Rizikos valdymas draudimo įmonėse · Rizikos valdymas draudimo įmonėse šiame darbe...

EugenijaBUšKEVIČIŪTĖ–socialiniųmokslųdaktarė,VilniausuniversitetoKaunohumanitariniofakultetoFinansų irapskaitoskatedrosdocentė.Adresas:Muitinėsg.12,Kaunas.Tel.: (37)[email protected]ėLEšKEVIČIŪTĖ–magistrė,Vilniausuniversitetas,Kaunohumanitarinisfakultetas,Finansųirap-skaitoskatedra.Adresas:Muitinėsg.12,Kaunas.Tel.:(37)[email protected]

ISSN 1822-7966TAIKOmOJI EKONOmIKA:SISTEmINIAI TYRImAI: 2008.2/2

Įvadas

Saugumo jausmas yra vienas iš pagrindi-niųžmonijosgerovėselementų.Saugumojausmui užtikrinti reikalingos draudimo įmonės bei draudimo tarpininkai. Plė-tojantis rinkos santykiams draudimas be draudiminėspaskirties–užtikrintiapsau-gą nuo stichinių ir kitų nelaimių – tapoir komercine pelno siekiančia veikla, o draudimo įmonės – svarbiomis finansi-nėmis institucijomis. Draudimo verslasrinkos ekonomikoje yra svarbus ūkinioaktyvumo stimuliavimo veiksnys, suda-rantis visiems rinkos dalyviams vienodas teises, suteikiantis psichologinę motyva-ciją užsiimti verslu, gauti pelną ir norąrizikuoti (Ефимов, 1996). Ekonominiupožiūriu,draudimasatliekaturto,pajamų

Eugenija bUŠKEVIČIŪTĖ Audronė lEŠKEVIČIŪTĖ

Rizikos valdymas draudimo įmonėse

šiamedarbenagrinėjamirizikosvaldymomodeliai,taikantatvejųstudijųtyrimometodą,įvertintasgalimųrizikosreikalavimų(MokumasII)poveikisLietuvosdraudimorinkosdalyviųveiklaiiršiotyrimopagrinduparengtasMokumasIIhipotetiniųpoveikiųmodelis.Raktiniai žodžiai: draudimas, rizikos valdymas, mokumas, modelis.

Applying case study research method this paper analyzes risk management models, evaluates the possible ef-fectsofriskrequirements(SolvencyII)ontheactivityofLithuanianinsurancemarketparticipantsandbasedontheresearchtheSolvencyIIhypotheticalinfluencesmodelisformed.Keywords: insurance, risk management, solvency, model.

JEL Classifications:G22/G32/G29/C53.

ir kredito išsaugojimo funkcijas, apsaugo nuonuostoliųarbajuossumažina,taippatyra svarbus kapitalo rinkos investuotojas, moka mokesčius biudžetui. Socialiniu po-žiūriu,draudimasvertinamaskaipžmoniųgerovės palaikymo ir turtinių skirtumųmažinimopriemonė.Dėldraudimoišskir-tinio vaidmens šalies ekonomikoje svarbu užtikrinti draudimo veikla užsiimančiųįmoniųstabilumą.Rizikosvaldymas,esantnetikrumuidėlateities,rinkossąlygųkai-tai, konkurencijos intensyvėjimui, tam-pa neišvengiamu kasdienybės elementu,kad būtų sėkmingai vykdoma draudimoveikla. Draudimo įmonių stabilumui už-tikrinti siekiama taikyti rizika grįstus rei-kalavimus mokumui bei kapitalo pakan-kamumui.Dėl to,kadanksčiaupriimti irdabar taikomi draudimo įmonių moku-

Eugenija bUŠKEVIČIŪTĖ, Audronė lEŠKEVIČIŪTĖ60

moreikalavimaiMokumas Inebeatitinkašiųdienųsituacijos,tampabūtinasukurtinaujus, rizikos valdymu grįstus, mokumo reikalavimus. Europos komisijos (EK) pa-rengtuose rizikos reikalavimuose (Moku-masII)yraatsižvelgiamaįvisųdraudimorinkos dalyvių interesus, orientuojamasiį perspektyvinį visų rizikų įvertinimą irefektyvųrizikųvaldymądraudimoįmonėsviduje.įvertinantdidelędraudimoveiklosįtakąvalstybei,visuomenei,žmoniųgero-vei, numatant, kad pasaulis nuolatos tobu-lėjairvisdidėjakuotikslesnėsirišsames-nėsinformacijosapienagrinėjamąobjektąporeikis, svarbūs tampa rizikos valdymodraudimo veikloje įvairiapusiški tyrimai.

ESnaujojidirektyvaMokumasIInėrapradėta įgyvendinti. Ne tik Lietuvos, betir ES šalių draudimo rinkos dalyviai tikpradedająnagrinėti.Galimųrizikosreika-lavimų(Mokumas II)poveikiųdraudimorinkai ir jos dalyviams ištyrimo lygis yra menkas bei sisteminiu požiūriu nenagri-nėtas.šiųpoveikiųįvertinimasyraaktualimokslinė problema. Atskirus draudimoveiklos rizikos momentus bei mokumo rei-kalavimus bendru požiūriu nagrinėjo šiemokslininkai:G.E.Rejda,C.A.Williams,Jr., В. В. Шахов, J. Čepinskis, D. Raškinis, V.Rutkauskas,L.Belinskaja,A.Garškienė,M.Schieg,Ch.Culp,A.Linartasirkt.

Darbo mokslinį ir praktinį naujumąsudaro rizikos identifikavimas taikant ESreikalavimusdraudimoįmoniųmokumui,Mokumas II galimų poveikių draudimoveiklai tyrimo instrumentarijaus paren-gimas ir šio tyrimo pagrindu Mokumas II galimų hipotetinių poveikių modelioLietuvosdraudimo rinkosdalyvių veiklaiparengimas.

Tyrimo tikslas – įvertinti rizikos val-dymo sąlygas bei mokumo reikalavimusirpateiktigalimusMokumasIIpoveikiusLietuvosdraudimorinkosdalyviųveiklai.

Tyrimo uždaviniai:įvertintirizikossampratą ir josval-•

dymo aspektus;parengtigalimųrizikosreikalavimų•

(Mokumas II) poveikių draudimo veiklaityrimoinstrumentarijų;

įvertinti galimų rizikos reikalavimų•(Mokumas II) poveikį draudimo rinkosdalyviams Lietuvos sąlygomis, taikantatvejų studijas, bei parengti šių poveikiųmodelį.

Tyrimo objektas–draudimoverslori-zika.

Tyrimo metodai – sisteminė moksli-nėsliteratūrosanalizė,apklausosmetodas,grupavimas, palyginimas.

Rizikos samprata, klasifikavimas

Rizika mokslinėje literatūroje apibrėžia-ma ir vertinama įvairiai. Tačiau pirmine ir prigimtine rizikos prasme yra laikomi pavojus ir grėsmė. 1 lentelėje pateikiaminagrinėtoje literatūrojeautoriųnurodomirizikosapibrėžimai.

Praktiškaivisiautoriai(G.E.Rejda,C.A.Williams,Jr.,В.В.Шахов,J.Čepinskis,D.Raškinis,V.Rutkauskas,L.Belinskaja)savodarbuosepabrėžia,jogvienovienin-go rizikos apibrėžimo pateikti negalima.Dėl to egzistuoja rizikos sampratos įvai-rovė. Dažniausiai apibrėžimuose rizikossąvokaturineigiamąatspalvį–pavojusirgrėsmė, tačiau kai kurie autoriai nusakoir teigiamų rezultatų atsiradimo galimy-bę(A.Garškienė,M.Schieg).G.E.Rejda(1998) taip pat apibrėžia riziką kaip ne-tikrumądėlnuostoliųatsiradimo,t.y. jiegali atsirasti, bet gali ir neatsirasti, tačiau savoapibrėžimeteigiamorezultatoatsira-dimogalimybėsjiskonkrečiaineįvardijairpaliekatainutylėjimu.C.A.Williams,Jr.

RIZIKOS VAlDYmAS DRAUDImO įmONĖSE 61

(1985),rizikąnusakydamaskaiprezultatųįvairovę, taip pat konkrečiai neapibrėžia,ar laukiamirezultataigali turėti teigiamąatspalvį.

Kaikuriuoseapibrėžimuosegriežtaiak-centuojamastikneigiamųirnepageidauja-mųrezultatųatsiradimas:nepageidaujamorezultatopavojus–В.В.Шахов;galimybėpatirti kokį nors negerą įvykį, tikimybė,grėsmėpatirtipavojų–V.Bagdonas;dide-lėarmažatikimybė,kadtamtikraspavo-

jussukelsžaląarnepalankųrezultatą–The Risk Management Guide žodynas.

Kituose apibrėžimuose rizika apibū-dinama kaip nepatikimos, nenuspėjamosaplinkos išraiška. L. Belinskaja (2001) taiįvardijakaippavojųderinį.Nenuspėjamo-jeaplinkojegaliegzistuotidaugybėsuvo-kiamųirnesuvokiamųpavojųirgrėsmių.Tarptautinių žodžių žodyne aplinkos ne-apibrėžtumas įvardijamas kaip žinojimas,kadyratikimybėnepasiektitikslo.šisapi-

1 lentelėRizikos samprata

Autorius ApibrėžimasA.Garškienė(1997,p.6) Rizika –taiveiksmo,įvykioaratsitikimoneįspėjamumas,lydimas

galimųnuostoliųarbanaudos.G.E.Rejda(1998,p.5) Rizika–tainetikrumasdėlnuostolioatsiradimo.C.A.Williams,Jr.(1985,p.6) Rizika–tairezultatų,galinčiųpasirodytipertamtikrąlaikotarpį,

įvairovė.Ch.Culp Rizikayraapibrėžiamakaipgalimybė,kadnenumatytiįvykiaiįvyks,

otikėtinineįvyks,jeibetkokiuišpaminėtųatvejųyrasąlygojamasnepalankus rezultatas.

The Risk Management Guide žodynas www.ruleworks.co.uk/ ...

Rizika–taididelėarmažatikimybė,kadtamtikraspavojussukelsžaląarnepalankųrezultatą.

Tarptautiniųžodžiųžodynas(2001, p. 857)

Rizika–ryžtasveikti,žinant,kadyratikimybėnepasiektitikslo,arbaryžimasisnesiimtiapsunkinančiųpriemonių,reikalingųgalimiemsneigiamiemsatsitiktiniųaplinkybiųpadariniamsneutralizuoti,tikintis,kadtųpadariniųnebus.

Draudimo informacinis portalaswww.draudimas.info

Rizika –tikimybėdraudiminiamįvykiuiįvykti.

В. В. Шахов (2003, p. 215) Galimasneigiamasnukrypimasnuoplanuotųirfaktiniųrezultatų,t.y.nepageidaujamo rezultato pavojus yra vadinamas rizika.

J. Čepinskis, D. Raškinis (2005, p. 24)

Rizikagalibūtiapibrėžiamakaip:nuostoliųatsiradimotikimybė,netikrumas,dispersijanuomatematiniovidurkio,tikimybė,kadfakti-nis rezultatas nesutaps su laukiamu.

V.Bagdonas(1996,p.21) Rizikasuprantamakaipgalimybėpatirtikokįnorsnegerąįvykį,tiki-mybė,grėsmėpatirtinuostolį.

L.Belinskajairkt.(2001,p.11) Rizikossampratagalibūtiįvairi.Rizika–tainelaimingoatsitikimogalimybė,pavojųderinys,nenuspėjamumas,neprognozuojamumas,netikrumasdėlnuostolių,nuostoliųgalimybė.

V. Rutkauskas (2001, p. 10) Rizika–taigalimanetektis,kuriosmastaipriklausotieknuonepalan-kausįvykiogalimybių,tieknuotopoveikiorecipientųatsakobūdobeiaplinkos įtakos poveikio procesui.

M. Schieg (2006, p. 78) Teorijoje rizikaapibrėžiamakaipteigiamasarneigiamaskintamojonukrypimasnuojotikėtinosreikšmės.Praktikojedažniausiaitaiyraneigiamas rezultatas.


1 pav. pateikta rizikos sąvoka pagalStanford Encyclopedia of Philosophy verti-nimus.šiuoatveju rizika suvokiamakaipnepageidaujamo įvykio (gali įvykti arba neįvykti)priežastis,tikimybė,tikėtinaver-tėirsprendimasdėlrizikingossituacijos.

Autorių nuomone, rizika yra nepagei-daujamoįvykiotikimybė,odraudimovei-klosrizikągalimaapibūdintitaip:nepagei-daujamodraudiminio įvykio tikimybė(šisapibūdinimas beveik atitinka draudimoinformaciniame portale pateiktą sampra-tą).šiametrumpameapibrėžimeatsispindi

brėžimastaippatnusakorizikąnetikkaipsąlygojamą,sukeliamąkonkrečiųveiksmų,betirriziką,sąlygojamąveiksmųnesiėmi-mo, neveikimo, tikintis, kad nepalankūsįvykiai nesirealizuos. Veiksmų nesiėmi-mas nėra tinkamas elgesys tokiu atveju,norsstengtisapsisaugotinuovisųapskritaiįmanomų rizikų taip pat yra netikslinga.Ch. Culp, J. Čepinskis, D. Raškinis, api-brėždami riziką, numato faktinių ir tikė-tinų rezultatų nesutapimo galimybę, taippatgalimybę,kadlaukti įvykiainebūtinaiįvyks.

1 pav. Rizikos sąvokos reikšmės (pagal Stanford Encyclopedia of Philosophy)

5. Sprendimas dėl

rizikingos situacijos

RIZIKA

4. Nepageidaujamo įvykio

(gali įvykti arba neįvykti) tikėtina vertė


(gali įvykti arba neįvykti) tikimybė


(gali įvykti arba neįvykti) priežastis1.

Nepageidaujamas įvykis (gali įvykti arba

neįvykti)

2 pav. Rizikos dydžio priklausomybė nuo neapibrėžtumo

Pastaba: Sudaryta, remiantis J. Čepinskis, D. Raškinis (2005).

Neapibrėžtumo nėra

Pirmojo lygio neapibrėžtumas

Antrojo lygio neapibrėžtumas

Trečiojo lygio neapibrėžtumas


svarbiausi rizikos momentai konkrečioje veikloje,odetalesnėinformacijayraregla-mentuojama, t. y. tikėtini nepageidaujamiįvykiai nurodomi šalies normatyviniuose dokumentuose, draudimo sutartyse ir drau-diminiųįvykiųarrizikosklasifikacijose.

Kad ir koks būtų vartojamas rizikosapibrėžimas, svarbiausia yra neigiamųrezultatų atsiradimas dėl ateities neapi-brėžtumo, oneigiami rezultatai atsirandakaip vienos ar kelių priežasčių pasekmė.Neapibrėžtumas – tai abejonės, netikru-masdėlateities(susijęsužmogausmenkugebėjimunuspėtiateitį,nesdalykus,laikopožiūriu esančius arčiau, suvokiame tiks-liau nei tuos, kurie dar tik įvyks ateityje), dažnai žinios bei pasaulio pažinimas, kurie yra nepakankami. 2 pav. pavaizduota, kaip didėjantneapibrėžtumuididėjarizika.

Esant pirmojo lygio neapibrėžtumui,tikėtini įvykio rezultatai bei šių rezultatų

atsiradimotikimybėsyražinomosiržino-mus dydžius įvertinti galime, esant trečiojo lygioneapibrėžtumui,nežinodamineire-zultatų,neitųrezultatųatsiradimotikimy-bės,niekoapieįvykįnustatytinegalime.

Esant antrojo lygio neapibrėžtumui,žinomi tik tikėtini rezultatai, tačiau jų ti-kimybės nėra žinomos. Taip pat svarbupaminėtitąatvejį,kaiyratiksliaižinoma,kadįvykiorezultatasbusneigiamas–ne-apibrėžtumo nėra – rizikos nėra. Anot J.Čepinskio(2005),„Rizikaegzistuojatada,kai yraneapibrėžtumasdėl galimo rezul-tato, t. y. rezultatas gali įgauti bent dvi skirtingasreikšmes.“Netikrumasreiškiasiįvykio galimybe / tikimybe ir rizikos laips-niu(rizika:maža,vidutinė,didelėirpan.).Matematiškai netikrumas apibrėžiamasintervalu [0; 1]. šio intervalo kraštinėsreikšmės:0–įvykisneįmanomas;1–100proc., kad įvykis įvyks.

3 pav. Rizikos rūšys

Pastaba: Sudaryta, remiantis J. Čepinskis, D. Raškinis (2005); D. Laskienė (2003); A. Garškienė (1997); L. Belinskaja (2001); G. E. Rejda (1998); C. A. Williams Jr. (1985).

RizikaPožymiai

Sąlygota:1.Ūkinėsfinansinėsveiklos2. Asmens3.Gamtosveiksnių4.Politiniųveiksnių

1. Draudžiama2.Nedraudžiama

Rizikossąlygojamasrezultatas

Atsiradimo šaltinis

Rizikossąlygojamasrezultatas

1. Spekuliatyvi2. Grynoji2.1.Asmeninė2.2.Nuosavybės2.3.Civilinėsatsakomybės2.4.Susijusisukitųasmenųįsipareigojimais


Norintpašalintiarminimizuotiriziką,ją galima valdyti taikant įvairias priemo-nes ir metodus. Rizikos valdymo efektyvu-mas gali būti padidintas tinkamu rizikosidentifikavimu,rizikosstruktūrosnustaty-mu,suklasifikavimuįrūšis.Tadakiekvie-nairizikosrūšiaivaldytigalibūtitaikomiatitinkami valdymo metodai. Kiekvieno ūkio subjekto vykdomai veiklai būdingosspecifinėsrizikos.Tinkamasrizikųklasifi-kavimas ir vertinimas turi didelę reikšmę rizikos valdymo proceso sėkmingumui.Rizikaįrūšis,atsižvelgiantįdraudimovei-klosspecifiką,galibūtiklasifikuojamapa-gal tam tikrus požymius (3 pav.).

3pav. suklasifikuota rizikapagaldau-gelioautoriųsiūlomuspožymius.Pažymė-tina,jogdraudimoveiklosrizikąrealiamegyvenime galima sutikti pagal bet kurį po-žymį, o ne tik pagal galimybę apsidrausti, nesdraudiminiųįvykiųspektrasLietuvojeir ypač užsienio šalyse yra platus.

Rizikos valdymo modeliai

Rizikosvaldymasbetkurioūkiosubjektoveikloje leidžia nustatyti rizikingiausias sritisirįjassutelkusdėmesįpriimtiatitin-kamus sprendimus prognozuojant ateitį. Rizikosvaldymasyraūkiosubjektųveiks-mai, apimantys procedūrų ir priemonių,skirtų nuostolio atsiradimo tikimybei ir(arba) įvykio metu atsiradusių nuostoliųsumažinimui,numatymąirįgyvendinimą(Čepinskis, Raškinis, 2005).

Draudimoveiklojeyrapardavinėjamassaugumas bei rizikos prisiėmimo paslau-ga – draudimas. Čia rizika gali realizuo-tis,pvz.,atnešdamafinansiniusnuostoliusarbane.Draudimosubjektasyrafizinisarjuridinis asmuo, kuriam egzistuoja rizika dėlnesaugumo.Draudimosutartyjekon-krečiai nurodoma, kas ir kam turi atsitik-ti,kaddraudimoišmokabūtųišmokama.Rizika ir jos tikimybė kinta laike. Rezul-

NETEKIMŲ DAŽNUMAS

MAŽAS DIDELIS

NET

EKIM

Ų N

UO

STO

LIN

GU

MA

S

MA

ŽAS

D

IDEL

IS

I Mažo dažnumo,

didelio nuostolingumoDaugumažemės

drebėjimųCunamiaiSvarbiausiųklientų

bankrutavimas

II

Didelio dažnumo, didelio nuostolingumoProdukcijos brokasGydytojųaplaidumas

III

Mažo dažnumo, mažo nuostolingumoSmulkiosvagystėsAutomobilių apgadini-

mas

IV

Didelio dažnumo, mažo nuostolingumoAvarijosAtsargųsumažėjimas

4 pav. Rizikos sąlygotos žalos ir netekimų prioritetizavimo modelis

Šaltinis: M. Olin (2004).


tatyvus rizikos valdymas yra naudingas veiklai planuoti ateityje, nes leidžia tiksliau išreikšti riziką. Dėl to galima numatyti,kokius nuostolius ateityje ji gali sukelti. Ri-zikų prioritetams numatyti rekomenduo-jama 4 pav. pateikta schema. Kad ir kokios rūšiesrizikabebūtų,jossukeltinetekimaipateksįkurįnorsvienąšiosschemoskva-drantą.

šismažoardideliodažnumo,mažoardidelio nuostolingumo modelis gali būtitaikomas visų tipų rizikoms. Straipsnioautorėsmano,kadšismodelisžalosirne-tekimų prioritetams nustatyti yra efekty-vus, nes į keturis kvadrantus patenka visos įmanomos žalos ir netekimai su savitais nuostolingumo ir pasitaikymo dažnumo dydžiais. Tokiu būdu nei vienas neteki-mas ar žala organizacijoje negali likti ne-pastebėti. Organizacija, turėdama bendrąsvarbiausių ir ne tokių svarbių netekimųpaveikslą irnorėdamapanaikinti (sušvel-ninti)rizikųpoveikį,turėtųatsižvelgtiįri-zikastokiatvarka:II,I,IVirIIIkvadrantųrizikas. Išskiriant svarbiausias gresiančiasrizikas, sutaupoma daug laiko ir užtikri-namas ūkio subjekto, iš jų ir draudimo

įmonės,veiklosefektyvumas.Pastangaap-sisaugotiirišvengtivisųįmanomųrizikosrūšiųnėra tikslinga,okaikuriais atvejaisdėl josgaliatsirastinetnekontroliuojamapadėtis.

Daugelis autorių (D. Laskienė, C. Ar-thurWilliamsJr.,Ch.Culp),nors ir skir-tingomis formuluotėmis, dažniausiai iš-skiria,kadrizikosvaldymoprocesąsudaropenki pagrindiniai etapai, kurie yra glau-džiai tarpusavyje susiję (5 pav.).

Pradžioje organizacija planuodama sudarosąlygasrizikaivaldyti(numatoat-sakingusasmenis,veiksmųsekasirpan.).Potorizikaidentifikuojama,įvertinamairparenkamos tinkamos jos valdymo prie-monės bei procedūros. Rizikos kontrolėapimavisusvaldymoetapus.Josmetufik-suojami nukrypimai nuo reglamentuotųsąlygų, kurie įvertinami prasidėjus kitamvaldymo ciklui, arba koregavimai opera-tyviai vykdomi to paties ciklo metu. Rizi-kos valdymas yra kolektyvinis darbas, kurį nuolatturiatliktividausirišorėsspecialis-tai.

Tik reguliariai ir nuolat atliekamas šis procesas gali pateikti teigiamų rezultatų.

5 pav. Rizikos valdymo etapų modelis

4. Rizikos valdymo priemonių parinki-

mas

5. Rizikos kontrolė

1. Rizikos planavimas

3. Rizikos įvertinimas

2. Rizikos identifikavimas


Detalesnis rizikos valdymo etapų turinysatsispindi2lentelėje.

Atskiri autoriai rizikosvaldymoetapųeiliškumąnurodo kiek kitokį, tačiauma-noma, jog 5 pav. ir 2 lentelėje pateiktasvaldymo ciklo eiliškumas yra nuoseklus, kartoja realiai vykstančius procesus, gali būtilengvaiadaptuojamaspraktikoje.

Anksčiau nagrinėti rizikos valdymoetapaigalibūtitaikomibetkurioūkiosu-bjekto veikloje, taip pat ir draudimo įmo-nėse, tačiau rizikos įvertinimas dėl drau-dimo veiklos specifikos yra išskirtinis irverta jį aptarti.

Pirmosios ES direktyvos draudimo įmoniųmokumuibuvopriimtos1973m.ne gyvybės draudimui (73/239/EEB) ir1979m.gyvybėsdraudimui(79/267/EEB).įstojusįES,Lietuvaišiereikalavimaitapoprivalomi,tačiaureikalavimų,atitinkančių

ES standartusLietuvosdraudimo įmoniųmokumui,buvolaikomasijaunuo1997m.2002 m. ES direktyvos buvo papildytos (nustatyta nauji minimalaus garantinio fondo dydžiai ir jų indeksavimo tvarka).Direktyvose numatyta, jog draudimo įmo-nėse turibūtiprivalomapakankamamo-kumo atsarga visai veiklai vykdyti (http://www.dpk.lt):

Turima mokumo atsarga yra ne ma-1. žesnėužbūtinąjąmokumoatsargą.

Garantinis fondas yra ne mažesnis 2. užminimalųgarantinįfondą.

Remiantis minėtomis ES draudimodirektyvomis ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos draudimopriežiūroskomisija(DPK)2004m. patvirtino mokumo atsargos skaičiavi-mometodiką,o2007m.pakeitusnutari-mąbuvonustatytiindeksuotiminimalaus

2 lentelė Rizikos valdymo etapų turinys

1. Rizikos planavimas

Planavimas–taiorganizacijospasirengimasrizikosvaldymui,kuriometuyranusta-tomosveiksmųsekos,asmenysyraatsakingiužtamtikrassritis,sudaromossąlygosnuolatiniamišoriniųirvidiniųduomenų,reikalingųrizikosvaldymoprocesuistebėtiir tobulinti, rinkimui.

2. Rizikos identifikavimas

Pagalstatistinęinformaciją,praeitiesduomenis,praktinesžiniassudaromasgrėsmiųsąrašas.Tokiubūdugrėsmėsgalibūtisugrupuotosįgrupes,priklausomainuoto,kokiasgrupiųveiklossritisgrėsmėsveikiairkokiųgaliturėtididžiausiųneigiamųpasekmių.šiesąrašaituribūtinuolatperžiūrimiirpapildomi.Svarbu,kadnustačiusproblemasbūtųgalimapereitipriekonkrečiųveiksmų.

3. Rizikos įvertinimas

Taitikimybėsnustatymas,kadkonkretigrėsmėgalipaveiktikonkrečiasveiklossritisirsukeltinepageidaujamuspadarinius.Rizikosįvertinimasgalibūtikokybinis–rizikavertinamaneskaičiaisarprocentais,bettiksąvokomis(maža,vidutinė,didelė)irdėltotiksliųrezultatųnėrapasiekiamairkiekybinis–sudėtingasmetodas,kuriuogaunamitikslūsduomenysapiegalimasrizikas.Pastarasismetodasgerokaiefekty-vesnis nei pirmasis, rizika tampa visiškai valdoma, galima tiksliai ir greitai progno-zuotijospoveikį,įvertintitaifinansiškaiirpasirinktigeriausiąrizikosvaldymobūdą.

4. Rizikos valdy-mopriemonių parinkimas

Taitoleruotinųirnetoleruotinųrizikųatrinkimasbeibūdųirpriemonių,užtikri-nančiųefektyvųapsisaugojimąnuojų,parinkimas.Svarbu,kadrizikosvaldymopriemonėskaštaibūtųmažesnineipačiosrizikossukeltinuostoliai,taippatsvarbu,kadjibūtųpatikimairnesukeltųkitos,nevaldomosrizikos.

5. Rizikos kontrolė

Dažniausiairealūsprocesaiskiriasinuonumatytųbeireglamentuotųirsvarbuatliktiatitinkamuskoregavimusprieškitąciklą,kadatsiradęnukrypimaineiškraipytųvaldymo proceso.


garantinio fondo dydžiai. Lietuvos draudi-mo įmonėse turimamokumoatsarga yralygigarantiniamfonduiirturibūtinema-žesnėneibūtinojimokumoatsargabeimi-nimalusgarantinisfondas.BūtinossąlygosLietuvosdraudimoįmonėsmokumuiatsi-spindi 6 pav.

Pažymėtina,kad jeigudraudimoįmo-nės garantinis fondas yra mažesnis neireglamentuotas minimalus garantinis fon-das, tai tokia padėtis reglamentuotu lai-ku irsąlygomis turibūti ištaisyta,antraipdraudimoįmonėgalinetektilicencijos.

Tyrimai rodo, jog draudimo įmoniųfinansinio stabilumo vertinimo modelis(Mokumas I) turi nedaug kokybinių rei-kalavimų, susijusių su rizikos valdymu,draudimorizikosnėradiferencijuojamos,nepakankamai atsižvelgiama į pagrindines rizikos rūšis– rinkos, kredito, operacinę,taippatįperdraudimopatikimumą.PagalMokumas Imodelį draudimo įmonės fi-nansinis stabilumas vertinamas praeityje, t. y. neorientuotas į ateitį (EuropeanCom-mission,Linartas,2003).BešiųMokumasItrūkumų,dargalimaišskirtiglobalesniusdabar praktikoje taikomo modelio ribotu-mus (EuropeanCommission):

nepakankamagrupiųpriežiūra(val-•dymo ir priežiūros neatitikimai kelia pa-vojų,kadbusnepastebėtatamtikrosvisaigrupeibūdingosrizikos);

bendrosios rinkos veikimo apribo-•jimai (dabartinius ES sistemos standartus

galima papildyti nacionalinio lygio taisy-klėmis, o tai iškreipia bendros draudimorinkos veikimą, didina ES draudikų irdraudėjų išlaidas bei trukdo konkurenci-jai);

nepakankama tarptautinė ir sek-•torių konvergencija (kenkia ES draudikųkonkurencingumui).

A. Linarto (2003) atlikto tyrimo rezul-tataiLietuvossąlygomistaippatrodo,kad6pav.pateiktossąlygosnėrapakankamosdraudimo įmonėsfinansiniamstabilumuiįvertinti.1998–2002m. istoriniaiduome-nysparodė,kaddėlpablogėjusiosfinansi-nėspadėtiessavoveikląnutraukė10drau-dimoįmonių,išjų9negyvybėsdraudimoįmonės.įdomutai,jog5iš9atvejųdraudi-moįmonėsnemokumąsąlygojoveiksniai,neįtraukti į Lietuvos mokumo atsargos skaičiavimo modelį.

ModelioMokumasItrūkumaiirneati-tikimasšiuolaikinėsdinamiškosdraudimorinkos sąlygojo naujų draudimo veiklosfinansinio stabilumo vertinimo metodųpaiešką. EK kartu su Europos draudimoir profesinių pensijų priežiūros instituci-jų komitetu (angl. Comitee of European Insurance and Occupational Pensions Su-pervisors – CEIOPS)parengėnaujus,rizi-ka grindžiamus reikalavimus draudimo ir perdraudimoįmoniųmokumuiMokumasII.2007m.liepos10d.EKpatvirtinoMo-kumas II direktyvos projektą. MokumasII yra naujas, didelės apimties projektas

6 pav. Draudimo įmonių finansinio stabilumo vertinimo modelis pagal Mokumas I

Draudimo įmonės finansinė padėtis yra stabili

Minimalus garantinis fondas

Būtinamokumoatsarga

Garantinis fondas

Garantinis fondas = > IR


ir tiksliai nusakyti galimus jo poveikius iš anksto yra sudėtinga. Todėl CEOIPSkomitetas organizuoja kiekybinio povei-kiodraudimo įmoniųmokumui studijas,pasitelkdamas darbo grupes, kuriose da-lyvauja ir Lietuvos DPK atstovai, taip pat kaikuriosLietuvosdraudimoįmonės.EKsiekia Mokumas II projektą įgyvendinti2012 m.

Mokumas II, kaip ir Bazelio reikala-vimai bankams, susideda iš trijų pakopų(7 pav.). Pagal kiekybinius reikalavimus nustatomi finansiniai ištekliai (nuosavaskapitalasirtechniniaiatidėjiniai),kuriemsesant draudikas ir perdraudikas yra mo-kus.VietojeMokumasImokumoatsargosreikalavimai draudimo įmonės kapitaluiiš esmės keičiasi: kapitalas turi padengtimokumo kapitalo reikalavimus (angl. Sol-vency Capital Requirements – SCR) ir mi-nimalius kapitalo reikalavimus (angl. Mi-nimal Capital Requirements – MCR).SCRreiškia tikimybę, jog atitinkanti šį reikala-vimądraudimoįmonėdarbentmetustęsveiklą(nesubankrutuos),esant99,5proc.,o atitinkantiMCR–80–90proc.Kapita-lodydis(MCR+1/2(SCR-MCR))turibūtivisiškai padengtas draudimo įmonės ka-pitalu.Manoma, jog „grindys“ (1–3mln.EUR, suma dar tikslinama) yra kapitalo dydis,kurionesuformavusiįmonėnegalėstęsti veikos (www.dpk.lt).

Reikalaujamas mokumo kapitalas gali būtiįvertintastaikantskaičiavimoformulęarba vidinį įmonės rizikos valdymomo-delį (pasirinktąmodelį tvirtinspriežiūrosinstitucija). Prognozuojama, jog mokumo kapitalas, apskaičiuotas pagal formulę, bus kiek didesnis nei vidiniame modelyje, nes formulėjesunkudetaliaibeirealiaiįvertin-tikonkrečiosdraudimoįmonėsvisųrizikųtikimybes. Pažymėtina, kad skaičiavimoformulės parametrai bus žinomi 2009m.antroje pusėje (http://www.dpk.lt/moku-

mas2.php). Anot M. Eling, H. Schmeiser ir J. T. Schmit (2007), skaičiavimo formu-lėje irvidiniuosemodeliuose įvertinamostokios rizikos: draudimo (dėl neteisingųįmokų ir techninių atidėjinių, katastrofųįtakos neįvertinimo); kreditinės (dėl de-bitoriniųįsipareigojimųnevykdymo);rin-kos(dėlfinansiniųpriemoniųrinkosver-tėssvyravimobeiinvesticijųnuvertėjimo);operacinės(dėlsąnaudųpadidėjimo).Taippat numatoma neapriboti draudimo įmo-nėsinvesticijų(dabarribojama),nesturtorizika įvertinama SCR irMCR skaičiavi-muose.

Kokybiniai reikalavimai (2 pakopa) papildo 1–osios pakopos reikalavimus irapibrėžia priežiūros kontrolės sistemą.Draudimo (perdraudimo) įmonės pačiosformuluojarizikosvidinėskontrolėsprin-cipus, vertina ir valdo riziką atsižvelgda-mos ne tik į istorinius duomenis, bet ir į ateities nepalankius įvykius, galinčius daryti įtaką įmonės finansinei būklei bei trikdytiveiklosstabilumą.Tamtiksluigalibūtipanaudota scenarijųanalizė, siekiantišsiaiškinti galimus poveikius draudimo įmonės galutiniam rezultatui ir sieti juossukapitalokoregavimu.įgyvendinusMo-kumas II direktyvinį projektą, keisis irpriežiūros institucijų funkcijos. Pastaro-sios institucijosvertinsdraudimo įmoniųrizikos valdymo sistemos kokybę, taps atsakingosuž tai, kad laikupastebėtųdėlfinansinių,organizaciniųbeikitųpriežas-čiųpadidėjusiosrizikosdraudimoįmonesir reikalautų didesnio mokumo kapitalorizikai sumažinti.

Atskleidimo reikalavimai (3 pakopa) įpareigoja draudimo (perdraudimo) įmo-nes viešai skelbti daugiau informacijos apie savo veiklą, t. y. viešai rodyti ne tikfinansinę atskaitomybę, bet ir mokumorodiklius.ViešainformacijaturėtųatitiktiTDPIAreikalavimusirTarptautiniusaps-


kaitos standartus. Visa tai didins draudimo veiklosskaidrumąbeipatikimumą.

Anksčiau pavaizduoto Mokumas IIstruktūros modelyje skirtingų pakopųreikalavimai yra tarpusavyje susiję ir pri-klausomi vieni nuo kitų. Ryšiai ir pri-klausomybės tarp kiekybinių, kokybiniųir atskleidimo reikalavimų vaizduojamiautorių sudarytame galimų Mokumas IIpoveikiųmodelyje(8pav.).Modelioryšiaibei poveikiai nurodyti logiškai siejant pa-kopų elementus ir galimą jų sąveikavimąpagal ES reikalavimus.

Pradžia laikomas pirmasis antrosios pakopos elementas, kuris teigia, kad pa-sirinktasis modelis turi atspindėti realųdraudimo įmonės veiklos stabilumo lygį.Realiosdraudimoįmonėspadėtiesatspin-dėjimas yra vienas iš pagrindinių naujų

reikalavimųtikslų,nesseniejireikalavimaine visada galėjo tai užtikrinti. Iš minėtoreikalavimokylaaukštoskokybėsduome-nų poreikis. šis sąryšis yra labai svarbus,nesnetiresantgeramrizikosvaldymuidėlpateikiamų nepakankamos kokybės beinetiksliųduomenųpatikimaiįmonėsrealipadėtisneatsispindės.TaiakcentuojamairESdirektyvojeMokumasII.

Kaip anksčiauminėta, draudikas (per-draudikas)savo įmonėskapitaloreikalavi-musgalėsvertintipagalvidinįmodelįarbaskaičiavimoformulę.Tikimybė,kadvidinismodelis pagerins įmonės rizikos valdymą,yra didesnė nei tikimybė, kad rizikos val-dymas pagerės naudojant standartiniusskaičiavimus, nes formulėje sunku realiaiatspindėtidraudimo įmonėsspecifiškumą.Pasirinkus formulę, situacija priklausys ir

7 pav. Mokumas II struktūrinis modelis

Šaltinis: CEA (2006).

1 pakopa

2 pakopa

3 pakopa

MOKUMAS II

1. Dabartiniai reikalavimai:• nacionaliniaiapskaitosprincipai;• informacijašaliespriežiūrosinstitucijoms;• tarptautiniaiapskaitosstandartai.2.Būsimireikalavimai:• tarptautiniaiapskaitosstandartai;• informacijatarptautineidrau-dimopriežiūrosinstitucijųasociacijai(TDPIA);• ESįstatymai.

• Vidinėkontrolė;• Rizikosvaldymas;• Korporatyvinisvaldymas;• Scenarijųanalizė;• Reikalavimųkapitaluikore-gavimas.

• Nuosavaskapitalas;• Techniniaiatidėjiniai;• Reikalavimaikapitalui;• Turtovertinimas;• Rizikosrūšys;• Rizikosprielaidosirmatai;• Rizikųpriklausomybė;• Skaičiavimoformulė;• Vidiniųmodeliųnaudojimas.

Atskleidimo reikalavimaiKokybiniai reikalavimaiKiekybiniai reikalavimai


nuo to,kaiprizika įmonėjebuvovaldomaiki tol. Jei reikalavimai buvo dideli, tai stan-dartinė formulė jų nepagerins, tačiau jeirizikos nebuvo valdomos tinkamai, tai rizi-kosvaldymasapskritai,naudojantiršiąfor-mulę,turėtųpagerėti.BetkokiuatvejuMo-kumasIIyraorientuotasįsistemos,grįstosvisuminiurizikųvaldymu,sukūrimą.

Pasikeitus kapitalo pakankamumo rei-kalavimams, pagal naujus, norint juos ati-tikti, gali tekti rizikos perdrausti daugiau. Tačiaupaaiškėjus,kad įmonė turipakan-kamai kapitalo naujiesiems reikalavimams, perdraudimoporeikisgalisumažėti.Taigiegzistuoja sąryšis tarp kapitalo reikalavi-mųirperdraudimoporeikio.

Kapitaloporeikiopasikeitimasdėlnau-jųreikalavimųgaliturėtiįtakosdraudimo

produktų kainoms. Kainų sumažėjimassąlygotųdraudimoklientųpritraukimą,okainųpadidėjimas–jųatstūmimą.Drau-dėjaiteigiamaireaguotųirįviešosiostiks-liosinformacijosatskleidimąapiedraudi-moįmones,beisąlygotųjųpasirinkimą.

Mokumo reikalavimų įvertinimas Lietuvos sąlygomis

Lietuvai esant pilnateise Europos Sąjun-gosnaretaippatbusprivalulaikytisnaujųdraudimo įmonių mokumo reikalavimų.SiekiantįvertintigalimusMokumasIIpo-veikius Lietuvos draudimo rinkai, atliktas praktinis tyrimas.

8 pav. Rizikos reikalavimų galimų poveikių modelis draudimo veiklai pagal ES direktyvą Mokumas II

1 pakopa

2 pakopa

3 pakopa

MOKUMAS II

Viešas tikslios informacijos atskleidimas

Draudimo įmonės stabilumas

Vidinis modelis

Skaičiavimo formulė

Perdraudimo poreikis

Kokybiški ir atsekami procesų duomenys

Skaidresnė draudimo rinka

Draudėjų reakcija: pritraukimas/atstūmimas

Kapitalo reikalavimai

Draudimo įmokų dydis

Geresnis rizikos valdymas

taip

taip aukšti reikalavimai

taip

arba

taip

ne

ne


Tyrimo metodologija

Tyrimo tikslas–nustatyti,kaipMokumasIIreikalavimaipaveiksLietuvosdraudimorinkosdalyviųrizikosvaldymąpagal3len-telėjesuformuluotashipotezes.

Pagal renkamos informacijos pobūdįmoksliniai tyrimaigalibūtikiekybiniai irkokybiniai. Pagal tai, ką norima ištirti, irpriklauso metodo pasirinkimas (Luobi-kienė, 2003). Kadangi nagrinėjama pro-blema yra kompleksiška, multidimensiška, turinti savitąpoveikį įvairiomsdraudimoįmonėms, atlikti kiekybinį tyrimąnebūtųtikslinga. Atsižvelgiant į norą išaiškinti,koks naujųjų draudimo įmoniųmokumoreikalavimų (Mokumas II) poveikis Lie-tuvos draudimo rinkai ir konkretiems jos dalyviams, aišku, kad kokybinis tyrimo metodas yra labiau priimtinas tyrimo tiks-lui pasiekti, nes šiuo atveju „reikalingasdetalus (išsamus) dalyko suvokimas ir pa-aiškinimas“(Luobikienė,2003).

J. W. Creswell (1998) ir K. F. Punch(1998) išskiria keletą plačiausiai taikomųkokybiniųtyrimųstrategijų:atvejostudiją,etnografiją, pagrindimo (angl. grounded) teoriją ir biografinę studiją. Etnografi-

ja – kultūros aprašymas, gyvenimo būdosuvokimasstudijosdalyviopožiūriu.Bio-grafinė studija aprašo individų gyvenimoistoriją.Abišiosstrategijosnetinkanagri-nėjamu atveju. Pagrindimo teorija labiaubandokurtinaują teoriją,nei remiasi jauegzistuojančiomis teorijomis. Taigi, pasi-naudojant atmetimo principu, labiausiai tinkama tyrimo strategija yra atvejo stu-dija.Atvejo studija – tai vieno atvejode-talus tyrimas siekiantkuo labiau išplėtotiatvejosampratą.„Vienoatvejotyrimąkaipsavarankišką tyrimo formą nuo kitų ski-rianemetodai,odėmesys individualiam,atskiramatvejui“ (Kardelis, 2002).Atvejųstudijoms geriausiai tinka apklausos tyri-mometodas.Pasak I. Luobikienę (2003),bendru atveju apklausa – „tai tokia duo-menųrinkimotechnika,kairespondentaiišesmėstuopačiu(arbaartimujam)metuatsakinėja į raštu (anketoje) ar žodžiu(klausėjo) pateiktus klausimus“. Naudin-giausia nagrinėjamos temos atveju būtųbuvę naudoti vieną iš populiariausių ap-klausos rūšių– interviu, tačiaudėl infor-mantųužimtumotonepavykoįgyvendintiir apklausa buvo vykdoma elektroniniu

3 lentelėHipotezės

H1.MokumasIIpadidinsrizikosvaldymosvarbąbeiužtikrinsdraudimoįmoniųmokumągeriauneiprieštai buvusios direktyvos.H2.įgyvendinusMokumasIIreikalavimus,busgalimaišvengtivisųkriziųdraudimorinkojeirdraudimoįmoniųbankrotų.H3.MokumasIIyrareikalingasirbusnaudingasLietuvosdraudimorinkai.H4.Draudimoįmonėsbuslinkusiosrinktisvidiniusmodelius,oneskaičiavimoformulę.H5.MokumasIIpaveiksdraudimoįmoniųkapitaloporeikį.H6.MokumasIIreikalavimaiLietuvosdraudimoįmonėsedarysįtakąperdraudimoporeikiui.H7.MokumasIIpaveiksdraudimoproduktųkainas.H8.LietuvosdraudimoįmonėsaktyviaibeiatsakingairengiasiįgyvendintiMokumasII.H9.MokumasIIreikalavimaiduomenųkokybeiyradidelisiššūkisLietuvosdraudimoįmonėms.šiųreika-lavimųvykdymaspareikalausdaugpapildomųlėšų.H10.MokumasIIįgyvendinimodatosnukėlimaskeliemsmetamsrodonesklandžiądirektyvosrengimoeigą.


paštu bei telefonu. Tiek apklausos elektro-niniu paštu, tiek ir telefonu atveju visiems informantams buvo pateikiamas tas pats atvirų klausimų, neturinčių galimų atsa-kymųvariantųirreikalaujančiųasmeninėsnuomonėsaratstovaujamosorganizacijospozicijos išreiškimo, sąrašas. Klausimairespondentams buvo formuluojami taip, kad atsiskleistųMokumas II pranašumai,ribotumai, abejones keliantys reikalavi-mai. Pagal informantams pateiktus klausi-mus suformuluota 10 jauminėtų hipote-zių.Kadangisukiekvienuinformantudėlapklausos buvo tariamasi tiesiogiai, buvo panaikinti netiesioginės apklausos trūku-mai–skubotasatsakinėjimasįklausimus,polinkis neatsakyti į atvirus klausimus.

Atliktosšešiųatvejųstudijos–LietuvosDPK dviejų atstovų ir keturių draudimoįmoniųatstovų(AB„Lietuvosdraudimas“,UADB „ERGO Lietuva“, UAB DK „PZULietuva“ ir UAB „IF Draudimas“). DPKyra svarbi institucija, atsakinga už rizikos reikalavimų (Mokumas II) įgyvendinimąLietuvoje,odraudimoįmonėsužimadide-lę draudimo rinkos dalį, nes tikimasi, kad Mokumas II didžiausią įtaką turės dide-lėmsdraudimoįmonėms.Siekiantkuoge-riausuprastikiekvienąnagrinėjamąatvejį,kokybiniotyrimometudetaliainagrinėja-mas kiekvienas detalus atvejis.

Išskiriametokiustyrimoapribojimus:Kiekvienoje Lietuvos draudimo įmo-•

nėje yra nedaug suMokumas II dirbančiųasmenų, daugeliu atvejų buvo nurodomasvienas ar keli asmenys, dažniausiai aktuarai;

Kai kurios Lietuvos draudimo įmo-•nėsdėlneaiškiųpriežasčiųnepanoroben-dradarbiauti tiriamu klausimu.

Tyrimo atvejų analizė

Suformuluotos hipotezės skirtos Moku-mas II reikalavimams nagrinėti iš dviejų

pusių, t. y. hipotezės H1–H7 skirtos na-grinėti,kokiegalimipoveikiai,ohipotezėsH8–H10–išsiaiškinti,kokiayradabartinėprojekto būsena Lietuvos draudimo vei-klos aplinkoje.

H1. Visoseatvejųstudijosenagrinėtosįmonės irDPKatstovai sutinka, jognau-jiejimokumo reikalavimai (Mokumas II)geriauatspindėsdraudimoįmoniųmoku-mąneiMokumasI.

H2. Norsirsutinkama,kadMokumasII yra pažangesnėdraudimo įmoniųmo-kumo vertinimo sistema (H1), tačiau įmo-nių bankroto atvejų vargu ar bus galimaišvengti (UAB „PZU Lietuva“); kai kuriųkriziųbeibankrotųdraudimorinkojepa-vyktų išvengti, bet ne reorganizavimų arprisijungimų atvejų (AB „Lietuvos drau-dimas“);kaikuriųkrizių šaliesdraudimorinkojebūtųpavykęišvengti(UAB„ERGOLietuva“);nuovisųkriziųjokiasistemane-galiapsaugoti(UAB„IFDraudimas“).

H3. Beveikvisirespondentaimano,jognauji mokumo reikalavimai darys teigia-mąįtakąnetikLietuvos,betvisosESdrau-dimorinkai, tačiaugalbūtneliks smulkiųdraudimo įmonių, išliks tik„stipriausios“(UAB„PZULietuva“,AB„Lietuvosdrau-dimas“),irabejojama–dėlskirtingųsitu-acijųESšaliųnariųdraudimorinkosegalibūti sudėtinga suderinti naujus reikalavi-mus(AB„Lietuvosdraudimas“).

H4. DPKatstovųnuomone, įvidiniusmodelius investuos tik didžiosios drau-dimo įmonės. Nei viena atvejų studijoseapklaustadraudimoįmonėdarnėraapsi-sprendusi, ar naudos vidinį modelį (lau-kianurodymų iš aukštesnių institucijų argrupės),arskaičiavimoformulę,norsvisirespondentaipripažįsta,kadformulėjene-atsispindės įmonėsveiklos specifiškumas.Tačiaujojeatsispindėsrizikosirtaigerinsrizikos valdymą; formulė yra sudėtinga;kaikuriomsrizikosrūšims(pvz.,katastro-


fų įvertinimo)nežinomametodika (UAB„PZULietuva“);apsisprendimąrastipadėsdalyvavimas ES organizuojamose kieky-binės įtakos studijose (UAB „IF Draudi-mas“).

H5. PagalMokumasIIdraudimoįmo-niųkapitaloporeikisyra tiesiogiai susijęssutuo,sukokiomisrizikomisįmonėsusi-duria, kaip tiksliai jos įvertinamos ir kaip tinkamai yra valdoma rizika. Galima rei-kalaujamą kapitalą sumažinti pagerinusrizikosvaldymąt.y.diversifikuojantrizikąirremiantisnepasirašytųįmokų,betprisi-imamos rizikos apimtimi. Tai viena iš pa-grindinių paskatų naujiesiems MokumasII reikalavimams anot visų respondentų.Skaičiavimo formule įvertintas mokumo kapitalas bus didesnis nei vidinio modelio atveju(UAB„ERGOLietuva“).

H6. Atsakant į šį klausimą, respon-dentų nuomonės išsiskyrė: perdraudimoporeikio pokytis priklausys nuo įmonėsrizikos profilio (DPK); priklausys nuoto,kaipdraudimo įmonės jį taikė iki šiol(UAB „ERGO Lietuva“); nauji mokumoreikalavimai neturėtų sąlygoti įmonėsperdraudimopolitikospokyčių (UAB„IFDraudimas“).

H7. Ir vėl respondentų atsakymai yranevienareikšmiai: draudimo produktųkainų diferencijavimas priklauso nuo in-formacijos apie klientus (AB „Lietuvosdraudimas“),MokumasIIgalidaryti įtakądraudimoproduktųkainųdiferencijavimuiir pačioms kainoms, tačiau kaip, dar įvardy-tianksti(UAB„IFDraudimas“);MokumasII tiesioginės įtakos draudimo produktųkainoms neturi (UAB „ERGO Lietuva“).Kartu pritariama, kad draudėjų reakcija įdraudimoįmokųdydįegzistuoja.

H8. DPK nurodo, kad nors Mokumas II reikalavimai aktualesni didelėmsdrau-dimo įmonėms, tačiau pastebima, kad irmažesnėsdraudimoįmonėsjaislabiausu-

sidomi.BendraiLietuvos atveju vis didė-jantį susidomėjimą rodo tai, kad daugėjadraudimo įmonių, dalyvaujančių ES kie-kybinėsįtakosstudijose.

H9. Atsakymuose gauta priešprieša tarp draudimoįmoniųirDPKnuomonės.DPKnuomone,reikėsdauglėšųnorintįgyven-dinti naujuosius reikalavimus duomenųkokybei iratsekamumui, įmonėssusidurssu detalesnės informacijos stygiumi, rizi-kosanalitikųtrūkumu.Draudimoįmonėsmano,jognaujireikalavimaiduomenųko-kybeiiratsekamumuisusirūpinimonekels(AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ERGOLietuva“,UAB„IFDraudimas“).TikUAB„PZULietuva“mano,kadsusidurssupro-blema–istorinėsinformacijostrūkumu.

H10. Visų draudimo įmonių atstovaivienareikšmiškai atsakė, kad neigiamųMokumas II įdiegimo vėlinimo ar eigosaspektųnepastebima,geriausudėtingąsis-temątinkamaisuderintipriešįdiegiant.

Galimas ES mokumo reikalavimų (Mokumas II) poveikis draudimo rinkos dalyvių veiklai

Praktinis tyrimas rodo, kad apklaustiems Lietuvos draudimo rinkos dalyviams nau-jiESmokumoreikalavimai(MokumasII)yrasvarbūsjųveikloje:manoma,jogrizi-kosvaldymastapsįmonėsveiklosdalimiirapskritaipadėstobulintinetikšalies,betirES draudimo rinkos rizikos valdymo pro-cesą. Nors vieno respondento nuomone,harmonizuoti aptariamus reikalavimus ES šaliųnariųmastugalibūtisunku.Žinoma,dėlesančiųskirtingųnacionaliniųdraudi-moįmoniųmokumovertinimotaisykliųirvietiniųinteresųtokiesunkumaigalikilti,tačiauMokumas IImodelyje yra ir pasi-rinkimo laisvė, draudimo įmonės įvaiz-


džio pokytis dėl skaidresnės veiklos taippatturėtųbūtipatrauklus.JeiguMokumasIIreikalavimųderinimasužtruktų,galimaprojektą įdiegti vėliau (dabarplanuojamarealizuoti 2012 m.), juolab kad respon-dentai tam neprieštarauja ir nori geriau pasirengti tokios sudėtingos sistemos irjos procesų diegimui. Lietuvos draudimoįmonėsirpačiosaktyviairengiasiįgyven-dintiMokumasII,nes,kaippastebiLietu-vosDPK,daugėjaįmonių(netikstambių),dalyvaujančiųESkiekybiniopoveikiostu-dijose ir prisidedančių prie Mokumas IInuostatųderinimoESšaliųbeinacionali-nėjeerdvėje.DėlstipresnėskonkurencijosESšaliųirLietuvosdraudimorinkojegaliišlikti tik stambesnės draudimo įmonės,turėdamos daugiau išteklių veiklos stabi-lumuipalaikyti.Straipsnioautorėspritariarespondentams, manantiems, jog nauja draudimo įmonių mokumo vertinimosistema neturėtų būti pagrindinė kriziųpašalinimo draudimo rinkoje priežastis. Praktika rodo, kad krizių bei draudimoįmonių bankrotų svarbiausios priežastysyra globalizacija bei integracija, intensy-vi konkurencija, dideli, iš anksto sunkiai įžvelgiami ir suvokiami ateities draudimo įmonių nuostoliai. Pvz., dėl asbesto (su-keliavėžiniussusirgimus–prieš20metųnebuvo žinoma) draudimo bendrovės iš-moka iš dabar gaunamo pelno milijardines sumas (žmonėms atlyginama žala). Pasy-vus rūkymas gali būti kitas toks „asbestoatvejis“ (Katkevičius, 2007).

Taigi, hipotetinės respondentų nuos-tatos, skirtos dabartinei projekto būsenaiLietuvoje nusakyti, rodo, jog kai kurie šalies draudimo rinkos veikėjai yra nemažiau subrendę nei, autorių manymu,išsivysčiusiųESšaliųdraudimorinkosvei-kėjai. Jie sutinka, kad atėjo laikas pereitinuo taisyklėmis grindžiamos draudimoįmonių mokumo reikalavimų sistemos

prie rizika grindžiamos sistemos, kuri yra gerokai sudėtingesnė nei pirmoji ir būtųneįveikiama,jeidalyviainesirengtų.Lietu-vojeyradraudimoįmonių,besirengiančiųpriimti joms suteikiamą atsakomybę dėlrizika grindžiamos veiklos.

Atsižvelgiant į Lietuvos DPK ir dalyva-vusiųtyrimedraudimobendroviųdabarti-nępoziciją,9pav.pateikiamaskoreguotas(didesnisryškumas)MokumasIIpoveikiųLietuvosdraudimo rinkosdalyvių veiklaihipotetinis modelis.

Geresnis rizikos valdymas draudimo įmonėse labiausiai priklauso nuo rizi-kos įvertinimo būdo pasirinkimo (vidi-nis modelis ar skaičiavimo formulė) irnuorizikosvaldymokokybės,ikikolbusįdiegta nauja sistema. Lietuvos draudimo įmonės dar nėra apsisprendusios, kurįrizikosvertinimobūdąpasirinks.Abejo-jamadėlabiejųbūdų.Kaikurios įmonėspasyviai laukia nurodymų iš aukštesniųinstitucijųargrupės,aktyvesnėsbendro-vėsapsisprendimąsiejasudalyvavimuESorganizuojamosekokybinėsįtakosstudi-jose(autoriųmanymu,pagrįstassprendi-mas).Bendravimas sudraudimo įmoniųatstovaisparodė,kadįmonėsnėralinku-siosbesąlygiškairinktisbrangiusvidiniusmodelius,juolab,kadabiejųbūdųatvejaisvertinamosvisosrizikųrūšys(draudimo,kreditinė, operacinė ir rinkos).Tikėtina,jog pasyvesnės ir mažesnės draudimobendrovės, siekdamos pagerinti rizikosvaldymą ir su tuo susijusį veiklos sta-bilumą, pasirinks skaičiavimo formulę(mažiaupastangų,pigiau).Todėlpasirin-kusiosšiąformulędraudimoįmonėsgalibūti vienareikšmiškai įsitikinusios, jogįmonėjegerėsrizikosvaldymasirveiklosstabilumas(9pav.).

Dėl draudimo įmonių kapitalo, per-draudimo ir įmokų dydžio pokyčių res-pondentųnuomonėstaippatnevienodos,


netgi priešingos (dėl draudimo įmokų).Kaip teigia respondentai, nauji mokumo reikalavimai glaudžiai susiję su draudimo įmonės kapitalo padidėjimu ar sumažėji-mu ir priklauso nuo prisiimamos rizikos ir jos valdymo rezultatyvumo. Perdraudi-mo poreikį sąlygoja įvairūs kiti veiksniaiirjispasikeistineturėtų(9pav.šioaspektonėra). Dėl draudimo įmokų dydžio nuo-monėsskirtingos,tačiauvisirespondentaipastebi, jogdraudėjų reakcija įdraudimoproduktų kainų pokyčius egzistuoja. Ka-dangiDPK irdraudimo įmonių, išskyrusUAB„PZULietuva“,nuomonėsdėlkoky-biškų ir atsekamų procesų duomenų ski-riasi, tai darome prielaidą, jog draudimoįmonėsšiuoaspektuateitįmatoperdaug

optimistiškai,oDPKgalibūtigeriauįsigi-linusi į naujuosius mokumo reikalavimus ir realiau apibūdinti būsimą situaciją. Beto,dabarLietuvosdraudimoįmoniųpatei-kiama informacija visuomenei nepakan-kama, abejotinas jos skaidrumas. Žinoma, duomenųkokybeigerintireikalingitamti-kriįmonėssistemųirprocesųpokyčiaibeipapildomoslėšos,tačiauprireikuspakeis-tosdraudimoįmonėsesistemosirprocesaididinadraudimorinkosskaidrumą.

Viskąapibendrinusiosstraipsnioauto-rėsmano,kadgalimųESmokumoreikala-vimųpoveikiųLietuvosdraudimo rinkosdalyvių veiklai tyrimo rezultatai yra tikpradiniai, tačiau svarbūs tolesniam šiosmokslinėsproblemosaiškinimuibeiprak-

9 pav. Rizikos reikalavimų (Mokumas II) poveikių hipotetinis modelis Lietuvos draudimo rinkos dalyvių veiklai

1 pakopa

2 pakopa

3 pakopa

MOKUMAS II

Viešas tikslios informacijos atskleidimas

Draudimo įmonės stabilumas

Vidinis modelis

Skaičiavimo formulė

Pakeisti procesai ir sistemos

Kokybiški ir atsekami procesų duomenys

Skaidresnė draudimo rinka

Draudėjų reakcija: pritraukimas/atstūmimas

Kapitalo reikalavimai

Draudimo įmokų dydis

Geresnis rizikos valdymas

taip taip

taip

taip

aukšti reikalavimaitaip

arba

taip

ne

ne

ne


tinėspadėtiesįvertinimui.DirektyvinisESprojektasMokumas II yra sudėtingas beikompleksiškas, didelės apimties, gali būtikeičiamoskaikuriosprojektonuostatos–taigitikėtina,kadtolesnityrimaiatskleistųdaugiauteigiamųarneigiamųjorealizavi-moaspektų.

Išvados

Išanalizavusrizikosvaldymoteoriniusas-pektusbei atlikuspraktinį tyrimą formu-luojamos tokios išvados:

Pirmine ir prigimtine rizikos pras-1. me yra laikomi pavojus ir grėsmė, tačiaumokslinėje literatūroje rizikos sampratąautoriai apibūdina įvairiai. Vieni jų įvar-dija tik neigiamus momentus (pavojų,grėsmę),kitinusakoirteigiamųrezultatųatsiradimo galimybę, treti mano, kad rizi-kagalikiltiirdėlveiksmųnesiėmimo.Au-torių nuomone, draudimo rizika supran-tama kaip nepageidaujamo draudiminio įvykio tikimybė. Riziką sąlygoja ateitiesneapibrėžtumas,susijęssužmogausmen-ku gebėjimunuspėti ateitį.Didėjant nea-pibrėžtumuididėjairrizika.Tikslingasri-zikosklasifikavimasgalibūti reikšmingasrizikosvaldymosėkmingumui.

Tikslinga laikyti, kad rizikos valdy-2. moprocesassusidedaišpenkiųetapų,t.y.rizikosplanavimo,identifikavimoirįverti-nimo,rizikosvaldymopriemoniųparinki-mo, rizikos kontrolės, tačiau rizikos įver-tinimas dėl draudimo veiklos specifikosyra išskirtinis.Draudimo įmoniųbūsimųpinigųsrautai(pagrindinėspajamosiriš-mokos,pajamos iš investicijų grąžos) yrakintantys dėl dažnai nenuspėjamų veiks-niųdydžiai.

Pagrindiniai Mokumas I trūkumai3. (sistema yra statiška, neorientuota į ateitį, turi nedaug kokybinių reikalavimų, susi-

jusių su rizikos valdymu, nediferencijuo-jamos draudimo rizikos, nepakankamai atsižvelgiamaįtokiasrizikosrūšis:rinkos,kredito, operacinę, taip pat perdraudimo patikimumą)lemia,kadšisistemanebea-titinkadabartinėsdraudimorinkosreika-lavimų ir sąlygojanaujų, rizikosvaldymugrįstų, mokumo reikalavimų sukūrimobūtinybę.

EK kartu su Europos draudimo ir 4. profesinių pensijų priežiūros institucijųkomitetuparengėnaujus, rizikagrindžia-mus, reikalavimus draudimo ir perdraudi-moįmoniųmokumui(projektąMokumasII).Mokumas II susideda iš trijų pakopų(kiekybinių,kokybinių iratskleidimorei-kalavimų).šiojedirektyvoje išesmėskei-čiasi reikalavimaidraudimoįmonėskapi-talui, t. y. kapitalas turi padengti mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavi-mus.Mokumokapitalas gali būti įvertin-tastaikantvidinįįmonėsvaldymomodelįarba skaičiavimo formulę (pasirenka drau-dikas).Draudimo (perdraudimo) įmonėspačiosformuluojarizikosvidinėskontro-lėsprincipus,vertina irvaldoriziką,atsi-žvelgdamos ne tik į istorinius duomenis, bet ir į ateities nepageidaujamus įvykius, galinčiustrikdytiįmonėsstabilumą.PagalMokumas IIkeičiasi irpriežiūros institu-cijųfunkcijos,t.y.jostampaatsakingosužtai, kad laikupastebėtųpadidėjusios rizi-kosdraudimoįmonesirpareikalautųrizi-kai sumažinti didesnio mokumo kapitalo. Draudimo (perdraudimo) įmonės, viešaiskelbdamos daugiau tikslios informacijos apiesavoveiklą,didinadraudimoveiklosskaidrumą bei patikimumą.Mokumas IIyra naujas, sudėtingas, didelės apimtiesprojektas ir tiksliai nusakyti galimus jo po-veikius šalies draudimo rinkos dalyviams ir tuo labiau visos ES mastu be tyrimo re-zultatųnacionalinėjeerdvėjeišankstoyrasudėtinga.


šiamedarbenagrinėjamasMokumas5. IIreikalavimųpoveikisLietuvosdraudimorinkosdalyviųrizikosvaldymosistemomspagal 10 suformuluotų hipotezių. Darbetaikomavienaiškokybiniųtyrimųstrate-gijų–atvejostudija,siekiantatskleistikuodetalesnę bei gilesnę draudimo rinkos da-lyviųpoziciją.Atvejųstudijoms labiausiaitinka apklausos tyrimo metodas. Vienas išjų–interviu,panaudotasšiametyrime.Atliktos6atvejųstudijos–LietuvosDPKdviejųatstovųirketuriųdraudimoįmoniųatstovų (AB „Lietuvos draudimas“, UAB„ERGO Lietuva“, UAB „PZU Lietuva“,UAB„IFdraudimas“).

Remiantis tyrimo atvejų analize bei6. respondentųatsakymaispagalsuformuluo-tas hipotezes, akcentuotini tokie pagrindi-niainaujųmokumoreikalavimųMokumasIIgalimopoveikioLietuvosdraudimorin-kosdalyviųveiklaiaspektai:DPKirtyrimedalyvavusios draudimo įmonės pripažįstaprojektonaudingumą,kaikuriosįmonėsak-

tyviai rengiasi jį įgyvendinti, prisiimdamos atsakomybędėlrizikagrindžiamosveiklos,manoma,kadrizikosvaldymastapsįmonėsveiklos dalimi ir padės tobulinti šalies beiESšaliųdraudimorinkosrizikosvaldymoprocesą;įmonėsdarneapsisprendusiosdėlrizikosįvertinimobūdo,abejojamatiekdėlvidiniomodelio, tiek dėl skaičiavimo for-mulės (matyt, pasirinks įvairiai); kapitalopokytis priklausys nuo prisiimamos rizikos ir jos valdymo rezultatyvumo, perdraudimo poreikisneturėtųkeistis,dėlįmokųdydžionuomonėsprieštaringos;kadįmoniųveiklabūtųstabilibeidraudimorinkaskaidri,rei-kalingiįmonėssistemųirprocesųpokyčiai.

Straipsnio autorės mano, kad ES7. mokumo reikalavimų poveikių Lietuvosdraudimo rinkos dalyvių veiklai tyrimorezultataigalibūti svarbūs tolesniamšiosmokslinėsproblemosaiškinimuibeiprak-tinėspadėties įvertinimui, atskleistųdau-giau teigiamų ar neigiamų ES projektoMokumasIIrealizavimoaspektų.

Bagdonas, V. (1996). Verslo rizika. - Vilnius:1. Saulėsvėjas.Belinskaja, L., Bagdonavičius, K., šernius,2. A. (2001). Draudimas. - Vilnius: Lietuvos bankininkystės,draudimoirfinansųinstitutas.Creswell,J.W.(1998).QualitativeInquiryandRe-3. searchDesign:ChoosingamongFiveTraditions.-ThousandOaks,CA:Sage.CEA(Europosnacionaliniųdraudimoasociacijų4. federacija). Prieiga per internetą: <www.cea.as-sur.org>.[žiūrėta200710–200804].CEA (2006). Solvency II Introductory Guide.5. Prieiga per internetą: <http://www.cea.eu/up-loads/DocumentsLibrary/documents/Solven-cy%20II%20-%20 Introductory%20Guide.pdf>. [žiūrėta20070114].CEIOPS(Europosdraudimoirprofesiniųpensijų6. priežiūros institucijų komitetas). Prieiga perinternetą:<www.ceiops.org>.[žiūrėta200710–2008 04].

Culp,Ch.(2007).7. TheorypracticeofInsurance. - Bernouniversitetas.Čepinskis, J., Raškinis, D., Stankevičius, R., 8. šernius,A.(1999).Draudimas.-Kaunas:Pasauliolietuviųkultūros,moksloiršvietimocentras.Čepinskis, J., Raškinis, D. (2005). Draudimo 9.veikla.–Kaunas:VytautoDidžiojouniversitetas.Draudimo informacinis portalas (2006). Prieiga 10. per internetą: <www.draudimas.info>. [žiūrėta2007 06 16]. Е11. фимов, С. Л. (1996). Деловая практикастрахового агента и брокера. - Москва:Юнитию.Eling,M.,Schmeiser,H.,Schmit,J.T.(2007).The12. SolvencyIIProcess:OverviewandCriticalAnal-ysis//RiskManagementandInsuranceReview,Vol.10,No.1.Prieigaperinternetą:<http://www.blackwell-synergy.com/toc/rmir/10/1>. [žiūrėta2008 01 03].European Commission. Solvency. Prieiga per13.

Literatūra


Eugenija BUŠKEVIČIŪTĖ, Audronė LEŠKEVIČIŪTĖ

RISK MANAGEMENT IN INSURANCE BUSINESSS u m m a r y

Developing industry caused that insurance beca-me more than just a tool to protect from elemental andotherrisksbutalsoacommercialprofitseekingactivity and insurance companies became impor-tantfinancial institutions.Economically insuranceexecute assets, income and credit retaining functi-ons, protects from appearing of losses or reduces

the losses and is also an important capital market investor, paying taxes to budget. Socially insurance is a tool for keeping the welfare of humankind and reducingpropertydifferences.Becauseofinsuranceexclusive role in economy it is important to ensure stability of insurance companies. Risk management becomes necessary everyday life element in order

internetą: <http://ec.europa.eu/internalmarket/insurance/ solvency/index_en.htm>. [žiūrėta200710–200804].Europos bendrijų komisija. Komisijos person-14. alo darbinis dokumentas Solvency II poveikiovertinimo santrauka. 2007 liepos 7 d. Briuse-lis. Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/internal_market/insurance/docs/solvency/im-pactassess/executive-summary _lt.pdf> [žiūrėta2008 02 15].Garškienė,A.(1997).Verslorizika.-Vilnius:Li-15. etuvos informacijos institutas.Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metod-16. ologija ir metodai. - Kaunas: Judex leidykla.Katkevičius,A.(2007).Parduotisaugumą//Vers-17. loklasė.Nr.12.Laskienė,D.(2003).Verslorizikosvaldymomod-18. elis. - Daktaro disertacija. Kaunas.Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros19.komisija. Prieiga per internetą: <www.dpk.lt>. [žiūrėta200710–200804].Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros20. komisija. Nutarimas „Dėl Lietuvos Respub-likos draudimo priežiūros komisijos 2004 m.balandžio13d.nutarimoNr.N-40„Dėlmokumoatsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“2008m.sausio29d.Nr.N-13,Viln-ius.Prieigaperinternetą:<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l? p_id=314125&p_query=&p_tr2=>.[žiūrėta2008kovo25d.].Linartas,A.(2003).Draudimoįmoniųfinansinio21. stabilumovertinimas//Pinigųstudijos.Nr.2.Luobikienė,I.(2003).Sociologiniųtyrimųmeto-22.

dika. - Kaunas: Technologija.Olin,M.(2004).AnexecutiveguidetoRiskMan-23. agementandtotalCostofRisk.MarshRiskCon-sulting.Prieigaperinternetą:<http://www.marsh.com/MarshPortal/ resources?id=bcd942b46f324474afe28873f5888a69>.[žiūrėta20061006].Punch,K. F. (1998). Introduction to Social Re-24. search.QuantitativeandQualitativeApproaches.-ThousandOaks,CA:Sage.Rejda,G.E. (1998).PrinciplesofRiskManage-25. ment and Insurance, sixth edition. - AddisonWesleyLongmanInc.Rutkauskas,V. (2001).Finansinėsrizikosvaldy-26. mas. Daktaro disertacijos santrauka. - Vilnius: Technika.Schieg, M. (2006). Risk Management in Con-27. struction Management // Journal of BusinessEconomicsandManagement,Vol.VII,No.2.Stanford Encyclopedia of Philosophy. Prieiga 28. per internetą:<http://plato.stanford.edu/entries/risk/>.[žiūrėta20070320]. Ш29. ахов, В. В. (2003). Страхование. -Москва:Юнити.The Risk Management Guide. Prieiga per30. internetą: <http://www.ruleworks.co.uk/cgibin/TUaz.exe?Guide= Risk&XL=R&t=Risk%20Management%20Knowledgebase>.[žiūrėta20070529].Williams,C.A.Jr.,Heins,R.M.(1985).Risk31. Man-agementandInsurance, fifthedition. - McGraw-Hill book company.Vaitkevičiūtė, V. (2001). Tarptautinių žodžių32. žodynas. - Vilnius: Žodynas.

Straipsnis įteiktas: 2008 06 25Parengtas publikuoti: 2008 12 01


to be successful in doing insurance business, when such factors as uncertainty of the future, changes inmarketconditionsandintensificationofrivalryexists. Risk based solvency and capital adequacyrequirementsarebeingusedmoreandmoreoftento secure stability of insurance companies. Accor-dingtonowadayssituationtheserequirementsareinadequate(thesystemisstatic,notfutureoriented,insurance risks are not differentiated, reliability of reinsuranceisnotconsideredenough).Itisnecessa-rytocreatenew,riskbasedsolvencyrequirements.Solvency IIpreparedbyEuropeanCommission istaking into account needs of all the participants in insurance market and also orients in perspec-tive evaluation management of all the risks inside the insurance company. Taking into account that insurance activity is important to the whole coun-try, society, welfare of humankind and foreseeing that reality is changing constantly causing the need for more accurate and comprehensive information about the object under consideration it becomes es-sential to universally investigate risk management in insurance activity.

ThenewEUdirective Solvency II is not beingimplemented yet. Not only participants of Lithu-anian but also other EU countries insurance markets are just getting acquainted with the new require-ments. The level of investigation of the possibleeffects of risk based requirements Solvency II oninsurance market participants is low and not system-ically researched.The evaluation of these effects isanimportantscientificproblem.Separatemomentsof risk management in insurance activity and com-monsolvencyrequirementswereresearchedbydif-ferentscientists:G.E.Rejda,C.A.Williams, Jr.,В.В. Шахов, J. Čepinskis, D. Raškinis, V. Rutkauskas, L.Belinskaja,A.Garškienė,M.Schieg,Ch.Culp,A.Linartasandothers.Thescientificandpracticalnov-eltyofthispaperconsistsofriskidentificationapply-ingEUinsurancecompaniessolvencyrequirements,

forming the instrumentation of the possible effects ofSolvencyIIoninsuranceactivityandpreparationof the hypothetical model of the possible effects of SolvencyIIonLithuanianinsurancemarketanditsparticipants based on the research.

ThispaperanalysistheeffectsofSolvencyIIonrisk management systems of Lithuanian insurance market participants according to 10 hypotheses for-mulated. Seeking to disclose the more detailed and profound position of insurance market participants, the case study research method is being applied. Thesearethemainaspectsofthenewsolvencyre-quirementsSolvencyIIpossibleeffectsontheactiv-ityofLithuanianriskmarketparticipants:InsuranceSupervisoryCommissionof theRepublicofLithu-ania and insurance companies that took part in the researchrecognizethebenefitsoftheproject,somecompanies positively prepare for its implementation assuming responsibility for the risk based activity; it is being expected that risk management will become a part of the activity of the company and will cause the improvement of risk management process in in-surance market of the country and the whole EU in-surance market; companies have not decided about the risk evaluation methods yet, there are doubts about both the inner models and the standard for-mula (possibility of variety in choosing); the change inamountofcapitalrequiredwilldependontherisktaken and effectiveness of the risk management, re-quirementsofreinsuranceshouldremainthesame,there are contradictory opinions on the size of the insurancepremiums.Thestabilityofinsurancecom-panies’ activity and the transparency of the insur-ance market will require changes in the processesand systems being used in the companies.

The results of the research of the EU solvencyrequirementsontheactivityofLithuanianinsuran-ce market participants are important for the further explanationofthisscientificproblemandevaluationof the real situation.

Rizikos valdymas draudimo įmonėse · Rizikos valdymas draudimo įmonėse šiame darbe...

Documents

Transcript of Rizikos valdymas draudimo įmonėse · Rizikos valdymas draudimo įmonėse šiame darbe...