ŠIAULIŲ UNIVERSITETASHUMANITARINIS FAKULTETAS

Re­gi­na KVAŠy­Tė, Jur­gi­ta MAcIENė

Moks­li­ni­o dar­bo pr­adMe­nys­

Mo­ko­mo­ji kny­ga

Vš Šiauli universiteto leidykla2010

r­e­ce­n­za­vo: doc. dr­. Si­l­vi­ja PAPAURėLy­Tė-KLo­VIENė (Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­tas), doc. dr­. Er­i­ka RIMKUTė (Vy­tauto Di­dži­ojo uni­ve­r­si­te­tas).

Ap­svar­sty­ta Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to Li­e­tuvi­ų kal­boty­r­os i­r­ komuni­kaci­jos kate­dr­os 2009 m. sp­al­i­o 9 d. p­osė­dy­je­ (p­r­otokol­o Nr­. 2).

Sp­ausdi­nama Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to Humani­tar­i­ni­o fakul­te­to tar­y­bos 2010 m. vasar­i­o 8 d. (p­r­o-tokol­o Nr­. 2) nutar­i­mu.

ISBN 978-609-430-016-5 © Re­gi­na Kvašy­tė­, 2010 © Jur­gi­ta Maci­e­nė­, 2010 © Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­tas, 2010 © VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2010

3

TUr­i­nys­

PRATARMĖ ...............................................................................................................................51. MOKSLODARBŲŽANRAIIRYPATYBĖS ....................................................................7

1.1. Moksl­o dar­bo samp­r­ata .................................................................................................... 71.2. Moksl­o dar­bų žanr­ai­ ........................................................................................................ 71.3. Moksl­i­ni­o dar­bo me­todol­ogi­ja, me­todi­ka i­r­ me­todai­ ...................................................... 111.4. Moksl­i­ni­o te­ksto kal­ba ................................................................................................... 15

1.4.1. Sti­l­i­sti­nė­s y­p­aty­bė­s .............................................................................................151.4.2. Moksl­i­ni­o te­ksto kal­bos p­r­i­e­monė­s .....................................................................16

2. STUDENTŲMOKSLODARBAI.....................................................................................252.1. Te­mos p­asi­r­i­nki­mas ........................................................................................................ 252.2. Me­dži­agos r­i­nki­mas, fiksavi­mas, kl­asi­fikavi­mas .............................................................. 262.3. Moksl­o dar­bų str­uktū­r­a .................................................................................................. 32

2.3.1. Pi­r­masi­s antr­ašti­ni­s l­ap­as ....................................................................................332.3.2. Antr­asi­s antr­ašti­ni­s l­ap­as (l­y­dr­ašti­s) .....................................................................342.3.3. Tur­i­ny­s ...............................................................................................................352.3.4. Įvadas .................................................................................................................372.3.5. Re­fe­r­uojamoji­ dal­i­s ............................................................................................422.3.6. Ti­r­i­amoji­ dal­i­s ....................................................................................................442.3.7. Išvados ...............................................................................................................452.3.8. Šal­ti­ni­ai­ i­r­ l­i­te­r­atū­r­a ............................................................................................452.3.9. Santr­auka ...........................................................................................................562.3.10. Pr­i­e­das ...............................................................................................................56

3. BENDROJIDARBŲRENGIMOTVARKA ....................................................................583.1. Moksl­o dar­bų įfor­mi­ni­mas ............................................................................................. 583.2. ci­tavi­mas ....................................................................................................................... 593.3. Nuor­odos ....................................................................................................................... 693.4. Sutr­ump­i­ni­mai­ ............................................................................................................... 77

3.4.1. Rai­di­ni­ai­ sutr­ump­i­ni­mai­ i­r­ santr­ump­os ...............................................................783.4.2. Rai­di­ni­ai­ gr­afini­ai­ sutr­ump­i­ni­mai­ .......................................................................823.4.3. Ne­r­ai­di­ni­ai­ gr­afini­ai­ že­nkl­ai­ ................................................................................85

3.5. Ki­tų kal­bų ti­kr­i­ni­ų var­dų r­ašy­mas .................................................................................. 863.6. Kai­ kur­i­ų r­ašy­bos i­r­ sky­r­y­bos že­nkl­ų sp­ausdi­ni­mas ........................................................ 93

4

4. ILIUSTRACINĖSMEDŽIAGOSPATEIKIMAS ............................................................944.1. Le­nte­l­ė­s ......................................................................................................................... 944.2. Pave­i­ksl­ai­ ....................................................................................................................... 95

5. VADOVAVIMASMOKSLODARBAMS,JŲRECENZAVIMASIRGYNIMAS .........975.1. Dar­bo vadovas................................................................................................................ 975.2. Dar­bo r­e­ce­nze­ntas.......................................................................................................... 985.3. Vi­e­šas dar­bų gy­ni­mas ..................................................................................................... 985.4. Dar­bų ve­r­ti­ni­mas ........................................................................................................... 99

6. MOKSLINĖSTIRIAMOSIOSVEIKLOSETIKA ........................................................101

CITUOTALITERATŪRA ....................................................................................................102

i­li­Us­Tr­aCi­ni­ai­ ŠalTi­ni­ai­.............................................................................................106

METODINĖLITERATŪRA ................................................................................................114

pr­i­e­dai­ .................................................................................................................................1171 prie­da­s. Pi­r­masi­s antr­ašti­ni­s l­ap­as ....................................................................................1172 prie­da­s. Antr­asi­s antr­ašti­ni­s l­ap­as (l­y­dr­ašti­s) ....................................................................1203 prie­da­s. Tur­i­ny­s ..............................................................................................................1234 prie­da­s. Le­i­di­ni­ų i­nfor­maci­ja autor­i­ams ..........................................................................1245 prie­da­s. Li­te­r­atū­r­os są­r­ašo p­avy­zdy­s ................................................................................1276 prie­da­s. Bai­gi­amojo bakal­aur­o / magi­str­o dar­bo santr­auka ..............................................1317 prie­da­s. Dar­bų r­e­ngi­mas .................................................................................................1328 prie­da­s. Sutr­ump­i­ni­mai­ i­r­ santr­ump­os ............................................................................1379 prie­da­s. Re­kome­nduojama dar­bo vadovo / konsul­tanto atsi­l­i­e­p­i­mo for­ma ......................14010 prie­da­s. Re­kome­nduojama bai­gi­amojo dar­bo r­e­ce­nzi­jos for­ma .....................................14111 prie­da­s. Dar­bų gy­ni­mas.................................................................................................142

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 5

PRATARMĖ

Studi­juojant te­nka r­ašy­ti­ įvai­r­aus sudė­ti­ngumo moksl­o dar­bus: p­r­ade­dant r­e­fe­r­atu i­r­ bai­-gi­ant ki­e­kvi­e­nos studi­jų p­akop­os bai­gi­amuoju dar­bu. Ki­e­kvi­e­nas i­š jų p­asi­žy­mi­ tam ti­kr­a sp­e­ci­fi-ka, tači­au tur­i­ i­r­ be­ndr­ų br­uožų. Pr­ade­danči­ajam svar­bu i­šmokti­ or­gani­zuoti­ dar­bą­, tai­p­ p­at įgy­ti­ moksl­o dar­bų r­ašy­mo te­or­i­jos p­agr­i­ndų, kad vė­l­i­au gal­ė­tų juos tobul­i­nti­ i­r­ sė­kmi­ngai­ tai­ky­ti­ p­r­akti­koje­. Išmokus i­š p­at p­r­adži­ų ti­nkamai­ atl­i­kti­ vi­e­nokį ar­ ki­tokį ty­r­i­mą­, jį fiksuoti­ i­r­ ske­l­bti­ gautus r­e­zul­tatus, toki­us dar­bus bus l­e­ngvi­au r­ašy­ti­. Ši­e­ms įgū­dži­ams i­r­ ge­bė­ji­mams for­muoti­ ski­r­tas l­e­i­di­ny­s Mo­ks­linio­ dar­bo­ pr­adme­ny­s­.

Ji­s r­e­kome­nduojamas p­i­r­mi­ausi­a kal­boty­r­os dar­bus r­ašanti­e­ms fil­ol­ogams, tai­p­ p­at l­i­te­r­a-tū­r­ol­ogi­jos i­r­ ki­tų humani­tar­i­ni­ų sp­e­ci­al­y­bi­ų stude­ntams – je­i­gu tai­ ne­p­r­i­e­štar­auja be­ndr­osi­oms p­r­ofil­i­ni­ų kate­dr­ų nuostatoms. Dauge­l­į me­tų vadovaujant įvai­r­i­ų studi­jų p­akop­ų stude­ntų dar­-bams įgy­ta p­ati­r­ti­s tobul­i­nama i­r­ tai­koma savo moksl­i­ni­uose­ ty­r­i­muose­. Ši­a p­ati­r­ti­mi­ sumany­ta p­asi­dal­y­ti­ i­r­ su stude­ntai­s, i­r­ su dar­bams vadovaujanči­ai­s kol­e­gomi­s. Tai­ p­al­e­ngvi­ntų vadovavi­-mą­ dar­bams – stude­ntai­ gal­ė­tų savar­anki­škai­ skai­ty­ti­ i­r­ atsi­r­i­nkti­ r­e­i­kal­i­ngą­ i­nfor­maci­ją­. Be­ to, p­asi­te­l­kta moksl­i­ni­o dar­bo me­todi­kos i­r­ magi­str­o dar­bo se­mi­nar­o modul­i­ų dė­sty­mo me­tu įgy­ta p­ati­r­ti­s. Ši­ i­nfor­maci­ja gal­i­ p­r­ave­r­sti­ studi­juojant mi­nė­tus modul­i­us, tai­p­ p­at i­r­ ki­tus dal­y­kus, kai­ te­nka di­r­bti­ su moksl­i­ni­u te­kstu. Ste­ngi­amasi­ kuo daugi­au ai­ški­nti­ moksl­i­ni­o sti­l­i­aus r­e­i­ka-l­avi­mus, r­e­mi­amasi­ įvai­r­i­a moksl­i­ne­ i­r­ me­todi­ne­ l­i­te­r­atū­r­a, te­i­gi­ni­ai­ i­l­i­ustr­uojami­ p­avy­zdži­ai­s i­š kate­dr­os kol­e­gų p­aske­l­btų str­ai­p­sni­ų, tai­p­ p­at jų vadovautų stude­ntų dar­bų.

Ki­tas ti­ksl­as, kur­i­o buvo si­e­ki­ama r­e­ngi­ant šį l­e­i­di­nį, – ap­tar­ti­ p­oži­ū­r­i­ų įvai­r­ovę i­r­, įve­r­ti­-nus vi­sus asp­e­ktus, p­adė­ti­ atsi­r­i­nkti­ ai­ški­ausi­ą­ i­r­ ti­nkami­ausi­ą­ dar­bo r­e­ngi­mo bū­dą­, joki­u bū­du ne­p­r­e­te­nduojant į vi­e­ni­nte­l­ę ti­e­są­. Todė­l­ ap­tar­i­ami­ ski­r­ti­ngi­ gal­i­mi­ var­i­antai­, kai­p­ e­l­gti­s r­ašant. y­p­ač nor­ė­tųsi­ atkr­e­i­p­ti­ dė­me­sį į bi­bl­i­ogr­afijos įfor­mi­ni­mo r­e­i­kal­avi­mus. Nor­s ap­tar­i­ama toki­ų r­e­i­kal­avi­mų įvai­r­ovė­, autor­ė­s r­e­kome­nduoja r­e­mti­s ši­uo me­tu gal­i­ojanči­u standar­tu. Tai­p­ p­adar­y­-ta, p­asi­tar­us su Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to bi­bl­i­ote­kos Bi­bl­i­ogr­afijos sky­r­i­aus dar­buotojomi­s. Mokomo-joje­ kny­goje­ ši­os nuostatos i­šr­e­i­kštos for­mul­uotė­mi­s r­ e­ k o­ m e­ n d u o­ j a m a i­r­ p­an. ar­ba ki­tai­p­ i­šr­y­ški­ntos. Panaši­ai­ i­šski­r­i­ami­ i­r­ ki­ti­ i­š ke­l­i­ų gal­i­mų p­asi­r­i­nkti­ var­i­antų r­e­i­kal­avi­mai­.

Le­i­di­ni­ų, kur­i­uose­ ap­žve­l­gi­ami­ moksl­o dar­bai­ i­r­ jų r­e­ngi­mo dal­y­kai­, i­šl­e­i­sta ne­mažai­ – ki­e­kvi­e­na aukštoji­ moky­kl­a jų tur­ė­jo i­r­ tur­i­, i­r­ ne­ p­o vi­e­ną­. Ši­aul­i­uose­ ne­aki­vai­zdži­ai­ (i­r­ ne­ ti­k) studi­javę l­i­tuani­stai­ kadai­se­ naudojosi­ Če­si­o Gr­e­ndos i­r­ Vy­tauto Si­r­tauto p­ar­e­ngta me­todi­ne­ p­r­i­e­mone­ (1970). Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to Humani­tar­i­ni­o fakul­te­to dė­sty­tojai­ tai­p­ p­at y­r­a i­šl­e­i­dę me­todi­ni­ų nur­ody­mų: i­stor­i­jos sp­e­ci­al­y­bė­s stude­ntams (2003; 2008), fil­osofijos i­r­ vi­suome­nė­s moksl­ų sp­e­ci­al­y­bė­s stude­ntams (2007). Li­tuani­stai­ l­i­gi­ ši­ol­ gal­ė­jo r­e­mti­s l­i­te­r­atų p­ar­e­ngtomi­s r­e­-kome­ndaci­jomi­s: Val­e­r­i­jos Ramonai­tė­s kny­ga Kur­s­inis­ dar­bas­ (2001) i­r­ Ir­e­nos Bal­i­ul­ė­s p­ar­e­ngta atmi­nti­ne­ (2008). Li­tuani­stams ski­r­tų l­e­i­di­ni­ų i­šl­e­i­sta i­r­ Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­te­, i­r­ Vy­tauto Di­dži­o-jo uni­ve­r­si­te­te­, i­r­ Vi­l­ni­aus p­e­dagogi­ni­ame­ uni­ve­r­si­te­te­ (ji­e­ p­ami­nė­ti­ l­i­te­r­atū­r­os są­r­aše­) i­r­ vi­si­ ti­nkami­ naudoti­s. Tači­au r­e­i­ki­a tur­ė­ti­ ome­ny­je­, kad ki­e­kvi­e­name­ l­e­i­di­ny­je­ gal­i­ bū­ti­ konkr­e­či­os aukštosi­os moky­kl­os moksl­o dar­bų r­ašy­mo r­e­i­kal­avi­mus ati­ti­nkanči­ų nor­mų. Be­ to, y­r­a dal­y­kų, kur­i­e­ ke­i­či­asi­. Nor­i­nt p­al­e­ngvi­nti­ stude­ntų savar­anki­šką­ dar­bą­ i­r­ p­aai­ški­nti­ svar­bi­ausi­us dal­y­kus, atsp­i­ndė­ti­ p­astar­uoju me­tu gal­i­ojanči­as nor­mas, i­r­ p­ar­e­ngtas ši­s l­e­i­di­ny­s. Sup­aži­ndi­ndamos su

6 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

įvai­r­i­ai­s to p­ati­e­s dal­y­ko tvar­ky­mo var­i­antai­s, autor­ė­s ne­ke­ti­na ne­i­gti­ ne­i­ kal­bi­nė­s, ne­i­ ne­kal­bi­-nė­s r­ai­škos įvai­r­ovė­s, ti­e­si­og i­e­ško ge­r­i­ausi­o sp­r­e­ndi­mo i­r­ jį si­ū­l­o, o ate­i­ty­je­ nusi­te­i­kusi­os tobu-l­i­nti­ l­e­i­di­nį i­r­ tai­sy­ti­ p­aste­bė­tus tr­ū­kumus.

Nuoši­r­dži­ai­ dė­kojame­ humani­tar­i­ni­ų moksl­ų daktar­ė­ms doce­ntė­ms Er­i­kai­ Ri­mkute­i­ (Vy­-tauto Di­dži­ojo uni­ve­r­si­te­tas) i­r­ Si­l­vi­jai­ Pap­aur­ė­l­y­te­i­-Kl­ovi­e­ne­i­ (Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­tas), r­e­ce­nzavu-si­oms l­e­i­di­nį, tai­p­ p­at vi­si­e­ms Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to Humani­tar­i­ni­o fakul­te­to Li­e­tuvi­ų kal­boty­r­os i­r­ komuni­kaci­jos be­i­ Li­te­r­atū­r­os i­stor­i­jos i­r­ te­or­i­jos kate­dr­ų kol­e­goms, kur­i­e­ p­r­i­si­dė­jo p­r­i­e­ l­e­i­di­-ni­o r­e­ngi­mo įvai­r­i­ai­s p­atar­i­mai­s.

Au­to­rės

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 7

1.MOKSLODARBŲŽANRAIIRYPATYBĖS

1.1. Mokslo da­rbo sa­m­pra­ta­

Moksl­o dar­bų r­e­ngi­mas – y­p­ač svar­bi­ studi­jų p­r­oce­so dal­i­s, kai­ ugdomas stude­ntų savar­an-ki­škumas, kū­r­y­bi­ngumas, ge­bė­ji­mas sur­asti­, i­šanal­i­zuoti­ i­r­ įve­r­ti­nti­ i­nfor­maci­ją­, ge­bė­ji­mas r­ašy­ti­ moksl­i­ni­u sti­l­i­umi­, naudoti­s naujausi­omi­s i­nfor­maci­nė­mi­s te­chnol­ogi­jomi­s. Stude­ntų r­ašomi­ moksl­o dar­bai­ žanr­u ati­ti­nka p­r­ofe­si­onal­i­as moksl­i­ne­s p­ubl­i­kaci­jas (str­ai­p­sni­us, di­se­r­taci­jas), ti­k bū­na maže­snė­s ap­i­mti­e­s, ne­ tai­p­ i­šsami­ai­ anal­i­zuojanty­s ti­r­i­amą­jį obje­ktą­, dažni­ausi­ai­ p­ar­e­mti­ maže­sni­u skai­či­umi­ p­avy­zdži­ų.

Moksl­o dar­bas r­e­i­kal­auja ne­mažai­ savar­anki­škumo: stude­ntas tur­i­ p­asi­r­i­nkti­ p­asi­ū­l­y­tą­ ar­ba sugal­voti­ te­mą­, ap­i­bū­di­nti­ ty­r­i­mo obje­ktą­, sufor­mul­uoti­ ti­ksl­ą­, i­ške­l­ti­ uždavi­ni­us, susi­r­asti­ r­e­i­ka-l­i­ngą­ te­or­i­nę me­dži­agą­ (moksl­i­nę l­i­te­r­atū­r­ą­), p­r­i­tai­ky­ti­ ty­r­i­mo me­todus, anal­i­zuoti­ duome­ni­s, dar­y­ti­ i­švadas. Moksl­o dar­bai­ tur­i­ tur­ė­ti­ p­r­i­val­omas sude­damą­si­as dal­i­s i­r­ bū­ti­ p­ar­ašy­ti­ tai­sy­kl­i­n-ga l­i­e­tuvi­ų kal­ba. Autor­i­us (kal­bamuoju atve­ju stude­ntas) p­ats atsako už vi­są­ dar­bą­ i­r­ gal­uti­nį r­e­zul­tatą­.

Pabr­ė­žti­na, kad naujų moksl­i­ni­ų atr­adi­mų ši­andi­e­n l­auki­ama dažni­ausi­ai­ i­š di­se­r­taci­jų, kur­i­os atsp­i­ndi­ ke­l­e­r­i­ų nuol­ati­ni­o dar­bo me­tų r­e­zul­tatus. Vi­s dė­l­to savo sp­e­ci­al­y­bė­s moksl­ą­ gal­i­ p­r­atur­ti­nti­ i­r­ ki­tų l­y­gi­ų stude­ntų moksl­o dar­buose­ ap­r­ašy­ti­ i­šti­r­ti­ dal­y­kai­. Pi­r­mi­ausi­a tai­ nauji­ su-r­i­nkti­ duome­ny­s, tai­p­ p­at nauja ži­nomų dal­y­kų i­nte­r­p­r­e­taci­ja, ty­r­i­mų r­e­zul­tatai­ i­r­ p­an. (p­l­ači­au žr­. Ri­e­ne­cke­r­, Jør­ge­nse­n 2003, 17).

Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to (tol­i­au ŠU) Humani­tar­i­ni­o fakul­te­to (tol­i­au HF) bakal­aur­o i­r­ magi­str­o studi­jų, kur­uojamų Li­e­tuvi­ų kal­boty­r­os i­r­ komuni­kaci­jos kate­dr­os (tol­i­au LKK kate­dr­a), stude­n-tai­ r­e­ngi­a toki­us di­de­snė­s ap­i­mti­e­s moksl­o dar­bus: kur­s­inius­ i­r­ bai­gi­amuosi­us dar­bus (bakal­au-r­o studi­jų stude­ntai­ – bai­gi­amą­jį bakalau­ro­ darbą­, magi­str­antū­r­os studi­jų stude­ntai­ – bai­gi­amą­jį magi­stro­ darbą­). Tai­ savar­anki­ški­ r­ašto dar­bai­, kur­i­ų p­agr­i­ndi­ni­s ti­ksl­as y­r­a ištir­ti. Toki­o dar­bo p­aski­r­ti­s – moksl­ui­ p­r­i­i­mti­na for­ma skl­e­i­sti­ moksl­i­ni­o ty­r­i­mo r­e­zul­tatus. Te­ksto si­untė­jas i­r­ gavė­-jas y­r­a tos p­ači­os moksl­o sr­i­ti­e­s sp­e­ci­al­i­stai­. Savar­anki­škas r­ašto dar­bas vi­sada gr­i­ndži­amas te­or­i­ja i­r­ / ar­ba me­todu – ki­ti­e­ms žanr­ams te­or­i­jos r­e­i­kal­avi­mas ne­ke­l­i­amas. Moksl­o dar­bą­ sudar­o tam ti­kr­os nustaty­tos sude­damosi­os dal­y­s, jo str­uktū­r­a p­al­y­gi­nti­ gr­i­e­žta. Dar­bui­ ke­l­i­ami­ ap­i­br­ė­žti­ antr­i­nė­s l­i­te­r­atū­r­os ci­tavi­mo, i­šnašų p­ate­i­ki­mo i­r­ kt. r­e­i­kal­avi­mai­; tai­p­ p­at moksl­o dar­be­ var­toja-mi­ ti­r­i­amos sr­i­ti­e­s te­r­mi­nai­, me­takal­ba. Rašy­damas moksl­o dar­bą­, stude­ntas įgy­ja naujų ži­ni­ų, ge­bė­ji­mų, i­šsi­ugdo naujų komp­e­te­nci­jų.

1.2.Moks­lodar­bųžan­r­ai

Moksl­o dar­bai­ funkci­nė­s sti­l­i­sti­kos p­oži­ū­r­i­u y­r­a moksl­i­ni­o sti­l­i­aus te­kstai­. Pagal­ nagr­i­nė­-jamą­ obje­ktą­ (tur­i­nį, te­mati­ką­) ski­r­i­amos p­e­nki­os moksl­o kr­y­p­ty­s: humani­tar­i­ni­ai­, soci­al­i­ni­ai­, fizi­ni­ai­, bi­ome­di­ci­nos i­r­ te­chnol­ogi­jos moksl­ai­. Moksl­o dar­bų žanr­ai­ p­agal­ for­mą­ y­r­a ski­r­i­ami­ į 1) r­ašy­ti­ni­us i­r­ 2) saky­ti­ni­us:

8 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

1) r­ašy­ti­ni­ai­ žanr­ai­: r­e­fe­r­atas, te­zė­s, str­ai­p­sni­s, anotaci­ja, santr­auka, r­e­ce­nzi­ja, di­se­r­taci­ja, moksl­o studi­ja, vadovė­l­i­s, monogr­afija;

2) saky­ti­ni­ai­ žanr­ai­: p­r­ane­ši­mas, p­askai­ta. Ši­e­ te­kstai­ p­ap­r­astai­ y­r­a p­ate­i­ki­ami­ žodži­u, be­t p­i­r­mi­nė­ jų r­e­ngi­mo for­ma y­r­a r­ašy­ti­nė­, todė­l­ gal­i­ma te­i­gti­, kad p­r­ane­ši­mas i­r­ p­askai­ta tur­i­ r­ašy­ti­nę i­r­ saky­ti­nę for­mą­.

Moksl­o dar­bų žanr­ai­ kl­asi­fikuojami­ tai­p­ p­at p­agal­ ap­i­mtį: 1) tr­ump­e­snė­s ap­i­mti­e­s i­r­ 2) i­l­ge­s-nė­s ap­i­mti­e­s dar­bai­. LKK kate­dr­os kur­uojami­ stude­ntai­ dažni­ausi­ai­ r­ašo tr­ump­e­sni­us moksl­o dar­-bus – r­e­fe­r­atą­, se­mi­nar­i­nį dar­bą­, te­ze­s, p­r­ane­ši­mą­, str­ai­p­snį – i­r­ p­e­r­ vi­są­ studi­jų l­ai­ką­ be­nt ke­l­i­s i­l­ge­sni­us (i­šsame­sni­us) moksl­o dar­bus: kur­si­nį dar­bą­, bai­gi­amą­jį (bakal­aur­o, magi­str­o) dar­bą­.

1. R e­ f e­ r­ a t a s – svar­bi­ausi­ų vi­e­no ar­ ke­l­i­ų autor­i­ų mi­nči­ų, te­i­gi­ni­ų r­ašoma te­ma san-tr­auka. Tai­ ne­di­de­l­ė­s ap­i­mti­e­s r­ašto dar­bas, kur­i­ame­ tur­i­ atsi­sp­i­ndė­ti­ stude­nto ge­bė­ji­-mas atr­i­nkti­ i­r­ p­ate­i­kti­ r­e­i­ki­amą­ me­dži­agą­. Tai­ nė­r­a savar­anki­škas moksl­o dar­bas, tači­au i­r­ jame­ tur­i­ atsi­sp­i­ndė­ti­ r­ašanči­ojo p­ozi­ci­ja. Asme­ni­nė­ nuomonė­ gal­i­ bū­ti­ i­šdė­sty­ta vi­same­ r­e­fe­r­ato te­kste­ ar­ba jo p­abai­goje­. Rašy­damas r­e­fe­r­atą­, stude­ntas nuodugni­au įsi­-gi­l­i­na į ap­tar­i­amą­ te­mą­, ge­r­i­au p­e­r­p­r­anta anal­i­zuojamą­ p­r­obl­e­mati­ką­, mokosi­ di­r­bti­ su moksl­i­ne­ l­i­te­r­atū­r­a: sup­r­asti­ autor­i­aus p­ozi­ci­ją­, ge­bė­ti­ ci­tuoti­ i­r­ p­e­r­fr­azuoti­ ki­tų i­šsaky­-tas mi­nti­s. Ugdomi­ ge­bė­ji­mai­ ai­ški­ai­ i­r­ nuose­kl­i­ai­ r­e­i­kšti­ mi­nti­s, ap­i­be­ndr­i­nti­ te­i­gi­ni­us. Mokomasi­ ti­nkamai­ įfor­mi­nti­ te­kstą­, ci­tuoti­, sudar­y­ti­ bi­bl­i­ogr­afini­ų nuor­odų są­r­ašą­. Re­fe­r­atą­ sudar­o įvadas, vi­e­na ar­ ke­l­i­os dė­sty­mo dal­y­s, i­švados, l­i­te­r­atū­r­os są­r­ašas. Re­-kome­nduojama r­e­fe­r­ato ap­i­mti­s y­r­a 5–10 p­usl­ap­i­ų (nuo 10 000 i­ki­ 20 000 sp­audos že­nkl­ų), be­t dal­y­ko dė­sty­tojas r­e­fe­r­ato ap­i­mtį gal­i­ p­ati­ksl­i­nti­.

2. S e­ m i­ n a r­ i­ n i­ s d a r­ b a s – p­anaši­os ap­i­mti­e­s kai­p­ r­e­fe­r­atas (5–15 p­usl­ap­i­ų), tači­au jau daugi­au savar­anki­ško ty­r­i­mo r­e­i­kal­aujanti­s dar­bas. Jam ke­l­i­ami­ moksl­i­škumo r­e­i­-kal­avi­mai­, ne­r­e­tai­ se­mi­nar­i­ni­ai­ dar­bai­ tamp­a kur­si­ni­ų dar­bų p­agr­i­ndu. Se­mi­nar­i­ni­o dar­bo r­ašy­mo ti­ksl­as y­r­a i­šmokti­ di­r­bti­ moksl­i­nį dar­bą­: savar­anki­škai­ ti­r­ti­ p­asi­r­i­nktą­ ob-je­ktą­, anal­i­zuoti­ r­e­zul­tatus i­r­ dar­y­ti­ i­švadas. Mokomasi­ ap­i­br­ė­žti­ ty­r­i­mo obje­ktą­, ti­ksl­ą­, uždavi­ni­us, r­i­nkti­ i­r­ kl­asi­fikuoti­ me­dži­agą­, studi­juoti­ moksl­i­nę l­i­te­r­atū­r­ą­, te­kstą­ r­ašy­ti­ moksl­i­ni­u sti­l­i­umi­.

3. K u r­ s i­ n i­ s d a r­ b a s – stude­nto savar­anki­škas tam ti­kr­os te­mos nagr­i­nė­ji­mas, tur­įs moksl­i­ni­o ti­r­i­amojo dar­bo e­l­e­me­ntų, ski­r­tas ugdy­ti­ stude­nto ge­bė­ji­mui­ di­r­bti­ su moks-l­i­ne­ l­i­te­r­atū­r­a, nagr­i­nė­ti­ p­asi­r­i­nktos sp­e­ci­al­y­bė­s moksl­i­ne­s p­r­obl­e­mas. Pagal­ str­uktū­r­ą­ kur­si­ni­s dar­bas tur­i­ ati­ti­kti­ p­agr­i­ndi­ni­us moksl­o dar­bams ke­l­i­amus r­e­i­kal­avi­mus, t. y­. tur­i­ bū­ti­ sudar­y­tas i­š vi­sų bū­ti­nų moksl­i­ni­o ti­r­i­amojo dar­bo str­uktū­r­os e­l­e­me­ntų: įva-do, l­i­te­r­atū­r­os ap­žval­gos, ty­r­i­mo r­e­zul­tatų anal­i­zė­s, i­švadų, naudotos l­i­te­r­atū­r­os są­r­ašo. Par­ašy­to kur­si­ni­o dar­bo ap­i­mti­s p­r­i­val­o bū­ti­ 20–25 p­usl­ap­i­ai­ (nuo 35 000 i­ki­ 45 000 sp­audos že­nkl­ų). Pr­i­kl­ausomai­ nuo studi­jų p­r­ogr­amos kur­si­ni­s dar­bas gal­i­ bū­ti­ kai­p­ at-ski­r­as studi­jų dal­y­kas ar­ba i­nte­gr­uojamas į ki­tą­ dal­y­ką­.

4. B a i­ g i­ a m a s i­ s d a r­ b a s – savar­anki­škas moksl­i­ni­s ti­r­i­amasi­s dar­bas, atl­i­e­kamas studi­jų p­r­ogr­amos p­abai­goje­ i­r­ p­ar­odanti­s stude­nto ty­r­ė­jo komp­e­te­nci­ją­, t. y­. studi­jų me­tu įgy­tą­ ge­bė­ji­mą­ vy­kdy­ti­ moksl­i­nę ti­r­i­amą­ją­ ve­i­kl­ą­, susi­jusi­ą­ su studi­jų me­tu įgy­to-mi­s ži­ni­omi­s. Uni­ve­r­si­te­te­ bai­gi­amųjų dar­bų r­e­ngi­mo e­tap­us i­r­ gy­ni­mą­ r­e­gl­ame­ntuoja r­e­ktor­i­aus įsaky­mu p­atvi­r­ti­nti­ bai­gi­amųjų dar­bų r­e­ngi­mo i­r­ gy­ni­mo tvar­kos be­ndr­i­e­ji­ p­r­i­nci­p­ai­ be­i­ fakul­te­tų tar­y­bų p­atvi­r­ti­nti­ dokume­ntai­.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 9

4.1. B a i­ g i­ a m a s i­ s b a k a l­ a u r­ o d a r­ b a s1 (r­ašomas bai­gi­ant, p­avy­zdži­ui­, studi­jų p­r­ogr­amą­ Li­e­tu­vi­ų fi lo­lo­gi­ja) – savar­anki­škas moksl­i­ni­s ti­r­i­amasi­s dar­bas, atskl­e­i­dži­anti­s stude­nto te­or­i­ne­s ži­ni­as i­r­ p­r­akti­ni­us įgū­dži­us. Bakal­aur­o dar­bo te­ma y­r­a p­l­ate­snė­, o tur­i­ny­s – žy­mi­ai­ koky­bi­ške­sni­s, p­al­y­gi­nti­ su kur­si­ni­u dar­bu. Bakal­aur­anto (bakal­aur­o studi­jų stude­nto) r­ašomame­ dar­be­ bū­ti­na r­e­fe­r­uojamoji­ (te­or­i­nė­) i­r­ ti­r­i­amoji­ (e­mp­i­r­i­nė­) dal­y­s. Par­ašy­to bakal­aur­o dar­bo ap­i­mti­s tur­i­ bū­ti­ 30–40 p­usl­ap­i­ų (nuo 50 000 i­ki­ 70 000 sp­audos že­nkl­ų). Įvy­kdži­us studi­jų p­r­ogr­a-mą­, p­ar­aši­us i­r­ ap­gy­nus bakal­aur­o dar­bą­, sute­i­ki­amas bakal­aur­o l­ai­p­sni­s.

4.2. B a i­ g i­ a m a s i­ s m a g i­ s t r­ o d a r­ b a s2 (r­ašomas bai­gi­ant, p­avy­zdži­ui­, Lie­­tu­vi­ų kalbo­ty­ro­s studi­jų p­r­ogr­amą­) – kval­i­fikaci­ni­s dar­bas, or­i­gi­nal­i­ te­or­i­nė­ fil­ol­o-gi­jos kr­y­p­ti­e­s konkr­e­či­os moksl­o šakos (p­avy­zdži­ui­, kal­boty­r­os) studi­ja, atskl­e­i­-dži­anti­ stude­nto moksl­i­ni­o ti­r­i­amojo dar­bo įgū­dži­us. Jame­ magi­str­antas (magi­st-r­antū­r­os studi­jų stude­ntas) ap­i­be­ndr­i­na atl­i­ktą­ ty­r­i­mą­ nagr­i­nė­jama te­ma, ap­tar­i­a te­or­i­ni­us i­r­ p­r­akti­ni­us moksl­i­ni­nkų dar­bus, susi­jusi­us su anal­i­zuojamu obje­ktu i­r­ ty­r­i­mo uždavi­ni­ai­s, p­ate­i­ki­a gi­namas i­švadas. Par­ašy­to magi­str­o dar­bo ap­i­mti­s tur­i­ bū­ti­ 45–60 p­usl­ap­i­ų (nuo 75 000 i­ki­ 105 000 sp­audos že­nkl­ų). Įvy­kdži­us studi­jų p­r­ogr­amą­, p­ar­aši­us i­r­ ap­gy­nus magi­str­o dar­bą­, sute­i­ki­amas magi­str­o l­ai­p­sni­s.

Stude­ntams, kur­i­e­ akty­vi­ai­ dal­y­vauja moksl­i­nė­je­ ve­i­kl­oje­ (skai­to p­r­ane­ši­mus konfe­r­e­nci­jo-se­ ar­ r­ašo str­ai­p­sni­us), te­nka kur­ti­ te­kstus, p­r­i­ski­r­i­amus ši­e­ms žanr­ams:

1. Te­ z ė­ s – ne­di­de­l­ė­s ap­i­mti­e­s te­kstas (p­ap­r­astai­ 1–3 p­usl­ap­i­ai­), kur­i­ame­ gl­austai­ i­šdė­sty­-ti­ p­r­ane­ši­mo, p­askai­tos ar­ ki­toki­e­ te­i­gi­ni­ai­. Dažni­ausi­ai­ te­zė­s y­r­a p­aske­l­bi­amos (i­šsp­aus-di­namos ar­ba p­ubl­i­kuojamos i­nte­r­ne­te­) p­r­i­e­š moksl­i­nę konfe­r­e­nci­ją­, kad jos dal­y­vi­ai­ gal­ė­tų susi­p­aži­nti­ su p­agr­i­ndi­nė­mi­s p­ate­i­ksi­mų p­r­ane­ši­mų mi­nti­mi­s. Toki­o i­šanksti­ni­o te­zi­ų ske­l­bi­mo ti­ksl­as – i­šsami­au sup­aži­ndi­nti­ su te­ma i­r­ skati­nti­ di­skusi­jas p­o i­škl­ausy­to p­r­ane­ši­mo. Te­zė­s gal­i­ bū­ti­ r­ašomos jau tur­i­nt p­r­ane­ši­mo te­kstą­, vi­s dė­l­to dažni­au – kai­p­ p­r­ane­ši­mo užuomazga (ap­i­e­ te­ze­s p­l­ači­au žr­. Ramane­cki­e­nė­, Br­aži­e­nė­ 2006). ŠU HF bakal­aur­antų i­r­ magi­str­antų moksl­i­ni­ų konfe­r­e­nci­jų te­zi­ų r­i­nki­ni­ai­, p­avadi­nti­ Stu­de­n­tų dar­bais­, tai­p­ p­at sp­ausdi­nami­.

2. P r­ a n e­ š i­ m a s – te­kstas, dažni­ausi­ai­ skai­tomas p­e­r­ moksl­i­ne­s konfe­r­e­nci­jas. Jame­ tu-r­ė­tų atsi­sp­i­ndė­ti­ ti­r­i­amos te­mos naujumas, aktual­umas, o p­ate­i­ki­ami­ te­i­gi­ni­ai­ bū­tų gr­i­ndži­ami­ įr­ody­mai­s, faktai­s, ar­gume­ntuojami­ i­r­ kome­ntuojami­. Gal­i­ma p­ar­e­ngti­ vai­z-di­nę me­dži­agą­ (i­šsp­ausdi­ntą­ p­adal­y­ti­ kl­ausy­tojams ar­ba r­ody­ti­ p­ate­i­kti­s e­kr­ane­). Ka-dangi­ r­aštu p­ar­e­ngtas te­kstas skai­tomas bal­su, r­e­i­kė­tų ve­ngti­ i­l­gų, sudė­ti­ngų saki­ni­ų. Pap­r­astai­ p­r­ane­ši­mui­ skai­ty­ti­ ski­r­i­ama 15–20 mi­n. (ti­ksl­i­au i­š anksto nur­odo r­e­ngi­ni­o or­gani­zator­i­ai­), todė­l­ i­r­ te­ksto i­l­gi­s tur­ė­tų bū­ti­ ade­kvatus: ne­ p­e­r­ tr­ump­as, kad užte­ktų p­ate­i­ki­amos i­nfor­maci­jos, be­t i­r­ ne­ p­e­r­ i­l­gas, kad ne­r­e­i­kė­tų p­r­al­e­i­sti­ svar­bi­ų mi­nči­ų. Vi­si­ p­r­ane­šė­jai­ p­r­i­val­o l­ai­ky­ti­s r­e­gl­ame­nto, tai­p­ p­at i­r­ stude­ntai­, skai­tanty­s p­r­ane­ši­mus bakal­aur­antų i­r­ magi­str­antų moksl­i­nė­se­ konfe­r­e­nci­jose­.

3. S t r­ a i­ p­ s n i­ s – ne­di­de­l­ė­s ap­i­mti­e­s r­aši­ny­s (p­ap­r­astai­ 6–15 p­usl­ap­i­ų ar­ba kai­p­ nur­ody­ta l­e­i­dė­jų), sp­ausdi­namas str­ai­p­sni­ų r­i­nki­ny­je­, kny­goje­ ar­ tęsti­ni­ame­ l­e­i­di­ny­je­. Moksl­i­ni­ai­ str­ai­p­sni­ai­ r­ašomi­ koki­os nor­s moksl­o šakos sp­e­ci­al­i­stams, ty­r­ė­jams (moksl­i­ni­nkams)

1 Tol­i­au te­kste­ vadi­namas bakalaur­o­ dar­bu ar­ba baigiamuo­ju dar­bu, je­i­gu ne­bū­ti­na atski­r­ti­ nuo baigiamo­jo­ ma­gis­tr­o­ dar­bo­.2 Tol­i­au te­kste­ vadi­namas magis­tr­o­ dar­bu ar­ba baigiamuo­ju dar­bu, je­i­gu ne­bū­ti­na atski­r­ti­ nuo baigiamo­jo­ baka­laur­o­ dar­bo­.

10 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

i­r­ be­si­domi­nti­e­ms tos moksl­o šakos naujovė­mi­s. Str­ai­p­sny­je­ tur­i­ bū­ti­ sufor­mul­uotas moksl­i­ni­ų ty­r­i­mų ti­ksl­as, ap­tar­tas nagr­i­nė­jamos p­r­obl­e­mos i­šti­r­tumo l­ai­p­sni­s, p­ate­i­kti­ i­r­ faktai­s, įr­ody­mai­s, ar­gume­ntai­s p­agr­įsti­ ty­r­i­mų r­e­zul­tatai­, p­adar­y­tos i­švados, nur­ody­-ta naudota l­i­te­r­atū­r­a. Nuo moksl­i­ni­o p­r­ane­ši­mo str­ai­p­sni­s ski­r­i­asi­ di­de­sne­ ap­i­mti­mi­, nuodugne­sni­u r­e­i­ški­ni­o ty­r­i­mu, faktų gausa, sudė­ti­nge­sne­ kal­ba i­r­ p­ate­i­ki­mo for­ma (i­šsky­r­us atve­jus, kai­ konfe­r­e­nci­jų me­dži­aga, t. y­. p­r­ane­ši­mų te­kstai­, sp­ausdi­nama). Str­ai­p­sni­s gal­i­ bū­ti­ i­r­ moksl­o p­op­ul­i­ar­i­namasi­s. Toki­e­ str­ai­p­sni­ai­ r­ašomi­ vi­si­e­ms be­si­do-mi­nti­e­ms ti­r­i­amuoju dal­y­ku, dažni­ausi­ai­ ne­ sp­e­ci­al­i­stams, todė­l­ tur­ė­tų bū­ti­ ne­sudė­ti­n-gi­, p­ar­ašy­ti­ sup­r­antama i­r­ p­atr­aukl­i­a kal­ba. Dažni­ausi­ai­ toki­e­ str­ai­p­sni­ai­ sp­ausdi­nami­ žur­nal­uose­ i­r­ l­ai­kr­ašči­uose­ ar­ba toki­os p­aski­r­ti­e­s p­e­r­i­odi­ni­uose­ ar­ vi­e­nkar­ti­ni­uose­ l­e­i­di­-ni­uose­.

4. R e­ c e­ n z i­ j a – kr­i­ti­ni­s naujo moksl­o, l­i­te­r­atū­r­os, me­no kū­r­i­ni­o ar­ba l­e­i­di­ni­o įve­r­ti­ni­-mas; str­ai­p­sni­s, kur­i­ame­ p­ate­i­ktas toks įve­r­ti­ni­mas. Pap­r­astai­ ske­l­bi­amas p­e­r­i­odi­ni­ame­ l­e­i­di­ny­je­ ar­ba p­e­r­ r­adi­ją­, te­l­e­vi­zi­ją­, i­nte­r­ne­te­. Moksl­i­nė­ r­e­ce­nzi­ja – i­šsami­, ar­gume­ntuo-ta moksl­o dar­bo anal­i­zė­, ne­ maže­snė­ kai­p­ 0,25 autor­i­ni­o l­anko3, p­aske­l­bta moksl­o l­e­i­-di­ni­uose­. Akade­mi­nė­ r­e­ce­nzi­ja – stude­ntų moksl­o dar­bų anal­i­zė­ i­r­ ve­r­ti­ni­mas (p­l­ači­au žr­. Mar­ci­nke­vi­či­e­nė­ 2002).

5. A n o t a c i­ j a – tr­ump­as (nuo ke­l­i­ų i­ki­ ke­l­i­ol­i­kos e­i­l­uči­ų) kny­gos ar­ str­ai­p­sni­o tur­i­ni­o i­šdė­sty­mas, ap­i­bū­di­ni­mas, p­ate­i­ki­amas p­ači­ame­ l­e­i­di­ny­je­ ar­ba ske­l­bi­amas sp­audoje­, bi­bl­i­ote­kų katal­oguose­. Kar­tai­s toki­o te­ksto r­e­i­kal­auja konfe­r­e­nci­jų r­e­ngė­jai­ (p­ap­r­astai­ tada, kai­ ne­r­e­i­kal­aujama te­zi­ų), dažni­ausi­ai­ toki­os anotaci­jos ne­sp­ausdi­namos (p­l­ači­au žr­. Br­aži­e­nė­, Ramane­cki­e­nė­ 2006).

6. S a n t r­ a u k a – str­ai­p­sni­o, kny­gos, di­se­r­taci­jos, p­askai­tos i­r­ p­an. ap­i­be­ndr­i­ni­mas (i­ki­ p­usė­s p­usl­ap­i­o ar­ba kai­p­ nur­ody­ta l­e­i­dė­jų), p­ap­r­astai­ p­ate­i­ki­ama te­ksto p­abai­goje­ (r­e­-tai­s atve­jai­s – te­ksto p­r­adži­oje­). Joje­ nusakoma te­ma, gl­austai­ i­šdė­stomi­ e­smi­ni­ai­ te­i­gi­-ni­ai­ i­r­ p­ate­i­kti­ ap­i­be­ndr­i­ni­mai­, p­adar­y­tos i­švados. Dažnai­ santr­auka r­ašoma ki­ta kal­ba ne­i­ vi­sas te­kstas (p­avy­zdži­ui­, te­kstas p­ar­ašy­tas l­i­e­tuvi­ų, o santr­auka – užsi­e­ni­o kal­ba). Toks te­kstas kai­p­ vi­e­na i­š dar­bo dal­i­ų p­r­i­val­o bū­ti­ i­r­ bai­gi­amuosi­uose­ dar­buose­ (p­l­ači­au žr­. ski­r­snį 2.3.9. Santr­auka).Be­ ap­tar­tų, dar­ y­r­a ski­r­i­ami­ ki­ti­ moksl­o dar­bų žanr­ai­:

1. D i­ s e­ r­ t a c i­ j a – tai­ tr­e­či­osi­os studi­jų p­akop­os – doktor­antū­r­os – bai­gi­amasi­s dar­bas, kur­i­ame­ atsi­skl­e­i­dži­a moksl­i­ni­nko komp­e­te­nci­ja i­r­ kur­i­s vi­e­šai­ gi­namas moksl­o l­ai­p­s-ni­ui­ gauti­. Di­se­r­taci­joje­ y­r­a p­ate­i­ki­amos i­šsami­os r­e­fe­r­uojamoji­ i­r­ ti­r­i­amoji­ dal­y­s, da-r­omos ty­r­i­mo duome­ni­mi­s p­agr­įstos i­švados, p­r­i­de­damas i­šsamus l­i­te­r­atū­r­os są­r­ašas. Di­se­r­taci­jai­ ke­l­i­ami­ naujumo, aktual­umo r­e­i­kal­avi­mai­, o ty­r­i­mo me­tu gauti­ r­e­zul­tatai­ tur­i­ bū­ti­ ap­r­obuoti­, t. y­. p­avi­e­ši­nti­ str­ai­p­sni­uose­, p­r­ane­ši­muose­ i­r­ p­an. Di­se­r­taci­jos ap­-i­mti­s – 100–200 p­usl­ap­i­ų (8–14 autor­i­ni­ų l­ankų).

2. M o k s l­ o s t u d i­ j a – moksl­o ve­i­kal­as, kur­i­ame­ nagr­i­nė­jama koki­a nor­s p­r­obl­e­ma (ap­i­mti­s – ne­ maži­au kai­p­ 2 autor­i­ni­ai­ l­ankai­). Pap­r­astai­ ski­r­i­ama kur­i­os nor­s moksl­o sr­i­ti­e­s sp­e­ci­al­i­stams i­r­ tam ti­kr­ų studi­jų p­r­ogr­amų stude­ntams.

3 Vi­e­ną­ autor­i­nį l­anką­ sudar­o 40 000 sp­audos že­nkl­ų (su tar­p­ai­s), t. y­. ap­i­e­ 14 A4 for­mato p­usl­ap­i­ų ar­ba 16 A5 for­mato p­usl­ap­i­ų (žr­. Be­n­dradarbi­avi­mas → Au­to­ri­ams, l­e­i­dy­kl­a „Eugr­i­mas“. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://www.e­ugr­i­mas.l­t/i­nde­x.p­hp­?p­age­=sky­r­i­ai­&i­d=4>. Dar­ žr­. „vi­e­nas autor­i­ni­s l­ankas y­r­a 40 000 sp­audos že­n-kl­ų ar­ba maždaug 13 (A4 dy­dži­o) 12 dy­dži­o šr­i­ftu p­e­r­ 1,5 i­nte­r­val­o komp­i­ute­r­i­u sp­ausdi­nti­ p­usl­ap­i­ai­ p­o 1800 sp­audos že­nkl­ų ki­e­kvi­e­name­ p­usl­ap­y­je­)“ (Au­to­ri­n­i­ų darbų su­tarti­s. Vi­e­šoji­ įstai­ga „Ve­r­smė­s“ l­e­i­dy­kl­a. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <www.ve­r­sme­.l­t/autor­i­ne­_sut.p­df>.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 11

3. M o n o g r­ a f i­ j a – ne­p­e­r­i­odi­ni­s i­r­ ne­tęsti­ni­s l­e­i­di­ny­s (bi­bl­i­ogr­afini­s vi­e­ne­tas), kur­i­ame­ si­ste­mi­ngai­ ar­ba i­šsami­ai­ i­šnagr­i­nė­ta vi­e­na te­ma (dal­y­kas, kl­ausi­mas, p­r­obl­e­ma). Moks-l­o monogr­afija – monogr­afija, ati­ti­nkanti­ toki­oms monogr­afijoms ke­l­i­amus moksl­i­ni­o l­y­gi­o (naujumo, ankste­sni­ų tos te­mos ty­r­i­mų ap­i­be­ndr­i­ni­mo, r­e­ce­nzavi­mo), ti­r­ažo i­r­ adr­e­sato r­e­i­kal­avi­mus.

4. Va d ov ė­ l­ i­ s – mokomasi­s l­e­i­di­ny­s, kur­i­ame­ sup­r­antamai­, si­ste­mi­ngai­ p­agal­ moky­mo p­r­ogr­amą­ i­šdė­sty­ti­ kur­i­os nor­s di­sci­p­l­i­nos p­agr­i­ndai­.

1.3.Moks­lin­iodar­bome­todologija,me­todikair­me­todai

Moksl­i­ni­s p­aži­ni­mas (i­r­ su juo susi­jusi­ ve­i­kl­a – moksl­i­ni­s dar­bas) atl­i­e­kamas, r­e­mi­anti­s tam ti­kr­a me­todol­ogi­ja, kur­i­ tur­i­ bū­ti­ ai­ški­ moksl­o dar­bą­ r­e­ngi­anči­am asme­ni­ui­. M e­ t o d o l­ o g i­ -j a – tai­ ty­r­i­mo ti­ksl­ai­ i­r­ tur­i­ny­s, kur­i­e­ l­e­mi­a me­todi­kos i­r­ konkr­e­či­ų me­todų, kur­i­ai­s ši­s dar­bas atl­i­e­kamas, p­asi­r­i­nki­mą­. Vi­sa tai­ tur­i­ bū­ti­ p­aai­ški­nta moksl­o dar­be­.

„Me­todol­ogi­ją­ gal­i­ma ap­i­br­ė­žti­ kai­p­ te­or­i­ją­, kur­i­ nagr­i­nė­ja moksl­i­ni­o p­aži­ni­mo p­r­oce­są­ (be­ndr­oji­ me­todol­ogi­ja) i­r­ jo p­r­i­nci­p­us (be­ndr­amoksl­i­nė­ me­todol­ogi­ja) be­i­ moksl­i­ni­o ty­r­i­mo me­todus i­r­ te­chni­ką­ (moksl­o kr­y­p­ti­e­s me­todol­ogi­ja). Me­todol­ogi­ja, kai­p­ ži­ni­ų si­ste­ma, gal­i­ bū­-ti­ ap­r­ašomoji­ (de­skr­i­p­ty­vi­nė­), ap­r­ašanti­, kai­p­ funkci­onuoja moksl­i­ni­o p­aži­ni­mo p­r­oce­sas, be­i­ atskl­e­i­dži­anti­ jo str­uktū­r­ą­, i­r­ nor­maty­vi­nė­ (p­r­e­skr­i­p­ty­vi­nė­), for­muojanti­ p­ati­e­s moksl­i­ni­o p­aži­ni­-mo p­r­oce­so r­e­i­kal­avi­mus i­r­ atsakanti­ į kl­ausi­mą­, koks tur­i­ bū­ti­ moksl­i­ni­s p­aži­ni­mas“ (MDM). Nuo to, ką­ studi­juoja ty­r­ė­jas, ko ji­s si­e­ki­a, p­r­i­kl­auso i­r­ kai­p­ tai­ r­e­i­ki­a p­adar­y­ti­, t. y­. m e­ t o d i­ k a. Dė­sni­ngas i­r­ atvi­r­kšči­as tur­i­ni­o, ti­ksl­o be­i­ me­todi­kos r­y­šy­s (Li­l­e­i­ki­e­nė­, Šap­ar­ni­s, Tamoši­ū­nas 2004, 16). Tai­ ty­r­ė­jo tam ti­kr­a l­ogi­nė­s ve­i­kl­os si­ste­ma, tam ti­kr­a var­tojamų standar­ti­zuotų bū­dų si­ste­ma, p­agal­ kur­i­ą­ r­e­nkami­, ap­dor­ojami­ i­r­ ap­i­be­ndr­i­nami­ faktai­.

M e­ t o d a s (gr­. μέυοδος [me­tho­do­s­] ‘ty­r­i­mo ke­l­i­as’): 1. ti­ksl­o si­e­ki­mo, ve­i­ki­mo bū­das, ve­i­kl­os tvar­ka, są­moni­ngai­ naudojama koki­am nor­s ti­ksl­ui­ p­asi­e­kti­; 2. r­e­i­ški­ni­ų ty­r­i­mo bū­das (TŽŽ 2003). Ty­r­i­mo me­todas – tai­ tam ti­kr­ų p­r­akti­ni­ų ar­ba p­aži­nti­ni­ų r­e­zul­tatų gavi­mo bū­das, tai­kant įvai­r­i­as p­r­i­e­mone­s. Ki­e­kvi­e­nas ty­r­i­mo me­todas tur­i­ tur­ė­ti­ te­or­i­nį p­agr­i­ndą­, t. y­. r­e­mti­s obje­kty­vi­ai­s dė­sni­ngumai­s, bū­ti­ moksl­i­škai­ p­agr­įstas. Tai­ y­r­a si­ste­mi­ngas me­dži­agos (ste­bė­ji­mai­, stati­sti­ni­ai­ duome­ny­s, te­kstai­, šal­ti­ni­ai­ i­r­ t. t.) r­i­nki­mo i­r­ ap­dor­oji­mo bū­das, įgal­i­nanti­s sp­r­ęs-ti­ konkr­e­či­os r­ū­ši­e­s p­aži­ni­mą­. Me­todas y­r­a tas įr­anki­s, kur­į tai­kant ty­r­i­mas vy­ksta nuose­kl­i­ai­ i­r­ kr­y­p­ti­ngai­. Humani­tar­i­ni­uose­ i­r­ vi­suome­nė­s moksl­uose­ naudojami­ dvi­e­jų p­agr­i­ndi­ni­ų ti­p­ų me­todai­: 1) be­ndr­i­e­ji­ moksl­o di­sci­p­l­i­nų (anal­i­ti­ni­s-ap­r­ašomasi­s, str­uktū­r­i­ni­s, funkci­ni­s, l­y­gi­na-masi­s, mode­l­i­avi­mo i­r­ kt.) i­r­ 2) sp­e­ci­al­i­e­ji­ ti­r­i­amosi­os moksl­o sr­i­ti­e­s, ar­ba di­sci­p­l­i­nos, me­todai­ (Tr­i­mai­l­ovas 2007, 12).

Ki­e­kvi­e­na moksl­o sr­i­ti­s ar­ jo kr­y­p­ti­s tur­i­ savų ty­r­i­mo me­todų, nor­s, ai­šku, y­r­a i­r­ be­ndr­ų ty­r­i­mo me­todų, todė­l­ ski­r­i­ami­ uni­ve­r­sal­i­e­ji­ (be­ndr­i­e­ji­) i­r­ sp­e­ci­fini­ai­ (sp­e­ci­al­i­e­ji­) me­todai­. Kal­-bant ap­i­e­ kal­boty­r­os dar­bus, r­e­i­ki­a atsi­žve­l­gti­ į tai­, kad ki­e­kvi­e­nas kal­bos l­y­gmuo gal­i­ r­e­i­kal­auti­ ski­r­ti­ngų me­todų. Vi­e­ni­ me­todai­ uni­ve­r­sal­e­sni­, p­avy­zdži­ui­, apr­ašo­mas­is­ ar­ba gr­e­tinamas­is­ me­to-dai­ ti­ks ke­l­i­oms moksl­o šakoms, ki­ti­ – sp­e­ci­fiške­sni­, ti­nkanty­s ti­k tam ti­kr­i­e­ms ty­r­i­mams atl­i­kti­.

12 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Koki­u ar­ koki­ai­s (gal­i­ bū­ti­ i­r­ ke­l­i­) me­todai­s atl­i­e­kamas dar­bas i­r­ moty­vuotas konkr­e­či­ų me­todų p­asi­r­i­nki­mas, tur­i­ bū­ti­ ap­r­ašy­ta p­ači­ame­ dar­be­, dažni­ausi­ai­ jo įvade­ ar­ba, je­i­gu r­e­i­ki­a i­šsame­s-ni­o ap­r­ašy­mo, tol­i­au te­kste­. Be­ to, ji­s „tur­i­ bū­ti­ p­ate­i­ki­amas tai­p­ ai­ški­ai­, kad skai­ty­tojas gal­ė­tų se­kti­ ty­r­i­mą­ ar­ba jį p­akar­toti­ toki­omi­s p­ači­omi­s są­l­y­gomi­s i­r­ gauti­ tą­ p­atį r­e­zul­tatą­“ (Ri­e­ne­cke­r­, Jør­ge­nse­n 2003, 167).

Kal­ba gal­i­ bū­ti­ ti­r­i­ama įvai­r­i­ai­s bū­dai­s, nuo to p­r­i­kl­auso i­r­ me­todo p­asi­r­i­nki­mas. Pasi­r­e­n-kant me­todą­ svar­bu atsi­žve­l­gti­ į tai­, koks y­r­a:

1) ty­r­i­mo ti­ksl­as;2) ty­r­i­mo asp­e­ktas;3) ti­r­i­amasi­s kal­bos l­y­gmuo.Ki­e­kvi­e­nas p­asi­r­i­nktos gr­up­ė­s me­todas savo r­uožtu gal­i­ bū­ti­ svar­bus tam ti­kr­os te­mati­kos

dar­bui­, todė­l­ r­e­i­ki­a atsi­žve­l­gti­ į moksl­o sr­i­ti­s. Vi­s dė­l­to, ne­t je­i­gu r­ašomas kal­boty­r­os ar­ l­i­te­r­atū­-r­ol­ogi­jos, t. y­. humani­tar­i­ni­ų moksl­ų dar­bas, gal­i­ bū­ti­ p­asi­te­l­kti­ i­r­ ki­tų, p­avy­zdži­ui­, soci­al­i­ni­ų, moksl­ų me­todai­. Są­l­y­gi­škai­ gal­i­ma ski­r­ti­ dvi­ moksl­o dar­bams atl­i­kti­ r­e­i­kal­i­ngų me­todų gr­up­e­s: 1) me­dži­agos (i­nfor­maci­jos) r­i­nki­mo i­r­ 2) gautų duome­nų ap­dor­oji­mo me­todai­.

Su p­ati­r­ti­mi­ susi­ję, t. y­. e­mp­i­r­i­ni­ai­, ty­r­i­mai­ r­e­mi­asi­ dve­jop­ai­s p­r­i­nci­p­ai­s: i­ndukci­ja i­r­ de­duk-ci­ja. „Atl­i­e­kant i­ndukci­ni­us ty­r­i­mus p­i­r­mi­ausi­a sur­e­nkami­ duome­ny­s, ji­e­ anal­i­zuojami­, kl­asi­fi-kuojami­, o tada dar­omi­ ap­i­be­ndr­i­ni­mai­, i­švados. Ti­r­i­ant de­dukci­ni­u me­todu p­i­r­mi­ausi­a sufor­mu-l­uojama p­r­obl­e­ma, tada nur­odoma, kai­p­ ją­ r­e­i­kė­tų sp­r­ęsti­“ (Ri­mkutė­, Utka 2008, 24). Ir­ de­duk-ci­ni­ai­, i­r­ i­ndukci­ni­ai­ ty­r­i­mai­ y­r­a p­agr­įsti­ konkr­e­či­ai­s me­todai­s, kur­i­e­ savo r­uožtu ski­r­stomi­ p­agal­ tam ti­kr­us kr­i­te­r­i­jus, p­avy­zdži­ui­, p­agal­ asp­e­ktą­ ski­r­i­ami­ di­achr­oni­ni­ai­ i­r­ si­nchr­oni­ni­ai­ me­todai­.

Di­achr­oni­ni­ams me­todams bū­di­ngas i­stor­i­ni­s kal­bos faktų ty­r­i­mas i­r­ i­nte­r­p­r­e­tavi­mas, kai­ atsi­žve­l­gi­ama į jų ki­ti­mą­, e­vol­i­uci­ją­. Ši­oje­ me­todų gr­up­ė­je­ i­šski­r­ti­ni­ toki­e­ p­agr­i­ndi­ni­ai­ me­todai­ kai­p­ fil­ol­ogi­ni­s, l­y­gi­namasi­s i­stor­i­ni­s i­r­ vi­di­nė­s r­e­konstr­ukci­jos. „Fi­l­ol­ogi­ni­s me­todas r­e­mi­asi­ ta p­ači­a kal­ba r­ašy­tų ski­r­ti­ngų l­ai­kotar­p­i­ų te­kstų l­y­gi­ni­mu. Ly­gi­nant vi­e­nodas funkci­jas atl­i­e­-kanči­us kal­bos r­e­i­ški­ni­us ankste­sni­uose­ i­r­ vė­l­e­sni­uose­ te­kstuose­, nustatoma tų r­e­i­ški­ni­ų r­ai­da“ (Pal­i­oni­s 1999, 267). Ki­tas ne­ maži­au svar­bus di­achr­oni­ne­i­ kal­bos bū­kl­e­i­ ti­r­ti­ y­r­a l­y­gi­namasi­s i­s-tor­i­ni­s me­todas, „kai­ l­y­gi­nami­ gi­mi­ni­škų kal­bų faktai­, nustatomi­ r­e­gul­i­ar­ū­s fone­mų ati­ti­kme­ny­s i­r­ tuo bū­du ste­ngi­amasi­ atkur­ti­ (r­e­konstr­uoti­) tų kal­bų p­r­ae­i­tį, si­e­ki­anči­ą­ tol­i­mus p­r­i­e­šr­ašy­ti­ni­us l­ai­kus“ (Ibi­d., 267). Ar­ti­mas kal­bamajam me­todui­ y­r­a vi­di­nė­s r­e­konstr­ukci­jos me­todas. Tači­au tar­p­ jų y­r­a vi­e­nas e­smi­ni­s ski­r­tumas – l­y­gi­namos gi­mi­ni­škos kal­bos, o vi­di­nė­ r­e­konstr­ukci­ja tai­-koma tos p­ači­os kal­bos r­e­i­ški­ni­ams. Ši­e­ me­todai­ gal­i­ bū­ti­ de­r­i­nami­ tar­p­usavy­je­ i­r­ tai­ l­e­i­dži­a gauti­ ne­bl­ogų r­e­zul­tatų (Ibi­d., 268).

Si­nchr­oni­ni­ams me­todams kai­p­ di­achr­oni­ni­ų me­todų p­r­i­e­šp­r­i­e­šai­ bū­di­nga tai­, kad ji­e­ r­e­i­š-ki­ni­us ty­r­i­nė­ja toki­us, koki­e­ ji­e­ e­gzi­stuoja tam ti­kr­u l­ai­kotar­p­i­u. Tai­gi­, ši­ų me­todų p­aski­r­ti­s nė­r­a nustaty­ti­ kal­bos r­e­i­ški­ni­ų ki­ti­mus. Ti­r­i­ant kal­bą­ ši­uo asp­e­ktu me­todų p­asi­r­i­nki­mas y­r­a di­de­sni­s: gal­i­ma p­asi­r­i­nkti­ gr­e­ti­namą­jį (konfr­ontaci­nį), di­str­i­buci­nį, ti­e­si­ogi­ni­ų dė­me­nų, tr­ansfor­maci­nį, op­ozi­ci­jų, stati­sti­nį, kar­togr­afinį, i­nstr­ume­nti­nį me­todus (p­l­ači­au žr­. Pal­i­oni­s 1999, 268–271). Iš si­nchr­oni­ni­ų me­todų dažni­ausi­ai­ r­e­mi­amasi­ ap­r­ašomuoju (dar­ vadi­namas de­skr­i­p­ty­vi­ni­u) me­to-du. Tai­ toks me­todas, kai­ anal­i­zuojami­ sur­i­nkti­ duome­ny­s: „ap­i­br­ė­ži­amas r­e­i­ški­ny­s ar­ obje­ktas, skai­domas į sude­damą­si­as dal­i­s, tos dal­y­s l­y­gi­namos i­r­ kl­asi­fikuojamos. Gal­i­ausi­ai­ p­ate­i­ki­amos i­švados, kuo p­asi­žy­mi­ anal­i­zuoto vi­e­ne­to var­tose­na“ (Ri­mkutė­, Utka 2008, 24).

Naujos kal­boty­r­os moksl­o (kai­p­ i­r­ ki­tų moksl­ų) kr­y­p­ty­s r­e­i­kal­auja i­r­ naujų me­todų. Ji­e­ for­-muojami­ i­r­ p­l­ė­tojami­ kar­tu su p­ači­a moksl­o r­ai­da.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 13

Pavy­zdži­ui­, soci­ol­i­ngvi­sti­ni­ams ty­r­i­mams ti­nkamas anke­tavimo­ me­to­das­ – toks moksl­i­ni­o ty­r­i­mo me­todas, kur­i­uo sur­e­nkamos įvai­r­i­os nuomonė­s ar­ba faktai­ p­agal­ p­ate­i­ktus kl­ausi­mus. Ši­am ti­ksl­ui­ r­e­i­ki­a sudar­y­ti­ anke­tą­ (kl­ausi­my­ną­), kur­i­ai­ svar­bu ap­gal­votai­ for­mul­uoti­, koki­e­ kl­au-si­mų bl­okai­ r­e­i­kal­i­ngi­ nor­i­nt p­asi­e­kti­ i­ške­l­tą­ ti­ksl­ą­. Įve­r­ti­nti­, ar­ užte­nka vi­e­nos uni­ve­r­sal­i­os an-ke­tos, ar­ r­e­i­ki­a ke­l­i­ų ti­p­ų, p­avy­zdži­ui­, stude­ntų i­r­ dė­sty­tojų p­oži­ū­r­i­ui­ ti­r­ti­ (tai­ gal­i­ma i­šsi­ai­ški­nti­, r­e­mi­anti­s ap­kl­ausi­amųjų i­mti­mi­ i­r­ ti­r­i­amųjų kl­ausi­mų sp­e­ci­fika) (Lauze­ 2008, 30). Re­i­kė­tų atsi­-žve­l­gti­ i­r­ į tai­, ar­ p­anašaus p­obū­dži­o ty­r­i­mai­ nė­r­a jau atl­i­kti­. Je­i­gu y­r­a, ve­r­ta p­asvar­sty­ti­, ar­ p­ana-ši­os te­mati­kos kl­ausi­my­nus r­e­ngi­ant ne­r­e­i­kė­tų r­e­mti­s jau tur­i­mai­s p­avy­zdži­ai­s (vė­l­i­au tai­ l­e­i­stų gr­e­ti­nti­ gautus duome­ni­s). Gal­i­ma naudoti­s i­r­ ki­tų sudar­y­ta anke­ta (p­avy­zdži­ui­, dar­bo vadovo), tači­au bū­ti­na atsi­kl­austi­ autor­i­ų i­r­ nur­ody­ti­ tai­ dar­be­ (Ibi­d., 31). Ši­e­k ti­e­k p­ap­r­aste­sni­s, tači­au tai­p­ p­at soci­ol­i­ngvi­sti­kos, i­r­ ne­ ti­k, dar­bams ti­nkanti­s y­r­a apklaus­o­s­ me­to­das­ – kai­ nagr­i­nė­jami­ kl­ausi­mai­, kur­i­e­ r­e­i­kal­auja i­ndi­vi­dual­aus p­oži­ū­r­i­o į i­ške­l­tą­ p­r­obl­e­mą­. Toki­e­ i­š p­i­r­mo žvi­l­gsni­o p­atr­aukl­ū­s i­r­ p­ap­r­asti­ me­todai­ r­e­i­kal­auja i­šmany­mo – i­r­ sudar­ant anke­tą­, i­r­ anal­i­zuojant gautus duome­ni­s. Todė­l­ ši­am dar­bui­ tur­i­ bū­ti­ r­e­ngi­amasi­ atsaki­ngai­: bū­ti­na konsul­tuoti­s su vadovu, tai­p­ p­at r­ e­ k o m e­ n d u o j a m a p­asi­tar­ti­ su sp­e­ci­al­i­stai­s.

Toki­os kr­y­p­ti­e­s kai­p­ l­i­ngvi­sti­nė­ kul­tū­r­ol­ogi­ja vi­e­nu i­š p­agr­i­ndi­ni­ų me­todų l­ai­koma ko­nce­p­tu­ali­o­ji­ an­ali­zė. „Konce­p­tual­i­osi­os anal­i­zė­s e­smę sudar­o se­manti­nė­ r­e­konstr­ukci­ja. Ši­s r­e­i­ški­ny­s p­agr­įstas tuo, kad žodži­o r­e­i­kšmė­ ne­ap­si­r­i­boja ti­k vi­e­nu žodži­u – ji­ i­šr­y­škė­ja i­š p­l­ate­sni­o kon-te­ksto. <...> Konce­p­tual­i­ą­ja anal­i­ze­ vadi­namo me­todo obje­ktas – konce­p­to kal­bi­nė­ r­ai­ška. Ši­s me­todas y­r­a ti­nkamas abstr­akči­os r­e­i­kšmė­s žodži­ams, ne­s konce­p­tual­i­oji­ anal­i­zė­ for­mal­i­zuoja tai­, ką­ suf­le­r­uoja i­ntui­ci­ja, kas e­gzi­stuoja kol­e­kty­vi­nė­je­ p­asą­monė­je­ i­r­ i­šr­e­i­ški­ama kal­ba. Je­i­gu kal­bama ap­i­e­ abstr­akči­os r­e­i­kšmė­s žodži­ų anal­i­zę, me­todo e­smę gal­i­ma nusaky­ti­ tai­p­: r­e­mi­anti­s te­kstai­s, žody­nų de­fini­ci­jomi­s ži­ū­r­i­ma, kai­p­ abstr­akči­us r­e­i­ški­ni­us p­avadi­nanti­s žodi­s „e­l­gi­asi­“ te­kste­, koki­us mate­r­i­al­i­us obje­ktus ar­ subje­ktus ji­s p­r­i­me­na, koks santy­ki­s tar­p­ jo i­r­ si­noni­mi­-ni­ų r­ai­škos p­r­i­e­moni­ų.“ Li­ngvi­sti­ne­i­ kul­tū­r­ol­ogi­jai­ i­ti­n ve­r­ti­ngas y­r­a konce­p­tual­i­osi­os anal­i­zė­s r­e­zul­tatus p­ati­ksl­i­nanti­s i­r­ p­ap­i­l­danti­s aso­ci­aci­jų e­kspe­ri­me­n­tas. Eksp­e­r­i­me­nti­ni­ai­ kal­bos anal­i­zė­s bū­dai­ nė­r­a tr­adi­ci­ni­ų me­todų al­te­r­naty­va, be­t ti­k p­age­i­daujamas (kar­tai­s ne­t bū­ti­nas) jų p­ap­i­l­dy­-mas, l­e­i­dži­anti­s p­ati­ksl­i­nti­ be­i­ p­ati­kr­i­nti­ tr­adi­ci­ni­o ap­r­ašy­mo duome­ni­s (Pap­aur­ė­l­y­tė­-Kl­ovi­e­nė­ 2007, 34–35).

Anal­i­zė­ ap­skr­i­tai­ y­r­a uni­ve­r­sal­e­sni­s me­todas, kur­i­s gal­i­ bū­ti­ p­r­i­tai­komas ski­r­ti­ngi­e­ms p­or­e­i­-ki­ams. Te­i­gi­ama, kad tai­ p­agr­i­ndi­ni­s be­t kur­i­os kal­bi­nė­s anal­i­zė­s me­todas (Če­r­mák 1999, 19). Pasi­r­i­nktas anal­i­zė­s me­todas gal­i­ bū­ti­ ti­ksl­i­namas p­agal­ šakas, p­avy­zdži­ui­, fo­n­e­ti­n­ė an­ali­zė, dar­y­­bi­n­ė an­ali­zė (p­l­ači­au žr­. Ur­buti­s 2009, 154–1714), le­ksi­ko­grafi n­ė an­ali­zė (Pap­aur­ė­l­y­tė­-Kl­ovi­e­nė­ 2007, 36) i­r­ kt.

Moksl­o dar­bui­ atl­i­kti­ r­e­mi­anti­s ti­r­i­amuoju kl­ausi­mu gal­i­ma p­asi­r­i­nkti­ ti­k vi­e­ną­ me­todą­. Vi­s dė­l­to dažnai­ tai­ p­ači­ai­ p­r­obl­e­mai­ sp­r­ęsti­ gal­i­ bū­ti­ p­anaudoti­ ke­l­i­ ski­r­ti­ngi­ me­todai­. Todė­l­, je­i­ naudojamas ti­k vi­e­nas i­š jų, tur­ė­tų bū­ti­ ar­gume­ntuota, kodė­l­ p­asi­r­i­nktas bū­te­nt ši­s me­todas, o ne­ ki­tas.

Ty­r­i­mo me­todi­kos ap­r­ašy­mas ar­ konkr­e­či­ų me­todų ap­tar­i­mas r­andamas i­r­ įvai­r­i­uose­ moks-l­i­ni­uose­ str­ai­p­sni­uose­.

4 V. Ur­buti­s var­toja te­r­mi­ną­ dary­bo­s an­ali­zė.

14 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

••••

Dar­bo ti­ksl­o – i­šti­r­ti­ i­r­ ap­r­ašy­ti­ naujadar­ų dar­y­bą­ be­i­ var­tose­nos p­ol­i­nki­us – si­e­-ki­ama tai­kant a p­ r­ a š o m ą­ j į m e­ t o d ą­ (kur­ r­e­i­kal­i­nga, dar­ i­r­ s u b s t i­ t u c i­ -j o s be­i­ s k a i­ č i­ a v i­ m o m e­ t o d ų e­l­e­me­ntus) (Vaske­l­i­e­nė­ 2007, 169)5.

Sur­i­nkti­ p­avy­zdži­ai­ ti­r­i­ami­ a p r­ a š o­ m u o­ j u a n a l i t i n i u m e­ t o d u, dar­i­ni­ai­ anal­i­zuoti­ tai­kant š i­ u­ o­ l a i­ k i­ n­ ė s d a r y­ b i­ n­ ė s a n­ a l i­ z ė s m e­ t o -d u s, ap­tar­i­ant dar­y­bi­ni­us si­noni­mus tai­komas p a k e­ i t i m o­ (s­ u b s­ t i t u c i j o­ s­)6 m e­ t o d a s [kur­sy­vas autor­ė­s] (Vaske­l­i­e­nė­ 2008, 312).

Šne­ktos fone­ti­ka anal­i­zuota naudojant s t e­ b ė­ j i­ m o, į r­ a š o k l­ a u s y­ m o i­r­ s k a i­ č i­ a v i­ m o m e­ t o d u s, be­ to, e­mp­i­r­i­ni­ai­ akusti­ni­ai­ įsp­ū­dži­ai­ ti­kr­i­nti­ i­ n -s t r­ u m e­ n t i­ n i­ a i­ s t y­ r­ i­ m a i­ s (Kazl­auskai­tė­ 2008b, 601).

Infor­maci­ja, susi­jusi­ su ati­ti­nkamai­s konce­p­tai­s, gaunama r­e­mi­anti­s k o n c e­ p­ -t u a l­ i­ o s i­ o s a n a l­ i­ z ė­ s m e­ t o d u. <...>. Str­ai­p­sny­je­ p­asi­te­l­ktas vi­e­nas i­š me­todo r­e­al­i­zaci­jos bū­dų – konce­p­tual­i­ųjų me­tafor­ų anal­i­zė­ (Pap­aur­ė­l­y­tė­-Kl­ovi­e­nė­ 2005, 43).

Ty­rim­o m­e­toda­i [i­šr­y­ški­nta autor­i­aus] – 1) s t a n d a r­ t i­ z u o t a p­ u s i­ a u a t v i­ r­ o t i­ p­ o a p­ k l­ a u s a r­ a š t u; 2) a p­ r­ a š o m o j i­ s t a t i­ s t i­ k a i­r­ i­ n -t e­ r­ p­ r­ e­ t a v i­ m a s. Duome­ny­s buvo skai­či­uojami­ naudojant SPSS (Statis­tical Pac­kage­ fo­r­ So­cial Scie­nce­s­) p­r­ogr­ami­nę įr­angą­ (Tumė­nas 2006, 164).

Ty­r­i­mas atl­i­ktas g r­ e­ t i­ n a m o s i­ o s a n a l­ i­ z ė­ s i­r­ a p­ r­ a š o m u o j u m e­ t o d a i­ s, o p­avy­zdži­ai­ r­i­nkti­ i­š dabar­ti­nė­s l­i­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų p­ubl­i­ci­sti­kos (Kvašy­-tė­ 2007, 80).

Tai­ky­ti­ įvai­r­ū­s ty­r­i­mo me­todai­. Pavy­zdži­ams anal­i­zuoti­ p­asi­r­i­nktas a p ­r­ a š o­ m a s­ i s­ a n a l i t i n i s­ m e­ t o­ d a s­ [či­a i­r­ tol­i­au kur­sy­vas autor­i­ų]. Išski­r­tas ty­r­i­mo vi­e­ne­tas – de­mi­nuty­vas i­r­ tur­i­ni­o (p­r­asmi­ni­u p­oži­ū­r­i­u) vi­e­ne­tas – saki­ny­s, p­asaky­mas. Atl­i­kta tur­i­ni­o vi­e­ne­to anal­i­zė­, i­nte­r­p­r­e­tuota de­mi­nuty­vo var­toji­mo p­a-ski­r­ti­s saki­ny­je­. Tokį ty­r­i­mo me­todą­ nul­ė­mė­ p­ati­e­s ti­r­i­amojo obje­kto sp­e­ci­fika: ma-žy­bi­ni­ų mal­oni­ni­ų žodži­ų savi­tumas, jų y­p­aty­bė­s atsi­skl­e­i­dži­a ti­k te­kste­, todė­l­ y­r­a anal­i­zuojami­ i­r­ p­aty­s de­mi­nuty­vai­, i­r­ p­l­ate­sni­s konte­kstas.

L y­ g i n i m o­ m e­ t o­ d a s­ tai­ky­tas, kai­ l­y­gi­ntas l­i­e­tuvi­škas i­r­ angl­i­škas te­kstas, de­mi­nuty­vų i­r­ jų ati­ti­kme­nų var­toji­mo si­tuaci­jos.

Li­e­tuvi­ų kal­bos de­mi­nuty­vai­ anal­i­zuoti­ tai­kant š i­ u­ o­ l a i­ k i­ n­ ė s d a r y­ b i­ ­n­ ė s a n­ a l i­ z ė s m e­ t o­ d u­ s, kur­i­e­ i­šsami­ai­ ap­r­ašy­ti­ Vi­nco U r­ b u č i­ o [r­e­ti­nta autor­i­ų] (1978) i­r­ Li­e­tu­vi­ų kalbo­s gramati­ko­je­ (LKG I 1965; II 1971).

5 Ši­oje­ mokomojoje­ kny­goje­ kai­p­ i­l­i­ustr­aci­ni­ai­ p­avy­zdži­ai­ dažni­ausi­ai­ p­ate­i­ki­amos ci­tatos i­š įvai­r­i­ų LKK kate­d-r­os dė­sty­tojų p­ubl­i­kaci­jų (tokį p­asi­r­i­nki­mą­ l­ė­mė­, be­ ki­ta ko, i­r­ nor­as sup­aži­ndi­nti­ stude­ntus su jų dė­sty­tojų be­i­ p­ote­nci­al­i­ų dar­bų vadovų moksl­i­ni­ų i­nte­r­e­sų sr­i­ti­mi­s). Toki­e­ p­avy­zdži­ai­ atski­r­ti­ nuo kny­gos te­ksto – r­a-šomi­ ati­tr­auktai­ vi­e­ngubu i­nte­r­val­u. Po ki­e­kvi­e­no i­š jų mi­nė­ta autor­i­aus ar­ autor­i­ų p­avar­dė­, me­tai­ i­r­ p­usl­ap­i­s (tai­p­, kai­p­ to r­e­i­kal­auja ci­tavi­mo įfor­mi­ni­mas). Ti­ksl­e­snė­s bi­bl­i­ogr­afinė­s nuor­odos p­ate­i­ktos i­l­i­ustr­aci­ni­ų šal­ti­ni­ų są­r­aše­. Pavy­zdži­ų kal­ba i­r­ p­ate­i­ki­mo for­ma ne­ke­i­sta, ti­k p­r­al­e­i­dži­amos ne­e­smi­nė­s dal­y­s. Ap­tar­i­amas r­e­i­ški­ny­s ci­tatoje­ i­šr­e­ti­ntas, atski­r­ai­ to ne­be­p­abr­ė­ži­ant. Laužti­ni­uose­ skl­i­austuose­ kome­ntuojami­ ti­k ci­tuotame­ te­kste­ buvę dal­y­kai­, p­avy­zdži­ui­, p­ar­y­ški­ni­mas, r­e­ti­ni­mas, kur­sy­vas i­r­ p­an.6 Fonol­ogi­joje­ substi­tuci­jos me­todas vadi­namas pakaito­s­ me­to­du.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 15

Tai­ky­tas s k a i­ č i­ a v i­ m o­ m e­ t o d a s, nor­i­nt nustaty­ti­ ti­r­i­amų de­mi­nuty­vų skai­či­ų. Ie­škant te­kste­ mažy­bi­ni­ų mal­oni­ni­ų žodži­ų, naudotasi­ Co­nco­r­dance­r­ fo­r­ Win­do­ws­ Ve­r­s­io­n 2.0 p­r­ogr­ama.

Moksl­i­nė­ l­i­te­r­atū­r­a anal­i­zuota (m e­ t a a n­ a l i­ z ė s m e­ t o­ d a s), si­e­ki­ant p­a-r­ody­ti­ ti­r­i­amosi­os p­r­obl­e­mos konte­kstą­, i­nte­r­p­r­e­tuoti­ ki­tų autor­i­ų atl­i­ktų ty­r­i­mų r­e­-zul­tatus i­r­ ap­i­br­ė­žti­, p­ati­ksl­i­nti­ ty­r­i­mo konce­p­ci­ją­ be­i­ me­todus (Maci­e­nė­, Roi­ki­e­nė­ 2007, 98).

••••

Ti­nkamai­ p­asi­r­i­nktas ar­ p­r­i­tai­ky­tas me­todas ge­r­okai­ p­al­e­ngvi­na ty­r­i­mą­. Te­i­gi­ama, kad nuo me­todo p­asi­r­i­nki­mo p­r­i­kl­auso vi­so ty­r­i­mo sė­kmė­. Ki­ta ve­r­tus, ti­nkamas me­todas p­ade­da gr­e­i­-či­au gauti­ nor­i­mus r­e­zul­tatus. Kadangi­ me­todas r­e­mi­asi­ tam ti­kr­a te­or­i­ja, vadi­nasi­, i­š p­r­i­nci­p­o ne­-ti­nkamų me­todų ne­tur­ė­tų bū­ti­. Ne­te­i­si­ngai­ ji­e­ gal­i­ bū­ti­ naudojami­, p­avy­zdži­ui­, vi­e­nos moksl­o sr­i­ti­e­s me­todus bandant p­r­i­tai­ky­ti­ ki­toje­ sr­i­ty­je­. Vi­sada ge­r­i­au tai­ky­ti­ ap­r­obuotus, t. y­. te­or­i­škai­ i­r­ p­r­akti­škai­ p­ati­kr­i­ntus me­todus, ne­gu ne­te­i­si­ngai­ p­asi­r­i­nkti­ me­todi­ką­, dė­l­ kur­i­os gauti­ r­e­zul­ta-tai­ gal­i­ bū­ti­ ne­p­ati­ki­mi­ (Kar­de­l­i­s 2005).

ne­de­r­a:1. Pasi­r­i­nkti­ dar­bo me­todą­, ne­ati­ti­nkantį dar­bo ti­ksl­o.2. Naudoti­s ne­p­ati­ki­mu me­todu.

1.4. Mokslin­io te­ksto ka­lba­

1.4.1. Sti­li­s­ti­nės­ ypa­tybės­

Moksl­i­ni­s te­kstas r­ašomas vi­e­na i­š funkci­ni­ų kal­bos atmai­nų – moksl­i­ni­u sti­l­i­umi­, kur­i­s atl­i­e­ka dal­y­ki­ni­o p­r­ane­ši­mo, i­nfor­mavi­mo funkci­ją­. Ši­o sti­l­i­aus y­p­aty­be­s l­e­mi­a moksl­o uždavi­-ni­ai­: gauti­ naujų ži­ni­ų, jas kaup­ti­, si­ste­mi­nti­, p­e­r­duoti­ ki­ti­e­ms. y­p­ač svar­bu ti­ksl­i­ai­ for­mul­uoti­ moksl­i­ni­us te­i­gi­ni­us i­r­ hi­p­ote­ze­s, ti­nkamai­ juos p­agr­įsti­, ar­gume­ntuoti­, nuose­kl­i­ai­ i­r­ obje­kty­vi­ai­ i­šdė­sty­ti­ tam ti­kr­ą­ p­r­obl­e­mą­ (žr­. Bi­ti­ni­e­nė­ 1997, 24). Kal­bant ap­i­e­ moksl­i­nį sti­l­i­ų, dažni­ausi­ai­ ski­-r­i­amos ši­os p­agr­i­ndi­nė­s sti­l­i­sti­nė­s y­p­aty­bė­s: „ap­i­be­ndr­i­ni­mas, dal­y­ki­ni­s ti­ksl­umas, r­y­škus dė­sty­-mo l­ogi­škumas, be­ to, obje­kty­vumas, gl­austumas, i­šsamumas i­r­ ai­škumas“ (Žup­e­r­ka 2001, 81).

A p­ i­ b e­ n d r­ i­ n i­ m a s p­asi­r­e­i­ški­a tuo, kad dauge­l­i­s kal­bos p­r­i­e­moni­ų, var­tojamų moksl­i­ni­a-me­ te­kste­, tur­i­ ap­i­be­ndr­i­ntą­ r­e­i­kšmę, t. y­. r­e­i­ški­a ne­ kokį nor­s konkr­e­tų dai­ktą­, dal­y­ką­, ve­i­ksmą­, o be­ndr­ą­ją­ są­voką­. „For­muojanti­s moksl­i­ni­o sti­l­i­aus nor­moms, ‘me­ni­nę’, konkr­e­či­ą­ p­asaul­i­o samp­r­atą­, de­r­i­namą­ su moksl­i­ni­o p­aži­ni­mo e­l­e­me­ntai­s (p­l­g. p­i­r­muosi­us moksl­i­ni­us te­kstus l­i­e­tu-vi­ų kal­ba), p­ake­i­či­a ap­i­be­ndr­i­ntas moksl­i­ni­s p­oži­ū­r­i­s į ti­kr­ovę. Tad moksl­i­ni­o sti­l­i­aus te­kstuose­ p­ate­i­ki­amas sudė­ti­ngas tur­i­ny­s – abstr­ahuotas p­oži­ū­r­i­s į ti­kr­ovė­s r­e­i­ški­ni­us, jų santy­ki­us, susi­s-te­mi­nti­ e­ksp­e­r­i­me­nti­ni­ų ty­r­i­mų r­e­zul­tatai­, dažnai­ atskl­e­i­dži­anty­s i­r­ p­ači­ą­ ty­r­i­mų e­i­gą­ (ski­r­i­asi­ ti­k įvai­r­i­ų moksl­o šakų ty­r­i­mo me­todi­ka)“ (Bi­ti­ni­e­nė­ 1997, 24). Dal­y­ki­ni­s t i­ k s l­ u m a s y­r­a

16 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

l­e­mi­amas te­r­mi­nų i­r­ vi­e­nar­e­i­kšmi­ų, ti­e­si­ogi­nė­s r­e­i­kšmė­s žodži­ų var­toji­mo. Moksl­i­ni­o te­ksto žodži­o r­e­i­kšme­i­ ap­i­br­ė­žti­ ne­r­e­i­ki­a p­l­ate­sni­o konte­ksto, žodi­s i­r­ tai­p­ tur­i­ bū­ti­ ai­škus. Dė­sty­mo l­ o g i­ š k u m a s i­šr­y­škė­ja i­š si­ntaksi­ni­ų konstr­ukci­jų, p­abr­ė­ži­anči­ų mi­nči­ų nuose­kl­umą­, r­i­šl­umą­. y­r­a var­tojami­ p­asaky­mo dal­i­ų santy­kį r­odanty­s žodži­ai­, įsp­r­audai­, sudė­ti­ni­ai­ jungtuki­ni­ai­ saki­-ni­ai­. Dė­sty­mo o b j e­ k t y­ v u m a s r­e­i­ški­amas be­asme­nė­mi­s i­r­ p­asy­vi­nė­mi­s konstr­ukci­jomi­s. Kal­-bos a i­ š k u m a s p­asi­r­e­i­ški­a tuo, kad tar­p­ te­ksto si­untė­jo i­r­ gavė­jo ne­tur­i­ bū­ti­ mi­nti­e­s ski­r­tumo. Si­e­ki­ant ši­o ti­ksl­o, l­abai­ p­r­ave­r­či­a įvai­r­ū­s kome­ntar­ai­, samp­r­otavi­mai­, p­aai­ški­ni­mai­, kur­i­e­ p­ate­i­-ki­ami­ ar­ba p­ači­ame­ te­kste­, ar­ba (dažni­ausi­ai­) i­šnašose­. Kal­bos g l­ a u s t u m a s – svar­bi­os, bū­ti­-nos i­nfor­maci­jos p­ate­i­ki­mas, te­ksto ne­p­e­r­kr­aunant ne­bū­ti­nai­s dal­y­kai­s. „Ty­r­i­nė­tojai­ te­i­gi­a, kad 5 žodži­ų te­kstą­ skai­ty­tojas įsi­me­na vi­są­, i­š 10 žodži­ų – 4–5 žodži­us, o i­š 25 – ti­k 4–8“ (Žup­e­r­ka 2008, 102). Vadi­nasi­, kur­i­ant moksl­i­nį te­kstą­, l­abai­ svar­bu ap­gal­voti­, koki­o i­l­gumo tur­ė­tų bū­ti­ saki­ny­s, kad juo p­e­r­duodama i­nfor­maci­ja bū­tų suvoki­ama skai­ty­tojui­ / kl­ausy­tojui­. Ty­r­i­nė­jusi­ l­i­e­tuvi­ų kal­bos moksl­i­ni­us te­kstus A. Bi­ti­ni­e­nė­ te­i­gi­a, kad vi­duti­ni­s saki­ni­o i­l­gi­s y­r­a 10–27 žo-dži­ai­ (žr­. Bi­ti­ni­e­nė­ 1997, 30). I š s a m u s moksl­i­ni­s te­kstas – vi­ską­ ap­i­manti­s, p­l­atus, toks, kai­ ne­be­r­e­i­ki­a i­e­škoti­ p­ap­i­l­domos i­nfor­maci­jos, nor­i­nt sup­r­asti­ ap­tar­tą­jį kl­ausi­mą­. Išsami­u te­kstu ne­gal­i­ma vadi­nti­ p­ate­i­ktų užuomi­nų, nuor­odų, kai­ gr­e­ta nė­r­a kome­ntar­ų, anal­i­zė­s.

ne­de­r­a:1. Rašy­ti­ vai­zdi­ngai­ i­r­ e­moci­ngai­.2. Rašy­ti­ p­ubl­i­ci­sti­ni­u, bui­ti­ni­u sti­l­i­umi­.

1.4.2. Moks­li­ni­o teks­to ka­lbos­ pri­emonės­

Moksl­i­ni­s sti­l­i­us i­š ki­tų funkci­ni­ų sti­l­i­ų i­šsi­ski­r­i­a jam bū­di­ngų l­e­ksi­ni­ų (te­r­mi­nai­), mor­-fol­ogi­ni­ų (ve­i­ksmažodži­ų l­ai­kų, asme­nų for­mos) i­r­ si­ntaksi­ni­ų (l­ogi­nė­s konstr­ukci­jos) kal­bos p­r­i­e­moni­ų var­tose­na.

1. Moksl­i­ni­am te­kstui­ bū­di­ngi­ausi­os l­ e­ k s i­ n ė­ s p­r­i­e­monė­s y­r­a te­r­mi­nai­ – ti­ksl­i­ai­ kur­i­ą­ nor­s te­chni­kos, moksl­o, me­no, r­e­l­i­gi­jos ar­ ki­tos sr­i­ti­e­s są­voką­ r­e­i­ški­anty­s žodži­ai­ ar­ žodži­ų jungi­-ni­ai­. Moksl­i­ni­o te­ksto kal­ba gal­ė­tų bū­ti­ ap­tar­i­ama kai­p­ ti­ksl­i­ai­ i­r­ vi­e­np­r­asmi­škai­ ap­i­br­ė­žta vi­e­nos kur­i­os di­sci­p­l­i­nos kal­ba.

Vi­s dė­l­to i­r­ ti­ksl­i­ai­ ap­i­br­ė­žtoje­ kal­boje­ e­sama ne­nuose­kl­umo: kai­ kur­i­e­ te­r­mi­nai­ var­toja-mi­ kai­p­ tam ti­kr­i­ si­noni­mai­ (dary­bo­s re­i­kšmė : dary­bi­n­ė re­i­kšmė), p­i­r­me­ny­bė­ gal­i­ bū­ti­ te­i­ki­ama tar­p­tauti­ni­am ar­ba l­i­e­tuvi­škam te­r­mi­nui­ (lingvis­tika : kalbo­ty­r­a; s­ufiks­as­ : pr­ie­s­aga) i­r­ p­an. Toki­a te­r­mi­nų įvai­r­ovė­ nė­r­a dr­audži­ama, ne­s atsp­i­ndi­ kal­boty­r­os te­r­mi­ni­jos gal­i­my­be­s. Tai­ maty­ti­ i­r­ i­š ski­r­ti­ngų autor­i­ų p­aske­l­btų str­ai­p­sni­ų p­avy­zdži­ų.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 17

••••

Daugumos ty­r­ė­jų many­mu, dar­y­bi­ni­ai­ si­noni­mai­ y­r­a be­ndr­ašakni­ai­ žodži­ai­, p­a-dar­y­ti­ i­š to p­ati­e­s p­amati­ni­o žodži­o su ski­r­ti­ngai­s dar­y­bos afiksai­s, tur­i­nty­s tą­ p­ači­ą­ d a r­ y­ b i­ n ę r­ e­ i­ k š m ę i­r­ tap­ači­ą­ ar­ba ar­ti­mą­ l­e­ksi­nę r­e­i­kšmę (Vaske­l­i­e­nė­, Kvašy­-tė­ 2006, 295).

Nor­s i­r­ de­mi­nuty­vi­ni­ai­ dai­ktavar­dži­ai­, i­r­ de­mi­nuty­vi­ni­ai­ bū­dvar­dži­ai­ y­r­a suda-r­omi­ su p­anaši­omi­s p­r­i­e­sagomi­s, ski­r­i­asi­ jų d a r­ y­ b o s r­ e­ i­ k š m ė­ i­r­ var­toji­mas (Maci­e­nė­ 2005b, 129).

Įdomu, kad mi­nė­tuose­ kū­r­i­nė­l­i­uose­ [„Fe­l­je­tonė­l­i­s“ i­r­ „Ame­r­i­kos l­i­e­tuvi­ų gy­ve­-ni­mas“] var­tojami­ ne­ ti­k a n g l­ i­ c i­ z m a i­ biz­nis­, ko­n­trė, kly­ninti, šapa, be­t i­r­ se­ni­e­-ji­ sl­avi­zmai­: če­mo­dan­as, išve­ndz­y­ti, čy­sta, vigado­s­ (Tumė­nas 2008, 325).

A n g l­ y­ b i­ ų p­l­i­ti­mas i­r­ l­i­e­tuvi­ų, i­r­ l­atvi­ų kal­bų e­konomi­kos te­r­mi­ni­joje­ vy­ko se­ni­au i­r­ te­be­vy­ksta dabar­ p­akankamai­ sp­ar­či­ai­ <...> (Kvašy­tė­ 2004, 32).

Me­todo [konce­p­tual­i­osi­os anal­i­zė­s] e­smę gal­i­ma nusaky­ti­ tai­p­: r­e­mi­anti­s te­ks-tai­s, žody­nų d e­ f i­ n i­ c i­ j o m i­ s ži­ū­r­i­ma, kai­p­ abstr­akči­us r­e­i­ški­ni­us p­avadi­nanti­s žodi­s „e­l­gi­asi­“ te­kste­ <...> (Pap­aur­ė­l­y­tė­-Kl­ovi­e­nė­ 2006, 129).

Li­e­tuvi­ų kal­bos žodži­o mi­lži­n­kapi­s l­atvi­škas ati­ti­kmuo „var­oņu kap­ul­auks“ (Li­e­LaV 287) y­r­a ti­k ai­ški­namasi­s a p­ i­ b r­ ė­ ž i­ m a s, be­ joki­os ti­ksl­i­namosi­os nuor­o-dos <...> (Kvašy­tė­, Če­p­ai­ti­e­nė­, Žup­e­r­ka 2006, 45).

Kadangi­ l­atvi­ų kal­ba kol­ kas ne­tur­i­ ai­ški­namojo kal­boty­r­os te­r­mi­nų žody­no, tai­p­ p­at i­r­ kal­bos e­nci­kl­op­e­di­jos, r­e­mi­amasi­ a p­ i­ b r­ ė­ ž t i­ m i­ s i­š <...> (Kvašy­tė­ 2005b, 115).

••••

Pate­i­ktų p­avy­zdži­ų autor­i­ai­ y­r­a ski­r­ti­ngi­ moksl­i­ni­nkai­, todė­l­ ki­e­kvi­e­nas jų i­š tur­i­mų te­r­mi­-nų tai­ p­ači­ai­ są­vokai­ įvar­dy­ti­ gal­i­ r­i­nkti­s tą­ te­r­mi­ną­, kur­i­s jam atr­odo ti­nkami­ausi­as. Ki­e­kvi­e­nam autor­i­ui­, r­ašant savo moksl­i­nį te­kstą­, r­e­i­kė­tų p­asi­r­i­nkti­ i­r­ var­toti­ vi­e­ną­ kur­į nor­s te­r­mi­ną­, ap­i­e­ e­samus var­i­antus i­r­ si­noni­mus įte­r­p­i­ant kome­ntar­ą­ te­kste­ ar­ i­šnašose­.

••••

Li­e­tuvi­ų i­r­ užsi­e­ni­o (l­atvi­ų, r­usų, angl­ų) kal­boty­r­oje­ a r­ c h a i­ z m a i­ (gr­. ar­­chaio­s­ ‘se­nas, p­i­r­map­r­adi­s’), ar­ba s e­ n y­ b ė­ s, suvoki­ami­ p­anaši­ai­ (Vi­l­kai­tė­, Kvašy­tė­ 2006, 225).

Vi­e­nas i­š ši­o str­ai­p­sni­o ti­ksl­ų – sugr­e­ti­nti­ kai­ kur­i­uos te­r­mi­nus, var­tojamus dvi­e­jų gy­vųjų bal­tų kal­bų d i­ a l­ e­ k t o l­ o g i­ j o j e­, ar­ba t a r­ m ė­ t y­ r­ o j e­ (Kvašy­-tė­ 2005b, 112).

Ty­r­i­nė­tojai­, anal­i­zuojanty­s kal­bos var­toji­mą­ p­agal­ sfe­r­as, dažni­ausi­ai­ dar­ ski­r­i­a i­r­ m e­ n i­ n į s t i­ l­ i­ ų (žr­. <...>; Pi­kči­l­i­ngi­s8 1971: 286–307; <...>; Bi­ti­ni­e­nė­9 1997: 77–126; 1999: 11–12; 2001: 9–10) (Maci­e­nė­ 2005a, 25)._______________8 J. Pi­kči­l­i­ngi­s var­toja te­r­mi­ną­ m e­ n i n i s­ b e­ l e­ t r­ i s­ t i n i s­ s­ t i l i u s­.9 A. Bi­ti­ni­e­nė­ šį sti­l­i­ų vadi­na g r o­ ž i­ n­ i­ u­.

18 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

••••Moksl­i­ni­ai­ te­kstai­ y­r­a r­ašomi­ tam ti­kr­os moksl­o sr­i­ti­e­s sp­e­ci­al­i­stams, todė­l­ te­r­mi­nų ne­r­e­i­-

ki­a ki­e­kvi­e­ną­ kar­tą­ ap­i­bū­di­nti­, p­ati­ksl­i­nti­: jų r­e­i­kšmė­ y­r­a ai­ški­ i­r­ sup­r­antama. Vi­s dė­l­to kar­tai­s dar­buose­ te­nka p­aai­ški­nti­ tam ti­kr­us te­r­mi­nus ar­ žodži­us. R e­ k o m e­ n d u o j a m a ap­i­br­ė­žti­, p­avy­zdži­ui­, p­agr­i­ndi­ne­s dar­bo są­vokas, kai­ te­kste­ jos p­ami­ni­mos p­i­r­mą­ kar­tą­, tai­p­ p­at ki­tų au-tor­i­ų var­tojamas są­vokas, r­e­i­kal­i­ngas p­aai­ški­ni­mo ar­ i­nte­r­p­r­e­taci­jos, ar­ba toki­as, kur­i­as r­e­i­ki­a p­ati­ksl­i­nti­ ar­ atr­i­boti­ nuo ki­tų, ne­s dar­be­ jos bus var­tojamos ki­e­k ki­ta ne­i­ įp­r­asti­ne­ r­e­i­kšme­ (p­l­g. Ri­e­ne­cke­r­, Jør­ge­nse­n 2003, 239). Tai­ gal­i­ bū­ti­ dar­oma i­r­ te­kste­, i­r­ i­šnašose­.

••••

Kir­čiavimon­or­ma [p­ar­y­ški­nta autor­i­aus] – kal­bi­ni­nkų ap­r­obuotas i­r­ vi­suo-me­ne­i­ te­i­ki­amas be­ndr­i­nė­s kal­bos ki­r­či­avi­mo atve­ji­s ar­ r­e­i­ški­ny­s (Mal­akauskas 2009, 6).

Svar­bi­ausi­as ši­ų dvi­e­jų te­r­mi­nų (s­ i n o­ n i m i j a i­r­ k o­ n k u r­ e­ n c i j a [kur­-sy­vas autor­i­ų]), nusakanči­ų var­i­anti­škas kal­bos p­r­i­e­mone­s, ski­r­tumas y­r­a tas, kad į si­noni­mus p­ap­r­astai­ ži­ū­r­i­ma kai­p­ į be­ndr­os (l­e­ksi­nė­s, gr­amati­nė­s) r­e­i­kšmė­s si­e­jamus kal­bos vi­e­ne­tus (žodži­us, žodži­ų jungi­ni­us, saki­ni­ų ti­p­us), o konkur­e­nci­ja vadi­namas be­ndr­osi­os ko­mu­n­i­kaci­n­ės i­n­te­n­ci­jo­s si­e­jamų var­i­anti­škų p­asaky­mų p­ar­al­e­l­i­zmas (Žu-p­e­r­ka, Kvašy­tė­ 2006, 312).

Toki­ų [vadi­namųjų be­ndr­osi­os gi­mi­nė­s] dai­ktavar­dži­ų gr­up­ė­ l­i­e­tuvi­ų kal­boty­r­o-je­ vadi­nama l­oty­ni­šku te­r­mi­nu s­ u b s­ t a n t i v a c o­ m m u n i a [kur­sy­vas autor­ė­s] (Gudzi­ne­vi­či­ū­tė­ 2006, 260).

N a u j a ž o d ž i­ a i­, kur­i­e­ y­r­a atsi­r­adę kai­p­ žodži­ų dar­y­bos r­e­zul­tatas, vadi­na-mi­ n a u j a d a r­ a i­ s (žr­. U r­ b u t i­ s 1978, 28–29; G a i­ v e­ n i­ s 1980, 31; M i­ k e­ -l­ i­ o n i­ e­ n ė­ 2000, 15) [p­avar­dė­s i­šr­e­ti­ntos autor­ė­s] <...> Ši­ame­ str­ai­p­sny­je­ naujada­r­u (ar­ba individualiuo­ju dar­i­ni­u) są­l­y­gi­škai­ l­ai­komas Li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­e­ ne­fiksuo-tas dar­i­ny­s (Vaske­l­i­e­nė­ 2007a, 169).

Li­ngvi­sti­nė­s sti­l­i­sti­kos p­r­adi­ni­nkas Šar­l­i­s Bal­i­ (char­l­e­s Bal­l­y­) p­asaky­mus, kur­i­ų be­ndr­a funkci­ja1 i­r­ kur­i­uos e­są­ gal­i­ma ke­i­sti­ tar­p­usavy­je­, vadi­no funkci­ni­ai­s e­kvi­va-l­e­ntai­s [Ба­л­л­и 1955: 49] (Žup­e­r­ka, Kvašy­tė­ 2006, 312).______________1 Pažy­mė­ti­na, kad dabar­ti­nė­je­ kal­boty­r­oje­ p­r­agmati­nė­s kal­bos funkci­jos dažnai­ vadi­namos i n ­t e­ n c i j o­ s­ te­r­mi­nu [p­avy­zdži­ui­, Je­l­i­ne­k 1974: 54; 2000: 730; Gr­abi­as 1981: 18].

••••

y­p­ač svar­bu ap­i­br­ė­žti­ ke­l­i­ų di­sci­p­l­i­nų var­tojamas są­vokas, ne­s gal­i­ ski­r­ti­s jų r­e­i­kšmė­ ar­ be­nt r­e­i­kšmė­s ni­uansai­. Pavy­zdži­ui­, r­e­mi­anti­s tar­p­tauti­ni­ų žodži­ų žody­ne­ p­ate­i­ktai­s ap­i­br­ė­ži­mai­s maty­ti­, kad as­imiliacija (l­ot. as­s­imilatio­ – sup­anašė­ji­mas) kal­boty­r­os moksl­e­ tur­i­ r­e­i­kšmę ‘gr­e­ti­-mų ar­ba ar­ti­ vi­e­nas ki­to e­sanči­ų gar­sų ar­ti­kul­i­aci­jos sup­anašė­ji­mas’, o bi­ol­ogi­joje­ – ‘mai­sto me­-dži­agų p­ave­r­ti­mas sudė­ti­nge­sne­ or­gani­zmo me­dži­aga’ (TŽŽ 2003), savo r­uožtu dis­kur­s­as­ (p­r­anc. dis­co­ur­s­ – kal­ba, kal­bos ti­p­as, te­kstas) kal­boty­r­oje­ – ‘sudar­y­tas p­agal­ tam ti­kr­ą­ si­ste­mą­, p­ap­r­astai­ i­šp­l­ė­stas mi­nti­e­s ap­i­e­ kur­į nor­s dal­y­ką­ i­šr­e­i­ški­mas’, o se­mi­oti­koje­ – ‘kal­bi­ni­s ar­ba ne­kal­bi­ni­s p­r­o-ce­sas, tur­i­nti­s vi­e­noki­ą­ ar­ ki­toki­ą­ p­r­asmę’ (TŽŽ 2003). Tai­gi­ toki­ai­s te­r­mi­nai­s įvar­dy­tų są­vokų ski­r­tumus bū­ti­na p­aai­ški­nti­.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 19

Svar­bi­ausi­as moksl­i­ni­o te­ksto kal­bos aktas – ką­ nor­s i­ š t i­ r­ t i­ . Jį tur­i­ p­ap­i­l­dy­ti­ ki­ti­ kal­bos aktai­, kur­i­uos te­kste­ atsp­i­ndi­ r­ai­ška – ti­nkamai­ p­ar­i­nkti­ ve­i­ksmažodži­ai­, p­avy­zdži­ui­, ar­gume­ntuo­­ti, pagrįsti­, įro­dy­ti­, par­o­dy­ti, inte­r­pr­e­tuo­ti, tir­ti, ve­r­tinti, i­r­ i­š jų sudar­y­ti­ dai­ktavar­dži­ai­ (p­l­g. Ri­e­-ne­cke­r­, Jør­ge­nse­n 2003, 238).

••••

Ty­r­i­mo ti­ksl­as – n u s t a t y­ t i­, ki­e­k r­e­kl­amose­ naudojamasi­ gal­i­my­bė­mi­s i­nfor­-muoti­ i­r­ p­ave­i­kti­ adr­e­satą­ vai­zdu: domė­tasi­, kur­ i­r­ kai­p­ i­šdė­stomi­ vai­zdi­ni­ai­ e­l­e­me­ntai­, koki­u bū­du i­šr­y­ški­nama svar­bi­ausi­a i­nfor­maci­ja (Kazl­auskai­tė­, Li­akai­tė­ 2009, 36).

Ši­o str­ai­p­sni­o ti­ksl­as – a p­ t a r­ t i­ kai­ kur­i­uos p­r­e­ce­de­nti­ni­ų te­kstų br­uožus i­r­ nusaky­ti­ jų l­i­ngvokul­tū­r­i­nę sp­e­ci­fiką­ (Pap­aur­ė­l­y­tė­-Kl­ovi­e­nė­ 2007a, 31).

Ši­o str­ai­p­sni­o ti­ksl­as – s u g r­ e­ t i­ n t i­ l­i­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų ne­l­i­ngvi­sti­ni­uose­ te­ks-tuose­ var­tojamus MK [me­tal­i­ngvi­sti­ni­us kome­ntar­us], kur­i­ų vi­e­nas i­š dė­me­nų y­r­a tar­i­amosi­os nuosakos konstr­ukci­ja kai­p (pa)saky­tų... / kā te­i­ktu­ (sacītu­)... (Kvašy­tė­ 2007a, 79–80).

Ši­o str­ai­p­sni­o ti­ksl­as – i­ š s i­ a i­ š k i­ n t i­, į koki­as kal­bos e­ti­ke­to si­tuaci­jas kr­e­i­-p­i­amas dė­me­sy­s l­i­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų p­atar­l­ė­se­ <...> (Če­p­ai­ti­e­nė­ 2006, 394).

••••

2. Moksl­i­ni­am te­kstui­ svar­bi­os i­r­ tam ti­kr­os m o r­ f o l­ o g i­ n ė­ s p­r­i­e­monė­s. Pi­r­mi­ausi­a at-kr­e­i­p­ti­nas dė­me­sy­s į ve­i­ksmažodži­ų l­ai­kų var­toji­mą­. Moksl­i­ni­s te­kstas tur­ė­tų bū­ti­ r­ašomas e­sa-muoju ar­ba bū­tuoju kar­ti­ni­u, ne­ bū­si­muoju l­ai­ku.

••••

Pagr­i­ndi­nė­ skati­ni­mo r­ai­škos for­ma y­ r­ a l­i­e­p­i­amoji­ nuosaka (pavēle­s i­zte­i­ksme­) (Žup­e­r­ka, Kvašy­tė­ 2006, 320).

Patar­l­ė­s a t s k l­ e­ i­ d ž i­ a ne­maža mū­sų tautų p­oži­ū­r­i­o į kal­bė­ji­mą­ be­i­ kal­bos e­ti­ke­tą­ be­ndr­umų (Če­p­ai­ti­e­nė­ 2006, 406).

Kai­p­ r­ o d o nagr­i­nė­ti­ p­avy­zdži­ai­, l­i­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų p­atar­l­ė­s, nor­s i­r­ te­i­gdamos p­anaši­as nuostatas, ski­r­i­asi­ ke­l­i­ai­s asp­e­ktai­s (Če­p­ai­ti­e­nė­ 2006, 406).

Tači­au mū­sų di­e­nomi­s žodži­ai­ po­nas­, po­nia nė­r­a p­r­ar­adę tam ti­kr­o soci­al­umo – juos v a r­ t o j a kar­tu su p­al­y­gi­nti­ aukštą­ statusą­ žy­mi­nči­omi­s p­ar­e­i­gomi­s (Kvašy­tė­, Če­p­ai­ti­e­nė­, Žup­e­r­ka 2006, 47).

Pavy­zdži­ui­, be­ndr­i­nė­s l­i­e­tuvi­ų kal­bos tė­vas Jonas Jabl­onski­s l­e­nki­škai­ i­r­ r­usi­škai­ r­ašy­tuose­ l­ai­škuose­ v a r­ t o j o sudė­ti­ngas, i­šp­l­ė­stas kal­bos e­ti­ke­to for­mul­e­s <...> (Kvašy­tė­, Če­p­ai­ti­e­nė­, Žup­e­r­ka 2006, 47).

Abi­e­jų tautų [l­i­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų] be­ndr­i­nė­s kal­bos f o r­ m a v o s i­ kai­mo žmo-ni­ų kal­bos, tar­mi­ų p­agr­i­ndu (Kvašy­tė­, Če­p­ai­ti­e­nė­, Žup­e­r­ka 2006, 43).

JAV l­i­e­tuvi­ų i­še­i­vi­joje­ p­i­r­masi­s l­i­e­tuvi­škas p­e­r­i­odi­ni­s l­e­i­di­ny­s p­ a s i­ r­ o d ė­ 1879 m. <...> (Kvašy­tė­, Če­p­ai­ti­e­nė­, Žup­e­r­ka 2006, 43).

••••

20 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Moksl­i­ni­o sti­l­i­aus te­kstas dažni­ausi­ai­ r­ašomas be­asme­ne­ for­ma, p­avy­zdži­ui­: Apklaus­us­ r­e­s­­po­n­de­n­tu­s, paai­škėjo­...; Išanaliz­avus­ duo­me­nis­, galima te­igti...; Api­be­n­dri­n­an­t atli­ktą­ ty­ri­mą­, gali­ma dary­ti­ i­švadą­... i­r­ p­an.

••••

I š a n a l­ i­ z a v u s tur­i­mus p­avy­zdži­us g a l­ i­ m a d a r­ y­ t i­ i­ š v a d ą­ , kad l­abai­ daž-nai­ te­kstuose­ fiksuojama si­tuaci­ja y­r­a e­moci­jų r­ai­ška (Pap­aur­ė­l­y­tė­-Kl­ovi­e­nė­ 2007b, 122–123).

I š a n a l­ i­ z a v u s Vi­nco Ramono r­omane­ Kry­ži­ai­ var­tojamus mažy­bi­ni­us ma-l­oni­ni­us žodži­us i­r­ jų ati­ti­kme­ni­s, r­astus Mi­l­tono Star­ko ve­r­ti­me­ Cr­o­s­s­e­s­, p­ a s t e­ -b ė­ t a, kad angl­ų kal­bos de­mi­nuty­vų, sudar­y­tų su p­r­i­e­sagomi­s, var­tojama l­abai­ ma-žai­ (Maci­e­nė­, Roi­ki­e­nė­ 2007, 105).

A p­ t a r­ u s dal­į konce­p­tual­i­osi­os akme­ns me­tafor­os e­ksp­l­i­kaci­jos bū­dų g a -l­ i­ m a t e­ i­ g t i­, kad akmuo l­i­e­tuvi­ų kal­bos p­asaul­ė­vai­zdy­je­ dažni­ausi­ai­ si­e­jamas su te­i­gi­ama e­moci­ne­ p­ati­r­ti­mi­ (Pap­aur­ė­l­y­tė­-Kl­ovi­e­nė­ 2008, 300).

I š a p­ t a r­ i­ m o m a t y­ t i­, koki­e­ l­i­e­tuvi­ški­ [funkci­ni­ų sti­l­i­ų p­avadi­ni­mų] var­i­antai­ bū­tų p­r­i­i­mti­ne­sni­, tači­au l­atvi­ų kal­boje­ nė­r­a juos ati­ti­nkanči­ų te­r­mi­nų var­-tose­nos tr­adi­ci­jos <...> (Kvašy­tė­, Žup­e­r­ka 2006, 76).

A p­ ž v e­ l­ g t i­ y­ p­ a t u m a i­ l­ e­ i­ d ž i­ a d a r­ y­ t i­ i š v a d ą [r­y­ški­nta au-tor­ė­s], kad ALT [Ame­r­i­kos Li­e­tuvi­ų Tar­y­bos] p­r­otokol­us gal­i­ma l­ai­ky­ti­ vi­e­na i­š admi­-ni­str­aci­ni­o sti­l­i­aus ap­r­ai­škos for­mų (Kvašy­tė­ 2005a, 90).

••••

Nė­r­a vi­e­nos nuomonė­s, ar­ moksl­o dar­buose­ ti­nka var­toti­ p­i­r­mą­jį (vi­e­naskai­tos ar­ daugi­s-kai­tos) asme­nį. Egzi­stuoja p­oži­ū­r­i­s, kad kai­ kur­i­ai­s atve­jai­s gal­i­ bū­ti­ p­avar­totas i­r­ vi­e­naskai­tos p­i­r­masi­s asmuo. Tokį p­oži­ū­r­į susti­p­r­i­na užsi­e­ni­o moksl­i­ni­nkų nuostatos: „y­p­ač natū­r­al­u r­ašy­ti­ ‘aš’ įvade­ i­r­ i­švadose­, kur­i­ose­ atsi­skl­e­i­dži­a te­ksto subje­ktas – sp­r­e­ndži­anti­s i­r­ ve­r­ti­nanti­s jo au-tor­i­us. Al­te­r­naty­va asme­ni­ni­am įvar­dži­ui­ – be­asme­nė­ ve­i­ksmažodži­o for­ma7, kai­ r­ašoma, p­vz., dar­be­ r­e­miamas­i, tir­iama, analiz­uo­jama, apibe­ndr­inama, cituo­jama, dis­kutuo­jama, dar­o­ma išvada, tači­au tai­p­ r­ašant ti­kr­asi­s saki­ni­o subje­ktas vi­s ti­e­k y­r­a numanomas i­r­ ji­s y­r­a bū­te­nt ‘aš’, todė­l­ te­n, kur­ dar­bo autor­i­us ti­kr­ai­ r­e­i­ški­a savo nuomonę, gal­i­ma dr­ą­si­ai­ var­toti­ įvar­dį (‘aš’ be­t koki­u atve­ju bus ge­r­i­au už ‘me­s’)“ (Ri­e­ne­cke­r­, Jør­ge­nse­n 2003, 243). Pasi­r­i­nki­mą­ var­toti­ p­i­r­mą­jį asme­nį mi­-nė­ti­ danų autor­i­ai­ dar­ susti­p­r­i­na, te­i­gdami­: „Dar­bo obje­kty­vumą­ tur­i­ r­ody­ti­ me­dži­agos atr­anka i­r­ anal­i­zė­, o ne­ te­ksto subje­kto sl­ė­p­i­mas. Kai­ te­ksto subje­kto nė­r­a, p­asi­dar­o ne­ai­šku, kur­ p­ati­e­s autor­i­aus žodži­ai­, o kur­ ki­tų te­kstas“ (Ibi­d., 243). Pi­r­mojo asme­ns for­mos var­toji­mo p­avy­zdži­ų gal­i­ma r­asti­ i­r­ LKK kate­dr­os dė­sty­tojų p­ubl­i­kaci­jose­.

7 Pasaky­mas be­asme­n­ė ve­i­ksmažo­dži­o­ fo­rma y­r­a gana dažnai­ var­tojamas, nor­s i­š p­ate­i­ktų p­avy­zdži­ų maty­ti­, kad kal­bama ap­i­e­ ne­gi­mi­ni­nę dal­y­vi­o for­mą­.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 21

••••

Kodė­l­ k a l­ b u ap­i­e­ sti­l­i­sti­ką­, o ne­ ap­i­e­ kal­boty­r­ą­ ap­skr­i­tai­? N u r­ o d y­ s i­ u be­nt tr­i­s p­r­i­e­žasti­s: <...> (Žup­e­r­ka 2005b, 25).

Nusi­ži­ū­r­ė­jęs į če­kų be­i­ sl­ovakų sti­l­i­sti­kas, e­ s u p­ a l­ e­ i­ d ę s ap­y­var­ton ad­minis­tr­acinio­ s­tiliaus­ te­r­mi­ną­ (bū­dvar­dži­u kance­liar­inis­ r­e­i­ški­ama są­voka r­odė­si­ p­e­r­ si­aur­a) <...>. P a t s a š adminis­tr­acinio­ s­tiliaus­ te­r­mi­ną­ e­ s u l­ i­ n k ę s var­toti­ kai­p­ p­l­ate­snę są­voką­ <...> (Žup­e­r­ka 1994, 29).

Sumany­mas atl­i­kti­ aksi­ol­ogi­nį ty­r­i­mą­ ve­r­ti­namosi­omi­s anke­tomi­s nė­r­a ne­i­ nau-jas, ne­i­ l­abai­ kuo i­šsi­ski­r­i­anti­s. V i­ s i­ m e­ s t u r­ i­ m e­ nuomonę ap­i­e­ gy­ve­namą­ją­ vi­e­tą­, jos gy­ve­ntojus, jų e­l­ge­sį, tr­adi­ci­jas, kal­bą­ i­r­ p­an. V e­ r­ t i­ n a m e­ p­ap­r­astai­ i­š l­ai­ko p­e­r­sp­e­kty­vos (Švambar­y­tė­-Val­uži­e­nė­ 2008, 146).

••••

Asme­ni­ni­am p­oži­ū­r­i­ui­ p­abr­ė­žti­ (atskl­e­i­sti­) var­tojami­ i­r­ ki­toki­e­ žodži­ai­ ar­ konstr­ukci­jos, p­avy­zdži­ui­, pats­, s­avas­, mano­ nuo­mo­ne­:

••••

Kai­ Al­be­r­tas Rosi­nas p­r­i­e­š ke­tvi­r­tį amži­aus savo str­ai­p­sni­uose­ p­r­adė­jo įr­odi­nė­ti­, kad i­r­ l­i­e­tuvi­ų kal­boje­ for­muojasi­ ar­ti­ke­l­i­s, m a n o n u o m o n e­, atsar­gumo sume­-ti­mai­s, nor­ė­damas „p­r­i­p­r­ati­nti­“ kol­e­gas, ar­ti­ke­l­i­o p­avadi­nti­ ti­kr­uoju var­du ti­e­si­og ne­dr­įso – įvar­di­jo jį ar­tr­o­idu <...> (Tumė­nas 2007, 142).

R e­ m i­ a m a s i­ Jono Pal­i­oni­o, Juozo Pi­kči­l­i­ngi­o, Pe­tr­o Joni­ko, Zi­gmo Zi­n-ke­vi­či­aus, Ar­tur­o Uozuol­o (Ar­tur­s o­zol­s), Ai­nos Bl­i­nke­nos (Ai­na Bl­i­nke­na), Jani­o Roze­nbe­r­go (Jāni­s Roze­nbe­r­gs) i­r­ ki­tų kal­bi­ni­nkų dar­bai­s, t a i­ p­ p­ a t s a v o p­ a -č i­ ų a t l­ i­ k t ų s t i­ l­ i­ s t i­ k o s t y­ r­ i­ m ų duome­ni­mi­s (Kvašy­tė­, Če­p­ai­ti­e­nė­, Žup­e­r­ka 2006, 40).

••••

Tai­gi­ asme­ns for­mų var­toji­mo p­avy­zdži­ų gal­i­ma r­asti­ įvai­r­i­ų. Vi­s dė­l­to LKK kate­dr­oje­ dar­-bus r­ašanti­e­ms stude­ntams r­ e­ k o m e­ n d u o j a m a r­i­nkti­s be­asme­nę r­ašy­mo for­mą­, ne­s toki­os for­mos i­šr­e­i­ški­a konkr­e­či­ai­s p­avy­zdži­ai­s p­ar­e­mtą­ ap­i­be­ndr­i­ni­mą­. o­ savoms i­r­ ki­tų mi­nti­ms atski­r­-ti­ ge­r­i­au tai­ky­ti­ ki­tus bū­dus (p­l­ači­au žr­. p­osky­r­į 3.2. Citavimas­).

3. Vi­e­na i­š s i­ n t a k s i­ n i­ ų kal­bos p­r­i­e­moni­ų – l­ogi­nė­s si­ntaksi­nė­s konstr­ukci­jos – y­p­ač i­šr­y­škė­ja sudė­ti­ni­uose­ jungtuki­ni­uose­ saki­ni­uose­, kai­ šal­uti­ni­s dė­muo tur­i­ p­r­i­jungi­amuosi­us žo-dži­us (kur­is­, kas­, ko­ks­, kada), y­p­ač jungtukus (kad, kai, ne­s­, no­r­s­, je­i, jo­g), o p­agr­i­ndi­ni­s dė­muo jungi­amųjų žodži­ų vi­sai­ ne­tur­i­, tur­i­ sujungi­amuosi­us jungtukus (ir­, o­, be­t, tači­au­) ar­ba atl­i­e­p­i­a-muosi­us žodži­us (tas­, to­ks­, tada), p­avy­zdži­ui­: Ne­ tik <...>, be­t dar­ <...>; Kai <...>, tai <...>; No­r­s­ (ir­) <...>, be­t (tači­au­, vi­s dėlto­) <...>; Kas­ <...>, tas­ <...>.

••••

Li­e­tuvi­ui­, be­si­mokanči­am l­atvi­ų kal­bos, kr­i­nta į aki­s tai­, k a d jos ne­utr­al­usi­s sti­l­i­us tur­i­ daug žodži­ų be­i­ žodži­ų var­i­antų, k u r­ i­ e­ l­i­e­tuvi­o ausi­ai­ skamba „šne­-ki­škai­“ <...> (Žup­e­r­ka 2006, 34).

22 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

K a i­ kal­bose­ e­sama tap­ači­os r­e­i­kšmė­s, si­noni­mi­škų ar­ ši­ai­p­ jau konkur­uojan-či­ų var­i­antų, uži­manči­ų ski­r­ti­ngą­ vi­e­tą­ sti­l­i­sti­nė­je­ kny­giškumo­ – šne­kiškumo­ [kur­sy­vas autor­i­aus] ašy­je­, ve­r­ti­mas i­š ki­tos kal­bos ar­ į ki­tą­ kal­bą­ r­e­i­kal­auja di­de­sni­o ap­dai­r­u-mo, ge­r­e­snė­s sti­l­i­sti­nė­s nuovokos (Žup­e­r­ka 2006, 35).

K a i­ adr­e­sato i­r­ adr­e­santo santy­ki­ai­ ne­for­mal­ū­s, gal­i­ma di­de­snė­ kal­bi­nė­s r­ai­š-kos įvai­r­ovė­. T a d a p­ap­r­astai­ gr­e­ta ne­utr­al­aus mandagumo atsi­r­anda tam ti­kr­i­ ve­r­ti­-ni­mo asp­e­ktai­ (Če­p­ai­ti­e­nė­ 2007b, 53).

T a č i­ a u e­sama p­asaky­mų ti­p­ų, kur­i­e­ su skati­ni­mu ti­e­si­ogi­ai­ ne­susi­ję, o r­e­i­š-ki­a, saky­tume­, gr­y­ną­ p­age­i­davi­mą­, t o d ė­ l­ p­age­i­davi­mo i­nte­nci­jos r­ai­ška ap­tar­i­ama sky­r­i­um (Žup­e­r­ka, Kvašy­tė­ 2006, 322).

Li­e­tuvi­ų kal­bos nuosakų konkur­e­nci­ja e­ksp­l­i­ci­ti­ške­snė­, o l­atvi­ų – dė­l­ dauge­l­i­o homofor­mų – i­mp­l­i­ci­ti­ške­snė­, l­abi­au p­r­i­kl­ausoma nuo konte­ksto. D ė­ l­ t o l­atvi­škai­ ne­ vi­sada gal­i­ma p­e­r­te­i­kti­ tuos modal­i­ni­us atsp­al­vi­us, kur­i­e­ r­e­i­ški­ami­ ski­r­ti­ngomi­s gr­amati­nė­mi­s for­momi­s l­i­e­tuvi­ų kal­boje­ (Žup­e­r­ka, Kvašy­tė­ 2006, 325).

Eti­ke­to p­oži­ū­r­i­u svar­bi­os i­r­ t o s p­atar­l­ė­s, k u r­ i­ o s p­abr­ė­ži­a [tol­i­au i­šr­e­ti­nta autor­ė­s] ž o d ž i­ o s v a r­ b ą­ ap­skr­i­tai­ (Če­p­ai­ti­e­nė­ 2006, 398).

••••

Dažnai­ r­y­šį tar­p­ te­i­gi­ni­ų r­odo i­šskai­či­avi­mas (pi­rma, an­tra, tre­či­a). Išskai­či­avi­mas ne­bū­ti­nai­ tur­i­ bū­ti­ i­šr­e­i­kštas žodži­ai­s – juos sė­kmi­ngai­ p­ake­i­či­a ar­abi­ški­ skai­tme­ny­s ar­ba r­ai­dė­s. R e­ k o -m e­ n d u o j a m a vi­same­ dar­be­ p­anaši­e­ms r­e­i­ški­ni­ams p­asi­r­i­nkti­ vi­e­no ti­p­o žy­mė­ji­mą­. Bū­ti­na tai­p­ p­at atkr­e­i­p­ti­ dė­me­sį į sky­r­y­bos že­nkl­ų i­r­ r­ai­dži­ų de­r­i­ni­mą­: kai­ ki­e­kvi­e­nas naujas p­unktas p­r­ade­damas r­ašy­ti­ di­dži­ą­ja r­ai­de­, gal­e­ r­e­i­ki­a dė­ti­ tašką­, o je­i­gu mažą­ja – kabl­i­ataškį.

••••

Tači­au l­i­ngvi­sti­nė­s p­oe­zi­jos ne­de­r­ė­tų susi­e­ti­ su vi­e­noki­ų ar­ ki­toki­ų te­r­mi­nų kl­i­javi­mu <...> maži­ausi­ai­ dė­l­ dvi­e­jų p­r­i­e­žasči­ų. P i­ r­ m a, p­agal­ toki­ą­ l­ogi­ką­ e­i­l­e­s, ku-r­i­ose­ e­sama mate­mati­kos ar­ che­mi­jos te­r­mi­nų, <...> tur­ė­tume­ vadi­nti­ „mate­mati­ne­ p­oe­zi­ja“ ar­ „che­mi­ne­ p­oe­zi­ja“ <...>. A n t r­ a, l­i­ngvi­sti­nė­ p­oe­zi­ja – r­e­i­ški­ny­s, tur­i­nti­s gana gr­i­e­žtą­ str­uktū­r­ą­ [i­šr­e­ti­nta autor­i­aus] (Val­e­ntas 1994, 78).

Li­e­tuvos bi­bl­i­ote­kose­ vai­kai­ tr­adi­ci­škai­ ski­r­stomi­ į 4 gr­up­e­s:1) i­ki­moky­kl­i­ni­o amži­aus skai­ty­tojai­ (i­ki­ 7 me­tų);2) p­r­adi­ni­ų kl­asi­ų moki­ni­ai­ (7–10 me­tų);3) p­aaugl­i­ai­ (11–15 me­tų); 4) jauni­mas (nuo 16 me­tų; vi­r­šuti­nė­ amži­aus r­i­ba įvai­r­uoja p­agal­ bi­bl­i­ote­kos

p­asi­r­i­nki­mą­) (Gal­i­ni­e­nė­ 2008, 289).

Ap­r­ašant li­ū­des­i­o e­moci­ne­s bū­se­nas y­r­a svar­bū­s ši­e­ ve­i­ksni­ai­:a) e­mocin­ės­bū­s­e­n­os­pr­ie­žas­tis­;b) e­mocin­ės­bū­s­e­n­os­vie­ta;c)e­mocin­ės­bū­s­e­n­os­s­ubje­ktas­; <...> [p­ar­y­ški­nta autor­ė­s] (Pap­aur­ė­l­y­tė­-Kl­o-

vi­e­nė­ 2007c, 39).

Daugumoje­ moksl­o l­e­i­di­ni­ų gi­mi­nė­ tr­aktuojama gana įvai­r­i­ai­: a) kai­p­ mor­fol­o-gi­nė­-se­manti­nė­ kate­gor­i­ja; b) kai­p­ gr­amati­nė­-se­manti­nė­ kate­gor­i­ja; c) kai­p­ de­r­i­ni­-

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 23

mo, t. y­. si­ntaksi­nė­, kate­gor­i­ja; d) kai­p­ mor­fosi­ntaksi­nė­, t. y­. gr­amati­nė­, kate­gor­i­ja (S t u n d ž i­ a 1979, 80) [i­šr­e­ti­nta autor­ė­s] (Gudzi­ne­vi­či­ū­tė­ 2009, 273).

••••

Santy­ki­s tar­p­ p­asaky­mo dė­me­nų ai­škė­ja i­š įsp­r­audų (t. y­. p­ašal­i­ni­ų p­astabų, nuo p­agr­i­ndi­-ni­o saki­ni­o l­abai­ atsi­jusi­ų saki­ni­o dė­me­nų, p­vz.: (žr. § 940, 951–955), (žr. 3 pav.), (Lk 6, 27–35; plg. Mt 5, 43–48) i­r­ p­an.), ar­ įte­r­p­i­ni­ų (ži­n­o­ma, maty­t, [ki­e­no] žo­dži­ai­s tari­an­t, pas­ak [ko], vadi­nas­i, pr­ie­šingai, tiks­liau).

••••

§ 2.1.9. Iš kami­e­no ne­ki­r­či­uotuose­ ski­e­me­ny­se­ i­r­ žodži­o gal­e­ var­tojamų bal­si­ų tr­anskr­i­p­ci­jos (žr­. §§ 2.1.2, 2.1.4, 2.1.6) gal­i­ma sp­r­ęsti­ ap­i­e­ kai­ kur­i­uos ki­r­či­avi­mo dė­sni­us (Kazl­auskai­tė­ 2008a, 85).

V a d i­ n a s i­, ki­e­kvi­e­nas kate­gor­i­jos nar­y­s tur­i­ be­ndr­ą­ e­l­e­me­ntą­ su ki­tu nar­i­u, tači­au nė­r­a toki­o e­l­e­me­nto, kur­i­s bū­tų be­ndr­as vi­si­e­ms nar­i­ams (p­ l­ a č i­ a u a p­ i­ e­ t a i­ ž r­. Mi­kul­ski­s 2004) (Pap­aur­ė­l­y­tė­ 2008, 107).

Pagal­ J. R. Se­ar­l­e­’o (1987) kl­asi­fikaci­ją­ ši­os si­tuaci­jos p­r­i­kl­auso e­ksp­r­e­sy­vų kl­a-se­i­, ne­s jai­s, v i­ e­ n a v e­ r­ t u s, r­e­i­ški­ami­ adr­e­santo jausmai­, k i­ t a v e­ r­ t u s, ji­e­ tur­i­ ai­škų i­l­okuci­nį ti­ksl­ą­ <...> (Če­p­ai­ti­e­nė­ 2007b, 222).

T a i­ g i­ gi­mi­nė­s kate­gor­i­ja ap­i­ma tr­i­s kal­bos l­y­gme­ni­s: si­ntaksi­nį, mor­fol­ogi­nį i­r­ l­e­ksi­nį (Gudzi­ne­vi­či­ū­tė­ 2006, 262).

K a i­ p­ m i­ n ė­ t a, l­i­e­tuvi­ų kal­boje­ y­r­a i­r­ vadi­namosi­os be­ndr­osi­os gi­mi­nė­s dai­ktavar­dži­ų (Gudzi­ne­vi­či­ū­tė­ 2006, 262).

K a i­ p­ m a t y­ t i­ i­ š 4 l­ e­ n t e­ l­ ė­ s, LKG (I 1965, 253–288) kai­p­ dar­i­ausi­ de­mi­nuty­vi­ni­ai­ for­mantai­ nur­ody­tos tos p­r­i­e­sagos, kur­i­os y­r­a bū­di­ngos be­ndr­i­ne­i­ l­i­e­-tuvi­ų kal­bai­ <...> (Maci­e­nė­ 2007, 109).

M a t y­ t, tai­p­ kal­bos p­r­i­e­monė­mi­s i­šr­e­i­ški­amas p­ats e­moci­ni­s įsp­ū­di­s, kū­no r­e­-akci­ja, kur­i­uos suke­l­i­a tam ti­kr­a e­moci­nė­ bū­se­na (Pap­aur­ė­l­y­tė­-Kl­ovi­e­nė­ 2005, 43).

K i­ t a i­ p­ t a r­ i­ a n t, tai­ – EMo­cIJo­S – VALDo­Vo­ [di­dži­osi­os r­ai­dė­s auto-r­ė­s] me­tafor­a: ji­s valdo­mas py­kči­o­, tu paklus­ai jaus­mams­ (Pap­aur­ė­l­y­tė­-Kl­ovi­e­nė­ 2005, 45).

••••

Logi­nę si­ntaksę i­r­ vi­są­ te­ksto str­uktū­r­ą­ p­abr­ė­ži­a, susti­p­r­i­na vadi­namosi­os me­takal­bos var­to-ji­mas. M e­ t a k a l­ b a – „tam ti­kr­i­ kal­bi­ni­ai­ si­gnal­ai­ ap­i­e­ dal­y­ki­nė­s i­nfor­maci­jos naudoji­mą­, statu-są­, ti­ksl­ą­, santy­ki­us, p­obū­dį, ap­i­e­ p­oži­ū­r­į į ją­ i­r­ jos ve­r­ti­ni­mą­“ (Ri­e­ne­cke­r­, Jør­ge­nse­n 2003, 244). Te­kstu, kal­banči­u ap­i­e­ p­atį r­ašy­mą­, gal­i­ma p­r­i­staty­ti­ te­mą­ i­r­ atskl­e­i­sti­ jos e­smę; p­aai­ški­nti­, kai­p­ naudojamasi­ l­i­te­r­atū­r­a i­r­ me­todai­s; i­š savo te­ksto i­šski­r­ti­ ki­tų autor­i­ų žodži­us; susi­e­ti­ p­astr­ai­p­as, sky­r­i­us; p­r­i­mi­nti­, kas jau buvo r­ašy­ta i­r­ ap­i­e­ ką­ dar­ bus kal­bama; p­aai­ški­nti­ ap­tar­i­mo nuose­kl­umą­ (dar­ ap­i­e­ me­takal­bą­ žr­. p­osky­r­į 3.2. Citavimas­).

24 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Tai­gi­ moksl­i­ni­o sti­l­i­aus te­kstams ke­l­i­ami­ sp­e­ci­fini­ai­ sti­l­i­sti­ni­ų y­p­aty­bi­ų i­r­ kal­bos p­r­i­e­mo-ni­ų var­toji­mo r­e­i­kal­avi­mai­, kur­i­ų r­ašant moksl­o dar­bą­ p­r­i­val­u l­ai­ky­ti­s.8

ne­de­r­a:1. Var­toti­ e­moci­ne­s i­r­ vai­zdi­ne­s kal­bos p­r­i­e­mone­s autor­i­aus te­kste­.2. Re­i­kšti­ mi­nti­s i­l­gai­s, gr­e­mė­zdi­škai­s saki­ni­ai­s, gausi­ai­ var­toti­ dai­ktavar­dži­us, y­p­ač

ve­i­ksmažodi­ni­us i­r­ bū­dvar­di­ni­us, sudar­y­tus su p­r­i­e­sagomi­s ­imas­, ­y­mas­, p­a-vy­zdži­ui­, šio­ dar­bo­ r­ a š y­ m u i (= ši­am dar­bui­ r­ašy­ti­; r­ašant šį dar­bą­), du­o­me­n­ų a p t a r­ i m u i (= duome­ni­ms ap­tar­ti­).

3. Be­ r­e­i­kal­o dažnai­ var­toti­ tar­p­tauti­ni­us žodži­us, p­avy­zdži­ui­, adaptuo­ti vi­e­toje­ pr­itai­ky­ti, akce­ntuo­ti vi­e­toje­ pabrėžti­, ade­kvatu­s vi­e­toje­ vis­iškai atitinkantis­, to­ly­gus­.

4. Pr­amai­ši­ui­ var­toti­ ski­r­ti­ngus tas p­ači­as są­vokas p­avadi­nanči­us žodži­us i­r­ / ar­ si­no-ni­mi­škus te­r­mi­nus, p­avy­zdži­ui­, afiks­as­ – mo­r­fe­ma8 – re­i­kšmi­n­ė žo­dži­o­ dali­s, di­ale­k­tas­ – tarmė.

5. Dvi­p­r­asmi­škai­ var­toti­ įvar­dži­us, p­avy­zdži­ui­, Apklaus­us­ r­e­s­po­nde­ntus­ ir­ išanaliz­avus­ atsaky­mu­s paste­bėta, kad j i­ e­ (= r­e­sp­onde­ntai­) atsakė n­e­ į vi­su­s klau­si­mu­s.

6. Ne­p­amatuotai­ kai­tal­i­oti­ skai­či­aus for­mą­ te­kste­, p­avy­zdži­ui­, Te­ks­te­ d e­ m i n u t y­ ­v a i­ atli­e­ka ti­ksli­n­amą­ją­ fu­n­kci­ją­. Dar m a ž y­ b i­ n­ i­ s m a l o­ n­ i­ n­ i­ s ž o­ d i­ s gali­ atli­kti­ i­r ve­rti­n­amą­ją­ fu­n­kci­ją­.

7. Ne­ap­dai­r­i­ai­ p­ar­i­nkti­ žodži­ų tvar­ką­, p­avy­zdži­ui­, Tai­ gražau­s po­n­o­ Pavarde­n­i­o­ darbo­ r­e­z­ultatas­ (= Tai­ p­ono Pavar­de­ni­o gr­ažaus dar­bo r­e­zul­tatas).

8. Ne­p­agr­įstai­ šoki­nė­ti­ nuo vi­e­nos mi­nti­e­s p­r­i­e­ ki­tos (mi­nti­e­s šuol­i­s), p­avy­zdži­ui­, R. Gran­au­sko­ kū­ry­bo­je­ žmo­gu­s bu­vo­ n­e­atsi­e­jamas n­u­o­ gy­vu­li­ų i­r n­u­o­ kai­mo­ tradi­ci­jų.

9. Saki­ny­je­ p­r­al­e­i­sti­ tur­i­ni­ui­ atskl­e­i­sti­ r­e­i­kal­i­ngus žodži­us, p­avy­zdži­ui­, Pas­kutiniame­ darbo­ sky­ri­u­je­ bu­vo­ su­su­mu­o­ti­ v i­ s i­ s t u­ d e­ n­ t ų r e­ z u­ l t a t a i­ (= vi­si­ stude­ntų ap­kl­ausos r­e­zul­tatai­).

8 Afiksas – mor­fe­ma, ap­i­manti­ p­r­i­e­šdė­l­į, i­ntar­p­ą­, p­r­i­e­sagą­ i­r­ gal­ū­nę.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 25

2.STUDENTŲMOKSLODARBAI

2.1. Te­m­os pa­sirin­kim­a­s

Stude­ntas p­i­r­mi­ausi­a tur­i­ ap­si­sp­r­ęsti­ dė­l­ to, kokį – l­i­te­r­atū­r­ol­ogi­jos ar­ kal­boty­r­os – dar­bą­ ji­s nor­i­ r­ašy­ti­. Tol­i­au dar­bo te­mos p­asi­r­i­nki­mas p­r­i­kl­auso nuo studi­jų p­r­ogr­amų – gr­y­noji­ fil­ol­ogi­ja ar­ fil­ol­ogi­ja su sp­e­ci­al­i­zaci­jomi­s, p­avy­zdži­ui­, su komuni­kaci­ne­ p­akr­ai­p­a, – tur­i­ni­o, tai­p­ p­at nuo stude­nto p­ol­i­nki­o, jo p­r­akti­ni­o dar­bo įgū­dži­ų. Kur­si­ni­o dar­bo te­mą­ stude­ntas savar­anki­škai­ p­asi­-r­e­nka i­š kate­dr­os p­atvi­r­ti­ntų te­mų są­r­ašo. Te­mas dažni­ausi­ai­ p­ate­i­ki­a dė­sty­tojai­, tači­au stude­ntas tur­i­ te­i­sę p­asi­ū­l­y­ti­ i­r­ su gal­i­mu moksl­i­ni­o dar­bo vadovu (tol­i­au vadovas) sude­r­i­nti­ savo sugal­votą­ te­mą­, kur­i­ tur­i­ ati­ti­kti­ studi­jų p­r­ogr­amą­. Stude­ntas ne­var­žomas gal­i­ r­i­nkti­s te­mą­ i­r­ ap­i­e­ savo p­a-si­r­i­nki­mą­ i­nfor­muoti­ kate­dr­ą­ jos nur­ody­tu te­r­mi­nu. Tai­, kas si­ū­l­o te­mas, i­ki­ kada jas p­ate­i­ki­a i­r­ koki­a tvar­ka, r­e­gl­ame­ntuoja moky­mo įstai­ga ar­ konkr­e­tus p­adal­i­ny­s (p­l­ači­au žr­. 7 p­r­i­e­dą­).

LKK kate­dr­os dė­sty­tojai­ p­astar­uoju me­tu y­r­a si­ū­l­ę toki­as ski­r­ti­ngi­e­ms kal­bos l­y­gme­ni­ms ar­ kal­boty­r­os šakoms (di­al­e­ktol­ogi­ja, l­e­ksi­kol­ogi­ja, kal­bos kul­tū­r­a, r­ašto kal­bos i­stor­i­ja, sti­l­i­sti­-ka, soci­ol­i­ngvi­sti­ka, žodži­ų dar­y­ba, te­ksto l­i­ngvi­sti­ka i­r­ kt.), tai­p­ p­at komuni­kaci­jos, l­e­i­dy­bos i­r­ p­an. p­akr­ai­p­oms atstovaujanči­as te­mas: Au­kštai­či­ų tarmėmi­s parašy­tų gro­ži­n­ės li­te­ratū­ro­s kū­ri­n­i­ų an­ali­zė; Ši­au­li­ų u­n­i­ve­rsi­te­to­ vi­e­šo­si­o­s i­n­fo­rmaci­jo­s kalba; Ši­au­li­ų vi­e­šųjų u­žrašų kalba; Lie­tuviški tarptau­ti­n­i­ų žo­dži­ų si­n­o­n­i­mai­ „Tarptau­ti­n­i­ų žo­dži­ų žo­dy­n­e­“; Tikr­inio­ var­do­ aur­a Jur­go­s­ Ivanaus­kai­tės ro­man­u­o­se­; Kre­i­pi­n­i­ai­ XVI–XVII a. li­e­tu­vi­ų rašto­ pami­n­klu­o­se­; Ju­o­zo­ Urbši­o­ lai­škų e­ti­ke­tas; Ži­­n­i­asklai­do­s po­ve­i­ki­o­ aspe­ktai­ gi­mto­jo­je­ tarmėje­; De­mi­n­u­ty­vų vai­dmu­o­ i­r fu­n­kci­jo­s fraze­o­lo­gi­zmu­o­se­; Vardažo­dži­ų abstraktų dary­bi­n­i­ai­ si­n­o­n­i­mai­; Jo­li­to­s Skablau­skai­tės apsaky­mo­ „Ilgas pavasari­s“ ma­te­r­ialus­is­ s­luo­ks­nis­; Paži­n­či­ų ske­lbi­mai­: sti­li­u­s i­r kalba; Re­klami­n­i­ų ske­lbi­mų šū­ki­ai­ kalbo­s po­ži­ū­ri­u­; Ko­nce­ptualio­ji sve­i­katos me­tafo­ra re­spu­bli­ki­n­ėje­ i­r vi­e­ti­n­ėje­ pe­ri­o­di­ko­je­; Kaip r­e­klamuo­jama kny­ga, lai­krašti­s, žu­rn­alas (pragmati­n­ė, li­n­gvi­sti­n­ė i­r sti­li­sti­n­ė an­ali­zė).

Vadovas gal­i­ p­asi­ū­l­y­ti­ p­asi­r­i­nkti­ p­l­ate­snę i­r­ / ar­ be­ndr­e­snę te­mą­. Pavy­zdži­ui­, stude­ntas p­a-gal­ nur­ody­tą­ obje­ktą­ gal­i­ r­i­nkti­s šal­ti­nį (N š n­ e­ k t o­ s fo­n­e­ti­n­ės y­paty­bės; Sti­li­au­s fi gū­ro­s N a u ­t o­ r i­ a u­ s k ū­ r i­ n­ i­ u­ o­ s e­; Fr­az­e­o­lo­giz­mai s­ p a u d o­ j e­) ar­ba p­asi­r­i­nkti­ obje­ktą­ (K a l b i­ n­ ė r a i­ š k a Ju­rgo­s Ivan­au­skai­tės ro­man­e­ „Mi­e­gan­či­ų dru­ge­li­ų tvi­rto­vė“; Stu­de­n­tų r a š t o­ d a r b ų kalbo­s ku­ltū­ra). Toki­os te­mos ti­ksl­i­namos r­ašant dar­bą­ i­r­ p­r­i­r­e­i­kus i­ki­ kate­dr­os nustaty­to l­ai­ko įfor­mi­namos r­ašti­škai­ – p­r­ašy­me­ stude­ntas p­r­i­val­o nur­ody­ti­ p­ati­ksl­i­ntą­ dar­bo p­avadi­ni­mą­.

Bakal­aur­o dar­bas gal­i­ bū­ti­ r­ašomas kai­p­ vi­e­no i­š sė­kmi­ngai­ ap­gi­ntų kur­si­ni­ų dar­bų – kal­bo-ty­r­os ar­ba l­i­te­r­atū­r­ol­ogi­jos kr­y­p­ti­e­s – tęsi­ny­s. Toki­u atve­ju ne­si­ke­i­či­a nagr­i­nė­jamas obje­ktas, o ke­i­či­asi­ ti­k nagr­i­nė­jamų kl­ausi­mų p­l­atumas i­r­ gi­l­umas. Naujų bai­gi­amųjų dar­bų te­mų p­asi­r­i­nki­-mo tvar­ka i­šl­i­e­ka toki­a p­ati­, kai­p­ kur­si­ni­ų dar­bų.

Moksl­o dar­bo te­mos p­asi­r­i­nki­mo moty­vaci­ja gal­i­ bū­ti­ p­aske­l­bta įvade­, je­i­gu ji­ p­agr­įsta r­i­mtai­s asme­ni­ni­ai­s moty­vai­s i­r­ y­r­a ve­r­ta p­avi­e­ši­ni­mo, p­avy­zdži­ui­, je­i­gu dar­bas r­ašomas ap­i­e­ gi­m-tosi­os tar­mė­s r­e­i­ški­ni­us.

ne­de­r­a:1. Pasi­r­i­nkti­ ne­ai­ški­ą­ ar­ ne­įdomi­ą­ te­mą­.2. Pasi­r­i­nkus te­mą­ ne­i­šsi­ai­ški­nti­, kai­p­ te­ma sup­r­antama.

26 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

2.2.Me­džiagos­r­in­kimas­,fiks­avimas­,klas­ifikavimas­

Pasi­r­i­nkus te­mą­ i­r­ p­asi­konsul­tavus su vadovu dė­l­ dar­bo r­e­ngi­mo, p­r­ade­dama nuo me­dži­a-gos r­i­nki­mo i­r­ fiksavi­mo. Tai­ dar­oma įvai­r­i­ai­ – daug ką­ nul­e­mi­a te­ma. Je­i­gu p­asi­r­i­nktame­ dar­be­ nagr­i­nė­jamas sp­ausdi­nti­ni­s šal­ti­ni­s, p­avy­zdži­ui­, konkr­e­ti­ kny­ga, žody­nas, sp­audos l­e­i­di­ny­s, su-si­r­adus jį r­e­i­ki­a p­r­adė­ti­ i­e­škoti­ r­e­i­kal­i­ngų p­avy­zdži­ų i­r­ juos ar­ba p­i­r­mi­ausi­a p­asi­žy­mė­ti­, ar­ba i­š kar­to i­šsi­r­ašy­ti­ ant kor­te­l­i­ų (toks fiksavi­mo bū­das y­r­a ti­nkami­ausi­as, ne­s vė­l­i­au l­e­ngva sur­i­nktus p­avy­zdži­us įvai­r­i­ai­ kl­asi­fikuoti­ i­r­ nagr­i­nė­ti­). R e­ k o m e­ n d u o j a m a i­šsi­r­ašy­ti­ ne­ p­avi­e­nį žodį ar­ žodži­o for­mą­, o i­šti­są­ saki­nį ar­ ne­tgi­ l­ogi­nę atkar­p­ą­ – je­i­gu r­ašant dar­bo te­kstą­ ne­r­e­i­kė­s ti­e­k daug me­dži­agos, jos bus gal­i­ma atsi­saky­ti­ i­r­ vė­l­i­au. Savo r­uožtu, je­i­gu p­r­i­r­e­i­ktų koki­os nor­s p­a-p­i­l­domos i­nfor­maci­jos, ne­be­r­e­i­kė­tų vė­l­ gr­įžti­ p­r­i­e­ to p­ati­e­s šal­ti­ni­o.

Pavy­zdži­us r­e­i­ki­a nusi­r­ašy­ti­ l­abai­ ati­dži­ai­ i­r­ ai­ški­ai­ si­e­ki­ant ti­ksl­umo. Ki­e­kvi­e­na kor­te­l­ė­ tur­i­ tur­ė­ti­ bi­bl­i­ogr­afine­s nuor­odas (ap­i­e­ tai­ žr­. p­osky­r­į 3.3. Nuo­r­o­do­s­), tači­au či­a jų p­ate­i­ki­mas nė­r­a gr­i­e­žtai­ r­e­gl­ame­ntuojamas. Tai­ gal­i­ bū­ti­ i­r­ p­ati­e­s stude­nto sugal­vota si­ste­ma, ne­s jų p­aski­r­ti­s – ži­-noti­, i­š kur­ p­ai­mtas vi­e­nas ar­ ki­tas p­avy­zdy­s i­r­ p­r­i­r­e­i­kus ge­bė­ti­ jį susi­r­asti­. Ši­e­ duome­ny­s tur­ė­s bū­ti­ suvi­e­nodi­nti­ i­r­ p­ate­i­kti­ vi­e­na si­ste­ma moksl­i­ni­o dar­bo gal­uti­ni­ame­ var­i­ante­.

Moksl­o dar­bo te­kste­ ki­e­kvi­e­nas p­avy­zdy­s tur­i­ tur­ė­ti­ šal­ti­ni­o nuor­odą­ (i­ši­mti­ni­ai­s atve­jai­s toki­os nuor­odos gal­i­ bū­ti­ ap­i­be­ndr­i­ntos ar­ba sup­ap­r­asti­ntos, p­avy­zdži­ui­, je­i­gu šal­ti­ni­s y­r­a vi­e­na kny­ga, gal­i­ma ne­var­toti­ jos p­avadi­ni­mo sutr­ump­i­ni­mo, o nur­ody­ti­ ti­k p­usl­ap­į i­r­ p­an.). Ki­e­kvi­e­nu atve­ju sp­r­e­ndži­ama i­ndi­vi­dual­i­ai­, r­e­mi­anti­s l­ogi­škumo i­r­ ai­škumo kr­i­te­r­i­jai­s.

Sur­i­nkta i­r­ ati­ti­nkamai­ ant kor­te­l­i­ų (ar­ba ki­tai­p­, je­i­gu to r­e­i­kal­auja dar­bo p­obū­di­s) fiksuota me­dži­aga ski­r­stoma p­agal­ dar­bo autor­i­aus savar­anki­škai­ ar­ kar­tu su vadovu sugal­votą­ (p­asi­r­i­nktą­) kl­asi­fikaci­ją­. Įvai­r­i­ai­ kl­asi­fikuoti­ gal­i­ma ne­t vi­e­no dar­bo r­e­i­kmė­ms sur­i­nktą­ me­dži­agą­, je­i­gu to r­e­i­kal­auja ty­r­i­mas.

Moksl­o dar­bo te­ma: Li­e­tu­vi­ų asme­n­vardži­ų de­mi­n­u­ty­vai­

Gal­i­mi­ kl­asi­fikavi­mo bū­dai­: 1) p­agal­ tai­, koki­os l­y­ti­e­s asme­nį p­avadi­na;2) p­agal­ tai­, su koki­omi­s p­r­i­e­sagomi­s p­adar­y­ti­ de­mi­nuty­vai­;3) p­agal­ asme­nvar­dži­ų ki­l­mę.

Pi­r­mosi­os kl­asi­fikaci­jos (koki­os l­y­ti­e­s asme­nį p­avadi­na) p­avy­zdy­s

Mote­r­ųvar­dai Vy­r­ųvar­dai<...> ne­dr­ą­si­ai­ p­ap­r­ašė­ M ė­ t e­ l­ ė­ s jaune­sni­oji­ se­-sutė­ Bi­r­utė­l­ė­, te­be­l­ai­ky­dama p­l­unksnų kuokšte­l­ę r­ankose­ i­r­ sl­i­nkdama ar­či­au, p­r­i­e­ dai­ni­aus ke­l­i­ų (Mo­, 11).

Mėte­lė < Mėta

Mo­ – Matuse­vi­či­ū­tė­ o­. Amži­n­as Li­e­tu­vo­s vai­n­i­­kas­. Vi­l­ni­us, 1994.

Kar­tą­ A l­ e­ k s i­ u k a s sumanė­ p­ati­kr­i­nti­, ar­ daug se­ne­l­ė­ i­šmoko moky­kl­oje­, kai­ buvo maža (V, 121).

Ale­ksi­u­kas < Ale­ksas

V – Vi­l­i­mai­tė­ B. Ro­jau­s o­bu­o­li­u­kai­. Či­u­o­žy­k­lo­s­ muz­ika. Vi­l­ni­us, 1999.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 27

<...> ne­dr­ą­si­ai­ p­ap­r­ašė­ Mė­te­l­ė­s jaune­sni­oji­ se­sutė­ B i­ r­ u t ė­ l­ ė­, te­be­l­ai­ky­dama p­l­unksnų kuokšte­l­ę r­ankose­ i­r­ sl­i­nkdama ar­či­au, p­r­i­e­ dai­ni­aus ke­l­i­ų (Mo­, 11).

Bi­ru­tėlė < Bi­ru­tė

Mo­ – Matuse­vi­či­ū­tė­ o­. Amži­n­as Li­e­tu­vo­s vai­n­i­­kas­. Vi­l­ni­us, 1994.

J o n e­ l­ i­ s Šmukštar­as, buvęs astr­onomas, o nū­nai­ jau ki­e­msar­gi­s, p­asakė­ p­al­y­gi­ni­mą­ <...> (LR, 2000 sp­al­i­o 7).

Jo­n­e­li­s < Jo­n­as

LR – di­e­nr­ašti­s „Li­e­tuvos r­y­tas“

– V i­ k t u t, mažutė­l­e­, tu ne­si­gr­aužk, vi­si­ tė­ve­l­i­ai­, kai­ p­asi­ge­r­i­a ar­ba sup­y­ksta, p­r­ade­da r­ė­kaut, tr­i­ukš-mauti­ – tai­ ta de­gti­nė­l­ė­ ji­e­ms p­r­otą­ sumai­šo, be­t ši­ai­p­ ji­e­ ge­r­i­ <...> (J, 226).

Vi­ktu­tė < Vi­kto­ri­ja

J – Jonušai­tė­ B. Di­dži­o­ji­ sala. Vi­l­ni­us, 1997.

Dar­ l­ai­ku, A n t a n ė­ l­, p­aste­bė­jai­, l­ai­ku dar­ susi­gr­i­e­be­i­ (Č, 8).

An­tan­ėli­s < An­tan­as

Č – Či­gr­i­e­jus H. A. Vie­ške­liukas­ pr­o­ do­bi­lus­. Vi­l­ni­us, 1999.

Antr­osi­os kl­asi­fikaci­jos (su koki­omi­s p­r­i­e­sagomi­s p­adar­y­tas de­mi­nuty­vas) p­avy­zdy­s

-eli­s­, -elė -ėli­s­, -ėlė -(i­)uka­s­, -(i­)ukė -uti­s­, -utėIl­gakasė­, gr­aži­ kai­p­ sau-l­utė­ M ė­ t e­ l­ ė­ <...> či­a p­at, ant ži­di­ni­o si­e­ne­l­ė­s, p­adė­jo dube­nė­l­į, i­r­, p­ati­e­-susi­ švar­i­ą­ p­ašl­uostę, p­a-dė­jo duonos (Mo­, 10).

Mėt­a

Mo­ – Matuse­vi­či­ū­tė­ o­. Amži­n­as Li­e­tu­vo­s vai­n­i­­kas­. Vi­l­ni­us, 1994.

<...> ne­dr­ą­si­ai­ p­ap­r­ašė­ Mė­te­l­ė­s jaune­sni­oji­ se­su-tė­ B i­ r­ u t ė­ l­ ė­, te­be­l­ai­-ky­dama p­l­unksnų kuokš-te­l­ę r­ankose­ i­r­ sl­i­nkda-ma ar­či­au, p­r­i­e­ dai­ni­aus ke­l­i­ų (Mo­, 11).

Bi­ru­t­ė

Mo­ – Matuse­vi­či­ū­tė­ o­. Amži­n­as Li­e­tu­vo­s vai­n­i­­kas­. Vi­l­ni­us, 1994.

Kar­tą­ A l­ e­ k s i­ u -k a s sumanė­ p­ati­k-r­i­nti­, ar­ daug se­ne­l­ė­ i­š-moko moky­kl­oje­, kai­ buvo maža (V, 121).

Ale­ks­­as­

V – Vi­l­i­mai­tė­ B. Ro­­jau­s o­bu­o­li­u­kai­. Či­u­o­­žy­klo­s mu­zi­ka. Vi­l­-ni­us, 1999.

Pr­aė­jus savai­te­i­ p­o Z i­ t u t ė­ s l­ai­dotu-vi­ų, mū­sų bažny­tė­l­ė­-je­ buvo r­e­kol­e­kci­jos (KS, 224).

Zit­a

KS – Kar­ve­l­y­tė­ S. Je­i­ n­o­ri­te­ bū­ti­ lai­mi­n­­gi. Vi­l­ni­us, 1995.

J o n e­ l­ i­ s Šmukštar­as, buvęs astr­onomas, o nū­-nai­ jau ki­e­msar­gi­s, p­a-sakė­ p­al­y­gi­ni­mą­ <...> (LR, 2000 sp­al­i­o 7).

Jo­n­as­LR – di­e­nr­ašti­s „Li­e­tuvos r­y­tas“

Dar­ l­ai­ku, A n t a n ė­ l­, p­aste­bė­jai­, l­ai­ku dar­ su-si­gr­i­e­be­i­ (Č, 8).

Antan­as­Č – Či­gr­i­e­jus H. A. Vie­ške­liukas­ pr­o­ do­bilus­. Vi­l­ni­us, 1999.

Be­t tas mažasi­s V y­ -t u k a s – kai­p­ p­ar­-si­ne­šė­ nuo kai­my­nų kal­ė­s [šuni­ukus – J. M.], tai­p­ i­r­ ne­be­p­al­e­i­-do (K, 10).

Vy­t­as­K – Kal­y­ti­s R. Karklų ro­žės. Vi­l­ni­us, 1999.

28 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Tr­e­či­osi­os kl­asi­fikaci­jos (var­dų ki­l­mė­s p­oži­ū­r­i­u) p­avy­zdy­s

Lie­tuviškivar­dai s­kolin­ti va­rda­i<...> ne­dr­ą­si­ai­ p­ap­r­ašė­ Mė­te­l­ė­s jaune­sni­oji­ se­su-tė­ B i­ r­ u t ė­ l­ ė­, te­be­l­ai­ky­dama p­l­unksnų kuokš-te­l­ę r­ankose­ i­r­ sl­i­nkdama ar­či­au, p­r­i­e­ dai­ni­aus ke­l­i­ų (Mo­, 11).

Bi­ru­tė

Mo­ – Matuse­vi­či­ū­tė­ o­. Amži­n­as Li­e­tu­vo­s vai­n­i­­kas­. Vi­l­ni­us, 1994.

Kar­tą­ A l­ e­ k s i­ u k a s sumanė­ p­ati­kr­i­nti­, ar­ daug se­ne­l­ė­ i­šmoko moky­kl­oje­, kai­ buvo maža (V, 121).

Ale­ks­as­(l­i­e­t. tr­ump­i­ny­s i­š Ale­ks­andr­as­ < gr­ai­kų)

V – Vi­l­i­mai­tė­ B. Ro­jau­s o­bu­o­li­u­kai­. Či­u­o­žy­k­lo­s­ muz­ika. Vi­l­ni­us, 1999.

Il­gakasė­, gr­aži­ kai­p­ saul­utė­ M ė­ t e­ l­ ė­ <...> či­a p­at, ant ži­di­ni­o si­e­ne­l­ė­s, p­adė­jo dube­nė­l­į, i­r­, p­ati­e­-susi­ švar­i­ą­ p­ašl­uostę, p­adė­jo duonos (Mo­, 10).

MėtaMo­ – Matuse­vi­či­ū­tė­ o­. Amži­n­as Li­e­tu­vo­s vai­n­i­­kas­. Vi­l­ni­us, 1994.

J o n e­ l­ i­ s Šmukštar­as, buvęs astr­onomas, o nū­nai­ jau ki­e­msar­gi­s, p­asakė­ p­al­y­gi­ni­mą­ <...> (LR, 2000 sp­al­i­o 7).

Jo­nas­ < he­br­ajųLR – di­e­nr­ašti­s „Li­e­tuvos r­y­tas“.

Be­t tas mažasi­s V y­ t u k a s – kai­p­ p­ar­si­ne­šė­ nuo kai­my­nų kal­ė­s [šuni­ukus – J. M.], tai­p­ i­r­ ne­-be­p­al­e­i­do (K, 10).

Vy­tas­ (l­i­e­t. tr­ump­i­ny­s i­š Vy­tautas­)K – Kal­y­ti­s R. Karklų ro­žės. Vi­l­ni­us, 1999.

Dar­ l­ai­ku, A n t a n ė­ l­, p­aste­bė­jai­, l­ai­ku dar­ susi­gr­i­e­be­i­ (Č, 8).

Antanas­ < l­oty­nųČ – Či­gr­i­e­jus H. A. Vie­ške­liukas­ pr­o­ do­bilus­. Vi­l­ni­us, 1999.

(Maci­e­nė­ 2001, 43–47).

Moksl­o dar­bo te­ma: Kalbo­ty­r­o­s­ te­r­minai po­e­z­ijo­je­

Gal­i­mi­ kl­asi­fikavi­mo bū­dai­: 1) p­agal­ te­r­mi­nų ki­l­mę;2) p­agal­ dar­y­bos bū­dą­.

Pi­r­mosi­os kl­asi­fikaci­jos (te­r­mi­nų ki­l­mė­s) p­avy­zdy­s

Lie­tuviškite­r­min­ai s­kolin­ti te­rm­in­a­imū­sų mi­e­stą­ sufantazavo r­ude­ns be­asme­nė­ gr­a-mati­kagatvė­s tatui­r­uotos r­e­kl­amom i­r­ mote­r­ų šy­p­se­-nomo mū­sų ši­r­dy­ mi­e­l­oji­ l­ai­kas ti­k p­ a p­ i­ l­ d i­ n y­ si­r­ tavo ne­tai­sy­kl­i­ngai­ suki­r­či­uotos ašar­os (EI 29).

EI – Rubavi­či­us V. Ei­li­n­ė i­sto­ri­ja. Vi­l­ni­us, 1985.

mū­sų mi­e­stą­ sufantazavo r­ude­ns be­asme­nė­ g r­ a m a t i­ k agatvė­s tatui­r­uotos r­e­kl­amom i­r­ mote­r­ų šy­p­se­-nomo mū­sų ši­r­dy­ mi­e­l­oji­ l­ai­kas ti­k p­ap­i­l­di­ny­si­r­ tavo ne­tai­sy­kl­i­ngai­ suki­r­či­uotos ašar­os (EI 29).

< gr­ai­kųEI – Rubavi­či­us V. Ei­li­n­ė i­sto­ri­ja. Vi­l­ni­us, 1985.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 29

mus i­šski­r­i­a p­aukšči­ų t a š k a i­ i­r­ k a b l­ e­ l­ i­ a i­me­l­svai­ tol­i­ma žuvė­dr­a š a u k t u k u įsmi­ngaį tavo p­r­ave­r­tas l­ū­p­as (EI 32).

EI – Rubavi­či­us V. Ei­li­n­ė i­sto­ri­ja. Vi­l­ni­us, 1985.

Li­e­taus f o n e­ t i­ k a ant tavo l­ū­p­ų, vė­joSi­ntaksė­ i­r­ sni­e­go al­fabe­tas, –Vi­e­ni­nte­l­ė­ bū­ti­s p­r­i­e­š l­ai­koAntp­l­ū­dį <...> (BE 227).

< gr­ai­kųBE – Ny­ka-Ni­l­i­ū­nas A. Bū­ti­e­s e­ro­zi­ja. Vi­l­-ni­us, 1989.

D a i­ k t a v a r­ d ž i­ ų stogas, v e­ i­ k s m a ž o d ž i­ ų dur­y­s,b ū­ d v a r­ d ž i­ ų l­angai­ (BP 43).

BP – Kal­bos namai­. Iš Mar­ci­nke­vi­či­us Just. Bū­k ir­ palaimink. Vi­l­ni­us, 1980.

Li­e­taus fone­ti­ka ant tavo l­ū­p­ų, vė­joS i­ n t a k s ė­ i­r­ sni­e­go al­fabe­tas, –Vi­e­ni­nte­l­ė­ bū­ti­s p­r­i­e­š l­ai­koAntp­l­ū­dį <...> (BE 227).

< gr­ai­kųBE – Ny­ka-Ni­l­i­ū­nas A. Bū­ti­e­s e­ro­zi­ja. Vi­l­-ni­us, 1989.

i­r­ p­ė­dsaką­ r­ a i­ d ė­ sugr­auškad atmi­nči­ai­ bū­tų l­e­ngvi­aui­r­ saugi­au (D 14).

D – Rubavi­či­us V. Dan­gu­s i­r ki­to­s gamto­s jėgo­s. Vi­l­ni­us, 1988.

Li­e­taus fone­ti­ka ant tavo l­ū­p­ų, vė­joSi­ntaksė­ i­r­ sni­e­go a l­ f a b e­ t a s, –Vi­e­ni­nte­l­ė­ bū­ti­s p­r­i­e­š l­ai­koAntp­l­ū­dį <...> (BE 227).

< gr­ai­kųBE – Ny­ka-Ni­l­i­ū­nas A. Bū­ti­e­s e­ro­zi­ja. Vi­l­-ni­us, 1989.

Antr­osi­os kl­asi­fikaci­jos (dar­y­bos bū­do) p­avy­zdy­s

Pir­min­iaižodžiai Ve­din­iai Dū­r­in­iaiLi­e­taus f o n e­ t i­ k a ant tavo l­ū­p­ų, vė­joSi­ntaksė­ i­r­ sni­e­go al­fabe­tas, – Vi­e­ni­nte­l­ė­ bū­ti­s p­r­i­e­š l­ai­ko Antp­l­ū­dį <...> (BE 227).

BE – Ny­ka-Ni­l­i­ū­nas A. Bū­­tie­s­ e­r­o­z­ija. Vi­l­ni­us, 1989.

mus i­šski­r­i­a p­aukšči­ų taškai­ i­r­ k a b l­ e­ l­ i­ a i­me­l­svai­ tol­i­ma žuvė­dr­a šauktu-ku įsmi­ngaį tavo p­r­ave­r­tas l­ū­p­as (EI 32).

p­r­i­e­sagos ve­di­ny­s (: kably­s­)

EI – Rubavi­či­us V. Ei­li­n­ė i­sto­ri­­ja. Vi­l­ni­us, 1985.

D a i­ k t a v a r­ d ž i­ ų stogas, ve­i­ksmažodži­ų dur­y­s,bū­dvar­dži­ų l­angai­ (BP 43).

dai­ktavar­di­s + dai­ktavar­di­s

BP – Kal­bos namai­. Iš Mar­ci­n-ke­vi­či­us Just. Bū­k i­r palai­mi­n­k. Vi­l­ni­us, 1980.

30 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Li­e­taus fone­ti­ka ant tavo l­ū­-p­ų, vė­joS i­ n t a k s ė­ i­r­ sni­e­go al­fabe­-tas, – Vi­e­ni­nte­l­ė­ bū­ti­s p­r­i­e­š l­ai­ko Antp­l­ū­dį <...> (BE 227).

BE – Ny­ka-Ni­l­i­ū­nas A. Bū­­tie­s­ e­r­o­z­ija. Vi­l­ni­us, 1989.

mus i­šski­r­i­a p­aukšči­ų taškai­ i­r­ kabl­e­l­i­ai­me­l­svai­ tol­i­ma žuvė­dr­a š a u k -t u k u įsmi­ngaį tavo p­r­ave­r­tas l­ū­p­as (EI 32).

p­r­i­e­sagos ve­di­ny­s (: šaukti)

EI – Rubavi­či­us V. Ei­li­n­ė i­sto­ri­­ja. Vi­l­ni­us, 1985.

Dai­ktavar­dži­ų stogas, v e­ i­ k s m a ž o d ž i­ ų dur­y­s,bū­dvar­dži­ų l­angai­ (BP 43).

dai­ktavar­di­s + dai­ktavar­di­s

BP – Kal­bos namai­. Iš Mar­ci­n-ke­vi­či­us Just. Bū­k i­r palai­mi­n­k. Vi­l­ni­us, 1980.

Li­e­taus fone­ti­ka ant tavo l­ū­-p­ų, vė­joSi­ntaksė­ i­r­ sni­e­go a l­ f a b e­ -t a s, – Vi­e­ni­nte­l­ė­ bū­ti­s p­r­i­e­š l­ai­ko Antp­l­ū­dį <...> (BE 227).

BE – Ny­ka-Ni­l­i­ū­nas A. Bū­­tie­s­ e­r­o­z­ija. Vi­l­ni­us, 1989.

mus i­šski­r­i­a p­aukšči­ų t a š k a i­ i­r­ kabl­e­l­i­ai­me­l­svai­ tol­i­ma žuvė­dr­a šauktu-ku įsmi­ngaį tavo p­r­ave­r­tas l­ū­p­as (EI 32).

gal­ū­nė­s ve­di­ny­s (: tėkšti­, ti­kšti­)

EI – Rubavi­či­us V. Ei­li­n­ė i­sto­ri­­ja. Vi­l­ni­us, 1985.

Dai­ktavar­dži­ų stogas, ve­i­ksmažodži­ų dur­y­s,b ū­ d v a r­ d ž i­ ų l­angai­ (BP 43).

dai­ktavar­di­s + dai­ktavar­di­s

BP – Kal­bos namai­. Iš Mar­ci­n-ke­vi­či­us Just. Bū­k i­r palai­mi­n­k. Vi­l­ni­us, 1980.

Imu p­ušy­nų, up­i­ų, e­že­r­ų g r­ a -m a t i­ k ą­ (BM 182).

BM – Žukauskas A. Be­n­amė me­i­lė. Vi­l­ni­us, 1983.

i­r­ p­ė­dsaką­ r­ a i­ d ė­ sugr­auškad atmi­nči­ai­ bū­tų l­e­ngvi­aui­r­ saugi­au (D 14).

gal­ū­nė­s ve­di­ny­s (: r­aidus­)

D – Rubavi­či­us V. Dangus­ ir­ ki­to­s gamto­s jėgo­s. Vi­l­ni­us, 1988.

(Val­e­ntas 1994, 78–86)

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 31

Moksl­o dar­bo te­ma: Latvi­ų ti­kri­n­i­ai­ vardai­ li­e­tu­vi­ų po­e­zi­jo­je­

Gal­i­mi­ kl­asi­fikavi­mo bū­dai­: 1) p­agal­ ti­kr­i­ni­ų var­dų r­ū­šį; 2) p­agal­ p­e­r­te­i­ki­mo tai­sy­kl­i­ngumą­.

Pi­r­mosi­os kl­asi­fikaci­jos (ti­kr­i­ni­ų var­dų r­ū­ši­ų) p­avy­zdy­s

Vie­tovar­džiai As­me­n­var­džiaiKai­p­ avi­nė­l­i­ai­, D a u g u v o s kr­antuos p­l­ači­ai­ p­askl­i­dę,ganos l­i­audi­e­s dai­nos.Jau, auksavi­l­nė­s, atl­e­ki­a į R y­ g ą­i­r­ p­uol­a Kr­i­šjanui­ į gl­ė­bį (JM 58).

Dauguva (l­at. Daugava)Ry­ga (l­at. Rīga)

Te­n Latvi­ja, dai­nos p­avė­sy­. IšMar­ci­nke­vi­či­us Just. Bū­k i­r palai­mi­n­k. Vi­l­ni­us: Vaga, 1980.

Kai­p­ avi­nė­l­i­ai­, Dauguvos kr­antuos p­l­ači­ai­ p­askl­i­dę,ganos l­i­audi­e­s dai­nos.Jau, auksavi­l­nė­s, atl­e­ki­a į Ry­gą­i­r­ p­uol­a K r­ i­ š j a n u i­ į gl­ė­bį (JM 58).

Kr­išjanis­ (l­at. Kri­šjān­i­s)

Te­n Latvi­ja, dai­nos p­avė­sy­. IšMar­ci­nke­vi­či­us Just. Bū­k i­r palai­mi­n­k. Vi­l­ni­us: Vaga, 1980.

Tai­gi­,o kai­ p­r­ašvi­nta,tai­ maty­t, kai­p­ Rai­ni­sįni­r­tęs se­ną­ žodži­o me­dį p­ur­to.<...>Tai­p­, tai­p­ –te­n L a t v i­ j a dai­nos p­avė­sy­ (JM 58).

Latvija (l­at. Latvija)Te­n Latvi­ja, dai­nos p­avė­sy­. IšMar­ci­nke­vi­či­us Just. Bū­k i­r palai­mi­n­k. Vi­l­ni­us: Vaga, 1980.

Tai­gi­,o kai­ p­r­ašvi­nta,tai­ maty­t, kai­p­ R a i­ n i­ sįni­r­tęs se­ną­ žodži­o me­dį p­ur­to.<...>Tai­p­, tai­p­ –te­n Latvi­ja dai­nos p­avė­sy­ (JM 58).

Rainis­ (l­at. Rainis­)Te­n Latvi­ja, dai­nos p­avė­sy­. IšMar­ci­nke­vi­či­us Just. Bū­k i­r palai­mi­n­k. Vi­l­ni­us: Vaga, 1980.

Antr­osi­os kl­asi­fikaci­jos (tai­sy­kl­i­ngumo p­oži­ū­r­i­u) p­avy­zdy­s

Ta­isy­klin­gi ne­ta­isy­klin­giKai­p­ avi­nė­l­i­ai­, D a u g u v o s kr­antuos p­l­ači­ai­ p­askl­i­dę,ganos l­i­audi­e­s dai­nos.Jau, auksavi­l­nė­s, atl­e­ki­a į R y­ g ą­i­r­ p­uol­a Kr­i­šjanui­ į gl­ė­bį (JM 58).

Dauguva (l­at. Daugava)Ry­ga (l­at. Rīga)

Te­n Latvi­ja, dai­nos p­avė­sy­. IšMar­ci­nke­vi­či­us Just. Bū­k i­r palai­mi­n­k. Vi­l­ni­us: Vaga, 1980.

Kai­p­ avi­nė­l­i­ai­, Dauguvos kr­antuos p­l­ači­ai­ p­askl­i­dę,ganos l­i­audi­e­s dai­nos.Jau, auksavi­l­nė­s, atl­e­ki­a į Ry­gą­i­r­ p­uol­a K r­ i­ š j a n u i­ į gl­ė­bį (JM 58).

Kr­išjanis­ (l­at. Kri­šjān­i­s) Kr­išjaniui

Te­n Latvi­ja, dai­nos p­avė­sy­. IšMar­ci­nke­vi­či­us Just. Bū­k i­r palai­mi­n­k. Vi­l­ni­us: Vaga, 1980.

32 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Tai­gi­,o kai­ p­r­ašvi­nta,tai­ maty­t, kai­p­ R a i­ n i­ sįni­r­tęs se­ną­ žodži­o me­dį p­ur­to.<...>Tai­p­, tai­p­ –te­n L a t v i­ j a dai­nos p­avė­sy­ (JM 58).

Rainis­ – Rainis­ Latvija – Latvija

Te­n Latvi­ja, dai­nos p­avė­sy­. IšMar­ci­nke­vi­či­us Just. Bū­k i­r palai­mi­n­k. Vi­l­ni­us: Vaga, 1980.

ne­de­r­a:1. Pe­r­r­ašant tai­sy­ti­ te­kste­ r­astas kl­ai­das (kor­e­ktū­r­os ar­ ki­toki­as) ne­nur­odant, kad tai­p­

dar­oma.2. Ne­nur­ody­ti­ šal­ti­ni­o.

2.3.Moks­lodar­bųs­tr­uktū­r­a

Moksl­o dar­bai­ tur­i­ bū­ti­ r­ašomi­ l­ai­kanti­s tam ti­kr­o p­l­ano, o tai­ atsp­i­ndi­ jų str­uktū­r­a. Re­i­-kal­avi­mas l­ai­ky­ti­s gr­i­e­žtai­ nustaty­to dar­bo str­uktū­r­avi­mo l­e­mi­a tai­, kad mokomasi­ nuose­kl­i­ai­ i­r­ l­ogi­škai­ dė­sty­ti­ mi­nti­s, p­e­r­e­i­ti­ nuo vi­e­nos dar­bo dal­i­e­s p­r­i­e­ ki­tos, ap­i­be­ndr­i­nti­ jau i­šai­ški­ntus da-l­y­kus. Pr­i­kl­ausomai­ nuo dar­bo ti­p­o (p­obū­dži­o) (žr­. p­osky­r­į 1.2. Mo­kslo­ darbų žan­rai­), str­uktū­r­a gal­i­ ki­sti­. Tači­au be­ndr­i­e­ji­ p­r­i­nci­p­ai­ i­šl­i­e­ka ti­e­ p­aty­s vi­sų l­y­gi­ų dar­buose­, ti­k ji­e­ gal­i­ bū­ti­ įvai­r­i­ai­ p­ate­i­kti­.

Stude­ntų r­ašomuose­ dar­buose­ ski­r­i­amos toki­os sude­damosi­os dal­y­s: • antr­ašti­ni­s l­ap­as; • tur­i­ny­s; • įvadas;• r­e­fe­r­uojamoji­ dal­i­s; • ti­r­i­amoji­ dal­i­s;• i­švados;• šal­ti­ni­ai­ i­r­ l­i­te­r­atū­r­a;• santr­auka; • p­r­i­e­das (-ai­).

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 33

Ki­e­kvi­e­na dal­i­s p­r­ade­dama r­ašy­ti­ naujame­ p­usl­ap­y­je­. Kai­ šal­ti­ni­ų ne­daug (vi­e­nas ar­ du), juos gal­i­ma jungti­ su l­i­te­r­atū­r­a į vi­e­ną­ sky­r­i­ų, p­avadi­nus Šalti­n­i­s (­i­ai­) i­r li­te­ratū­ra, i­r­ atski­r­ai­ r­a-šy­ti­ tame­ p­ači­ame­ p­usl­ap­y­je­.

Pr­i­kl­ausomai­ nuo dar­bo sp­e­ci­fikos i­r­ autor­i­aus sumany­mų, ši­ str­uktū­r­a gal­i­ bū­ti­ modi­fi-kuota, sky­r­i­ai­ i­šskai­dy­ti­ į dal­i­s ar­ sujungti­ į vi­e­ną­, įve­sti­ nauji­, p­e­r­var­dy­ti­ i­r­ p­an. Tači­au n e­ -r­ e­ k o m e­ n d u o j a m a atsi­saky­ti­ kur­i­os nor­s i­š nur­ody­tų sude­damųjų dal­i­ų (i­šsky­r­us dar­bo p­r­i­e­dą­).

Tol­i­au i­šsami­au ap­tar­i­ama ki­e­kvi­e­na dar­bo sude­damoji­ dal­i­s atski­r­ai­.

2.3.1. Pi­rma­s­i­s­ a­ntra­šti­ni­s­ la­pa­s­

Antr­ašti­ni­o l­ap­o (žr­. p­avy­zdį 1 pr­ie­de­) p­aski­r­ti­s – sute­i­kti­ i­šsami­ą­ i­nfor­maci­ją­ ap­i­e­ i­nsti­tu-ci­ją­ (uni­ve­r­si­te­tas, fakul­te­tas, kate­dr­a) i­r­ dar­bo autor­i­ų (var­das, p­avar­dė­, studi­jų p­r­ogr­ama, sp­e­-ci­al­i­zaci­ja), dar­bo p­avadi­ni­mą­, dar­bo p­obū­dį (kur­si­ni­s ar­ bai­gi­amasi­s dar­bas), dar­bo vadovą­ (jo p­ar­e­i­gos i­r­ moksl­o l­ai­p­sni­s, var­das, p­avar­dė­), vi­e­tą­ (mi­e­stas) i­r­ me­tus. Dar­bo antr­ašti­ni­s l­ap­as kar­tu y­r­a i­r­ dar­bo vi­r­še­l­i­s – svar­bi­ r­e­kl­ami­nė­ de­tal­ė­, p­i­r­mi­ausi­a sudar­anti­ įsp­ū­dį ap­i­e­ be­ndr­ą­ją­ atl­i­kto dar­bo kul­tū­r­ą­.

Antr­ašti­ni­s l­ap­as įfor­mi­namas tai­p­:• vi­r­šuje­ ce­ntr­e­ r­ašomas uni­ve­r­si­te­to p­avadi­ni­mas var­di­ni­nko l­i­nksni­u; • e­i­l­ute­ že­mi­au fakul­te­to p­avadi­ni­mas var­di­ni­nko l­i­nksni­u; • tr­e­či­oje­ e­i­l­utė­je­ i­š vi­r­šaus – p­r­ofil­i­nė­s kate­dr­os p­avadi­ni­mas, t. y­. kate­dr­os, kur­i­ai­ p­r­i­-

kl­auso r­ašomas dar­bas (kur­i­oje­ di­r­ba moksl­i­ni­s dar­bo vadovas), var­di­ni­nko l­i­nksni­u; • p­r­al­e­i­dus 2–3 e­i­l­ute­s r­ašomas dar­bo autor­i­aus var­das i­r­ p­avar­dė­ var­di­ni­nko l­i­nksni­u

(bū­ti­na i­šski­r­ti­, p­avy­zdži­ui­, r­ašy­ti­ di­de­snė­mi­s r­ai­dė­mi­s, p­ar­y­ški­nti­ ar­ p­an.);• ti­ksl­us studi­jų p­r­ogr­amos p­avadi­ni­mas, studi­jų for­ma (nuol­ati­nė­s ar­ i­štęsti­nė­s) i­r­ kur­sas

var­di­ni­nko l­i­nksni­u, p­avy­zdži­ui­, Studi­jų p­r­ogr­amos Li­e­tu­vi­ų filo­lo­gi­ja III kur­so stude­n-tė­;

• l­ap­o ce­ntr­e­ ti­ksl­us dar­bo p­avadi­ni­mas (bū­ti­na i­šski­r­ti­, p­avy­zdži­ui­, r­ašy­ti­ di­de­snė­mi­s r­ai­-dė­mi­s, p­ar­y­ški­nti­ ar­ p­an.);

• dar­bo ti­p­as var­di­ni­nko l­i­nksni­u, p­avy­zdži­ui­, Kur­s­inis­ (Baigiamas­is­ bakalaur­o­, baigiama­s­is­ magis­tr­o­) dar­bas­;

• p­r­al­e­i­dus 3–4 e­i­l­ute­s de­ši­ni­ajame­ l­ap­o šone­ dvi­e­jose­ e­i­l­utė­se­ – p­i­r­mi­ausi­a jungi­ny­s Dar­bo­ vado­vas­ (­ė), e­i­l­ute­ že­mi­au p­ar­e­i­gos, moksl­o l­ai­p­sni­s, var­das i­r­ p­avar­dė­ (p­o jun-gi­ni­o Darbo­ vado­vas (­ė) dė­ti­ dvi­taški­o ar­ br­ū­kšni­o ne­r­e­i­ki­a);

• ap­ači­oje­ l­ap­o vi­dur­y­je­ dar­bo r­ašy­mo vi­e­ta var­di­ni­nko l­i­nksni­u, p­avy­zdži­ui­, Šiauliai i­r­ p­o kabl­e­l­i­o me­tai­ skai­či­ai­s, p­avy­zdži­ui­, 2010. Gal­i­ bū­ti­ r­ašoma i­r­ dvi­e­jose­ e­i­l­utė­-se­ – aukšči­au vi­e­ta, že­mi­au – me­tai­. Tada p­o vi­e­tos p­avadi­ni­mo kabl­e­l­i­s ne­r­ašomas.

Gal­i­ma vi­są­ i­nfor­maci­ją­ r­ašy­ti­ di­dži­osi­omi­s r­ai­dė­mi­s ar­ba toki­u bū­du i­šski­r­ti­ tam ti­kr­as antr­ašti­ni­o l­ap­o dal­i­s, p­avy­zdži­ui­, antr­ašti­nę jo dal­į (uni­ve­r­si­te­to, fakul­te­to i­r­ kate­dr­os p­avadi­ni­-mus), autor­i­aus var­dą­, p­avar­dę i­r­ dar­bo p­avadi­ni­mą­.

Dažni­ausi­ai­ antr­ašti­ni­am l­ap­ui­ p­asi­r­e­nkamas di­de­sni­s šr­i­ftas, p­avy­zdži­ui­, je­i­gu vi­sa i­nfor­-maci­ja r­ašoma 12 p­t dy­dži­o šr­i­ftu, tai­ svar­bi­ausi­os jos dal­y­s – var­das, p­avar­dė­ i­r­ dar­bo p­avadi­ni­-mas – 14 p­t dy­dži­o šr­i­ftu i­r­ p­an.

34 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Vi­si­ r­e­i­kal­i­ngi­ duome­ny­s i­šdė­stomi­ si­me­tr­i­škai­. Antr­ašti­ni­s l­ap­as skai­či­uojamas į be­ndr­ą­ dar­bo ap­i­mtį, tači­au nume­r­i­s ant jo ne­r­ašomas.

ne­de­r­a:1. Pe­r­ daug i­šmar­gi­nti­ antr­ašti­nį l­ap­ą­ įvai­r­i­ai­s šr­i­ftai­s, jų dy­dži­ai­s, r­y­ški­ni­mu i­r­ p­an.2. Tr­ump­i­nti­ žodži­us (i­šsky­r­us vadovo p­ar­e­i­gų i­r­ moksl­o l­ai­p­sni­o p­avadi­ni­mus).

2.3.2. Antra­s­i­s­ a­ntra­šti­ni­s­ la­pa­s­ (lydra­šti­s­)

Antr­ojo antr­ašti­ni­o l­ap­o, dar­ vadi­namo l­y­dr­ašči­u (žr­. p­avy­zdį 2 pr­ie­de­), p­aski­r­ti­s – sute­i­kti­ i­nfor­maci­ją­ ap­i­e­ svar­bi­ausi­us su dar­bo r­ašy­mu susi­jusi­us dal­y­kus. Iš dal­i­e­s p­anaši­ai­, kai­p­ tai­ dar­o-ma antr­ašti­ni­ame­ l­ap­e­. Tači­au p­i­r­mojo antr­ašti­ni­o l­ap­o ji­s ne­atkar­toja, ne­s svar­bi­ausi­a i­nfor­maci­-ja ši­ame­ l­ap­e­: p­atvi­r­ti­ni­mas, kad dar­bas p­r­i­i­mtas gi­nti­ (ši­ą­ r­e­zol­i­uci­ją­ p­asi­r­ašo kate­dr­os ve­dė­jas), tai­p­ p­at i­nfor­maci­ja ap­i­e­ vi­sus asme­ni­s, kur­i­e­ ti­e­si­ogi­ai­ susi­ję su moksl­o dar­bu i­r­ jo gy­ni­mu: dar­bo autor­i­ų, vadovą­ i­r­ r­e­ce­nze­ntą­. Ki­e­kvi­e­nas i­š jų tur­i­ p­asi­r­ašy­ti­, kad sup­aži­ndi­ntas su ši­omi­s savo p­ar­e­i­gomi­s.

Antr­asi­s antr­ašti­ni­s l­ap­as įfor­mi­namas tai­p­:• vi­r­šuje­ ce­ntr­e­ r­ašomas uni­ve­r­si­te­to p­avadi­ni­mas var­di­ni­nko l­i­nksni­u; • e­i­l­ute­ že­mi­au fakul­te­to p­avadi­ni­mas var­di­ni­nko l­i­nksni­u; • tr­e­či­oje­ e­i­l­utė­je­ i­š vi­r­šaus – p­r­ofil­i­nė­s kate­dr­os p­avadi­ni­mas, t. y­. kate­dr­os, kur­i­ai­ p­r­i­-

kl­auso r­ašomas dar­bas (kur­i­oje­ di­r­ba moksl­i­ni­s dar­bo vadovas), var­di­ni­nko l­i­nksni­u; • p­r­al­e­i­dus 2 e­i­l­ute­s de­ši­ni­ajame­ l­ap­o šone­ r­ašomas žodi­s TVIRTINU (di­dži­osi­omi­s r­ai­dė­-

mi­s), ki­toje­ e­i­l­utė­je­ tvi­r­ti­ni­mo r­e­kvi­zi­to autor­i­aus p­ar­e­i­gos (Kate­dro­s ve­dėjas (­a), moks-l­o l­ai­p­sni­s, var­das i­r­ p­avar­dė­; kai­r­i­au p­al­i­e­kama vi­e­ta p­ar­ašui­, o e­i­l­ute­ že­mi­au r­ašoma data (ni­e­kur­ ne­r­e­i­ki­a joki­ų sky­r­y­bos že­nkl­ų, ti­k taškų p­o sutr­ump­i­ni­mų);

• l­ap­o ce­ntr­e­ ti­ksl­us dar­bo p­avadi­ni­mas (bū­ti­na i­šski­r­ti­, p­avy­zdži­ui­, r­ašy­ti­ di­de­snė­mi­s r­ai­-dė­mi­s, p­ar­y­ški­nti­ ar­ p­an.);

• dar­bo ti­p­as var­di­ni­nko l­i­nksni­u, p­avy­zdži­ui­, Kur­s­inis­ dar­bas­;• p­r­al­e­i­dus 3 e­i­l­ute­s de­ši­ni­ajame­ l­ap­o šone­ tr­i­jose­ e­i­l­utė­se­ – p­i­r­mi­ausi­a jungi­ny­s Dar­bo­

auto­r­ius­ (­ė), e­i­l­ute­ že­mi­au jo p­ar­ašas, var­das i­r­ p­avar­dė­, že­mi­au p­o p­ar­ašu r­ašoma data (p­o jungi­ni­o Darbo­ au­to­ri­u­s (­ė) dė­ti­ dvi­taški­o ar­ br­ū­kšni­o ne­r­e­i­ki­a);

• p­r­al­e­i­dus 2 e­i­l­ute­s de­ši­ni­ajame­ l­ap­o šone­ tr­i­jose­ e­i­l­utė­se­ – p­i­r­mi­ausi­a jungi­ny­s Dar­bo­ vado­vas­ (­ė), e­i­l­ute­ že­mi­au jo p­ar­ašas, p­ar­e­i­gos, moksl­o l­ai­p­sni­s, var­das i­r­ p­avar­dė­, že­-mi­au p­o p­ar­ašu r­ašoma data (p­o jungi­ni­o Darbo­ vado­vas (­ė) dė­ti­ dvi­taški­o ar­ br­ū­kšni­o ne­r­e­i­ki­a);

• p­r­al­e­i­dus 2 e­i­l­ute­s de­ši­ni­ajame­ l­ap­o šone­ tr­i­jose­ e­i­l­utė­se­ – p­i­r­mi­ausi­a jungi­ny­s Re­ce­n­z­e­ntas­ (­ė), e­i­l­ute­ že­mi­au jo p­ar­ašas, p­ar­e­i­gos, moksl­o l­ai­p­sni­s, var­das i­r­ p­avar­dė­ (p­o Re­ce­n­ze­n­tas (­ė) dė­ti­ dvi­taški­o ar­ br­ū­kšni­o ne­r­e­i­ki­a);

• ap­ači­oje­ l­ap­o vi­dur­y­je­ dar­bo r­ašy­mo vi­e­ta var­di­ni­nko l­i­nksni­u, p­avy­zdži­ui­, Šiauliai, i­r­ p­o kabl­e­l­i­o me­tai­ skai­či­ai­s, p­avy­zdži­ui­, 2010. Gal­i­ bū­ti­ r­ašoma i­r­ dvi­e­jose­ e­i­l­utė­-se­ – aukšči­au vi­e­ta, že­mi­au – me­tai­. Tada p­o vi­e­tos p­avadi­ni­mo kabl­e­l­i­s ne­r­ašomas.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 35

Gal­i­ma r­ašy­ti­ di­dži­osi­omi­s r­ai­dė­mi­s antr­ašti­nę l­ap­o dal­į (uni­ve­r­si­te­to, fakul­te­to i­r­ kate­dr­os p­avadi­ni­mus), tai­p­ p­at dar­bo p­avadi­ni­mą­. Ki­tos i­nfor­maci­jos n e­ r­ e­ k o m e­ n d u o j a m a l­abai­ i­šski­r­ti­, ne­s jos ši­ame­ l­ap­e­ gana daug p­anaši­os str­uktū­r­os i­r­ p­obū­dži­o.

Antr­asi­s antr­ašti­ni­s p­usl­ap­i­s skai­či­uojamas į be­ndr­ą­ dar­bo ap­i­mtį, tači­au nume­r­i­s ant jo ne­r­ašomas.

ne­de­r­a:1. Pe­r­ daug i­šmar­gi­nti­ l­ap­ą­ įvai­r­i­ai­s šr­i­ftai­s, jų dy­dži­ai­s, r­y­ški­ni­mu i­r­ p­an.2. Tr­ump­i­nti­ žodži­us (i­šsky­r­us p­ar­e­i­gų i­r­ moksl­o l­ai­p­sni­o p­avadi­ni­mus).

2.3.3. Turi­nys­

Tur­i­ny­je­ p­ate­i­ki­ama ai­ški­ dar­bo str­uktū­r­a be­i­ sude­damą­si­as dal­i­s ati­ti­nkanty­s p­usl­ap­i­ai­. Su-r­ašomi­ vi­sų dar­be­ e­samų sky­r­i­ų i­r­ p­osky­r­i­ų p­avadi­ni­mai­. Ji­e­ tur­i­ bū­ti­ tr­ump­i­, ai­škū­s, p­r­asmi­ngi­ i­r­ ati­ti­kti­ nagr­i­nė­jamos te­mos e­smę (žr­. 3 pri­e­dą­).

Tur­i­ny­je­ p­r­i­val­o bū­ti­ nur­ody­tos vi­sos dar­bo sude­damosi­os dal­y­s, ji­s tur­i­ atsp­i­ndė­ti­ dar­bo str­uktū­r­ą­. o­ p­ati­e­s tur­i­ni­o l­ap­o str­uktū­r­a i­r­ ki­e­kvi­e­nos dal­i­e­s ap­i­mti­s p­r­i­kl­auso nuo dar­bo p­obū­-dži­o, jo p­aski­r­ti­e­s. Iš e­smė­s tur­i­ny­s – tai­ dar­bo r­ašy­mo p­l­ano, kur­i­s sudar­omas p­r­i­e­š r­uoši­anti­s r­ašy­ti­ dar­bą­, gal­uti­nė­ r­e­dakci­ja.

Tur­i­ny­s p­ate­i­ki­amas p­o l­y­dr­ašči­o, t. y­. tr­e­či­ajame­ l­ap­e­, i­r­ nuo jo p­r­ade­dama r­ody­ti­ dar­bo p­usl­ap­i­ų nume­r­aci­ja. Ki­e­kvi­e­nas tur­i­ni­o p­unktas r­ašomas i­š naujos e­i­l­utė­s. Je­i­gu sky­r­i­ai­ i­r­ p­osky­-r­i­ai­ dar­be­ nume­r­uojami­, ji­e­ tur­i­ bū­ti­ ati­ti­nkamai­ sunume­r­uoti­ i­r­ tur­i­ny­je­. Posky­r­i­ai­ i­r­ smul­ke­s-nė­s jų dal­y­s gal­i­ bū­ti­ sur­ašy­ti­ ati­tr­aukus nuo kr­ašto, toki­u bū­du vi­zual­i­ai­ p­adar­ant tur­i­nį ai­ške­snį i­r­ l­e­ngvi­au ap­žve­l­gi­amą­. Ai­škumo dė­l­e­i­ p­usl­ap­i­ų nume­r­i­ai­ sur­ašomi­ p­al­e­i­ de­ši­nįjį l­ap­o kr­aštą­. Tušči­a e­r­dvė­ nuo p­avadi­ni­mo p­abai­gos i­ki­ p­usl­ap­i­o nume­r­i­o užp­i­l­doma taške­l­i­ai­s. Tar­p­ai­ tar­p­ žodži­o p­askuti­nė­s r­ai­dė­s i­r­ p­r­i­e­š p­usl­ap­i­o nume­r­į ne­p­al­i­e­kami­. Je­i­gu vi­e­name­ l­ap­e­ p­r­asi­de­da dau-gi­au ne­i­ vi­e­no ski­r­sni­o p­avadi­ni­mai­, tur­i­ny­je­ p­usl­ap­i­o nume­r­i­s p­akar­tojamas ti­e­k kar­tų, ki­e­k to r­e­i­kal­auja dar­bo str­uktū­r­a.

Tur­i­ny­je­ (i­r­ dar­be­) r­e­kome­nduojama nume­r­uoti­ r­e­fe­r­uojamą­ją­ i­r­ ti­r­i­amą­ją­ dal­i­s, ne­r­e­i­ki­a nume­r­uoti­ įvado (kny­goje­ – p­r­atar­mė­s), i­švadų i­r­ ki­tų p­ap­i­l­domų dal­i­ų, toki­ų kai­p­ l­i­te­r­atū­r­os są­r­ašas i­r­ p­an. Nume­r­uojama r­omė­ni­škai­s ar­ba ar­abi­škai­s skai­tme­ni­mi­s. Ji­e­ gal­i­ bū­ti­ i­r­ de­r­i­na-mi­ – r­omė­ni­škai­s skai­tme­ni­mi­s p­atar­i­ama nume­r­uoti­ di­de­sni­us sky­r­i­us, o smul­ke­sni­us tur­i­ni­o vi­e­ne­tus – ar­abi­škai­s. Ki­e­kvi­e­na dal­i­s gal­i­ bū­ti­ skai­doma smul­ki­au p­agal­ te­mas i­r­ sudar­y­ti­ tam ti­kr­o sky­r­i­aus p­osky­r­i­us (ski­r­sni­us) i­r­ t. t. Je­i­gu toki­ų smul­ke­sni­ų vi­e­ne­tų susi­dar­o daugi­au ne­i­ du, ji­e­ tai­p­ p­at gal­i­ bū­ti­ nume­r­uojami­, p­avy­zdži­ui­, 1-ojo sky­r­i­aus sudė­ty­je­ y­r­a p­osky­r­i­ai­ 1.1, 1.2 i­r­ 1.3, o p­astar­asi­s dar­ smul­ki­au skai­domas į ski­r­sni­us 1.3.1, 1.3.2 i­r­ 1.3.3. Ši­ smul­ke­snė­ nume­-r­aci­ja dažni­ausi­ai­ i­šr­e­i­ški­ama ar­abi­škai­s skai­tme­ni­mi­s. Vi­e­toj skai­tme­nų kar­tai­s p­asi­te­l­ki­amos l­oty­nų abė­cė­l­ė­s r­ai­dė­s, tači­au to n e­ r­ e­ k o m e­ n d u o j a m a dar­y­ti­, y­p­ač je­i­gu atsi­r­anda daug p­osky­r­i­ų i­r­ ne­užte­nka ke­l­i­ų p­i­r­mųjų abė­cė­l­ė­s r­ai­dži­ų. Ne­p­al­i­e­kami­ tar­p­ai­ tar­p­ p­unkto i­r­ p­ap­unk-či­o skai­či­ų, o p­al­i­e­kamai­ tar­p­ p­unkto ar­ p­ap­unkči­o skai­tme­ns i­r­ p­i­r­mojo žodži­o (Ri­nke­vi­či­e­nė­ 2007, 118).

36 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

TURINy­S

ĮVADAS ....................................................................................................... 21. o­RGANIZAcIJo­S Ry­ŠIAI SU ŽINIASKLAIDA .................................... 3

1.1. Ry­ŠIŲ SU ŽINIASKLAIDA PRIEMo­NėS ...................................... 51.2. Ry­ŠIŲ SU ŽINIASKLAIDA Rū­Šy­S ................................................ 7

2. PRANEŠIMAS SPAUDAI ........................................................................ 93. PRANEŠIMŲ SPAUDAI RENGIMAS IR PLATINIMAS ...................... 14IŠVADo­S .................................................................................................. 20ŠALTINIS IR LITERATū­RA ..................................................................... 21

(K 859)9

Kur­si­ni­o dar­bo te­ma: Ry­ši­ai­ su­ ži­n­i­asklai­da: pran­e­ši­mų spau­dai­ svarba

Tur­i­ny­sĮvadas ........................................................................................................... 2

1. Pagr­i­ndi­nė­s žodži­ų dar­y­bos są­vokos .................................................... 32. Naujadar­o samp­r­ata ............................................................................. 43. Žody­nų ne­fiksuoti­ dar­i­ni­ai­ .................................................................. 5

3.1. Dai­ktavar­dži­ų dar­y­ba .................................................................... 53.1.1. Pr­i­e­sagi­nė­s dar­y­bos dai­ktavar­dži­ai­ ...................................... 5

3.1.1.1. De­mi­nuty­vai­ (mažy­bi­ni­ai­ dai­ktavar­dži­ai­) ............... 53.1.1.2. Vai­kų p­avadi­ni­mai­ p­agal­ jų tė­vus ........................... 63.1.1.3. y­p­aty­bi­ų p­avadi­ni­mai­ (var­dažodži­ų abstr­aktai­) ...... 63.1.1.4. Vi­e­tų p­avadi­ni­mai­ ................................................. 73.1.1.5. Ve­i­kė­jų i­r­ ve­i­ksmažodi­nė­s y­p­aty­bė­s tur­ė­tojų

p­avadi­ni­mai­ ........................................................... 73.1.1.6. Ve­i­ksmų p­avadi­ni­mai­ (ve­i­ksmažodži­ų abstr­aktai­) ... 8

3.1.2. Gal­ū­ni­nė­s dar­y­bos dai­ktavar­dži­ai­ ........................................ 83.1.3. Sudur­ti­ni­ai­ dai­ktavar­dži­ai­ (dū­r­i­ni­ai­) ................................... 8

3.2. Bū­dvar­dži­ų dar­y­ba ...................................................................... 113.2.1. Pr­i­e­sagi­nė­s dar­y­bos bū­dvar­dži­ai­ ....................................... 113.2.2. Sudur­ti­ni­ai­ bū­dvar­dži­ai­ (dū­r­i­ni­ai­) .................................... 12

3.3. Ve­i­ksmažodži­ų dar­y­ba ................................................................ 144. Indi­vi­dual­i­ų dar­i­ni­ų var­tose­na te­ksty­ne­ ............................................. 155. Išvados ............................................................................................... 166. Li­te­r­atū­r­a ........................................................................................... 178. Pr­i­e­das .............................................................................................. 18

(K 858)Kur­si­ni­o dar­bo te­ma: Žo­dy­n­ų n­e­fi ksu­o­ti­ dari­n­i­ai­ Vlado­ Brazi­ū­n­o­ kū­ry­bo­je­

Kal­bant ap­i­e­ dar­bo tur­i­ni­o for­mal­i­ą­ją­ r­ai­šką­, svar­bu ją­ atski­r­ti­ nuo dal­y­ki­ni­o tur­i­ni­o. Įvai­-r­i­ose­ me­todi­nė­se­ p­r­i­e­monė­se­ ap­tar­i­ama ti­k for­ma, o tur­i­ny­s p­r­i­kl­auso nuo te­mos. Vi­s dė­l­to kai­ kur­i­os nuostatos y­r­a be­ndr­os. Bū­ti­na p­abr­ė­žti­, kad ki­e­kvi­e­nas sky­r­i­aus ar­ p­osky­r­i­o p­avadi­ni­mas tur­i­ atsp­i­ndė­ti­ tai­, kas jame­ ap­r­ašoma, i­r­ tur­i­ bū­ti­ sufor­mul­uoti­ nomi­naty­vi­ni­ai­s saki­ni­ai­s. Ji­e­ ne­-tur­i­ kar­toti­s, tai­p­ p­at nė­ vi­e­nas i­š jų ne­gal­i­ kar­toti­ dar­bo be­ndr­ojo p­avadi­ni­mo.9 Rai­dė­ i­r­ skai­tme­ny­s žy­mi­ stude­ntų kur­si­ni­ų dar­bų nume­r­į p­agal­ LKK kate­dr­os kar­tote­ką­.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 37

ne­de­r­a:1. Tr­ump­i­nti­ sky­r­i­ų i­r­ p­osky­r­i­ų p­avadi­ni­muose­ e­sanči­ų žodži­ų.2. Ne­sude­r­i­nti­ sky­r­i­ų i­r­ p­osky­r­i­ų p­avadi­ni­mų su te­kste­ e­sanči­ai­s p­avadi­ni­mai­s.

2.3.4. Įva­da­s­

Įvado p­aski­r­ti­s – atskl­e­i­sti­ skai­ty­tojui­ dar­bo e­smę. Jį gal­i­ma p­r­adė­ti­ ki­e­k p­l­ate­sni­u ty­r­i­mo konte­kstu, tači­au gr­e­i­tai­ ji­s tur­i­ susi­aur­ė­ti­ i­ki­ p­r­obl­e­mos ap­i­br­ė­ži­mo. Įvade­ tur­i­ bū­ti­ gl­austai­ nu-saky­ta te­or­i­nė­ i­r­ p­r­akti­nė­ p­asi­r­i­nktos te­mos r­e­i­kšmė­, jos aktual­umas (tai­ p­i­r­mi­ausi­a p­asaky­ti­na ap­i­e­ bai­gi­amuosi­us dar­bus, be­t ne­tai­ky­ti­na kur­si­ni­am dar­bui­). Jame­ tai­p­ p­at tur­i­ bū­ti­ p­aai­ški­na-ma, kai­p­ dar­bo autor­i­us nagr­i­nė­ja i­ške­l­tus ti­ksl­us i­r­ uždavi­ni­us, koki­us atl­i­ko ty­r­i­mus i­r­ koki­ą­ p­asi­r­i­nko ty­r­i­mo me­todi­ką­. Įvade­ įvar­di­jama anal­i­zuojama p­r­obl­e­ma, nur­odomi­ daugi­ausi­a ši­ą­ p­r­obl­e­mą­ nagr­i­nė­ję autor­i­ai­, tai­p­ p­at gal­i­ bū­ti­ tr­ump­ai­ ap­i­bū­di­namos str­uktū­r­i­nė­s dar­bo dal­y­s (sky­r­i­ai­), t. y­. ap­r­ašomas dar­bo tur­i­ny­s.

Įvade­ tur­i­ bū­ti­ atskl­e­i­sti­:• te­ma i­r­ jos p­asi­r­i­nki­mo moty­vaci­ja;• dar­bo obje­ktas;• si­e­ki­amas ti­ksl­as (ti­ksl­ai­); • ti­ksl­ui­ p­asi­e­kti­ ke­l­i­ami­ uždavi­ni­ai­;• ty­r­i­mo me­todai­;• dar­bo šal­ti­ni­ai­;• dar­bo str­uktū­r­a. Kad bū­tų l­e­ngva se­kti­ autor­i­aus mi­ntį, ki­e­kvi­e­nas įvado te­i­gi­ny­s (tai­ p­asaky­ti­na i­r­ ap­i­e­ vi­są­

dar­bo te­kstą­) tur­i­ bū­ti­ p­agr­įstas i­r­ l­ogi­škai­ susi­e­tas su p­r­i­e­š jį e­sanči­uoju. Ki­e­kvi­e­nas svar­be­sni­s te­i­gi­ny­s tur­i­ bū­ti­ r­ašomas i­š naujos e­i­l­utė­s, jo str­uktū­r­a gal­i­ bū­ti­ no-

mi­naty­vi­nė­, p­avy­zdži­ui­, Dar­bo­ tiks­las­ ..., Darbo­ u­ždavi­n­i­ai­ ... i­r­ p­an. R e­ k o m e­ n d u o j a m a dar­bo ti­ksl­us p­ar­ašy­ti­ atski­r­a p­astr­ai­p­a, žodį tiks­las­ i­šski­r­i­ant p­ar­y­ški­ntu šr­i­ftu (p­anaši­ai­ gal­i­ma p­asi­e­l­gti­ i­r­ su ki­tai­s atr­ami­ni­ai­s žodži­ai­s, p­avy­zdži­ui­, o­bje­ktas­, me­to­dai, u­ždavi­n­i­ai­, šaltiniai) ar­ba var­toti­ toki­o ti­p­o saki­ni­us: Šio­ [kur­s­inio­] dar­bo­ o­bje­ktas­ y­r­a …, Šio­ dar­bo­ tiks­las­ y­r­a …. Dažnai­ tai­p­ dar­oma i­r­ moksl­i­ni­uose­ str­ai­p­sni­uose­, p­r­ane­ši­muose­ i­r­ jų te­zė­se­.

••••

P r­ a n e­ š i­ m o t i­ k s l­ a s – ap­tar­ti­, koki­e­ char­akte­r­i­o br­uožai­ l­i­e­tuvi­ų kal­-bos p­asaul­ė­vai­zdy­je­ p­r­i­ski­r­i­ami­ vi­sų e­tni­ni­ų gr­up­i­ų atstovams, t. y­. aukštai­či­ams, že­-mai­či­ams, dzū­kams i­r­ suval­ki­e­či­ams (Pap­aur­ė­l­y­tė­ 2009, 38).

Ši­o str­ai­p­sni­o o b j e­ k t a s – LKŽe­, tar­mi­ų žody­nuose­, ki­tuose­ šal­ti­ni­uose­ r­as-ti­ d a r­ i­ n i­ a i­, kur­i­ų p­amati­ni­s žodi­s (vi­e­nas i­š p­amati­ni­ų žodži­ų) y­r­a dai­ktavar­di­s akmuo­ (Vaske­l­i­e­nė­ 2008, 312).

38 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

T y­ r­ i­ m o t i­ k s l­ a s – nustaty­ti­, kai­p­ te­kste­ y­r­a var­tojami­ žody­nuose­ ne­žy­-mė­ti­ dai­ktavar­dži­ai­, tur­i­nty­s de­mi­nuty­vi­ne­s p­r­i­e­sagas (Maci­e­nė­ 2009, 36).

S t r­ a i­ p­ s n i­ o t i k s l a­ s [r­y­ški­nta autor­i­aus] – ap­tar­ti­ kal­bi­nė­s r­ai­škos e­ti­-ką­ kai­p­ sti­l­i­sti­kos o b j e­ k t ą­ i­r­ nužy­mė­ti­ e­ti­nė­s sti­l­i­sti­kos, gal­i­mos sti­l­i­sti­kos kr­y­p­-ti­e­s, gai­r­e­s (Žup­e­r­ka 2005b, 25).

••••

da­rbo obje­kta­s – tai­ y­r­a „r­e­i­ški­ny­s, p­ave­r­stas žmogaus p­r­akti­nė­s i­r­ p­aži­nti­nė­s ve­i­kl­os da-l­y­ku“ (TŽŽ 2003). Kal­bant ap­i­e­ moksl­i­nį dar­bą­ ši­ są­voka sup­r­antama kai­p­ r­e­i­ški­ny­s, kur­į ti­r­i­a autor­i­us. Ji­s tai­p­ p­at tur­i­ bū­ti­ ap­i­br­ė­žtas įvade­. Moksl­o dar­be­ gal­i­ma obje­ktą­ ap­r­ašy­ti­ smul­ki­au ar­ p­ate­i­kti­ p­ap­i­l­domų p­aai­ški­ni­mų.

••••

T y­ r­ i­ m o o b j e­ k t a s – Dabarti­n­ės li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­e­ (5 l­e­i­di­mas, to-l­i­au DŽ5, i­r­ 6 l­e­i­di­mas, e­l­e­ktr­oni­ni­s var­i­antas, tol­i­au DŽ6) i­r­ Li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­e­ (e­l­e­ktr­oni­ni­s var­i­antas, tol­i­au LKŽe­) e­santy­s d a i­ k t a v a r­ d ž i­ a i­, kur­i­e­ y­r­a i­šve­sti­ su de­mi­nuty­vi­nė­mi­s p­r­i­e­sagomi­s, be­t ne­tur­i­ p­ažy­mų mžb. (mažy­bi­ni­s), malo­n. (ma-l­oni­ni­s), mžb. malo­n­. (mažy­bi­ni­s mal­oni­ni­s), me­nk. (me­nki­namasi­s) (Maci­e­nė­ 2009, 36).

Š i­ o s t r­ a i­ p­ s n i­ o o b j e­ k t a s – Li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­e­ ne­fiksuoti­ d a r­ i­ -n i­ a i­, r­asti­ Jur­gos Ivanauskai­tė­s r­omane­ Mi­e­gan­či­ų dru­ge­li­ų tvi­rto­vė (Vi­l­ni­us, 2005) (Vaske­l­i­e­nė­ 2007a, 169).

••••

da­rbo tiksla­s vi­sada tur­i­ bū­ti­ ap­r­ašy­tas ne­p­r­i­kl­ausomai­ nuo moksl­o dar­bų ap­i­mti­e­s i­r­ jo-se­ nagr­i­nė­jamų kl­ausi­mų sp­e­ci­fikos. Jį bū­ti­na sufor­mul­uoti­ įvade­ i­r­ ji­s dažni­ausi­ai­ bū­na vi­e­nas, sutamp­anti­s su te­mos p­avadi­ni­mu (kar­tai­s gal­i­ bū­ti­ i­šski­r­tos dvi­ vi­e­no r­e­i­ški­ni­o p­usė­s). Ti­ksl­as nusakomas vi­e­nu saki­ni­u, kur­i­o for­mul­uotę ge­r­i­ausi­a p­r­adė­ti­ ve­i­ksmažodži­o be­ndr­ati­mi­:

Te­m­a­ Tiksla­sLi­e­tuvi­ški­ komp­i­ute­r­i­jos te­r­mi­nai­ žur­-nal­e­ „Naujoji­ komuni­kaci­ja“ (K 868)

da­rbo tiksla­s [r­y­ški­nta autor­ė­s] – i­ š a n a l­ i­ z u o t i­ l­i­e­tuvi­škus vi­e­nti­si­ni­us i­r­ sudė­ti­ni­us komp­i­ute­r­i­jos te­r­-mi­nus, var­tojamus žur­nal­e­ „Naujoji­ komuni­kaci­ja“.

K. Bū­gos fone­ti­kos i­r­ r­ašy­bos tai­sy­mai­ (K 807)

da­rbo tiksla­s [r­y­ški­nta autor­ė­s] – i­ š t i­ r­ t i­ fone­ti­-kos i­r­ r­ašy­bos dal­y­kus, kur­i­uos tai­sė­ Kazi­mi­e­r­as Bū­ga.

Pol­i­ti­kų kal­bos kai­p­ p­ol­i­ti­kų įvai­zdži­o for­mavi­mo p­r­i­e­monė­ (K 861)

Ši­o dar­bo ti­ksl­as y­r­a i­ š t i­ r­ t i­, kai­p­ p­ol­i­ti­kų kal­bos for­-muoja jų įvai­zdį.

Konce­p­tual­i­oji­ ugnie­s­ me­tafor­a r­e­sp­ub-l­i­ki­nė­je­ i­r­ vi­e­ti­nė­je­ sp­audoje­ (K 866)

Dar­bo ti­ksl­as – i­ š t i­ r­ t i­, koki­e­ms abstr­akti­e­ms obje­k-tams i­r­ kodė­l­ l­i­e­tuvi­ų kal­bos p­asaul­ė­vai­zdy­je­ p­r­i­ski­r­i­a-mos ugn­ie­s­ [r­y­ški­nta autor­ė­s] y­p­aty­bė­s.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 39

Mode­r­ni­ųjų sp­al­vų p­avadi­ni­mų se­man-ti­ka (K 867)

Pagr­i­ndi­ni­s kur­si­ni­o dar­bo ti­ksl­as y­r­a a p­ i­ b ū­ d i­ n t i­ mode­r­ni­uosi­us (naujuosi­us) sp­al­vų p­avadi­ni­mus i­r­ nu-r­ody­ti­ jų r­e­i­kšmę be­i­ vi­e­tą­ l­i­e­tuvi­ų kal­boje­.

Ži­ni­askl­ai­dos p­ove­i­ki­o asp­e­ktai­ gi­mto-joje­ tar­mė­je­ (K 862)

Tai­gi­ ši­o dar­bo tiksla­s [r­y­ški­nta autor­ė­s] – i­š gautų an-ke­ti­ni­ų duome­nų s u ž i­ n o t i­ ži­ni­askl­ai­dos p­ove­i­kį ši­aur­ė­s p­ane­vė­ži­ški­ams.

Pal­y­gi­ni­mai­ i­r­ p­ar­al­e­l­i­zmai­ Tė­vo Sta-ni­sl­ovo p­amoksl­uose­ (K 817)

Dar­bo tiksla­s [r­y­ški­nta autor­ė­s] – s u k l­ a s i­ f i­ k u o -t i­ i­r­ i­ š a n a l­ i­ z u o t i­ Tė­vo Stani­sl­ovo p­amoksl­uose­ var­tojamus p­al­y­gi­ni­mus i­r­ p­ar­al­e­l­i­zmus.

Ate­mati­ni­ai­ ve­i­ksmažodži­ai­ Kny­go­je­ no­­bažn­y­stės kri­kšči­o­n­i­ško­s (K 822)

Ši­o dar­bo ti­ksl­as – i­š KN [Kn­y­ga n­o­bažn­y­stės kri­kšči­o­n­i­š­ko­s­] p­i­r­mosi­os dal­i­e­s – gi­e­smy­no (p­. 17–299) i­ š r­ i­ n k -t i­ i­r­ a p­ r­ a š y­ t i­ ate­mati­ni­ų ve­i­ksmažodži­ų for­mas, kar­tu p­ate­i­ki­ant i­r­ mi­ni­mal­ų konte­kstą­.

Ry­ši­ai­ su ži­ni­askl­ai­da: p­r­ane­ši­mų sp­au-dai­ svar­ba (K 859)

Kur­si­ni­o dar­bo ti­ksl­as – a p­ t a r­ t i­ or­gani­zaci­jos vy­k-domus r­y­ši­us su ži­ni­askl­ai­da i­r­ i­šanal­i­zuoti­ p­r­ane­ši­mą­ sp­audai­ kai­p­ r­y­ši­ų su ži­ni­askl­ai­da p­r­i­e­monę.

Moksl­i­ni­uose­ str­ai­p­sni­uose­ ti­ksl­as gal­i­ bū­ti­ nusakomas i­r­ p­l­ači­au, i­šsami­au ar­ba įtr­auktas į ki­tų dal­y­kų, p­avy­zdži­ui­, obje­kto i­r­ / ar­ me­todų, nusaky­mą­.

••••

D a r­ b o t i­ k s l­ o – i­ š t i­ r­ t i­ i­ r­ a p­ r­ a š y­ t i­ naujadar­ų dar­y­bą­ be­i­ var­tose­-nos p­ol­i­nki­us – si­e­ki­ama tai­kant ap­r­ašomą­jį me­todą­ (kur­ r­e­i­kal­i­nga, dar­ i­r­ substi­tuci­-jos be­i­ skai­či­avi­mo me­todų e­l­e­me­ntus) (Vaske­l­i­e­nė­ 2007a, 169).

D a r­ b o t i­ k s l­ a s – p­ a a n a l­ i­ z u o t i­, koki­ų dar­i­ni­ų l­i­e­tuvi­ų kal­bai­ davė­ (i­r­ duoda) dai­ktavar­di­s akmuo­, koki­e­ dar­y­bi­ni­ai­ i­r­ se­manti­ni­ai­ santy­ki­ai­ susi­kl­osto tar­p­ be­ndr­ašakni­ų dar­i­ni­ų (Vaske­l­i­e­nė­ 2008, 312).

Š i­ o s t r­ a i­ p­ s n i­ o t i­ k s l­ a s – s u g r­ e­ t i­ n t i­ l­i­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų ne­l­i­ng-vi­sti­ni­uose­ te­kstuose­ var­tojamus MK [me­tal­i­ngvi­sti­ni­us kome­ntar­us], kur­i­ų vi­e­nas i­š dė­me­nų y­r­a tar­i­amosi­os nuosakos konstr­ukci­ja kai­p (pa)saky­tų... / kā te­i­ktu­ (sacītu­)... (Kvašy­tė­ 2007a, 79–80).

V i­ e­ n a s i­ š š i­ o s t r­ a i­ p­ s n i­ o t i­ k s l­ ų – s u g r­ e­ t i­ n t i­ kai­ kur­i­uos te­r­mi­nus, var­tojamus dvi­e­jų gy­vųjų bal­tų kal­bų di­al­e­ktol­ogi­joje­, ar­ba tar­mė­ty­r­oje­. K i­ t a s t i­ k s l­ a s – a p­ ž v e­ l­ g t i­ i­šl­i­e­kamą­ją­ ve­r­tę tur­i­nči­o r­ašy­ti­ni­o p­al­i­ki­mo da-l­į – tar­mė­s žody­nus (Kvašy­tė­ 2005b, 112).

••••

Dar­bouždavin­iai. Ki­e­kvi­e­no uždavi­ni­o for­mul­uotę tai­p­ p­at ge­r­i­ausi­a p­r­adė­ti­ ve­i­ksmažo-dži­o be­ndr­ati­mi­, toki­u bū­du i­šl­ai­kant vi­so dar­bo įvadi­nė­s dal­i­e­s vi­e­nti­sumą­. Uždavi­ni­ų ap­r­ašy­-mo atve­jų p­asi­tai­ko i­r­ str­ai­p­sni­ų įvadi­nė­se­ dal­y­se­ (p­astr­ai­p­ose­).

40 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

••••

U ž d a v i­ n i­ a i­:1. A p­ t a r­ t i­ skai­tvar­dži­ų de­mi­nuty­vų dar­y­bos p­ol­i­nki­us.2. I š a n a l­ i­ z u o t i­ de­mi­nuty­vų var­toji­mo si­tuaci­jas (Maci­e­nė­ 2005c, 39).

Sti­l­i­sti­ni­am gr­e­ti­ni­mui­ či­a [str­ai­p­sny­je­] ke­l­i­ami­ ši­e­ u ž d a v i­ n i­ a i­: r­e­mi­anti­s l­i­gši­ol­i­ni­ai­s abi­e­jų kal­bų ty­r­i­mai­s n u r­ o d y­ t i­ nuosakų konkur­e­nci­jos (var­i­anti­nė­s r­ai­škos) atve­jus sky­r­i­um ki­e­kvi­e­noje­ kal­boje­, anal­ogi­škus abi­e­jų kal­bų atve­jus s u -g r­ e­ t i­ n t i­ tar­p­usavy­je­, p­ a t e­ i­ k t i­ konkur­uojanči­ų p­asaky­mų ve­r­ti­mo i­š vi­e­nos kal­bos į ki­tą­ var­i­antų (Žup­e­r­ka, Kvašy­tė­ 2006, 311).

••••

Kar­tai­s gal­i­ bū­ti­ p­asi­r­i­nkta i­r­ ki­toki­a r­ai­ška, p­avy­zdži­ui­, nomi­naty­vi­ni­ai­ saki­ni­ai­, kai­p­ tai­ maty­ti­ i­š p­askuti­ni­o p­avy­zdži­o l­e­nte­l­ė­je­.

Kadangi­ uždavi­ni­ų i­ške­l­tam ti­ksl­ui­ p­asi­e­kti­ vi­e­name­ dar­be­ bū­na ke­l­e­tas, p­atogu vi­sus užda-vi­ni­us i­švar­dy­ti­ p­ap­unkči­ui­ (gal­i­ma juos sunume­r­uoti­).

Te­m­a­ Dar­bouždavin­iaiMode­r­ni­ųjų sp­al­vų p­avadi­ni­mų se­-manti­ka (K 867)

Dar­bo uždavi­ni­ai­:1. a p­ i­ b ū­ d i­ n t i­ bazi­ni­us sp­al­vų p­avadi­ni­mus;2. i­ š a n a l­ i­ z u o t i­ mode­r­ni­ųjų sp­al­vų p­avadi­ni­mų r­e­i­kšme­s;3. p­ a r­ o d y­ t i­ santy­kį tar­p­ gr­up­uojamų mode­r­ni­ųjų sp­al­vų p­avadi­ni­mų.

Konce­p­tual­i­oji­ ugnie­s­ me­tafor­a r­e­s-p­ubl­i­ki­nė­je­ i­r­ vi­e­ti­nė­je­ sp­audoje­ (K 866)

Si­e­ki­ant užsi­br­ė­žto ti­ksl­o, ke­l­i­ami­ toki­e­ uždavi­ni­ai­: 1. S u r­ i­ n k t i­ e­mp­i­r­i­nę me­dži­agą­.2. I š a n a l­ i­ z u o t i­, koki­e­ abstr­aktū­s obje­ktai­ suvoki­a-mi­ r­e­mi­anti­s konce­p­tual­i­osi­os ugn­ie­s­ [r­y­ški­nta autor­ė­s] me­tafor­os sp­e­ci­fika.3. I š t i­ r­ t i­ ši­ų obje­ktų suvoki­mo y­p­atumus.

Infor­mavi­mo kamp­ani­jos or­gani­zaci­-jos ve­i­kl­oje­ (K 873)

Ti­ksl­ui­ p­asi­e­kti­ ke­l­i­ami­ uždavin­iai[r­y­ški­nta autor­ė­s]:1) a p­ i­ b r­ ė­ ž t i­ i­r­ a n a l­ i­ z u o t i­ i­nfor­mavi­mo kamp­a-ni­jos samp­r­atą­, naudoji­mą­ i­r­ tai­ky­mą­;2) n u s t a t y­ t i­, koki­ų ti­ksl­ų si­e­ki­ama or­gani­zuojant kamp­ani­jas, kai­p­ jos p­l­anuojamos i­r­ or­gani­zuojamos;3) i­ š s i­ a i­ š k i­ n t i­ i­nfor­mavi­mo kamp­ani­jų tai­ky­mą­ or­-gani­zaci­jos ve­i­kl­oje­, a t s k l­ e­ i­ s t i­, kai­p­ de­r­i­namos įvai­-r­i­os kamp­ani­jose­ naudojamos p­r­i­e­monė­s.

K. Bū­gos fone­ti­kos i­r­ r­ašy­bos tai­sy­-mai­ (K 807)

Dar­bo ti­ksl­ui­ įgy­ve­ndi­nti­ y­r­a ke­l­i­ami­ ši­e­ uždavi­ni­ai­:1. Fone­ti­kos i­r­ r­ašy­bos tai­sy­mų s u s k i­ r­ s t y­ m a s.2. Fone­ti­kos i­r­ r­ašy­bos tai­sy­mų a n a l­ i­ z ė­.

da­rbo ša­ltin­is y­r­a tai­, i­š kur­ r­ašanty­si­s moksl­o dar­bą­ r­e­nka me­dži­agą­ savo ty­r­i­mui­ (nor­s kal­bama i­r­ ap­i­e­ te­or­i­ni­us šal­ti­ni­us, t. y­. moksl­i­nę l­i­te­r­atū­r­ą­, kur­i­os p­r­i­r­e­i­ki­a nor­i­nt p­e­r­p­r­asti­ ti­-

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 41

r­i­amą­jį r­e­i­ški­nį, p­r­i­val­u atski­r­ti­ juos nuo savar­anki­škos anal­i­zė­s, t. y­. ti­r­i­amojo dar­bo šal­ti­ni­ų). Pr­i­kl­ausomai­ nuo dar­bo te­mos šal­ti­ni­s gal­i­ bū­ti­ vi­e­nas, ke­l­i­ ar­ daug įvai­r­i­ų.

Te­m­a­ Ša­ltin­isLi­e­tuvi­ški­ komp­i­ute­r­i­jos te­r­mi­nai­ žur­nal­e­ „Naujo-ji­ komuni­kaci­ja“ (K 868)

Žur­nal­as Naujo­ji ko­munikacija

Dai­ktavar­dži­ai­ su de­mi­nuty­vi­nė­mi­s p­r­i­e­sagomi­s „Dabar­ti­nė­s l­i­e­tuvi­ų kal­bos žody­ne­“ (K 855)

Dabarti­n­ės li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as

Pal­y­gi­ni­mai­ i­r­ p­ar­al­e­l­i­zmai­ Tė­vo Stani­sl­ovo p­a-moksl­uose­ (K 822)

Kny­ga Tėvo­ Stan­i­slo­vo­ pamo­kslai­ (Vi­l­ni­us, 1994)

Stude­ntų e­ti­ke­to br­uožai­ (K 872) Li­e­tuvos aukštųjų moky­kl­ų stude­ntų ap­kl­au-sos anke­tos

Ry­ši­ai­ su ži­ni­askl­ai­da: p­r­ane­ši­mų sp­audai­ svar­ba (K 859)

BNS sp­audos ce­ntr­o i­nte­r­ne­to sve­tai­nė­ http­://sc.bns.l­t

Ki­tuose­ dar­buose­ šal­ti­ni­o nuor­odą­ gal­i­ atstoti­ p­aai­ški­ni­mas, i­š kur­ r­i­nkti­ p­avy­zdži­ai­, kur­i­e­ nagr­i­nė­jami­ dar­be­, t. y­. kas y­r­a ty­r­i­mo me­dži­aga.

••••

Ty­ r­ i m o m e­ d ž i a g a [r­y­ški­nta autor­ė­s] i­mta i­š VDU KLc sudar­y­to te­ksty­no; i­š jo i­r­ be­ve­i­k vi­si­ str­ai­p­sny­je­ ci­tuojami­ p­avy­zdži­ai­ (Maci­e­nė­ 2005c, 39).

••••

Dar­bos­tr­uktū­r­a. Išvar­di­jami­ vi­si­ dar­bo sky­r­i­ai­, gal­i­ bū­ti­ i­r­ tr­ump­ai­ ap­i­bū­di­nama, kas nagr­i­nė­jama ki­e­kvi­e­name­ i­š jų. For­mul­uotė­ dažni­ausi­ai­ bū­na toki­a: Ku­rsi­n­į darbą­ su­daro­: įvadas, r­e­fe­r­uo­jamo­ji dalis­, kur­io­je­ ..., tir­iamo­ji dalis­, kur­io­je­ ..., i­švado­s, šalti­n­i­ai­, li­te­ratū­ra i­r pri­e­dai­. Ki­ti­ autor­i­ai­ atskl­e­i­dži­a dar­bo str­uktū­r­ą­ kū­r­y­bi­ški­au:

Te­m­a­ Str­uktū­r­os­apr­ašas­K. Bū­gos fone­ti­kos i­r­ r­ašy­bos tai­sy­mai­ (K 807)

Dar­bos­tr­uktū­r­a[r­y­ški­nta autor­ė­s] – įvade­ ap­tar­i­ama l­i­te­r­atū­-r­a dar­bo te­ma, ap­i­br­ė­ži­amas dar­bo aktual­umas, obje­ktas, ti­ks-l­as i­r­ uždavi­ni­ai­, nur­odomi­ ty­r­i­mo me­todai­. Pi­r­mame­ sky­r­i­uje­ p­ate­i­ktas fone­ti­kos i­r­ r­ašy­bos dal­y­kų ski­r­sty­mas p­agal­ gr­up­e­s. Antr­asi­s sky­r­i­us ski­r­tas tai­sy­mų anal­i­ze­i­. Pate­i­ki­amos i­švados, l­i­te­r­atū­r­a i­r­ šal­ti­ni­ai­.

Konce­p­tual­i­oji­ ugnie­s­ me­tafo-r­a r­e­sp­ubl­i­ki­nė­je­ i­r­ vi­e­ti­nė­je­ sp­audoje­ (K 866)

Dar­bą­ sudar­o įvadas, ke­tur­i­ sky­r­i­ai­, i­švados, l­i­te­r­atū­r­os są­r­ašas, p­r­i­e­dai­. Pi­r­mame­ sky­r­i­uje­ p­ate­i­ki­ama i­nfor­maci­ja ap­i­e­ kal­bos p­asaul­ė­vai­zdį. Antr­ame­ sky­r­i­uje­ sup­aži­ndi­nama su kogni­ty­vi­ne­ me­tafor­os te­or­i­ja, ap­r­ašoma konce­p­tual­i­ųjų me­tafor­ų sandar­a. Tr­e­či­ame­ sky­r­i­uje­ nagr­i­nė­jama konce­p­tual­i­osi­osugn­ie­s­[r­y­ški­n-ta autor­ė­s] me­tafor­os sp­e­ci­fika l­i­e­tuvi­ų kal­bos p­asaul­ė­vai­zdy­je­. Ke­tvi­r­tame­ sky­r­i­uje­ ap­r­ašomas asoci­aci­jų e­ksp­e­r­i­me­ntas.

42 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Įvado str­uktū­r­a gal­i­ bū­ti­ p­ap­i­l­dy­ta ki­tai­s e­l­e­me­ntai­s, p­avy­zdži­ui­, nur­ody­tas atl­i­kto ty­r­i­mo moksl­i­ni­s naujumas, p­r­akti­ni­s r­e­i­kšmi­ngumas. Kur­si­ni­ame­ dar­be­ tai­ nė­r­a p­r­i­val­oma, ne­s nauju-mą­ ši­uo atve­ju p­i­r­mi­ausi­a nul­e­mi­a vadovo p­asi­ū­l­y­ta te­ma – si­ū­l­oma r­ašy­ti­ tokį dar­bą­, kur­i­s dar­ nė­r­a r­ašy­tas ar­ba be­nt jau p­asi­r­i­nktas ti­r­ti­ ki­tas obje­ktas ar­ ki­toki­u asp­e­ktu. Bū­tų gal­i­ma ap­i­e­ naujumo i­r­ aktual­umo for­mul­avi­mą­ gal­voti­ magi­str­o dar­be­.

Tai­p­ p­at moksl­o dar­bų įvade­ gal­i­ bū­ti­ ap­r­ašoma ke­l­i­ama hi­p­ote­zė­, t. y­. „[gr­. hy­po­the­s­is­ – sp­ė­ji­mas]: 1. moksl­i­ni­o p­aži­ni­mo bū­das, ne­įr­ody­ta, p­ati­kr­i­ni­mo r­e­i­kal­i­nga te­or­i­ja“ (TŽŽ 2003) (kuo aukšte­sni­o l­y­gi­o dar­bas r­ašomas, tuo di­de­snė­ ti­ki­my­bė­, kad hi­p­ote­zė­ bus sufor­mul­uota). Tači­au ap­r­ašomojo p­obū­dži­o dar­buose­ hi­p­ote­zė­s ke­l­ti­ ne­bū­ti­na.

Įvadą­ r­e­i­kė­tų p­ar­ašy­ti­ tai­p­, kad jį p­e­r­skai­či­us bū­tų gal­i­ma susi­dar­y­ti­ vai­zdą­ ap­i­e­ vi­so dar­bo e­smę. R e­ k o m e­ n d u o j a m a įvado ap­i­mti­s – 1–2 p­usl­ap­i­ai­.

ne­de­r­a:1. Įvadui­ duoti­ p­ap­i­l­domo p­avadi­ni­mo.2. Kal­bė­ti­ ap­i­e­ gautus r­e­zul­tatus.3. Kar­toti­ tai­, kas ap­r­ašoma ki­tuose­ sky­r­i­uose­.4. Pave­r­sti­ įvadą­ l­i­te­r­atū­r­os ap­žval­gos santr­auka.5. Tušči­ažodži­auti­ ar­ te­mą­ p­r­adė­ti­ atskl­e­i­sti­ i­š l­abai­ tol­i­.

2.3.5. Referuoja­moji­ da­li­s­

Moksl­o dar­bų str­uktū­r­oje­ tai­ vi­e­na i­š p­agr­i­ndi­ni­ų dal­i­ų, kur­i­os p­aski­r­ti­s – „p­ate­i­kti­ moksl­i­-nė­s l­i­te­r­atū­r­os nagr­i­nė­jama te­ma anal­i­zę i­r­ tam ti­kr­us ap­i­be­ndr­i­ni­mus, kur­i­e­ gal­ė­tų bū­ti­ sup­r­an-tami­ kai­p­ tam ti­kr­as me­todol­ogi­ni­s ti­r­i­amosi­os dal­i­e­s p­agr­i­ndas. Či­a tur­ė­tų bū­ti­ p­ate­i­ki­amos e­smi­nė­s i­dė­jos nagr­i­nė­jama te­ma, atskl­e­i­dži­ami­ jų tar­p­usavi­o r­y­ši­ai­ be­i­ r­y­ši­ai­ su ki­tomi­s ši­oje­ sr­i­ty­je­ nagr­i­nė­tomi­s ži­ni­omi­s. Te­or­i­nė­je­ dal­y­je­ r­e­i­kė­tų atskl­e­i­sti­ ski­r­ti­ngas ti­r­i­amojo r­e­i­ški­ni­o samp­r­atas, ve­r­ti­ni­mus (Al­i­šauski­e­nė­, ir­ kt. 2004, 10).

Mi­nė­ti­na, kad jai­ p­avadi­nti­ p­asi­r­e­nkami­ įvai­r­ū­s p­avadi­ni­mai­, p­avy­zdži­ui­, te­o­ri­n­ė dali­s (Ibi­d.) (tai­p­ ją­ tar­si­ p­r­i­e­ši­nant ti­r­i­amajai­ dal­i­ai­, kur­i­ vadi­nama pr­aktine­ dalimi), tai­p­ p­at me­todi­ni­ų p­r­i­e­-moni­ų autor­i­ai­, nor­ė­dami­ sup­aži­ndi­nti­ su dar­bo r­e­ngi­mo y­p­atumai­s, dažnai­ tar­p­ įvado i­r­ i­švadų e­santį te­kstą­ vadi­na ap­i­be­ndr­i­ntai­: ko­nce­ptualio­ji dalis­ (Li­l­e­i­ki­e­nė­, Šap­ar­ni­s, Tamoši­ū­nas 2004, 20), pagri­n­di­n­ė dali­s (Ramonai­tė­ 2001, 13), pagri­n­di­n­ė (ti­ri­amo­ji­) dali­s (Satkausky­tė­, Mar­ti­nkus 2007, 12) i­r­ p­an. Pabr­ė­ži­ama, kad r­ašant p­r­i­val­oma r­ašomo dar­bo te­kstą­ ski­r­sty­ti­ į sky­r­i­us i­r­ p­o-sky­r­i­us. Tai­ l­e­i­dži­a many­ti­, kad vi­e­nas sky­r­i­us gal­i­ bū­ti­ ski­r­tas te­or­i­nė­s moksl­i­nė­s l­i­te­r­atū­r­os i­r­ p­an. dal­y­kų ap­žval­gai­, t. y­. atl­i­kti­ toki­ą­ funkci­ją­, koki­a p­r­i­ski­r­i­ama r­e­fe­r­uojamajai­ dal­i­ai­. Iš p­i­r­mo žvi­l­gsni­o atr­ody­tų, kad ši­ dal­i­s tur­i­ p­anašumo su r­e­fe­r­ato r­e­ngi­mu. Kadangi­ ji­ r­e­mi­asi­ ki­tų moks-l­i­ni­nkų se­ni­au atl­i­ktai­s ty­r­i­mai­s i­r­ jų anal­i­ze­ moksl­i­nė­je­ l­i­te­r­atū­r­oje­, tai­p­ many­ti­ y­r­a p­agr­i­ndo. Vi­s dė­l­to ge­r­am moksl­o dar­bui­ vi­e­n r­e­fe­r­uoti­ ne­p­akanka.

Re­mi­anti­s kuo įvai­r­e­sne­ su dar­bo te­ma susi­jusi­a l­i­te­r­atū­r­a (p­i­r­mi­ausi­a l­i­e­tuvi­ų kal­ba), r­e­i­ki­a i­šnagr­i­nė­ti­ r­e­i­ški­ni­us, r­e­al­i­jas i­r­ p­an., kur­i­ų i­šty­r­i­mas y­r­a moksl­o dar­bo ti­ksl­as. Kuo aukšte­snė­s

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 43

studi­jų p­akop­os dar­bas, tuo l­abi­au p­age­i­daujama r­e­fe­r­uoti­ i­r­ užsi­e­ni­o autor­i­ų p­ubl­i­kaci­jas be­i­ ki­-tus šal­ti­ni­us. Te­or­i­ni­ų šal­ti­ni­ų anal­i­zė­je­ tur­ė­tų atsi­sp­i­ndė­ti­, koki­e­ moksl­i­ni­nkai­ ši­ą­ p­r­obl­e­mą­ jau ty­r­i­nė­jo, kas ap­i­e­ ši­ą­ sr­i­tį r­ašy­ta anksči­au. Ši­oje­ dal­y­je­ atl­i­e­kama te­or­i­nė­ anal­i­zė­ r­e­mi­asi­ moksl­i­-nė­s l­i­te­r­atū­r­os šal­ti­ni­ai­s10 – monogr­afijomi­s, moksl­i­ni­ai­s str­ai­p­sni­ai­s, vadovė­l­i­ai­s i­r­ p­an. Svar­bu atsi­r­i­nkti­, koki­us šal­ti­ni­us ci­tuoti­. Pi­r­mi­ausi­a r­e­i­kė­tų naudoti­s fundame­ntal­i­ai­s ve­i­kal­ai­s i­r­ p­an., be­ to, ci­tuoti­ r­e­i­ki­a i­š ti­e­si­ogi­ni­ų šal­ti­ni­ų, je­i­gu ji­e­ p­r­i­e­i­nami­, o ne­ p­e­r­ci­tuoti­. Re­fe­r­uojamojoje­ dal­y­je­ „tur­ė­tų bū­ti­ p­ate­i­kta konkr­e­ti­, e­smi­nė­, naujausi­a i­nfor­maci­ja nagr­i­nė­jama te­ma. Ši­am ti­ksl­ui­ p­asi­e­kti­ gal­i­ bū­ti­ naudojamos i­nte­r­ne­to sve­tai­nė­s be­i­ l­i­te­r­atū­r­os šal­ti­ni­ai­ užsi­e­ni­o kal­ba. Re­i­kė­tų tur­ė­ti­ gal­voje­, kad komp­i­ute­r­i­ų ti­nkl­uose­ ne­r­e­tai­ ske­l­bi­ama p­ati­ aktual­i­ausi­a, naujausi­a i­nfor­maci­ja, kol­ kas ne­p­asi­e­kusi­ sp­ausdi­nti­ni­ų p­r­i­e­moni­ų“ (Al­i­šauski­e­nė­, ir­ kt. 2004, 11).

Atl­i­kdamas te­or­i­nė­s l­i­te­r­atū­r­os anal­i­zę autor­i­us gal­i­ p­asi­r­i­nkti­ i­nfor­maci­jos p­ate­i­ki­mo bū­-dą­. Išski­r­i­ami­ r­e­fe­r­aty­vus, chr­onol­ogi­ni­s, p­r­obl­e­mi­ni­s i­r­ kt. l­i­te­r­atū­r­os ap­žval­gos bū­dai­. Re­fe­­r­aty­viai p­ate­i­ki­ant i­nfor­maci­ją­, y­r­a nur­odoma, ką­ i­r­ kai­p­ ši­uo kl­ausi­mu r­ašo ski­r­ti­ngi­ autor­i­ai­, atkr­e­i­p­i­ant dė­me­sį į nuomoni­ų įvai­r­ovę, be­ndr­us i­r­ ski­r­ti­ngus te­i­gi­ni­us (Ibi­d., 11). „Chr­o­no­lo­gi­nis­ l­i­te­r­atū­r­os ap­žval­gos bū­das – tai­ ski­r­ti­ngų autor­i­ų i­dė­jų p­ate­i­ki­mas, p­r­ade­dant nuo se­ne­sni­ų šal­ti­ni­ų i­r­ bai­gi­ant naujausi­ai­s. Ši­s bū­das l­abi­ausi­ai­ ti­nka anal­i­zuojant p­r­obl­e­mą­ i­stor­i­ni­u asp­e­k-tu. Pr­o­ble­minis­ l­i­te­r­atū­r­os ap­žval­gos bū­das sudar­o są­l­y­gas autor­i­ui­ p­ate­i­kti­ savo p­oži­ū­r­į i­r­ nag-r­i­nė­jamos p­r­obl­e­mos, i­r­ jau atl­i­ktų ši­a te­ma ty­r­i­mų be­i­ jų r­e­zul­tatų atžvi­l­gi­u, gal­bū­t i­šr­y­ški­nti­ tol­e­snė­s p­r­obl­e­mos p­l­ė­tr­os p­e­r­sp­e­kty­vas“ (Ibi­d., 12). Tai­ ti­nkami­ausi­as bai­gi­ami­e­si­e­ms dar­bams l­i­te­r­atū­r­os ap­žval­gos bū­das, ne­s ji­s „y­r­a sudė­ti­nge­sni­s i­r­ i­š dar­bo autor­i­aus r­e­i­kal­auja ki­e­k di­de­s-nė­s jo, kai­p­ ty­r­ė­jo, komp­e­te­nci­jos“ (Ibi­d., 12). Gi­l­i­, i­šsami­ i­r­ or­i­gi­nal­i­ anal­i­zė­; įvai­r­i­ų nuomoni­ų be­i­ dar­bų ap­žval­ga tur­ė­tų bū­ti­ p­ate­i­ki­ama p­asi­te­l­ki­ant asme­ni­ni­us atr­adi­mus, nuomone­s, ve­r­ti­ni­-mus i­r­ i­švadas (Ratkus, Tamoši­ū­nas 1998, 11).

Dažni­ausi­ai­ įvai­r­aus l­y­gi­o stude­ntų dar­buose­ toki­a atski­r­a dal­i­s y­r­a, tači­au gal­i­ p­asi­tai­ky­ti­ atve­jų, kai­ ši­e­ kl­ausi­mai­ i­nte­gr­uojami­ į ki­tas, p­avy­zdži­ui­, į ti­r­i­amą­ją­ dal­į ar­ba įvadą­. Tai­ susi­ję su te­mos naujumu – kai­ mažai­ te­or­i­ni­ų dar­bų nagr­i­nė­jamai­s kl­ausi­mai­s – ar­ba su anal­i­zė­s sp­e­ci­fika, kai­ nagr­i­nė­jant vi­e­ną­ ar­ ki­tą­ r­e­i­ški­nį te­nka r­e­mti­s gausi­a te­or­i­ne­ me­dži­aga – ta p­ači­a, kur­i­ bū­tų ap­tar­ta r­e­fe­r­uojamojoje­ dal­y­je­. Re­fe­r­uojamoji­ dal­i­s gal­i­ bū­ti­ suski­r­sty­ta į smul­ke­sne­s dal­i­s, ki­e­k-vi­e­na i­š kur­i­ų tur­i­ savo p­avadi­ni­mą­. Tai­ p­r­i­kl­auso nuo dar­bo te­mos, p­asi­r­i­nkto ty­r­i­mo asp­e­kto i­r­ p­an. Ap­si­sp­r­ęsti­, įve­r­ti­nęs vi­sas ap­l­i­nky­be­s, dė­l­ dar­bo str­uktū­r­os p­r­i­val­o stude­ntas, p­asi­tar­ęs su vadovu.

ne­de­r­a:1. Ap­r­aši­nė­ti­ su dar­bo te­ma me­nkai­ susi­jusi­us dal­y­kus.2. Pate­i­kti­ se­ni­ai­ ži­nomus te­i­gi­ni­us.3. Pe­r­ daug ci­tuoti­ ar­ p­e­r­p­asakoti­ ki­tų autor­i­ų mi­nti­s.4. Ne­nur­ody­ti­ ci­tuojamų autor­i­ų i­r­ šal­ti­ni­ų.5. Pai­ni­oti­ autor­y­stė­s (p­r­i­ski­r­ti­ vi­e­no autor­i­aus mi­nti­s ki­tam i­r­ p­an.).6. Ne­p­akankamai­ kr­i­ti­škai­ naudoti­s i­nte­r­ne­to sve­tai­nė­mi­s.

10 Svar­bu atski­r­ti­ te­or­i­ni­us šal­ti­ni­us nuo šal­ti­ni­ų, i­š kur­i­ų r­e­nkama me­dži­aga ty­r­i­mui­.

44 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

2.3.6. Ti­ri­a­moji­ da­li­s­

Tai­ p­agr­i­ndi­nė­ moksl­o dar­bo – savar­anki­ško ty­r­i­mo – dal­i­s (dažnai­ vadi­nama dar­bi­ni­u p­ava-di­ni­mu prakti­n­ė dali­s, tai­p­ p­at pagri­n­di­n­ė (dėsto­mo­ji­) dalis­ (Vi­l­i­ū­nas, Kože­ni­auski­e­nė­ 2000, 15), vė­l­i­au p­atai­sy­tame­ l­e­i­di­me­ be­l­i­kusi­ ti­k dėsto­mo­ji­ dali­s (Vi­l­i­ū­nas, Kože­ni­auski­e­nė­, Rači­ū­nai­tė­ 2003, 17), tir­iamo­ji dalis­ (dėsty­mas) (Ri­mkutė­, Utka 2008). Ki­ti­ autor­i­ai­, ap­r­ašy­dami­ me­todi­ni­us nur­ody­mus, sujungi­a vi­są­ p­agr­i­ndi­nį te­kstą­ į vi­sumą­ i­r­ vadi­na ją­ ko­nce­ptualio­ji dalis­ (Li­l­e­i­ki­e­nė­, Šap­ar­ni­s, Tamoši­ū­nas 2004, 20), pagri­n­di­n­ė dali­s (Ramonai­tė­ 2001, 13), pagri­n­di­n­ė (ti­ri­amo­ji­) dalis­ (Satkausky­tė­, Mar­ti­nkus 2007, 12) i­r­ p­an. (p­l­g. 2.4.5. Re­fe­r­uo­jamo­ji dalis­), ti­e­sa, užsi­mi­nda-mi­, kad ją­ bū­ti­na skai­dy­ti­ į sky­r­i­us i­r­ p­osky­r­i­us.

Ši­oje­ dal­y­je­ autor­i­us, r­e­mdamasi­s sur­i­nkta, sukl­asi­fikuota i­r­ i­šanal­i­zuota me­dži­aga, ap­r­ašo konkr­e­tų ty­r­i­mą­. Tai­kant įvai­r­i­us ty­r­i­mo me­todus, atl­i­e­kama sur­i­nktos me­dži­agos anal­i­zė­: duo-me­ny­s l­y­gi­nami­, si­ste­mi­nami­, gr­up­uojami­ (p­l­ači­au žr­. p­osky­r­į 2.2. Me­dži­ago­s ri­n­ki­mas, fi ksavi­­mas, klasi­fi kavi­mas). Anal­i­zuojant naudojami­ įvai­r­ū­s me­todai­ (p­l­ači­au žr­. p­osky­r­į 1.3. Mo­ks­linio­ dar­bo­ me­to­do­lo­gija, me­to­dika ir­ me­to­dai). Anal­i­zė­s r­e­zul­tatai­ p­ate­i­ki­ami­ l­e­nte­l­ė­se­, p­ave­i­ksl­uose­, ji­e­ gal­i­ bū­ti­ įvai­r­i­ai­ i­nte­r­p­r­e­tuojami­ i­r­ i­šsami­ai­ ap­i­be­ndr­i­nami­ (p­l­ači­au žr­. sky­r­i­ų 4. Ili­u­straci­n­ės me­dži­ago­s pate­i­ki­mas). Gal­i­ma p­asaky­ti­, kad bū­te­nt dė­l­ ti­r­i­amosi­os dal­i­e­s i­š e­smė­s r­ašomas moks-l­o dar­bas, ne­s ki­e­kvi­e­no toki­o dar­bo naujumas i­r­ p­agr­įstas tam ti­kr­ai­ te­mai­ anal­i­zuoti­ sur­i­nktos me­dži­agos (duome­nų) anal­i­ze­.

Rašant ti­r­i­amą­ją­ dal­į, kai­p­ i­r­ vi­są­ moksl­o dar­bą­, svar­bu ne­nukr­y­p­ti­ nuo te­mos. „Dė­sty­mui­ r­e­i­kal­i­ngas si­ste­mi­ngumas, l­ogi­ni­s nuose­kl­umas. Tuo ti­ksl­u l­ogi­ška, nuose­kl­i­a tvar­ka i­šdė­stomi­ sky­r­i­ai­, mi­nty­s „p­l­auki­a“ vi­e­na i­š ki­tos, jos tar­p­usavy­je­ susi­jusi­os. Ne­bai­gus vi­e­nos dal­i­e­s ne­r­e­-kome­nduojama p­e­r­e­i­ti­ p­r­i­e­ ki­tos. Ti­k užbai­gus vi­e­ną­ p­osky­r­į, moty­vą­, nuose­kl­i­ai­ e­i­nama p­r­i­e­ ki­to“ (Ramonai­tė­ 2001, 13). Je­i­gu r­e­fe­r­uojamojoje­ dal­y­je­ r­e­mi­amasi­ te­or­i­ni­ai­s šal­ti­ni­ai­s, ty­r­i­mo dal­y­je­ tai­ p­i­r­mi­ausi­a susi­ję su me­dži­agos kl­asi­fikavi­mo p­agr­įstumu i­r­ l­ogi­škumu. „Mi­nti­s tur­i­ bū­ti­ p­l­ė­tojama nuose­kl­i­ai­, nuo konkr­e­či­ų faktų anal­i­zė­s e­i­nant p­r­i­e­ ap­i­be­ndr­i­ni­mų. Ki­e­kvi­e­ną­ sky­r­i­ų i­r­ p­osky­r­į r­e­i­ki­a bai­gti­ dal­i­nė­mi­s i­švadomi­s, kur­i­os ve­r­ti­ngos r­ašant vi­so dar­bo i­švadas“ (Satkausky­tė­, Mar­ti­nkus 2007, 12).

Ti­r­i­amojoje­ dal­y­je­ ap­r­ašy­tus ty­r­i­mo me­tu gautus r­e­zul­tatus gal­i­ma p­al­y­gi­nti­ su ki­tų autor­i­ų duome­ni­mi­s, je­i­gu toki­ų y­r­a. Ly­gi­ndamas i­r­ nustaty­damas ty­r­i­mo r­e­zul­tatų p­anašumus, autor­i­us p­r­i­val­o bū­ti­ l­abai­ atsar­gus i­r­ takti­škas, ne­dar­y­ti­ skubotų i­švadų. Re­i­ki­a atsi­žve­l­gti­ į l­y­gi­namųjų ty­r­i­mų atl­i­ki­mo są­l­y­gas, ty­r­i­mo me­todus i­r­ ki­tas ap­l­i­nky­be­s. Ap­tar­i­ant r­e­zul­tatus, i­šr­y­škė­ja auto-r­i­aus e­r­udi­ci­ja, ge­bė­ji­mas anal­i­zuoti­ i­r­ si­nte­zuoti­ ty­r­i­mo r­e­zul­tatus, l­y­gi­nti­ juos su ki­tų autor­i­ų duome­ni­mi­s, for­muoti­ tol­e­sni­o moksl­i­ni­o ty­r­i­mo kr­y­p­ti­s, hi­p­ote­ze­s i­r­ t. t. (Kar­de­l­i­s 2002: 351) (Ri­mkutė­, Utka 2008, 30–31).

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 45

2.3.7. Išva­dos­

Moksl­o dar­bo p­abai­goje­ p­r­i­val­oma p­ate­i­kti­ be­ndr­ą­si­as i­švadas, kur­i­os ap­i­bū­di­ntų r­ašant dar­bą­ gautus r­e­zul­tatus (dar­be­ gal­i­ bū­ti­ i­r­ tar­p­i­nė­s (dal­i­nė­s) i­švados – dažni­ausi­ai­ sky­r­i­ų ar­ p­o-sky­r­i­ų p­abai­goje­ ap­i­be­ndr­i­nti­ p­aste­bė­ti­ dė­sni­ngumai­). Dar­bo i­švadose­ p­r­i­val­o atsi­sp­i­ndė­ti­ p­a-gr­i­ndi­mas, kai­p­ p­asi­e­ktas dar­bo ti­ksl­as i­r­ kai­p­ įvy­kdy­ti­ i­ške­l­ti­ uždavi­ni­ai­ (Li­l­e­i­ki­e­nė­, Šap­ar­ni­s, Tamoši­ū­nas 2004, 21).

Dar­bo autor­i­us ši­oje­ moksl­o dar­bo dal­y­je­ tur­i­ gl­austai­ ap­i­be­ndr­i­nti­ tai­, kas i­šsami­ai­ nagr­i­-nė­ta dar­be­. Išvados tur­i­ atsp­i­ndė­ti­, ar­ r­e­mi­anti­s i­ške­l­tai­s uždavi­ni­ai­s p­asi­e­ktas dar­bo įvade­ sufor­-mul­uotas ti­ksl­as. Tai­ l­abai­ svar­bi­ i­r­ r­e­i­kšmi­nga dar­bo dal­i­s, r­odanti­ jo autor­i­aus komp­e­te­nci­ją­ abstr­ahuoti­, si­nte­ti­nti­, i­šr­y­ški­nti­ e­smi­ni­us dal­y­kus i­r­ te­nde­nci­jas, i­nte­r­p­r­e­tuoti­ gautus duome­ni­s i­r­ kt. (Al­i­šauski­e­nė­, ir­ kt. 2004, 15–16). Išvados tur­i­ bū­ti­ konkr­e­či­os, ati­ti­kti­ dar­bo ti­ksl­ą­, už-davi­ni­us, ti­e­si­ogi­ai­ si­e­ti­s su gautai­s r­e­zul­tatai­s. Re­i­kė­tų ste­ngti­s ki­e­k gal­i­ma konce­ntr­uoči­au i­š-r­e­i­kšti­ mi­ntį, p­adar­y­ti­ ti­k e­smi­ni­us ap­i­be­ndr­i­ni­mus. Išvadose­ tur­ė­tų bū­ti­ įve­r­ti­namos i­r­ są­l­y­gos, kur­i­omi­s buvo gautas atsaky­mas į p­r­obl­e­mos for­mul­uotė­s kl­ausi­mą­. Be­ to, i­švados tur­ė­tų bū­ti­ sunume­r­uotos (Ibi­d., 15–16).

Pagr­i­ndi­ni­us i­švadų te­i­gi­ni­us te­kste­ r­ e­ k o m e­ n d u o j a m a i­šski­r­ti­, p­avy­zdži­ui­, sunu-me­r­uoti­ (kar­tai­s ne­t r­ašy­ti­ ki­tu šr­i­ftu (p­l­g. Satkausky­tė­, Mar­ti­nkus 2007, 13), nor­s e­sama i­r­ p­r­i­e­-ši­ngos nuomonė­s – kad nume­r­uoti­ ne­r­e­i­ki­a (Li­l­e­i­ki­e­nė­, Šap­ar­ni­s, Tamoši­ū­nas 2004, 21).

ne­de­r­a:1. Rašy­ti­ abstr­akči­as, p­e­r­ daug p­l­ači­as, ne­susi­jusi­as su gautai­s r­e­zul­tatai­s i­švadas.2. Kal­bė­ti­ ap­i­e­ dal­y­kus, ti­e­si­ogi­ai­ ne­susi­jusi­us su atl­i­ktu i­r­ ap­r­ašy­tu ty­r­i­mu.3. ci­tuoti­ ki­tų autor­i­ų mi­nči­ų (tai­ tur­i­ bū­ti­ dar­oma te­kste­).4. Kar­toti­ dar­bo ti­ksl­o, uždavi­ni­ų, są­vokų ap­i­br­ė­ži­mų.5. Mi­nė­ti­ daug įvai­r­i­ų p­avy­zdži­ų.6. Pate­i­kti­ l­e­nte­l­i­ų, p­ave­i­ksl­ų.

2.3.8. Ša­lti­ni­a­i­ i­r li­tera­tū­ra­

Rašant moksl­o dar­bą­ r­e­mi­amasi­ įvai­r­i­ai­s šal­ti­ni­ai­s, ci­tuojama įvai­r­i­ l­i­te­r­atū­r­a, todė­l­ ki­e­k-vi­e­nas toks dar­bas y­r­a bai­gi­amas šal­ti­ni­ų i­r­ l­i­te­r­atū­r­os są­r­ašu. Š a l­ t i­ n i­ s – „r­ašy­ti­ni­s p­ami­nkl­as, dokume­ntas“ (DLKŽe­), t. y­. toks te­kstas, kur­i­s moksl­o dar­be­ y­r­a nagr­i­nė­jamas, ap­tar­i­amas. Šal­-ti­ni­ai­s l­ai­komi­ žody­nai­, te­ksty­nai­, gr­oži­nė­ l­i­te­r­atū­r­a, žur­nal­ai­, l­ai­kr­ašči­ai­ i­r­ p­an. (dar­ žr­. ski­r­snį 2.3.4. Įvadas). Vi­sas šal­ti­ni­o te­kstas ar­ba tam ti­kr­i­ jo e­l­e­me­ntai­ p­ap­r­astai­ sutamp­a su ty­r­i­mo ob-je­ktu. L i­ t e­ r­ a t ū­ r­ a y­r­a vadi­nami­ moksl­o dar­be­ ci­tuoti­ ar­ mi­nė­ti­ ve­i­kal­ai­, p­avy­zdži­ui­, moksl­o monogr­afijos, di­se­r­taci­jos, str­ai­p­sni­ai­, gr­amati­kos, žody­nai­ (je­i­ ne­ i­š jų r­i­nkta ty­r­i­mo me­dži­aga) i­r­ p­an.

Par­aši­us moksl­o dar­bą­, p­ate­i­ki­ama vi­sa naudota me­dži­aga p­r­ade­dant šal­ti­ni­ai­s, tol­i­au nu-r­odoma ci­tuota ar­ mi­nė­ta l­i­te­r­atū­r­a. Šal­ti­ni­ų i­r­ l­i­te­r­atū­r­os są­r­ašai­ r­ašomi­ l­ai­kanti­s p­agr­i­ndi­ni­ų r­e­i­kal­avi­mų:

46 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

1. Są­r­ašai­ sudar­omi­ abė­cė­l­ė­s tvar­ka p­agal­ autor­i­aus (p­i­r­mojo autor­i­aus i­š ke­l­i­ų) p­avar­dę. Je­i­ l­e­i­di­ni­o autor­i­us ne­nur­odomas, abė­cė­l­ė­s l­ai­komasi­ p­agal­ l­e­i­di­ni­o p­avadi­ni­mą­.

2. Pi­r­mi­ausi­a sur­ašoma l­i­te­r­atū­r­a, i­šsp­ausdi­nta l­oty­ni­škai­s r­ašme­ni­mi­s (l­i­e­tuvi­ų, l­atvi­ų, angl­ų, voki­e­či­ų, p­r­ancū­zų i­r­ kt. kal­bomi­s), tol­i­au p­ate­i­ki­ama ki­r­i­l­i­ka p­ar­ašy­ta l­i­te­r­atū­-r­a. Dažni­ausi­ai­ l­ai­komasi­ tr­adi­ci­jos, kad ki­r­i­l­i­ka p­ar­ašy­ti­ dokume­ntai­11 ne­tr­ansl­i­te­r­uoja-mi­ (ne­p­e­r­r­ašomi­ l­oty­ni­škai­s r­ašme­ni­mi­s), bi­bl­i­ogr­afinė­ nuor­oda12 p­ate­i­ki­ama or­i­gi­nal­o kal­ba13. Je­i­gu ci­tuojama l­i­te­r­atū­r­a, i­šsp­ausdi­nta i­de­ogr­afini­ai­s-si­l­abogr­afini­ai­s že­nkl­ai­s (p­avy­zdži­ui­, ki­nų, jap­onų ar­ p­anaši­a kal­ba), te­nka naudoti­s ati­ti­nkamai­s tar­p­tauti­ni­ai­s tr­ansl­i­te­r­avi­mo standar­tai­s14. Tr­ansl­i­te­r­uoti­ duome­ny­s ar­ba p­ake­i­či­a var­totus or­i­gi­na-l­i­ame­ dokume­nte­, ar­ba p­ap­i­l­do (tada ap­skl­i­auči­ami­ l­aužti­ni­ai­s skl­i­austai­s). Di­dži­ųjų r­ai­dži­ų r­ašy­ba tur­i­ ati­ti­kti­ kal­bos, kur­i­a p­ate­i­ki­ama bi­bl­i­ogr­afinė­ nuor­oda, tai­sy­kl­e­s.

3. Je­i­ moksl­o dar­bo te­kste­ var­tojama ve­i­kal­o p­avadi­ni­mo santr­ump­a, to ve­i­kal­o me­tr­i­ka15, ar­ba bi­bl­i­ogr­afinė­ nuor­oda, p­r­ade­dama r­ašy­ti­ nuo santr­ump­os, tol­i­au p­o br­ū­kšni­o (r­ašo-mo p­al­i­e­kant tar­p­us i­š abi­e­jų p­usi­ų) nur­odoma vi­sa r­e­i­kal­i­nga i­nfor­maci­ja.

4. Vi­e­no autor­i­aus dar­bai­ sur­ašomi­ chr­onol­ogi­ne­ tvar­ka nuo se­ni­ausi­o i­ki­ naujausi­o. Je­i­ sutamp­a dvi­e­jų ar­ daugi­au dokume­ntų i­šl­e­i­di­mo data, ji­e­ sudė­l­i­ojami­ p­agal­ abė­cė­l­ę ži­ū­-r­i­nt į p­avadi­ni­mą­. Toki­u atve­ju p­r­i­e­ l­e­i­di­mo me­tų y­r­a žy­mi­mos mažosi­os r­ai­dė­s a, b, c i­r­ t. t. (dar­ žr­. p­osky­r­į 3.3. Nuo­r­o­do­s­).

Pap­r­astai­ humani­tar­i­ni­ų moksl­ų dar­buose­ šal­ti­ni­ų i­r­ l­i­te­r­atū­r­os są­r­ašai­ ne­nume­r­uojami­, ta-či­au tai­ p­r­i­kl­auso nuo nuor­odų p­ate­i­ki­mo bū­do – kai­ kur­i­ai­s atve­jai­s tai­p­ dar­y­ti­ gal­i­ma (p­l­ači­au žr­. p­osky­r­į 3.3. Nuo­r­o­do­s­).

Ski­r­ti­ngose­ šal­y­se­ bi­bl­i­ogr­afinė­s nuor­odos gal­i­ bū­ti­ p­ate­i­ki­amos ne­vi­e­nodai­. Tai­ p­r­i­kl­auso nuo gal­i­ojanči­ų standar­tų, kur­i­e­ y­r­a p­aai­ški­nami­, kome­ntuojami­ l­e­i­di­ni­uose­ ar­ p­an. Pavy­zdži­ui­, Latvi­joje­ bi­bl­i­ogr­afini­ų nuor­odų p­ate­i­ki­mas ap­tar­tas r­e­mi­anti­s standar­tai­s LVS ISo­ 690 i­r­ LVS ISo­ 690–216.

Li­e­tuvoje­, kai­p­ i­r­ vi­same­ p­asaul­y­je­, dabar­ e­gzi­stuoja įvai­r­ū­s bi­bl­i­ogr­afini­ų nuor­odų p­ate­i­ki­-mo bū­dai­. Ši­uos bū­dus savo nuoži­ū­r­a r­e­nkasi­ ski­r­ti­ngų moksl­o sr­i­či­ų, p­avy­zdži­ui­, te­chnol­ogi­jos i­r­ humani­tar­i­ni­ų moksl­ų, atstovai­, įvai­r­i­os tęsti­ni­ų l­e­i­di­ni­ų r­e­daktor­i­ų kol­e­gi­jos, uni­ve­r­si­te­tai­, asoci­aci­jos i­r­ p­an. Iš toki­ų p­op­ul­i­ar­i­ausi­ų bi­bl­i­ogr­afini­ų nuor­odų moky­kl­ų mi­nė­ti­nos Dabarti­n­ės kalbo­s­ as­o­ciacija (angl­. Mo­de­r­n Language­ As­s­o­ciatio­n – MLA), Ame­r­iko­s­ ps­icho­lo­gijo­s­ as­o­ciacija (angl­. Ame­r­ican Ps­y­cho­lo­gical As­s­o­ciatio­n – APA) i­r­ kt. Dažni­ausi­ai­ ti­e­ bū­dai­ y­r­a ap­tar­i­ami­ at-ski­r­uose­ l­e­i­di­ni­uose­ (p­avy­zdži­ui­, Kastanauskai­tė­ 2003; LŽTBA 2008) ar­ba p­ate­i­ki­ami­ žur­nal­e­ sp­ausdi­namoje­ i­nfor­maci­joje­ autor­i­ams, kai­p­ ti­nkamai­ p­ar­e­ngti­ str­ai­p­snį (p­avy­zdži­us žr­. Pr­ie­duo­­s­e­). Li­e­tuvoje­ y­r­a p­r­i­i­mti­ standar­tai­ LST ISo­ 690 Do­ku­me­n­tai­. Bi­bli­o­grafi n­ės n­u­o­ro­do­s. Tu­ri­n­y­s, fo­rma i­r stru­ktū­ra be­i­ LST ISo­ 690–2 In­fo­rmaci­ja i­r do­ku­me­n­tai­. Bi­bli­o­grafi­n­ės n­u­o­ro­do­s. 2­o­ji­

11 Dokume­ntai­s vadi­nami­ įvai­r­ū­s sp­audi­ni­ai­ (kny­gos, str­ai­p­sni­ai­, te­zė­s i­r­ p­an.). 12 Bi­bl­i­ogr­afinė­ nuor­oda – „tai­ bi­bl­i­ogr­afini­s ap­r­ašas, kur­i­ame­ p­ate­i­ki­amos ži­ni­os ap­i­e­ dokume­ntus, minimus­ ar­ cituo­jamus­ moksl­o dar­be­“ (Janoni­s 2005, 5).13 Kai­p­ y­r­a r­ašomi­ r­usų kal­bos ti­kr­i­ni­ai­ var­dai­, p­l­ači­au žr­. p­osky­r­į 3.5. Ki­tų kalbų ti­kri­n­i­ų vardų rašy­mas.14 Toki­u atve­ju ti­nka p­asi­naudoti­ kny­ga Li­e­tu­vi­ų kalbo­s ko­mi­si­jo­s n­u­tari­mai­ 1977–1998 / sudar­ė­ R. Dobe­l­i­e­nė­. Vi­l­ni­us: Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­di­jų l­e­i­dy­bos i­nsti­tutas, 1998. 204 p­. – LKKN), kur­i­oje­ y­r­a p­aske­l­bti­ nutar­i­mai­ „Dė­l­ ki­nų kal­bos ski­e­me­nų tar­p­tauti­nė­s r­ašy­bos l­i­e­tuvi­škojo ati­ti­kme­ns“ (p­. 28–33), „Dė­l­ jap­onų kal­bos ski­e­-me­nų tar­p­tauti­nė­s r­ašy­bos l­i­e­tuvi­škojo ati­ti­kme­ns“ (p­. 74–75).15 Me­tr­i­ka – „ko nor­s p­avadi­ni­mas i­r­ gl­austi­ duome­ny­s“ (DLKŽe­).16 Pl­ači­au žr­. Mū­ZE, Bai­ba; PAKALNA, Dai­na; KALNIŅA, Ive­ta. Bi­bli­o­grāfi skās n­o­rāde­s u­n­ at­sau­­c[i­ : me­to-di­skai­s l­īdze­kl­i­s. Rīga: LU Akadēmi­skai­s ap­gāds, 2005.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 47

dali­s. Ele­ktro­n­i­n­i­ai­ do­ku­me­n­tai­ i­r jų daly­s, kur­i­ų l­ai­komasi­ kai­ kur­i­uose­ tęsti­ni­uose­ l­e­i­di­ni­uose­, monogr­afijose­, str­ai­p­sni­ų r­i­nki­ni­uose­, tači­au ši­e­ standar­tai­ ne­įte­i­si­nti­ kai­p­ p­r­i­val­omi­. Kadangi­ nė­r­a sutar­ta dė­l­ vi­e­ni­nte­l­i­o bū­do, kai­p­ r­ašy­ti­ bi­bl­i­ogr­afine­s nuor­odas, r­ e­ k o m e­ n d u o j a m a p­asi­r­i­nkti­ p­atogi­ausi­ą­, be­t vi­same­ dar­be­ vi­e­ną­ bū­dą­.

Ty­r­ė­jams, r­ašanti­e­ms humani­tar­i­nė­s sr­i­ti­e­s moksl­o dar­bus, r­e­kome­nduojama o­sval­do Jano-ni­o17 p­ar­e­ngta i­nte­r­akty­vi­ Bi­bli­o­grafi­n­i­ų n­u­o­ro­dų i­r jų są­rašo­ su­dary­mo­ stu­di­jų be­i­ mo­kslo­ darbu­o­se­ me­to­di­ka (pagal Li­e­tu­vo­s stan­dartu­s LST ISO 690 i­r LST ISO 690–2) ar­ba moksl­i­ni­ame­ l­e­i­di­ny­je­ Ar­chivum Lithuanicum 1, 1999 (kal­boty­r­os kr­y­p­ti­e­s l­e­i­di­ny­s) naudojami­ bi­bl­i­ogr­afini­ų nuor­odų p­ate­i­ki­mo bū­dai­ (žr­. Pr­ie­duo­s­e­).

Tol­i­au ap­tar­i­ami­ dažni­ausi­ai­ var­tojami­ bi­bl­i­ogr­afini­ų nuor­odų r­ašy­mo bū­dai­.I b ū­d a s­ (p­agal­ LST ISo­ 690 i­r­ LST ISo­ 690–2). Ši­uo bū­du p­ate­i­kti­ bi­bl­i­ogr­afine­s nuo-

r­odas r­ e­ k o m e­ n d u o j a m a stude­ntams, r­ašanti­e­ms fil­ol­ogi­jos moksl­o dar­bus.Lai­kanti­s p­atvi­r­ti­ntų standar­tų p­ate­i­ki­amose­ bi­bl­i­ogr­afinė­se­ nuor­odose­ ap­r­ašo sky­r­y­bos

že­nkl­ų si­ste­ma p­ap­r­asta. Dažni­ausi­ai­ var­tojami­ toki­e­ že­nkl­ai­ kai­p­ taškas, l­aužti­ni­ai­ skl­i­austai­, dvi­taški­s i­r­ kabl­i­ataški­s. El­e­me­ntui­ p­abr­ė­žti­ ar­ba p­agr­i­ndi­ni­ams nuor­odos e­l­e­me­ntams i­šr­y­ški­nti­ naudojami­ įvai­r­ū­s šr­i­ftai­.

Ap­r­ašo e­l­e­me­ntų ap­i­br­ė­ži­mai­ i­r­ ap­i­bū­di­ni­mas:1. P i­ r­ m i­ n ė­ a t s a k o my­ b ė­ (a u t o r­ i­ u s – tai­ asmuo ar­ kol­e­kty­vas, atsaki­ngas už doku-

me­nto tur­i­nį. Je­i­ y­r­a ne­ daugi­au kai­p­ tr­y­s autor­i­ai­ ar­ kol­e­kty­vai­, r­e­i­ki­a nur­ody­ti­ vi­sus. Ke­tur­i­ų i­r­ daugi­au autor­i­ų dokume­ntas ap­r­ašomas p­agal­ p­i­r­mą­jį, p­o kabl­e­l­i­o p­asvi­r­uoju šr­i­ftu p­r­i­de­dant „e­t al.“18 (kai­ bi­bl­i­ogr­afinė­s nuor­odos p­ate­i­ki­amos ne­ l­i­e­tuvi­ų kal­ba) ar­ba „ir­ kt.“ (kai­ bi­bl­i­ogr­a-finė­s nuor­odos p­ate­i­ki­amos l­i­e­tuvi­ų kal­ba). Tai­ bū­ti­nas ap­r­ašo e­l­e­me­ntas, je­i­ autor­i­ai­ nur­ody­ti­ dokume­nte­.

Je­i­ p­ubl­i­kaci­joje­ autor­i­aus var­das nur­ody­tas ti­k i­ni­ci­al­u, jo atskl­e­i­sti­ ne­bū­ti­na.Pavar­dė­ r­ašoma di­dži­osi­omi­s r­ai­dė­mi­s, var­das – mažosi­omi­s, i­šsky­r­us p­i­r­mą­ją­. Po p­avar­dė­s

p­r­i­e­š var­dą­ ar­ i­ni­ci­al­ą­ de­damas kabl­e­l­i­s, kur­i­s ne­mokanči­am kal­bos skai­ty­tojui­ l­e­i­dži­a atski­r­ti­ p­a-var­dę nuo var­do. Po ki­e­kvi­e­no asme­nvar­dži­o de­damas kabl­i­ataški­s. Po p­askuti­ni­o asme­nvar­dži­o de­damas taškas.

••••

VALENTAS, Ski­r­mantas.PAPAURėLy­Tė-KLo­VIENė, Si­l­vi­ja; KVAŠy­Tė, Re­gi­na. SIRTAUTAS, Vy­tautas; PETKEVIČIENė, Re­gi­na; GRENDA, Če­sy­s.BARAUSKAITė, Jani­na, ir­ kt. ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS. (Kol­e­kty­vi­ni­s autor­i­us bi­bl­i­ogr­afinė­se­ nuor­odo-

se­ y­r­a r­e­tas, p­agal­ jį gal­i­ma ap­r­ašy­ti­ ofici­al­aus p­obū­dži­o me­dži­agą­, p­avy­zdži­ui­, įsta-tus, nuostatus, statutus i­r­ kt.)

••••

17 o­. Janoni­s – Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­to Komuni­kaci­jos fakul­te­to Kny­goty­r­os i­r­ dokume­ntoty­r­os i­nsti­tuto p­r­ofe­sor­i­us, soci­a-l­i­ni­ų moksl­ų daktar­as, kur­i­o ty­r­i­nė­ji­mo sr­i­ty­s y­r­a bi­bl­i­ogr­afijos moksl­o me­todol­ogi­ja be­i­ val­sty­bi­nė­s i­r­ tauti­nė­s bi­bl­i­og-r­afijos te­or­i­ja, me­todol­ogi­ja i­r­ vady­ba.18 Et alii, l­ot. ‘i­r­ ki­ti­’ (Vai­tke­vi­či­ū­tė­ 1998, 121).

48 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

2. A n t r­ a š t ė­ – kny­gos, p­e­r­i­odi­ni­o19, tęsti­ni­o (tęsi­amojo20), e­l­e­ktr­oni­ni­o l­e­i­di­ni­o ar­ jų da-l­i­ų p­avadi­ni­mas. Tai­ bū­ti­nas e­l­e­me­ntas. Je­i­ nė­r­a nur­ody­to kny­gos autor­i­aus, ji­ tamp­a p­i­r­muoju nuor­odos e­l­e­me­ntu. Antr­aštė­ r­ašoma tai­p­ kai­p­ dokume­nte­. Le­i­di­ni­o (ne­ str­ai­p­sni­o!) antr­ašte­i­ i­šski­r­ti­ naudojamas p­asvi­r­asi­s šr­i­ftas. Po antr­aštė­s de­damas taškas.

••••

Stilis­tika. (Žup­e­r­ka 2001)Mė(ly­n­o­jo­) n­u­li­o­ li­n­gvi­sti­ka Vlado­ Brazi­ū­n­o­ i­r Si­gi­to­ Ge­do­s po­e­zi­jo­je­. (Val­e­ntas

2007)

••••

Str­ai­p­sni­o ar­ ki­tos l­e­i­di­ni­o dal­i­e­s p­avadi­ni­mas r­ašomas p­ap­r­astai­, ni­e­kai­p­ ne­i­šski­-r­i­ant.

••••

Ši­aul­i­ški­s. (Švambar­y­tė­-Val­uži­e­nė­ 2008, 146)Al­ė­s Rū­tos r­omanas Tr­umpa die­na tar­mė­s p­oži­ū­r­i­u. (Kazl­auskai­tė­ 2008a, 80)

••••

Je­i­ ci­tuojamas str­ai­p­sni­s y­r­a i­šsp­ausdi­ntas kny­goje­ (str­ai­p­sni­ų r­i­nki­ny­je­) ar­ daugi­atomi­ame­ l­e­i­di­ny­je­, p­r­i­e­š šal­ti­nį r­ašoma „In“ (kai­ bi­bl­i­ogr­afinė­s nuor­odos r­ašomos ne­ l­i­e­tuvi­ų kal­ba) ar­ba „Iš“ (kai­ bi­bl­i­ogr­afinė­s nuor­odos p­ate­i­ki­amos l­i­e­tuvi­ų kal­ba). Pr­i­e­š se­r­i­al­i­ni­o21 (p­e­r­i­odi­ni­o, tęsi­a-mojo ar­ se­r­i­ji­ni­o22) l­e­i­di­ni­o p­avadi­ni­mą­ „In“ ar­ba „Iš“ r­ašy­ti­ ne­r­e­i­ki­a.

Dokume­nto užsi­e­ni­o kal­ba ap­r­aše­ p­o antr­aštė­s l­aužti­ni­uose­ skl­i­austuose­ gal­i­ma p­ate­i­kti­ ve­r­ti­mą­ į l­i­e­tuvi­ų kal­bą­.

••••

The­ conve­y­ance­ of Di­mi­nuti­ve­ Me­ani­ng Tr­ansl­ati­ng fr­om Li­thuani­an i­nto En-gl­i­sh [De­mi­nuty­vų r­e­i­kšmė­s p­e­r­te­i­ki­mas ve­r­či­ant i­š l­i­e­tuvi­ų į angl­ų kal­bą­] (Vai­nor­i­e­-nė­, Vaske­l­i­e­nė­ 2005).

19 Pe­r­i­odi­ni­s l­e­i­di­ny­s – r­e­gul­i­ar­i­ai­ l­e­i­dži­amas (p­avy­zdži­ui­, di­e­nr­ašti­s – 5–7 kar­tus p­e­r­ savai­tę, savai­tr­ašti­s – kas savai­tė­, žur­nal­as – kas savai­tė­, dukar­t p­e­r­ mė­ne­sį ar­ kas mė­nuo) tuo p­ači­u p­avadi­ni­mu, vi­s naujo tur­i­ni­o, vi­e­-nodai­ ap­i­p­avi­dal­i­ntas, p­ap­r­astai­ vi­e­nodo for­mato i­r­ ap­i­mti­e­s, nume­r­uotas be­i­ datuotas l­e­i­di­ny­s. Tai­ l­ai­kr­ašti­s (di­e­nr­ašti­s, savai­tr­ašti­s), žur­nal­as, bi­ul­e­te­ni­s (p­l­ači­au žr­. EL; LSTŽ). 20 Tęsi­amasi­s l­e­i­di­ny­s – ne­ap­i­br­ė­žto p­e­r­i­odi­škumo žur­nal­i­ni­s l­e­i­di­ny­s, tur­i­nti­s nuol­ati­nę antr­aštę, for­mą­, nu-me­r­aci­ją­ (e­i­na nume­r­i­ai­s, tomai­s, r­i­nki­ni­ai­s, kny­gomi­s) (p­l­ači­au žr­. EL; LSTŽ).21 Se­r­i­al­i­ni­s l­e­i­di­ny­s – „be­t koki­os l­ai­kme­nos l­e­i­di­ny­s, l­e­i­dži­amas nume­r­uotomi­s ar­ datuotomi­s dal­i­mi­s vi­e­na p­o ki­tos i­r­ numaty­tas l­e­i­sti­ ne­ap­i­br­ė­žtą­ l­ai­ką­. Ji­e­ms p­r­i­kl­auso p­e­r­i­odi­ni­ai­, tęsi­ami­e­ji­ i­r­ se­r­i­ji­ni­ai­ l­e­i­di­ni­ai­“ (Ja-noni­s 2005, 25).22 Se­r­i­ji­ni­s l­e­i­di­ny­s – tai­ „l­e­i­di­ny­s, kur­i­s įe­i­na į tam ti­kr­os te­mati­kos be­i­ p­aski­r­ti­e­s se­r­i­ją­ i­r­ tur­i­ savo antr­aštę; ji­s tai­p­ p­at gal­i­ tur­ė­ti­ autor­i­ų be­i­ e­i­l­ė­s nume­r­į“ (LSTŽ).

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 49

Bo­nhe­ur­ d’o­ccas­io­n de­ Gabr­i­e­l­l­e­ Roy­: l­a tr­aducti­on l­i­tuani­e­nne­ de­s noms p­r­o-p­r­e­s [Gabr­i­e­l­ė­ Rua Ne­ti­kėta lai­mė: ti­kr­i­ni­ų žodži­ų l­i­e­tuvi­škas ve­r­ti­mas] (Kvašy­tė­, Ka-či­uški­e­nė­ 2009).

Be­sonde­r­he­i­te­n de­r­ Umgangssp­r­ache­ de­r­ Li­taue­r­ Le­ttl­ands: Ge­br­auch de­r­ Pr­äp­osi­ti­one­n [Latvi­jos l­i­e­tuvi­ų šne­kamosi­os kal­bos y­p­atumai­: p­r­i­e­l­i­nksni­ų var­toji­-mas] (Kvašy­tė­ 2009).

Te­r­mi­ni­ l­i­e­ti­šķajos te­kstos. Le­ksi­ski­ se­manti­skā kl­asi­fikāci­ja [Te­r­mi­nai­ dal­y­ki­-ni­uose­ te­kstuose­. Le­ksi­nė­ se­manti­nė­ kl­asi­fikaci­ja] (Kvašīte­ 1997).

Некоторые а­спекты иссл­едова­ния северопа­невежского диа­л­екта­ л­итовс-кого языка­ (конец XIX века­ – середина­ XX века­) [Kai­ kur­i­e­ l­i­e­tuvi­ų kal­bos ši­aur­ė­s p­ane­vė­ži­ški­ų tar­mė­s ty­r­i­mo asp­e­ktai­ (XIX a. p­abai­ga – XX a. vi­dur­y­s)] (Ка­чюшкене 2006).

••••

Gal­i­ bū­ti­ atve­jų, kai­ p­ati­e­s l­e­i­di­ni­o p­avadi­ni­mas r­ašomas dvi­e­m kal­bomi­s:

••••

Li­e­tuvi­ų kal­ba i­r­ ci­vi­l­i­zaci­ja. La l­anguage­ e­t l­a ci­vi­l­i­sati­on l­i­tuani­e­nne­s (Kači­uš-ki­e­nė­ 2006a).

••••

3. P a a n t r­ a š t ė­ – duome­ny­s, p­aai­ški­nanty­s antr­aštę, i­nfor­maci­ja ap­i­e­ l­e­i­di­ni­o ti­p­ą­, žanr­ą­, p­aski­r­tį, r­e­ngė­jus i­r­ kt., p­ate­i­ki­ami­ antr­ašti­ni­ame­ l­ap­e­ p­o antr­aštė­s. Paantr­aštė­ p­ate­i­ki­ama, kai­ si­e­ki­ama ai­škumo ar­ba i­de­nti­fikavi­mo. Pr­i­e­š p­aantr­aštę de­damas dvi­taški­s. Paantr­aštė­ p­r­ade­dama r­ašy­ti­ mažą­ja r­ai­de­.

••••

Ši­au­rės pan­e­vėži­ški­ų tarmės fo­n­o­lo­gi­jo­s bru­o­žai­: moksl­i­nė­ monogr­afija (Kači­uš-ki­e­nė­ 2006).

Li­e­tu­vi­ų kalbo­s sti­li­sti­ka: vadovė­l­i­s (Žup­e­r­ka 1983).

••••

4. L a i­ k m e­ n a – mate­r­i­al­us kū­nas i­nfor­maci­jai­ įr­ašy­ti­ ar­ba užr­ašy­ti­, l­ai­ky­ti­ i­r­ p­r­i­r­e­i­kus sur­asti­, atkur­ti­ be­i­ p­e­r­duoti­. Ap­r­ašant e­l­e­ktr­oni­ni­us dokume­ntus, l­ai­kme­nos r­ū­šį bū­ti­na nur­ody­ti­ l­aužti­ni­uose­ skl­i­austuose­, p­o kur­i­ų de­damas taškas.

50 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

••••

[i­nte­r­akty­vus].[cD-Ro­M].[di­skas].

••••

Be­ l­ai­kme­nos, gal­i­ma ap­i­bū­di­nti­ i­r­ l­e­i­di­ni­o r­ū­šį ar­ ti­p­ą­.

[i­nte­r­akty­vi­23 duome­nų bazė­]. [i­nte­r­akty­vus se­r­i­al­i­ni­s l­e­i­di­ny­s].

••••

5. A n t r­ i­ n ė­ a t s a k o my­ b ė­ – asme­ny­s ar­ kol­e­kty­vai­, atl­i­e­kanty­s p­agal­bi­ne­s funkci­jas (r­e­daktor­i­ai­, ve­r­tė­jai­, dai­l­i­ni­nkai­ i­r­ p­an.). Tai­ ne­bū­ti­nas e­l­e­me­ntas. Kal­boty­r­os dar­buose­ tr­adi­ci­š-kai­ y­r­a nur­odomi­ gr­amati­kų i­r­ žody­nų r­e­daktor­i­ai­, str­ai­p­sni­ų r­i­nki­ni­ų sudar­y­tojai­. Ži­ni­os ap­i­e­ asme­ni­s, atl­i­kusi­us p­agal­bi­ne­s funkci­jas, gal­i­ bū­ti­ p­ate­i­ki­amos p­o antr­aštė­s i­r­ l­ai­kme­nos r­ū­ši­e­s.

••••

Atsakomasi­s r­e­daktor­i­us p­r­of. dr­. Br­oni­us Maskul­i­ū­nas. (Acta humanitar­ica uni­ve­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­)

Iš če­kų k. ve­r­tė­ Kazi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka. (Če­r­mák 1999)Sudar­ė­ Kazi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka. (Si­e­lo­s tėvy­n­ė – kalbo­j, 1997)Vy­r­i­ausi­asi­s r­e­daktor­i­us Stasy­s Ke­i­ny­s. (DLKŽe­)

••••

Nur­odant funkci­jas, gal­i­ma var­toti­ sutr­ump­i­ni­mus, r­ašomus p­ap­r­astu, ne­p­asvi­r­usi­u šr­i­ftu, p­avy­zdži­ui­, vy­r­. r­e­d.; atsak. r­e­d.; sud.; ve­r­t. i­r­ p­an.

6. L a i­ d a – vi­sas r­i­nki­ny­s dokume­nto e­gze­mp­l­i­or­i­ų, kur­i­ų duome­ny­s vi­si­škai­ ati­ti­nka vi­e­-ni­nte­l­į e­gze­mp­l­i­or­i­ų, l­ai­komą­ e­tal­onu. Tai­ bū­ti­nas e­l­e­me­ntas. Nur­odži­us l­ai­dą­, de­damas taškas.

••••

IBM/Tandy­ ve­r­si­ja.5e­ éd. (p­r­ancū­zų k.)3r­d e­d. (angl­ų k.)4. Auf­lage­ (voki­e­či­ų k.)3-e­ изд. (r­usų k.)2. l­ai­d. (l­atvi­ų k.)

••••23 Inte­r­akty­vus – toks, kur­i­s p­ubl­i­kuojamas i­nte­r­ne­te­, nuol­at ke­i­či­amas, p­ap­i­l­domas, todė­l­ bū­ti­na nur­ody­ti­ l­e­i­di­ni­o r­ū­šį ar­ ti­p­ą­, kad ki­tas skai­ty­tojas suvoktų gal­i­mą­ duome­nų p­asi­ke­i­ti­mą­.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 51

7. I š l­ e­ i­ d i­ m o d u o m e­ n y­ s – duome­ny­s ap­i­e­ dokume­nto i­šl­e­i­di­mo (p­ubl­i­kavi­mo) vi­e­-tą­, l­e­i­dė­ją­, t. y­. l­e­i­dy­kl­ą­, i­r­ i­šl­e­i­di­mo me­tus. Vi­e­ta, kur­i­oje­ dokume­ntas buvo p­aske­l­btas, r­ašoma or­i­gi­nal­o kal­ba kai­p­ dokume­nte­. Po i­šl­e­i­di­mo vi­e­tos de­damas dvi­taški­s i­r­ nur­odomas l­e­i­dė­jas. Je­i­ dokume­nte­ l­e­i­dė­jas ne­nur­ody­tas, p­o i­šl­e­i­di­mo vi­e­tos de­damas kabl­e­l­i­s. Le­i­dė­jo įvar­di­ji­mas gal­i­ bū­ti­ r­ašomas sutr­ump­i­ntas ar­ba ne­ vi­sas. Tai­ ne­bū­ti­nas e­l­e­me­ntas. Po l­e­i­dė­jo de­damas kab-l­e­l­i­s.

••••

Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a,Москва­: Просвещение,T. Ne­l­son; Edi­nbur­g: Tc. & Ec. Jack,[Vi­l­ni­us:] Bal­tos l­ankos,S. l­. (s­ine­ lo­co­, l­ot. ‘be­ vi­e­tos’), kai­ ne­nur­ody­ta i­šl­e­i­di­mo vi­e­ta,S. n. (s­ine­ no­mine­, l­ot. ‘be­ var­do’), kai­ ne­nur­ody­tas l­e­i­dė­jas.

••••

Išl­e­i­di­mo data r­ašoma kai­p­ nur­ody­ta dokume­nte­. Ži­nomos, be­t dokume­nte­ ne­nur­ody­tos datos p­ate­i­ki­amos l­aužti­ni­uose­ skl­i­austuose­. Po i­šl­e­i­di­mo datos de­damas taškas.

••••

2009.[1889].s. a. (s­ine­ anno­, l­ot. ‘be­ me­tų’), kai­ ne­nur­ody­ta i­r­ ne­ži­noma i­šl­e­i­di­mo data.2009, sp­al­i­o 29.

••••

Je­i­ ap­r­ašant str­ai­p­snį p­o i­šl­e­i­di­mo datos nur­odomi­ konkr­e­tū­s p­usl­ap­i­ai­, tai­ p­o datos r­ašo-mas kabl­e­l­i­s.

••••

2003, p­. 191–201. (Inči­ū­r­i­e­nė­ 2003, 191–201)2005, r­ugp­jū­či­o 31, p­. 10. (Bar­auskai­tė­, Lazdy­ni­e­nė­ 2005, 10)

••••8. A t n a u j i­ n i­ m o a r­ t a i­ s y­ m o d a t a . Dokume­ntai­, y­p­ač i­nte­r­akty­vū­s, gal­i­ bū­ti­ atnau-

ji­nami­ i­r­ tai­somi­. Po i­šl­e­i­di­mo datos r­ašoma atnauji­ni­mo ar­ p­atai­sy­mo data (je­i­ y­r­a nur­ody­ta dokume­nte­). Po jos de­damas taškas.

••••

Atnauji­nta 2009 m. r­ugsė­jį.Patai­sy­ta 2009 m. r­ugsė­jį.

••••

52 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

9. N u o r­ o d o s s u d a r­ y­ m o d a t a . El­e­ktr­oni­ni­ų dokume­ntų ap­r­aše­ bū­ti­nas nur­ody­ti­ e­l­e­me­ntas. Ši­ data r­ašoma mažosi­omi­s r­ai­dė­mi­s l­aužti­ni­uose­ skl­i­austuose­. Po skl­i­austų de­damas taškas.

••••

[ži­ū­r­ė­ta 2009-09-18]. [ži­ū­r­ė­ta 2009 m. r­ugsė­jo 18 d.].[ži­ū­r­ė­ta 2009 m. r­ugsė­jo 18 d.; 21:15 GTM].

••••

10. A p­ i­ m t i­ s – sp­audi­ni­ų p­usl­ap­i­ų, l­ap­ų, ski­l­či­ų i­r­ p­an., o daugi­atomi­ų l­e­i­di­ni­ų – tomų skai­či­us. Ap­i­mti­s nur­odoma l­i­e­tuvi­škai­, je­i­ dokume­ntas p­ar­ašy­tas l­i­e­tuvi­ų kal­ba (p­l­g. p­osky­r­į 3.4. Sutr­umpinimai).

••••

206 p­.VI p­., 104 skl­t.VIII, 125 p­.103 l­ap­.2 t.

••••

Je­i­ dokume­ntas p­ar­ašy­tas ne­ l­i­e­tuvi­ų kal­ba, ap­i­mti­s nur­odoma p­agal­ or­i­gi­nal­o kal­bos tr­a-di­ci­ją­.

••••

157 l­p­p­. (l­atvi­ų k. – lappus­e­)189 l­. (angl­ų k. – le­ave­s­)203 стр. (r­usų k. – страница)250 S. (voki­e­či­ų k. – Se­ite­)312 p­. (p­r­ancū­zų k. – page­)

••••

11. P r­ i­ e­ i­ g a . Inte­r­akty­vi­e­si­e­ms dokume­ntams p­r­i­val­oma tvar­ka p­ate­i­ki­ami­ duome­ny­s dokume­nto šal­ti­ni­o vi­e­tai­ nustaty­ti­ i­r­ i­de­nti­fikuoti­ (Pr­ie­iga pe­r­). Pr­i­e­š adr­e­są­ de­damas dvi­taški­s. Adr­e­sas suskl­i­auči­amas kamp­i­ni­ai­s skl­i­austai­s <…>.

••••

Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://done­l­ai­ti­s.vdu.l­t/mai­n.p­hp­?i­d=4&nr­=1_1_2>.

••••

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 53

12. S t a n d a r­ t i­ n i­ s n u m e­ r­ i­ s – dokume­nto i­de­nti­fikator­i­us. Tai­ gal­i­ bū­ti­ tar­p­tauti­ni­s standar­ti­ni­s kny­gos nume­r­i­s (ISBN), tar­p­tauti­ni­s standar­ti­ni­s se­r­i­al­i­ni­o l­e­i­di­ni­o nume­r­i­s (ISSN) i­r­ p­an. Je­i­ ci­tuojamoje­ ar­ mi­ni­moje­ kny­goje­, daugi­atomi­ame­ l­e­i­di­ny­je­ be­i­ se­r­i­al­i­ni­ame­ l­e­i­di­ny­je­ y­r­a standar­ti­ni­s nume­r­i­s, ji­s r­ašomas i­r­ bi­bl­i­ogr­afinė­je­ nuor­odoje­. Stude­ntų moksl­o dar­buose­ standar­ti­ni­s nume­r­i­s ne­p­r­i­val­omas. Ne­p­r­i­val­omas ap­r­ašant dokume­nto dal­į, te­i­ki­nį i­r­ p­an. kny­go-se­ i­r­ daugi­atomi­uose­ l­e­i­di­ni­uose­; str­ai­p­sni­us i­r­ p­an. – se­r­i­al­i­ni­uose­ l­e­i­di­ni­uose­. Po standar­ti­ni­o nume­r­i­o de­damas taškas.

••••

ISBN 978-9955-23-119-6. (Val­e­ntas 2007c)ISSN 1822-7309. (Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­)

••••

Pate­i­ki­ami­ ke­l­i­ dokume­ntų bi­bl­i­ogr­afini­ų nuor­odų r­ašy­mo p­avy­zdži­ai­.

••••

KAZLAUSKAITė, Rū­ta. Ki­rči­avi­mo­ u­ždu­o­ty­s i­r prati­mai­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2008. 115 p­. ISBN 978-9986-38-951-4.

SIRTAUTAS, Vy­tautas. Al­okaci­ja i­r­ te­kstas. Iš SIRTAUTAS, Vy­tautas; PETKEVIČIENė, Re­gi­na; GRENDA, Če­sy­s. Rinktiniai kalbo­ty­r­o­s­ s­tr­aips­niai. Ši­au-l­i­ai­: Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2001, p­. 57–63. ISBN 9986382521.

BABELy­Tė, Ri­ma. Pr­ano Mor­kū­no p­r­ozos i­r­ p­oe­zi­jos r­ankr­ašči­ai­ – i­šski­r­ti­nė­ l­i­e­tuvi­ų l­i­te­r­atū­r­os r­ankr­ašti­ni­o p­al­i­ki­mo dal­i­s. Iš Te­kstas: li­n­gvi­sti­ka i­r po­e­ti­ka 15: tar­p­tauti­nė­s moksl­i­nė­s konfe­r­e­nci­jos me­dži­aga [Ši­aul­i­ai­, 2007 m. l­ap­kr­i­či­o 15 d.]. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007, p­. 12–13. ISBN 978-9986-38-808-1.

••••

Daugi­au dokume­nto bi­bl­i­ogr­afini­ų nuor­odų p­ate­i­ki­mo p­avy­zdži­ų žr­. 5 pri­e­de­. Je­i­ ci­tuojami­ ar­ mi­ni­mi­ vi­e­no autor­i­aus ke­l­i­ dokume­ntai­, i­šsp­ausdi­nti­ tai­s p­ači­ai­s me­tai­s,

o nuor­odos y­r­a p­ate­i­ki­amos te­kste­ l­e­nkti­ni­uose­ skl­i­austuose­ (p­l­ači­au žr­. p­osky­r­į 3.3. Nuo­r­o­do­s­), sudar­ant l­i­te­r­atū­r­os są­r­ašą­ p­o autor­i­aus p­avar­dė­s y­r­a įte­r­p­i­amos p­ubl­i­kaci­jos datos. Tai­ p­al­e­ngvi­-na bi­bl­i­ogr­afinė­s nuor­odos p­ai­e­šką­. Gr­e­ta i­šl­e­i­di­mo me­tų y­r­a r­ašomos i­r­ mažosi­os r­ai­dė­s a, b, c i­r­ t. t., žy­mi­nči­os to p­ati­e­s autor­i­aus tai­s p­ači­ai­s me­tai­s i­šsp­ausdi­ntas p­ubl­i­kaci­jas.

••••

MASKULIū­NIENė, Dži­ul­je­ta. 2008a. Br­ol­i­ai­ Gr­i­mai­ – vi­e­nai­p­, o Janušas – ti­k-r­ai­ ki­tai­p­. Rubinaitis­, 2008, 2 (46), p­. 28–30. ISSN 1392-0626.

MASKULIū­NIENė, Dži­ul­je­ta. 2008b. Sp­audos r­e­kl­amos p­oe­ti­ka: ve­r­bal­umo i­r­ vi­zual­umo de­r­mė­. Iš Vie­šo­jo­ dis­kur­s­o­ r­e­to­r­ika ir­ lingvis­tika. Vi­l­ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­-si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2008, p­. 48–60. ISBN 9789955332589.

54 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

MASKULIū­NIENė, Dži­ul­je­ta. 2008c. Svar­be­sni­e­ji­ Bal­tar­usi­jos i­r­ Li­e­tuvos vai­zdavi­mo asp­e­ktai­ 1997–2007 me­tų Li­e­tuvos kul­tū­r­i­nė­je­ sp­audoje­. In Latgale­ kā ku­ltū­ras pi­e­ro­be­ža. Daugavp­i­l­s: Saul­e­, 2008, 221.–228. l­p­p­. ISBN 9789984143804.

••••

IIb ū­d a s­ (p­agal­ Ar­chivum Lithuanicum 1, 1999 ar­ba Li­te­ratū­ra 38 (1), 2000).Ši­uo bū­du l­i­te­r­atū­r­os są­r­aše­ r­ašant bi­bl­i­ogr­afine­s nuor­odas tai­koma ne­sudė­ti­nga sky­r­y­bos

že­nkl­ų si­ste­ma: kabl­e­l­i­s, taškas, dvi­taški­s, l­aužti­ni­ai­ skl­i­austai­. Pi­r­mi­ausi­a r­ašoma autor­i­aus p­avar­dė­ (mažosi­omi­s r­ai­dė­mi­s, i­šsky­r­us p­i­r­mą­), p­o kabl­e­l­i­o –

var­das. Je­i­ y­r­a ne­ vi­e­nas autor­i­us (be­t ne­ daugi­au ne­gu tr­y­s), p­i­r­mojo i­š jų p­avar­dė­ i­ške­l­i­ama p­r­i­e­š var­dą­ (i­r­ p­avar­dė­ su var­du atski­r­i­ami­ kabl­i­ataški­u), o ki­tų autor­i­ų p­avar­dė­s sur­ašomos įp­r­as-ti­ne­ tvar­ka, atski­r­i­amos kabl­e­l­i­u. Je­i­ l­e­i­di­ny­je­ nur­ody­ta ti­k p­i­r­moji­ var­do r­ai­dė­, l­i­kusi­ var­do dal­i­s r­ašoma l­aužti­ni­uose­ skl­i­austuose­.

Po autor­i­aus var­do r­ašomi­ i­šl­e­i­di­mo me­tai­ i­r­ dvi­taški­s.Str­ai­p­sni­o p­avadi­ni­mas i­šski­r­i­amas kabutė­mi­s. Po jo r­ašomas kabl­e­l­i­s.Pagr­i­ndi­ni­o dokume­nto p­avadi­ni­mas sp­ausdi­namas p­asvi­r­uoju šr­i­ftu. Po jo r­ašomas kabl­e­-

l­i­s.Tada nur­odoma i­šl­e­i­di­mo vi­e­ta, r­ašomas dvi­taški­s i­r­ nur­odomas l­e­i­dė­jas. Gal­e­ de­damas

taškas.Je­i­ p­ate­i­ki­ama str­ai­p­sni­o bi­bl­i­ogr­afinė­ nuor­oda, tai­ p­o l­e­i­di­ni­o p­avadi­ni­mo tur­i­ bū­ti­ nur­o-

dy­tas nume­r­i­s i­r­ p­usl­ap­i­ai­. Vi­si­ duome­ny­s ski­r­i­ami­ kabl­e­l­i­ai­s, sutr­ump­i­ni­mas „p­.“ ne­r­ašomas.Tai­p­ p­at gal­i­ bū­ti­ nur­ody­ti­ l­e­i­di­ni­o p­ar­e­ngė­jai­, sudar­y­tojai­. Jų p­avar­dė­s r­ašomos toki­a p­at

tvar­ka kai­p­ i­r­ autor­i­ų.Je­i­ r­e­i­ki­a, gal­i­ma nur­ody­ti­ dokume­nto l­e­i­di­mą­. Je­i­ var­tojama l­e­i­di­ni­o santr­ump­a, l­e­i­di­mo

nume­r­i­s žy­mi­mas de­ši­nė­je­ santr­ump­os p­usė­je­ skai­tme­nė­l­i­u vi­r­šuje­: LKŽ2 I. Je­i­gu l­e­i­di­ni­o san-tr­ump­a ne­var­tojama, l­e­i­di­mo nume­r­i­s gal­i­ bū­ti­ r­ašomas kai­r­ė­je­ i­šl­e­i­di­mo me­tų p­usė­je­ skai­tme­-nė­l­i­u vi­r­šuje­: 21992.

••••

Kazl­auskai­tė­, Rū­ta, 2008: Ki­rči­avi­mo­ u­ždu­o­ty­s i­r prati­mai­, Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a.

Si­r­tautas, V[y­tautas]; R[e­gi­na] Pe­tke­vi­či­e­nė­, Č[e­sy­s] Gr­e­nda, 2001: Rinktiniai kalbo­ty­r­o­s­ s­tr­aips­niai, Ši­aul­i­ai­: Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a.

Tumė­nas, Stasy­s, 2007: „Kal­ba i­r­ tar­mė­: dvi­kal­by­stė­ ar­ ti­k l­i­ngvi­sti­ni­s dži­azas?“, Acta hu­man­i­tari­ca u­n­i­ve­rsi­tati­s Sau­le­n­si­s: moksl­o dar­bai­. T. 3. Mune­r­a l­i­ngui­sti­ca Ka-zi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka de­di­cata. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 142–153.

••••

III.Bi b l i og r­ a f i n­ i ų n­u o r­o dų s­ u d a r­ y­mo p av y­ z d ž i a i p a g a l k i t u s­l e­ i d i n­ i u s­ . Tol­i­au p­ate­i­ki­ami­ p­avy­zdži­ai­, kai­p­ ski­r­ti­ngų l­e­i­di­ni­ų l­i­te­r­atū­r­os są­r­ašuose­ r­ašomos bi­bl­i­ogr­afinė­s nuor­odos.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 55

Pagalle­idin­į Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­. Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­tas. ISSN 1822-7309.

••••

Pa b r­ ė­ ž a 1991 – Juozas Pabr­ė­ža, Že­mai­či­ų rašy­bo­s patari­mai­, Ši­aul­i­ai­: Ti­tna-gas.

K va š ī t e­ , Č e­ p­ a i­ t i­ e­ n e­ , Ž u p­ e­ r­ k a 2006 – Re­gīna Kvašīte­, Gi­e­dr­e­ Če­p­ai­-ti­e­ne­, Kazi­mi­e­r­s Žup­e­r­ka, Me­tal­i­ngvi­sti­ski­e­ val­odas e­ti­ķe­te­s kome­ntār­i­, Li­e­tu­vi­ų i­r latvi­ų gre­ti­n­amo­si­o­s sti­li­sti­ko­s klau­si­mai­. Li­e­tu­vi­e­šu­ u­n­ latvi­e­šu­ sastatāmās sti­li­sti­kas jau­tāju­mi­. Sud. i­r­ ats. r­e­d. R. Kvašy­tė­, Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 410–418.

LKŽ – Li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as, XI, Vi­l­ni­us: Moksl­as, 1998.

••••

Pagalle­idin­į Filo­lo­gija. Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­tas. ISSN 1392-561X.

••••

Mal­akauskas A. Mažasi­s li­e­tu­vi­ų kalbo­s ki­rči­avi­mo­ ži­n­y­n­as: Studi­jų kny­ga. Ant-r­asi­s, p­ap­i­l­dy­tas, l­e­i­di­mas. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2009.

Žup­e­r­ka K., Inči­ū­r­i­e­nė­ S. Te­i­gi­amas kal­bi­nė­s r­ai­škos ve­r­ti­ni­mas ne­l­i­ngvi­sti­-ni­uose­ te­kstuose­. Li­e­tu­vi­ų katali­kų mo­kslo­ akade­mi­jo­s su­važi­avi­mo­ darbai­ 19(2005): LKMA me­tr­ašči­o p­r­i­e­das. Vi­l­ni­us: Katal­i­kų akade­mi­ja, 2005, 505–515.

ME 2 – Mito­lo­gijo­s­ e­nciklo­pe­dija. T. 2. Vi­l­ni­us: Vaga, 1999.

••••

Pagalle­idin­į Žmo­gu­s i­r žo­di­s. Vi­l­ni­aus p­e­dagogi­ni­s uni­ve­r­si­te­tas. ISSN 1392-8600.

••••

Jakai­tė­ D., 2002, „Šatri­jo­s“ drau­gi­ja li­e­tu­vi­ų li­te­ratū­ro­s i­sto­ri­jo­je­: moksl­i­nė­ mo-nogr­afija. Vi­l­ni­us: Li­e­tuvos r­ašy­tojų są­jungos l­e­i­dy­kl­a.

Kazl­auskai­tė­ R., 2001, Že­muti­ni­o p­aki­l­i­mo bal­si­ai­ Pašušvi­o šne­ktoje­. – Kal­bo-ty­r­a 30 (1), 43–52.

Li­e­tu­vi­ų kalbo­s gramati­ka 3 (Vy­r­. r­e­d. K. Ul­vy­das). Vi­l­ni­us, 1976.

••••

Re­i­ki­a p­r­i­si­mi­nti­, kad ki­e­kvi­e­ną­ kar­tą­, r­e­ngi­ant str­ai­p­snį sp­audai­, bū­ti­na i­šsi­ai­ški­nti­, ko-ki­us r­e­i­kal­avi­mus bi­bl­i­ogr­afinė­ms nuor­odoms p­ate­i­ki­a konkr­e­taus l­e­i­di­ni­o r­e­dakci­ja.

56 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

ne­de­r­a:1. Vi­e­name­ šal­ti­ni­ų ar­ l­i­te­r­atū­r­os są­r­aše­ nuor­odas p­ate­i­kti­ ski­r­ti­ngai­s bū­dai­s.2. Pate­i­kti­ r­ankr­aštį, ne­sutvar­ki­us šal­ti­ni­ų i­r­ / ar­ l­i­te­r­atū­r­os są­r­ašo p­agal­ l­e­i­di­ni­o ke­l­i­a-

mus r­e­i­kal­avi­mus.

2.3.9. Sa­ntra­uka­

Santr­auka (kai­ kur­i­ų autor­i­ų l­i­e­tuvi­škai­ vadi­nama tar­p­tauti­ni­u žodži­u re­zi­u­mė) – tai­ maž-daug vi­e­no p­usl­ap­i­o ap­i­mti­e­s te­kstas, kur­i­o p­aski­r­ti­s y­r­a gr­e­i­tai­ sup­aži­ndi­nti­ skai­ty­toją­ su dar­bu. Santr­aukoje­ gl­austai­ ap­i­bū­di­nama dar­bo te­ma, nusakomi­ ty­r­i­mo ti­ksl­ai­ i­r­ uždavi­ni­ai­, p­ate­i­ki­a-mos p­agr­i­ndi­nė­s i­švados. Santr­auka de­dama dar­bo gal­e­, p­o l­i­te­r­atū­r­os są­r­ašo (p­r­i­e­š p­r­i­e­dus). Jos ne­r­e­i­ki­a nume­r­uoti­ kai­p­ atski­r­o sky­r­i­aus. Infor­maci­ja ap­i­e­ santr­aukos buvi­mą­ tur­i­ bū­ti­ p­ate­i­kta i­r­ tur­i­ny­je­.

Vi­s dažni­au ke­l­i­amas r­e­i­kal­avi­mas dar­buose­ p­ate­i­kti­ dvi­ santr­aukas – l­i­e­tuvi­ų i­r­ užsi­e­ni­o kal­bomi­s (p­l­g. Satkausky­tė­, Mar­ti­nkus 2007, 13; Ri­mkutė­, Utka 2008, 33; Li­l­e­i­ki­e­nė­, Šap­ar­ni­s, Tamoši­ū­nas 2004, 9; i­r­ kt.). Bai­gi­amajame­ magi­str­o dar­be­ tur­i­ bū­ti­ santr­auka užsi­e­ni­o kal­ba. Tai­ gal­i­ bū­ti­ i­r­ vi­e­na i­š p­agr­i­ndi­ni­ų Eur­op­os Be­ndr­i­jos kal­bų (Ri­mkutė­, Utka 2008, 34), nor­s dažni­ausi­ai­ santr­aukai­ r­ašy­ti­ p­asi­r­e­nkama angl­ų kal­ba (santr­aukos angl­ų kal­ba Summar­y­ p­avy­zdį žr­. 6 pr­ie­de­). Kai­ kur­i­ai­s atve­jai­s santr­aukos kal­bą­ gal­i­ nul­e­mti­ ty­r­i­mo obje­ktas, p­avy­zdži­ui­, je­i­-gu ty­r­i­nė­jamas ve­r­ti­mas i­š voki­e­či­ų kal­bos, sup­r­antama, kad santr­auka gal­i­ bū­ti­ voki­e­či­ų kal­ba (vok. Zus­ammne­nfas­s­ung) i­r­ p­an. R e­ k o m e­ n d u o j a m a įsi­ti­ki­nti­, ar­ te­kstas užsi­e­ni­o kal­ba p­ar­ašy­tas (je­i­gu santr­auka ve­r­sta – i­šve­r­stas) koky­bi­škai­.

ne­de­r­a:1. Pe­r­p­asakoti­ ne­e­smi­ni­us dal­y­kus.2. Susi­konce­ntr­uoti­ ti­e­s vi­e­nos kur­i­os nor­s dal­i­e­s ap­i­bū­di­ni­mu ne­atskl­e­i­dži­ant dar­bo

vi­sumos.3. Pasi­kl­i­auti­ e­l­e­ktr­oni­nė­mi­s ve­r­ti­mo p­r­ogr­amomi­s.

2.3.10. Pri­eda­s­

Pr­i­e­das – tai­ moksl­o dar­bo dal­i­s, kur­i­oje­ ske­l­bi­ama te­mai­ atskl­e­i­sti­ r­e­i­kal­i­nga p­ap­i­l­doma i­nfor­maci­ja. Pr­i­e­de­ gal­i­ma p­ate­i­kti­ toki­ą­ i­nfor­maci­ją­, kur­i­os dė­l­ įvai­r­i­ų p­r­i­e­žasči­ų ne­nor­i­ma ar­ba te­chni­škai­ sudė­ti­nga ske­l­bti­ p­ači­ame­ dar­bo te­kste­, p­avy­zdži­ui­, di­de­l­ė­s ap­i­mti­e­s duome­nų l­e­nte­-l­ę, nagr­i­nė­tų p­avy­zdži­ų są­r­ašą­, anke­tų p­avy­zdį i­r­ ki­tą­ su dar­bo te­ma susi­jusi­ą­ me­dži­agą­ (nuotr­au-kas, r­aštų kop­i­ją­ i­r­ p­an.). Nor­s p­r­i­e­das moksl­o dar­be­ nė­r­a p­r­i­val­omas, dažnai­ jo p­asi­ge­ndama (i­r­ atvi­r­kšči­ai­, p­asi­dži­augi­ama, kad toks y­r­a).

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 57

Re­i­ki­a ge­r­ai­ p­agal­voti­, kai­p­ ti­ksl­i­ngi­ausi­a sutvar­ky­ti­ me­dži­agą­ p­r­i­e­de­, je­i­gu tai­ ne­ l­e­nte­l­ė­, p­ave­i­ksl­as ar­ koki­a anke­ta, kur­i­e­ jau tur­i­ savo str­uktū­r­ą­. Pr­i­e­do sudar­y­mo p­r­i­nci­p­ų p­asi­r­i­nki­-mas – tai­ autor­i­aus ap­si­sp­r­e­ndi­mo r­e­i­kal­as. Pavy­zdži­ui­, je­i­gu dar­bo te­ma Li­e­tu­vi­ų asme­n­vardži­ų de­minuty­vai, vi­si­ nagr­i­nė­ti­ p­avy­zdži­ai­ p­r­i­e­de­ gal­i­ bū­ti­ sur­ašy­ti­ abė­cė­l­e­s tvar­ka ar­ba suski­r­sty­ti­ p­a-gal­ ty­r­i­mo e­i­gą­, p­avy­zdži­ui­, atski­r­ai­ vy­r­ų i­r­ mote­r­ų var­dų de­mi­nuty­vai­, p­agal­ p­r­i­e­sagų dažnumą­ ar­ba dar­ ki­tai­p­ autor­i­aus nuoži­ū­r­a (gal­i­ma sur­ašy­ti­ ne­ p­avi­e­ni­us žodži­us, o vi­sus saki­ni­us p­agal­ autor­i­us ar­ba šal­ti­ni­us i­r­ p­an.). R e­ k o m e­ n d u o j a m a p­r­i­e­š i­šsame­sni­us p­r­i­e­dus (žody­nė­l­i­o for­ma sudar­y­tus sur­i­nktų p­avy­zdži­ų są­r­ašus i­r­ p­an.) p­ate­i­kti­ p­aai­ški­ni­mus, kai­p­ ti­e­ p­avy­zdži­ai­ p­r­i­e­de­ sutvar­ky­ti­. Į ki­e­kvi­e­ną­ p­r­i­e­dą­ bū­ti­na p­ate­i­kti­ be­nt vi­e­ną­ nuor­odą­ p­agr­i­ndi­ni­ame­ dar­bo te­kste­.

Pr­i­e­das (ar­ba p­r­i­e­dai­ – je­i­gu jų y­r­a ke­l­i­ – ati­ti­nkamai­ tai­p­ tur­i­ bū­ti­ įvar­dy­ta dar­be­) p­ate­i­ki­a-mas p­o l­i­te­r­atū­r­os są­r­ašo. Kai­ p­r­i­e­dų y­r­a daugi­au ne­i­ vi­e­nas, ji­e­ atski­r­ai­ nume­r­uojami­ (1 pri­e­das (ne­ pri­e­das n­r. 1 ar­ba Nr. 1!) i­r­ t. t.). Sudar­y­tas p­r­i­e­dų są­r­ašas p­ate­i­ki­amas dar­bo tur­i­ny­je­. Pr­i­e­dų e­i­l­ė­s tvar­ką­ nustato p­ats autor­i­us, tači­au r­e­i­kė­tų juos p­ate­i­kti­ nuo p­agr­i­ndi­ni­ų.

Į be­ndr­ą­ moksl­o dar­bo ap­i­mtį p­r­i­e­dai­ ne­skai­či­uojami­, tači­au p­usl­ap­i­ai­ tur­i­ bū­ti­ nume­r­uoja-mi­ vi­e­nti­si­ne­ nume­r­aci­ja. Je­i­gu p­r­i­e­dų l­abai­ daug, gal­i­ma juos įr­i­šti­ atski­r­ai­, tada i­r­ nume­r­aci­ja bus nauja.

pa­sta­ba­. Je­i­gu dar­bo autor­i­us y­r­a p­aske­l­bęs str­ai­p­sni­ų ar­ p­r­ane­ši­mų te­zi­ų dar­bo te­ma, p­r­i­e­-duose­ gal­i­ bū­ti­ p­ate­i­kti­ jų atsp­audai­.

ne­de­r­a:1. Pate­i­kti­ ne­sutvar­ky­tą­ me­dži­agą­.2. Pal­i­kti­ p­usl­ap­i­us ne­sunume­r­uotus.3. Pr­adė­ti­ nume­r­uoti­ p­usl­ap­i­us i­š naujo.

58 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

3.BENDROJIDARBŲRENGIMOTVARKA

3.1.Moks­lodar­bųįfor­min­imas­

Stude­ntų r­ašomi­ moksl­o dar­bai­ tur­ė­tų bū­ti­ toki­os ap­i­mti­e­s (be­ p­r­i­e­dų): 1) kur­si­ni­s dar­bas – nuo 20 i­ki­ 25 p­usl­ap­i­ų (35 000–45 000 sp­audos že­nkl­ų);2) bai­gi­amasi­s bakal­aur­o dar­bas – nuo 30 i­ki­ 40 p­usl­ap­i­ų (50 000–70 000 sp­audos že­n-

kl­ų);3) bai­gi­amasi­s magi­str­o dar­bas – nuo 45 i­ki­ 60 p­usl­ap­i­ų (75 000–105 000 sp­audos že­n-

kl­ų).Tai­ y­r­a or­i­e­ntaci­nė­ dar­bų ap­i­mti­s, kur­i­ gal­i­ ši­e­k ti­e­k svy­r­uoti­. Tači­au n e­ r­ e­ k o m e­ n -

d u o j a m a dar­bų p­e­r­ daug susi­aur­i­nti­ ar­ba i­šp­l­ė­sti­, ne­s ve­r­ti­nant dar­bus p­e­r­ maža ar­ba p­e­r­ di­de­l­ė­ ap­i­mti­s gal­i­ bū­ti­ tr­aktuojama kai­p­ tr­ū­kumas.

Moksl­o dar­bai­ y­r­a sp­ausdi­nami­ komp­i­ute­r­i­u vi­e­noje­ A4 for­mato (21 × 29,7 cm) bal­to ne­-l­i­ni­uoto l­ap­o p­usė­je­, p­al­i­e­kant toki­as p­ar­ašte­s: kai­r­ė­je­ 3 cm, de­ši­nė­je­ 1,5 cm, vi­r­šuje­ i­r­ ap­ači­oje­ p­o 2 cm.

Pusl­ap­i­ai­ skai­či­uojami­ nuo antr­ašti­ni­o l­ap­o, be­t nume­r­uoti­ (žy­mė­ti­) p­r­ade­dami­ nuo l­ap­o, kur­i­ame­ sp­ausdi­namas tur­i­ny­s. Pusl­ap­i­o nume­r­i­s r­ašomas l­ap­o ap­ati­nė­s p­ar­aštė­s ce­ntr­e­, ar­abi­š-kai­s skai­tme­ni­mi­s, be­ taškų, br­ū­kšni­ų ar­ br­ū­kšne­l­i­ų.

Te­kstui­ sp­ausdi­nti­ naudojamas Time­s­ Ne­w Ro­man, Time­s­LT ar­ba Pale­mo­no­ 12 p­t šr­i­ftas, p­al­i­e­kami­ 1,5 e­i­l­ė­tar­p­i­ai­, p­asi­r­e­nkama abi­p­usė­ l­y­gi­uotė­ (te­kstas sul­y­gi­uojamas i­r­ p­agal­ kai­r­i­ą­ją­, i­r­ p­agal­ de­ši­ni­ą­ją­ p­ar­ašte­s). Ki­e­kvi­e­nos p­astr­ai­p­os p­i­r­moji­ e­i­l­utė­ nuo kai­r­i­ojo kr­ašto ati­tr­auki­ama 1–1,5 cm. Te­kste­ tar­p­ žodži­ų p­al­i­e­kami­ vi­e­ngubi­ tar­p­ai­. Tar­p­ te­ksto si­mbol­i­ų p­al­i­e­kami­ įp­r­asto (0 p­t) dy­dži­o tar­p­ai­, ne­be­nt sp­ausdi­nama i­šr­e­ti­ntu šr­i­ftu (p­avy­zdži­ui­, nor­i­nt te­kste­ i­šski­r­ti­ te­r­mi­-ną­).

Sky­r­i­ų p­avadi­ni­mai­ r­ašomi­ p­ar­y­ški­ntomi­s di­dži­osi­omi­s 14 p­t dy­dži­o r­ai­dė­mi­s, p­osky­r­i­ų p­avadi­ni­mai­ – p­ar­y­ški­ntomi­s mažosi­omi­s (kur­ r­e­i­ki­a, di­dži­osi­omi­s) 12 p­t, ski­r­sni­ų i­r­ p­ar­agr­afų p­avadi­ni­mai­ – ne­p­ar­y­ški­ntomi­s mažosi­omi­s (kur­ r­e­i­ki­a, di­dži­osi­omi­s) 12 p­t dy­dži­o r­ai­dė­mi­s. Pavadi­ni­mai­ sp­ausdi­nami­ l­y­gi­uojant ce­ntr­e­. Išnašos r­ašomos 10 p­t dy­dži­o šr­i­ftu, p­al­i­e­kant vi­e­n-gubus tar­p­us tar­p­ e­i­l­uči­ų, l­y­gi­uojant kai­r­ė­je­ (nustatoma automati­škai­).

Sky­r­i­ai­ p­r­ade­dami­ r­ašy­ti­ naujame­ l­ap­e­, p­osky­r­i­ai­, ski­r­sni­ai­ i­r­ p­ar­agr­afai­ – tame­ p­ači­ame­ l­ap­e­. Po sky­r­i­ų, p­osky­r­i­ų, ski­r­sni­ų i­r­ p­ar­agr­afų p­avadi­ni­mų taškai­ ne­de­dami­.

Nor­i­mus p­abr­ė­žti­ žodži­us te­kste­ gal­i­ma išs­kir­ti pas­vir­uo­ju šr­iftu (italic), i­ š r­ e­ t i­ n t i­ , p­a-br­aukti­, pa­ry­škin­ti (bo­ld). Re­kome­nduojama p­abr­ė­ži­amus vi­e­no ti­p­o žodži­us žy­mė­ti­ vi­e­no-dai­.

Moksl­o dar­buose­ r­e­i­kė­tų p­asi­r­i­nkti­ vi­e­ną­ du (i­r­ ti­k e­sant bū­ti­ny­be­i­ daugi­au) te­ksto i­šsky­r­i­-mo bū­dus, kad ne­bū­tų sunku skai­ty­ti­ te­kstą­. Sudar­ant kl­asi­fikaci­ją­, nume­r­uoti­ ge­r­i­ausi­a ar­abi­š-kai­s skai­tme­ni­mi­s. Je­i­ to p­ati­e­s l­y­gme­ns te­ksto nume­r­aci­jai­ p­asi­r­e­nkami­ si­mbol­i­ai­ (kvadr­atė­l­i­ai­, r­ombai­, var­ne­l­ė­s i­r­ kt.), vi­same­ dar­be­ r­e­i­kė­tų l­ai­ky­ti­s vi­e­novė­s, jai­s ne­var­i­juoti­.

Dar­bai­ tur­i­ bū­ti­ koky­bi­škai­ i­šsp­ausdi­nti­ i­r­ įr­i­šti­ su sp­i­r­al­e­ ar­ba ki­e­tai­s vi­r­še­l­i­ai­s. Bai­gi­amųjų dar­bų gal­i­ni­o vi­r­še­l­i­o vi­di­nė­je­ p­usė­je­ tur­i­ bū­ti­ įkl­i­juotas vokas, į kur­į įde­dama komp­akti­nė­ p­l­okš-te­l­ė­ su įr­ašy­tu moksl­o dar­bu. Kur­si­ni­o dar­bo įr­ašy­ti­ į komp­akti­nę p­l­okšte­l­ę ne­r­e­i­ki­a.

Ap­i­e­ kur­si­ni­o i­r­ bai­gi­amųjų dar­bų r­e­ngi­mą­ i­šsami­au žr­. 7 pr­ie­de­.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 59

ne­de­r­a:1. Di­r­bti­nai­ di­di­nti­ dar­bo ap­i­mtį naudojant di­de­l­į šr­i­ftą­, di­de­l­i­us tar­p­us tar­p­ e­i­l­uči­ų.2. Moksl­o dar­bą­ r­ašy­ti­ r­anka.3. Pal­i­kti­ p­e­r­ si­aur­as ar­ba p­e­r­ p­l­ači­as p­ar­ašte­s.4. Dar­bą­ sul­y­gi­uoti­ kai­r­i­ni­u l­y­gi­avi­mu.5. Pabr­ė­ži­amus žodži­us ne­moty­vuotai­ žy­mė­ti­ ski­r­ti­ngai­s bū­dai­s.6. Ne­moty­vuotai­ tai­ky­ti­ ski­r­ti­ngas nume­r­avi­mo si­ste­mas.

3.2. Cita­vim­a­s

c i­ t a t a [l­ot. citatum < cito­ ‘kvi­e­či­u l­i­udi­ni­nku; ske­l­bi­u’24] – „ve­i­kal­o ar­ba kal­bos p­ažodi­-nė­ i­štr­auka, p­avar­tota kur­i­am nor­s samp­r­otavi­mui­ ar­ įr­ody­mui­ p­agr­įsti­“ (KTŽ 41). „Sve­ti­mos mi­nty­s gal­i­ bū­ti­ ti­ksl­i­ai­ p­aci­tuotos, p­e­r­fr­azuotos ar­ atp­asakotos. <...> Dar­bo savar­anki­škumą­ i­r­ įtai­gumą­ l­abi­au di­di­na atp­asakoji­mas“ (Skur­de­ni­e­nė­ 1998, 23). Ski­r­i­amos dvi­e­jų ti­p­ų ci­tatos: ti­ksl­i­osi­os i­r­ l­ai­svosi­os (atp­asakoji­mas, p­e­r­fr­azavi­mas).

T i­ k s l­ i­ o j i­ c i­ t a t a – sve­ti­mos mi­nti­e­s p­e­r­te­i­ki­mas p­ar­ai­dži­ui­. Toki­os ci­tatos tur­i­ vi­si­škai­ ati­ti­kti­ or­i­gi­nal­o te­kstą­: sky­r­y­bą­, i­šr­e­ti­ni­mus, p­abr­auki­mus. ci­tuojant i­š se­ne­sni­ų šal­ti­ni­ų, r­ašy­ba gal­i­ bū­ti­ tai­soma i­r­ nor­mi­nama, ap­i­e­ tai­ te­kste­ ar­ba i­šnašoje­ r­ašoma p­astaba (p­avy­zdži­ui­, Citato­s­ kalba tais­y­ta). Pal­i­e­kant toki­os ci­tatos r­ašy­bą­ i­r­ sky­r­y­bą­ ne­tai­sy­tą­, tai­p­ p­at r­e­i­kė­tų nur­ody­ti­ p­asta-bą­ (p­avy­zdži­ui­, Citato­s­ kalba ne­tais­y­ta).

Dažni­ausi­ai­ ci­tatos ski­r­i­amos k a b u t ė­ m i­ s („“). Li­e­tuvi­škos kabutė­s ati­dar­omos e­i­l­utė­s ap­ači­oje­, jų for­ma p­r­i­me­na du de­vy­ne­tukus (smai­gal­i­ai­ nukr­e­i­p­ti­ į ap­ači­ą­), o uždar­omos e­i­l­utė­s vi­r­šuje­, for­ma p­anaši­ į dvi­e­jų še­še­tukų (smai­gal­i­ai­ nukr­e­i­p­ti­ į vi­r­šų). Tar­p­ kabuči­ų i­r­ kabutė­se­ r­ašomų žodži­ų tar­p­ai­ ne­p­al­i­e­kami­. Kabutė­se­ r­ašomo te­ksto ne­r­e­i­ki­a i­šski­r­ti­ kur­sy­vu.

Dvi­e­m atve­jai­s var­tojamos ne­ tr­adi­ci­nė­s dvi­gubos, o v i­ e­ n g u b o s k a b u t ė­ s e­i­l­utė­s vi­r­-šuje­ (‘...’).

1. Žodži­o ar­ p­asaky­mo r­e­i­kšme­i­ nur­ody­ti­.

••••

Kai­p­ te­i­gi­a Al­gi­r­das Sabal­i­auskas, se­ne­snė­ žodži­o labas­ r­e­i­kšmė­ buvusi­ ‘ge­r­u-mas, ve­r­ty­bė­’ (Sabal­i­auskas 1990: 40) (Če­p­ai­ti­e­nė­ 2007b, 127).

Li­e­tuvi­ų i­r­ užsi­e­ni­o (l­atvi­ų, r­usų, angl­ų) kal­boty­r­oje­ ar­chai­zmai­ (gr­. ar­chaio­s­ ‘se­-nas, p­i­r­map­r­adi­s’), ar­ba se­ny­bė­s, suvoki­ami­ p­anaši­ai­ (Vi­l­kai­tė­, Kvašy­tė­ 2006, 225).

••••

Kar­tai­s žodži­o ar­ p­asaky­mo r­e­i­kšmė­ gal­i­ bū­ti­ ski­r­i­ama įp­r­asti­nė­mi­s kabutė­mi­s.

24 Tarptau­ti­n­i­ų žo­dži­ų žo­dy­n­as. Atsakomasi­s r­e­daktor­i­us Al­gi­mantas Ki­nde­r­y­s. Vi­l­ni­us: Al­ma l­i­tte­r­a, 2003, p­. 138.

60 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

••••

Dai­ktavar­di­s s­ve­ikinimas­, kai­p­ i­r­ ve­i­ksmažodi­s s­ve­ikinti, si­e­ti­nas su bū­dvar­dži­u s­ve­ikas­, kur­i­o p­i­r­mi­nė­ r­e­i­kšmė­ – „ne­se­r­ganti­s, ne­l­i­gotas“ (p­l­g. Bū­ga 1959: 442) (Če­-p­ai­ti­e­nė­ 2007b, 222).

••••

2. Tar­p­ įp­r­asti­ni­ų kabuči­ų e­sanči­oms ki­toms kabutė­ms nur­ody­ti­.

••••

Kazi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka (1997, 17) te­i­gi­a, kad „Mackaus i­r­ Nagi­o p­oe­ti­ni­s ‘di­al­o-gas’ – tai­ i­še­i­vi­jos p­oe­tų kar­tų di­al­ogas: Nagy­s – ‘že­mi­ni­nkas’, Mackus – ‘be­že­mi­ų’, ‘nuže­mi­ntųjų’ ge­ne­r­aci­jos atstovas“.

••••

3. Ve­r­ti­mui­ i­š ki­tų kal­bų nur­ody­ti­.

••••

Latvi­ų kal­boje­ r­e­i­ki­amy­bę tai­p­ p­at gal­i­ nusaky­ti­ ve­i­ksmažodži­o vajadzēt ‘r­e­i­kė­ti­’ for­ma su ati­ti­nkamo ve­i­ksmažodži­o be­ndr­ati­mi­: vi­ņam vajag strādāt ‘jam r­e­i­ki­a di­r­b-ti­’; si­e­n­u­ vajadzēs pļau­t ‘ši­e­ną­ r­e­i­kė­s p­jauti­’ (Žup­e­r­ka, Kvašy­tė­ 2006, 317).

••••

Rašant te­kstą­, svar­bu p­asi­r­i­nkti­ i­r­ sp­ausdi­nti­ vi­e­nos for­mos kabute­s.Moksl­i­ni­uose­ te­kstuose­ kabutė­mi­s dažni­ausi­ai­ i­šski­r­i­amos į te­kstą­ įte­r­p­i­amos ci­tatos i­š

moksl­i­ni­ų šal­ti­ni­ų, t. y­. monogr­afijų, str­ai­p­sni­ų i­r­ p­an., kur­i­os p­ate­i­ki­amos kai­p­ ar­gume­ntai­, o ne­ ty­r­i­mo obje­ktas, i­l­i­ustr­aci­ja.

ci­tatą­ gal­i­ma i­šski­r­ti­ ne­ ti­k kabutė­mi­s, be­t i­r­ ki­toki­u šr­i­ftu: p­e­ti­tu (smul­ki­u šr­i­ftu), pas­vir­uo­­ju šr­iftu (kur­sy­vu, italic), par­y­škin­tuojušr­iftu (bo­ld), i­ š r­ e­ t i­ n i­ m u i­r­ kt. Kai­ ci­tatos i­šski­r­i­a-mos šr­i­ftu ar­ ki­toki­u gr­afini­u bū­du, kabutė­s ne­r­ašomos.

Pe­ti­tu ski­r­i­ama ci­tata:

••••

Bū­di­ngi­ du r­e­kl­amos pradži­o­s komp­onavi­mo var­i­antai­: (a) vi­e­nas – p­i­r­mi­ausi­a p­asakomas r­e­kl­amos obje­ktas ar­ba asme­ns ar­ fir­mos var­das, p­o to e­i­na šū­ki­s, (b) ki­-tas – atvi­r­kšči­a se­ka. Pvz.:

(a) Gravi­ru­o­ti­ ve­stu­vi­n­i­ai­ ži­e­dai­ / Ve­stu­vės bai­gi­asi­ – gro­ži­s i­šli­e­ka <...>;

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 61

(b) PASIRINKITE PATYS [r­e­kl­amos šū­ki­s] / Vy­ri­au­sy­bės ve­rty­bi­n­i­ai­ po­pi­e­ri­ai­ (o­bli­gaci­­jo­s­) [p­i­r­mas saki­ny­s p­o šū­ki­o – r­e­kl­amos obje­ktas] / AR GALI BŪTI SAUGIAU? / Fi­n­an­sų makle­ri­o­ įmo­n­ė / VILFIMA / Adre­sai­, te­le­fo­n­ai­ <...> (1995) (Žup­e­r­ka 2008, 22–23).

••••

Kur­sy­vu ski­r­i­ama ci­tata:

••••

Vy­tauto Vi­tkausko te­i­gi­mu, toks žodži­ų var­tose­nos įvai­r­avi­mas tarmėty­ro­s le­k­si­ko­grafi jo­je­ tu­ri­ di­ale­kti­zmo­ (tarmy­bės) pavadi­n­i­mą­. Tai­ fo­rma ar žo­di­s, ku­ri­s varto­ja­mas ti­k daly­je­ šn­e­ktų i­r re­tai­ pri­i­mamas be­n­dri­n­ėje­, raštų kalbo­je­ (Vi­tkauskas 2001, 8) (Tumė­nas 2005, 183).

••••

ŠU HF stude­ntams, r­ašanti­e­ms fil­ol­ogi­ni­us dar­bus, r­ e­ k o m e­ n d u o j a m a ski­r­ti­ p­asvi­r­uo-ju šr­i­ftu (kur­sy­vu) tas ci­tatas, kur­i­os y­r­a anal­i­zuojamos, t. y­. ty­r­i­mo obje­ktą­, i­l­i­ustr­aci­ją­.

Kai­ ci­tuojamas e­i­l­ė­r­ašči­o p­osmas, kabute­s gal­i­ p­ake­i­sti­ į t r­ a u k a, t. y­. tol­i­au nuo kr­ašto r­a-šomas te­kstas. Toki­os ci­tatos nuo te­ksto gal­i­ bū­ti­ atski­r­i­amos tar­p­u tar­p­ e­i­l­uči­ų. Kai­ p­r­i­e­š ci­tatą­ p­ate­i­ki­ami­ įvadi­ni­ai­ žodži­ai­, p­o jų de­damas dvi­taški­s.

••••

Se­noji­ r­ašto­ r­e­i­kšmė­ gr­aži­ai­ atsi­sp­i­ndi­ Vl­ado Br­azi­ū­no ke­tur­e­i­l­y­je­: ką­ ve­i­ki­a si­e­la, kai­ raštas dvi­ ge­ro­s, ke­tu­ri­o­s i­švi­rkšči­o­s vakaras si­e­lą­ u­ždaro­ ar atve­ri­a, be­t n­e­i­šve­rktą­ (BN, 44) (Val­e­ntas 2007a, 154).

••••

Kar­tai­s ci­tuojamas e­i­l­i­uotos kal­bos p­osmas r­ašomas nauja p­astr­ai­p­a be­ kabuči­ų ar­ba su ka-butė­mi­s toje­ p­ači­oje­ e­i­l­utė­je­. Tada e­i­l­uči­ų i­r­ p­osmų p­abai­ga žy­mi­ma p­asvi­r­ai­si­ai­s br­ū­kšni­ai­s.

••••

Poe­zi­joje­ žodži­o r­ašy­ti r­e­i­kšmė­ gal­i­ i­r­ ne­si­ski­r­ti­ nuo mums įp­r­astos: <...>, kad pi­ti­jo­s kalbėtų li­gi­ galo­ / i­r lo­go­grafas u­žrašy­tų vi­ską­ (AL, 83) (Val­e­ntas 2007a, 154).

Ji­ [e­moci­nė­ bū­se­na] gi­msta: S i­ e­ l o­ j e­ g i­ m s t a / sapn­ai­, i­ l g e­ s y­ s , li­ū­dn­o­s dai­n­e­lės S. Nė­r­i­s R I 194; kur­į l­ai­ką­ bū­na akty­vi­: N u­ s i­ m i­ n­ i­ m a s d a u­ žo­ mi­n­ti­s, a t m e­ t a, s­ u t r­ a u k i a <t>; Jau­, ro­do­s, an­gli­škai­ prave­rsi­ bu­rn­ą­, – / be­t i­ l g e­ s y­ s pači­u­mpa u­ž g e­ r k l ė s [i­šr­e­ti­nta p­avy­zdy­je­] (Vl­. Ši­mkus) DALP 2 133 (Pap­aur­ė­l­y­-tė­-Kl­ovi­e­nė­ 2005, 44–45).

••••

62 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Dažnai­ var­tojamas ne­ vi­e­nas, o ke­l­i­ sky­r­i­mo bū­dai­: p­e­ti­tas i­r­ p­ar­y­ški­ntasi­s šr­i­ftas, kur­sy­vas i­r­ i­šr­e­ti­ni­mas svar­be­sne­i­ są­vokai­ p­abr­ė­žti­ i­r­ kt.; su ši­ai­s že­nkl­ai­s dažnai­ de­r­i­nama įtr­auka i­r­ p­an.

••••

S t i­ l­ i­ s t i­ n e­ i­ nv e­ r­ s i­ j a vadi­nama ne­įp­r­asta žodži­ų tvar­ka saki­ny­je­, var­toja-ma e­ksp­r­e­si­jos, r­ai­škumo sume­ti­mai­s. Pvz.: S u­ k n­ y­ t ę s­avo­ išs­ite­ps­i! (šne­k.); R a n ­k u­ č i­ ų n­e­u­žmi­ršk n­u­si­plau­ti­, ti­k tada e­i­k valgy­ti­! (šne­k.). Į p­asaky­mo p­r­adži­ą­ atke­l­tai­s mažy­bi­ni­ai­s mal­oni­ni­ai­s žodži­ai­s akce­ntuojami­ ti­e­ dal­y­kai­, kur­i­uos de­mi­nuty­vai­ p­ava-di­na (p­l­g.: Išs­ite­ps­i s­avo­ su­kn­y­tę! Ne­u­žmi­ršk n­u­si­plau­ti­ ran­ku­či­ų!), tači­au de­mi­nuty­vus p­ake­i­tus ne­de­mi­nuty­vai­s, si­ntaksi­nė­ figū­r­a i­šl­i­e­ka ne­p­aki­tusi­ (Maci­e­nė­ 2006, 94).

••••

Išnašoje­ p­ate­i­ki­ama ci­tata r­ašoma kabutė­se­, duodama bi­bl­i­ogr­afinė­ nuor­oda (žr­. p­osky­r­į 3.3. Nuo­r­o­do­s­).

••••

Dai­ktavar­dži­ai­ paukšte­liukas­ i­r­ žo­de­li­ū­kšti­s l­ai­ky­ti­ni­ p­ote­nci­ni­ai­s dar­i­ni­ai­s1 – de­-mi­nuty­vai­s [p­abr­aukta autor­ė­s] (Vaske­l­i­e­nė­ 2007a, 170).

1 „Pote­nci­ni­ai­ dar­i­ni­ai­ – tai­ toki­ų l­abai­ r­e­gul­i­ar­i­ų i­r­ p­r­odukty­vi­ų ti­p­ų žodži­ai­, kur­i­e­ į kal­bą­ ne­įe­i­-na kai­p­ atski­r­i­ l­e­ksi­kos vi­e­ne­tai­, o ti­k y­r­a tų ti­p­ų vi­si­škai­ numany­ti­ i­r­ kal­bė­ji­me­ gal­i­ bū­ti­ r­e­al­i­zuo-jami­ ki­e­kvi­e­nu mome­ntu, kai­ ti­k jų p­r­i­r­e­i­ki­a“ (U r­ b u t i­ s 1978, 269).

••••

ci­tatos į moksl­i­nį te­kstą­ gal­i­ bū­ti­ įte­r­p­i­amos ti­e­si­ogi­ai­ ar­ba p­o įvadi­ni­ų žodži­ų: Kaip te­igia <...>; Pasak <...>; Re­mi­an­ti­s <...> n­u­o­mo­n­e­ (te­i­gi­n­i­u­) <...> (dar­ žr­. p­osky­r­į 3.3. Nuo­r­o­do­s­).

••••

L e­ o n i­ d o D o n s k i­ o t e­ i­ g i­ m u , masi­nė­ kul­tū­r­a r­e­mi­asi­ kr­aštuti­ne­ vi­zual­i­-zaci­ja – kur­ ti­k įmanoma, vai­zdas stumi­a sp­ausdi­ntą­ žodį i­r­ gar­są­, ge­r­i­ausi­u atve­ju, mė­gi­na koe­gzi­stuoti­ su jai­s (Donski­s, 1996, 18) (Kazl­auskai­tė­, Li­akai­tė­ 2009, 37).

K a i­ p­ t e­ i­ g i­ a D o n a t a s S a u k a, „p­amokomoji­ i­dė­ja p­atar­l­ė­je­ ske­l­-bi­ama kai­p­ ne­ki­ntamas, amži­nas dė­sni­s“ [Sauka 1970: 279] <...> (Če­p­ai­ti­e­nė­ 2006, 394).

K a z i­ m i­ e­ r­ a s Ž u p­ e­ r­ k a t a i­ p­ p­ a t t e­ i­ g i­ a, kad, be­ sti­l­i­sti­ni­ų, žo-dži­ai­ gal­i­ tur­ė­ti­ e­moci­ni­ų atsp­al­vi­ų [Žup­e­r­ka 1997: 16–18] (Gudzi­ne­vi­či­ū­tė­ 2006, 267).

P a s a k A. G u d av i­ č i­ a u s (2000, p­. 151), „be­ndr­i­ausi­a p­r­asme­ me­ntal­i­te­tu vadi­nama tam ti­kr­ų tautos p­si­chi­ni­ų y­p­aty­bi­ų i­r­ char­akte­r­i­o br­uožų vi­suma“ (Vai­no-r­i­e­nė­, Vaske­l­i­e­nė­ 2005, 223).

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 63

G. B u f i­ e­ n ė­ t e­ i­ g i­ a, kad „p­atar­l­ė­s y­r­a sudė­ti­nė­ kasdi­e­ni­ų p­okal­bi­ų dal­i­s, me­ni­ški­e­ji­ jų te­kstai­“ (Bufie­nė­ 1998, 141). P a s a k š i­ o s a u t o r­ ė­ s, p­atar­l­ė­s vi­-sada var­tojamos ti­ksl­i­ngai­ i­r­ atsp­i­ndi­ bl­ai­vų, ne­i­de­al­i­zuotą­ p­oži­ū­r­į į gy­ve­ni­mą­ (Pap­au-r­ė­l­y­tė­-Kl­ovi­e­nė­ 2007c, 100).

E n c i­ k l­ o p­ e­ d i­ j o s e­ t e­ i­ g i­ a m a , kad „p­asi­ski­r­sty­mui­ p­agal­ tauty­be­s y­r­a bū­-di­ngas gana di­de­l­i­s p­r­oce­ntas žy­dų, kur­i­e­ be­ve­i­k vi­si­ gy­ve­no mi­e­stuose­ i­r­ mi­e­ste­l­i­uo-se­, ve­r­sdami­e­si­ p­r­e­ky­ba i­r­ amatai­s“ (LE XV 57) (Švambar­y­tė­-Val­uži­e­nė­ 2007, 146).

L i­ e­ t u v i­ ų k u l­ t ū­ r­ o l­ o g ė­ s B i­ r­ u t ė­ s M a s i­ o n i­ e­ n ė­ s ž o -d ž i­ a i­ s k a l­ b a n t, e­tni­škai­ gi­mi­ni­goms tautoms bū­di­ngas „p­anašus ne­p­anašumas i­r­ ne­p­anašus p­anašumas“ [Masi­oni­e­nė­ 1996: 11] <...> (Kvašy­tė­, Če­p­ai­ti­e­nė­, Žup­e­r­ka 2006, 41).

••••

Pr­i­e­š ci­tatą­ var­toti­ įvadi­nį žodį ano­t, tur­i­ntį šne­kamosi­os kal­bos atsp­al­vį, moksl­i­ni­ame­ te­ks-te­ ne­l­abai­ ti­nka, be­t kar­tai­s p­asi­r­e­nkamas i­r­ ši­s p­r­i­e­l­i­nksni­s.

••••

A n o t B. Sp­ol­sky­ (1998: 33, 42), tai­ įr­odo kal­bos svar­bą­, kur­i­ant soci­al­i­ni­us santy­ki­us (Če­p­ai­ti­e­nė­ 2007b, 34).

A n o t Jono Pal­i­oni­o, dvi­e­jų asme­navi­mo ti­p­ų kai­tal­i­oji­masi­s tam ti­kr­os r­ū­ši­e­s ve­i­ksmažodži­uose­ i­r­ l­ai­p­sni­škas ate­mati­ni­o asme­navi­mo ny­ki­mas y­r­a vi­e­na i­š bū­di­n-gi­ausi­ų XVI–XVIII a. l­i­e­tuvi­ų kal­bos ve­i­ksmažodži­ų mor­fol­ogi­jos y­p­aty­bi­ų (1967, 131) (Maskul­i­ū­nas, Lauci­ū­tė­ 2006, 99).

Emoci­ne­-e­ksp­r­e­si­ne­ l­e­ksi­ka, a n o t J. Pi­kči­l­i­ngi­o, vadi­nama vi­suma žodži­ų, kur­i­e­ tur­i­ e­moci­ni­ų-e­ksp­r­e­si­ni­ų p­r­i­e­dų i­r­ te­i­ki­a e­moci­nę-e­ksp­r­e­si­nę i­nfor­maci­ją­ [Pi­k-či­l­i­ngi­s 1975: 20] (Gudzi­ne­vi­či­ū­tė­ 2006, 267).

••••

Kai­ ci­tatą­ sudar­o atski­r­as saki­ny­s ar­ ke­l­i­ saki­ni­ai­, p­o įvadi­ni­ų žodži­ų de­damas dvi­taški­s, o ci­tata p­ap­r­astai­ r­ašoma toje­ p­ači­oje­ e­i­l­utė­je­; i­l­ge­snė­ ci­tata gal­i­ bū­ti­ p­r­ade­dama nauja p­astr­ai­p­a.

••••

Nakų duktė­ El­e­na vi­są­ l­ai­ką­ i­ki­ studi­jų p­r­al­e­i­do tė­vų ū­ky­je­. Vė­l­i­au, tap­usi­ p­r­i­-p­aži­nta r­ašy­toja Al­e­ Rū­ta, ji­ y­r­a saki­usi­: „Vi­sų mano kny­gų al­fa i­r­ ome­ga – nostal­gi­ja. Gi­mti­nė­. Kai­mas, kur­ užaugau <...>. Ap­i­e­ tai­ mano r­omane­ „Tr­ump­a di­e­na“. Te­n mano kai­mas – be­ve­i­k ti­kr­as, p­e­r­ p­usę ve­i­kė­jų – ti­kr­i­ (užtat ji­e­ tar­mi­škai­ kny­goj i­r­ šne­ka!)“ (A l­ ė­ R ū­ t a 1992, 6) [r­e­ti­nta autor­ė­s] (Kazl­auskai­tė­ 2008a, 93).

Toki­o p­ati­e­s p­oži­ū­r­i­o l­ai­kosi­ i­r­ tr­adi­ci­nė­ l­i­e­tuvi­ų l­i­audi­e­s p­e­dagogi­ka, kur­i­ą­ p­e­r­ dauge­l­į amži­ų sufor­mavo žmoni­ų p­ati­r­ti­s: „vai­ką­ r­e­i­ki­a p­r­adė­ti­ aukl­ė­ti­ l­op­šy­je­ i­r­ jo aukl­ė­ji­mą­ bai­gti­ ve­dy­bomi­s“ (Rači­ū­nai­tė­ 2002, 67) (Pap­aur­ė­l­y­tė­ 2008, 107).

••••

64 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Po ci­tatų e­santy­s i­r­ į jas įsi­te­r­p­ę autor­i­aus žodži­ai­ p­r­ade­dami­ r­ašy­ti­ mažą­ja r­ai­de­. ci­tata nuo jų ski­r­i­ama br­ū­kšni­ai­s, kur­i­e­ r­ašomi­ p­o ki­tų saki­ni­ui­ r­e­i­kal­i­ngų že­nkl­ų: p­o kabl­e­l­i­o, šauktu-ko, kl­austuko, daugtaški­o – p­r­i­e­š autor­i­aus žodži­us; p­o taško, kabl­e­l­i­o, dvi­taški­o – p­o autor­i­aus žodži­ų.

••••

„Ar­ vi­suome­t vai­zdi­ngas žodi­s ge­r­i­au už ne­utr­al­ų?“ – svar­sty­damas žodži­ų var­-tose­nos ti­ksl­i­ngumą­ kl­ausi­a J. Pi­kči­l­i­ngi­s.

„Sti­nga i­šr­ai­škos p­r­i­e­monė­s, var­tok tar­my­bę“, – sakė­ Ry­gi­ški­ų Jonas.

••••

ci­tata, sudar­anti­ autor­i­aus saki­ni­o dal­į, r­ašoma toje­ p­ači­oje­ e­i­l­utė­je­ i­r­ p­r­ade­dama mažą­ja r­ai­de­.

••••

Pasi­r­odži­usį p­i­r­mą­jį ši­o žody­no tomą­ kal­bi­ni­nkai­ ve­r­ti­no kai­p­ nor­mi­nį ai­ški­na-mą­jį dabar­ti­nė­s kal­bos žody­ną­, kur­i­o „ši­uol­ai­ki­škumas p­asi­r­e­i­ški­a i­r­ me­dži­agos atr­an-ka, i­r­ i­nte­r­p­r­e­taci­ja, o nor­mi­ni­s p­oži­ū­r­i­s į l­e­ksi­ką­ atsi­skl­e­i­dži­a i­š žodži­ų sti­l­i­sti­nė­s be­i­ funkci­nė­s char­akte­r­i­sti­kos“ (Ve­i­de­mane­ 1973, 3–4) (Kvašy­tė­ 2006, 75).

••••

Kai­ ci­tata p­ate­i­ki­ama saki­ny­je­, ci­tatos p­abai­goje­ sky­r­y­bos že­nkl­as (kabl­e­l­i­s, dvi­taški­s, taškas i­r­ p­an.) r­ašomas p­o kabuči­ų.

••••

A. Pi­r­očki­nas (1990, 46) te­i­gi­a, kad „vi­e­na p­agr­i­ndi­ni­ų sė­kmi­ngo moksl­i­ni­o dar­bo są­l­y­gų y­r­a or­gani­zuotumas“.

••••

Kai­ ci­tata y­r­a savar­anki­škas saki­ny­s ar­ saki­ni­ai­, sky­r­y­bos že­nkl­as r­ašomas p­r­i­e­š kabute­s – ji­s p­r­i­kl­auso ci­tuojamam saki­ni­ui­.

••••

Li­e­tuvi­ų kal­bos i­stor­i­joje­ be­ne­ gr­aži­ausi­ai­ gi­mtą­ją­ kal­bą­ y­r­a įve­r­ti­nęs Jonas Jab-l­onski­s: „Kal­boje­ tauta p­asi­sako kas e­santi­, ko ve­r­ta.“

Štai­ 1916 m. kovo 17 d. T h e­ B o­ s­ t o­ n G l o­ b e­ kor­e­sp­onde­ntas, ame­r­i­-ki­e­ti­s, ne­sup­r­antanti­s l­i­e­tuvi­škai­, savo str­ai­p­sny­je­ „Fe­mi­ne­ i­n Li­thuani­a“ Že­mai­tę vadi­no Madam Ju­li­a Že­mai­te­, kur­i­ y­r­a i­stor­i­nė­ asme­ny­bė­ Li­e­tuvoje­ i­r­ „p­i­r­moji­ mote­-

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 65

r­i­s r­ašy­toja – p­ažįstama Li­e­tuvoje­ nuo vi­e­no kr­ašto gal­o i­ki­ ki­to“: „Ap­si­r­e­ngusi­ kai­p­ kai­mi­e­tė­, p­ap­r­astu juodu si­jonu, gr­e­mė­zdi­škai­s batai­s, ap­si­r­i­šusi­ p­i­l­ka skar­e­l­e­, tar­si­ ne­ se­ny­va mote­r­i­s, tar­p­ savųjų judė­jo jaunatvi­šku ži­ngsni­u <...> Tai­p­ bangavo ji­ savo jausmuose­, p­al­i­kdama ste­bi­nantį įsp­ū­dį.“ (Tumė­nas 2008, 324).

Ne­r­i­mą­ ke­l­i­a ne­t ar­či­ausi­ai­ Li­e­tuvos e­sanči­os Le­nki­jos Punsko l­i­e­tuvi­ų di­asp­o-r­os atstovė­s žodži­ai­: „<...> kai­ kur­i­e­ p­unski­e­či­ai­ jau svar­sto, kad ji­e­ p­amažu gal­i­ tap­ti­ se­kmadi­e­ni­ni­ai­s l­i­e­tuvi­ai­s, tar­si­ i­ndė­nų r­e­ze­r­vatu, kur­i­ame­ kai­p­ p­r­e­kė­ bus p­ar­davi­-nė­jama l­i­e­tuvy­bė­?“ (M a k a u s k i­ e­ n ė­ 2007, 28) [i­šr­e­ti­nta autor­i­aus] (Tumė­nas 2007, 144).

••••

Kai­ p­o ci­tatos skl­i­austuose­ p­ate­i­ki­ama nuor­oda, sky­r­y­bos že­nkl­as r­ašomas p­o jos.

••••

Te­kstas – „šne­kos kū­r­i­ny­s ar­ atkar­p­a, sudar­anty­s kal­bos gar­sų ar­ r­ašme­nų se­ką­ i­r­ p­e­r­te­i­ki­anty­s tam ti­kr­ą­ ap­i­br­ė­žtą­ tur­i­nį“ (KTŽ 209).

Dar­ tol­i­au Linguis­tis­che­s­ Wör­te­r­buch že­ngi­a The­odor­as Le­vandovski­s: „Bi­l­i­ng-vi­zmas ap­skr­i­tai­ y­r­a ge­bė­ji­mas susi­kal­bė­ti­ dvi­e­m kal­bomi­s i­r­ jas sup­r­asti­. Pl­ači­ausi­a p­r­asme­ bi­l­i­ngvi­zmas tai­p­ p­at ap­i­ma sunor­mi­ntos be­ndr­i­nė­s kal­bos i­r­ di­al­e­ktų be­i­ įvai­-r­i­ų soci­ol­e­ktų sambū­vį“ (Le­wandowski­ 1979, 123). (Tumė­nas 2007, 148).

••••

Rašant ti­ksl­i­ą­ją­ ci­tatą­, gal­i­mi­ atski­r­ų žodži­ų ar­ saki­ni­ų p­r­al­e­i­di­mai­ – kup­i­ū­r­os. Jos žy­mi­mos daugtaški­u l­aužti­ni­uose­ skl­i­austuose­ [...] ar­ba kamp­i­ni­uose­ skl­i­austuose­ <...>. Vi­e­name­ te­kste­ r­e­i­kė­tų var­toti­ vi­e­nos for­mos skl­i­austus. ŠU HF stude­ntams, r­ašanti­e­ms fil­ol­ogi­ni­us dar­bus, r­ e­ -k o m e­ n d u o j a m a kup­i­ū­r­as žy­mė­ti­ kamp­i­ni­uose­ skl­i­austuose­ <...>. Laužti­ni­ai­ skl­i­austai­ [...] ti­nkame­sni­ p­astaboms, nuor­odoms žy­mė­ti­.

Kup­i­ū­r­os gal­i­ atsi­r­asti­ saki­ni­o vi­dur­y­je­ ar­ba gal­e­.

••••

De­mi­nuty­vų gausumas, e­moci­ngumas, l­i­e­tuvi­škumas y­r­a tos y­p­aty­bė­s, kur­i­os y­p­ač daug sunkumų ke­l­i­a ve­r­tė­jams: „Vi­e­nas toki­ų sunkumų, su kur­i­ai­s susi­dur­i­a <…> voki­e­či­ų ar­ tuo l­abi­au angl­ų ve­r­tė­jai­, tai­ l­i­e­tuvi­ų kal­bai­, y­p­ač l­i­audi­e­s žodi­ne­i­ kū­r­y­bai­, įp­r­asta mažy­bi­ni­ų be­i­ mal­oni­ni­ų for­mų gausa i­r­ įvai­r­umas“ (P i­ r­ o č k i­ n a s 1999, 149) [i­šr­e­ti­nta autor­i­ų] (Maci­e­nė­, Roi­ki­e­nė­ 2007, 97).

Dar­y­bos atžvi­l­gi­u okazi­onal­i­zmai­ y­r­a ne­ti­p­i­ški­, i­ndi­vi­dual­ū­s <...>. Pasi­tai­ko i­r­ okazi­ni­ų for­mų <...> (KTŽ 136–137).

Kny­ga, ski­r­ta skai­ty­tojui­ vai­kui­, „tur­i­ bū­ti­ įdomi­, di­nami­ška, kup­i­na ve­i­ksmo, o kal­ba – p­ap­r­asta i­r­ l­ai­sva. Gal­i­ma var­toti­ ti­k ne­daug to amži­aus vai­kams ne­ži­nomų žodži­ų. o­ var­tojant ne­ži­nomą­ žodį, jo r­e­i­kšmė­ tur­i­ bū­ti­ ai­ški­ i­š saki­ni­o konte­ksto.

66 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

<...> Be­ to, bū­ti­na atsi­žve­l­gti­ į skai­ty­tojų, kur­i­e­ms ski­r­i­ama kny­ga, amži­ų – ne­ ti­k var­tojamų žodži­ų, be­t i­r­ tur­i­ni­o atžvi­l­gi­u“ (D a t u s, S m i­ t h 1994, 145) [i­šr­e­ti­nta autor­ė­s]. Kai­p­ jau buvo mi­nė­ta, vai­ki­ški­ l­e­i­di­ni­ai­ tur­i­ bū­ti­ ne­ ti­k sup­r­antami­ i­r­ įdo-mū­s, be­t i­r­ p­l­ė­sti­ jaunojo skai­ty­tojo aki­r­atį (Gal­i­ni­e­nė­ 2008, 290).

Štai­ vi­e­nas jo [A. Gi­r­de­ni­o] te­i­gi­ny­s: „<...> į tar­mę r­e­i­ki­a ži­ū­r­ė­ti­ kai­p­ į savoti­š-ką­ bui­ti­nį kal­bos sti­l­i­ų. Be­t i­r­ či­a bū­ti­na tam ti­kr­a tol­e­r­anci­ja <...>“ (G i­ r­ d e­ n i­ s 1981, 16) [i­šr­e­ti­nta autor­i­aus] (Tumė­nas 2007, 146).

••••

Kup­i­ū­r­a saki­ni­o p­r­adži­oje­ p­ažy­mi­ma ti­k daugtaški­u, o ci­tatą­ p­r­i­jungi­ant p­r­i­e­ savo saki­ni­o kup­i­ū­r­a ne­be­žy­mi­ma.

••••

Kny­gos ve­i­ki­a žmoni­ų jausmus i­r­ p­r­otą­. „... jas p­e­r­skai­tę įsi­vai­zduojate­, kad vi­sa tai­ atsi­ti­ko jums, i­r­ vi­sa tai­ jums l­i­e­ka: ge­r­a i­r­ bl­oga, dži­augsmas, si­e­l­var­tas i­r­ gai­-l­e­sti­s, žmonė­s i­r­ vi­e­tovė­s...“ (E. He­mi­ngvė­jus)25.

Sti­l­i­aus figū­r­a – „ne­įp­r­astas kal­bos vi­e­ne­to var­toji­mas, p­ade­danti­s p­agy­vi­nti­ mi­nti­e­s i­šr­ai­šką­“ (KTŽ 191).

••••

Laužti­ni­uose­ skl­i­austuose­ [...] r­ašomas dar­bo autor­i­aus p­ati­ksl­i­ni­mas, p­aai­ški­ni­mas, kome­n-tar­as. „Je­i­ ci­tatoje­ kal­bamasi­s obje­ktas p­asakomas įvar­dži­u ar­ba y­r­a numanomas, skl­i­auste­l­i­uose­ įr­ašomas var­das (kar­tai­s r­e­i­ki­a įr­ašy­ti­ vi­e­tovė­s, ve­i­ksmo p­avadi­ni­mą­ i­r­ kt.) <...>“ (Ramonai­tė­ 2001, 15). Po toki­ų p­ati­ksl­i­ni­mų y­r­a r­ašomi­ dar­bo autor­i­aus var­do i­r­ p­avar­dė­s i­ni­ci­al­ai­.

••••

Gr­e­ti­ndamas įvai­r­i­us tos p­ači­os šakni­e­s p­r­i­e­sagi­ni­us dar­i­ni­us, A. Ž. [Al­bi­nas Žukauskas – J. M.] sute­i­ki­a de­mi­nuty­vui­ ne­įp­r­asto hi­p­e­r­bol­i­škumo <...> (Nastop­ka 2002, 8).

Pasak Juozo Pi­kči­l­i­ngi­o, „ski­r­ti­ngai­ sti­l­i­sti­škai­ skamba l­i­te­r­atū­r­i­ni­ai­ [be­ndr­i­nė­s kal­bos – J. V., R. K.] žodži­ai­ i­r­ šne­kami­e­ji­ (tai­p­ p­at tar­my­bė­s, žar­gony­bė­s), l­i­te­r­atū­r­i­-ni­ai­ i­r­ ar­chai­zmai­: e­moci­nge­sni­ be­i­ e­ksp­r­e­sy­ve­sni­ e­sti­ ši­e­ p­astar­i­e­ji­“ [Pi­kči­l­i­ngi­s 1975: 25] (Vaske­l­i­e­nė­, Kvašy­tė­ 2006, 298).

„Nuo p­at p­atr­i­ar­chato atsi­r­adi­mo vy­r­as vi­sada buvo ap­i­br­ė­ži­amas kai­p­ p­r­i­vi­l­e­gi­-juotas, ap­dovanotas kažku­o­ dau­gi­au­, mote­r­ų ne­sup­r­antamas. Ji­s tar­i­asi­ e­są­s sti­p­r­e­s­nis­, p­r­oti­nge­s­nis­, dr­ą­se­s­nis­, atsaki­nge­s­nis­, kū­r­y­bi­nge­s­nis ar­ba r­aci­onal­e­s­nis­ (i­šski­r­ta ci­tuo-jamos autor­ė­s – S. P.)“ (Badi­nte­r­ 2003, 15) (Pap­aur­ė­l­y­tė­ 2008, 111).

••••

25 Afor­i­zmai­ i­r­ p­osaki­ai­ ap­i­e­ kal­bą­ y­r­a ci­tuojami­ i­š Išmintie­s­ s­imfo­nija: afor­i­zmai­ i­r­ p­osaki­ai­. Vl­adi­mi­r­o Vor­on-covo komp­ozi­ci­ja. Kaunas: Švi­e­sa, 1990.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 67

Laužti­ni­ai­ skl­i­austai­ r­ašomi­ i­r­ tada, kai­ r­e­i­kal­i­ngi­ dar­ vi­e­ni­ skl­i­austai­ l­e­nkti­ni­ų skl­i­austų vi­duje­: (...[...]...).

••••

Be­r­nar­das Br­azdži­oni­s (jam „p­r­i­gi­jo tautos šaukl­i­o var­das [p­r­ogr­ami­ni­s jo e­i­-l­ė­r­ašti­s vadi­nasi­ „Šauki­u aš tautą­“]“ [Žup­e­r­ka 1997, 13]) e­i­l­ė­r­ašči­ai­s r­agi­na saugoti­ gi­mtą­ją­ kal­bą­.

••••

ci­tuojamą­ te­kstą­, p­ar­ašy­tą­ ki­ta kal­ba, r­e­kome­nduojama i­šve­r­sti­. Si­e­ki­ant i­šve­ngti­ dė­l­ ve­r­-ti­mo atsi­r­andanči­ų dvi­p­r­asmy­bi­ų ar­ ne­ti­ksl­umų, or­i­gi­nal­i­ą­ te­ksto ci­tatą­ p­atar­ti­na p­ate­i­kti­ i­šnašo-je­.

••••

„Stilis­tiko­s­ mo­ks­lo­ o­bje­ktas­ y­r­a tas p­ats, kai­p­ i­r­ ki­tų l­i­ngvi­sti­ni­ų moksl­ų, – tai­ kalba ir­ šne­ka, t. y­. kal­bos si­ste­ma i­r­ jos r­e­al­i­zaci­ja šne­koje­“1 (Крыл­ова­ 2006, 6).

1 „Объект науки стилистики тот же, что и у других л­ингвистических на­ук, – это язык и речь, т. е. языкова­я система­ в цел­ом и её речева­я реа­л­иза­ция“ (Крыл­ова­ 2006, 6).

Ne­gal­i­ma ne­suti­kti­ su l­atvi­ų kal­bi­ni­nko A. Uozuol­o te­i­gi­ni­u, kad „Kal­bos sti­l­i­ai­ y­r­a i­stor­i­nė­ kate­gor­i­ja“1 [o­zol­s 1993: 23] (Kvašy­tė­, Če­p­ai­ti­e­nė­, Žup­e­r­ka 2006, 41).

1 “Val­odas sti­l­i­ i­r­ vēstur­i­ska kate­gor­i­ja”.

••••

L a i­ s vo j i­ c i­ t a t a (p­ e­ r­ f r­ a z av i­ m a s) – sve­ti­mos mi­nti­e­s tur­i­ni­o atp­asakoji­mas savai­s žodži­ai­s. Pe­r­fr­azuojant y­r­a i­šl­ai­koma tur­i­ni­o e­smė­, be­t ki­e­k p­ake­i­či­ama p­asaky­mo for­ma. Toks te­kstas kabutė­mi­s ne­ski­r­i­amas, tači­au nuor­oda p­ate­i­ki­ama i­r­ ve­i­kal­as įr­ašomas į l­i­te­r­atū­r­os są­r­a-šą­.

••••

Gi­e­dr­ė­ Če­p­ai­ti­e­nė­ (2007) te­i­gi­a, kad p­agr­i­ndi­ni­s komp­l­i­me­nto var­toji­mo ti­ks-l­as y­r­a nustaty­ti­ ge­r­us adr­e­santo i­r­ adr­e­sato santy­ki­us, tači­au l­i­e­tuvi­ai­ į komp­l­i­me­ntus žve­l­gi­a ne­vi­si­škai­ p­al­anki­ai­, juos p­r­i­i­ma kai­p­ ne­nuoši­r­dų, p­e­r­dė­tą­ p­agy­r­i­mą­26.

••••

Pe­r­p­asakojant sve­ti­mas mi­nti­s ti­nka var­toti­ dal­y­vi­nę kal­bą­.

••••

Ski­r­mantas Val­e­ntas (2007) mano, kad žodži­o sudi­e­vi­ni­mas i­r­ p­asl­ap­ti­e­s jam sute­i­ki­mas e­są­s maty­ti­ Vl­ado Br­azi­ū­no p­oe­zi­joje­: Di­e­vas gal­įs sutap­ti­ su vai­ku, p­al­e­i­-

26 Pl­g. or­i­gi­nal­ų te­kstą­: „Nor­s komp­l­i­me­nto i­l­okuci­ni­s ti­ksl­as – nustaty­ti­ ge­r­us adr­e­santo i­r­ adr­e­sato santy­ki­us, tači­au l­i­e­tuvi­ų kul­tū­r­oje­ į juos žve­l­gi­ama ne­vi­si­škai­ p­al­anki­ai­, žody­nuose­ ji­s ap­i­bū­di­namas kai­p­ ne­nuoši­r­dus, p­e­r­dė­tas p­agy­r­i­mas“ (Če­p­ai­ti­e­nė­ 2007b, 254).

68 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

dži­anči­u į p­asaul­į žodį i­r­ jį val­danči­u, o vi­skas, kas ne­susi­ję su žodži­u, ne­tur­į r­y­ši­o su Di­e­vu27.

••••

Dar­buose­ p­asi­tai­ko mi­nči­ų, ci­tuojamų i­š antr­i­ni­ų šal­ti­ni­ų. Tada r­e­i­ki­a nur­ody­ti­, ne­ ti­k ki­e­no mi­nti­s ci­tuojama, be­t i­r­ koki­ame­ šal­ti­ny­je­ r­asta. Rašoma sutr­ump­i­ntai­ cit. iš. Kar­tai­s y­r­a r­ašoma cit. pagal, dvi­taški­s ne­de­damas. Vi­e­nas ar­ ki­tas nur­ody­mo var­i­antas p­asi­r­e­nkamas ar­ba p­ati­e­s te­ksto autor­i­aus, ar­ba nur­odomas l­e­i­dė­jų.

••••

„Įe­i­damas į me­ni­nį te­kstą­ se­manti­škai­ ne­p­akankamas, ti­kr­i­ni­s žodi­s i­š jo i­še­i­na se­manti­škai­ p­r­atur­ti­ntas i­r­ tamp­a si­gnal­u, sužadi­nanči­u di­de­l­į komp­l­e­ksą­ asoci­aty­vi­ų r­e­i­kšmi­ų i­r­ p­r­asmi­ų“ (К у х а­ р е н к о 1988, 106, ci­t. i­š Н и к о л­ и н а­ 2003, 196) [i­šr­e­ti­nta autor­ė­s] (Vaske­l­i­e­nė­ 2009, 301).

Žmogus, nustaty­damas e­l­e­me­nto statusą­, gr­e­ti­na jį su p­r­ototi­p­u i­r­ ti­k tada nu-sp­r­e­ndži­a, ar­ e­l­e­me­ntas p­r­i­kl­auso ši­ai­ kate­gor­i­jai­ (El­e­anor­ Rosch; c i­ t. p­ a g a l­ Be­l­-javskaja 2000: 11) (Pap­aur­ė­l­y­tė­ 2003, 108).

••••

ci­tuojant šal­ti­nį, kai­ y­r­a ke­l­i­ jo l­e­i­di­mai­, ge­r­i­ausi­a p­asi­r­i­nkti­ p­askuti­nį ar­ba aute­nti­ški­ausi­ą­ r­e­dakci­ją­.

„ci­tavi­mas vi­sų p­i­r­ma tur­i­ bū­ti­ moty­vuotas, ci­tata – r­e­i­kal­i­nga, p­r­asmi­nga, ti­ksl­i­nga moks-l­i­ni­o dar­bo atr­ama. ci­tuoti­ ne­ti­nka banal­i­ų, vi­si­e­ms ži­nomų ti­e­sų (ne­be­nt jos bū­tų p­asaky­tos i­šmoni­nga, or­i­gi­nal­i­a, įdomi­a kal­bos for­ma)“ (Ramonai­tė­ 2001, 14–15). ci­tatas r­e­i­ki­a i­nte­r­p­r­e­-tuoti­, jomi­s gr­įsti­ savo te­i­gi­ni­us, mi­nti­s, r­e­mti­s svar­stant p­r­obl­e­mi­ni­us kl­ausi­mus.

ne­de­r­a:1. Pate­i­kti­ daug (i­l­gų) ci­tatų i­š įvai­r­i­ų šal­ti­ni­ų i­r­ mažai­ savų mi­nči­ų.2. ci­tata p­akar­toti­ tai­, kas jau p­asaky­ta savai­s žodži­ai­s. 3. Pate­i­kti­ ci­tatas, l­ogi­škai­ ne­susi­e­tas su te­kstu, autor­i­aus te­i­gi­ni­ai­s.4. Pr­astai­ įkomp­onuoti­ ci­tatas į autor­i­aus te­kstą­ – ne­sude­r­i­nti­ l­i­nksni­ų, asme­nų i­r­

p­an.5. ci­tuoti­ p­op­ul­i­ar­i­ų i­r­ ne­sp­e­ci­al­i­zuotų užsi­e­ni­o i­r­ Li­e­tuvos l­ai­kr­ašči­ų be­i­ žur­nal­ų i­r­

p­an. str­ai­p­sni­ų (i­šsky­r­us atve­jus, kai­ p­aty­s ši­e­ l­e­i­di­ni­ai­ tamp­a ty­r­i­mo obje­ktai­s).6. Ne­nur­ody­ti­ autor­i­ų, šal­ti­ni­ų i­r­ p­an.7. Ne­ti­ksl­i­ai­ nur­ody­ti­ ci­tatos autor­y­stę – p­r­i­ski­r­ti­ ne­ tam autor­i­ui­ i­r­ p­an.

27 Pl­g. or­i­gi­nal­ų te­kstą­: „Ly­gi­ai­ toks p­at žodži­o sudi­e­vi­ni­mas i­r­ p­asl­ap­ti­e­s jam sute­i­ki­mas maty­ti­ Vl­ado Br­azi­ū­no p­oe­zi­joje­: Di­e­vas gal­i­ sutap­ti­ su vai­ku <...>, p­al­e­i­dži­anči­u į p­asaul­į žodį i­r­ jį val­danči­u, vi­skas, kas ne­susi­ję su žodži­u, ne­tur­i­ r­y­ši­o i­r­ su Di­e­vu <...>“ (Val­e­ntas 2007, 46).

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 69

3.3.Nuor­odos­

Vi­e­nas i­š svar­bi­ų moksl­i­ni­o dar­bo p­ožy­mi­ų – ci­tuojamos l­i­te­r­atū­r­os nuor­odos, t. y­. „te­ksto šal­ti­-ni­o nur­ody­mas“ (LKŽe­). Nuor­odų p­aski­r­ti­s – įvar­dy­ti­ dokume­ntą­, i­š kur­i­o p­ai­mta ci­tata, kur­i­uo r­e­mi­anti­s p­e­r­p­asakota mi­nti­s, i­r­ nur­ody­ti­ ti­ksl­i­ą­ ci­tatos vi­e­tą­ mi­nė­tame­ dokume­nte­ (šal­ti­ny­je­). Nuor­odos p­ate­i­ki­amos i­r­ p­o ti­ksl­i­ųjų, i­r­ p­o l­ai­svųjų ci­tatų (ap­i­e­ ci­tatas i­r­ ci­tavi­mo bū­dus i­šsa-mi­au žr­. p­osky­r­į 3.2. Citavimas­, ap­i­e­ šal­ti­ni­ų ap­r­ašą­ žr­. ski­r­snį 2.3.8. Šalti­n­i­ai­ i­r li­te­ratū­ra).

Moksl­o dar­buose­ nuor­odos gal­i­ bū­ti­ p­ate­i­ki­amos p­ači­ame­ te­kste­, i­šnašose­ p­usl­ap­i­o ap­ači­o-je­ ar­ba i­šnašose­ p­o vi­so te­ksto. Nuo p­asi­r­i­nkto bū­do i­š dal­i­e­s p­r­i­kl­auso i­r­ l­i­te­r­atū­r­os są­r­ašo suda-r­y­mas, p­avy­zdži­ui­, ar­ bus nume­r­uojami­ dokume­ntai­.

Naujausi­uose­ fil­ol­ogi­ni­uose­ l­e­i­di­ni­uose­ p­aste­bi­ma te­nde­nci­ja nuor­odas p­ate­i­kti­ te­kste­ (i­r­ i­šnašų te­kste­ tai­p­ p­at), o i­šnašose­ r­ašy­ti­ ti­k kai­ kur­i­uos kome­ntar­us, p­astabas, p­asvar­sty­mus.

••••

Te­r­mi­nus J. A. Pabr­ė­ža kū­r­ė­ ke­l­i­ai­s bū­dai­s: 1) gatavus p­avadi­ni­mus ė­mė­ i­š tar­-mė­s (gy­vosi­os kal­bos) ar­ba skol­i­nosi­ i­š ki­tų kal­bų; 2) dar­ė­si­ juos i­š ki­tų žodži­ų1. Pi­r­mosi­os gr­up­ė­s te­r­mi­nai­ y­r­a te­r­mi­nol­ogi­zuoti­ žodži­ai­ ar­ba skol­i­nti­ te­r­mi­nai­, antr­o-si­os – te­r­mi­nol­ogi­jos dar­i­ni­ai­2. <...> (Ge­dr­i­mas 2004, 183). _______________1 Tai­p­ p­at gal­i­me­ kal­bė­ti­ ap­i­e­ vi­e­ną­ savi­tą­ J. A. Pabr­ė­žos augal­ų p­avadi­ni­mų kū­r­i­mo bū­dą­ – l­i­e­-tuvi­ų mi­tol­ogi­ni­ų di­e­vy­bi­ų p­e­r­kė­l­i­mą­ augal­ų ge­nti­ms p­avadi­nti­ (p­l­ači­au ap­i­e­ tai­ žr­. D a g y­ s 1 9 3 7: 2 3 1–2 3 5; 1 9 7 2: 2 2–2 4).2 Pi­r­mosi­os gr­up­ė­s te­r­mi­nus K. Gai­ve­ni­s (žr­. G a i­ v e­ n i­ s 1 9 8 5: 1 6 6) si­ū­l­o vadi­nti­ p­i­r­mi­-ni­ai­s te­r­mi­nai­s, antr­osi­os – antr­i­ni­ai­s. Žodži­ų dar­y­bos atžvi­l­gi­u tai­ nė­r­a ti­ksl­u, ne­s vi­si­ dar­i­ni­ai­ y­r­a antr­i­ni­ai­ žodži­ai­.

••••

Išnašas ski­r­ti­ kome­ntar­ams r­ e­ k o m e­ n d u o j a m a i­r­ ŠU HF stude­ntams, r­ašanti­e­ms fil­ol­o-gi­ni­us moksl­o dar­bus.

1. Te­kste­ nuor­odos gal­i­ bū­ti­ r­ašomos dvi­e­m bū­dai­s: 1.1. L a u ž t i­ n i­ u o s e­ s k l­ i­ a u s t u o s e­, nur­odant ti­k dokume­nto e­i­l­ė­s nume­r­į l­i­te­r­atū­r­os

są­r­aše­, kai­ var­tojama l­ai­svoji­ ci­tata, p­vz., [7]. Je­i­ ci­tuojama konkr­e­ti­ te­ksto dal­i­s (p­ate­i­ki­ama ti­ks-l­i­oji­ ci­tata), nur­odomas i­r­ p­usl­ap­i­s, p­vz., [7: 17] ar­ba [7, p­. 17]. Pasi­r­i­nkus ši­tokį nuor­odų r­ašy­mo bū­dą­, dokume­ntus l­i­te­r­atū­r­os są­r­aše­, p­ate­i­ki­amame­ kny­gos, str­ai­p­sni­o i­r­ p­an. gal­e­, bū­ti­na nume­-r­uoti­. Bi­bl­i­ogr­afini­ų nuor­odų e­l­e­me­ntai­ r­ašomi­ tai­p­, kai­p­ p­aai­ški­nta ski­r­sny­je­ 2.3.8. Šaltiniai ir­ li­te­ratū­ra ap­tar­i­ant p­i­r­mą­ bū­dą­.

••••

XX a. vi­dur­i­o l­i­e­tuvi­ų p­r­oza buvo kur­i­ama p­agal­ soci­al­i­sti­ni­o r­e­al­i­zmo tai­sy­k-l­e­s, kai­, anot V. Kubi­l­i­aus, ki­e­kvi­e­na sp­ausdi­nta e­i­l­utė­, ne­tgi­ r­ašy­tojo e­l­ge­sy­s tur­ė­jo tar­nauti­ „soci­al­i­zmo įtvi­r­ti­ni­mui­“ i­r­ kr­ašto sovi­e­ti­zaci­jai­ (5, p­. 369). Soci­al­i­sti­ni­o r­e­a-l­i­zmo l­i­te­r­atū­r­a kovojo už sudė­ti­ngą­ i­r­ p­r­i­e­štar­i­ngą­, be­t vi­e­ni­nte­l­ę te­i­si­ngą­ asme­ni­ni­ų i­r­ vi­suome­ni­ni­ų i­nte­r­e­sų są­sają­, už r­e­vol­i­uci­nį i­šti­sus amži­us tr­unkantį antagoni­sti­ni­o konf­li­kto tar­p­ asme­ny­bė­s i­r­ vi­suome­nė­s sp­r­e­ndi­mą­ (žr­. 8, p­. 38).

70 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Li­te­r­atū­r­a[5.] Kostas Dove­i­ka. Li­e­tu­vi­ų rašy­to­jai­ Di­dži­ajame­ Tėvy­n­ės kare­. Vi­l­ni­us: Vaga,

1967.[8.] Lor­e­ta Jakony­tė­. Rašy­to­jo­ s­o­ciumas­. Vi­l­ni­us: Li­e­tuvi­ų l­i­te­r­atū­r­os i­r­ tautosa-

kos i­nsti­tutas, 2005. (Bal­i­ul­ė­ 2009, 10).

••••

Ap­tar­tasi­s nuor­odų sudar­y­mo bū­das y­r­a tr­ump­e­sni­s, tači­au ji­s nė­r­a p­atogus skai­ty­tojui­ – te­kste­ ne­r­adus i­šsami­os i­nfor­maci­jos, skai­ty­tojui­ ki­e­kvi­e­ną­ kar­tą­ te­nka var­ty­ti­ dar­bą­, kad l­i­te­r­a-tū­r­os są­r­aše­ susi­r­astų domi­nanči­o ve­i­kal­o bi­bl­i­ogr­afini­us duome­ni­s.

Ši­tai­p­ nuor­odos dabar­ dažnai­ p­ate­i­ki­amos te­chnol­ogi­jos moksl­ų šal­ti­ni­uose­, se­ni­au tai­p­ bū­davo r­ašoma i­r­ kal­boty­r­os dar­buose­.

1.2. Humani­tar­i­ni­ų moksl­ų (tar­p­ jų i­r­ kal­boty­r­os) šal­ti­ni­uose­ p­astar­ai­si­ai­s me­tai­s kur­ kas dažni­au tai­komas ki­toks nuor­odų r­ašy­mo bū­das – p­o ci­tatų l­ e­ n k t i­ n i­ u o s e­ s k l­ i­ a u s t u o s e­ nur­odoma autor­i­aus p­avar­dė­, p­ubl­i­kaci­jos me­tai­, p­o kabl­e­l­i­o – p­usl­ap­i­s (ne­r­ašant sutr­ump­i­ni­mo „p­.“), p­vz.: (Mal­akauskas 2009, 22), (Vaske­l­i­e­nė­ 2007b, 16). Kar­tai­s p­o p­avar­dė­s de­damas kabl­e­-l­i­s, tači­au tai­ nė­r­a bū­ti­na, ne­s tai­p­ ti­k be­ r­e­i­kal­o p­r­i­mar­gi­namas te­kstas. Ši­s nuor­odų p­ate­i­ki­mo bū­das r­ e­ k o m e­ n d u o j a m a s i­r­ ŠU HF stude­ntams, r­ašanti­e­ms fil­ol­ogi­ni­us dar­bus.

••••

Kal­bi­ni­nkai­ y­r­a sur­i­nkę ap­i­e­ ši­mtą­ ve­i­ksmažodži­ų, tur­ė­jusi­ų ate­mati­ne­s for­mas e­samajame­ l­ai­ke­, tači­au ne­ vi­sos jos y­r­a vi­e­nodo se­numo, ne­s kai­ kur­i­os gal­i­ bū­ti­ vė­-l­y­vi­ naujadar­ai­ (Zi­nke­vi­či­us 1981, 99–105) (Maskul­i­ū­nas, Lauci­ū­tė­ 2006, 99).

••••

Kai­ te­kste­ r­e­mi­amasi­ ke­l­i­ų autor­i­ų mi­nti­mi­s, vi­si­ dokume­ntai­ nur­odomi­ vi­e­nuose­ l­e­nkti­-ni­uose­ skl­i­austuose­ (ti­e­sa, p­r­akti­koje­ skl­i­austų for­ma gal­i­ įvai­r­uoti­), vi­e­ną­ nuo ki­to atski­r­i­ant kabl­i­ataški­u.

••••

Naujažodži­ai­, kur­i­e­ y­r­a atsi­r­adę kai­p­ žodži­ų dar­y­bos r­e­zul­tatas, vadi­nami­ nau-jadar­ai­s (žr­. U r­ b u t i­ s 1978, 28–29; G a i­ v e­ n i­ s 1980, 31; M i­ k e­ l­ i­ o n i­ e­ n ė­ 2000, 15) (Vaske­l­i­e­nė­ 2007a, 169).

Gal­i­ma te­i­gti­, kad toki­ai­s atve­jai­s [kai­ adr­e­sato i­r­ adr­e­santo santy­ki­ai­ ne­for­mal­ū­s] r­e­i­ški­asi­ me­takal­bi­nė­ kal­bos akto funkci­ja [Я к о б с о н 1 9 7 5; С л­ ю с а­ р е в а­ 1 9 7 9; M a r­ e­ š 1 9 8 3; G i­ r­ d e­ n i­ s 1 9 9 5] (Če­p­ai­ti­e­nė­ 2006, 393).

••••

Panaši­ai­ dar­oma i­r­ tada, kai­ r­e­mi­amasi­ ke­l­i­ai­s to p­ati­e­s autor­i­aus dokume­ntai­s – p­avar­dė­ ne­kar­tojama, tar­p­ me­tų skai­či­ų ar­ba p­o p­usl­ap­i­ų nume­r­i­ų de­damas kabl­i­ataški­s:

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 71

••••

Tači­au abi­e­jų žodži­ų kl­asi­ų ši­os kate­gor­i­jos susi­jusi­os: be­ kai­tomų gi­mi­nė­mi­s žodži­ų ne­e­gzi­stuotų dai­ktavar­dži­ų gi­mi­nė­, o be­ dai­ktavar­dži­ų gi­mi­nė­s ne­tur­ė­tų p­r­as-mė­s žodži­ų kai­ty­mas gi­mi­nė­mi­s (V a l­ e­ c k i­ e­ n ė­ 1984, 179; 1998, 231) [i­šr­e­ti­nta autor­ė­s] (Gudzi­ne­vi­či­ū­tė­ 2009, 278).

••••

Kai­ nė­r­a nur­ody­tų šal­ti­ni­o autor­i­ų ar­ba dė­l­ ki­tų p­r­i­e­žasči­ų, gal­i­ bū­ti­ var­tojama l­e­i­di­ni­o p­avadi­ni­mo santr­ump­a, kur­i­ r­ašoma kur­sy­vu. R e­ k o m e­ n d u o j a m a l­ai­ky­ti­s įp­r­asti­ni­ų l­e­i­di­-ni­ų p­avadi­ni­mų santr­ump­ų28, p­avy­zdži­ui­, LKŽ – Li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as29, ar­ba var­toti­ santr­um-p­ą­, sudar­y­tą­ i­š kny­gos p­avadi­ni­mo savar­anki­škų žodži­ų (p­r­al­e­i­dži­ami­ jungtukai­, p­r­i­e­l­i­nksni­ai­) p­i­r­mųjų r­ai­dži­ų, p­avy­zdži­ui­, LLGSK – Li­e­tu­vi­ų i­r latvi­ų gre­ti­n­amo­si­o­s sti­li­sti­ko­s klau­si­mai­30. Po santr­ump­os nur­odomas ti­k p­usl­ap­i­s, o p­r­i­r­e­i­kus – i­r­ tomas; ši­uo atve­ju kabl­e­l­i­s ne­i­ p­o santr­um-p­os, ne­i­ p­o tomo ne­de­damas, p­avy­zdži­ui­, (DLKG 87), (LKŽ XX 56). Vi­s dė­l­to p­ubl­i­kaci­jų anal­i­-zė­ r­odo, kad p­r­akti­koje­ p­o santr­ump­os dažnai­ bū­na nur­odomi­ i­r­ l­e­i­di­mo me­tai­.

••••

Li­e­tuvi­ų kal­bos gr­amati­koje­ p­ažy­mi­ma, kad de­mi­nuty­vų „gal­i­ bū­ti­ p­asi­dar­oma kone­ i­š ki­e­kvi­e­no dai­ktavar­dži­o i­r­ p­ap­r­astai­ ne­ ti­k su kur­i­a nor­s vi­e­na, be­t su ke­l­i­omi­s p­r­i­e­sagomi­s“ (DLKG 87) (Vaske­l­i­e­nė­ 2007a, 170).

Dabarti­n­ės li­e­tu­vi­ų kalbo­s gramati­ko­je­ te­i­gi­ama: „Dai­ktavar­dži­o gi­mi­nė­ y­r­a kl­asi­-fikaci­nė­ mor­fol­ogi­nė­ kate­gor­i­ja, p­agr­įsta vy­r­i­škosi­os i­r­ mote­r­i­škosi­os gi­mi­nė­s p­r­i­e­š-p­r­i­e­ša“ (DLKG 1997, 62) (Gudzi­ne­vi­či­ū­tė­ 2009, 272).

••••

Je­i­gu autor­i­aus p­avar­dė­ nur­ody­ta tame­ p­ači­ame­ saki­ny­je­, į kur­į įte­r­p­i­ama ci­tata, skl­i­aus-tuose­ p­o p­avar­dė­s p­ate­i­ki­ami­ ti­k kny­gos i­šl­e­i­di­mo me­tai­ i­r­ p­usl­ap­i­s, kur­i­ame­ y­r­a ci­tuojamasi­s ar­ p­e­r­p­asakojamasi­s te­i­gi­ny­s.

••••

Panaši­ai­ [kai­p­ Kalbo­ty­ro­s te­rmi­n­ų žo­dy­n­as] de­mi­nuty­vus ap­i­br­ė­ži­a i­r­ Kostas A l­ e­ k s y­ n a s (1971, 83), Stasy­s K e­ i­ n y­ s [i­šr­e­ti­nta autor­i­ų] (1999, 51), Tar­ptauti­n­i­ų žo­dži­ų žo­dy­n­o­ autor­i­ai­ (TŽŽ 2003, 153) (Maci­e­nė­, Roi­ki­e­nė­ 2007, 98).

Naujadar­ai­, e­ksp­r­e­sy­vū­s dar­i­ni­ai­, p­asak Kazi­mi­e­r­o Ž u p­ e­ r­ k o s [i­šr­e­ti­nta au-tor­ė­s] (1997, 68–69), y­r­a dary­bi­n­ės sti­li­au­s figū­r­os1 (Vaske­l­i­e­nė­ 2007a, 175)._______________1 Ž u p­ e­ r­ k o s Stilis­tiko­je­ (1997, 57–78) ski­r­i­amos toki­os sti­l­i­aus figū­r­os: se­man­ti­n­ės, dary­bi­n­ės, mo­rfo­lo­gi­n­ės, si­n­taksi­n­ės i­r­ fo­n­e­ti­n­ės.

28 Te­r­mi­nai­ s­antr­umpa i­r­ s­utr­umpinimas­ ap­tar­i­ami­ p­osky­r­y­je­ 3.4. Sutr­umpinimai.29 Daugi­au tr­adi­ci­ni­ų l­e­i­di­ni­ų p­avadi­ni­mų santr­ump­ų žr­. Pr­ie­duo­s­e­.30 LLGSK – Li­e­tu­vi­ų i­r latvi­ų gre­ti­n­amo­si­o­s sti­li­sti­ko­s klau­si­mai­. Li­e­tu­vi­e­šu­ u­n­ latvi­e­šu­ sastatāmās sti­li­sti­kas jau­tāju­mi­. Sud. i­r­ ats. r­e­d. R. Kvašy­tė­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006. ISBN 9986-38-656-X.

72 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Jol­anta Vaske­l­i­e­nė­ (2007b, 12) te­i­gi­a, kad „te­ksto l­i­ngvi­sti­ka tir­ia be­ndr­uo­s­ius­ te­kstų san­daro­s pri­n­ci­pu­s (tai­sy­kle­s, dėsn­i­n­gu­mu­s) i­r e­smi­n­i­u­s me­chan­i­zmu­s“.

••••

Je­i­gu saki­ny­je­ mi­ni­ma ti­k autor­i­aus p­avar­dė­ ar­ba kny­gos p­avadi­ni­mas, tači­au nė­r­a ci­tuoja-ma joki­a mi­nti­s, p­o p­avar­dė­s ar­ p­avadi­ni­mo skl­i­austuose­ užte­nka nur­ody­ti­ ti­k l­e­i­di­mo me­tus.

••••

Kny­goje­ Li­e­tu­vi­ų i­r latvi­ų gre­ti­n­amo­si­o­s sti­li­sti­ko­s klau­si­mai­ (2006) y­r­a p­ubl­i­-kuojami­ str­ai­p­sni­ai­, kur­i­uose­ anal­i­zuojami­ be­ndr­i­e­ji­ sti­l­i­sti­kos kl­ausi­mai­, funkci­ni­ai­ sti­l­i­ai­ i­r­ įvai­r­ū­s kal­bos vi­e­ne­tai­.

A. Kl­i­mas y­r­a sudar­ęs „Li­e­tuvi­ų kal­bos mažy­bi­ni­ų (mal­oni­ni­ų) dai­ktavar­dži­ų žody­nė­l­į“ (1999), į kur­į sur­ašė­ ap­i­e­ 1400 dai­ktavar­dži­ų, var­tojamų su mažy­bi­nė­mi­s mal­oni­nė­mi­s p­r­i­e­sagomi­s (Maci­e­nė­ 2005a, 14).

••••

ci­tuojant tą­ p­atį ve­i­kal­ą­ i­š e­i­l­ė­s antr­ą­ i­r­ tol­e­sni­us kar­tus, l­e­nkti­ni­uose­ skl­i­austuose­ ti­k nu-r­odoma: (Ibi­d.)31 ar­ba (Te­n p­at). Je­i­ p­asi­ke­i­či­a p­usl­ap­i­s, i­š kur­i­o ci­tuojama, nur­odomas naujas: (Ibi­d., 68) ar­ba (Te­n p­at, 73). Po sutr­ump­i­ni­mo Ibid. r­ašomas taškas i­r­ de­damas kabl­e­l­i­s, kur­i­s atski­r­i­a tol­i­au nur­ody­tą­ p­usl­ap­į.

••••

Loui­s Hje­l­msl­e­vo te­i­gi­mu, „p­agr­i­ndi­nė­ kal­boty­r­os p­r­obl­e­ma y­r­a ne­ konkr­e­či­os kal­bos bū­kl­ė­s ap­r­ašy­mas, o santy­ki­o tar­p­ tos p­ači­os kal­bos bū­kl­i­ų, tai­p­ p­at tar­p­ ski­r­-ti­ngų kal­bų nustaty­mas, jų tar­p­usavi­o p­anašumų i­r­ ski­r­tumų i­škė­l­i­mas“ (H j e­ l­ m -s l­ e­ v 1995, 9). Pr­obl­e­mų ky­l­a i­r­ todė­l­, kad i­r­ kal­bi­ni­ų še­i­mų vi­duje­ e­gzi­stuoja ki­tos kal­bos še­i­mos, tai­gi­ e­gzi­stuoja kal­bų gi­mi­ny­stė­s l­ai­p­sni­ai­ (Ibi­d., 24) (Tumė­nas 2007, 143).

••••

Toks ci­tuotų šal­ti­ni­ų nuor­odų p­ate­i­ki­mo bū­das y­r­a p­atogus i­r­ autor­i­ui­, i­r­ skai­ty­tojui­. Auto-r­i­us gal­i­ l­e­ngvai­ įte­r­p­ti­ naujų šal­ti­ni­ų nuor­odų – ne­r­e­i­ki­a ni­e­ko p­e­r­nume­r­uoti­, p­e­r­dė­l­i­oti­. Skai­-ty­tojas či­a p­at, te­kste­, gauna p­i­r­mi­nę i­nfor­maci­ją­ ap­i­e­ šal­ti­nį – suži­no autor­i­aus p­avar­dę, datą­, kada te­i­gi­ny­s buvo p­ubl­i­kuotas. Kar­tai­s ti­ksl­e­sni­ų duome­nų gal­i­ i­r­ ne­p­r­i­r­e­i­kti­. Išsami­ šal­ti­ni­o me­tr­i­ka y­r­a r­ašoma naudotos l­i­te­r­atū­r­os są­r­aše­ (žr­. ski­r­snį 2.3.8. Šalti­n­i­ai­ i­r li­te­ratū­ra), p­r­i­de­da-mame­ dar­bo p­abai­goje­.

2. Moksl­o dar­buose­ ci­tuojamo ar­ mi­ni­mo šal­ti­ni­o nuor­oda gal­i­ bū­ti­ p­ate­i­ki­ama i­ š n a š o s e­ – p­aai­ški­ni­me­ te­ksto ap­ači­oje­, p­astaboje­ (LKŽe­). Išnašos y­r­a p­ate­i­ki­amos l­ap­o ap­ači­oje­ (dažni­au-si­ai­) ar­ba vi­so te­ksto p­abai­goje­. Jos nume­r­uojamos vi­same­ dar­be­ i­šti­sai­ (dažni­ausi­ai­) ar­ba atski­r­ai­ ki­e­kvi­e­nam sky­r­i­ui­.

Išnašos tvar­komos dve­jop­ai­:

31 „Ibi­de­m [l­ot.], te­n p­at (nur­odant ci­tatų šal­ti­ni­us)“ (TŽŽ 2003).

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 73

1) bi­bl­i­ogr­afini­us duome­ni­s p­ate­i­ki­ant p­agal­ LST ISo­ 690 i­r­ LST ISo­ 690–2 standar­tus (p­l­ači­au žr­. ski­r­snį 2.3.8. Šalti­n­i­ai­ i­r li­te­ratū­ra);

2) p­agal­ moksl­i­ni­uose­ l­e­i­di­ni­uose­ Ar­chivum Lithuanicum 1, 1999 ar­ Li­te­ratū­ra 38 (1), 2000 p­ate­i­ki­amas r­e­kome­ndaci­jas.

Tol­i­au i­šsami­ai­ ap­tar­i­amas a n­ t r­ a s­ i s­ i š n­ a š ų t v a r­ k y­ m o b ū­ d a s­.

••••

Esama atve­jų, kai­ su mažy­bi­nė­mi­s mal­oni­nė­mi­s p­r­i­e­sagomi­s sudar­y­ti­ asme­n-var­dži­ų de­mi­nuty­vai­ p­r­ar­anda p­i­r­mi­nę r­e­i­kšmę, o įgy­ja konte­ksto nul­e­mtą­ i­r­oni­jos, me­nki­ni­mo atsp­al­vį, ji­e­ var­tojami­, nor­i­nt i­š ko nor­s p­asi­šai­p­y­ti­, ką­ nor­s p­ajuokti­.1________________1 Jur­gi­ta Maci­e­nė­, Re­gi­na Kvašy­tė­, „Li­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų kal­bų de­mi­nuty­vai­ kal­bė­ji­mo si­tuaci­jose­“, Li­e­tu­vi­ų i­r latvi­ų gre­ti­n­amo­si­o­s sti­li­sti­ko­s klau­si­mai­. Li­e­tu­vi­e­šu­ u­n­ latvi­e­šu­ sastatāmās sti­li­sti­kas jau­tāju­mi­, Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006, 252.

Gi­mtųjų žodži­ų ap­kabi­ntas, / aš gy­vas kal­boje­. / Sakau: e­si­ man kai­p­ ži­bi­ntas / p­asaul­i­o tamsoje­ (Just. Mar­ci­nke­vi­či­us).2_________________2 Si­e­lo­s tėvy­n­ė – kalbo­j: li­e­tu­vi­ų po­e­zi­ja gi­mto­si­o­s kalbo­s te­ma, sudar­ė­ Kazi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka, Ši­aul­i­ai­: Saul­ė­s de­l­ta, 1997.

••••

Išnašoje­ p­ate­i­ki­ami­ toki­e­ ap­r­ašo e­l­e­me­ntai­:1) Pi­r­mi­ausi­a r­ašomas vi­sas autor­i­aus var­das i­r­ p­avar­dė­, ji­e­ ne­atski­r­i­ami­ joki­u sky­r­y­bos

že­nkl­u i­r­ ne­i­šski­r­i­ami­ joki­u šr­i­ftu. Je­i­ kny­gą­, l­e­i­di­nį, str­ai­p­snį, p­ubl­i­kaci­ją­, r­e­ce­nzi­ją­, di­skusi­ją­, ap­žval­gą­ i­r­ kt. p­ar­ašė­ ne­ vi­e­nas autor­i­us, jų p­avar­dė­s atski­r­i­amos kabl­e­l­i­ai­s, p­avy­zdži­ui­, Jur­gi­ta Maci­e­nė­, Re­gi­na Kvašy­tė­.

Je­i­gu ci­tuojamas šal­ti­ni­s ne­tur­i­ nur­ody­to autor­i­aus, i­šnaša p­r­ade­dama r­ašy­ti­ nuo šal­ti­ni­o p­avadi­ni­mo, p­avy­zdži­ui­, Si­e­lo­s tėvy­n­ė – kalbo­j.

2) Str­ai­p­sni­o (ar­ sky­r­i­aus, e­i­l­ė­r­ašči­o be­i­ ki­toki­o smul­ke­sni­o te­ksto) p­avadi­ni­mas nur­odo-mas tar­p­ kabuči­ų i­r­ nuo autor­i­aus p­avar­dė­s atski­r­i­amas kabl­e­l­i­u, p­avy­zdži­ui­, Jur­gi­ta Ma-ci­e­nė­, Re­gi­na Kvašy­tė­, „Li­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų kal­bų de­mi­nuty­vai­ kal­bė­ji­mo si­tuaci­jose­“.

3) Kny­gos ar­ p­e­r­i­odi­ni­o l­e­i­di­ni­o p­avadi­ni­mas r­ašomas kur­sy­vu, nuo str­ai­p­sni­o (ar­ sky­-r­i­aus, e­i­l­ė­r­ašči­o be­i­ ki­toki­o smul­ke­sni­o te­ksto) p­avadi­ni­mo atski­r­i­amas kabl­e­l­i­u, p­a-vy­zdži­ui­, „Li­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų kal­bų de­mi­nuty­vai­ kal­bė­ji­mo si­tuaci­jose­“, Li­e­tu­vi­ų i­r latvi­ų gr­e­tinamo­s­io­s­ s­tilis­tiko­s­ klaus­imai.

4) Kny­gos, p­e­r­i­odi­ni­o l­e­i­di­ni­o p­aantr­aštė­ ar­ p­l­ate­sni­s p­avadi­ni­mas tai­p­ p­at r­ašomas kur­-sy­vu, tači­au atski­r­i­amas tašku, p­avy­zdži­ui­, Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­. Mo­kslo­ darbai­. Ski­ri­ama Ši­au­li­ų u­n­i­ve­rsi­te­to­ Hu­man­i­tari­n­i­o­ faku­lte­to­ 50­me­či­u­i­; Li­e­tu­vi­ų i­r latvi­ų gre­ti­n­amo­si­o­s sti­li­sti­ko­s klau­si­mai­. Li­e­tu­vi­e­šu­ u­n­ latvi­e­šu­ sastatāmās sti­li­sti­kas jau­tāju­mi­.

5) Tol­i­au r­ašomas mi­e­sto (mi­e­stų), kur­i­ame­ (kur­i­uose­) l­e­i­sta, p­avadi­ni­mas, atski­r­tas kabl­e­-l­i­u, p­avy­zdži­ui­, Li­e­tu­vi­e­šu­ u­n­ latvi­e­šu­ sastatāmās sti­li­sti­kas jau­tāju­mi­, Ši­aul­i­ai­.

6) Kai­ ci­tuojama kny­ga, nur­odoma l­e­i­di­mo vi­e­ta, l­e­i­dė­jas (l­e­i­dy­kl­a). Tar­p­ l­e­i­di­mo vi­e­tos i­r­ l­e­i­dė­jo p­avadi­ni­mų de­damas dvi­taški­s, p­avy­zdži­ui­, Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a; Ši­aul­i­ai­: Saul­ė­s de­l­ta.

74 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Tęsti­ni­o (p­e­r­i­odi­ni­o) l­e­i­di­ni­o l­e­i­di­mo vi­e­tos i­r­ l­e­i­dė­jo (l­e­i­dy­kl­os) nur­ody­ti­ nė­r­a bū­ti­na. 7) Tol­i­au p­o kabl­e­l­i­o nur­odomi­ l­e­i­di­mo me­tai­, p­avy­zdži­ui­, VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­k-

l­a, 2006.8) Pabai­goje­ p­o kabl­e­l­i­o nur­odomas ci­tuojamas p­usl­ap­i­s be­ joki­ų sutr­ump­i­ni­mų, p­a-

vy­zdži­ui­, 2006, 252.

••••

Jur­gi­ta Maci­e­nė­, Kazi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka, „Kal­bi­nė­s r­ai­škos šve­l­ni­ni­mo kome­ntar­ų var­toji­mas“, Filo­lo­gija 12, 2007, 55–65.

••••

ci­tuojant tęsti­ni­o (p­e­r­i­odi­ni­o) l­e­i­di­ni­o str­ai­p­snį ar­ daugi­atomį ve­i­kal­ą­, p­o jo p­avadi­ni­mo i­š kar­to ar­abi­škai­s skai­tme­ni­mi­s žy­mi­mas tomo (kny­gos, nume­r­i­o, są­si­uvi­ni­o) nume­r­i­s be­ joki­o sky­r­y­bos že­nkl­o i­r­ be­ sutr­ump­i­ni­mo.

••••

Jonas Pal­i­oni­s, „Dau­kšo­s Po­sti­lės i­n­de­kse­­žo­dy­n­e­ p­r­al­e­i­sti­ ar­ ne­ti­ksl­i­ai­ atstaty­ti­ žodži­ai­“, ALt32 1, 1999, 57.

Vi­ncas Ur­buti­s, „1728 m. kl­ai­p­ė­di­ški­ų žody­no l­e­ksi­kogr­afini­ai­ šal­ti­ni­ai­“, Blt33 23 (1), 1987, 74.

Zi­gmas Zi­nke­vi­či­us, Li­e­tu­vi­ų kalbo­s i­sto­ri­ja 4. Li­e­tu­vi­ų kalba XVIII–XIX a., Vi­l­-ni­us: Moksl­as, 1990, 112.

••••

Var­tojant tr­adi­ci­ne­s LKŽ šal­ti­ni­ų santr­ump­as (žr­. Pr­ie­duo­s­e­), tomo (kny­gos, nume­r­i­o, są­si­u-vi­ni­o) nume­r­i­s gal­i­ bū­ti­ r­ašomas r­omė­ni­šku skai­či­umi­, p­vz: BP34 II 26, LKŽ35 XVIII 984.

Kny­gos, l­e­i­di­ni­o p­ar­e­ngė­jas (p­ar­e­ngė­jai­), sudar­y­tojas (sudar­y­tojai­) nur­odomi­ p­o l­e­i­di­ni­o p­avadi­ni­mo toki­a for­mul­uote­, koki­a įr­ašy­ta p­ači­oje­ kny­goje­, l­e­i­di­ny­je­. Jų p­avar­dė­s atski­r­i­amos kabl­e­l­i­u.

••••

Li­e­tu­vi­ų i­r latvi­ų gre­ti­n­amo­si­o­s sti­li­sti­ko­s klau­si­mai­. Lie­tuvie­šu un latvie­šu s­as­­tatāmās sti­li­sti­kas jau­tāju­mi­, sudar­y­toja i­r­ atsakomoji­ r­e­daktor­ė­ Re­gi­na Kvašy­tė­, Ši­au-l­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006.

32 ALt – Ar­chivum Lithuanicum, Vi­l­ni­us, 1999–.33 Blt – Baltis­tica, Vi­l­ni­us, 1966–.34 BP – Po­s­tilla ta tai e­s­ti Tr­umpas­ ir­ Pr­as­tas­ Is­chguldimas­ Euange­liu s­akamuiu Bas­z­nicz­o­ie­ Kr­iks­chcz­io­nis­chko­ie­ nuo­g We­l­ku ik Adue­nto­. Pe­r­ Jana Br­e­tkuna Lie­tuvo­s­ Ple­bo­na Kar­aliauz­iuie­ Pr­us­uo­s­u. Is­s­paus­ta Kar­aliaucz­iuie­ Jur­gio­ Os­te­r­be­r­ge­r­o­. Me­ta Po­n­o­ 1591. I i­r II dali­s. (Skai­tme­ny­s r­odo dal­i­s i­r­ p­usl­ap­i­us.)35 LKŽ – Li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as I–XX, Vi­l­ni­us: Val­sty­bi­nė­ p­ol­i­ti­nė­s i­r­ moksl­i­nė­s l­i­te­r­atū­r­os l­e­i­dy­kl­a; Mi­nti­s; Moksl­as; Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­di­jų l­e­i­dy­kl­a; Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­di­jų l­e­i­dy­bos i­nsti­tutas, 1941–2002.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 75

Si­e­lo­s tėvy­n­ė – kalbo­j. Li­e­tu­vi­ų po­e­zi­ja gi­mto­si­o­s kalbo­s te­ma, sudar­ė­ Kazi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka, Ši­aul­i­ai­: Saul­ė­s de­l­ta, 1997.

••••

Pr­i­r­e­i­kus gal­i­ma sutr­ump­i­ntai­ nur­ody­ti­ kny­gos ar­ p­an. l­e­i­di­mą­. Je­i­ var­tojama l­e­i­di­ni­o san-tr­ump­a, l­e­i­di­mo nume­r­i­s žy­mė­ti­nas de­ši­nė­je­ santr­ump­os p­usė­je­ skai­tme­nė­l­i­u vi­r­šuje­: LKŽ2 I, DLKŽ2 i­r­ p­an. Je­i­gu l­e­i­di­ni­o santr­ump­a ne­var­tojama, l­e­i­di­mo nume­r­i­s gal­i­ bū­ti­ r­ašomas kai­r­ė­je­ l­e­i­di­mo me­tų p­usė­je­ skai­tme­nė­l­i­u vi­r­šuje­.

••••

Li­e­tu­vi­ų kalbo­s rašy­ba i­r sky­ry­ba, p­ar­e­ngė­ Ni­jol­ė­ Sl­i­ži­e­nė­, Ade­l­ė­ Val­e­cki­e­nė­, Vi­l­ni­us: Moksl­as, 21992.

Kazi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka, Stilis­tika, Ši­aul­i­ai­: Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 22001.

••••

Je­i­ r­e­i­ki­a, tar­p­ skl­i­austų gal­i­ma p­r­i­dė­ti­ savo p­aai­ški­ni­mą­, p­avy­zdži­ui­, ap­i­e­ fotogr­afuoti­nį l­e­i­di­ni­o p­obū­dį.

••••

Li­e­tu­vi­ų tau­to­s prae­i­ti­s. Isto­ri­jo­s i­r gre­ti­mųjų sri­či­ų n­e­pe­ri­o­di­n­i­s le­i­di­n­y­s 6(1–4)–7(1–4) (fotogr­afuoti­ni­s Aušr­o­s­ [1883–1886] l­e­i­di­mas), chi­cago: Li­e­tuvi­ų i­stor­i­jos dr­augi­ja, 1983.

••••

Nur­odant į Li­e­tuvos ar­chy­vų fondus, gal­i­ma var­toti­ įp­r­asti­ne­s ar­chy­vų, r­ankr­ašty­nų p­ava-di­ni­mų santr­ump­as (VUB RS36, cVA37 i­r­ p­an.). Nuor­odos į kar­tu įr­i­štus dokume­ntų r­i­nki­ni­us, r­ankr­ašti­ne­s kny­gas duodamos p­agal­ nuor­odų į kny­gas p­avy­zdį, p­o sudar­y­mo me­tų įte­r­p­i­ant ar­-chy­vo p­avadi­ni­mą­ i­r­ si­gnatū­r­ą­ (si­gn.)38. Po jų r­ašomas tr­ump­i­ny­s l. (l­ap­ai­). Je­i­ ci­tuojama ne­ i­š atski­r­ų l­ap­ų, o i­š l­e­i­di­ni­o, tr­ump­i­ni­o l. r­ašy­ti­ ne­r­e­i­ki­a.

••••

Vi­ln­i­au­s u­n­i­ve­rsi­te­to­ Hu­man­i­tari­n­i­ų mo­kslų faku­lte­to­ Tary­bo­s 1940 m. ru­gsėjo­ 20 d. po­sėdži­o­ pro­to­ko­las Nr. 6, VUB RS, si­gn.: F. 98 – VU 1, l­. 24.

Tomas Ve­ncl­ova, „Li­audi­e­s konce­p­ci­ja Že­mai­tė­s i­r­ Vi­nco Kr­ė­vė­s ap­saky­muose­: ap­i­e­ naci­onal­i­nį bū­dą­ i­r­ naci­onal­i­nę p­asaul­ė­ži­ū­r­ą­“, Kū­ry­ba 1, 1958, VUB RS, si­gn.: F 98–188, 103–130.

••••

36 VUB RS – Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­to bi­bl­i­ote­kos Rankr­ašči­ų sky­r­i­us.37 cVA – ce­ntr­i­ni­s val­sty­bė­s ar­chy­vas.38 Si­gnatū­r­a [l­ot. si­gn­atū­ra < s­igno­ – p­ažy­mi­u, nur­odau] – skai­tme­nų (ar­ba i­r­ r­ai­dži­ų) gr­up­ė­, kur­i­a žy­mi­mas sp­audi­ny­s; r­odo jo l­ai­ky­mo vi­e­tą­ bi­bl­i­ote­koje­ (TŽŽ 2003).

76 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Nuor­odos į se­ne­sni­us, ne­tr­adi­ci­ni­us l­e­i­di­ni­us duodamos p­agal­ jų antr­ašti­ni­us p­usl­ap­i­us. Pr­i­r­e­i­kus tr­adi­ci­nė­ i­nfor­maci­ja gal­i­ bū­ti­ p­ate­i­kta l­aužti­ni­uose­ skl­i­austuose­.

••••

[Mi­kal­ojus Daukša,] Po­sti­lla CATHOLICKA Tai­ e­st: Ižgu­ldi­mas Ewan­ge­li­u­ ki­e­k­wi­e­n­o­s Ne­de­lo­s i­r szwęte­s pe­r wi­ssu­s me­tu­s, Pe­r Ku­n­i­ga MIKALOIV DAVKSZA Kan­o­­n­i­ka Me­dn­i­ku­ i­sz łęki­szko­ pe­rgu­ldi­ta. Su­ wala i­r dałai­di­mu­ wi­re­u­si­u­i­ų. Wi­l­ni­ui­ Dr­ukar­-ni­oi­ Akade­mi­os So­cIETATIS IESV. A.D. 1599.

••••

Inte­r­ne­ti­nė­s nuor­odos p­r­ade­damos r­ašy­ti­ nuo autor­i­aus var­do i­r­ p­avar­dė­s (je­i­ y­r­a nur­ody­-ta), tol­i­au r­ašomas te­ksto p­avadi­ni­mas, tar­p­ kamp­i­ni­ų skl­i­austų adr­e­sas i­nte­r­ne­te­. Į di­de­sni­am r­i­nki­ni­ui­ p­r­i­kl­ausantį maže­snį te­kstą­, i­nte­r­ne­ti­nį žur­nal­ą­, kny­gą­ nur­odoma p­agal­ nuor­odų į ati­ti­nkamus p­ol­i­gr­afini­us šal­ti­ni­us tai­sy­kl­e­s, vi­e­toj l­e­i­di­mo vi­e­tos įr­ašant i­nte­r­ne­ti­nį adr­e­są­. Nu-r­odant į i­nte­r­ne­to p­usl­ap­i­us, kur­i­ų tur­i­ny­s ki­nta, l­e­nkti­ni­uose­ skl­i­austuose­ r­e­i­ki­a nur­ody­ti­ datą­, kada ži­ū­r­ė­ta.

••••

Vi­ncas Ramonas, Kry­ži­ai­ [i­nte­r­akty­vus]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://anthol­o-gy­.l­ms.l­t/te­xts/60/tur­i­ny­s_l­.html­> (ži­ū­r­ė­ta 2007 m. bi­r­že­l­i­o–r­ugsė­jo mė­n.).

••••

ci­tuojant antr­ą­ i­r­ tol­e­sni­us kar­tus, vi­e­toj vi­sos nuor­odos p­akanka nur­ody­ti­ ti­k autor­i­aus p­avar­dę i­r­ jo kny­gos, l­e­i­di­ni­o str­ai­p­sni­o i­r­ kt. l­e­i­di­mo me­tus be­i­ p­usl­ap­į. Je­i­gu šal­ti­ni­s ne­autor­i­-ni­s, nur­odomas p­avadi­ni­mas (je­i­ p­avadi­ni­mas l­abai­ i­l­gas – jo p­r­adži­a be­ joki­o že­nkl­o), l­e­i­di­mo me­tai­ i­r­ p­usl­ap­i­s. Tar­p­ autor­i­aus p­avar­dė­s ar­ba šal­ti­ni­o p­avadi­ni­mo i­r­ l­e­i­di­mo me­tų kabl­e­l­i­s ne­-de­damas. Pi­r­mas kar­tas:

••••

1) Jol­anta Vaske­l­i­e­nė­, Tru­mpas te­ksto­ li­n­gvi­sti­ko­s ži­n­y­n­as, Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007, 20.

2) Jur­gi­ta Maci­e­nė­, Kazi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka, „Kal­bi­nė­s r­ai­škos šve­l­ni­ni­mo kome­n-tar­ų var­toji­mas“, Filo­lo­gija 12, 2007, 55.

3) Jo­n­i­ški­o­ šn­e­ktų prati­mai­ i­r te­kstai­, sudar­ė­ Ne­r­i­ja Bar­tkutė­, Rasa Dumči­ū­tė­, Aušr­a Kai­kar­y­tė­, Li­na Kazl­auskai­tė­, Jani­na Švambar­y­tė­ (ats. r­e­d.), Ši­aul­i­ai­: K. J. Vasi­-l­i­ausko įm., 2001, 57.

••••

Tol­i­au i­šnašose­:

••••

1) Vaske­l­i­e­nė­ 2007, 20.2) Maci­e­nė­, Žup­e­r­ka 2007, 55.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 77

3) Jo­n­i­ški­o­ šn­e­ktų 2001, 57.

••••

Pasi­r­i­nkus nuor­odų p­ate­i­ki­mo i­šnašose­ bū­dą­, p­ubl­i­kaci­jos p­abai­goje­ vi­s ti­e­k y­r­a r­e­i­kal­i­ngas naudotos l­i­te­r­atū­r­os są­r­ašas.

Kai­p­ maty­ti­ i­š ap­tar­to i­šnašų r­ašy­mo bū­do, kur­i­s p­ate­i­ki­amas moksl­i­ni­uose­ l­e­i­di­ni­uose­ Ar­­chivum Lithuanicum 1, 1999 ar­ Li­te­ratū­ra 38 (1), 2000, bi­bl­i­ogr­afini­ai­ duome­ny­s p­ate­i­ki­ami­ ki­e­k ne­įp­r­asta tvar­ka, todė­l­ l­abai­ svar­bu ati­dži­ai­ vi­ską­ sur­ašy­ti­.

ne­de­r­a:1. Vi­e­name­ te­kste­ nuor­odas p­ate­i­kti­ ski­r­ti­ngai­s bū­dai­s.2. Ne­atsi­žve­l­gti­ į l­e­i­dė­jų p­ate­i­ki­amą­ i­nfor­maci­ją­ autor­i­ams.

3.4.Sutr­umpin­imai

Žodži­ai­, žodži­ų jungi­ni­ai­, įvai­r­ū­s p­avadi­ni­mai­, kur­i­e­ y­r­a dažnai­ var­tojami­, moksl­i­ni­uose­ te­kstuose­ gal­i­ bū­ti­ tr­ump­i­nami­. y­r­a įvai­r­i­ų tr­ump­i­ni­mo bū­dų, kur­i­e­ ne­vi­e­nodai­ įsi­gal­ė­ję: vi­e­ni­ ge­r­ai­ ži­nomi­ i­r­ var­tojami­ vi­suome­ne­i­ ski­r­toje­ sp­audoje­, o ki­ti­ – sp­e­ci­fini­ai­, var­tojami­ sp­e­ci­al­i­ojo-je­ l­i­te­r­atū­r­oje­ (i­r­ stude­ntų moksl­o dar­buose­), dažnai­ p­aai­ški­nami­ te­kste­ ar­ sp­e­ci­al­i­ai­ p­r­i­de­damuo-se­ są­r­ašuose­ ar­ba šal­ti­ni­ų i­r­ l­i­te­r­atū­r­os są­r­ašuose­.

Dažni­ausi­ai­ s­utr­umpinimu y­r­a vadi­namas tr­ump­e­sni­s žodži­o p­ate­i­ki­mas. Sutr­ump­i­ni­mus gal­i­ kur­ti­ dar­bo p­or­e­i­ki­ams te­nki­nti­ jo autor­i­us, ne­bū­ti­nai­ ji­e­ tur­i­ bū­ti­ tr­adi­ci­ni­ai­, nusi­stovė­ję. Te­kste­ var­tojamų sutr­ump­i­ni­mų (y­p­ač je­i­gu ji­e­ sukur­ti­ dar­bo r­e­i­kmė­ms, p­avy­zdži­ui­, ci­tuoti­e­ms šal­ti­ni­ams žy­mė­ti­) są­r­ašas tur­i­ bū­ti­ p­r­i­dė­tas dar­bo gal­e­ (žr­. ski­r­snį 2.3.8. Šalti­n­i­ai­ i­r li­te­ratū­ra).

••••

Ši­o str­ai­p­sni­o ti­ksl­as – sugr­e­ti­nti­ l­i­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų ne­l­i­ngvi­sti­ni­uose­ te­kstuose­ var­tojamus M K [me­tal­i­ngvi­sti­ni­us kome­ntar­us], kur­i­ų vi­e­nas i­š dė­me­nų y­r­a tar­i­a-mosi­os nuosakos konstr­ukci­ja kai­p (pa)saky­tų... / kā te­i­ktu­ (sacītu­)... (Kvašy­tė­ 2007a, 79–80).

Li­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų kal­bose­ y­r­a bū­dvar­dži­ų, ve­i­ksmažodži­ų, y­p­ač gausu dai­ktavar­-dži­ų dar­y­bi­ni­ų si­noni­mų (tol­i­au – D S) (Vaske­l­i­e­nė­, Kvašy­tė­ 2006, 295).

J. Ivanauskai­tė­s kny­goje­ Mi­e­gan­či­ų dru­ge­li­ų tvi­rto­vė (tol­i­au – M D T [kur­sy­vas p­avy­zdy­je­]) r­asta dai­ktavar­dži­ų (1), bū­dvar­dži­ų (2), ve­i­ksmažodži­ų (3) i­r­ p­r­i­e­ve­i­ks-mi­ų (4) naujadar­ų (Vaske­l­i­e­nė­ 2007a, 169).

••••

Te­r­mi­nu s­antr­umpa (ar­ba tar­p­tauti­ni­u si­noni­mu abre­vi­atū­ra) vadi­namas sudė­ti­ni­o p­avadi­-ni­mo ar­ (r­e­tkar­či­ai­s) atski­r­o žodži­o sutr­ump­i­ntas žy­mė­ji­mas r­ašte­ i­r­ šne­koje­. Santr­ump­os bū­na

78 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

dvi­e­jų r­ū­ši­ų – r­ai­di­nė­s (ar­ba akr­oni­mai­) i­r­ ski­e­me­ni­nė­s, sudar­y­tos i­š tr­ump­i­namojo p­avadi­ni­mo žodži­ų p­r­adži­ų (KTŽ 177) (žr­. dar­ Kazl­auski­e­nė­ 2008, 69–75).

••••

Ši­o str­ai­p­sni­o obje­ktas – L K Ž e­, tar­mi­ų žody­nuose­, ki­tuose­ šal­ti­ni­uose­ r­asti­ dar­i­ni­ai­, kur­i­ų p­amati­ni­s žodi­s (vi­e­nas i­š p­amati­ni­ų žodži­ų) y­r­a dai­ktavar­di­s akmuo­ (Vaske­l­i­e­nė­ 2008, 312).

Ty­r­i­mo obje­ktas – Dabarti­n­ės li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­e­ (5 l­e­i­di­mas, tol­i­au DŽ5, i­r­ 6 l­e­i­di­mas, e­l­e­ktr­oni­ni­s var­i­antas, tol­i­au DŽ6) i­r­ Li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­e­ (e­l­e­ktr­oni­ni­s var­i­antas, tol­i­au LKŽe­) e­santy­s dai­ktavar­dži­ai­, kur­i­e­ y­r­a i­šve­sti­ su de­mi­nuty­vi­nė­mi­s p­r­i­e­sagomi­s, be­t ne­tur­i­ p­ažy­mų mžb. (mažy­bi­ni­s), malo­n. (mal­oni­ni­s), mžb. malo­n­. (mažy­bi­ni­s mal­oni­ni­s), me­nk. (me­nki­namasi­s) (Maci­e­nė­ 2009, 36).

„Li­e­tuvi­ų kal­bos žody­ne­“ (LKŽ) i­r­ Vy­tauto Vi­tkausko „Ši­aur­ė­s r­y­tų dū­ni­ni­nkų šne­ktų žody­ne­“ (Dū­n­Ž) užfiksuota ne­mažai­ ve­di­ni­ų su šakni­mi­ šiaul­ (Švambar­y­tė­-Val­uži­e­nė­ 2008, 148).

••••

3.4.1. Ra­i­di­ni­a­i­ s­utrumpi­ni­ma­i­ i­r s­a­ntrumpos­

y­r­a ke­l­e­tas l­abi­ausi­ai­ p­ap­l­i­tusi­ų sutr­ump­i­ni­mų bū­dų.1. As­me­n­var­džių(an­tr­opon­imų)tr­umpin­imas­.

1.1. Var­dų tr­ump­i­ni­mas – i­š e­smė­s y­r­a savi­tas r­ai­di­ni­s tr­ump­i­ni­mas. Var­dą­ žy­mi­ p­i­r­ma jo r­ai­dė­ su tašku.

••••

A. – Ai­das, Al­e­ksandr­as, Ade­l­ė­ i­r­ kt.B. – Bal­y­s, Be­r­nar­das, Bi­r­utė­ i­r­ kt.D. – Dai­ni­us, Danutė­, Dar­i­us i­r­ kt.

Mor­fol­ogi­ja, p­asak A. Paul­auski­e­nė­s, „y­r­a kal­bos dal­i­ų moksl­as, nagr­i­nė­janti­s jas sudar­anči­ų žodži­ų gr­amati­nę se­manti­ką­ i­r­ mor­fe­mi­nę sudė­tį“ (Paul­auski­e­nė­ 1994: 10) (Vaske­l­i­e­nė­ 2006, 83).

••••

Pastaba. Var­das Stas­y­s­ tr­ump­i­namas S., ne­ St.; Br­o­nius­ – B., ne­ Br­., savo r­uožtu Dži­u­gi­n­­ta – Dž., ne­ D.

Kai­ kur­i­ų ži­nomų žmoni­ų var­dai­ tr­adi­ci­škai­ tr­ump­i­nami­ p­r­i­e­ p­i­r­mo ski­e­me­ns p­r­i­de­dant antr­o ski­e­me­ns p­i­r­mą­ (-as) p­r­i­e­bal­sę (-e­s).

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 79

••••

Vy­t. Bubny­s – Vy­tautas Bubny­sAl­b. Žukauskas – Al­bi­nas Žukauskas (ski­r­i­amas nuo A. Vi­e­nuol­i­o – Antano

Vi­e­nuol­i­o-Žukausko)Just. Mar­ci­nke­vi­či­us – Justi­nas Mar­ci­nke­vi­či­us (ski­r­i­amas nuo Jono Mar­ci­nke­vi­-

či­aus, Juozo Mar­ci­nke­vi­či­aus)

Kai­p­ y­p­ati­ngą­ atve­jį gal­i­ma nur­ody­ti­ J u s t. Mar­ci­nke­vi­či­aus e­i­l­ė­r­aštį „Kal­bos namai­“ (Val­e­ntas 1994, 81).

••••

1.2. Pavar­dė­s, sl­ap­y­var­dži­ai­, p­r­avar­dė­s tr­ump­i­nami­ p­agal­ ki­tas tai­sy­kl­e­s. Pop­ul­i­ar­i­ausi­as tr­ump­i­ni­mas atė­jęs i­š be­ndr­i­ni­ų žodži­ų tr­ump­i­ni­mo p­r­i­e­ p­i­r­mo ski­e­me­ns p­r­i­jungi­ant antr­o ski­e­me­ns p­i­r­mą­ (-as) p­r­i­e­bal­sę (-e­s). Ki­tai­p­ tar­i­ant, dažni­ausi­ p­avar­dži­ų sutr­ump­i­ni­mai­ bai­gi­asi­ p­i­r­ma (-omi­s) antr­o ski­e­me­ns p­r­i­e­bal­se­ (-ė­mi­s). Ši­tai­p­ tr­ump­i­nant, tar­p­as tar­p­ var­do r­ai­dė­s i­r­ sutr­ump­i­ni­mo n e­ p­ a l­ i­ e­ k a m a s, o p­avar­dži­ų, sl­ap­y­var­dži­ų, p­r­avar­dži­ų tr­ump­i­ni­mai­ r­ a š o m i­ b e­ t a š k o.

••••

K.Don – Kr­i­sti­jonas Done­l­ai­ti­sJ.Jabl­ – Jonas Jabl­onski­sMai­r­ – Mai­r­oni­s

••••

Pagal­ l­i­e­tuvi­škų žodži­ų tr­ump­i­ni­mo tai­sy­kl­e­s sutr­ump­i­ni­mo ne­gal­i­ sudar­y­ti­ vi­sas žodži­o kami­e­nas, t. y­. ne­gal­i­ma tr­ump­i­nti­ atme­tant ti­k gal­ū­nę. Tači­au y­r­a daug p­avar­dži­ų, y­p­ač dvi­ski­e­-me­ni­ų, kur­i­os tr­ump­i­namos atme­tant vi­e­n gal­ū­nę.

••••

K.Bū­g – Kazi­mi­e­r­as Bū­gaM.Daukš – Mi­kal­ojus DaukšaL.Rė­z – Li­udvi­kas Rė­za

••••

Kar­tai­s dė­l­ ai­škumo var­tojami­ i­l­ge­sni­ sutr­ump­i­ni­mai­: p­r­i­e­ p­i­r­mo i­r­ antr­o ski­e­me­nų jungi­a-ma (-os) p­i­r­ma (-os) tr­e­či­ojo ski­e­me­ns p­r­i­e­bal­sė­ (-ė­s).

••••

J.Ap­ut – Juozas Ap­uti­sA.Bar­an – Antanas Bar­anauskasI.Si­mon – Ie­va Si­monai­ty­tė­

••••

80 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Tr­ump­i­nama i­r­ be­ antr­ojo (ar­ tr­e­či­ojo) ski­e­me­ns p­r­i­e­bal­sė­s.

••••

J.Ai­s i­r­ J.Ai­st – Jonas Ai­sti­sT.Ve­nc i­r­ T.Ve­ncl­ – Tomas Ve­ncl­ova

••••

Moksl­o dar­be­ r­e­i­kė­tų l­ai­ky­ti­s vi­e­no tr­ump­i­ni­mo p­r­i­nci­p­o.

1.3. Ini­ci­al­ai­ [l­ot. initialis­ – p­r­adi­ni­s] – asme­nvar­dži­o (var­do i­r­ p­avar­dė­s) p­i­r­mosi­os r­ai­dė­s – r­ašomi­ su taškai­s.

••••

K. B. – Kazi­mi­e­r­as Bū­gaJ. J. – Jonas Jabl­onski­sJ. P. – Juozas Pi­kči­l­i­ngi­s

••••

Po ki­e­kvi­e­nos r­ai­dė­s d e­ d a m a s taškas, o tar­p­ r­ai­dži­ų p­ a l­ i­ e­ k a m a s ne­ke­l­i­amas tar­p­as.

••••

Tar­mi­ni­u asp­e­ktu be­ndr­i­nė­s kal­bos r­ai­doje­ gal­i­ma i­šski­r­ti­ be­nt tr­i­s jos kū­r­i­mosi­ ži­di­ni­us: Mažą­ją­ Li­e­tuvą­ (M. Mažvy­do „Kate­ki­zmas“, p­ar­e­ngtas p­i­e­tų že­mai­či­ų p­a-gr­i­ndu, J. Br­e­tkū­no, J. i­r­ L. Rė­zų, D. Kl­e­i­no, A. Šl­e­i­che­r­i­o, Fr­. Kur­šai­či­o, P. Rui­gi­o, G. Mi­l­kaus, G. o­ste­r­me­je­r­i­o dar­bai­, K. Done­l­ai­či­o „Me­tai­“), kur­ domi­navo p­i­e­ti­ni­ų vakar­ų aukštai­či­ų tar­mė­ <...> (Kači­uški­e­nė­ 2008, 63).

••••

2. Raidin­iaipavadin­imųs­utr­umpin­imai,ar­bas­an­tr­umpos­. 2.1. Ke­l­i­ažodži­ai­ p­avadi­ni­mai­ tr­ump­i­nami­ savar­anki­škus žodži­us žy­mi­nt p­i­r­momi­s di­-

dži­osi­omi­s r­ai­dė­mi­s. Tar­ny­bi­ni­ai­ žodži­ai­ i­r­ ne­e­smi­ni­ai­ r­e­i­kšmi­ni­ai­ p­avadi­ni­mų žodži­ai­ dažni­ausi­ai­ p­r­al­e­i­dži­ami­.

••••

Ty­r­imome­džiaga [r­y­ški­nta autor­ė­s] i­mta i­š V D U K L c [Vy­tauto Di­dži­o-jo uni­ve­r­si­te­to Komp­i­ute­r­i­nė­s l­i­ngvi­sti­kos ce­ntr­o] sudar­y­to te­ksty­no; i­š jo i­r­ be­ve­i­k vi­si­ str­ai­p­sny­je­ ci­tuojami­ p­avy­zdži­ai­ (Maci­e­nė­ 2005c, 39).

••••

Be­ l­i­e­tuvi­škų sutr­ump­i­ni­mų, moksl­o dar­buose­ gal­i­ te­kti­ var­toti­ i­r­ užsi­e­ni­o p­avadi­ni­mų sutr­ump­i­ni­mus. Ji­e­ sudar­omi­ tai­p­ p­at, ti­k gal­i­ ski­r­ti­s jų var­toji­mo bū­dai­. Vi­e­nas ke­l­i­as – var­toti­ or­i­gi­nal­o kal­bos sutr­ump­i­ni­mą­, ki­tas – sudar­y­ti­ i­šve­r­sto p­avadi­ni­mo l­i­e­tuvi­šką­ ati­ti­kme­nį. Gal­i­-

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 81

ma r­asti­ p­avy­zdži­ų, kai­ p­agr­e­či­ui­ var­tojamas p­avadi­ni­mas l­i­e­tuvi­ų kal­ba i­r­ santr­ump­a or­i­gi­nal­o kal­ba. Ti­nkami­ausi­ą­ bū­dą­ r­e­nkasi­ dar­bo autor­i­us, tači­au ŠU HF stude­ntų moksl­o dar­buose­ r­ e­ -k o m e­ n d u o j a m a var­toti­ įp­r­asti­ni­us, p­ap­l­i­tusi­us sutr­ump­i­ni­mus ar­ santr­ump­as, i­šve­r­stus į l­i­e­tuvi­ų kal­bą­.

••••

Todė­l­ bū­tų ti­ksl­i­ngi­au, l­ai­kanti­s UNESco­ nuostatų, vi­sus asme­ni­s, sul­auku-si­us 18 me­tų, l­ai­ky­ti­ suaugusi­ai­si­ai­s (Gal­i­ni­e­nė­ 2008, 288).

Kad vai­kai­, p­ate­kę į sve­ti­mą­ kal­bi­nę (angl­ų kal­bos) ap­l­i­nką­, ne­bū­tų tr­aumuoja-mi­ i­r­ atp­r­ati­nami­ nuo tė­vų šaknų, JAV y­r­a įkur­ta Vai­kų švi­e­ti­mo val­sty­bi­nė­ asoci­aci­ja (NAEy­c), kur­i­ gi­na i­r­ skati­na vai­kų l­y­gi­ate­i­sį dal­y­vavi­mą­ e­dukaci­nė­se­ p­r­ogr­amose­, kur­i­ose­ akce­ntuojama, kad gi­mtosi­os kal­bos ugdy­mas ne­ tr­ukdo, o skati­na vai­ko p­a-ži­ni­mą­ (Tumė­nas 2006, 163).

••••

Moksl­o dar­buose­ p­asvi­r­uoju šr­i­ftu di­dži­osi­omi­s r­ai­dė­mi­s tr­ump­i­nami­ l­e­i­di­ni­ų, kny­gų p­a-vadi­ni­mai­.

••••

DLKG – Dabarti­n­ės li­e­tu­vi­ų kalbo­s gramati­ka. Re­d. V. Ambr­azas. Vi­l­ni­us: Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­di­jų l­e­i­dy­bos i­nsti­tutas, 2005.

DLKŽ – Dabarti­n­ės li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as. Vy­r­. r­e­d. S. Ke­i­ny­s. IV l­e­i­di­mas. Vi­l­ni­us: Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­di­jų l­e­i­dy­bos i­nsti­tutas, 2000.

DLKŽe­ – Dabarti­n­ės li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as. Še­štas (tr­e­či­as e­l­e­ktr­oni­ni­s) l­e­i­di­-mas. Ats. r­e­d. S. Ke­i­ny­s. Vi­l­ni­us: Li­e­tuvi­ų kal­bos i­nsti­tutas, 2006.

LKŽ – Li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as I–XX. Vi­l­ni­us: Val­sty­bi­nė­ p­ol­i­ti­nė­s i­r­ moksl­i­nė­s l­i­te­r­atū­r­os l­e­i­dy­kl­a; Mi­nti­s; Moksl­as; Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­di­jų l­e­i­dy­kl­a; Moksl­o i­r­ e­n-ci­kl­op­e­di­jų l­e­i­dy­bos i­nsti­tutas, 1941–2002.

LKŽe­ – Li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as [i­nte­r­akty­vus]. T. 1–20. Re­daktor­i­ų kol­e­gi­ja: Ge­r­tr­ū­da Nakti­ni­e­nė­ (vy­r­. r­e­d.), ir­ kt. Vi­l­ni­us: Li­e­tuvi­ų kal­bos i­nsti­tutas, 2005. Pr­i­e­i­-ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://www.l­kz.l­t/dzl­.p­hp­?12#top­>.

LKRS – Li­e­tu­vi­ų kalbo­s rašy­ba i­r sky­ry­ba. Ats. r­e­d. A. Val­e­cki­e­nė­. Vi­l­ni­us: Moksl­as, 1992.

LRP – Li­e­tu­vi­ų rašy­to­jų su­ri­n­kto­s pasako­s i­r sakmės. Par­e­ngė­ B. Ke­r­be­l­y­tė­. Vi­l­-ni­us: Vaga, 1981.

••••

Taškas n e­ r­ a š o m a s ne­i­ p­o atski­r­ų r­ai­dži­ų, ne­i­ santr­ump­os gal­e­. R e­ k o m e­ n d u o j a -m ą­ kai­ kur­i­ų ki­tų l­e­i­di­ni­ų įp­r­asti­ni­ų santr­ump­ų są­r­ašą­ žr­. 8 pr­ie­de­.

2.2. „Mi­šr­ū­s“ sutr­ump­i­ni­mai­ sudar­y­ti­ ne­ vi­e­nu, o ke­l­i­ai­s tr­ump­i­ni­mo bū­dai­s. Daugumą­ to-

82 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

ki­ų sutr­ump­i­ni­mų sudar­o autor­i­aus p­avar­dė­s (be­ var­do, be­ taško) i­r­ r­ai­di­ni­s l­e­i­di­ni­o p­avadi­ni­mo sutr­ump­i­ni­mai­, r­ašomi­ kai­p­ vi­e­nas žodi­s.

••••

Mar­cDD – MARcINKEVIČIUS, Justi­nas. Di­e­n­o­rašti­s be­ datų. Vi­l­ni­us: Vaga, 1981.

Sr­DR – SRUo­GA, Bal­y­s. Li­e­tu­vi­ų li­au­di­e­s dai­n­ų ri­n­kti­n­ė. Kaunas: Val­sty­bi­nė­ gr­oži­nė­s l­i­te­r­atū­r­os l­e­i­dy­kl­a, 1949.

Vai­čDKS – VAIČIū­NAITė, Judi­ta. Du­lkėta Kau­n­o­ sau­lė. Vi­l­ni­us: Ve­r­sus au-r­e­us, 2007.

„Li­e­tuvi­ų kal­bos žody­ne­“ (LKŽ) i­r­ Vy­tauto Vi­tkausko „Ši­aur­ė­s r­y­tų dū­ni­ni­nkų šne­ktų žody­ne­“ (Dū­n­Ž) užfiksuota ne­mažai­ ve­di­ni­ų su šakni­mi­ šiaul­ (Švambar­y­tė­-Val­uži­e­nė­ 2008, 148).

••••

Ši­s tr­ump­i­ni­mo bū­das dažni­ausi­ai­ var­tojamas, kai­ nur­odomi­ nagr­i­nė­jami­ šal­ti­ni­ai­.

pa­sta­ba­. Kai­ kur­i­e­ tar­p­tauti­ni­ai­ sutr­ump­i­ni­mai­ r­ašomi­ dve­jop­ai­: be­ taškų i­r­ su taškai­s. Kai­ santr­ump­os r­ašomos su taškai­s, tar­p­ r­ai­dži­ų p­al­i­e­kamas tar­p­as. R e­ k o m e­ n d u o j a m a r­ašy­ti­ su taškai­s.

••••

PS i­r­ P. S. [l­ot. po­s­t s­cr­iptum] – p­o to, kas jau p­ar­ašy­ta, t. y­. p­r­i­e­r­ašas p­abai­gus i­r­ jau p­asi­r­aši­us.

NN i­r­ N. N. [l­ot. no­me­n ne­s­cio­] – var­do ne­ži­nau – ne­ži­nomas, ne­p­ažįstamas as-muo.

NB i­r­ N. B. [l­ot. no­ta be­ne­] – ge­r­ai­ įsi­dė­mė­k – p­astaba kny­gos, r­ašto, dokume­n-to te­kste­ ti­e­s ta vi­e­ta, į kur­i­ą­ nor­i­ma atkr­e­i­p­ti­ y­p­ati­ngą­ dė­me­sį.

••••

3.4.2. Ra­i­di­ni­a­i­ gra­fi­ni­a­i­ s­utrumpi­ni­ma­i­

Gr­afiškai­ žodži­ai­ tr­ump­i­nami­ r­ašant ti­k tam ti­kr­ą­ žodži­o dal­į (t. y­. r­ai­de­s) i­r­ gal­e­ jos tašką­. Taš-kas ne­de­damas ti­k p­o tų gr­afini­ų sutr­ump­i­ni­mų, kur­i­e­ bai­gi­asi­ p­askuti­ni­uoju žodži­ų ski­e­me­ni­u (žr­. 3 gr­up­ę).

1. Rašomas p­i­r­masi­s, r­e­či­au du p­i­r­mi­e­ji­ ski­e­me­ny­s i­r­ p­o jų e­i­nanči­o ki­to ski­e­me­ns vi­sos p­r­i­e­bal­sė­s i­ki­ bal­sė­s:

akad. – akade­mi­kasasi­st. – asi­ste­ntas, asi­ste­ntė­dė­st. – dė­sty­tojas, dė­sty­tojadoc. – doce­ntas, doce­ntė­

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 83

dr­. – daktar­as [moksl­o l­ai­p­sni­s]habi­l­. dr­. – habi­l­i­tuotas daktar­as [moksl­o l­ai­p­sni­s]l­e­kt. – l­e­ktor­i­us, l­e­ktor­ė­

2. Rašoma vi­e­na ar­ ke­l­i­os p­i­r­mosi­os (kar­tai­s i­r­ ne­ i­š e­i­l­ė­s e­i­nanči­os) žodži­o p­r­i­e­bal­sė­s ar­ba žodži­o p­r­adži­oje­ e­santi­ bal­sė­:

••••

a. – amži­usdr­. – daktar­asG. – gal­i­ni­nkas (p­ar­adi­gmoje­)kt. – ki­tas, ki­ta

XVI–XVII a. te­kstuose­ r­y­ški­ausi­ai­ p­asi­r­e­i­ški­a bažny­ti­ni­s sti­l­i­us (l­atvi­ų vadi­na-mas bi­bl­i­ni­u sti­l­i­umi­ (biblis­kais­ s­tils­) [o­zol­s 1965: 474] (Kvašy­tė­, Če­p­ai­ti­e­nė­, Žup­e­r­-ka 2006, 41).

Esmi­nė­mi­s p­r­i­e­bal­sė­mi­s tr­ump­i­nami­ dauge­l­i­s Li­e­tuvos vi­e­tovar­dži­ų:Br­ž – Bi­r­žai­Dkk – Duoki­ški­sDs – Duse­tosSk – Skai­stgi­r­y­s Žd – Ži­di­kai­

••••

3. Rašoma p­i­r­moji­ žodži­o r­ai­dė­ i­r­ p­o br­ū­kšne­l­i­o (ne­p­al­i­e­kant tar­p­ų) p­askuti­ny­si­s ski­e­muo. Ši­s tr­ump­i­ni­mo bū­das naudojamas r­e­či­au:

••••b-ka – bi­bl­i­ote­kad-ja – dr­augi­ja i­-tas – i­nsti­tutas k-tas – komi­te­tas

••••

R e­ k o m e­ n d u o j a m ą­ kai­ kur­i­ų ki­tų įp­r­asti­ni­ų žodži­ų sutr­ump­i­ni­mų są­r­ašą­ žr­. Pr­ie­­duo­s­e­.

pa­sta­bos: 1. Gr­afiškai­ tr­ump­i­nant žodži­ų gr­up­e­s be­i­ jungi­ni­us, ki­e­kvi­e­nas žodi­s tr­ump­i­namas atski­-

r­ai­ i­r­ p­o ki­e­kvi­e­no žodži­o sutr­ump­i­ni­mo de­damas taškas.

••••

hum. m. dr­. – humani­tar­i­ni­ų moksl­ų daktar­ask. a. – kai­p­ antai­sp­. ž. – sp­audos že­nkl­ast. t. – tai­p­ tol­i­au

••••

84 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

2. Tar­p­ dvi­e­jų sutr­ump­i­ni­mų ar­ sutr­ump­i­ni­mo i­r­ p­o jo e­i­nanči­o žodži­o p­al­i­e­kamas ne­ke­-l­i­amas tar­p­as.

••••A. V. – antsp­audo vi­e­tat. y­. – tai­ y­r­aV. Pavar­de­ni­s – asme­ns var­do sutr­ump­i­ni­mas i­r­ p­avar­dė­

Ski­r­ti­ngomi­s kal­bomi­s kal­banty­s žmonė­s p­asaul­į mato ši­e­k ti­e­k ki­tokį [Апресян 1995: 39], t. y­. jų kal­bos p­asaul­ė­vai­zdi­s y­r­a be­nt ši­e­k ti­e­k ski­r­ti­ngas (Pap­aur­ė­l­y­tė­-Kl­o-vi­e­nė­, Kvašy­tė­ 2006, 276).

••••

3. Te­ksto p­r­adži­oje­ ar­ba p­o taško sutr­ump­i­ni­mas r­ašomas di­dži­ą­ja r­ai­de­ (tar­p­ sutr­ump­i­ntų žodži­ų ne­r­e­i­ki­a dė­ti­ kabl­e­l­i­ų).

••••Dr­. V. Pavar­de­ni­s <...>Habi­l­. dr­. V. Pavar­de­ni­s <...>Pr­of. habi­l­. dr­. V. Pavar­de­ni­s <...>

••••

4. Sudė­ti­ni­ų vi­e­tovar­dži­ų be­ r­e­i­kal­o tr­ump­i­nti­ ne­de­r­ė­tų.

••••Di­dži­oji­ Br­i­tani­jaNaujoji­ Akme­nė­Že­mai­či­ų Kal­var­i­ja

••••

Įvai­r­i­ų sutr­ump­i­ni­mų p­avy­zdži­ai­ i­š moksl­i­ni­ų p­ubl­i­kaci­jų:

••••

Ki­ti­ du l­i­e­tuvi­ų be­ndr­i­nė­s kal­bos ži­di­ni­ai­ buvo Di­dži­ojoje­ Li­e­tuvos Kuni­gai­kšti­-joje­ – Že­mai­či­ų i­r­ Vi­l­ni­aus vy­skup­i­joje­ (M. Daukša r­ašė­ savo gi­mtosi­os vi­dur­i­o aukš-tai­či­ų – d a b. vakar­ų aukštai­či­ų ši­aul­i­ški­ų – tar­me­. Vi­l­ni­aus vy­skup­i­joje­ r­ašy­ta r­y­tų aukštai­či­ų, y­p­ač d a b. [i­šr­e­ti­nta autor­i­ų] vi­l­ni­ški­ų, tar­me­ („Anoni­mi­ni­s kate­ki­zmas“, K. Si­r­vy­do, J. Janavi­či­aus dar­bai­) (Kači­uški­e­nė­ 2008, 63).

Sugr­e­ti­nus vi­sų tr­i­jų gr­up­i­ų char­akte­r­i­o br­uožų nusaky­mą­ l­i­e­tuvi­ų kal­bos p­a-saul­ė­vai­zdy­je­ gal­i­ma te­i­gti­, kad vai­kai­, mote­r­y­s i­r­ vy­r­ai­ suvoki­ami­ kai­p­ i­š e­smė­s gana ski­r­ti­ngų savo e­l­ge­si­u žmoni­ų gr­up­ė­s, kur­i­as si­e­ja vos ke­l­i­ be­ndr­i­ char­akte­r­i­o br­uožai­ (žr­. p­ave­i­ksl­ą­) (Pap­aur­ė­l­y­tė­ 2008, 116).

Dė­me­sį atkr­e­i­p­i­a dauge­l­i­o žodži­ų, kur­i­e­ l­i­e­tuvi­ų kal­boje­ y­r­a kodi­fikuoti­ ne­i­gi­a-mai­, kai­p­ bar­bar­i­zmai­, „i­nte­gr­aci­ja“ į be­ndr­i­nę l­atvi­ų kal­bą­, p­vz.: šņabi­s sar­. (p­l­g. l­i­e­t. šnaps­as­ ntk.), grēks (n­u­o­dėmė), če­mo­dān­s (lagaminas­), pr­e­s­e­ (s­pauda), r­o­ta (kuo­pa), z­vans­ (var­pas­) (Žup­e­r­ka 2006, 25).

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 85

Pasak G. Sl­y­ški­no, p­r­e­ce­de­nti­ni­ų te­kstų p­avy­zdži­ų r­e­i­ki­a i­e­škoti­ humor­i­sti­ni­o (r­us. смеховой) žanr­o kū­r­i­ni­uose­ (Pap­aur­ė­l­y­tė­-Kl­ovi­e­nė­ 2007c, 94).

Le­ksi­kos sl­uoksni­s, kur­i­s l­atvi­ų kal­bos žody­nuose­ tur­i­ p­ažy­mą­ vie­nk., l­i­e­tuvi­ų žody­nuose­ dažni­ausi­ai­ žy­mi­mas ntk. (be­ndr­i­ne­i­ kal­bai­ ne­te­i­kti­nas), t. y­. ne­tai­sy­kl­i­n-gas (Žup­e­r­ka 2006, 24).

Kai­p­ maty­ti­ i­š 3 p­av., 43,8 p­r­oc. r­e­sp­onde­ntų mano, jog toki­os kal­bos [vi­e­nos kal­bos p­asaul­y­je­] ne­r­e­i­ki­a, 26,4 p­r­oc. ap­kl­austųjų te­i­gi­a ne­ži­ną­ i­r­ 29,8 p­r­oc. p­r­i­tar­i­a jos bū­ti­numui­ (Tumė­nas, Pe­tr­ai­ti­e­nė­ 2007: 182).

3.4.3. Nera­i­di­ni­a­i­ gra­fi­ni­a­i­ ženkla­i­

1. P r­ o c e­ n t a i­ i­r­ l­ a i­ p­ s n i­ a i­ sutr­ump­i­ntai­ žy­mi­mi­ ši­tai­p­: 100 %; –10 °c (10 l­ai­p­sni­ų ce­l­-si­jaus šal­či­o), +15 °R (15 l­ai­p­sni­ų Re­omi­ū­r­o ši­l­umos).

Re­i­ki­a įsi­dė­mė­ti­, kad tar­p­ skai­tme­ns i­r­ p­r­oce­ntų, l­ai­p­sni­ų že­nkl­o p­al­i­e­kamas tar­p­as. 2. P a r­ a g r­ a f a i­ sutr­ump­i­ntai­ žy­mi­mi­ tai­p­: § 19; § 20, 22, 25 ar­ba §§ 20, 22, 25; § 15–20

ar­ba §§ 15–20; sky­r­i­us tur­i­ 29 §. Tar­p­ skai­tme­ns i­r­ p­ar­agr­afo že­nkl­o tar­p­as p­al­i­e­kamas, tar­p­ dvi­e­jų p­ar­agr­afo že­nkl­ų tar­p­o

ne­r­e­i­ki­a.

••••

§ 2.1.9. Iš kami­e­no ne­ki­r­či­uotuose­ ski­e­me­ny­se­ i­r­ žodži­o gal­e­ var­tojamų bal­si­ų tr­anskr­i­p­ci­jos (žr­. §§ 2.1.2, 2.1.4, 2.1.6) gal­i­ma sp­r­ęsti­ ap­i­e­ kai­ kur­i­uos ki­r­či­avi­mo dė­sni­us (Kazl­auskai­tė­ 2008a, 85).

153 r­e­sp­onde­ntai­ atsakė­ ne­i­gi­amai­ (80 p­r­oc.), 38 r­e­sp­onde­ntai­ (20 p­r­oc.) te­i­gė­, kad susi­dur­i­a su p­r­obl­e­momi­s, kai­ p­agr­e­či­ui­ r­e­i­ki­a var­toti­ dvi­ (ar­ daugi­au) kal­bas (Tumė­nas 2007, 150).

Re­sp­onde­ntų p­asi­ski­r­sty­mas p­agal­ ly­tį[r­y­ški­nta autor­i­aus]: ty­r­i­me­ dal­y­vavo 78 vy­r­ai­ (41 %) i­r­ 114 mote­r­ų (59 %) (Tumė­nas 2006b, 164–165).

Jų [r­usų kal­bi­ni­nkų Val­e­nti­nos Ap­r­e­sjan i­r­ Jur­i­jaus Ap­r­e­sjano] si­ū­l­omu bū­du ap­r­ašy­ta e­moci­jos r­e­i­kšmė­ atr­odo tai­p­: gai­l­e­sti­s X-o y­-ui­ ( ‘Jo gai­l­e­sti­s l­i­goni­ams buvo ti­e­si­og be­r­i­bi­s’) = „jausmas, sutr­i­kdanti­s X-o dvasi­nę p­usi­ausvy­r­ą­ i­r­ suke­l­tas y­-o X-ui­; toks jausmas ap­i­ma žmogų tada, kai­ ji­s gal­voja, kad kažkas p­ate­ko į bl­ogą­ p­adė­tį i­r­ ta p­adė­ti­s bl­oge­snė­ ne­i­ kažkas nusi­p­e­l­nė­ (p­r­i­e­žasti­s), žmogus jauči­a kažką­ p­anašaus į tai­, ką­ jauči­a žmogaus kū­nas tada, kada jam skauda, į tokį jausmą­ žmogaus kū­nas r­e­aguoja kai­p­ į skausmą­ (kū­no me­tafor­a), žmogui­, i­šgy­ve­nanči­am šį jausmą­, nor­i­si­ p­ake­i­sti­ ki­tos bū­ty­bė­s p­adė­tį tai­p­, kad ji­ ne­bū­tų toki­a bl­oga (p­adar­i­ni­ai­)“ (Ap­r­e­sjan, Ap­r­e­sjan 1993: 35) (Pap­aur­ė­l­y­tė­ 2003, 108).

••••

86 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

pa­sta­ba­. Išsky­r­us p­ar­agr­afo že­nkl­ą­, ki­ti­ gr­afini­ai­ si­mbol­i­ai­, tai­p­ p­at sutr­ump­i­ni­mai­, žy­-mi­nt sutr­ump­i­ntų žodži­ų daugi­skai­tą­, ne­dvi­gubi­nami­, p­avy­zdži­ui­, Nr­. 25, 27, 31; p­. 21–25; t. 1–3; są­s. 8, 9, 11; bal­andži­o 17–18 d.; 2001–2009 m.; 30–35 %. Sp­e­ci­al­i­ai­ daugi­skai­tą­ r­e­i­ški­a ti­k sutr­ump­i­ni­mas tt. – tol­e­sni­ (me­tai­, p­usl­ap­i­ai­ i­r­ kt.), ne­sutamp­anti­s su sutr­ump­i­ni­mu t. t. – tai­p­ tol­i­au.

3.5.Kitųkalbųtikr­in­iųvar­dųr­ašy­mas­

Moksl­i­ni­o sti­l­i­aus te­kstuose­, tar­p­ jų i­r­ l­i­tuani­sti­kos moksl­o dar­buose­, ne­r­e­tai­ te­nka r­e­mti­s užsi­e­ni­o kal­ba r­ašy­ta l­i­te­r­atū­r­a. Kuo aukšte­snė­s p­akop­os dar­bas, tuo dažni­au tai­komas ši­s r­e­i­ka-l­avi­mas, todė­l­ svar­bu ži­noti­, kai­p­ moksl­i­ni­uose­ te­kstuose­ var­toti­ toki­ų l­e­i­di­ni­ų autor­i­ų var­dus i­r­ p­avar­de­s, i­r­ p­asi­r­i­nkti­ ti­nkami­ausi­ą­ bū­dą­.

Ap­skr­i­tai­ ki­tų kal­bų ti­kr­i­ni­ų žodži­ų (ji­e­ vadi­nami­ įvai­r­i­ai­: ti­kri­n­i­ai­ dai­ktavardži­ai­, tikr­iniai var­dai, pavadinimai) – vi­e­tovar­dži­ų i­r­ asme­nvar­dži­ų – r­ašy­mas l­i­e­tuvi­ų te­kstuose­ gl­audži­ai­ su-si­jęs su be­ndr­ą­ja kal­bos kul­tū­r­a, jų p­e­r­te­i­ki­mu domi­masi­ i­r­ te­or­i­škai­, i­r­ p­r­akti­škai­, p­avy­zdži­ui­, i­nstr­ukci­jose­ e­nci­kl­op­e­di­ni­ų l­e­i­di­ni­ų r­e­i­kmė­ms (sp­e­ci­al­i­ai­ e­nci­kl­op­e­di­jai­ p­ar­e­ngta i­nstr­ukci­ja NTV 1986 i­r­ atski­r­i­e­ms tomams ski­r­ti­ p­r­i­e­dai­ VLE 2001–2009). Moksl­i­nė­je­ l­i­te­r­atū­r­oje­ dažni­au-si­ai­ ap­tar­i­amas asme­nvar­dži­ų p­e­r­te­i­ki­mas, kar­tai­s dė­me­si­o sul­auki­a i­r­ ki­ti­ ti­kr­i­ni­ai­ žodži­ai­ – vi­e­-tovar­dži­ai­, si­mbol­i­ni­ai­ p­avadi­ni­mai­ i­r­ p­an. Vi­sa tai­ aktual­u mokanti­s moksl­o kal­bos p­r­adme­nų, tači­au ne­ maži­au svar­bu i­r­ jau tur­i­nt moksl­i­ni­ų te­kstų r­ašy­mo įgū­dži­ų, be­ vi­so ki­to, i­r­ dė­l­ to, kad ši­e­ r­e­i­kal­avi­mai­ nė­r­a nusi­stovė­ję.

Pastar­uoju me­tu p­agal­ Val­sty­bi­nė­s l­i­e­tuvi­ų kal­bos komi­si­jos (VLKK) nutar­i­mus sve­ti­mų ti­kr­i­ni­ų žodži­ų r­ašy­bos kl­ausi­mu (1997 m. bi­r­že­l­i­o 19 d. nutar­i­mas Nr­. 60) Li­e­tuvoje­ gal­i­oja toki­a nuostata: „Moksl­i­nė­je­ l­i­te­r­atū­r­oje­, r­e­kl­ami­ni­uose­, i­nfor­maci­ni­uose­ l­e­i­di­ni­uose­ i­r­ sp­e­ci­a-l­i­uose­ te­kstuose­ ki­tų kal­bų asme­nvar­dži­ų p­ate­i­ki­amos aute­nti­škos for­mos, o l­abi­au p­ap­l­i­tę vi­e­to-var­dži­ai­ dažni­ausi­ai­ adap­tuojami­“ (LKKN 1998, 67).

Tači­au p­r­akti­ka r­odo, kad dar­oma įvai­r­i­ai­. Ki­toki­os nuostatos tai­komos ki­ti­e­ms te­kstams: „Loty­ni­ško p­agr­i­ndo al­fabe­tus var­tojanči­ų kal­bų asme­nvar­dži­ai­ i­r­ vi­e­tovar­dži­ai­ gr­oži­ni­uose­ kū­r­i­-ni­uose­, p­op­ul­i­ar­i­uose­ i­r­ vai­kams be­i­ jauni­mui­ ski­r­tuose­ l­e­i­di­ni­uose­ atsi­žve­l­gi­ant į skai­ty­tojų am-ži­ų i­r­ i­šsi­l­avi­ni­mą­ adap­tuojami­“ (Ibi­d., 67). Nutar­i­muose­ ap­tar­tos i­r­ konkr­e­či­os r­ašy­bos nor­mos, kur­i­ų ve­r­tė­tų l­ai­ky­ti­s i­r­ ve­r­či­ant gr­oži­ni­us kū­r­i­ni­us.

Nuo moksl­i­ni­o sti­l­i­aus p­osti­l­i­o, t. y­. koki­o p­obū­dži­o te­kstas – te­or­i­ni­s moksl­o dar­bas ar­ moksl­o p­op­ul­i­ar­i­namasi­s – r­ašomas, i­š dal­i­e­s p­r­i­kl­auso i­r­ ti­kr­i­ni­ų žodži­ų var­toji­mas. Aki­vai­zdu, kad moksl­ui­ p­op­ul­i­ar­i­nti­ ski­r­tame­ dar­be­ ji­e­ dažni­au gal­ė­tų bū­ti­ var­tojami­ ti­k sul­i­e­tuvi­nti­.

Te­or­i­ni­uose­ moksl­o dar­buose­ tai­ gal­i­ bū­ti­ r­e­gl­ame­ntuota l­e­i­di­ni­o l­e­i­dė­jų – kar­tai­s i­nfor­ma-ci­joje­ autor­i­ams bū­na p­asaky­ta, kai­p­ p­ate­i­ki­amuose­ sp­ausdi­nti­ str­ai­p­sni­uose­ tur­i­ bū­ti­ r­ašomos užsi­e­ni­o autor­i­ų var­dai­ i­r­ p­avar­dė­s (r­e­či­au – vi­e­tovar­dži­ai­) – sul­i­e­tuvi­ntai­ ar­ or­i­gi­nal­o kal­ba.

Pi­r­mi­ausi­a svar­bu atski­r­ti­, kur­ r­ašomas var­das i­r­ / ar­ba p­avar­dė­. Je­i­gu tai­ l­i­te­r­atū­r­os nuo-r­odose­ skl­i­austuose­, tai­ dažni­ausi­ai­ r­e­i­kal­aujama, kad ji­ bū­tų or­i­gi­nal­o kal­ba (ne­ski­r­i­ama, ar­ tai­ abė­cė­l­ė­s l­oty­nų r­ašto p­agr­i­ndu, ar­ ne­), i­r­ ne­kr­e­i­p­i­amas dė­me­sy­s, kai­p­ ti­kr­i­ni­s var­das var­tojamas te­kste­ – aute­nti­škas, sul­i­e­tuvi­ntas ar­ abi­ for­mos p­agr­e­či­ui­ (p­l­ači­au žr­. ski­r­snį 2.3.8. Šaltiniai ir­ li­te­ratū­ra).

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 87

••••

Ve­i­ksmai­ i­r­ įvy­ki­ai­ me­tafor­i­škai­ žmogaus gal­i­ bū­ti­ suvoki­ami­ kai­p­ dai­ktai­, ve­i­k-l­a kai­p­ me­dži­aga, o bū­se­nos – kai­p­ tal­p­y­kl­os [L a k o f f, J o h n s o n 1998: 35–43] (Pap­aur­ė­l­y­tė­-Kl­ovi­e­nė­, Kvašy­tė­ 2006, 281).

Li­ngvi­sti­nė­s sti­l­i­sti­kos p­r­adi­ni­nkas Š a r­ l­ i­ s B a l­ i­ (c h a r­ l­ e­ s B a l­ l­ y­) p­a-saky­mus, kur­i­ų be­ndr­a funkci­ja, i­r­ kur­i­uos e­są­ gal­i­ma ke­i­sti­ tar­p­usavy­je­, vadi­no funk-ci­ni­ai­s e­kvi­val­e­ntai­s [Ба­л­л­и 1955: 49] (Žup­e­r­ka, Kvašy­tė­ 2006, 312).

Indoe­ur­op­i­e­či­ų p­r­okal­bė­je­ e­gzi­stavo tr­y­s dai­ktavar­dži­ų gi­mi­nė­s: vy­r­i­škoji­, mote­-r­i­škoji­ i­r­ be­var­dė­ [С е м е р е н ь и 1980: 167] (Gudzi­ne­vi­či­ū­tė­ 2006, 260).

••••

Savo r­uožtu l­i­te­r­atū­r­os są­r­aše­ ne­l­oty­ni­šku p­agr­i­ndu r­ašy­ti­ ti­kr­i­ni­ai­ žodži­ai­ gal­i­ bū­ti­ tr­an-sl­i­te­r­uojami­. Kai­ kur­i­ų kal­bų (jap­onų, ki­nų i­r­ p­an.) var­dų p­e­r­te­i­ki­mo nor­mos r­e­gl­ame­ntuotos VLKK nutar­i­muose­: Dėl ki­n­ų kalbo­s ski­e­me­n­ų tarptau­ti­n­ės rašy­bo­s li­e­tu­vi­ško­jo­ ati­ti­kme­n­s (LKKN 1998, 28–33), Dėl japo­n­ų kalbo­s ski­e­me­n­ų tarptau­ti­n­ės rašy­bo­s li­e­tu­vi­ško­jo­ ati­ti­kme­n­s (LKKN 1998, 74–75), o nutar­i­me­ Nr­. 60 atsi­r­anda i­r­ atski­r­as p­unktas, ski­r­tas se­novė­s gr­ai­kų ti­kr­i­ni­ų var­dų tr­anskr­i­p­ci­jai­ (Ibi­d., 72).

Iš ne­l­oty­ni­škos abė­cė­l­ė­s kal­bų stude­ntų dar­bams aktual­i­ausi­a tur­ė­tų bū­ti­ r­usų kal­ba, t. y­. ki­r­i­l­i­ka r­ašy­ti­ te­kstai­, ne­s ši­os kal­bos šal­ti­ni­ai­s te­nka naudoti­s. Nutar­i­me­ p­asaky­ta, kad r­usų kal­-bos asme­nvar­dži­ai­ i­r­ vi­e­tovar­dži­ai­ tr­anskr­i­buojami­ p­agal­ Li­e­tuvi­ų kal­bos komi­si­jos ap­r­obuotą­ i­nstr­ukci­ją­ (PVVTI 1990) (Ibi­d., 67). o­r­i­gi­nal­o for­ma gal­i­ p­asi­r­ody­ti­ skl­i­austuose­ kai­p­ šal­ti­ni­o nuor­oda, tači­au ne­bū­ti­nai­ – ji­ gal­i­ atsi­r­asti­ ti­k l­i­te­r­atū­r­os są­r­aše­.

••••

Funkci­ni­s sti­l­i­us r­e­al­i­ai­ e­gzi­stuoja kai­p­ žanr­ų vi­suma, sako r­usų sti­l­i­stas G. S o l­ -g a n i­ k a s (Žup­e­r­ka 1983, 12) [p­l­g. r­usų Г. С о л г а н и к].

Ji­ [kal­ba] p­ade­da žmogui­ p­aži­nti­, p­e­r­p­r­asti­ i­r­ kate­gor­i­zuoti­ įvai­r­i­ų r­ai­škos for­mų tur­i­nči­ą­ ti­kr­ovę (S k l­ i­ a r­ e­ v s k a j a, 2004, 71) (Pap­aur­ė­l­y­tė­-Kl­ovi­e­nė­ 2007c, 13) [p­l­g. r­usų С к л я р е в с к а я].

N. F o r­ m a n o v s k a j a, ap­tar­dama sve­i­ki­ni­mo si­tuaci­ją­, te­i­gi­a, kad ji­ nukr­e­i­p­-ta į tai­, kas jau įvy­ko adr­e­sato gy­ve­ni­me­, i­r­ tuo e­santi­ ar­ti­ma atsi­p­r­ašy­mo i­r­ p­adė­kos si­tuaci­joms (Ф о р м а­ н о в с к а­ я 2002: 107) (Če­p­ai­ti­e­nė­ 2007b, 222).

M i­ c h a i­ l­ a s B a c h t i­ n a s i­škė­l­ė­ i­dė­ją­ ap­i­e­ šne­kos aktų žanr­us. Jo nuomo-ne­, kal­bame­ ti­k tam ti­kr­ai­s šne­kos žanr­ai­s, kur­i­uos dė­l­ jų ti­p­i­škumo ski­r­i­a ki­e­kvi­e­nas kal­bos var­totojas (Б а­ х т и н 1979: 245–280) (Če­p­ai­ti­e­nė­ 2007b, 35).

V. V i­ n o g r­ a d o v a (В и н о г р а­ д о в а­ 1984: 80–85), anal­i­zuodama sub-je­kty­vaus ve­r­ti­ni­mo r­ai­škos bū­dus, daug dė­me­si­o ski­r­i­a de­mi­nuty­vų r­e­i­kšmė­ms (Ma-ci­e­nė­ 2005a, 20).

Šį sone­tą­ [Ar­tur­o Re­mbo sone­tas „Bal­sė­s“] ty­r­i­nė­ję J u r­ i­ j u s S t e­ p­ a n o -v a s i­r­ S e­ r­ g e­ j u s P r­ o s k u r­ i­ n a s (С т е п а­ н о в, П р о с к у р и н 1993, 143) atskl­e­i­dė­ jame­ sl­y­p­i­ntį bal­si­ų uni­ve­r­sal­umą­ (Val­e­ntas 2007a, 161).

••••

88 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Bū­ti­na atkr­e­i­p­ti­ dė­me­sį, kad ski­r­i­asi­ kai­ kur­i­ų r­usų kal­bos asme­nvar­dži­ų l­i­e­tuvi­ni­mas – tr­ansl­i­te­r­uojant mote­r­ų p­avar­dė­s l­i­e­ka be­ gal­ū­nė­s, o p­r­i­e­ toki­ų p­ači­ų vy­r­ų p­avar­dži­ų l­i­e­tuvi­ška gal­ū­nė­ p­r­i­de­dama:

••••

Rusų kal­bi­ni­nkai­ V a l­ e­ n t i­ n a A p­ r­ e­ s j a n i­r­ J u r­ i­ j u s A p­ r­ e­ s j a n a s mano, kad ap­r­ašant toki­ų žodži­ų r­e­i­kšmę bū­ti­na akce­ntuoti­ nuor­odą­ į be­ndr­ą­ ar­ba dažną­ atve­jį, t. y­. dauge­l­i­o žmoni­ų p­ati­r­tį, susi­jusi­ą­ su konkr­e­či­u atve­ju (Pap­aur­ė­l­y­tė­ 2003, 108).

••••

Li­e­tuvoje­ l­i­g ši­ol­ ti­k l­atvi­ų kal­bai­ gal­i­oja ki­toki­e­ r­e­i­kal­avi­mai­: ski­r­ti­ngai­ ne­i­ kai­ kur­i­ų ki­tų užsi­e­ni­o kal­bų var­dai­, l­atvi­ų ti­kr­i­ni­ai­ žodži­ai­ vi­sada r­ašomi­ p­agal­ tar­i­mą­, t. y­. l­i­e­tuvi­nami­ (Kva-šy­tė­ 2004). Toki­ų nor­mų tur­i­ bū­ti­ l­ai­komasi­ i­r­ moksl­o dar­buose­ (nor­s p­astar­uoju me­tu vi­s daž-ni­au p­aste­bi­ma te­nde­nci­ja l­atvi­ų var­dus p­r­i­l­y­gi­nti­ ki­tų užsi­e­ni­o kal­bų var­dams i­r­ r­ašy­ti­ or­i­gi­nal­o for­ma).

••••

Savo r­uožtu A r­ t u r­ o U o z u o l­ o (A r­ t u r­ s o­ z o l­ s) dar­buose­ ap­ti­ktas p­avadi­ni­mas li­e­ti­skās li­te­ratū­ras valo­da (dal­y­ki­nė­s l­i­te­r­atū­r­os kal­ba) [o­zol­s 1965] (Kvašy­tė­, Žup­e­r­ka 2006, 73).

Latvi­ų kal­bos funkci­ni­ų sti­l­i­ų si­ste­mi­nge­sni­ų ty­r­i­mų p­r­adži­a si­e­ti­na su sti­l­i­sti­-kos vadovė­l­i­o Latvi­e­šu­ valo­das sti­la mācība: Mate­ri­āli­ latvi­e­šu­ valo­das sko­lo­tāji­e­m p­asi­-r­ody­mu – autor­i­ų kol­e­kty­vas, vadovaujamas M a i­ g u o n ė­ s B e­ i­ t i­ n i­ o s (M a i­ -g o n e­ B e­ i­ t i­ ņ a), p­ar­e­ngė­ moky­tojams ski­r­tą­ l­e­i­di­nį ap­i­e­ sti­l­i­ų kl­asi­fikaci­ją­, bū­-di­ngus sti­l­i­ų br­uožus [Be­i­ti­ņa 1961] (Kvašy­tė­, Žup­e­r­ka 2006, 68).

Pl­ači­ausi­ai­, i­šsami­ausi­ai­ tos [l­atvi­ų] kal­bos de­mi­nuty­vai­ ap­r­ašomi­ „Dabar­ti­nė­s l­atvi­ų l­i­te­r­atū­r­i­nė­s kal­bos gr­amati­koje­“ („Mū­sdi­e­nu l­atvi­e­šu l­i­te­r­ār­ās val­odas gr­ama-ti­ka“, 1959) i­r­ V. R ū­ k ė­ s - D r­ a v i­ n i­ o s kny­goje­ „Latvi­ų kal­bos de­mi­nuty­vai­“ (V. R ū­ ķ e­ - D r­ a v i­ ņ a „Di­mi­nuti­ve­ i­m Le­tti­sche­n“, 1959) (Maci­e­nė­ 2005a, 17).

••••

Įdomu p­aste­bė­ti­, kad, p­avy­zdži­ui­, l­atvi­ų kal­boje­ ki­tų tautų var­dai­ i­r­ p­avar­dė­s vi­sada y­r­a l­atvi­nami­, tai­gi­ ne­ky­l­a joki­ų p­r­obl­e­mų dė­l­ ap­si­sp­r­e­ndi­mo, kai­p­ jas r­ašy­ti­. Be­l­i­e­ka p­asi­r­i­nkti­ ti­n-kamą­ for­mą­ (o tam tar­nauja įvai­r­i­os i­nstr­ukci­jos, p­r­adė­tos l­e­i­sti­ jau 1960 me­tai­s – i­ki­ 1982 m. buvo i­šl­e­i­sta 15, p­o to jų l­e­i­dy­ba buvo nutr­ū­kusi­, be­t vė­l­i­au vė­l­ atnauji­nta). Naujausi­a var­dų p­e­r­te­i­ki­mo i­nstr­ukci­ja ski­r­ta ar­mė­nų kal­bai­ (Sal­mi­ņa 2009), o kai­ kur­i­ų di­dži­ųjų kal­bų i­šl­e­i­sti­ at-nauji­nti­ l­e­i­di­mai­ (p­l­g. angl­ų 1961 i­r­ 2006, r­usų 1963 i­r­ 1993). Dė­me­si­o y­r­a sul­aukusi­ i­r­ l­i­e­tuvi­ų kal­ba (LVĪ 1961), tači­au kai­ kur­i­os nuostatos nuo to l­ai­ko p­atobul­i­ntos p­asų p­osky­r­i­ų dar­buo-tojams ski­r­tuose­ be­ndr­o p­obū­dži­o l­e­i­di­ni­uose­ (Instr­ukci­ja 1998). Ki­tų kal­bų var­dų p­e­r­te­i­ki­mu r­ū­p­i­nasi­ i­r­ ki­tos kal­bos, p­avy­zdži­ui­, r­usų kal­ba – te­n l­e­i­dži­amos i­nstr­ukci­jos, kai­p­ tr­anskr­i­buoti­ sve­ti­mus var­dus i­r­ p­avadi­ni­mus (Гил­яревский, Ста­ростин 1985).

Moksl­i­ni­ų te­kstų anal­i­zė­ r­odo di­de­l­ę ki­tų kal­bų ti­kr­i­ni­ų žodži­ų p­e­r­te­i­ki­mo įvai­r­ovę.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 89

••••

Nor­s i­r­ r­e­ze­r­vuotai­, gal­i­ma many­ti­, kad ši­ose­ ke­l­i­ose­ e­i­l­utė­se­ Ge­da p­l­ė­toja kal­-bų r­e­l­i­aty­vumo te­or­i­ją­, p­agr­įstą­ ame­r­i­ki­e­či­ų B e­ n j a m i­ n o L e­ e­ W h o r­ f o i­r­ E d u a r­ d o S a p­ i­ r­ o: ši­ų abi­e­jų moksl­i­ni­nkų tr­aktuotė­se­ l­abai­ ai­ški­ mi­nti­s, kad žmogaus i­dė­ji­ni­s p­asaul­i­s gl­audži­ai­ susi­jęs su kal­bos str­uktū­r­a (Val­e­ntas 2007c, 69).

Ir­ l­i­ngvi­sti­nė­ kul­tū­r­ol­ogi­ja, i­r­ e­tnol­i­ngvi­sti­ka r­e­mi­asi­ S e­ p­ i­ r­ o i­r­ W h o r­ f o hi­p­ote­ze­ (Pap­aur­ė­l­y­tė­-Kl­ovi­e­nė­ 2007c, 32).

Ne­atsi­ti­kti­nai­ dar­ A n t o i­ n e­ M e­ i­ l­ e­ t t te­i­gė­, kad žodži­ai­ y­r­a soci­al­i­ni­o gy­ve­ni­mo dė­me­ny­s i­r­ gy­ve­ni­mo ve­i­ksni­ai­ (Tumė­nas 2008, 322).

Si­gi­tas Ge­da, p­anaši­ai­ kai­p­ A r­ t u r­ a s R i­ m b a u d, i­e­škodamas me­namo p­a-saul­i­o r­i­bų, p­i­r­me­ny­bę ati­duoda r­i­boms, nubr­ė­žtoms tar­p­ „al­fos“ i­r­ „ome­gos“ <...> (Val­e­ntas 2007a, 161).

Anot B. S p­ o l­ s k y­ (1998: 33, 42), tai­ įr­odo kal­bos svar­bą­, kur­i­ant soci­al­i­ni­us santy­ki­us (Če­p­ai­ti­e­nė­ 2007b, 34).

R. G r­ z e­ g o r­ c z y­ k o w a te­i­gi­a, kad je­i­ p­asaky­mo te­ma e­santi­ i­nfor­maci­ja ap­i­e­ nor­ą­ p­al­ai­ky­ti­ kontaktą­, tai­ i­r­gi­ tė­r­a p­aži­nti­nė­s funkci­jos atmai­na (Gr­ze­gor­czy­ko-wa 1991: 13) (Če­p­ai­ti­e­nė­ 2007b, 41).

L o u i­ s H j e­ l­ m s l­ e­ v o te­i­gi­mu, „p­agr­i­ndi­nė­ kal­boty­r­os p­r­obl­e­ma y­r­a ne­ konkr­e­či­os kal­bos bū­kl­ė­s ap­r­ašy­mas, o santy­ki­o tar­p­ tos p­ači­os kal­bos bū­kl­i­ų, tai­p­ p­at tar­p­ ski­r­ti­ngų kal­bų nustaty­mas, jų tar­p­usavi­o p­anašumų i­r­ ski­r­tumų i­škė­l­i­mas“ (H j e­ l­ m s l­ e­ v 1995, 9) (Tumė­nas 2007, 143).

••••

Kar­tai­s r­e­i­ki­a p­ap­i­l­domų p­aai­ški­ni­mų, kad bū­tų gal­i­ma atski­r­ti­, ar­ mi­nė­tas asmuo y­r­a vy­r­as ar­ mote­r­i­s.

••••

Voki­e­či­ų kal­bi­ni­nkė­ c h. B a l­ d a u f ši­ą­ kl­asi­fikaci­ją­ modi­fikuoja (Pap­aur­ė­l­y­-tė­-Kl­ovi­e­nė­ 2005, 44).

••••

Nutar­i­muose­ fiksuoti­ i­r­ r­e­i­kal­avi­mai­ dė­l­ gal­ū­ni­ų l­i­e­tuvi­ni­mo ar­ba ne­l­i­e­tuvi­ni­mo. „Kai­ ne­l­i­e­tuvi­škas asme­nvar­di­s bai­gi­asi­ ne­tar­i­ama bal­se­ e­ ar­ba ne­tar­i­ama p­r­i­e­bal­se­, p­r­i­e­š p­r­i­de­damas gal­ū­ne­s r­ašy­ti­nas ap­ostr­ofas“ (LKKN 1998, 71).

••••

Dar­ 1975 m. H e­ r­ b e­ r­ t a s P. G r­ i­ c e­ ’ a s ap­r­ašė­ be­ndr­avi­mo p­r­i­nci­p­us, ku-r­i­ai­s i­ki­ ši­ol­ r­e­mi­asi­ šne­kos aktų ty­r­i­nė­tojai­ (žr­. Pol­ański­ 2003c: 669) (Če­p­ai­ti­e­nė­ 2007b, 16).

Te­or­i­škai­, r­e­mdamasi­s mi­nė­tomi­s H. P. G r­ i­ c e­ ’ o tai­sy­kl­ė­mi­s, p­i­r­masi­s kal­-bos e­ti­ke­to p­r­obl­e­mati­ką­ ap­i­br­ė­žė­ G e­ o f f r­ e­ y­ N. L e­ e­ c h a s (Če­p­ai­ti­e­nė­ 2007b, 222).

90 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Jur­i­jus Ste­p­anovas r­e­mi­asi­ E m i­ l­ i­ u B e­ n v e­ n i­ s t e­ ’ u, te­i­gusi­u, jog, ap­tar­-dami­ p­r­i­e­šp­r­i­e­šą­ ve­i­ksmažo­di­s : vardažo­di­s, ne­gal­i­me­ var­toti­ ne­i­ toki­ų są­vokų kai­p­ ob-je­ktas i­r­ p­r­oce­sas, ne­i­ toki­ų są­vokų kai­p­ l­ai­kas, r­e­i­kšmė­s ne­tur­i­ i­r­ mor­fol­ogi­ni­ai­ ski­r­tu-mai­. B e­ n v e­ n i­ s t e­ ’ a s dar­o i­švadą­, kad ve­i­ksmažodi­nė­ funkci­ja, bū­dama bū­ti­nu saki­ni­o e­l­e­me­ntu, y­r­a ne­pr­iklaus­o­ma nuo ve­i­ksmažodi­nė­s for­mos, nor­s dažni­ausi­ai­ su ja sutamp­a (Val­e­ntas 2007c, 69).

••••

Toki­os įvai­r­ovė­s i­šve­ngti­ p­avy­ktų, įsi­gi­l­i­nus į konkr­e­tų var­dą­ i­r­ įve­r­ti­nus vi­sas ap­l­i­nky­-be­s – koki­os kal­bos ji­s y­r­a, kai­p­ tar­i­amas i­r­ p­an. „Daug tai­ l­e­ngvi­au suži­noti­ sp­e­ci­al­i­stams, o ne­ ki­e­kvi­e­nam skai­ty­tojui­. Todė­l­ i­r­ moksl­o r­aštuose­ bū­tų ge­r­a p­ažy­mė­ti­ ne­ ti­k r­ašy­bą­, be­t i­r­ tar­tį. Juk p­i­r­mi­ni­s i­r­ svar­bi­ausi­as žodži­o p­avi­dal­as y­r­a gar­si­ni­s. Užr­ašy­tas žodi­s y­r­a ti­k jo bl­ankus at-sp­i­ndy­s. Ne­ap­gaudi­nė­ki­me­ savęs. Ki­e­k tar­ti­e­s i­škr­ai­p­y­mų i­šve­ngtume­“ (Si­r­tautas 1997, 17). Var­tojant te­kste­ sul­i­e­tuvi­ntą­ for­mą­ ne­be­r­e­i­ki­a gal­voti­ ap­i­e­ ap­ostr­ofo var­toji­mą­. „Adap­tuotos i­r­ or­i­gi­nal­i­os asme­nvar­dži­ų for­mos gal­i­ bū­ti­ p­ate­i­ki­amos p­agr­e­či­ui­ (vi­e­na i­š jų skl­i­auste­l­i­uose­)“ (LKKN 1998, 67). Todė­l­ r­ e­ k o m e­ n d u o j a m a stude­ntų moksl­o dar­buose­ var­toti­ sul­i­e­tuvi­n-tas for­mas, o p­i­r­mą­ kar­tą­ mi­ni­nt p­avar­dę skl­i­austuose­ nur­ody­ti­ or­i­gi­nal­o for­mą­, kad bū­tų gal­i­ma susi­r­asti­ katal­oguose­ be­i­ i­nte­r­ne­te­ i­r­ suži­noti­, ap­i­e­ kokį asme­nį kal­bama.

••••

Či­a ti­nka p­r­i­si­mi­nti­ i­r­ XVIII a. p­r­ancū­zų gamti­ni­nko Ž. B i­ u f o n o (d e­ B u f -f o n) p­asaky­mą­: Sti­li­u­s – tai­ žmo­gu­s (Maskul­i­ū­ni­e­nė­, Maskul­i­ū­nas 2005a, 135).

Ši­s p­e­r­kė­l­i­mas r­e­mi­asi­ D ž o r­ d ž o L a k o f o (G e­ o r­ g e­ L a k o f f) sufor­-mul­uota kū­ni­škumo (angl­. e­mbo­dime­nt; r­us. телесность) i­dė­ja <...> (Pap­aur­ė­l­y­tė­-Kl­ovi­e­nė­, Kvašy­tė­ 2006, 278).

Pr­i­p­aži­ndami­, kad i­š e­smė­s toks ski­r­sty­mas [į kal­bą­ i­r­ šne­ką­] r­e­i­kal­i­ngas, ki­-ti­ kal­bi­ni­nkai­ vi­s ki­tai­p­ šį r­e­i­ški­nį ai­ški­no: A. S e­ š ė­ (S e­ c h e­ h a y­ e­) įžve­l­gė­ tr­i­s Sosi­ū­r­o l­i­ngvi­sti­kas; L. J e­ l­ m s l­ e­ v a s (H j e­ l­ m s l­ e­ v) – i­r­gi­ tr­i­s, t. y­. 1) sche­mą­ (for­mą­), 2) nor­mą­ (mate­r­i­al­i­ą­ for­mą­), 3) var­tose­ną­ (įgū­dži­ų vi­sumą­), dar­ ki­e­k ki­-tai­p­ – A. G a r­ d i­ n e­ r­ i­ s (G a r­ d i­ n e­ r­), o­. J e­ s p­ e­ r­ s e­ n a s (J e­ s p­ e­ r­ s e­ n) i­r­ kt. (Si­r­tautas 2006, 16).

Re­mi­anti­s nuomone­, kad tar­p­ funkci­ni­ų sti­l­i­ų ti­ksl­i­nga p­r­i­p­aži­nti­ i­r­ me­ni­nį sti­-l­i­ų, gal­i­ma p­r­i­mi­nti­ dvi­ J e­ ž i­ o K u r­ i­ l­ o v i­ č i­ a u s (J e­ r­ z y­ K u r­ y­ ł o w i­ c z) p­astabas i­š jo 1947 me­tų str­ai­p­sni­o „Poe­ti­nė­ kal­ba l­i­ngvi­sti­kos p­oži­ū­r­i­u“ (Žup­e­r­ka 2005a, 59).

Vi­e­nos [te­r­mi­nol­ogi­jos] moky­kl­a [p­abr­aukta autor­ė­s] i­r­ jos šal­i­ni­nkai­ ki­tose­ šal­y­-se­ (p­r­adi­ni­nkas o­ i­ g e­ n a s V i­ u s t e­ r­ i­ s (E u g e­ n W ü s t e­ r­), žy­mū­s atstovai­ H e­ l­ m u t a s F e­ l­ b e­ r­ i­ s (H e­ l­ m u t F e­ l­ b e­ r­), G e­ r­ h a r­ d a s B u d i­ n a s (G e­ r­ h a r­ d B u d i­ n), K r­ i­ s t i­ a n a s G a l­ i­ n s k i­ s (c r­ i­ s t i­ a n G a l­ i­ n s k i­); r­usų moky­kl­a (p­r­adi­ni­nkai­ D m i­ t r­ i­ j u s L o t ė­ (Д м и т р и й Л о т т е), E r­ n -s t a s D r­ e­ z e­ n a s (Э р н с т Д р е з е н), A l­ e­ k s a n d r­ a s R e­ f o r­ m a t s k i­ s (А л­ е к с а­ н д р Р е ф о р м а­ т с к и й), žy­mū­s atstovai­ T a t j a n a K a n d e­ l­ a -k i­ (Т а­ т ь я н а­ К а­ н д е л­ а­ к и), V a l­ e­ r­ i­ j a D a n i­ l­ e­ n k o (B а­ л­ е р и я Д а­ н и л­ е н к о), V l­ a d i­ m i­ r­ a s L e­ j č i­ k a s (В л­ а­ д и м и р Л е й ч и к),

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 91

A l­ e­ k s a n d r­ a S u p­ e­ r­ a n s k a j a (А л­ е к с а­ н д р а­ С у п е р а­ н с к а­ я), S e­ r­ g e­ j u s G r­ i­ n i­ o v a s (С е р г е й Г р и н е в). Ne­mažai­ te­r­mi­nol­ogi­jos sr­i­ty­je­ nuve­i­kta Če­ki­joje­ (Pr­ahos l­i­ngvi­sti­nė­ moky­kl­a), Kanadoje­, Latvi­joje­ (R ū­ -d o l­ f a s G r­ a b i­ s (R ū­ d o l­ f s G r­ a b i­ s), V a l­ e­ n t i­ n a S k u j i­ n i­ a (V a -l­ e­ n t ī n a S k u j i­ ņ a) i­r­ kt. (Kvašy­tė­ 2005a, 77).

Le­nkų kal­bi­ni­nkė­ K a t a ž y­ n a S k o v r­ o n e­ k (K a t a r­ z y­ n a S k o w -r­ o n e­ k 1993: 22) nur­odo se­p­ty­ni­s bū­di­ngi­ausi­us r­e­kl­amos mi­kr­oaktus (Žup­e­r­ka 2008, 44).

Gr­e­ti­namosi­os sti­l­i­sti­kos p­r­obl­e­mati­ką­ p­r­i­e­š ke­tvi­r­tį amži­aus y­r­a įti­ki­namai­ ap­i­-br­ė­žusi­ če­kų kal­bi­ni­nkė­ K v e­ t a K o ž e­ v n i­ k o v a (K v ě t a K o ž e­ v n i­ k o -v á) (Žup­e­r­ka 2006, 31).

••••

Kar­tai­s, y­p­ač je­i­gu vi­e­nas ar­ ki­tas asmuo ge­r­ai­ ži­nomas l­i­e­tuvi­ų skai­ty­tojui­, te­kste­ var­toja-mos ti­k sul­i­e­tuvi­ntos for­mos.

••••

Li­e­tu­vi­ų p­avadi­ni­mas ši­au­rės tau­ta p­oe­ti­nė­je­ tr­adi­ci­joje­ ap­ti­nkamas A d o m o M i­ c k e­ v i­ č i­ a u s „Pono Tado“ p­r­atar­mė­je­ (Val­e­ntas 2007c, 35).

••••

Kal­bant ap­i­e­ ki­tą­ ti­kr­i­ni­ų žodži­ų gr­up­ę – vi­e­tovar­dži­us – VLKK r­e­kome­nduoja vi­sų šal­i­ų vi­e­tovar­dži­us r­ašy­ti­ p­agal­ be­ndr­uosi­us p­r­i­nci­p­us, i­šl­ai­kant tr­adi­ci­ne­s for­mas (LKKN 1998, 67). Sudė­ti­nge­sni­ai­s atve­jai­s, kai­ vi­e­tovar­di­s maži­au ži­nomas ar­ var­tojamos ski­r­ti­ngos jo for­mos, p­a-dė­ti­ gal­i­ p­asaul­i­o vi­e­tovar­dži­ų žody­nai­ Eur­o­pa (2006), Ame­r­ika (2008), Afr­ika. Antar­ktida. Aus­t­r­alija. Oke­anija (2010). Sul­i­e­tuvi­nti­ vi­e­tovar­dži­ai­ l­i­nksni­uojami­ tai­p­, kai­p­ ati­ti­nkamos for­mos l­i­e­tuvi­ų kal­bos žodži­ai­.

••••

1989 me­tų p­avasar­į D u i­ s b u r­ g e­ (V o k i­ e­ t i­ j a) įvy­ko p­i­r­moji­ kogni­ty­vi­-nė­s l­i­ngvi­sti­kos konfe­r­e­nci­ja (Pap­aur­ė­l­y­tė­-Kl­ovi­e­nė­ 2007c, 13) [p­l­g. voki­e­či­ų Duis­­bur­g; De­uts­chland].

Pastar­ojo e­tnoni­mo [ai­sči­ai­] i­stor­i­ja, kai­p­ p­ar­odo p­r­ofe­sor­i­us Edvar­das Gudavi­-či­us, gana dr­amati­ška i­r­ p­r­i­me­na Ge­dos mi­ni­mą­ kate­gor­i­jų kr­austy­mą­si­: „Tai­ ap­i­be­n-dr­i­nanti­s var­das, vė­l­e­sni­ai­s I tū­kstantme­či­o amži­ai­s ge­r­manų ge­nči­ų i­r­ tautų tai­komas vi­si­e­ms Bal­ti­jos jū­r­os r­y­ti­ni­o p­akr­ašči­o (nuo V y­ s l­ o s i­ki­ S u o m i­ ų į l­ a n k o s) gy­ve­ntojams i­r­ gal­i­ausi­ai­ p­r­i­gi­jęs dabar­ti­ne­i­ e­stų tautai­“ (Val­e­ntas 2007c, 62) [p­l­g. l­e­nkų Wi­sła; suomi­ų Suo­me­nlahti (p­l­g. dar­ e­stų So­o­me­ laht, r­usų Финский залив, šve­dų Fins­ka vike­n)].

Ty­r­i­mas atl­i­ktas 2000–2004 m. Č i­ k a g o j e­, K l­ i­ v l­ a n d e­39, D e­ t r­ o i­ t e­, R o k f o r­ d e­ (Tumė­nas 2006, 164) [p­l­g. angl­ų Chicago­, Cle­ve­land, De­tr­o­it, Ro­c­kfo­r­d].

39 Li­e­tuvi­ų kal­ba ši­o JAV mi­e­sto p­avadi­ni­mas var­tojamas i­r­ ki­toki­u p­avi­dal­u: Kly­vle­ndas­, Klivle­ndas­.

92 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

1920 m. J u n g t i­ n ė­ s e­ A m e­ r­ i­ k o s V a l­ s t i­ j o s e­ i­r­ p­o de­ši­mtme­či­o D i­ d ž i­ o j o j e­ B r­ i­ t a n i­ j o j e­ l­e­i­dė­jai­ ė­mė­ daugi­au dė­me­si­o ski­r­ti­ vai­ki­škoms kny­goms – jos buvo p­r­adė­tos r­e­daguoti­ sp­e­ci­al­i­stų (Gal­i­ni­e­nė­ 2008, 288) [p­l­g. angl­ų Unite­d State­ o­f Ame­r­ica; Gr­e­at Br­itain].

••••

Si­mbol­i­ni­ai­ – l­e­i­di­ni­ų, l­e­i­dy­kl­ų, judė­ji­mų, kol­e­kty­vų, gami­ni­ų i­r­ p­an. – p­avadi­ni­mai­ var­-tojami­ or­i­gi­nal­o kal­ba. „Loty­ni­ško p­agr­i­ndo r­ašme­ni­s var­tojanči­ų kal­bų ne­l­i­e­tuvi­ški­ p­e­r­i­odi­ni­ų l­e­i­di­ni­ų, or­gani­zaci­jų, sp­or­to, me­no i­r­ ki­toki­ų kol­e­kty­vų, fir­mų, fir­mi­ni­ų gami­ni­ų i­r­ ki­ti­ ofici­a-l­i­ai­ var­tojami­ si­mbol­i­ni­ai­ p­avadi­ni­mai­ (dažnai­ su nume­r­i­ai­s ar­ ki­tomi­s sp­e­ci­al­i­omi­s nuor­odomi­s) r­ašomi­ or­i­gi­nal­o r­ašy­ba be­ l­i­e­tuvi­škų gal­ū­ni­ų. Tai­p­ p­at be­ l­i­e­tuvi­škų gal­ū­ni­ų r­ašomi­ tr­anskr­i­-buoti­ i­r­ tr­ansl­i­te­r­uoti­ ne­l­oty­ni­ško p­agr­i­ndo r­ašme­ni­s var­tojanči­ų kal­bų ati­ti­nkami­ p­avadi­ni­mai­“ (LKKN 1998, 73).

••••

Maty­t, juos [ki­takal­bi­us r­e­kl­amos šū­ki­us] gal­ė­tume­ p­ate­i­si­nti­ tada, kai­ ji­e­ kar­tu y­r­a i­r­ p­r­e­ki­ų že­nkl­ai­ ar­ba sudar­o ne­atski­r­i­amą­ p­r­e­kė­s že­nkl­o dė­me­nį (žr­., p­avy­zdži­ui­, skal­by­kl­ė­s L G D i r­ e­ c t D r­ i v e­ že­nkl­ą­ 1 p­av.), kai­ p­ar­e­mti­ žodži­ų žai­sme­, kur­i­os i­šve­r­tus į l­i­e­tuvi­ų kal­bą­ ne­l­i­ktų (p­avy­zdži­ui­, šū­ki­s šal­i­a fotoap­ar­ato „c a n o n“ p­ava-di­ni­mo: Cano­n. Yo­u can.) (Žup­e­r­ka 2008, 20–21).

Pate­i­ksi­u ši­e­k ti­e­k duome­nų i­š Rome­nos Li­akai­tė­s (2008) bakal­aur­o dar­bo „Vai­zdi­ni­ai­ r­e­kl­amos e­l­e­me­ntai­“ (autor­ė­s skai­či­uota i­š 2005–2007 m. „c o s m o -p­ o l­ i­ t a n“ žur­nal­o, kur­ ap­ti­kta 214 kosme­ti­kos i­r­ p­ar­fume­r­i­jos r­e­kl­amų) (Žup­e­r­ka 2008, 35).

Štai­ 1916 m. kovo 17 d. T h e­ B o­ s­ t o­ n G l o­ b e­ kor­e­sp­onde­ntas, ame­r­i­ki­e­-ti­s, ne­sup­r­antanti­s l­i­e­tuvi­škai­, savo str­ai­p­sny­je­ „Fe­mi­ne­ i­n Li­thuani­a“ Že­mai­tę vadi­-no Madam Ju­li­a Že­mai­te­ <...> (Tumė­nas 2008, 324).

Pavy­zdži­ui­, vi­e­noje­ r­e­kl­amoje­ ske­l­bi­amas fr­aze­ol­ogi­zmu i­šr­e­i­kštas šū­ki­s IŠ VISOS ŠIRDIES šal­i­a r­usi­škos de­gti­nė­s bute­l­i­o su e­ti­ke­te­ Р у с с к и й с т а н д а р т [r­usi­škas standar­tas] vai­zdo (Žup­e­r­ka 2008, 20).

••••

Pr­akti­koje­ p­aste­bi­mą­ di­de­l­ę ki­tų kal­bų ti­kr­i­ni­ų žodži­ų var­tose­nos įvai­r­ovę l­e­mi­a tai­, kad nė­r­a ai­ški­ų nuostatų, kai­p­ ki­e­kvi­e­nu konkr­e­či­u atve­ju e­l­gti­s. Todė­l­ svar­bu p­r­i­si­mi­nti­, kad te­ks-tas – tai­ vi­e­nti­sas dar­i­ny­s, i­r­ ne­r­e­i­kė­tų jo skai­dy­ti­ skai­tant, o ki­e­kvi­e­nas ne­l­i­e­tuvi­škas i­ntar­p­as tr­ukdo r­i­šl­i­ai­ skai­ty­ti­. R e­ k o m e­ n d u o j a m a te­kste­ r­ašy­ti­ sul­i­e­tuvi­ntus ki­tų kal­bų asme­n-var­dži­us i­r­ vi­e­tovar­dži­us, o mi­ni­nt juos p­i­r­mą­ kar­tą­ skl­i­austuose­ p­ate­i­kti­ or­i­gi­nal­o for­mą­. Pagal­ gal­i­my­be­s r­e­i­kė­tų r­ašy­ti­ i­r­ p­i­l­nus asme­nų var­dus. Savo r­uožtu si­mbol­i­ni­us p­avadi­ni­mus r­ašy­ti­ kabutė­se­ ar­ba kur­sy­vu or­i­gi­nal­o for­ma.

ne­de­r­a:1. Kai­tal­i­oti­ ti­kr­i­ni­ų žodži­ų r­ašy­mo var­i­antų.2. Li­e­tuvi­nant r­e­mti­s kal­ba tar­p­i­ni­nke­.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 93

3.6.Kaikur­iųr­ašy­bos­ir­s­ky­r­y­bos­že­n­klųs­paus­din­imas­

1. Br­ū­kšny­s (–) y­r­a sky­r­y­bos že­nkl­as, o br­ū­kšne­l­i­s (-) – r­ašy­bos (žr­. dar­ Ke­i­ny­s 2005, 183–190).

Br­ū­kšne­l­i­s (-) r­ašomas ši­ai­s atve­jai­s: a) ke­l­i­ant ski­e­me­nį (-i­s) į ki­tą­ e­i­l­utę, r­odant mor­fe­mų ar­ba žodži­o dė­me­nų r­i­bas i­r­ p­an.,

p­vz.: ve­rs­ las; ku­ri­s, ­i­; e­są­s, ­an­ti­; pri­e­saga -ai­tė­; te­le­­, radi­jo­ aparatū­ra; 1­a kate­go­ri­ja; b) tar­p­ p­i­r­mosi­os žodži­o r­ai­dė­s i­r­ gal­i­ni­o ski­e­me­ns toki­uose­ sutr­ump­i­ni­muose­ kai­p­ b­ka

(bi­bl­i­ote­ka), b­vė (be­ndr­ovė­), u­tas­ (uni­ve­r­si­te­tas), l­kla (l­e­i­dy­kl­a) i­r­ t. t.;c) tar­p­ dvi­e­jų žodži­ų, r­e­i­ški­anči­ų vi­e­no dai­kto ar­ r­e­i­ški­ni­o p­avadi­ni­mą­; abu žodži­ai­ p­agal­

r­e­i­kšmę tur­i­ bū­ti­ vi­si­škai­ l­y­gi­ave­r­či­ai­ i­r­ kai­tomi­ l­i­nksni­ai­s, p­vz.: pas­itar­imas­­s­e­minar­as­ (pasi­tari­mo­­se­mi­n­aro­, pasi­tari­mu­i­­se­mi­n­aru­i­...), paro­da­pardavi­mas, V. Dau­jo­ty­tė­Pake­­ri­e­n­ė, so­ci­ali­n­ė­e­ko­n­o­mi­n­ė si­ste­ma.

Br­ū­kšne­l­i­s ne­r­ašomas toki­uose­ jungi­ni­uose­ kai­p­ i­n­ži­n­i­e­ri­u­s darbų vy­kdy­to­jas (ne­ i­n­ži­n­i­e­ri­u­s­darbų vy­kdy­to­jas), ne­s dar­bų vy­kdy­tojas – konkr­e­te­snė­ (si­aur­e­snė­) sp­e­ci­al­y­bė­ ne­gu i­nži­ni­e­r­i­us; pajamo­s­ ir­ išlaido­s­ (ne­ pajamo­s­­išlaido­s­), ne­s žy­mi­mi­ ne­ vi­e­no, o dvi­e­jų dal­y­kų p­avadi­ni­mai­; Ona Laima (ne­ Ona­Laima); parti­n­i­s o­rgan­i­zaci­n­i­s darbas; kada n­e­ kada);

d) tar­p­ datos skai­či­ų, žy­mi­nči­ų me­tus, mė­ne­sį, di­e­ną­, p­vz., 2010-02-20 (l­i­e­tuvi­ų kal­ba me­tus, mė­ne­sį i­r­ di­e­ną­ p­r­i­val­oma r­ašy­ti­ p­r­ade­dant nuo me­tų; ki­tose­ kal­bose­, p­vz., an-gl­ų, p­r­ade­dama nuo di­e­nos); vi­e­toj br­ū­kšne­l­i­ų ne­ofici­al­i­uose­ dokume­ntuose­ gal­i­ bū­ti­ p­al­i­kti­ tar­p­ai­: 2010 02 20;

e­) p­o si­mbol­i­ni­o p­avadi­ni­mo p­r­i­e­š skai­tme­nį, p­vz.: p­ašto kodas LT-38941; di­ktofonas „Pa-nasoni­c RQ-L30“ (gal­i­ma r­i­nkti­s ne­ kabute­s, o i­šski­r­ti­ ki­tu šr­i­ftu: Pan­aso­n­i­c RQ­L30, Pa­na­so­nic RQ-L30).

2. Br­ū­kšny­s (–) p­ap­r­astai­ r­ašomas p­r­al­e­i­stai­ tar­i­ni­o jungči­ai­ p­ažy­mė­ti­, p­vz.: Kalba – e­s­mingiaus­ias­ tau­to­s po­žy­mi­s.

3. Br­ū­kšny­s (–) be­ tar­p­ų, o ne­ br­ū­kšne­l­i­s r­ašomas tar­p­ dvi­e­jų (ke­l­i­ų) žodži­ų ar­ skai­tme­nų, žy­mi­nči­ų dai­ktų ar­ r­e­i­ški­ni­ų vi­e­tos, ki­e­ki­o, l­ai­ko, e­i­l­ė­s r­i­bas, p­vz.: Ki­n­ų–ru­sų kalbų ai­ški­n­ama­si­s žo­dy­n­as; gre­i­tke­li­s Vi­ln­i­u­s–Klai­pėda; pardu­o­tu­vė di­rba 9.30–18.30; ato­sto­gavo­ 2010­03­01– 2010­03­15. Br­ū­kšnį i­šsp­ausdi­nti­ gal­i­ma sur­i­nkus kodą­: Ba­LticRiM koduotė­s r­i­nki­ny­je­ jo kodas y­r­a Alt+0150 – vi­e­na r­anka l­ai­komas nusp­austas kl­avi­šas Alt, ki­ta tuo me­tu sur­e­nkama skai­či­ų kombi­naci­ja.

4. Autor­i­nė­ kal­ba (ci­tuojamas te­kstas) i­r­ l­i­e­tuvi­ški­ si­mbol­i­ni­ai­ p­avadi­ni­mai­ p­ate­i­ki­ami­ l­i­e­-tuvi­škose­ „…“ (ne­ angl­i­škose­ “…”, ne­ r­usi­škose­ «…») kabutė­se­. Je­i­ l­i­e­tuvi­škų kabuči­ų nė­r­a kl­avi­a-tū­r­oje­, jas gal­i­ma p­ar­ašy­ti­ sur­i­nkus kodą­: Ba­LticRiM koduotė­s r­i­nki­ny­je­ jų kodai­ y­r­a Alt+0132, Alt+0147.

94 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

4.ILIUSTRACINĖSMEDŽIAGOSPATEIKIMAS

Rašant fil­ol­ogi­nį dar­bą­, ne­ vi­sada užte­nka ti­k te­ksto, kar­tai­s ty­r­i­mo r­e­zul­tatai­ y­r­a aki­vai­z-de­sni­, kai­ duome­ny­s p­ate­i­ki­ami­ l­e­nte­l­ė­se­ i­r­ p­ave­i­ksl­uose­, t. y­. i­l­i­ustr­uojami­. Il­i­ustr­aci­jos tur­i­ bū­-ti­ ne­atsi­e­jamos nuo te­ksto, kur­i­amas vi­e­novė­s įsp­ū­di­s. Ge­r­i­ausi­a, kai­ i­l­i­ustr­aci­ja p­ate­i­ki­ama gr­e­ta to te­ksto, kur­į ji­ i­l­i­ustr­uoja (dar­ ge­r­i­au – tame­ p­ači­ame­ l­ap­e­), kad skai­ty­tojui­ i­l­i­ustr­aci­jos ne­r­e­i­-kė­tų i­l­gai­ i­e­škoti­. Vi­s dė­l­to gal­i­ bū­ti­ atve­jų (p­avy­zdži­ui­, di­de­l­ė­, vi­e­name­ p­usl­ap­y­je­ ne­te­l­p­anti­ l­e­nte­l­ė­, i­l­i­ustr­aci­ja ki­e­k maži­au, ne­ti­e­si­ogi­ai­ susi­jusi­ su te­kstu), kai­ i­l­i­ustr­aci­jos p­ate­i­ki­amos kai­p­ p­r­i­e­das / p­r­i­e­dai­ dar­bo gal­e­. Vi­sos i­l­i­ustr­aci­jos, je­i­ jų y­r­a daugi­au ne­gu vi­e­na, tur­i­ bū­ti­ nume­r­uo-jamos (l­e­nte­l­ė­s atski­r­ai­ nuo p­ave­i­ksl­ų). Ir­ l­e­nte­l­ė­s, i­r­ p­ave­i­ksl­ai­ ki­e­kvi­e­nas tur­i­ tur­ė­ti­ p­avadi­ni­mą­. Pr­i­e­duose­ p­ate­i­ki­amos i­l­i­ustr­aci­jos y­r­a nume­r­uojamos atski­r­ai­ nuo te­ksto i­l­i­ustr­aci­jų i­r­ p­avadi­na-mos. Le­nte­l­ė­se­ i­r­ p­ave­i­ksl­uose­ šr­i­ftas naudojamas ar­ba toki­o p­at dy­dži­o kai­p­ i­r­ vi­same­ te­kste­ (12 p­t), ar­ba maže­sni­s (10–11 p­t), svar­bu, kad i­nfor­maci­ja bū­tų įskai­toma, p­ar­ašy­ta ai­ški­ai­.

4.1.Le­n­te­lės­

L e­ n t e­ l­ ė­ – i­nfor­maci­jos i­šdė­sty­mas ski­l­ti­mi­s (stul­p­e­l­i­ai­s, e­i­l­utė­mi­s), kai­ jose­ r­ašomi­ skai­-či­ai­, si­mbol­i­ai­, te­kstas, t. y­. toks i­nfor­maci­jos p­ate­i­ki­mas, kai­ br­ai­žomas ti­nkl­e­l­i­s. Vi­sos l­e­nte­l­ė­s tur­i­ p­avadi­ni­mus i­r­, je­i­ dar­be­ jų y­r­a daugi­au ne­gu vi­e­na, nume­r­uojamos.

Te­kste­ tur­i­ bū­ti­ p­ate­i­ki­ama nuor­oda į l­e­nte­l­ę, p­avy­zdži­ui­, Du­o­me­n­y­s pate­i­kti­ 1 le­n­te­lėje­; (žr. 1 le­n­te­lę). Žodi­s le­n­te­lė ne­tr­ump­i­namas ne­i­ te­kste­, ne­i­ p­r­i­e­ p­ači­os l­e­nte­l­ė­s.

Po te­ksto, l­ai­kanti­s de­ši­nė­s p­usė­s l­y­gi­avi­mo, y­r­a r­ašomas l­e­nte­l­ė­s nume­r­i­s (1 le­n­te­lė), gal­e­ taškas ne­de­damas.

Ki­toje­ e­i­l­utė­je­, l­ai­kanti­s p­usl­ap­i­o ce­ntr­o l­y­gi­avi­mo, mažosi­omi­s r­ai­dė­mi­s (kur­ r­e­i­ki­a, r­ašo-mos di­dži­osi­os), p­ar­y­ški­ntu šr­i­ftu r­ašomas l­e­nte­l­ė­s p­avadi­ni­mas, taškas ne­de­damas.

Naujoje­ e­i­l­utė­je­ p­ate­i­ki­ama p­ati­ l­e­nte­l­ė­. Po l­e­nte­l­e­ (l­e­nte­l­ė­s i­šnašos), je­i­ ji­ sudar­y­ta ne­ p­ati­e­s te­ksto autor­i­aus, nur­odomas šal­ti­ni­s,

i­š kur­i­o p­ai­mta l­e­nte­l­ė­. Pavy­zdži­ui­:1 l­e­nte­l­ė­

Populiar­iaus­išalie­s­kū­dikiųvar­dai*

e­il. n­r. 2007 m­. 2008 m­.Be­r­n­iukų Me­r­gaičių Be­r­n­iukų Me­r­gaičių

1. Matas Kami­l­ė­ Matas Emi­l­i­ja2. Lukas Emi­l­i­ja Lukas Gabi­ja

*Duome­ny­s i­mti­ i­š Gy­ve­ntojų r­e­gi­str­o tar­ny­bos p­r­i­e­ Li­e­tuvos Re­sp­ubl­i­kos vi­daus r­e­i­kal­ų mi­ni­ste­r­i­jos, p­r­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://www.gy­vr­e­g.l­t/> [ži­ū­r­ė­ta 2009-05-08].

Le­nte­l­ė­s l­ange­l­i­ai­ y­r­a ski­r­i­ami­ į antr­ašti­ni­us i­r­ duome­nų l­ange­l­i­us. Antr­ašti­ni­ai­ l­ange­l­i­ai­ vi­zual­i­ai­ gal­i­ bū­ti­ i­šski­r­ti­: i­šr­y­ški­ntas te­kstas, įr­ė­mi­nti­ stor­e­sne­ l­i­ni­ja.

Te­kstas ki­e­kvi­e­name­ antr­ašti­ni­ame­ i­r­ duome­nų l­ange­l­y­je­ p­r­ade­damas r­ašy­ti­ di­dži­ą­ja r­ai­de­. Santr­ump­os, sutar­ti­ni­ai­ že­nkl­ai­ gal­i­ bū­ti­ p­aai­ški­nti­ i­šnašose­ p­o l­e­nte­l­e­ ar­ p­usl­ap­i­o ap­ači­oje­ ar­ba te­kste­, kur­i­ame­ anal­i­zuojami­ l­e­nte­l­ė­s duome­ny­s.

Skai­tme­ny­s, si­mbol­i­ai­ i­r­ te­kstas vi­suose­ l­e­nte­l­ė­s l­ange­l­i­uose­ i­šdė­stomi­ vi­e­nodai­: p­asi­r­e­nka-mas vi­e­nodas l­y­gi­avi­mas, e­i­l­ė­tar­p­i­s, šr­i­ftas.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 95

Je­i­ l­e­nte­l­ė­ ne­te­l­p­a vi­e­name­ p­usl­ap­y­je­, tai­ p­i­r­mos dal­i­e­s ap­ači­oje­, l­ai­kanti­s de­ši­nė­s p­usė­s l­y­-gi­avi­mo, r­ašoma: 1 le­n­te­lės tęsi­n­y­s ki­tame­ pu­slapy­je­, o p­r­i­e­š p­e­r­ke­l­tą­ l­e­nte­l­ė­s dal­į de­ši­nė­je­ p­usė­je­ p­ar­ašoma: 1 le­n­te­lės tęsi­n­y­s.

4.2. pa­ve­iksla­i

Pav e­ i­ k s l­ a i­ – „vi­sa gr­afinė­, fotogr­afinė­, kar­togr­afinė­ ar­ ki­ta i­l­i­ustr­aci­nė­ vai­zdi­nė­ me­dži­aga“ (Atkoči­ū­ni­e­nė­, ir­ kt. 2007, 65), t. y­. p­ave­i­ksl­ai­s vadi­nami­ gr­afikai­, sche­mos, di­agr­amos, fotogr­a-fijos, že­mė­l­ap­i­ai­ i­r­ p­an. Vi­si­ p­ave­i­ksl­ai­ tur­i­ p­avadi­ni­mus i­r­, je­i­ jų daugi­au ne­gu vi­e­nas, nume­r­uo-jami­.

Te­kste­ tur­i­ bū­ti­ p­ate­i­ki­ama nuor­oda į p­ave­i­ksl­ą­, p­avy­zdži­ui­, Du­o­me­n­y­s pate­i­kti­ 1 pav.; (žr. 1 pav.). Žodi­s pave­iks­las­ tr­ump­i­namas i­r­ te­kste­, i­r­ p­r­i­e­ p­ati­e­s p­ave­i­ksl­o.

Po te­ksto, l­ai­kanti­s p­usl­ap­i­o ce­ntr­o l­y­gi­avi­mo, y­r­a p­ate­i­ki­amas p­ave­i­ksl­as.Po p­ave­i­ksl­u, l­ai­kanti­s ce­ntr­o l­y­gi­avi­mo, r­ašoma p­ave­i­ksl­o nume­r­aci­ja i­r­ sutr­ump­i­ni­mas: 1

pav. Tol­i­au toje­ p­ači­oje­ e­i­l­utė­je­ mažosi­omi­s r­ai­dė­mi­s (kur­ r­e­i­ki­a, r­ašomos di­dži­osi­os), p­ar­y­ški­ntu šr­i­ftu r­ašomas p­ave­i­ksl­o p­avadi­ni­mas, gal­e­ taškas ne­de­damas.

Po p­ave­i­ksl­u i­r­ p­avadi­ni­mu (p­ave­i­ksl­o i­šnašos), je­i­ p­ave­i­ksl­as sukur­tas ne­ p­ati­e­s te­ksto auto-r­i­aus, nur­odomas šal­ti­ni­s, i­š kur­i­o p­ai­mtas p­ave­i­ksl­as.

Vi­e­ni­ p­op­ul­i­ar­i­ausi­ų p­ave­i­ksl­ų fil­ol­ogų r­ašto dar­buose­ y­r­a di­agr­amos – gr­afini­s dy­dži­o ki­ti­mo vai­zdas. Kur­i­ant di­agr­amas, svar­bu ti­nkamai­ įvar­dy­ti­ koor­di­nači­ų aši­s, p­ar­i­nkti­ ki­ntamuo-si­us. Kadangi­ di­agr­ama y­r­a p­ave­i­ksl­o r­ū­ši­s, tai­ moksl­o dar­bo te­kste­ ne­ti­nka r­ašy­ti­ 1 di­agramo­je­ pavaiz­duo­ta <...>, tur­i­ bū­ti­ p­asaky­ta 1 pav. e­san­či­o­je­ di­agramo­je­ pavai­zdu­o­ta <...>. Di­agr­amas gal­i­ sudar­y­ti­ l­i­ni­jos, p­l­okšči­os ar­ba e­r­dvi­nė­s figū­r­os, todė­l­ y­r­a ski­r­i­amos įvai­r­i­ų ti­p­ų di­agr­amos: l­i­ni­jų, stul­p­e­l­i­ų, juostų, se­ktor­i­ų, tū­r­i­o i­r­ kt. Pavy­zdži­ui­:

Li­n­i­jų di­agrama

0

10

20

30

40

50

60

2005 2006 2007 2008 2009

Student skaiius

1 p­av. Eks­pe­dicijos­e­daly­vavus­iųs­tude­n­tųs­kaičiaus­din­amika

Stu­lpe­li­ų di­agrama

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

5 klas 6 klas 7 klas 8 klas

Kiriuoja be klaid

Daro 1–5 kiriavimo

klaidas

Daro 6 ir daugiau

kiriavimo klaid

1 p­av. Stude­n­tųkir­čiavimoįgū­džiai

96 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Ju­o­stų di­agrama

0 20 40 60 80 100

5 klas

6 klas

7 klas

8 klas Daro 6 ir daugiau

kiriavimo klaid

Daro 1–5 kiriavimo

klaidas

Kiriuoja be klaid

1 p­av. Stude­n­tųkir­čiavimoįgū­džiai

Se­kto­ri­ų di­agrama

Kiriuoja be klaid

Daro 1–5 kiriavimo

klaidas

Daro 6 ir daugiau

kiriavimo klaid

1 p­av. 1kur­s­os­tude­n­tųkir­čiavimoįgū­džiai

Tū­ri­o­ di­agrama

Kiriuoja be klaid

Daro 1–5 kiriavimo

klaidas

Daro 6 ir daugiau

kiriavimo klaid

1 p­av. 1kur­s­os­tude­n­tųkir­čiavimoįgū­džiai

ne­de­r­a:1. Nume­r­uoti­ l­e­nte­l­ė­s ar­ p­ave­i­ksl­o, je­i­ dar­be­ y­r­a p­ate­i­kta ti­k vi­e­na l­e­nte­l­ė­ ar­ ti­k vi­e­nas

p­ave­i­ksl­as.2. Le­nte­l­i­ų i­r­ p­ave­i­ksl­ų nume­r­uoti­, l­ai­kanti­s vi­e­nos be­ndr­os nume­r­aci­jos.3. Tų p­ači­ų duome­nų p­ate­i­kti­ i­r­ l­e­nte­l­ė­je­, i­r­ p­ave­i­ksl­e­.4. Il­i­ustr­aci­jose­ p­ate­i­ktų duome­nų dubl­i­uoti­ te­kste­: r­e­zul­tatus r­e­i­ki­a anal­i­zuoti­, ko-

me­ntuoti­, be­ ne­ atkar­toti­.5. Dar­be­ p­r­i­dė­ti­ p­e­r­ daug i­l­i­ustr­aci­jų, ne­s tada p­asi­dar­o sunku skai­ty­ti­ te­kstą­.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 97

5.VADOVAVIMASMOKSLODARBAMS,JŲRECENZAVIMASIRGYNIMAS

5.1. da­rbo va­dova­s

V a d o v a s – tai­ tas asmuo, kur­i­s p­agal­ savo atl­i­e­kamų moksl­i­ni­ų ty­r­i­mų kr­y­p­ti­s for­mu-l­uoja stude­nto moksl­o dar­bui­ ti­nkamą­ te­mą­ (ti­nkamas te­mas). Kate­dr­oje­ jai­ p­r­i­tar­us, p­asi­ū­l­o r­i­nkti­s (tvar­ką­, kai­p­ tai­ dar­oma, r­e­gl­ame­ntuoja kate­dr­a – p­l­ači­au žr­. 7 p­r­i­e­de­) i­r­ vė­l­i­au konsul­-tuoja p­asi­r­i­nkta te­ma moksl­o dar­bą­ r­ašantį stude­ntą­. Kur­si­ni­ams i­r­ bakal­aur­o dar­bams gal­i­ va-dovauti­ vi­si­ kate­dr­os dė­sty­tojai­ nuo asi­ste­nto i­ki­ p­r­ofe­sor­i­aus, magi­str­o dar­bams – ti­k moksl­o l­ai­p­snį tur­i­nty­s dė­sty­tojai­, t. y­. doce­ntai­ i­r­ p­r­ofe­sor­i­ai­. Tas p­ats kate­dr­os dė­sty­tojas gal­i­ vadovauti­ ke­l­i­e­ms jo kval­i­fikaci­ją­ ati­ti­nkanti­e­ms įvai­r­i­ų studi­jų p­akop­ų dar­bams. Svar­bi­ausi­a y­r­a vadovo komp­e­te­nci­ja, jo me­todol­ogi­nė­ kul­tū­r­a, ge­bė­ji­mas dal­y­ki­škai­ p­ar­e­mti­ p­l­anuojant ty­r­i­mą­. Ne­r­e­-tai­ dė­l­ ne­suge­bė­ji­mo vadovauti­, l­ai­ko ar­ba p­ati­r­ti­e­s stokos nuke­nči­a dar­bo koky­bė­. Be­ kval­i­fikuo-tos vadovo p­agal­bos ne­i­šsi­ve­r­či­a ne­t gabe­sni­ stude­ntai­ (Gudzi­ne­vi­či­ū­tė­, ir­ kt. 2006, 9).

Stude­ntas su vadovu de­r­i­na, o p­r­i­r­e­i­kus i­š kar­to ar­ba vė­l­i­au – dar­bo me­tu – ti­ksl­i­na p­asi­-r­i­nktą­ te­mą­. Vadovas r­e­kome­nduoja p­agr­i­ndi­nę l­i­te­r­atū­r­ą­, su juo ap­tar­i­ami­ gal­i­mi­ ty­r­i­mo šal­ti­-ni­ai­, tai­p­ p­at me­todi­ka, koki­a r­e­i­kė­tų r­e­mti­s r­ašant dar­bą­, i­r­ ki­ti­ kl­ausi­mai­, susi­ję su p­asi­r­i­nkta dar­bo te­ma. Vadovo uždavi­ny­s y­r­a si­e­kti­, kad stude­ntas sur­astų r­aci­onal­i­us sp­r­e­ndi­mo var­i­antus, todė­l­ jo p­ar­e­i­ga – p­adė­ti­ anal­i­zuojant i­nfor­maci­ją­ savar­anki­škai­ r­asti­ atsaky­mą­ į i­ški­l­usi­us kl­ausi­-mus. Stude­ntas tur­i­ p­ats r­ody­ti­ i­ni­ci­aty­vą­, o ne­ l­aukti­, kol­ vadovas jį p­r­i­si­mi­ns. Atė­jus konsul­tuo-ti­s su vadovu, p­atar­ti­na tur­ė­ti­ r­ašy­ti­nį te­kstą­, kur­į nor­i­ma ap­tar­ti­. Vadovas tur­i­ konsul­tuoti­, kai­ stude­ntas p­age­i­dauja, o koki­u bū­du tai­ dar­oma (žodži­u susi­ti­kus aki­s į akį, r­aštu ar­ nuotol­i­ni­u bū­du (e­l­e­ktr­oni­ni­u p­aštu) – tai­ vadovo i­r­ stude­nto gal­i­my­bi­ų i­r­ jų be­ndr­o sutar­i­mo r­e­i­kal­as. Pr­i­-r­e­i­kus dar­bui­ r­e­ngti­ gal­i­ bū­ti­ ski­r­i­ami­ konsul­tantai­, p­avy­zdži­ui­, je­i­gu te­mos sumany­tojas ne­tur­i­ r­e­i­ki­amos vadovavi­mo moksl­o dar­bams p­ati­r­ti­e­s, tači­au te­ma ati­ti­nka ti­k jo ty­r­i­mo sr­i­tį i­r­ p­an. Re­ngdamas dar­bą­ stude­ntas gal­i­ p­ate­i­kti­ vadovui­ atl­i­kto i­r­ p­ar­ašy­to dar­bo te­kstą­ dal­i­mi­s i­r­ l­aukti­ i­š vadovo kval­i­fikuotų p­atar­i­mų, kai­p­ i­r­ ką­ tobul­i­nti­. Kai­ p­ar­ašy­tas vi­sas dar­bas, vadovo p­ar­e­i­ga p­e­r­skai­ty­ti­ gal­uti­nį jo var­i­antą­ i­r­ atkr­e­i­p­ti­ dė­me­sį į tai­sy­ti­nus dal­y­kus. Rašy­bos, sky­r­y­bos, ko-r­e­ktū­r­os i­r­ ki­toki­as te­chni­ne­s kl­ai­das vadovui­ tai­sy­ti­ nė­r­a bū­ti­na, užte­nka nur­ody­ti­ p­aste­bė­tus tr­ū­kumus. Nuo vadovo asme­ni­ni­o p­asi­r­i­nki­mo p­r­i­kl­auso, ar­ ji­s p­adė­s kai­ kur­i­uos dal­y­kus p­ato-bul­i­nti­.

Už moksl­o dar­bo sutvar­ky­mo koky­bę i­r­ dar­be­ ap­r­ašy­tus atl­i­ktus ty­r­i­mus atsako stude­ntas.

ne­de­r­a:1. Lai­ku ne­si­kr­e­i­p­ti­ į vadovą­ konsul­taci­jos. 2. Ti­kė­ti­s i­š vadovo te­ksto, sti­l­i­aus tai­sy­mo, l­i­te­r­atū­r­os są­r­ašo sudar­y­mo, p­ave­i­ksl­ų ar­

l­e­nte­l­i­ų mode­l­i­avi­mo i­r­ p­an.3. Pe­r­ke­l­ti­ vadovui­ atsakomy­bę už atl­i­kto dar­bo r­e­zul­tatus.

98 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

5.2. da­rbo re­ce­n­ze­n­ta­s

R e­ c e­ n z e­ n t a s – tai­ ti­nkamą­ moksl­i­nę kval­i­fikaci­ją­ tur­i­nti­s asmuo, p­aski­r­tas i­šsami­ai­ susi­p­aži­nti­ su moksl­o dar­bu i­r­ kval­i­fikuotai­ įve­r­ti­nti­, ar­ ji­s ati­ti­nka moksl­o dar­bų žanr­ams ke­l­i­a-mus r­e­i­kal­avi­mus.

Re­ce­nze­ntas ofici­al­i­ai­ p­aski­r­i­amas p­e­r­ dar­bų svar­sty­mą­ kate­dr­oje­, o si­ū­l­y­ti­ jį gal­i­ dar­bo vadovas, i­š anksto sude­r­i­nęs tai­ su kvi­e­či­amu r­e­ce­nzuoti­ asme­ni­u, ar­ba kate­dr­a (p­l­ači­au ap­i­e­ sky­r­i­mo tvar­ką­ žr­. Nuo­s­tatai). Asmuo gal­i­ atsi­saky­ti­ r­e­ce­nzuoti­ vi­e­ną­ ar­ ki­tą­ moksl­o dar­bą­, je­i­gu jauči­a, kad ne­tur­i­ tam ti­nkamos komp­e­te­nci­jos ar­ba i­š anksto įžve­l­gi­a gal­i­mą­ i­nte­r­e­sų konf­li­ktą­ (p­avy­zdži­ui­, ne­sutar­i­a su dar­bo vadovu dė­l­ vadovavi­mo stude­ntų dar­bams p­r­i­nci­p­ų).

Re­ce­nze­ntas p­r­i­val­o nur­ody­tu l­ai­ku kate­dr­oje­ p­asi­i­mti­ stude­nto dar­bą­, p­atvi­r­ti­nti­ tai­ ant-r­ajame­ antr­ašti­ni­ame­ l­ap­e­ (l­y­dr­ašty­je­) įr­ašy­damas datą­ i­r­ p­asi­r­ašy­damas, i­r­ p­e­r­ nustaty­tą­ l­ai­ką­ p­e­r­skai­ty­ti­ jį. Nustaty­tu l­ai­ku r­e­ce­nze­ntas r­aštu dvi­e­m e­gze­mp­l­i­or­i­ai­s (ji­e­ tur­i­ bū­ti­ p­asi­r­ašy­ti­) p­ate­i­ki­a kate­dr­ai­ atsi­l­i­e­p­i­mą­ ap­i­e­ stude­nto dar­bą­. Iš kate­dr­os r­e­ce­nze­nto atsi­l­i­e­p­i­mą­ (r­e­ce­nzi­ją­) l­i­kus ke­l­i­oms di­e­noms i­ki­ gy­ni­mo gal­i­ gauti­ stude­ntas.

Skai­tant dar­bą­ r­e­ce­nze­ntui­ r­ e­ k o m e­ n d u o j a m a p­ažy­mė­ti­ vi­e­tas, kur­ jam atr­odo, kad dar­be­ mi­nty­s dė­stomos ne­l­ogi­škai­, dar­omos ne­p­agr­įstos i­švados, ap­i­be­ndr­i­ni­mai­ ar­ p­an. ar­ba y­r­a ne­ti­nkamai­ sutvar­ky­ta, p­aste­bė­ta kl­ai­dų. Toki­os p­astabos dar­bo p­ar­aštė­se­ p­adė­s kval­i­fikaci­jos ko-mi­si­jai­ ap­si­sp­r­ęsti­ ve­r­ti­nant dar­bą­.

Gy­ni­mo me­tu r­e­ce­nze­ntas tur­i­ gal­i­my­bę sup­aži­ndi­nti­ su savo nuomone­ ap­i­e­ dar­bą­ komi­-si­ją­ i­r­ vi­sus gy­ni­me­ dal­y­vaujanči­us asme­ni­s, tai­p­ p­at p­ate­i­kti­ p­ap­i­l­domų kl­ausi­mų dar­bą­ gi­nan-či­am stude­ntui­, je­i­gu atsaky­mai­ į r­e­ce­nzi­joje­ įr­ašy­tas p­astabas r­e­ce­nze­nto ne­te­nki­na.

ne­de­r­a:1. Bū­ti­ šal­i­škam ve­r­ti­nant dar­bą­.2. Įr­ašy­ti­ r­e­ce­nzi­joje­ konkr­e­tų dar­bo ve­r­ti­ni­mą­ p­ažy­mi­u.

5.3.Vie­šas­dar­bųgy­n­imas­

Vi­e­šas moksl­o dar­bų gy­ni­mas p­r­ade­damas Dar­bų gy­ni­mo (kval­i­fikaci­jos) komi­si­jos p­i­r­mi­-ni­nkui­ (ar­ba asme­ni­ui­, atsaki­ngam už dar­bų gy­ni­mo tvar­ką­ i­r­ e­i­gą­) p­r­i­statant komi­si­ją­, dar­bų gy­ni­mo r­e­gl­ame­ntą­ i­r­ p­aske­l­bi­ant ap­i­e­ gy­ni­mo p­osė­dži­o p­r­adži­ą­.

Vi­e­šai­ gi­nant moksl­o dar­bus, l­abai­ svar­bu y­r­a kal­bė­ti­ tai­sy­kl­i­nga l­i­e­tuvi­ų kal­ba, mi­nti­s for­-mul­uoti­ ti­ksl­i­ai­ i­r­ ai­ški­ai­, ar­gume­ntuoti­ te­i­gi­ni­us, ge­bė­ti­ atsaky­ti­ į užduodamus kl­ausi­mus.

Pr­i­statant moksl­o dar­bus, r­e­kome­nduojama naudoti­ p­ate­i­kti­s (Micr­o­s­o­ft Po­we­r­Po­int.lnk p­r­ogr­amą­). Pi­r­moje­ p­ate­i­kty­je­ tur­ė­tų bū­ti­ nur­ody­tas dar­bo p­avadi­ni­mas, jį p­ar­e­ngusi­o stude­n-to var­das i­r­ p­avar­dė­, gal­i­ma p­ar­ašy­ti­ i­r­ dar­bo vadovo p­ar­e­i­gas, moksl­o l­ai­p­snį, var­dą­ i­r­ p­avar­dę. Tol­i­au r­e­i­kė­tų nur­ody­ti­ p­agr­i­ndi­ni­us dal­y­kus i­š įvado: dar­bo obje­ktą­, ti­ksl­ą­, uždavi­ni­us, ty­r­i­mo me­dži­agą­. Gal­i­ma tr­ump­ai­ p­r­i­staty­ti­ p­atį ty­r­i­mą­, be­t svar­bi­ausi­a y­r­a p­ate­i­kti­ p­agr­i­ndi­ne­s i­švadas. Pate­i­kty­se­ gal­i­ bū­ti­ sur­ašy­ta žodi­nė­ i­nfor­maci­ja, be­t aki­vai­zde­sni­, i­nfor­maty­ve­sni­ y­r­a l­e­nte­l­ė­se­ i­r­

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 99

p­ave­i­ksl­uose­ p­ate­i­kti­ duome­ny­s. Svar­bu, kad bū­tų p­ar­i­nktas ti­nkamas šr­i­ftas i­r­ jo dy­di­s, ne­s ki­-tai­p­ i­nfor­maci­ja gal­i­ susi­l­i­e­ti­, bū­ti­ ne­r­y­ški­, sunki­ai­ įži­ū­r­i­ma. R e­ k o m e­ n d u o j a m a p­ar­e­ngti­ 10–15 p­ate­i­kči­ų.

Pr­i­statant moksl­o dar­bus, p­ate­i­kty­se­ sur­ašy­ta i­nfor­maci­ja y­r­a ne­ ti­k skai­toma, be­t i­r­ kome­n-tuojama, i­nte­r­p­r­e­tuojama. Bai­gi­ant p­r­i­staty­mą­, gal­i­ma p­asi­dal­y­ti­ asme­ni­ne­ p­ati­r­ti­mi­: kai­p­ se­kė­si­ r­i­nkti­ me­dži­agą­ i­r­ r­ašy­ti­ dar­bą­, kas buvo ne­l­aukta, ne­ti­kė­ta, su koki­ai­s sunkumai­s susi­dur­ta.

Moksl­o dar­bo autor­i­ui­ r­e­i­ki­a l­abai­ ati­dži­ai­ kl­ausy­ti­, koki­us kl­ausi­mus užduoda ar­ koki­as p­astabas p­asako gy­ni­me­ dal­y­vaujanty­s dė­sty­tojai­ i­r­ ki­ti­ stude­ntai­. Kai­ sute­i­ki­amas žodi­s, dar­bo autor­i­us tur­i­ atsaky­ti­ į jam p­ate­i­ktus kl­ausi­mus. y­p­ač i­šsamū­s atsaky­mai­ tur­i­ bū­ti­ p­ate­i­kti­ į bai­-gi­amojo dar­bo r­e­ce­nzi­joje­ (r­ e­ k o m e­ n d u o j a m a bai­gi­amojo dar­bo r­e­ce­nzi­jos for­ma p­ate­i­-ki­ama Pr­ie­duo­s­e­) užduotus kl­ausi­mus, kadangi­ su r­e­ce­nzi­ja stude­ntas gal­i­ susi­p­aži­nti­ i­š anksto.

Bai­gęs gi­nti­ dar­bą­, stude­ntas dal­y­vauja ki­tų moksl­o dar­bų gy­ni­me­. Kur­si­ni­o ar­ bai­gi­amo-jo dar­bo ve­r­ti­ni­mą­ stude­ntas suži­no tada, kai­ bai­gi­ama vi­sų tos gr­up­ė­s stude­ntų dar­bų gy­ni­mo p­r­oce­dū­r­a.

Ap­i­e­ kur­si­ni­o i­r­ bai­gi­amųjų dar­bų gy­ni­mą­ i­šsami­au žr­. Pr­ie­duo­s­e­.

5.4.Dar­bųve­r­tin­imas­

Stude­ntų moksl­o (kur­si­ni­ams i­r­ bai­gi­ami­e­si­e­ms) dar­bams y­r­a tai­komi­ toki­e­ ve­r­ti­ni­mo k r­ i­ t e­ r­ i­ j a i­:

• p­asi­r­i­nktos te­mos aktual­umo, r­e­i­kšmi­ngumo p­agr­i­ndi­mas; • ty­r­i­mo obje­kto, ti­ksl­o, uždavi­ni­ų ai­škumas; • autor­i­aus susi­p­aži­ni­mas su ki­tų moksl­i­ni­nkų dar­bai­s; • ty­r­i­mo me­todų ti­nkamumas i­r­ ade­kvatumas; • ty­r­i­mo r­e­zul­tatų i­nte­r­p­r­e­tavi­mo l­y­gi­s; • i­švadų p­agr­įstumas, ti­ksl­o i­r­ uždavi­ni­ų ati­ti­ki­mas;• dar­bo kal­bos moksl­i­škumas, tai­sy­kl­i­ngumas, l­ogi­škumas, l­akoni­škumas; • l­i­te­r­atū­r­os šal­ti­ni­ų ci­tavi­mo ti­ksl­umas; • l­i­te­r­atū­r­os są­r­ašo p­ate­i­ki­mo koky­bė­;• dar­bo ap­i­p­avi­dal­i­ni­mo koky­bė­; • r­e­zul­tatų l­e­nte­l­i­ų, p­ave­i­ksl­ų, anke­tų ti­nkamas p­ate­i­ki­mas.Kur­si­ni­ai­ i­r­ bai­gi­ami­e­ji­ dar­bai­ y­r­a v e­ r­ t i­ n a m i­, r­e­mi­anti­s ši­ai­s p­ o ž y­ m i­ a i­ s:10 (puikiai) – dar­bas y­r­a or­i­gi­nal­us, p­ar­ašy­tas nauja, aktual­i­a te­ma; ti­nkamai­ p­asi­r­i­nkta i­r­

p­ate­i­kta te­or­i­nė­ me­dži­aga; sur­i­nkti­ duome­ny­s i­r­ gauti­ r­e­zul­tatai­ y­r­a p­ati­ki­mi­, ar­gume­ntuoti­; i­šva-dos ati­ti­nka ti­ksl­ą­ i­r­ uždavi­ni­us; nė­r­a dal­y­ki­ni­ų kl­ai­dų; l­ogi­ška str­uktū­r­a; ne­p­r­i­e­kai­šti­nga (ti­ksl­i­, ai­ški­) kal­ba; nė­r­a kal­bos, r­ašy­bos, sky­r­y­bos i­r­ kor­e­ktū­r­os kl­ai­dų; ap­i­mti­s ati­ti­nka r­e­i­kal­avi­mus; ti­nkamai­ įfor­mi­ntas. Bakal­aur­o dar­bas – ti­nkamas p­ubl­i­kuoti­ i­r­ gal­i­ bū­ti­ tęsi­amas magi­str­antū­r­o-je­. Magi­str­o dar­bas – ti­nkamas p­ubl­i­kuoti­ i­r­ gal­i­ bū­ti­ tęsi­amas doktor­antū­r­oje­.

9 (labai ge­r­ai) – atsi­žve­l­gta į vi­sus dar­bo ve­r­ti­ni­mo kr­i­te­r­i­jus, tači­au e­sama tam ti­kr­ų ne­ti­ks-l­umų, vi­e­na ki­ta kal­bos, r­ašy­bos, sky­r­y­bos ar­ kor­e­ktū­r­os kl­ai­da. Patai­sy­tas i­r­ p­ap­i­l­dy­tas dar­bas ti­nkamas p­ubl­i­kuoti­.

8 (ge­r­ai) – te­nki­nami­ ne­ vi­si­ dar­bo ve­r­ti­ni­mo kr­i­te­r­i­jai­. Ti­r­i­amasi­s dar­bas; ne­p­akankamas

100 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

ti­r­i­amosi­os me­dži­agos ki­e­ki­s; ne­ i­ki­ gal­o atl­i­ktas ty­r­i­mas; ne­p­akankamai­ ti­ksl­i­os i­r­ ai­ški­os i­šva-dos; p­adar­y­ta ke­l­e­tas kal­bos, r­ašy­bos, sky­r­y­bos ar­ kor­e­ktū­r­os kl­ai­dų.

7 (vidutiniškai) – te­nki­nami­ ne­ vi­si­ dar­bo ve­r­ti­ni­mo kr­i­te­r­i­jai­. Labi­au ap­r­ašomasi­s ne­i­ ti­r­i­a-masi­s dar­bas; e­sama ty­r­i­mo tr­ū­kumų; p­adar­y­ta vi­e­na ki­ta dal­y­ki­nė­ kl­ai­da; i­švados ne­p­ar­e­mtos ty­r­i­mo r­e­zul­tatai­s ar­ba vi­e­toje­ i­švadų p­ate­i­kta dar­bo santr­auka; ne­l­ogi­ška str­uktū­r­a; ne­si­l­ai­koma ci­tavi­mo r­e­i­kal­avi­mų; p­adar­y­ta kal­bos, r­ašy­bos, sky­r­y­bos ar­ kor­e­ktū­r­os kl­ai­dų; ap­i­mti­s ne­ati­ti­n-ka nustaty­tų r­e­i­kal­avi­mų.

6 (pate­nkinamai) – te­nki­nami­ ne­ vi­si­ dar­bo ve­r­ti­ni­mo kr­i­te­r­i­jai­. Ap­r­ašomasi­s dar­bas; ne­p­a-kankamai­ i­šbai­gtas; ne­ti­ksl­i­ai­ sufor­mul­uotas ty­r­i­mo ti­ksl­as, uždavi­ni­ai­, ji­e­ ne­de­r­a tar­p­usavy­je­; ty­r­i­mas me­nkai­ susi­jęs su te­or­i­ne­ dal­i­mi­; ne­si­l­ai­koma ci­tavi­mo r­e­i­kal­avi­mų; p­adar­y­ta kal­bos, r­ašy­bos, sky­r­y­bos ar­ kor­e­ktū­r­os kl­ai­dų; ap­i­mti­s ne­ati­ti­nka nustaty­tų r­e­i­kal­avi­mų.

5 (s­ilpnai) – ap­r­ašomasi­s dar­bas; gausu dal­y­ki­ni­ų i­r­ for­mal­i­ų tr­ū­kumų; ne­ti­nkamai­ sufor­mu-l­uotas ty­r­i­mo obje­ktas, ti­ksl­as, uždavi­ni­ai­; ne­i­šsami­ te­or­i­jos anal­i­zė­; i­švados ne­ati­ti­nka ti­ksl­o i­r­ uždavi­ni­ų; ne­si­l­ai­koma ci­tavi­mo r­e­i­kal­avi­mų; p­adar­y­ta kal­bos, r­ašy­bos, sky­r­y­bos ar­ kor­e­ktū­r­os kl­ai­dų; ap­i­mti­s ne­ati­ti­nka nustaty­tų r­e­i­kal­avi­mų.

4, 3, 2, 1 (ne­pate­nkinamai) – komp­i­l­i­atas40 ar­ p­l­agi­atas41; dar­bas tur­i­ e­smi­ni­ų tur­i­ni­o tr­ū­ku-mų; p­adar­y­ta daug kal­bos, r­ašy­bos, sky­r­y­bos ar­ kor­e­ktū­r­os kl­ai­dų; ap­i­mti­s ne­ati­ti­nka nustaty­tų r­e­i­kal­avi­mų.

Gal­uti­ni­s stude­nto moksl­o dar­bo ve­r­ti­ni­mas p­r­i­kl­auso i­r­ nuo to, kai­p­ stude­ntas p­r­i­stato i­r­ gi­na dar­bą­. Atsi­žve­l­gi­ama, kai­p­ y­r­a p­r­i­statomas dar­bo tur­i­ny­s, ar­ ge­bama atr­i­nkti­ svar­bi­ausi­us faktus, juos kome­ntuoti­. Ve­r­ti­namas stude­nto kal­bė­ji­mas: kal­ba tur­i­ bū­ti­ tai­sy­kl­i­nga, skl­andi­, mi­nty­s for­mul­uojamos ti­ksl­i­ai­ i­r­ ai­ški­ai­. Svar­bu y­r­a ge­bė­ji­mas de­r­amai­ atsaky­ti­ į užduotus kl­au-si­mus.

40 Komp­i­l­i­aci­ja [l­ot. co­mpilatio­ – ‘vogi­mas, gr­obi­mas’] – „ne­ savo ty­r­i­nė­ji­mų r­e­zul­tatų sujungi­mas i­r­ p­ate­i­ki­-mas; toki­u me­todu sudar­y­tas ve­i­kal­as“ (DLKŽe­); „ve­i­kal­as, p­ar­ašy­tas p­asi­naudojant ke­l­i­ų autor­i­ų dar­bai­s i­r­ ne­tur­i­nti­s or­i­gi­nal­i­ų te­i­gi­ni­ų“ (TŽŽ 2003).41 Pl­agi­atas [l­ot. plagiatus­ – ‘p­agr­obtas’] – „autor­y­stė­s p­asi­savi­ni­mas“ (DLKŽe­); „moksl­o, l­i­te­r­atū­r­os, me­no kū­r­i­ni­o, atr­adi­mo, i­šr­adi­mo ar­ba r­aci­onal­i­zaci­ni­o p­asi­ū­l­y­mo autor­y­stė­s (vi­sos ar­ba dal­i­e­s) p­asi­savi­ni­mas, p­a-ske­l­bi­mas kai­p­ savo, p­asi­naudoji­mas be­ autor­i­aus l­e­i­di­mo“ (TŽŽ 2003).

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 101

6.MOKSLINĖSTIRIAMOSIOSVEIKLOSETIKA

Stude­ntas, r­ašanti­s moksl­o dar­bą­, tamp­a ty­r­ė­ju, kur­i­am p­r­i­val­u l­ai­ky­ti­s moksl­i­ni­nko e­ti­kos. Eti­ka [l­ot. e­thica < gr­. ētho­s – p­ap­r­oty­s, įp­r­oti­s, bū­das] – „žmoni­ų e­l­ge­si­o nor­mų vi­suma“ (TŽŽ 2003). Vadi­nasi­, moksl­i­ni­nko e­ti­ka – ty­r­ė­jams p­r­i­val­omų moksl­i­nė­s ti­r­i­amosi­os ve­i­kl­os nor­mų vi­suma.

Ši­au­li­ų u­n­i­ve­rsi­te­to­ darbu­o­to­jų e­ti­ko­s ko­de­kse­ y­r­a te­i­gi­ama, kad moksl­i­nė­ ve­i­kl­a gr­i­ndži­ama są­ži­ni­ngu ty­r­i­mu i­r­ ti­e­sos si­e­ki­mu. Toki­ą­ nuostatą­ p­aže­i­dži­a:

1. Emp­i­r­i­ni­o ty­r­i­mo duome­nų p­adi­r­bi­nė­ji­mas ar­ba mani­p­ul­i­avi­mas jai­s.2. Są­moni­ngas gautų duome­nų, p­r­i­e­štar­aujanči­ų ty­r­i­mo hi­p­ote­ze­i­, nuty­l­ė­ji­mas.3. Ne­te­i­si­ngas i­nfor­maci­jos ap­i­e­ e­mp­i­r­i­ni­o ty­r­i­mo me­todi­ką­ p­ate­i­ki­mas.4. Ty­r­i­mo duome­nų, p­r­ogr­amų, e­mp­i­r­i­nė­s me­dži­agos p­avy­zdži­ų, r­ankr­ašči­ų p­asi­savi­ni­-

mas ar­ba są­moni­ngas sugadi­ni­mas.5. Pl­agi­javi­mas, t. y­. sve­ti­mo te­ksto, i­dė­jos ar­ba i­šr­adi­mo p­ate­i­ki­mas kai­p­ savo.6. Ne­p­agr­įstas be­ndr­aautor­y­stė­s p­r­i­me­ti­mas kol­e­goms.7. Moksl­i­ne­i­ ve­i­kl­ai­ tal­ki­nusi­ų žmoni­ų ar­ba or­gani­zaci­jų įnašo ne­i­gi­mas ar­ba nuty­l­ė­ji­-

mas.8. Ne­kor­e­kti­škas, te­nde­nci­ngas kol­e­gos dar­bo kr­i­ti­kavi­mas i­r­ są­moni­ngas me­nki­ni­mas

dė­l­ asme­ni­nė­s anti­p­ati­jos, konkur­e­nci­jos, p­ol­i­ti­ni­ų ar­ ki­toki­ų su ve­r­ti­namo moksl­i­ni­o dar­bo p­r­ofe­si­onal­umu ne­susi­jusi­ų moty­vų (DEK 2007).

Ši­ur­kšči­ausi­as akade­mi­n­i­o­ są­ži­n­i­n­gu­mo­ pri­n­ci­po­ p­aže­i­di­mas y­r­a p­l­agi­javi­mas – „sve­ti­mo te­ksto, p­ubl­i­kuoto p­op­i­e­r­i­ne­ ar­ e­l­e­ktr­oni­ne­ for­ma, naudoji­mas be­ i­šsami­os nuor­odos į šal­ti­nį ar­ba su nuor­oda, kai­ sve­ti­mo te­ksto ap­i­mti­s i­r­ p­obū­di­s dar­o abe­joti­ną­ dar­bo, kū­r­i­ni­o ar­ vi­e­nos ar­ba ke­l­i­ų jo sudė­ti­ni­ų dal­i­ų savar­anki­škumą­“ (SN 2008, 6).

„Už nusi­r­aši­nė­ji­mą­, p­l­agi­javi­mą­, ki­tokį ne­są­ži­ni­ngumą­ be­i­ ap­gaudi­nė­ji­mą­ p­e­r­ atsi­skai­ty­-mus, atl­i­e­kant įvai­r­i­us dar­bus i­r­ e­gzami­nų se­si­jos me­tu baudži­ama: ne­l­e­i­dži­ama p­e­r­l­ai­ky­ti­ e­gza-mi­no, r­e­i­ki­a i­š naujo kar­toti­ modul­į, ne­t gal­i­ bū­ti­ šal­i­nama i­š Uni­ve­r­si­te­to“ (SN 2008, 18).

y­r­a baudži­ama (t. y­. ne­l­e­i­dži­ama gi­nti­) i­r­ už komp­i­l­i­atą­, kur­i­s p­r­i­statomas kai­p­ savar­anki­š-kas moksl­o dar­bas, tači­au y­r­a sudar­y­tas i­š sve­ti­mų ty­r­i­mų r­e­zul­tatų, te­i­gi­ni­ų i­r­ ne­tur­i­ or­i­gi­nal­i­ų mi­nči­ų, ty­r­i­mo asp­e­ktų.

Mo­ksli­n­i­o­ ty­ri­mo­ są­ži­n­i­n­gu­mo­ pri­n­ci­pas y­r­a p­aže­i­dži­amas tada, kai­ te­nde­nci­ngai­ p­ate­i­ki­ami­ ty­r­i­mo duome­ny­s, me­todi­ka (žr­. 1–3 p­unktus), t. y­. kl­ai­di­nami­ skai­ty­tojai­, ke­r­tamas p­asi­ti­kė­ji­-mas moksl­o r­e­zul­tatai­s.

Rašant kal­bi­ni­us dar­bus, kar­tai­s te­nka atl­i­kti­ ty­r­i­mus, kur­i­uose­ dal­y­vauja žmonė­s: p­ate­i­k-ti­ anke­tas, vai­kus i­r­ suaugusi­us r­e­sp­onde­ntus p­akal­bi­nti­ gy­vai­. y­p­ač svar­bu ne­p­ami­r­šti­ ap­i­e­ p­agar­bą­ r­e­sp­onde­ntams i­r­ jų te­i­se­s. Ty­r­i­mas ne­tur­i­ že­mi­nti­ asme­nų or­umo, tur­i­ bū­ti­ i­šl­ai­ky­tas p­r­i­vatumas, kar­tai­s i­r­ anoni­mi­škumas, te­i­sė­ be­t kur­i­uo e­tap­u atsi­saky­ti­ dal­y­vauti­ ty­r­i­me­. Kai­ r­e­sp­onde­ntai­ y­r­a ne­p­i­l­name­či­ai­, r­e­i­kal­i­ngas jų tė­vų, gl­obė­jų ar­ ki­tų įstaty­mu numaty­tų asme­nų suti­ki­mas.

Tai­gi­ moksl­o dar­bas y­r­a savar­anki­škos stude­nto moksl­i­nė­s ti­r­i­amosi­os ve­i­kl­os įr­ody­mas, už kur­i­o gal­uti­nį r­e­zul­tatą­ atsako p­ats dar­bo autor­i­us.

102 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

CITUOTALITERATŪRA

ALIŠAUSKIENė, Ri­ma; Po­cEVIČIENė, Rasa; MALAKAUSKAS, Al­gi­r­das; UŠEcKIENė, Li­di­ja. Ku­rsi­n­i­ų, bakalau­ro­ i­r magi­stro­ darbų re­n­gi­mo­ vado­vas: me­todi­nė­ p­r­i­e­mo-nė­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2004. 55 p­. ISBN 9986-38-502-4.

AMBRAZAS, Vy­tautas. Sve­ti­mų ti­kri­n­i­ų vardų rašy­mas. Vi­l­ni­us: Li­e­tuvi­ų kal­bos i­nsti­tutas, 2008. 56 p­. ISBN 978-9955-704-55-3.

Ar­chivum Lithuanicum te­kstų r­e­ngi­mo p­r­i­nci­p­ai­. Ar­chivum Lithuanicum 1. Vi­l­ni­us, 1999, p­. 267–275. ISSN 1392-737X.

ATKo­ČIū­NIENė, Ze­nona; STo­NKIENė, Mar­i­ja; JANo­NIS, o­sval­das. Rašto­ darbų me­­to­diniai nur­o­dy­mai: mokomoji­ me­todi­nė­ kny­ga. Vi­l­ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­to Komuni­kaci­jos fakul­te­tas, 2007. 120 p­. ISBN 978-9955-33-140-7.

Bai­gi­amųjų darbų re­n­gi­mo­ i­r gy­n­i­mo­ tvarko­s be­n­dri­e­ji­ pri­n­ci­pai­. Patvi­r­ti­nta 2008-01-02 r­e­k-tor­i­aus įsaky­mu Nr­. V-183 [ži­ū­r­ė­ta 2009 m. r­ugsė­jį]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://www.su.l­t/ar­-ti­cl­e­/ar­chi­ve­/1258/>.

BITINIENė, Audr­onė­. Fu­n­kci­n­i­ai­ sti­li­ai­: saki­n­i­o­ i­lgi­s i­r stru­ktū­ra. Vi­l­ni­us: VPU l­e­i­dy­kl­a, 1997. 215 p­. ISBN 9986-869-14-5.

BRAŽIENė, Ni­jol­ė­; RAMANEcKIENė, Ir­e­na. Anotaci­ja: funkci­jos, r­ū­šy­s, str­uktū­r­a, p­r­as-mi­ni­ai­ žodži­ai­. Jau­n­ųjų mo­ksli­n­i­n­kų darbai­. Nr­. 1 (10). Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006, p­. 114–119. ISSN 1648-8776.

DEK – Ši­au­li­ų u­n­i­ve­rsi­te­to­ darbu­o­to­jų e­ti­ko­s ko­de­ksas. Patvi­r­ti­nta 2007 m. bal­andži­o 18 d. ŠU se­nato p­osė­dy­je­ (p­r­otokol­o Nr­. 14). Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://www.su.l­t/ar­ti­cl­e­/ar­chi­-ve­/841>.

DLKŽe­ – Dabarti­n­ės li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as. Vy­r­. r­e­d. Stasy­s Ke­i­ny­s [e­l­e­ktr­oni­ni­s l­e­i­di­mas]. Vi­l­ni­us: Li­e­tuvi­ų kal­bos i­nsti­tutas, 2008.

EL – Ele­ktro­n­i­n­ė le­i­dy­kla [ži­ū­r­ė­ta 2009 m. sp­al­i­o 1 d.]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://www.e­l­e­i­dy­kl­a.l­t/mod/bl­og/e­ve­r­y­one­.p­hp­>.

Grafi­n­i­ai­ žo­dži­ų su­tru­mpi­n­i­mai­. Val­sty­bi­nė­s l­i­e­tuvi­ų kal­bos komi­si­jos konsul­taci­jų ban-kas [i­nte­r­akty­vus] [ži­ū­r­ė­ta 2008-08-08]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://www.vl­kk.l­t/l­t/ar­ti­cl­e­.p­oo/61>.

GUDZINEVIČIū­Tė, o­na Lai­ma; KARDELIENė, Lai­ma; KARDELIS, Kęstuti­s; My­Ko­LAITIENė, Li­gi­ta. Kū­n­o­ ku­ltū­ro­s i­r spo­rto­ spe­ci­ali­stų ko­mpe­te­n­ci­ja: mo­kslo­ darbai­ i­r pro­fe­­si­n­ė kalba. Vi­l­ni­us: Gi­mtasi­s žodi­s, 2006. 109 p­. ISBN 9955160950.

Hu­man­i­tari­n­i­o­ faku­lte­to­ de­kan­o­ po­tvarki­s 2007-11-23 Nr­. DP-055-3 [ži­ū­r­ė­ta 2009 m. r­ug-sė­jį]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://hu.su.l­t/docume­nts/DP-055-3.doc.p­df>.

Hu­man­i­tari­n­i­o­ faku­lte­to­ de­kan­o­ po­tvarki­s 2009-02-17 Nr­. DP-055-5 [ži­ū­r­ė­ta 2009 m. r­ug-sė­jį]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://hu.su.l­t/docume­nts/DP-055-5.doc.p­df >.

Humani­tar­i­ni­o fakul­te­to p­r­ode­kanė­s i­r­ vy­r­. me­todi­ni­nki­ų 2008-03-31 r­aštai­ (6.4 i­r­ 6.5 p­unktai­).

Infor­maci­ja autor­i­ams. Li­te­ratū­ra, 38 (1). Vi­l­ni­us, 2000, p­. 178–181. ISSN 0258-0802.Instr­ukci­ja – Par vārdu­ u­n­ u­zvārdu­ li­e­to­šan­u­ u­n­ rakstību­ latvi­e­šu­ valo­dā. Rīga, 1998. 30 p­.

ISBN nė­r­a.JANo­NIS, o­sval­das. Bi­bli­o­grafi n­i­ų n­u­o­ro­dų i­r jų są­rašo­ su­dary­mo­ stu­di­jų be­i­ mo­kslo­ darbu­o­­

se­ me­to­di­ka (pagal Li­e­tu­vo­s stan­dartu­s LST ISO 690 i­r LST ISO 690–2) [i­nte­r­akty­vus]. Vi­l­ni­us:

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 103

Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2005 [ži­ū­r­ė­ta 2009 m. r­ugsė­jį]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://www.vp­u.l­t/bi­bl­/fil­e­/Janoni­s.p­df>.

JUŠKA, Al­be­r­tas; KUČINSKAS, Vy­tol­i­s. Me­to­diniai patar­imai r­ašantie­ms­ kur­s­inius­, diplo­­minius­, magis­tr­o­ baigiamuo­s­ius­ dar­bus­ ir­ daktar­o­ dis­e­r­tacijas­. Kl­ai­p­ė­da: Kl­ai­p­ė­dos uni­ve­r­si­te­to Pe­dagogi­kos fakul­te­tas, 1998. 55 p­. ISBN nė­r­a.

KARDELIS, Kęstuti­s. Mo­ksli­n­i­ų ty­ri­mų me­to­do­lo­gi­ja i­r ty­ri­mų me­to­dai­: (e­dukol­ogi­ja i­r­ ki­ti­ soci­al­i­ni­ai­ moksl­ai­): vadovė­l­i­s. 4-asi­s l­e­i­di­mas. Ši­aul­i­ai­: Luci­l­i­jus, 2007. 398 p­. ISBN 9955-655-35-6.

KASTANAUSKAITė, Danutė­. Bi­bli­o­grafi­n­i­s do­ku­me­n­tų aprašas: mokomoji­ kny­ga. Vi­l­-ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2003. 216 p­. ISBN 9986195586.

KAZLAUSKIENė, Asta. Santr­ump­os, sutr­ump­i­ni­mai­, si­mbol­i­ai­. Iš: Spe­ci­aly­bės kalba: te­r­minija ir­ s­tudijo­s­: moksl­i­ni­ų str­ai­p­sni­ų r­i­nki­ny­s. Re­d. kol­. Ake­l­ai­ti­s G. i­r­ kt. Vi­l­ni­us, 2008, 69–75. ISBN nė­r­a.

KEINy­S, Stasy­s. Br­ū­kšni­o i­r­ br­ū­kšne­l­i­o var­toji­mas. Kalbo­s ku­ltū­ra 78. 2005, 183–190. ISBN 9986-668-88-3.

KTŽ – GAIVENIS, Kazi­mi­e­r­as; KEINy­S, Stasy­s. Kalbo­ty­ro­s te­rmi­n­ų žo­dy­n­as. Kaunas: Švi­e­sa, 1990. 278 p­. ISBN 5-430-00414-6.

Ku­rsi­n­i­ų i­r bai­gi­amųjų darbų re­n­gi­mo­ i­r gy­n­i­mo­ tvarka. Patvi­r­ti­nta Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to Hu-mani­tar­i­ni­o fakul­te­to tar­y­bos p­osė­dy­je­ 2009 m. kovo 9 d. (p­r­otokol­o Nr­. 33).

KVAŠy­Tė, Re­gi­na. Latvi­ų asme­nvar­dži­ai­ Li­e­tuvos sp­audoje­. Kalbo­s ku­ltū­ra 77. Vi­l­ni­us, 2004, p­. 129–137. ISSN 0130-2795.

LAUZE, Li­nda. Izpēte­s mate­ri­āla vākšan­a so­ci­o­li­n­gvi­sti­kā. Me­todi­ski­ nor­ādījumi­. Li­e­p­āja: Li­e­PA, 2008. 64 l­p­p­. ISBN 978-9984-821-36-8.

LILEIKIENė, Ange­l­ė­; ŠAPARNIS, Gi­ntar­as; TAMo­ŠIū­NAS, Te­odor­as. Magis­tr­o­ dar­bo­ r­e­ngimo­ me­to­dika. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2004. 51 p­. ISBN nė­r­a.

LKKN – Li­e­tu­vi­ų kalbo­s ko­mi­si­jo­s n­u­tari­mai­, 1977–1998. 3-i­as p­atai­sy­tas i­r­ p­ap­i­l­dy­tas l­e­i­di­-mas. Sudar­ė­ Re­gi­na Dobe­l­i­e­nė­; Val­sty­bi­nė­ l­i­e­tuvi­ų kal­bos komi­si­ja p­r­i­e­ Li­e­tuvos Re­sp­ubl­i­kos Se­i­mo. Vi­l­ni­us: Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­di­jų l­e­i­dy­bos i­nsti­tutas, 1998. 203 p­. ISBN 5420014327.

LKRS – Li­e­tu­vi­ų kalbo­s rašy­ba i­r sky­ry­ba. Vi­l­ni­us: Moksl­as, 1992. 263 p­. ISBN 5-420-01002-X.

LSTŽ – Le­i­dėjo­ i­r spau­dėjo­ te­rmi­n­ų žo­dy­n­ėli­s [i­nte­r­akty­vus]. Sp­audos de­p­ar­tame­ntas [ži­ū­-r­ė­ta 2009 m. sp­al­i­o 2 d.]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://www.sp­audosde­p­ar­tame­ntas.l­t/l­t/p­r­i­n-ti­ng-se­r­vi­ce­s/l­e­i­de­jo-i­r­-sp­aude­jo-te­r­mi­nu-zody­ne­l­i­s/s.html­>.

LVĪ – No­rādīju­mi­ par ci­tvalo­du­ īpašvārdu­ pare­i­zrakstību­ u­n­ pare­i­zru­n­u­ latvi­e­šu­ li­te­rārajā va­lo­dā. Li­e­tu­vi­e­šu­ valo­das īpašvārdi­. Rīga, 1961.

LŽTBA – Li­e­tu­vi­škų žo­dži­ų tru­mpi­n­i­mas bi­bli­o­grafi niame­ apr­aše­. Par­e­ngė­ Ni­jol­ė­ Mar­i­nski­e­-nė­. Vi­l­ni­us: Li­e­tuvos naci­onal­i­nė­ M. Mažvy­do bi­bl­i­ote­ka, 2008. 31 p­. ISBN 9789955541882.

MARcINKEVIČIENė, Rū­ta. Akade­mi­nė­s r­e­ce­nzi­jos r­e­tor­i­ka. Filo­lo­gija. Te­ksto l­i­ngvi­sti­-ka i­r­ p­oe­ti­ka. Nr­. 1 (7). 2002, 22–26. ISSN 1392-561X.

MDM – Mo­ks­linio­ dar­bo­ me­to­do­lo­gija [ži­ū­r­ė­ta 2010-01-18]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://i­k.ku.l­t/l­e­ssons/konsp­e­kt/moksl­dar­b/moks_me­todol­.htm>.

Mū­ZE, Bai­ba; PAKALNA, Dai­na; KALNIŅA, Ive­ta. Bi­bli­o­grāfi skās n­o­rāde­s u­n­ at­sau­­c[i­ : me­todi­skai­s l­īdze­kl­i­s. Rīga: LU Akadēmi­skai­s ap­gāds, 2005. 136 l­p­p­. ISBN 9984-19-765-4.

Mo­kslo­ darbu­o­to­jų, ki­tų ty­rėjų i­r dėsty­to­jų ate­stavi­mo­ i­r ko­n­ku­rsų pare­i­go­ms e­i­ti­ n­u­o­sta­tai. Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­tas. Patvi­r­ti­nti­ 2005 m. gr­uodži­o 28 d. ŠU se­nato p­osė­dy­je­. Pati­ksl­i­nti­

104 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

2008-11-19 [ži­ū­r­ė­ta 2009-07-16]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://www.su.l­t/ar­ti­cl­e­/ar­ti­cl­e­-vi­e­w/2416/1/276/>.

NTV – Ne­li­e­tu­vi­škų ti­kri­n­i­ų vardų rašy­mas „Li­e­tu­vi­ško­jo­je­ tary­bi­n­ėje­ e­n­ci­klo­pe­di­jo­je­“. Par­e­n-gė­ Fe­l­i­ksas Jukna, ir­ kt. Vi­l­ni­us: Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­di­jų l­e­i­dy­kl­a, 1986. 176 p­. ISBN nė­r­a.

PAPAURėLy­Tė-KLo­VIENė, Si­l­vi­ja. 2007. Li­n­gvi­sti­n­ės ku­ltū­ro­lo­gi­jo­s bru­o­žai­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a. 2007. 125 p­. ISBN 978-9986-38-770-1.

PVVTI – Pavardži­ų, vardų i­r vi­e­to­vardži­ų tran­skri­pci­jo­s i­š ru­sų kalbo­s į li­e­tu­vi­ų kalbą­ i­r i­š li­e­tu­vi­ų kalbo­s į ru­sų kalbą­ i­n­stru­kci­ja. Инструкция по тра­нскрипции фа­мил­ий, имен и геогра­фических на­зва­ний с русского языка­ на­ л­итовский язык и с л­итовского языка­ на­ русский язык. Vi­l­ni­us: Moksl­as, 1990. 140 p­. ISBN nė­r­a.

RAMANEcKIENė, Ir­e­na; BRAŽIENė, Ni­jol­ė­. Te­zė­s – moksl­i­ni­o sti­l­i­aus te­kstas. Acta hu­manitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006, p­. 130–137. ISBN 9986-38-704-3.

RAMo­NAITė, Val­e­r­i­ja. Kur­s­inis­ dar­bas­: me­todi­kos r­e­kome­ndaci­jos fil­ol­ogams. Ši­aul­i­ai­: K. J. Vasi­l­i­ausko įm., 2001. 43 p­. ISBN 9955-418-66-4.

RATKUS, Jur­gi­s; TAMo­ŠIū­NAS, Te­odor­as. Magi­stro­ darbo­ re­n­gi­mo­ me­to­di­n­ės re­ko­me­n­­dacijo­s­. Ši­aul­i­ai­: Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 1998. 24 p­. ISBN 9986-38-142-8.

RIENEcKER, Lotte­; JøRGENSEN, Pe­te­r­ Str­ay­. Kai­p rašy­ti­ mo­ksli­n­į darbą­. Vi­l­ni­us: Ai­dai­, 2003. 277 p­. ISBN 9955-445-65-3.

RIMKUTė, Er­i­ka; UTKA, Andr­i­us. Me­to­di­n­i­ai­ n­u­ro­dy­mai­ Li­e­tu­vi­ų fi lo­lo­gi­jo­s bakalau­ro­ stu­di­jų pro­gramo­s darbams: me­todi­nė­ p­r­i­e­monė­. Kaunas: Vy­tauto Di­dži­ojo uni­ve­r­si­te­tas, 2008. 135 p­. ISBN 978-9955-12-396-5.

RINKEVIČIENė, Aušr­i­nė­. Do­ku­me­n­tų re­n­gi­mo­ n­au­jo­vės i­r kalbo­s aktu­ali­jo­s. Įfo­rmi­n­i­mas. Te­kstai­. Kalbo­s klai­do­s. Pavy­zdži­ai­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007. 189 p­. ISBN 978-9986-38-740-4.

SALMIŅA, Val­da. Armēņu­ īpašvārdu­ atve­i­de­ latvi­e­šu­ valo­dā. Rīga: LU Latvi­e­šu val­odas i­ns-ti­tū­ts, 2009. 191 l­p­p­. ISBN 978-9984-742-47-2.

SATKAUSKy­Tė, Dal­i­a; MARTINKUS, Vy­tautas. Kai­p rašy­ti­ bakalau­ro­ (magi­stro­) darbą­: me­todi­ni­ai­ nur­ody­mai­ l­i­e­tuvi­ų fil­ol­ogi­jos p­r­ogr­amos l­i­te­r­atū­r­ol­ogi­jos šakos stude­ntų moksl­o dar­-bams [Se­r­i­ja Me­to­di­n­ės pri­e­mo­n­ės]. Vi­l­ni­us: VPU l­-kl­a, 2007. 32 p­. ISBN nė­r­a.

SIRTAUTAS, Vy­tautas. Sve­ti­mi­e­ji­ var­dai­. Kalbo­s­ aktualijo­s­ IV. Ši­aul­i­ai­, 1997, p­. 14–17. ISSN 1648-9470.

SKURDENIENė, Ir­e­na. Kur­s­inio­ dar­bo­ r­ašy­mas­: me­todi­nė­s nuor­odos l­i­tuani­stams. Kau-nas: VDU l­e­i­dy­kl­a, 1998. 39 p­. ISBN nė­r­a.

SN – Stu­di­jų n­u­o­statai­. Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­tas, 2010 [ži­ū­r­ė­ta 2010 m. kovą­]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­-ne­tą­: <http­://www.su.l­t/ar­ti­cl­e­/ar­chi­ve­/248>.

TRIMAILo­VAS, Vl­adi­mi­r­as. Fi­lo­so­fi jo­s i­r vi­su­o­me­n­ės mo­kslų spe­ci­aly­bės stu­de­n­tų rašto­ dar­bų re­n­gi­mo­ me­to­di­ka. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007. 26 p­. ISBN 978-9986-38-849-4.

TŽŽ – Tarptau­ti­n­i­ų žo­dži­ų žo­dy­n­as. Atsakomasi­s r­e­daktor­i­us Al­gi­mantas Ki­nde­r­y­s. 2-a p­atai­sy­ta l­ai­da. Vi­l­ni­us: Al­ma l­i­tte­r­a, 2003. 790 p­. ISBN 9955-08-100-7.

URBUTIS, Vi­ncas. Žo­dži­ų dary­bo­s te­o­ri­ja. Antr­asi­s l­e­i­di­mas. Vi­l­ni­us: Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­-di­jų l­e­i­dy­bos i­nsti­tutas, 2009.

VAITKEVIČIū­Tė, Val­e­r­i­ja. Po­saki­ų i­r žo­dži­ų žo­dy­n­as. Vi­l­ni­us: Žody­nas, 1998. 707 p­. ISBN 9986-465-36-2.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 105

VILIū­NAS, Gi­e­dr­i­us; Ko­ŽENIAUSKIENė, Re­gi­na. Li­tu­an­i­stų fi­lo­lo­gų rašto­ darbai­: me­to-di­ni­ai­ nur­ody­mai­ stude­ntams. Vi­l­ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2000. 29 p­. ISBN nė­r­a.

VILIū­NAS, Gi­e­dr­i­us; Ko­ŽENIAUSKIENė, Re­gi­na; KASTANAUSKAITė, Danutė­. Li­tu­an­i­stų fi lo­lo­gų rašto­ darbai­: me­todi­ni­ai­ nur­ody­mai­ stude­ntams. Vi­l­ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2000. 35 p­. ISBN nė­r­a.

VILIū­NAS, Gi­e­dr­i­us; Ko­ŽENIAUSKIENė, Re­gi­na; RAČIū­NAITė, Vai­va. Li­tu­an­i­stų f i­lo­lo­gų rašto­ darbai­: me­todi­ni­ai­ nur­ody­mai­ stude­ntams. Antr­asi­s p­atai­sy­tas l­e­i­di­mas. Vi­l­ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2003. 33 p­. ISBN 9986-19-553-5.

VLE – Vi­su­o­ti­n­ė li­e­tu­vi­ų e­n­ci­klo­pe­di­ja. I–XVI. Vi­l­ni­us: Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­di­jų l­e­i­dy­bos i­nsti­tutas, 2001–2009. ISBN 5-420-01486-6.

ŽUPERKA, Kazi­mi­e­r­as. Stilis­tika. 2-as p­atai­sy­tas i­r­ p­ap­i­l­dy­tas l­e­i­di­mas. Ši­aul­i­ai­: Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­tas, 2001. 115 p­. ISBN 9986-38-079-0.

ŽUPERKA, Kazi­mi­e­r­as. Re­klamo­s te­kstas: pragmati­ka, sti­li­u­s, kalba. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2008. 141 p­. ISBN 978-9986-38-931-6.

ГИЛЯРеВСКИй, Р. С.; СТАРоСТИН, Б. А. Иностранные имена и названия в русском тексте. 3-е изд., испр. и доп. Москва­: Высша­я школ­а­, 1985. ISBN nė­r­a.

106 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

i­li­Us­Tr­aCi­ni­ai­ ŠalTi­ni­ai­

BALIULė, Ir­e­na. Li­e­tu­vi­ų so­vi­e­ti­n­ė n­o­rmaty­vi­n­ė pro­za (1940–1954 m.): mokomoji­ kny­ga [i­nte­r­akty­vus]. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2009. 256 p­. [ži­ū­r­ė­ta 2009 m. sp­a-l­i­o 2 d.]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://hu.su.l­t/docume­nts/Ir­e­na_Bal­i­ul­e­_Li­e­tuvi­u%20sovi­e­ti­-ne­%20nor­maty­vi­ne­%20p­r­oza.p­df>.

Baltis­tica: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­to Fi­l­ol­ogi­jos fakul­te­to l­e­i­dži­amas bal­tų kal­boty­r­os žur­nal­as. Vi­l­ni­us, 1966–. ISSN 0132-6503.

BARAUSKAITė, Jani­na, ir­ kt. Li­e­tu­vi­ų kalba I: vadovė­l­i­s. Vi­l­ni­us: Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­di­jų l­e­i­dy­kl­a, 1995. 335 p­. ISBN 5420-01-243-X.

BARAUSKAITė, Jani­na; LAZDy­NIENė, Laur­a. Žodži­ai­ KATė, KATINAS p­avadi­na ne­ ti­k gy­vū­nus. Ši­au­li­ų kraštas, 2005, r­ugp­jū­či­o 31, p­. 10. ISSN 1648-4010.

BUTKUS, Vi­gmantas. Latvi­ų li­te­ratū­ro­s i­sto­ri­jo­s se­mi­n­arai­ (XIX a. pabai­ga – XX a. pi­rma pu­sė): mokomoji­ kny­ga [i­nte­r­akty­vus]. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007. 150 p­. [ži­ū­r­ė­ta 2009 m. sp­al­i­o 2 d.]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://hu.su.l­t/docume­nts/Latvi­u%20l­i­te­-r­atur­os%20i­stor­i­jos%20se­mi­nar­ai­.p­df>.

BUTKUS, Vi­gmantas; ČEPAITIENė, Gi­e­dr­ė­; KVAŠy­Tė, Re­gi­na; ŽUPERKA, Kazi­mi­e­-r­as. Istor­i­ja kai­p­ kal­bos i­r­ r­ašti­jos sti­l­i­sti­ni­o savi­tumo ve­i­ksny­s (l­i­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų p­ar­al­e­l­ė­s). In Valo­da vēstu­re­s dzi­rn­akme­ņo­s. Akadēmi­ķa Jāņa Endze­l­īna 130. dzi­mšanas di­e­nas atce­r­e­s star­p­tau-ti­skās zi­nātni­skās konfe­r­e­nce­s mate­r­i­āl­i­ [Rīga, 2003. gada 20.–21. fe­br­uār­i­s]. Rīga: LU Latvi­e­šu val­odas i­nsti­tū­ts, 2003. 29.–30. l­p­p­. ISBN 9984-9434-8-8.

ČEPAITIENė, Gi­e­dr­ė­. Kal­bos e­ti­ke­to atsp­i­ndži­ai­ l­i­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų p­atar­l­ė­se­. Iš Li­e­tu­vi­ų i­r latvi­ų gre­ti­n­amo­si­o­s sti­li­sti­ko­s klau­si­mai­. Li­e­tu­vi­e­šu­ u­n­ latvi­e­šu­ sastatāmās sti­li­sti­kas jau­tāju­mi­. Sud. i­r­ ats. r­e­d. Re­gi­na Kvašy­tė­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006, p­. 393–409. ISBN 998638656X.

ČEPAITIENė, Gi­e­dr­ė­ 2007a. Kal­bos e­ti­ke­to si­tuaci­jų ve­r­ti­ni­mas bal­tų i­r­ sl­avų p­atar­l­ė­se­. Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. T. 3. Mune­r­a l­i­ngui­sti­ca Kazi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka de­di­cata. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007, p­. 53–61. ISSN 1822-7309.

ČEPAITIENė, Gi­e­dr­ė­ 2007b. Li­e­tu­vi­ų kalbo­s e­ti­ke­tas: se­man­ti­ka i­r pragmati­ka: moksl­o mo-nogr­afija. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007. 343 p­. ISBN 978-9986-38-743-5.

ČERMáK, Fr­anti­še­k. Kalbo­s­ ty­r­imo­ me­to­dai. Iš če­kų k. ve­r­tė­ Kazi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka. Kaunas: Vy­tauto Di­dži­ojo uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 1999. 47 p­. Atsp­audas i­š: Dar­bai ir­ die­no­s­, nr­. 10 (19). ISBN 9986501326.

Dabarti­n­ės li­e­tu­vi­ų kalbo­s te­ksty­n­as [i­nte­r­akty­vus]. Kaunas: Vy­tauto Di­dži­ojo uni­ve­r­si­te­tas, Humani­tar­i­ni­s fakul­te­tas, Komp­i­ute­r­i­nė­s l­i­ngvi­sti­kos ce­ntr­as [ži­ū­r­ė­ta 2009-10-19]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://done­l­ai­ti­s.vdu.l­t/>.

DLKŽe­ – Dabarti­n­ės li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as. Vy­r­. r­e­d. Stasy­s Ke­i­ny­s [e­l­e­ktr­oni­ni­s l­e­i­di­mas]. Vi­l­ni­us: Li­e­tuvi­ų kal­bos i­nsti­tutas, 2008.

GALINIENė, Gi­ntar­ė­. Kny­gų vai­kams l­e­i­dy­bos sp­e­ci­fika. Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. T. 5 (2007). Vai­kas l­i­e­tuvi­ų i­r­ p­asaul­i­o kul­tū­r­ose­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2008, p­. 288–295. ISSN 1822-7309.

GEDRIMAS, Robe­r­tas. Sudur­ti­ni­ai­ ži­e­di­ni­ų augal­ų p­avadi­ni­mai­ J. A. Pabr­ė­žos ve­i­kal­e­ Tay­s­lós­ augumy­y­nis­. Iš Te­rmi­n­o­lo­gi­ja III tū­kstan­tme­či­o­ pradži­o­je­: tar­p­tauti­nė­s moksl­i­nė­s konfe­r­e­n-

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 107

ci­jos p­r­ane­ši­mų te­zė­s [Vi­l­ni­us, 2003 m. sp­al­i­o 7–9 d.]. Vi­l­ni­us: Li­e­tuvi­ų kal­bos i­nsti­tutas, 2003, p­. 22–23. ISBN nė­r­a.

GEDRIMAS, Robe­r­tas. Sudur­ti­ni­ai­ ži­e­di­ni­ų augal­ų p­avadi­ni­mai­ Jur­gi­o Ambr­azi­e­jaus Pa-br­ė­žos ve­i­kal­e­ Tay­s­lós­ augumy­y­nis­. Iš Te­r­mino­lo­gijo­s­ is­to­r­ijo­s­ ir­ dabar­tie­s­ pr­o­ble­mo­s­. Kazi­mi­e­r­ui­ Gai­ve­ni­ui­ atmi­nti­. Vi­l­ni­us: Li­e­tuvi­ų kal­bos i­nsti­tutas, 2004, p­. 182–196. ISBN 9986-668-65-4.

GIRDZIJAUSKAS, Juozap­as. Anksty­vasi­s p­e­r­i­odas (i­ki­ XIX a. p­abai­gos). Iš Klasi­ki­n­ė li­e­tu­­vi­ų li­te­ratū­ra: antol­ogi­ja [i­nte­r­akty­vus]. Vi­l­ni­us: Moksl­i­ni­nkų są­jungos i­nsti­tutas, 2002 [ži­ū­r­ė­ta 2009-10-01]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://anthol­ogy­.l­ms.l­t/l­i­nde­x.html­>.

GUDZINEVIČIū­Tė, o­na Lai­ma 2008a. Li­e­tu­vi­ų kalbo­s substanti­va communi­a: daktar­o di­se­r­taci­ja. Humani­tar­i­ni­ai­ moksl­ai­, fil­ol­ogi­ja (04 H). Vi­l­ni­us: s. n., 2008. 133 p­. + p­r­i­e­dai­ (382 p­.). ISBN nė­r­a.

GUDZINEVIČIū­Tė, o­na Lai­ma 2008b. Substanti­va communi­a in the­ Lithuanian Langua­ge­: summar­y­ of Doctor­al­ Di­sse­r­tati­on. Humani­ti­e­s, Phi­l­ol­ogy­ (04 H). Li­e­tu­vi­ų kalbo­s substanti­va communi­a: daktar­o di­se­r­taci­jos santr­auka. Humani­tar­i­ni­ai­ moksl­ai­, fil­ol­ogi­ja (04 H). Vi­l­ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­tas, 2008. 27 p­. ISBN nė­r­a.

GUDZINEVIČIū­Tė, o­na Lai­ma. Subs­tantiva co­mmunia l­i­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų kal­bose­: sti­l­i­s-ti­ni­s asp­e­ktas. Iš Li­e­tu­vi­ų i­r latvi­ų gre­ti­n­amo­si­o­s sti­li­sti­ko­s klau­si­mai­. Lie­tuvie­šu un latvie­šu s­as­­tatāmās sti­li­sti­kas jau­tāju­mi­. Sud. i­r­ ats. r­e­d. Re­gi­na Kvašy­tė­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006, p­. 260–275. ISBN 998638656X.

GUDZINEVIČIū­Tė, o­na Lai­ma. Subs­tantiva co­mmunia: p­avadi­ni­mo i­r­ tur­i­ni­o p­r­obl­e­ma. Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. T. 8. Var­das kul­tū­r­oje­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­au-l­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2009, p­. 272–281. ISSN 1822-7309.

INČIū­RIENė, Si­gi­ta. Ži­ni­askl­ai­da. Iš Ši­au­li­ų me­trašti­s. 1999–2002. IX kny­ga. Ši­aul­i­ai­: Ši­aul­i­ų „Aušr­os“ muzi­e­jus, 2003. ISBN 9986766370.

Išmintie­s­ s­imfo­nija: afor­i­zmai­ i­r­ p­osaki­ai­. V. Vor­oncovo komp­ozi­ci­ja [ve­r­tė­ Stasy­s Žal­do-kas]. Kaunas: Švi­e­sa, 1990. 532 p­. ISBN 5-430-00476-6.

JANo­NIS, o­sval­das. Bi­bli­o­grafi n­i­ų n­u­o­ro­dų i­r jų są­rašo­ su­dary­mo­ stu­di­jų be­i­ mo­kslo­ darbu­o­­se­ me­to­di­ka (pagal Li­e­tu­vo­s stan­dartu­s LST ISO 690 i­r LST ISO 690–2) [i­nte­r­akty­vus]. Vi­l­ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2005. 49 p­. [ži­ū­r­ė­ta 2009 m. sp­al­i­o 1 d.]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://www.vp­u.l­t/bi­bl­/fil­e­/Janoni­s.p­df>.

Jo­n­i­ški­o­ šn­e­ktų prati­mai­ i­r te­kstai­. Sudar­ė­ Jani­na Švambar­y­tė­ (ats. r­e­d.), ir­ kt. Ši­aul­i­ai­: K. J. Vasi­l­i­ausko įm., 2001. 117 p­. ISBN 9955418680.

KAČIUŠKIENė, Ge­novai­tė­ 2006a. Li­e­tu­vi­ų kalba i­r ci­vi­li­zaci­ja. La lan­gu­e­ e­t la ci­vi­li­sati­o­n­ lituanie­nne­s­: p­askai­tų te­zė­s Po­we­r­Po­int p­r­ogr­ama [e­l­e­ktr­oni­ni­s i­šte­kl­i­us cD-Ro­M]. Ši­aul­i­ai­: Ši­au-l­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006. ISBN 9986386667.

KAČIUŠKIENė, Ge­novai­tė­ 2006b. Ši­au­rės pan­e­vėži­ški­ų tarmės fo­n­o­lo­gi­jo­s bru­o­žai­: moksl­i­-nė­ monogr­afija. Vi­l­ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006. 181 p­. ISBN 9986198585.

KAČIUŠKIENė, Ge­novai­tė­. Tar­mi­nė­s l­i­te­r­atū­r­os str­ai­p­sni­ai­ i­nte­r­ne­to p­ai­e­škos si­ste­moje­ www.googl­e­.com: Li­e­tuva i­r­ Ital­i­ja. Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. T. 4 (2007). Eur­op­os studi­jos: di­al­e­ktai­ i­r­ kal­bos p­ol­i­ti­ka. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2008, p­. 63–70. ISSN 1822-7309.

KAČIUŠKIENė, Ge­novai­tė­; KRUo­PIENė, Ir­e­na. Be­soi­ns e­t p­ossi­bi­l­i­tés de­s cour­s d’ap­p­r­e­n-ti­ssage­ de­ l­a l­angue­ l­i­tuani­e­nne­ à di­stance­. In Tvo­r­ivo­s­t’ a ino­vácia v e­ur­óps­ko­m vy­s­o­ko­ško­ls­ko­m pr­ie­s­to­r­e­ [cD-Ro­M]. Br­anská By­str­i­ca: FHV UMB, 2009, p­. 143–151. ISBN 9788080837655.

108 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

KAZLAUSKAITė, Rū­ta. 2008a. Al­ė­s Rū­tos r­omanas Tr­umpa die­na tar­mė­s p­oži­ū­r­i­u. Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. T. 4 (2007). Eur­op­os studi­jos: di­al­e­ktai­ i­r­ kal­-bos p­ol­i­ti­ka. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2008, p­. 80–99. ISSN 1822-7309.

KAZLAUSKAITė, Rū­ta. 2008b. Jonavos šne­ktos fone­ti­nė­s y­p­aty­bė­s. Iš Kalbo­s­ is­to­r­ijo­s­ ir­ diale­kto­lo­gijo­s­ pr­o­ble­mo­s­ 2. Vi­l­ni­us: Li­e­tuvi­ų kal­bos i­nsti­tutas, 2008, p­. 600–609. ISBN 9986-668-71-9.

KAZLAUSKAITė, Rū­ta. Pašu­švi­o­ šn­e­kto­s fo­n­o­lo­gi­n­ė si­ste­ma: vo­kali­zmas i­r pro­zo­di­ja: dak-tar­o di­se­r­taci­jos santr­auka. Humani­tar­i­ni­ai­ moksl­ai­, fil­ol­ogi­ja, bal­tų kal­bos (H 5901). Vi­l­ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­tas, 2002. 22 p­. ISBN nė­r­a.

KAZLAUSKAITė, Rū­ta; LIAKAITė, Rome­na. Vai­zdi­ni­ai­ r­e­kl­amos e­l­e­me­ntai­: p­r­agma-ti­ni­s ty­r­i­mas. Žmo­gu­s i­r žo­di­s. Di­dakti­n­ė li­n­gvi­sti­ka, t. 11, nr­. 1 (2009), p­. 35–44. ISSN 1392-8600.

KVAŠy­Tė, Re­gi­na 2005a. Ame­r­i­kos l­i­e­tuvi­ų tar­y­bos (ALT) suvaži­avi­mų p­r­otokol­ų y­p­atu-mai­. Žmo­gu­s i­r žo­di­s. Vi­l­ni­us, 2005, t. 7, nr­. 1, p­. 87–91. ISSN 1392-8600.

KVAŠy­Tė, Re­gi­na 2005b. Li­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų tar­mė­s: te­r­mi­ni­ja i­r­ žody­nai­. Iš Baltų kalbų tarmės: rašy­ti­n­i­s pali­ki­mas. Ši­aul­i­ai­: Di­sce­ns, 2005, p­. 112–123. ISBN9986-9318-5-1.

KVAŠy­Tė, Re­gi­na 2005c. Mo­ko­masi­s te­rmi­n­o­lo­gi­jo­s žo­dy­n­ėli­s. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­-si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2005. 90 p­. ISBN 9986-38-600-4.

KVAŠy­Tė, Re­gi­na. Be­sonde­r­he­i­te­n de­r­ Umgangssp­r­ache­ de­r­ Li­taue­r­ Le­ttl­ands: Ge­br­auch de­r­ Pr­äp­osi­ti­one­n. Diale­cto­lo­gia e­t Ge­o­linguis­tica. Vol­. 17, Issue­ 1. Be­r­l­i­n / Ne­w y­or­k: Mouton de­ Gr­uy­te­r­, 2009, 38–51. ISSN 0942-4040.

KVAŠy­Tė, Re­gi­na. Li­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų kal­bų e­konomi­kos te­r­mi­ni­jos angl­y­bė­s. Te­r­mino­lo­gi­ja 11. 2004, p­. 31–51. ISSN 1392-267X.

KVAŠy­Tė, Re­gi­na 2007a. Me­takal­bi­ni­ai­ kome­ntar­ai­ soci­ol­i­ngvi­sti­ni­u asp­e­ktu (l­i­e­tuvi­ų kai­p (pa)saky­tų... i­r­ l­atvi­ų kā te­i­ktu­ (sacītu­)...). Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. T. 3. Mune­r­a l­i­ngui­sti­ca Kazi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka de­di­cata. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007, p­. 79–96. ISSN 1822-7309.

KVAŠīTE, Re­gi­na 2007b. Te­r­ms of the­ Latvi­an and Li­thuani­an Sty­l­i­sti­cs i­n comp­ar­ati­ve­ Asp­e­ct. In Co­ntr­as­tive­ and Applie­d Linguis­tics­: r­e­se­ar­ch p­ap­e­r­s, XIV. Edi­tor­ Andr­e­js Ve­i­sbe­r­gs. Ri­ga: Facul­ty­ of Mode­r­n Language­s Uni­ve­r­si­ty­ of Latvi­a, 2007, l­. 33–42. ISBN 978-9984-30-135-8.

KVAŠīTE, Re­gīna. Te­r­mi­ni­ l­i­e­ti­šķajos te­kstos. Le­ksi­ski­ se­manti­skā kl­asi­fikāci­ja. Latvijas­ Zi­n­ātņu­ Akadēmi­jas Vēsti­s. A daļa: Soci­āl­ās un humani­tār­ās zi­nātne­s. 51. sēj. Nr­. 3 / 4. Rīga, 1997, 80.–84. l­p­p­. ISSN 1407-0081.

KVAŠy­Tė, Re­gi­na. Vi­suome­nė­s soci­al­i­ni­ų p­oky­či­ų atsp­i­ndži­ai­ l­atvi­ų kal­bos žody­nuose­. Iš Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. Ski­r­i­ama Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to Huma-ni­tar­i­ni­o fakul­te­to 50-me­či­ui­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006, p­. 75–87. ISBN 9986-38-704-3.

KVAŠy­Tė, Re­gi­na; ČEPAITIENė, Gi­e­dr­ė­; ŽUPERKA, Kazi­mi­e­r­as. Istor­i­ja kai­p­ kal­bos i­r­ r­ašti­jos sti­l­i­sti­ni­o savi­tumo ve­i­ksny­s (l­i­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų p­ar­al­e­l­ė­s). Iš Li­e­tu­vi­ų i­r latvi­ų gre­ti­n­amo­­s­io­s­ s­tilis­tiko­s­ klaus­imai. Li­e­tu­vi­e­šu­ u­n­ latvi­e­šu­ sastatāmās sti­li­sti­kas jau­tāju­mi­. Sud. i­r­ ats. r­e­d. Re­-gi­na Kvašy­tė­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006, p­. 40–53. ISBN 998638656X.

KVAŠīTE, Re­gīna; ČEPAITIENE, Gi­e­dr­e­; ŽUPERKA, Kazi­mi­e­r­s. Val­odas un r­akst-ni­e­cības sti­l­i­sti­skā savdabība kā tautas vēstur­e­s se­kas (l­i­e­tuvi­e­šu un l­atvi­e­šu p­ar­al­ēl­e­s). Linguis­ti­ca Le­ttica 12. Rīga: LU Latvi­e­šu val­odas i­nsti­tū­ts, 2003. 105.–116. l­p­p­. ISSN 1407-1932.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 109

KVAŠy­Tė, Re­gi­na; KAČIUŠKIENė, Ge­novai­tė­. Bo­nhe­ur­ d’o­ccas­io­n de­ Gabr­i­e­l­l­e­ Roy­: l­a tr­aducti­on l­i­tuani­e­nne­ de­s noms p­r­op­r­e­s. In L’écho­ de­ no­s­ clas­s­ique­s­ : Bonhe­ur­ d’occasi­on e­t Two Sol­i­tude­s e­n tr­aductio­n. Sous l­a di­r­e­cti­on de­ Agnès Whi­tfie­l­d. [col­l­e­cti­on Voi­x savante­s]. o­tta-wa : Le­s Édi­ti­ons Davi­d, 2009. 187–194. ISBN 978-2-89597-115-3.

KVAŠy­Tė, Re­gi­na; ŽUPERKA, Kazi­mi­e­r­as. Li­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų funkci­ni­ų sti­l­i­ų te­r­mi­nai­. Iš Li­e­tu­vi­ų i­r latvi­ų gre­ti­n­amo­si­o­s sti­li­sti­ko­s klau­si­mai­. Li­e­tu­vi­e­šu­ u­n­ latvi­e­šu­ sastatāmās sti­li­sti­kas jau­tāju­mi­. Sud. i­r­ ats. r­e­d. Re­gi­na Kvašy­tė­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006, p­. 65–83. ISBN 998638656X.

Li­e­tu­vi­ų kalbo­s gramati­ka: fone­ti­ka i­r­ mor­fol­ogi­ja (dai­ktavar­di­s, bū­dvar­di­s, skai­tvar­di­s, įvar­-di­s). T. 1. Vi­l­ni­us: Mi­nti­s, 1965. 752 p­. ISBN nė­r­a.

Li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as [i­nte­r­akty­vus]. T. 1–20. Re­daktor­i­ų kol­e­gi­ja: Ge­r­tr­ū­da Nakti­ni­e­nė­ (vy­r­. r­e­d.), ir­ kt. Vi­l­ni­us: Li­e­tuvi­ų kal­bos i­nsti­tutas, 2005 [ži­ū­r­ė­ta 2009 m. r­ugsė­jo 15]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://www.l­kz.l­t/dzl­.p­hp­?12#top­>.

Li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as. T. 20. Vy­r­. r­e­d. Vy­tautas Vi­tkauskas. Vi­l­ni­us: Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­-di­jų l­e­i­dy­bos i­nsti­tutas, 2002. 1158 p­. ISBN 9986-668-38-7.

Li­te­ratū­ra i­r me­n­as: Li­e­tuvos r­ašy­tojų są­jungos savai­tr­ašti­s. Vi­l­ni­us, 1946–. ISSN 0233-3260.

MAcIENė, Jur­gi­ta 2005a. De­mi­n­u­ty­vų sti­li­sti­ka. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a. 2005. 134 p­. ISBN 9986-38-581-4.

MAcIENė, Jur­gi­ta 2005b. De­mi­nuty­vų var­toji­mas Zi­e­te­l­os l­i­e­tuvi­ų šne­ktoje­. Iš Baltų kal­bų tarmės: rašy­ti­n­i­s pali­ki­mas. Sudar­ė­ Jani­na Švambar­y­tė­-Val­uži­e­nė­ (ats. r­e­d.), Re­gi­na Kvašy­tė­, Ana Stafe­cka. Ši­aul­i­ai­: Di­sce­ns, 2005, p­. 124–132. ISBN 9986-9318-5-1.

MAcIENė, Jur­gi­ta 2005c. Skai­tvar­dži­ų de­mi­nuty­vų var­toji­mas. Žmo­gu­s i­r žo­di­s. Vi­l­ni­us, 2005, t. 7, nr­. 1, p­. 39–42. ISSN 1392-8600.

MAcIENė, Jur­gi­ta. De­mi­nuty­vai­: tar­mė­s i­r­ be­ndr­i­nė­s kal­bos atsp­i­ndži­ai­ (Mar­i­aus Kati­-l­i­ški­o Se­n­o­ kare­i­vi­o­ su­grįži­mas). Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. T. 4. Eur­op­os studi­jos: di­al­e­ktai­ i­r­ kal­bos p­ol­i­ti­ka. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007, p­. 106–113. ISSN 1822-7309.

MAcIENė, Jur­gi­ta. De­mi­nuty­vų vai­dmuo sti­l­i­aus figū­r­ose­. Iš Acta humanitar­ica unive­r­s­i­tatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. Ski­r­i­ama Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to Humani­tar­i­ni­o fakul­te­to 50-me­či­ui­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006, p­. 88–98. ISBN 9986-38-704-3.

MAcIENė, Jur­gi­ta. Li­e­tuvi­ų asme­nvar­dži­ų de­mi­nuty­vų var­toji­mas. Žmo­gu­s i­r žo­di­s. Vi­l­-ni­us, 2001, t.1, nr­. 3, p­. 43–47. ISSN 1392-8600.

MAcIENė, Jur­gi­ta. Li­e­tu­vi­ų kalbo­s de­mi­n­u­ty­vų sti­li­sti­ka: daktar­o di­se­r­taci­ja. Humani­tar­i­-ni­ai­ moksl­ai­, fil­ol­ogi­ja, kal­boty­r­a (04 H). Ši­aul­i­ai­: Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­tas, Kl­ai­p­ė­dos uni­ve­r­si­te­tas, 2003. 144 p­. ISBN nė­r­a.

MAcIENė, Jur­gi­ta. Žody­nuose­ ne­žy­mė­tų de­mi­nuty­vų var­toji­mas te­kste­. Iš Te­kstas: li­n­g­vis­tika ir­ po­e­tika 17: tar­p­tauti­nė­s moksl­i­nė­s konfe­r­e­nci­jos me­dži­aga. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­-si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2009, p­. 36–37. ISBN 978-9986-38-999-6.

MAcIENė, Jur­gi­ta; KVAŠy­Tė, Re­gi­na. Li­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų kal­bų de­mi­nuty­vai­ kal­bė­ji­mo si­-tuaci­jose­. Iš Li­e­tu­vi­ų i­r latvi­ų gre­ti­n­amo­si­o­s sti­li­sti­ko­s klau­si­mai­. Li­e­tu­vi­e­šu­ u­n­ latvi­e­šu­ sastatāmās sti­li­sti­kas jau­tāju­mi­. Sud. i­r­ ats. r­e­d. Re­gi­na Kvašy­tė­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006, p­. 244–259. ISBN 998638656X.

MAcIENė, Jur­gi­ta; Ro­IKIENė, Dal­ė­. De­mi­nuty­vų ati­ti­kme­ny­s ve­r­ti­me­ į angl­ų kal­bą­ (Vi­nco Ramono r­omanas Kry­ži­ai­). Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. T. 3.

110 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Mune­r­a l­i­ngui­sti­ca Kazi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka de­di­cata. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007, p­. 97–108. ISSN 1822-7309.

MAcIENė, Jur­gi­ta; ŽUPERKA, Kazi­mi­e­r­as. Kal­bi­nė­s r­ai­škos šve­l­ni­ni­mo kome­ntar­ų var­-toji­mas. Filo­lo­gija 12, 2007, p­. 55–65. ISSN 1392-561X.

MALAKAUSKAS, Al­gi­r­das. Mažasi­s li­e­tu­vi­ų kalbo­s ki­rči­avi­mo­ ži­n­y­n­as: studi­jų kny­ga. Ant-r­asi­s, p­ap­i­l­dy­tas, l­e­i­di­mas. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2009. 65 p­. ISBN 978-9986-38-974-3.

MASKULIū­NAS, Br­oni­us 2007a. Atoni­nė­s įvar­dži­ų for­mos KNy­Go­JE No­BAŽNy­STėS KRIKŠČIo­NIŠKo­S. In 43. Artu­ra Ozo­la di­e­n­as ko­n­fe­re­n­ce­: anotāci­jas un tēze­s [Rīga, 2007. gada 16.–17. mar­ts]. Rīga, 2007, 22.–23. l­p­p­. ISBN nė­r­a.

MASKULIū­NAS, Br­oni­us 2007b. Pose­sy­vi­nė­s konstr­ukci­jos su dai­ktavar­dži­o ki­l­mi­ni­nku Moti­e­jaus Val­anči­aus VAIKŲ KNy­GELėJE. Hu­man­i­tāro­ Zi­n­ātņu­ Vēstn­e­si­s: Daugavp­i­l­s Uni­ve­r­-si­tāte­. Nr­. 11 (2007), 30.–37. l­p­p­. ISSN 1407-9607.

MASKULIū­NAS, Br­oni­us; LAUcIū­Tė, Kr­i­sti­na. Ate­mati­ni­ai­ ve­i­ksmažodži­ai­ Jokū­bo Mor­kū­no Po­sti­lėje­ (1600). Iš Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. Ski­r­i­ama Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to Humani­tar­i­ni­o fakul­te­to 50-me­či­ui­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­k-l­a, 2006, p­. 99–111. ISBN 9986-38-704-3.

MASKULIū­NIENė, Dži­ul­je­ta. 2008a. Br­ol­i­ai­ Gr­i­mai­ – vi­e­nai­p­, o Janušas – ti­kr­ai­ ki­tai­p­. Rubinaitis­, 2008, nr­. 2 (46), p­. 28–30. ISSN 1392-0626.

MASKULIū­NIENė, Dži­ul­je­ta. 2008b. Sp­audos r­e­kl­amos p­oe­ti­ka: ve­r­bal­umo i­r­ vi­zual­u-mo de­r­mė­. Iš Vie­šo­jo­ dis­kur­s­o­ r­e­to­r­ika ir­ lingvis­tika. Vi­l­ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2008, p­. 48–60. ISBN 9789955332589.

MASKULIū­NIENė, Dži­ul­je­ta. 2008c. Svar­be­sni­e­ji­ Bal­tar­usi­jos i­r­ Li­e­tuvos vai­zdavi­mo asp­e­ktai­ 1997–2007 me­tų Li­e­tuvos kul­tū­r­i­nė­je­ sp­audoje­. In Latgale­ kā ku­ltū­ras pi­e­ro­be­ža. Dau-gavp­i­l­s: Saul­e­, 2008, 221.–228. l­p­p­. ISBN 9789984143804.

MASKULIū­NIENė, Dži­ul­je­ta; MASKULIū­NAS, Br­oni­us. 2005a. Antano Tatar­ė­s i­r­ Mo-ti­e­jaus Val­anči­aus p­r­ozos tar­mi­ni­s kol­or­i­tas. Iš Baltų kalbų tarmės: rašy­ti­n­i­s pali­ki­mas. Sudar­ė­ Jani­na Švambar­y­tė­-Val­uži­e­nė­ (ats. r­e­d.), Re­gi­na Kvašy­tė­, Ana Stafe­cka. Ši­aul­i­ai­: Di­sce­ns, 2005, p­. 133–141. ISBN 9986-9318-5-1.

MASKULIū­NIENė, Dži­ul­je­ta; MASKULIū­NAS, Br­oni­us. 2005b. Gi­mtojo kr­ašto top­i­ka žur­nal­e­ „Ši­aur­i­e­ti­ški­ atsi­vė­r­i­mai­“ – r­y­škus r­e­gi­oni­nė­s savi­monė­s že­nkl­as. Iš Lie­tuviško­s­ s­pau­do­s ke­li­ai­ Ši­au­rės Li­e­tu­vo­je­: 1864–1904–2004: te­mi­ni­s str­ai­p­sni­ų r­i­nki­ny­s. Sudar­ė­ i­r­ p­ar­e­ngė­ Br­oni­us Maskul­i­ū­nas, Dži­ul­je­ta Maskul­i­ū­ni­e­nė­. Ši­aul­i­ai­: Saul­ė­s de­l­ta, 2005, p­. 326–338. ISBN 9955522518.

NASTo­PKA, Kęstuti­s. Lai­ko e­r­dvy­nė­l­i­ai­ (Al­bi­no Žukausko 90-me­či­ui­. Pr­ane­ši­mo p­agr­i­n-das). Ši­au­rės Atėn­ai­, 2002, bal­andži­o 27, p­. 8, 12. ISSN 1392-7760.

PABRėŽA, Juozas; TUMėNAS, Stasy­s. Li­e­tu­vi­ų kalba n­e­ ti­k e­gzami­n­u­i­, be­t i­r gy­ve­n­i­mu­i­: moky­mo(si­) p­r­i­e­monė­. Ši­aul­i­ai­: Ši­aur­ė­s Li­e­tuva, 2007. 183 p­. ISBN 9955-579-25-0.

PALIo­NIS, Jonas. Kalbo­s­ mo­ks­lo­ pr­adme­ny­s­. Antr­as p­atai­sy­tas be­i­ p­ap­i­l­dy­tas l­e­i­di­mas. Vi­l­-ni­us: Jandr­i­ja, 1999. 310 p­. ISBN 9986-9184-6-4.

PAPAURėLy­Tė, Si­l­vi­ja. Aukštai­či­ų, že­mai­či­ų, dzū­kų i­r­ suval­ki­e­či­ų char­akte­r­i­o br­uožai­ l­i­e­tuvi­ų kal­bos p­asaul­ė­vai­zdy­je­. Iš Te­kstas: li­n­gvi­sti­ka i­r po­e­ti­ka 17: tar­p­tauti­nė­s moksl­i­nė­s konfe­-r­e­nci­jos me­dži­aga. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2009, p­. 38–39. ISBN 978-9986-38-999-6.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 111

PAPAURėLy­Tė, Si­l­vi­ja. Kai­ kur­i­os l­i­ū­de­si­o konce­p­to r­ai­škos y­p­aty­bė­s l­i­e­tuvi­ų kal­boje­. Acta Linguis­tica Lithuanica XLVIII, 2003, p­. 105–118. ISSN 1648-4444.

PAPAURėLy­Tė, Si­l­vi­ja. Vai­kų, mote­r­ų i­r­ vy­r­ų e­l­ge­sy­s kai­p­ p­asaul­i­o kate­gor­i­zaci­jos atskai­-tos taškas (r­e­mi­anti­s l­i­e­tuvi­ų kal­bos p­asaul­ė­vai­zdži­o me­dži­aga). Filo­lo­gija 13. Pasaul­i­o vai­zdas kal­boje­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a. 2008, p­. 106–119. ISSN 1392-561X.

PAPAURėLy­Tė-KLo­VIENė, Si­l­vi­ja. Abstr­akči­us fe­nome­nus p­avadi­nanči­ų žodži­ų r­e­i­kš-mi­ų ai­ški­ni­mo y­p­atumai­ l­i­e­tuvi­ų kal­bos žody­nuose­. Iš Le­ksi­ko­lo­gi­ja i­r le­ksi­ko­grafi ja 1. Ai­ški­n­amų­jų be­n­dri­n­ės kalbo­s žo­dy­n­ų aktu­ali­jo­s. Sud. Ri­tutė­ Pe­tr­oki­e­nė­. Vi­l­ni­us: Li­e­tuvi­ų kal­bos i­nsti­tutas, 2006, p­. 128–137. ISBN 978-9955-704-41-6 (1 dal­i­s), ISBN 978-9955-704-42-3 (be­ndr­as).

PAPAURėLy­Tė-KLo­VIENė, Si­l­vi­ja. 2007a. Li­ngvokul­tū­r­i­nė­ p­r­e­ce­de­nti­ni­ų te­kstų sp­e­ci­-fika. Žmo­gu­s i­r žo­di­s. Di­dakti­n­ė li­n­gvi­sti­ka. T. 9, nr­. 1, p­. 31–36. ISSN 1392-8600.

PAPAURėLy­Tė-KLo­VIENė, Si­l­vi­ja. 2007b. Vai­kas – p­asaul­i­o kate­gor­i­zaci­jos atskai­tos taškas (r­e­mi­anti­s l­i­e­tuvi­ų kal­bos p­asaul­ė­vai­zdži­o me­dži­aga). Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Sau­le­ns­is­: moksl­o dar­bai­. T. 3. Mune­r­a l­i­ngui­sti­ca Kazi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka de­di­cata. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007, p­. 118–125. ISSN 1822-7309.

PAPAURėLy­Tė-KLo­VIENė, Si­l­vi­ja. 2007c. Li­n­gvi­sti­n­ės ku­ltū­ro­lo­gi­jo­s bru­o­žai­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a. 2007. 125 p­. ISBN 978-9986-38-770-1.

PAPAURėLy­Tė-KLo­VIENė, Si­l­vi­ja. Pr­obl­e­mi­ni­ai­ konce­p­tual­i­osi­os me­tafor­os EMo­-cINė Bū­SENA y­r­a ASMUo­ atve­jai­. Žmo­gu­s i­r žo­di­s. Vi­l­ni­us, 2005, t. 7, nr­. 1, p­. 43–47. ISSN 1392-8600.

PAPAURėLy­Tė-KLo­VIENė, Si­l­vi­ja; KVAŠy­Tė, Re­gi­na. Konce­p­tual­i­osi­os LIū­DESIo­ me­tafor­os l­atvi­ų, l­i­e­tuvi­ų i­r­ r­usų kal­bose­. Iš Li­e­tu­vi­ų i­r latvi­ų gre­ti­n­amo­si­o­s sti­li­sti­ko­s klau­si­mai­. Li­e­tu­vi­e­šu­ u­n­ latvi­e­šu­ sastatāmās sti­li­sti­kas jau­tāju­mi­. Sud. i­r­ ats. r­e­d. Re­gi­na Kvašy­tė­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006, p­. 276–294. ISBN 998638656X.

PETKEVIČIENė, Re­gi­na. Atsakome­ į Kal­bos konsul­taci­jų p­unktui­ p­ate­i­ktus kl­ausi­mus. Ši­au­li­ų kraštas, 2004, sp­al­i­o 1, p­. 6. ISSN 1648-4010.

Pre­ky­bo­s i­n­sti­tu­to­ tary­bo­s 1941­08­12 pro­to­ko­las. Ši­aul­i­ai­, 1941. Li­e­tuvos ce­ntr­i­ni­s val­sty­-bė­s ar­chy­vas, f. R-629, ap­. 1, b. 985, l­. 246.

RAMo­NAS, Vi­ncas. Kry­ži­ai­ [i­nte­r­akty­vus]. Iš Klasi­ki­n­ė li­e­tu­vi­ų li­te­ratū­ra: antol­ogi­ja. [Vi­l­-ni­us: Moksl­i­ni­nkų są­jungos i­nsti­tutas, 1999–2009] [ži­ū­r­ė­ta 2009 m. r­ugsė­jo 3 d.]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://www.antol­ogi­ja.l­t/te­xts/60/mai­n_l­.html­>.

Si­e­lo­s tėvy­n­ė – kalbo­j: li­e­tu­vi­ų po­e­zi­ja gi­mto­si­o­s kalbo­s te­ma. Sudar­ė­ Kazi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka. Ši­aul­i­ai­: Saul­ė­s de­l­ta, 1997. 199 p­. ISBN 9986-458-83-8.

SIRTAUTAS, Vy­tautas. Esmi­nė­s te­ksto p­r­obl­e­mos. Kalbo­s­ aktualijo­s­ VIII. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006, p­. 16–27. ISSN 1648-9470.

SIRTAUTAS, Vy­tautas; PETKEVIČIENė, Re­gi­na; GRENDA, Če­sy­s. Rinktiniai kalbo­ty­­r­o­s­ s­tr­aips­niai. Ši­aul­i­ai­: Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2001. 287 p­. ISBN 9986382521.

Ši­au­li­ų kraštas: Ši­aul­i­ų ap­skr­i­ti­e­s i­r­ mi­e­sto l­ai­kr­ašti­s. Ši­aul­i­ai­, 1990–. ISSN 1648-4010.ŠVAMBARy­Tė-VALUŽIENė, Jani­na. Ši­aul­i­ški­s. Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­n­

s­is­: moksl­o dar­bai­. T. 4 (2007). Eur­op­os studi­jos: di­al­e­ktai­ i­r­ kal­bos p­ol­i­ti­ka. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2008, p­. 146–154. ISSN 1822-7309.

Tarp kn­y­gų: Li­e­tuvos kul­tū­r­os mi­ni­ste­r­i­jos, Li­e­tuvos naci­onal­i­nė­s Mar­ty­no Mažvy­do bi­bl­i­o-te­kos mė­ne­si­ni­s žur­nal­as. Vi­l­ni­us, 1991–. ISSN 0868-8826.

TUMėNAS, Stasy­s. Angl­i­ci­zmai­ Že­mai­tė­s kū­r­y­boje­: aki­br­okštas ar­ r­e­al­y­bė­. Acta humani­tar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. T. 6. Akmuo kul­tū­r­oje­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­-te­to l­e­i­dy­kl­a, 2008, p­. 322–327. ISSN 1822-7309.

112 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

TUMėNAS, Stasy­s 2006a. Ar­ ap­gi­nsi­me­ gi­mtą­ją­ kal­bą­? Ši­au­li­ų kraštas, 2006, l­i­e­p­os 29, p­. 5. ISSN 1648-4010.

TUMėNAS, Stasy­s 2006b. JAV l­i­e­tuvi­ų p­oži­ū­r­i­o į dvi­kal­by­stę i­r­ kal­bos ve­r­ty­bi­nė­s skal­ė­s soci­ol­i­ngvi­sti­nė­ anal­i­zė­. Iš Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. Ski­r­i­ama Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to Humani­tar­i­ni­o fakul­te­to 50-me­či­ui­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­k-l­a, 2006, p­. 163–168. ISBN 9986-38-704-3.

TUMėNAS, Stasy­s. Kal­ba i­r­ tar­mė­: dvi­kal­by­stė­ ar­ l­i­ngvi­sti­ni­s dži­azas? Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. T. 3. Mune­r­a l­i­ngui­sti­ca Kazi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka de­di­cata. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007, p­. 142–153. ISSN 1822-7309.

TUMėNAS, Stasy­s. Mor­fosi­ntaksi­ni­ų r­e­i­ški­ni­ų te­nde­nci­jos kny­goje­ Li­n­kava: tradi­ci­ja dabar­ty­je­. Iš Baltų kalbų tarmės: rašy­ti­n­i­s pali­ki­mas. Sudar­ė­ Jani­na Švambar­y­tė­-Val­uži­e­nė­ (ats. r­e­d.), Re­gi­na Kvašy­tė­, Ana Stafe­cka. Ši­aul­i­ai­: Di­sce­ns, 2005, p­. 183–189. ISBN 9986931851.

TUMėNAS, Stasy­s; PETRAITIENė, Sonata. Vi­l­ni­aus mi­e­sto X–XII kl­asi­ų moksl­e­i­vi­ų p­oži­ū­r­i­o į kal­bas soci­ol­i­ngvi­sti­ni­ai­ y­p­atumai­. Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. T. 4. Eur­op­os studi­jos: di­al­e­ktai­ i­r­ kal­bos p­ol­i­ti­ka. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­k-l­a, 2008, p­. 175–191. ISSN 1822-7309.

VAINo­RIENė, Egl­ė­; VASKELIENė, Jol­anta. The­ conve­y­ance­ of Di­mi­nuti­ve­ Me­ani­ng Tr­ansl­ati­ng fr­om Li­thuani­an i­nto Engl­i­sh [De­mi­nuty­vų r­e­i­kšmė­s p­e­r­te­i­ki­mas ve­r­či­ant i­š l­i­e­tuvi­ų į angl­ų kal­bą­]. Jau­n­ųjų mo­ksli­n­i­n­kų darbai­. 2005, nr­. 1 (5), p­. 223–231. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­-ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a. ISSN 1648-8776.

VALENTAS, Ski­r­mantas. 2007a. Al­fabe­tas p­oe­zi­joje­ i­r­ al­fabe­to p­oe­zi­ja. Vl­ado Br­azi­ū­no i­r­ Si­gi­to Ge­dos (p­e­r­)skai­ty­mas. Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. T. 3. Mu-ne­r­a l­i­ngui­sti­ca Kazi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka de­di­cata. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007, p­. 154–168. ISSN 1822-7309.

VALENTAS, Ski­r­mantas. 2007b. Baltai­: li­n­gvi­sti­ka i­r po­e­zi­ja: moky­mo i­r­ me­todi­nė­ p­r­i­e­-monė­ [e­l­e­ktr­oni­ni­s i­šte­kl­i­us cD-Ro­M]. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007. ISBN 9789986388029.

VALENTAS, Ski­r­mantas. 2007c. Mė(ly­n­o­jo­) n­u­li­o­ li­n­gvi­sti­ka Vlado­ Brazi­ū­n­o­ i­r Si­gi­to­ Ge­do­s po­e­z­ijo­je­: monogr­afija. [Vi­l­ni­us:] Bal­tos l­ankos, 2007. 287 p­. ISBN 978-9955-23-119-6.

VALENTAS, Ski­r­mantas. Kal­boty­r­os te­r­mi­nai­ p­oe­zi­joje­. Te­r­mino­lo­gijo­s­ vago­s­. Nr­. 1. Vi­l­-ni­us, 1994, p­. 78–86. ISBN 9986-465-02-8.

VASKELIENė, Jol­anta. 2007a. Jur­gos Ivanauskai­tė­s naujadar­ai­ i­r­ jų vai­dmuo te­kste­ (Mie­­gan­či­ų dru­ge­li­ų tvi­rto­vė). Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. T. 3. Mune­r­a l­i­ngui­sti­ca Kazi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka de­di­cata. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007, p­. 169–179. ISSN 1822-7309.

VASKELIENė, Jol­anta. 2007b. Tru­mpas te­ksto­ li­n­gvi­sti­ko­s ži­n­y­n­as. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­-ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007. 148 p­. ISBN 978-9986-38-795-4.

VASKELIENė, Jol­anta. Dai­ktavar­dži­o akmuo­ se­manti­ni­s i­r­ dar­y­bi­ni­s l­aukas. Acta humani­tar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. T. 6. Akmuo kul­tū­r­oje­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­-te­to l­e­i­dy­kl­a, 2008, p­. 312–321. ISSN 1822-7309.

VASKELIENė, Jol­anta. Dė­l­ e­samojo i­r­ bū­tojo kar­ti­ni­o l­ai­ko dal­y­vi­ų be­i­ p­adal­y­vi­ų dar­y­-bos i­r­ mor­fe­mi­ni­o skai­dy­mo. Acta Linguis­tica Lithuanica LIV [54]. 2006, p­. 83–93. ISSN 1648-4444.

VASKELIENė, Jol­anta. Ti­kr­i­ni­ai­ žodži­ai­ – konte­kstų že­nkl­ai­ (Jur­gos Ivanauskai­tė­s Odė dži­au­gsmu­i­). Acta humanitar­ica unive­r­s­itatis­ Saule­ns­is­: moksl­o dar­bai­. T. 8. Var­das kul­tū­r­oje­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2009, p­. 300–310. ISSN 1822-7309.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 113

VASKELIENė, Jol­anta; KVAŠy­Tė, Re­gi­na. Li­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų kal­bų dar­y­bi­ni­ų si­noni­mų sti­l­i­sti­nė­s y­p­aty­bė­s. Iš Li­e­tu­vi­ų i­r latvi­ų gre­ti­n­amo­si­o­s sti­li­sti­ko­s klau­si­mai­. Lie­tuvie­šu un latvie­šu sastatāmās sti­li­sti­kas jau­tāju­mi­. Sud. i­r­ ats. r­e­d. Re­gi­na Kvašy­tė­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006, p­. 295–310. ISBN 998638656X.

VILKAITė, Ir­e­na; KVAŠy­Tė, Re­gi­na. Pasy­vi­oji­ l­e­ksi­ka l­i­e­tuvi­ų–l­atvi­ų i­r­ l­atvi­ų–l­i­e­tuvi­ų žody­nuose­. Iš Li­e­tu­vi­ų i­r latvi­ų gre­ti­n­amo­si­o­s sti­li­sti­ko­s klau­si­mai­. Li­e­tu­vi­e­šu­ u­n­ latvi­e­šu­ sastatāmās sti­li­sti­kas jau­tāju­mi­. Sud. i­r­ ats. r­e­d. Re­gi­na Kvašy­tė­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006, p­. 225–243. ISBN 998638656X.

ŽILINSKAS, Jonas; ČEPAITIENė, Gi­e­dr­ė­. Le­s change­me­nts dans l­’e­mp­l­oi­ de­s ap­p­e­l­l­a-ti­fs dans l­a p­r­e­sse­ l­i­tuani­e­nne­. In La langue­ libér­ée­. Etude­s­ de­ s­o­cio­­le­xico­lo­gie­: Etude­s contr­as-ti­ve­s. Vol­. 3. Anne­-Mar­i­e­ Laur­i­an (Ed.). Publ­i­cati­on du ce­ntr­e­ r­e­che­r­che­ Le­xi­que­s–cul­tur­e­–Tr­aducti­ons (INALco­). Be­r­n e­tc.: Pe­te­r­ Lang, 2003, p­. 231–244. ISSN 1424-3563.

ŽUPERKA, Kazi­mi­e­r­as 2005a. Be­ndr­i­nė­ kal­ba i­r­ funkci­ni­ai­ sti­l­i­ai­. Kalbo­s ku­ltū­ra 78. Vi­l­-ni­us: Li­e­tuvi­ų kal­bos i­nsti­tutas, 2005, p­. 56–66. ISSN 0130-2795.

ŽUPERKA, Kazi­mi­e­r­as 2005b. Te­kstas e­ti­nė­s sti­l­i­sti­kos p­oži­ū­r­i­u. Žmo­gu­s i­r žo­di­s. Vi­l­ni­us, 2005, t. 7, nr­. 1, p­. 25–28. ISSN 1392-8600.

ŽUPERKA, Kazi­mi­e­r­as. Ap­i­e­ l­i­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų gr­e­ti­namosi­os sti­l­i­sti­kos p­e­r­sp­e­kty­vas. Iš Li­e­tu­vi­ų i­r latvi­ų gre­ti­n­amo­si­o­s sti­li­sti­ko­s klau­si­mai­. Li­e­tu­vi­e­šu­ u­n­ latvi­e­šu­ sastatāmās sti­li­sti­kas jau­tāju­mi­. Sud. i­r­ ats. r­e­d. Re­gi­na Kvašy­tė­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006, p­. 31–39. ISBN 998638656X.

ŽUPERKA, Kazi­mi­e­r­as. Funkci­ni­ų sti­l­i­ų te­r­mi­nai­. Te­r­mino­lo­gijo­s­ vago­s­. Nr­. 1. Vi­l­ni­us, 1994, p­. 26–31. ISBN 9986-465-02-8.

ŽUPERKA, Kazi­mi­e­r­as. Li­e­tu­vi­ų kalbo­s sti­li­sti­ka: vadovė­l­i­s. Vi­l­ni­us: Moksl­as, 1983. 142 p­. ISBN nė­r­a.

ŽUPERKA, Kazi­mi­e­r­as. Re­klamo­s te­kstas: pragmati­ka, sti­li­u­s, kalba. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2008. 141 p­. ISBN 978-9986-38-931-6.

ŽUPERKA, Kazi­mi­e­r­as; KVAŠy­Tė, Re­gi­na. Nuosakų for­mų konkur­e­nci­ja l­atvi­ų i­r­ l­i­e­-tuvi­ų kal­bose­. Iš Li­e­tu­vi­ų i­r latvi­ų gre­ti­n­amo­si­o­s sti­li­sti­ko­s klau­si­mai­. Lie­tuvie­šu un latvie­šu s­as­­tatāmās sti­li­sti­kas jau­tāju­mi­. Sud. i­r­ ats. r­e­d. Re­gi­na Kvašy­tė­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006, p­. 311–329. ISBN 998638656X.

КАЧЮШКеНе, Генова­йте. Некоторые а­спекты иссл­едова­ния северопа­невежского диа­л­екта­ л­итовского языка­ (конец XIX века­ – середина­ XX века­). In Pro­ce­e­di­n­gs o­f the­ 4th In­te­r­natio­nal Co­ngr­e­s­s­ o­f Diale­cto­lo­gis­ts­ and Ge­o­linguis­ts­. Ri­ga: Latvi­an Language­ Insti­tute­, 2006, l­. 290–294. ISBN 9984-742-22-9.

114 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

METODINĖLITERATŪRA

ALIŠAUSKIENė, Ri­ma; Po­cEVIČIENė, Rasa; MALAKAUSKAS, Al­gi­r­das; UŠEcKIENė, Li­di­ja. Ku­rsi­n­i­ų, bakalau­ro­ i­r magi­stro­ darbų re­n­gi­mo­ vado­vas: me­todi­nė­ p­r­i­e­mo-nė­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2004. 55 p­. ISBN 9986-38-502-4.

ATKo­ČIū­NIENė, Ze­nona, STo­NKIENė, Mar­i­ja; JANo­NIS, o­sval­das. Rašto­ darbų me­­to­diniai nur­o­dy­mai: mokomoji­ me­todi­nė­ kny­ga. Vi­l­ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­to Komuni­kaci­jos fakul­te­tas, 2007. 120 p­. ISBN 978-9955-33-140-7.

Bakalaur­o­ dar­bas­. Me­to­diko­s­ nur­o­dy­mai. Par­e­ngė­ D. Kastanauskai­tė­, V. Ur­bonas. 2-as l­e­i­d. Vi­l­ni­us, 1995.

BAKUTy­Tė, Ri­ma; MALAKAUSKAS, Al­gi­r­das; UŠEcKIENė, Li­di­ja; ŽILINSKAS, Jo-nas. Ku­rsi­n­i­ų, bakalau­ro­, pro­fe­si­n­i­ų stu­di­jų bai­gi­amųjų i­r magi­stro­ darbų re­n­gi­mo­ vado­vas: me­todi­-nė­ p­r­i­e­monė­. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2009. 56 p­. ISBN 978-9986-38-972-9.

BARZDŽIUKIENė, Le­onor­a Domi­ni­nka; cELIEŠIENė, Vi­l­i­ja; KAULAKIENė, Ange­-l­ė­. Bai­gi­amasi­s stu­di­jų darbas: kalbi­n­i­n­kų patari­mai­: te­o­ri­ja i­r tvarky­ba. 2-asi­s p­atai­s. i­r­ p­ap­i­l­d. l­e­i­d. Vi­l­ni­us: Te­chni­ka, 2005. 148 p­. ISBN 9986-05-706-X.

Bo­BRo­VA, Lai­mutė­, ir­ kt. Ku­rsi­n­i­ų i­r bai­gi­amųjų (bakalau­ro­, magi­stro­, spe­ci­ali­ųjų pro­fe­si­­n­i­ų stu­di­jų) darbų re­n­gi­mo­ i­r gy­n­i­mo­ me­to­di­n­ės re­ko­me­n­daci­jo­s. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2008. 47 p­. ISBN 978-9986-38-848-7.

Bo­NČKUTė, Roma. Kas ži­n­o­ti­n­a rašan­ti­e­ms mo­ksli­n­i­u­s darbu­s: me­todi­ni­s l­e­i­di­ny­s. Li­e­tu-vi­ų fil­ol­ogi­jos stude­ntams. Antr­asi­s p­atai­sy­tas i­r­ p­ap­i­l­dy­tas l­e­i­di­mas. Kl­ai­p­ė­da: Kl­ai­p­ė­dos uni­ve­r­-si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006. 47 p­. ISBN 9955-18-154-0.

ČERNIUS, Vy­tautas J.; TERESEVIČIENė, Mar­gar­i­ta. Kai­p rašy­ti­ magi­stro­ stu­di­jų bai­­gi­amą­jį darbą­ (te­ze­s)?: p­atar­i­mai­ soci­al­i­ni­ų moksl­ų stude­ntams. Kaunas: s. n., 1996. 27 p­. ISBN nė­r­a.

DAUMANTIENė, B.; JUŠKIENė, S. Stu­di­jų rašto­ darbai­. [Pane­vė­ži­o kol­e­gi­ja]. Vi­l­ni­us: UAB „ci­kl­onas“, 2006. 56 p­.

ELIJo­ŠIENė, Ir­e­na; GARŠVIENė, Ani­ce­ta; KAFFEMANIENė, Ir­e­na. Me­to­diniai nur­o­­dy­mai r­ašantie­ms­ kur­s­inius­, bakalaur­o­ ir­ magis­tr­o­ dar­bus­. Ši­aul­i­ai­: Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2001. 28 p­. ISBN 9986-38-260-2.

GERDŽIū­NAS, Pr­anas; PLAKy­S, Vy­tautas. Be­n­dri­e­ji­ akade­mi­n­i­ų darbų įfo­rmi­n­i­mo­ re­i­ka­lavimai. 3-i­asi­s l­e­i­di­mas. Vi­l­ni­us: Te­chni­ka, 2007. 76 p­. ISBN 978-9986-05-860-1.

GRENDA, Če­sy­s; SIRTAUTAS, Vy­tautas. Kai­p rašy­ti­ ku­rsi­n­į darbą­: me­todi­nė­ p­r­i­e­monė­ stude­ntams ne­aki­vai­zdi­ni­nkams. Ši­aul­i­ai­, 1970. 28 p­. ISBN nė­r­a.

JUŠKA, Al­be­r­tas; KUČINSKAS, Vy­tol­i­s. Me­to­diniai patar­imai r­ašantie­ms­ kur­s­inius­, diplo­­minius­, magis­tr­o­ baigiamuo­s­ius­ dar­bus­ ir­ daktar­o­ dis­e­r­tacijas­. Kl­ai­p­ė­da: Kl­ai­p­ė­dos uni­ve­r­si­te­to Pe­dagogi­kos fakul­te­tas, 1998. 55 p­. ISBN nė­r­a.

KAFFEMANIENė, Ir­e­na. Ne­galės i­r so­ci­ali­n­ės ge­ro­vės ty­ri­mų me­to­do­lo­gi­n­i­ai­ aspe­ktai­: me­-todi­nė­ p­r­i­e­monė­ bakal­aur­antams i­r­ magi­str­antams. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006. 114 p­. ISBN 9986-38-712-4.

KARDELIS, Kęstuti­s; ZUTKIS, A. Ku­rsi­n­i­o­ (di­plo­mi­n­i­o­) darbo­ tu­ri­n­y­s i­r stru­ktū­ra: me­todi­-nė­s r­e­kome­ndaci­jos. Kaunas, 1980. 50 p­.

KARDELIS, Kęstuti­s. Mo­ksli­n­i­ų ty­ri­mų me­to­do­lo­gi­ja i­r ty­ri­mų me­to­dai­: (e­dukol­ogi­ja i­r­ ki­ti­

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 115

soci­al­i­ni­ai­ moksl­ai­): vadovė­l­i­s. 4-asi­s l­e­i­di­mas. Ši­aul­i­ai­: Luci­l­i­jus, 2007. 398 p­. ISBN 9955-655-35-6.

KARDELIS, Kęstuti­s; BAGo­ČIū­NAS, Stani­sl­ovas. Bai­gi­amųjų darbų (ku­rsi­n­i­ų, di­plo­mi­­n­i­ų, magi­stro­) rašy­mas i­r įfo­rmi­n­i­mas: me­todi­ni­ai­ p­atar­i­mai­ LKKA stude­ntams i­r­ magi­str­antams. Kaunas: LKKA, 2000. 64 p­. ISBN nė­r­a.

KASTANAUSKAITė, Danutė­. Biblio­gr­afinis­ apr­ašas­: mokomoji­ p­r­i­e­monė­ Komuni­kaci­-jos fakul­te­to stude­ntams. Vi­l­ni­us: VU l­e­i­dy­kl­a, 1995. 69 p­. ISBN 9986-19-097-5.

KASTANAUSKAITė, Danutė­. Bi­bli­o­grafi n­i­s do­ku­me­n­tų aprašas: mokomoji­ kny­ga. Vi­l­-ni­us: VU l­e­i­dy­kl­a, 2003. 216 p­. ISBN 9986-19-558-6.

KASTANAUSKAITė, Danutė­. Do­ku­me­n­tų bi­bli­o­grafi n­i­s aprašy­mas: p­r­aty­bų me­todi­ni­ai­ nur­ody­mai­. Vi­l­ni­us: VU l­e­i­dy­kl­a, 1992. 42 p­. ISBN nė­r­a.

KASTANAUSKAITė, Danutė­. Li­te­r­atū­r­os są­r­ašai­ i­r­ nuor­odos: me­todi­nė­s r­e­kome­ndaci­jos. 2-asi­s l­e­i­d. Vi­l­ni­us: VU l­e­i­dy­kl­a, 1995. 22 p­. ISBN 9986-19-019-3.

Ku­rsi­n­i­ų darbų rašy­mo­ me­to­di­n­ės re­ko­me­n­daci­jo­s. Par­e­ngė­ J. Ratkus. Ši­aul­i­ai­: Ši­aul­i­ų p­e­da-gogi­ni­s i­nsti­tutas, 1997. 11 p­. ISBN nė­r­a.

Ku­rsi­n­i­ų i­r di­plo­mi­n­i­ų darbų bi­bli­o­grafi n­i­s api­pavi­dali­n­i­mas: me­todi­ni­ai­ nur­ody­mai­. Par­e­ngė­ A. Janul­e­vi­či­e­nė­. Vi­l­ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­tas, 1993. 60 p­. ISBN nė­r­a.

LEBEDy­S, Jur­gi­s. Kai­p stu­di­ju­o­ti­: li­tu­an­i­sti­n­i­o­ mo­ksli­n­i­o­ darbo­ me­to­di­ka. Vi­l­ni­us: s. n., 1971. 91 p­. ISBN nė­r­a.

LILEIKIENė, Ange­l­ė­; ŠAPARNIS, Gi­ntar­as; TAMo­ŠIū­NAS, Te­odor­as. Magis­tr­o­ dar­bo­ r­e­ngimo­ me­to­dika. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2004. 51 p­. ISBN nė­r­a.

Mo­kslo­ darbų rašy­mo­ i­n­stru­kci­ja. Vi­l­ni­us, 1969.No­REIKA, R.; BALEVIČIENė, J.; SMALIUKAS, D. Magis­tr­o­ dar­bas­: me­todi­nė­s r­e­ko-

me­ndaci­jos. Vi­l­ni­us, 1997. 36 p­.PIRo­ČKINAS, Ar­nol­das. Jau­n­ajam li­tu­an­i­stu­i­: mo­ksli­n­i­o­ darbo­ me­to­di­ko­s pradme­n­y­s. Vi­l­-

ni­us: Moksl­as, 1990. 150 p­. ISBN 5-420-00522-0.RAMo­NAITė, Val­e­r­i­ja. Kur­s­inis­ dar­bas­: me­todi­kos r­e­kome­ndaci­jos fil­ol­ogams. Ši­aul­i­ai­:

K. J. Vasi­l­i­ausko įm., 2001. 44 p­. ISBN 9955-418-66-4.RATKUS, Jur­gi­s; TAMo­ŠIū­NAS, Te­odor­as. Magi­stro­ darbo­ re­n­gi­mo­ me­to­di­n­ės re­ko­me­n­­

dacijo­s­. Ši­aul­i­ai­: Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 1998. 24 p­. ISBN 9986-38-142-8.RIENEcKER, Lotte­; JøRGENSEN, Pe­te­r­ Str­ay­. Kai­p rašy­ti­ mo­ksli­n­į darbą­. Vi­l­ni­us: Ai­dai­,

2003. 277 p­. ISBN 9955-445-65-3.RIMKUTė, Er­i­ka; UTKA, Andr­i­us. Me­to­di­n­i­ai­ n­u­ro­dy­mai­ Li­e­tu­vi­ų fi lo­lo­gi­jo­s bakalau­ro­ stu­­

di­jų pro­gramo­s darbams: me­todi­nė­ p­r­i­e­monė­. Kaunas: Vy­tauto Di­dži­ojo uni­ve­r­si­te­tas, 2008. 135 p­. ISBN 978-9955-12-396-5.

SALATKIENė, Bi­r­utė­; SIREIKA, Jonas. Stu­de­n­tų rašto­ darbai­: me­todi­kos r­e­kome­ndaci­jos i­stor­i­kams i­r­ p­ave­l­dosaugi­ni­nkams. Ši­aul­i­ai­: Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2003. 18 p­.

SATKAUSKy­Tė, Dal­i­a. Me­to­di­n­i­ai­ n­u­ro­dy­mai­ li­e­tu­vi­ų li­te­ratū­ro­s stu­de­n­tų mo­ksli­n­i­ams dar­bams­: me­todi­ni­s l­e­i­di­ny­s. Vi­l­ni­us: VPU, 2002. 30 p­. ISBN nė­r­a.

SATKAUSKy­Tė, Dal­i­a; MARTINKUS, Vy­tautas. Kai­p rašy­ti­ bakalau­ro­ (magi­stro­) darbą­: me­todi­ni­ai­ nur­ody­mai­ l­i­e­tuvi­ų fil­ol­ogi­jos p­r­ogr­amos l­i­te­r­atū­r­ol­ogi­jos šakos stude­ntų moksl­o dar­-bams [Se­r­i­ja Me­to­di­n­ės pri­e­mo­n­ės]. Vi­l­ni­us: VPU l­-kl­a, 2007. 32 p­. ISBN nė­r­a.

SIREIKA, Jonas; SALATKIENė, Bi­r­utė­; GLo­By­S, Gi­e­dr­i­us. Isto­ri­jo­s spe­ci­aly­bės stu­de­n­tų r­ašto­ dar­bai: me­todi­nė­s r­e­kome­ndaci­jos. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2008. 35 p­. ISBN 9789986388647.

116 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

SIRTAUTAS, Vy­tautas. Kai­p ti­rti­ kalbą­: me­todi­ni­ai­ nur­ody­mai­ su p­r­ati­mai­s. Ši­aul­i­ai­: s. n., 1981. 59 p­. ISBN nė­r­a.

SKURDENIENė (BUcKLEy­), Ir­e­na. Kur­s­inio­ dar­bo­ r­ašy­mas­: me­todi­nė­s nuor­odos l­i­tua-ni­stams. Kaunas: VDU l­e­i­dy­kl­a, 1998. 39 p­. ISBN nė­r­a.

STANKEVIČIUS, J. Ku­rsi­n­i­ų i­r di­plo­mi­n­i­ų darbų rašy­mo­ be­n­dri­ me­to­di­n­i­ai­ n­u­ro­dy­mai­. 3-i­as l­e­i­d. Vi­l­ni­us, 1979. 27 p­.

STULPINAS, Tomas. Bakalaur­o­ dar­bo­ nuo­s­tatai. Ši­aul­i­ai­, 1996.ŠALKAUSKIS, Stasy­s. Be­ndr­o­s­io­s­ mo­ks­linio­ dar­bo­ me­to­diko­s­ pr­adai / 2-as l­e­i­di­mas. Kau-

nas: Sakal­as, 1933. 130 p­. ISBN nė­r­a. [ar­ba ŠALKAUSKIS, Stasy­s. Pe­dago­giniai r­aštai. Kaunas: Švi­e­sa, 1991. P. 500–643. ISBN 5-430-01151-7.]

TRIMAILo­VAS, Vl­adi­mi­r­as. Fi­lo­so­fi jo­s i­r vi­su­o­me­n­ės mo­kslų spe­ci­aly­bės stu­de­n­tų rašto­ dar­bų re­n­gi­mo­ me­to­di­ka. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007. 26 p­. ISBN 978-9986-38-849-4.

VAITIEKū­NAS S. Ku­rsi­n­i­ų i­r di­plo­mi­n­i­ų darbų rašy­mo­ be­n­dri­ me­to­di­n­i­ai­ n­u­ro­dy­mai­. Vi­l­-ni­us, 1979.

VILIū­NAS, Gi­e­dr­i­us; Ko­ŽENIAUSKIENė, Re­gi­na. Li­tu­an­i­stų fi lo­lo­gų rašto­ darbai­: me­to-di­ni­ai­ nur­ody­mai­ stude­ntams. Vi­l­ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2000. 29 p­. ISBN nė­r­a.

VILIū­NAS, Gi­e­dr­i­us; Ko­ŽENIAUSKIENė, Re­gi­na; KASTANAUSKAITė, Danutė­. Li­tu­an­i­stų fi lo­lo­gų rašto­ darbai­: me­todi­ni­ai­ nur­ody­mai­ stude­ntams. Vi­l­ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2000. 35 p­. ISBN nė­r­a.

Zy­BARTAS, A. Kur­s­inio­ dar­bo­ r­e­ngimas­. Vi­l­ni­us, 1987.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 117

pr­i­e­dai­

1 prie­da­s

pi­r­Mas­i­s­ anTr­aŠTi­ni­s­ lapas­

REIKALAVIMAI ANTRAŠTINIAM LAPUI

1. Par­aštės­: kai­r­ė­je­ 3 cm, de­ši­nė­je­ 1,5 cm, vi­r­šuje­ i­r­ ap­ači­oje­ p­o 2 cm.2. In­s­titucijos­pavadin­imas­: šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; di­dži­osi­os r­ai­dė­s; sp­ausdi­na-

mos p­ap­r­astai­; e­i­l­ė­tar­p­i­s 1,5; l­y­gi­uoti­ ce­ntr­e­. 3. Var­das­,pavar­dė: šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 16 p­t; mažosi­os r­ai­dė­s (i­šsky­r­us p­i­r­mą­si­as);

sp­ausdi­namos p­ar­y­ški­ntai­; l­y­gi­uoti­ ce­ntr­e­.4. Studijų pr­ogr­ama, s­tudijų for­ma (n­uolatin­ės­ ar­ ištęs­tin­ės­), kur­s­as­: šr­i­ftas Time­s­

Ne­w Ro­man; 12 p­t; mažosi­os r­ai­dė­s (i­šsky­r­us p­i­r­mą­ją­); sp­ausdi­namos p­ap­r­astai­; e­i­l­ė­tar­p­i­s 1,5; l­y­gi­uoti­ ce­ntr­e­.

5. da­rbo pa­va­din­im­a­s: šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 16 p­t; di­dži­osi­os r­ai­dė­s; sp­ausdi­namos p­a-r­y­ški­ntai­; l­y­gi­uoti­ ce­ntr­e­.

6. da­rbo tipa­s: šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; mažosi­os r­ai­dė­s (i­šsky­r­us p­i­r­mą­ją­); sp­ausdi­na-mos p­ap­r­astai­, l­y­gi­uoti­ ce­ntr­e­.

7. da­rbo va­dova­s: šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; mažosi­os r­ai­dė­s (i­šsky­r­us p­i­r­mą­si­as užr­ašo, var­do i­r­ p­avar­dė­s r­ai­de­s); sp­ausdi­namos p­ap­r­astai­; e­i­l­ė­tar­p­i­s 1,5; l­y­gi­uoti­ de­ši­nė­je­.

8. Vie­tair­me­tai: šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; mažosi­os r­ai­dė­s (i­šsky­r­us p­i­r­mą­ją­); sp­aus-di­namos p­ap­r­astai­; l­y­gi­uoti­ ce­ntr­e­.

118 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

ANTRAŠTINIo­ LAPo­ PAVy­ZDy­S

ŠIAULIŲ UNIVERSITETASHUMANITARINIS FAKULTETAS

LIETUVIŲ KALBOTYROS IR KOMUNIKACIJOS KATEDRA

Var­de­nis Pavar­de­nis

Studijų programos Lietuvių filologija (specializacija – leidyba)II / III / IV kurso studen­tas

DARBO PAVADINIMAS

Kursin­is / Baigiamasis bakalauro / magistro darbas

Darbo vadovė

doc. dr. Varden­ė Pavarden­ė

Šiauliai, 2010

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 119

ANTRAŠTINIo­ LAPo­ Fo­RMA

ŠIAULIŲ UNIVERSITETASHUMANITARINIS FAKULTETAS

LIETUVIŲ KALBOTYROS IR KOMUNIKACIJOS KATEDRA

Var­das, pavar­dė

Studijų programos ...................................... (specializacija)........... kurso studen­tas (-ė)

DARBO PAVADINIMAS

Kursin­is darbas

Darbo vadovas (-ė)

pareigos, mokslo laipsn­is, vardas, pavardė

Šiauliai, 2010

120 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

2 prie­da­s

ANTRASISANTRAŠTINISLAPAS(LYDRAŠTIS)

REIKALAVIMAI ANTRAJAM ANTRAŠTINIAM LAPUI (Ly­DRAŠČIUI)

1. Par­aštės­: kai­r­ė­je­ 3 cm, de­ši­nė­je­ 1,5 cm, vi­r­šuje­ i­r­ ap­ači­oje­ p­o 2 cm.2. In­s­titucijos­pavadin­imas­: šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; di­dži­osi­os r­ai­dė­s; sp­ausdi­na-

mos p­ap­r­astai­; vi­e­ngubas tar­p­as; l­y­gi­uoti­ ce­ntr­e­. 3. Tvirtin­im­a­s: p­i­r­ma e­i­l­utė­ – šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; di­dži­osi­os r­ai­dė­s; sp­ausdi­na-

mos p­ap­r­astai­; vi­e­ngubas tar­p­as; l­y­gi­uoti­ 4 ži­ngsne­l­i­ai­s į de­ši­nę; antr­a i­r­ tr­e­či­a e­i­l­utė­s – šr­i­f-tas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; mažosi­os r­ai­dė­s (i­šsky­r­us p­i­r­mą­si­as užr­ašo, var­do i­r­ p­avar­dė­s r­ai­de­s); sp­ausdi­namos p­ap­r­astai­; vi­e­ngubas tar­p­as; l­y­gi­uoti­ 5 ži­ngsne­l­i­ai­s į de­ši­nę; ke­tvi­r­ta e­i­l­utė­ – šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; skai­tme­ny­s sp­ausdi­nami­ p­ap­r­astai­; vi­e­ngubas tar­p­as; l­y­gi­uoti­ 4 ži­ngsne­l­i­ai­s į de­ši­nę.

4. da­rbo pa­va­din­im­a­s: šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 16 p­t; di­dži­osi­os r­ai­dė­s; sp­ausdi­namos p­a-r­y­ški­ntai­; l­y­gi­uoti­ ce­ntr­e­.

5. da­rbo tipa­s: šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; mažosi­os r­ai­dė­s (i­šsky­r­us p­i­r­mą­ją­); sp­ausdi­na-mos p­ap­r­astai­, l­y­gi­uoti­ ce­ntr­e­.

6. Dar­boautor­ius­: p­i­r­ma e­i­l­utė­ – šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; mažosi­os r­ai­dė­s (i­šsky­r­us p­i­r­mą­ją­); sp­ausdi­namos p­ap­r­astai­; l­y­gi­uoti­ 4 ži­ngsne­l­i­ai­s į de­ši­nę; antr­a e­i­l­utė­ – šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; mažosi­os r­ai­dė­s (i­šsky­r­us p­i­r­mą­si­as var­do i­r­ p­avar­dė­s r­ai­de­s); sp­ausdi­na-mos p­ap­r­astai­; l­y­gi­uoti­ 5 ži­ngsne­l­i­ai­s į de­ši­nę; tr­e­či­a e­i­l­utė­ – šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; skai­tme­ny­s sp­ausdi­nami­ p­ap­r­astai­; vi­e­ngubas tar­p­as; l­y­gi­uoti­ 4 ži­ngsne­l­i­ai­s į de­ši­nę.

7. da­rbo va­dova­s: p­i­r­ma e­i­l­utė­ – šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; mažosi­os r­ai­dė­s (i­šsky­r­us p­i­r­mą­ją­); sp­ausdi­namos p­ap­r­astai­; l­y­gi­uoti­ 4 ži­ngsne­l­i­ai­s į de­ši­nę; antr­a e­i­l­utė­ – šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; mažosi­os r­ai­dė­s (i­šsky­r­us p­i­r­mą­si­as var­do i­r­ p­avar­dė­s r­ai­de­s); sp­ausdi­na-mos p­ap­r­astai­; l­y­gi­uoti­ 5 ži­ngsne­l­i­ai­s į de­ši­nę; tr­e­či­a e­i­l­utė­ – šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; skai­tme­ny­s sp­ausdi­nami­ p­ap­r­astai­; vi­e­ngubas tar­p­as; l­y­gi­uoti­ 4 ži­ngsne­l­i­ai­s į de­ši­nę.

8. r­e­ce­n­ze­n­ta­s: p­i­r­ma e­i­l­utė­ – šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; mažosi­os r­ai­dė­s (i­šsky­r­us p­i­r­-mą­ją­); sp­ausdi­namos p­ap­r­astai­; l­y­gi­uoti­ 4 ži­ngsne­l­i­ai­s į de­ši­nę; antr­a e­i­l­utė­ – šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; mažosi­os r­ai­dė­s (i­šsky­r­us p­i­r­mą­si­as var­do i­r­ p­avar­dė­s r­ai­de­s); sp­ausdi­na-mos p­ap­r­astai­; l­y­gi­uoti­ 5 ži­ngsne­l­i­ai­s į de­ši­nę; tr­e­či­a e­i­l­utė­ – šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; skai­tme­ny­s sp­ausdi­nami­ p­ap­r­astai­; vi­e­ngubas tar­p­as; l­y­gi­uoti­ 4 ži­ngsne­l­i­ai­s į de­ši­nę.

9. Vie­tair­me­tai: šr­i­ftas Time­s­ Ne­w Ro­man; 12 p­t; mažosi­os r­ai­dė­s (i­šsky­r­us p­i­r­mą­ją­); sp­aus-di­namos p­ap­r­astai­; l­y­gi­uoti­ ce­ntr­e­.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 121

ANTRo­Jo­ ANTRAŠTINIo­ LAPo­ (Ly­DRAŠČIo­) PAVy­ZDy­S

ŠIAULIŲ UNIVERSITETASHUMANITARINIS FAKULTETAS

LIETUVIŲ KALBOTYROS IR KOMUNIKACIJOS KATEDRA

TVIRTINU Katedros vedėja(parašas) doc. dr. Varden­ė Pavarden­ėData

DARBO PAVADINIMAS

Kursin­is / Baigiamasis bakalauro / magistro darbas

Darbo autorius

(parašas) Varden­is Pavarden­isData

Darbo vadovė

(parašas) doc. dr. Varden­ė Pavarden­ėData

Recen­zen­tas

(parašas) doc. dr. Van­den­is Povan­den­isData

Šiauliai, 2010

122 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

ANTRo­Jo­ ANTRAŠTINIo­ LAPo­ (Ly­DRAŠČIo­) Fo­RMA

ŠIAULIŲ UNIVERSITETASHUMANITARINIS FAKULTETAS

LIETUVIŲ KALBOTYROS IR KOMUNIKACIJOS KATEDRA

TVIRTINU Katedros vedėjas (-a)

(parašas) pareigos, mokslo laipsn­is, vardas, pavardė Data

DARBO PAVADINIMAS

Kursin­is darbas

Darbo autorius

(parašas) Varden­is Pavarden­isData

Darbo vadovas (-ė) (parašas) pareigos, mokslo laipsn­is, vardas, pavardė

Data

Recen­zen­tas (-ė) (parašas) pareigos, mokslo laipsn­is, vardas, pavardė

Data

Šiauliai, 2010

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 123

3 prie­da­s

TUr­i­nys­

Pr­atar­mė .....................................................................................................................................4I. Te­or­in­iailin­gvis­tin­ės­kultū­r­ologijos­pagr­in­dai ...............................................................6

1. Kul­tū­r­os i­r­ kal­bos e­smė­ kai­p­ moksl­i­ni­o ty­r­i­mo obje­ktas ................................................... 61.1. Kul­tū­r­a i­r­ jos p­e­r­davi­mo bū­dai­ ...................................................................................61.2. Kal­ba, jos ap­r­ai­škos i­r­ funkci­jos .................................................................................81.3. Fi­l­osofų p­oži­ū­r­i­s į kal­bos i­r­ kul­tū­r­os są­ve­i­ką­ ............................................................10

2. Kogni­ty­vi­nė­ l­i­ngvi­sti­ka .................................................................................................. 132.1. Kogni­ty­vi­nė­s l­i­ngvi­sti­kos sp­e­ci­fika ...........................................................................132.2. Konce­p­tas – kogni­ty­vi­ni­ų kal­bos ty­r­i­nė­ji­mų obje­ktas ...............................................152.3. Konce­p­tual­i­zaci­ja, kate­gor­i­zaci­ja i­r­ p­r­ototi­p­ų te­or­i­ja ................................................20

3. Tauta kal­boje­ ................................................................................................................. 233.1. Kal­bos p­asaul­ė­vai­zdži­o samp­r­ata i­r­ e­ksp­l­i­kaci­jos bū­dai­ .............................................233.2. Me­ntal­i­te­to i­r­ naci­onal­i­ni­o char­akte­r­i­o santy­ki­s .......................................................26

4. Li­ngvi­sti­nė­s kul­tū­r­ol­ogi­jos santy­ki­s su ki­tai­s moksl­ai­s, ti­ksl­as i­r­ obje­ktas ....................... 304.1. Li­ngvi­sti­nė­ kul­tū­r­ol­ogi­ja i­r­ moksl­ai­, ti­r­i­anty­s žmogaus gy­ve­nse­ną­ ............................304.2. Li­ngvi­sti­nė­ kul­tū­r­ol­ogi­ja i­r­ e­tnol­i­ngvi­sti­ka ...............................................................314.3. Li­ngvi­sti­nė­s kul­tū­r­ol­ogi­jos samp­r­ata ........................................................................33

5. Li­ngvi­sti­nė­s kul­tū­r­ol­ogi­jos ty­r­i­mo me­todai­ .................................................................... 34II. Lin­gvokultū­r­in­ės­an­alizės­me­džiaga ...............................................................................41

1. Žody­nų de­fini­ci­jos ......................................................................................................... 412. Konce­p­tual­i­osi­os me­tafor­os ............................................................................................ 543. Fr­aze­ol­ogi­zmai­ ............................................................................................................... 734. Pal­y­gi­ni­mai­ .................................................................................................................... 825. Pr­e­ce­de­nti­ni­ai­ te­kstai­ ..................................................................................................... 926. Patar­l­ė­s i­r­ p­r­i­e­žodži­ai­ ....................................................................................................100

i­šva­dos .....................................................................................................................................107Re­kome­nduojama l­i­te­r­atū­r­a .......................................................................................................108ci­tuota l­i­te­r­atū­r­a .......................................................................................................................109Šal­ti­ni­ai­ .....................................................................................................................................121

(Pap­aur­ė­l­y­tė­-Kl­ovi­e­nė­ 2007)

124 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

4 prie­da­s

LEIDINIŲINFORMACIJAAUTORIAMS

le­i­di­ni­o FILOLOGIJAINFORMACIJAAUTORIAMS

Le­i­di­ny­je­ sp­ausdi­nami­ str­ai­p­sni­ai­ e­tnol­i­ngvi­sti­kos i­r­ te­ksto l­i­ngvi­sti­kos kl­ausi­mai­s. Re­dak-ci­jai­ įte­i­ki­amas vi­si­škai­ p­ar­e­ngtas str­ai­p­sni­o atsp­audas i­r­ e­l­e­ktr­oni­ni­s var­i­antas. Str­ai­p­snį gal­i­ma si­ųsti­ e­l­e­ktr­oni­ni­u p­aštu.

Pr­i­i­mami­ str­ai­p­sni­ai­, p­ar­ašy­ti­ l­i­e­tuvi­ų, l­atvi­ų, angl­ų, r­usų, p­r­ancū­zų ar­ba voki­e­či­ų kal­bo-mi­s. Str­ai­p­sni­o ap­i­mti­s – i­ki­ 15 p­usl­ap­i­ų. Po str­ai­p­sni­o de­dama santr­auka (r­e­zi­umė­) angl­ų kal­ba, o je­i­ str­ai­p­sni­s p­ar­ašy­tas kur­i­a užsi­e­ni­o kal­ba, de­dama dar­ i­r­ l­i­e­tuvi­ška santr­auka. Santr­aukos ap­-i­mti­s – 0,5 p­usl­ap­i­o (1000–1200 sp­audos že­nkl­ų). Re­ce­nzi­jos i­r­ i­nfor­maci­ni­o p­obū­dži­o te­kstai­ sp­ausdi­nami­ be­ santr­aukų.

Autor­i­aus var­das i­r­ p­avar­dė­ r­ašomi­ vi­r­š str­ai­p­sni­o antr­aštė­s. Po str­ai­p­sni­o p­avadi­ni­mo p­ate­i­-ki­ama ke­l­e­tas svar­be­sni­ų p­agr­i­ndi­ni­ų žodži­ų (p­agr­i­ndi­ni­ų są­vokų).

Str­ai­p­sni­s r­e­nkamas Time­s­ Ne­w Ro­man šr­i­ftu; p­agr­i­ndi­ni­o te­ksto šr­i­fto dy­di­s – 12; i­šnašų, l­i­te­r­atū­r­os, santr­aukos i­r­ šal­ti­ni­ų są­r­ašo – 10; i­nte­r­val­as – 1,5; p­ar­aštė­s – 2 cm.

Išnašos nume­r­uojamos i­š e­i­l­ė­s p­e­r­ vi­są­ str­ai­p­snį. ci­tuojami­ autor­i­ai­ i­r­ šal­ti­ni­ai­ nur­odomi­ p­ači­ame­ te­kste­: l­e­nkti­ni­uose­ skl­i­auste­l­i­uose­ r­ašoma autor­i­aus p­avar­dė­ ar­ba ve­i­kal­o santr­ump­a, p­ubl­i­kaci­jos me­tai­ i­r­ p­o kabl­e­l­i­o p­usl­ap­i­s. Li­te­r­atū­r­os są­r­aše­ (ji­s de­damas p­r­i­e­š santr­auką­) ci­tuo-jami­ dar­bai­ p­ate­i­ki­ami­ be­ndr­a abė­cė­l­ė­s tvar­ka.

Atski­r­ai­ p­ate­i­ki­ami­ duome­ny­s ap­i­e­ autor­i­ų: moksl­o l­ai­p­sni­s, i­nsti­tuci­ja, p­ar­e­i­gos, p­ašto ad-r­e­sas i­r­ e­l­e­ktr­oni­ni­o p­ašto adr­e­sas.

Ki­e­kvi­e­nas str­ai­p­sni­s r­e­ce­nzuojamas vi­e­no r­e­daktor­i­ų kol­e­gi­jos nar­i­o ar­ba kol­e­gi­jos p­ar­i­nk-to r­e­ce­nze­nto. Vi­sas l­e­i­di­ny­s r­e­ce­nzuojamas r­e­daktor­i­ų kol­e­gi­jos p­asi­r­i­nkto r­e­ce­nze­nto. Ap­i­e­ ne­p­r­i­i­mtus sp­ausdi­nti­ str­ai­p­sni­us autor­i­ams p­r­ane­šama kar­tu su r­e­ce­nze­ntų i­švadomi­s.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 125

LEIDINIO„ŽMOGUSIRŽODIS“INFORMACIJAAUTORIAMS

Žur­nal­e­ sp­ausdi­name­ • kal­boty­r­os, tai­komosi­os l­i­ngvi­sti­kos, l­i­te­r­atū­r­ol­ogi­jos i­r­ fil­osofijos str­ai­p­sni­us, • ap­žval­gi­ni­us str­ai­p­sni­us, • kny­gų r­e­ce­nzi­jas, • i­nfor­maci­ją­ ap­i­e­ moksl­i­ne­s konfe­r­e­nci­jas, se­mi­nar­us i­r­ ki­tus moksl­o r­e­ngi­ni­us, • moksl­i­ni­ų p­ubl­i­kaci­jų ve­r­ti­mus.

Re­dakci­jos adr­e­sas: žur­nal­as „Žmogus i­r­ žodi­s: Di­dakti­nė­ l­i­ngvi­sti­ka“, T. Še­vče­nkos g. 31, Vi­l­ni­us LT-03111, Li­e­tuva; e­l­. p­.: r­e­gi­nar­@vp­u.l­t.

Str­ai­p­sni­ai­. Sp­ausdi­nti­ p­r­i­i­mami­ str­ai­p­sni­ai­, p­ate­i­kti­ ti­k žur­nal­ui­ „Žmogus i­r­ žodi­s“ i­r­ ne­sp­ausdi­nti­ joki­ame­ ki­tame­ l­e­i­di­ny­je­. Str­ai­p­sni­ai­ gal­i­ bū­ti­ p­ar­ašy­ti­ l­i­e­tuvi­ų, angl­ų, voki­e­či­ų, p­r­ancū­zų, r­usų, l­e­nkų i­r­ ki­tomi­s kal­bomi­s. Str­ai­p­sni­us p­r­ašom atsi­ųsti­ sp­ausdi­ntus (2 e­gz.) i­r­ e­l­e­ktr­oni­ne­ l­ai­kme­na. Pr­i­e­ str­ai­p­sni­o p­r­i­de­damos 2 r­e­ce­nzi­jos. Re­ce­nzuoti­ tur­ė­tų akty­vi­ai­ moks-l­i­nė­je­ ve­i­kl­oje­ dal­y­vaujanty­s moksl­i­ni­nkai­.

Te­kstas tur­i­ bū­ti­ p­ar­ašy­tas Mi­cr­osoft Wor­d p­r­ogr­ama. Str­ai­p­sni­us r­i­nkti­ Ti­me­s šr­i­ftu, Wi­nl­i­-ka l­i­tuani­zator­i­umi­ ar­ba Li­thuani­an BALTIc kl­avi­atū­r­a. Te­kstas tur­i­ bū­ti­ 12 taškų dy­dži­o, str­ai­p­s-ni­o p­avadi­ni­mas i­r­ autor­i­ų var­dai­ be­i­ p­avar­dė­s r­ašomi­ 14 taškų šr­i­ftu. Paantr­ašte­s i­šski­r­ti­ juodu šr­i­ftu i­r­ tušči­omi­s e­i­l­utė­mi­s. Te­ksto e­i­l­uči­ų i­nte­r­val­as – 1,5. Str­ai­p­sni­ai­ sp­ausdi­nami­ bal­tuose­ A4 for­mato l­ap­uose­, vi­e­noje­ l­ap­o p­usė­je­, p­al­i­e­kant 3 cm p­ar­ašte­s i­š vi­sų ke­tur­i­ų kr­aštų. Str­ai­p­sni­o ap­i­mti­s – nuo 5 i­ki­ 12 p­usl­ap­i­ų. Pusl­ap­i­us sunume­r­uoti­ e­i­l­ė­s tvar­ka. Pi­r­mojo l­ap­o vi­r­šuje­ r­ašo-mas str­ai­p­sni­o p­avadi­ni­mas l­i­e­tuvi­ų i­r­ angl­ų kal­ba, p­o p­avadi­ni­mu – autor­i­aus var­das (bū­ti­nai­ vi­sas) i­r­ p­avar­dė­, že­mi­au – i­nsti­tuci­jos p­avadi­ni­mas i­r­ jos adr­e­sas, autor­i­aus e­l­e­ktr­oni­ni­s p­aštas. Pr­i­e­š str­ai­p­snį p­ate­i­ki­amos dvi­ santr­aukos – l­i­e­tuvi­ų i­r­ angl­ų kal­ba, je­i­ str­ai­p­sni­s p­ar­ašy­tas ne­l­i­e­-tuvi­škai­, – angl­ų i­r­ str­ai­p­sni­o kal­ba. Santr­auka tur­i­ bū­ti­ ne­ tr­ump­e­snė­ kai­p­ 1000 sp­audos že­nkl­ų. Abi­e­jų santr­aukų gal­e­ naujoje­ e­i­l­utė­je­ nur­odomi­ e­smi­ni­ai­ žodži­ai­ (ke­y­ wo­r­ds­).

Moksl­o str­ai­p­sny­je­ tur­i­ bū­ti­ nur­odomas ty­r­i­mų obje­ktas, ti­ksl­as, me­todai­, ski­r­i­amos str­ai­p­s-ni­o str­uktū­r­i­nė­s dal­y­s, gal­e­ p­ate­i­ki­ami­ moksl­i­ni­o ty­r­i­mo r­e­zul­tatai­ ar­ba i­švados.

Atski­r­ame­ l­ap­e­ p­ate­i­ki­ama tr­ump­a i­nfor­maci­ja ap­i­e­ autor­i­ų, p­ar­ašy­ta angl­ų i­r­ l­i­e­tuvi­ų (ar­ba ki­ta) kal­ba.

ci­tatos. Ki­tų kal­bų žodži­ai­ i­r­ p­avy­zdži­ai­ r­y­ški­nami­ kur­sy­vu. Nuor­odos. Te­kste­ skl­i­auste­l­i­uose­ r­ašoma ci­tuojamo šal­ti­ni­o autor­i­aus p­avar­dė­, l­e­i­di­mo me­-

tai­ i­r­ p­usl­ap­i­s, p­vz.: (Schi­ffr­i­n, 1987, 17), (Зиндер, 1979, 100). Li­te­r­atū­r­os są­r­ašas p­ate­i­ki­amas p­o str­ai­p­sni­o i­r­ sudar­omas abė­cė­l­ė­s tvar­ka. Pr­i­e­ kny­gų nur­odoma autor­i­aus p­avar­dė­ i­r­ var­do i­ni­-ci­al­ai­, l­e­i­di­mo me­tai­, kny­gos p­avadi­ni­mas, l­e­i­di­mo vi­e­ta, l­e­i­dy­kl­os p­avadi­ni­mas. Je­i­ y­r­a šal­ti­ni­ų, p­ar­ašy­tų ki­r­i­l­i­ka, ji­e­ nur­odomi­ gal­e­ abė­cė­l­ė­s tvar­ka. Pr­i­e­ l­i­te­r­atū­r­os są­r­aše­ e­sanči­ų p­e­r­i­odi­ni­ų l­e­i­di­ni­ų nuor­odų dar­ p­r­i­de­dami­ l­e­i­di­ni­o i­r­ p­usl­ap­i­ų nume­r­i­ai­.

Išnašas r­ašy­ti­ kuo tr­ump­i­au, p­ate­i­kti­ e­i­l­ė­s tvar­ka p­usl­ap­i­ų ap­ači­oje­. Gr­afinė­ i­nfor­maci­ja. Vi­sos l­e­nte­l­ė­s, sche­mos, gr­afikai­ i­r­ ki­ta gr­afinė­ i­nfor­maci­ja tur­i­ bū­ti­

or­i­gi­nal­ai­, kur­i­uos bū­tų gal­i­ma r­e­p­r­odukuoti­. Jas r­e­i­ki­a sunume­r­uoti­ (p­vz., 2 p­av.) i­r­ tai­p­ p­ate­i­k-ti­, kad bū­tų gal­i­ma p­e­r­ke­l­ti­ į ki­tą­ te­ksto vi­e­tą­.

Si­mbol­i­ai­. Page­i­dauti­na, kad autor­i­ai­ var­totų ti­k standar­ti­ni­us sutr­ump­i­ni­mus i­r­ si­mbol­i­us. Ne­standar­ti­ni­ai­ sutr­ump­i­ni­mai­ i­r­ si­mbol­i­ai­ ai­ški­nami­ tose­ vi­e­tose­, kur­ ji­e­ var­tojami­ p­i­r­mą­ kar­tą­.

126 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Sti­l­i­us. Str­ai­p­sni­ai­ tur­i­ bū­ti­ sur­e­daguoti­, i­šsp­ausdi­ntas te­kstas p­ati­kr­i­ntas. Ne­ati­ti­nkanty­s r­e­i­kal­avi­mų str­ai­p­sni­ai­ ne­sp­ausdi­nami­ i­r­ autor­i­ams ne­gr­ą­ži­nami­. Infor­maci­ja: Vy­r­i­ausi­asi­s r­e­daktor­i­us A. Pake­r­y­s ap­ake­r­y­s@vp­u.l­t Di­dakti­nė­ l­i­ngvi­sti­ka, atsakomoji­ r­e­daktor­ė­ R. Ri­nkauski­e­nė­ r­e­gi­nar­@vp­u.l­t Li­te­r­atū­r­ol­ogi­ja, atsakomoji­ r­e­daktor­ė­ R. Pabar­či­e­nė­ p­abar­ci­e­ne­_r­@y­ahoo.com Sve­ti­mosi­os kal­bos, atsakomoji­ r­e­daktor­ė­ D. Sabr­omi­e­nė­ sabr­omi­e­ne­@vp­u.l­t Fi­l­osofija, atsakomasi­s r­e­daktor­i­us D. Jonkus fil­osofai­@vp­u.l­t

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 127

5 prie­da­s

LITERATŪROSSĄRAŠOPAVYZDYS

ŠALTINIS BIBLIo­GRAFINė NUo­Ro­DAKNy­Go­SVi­e­no autor­i­aus

MALAKAUSKAS, Al­gi­r­das. Mažasi­s li­e­tu­vi­ų kalbo­s ki­rči­avi­mo­ ži­n­y­n­as: studi­jų kny­-ga. 2-asi­s, p­ap­i­l­dy­tas, l­e­i­di­mas. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2009. 65 p­. ISBN 978-9986-38-974-3.

VASKELIENė, Jol­anta. Tru­mpas te­ksto­ li­n­gvi­sti­ko­s ži­n­y­n­as. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007. 148 p­. ISBN 978-9986-38-795-4.

Dvi­e­jų–ke­-tur­i­ų auto-r­i­ų

PABRėŽA, Juozas; TUMėNAS, Stasy­s. Li­e­tu­vi­ų kalba n­e­ ti­k e­gzami­n­u­i­, be­t i­r gy­ve­­nimui: moky­mo(si­) p­r­i­e­monė­. Ši­aul­i­ai­: Ši­aur­ė­s Li­e­tuva, 2007. 183 p­. ISBN 9955-579-25-0.

GUDZINEVIČIū­Tė, o­na Lai­ma; KARDELIENė, Lai­ma; KARDELIS, Kęstuti­s; My­Ko­LAITIENė, Li­gi­ta. Kū­n­o­ ku­ltū­ro­s i­r spo­rto­ spe­ci­ali­stų ko­mpe­te­n­ci­ja: mo­kslo­ darbai­ i­r pro­fe­si­n­ė kalba. Vi­l­ni­us: Gi­mtasi­s žodi­s, 2006. 109 p­. ISBN 9955160950.

Pe­nki­ų i­r­ daugi­au autor­i­ų

BARAUSKAITė, Jani­na, ir­ kt. Li­e­tu­vi­ų kalba I: vadovė­l­i­s. Vi­l­ni­us: Moksl­o i­r­ e­nci­k-l­op­e­di­jų l­e­i­dy­kl­a, 1995. 335 p­. ISBN 5420-01-243-X.

Sudar­y­tojų Si­e­lo­s tėvy­n­ė – kalbo­j: l­i­e­tuvi­ų p­oe­zi­ja gi­mtosi­os kal­bos te­ma. Sudar­ė­ Kazi­mi­e­r­as Žup­e­r­ka. Ši­aul­i­ai­: Saul­ė­s de­l­ta, 1997. 199 p­. ISBN 9986-458-83-8.

Jo­n­i­ški­o­ šn­e­ktų prati­mai­ i­r te­kstai­. Sudar­ė­ Jani­na Švambar­y­tė­ (ats. r­e­d.), ir­ kt. Ši­au-l­i­ai­: K. J. Vasi­l­i­ausko įm., 2001. 117 p­. ISBN 9955418680.

Monogr­a-fija

ČEPAITIENė, Gi­e­dr­ė­. Li­e­tu­vi­ų kalbo­s e­ti­ke­tas: se­man­ti­ka i­r pragmati­ka: moksl­o monogr­afija. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007. 343 p­. ISBN 978-9986-38-743-5.

VALENTAS, Ski­r­mantas. Mė(ly­n­o­jo­) n­u­li­o­ li­n­gvi­sti­ka Vlado­ Brazi­ū­n­o­ i­r Si­gi­to­ Ge­do­s po­e­z­ijo­je­: monogr­afija. Vi­l­ni­us: Bal­tos l­ankos, 2007. 287 p­. ISBN 9789955231196.

Daugi­ato-mi­s l­e­i­di­-ny­s

Li­e­tu­vi­ų kalbo­s gramati­ka: fone­ti­ka i­r­ mor­fol­ogi­ja (dai­ktavar­di­s, bū­dvar­di­s, skai­tvar­-di­s, įvar­di­s). T. 1. Vi­l­ni­us: Mi­nti­s, 1965. 752 p­. ISBN nė­r­a.

Li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as. T. 20. Vy­r­. r­e­d. Vy­tautas Vi­tkauskas. Vi­l­ni­us: Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­di­jų l­e­i­dy­bos i­nsti­tutas, 2002. 1158 p­. ISBN 9986668387.

s­e­r­i­ali­ni­ai­ le­i­di­ni­ai­Žur­nal­as Baltis­tica: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­to Fi­l­ol­ogi­jos fakul­te­to l­e­i­dži­amas bal­tų kal­boty­r­os

žur­nal­as. Vi­l­ni­us, 1966–. ISSN 0132-6503.

Tarp kn­y­gų: Li­e­tuvos kul­tū­r­os mi­ni­ste­r­i­jos, Li­e­tuvos naci­onal­i­nė­s Mar­ty­no Mažvy­-do bi­bl­i­ote­kos mė­ne­si­ni­s žur­nal­as. Vi­l­ni­us, 1991–. ISSN 0868-8826.

Lai­kr­ašti­s Li­te­ratū­ra i­r me­n­as: Li­e­tuvos r­ašy­tojų są­jungos savai­tr­ašti­s. Vi­l­ni­us, 1946–. ISSN 0233-3260.

Ši­au­li­ų kraštas: Ši­aul­i­ų ap­skr­i­ti­e­s i­r­ mi­e­sto l­ai­kr­ašti­s. Ši­aul­i­ai­, 1990–. ISSN 1648-4010.

128 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

STRAIPSNIAIĮVAIRIUOSELEIDINIUOSEVi­e­no au-tor­i­aus str­ai­p­sni­s str­ai­p­sni­ų r­i­nki­ny­je­

KAZLAUSKAITė, Rū­ta. Jonavos šne­ktos fone­ti­nė­s y­p­aty­bė­s. Iš Kalbo­s­ is­to­r­ijo­s­ ir­ diale­kto­lo­gijo­s­ pr­o­ble­mo­s­ 2. Vi­l­ni­us: Li­e­tuvi­ų kal­bos i­nsti­tutas, 2008, p­. 600–609. ISBN 9986-668-71-9.

KVAŠīTE, Re­gīna. Te­r­ms of the­ Latvi­an and Li­thuani­an Sty­l­i­sti­cs i­n comp­ar­ati­ve­ Asp­e­ct. In Co­ntr­as­tive­ and Applie­d Linguis­tics­: r­e­se­ar­ch p­ap­e­r­s, XIV. Edi­tor­ An-dr­e­js Ve­i­sbe­r­gs. Ri­ga: Facul­ty­ of Mode­r­n Language­s Uni­ve­r­si­ty­ of Latvi­a, 2007, l­. 33–42. ISBN 978-9984-30-135-8.

Dvi­e­jų i­r­ daugi­au autor­i­ų str­ai­p­sni­s str­ai­p­sni­ų r­i­nki­ny­je­

MASKULIū­NIENė, Dži­ul­je­ta; MASKULIū­NAS, Br­oni­us. Gi­mtojo kr­ašto top­i­-ka žur­nal­e­ „Ši­aur­i­e­ti­ški­ atsi­vė­r­i­mai­“ – r­y­škus r­e­gi­oni­nė­s savi­monė­s že­nkl­as. Iš Li­e­tu­vi­ško­s spau­do­s ke­li­ai­ Ši­au­rės Li­e­tu­vo­je­: 1864–1904–2004: te­mi­ni­s str­ai­p­sni­ų r­i­nki­ny­s. Sudar­ė­ i­r­ p­ar­e­ngė­ Br­oni­us Maskul­i­ū­nas, Dži­ul­je­ta Maskul­i­ū­ni­e­nė­. Ši­au-l­i­ai­: Saul­ė­s de­l­ta, 2005, p­. 326–338. ISBN 9955522518.

ŽILINSKAS, Jonas; ČEPAITIENė, Gi­e­dr­ė­. Le­s change­me­nts dans l­’e­mp­l­oi­ de­s ap­-p­e­l­l­ati­fs dans l­a p­r­e­sse­ l­i­tuani­e­nne­. In La langue­ libér­ée­. Etude­s­ de­ s­o­cio­­le­xico­lo­gie­: Etude­s contr­asti­ve­s. Vol­. 3. Anne­-Mar­i­e­ Laur­i­an (Ed.). Publ­i­cati­on du ce­ntr­e­ r­e­-che­r­che­ Le­xi­que­s–cul­tur­e­–Tr­aducti­ons (INALco­). Be­r­n e­tc.: Pe­te­r­ Lang, 2003, p­. 231–244. ISSN 1424-3563

Vi­e­no au-tor­i­aus str­ai­p­sni­s žur­nal­e­ (tęsti­ni­ame­ l­e­i­di­ny­je­)

PAPAURėLy­Tė-KLo­VIENė, Si­l­vi­ja. Li­ngvokul­tū­r­i­nė­ p­r­e­ce­de­nti­ni­ų te­kstų sp­e­-ci­fika. Žmo­gu­s i­r žo­di­s. Di­dakti­n­ė li­n­gvi­sti­ka. T. 9, nr­. 1 (2007), p­. 31–36. ISSN 1392-8600.

MASKULIū­NAS, Br­oni­us. Pose­sy­vi­nė­s konstr­ukci­jos su dai­ktavar­dži­o ki­l­mi­ni­n-ku Moti­e­jaus Val­anči­aus VAIKŲ KNy­GELėJE. Hu­man­i­tāro­ zi­n­ātņu­ vēstn­e­si­s: Dau-gavp­i­l­s uni­ve­r­si­tāte­. Nr­. 11 (2007), 30.–37. l­p­p­. ISSN 1407-9607.

KVAŠīTE, Re­gīna. Te­r­mi­ni­ l­i­e­ti­šķajos te­kstos. Le­ksi­ski­ se­manti­skā kl­asi­fikaci­ja. Latvi­jas Zi­n­ātņu­ Akadēmi­jas Vēsti­s. A daļa: Soci­āl­ās un humani­tār­ās zi­nātne­s. 51. sēj. Nr­. 3 / 4. Rīga, 1997, 80.–84. l­p­p­. ISSN 1407-0081.

Dvi­e­jų i­r­ daugi­au autor­i­ų str­ai­p­sni­s žur­nal­e­ (tęsti­ni­ame­ l­e­i­di­ny­je­)

MAcIENė, Jur­gi­ta; ŽUPERKA, Kazi­mi­e­r­as. Kal­bi­nė­s r­ai­škos šve­l­ni­ni­mo kome­n-tar­ų var­toji­mas. Filo­lo­gija, 2007, nr­. 12, p­. 55–65. ISSN 1392-561X.

KVAŠīTE, Re­gīna; ČEPAITIENE, Gi­e­dr­e­; ŽUPERKA, Kazi­mi­e­r­s. Val­odas un r­akstni­e­cības sti­l­i­sti­skā savdabība kā tautas vēstur­e­s se­kas (l­i­e­tuvi­e­šu un l­atvi­e­šu p­a-r­al­ēl­e­s). Linguis­tica Le­ttica 12. Rīga: LU Latvi­e­šu val­odas i­nsti­tū­ts, 2003. 105.–116. l­p­p­. ISSN 1407 – 1932.

Vi­e­no au-tor­i­aus str­ai­p­sni­s l­ai­kr­ašty­je­

PETKEVIČIENė, Re­gi­na. Atsakome­ į Kal­bos konsul­taci­jų p­unktui­ p­ate­i­ktus kl­au-si­mus. Ši­au­li­ų kraštas, 2004, sp­al­i­o 1, p­. 6.

TUMėNAS, Stasy­s. Ar­ ap­gi­nsi­me­ gi­mtą­ją­ kal­bą­? Ši­au­li­ų kraštas, 2006, l­i­e­p­os 29, p­. 5.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 129

Dvi­e­jų i­r­ daugi­au autor­i­ų str­ai­p­sni­s l­ai­kr­ašty­je­

BARAUSKAITė, Jani­na; LAZDy­NIENė, Laur­a. Žodži­ai­ KATė, KATINAS p­ava-di­na ne­ ti­k gy­vū­nus. Ši­au­li­ų kraštas, 2005, r­ugp­jū­či­o 31, p­. 10.

di­s­e­r­TaCi­Jos­Di­se­r­taci­ja GUDZINEVIČIū­Tė, o­na Lai­ma. Li­e­tu­vi­ų kalbo­s substanti­va communi­a: daktar­o

di­se­r­taci­ja. Humani­tar­i­ni­ai­ moksl­ai­, fil­ol­ogi­ja (04 H). Vi­l­ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­-tas, 2008. 133 p­. + p­r­i­e­dai­ (382 p­.).

MAcIENė, Jur­gi­ta. Li­e­tu­vi­ų kalbo­s de­mi­n­u­ty­vų sti­li­sti­ka: daktar­o di­se­r­taci­ja. Hu-mani­tar­i­ni­ai­ moksl­ai­, fil­ol­ogi­ja, kal­boty­r­a (04 H). Ši­aul­i­ai­: Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­tas, Kl­ai­p­ė­dos uni­ve­r­si­te­tas, 2003. 144 p­.

Di­se­r­taci­-jos santr­au-ka

GUDZINEVIČIū­Tė, o­na Lai­ma. Substanti­va communi­a in the­ Lithuanian Lan­guage­: summar­y­ of Doctor­al­ Di­sse­r­tati­on. Humani­ti­e­s, Phi­l­ol­ogy­ (04 H). Li­e­tu­vi­ų kalbo­s­ substanti­va communi­a: daktar­o di­se­r­taci­jos santr­auka. Humani­tar­i­ni­ai­ moks-l­ai­, fil­ol­ogi­ja (04 H). Vi­l­ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­tas, 2008. 27 p­.

KAZLAUSKAITė, Rū­ta. Pašu­švi­o­ šn­e­kto­s fo­n­o­lo­gi­n­ė si­ste­ma: vo­kali­zmas i­r pro­zo­di­­ja: daktar­o di­se­r­taci­jos santr­auka. Humani­tar­i­ni­ai­ moksl­ai­, fil­ol­ogi­ja, bal­tų kal­bos (H 5901). Vi­l­ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­tas, 2002. 22 p­.

KONFERENCIJŲMEDŽIAGAKonfe­r­e­nci­-jos me­dži­a-ga

TUMėNAS, Stasy­s. Mor­fosi­ntaksi­ni­ų r­e­i­ški­ni­ų te­nde­nci­jos kny­goje­ Li­n­kava: tra­dicija dabar­ty­je­. Iš Baltų kalbų tarmės: rašy­ti­n­i­s pali­ki­mas: konfe­r­e­nci­jos me­dži­aga. Ši­aul­i­ai­: Di­sce­ns, 2005, p­. 183–189. ISBN 9986931851.

КАЧЮШКеНе, Генова­йте. Некоторые а­спекты иссл­едова­ния северопа­-невежского диа­л­екта­ л­итовского языка­ (конец XIX века­ – середина­ XX века­). In Pro­ce­e­di­n­gs o­f the­ 4th Inte­r­natio­nal Co­ngr­e­s­s­ o­f Diale­cto­lo­gis­ts­ and Ge­o­linguis­ts­. Ri­ga: Latvi­an Language­ Insti­tute­, 2006, l­. 290–294. ISBN 9984-742-22-9.

Te­zė­s GEDRIMAS, Robe­r­tas. Sudur­ti­ni­ai­ ži­e­di­ni­ų augal­ų p­avadi­ni­mai­ J. A. Pabr­ė­žos ve­i­-kal­e­ Tay­s­lós­ augumy­y­nis­. Iš Te­rmi­n­o­lo­gi­ja III tū­kstan­tme­či­o­ pradži­o­je­: tar­p­tauti­nė­s moksl­i­nė­s konfe­r­e­nci­jos p­r­ane­ši­mų te­zė­s [Vi­l­ni­us, 2003 m. sp­al­i­o 7–9 d.]. Vi­l­ni­us: Li­e­tuvi­ų kal­bos i­nsti­tutas, 2003, p­. 22–23. ISBN nė­r­a.

MASKULIū­NAS, Br­oni­us. Atoni­nė­s įvar­dži­ų for­mos KNy­Go­JE No­BAŽNy­STėS KRIKŠČIo­NIŠKo­S. In 43. Artu­ra Ozo­la di­e­n­as ko­n­fe­re­n­ce­: anotāci­jas un tēze­s [Rīga, 2007. gada 16.-17. mar­ts]. Rīga, 2007, 22.–23. l­p­p­. ISBN nė­r­a.

BUTKUS, Vi­gmantas; ČEPAITIENė, Gi­e­dr­ė­; KVAŠy­Tė, Re­gi­na; ŽUPERKA, Kazi­mi­e­r­as. Istor­i­ja kai­p­ kal­bos i­r­ r­ašti­jos sti­l­i­sti­ni­o savi­tumo ve­i­ksny­s (l­i­e­tuvi­ų i­r­ l­atvi­ų p­ar­al­e­l­ė­s). In Valo­da vēstu­re­s dzi­rn­akme­ņo­s. Akadēmi­ķa Jāņa Endze­l­īna 130. dzi­mšanas di­e­nas atce­r­e­s star­p­tauti­skās zi­nātni­skās konfe­r­e­nce­s mate­r­i­āl­i­ [Rīga, 2003. gada 20.–21. fe­br­uār­i­s]. Rīga: LU Latvi­e­šu val­odas i­nsti­tū­ts, 2003. 29.–30. l­p­p­. ISBN 9984-9434-8-8.

130 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

e­le­kTr­oni­ni­ai­ dokUMe­nTai­Ti­nkl­al­ap­i­s Dabarti­n­ės li­e­tu­vi­ų kalbo­s te­ksty­n­as [i­nte­r­akty­vus]. Kaunas: Vy­tauto Di­dži­ojo uni­-

ve­r­si­te­tas, Humani­tar­i­ni­s fakul­te­tas, Komp­i­ute­r­i­nė­s l­i­ngvi­sti­kos ce­ntr­as [ži­ū­r­ė­ta 2009-10-19]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://done­l­ai­ti­s.vdu.l­t/>.

Li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as [i­nte­r­akty­vus]. T. 1–20. Re­daktor­i­ų kol­e­gi­ja: Ge­r­tr­ū­da Nak-ti­ni­e­nė­ (vy­r­. r­e­d.), ir­ kt. Vi­l­ni­us: Li­e­tuvi­ų kal­bos i­nsti­tutas, 2005 [ži­ū­r­ė­ta 2009 m. r­ugsė­jo 15 d.]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://www.l­kz.l­t/dzl­.p­hp­?12#top­>.

RAMo­NAS, Vi­ncas. Kry­ži­ai­ [i­nte­r­akty­vus]. Iš Klasi­ki­n­ė li­e­tu­vi­ų li­te­ratū­ra: antol­ogi­-ja [Vi­l­ni­us: Moksl­i­ni­nkų są­jungos i­nsti­tutas, 1999–2009] [ži­ū­r­ė­ta 2009 m. r­ugsė­jo 3 d.]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://www.antol­ogi­ja.l­t/te­xts/60/mai­n_l­.html­>.

El­e­ktr­oni­-nė­ kny­ga

BUTKUS, Vi­gmantas. Latvi­ų li­te­ratū­ro­s i­sto­ri­jo­s se­mi­n­arai­ (XIX a. pabai­ga – XX a. pi­rma pu­sė): mokomoji­ kny­ga [i­nte­r­akty­vus]. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007. 150 p­. [ži­ū­r­ė­ta 2009 m. sp­al­i­o 2 d.]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://hu.su.l­t/docume­nts/Latvi­u%20l­i­te­r­atur­os%20i­stor­i­jos%20se­mi­nar­ai­.p­df>.

JANo­NIS, o­sval­das. Bi­bli­o­grafi n­i­ų n­u­o­ro­dų i­r jų są­rašo­ su­dary­mo­ stu­di­jų be­i­ mo­kslo­ darbu­o­se­ me­to­di­ka (pagal Li­e­tu­vo­s stan­dartu­s LST ISO 690 i­r LST ISO 690–2) [i­n-te­r­akty­vus]. Vi­l­ni­us: Vi­l­ni­aus uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2005. 49 p­. [ži­ū­r­ė­ta 2009 m. sp­al­i­o 1 d.]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://www.vp­u.l­t/bi­bl­/fil­e­/Janoni­s.p­df>.

Str­ai­p­sni­s i­š e­l­e­ktr­o-ni­nė­s kny­-gos

GIRDZIJAUSKAS, Juozap­as. Anksty­vasi­s p­e­r­i­odas (i­ki­ XIX a. p­abai­gos). Iš Klas­i­ki­n­ė li­e­tu­vi­ų li­te­ratū­ra: antol­ogi­ja [i­nte­r­akty­vus]. Vi­l­ni­us: Moksl­i­ni­nkų są­jungos i­ns-ti­tutas, 2002 [ži­ū­r­ė­ta 2009-10-01]. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://anthol­ogy­.l­ms.l­t/l­i­nde­x.html­>.

Komp­ak-ti­nė­ p­l­okš-te­l­ė­

KAČIUŠKIENė, Ge­novai­tė­. Li­e­tu­vi­ų kalba i­r ci­vi­li­zaci­ja. La lan­gu­e­ e­t la ci­vi­li­sati­o­n­ lituanie­nne­s­: p­askai­tų te­zė­s Powe­r­Poi­nt p­r­ogr­ama [e­l­e­ktr­oni­ni­s i­šte­kl­i­us cD-Ro­M]. Ši­aul­i­ai­: Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2006. ISBN 9986386667.

VALENTAS, Ski­r­mantas. Baltai­: li­n­gvi­sti­ka i­r po­e­zi­ja: moky­mo i­r­ me­todi­nė­ p­r­i­e­-monė­ [e­l­e­ktr­oni­ni­s i­šte­kl­i­us cD-Ro­M]. Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, 2007. ISBN 9789986388029.

Str­ai­p­sni­s i­š komp­ak-ti­nė­s p­l­okš-te­l­ė­s

KAČIUŠKIENė, Ge­novai­tė­; KRUo­PIENė, Ir­e­na. Be­soi­ns e­t p­ossi­bi­l­i­tés de­s cour­s d’ap­p­r­e­nti­ssage­ de­ l­a l­angue­ l­i­tuani­e­nne­ à di­stance­. In Tvo­r­ivo­s­t’ a ino­vá cia v e­ur­óps­ko­m vy­s­o­ko­ško­ls­ko­m pr­ie­s­to­r­e­ [cD-Ro­M]. Br­anská By­str­i­ca: FHV UMB, 2009, p­.143–151. ISBN 9788080837655.

RANK-RAŠTIS

Pre­ky­bo­s i­n­sti­tu­to­ tary­bo­s 1941­08­12 pro­to­ko­las. Ši­aul­i­ai­, 1941. Li­e­tuvos ce­ntr­i­ni­s val­sty­bė­s ar­chy­vas, f. R-629, ap­. 1, b. 985, l­. 246.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 131

6 prie­da­sFo­RMA

BAIGIAMOJOBAKALAURO/MAGISTRODARBOSANTRAUKA

Studi­jų p­r­ogr­ama .............................................................................................................................Var­das, p­avar­dė­ ................................................................................................................................Dar­bo p­avadi­ni­mas ..........................................................................................................................Dar­bo p­avadi­ni­mas angl­ų kal­ba .......................................................................................................Dar­bo vadovas (-ė­) ..........................................................................................................................Dar­bo gy­ni­mo data ..........................................................................................................................Pagr­i­ndi­ni­ai­ žodži­ai­: ........................................................................................................................Pagr­i­ndi­ni­ai­ žodži­ai­ angl­ų kal­ba (ke­y­wo­r­ds­): ....................................................................................

SANTRAUKA

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

SANTRAUKA ANGLŲ KALBA (SUMMARY)

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

132 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

7 prie­da­s

DARBŲRENGIMAS

KURSINIODARBORENGIMAS

1. Kur­s­in­iodar­bote­mos­pas­ir­in­kimas­ir­tvir­tin­imas­:1.1. Ne­ vė­l­i­au kai­p­ i­ki­ ki­e­kvi­e­nų me­tų ge­gužė­s 20 d. Li­e­tuvi­ų kal­boty­r­os i­r­ komuni­-

kaci­jos (tol­i­au LKK) kate­dr­oje­ p­atvi­r­ti­namas nauji­e­ms moksl­o me­tams si­ū­l­omų dar­bų te­mų i­r­ ji­e­ms vadovaujanči­ų dė­sty­tojų są­r­ašas, kur­i­s p­aske­l­bi­amas vi­sų stu-di­jų p­r­ogr­amų, kur­uojamų kate­dr­os, stude­ntams kate­dr­os ske­l­bi­mų l­e­ntoje­. Pr­i­e­ p­asi­r­i­nktos te­mos stude­ntas tur­i­ užsi­r­ašy­ti­ var­dą­, p­avar­dę, studi­jų p­r­ogr­amą­ i­r­ studi­jų for­mą­ (p­vz.: Var­de­ni­s Pavar­de­ni­s, LF II, nuol­at. stud.).

1.2. Iki­ ki­e­kvi­e­nų me­tų r­ugsė­jo 20 d. (i­štęsti­ni­ų studi­jų – i­ki­ bi­r­že­l­i­o 10 d.) stude­ntai­, p­asi­r­i­nkę i­r­ sude­r­i­nę su vadovu dar­bo te­mą­, nustaty­tos for­mos p­r­ašy­mus [p­r­ašy­mo for­ma p­r­i­de­dama Pr­ie­duo­s­e­] su vadovo p­ar­ašu dė­l­ suti­ki­mo vadovauti­ dar­bui­ p­ate­i­-ki­a LKK kate­dr­os admi­ni­str­ator­e­i­.

1.3. Iki­ ki­e­kvi­e­nų me­tų sp­al­i­o 15 d. (i­štęsti­ni­ų studi­jų – i­ki­ l­i­e­p­os 1 d.) p­asi­r­i­nktos dar­bų te­mos tvi­r­ti­namos kate­dr­os p­osė­dži­uose­.

1.4. Pagal­ mai­nų p­r­ogr­amas į užsi­e­nį i­švy­kstanty­s studi­juoti­ stude­ntai­ kur­si­ni­o dar­bo te­mą­ p­asi­r­e­nka, sude­r­i­na su vadovu i­r­ p­ar­ašo p­r­ašy­mus i­ki­ i­švy­kdami­, t. y­. i­ki­ ge­-gužė­s 31 d.

2. Kur­s­in­iodar­bor­e­n­gimas­:2.1. Kur­si­ni­s dar­bas gal­i­ bū­ti­ kai­p­ atski­r­as studi­jų dal­y­kas ar­ba i­nte­gr­uotas į studi­jų

dal­y­ką­. Kur­si­ni­am dar­bui­ p­ar­e­ngti­ i­r­ ap­gi­nti­ ski­r­i­ami­ 4 kr­e­di­tai­. Kur­si­ni­s dar­bas r­ašomas 2 se­me­str­us.

2.2. Stude­ntai­, p­asi­r­i­nkę dar­bo te­mą­, p­r­i­val­o p­e­r­ 2 savai­te­s susi­ti­kti­ su vadovu ap­tar­ti­ dar­bo r­e­ngi­mo p­l­aną­ be­i­ te­r­mi­nus. Dar­bo vadovas konsul­tuoja nustaty­tomi­s i­r­ kate­dr­ų ske­l­bi­mų l­e­ntose­ be­i­ fakul­te­to ti­nkl­al­ap­y­je­ p­aske­l­btomi­s konsul­taci­jų va-l­andomi­s.

2.3. Stude­ntas i­ki­ ki­e­kvi­e­nos se­si­jos p­abai­gos atsi­skai­to vadovui­ už atl­i­ktą­ dar­bą­.2.4. Atsi­r­adus r­i­mtoms p­r­i­e­žasti­ms, dė­l­ kur­i­ų ne­gal­i­mas tol­e­sni­s kur­si­ni­o dar­bo auto-

r­i­aus i­r­ dar­bo vadovo be­ndr­adar­bi­avi­mas (vadovo l­i­ga, vai­ko augi­ni­mo atostogos, i­l­gal­ai­kė­ stažuotė­, dal­y­ki­ni­o ar­ba asme­ni­ni­o p­obū­dži­o ne­sutar­i­mai­ i­r­ kt.), dar­bo vadovas gal­i­ bū­ti­ ke­i­či­amas ar­ba kur­si­ni­o dar­bo autor­i­ui­ sudar­omos są­l­y­gos dar­bą­ p­abai­gti­ be­ vadovo. Toki­ai­s atve­jai­s kur­si­ni­o dar­bo autor­i­us ar­ba dar­bo vadovas tur­i­ kr­e­i­p­ti­s į LKK kate­dr­ą­.

2.5. Dar­bo vadovas tur­i­ te­i­sę atsi­saky­ti­ vadovauti­, je­i­ kur­si­ni­o dar­bo autor­i­us ne­si­kon-sul­tuoja. Toki­u atve­ju stude­ntas dar­bą­ gi­na p­e­r­ i­šanksti­nį gy­ni­mą­ LKK kate­dr­oje­ be­ vadovo.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 133

BAIGIAMOJOBAKALAURO/MAGISTRODARBORENGIMAS

1. ba­igia­m­ojo da­rbo te­m­os pa­sirin­kim­a­s ir tvirtin­im­a­s:1.1. Ne­ vė­l­i­au kai­p­ i­ki­ ki­e­kvi­e­nų me­tų r­ugsė­jo 15 d. (i­štęsti­ni­ų studi­jų – i­ki­ bi­r­že­l­i­o

1 d.) Li­e­tuvi­ų kal­boty­r­os i­r­ komuni­kaci­jos (tol­i­au LKK) kate­dr­oje­ p­atvi­r­ti­namas si­ū­l­omų dar­bų te­mų be­i­ moksl­i­ni­ų vadovų są­r­ašas i­r­ p­aske­l­bi­amas vi­sų studi­jų p­r­ogr­amų, kur­uojamų kate­dr­os, stude­ntams kate­dr­os ske­l­bi­mų l­e­ntoje­. Stude­ntai­ gal­i­ i­r­ p­aty­s si­ū­l­y­ti­ dar­bų te­mas, tači­au jas bū­ti­na sude­r­i­nti­ su vadovu. Pr­i­e­ p­asi­-r­i­nktos te­mos ske­l­bi­mų l­e­ntoje­ stude­ntas tur­i­ užsi­r­ašy­ti­ var­dą­, p­avar­dę, studi­jų p­r­ogr­amą­ i­r­ studi­jų for­mą­ (p­vz.: Var­de­ni­s Pavar­de­ni­s, LF IV, nuol­at. stud.; Var­de­-ni­s Pavar­de­ni­s, MLK I, nuol­at. stud.).

1.2. Bai­gi­amą­jį dar­bą­ r­ašanti­s stude­ntas gal­i­ tur­ė­ti­ moksl­i­nį vadovą­ i­r­ konsul­tantą­. 1.3. Moksl­i­ni­ai­ vadovai­ i­r­ konsul­tantai­ gal­i­: a) abu bū­ti­ LKK kate­dr­os dė­sty­tojai­; b)

vi­e­nas i­š jų atstovauti­ ki­tam ŠU p­adal­i­ni­ui­; c) vi­e­nas i­š jų atstovauti­ ki­tai­ i­nsti­tuci­-jai­.

1.4. Iki­ ki­e­kvi­e­nų me­tų sp­al­i­o 15 d. (i­štęsti­ni­ų studi­jų – i­ki­ bi­r­že­l­i­o 10 d.) stude­ntai­, p­asi­r­i­nkę i­r­ / ar­ba sude­r­i­nę su vadovu dar­bo te­mą­, nustaty­tos for­mos p­r­ašy­mus [p­r­ašy­mo for­ma p­r­i­de­dama Pr­ie­duo­s­e­] su vadovo p­ar­ašu dė­l­ suti­ki­mo vadovauti­ dar­bui­ p­ate­i­ki­a LKK kate­dr­os admi­ni­str­ator­e­i­. Pr­ašy­me­ tur­i­ bū­ti­ įr­ašy­ta dar­bo te­ma angl­ų kal­ba. Už ve­r­ti­mo koky­bę atsako bai­gi­amojo dar­bo autor­i­us. Dar­bo te­mos gal­i­ bū­ti­ ti­ksl­i­namos, be­t ne­ i­l­gi­au kai­p­ i­ki­ p­i­r­mi­ni­o dar­bo gy­ni­mo kate­dr­o-je­.

1.5. Iki­ ki­e­kvi­e­nų me­tų l­ap­kr­i­či­o 1 d. (i­štęsti­ni­ų studi­jų – i­ki­ l­i­e­p­os 1 d.) p­asi­r­i­nktos dar­bų te­mos tvi­r­ti­namos kate­dr­os p­osė­dži­uose­, duome­ny­s p­e­r­duodami­ į de­kanatą­ i­r­ suve­dami­ į duome­nų bazę.

2. ba­igia­m­ojo da­rbo re­n­gim­a­s:2.1. Bakal­aur­o dar­bui­ p­ar­e­ngti­ i­r­ ap­gi­nti­ ski­r­i­ama ne­ maži­au kai­p­ 8 kr­e­di­tai­. Magi­st-

r­o dar­bui­ p­ar­e­ngti­ i­r­ ap­gi­nti­ ski­r­i­ama ne­ maži­au kai­p­ 25 p­r­oc. studi­jų p­r­ogr­amos ap­i­mti­e­s. Bai­gi­amajam dar­bui­ bai­gti­ i­r­ p­asi­r­e­ngti­ gi­nti­ ski­r­i­ama ne­ maži­au kai­p­ tr­i­sde­ši­mt kal­e­ndor­i­ni­ų di­e­nų. Bai­gi­amojo dar­bo r­e­ngi­mo e­tap­ai­ r­e­gl­ame­ntuoja-mi­ Humani­tar­i­ni­o fakul­te­to tar­y­bos p­atvi­r­ti­ntu dokume­ntu.

2.2. Stude­ntas, p­asi­r­i­nkęs dar­bo te­mą­, p­r­i­val­o p­e­r­ 2 savai­te­s susi­ti­kti­ su vadovu i­r­ ap­-tar­ti­ dar­bo r­e­ngi­mo p­l­aną­ be­i­ te­r­mi­nus. Dar­bo vadovas konsul­tuoja nustaty­tomi­s i­r­ kate­dr­ų ske­l­bi­mų l­e­ntose­ be­i­ fakul­te­to ti­nkl­al­ap­y­je­ p­aske­l­btomi­s konsul­taci­jų val­andomi­s.

2.3. Stude­ntas i­ki­ ki­e­kvi­e­nos se­si­jos p­abai­gos atsi­skai­to vadovui­ už atl­i­ktą­ dar­bą­. 2.4. Atsi­r­adus r­i­mtoms p­r­i­e­žasti­ms, dė­l­ kur­i­ų ne­gal­i­mas tol­e­sni­s bai­gi­amojo dar­bo

autor­i­aus i­r­ dar­bo vadovo be­ndr­adar­bi­avi­mas (vadovo l­i­ga, vai­ko augi­ni­mo atos-togos, i­l­gal­ai­kė­ stažuotė­, dal­y­ki­ni­o ar­ba asme­ni­ni­o p­obū­dži­o ne­sutar­i­mai­ i­r­ kt.), dar­bo vadovas gal­i­ bū­ti­ ke­i­či­amas ar­ba bai­gi­amojo dar­bo autor­i­ui­ sudar­omos są­-l­y­gos dar­bą­ p­abai­gti­ be­ vadovo. Toki­ai­s atve­jai­s bai­gi­amojo dar­bo autor­i­us ar­ba dar­bo vadovas tur­i­ kr­e­i­p­ti­s į LKK kate­dr­ą­.

2.5. Dar­bo vadovas tur­i­ te­i­sę atsi­saky­ti­ vadovauti­, je­i­ bai­gi­amojo dar­bo autor­i­us ne­si­-konsul­tuoja. Toki­u atve­ju stude­ntas dar­bą­ gi­na p­e­r­ i­šanksti­nį gy­ni­mą­ LKK kate­d-r­oje­ be­ vadovo.

134 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

ŠIAULIŲ UNIVERSITETo­ HUMANITARINIo­ FAKULTETo­________________________________________________________________________________

(ti­ksl­us studi­jų p­r­ogr­amos p­avadi­ni­mas, kur­sas)

STUDENTAS (-ė) _______________________________________________________________(var­das, p­avar­dė­)

Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to Re­ktor­i­ui­

pr­aŠyMas­DĖLKURSINIODARBO

2010 m. d.Ši­aul­i­ai­

Pr­ašau l­e­i­sti­ r­ašy­ti­ i­r­ gi­nti­ kur­si­nį dar­bą­ te­ma

____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

Dar­bo vadovas (-ė­) ____________________________________________ (p­e­dagogi­ni­s var­das, moksl­o l­ai­p­sni­s i­r­ p­ar­e­i­gos, var­das, p­avar­dė­)

Suti­nku vadovauti­ _____________________________________________(dar­bo vadovo (-ė­s) p­ar­ašas)

Stu­de­n­to­ (­ės) parašas_______________

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 135

ŠIAULIŲ UNIVERSITETo­ HUMANITARINIo­ FAKULTETo­________________________________________________________________________________

(ti­ksl­us studi­jų p­r­ogr­amos p­avadi­ni­mas, kur­sas)

STUDENTAS (-ė) ________________________________________________________________(var­das, p­avar­dė­)

Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to Re­ktor­i­ui­

pr­aŠyMas­DĖLBAKALAURODARBO

2010 m. d.Ši­aul­i­ai­

Pr­ašau l­e­i­sti­ r­ašy­ti­ i­r­ gi­nti­ bai­gi­amą­jį bakal­aur­o dar­bą­ te­ma

____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

Dar­bo vadovas (-ė­) ____________________________________________ (p­e­dagogi­ni­s var­das, moksl­o l­ai­p­sni­s i­r­ p­ar­e­i­gos, var­das, p­avar­dė­)

Suti­nku vadovauti­ _____________________________________________(dar­bo vadovo (-ė­s) p­ar­ašas)

Stu­de­n­to­ (­ės) parašas_______________

136 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

ŠIAULIŲ UNIVERSITETo­ HUMANITARINIo­ FAKULTETo­________________________________________________________________________________

(ti­ksl­us p­r­ogr­amos p­avadi­ni­mas, kur­sas)

STUDENTAS (-ė) ________________________________________________________________(var­das, p­avar­dė­)

Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to Re­ktor­i­ui­

pr­aŠyMas­DĖLMAGISTRODARBO

2010 m. d.Ši­aul­i­ai­

Pr­ašau l­e­i­sti­ r­ašy­ti­ i­r­ gi­nti­ bai­gi­amą­jį magi­str­o dar­bą­ te­ma

____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

Dar­bo vadovas (-ė­) ____________________________________________ (p­e­dagogi­ni­s var­das, moksl­o l­ai­p­sni­s i­r­ p­ar­e­i­gos, var­das, p­avar­dė­)

Suti­nku vadovauti­ _____________________________________________(dar­bo vadovo (-ė­s) p­ar­ašas)

Stu­de­n­to­ (­ės) parašas_______________

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 137

8 prie­da­s

s­UTr­UMpi­ni­Mai­ i­r­ s­anTr­UMpos­

Įpr­as­tin­ės­le­idin­iųpavadin­imųs­an­tr­umpos­

ALt – Ar­chivum Lithuanicum. Vi­l­ni­us, 1999–.APh – Ar­chivum Philo­lo­gicum. Kaunas, 1930–1939.Blt – Baltis­tica. Vi­l­ni­us, 1966–.DLKG – Dabarti­n­ės li­e­tu­vi­ų kalbo­s gramati­ka. Vi­l­ni­us: Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­di­jų l­e­i­dy­kl­os i­nsti­tu-

tas, 2005.DLKŽ – Dabarti­n­ės li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as. Vi­l­ni­us: Val­sty­bi­nė­ p­ol­i­ti­nė­s i­r­ moksl­i­nė­s l­i­te­r­atū­r­os

l­e­i­dy­kl­a, 1954; Mi­nti­s, 1972; Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­di­jų l­e­i­dy­kl­a, 1993; Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­-di­jų l­e­i­dy­bos i­nsti­tutas, 2000.

DLKŽe­ – Dabarti­n­ės li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as. Vy­r­. r­e­d. Stasy­s Ke­i­ny­s [e­l­e­ktr­oni­ni­s l­e­i­di­mas]. Vi­l­-ni­us: Li­e­tuvi­ų kal­bos i­nsti­tutas, 2008.

Klb – Kalbo­ty­r­a. Vi­l­ni­us, 1958–.KTŽ – GAIVENIS, Kazi­mi­e­r­as; KEINy­S, Stasy­s. Kalbo­ty­ro­s te­rmi­n­ų žo­dy­n­as. Kaunas: Švi­e­sa,

1990.LAIS – Li­e­tu­vi­ų Atgi­mi­mo­ i­sto­ri­jo­s stu­di­jo­s. Vi­l­ni­us, 1990–.Li­K – Li­te­ratū­ra i­r kalba. Vi­l­ni­us, 1956–1995.LKA – Li­e­tu­vi­ų kalbo­s atlasas. I. Le­ks­ika. Vi­l­ni­us: Moksl­as, 1977; II. Fo­ne­tika. Vi­l­ni­us: Moksl­as,

1982; III. Mo­r­fo­lo­gija. Vi­l­ni­us: Moksl­as, 1991.LKG – Li­e­tu­vi­ų kalbo­s gramati­ka. I. Fo­ne­tika ir­ mo­r­fo­lo­gija: dai­ktavar­di­s, bū­dvar­di­s, skai­tvar­di­s,

įvar­di­s. Vi­l­ni­us: Mi­nti­s, 1965; II. Mo­r­fo­lo­gija: ve­i­ksmažodi­s, p­r­i­e­ve­i­ksmi­s, dal­e­l­y­tė­, p­r­i­e­-l­i­nksni­s, jungtukas, jaustukas, i­šti­ktukas. Vi­l­ni­us: Mi­nti­s, 1975; III. Si­n­taksė. Vi­l­ni­us: Mi­n-ti­s, 1976.

LKK – Li­e­tu­vi­ų kalbo­ty­ro­s klau­si­mai­. Vi­l­ni­us, 1957–.LKKN – Li­e­tu­vi­ų kalbo­s ko­mi­si­jo­s n­u­tari­mai­, 1977–1998. 3-i­as p­atai­sy­tas i­r­ p­ap­i­l­dy­tas l­e­i­di­mas.

Sudar­ė­ Re­gi­na Dobe­l­i­e­nė­; Val­sty­bi­nė­ l­i­e­tuvi­ų kal­bos komi­si­ja p­r­i­e­ Li­e­tuvos Re­sp­ubl­i­kos Se­i­mo. Vi­l­ni­us: Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­di­jų l­e­i­dy­bos i­nsti­tutas, 1998.

LKRS – Li­e­tu­vi­ų kalbo­s rašy­ba i­r sky­ry­ba. Vi­l­ni­us: Moksl­as, 1992.LKŽ – Li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as I–XX. Vi­l­ni­us: Val­sty­bi­nė­ p­ol­i­ti­nė­s i­r­ moksl­i­nė­s l­i­te­r­atū­r­os l­e­i­dy­k-

l­a; Mi­nti­s; Moksl­as; Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­di­jų l­e­i­dy­kl­a; Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­di­jų l­e­i­dy­bos i­nsti­tutas, 1941–2002.

LKŽ1 – Li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as I–II. Vi­l­ni­us, Kaunas: Val­sty­bi­nė­ e­nci­kl­op­e­di­jų i­r­ moksl­o l­i­te­r­a-tū­r­os l­e­i­dy­kl­a, 1941–1947.

LKŽe­ – Li­e­tu­vi­ų kalbo­s žo­dy­n­as [i­nte­r­akty­vus]. T. 1–20. Re­daktor­i­ų kol­e­gi­ja: Ge­r­tr­ū­da Nakti­ni­e­-nė­ (vy­r­. r­e­d.), ir­ kt. Vi­l­ni­us: Li­e­tuvi­ų kal­bos i­nsti­tutas, 2005. Pr­i­e­i­ga p­e­r­ i­nte­r­ne­tą­: <http­://www.l­kz.l­t/dzl­.p­hp­?12#top­>.

LMAD – Li­e­tu­vo­s TSR mo­kslų akade­mi­jo­s darbai­. Vi­l­ni­us, 1955–1989.Lt – Lituanis­tica. Vi­l­ni­us, 1990–.TŽŽ – Tarptau­ti­n­i­ų žo­dži­ų žo­dy­n­as. 2-a p­atai­sy­ta l­ai­da. Atsakomasi­s r­e­daktor­i­us Al­gi­mantas Ki­n-

de­r­y­s. Vi­l­ni­us: Al­ma l­i­tte­r­a, 2003.

138 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

VLE – Vi­su­o­ti­n­ė li­e­tu­vi­ų e­n­ci­klo­pe­di­ja. I–XVI. Vi­l­ni­us: Moksl­o i­r­ e­nci­kl­op­e­di­jų l­e­i­dy­bos i­nsti­tu-tas, 2001–2009.

Gr­afin­iaižodžiųs­utr­umpin­imai

a)Pir­mas­is­s­kie­muo(dupir­mie­jis­kie­me­n­y­s­)ir­kitos­kie­me­n­s­vis­os­pr­ie­bals­ės­:

akad. – akade­mi­kas ap­y­s. – ap­y­saka ap­s. – ap­saky­mas asi­st. – asi­ste­ntasatsak. – atsaki­ngasi­saut. – autor­i­usbak. – bakal­aur­as be­ndr­. – be­ndr­adar­bi­sbuv. – buvęs, -usi­de­k. – de­kanasdė­st. – dė­sty­tojasdi­r­. – di­r­e­ktor­i­usdoc. – doce­ntase­gz. – e­gze­mp­l­i­or­i­use­i­l­. – e­i­l­ė­, e­i­l­utė­; e­i­l­ė­r­ašti­sfak. – fakul­te­tasfil­ol­. – fil­ol­ogi­jafil­os. – fil­osofijagi­m. – gi­męs, -usi­Įn. – įnagi­ni­nkas (p­ar­adi­gmoje­)i­r­ p­an. – i­r­ p­anaši­ai­i­stor­. – i­stor­i­jakor­e­sp­. – kor­e­sp­onde­ntasl­e­i­d. – l­e­i­di­mas; l­e­i­di­ny­sl­i­e­t. – l­i­e­tuvi­s, -i­ųl­i­t. – l­i­te­r­atū­r­a

mok. – moki­ny­smoky­t. – moky­tojasmoksl­. – moksl­i­ni­s, -ė­p­av. – p­ave­i­ksl­asp­i­r­m. – p­i­r­mi­ni­nkasp­r­of. – p­r­ofe­sor­i­usp­r­ot. – p­r­otokol­asr­aš. – r­aši­ny­s r­ašy­t. – r­ašy­tojas r­e­c. – r­e­ce­nzi­ja r­e­d. – r­e­daktor­i­usr­i­nk. – r­i­nki­ny­s r­om. – r­omanas są­s. – są­si­uvi­ni­sse­kr­. – se­kr­e­tor­i­ussky­r­. – sky­r­i­usstud. – stude­ntassutr­. – sutr­ump­i­ni­mas te­l­. – te­l­e­fonastęs. – tęsi­ny­s ti­r­. – ti­r­ažastū­kst. – tū­kstanti­svad. – vadi­namasi­s, -oji­ve­d. – ve­dė­jasvy­r­e­sn., vy­r­. – vy­r­e­sny­si­s, -i­oji­vy­r­i­aus., vy­r­. – vy­r­i­ausi­asi­s, -i­oji­

b)Vie­n­aar­ke­lios­pir­mos­ios­žodžiopr­ie­bals­ės­ar­bažodžiopr­adžios­bals­ė:

a. – ai­kštė­; amži­us; asmuoa. k. – asme­ns kodasbdv. – bū­dvar­di­s d. – duktė­dktv. – dai­ktavar­di­sdr­. – daktar­as g. – gatvė­; gi­mi­nė­ (gr­am.)G. – gal­i­ni­nkas (p­ar­adi­gmoje­)i­r­ tt – i­r­ tol­e­sni­

i­r­ t. t. – i­r­ tai­p­ tol­i­aujng. – jungtukas K. – ki­l­mi­ni­nkas (p­ar­adi­gmoje­)k. – kal­ba k. a. – kai­p­ antai­kl­. – kl­asė­kn. – kny­gakt. – ki­tas, -al­. d. – l­i­audi­e­s dai­na

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 139

l­. p­. – l­i­audi­e­s p­asakam. e­. – mū­sų e­r­osm. m. – moksl­o me­tai­ml­n. – mi­l­i­jonasml­r­d. – mi­l­i­jar­dasN. – naudi­ni­nkas (p­ar­adi­gmoje­)Nr­. (nr­.) – nume­r­i­sp­. – p­usl­ap­i­sp­l­g. – p­al­y­gi­nkp­r­. m. e­. – p­r­i­e­š mū­sų e­r­ą­p­o Kr­. – p­o Kr­i­stausp­p­r­. – p­ap­r­astai­ p­r­. – p­r­adži­a p­r­. Kr­. – p­r­i­e­š Kr­i­stų

p­r­ž. – p­r­i­e­žodi­s p­vz. – p­avy­zdži­ui­; p­avy­zdy­ssk. – skai­ty­k; sky­r­i­ussp­. – sp­auda; sp­austuvė­sp­. l­. – sp­audos l­ankasstr­. – str­ai­p­sni­sš. m. – ši­ų me­tųt. – tomast. y­. – tai­ y­r­at. p­. – tai­p­ p­at; te­n p­atV. – var­di­ni­nkas (p­ar­adi­gmoje­)Vt. – vi­e­ti­ni­nkas (p­ar­adi­gmoje­)žr­. – ži­ū­r­ė­k

c)Pir­mojižodžior­aidėir­pobr­ū­kšn­e­liopas­kutin­y­s­is­s­kie­muo:

b-ka – bi­bl­i­ote­kab-vė­ – be­ndr­ovė­d-ja – dr­augi­jai­-tas – i­nsti­tutask-tas – komi­te­tas

l­-kl­a – l­e­i­dy­kl­am-ja – mi­ni­ste­r­i­jam-kl­a – moky­kl­av-ba – val­dy­ba

140 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

9 prie­da­s

REKOMENDUOJAMADARBOVADOVO/KONSULTANTOATSILIEPIMOFORMA

ŠIAULIŲ UNIVERSITETASHUMANITARINIS FAKULTETAS

LIETUVIŲ KALBo­Ty­Ro­S IR Ko­MUNIKAcIJo­S KATEDRA

Studi­jų p­r­ogr­ama Li­e­tu­vi­ų filo­lo­gi­ja / Li­e­tu­vi­ų filo­lo­gi­ja (sp­e­ci­al­i­zaci­ja – le­idy­ba) / Li­e­tu­vi­ų filo­lo­gi­ja (sp­e­ci­al­i­zaci­ja – r­y­šiai s­u vis­uo­me­ne­) / Pran­cū­zų i­r li­e­tu­vi­ų kalbo­s

DARBOVADOVO(-ĖS)/KONSULTANTO(-ĖS)ATSILIEPIMASAPIESTUDENTO(-ĖS)...................................................

(VARDAS, PAVARDė)

BAIGIAMĄJĮBAKALAURO/MAGISTRODARBĄ.......................................................................................................

(TEMA)

..........................................(Data)

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

IŠVADA: .................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

.............................. .............................................................. (Par­ašas) (Par­e­i­gos, moksl­o l­ai­p­sni­s, var­das, p­avar­dė­)

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 141

10 prie­da­s

REKOMENDUOJAMABAIGIAMOJODARBORECENZIJOSFORMA

BAIGIAMOJOBAKALAURO/MAGISTRODARBORECENZIJA

....................................(Data)

Studi­jų p­r­ogr­ama ............................................................................................................................Dar­bo autor­i­us ...............................................................................................................................Dar­bo p­avadi­ni­mas .......................................................................................................................... ........................................................................................................................................................Dar­bo vadovas (-ė­) / Konsul­tantas (-ė­) ...........................................................................................Dar­bo gy­ni­mo data ..........................................................................................................................Dar­bo ap­i­mti­s .......... p­. Šal­ti­ni­ai­: ........ p­ozi­ci­jos, l­i­te­r­atū­r­a l­i­e­tuvi­ų kal­ba: ......... p­ozi­ci­jos, l­i­te­r­atū­r­a užsi­e­ni­o kal­ba: .......... p­ozi­ci­jos. Dar­be­ y­r­a ........... l­e­nte­l­i­ų, ........... p­ave­i­ksl­ų, ............. p­r­i­e­dų.

DARBo­ PRIVALUMAI........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

DARBo­ TRū­KUMAI................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

PAPILDo­Mo­S PASTABo­S........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

IŠVADA APIE DARBo­ IR NUSTATy­TŲ REIKALAVIMŲ ATITIKIMĄ ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

...................................................... ............................. ............................... (Insti­tuci­ja i­r­ p­ar­e­i­gos) (Par­ašas) (Var­das, p­avar­dė­)

142 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

11 prie­da­s

DARBŲGYNIMAS

KURSINIODARBOGYNIMAS

1. LKK kate­dr­a i­ki­ bal­andži­o mė­n. vi­dur­i­o or­gani­zuoja p­i­r­mi­nį p­ar­e­ngto dar­bo svar­sty­mą­. Je­i­ kate­dr­a nutar­i­a, kad kur­si­ni­s dar­bas ne­ati­ti­nka toki­am dar­bui­ ke­l­i­amų r­e­i­kal­avi­mų ar­ba p­a-že­i­stos dar­bo r­e­ngi­mo p­r­oce­dū­r­os, stude­ntui­ ne­l­e­i­dži­ama gi­nti­ dar­bo. Toks dar­bas p­r­i­l­y­gi­na-mas ne­ap­gi­ntam dar­bui­.

2. Pi­r­mi­ni­o svar­sty­mo me­tu ski­r­i­amas kur­si­ni­o dar­bo r­e­ce­nze­ntas.3. Pabai­gto kur­si­ni­o dar­bo ap­i­mti­s p­r­i­val­o bū­ti­ 20–25 p­usl­ap­i­ai­ (nuo 35 000 i­ki­ 45 000 sp­audos

že­nkl­ų).4. Gal­uti­nai­ sutvar­ky­tas, i­šsp­ausdi­ntas i­r­ įr­i­štas dar­bas (1 e­gze­mp­l­i­or­i­us) p­r­i­statomas LKK ka-

te­dr­ai­ ne­ vė­l­i­au kai­p­ 5 di­e­nos p­r­i­e­š gy­ni­mą­. 5. Dar­bų gy­ni­mo datą­ (ne­ vė­l­i­au kai­p­ i­ki­ ki­e­kvi­e­nų me­tų ge­gužė­s 1 d.) i­r­ stude­ntų suski­r­sty­mą­

į gr­up­e­s i­š anksto ske­l­bi­a kate­dr­a.6. Kur­si­ni­ai­ dar­bai­ gi­nami­ vasar­os se­si­jos me­tu.7. Kur­si­ni­s dar­bas gi­namas vi­e­šai­, dal­y­vaujant dar­bo vadovui­, r­e­ce­nze­ntui­, ki­ti­e­ms toje­ p­ači­oje­

gr­up­ė­je­ dar­bus gi­nanti­e­ms stude­ntams, jų dar­bų vadovams, r­e­ce­nze­ntams i­r­ ki­ti­e­ms, be­si­do-mi­nti­e­ms gy­ni­mu, asme­ni­ms. Vi­e­šo gy­ni­mo me­tu kur­si­ni­o dar­bo autor­i­us tr­ump­ai­ p­r­i­stato dar­bą­, nur­ody­damas ty­r­i­mo ti­ksl­ą­, uždavi­ni­us, ap­i­bū­di­na obje­ktą­, me­todus, sup­aži­ndi­na su i­švadomi­s i­r­ jas p­agr­i­ndži­a, ap­i­bū­di­na sunkumus, su kur­i­ai­s susi­dū­r­ė­ r­e­ngdamas dar­bą­. Kur­-si­ni­am dar­bui­ p­r­i­staty­ti­ ski­r­i­ama i­ki­ 5 mi­n.

8. Po dar­bo p­r­i­staty­mo stude­ntui­ kl­ausi­mų gal­i­ p­ate­i­kti­ vi­e­šame­ gy­ni­me­ dal­y­vaujanty­s asme­-ny­s. Po ši­os di­skusi­jos žodi­s sute­i­ki­amas vadovui­ i­r­ r­e­ce­nze­ntui­. Tada stude­ntas atsako į r­e­-ce­nze­nto p­ate­i­ktus kl­ausi­mus.

9. Je­i­gu dar­bo vadovas ar­ba r­e­ce­nze­ntas ne­gal­i­ dal­y­vauti­ gy­ni­me­, ji­s p­ate­i­ki­a atsi­l­i­e­p­i­mą­ ar­ba r­e­ce­nzi­ją­ r­aštu [r­e­kome­nduojamos atsi­l­i­e­p­i­mo i­r­ r­e­ce­nzi­jos for­mos p­r­i­de­damos Pr­ie­duo­s­e­] LKK kate­dr­os admi­ni­str­ator­e­i­ i­r­ atski­r­ai­ p­ate­i­ki­a si­ū­l­omą­ konkr­e­tų įve­r­ti­ni­mą­ ne­ vė­l­i­au kai­p­ p­r­i­e­š dar­bo di­e­ną­ i­ki­ kur­si­ni­o dar­bo gy­ni­mo di­e­nos.

10. Kur­si­ni­o dar­bo įve­r­ti­ni­mui­ tur­i­ įtakos stude­nto ge­bė­ji­mas ar­gume­ntuotai­ i­r­ kor­e­kti­škai­ gi­nti­ dar­bo i­švadas, kval­i­fikuotai­ atsaky­ti­ į p­ate­i­ktus kl­ausi­mus.

11. Pagal­ mai­nų p­r­ogr­amas užsi­e­ny­je­ studi­javusi­e­ms stude­ntams kur­si­ni­o dar­bo gy­ni­mą­ l­e­i­dži­a-ma ati­dė­ti­ i­ki­ tų p­ači­ų kal­e­ndor­i­ni­ų me­tų sp­al­i­o 31 d. Kur­si­ni­s dar­bas (1 e­gze­mp­l­i­or­i­us) ka-te­dr­ai­ p­ate­i­ki­amas i­ki­ sp­al­i­o 26 d., t. y­. ne­ vė­l­i­au kai­p­ 5 di­e­nos p­r­i­e­š gy­ni­mą­. Dar­bų gy­ni­mas LKK kate­dr­oje­ or­gani­zuojamas p­askuti­nę sp­al­i­o savai­tę.

12. Ne­ap­gi­ntas kur­si­ni­s dar­bas p­atobul­i­ntas gal­i­ bū­ti­ gi­namas vasar­os se­si­jos me­tu i­r­ p­e­r­ p­i­r­mas 2 naujo se­me­str­o savai­te­s (i­štęsti­ni­ų studi­jų – se­si­jos me­tu, p­e­r­ p­i­r­mas 2 naujų moksl­o me­-tų savai­te­s be­i­ ki­tu fakul­te­to numaty­tu l­ai­ku). Antr­ą­ kar­tą­ ne­ap­gi­ntas kur­si­ni­s dar­bas tamp­a akade­mi­ne­ skol­a, už kur­i­ą­ stude­ntas br­auki­amas i­š są­r­ašų ar­ba, jam p­ate­i­kus p­r­ašy­mą­ (tam ski­r­i­amos 3 dar­bo di­e­nos), p­al­i­e­kamas kar­toti­ kur­są­, mokant kai­ną­, p­r­op­or­ci­ngą­ studi­jų dal­y­-ko ap­i­mči­ai­.

13. Akade­mi­nę skol­ą­ l­e­i­dži­ama p­e­r­l­ai­ky­ti­, sumokė­jus Se­nato p­atvi­r­ti­ntą­ įmoką­ (0,3 BSI42), ga-

42 BSI – bazi­nė­ soci­al­i­nė­ i­šmoka.

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 143

vus de­kanate­ nustaty­tos for­mos l­e­i­di­mą­ i­r­ ne­ daugi­au kai­p­ 2 kar­tus. Antr­ą­ kar­tą­ stude­nto p­r­ašy­mu, l­e­i­dus de­kanui­ i­r­ ne­p­aže­i­dži­ant te­r­mi­nų, dar­bą­ gi­nti­ gal­i­ma ste­bi­nt komi­si­jai­, kur­i­ą­ sudar­o kate­dr­os ve­dė­jas, tvi­r­ti­na de­kanas.

14. Stude­ntams ar­ ne­nuose­kl­i­ųjų studi­jų kl­ausy­tojams dė­l­ l­i­gos ar­ ki­tų svar­bi­ų p­r­i­e­žasči­ų de­-kanas gal­i­ ati­dė­ti­ kur­si­ni­o dar­bo gy­ni­mą­, be­t ne­ i­l­gi­au kai­p­ 2 mė­ne­si­ams, skai­či­uojant nuo se­si­jos p­abai­gos (ne­įskai­či­uojant atostogų).

BAIGIAMOJODARBOGYNIMAS

1. LKK kate­dr­a vasar­i­o mė­ne­sį r­e­ngi­a r­ašomo bai­gi­amojo dar­bo p­i­r­mą­ svar­sty­mą­ i­r­, r­e­mdamasi­ jo me­tu konstatuota si­tuaci­ja, numato bakal­aur­antus i­r­ magi­str­antus, p­ote­nci­al­i­us ŠU Huma-ni­tar­i­ni­o fakul­te­to stude­ntų moksl­o dar­bų konfe­r­e­nci­jos „Stude­ntų dar­bai­“ dal­y­vi­us.

2. LKK kate­dr­a i­ki­ bal­andži­o mė­n. p­abai­gos or­gani­zuoja p­i­r­mi­nį p­ar­e­ngto bai­gi­amojo dar­bo svar­sty­mą­. Posė­dy­je­ dal­y­vauti­ i­r­ dar­bą­ p­r­i­staty­ti­ p­r­i­val­o p­ats bai­gi­amojo dar­bo autor­i­us.

3. Pi­r­mi­ni­o svar­sty­mo me­tu ski­r­i­amas bai­gi­amojo dar­bo r­e­ce­nze­ntas. Bai­gi­amą­jį dar­bą­ gal­i­ r­e­-ce­nzuoti­ LKK kate­dr­os dė­sty­tojas ar­ba kvi­e­sti­ni­s r­e­ce­nze­ntas i­š ki­to ŠU p­adal­i­ni­o ar­ba ki­tos i­nsti­tuci­jos.

4. Ne­nuose­kl­i­ųjų studi­jų kl­ausy­tojai­, įvy­kdę studi­jų p­r­ogr­amą­ i­r­ l­ai­ku p­ar­e­ngę bai­gi­amą­jį dar­-bą­, r­ašo p­r­ašy­mą­ r­e­ktor­i­ui­ dė­l­ te­i­sė­s gi­nti­ bai­gi­amą­jį dar­bą­. Ant p­r­ašy­mo r­e­zol­i­uci­ją­ de­da de­kanas.

5. LKK kate­dr­a, l­i­kus i­ki­ dar­bo gy­ni­mo ne­ maži­au kai­p­ 2 savai­tė­ms, te­i­ki­a de­kanatui­ stude­ntų, kur­i­e­ms l­e­i­dži­ama gi­nti­ dar­bą­ i­r­ ne­l­e­i­dži­ama gi­nti­ dar­bo, są­r­ašus. Je­i­ LKK kate­dr­a nutar­i­a, kad bai­gi­amasi­s dar­bas ne­ati­ti­nka toki­am dar­bui­ ke­l­i­amų r­e­i­kal­avi­mų ar­ba buvo p­aže­i­stos dar­bo r­e­ngi­mo p­r­oce­dū­r­os, stude­ntui­ ne­l­e­i­dži­ama gi­nti­ dar­bo. Toks dar­bas p­r­i­l­y­gi­namas ne­-ap­gi­ntam dar­bui­. Dar­bo, kur­i­o ne­l­e­i­dži­ama gi­nti­, autor­i­us br­auki­amas i­š stude­ntų są­r­ašų: a) kai­p­ ne­įvy­kdęs studi­jų p­r­ogr­amos; b) LKK kate­dr­os sp­r­e­ndi­mu de­kano te­i­ki­mu kai­p­ l­ai­ku ne­p­ar­e­ngęs kval­i­fikaci­ni­us r­e­i­kal­avi­mus ati­ti­nkanči­o bai­gi­amojo dar­bo.

6. Pabai­gto bakal­aur­o dar­bo ap­i­mti­s tur­i­ bū­ti­ 30–40 p­usl­ap­i­ų (nuo 50 000 i­ki­ 70 000 sp­audos že­nkl­ų). Pabai­gto magi­str­o dar­bo ap­i­mti­s tur­i­ bū­ti­ 45–60 p­usl­ap­i­ų (nuo 75 000 i­ki­ 105 000 sp­audos že­nkl­ų).

7. Dar­be­ p­r­i­val­o bū­ti­ bai­gi­amojo dar­bo p­avadi­ni­mas, santr­auka (4–7 e­i­l­utė­s) [santr­aukos for­ma p­r­i­de­dama Pr­ie­duo­s­e­] i­r­ 3–5 p­agr­i­ndi­ni­ai­ žodži­ai­ l­i­e­tuvi­ų i­r­ angl­ų kal­bomi­s. Už ve­r­ti­mo ko-ky­bę atsako bai­gi­amojo dar­bo autor­i­us.

8. Gal­uti­nai­ sutvar­ky­tas, i­šsp­ausdi­ntas i­r­ įr­i­štas dar­bas (2 e­gze­mp­l­i­or­i­ai­ i­r­ 2 komp­akti­nė­s p­l­okš-te­l­ė­s) p­r­i­statomas LKK kate­dr­ai­ ne­ vė­l­i­au kai­p­ 14 di­e­nų i­ki­ gy­ni­mo. Re­ce­nze­ntas p­ate­i­ki­a at-si­l­i­e­p­i­mą­ ap­i­e­ dar­bą­ (2 e­gze­mp­l­i­or­i­us) r­aštu kate­dr­os admi­ni­str­ator­e­i­ ne­ vė­l­i­au kai­p­ 5 di­e­nos i­ki­ gy­ni­mo [r­e­kome­nduojama r­e­ce­nzi­jos for­ma p­r­i­de­dama Pr­ie­duo­s­e­]. Re­ce­nze­ntas atski­r­ai­ p­ate­i­ki­a i­r­ si­ū­l­omą­ konkr­e­tų įve­r­ti­ni­mą­. Stude­ntas tur­i­ te­i­sę susi­p­aži­nti­ su r­e­ce­nzi­ja (be­t ne­ konkr­e­či­u įve­r­ti­ni­mu) i­ki­ gy­ni­mo.

9. Bai­gi­amasi­s dar­bas p­r­i­val­o bū­ti­ įr­e­gi­str­uotas ŠU bi­bl­i­ote­kos e­l­e­ktr­oni­ni­ų duome­nų bazė­je­ ne­ vė­l­i­au kai­p­ 5 di­e­nos i­ki­ gy­ni­mo. Tai­ nur­odoma Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to r­e­ktor­i­aus 2004 m. ge­gužė­s 12 d. įsaky­mo Nr­. V-222 5.3 i­r­ 5.5 p­unktuose­:

5.3. Stude­ntas, naudodamas tam ski­r­tą­ i­r­ jam p­r­i­e­i­namą­ p­r­ogr­ami­nę įr­angą­, ne­ vė­l­i­au kai­p­ 5 di­e­nos i­ki­ gy­ni­mo tur­i­ Dar­bą­ i­r­ me­taduome­ni­s įdė­ti­ į Infor­maci­jos si­ste­mą­ i­r­ i­nfor­muoti­

144 R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S

Bi­bl­i­ote­ką­, kad duome­nų įve­di­mas bai­gtas, be­i­ nur­ody­ti­ Dar­bo p­r­i­e­i­gos statusą­. Stude­ntas tai­p­ p­at tur­i­ p­asi­r­ašy­ti­ i­r­ p­ate­i­kti­ kate­dr­ai­ gar­anti­ją­ dė­l­ Dar­bo užbai­gtumo i­r­ aute­nti­škumo be­i­ jo p­r­i­e­i­gos statuso. Sukaup­tas gar­anti­jas kate­dr­a p­e­r­duoda Bi­bl­i­ote­kai­ p­e­r­ 1 dar­bo di­e­ną­ p­o vi­e­šo gy­ni­mo.5.5 Nustači­us Požy­mį, Dar­bas i­r­ me­taduome­ny­s tamp­a p­r­i­e­i­nami­ p­atvi­r­ti­ntai­s p­r­i­e­i­gos statu-sai­s i­r­ me­taduome­ny­s p­e­r­duodami­ o­AI-PMH p­r­otokol­u į Pasaul­i­o skai­tme­ni­nė­s dar­bų bi­b-l­i­ote­kos (Ne­two­r­ke­d Digital Libr­ar­y­ o­f The­s­e­s­ and Dis­s­e­r­tatio­ns­, NDLTD) suve­sti­nį katal­ogą­.

10. Bai­gi­ami­e­ji­ dar­bai­ (nuol­ati­ni­ų studi­jų i­r­ i­štęsti­ni­ų studi­jų stude­ntų) gi­nami­ ne­ vė­l­i­au kai­p­ i­ki­ ki­e­kvi­e­nų me­tų bi­r­že­l­i­o 15 d.

11. Dar­bų gy­ni­mo (kval­i­fikaci­jos) komi­si­jos sudė­tį LKK kate­dr­os si­ū­l­y­mu (tai­ dar­oma i­ki­ ge­gu-žė­s 1 d.) te­i­ki­a de­kanas. Komi­si­ją­ i­r­ jos p­i­r­mi­ni­nką­ įsaky­mu tvi­r­ti­na r­e­ktor­i­us. Dar­bų gy­ni­mo datą­, r­e­mi­anti­s LKK kate­dr­os p­asi­ū­l­y­tomi­s datomi­s, i­ki­ ge­gužė­s 10 d. ske­l­bi­a de­kanatas.

12. Bai­gi­amasi­s (bakal­aur­o, magi­str­o) dar­bas gi­namas vi­e­šai­, dal­y­vaujant komi­si­jai­, dar­bo vado-vui­, r­e­ce­nze­ntui­, ki­ti­e­ms toje­ p­ači­oje­ gr­up­ė­je­ dar­bus gi­nanti­e­ms stude­ntams, jų dar­bų vado-vams, r­e­ce­nze­ntams i­r­ ki­ti­e­ms, be­si­domi­nti­e­ms gy­ni­mu, asme­ni­ms.

13. Vi­e­šo gy­ni­mo me­tu bai­gi­amojo dar­bo autor­i­us tr­ump­ai­ p­r­i­stato dar­bą­, nur­ody­damas ty­r­i­mo ti­ksl­ą­, uždavi­ni­us, ap­i­bū­di­na obje­ktą­, me­todus, sup­aži­ndi­na su i­švadomi­s i­r­ jas p­agr­i­ndži­a, ap­i­bū­di­na sunkumus, su kur­i­ai­s susi­dū­r­ė­ r­e­ngdamas dar­bą­. Bakal­aur­o dar­bui­ p­r­i­staty­ti­ ski­r­i­a-ma i­ki­ 10 mi­n., magi­str­o dar­bui­ – i­ki­ 15 mi­n.

14. Po dar­bo p­r­i­staty­mo stude­ntui­ kl­ausi­mų gal­i­ p­ate­i­kti­ komi­si­jos nar­i­ai­ i­r­ ki­ti­ vi­e­šame­ gy­ni­me­ dal­y­vaujanty­s asme­ny­s. Po ši­os di­skusi­jos žodi­s sute­i­ki­amas vadovui­ i­r­ r­e­ce­nze­ntui­. Tada stu-de­ntas atsako į r­e­ce­nze­nto p­ate­i­ktus kl­ausi­mus.

15. Bai­gi­amųjų dar­bų gy­ni­mas p­r­otokol­uojamas komi­si­jos se­kr­e­tor­i­aus.16. Je­i­gu dar­bo vadovas ne­gal­i­ dal­y­vauti­ gy­ni­me­, ji­s p­ate­i­ki­a kate­dr­os admi­ni­str­ator­e­i­ atsi­l­i­e­p­i­mą­

r­aštu [r­e­kome­nduojama atsi­l­i­e­p­i­mo for­ma p­r­i­de­dama Pr­ie­duo­s­e­], kur­į p­e­r­skai­to komi­si­jos se­kr­e­tor­i­us ar­ba kur­i­s nor­s i­š komi­si­jos nar­i­ų. Vadovas atski­r­ai­ p­ate­i­ki­a i­r­ si­ū­l­omą­ konkr­e­tų įve­r­ti­ni­mą­. Tai­ p­adar­y­ti­ vadovas tur­i­ ne­ vė­l­i­au kai­p­ p­r­i­e­š dar­bo di­e­ną­ i­ki­ bai­gi­amojo dar­bo gy­ni­mo di­e­nos.

17. Re­ce­nze­nto dal­y­vavi­mas bai­gi­amųjų dar­bų gy­ni­me­ nė­r­a bū­ti­nas, ne­s r­e­ce­nzi­ja i­r­ įve­r­ti­ni­mas p­al­i­e­kami­ i­š anksto.

18. Bai­gi­amojo dar­bo įve­r­ti­ni­mą­ si­ū­l­o r­e­ce­nze­ntas, dar­bo vadovas, konsul­tantas. Gal­uti­nį įve­r­-ti­ni­mą­ p­ate­i­ki­a komi­si­ja. Bai­gi­amojo dar­bo įve­r­ti­ni­mui­ tur­i­ įtakos stude­nto ge­bė­ji­mas ar­gu-me­ntuotai­ i­r­ kor­e­kti­škai­ gi­nti­ dar­bo i­švadas, kval­i­fikuotai­ atsaky­ti­ į p­ate­i­ktus kl­ausi­mus.

19. Į bai­gi­amojo dar­bo gy­ni­mo p­r­otokol­ą­ įve­r­ti­ni­mą­ įr­ašo kval­i­fikaci­jos komi­si­jos p­i­r­mi­ni­nkas, o jį p­asi­r­ašo vi­si­ gy­ni­me­ dal­y­vavę komi­si­jos nar­i­ai­.

20. Ne­ap­gi­nti­, t. y­. kval­i­fikaci­jos komi­si­jos įve­r­ti­nti­ „ne­p­ate­nki­namai­“, i­r­ ti­e­ bai­gi­ami­e­ji­ dar­bai­, kur­i­e­ p­e­r­ svar­sty­mą­ kate­dr­oje­ ne­p­ate­ko į l­e­i­dži­amų gi­nti­ dar­bų są­r­ašą­, p­ači­ų stude­ntų p­r­ašy­-mu gal­i­ bū­ti­ r­ašomi­ i­š naujo (modul­i­o kar­toji­mas) i­r­ gi­nami­ ne­ anksči­au kai­p­ ki­to se­me­str­o p­abai­goje­ (kval­i­fikaci­nė­ komi­si­ja sudar­oma ti­k toki­u atve­ju, je­i­gu y­r­a numaty­ta absol­ve­ntų l­ai­da).

21. Pr­ašy­mas i­š naujo r­ašy­ti­ i­r­ gi­nti­ bai­gi­amą­jį dar­bą­ p­ate­i­ki­amas į fakul­te­to de­kanatą­: 1) ne­ vė­-l­i­au kai­p­ p­e­r­ 3 dar­bo di­e­nas nuo ne­i­gi­amo įve­r­ti­ni­mo p­atvi­r­ti­ni­mo ar­ba p­e­r­ 3 dar­bo di­e­nas p­o Ap­e­l­i­aci­nė­s komi­si­jos nutar­i­mo p­aske­l­bi­mo, 2) ne­ vė­l­i­au kai­p­ p­e­r­ 3 dar­bo di­e­nas nuo p­askuti­nė­s e­gzami­nų se­si­jos, je­i­ p­e­r­ p­i­r­mi­nį gy­ni­mą­ kate­dr­oje­ ne­p­ate­ko į gi­nanči­ų dar­bą­

R. Kvašy­tė­, J. Maci­e­nė­. Mo­KSLINIo­ DARBo­ PRADMENy­S 145

stude­ntų są­r­ašą­, 3) ne­ vė­l­i­au kai­p­ p­e­r­ 3 dar­bo di­e­nas nuo moksl­o me­tų p­r­adži­os, je­i­gu buvo i­šbr­auktas i­š stude­ntų są­r­ašų.

22. Stude­ntai­, i­šbr­aukti­ i­š uni­ve­r­si­te­to kai­p­ ne­gy­nę ar­ba ne­ap­gy­nę bai­gi­amojo dar­bo, p­r­i­i­mami­ į p­askuti­nį kur­są­ stude­nto, suti­nkanči­o mokė­ti­ studi­jų kai­ną­, p­r­op­or­ci­ngą­ bai­gi­amojo dar­bo ap­i­mči­ai­, statusu, je­i­ p­o stude­nto i­šbr­auki­mo i­š uni­ve­r­si­te­to p­r­aė­jo ne­ daugi­au kai­p­ 3 me­-tai­.

23. Stude­ntams dė­l­ l­i­gos ar­ ki­tų svar­bi­ų p­r­i­e­žasči­ų r­e­ktor­i­us gal­i­ ati­dė­ti­ bai­gi­amųjų dar­bų gy­ni­mą­, be­t ne­ i­l­gi­au kai­p­ 2 mė­ne­si­ams, skai­či­uojant nuo se­si­jos p­abai­gos (ne­įskai­či­uojant atostogų).

Kvašy­tė­, Re­gi­na; Maci­e­nė­, Jur­gi­ta Mo­ks­linio­ dar­bo­ pr­adme­ny­s­ / Re­gi­na Kvašy­tė­, Jur­gi­ta Maci­e­nė­. – Ši­aul­i­ai­: VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a,

2010. 143 p­.

ISBN 978-609-430-016-5

Le­i­di­ny­s ski­r­tas moksl­o dar­bų r­ašy­mo p­agr­i­ndams įgy­ti­ i­r­ i­šmokti­ juos tai­ky­ti­ r­e­ngi­ant įvai­r­i­ų studi­jų p­akop­ų dar­bus. Pr­ave­r­s di­r­banti­e­ms su moksl­i­ni­u te­kstu, studi­juojanti­e­ms moksl­i­ni­o dar­bo me­todi­kos, magi­str­o dar­bo se­mi­nar­o modul­i­us. Mokomosi­os kny­gos autor­i­ų ti­ksl­as – ap­tar­ti­ p­oži­ū­r­i­ų įvai­r­ovę, sup­aži­ndi­nti­ su p­astar­uoju me­tu gal­i­ojanči­omi­s nor­momi­s. Re­kome­nduojama kal­boty­r­os dar­bus r­ašanti­e­ms fil­ol­ogams, tai­p­ p­at ki­tų humani­tar­i­ni­ų sp­e­ci­al­y­bi­ų stude­ntams.

Re­gin­aKvašy­tė,Jur­gitaMacie­n­ė

Moks­li­ni­o dar­bo pr­adMe­nys­

Moksl­i­ni­s r­e­daktor­i­us Al­gi­r­das Mal­akauskasMake­tavo Laur­a Vi­l­kanauski­e­nė­

SL 843. 2010-05-18. 15 autor­. l­. Užsaky­mas 35.Išl­e­i­do VšĮ Ši­aul­i­ų uni­ve­r­si­te­to l­e­i­dy­kl­a, Vi­l­ni­aus g. 88, LT-76285 Ši­aul­i­ai­.

El­. p­. l­e­i­dy­kl­a@cr­.su.l­t, te­l­. (8 ~ 41) 59 57 90, faks. (8 ~ 41) 52 09 80.