivi monopoliebi saerTaSoriso konkurenciiT gakontroldeba. es
argumenti kvlav aqtualuri gaxda Sida bazarze mosalodneli sargebelis
zrdasTan dakavSirebiT (Smith and Venables 1988)30.
ekonomistebs dRes naTeli suraTi aqvT, Tu ratom warmoiSva yvela es
gaugebroba sabaJo kavSiris SeqmnasTan dakavSirebiT. 1960-iani da 1970-iani
wlebis modelebis umetesoba savaraudod gulisxmobda, rom integraciis
gegma xorcieldeboda mcire da didi qveynis (an qveynebis jgufs) Soris,
romlebic ar iyvnen mezoblebi maSin, rodesac danarCeni msoflio verc ki
SeamCnevda, ra xdeboda. am konteqstSi savaraudoa (mecnieri Toviasis
mosazrebiT 1978) rom cire qveynebs did qveynebTan SedarabiT meti sargebeli
avqT, marTalia amis dasabuTeba rTulia magram praqtika amaze metyvelebs.
yvela mcire qveyana cdilofs integraciul savaWro SeTaxmebebSe
monacileobas. kongretulaT es sCans Semdegi faqtebidan rodesac
gaerTianebulma samefom gaaforma Tavisufali vaWrobis SeTaxmeba, FTA (Free
Trade Agreement) eqvs mcire evropul qveyanasTan portugaliam maSin gadawyvita
EC-Si (Economic Community) evropul TanamegobrobaSi Sesvla.
zogierTi didi qveyana, dainteresebuli iyo patara qveynebTan
partniorobiT. Teoretikosebis umetesobas ainteresebda am SeTanxmebaze
xelmoweris ekonomikuri azri iseTi qveynebisaTvis, rogorebic aris mag.,
didi britaneTi da aSS an evrokavSiri. ekonomistebi fiqroben, SesaZloa
aseT SeTanxmebebs “mxolod politikuri mizezi hqonda” (“EC-s Seqmnis,
“gavlenis sferoebis Seqmna”, “demokratiis gaZliereba”), magram aSkaraa, rom
yvela sabaJo kavSiri ar aris Seqmnili araregionul safuZvelze
radikalurad gansxvavebuli zomis ekonomikis mqone wevrebiT da politikuri
TvalsazrisiT. Tu potenciuri wevrebis masStabebi Tanabaria,
urTierTdaxmarebis CarTva integraciis SeTanxmebebSi, yvela wevrs, rogorc
eqsportiors, aZlevs mogebis garantias. rogorc importiorma, man SeiZleba
zogjer waagos, zogjer moigos. es SesaZloa momxdariyo mag. oTxi Tanabari
zomis sabaJo teritoriebis pirveladi gaerTianebis dros - safrangeTis,
italiis, germaniis federaciuli respublikisa da beniluqsis mier EC’s
Seqmnisas. Tavdapirvelad maT daaweses “erovnuli sabaJo bloki” dasavleT
30 Smith A. and Venables A. (1988). “Completing the Internal M arket in the European Community:Some Industry Simulations”. EER; V.32-#?, gv. 1501-1525.
17
evropaSi, geografiuli mdebareobidan gamomdinare. EC-is gafarToebam
eqvsidan cxramde da Semdeg Tormetamde regionuli integraciidan
gamomdinare, mas wevri qveynebisaTvis damatebiTi mimzidveloba SesZina. es
qveynebi dainteresebulni iyvnen, gaezardaT TavianTi eqsporti.
EC patara “kavSiridan” did gaerTianebamde ganviTarda. magram maTi
warmateba amiT ar Semoifargla: - mas Semdeg, rac ekonomikuri
TanamSromlobis axali wesebi dawesda, teqnologiurad ganviTarebul
qveynebSi gaizarda maT mier warmoebuli produqciis masStabi da
geografiuli areali. aseT situaciaSi axali wevrebis damateba da bazris
gafarToeba, bunebrivia, zrdis sawarmoebis SesaZleblobebs da aZlevs
saSualebas, awarmoon produqcia, romelsac adre ar iwarmoebdnen (mag:
kompiuteris sacalo Rirebuleba mcirediTaa meti arawevri qveynebisagan
importirebul imave saqonelze). es amcirebs korden-is vaWrobis akrZalvis
efeqts (romelic EC-is gagebiT aris “auRebeli cixe-simagre” wevri
qveynebisTvis), Tumca, radgan vaWrobis xvedriTi wili danarCen qveynebTan
mcirea, mosalodnelia, rom manamde arawevri qveynebisagan importirebuli
saqonlis xarjebi gacilebiT gaizrdeba, radgan am qveynebSi aRniSnuli
saqonlis warmoeba Sesabamisad mcirdeba (Venables 198731).
TurqeTis ucxour vaWrobaze sabaJo kavSiris gavlena gaanalizebulia
da gamokvleulia regresiuli analizis meTodebiT. Tu gavaanalizebT
vaWrobis statistikas TurqeTsa da evrokavSirs Soris, aSkaraa, rom sabaJo
kavSiris Semdeg gaizarda rogorc TurqeTis eqsporti evrokavSirSi, aseve
importi evrokavSiridan. magram importis zrda Warbobs eqsportis zrdas.
es ki uaryofiT gavlenas axdens wminda eqsportze. sabaJo kavSirma mecnieri
sekis mosazrebiT ar gamoiwvia vaWrobis struqturis didi cvlileba
TurqeTidan evrokavSirisken (Seki, 2005)32.
TurqeTma evrokavSirTan sabaJo kavSiris SeTanxmebis xelmoweriT miiRo
SesaZlebloba, gaezarda mTliani Sida produqtis mogeba wliurad 1-dan 1.5%-
mde. magram amasTanave man SeiZleba dakargos satarifo Semosavlebi rac
daaxloebiT mSp-s 1.4 %. damatebiTi Rirebulebis gadasaxadis (dRg)
formaluri Semcirebac ki mSp-s zrdis paralelurad aanazRaurebs
31 Krugman, P. (1980), "Scale Economies, Product Differentiation, and the Pattern of Trade," Amer. Econ. Rev., 70:5, gv. 950-959. 32 Seki I. (2005), “Gümrük Birliði’nin Türkiye’nin Net ihracatI Üzerine Etkileri, 1985 – 2003”.
18
tarifebis SemcirebiT gamowveul danakargebs da gazrdis sabaJo kavSiridan
miRebul socialur keTildReobas (Glenn W. Harrison T. F. RutherfordDavid G. Tarr,
1996)33.
utkulu da seimeni (2004)34 adastureben, rom gadaxrebi minimalur
donezea. sabaJo kavSiris monacemebis mixedviT, ar arsebobs tarifebi da
kvotebi industriul saqonelze TurqeTsa da evrokavSirs Soris. arsebuli
forma, marTalia, zrdis TurqeTis SedarebiT upiratesobas msoflio
bazarze, Tumca amcirebs evrokavSiris bazarze, rac savaraudod gamowveulia
sabaJo kavSiris SeqmniT.
radgan evrokavSirs 1971 wlidan ukve gauqmebuli qonda tarifebi
TurqeTTan importze, sabaJo kavSirs ar moutania mniSvnelovani
liberalizacia TurqeTis eqsportisaTvis evrokavSirSi. samagierod,
TurqeTis mxridan evrokavSirisTvis tarifebis Tanmimdevrulma gauqmebam
gamoiwvia TurqeTSi evrokavSiris importis umniSvnelo zrda. magram rogorc
statistikidan Cans, cvlilebebi importSi ar iyo iseTi mniSvnelovani,
rogorc elodnen. sabaJo kavSiri warmoadgens TurqeTis evrokavSirSi sruli
integraciisaTvis mniSvnelovan wingadadgmul nabijs (Sertoglu* & Ozturk, 2003)35.
Uulgenis da zahbriadis (Ulgen S. and Zahariadis Y. 200436) azriT, evrokavSir-
TurqeTis sabaJo kavSiris amoqmedeba metad mniSvnelovani nabijia TurqeTis
evrokavSirSi integraciis gzaze. TurqeTi aris evrokavSiris kandidati
qveyana da evrokavSiris sabaJo gaerTianebis wevri. faqtobrivad, Tu
saqonliT vaWrobas miviRebT mxedvelobaSi, igi evropuli bazris
mniSvnelovan nawils warmoadgens.
sabaJo integraciis Semdgomi gaRrmaveba SeiZleba miRweuli iqnas
SeTanxmebis pirobebis gadaxedviT da arsebuli naklovanebebis aRmofxvriT.
aseve masSi iseTi sferoebis CarTviT, rogoricaa momxaxureba da soflis
meurneoba. zemoT naxsenebi avtorebi askvnian, rom TurqeT-evrokavSiris
sabaJo kavSirs aqvs bevri dadebiTi mxare da saimedo sawyisebze
funqcionirebs. magram amasTan aRniSnaven, rom orive mxarem ufro moqnilad
33 Harrison G. W., Rutherford T. F., Tarr D. G. (1996). “Economic Implications for Turkey of a Customs Union with the European Union”. 34Utkulu, U. da Seymen, D. (2004): “Revealed Comparative Advantage and Competitiveness: Evidence for Turkey vis-a-vis the EU/15”, European Trade Study Group 6th Annual Conference, 9-11 September. 35 Sertoglu, K. da Ozturk I. (2003). “Turkey and European Union Relations: Concept of Customs Union”. Pakistan horizon. Vol.56 No:3. gv 15-25 36 Ulgen, S. da Zahariadis, Y. (2004) The Future of Turkey-EU Trade Relations: Deepening vs Widening. CEPS EU-Turkey Working Papers No. 5.
19
unda imuSaos, sabaJo akrZalvebis Sesamcireblad da sabaJo integraciis
ufro srulyofili pirobebis Sesaqmnelad.
neiaptim, taSkinma da ungorma (Neyapti, Taskin and Ungor37) gamoikvlies,
rom miuxedavad sabaJo kavSirisa, Semosavlebi eqsport-importidan
evrokavSiris qveynebisTvis dabalia. amavdroulad sabaWo kavSirSi yofnis
efeqti TurqeTis eqsportze ufro Zlieria, vidre adre. importisaTvis ki
piriqiT: Turquli liris realuri kursis zrdas dadebiTi gavlena qonda
importze, gansakuTrebiT ki evrokavSiris qveynebidan. es xdeboda
gansakuTrebiT 1993 da 2000 wlebSi. aqedan gamomdinareobs daskvna, rom
sabaJo kavSiris SeTanxmebam xeli Seuwyo TurqeTsa da evrokavSirs Soris
vaWrobis gazrdas. garda amisa, vaWrobidan Semosavlebis efeqti mcire iyo.
es niSnavs, rom Turquli liris maRali kursis periodSi TurqeTis
evrokavSirTan vaWrobisTvis Seiqmna didi riski, rac iwvevda eqsportis
ufro did SezRudvas vidre iyo adre.
mersenierma da ieldanma (Mercenier J. Yeldan E. 1997)38 aRmoaCnes, rom
Turquli ekonomika savaraudod ganicdida socialur danakargebs. amis
sapirispirod Hharisonma, ruTerfordma da Tarma miuTiTes socialuri
keTildReobis momentebze. (Harrison, Rutherford, Tarr, 199739). amisTvis maT
gamoiyenes kompiuterze dafuZnebuli zogadi Tanafardobis modeli.
kompiuterul gamoTvlebze dafuZnebuli zogadi Tanafardobis modeliT
gamoangariSebulia sabaJo kavSiris gavlena TurqeTisa da evrokavSiris
TanamSromlobaze. radgan saSualo tarifi araagrarul importze 2%-ze
naklebia, vaWrobis diversificirebis xarjebi sabaJo kavSiris pirobebSi
sakmaod mcirea. mesame qveynis bazrebze xelmisawvdomobis gazrda
(evrokavSiris ormxrivi SeRavaTiani xelmisawvdomobis SeTanxmebebiT) iwvevs
did mogebas, rac uzrunvelyofs TurqeTis mSp-s daaxloebiT 1-1.5%-iT
gazrdas. evrokavSiris xelSekrulebasTan mierTebiT dRg-s SemoReba
formalurad (misi gazrdis magivrad satarifo Semosavlebis danakargebis
37 Neyapti, B., Taskin, F. da Ungor, M. (2007) “Has Customs Union Agreement Really Benefited Turkey’s Trade?”, Applied Economics, Vol 39: 16, pp. 2121-2132. 38 Mercenier, J. da Yeldan E. (1997). "On Turkey’s Trade Policy: Is a customs union with Europe enough?" European Economic Review 41, gv. 871-880. 39 Harrison G., Rutherford, T. Tarr, D., (1997)Economic implications for Turkey of a Customs Union with the European Union, European Economic Review, Volume 41, Issues 3-5, gv. 861-870
20
asanazRaureblad) gazrdis socialuri keTildReobis mogebas. (Harrison,
Rutherford, Tarr 1997).40
sabaJo kavSirSi Sesvla niSnavda evrokavSirSi integraciisaken
gadadgmul nabijs. amasTan arsebobs imis niSnebic, rom mTavrobis
konkretuli midgomis kursis mowinaaRmdege politikurma oponentebma
SeiZleba SeZlon vaWrobis sruli liberalizaciisaTvis ganxorcielebuli
nebismieri samomavlo moqmedebis dablokva. analitikurma kvlevebma aCvena,
rom socialuri keTildReobis gasaumjobeseblad saWiroa sabaJo reformis
gagrZeleba da momavalSi arasatarifo barierebis moxsnac evrokavSiris
qveynebTan vaWrobaze.
deardofisa da stimis (Deardoff and Stem (1994)41 modelis SedarebiTi
upiratesoba aCvenebs, rom sabaJo garTianebis formireba iwvevs
globaluri ekonomikuri keTildReobis ufro met zrdas, vidre es
moxdeboda qveyanebs Soris mxolod sabaJo molaparakebebis SemTxvevaSi.
bondis (Bond 199642) analizi moicavs sabaJo gaerTianebis gavlenas
mcire ekonomikaze. analizis Tanaxmad, vaWrobis moculobis zrda
importirebul saqonelze zrdis ekonomikur keTildReobas, Tuki Sida
produqtis fasebi ufro maRalia, vidre fasebi msoflio bazarze. tarifis
Semcireba aseve aumjobesebs ekonomikuri keTildReobis dones, ramdenadac
importirebuli saqonlis moculobis Semcireba ar xdeba.
gotom da hamadam (Goto and Hamada 1997)43 ganixiles regionuli sabaJo
SeTanxmebebis gavlena wevr da arawevr qveynebze. Sedegebma aCvena, rom
regionalizmi auaresebs arawevri qveynebis ekonomikuri keTildReobis
dones, Tuki Tavisufali vaWrobis zonis an sabaJo kavSiris gareT
tarifebi ar aris gazrdili.
mecnierma karlo altomontem Teoriuli kvlevis Sedegebi Seadara
realur sabaJo da ucxouri investiciebis monacemebTan, rac eyrdnoba im
4200 mravalnacionaluri firmebis magaliTs, romlebic 1990-1999 wlebSi
40 Harrison G., da Rutherford, T., da Tarr, D. (1997). "Economic implications for Turkey of a Customs Union with the European Union," European Economic Review, Elsevier, vol. 41(3-5), gv 871-880 41 Deardoff da Robert M. Stem, (1994). Analytical and Negotiating Issues in the Global Trading System, Ann Arbor: University of Michigan Press, 1994, Chapter 2, gv. 27-94. 42 Bond, (1996), The Size of Trading Blocs, Market Power and World Welfare Effects," Journal of International Economics 40, gv. 411-437. 43 Goto J. da Hamada K. (1997). “EU, NAFTA, and Asian Responses: A Perspective from the Calculus of P articipation”. in T . Ito and A. Krueger, eds. Regionalism versus Multilateral Trade Agreements. Chicago: University of Chicago Press/NBER, gv. 91-110.
21
investirebas axdendnen centralur da aRmosavleT evropaSi. sabaJo
barierebis SemcirebiT gamowveuli Sedegebis kontroli yovelTvis ar
iwvevs eknomikuri saqmianobis dadebiTi Sedegebis SenarCunebas.
mravalmxrivi regionuli integraciis SeTanxmebebi xSirad moqmedeben,
rogorc dispersiuli Zala (da sxva araferi) mravalnacionaluri firmebis
mdgomareobaze(Altomonte C., 200744).
hiu eduardsi (Edwards T., 2007)45 xsnis regionuli integraciis sxva
aspeqtebs, sadac patara qveynebi ufro metad arian dainteresebulni,
gaxdnen ekonomikuri gaerTianebis wevri qveynebi. vorvik (Warwick) indeqsis
mixedviT, ekonomikuri globalizacis mamoZravebeli Zalaa irlandia,
belgia, hon-kongi da singapuri. rac pirdapir miuTiTebs rom ekonomikuri
globalizaciis procesi met gavlenas axdens Ria ekonomikis mqone patara
qveynebze (rogoricaa irlandia, belgia an hon-kongi), vidre didi
ekonomikis mqone qveynebze. regionuli integracia aiZulebs qveynebs,
moaxdinon sxvadasxva sferoebSi specializacia.46
norbert fiesi (Norbert Fiess, 2007)47 aRniSnul sakiTxs Semdegnairad
xsnis: vaWroba miiCneva mniSvnelovan Tu ara, yvelaze mniSvnelovan,
saSualebad biznes ciklis gadasatanad erTi qveynidan meoreSi.
Teoriulad sabaJo SeTanxmebebSi integraciis biznes ciklze gavlena
dauzustebelia. vaWrobis zrdam SeiZleba gamoiwvios misi cvlilebebi. Tu
sabaJo SeTanxmebebSi integracia moaxdens Sidasamrewvelo vaWrobis zrdas,
rogorc specializaciis procesis nawils, maSin mosalodnelia biznesis
ciklis Secvla, radgan misi formireba moxdeba konkretuli warmoebis
mier. xolo Tuki sabaJo SeTanxmebebSi integracia gamoiwvevs
Sidawarmoebis wilis zrdas, mosalodnelia biznes ciklis gaerTianeba,
radganac konkretuli warmoeba msgavs gavlenas moaxdens sabaJo
partniorebze.
regionuli integracia dadebiT gavlenas axdens ekonomikis zrdaze,
kompaniebi afarToeben TavianT saqmianobas, radgan eZlevaT saSualeba,
44 Carlo A. (2007). “Regional Economic Integration and the Location of Multinational Firms, Review of World Economics,, Vol. 143, pp. 277-303 45 Edwards T.H., (2007) Measuring Global and Regional Trade Integration in Terms of Concentration of Access, Loughborough University, Warwick and Kiel Institute for the World Economy, gv. 256-276. 46http://www2.warwick.ac.uk/fac/soc/csgr/research/workingpapers/2006/wp20606.pdf (bolo viziti: 20.12.2008) 47 Norbert F. (2007), Business Cycle Synchronization And Regional Integration: A Case Study For Central America, The World Bank Economıc Revıew, VOL. 21, NO. 1, gv. 49–72.
22
miyidon produqti wevr qveynebs SezRudvebis gareSe. SedarebiT naklebi
yuradReba eqceva regionuli integraciis efeqtebis zrdis Seswavlas.
gamonaklisia bertelonis48 gamokvlevebi. regionuli aspeqtebis dinamikuri
wonasworobis zrdis modelis gamoyenebiT man aRmoaCina, rom integraciaSi
monawileobis miRebis Semdeg ekonomikuri zrdis tempi damokidebulia
ramodenime faqtorze, rogoricaa: integraciis SeTanxmeba iwvevs Tu ara
vaWrobis warmoqmnas an vaWrobis cvlilebas, TiToeuli wevri qveynis
SedarebiT upiratesobisa da sabaJo barierebis cvlilebas. regionuli
integraciis Sesaxeb arsebul gamokvlevaTa analizze dayrdnobiT
(aRniSnul faqtorebze ekonomikuri zrdis damokidebulebis gamo), ar
arsebos calsaxa pasuxi kiTxvaze, rogoria regionuli integraciis
gavlena ekonomikur zrdaze. Tumca regionuli integraciis sakiTxSi
aRniSnuli gavlena mniSvnelovnad iTvleba (Baldwin, 1989)49.
dResdReobiT ar arsebobs saerTo warmodgena (an SeTanxmeba)
regionuli integraciis globalurobis sazomze. iqmneba azri, rom qveynebi
ganuwyvetliv kargaven erovnul individualobas, Tumca mravali
gamokvleva amtkicebs, rom sinamdvileSi erovnuli sazRvrebi jer kidev
udides rols TamaSoben qveynebis ekonomikur saqmianobaSi hiu edvardsis
mier Catarebuli kleva (T.Huw Edwards, 199250), Cveni azriT, SedarebiT swori
gzaa regionuli integraciis gasaanalizeblad.
regionalizmis sakiTxis irgvliv ikveTeba ramodenime sadavo sakiTxi:
aumjobeseben Tu ara sabaJo gaerTianebebi globalur ekonomikur
keTildReobas, axerxeben Tu ara sabaJo gaerTianebebi globaluri sabaJo
liberalizaciis procesSi warmoqmnili siZneleebis gadalaxvas da ra
gavlenas axdenen sabaJo gaerTianebebi misi wevri qveynebis ekonomikaze.
evrokavSiri (EU) erTaderTia regionalur organizaciebs Soris,
romelmac ganviTarebis procesSi monetarul kavSirs miaRwia. ekonomikis
sferoSi erovnuli sabWos gadawyvetilebis mimRebi xelisufleba
nebayoflobiT Seiqmna koleqtiuri saagentoebiT. ekonomikuri integracia
gagrZeldeba momavalSic moqmedebebis gacilebiT ufro farTo speqtriT,
48 Berthelon M., (2004) Growth Effects Of Regıonal Integratıon Agreements, presented at the joint Central Bank of Chile-World Bank Conference March 22, 23, Chili 49 Baldwin, Richard & Martin, Philippe & Ottaviano, Gianmarco I P, (1998). "Global Income Divergence, Trade and Industrialization: The Geography of Growth Take-Offs," CEPR Discussion Papers 1803, C.E.P.R. Discussion Papers 50 Edwards, S. (1992), “Trade orientation, distortions and growth in developing countries”, Journal of Development Economics, 39, 31-57.
23
vidre sxva regionalur gaerTianebebSi (NAFTA, MARCESUR, BSEC,APEC). jer
kidev mTavar politikur sakiTxebSi integraciis procesi mimdinareobs
gacilebiT nela, vidre ekonomikur seqtorSi, Tumca es ori sfero
SeuZlebelia mTlianad ganvasxvavoT erTmaneTisagan, radgan ekonomikuri
gadawyvetilebebis miReba politikuri procesis nawilia da suverenuli
Zalebis kapitulacia SesamCnevi xarisxiT ukve moxda.
EevrokavSiris Seqmna da ganviTareba aseve araprecedentuli warmatebis
istoriaa. is gamoiyeneboda modelad sxva msgavsi eqsperimentebisaTvis da
yvelaze xilvad imedad, imis dasamtkiceblad, rom ekonomikuri integracia
win uZRvis SesaZlo politikur integracias. Tumca es nabiji isev Soreuli
momavlisaa, evrokavSirma miaRwia ramdenime ekonomikur mizans da es
miRwevebi aris misi Semadgeneli saxelmwifoebis gazrdili keTildReobis
Sedegi. 51
istoriis manZilze evropis gaerTianebis araerT mcdelobas qonda
adgili. romis imperiam TiTqmis miaRwia evropis integracis sruli
ekonomikuri integraciis saSualebiT, radgan romauli mmarTvelobis dros
dasavleT evropis regionTa umetesobas hqonda saerTo sakanonmdeblo
sistema. miuxedavad amisa, gaerTianeba daiSala, rogorc ki romis imperia
ganadgurda. napoleonma aseve scada evropis gaerTianeba sakuTari wesebiT,
magram uSedegod.52
1929 wels safrangeTis premier ministri, Aristide Brigandi, sityviT
gamovida saxelmwifoTa asambleis ligis Sexvedraze, sadac man gamoTqva
evropuli saxelmwifoebis gaerTianebis idea, romelic dafuZnebuli iqneboda
solidarobaze da gamoiwvevda ekonomikur ayvavebasa da politikur da
socialur SeTanxmebul moqmedebas. bevrma saxelganTqmulma ekonomistma, maT
Soris jon meinard keinzma, mxari dauWira am ideas. ligis moTxovniT,
Brigandma warmoadgina memorandumi evropuli federaluri kavSiris sistemis
organizaciaze 1930 wels. didma depresiam, faSizmis zrdam da Semdeg meore
msoflio omma Sida saomari moqmedebebiT gazarda samomavlo mxardaWera.
1940-iani wlebis pan-evropuli iluziebi arasdros ganxorcielebula
mcirediTac ki, radgan arc hitlers da arc bevr mis ierarqs, rogoric iyo
51 Bennett A. LeRoy da Oliver K. James,(2002) International Organizations, Principles and Issues, Seventh Edition, Prentice Hall, gv.263. 52 Tore T. (1999), An Introduction to the European Community and to European Community Law,75 N.D.L.Rev. 59
24
gebelsi, mcireodeni ganzraxvac ar hqondaT, absolituri germanuli
hegemonia gaecvalaT evropuli konfederaciis Seqmnaze. nacistur Zalasa da
demokratiuli principebis naklebobaze dafuZnebuli evropis integrirebas
ar SeiZleboda hqonoda swori winapiroba evrokavSirisTvis.
1945 wels evropis kontinentis saxelmwifoebma ngreva ganicades. maTi
ekonomika da politikuri struqtura daimsxvra. msoflios arasodes enaxa
manamde ngrvebis iseTi masStabebi, rogoric gamoiwvia meore msoflio omma.
amjerad, omiswina periodisagan gansxvavebiT, ufro integrirebuli da
gaerTianebuli evropis Seqmnis momxreebi aRmoCndnen iseTi maRali rangis
evropeli politikosebi, rogorebic iyvnen uinston CerCili, Kkonrad
Aadenaueri da Jean Mmonne. evropuli integraciisken swrafvis mTavari
mizani iyo erovnuli saxelmwifoebis uflebaTa SezRudva radgan
darwmundnen, rom erovnulma saxelmwifom iTamaSa centraluri roli meore
msoflio omis gamowvevaSi.
meore msoflio omis katastrofis Semdeg evropelebma daiwyes
evrokavSiris Seneba, raTa daecvaT evropa katastrofuli omebisagan. 1946
wlis 19 seqtembers uinstion CerCilma zuriCis universitetSi gamosvlisas
ganacxada, rom Seiqmneboda aSS-s msgavsi evrokavSiri. am gamosvlis
pirveladi Sedegi iyo 1949 wels evropis sabWos Seqmna.
K(Monnet J. da Shuan R.) Jan mone da robert Sumani safrangeTidan da
konrad adenaueri germaniidan iyvnen axali evropis mniSvnelovan damcvelebs
Soris. ori msoflio omiT gamowveuli areulobis miuxedavad, isini
cdilobdnen moexdinaT alternatiuli, dadebiTi, konstruqciuli
urTierTobebis damyareba formalur mtrebs Soris. ekonomikuri intergaciiT
gamowveuli miRwevebis manipulirebiT isini cdilobdnen yvela, praqtikul
doneze SeeqmnaT axali, kooperatiuli kavSirebi safrangeTsa da germaniis
federaciul respublikas Soris, romlebic mTavari moTamaSeebi iyvnen
kontinenturi evropis ekonomikaSi. maT qondaT gaZlierebuli, nabij-nabij
gaTvlili starategia ekonomikuri integraciis miznebis misaRwevad. maTi
praqtikuli motivacia iyo evropis saxelmwifoebis politikur
urTierTobebze dadebiTi gavlenis moxdenis molodini, rac gamoixateboda
didi ekonomikuri integraciis progresSi.53
53 Viotti Paul R.& Kauppi V.,(2001). Mark, International Relations and World Politics, Second addition, Prentice-Hall,Inc. , gv.362
25
ase rom, safrangeTisa da germaniis mTavrobebis SeTanxmebis Semdeg
robert Sumanma gamoacxada Tavisi deklaracia. man daiwyo deklaracia
ramdenime Sesavali winadadebiT: “exla fuWi sityvebis dro ar aris, magram
mkveTri, konstruqciuli moqmedebebis droa. safrangeTma imoqmeda da misi
saqmianobis Sedegebi SeiZleba saucxoo iyos. Cven54 vimedovnebT amas. man
imoqmeda arsebiTad mSvidobisaTvis. rom mSvidoba iyos upirvelesad unda
iyos evropa. germaniis ukompromiso kapitulaciidan TiTqmis xuTi wlis
Semdeg safrangeTi pirvelad dgams gadamwyvet nabijs evropis Seqmnisaken da
germaniac monawileobs am gaerTianebaSi. es aris is, ramac sruliad unda
Secvalos mdgomareoba evropaSi da dauSvas sxva saerTo saqmianobebi, rac
aqamde SeuZlebeli iyo.
yovelive amis Semdeg Seiqmneba mowinave evropa, soliduri da
gaerTianebuli evropa. evropa, sadac cxovrebis done gaizrdeba
gaerTienebuli warmoebisa da gafarToebuli bazrebis wyalobiT, rac dabla
dawevs fasebs...”
regionuli integraciis procesis msvlelobaSi evrokavSiri
TandaTanobiT gaxda mniSvnelovani faqtori rogorc saxelmwifoebis Sida
saqmeebSi, aseve maT erTmaneTTan urTierTobebSi. Tavdapirvelad evrokavSiri
iyo pasuxismgebeli ekonomikis sxvadasxva seqtorebis regulirebaze
(qvanaxSiri, foladi, soflis meurneoba), Tumca droTa ganmavlobaSi
TandaTanobiT gazrdil davalebebze pasuxismgeblobis asaRebad evropuli
institutebi Seiqmna. 1950 wels safrangeTis premier ministrma, robert
Sumanma wamoayena winadadeba dasavleT evropis qvanaxSirisa da foladis
mrewvelobis integrirebisaTvis. Sedegad, 1951 wels Seiqmna evropis
qvanaxSirisa da foladis sabWo ECSC (European Coal and Steel Community), eqvsi
wevri qveyniT: belgia, dasavleT germania, luqsemburgi, safrangeTi, italia
da niderlandebi. am SeTanxmebis mizani iyo wevri saxelmwifoebis foladisa
da qvanaxSiris resursebis gaerTianeba.55
evropis qvanaxSirisa da foladis sabWos SeTanxmeba warmatebuli
miRweva iyo, radgan xuTi wlis manZilze imave eqvsma qveyanam gadawyvita
ufro Sors wasvla da TavianTi ekonomikis sxva seqtorebis integraciac.
54 Fontaine P., A new idea for Europe, The Schuman declaration — 1950–2000, Second Edition, gv.13 55 Baylis J. da Smith Steve, (2001) The Globalisation of World Politics, Second Addition, Oxford University Pres, gv 495
26
cxrili 1.2. evroparlamentSi warmomadgenlobiTi raodenoba TiToeuli qveynisaTvis
adgilebis
raodenoba
adgilebis
procentuli
raodenoba
adgilebis
procentuli
raodenoba
belgia 24 3.3 % litva 13 1.8 %
CexeTis res. 24 3.3 % luqsemburgi 6 0.8 %
dania 14 2.0 % ungreTi 24 3.3 %
germania 39 13.5 % malta 5 0.7 %
estoneTi 6 0.8 % holandia 27 3.7 %
saberZneTi 24 3.3 % avstria 18 2.5 %
espaneTi 54 7.4 % poloneTi 54 7.4 %
safrangeTi 78 10.7 % portugalia 24 3.3 %
irlanida 13 1.8 % slovenia 7 1.0 %
italia 78 10.7 % slovakeTi 14 2.0 %
kviprosi 6 0.8 % fineTi 14 2.0 %
latvia 9 1.2 % SvedeTi 19 2.6 %
gaerTianebuli
samefo
78 10.7 %
sul: 732
wyaro: http://europa.eu.int/institutions/parliament/index_en.htm (bolo viziti: 13.03.2008)
amsterdamis xelSekrulebam56 da Semdeg lisabonis xelSekrulebam
evroparlamentis Zalaufleba kidev ufro gazarda, radgan mas axla aqvs
zogierT mniSvnelovan sakiTxze gadawyvetilebaTa miRebis ufleba ministrTa
sabWosTan erTad. am sakiTxebze parlaments, rogorc ministrTa sabWos
sruluflebian partniors, aqvs sawyiss kanonmdeblobebze molaparakebebis
warmoebis ufleba.57
arsebobs sxva dawesebulebebi, rogoricaa evrosasamarTlo, auditorTa
sasamarTlo, evropis sainvesticio banki, evropis centraluri banki, evro
ekonomikuri da socialuri komiteti, regionebis komiteti, kulturisa da
ganaTlebis komiteti, konstituciuri saqmeebis komiteti.
mengisTaem da Tealma (Mengistae T. and Teal F., 1998)58 gamoikvlies vaWrobis
liberalizacia, regionuli integracia da firmaTa funqcionireba afrikis
qveynebis samrewvelo seqtorSi da daadgines, rom konkurenciis
56 amsterdamis xelSekruleba, romelic evrokavSiris politikuri liderebis mier SeTanxmda 1997 wlis 17 ivniss da xeli moewera 2 oqtombers, aris wevri saxelmwifoebis mTavrobis warmomadgenlebs Soris orwliani molaparakebebisa da TanamSromlobis kulminacia. is Sevida ZalaSi evrokavSiris 15 wevri saxelmwifos xelis moweris Semdeg arsebuli konstituciuri procedurebis dacviT. 57Andress Duff,Treaty of Amsterdam: Text and Commentary, (London, Federal Trust, 1997) gv. 143-145 58 Taye M. da Teal F. (1998), Trade Liberalisation, Regional Integration and Firm Performance in Africa’sManufacturing Sector, Centre for the Study of African Economies University of Oxford, Report to the European Commission.
27
gaTvaliswinebiT integracia ar aris sasurveli patara kompaniebisaTvis.
es gamokleva ewinaRmdegeba regionuli integraciis Sesaxeb arsebul saerTo
mosazrebebs Tumca mniSvnelovania.
BSEC-i rogorc regionuli gaerTianeba naklebadaa gamokvleuli radgan
jer kidev mcire droa misi Seqmnis Semdeg gasuli. nikolas dimam (Nikolas
Dima 2003) axsna BSEC–is mniSvneloba regionis qveynebisaTvis. TurqeTma
BSEC–is Camoyalibeba aRiqva, rogorc axali era regionuli
ganviTarebisaTvis. \ruseTi, romelic geopolitikuri TvalsazrisiT
upirveles dazaralebulad iTvleboda am axali gardaqmnebis Sedegad
regionSi, uxalisod Sexvda aRniSnul movlenas, magram daTanxmda im mizeziT
rom Tavs gareT darCenis uflebas ver miscemda. Eekonomikuri TvalsazrisiT
BSEC-i upirvelesad mniSvnelovania ukrainis, rumineTis, bulgareTisa da
saqarTvelosaTvis. M miuxedavad imisa, rom amerikis SeerTebuli
Statebi ar aris BSEC–is wevri, igi erT-erTi wamyvani moTamaSea am regionSi.
Mman xeli Seuwyo progress Savi zRvis regionSi sabWoTa memkvidreobis
negatiuri Sedegebis likvidirebas da ganviTarebisa da demokratiis
mxardaWeriT im qveynebisaTvis, romlebic mzad iyvnen, mieRoT gamowveva
axaliregionuli integraciis warmoqmis iniciativa gaamyara. saqarTvelom,
ukrainam, azerbaijanma da moldovam agreTve Camoayalibes GUAM-is
(saqarTvelo, ukraina, Azerbaijani, moldova) jgufi, romelic aRqmul iqna,
rogorc aSS-s mier STagonebuli kavSiris cda da gamoiwvia ruseTis
gaRizianeba. GUAM-s ara aqvs SidasamTavrobo organizaciebis arcerTi
Cveulebrivi instituciuri maxasiaTebeli da didi miRwevebiTac ar
gamoirCeva (Veremis T., 2006)59.
BSEC’i blokia Tu usafrTxoebis erToba? s. CelaCi da panagiola manolo
(Celac S. da Manoli P., 2006) Tvlian, rom BSEC ar SeiZleba CaiTvalos “sabaJo
blokad” an “usafrTxoebis erTobad”. dasawyiSive BSEC miiCneoda regionuli
ekonomikuri integraciis mizniT Seqmnil organizaciad, romelic unda
dafuZnebuliyo Tavisufali, damoukidebuli qveynebis mier maTi ganviTarebis
daCqarebisa da ekonomikuri gaZlierebis mizniT saerTo progresisa da
keTildReobisaTvis. amitomac BSEC-is dokumentebi xazs usvamen
59 Thanos V., (2006), “The Involvement of the International Center for Black Sea Studies in the Union, Eastern Mediterranean and the Middle East, Southeast European and Black Sea Studies,Vol. 6, No. 2, gv. 157–168.
28
xelSekrulebebis im punqtebs, romlebSic warmodgenilia monawile qveynebis
ekonomikuri urTierTobebis ormxrivi sargeblobis maxasiaTeblebi, romelTa
miRweva jerjerobiT Zalian Znelia radgan misi monawile qveynebis ekonomikuri
ganviTarebis doneebs Soris didi gansxvavebaa da zogjer interesebic
gansxvavebulia.
saqarTvelom gamoiara Rrma socialur-ekonomikuri krizisi. Tumca,
umetesi qveynebis msgavsad, samxreT kavkasiis respublikebisaTvis civi omis
Semdgomi periodi gansakuTrebulad mtkivneuli aRmoCnda. eTnikur
konfliqtebs, ltolvilebis gazrdil raodenobasa da siRaribes Tan daerTo
ekonomikuri stagnaciisa da korufciis wlebi, rac savaraudod 2003 wlis
noemberSi dasrulda e.w. vardebis revoluciiT da qveynis mosaxleobas
axali imedebi moutana. im problemebs Soris, romelic axali mTavrobis
winaSe dadga, yvelaze aqtualuri iyo siRaribe da ekonomikuri ganviTareba.
post-revoluciurma mTavrobam miaRwia warmatebebs iseT sferoebSi,
rogoricaa saxelmwifo biujetis mniSvnelovnad gazrdili Semosavlebi,
korufciasTan brZola da efeqturi urTierTobebis damyareba saerTaSoriso
safinanso institutebTan. Tumca man dauSva Secdomebic zogadad
demokratiuli saxelmwifos SenebaSi da gansakuTrebiT ekonomikur
politikaSi. misi garTulebuli urTierTobebi ruseTTan da amavdroulad
rusi investorebis gazrdili raodenoba gansakuTrebiT damafiqrebelia.
qveynis politika unda iyos kargad awyobili, raTa daicvas demokratia da
xeli Seuwyos samomavlo ekonomikur zrdas.
ekonomikuri integraciis etapebi
saerTaSoriso vaWrobis da investiciis donis gazrdasTan erTad
viTardeba ekonomikis integraciis done mosaxleobis sxvadasxva jgufebs
Soris. evokavSiri SeiZleba ganvixiloT rogorc amis erT-erTi yvelaze
naTeli magaliTi, romelmac ekonomikis integracia daiwyo autrakikuli
eriT. es magaliTi ki did iSviaTobas warmoadgens. arsebos ekonomikuri
integraciis ganviTarebis garkveuli etapebi, romelic iwyeba vaWrobaSi
barierebis SemcirebiT da Semdgom misi mTlianad aRmofxvriT da
sruldeba erTiani ekonomikis kavSiris SeqmniT. qvemoT ganxilulia yvela
ekomonikuri integraciis yvela etapi.
29
Tavisufali vaWrobis urTierTSeTanxmeba
ekonomikis integraciis pirveli etaps warmoadgens Tavisufali
vaWrobis an SeRavaTiani vaWrobis urTierTSeTanxmeba. Tavisufali
vaWrobis urTierTSeTanxmeba aRmofxvris importze sabaJo gadasaxadis
tarifs da agreTve sabaJo kvotas am xelSekrulebis monawile qveynebs
Soris. es urTierTSeTanxmeba SeiZleba moicavdes mxolod ramdenime
seqtors an saerTaSoriso vaWrobis yvela aspeqts. Tavisufali vaWrobis
urTierTSeTanxmeba vaWrobis davis gadasaWrelad arsebobs garkveuli
struqturebi. amis naTel magaliTs warmoadgens Crdilo amerikis
Tavisufali vaWrobis urTierTSeTanxmeba.
ormxrivi vaWrobis liberalizaciis gegmis garda Tavisufali
vaWrobebis urTierTSeTanxmeba awarmoebs garkveul SezRudvebs wevr
qveynebTan. agreTve Tavisufali vaWrobebis urTierTSeTanxmeba SesaZloa
moicavdes am sferos garkveul uzrunvelyofas im SemTxvevaSi Tu
xelSekrulebis monawile mxareebi ganacxadeben Tanxmobas. am SemTxvevaSi
ar aris aucilebeli SeaTanxmeba an raime garkveuli wesdebis codna
aramed saWiroa standartebis da ekonomikuri intuiciis unari. arc
Tavisufali kapitali da muSa xeli warmoadgens Tavisufali vaWrobis
aucileblobas. aseve, Tavisufali vaWrobis urTierTSeTanxmebis qveynebi
inarCuneben Tavisufali vaWrobas sxva qveynebTan, romlebis ar arian am
xelSekrulebis wevri qveynebi.
agreTve, FTA-s funqciis Sesasruleblad saWiroa monawile qveynebma
miigon Sesabamisi ZiriTadi wesebi mesame mxarisTvis, romelic Semova
Tavisufal vaWrobaSi. is saqoneli, romelic warmoebulia Tavisufali
vaWrobis teritoriaze (da gavlenas axdens SeTanxmebaze) sazRvrebs
gadakveTs baJis tarifis gadaxdis gareSe, magram ZiriTadi wesebis
pirobebi unda amtkicebdes rom saqoneli warmoebulia im qveyanaSi,
romelsac es saqoneli Semoaqvs. ZiriTadi wesebis arasebobis SemTxvevaSi,
mesame mxaris qveynebi, romlebic cdiloben FTA-sTan daaxloebas,
Seecdebian gamonaxon sxva gzebi - is qveynebi sadac sabaJo tarifi iqneba
SedarebiT dabali – da naklebi sabaJo tarifiT Semovidnen FTA-s
qveynebSi.
30
sabaJo kavSiri
F sabaJo kavSiri (CU) eyrdnoba rogorc Tavisufali vaWrobis sferos,
ise vaWrobis Sida barierebis aRmofxvras, igi mouwodebs monawile
mxareebs sagareo vaWrobis kursis harmonizaciisken. (SeTanxmebisken).
sagareo vaWrobis kursis harmonizacia moicavs saerTo sagareo tarifebis
daarsebas da im saqonelze, romalic qveyanaSi Semodis mesame qveynidan,
garkveuli wilis dakisrebas da aseve, SeZlebisamebr, saerTo vaWrobis
anazRaurebis saSualebas, rogoricaa gadayris winaaRmdeg Catarebuli
RonisZiebebi. sabaJo kavSirma aseve SesaZloa xeli SeuSalos vaWrobis
anazRaurebis meqanizms. sabaJo kavSiris wevrebi molaparakebebs awarmoeben
iseT organizaciebTan, rogoricaa msoflio vaWrobis organizacia (WTO).
AmTavari wesebis arseboba ar warmoadgens aucileblobas im qveynebSi
sadac moqmedebs sabaJo kavSiri, radgan yvela tvirTi romelic Sedis
sabaJo kavSiris sazRvarze ekisreba qveyanaSi arsebuli tarifi.
ZiriTadi wesebis aRmofxvra mTavari sargebelia sabaJo kavSirisTvis
Tavisufal vaWrobis sferoSi. ZiriTadi wesebis SesanarCuneblad saWiroa
FTA-s wevr qveynebis vrceli dokumentacia da am wesebis sazRvrebze
moqmedeba. Ees yovelive ki dakavSirebulia TanxebTan da SesaZloa
gamowvios dava am kanonebis axsnisas da aseve uamravi sxva dabrkoleba. CU
uzrunveloyofs mniSvnelovan administraciul Tanxis danazogs da
sargebels.
sabaWo kavSiris sargeblobis uzrunvelsayofad wevrma qveynebma unda
daTmon garkveuli Tavisufleba- rogoricaa damoukidebeli vaWroba.
vaWrobis da ekonomikis Sefasebis zrda, rogorc sagareo politikis
saSualeba, iwvevs sabaJo kavSiris mier dakisrebul SezRudvebs
damoukidebel sagareo politikaze.
saerTo bazari
saerTo bazari warmoadgens gansakuTrebul nabijs mniSvnelovani
ekonomikuri integraciisken. sabaJo kavSiris arsebuli mdgomareobis
SenarCunebasTan erTad, saerTo bazari auqmebs yvelanair bariers xalxis,
kapitalisa da sxva resursebis mobilurobas mocemul raionSi, da aseve
utarifo barierebs vaWrobaSi, rogoricaa normatiul-samarTleblivi
reJimi vaWrobis standartebTan mimarTebaSi.
31
saerTo bazris Seqmna Cveulebriv moiTxovs mniSvnelovan politikur
SeTanxmebas rig sferoebSi. magaliTad, muSa-xelis Tavisufali mimosvla
saWiroebs SeTanxmebas momuSaves kvalificirebasa da sertifikaciasTan.
saerTo bazari gaigivebulia fuladi da monetaruli kursis
urTierTSeTanxmebasTan romelic ganpirobebulia mzardi ekonomikuri
damoukideblobiT am regionSi da agreTve im zegavleniT romelic erT
erTma wevrma qveyanam SesaZloa moaxdinos sxva wevr qveyanaze. Yovelive es
ganapirobebs mkacr pirobebs wevri qveynebisTvis damoukidebeli politikis
gasatareblad.
saerTo bazaris Seqmnis mTavari upiratesoba mdgomareobs ekonomikuri
efekturobaSi. uzomo mobilurobiT, muSa-xeliT da kapitaliT
SesaZlebelia ufro swrafi da efeqturi reagireba ekonomikur
cvlilebebze da signalebze saerTo bazris meSveobiT, ris Sedegadac
moxdeba resursebis ufro efeqturi gadanawileba.
ekonomikuri kavSiri
ekonomikuri integraciis yvelaze Rrma forma, ekonomikuri kavSiri
saerTo bazars uqmnis ramodenime politikuri sferos regulirebis
saWiroebas. upirvelesyovlisa ekonomikuri kavSiri moiTxovs
koordinirebas finansur-biujetovan da fulad-kreditul politikaSi,
muSa-xelis bazarze, agreTve regionalur ganviTarebas, transportisa da
industriuli politikis ganxilvas. Imis gamo rom yvela qveyana iyenebs
saerTo ekonomikur teritorias, am raionebSi gamoiyeneba
kontrproduktiuli gansxvavebuli politika.
ekonomikuri kavSiri xSirad moicavs saerTo valutisa da fulad-
kredituli politikis gamoyenebas. valutis kursis cvlilebiT
gamowveuli moulodnelobis likvidireba aumjobesebs ekonomikuri
kavSiris funqcionirebas, radgan vaWroba mimdinareobs ufro Tavisuflad,
damoukideblad kursis cvlilebisa. Igive SeiZleba iTqvas adgilobriv
biznes gadawyvetilebebze.
saWiro iqneba supranacionaluri komitetebi romlebic gaakontoleben
vaWrobas wesebis erTsaxovani gamoyenebisTvis. am kanonebis aRsruleba
moxdeba nacionalur doneze, magram qveynebi uars ityvian uSualod
individualur kontrolze am sferoSi.
ekonomikuri integraciis safexurebis ZiriTadi elementebi:
32
Tavisufali vaWrobis xelSekruleba (FTA)
nulovani tarifi wevr qveynebs Soris da gauqmebuli utarifo barierebi
sabaJo kavSiri (CU)
FTA +saerTo gare tarifi
saerTo bazari (CM)
CU + kapitalis da muSa-xelis Tavisufali mimosvla, zogierTi politikis
regulireba
eonomikuri kavSiri (EU)
CM + saerTo ekonomikuri politika da komitetebi
NAFTA-s gaaCnia mkveTri organizaciuli struqtura. mis centralur
instrumentad iTvleba komisia თavisufali vaWrobis Sesaxeb, romelSic
Sedian SeTanxmebis samive qveynidan vaWrobis ministrebi. komisia
zedamxedvelobs SeTanxmebis ganxorcielebasa da mis TandaTan daxvewa-
Semuშavebas. misi movaleobaa kamaTebis daregulireba, romlebic
warmoiSveba SeTanxmebis interpretaciisas. komisia agreTve Tvalyurs
adevnebs 30-ze meti komitetisa da naftas samuSao jgufebis saqmianobas.
samive qveynis minitrebi SeTanxmdnen imis თaobaze rom komisia Tavis
saqmianobaSი xels Seuwyobda NAFTA-s koordinirebul samdivnos (NCS),
romlis Seqmnac igigmeboda 1997 wlis bolos meqsika sitiSi. sekretariatis
mთavari saqmianobaa emsaxuros naftas muSaobis oficialur arqivs da
Seasrulos komisiisaTvis sameurneo sekretariatis roli.
cxovrebis donis efeqturad uzrunvelyofisaTvis naftaSi Seiqmna 30-ze
meti samuSao jgufi da komiteti. is Ziriთadi sferoebi romlebSიc
mimdinareobs normebis Seqmnaze muSaoba თavad Seicaven saqonlis
warmoebas, sasoflo sameurneo saqonliT vaWrobasa da subsidiebs
ekonomikis am sferoSi da sxv. es samuშao jgufebi da komitetebi
yovelwliurad warudgenen angariSs mimdinare movlenebis Sesaxeb naftas
komisias.
naftas samuSao jgufebi da komitetebi egreTve uzrunvelyofen garkveuli
forumis Seqmnas imisaTvis rom Seswavlil iqnas vaWrobis samomavlo
liberalizaciis meTodebi wevr qveynebs Soris, agreTve isიni qmnian arenas
33
sakamaTo sakiTxebis ganxilvisaTvis, raTa maT ar miscen SemdgomSი
gamwvavebis saSualeba.
NAFTA-s CarCoebSi dadgenili davebis gadawyvetis instrumentebi Sedgeba
sami safexurisgan:
• tardeba molaparakebebi mxareTa Soris imisTvis, rom davebis
gadawyvetis damakmayofilebeli gadawyvetileba miRebul iqnas;
• Tu pirveli raundis ganmavlobaSi ver xerxdeba SeTanxmebis
miRweva, maSin saqme gansaxilvelad komisiaSi gadadis;
• Tu komisias ar SeuZlia gadawyvitos saqme, maSin igi gadadis
maRalkvalificiuri specialistebis jgufis ganxilvaSi, romelic Sedgeba
xuTi wevrisgan da iZleva garantias imisa rom sakamaTo sakiTxebi
samarTlianad gadawydeba.
dResdReobiT vaWrobis umetesi nawili, romelic warmoebs CrdiloeT
amerikaSi xorcieldeba naftas mkafiod da naTlad dadgenili normebis
Sesabamisad. Tumca miuxedavad yvelafrisa aseTi uzarmazari masStabis
vaWrobis sferoSi aucileblad warmoiSoba sakamaTo sakiTxebi. aseT
situaciebSi nafta yovelTvis mxars uWers mTavrobebs Soris megobrul
Seთanxmebas, romelTa interesebsac icaven komitetebi, samuSao jgufebi da
an sakonsultacio organoebi. im SemTxvevaSi Tu ormxrivi SeTanxmeba ar
iqneba miRweuli nafta mimarTavs problemis swraf da efeqtur ganxilvas
eqspertTa jgufebis meSveobiT.
NAFTA-s SeTanxmeba Seicavs grandiozul gegmas tarifebis
ganadgurebasa da arasatarifo barierebis Semcirebas Tavisufali
vaWrobis zonaSi biznesis arsebuli mdgomareobis gaTvaliswinebiT. is
TavisTavSi moicavs investiciebis, mamsaxurebis, inteleqtualuri
sakuTrebis, dasaqmebuli adamianebis gadaadgilebas sazRvrebs gareT da
ra Tqma unda konkurenciis wesebs.
dResdReobiT NAFTA-s miznebs Seadgens:
barierebis moxsna vaWrobaze da stimulireba saqonlis moZraobisa da
momsaxurebisa SeTanxmebis monawile qveynebs Soris;
• Seqmna da mxardaWera samarTliani konkurenciis Sesaxeb SeTanxmebisa
Tavisufali vaWrobis zonaSi;
• investiciebis mozidva da am mxriv SesaZleblobebis mniSvnelovani
gadaWarbeba SeTanxmebis wevr qveynebSi;
34
• inteleqtualuri sakuTrebis uflebebis aucilebeli da efeqturi
dacvis meqanizmebis uzrunvelyofa TiToeul qveyanaSi;
• mocemuli SeTanxmebis efeqturi miReba da Sesruleba adgilobrivi
kamaTebis regulirebisaTavis;
• momavali samqveyniani, regionaluri da saerTaSoriso kooperaciis
bazis Seqmna da sazRverebis daweseba SeTanxmebis gafarToebis
gaumjobesebisa da gaZlierebis mizniT.
naftam gaiTvaliswina satarifo barierebis moSorebis programa, romelSic
Sedis oTxi etapi. pirvel etapze satarifo sazRvrebis nawili unda
gauqmebuliyo dauyovnebliv SeTanxmebis xelmowerisTanave, meore etapze -
5 wlis ganmavlobaSi, mesame etapze - 10 wlis ganmavlobaSi, xolo bolo
etapze ki - 15 wlis ganmavlobaSi.
Setanxmebis praqtikuli realizaciisaTvis rogorc ukve aRvniSneT Seqmnil
iqna naftas institucionaluri struqtura. naftas centralur instituts
warmoadgenda Tavisufali vaWrobis komisia vaWrobis ministrebis doneze,
romelsac unda edevnebina Tvalyuri SeTanxmebis SesrulebisaTvis da
aRmoeCina xelSewyoba kamaTebis gadaWrisaTvis, romlebic warmoSobil
iqnebodnen misi interpretaciisas.
unda aRiniSnos, rom naftas sazRvrebSi amerikam, kanadam da meqsikam
SeinarCunes TavianTi savaWro kanonmdebloba
pirvel etapze amerikam dauyovnebliv moaSora 84% tarifebi meqsikur
eqsportze, gamoklebiT «navTobis eqsporti» da 79% kanaduri eqsportze.
Tavis mxriv, meqsika valdebuli iyo likvidireba moexdina satarifo
sazRvrebis 43%-isa amerikul saqonelze da 41% - kanadur saqonelze,
romeltaganac 80%-s warmoadgens Ziritadi kapitali (manqana-
mowyobilobebi, eleqtronuli detalebi, satransporto saSualebebi) da
qimiuri saqoneli.
meore etapze 1999 w. amerikam da kanadam likvidireba moaxdines tarifebisa
TiTqmis 1200 saxis saqonelze(masSi Sedioda avtomobiluri produqcia da
teqstiluri produqcia), romlebic 1991 wels Seadgendnen 80% meqsikuri
«navTobis eqsporti» -isaa. meqsikamac Tavis mxriv moaSora
tarifebi(sazRvrebi) TiTqmis 2500 saxis saqonelze, romelTaTvisac
amerikasa da kanadaSi eqsporti Seadgens Sesabamisad 18% da 19%s.
35
mesame etapze, romelic dasrulda 2004 wels, amerikam da kanadam moxsnes
satarifo barierebi 12 da 7 %-ze meqsikur «navTobis eqsportze »,
amavdroulad meqsikam moxsna tarifebi 48%ze amerikul da kanadur
eqsportze.
meoTxe etapze, xangrZlivi periodis ganmavlobaSi yoveli am sami qveynidan
auqmebs darCenil satarifo SezRudvebs importze gansakuTrebiT
”mgrZnobiare” saqonelze (xorbali, fqvilis rZe, fasoli(lobio)
meqsikisaTvis; rZis nawarmebi da frinveli kanadisaTvis; xili da
bostneuli amerikisaTvis). gadasaxadebi zemoT CamoTvlil saqonelze
gaTvaliswinebulia rom gauqmdes mTlianad 2010 wlisaTvis.
meqsikis xelisuflebis SexedulebiT, tarifis sazRvrebis moSoreba
vaWrobaze mocemuli sqemiT xels Seuwyobs myari samewarmeo klimatis
Seqmnas meqsikuri mwarmoeblebisaTvis da regionuli investiciuri
gadawyvetilebebis miRebas. garda amisa meqsikas gamouCnda SesaZlebloba
ekonomikis modernizaciisa da misi adaptaciisa meurneobis axal
pirobebTan.
aucilebelia yuradReba mivaqcioT agreTve arasatarifo sazRvrebis
moSorebis saWiroebas, romlebic arTuleben saqonlis Tavisufal
moZraobas qveynebs Soris. naftas SeTanxmebis Tanaxmad «Tu esи ar aris
gaTvaliswinebuli SeTanxmebis mier, arcerT qveyanas ar SeuZia moiTxovos
sazRvrebi nebismieri saqonlis importze sxva qveynidan an nebismieri
saqonlis eqsportze sxva qveyanaSi, garda iseTi SemTxvevebisa, romlebic
gaTvaliswinebulia statiebSi XI (gatt)GАТТ».
NAFTA-s CarCeobSi gansazRvrulia saerTo wesebi saqonlis
mwarmoebeli qveynis dasadgenad. am wesebis mixedviT saqoneli CaiTvleba
warmoebulad mocemul regionSi, Tu is mniSvnelovnad gadamuSavda
sxvadasxva meTodebiT, sami qveynidan erT-erT-Si. gamomdinare meTodidan
Crdilo amerikuli komponentis wili saqonlis Rirebuleba unda
Seadgendes araumcires 50-60 %-s. saqonlis mwarmoebeli qveynis
gansazRvrisas gansakuTrebuli wesebi gamoiyeneba warmoebis sxvadasxva
produqciisTvis: kompiuterebis, avtomobilebisa da mosarTavebi.
NAFTA-s erT-erT Taviseburebas warmoadgens is, rom miuxedavad misi
Seqmnis ZiriTadi miznisa – qveynebs Soris vaWrobis sruli
liberalizacia, is uSvebs zogierT gamonakliss. molaparakebisas
36
mxareebi moiTxovdnen nafta-dan rigi dargebis amoRebas: kanadis mxirdan –
kulturas, amerikis SeerTebuli Statebis mxridan – sazRvao gadazidvebi,
meqsikis mxridan ki – navTobwarmoebas. meqsikisTvis navTobis warmoeba
warmoadgens strategiul dargs. saxelmwifos aqvs gansakuTrebuli
ufleba mocemul dargSi investiciisa da gaaCnia mniSvnelovani
warmomadgenloba masSi saxelmwifo kompaniis saxiT, romlis saxelia
remeqsi (REMEX). amerikis SeerTebuli Statebi miiswrafoda mieRo ufleba
kapital dabandebisa, meqsikuri navTob warmoebis sxvadasxva seqtorSi.
meqsikis saxelmwifos xelmZRvanelebma mainc SesZles SeenaxaT ZiriTadi
SezRudvebi kapital dabandebisa navTob warmoebaSi.
NAFTA-s SeTanxmebis farglebSi ganixileboda sxvadasxva sakiTxebi,
iseTebi rogoric aris momsaxureobiT vaWrobebi, investiciebis mimosvla,
inteleqtualuri sakuTrebis uflebada a.S.
mravali wlis manZilze aSS-sa, kanadasa da meqsikas Soris sadavo
sakiTxad rCeboda investicirebis sakiTxi. rac Seexeba aSS-sa da meqsikas,
davebi erovnuli warmoebebsa da ucxour investiciebze datova erTgvari
ara ndobis faqtori. Tumca, saboloo jamSi, problemis mogvarebiT
meqsikis mTavrobam gaanaliza, rom ucxouri kapitali qveynisTvis
sasicocxlo rols TamaSobda.
NAFTA-s Tanaxmad CrdiloeT amerikuli regionis investorebisTvis
samive wevr qveyanaSi wesdeba aradiskriminaciuri reJimi, imisTvis rom
SesaZlebeli iyos investorebis mxridan axali sawarmoebis Seqmna,
kompaniebis dafuZneba da SeZena, maTi gafarToeba da marTva.
evrokavSirisgan gansxvavebiT NAFTA-s miznad ar hqonda dasaxuli
saxelmwifoTaSorisi administraciuli organoebi Seeqmna da agreTve is
kanonebi, romlebic gamarTavdnen am sistemas. NAFTA aris mxolod
saerTaSoriso savaWro SeTanxmeba saerTaSoriso kanonmdeblobis
CarCoebSi.
Tu gavaanalizebT am SeTanxmebis ZiriTad arss da SevadarebT
evrokavSirs, gavigebT, rom misi mTavari mizani ar aris mxolod sasazRvro
barierebis moxsna monawile qveynebs Soris. NAFTA-s farglebSi nabij-
nabij xdeba yvelanairi sasazRvro gadasaxadis likvidacia, aseve ixsneba
saeqsporto da saimporto SezRudvebis umetesoba. Tavisufali
gadaadgilebis SesaZlebloba iqmneba ara mxolod saqonlisaTvis, aramed
37
momsaxurebisTvisac, kapitalisTvis, profesionalurad momzadebuli
samuSao ZalisTvis da a.S. SeTanxmebis monawile mxareebi SeTanxmdnen im
aucilebel saSualebebze da moqmedebebze, romelic daicavda
inteleqtualur sakuTrebas, harmonizacias gauwevda teqnikur standartebs,
sanitarul da fitosanitarul normebs. dokumenti Seicavs aucilebel
moTxovnebs mxareebisaTvis, im meqanizmebis Sesaqmnelad, romelic
gadawyvetda davebs (antidempingi, subsidia da a.S.), romlebic organizaciis
Camoyalibebis adreul etapze aucileblad gaCndeboda. aucileblad unda
aRiniSnos is rom, SeTanxmebaSi ar aris gansazRvruli problemebis
gadawyvetis gzebi. es problemebi exeba ZiriTadad socialur sferos,
iseTi rogoricaa magaliTad umuSevroba, ganaTleba, kultura da a.S.
mniSvnelovania imis gansjა, Tu sami qveynidan TiToeuli ras moeloda
aRniSnuli SeTanxmebidan anu ra iyo mizani TiToeuli monawile mxarisa.
amerikis SeerTebuli StatebisaTvis es unda yofiliyo vaWroba da sagareo
politika. GATT-is daarsebidan (1947 w.) adreul 1980-ian wlebamde amerikis
SeerTebuli Statebi momxre iyo mravalmxrivi vaWrobis reJimisa. aSS-s
surda mieRo sargebeli Tavisi konkurentunariani soflis meurneobis
produqciidan, maRalteqnologiuri servisebidan, magram mcdelobebs, rom
liberalizacia momxdariyo aRniSnul seqtorebSi hqonda umniSvnelo
warmatebebi. amerikis maSindeli drois savaWro warmomadgenelma – viliam
brokma gadawyvita, rom aRniSnul sferoSi warmatebis misaRwevad saWiro
iyo ormxrivi da mravalmxrivi regionaluri SeTanxmebis gaformeba. am
ideiT man pirvelad mimarTa axlo aRmosavleTis qveynebs, magram mxolod
israeli aRmoCnda SeTavazebis momxre. amis Semdeg igi moubrunda
CrdiloeT amerikis qveynebs. kanada, miuxedavad Sida winaaRmdegobisa
aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT TanxmobiT Sexvda SemoTavazebas
Tavisufali vaWrobis xelSekrulebis Sesaxeb, magram meqsikam uarhyo igi,
mxolod ramodenime wlis Semdeg gadawyvita meqsikis mTavrobam, rom
aRniSnul SeTavazebaze daTanxmeba Tavisive qveynis interesebSi Sedioda.
aSS-s gadmosaxedidan Tu ganvsjiT es iyo mniSvnelovani warmateba
mravalmxrivi vaWrobis sistemisTvis. aSS-sa da kanadas Soris aRniSnuli
Tavisufali vaWrobis Sesaxeb gaformebuli SeTanxmebis metad sakamaTo
sakiTxi aRmoCnda amerikis SeerTebul StatebSi. saprezidento kandidati
ros peroti winaswarmetyvelebda masiur umuSevrobas da dabal xelfasebs
38
NAFTA -dan gamomdinare. magram im wlebis ganmavlobaSi, rodesac NAFTA
amoqmedda aSS-s ekonomikam ganicada ayvavebis faza, Seiqmna milionobiT
samuSao adgilebi da daeca umuSevrobis maCveneblebi.
kanadis upirvelesi mizani Tavisufali vaWrobis xelSekrulebis
gaformebiT aSS-sTan iyo, rom uzrunvelyo im bazris dacva, romelic
Seadgenda Tavisi sagareo vaWrobis 3/4-s. 80-iani wlebis ganmavlobaSi
monetaruli da fiskaluri politikis kombinaciiT interesis maCvenebelma
aSS-Si miaRwia uprecendento dones, ramac mniSvnelonvad gaaZliera aSS-s
dolari. rac Seexeba kanadas is ar aRmoCnda warmatebuli savaWro
kanonmdeblobis harmonizaciaSi. amis miuxedavad, xelSekrulebis meqanizmma
kanadis bazarze dadebiTi Sedegi iqonia, kanadis meore mizani Tavisufali
xelSekrulebis gaformebis iyo kanadis industriis racionalizacia.
zogierTi es industriebi daculi iyo maRali savaWro barierebiT da
moculi iyo kanadis bazris geografiuli fragmentebiT da aqedan
gamomdinare ver xdeboda misi realizacia. amerikis SeerTebul StatebTan
gazrdilma vaWrobam gamoiwvia aseTi industriebis SejibrebiTobis unarze
ayvana. mas Semdeg rac aSS-sa da kanadas Soris Tavisufali vaWrobis
Sesaxeb xelSekruleba Sevida ZalaSi kanada ufro metad aRmoCnda
damokidebuli saerTaSoriso vaWrobaze da gansakuTrebiT vaWrobaze
amerikis SeerTebul StatebTan.
meqsikis mTavari moTxovna Tavisufali vaWrobis SeTanxmebis Sesaxeb
amerikis SeerTebul StatebTan warmoadgenda mcdelobas, rom moezidaT
ucxoeli investorebi. rogorc ganviTarebad qveyanas meqsika saWiroebda
orives: kapitalsa da teqnologiebs, romelic unda miRebuliyo gazrdili
ucxouri investiciebidan. aseve meqsikisTvis Zalzed mniSvnelovani iyo
gacilebiT gaumjobesebuli da ufro usafrTxo Sesvla amerikis
SeerTebuli Statebis bazarze, magram ZiriTadad Tavisufali vaWrobis
Sesaxeb xelSekruleba moicavda ufro met wilad investiciebis
ganxorcielebas, vidre vaWrobas.
39
1.2. evropis sabaJo kavSiris politika
sabaJo kavSiri aris evrokavSiris ekonomikuri politikis erT-erTi
ZiriTadi elementi. sabaJo kavSiris ganxilva daiwyo romis xelSekrulebis
Semdeg da gagrZelda 1968 wlamde. Cven SegviZlia ganvixiloT sabaJo
kavSiris yvelaze mniSvnelovani RonisZiebebi Semdegnairad: wevr
saxelmwifoebs Soris yvelanairi sabaJo movaleobebisa da SezRudvebis
gauqmeba; saerTo sabaJo tarifis CCT (Common Customs Tariff) SemoReba, romelic
gamoyenebuli iqneba evrogaerTianebaSi mesame qveynis produqciaze; saerTo
komerciuli politikis Seqmna sabaJo kavSiris gare sivrcisaTvis.
saerTo procedurebi da wesebi iqna SemoRebuli saerTo
administraciul dokumentTan SAD (Single Administrative Document) erTad,
romelic miznad isaxavda adre gamoyenebuli sxvadasxva dokumentebis
Canacvlebas. saerTo bazris ZalaSi SesvliT 1993 wels, yvela Semaferxebeli
kontroli Sida sazRvrebze gauqmda. ase rom, wevri saxelmwifoebis sabaJo
samsaxurebma dakarges Tavisi funqciebi saaqcizo movaleobebis, dRg-sa da
statistikuri monacemebis Segrovebis sferoSi.
gaerTianeba iRebda specialur SeTanxmebebs vaWrobis gasamartiveblad,
magaliTad, evropis ekonomikur sivrcesTan EEA (European Economic Area)
dadebuli SeTanxmeba da ganviTarebis wasaxaliseblad evropul bazrebze
SeRavaTiani SeRwevis miRebiT. LOmé konvencia, romelsac xeli moaweres
afrikis, karibisa da okeaneTis qveynebma ACP (African, Caribbean and Pacific countries)
ekonomikuri da safinanso kavSiri
ekonomikuri da safinanso kavSiri EMU (Economic and monetary union) aris
saxeli kavSiris wevri saxelmwifoebis ekonomikuri da fuladi politikis
SeTaxmebis procesisa saerTo valutis, evros SemoRebis saSualebiT. es iyo
erT-erTi sakiTxi ori Sida samTavrobo konferenciebisa IGCs (Intergovernmental
Conferences), romlebmac daasrules debatebi mastrixtSi 1991 wlis dekemberSi.
xelSekruleba iTvaliswinebda, rom ekonomikuri da safinanso kavSiri
unda miRweuliyo sam etapad:
pirveli etapi (1990 wlis 1 ivlisidan 1993 wlis 31 dekembramde): wevr
saxelmwifoebs Soris kapitalis Tavisufali moZraoba, ekonomikuri
politikis mWidro koordinireba da centralur bankebs Soris mWidro
TanamSromloba;
40
meore etapi (1994 wlis 1 ianvridan 1998 wlis 31 dekembramde): wevri
saxelmwifoebis ekonomikuri da safinanso politikebis SeerTeba (fasebisa
da sazogadoebrivi finansebis stabilurobis uzrunvelsayofad) da evropis
safinanso institutis EMI (European Monetary Institute) da 1998 wels evropis
centraluri bankis ECB (European Central Bank) Seqmna;
mesame etapi (1999 wlis 1 ianvridan): gacvliTi kursis ucvlelad
gamagreba, savaluto bazrisa da eleqtronuli gadasaxdelebisTvis saerTo
valutis SemoReba, rasac 2002 wlis 1 ianvars mohyva evros gamoCena.
evrokavSiris ganviTarebis tendenciaTa Soris gansakuTrebuli
mniSvnelobisaa radgan isini uSualoT zemoqmedeben Turquli exsportis
stimulirebasa da gafarteobaze Semdegi mimarTulebebi:
sabaJo politika
gaerTianebas aqvs gansakuTrebuli valdebuleba saerTo komerciuli
politikisTvis (EC xelSekrulebis 133-e muxli). am politikis mixedviT,
sabaJo kavSiri Seiqmna gaerTianebis wevr saxelmwifoebs Soris, tarifis
kursSi cvlilebebis regulirebis, ara wevr qveynebTan tarifisa da sabaJo
SeTanxmebebis daskvnebis, importisa da eqsportis politikisa da sxva
erTgvari principebiT. gadawyvetilebebi miiReba kvalificiuri umravlesobis
mier sabWoSi.
satransporto politika
es aris evrokavSiris erT-erTi ZiriTadi ekonomikuri Semadgeneli.,
imisaTvis rom miaRwios warmatebas saerTo bazarze da uzrunvelyos
moqalaqeebisa da produqciis Tavisufali moZraoba. saerTo satransporto
politikis formireba nela mimdinareobda. pirveli cxadi mniSvnelobis
moqne miRwevebi mxolod 1985 wlis Semdeg gamoCnda. amis mizezs ramdenime
faqtori warmoadgenda. magaliTad, farTod gansxvavebuli samrewvelo
struqturebi wevr qveynebsa da transportis sxvadasxva saxeobebs Soris;
saxelmwifo monopoliebis arseboba; tradiciuli sabazro struqturebi;
uTanasworo gadasaxadi; mniSvnelovnad gansxvavebuli, xSirad SeuTavsebeli
teqnikuri wesebi; Zlieri dainteresebuli jgufebi, romlebic gamowvevebisa
da SesaZleblobebis gasazrdelad upiratesobas status-qvos aniWeben.
41
saerTo agraruli pilitika
agraruli seqtori aris evrokavSiris davis sagani integraciis miRwevis
dasawyisidan. sxva seqtorebTan SedarebiT, rogoricaa mrewveloba, igi
gansxvavebulad aris gaTvaliswinebuli. samrewvelo seqtorSi Sida
SeRwevadobis umetesoba dafuZnebuli iyo Sida bazris tarifebze, mcire
pirdapiri manipulirebiT. Tumca agrarul dacvaze zrunvisas situacia
savsebiT gansxvavebuli iyo. evrokavSiris wevr qveynebs hqondaT sakmaod
maRali SeRwevadoba TavianT Sida agrarul bazrebze sasazRvro dacvasTan
erTad. isini icavdnen agrarul seqtors fasebis daweviTa da stabilurobis
dacviT. romis xelSekrulebaSi xazgasmulia soflis meurneobis specifikuri
buneba, gamokveTilia saerTo agraruli bazris saWiroeba (muxli 38) da
saerTo agraruli politikis aucilebloba (muxli 39).60
CAP (Common Agricultural Policy) Seiqmna 1960-ian wlebSi. misi mizani iyo
evropis sakvebiT momaragebis uzrunvelyofa da fasebis stabiluroba
rogorc mwarmoeblebis aseve momxmareblebis sasargeblod. 1950-ian wlebSi
sakvebi produqtebi iyo mwiri da Zviri, arCevani da xarisxi iyo dabali.
evrokavSirma gamoiyena saerTo agraruli politika, rom daxmareboda
fermerebs warmoebaSi da daecva fasebi. am gziT ,,msoflio bazarze” sakvebis
produqtebis fasebSi arsebuli arastabiluroba aRmoifxvra sakvebis
importze tarifebis, eqsportis anazRaurebisa da sabazro menejmentis
gaerTianebiT.
2003 wlis ivnisSi evrokavSirma miiRo axali kanoni saerTo agraruli
politikisaTvis. evrokavSiris ministrebi SeTanxmdnen, gaetarebinaT
radikaluri cvlilebebi saerTo agrarul politikaSi. axali politika
amoqmedda 2005 wels. es politika iTvaliswinebda or mniSnolovan sakiTxs:
msxvilfexa saqonlisa da cxvris moSenebaSi CarTuli da marcvleulis
mwarmoebeli fermerebi miiReben wliur daxmarebas, romelsac isini
gadaixdian sami wlis periodSi 2000-2002 wlebSi. irlandieli
fermerebis SemTxvevaSi es daxmareba iqneba mTlianad gamomdinare
warmoebidan. danarCen regionebSi fermerebi ar iqnebian valdebuli
Seinaxon cxovelebi an moiyvanon marcvleuli, raTa Sesabamisi daxmareba
miiRon.
60 Akder et al. (1990), Paalberg (1993) are used to discribe Common Agricultural Policy.
42
qvoturi sistema msxvilfexa saqonelze, cxvrisa da miwis damuSavebaze
gauqmdeba. rZis kvoturi sistema SenarCundeba. evrokavSiris dacvis
struqturiT rZis warmoeba Semcirdeba da fermerebs gadauxdian
pirdapir ,,kompensacias” Semcirebis procesis dasaxmareblad. 61
sazRvrebis darRveva
radgan qveynebs SeuZliaT Tavisufali molaparakeba ekonomikur
integraciasTan dakavSirebul sakiTxebze, romlebsac isini Tvlian
saWirod, praqtikaSi formaluri SeTanxmebebi iSviaTad icavs zemoT
ganxilul oTxive safexurs. aman SeiZleba gamoiwvios gaurkvevloba
terminologiaSi da aseve gaurkvevloba saxelmwifo ekonomikur
integraciiaSi msoflios zogierT nawilSi. kanadis SemTxvevaSi, qveyana
aris Tavisufali vaWrobis zona SeerTebul Statebsa da meksikas Soris.
Tumca, Crdilo-amerikis Tavisufali vaWrobis xelSekruleba aseve Seicavs
SeTavazebebs, romlebic nawilobriv gaanTavisuflebs kapitalisa da muSa-
xelis mimosvlas regionSi – saerTo bazris nawils. kanadam agreTve
warsulSi scada Seemcirebina savaWro zomebis gamoyeneba mdgomareobis
gamosworebis mizniT CrdiloeT amerikaSi. Tumca es miuTiTebs survilze
ganaviTaros Crdilo-amerikis integracia, xolo Semdegi nabiji – sabaJo
kavSiri – amJamad ar warmoadgens politikur prioritets.
evrokomisia
komisia damoukidebelia nacionaluri mTavrobebisgan. misi saqmea rom
warmoadginos da mxari dauWiros evro gaerTianebis interesebs
mTlianobaSi. is aproeqtebs winadadebebs axali evropuli kanonebis
Sesaxeb, romlebsac igi warudgens xolme evro parlaments da sabWos .
komisiis wevrebis raodenoba gansxvavebulia qveynebis zomis mixedviT.
didi qveynebidan aris 2 wevri da erTi sxva qveynebidan. komisiaSi aris
sxvadasxva departamentebi romlebic koordinireben politikas,
anxorcieleben gadawyvetilebebs, nergaven cxovrebaSi instruqciebs da
anxorcieleben marTvas. gadawyvetilebebi miRebuli komisiis mier ixileba
ministrTa sabWoSi raTa iqnes damtkicebuli.
komisia gansxvavdeba sxva institutebisgan evrokavSiris sistemaSi
misi”iniciativebis ZaliT”. es niSnavs rom mxolod komisias aqvs ufleba
iniciativebisa sferoebSi , cnobili rogorc “pirveli boZi”(kategoria
61 http://www.teagasc.ie/agrifood/cap.htm (bolo viziti: 13.04.2008)
43
romelic Seicavs politikis umetes mxareebs). Tumca, evrokavSiris sabWos
da evro parlaments, orives SeuZliaT formalurad iTxovon, rom komisiam
gamosces kanonebi specifiur Temaze. sferoebSi romlebic arian
sazRvrebSi “meore boZisa”(sagareo politika da Tavdacva) da “mesame
boZisa”(kriminaluri kanoni), komisia anawilebs uflebas kanonebis
inicirebisa wevr saxelmwifoebTan.
evrosabWo
EevrosabWo evrokavSiris mTavari sakanonmdeblo institutia. rogorc
zemoT avRniSneT evrosabWo ganixilavs komisiis winadadebebs da igebs
saboloo gadawyvetilebebs Tu rogor imoqmedos Semdgom. evrosabWoSi
warmodgenilia erTi ministri TiTo qveynidan, romelic axorcielebs
Tavis valdebulebas mudmivi komitetis winaSe. Ministrebi eswrebian
Sexvedrebs sadac ganixileba vaWrobis, sagareo urTierTobis, meurneobis
da finansuri sakiTxebi. evrokavSirSi sxdomebi mimdinareobs inglisurad,
frangulad da germanulad.
maatrixis xelSekrulebis 202 muxlis Tanaxmad, xelSekrulebiT
gaTvaliswinebuli miznebis misaRwevad, xelSekrulebiT dadgenili
pirobebze dayrdnobiT evrosabWo valdebulia:
- uzrunvelyos wevr qveynebs Soris saerTo ekonomikuri kursis
koordinireba
- qondes gadawyvetilebebis miRebis ufleba
- mianiWos komisias sabWos mier wardgenili wesebis ganxorcielebis
ufleba. evrosabWom aseve SesaZloa wamoayenos garkveuli
moTxovnebi an SeinarCunos uflebebi, gansakuTrebul SemTxvevebSi,
sakuTari Zalis gamosavlenad. yvela zemoxsenebuli moqmedeba unda
eTanxmebodes sabWos mier wamoyenebul principebsa da kanonebs,
aseve unda moqmedebdes erTsulovnad.
evrosabWo axorcielebs Semdgom movaleobebs:
- kanonmdebloba: evrosabWo gamoscems kanonebs evrokomisiis da evro
parlamentis rekomendaciebze dayrdnobiT.
- evro gaerTianebis biujetis damtkicdeba: sabWo da parlamenti unda
daeTanxmon biujets.
- sagareo da Tavdacvis kursi: radgan yvela Statis warmomadgenels
damoukideblad SeuZlia ganaviTaros sagareo da davdacviTi kursi,
44
sabjo cdilobs rom miaRwios saerTo sagareo da TavdacviT kurss
gawevrianebuli Statebisatvis.
- ekonomikuri kursi: sabWo am sferoSic cdilobs miiRos hqondes
saerTo ekonomikuri kursi gawevrianebul statebs.
- samarTali: sabWo cdilobs koordinireba gauwios samartlebriv
sistemas wevr saxelmwifoebSi, gansakuTrebiT iseT sferoebSi,
rogoricaa terorizmi.
- eonomikuri dafinansuri sakiTxebi (Ecofin): Sedgeba wevr
saxelmwifoebis ekonomikisa da finansTa ministrebisgan.
- soflis meurneoba da meTevzeoba: erTerTi uZvelesi forma
romelic TveSi erTxel axvedrebs soflis meurneobis da Tevzjeris
ministrebs da komisiis wevrebs romlebic pasuxismgebelni arian,
miwaTmoqmedebaze, meTevzeobaze, kvebis, usafrTxoebasa da
veterinarebis problemebze, aseve sazogadoebrivi janmrTelobis
dacviaze.
- samarTali da Sinagan saqmeTa sabWo (JHA): es konfiguracia
aerTianebs wevr saxelmwifoebis samarTlisa da Sinagan saqmeTa
ministrebs.
- dasaqmeba, socialuri politika, janmrTelobisa da momxmarebelTa
uflebaTa (saqmeTa) sabWo (epsco): Sedgeba dasaqmebis. socialuri
dacvis, momxmarebelTa uflebaTa dacvis, janmrTelobisa da
Tanabar SesaZleblobaTa ministrebisgan.
- konkurentunarianoba: Seqmnilia 2002 wlis ivnisSi wina sami
konfiguraciis Serwymis Sedegad (Sida bazari, mrewveloba da
samecniero gamokvlevebi). dRis ganrigis mixedviT es formireba
Sedgeba ministrebisgan, romlebic pasuxismgebelni arian iseT
sferoebSi, rogoricaa evropis sakiTxebi, mrewveloba da samecniero
gamokvlevebi.
- transporti, telecomunikacia da energia: dafuZnda 2002 wlis
ivnisSi, romelic Seiqmna am sami kursis da SerwymiT. Camoyalibeba
xdeba daxloebiT erTxel or Tvis ganmavlobaSi.
- garemo: Sedgenilia garemos dacvis ministrebisagan romlebic
ikribebian oTxjer weliwadSi.
45
- ganaTleba, axalgazrdoba da kultura: aertianebs ganaTlebis,
kulturuli, axalgazrduli da urierTobaTa saministroebs,
romlebic ikribebian sam oTxjer weliwadis ganmavlobaSi.
wevri saxelmwifos TiTqmis yvela wevri da lideri nacionalur
doneze ekuTvnis garkveul politikur partias. Es nacionaluri
politikuri partiebi ki ekuTvnis oficialur politikur jgufebs
romlebic arseboben evroparlamentSi. Tumca, evrosabWoSi Cven ver vnaxavT
aseT politikur jgufebs an politikur kavSirebs. is qveynebi romlebic
imarTeba amdagvari politikuri jgufebiT xSirad ver Tanxmdebian
garkveul sakiTxebze.
qvemoT mocemuli cxrili asaxavs partiaTa jgufebis ganawilebas
sabWoSi, 2005 wlis noembris monaceebiT, evropis parlamenturi aliansebis
mixedviT, romlebSic TiToeuli qveynis wevri arapirdapiraa asocirebuli.
evro parlamenti
E vroparlamenti (EP) aris erTaderTi demokratiulad arCeuli
instituti evrokavSirSi. evroparlamenti, rogorc demokratiuli erTobis
safuZveli, warmoadgens udides mravalerovan parlaments msofloSi.
parlamentis sxdomebze ganixileba sazogadoebisTvis, komisisa da
sabWosTvis mniSvnelovani sakiTxebi. saparlamento arCevnebi tardeba
yovel xuT weliwadSi erTxel. parlamenti Sedgeba 626 wevrisgan (MEPs.)
2004 wlidan evroparlamentSi 25 wevri qveynidan 732 warmomadgeneli iqna
arCeuli. (warmomadgenelTa ricxvi dadgenilia Nice Treaty-s xelSekrulebis
safuZvelze) evroparlamentSi warmomadgenlebi ganawilebulni arian maTi
qveynis mosaxleobis raodenobis mixedviT. parlamentis wevrebi
warmoadgenen 375 milion evropis moqalaqes. evroparlamenti valdebulia
daicvas evropis interesebi da Tavisi sazogadoebis uflebebi.
evrokavSiris moqalaqeebi xSirad mimarTaven evroparlametis wevrebs raime
problemis SemTxvevaSi daxmarebis saTxovnelad. evroparlamentis wevrebs
SeuZliaT Tavad gadawyviton arsebuli problema an ganixilon komitetis
sxdomaze. miuxedavad imasa rom evroparlamenti gamoirCeva azris da
Sexedulebis mravalferovnebiT, mainc arsebobs sakiTxis Secnobis da
ganxilvis garkveuli CarCo. evroparlamentis udidesi Zala
dakavSirebulia evrokavSiris biujetTan. evroparlamentma SesaZloa
miigos, Secvalos an uaryos evrokavSiris biujeti.
46
evro sasamarTlo
evro sasamarTlos mandati gawerilia muxlSi # 220 (164) da
uzrunvelyofs rom kanoni dacul iqnas am xelsSekrulebis ganmartebisas.
sasamarTlos, 230 muxlis Tanaxmad, aqvs Zala gadaxedos Tanamegobrobis
institutebis mier miRebuli aqtebis kanonierebas, rogoricaa
evroparlamenti, evrosabWo da evrokomisia.
sasamarTlo Sedgeba wevri qveynebis mier daniSnuli 12
mosamarTlisgan. isini daniSnulni arian wevri qveynebis mTavrobebis
saerTo SeTanxmebiT. TiToeuli iniSneba 6 wlis vadiT, romlis gasvlis
Semdegac isini SeiZleba kvlav arCeul iqnan erTi an ori damatebiTi
vadiT sami wliT. sasamarTlos pasuxismgebloba exeba disputebs, wevr
qveynebsa da evrokavSiris institutebs Soris. sasamarTlos ar aqvs
uflebamosileba sisruleSi moiyvanos Tavisi gadawyvetilebebi.
gadawyvetilebebis aRsruleba damokidebulia modave mxareTa Tanxmobaze.
ekonomikisa da monetaruli kavSiri
ekonomikisa da monetaruli kavSiri (EMU) ewoda evrokavSiris wevri
qveynebis ekonomikisa da monetaruli kursis politikis
urTierTSeTanxmebis process axal valutis, evros, SemogebasTan
dakavSirebiT. es Tema ganixileboda erT-erT saxelmwifoTa Soris
konferenciaze (IGCs) da 1991 wlis dekemberSi dasrulda maastrixtSi.
xelSekruleba iTvaliswinebs EMU-s 3 etaps:
pirveli etapi moicavs ( 1990 wlis 1 ivlisidan 1993 wlis 31
dekembramde): wevr qveynebs Soris Tavisufali kapitalis brunvas,
ekonomikuri sferos koordinacias da centralur bankebs Soris mWidro
TanamSromlobas.
meore etapi moicavs (1994 wlis 1 ianvaridan 1998 wlis 31 dekembramde):
wevr qveynebs Soris ekonomikuri da monetaruli kursis SeTanxmebas (raTa
uzrunvelyos fasebis mdgradoba da finansuri stabiluroba), evropis
monetaruli institutis (EMI) da 1998 wels, evropis centraluri bankis
(ECB) daarsebas;
mesame etapi moicavs (1999 wlis 1 ianvridan): valutis kursis damyarebas,
axali valutis SemoRebas ucxouri valutis bazarsa da elektronuli
angariSsworebisTvis, romelic 2002 wlis 1 ianvars dasrulda evros
daarsebiT.
47
romis xelSekrulebebi
1957 wlis 25 marts, maT xeli moaweres romis xelSekrulebebs.62 am
SeTanxmebis mixedviT wevrma saxelmwifoebma moaxdines savaWro barierebis
moxsna, raodenobrivi SezRudvebisa da sxva ZiriTadi msgavsi efeqtebis
gauqmeba wevr saxelmwifoebs Soris importsa da eqsortze da Seqmnes
“saerTo bazari”. SeTanxmebiT gaTvaliswinebuli sxva miznebi iyo;
SeeqmnaT saerTo sagareo tarifi63 da saerTo sagareo politika mesame
qveynebisTvis. gaeuqmebinaT wevr saxelmwifoebs Soris xalxis, servisebisa da
kapitalis Tavisufali gadaadgilebis xelSemSleli faqtorebi.
saerTo sasoflo politikis miReba, saerTo wesebi konkurenciaze,
dabegvra da kanonebis daaxloeba. wevr qveynebSi saerTo bazris saTanado
funqcionerebisTvis uaRresad saWiro kanonis miReba.
1967 wels evropis sami sabWos institutebi SeerTda. amis Semdeg iyo
marto komiteti da ministrTa sakonsulo, iseve rogorc evro parlamenti.
Tavdapirvelad, evro parlamentis wevrebi irCeodnen erovnuli
parlamentebis mier, magram 1979 wels pirveli pirdapiri arCevnebi Sedga,
romelic wevri saxelmwifoebis moqalaqeebs saSualebas aZlevda xma miecaT
sasurveli kandidatisaTvis. mas Semdeg pirdapiri arCevnebi imarTeba yovel
xuT weliwadSi.
mastrixtis xelSekrulebam (1992) warmoadgina TanamSromlobis axali
formebi wevri saxelmwifoebis mTavrobebs Soris – magaliTad TavdacvaSi,
“sasamarTlo da saSianao saqmeebis” sferoSi. arsebul “sazogadoebriv”
sistemaze am Sida samTavrobo TanamSromlobebis damatebiT, mastrixtis
xelSekrulebam safuZveli Cauyara evrokavSiris (EU) Seqmnas.
verokavSiris gafarToeba
britaneTma da sxva OEEC-is wevrma qveynebma, romelbic ar Sediodnen
EEC-Si, 1960 wels Seqmnes asternatiuli asocoacia, evropis Tavisufali
vaWrobis asociacia (EFTA), magram Semdeg gaaanalizes, rom EEC iyo ufro
warmatebuli vidre EFTA da gadawyvites miemarTaT wevrobisTvis. maT
62evropis ekonomikuri sabWos Seqmnis xelSekruleba, 25 marti, 1957, 298 U.N.T.S. 11 da evropis atomuri egergiis sabWos Seqmnis xelSekruleba, 25 marti, 1957, 298 U.N.T.S. 140 erTad aRiniSnebian rogorc romis xelSekrulebebi. 63 saerTo sagareo tapiri aris igive rac sabaJo valdebulebebi, kvotebi, baJi an sxva vaWrobis ara-satarifo barierebi, romelic wesdeba yvela Semomaval produqtze,garda im qveynebisagan, romlebTanac erT kavSirSi imyofeba. es Seqmnilia reeqsportirebis dasrulebisTvis.
48
Seitanes gancxadeba evrokavSirSi gawevrianebisTvis. evrokavSiris wevrebis
ricxvi gaizarda cxramde, mas Semdeg rac gaerTianebuli samefo, dania da
irlandia SeuerTda mas 1973 wels.
1980 wels evrokavSiris wevri iyo 10 qveyana, roca saberZneTi
gawevrianda masSi da is iTvlida 12 wevr saxelmwifos 1986 wels, rodesac
espaneTi da portugalia SeuerTda kavSirs.
1986 wels gawevrianda espaneTi da portugalia. es iyo pirveli
SemTxveva, rodesac wevrma saxelmwifoebma SeamCnies imigraciis problema
axali da Raribi kandidati qveynebisagan. germaniam, safrangeTma da
britaneTma yuradReba gaamaxvila yvela mimdinare movlenebze, axali wevri
qveynebidan mosalodneli ukontrolebeli imigraciisa, Sromis bazris
gadavsebis, xelfasebis Semcirebisa da rasobrivi problemebis warmoSobis
Sesaxeb. aseTi SiSi ar gamarTlda, magram msgavsi SesaZlo ukontorlebeli
imigraciis SemTxvevis arseboba gaxda 2004 wlis gafarToebis
winaaRmdegobis winapiroba.
1993 wlis kopenhagenis kriteriumebi aris wesebi, romelic gansazRvravs
ramdenadaa saxelmwifo evrokavSirSi gawevrianebisTvis Sesaferisi.
kriteriumebi moiTxovs, rom erovnul saxelmwifos gaaCndes institutebi,
romlebic xels Seuwyoben da daicaven demokratiul mTavrobas, adamianis
uflebebs, koordinireuli sabazro ekonomikis funqcionirebas da miiReben
evrokavSiris valdebulebebsa da ganzraxvebs. es sawevro kroteriumebi
Camoyalibda da Seiqmna 1993 wlis ivnisSi evropis sakonsuloSi, kopenhageni,
dania.
amonaweri kopenhagenis Tavmjdomareobis daskvnebidan:
wevroba moiTxovs kandidat qveyanas miRweuli qondes im institutebis
stabuliroba, romlebis garantias aZleven demokratias, kanonebis siswores,
adamianis uflebebs da umciresobebis pativiscemasa da dacvas, sabazro
ekonomikis funqcionirebis arsebobas, iseve rogorc konkurenciuli
zewolis gaZlebis SesaZleblobasa da sabazro simZlavres kavSiris SigniT.
wevroba winaswar varaudobs kandidatis wevrobis valdebulebebis aRebis
SesaZleblobebs, rac moicavs kavSiris politikuri, ekonomikuri da fuladi
miznebis erTgulebas.
am elementebis umetesoba daculi iqna bolo aTwleulebis manZilze
evro sakonsulos, evro komitetisa da evro parlamentis kanonmdeblobebiT,
49
iseve rogorc samarTlianobis evro sasamarTlosa da adamianebis uflebebis
evro sasamarTlos iurisprudenciiT.
TiToeul kandidat qveyanasTan urTierTobis dros, regularulad
mowmdeba kopenhagenis kriteriumebis dakmayofilebis progresi. amis
safuZvelze xdeba gadawyvetilebis miReba Tu da rodis unda SeuerTdes
mocemuli qveyana kavSirs, an ra saqmianobebia gansaxorcielebeli wevrobios
realizaciamde.
kopenhagenis kriteriumebi iyofa sam jgufad – geografiuli,
politikuri da ekonomikuri.
avstriam, fineTma da SvedeTma warmoadgines referandumi wevrobaze 1994
wels da Sedegebi iyo Semdegi;
avstria – 66.6% mxardaWera (12 invisi)
fineTi – 56.9% mxardaWera (16 oqtomberi)
SvedeTi – 52.8% mxardaWera (13 noemberi)
norvegia – 43.1% mxardaWera (28 noemberi)64
avstria, SvedeTi da fineTi gaxdnen wevrebi 1995 wlis 1 ianvars. radgan
norvegiis referendumis SemTxvevaSi 52..2% iyo gawevrianebis mowinaaRmdege,
norvegiis mTavrobis winadadeba gawevrianebaze uaryofili iqna meore
cdisTis.
dasavleT da aRmosavleT germania ganmeorebiT miRebuli iqna 1995 wels.
2002 wlis 13 dekembers kopenhagenSi kandidatebisa da wevri
saxelmwifoebis molaparakebebis Semdeg gamocxadda saboloo
gadawyvetileba am qveynebis SeerTebis Sesaxeb, rasac evroparlamentma mxari
dauWira 2003 wlis 9 aprils.
kviprosi kandidati gaxda daSvebiT, radgan saberZneTma moTxova wevr
saxelmwifoebs mieRoT kviprosi, sxva SemTxvevaSi isini imuqrebodnen
gafarToebaze vetos dadebiT. 2003 wlis 16 aprils Tanxmobis xelSekruleba
daido 10 axal wevrsa da 15 Zvel wevrs Soris aTenSi.
evro gaerTianebam miaRwia Zalian did areals 2004 wels. am wels
evrokavSirSi gaxda 25 wevri saxelmwifo estoneTis, latviis, litvis,
poloneTis, CexeTis respublikis, ungreTis, slovakeTis, sloveniis, ialtisa
da kviprosiis SeerTebis Semdeg. am qveynebs qondaT referendumi
64 http://en.wikipedia.org/wiki/ History_of_the_european_union
50
SeuerTdebodnen Tu ara bloks. es referendumi ZalaSi Sevida 2003 wels da
Sedegebi iyo Semdegi;
malta – 54%^mxardaWera (8 marti)
slovenia – 90% mxardaWera (23 marti)
ungreTi – 83% mxardaWera (12 aprili)
litva – 91% mxardaWera (10-11 marti)
slovakeTi – 92% mxardaWera (16-17 marti)
poloneTi - 77% mxardaWera (7-8 ivnisi)
CexeTis respublika – 77% mxardaWera (13-14 ivnisi)
estoneTi – 67% mxardaWera (14 seqtemberi)
latvia – 67% mxardaWera (20 seqtemberi)65
zemoT aRniSnuli qveynebis erTiani mosaxleoba Seadgenda daaxloebiT
75 milions; maTi mTliani Sida produqti iyo 840 bilioni amerikuli
dolari (Sesyidvianobis Zalis Tanasworoba; CIA msoflio safaqto wigni
2003), rac zomeSi TiTqmis utoldeboda espaneTisas.
Tumca, erTobis wevrobis ufro metad ambiciuri zrda gamoCnda sabWoTa
kavSiris daSlis Semdeg 1991 wels. evrokavSirma pirvelad miiRo aRmosavleT
evropa mtkiced dasavleTSi, raTa daecva is isev komunizmSi an
didtatorizmSi Cavardnisagan. amas SeiZleba ewodos evrokavSiris yvelaze
ufro ambiciuri gafarToeba. uecrad gaxda SesaZlebeli gaerTienebuli da
dakavSirebuli evropis naxva atlantikida uralamde, imis rac SeuZlebeli
iyo civi omis dros. ase rom 1991 wels gaerTianebis SeTanxmebebi daido
evropis erTobasa da iseT qveynebs Soris rogorebic iyo ungreTi,
poloneTi, CexeTis respublika da slovenia. gaerTianebis SeTanxmebebi
gulisxmobda yofili konumisturi qveynebisTis daxmarebas ekonomikur
reformirebasa da evrogaerTianebaSi samomavlo wevrobisken swrafvaSi.
bulgareTma da rumineTma daasrules molaparakebebi 2004 wlis 14
dekembers da evrokavSirSi gaerTiandebian 2007 wlis 1 ianvars. bulgareTisa
da rumineTis Tanxmobis xelSekruleba daido 2005 wlis 25 aprils
luqsemburgSi, romelic 25 wevrian evrokavSiris kanonier organoebs aZlevda
weliwad-naxevars xelSekrulebebis ratificirebisaTvis.
65 http://en.wikipedia.org/wiki/History_of_the_european_union
51
2005 wlis 11 maiss bulgareTis erovnulma asambleam xeli moawera
Tanxmobis xelSekrulebas evrokavSirTan. ori kenWisyra gaimarTa 240
wevrisagan Semdgar parlamentSi.
sxva sakiTxia TurqeTis ganacxadi evrokavSiris wevrobaze. 2004 wlis 16-
17 dekembers 25 evrokavSiris wevri qveynis liderebis sakonsulos samitze
briuselSi, TurqeTma sabolood moigo jildo “gadamwyveti progresisTvis”,
misi ekonomikis reformirebasa da adaniamebis uflebebis dacvis Sida
mdgomareobis gamosworebaSi. ganisazRvra TariRi, 2005 wlis 3 dekemberi,
Tanxmobis molaparakebebis dasawyebad. miuxedavad amisa, jer kidev
mniSvnelovani sakiTxia TurqeTis wevrobisTvis Sesabamisoba politikuri,
kulturuli da ekonomikuri mizezebis gamo. aseve sakiTxavia debatebis
gagrZeleba saberZneTTan da kviprosTan.
gafarToebis upiratesobebi aris rogorc politikuri aseve ekonomikuri.
mokled: mSvidobis, stabilurobisa da ayvavebis zonis gafarToeba evropaSi
gazrdis misi xalxis dacvas.
100 milionze meti adamianis damateba, swrafad zrdad ekonomikaSi,
evrokavSiris 370 milioniani bazrisTvis gaaZlierebs ekonomikur zrdas da
Seqmnis samuSao adgilebs mis rogorc Zvel aseve axal wevr saxelmwifoebSi.
evropaSi Seiqmneba cxovrebis ukeTesi pirobebi moqalaqeebisaTvis,
radgan axali wevrebi iReben evrokavSiris politikas garemos dacvisa da
danaSaulis, narkotikebisa da aralegaluri imigraciis winaaRmdeg
sabrZolvelad.
gafarToeba gaaZlierebs kavSiris rols msoflio saqmianobebSi –
sagareo da TavdacviTi politika, savaWro politika da sxva globaluri
mmarTvelobis sferoebi.
centralur da aRmosavleT evropaSi gaCnda stabiluri demokratiebi.
ekonomikurma reformebma am qveynebSi gamoiwvia maRali ekonomikuri zrdis
procenti (orjer ufro meti vidre evrokavSiris saSualo zrda) da ukeTesi
dasaqmebis perspeqtivebi. es procesi ganxorcielda evrokavSiris wevrobis
perspeqtivis daxmarebiTa da waxalisebiT da evrokavSiris finansuri
daxmarebiT.
arawevri qveynebic miiReben sargebels gaerTianebuli evropiT. serTo
savaWro wesebi da saerTo administraciuli procedurebi iqneba SemoRebuli
gafarToebuli kavSiris saerTo bazrisTvis. es gaamartivebs dakavSirebas
52
evropaSi yvela firmisaTvis da gaaumjobesebs sainvesticio da savaWro
pirobebs, moutans sargebels ara marto evrokavSirs, aramed Cvens savaWro
partniorebsac msoflios maStabiT.
verokavSiris instituciuri struqtura
evrokavSirs aqvs oTxi mTavari dawesebuleba gadawyvetilebis mirebis
procesa da misi politikis SesrulebaSi. esenia evrokomisia, ministrTa
sabWo, evroparlamenti da sasamarTlo. sxva organoebi, rogoricaa
ekonomikuri da socialuri sabWo da regionaluri sabWo TamaSoben
garkveul rols gadawyvetilebis miRebis procesSi.
qvemoT mokledaa aRwerili dawesebulebebis zogierTi maxasiaTeblebi;
evrokomisia
komisia aris erovnuli mTavrobebisagan damoukidebeli. misi movaleobaa
evrokavSiris interesebis warmodgeba da dacva. is adgens winadadebebs axali
evropuli kanonebisaTvis, romelsac warudgens evroparlamentsa da sabWos.66
komisiis wevrebis raodenoba gansxvavebulia qveynis zomis mixedviT.
didi qveynebidan aris ori warmomadgeneli da sxva qveynebidan TiTo wevri.
komisiaSi aris sxvadasxva ganyofilebebi, romlebic koordinireben
politikas, gadawyvetilebebis Sesrulebas, kanonmdeblobebis gaZlierebas da
administraciul Sesrulebas. komisiis gadawyvetilebebi aris ministrTa
sabWos dadasturebis sagani.
komisia gansxvavdeba sxva institutebisagan evrokavSiris sistemaSi
“iniciativis ZaliT”. es niSnavs, rom mxolod komisias aqvs kanonmdeblobis
iniciativis ufleba arealSi, romelic cnobilia rogorc “pirveli
sayrdeni” (kategoria, romelic moicavs politikis sferoebis umetesobas).
Tumca evrokavSiris sabWosa da evroparlaments SeuZliaT formalurad
Txovon komisias romelime sakiTxis dakanoneba. sferoebSi, romlebic Sedis
“meore sayrdensa” (sagareo politika da Tavdacva) da “mesame sayrdenSi”
(kriminaluri kanoni), komisia iziarebs inicitivis Zalauflebas sxva wevr
saxelmwifoebTan erTad.
komisia aseve asrulebs “xelSekrulebebis meurvis” rols, rac moicavs
pasuxismgeblobis aRebas darRveviTi procedureis inicirebisas evro
sasamarTloSi wevri qveynebisa da sxvebis winaaRmdeg, romlebic SemCneuli
iqnebian evrokavSiris xelSerkrulebisa da sxva saerTo kanonebis
66http://europa.eu.int/institutions/comm/index_en.htm
53
darTvevaSi. komisia awarmoebs molaparakebebs saerTaSoriso savaWro
SeTanxmebebze (msoflio savaWro organizaciaSi) da sxva saerTaSoriso
SeTanxmebebze evrokavSiris saxeliT. is amasTan dakavSirebiT mWidrod
TanamSromlobs evro sabWosTan.
komisia valdebulia SearCios teqnikuri sazomebi, raTa ganazorcielos
miRebuli kanonmdeblobebi sabWos mier da umetes SemTxvevaSi parlamentis
mier. es kanonmdeblobebi komitetebis damtkicebis sagania, romlebic
warmodgenilia wevri saxelmwifoebisagan.
komisia aseve aregulirebs konkurencias kavSirSi, akontrolebs
yvelanair gaerTianebebs erTobis SigniT da moqmedebs im kompaniebis
winaaRmdeg, romlebic arRveven evrokavSiris konkurenciis kanonebs.67
evrosabWo
evrosabWo aris evrokavSiris ZiriTadi sakanonmdeblo organo. rogorc
winaT aRiniSna, evrosabWo ganixilavs komisiis mier warmodgenil
winadadebebs da iRebs saboloo gadawyvetilebebs. is Sedgeba yvela
qveynidan warmodgenili TiTo ministrisagan da axorcielebs Tavis samuSaos
ucvleli komitetis mniSvnelobiT.68 ministrebi Cveulebriv eswrebian
Sexvedrebs, romlebic Seexeba vaWrobas, sagareo urTierTobebs, soflis
meurneobasa da finansebs. sabWos samuSao enebia inglisuri, franguli da
germanuli.
mastrixtis xelSekrulebis 202-e muxlis mixedviT: am xelSekrulebiT
gansazRruli miznebiT miRweulia sabWos jerovaneba xelSekrulebis
dadgenilebebis Sesabamisad:
- wevri saxelmwifoebis ZiriTadi ekonomikuri politikis koordinirebis
uzrunvelyofa.
- Zalauflebis qona gadawyvetilebebis misaRebad,
- komisiisaTvis Zalauflebis miniWeba saqmianobebSi, romelsac sabWo
iRebs, sabWos mier gamocxadebuli wesebis Sesasruleblad. sabWom
SeiZleba aseve Seinaxos ufleba, gansakuTrebul SemTxvevebSi, Tavad
gamoiyenos pirdapiri ganxorcielebis Zalebi. zemoT mocemuli
procedurebi unda Seesabamebodes sabWos mier manamde miRebul
67http://omniknow.com/common/wiki.php?in=en&term=European_Commission 68John Fitzpatrick,” CrdiloeT amerikuli Tavisufali vaWrobis SeTanxmebis momavali: regionaluri ekonomikuri institutebis rolisa da CrdiloeT amerikisa da dasavleT evropis harmonizaciis kanonis SedarebiTi analizi” (1996), 19 Hous. gv. 26
54
principebsa da wesebs, komisiis winadadebaze muSaobisa da
evroparlamentis Sexedulebis gacnobis Semdeg.
Sedegad sabWo asrulebs Semdeg funqciebs:
- kanonmdebloba: sabWo atarebs evrokavSoris kanons evrokomisiisa da
evroparlamentis rekomendaciebiT.
- evrokavSiris biujetis damtkiceba: sabWo da parlamenti unda daeTanxmon
biujets.
- sagareo da TavdacviTi politika: Tumca TiToeul wevr qveyanas aqvs
Tavisufali sagareo da TavdacviTi politika, sabWo eZebs gzebs saerTo
sagareo da TavdacviTi politikis misaRwevad wevri
saxelmwifoebisaTvis.
- ekonomikuri politika: sabWo aseve cdilobs saerTo ekonomikuri
politikis Seqmnas wevri qveynebisaTvis.
- sasamarTlo: sabWo cdilobs wevri saxelmwifoebis sasamarTlo
sistemebis koordinirebas, gansakuTrebiT terorizmis sferoSi.
- ekonomikuri da finansuri saqmianoba (Ecofin): wevri saxelmwifoebis
ekonomikisa da finansTa saministroebis Sedgeba.
- soflis meurneoba da meTevzeoba: erT-erTi yvelaze Zveli konfiguracia,
romelic TveSi erTxel Tavs uyris soflis meurneobisa da meTevzeobis
ministrebs da komisiis wevrebs, romlebic pasuxismgebelni arian soflis
meurneobaze, meTevzeobaze, sakvebis usafrTxoebaze, veterinarul
SekiTxvebsa da sazogadoebrivi janmrTelobis sakiTxebze.
- iusticiisa da Sinagan saqmeTa sabWo (JHA): es konfiguracia aerTianebs
wevri saxelmwifoebis iusticiisa da Sinagan saqmeTa saministroebs.
- dasaqmebis, socialuri polisis, janmrTelobisa da momxmarebelTa
saqmeebis sabWo (EPSCO): dasaqmebis, socialuri dacvis, momxmareblebis
dacvis, janmrTelobisa da Tanabari uflebebis saministroebisagan
Sedgeba.
- konkurencia: Seiqmna 2002 wlis ivnisSi sami wina gaerTianebis SeerTebiT
(Sida bazari, industria da kvleva). ganawesis sakiTxebis mixedviT, es
gaerTianeba Sedgeba saministroebisagan, romlebsac exebaT evro saqmeebi,
industria da mecnieruli kvlevebi.
- transporti, telekomunikacia da energetika: aseve Seiqmna 2002 wlis
ivnisSi sami polisis gaerTianebiT da aseve ganawesSi mocemuli
55
gansakuTrebuli sakiTxebis SesrulebiT. formireba ikribeba daaxloebiT
or TveSi erTxel.
- garemo: garemos dacvis saministroebisagan Sedgeba, romlebic ikribebian
weliwadSi oTxjer.
- ganaTleba, axalgazrdoba da kultura (EYC): ganTlebis, kulturis,
axalgazrdobisa da urTierTobebis saministroebisagan Sedgeba,
romlebic weliwadSi sam-oTxjer ikribebian.
TiToeuli wevri saxelmwifos TiTqmis yvela lideri da ministri
miekuTvneba politikur partiebs saxelmwifo doneze. bevri aseTi erovnuli
partia warmoadgens formalur politikur jgufebs evroparlamentSi. Tumca
sabWoSi ar aris formaluri politikuri jgufebi da aliansebi da msgavsi
politikuri partiebiT warmodgenili qveynebi xSirad ver Tanxmdebian
organos winaSe wamoyenebul sakiTxebze. qvemoT mocemuli cxrili aRwers
amJamindel partiaTa SemoerTebis rRvevas sabWoSi, rogorc 2005 wlis
noemberSi evroparlamenturi aliansebis SemTxvevaSi moxda, romelTanac
yvela wevri saxelmwifos lideri arapirdapirad iyo dakavSirebuli.
evroparlamenti
evroparlamenti (EP) aris erTaderTi demokratiulad arCeuli
instituti evrokavSirSi. rogorc gaerTianebis demokratiuli safuZvelis
forma es aris udidesi mravalerovani parlamenti msoflioSi. parlamenti
ganixilavs sazogadoebrivi mniSvnelobis sakiTxebs da komisiisa da sabWos
SekiTxvebs. parlamentis wevrebis arCeva xdeba yovel xuT weliwadSi da
Seadgens 626 wevrs (MEPs). 2004 wlidan 732 warmomadgenelia arCeuli 25
wevri saxelmwifosagan evroparlamentisaTvis (es ricxvi damtkicebulia
Nice-s xelSekrulebiT). warmomadgenlebis raodenoba ganawilebulia qveynebs
Soris mosaxleobis mixedviT. parlamentis wevrebi warmoadgenen
evrokavSiris 375 milion moqalaqes, parlamenti TavisTavs xedavs, rogorc
evropis interesebisa da mosaxleobis uflebebis dacvis garants. veropis
moqalaqeebis regularulad ukavSirdebian parlamentis wevrebs sakiTxebis
warmoSobisas. evroparlamentis wevrs SeuZlia Tavad gadaWras moqalaqis
problema an wamoayenos is komisiaSi. es aris mTavaris diskusiis samiznis
gafarToebisaTvis kanonmdebelTa wreebSi. Tumca misi Sexedulebebi aris
aucileblad sxvadasxvagvari, parlamentSi arsebobs Zlieri organo codnisa
da problemaTa gadawyvetis interesis. parlamentis udidesi Zalaufleba
56
ukavSirdeba evrokavSiris biujets, mas SeuZlia miiRos, Secvalos an uari
Tqvas biujetze.
amsterdamis xelSekrulebam69 evroparlamentis Zalauflebebi kidev
ufro gazarda, radgan mas axla aqvs gadawyvetilebaTa miRebis ufleba
ministrTa sabWosTan erTad zogierT mniSvnelovan sakiTxze. am sakiTxebze
parlaments aqvs ufleba sawyiss kanonmdeblobebze molaparakebebis
warmoebis, rogorc ministrTa sabWos sruluflebianma partniorma.70
arsebobs sxva dawesebulebebi, rogoricaa; evrosasamarTlo, auditorTa
sasamarTlo, evropis sainvesticio banki, evropis centraluri banki, evro
ekonomikuri da socialuri komiteti, regionebis komiteti, kulturisa da
ganaTlebis komiteti, konstituciuri saqmeebis komiteti.
evrosasamarTlo
evrosasamarTlos mandati gawerilia 220-e muxlSi (164 muxli) da
adasturebs, rom am xelSekrulebis interpretaciaSi kanoni aris
Seswavlili.71 evrosasamarTlos, 230-e muxlis Tanaxmad (173 muxli), aqvs
ufleba ganixilos aqtebis legitimuroba, romlebic miRebulia
evroparlamentis, sabWos da komisiis mier.
evrosasamarTlo Sedgeba 12 mosamarTlisagan, romlebic daniSnulia
wevri saxelmwifoebis mier. isini iniSnebian wevri qveynebis mTavrobebis
SeTanxmebuli gadawyvetilebiT. TiToeuli iniSneba eqvswliani vadiT,
romlis Semdeg SeiZleba isev dainiSnos erTi an ori samwliani periodiT.
sasamarTlos movaleobaa wevr qveynebsa da evrokavSiris institutebs Soris
ganxilvebi. sasamarTlos ar aqvs gadawyvetilebebis iZulebis ufleba.
gadawyvetilebebze zegavlena damokidebulia modave mxareebis mier
gadawyvetilebis miRebaze.
69 amsterdamis xelSekruleba, romelic evrokavSiris politikuri liderebis mier SeTanxmda 17 ivniss da xeli moewera 2 oqtombers 1997 wlis, aris orwliani molaparakebebisa da TanamSromlobis kulminacia wevri saxelmwifoebis mTavrobis warmomadgenlebs Soris. is Sevida ZalaSi evrokavSiris 15 wevri saxelmwifos xelis moweris Semdeg arsebuli konstituciuri procedurebis dacviT. 70Andress Duff, amsterdamis xelSekruleba: teqsti da komentari, (londoni, federaluri sasamarTlo, 1997) 143-145 71amsterdamis xelSekrulebam gaaumjobesa evrokavSiris xelSekruleba, evrokomitetebis mier Seqmnili xelSekrulebebi da sxva msgavsi aqtebi, oficialuri Jurnali 97/C 340/01, luqsemburgis oficialuri gamomcemloba, ISSN 0378-6968, noemberi, 1997
57
1.3. TurqeT-evrokavSiris urTierTobebis mimoxilva
mkvlevarebs Soris iyo diskusiebi imis Taobaze, TurqeTi ekuTvnis
aRmosavleTs Tu dasavleTs. sabaJo kavSiris SeTanxmebam daasrula am
saxis argumentebi da daadgina TurqeTi evropis nawilad.
CU-s xelmoweris erT-erTi mizania teqnologiuri ganviTarebis
procesis daCqareba da pirdapiri sazRvargareTuli investiciebis
xelSewyoba. am process SeuZlia teqnologiuri ganviTarebis stimulireba,
produqciis xarisxis gaumjobeseba, aqedan gamomdinare ki, saSiano
samrewvelo dargebis konkurentianobis gazrda. amas dadebiTi gavlena
eqneba TurqeTis ekonomikaze.
1993 wels TurqeTma miiRo ,,kopenhagenis kriteriumebi”, maTi Sesruleba
aris sruluflebiani wevrobis erT-erTi ZiriTadi moTxovna, romelic xazs
usvams miRebis procesis mniSvnelobas imiT, rom axali wevrebisagan iTxovs
Semdegi punqtebis arsebobas:
• funqcionirebadi sabazro ekonomika;
• evrokavSiris SigniT konkurenciis zewolasa da bazris ZalebTan
gamklavebisaTvis aucilebeli SesaZleblobebis arseboba;
• wevrebisaTvis aucilebeli yvela moTxovnis Sesruleba.
zemoTxsenebuli sami pirobis Sesruleba did SesaZleblobebsa da
gamowvevebs uqmnis evrokavSirTan TurqeTis integracias. pirvel rigSi,
funqcionirebadi sabazro ekonomikis arseboba moiTxovs fasebisa da
vaWrobis liberalizacias da Sesabamis sakanonmdeblo sistemas, sakuTrebis
uflebebis CaTvliT. makroekonomikuri stabiluroba da konsensusi
ekonomikuri politikis Sesaxeb, sabazro ekonomikis efeqtianobis zrdas
uwyobs xels. efeqtianobas zrdas, agreTve, xels uwyobs kargad
ganviTarebuli safinanso seqtori da bazarSi SeRwevisa da bazridan
gasvlisTvis mniSvnelovani barierebis ararseboba. mas Semdeg, rac
TurqeTma miiRo importis Canacvlebis politika, 1980 wels TurqeTma
daiwyo eqsportis wamaxalisebeli politikiT sabazro ekonomikisaTvis
safuZvlis Cayra. am miznis misaRwevad, TurqeTis mTavrobam gaatara
reformebis seria, romelTa mizanic iyo: fasis kontrolisa da subsidiebis
gauqmeba, vaWrobaSi kerZo seqtoris rolis Semcireba, kerZo seqtoris
zrdis xazgasma, sagareo vaWrobis liberalizacia, tarifebis Semcireba,
58
kapitaluri transferis gacvlis simartivis kontroli da sagadasaxado
sistemis reforma. am konteqstSi, TurqeTis evrokavSiris wevrobis
ganacxadis ganmxilvelma komisiam 1989 wels daaskvna: ,,TurqeTis
ekonomikuri da politikuri situacia ver gvarwmunebs, rom SeTavsebis
problemebi, romelic Seeqmneba TurqeTs evropul sazogadoebaSi
gawevrianebis SemTxvevaSi, SesaZloa gadalaxul iqnes saSualo vadebSi”.
Tumca, 2003 wlis regularul moxsenebaSi, komisiam ganacxada: ,,miuxedavad
imisa, rom jer kidev arsebobs makroekonomikuri aradabalansirebuloba,
TurqeTma sagrZnoblad gaaumjobesa ekonomikis funqcionireba”.
TurqeTis ekonomikis mimdinare daxvewa, rac gamowveulia
funqcionirebadi sabazro ekonomikis arsebobiT, agreTve aRniSnulia
komisiis 2004 wlis regularul moxsenebaSi Semdegi qvesaTaurebis qveS
(evropuli komisia, 2004):
.gaumjobesda saerTo konsensusi ekonomikur politikasTan dakavSirebiT;
•mosaxsenebeli periodis meore naxevarSi ekonomikis stabiluroba
sagrZnoblad gaumjobesda;
•mimdinare angariSebis balansi swrafad dastabilurda 2001 wlis krizisis
Semdeg;
•Sromis bazris situacia gauaresda ukanaskneli 5 wlis ganmavlobaSi;
•inflaciam sagrZnoblad daiklo;
•monetaruli da valutis gacvliTi kursis politikam deflacia gamoiwvia;
•bolo drois ganmavlobaSi SesamCnevia mniSvnelovani progresi fiskaluri
disbalansis SemcirebaSi;
•gaumjobesda kerZo seqtoris buRalteriis gamWvirvaloba da sagadasaxado
administraciis efeqtianoba;
•makroekonomikuri politika Seesabameba farTo midgomas reformebis
mimarT;
•sabazro Zalebis urTierTqmedeba gaizarda;
•fasebis sxvaobam daiklo;
•kerZo seqtori Seadgens TurqeTis ekonomikis 80%-s;
•progresi privatizaciis procesSi SedarebiT SezRuduli rCeba;
•bazarSi SeRwevis da bazridan gamosvlis barierebma daikles, Tumca mainc
abrkoleben Sida konkurencias;
59
•safinanso seqtori ufro jansaRi gaxda, Tumca jer ,mainc ver miaRwia
ganviTarebis sasurvel dones;
•arasabanko safinanso seqtoris roli SedarebiT SezRuduli rCeba;
•bolo 5 wlis ganmavlobaSi SeimCneva progresi sabanko seqtoris
regulirebasa da zedamxedvelobaSi.
moTxovnaTa Sesruleba damokidebulia sabazro ekonomikisa da stabiluri
makroekonomikuri ganrigis arsebobaze, rac saSualebas aZlevs ekonomikur
agentebs miiRon gadawyvetilebebi prognozirebadi klimatis pirobebSi. es
agreTve moiTxovs adamianuri da fizikuri kapitalis saWiro raodenobas
infrastruqturis CaTvliT. unda moxdes saxelmwifo sawarmoebis
restruqturireba da sawarmoebma unda Cadon meti investicia
efeqtianobaSi. garda amisa, rac ufro metad xelmisawvdomi iqneba gare
finansireba sawarmoebisaTvis da rac ufro metad warmatebulni iqnebian
isini restruqturirebasa da inovatorobaSi, miT ufro metad SeeZlebaT
maT adaptireba. saboloo jamSi, ekonomika ukeT SeZlebs wevrobis
moTxovnebis Sesrulebas, Tu moxdeba evrokavSirTan ekonomikuri
integracia gawevrianebamde. im produqtebis raodenobac da
mravalferovnebac, romlebiTac mimdinareobs vaWroba evrokavSiris wevr
qveynebTan erTad, miuTiTebs amgvar integraciaze. am konteqstSi 1995 wels
sabaJo kavSiris Seqmnas mohyva damatebiTi Rirebulebis gaCena
TurqeTisaTvis, radgan mas mouwia evrokavSiridan industriuli
produqciis importze gadasaxadebis gauqmeba, iseve rogorc evrokavSiris
wevrebs. mas agreTve mouxda igive tarifebisa da SezRudvebis daweseba,
rac evrokavSirs, im produqciisaTvis, romlis warmoebac evrokavSiris
farglebs gareT moxda. sxva sityvebiT, avaldebulebs TurqeTs dauwesos
SeRavaTiani baJi im qveynebs, romlebic sargebloben SeRavaTiani baJiT
evrokavSiris bazarze Sesasvlelad. es niSnavs, rom TurqeTi gaxdeba
SedarebiT Ria ekonomikis qveyana. amis sanacvlod, TurqeTi Semdeg
sargebels miiRebs: safinanso mxardaWera evropisagan, farTo gasavali
evrokavSiris bazarze da msoflio bazrebis ndoba TurqeTis mimarT,
romelic gamowveuli iqneba axali statusiT.
TurqeTi miizidavs investorebs, romelTac moundebaT Sua aziaSi,
kavkasiaSi Tu Savi zRvis regionSi gasvla. aris kidev ramodenime qveyana,
60
magaliTad aSS da iaponia, romlTac surdaT savaWro kavSiris mewileoba.
pirdapiri sazRvargareTuli investiciis raodenobam moimata bolo
aTwleulis ganmavlobaSi.
cxrili 2.4. pirdapiri sazRvargareTuli investicia TurqeTSi 1993-2005
wlebSi (milioni aSS dolari)
1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
mTilanad 2938,3 3837,0 1678,2 1645,8 1700,4 3059,0 1196 425,6 410,6 856,3 882,5
vrokavSirid
an
1848,4 3272,3 1022,4 1065,9 1166,3 1950,0 769, 167, 67,2 215,6 279,2
evrokavSiri
dan
procentebSi
62.91 85.28 60.92 64.76 68.59 63.74 64.3 39.3 16.3 25.18 31.6
wyaro: www.dtm.gov.tr/dtmweb/index.cfm? (bolo viziti: 12.11. 2008)
evrokavSir (EU)–TurqeTis sabaJo kaSiri (CU) Seiqmna 1995 wlis 31
dekembers. es warmoadgens TurqeT-evrokavSiris xangrZlivi istoriuli
damokidebulebis Sedegs da 40 wliani komerciuli urTierTobebis
warmatebul dasasruls. am SeTanxmebas xeli moewera arsebul regionalur
sabaJo bloksa (evrokavSirsa) da damoukidebel qveyanas Soris, romelmac
xeli unda Seuwyos kompleqsuri regionuli wesrigis Seqmnas. TurqeTi aris
erTaderTi kandidati qveyana, romelsac aqvs sabaJo kavSiris SeTanxmeba
evrokavSiris sruluflebiani wevrobis gareSe. sabaJo kavSiris
xelSekruleba moiTxovs samrewvelo seqtorisaTvis evrokavSiris saerTo
sagareo tarifis (CET) miRebas, romelic abaTilebs yvelanair tarifs
samrewvelo saqonelze. es SeTanxmeba ar moicavs sasoflo - sameurneo
produqcias, magram ar gamoricxavs soflis meurneobis saboloo
integraciis SesaZleblobasac axlo momavalSi.
1995 wels Camoyalibebuli sabaJo kavSiri TurqeTsa da evrokavSirs
Soris aris ekonomikur SeTanxmebaze ufro meti, romelmac gavlena moaxdina
TurqeTis moqalaqeebis socialur da ekonomikur cxovrebaze. SeTanxmebam
xeli Seuwyo TurqeTis teqnologiur ganviTarebasa da stabilurobas, rac
aseve mniSvnelovani iyo da aris TurqeTisTvis evrokavSiris sruluflebiani
wevrobis misaRebad.
arsebobda gansxvavebuli mosazrebebi imis Taobaze Tu romeli
mimarTulebiT jobda TurqeTisTvis (aRmosavleTiT Tu DasavleTiT)
61
integraciul procesebSi monawileoba. evrokavSirTan sabaJo SeTanxmebam
dasrula am saxis diskusia da sabolood Camoayaliba TurqeTis ekonomikuri
da politukuri orientacia.
sabaJo kavSirSi monawileobis Sedegebis gaanalizebis safuZvelze
aRsaniSnavia rom saerTaSoriso vaWroba qveynebs Soris ganviTarda da
regionulma SeTanxmebebam amaSi mTvari roli iTamaSa. msoflioSi arsebobs
sabaJo blokebi saxelmwifoebis ekonomikuri ganviTarebis gasaZliereblad.
zogierTi msgavsi sabaJo blokebia NNAFTA (Crdilo amerikuli Tavisufali
vaWrobis zona), APEC (aziuri da wynariokeanis qveynebas ekonomikuri
mTanamSobroba).BBaldwin-isa da Venable-is (1995)72 mixedviT, msoflio vaWrobis
50%-ze gavlenas axdens regionuli SeTanxmebebi.
sabaJo kavSiris Sedegad TurqeTis vaWrobaze moxdenili efeqtebis
analizi da am sakiTxze firmebis Sexedulebebis gageba uaRresad
mniSvnelovania. arsebobs biznes kompaniebis jgufi, romlebzec ufro metad
axdens gavlenas es SeTanxmeba.
TurqeTsa da evrokavSirs Soris oficialuri urTierToba daiwyo 1959
wlis 31 ivliss, rodesac TurqeTma mxari dauWira evropis eqvsi qveynis mier
ekonomokuri erTobis Seqmnas. Semdeg TurqeTma xeli moawera ankaris
SeTanxmebas 1963 wlis 12 seqtembers evropis ekonomikur gaerTianebasTan.
ankaris SeTanxmebiT, Camoyalibda gaerTianebis sabWo, romelic ikribeboda
periodulad da ganixilavda partniorobasTan dakavSirebul sakiTxebs. es
instituciuri sistema gafarTovda saboloo etapze sabaJo kavSiris
Camoyalibebamde. es SeTanxmeba aris aseve sabaJo kavSiris dasawyisi.
romelsac ganvixilavT detalurad Semdeg TavebSi.
sabaJo kavSiri ganixileboda, rogorc evrokavSirSi wevrobisaken
gadadgmuli nabiji sruluflebiani wevrobisaken ganusazRvrel samomavlo
vadaSi. evrokavSirma calmxrivad mianiWa TurqeTs SeRavaTiani tarifebi da
finansuri daxmareba, magram tarifebisa da arasatarifo barierebis
Semcirebis ormxrivi procesi TurqeTSi arsebuli ekonomikuri da piltikuri
mdgomareobis gamo 1970-ian wlebamde gadaido.
72 Baldwin, R., and A. Venables (1995). Regional Integration Agreements. In G.Grossman and K. Rogoff (eds.), Handbook of International Economics. Vol. III.Amsterdam: Elsevier.
62
TurqeTma ar daasrula Tavisi valdebulebebi cvlilebebis periodSi da
tarifebis Semcireba SeCerda 1978-1988 wlebSi. 1980 wlis samxedro
gadatrialebis Sedegad gayinuli urTierTobebi aRdga TurqeTis
sruluflebiani wevrobis ganacxadiT 1987 wlis 14 aprils. im dRidan
TurqeTis saxelmwifo dagegmvis organizaciis mier daiwyo mravalmxrivi
mcdeloba TurqeTis evrokavSirSi gawevrianebis statusis mis
kanonmdeblobasTan Sedarebisa da SeTanxmebisaTvis. 1989 wlis gamoxmaurebiT
evrokavSiris komisiam gansazRvra, rom isini ver SeZlebdnen axali wevris
miRebas, manam ar dasruldeboda Sida bazris Camoyalibebis periodi. sabaJo
kavSiris dasruleba iyo rekomendirebuli, rogorc pirveli nabiji.
evrokomixiis (13.10.1999 wels) regularuli angariSis gamoqveynebiT
evrokavSirma TurqeTis gawevrianebis perspeqtiva warmoadgina. 1999
dekemberSi helsinkis samitze TurqeTma evrokavSiris wevrobis kandidati
qveynis statusi73 miRo.
2001 wlis 8 marts evrosabWom miiRo TurqeTTan TanamSromlobis
prioritetebis ganmsazRvreli SeTaxmeba, romelic saWiroa evrokavSiris
kriteriumebTan Sesabamisobis miRwevisaTvis. am TanamSromlobis safuZvelze
TurqeTi aris evrokavSiris saerTo prioritetuli sferoebis qveS, romelic
aRwerilia komisiis 2000 wlis mudmiv angariSSi. TurqeTis evrokavSirSi
gawevrianebisaTvis saWiro prioritetebisa da pirebobis Sesasruleblad
gansazRvrulia evrokavSiris mxridan finansuri daxmarebiT uzrunvelyofa.
TurqeTi isev iyo mTavari ganxilvis sagani kopenhagenis samitze 2002
wels da masTan dakavSirebiT miRebuli iqna Semdegi gadawyvetilebebi:
TanamSromlobis Sesworebuli SeTanxmebis momzadeba
samuSaos koncentrireba kanonmdeblobis harmonizaciaze
sabaJo kavSiris ganviTareba da gaRrmaveba
safinanso TanamSromlobis mniSvnelovani zrda
TurqeTis safinanso daxmarebis CarTva Sesworebuli SeTaxmebis
biujetSi.
73 helsinkis samitis Sedegad TurqeTi, sxva kandidati saxelmwifoebis msgavsad daiwyebs gaerTianebis wina strategiiT sargeblobas reformebis daxmarebisa da mxardaWerisaTvis.
63
2005 wlis 3 oqtombers evrosabWom74 TurqeTTan gadawyvida TurqeTTan
Ria SeTanxmeba (open accession) daewyo.
74 evrosabWom gaauqma Tavisi wina daskvnebi TurqeTTan mimarTebaSi, romliTac helsinkSi is daeTanxma TurqeTis kandidatobas evrokavSirSi gawevrianebisTvis. man 2004 wlis dekembris Sexvedris komisiis angariSsa da rekomendaciebze dayrdnobiT gadawyvita, rom rodesac TurqeTi miaRwevs kopenhagenis politikur da ekonomikur kriteriumebs maSin TavSekavebis gareSe evrokavSiri miiRebs TurqeTis gawevrianebaze sabolo gadawyvetilebas.
64
Tavi II. TurqeTis sabaJo kanonmdeblobis Sefaseba
TurqeTis sabaJo kanonmdebloba drodadro adgilobrivi da
globaluri cvlilebebis mixedviT icvleba. SegviZlia ganvacxadoT, rom
TurqeTis sabaJo kanonmdebloba ganpirobebuli iyo swrafi
industrializaciiT, centraluri dagegmviT, centridan marTuli import
Semcvleli industrializaciis politikiT.
TurqeTi aqtiurad Caeba Tavisufal vaWrobaSi danarCen
msofliosTan. am mxriv ZiriTadad orma faqtorma ganapiroba is, rom
amJamad TurqeTSi moqmedebs liberaluri sabaJo sistema, romelic
damyarebulia Tavisufal da samarTlian konkurenciaze, diskriminaciis
ararsebobasa da vaWrobis barierebis aRmofxvraze. pirveli faqtori iyo
is valdebulebebi, romelic unda Sesrulebuliyo msoflio savaWro
organizaciis (WTO) zedamxedvelobis qveS, xolo meore ki -- urTierToba
evrokavSirTan, rac miznad isaxavda TurqeTis am organizaciaSi
gaerTianebas. am ori mTavari faqtorma ganapiroba TurqeTSi Tavisufali
sabazro ekonomikis ganviTareba sabaJo vaWrobis liberalizacia da
globalur ekonomikur sistemaSi integracia. imisaTvis, TurqeTma miaRwios
dasaxul miznebs, (rogoricaa sakuTari savaWro reJimis evrokavSiris
reJimTan SeTanxmeba), man xeli moawera Tavisufali vaWrobis SeTanxmebas
mraval qveyanasTan da amJamadac awarmoebs molaparakebebs ramodenime
saxelmwifosTan.
rodesac TurqeTma miiRo evrokavSiris stabilizaciis programa, sabaJo
sakiTxi masSi mTavar elements Seadgenda. 1958 wlis stabilizaciis
programis mixedviT, TurqeTma safuZveli Cauyara axal sabaJo reJims,
romelic moicavs importis licenziebs, importis marTvis regulaciebsa da
saqonels, romelic ar SeiZleba iqnes importirebuli. eqsportis
gadasaxadebma, romelic dawesebuli iyo qveynisaTvis inflaciis
asacileblad, gamoiwvia eqsportiorebisaTvis TviTRirebulebis zrda.
agreTve moxda eqsportis liberalizacia sxvadasxva aspeqtSi. eqsportis
fasis kontrolireba ufro realuri gaxda. eqsportis fasebi, romelic
maRal doneze iyo dawesebuli, saerTaSoriso dones gauTanabres.
TurqeTi iyenebda importis Camnacvlebeli industrializaciis (ISI)
strategias TiTqmis naxevari saukunis ganmavlobaSi 1930-an 1980-an wlebamde,
65
gamonakliss warmoadgenda drois mokle monakveTi 1950-dan 1953 wlamde,
rodesac iyenebdnen liberalur sabaJo politikas.
TurqeTis sabaJo kanonmdebloba miRebul iqna, raTa daecva
adgilobrivi mwarmoeblebi saerTaSoriso konkurentebisagan da gaezarda
saxelmwifos kontroli resursebis ganawilebasa da produqciis
warmoebaze. arsebobda sxva ramodenime punqtic, romlebic qveviTaa
moyvanili:
• ucxour saqonelze maRali tarifisa da qvotis daweseba
adgilobrivi mrewvelobis dasacavad;
• TurqeTis mTavrobis mier zogierTi seqtoris mxardaWera,
rogoricaa rkinis madnis mopoveba da foladis damzadeba imisaTvis, raTa
gaeRvivebina konkurencia industrializaciis procesSi da Tavi aeridebina
CaketilobisaTvis saxelmwifo mwarmoeblebis (SEE) (State Economic
Enterprises)SeqmniT;
• kreditis odenobisa da fasis kontroli, raTa zegavlena
hqonoda investiciebis xvedriT wilze kerZo seqtorSi;
• valutis dadgenili kursis SenarCuneba da misi kontroli, rac
ganapirobebs adgilobrivi valutis maRal kurss.
1950 wlis sagareo vaWrobis reJimi Zalian SezRuduli iyo da mas
kontrolis, regulirebisa da valutis kursis mudmivi cvalebadoba
axasiaTebda. amrigad, sabaJo kanonmdebloba naTlad ar asaxavda raime
grZelvadian mizansa Tu strategias. piriqiT, igi kidev ufro SezRuduli
gaxda mas Semdeg, rac aucilebeli gaxda saswrafo gadawyvetilebebis
miReba mzardi sabaJo deficitis sapasuxod. 1950-53 wlebis liberaluri
vaWrobis politikasTan dakavSirebuli pirveli eqsperimenti ar iyo
Tavisufali vaWrobis gzaze dadgomis grZelvadiani mcdeloba. 1958 wlis
programa makoreqtirebeli iyo da miznad ar isaxavda ufro liberaluri
sabaJo reJimis Seqmnas, romelic mudmivad iqneboda gamoyenebuli.
amavdroulad, isic aRsaniSnavia, rom tarifebis SezRudvis pakets
(devaluation package) Tan axlda monacemebis damamaxinjebeli ramodenime
elementi, Tumca SenarCunebul iqna importSemcvleli zrdis midrekileba.
1950-ani wlebis saerTo ekonomikuri politika, umeteswilad, qveynis Sida
problemebisaken iyo mimarTuli, magram igi ar iyo damyarebuli arc zust
66
ekonomikur Teoriaze da arc formalur dagegmvaze. ekonomikuri politika
umeteswilad damyarebuli iyo myisieri reaqciaze da masSi SeimCneoda
koordinaciis politikis mimarT interesis nakleboba.
ekonomikam 1950 wlis bolosaTvis dacemis ukidures wertils miaRwia.
saerTo jamSi, 1950-an wlebSi demokratiuli mTavrobis yvelaze metad
gakritikebuli aspeqti iyo daugegmavi da arakoordinirebuli qmedebebi,
romelebsac safuZveli Caeyara ,,liberaluri” ekonomikuri politikis
mTavrobiseuli aRqmis gamo. 1950-ani wlebis dasasruls, ekonomikuri
krizisi politikur krizisSi gadaizarda.
1929-1980-ani wlebis ganmavlobaSi, TurqeTis ganviTarebis strategiaSi
dominirebda importis Canacvlebis politika, romelsac gaaCnda sabaJo
kontrolis Sesustebis ori moklevadiani periodi: 1950-53ww. da 1970-73ww.
1960-ani da 1970-ani wlebi ganpirobebuli iyo importis intensiuri
CanacvlebiT, romelic ganxorcielda efeqturi raodenobrivi SezRudvebiTa
da gaufasurebuli erovnuli valutis reJimis winaswargansazRvruli
politikiT.
retrospeqtivaSi SegviZlia uxeSad gamovarCioT sami qveperiodi. amasTan
dakavSirebiT, miuxedavad imisa, rom pirvel xuTwlian gegmaSi (1963-67)
importis Canacvleba iyo industrializaciis miznis miRwevis xerxi, ukve
meore xuTwlian gegmaSi (1968-72) importis Canacvlebisa da Sinagani
saqmeebis mimarT mimarTuli politika gadasaxadebis dabalansebis
sirTulidan gamomdinareobda (Kruger, 199675).
gegmis avtorebis mixedviT, sabaJo politikis roli saSinao
mrewvelobis (e.w. ,,axalSobili industriis” argumenti) dacvaSi
mdgomareobda da kapitaltevadi produqciisa da nedleulis importis
nebarTva ganixileboda, rogorc umTavresi elementi sami miznis misaRwevad.
1960-ani da 1970-ani wlebis ganviTarebis gegmebs momdevno sami mizani
aerTianebda.
• ekonomikuri zrda;
• mwarmoeblebisaTvis zrdis maRali samizneebis dawesebiT
gamowveuli struqturuli cvlilebebi;
75 Krueger, A. O., 1993, "Free Trade Agreements as Protectionist devices: Rules of Origin," NBER, Working Paper No. 4352.
67
• importTan konkurirebadi industriebis ganviTareba da
eqsportis gamravalferovneba.
ISI (Import Substitution Industrialization) strategia (importSemcvleli
industrializacia), romelic Sinagani saqmeebis gankargvas iTvaliswinebda,
warmatebuli aRmoCnda, rameTu moxda zrdis maCveneblebis maRal doneze
SenarCuneba. etatizmze (Etatism-)76 orientirebuli politika 1973-74 wlebis
pirvelive ”navTobis Sokisgan” daimsxvra, maSin rodesac saSinao
politikuri mdgomareobis gauareseba, saSinao inflaciisa da sagareo
valis zrda dasaSvebze maRal doneze mimdinareobda, sesxebis gacema ki
sabolood Sewyda. yvela am mizezis gamo, sagareo valis krizisi 1978 wels
gardauvali gaxda. etatisturi politikis mniSvnelovani faqtori,
romelmac ganapiroba misi daSla, iyo xelfasebis gadaWarbebuli zrda,
rac gamowveuli iyo samuSao Zalis bazris liberalizaciiTa da 1961 wlis
konstituciis mier profkavSirebis garantirebuli legalizaciiT.
cxrili 2.1. TurqeTis ganviTarebis strategia respublikis Seqmnis periodidan
periodi instituciuri wyoba ganviTarebis strategia
1923-29 kerZo sawarmo, Tavisufali vaWroba dabali
tarifebiT (lozanis SeTanxmeba)
dasavlur gamocdilebaze
gadasvla (vesternizacia),
aRorZineba, infrastruqtura,
industrializacia,
sagadasaxado reforma
1929-39 etatizmi, Sereuli ekonomika farTo kerZo
sawarmoo seqtoriT, sagadamxdelo balansis
kontroli, primitiuli xuTwliani dagegmva
Sida problemebis
mosagvareblad mimarTuli
importis Canacvleba,
infrastruqturis
industrializacia
1939-46 etatizmi, Sereuli ekonomika, samxedro ekonomika
neitralitetis SesanarCuneblad
omis gaTvaliswineba
1946-50 moSvebuli etatizmi, Sereuli ekonomika,
kontroli
aRorZineba, gaZlierebuli
yuradReba agrokulturis
mimarT
1950-53 demokratia, vaWrobis liberalizacia, Sereuli
ekonomika
agrokulturaTa zrda da
meqanizacia
76 qveynis moqalaqeTa saqmianobaze yovelmxrivi kontrolis daweseba (Total control of the State over an individual citizen).
68
1953-59 demokratia, Sereuli ekonomika, sagadamxdelo
balansis kontroli
agrokulturaTa zrda,
importis Canacvleba
1959-62 demokratia Canacvlebulia samxedro reJimiT,
Sereuli ekonomika
stabilizacia
1962-78 demokratia, Sereuli ekonomika, srulyofili
dagegmva, samuSao Zalis bazris liberalizacia
importis Canacvleba
industrializaciiT
1978-80 igive rac 1962-78 wlebSi stabilizacia
1980-85 samxedro reJimi, romelsac moyva SezRuduli
demokratia, Sereuli ekonomika, sabaJo da
finansuri liberalizacia, samuSao Zalis bazris
SezRudva
stabilizacia, eqsportze
orientirebuli zrda
1985-95 demokratia, Sereuli ekonomika, sabaJo da
finansuri liberalizacia, mzardi inflacia
eqsportze orientirebuli
zrda
1995-06 demokratia, Sereuli ekonomika, sabaJo da
finansuri liberalizacia, CU-s miReba,
inflaciis kontroli
eqsportze orientirebuli
zrda
wyaro: http://www.ecomod.net/conferences/ecomod2003/ecomod2003_papers/Utkulu.pdf (bolo viziti:
27.01.2009)
dervis q. , melo j., robinsoni s. (Dervis K., Melo J., and Robinson S., 1981)77
afaseben 1960-ani da 1970-ani wlebis importis Canacvlebis zomebis Sedegebs.
maTi TqmiT, ISI-s politikam didi wvlili Seitana mTliani Sida produqtis
zrdaSi, gansakuTrebiT 1960-an wlebSi. amrigad, isini mxars uWeren im
xedvas, rom importis Canacvlebam (1960-ani wlebis TurqeTis SemTxvevaSi)
SesaZloa moaxdinos bunebrivi upiratesobebis eqspluatacia da
amavdroulad iyos uaRresad efeqturi, Tumca adre Tu gvian es
upiratesobebi gaqreboda. maTi azriT, TurqeTma am etaps 1970-an wlebSi
miaRwia.
1980 wlis ianvarSi TurqeTis ekonomikuri politika radikalurad
Seicvala. am dros, ramdenime arawarmatebuli mcdelobisa (1978-1979) da
saerTaSoriso savaluto fondis (IMF) Cavardnili programis Semdeg
mTavrobam gamoacxada ekonomikuri reformis programa. qveynis Sinagani
problemebisken mimarTuli ISI programa Seicvala sagareo ekonomikur
politikaze orientirebuli ELstrategiiT. ekonomikuri reformis programa
ZiriTadad Sedgeboda momdevno miznebisagan, romlebic nawilobriv
77 Dervis, K., J. de Melo and S. Robinson (1981), General Equilibrium Models for Development Policy, Cambridge University Press, Cambridge.Vol.91. gv. 891-906
69
Sesrulebul iqna: amis Semdeg TurqeTi daadga saeqsporto zrdis
strategiis.am strategiis Sinaarsi Semdegnairad Camoyalibda:
• Sinagan politikaze orientirebuli ISI strategiis Sewyveta da
misi Canacvleba sagareo politikaze orientirebuli strategiiT, romelic
damyarebuli iyo sabazro ekonomikaze (es gaxlavT TurqeTis ekonomikuri
reformis programis makro da umTavreso mizani);
• mTavrobis pirdapiri intervenciis Semcireba samrewvelo
seqtorSi;
• barierebis Semcireba pirdapiri ucxouri investiciebisaTvis;
• farTo safaso liberalizacia, maT Soris valutis kursisa da
saprocento ganakveTis realuri da moqnili donis dadgena;
• importis safexureobrivi liberalizacia;
• mWidro monetaruli kontroli da disciplina saSinao
STanTqmis aRsakveTad da inflaciis donis dasawevad;
• finansuri seqtoris reforma. 1980-ani wlebis miwuruls
arsebobda mxolod mcire SezRudva finansur bazarze;
• kerZo sawarmoebis reforma maTTvis zedmeti tvirTis
Sesamsubuqeblad da efeqturnobis gasazrdelad;
• privatizaciis waxaliseba da kerZo sawarmoebis raodenobis
gansazRvra;
• kerZo investiciis programis deregulacia da racionalizacia;
• eqsporti strategiis mTavari mmarTveli Zalaa, anu eqsportis
xelSewyobis metad efeqturi zomebi eqsportis swraf zrdas uwyobs xels;
• gadaidga nabijebi sagareo valebis gaumjobesebuli
menejmentisa da kreditunarianobis gaZlierebisaken.
70
2.1. TurqeTis mier evrokavSirTan sabaJo kavSiris CamoyalibesaTvis
gadadgmuli nabijebi
mosamzadebeli etapi (1964-1969): drois am monakveTSi TurqeTis
ekonomika dauaxlovda evrokavSiris standartebs, rasac didi zegavlenis
moxdena SeeZlo TurqeTis am organizaciaSi gaerTianebaze. am periodSi
evrokavSiris wevrebma Seamcires sabaJo gadasaxadi zogierT produqtze,
rogoricaa bamba da leRvi, rac warmoadgenda TurqeTis eqsportis
sagrZnob nawils. evropis ekonomikuri Tanamegobroba (EEC) TurqeTis
ekonomikas did daxmarebas uwevda, raTa mas daeZlia sirTuleebi momdevno
gardamaval da damasrulebel etapebze.
gardamavali etapi (1973-1996): 22-wliani gardamavali etapi, romlis
drosac arsebiTi zomebi mimarTuli iyo vaWrobis liberalizaciisa da
Zlieri sabazro struqturis Seqmnisaken. mxareebma miaRwies im
gadawyvetilebas, rom Sesrulda yvela piroba, romelic aucilebeli iyo
sabaJo kavSiris Sesaqmnelad. evrokavSirma nulamde daiyvana sabaJo
gadasaxadebi samrewvelo produqciaze, zeiTunis zeTis, Saqris, wvenebisa
da sxva ramdenime produqtis garda. 1971 wlis Semdeg Turquli warmoebis
samrewvelo produqcia evrokavSiris qveynebSi yovelgvari sabaJo
gadasaxadis gareSe Sedioda, gamonakliss warmoadgenda Turquli safeiqro
produqcia, romlisTvisac sabaJo gadasaxadi 12 wlis ganmavlobaSi
dayavdaT nulamde. evrokavSiris qveynebma, mcire gamonaklisis garda,
gaauqmes raodenobrivi SezRudvebic amgvar produqciaze. TurqeTis
agrokulturaTa produqciis eqsporti, romelic aRiricxeboda saerTo
agrokulturaTa politikiT (CAP ,Common Agricultural Policy) 1987 wlis 1
ianvridan gaTavisuflda importis Cveulebrivi gadasaxadisagan, Tumca ara
cvalebadi gadasaxadisagan. zogierTi produqtisaTvis sabaJo gadasaxadis
moxsnas Tan axlda raodenobrivi SezRudvebisa da sezonuri qvotebis
daweseba, misaTiTebeli fasebis Seswavlis moTxovna an minimaluri
saimporto fasebisa da nebayoflobiTi eqsportis SezRudva. 1972 wlis 31
dekembers TurqeTma gazarda sabaJo gadasaxadi 10 %-iT, Tumca momdevno
wels igi isev Semcirda. aqedan gamomdinare, saboloo jamSi am maCvenebels
TiTqmis araviTari cvlileba ar ganucdia. 1976-dan TurqeTma SeaCera yvela
valdebulebis Sesruleba. es gagrZelda 1987 wlamde, rodesac TurqeTma
ganacxada sruluflebian wevrad gaxdomis survili. evrokavSirSi
71
gawevrianebis 12-wlian siaSi TurqeTi Sevida tarifebis 30%-ani klebis
maCvenebliT, xolo 22-wlian siaSi -- 20%-ani klebis maCvenebliT. qvemoT
mocemul cxrilSi SegiZliaT ixiloT sabaJo gadasaxadis Semcirebis gegma
damatebiTi protokolis mixedviT.
cxrili 2.2. sabaJo gadasaxadebis TandaTanobiTi klebis siCqare momdevno
wlebis ganmavlobaSi
pirveli 12 weliwadi da tarifebis
klebis siCqare
tarifebis klebis siCqare 22 wlis
ganmavlobaSi
TariRi wliuri
klebis %
saerTo
klebis %
TariRi wliuri
klebis %
saerTo
klebis %
1.1.1973 10 1.1.1973 5 5
1.1.1974 10 10 1.1.1974 5
1.1.1975 10 1.1.1975 5
1.1.1976 10 20 1.1.1976 5 10
1.1.1977 20 1.1.1977 10
1.1.1978 10 30 1.1.1978 10
1.1.1979 10 40 1.1.1979 5 15
1.1.1980 10 50 1.1.1980 15
1.1.1981 10 60 1.1.1981 15
1.1.1982 10 70 1.1.1982 15
1.1.1983 10 80 1.1.1983 5 20
1.1.1984 10 90 1.1.1984 20
1.1.1985 10 100 1.1.1985 10 30
1.1.1986 10 40
1.1.1987 40
1.1.1988 10 50
1.1.1989 50
1.1.1990 10 60
1.1.1991 10 70
1.1.1992 70
1.1.1993 10 80
1.1.1994 10 90
1.1.1995 10 100
Source: http://ec.auropa.au/taxation_customs/rules origin/customs_unions/article_414_en.htm (bolo viziti: 02.02.2009)
es periodi dasrulda 1995 wels, rodesac xeli moewera sabaJo kavSiris
SeTanxmebas.
72
damasrulebeli etapi: 1995 wlis martis asocirebuli sabWos
gadawyvetilebiT, sabaJo kavSiris politika ZalaSi Sevida 1996 wlis 1
ianvars. es damasrulebeli etapi yvelaze mniSvnelovani nabijia
TurqeTis ekonomikis modernizaciisken da misi integraciisken
evrokavSirSi.
sabaJo kavSiris SeTanxmebis Tanaxmad, TurqeTi valdebulia Cajdes
Semdeg kriteriumebSi:
saerTo sabaJo wesebi;
saerTo wesebi importisTvis;
importis dempingis dacva;
importis uwyvetobis dacva;
raodenobis limitirebis gansazRvris menejmenti;
saerTo wesebi eqsportisTvis;
oficialurad saeqsporto kreditis mxardaWera .78
sabaJo kavSiris wevrad gaxdomis molodinSi, TurqeTma daiwyo
evrokavSiris sabaJo an vaWrobasTan dakavSirebuli mravali kanonis miReba,
romlebic moicavda sagareo vaWrobis reJims, konkurenciis politikas,
inteleqtualuri sakuTrebisa da momxmareblebis dacvas. garda
CamoTvlilisa, evrokavSiri TurqeTisgan moiTxovda :79
sabaJo gadasaxadebis gauqmebas 1996 wlis 1 ianvrisaTvis unda
mohyoloda eqvivalenturi efeqti samrewvelo produqciiT ormxrivi
vaWrobisaTvis; 1999 wlis 1 ianvrisaTvis moxdeboda gadasaxadebis
gauqmeba qvanaxSirisa da foladis darCenil 142 saxis produqciaze
(rogorc daTvlilia 12-cifriani ricxvis doneze SeTanxmebuli
saqonlis kodirebuli sistemiT, HS) (aRniSnulia evropis qvanaxSirisa
da foladis sazogadoebiT); da agreTve 1999 wlis 1 ianvrisaTvis
unda momxdariyo gadamuSavebuli agrokulturaTa produqciis
samrewvelo komponentze gadasaxadebis gauqmeba;
1996 wlis 1 ianvramde evrokavSiris saerTo sagareo tarifis (CET)
miReba mesame qveynis samrewvelo da gadamuSavebuli agrokulturaTa
produqciis importis winaaRmdeg (garda ramodenime punqtisa,
78 Karluk Ridvan (1996) AB ve Turkiye, 1996, Istanbul Menkul Kiymetler Borsasi Publishing p. 535. 79 Based on WTO document WT/REG22/1, 13 February 1996, and Togan (1997).
73
romelic aRniSnulia asocirebuli sabWos gadawyvetilebis 2/95
danarTSi)80,
2001 wlis 1 ianvrisaTvis SeRavaTiani baJis SeTanxmebebis miReba,
romlebic miRebul iqna evrokavSirsa da mesame qveynebs Soris;
1996 wlis 1 ianvrisaTvis SezRudvebis gauqmeba raodenobaze an
zomaze, rasac unda mohyoloda eqvivalenturi efeqti evrokavSirTan
samrewvelo produqciiT vaWrobaSi;
1996 wlis 1 ianvrisaTvis evrokavSiris savaWro politikis (safeiqro
politikis gareSe) regulirebasTan daaxloeba da misi danergva, maT
Soris, importis saerTo wesebi, raodenobrivi qvotebis marTvis
procedurebi da oficialurad mxardaWerili saeqsporto kreditebi;
1996 wlis 1 ianvrisaTvis evrokavSiris sabaJo debulebis miReba
produqciis warmomavlobis dargSi romelSic Sedis: produqciis
sabaJo Rirebuleba; saqonlis Setana sabaJo kavSiris teritoriaze;
sabaJo deklaracia; produqciis gaSveba Tavisufal cirkulaciaSi;
sabaJo procedurebi; saqonlis gadaadgileba; sabaJo davalianeba;
apelaciis uflebebi;
1996 wlis 1 ianvrisaTvis evrokavSiris konkurenciis normebis miReba;
2001 wlis 1 ianvrisaTvis teqnikuri barierebis moxsnasTan
dakavSirebuli evrokavSiris instrumentebis sakuTar
kanonmdeblobaSi Setana;
adekvaturi da efeqturi dacvis uzrunvelyofisa da inteleqtualuri,
samrewvelo da komerciuli sakuTrebis uflebebis dacva; umetesi
zomebis dauyovneblivi miReba da 1999 wlis 1 ianvars farmacevtuli
produqciis standartizacis aTviseba, amisaTvis ki satranzito
periodis gamoyeneba, romelic dasrulda 1999 wlis 31 dekembers,
inteleqtualuri sakuTrebis vaWrobasTan dakavSirebul aspeqtebze
SeTanxmeba TRIPS-s (Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights)
mixedviT .
80 TurqeTi SeinarCunebs maRali dacvis xarisxs imasTan SedarebiT, rac mocemulia CET-Si, garkveuli ”mgrZnobiare” produqciis mimarT, rac 290 saxis saqonlis eqvivalenturia (samgzavro manqanebi 2000 kubur sm-ze mcire ZraviT, velosipedebi, tyavis qeisebi da CanTebi, fexsacmelebi da maTi nawilebi, aveji, keramikis nawarmi, rkinisa da foladis mavTulebi da Tokebi, romlebic ar arian eleqtronulad izolirebulni, qaRaldis CanTebi da tomrebi da cementis fertilizatorebi).
74
umTavresi sferoebi, sadac sabaWo kavSiris SeTanxmebebi (CUD Customs
Union Decision) SezRudulia, aris is sferoebi, sadac TurqeTi ar aris
daSvebuli bazris umniSvnelovanes aspeqtebSi: saerTo agraruli
politika (CAP) agrokulturaTa produqciis Tavisufali
gadaadgilebis CaTvliT; muSaxelisa da kapitalis Tavisufali
gadaadgileba; winsvla erTiani valutis SemoRebis mimarTulebiT.
evropuli ekonomikuri zonis (EEA) qveynebisgan gansxvavebiT, TurqeTi
SesaZloa gaxdes anti-dempinguri zomebis samizne evrokavSiris
mxridan. Tavidanve gansazRvruli evrokavSiris safinanso daxmareba
TurqeTis mimarT jerac ar aris xelmisawvdomi, ramac didi gavlena
moaxdina evrokavSir-TurqeTis urTierTobebze.
TurqeTma gaauqma tarifebi da gadasaxadebi samrecvelo
produqciaze, romelic evrokavSiridan Semodis da daiwyo
evrokavSiris optimaluri taripis CET-is gamoyeneba mesame qveynebidan
importirebul saqonelze. aman gamoiwvia am importze tarifebis
xelSesaxebi Semcireba. evrokavSiris azriT, TurqeTma unda
(I) gaamaxvilos yuradReba kanonmdeblobis SeTavsebaze iseT
sabaJo aspeqtebTan, rogoricaa ormagi gamoyenebis saqonlis
kontroli, yalbi da mekobruli produqcia da kulturuli
saqoneli;
(II) (II) damatebiT imuSaos Tavisufal ekonomikur zonebze da im
sabaJo procedurebze, romelTac ekonomikuri zemoqmedeba
gaaCniaT;
(III) moaxdinos saqmianobis harmonizacia iseT seqtorebSi,
rogoricaa sakvebi produqtebi, farmacevtuli nawarmi da
kosmetika; gaaumjobesos sxvadasxva organoebis
funqcionireba (standartizacia, akreditacia da
Sesabamisobis Sefaseba);
(IV) miiRos konkurenciis gamaZlierebeli normebi;
(V) gaaZlieros inteleqtualuri sakuTrebis kanonis danergva;
(VI) daareguliros komerciuli xasiaTis saxelmwifo
monopoliebi, raTa miaRwios diskriminaciis faqtoris
75
gauqmebas bazris aTvisebis procesSi EC-sa da Turqul
operatorebs Soris.81
evrokavSiris axali iniciativa, romelic exeboda TurqeTisTvis
finansuri daxmarebis momatebas, ZalaSi Sevida 2001 wlis dekemberSi.
es axali iniciativis CarCo miznad isaxavs mSp-s “namatidan”
gamomdinare midgomas finansur TanamSromlobaSi evropul
sazogadoebasa da TurqeTs Soris da agreTve gadaxdis (finansuri
daxmarebis) procesis daCqarebas. rac Seexeba kandidat qveynebs,
finansurma daxmarebam aqcenti unda gaakeTos miRebis partniorobasa
da evrokavSirSi gaerTianebis nacionalur programaze NPAA-ზე
(National Programme for the Adoption of the Acquis). 82
ganxiluli sakiTxebis analizis safuZvelze qveviT CamoTvlilia
sabaJo kavSiris wevrobis dadebiTi da uaryofiTi mxareebi:
sabaJo kavSiriSi TurqeTis gaerTianebis dadebiTi mxareebia:
• Turq mwarmoeblebs mouwevT maRali xarisxis produqciis warmoeba,
romelic savaraudod SedarebiT dabal fasSi gaiyideba maRali
konkurenciis gamo;
• mwarmoeblebs miecemaT SesaZlebloba, SeaRwion ganviTarebuli
qveynebis bazrebze;
• farTo bazarze gasvla did SesaZleblobebs gauxsnis Turq
mewarmeebs;
81 satranzito periodis ganmavlobaSi, romelic dasrulda 2001 wlis 1 ianvars, TurqeTma
SeinarCuna satarifo dacvis maRali xarisxi imasTan SedarebiT, rac mocemulia CET-Si
garkveuli ”mgrZnobiare” produqciis mimarT, rac 290 saxis saqonlis eqvivalenturia HS Tormet-cifrian doneze (samgzavro manqanebi 2000 kubur sm-ze mcire ZraviT, velosipedebi, tyavis qeisebi da CanTebi, fexsacmlebi da maTi nawilebi, aveji, keramikis nawarmi, rkinisa da foladis mavTulebi da Tokebi, romlebic ar arian eleqtronulad izolirebulni, qaRaldis CanTebi da tomrebi da cementis fertilizatorebi).
82 politikuri da ekonomikuri kriteriumebi, romlebic unda Seasrulos kandidatma qveyanam evrokavSirSi gasaerTianeblad, 1993 wlis ivnisSi kopenhagenis evropuli sabWos sxdomaze dadginda. es kriteriumebia: ”demokratiis garanti instituciebis stabiluroba, kanonis uzenaesoba, adamianis uflebebisa da umciresobebis dacva; funqcionirebadi sabazro ekonomikis arseboba, amasTan konkurenciis zewolisa da kavSiris sabazro Zalebis gamklavebis SesaZlebloba; wevrobis valdebulebebis Sesruleba, rogoricaa, politikuri, ekonomikuri da monetaruli miznebis erTguleba.” kandidatma qveyanam unda SeZlos evrokavSiris moTxovnebis Sesruleba, anu sakanonmdeblo da institucionaluri wyobileba, romelic cnobilia, rogorc acquis da Sedgeba 29 Tavisagan. 2001 wlis martSi,
TurqeTma miiRo Turquli nacionaluri programa Acquis-is dasanergad (NPAA). evropuli komiteti (2002).
76
• evrokavSirsa da Turqul firmebs Soris (igulisxmeba evrokavSirTan
erToblivi programiT) finansuri TanamSromlobis gamo gaumjobesdeba
TurqeTis infrastruqtura;
• TurqeTi gaxdeba centri evrokavSiris im firmebisaTvis, romlebic
gadawyveten Tavisi saqonlis centralur aziaSi, Savi zRvis regionsa da
axlo aRmosavleTSi gatanas;
• gaizrdeba ucxouri pirdapiri investiciebis moculoba.
TurqeTisTvis sabaJo kavSirSi gawevrianebis uaryofiTi mxareebia:
• patara sawarmoebi dazaraldebian teqnologiebisa da codnis
naklebobis gamo;
• importi mesame qveynebidan daiklebs;
• Turqul firmebze zegavlenas moaxdens maRali konkurencia;
• firmebis mogeba Semcirdeba;
• Tu waxaliseba ar iqneba iseTave, rogoric aris evrokavSirSi, maSin
evrokavSiris mxardaWera sakuTari mwarmoeblebis mimarT negatiur
gavlenas iqoniebs Turq mwarmoeblebze;
• TurqeTSi muSaxelis fasi moimatebs, amrigad, Turqi mwarmoeblebis
erT-erTi upiratesoba gaqreba.
saerTo sabaJo tarifi (CCT)
saerTo sabaJo tarifis mixedviT, rodesac TurqeTi axdens imports
mesame qveynidan, man unda gamoiyenos evrokavSiris saerTo sabaJo tarifi
samrewvelo saqonelze da ar moiTxovos sxva sabaJo gadasaxadebi. mas
Semdeg, rac xeli moewera sabaJo kavSiris xelSekrulebas 1995 wels,
TurqeTma Seasrula CCT-is (Common Customs Tarif ) 85%.
sabaJo kavSiris moqmedeba 1996 wlis Semdeg
sabaJo kavSirSi gawevrianebis Semdeg TurqeTs mouwevs ramodenime zomis
miReba, romelsac evrokavSiris SigniT iyeneben. rac Seexeba danergvis
procedurebs, arsebobs sakanonmdeblo CarCo, romelic warmodgenilia
sabaJo kavSiris mier. am CarCoSi mxareebis valdebulebebi warmoiSveba
sabaJo kavSiris gadawyvetilebebidan, romlebic ukavSirdeba sabaJo
gadasaxadis gauqmebas, raodenobriv SezRudvebs da im zomebs, romelTac
eqnebaT Sesabamisi efeqti.
1996 wlis 1 ianvrisaTvis Sesrulda iqna sabaJo kavSiris zogi ormxrivi
valdebuleba. amasTan erTad, mgrZnobiare produqtebTan dakavSirebuli
77
Semcirebebi, rac ganpirobebuli iyo asocirebuli kavSiris sabWos № 2/95
mier, jer kidev grZeldeba.
teqnikuri barierebis gauqmeba vaWrobisaTvis
is zomebi, romlebic miRebul iqna sabaJo kanonis miTiTebiT, ar aris
sakmarisi sasurvel doneze saqonlis Tavisuflad gadaadgilebis
uzrunvelsayofad. amis gamo evrokavSiris wevrma qveynebma gadawyvites,
gahyolodnen ufro liberalur gzas da gaauqmes darCenili barierebi,
romlebic xels uSlida saqonlis Tavisufal gadaadgilebas. wevri qveynebi
SeTanxmdnen, rom gadawyvetilebis ZalaSi Sesvlidan 5 wlis ganmavlobaSi
TurqeTic Seecdeboda mieRo sazogadoebrivi da ekonomikuri berketebi:
xarisxi, akreditacia da a.S. raTa momxdariyo teqnikuri barierebis
maqsimaluri SezRudva. asocirebuli sabWos gadawyvetilebiT (№ 2/95),
gamocxadda kanonebis is CamonaTvali, romelTa miRebac aucilebeli gaxda.
kidev erTi mniSvnelovani elementi gaxlavT is, rom am procesis
mimdinareobisas, Tuki TurqeTi Seasrulebs SeTanxmebis moTxovnebs, maSin
teqnikuri barierebi Turquli produqciis mimarT gauqmdeba evrokavSiris
wevrebis mier da TurqeTs ar mouxdeba lodini gardamavali periodis
dasrulebamde.
evrokavSiris kanonmdeblobasTan SeTanxmeba
gadawyvetileba standartizaciis reJimTan dakavSirebiT sagareo
vaWrobaSi gamoqveynda 1996 wlis martis “oficialur gazeTSi” № 22222 da
ZalaSi Sevida 1996 wlis aprilSi. saerTaSoriso standartebis garda, am
reJims mohyva sxva reJimebi, rogoricaa personaluri usafrTxoeba,
erovnuli usafrTxoebis moTxovnebi, garemos dacva da momxmareblis dacva.
standartebi
sabaJo kavSiris SeTanxmebis Semdeg TurqeTi Seasrulebs
standartizaciis, gazomvis, xarisxis, akreditaciis, Semowmebisa da
serTificirebis moTxovnebs 5 wlis vadaSi.
TurqeTis statistebis institutma, TSE (Turkish Standart Institute) , romelic
aris uflebamosili da pasuxismgebeli TurqeTis standartis momzadebaSi
yvela saxis masalaSi, produqciis warmoebasa Tu momsaxurebaSi, daiwyo
evrokavSiris standartebis miReba, raTa momxdariyo TurqeTis
kanonmdeblobis 32 muxlis misadageba 2000 wlis bolosaTvis, amasTan
TurqeTma miiRo evrokavSiris standartebis TiTqmis 90 %.
78
imisaTvis, rom moxdes importuli saqonlis evrokavSiris normebTan
gaTanabreba, 1999 wels TurqeTma ramdenime teqnikuri barieri SemoiRo.
kanonis mixedviT, TurqeTSi importirebuli saqoneli unda Sesabamebodes
saerTaSoriso doneze aRiarebul standarts.
amrigad, TurqeTma daiwyo urTierToba evrokavSirTan da 1963 wels
xeli moawera ankaris xelSekrulebas, romelic ZalaSi Sevida 1964 wlis 1
dekembers. grZelvadiani gegma evrokavSiris sruluflebiani wevrobaa. es
SeTanxmeba iyo evropis ekonomikuri Tanamegobrobis (EEC) erT-erTi
pirveli SeTanxmebaTagani. am SeTanxmebis mixedviT, gasavlelia sami etapi:
mosamzadebeli etapi, tranzituli da damasrulebeli etapebi. am
SeTanxmebis wyalobiT daiwyo evropis ekonomikuri Tanamegobrobisa da
TurqeTis erTmaneTTan daaxloeba. es SeTanxmeba xels uwyobs vaWrobis
dabalansebul gaZlierebasa da ekonomikuri urTierTobebis gaRvivebas
mxareebs Soris, amavdroulad igi mTeli seriozulobiT aRiqvams TurqeTis
ekonomikis swrafi ganviTarebisa da Turqi xalxis sacxovrebeli pirobebis
gaumjobesebis saWiroebas. zemoaRniSnuli SeTanxmebis Tanaxmad, me-3, me-4 da
me-5 muxlebis mixedviT unda moxdes sabaJo kavSiris daarseba.
79
2.2. Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba evropis Tavisufali vaWrobis asociaciasTan
Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba TurqeTsa da EFTA-s (European Free Trade
Agreement )Soris ZalaSi Sevida 1992 wlis 1 aprils (1992 wlis seqtemberSi
islandiasTan). (EFTA-s wevrebia: islandia, lixtenSteini, norvegia da
Sveicaria). SeTanxmeba moicavs samrewvelo produqtebs (HS-Harmonized System
25-e da 97-e Tavebis SualedSi arsebuli produqtebis CamonaTvali)83;
gamonakliss warmoadgens agrokulturebTan damokidebulebaSi myofi cxra
produqti maT Soris: manifoldi, sorbitoili, kaseini, kvercxisa da rZis
albumini da deqstrini. 2002 wels Tavisufali vaWrobis SeTanxmebis
mixedviT xorcieldeboda EFTA-dan TurqeTis importis 99%-s da EFTA-Si
misi eqsportis 90%-s. SeTanxmeba agreTve moicavda inteleqtualur
sakuTrebas, konkurencias, saxelmwifos daxmarebasa da anti-dempings.
Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba TurqeTsa dafuZnebulia TurqeTis
evrokavSirTan SeTanxmebis asimetriul, msgavs modelze. 1993 wlis 1
ianvridan EFTA-dan importirebul samrewvelo produqciaze TurqeTma
daawesa igive sabaJo gadasaxadi, rogorc importze evrokavSiridan. rac
Seexeba Tevzeuls, TurqeTma daawesa ukeTesi pirobebi EFTA-s qveynebisTvis
evrokavSirTan SedarebiT. gadamuSavebuli agrokulturaTa produqciis
vaWroba imave sistemiT mimdinareobs, rogorc TurqeTsa da evrokavSirs
Soris, magaliTad, MHF (Mass Housing Fund) gadasaxadi gadamuSavebuli
agrokulturaTa produqciis komponentebze 1999 wlis 1 inavrisaTvis
Semcirda ,,gegmiT gaTvaliswinebuli agrokulturaTa komponentebis”
misaRwevad. 1992 wlis 1 aprils EFTA-s qveynebma gaauqmes yvela sabaJo
gadasaxadi importze an TurqeTidan Semomaval misi Sesabamisi efeqtis
mqone produqciaze, garda teqstilisa da tansacmlisa. teqstilsa da
tansacmelze tarifebi gauqmda 1996 wlis 1 ianvars.
sabaJo kavSiridan gamomdinare pasuxismgeblobebisa da misi
komerciuli prioritetebis gaTvaliswinebiT, TurqeTma dRemde xeli
moawera cxramet SeTanxmebas. amJamad am cxrameti SeTanxmebidan mxolod
cxra moqmedebs: EFTA-sTan, israel-Tan, bulgareT-Tan, makedonias-Tan,
xorvatiaas-Tan, bosnia-hercogovinas_Tan, palestinas_Tan, tunissa da
saqarTvelosTan.
83 http://www.vvg-law.com/publications/19990409protocols.pdf (bolo viziti: 05.01.2009)
80
Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba TurqeTsa da EFTA-s qveynebs Soris,
romelic ZalaSi Sevida 1992 wlis aprilSi, iyo pirveli gadadgmuli
nabiji evrokavSiris SeRavaTiani sabaJo reJimis miRebis gzaze sabaJo
kavSiris ZalaSi Sesvlamde. 1996-2000ww., drois monakveTSi prioriteti
mieniWaT evropis im qveynebs, romlebic im periodSi jer ar iyvnen
evrokavSiris wevrebi. FTA xelSekrulebas xeli moewera litvasTan,
ungreTTan, estoneTTan, CexeTTan, slovakeTTan, poloneTTan, sloveniasTan
da latviasTan. rodesac zemoT CamoTvlili qveynebi gaxdnen evrokavSiris
wevrebi 2004 wlis maisSi, FTA am qveynebis mimarT aRar gamoiyeneboda.
israelTan, rumineTTan da bulgareTTan xelmowerili FTA ZalaSi Sevida
Sesabamisad 1997 wlis maisSi, 1998 wlis TebervalSi da 1999 wlis
ianvarSi.84
balkaneTi TurqeTis kidev erTi prioriteti iyo. FTA makedoniasTan
mimarTebaSi ZalaSi Sevida 2000 wlis seqtemberSi. amas moyva FTA-s ZalaSi
Sesvla xorvatiasTan da bosnia-hercogovinasTan 2003 wlis ivlisSi.
barselonis procesis biZgiT, xmelTaSua zRvis auzis qveynebma TurqeTis
prioritetebis siaSi mniSvnelovani adgili daikaves. 2004 wels FTA-s xeli
moewera tunisTan da palestinasTan. imave wels dasrulda SeTanxmeba
tunisTan da siriasTan Tavisufali savaWro zonis Sesaxeb. preferenciuri
savaWro xelSekrulebebi palestinasTan da tunisTan ZalaSia 2005 wlis 1
ivnisidan da 2005 wlis 1 ivlisidan. 2008 wlis 1 oqtombers xeli moewera
FTA-s xelSekrulebas saqarTvelosTan.
cxrili 2.3. TurqeTis mier Tavisufali vaWrobis zonis xelSekrulebis
xelmowerisa da ZalaSi Sesvlis TariRebi
qveyana xelmoweris TariRi ZalaSi Sesvlis TariRi
israeli 14.03.1996 01.05.1997
rumineTi 29.04.1997 01.02.1998
ungreTi 08.01.1997 01.04.1998
litva 02.06.1997 01.03.1998
estoneTi 03.06.1997 01.07.1998
CexeTis respublika 03.10.1997 01.09.1998
slovakeTi 20.10.1997 01.09.1998
84 http://www.dtm.gov.tr/Ab/ingilizce/sta/stamenu.htm (შესვლის თარიღი: 20.05.2006)
81
bulgareTi 11.07.1998 01.01.1999
Llatvia 16.06.1998 -
slovenia 05.05.1998 -
poloneTi 04.10.1999 -
maroko 07.04.2004
tunisi 28.08.2004
saqarTvelo 01.11.2008
წყარო: Prime Ministry, Foreign Affairs Undersecretariat of Turkey, December,2005
evropa-xmelTaSua zRvispireTis TanamSromloba
1995 wlis noemberSi evrokavSiri da xmelTaSua zRvispireTis 12
partniori qveyana Caeba evropa-xmelTaSua zRvispireTis TanamSromlobis
politikur, ekonomikur da socialur programaSi, romlis mizania
,,gaziarebuli keTildReobis sivrcis” Seqmna, evropa-xmelTaSua
zRvispireTis Tavisufali vaWrobis zonis CaTvliT 2010 wlisaTvis. es unda
moxerxdes evropa-xmelTaSua zRvispireTis asocirebuli SeTanxmebiT,
romelzec mimdinareobda molaparakebebi evrokavSirsa da mis xmelTaSua
zRvispirel partniorebs Soris. TurqeTma miaRwia ormxrivi Tavisufali
vaWrobis SeTanxmebas israelTan da amJamad molaparakebebis procesSia sxva
xmelTaSua zRvispirel partniorebTan, romlebic ar arian evropuli
sazogadoebis wevrebi, raTa Seasrulos evropa-xmelTaSua zRvispireTis
TanamSromlobis moTxovnebi.
miuxedavad imisa, rom TurqeTi iyenebs evrokavSiris CET-s 1996 wlis 1
ianvridan, mas jer ar miuRia evrokavSiris satarifo klasifikacia da
TurqeTis axali nacionaluri tarifi jer kidev sakmaod rTulia, igi
Sedgeba TerTmeti siisagan, romlebic Tavis mxriv moicaven 19,530
klasificirebul satarifo xazs HS Tormet-cifrian doneze. es siebi
umetes wilad moicavs gadasaxadebis dones, romlebic garkveul
seqtorebSi MFN-is doneze dabalia (magaliTad, agrokulturaTa produqcia
da gadamuSavebuli agrokulturaTa produqcia), nedleuls garkveuli
seqtorebisaTvis (magaliTad, sasuqisaTvis da qimikatebisaTvis), an im
produqtebs, romlebsac agreTve moicavs regionuli SeTanxmeba (EFTA,
israeli da rumineTi).
TurqeTi agreTve SeinarCunebs CET-Si zogierTi ,,mgrZnobiare”
produqciis aRniSnul doneze maRali dacvis xarisxs (HS Tormet-cifrian
82
doneze 290 saxis saqonlis eqvivalenti) xuTi wlis ganmavlobaSi. am
saqonelSi Sedis Zraviani satransporto saSualebebi, romelTa Zravis
simZlavre 2,000 kubur sm-ze naklebia, fexsacmelebi da maTi nawilebi,
aveji, keramikis nawarmi, rkinisa da foladis mavTulebi da Tokebi,
romlebic ar arian eleqtronulad izolirebulni, qaRaldis CanTebi da
tomrebi da cementis fertilizatorebi). am gamonaklisebs ar gaaCniaT didi
zegavlena saSualo maCvenebelze. seqtoruli maCveneblebi agreTve
gviCveneben arsebiT sxvaobas, sxvaobiT 0-dan 365 procentamde da 24
procentian standartul gadaxras; saSualoze maRali maCveneblebi yvelaze
naTlad Cans sakvebSi, sasmelSi, Tambaqosa da TevzeulSi. TurqeTis
satarifo struqturaSi grZeldeba tarifebis donis mniSvnelovani zrda.
saboloo jamSi, TurqeTSi tarifebi iklebs nedleulsa da
naxeverfabrikatebze. es gulisxmobs SedarebiT dabali dacvis dones
produqciis gadamuSavebis bolo etapebze, vidre Cans nominaluri
ganakveTebidan. ufro mniSvnelovani seqtorebi, romelTac agreTve
deeskalacia aReniSnebaT, aris: ,,sxvagvari sawarmoo” dargebi, maT Soris
saiuveliro, musikaluri instrumentebi, sportuli aRWurviloba
(nedleulidan dawyebuli, srulad gadamuSavebuli produqciiT
dasrulebuli); ZiriTadad metalurgia (naxevarfabrikatebiT dawyebuli,
srulad gadamuSavebuli produqciiT dasrulebuli); qimikatebis da masTan
dakavSirebuli produqciis nawarmi (naxevarfabrikatebiT dawyebuli,
srulad gadamuSavebuli produqciiT dasrulebuli); qaRaldi da qaRaldis
produqcia, beWdva da gamocema (naxevarfabrikatebiT dawyebuli, srulad
gadamuSavebuli produqciiT dasrulebuli).
TurqeTis tarifebi umetes wilad ad valorem safuZvelzea
damyarebuli (tarifebis 98%), rac xels uwyobs gamWvirvalobis gazrdas,
Tumca gadasaxadebi HS Tormet-cifriani donis 337 saxeobiss produqcias
exeba. ed valorem tarifebis moqmedebis sfero Cveulebriv sakmaod
maRalia, umetes wilad moicavs agrokulturisa da gadamuSavebul
produqcias. TurqeTi iyenebs ara- ad valorem tarifebs Tavisi tarifebis
evrokavSiris optimalur tarifebTan (CET gadamuSavebul agrakulturaTa
produkciaaze) daaxloebisTvis. Tumca daaxlovebul tarifs gaaCnia
satarifo ganakveTis uCveulod maRali maCvenebeli.
83
aseTi mravalferovneba satarifo ganakveTebSi da garkveuli
seqtorebis deeskalacia miuTiTebs naTlad gamoxatuli mimarTulebis
ararsebobaze satarifo politikaSi. savaraudod, es aris ,,SesaclelaT
gankuTnili” tarifi, romelic danerges agrokulturaTa produkciaze imis
nacvlad, rom ganexorcielebinaT neitraluri midgoma. rogorc aseTi, igi
asocirdeba Semosavlis dakargvasTan, rac gamowveulia resursebis
araoptimaluri gadanawilebiT.
msoflio savaWro organizacia (WTO) da TurqeTi:
1995 wlis 26 marts TurqeTi gaxda msoflio savaWro organizaciis
wevri. ukanaskneli TPR-is (Trade Policy Review) Semdeg TurqeTma Secvala
saSinao kanonmdebloba inteleqtualuri sakuTrebis uflebasa da
telekomunikaciebTan dakavSirebiT da ZalaSi Seiyvana axali
kanonmdebloba sabaJosTvis (anti-dempinguri zomebi, standartebsa da
teqnikur regulirebasTan, bankingTan, energiasTan da saxelmwifo
uzrunvelyofasTan dakavSirebiT) raTa Seesrulebina evrokavSiris da WTO-
ს mier dawesebuli moTxovnebi.
TurqeTmaFxelSekrulebebi Tavis yvela sabaJo partniors SeuTanxma.
TurqeTi ar aris mravalmxrivi SeTanxmebis xelmomweri mxare, romelic
urugvais raundidan gamomdinareobs; igi aris saxelmwifo uzrunvelyofis
mravalmxrivi SeTanxmebisa da samoqalaqo sahaero xomaldebis vaWrobis
damkvirvebeli; da agreTve informaciuli teqnologiuri SeTanxmebis
ITA(Information Technology Agreement) monawile mxare.
TurqeTi did mniSvnelobas aniWebs dohas SeTaxmebebs DDA(Doha
Development Agenda). DDA-Si mis interess warmoadgens samarTliani,
konkurentunariani da winaswargansazRvrebadi savaWro garemo, romelic
gamomdinareobs tarifebis momavali mravalmxrivi Semcirebidan, satarifo
stuqturis gamartivebisagan da arasatarifo barierebis gauqmebisagan,
alkoholuri sasmelebis garda, yvela saxis produqciis dacvis xarisxis
momavali gazrdisagan da agrokulturaTa vaWrobis samarTliani
garemosagan. premier ministris 2002 wlis 13 seqtembris cirkularTan
SeTanxmebiT, daarsda sxvadasxva komiteti da samuSao jgufi, romlebsac
unda emuSavaT DDA-s sakiTxebze da daedginaT is strategia, romelsac
unda gahyoloda TurqeTi mravalmxrivi molaparakebebis dros. msoflio
savaWro organizaciaSi agrokulturaTa sakiTxze mimdinare
84
molaparakebebis WrilSi, TurqeTs miaCnia, rom SesaZlebelia tarifebis
kidev metad Semcireba maSin, rodesac ganviTarebuli qveynebi
mniSvnelovnad amcireben an saerTod auqmeben eqsportis subsidiebsa da
saSinao mxardaWeras. zogadad, TurqeTi didi yuradRebiT akvirdeba
evrokavSiris pozicias msoflio savaWro organizaciis molaparakebebSi,
gansakuTrebiT ki araagrokulturaTa produqciaze, radgan evrokavSiris
mier Semcirebebis gagrZeleba zegavlenas iqoniebs TurqeTis ekonomikis
qveseqtorebze.
dRemde TurqeTi Cabmuli iyo msoflio savaWro organizaciis davebis
mogvarebis meqanizmis 12 SemTxvevaSi. TurqeTis mier savaWro zomebTan
dakavSirebiT Svidi konsultacia iyo moTxovnili; maTgan sami exeboda
teqstilisa da tansacmlis produqtebis importis raodenobriv SezRudvas.
TurqeTi iyo mosarCele mxare or SemTxvevaSi (egviptisa da samxreT
afrikis respublikis winaaRmdeg). saqme egviptis winaaRmdeg exeboda
saboloo anti-dempingur zomebs, mxareebi SeTanxmdnen misaReb vadebze,
romlis drosac moxdeboda DSB (Dispute Settlement Body) rekomendaciebis
miReba. rac Seexeba samxreT afrikis respublikas, 2003 wlis 15 aprils
TurqeTma moiTxova formaluri konsultacia CamonaTvalis formiT
saboloo antidempingur gadasaxadebze samxreT afrikis respublikis
matylis importze. TurqeTma agreTve monawileoba miiRo davebSi, rogorc
mesame mxarem, erT-erTi iyo aSS-s winaaRmdeg ,,saboloo dacvis zomebi
foladis garkveul saxeobaze”- sakiTxze; xolo meore ki -- argentinis
winaaRmdeg - sadac daobdnen ,,saboloo antidempingur zomebze italiidan
keramikuli iatakis filebis importze”. 2003 wlis 2 maiss TurqeTma
ganacxada Tavisi survili, SeerTeboda aSS-s da avstraliis mier
moTxovnil konsultaciebs, romlebic exeboda ,,geografiuli
indikatorebisa da warmomavlobis dacvas agrokulturaTa da sakveb
produqciaze evropul sazogadoebaSi”.
ekonomikuri TanamSromlobis organizacia
ekonomikuri TanamSromlobis organizacia ECO (Economic Cooperation
Organization) aris samTavrobo, regionuli organizacia, romelic daarsda
1985 wels iranis, pakistanis da TurqeTis mier im mizniT, rom moxdes
damaarsebel qveynebs Soris socialur-ekonomikuri urTierTobebis
ganviTarebis uzrunvelsayofad. ECO aris regionuli TanamSromlobis
85
ganviTarebis organizaciis RCD (Regional Cooperation for Development)
gamgrZelebeli. RCD moRvaweobda 1964-79 wlebSi. 1992 organizacia
gafarTovda da miiRo Svidi axali wevri: avRaneTi, azerbaijani, yazaxeTi,
yirgizeTis respublika, tajikeTi, TurqmeneTi da uzbekeTi. ECO Seudga
ramdenime prioritetuli seqtoris TanamSromlobis programis Sesrulebas,
maT Soris energiis, vaWrobis, transportis, agrokulturis da
narkotikuli nivTierebebis kontrolis sferoebSi.
vaWrobis liberalizacia ECO-s muSaobis sferos mniSvnelovani
nawilia. 2000 wlis 6 marts xeli moewera ECO savaWro CarCo-
xelSekrulebas, rac miznad isaxavda wevr qveynebs Soris savaWro
urTierTobebis gazrdas liberalizebuli regionuli savaWro
xelSekrulebis formulirebiT. sami wlis mzadebis Semdeg ECO savaWro
SeTanxmeba (ECOTA) Sedga da 2003 wlis 17 ivliss xeli moewera avRaneTis,
iranis, pakistanis, tajikeTisa da TurqeTis mier. SeTanxmeba iTvaliswinebs
tarifebis Semcirebas (ara nakleb 10%-isa weliwadSi) maqsimum 15%-Ti
yvelaze meti momdevno 8 wlis ganmavlobaSi. ekonomikuri TanamSromlobis
organizaciis savaWro SeTaxmeba ECOTA-s (Economic Cooperation Organization Trade
Agreement) gaaCnia kavSiri saxelmwifo monopoliebTan, saxelmwifo
daxmarebasTan, inteleqtualuri sakuTrebis uflebis dacvasTan, dempingur
da antidempingur zomebTan.
ormxrivi SeTanxmebebi
TurqeTma xeli moawera ormxriv savaWro SeTanxmebas 14 qveyanasTan,
raTa SeuTavsos Tavisi savaWro reJimi evrokavSirisas (cxrili 2.3).
TurqeTis mier Catarebuli ukanaskneli cvlilebis Semdeg ormxrivi
SeTanxmeba ZalaSi Sevida Semdeg qveynebTan: CexeTis respublika,
slovakeTis respublika, estoneTi, latvia, slovenia, bulgareTi, poloneTi,
makedoniis respublika, xorvatia da bosnia hercogovina. savaWro
SeTanxmebebs gaaCniaT standartuli modeli, TiToeuli mxaris
evrokavSirTan SeRavaTiani savaWro safuZvelze dayrdnobiT. moxda
industriuli saqonlis ormxrivi vaWrobis liberalizacia satranzito
periodis bolos, ormxrivi SeTaxmeba moxda agrokulturul da
gadamuSavebul agrokulturul saqonelze. Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba
TurqeTsa da litvas, ungreTs, estoneTs, CexeTis respublikas, slovakeTis
respublikas, poloneTs, sloveniasa da latvias Soris Sewyda 2004 wlis 1
86
maiss, maSin rodesac es qveynebi gaxdnen evrokavSiris wevrebi. TurqeTi
agrZelebs am qveynebTan TanamSromlobas savaWro kanonebis farglebSi.
molaparakebebi grZelda marokosTan, egviptesTan, fareris kunZulebTan,
palestinasTan, libanTan, albaneTTan da tunisTan. xolo SeTanxmebis
monaxazi gaegzavnaT iordanias, maltas, samxreT afrikis respublikas,
alJirs, sirias, serbia-montenegros da meqsikas.
sxva SeRavaTiani savaWro SeTanxmebebi
upiratesobaTa- prefenciebis ganzogadebuli sistema GSPU-s (Generalized
System of Preferences) mTavari mizania monawile mxareebis nacionaluri savaWro
wesebis, kanonmdeblobisa da struqturis evrokavSiris Sinagani bazris
direqtivebTan SesabamisobaSi moyvana.
rogorc evrokavSirTan sabaJo kavSiris monawile qveyana, TurqeTi
valdebulia, Camoayalibos iseTi savaWro reJimi, rogorsac SeRavaTiani
sabaJo gaerTianebuli sistema moiTxovs. 2002 wlis 1 ianvridan TurqeTma
SeuTanxma Tavisi reJimi evrokavSiris GSPP-is danergvisa da produkciis
CamonaTvalis cvlilebebs. radganD igi ar exeba agrokulturaTa
produqcias, amitom isini gamotovebulni arian GSP reJimidan da
SeRavaTebi miniWebulia samrewvelo saqonelze. maSin, rodesac TurqeTi
iRebda evrokavSiris G GSPP -s, man SeRavaTebi daawesa nedleulsa da
naxevarfabrikatebze. satarifo SeRavaTebi daxarisxebulia produqciis
,,mgrZnobiarobis” mixedviT. gadasaxadebi aramgrZnobiare produqciaze
mTlianad gauqmebulia, xolo mgrZnobiare produqciaze Semcirebulia (HHS-
is 28-e, 29-e TavebSi da HS 8540.11, 8540.12.00, 94.05 qveTavebSi aRniSnuli
produqcia evrokavSirTan SesabamisobaSia moyvanili da klasificirebulia,
rogorc mgrZnobiare). Semcireba xdeba MFN-is keTilsamezoblo reJimis
sagadasaxado ganakveTis 3.5 saprocento erTeuliT. garda amisa, iq, sadac
evrokavSiris G GSPPsqemis (romelic gamoyenebaSia 2001 wlis 31 dekembridan)
SeRavaTebi mgrZnobiare produqciaze uzrunvelyofen 3.5 saprocento
erTeulze maRal Semcirebas, maRali ganakveTi iqneba gamoyenebuli.
gadasaxadebi gauqmebulia yvelaze naklebad ganviTarebuli qveynebisaTvis.
iseve rogorc evrokavSiri, TurqeTic iyenebs SeRavaTian baJs SerCeuli
qveynebis mimarT, romlebic iTvlebian ganviTarebad qveynebad. beneficiari
qveynebi yovelwliurad cxaddebian TurqeTis saimporto reJimis
danarTebSi. TurqeTi cdilobs etapobrivad gazardos GSPPsistemis
87
moqmedebis areali, Sinagani ekonomikuri pirobebis Sesabamisad.
molaparakebebi evrokavSirTan ganrigis Seqmnis Sesaxeb kvlavac
mimdinareobs. Turquli eqsporti SeRavaTianad ibegreba avstraliis,
kanadis, iaponiis, axali zelandiis, ruseTis federaciisa da aSS-s GSP
sqemebis mixedviT. ruseTis federaciam gaagrZela SeRavaTiani baJi
Turquli importisaTvis da igi (MFN keTil samezoblo reJimis) ganakveTis
75%-iani tarifiT ibegreba yvela saxis produqciaze, amerikis SeerTebulma
Statebma ganavrco gadasaxadisagan Tavisufali SeTanxmeba 744 saxis
saqonelze.
TurqeTi ar gaxlavT ganviTarebad qveynebs Soris dadebuli savaWro
SeRavaTebis globaluri sistemis SeTanxmebis (GSTP (Global System of Trade
Preferences) wevri.
88
2.3.. TurqeT-evrokavSiris safinanso TanamSromloba
savaWro kavSiris mier Seqmnili axali konkurenciis pirobebSi,
TurqeTis ekonomikis adaptaciisaTvis (evrokavSirTan misi
infrastruqturuli kavSirebis gasaumjobeseblad, agreTve evrokavSirsa da
TurqeTs Soris ekonomikuri gansxvavebebis Sesamcireblad) mosamzadebel
periodSi evropulma sazogadoebam gamoyo Semdegi safinanso resursebi: 927
milioni evro, 78 milioni evro, 1005 milioni evro. igive periodSi, ver
moxda 600 milioni evros toli meoTxe safinanso protokolis realizeba
erTi wevri qveynis mier vetos uflebis gamoyenebis gamo.
satranzito periodSi safinanso daxmareba Seadgens 557 milion evros,
393 milion evros da 950 milion evros. savaWro kavSiris mier miRebuli
damatebiTi protokoliT gaTvlili evropis sainvesticio bankis 750
milioni evros odenobis kreditis miReba ver ganxorcielda erTi wevri
qveynis mier vetos uflebis gamoyenebis gamo.
wxrili 2.5. sabaWo kavSiris wina periodi: (1963-1995)
krediti
gamoiyo 927 milioni evro daixarja 927 milioni evro
grantebi
gamoiyo 78 milioni evro daixarja gamoyenebulia 78 milioni
evro
gamoiyo 1005 milioni evro gamoyenebulia 1005
milioni evro
wyaro: http://www.dtm.gov.tr/ab/ingilizce/mali-ing.htm (bolo viziti: 10.12.2008)
wxrili 2.6. sabaWo kavSiris periodi (1996-1999):
krediti
gamoiyo 2,062 milioni evro daixarja 927 milioni evro
grantebi
gamoiyo 754 milioni evro daixarja gamoyenebulia 393
milioni evro
sul 2,816 milioni evro daixarja gamoyenebulia 950
milioni evro
wyaro: http://www.dtm.gov.tr/ab/ingilizce/mali-ing.htm (bolo viziti: 10.12.2008)
89
cxrili 2.7. saakanditato periodi (1999-2006)
dasaxeleba Tanxa
(milioni €)
saxeoba periodi
MEDA-II 889 grantebi 2000-2006
EUROMAD-II 1,470 EIB(evropis sainvesticio
banki) sesxi
2000-2006
evropulistrategia
TurqeTisaTvis
150 grantebi 2000-2002
savaWro kavSiris
gaZliereba da
gaRrmaveba
450 EIB sesxi 2000-2004
winaswari miRebis
SesaZlebloba
8,500 EIB sesxi 2000-2003
evro-med partniorobis
SesaZlebloba
1,000 EIB sesxi 2001-2006
wyaro: http://www.dtm.gov.tr/ab/ingilizce/mali-ing.htm (bolo viziti: 10.12.2008)
winaswari miRebis SesaZleblobis mier gacemuli kreditebi ganawilda
TurqeTsa da sxva 12 kandidat qveyanas Soris, romelTa nawilic axlaxan
gaxda evrokavSiris wevri.
evro-medis TanamSromlobis mier gacemuli kreditebi ganawilda
TurqeTsa da sxva MEDA (Mediterranean Development Agency) qveynebs Soris.
2002 wlidan, am dasaxalebebis qveS warmoebuli safinanso daxmareba
moxvda TurqeTis biujetis winaswari miRebis SesaZleblobis evrokavSiris
biujetis saTaurSi.
CU-mde (sabaJo kavSiri), TurqeTma evrokavSirisgan saerTo jamSi
miiRo 1.05 milioni evro (eqvivalenti). amaSi Sedioda 78 milioni evro (eqv)
rogorc granti da 927 milioni evro, rogorc iafi kreditebi oTxi
safinanso protokolis, damatebiTi protokolisa da specialuri
daxmarebis CarCoSi.
1980 wlis samxedro Carevis Semdeg evrokavSirma gadawyvita, gaeyina 75
milion evroiani (eqv) grantis nawili, romelic 1987 wlamde unda
moxmareboda specifikuri proeqtebis Sesrulebas. 1964-1995 wlebSi
90
TurqeTsa da evrokavSirs Soris xelmowerili safinanso daxmarebebi
mocemulia cxrilSi 2.5.
aRsaniSnavia agreTve 1966-1998 wlebSi mimdinare movlenebi. miuxedavad
imisa, rom TurqeTi ukve iyo mokavSire qveyana, igi iRebda 705 milioni
evros odenobis daxmarebas, maSin rodesac, sxva xmelTaSuazRvispiruli
qveynebi, romelTac ubralod xeli hqondaT mowerili savaWro
SeTanxmebebze, iRebdnen met daxmarebas. magaliTad, 1978-1991 wlebs Soris,
egviptem da yofilma iugoslaviam miiRes Sesabamisad 895 da 800 milioni
evros odenobis daxmareba.
sabaJo kavSiris egidiT TurqeTma miiRo 376 milioni evros
eqvivalentis odenobis granti da 544.5 milioni evros (eqv) odenobis sesxi,
xmelTaSuazRvispireTis ganviTarebis saagentosa da
xmelTaSuazRvispireTis TanamSromlobis egidiT post-helsinkur periodSi,
evropulma komisiam miiRo ramodenime gadawyvetileba evrokavSiris mier
TurqeTisaTvis safinanso daxmarebis gazrdasTan dakavSirebiT. amis gamo,
TurqeTis wili TiTqmis gaormagda da sagranto daxmarebaSi 889 evro
Seadgina, xolo II-is mier gamoyofilma sesxma -- 1, 470 milioni evro (2000-
2006).
momavalSi grantis odenoba Seadgens 170 milion evros weliwadSi,
rac gasuli wlebTan SedarebiT gaormagebuli raodenobaa. garda amisa, 15
milion evroiani sagranto paketi da 450 milion evroiani damatebiTi sesxi
damtkicda evropuli komisiisa da evropuli sainvesticio bankis mier.
komisiam agreTve gasca 135 milioni evros odenobis granti 2000-2002
wlebSi. garda amisa, komisia SeTanxmda 51 milioni evros odenobis
grantisa da miwisZvrisaTvis saSiSi adgilebisaTvis 600 milioni evros
odenobis sesxis gamoyofaze.
deisaTvis, 1964 wlidan moyolebuli, evrokavSiris mier dagegmili
daxmarebis odenoba TurqeTis mimarT 1,478 milioni evros odenobis
grantebsa da 3,391.5 milioni evros odenobis sesxs Seadgens.
aRniSnuli monacemebi gansaxilvelia im kuTxiT, rom saberZneTma,
espaneTma da portugaliam maTi wevrobis wina da momdevno periodebSi, 1988
wlamde miiRes arsebiTi sesxebi, romelTa odenobac Seadgenda 12 milionis
eqvivalents evroSi.
91
am odenobis daxmareba iseTi qveynisaTvis, romlis mosaxleoba
daaxloebiT 70 milions Seadgens, araviTar SemTxvevaSi ar SeiZleba
CaiTvalos sakmarisad.
92
Tavi III. sabaWo kavSiris gavlena TurqeTis savaWro urTierTobebze
sabaJo kavSiris zegavlena erovnul ekonomikebze mas Semdeg gaxda
Ziebis sagani, rac warmoiSva SeTanxmebebi Tavisufali vaWrobis Sesaxeb.
amis msgavsi ganxilvebi grZeldeboda TurqeTSi mravali wlis manZilze,
gansakuTrebiT ki 1964 wlidan, mas Semdeg, rac xeli moewera ankaris
SeTanxmebas. miuxedavad mravali diskusiisa, mTavar sakiTxad rCeba, Tu ra
upiratesobebsa da danakargebs moutans TurqeTs sabaJo kavSiris wevroba.
es sakiTxi saWiroebs empiriul analizs. warmodgenili kvleva miznad
isaxavs aRmoaCinos savaWro kavSiris gavlena Turqul vaWrobaze sabaJo
kavSiris SeTanxmebis xelmoweramde da misi xelmoweris Semdeg. am sakiTxis
ganxilva ufro marTebuli iqneba, Tu mas Semdeg periodebad davyofT:
pirveli 1990–1995–sabaJo kavSiris Seqmnamde, meore 1996–2000–romelic
gviCvenebs savaWro SeTanxmebis Sedegebs pirveli xuTi wlis manZilze, da
sabolood 2001–2006. am analizis danawevreba Semdegi mizezebis gamoa
marTebuli:
a) rogorc qvemoT mocemuli grafa gviCvenebs 1990–1995 da 1996–2000 wlebSi
ar aris aRsaniSnavi cvlilebebi Turqul vaWrobaSi TurqeTsa da
evrokavSirs Soris, magram es cvlilebebi aRiniSneba 2001 wlis mere. am
gansxvavebebisa da cvlilebebis ukeT Sesaswavlad Cven davyaviT es kvleva
sam nawilad regresuli analizis gamoyenebiT;
b) 2001 wels TurqeTSi didi ekonomikuri krizisi iyo–Turquli lira
TiTqmis orjer gaufasurda. Cven davinteresdiT am gaufasurebis gavleniT
Turqul eqsportze;
g) zogierTma sxva politikur–ekonomikurma movlenebma agreTve iqonia
gavlena zemoT xsenebul cvlilebebze. evrokavSiri iyo TurqeTis udidesi
savaWro partniori eqsportis TvalsazrisiT sabaJo kavSiramde da kvlav
inarCunebs dominantis pozicias am xelSekrulebis xelmoweris Semdegac.
xelSekrulebis ZalaSi Sesvlis Semdeg savaWro nakadebi sagrZnoblad
gaizarda, evrokavSiridan importi izrdeba, magram ufro metad izrdeba
TurqeTis eqsporti evrokavSirSi (ix. crili 3.1.)
eqsportTan fiqsirdeba Turquli importis metad mniSvnelovani
zrda. es kvleva ganixilavs imports seqtorebis mixedviT, rac ufro
naTeli daskvnebis gakeTebis saSualebas iZleva. magaliTad Tu izrdeba
93
sainvesticio saqonlis importi. es imas niSnavs, rom importirebuli iqna
danadgar–mowyobilobebi, rac samomavlod eqsportis gazrdas gamoiwvevs.
cxrili 3.1. TurqeTis sagareo vaWroba da evrokavSiris wili (milioni
dolari)
msoflio evrokavSiri evrokavSiris
wili (%)
weli eqsp-
orti
cvl
.
(%)
imp-
orti
cvl
. (%) eqs/imp
eqs-
porti
ცვლ.
(%)
imp-
orti
ცვლ.
(%))
eqs/
imp
eqsp-
orti
imp-
orti
moc-
uloba
1990 12,959 22,302 58.1 7,21 9,93 72.0 55.6 44.5 48.6
1991 13,593 4.9 21,047 -5.6 64.6 7,38 2.3 9,9 -0.03 74.5 54.2 47.0 49.4
1992 14,714 8.2 22,871 8.7 64.3 7,91 7.1 10,66 7.6 56 53.7 46.6 61.9
1993 15,348 4.3 29,429 28.7 52.2 7,599 -3.9 13,875 30 54.8 49.5 47.1 48.0
1994 18,105 18.0 23,270 -20.9 77.8 8,635 13.63 10,915 -21.3 79.1 47.7 46.9 47.3
1995 21,636 19.5 35,707 53.4 60.6 11,078 28.3 16,861 54.5 65.7 51.2 47.2 48.7
1996 23,224 7.3 43,627 22.2 53.2 11,549 4.3 23,138 37.2 49.9 49.7 53.0 51.9
1997 26,261 13.1 48,559 11.3 54.1 12,248 6.1 24,870 7.5 49.2 46.6 51.2 49.6
1998 26,974 2.7 45,921 -5.4 58.7 13,498 10.2 24,075 -3.2 56.1 50.0 52.4 51.5
1999 26,587 -1.4 40,671 -11.4 65.4 14,348 6.3 21,401 -11.1 67.0 54.0 52.6 53.2
2000 27,775 4.5 54,503 34.0 51.0 14,510 1.1 26,610 24.3 54.5 52.2 48.8 50.0
2001 31,342 12.8 41,399 -24.0 75.7 16,118 11.1 18,280 -31.3 88.2 51.4 44.2 47.3
2002 36,059 15.1 51,553 24.5 69.9 18,459 11.4 23,321 27.6 79.2 51.2 45.2 47.7
2003 47,252 31.0 69,339 34.5 68.1 24,484 32.6 31,695 35.9 77.2 51.8 45.7 48.2
2004 63,167 33.7 97,540
40.7 64.8
34,451 40.7 45,434 43.3 75.8 54.5 46.6 49.7
2005 73,414 16 116,553 19.5 63.0 38,394 11.4 49,152 8.2 78.1 52.3 42.2 46.1
2006 85,141 15.9 137,032 17.3 62.1 43.924 14.4 53.849 9.4 81.6 51.6 39.3 44.0
wyaro: www.tuikstat.gov.tr/PreistatistikTablo.do?istab_id=627( bolo viziti: 11.12.2008)
cxrili 3.1 gviCvenebs TurqeTis eqsport/imports msofliosa da
evrokavSirSi 1990 wlidan. garda amisa, eqsport–importis ganayofis sveti
gviCvenebs importis wils romelic SeiZleba dafinansdes eqsportidan
miRebuli SemosavlebiT. cxrili naTlad gviCvenebs, rom TurqeTis
eqsport/importi stabilurad izrdeba 1990 wlidan, rac ganpirobebulia
msoflioSi zrdadi ekonomikuri integraciisken tendenciiT. 2001
wlisTvis agreTve ar SeiniSneba mniSvnelovani gansxvaveba TurqeTis
94
vaWrobaSi evrokavSirsa da danarCen msoflios Soris. importis
dafinansebis wilic am or segmentSi ar aris didad gansxvavebuli.
95
3.1. sabaJo kavSirSi monawileobis gavlena TurqeTis sagareo vaWrobaze
sabaJo kavSiris Seqmnisas wevri qveynebi ayalibeben Tavisufali
vaWrobis zonas erTmaneTTan mimarTebaSi da saerTo gare tarifebs
arawevri qveynebisTvis. aqedan gamomdinare, wevri qveynebi afarToeben
erTmaneTSi vaWrobas, radgan proteqcionistuli barierebi, iseTebi
rogoricaa tarifebi, kvotebi, subsidiebi, gauqmebulia. amis Sedegad wevr
qveynebs Soris izrdeba im saqonliTa Tu momsaxurebiT vaWroba, romlis
warmoebaSic ama Tu im qveyanas SedarebiTi upiratesoba gaaCnia.
zogadad Tavisufali savaWro zona qmnis im vaWrobas, romelic ar
iarsebebda misi aryofnis SemTxvevaSi. Sedegad mwarmoebeli qveynisgan ama
Tu im produqtis miwodeba yvelaze efeqturi xdeba. nebismier SemTxvevaSi
sagareo vaWrobis gafarToeba aumjobesebs qveynis keTildReobas.
cxrili 3.1 gviCvenebs, rom TurqeTis eqsporti evrokavSirSi 1995 wels
iyo 11,078 milioni dolari xolo 2006 wels ki 43,924 milioni dolari,
rac 25.2%–ian zrdas niSnavs. Turqulma importma 1995 wels Seadgina 16,861
milioni dolari, xolo 2006 wlisTvis ki 53,849–31.3%–iani zrda.
evrokavSiris wili eqsportSi iyo 51.2% 1995 wels da 2006 wlisTvis es
maCvenebeli gaizarda 51.6%–mde, rac imis maCvenebelia, rom evrokavSiri
karga xania TurqeTis ZiriTadi saeqsporto areali. TurqeTis importis
wili 1995 wels iyo 47.2% da 2006 wlisTvis es maCvenebeli Semcirda
39.3%mde. 3.1 cxrilis mixedviT, savaWro gaerTianebebis Seqmnam evrokavSirs
ukeTesi Sedegi moutana vidre TurqeTs, es ki imaSi gamoixateba, rom
TurqeTis importi ufro gaizarda, vidre eqsporti. savsebiT normaluria,
rom sawyis etapze sabaJo kavSiris SeTanxmebas uaryofiTi Sedegebi hqonda
TurqeTisTvis–es gamowveuli iyo dabali konkurenciiT. magram
samomavlod, rodesac moxdeba teqnologiebis transferi, wevr qveynebs
Soris saerTo sawarmoo da samecniero urTierTobaTa gafarToeba,
TurqeTis ekonomika aucileblad ganicdis progress.
vaWrobis diversifikaciis efeqti
rodesac qveyana nergavs saerTo tarifebs yvela sxva
saxelmwifosaTvis, is mudam moaxdens imports yvelaze efeqturi
mwarmoeblisgan, radgan yvelaze efeqturi mwarmoebeli qveyana miawodebs
saqonels yvelaze dabal fasad. Tavisufali vaWrobis SeTanxmebis
96
SemTxvevaSi es SeiZleba ase ar aRmoCndes. Tu SeTanxmeba xelmowerilia
naklebad efeqtur mwarmoebel qveyanasTan, savsebiT SesaZlebelia, rom
maTi produqti gaxdes ufro iafi saimporto bazarze, vidre metad
efeqtiani mwarmoeblisa, radgan mxolod erTi maTgani ixdis gadasaxadebs.
Sedegad xelSekrulebis gaformebis Semdeg importiori qveyana SeiZens
produqcias maRali danaxarjebis mqone mwarmoebeli qveynisgan, nacvlad
SedarebiT dabali danaxarjebis mqone mwarmoeblisa, romelTanac adre
hqonda urTierToba. sxva sityvebiT rom vTqvaT es gamoiwvevs vaWrobis
diversifikacias.
zogadad vaWrobis diversifikacia niSnavs, rom Tavisufali vaWrobis
zona gadaamisamarTebs vaWrobas zonis gareT arsebuli efeqturi
momwodeblisgan, zonis farglebSi arsebuli momwodeblisken. vaWrobis
diversifikacia zogierT SemTxvevaSi amcirebs qveynis keTildReobas,
magram rig SemTxvevebSi qveynis keTildReoba SeiZleba gaumjobesdes
vaWrobis diversifikaciis Sedegad.
evrokavSiri iyo TurqeTis erT-erTi savaWro partniori sabaJo
kavSiris Seqmnamde. arsebuli monacemebis Tanaxmad, 1990–2006 wlebSi ar
SeiniSneba mniSvnelovani cvlilebebi TurqeTsa da evrokavSirs
Soris(agreTve evrokavSiris arawevr qveynebs Soris) vaWrobis moculobaSi.
ase rom am SemTxvevaSi adgili ar hqonia vaWrobis diversifikacias.
samomxmareblo efeqti
imis gamo, rom savaWro kavSiris Seqmnis Sedegad savaWro barierebi
moxsnili an daweulia, mesame qveynebis produqcia xdeba ufro Zviri
saerTo sabaJo valdebulebebis gamo. saqoneli sabaJo kavSiris SigniT
ufro iafi xdeba, rac mis zrdis moxmarebas.
cxrili 3.2. TurqeTis eqsporti qveyanaTa jgufebis mixedviT (milioni dolari)
1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
23,224 26,261 26,974 26,587 27,775 31,334 36,059 47,253 63,167 73,476
evrokavSiri(25) 12,098 12,900 14,132 14,922 15,086 16,854 19,468 25,899 34,451 38,400
1- evrokavSiri (15) 11,556 12,248 13,504 14,352 14,510 16,118 18,459 24,484 32,589 35,872
2- evrokavSiri (10) 542 652 628 571 575 736 1,010 1,415 1,862 2,528
TurqeTis Tavisufali
zonebi 447 611 831 780 895 934 1,438 1,928 2,564 2,973
sxva qveynebi 10,680 12,750 12,011 10,884 11,794 13,546 15,152 19,426 26,152 32,102
1-sxva evropuli 3,020 3,830 3,170 2,242 2,433 2,787 3,554 4,857 6,637 8,820
97
qveynebi
2-afrika 1,159 1,234 1,818 1,655 1,373 1,521 1,697 2,131 2,968 3,631
Cr.afrika 986 980 1,502 1,344 1,087 1,150 1,267 1,577 2,203 2,544
danarCeni afrika 174 253 316 311 285 371 430 554 765 1,087
3-amerika 1,898 2,376 2,657 2,869 3,596 3,685 3,914 4,269 5,733 5,960
Cr. amerika 1,740 2,149 2,389 2,586 3,309 3,297 3,596 3,973 5,207 5,276
centraluri amerika 72 103 146 163 167 201 197 166 334 411
samx.amerika 86 124 122 120 120 186 121 131 193 274
4-azia 4,520 4,783 3,984 3,817 3,871 4,592 5,230 7,813 10,465 13,213
axlo da Sua
aRmosavleTi 2,595 2,821 2,681 2,566 2,573 3,261 3,440 5,465 7,921 10,184
danarCeni azia 1,925 1,962 1,304 1,250 1,298 1,331 1,790 2,348 2,544 3,029
5-avstralia da axali
zelandia 65 80 76 87 135 98 122 158 264 271
6-sxva qveynebi 18 447 306 215 385 864 637 197 84 208
qveyanaTa jgufebi
OECD qveynebi 14,456 15,609 17,003 18,077 19,006 20,616 23,551 30,425 40,518 44,355
EFTA qveynebi 336 414 357 362 324 316 409 538 667 821
Savi zRvis ek.
TanamSromlobis org.
(BSEC) 2,926 3,825 3,290 2,232 2,467 2,932 3,599 5,044 6,779 8,619
dsT 2,664 3,512 2,667 1,533 1,649 1,978 2,279 2,963 3,962 5,057
kveynebi
(azerbaiJani,TurqmeneTi,
yazaxeTi,uzbekeTi da
yirgizeTi) 747 908 835 574 572 557 619 899 1,194 1,409
islamuri qveynebis
Tanamegobroba 4,143 4,218 4,391 3,961 3,573 4,197 4,725 7,205 10,214 13,061
wyaro: www.tuikstat.gov.tr/PreistatistikTablo.do?istab_id=625(boloviziti: 11.12.2008)
rogorc zemoT aRvniSneT, evropis bazari yvelaze mniSvnelovania
Turquli eqsportisTvis–evrokavSiris wili TurqeTis saerTo eqsportSi
mudam aRemateboda 50%–s. 2004 wlisTvis evrokavSirma miiRo aTi axali
wevri qveyana, magram am aTi qveynis wili SedarebiT umniSvneloa–
saSualod 3 %.
meore mxriv, 1995–2000 wlebSi gaizarda TurqeTis eqsporti Crd. amerikaSi
(kerZod aSS–Si), magram am periodis Semdeg es maCvenebeli kvlav
daubrunda 1990 wlis niSnuls. 1990 wels aSS–Si eqsportma Seadgina 968
milioni dolari, 1996 wlisTvis– 1.8 milioni, xolo 2000 wlisTvis daeca
98
3.1 miliardamde. 2004 wels TurqeTis eqsportma aSS–Si Seadgina 5.7
milioni dolari da 2005 wlisTvis 5.9 milioni–Sesabamisad dafiqsirda
3.9%–iani zrda wina welTan SedarebiT.
sabWoTa kavSiris daSlis Sedegad regionSi axali qveynebi warmoiSva.
TurqeTis siaxlovem am regionTan da am qveynebisTvis saWiro
samomxmareblo saqonlis gayidvis SesaZleblobam misca TurqeTs am
regionSi eqsportis gazrdis saSualeba.1998 wlamde eqsporti dsT–s
qveynebSi stabilurad izrdeboda. magram 1998 wels ruseTis federaciaSi
momxdarma krizisma uaryofiTi gavlena moaxdina am qveynebis moTxovnaze.
amis gamo TurqeTis eqsportma am qveynebSi kleba daiwyo, xolo Semdeg ki
2000 wlamde stabilur maCvenebelze SeCerda. 2000 wlis Semdeg am
maCvenebelma kvlav zrda ganagrZo–2004 wlisTvis TurqeTis eqsportma am
regionSi 3.962 milioni dolari Seadgina, xolo 2005 wels ki 5.057
milioni–dafiqsirda 27 %–iani zrda.
TurqeTis eqsportisTvis Zlier mniSvnelovania Sua aRmosavleTis
qveyanaTa jgufi. 1990ian wlebSi am mimarTulebiT eqsportma ver miaRwia
sasurvel maCveneblebs. 1990 wlidan 2000 wlamde TurqeTis eqsporti Sua
aRmosavleTSi mxolod 700 milioni dolariT gaizarda xolo qveynis
mTlian eqsportSi misma wilma 11,8%dan 8%mde daiklo. magram ukanaskneli
wlebis manZilze, gansakuTrebiT ki erayis omis dasrulebis Semdeg
eqsportma Sua aRmosavleTSi sagrZnoblad moimata. es zrda gamowveuli
iyo eraySi eqsportis gazrdiT. 2004 wlisTis TurqeTis eqsportma Sua
aRmosavleTSi Seadgina 7.2 milioni dolari, xolo 2005 wlisTvis am
maCvenebelma miaRwia 10.184 miliards (dafiqsirda 28%iani zrda). am
cvlilebebis paralelurad Sua aRmosavleTis qveynebSi TurqeTis
eqsportis wilma qveynis mTeli eqsportis 11.5 % miaRwia.
cxrili 3.3 TurqeTs importi qveyanaTa jgufebis mixedviT (milioni dolari)
1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
43,62 48,559 45,921 40,671 54,503 41,399 51,554 69,340 97,540 116,774
evrokavSiri (25) 23,51 25,316 24,570 21,833 27,388 18,949 24,519 33,495 45,444 49,220
1- evrokavSiri (15) 23,13 24,870 24,075 21,401 26,610 18,280 23,321 31,696 42,359 45,468
2- evrokavSiri (10) 379 446 495 432 777 668 1,198 1,799 3,084 3,752
TurqeTis Tavisufali
zonebi 297 361 418 508 496 303 575 589 811 760
99
sxva qveynebi 19,81 22,882 20,934 18,330 26,619 22,147 26,461 35,256 51,285 66,793
1- sxva evropuli qveynebi 4,778 5,315 5,127 4,869 7,288 6,613 8,658 11,987 18,416 23,861
2-afrika 1,994 2,197 1,758 1,687 2,714 2,819 2,696 3,338 4,820 6,047
Crd. afrika 1,618 1,813 1,493 1,404 2,257 2,115 2,138 2,519 3,231 4,212
danarCeni afrika 376 385 265 283 457 704 558 820 1,589 1,835
3-amerika 4,634 5,453 5,016 3,799 4,799 3,841 4,065 4,922 6,595 7,857
Crd. amerika 3,860 4,641 4,230 3,257 4,167 3,390 3,421 3,741 5,114 5,823
centraluri amerika 240 108 117 91 80 41 103 169 209 287
samx. amerika 534 704 669 452 551 410 541 1,012 1,271 1,747
4-azia 7,951 8,791 8,286 7,197 10,306 7,901 9,716 14,099 21,085 28,548
Sua da axlo aRmosavleTi 3,315 2,774 2,084 2,124 3,373 3,016 3,186 4,455 5,585 7,967
danarCeni azia 4,636 6,017 6,202 5,073 6,933 4,884 6,530 9,644 15,500 20,581
5-avstralia da axali
zelandia 428 547 439 157 305 232 313 247 302 321
6-sxva qveynebi da regionebi 29 579 307 621 1,208 741 1,013 662 67 158
qveyanaTa jgufebi
OECD qveynebi 31,116 34,838 33,496 28,356 35,682 26,011 32,985 43,899 59,650 66,107
EFTA qveynebi 1,112 1,287 1,169 926 1,155 1,481 2,512 3,396 3,911 4,440
Savi zRvis ek.
TanamSromlobis org.
(BSEC) 3,897 4,495 4,358 4,308 6,746 5,553 6,588 9,298 15,368 20,480
dsT 3,074 3,615 3,724 3,734 5,693 4,630 5,555 7,777 12,927 17,252
Turquli respublikebi 304 399 449 457 628 283 468 623 754 1,267
islamuri qveynebis
Tanamegobroba 5,587 5,233 4,238 4,078 6,321 5,540 6,072 8,195 10,631 14,459
wyaro: www.tuikstat.gov.tr/PreistatistikTablo.do?istab_id=625(boloviziti: 11.12.2008)
evropuli qveynebis wili Turqul importSi Zalze mniSvnelovania,
metwilad am qveynebis axlo mdebareobisa da maTi ekonomikuri
ganviTarebis gamo. evropul qveynebs Soris evrokavSiris wevri qveynebi
pirvel adgilzea. evrokavSirs mohyveba dsT–s qveynebi–navTobisa da
bunebrivi airis mowodebis gamo. 1996–2005 wlebSi TurqeTis importi
evrokavSiridan gaizarda 209%iT.
Sua aRmosavleTis qveynebs Turqul importSi mesame adgili ukavia
navTobis mowodebis gamo. Crd. amerika am siaSi rigiT meoTxea aSS-sa da
TurqeTs Soris gaRrmavebuli savaWro urTierTobebis gamo.
100
cxrili3.4 TurqeTis eqsporti evrokavSirSi saqonlis jgufebis
mixedviT(milioni dolari)
sainvesticio
saqoneli
Sualeduri
saqoneli
samomxmareblo
saqoneli
Rirebu
leba
Wili
(%) Rirebuleba
wili
(%) Rirebuleba
wili
(%)
1994 252 2.9 2,805 32.5 5,577 64.6 8,634
1995 318 2.9 3,528 31.8 7,232 65.3 11,078
1996 396 3.4 3,727 32.3 7,425 64.3 11,548
1997 423 3.5 4,105 33.5 7,721 63.0 12,249
1998 489 3.6 4,612 34.2 8,397 62.2 13,498
1999 631 4.4 4,981 34.7 8,737 60.9 14,349
2000 666 4.6 5,203 35.9 8,631 59.5 14,500
2001 960 6.0 5,751 35.8 9,359 58.2 16,070
2002 1,274 6.9 5,834 31.6 11,330 61.4 18,438
2003 2,077 8.5 7,431 30.4 14,929 61.1 24,437
2004 3,925 11 10,985 31.5 19,985 57.3 34,895
2005 4,892 13 11,758 30.9 21,350 56.2 38,000
2006 5,081 11.6 15.492 35.3 23.250 52.9 43.924
wyaro: www.tuik.gov.tr (boloviziti: 11.05.2008)
cxrili 3.4 gviCvenebs, rom 1994–2005 wlebSi SeimCneva aRsaniSanvi zrda
sainvesticio, Sualeduri da samomxmareblo saqonlis eqsportSi.
samomxmareblo saqonlis eqsporti gaizarda 5.577 milioni dolaridan
(1994w.) 21.350 milionamde (2005w) rac 26%ian zrdas niSnavs. amave periodis
ganmavlobaSi Sualeduri saqoneli gaizarda 2.805 milioni dolaridan
11.758 milionamde, xolo sainvesticio saqonlis importi gaizarda 252
milioni dolaridan 4.892 milionamde.
cxrili 3.5 TurqeTis importi evrokavSiridan saqonlis jgufebis
mixedviT(milioni dolari)
sainvesticio
saqoneli
Sualeduri
saqoneli
samomxmareblo
saqoneli sul
Rirebuleba
wili
(%) Rirebuleba
wili
(%)
Rirebu
leba
wili
(%)
1994 3,209 29.4 6,912 63.3 795 7.3 10,916
101
1995 4,831 28.7 10,539 62.5 1,491 8.8 16,860
1996 7,388 31.9 12,880 55.7 2,870 12.4 23,138
1997 7,327 29.5 14,009 56.3 3,535 14.2 24,871
1998 7,182 29.8 13,270 55.1 3,622 15.0 24,074
1999 6,069 28.3 11,823 55.2 3,525 16.5 21,417
2000 7,254 27.4 14,116 53.3 5,114 19.3 26,484
2001 4,317 23.9 11,168 61.8 2,595 14.4 18,080
2002 5,361 23.3 14,417 62.8 3,196 13.9 22,974
2003 6,999 22.3 19,233 61.3 5,147 16.4 31,379
2004 10,672 23.7 26,819 59.5 7,613 16.9 45,104
2005 11,250 23.3 29,253 59.3 7,825 16.2 48,328
2006 12.186 22.6 32.567 60.5 8.776 16.3 53.849
wyaro: www.dtm.gov.tr (boloviziti: 11.05.2008)
saqonlis zemoTxsenebuli samive jgufis importis zrda migvaniSnebs
rom savaWro kavSiris Seqmnis Semdeg warmoiSva samomxmareblo efeqti.
Sualeduri saqonlis importi mTliani importis mniSvnelovan nawils
Seadgens da meryeobs TurqeTis ekonomikuri zrdis paralelurad. 1990iani
wlebis pirvel naxevarSi Sualeduri saqonlis importis wili 70%dan
53.3%mde Semcirda. 2002 wels TurqeTSi ekonomikuri aRmavloba dafiqsirda
ris Sedegadac es maCvenebeli 61.8%mde gaizarda. 2003–2004 wlebSi
Sualeduri saqonlis importis wilma kvlav kleba daiwyo da 2004
wlisTvis 60.5 % gaxda.
1990iani wlebis meore naxevris erT–erTi yvelaze aRsaniSnavi miRweva
samomxmareblo saqonelze importis zrda iyo. 1995–2000 wlebSi
samomxmareblo saqonlis importi 38.3%iT gaizarda. es gamowveuli iyo
msoflio savaWro organizaciis wevrobiTa da evrokavSirTan sabaJo
kavSiris formirebis saboloo stadiaSi gadasvliT. TurqeTis ekonomikis
aRmavlobisa da Semosavlebis donis zrdasTan erTad dafiqsirda
samomxmareblo saqonlis importis wilis Semcireba. am maCvenebelma 2004
wels 16.9 % miaRwia da 2005 wels 16.2% gaxda. aRsaniSnavia rom
samomxmareblo saqonlis importi TurqeTis mTlian importze ufro
meryevia. ekonomikis aRmavlobis periodSi dadebiTi samomavlo molodini
ganszRvravs momxmarebelTa moTxovnas. ukanaskneli 10–15 wlis manZilze
102
dafiqsirebulma ekonomikurma zrdam ganapiroba momxmarebelTa moTxovnis
gazrda.
1995–2002 wlebs Soris mTlian importTan SedarebiT sainvesticio
saqonlis importi SedarebiT nela izrdeboda. es tendencia Seicvala 2003
wels. 2004 wels sainvesticio saqonlis importis wilma mTliani
importis 23.7 % Seadgina.
vaWrobis zRvruli efeqti
vaWrobis zRvruli efeqti gansazRvravs qveynis keTildReobas sabaJo
kavSiris Seqmnis Semdeg. kavSiris wevroba aZlevs qveynebs saSualebas,
awarmoon saqoneli dabal fasad da Sesabamisad gazardon mogeba. es iwvevs
Semosavlebis Semodinebas, sabaJo kavSirSi xolo eqsportior qveynebs ki
mogebis sagrZnoblad gazrdis saSaulebas aZlevs.
rogorc grafa 3.1. da 3.2. gviCvenebs, ramdenime periodis gaanalizebaa
saWiro TurqeTis eqsport–importis Sesaxeb sruli suraTis Sesaqmnelad.
amis erT-erTi mizezi 1994–2001 wlebSi TurqeTSi momxdari ekonomikuri
krizisia. amis gamo gadavwyviteT, TurqeTsa da evrokavSirs Soris
eqsport–importze savaWro gaerTianebebis gavlenis Seswavala sam
periodad dagveyo.
evrokavSiris wili TurqeTis vaWrobaSi 1990–1995 wlebSi arsebuli
45%dan 1996–2000 wlebSi 51%mde gaizarda, xolo 2001–2004 wlebSi ki 52.2%s
miaRwia. rogorc vxedavT, evrokavSiri TurqeTis ZiriTadi savaWro
partnioria, xolo savaWro gaerTianebis xelmoweris Semdeg es tendencia
sul ufro da ufro stabiluri xdeba.
1960–1970-ian wlebSi TurqeTi ZiriTadad sasoflo–sameurneo
produqciisa da nedleulis eqsportiori iyo, dResdReobiT ki
gadamamuSavebeli mrewvelobis produqcia eqsportis 80% Seadgens. amis
paralelurad TurqeTis wili evrokavSiris eqsportSi(importSi) misi
kandidati qveynebis mimarT 19%(16%)ia, da mas poloneTis Semdeg (eqsporti–
24%, importi 16%) meore adgili ukavia. TurqeTSi momuSave ucxouri
firmebis umetesoba evrokavSiris wevri qveynebidan aris. amJamad
teqnologiebis transferis mTavari wyaroa pirdapiri ucxouri
investiciebi. Turqulma firmebma 1980–1992 wlebSi 707 sapatento
xelSekrulebasa da SeTanxmebas moaweres xeli, maTgan 80% dakavSirebuli
iyo gadamuSavebeli mrewvelobasTan. am periodSi teqnologiebis
103
transferis mxriv mTavari roli germanulma da britanulma pirdapirma
ucxourma investiciebma iTamaSes. Turqma muSebma daaarses sakuTari
sawarmoebi evrokavSirSi da aZlierebdnen savaWro da sainvesticio
saqmianobas am regionSi.
grafa 3.1. TurqeTis eqsporti evrokavSirSi 1990-2005 wlebSi miliard dolari
0
10,000
20,000
30,000
40,000
50,000
60,000
70,000
80,000
1988 1990 1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006
wlebi
Eqspo
rtis
Rir
ebuleb
a
grafa 3.2. TurqeTis importi evrokavSiridan miliard dolari
0
10,000
20,000
30,000 40,000
50,000 60,000
1990 19911992 1993 199419951996 19971998199920002001 2002 2003200420052006
wlebi
impo
rtis
moculoba
104
3.2 TurqeTis sagareo vaWrobis regresiuli analizi
eqsport–importis Sesaxeb arsebuli monacemebis pirdapiri analizi
gviCvenebs, rom SesaZlebelia mTliani periodis dayofa sam qveperiodad: 1.
1990–1995; 2. 1996–2000; 3. 2001–2006; TiToeuli qveperiodi xasiaTdeba
eqsportisa da importis zrdis gansxvavebuli maCveneblebiT. magram amave
dros monacemebi eqsport–importis Sesaxeb msgavsebebsac gviCvenebs:
1.xsenebuli periodebisTvis zrdis ganakveTebi erTnairia; 2. Tu pirvel
periods aviRebT saangariSebo bazad, vnaxavT, rom meore periodis
ganmavlobaSi eqsportic da importis klebulobda, xolo mesame periodis
dros ki es orive mCvenebeli zrdas ganicdida. yovelive es gviCvenebs 1990–
2005 wlebSi ekonomikis realur cvlilebebs. Cveni mizani amjerad aris
davTvaloT xsenebuli ganakveTebi da SevadaroT isini sarwmuno
statistikuri baziT. am miznis misaRwevad Cven viyenebT regresul analizs.
cxrili 3.7 TurqeTis eqsporti evrokavSirSi (milioni dolari)
(periodi1) (periodi 2) (periodi 3)
1990 4,232 1996 11,549 2001 16,118
1991 5,420 1997 12,248 2002 18,459
1992 6,356 1998 13,498 2003 24,484
1993 7,599 1999 14,348 2004 34,451
1994 8,635 2000 14,510 2005 38,394
1995 11,078
wyaro: www.dtm.gov.tr (bolo viziti: 11.05.2008)
dakvirvebis wlebi aRebul iqna damoukidebel cvladad: TiToeuli
periodis wlebi dainomra Sesabamisad 1990-1995 pirveli periodisTvis, 1996-
2000 meore perodisaTvis da 2001-2006 mesame periodisTvis, rogorc
eqsport–importis cxrilebi 3.7 da 3.8 gviCvenebs. eqsportisa da importis
fuladi maCveneblebi (milioni dolari) aRebul iqna damokidebul
cvladebad.
105
cxrili 3.8 TurqeTis importi evrokavSiridan (milioni dolari)
periodi 1 periodi 2 periodi 3
1990 9,563 1996 23,138 2001 18,280
1991 10,268 1997 24,870 2002 23,321
1992 11,256 1998 24,075 2003 31,695
1993 13,875 1999 21,401 2004 45,434
1994 10,915 2000 26,610 2005 49,152
1995 16,861
wyaro: www.dtm.gov.tr (bolo viziti: 11.05.2008)
regresiuli analizis Sedegebi naCvenebia 3.9–3.20. gamosaxulebebSi:
aRsaniSnavia, rom periodebis eqsportis da importis zrda SegviZlia
gamovsaxoT regresuli gamosaxulebiT.
cxrili 3.9. TurqeTis eqsporti evrokavSirSi (milioni dolari) (periodi 1)
1990 4,232
1991 5,420
1992 6,356
1993 7,599
1994 8,635
1995 11,078
wyaro: www.dtm.gov.tr (bol oviziti: 11.05.2008)
korelaciis koeficienti=0.97
cxrili 3.10. dispersiuli analizi (ANOVA)
dispersiis wyro
Tavisuflebis
xarisxi SS MS fiSeris kriteriumi
regresia 1 29,08048 29,08048 134,603
naSTi 4 0,864185 0,216046
jamuri 5 29,94467
mniSneloba standartuli
cdomileba
stiudentis
kriteriumi
Tavisufali wevri 2,708 432.7126 6.258658102
qorda koeficienti 1,289 111.1103 11.60185305
E1=1,289*t+2,708.2 - (3.1.)
106
moyvanuli statististikuli analizis Sedegebidan sCans, rom adgili
avqs eqsportis mniSnolovan zrdas wlebis mixedviT, razes metyvelefs
korelaciis koeficientis (0.97) da fiSeris kriteriumi (134.6) maRali
mniSnolobebi.
miRebuli regresiuli gantolebis (3.1.) adekvaturobas adasturebs
stiudentis kriteriumis maRali mniSnelobebis (6.25 mniSnolovnaT metia
vidre cxrils, romelic udris 0.06685) . es ukanaskneli gvaZlevs uflebas
vTqvaT rom eqsportis zrdis ganakveTi udris regresuli gantolebis
qorda kooficientis mniSnelobas 1.289 (milioni/weliwadSi).
cxrili3.11. TurqeTis eqsporti evrokavSirSi (milioni dolari) (periodi 2)
1996 11,549
1997 12,248
1998 13,498
1999 14,348
2000 14,510
wyaro: www.dtm.gov.tr (bolo viziti: 11.05.2008)
korelaciis koeficienti=0.95
cxrili3.12. dispersiuli analizi (ANOVA)
dispersiis wyro
Tavisuflebis
xarisxi SS MS
fiSeris
kriteriumi
regresia 1 6435248 6435248 61.29143
naSTi 3 314982.8 104994.3
jamuri 4 6750231
koeficientebi standartuli
cdomileba
studentis
kriteriumi
Tavisufali wevri 1,0824 339.8436 31.84994
qorda koeficienti 0,802.2 102.4667 7.828884
E2=0.802*t+1,0824 (3.2.)
(3.2) regresiuli gantoleba gviCvenebs, rom zrdis ganakveTi udris
0.802 (milioni dolari/weli) romelic niSnavs rom, eqsportis zrdis
85 stiudentis kriteriumis cxrilis mniSnoloba darCeneli SemTxvevebisaTvis ar aris moyvanili, vinaydan Tavisuflebis xarisxis mcire mniSnolebibisaTvis is praktikulaT uclelia.
107
raodenoba ufro naklebia vidre sabaJo kavSirSi Sesvlamde iyo (1,289
milioni dolari). es imaze metyvelebs, rom sabaJo kavSiris efeqti mokle
vadian periodSi (1996-2000 w.) ar aris gazdili rogorc iyo mosalodneli.
korelaciis koeficienti (0.95), stiudentis kriteriumi (7.82) da fiSeris
kriteriumi (61.2) (cxrili.3.12) gviCvenebs rom gamosaxuleba 3.12 savsebiT
adeqvaturia, ase rom miRebuli Sedegebi sarwmunoa.
cxrili3.13. TurqeTis eqsporti evrokavSirSi (milioni dolari)
(periodi 3)
2001 16,118
2002 18,459
2003 24,484
2004 34,451
2005 38,394
wyaro: www.dtm.gov.tr (bolo viziti: 11.05.2008)
korelaciis koeficienti=0.96
cxrili 3.14. dispersiuli analizi (ANOVA)
dispersiis
wyro
Tavisuflebis
xarisxi SS MS
fiSeris
kriteriumi
regresia 1 3.67E+08 3.67E+08 75.49562
naSTi 3 14565618 4855206
jamuri 4 3.81E+08
koeficientebi
standartuli
cdomileba
stiudentis
kriteriumi
Tavisufali
wevri 8,218.183 2311.001 3.556114
qorda
koeficienti 6,054.311 696.7931 8.688822
E3=6,054.3*t+8,218 (3.3)
(3.3) regresiuli gantoleba gviCvenebs, rom zrdis ganakveTi udris
6,054 (milioni/weli). es niSnavs, rom sabaJo kavSirSi Sesvlis grZelvadian
periodSi TurqeTis eqsporti sakmaod gaizrda (2000-2005 w.), razec
metyvelebs korelaciis koeficientis (0.95), stiudentis kriteriumis (8.68-)
da fiSeris kriteriumis (75.4) maRali mniSnelobebi (ix. cxrili.3.14). garda
108
amisa isini gviCveneben, rom gamosaxuleba 3.13 savsebiT adeqvaturia, ase
rom miRebuli Sedegebi statistikurad sarwmunoa.
sabolood Cven xazi gavusviT stiudentis kriteriumis (t-time) maRal
maCvenebels samive periodisaTvis (8.6) rac agreTve gvarwmunebs Sedegebis
utyuarobaSi.
axla Cven SegviZlia SevadaroT zrdis maCveneblebi: umaRlesi fiqsirdeba
mesame periodSi, is oTxjer metia pirveli periodis Sesabamis maCvenebelze
da Svidjer meti meore periodis maCvenebelze.
analogiuri analizi SegviZlia importisTvisac warmovadginoT
cxrili3.15.TurqeTis importi evrokavSiridan,(milioni dolari) (periodi 1)
1990 9,563
1991 10,268
1992 11,256
1993 13,875
1994 10,915
1995 16,861
wyaro: www.dtm.gov.tr (bolo viziti: 11.05.2008)
korelaciis koeficienti=0.63
cxrili3.16. dispersiuli analizi (ANOVA)
dispersii
s wyro
Tavisuflebis
xarisxi SS MS
fiSeris
kriteriumi
regresia 1 24072893 24072893 7.053897
naSTi 4 13650833 3412708
jamuri 5 37723726
koeficienti
standartuli
cdomileba
stiudentis
kriteriumi
Tavisufali
wevri 8,018 1719.791 4.662195
qorda
koeficienti 1,172.857 441.6015 2.655917
E=1,172*t+8,018 (3.4)
109
(3.4) regresiuli gantoleba gviCvenebs, rom importis zrdis saSualo
maCveneblebi pirveli periodisTvis udris 1,172 (milardi dolari). rogorc
zemoT moyvanil SemTxvevebSi korelaciis koeficientis (0.96), fiSeris
kriteriumis (7.05) da stiudentis kriteriumis (2.65), (ix. cxrili 3.16.)
adastureben Sedegebis statistikur sarwmunoebas.
cxrili3.17. TurqeTis importi evrokavSiridan,(milioni dolari)(periodi 2)
1996 23,138
1997 24,870
1998 24,075
1999 21,401
2000 26,610
wyaro: www.dtm.gov.tr (bolo viziti: 11.05.2008)
korelaciis koeficienti=0.080
cxrili3.18. dispersiuli analizi (ANOVA)
dispersiis
wyro
Tavisuflebis
xarisxi SS MS
fiSeris
kriteriumi
regresia 1 1207563 1207563 0.261318
naSTi 3 13863140 4621047
jamuri 4 15070703
Tavisuflebis
xarisxi SS MS
Tavisufali
wevri 2,2976 2254.585 10.19092
qorda
koeficienti 3,47 679.7828 0.511193
3,475*t+2,2876 (3.5)
(3.5) regresiuli gantoleba gviCvenebs, rom importis zrdis maCveneblebi
meore periodisTvis Sesabamisia 3,47 agreTve dafiqsirda korelaciis
koeficientisa (0.080), fiSeris kriteriumis (0.26) da stiudentis kriteriumi
(0.51) (ix. cxrili 3.18.) maRali mniSnelobebi.
110
cxrili3.19.TurqeTis importi evrokavSiridan,(milioni dolari) (periodi 3)
2001 18,280
2002 23,321
2003 31,695
2004 45,434
2005 49,152
wyaro: www.dtm.gov.tr (bolo viziti: 11.05.2008)
korelaciis koeficienti =0.96
3.20. dispersiuli analizi (ANOVA)
dispersiis
wyro
Tavisuflebis
xarisxi SS MS
fiSeris
kriteriumi
regresia 1 7.03E+08 7.03E+08 92.95395
naSTi 3 22695096 7565032
jamuri 4 7.26E+08
koeficientebi
standartuli
cdomileba t
Tavisufali
wevri 8,419 2884.707 2.918598
qorda
koeficienti 8,385 869.7719 9.641263
E=8,385*t+8,419 (3.6)
(3.6) regresiuli gantoleba gviCvenebs, rom importis zrdis maCveneblebi
pirveli periodisTvis Sesabamisia 8,385 agreTve dafiqsirda korelaciis
koeficientisa (0.96) da fiSeris kriteriumis (92.9) da stiudentis
kriteriumi (9.64), (cxrili 3.18.).
TurqeTis eqsportis zrdis da importis zridis SedarebiT Cven vxedavT
rom;
pirveli periodi: eqsportis pirveli periodis zrdis maCvenebeli
(wlebs Soris) Seadgens 1 miliard 289 milion dolars da importis zrdis
maCvenebeli (wlebs Soris) Seadgens 1 miliard 172 milion dolars. es
Sedegi gviCvenebs rom eqsporti moicavs ufro met zrdas.
111
meore periodi: eqsportis zrdis maCvenebeli (wlebs Soris) Seadgens 802
milioni dolars da importis zrdis maCvenebeli (wlebs Soris) Seadgens 3
miliard 47 milion dolars. aq ukve aSkarad Cans, rom importis zrda
ufro maRalia.
mesame periodis eqsportis zrdis maCvenebeli (wlebs Soris) Seadgens 6
miliard 54 milion dolars da am periodis importis zrdis maCvenebeli
(wlebs Soris) Seadgens 8 miliard 385 milion dolars. aq ukve eqsporti
iwyebs swraf zrdas da uaxlovdeba imporis zrdas.
es yvelaferi giCvenebs, rom TurqeTis arCevani (sabaJo kavSirSi
gawevrianeba) swori gadawyvetilebaa. ra Tqma unda, meore periodi iyo
uaresi, imitom rom Turquli kompaniebisTvis Zneli iyo am axal sabaJo da
ramdenime sxva kanonmdeblobasTan SeCveva.
112
Tavi IV. Turquli kompaniebis damokidebuleba sabaJo kavSiris mimarT
monacemebis Segroveba da respodentebi
kvleva Catarda 70 kompaniaSi stambulSi, denizliSi, ankarasa da
samsunSi 2005 wlis martsa da aprilSi. me personalurad vewvie 30
kompanias, xolo danarCen kompaniebSi anketebis gavavrcele sxvadasxva
qalaqSi. respodentebi SerCeuli iyvnen mosaxerxebeli SerCevis anu
dajgufebis gziT. 150 anketa gavrcelda da 70 maTgani iyo dabrunebuli.
gamoxmaurebis donem Seadgina 47 procenti. es misaRebi iyo, radgan
mkvlevari elodeboda gamoxmaurebis gacilebiT dabal dones. saerTo
tipiuri gamoxmaurebis done aris 50 procentze meti, ,,kargi” gamoxmaureba
aris 60 dan 70 procentamdeN(Kervin, 199286). aqedan gamomdinare, amorCevis
meTodi (im kompaniebze romlebidanac movida gamoxmauroba gakeTda aqcenti
da kvlevisTvis isini iyvnen SerCeuli), aRmoCnda yvelaze Sesaferisi
kvlevis administrirebisTvis. manamde kiTxvaris pretesti Catarda
respodentebis mcire jgufSi da Sedegi damakmayofilebeli iyo.
kvleva Catarda kompaniebis mflobelebTan an maT warmomadgenlebTan.
kompaniebis im warmomadgenlebma, romlebsac hqondaT savaWro
urTierTobebi evropis qveynebTan da icnobdnen sabaJo kavSiris pirobebs
Seavses anketebi da amiT miiRes kvlevaSi monawileoba.
SekiTxvebze pasuxebi damokidebuli iyo imaze, Tu ra zegavlena
hqonda maT firmaze sabaJo kavSiris SeTanxmebas. Tu maTi Semosavlebi
aRemateboda danakargs, maSin maTi azriT, kavSirs hqonda dadebiTi efeqti
Turqul vaWrobaze, xolo Tu danakargebi mogebaze meti iyo, maSin maTi
azriT, sabaJo kavSirs hqonda uaryofiTi gavlena Turqul vaWrobaze.
anketa
monacemebi iyo Segrovebuli Cems mier administrerebadi
(TviTadministrirebadi) anketebiT, TiToeulis Sevsebis xangZlivoba
Seadgenda daaxloebiT 15 wuTs. anketa jer Sedga inglisurad da mere
gadarTargmna Turqulad Turquli kompaniebisaTvis. Semdeg biznes
profesorma da Turquli enis profesorma, romelic aseve aris inglisuris
kargi mcodne, Seamowmes Turquli Targmani. sabolood anketis Turquli
Targmani xelaxla gadaiTargmna inglisurad oTxi stiudentis mier, raTa
86 Kaynak E., Kucukemiroglu O., Akmal S., (2000), Journal of Marketing, Issue 9/10, gv. 1221-1241
113
davrwmunebuliyaviT, rom naTargmni anketa igive Sinaarsis iyo, rogoric
Tavdapirvelad inglisurad Camoyalibebuli versia. kvleva efuZneboda
anketebs, romelic Sedgeboda ori nawilisagan: pirveli Sedgeboda
kiTxvebis seriisagan, romelic iyo mimarTuli sabaJo kavSiris efeqtebze
TurqeTis vaWrobaze. meore seria ki Sedgeboda kiTxvebisagan sabaJo
kavSiris efeqtebze maT biznesze. gansakuTrebuli Zalisxmeva iyo
gamoyenebuli, rom anketa yofiliiyo rac SeiZleba martivi struqturis,
leqsikisa da zomis mixedviT.
cxrili 4.1. savaWro organizaciebis mimarT TiToeuli poziciis saSualo
qulebi
faqtorebi saSualo
qula
muSaxelis fasma aiwia TurqeTSi da erT-erTi upiratesoba Turqi
mewarmeebisa gaqra sabaJo kavSiris Semdeg
2.94
TurqeTi gaxda centri evrokavSiris firmebisTvis da isini
gadaitanen produqtebs centralur aziaSi, Savi zRvis regionSi
2.93
firmebis sargebeli gaizarda sabaJo kavSiris Semdeg 2.91
sabaWo kavSirma daaasusta Turquli kompaniebis
konkurentunarianoba
2.84
evropul bazrebze SeRweva maRal sabaJo SesaZleblobebs
moutans Turq mewarmeebs
2.71
ucxouri pirdapiri investiciebi gaizarda sabaJo kavSiris
Semdeg
2.69
mcire sawarmoebi dazaralda sabaJo kavSiris Semdeg, imitom
rom maT hqondaT dabali xarisxis teqnologia da mcire codna
2.67
sabaJo kavSirma Seqmna ufro meti savaWro SesaZleblobebi
TurqeTsa da evrokavSirs Soris
2.64
TurqeTis infrastruqtura ganviTarda safinanso
TanamSromlobiT da aseve gaizarda TanamSromloba evrokavSirsa
da Turqul firmebs Soris erToblivi proeqtebis saSualebiT
2.64
sabaJo kavSiri aris didi tyuili 2.63
savaWro kavSiri exmareba Tavis mewarmeebs, rac uaryofiTad
moqmedebs Turq mewarmeebze
2.53
114
sabaJo kavSiris SeTanxmebis Semdeg Turq mewarmeTa
konkurentunarianoba da xarisxi amaRlda
2.36
sruluflebian wevrobamde sabaJo kavSiris wevrad gaxdoma didi
Secdoma iyo
2.31
sabaJo kavSiri moitans met sargebels TurqeTis sruli
gawevrianebis Semdeg evrokavSirSi
2.21
saerTo saSualo 2.07
saSualo qulebi aris dafuZnebuli 5 qulian Sefasebis skalaze
SualediT 1-dan=Zlier veTanxmebi 5-mde=Zlier ar veTanxmebi
gamokvlevis meqanizmi yuradRebas amxvilebda Semdeg sferoebze:
1 sabaJo kavSiris efeqti TurqeTis vaWrobaze
2 sabaJo kavSiris efeqti individualur firmebze
3 sabaJo kavSiris efeqti pirdapir ucxour investirebaze (FDI)
magaliTis Sefaseba
cxrili 4.1. asaxavs TviToeuli garemoebis faqtoris saSualo
qulebis Sedegebs romelic gamoyenebuli iyo kvlevaSi. gancxadebebi
pirvel cxrilSi dawyobilia saSualo qulebis sididisa da mniSvnelobis
mixedviT. yvelaze didi sSualo qula 2.94 iyo mieniWa gancxadebas, rom
muSaxelis fasma aiwia, rac aCvenebs rom, Turquli firmebi dazaraldnen
muSaxelis maRali Rirebulebis gamo. winamdebare ganacxadebaze pasuxi
mowmobs, rom muSaxelis kvalifikacia gaizarda, ramac gavlena iqonia mis
Rirebulebaze. Semdegma mtkicebam, rom Turq mewarmeTa upiratesoba gaqra
sabaJo kavSiris SeTanxmebis Semdeg da sabaJo kavSirma Seasusta Turquli
firmebis konkurentunarianoba (2.84), miiRes SedarebiT maRali qulebi. rac
mxars uWers im ideas, rom sabaJo kavSiris SeTanxmebam uaryofiTad
imoqmeda mcire da saSualo biznesze. bevri mcire da saSualo biznesis
sawarmoebi daixura am SeTanxmebis Semdeg. isini fiqroben, rom TurqeTi
gaxda evrokavSiris qveynebis centri da isini gadaitanen produqtebs
centralur aziaSi, Savi zRvis regionis da Sua aziis qveynebSi ( 2.93) da
mtkiceba ,,ucxouri pirdapiri investiciebi gaizarda sabaJo kavSiris
Semdeg” (2.69) niSnavs rom ucxouri firmebi ufro met investiciebs
axorcieleben TurqeTSi sabaJo kavSiris SeTaxmebis Semdeg. Tu
davakvirdebiT #3 grafiks 1995 wels evrokavSiris pirdapiri investiciebi
115
iyo 62,91% 1996 wels 85.28%, 1997 wels 60.92%. aq aris didi vardna 2002
wels, rac aris TurqeTSi 2001 wlis krizisis Sedegi.
biznesmenebi fiqroben, rom firmebis sargebeli gaizarda sabaJo
kavSiris Sedegad (2.91) da evrokavSiris bazrebze gasvla uzarmazari
savaWro SesaZleblobebia Turqi mewarmeebisTvis (2.71). bevrma kompaniam
daiwyo biznesi TurqeTSi sabaJo kavSiris Semdeg. Turqulma firmebma
SeTanxmeba dades maTTan da gazardes sakuTari produqciis xarisxi. meore
mxriv, isini ar eTanxmebian im azrs, rom sabaJo kavSirs eqneba ufro meti
pozitiuri efeqti sruli wevrobis Semdeg.(2.21). es mtkiceba aris erT-erTi
yvelaze saintereso Sedegi.
me movelodi maRal qulas am SekiTxvaze, Turq da evropel
specialistebs sjeraT, rom sabaJo kavSirs didi efeqti aqvs evrokavSiris
wevrobaze. yvelaze dabali qula aqvs mtkicebas, rom sabaJo kavSiris
wevroba iyo didi Secdoma srul wevrobamde (2.31). es mtkicebebi ganixiles
mecnierebma, zogierTi eTanxmeboda maT da zogic ara. Tumca biznesmenebi
fiqroben, rom sabaJo kavSirze xelis mowera dadebiTi efeqtis mqonea
evrokavSiris srul wevrobamde radgan evrokavSirSi sruli gawevrianeba
pirvel etabze SedarebiT iafi samuSao Zalis da kvaliciuri
specialistebis gadinebasTan iqneba dakavSirebuli rac gamoiwvevs
konkurentul upiratesebaTa Sesustebas da sxva.
mtkicebebi - ,,evrokavSiris bazarze gasvla moutans uzarmazar
savaWro SesaZleblobebs Turq mewarmeebs” (2.71) - SesaZlebelia gamowveuli
iyos imiT, rom Turqulma firmebma gazardes produqciis xarisxi. am
mtkicebaTa maRali qulebi aRniSnavs, rom Turqma mewarmeebma miiRes meti
savaWro SesaZleblobebi da daiwyes produqciis xarisxis gaumjobeseba.
imisTvis, rom daekmayofilebinaT evrokavSiris standartebi, bevri firma
ganaxlda. Tu Cven davakvirdebiT, zogierTma seqtorma moipova
popularoba da daiwyo maRali xarisxis produqciis warmoeba. es
seqtorebia: manqanaTmSeneblobis seqtori da feradi televizorebis
warmoebis seqtori. feradi televizorebis warmoeba gaizarda 1.8 milioni
calidan 8.8 milionamde 1996-2000 wlebSi. teqstili da mza tansacmlis
warmoeba: es seqtori 1998 wels saerTo manufaqturuli nawarmis 19%-s
Seadgenda, saerTo produqciis 5.5%-s, 21%-s da gaizarda 39% -mde saerTo
Turquli eqsportis farglebSi. eleqtronuli mrewveloba: sabaJo
116
kavSiris Sedegad nedleulis fasi daeca da am seqtoris wliuri
produqcia 1996-2000 wlebSi gaizarda 14%-iT, eqsporti-38%-iT. eqsporti
gaizarda 500 milioni dolaridan 1.2-1.3 miliard dolaramde.
sayofacxovrebo daniSnulebis produqcia: 1995-2000 wlebSi macivrebis
warmoeba gaizarda 1.7 milionidan 2 milion calamde, sarecxi manqanebi
866000 dan 1.3 milionmade, mtversasrutebi 879000-dan 1.2 milionamde, msubuqi
avtomanqanebi 222000-dan 306000-mde, avtobusebi 12000-dan 47000-mde.87
87 Cakirci E. (2001), Economik Gelismeler ve Turkiye – AB Iliskleri (Economic Developmen and EU-Turkey Relations), Tutibay Publishing, Turkey, p.319
117
4.1. faqtoruli analizi Turquli kompaniebisaTvis
cxrili 4.2. sabaJo kavSirisadmi poziciis faqtorebis analizi
faqtoris wona
1 2 3 4
faqtori 1: pesimisturi
midgoma sabaJokavSiris mimarT
sabaJo kavSiri exmareba Tavis
mewarmeebs, rac uaryofiTad
moqmedebs Turq mewarmeebze
.749 .191 .058 .112
sabaJo kavSirma daaasusta
Turquli kompaniebis
konkurentunarianoba
.713 .076 .026 .057
mcire sawarmoebi dazaralda
sabaJo kavSiris Semdeg,
imitom rom maT hqondaT
dabali xarisxis teqnologia
da mcire codna
.604 .028 .107 .020
sabaJo kavSiri aris didi
tyuili .602 .209 .322 .367
sruluflebian wevrobamde
sabaJo kavSiris wevrad
gaxdoma didi Secdoma iyo
.576 .074 .202 .539
faqtori2: optimisturi
midgoma sabaJo kavSiris
mimarT
sabaJo kavSirma Seqmna ufro
meti savaWro SesaZleblobebi
TurqeTsa da evropas Soris
.083 .829 .107 .089
sabaJo kavSiris SeTanxmebis
Semdeg Turq mewarmeTa
konkurentunarianoba da
xarisxi amaRlda
.140 .806 .290 .009
118
firmebis sargebeli gaizarda
sabaJo kavSiris Semdeg .342 .542 .231 .128
sabaJo kavSiri moitans met
sargebels TurqeTis sruli
gawevrianebis Semdeg
evrokavSirSi
.141 .501 .208 .404
faqtori 3: oportunistuli
midgoma sabaJo kavSiris
mimarT
evropul bazrebze SeRweva
udides savaWro
SesaZleblobebs moutans
Turq mewarmeebs
.008 .010 .784 .032
ucxouri pirdapiri
investiciebi gaizarda sabaJo
kavSiris Semdeg
.198 .280 .705 .118
TurqeTi gaxda centri
evrokavSiris firmebisTvis da
isini gadaitanen produqtebs
centralur aziaSi, Savi zRvis
regionsa da Sua aziaSi
.193 .136 .623 .050
faqtori 4:
urTierTanamSromlobis
msurvelebi
TurqeTis infrastruqtura
ganviTarda safinanso
TanamSromlobiT da aseve
gaizarda TanamSromloba
evrokavSirsa da Turqul
firmebs Soris erToblivi
proeqtebis saSualebiT
.043 .093 .380 .765
muSaxelis fasma aiwia
TurqeTSi, da erT-erTi .030 .078 .021 .521
119
upiratesoba Turqi
mewarmeebis gaqra sabaJo
kavSiris Semdeg
faqtoris analizi warmoSobs hipoTetur konstruqciebs, e.w.
faqtorebs, romlebic warmoadgenen cvladebis krebuls. (Harman, 196788).
faqtorebis analizis ZiriTadi komponenturi meTodi gamoyenebuli iyo
varimaqsis monacvleobaSi (rotaciaSi). varimaqsis rotaciis Sedegad
miRebuli faqtorebi mocemulia cxrilSi 4.2.
pirveli faqtori cxrili 4.2. ,, sabaJo kavSiri exmareba Tavis
mewarmeebs, rac uaryofiTad moqmedebs Turq mewarmeebze”(.749), ,,sabaJo
kavSirma daaasusta Turquli kompaniebis konkurentunarianoba” (.713),
,,mcire sawarmoebi dazaralda sabaJo kavSiris Semdeg imitom, rom maT
hqondaT dabali xarisxis teqnologia da mcire codna” (.604).
meore faqtori cxrilSi 4.2. Sedgeba: ,, sabaJo kavSirma Seqmna ufro meti
savaWro SesaZleblobebi TurqeTsa da evropas Soris” (.829). ,,sabaJo
kavSiris SeTanxmebis Semdeg Turq mewarmeTa konkurentunarianoba da
xarisxi amaRlda” (.806). ,,firmebis sargebeli gaizarda sabaJo kavSiris
Semdeg” (.542), da ,, sabaJo kavSiri moitans met sargebels TurqeTis
sruli gawevrianebis Semdeg evrokavSirSi” (.501).
mesame faqtori cxrilSi 4..2. aerTianebs Semdeg jgufs: ,,evropul
bazrebze SeRweva udides savaWro SesaZleblobebs moutans Turq
mewarmeebs”(.784), ,,ucxouri pirdapiri investiciebi gaizarda sabaJo
kavSiris Semdeg”(.705), ,,TurqeTi gaxda centri evrokavSiris firmebisTvis
da isini gadaitanen produqtebs centralur aziaSi, Savi zRvis regionsa
da Sua aziaSi” (.623),. es faqtori Seadgens mTliani variansis 11.99%-s
(faktoris wona).
meoTxe faqtori aerTianebs Semdeg jgufs: ,,TurqeTis
infrastruqtura ganviTarda safinanso TanamSromlobiT da aseve gaizarda
TanamSromloba evrokavSirsa da Turqul firmebs Soris erToblivi
proeqtebis saSualebiT” (.765), ,,muSaxelis fasma aiwia TurqeTSi da erT-
erTi upiratesoba Turqi mewarmeebisa gaqra sabaJo kavSiris Semdeg” (.521).
88 Kristopher J. Preacher and Robert C. MacCallum, (2003)Repairing Tom Swift’s Electric Factor,Analysis Machine, Understandıng Statıstıcs, 2(1), 13–43
120
cxrili 4.3. faqtoris analizis Sedegebi – pozicia sabaJo kavSiris mimarT
faqtorebi mniSvnelobis wonis %
dajamebis
maCvenebeli89 %
faqtori 1: pesimisturi
pozicia sabaJo kavSiris
mimarT
16.944 16.944
faqtori 2: pozitiuri
pozicia sabaJo kavSiris
mimarT
14.901 31.845
faqtori3:
oportunistuli pozicia
sabaJo kavSiris mimarT
14.271 46.116
faqtori4:
TanamSromlobis
msurvelebi
10.735 56.851
89 gviCvenebs faqtorebis mniSvnelobis wonebis jams (magaliTad 25,146 = 13,993 + 11,154 da a. S.)
121
4.2.saimedoobis analizi
am kvlevaSi iyo gamoyenebuli kronbaheris koeficienti alfa
sazomebis saimedoobis SefasebisTvis. nunali (Nunnally,197690) gvirCevs
saimedoobis koeficients 0.6 an masze mets, rogorc sabaziso sazomis.
kronbaheris koeficienti 1 iqneba indikatori uni-sivrculobis SkalaSi.
rodesac kronbaheris alfa iyo gamoTvlili yvela 14 SkalisTvis,
aRmoCnda, rom is iyo 0.653. aman SesaZlebeli gaxada, rom MmTliani Skala
yofiliyo unisivrculi (uni-dimensional). kronbaheris alfa koeficienti 0.653
SeiZleba iyos ganxiluli, rogorc misaRebi maRali saimedoobis
koeficienti. amaze dayrdnobiT SeiZleba davuSvaT, rom yvela 14
gamoyenebuli elementi (SekiTxva) zomavs erTsadaimaves mosazrebas
(pozicia sabaJo kavSiris mimarT). Sesabamisad, Semajamebeli sazomi
SeiZleba iyos gamoyenebuli imisTvis, rom pozicia sabaJo kavSiris mimarT
da respodentebis qulebi warmoadginoT (ixileT cxrili 4.4).
cxrili 4.4. saimedoobis statistika
kronbaheris alfa
elementebis
(SekiTxvebis)
raodenoba
yvela 0.653 14
faqtori 1 0.721 5
faqtori 2 0.637 4
faqtori 3 0.620 3
faqtori 4 0.348 2
faqtori 1 Sedgeba 5 elementisgan Sida konsistenciis saimedoobiT
0.653, faqtori 2 Sedgeba 4 elementisgan da aqvs saimedooba 0.721: faqtori 3
Sedgeba sami elementisgan da aqvs saimedooba 0.620, faqtori 4 Sedgeba ori
elementisgan da maTi saimedooba aris 0.348. miuxedavad imisa rom meoTxe
faqtoris saimedooba SedarebiT dabalia, faqtoris koeficienti sakmaod
polarizebulia. (ixileT cxrili 4.4.).
90 Nunnally, JC & Berstein, IH 1994, ‘Psychometric theory’, 3rd edn, Mc-Graw-Hill, New York.
122
rogorc vxedavT, diagramidan 4.1. 70 firmis anketebSi, 53% firmebis
mflobelebi an warmomadgenlebi pasuxobdnen, rom maTi vaWrobis
moculoba gaizarda sabaJo kavSiris Semdeg da 47 % firmam uaryofiTad
upasuxa. es Sedegi niSnavs, rom metma firmam gazarda eqsporti
vropavSiris qveynebSi sabaJo kavSiris SeTanxmebis Semdeg.
123
diagrama 4.2. aCvenebs, rom 51% firmebis mepatroneebi da
warmomadgenlebi pasuxobdnen, rom importi gaizarda sabaJo kavSiris
Semdeg, 49%-ma uaryo. isev aq SegviZlia vTqvaT, rom importi gaizarda
sabaJo kavSiris SeTanxmebis Semdeg. am ori grafikis Sedegad Cven
SegviZlia vTqvaT, rom sabaJo SeTanxmebis Semdeg vaWrobis moculoba
TurqeTsa da evrokavSirs Soris gaizarda.
sabaJo kavSirSi Sesvlis erT-erTi yvelaze didi problemaa mcire da
saSualo biznesisaTvis warmoqmnili arasaxarbielo uaryofiTi
garemoebebi. sarwmunoa, rom es SeTanxmeba udides gavlenas axdens am tipis
firmebze. imisTvis, rom davexmaroT am tipis firmebs, evrokavSiri axdens
maTi zogierTi xarjis subsidirebas. amitom Cven davamateT anketas
SekiTxva - ,,Cven viRebT finansur daxmarebas sabaJo kavSiris Semdeg”, raTa
gvenaxa, ramdeni maTgani iRebda grants evrokavSirisgan. diagrama 4.3.
aCvenebs, rom 23% miiRo safinanso daxmareba sabaJo kavSiris Semdeg da
77% Tqva, rom ar miuRiaT.
124
Tavi V. qarTuli kompaniebis damokidebuleba Savi zRvis ekonomikuri
TanamSromlobisadmi
Sromis es nawili ikvlevs qarTuli firmebis damokidebulebas
regionuli integraciis mimarT. amisaTvis respondentebs daevalaT,
efasuxad 26 kiTxvaze, raTa ganesazRvraT qarTuli firmebis
damokidebulebisa da sxva garemo faqtorebi. gamoviyeneT faqtoruli
analizebi varimaqs rotaciasTan erTad, raTa ganisazRvros is faqtorebi,
romlebic xazs usvams qarTuli firmebis ganwyobas regionuli
integraciis mimarT. qvemoT mocemulia damatebiTi miznebi da amocanebi.
- qarTuli firmebis mier BSEC-isadmi damokidebulebis, regionuli
politikis miRebis da Savi zRvis regionSi integraciis procesis gageba,
romelic ganxorcielda saqarTvelos mrewvelobis sxvadasxva dargSi
moRvawe kompaniebis gamokiTxviTa da maTTvis kiTxvarebis darigebiT.
kvleva Catarda centralur da regional doneze (Tbilissa da sxva
qalaqebSi) TanamSromlobis siRrmis da mrewvelobasTan dakavSirebuli
problemebis mimarT damokidebulebis dasadgenad. agreTve imis gasagebad,
aRiqmeba Tu ara firmebisa da mTavrobis (centraluri da adgilobrivi)
wevrebis mier erToblivi muSaoba, rogorc daxmareba regional
integraciul gaerTianebaSi monawileobis problemebis gadasawyvetad.
vcadeT, gagverkvia damokidebuleba qarTuli kompaniebis damokidebuleba
mTavrobasTan TanamSromlobis amJamindeli donisa da Savi zRvis kveynebis
mTavrobebTan ekonomikuri kavSiris Seqmnis koncefciisadmi.
samrewvelo/samTavrobo kavSiris mimarT damokidebulebis garda, agreTve
dadginda am kavSirisTvis aucilebeli komponentebis raodenoba da
personaluri survili aseTi kavSirSi mxardaWerisa. am aspeqtSi arsebobs
ramdenime rekomendacia saqarTvelos mTavrobis mimarT, romelic exeba
ekonomikur politikas da ganviTarebisa da zrdis ZiriTadi regionuli
strategiis SemuSavebas.
imis dadgena, Tu saqarTvelos ekonomikis romeli seqtori
funqcionirebs yvelaze ukeT saSualebas gvaZlevs axali kompaniebisTvis
(an ukve arsebuli) rekomendaciebis micemisa, Tu romel dargSi moaxdinon
investireba.
125
- qarTuli firmebis damokidebulebis dadgena regionis qveynebis mimarT,
Tu rogor uyureben isini ganviTarebis process mezobel qveynebSi da maTi
damokiduleba BSEC-s mimarT rogorc evrokavSiris wevrobis regionuli
kandidatis statutis mopovebis xelSemwyobi piroba.
Savi zRva aris gzajvaredini evropasa da azias Soris, iseve rogorc
ruseTsa da axlo aRmosavleTs Soris. interesi am regionis mimarT
gaZlierda sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg. regioni mniSvnelovania
energetikis, usafrTxoebis, samxedro strategiisa da kulturis mxriv.
centraluri aziidan da axlo aRmosavleTidan wamosulma navTobma da
gazma unda gaiaros Savi zRvis gadamzidveli gzebi da navTobsadenebi
evropasa da dasavleTis sxva qveynebamde misaRwevad. baqo-Tbilisi-jeihanis
(BTC) navTobsadeni msoflios am regions Zalian sainteresos xdis.
sxva mniSvnelovani proeqtebia baqo-Tbilisi-erzrumis (BTE)
gazsadeni, romelic BTC-is paralelurad ifunqcionirebs da dagegmili,
romelic SeaerTebs Turquli gazis qsels evropasTan rumineTis,
ungreTisa da avstriis gavliT. regionis iseTi qveynebi, rogoricaa
saqarTvelo da ukraina, mxardaWeras iReben aSS-sgan NATO-s da
evrokavSiris gawevrianebis procesSi, raTa regioni usafrTxo da
stabiluri gaxdes. energetika ar gaxlavT erTaderTi ram, rac regions
mniSvnelovans xdis. aq arsebobs sxva sakiTxebic, romlebic gacilebiT
ufro problemuria, rogoricaa, teritoriuli mTlianobis problemebi,
garkveuli teroristuli dajgufebebi da a.S.
1992 wels, TurqeTis iniciativis wyalobiT, adriatikidan dawyebuli,
kaspiis zRvis regioniT dasrulebuli, yvela qveyanam xeli moawera
xelSekrulebas, romliTac daarsda Savi zRvis ekonomikuri
TanamSromloba (BSEC). misi wevrebia: albaneTi, somxeTi, azerbaijani,
bulgareTi, saqarTvelo, saberZneTi, moldova, rumineTi, ruseTi,
TurqeTi,serbeTi da ukraina. TiToeul wevrs sakuTari interesi gaaCnia am
kavSirSi gawevrianebisas. TurqeTs surs, gaaCndes kontrolis ufro
maRali xarisxi regionze, xolo ruseTis mizania, ganavrcos Tavisi
Zalaufleba am regionze, rameTu kavSiris wevrebis didi nawili adre misi
daqvemdebarebis qveS imyofeboda.
saqarTvelosaTvis BSEC-i aris nabiji evropisken da saqarTvelos
momavali mizania gaaxdes evrokavSiris wevri qveyana.
126
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg _ 90-ian wlebSi, saqarTvelom axali
sagareo savaWro ekonomikuri orientiri airCia, magram es nabijebi
dagvianebiT iqna gadadgmuli. miuxedavad imisa, rom yuradReba mieqca
vaWrobis liberalizaciasa da misi orientaciis srulyofas, eqsportis
xelSewyobas, ucxouri investiciebis mozidvas, sazRvargareTis qveynebTan
da saerTaSoriso organizaciebTan samarTlebriv-saxelSekrulebo bazis
gafarToebas da usafrTxoebis ganmtkicebas, aseve qveynis sawarmoo
potencialis srulad amoqmedebis xelSewyobas, sagareo savaWro
ekonomikuri ganviTarebis mkafiod gamoukveTelma strategiam saqarTvelo
calmxrivi, daubalansebeli sagareo ekonomikuri da politikuri
ganviTarebis kursiT waiyvana. gardamavali ekonomikis qveynebs Soris, mSp-
is vardnis TvalsazrisiT, saqarTvelo 1990-iani wlebis pirveli
naxevrisTvis erT-erTi pirveli gaxda.
1992 wlis 24-25 ivniss Savi zRvis auzis qveynebma _ saqarTvelom,
TurqeTma, bulgareTma, rumineTma, ukrainam da ruseTma, agreTve ”meore
eSelonis” qveynebma, romelTac ar aqvT gasasvleli Sav zRvaze, magram
damokidebulni arian masze _ moldovam, azerbaijanma, albaneTma da
saberZneTis mxarem, sul 11-ma qveyanam moawera xeli Savi zRvis qveynebis
ekonomikuri TanamSromlobis Sesaxeb xelSekrulebas. ”BSEC” (biseki) arsi
mdgomareobda Savi zRvis regionis ekonomikur ganviTarebaSi, mis
mSvidobisa da stabilizaciis zonad gadaqcevaSi. ”bisekis” arsebobis
istoriaSi mniSvnelovani iyo 1994 wlis 30 ivniss q. TbilisSi Catarebuli
Sexvedra, rodesac xeli moewera ”Savi zRvis vaWrobisa da ganviTarebis
bankis” damfuZnebel SeTanxmebas. bankis mizania Savi zRvis auzis
farglebSi regionaluri aspeqtebis mxardaWera da daxmarebebis aRmoCena.
1993 wels saqarTvelom evrokavSiris saparlamento asambleaSi
specialuri stumris statusi moiTxova. am dRidan iRebs dasabams
saqarTvelo-evropis sabWos mWidro TanamSromloba. evropis sabWo
saxelmwifoTaSorisi organizaciaa, romelic ganixilavs evrokavSiris
yvela umniSvnelovanes sakiTxs garda Tavdacvis sakiTxebisa. igi Seiqmna
1949 wlis 5 maiss londonSi, 10 saxelmwifos _ belgiis, daniis, irlandiis,
italiis, luqsemburgis, niderlandebis, norvegiis, gaerTianebuli samefos,
safrangeTisa da Sveicaris mier. evropis nebismier saxelmwifos SeuZlia
gaxdes evropis sabWos wevri im pirobiT, Tu aRiarebs kanonis uzenaesobasa
127
da adamianis uflebebis garantiebs, mis teritoriaze mcxovrebi TiToeuli
adamianis ZiriTadi Tavisuflebis principebs. 1999 wlis 14 aprils
saqarTvelom xeli moawera ”evropis sabWos wesdebis” saratifikacio
sigels, romelsac SeerTebis sigeli ewodeba.
2000 wlis 14 ivniss saqarTvelos ekonomikis ganviTarebis axali
etapi daiwyo, rodesac igi gaxda msoflio savaWro organizaciis (vmo) 137-e
wevri.
verc saqarTvelo, verc sxva patara an Tundac didi qveyana ver
moaxerxebs iseTi ekonomikuri an politikuri modeliT ganviTarebas,
romelic winaaRmdegobaSi mova damkvidrebul evropul faseulobebTan. miT
umetes is ver moaxerxebs aseT SemTxvevaSi mdgradi stabiluri
ganviTarebis uzrunvelyofas, radganac evropul integraciis procesSi
monawileobas Tavisi wesebi gaaCnia. daaxloeba evropis kavSirTan
moiTxovs qveynis iseT transformacias, romelic evropasTan erTgvarovan
reJimSi funqcionirebas uzrunvelyofs.
saqarTvelosTvis evrokavSirTan urTierTobis pirvel nabijs
warmoadgenda 1992 wlis 22 marti, rodesac evrogaerTianebam scno
saqarTvelos damoukidebloba. amave wlis dekemberSi Caeyara safuZveli
diplomatiur urTierTobebs saqarTvelosa da evrokavSirs Soris.
1993 wlidan evrokavSirma miznad daisaxa gaemravalferovnebina
Tavisi sagareo urTierTobebi mTeli rigi regionebisa da qveynebisaTvis
daxmarebebis gaweviT. erT-erTi regioni, romelsac evrokavSirma didi
daxmareba gauwia samxreT kavkasia iyo. 1993 wels q. briuselSi
evrokomisiis mier mowveul konferenciaze miRebul iqna deklaracia,
romlis safuZvelzec samxreT kavkasiisa da centraluri aziis regionis
qveynebisTvis SemuSavebul iqna regionuli programa _ TRACECA da mis
miznebad transportis tradiciuli saxeobebis _ rkinigzis, saavtomobilo
gzebis, sazRvao portebis, terminalebis _ mSenebloba, rekonstruqcia da
modernizacia, agreTve, evropa-kavkasia-aziis satransporto derefnis
evropul derefanTan mierTeba ganisazRvra.
saqarTveloSi evrokavSiris warmomadgenloba 1994 wels gaixsna.
amave wlis dekemberSi, briuselSi gaimarTa saqarTvelo-evrokavSiris
erToblivi sxdoma, sadac ganxilul iqna TanamSromlobis ZiriTadi
128
aspeqtebi. swored aq moxda evrokomisiisTvis partniorobisa da
TanamSromlobis xelSekrulebis ZiriTadi teqstis SemuSaveba.
evrokavSirTan saqarTvelos urTierTobebSi, gamoiyo 3 ZiriTadi
mimarTuleba:
1. saqarTvelosTvis soflis meurneobisa da sakvebi produqtebiT
daxmarebis aRmoCena;
2. partniorobisa da TanamSromlobis ormxrivi xelSekrulebis
momzadeba;
3. saqarTvelosTvis humanitaruli da teqnikuri daxmarebis aRmoCena
TACIS, TRACECA, ECHO da sxva programebis farglebSi.
1995 wlis 17 ivliss evrokavSiris ministrTa sabWom miiRo
gadawyvetileba amierkavkasiis qveynebisTvis, aseve tajikeTisa da
yirgizeTisTvis 1995-96 wlebSi sakvebi da soflis meurneobis produqtebiT
daxmarebis aRmoCenis Sesaxeb. saerTo jamSi am miznisTvis gamoiyo 197 mln.
ekiu, saidanac saqarTvelos ergo 47 mln. ekiu. aseTi saxis da odenobis
usasyidlo daxmarebas mesame qveynebis mimarT, evrokavSiris istoriaSi
precendenti ar hqonia.
TandaTan gamoikveTa evrokavSiris politikuri da ekonomikuri
interesebis sfero amierkavkasiaSi da kerZod _ saqarTveloSi. 1996 wels
evrokomisiam moamzada mniSvnelovani dokumenti “evrokavSiris strategia
amierkavkasiis respublikebTan urTierTobaSi”, romelic iTvaliswinebda
samxreT kavkasiaSi evrokavSiris poziciebis Semdgom ganmtkicebas.
1995 wlis ivlisSi evrokavSiris ministrTa sabWom miiRo
gadawyvetileba daewyo saqarTvelosTan molaparakeba partnioruli
TanamSromlobis Sesaxeb xelSekrulebis mosamzadeblad, romelic
moicavda aRmosavleT da centralur evropis saxelmwifoTa ekonomikasTan
daaxloebasa da momavali SesaZlo integrirebis pirvel etaps.
gadawyvetileba iTvaliswinebda saqarTvelo-evrokavSirs Soris
urTierTobaTa Tvisebrivad axal doneze ayvanasa da TanamSromlobas.
evropuli integraciis procesebSi CarTvis saqmeSi da saqarTvelos
ekonomikis transformaciis, misi socialur-ekonomikuri ganviTarebisTvis
istoriuli mniSvneloba hqonda 1996 wlis 22 aprils luqsemburgSi
129
xelmoweril SeTanxmebas “evrokavSirsa da saqarTvelos Soris
partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb”, romelmac Seqmna
saerTaSoriso samarTlebriv-iuridiuli baza saqarTvelosa da
evrokavSirs Soris politikuri da ekonomikuri urTierTobebisTvis.
partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebebi arasodes
isaxavdnen miznad Sesabamisi qveynebis evrokavSirSi gasawevrianeblad
momzadebas. pTS-s CarCo Seiqmna im mizniT, rom daxmareboda yofili
sabWoTa kavSiris daSlis Sedegad aRmocenebul saxelmwifoebs
gaemyarebinaT TavianTi suvereniteti da SeeqmnaT demokratiisa da
liberaluri ekonomikis mqone sazogadoeba. praqtikulad es SeTanxmebebi
evropuli SeTanxmebebis analogiuria, mxolod politikuri dialogis,
ekonomikuri urTierTgaxsnilobisa da moqalaqeTa gadaadgilebis
SedarebiT ufro dabali donis uzrunvelyofiT.
SeTanxmeba evrokavSirsa da saqarTvelos Soris partniorobisa da
TanamSromlobis Sesaxeb aris ormxrivi SeTanxmeba, romelic evrokavSirsa
da saqarTvelos Soris politikur, ekonomikur da kulturul
urTierTobaTa gaRrmavebas uwyobs xels. mas safuZvlad udevs
mravalpartiuli demokratiis, kanonis uzenaesobisa da adamianis uflebaTa
dacvis, sabazro ekonomikis principebis saerTo valdebulebebi. igi
politikuri kavSirebis metad ganviTarebas, vaWrobisadmi xelSewyobas,
saqarTveloSi mimdinare reformaTa mxardaWerasa da saqarTveloSi im
aucilebel pirobaTa Seqmnas emsaxureba, romlebmac, SeiaraRebasa da
Tavdacvis sferoTa garda, saqarTvelosa da evrokavSirs Soris
urTierTobebis gaRrmaveba unda uzrunvelyon.
PCA ZalaSi Sevida 1999 wlis 1 ivliss.
partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebis mTavari
miznebia:
• mxareebs Soris politikuri dialogisTvis saTanado struqturis
SemuSaveba, ramac politikuri urTierTobebis ganviTareba unda
uzrunvelyos;
• saqarTvelos Zalisxmevis mxardaWera demokratiis gaZlierebaSi,
ekonomikis ganviTarebasa da sabazro ekonomikaze sabolood gadasvlaSi;
• mxareebs Soris vaWrobisa da investirebis, agreTve harmoniuli
ekonomikuri urTierTobebis mxardaWera da am gziT maTi myari ekonomikuri
130
ganviTarebis xelSewyoba;
• samarTlebrivi, ekonomikuri, socialuri, finansuri, samoqalaqo,
samecniero, teqnologiuri da kulturuli TanamSromlobisTvis safuZvlis
Cayra.
SeTanxmeba aTwliani periodiT daido, SemdgomSi ki avtomaturad
gagrZeldeba, Tuki saqarTvelom an evrokavSirma ar moindomes misi
Sewyveta. es ar niSnavs, rom SeTanxmeba droTa ganmavlobaSi ar Seicvleba.
is ar aris
ucvleli struqtura – piriqiT, SesaZlebelia misi ganviTareba
evrokavSirisa da saqarTvelosaTvis sasurveli mimarTulebiT,
evrokavSirsa da saqarTveloSi mimdinare ganviTarebis Sesabamisad,
gansakuTrebiT ki sabazro ekonomikis ganviTarebasa da demokratiis
mSeneblobaSi saqarTvelos winsvlis gaTvaliswinebiT.
SeTanxmeba partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb iTvaliswinebs
saqarTvelosa da evrokavSirs Soris seriozul politikur dialogs.
politikuri dialogi asaxavs orive mxaris valdebulebas, xeli Seuwyon
saerTaSoriso mSvidobasa da usafrTxoebas da daicvan euTo-s (evropis
usafrTxoebisa da Tavdacvis organizacia) principebi da debulebebi. am
TvalsazrisiT evrokavSiri aRiarebs, rom saqarTvelos damoukideblobis,
suverenitetisa da teritoriuli mTlianobis mxardaWera Tavis wvlils
Seitans evropaSi mSvidobisa da stabilurobis uzrunvelyofis saqmeSi.
evrokavSiri da saqarTvelo SeTanxmdnen, mianiWon erTmaneTs
upiratesi xelSewyobis reJimi saqonliT vaWrobaSi. es niSnavs, rom
saeqsporto- saimporto urTierTobisas verc erTi mxare ver daawesebs
ufro maRal sabaJo gadasaxadebs da mosakreblebs, vidre msoflio
savaWro organizaciis nebismieri sxva qveynisaTvis, e. i. msoflios umetesi
danarCeni qveynebisaTvis aris dawesebuli.
am zogad wess mxolod ori gamonaklisi aqvs, romlebic
gaTvaliswinebulia msoflio savaWro organizaciis wesebSi. evrokavSiri
aRiqmeba erT qveyanad da saqarTvelo ar sargeblobs sabaJo
gadasaxadisagan Tavisufali vaWrobis reJimiT, romelsac evrokavSiris
wevri qveynebi erTmaneTs aniWeben. is arc im upiratesi xelSekrulebebidan
miiRebs sargebels, romlebic evrokavSirs dadebuli aqvs centraluri
131
evropis im ramdenime qveyanasTan, sabolood evrokavSiris sruluflebiani
wevrebi rom unda gaxdnen.
SeTanxmeba krZalavs qvotebis (raodenobrivi SezRudvebis) dawesebas
saqarTveloSi warmoebuli produqciis evrokavSirSi importirebaze da
piriqiT.
mxareebi erTmaneTs mianiWeben Tav-TavianT teritoriaze sxva
qveynebisTvis gamiznuli saqonlis Tavisufali tranzitis uflebas.
saqoneli, romelic droebiT aris daSvebuli saqarTvelos an evrokavSiris
teritoriaze, anu romelic importirebulia, raTa SemdgomSi xelaxla
iqnas eqsportirebuli, ar eqvemdebareba saimporto gadasaxadebsa da
mosakreblebs.
biznesi da investiciebi _ evrokavSiri da misi wevri saxelmwifoebi
TavianTi qveynis teritoriaze saqarTvelos kompaniebs, maT filialebsa da
Svilobil sawarmoebs aniWeben mesame qveynebze aranaklebi upiratesobis
reJims. amgvarad, nebismier qarTvel mewarmes SeuZlia yovelgvari
SezRudvebis gareSe oficialurad awarmoos sameurneo saqmianoba evropis
teritoriaze. mxareebi uzrunvelyofen, rom maT teritoriaze momuSave
meore mxaris moqalaqis mimarT ar ganxorcieldeba diskriminacia Sromis
pirobebis, anazRaurebisa da samuSaodan gaTavisuflebis sferoSi.
fuladi gadasaxadebi da kapitalis moZraoba _ saqarTvelo da
evrokavSiri SeTanxmdnen, dauSvan, rom fuladi gadasaxadebi miRebuli
saqonlisa Tu momsaxurebisaTvis, agreTve gadaxda maTi moqalaqeebis
gadaadgilebasTan dakavSirebiT ganxorcieldes Tavisuflad
konvertirebad valutaSi.
orive mxarem xeli unda SeuSalos inteleqtualuri, samrewvelo da
komerciuli sakuTrebis aralegalur importirebas an gayidvas. am
TvalsazrisiT saqarTvelom unda gaaumjobesos inteleqtualuri,
samrewvelo da komerciuli sakuTrebis uflebaTa dacva, raTa xeli
SeuSalos proeqtebis, savaWro niSnebis, patentebis, programebis, samxatvro
namuSevrebisa da a.S. ukanono gamoyenebas, da unda uzrunvelyos dacvis
iseTi done, rogoric evrokavSirSi arsebobs.
samarTlebrivi TanamSromloba _ saqarTvelosac da evrokavSirsac
kargad aqvT gacnobierebuli is garemoeba, rom rogorc amJamad arsebuli,
ise momavali kanonmdeblobis Tanamegobrobis kanonmdeblobasTan
132
SesabamisobaSi moyvana, gansakuTrebiT ki biznesTan dakavSirebul
sakiTxebSi, mniSvnelovani winapirobaa ufro mWidro ekonomikuri
kavSirebis ganviTarebisaTvis. saqarTvelom Tavisi kanonmdebloba
TandaTanobiT evrokavSiris kanonmdeblobas unda miusadagos. Tavis mxriv,
evrokavSiri saqmiani partniorebisTvis evrokavSiridan da saqarTvelodan
erTimeoris teritoriaze investirebisa da biznesis sferoSi xelSewyobas
uzrunvelyofs. evrokavSiri mzad aris, saWiroebisTanave gauwios
saqarTvelos aRniSnuli daxmareba.
ekonomikuri TanamSromloba _ SeTanxmebaSi gansazRvrulia is
sferoebi, sadac evrokavSiri da saqarTvelo urTierTTanamSromlobis
gaRrmavebasa da gafarToebas gegmaven. es sferoebia: ekonomikuri da
socialuri ganviTareba; saqonliTa da momsaxurebiT vaWroba msoflio
savaWro organizaciis standartebis gaTvaliswinebiT; adamianuri
resursebis ganviTareba; mewarmeobis ganviTarebis (maT Soris,
privatizaciis, investiciebisa da finansuri samsaxurebis ganviTarebis)
xelSewyoba; soflis meurneoba da sakvebi produqtebi; energetika;
transporti; turizmi; garemos dacva; regionuli TanamSromloba.
2004 wlis 14 ivniss evrokavSiris (ministrTa) sabWom miiRo
gadawyvetileba azerbaijanis, saqarTvelos da somxeTis evropis
samezoblo politikaSi CarTvis Sesaxeb. amis Semdeg saqarTvelos
evrokavSirTan urTierTobebi axal fazaSi Sevida da kidev ufro
intensiuri xasiaTi miiRo. xsenebuli politika, romelic evrokavSiris
gafarToebis bolodroindeli, mis istoriaSi yvelaze masStaburi talRis
gamoZaxils warmoadgens, monawile qveynebs axali saxis, Zalze mWidro
politikur-ekonomikuri urTierTobebis Camoyalibebas sTavazobs.
evrokavSiris “samezoblo iniciativa” efuZneba iseTi RonisZiebebis
realizacias, rogorebicaa:
im saerTo standartebisa da wesebis Camoyalibeba, romlebmac,
evrokavSiris gafarToebis Semdeg Camoyalibebul Sida bazarze,
“samezoblo iniciativaSi” monawile qveynebis SeRweva unda
uzrunvelyon;
evrokavSiris “samezoblo iniciativaSi” monawile qveynebisTvis
preferenciuli savaWro reJimebis miniWeba, evrokavSiris bazarze
SeRwevis gaiolebis mizniT;
133
adamianuri resursebis Tavisufali gadaadgilebisa da kanonieri
migraciis safuZvlebis Seqmna;
TanamSromlobis gaZliereba usafrTxoebis sakiTxebSi, kerZod
terorizmis, trans-nacionaluri organizebuli danaSaulebis,
narkotikebis tranzitis, trefikingis, fulis recxvisa da korufciis
winaaRmdeg brZolaSi, meti Zalisxmevis mimarTva, adamianis uflebaTa
dacvisa da kulturis sferoSi TanamSromlobis gaRrmavebisken;
evrokavSiris ufro aqtiuri monawileoba konfliqtebis Tavidan
acilebisa da krizisul situaciaTa marTvis sakiTxebSi, post-
konfliqturi reabilitaciisTvis damatebiTi saxsrebis moZiebis
CaTvliT;
evrokavSiris “samezoblo iniciativaSi” monawile qveyanaTa
integracia evropul satransporto, energetikul da
satelekomunikacio qselebSi, aseve samecniero kvlevaTa evropul
sivrceSi;
evrokavSiris “samezoblo iniciativaSi” monawile qveyanaTa
integracia globalur savaWro sistemebSi, vmo-Si maTi gaerTianebis
daCqarebis CaTvliT, investiciebis xelSewyobisa da maTi dacvis
axali instrumentebis Seqmna;
2006 wlis noemberSi saqarTvelos mTavrobasa da evrokomisias Soris
dasrulda saqarTvelo-evrokavSiris evropuli samezoblo politikis
samoqmedo gegmis SeTanxmeba, romelic amave wlis 14 noembers iqna
miRebuli.
aRniSnuli samoqmedo gegmiT dasaxulma RonisZiebebma mniSvnelovnad
unda dauaxlovon saqarTvelos kanonmdebloba da standartebi
evrokavSiris Sesabamis normebs. Aam gziT myari safuZveli Caeyareba
saqarTvelos evrokavSirSi ekonomikur integracias. mxareebma unda
gauxsnan erTmaneTs bazrebi da satarifo da arasatarifo barierebis
TandaTanobiTi Semcirebis
gziT, vaWrobisa da investiciebis stimulireba moaxdinon. aRniSnuli
samoqmedo gegma gulisxmobs evrokavSirisa da saqarTvelos erTobliv
muSaobas savaWro urTierTobebis gasaRrmaveblad, mxareebs Soris
Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmebis gaformebis CaTvliT. amis garda,
mxareebma Zalisxmeva unda mimarTon, raTa saqarTvelom SeZlos
134
evrokavSiris samrewvelo, sanitaruli da fitosanitaruli, aseve
veterinaruli standartebis dakmayofileba. amiT gaizrdeba evrokavSiris
preferenciaTa generalizirebuli sistemis efeqturoba da xeli Seewyoba
saqarTvelos eqsports ara mxolod evrokavSiris bazarze, aramed sxva
maRalganviTarebul qveynebSic. didi mniSvneloba eniWeba im faqts, rom
samoqmedo gegmis Sesabamisad, mxareebi CaerTvnen ormxrivi xelSekrulebis
Sesaxeb molaparakebebSi, geografiuli aRniSvnebis urTierTaRiarebisa da
dacvis mizniT.
amdenad, evropuli samezoblo politikis farglebSi xelmoweril
saqarTvelo-evrokavSiris samoqmedo gegmas mxareTa Soris savaWro-
ekonomikuri urTierTobebi Tvisobrivad axal doneze gadahyavs da Zalze
konkretuli RonisZiebebis ganxorcielebis gziT, evrokavSirTan Rrma
ekonomikuri integraciis perspeqtivebs xsnis.
aRsaniSnavia, rom samoqmedo gegmis ganxorcielebis procesis
warmoCenis mizniT, saqarTvelos mTavroba yovel 6 TveSi atarebs
specialur konferenciebs, romlebis saqarTvelosa da mis evropel
partniorebs saSualebas aZlevs gazardon TanamSromlobis intensivoba,
raTa srulad gamoiyenon samezoblo politikis axali SesaZleblobebi.
saqarTvelo evrokavSiris GSP sistemis beneficiaris statusiT
sargeblobs 1995 wlidan, Tumca evrokavSiris wevri qveynebis
gadawyvetilebiT, evrokavSiris sabWos 2005 wlis 27 ivnisis ganawesis
Tanaxmad, evrokavSiris preferenciebis ganaxlebuli generalizebuli
sistemis axali sqemiT, saqarTvelos mdgradi ganviTarebisa da efeqtiani
mmarTvelobisTvis gaTvaliswinebuli SeRavaTebi mieniWa (e.w. GSP+ savaWro
reJimi).
kvlevis baza
ganxiluli monacemebi mopovebul iqna saqarTveloSi moRvawe 112
cnobili kompaniis mflobelTa da warmomadgenelTagan. agniSnuli
kompaniebi mdebareoben TbilisSi, baTumSi, quTaisSi, borjomSi, rusTavsa
da xaSurSi. monacemTa Segrovebas dasWirda TiTqmis 6 Tve. Ggamoyenebul
iqna: a) ,,diax-ara” da skalirebuli SekiTxvebi, (b), respodentis mier
Sesavsebi (open-ended) kiTxvebi”, (g) gasaubreba gamokiTxvis zog
monawilesTan. 200-mde kiTxvari (56% pasuxebis wili) darigebul iqna
rogorc xeliT, ise el-fostiT. meilze pasuxebi Zalian iSviaTi iyo.
135
kompaniis sxvadasxva Tanamdebobis pirTa gamokiTxviT mopovebul iqna
mravali gansxvavebuli Sexeduleba BSEC-ze.
kiTxvaris Tavdapirveli versia Sedgenil iqna inglisur enaze; Semdeg
igi iTargmna qarTulad ukuTargmnis gamoyenebiT, rogorc iyo
rekomendirebuli brislinis (Brislin, 197091) mier.
91 Brislin (1970), Translation of the chronic heart failure questionnaire,Applied Nursing Research, Volume 16, Issue 4, Pages 278-283
136
5.1. faqtoruli analizi qarTuli kompaniebisaTvis
rogorc qvemoT mocemul cxrilebSia naCvenebi, analizis dros bevri
saintereso momenti gamoikveTa. cxrilebis Semdeg Cven agreTve
warmovadgineT histogramebi–pasuxebis sixSirisa da procentulobis
mixedviT.
cxrili 5.1. Sualeduri Sefaseba
Savi zRvis regionis adgilobrivi mTavrobisa da Tqveni sawarmos
erTiani ZalisxmeviT SesaZlebelia problemebis gadalaxva 3,92
momgebiani iqneba Tu ara regionisTvis rom Seiqmnas Savi zRvis
ekonomikuri TanamSromlobis sabWo samrewvelo ganviTarebis
erTiani programebisTvis 3,82
Savi zRvis regionSi iseTi dargebi, rogoricaa mrewveloba,
mSenebloba, turizmi da sxva warmatebiT ganviTarda bolo aTi
wlis ganmavlobaSi. 3,79
wevri qveynebis mTavrobaTa Sida saxelmwifo TanamSromloba
dexmareba Tqvens sawarmos, maqsimalurad gamoiyenos zrdisa da
ganviTarebis potenciali. 3,76
Sida samTavrobo TanamSromloba da regionuli ganviTareba
gamoiwvevs mcire resursebis gamoyenebiT ufro efeqtiani
gadawyvetilebebis miRebas 3,76
vfiqrob, Savi zRvis TanamSromlobis sabWos wevri mTavroba unda
CaerTos wevri qveynebis samrewvelo ganviTarebisa da ekonomikuri
kursis SemuSavebis procesSi 3,74
wevri qveynebis ekonomikuri gaerTianeba gavlenas moaxdens Savi
zRvis qveynebis politikur gaerTianebis Seqmnaze
3,73
visurvebdi, wvlili Sevitano Savi zRvis TanamSromlobis sabWos
wevri qveynebis samrewvelo ganviTarebis xelSewyobisa da
koordinaciis sakiTxSi 3,71
Savi zRvis pira regionis qveynebis adgilobrivma mTavrobam unda
uzrunvelyos centralur mTavrobasTan sakiTxebis ufro swrafi da
efeqtiani gadawyveta
3,70
arsebuli SidasamTavrobo struqtura da SeuTanxmebloba iwvevs
momsaxurebis dargebis naklovanebas Savi zRvis regionSi 3,69
137
ekonomikuri gerTianeba regionuli zrdisa da ganviTarebis kursTan
dakavSirebul molaparakebebze moaxdens gavlenas 3,68
Savi zRvis regionis samrewvelo seqtori gaizarda bolo aTi wlis
ganmavlobaSi 3,56
Savi zRvis TanamSromlobis wevri qveynebis ekonomikuri gaerTianeba
gavlenas moaxdens Cemi seqtoris konkurenciis doneze 3,56
Cemi sawarmo gavlenas axdens, centraluri mTavrobis kursze Cemi
seqtoris zrdasa da ganviTarebasTan dakavSirebiT 3,55
Savi zRvis regionis saerTo ganviTarebs strategia 3,53
kvalificiuri muSaxelis nakleboba 3,52
kanonebisa da regulaciis erTgvarovneba 3,52
unda moxdes Tu ara regional integraciaSi ekonomikur
ganviTarebasTan dakavSirebuli danaxarJebis ganacileba qveynebs
Soris 3,43
strategiuli dagegmvisTvis saWiroa saerTo kursis SemuSaveba 3,42
SezRuduli finansuri resursebi problemebs qmnis 3,39
centraluri mTavrobis mier gatarebuli ekonomikis SemzRudavi
politikis kursi 3,36
mrewveloba, sadac vmuSaob, TanamSromlobs saxelmwifosTan
industriuli zrdisa da ganviTarebis sakiTxSi 3,35
araefeqturi satransporto sistema 3,35
bolo aTi wlis ganmavlobaSi BSEC-Si warmatebiT viTardeba
Semdegi dargebi: soflis meurneoba, TevzWera, metyeveoba, samTo
mrewveloba, qvis mopoveba 3,33
warmoebis ganviTarebis strategiuli dagegmvis simcire wevri
qveynebis Sida ekonomikis doneze 3,27
samrewvelo seqtori gaizarda bolo aTi wlis ganmavlobaSi 3,10
kompania amJamad monawileobs Sida regionalur kooperaciaSi,
romelic xorcieldeba Savi zRvis regionis wevr qveynebs Soris 3,10
adgilobrivi mTavrobis mier gatarebuli ekonomikis SemzRudavi
politikis kursi 2,98
SesaZlebelia Savi zRvis regionis samrewvelo gaerTianebis
arseboba politikuri gaerTianebis arsebobis gareSe 2,05
saSualo maCvenebeli 3,48
138
cxrili 5.1. asaxavs naSromSi gamoyenebuli faqtorebis Sualeduri
maCveneblebis Sedegebs. monacemebi cxrilSi 5.1 qulebi ganlagebulia
Sualeduri maCveneblebis mniSvnelobis mixedviT. umaRlesi Sualeduri
maCvenebeli ( imis gamo rom maCveneblebis Sefasebis Skala 1 dan 5-mdea) 3.92
maRal Svaledur maCvenebels warmoadgens. hqonda adgili gancxadebas imis
Sesaxeb, rom Savi zRvis regionis qveynebis centraluri mTavrobebisa da
sawarmoebis erTiani ZalisxmeviT SesaZlebelia problemebis gadalaxva,
momgebiani iqneba Tu ara regionisTvis rom Seiqmnas Savi zRvis
ekonomikuri TanamSromlobis sabWo samrewvelo ganviTarebis erTiani
programebisTvis Sefasda 3.82 quliT. aRniSnuli gancxadebebi qarTuli
firmebis regionuli integraciis mimarT dainteresebis maCvenebelia, rac
daexmareba sabazro moculobis gazrdaSi. integracia regionSi xels
Seuwyobs politikuri gaerTianebis Seqmnas momavalSi, rac gamoxatulia
Semdegi gancxadebiT: “wevri qveynebis ekonomikuri gaerTianeba gavlenas
moaxdens Savi zRvis qveynebis politikur, gaerTianebis Seqmnaze” I (3.73) da
monawileTa nawili Tvlis, rom Savi zRvis regionis samrewvelo
gaerTianebis arseboba politikuri gaerTianebis arsebobis gareSe
SesaZlebelia (2.05). kvlevaSi monawileoba miiRes im kompaniebis
warmomadgenlebma, romlebsac survili aqvT, wvlili Seitanon Savi zRvis
TanamSromlobis sabWos wevri qveynebis samrewvelo dagegmvisa da
koordinaciis sakiTxSi (3.71) biznes kompaniebis nawili amJamad
monawileobs Sida regionalur kooperaciaSi, romelic xorcieldeba Savi
zRvis regionis wevr qveynebs Soris (3.10), rac miuTiTebs imaze, rom
miuxedavad qarTuli sawarmoebis survilisa, arsebobdes regionuli
TanamSromloba, dResdReobiT aRniSnuli TanamSromloba naklebad
xorcieldeba. gancxadebebi imis Sesaxeb, rom Savi zRvis regionSi iseTi
dargebi, rogoricaa warmoeba, mSenebloba, turizmi da sxva warmatebiT
ganviTarda bolo aTi wlis ganmalobaSi (3.79) da warmatebiT viTardeba
Savi zRvis regionis Semdegi mrewveloba: soflis meurneoba, TevzWera,
metyeveoba, samTo mrewveloba, qvis mopoveba (3.33) imis aRmniSvnelia, rom
meoradi warmoeba saqarTveloSi metad ganviTarda, vidre - pirveladi.
gancxadebebma “Savi zRvis TanamSromlobis sabWos wvri mTavroba unda
CaerTos wevri qveynebis samrewvelo dagegmvisa da ekonomikuri kursis
139
SemuSavebis procesSi (3.74)”, Zalebis koordinacia kursis efeqturi
ganxorcielebisaTvis (3.70), regionuli mTavrobis SezRuduli kursi (2.98),
warmoebis ganviTarebis strategiuli dagegmvis simcire Sida regionalur
doneze (3.27) - miiRo SedarebiT dabali maCveneblebi.
cxrili 5.2. faqtoris analizi
faqtorTa wili
1 2 3 4 5 6
faqtori 1: saerTo regionuli
politika
strategiuli dagegmvisTvis saWiroa
saerTo kursis SemuSaveba ,811 ,042 ,142 ,026 -,109 -,018
gaviTarebis saerTo strategiis
SemuSaveba aucilebelia ,801 ,069 ,115 ,015 -,109 ,084
Zalebis koordinacia kursis
efeqturi ganxorcielebisaTvis
mniSvnelovania
,778 ,091 -,030 ,117 ,257 ,239
xarjebis gayofa ,726 ,243 -,144 -,055 ,267 -,071
kanonebisa da regulaciis
erTgvarovneba mniSvnelovania ,708 ,209 ,050 ,022 ,132 -,020
faqtori2: regionuli
ganviTarebasTan dakavSirebuli
problemebi
strategiuli dagegmvis SezRuduli
kursi industriuli ganviTarebis
Sida regionuli problemaa
,023 ,813 ,161 ,020 ,097 -,018
adgilobrivi mTavrobis mier
gatarebuli ekonomikis SemzRudavi
politikis kursi siZneleebs qmnis
regionSi
,171 ,713 -,245 ,198 ,040 -,049
SezRuduli finansuri resursebi
regionuli qveynebis problemaa ,087 ,683 ,295 ,012 -,025 ,122
araefeqturi satransporto sistema ,236 ,661 ,269 -,031 ,084 ,256
centraluri mTavrobis mier ,324 ,530 -,164 -,024 -,059 -,182
140
gatarebuli ekonomikis SemzRudavi
politikis kursi
faqtori3: regionuli integraciis
Sedegebi
ekonomikuri gerTianeba regionuli
zrdisa da ganviTarebis kursTan
dakavSirebul molaparakebebze
moaxdens gavlenas
,014 ,051 ,756 ,159 ,178 -,054
Cemi warmoeba gavlenas moaxdens
centraluri mTavrobis kursze,
romelic ukavSirdeba am seqtoris
zrdasa da ganviTarebas
-,010 -,053 ,696 ,019 ,066 ,125
wevri qveynebis mTavrobaTa Sida
saxelmwifo TanamSromloba
daexmareba Cems sawarmos, moaxdinos
zrdisa da ganviTarebis
potencialis maqsimaluri gamoyeneba
-,013 ,123 ,688 ,021 ,145 -,144
wevri qveynebis ekonomikuri
gaerTianeba gavlenas moaxdens Savi
zRvis qveynebis politikuri
gaerTianebis Seqmnaze
,114 ,089 ,578 -,044 ,066 ,028
faqtori4: regionis ekonomikuri
gaerTianeba
saqarTvelos samrewvelo
seqtori gaizarda bolo aTi
wlis ganmavlobaSi
,049 -,176 -,019 ,751 -,030 -,050
bolo aTi wlis ganmavlobaSi
warmatebiT viTardeba Savi zRvis
regionis Semdegi dargebi: soflis
meurneoba, TevzWera, metyeveoba,
samTo mrewveloba, qvis mopoveba
,047 ,161 -,026 ,695 ,271 ,017
141
Savi zRvis regionis samrewvelo
seqtori gaizarda bolo aTi
wlis ganmavlobaSi
-,099 ,191 ,075 ,558 ,351 -,082
kompania, sadac vmuSaob,
TanamSromlobs saxelmwifosTan
industriuli zrdisa da
ganviTarebis sakiTxSi
,103 ,082 ,301 ,503 -,260 ,156
faqtori 5: regionis potenciali
visurvebdi, wvlili Sevitano Savi
zRvis TanamSromlobis sabWos wevri
qveynebis samrewvelo ganviTarebis
xelSewyobisa da koordinaciis
sakiTxSi
,100 ,061 ,316 ,233 ,628 ,042
wevri qveynebis ekonomikuri
gaerTianeba gavelenas moaxdens
Savi zRvis qveynebis politikuri
gaerTianebis Seqmnaze
,108 ,000 ,023 , -067 ,576 ,021
faqtori6: regionuli integraciis
SezRudvebi
kvalificirebuli muSaxelis
nakleboba ,171 ,223 ,093 ,115 -,077 ,768
SesaZlebelia Savi zRvis
regionis samrewvelo
gaerTianebis arseboba
politikuri gaerTianebis
arsebobis gareSe
,083 -,052 ,020 -,271 ,115 ,498
faqtoris analizi
biznes kompaniebis pasuxebis analizis Sedegad ganisazRvra saqarTvelos
warmomadgeneli kompaniebis damokidebuleba regionuli integraciis
sakiTxisadmi. ZiriTadi komponentis faqtoruli analizis meTodi
gamoyenebuli iyo “varimaqs-rotaciis” (varimax rotation ) matriciT Sedegad
miRebuli faqtoruli analizis matrica naCvenebia 5.2 cxrilSi. analizis
142
Sedegad gamovlinda 6 faqtori, romelic jamSi Seadgenda saerTo cvladis
57,5 procents. mxolod is faqtorebi iyo SenarCunebuli, romlebsac aqvT
saSualo Sefaseba 1.0-mde da mxolod is faqtorebi iqna gamoyenebuli
interpretaciisaTvis, romlebsac aqvT 0.4-ze meti Sefaseba (cxrili 5.3).
pirveli faqtoria “strategiuli dagegmvisTvis saWiroa saerTo
kursis SemuSaveba (0.811)”, “gaviTarebis saerTo strategiis SemuSaveba
aucilebelia (0.801)”, “moqmedebis koordinireba kursis efeqturi
ganxorcielebisaTvis mniSvnelovania (0.778)”, “xarjebis gayofa (0.726)” da
“kanonebisa da regulaciis erTgvarovneba mniSvnelovania (0.708)”. es
faqtori Seadgens mTliani cvladis 13.9 procents da dasaxelebulia,
rogorc zogadi kursi. faktoris Semadgenel kiTxvebze pasuxis maRali
kulebi 0.7-dan 0.9-mde migvaniSnebs am faqtoris maRal mniSvnelobaze
respodentebisaTvis. am faktoris SedegaT umravlesoba eTanxmeba saerTo
kursis aucileblobas.
meore faqtori mTliani cvladis 11.1 procentia da moicavs:
“strategiuli dagegmvis SezRuduli kursi industriuli ganviTarebis
Sida regionuli problemaa (0.813)”, “regionuli mTavrobis SezRuduli
kursi siZneleebs qmnis regionSi (0.713)”, “SezRuduli finansuri resursebi
regionuli qveynebis problemaa (0.683)”, “araefeqturi satransporto
sistema (0.661)”, “centraluri MmTavrobis SezRuduli kursi (0.530)”.
aRniSnuli faqtori dasaxelebulia, rogorc regionuli ganviTareba.
respodentebis pasuxi faqtoris pirvel or kiTxvaze migvaniSnebs rom
BSEC-is wevr qveynebs Soris jer-jerobiT ar aris ganviTarebuli
institucionaluri struqturebi romlebic regionuli integraciis
ganviTarebas xels Seuwyobs. respodentebis umravlesoba miiCnevs rom es
institucionaluri struqturebis Seqmna ufro mniSnelovania vidre
finansuri resursebisa da satransporto sistemis problemebi.
“ekonomikuri gaerTianeba regionuli zrdisa da ganviTarebis
kursTan dakavSirebul molaparakebebze moaxdens gavlenas (0.756)”, “Cemi
warmoeba gavlenas moaxdens centraluri mTavrobis kursze, romelic
ukavSirdeba am seqtoris zrdasa da ganviTarebas (0.696)”, “wevri qveynebis
mTavrobaTa Sida saxelmwifo kooperacia dexmareba Cems warmoebas,
moaxdinos zrdisa da ganviTarebis potenciis maqsimizacia (0.688)” wevri
qveynebis ekonomikuri gaerTianeba gavlenas moaxdens Savi zRvis qveynebis
143
politikuri gaerTianebis Seqmnaze (0.578). aRniSnuli faqtori Seadgens
mTliani cvladis 10.7 procents da dasaxelebulia, rogorc regionuli
integraciis Sedegebi. respodenTta pasuxebis mixedviT savaraudoa rom
maTi azriT ekonomikuri gaerTianeba ufro molaparekebeze axdens
gavlenas vidre realuri ekonomikuri procesebis warmarTvaze. amasTanave
isini ar fiqroben rom ekonomikuri gaerTianeba albaT (realuri
ekonomikuri cvlilebebis ar arsebobis gamo) gamoiwvevs politikur
gaerTianebas.
meoTxe faqtori aerTianebs: saqarTvelos samrewvelo seqtori
gaizarda bolo aTi wlis ganmavlobaSi (0.751)”, “bolo aTi wlis
ganmavlobaSi warmatebiT viTardeba Savi zRvis regionis Semdegi
mrewveloba: soflis meurneoba, TevzWera, metyeveoba, samTo mrewveloba,
qvis mopoveba (0.695)”, “Savi zRvis regionis samrewvelo seqtori gaizarda
bolo aTi wlis ganmavlobaSi (0.558)”, mrewveloba sadac vmuSaob
TanamSromlobs saxelmwifosTan industriuli zrdisa da ganviTarebis
sakiTxSi (0.503)”. aRniSnuli faqtori Seadgens mTliani cvladis 7.8
procents. respodentTa umravlesoba miiCnevs rom saqarTvelos samrewvelo
seqtori marTlac gaizarda SedarebiT naklebi raodeneba fiqrobs rom
mrewvelobis dargebi soflis meurneoba, TevzWera, metyeveoba, samTo
mrewveloba, qvis mopoveba marTlas ganviTarda Tumca maTi raodenoba 0.7-
dea. naxevarze odnav meti respodenti fiqrobs rom BSEC-is qveynebis
samrewvelo seqtori bolo aTi wlis gamovlobaSi ar gaizarda da kidev
ufro naklebi miiCnevs rom saxelmwifo seqtori kerZo firmebTan
TanamSromlobs. rogorc vxedavT am faqtorze pasuxebi garkveul wilad
winaaRdegobrvia. rac respodentebis dabal informaciul uzrunvelyofaze
miuTiTebs.
mexuTe faqtori aerTianebs: “wevri qveynebis mTavrobaTa Sida
saxelmwifo kooperacia dexmareba Cems warmoebas, moaxdinos zrdisa da
ganviTarebis potencialis maqsimaluri gamoyeneba (0.628)”, “visurvebdi,
wvlili Sevitano Savi zRvis ekonomikuri TanamSromlobis qveynebis
samrewvelo dagegmvisa da koordinaciis sakiTxSi (0.576)”. aRniSnuli
faqtori Seadgens mTliani cvladis 7.7 procents. respodentTa
umravlesoba (0.6) Tvlis rom regionuli integracia xels Seuwyobs mis
bizness. maT Soris naklebs aqvs survili iTanamSromlos BSEC-s
144
sazRrebSi mimdinare procesebSi, magram mainc maTi raodenoba naxevarze
metia.
faqtori 6 “kvalificirebuli muSaxelis nakleboba (0.768)”,
“SesaZlebelia Savi zRvis regionis samrewvelo gaerTianebis arseboba
politikuri gaerTianebis arsebobis gareSe (0.498)” mTliani cvladis 5.9
procentia. aRniSnuli faqtori saxeldeba, rogorc regionuli
integraciis SezRudvebi. respodentTa pasuxebi miuTiTebs rom regionSi
BSEC-s regionSi marTlac arsebobs kvalificirebuli samuSao Zalis
nakleboba. am problemis gadawyveta respodentTa azriT SeuZlebelia
BSEC-is sazRrobSi ganviTarebuli institucionaluri struqturebis
gareSe.
am faqtorebs Soris pirvels- saerTo regionuli politikas eniWeba
yevelaze maRali - 13.9 procenti. es metyvelebs imaze, rom respodentebis
azriT es faqtori yvelaze mniSnelovani. respondentebs Soris meore
adgils ikavebs regionuli ganviTarebasTan dakavSirebuli problemebi –
11.5 procentiT, igi gansazRravs centraluri da adgilobrivi mTavrobis
mier gatarebul ekonomikis SemzRudavi politikis kursis siZneleebs,
romelic iqneba regionSi arsebul qveynebSi.
regionuli integraciis Sedegebi ikaveben mesame adgils 10.7
procentiT, radgan respodentebi Tvlian, rom regionaluri ganviTareba
xels uwyobs sakuTari kompaniis ganviTarebas.
meoTxe faqtori aris regionis ekonomikuri gaerTianeba arc ise
maRali SedegiT- 7.8 procentiT. es faqtori moicavs bolo aTi wlis
gamnmavlobaSi saqarTvelosa da Savi zRvis regionSi arsebul
industriuli ganviTarebis dabal maCveneblebs.
mexuTe faqtori - regionis potenciali gansazRvruli - 7.7
procentiT. es Sedegi gviCvenebs rom, es dabali Sedegi mianiSnebs imaze,
rom respodentebis umetesobas ar miaCniaT iyon regionSi industriuli
gaerTianebis aqtiuri wevri.
yvelaze dabali procentuli monacemebiT respodentebis azriT
ganisazRra meeqvse- regionuli integraciis SezRudvebis faqtori – 5.9
procentiT, romelic miuTiTebs regionSi arsebuli SezRudvebis
simcireze.
145
cxrili 5.3. regionuli integraciis faqtoruli analizis Sedegebi
faqtori
mniSvnelobis
wonis %
dajamebis
maCvenebeli92 %
faqtori 1: saerTo regionuli
politika 13,993 13,993
faqtori 2: regionuli
ganviTarebasTan dakavSirebuli
problemebi
11,154 25,146
faqtori 3: regionuli integraciis
Sedegebi 10,751 35,898
faqtori 4: regionis ekonomikuri
gaerTianeba 7,891 43,789
faqtori 5: regionis potenciali 7,798 51,586
faqtori 6: regionuli integraciis
SezRudvebi 5,962 57,549
92 gviCvenebs faqtorebis mniSvnelobis wonebis jams (magaliTad 25,146 = 13,993 + 11,154 da a. S.)
146
5.2. saimedoobis analizi
naSromSi gamoyenebulia kronbaxis koeficienti alfa monacemTa
saimedoobis Sesafaseblad. (Nunnally, 197693) aRniSnavs, rom saimedoobis
koeficienti unda iyos ara nakleb 0.60 imisaTvis, rom monacemebi saimedod
CaiTvalos. kronbaxis alfa koeficienti 1 gansazRvravs monacemTa srul
erTganzomilebianobas. ocdaeqvsive monacemis daTvlis Sedegad kronbaxis
alfam Seadgina 0.730. rac niSnavs, rom mTliani sidide
erTganzomolebiania. kronbaxis alfa koeficienti 0.730 monacemTa
saimedoobis xarisxis maRali maCvenebelia. ocdaeqvsive gamoyenebuli
monacemi gviCvenebs erT monacems (qarTuli firmebis damokidebulebas
regionuli integraciis mimarT) da amdenad, jamuri sazomi respondentTa
regionuli integraciis mimarT damokidebulebis maCveneblad SeiZleba
CaiTvalos.
cxrilSi 5.4. kronbaxis alfa koeficienti faqtoris yoveli monacemisTvis,
regionuli integraciis gaTvaliswinebiT. faqtori 1 Sedgeba xuTi
punqtisgan, saimedoobis koeficientis 0. 886 maCvenebliT; faqtori 2 moicavs
4 punqts da saimedoobis maCvenebelia 0. 882; faqtori 3 Sedgeba 5
punqtisgan da saimedoobis maCvenebeli utoldeba 0. 792, faqtori 4 moicavs
5 punqts da saimedoobis maCvenebelia 0. 657, faqtori 5 moicavs 3 punqts da
saimedoobis maCvenebelia 0. 658, faqtori 6 moicavs 2 punqts da saimedoobis
maCvenebelia 0. 401.
cxrili 5.4. saimedoobis statistika
kronbaxis alfa
koeficienti
punqtebis
raodenoba
sul .730 26
faqtori 1 .886 5
faqtori 2 .882 4
faqtori 3 .792 5
faqtori 4 .657 5
faqtori 5 .658 3
faqtori 6 .401 2
93 Nunnally, JC & Berstein, IH 1994, ‘Psychometric theory’, 3rd edn, Mc-Graw-Hill, New York.
147
cxrili5.6. fiqrobT Tu ara, rom ukanaskneli 10 wlis
manZilze saqarTveloSi industriuli seqtori ganviTarda?
kompaniebis
raudenoba procenti
0 - ara 18 14,8
1- diax 94 77,0
sul 112 91,8
upasuxo 10 8,2
Sedegebi
sul 122 100
148
cxrili 5.7. wina SekiTxvaze dadebiTi pasuxis SemTxvevaSi
ramdenad? Zalian Zlieri (5), Zlieri (4), saSualo(3), SezRuduli
(2) Zalian SezRuduli (1)
kompaniebis
raudenoba procenti
1 4 3,3
2 13 10,7
3 52 42,6
4 20 16,4
5 5 4,1
სულ 94 77,0
upasuxo 28 23,0
Sedegebi
sul
122 100
149
rogorc cxrili 5.6. da grafebi 5.1. da 5.2. gviCvenebs, monawileTa 77
procenti (94 kompania) Tvlis, rom industriuli seqtori saqarTveloSi
ganviTarda bolo 10 wlis manZilze. maTgan 4.1% am zrdas Zalze
mniSvnelovnad miiCnevs, 16.4 % –didad, 42.6 % –saSualod, 10.7 % mcired da
3.3 % Zalian mcired. 8.2.% miiCnevs, rom zrda ar dafiqsirebula. aTi
kompaniis warmomadgenels ki ar upasuxia am kiTxvaze.
cxrili5.8. mocemulTagan romel periodSi miaRwia saqarTvelom
ekonomikis zrdis umaRles maCvenebels?
upasuxa – 112
upasuxo - 0
kompaniebis
raudenoba procenti
1985-1990 13 11,6
1997-2002 4 3,6
2003-2008 95 84,8
sul 112 100,0
150
cxirili 5.9. ekonomikis romelma seqtorma miaRwia zrdis
umaRlesdones am periodSi (2003-2008)?
kompaniebis
raudenoba procenti
soflis meurneoba 7 6,2
soflis meurneoba, turizmi 1 ,9
soflis meurneoba, mSenebloba 2 1,8
soflis meurneoba, mopoveba 1 ,9
soflis meurneoba, mopoveba, satransporto 1 ,9
mSenebloba 39 34,8
mSenebloba, mopoveba 1 ,9
mSenebloba, mopoveba 1 ,9
mSenebloba, turizmi 6 5,4
mSenebloba, turizmi, soflis meurneoba, 2 1,8
mSenebloba, turizmi, satransporto 3 2,7
mSenebloba 4 3,6
mSenebloba, mopoveba 1 ,9
mSenebloba, satransporto 1 ,9
mopoveba 7 6,2
mopoveba, 1 ,9
mopoveba, mSenebloba 2 1,8
mopoveba, turizmi, soflis meurneoba, 1 ,9
servisi 1 ,9
turizmi 8 7,1
turizmi, mSenebloba 4 3,6
satransporto 2 1,8
satransporto, mSenebloba 1 ,9
satransporto 1 ,9
satransporto, mSenebloba 5 4,5
151
satransporto, mSenebloba 1 ,9
satransporto, turizmi 1 ,9
satransporto, turizmi, mSenebloba 2 1,8
satransporto, turizmi 3 2,7
sul 112 100,0
Cveni gamokiTxvis Tanaxmad, kiTxvam–„mocemulTagan romel periodSi
miaRwia saqarTvelom ekonomikis zrdis umaRles maCvenebels?“ daadastura,
rom vardebis revolucia axali Tavia qarTul ekonomikaSi.gamokiTxulTa
umravlesobam saqarTveloSi ekonomikis mzardi ganviTarebis periodebis
Sesaxeb upasuxa: 84.4%–ma aRniSna 2003-2008 wlebi, 11.6%ma 1985-1990 wlebi,
3.6%ma 1997-2002 wlebi (ixileT grafa 5.3. da cxrili 5.8). garda amisa, iyo
dasmuli SekiTxva, Tu ekonomikis romelma dargma ganicada udidesi zrda
ama Tu im periodis ganmavlobaSi? pasuxebi Semdegnairad gamoiyureba:
mSenebloba–34.8%, turizmi–7.1%, sasoflo–sameurneo mrewveloba–6.2%
(ixileT grafa 5.4 da cxrili 5.9). oficialuri monacemebis Tanaxmad,
mSeneblobas didi wili ukavia qveynis realur mSp–Si.–1.4% 2007 wlis
mesame meoTxedi. am wlis imave periodis ganmavlobaSi samSeneblo seqtori
20.8%–iT gaizarda. kvartalur maCveneblebze dakvirvebam aCvena, rom
warsul daRmaval svlasTan SedarebiT aRniSnuli seqtori swraf zrdas
ganicdis. yovelive es gamomdinareobs axalmosaxleobis zrdis, turizmis
seqtorSi didi investiciebis, energoresursebis reabilitaciisa da
infrastruqturis ganviTarebis saxelmwifo programebis danergviT.94
cxrili 5.10 gviCvenebs samSeneblo seqtoris SesamCnev zrdas. 2002 wlis
brunvam 317.5 miliard, 2007 wels erTi miliard dolars gadaaWarba. zrda
SeiniSneba agreTve daqiravebuli muSaxelis mxrivac: 2002 wels
daqiravebuli iyo 19963, xolo 2007 wels ki 360 000.
94 http://geplac.org/newfiles/Georgian EconimicTrends/2008/February%202008%20eng.pdf (mopovebulia
03maisi ,2008 weli)
152
cxrili5.10. saqarTvelos samSeneblo dargis monacemebi (million dolari)
wlebi 2002 2003 2004 2005 2006 2007
(9 month)
brunva, mln lari 317.5 309.0 387.4 778.8 1125.3 989.1
warmoebuli produqcia,
mln lari 322.2 297.9 377.1 746.1 1184.9 1048.3
damatebiTi Rirebuleba,
mln lari 91.8 89.1 127.1 245.9 401.4 ...
Sualeduri moxmareba,
mln lari 235.7 213.2 256.5 523.0 784.5 ...
fiqsirebuli aqtivebi,
mln lari 82.9 85.9 127.2 258.7 474.9 ...
daqiravebuli muSaxeli
(adamiani) 19963 18874 21344 38560 46681 36085
saS.xelfasi
daqiravebulze,lari 176.6 199.5 237.9 292.3 391.0 583.
wyaro: www.statistics .ge (შესვლის თარიღი: 20.05.2008)
153
cxrili5.11. mocemul seqtorTagan romeli gaizrdeba momdevno
aTwleulis manZilze? (SegiZliaT airCioT erTze meti)
upasuxa- 112
upasuxo- 0
kompaniebis
raudenoba procenti
soflis meurneoba 12 10,7
soflis meurneoba,mopoveba 1 ,9
soflis meurneoba,turizmi 5 4,5
sof.meurneoba,turizmi, gadamuSaveba 1 ,9
sof.meurneoba,meTevzeoba 1 ,9
soflis meurneoba,turizmi 8 7,1
sof.meurneoba,turizmi, sabanko 1 ,9
sof.meurneoba,turizmi, mSenebloba 3 2,7
sof.meurneoba,turizmi, mopovebiTi 1 ,9
sof.meurneoba,satransporto 1 ,9
sof.meurneoba,satransporto,turizmi 1 ,9
sabanko,turizmi,satransporto 1 ,9
mSenebloba 1 ,9
mSenebloba 8 7,1
mSenebloba,gadamuSaveba 2 1,8
mSenebloba,gadamuSaveba,turizmi 1 ,9
mSenebloba,turizmi 9 8,0
mSenebloba,gadamuSaveba,turizmi 1 ,9
gadamuSaveba 3 2,7
gadamuSaveba, sof.meurneoba 1 ,9
gadamuSaveba,turizmi,mSenebloba 2 1,8
turizmi 20 17,9
turizmi,mSenebloba 5 4,5
turizmi,mSenebloba,gadamuSaveba 1 ,9
154
turizmi,mSenebloba,transporti 1 ,9
turizmi, gadamuSaveba 1 ,9
turizmi, gadamuSaveba,meTevzeoba 2 1,8
turizmi,satransporto 1 ,9
satransporto 5 4,5
satransporto,samSeneblo 2 1,8
satransporto,samSeneblo,turizmi 9 8,0
sul 112 100,0
kiTxvaze: - mocemul seqtorTagan romeli gaizrdeba momavali aTwleulis
ganmavlobaSi“–pasuxebi Semdegnairad gadanawilda: turizmi–17.9%,
sasoflo–sameurneo mrewveloba–10.7%, mSenebloba–9%.(ixileT cxrili 5.11
da grafa 5.5.)
155
cxrili 5.12. CamoTvlil (miTiTebul) pirveladi industriis
seqtorTagan romeli gaizarda yvelaze metad? (SegiZliaT airCioT
erTze meti seqtori)
kompaniebis
raudoneba procenti
sof.meurneoba 41 36,6
sof.meurneoba, mompovebeli 2 1,8
sof.meurneoba, meTevzeoba 5 4,5
sof.meurneoba, metyeveoba 3 2,7
sof.meurneoba, mompovebeli 2 1,8
meTevzeoba 5 4,5
metyeveoba 12 10,7
metyeveoba, meTevzeoba 1 ,9
metyeveoba, mompovebeli 1 ,9
mompovebeli 7 6,2
upasuxo 21 18,8
156
mompovebloba 11 9,8
mompovebeli, sof.meurneoba 1 ,9
sul 112 100,0
gamokiTxvis momdevno SekiTxva iyo: „romeli pirveladi industriebi
gaizarda ukanaskneli aTi wlis manZilze?“ pasuxebi Semdegnairad
gadanawilda: sof.meurneoba 36.6%, metyeveoba 10.7%, mompovebloba 9.8%. am
SekiTxvaze pasuxisgan 18.8% Seikava Tavi (ix. grafa 5.6 da cxrili 5.12.). rac
Seexeba meoradi industriis dargebis zrdas, pasuxebi Semdegia: mSenebloba
da turizmi–26.8%, mSenebloba–20.5%, turizmi–16.1% (ixileT grafa 5).
cxrili 5.13. fiqrobT Tu ara, rom gasuli 10 wlis manZilze Savi zRvis
regioni meoradi industriis ganviTarebaSi warmatebuli iyo? (meoradi
industria moicavs mrewvelobas, mSeneblobas, turizms da sxva saxis
momsaxurebas
157
kompaniebis
raudoneba procenti
mSenebloba 23 20,5
mSenebloba, mrewveloba 1 ,9
mSenebloba, mrewveloba 1 ,9
mSenebloba, turizmi 8 7,1
mSenebloba, turizmi, mrewveloba 2 1,8
mSenebloba, turizmi 30 26,8
mSenebloba, turizmi 1 ,9
mSenebloba, turizmi, mrewveloba 4 3,6
mrewveloba 1 ,9
mrewveloba, turizmi 2 1,8
ufasuxo 10 8,9
turizmi 18 16,1
turizmi, mSenebloba 1 ,9
turizmi 4 3,6
sul 112 100,0
cxrili 5.14. qvemoT CamoTvlil romel qveyanaSi dafiqsirda yvelaze
didi zrda industriul seqtorSi?
upasuxa-112
upasuxo- 0
qveynebi raudenoba Pprocenti
somxeTi 3 2,7
azerbaijani 15 13,4
bulgareTi 3 2,7
saqarTvelo 4 3,6
saberZneTi 12 10,7
158
ar aris pasuxi 13 11,6
rumineTi 3 2,7
ruseTi 18 16,1
TurqeTi 31 27,7
ukraina 10 8,9
sul 112 100,0
CamoTvlil qveyanaTagan romelSi dafiqsirda industriuli seqtoris
udidesi zrda?“–kiTxvaze pasuxebSi umaRlesi Sefasebebidan(5) TurqeTma
daimsaxura 28.6%,ruseTs ergo23.2% xolo azerbaijans ki9.8% (ix.grafa 5.8 da
cxrili 5.14 ). momdevno kategoriaSi(4) kvlav pirvel adgilzea TurqeTi27.2%,
azerbaijani13.4%, ruseTi–16.1%. Smdegi jgufi(3):ukraina–15.2%, saqarTvelo–
12.5%, ruseTi–11.6%.
159
analizis mixedviT gamokveTili maRali korelaciis
koeficienti(r=0.32,p=0.01) klevaSi gamoyenebuli korelaciis kooficienti
(r)= -1, +1 farglebSia. Tu + 1-ia, es niSnavs rom, kiTxvebs Soris Zalian
didi kavSiri arsebobs. erTis zrda meoris zrdas ganapirobebs. Tu –1-Tan
axlosaa, maSin erTis zrdisas meore daiklebs. (p) niSnavs korelaciis
sixSires Significance . Tu (p) nulia es kavSiri Zalian saimedoa. Tu p-s wona
0.10-ze naklebia es statistikurad misaRebia da niSnavs rom 90 %-iT es
Sedegi sworia).
gviCvenebs saqarTvelosa da Savi zRvis regionis industriuli
ganviTarebis pozitiur urTierTdamokidebulebas. momdevno ori kiTxva
Semdegnairad gamoiyureba: TvliT Tu ara, rom Savi zRvis regionSi
pirveladi industria ganviTarda ukanaskneli aTi wlis manZilze? (pirvelad
industriaSi Sedis sof.meurneoba, meTevzeoba, metyeveoba da mopoveba) da
igive sakiTxi meorad industriasTan dakavSirebiT (meoradi industria
Seicavs gadamuSavebas, turizms, mSeneblobasa da sxva servisebs). am ori
kiTxvis korelaciis koeficientebi (r=0.39,p=0.10) kvlavac miuTiTebs maT
mWidro urTierTkavSirze. gamokiTxvis momdevno ori sakiTxi exeboda
gamokiTxuli organizaciebis TanamSromlobas saxelmwifosa da Savi zRvis
regionis qveynebTan industriis ganviTarebis kuTxiT. pasuxebis analizma
(r=.30,p=.02) gviCvena, rom mocemuli organizaciebi ukve TanamSromloben an
mzad arian TanamSromlobisaTvis.
cxrili 5.15. Savi zRvis regionis wevri qveynebis samrewvelo zrda da
ganviTareba upiratesad aRemateba imave maCveneblebs dsT-s qveynebSi
(_veTanxmebi (1) _pasuxisgan Tavs vikaveb (2) _ar veTanxmebi (3))
kompaniebis
raudoneba procenti
1 12 9,8
2 46 37,7
3 53 43,4
sul 111 91,0
upasuxo 11 9,0
sul 122 100,0
160
gamokiTxvis erT-erTi SekiTxva iyo: „ Savi zRvis regionis wevri qveynebis
samrewvelo zrda da ganviTareba upiratesad aRemateba igive maCveneblebs
dsT-s qveynebSi. pasuxebi Semdegnairad gadanawilda: veTanxmebi 9.8 %%,
sof.meurneoba 36.6%, metyeveoba 10.7%, mompovebloba 9.8%, pasuxisgan Tavs
vikaveb 37.7 % da ar veTanxmebi 43.4 %.
cxrili 5.16. Savi SRvis regionis samrewvelo kavSiris arseboba
SesaZlebelia politikuri kavSiris arsebobis gareSec.
veTanxmebi (1), ar veTanxmebi (2), Tavs vikaveb (3)
kompaniebis
raudenoba procenti
1 13 10,7
2 33 27,0
3 59 48,4
sul 105 86,1
161
upasuxo 17 13,9
sul 122 100,0
gamokiTxvis momdevno SekiTxva iyo: Savi SRvis regionis samrewvelo
kavSiris arseboba SesaZlebelia politikuri kavSiris arsebobis gareSec.
pasuxebi Semdegnairad gadanawilda: veTanxmebi 10.7 %, ar veTanxmebi 27.0 %,
da Tavs vikaveb 48.4 %.
cxrili 5.17.politikuri TanamSromloba araformaluri unda iyos.
veTanxmebi (1),ar veTanxmebi (2), Tavs vikaveb (3)
kompaniebis
raudoneba procenti
1 31 25,4
2 32 26,2
3 36 29,5
sul 99 81,1
upasuxo 23 18,9
sul 122 100,0
162
gamokiTxulTa azriT, politikuri TanamSromloba araformaluri
unda iyos. veTanxmebi 25.4 %, ar veTanxmebi 26.2 % da Tavs vikaveb 29.5 %.
gamokiTxulTa azriT, Savi zRvis qveynebis koordinirebuli
Zalisxmeva da kanonmdeblobebis erTmaneTTan miaxloeba dadebiT Sedegs
gamoiRebs. aq aRiniSneba saqarTvelos ekonomikis damokidebuleba Savi zRvis
regionis ganviTarebis procesebTan (r=.32,p=.06 r-korelaciis koeficienti da p
korelaciis sixSires) es Sedegi gviCvenebs korelaciis dabal maCvenebels
r=0.32 (saukeTeso SedegisaTvis ki unda iyos +1), magram sixSiris sakmaod
maRali Sedegi - 0.6 procenti miuTiTebs imaze, rom Savi zRvis regionis
ganviTareba imoqmedebs saqarTvelos ekonomikis Semdgom ganviTarebaze.
ase, rom organizaciebi integraciisken momdevno nabijs saqarTvelos
mTavrobisgan elian, radganac mTavrobis aqtivoba am mimarTulebiT gavlenas
iqoniebs regionis ganviTarebis saerTo politikaze (r=.58,p=.01). am
SemTxvevaSi korelaciis koeficienti warmoadgens r=.58 da miiCneva ukeTes
(misaReb) Sedegad. sixSiris maCvenebeli- 0.1 procentia romelic azustebs
kavSirs adgilobriv mTavrobasa da Savi zRvis regionis sxva qveynebis
mTavrobebs Soris saerTo politikis SemuSavebisTvis.
163
monawileebis azriT BSEC-is qveynebs Soris xarjebis ganawileba
xels Seuwyobs ganviTarebis saerTo politikis qmediTunarianobas (r=.46,p=01).
korelaciis koeficienti r=.46 gviCvenebs gamokiTxulTa azriT dabal kavSirs
xarjebis ganawilebasa da ganviTarebis saerTo politikas Soris. sixSires
maRali Sedegi p=0.1 procenti amas adasturebs.
Zalebis koordinireba da saerTo politikis danergvis xelSewyoba
agreTve kavSirSia erTmaneTTan (r=.54,p=01). garda amisa, wamoyenebuli iyo
sakiTxebi ekonomikuri ganviTarebis koordinaciisa da Savi zRvis
Tanamegobrobis sakonsulos Sesaxeb.
- kiTxvaze „SesaZlebelia Tu ara, rom gvqondes Savi zRvis
ekonomokuri gaerTianeba politikuri gaerTianebis gareSe” - gamokiTxulTa
67.2 procenti BSEC-is arsebobis mniSnelobas dadebiTad afasebs. pasuxobs
xolo 19.7% ki mowinaaRmdegea. es niSnavs, rom gamokiTxulTa 67.2 % BSEC’s
aqtiuri mxardamJeria.
“Open-ended” miRebuli pasuxebis analizi
mocemuli sakiTxis ganxilvis gansxvavebuli meTodi Sedgeba
ramodenime kiTxvaze respodentis mier dafiqsirebuli pasuxebisagan.
romlebSic gamoixateba damokidebuleba da sirTuleebi Savi zRvis
ekonomikuri TanamSromlobis organizaciis (BSEC) mimarT.
kiTxvarebis saSualebiT sxavdasxva kompaniebis warmomadgenlebma
gamoxates TavianTi Sexedulebebi BSEC–isa da regionis momavlis mimarT.
gamokiTxvaSi monawileTa umetesoba dadebiTad aris ganwyobili ekonomikuri
TanamSromlobis organizaciis mimarT da Tvlis, rom amdagvari
gaerTianebebi xels Seuwyobs regionis ganviTarebas. gamokiTxulTa nawili
didi imedebs amyarebs Savi zRvis ekonomikuri TanamSromlobis
organizaciaze da Tvlis, rom es gaerTianeba evrokavSiris wevrobisken
gadadgmuli nabijia. BSEC pirdapir ar aris dakavSirebuli globalizaciis
procesTan, magram ver darCeba misgan izolirebulad, mas adgili aqvs
mocemul geopolitikur regionalur garemoSi. es regionuli garemo moicavs
or ZiriTad maxasiaTebels: erTi mxriv, centralur aziasa da Sua
aRmosavleTs da meore mxriv, evrokavSiris arealis gazrdas. BSEC-i aris
bunebrivi xidi or ares Soris da ekisreba plaTformis roli evrokavSirisa
164
sa “udides Sua aRmosavleTs” (rogorc mas SeerTebul StatebSi uwodeben)
Soris sivrcis gafarToebasa da urTierTobis ganviTarebaSi. BSEC-is
warmateba upirveles yovlisa dakavSirebulia: BSEC-is wevri qveynebis mier
ucxouri investiciebis mozidvis unarze da maT ekonomikur ganviTarebaSi
mogebis investirebis SesaZleblobis zrdasTan. garkvevuli periodi
evrokavSiri ar interesdeboda BSEC-iT. dRes es ase aRar aris arian qveynebi,
romlebsac surT evrokavSiris wevroba da amasTanave BSEC-is wevrebi arian.
ICBSS95 - Savi zRvis saerTaSoriso kvlevebis centri (daarsda aTenSi 1998
wlis bolos da damtkicebuli iqna 2004 wels sagareo saqmeTa ministrebis
mier), mSeqnilia scoreT Savi zRvis regionis qveynebsa da evrokavSirs Soris
urTierTobaTa gafarToebisaTvis. mrodesac 2007 wels rumineTi da
bulgareTi gaxdnen evrokavSiris sruluflebiani wevrebi, evrokavSirs
Seemata BSEC-is wevri qveynebi.
gamokiTxul respodentTa ramdenime warmomadgenelma aseve aRniSna, rom
sabaJo sistemebis gaerTianeba, barierebis Semcireba da transportirebis
ganviTareba ganapirobebs Savi zRvis regionis ganviTarebas. zogierTma
monawilem ganacxada, rom BSEC-is qveynebs SeuZliaT gaaRrmavon
TanamSromloba ramdenime seqtorSi, rogoricaa komunikaciebi, turizmi,
sabanko da mSenebloba. zogi ambobs, rom unda arsebobdes saerTo
regulacia, romelic iqneba savaldebulo wevri qveynebisaTvis. zogierTi
sxva monawilis komentariT, unda Seiqmnas gamocdili specialistebis
jgufebi, romlebic valdebulni iqnebian gansazRvron, romeli sferoa ufro
ganviTarebuli da amis mixedviT Seadginon specialuri programebi.
magaliTad, saqarTvelo flobs kargi xarisxis samSeneblo masalebs,
gansakuTrebiT cements cecxlgamZle agurisa da blokis warmoebaSi. sxva
monawileebisaTvis mniSvnelovani iyo ruseTis roli regionSi,
95 ICBSS-is mTavari mizania gansakuTrebuli gzebis Seswavla wevr saxelmwifoebs Soris regionuli erTobisa da BSEC-isa da evrokavSiris urTierTobebis gafarToebisa da gaRrmavebisaTvis, aseve xelis Sewyoba mecnieruli da teqnologiuri miRwevebis mravalmxrivi gaerTianebis konkretul sferoebSi. ICBSS amJamad asrulebs tradiciul rols movlenebis arCevisas warmoebis samuSao furclebze axali gavlenis moxdeniT, romlis mizania iyos instrumentuli samomavlo dagegmvasa da wesrigSi. centri atarebs polisze orientirebul kvlevebs BSEC-is gegmebis realizaciisaTvis da amzadebs gamomwvev winadadebebs, raTa daZras gadawyvetilebaTa mimRebi organoebi saqmianobisken. centri aqtiurad iyo CarTuli permamentuli seqtoruli samuSao jgufebis deliberaciaSi da iTamaSa mTavari roli mosamzadebeli dokumentebis, samoqmedo gegmebisa da samuSao qaRaldebis damuSavebaSi ramdenime sferoSi, rogoricaa Tavdacva da stabiluroba, mecniereba da teqnologiebi da infrastruqturuli ganaxleba (Thanos Veremis,2006).
165
gansazRvravdnen, rom BSEC-is momavali damokidebulia ruseTis qcevaze
regionis qveynebTan mimarTebaSi.
maTTan intervius dros me mivxvdi, rom isini Zalian optimisturad
uyureben BSEC-is momavals. maT sjeraT, rom BSEC aris nabiji
saqarTvelosaTvis gaxdes evrokavSiris wevri. sxvadasxva poziciis
adamianebs kompaniaSi aqvT sxvadasxva Sexedulebebi BSEC_Tan dakavSirebiT.
kompaniis mflobelebi ufro optimisturebi arian. isini xvdebian, rom es
moutans maT kompaniebs axal bazrebs. gansakuTrebiT Rvinis mwarmoebeli
kompaniebi eZeben axal samezobloebs TavianTi produqciis eqsportisaTvis.
arian monawileebi, romlebic amtkiceben, rom BSEC da msgavsi integraciebi
sazianoa maTi kompaniebisTvis, isini Tvlian, rom ar arian sakmarisad
Zlierni did regionalur kompaniebTan SesaWideblad. isini imedovneben aseT
kompaniebTan raime formiT erTian saqmianobas, amxanagobis msgavsad.
bolos, Cven vvaraudobT, rom kompaniaTa warmomadgenlebi imedovneben,
rom BSEC-i samomavlod warmatebulad ifunqcionirebs. isini grZnoben, rom
industriuli zrda da ganviTareba Savi zRvis regionSi Seesabameba am
regionis damoukidebeli saxelmwifoebis saerTo SesaZleblobebs. amas 48.8
% eTnxmeba, 27 % gaurkvevlobaSia da 10.8 % ar eTanxmeba. es adasturebs, rom
gamokiTxvis monawileebi fiqroben, rom BSEC-i aris da momavalSi ufro
metad iqneba warmatebuli organizacia.
166
Cven mier gamoTlebis Sedegebi mocemulia Semdeg cxrilebSi
cxrili 5.18. romel qvemoT CamoTvlil qveyanaSi qonda adgili yvelaze
did industirul zrdas?
upasuxa 112
upasuxo 0
qveynebi kompaniebis
raudoneba Pprocenti
somxeTi 2 1,8
azerbaijani 11 9,8
bulgareTi 10 8,9
saqarTvelo 12 10,7
saberZneTi 17 15,2
moldova 4 3,6
ar aris pasuxi 18 16,1
rumineTi 4 3,6
ruseTi 9 8,0
TurqeTi 8 7,1
ukraina 17 15,2
sul 112 100,0
167
cxrili 5.19. romel qvemoT CamoTvlil qveyanaSi dafiqsirda
yvelaze didi zrda industirul seqtorSi? (xarisxi 4)
zusti 112
ar aris pasuxi 19 17,0
qveynebi kompaniebis
raudoneba Pprocenti
albaneTi 2 1,8
somxeTi 7 6,2
azerbaijani 8 7,1
bulgareTi 11 9,8
saqarTvelo 12 10,7
saberZneTi 11 9,8
moldova 2 1,8
rumineTi 10 8,9
ruseTi 9 8,0
TurqeTi 12 10,7
ukraina 9 8,0
sul 93 100,0
168
cxrili 5.20 romel qvemoT CamoTvlil qveyanaSi dafiqsirda yvelaze
maRali zrda industriul seqtorSi? (xarisxi 3)
upasuxa 112
ar aris pasuxi 14 12,5
kompaniebis
raudoneba Pprocenti
somxeTi 1 ,9
azerbaijani 7 6,2
bulgareTi 13 11,6
saqarTvelo 14 12,5
saberZneTi 12 10,7
moldova 1 ,9
rumineTi 9 8,0
ruseTi 13 11,6
TurqeTi 11 9,8
ukraina 17 15,2
sul 98 100,0
169
cxrili 5.21. romeli kvemoTaRniSnuli industria ganviTarda yvelaze
metad ukanaskneli aTi wlis ganmavlobaSi?
upasuxa 112
upasuxo 0
kompaniebis
raudoneba procenti
Asoflismeurneoba 1 ,9
mSenebloba 3 2,7
mSenebloba 23 20,5
mSenebloba, soflismeurneoba 1 ,9
mSenebloba, manufaqtura 1 ,9
mSenebloba,Mmanufaqtura 1 ,9
mSenebloba, turizmi 8 7,1
mSenebloba, turizmi, manufaqtura 2 1,8
mSenebloba, turizmi 30 26,8
mSenebloba, turizmi, sabanko momsaxureba 1 ,9
mSenebloba, turizmi, manufaqtura 4 3,6
manufaqtura 1 ,9
manufaqtura, turizmi 2 1,8
manufaqtura, turizmi 1 ,9
ar aris pasuxi 10 8,9
turizmi 18 16,1
turizmi, mSenebloba 1 ,9
turizmi 4 3,6
sul 112 100,0
170
cxrili 5.22.romel qvemoT CamoTvlil qveynebSi qonda adgili yvelaze
maRal industriuli seqtoris zrdas? ( gTxovT aRniSnoT pirveli 5
qveyana da mianiWoT mniSvneloba 1 ( niSnavs yvelaze maRal zrdas da 5
niSnavs saSualo zrdas)
upasuxa 112
upasuxo 0
Fqveyana kompaniebis
raudoneba Pprocenti
somxeTi 2 1,8
azerbaijani 11 9,8
bulgareTi 5 4,5
saqarTvelo 5 4,5
saberZneTi 6 5,4
moldova 1 ,9
ar aris pasuxi 14 12,5
rumineTi 7 6,2
ruseTi 26 23,2
TurqeTi 32 28,6
ukraina 3 2,7
sul 112 100,0
171
cxrili 5.23. anketis kiTxvebs Soris korelaciebi damuSavebuli SPSS
programaSi
1a 1b 5a 5b 8a 8b 8b2 8b3
piarsonis
korelacia 1,000 .a ,320** ,197 -,101 -,014 ,076 ,097
Sig. (2-rigis) ,000 ,001 ,059 ,291 ,904 ,427 ,341
1a
N 112,000 94 112 93 112 75 111 98
piarsonis
korelacia .a 1,000 ,041 ,421** ,109 ,447** ,221* ,170
Sig. (2-rigis) ,000 ,695 ,000 ,296 ,000 ,033 ,124
1b
N 94 94,000 94 83 94 61 93 83
piarsonis
korelacia ,320** ,041 1,000 .a ,138 ,065 ,138 ,134
Sig. (2-rigis) ,001 ,695 ,000 ,148 ,580 ,150 ,189
5a
N 112 94 112,000 93 112 75 111 98
piarsonis
korelacia ,197 ,421** .a 1,000 ,193 ,379** ,018 ,312**
Sig. (2-rigis) ,059 ,000 ,000 ,064 ,002 ,863 ,004
5b
N 93 83 93 93,000 93 65 92 83
piarsonis
korelacia -,101 ,109 ,138 ,193 1,000 .a ,063 ,066
Sig. (2-rigis) ,291 ,296 ,148 ,064 ,000 ,511 ,516
8a
N 112 94 112 93
112,00
0 75 111 98
piarsonis
korelacia -,014 ,447** ,065 ,379** .a 1,000 -,152 ,397**
Sig. (2-rigis) ,904 ,000 ,580 ,002 ,000 ,194 ,001
8b
N 75 61 75 65 75 75,000 75 68
piarsonis
korelacia ,076 ,221* ,138 ,018 ,063 -,152 1,000 -,049
Sig. (2-rigis) ,427 ,033 ,150 ,863 ,511 ,194 ,629
8b2
N 111 93 111 92 111 75 111,000 98
8b3 piarsonis
korelacia ,097 ,170 ,134 ,312** ,066 ,397** -,049 1,000
172
Sig. (2-rigis) ,341 ,124 ,189 ,004 ,516 ,001 ,629
N 98 83 98 83 98 68 98 98,000
კორელაციები
9a 9b 10a 10b 11a 11b
piarsonis
korelacia 1,000 .a ,040 ,035 -,048 -,155
Sig. (2-rigis) ,000 ,677 ,778 ,629 ,288
9a
N 112,000 92 111 69 103 49
piarsonis
korelacia .a 1,000 -,025 ,051 ,032 -,022
Sig. (2-rigis) ,000 ,810 ,706 ,772 ,895
9b
N 92 92,000 92 58 84 39
piarsonis
korelacia ,040 -,025 1,000 .a ,303** ,054
Sig. (2-rigis) ,677 ,810 ,000 ,002 ,714
10a
N 111 92 111,000 69 102 48
piarsonis
korelacia ,035 ,051 .a 1,000 -,113 ,093
Sig. (2-rigis) ,778 ,706 ,000 ,370 ,577
10b
N 69 58 69 69,000 65 38
piarsonis
korelacia -,048 ,032 ,303** -,113 1,000 ,460**
Sig. (2-rigis) ,629 ,772 ,002 ,370 ,001
11a
N 103 84 102 65 103,000 49
piarsonis
korelacia -,155 -,022 ,054 ,093 ,460** 1,000
Sig. (2-rigis) ,288 ,895 ,714 ,577 ,001
11b
N 49 39 48 38 49 49,000
13a 13b 14a 14a1 14b 14b1 14c 14c1 14d 14d1
piarsonis
korelacia 1,000 ,128 ,080 -,040 ,092 -,028 -,020 -,111 -,013 -,196
Sig. (2-rigis) ,223 ,409 ,709 ,354 ,795 ,844 ,338 ,898 ,069
13a
N 112,000 92 108 91 103 88 101 76 104 87
173
piarsonis
korelacia ,128 1,000 -,046 ,292* ,048 ,285* -,089 ,292* -,256* ,325**
Sig. (2-rigis) ,223 ,672 ,011 ,664 ,015 ,429 ,022 ,019 ,006
13b
N 92 92,000 88 76 83 72 81 61 84 70
piarsonis
korelacia ,080 -,046 1,00
,392*
*
,585*
* ,095
,461*
* ,067 ,462** ,108
Sig. (2-rigis) ,409 ,672 ,000 ,000 ,376 ,000 ,567 ,000 ,324
14a
N 108 88 108 90 102 88 101 76 102 85
პიარსონის
კორელაცია -,040 ,292*
,392*
* 1,00 -,203
,696*
* ,067 ,535** ,049 ,572**
Sig. (2-რიგის) ,709 ,011 ,000 ,063 ,000 ,550 ,000 ,655 ,000
14a1
N 91 76 90 91,0 85 81 83 71 84 77
piarsonis
korelacia ,092 ,048
,585*
* -,203 1,00 -,078
,700*
* -,040 ,596** -,045
Sig. (2-rigis) ,354 ,664 ,000 ,063 ,471 ,000 ,732 ,000 ,685
14b
N 103 83 102 85 103, 88 101 76 101 84
piarsonis
korelacia -,028 ,285* ,095 ,696* -,078 1,00 -,031 ,599** -,024 ,469**
Sig. (2-rigis) ,795 ,015 ,376 ,000 ,471 ,776 ,000 ,825 ,000
14b1
N 88 72 88 81 88 88,0 87 75 87 78
piarsonis
korelacia -,020 -,089 ,461* ,067 ,700* -,031 1,00 ,201 ,625** -,055
Sig. (2-rigis) ,844 ,429 ,000 ,550 ,000 ,776 ,082 ,000 ,620
14c
N 101 81 101 83 101 87 101 76 101 84
piarsonis
korelacia -,111 ,292* ,067 ,535* -,040 ,599* ,201 1,000 -,154 ,556**
Sig. (2-rigis) ,338 ,022 ,567 ,000 ,732 ,000 ,082 ,184 ,000
14c1
N 76 61 76 71 76 75 76 76,000 76 72
piarsonis
korelacia -,013 -,256*
,462*
* ,049
,596*
* -,024
,625*
* -,154 1,000 -,075
Sig. (2-rigis) ,898 ,019 ,000 ,655 ,000 ,825 ,000 ,184 ,489
14d
N 104 84 102 84 101 87 101 76 104,000 87
14d1 piarsonis
korelacia -,196 ,325** ,108
,572*
* -,045
,469*
* -,055 ,556** -,075 1,000
174
Sig. (2-rigis) ,069 ,006 ,324 ,000 ,685 ,000 ,620 ,000 ,489
N 87 70 85 77 84 78 84 72 87 87,000
piarsonis
korelacia ,030 -,059
,543*
* ,011
,700*
* -,011
,567*
* -,088 ,650** -,032
Sig. (2-rigis) ,764 ,591 ,000 ,923 ,000 ,916 ,00 ,45 ,000 ,772
14e
N 104 85 102 85 100 88 99 75 101 84
piarsonis
korelacia -,061 ,188 ,272*
,617*
* -,069
,564*
* -,036 ,632** ,026 ,600**
Sig. (2-rigis) ,566 ,110 ,010 ,000 ,530 ,000 ,743 ,000 ,815 ,000
14e
1
N 90 74 88 81 86 82 85 71 87 79
15a 15b 16a 16b 17a 17b 18a
18b
19a 19b
piarsonis
korelacia1,000 -,080
,255*
* ,096 ,127 -,013
,00
9 -,018 ,102
Sig. (2-
rigis)
,563 ,007 ,375
,18
2 ,903
,92
6 ,867 ,284
15a
N 112,000 55 110 88 112 88 112 86 112
piarsonis
korelacia-,080 1,000 ,121 ,581** ,25 ,500** ,05 ,669** ,026
Sig. (2-
rigis) ,563
,382 ,000 ,05 ,000 ,71 ,000 ,852
15b
N 55 55,000 54 49 55 46 55 42 55
piarsonis
korelacia,255** ,121 1,00 .a
,23
1* ,104
,20
3* -,127 ,268**
Sig. (2-
rigis) ,007 ,382
,000 ,01 ,342 ,03 ,250 ,005
16a
N 110 54
110,
000 88 110 86 110 84 110
piarsonis
korelacia,096 ,581** .a 1,000 ,14 ,642** ,08 ,477** ,103
Sig. (2-
rigis) ,375 ,000 ,000
,18 ,000 ,44 ,000 ,342
16b
N 88 49 88 88,000 88 73 88 71 88
17a piarsonis
korelacia,127 ,259 ,231* ,142 1,0 .a ,17 ,043 ,039
175
Sig. (2-
rigis) ,182 ,056 ,015 ,187
,000 ,06 ,697 ,683
N 112 55 110 88 112 88 112 86 112
piarsonis
korelacia-,013 ,500** ,104 ,642** .a 1,000 ,06 ,252* ,180
Sig. (2-
rigis) ,903 ,000 ,342 ,000 ,00
,53 ,034 ,094
17b
N 88 46 86 73 88 88,00 88 71 88
piarsonis
korelacia,009 ,050 ,203* ,083 ,17 ,067 1,0 .a ,351**
Sig. (2-
rigis) ,926 ,716 ,033 ,442
,06
2 ,537
,000 ,000
18a
N 112 55 110 88 112 88 112 86 112
piarsonis
korelacia-,018 ,669** -,127 ,477** ,04 ,252* .a 1,000 ,043
Sig. (2-
rigis) ,867 ,000 ,250 ,000 ,69 ,034 ,00
,697
18b
N 86 42 84 71 86 71 86 86,000 86
piarsonis
korelacia,102 ,026
,268*
* ,103 ,03 ,180
,35
1** ,043 1,000
Sig. (2-
rigis) ,284 ,852 ,005 ,342 ,68 ,094 ,00 ,697
19a
N 112 55 110 88 112 88 112 86 112,000
piarsonis
korelacia-,047 ,316* ,004 ,256* -,14 ,079 ,07 ,379** .a
Sig. (2-
rigis) ,670 ,039 ,970 ,032 ,19 ,529 ,50 ,001 ,000
19b
N 83 43 81 70 83 66 83 71 83
**. korelacia aRsanioSnavia 0.01 doneze (2-rigis).
*. korelacia aRsaniSnavia 0.05 doneze (2-rigis).
korelaciebi
20a 20b 21a 21b
22
a 22b 23a 23b
20a piarsonis
korelacia 1,000 .a ,258** ,044
,19
8*
,09
6 ,240* -,052
176
Sig. (2-rigis) ,000 ,006 ,677 ,03 ,40 ,011 ,624
N 111,00
0 88 111 93 10 76 111 92
piarsonis
korelacia .a 1,000 ,304** ,259* ,17 ,16 -,016 ,438**
Sig. (2-rigis) ,000 ,004 ,022 ,11 ,18 ,884 ,000
20b
N 88 88,000 88 78 86 64 88 77
piarsonis
korelacia ,258** ,304** 1,000 .a
,35
4**
,07
0 ,191* ,149
Sig. (2-rigis) ,006 ,004 ,000 ,00 ,5 ,044 ,154
21a
N 111 88 112,000 94 11 77 112 93
piarsonis
korelacia ,044 ,259* .a 1,000 ,04 ,27 ,089 ,092
Sig. (2-rigis) ,677 ,022 ,000 ,67 ,02 ,392 ,412
21b
N 93 78 94 94,000 92 71 94 81
piarsonis
korelacia ,198* ,173 ,354** -,045 1,0 .a ,226* ,291**
Sig. (2-rigis) ,039 ,110 ,000 ,673 ,00 ,018 ,005
22a
N 109 86 110 92 11 77 110 91
piarsonis
korelacia ,096 ,166 ,070 ,276* .a 1,0 ,166 ,269*
Sig. (2-rigis) ,407 ,189 ,543 ,020 ,00 ,149 ,026
22b
N 76 64 77 71 77 77, 77 68
piarsonis
korelacia ,240* -,016 ,191* ,089 ,22 ,16 1,000 .a
Sig. (2-rigis) ,011 ,884 ,044 ,392 ,01 ,14 ,000
23a
N 111 88 112 94 11 77 112,000 93
piarsonis
korelacia -,052 ,438** ,149 ,092
,29
1**
,26
9* .a 1,000
Sig. (2-rigis) ,624 ,000 ,154 ,412 ,00 ,02 ,000
23b
N 92 77 93 81 91 68 93 93,000
**. korelacia aRsaniSnavia 0.01 doneze (2–rigis).
*. korelacia aRsaniSnavia 0.05 doneze (2-rigis).
177
daskvna
sabaJo kavSiri evrokavSirsa da TurqeTis saxelwifos Soris
mniSvnelovani SeTanxmebaa. aRniSnuli urTierToba evrokavSiris wevr
qveynebsa da TurqeTis saxelmwifos Soris ukve mravali wlis
ganmavlobaSi warmoadgens ganxilvis sagans. sakmaod rTulia arsebuli
kavSiris sargeblis Sefaseba ori gansxvavebuli Sexedulebis mqone
jgufis arsebobis pirobebSi. TurqeTis saxelmwifosaTvis evrokavSiris
mniSvnelobis gasaanalizeblad mravali gamokvleva Catarda. evrokavSiris
wevroba TurqeTis saboloo mizania, romlis misaRwevadac man rogorc
ekonomikuri, ise politikuri moTxovnebi unda daakmayofilos. sabaJo
kavSirSi gaerTianeba ki erT-erTi yvelaze ufro mniSvnelovani nabijia
evrokavSirSi ekonomikuri integraciisaken romelsac TurqeTma xeli
moawera 1995 31, dekembers.
sabaJo gaerTianebaSi gawevrianebam didi gavlena iqonia Turqul
eqsport-importze. eqsport-importis zrda ZiriTadad evrokavSirTan
vaWrobis gafarTovebiT aris ganpirobebuli.
analizma aseTi Sedegi gviCvena: pirvel periodSi (1990-1995)
evrokavSirSi TurqeTis eqsportis korelaciis koeficienti=0.97 romelic
gviCvenebs am periodis wlebSi eqsportisa da importis zrdas. pirveli
periodis eqsportis zrdis maCvenebeli (wlebs Soris) Seadgens 1 miliard
289 milions dolars da importis periodis zrdis maCvenebeli (wlebs
Soris) Seadgens 1 miliard 172 milion dolars. es Sedegi gviCvenebs rom
eqsporti ufro metad izrdeba vidre importi.
meore periodSi (1996-2000) eqsportis korelaciis koeficienti=0.95
romelic gviCvenebs am periodis wlebSi eqspotisa da importis zrdas. am
periodis eqsportis zrdis maCvenebeli (wlebs Soris) Seadgens 802
milioni dolars da importis zrdis maCvenebeli (wlebs Soris) Seadgens 3
miliard 47 milion dolars. aq ukve aSkarad Cans, rom importis zrda
ufro maRalia. aRsaniSnavia, rom am periodSi TurqeTSi iyo ekonomikuri
krizisi romelic 2001 wels dasrulda. aman gamoiwvia firmebisa da
bankebis gakotreba romelmac imoqmeda importis zrdze da eqsportis
Semcirebaze.
178
mesame periodSi (2001- 20006ww.) korelaciis koeficienti=0.96 romelic
gviCvenebs am periodSi eqspotis zrdas. eqsportis zrdis maCvenebeli
(wlebs Soris) Seadgens 6 miliardi 54 milion dolars, xolo am
periodis importis zrdis maCvenebeli (wlebs Soris) Seadgens 8 miliard
385 milion dolars. aq ukve eqsporti iwyebs swraf zrdas da uaxlovdeba
importis zrdas. amis safuZvels warmoadgens Turquli kompaniebis mier
evro standartebis miReba da gaziareba. isini Seewyvnen sabaJo SeTanxmebis
Semdeg Camoyalibebul kanonmdeblobas ris Sedegadac gaizarda maTi
konkurentunarianoba evropul firmebTan.
monacemebi gviCveneben rom TurqeTis eqxporti stabiluri gaxda
evropasTan vaWrobaSi. es adasturebs, rom TurqeTis gadawyvetilebam
evropasTan sabaJo gaerTianebis Sesaxeb dadebiTad imoqmeda TurqeTis
eqsportze.
TurqeTSi pirvel periodSi (1990-1995) importis korelaciis
koeficienti=0.63, meore periodis (1996-2000) korelaciis koeficienti=0.08,
mesame periodSi (2001-2006) korelaciis koeficienti=0.96. imports SedarebiT
dabali Sedegebi aqvs, vidre eqsports. esec adasturebs, rom sabaJo
kavSirma TurqeTisTvis ufro momgebiani Sedegebi moitana. amas azustebs
gamokixvis Sedegebi. SekiTxvam -TurqeTi gaxda evrokavSiris firmebisTvis
satranzito qveyana saidanac isini gadaitanen produqtebs centralur
aziaSi da Savi zRvis regionSi- miiRo 2.94 saSualo qula (mean score,
romelis aris 1dan 5- amde), romelic meore maRali Sedegia gamokiTxvis
SedegebSi. mesame adgils ikavebs SekiTxva ‘firmebis sargebeli gaizarda
savaWro kavSiris Semdeg’ 2.91 saSualo quliT. am Sedegebis Sedareba
cxadyofs, rom TurqeTis eksporti da kompaniebis pasuxebi emTxveva
erTmaneTs. aseve Turquli kompaniebis warmomadgenlebi optimisturad
arian ganwyobili sabaJo kavSiris mimarT. amas Cven vazustebT faqtoris
analizis mixedviT. SekiTxvebma am farglebis mimarT miiRo meore yvelaze
maRali qulebi. mesame jgufis ganmazogadebeli punqti – “pozitiuri
midgoma sabaJo kavSiris mimarT” – aseve adasturebs kompaniebis
warmomadgenelebis damokidebulebas sabaJo kavSirisadmi.
miRebuli Sedegebis mixedviT SegviZlia davaskvnaT, rom sabaJo
gaerTianebis Seqmnam da amis Sedegad sabaJo tarifebis cvlilebam
179
gamoiwvia Turquli vaWrobis mimarTulebis Secvla evrokavSiris arawevri
qveynebidan misi wevri qveynebisaken.
empiriuli analizis Sedegebi gviCvenebs, rom Turquli eqsport-
importis didi nawili evrokavSiris qveynebze modis da sabaJo
gaerTianebaTa Seqmnis Semdeg am qveynebTan sabaJo urTierTobaTa wili
Turqul sabaJo urTierTobebSi mudmivad izrdeba. mocemul regresiul
analizSi pirdapir ar sCans, magram igulisxmeba iseTi faqtorebis
pozitiuri zegavlena, rogoricaa: politikuri stabiluroba, kanonis
uzenaesoba, mTavrobis efeqturoba da sabaJo partniorebis swori arCevani.
kvlevis Sedegad gamovlinda respodentTa 16%-is pesimisturi
ganwyoba sabaJo kavSiris mimarT, optimisturi ganwyoba sabaJo kavSiris
mimarT gamoavlina respondentTa 14%-ma, xolo TanamSromlobis survili
10%-ma. aRniSnuli Sedegebi respodentTa umravlesobis sabaJo kavSiris
mimarT dadebiTi ganwyobis maCvenebelia. maTi azriT, sabaJo kavSirSi
gaerTianeba Turquli firmebisaTvis ufro aqtiuri TanamSromlobisa da
gazrdili SesaZleblobebis sawindaria, rac gamoixateba evropasTan da
danarCen msofliosTan myari savaWro kavSiris arsebobiTa da axali
bazrebis aTvisebiT. saboloo jamSi es xels uwyobs Turquli maRali
xarisxis produqciis gamartivebul reJimSi realizacias.
kvlevebma gamoavlina adgilobrivi respondenti kompaniebis
ganwyoba, maTi azriT, arsebuli adgilobrivi bazari sakmarisia maT mier
warmoebuli produqciis realizaciisaTvis. mas Semdeg, rac sabaJo
gadasaxadebisgan Tavisufali ucxouri produqcia da momsaxureba Semovida
Turqul bazarze, adgilobrivi mewarmeebi konkurentul garemoSi
aRmoCndnen, rac Tavis mxriv, axali bazrebis moZiebisa da produqciis
xarisxis gazrdis pirobas warmoadgens. aRsaniSnavia isic, rom TurqeTi
msofilio savaWro organizaciis wevri qveyanaa da aRniSnuli
organizaciis zogierTi moTxovna Zalian axlosaa sabaJo kavSiris
moTxovnebTan. amdenad, TurqeTis saxelmwifos SedarebiT gauadvilda
savaWro organizaciis moTxovnebis Sesruleba.
mkvlevarTa nawilis azriT, evrokavSiris srul wevrobamde sabaJo
kavSirSi gaerTianeba Secdoma iyo. aRniSnul mosazrebas ar eTanxmeba
respondentTa umravlesoba (2.31 qula- maqsimaluria 5 qula). zogierTi
mkvlevaris azriT ki, sabaJo kavSiri gacilebiT meti sargeblis momtani
180
iqneba evrokavSirSi TurqeTis srulad gawevrianebisaTvis. respondentTa
umravlesobis pasuxebi arc aRniSnul mosazrebaze iyo dadebiTi (2.21-
maqsimaluria 4 qula), Tumca orive mosazrebaze mosalodneli iyo
respondentTa dadebiTi Sefaseba.
1980 wlidan TurqeTis sabaJo urTierTobaTa wili evrokavSiris
qveynebTan Seadgenda saerTo sabaJo moculobis 50%-ze mets. vaWrobis
moculobis zrdisa da sabaJo mimarTulebebSi mniSvnelovani cvlilebebis
mixedviT SeiZleba davaskvnaT, rom TurqeTisa da evrokavSiris sabaJo
gaerTianebis Sedegad moxda ekonomikuri keTildReobis zrda. empiriuli
kvlevis Sedegebis safuZvelze damtkicda, rom valutis realuri gacvliTi
kursis efeqturma kontrolma, rac eqsport-imoportis moTxovnisa da
Semosavlis donis ganmsazRvrelia, ganapiroba sabaJo gaerTianebis
arsebobis periodSi TurqeTis savaWro moculobis zrda. rogorc ukve
aRvniSneT, monacemebi dayofil iqna sam periodad. sabaJo kavSiris
SeTanxmebis momdevno wlebSi ar aRiniSneba mniSvnelovani cvlilebebi,
rac SeiZleba aixsnas imiT, rom aseTi tipis SeTanxmebas sWirdeba
garkveuli periodi gavlenis mosaxdenad, saWiroa moxdes Segueba axal
sabazro garemosTan da Sesruldes SeTanxmebis pirobebi. 2001 wlis
finansuri krizisis Semdeg Turquli liris hiperinflaciis Sedegad moxda
eqsportis swrafi zrda. eqsportis moculobis mkveTri zrdis kidev erTi
mizezi sabaJo kavSiris pirobebis Sesruleba gaxda. TiTqmis yvela
sawarmom daakmayofila xarisxTan da sxva standartebTan dakavSirebuli
moTxovnebi. kvlevis Sedegad aseve damtkicda, rom maRali politikuri
arastabilurobis, magram ukeTesi menejmentis mqone qveynebs sxva
qveynebTan SedarebiT ufro aqtiuri sabaJo urTierToba hqondaT
TurqeTTan.
sabaJo SeTanxmebis orive mxare pasuxismgebelia, daicvas saerTo
intresebi. miuxedavad imisa, rom Turqulma sawarmoebma SeTanxmebis sawyis
periodSi zarali ganicades, maTi samomavlo ganwyoba aRniSnuli
SeTanxnmebis mimarT dadebiTia.
meore kvleva moicavs qarTuli kompaniebis damokidebulebas
regionuli integraciisa da BSEC-is mimarT. igi ganixilavs warmatebul
da momavalSi momgebian seqtorebs. respodenti kompaniebis gamokiTxvis
Sedegad SeiniSneba urTierTkavSiri regionisa da saqarTvelos
181
ganviTarebas Soris (r=.32.p=.01). nebismieri uaryofiTi movlena regioSi
gavlenas axdens maT biznes saqmianobaze, xolo es TanamSromloba miiCneva
regionSi stabilurobis garantad. aseve mniSvnelovani sakiTxia
monawileTa samomavlo xedva. maTi azriT, BSEC-i evrokavSirSi
gawevrianebis winapirobaa. qarTuli firmebi mzad arian ucxour
kompaniebTan TanamSromlobisaTvis. gamokiTxvis Sedegad yvelaze maRali
Sualeduri Sefaseba miiRo punqtma- “Savi zRvis regionis qveynebis
centraluri mTavrobebisa da Tqveni sawarmos erTiani ZalisxmeviT
SesaZlebelia problemebis gadalaxva” - 3.92. es Sedegi giCvenebs, rom
saWiroa kompaniebisa da saxelmwifoebis erTiani moqmedeba. am Sedegs
adasturebs faqtoruli analizis firveli faqtori - saerTo regionuli
politikas eniWeba yevelaze maRali - 13.9 procenti, es metyvelebs imaze,
rom respodentebis azriT es faqtori yvelaze mniSnelovania. meore
faqtori - respodentebs Soris meore adgils ikavebs Savi zRvis regionul
ganviTarebasTan dakavSirebuli problemebi – 11.5 procentiT, igi
gansazRravs qveynebis centraluri da adgilobrivi mTavrobis mier
gatarebul, ekonomikis SemzRudavi, politikis kursis siZneleebs,
romelic iqmneba regionSi arsebul qveynebSi.
mesame faqtori - regionuli integraciis Sedegebi ikaveben mesame
adgils 10.7 procentiT, radgan respodentebi Tvlian, rom regionaluri
ganviTareba xels uwyobs sakuTari kompaniis ganviTarebas.
meoTxe faqtori - regionis ekonomikuri gaerTianeba xasiaTdeba arc
ise maRali SedegiT- 7.8 procentiT. es faqtori moicavs bolo aTi wlis
ganmavlobaSi saqarTvelosa da Savi zRvis regionSi arsebuli
industriuli ganviTarebis dabal maCveneblebs.
mexuTe faqtori - regionis potenciali gansazRvrulia 7.7
procentiT. es dabali Sedegi mianiSnebs imaze, rom respodentebis
umetesobas ar miaCniaT rom unda iyon regionSi industriuli
ganviTarebis aqtiuri wevri.
yvelaze dabali procentuli monacemebiT respodentebis azriT
ganisazRra meeqvse- regionuli integraciis mimarT arsebuli SezRudvebis
faqtori – 5.9 procentiT, romelic miuTiTebs regionSi arsebuli
SezRudvebis simcireze.
182
Catarebuli klevis Sedegad, isini Tvlian rom ZiriTadi
ekonomikuri winsvla qveyanaSi 2003-2008 wlebSi vardebis revoluciis
Semdeg moxda. respondentTa 84.4 procentis azriT, saqarTvelos axalma
mTavrobam gaamarTla biznes kompaniebis molodini. mniSvnelovani
sakiTxia aRniSnul periodSi ruseTis mier sazRvrebis Caketva, maSin,
roca ruseTis bazari udidesi iyo qarTuli Rvinis eqsportis
TvalsazrisiT. yvelaze warmatebulad meorad industriaSi dasaxelda
mSenebloba 34.8 %, bolo wlebis ganmavlobaSi yvelaze warmatebul
pirvelad seqtorad miCneulia soflis meurneoba 36.6% da momaval
yvelaze momgebian seqtorad dasaxelebulia turizmi - 17.9 %. maTi azriT,
Savi zRvis regionis qveynebs gaaCnia integraciuli gaerTianebis
gaRrmavebis potenciali.
183
gamoyenebuli literatururi sia
1- Akbostanci Elif (2002), “Dynamics of the Trade Balance: The Turkish J-Curve”. Middle
East Technical University, ERC Working Papers in Economics 01/05 November.
2- Akgüngör Sedef (2003), “Exploring Regional Specializations in Turkey’s Manufacturing
Industry”. Paper Prepared for Presentation at theRegional Studies Association International
Conference Pisa, Italy.
3- Akkoyunlu Arzu & Mihci Sevinc. “Effects of Customs Union with European Union on the
Market Structure and Pricing Behaviour of Turkish Manufacturing Industry”
4- Astrid-Marina Lohrmann (2000). “Development Effects of theCustoms Union Between
Turkey and the European Union”. Russian and East European Finance and Trade, vol.36,
no.,pp.26-44
5- Atıcı Cemal (2002), “The Impact Of A Complete Trade Liberalization On Household Groups
In Turkish Economy: A Cge Approach”. METU International Conference in Economics VI,
Sepember,pp. 11-14, 2002.
6- Aydin M., (2005), “Europe’s New Region: The Black Sea in the Wider Europe
Neighbourhood”. The Journal of Southeast European and Black Sea Studies Vol. 5, No. 2,
pp. 257–283
7- Baldwin, R.E. and R. Forslid (1998), “Trade and growth: any unfinished business?”,
European Economic Review, 42, 695-703.
8- Barysch Katinka (2005), “The economics of T Turkish accession Turkish accession”. 29 T
Tufton Street ufton F: London SW1P 3QL UK.
9- Bayraktutan Yusuf (2003), “Uluslararasi Týcaret Teorileri”. C.Ü. Iktisadi ve Idari Bilimler
Dergisi, Cilt 4, Sayi 2.
10- Bekmez Selahattin (2002), “Is Integration With Europe Good Enough For The Turkish
Producers”.
11- Bekmez Selahattin (2002), “Macroeconomic Implications Of The European Integration On
The Turkish Economy, March 20.
12- Bekmez, S. (2002), "Sectoral Impacts of Turkish Accession to the European Union." Eastern
European Economics 40 (2),pp. 57-84.
13- Ben-David, D. and M. Loewy (1998), “Free trade, growth and convergence”, Journal of
Economic Growth, 3, 143-170.
14- Brewin Christopher. (2003), “ A changing Turkey: Europe’s dilemma”. Journal of Southern
Europe and the Balkans,Volume 5, Number 2, August.
184
15- Brighton Karen Jackson (2003), “Trade Preferences in Manufactures The Case of the
Turkey–EU Customs Union” Prepared for the EcoMod2003 Conference, Istanbul 3-5 July,
Work In Progress.
16- Carlo A. (2007), “Regional Economic Integration and the Location of Multinational Firms,
Review of World Economics,, Vol. 143, pp. 277-303
17- Celac S. And Manoli P. (2006), Towards a New Model of Comprehensive Regionalism in
the Black Sea Area, Southeast European and Black Sea Studies, Vol. 6, No. 2, pp. 193–205,
18- Chekurashvilli Z., (2004), Research and Technological Development in Georgia, Draft
Report funded by the European Commission Initiative SCOPE 2005.
19- Dilekli S. & Yesilkaya K.(2002). “Maastricht Krýterlerý”.
20- Dima N. (2003), “The Black Sea Region: ‘New Economic Cooperation and Old Geopolitics’.
The Journal of Social, Political and Economic Studies, Vol. 28, No. 1, pp. 77-96
21- Eder M. (2001), “Deeper Concessions and Rising, Barriers to Entry: New Regionalism, for
Turkey and Mexico”. Studies in Comparative International Development, Fall 2001, Vol. 36,
No. 3, pp. 29–57.
22- Eder M. (2002), Implementing the Economic Criteria of EU Membership: How Difficult is it
for Turkey?
23- Edwards T.H. (2007), “Measuring Global and Regional Trade Integration in Terms of
Concentration of Access”. Review of World Economics, Vol. 143, pp. 257-276
24- Edwards, S. (1992), “Trade orientation, distortions and growth in developing countries”,
Journal of Development Economics, 39, 31-57.
25- sefaSvili eka (2001) saqarTvelos problemebi da perspeqtivebi Savi
zRvis auzis qveynebis ekonomikur TanamSromlobaSi. sadoqtoro
disertacia.erovnuli biblioTeka. Tbilisi.Tsu, Tbilisi.
26- Erçakar E. (2005), “Gümrük Birliði Ve Türkiye’nin Dis Ticaretine Etkileri. Is ,Güç” Endüstri
Iliskileri ve Insan Kaynaklari Dergisi. Cilt:7 Sayý:2, ISSN: 1303-286
27- Fiess N. (2003), “Business Cycle Synchronization and Regional Integration: A Case Study
for Central America”, pp.49-72
28- Freinkman L., Polyakov E., Revenco C. (2004), Trade Performance and Regional Integration
of The CIS Countries, World Bank Working Paper No: 38 , Washington
29- Glenn W. Harrison, Thomas F. Rutherford, David G. Tarr. “Economic Implications for
Turkey of a Customs Union with the with the European Union”.
30- Globerman S. (2002), “Trade, Fdi And Regional Economic Integration: Cases Of North
America And Europe”. Bellingham, Washington 98225, August, 2002
185
31- Gros D. (2005), “Economic Aspects of Turkey’s Quest for EU Membership”. CCEPS Policy
Brief No 69
32- Gülay C. K. (1996), “ Türkiye’deki Kobi’ler Ve Gümrük Birliği Bariyerleri” Uludağ Ü.
İ.İ.B.F. İşletme Bölümü
33- jolia guram (1998), sagareo-ekonomikuri urTierTobebi, `mecniereba~,
Tbilisi
34- Harrison, G.W., T.F. Rutherford and D.G. Tarr (2003), “Trade Liberalization, Poverty and
Efficient Equity”, Journal of Development Economics, June, 97-128.
35- irina gogoriSvili, saerTaSoriso ekonomika. Tbilisi. 2002.
36- Japaridze, T. (2007), The Black Sea Region:Meaning and Significance, Journal of American
Foreign Policy Interests, 29: gv. 113–125.
37- Jasminka S. (2005), “ Growth and Convergence in EuropeanTransition Economies” The
Impact of Foreign Direct Investment Eastern European Economics, vol. 43, no. 2, pp. 73–94
38- Kivilcim M. –O., Voyvoda E. (2000),“On The Patterns Of Trade Liberalization,Oligopolistic
Concentration And Profitability”. Reflections from Post-1980 Turkish Manufacturing
39- Langhammer Rolf J. (2005), “The EU Offer of Service Trade Liberalization in the Doha
Round: Evidence of a Not-Yet-Perfect Customs Union”. Volume 43. Number 2. pp. 311–25.
40- yorRanaSvili larisa (1997) saerTaSoriso savaWro-ekonomikuri
urTierTobebi, Tbilisis saxelmwifo universitetis gamomcemloba,
Tbilisi.
41- lekaSvili e. saqarTvelos savaWro urTierTobebi amierkavkasiis
qveynebTan. sadoqtoro disetacia, Tsu, Tbilisi, 1998.
42- Levine, R. and Renelt D. (1992), “A sensitivity analysis of cross-country growth
regressions”, American Economic Review, 942-63.
43- Lipsey (1970), R.G. The theory of Customs Union: A General Equilibrium Analysis,
London: Westfield and Nicelson
44- Lisandro A., Raymond R. and Whalley J. (2005), “Computation and the Theory of Customs
Unions”. CESifo Economic Studies, Vol. 51, pp. 117–132.
45- Loveless M. & Robert R. (2004), “Attitudes toward European Integration in Central and
Eastern Europe:An Experiential Argument”. Prepared for the EU Conference, Indiana
University, Bloomington,
46- abdalaZe m. (2002) pirdapiri ucxouri investiciebi da saqarTveloSi
maTimozidvis gzebi. saqarTvelos kvlevisa da ganviTaarebis centri –
biuleteni #65, ianvari.
186
47- Manoli P, (2005), ‘Limiting Integration: Transnational Exchanges and Demand in the BSEC
Area.’ Agora without Frontiers (special Black Sea issue) 10.4 pp. 268–291.
48- Manoli P. (2006), ‘Background Paper on the Ways and Means of Enhancing the BSEC
Contribution to Strengthening Security and Stability in the Region,Southeast European and
Black Sea Studies, Vol. 6, No. 2, pp. 295–303
49- Mercenier, J. and Yeldan E. (1997), "On Turkey’s Trade Policy: Is a customs union with
Europe enough?" European Economic Review 41, pp. 871-880.
50- Muftuler M. (2003), “Enlargement Preferences And Policy–Making In The European
Union:Impacts On Turkey”. European Integration, Vol. 25, pp. 17.
51- Necat B. “Tekstil Ve Hazir Giyim Sektörüne Ait Verilerin Gümrük Birliğinin Öncesi Ve
Sonrasi Açisindan İncelenmesi”
52- Neyapti B., Taskin F. & Üngör M. (1997). “Has European Customs Union Agreement Really
AffectedTurkey's Trade”.
53- Okumuş S. (2002), “Economic Aspects Of Turkish- European Union(Eu) Relations”.
Istanbul Ticaret Üniversitesi Dergisi
54- papaCaSvili n. eqsportze orientirebis perspeqtivebi saqarTvelos
sagareo savaWro politikaSi, sadoqtoro disertacia, Tsu, Tb. 1999.
55- Petersen A. (2007), Integrating Azerbaijan, Georgia, and Turkey with the West: The Case of
the East-West Transport Corridor, Center for Strategic and International Studies,
Washington.
56- Phillips, P.C.B. and B.E. Hansen (1990), “Statistical Inference in Instrumental Variables
Regression with I(1) Processes”, Review of Economic Studies, 57, pp. 99-125.
57- Policy-making and Cooperation Process within the Black Sea Economic Cooperation
Framework: The Role of a Think-tank in the BSEC Region, Southeast European and Black
Sea Studies” .Vol. 6, No. 2, pp. 153–156
58- Rivera L. A & Paul M. (1990), “Nber Working Papers Serieseconomic Integrationand
Endogenous Growth” . Romerworking Paper No. 3528national Bureau Of Economic
Research
59- Road G. (2003), “Winners And Losers From Regional Integration Agreements”. The
Economic Journal,113, pp.747–761. _ Royal Economic Society. Published By Blackwell
Publishing.
60- Roberto A. (2006), Globalization and the Wider Black Sea Area: Interaction with the
European.
187
61- Rodríguez F. and Rodrik D. (1999), “Trade Policy And Economic Growth:A Skeptic's Guide
To The Cross-National Evidence”. RodrikUniversity of Maryland and Harvard University
Revised. Department of Economics
62- Rolf J. L. (2005), “The EU Offer of Service Trade Liberalization in the Doha Round:
Evidence of a Not-Yet-Perfect Customs Union”. Kiel Institute for World Economics, JCMS
Volume 43. Number 2. pp. 311–25.
63- Sachs, J. D. and Warner A. (1995), “Economic reform and the process of global
integration”, Brookings Papers on Economic Activity, 1-118
64- Saikkonen, P. (1991), “Asymptotically Efficient Estimation of Cointegration Regressions”,
Econometric Theory, 7, 1-21.
65- Salehi H. & Leaphart E. (1999). “Estimating Trade Policy Models:An Empirical Study of
Protection Policy in Turkey”. University of Illinois at Urbana-Champaign.
66- Samson, I. and Sepashvili E. (2005) “The Black Sea Integration, a Challenge for the
European Neighborhood Policy.” paper presented at the conference
“Georgia and European Integration,” Tbilisi, September 2005.
67- Santis R. A. De. (2003), “The impacts of Customs Union with the European Union on
International migration in Turkey”. Journal of Regional Science.Vol.43, N.2.pp.349-372
68- saqarTvelos statikis saxelmwifo departamentis masalebi
69- Saracoglu R. (1987), "Economic Stabilisation and Structural Adjustment: The Case of
Turkey", in Growth-Oriented Adjustment Programs, V. Corbo, M. Goldstein and M. Khan
(eds.), Proceedings of a Symposium Held in Washington DC, February 25-27, Published by
the IMF and the World Bank, Washington, D.C.
70- Sayan S. (1998), “The Black Sea Economic Cooperation Project:A Substitute for or A
Complement to Globalization Efforts in the Middle East and the Balkans?” Cairo, Egypt:
Economic Research Forum.
71- Seki I. (2003), “Avrupa Birligine Uyum Surecide Gumruk Birliginin Dis Tiaretimize
Etkileri”. Yayin No. TÜSIAD-T/2003-10-364.
72- Seki I. (2005), “Gümrük Birliði’nin Türkiye’nin Net ihracatI Üzerine Etkileri, 1985 – 2003”.
73- Sepashvili E., Security Aspects of Economic Cooperation in the Black Sea Region
74- Sertoglu K.& Ilhan O. (2003), “Turkey and European Union Relations: Concept of Customs
Union”. Pakistan horizon. Vol.56 No:3. pp 15-25
75- Soguk H. & Uyanusta E. (2004), “Gümrük Birliği’nin Türkiye Ekonomisine Etkileri” İKV
No:179.
76- Tan L. H., (2004), “Will ASIAN Economic Integration Progress Beyond a Free Trade
Area?” The International and Comperative Law Quarterly, pp. 935
188
77- Tassinari F. (2006), “A Synergy for Black Sea Regional Cooperation:Centre for European
Studies”, N.105
78- Thanos V. (2006), “The Involvement of the International Center for Black Sea Studies in the
Union, Eastern Mediterranean and the Middle East, Southeast European and Black Sea
Studies,Vol. 6, No. 2, pp. 157–168
79- Togan S. (2004), “Turkey: Toward EU Accession”. Bilkent University. Ankara© Blackwell
Publishing Ltd.
80- Togay S. (2000), “Effects of a Turkey-European Union Customs Union and Prospects for the
Future”. Russian and European Finance and Trade, vol.36, no:4. pp. 5-22
81- U. Utku & Durmus Ö. (2003), “Does trade liberalization cause a long run economicgrowth in
Turkey”. presented at the EcoMod, Economic Modeling Annual Conference, Istanbul
82- Ülgen S. & Zahariadis Y. “The Future of Turkish-EU Trade relations: Deepening vs
Widening”.
83- Ugur M. (2003), Testing times in EU-Turkey relations: the road to Copenhagen and beyond.
Journal of Southern Europe and the Balkans, Volume 5, N: 2
84- Umemoto M. (2002), “Regional Integration and Economic Development”..ASEAN Ec. B.
pp. 355-356
85- Utkulu U. & Seymen D. (2004), (Revealed Comparative Advantage and
Competitiveness:Evidence for Turkey vis-à-vis the EU/15). presented at the European Trade
Study Group 6th Annual Conference,ETSG. Dokuz Eylül University, Economics
Department, Izmir.
86- Utkulu U. & Seymen D. (2004), Revealed Comparative Advantage and Competitiveness.
Annual conference ETSG.
87- Utkulu, U. (1998), “Are the Turkish External Deficits Sustainable?”, Journal of the Faculty
of Economics and Administrative Sciences (DEÜ İİBF Dergisi), Dokuz Eylül Üniversity /
İzmir, 13(1), 119-32.
88- Uyar S. “Ekonomik Bütünleşmeler Ve Gümrük Birliği Teorisi”. Pamukkale Üniversitesi,
İ.İ.B.F.
89- Vanek J. (1965), General Equilibrium of International discrimination. The Case of customs
Unions.
90- Vasilyan S. (2004), The Policy of ‘Regional Cooperation in the South Caucasus’, Centro
Argentino de Estudios Internacionales, Área CEI y Países Bálticos
91- Venables Anthony J. (2003), “Winners And Losers From Regional Integration Agreements”.
The Economic Journal, 113 (October),pp. 747–761. _ Royal Economic Society. Published by
Blackwell.
189
92- Viner J. (1950)The Customs Union Issue. London: Carnegie Endowment for International
Peace
93- Wilson Carole J.” Symbolic Attitudes and Regional Integration in North America:Challenges
and Opportunities”.
190
danarTi 1. TurqeTis exsporti dargebis jgufebis mixedviT milion dolari
soflis meurneoba
qsovilebi da
tansacmeli rkina da metali
industriuli produqti
(sxva) sul
weli
Rirebu
leba
Shr.
(%)
Cha.
(%)
Rirebu
leba
Shr.
(%)
Cha.
(%)
Rirebu
leba
Shr.
(%)
Cha.
(%)
Rirebu
leba
Shr.
(%)
Cha.
(%)
Rireb
u
leba
1990 955 3,021 51.3 92 1.6 1,362 23.1 5,892
1991 1,052 18.3 10.2 3,265 51.9 8.1 105 1.7 22.4 1,386 22.0 1.8 6,293
1992 1,232 19.2 17.1 3,562 52.1 9.1 112 1.6 39.6 1,423 20.8 2.7 6,835
1993 1,457 16.9 18.3 3,831 44.4 7.6 133 1.5 65.5 2,604 30.2 83.0 6,835
1994 1,737 20.1 19.2 4,150 48.1 8.3 293 3.4 120.1 1,672 19.4 -35.8 8,635
1995 1,965 17.7 13.1 5,353 48.3 29.0 505 4.6 72.0 2,017 18.2 20.6 11,078
1996 1,854 16.1 -5.6 5,660 49.0 5.7 421 3.6 -16.7 2,110 18.3 4.6 11,549
1997 2,037 16.6 9.9 5,930 48.4 4.8 622 5.1 48.0 2,109 17.2 0.0 12,248
1998 1,941 14.4 -4.7 6,464 47.9 9.0 703 5.2 13.0 2,307 17.1 9.4 13,498
1999 1,901 13.2 -2.1 6,363 44.3 -1.6 818 5.7 16.4 2,562 17.9 11.0 14,348
2000 1,538 10.6 -19.1 6,469 44.6 1.7 908 6.3 10.9 2,730 18.8 6.6 14,510
2001 1,674 10.4 8.9 6,699 41.6 3.6 997 6.2 9.9 2,993 18.6 9.6 16,118
2002 1,632 8.8 -2.5 7,626 41.3 13.8 937 5.1 -6.0 3,340 18.1 11.6 18,459
2003 2,000 8.2 22.5 9,562 39.1 25.4 1434 5.9 53.0 4,389 17.9 31.4 24,484
2004 3,421 9.2 71.1 12,159 32.7 27.2 2593 7.0 80.8 5,612 15.1 27.9 37,214
2005 3,982 9.6 16.4 14,169 34.3 16.5 2,965 7.2 14.3 5,986 14.5 106.3 41,367
191
danarTi 2. TurqeTis importi dargebis jgufebis mixedviT milion dolari
soflis meurneoba
qsovilebi da
tansacmeli rkina da metali
industriuli
produqti (sxva) sul
weli Rirebu
leba
million
dolari
Shr.
(%)
Cha.
(%)
Rirebu
leba
million
dolari
Shr.
(%)
Cha.
(%)
Rirebu
leba
million
dolari
Shr.
(%)
Cha.
(%)
Rirebu
leba
million
dolari
Shr.
(%)
Cha.
(%)
Rirebu
leba
million
dolari
1990 295 2.3 506 4.0 1,508 11.8 4,958 38.7 12,809
1991 304 2.3 3.1 523 4.0 3.4 1,525 11.7 1.1 5,152 39.4 3.91 13,066
1992 315 2.3 3.6 556 4.1 6.3 1,562 11.6 2.4 5,263 39.0 2.15 13,479
1993 340 2.4 7.9 575 4.1 3.5 1,679 12.1 7.5 5,324 38.4 3.91 13,493
1994 229 2.1 -32.6
501 4.6 -
12.9 1,353 12.4
-19.4 4,457 40.8 -16.3 10,915
1995 790 4.7 245.1 828 4.9 65.4 1,852 11.0 36.8 6,774 40.2 52.0 16,861
1996 675 2.9 -14.5 1,379 6.0 66.5 2,081 9.0 12.4 8,848 38.2 30.6 23,138
1997 512 2.1 -24.1 1,611 6.5 16.8 1,873 7.5 -10.0 9,123 36.7 3.1 24,870
1998 477 2.0 -6.8 1,425 5.9 -
11.5 1,466 6.1 -21.7 9,011 37.4 -1.2 24,075
1999 489 2.3 2.5 1,318 6.2 -7.5 943 4.4 -35.7 8,223 38.4 -8.7 21,401
2000 479 1.8 -2.0 1,411 5.3 7.1 1,332 5.0 41.3 9,694 36.4 17.9 26,610
2001 304 1.7 -36.7 1,280 7.0 -9.3 1,004 5.5 -24.6 7,957 43.5 -17.9 18,280
2002 432 1.9 42.3 1,639 7.0 28.0 1,496 6.4 49.0 9,864 42.3 24.0 23,321
2003 564 1.8 30.6 1,806 5.7 10.2 2,407 7.6 60.9 12,931 40.8 31.1 31,695
2004 640 2.9 13.5 2,114 9.6 17.1 3,125 14.3 29.8 5,363 24.5 -58.5 21,915
2005 684 2.9 6.9 2,182 9.3 3.2 3,560 15.2 13.9 5,865 25.1 9.4 23,356
192
danarTi 3.
kiTxvari
gTxovT upasuxoT qvemomdebare SekiTxvebs “diax” an “ara”. dadebiTi
pasuxis SemTxvevaSi gTxovT gamoxatoT Tqveni Sexeduleba. Cven gTavazobT
skalas, sadac sakiTxi SeiZleba iyos Sefasebuli rogorc Zalian Zlieri,
Zlieri saSualo, SezRuduli an Zalian SezRuduli.
1. fiqrobT Tu ara rom industriuli seqtori saqarTveloSi gaizarda
bolo 10 wlis ganmavlobaSi?
diax --------------------- ara ---------------------------
dadebiTi pasuxis SemTxveveSi gTxovT miuTiToT ramdenad?
Zalian Zlieri ------------ Zlieri---------- saSualo --------- SezRuduli ---------
Zalian SezRuduli -----------
2. CamoTvlilTagan romel periodSi miaRwia saqarTvelom ekonomikuri
zrdis umaRles dones?
1985-1990 -------- 1991-1996 ------------- 1997-2002 ----------2003-2008 --------------------
3. ekonomikis romelma seqtorma miaRwia zrdis umaRles dones am
periodSi?
agraruli--------- warmoeba ----------- transporti ----------- meTevzeoba da
miwaTmoqmedeba--------------------
turizmi ----------- samTo mrewveloba ----------- mSenebloba------------ sxva
(gTxovT daakonkreteT) ------------
4. CamoTvlilTagan romel seqtors aqvs zrdis udidesi potenciali
momdevno 10 wlis ganmavlobaSi?
agraruli -------------warmoeba-------------transporti------------meTevzeoba da
miwaTmoqmedeba---------
turizmi-------samTo mrewveloba-----------mSenebloba--------------sxva (gTxovT
daakonkretoT)-----------------
5. rogor fiqrobT, gasuli 10 wlis manZilze Savi zRvis regionis
industriuli seqtori gaizarda Tu ara?
Ddiax----------- ara-------------------
dadebiTi pasuxis SemTxveveSi gTxovT miuTiToT ramdenad?
Zalian did gavlenas--------- did gavlenas -------------gavlenas------------ mwire
SezRuduli---------- umniSnelo gavlenas------------
193
6. CamoTvlilTagan romel qveyanaSi miaRwia industriuli seqtoris zrdam
umaRles dones? (gTxovT miuTiToT pirveli 5 qveyana, miakuTvneT
qulebi 1-dan (zrdis umaRlesi done) 5-mde (zrdis saSualo done))
albaneTi---------somxeTi-----------azerbaijani----------bulgareTi----------
saqarTvelo---------saberZneTi ---------------moldova -----------rumineTi------------
ruseTi-----------------TurqeTi ---------------ukraina----------------------12. serbeTi
7.gTxovT miuTiToT, eTanxmebiT, pasuxisgan Tavs ikavebT Tu ar
eTanxmebiT qvemod mocemuli frazas
Savi zRvis regionis wevri qveynebis samrewvelo zrda da ganviTareba
(saSualod) aRemateba igive maCveneblebs dsT-s qveynebSi Tu ara.
_veTanxmebi _pasuxisgan Tavs vikaveb _ar veTanxmebi
8.a) fiqrobT Tu ara rom, gasuli 10 wlis manZilze Savi zRvis regioni
pirveladi industriis ganviTarebaSi warmatebuli iyo? (pirveladi
industria moicas agrarul seqtors, meTevzeobas, metyeveobas, samTo
mrewvelobas da mompovebeli)
diax ..------------------ ara -------------------------
dadebiTi pasuxis SemTxveveSi gTxovT miuTiToT ramdenad?
Zalian did gavlenas------------ did gavlenas --------------- gavlenas------------ mwire
SezRuduli---------- umniSnelo gavlenas---------------
zemoT CamoTvlil (miTiTebul) pirveladi industriis seqtorTagan
romeli gaizarda yvelaze metad? (SegiZliaT airCioT erTze meti
seqtori)
_agraruli -------------- meTevzeoba ------------------- metyeveoba ---------------
mompovebeli ----------------------
8.b) fiqrobT Tu ara rom, gasuli 10 wlis manZilze Savi zRvis regioni
meoradi industriis ganviTarebaSi warmatebuli iyo? (meoradi
industria moicavs mrewvelobas, mSeneblobas, turizms, da sxva saxis
servisebs (momsaxurebas))
Ddiax --------------- ara -------------------
dadebiTi pasuxis SemTxveveSi gTxovT miuTiToT ramdenad?
(Tu Tqveni pasuxi dadebiTia, gTxovT miuTiTeT ramdenad?)
Zalian Zlieri-------- Zlieri----------- saSualo----------- SezRuduli ----------
Zalian SezRuduli--------------
194
zemoT CamoTvlil pirveladi industriis seqtorTagan romeli gaizarda
yvelaze metad? (SegiZliaT airCioT erTze meti seqtori)
mSenebloba ------- mrewveloba -------- turizmi -------- sxva servisebi
(gTxovT daakonkreteT) ---------------
9. fiqrobT Tu ara rom industriuli ganviTarebis deficitma ganapiroba
kvalificiuri muSaxelis imigracia Savi zRvis regionidan ?
K diax ------------- ara -----------------
dadebiTi pasuxis SemTxveveSi gTxovT miuTiToT ramdenad?
Zalian did gavlenas--------- did gavlenas -------- gavlenas-------- mwire
SezRuduli------- umniSnelo gavlenas-------------
10. TanamSromlobs Tu ara Tqveni kompania misi zrdisa da ganviTarebis
TvalsazrisiT saxelmwifosTan
diax ------------- ara ----------------------
dadebiTi pasuxis SemTxveveSi gTxovT miuTiToT ramdenad?
Zalian did gavlenas--------- did gavlenas -------- gavlenas-------- mwire
SezRuduli------- umniSnelo gavlenas-------------
11. TanamSromloba industriul doneze warmoebs formalur -----------------
Tu araformalur ----------safuZvelze?
12. monawileobs Tu ara Tqveni kompania am dargSi mimdinare regionalur
TanamSromlobaSi?
diax -------------(gadadiT me-13 SekiTxvaze) ara --------------(gadadiT me-15
SekiTxvaze)
dadebiTi pasuxis SemTxveveSi gTxovT miuTiToT ramdenad?
Zalian did gavlenas--------- did gavlenas -------- gavlenas-------- mwire
SezRuduli------- umniSnelo gavlenas-------------
13.TanamSromloba xorcieldeba(warmoebs) formalur -------------- Tu
araformalur --------safuZvelze?
14. ra saxis iniciativebia saWiro Savi zRvis regionis wevr qveynebis
kompaniebs Soris TanamSromlobis donis asamaRleblad?
…......................................................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................................................
195
....................................................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................................................
…......................................................................................................................................................................................................
15- qvemoT CamoTvlili sakiTxebidan romeli warmoadgens problemas
Tqveni dargisTvis? (waikiTxeT TiToeuli punqti cal-calke da miuTiTeT
problemis simwvave)
diax ara Zalian
Zlieri
Zlieri saSualo SezRuduli Zalian
SezRu
duli
centraluri
mTavrobis
mxridan dargis
SemzRudveli
politikis
kursi
regionuli
mTavrobis
mxridan dargis
SemzRudveli
politikis
kursi
regionalur
doneze dargis
gaviTarebisTvis
strategiuli
dagegmvis
deficiti
SezRuduli
finansuri
resursebi
araefeqturi
satransporto
196
sistema
kvalificirebu
li muSaxelis
nakleboba
16- TvliT Tu ara, rom Savi zRvis regionis qveynebis centraluri
mTavrobebisa da mrewvelobis dargebis warmomadgenelTa erToblivi
Zalisxmeva Seamsubuqebs am problemebs?
diax ara
Tu Tqveni pasuxi dadebiTia maSin miuTiTeT ramdenad iqoniebs zegavlenas?
Zalian did gavlenas--------- did gavlenas -------- gavlenas-------- mwire
SezRuduli------- umniSnelo gavlenas-------------
17-TvliT Tu Aara, rom qvemoTmdebare yvela funqti aucilebelia
mrewvelobis warmomadgenelTa da Savi zRvis regionis saxelmwifoebs
Soris M ekonomikuri kavSirisaTvis?
diax ara Zalian
Zlieri
Zlieri saSualo SezRu
duli
Zalian
SezRud
uli
dagegmvis
saerTo kursi
gaviTarebis
saerTo
strategia
xarjebis gayofa
kanonebisa da
regulaciis
erTgvarovneba
moqmedebebis
koordinirebis
efeqtiani
197
ganxorcieleba
18- rogor fiqrobT SeuZlia Tu ara Tqvens kompanias zegavlena moaxdinos
mTavrobis kurze, Tqveni seqtoris zrdisa da ganviTarebis
gaTvaliswinebiT?
diax --------------- Aara ---------------------------
Tu Tqveni pasuxi dadebiTia maSin miuTiTeT ramdenad iqoniebs zegavlenas?
Zalian did gavlenas--------- did gavlenas -------- gavlenas-------- mwire
SezRuduli------- umniSnelo gavlenas-------------
19- TvliT Tu ara rom regionuli ekonomikuri gaerTianeba (BSEC) gavlenas
iqoniebs calgeuli regionis zrdisa da ganviTarebis kursze?
diax ---------------- ara---------------------------
Tu Tqveni pasuxi dadebiTia maSin miuTiTeT ramdenad iqoniebs zegavlenas?
Zalian did gavlenas--------- did gavlenas -------- gavlenas-------- mwire
SezRuduli------- umniSnelo gavlenas-------------
20- TvliT rom samTavrobo doneze saxelmwifoTaSorisi TanamSromloba
Tqven kompanias gaviTarebisa da zrdis sruli potencialis maqsimalurad
gamovlenaSi daexmareba?
diax ------------------- ara-------------------------
Tu Tqveni pasuxi dadebiTia maSin miuTiTeT ramdenad iqoniebs zegavlenas?
Zalian did gavlenas--------- did gavlenas -------- gavlenas-------- mwire
SezRuduli------- umniSnelo gavlenas-------------
21.a. TvliT Tu ara, rom B BSEC- s wevrma qveynebma industriuli
starategiis SemuSaveba da amis safuZvelze miRebul gadawyvetilebaTa
realizacia unda moaxdinon?
diax ---------- ara-----------------------
Tu Tqveni pasuxi dadebiTia maSin miuTiTeT ramdenad iqoniebs zegavlenas?
Zalian did gavlenas--------- did gavlenas -------- gavlenas-------- mwire
SezRuduli------- umniSnelo gavlenas-------------
21.b. TvliT Tu ara, rom B BSEC- s wevri qveynebis sruli erTianoba
industriul ganviTarebis politikis SemuSavebaSi momgebiani Tqveni
qveynisaTvis?
diax --------------- ara -------------------------
Tu Tqveni pasuxi dadebiTia maSin miuTiTeT ramdenad iqoniebs zegavlenas?
198
Zalian did gavlenas--------- did gavlenas -------- gavlenas-------- mwire
SezRuduli------- umniSnelo gavlenas-------------
22-TvliT rom BSEC- is wevr qveynebis industriuli dargebis
warmomadgenelTa erToblivi moqmedeba ufro met efeqts iqoniebs am
qveynebis mTavrobebTan molaparakebebze?
diax ------------- ara----------------------
Tu Tqveni pasuxi dadebiTia maSin miuTiTeT ramdenad iqoniebs zegavlenas?
Zalian did gavlenas--------- did gavlenas -------- gavlenas-------- mwire
SezRuduli------- umniSnelo gavlenas-------------
23-TvliT rom ekonomikuri kavSiri wevr qveynebs Soris xels Seuwyobs
Savi zRvis regionis saxelmwifoTa politikuri kavSiris Camoyalibebas?
diax ---------------- ara---------------------------
Tu Tqveni pasuxi dadebiTia maSin miuTiTeT ramdenad iqoniebs zegavlenas?
Zalian did gavlenas--------- did gavlenas -------- gavlenas-------- mwire
SezRuduli------- umniSnelo gavlenas-------------
24-TvliT Tu ara rom qveynis Sida samTavrobo struqtura da
koordinaciis dabali done xels uwyobs araefeqtian saqmeianobas Savi
zRvis regionSi?
diax -------------------- ara----------------------------
Tu Tqveni pasuxi dadebiTia maSin miuTiTeT ramdenad iqoniebs zegavlenas?
Zalian did gavlenas--------- did gavlenas -------- gavlenas-------- mwire
SezRuduli------- umniSnelo gavlenas-------------
25-TvliT Tu ara rom mTavrobaTaSorisi TanamSromlobis ganviTareba
gaaumjobesebs SezRuduli resursebis efqturad gamoyenebis
gadawyvetilebebis miRebas?
diax ----------------------- ara------------------------------
Tu Tqveni pasuxi dadebiTia maSin miuTiTeT ramdenad iqoniebs zegavlenas?
Zalian did gavlenas--------- did gavlenas -------- gavlenas-------- mwire
SezRuduli------- umniSnelo gavlenas-------------
26- gTxovT miuTiTeT Tavs ikavebT, ar eTanxmebiT Tu eTanxmebiT qvemoT
CamoTvlil frazebs?
veTanxmebi ar veTanxmebi Tavs vikaveb
Savi SRvis regionis
199
ekonomikuri gaerTianebis
arseboba SesaZlebelia
politikuri gaerTianebis
arsebobis gareSec
politikuri
TanamSromloba
araformaluri unda iyos
27-fiqrobT rom BSEC-is samrewvelo kavSiri zegavlenas iqoniebs
industriaSi arsebul amJamindel konkurenciis doneze?
diax ------------------- ara-----------------------------
Tu Tqveni pasuxi dadebiTia maSin miuTiTeT ramdenad iqoniebs zegavlenas?
Zalian did gavlenas--------- did gavlenas -------- gavlenas-------- mwire
SezRuduli------- umniSnelo gavlenas-------------
28-gsurT Tu ara dauTmoT dro, gamoiCinoT Zalisxmeva da mxardaWera,
raTa miRweul iqmnas erTsulovneba BSEC-is wevr qveynebs Soris
industrul ganviTarebasa da koordinaciaSi?
diax ------------------- ara---------------------
Tu Tqveni pasuxi dadebiTia maSin miuTiTeT ramdenad iqoniebs zegavlenas?
Zalian did gavlenas--------- did gavlenas -------- gavlenas-------- mwire
SezRuduli------- umniSnelo gavlenas-------------
29- xarT BSEC-–is aqtiuri mxardamWeri?
diax ------------------------- ara-------------------------
Tu Tqveni pasuxi dadebiTia maSin miuTiTeT ramdenad iqoniebs zegavlenas?
Zalian did gavlenas--------- did gavlenas -------- gavlenas-------- mwire
SezRuduli------- umniSnelo gavlenas-------------
30-rogor fiqrobT ra aris wevri qveynebis momavali? gTxovT mogvawodoT
rac SeiZleba meti xarisxiani informacia.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------
200
gmadlobT guliTadi TanamSromlobisaTvis. Tu gsurT kvlevis saboloo
Sedegebis aslis miReba gTxovT mogvawodoT Tqveni sakontaqto
informacia.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
201
teqstSi gamoyenebuli abreviatura
APEC: aziuri da wynari okeanis qveynebis ekonomikuri TanamSromloba
BSEC: Savi zRvis ekonomikuri TanamSromloba
CAT: erToblivi sagareo tarifebi
CM: erToblivi bazari
CU: sabaJo gaerTianeba
EC: evropuli sazogadoeba
ECO: ekonomikuri TanamSromlobis organizacia
EEA: evropis ekonomikuri zona
EEC: evropis ekonomikuri sazogadoeba
EFTA: evropis Tavisufali savaWro zona
EMU: ekonomikuri monetaruli kavSiri
EP: evropuli parlamenti
EU: evrokavSiri
MFN keTil samezoblo rejimis
MU: monetaruli kavSiri
NAFTA: Crdilo amerikis Tavisufali savaWro SeTanxmeba
SEE: saxelmwifo ekonomikuri sawarmoebi
SPO: saxelmwifo damgegmavi organiozacia
WTO: msoflio savaWro organizacia