30

SENOSIOSLUOKËSISTORIJOS

Maþas Telðiø rajono miestelis Luokë – mano gimtinë. Èia gimëir gyveno mano protëviai, seneliai, mama. Seniai jie jau ilsisi kapi-niø kalnelyje.

Kaip ir visa Lietuva, taip ir Luokë XX amþiuje patyrë sukrëtimø,permainø, vargo ir skausmo. Taèiau buvo ir linksmø dienø, graþiøðvenèiø. Apie senus laikus pasakojo seneliai, tëvai. Nuo ankstyvosvaikystës daug kà pastebëjau pati ir net dalyvavau daugelyje ávykiø.

Taip jau susiklostë, kad Luokëje praëjo tik mano vaikystë beipaauglystës metai. Vëliau mano kojos mynë Kauno ir Vilniaus gat-ves. Dabar, gyvenimo saulëlydyje, gimtinëje praleisti metai iðkylaið atminties gelmiø. Rodos, matau save maþà bëgiojanèià po mies-telá, besileidþianèià rogutëmis nuo kalno Varniø gatve, dalyvaujan-èià baþnytinëse procesijose, Luokës valsèiaus salëje rengiamuo-se vakaruose, geguþinëse, sodinanèià liepø alëjà prie naujos mo-kyklos. Matau paþástamus Luokës gyventojø ir savo draugø veidus.Regiu siaubingus karo ir okupacijø vaizdus.

Luokëje senøjø gyventojø jau beveik nebëra. Iðnyko iðtisos ðei-mos. Nebëra Dambrauskø, Gelgutø, Petkevièiø, Steckiø, Juðkevi-

SENOSIOSLUOKËSISTORIJOSREGINA STONKUTË- ÞUKIENË

èiø, Vasiliauskø, Stonkaus, Tûmos, Kirlio, Paðkovièiaus, Kirkuèiø irkitø ðeimø, kà jau bekalbëti apie prieðkario metais Luokëje gyvenu-sius þydus. Pasikeitë ir pats miestelis bei jo apylinkës. Kolektyviza-cija ir melioracija sunaikino vienkiemius. Dalis jø gyventojø persikë-lë á Luokæ, èia iðdygo nauji namai ir atsirado net naujos gatvës.

Nebëra mûsø senojo namo, Luokës motina ir karèema vadinto,nebëra ðpitolës, pieninës, Petkevièiø namo. Baigia sugriûti senojimokykla Telðiø gatvëje ir senoji klebonija. Vietoje turgaus aikðtësþaliuoja skveras, o turgus iðkeltas uþ miesto. Tiesa, Luokë vis dargarsëja jomarkais. Nebëra Mockaus alksnyno, kuriame paskutinëgeguþinë ávyko pirmàjà Antrojo pasaulinio karo dienà, iðretëjo Gui-vënø miðkas. Paseno ir Ðatrijos kalnas, sunyko ant jo stovëjæskaroblis, o kalno virðûnë dar labiau ádubo.

Þmoniø atmintis trumpa – praeina vos dvi kartos ir beveik vis-kas pamirðtama. Be to, jaunystëje maþai kas domisi praeitimi, tuolabiau vaikystëje. O praeina laikas ir nebëra jau ko ir paklausti.

Praûþusios baisiosios XX amþiaus audros sunaikino daugelá do-kumentø ir kitø praeities liudytojø. Noriu, kad nors ðis tas bûtø

Luokës apylinkës nuo Ðatrijos piliakalniopusës. 2014 m. Danutës Mukienës nuotrauka

Luokës Visø Ðventøjø baþnyèia. 2014 m. Danutës Mukienës nuotrauka

ISTORIJA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2015 / 3

31

2009 m. Paðatrijos piliakalnio su gyvenviete (Luokës piliakalnis, Ðatrija)archeologiniai tyrimai, piliakalnio teritorijoje rasti archeologiniai radiniai.Fotografas Raimondas Petrikas. Nuotraukø ðaltinis: http://www.quest.lt/temos/archeologo-uzrasai/11019/pasatrijos-piliakalnio-senoves-gyvenvietes-archeologiniai-tyrimai/

iðsaugota ið mûsø maþo, bet garbingo miestelio istorijos, kad bûtøprisiminti jame gyvenæ ir dirbæ þmonës, todël savo atsiminimus beigirdëtus pasakojimus sudëjau á ðá raðiná [...].

***Gimiau 1928 m. birþelio 6 d. Luokëje, nedideliame Telðiø apskri-

ties miestelyje, ásikûrusiame netoli legendomis apipinto Ðatrijoskalno, Telðiø–Kurðënø, Varniø–Tryðkiø vieðkeliø kryþkelëje. Mies-telis iðsidëstæs ant kalvø. Ant didþiausios stovi baþnyèia nedideliubokðteliu. Atrodo, kad ji dairosi á aplinkui plytinèius laukus, ûkinin-kø sodybas, Guivënø miðkà ir rytuose stûksantá Ðatrijos kalnà.Kitoje kalvelëje amþinu poilsio miegu ilsisi senieji Luokës gyvento-jai; joje ir mano seneliai bei proseneliai.

Luokë turi senà istorijà. XV a. pradþioje ði gyvenvietë jau turëjobûti gana nemaþa, jei Vytauto Didþiojo pavedimu èia 1417 m. buvopastatyta pirmoji baþnyèia – viena ið pirmøjø Þemaitijos baþnyèiø,iðkilusiø Þemaièiø krikðto metais. Miestelyje jau XVI a. vykdavogarsûs jomarkai (turgûs), mugës. Prekybines privilegijas Luokëgavo XVIII amþiuje. Mugiø metu á Luokæ parduoti buvo atveþamadaug gyvuliø. Luokës istorija neatsiejama nuo svarbiausiø XIX a.Lietuvos istorijos ávykiø. 1831 m. per sukilimà Luokëje vyko suki-lëliø kautynës su rusø kariuomene. 1863-øjø sukilimo dalyviamspadëjo vietos gyventojai, kunigai. Uþ tai Luokës klebonas kun. Ka-zimieras Chromanskis ir vikarai Vincas Lukoðevièius, Justinas Sie-sickis, Dominikas Kazickis buvo iðtremti á Rusijà. Baþnyèiai pri-klausiusi ir daugelio bajorø þemë, tarp jø ir mano prosenelio Juoza-po Juðkevièiaus, buvo atimta ir atiduota atkeltiems rusø kolonis-tams. Tuo laikotarpiu itin daug rusø tautybës þmoniø ásikûrë apieLuokæ, Patumðiø, Dirvonënø, Kaunatavos kaimuose, o Dubiniø kai-me, uþ Upynos baþnytkaimio, apsigyveno nemaþai sentikiø.

1893 m. rusai nugriovë Kaunatavos baþnytëlæ ir jos vietoje pa-statë rusø cerkvæ.

Lietuviðkos spaudos draudimo metais Luokæ ávairiais keliaispasiekdavo draudþiamoji lietuviðka spauda. Jà platino DominykasBubinas, Feliksas Petravièius ir daugelis kitø knygneðiø. Vikaraskun. Zimbilas buvo ásteigæs Blaivybës draugijà ir ákûræs slaptà lie-tuviðkà knygynëlá. Rusø valdþia tai iðsiaiðkino ir já nubaudë – iðkë-lë ið Luokës.

Luokëje veikë rusiðka mokykla. Vaikai lietuviðkai buvo pradëtimokyti tik panaikinus lietuviðkos spaudos draudimà.

Prieð Pirmàjá pasauliná karà Luokëje gyveno apie 700 þmoniø,1923 m. – 1 287. Didelë dalis jø buvo þydø tautybës. Gyveno irkelios rusø ðeimos – Maksimovø, Gvazdovø, Speranskiø ir kt.

Pirmojo pasaulinio karo metais pro Luokæ ëjo frontas ir èia vykorusø ir vokieèiø kariuomeniø mûðiai. Juose dalyvavo ir kazokødaliniai, kuriø vokieèiai labai bijojo. Tais metais Luokëje ir jos apy-linkëse þuvæ kariai yra palaidoti prie Birþuvënø (5 km nuo Luokës)esanèiose kapinaitëse.

Vokieèiai, uþëmæ miestelá, tuoj ávedë savo tvarkà. Mano mamayra pasakojusi, kad þandarai reikalaudavo laikytis ðvaros. Jie tikrin-davo kiemus, þiûrëdavo, kad èia nebûtø ðiukðliø, reikalaudavo, kadprekybininkai plautø krautuviø grindis (iki to laiko grindys jose bûda-vo tik kastuvu nugremdþiamos). Karo metais miestelyje buvo árengtakolonëlë vandeniui ir net iðgrástas miestelio centras bei dalis Telðiøgatvës, ásteigta mokykla, kurioje dëstyta vokieèiø kalba.

Gyventojai Luokëje, kaip ir visoje kitoje kaizerinës Vokietijos oku-puotoje Lietuvos teritorijoje, karo metais patyrë daug vargo ir buvo

skriaudþiami. Ið jø buvo atimama didelë dalis uþaugintø gyvuliø, javø irkitø maisto produktø. Vokieèiø kareiviai buvo apgyvendinti miesteliogyventojø namuose. Jie neaplenkë ir mûsø namo, kuris stovëjo paèia-me Luokës centre – prie Telðiø ir Varniø gatviø sankryþos, prieðaisbaþnyèià. Tai buvo labai senas namas, kaip jau minëjau, „Luokës mo-tina“ vadinamas. Prie jo buvo pristatyta darþinë-tvartas. Ant darþinëslubø bûdavo sukraunamas ðienas, apaèioje laikydavo gyvulius.

Senelis Kazimieras Juðkevièius, parvaþiavæs ið Amerikos, tà na-mà, kuriame veikë karèema, nusipirko ið þydës. Darþinëje, stadalavadinamoje, nakèiai sustodavo veþimai, nes per Luokæ ëjo pagrindi-nis Þemaitijos kelias á Ðiaulius, á geleþinkelio stotá. Kitur geleþinkelionebuvo. Þydai liko labai nepatenkinti, kad karèemà nusipirko krikð-èionis. Jie net apskundë savininkæ rabinui, nors ir þinojo, kad tarpþydø neatsirado to namo pirkëjø, o já pardavusi þydë norëjo ið Luokësiðvaþiuoti. Rabinas, pasikvietæs þydæ, paklausë jos, ar sudarant par-davimo sandërá buvo iðgertos magaryèios. Ji patvir tino, kad buvoiðgerta limonado ir valgyta barankø. Tai iðgirdæs rabinas pasakë, kadsandëris teisingas ir jo panaikinti negalima.

Mano senelis tame name buvo ásteigæs krautuvæ, taèiau preky-ba jam nelabai sekësi, nes miestelyje buvo per didelë konkurenci-ja, ir jis vël, palikæs Luokëje þmonà ir dukrà, prieð Pirmàjá pasauliná

(Nukelta á 32 p.)

ISTORIJA

32

karà iðvaþiavo á Amerikà. Mama sakë, kadðis namas karo metais joms buvo didelëpaspirtis. Èia apsigyvenæ vokieèiai stada-loje laikydavo savo arklius. Jø paðaro lik-davo ir senelës karvei. Kareiviai duodavo irmalkø kambariui pasiðildyti. Be to vokie-èiai kepdavo duonà. Moèiutë name gyvenu-siems kariams skalbdavo drabuþius.

Prasidëjus Nepriklausomybës kovoms,Luokæ uþëmë bolðevikai. Jø ákurta valdþialaikësi kelias savaites. Á bolðevikø ásteigtàvalsèiaus komitetà buvo átrauktas ir gerairaðyti mokantis tuo metu 17 metø amþiausturëjæs mano moèiutës brolis Juozas Da-niusevièius. Jo pareiga buvo miestelënamsiðraðyti leidimus pasikirsti miðke po 2 ku-binius metrus malkø. Bolðevikai ið dvarø irturtingesniø ûkininkø rekvizuodavo maistoproduktus.

Luokëje stovëjo þemaièiø pulkas, kuriamvadovavo ið Luokës valsèiaus kilæs kari-ninkas Feliksas Baltuðis-Þemaitis. 1919 m.vasario 27 d. saksø savanoriø daliniai prieLuokës susirëmë su Raudonosios armijos8 Þemaièiø pulku. Uþvirë smarkios kauty-nës. Ið Luokës klebonijos mûrinio tvarto bol-ðevikai ðaudë sunkiaisiais kulkosvaidþiais.Vokieèiai puolë klebonijà ir kulkosvaidinin-kus sunaikino. Buvo nuðautas ir klebonobrolis, kuris, nutilus susiðaudymui, iðëjo iðrûsio pasidairyti. Mûðio metu mano moèiu-të ir jos dukra slëpësi mûsø namo kamine.

Á namà bolðevikai atneðdavo suþeistuo-sius. Þemaièiø 8 pulkas buvo sumuðtas irjo likuèiai, vadovaujami F. Baltuðio-Þemai-èio, pasitraukë á Kurðënus. Vëliau bolðevi-kø kariuomenë lietuviø savanoriø buvo vi-sai sumuðta.

Uþëmæ Luokæ, vokieèiai suëmë bolðevi-kø komiteto narius ir keletà jø suðaudë. Se-nelë labai pergyveno dël suimto savo brolioJuozo. Jaunà berniokà uþtarë þydai. Jie pa-sakë, kad jis nieko blogo nedarë, ir vokie-èiai Juozà paleido.

Ið miestelio iðstûmus bolðevikus, èia bu-vo sudaryta lietuviðka valsèiaus taryba, pra-sidëjo taikus nepriklausomos Lietuvos vals-tybës kûrimas.

Luokëje nuo seno namai buvo statomimediniai, todël gaisras èia bûdavo daþnassveèias. 1911 m. iðdegë visa vakarinëmiestelio dalis – Telðiø gatvë. Gyventojaigreitai atsistatë sudegusius namus. Dabarjie jau buvo didesni ir graþesni. Tuo laikotar-piu kai kurie namai buvo statomi toliau nuo

gatvës, prie jø uþveisiami sodai ir darþeliai.Gerai prisimenu didájá Luokës gaisrà, ki-

lusá 1934 m. rugsëjo pradþioje. Tada sudegëdidþioji miestelio dalis – visas centras irdalis pastatø, stovëjusiø Kurðënø, Tryðkiø,Kapø gatvëse. Gaisrà sukëlë obuoliais pre-kiavæs pirklys. Jis ruoðësi vykti á turgø gre-timame miestelyje. Vëlø vakarà, pasiðvies-damas liktarna ar lempa, jis rinko ant ðiau-dø supiltus obuolius. Nuo þiburio uþsidegëðiaudai ir gaisras beregint iðsiplëtë.

Kilus gaisrui, tuojau bûdavo skambina-ma baþnyèios varpais. Ir tà naktá mus paþa-

Atkelta ið 31 p.)

Anksèiau dauguma pastatø Luokës miestelio centre buvo mediniai. Nuotraukose (ið virðaus):Ðventë Luokëje – Luokës klebonui J. Daniusevièiui raportuoja Luokës valsèiaus virðaitis TamoðiusStasiulis. Nuotrauka ið Gaulënø muziejaus rinkiniø; Lietuvos Nepriklausomybës deðimtmeèiominëjimas Luokëje 1928 metais – miestelio centro vaizdas (tikriausia, kad matosi Turgaus aikðtësrytinis kampas). Per 1938 m. gaisrà ðie namai sudegë. Fotografai neþinomi. Nuotraukos iðReginos Stonkutës-Þukienës archyvo

dino varpai. Þvilgterëjæ pro langà iðvydomegaisro paðvaistæ ir virð baþnyèios á mûsøpusæ lekianèias kibirkðtis. Tëvas greitai ap-sirengë ir iðbëgo gesinti gaisro. Jis priklau-së savanoriams gaisrininkams.

Miestelio centre, gaisro þidinyje, vienasprie kito glaudësi seni, per vasaros karð-èius iðdþiûvæ namai. Jø stogai buvo medi-niø skiedrø ar lenteliø. Gaisras plëtësi, ug-nis lengvai perðokdavo nuo vieno stogo antkito. Þmoniø jëgos buvo menkos. Gaisrinin-kai turëjo tik vienà ir tà patá rankiná siurblá, oir ðuliniø centre buvo maþa. Gaisro uþklupti

ISTORIJA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2015 / 3

33

IÐKILÛS LUOKËS

KRAÐTO ÞMONËS

(Nukelta á 35 p.)

IÐKILÛS LUOKËS

KRAÐTO ÞMONËSPARENGË KAZIMIERAS

PRUÐINSKAS

þmonës stengësi kaip nors iðgelbëti bentnamuose buvusá savo turtà, ligonius ir ma-þus vaikus. Gaisrui ásismarkavus, namoparskubëjæs tëvas liepë mamai skubiai su-sikrauti daiktus, paimti mane (man tada bu-vo ðeðeri) ir, pasikinkius stadaloje buvu-sius arklius, skubiai viskà veþti á seneliosodybà Varniø gatvëje. Mama nuveþusi vis-kà iðkrovë lauke, uþ sodo, ir, palikusi ma-ne, iðskubëjo atgal. Sëdëdama ant ryðuliøstebëjau gaisrà. Atrodë, kad visas mieste-lis – didþiulë ugnies jûra, kurioje kur ne kurmatësi judanèios þmoniø figûros. Degë irJutkës namas, kuriame buvo mûsø klasë.

Gaisro iðvakarëse buvo mano pirmojidiena mokykloje ir ta proga pasipuoðiaunauju paltuku. Nuëjusi já pakabinau mokyk-los prieangyje. Diena buvo ðilta, saulëta,todël, iðeidama ið mokyklos, að tà savopaltukà pamirðau. Ugnis surijo ir já...

Gaisrui ásismarkavus atvaþiavo gaisri-ninkai ið Telðiø, Kurðënø, net ir ið Ðiauliø.Vargais negalais ugnis buvo nuslopinta.Gaisras buvo sustabdytas per vienà namànuo mûsø. Paskutinë sudegë vaistinë. Lai-mei, vaistininkas suspëjo iðneðti lauk turë-tus vaistus ir vaistinës baldus bei savo tur-tà. Baþnyèià iðgelbëjo ðventoriuje augæ di-deli, sodrià lapijà turëjæ klevai.

Visà kità dienà ruseno gaisravietës, visdar pasirodydavo ugnies lieþuviai. Þmonësbudëjo ir uþgesindavo juos. Gaisras buvodidelis, bet þmones laiku paþadino varpai irþmoniø aukø pavyko iðvengti. Sudegë tikpastatai ir dalis þmoniø turëto turto.

Po gaisro dalis gyventojø iðvaþiavo gy-venti kitur, kiti prisiglaudë pas kaimynus.Pas mus apsigyveno verslininko Aleknavi-èiaus ðeima, kuri mûsø name vël atidarëkepyklà. Aleknavièiams buvome atidavænaudoti tris kambarius ir vir tuvæ. Mums tek-davo vaikðèioti per Aleknavièiø didájá kam-bará ar vir tuvæ. Ávykus tokiai nelaimei, vi-siems reikëjo susispausti, todël á tokius ne-patogumus nekreipëme dëmesio. Alekna-vièius didþiajame kambaryje pastatë bili-jardà. Vakarais èia paloðti rinkdavosi vy-rai. Að daþnai sëdëdavau pakampyje ir ste-bëdavau bilijardo þaidimà. Taip gyvenomeporà metø, kol Aleknavièiai Tryðkiø gatvëjepasistatë savo namà.

Kadangi daugumos namø savininkai bu-vo prekybininkai, namus jie apsidrausdavo,tai po gaisro tuoj prasidëjo naujos staty-bos. Dabar miestelio centre jau buvo stato-mi mûriniai namai, atokiau buvo suræsta irmediniø. Miestelio aikðtë buvo iðplësta, na-

mai buvo statomi tik jos pakraðèiuose.Ið dalies ðis gaisras Luokei iðëjo á nau-

dà – pradëjus atstatyti miestelá, darbininkaigavo darbo, daug uþsakymø turëjo lentpjû-vë, plytinëje buvo degamos statyboms skir-tos plytos. Atstatytas miestelis paðviesëjo,pagraþëjo. Nuo centro (Turgaus aikðtës) irnuo ðalia jos ant kalnelio stovëjusios baþny-èios nusidriekë pagal Telðiø, Varniø, Tryð-kiø, Kurðënø, Kapø gatves pastatyti naujinamai, pagal ðventoriø pietø pusën þemynëjo Klebonijos gatvë. Dideliø medþiø ir senosodo apsupta didelë klebonijos sodyba sto-vëjo atokiau nuo baþnyèios. Èia dunksojomûriniai tvartai, darþinës, klëtis, pirtis, ðei-mynos namas, kuriame gyvendavo þemësdarbams samdomi darbininkai. Telkðojo irdidelis, ajerø priþëlæs tvenkinys. Klebonijàsupo jai priklausiusi þemë, kurios ið visobuvo 40 hektarø. Luokë buvo gyvas, judrusmiestelis.

GYVENTOJAITarpukario metais miestelio centre dau-

giausia gyveno þydai, nes èia buvo patogivieta prekybai. Toliau nuo centro esanèio-se gatvëse gyveno lietuviai, buvo ir rusøðeimø. Dauguma luokiðkiø turëjo savo na-mus ir darþus. Miestelyje gyveno ir kele-tas netoli Luokës þemës turëjusiø ûkinin-kø. Mokytojai, valdininkai butus nuomoda-vo. Buvo ir netur tingø gyventojø. Jie nuo-modavo kambarëlá ar vir tuvæ ir versdavosidirbdami padienius ar atsitiktinius darbus.

Tur tuoliø miestelyje nebuvo. Petkevièiai,Dambrauskai buvo „amerikonai“, pasista-tæ dviaukðèius namus, turëjæ po parduotu-væ ir dar po gabalà þemës.

Prekyba bûdavo visos ðeimos verslas.Prekybininkai þydai ir lietuviai pagalbininkønesamdydavo. Inteligentai ir tur tingesniejimiestelio þmonës turëdavo tarnaites, o dau-guma þydø ðeimø samdë ateinanèias darbi-ninkes skalbiniams iðplauti, butui iðvalyti,taip pat ir vandeniui atneðti, nes daugelisprie savo namø neturëdavo ðuliniø. Mûsøðulinys, kuris buvo negilus ir turëjo svirtá,vandeniu aprûpindavo pusæ miestelio. Van-duo èia visada bûdavo ðaltas ir skanus.

Dauguma miestelënø laikë karves, avis,lietuviai augino kiaules ir paukðèius. Gyvu-liai buvo ganomi ðalia esanèiose miestelioganyklose, Sauslauke vadinamose. Kiekvie-nà rytà miestelënai vesdavo á ganyklà kar-ves, arklius ir avis, o vakare banda gráþdavo

(Nukelta á 34 p.)

ANDRIUSEVIÈIUS JONASMuziejininkas, kraðtotyrininkas, pedago-

gas. Gimë 1931 m. rugpjûèio 23 d. Rokiðkiorajone. 1979–1986 vadovavo Þemaièiø mu-ziejui „Alka“. Ásteigë keletà visuomeniniømuziejø Þemaitijoje (tarp jø ir Gaulënuose,netoli Ðatrijos kalno), surinko nemaþai krað-totyrinës medþiagos apie Telðius ir jo apy-linkes. Buvo aktyvus spaudos bendradar-bis. Kraðtotyrinius darbus skelbë Telðiø ra-jono laikraðtyje, „Þemaièiø saulutë“, dau-gelyje kitø leidiniø. Mirë Telðiuose 2000 m.vasario 11 dienà. Palaidotas naujosiose Tel-ðiø kapinëse.

BALANIÐKIENË RIMAGydytoja, televizijos laidø vedëja, ver-

slininkë, Nacionalinës farmacijos pramo-nës asociacijos vadovë, Lietuvos þurnalis-tø sàjungos bei Lietuvos gydytojø sàjungosnarë. Gimë 1965 m. vasario 21 d. Luokëje(Telðiø rajonas). Baigë Telðiø rajono Kirkliøpradinæ mokyklà, aukso medaliu – Telðiørajono Luokës vidurinæ mokyklà, 1994 m. –Kauno medicinos akademijà, kurioje mo-kësi nuo 1991 metø. 1992–1994 m. buvoLietuvos nacionalinio radijo ir televizijosKauno skyriaus darbuotoja (laidos „Sveika-tos ABC“ vedëja), 1994–1996 m. dirbo Kau-no sveikatos mokymo namø prevencinësmedicinos gydytoja, 1996–2001 m. – Kau-no medicinos universiteto klinikø prevenci-nës medicinos gydytoja, nuo 1996 m. – te-levizijos kanalo LNK laidos „Sveikatos ABC“vedëja. Ákûrë ámones UAB „Aconitum“, UAB„Aurantijus“ ir UAB „Sveikatos ABC“, nuo2000 m. joms vadovauja.

BARSTEIGA VYTAUTASVisuomenës ir politikos veikëjas. Gimë

1956 m. lapkrièio 17 d. Luokëje. Baigë Luo-kës vidurinæ mokyklà, 1979 m. – Lietuvosþemës ûkio akademijà, kur ásigijo inþinie-riaus mechaniko specialybæ. 1979–1995 m.buvo Lietuvos þemës ûkio akademijos, Lie-tuvos þemës ûkio universiteto mokslinisbendradarbis, asistentas, nuo 1991 m. – UAB„Luokë“ direktorius, nuo 1998 m. – Kredito

34

namo. Gyvuliai gerai paþinojo savo kiemus ir patys á juos ásukdavo.Bendruomenë samdë piemená.

Luokës apylinkës – þemdirbiø kraðtas. Prieð Antràjá pasaulinákarà kaimuose gyveno apie 70 proc. mûsø valsèiaus gyventojø,panaðiai toks pat procentas kaimo gyventojø buvo ir visoje Lietuvo-je. Jie patys savo reikmëms uþsiaugindavo maisto produktø, rûbusdaþniausiai pasisiûdavo ið audiniø, iðaustø ið namø darbo vilnoniøir lininiø siûlø. Kaimo þmonës daþniausiai pirkdavo tik cukrø, drus-kà, retkarèiais – aukðèiausios kokybës valcuotus miltus pyragams,avalynæ, ûkio padargus, tràðas ir retkarèiais iðeiginius drabuþius

Netoli miestelio uþ 4 km buvo didelis ir senas Gorskiø Birþuvënødvaras. Kai nepriklausomybës pradþioje parceliavo dvarus, ið Gors-kio atëmë Birþuvënø miðkà. Dvarininkas labai susijaudino, susirgoinsultu ir, matyt, dël to neteko vienos akies.

Ðalia Luokës buvo ir Priþginto dvaras. Ið jo 1933 m. mano tëvelisnusipirko 16 ha þemës. Didesnë jo dalis buvo alksnynas. Iðrovæsalksnius, tëvas já pavertë gera dirbama þeme. Ketvirtojo deðimt-meèio viduryje apie 40 ha ið to dvaro nupirko Feliksas Reikauskis.Paties pono Priþginto niekada nemaèiau, gal jis greitai mirë. Vokie-èiø okupacijos laikais Priþginto dvare buvo árengtas þydø getas.

Paðatrijoje dvarà turëjo sena bajorø ðeima Galkevièiai. Paðatri-joje, be Galkevièiø, gyveno ir kita garsi senø bajorø giminë – Gra-naveckiai. Jonaièiuose buvo Paðkovièiaus dvaras, o Naujininkødvarà nuomojo È Ðalkauskas. Buvo ir stambesniø ûkininkø: Atko-èaièiai, Tûmos, Reikauskiai, Juknevièiai, Gelgutai, „amerikonas“Razbadauskis (?) ir keletas kitø.

Mano proseneliams kadaise priklausë didelis dvaras, kurio þe-mës plytëjo apie Ðatrijos kalnà, jiems priklausë ir pats kalnas. Taibuvo Medzijauskø ðeima.

Prosenelis Juozapas Juðkevièius, baigæs Kraþiø kolegijà, dirboLuokës valsèiaus raðtininku. Vedë Marcijonà Medzijauskaitæ. Josbrolis savo þemæ padalijo dviem dukrom, kurios iðtekëjo uþ bro-liø – Antano ir Vladislavo Bûtautø. Antanui atiteko apie 40–50 haþemës vakarinëje Ðatrijos kalno papëdëje, o Vladislovui – Ðatrijoskalnas ir þemë, buvusi rytinëje kalno pusëje. Antanas buvo labaidarbðtus, jo ûkis klestëjo, o Vladislovas labiau mëgo laikraðèius,spaudà, negu ûkio reikalus. Jis kasdien eidavo 3 km á Luokës paðtàparsineðti laikraðèiø. Kaimynai Antano Bûtauto ûká vadino pakal-niðkiu, o Vladislovo – kalniðkiu. Kartà treèiojo deðimtmeèio pra-

dþioje Ðatrijà aplankë Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. V. Bû-tautas sveèio paklausë:

–Jûsø Ekselencija, ar patiko Ðatrija?Prezidentui atsakius, kad patiko, V. Bûtautas pasiûlë:– Mainykime. Að Jums kalnà, o Jûs man þemës kitoje vietoje.Pasiûlymas buvo apsvarstytas ir vietoje Ðatrijos V. Bûtautas

gavo apie 20 ha dirbamos þemës kitame kaime ir galëjo jà atiduotikaip pasogà savo dukrai Norvilienei. Ið Ðatrijos V. Bûtautui naudosnebûdavo – ant kalno augo menka, turistø trypiama þolë ir krûmai,tad èia buvo galima ganyti tik karves bei avis ir ðiek tiek pasikirstikurui alksniø.

Luokës valsèius negali pasigir ti labai dideliu skaièiumi ið èiakilusiø garsiø þmoniø. Ðio kraðto ûkininkai nebuvo linkæ leisti savovaikus á mokslus. Vienas þymiausiø luokiðkiø – prof. BlaþiejusÈesnys (1884–1944). Jis yra kilæs ið Paluklaukio kaimo. Profeso-riavo Vytauto Didþiojo universitete ir ëjo ðalia prezidentûros stovë-jusios nedidelës Kauno baþnytëlës, kurià vadinome studentø baþ-nytële, rektoriaus pareigas. Mirë tëviðkëje 1944 m., artëjant frontui.Amþinam poilsiui atgulë Luokës ðventoriuje.

Ið mano mamos kartos aukðtàjá mokslà baigë tik naðlës Miku-tavièienës dukra. Ji tapo agronome, iðtekëjo ir dirbo Kaune, o 1941 m.birþelio 14 d. buvo iðtremta á Sibirà. Neþinia kokiu bûdu 1941 m.rugpjûtyje jai per Raudonàjá kryþiø pavyko savo mamai á Luokæatsiøsti telegramà, paraðytà prancûziðkai. Telegramà perskaitytiMikutavièienë papraðë mano tëvelio. Ji raðë, kad iðveþta su ðeimaá Sibirà, o vyras yra nuo jos atskir tas. Man ástrigo þodþiai: „Monmari est aparte'“. Telðiuose klausiau savo prancûzø kalbos moky-tojos ponios Tornau, kà jie reiðkia. Ji iðvertë: „Vyras yra atskirtas“.

Smetonos laikais Lietuvos karininku (kapitonu) tapo Vasiliaus-kas, taip pat naðlës, kampininkës sûnus. Kai atvaþiuodavo aplan-kyti motinos, gërëdavomës jo graþia uniforma. Po karo jis atsidûrëAustralijoje, dirbo fabrike.

Juozas Vaitiekus, ið Kirkliø, tapo matininku.Kauno kunigø seminarijà ir Vytauto Didþiojo universiteto Teolo-

gijos fakultetà baigë luokiðkis Stasys Raila. Mane mama 1933 m.nuvedë á Luokës baþnyèioje vykusià jo primicijà. S. Raila dirbokapelionu Kauno gimnazijose, buvo Pavasarininkiø mergaièiø sà-jungos dvasios vadovas, paraðë knygeliø vaikams, bendradarbia-vo katalikiðkoje spaudoje. 1937 ar 1938 m. Luokëje gyvenusià joðeimà iðtiko tragedija. Sesuo buvo iðtekëjusi uþ siuvëjo Ber tulio,turëjo porà vaikø. Taèiau vyras buvo piktas ir átarus, skriaudë þmo-

(Atkelta ið 33 p.)

Ið kairës: atstatytas Birþuvënø dvaro sodybos centrinis pastatas. Juliaus Kanarsko nuotrauka; Birþuvënø dvaro sodyboje (prie centrinio pastato) XX a.pr. Fotografas neþinomas. Iliustracijos ðaltinis: http://www.miestai.net/forumas/picture.php?albumid=150&pictureid=1983

ISTORIJA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2015 / 3

35

IÐKILÛS LUOKËS

KRAÐTO ÞMONËS

IÐKILÛS LUOKËS

KRAÐTO ÞMONËS(Atkelta ið 33 p.)

(Nukelta á 37 p.)

nà. Nebeiðkentusi ji iðsiruoðë pas savo brolá kunigà á Kaunà. Jai iðëjus ið namø, Bertulis jàpasekë ir nudûrë peiliu. Vëliau pats pasidavë policijai. Vaikai liko naðlaièiais. Seserspalaikus á Luokæ parlydëjo jos brolis kun. S. Raila. Visas miestelis gailëjosi jaunos motersir jà lydëjo á kapus. Laidotuvëse dalyvavau ir að. Sovietø valdþia 1940 m. Ber tulá ið kalëjimopaleido. Kunigas S. Raila prisijungë prie „Verslo“ suorganizuotos ekskursijos dalyviø kartusu kitais 34 lietuviais ir iðvyko á Amerikoje vykusià pasaulinæ parodà bei aplankyti Ameri-koje jau daug metø gyvenusius brolá ir seserá. Prasidëjus Antrajam pasauliniam karui,S. Raila nebeturëjo galimybës gráþti atgal ir liko gyventi Amerikoje. Vikaravo Filadelfijoje,rûpinosi lietuvybës reikalais, padëjo beveik 300 lietuviø ið Vokietijos pabëgëliø stovykløatvykti á Amerikà. Kurá laikà su kun. Stasiu Raila susiraðinëjau.

Kunigu tapo ir kitas luokiðkis – Bagdonas, baigæs Telðiø kunigø seminarijà. Dalyvavauir jo pirmose Miðiose Luokës baþnyèioje.

Ið Luokës prieð Pirmàjá pasauliná karà á mokslus iðëjo mano dëdë – mamos brolisPranas Juðkevièius. Jis tapo vaistininku. Baigæs rusø mokyklà pradëjo dirbti paðte –iðneðiodavo telegramas. Prieð Pirmàjá pasauliná karà daugelis Lietuvos kaimieèiø,gelbëdamiesi nuo tarnybos caro armijoje (tekdavo tarnauti 25 metus) ar ieðkodami lëðøpragyvenimui, buvo iðvaþiavæ á Amerikà. Likusios neraðtingos þmonos praðydavo, kadPranas paraðytø vyrui ar broliui laiðkà, uþ tai kiek tai kapeikø jam sumokëdavo. Pranas taipsusitaupë ðiek tiek pinigø ir, norëdamas mokytis, iðplaukë 1907 m. á Amerikà. Ten sunkiaidirbo tekstilës fabrike. Uþsidirbo pinigø ir po 5 metø sugráþo á Lietuvà. Mokësi privaèiai,iðlaikë Maskvos komisijoje 4 klasiø ir vaistininko mokinio egzaminus, pradëjo dirbtivaistinëje mokiniu, 1917 m. Kazanës universitete iðlaikë egzaminus vaistininko padëjëjovardui gauti. Dirbo Rusijos vaistinëse. Po revoliucijos gráþo á Lietuvà, kurá laikà dirbo KauneRaudonojo kryþiaus ligoninës vaistinëje, o 1922 m. ásteigë vaistinæ Telðiø apskrities Þarënømiestelyje. Þmona buvo akuðerë. Daþnai pas juos lankydavausi. Dëdë mirë Kaune 1972 m.pas savo sûnø Raimundà. Palaidotas Kulautuvos kapinëse.

Pasipuoðæs kariûno uniforma á Luokæ atostogø parvykdavo karo mokyklos studentasBaguþas. Karo mokykloje mokësi J. Venckus, Janavièius, policijos mokyklà baigë ir Kaunekriminalistu dirbo siuvëjo Ðtraupos sûnus, kai kas mokësi Mokytojø seminarijoje,gimnazijose. Labiausiai mokslu rûpinosi Luokës valsèiaus Viekðneliø kaimo ûkininkøKojeliø ðeima. Nors prisidarë skolø, taèiau beveik visi jø vaikai, iðskyrus Modestà,kuri buvo silpnos sveikatos, baigë Kraþiø gimnazijà ir studijavo universitete. Juozas,baigæs Vytauto Didþiojo universitetà, kur studijavo senàsias kalbas, tapo mokytoju,

(Nukelta á 36 p.)

Prezidento Antano Smetonos apsilankymo prie Ðatrijos kalno dalyviai 1932 m. rugpjûèio 16 dienàKirliø dvare (Paðatrijos kaimas). Ar tà dienà A. Smetona lankësi Luokëje, nëra þinoma. Tikëtina, kadbûtent tada A. Smetona kalbëjo su Ðatrijos savininku Vladislovu Bûtautu dël kalno pardavimovalstybei mainais á 20 ha þemës parceliuojamame Naujikø dvare. Kairëje treèias su sûnumi antrankø – J. Kirlys, penktas – A. Smetona, ðalia jo – O. Kirlienë, ant jos rankø – jauniausias sûnusMatas Kirlys. Ðalia prezidento dvi mergaitës – Kirlytës. Ið deðinës treèias – Telðiø apskritiesvirðininkas E. Ðalkauskas, ðeðtas – ministras pirmininkas Juozas Tûbelis (?). Antroje eilëje prie durøstaktos – Luokës klebonas J. Daniusevièius ir kun. Baðkus. Fotografas neþinomas. Nuotrauka iðMato Kirlio archyvo

unijos „Germanto lobis“ administratorius irvaldybos pirmininkas.1993 m. tapo Tëvy-nës sàjungos Telðiø rajono skyriaus nariu,1999 m. – Lietuvos liberalø sàjungos,2002 m. – Liberalø demokratø par tijos,2006 m. – partijos „Tvarka ir teisingumas“(liberalai demokratai) Telðiø rajono skyriausnariu. 1997–2000 m., 2000–2003 m., 2003–2007 m., 2007–2011 m. ir nuo 2011 m. –Telðiø rajono savivaldybës tarybos narys.

Luokës bendruomenës narys. 1996–2003 m. buvo Lietuvos ûkininkø sàjungosTelðiø skyriaus pirmininkas, 1997–2003 m. – Telðiø rajono þemdirbiø asocia-cijos pirmininkas. 2004 m. iðrinktas Telðiørajono vietos veiklos grupës valdybos pir-mininku. Telðiø rajono nevyriausybiniø or-ganizacijø tarybos narys.

BELECKIENË MARYTË. Telðiø rajono sa-vivaldybës administracijos Luokës seniû-nijos kultûrinës veiklos vadybininkë, Luo-kës bendruomenës pirmininkë (nuo jos ákû-rimo 2003 m. sausio 24 d.). Gimë 1959 m.sausio 15 d. Telðiø rajono Guivënø kaime.1977 m. baigë Luokës vidurinæ mokyklà.Studijavo Lietuvos þemës ûkio akademijoje(dabar Aleksandro Stulginskio universite-tas), kur ásigijo apskaitos ekonomistës spe-cialybæ. Vëliau studijavo Þemaitijos kolegi-joje ir ágijo kultûrinës veiklos vadybininkëskvalifikacijà. Dirbdama Luokëje parengë irágyvendino daug kultûros projektø, rûpinasiðio kraðto kultûros tradicijø puoselëjimu, tel-kia þmones bendriems kraðtui reikalin-giems darbams.

BENEÐIENË VILIJAPedagogë, Luokës etnografinio ansam-

blio „Ðatrija“ vadovë. Gimë 1966 m. gegu-þës 2 dienà. 1985 m. baigë Ðiauliø aukðtes-niàjà muzikos mokyklà, kur ásigijo chorve-dës specialybæ. Vëliau mokësi Lietuvosvalstybinës konservatorijos Klaipëdos fakul-tetuose, kuriuos baigë 1989 m., ágydamaantràjà specialybæ – ðvietimo-kultûros dar-buotojo. Nuo 1986 iki 1989 m. buvo Klaipë-dos Þvejø kultûros ir sporto rûmø Dainø irðokiø ansamblio choro vadovë. 1989–1994 m. dirbo Luokës muzikos ir dailës mo-kyklos mokytoja, nuo 1994 m. vadovauja

36

Alfonsas – gydytoju, po karo dirbo ir Luokës ambulatorijoje, Kos-tas tapo teisininku, vëliau partizanavo. Tadas studijavo inþinerijà.Vanda, universitete ágijusi istorikës specialybæ, mokytojavo. Elenabuvo pradëjusi studijuoti stomatologijà, taèiau iðtekëjusi mokslàmetë. Jauniausia Elþbieta baigë prekybos ir akuðeriø mokyklas.

Ið Luokës parapijos yra kilæs XIX a. pradþioje kunigu tapæs, Viekð-neliuose vikaru dirbæs, Skaudvilëje klebonavæs Juozas Kojelis. Jissiekti mokslo padëjo savo brolio vaikams. Mirë 1931 metais.

1936 m. baigë Telðiø gimnazijà, vëliau Vytauto Didþiojo universitetestatybà studijavo Jonas Vasiliauskas ið Pavirvyèio. Jis universitetàbaigë vokieèiø laikais. Buvo disidentas. Vëliau pasitraukë á JAV, gyve-no Bostone. Ðeði jo broliai po karo tapo partizanais ir visi þuvo.

XIX a. pabaigoje Luokæ garsino plëðikas Tadas Blinda, sovietølaikais pradëtas vadinti „Svieto lygintoju“. Ið pradþiø apie já nedaugkas þinojo, taèiau 1940 m. ið sostinës á Luokæ atvaþiavo du jaunikorespondentai ir pradëjo klausinëti miestelio gyventojø apie Blin-dà. Ðie jiems pasakë, kad daugiausiai apie tai þino mano senelisKazimieras Juðkevièius. Jis tada jau buvo 83 metø amþiaus. Kaisenelis kalbëjosi su korespondentais, að, dvylikametë, stovëjauðalia ir iðtempusi ausis klausiausi. Senelis papasakojo, kad netoli-mame Kinèiuliø kaime gyveno Blinda. Já luokiðkiai gerai paþinojo.Blinda buvo baigæs mokyklà. Já, kiek atsiminë þmonës, norëjo pa-imti á rekrûtus. Elzë Kojelytë man yra pasakojusi, kad jos senelisTadeuðas tada buvo Luokës virðaièiu ir ëmë Blindà á rekrûtus. Blin-

(Atkelta ið 35 p.)

Kinèiuliø kaimo koplytëlë. 1963 m. meistras neþinomas. MeèislovoSakalausko nuotrauka

Ðv. Jurgio skulptûrëlë. 1963 m. Meistras neþinomas. MeèislovoSakalausko nuotrauka

da, matyt, pabëgo, slapstësi, o paskui suorganizavo vyrø bûrá irpradëjo plëðti turtingesnius ûkininkus, dvarus. Korespondentai klau-sinëjo, ar Blinda dalindavo pavogtà turtà neturtingiesiems. Senelisatsakë, kad jis þino tik tai, kad Blinda plëðikavo, o kad bûtø kà norsdalinæs kitiems, negirdëjo; gal kam ið savo bûrio vyrø ir davë, bet topatvirtinti negali.

Senelis papasakojo, kad Tadas Blinda buvo graþus vyras, þiemàvaikðèiodavo apsivilkæs trumpais kailinukais, vasarà – trumpu ðvar-ku, avëdavo batais, per petá bûdavo persimetæs ðikðninæ terbà.Lankydavosi jis Luokës turguje, turëjo pamëgtà karèemà (ji buvoðiek tiek toliau nuo mûsø namo).

Þmonës kalbëjo, kad tais laikais buvo ir kitø susibûrusiø plëðikø„ðaikø“, kurios, prisidengdamos Blindos vardu, plëðikaudavo. Lem-tingà Jurginiø jomarko dienà á Luokæ per laukus ateinantá Blindàpamatë senelio brolis Jonas, kuris akëjo laukà. Pasisveikinus Jo-nas paklausë:

– Pone Blinda, kodël ðiandien toks nepasirëdæs?Tàsyk Blinda buvo apsiavæs naginëmis. Ðis atsakë, kad þeber-

klu gaudæs þuvá ir susiþeidæs kojà. Kiti kalbëjo, kad kojà jam perðo-vë ûkininkas uþpuolimo metu.

Blinda nuëjo á jomarkà. Po pietø gërë savo pamëgtoje karèemo-je, stovëjusioje prie Telðiø kelio, netoli baþnyèios. Ðinkorka já ávedëá galiná alkieriø. Didþiojoje smuklës troboje gërë vyrai. Jie suþinojo,kad smuklëje yra ir Blinda, tad nutarë já pamokyti. Pradëjo triukð-mauti, smuklininkei atsisakë mokëti uþ iðgertà arielkà. Ðinkorkanubëgo skøstis Blindai. Ðis iðëjo raminti vyrø:

– Vyrai, kà èia sugalvojot, jei iðgërët, reikia ir sumokëti, – pasakëjis. Tuo metu vienas ið vyrø, stovëjusiø Blindai uþ nugaros, kirto jamgeleþiniais panèiais. Blinda susmuko, tuomet ir kiti pridëjo. Blindàiðtempë á gatvæ. Subëgo þmonës. Kaþkas riktelëjo:

– Duokit jam.Pasipylë akmenys. Blinda ant þemës gulëjo paslikas, be sàmo-

nës. Atvyko tvarkos saugotojai ir já nutempë á valsèiaus tarybà. Sene-lis Juðkevièius nubëgo atvesti kunigo. Kai lydimas mano senelioatskubëjo kunigas su Ðvenèiausiuoju Sakramentu, Blinda jau neju-dëjo, nereagavo á klebono klausimus ir greitai mirë. Blindà palaidojokapiniø ðiaurinëje dalyje buvusioje neðventintoje þemëje – pakalnë-je. Vokieèiø laikais man jo kapà parodë mama. Dabar jo kapo neiþymës nëra. Kinèiuliø kaime gyveno Tado Blindos dukterys. Jas ma-no mama paþinojo. Ðiø apylinkiø þmonës þinojo ir dainuodavo apie

ISTORIJA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2015 / 3

37

IÐKILÛS LUOKËS

KRAÐTO ÞMONËS

IÐKILÛS LUOKËS

KRAÐTO ÞMONËS

(Atkelta ið 35 p.)

(Nukelta á 39 p.)

Blindà sukurtà liaudies dainà. Mane jà iðmo-kë mama:

Paklausykit seni, jauniTa dainuðka yra slauni.Paklausykit didi, maþiTa dainuðka yra graþi.

Jisai buvo didis ponasAnt trijø pavietø.Susirinko didi ðaikaIr nebijo nieko.

Trumpà þiponà apsivilkæsPo miestà vaikðèiojo,Ðikðnos terbà su pasaitaisPer petá neðiojo.

Kas jo nepaþino,Tarë jaunikaitis,Ar ið kokio dvaroVieþlybas ponaitis.

O kas já paþino,Visi galvas lenkë,Ar tai þydai, ar tai ponai,Ar þmoneliai menki.

Buvo didis razbaininkasAnt trijø pavietø –Ðiauliø, Telðiø ir Raseiniø,O ir kitø vietø.

Muðë þmones, kutavojo,Net smerèio nebojo,Ðikðnos terbà ir nagaikàSu savim neðiojo.

Ðventas Jurgis ir padarëRatunkà spraunøIr uþmuðë Luokës miesteRazbaininkà slaunø.

Dabar visi þmoneliaiGyvenkit be baimës,Nes nebliko didþio vilkoMiðkuose Byvainës.

Blinda buvo uþmuðtas 1877 metais. Apiejá Gabrielius Landsbergis-Þemkalnis para-ðë romantinæ dramà „Blinda, svieto lyginto-jas“, kurios premjera Vilniuje ávyko 1907 m.vasario 25 dienà. Vëliau, sovietiniais laikais,ji vël buvo statoma Lietuvos teatre, o reþi-sierius Balys Bratkauskas net susuko filmàapie Tadà Blindà; liaudþiai tada reikëjo did-vyrio proletaro.

Luokë prieð gaisrà, kuris jà nusiaubë1934 metø rudená, buvo mediniø namø mies-telis. Didþiàjà jø dalá sudarë vienaukðèiaipastatai, stovëjo keletas ir dviaukðèiø, kaikurie namai turëjo mansardas. Po gaisrodauguma prekybininkø pasistatë mûriniusnamus ir jø pirmuose aukðtuose vël ásiren-gë parduotuves.

Prie pat baþnyèios, ðalia miestelio aikð-tës, namus pasistatë knygyno savininkasKazimieras Dunauskas ir siuvëjas Juoza-pas Kvietkus. Anksèiau jie gyveno Petkevi-èiø namuose, prieðais mus. Ðalia jø savonamà pasistatë kepurininkas þydas. Toliauiðkilo mûrinis Klemanskiø namas. PranasKlemanskis buvo nuovados virðininkas Tryð-kiuose, Kurðënuose ir Ðaukënuose. Jo þmo-na Kazimiera buvo luokiðkë. Jie turëjo dvidukras – Barborà ir Ramutæ. Su Barbora Tel-ðiø gimnazijoje mokiausi vienoje klasëje,kartu gyvenome pas tuos paèius ðeiminin-kus. Ponios Kazimieros tëvai Kaulavièiai bu-vo siuvëjai. Klemanskiø namuose veikëdegtinës monopolio parduotuvë. Jos vedëjabuvo jauna naðlë, auginusi dvi dukras. Suvyresniàja að kar tu mokiausi, daþnai pasjas nueidavau, taèiau nei jø vardø, nei pa-vardþiø nebeprisimenu.

Uþ Klemanskiø, link kapø, savo namusbuvo pasistatæ miestelio þydai.

Prie Turgaus aikðtës ir Kurðënø gatvësiðkilo naujas mûrinis dviejø aukðtø Damb-

(Nukelta á 38 p.)

Kinèiuliø kaimo skulptûrëlë „Ðv. Vincentas“.1963 m. Meistras neþinomas. MeèislovoSakalausko nuotrauka

ðiai mokyklai. 2000-aisiais metais pradëjovadovauti ir Luokës etnografiniam ansam-bliui „Ðatrija“.

TADAS BLINDA.BlindaTadas – þemaièiø plëðikø vadas,

apie XIX a. vidurá Þemaitijoje pagarsëjæs„Svieto lygintojas“. Gimë 1846 m. sausio15 d. Luokës parapijos Kinèiuliø kaime (Tel-ðiø r.), mirë 1877 m. balandþio 22 d. Luokë-je. Prieðintis tuometinei valdþiai, dvarinin-kams, plëðikauti, kaip nurodoma uþraðytuo-se þmoniø prisiminimuose, já labiausiai pa-skatino nepasitenkinimas Lietuvoje buvu-sia baudþiava. Padavimus ir legendas apieTadà Blindà pirmoji surinko (apie 1990 m.)Lazdynø Pelëda (S. Pðibiliauskienë). Uþra-ðyti gyventojø atsiminimai apie Tadà Blindàgana prieðtaringi. Vieni já laiko piktadariu,kiti – didvyriu, treti – kankiniu ir t. t. TadasBlonda su savo plëðikø gauja veikë Rasei-niø, Ðiauliø ir Telðiø apskrityse. 1877 m. ba-landþio 27 d. per Ðvento Jurgio jomarkà bu-vo minios uþmuðtas Luokës miestelio cen-tre. 1907 m. Gabrielius Landsbergis-Þem-kalnis sukûrë dramà „Blinda, svieto lygin-tojas“ (paraðyta pagal Lazdynø Pelëdos su-rinktus pasakojimus. 1973 m. sukur tas 4serijø TV filmas „Tadas Blinda“ (reþisieriusBalys Bratkauskas, scenarijaus autorius Ri-mantas Ðavelis, pagrindiniame – Tado Blin-dos – vaidmenyje Vytautas Tomkus). 2004m. Andrius Mamontovas pastatë miuziklà„Tadas Blinda“, 2011 m. sukurtas apie TadàBlindà pirmas lietuviðkas nuotykinis istori-nis veiksmo filmas nepriklausomos Lietu-vos metais.

BORUSEVIÈIUS VACLOVASIlgametis Luokës vidurinës mokyklos

kûno kultûros mokytojas, treneris. Gimë1930 m. sausio 1 d. Barvydþiø kaime (Luo-kës vlsè., Telðiø apskr.). 1948 m. baigë ðe-ðiametæ Luokës progimnazijà ir toliau mo-kësi Telðiø mokytojø seminarijoje. Jaunys-tëje palaikë ryðius su lietuviø par tizanais(buvo jø ryðininkas). Baigæs jà 1952 m.,pradëjo dirbti Plungës rajono Alksnënø sep-tynmetës mokyklos fizinio lavinimo moky-toju. Vëliau dirbo to paties rajono Stirbaièiøseptynmetës mokyklos direktoriumni,

38

rauskø namas. Jie turëjo du sûnus – For tu-natà ir Juliø, bei dvi dukras – Genovaitæ irDanutæ. Su Juliumi mokiausi vienoje klasë-je Luokës mokykloje, o vëliau ir Telðiø gim-nazijoje. Jis buvo paliktas antriems metamspirmoje klasëje, ir að já pralenkiau. Damb-rauskai turëjo audiniø parduotuvæ, o vokie-èiø okupacijos metais – siuvyklà. Jie abubuvo siuvëjai. Dambrauskienë turëjo gerà

skoná, buvo labai gera siuvëja. Po 1960 m. jikartu su vyru apsigyveno Vilniuje. Gyvenda-ma ten að pas juos siûdavausi rûbus.

Luokëje buvusiame Dambrauskø namenedidelæ taip vadinamà kolonialiniø prekiøparduotuvæ (tokiose parduotuvëse bûdavoávairiø prekiø po truputá) turëjo buvæs Upy-nos vargonininkas S. Jocys (jis 1941 m.nukankintas Rainiuose).

Uþ Dambrauskø namo nuo miestelio

(Atkelta ið 37 p.)

Luokës turgaus aikðtë (vaizdas ið Luokës Visø Ðventøjø baþnyèios bokðto). Fotografuota apie1945–1951 metus. Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Eglës Butautaitës archyvo

Luokës miestelio prietrytinë dalis ið paukðèio skrydþio XX a. viduryje: kapinës ir koplyèia, kelias áViekðnelius. Einant nuo kapø deðinëje kelio pusëje – buvæs mokyklos bendrabutis ir þydøgyvenamasis namas (iki mûsø dienø neiðliko), kultûros namai – buvæs Savickienës restoranas,statytas po 1934 m. gaisro, dabar – autoserviso pastatas. Kairëje pusëje – Vaiðvilienës, Ðilinskøsodybos. Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Evaldo Kazlausko rinkinio

ISTORIJA

aikðtës einant link kapø namus turëjo þy-das Blankas. Kiek prisimenu, jis ver tësiprekyba grûdais.

Toliau stovëjo Savickienës mûrinis na-mas, kuriame ji buvo ásirengusi restoranà.Tai buvo Luokës vyrø pamëgta vieta.

Kurðënø gatvëje, uþ Dambrauskø namo,iðkilo nauja þydø sinagoga. Prieðais Damb-rauskø namà, kitoje gatvës pusëje, buvoþydo Jutkës namas. Jis taip pat turëjo smuk-læ. Prieð gaisrà jo sename name buvo mo-kyklos klasës – èia mokësi antro skyriausvaikai. Ir að èia pradëjau savo mokslus.

Tryðkiø gatvës ir Turgaus aikðtës kam-pe mûriná dviejø aukðtø namà pasistatë ve-terinaras Petras Petraitis. Ðio namo pir-mame aukðte parduotuvæ buvo ásirengæsLuokës var totojø kooperatyvas. Petraièiaigyveno antrame aukðte.

Gretimame mûriniame name savo ka-binetà turëjo dantø gydytoja, kuri á Luokæatvaþiuodavo porai dienø per savaitæ. Kamtas namas priklausë, nebeþinau.

Toliau stovëjo Vainerio namas. Vainerisprekiaudavo geleþies dirbiniais. Su jø duk-ra Frida mokiausi vienoje klasëje. Laimei,jie, 1941 m. prasidëjus karui, pasitraukë áRusijà ir taip liko gyvi. Po karo Frida buvoatvaþiavusi á Luokæ. Tada buvo atëjusi irpas mane. Sugráþæ ið Rusijos Vaineriai sa-vo namà pardavë inþinieriui Vladui Jan-kauskui. Su juo mokiausi vienoje klasëjeLuokëje ir Telðiø gimnazijoje.

Prieðais baþnyèià buvo Faiveliø mûriniainamai. (Dabar jie priklauso S. Èegienei. –Sofija Þelvienë). Jie buvo broliai ir kiekvie-nas turëjo po parduotuvæ. Su jø dukromis aðtaip pat mokiausi. Po karo Hana Faivelytëgyveno Vilniuje, vëliau iðvaþiavo á Izraelá.

Vieni ið tur tingiausiø Luokës gyventojøbuvo krautuvininkai Movðovièiai. Po gais-ro jie savarankiðkai pradëjo statytis nau-jà namà. Turëjo manufaktûros parduotu-væ. Movðovièius buvo dar ir Þydø banke-lio direktorius. Moðtovièiai turëjo dukrà irdu sûnus. Dukra mokësi Ðiauliuose. Aðkar tu su jø sûnumi lankiau Luokës mo-kyklos ðeðtà ir penktà skyrius. Karo me-tais Movðovièiai gyveno Rusijoje.

Ðalia Movðovièiaus namo kurá laikàstovëjo pusiau sudegæs, atrodo, Þilevi-èiaus ar Pikelio namas. Jame prieð gais-rà veikë vaistinë, po gaisro kambará nuo-modavo netur tingi miestelio gyventojai.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2015 / 3

39

(Nukelta á 40 p.)

IÐKILÛS LUOKËS

KRAÐTO ÞMONËS

IÐKILÛS LUOKËS

KRAÐTO ÞMONËS

(Nukelta á 41 p.)

(Atkelta ið 37 p.)

Luokës miestelio Telðiø gatvës vaizdas po 1936 m. praûþusios vëtros. Tais metais rugpjûèio 8 d.„Mûsø Laikraðtis“ (Nr. 31) raðë: „Liepos 26 d. siautusi vëtra iðvertë telefono stulpus, iðlauþëmedþius, nuplëðë daug stogø. Telefono ryðys su Upyna buvo nutrauktas. Luokëje ciklonas buvodar smarkesnis.“. Nuotrauka ið Gaulënø muziejaus rinkiniø. Fotografas neþinomas

Blaþiejus Èesnys (1884–1944). Fotografasneþinomas. Nuotrauka ið Þemaièiø muziejaus„Alka“ padalinio Þemaièiø vyksupustës muziejusrinkiniø

Jame gyveno ir naðlë Gedvilienë, kuriosdukrà 1941 m. iðtrëmë á Komijà.

Vaistininkas Zifas po gaisro nusipirkoðalia senosios vaistinës iðlikusá nesude-gusá namà, já suremontavo ir èia ásirengëvaistinæ bei savo butà. Namas buvo vie-naukðtis, medinis. Zifai turëjo dvi dukras –Roþæ ir Dorà bei sûnø Volfà. Su Volfu mo-kiausi Luokës mokykloje ir Telðiø gimna-zijos pirmoje klasëje. Karo metais jø ðei-mà, kaip ir daugelio kitø Luokës þydø, iðti-ko tragedija. Vaistininkus Zifus prisimenukaip labai malonius þmonës. Ponia vaisti-ninkienë lankydavosi miestelio renginiuo-se. Jos vyras pagal to meto ástatymus visàlaikà turëdavo bûti vaistinëje.

Ðalia vaistinës stovëjo „amerikonø“ Pet-kevièiø namas. Jis buvo medinis, dviejø aukð-tø. Èia Petkevièiai gyveno, buvo ásirengæmaisto prekiø parduotuvæ, dalá namo nuomo-jo Kazimierui Dunauskui, kuris ðame namebuvo ásirengæs knygynà. Ðiame name dar gy-veno ir siuvëjas Juozapas Kvietkus, Dunaus-ko sesuo siuvëja Kazimiera. Antrame aukðtegyveno mano mokytoja Ona Maþetytë. 1938m. Petkevièiai savo parduotuvæ perleido Ble-keriui. [...] Namà ir restoranà nupirko Grigas.Sovietai namà nacionalizavo. Jame buvo ákur-tas Vykdomasis komitetas. Petkevièiai turë-jo tris sûnus – Justinà, Albinà ir Jonà. Justi-nas ir Albinas buvo gimæ Amerikoje, Jonas –Luokëje. Justinas ir Albinas þuvo nuo sovietørankos, o Jonas partizanavo, uþ tai buvo nu-teistas ir 17 metø praleido kalëjime.

Ðalia Petkevièiø buvo nedidelis medi-

1956 m. – Plungës rajono Plateliø vidurinësmokyklos fizinio lavinimo mokytoju.1958 m. neakivaizdþiai baigë Kauno kûnokultûros institutà. 1959 m. sukûrë ðeimà (joþmona tapo medikë Irena Putriut ë. Iðauginotris dukras: Vilijà, Dalià ir Jûratæ. Nuo1965 m. gyveno Luokëje ir èia, ugdydamasjaunuosius sportininkus, daugelá metø dir-bo Luokës vidurinëje mokykloje.

ÈESNYS BLAÞIEJUSLietuvos kunigas, teologas, visuomeni-

ninkas, spaudos bendradarbis, ilgametisVytauto Didþiojo universiteto prorektorius,Lietuviø Katalikø MA vicepirmininkas. Þur-nalo „Naujoji Romuva“ vienas ið steigëjø,„Lietuviðkosios enciklopedijos“ bendradar-bis, religiniø raðtø autorius. Gimë 1884 m.vasario 13 d. Palulaukio km. (Luokës vlsè.).

Baigæs Palangos progimnazijà B. Èes-nys 1900–1904 m. studijavo Þemaièiø ku-nigø seminarijoje, 1904–1908 m. Sankt Pe-terburgo, 1908–1911 m. Fribûro universite-te. 1906 m. áðventintas á kunigus. 1917 m.

nis Gurvièiø namas. Gurvièiai prekiavogeleþies dirbiniais, tik nepamenu, kur bu-vo jø parduotuvë. Jie turëjo dvi dukras –su jomis daþnai þaisdavome. Pirmieji þo-dþiai, kuriuos pasakë mano sesuo buvo„vaser, vaser“, nes juos iðmoko ið Gurvi-èiø mergaièiø. Po karo Gurvièienë kar tusu mergaitëmis gráþo á Luokæ. Su vyres-niàja Fruma mano sesuo lankë Luokësprogimnazijà.

Uþ Gurvièiø buvo Blecheriø namas. Ble-cheriai turëjo maisto prekiø parduotuvæ irpatys kepdavo riestainius, bandeles ir py-ragus pardavimui. Jø likimas buvo tragið-kas, kaip ir daugelio kitø Luokës þydø.

Uþ Blecherio namo buvo Þalnieriui pri-klausiusi vyno parduotuvë. Neþinau, ar tasnamas buvo jo, ar jis já tik nuomojo.

Toliau stovëjo Ðmelerio smuklë. Kokiabuvo Ðmelerio tikroji pavardë, neþinau, vi-si sakydavo: „Reikia eiti pas Ðmereláalaus...“ Ðmelerio smuklæ luokiðkiai më-go, ið jos pareidavo „linksmi“. Ðmerelai-tës buvo geros siuvëjos.

Gretimame name veikë þydø bankelis irkirpykla. Kirpëjas taip pat buvo þydas, ma-ma mane vesdavo pas já apkirpti. Toliau Tel-ðiø gatvëje veikë vieðbutis. Jo savininkaitaip pat buvo þydai. Nemanau, kad jie bûtøturëjæ daug klientø, taèiau, matyt, kaip tai iðto verslo vertësi.

Uþ vieðbuèio Telðiø gatvëje, toliau nuojos, buvo Steckiø sodyba. Viename jos na-me gyveno patys ðeimininkai, o arèiau gat-vës buvusá namà iðnuomodavo. Jame gy-

40

lyti baþnyèià ir ðventoriø, dirbti klebonijoje.Klebonijos gatvëje, uþ ðpitolës, buvo Onos

Stonkaitës namelis. Ji graþiai megzdavo baþ-nytines komþas, turëjo nedidelá sklypà, lai-kë oþkelæ, dalá namelio nuomodavo ir ðiaiptaip ver tësi.

Ðalia Stonkaitës namø buvo Juknevièiønamas. Kuo jie ver tësi – neþinau.

Telðiø ir Varniø gatviø kampe stovëjo mû-sø namas – senas, turbût anuo metu seniau-sias miestelio medinis pastatas, kaip jau mi-nëjau, Luokës motina vadintas. Jame XIX a.veikë karèema. Ið karèemininkës já XX a. pra-dþioje nusipirko mano senelis Juðkevièius.

Uþ mûsø, Telðiø gatvëje, gyveno Jasas.Jis turëjo nemaþà sklypà ir dalá namo iðnuo-modavo. Uþ Jaso gyveno fotografas DaunysKazimieras, Vasiliauskienë, kuri ver tësi ro-þanèiø, ðkaplieriø ir panaðiø prekiø gamybabei prekyba. Gretimame name gyveno siu-vëja Barkauskaitë. Pas jà nuolat bëgdavomepraðyti skiautukiø lëlëms rëdyti. Netoli Pa-plausko namo ant kalnelio buvo þydo Lierosnamas. Jame gyveno daktarë Narunskaitë irveikë þydø mokykla, kurioje mokësi Luokësþydukai. Jø mokytojas buvo Jofë.

Uþ Lieros namo, toliau nuo gatvës, ne-dideliame namelyje gyveno Vasilevièiøðeima. Vasilevièius buvo dailidë, dengda-vo stogus, o jo þmona uþdarbiaudavo megz-dama. Su Vasilevièiø dukra Liuse drauga-vau, kar tu su ja rengdavome vaidinimusar ðiaip prisigalvodavome visokiø pramo-gø. 1940 m. Vasilevièius aktyviai ásitraukëá naujà gyvenimà (gali bûti, kad jis jau se-niai buvo atsiøstas á Lietuvà tai veiklai).1941 m., rusams pasitraukus, jis buvo su-ðaudytas. Vasilevièienë kurá laikà kalëjoTelðiø kalëjime, vëliau buvo paleista.

Valsèiaus administracinio pastato pusë-je stovëjo Gvazdovø namas. Senasis Valo-dia Gvazdovas uþsiimdavo parðeliø kast-ravimu. Turgaus dienomis ar per jomar-kus, pasilipæs ant veþimo, pasiëmæs gar-siakalbá, jis á miestelá suvaþiavusiems gy-ventojams praneðdavo apie naujausiusvaldþios potvarkius.

Ðiek tiek atokiau uþ Gvazdovø stovëjosenasis Luokës valsèiaus namas. Jame,valsèiui pastaèius naujà namà, buvo ákur-ta seneliø prieglauda. Joje gyveno kur pri-siglausti neturintys seni parapijieèiai ið vi-sos Luokës parapijos. Neþinau, ar ði prie-glauda buvo iðlaikoma ið aukø, ar jà rem-davo ir savivaldybë.

Þemiau prieglaudos buvo daboklës pasta-tas. Jos sargu dirbo Lukauskis. Daboklë pri-klausë policijos nuovadai. Joje uþdarydavoturguje susipeðusius vyrus ar teismo uþ kànors keliolikai parø nubaustus asmenis.

Prieð senàjá valsèiaus pastatà, antrojekiemo pusëje, stovëjo anuomet, mano vai-kiðkom akim þiûrint, didelis naujas vals-èiaus pastatas. Èia buvo valsèiaus raðtinë,virðaièio kabinetas, valsèiaus salë, kuriojevykdavo ávairûs vakarai ir kitokie renginiai,bei valsèiaus sekretoriaus butas.

Uþ valsèiaus buvo paðto valdininko Mar-

(Atkelta ið 39 p.)

Luokë. Turgaus aikðtës ðiaurës vakarinë pusë 1930 metais. Nuotrauka ið Algimanto Miðkinioknygos „Vakarø Lietuvos miestai ir miesteliai“ (Knyga I, Vilnius: Savastis, 2004 m.). Fotografasneþinomas

Ðventë Luokës Turgaus aikðtëje (vaizdas á Telðiø gatvës pusæ) 1928 m. geguþës 15 d. FotografasKazys Daunys. Nuotrauka ið Algimanto Miðkinio knygos „Vakarø Lietuvos miestai ir miesteliai“(Knyga I, Vilnius: Savastis, 2004 m.)

veno policininko Abramavièiaus ðeima.Kitoje gatvës pusëje stovëjo „amerikono“

Paplausko namas. Pirmame jo aukðte veikëpolicijos nuovada ir gyveno nuovados virði-ninkas A. Sudintas bei mokytoja Kunskaitë,antrame aukðte – pats ðeimininkas.

Prieðais baþnyèià, Varniø gatvës kampe,buvo Luokës „ðpitolë“. Ji priklausë parapijai.Joje buvo parapijos salë ir gyveno baþnyèiostarnai: zakristijonas, vargonininkas, skalbë-ja (proèkelë) ir baþnyèios patarnautojai Mic-kai bei Gumuliauskai, „ðpitolninkais“ vadi-nami. Jø pareiga buvo skambinti varpais, va-

ISTORIJA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2015 / 3

41

IÐKILÛS LUOKËS

KRAÐTO ÞMONËS

IÐKILÛS LUOKËS

KRAÐTO ÞMONËS(Atkelta ið 39 p.)

(Nukelta á 43 p.)

tinkaus namai. Vienà namo galà Martinkaiiðnuomodavo laiðkaneðiui Kostui Gudavi-èiui. Jo ðeima 1941 m. birþelio 14 d. buvoiðtremta á Komijà. K. Gudavièius á Lietuvànebesugráþo, jo þmona 1941 m. Komijoje mi-rë – tada jai buvo vos 26-eri. Tremtyje nað-laitëmis liko trys jø dukros. Viena ið jø buvo4 metukø Danutë. [...] Mar tinkai turëjo trissûnus. Vyriausias Regimantas, bûdamasvos 15 metø amþiaus, karo laikotarpiu nuotëvø atsiskyrë, pateko á Amerikà, ten tapoinþinieriumi. Jauniausias sûnus buvo gydy-tojas. Mar tinkai, bijodami represijø, ið Luo-kës buvo iðvaþiavæ, bet jø palaikai buvo at-veþti á Luokæ ir ilsisi kapiniø kalnelyje.

Varniø gatvëje gyveno Sauka su sûnumis.Jis buvo mano mamos krikðtatëvis, turëjo þe-mës, vertësi prekyba karstais.

Ðalia Saukos gyveno Rimðai, Ginèiauskaiir keletas kitø luokiðkiø. Jie buvo amatininkai.Zykas darydavo klumpes. Su jo sûnumi mo-kiausi vienoje klasëje. Uþ Zykø buvo Bero na-mas. Jø duktë Ona Beraitë buvo iðtekëjusi uþIndriuðkos, kuris 1940 m. dirbo Pravieniðkiøkaliniø stovyklos priþiûrëtoju. Traukdamiesiraudonarmieèiai suðaudë Pravieniðkiø kali-nius, taip pat ir kalëjimo tarnautojus, nuðovë irOnà Indriuðkienæ. Kai fronto linija pasitraukë,jà parveþë á Luokæ ir èia palaidojo.

Mar tinkienës tëvo „amerikono“ Razba-dausko name gyveno naðlë Ðimkienë. Jossûnus dirbo paðto tarnautoju Klaipëdoje, opo karo lyg tai Luokës vaistinëje. Uþ Razba-dauskø gyveno Jenciø ðeima, Rezgienë, Þel-viai, Ambroþienë, Mironai ir kiti Varniø gat-

vëje ásikûræ luokiðkiai. Mironas buvo se-niûnas. Po karo jo sûnus Adolfas tapo par ti-zanu ir þuvo 1947 m. netoli Luokës. Palaido-tas Luokës kapinëse. Jo brolis Jonas buvosuimtas ir iðveþtas á lagerá. Á Sibirà buvoiðtremta ir Mirono þmona bei dukros.

Varniø gatvëje buvo ir mano senelio Juð-kevièiaus sodyba, á kurià mes persikëlë-me 1941 metais. Ið kadaise buvusio dide-lio sodo liko tik kelios vyðnios ir pora pa-kraðtyje augusiø eglaièiø. Namo, tvar to,jaujos jau neliko, tvenkinys uþako, o perpievà tekëjæs ðv. Jono upelis yra pavers-tas melioracijos grioviu.

Telðiø gatvëje namus turëjo turtingesniejiLuokës gyventojai. Dauguma jø buvo ûkinin-kai ar dirbo pieninëje, lentpjûvëje bei kitur.Telðiø gatvëje veikë paðtas, vëliau perkeltasá Movðovièiaus namus, kuriuose gyveno irgydytojas Sinkevièius su þmona akuðere.

Telðiø gatvëje savo namus turëjo Maþei-kiø, Jakavièiø, Daraðkevièiø, Gelgutø ðei-mos. Prie Maþeikiø namo augo didþiulë dû-linë kriauðë. Jos vaisiai buvo nepaprastaiskanûs, tad mes eidavome ten jø nusipirkti.Vienà vasarà, apie 1935-uosius metus, prieððv. Onà kilo didþiulë audra ir vëtra tà kriau-ðæ iðrovë su ðaknimis.

Telðiø gatvëje gyveno Sasnauskai. Jø na-muose, kol nebuvo pastatyta naujoji mokykla,viename kambaryje veikë mokykla. Mokiau-si èia bûdama penktame skyriuje. Pats Sas-nauskas vadovavo miestelio ðauliø dûdø or-kestrui. Mano tëvai ið Sasnausko ir jo sesersPaðatrijoje buvo nusipirkæ 4 ha þemës.

Dabar Luokëje senøjø gyventojø beveik ne-bëra. Vieni ilsisi kapiniø kalnelyje, kiti iðsi-barstë po platø pasaulá.

Kunigo Baðkaus iðleistuvës. Luokë. Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Vido Bagdono rinkinio

jam suteiktas teologijos daktaro laipsnis.Caro valdþia jo nepatvirtino Þemaièiø kuni-gø seminarijos profesoriaus pareigoms.1911–1918 m. buvo Sankt Peterburgo dva-sinës akademijos profesorius. DalyvavoSankt Peterburgo lietuviø draugijø veikloje.1918–1921 m. dëstë dogminæ teologijà iristorijà, sanskrità bei lietuviø kalbà Liublinokatalikø universitete. 1922–1940 m. – Lie-tuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytautodidþiojo universitetas) profesorius,1922–1923 m. – sekretorius, 1923–1929 m. (supertraukomis) –Teologijos-filosofijos fakul-teto dekanas, 1929–1936 m. – prorektorius.

Nuo 1927 m. – Kauno bazilikos kanaunin-kas, prelatas dekanas, nuo 1938 m. – Popie-þiaus rûmø prelatas. 1929–1933 m. – Lietu-viø katalikø mokslø akademijos vicepirmi-ninkas, nuo 1938 m. – Baþnytinio meno drau-gijos valdybos, nuo 1939 m. – Religinës kul-tûros instituto kûrimo komisijos narys.

Bendradarbiavo þurnaluose „Draugija“,„Ateitis“, „Naujoji Romuva“, „Soter“, „Tie-sos kelias“, „Þidinys“ ir kt., „Lietuviðkojojeenciklopedijoje“. Paraðë indologijos veika-lø, dauguma jø neiðleisti. Hektografu SanktPeterburge iðleido teologiniø kursø „Apiemalonæ“ (lot. De gratia), „Apie Ðvenèiau-siàjà Trejybæ“ (lot. De sanctissima Trinita-te), „Apie Dievo Þodþio ásikûnijimà“ (lot. Deincarnatione Verbi Dei).

Mirë 1944 m. rugpjûèio mënesá. Palai-dotas Luokës baþnyèios ðventoriuje.

DAMBRAUSKAS-DAMA JULIUS.Reþisierius. Gimë 1926 m. Luokëje.

1948 m. iðvyko gyventi á Australijà. 1955 m.ákûrë Sidnëjaus lietuviø teatrà „Atþala“. Mi-rë 1961 m. kovo 12 dienà.

GEDMINIENË SOFIJA. Pedagogë. Gimë1937 m. gruodþio 11 d. Panevëþyje, inþinie-riaus Jono Veito ir namø ûkio agronomësSofijos Meiþytës-Veitienës ðeimoje. Bûda-ma trijø metø 1941 m. birþelio 14 d. kar tu sumama ir seserimi iðtremta á Sibirà. Á Lietu-và jà parveþë 1945 m. prieð Kalëdas. Mamair sesuo tada liko Sibire. Sofija rûpinosi, jàuþaugino tëvelio mama Ona Veitienë. Sofijabaigë Ðiauliø 2-àjà vidurinæ mokyklà, vë-liau – Ðiauliø pedagoginá institutà, kur ásigi-