Prasmë triumfuoja prieð beprasmybæ · dëties, yra miðri. Dirbdamas Vaka-ruose pajutau savo...

7 meno dienos | 2013 m. balandþio 19 d. | Nr. 16 (1030) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

Nr. 16 (1030) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md

2Pokalbis su pianistu Petru Geniuðu

5„Gronholmo metodas“ Rusø dramos teatre

6Apie baþnytinæ tekstilæ

8Filmo reþisierë apie „Hannah Arendt“

2013 m. balandþio 19 d., penktadienis

BrBrBrBrBrangûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,

Kvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûros rëmëjais!os rëmëjais!os rëmëjais!os rëmëjais!os rëmëjais!Skirkite 2 prSkirkite 2 prSkirkite 2 prSkirkite 2 prSkirkite 2 proc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –oc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –oc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –oc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –oc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –

leidiniui, pelniusiam iðrleidiniui, pelniusiam iðrleidiniui, pelniusiam iðrleidiniui, pelniusiam iðrleidiniui, pelniusiam iðrankiø skaitytojø dëmesá.ankiø skaitytojø dëmesá.ankiø skaitytojø dëmesá.ankiø skaitytojø dëmesá.ankiø skaitytojø dëmesá.

Pildydami VPildydami VPildydami VPildydami VPildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512,12,12,12,12,nurnurnurnurnurodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodà

303030303027252725272527252725178.178.178.178.178.

Reikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete Mokesèiøinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje www.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuorodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ áraðykiteaðykiteaðykiteaðykiteaðykite

FR05FR05FR05FR05FR0512 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).

Dëkojame visiemsDëkojame visiemsDëkojame visiemsDëkojame visiemsDëkojame visiems, pr, pr, pr, pr, praëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiems.....

Monika Krikðtopaitytë

Kad ir kà raðyèiau apie ðià meni-ninkæ, vis tiek iðeis herojinis epas,nes jos stiprybë ir dràsa man vis daryra protu nesuvokiama. Ji atrodogalinga vien savo valia kurti apie tai,kas paèiai svarbu, ir taip, kaip ádo-mu jai, o ne pagal vyraujanèio me-no normà. Antisovietiðkai nusitei-kusiems jos tapymo manierojevaidenosi raupsuotasis socrealiz-mas, akis badë skaudþios sintetinësspalvos, o ir temos... nei virð sofoskabink, nei kokiam nors snobo ju-biliejui pirk, tik á ligonines tinka. Nagal dar dël ávairovës galima áterptiðen bei ten. Juk dirba, stengiasi...

Marijos Teresës Roþanskaitës kû-ryba yra daug kam iki ðiol psicholo-giðkai per sunki, nes akivaizdu, kadautorë buvo áveikusi mirties baimæ.Ji nebijojo tirti savo skaudulius, ga-

lëjo iðbûti ðalia operuojamo, tvars-tomo ar visai apleisto mirèiai þmo-gaus ir vël gráþti (!) prie skaudan-èio ir atstumto. Kûnas jà domino nekaip forma. Nerasite lavonø, tik tuð-èias lovas, apklotø iðnaras, atgyjan-èias klostes. Jauèiantis ir gyvas þmo-gus buvo dailininkës ádëmaus þvilgsnioobjektas. O jam pavirtus á stokà, dë-mesys perkeliamas á tà stokà jau-èiantá. Ne kaltë, ne gailestis, o drà-sa matyti èia svarbiausia. Gal netstiprybë ir iðmintis. Laisvë.

Buvusi tremtinë nepabijojo taptiryðkia nepritapële. Gal todël jos kû-ryboje toks daþnas atsuktos nuga-ros motyvas. Kaip raðo BernardasGailius, „susidarë keistas paradok-sas – politiniai kaliniai ir tremtiniaibuvo laisviausi þmonës visoje Sovie-tø Sàjungoje“ (cituota ið Danutë Gai-lienë, Kà jie mums padarë: Lietuvosgyvenimas traumø psichologijos þvilgs-

Prasmë triumfuojaprieð beprasmybæMarijos Teresës Roþanskaitës (1933–2007) „Rentgenogramos“

Nacionalinëje dailës galerijoje

niu, Vilnius: Tyto alba, 2008, p. 206).Dabar jûs turite teisæ sakyti – taip,ji buvo puikus, daug iðgyvenæs þmo-gus, bet tu dar nieko nepasakei apiemenà, juk asmens stiprybë menokûrinio gerumo negarantuoja. Tuo-met atsakyèiau, kad turite bûtinaipamatyti parodà, nes ten paaiðkëjakeli labai svarbûs dalykai.

Visø pirma tampa akivaizdu, kadjos kûryba atsiskleidþia per visumà.Be konteksto vienoje ar kitoje rep-rodukcijoje jos, sakykim, asamblia-þas atrodo tiesiog kaip keistas kûri-nys. Net nesuprantamas ir svetimas.Taèiau bendroje ekspozicijoje ma-tyti, kaip menininkë nuosekliai lau-þo paveikslo rëmà („Be pavadini-mo“, 1966), kaip jai vis neganaplokðtumos („Lova. Triptikas“,1987), kaip ieðko antro dugno („Au-

N U K E L T A Á 6 P S L .

T. K A P O È I A U S N U O T R .Marija Teresë Roþanskaitë, „Rentgenas“. 1977 m.

Litu

rgin

is d

rabu

þis

pers

iûta

s ið

car

inës

Rus

ijos

vald

inin

kom

undu

ro. F

ragm

enta

s

K . S T O Ð K A U S N U O T R .

2 psl. 7 meno dienos | 2013 m. balandþio 19 d. | Nr. 16 (1030)

M u z i k a

Viena ryðkiausiø Lietuvos muzi-kos ir teatro akademijos asmenybiøPetras Geniuðas jau daugybæ metøplaèiai pasaulyje reprezentuoja netik akademijà, bet ir Lietuvos mu-zikinæ kultûrà.

Uþ turiningà koncertinæ ir kûry-binæ veiklà Petras Geniuðas buvoávertintas Lietuvos nacionaline kul-tûros ir meno premija (1992), Pa-saulio intelektinës nuosavybës orga-nizacijos (WIPO) premija (2004),kultûros ministerijos garbës þenklu„Neðk savo ðviesà ir tikëk“ (2011).Apie atlikëjà yra sukurtas doku-mentinis filmas „Improvizacija. Te-ma: Petras Geniuðas“ (reþ. MonikaJuozapavièiûtë, 2004).

Ðá muzikà pirmyn nuolat vedamenininko intelektualo smalsumas,naujø krypèiø paieðkos, noras ben-drauti, dalintis meniniais potyriaisir idëjomis. Retas pianistas yra pa-sinëræs á tokià giliai kûrybiðkà bûtáir toká ávairø, masinantá paþinimodþiaugsmu muzikiná gyvenimà. Pet-ro Geniuðo veiklos paletëje rasimene tik „frakuotà“ klasikos repertu-arà prestiþinëse pasaulio salëse suáþymiais orkestrais, dirigentais, betir netikëtus klasikos bei dþiazo pro-jektus su Vladimiru Èekasinu, kon-certinius turus su saksofonininkuLiudu Mockûnu, pristatanèius M.K.Èiurlionio metø minëjimui sukurtàprojektà „Jûra miðke“, interaktyviàskaitmeninæ instaliacijà su LeonuSomovu ir Dariumi Þièkumi „De-besys“ („Mes parodysime, kaip gali-ma groti fortepijonu be klaviðø“, –sakë pianistas), skambinimà dra-mos, baleto ar kabareto spektak-liuose, albumà su dainininke JurgaÐeduikyte, programà su Juste Ar-lauskaite Jazzu, koncertà vidurnaktáLukiðkiø aikðtëje projekte „Kultû-ros naktis“ ir t.t.

Jums limpa þodis „universalumas“,o ir pats esate pasivadinæs „multi-stilistiniu muzikantu“. Kas paskati-no pasinerti á labai skirtingusþanrus? Ir kà manote apie pianis-tus, kurie yra tam tikros siaurossrities „ekspertai“, pavyzdþiui,nepralenkiami Beethoveno muzikosinterpretatoriai? Gal jø meistrystëgeriau vertinama, o universalumasyra savotiðkas iðsibarstymas?

Jauèiau didþiulæ aistrà improvi-zacijai, klausiausi progresyvaus ro-ko, ðiek tiek vëliau daug dþiazo mu-zikos. O klasika man áaugusi á kraujàdar ið vaikystës, mano iðsilavinimastaip pat klasikinis. Jaunas þmogusdar negalvoja merkantiliðkai arpraktiðkai, negalvoja, á kurià lenty-nëlæ save padëti, jis spinduliuojanuoðirdumà. Taip, man reikëjo pa-sirinkti, ypaè studijuodamas Mask-voje turëjau apsispræsti ir pasirin-kau klasiko kelià. Kiek sugebëjau,tiek ir nuëjau ðiame kely. O ar da-bar, bûdamas tam tikro amþiaus,norësiu uþkariauti pasaulá kaip, pa-vyzdþiui, Beethoveno ekspertas?Tokiø ambicijø jau neturiu.

Supratau, kad muzikoje noriu gy-venti taip, kaip noriu. Man visada

knietëjo toks reiðkinys kaip Èeka-sinas. Jis grandiozinis mokytojas.Ne ðiaip dþiazo mokytojas, o tikrosmuzikos, meno, kûrybos ta didþiàjaprasme mokytojas. Taip ávyko, kad sujuo susitikau ir jis pradëjo mane pro-vokuoti. Pagalvojau, kad èia svarbuslikimo posûkis, kuris mane labai pra-turtino asmeniðkai, bet drástu many-ti, kad mane ir kaip klasikiná atlikë-jà tokia patirtis daro ádomesná.

O tie vadinamieji ekspertai... Jiepo truputá iðdþiûna. Neturiu ome-ny genialiø muzikantø. Tarp kitko,o kokios muzikos ekspertais galimebûti Lietuvoje? Èiurlionio?

Jau yra.Taip. Lietuviø ðiuolaikinës muzi-

kos? Yra. Beje, að taip pat esu lie-tuviø ðiuolaikinës muzikos eksper-tas. Bet, jei paþvelgsime plaèiau,lietuviø pianistas sunkiai gali pre-tenduoti bûti, pavyzdþiui, Mozartoekspertu. Tà monopolijà jau seniailaiko austrø ir vokieèiø pianistai.

Tad Èekasinas Jums davë tà stip-riausià laisvës ir kûrybos impulsà?

Jis davë „raktà“. Visa vadinamo-ji Vilniaus mokykla – Ganelinas,Èekasinas, Tarasovas – paveikë dau-gelá lietuviø muzikantø. Jie yra vie-ni ið unikaliausiø reiðkiniø pasauliomuzikinës visumos kontekste. Ka-daise norëjau „eiti“ á kompozicijà, betneturëjau kantrybës teorijai, tiesiogsëdëti ir raðyti. O Èekasino metodasyra vadinamoji operatyvinë kompo-zicija, kai kuri prie instrumento, kom-ponuoji tam tikras struktûras ir pra-dedi jaustis tos kûrybos dalyviu,jaustis laisvas. Juk ið paèiø pradþiø irbuvo muzikos atlikimas, tik paskuikompozicija, o improvizacija buvonatûralus dalykas. Tik vëliau prasi-dëjo vis daþnesnis muzikos fiksavi-mas tam, kad kaþkaip bûtø socialiainuspëjamas muzikantø elgesys, bû-tø uþfiksuotos kolektyvinës muzika-vimo formos. Ilgainiui individui, kaipsolistui, manyèiau, truputá atrofavo-si ta improvizacinë pusë. Todël tie„ekspertai“ yra su ðiek tiek apmi-rusiomis kai kuriomis dalimis. Iðdrá-sau tà atrofuotà dalá pabandyti pri-siauginti. Bet tai nëra paprasta.

Paprastai atlikëjai ne visada bûnaklausytojai. Ar esate muzikos klau-sytojas? Kaip „naudojatës“ muzika?

Muzika „naudojuosi“ ávairiais pa-vidalais. Ja gyvenu. Labai daþnai josklausausi per ausines, didþiausiaissrautais internete. Tai lyg orientavi-mosi sportas. Klausausi aktyviai: pa-klausau, sustabdau, groju savo im-presijas pagal tai, kà girdëjau. Arbamàstau, kaip jà „sudëlioti“ kitaip,kas man ið jos reikalinga, kas ne.

Ar gali muzika Jums padëti atsipa-laiduoti? Koks apskritai Jûsø muzi-kos „racionas“?

Kai einu pailsëti, uþsidedu ausinesir daþniausiai klausausi repetityviosmuzikos. Gera miegoti skambantelektroniniams, minimalistiniams kû-riniams. Nors per daug paprastas ir

nuspëjamas ritmas mane erzina. O,pavyzdþiui, repas – labai ádomu. Re-periai pasakoja istorijà, kurios galiklausytis kaip pasakos. Ritmikoje,nors ji kartojasi, yra didþiulë laisvë irkartu nenuspëjamumas. Reperiø mu-zika man geriausiai padeda uþmigti.O kartais prieðingai – suteikia ener-gijos ir tinka einant, bëgiojant, va-þinëjant dviraèiu. Vis dëlto jei no-riu bûti itin þvalus, lyg po dviguboespresso, tada man geriausia rokas,visø pirma, tas ið jaunystës – „LedZeppelin“, ir naujesnis – pavyz-dþiui, „Radiohead“.

Þinoma, klausausi ne tik roko...Studijuoju ir senuosius meistrus.Atrodo, progresas uþgoþia tradici-jas, bet jei paklausytumëte, kaipgroja koks nors Josefas Hofmannasar Sergejus Rachmaninovas, tai jiegroja labai ðiuolaikiðkai, netgi drà-siau, kûrybiðkiau, ávairiau.

O dienos racionas toks: rytà pra-dedu nuo klasikinës muzikos, á va-karà daþniausiai linkstu prie im-provizacijos. Tuomet ásijungia kitaorganizmo funkcija. Kai esu pavar-gæs – juk pianistas pavargsta fizið-kai, – pradedu groti kitokià muzi-kà, improvizacijas, o tada dirbavisiðkai kiti raumenys. Vël jauèiuo-si nepavargæs.

Ar toks nuolatinis muzikos klausy-mas nevargina? Maniau, kad inten-syviai rengdamas programas atlikë-jas labiau nori susikaupti, girdëti tiktai, kà jis atliks, pagaliau nori tylos.

Tylos, be abejo, bûna. Kartais tai –vidinë tyla. Kai sëdi tyloje, tai triukð-mas gali kilti mintyse. Ir kur kas di-desnis. Kartais ir mane, esantá ramy-bës bûsenos, apima didelis visokiøminèiø ir troðkimø triukðmas. Muzi-ka labai lengvai tà triukðmà iðjun-gia. Man atrodo, kad muzika ir yratam, kad surastume ir harmonizuo-tume vidinæ tylà.

Daþnai bendraujate – scenoje irne tik – su kitø srièiø menininkais.Kokiø naujø idëjø ið jø pasisemia-te? Su kokiais menais Jus

sieja artimiausias ryðys?Visados buvau susijæs su daile: ir

mama dailininkë, ir mano nauja ðei-ma ið dailës srities, ir apskritai, vi-zualûs áspûdþiai man labai svarbûs.Groju susikurtais vaizdiniais. Áspû-dþiai ið tapybos, grafikos man natû-raliai perauga á muzikà. Menas yragana vientisas. Kûrybos impulsasyra svarbiausias, pirmapradis reið-kinys, tik paskui menas iðsiskirstë ámuzikà, dailæ ir t.t. Svarbiausia – im-pulsas kà nors sukurti, noras pada-ryti. Ne tik iðgyvenimo tikslais, o pa-daryti kà nors visiðkai nenaudinga,nereikalinga. Kam pieðti? Kai bu-vau maþas, toks klausimas nekilo.Tiesiog norëjau pieðti, ir viskas. Irdauguma vaikø nori. Kodël jie norigroti, dainuoti?

Dailë man buvo mamos pasaulis,o teatro pasaulis priklausë tëvui.Mes su broliu daþnai sukiodavomësteatre, klausëme operas – kiekvienassavu „rakursu“. Tëvas sakydavo, kadmes, vaikai, pastebime „Pikø damo-je“ kaþkokius ádomius kontrapunk-tus, kuriø jis diriguodamas nepaste-bëjo... O mes natûraliai iðgirsdavomekaþkà kitoniðko, kaþkokias naujasdetales ir t.t.

Paskui „susitikau“ ir su dramosteatru, o kas su juo nesusitinka? Ar-timiausias man potyris – ið Korðu-novo teatro. Pastaruosius 10 metøten dalyvauju. Buvau daugybëje re-peticijø. Man, kaip atlikëjui, ádomuið arti pamatyti, kaip dirba aktoriai,reþisierius, kaip jie kuria meninæ vi-sumà. Tai mane labai praturtino.Ádomu, kaip vyksta spektaklis: kaskeièiasi, kas stabilu, kur struktûra,kur improvizacija, kur yra aktoriøkûryba, o kur ji gal pavirsta saviva-le. Ádomu stebëti, kur tas balansastarp struktûros ir gyvybës? Korðu-novo teatre labai stipri reþisieriaussukurta struktûra. Ji negali iðsibars-tyti. Panaðu á Èekasino improviza-cijas: tai ne free dþiazas, o tam tikrapartitûra. O jei kaþkas iðkrenta ið tosvisumos, styro „iðlindæs“, tai ir da-lyviai, ir klausytojai greitai pajunta.Èia sistema tokia: að galiu kurti, bet

neturiu iðsiðokti á kvailà ekscentrið-kumà.

Paþástate keletà vadinamøjø pia-nistiniø mokyklø: lietuviðkà, rusið-kà, susipaþinæs ir su kitø ðaliøatlikëjiðka kultûra. Ar tai skirtingostradicijos? Ar mes esame paveiktiMaskvos mokyklos, nes daugelisdëstytojø yra gavæ iðsilavinimà ten?Ar europietiðkosios, nes seniausiojiprofesûra yra ragavusi Vakarø,dabartiniai jauni dëstytojai sugráþæið Austrijos, JAV ir kitø ðaliø?

Maskvos mokykla taip pat pa-veikta Europos muzikos – savotið-ka atðaka su pavëlavimu, bet labaiádomi. O lietuviðka mokykla, dëlLietuvos geografinës ir istorinës pa-dëties, yra miðri. Dirbdamas Vaka-ruose pajutau savo privalumus: ge-rai paþástu rusø muzikà, jos atlikimotradicijà, ir nesu laukinis Vakaruo-se. Mes tokie ir esame. Að mokiau-si pas Liucijà Dràsutienæ, jos mo-kytojas buvo Balys Dvarionas, kurisstudijavo Europoje, bet buvo glau-dþiai susijæs ir su rusø mokykla. Di-dþiulæ átakà man darë tëvas. Jo mo-kytojas buvo Vladimiras Ruþickis –Konstantino Igumnovo mokinys.Vëliau mano mokytojas buvo Jur-gis Karnavièius. Jis mokësi Paryþiu-je ir Berlyne. Ið jo gavau didelæ „do-zæ“ europietiðkumo, iðgirdau daugpasakojimø apie tokias asmenybeskaip Egonas Petri, ið kurio jis gavo tàtransmisijà. Vëliau studijavau Mask-voje pas Verà Gornostajevà. Ji yra eu-ropietiðkojo Heinricho Neuhauzomokyklos atstovë, bet buvo ir Alek-sandro Jocheleso asistentë. Nors vëlparadoksas – Neuhauzas mokësi Vie-noje pas Leopoldà Godowská (beje,gimusá Lietuvoje, debiutavusá Vilniu-je, vëliau dësèiusá Berlyne, Vienoje,mirusá JAV, – red. past.). Pati rusø mo-kykla labai ávairi, ir kai ten studija-vau, maèiau, kad viena atðaka netgikonfrontuoja su kita.

Pianistinis menas, ko gero, itinlengvai absorbuoja ávairias átakas

Live performance sûkuriuoseLietuvos muzikos ir teatro akademijos 80-meèio proga pianistà profesoriø Petrà Geniuðà kalbina Laimutë Ligeikaitë

N U K E L T A Á 3 P S L .

D . M A T V E J E V O N U O T R .Petras Geniuðas


T e a t r a s , M u z i k a

ir nuo seniausiø laikø yra labaimobilus. Juk dar visai neseniai,nuvykæs á Hanoverá, galëjai studi-juoti pas Vladimirà Krainevà (2011m. mirë – red. past.).

O að neseniai Helsinkyje sutikauten dirbantá Dmitrijø Baðkirovà.

Greta pedagoginio darbo Lietuvosmuzikos ir teatro akademijoje,esate dëstæs Tokijuje, Osakoje,Londono Karaliðkojoje muzikosakademijoje, nuolat kvieèiamasvadovauti meistriðkumo kursamsnuo Ðvedijos („Academia Baltica“)iki Tokijo („Yamaha“). Kokia audi-torija Jus pasitinka? Kokius þmonesrandate Europos ir pasaulioaukðtosiose muzikos mokyklose?

Platus spektras – toks buvo visurir visada, pas mus taip pat. Vaka-ruose pamatau labai ávairaus lygiojaunø pianistø. Pagrindinis bruoþas,þinoma, yra Azijos ir Tolimøjø Ry-tø ekspansija. Gausiausia kinø, ko-rëjieèiø, japonø. Að juos jau iðmo-kau atskirti. Tarp jø yra nepaprastaitalentingø muzikantø. Kita vertus,kai jø daug, tai ir pilkos masës daug,lyg vyktø kaþkoks masiðkas grojimomeno „ásisavinimas“. O toks masið-kumas negali bûti efektyvus, nesmûsø menas – individualus dalykas.Kartais jie to nesuvokia. Daþniau-siai jie nori receptø, kaip reikia gro-ti. Kai jiems paaiðkini, jog pagrin-dinis receptas yra bûtent surasti savoreceptà, kartais nelabai supranta,apie kà kalbame. Turiu savo meto-

dikà, diagnozuoju per kelias minu-tes, koks studento pasinërimo á Eu-ropos kultûrà lygmuo. Jie labaidarbðtûs, fiziðkai iðtvermingi, mik-lûs, bet groja daþnai mechaniðkai.Jie turi guvø ir tikslø màstymà. Iðpradþiø jiems duodu ðiek tiek „re-ceptø“, o kai nurimsta, stengiuosiatskleisti dar neþinomus principus.

Pianistas – didelë problema. Jis –solistas, „vienetas“. Jo neádarbinsididesniame kolektyve – orkestre,chore, ansambliø taip pat per daugnesuburs. Kita vertus, pianistøstudijuoja nemaþai, jiems sunkukonkuruoti, scenoje iðlieka tikpatys ryðkiausi. Kaip jaunam pia-nistui ðiais laikais prasiskinti kelià?

Neþinau. Mano profesorë Gor-nostajeva sakë: grok deðimèia gal-vø geriau uþ kitus ir prasimuði. Jeiþmogus ið tiesø groja dël muzikos,myli jà, o ne tik dël karjeros, tai ke-lias kaþkaip prasiskiria. Kadaisemano tëvas paklausë: „Nori bûtipianistu? Þinai, kiek Lietuvai rei-kia pianistø? Vieno.“ Tada jam at-sakiau, kad tuo vienu noriu bûti að.Manau, pianistas gali atrasti savøniðø. Jis gali akompanuoti, groti ka-meriniuose ansambliuose, bûti pe-dagogas, vadybininkas, net gali bû-ti prezidentas. Vienas Lenkijosprezidentas buvo pianistas. Pas muspianistas buvo ministru, Seimo pirmi-ninku, gali dirbti Europos Parlamen-te... Persikvalifikuoti ið pianisto gali-ma á daugelá srièiø. O ið ministro ápianistà bûtø kur kas sunkiau...

Ar akademijoje tvyro kûrybinë

dvasia? Ar yra nuoðirdþiai muzikaipasiðventusiø studentø? Ar poþiûrisá ðià profesijà darosi komerciðkas?

Áeinu á akademijà ir èia jauèiu ge-rà dvasià. Manau, kad jà kuria þmo-nës, jø paþiûros, nuotaikos. Manotëvas 60 metø dirbo operos teatreir kiekvienais metais ten buvo kal-bama, kad „taip blogai kaip ðiemetdar nebuvo“.

Kiekvienas studentas yra savitas.Kûrëjas turi màstyti ir komerciðkai.Ir Bachas, ir Beethovenas màstë ko-merciðkai. Þinoma, dabar yra dau-giau „piaro pakraipos“ pianistø,kuriems labiau rûpi ávaizdis, orga-nizacinë sëkmë. Taèiau kad ðiandieniðlaviruotum, reikia visokiø savybiø:ir buhalteriu pabûti, ir mokëti komu-nikuoti. Tai savotiðka daugiakovë.Bet man asmeniðkai menininkaspirmiausia ádomus savo kûryba. Okaip jam sekasi, kokie jo honorarai –man nerûpi. Pianistus mëgstu klau-sytis „uþriðtomis akimis“ – neþinau,kas groja, bet galiu diagnozuoti jovidiná pasaulá.

Ciklo „Meistrai didþiojoje“, kuriuovisuomenei pristatomos ryðkiausiosLietuvos muzikos ir teatro akade-mijos asmenybës, koncerte Jûspasirodëte su filosofu, idëjø istori-ku ir socialiniu analitiku, europar-lamentaru Leonidu Donskiu. Taisukëlë dar didesná susidomëjimà,klausytojai net netilpo á salæ. Kiekþinau, pats pageidavote, kad Jûsøkoncerte kalbëtø Leonidas Donskisir „sudarytø jums komfortà“. Kurslypi tas bendravimo su LeoniduDonskiu komfortas?

Su Leonidu nedaþnai susitinka-me, bet esame draugai, paskaitau joknygas. Visø pirma, labai smagubendrauti su tokiu þmogumi, kuriotoks platus akiratis, kuris nardo kul-tûros erdvëje, ypaè europinëje – vi-sada kà nors naujo gali suþinoti. Ki-ta jo pusë – tai þmogus, mokantisgerbti ir net garbinti tà, kas meni-ninkui yra svarbu. Jis pamato, kur yratavo unikalumas, gali parodyti man,kuo að, tarkime, esu stiprus atlikë-jas ar kûrëjas. Èia yra komfortas.Kadangi aprëpia labai platø kon-tekstà, jis mato, kuo Lietuva, èia ku-riantys þmonës stiprûs ir ádomûs sauir kitiems.

Kokià naujausià programà ðiuometu rengiate?

Artimiausiu metu su VladimiruÈekasinu rengiamës dalyvauti fes-tivalyje „Kaunas Jazz“ (koncertasvyks balandþio 27 d. VDU Didþio-joje salëje, – red. past.). Mûsø pro-gramos aðis – Sergejus Prokofjevas.Kitais metais pasaulis rengiasi pa-minëti Pirmojo pasaulinio karo 100-metá. S. Prokofjevas susijæs su ka-ro, netgi abiejø karø tematika.

Ðiais metais panorau groti Pro-kofjevà. Su Èekasinu ir anksèiau jábuvome „uþgriebæ“, bet „KaunasJazz“ festivalio proga gilinamës darlabiau. Dabar turiu rankose Septin-tàjà Prokofjevo sonatà – prie jos vi-sa mûsø kompozicija puikiai limpa.Þinoma, ten skambës ir dideli im-provizacijø plotai.

Kokias mintis iðskaitëte, kas „uþka-bino“ ðioje Prokofjevo sonatoje?

A T K E L T A I Ð 2 P S L .

Juk atlikëjas siekia, kad ir klausy-tojas pajustø tà patá?

Pirmiausia iðskirtinë yra Prokof-jevo ritmo energija. Kita vertus, jolyrika apvalyta nuo visokio „pavar-gusio“ romantizmo – labai iðgrynin-ta, gili, stipri. Tai ne jausmingumas,o gilus dvasingumas. Prokofjevasunikalus. Að já gana anksti iðgirdauir nuolat klausausi, atlieku. Kaikompozitoriø paþásti, atrandi kaþ-kà tokio, ko net negali paaiðkinti.Jei gali uþklijuoti muzikai etiketæ,tai jau yra „apie“, o ne pati muzika.O paèioje muzikoje galima surastisavo sielai tiesioginá atsakà, kurionegalima nusakyti.

Jeigu atlikëjas „surezonuoja“ sukompozitoriumi, tai klausytojas ir-gi „surezonuoja“ – palieèiama kaþ-kokia jo sielos vieta, kurios neávar-dysi. Taip klausytojas labai padedaatlikëjui ir kartu kompozitoriui, kadávyktø meno kûrinys. Iðeina live per-formance...

Dëkoju uþ pokalbá.

Átemptame Petro Geniuðo koncertøgrafike yra ir „Vilniaus festivalis“, irkoncertai, skirti Lietuvos pirminin-kavimui Europos Tarybai, ir vëlnauji originalûs projektai su ávairiøsrièiø menininkais. Gyvai komuni-kuojantis ir formuojantis gyvàkultûrà, visas svarbiausias mintisiðsakantis prie fortepijono, pianis-tas nepaliauja ieðkoti to atsakosielai, kurá gali suteikti tik muzika.Linkiu darniai „surezonuojanèiø“klausytojø Lietuvos ir pasaulioscenose.

Rima Jûraitë

Balandþio 24 ir 25 d. Lietuvos na-cionaliniame dramos teatre ávyksGintaro Varno spektaklio „Bak-chantës“ premjera. Ði antikinë Eu-ripido tragedija mûsø ðalies teatroistorijoje statoma pirmà kartà. Pa-sak LNDT meno vadovo AudronioLiugos, ðiuo spektakliu teatras uþbai-gia du sezonus trukusá pirmàjá teatrorepertuaro atnaujinimo etapà: „Pertà laikà jau pristatëme pagrindiniø ða-lies reþisieriø pajëgas, jø vizijas ir idë-jas, susijusias su programine ðio teat-ro kryptimi: kurti toká teatrà, kurislabai ávairiai þvelgia á mus paèius irðiø dienø visuomenæ. „Bakchanèiø“pasirinkimà inspiravo vieno didþiau-siø teatro màstytojø – Jano Kottoknyga „Dievø valgymas“. Ðis autoriusprivertë visiðkai naujai paþvelgti á an-tikà. Gilindamasis á kûriná J. Kottassuranda tai, kuo ðis galëtø bûti aktu-alus ðiuolaikiniam þmogui.“

Euripidas buvo jauniausias grai-kø tragedijos klasikas, bet jo amþi-ninkai kur kas labiau vertino kitødviejø tragikø – Sofoklio ir Aischilo –darbus. Didþiojo pripaþinimo Euripi-das sulaukë helenizmo epochoje, ovëliau netgi buvo kaltinamas tuo,kad „Bakchantëmis“ graikø visuo-menëje pasëjo sumaiðtá, suþlugdþiu-sià Atënø aukso amþiø. Anot spek-taklio reþisieriaus, „Bakchantes“

Uþ kà baudþia Dionisas?Spektaklio kûrëjø mintys prieð „Bakchanèiø“ premjerà

galima vadinti paskutiniu dideliuatodûsiu prieð graikø civilizacijosnuopuolá. Tai pjesë apie dievo Dio-niso kerðtà Tëbams ir þmonijai.

Gintaras Varnas sako, kad tarpdaugybës „Bakchanèiø“ interpreta-cijø tradiciðkiausios yra dvi: pirmojiakcentuoja dievø þiaurumà, neteisin-gà Dioniso elgesá su þmonëmis, oantroji – racionalaus ir iracionalausprado konfliktà. „Ðiame spektaklyjeDionisas bus teisus, ir norëèiau pa-rodyti, kad þmonës nusipelnë jobausmës. Ásivaizduokit po ðimtø me-tø sugráþusá Dionisà ir tai, kà jis èiaranda. Kokià Þemæ jis regi dabar,XXI amþiuje? Ne Þemæ, o ðiukðly-nà. Ir þmogø, kuris elgiasi su ja kaipásigeidæs. Tad uþ visa tai – iðkirstusmiðkus, sunaikintus paukðèius –Dionisas ir baudþia þmones. Ðiuoatveju jo auka tampa Pentëjas, anotJ. Kotto, – atpirkimo oþys.“

Pagrindiná veikëjà Dionisà reþisie-rius regi trijuose asmenyse, trimisskirtingais scenos menais prabylan-tá herojø. Tad Dioniso vaidmená ið-syk kuria aktorius Martynas Ne-dzinskas (draminá – kalbantá dievà),baleto artistas Kipras Chlebinskas(ðokantá dievà) ir operos solistas,sopraninas Viktoras Gerasimovas(dainuojantá dievà).

Aktorius M. Nedzinskas tikina,kad reþisieriaus kvietimas kurtiDioniso vaidmená jam, jaunam ak-

toriui, buvo didelis iððûkis: „Pirmàkartà kaip aktorius susiduriu sugraikø tragedija ir iðkart reikia su-vaidinti dievà. Padëtá kiek paleng-vina ta aplinkybë, kad Euripido tra-gedijoje pats dievas vaidina þmogø,tarsi daug þmoniø su skirtingomissavybëmis. Jo iðraiðkos amplitudëbe galo plati: nuo ðnabþdëjimo ikiriksmo, nuo verksmo iki kanèios. Ðisdievas nesileidþia sugaunamas, jistoks neapèiuopiamas, ávairialypis irdaugiasluoksnis, kad sunku rastikonkreèià iðraiðkà kiekvienam jopasirodymui scenoje.“

Ðokantá Dionisà kuriantis jauno-sios kartos baleto ðokëjas K. Chle-binskas tokio pobûdþio spektakly-je, kur gimsta trijø scenos menøsintezë, dalyvauja pirmà kartà. „To-kia galimybë per trumpà baleto ðo-këjo karjerà pasitaiko ne kiekvie-nam. Mano kuriamas ðokantisDionisas atspindës ðio personaþodieviðkumà – siautulingà, dinamið-kà, gaivaliðkà. Man ðokti dievà gal-bût yra lengviau, negu Martynui jásuvaidinti, nes ðokis savaime mistið-kas. Juolab kad choreografijà spek-takliui kuria Krzysztofas Pastoras –jo savitas braiþas, choreografija ku-riama tarsi eiliuojant. Taip atkarto-jamas pjesës metras – jambas, að ðo-ku ir jauèiu tuos kirèius, kaip jiesudëti þodþiuose.“

Spektaklyje naudojami pjesës

tekstai, kuriuos ið senosios graikøkalbos vertë Sigitas Narbutas ir Jo-nas Dumèius (pastarajame varian-te trûksta choro partijø – stasimø).Taèiau esamus vertimus palyginussu „Bakchanèiø“ vertimais kitomiskalbomis paaiðkëjo, kad kai kuriospjesës vietos buvo iðverstos netiks-liai arba apskritai neteisingai. Reþi-sierius G. Varnas kartu su graikø kal-bos þinove Elþbieta Banyte ið dviejøvariantø sudarë naujà, bûtent ðiampastatymui skirtà pjesës redakcijà.

Pasak E. Banytës: „Senoji graikøkalba yra labai talpi. Tai, kà mes pa-sakytume keliais sakiniais, senàjagraikø kalba buvo galima iðreikðtipenkiais þodþiais. Ið þodþio taupu-

mo gimsta ypatinga, labai sudëtin-ga senosios graikø kalbos sintaksë.Atsiranda ávairios minties dvipras-mybës, kilo átarimas, kad Euripidastomis dviprasmybëmis þaidþia sà-moningai. Lietuviðkame vertime jasatkartoti vargu ar ámanoma, tadtenka arba atsisakyti metro, arbaprarasti dalá pjesës turinio. Kai më-ginau garsiai skaityti S. Narbutovertimà, choro partijos, kurios labaisvarbios graikø teatre, visiðkai ne-skambëjo ir tekstas nuolat kliuvo.Teko surasti kompromisiná tragedi-jos vertimo variantà, kuris geraiskambëtø scenoje, taèiau ði redak-cija tekstologiðkai arba filologiðkaitikrai nepretenduoja á tobulumà.“

J . B U D R A I È I O N U O T R .„Bakchanèiø“ repeticijoje


M u z i k a

Aldona Eleonora Radvilaitë

XV tarptautinis muzikos festiva-lis „Sugráþimai“ (balandþio 8 – ge-guþës 2) jau pirmàjà savaitæ gau-siems klausytojams paþërë daugybæpakiliø akimirkø bei staigmenø.Graþiai iðleistame leidinyje Lietu-vos Respublikos uþsienio reikaløministras Linas Linkevièius apie ðiofestivalio prasmingumà raðo: „Ðian-dien tai – ne tik galimybë susipaþintisu pasklidusiais po pasaulá Lietuvosir su Lietuva save siejanèiais kûrë-jais bei jø darbais, „Sugráþimai“ðiandien – tai ir mûsø paraiðka pa-saulio bendruomenei, kad esameneatsiejama jos progreso ir kultû-ros dalis, kurià nuolat turtiname sa-vo talentais, darbais ir laimëjimais.“

Pirmasis festivalio koncertas ba-landþio 8 d. sausakimðoje Vilniausuniversiteto Ðv. Jonø baþnyèioje, ið-kilmingai prasidëjæs Lietuvos himnu,kultûros ministro Ðarûno Biruèio beiLietuvos edukologijos universitetorektoriaus akademiko Algirdo Gai-þuèio sveikinimo kalbomis, klausy-tojams pateikë ádomias muzikinesstaigmenas. Tà vakarà iðgirstas kom-pozitoriaus Jono Ðvedo anûkës Jû-ratës Ðvedaitës nuostabaus groþiosopranas daugeliui buvo tikras at-radimas. Po studijø Lietuvos muzi-kos ir teatro akademijoje (doc. Al-donos Vilèinskaitës, vëliau prof.Irenos Lauruðienës klasëse), daini-ninkë iðvyko á JAV, kuria vaidmenis„Connecticut Lyric Opera“. NiuLondono laikraðtyje „The Day“muzikos kritikø paskelbtoje kas-metinëje apþvalgoje J. Ðvedaitë bu-vo ávardyta „paèiu vertingiausiu iráspûdingiausiu 2010-øjø menininku iratlikëju“.

Koncerte dainininkë þavëjo ne tikreto groþio balsu, kurio atspalvis,traktuojant prancûzø autoriø kûri-nius – Charles’o Gounod „O, die-viðkasis atpirkëjau“ („Repenteur“),Jeano Baptiste’o Faure „Nukryþiuo-tasis“ („Crucifixus“) – keitësi á plas-tiðkà, netgi „ðilkiná“, bet ir profesio-naliu, stilistiðkai tiksliu bei iðraiðkingukûriniø traktavimu. Ið pradþiø solistëdainavo pritariant vargonininkeiRenatai Marcinkutei-Lesieur, kuriviena pradëjo pirmàjà koncerto da-lá Richardo Wagnerio Piligrimø cho-ru (aranþuotu vargonams) ið operos„Tanhoizeris“ bei atliko CharlesoMarie Widoro Vargonø simfonijosNr. 5 finalinæ Tokatà. Tik gaila, kadnesuderintø vargonø garsai bei„plaukiojanti“ baþnyèios akustikadirgino klausà ir apsunkino atlikë-jø pastangas. Stebëtina, kaip Eliza-betos arijoje „Dich, teure Halle“(„Tau, ástabioji mene“) ið R. Wag-nerio operos „Tanhoizeris“ ar mi-nëtuose prancûzø autoriø kûriniuo-se dainininkei pavyko laiku ástoti irðvariai dainuoti.

Antroje koncerto pusëje solisteidainuojant prie fortepijono, Carlis-le’o Floydo arijoje „Argi ne nuosta-bi naktis?“ ið operos „Siuzana“ (be-je, atliekamoje vidurio Amerikosdialektu), balsas suskambo kitaip,

taèiau vis vien nebuvo lengva apsi-prasti su erdvëje iðsibarsèiusia akus-tika. Puikiai iðmananèios kamerinësmuzikos atlikimo subtilybes J. Ðve-daitë ir patyrusi koncertmeisterëAudronë Kisieliûtë iðraiðkingaitraktavo Richardo Strausso dainas„Naktis“, „Mano vaikui“, „Dedika-cija“. Vis dëlto, graþiai skambantbalsui, per maþai dëmesio buvoskirta tekstui, kas ðiame þanre yralabai svarbu.

Graþaus tembro baritonà DainiøPuiðá esame girdëjæ ne kartà. Jis ne

pianistas Aleksandras Vizbaras.Povilas Syrrist-Gelgota po studi-

jø LMTA (prof. Petro Radzevièiausalto klasëje), gavæs Londono merostipendijà, metus studijavo Guild-hallo muzikos ir dramos mokyklojeLondone, vëliau staþavosi Naciona-linëje Paryþiaus muzikos ir ðokiokonservatorijoje. Studijas baigë Os-lo muzikos akademijoje pas þymøaltininkà Larsà Andersà Tomterá.Abu su þmona Toril groja prestiþi-niame Oslo filharmonijos orkestre,yra ne vieno kamerinio ansamblionariai (beje, Povilas prie grieþimoaltu kartais priderina ir dainavimà,juo paávairino ir ðio vakaro progra-mà). Lietuvos Nepriklausomybës20-meèio proga (2010 m.) Povilasyra apdovanotas medaliu uþ nuo-pelnus populiarinant lietuviðkà mu-

kino kuriamais vaizdiniais, nuosek-liai auginama átampa, ryðkiomis kul-minacijomis bei atoslûgiais. O ðtaiFranzo Schuberto Sonata Arpeggio-ne – „kietas rieðutëlis“ ir altinin-kams, ir pianistams. Ðio genialauskompozitoriaus muzikai atskleistinepakanka vien profesinio meistrið-kumo. Reikia turëti ágimtà ðios mu-zikos pojûtá, bûti meniðkai bran-dþiam. Koncertà áspûdingai uþbaigëvisi trys atlikëjai Astoro Piazzollospjese „Skausmas“.

Balandþio 10 d. „Sugráþimuose“meistriðkumà demonstravo Austri-joje ir Didþiojoje Britanijoje studi-juojanèios talentingos atlikëjos.Smuikininkë Ieva Pranskutë mokë-si Nacionalinëje M.K. Èiurlioniomenø mokykloje mokytojos eksper-tës Beatos Ðmidtienës, vëliau prof.

petus, aistringas buvo kiekvienaspasaþas. Tik antroje kûrinio dalyje(Andante tranquillo) buvo ramiø,màsliø fraziø. J. Brahmso trijuosekaprisuose fortepijonui, op. 76,Morta Grigaliûnaitë atskleidë solis-tës savybes ir savo neþabotà noràskambinti maksimaliai ryðkiai.

Vienas graþiausiø vakaro áspû-dþiø – gyvybingai, subtiliai IevosPranskutës pagrieþta Vytauto Bar-kausko Partita smuikui solo, op. 12,dël kurios interpretacijos smuiki-ninkë konsultavosi net su paèiu au-toriumi. Abi talentingos muzikës sa-vo emocingà pasirodymà baigëBenjamino Britteno „Lopðine“ ir„Valsu“ ið Siuitos smuikui ir forte-pijonui, op. 6.

Kità dienà Vilniaus rotuðëje vëlpasirodë pianistë Morta Grigaliû-naitë, ðá kartà kaip dueto su altinin-ke Ugne Tiðkute narë. Abi atlikë-jos gyvena Didþiojoje Britanijoje.Nacionalinës M.K. Èiurlionio me-nø mokyklos auklëtinë Ugnë Tiðku-të, pelniusi Londono Karaliðkosiosmuzikos akademijos stipendijà, tæ-sia bakalauro studijas pedagogøPhilipo Dukeso ir Martino Outra-mo klasëse. Ðiuo metu ji yra Euro-pos Sàjungos jaunimo orkestro(EUYO) atlikëja. Grieþia Karalið-kosios muzikos akademijos Muzie-jaus galerijos jai suteiktu unikaliuSalomono gildijos 1780 m. paga-mintu altu.

Duetas programà pradëjo J. Brahm-so Sonata altui ir fortepijonui f-moll,op. 120, Nr. 1. Panaðiai kaip vaka-rykðèiame koncerte, pianistë mak-simaliai vadovavo muzikos eigai,skambino su ryðkiais, staigiais pro-verþiais, daþnai goþë nuostabiai gra-þaus tembro alto garsus. Atlikëjosgrojo sinchroniðkai, patogiu tempu,taèiau aiðkiai dominavo galingasfortepijonas. Morta panaðiai trak-tavo ir du Sergejaus Rachmanino-vo Preliudus fortepijonui, op. 23:Ges-dur dëliojo gana ramiai, o c-moll skambino labai greitai, garsiai,iðplëtojo maksimaliai stiprià kulmi-nacijà. Maloniai nustebino netikë-tai átaigiai jos paskambinta Feren-co Liszto „Trijø Petrarkos sonetø“ið „Klajoniø metø“ versija. Þavëjomeditacinis atlikimo stilius ramio-se vietose, iðkalbingos pauzës, su-valdytas temperamentas kulminaci-jose. Matyt, ðiø kûriniø traktuotësjau subrandintos, pianistei akivaiz-dþiai patinka ir tinka toks stilius.

Altininkë Ugnë Tiðkutë kokybið-kai, sodriu, „sultingu“ puikaus in-strumento garsu pagrieþë Krzyszto-fo Pendereckio „Kadencijà“ altuisolo, o kûriniuose su fortepijonu –Yorko Boweno Fantazijoje op. 54,Niccolos Paganini „La campanella“ir F. Latëno „Pasadoblyje“ – norë-josi altà iðgirsti aiðkiau, neuþgoþtà.Nors abi dueto dalyvës buvo pasi-puoðusios panaðiomis ryðkiai raudo-nomis suknelëmis, belieka patartisuderinti ir garso intensyvumo beimuzikinës medþiagos traktavimoaspektus.

Sugráþtanèiø talentø staigmenosApie kelis muzikos festivalio „Sugráþimai“ koncertus

tik pritarë studijø kolegei Jûratei,bet ir padainavo Karlo Bohmo „Ty-li kaip naktis“ ir Volframo giesmæ iðR. Wagnerio operos „Tanhoizeris“.Dþiugino ideali dikcija, ásijautimas ámuzikos turiná. O Violetos ir Þermo-no duetas ið Giuseppe’s Verdi ope-ros „Traviata“ tapo viso koncertokulminacija – taip átaigiai ir iðraið-kingai jie kûrë vaidmenis. Pabaigo-je J. Ðvedaitë jautriai padainavo se-nelio Jono Ðvedo „Oi tu dziemed,dziemedëli“, duetu su D. Puiðiu Mi-ko Petrausko „Jau vakaras buvo“ irGalinos Savinienës „Lietuva“ (þo-dþiai Just. Marcinkevièiaus). Publi-ka jautësi pakylëta meniniø akimir-kø palaimos. Beje, sumani ir nuoðirdikoncerto vedëja muzikologë Laimu-të Ligeikaitë taip pat prisidëjo priejaukios vakaro nuotaikos.

Balandþio 9 d. Vilniaus rotuðëjevykæs antrasis „Sugráþimø“ koncer-tas taip pat iðsiskyrë kokybiðka, pro-fesionaliai atlikta muzika. ÈeslovoKulevièiaus sumeistrautu altu grie-þë lietuvis Povilas Syrrist-Gelgota,muzikavæs solo bei duetu su sutuok-tine norvege Toril Syrrist-Gelgota,kurios violonèelë skambëjo graþiaiir stilingai. Vykusiai jiems pritarë

zikà Norvegijoje, pernai jam buvoáteiktas Marisso Jansonso apdova-nojimas. Toril – kamerinës muzikosatlikëja, nors nevengia ir soliniø pa-sirodymø. Beje, magistrantûros stu-dijas yra baigusi ir Vilniuje (prof.Silvija Sondeckienë), ir Osle (prof.Truls Mork).

Áspûdingu Fausto Latëno „Pasa-dobliu“ koncertà pradëjo altininkassu pianistu. Povilas èia atskleidë ryð-kiausias savo talento savybes – ar-tistiðkumà, gyvybingumà, meistriðkàinstrumento valdymà. Po to Povilo irToril duetas nuotaikingai ir grakðèiaiinterpretavo Kjello Moerko Karlse-no „Partità brevis“, stilingai atliko ba-rokinæ Josepho Bodino de Boismor-tierio Sonatà D-dur, specialiai jiemssukurtà Rasos Bartkevièiûtës pjesæ„Liûdesys“. Smagu buvo iðgirsti Da-lios Raudonikytës-With iðplëtotàpjesæ „Ne nauja, bet naujoviðka“(„Non nova sed nove“), kurioje Po-vilas raiðkiai grieþë altu, pamaþuáterpë niûniavimà, o vëliau balsu ið-plëtojo ryðkià kulminacijà. Buvoádomu ir originalu.

Modernioje Zitos Bruþaitës „Au-roroje“ Povilas Syrrist-Gelgota irpianistas Aleksandras Vizbaras áti-

Ingridos Armonaitës klasëse. Nuo2011 m. studijuoja Vienos muzikosir vaizduojamøjø menø universitetepas prof. Christianà Altenburgerá.

Pianistë Morta Grigaliûnaitë taippat mokësi Nacionalinëje M.K. Èiur-lionio menø mokykloje mokytojosekspertës Jûratës Karosaitës klasë-je, vëliau Henrio Purcello muzikosmokykloje Didþiojoje Britanijoje.Ðiuo metu studijuoja Karaliðkojemuzikos akademijoje Londone. YraMstislavo Rostropovièiaus paramosir labdaros fondo „Pagalba Lietu-vos vaikams“ ir Michelo Sogny fon-do „SOS Talets“ stipendininkë. Uþpasiekimus apdovanota KaralienësMortos (2006), Dorothy Bryant(2011) bei Jeano Ginsburgo (2012)premijomis.

Koncerto pradþioje atlikëjos jau-natviðkai verþliai traktavo Johanne-so Brahmso Sonatà smuikui ir for-tepijonui A-dur, op. 100, Nr. 2. Nuopat pirmø taktø paaiðkëjo, kokiosskirtingos jø meninës individualy-bës bei atlikëjiðkoji mokykla. Smui-kininkë grieþë pakiliai, kultûringai,taèiau labiau klasikiniu stiliumi, opianistës temperamentas bei lyde-rës savybës neðë jà á audringus ver-

Ieva Pranskutë (smuikas) ir Morta Grigaliûnaitë (fortepijonas)


T e a t r a s

Daiva Ðabasevièienë

Trisdeðimtas Agniaus Jankevi-èiaus spektaklis „Gronholmo meto-das“ iðryðkino ðio kûrëjo reþisûrinámetodà: linijinës mizanscenos, ak-toriai – anfas, aktyvi minties ataka,jokiø metaforø, jokios bereikalingossceninës pudros. O dar pasirinkæs vi-durinës kartos ispanø dramaturgoJordi Galcerano Ferrero pasaulinápripaþinimà pelniusià pjesæ „Gron-holmo metodas“, reþisierius pataikëkaip pirðtu á aká. Socialinë medþiagaitin lengvai pasidavë reþisûrinei in-terpretacijai, nes siekta buvo nekurti teatrà, o atskleisti temos ak-tualumà.

Reþisieriui jau antrà kartà Rusødramos teatre pasiseka. Girgþdan-tis, traðkantis, ðalèiu dvelkiantis ðim-tametis teatras, niekada neþibëjæspraðmatnia scenine áranga ar turtin-gais pastatymais, mielai kvieèiasi re-þisierius. Jame pastaruoju metu tel-kiasi net kelios kartos talentingøaktoriø. Be teatro veteranø ðian-dien ryðkiausià pozicijà uþima Da-lios Tamulevièiûtës mokiniai irbrandumu bei plastiðkumu iðsiski-riantys Laimos Adomaitienës ruo-ðiami aktoriai, kurie vis sparèiauásitraukia á teatro repertuariniusspektaklius (ádomiausias paskutinis –„Romeo ir Dþuljeta“, kurá reþisavo irchoreografijà sukûrë vengras PeterisUray).

„Gronholmo metodui“ – provo-kuojanèiam paðnekesiui – A. Jan-kevièius pasirinko viduriniosios kar-tos aktorius: D. Tamulevièiûtësmokinius Vladimirà Dorondovà,Valentinà Krulikovská, ValentinàNovopolská, Artûrà Aleksejevà, taippat ðiame teatre pradëjusià dirbtiukrainietæ Jevgenijà Gladij (kai kasdar gerai prisimena jos tëvà Grigo-rijø Gladijø, talentingai suvaidinu-sá Mikalojø Konstantinà ÈiurlionáJono Vaitkaus filme „M. K. È. Zo-diakas“, 1986) bei Sankt Peterbur-ge mokslus baigusià Julijà Krutko.

Nors visi ðiame spektaklyje vai-dinantys aktoriai skirtingi, jie pui-kiai dera vienas ðalia kito. Keturiø átarnybiná pokalbá atvykusiø „aukø“susidvejinimo, susitrejinimo sean-sus su kameromis fiksuoja du sce-

Agniaus Jankevièiaus metodas„Gronholmo metodas“ Lietuvos rusø dramos teatre

nos ðonuose sëdintys operatoriai.Regime psichologinio seanso kam-bará, kuriame moteris ir trys vyraiþiûrovus priverèia spræsti rebusà –kuris ið jø yra psichologas, pagal psi-chologo Izaijo Gronholmo metodàtiriantis kandidatà uþimti pelningàpostà, o kurie – kandidatai. Pabai-goje ði drama-disputas „iðkreèia“pokðtà, kurio recenzijoje nederëtøatskleisti.

Reþisieriui rûpëjo ne vien pasta-tyti kûriná, bet ir iðreikðti savo pozi-cijà, kad ðià „ðachmatø partijà“ pra-laimi visi. A. Jankevièiui pavykoárodyti ðios medþiagos reikalingu-mà. Nes pasaulá negráþtamai uþka-riavo biurokratija, savo èiuptuvaisbandanti ásiskverbti net á tas sferas,kurios dar neseniai buvo ganaskaidrios. Kaip „maustomi“ dar-buotojai, raðoma kiekviename dien-raðtyje, apie tai galëtø papasakotibet kurios biudþetinës ástaigos tar-nautojas. Psichologinis spaudimastapo daugelio „perspektyviø“ ástai-gø norma. Tam yra sukuriamas apa-ratas, iðsamiai aptariamas jo funk-cionavimas, o rezultatas – pamaþusunaikinamas þmogus. Ir niekamnesvarbu jo jausmai, svarbu, kad„kaþkas“ – tokia pati gyvenimo „au-ka“ – nusprendþia, kad jis netinkavienos ar kitos ástaigos „mësmalei“.„Mes neieðkome doro þmogaus, ku-

ris dedasi esàs ðunsnukis. Mums rei-kia ðunsnukio, besidedanèio doruþmogumi“, – tai frazë, dël kuriosverta statyti spektaklá, tai frazë, ku-ri ir tapo A. Jankevièiaus atspirtiestaðku. Reþisierius iðskleidë þmogausnaikinimo mechanizmà, su kuriuosusiduria kone kiekvienos instituci-jos darbuotojas. Paradoksas: kuo tainstitucija labiau klesti, kuo „pui-kiau“ veikia jos mechanizmai, tuo la-biau yra paþeminamas þmogus. (Pje-sës herojë Mersedes Degas: „Visømûsø gyvenimuose pasitaiko sunkiøakimirkø, tad jei mus atleistø kas-kart, kai turime asmeniniø proble-mø, dirbti galëtø tik maðinos.“)

Spektaklyje „Gronholmo meto-das“ kartu su dailininke Laura Lui-ðaityte reþisierius sukûrë ðiuolaiki-næ erdvæ: sterili aplinka, „neoninis“apðvietimas, gudriai surasti kinovaizdai, tinkantys spektaklio temai,unifikuoti kostiumai. Taèiau visa taine dël „fasono“, – tik tokios aplin-kybës padeda atskleisti motorinioþmogaus sàmonës regresà, þmo-gaus tapatybës sunaikinimo proce-sà. A. Jankevièius kelia klausimà irapie ðiuolaikinius psichologus, ku-rie, kaip ir kiti medikai, þmogaus fi-zinës ar psichologinës sveikatos pro-blemas naudoja savo verslo reikalams.Vienu atveju þmogus priverstas pirktivaistus, kitu – patirti pakartotinà,

tæstiná stresà psichologui dar kartàpasakodamas savo iðgyvenimus.

Aktyviausias ir raiðkiausias sceno-je – Valentinas Krulikovskis. Puikusaktorius. Nestringa, neuþsikerta, ne-soluoja, bet – pirmas. Jo personaþasEnrikë Fontas dramaturgiðkai raið-kiausias, taèiau aktorius jam sutei-kia dar daugiau spalvø. Antrà kar-tà þiûrint spektaklá galima palyginti,kaip ðis vaidmuo „veþa“ aktoriø,kaip jis kuria komedines situacijas,nesistengdamas prajuokinti publi-kos. V. Krulikovskis jauèia þanrà,partnerius.

Valentinui Novopolskiui apgau-dinëti publikà labai paprasta. Jamlengvai pavyksta átikinti aplinkinius,kad jis geria hormonus, kurie padësatlikti lyties keitimo operacijà. Ak-torius nieko neutriruoja, neðarþuo-ja, kelios detalës ir personaþas yra –nekalto þvilgsnio berniukas tampakelis psichologinius veidus turinèiutipu.

Personalo atrankos specialistæMersedes Degas ðiame spektaklyjevaidina dvi aktorës – Jevgenija Gla-dij ir Julija Krutko. Spektaklio sti-listikai labai tinka grieþtos plastikosir tvirto balso J. Gladij. Ið paþiûrossausa, aikðtinga „kobra“, ir apsi-mestinai, ir nesuvaidintai paþlium-bianti, spektaklio metu ji atskleidþiasudëtingà psichologiná moters pa-

saulá. Aktorë itin muzikali, geba bû-ti ádomi net tuomet, kai nedalyvau-ja duetinëse scenose. J. Gladij ne-reikia vaidinti ðiuolaikinës moters – josesybë moderni, ir tai apsaugo nuo ne-reikalingø judesiø, nuo ðtampø. Ðiosaktorës vaidmenys tampa vienas uþkità ádomesni – neseniai ji sukûrëDukters vaidmená Jono Vaitkaus„Stabmeldþiuose“. Nestebintø, kadbûtent J. Gladij kuris nors (bûtø ge-rai, kad geras) reþisierius skirtø at-skirà spektaklá.

Julija Krutko – kito plano akto-rë. Jos mizanscenos kitokios neiGladij ir tai suteikia spektakliuinaujø bruoþø. Aktorë emocionali,pabrëþia savo herojës norà visadaatrodyti graþiai: raudonas elegantið-kas kostiumëlis, plaukø garbanos,ryðkus makiaþas. J. Krutko ypaè mo-teriðka, kuria atpaþástamà „vado-vaujanèios moters“ tipaþà.

Vladimirui Dorondovui atitekobene sunkiausias – „tardomojo“Fernando Portos vaidmuo. Norsaktorius maþiausiai iðsiskiria savoiðvaizda ir vaidyba (to, akivaizdu,siekë ir reþisierius), jo vaidmuo vi-sam spektakliui suteikia labaidaug reikalingø spalvø. Aktoriaussceninis „minkðtumas“, fizinis ap-takumas, tam tikras nerangumas(kartais teksto, kartais plastinës iðraið-kos) verèia ne tik giliau pagalvotiapie spektaklá, bet dar kartà á já su-gráþti ir pamatyti, kaip V. Dorondo-vas dëlioja savo vaidmens niuan-sus, kaip jo Porta stengiasi iðliktitarp maðininiø funkcionieriø. Toksir ið paþiûros paprastas, eksperi-mentø dar nesuþalotas V. Doron-dovo kuriamas þmogus – tema dis-kusijai.

Ringo atmosferà padeda sukurtiscenoje sëdintys operatoriai – Arû-nas Aleksejevas ir Julija Krutko arbaJevgenija Gladij. Nors jie tarsi nema-tomi, aktoriø veidø iðraiðkos padedakurti provokuojantá emociná laukà.

Klesti veidmainystë ir manipulia-cijos – taip Agniaus Jankevièius re-þisûrinis metodas diagnozuoja ðian-dienos situacijà, skelbdamas grieþtàiðvadà: laikas sustoti! Kuo taps pa-tys spektaklio þiûrovai – provoka-cijos aukomis ar rimtais panaðiø si-tuacijø analitikais?

Kronika

Premijos uþ ryðkiausiusmuzikologijos darbus

Balandþio 12 d. Lietuvos nacio-naliniame operos ir baleto teatreLietuvos kompozitoriø sàjungosMuzikologø sekcija surengë geriau-siø 2012 m. muzikologijos darbø ap-dovanojimo iðkilmes.

Geriausiø muzikologijos darbøkonkursas rengiamas kiekvienà pa-vasará nuo 2004-øjø. Jame premijosteikiamos uþ ryðkiausius praëjusiømetø darbus ávairiose muzikologi-jos mokslo srityse, taip pat uþ Lie-tuvos muzikinës kultûros tyrinëjimàir populiarinimà. 2007 m. dviem pre-mijoms suteikti iðkiliø Lietuvos mu-zikologø bendruomenës autoritetø

Onos Narbutienës (1930–2007) ir Vy-tauto Landsbergio vardai. Premijøsteigëjai – Lietuvos kompozitoriø sà-junga ir Vytauto Landsbergio fondas.

Ðiemet Onos Narbutienës premi-ja apdovanota Jûratë Vyliûtë uþ ori-ginaliai ir meistriðkai atskleistà kûrëjoportretà knygoje „Gyvenimas-simfo-nija“. Ði knyga paraðyta apie autorësgyvenimo draugà, kompozitoriø Jus-tinà Baðinskà (1923–2003). Kaip ið-kilmëse kalbëjo muzikologë JûratëGustaitë, „Justino Baðinsko laimë,kad Jûratë buvo ðalia, kad matë argalëjo papasakoti, kaip radosi kû-rinys, kaip kûrëjo dvasioje grumia-si demonai ir angelai, kaip tas kûri-nys buvo vertinamas, ko jis ið tikrøjøvertas. Antroje knygos dalyje, pava-dintoje „Mano vyras“, greta pagrin-

dinio personaþo vis labiau ryðkëja ant-rasis – knygos autorë. Laiðkeliai, die-noraðèio fragmentai, prisiminimai –ðviesûs ir skausmingi – tai atviras, nuo-ðirdus, iðmintingas, jautrus ir dràsusbalsas, dël kurio kûrëjo portretas tam-pa gyvas, tikras, suprantamas.“

Vytauto Landsbergio premija pa-skirta Edmundui Gedgaudui uþfundamentalias kultûrino konteks-to atodangas knygoje „Ona Narbu-tienë. Gyvenimo preliudai“. Kaiplaudacijoje laureatui sakë muzikolo-gë Vytautë Markeliûnienë, „Edmun-das Gedgaudas – tikras, prigimtinisistorikas, nestokojantis nuovokos,kad raðant istorijà nepakanka vieniðlikusiø ðaltiniø, dokumentø per-skaitymo. Praeities epochos, istori-niai tarpsniai bei kontekstai turi uþ-

valdyti, þadinti jo vaizduotæ, idantrastøsi istorinë gyvybë, jo tekstø tëk-mëje virstanti sugestyviais „tikro-vaizdþiais“. Kas juos sukuria? An-tai – anø laikø fotografija ar rankasuraðyta receptø knyga, kaþkur sto-vëjæs rudas fortepijonas ar Vilniujesklandæ posakiai, pokarinio sàsiuvi-nio popieriaus pavirðius ar kadaisskambëjusio koncerto programa... Arbe viso to bûtø galima ásikurti OnosLitvinaitës-Narbutienës (1930–2007)gyvenimo patirties paunksmëje?“

Lietuvos kompozitoriø sàjungospremija apdovanotas istorikas Ro-kas Radzevièius uþ dëmesá maþai ty-rinëtiems Lietuvos muzikinës kul-tûros reiðkiniams knygoje „Lietuvosroko pionieriai“. Pasak kompozito-riaus Ðarûno Nako, „sunkiasvorei

akademinei lietuviø muzikai seniailaikas iðsiaiðkinti santykius su lietu-viðkuoju roku. Juk lietuviø kompo-zitoriai ádomiausius dalykus pradë-jo kurti tuo paèiu laiku, kai lietuviøroko muzikantai pasiekë savo apo-gëjø. Tik abiem atvejais tai liko be-veik nepastebëta, nes vertintojøþvilgsniai tiek tada, tiek dabar nie-kaip nesusifokusuoja á tuometinætikrovæ, o ne pasakas apie jà.“

2012 m. muzikologø darbus ver-tino 8 ekspertø komisija: muziko-logës Jûratë Gustaitë, AudronëÞiûraitytë, Vytautë Markeliûnienë,Þivilë Stonytë-Tamaðevièienë, Jûra-të Katinaitë, pianistë Rûta Ibel-hauptienë, kompozitoriai ÐarûnasNakas ir Ramûnas Motiekaitis.

LKS MUZ IKOLOGØ SEKC I JOS INF.

D . M A T V E J E V O N U O T R .Scena ið spektaklio


D a i l ë

toportretas“, 1972) ir judant kintan-èio vaizdo („Erdvinis asambliaþas“,1987). Tada minimalistinis, archi-tektûros kalba ðnekantis objektastampa konceptualios màstysenosapraiðka. Ezopas dar niekada nebu-vo toks intelektualus.

Roþanskaitei viskas turi prasmæ.Jei vaizdai reikalingi tam, kad ne-matomus dalykus (reiðkinius, poty-rius, jausmus ir kt.) paverstume for-ma ir taip atsikratytume ákyrausneaiðkumo, tai ði menininkë, regis,turëjo labai daug to, kas privalëjobûti ávaizdinta. Aðtuntojo deðimt-meèio kosminës abstrakcijos manlabiau primena maitojamo vidausvizualizacijà. Taip galvoti skatina ir1972 m. abstraktus, erdvinis auto-portretas, panaðus á kitus abstrakèiuskûrinius. Trauminës psichologijospoþiûriu, ji labai toli paþengusi.Daug toliau nei savo stigmø, þaizdøar nuobodulio rodytojai. O tas to-liau yra gedëjimas, perdarymas,prasmës sukûrimas.

Kad ji nëra literatûriðka, tikëti-na, tapo aiðku apþiûrëjus asamblia-þus. Na o didþiulëse ir maþesnësedrobëse, kurias galima klasifikuotikaip figûrines kompozicijas (termi-nas vël þadina sovietinius vaiduok-lius), naratyvas nelinijinis, èia pasa-kojimo laikas yra tarp dabar, amþinaiir niekada. Tai vidinis laikas. Meni-ninkës paveiksluose egzistuoja nuofizikos dësniø nepriklausoma meni-në tikrovë. Be turinio, dël kurio jivisada bus mano asmeniniame pa-saulio teisuoliø sàraðe, menininkë

atsiskleidþia kaip visiðkai konceptu-ali màstytoja, nes vaizdo gebà reikð-tis suvokë neplokðèiai. Paaiðkinsiu.

Roþanskaitë savo tapyboje jungiakelias vaizdo sampratas. Ðia pras-me ji tarpdiscipliniðka. Jai reikia irikonos langiðkumo (kad á tave pa-þvelgtø ið anapus), ir fotografijosmirtingumo (kad atsimuðtum á bu-kà dokumento dugnà), ir ðaltomokslinio antþmogiðkumo (be apa-rato neámanomas priartinimas), irðilkografijos perregimumo (efeme-riðkas ekrano efektas), ir skulptûrostrimatiðkumo (daþo krûtingumas,ertmës ir judrios perspektyvos), ir ki-no magijos (skirtingø perspektyvømontaþas). Visa tai menininkë de-rina vieno paveikslo plokðtumoje.Visad palieka nuorodà (koks norskvadratas, papildomas mastelis, ply-ðys), kad ði tikrovë yra netikra, dvi-guba, suardyta. Jos kûriniø struk-tûros apibûdinimai sutampa sukritiðkais sovietinës visuomenësávardijimais. Nepaisant tokios me-ninës tikrovës sukeliamo ðleikðtulio,man visiðkai paslaptingu bûdu Ro-þanskaitës darbuose prasmë trium-fuoja prieð beprasmybæ. Gal dël to,kad nematoma ir pamatyta neteisy-bë vis dëlto skiriasi ið esmës. Arbatodël, kad vujaristinis þvilgsnis pa-verstas atjauèianèiu. O tai jau kano-ninës, vyrø raðytos dailës istorijos ne-paisymas. Praktiðkai reprezentacijostradicijos sabotaþas.

Didþiojoje Nacionalinës dailësgalerijos salëje parodos ekspozici-ja, parengta kuratorës Laimos Krei-

vytës ir architektës Julijos Reklai-tës, nokautuoja. Ne tik dël visumos,kuri suþaiþaruoja regimais tarpusa-vio ryðiais, ne tik dël paveikiø kûri-niø masteliø ir ne tik todël, kad ga-lima pasijusti taip, lyg pirmà kartàpamaèius didelá rinkiná ryðkiø spal-vø flomasteriø, bet pirmiausiai to-dël, kad tarsi patenki á paveikslo vi-

tuo sienos pavirðiumi klajojanèiuþvilgsniu. Perspektyvos ir papildo-mos erdvës savo beveik smurtiniuátaigumu rodo, kad Kreivytë su Re-klaite menininkës kûrybà suvokëstruktûriniame lygmenyje. Parodosdalys – „Tarp kosmoso ir abstrakci-jos“, „Medicininës erdvës“, „Kitaveidrodþio pusë“, „Kanèios stotys“,

Prasmë triumfuoja prieð beprasmybæA T K E L T A I Ð 1 P S L .

procesais, kaustanèiu ligos patalu,gydanèiu tvarsèiu, tëviðkës dangu-mi, abstrakcijos dinamikos ðaltiniu.Klostes patiriame per odà. Lytëji-mas neturi atstumo, kaip ir meni-ninkës kûrybos turinys. Toks nepa-keliamas ir gyvybiðkai svarbus.

Kartais pamàstau, kokia bûtø bu-vusi Roþanskaitë, jei nebûtø turë-jusi laikytis santûriai? Juk kalban-tis su ja buvo matyti labai aiðki, riðliir nesvyruojanti pozicija. Jei ji su-gebëjo bûti dràsi ir iðtikima sauprieð visus „fizikos“ dësnius (anuo-met moterø tapyboje niekas nelau-kë, sovietmeèiu, pabëgusi ið trem-ties, per daug triukðmauti negalëjo),kas ji bûtø be ðiø suvarþymø? Ne-ámanoma atsakyti. Jos meno neið-eina analizuoti atskirai nuo gyveni-mo. Aiðku tik tiek, kad Roþanskaiteimeno reikëjo kaip oro.

Ðiame straipsnyje liko labai daugneaptarta: jos vaizdø panaðumo suestø tapyba klausimai, nemaþiauádomi menininkës vëlyvoji kûryba(instaliacijos galerijoje ir gamtoje),jos gebëjimas átraukti naujas medi-jas neprarandant savo stuburo,smalsumas, atvirumas, bendrumassu jaunimu ir dar galybë problemi-niø aðiø, kuriø gausa iðduoda, ko-kia pilna visko ji buvo.

Paroda veikia iki geguþës 19 d.

Nacionalinë dailës galerija

(Konstitucijos pr. 22, Vilnius)

Dirba antradieniais, treèiadieniais, penkta-

dieniais ir ðeðtadieniais 12–19 val., ketvirta-

dieniais 13–20 val., sekmadieniais 12–17 val.

Kas slepiasi po þodþiais baþnytinëtekstilë?

Didþiausià skaièiumi Baþnytiniopaveldo muziejaus rinkinio dalá su-daro liturginiai drabuþiai: arnotai,dalmatikos, kapos, stulos ir kt. Ávai-rios XX a. liturginës reformos pa-lietë ir dvasininkø aprangà, tad pa-kitus drabuþiø formoms daugybë jøsugulë á baþnyèiø zakristijø ar palë-piø komodas, kur sàlygos daþnai në-ra palankios audiniams saugoti. Tie-sa, galima pasidþiaugti, kad daþnojeaplankytoje baþnyèioje buvo rûpi-namasi nenaudojamais liturginiaisdrabuþiais, jie perþiûrimi, vëdinami,deja, ne visur yra kam tai daryti. To-kie nebenaudojami drabuþiai daþ-niausiai perduodami saugoti á Baþ-nytinio paveldo muziejø.

Ar tekstilë saugoma taip pat kaip irkiti muziejiniai eksponatai?

Taip, þinoma. Tai trapi medþiaga,jautri ðviesai, aplinkos sàlygoms.Egzistuoja drëgmës, ðviesos, tempe-ratûros normos, kuriø privalo laiky-tis visi muziejai. Net nuolatinëjeekspozicijoje tekstilës dirbinius ga-

na daþnai keièiame, ji eksponuoja-ma specialiose patalpose, kur gero-kai silpnesnis ir saugesnis apðvieti-mas. Ðiuo metu Baþnytinio paveldomuziejuje kuriasi tekstilës restaura-vimo dirbtuvës, jas árengti padedaaukðtos kvalifikacijos restauratoriaiið Kelno arkivyskupijos.

Kaip kaupiami eksponatai? Sukokiais sunkumais susiduriate?

Kaip jau minëjau, muziejaus tiks-las – baþnytinio paveldo saugojimas.Ðis paveldas apima bene vertingiau-sius ir unikaliausius Lietuvos kilno-jamojo paveldo objektus. Baþnyèiaypaè saugojo viskà, kas kaupësi joslobynuose. Muziejus ákurtas siekianttai daryti kuo profesionaliau. Èialaikomi Vilniaus katedros, kitø Vil-niaus ir Vilniaus arkivyskupijos baþ-nyèiø lobynai. Baþnytinio paveldomuziejuje eksponatai yra saugomi, bettuo paèiu tebepriklauso baþnyèios, iðkurios jie atkeliavo, parapijai. Ekspo-natø kaupimas susijæs su Vilniaus ar-kivyskupijos baþnyèiø meniniø ver-tybiø inventorizacija, vykusia2002–2006 metais. Jà atliekant bu-

vo suraðytos baþnyèiose tebesanèiosvertybës ir atsiþvelgiant á tai, ar josnaudojamos, ar nebe, ar pakanka-mai gerai saugomos, ar reikalingosrestauracijos, buvo perduotos Baþ-nytinio paveldo muziejui. Dideliøsunkumø dël to nekyla, nes, kaip jauminëjau, visos vertybës tebepriklau-so vietai, ið kurios paimtos, ir vieti-nis kunigas visada gali jomis naudo-tis, þinoma, atsiþvelgiant á galimybes,á daiktø bûklæ ir pan.

Kaip eksponuojate? Ar visos verty-bës pasiekiamos nuolatinëse eks-pozicijose, ar skirstomos pagal tamtikrus laikotarpius, audinius artemas ir kt.?

Visko eksponuoti neámanoma,muziejuje vien tekstilës objektø yragerokai per 10 000. Kaip jau minë-jau, net ir nuolatinëje ekspozicijojetekstilë keièiama daþnai, tad ilgainiuiparodoma didelë dalis rinkinio. Me-no stiliø laikotarpiams, audiniams arkitoms temoms skiriamos laikinos te-minës parodos. Pavyzdþiui, ðiø metøpabaigoje ruoðiame Vilniaus kated-ros liturginiø drabuþiø parodà.

Kokio amþiaus lankytojai domisi,lanko jûsø muziejaus ekspozicijas?

Teisingausia bûtø atsakyti – visøamþiaus grupiø. Vaikams, mokslei-viams, ðeimoms siûlome daug ávai-riø edukaciniø uþsiëmimø, suaugu-sieji gausiai renkasi á ekskursijas sugidu – kiekvienà ðeðtadiená muzie-jus organizuoja ekskursijà, kurià ve-da gidas, kartais istorikas arba me-notyrininkas. Muziejø lanko daugávairaus amþiaus turistø. Negalëèiauiðskirti vienos amþiaus grupës.

Galbût vykdomi ir kitokie ðvietëjið-ki, visuomenës supaþindinimo surinkiniais, istorija projektai, eduka-ciniai uþsiëmimai?

Jau minëjau edukacinius uþsië-mimus vaikams, moksleiviams, ðei-moms. Kartais tokius uþsiëmimus,pavyzdþiui „Lobio ieðkojimà“, uþsi-sako net suaugusiøjø grupës vadina-mam komandos formavimui (teambuilding). Didelæ muziejaus veiklosdalá sudaro paskaitø, konferencijøorganizavimas ávairiomis temomis,susijusiomis su baþnytiniu paveldu,jo tyrinëjimu, iðsaugojimu. Ðiuo me-

tu muziejuje árengtas informacinisterminalas, kuriame galima rastidaugybæ papildomos informacijosne tik apie liturginius drabuþius, jøistorijà, simbolikà, bet ir paþaistiávairius þaidimus, paþiûrëti filmø.

Kuriuos baþnytinës tekstilës objek-tus iðskirtumëte kaip itin unika-lius?

Baþnytinio paveldo ekspozicijo-je rodomas vienas ið dviejø Lietuvoje se-niausiø iðlikusiø arnotø (XV a. pab. –XVI a. pr.), seniausia kapa, kurios au-dinys taip pat siekia XV amþiø. Ro-doma nemaþai drabuþiø su iðskirtinë-mis istorijomis. Pavyzdþiui, liturginiødrabuþiø komplektas, kurá tikinèiojipasiuvo ið savo mirusio vyro, cari-nës Rusijos valdininko, munduro irpadovanojo Vilniaus katedrai kaipvotà. Eksponuojami arnotai su au-kotojø herbais ir insignijomis, de-monstruojama audiniø istorija, siu-vinëjimo menas.

Dëkoju uþ atsakymus!

PARENGË

DAL IA KUTKA I TË

Tekstilës turtaiPokalbis su Baþnytinio paveldo muziejaus fondø saugotoja Rita Pauliukevièiûte

dø. Milþiniðkos ryðkiø spalvø – gel-tonos, raudonos, þalios, mëlynos –plokðtumos kuria Roþanskaitës dar-bams analogiðkas perspektyvas.Þiûrovas neturi jokiø ðansø neási-traukti, nes pasijunta ávykio perso-naþu. Atskiros architektûrinës álan-kos suformuoja kelias intymiaserdves, kur panosën prikiðami pa-gal temas sugrupuoti darbai. Tai pa-deda pamatyti. Pamatyti ið tiesø, ne

„Asambliaþø architektûra“, „Etno-grafinis þvilgsnis“, „Ekologinë klau-sa“ – papildytos kûrybos medþiaga:pieðiniais, nuotraukomis. Tai pade-da perprasti, ið kur kuris vaizdas at-keliauja, kaip yra transformuojamas.

Esu ir anksèiau pastebëjusi, betniekada taip akivaizdþiai, kad klos-tës, draperijos arba susirangæs au-dinys Roþanskaitës kûryboje galitapti beveik bet kuo: kosminiais

T. K A P O È I A U S N U O T R .Ekspozicijos fragmentas


F o t o g r a f i j a

Agnë Naruðytë

Neþinau, kas bus. Taip prasidedakiekvienas tekstas (ir net pasibai-gia). Tai – ir Akvilës Anglickaitësparodoje „Fermata“ uþkoduota pa-tirtis. Fermata, raðo ji, „yra þenklas.Muzikos kalboje jis þymi uþtæstàgarsà arba pauzæ, kurio trukmë kû-rinyje neapibrëþiama jokia ritminestruktûra. Fermata uþlaikoma poimpulso – nesvarbu, garso ar tylos.Jos trukmæ kompozitorius paliekaatlikëjo interpretacijos laisvei. Fer-mata sujungia garso judesá (veiks-mà), jo sulaikymà, pratæsimà ir jonutraukimà.“ Keturi veiksmai api-bûdina neþinià – ar tuomet ji vis darneþinia? Pradëtà garsà ar pauzæ tæ-sia ir nusprendþia nutraukti atlikëjas,kartais neapsispræsdamas ir leisda-mas garsui tiesiog uþgesti. Ásivaizduo-ju: raðomo teksto lûkuriavimà, truk-mæ ir pabaigà valdau kaip jo atlikëja,tarsi kas nors kitas manyje diktuotøjau seniai suplanuotà istorijà. Fer-matà galima suprasti kaip laisvæ,langelá kûrybai, praardytà jau gata-vo kûrinio siûlæ. Bet joje glûdi irneapsisprendimo momentas, stab-telëjimas (it. fermare – sustabdyti),uþlaikymas neþinioje: „gal kaþkasbus, o gal ir nebus“ – maþdaug taipapibendrino parodos poveiká Gin-taras Zinkevièius.

Taigi muzikinë fermata – bûdassustabdyti laikà, ásijausti á dabartá,pamirðus visus reikalus, nesutari-mus, natûrà ir kultûrà. Á dabartá, ku-ri virsta praeitimi taip greitai, kadðv. Augustinas jos niekaip negalëjoapèiuopti. Suprasdamas, kad visa-da esanti dabartis bûtø amþinybë,jis turëjo padaryti paradoksalià ið-vadà: „laikas yra tik todël, kad sten-giasi nebûti“. Toks susinaikinantistyrimo objektas labai nepatogus,reikëjo já kaþkaip sustabdyti. V am-þiaus filosofas problemà iðsprendëiðtæsdamas dabartá, apgyvendinda-mas praeitá ir ateitá sieloje, kuriaivisi laikai yra tik skirtingos dabar-ties formos. Laiko tekëjimà dabar-tyje sulaiko dëmesys – „susikaupæstame, kas prieðais mane“, jis jungiaateitá, dabartá ir praeitá á prasmingàistorijà. Tai graþus pasakojimas –áþanga á taip iðmintingai sutvarkiu-sio laikà Vieðpaties garbinimà. Au-gustinas þino, kas bus. Taèiau jei ási-klausysime á fermatà, paaiðkës, kadAugustino pasakojimas klaidina. Ak-vilë tai parodo stabdydama þiûrovàvaizdo dabartyje keturis kartus.

Judesys

Pirmoje fotografijoje – dangus,pasvirusios puðys, o apaèioje – kaþ-kokia metalinë struktûra, tik frag-mentas, „netyèia“ álëkæs á kadrà, ju-dëjimo paklaida. Matydama lenktøvamzdþiø blizgesá, galvoju apie dvi-raèius ir karuseles. Bet aiðku, kadautorë puikiausiai þino, kas ten. O

Keturi fotografijos prieðtaravimaiðv. AugustinuiAkvilës Anglickaitës paroda „Fermata“ Vilniaus grafikos meno centro galerijoje

gal visi þino, tik að nematau? Kaiptik todël tie metaliniø konstrukcijøbangavimai man patinka – tik ðal-tas prisiminimo ðmëkðtelëjimas,kaip ta kaukolë Hanso Holbeino„Ambasadoriuose“ – reikia pakeistiþiûros taðkà, kad suprastum, kas tai.Bet kartu tas neaiðkumas, tos kyðan-èios figûros iðsiliejæ kontûrai, tas ne-apibrëþtas kaþkas átraukia þiûrovàá paveikslà, kaip spàstai pagaunaþvilgsná, anot Jacques’o Lacano, uþ-daro já ten, prismeigia sàmonæ pri-minimu – tu mirsi. Ið kaþkà slepian-èio paveikslo negali pabëgti. Taèiaukad ir kaip kaitaliosi þiûros taðkà,Akvilës fotografija netaps aiðkesnë –nerimastingai blykèios prisiminimometalas, ardydamas puðø pasvirimopusiausvyrà. Kodël nerimastingai?Nes puðis nubraukë nuo jûros pu-èiantys vëjai, nes apaèios judëjimàslegia dramatiðkai debesuoto dan-gaus aukðtis. Bet fotografija nelei-dþia ásibëgëti dramai, ji sulaikoveiksmà, sukeliantá tik neþymø vaiz-do drebëjimà, dþerþgiantá baltomisðiukðlelëmis, senos juostos broku,fotografijos cheminës prigimtiespriminimu skaitmeninëje bûtyje. Irdar – regis, girdþiu vëjo ðnarinamøaugalø garsà.

Sulaikymas

Supratau, ið kur sklinda garsas –ið greta kabanèio monitoriaus, ku-riame sulaikytas einanèio per gatvæþmogaus vaizdas. Pirmyn – atgal.Tik nukirptas judesys, uþstrigæs kad-ras. Girdisi traðkesys. Tai – neapsi-sprendimo momentas, ðiuo atveju„bus ar nebus“ netikrumas pasireið-kë pavojingoje vietoje, kur negalimasustoti ir uþsiimti dabarties akimirkosbrandinimu, kaip siûlo psichologinëssaviðvietos literatûra ir supopuliarin-tos Rytø religijos: susikoncentruok ádabar, iðvalyk mintis, iðnaudok kiek-vienà akimirkà! Galbût ðitaip pa-vyks sakralizuoti kasdienybæ, á jospasikartojimø rutinà álieti paslap-ties? Bet virpantys Akvilës nufil-muoto praeivio kontûrai netelpa áromaus Budos ávaizdá, figûra trað-këdama perspëja apie nutrûkimà.Tai ne laiko iðplëtimas, o ástrigusidabartis. Dar ne visai sustojusi fo-tografijoje, dar neapsisprendusi,kurioje judesio fazëje galutinai su-stingti á „lemiamà momentà“. Jiereikðmingai nejuda. Henri Cartier-Bressono uþfiksuotas praeivio ðuo-lis per balà, atspindëtas vandenyjeir pakartotas plakate, yra galutinaiiðspræstas, nors ir pakibæs ore. Jisneturi trukmës, nejuda kaþkur uþkadro esanèiame erdvëlaikyje, palai-mingai telpa vaizdo rëmelyje, nesklei-dþia jokio garso. Taèiau ir Anglickai-tës sustabdytas neapsisprendimojudesys neturi nei trukmës, nei uþ-kadrinio laiko. Èia netgi dar labiaunieko daugiau nëra, tik abejonëjesustingæs dabarties momentas, ne-

turintis nei praeities, nei ateities, suniekuo nesusijæs, sàmonë be atmin-ties ir be lûkesèiø, dëmesys be ob-jekto, þmogus be „að“, ið sielos iðkri-tæs laikas. Kasdienybë yra þinojimas,kas bus, o pësèiøjø perëjoje trypèio-

granulës? Nëra tæsinio, vaizduotë-je negaliu sulipdyti vientisos erdvës.Vadinasi, nëra ir vientiso laiko. Sa-vaime aiðku, kad kiekvienam kad-rui „nuspausti“ reikëjo kitos akimir-kos, bet sujungus juos á panoramà

ma preparuoti ðiø lavonø vidurius.Bet þiûrint á nupjautose vietosemirksinèias detales ið galvos neiðei-na dar vienas Gintaro Zinkevièiauskomentaras – „jie kaip meno kûri-niai, kaip kaþkokie gemalai“, ið jødar gali kaþkas gimti. O gal ir ne.Keistas ir dangus virð tø lëktuvø –jo didelis, skaidriai þydras plotas sle-gia pakilimo negalimybe. Parodoskontekste tai yra stabiliausias vaiz-das: lëktuvø ratai tvirtai stovi ant þe-mës, joks judëjimas neámanomas.Bet kaþkas ne visai taip. Kaltininkë –rausva ðviesa þolëje, kokia bûna tiksaulei priartëjus prie horizonto. Tikneþinau, ar èia rytas, ar vakaras. Ry-to ir vakaro nuotaika skirtinga, betðviesa panaði, ir matydama tik foto-grafijà negaliu atpaþinti. Gal kiti þi-notø, ir Akvilë, aiðku, þino. Pradþiospaþado ir pabaigos (nutraukimo)ðviesos tapatumas atitinka nupjaus-tyto lëktuvo ir gemalo analogijà.Ðtai kokia nutraukimo fermata – fo-tografijoje (kuri dar vadinama nuo-trauka) vis dar girdimas lëktuvø va-rikliø garsas. Bet ið tikrøjø tai – taspats po visà parodà sklindantis mo-nitoriuje uþstrigusio ëjiko keliamastriukðmas.

Vaizdinës fermatos

Garsas gràþina prie parodos pa-vadinimo. Dabar jau matau, kad pa-rodoje atverta dabartis suvarstytatrimis neapibrëþtumo siûlais. Ið vie-no vaizdo sklindantis garsas einantnuo kûrinio prie kûrinio ágarsina viskà kita: vëjà ir juostos ábrëþimø trað-kesá, ástrigusá judesá, cemento gra-nulëmis vaþiuojanèiø padangø ðla-mesá, lëktuvo varikliø gausmà. Tai –garso reikðmës neapibrëþtumas, ku-rá gali iðspræsti tik þiûrovas, skaityda-mas vaizdà. Antrasis neapibrëþtumosiûlas – visur vis kitaip pasireiðkian-tis, nei sustabdytas, nei nesustabdy-tas judesys, lyg kas prieðintøsi fotogra-fijai, kuri visada privalo apsispræsti –per trumpesnæ nei sàmonë pajëgiauþfiksuoti akimirkà, per nepagau-namà dabarties tikrovæ. Treèiasis –tai istorijos neapibrëþtumas. Praei-ties ir ateities neárëmintas dabartieslaikas yra beribis kaip ir beveik visuo-se vaizduose dominuojantis dangus.Bet fotografijos dangus tuðèias. Apietokià dabartá savo „Iðpaþinimuose“ðv. Augustinas nekalbëjo. Joje nërasukaupta praeities dabartis ir ateitiesdabartis. Ji ne(be)þino savosiosprieþasties ir pratæsimo. Fermatos lai-kas – tai ne istorijos laikas. Tai – vaiz-do, atsisakanèio dalyvauti istorijose,laikas. Vaizdinë fermata – nutrûkæ pra-sminiai, kultûriniai, erdviniai ryðiai,kai þiûri ir tikrai neþinai, kas bus.

Paroda veikia iki balandþio 20 d.

Vilniaus grafikos meno centras

(Latako g. 3, Vilnius)

Dirba antradieniais–penktadieniais

11–18 val., ðeðtadieniais 11–15 val.

je fotografijoje pasikartoja ta pativieta, tad kyla pagunda atskirà vaiz-dà suvokti kaip ankstesnio erdvëspratæsimà. Bet kaskart þengdamaper tarpà tarp fotografijø uþkliûvu:tas pats medis, bet toliau, medis jun-gia du kadrus, bet ar tas pats? Galta pati puðis, bet ten jos dvi; krû-mas tas pats, bet tapæs potëpiu me-dþiø guote; dangus be jokio debe-sies ir su jais, ðeðëlio kontûras taspats ir iðsidriekæs nebeatpaþástamaikitaip (vël kaukolës efektas). Tospaèios ar ne tos paèios þolës tarp ið-ardyto ðaligatvio plyteliø? Ar èiapriartëja tos paèios kelio dangos

mà iki beribës bûties. Taip Akvilësukuria trûkèiojanèios sàmonës pa-tirtá – netikrumà dël savæs paties.Esi trûkinëjantis kaip ir laiko juos-ta, kurià vis pertraukinëja fotogra-fija.

Nutraukimas

Ant galinës sienos kabanti vieni-ða fotografija lyg ir áprastai pasako-ja apie nutrauktà judesá. Ten stovidu lëktuvai, kerëpliðkai iðsiskëtæ,uþdangstyti. Jø sparnai, kabinos,motorai – viskas nupjauta, matyt,panaudota kur kitur. Tai aviacijospraeitis, pasibaigæ skrydþiai. Gali-

jantis þingsnis iðardo to þinojimoiliuzijà, parodo kasdienybæ kaip ne-þinojimà. Judëti negalintis vaizdasatjungia ðá momentà ið laiko tëkmës,iðima ið nuoseklaus pasakojimo – fa-taliðkai perspëja, kad bet kur bet ka-da tæsinio gali ir nebebûti.

Pratæsimas

Prieðais perëjoje sustabdytà þings-ná kabo fotografijø seka. Visose –cementinë aikðtelë (takas?) kaþkurpajûryje, nes ðalia auga puðys. Ak-vilë sako – Klaipëdoje. Kiekvieno-

gimtø vieno iðtæsto momento áspû-dis. Èia to nëra. Tarpai tarp laikoakimirkø didëja. Neámanoma apsi-spræsti, kur ið tikrøjø esi. Neámano-ma ásibëgëti. Erdvë – kaip iðardytasðaligatvis, mano þvilgsnis sutrinkavaizdø perëjoje. Gilles’iui Deleu-ze’ui turbût patiktø ðis neþiniojeástrigæs unikaliø, netapaèiø þvilgs-niø, akimirkø, vaizdø pasikartoji-mas. Bet kà su jais daryti? Ir staigapaaiðkëja: nors laikas suskaldytas,panoraminë vaizdø jungtis iðtæsiadabarties momento neapsisprendi-

A . A N G L I C K A I T Ë S N U O T R A U K O SEkspozicijos fragmentai


K i n a s

Ðá penktadiená „Skalvijos“ kinocentras pradeda rodyti vokieèiøreþisierës Margarethe von Trottafilmà „Hannah Arendt“, kuriopasaulinë premjera pernai rudenáávyko Tarptautiniame Toronto kinofestivalyje, o premjera Lietuvoje –per „Kino pavasará“. Filmo reþisierësvardas pas mus turëtø bûti þino-mas: 2004-aisiais festivalis „Vil-niaus pavasaris“ ir Goethe’s insti-tutas surengë jos filmøretrospektyvà, von Trotta vieðëjoVilniuje ir susitiko su lietuviøþiûrovais.Aktorë, reþisierë ir scenaristë Mar-garethe von Trotta gimë 1942 m.Berlyne. Jos motina kilusi ið Balti-jos vokieèiø aristokratø giminës.1964-aisiais ji pradëjo vaidintiteatre, vëliau filmavosi vokieèiøNaujosios bangos reþisieriø filmuo-se. 1977 m. ji debiutavo reþisûrojefilmu „Antrasis Kristos Klagëspabudimas“. Ðis filmas, kaip ir kitijos darbai „Seserys, arba Laimëspusiausvyra“ (1979), „Ðvininiailaikai“ (1981), „Rosa Luxemburg“(1985), „Afrikietë“ (1990) – iðkilûsfeministinio kino pavyzdþiai. Ji ikiðiol iðlieka viena svarbiausiø vokie-èiø kino kûrëjø. „Hannah Arendt“ –naujausias reþisierës filmas irðeðtasis, kuriame von Trotta ben-dradarbiavo su aktore BarbaraSukowa.Pateikiame sutrumpintà Goethe’sinstituto tinklalapyje paskelbtàvokieèiø þurnalisto Thilo Wydrosinterviu su von Trotta apie naujau-sià filmà.

Filosofës Hannah Arendt didybæliudija jos màstymo gelmë ir ápopieriø perkeltos mintys. Tà màs-tymà reikëjo parodyti filme, vizua-lizuoti konkretaus þmogaus mintis.

Kaip kino priemonëmis parodytimàstanèià moterá? Ir kaip mes su-vokiame jos màstymo procesà? Taivienas pagrindiniø klausimø, kuriekyla kuriant filmus, skirtus intelek-tualioms asmenybëms. Uþsispyriau,kad Hannah Arendt vaidintø Bar-bara Sukowa, nes ji – vienintelë ak-torë, kuri, mano galva, gali parody-ti, kaip þmogus màsto. Ir jai tai iðtikrøjø pavyko. Ið pat pradþiø bu-vau ásitikinusi, kad tai turi bûti ji,bet buvo sunku ágyvendinti ðá spren-dimà, nes kai kurie prodiuseriai ne-galëjo Sukowos ásivaizduoti atlie-kant ðá vaidmená. Tvirtai pasakiau,kad be Sukowos filmo nekursiu. Jaufilmuojant „Rosà Luxemburg“ pa-stebëjau, kad Sukowa kûrybingainaudojosi intelektu sakydama poli-tines Rosos kalbas. Panaðiai buvo irvëliau, kai filmavome „Vizijà“ – fil-mà apie Hildegardà ið Bingeno. Fil-me apie Hannah Arendt þiûrovas taippat turi matyti ir autentiðkas perso-naþo intelektualines pastangas.Arendt dirbo skirtinguose Amerikos

universitetuose, vedë seminarus,skaitë politikos ir filosofijos paskai-tas. Filme rodomi du jos pasisaky-mai. Ðiuo atveju aktorë negali pasi-tenkinti tuo, kad perskaitys tekstàið popieriaus lapo. Ji turi improvi-zuoti ir kurti tai, kà sako. BarbaraSukowa ðeðias minutes kalba anglið-kai su stipriu vokiðku akcentu, tokátikrai turëjo Hannah Arendt. Ak-torës meistriðkumas leidþia þiûro-vams ásijausti á Arendt màstymo iranalizës eigà.

Kaip vyko pasirengimas filmui irkokie buvo kontaktai su Arendtaplinka?

Prieð pradëdamos raðyti scenari-jø (von Trotta bendraautorë – Pa-mela Katz, – red. past.), Niujorke su-sitikome su daug þmoniø, kuriegerai asmeniðkai paþinojo HannahArendt. Norëèiau paminëti jos ilga-metæ bendradarbæ ir draugæ LotteKöhler, kuri mirë 2011 metais, su-laukusi 92-ejø, jos pirmà biografæElisabeth Young-Bruehl, kuri taippat mirë 2011-aisiais, Hanso Jona-so naðlæ Loræ Jonas ir paskutiná

Ið pradþiø manëme, kad reikia pa-pasakoti visà Arendt gyvenimà –taip pat ir apie 4-àjá, 5-àjá deðimt-meèius. Taèiau galiausiai apribojo-me veiksmo laikà iki ketveriø svar-biø metø, kurie buvo pripildytiraðymo, màstymo, diskusijø ir inten-syvios gyvenimo patirties.

Filmo veiksmas apima 1960–1964metus. Tai laikas, kai buvo sugau-tas, teisiamas ir 1962-aisiais pa-kartas Adolfas Eichmannas. Apieproceso Jeruzalëje eigà HannahArendt raðë JAV savaitraðèiui „TheNew Yorker“. Jos suformuluota„blogio banalybës“ sàvoka tapokultûros savimonës dalimi. Kaipparodyti toká þmogø kaip AdolfasEichmannas vaidybiniame filme?

Nemanau, kad aktorius sugebë-tø taip sukonstruoti vaidmená, kadþiûrovai pajustø tai, kà jautë tikràEichmannà stebintys þmonës. Tasmenkumas, vidutiniðkumas, biuro-kratinë kalba, – juk jis negalëjo su-formuluoti normalaus sakinio. Valdi-ninkas... Aktorius nebûtø sugebëjæssuþadinti kartu ir nuostabos, ir pasi-

poþiûriu izraelietiðkoji filmavimo da-lis buvo labai sunki, nes privalomakino aikðtelës kalba buvo tik anglø.

Filmo operatorë – prancûzë Caroli-ne Champetier, 2011 metais apdo-vanota prestiþiniu „Cezariu“.

Filmas – bendros gamybos ir suLiuksemburgu bei Prancûzija, þino-jau, kad operatorius turi bûti ið vie-nos ðiø ðaliø. Prieð pat apsispræsda-ma pamaèiau filmà „Apie þmonesir dievus“, kuris man labai patiko,

Norëèiau perkelti portretuojamàasmená á dabartáMargarethe von Trotta apie filmà „Hannah Arendt“

ðiu á Arendt balsà. Taèiau tai ji – josdvasia, intelektas, judëjimo ir kal-bëjimo bûdas. Ávyksta tam tikras as-menybës susiliejimas, kuris atsira-do ir filme apie Rosà Luxemburg.Kodël kuriamas toks filmas? Juk netik tam, kad pasikapstytum praeity-je, bet ir tam, kad kaþkà atrastum,kas taip pat ir dabar gali þmonëmsbûti ádomu, jaudinama ir svarbu.Juk tai nëra dokumentinis filmas,todël galiu rinktis. Ir renkuosi tai,kas man yra pavyzdys ar, prieðingai, –mane jaudina. Tam tikra prasme no-rëèiau perkelti portretuojamà asme-ná ið praeities á dabartá. Taip pat,kaip ir kurdama filmà apie Rosà Lu-xemburg, ieðkojau joje to, kas ma-ne domina. Visada liks tam tikrassvetimumo elementas, bet kai tàþmogø vaidina tokia puiki aktorëkaip Barbara Sukowa, beveik gali-ma bûti tikram, kad pasiseks sukurtiautentiðkà, gyvà personaþà.

Hannah Arendt papildë anksèiauJûsø sukurtø moterø portretøgalerijà...

Rosa Luxemburg buvo svarbiXX amþiaus pradþios asmenybë,Hananh Arendt – jo pabaigos. NorsArendt mirë 1975 metais, jos tik-roji reikðmë buvo juo akivaizdes-në, juo labiau artëjo ðimtmeèio pa-baiga. Rosa kovojo uþ teisingesnævisuomenæ ir atidavë uþ tai savo gy-vybæ. 1981-aisiais, turëdama omeny-je 1968 m. pavasario ávykius, sukûriaufilmà „Ðvininiai laikai“, kuriame, ne-minëdama tikrø pavardþiø, pavaizda-vau Gudrun Ensslin ir jos seserá. Ðiosmoterys gyveno prieðindamosis vi-suomenës lûkesèiams. Jos taip patnorëjo pakeisti pasaulá, sukurti dau-giau lygybës, revoliucionizuoti vi-suomenæ. Gudrun Ensslin kovojo irprarado gyvybæ. Mano kûryboje tàpolitiná kontekstà visada lydi asme-niðkas susidomëjimas filmo hero-jais. Hananh Arendt – ið tø moterø,kurias laikau svarbiomis istorinëmisasmenybëmis, kurias portretuojusavo filmuose. Vienas pagrindiniøjø principø buvo: „Noriu suprasti.“Jauèiu, kad galiu já pritaikyti sau irsavo filmams.

PARENGË KORA ROÈK IENË

Arendt asistentà bei jos pomirtiniøveikalø leidëjà Jerome’à Kohnà. Taibuvo svarbûs susitikimai, nes sutei-kë mums daug scenarijui bûtinosmedþiagos apie asmenybæ, kuriosjau negalëjome paþinti asmeniðkai.Pirmà scenarijaus versijà paraðëme2004 metais. Prabëgo daug laiko,kol buvo iðspræsti visi filmo finan-savimo klausimai. Per tà laikà sce-narijø perraðëme ir tobulinome nekartà, stengëmës iðryðkinti tai, kassvarbiausia, bandëme sukurti kaþ-kà gyvo, aktualaus ir nutolusio nuosausos istorinës paskaitos. Norëjo-me, kad þmonës, kurie vaidino svar-bø vaidmená Arendt gyvenime, bû-tø traktuojami ne kaip fonas, o kaipsvarbûs jos gyvenimo partneriai.Pirmiausia turiu omenyje jos vyràHeinrichà Blücherá, jos filosofijosmokytojà ir meiluþá Martinà Hei-deggerá ir draugæ Mary McCarthy.

ðlykðtëjimo tam þmogui. Tad iðspren-dëme taip, kad Hannah Arendt yraþurnalistø kambaryje, kuris ið tikrø-jø buvo vykstant procesui, kur tele-vizoriø monitoriuose transliuojamiteismo posëdþiai. Tai man leido pa-naudoti nespalvotus archyvinius do-kumentinius kadrus.

Tà filmo dalá, kur rodomas Eich-manno procesas, filmavoteIzraelyje...

Þinoma, tai bendros gamybos suIzraeliu filmas. Ten dirba puikûsprofesionalai. Vienintelis sunkumasbuvo tas, kad negalëjome rasti tin-kamø statistø. Turëjome tik kilusiusið Rusijos, kuriø iðvaizda, deja, ne-atitiko mûsø poreikiø. Be to, jiekalbëjo tik rusiðkai. Kartais filma-vimo aikðtelëje skambëjo penkioskalbos. Jauèiausi taip, lyg dalyvau-èiau Babelio bokðto statyboje. Ðiuo

ir susisiekiau su jo operatore Caro-line Champetier. Ji sutiko, nes la-bai norëjo nufilmuoti filmà su Bar-bara Sukowa ir manë, kad tai bustikras „moteriðkas“ filmas. Cham-petier – nepaprasta vaizdo meninin-kë, ji sukûrë nuostabià ðviesà ir viskàgraþiai nufilmavo. Dirbome su naujaskaitmenine firmos RED kamera.Tad tai mano pirmasis filmas, kurtasskaitmenine technika ir kartu atitin-kantis plaèiaekraná „CinemaScope“standartà, jau panaudotà „Vizijoje“.

Ar Jûsø Hananh Arendt ásivaizdavi-mas pasikeitë kuriant filmà? Kas jiJums yra dabar, pasibaigus darbui?

Dabar yra Barbara. HannahArendt ir Barbara Sukowa man su-siliejo á vienà þmogø. Tai nëra tikfantazija, nes staiga prieðais manestovi þmogus ið kûno ir kraujo, kal-bantis savo balsu, visiðkai nepana-

Margarethe von Trotta

„Hannah Arendt“


K i n a s

Negaliu prisiversti þiûrëti lietu-viðkø serialø, gyvenimo bûdo laidøar realybës ðou. Tiesiog nuo pirmøsekundþiø suprantu, kad tai skirtane man. Laidø kûrëjai ar vedëjai tie-siai ðviesiai leidþia suprasti, kad pri-valai bûti nelabai protingas paska-lø ir spalvotø þurnalø gerbëjas,nuoðirdþiai tikëti, kad Lietuvoje yraelitas (nors rodo tik piniguoèius) irþvaigþdës, neturëti elementarausskonio ir nieko neiðmanyti apie me-nà ar politikà, bet turi kaþkodël þa-vëtis krepðiniu.

Daug rafinuoèiau visà tà patá pa-teikia Seimo televizija. Ji taip patneslepia savo poþiûrio á þiûrovà, betuþtat nesivargina ávyniodama ðá re-alybës ðou á margus popieriukus.Èia nebus ryðkiø spalvø (iðskyrusparlamentariø kosmetikà ir kostiu-mus), sudëtingø rakursø, judanèiøkamerø, iðkalbingø detaliø ar áman-traus montaþo. Tik bespalvis, daþ-niausiai statiðkas, visai nesukompo-nuotas kadras, natûralûs triukðmaiir realus to kadro laikas. Kartaistransliuotojai iðjungia veiksmo pau-ziø garsà, o kartais jas fiksuoja, irtada galima fantazuoti, kas nukritonuo parlamentaro stalo, kuris tie-siog garsiai kasosi ar þiovauja, kie-no þingsniai artëja prie mikrofono.Tada uþplûsta rafinuotas dþiaugs-mas stebëti spektaklá, kuris kartuyra ir esamuoju laiku vykstanti tik-rovë, vertinti politikus aktorius, ku-rie vaidina save, stebëti, kaip ðie„naturðèikai“ mûsø akyse tampa is-torijos autoriais, trumpai tariant, su-vokti, kad matai totalø reginá, apie

Iðgyvenimo pamokosKrësle prie televizoriaus

kurá svajojo ne vienas meno kûrë-jas ar teoretikas, sklindantá ið kiek-vieno tavo televizoriaus ekrano mi-limetro. Tiesiog negaliu atsiplëðtinuo retransliuojamø Seimo spaudosir moksliniø konferencijø, posëdþiø.Ðios transliacijos tiek daug pasakoapie intelektualines, mentalines, dva-sines ir visas kitas mûsø valstybës irtautos normas. Seimo televizija vizu-alizuoja tas normas ir pateikia ant del-no – nepagraþintas ir nesumeluotas.

Þinoma, taip besimëgaujant galiiðkilti grësmë, panaði á tà, kuri kiloJimo Donovano filmo „Stebëtoja“(BTV, 20 d. 23 val.) herojei Keisei.Ðià psichologijos studentæ vaikystë-je buvo pagrobæs beprotis, todël mer-gina negali iðbristi ið depresijos. Jisnusprendþia pasinerti á mokslus ir ap-sigyventi toli nuo þmoniø. Bet kai jilieka viena, ima dëtis keisti dalykai.

Þudikø, maniakø, psichopatø irkitokiø siaubûnø ðios savaitës fil-muose taip pat nepritrûks. Tai galibûti ir Wernerio Herzogo JAV su-kurto „Blogo policininko“ (BTV, 25 d.22.30) herojus, kurá suvaidino Nico-las Cage’as. Ðis gerbiamas NaujojoOrleano policininkas ásipainiojæs irá vagystes, ir á narkotikø platinimà,jis mëgsta seksà ir loðimus. Á filmoreklamuotojø suformuluotà klausi-mà, ar tirdamas þiaurià þmogþudys-tæ jis sugebës suvaldyti savo tamsià-jà pusæ, paliksiu atsakyti patiems.

Naujasis Orleanas – pamëgta ki-nematografininkø vieta. Viena ma-no giminaitë neseniai ten nuvaþia-vo ir taip pat susiþavëjo miestu. Jiapsilankë net kapinëse, kur Cage’as

nusipirko kapà ir net pasistatë pa-minklà. Apdairus þmogus, tikrai ne-bûèiau pagalvojæs. Aktoriø pamaty-sime ir Alexo Proyaso fantastiniamefilme „Suvokimas“ (TV3, 21 d. 22.30),kur jis suvaidino profesoriø Dþonà.Á rankas personaþui pakliûva 1959 m.mokiniø pieðiniai, kuriuose jie ási-vaizduoja ateitá. Tarp pieðiniø – irpaslaptingas lapas su skaièiais. Pro-fesorius netrunka suprasti, kad tarpskaièiø ir paskutinius 50 metø Þe-mæ iðtikusiø katastrofø yra ryðys.

Charleso Winklerio filmo „Gatvëskraujas“ (LNK, 23 d. 22.35) veiksmastaip pat perkels á Naujàjá Orleanà.Filmo herojaus policininko partne-ris þuvo per Katrinos uraganà, betkyla átarimø, kad jis buvo nuþudy-tas. Tirdamas ðià bylà policininkasatsidurs paèiame kriminalinio pa-saulio dugne.

Dar labiau nepasiseks AdrianoGrunbergo filmo „Sumautos atosto-gos Meksikoje“ (BTV, 20 d. 21 val.)personaþui Draiveriui, kurá suvaidi-no Melas Gibsonas. Po sëkmingoapiplëðimo jis tikëjosi likusá gyveni-mà praleisti rojaus kampelyje. Ta-èiau kurortas pavirto Meksikos ka-lëjimu, apiplëðimo bendrininkasnebegyvas, o pinigai iðtirpo. Tas ka-lëjimas, þinoma, keistas. Jis prime-na aptvertà miestelá, kuriame gyve-na daug banditø, þiurkiø ir benamiøðunø, taip pat vaikø ir jø motinø. Su-siorientuoti ir iðgyventi ðiame mafi-jos valdomame pragare Draiveriuipadës deðimtmetis berniukas. Tadajau bus galima pradëti galvoti, kaipatgauti pinigus ir paieðkoti geresnës

vietos. Amerikieèiø filmus juk irmëgstame uþ tà nepataisomà naivøoptimizmà.

Italas Gabriele Muccino taip patpasidavë jo þavesiui ir JAV 2006 m.sukûrë psichologinæ dramà „Ieðkan-tys laimës“ (LNK, 21 d. 00.15) apievieniðà tëvà (Will Smith), kuris da-ro viskà, kad jo sûnus bûtø laimin-gas ir neskurstø. Reþisierius nesi-stengia þûtbût iðspausti aðarø, filmeatsiranda ir ðiø dienø kinui nelabaibûdinga distancija.

Iðgyvenimo mokyklà rodo ir JoeCarnahano „Sniegynø ákaitai“ (LNK,21 d. 21.15). Kai Aliaskoje sudûþtalëktuvas, likæ gyvi keleiviai turi ið-gyventi ledo dykumoje, á kurià uþ-klysta tik vilkai. Bet netrukus irþmonës turës tapti vilkais, kad iðgy-ventø. Gaila, kad ðá filmà LNK ro-do tik dabar, kai kà tik pasibaigëseptynis mënesius trukusi lietuvið-ka þiema, po kurios sniegas sukeliatik norà paèiam uþkaukti vilku.

O bene geriausià iðgyvenimo stra-tegijà siûlo debiutinis ðvedø reþisie-rës Lisos Langseth filmas „Nes taigraþu“ (LRT kultûra, 24 d. 22 val.).Jo herojë – dvideðimtmetë bedarbëKatarina (Alicia Vikander) gyvenaGeteborgo vargðø priemiestyje. Jinebaigë mokslo ir rizikuoja tapti to-

kia kaip ir motina alkoholikë. Kar-tà „YouTube“ ji iðgirsta Mozarto„Requiem“ fragmentà. Ir gyveni-mas staiga Katarinai ágyja prasmæ.Ji nutrina savo puslapá „Facebook“ir supranta, kad reikia siekti groþio.Mergina ásidarbina miesto koncer-tø salëje, jà pastebi orkestro diri-gentas. Bet nuo ankstesnio gyveni-mo pabëgti ne taip paprasta.

Vis dëlto „Nes tai graþu“ – ne pa-rabolë apie tai, kad groþis iðgelbës pa-saulá, o filmas apie tapatybæ ir mela-gystes. Kad galëtø gyventi naujamepasaulyje, Katarina turi ið naujo „ið-rasti“ save. Jos metamorfozë apimsiðvaizdà, vidø ir net intelektà.

Reþisierë suprieðina skirtingaskultûras, kad pabrëþtø socialiniøklasiø susiprieðinimà: klasikinæ mu-zikà ir MTV, miesto centro erdves(biblioteka, koncertø salë) ir niûrøpriemiestá. Groþis ir ðvara atsiduriaturtingøjø pusëje. Taèiau reþisierë ne-nori su tuo sutikti. Jos rodoma vidu-rinë klasë bei burþua sugeba maskuo-ti savo bjaurastá kultûra ir paproèiais,bet gal ir parveniu Katrinos troðkimaiparemti visai ne groþio siekiu, o ap-skaièiavimu ir manipuliacija?

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Þivilë Pipinytë

Kai didþioji gyvenimo dalis per-sikëlë á virtualià tikrovæ, kinas susi-domëjo, kas vyksta dar virtualesnë-je – þmogaus smegenyse. PradedantChristopherio Nolano „Memento“(2000) kasmet sukuriama vis dau-giau filmø, kuriø veiksmas bando at-kurti ir vizualizuoti màstymo, prisi-minimø, fantazijø mechanizmus.Ne iðimtis ir naujas Danny Boyle’ofilmas „Transo bûsena“ („Trance“,D. Britanija, 2013). Tiesà sakant, ro-dyti ne tikrovæ, o tai, kaip jà iðkrei-pia (arba perkuria ir papildo) nar-kotikai, Boyle’as pabandë daranksèiau: pasaulyje reþisieriø iðgar-sinæs filmas „Traukiniø þymëjimas“pasirodë 1996-aisiais. Bet pagrindiná„Transo bûsenos“ personaþà Saimo-nà paveikia ne narkotikai, o plëðikosmûgis á galvà, po kurio Saimonas ne-tenka atminties. Amnezijos iðtiktuspersonaþus kinas pamëgo dauganksèiau – vienas pirmøjø buvo ne-bylaus Fridricho Ermlerio filmo„Imperijos nuolauþa“ (1929) hero-jus Filimonovas. Amnezijos iðtiktus

Senas naujas transasNauji filmai – „Transo bûsena“

herojus rodë skirtingi reþisieriai –Henri Colpi, Alfredas Hitchcockas,Davidas Lynchas ir Michelis Gon-dry, ji tapo Borno trilogijos iðeitiestaðku, taèiau kitaip nei daugumai kû-rëjø, kuriems amnezija leido at-skleisti tikras þmogiðkø pasirinkimødramas ar sudëtingas detektyvinesmásles, Boyle’ui ji ðákart reikalingatik tam, kad priverstø þiûrovà nuo-lat keisti poþiûrá á pagrindiná hero-jø ir visà filmà spræsti galvosûká, kasjis yra ið tikrøjø.

Þaidimo taisykles reþisierius pa-brëþia jau pradþioje, kai kelis kar-tus ið eilës atsiduriame filmo iðeitiestaðke: apsauga instruktuojama, kaipturi elgtis, kai vykstant paveiksløaukcionui ávyks uþpuolimas. Kai tasuþpuolimas ávyksta ið tikrøjø, prasi-deda Saimono (James McAvoy) is-torija. Jis pamirðo, kur paslëpë Go-yos drobæ, o uþpuolikai, su kuriaisSaimonas tiesiogiai susijæs, pasam-do jam hipnotizuotojà – graþuolæElizabet (Rosario Dawson). Ji ga-na greit suvokia, kad turi áminti di-deliø pinigø máslæ, todël nuspren-dþia tapti nusikaltëliø dalininke. Be

jos pagrobto paveikslo nesurasti, to-dël plëðikams vadovaujantis Fren-kas (Vincent Cassel) priverstas pa-þadëti Elizabet bûsimo pelno dalá.Kai atrodo, kad Elizabet dar labiaupriartëjo prie tikslo – Saimonas imaprisiminti vis daugiau detaliø, atve-sianèiø prie drobës, situacijà prade-da komplikuoti meilës trikampis.Saimonas ir Frenkas abu trokðtaElizabet. Ir tai nëra tik dar vienasfilmo kûrëjø triukas siekiant supai-nioti þiûrovus, bet, manyèiau, „Tran-so bûsenos“ esmë. Juk RosarioDawson – Boyle’o gyvenimo drau-gë, o erotinës filmo scenos – gra-þiausias reþisieriaus meilës prisipa-þinimas aktorei, koká paskutiniaismetais teko matyti kine.

Bet jei rimtai, „Transo bûsena“nuvilia. Boyle’as – tikras vizionieriusir ið „Transo bûsenos“ neatimsi ákve-pianèiø kelioniø á prisiminimus ir at-gal, sugebëjimo manipuliuoti þiûro-vo tuðtybe ar virtuoziðko montaþo,kai perëjimai ið realybës á fantazijàsukuria beveik sprogimo áspûdá, betto neuþtenka. „Transo bûsenos“ dë-lionë primena Boyle’o sureþisuotà

pernykðtá Londono olimpiados ati-darymà, tapusá Didþiosios Britanijos„civilizacijos“ kaleidoskopu. Bet„Transo bûsenos“ kaleidoskopið-kumas tik paryðkina pasakojimolëkðtumà: Boyle’as netyrinëja savopersonaþø pasàmonës ir motyvø, oamþinieji dvyniai Erotas ir Tanatasfilme lyg paveiksliukai, kuriuos nuo-lat „laikina“ reþisierius. Kita vertus,gal gelmiø visai ir nereikia – juk taidar vienas kriminalinis galvosûkis?

Vis dëlto ið Boyle’o tikiesi ðio todaugiau. Kelionë á fantazijø, iðstum-tø ar iðtrintø prisiminimø, geismøgelmes „Transo bûsenoje“ neávyks-ta, nes, regis, ir paèiam Boyle’ui jineádomi.

Galima tik spëlioti, kas ið tikrøjøádomu reþisieriui, – kamerinës, betjuodojo humoro pritvinkusios kri-

minalinës máslës, kurios buvo joankstyvajame „Negiliame kape“,bandymas suprasti iðeinanèià „priva-lomos“ vakarieèio iniciacijos á Rytøiðmintá epochà, kurá matëme „Paplû-dimyje“, noras atnaujinti mokslinësfantastikos ir antiutopijos þanrà,pradëtas filmu „28 valandos po...“ar svaiginantis ryþtas susieti skirtin-gas civilizacijas ir kino kultûras „Os-karu“ apdovanotame „Lûðnynø mi-lijonieriuje“.

Manau, kad ðitoje recenzijojeakivaizdus ekskursijos tonas tiesio-giai kyla ið pagrindinio áspûdþio –atrodo, kad pasiþiûrëjai jau maty-tà filmà, nes „Transo bûsena“ su-þadina daugybës kitø filmø prisimi-nimus. Tarsi já kurdamas Boyle’asbûtø sau pritaikæs kino hipnozësterapijà.

„Sumautos atostogos Meksikoje“


B a l a n d þ i o 1 9 – 2 8

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Marijos Teresës Roþanskaitës paroda

„Rentgenogramos“

Stanislovo Kuzmos paroda „Skulptûra +

5425 dienos“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Tarptautinë paroda „Sidabro amþius.

Rusø dailë Baltijos ðaliø kolekcijose.

1890—1930“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Gloguvo lobis“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Relikvijos ir relikvijoriai“

Paroda „Lukiðkiø Dievo Motina. Kad bûtø

atvilgytos sudirþusios ðirdys...“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Gintaro Didþiapetrio paroda „Spalva ir

prietaisas“

Paroda „Ritualinis kambarys“

Modernaus meno centrasLiteratø g. 8

Paroda „Litera“

Meno projektø erdvë„Malonioji 6“Malonioji g. 6

Manto Maziliausko paroda „Sveèiø kambarys

arba Nemirtingumas“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Paroda „Varðuva: diena po…“

Galerija „Lietuvos aidas“Trakø g. 13

Lino Leono Katino tapybos paroda „Taraxa-

cum (paprastoji kiaulpienë)“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

iki 27 d. — Lietuvos karikatûrø paroda

„Sveikata — brangiausias turtas“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

iki 24 d. — Medeinos pradinës mokyklos

mokiniø darbø paroda „Paukðèiai iðskrenda

ir sugráþta“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Rasos Staniûnienës personalinë tapybos

paroda „Tëviðkës þemë“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

Metinë apþvalginë Vilniaus tapytojø paroda

„Skrydis“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Naglio R. Baltuðniko paroda „79,99“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

iki 21 d. — Vitalio Èepkausko paroda „Atsi-

vertimai/Kolekcija“

„Juðkus gallery“B. Radvilaitës g. 6B

Paroda „Keturi Vincento Geèo tapybos

deðimtmeèiai“

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Iðeivijos menininkø paroda „Pasitraukimai.

Abstrakcija iðeivijos dailëje“

Valstybinio Vilniaus Gaono þydømuziejaus Tolerancijos centrasNaugarduko g. 10/2

Miriam Meras ir Þibunto Mikðio grafikos

darbø paroda

„Autentiðkas þydas ið Kanaano þemës“

Peterio Rigoud fotoparoda „Bûti þydu.

Þydiðkojo identiteto projektas Vilniuje“

Senamiesèio menininkø galerija-dirbtuvëTotoriø g. 22—4

Rimvydo Markeliûno paroda „Dirbtuvës

peizaþai“

Jono Meko vizualiøjø menøcentrasGynëjø g. 14

Deniso Kolomyckio ir Agathos Isobel paroda

„Self“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Jûratës Stauskaitës akvareliniø pieðiniø

paroda „Lengvai“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Festivalio „Kaunas Photo“ paroda „Aèiû uþ

sveikinimus!“

iki 21 d. — Jono Rimðos (1903—1978) paroda

„Bronziniai þmonës. Atskleidæs indënø dvasià“

Francescos Galliani paroda „Atminties

iðlaisvinimas“

nuo 25 d. — paroda „Pusryèiai ant þolës.

Europos modernizmo grafikos darbai ið

Lietuvos muziejø rinkiniø“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Paroda „Zenonas Varnauskas — Kauno

mokyklos maestro“

Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Algirdo Ðakalio paroda „Fantastika ir realybë“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Baltijos ðaliø ðiuolaikinës keramikos paroda

„Pavasaris 2013“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Festivalio „Kaunas Photo 2013“ paroda:

Reinis Hofmanis (Latvija) ir Catrine Val (Vokietija)

„Fluxus ministerija“Jonavos g. 3

Adolfo Meko fotografijø paroda „Visa tai ne

sapnas: Adolfo Meko gyvenimas ir kûryba“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Aleksandro Gliadielovo (Ukraina) fotografi-

jos paroda „Nevolia“

Maciejaus Dakowicziaus paroda „Kardifas

sutemus“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

iki 26 d. — Rimvido Jankausko-Kampo ir

Rolando Karaliaus tapybos paroda ið ciklo

„Duetai“

Arvydo Poðkos keramikos paroda

Kauno klinikose (Eiveniø g. 2) — Daliutës

Ivanauskaitës spalvotø lino raiþiniø paroda

„Dedikacija laikui“

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

iki 28 d. — Laisvydës Ðalèiûtës paroda

„Sekretai“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

nuo 19 d. — Augusto Bidlausko grafikos

darbø paroda „Þmogus 2“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Kauno kolegijos Justino Vienoþinskio menø

fakulteto studentø odininkø paroda „Odos

Odisëja“

Ð I A U L I A I

„Laiptø galerija“Þemaitës g. 83

nuo 19 d. — Aleksandros Jacovskytës foto-

grafijø paroda „Vilniaus veidai“ (1964—

1993)

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Jovitos Aukðtikalnytës, Agnës Deveikytës ir

Sauliaus Paliuko paroda „3.3“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras19 d. 18.30 — „TRISTANAS IR IZOLDA“

(pagal R. Wagnerio muz.). Libreto autoriai

K. Pastoras, C. Alphenaar. Choreogr. —

K. Pastoras (Lenkija). Muzikinis vad. ir dir. —

M. Pitrënas

20 d. 18 val. — R. Wagnerio „VALKIRIJA“.

Dir. — M. Pitrënas

24 d. 18.30 — R. Wagnerio „SKRAJOJANTIS

OLANDAS“. Dir. — M. Staðkus

26 d. 18.30 — PREMJERA! R. Wagnerio

„LOHENGRINAS“. Muzikinis vad. ir dir. —

R. Ðervenikas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

24, 25 d. 18.30 — PREMJERA! Euripido

„BAKCHANTËS“. Reþ. — G. Varnas, scenogr. —

G. Makarevièius, kost. dail. — J. Statkevièius,

komp. — L. Rimða, choreogr. — K. Pastoras.

Vaidina M. Nedzinskas, V. Gerasimovas,

K. Chlebinskas, M. Repðys, V. Kuodytë,

T. Vaðkevièiûtë, A. Gintautaitë, N. Savièenko,

A. Tamulytë, E. Gudavièiûtë, E. Ðpokaitë,

V. Grabðtaitë ir kt.

26 d. 18.30 — Just. Marcinkevièiaus

„KATEDRA“. Reþ. — O. Korðunovas

Maþoji salë

19 d. 19 val. — F. Dostojevskio

„NUOLANKIOJI“. Reþ. — V. Masalskis

20 d. 16 val. — J. Jokelos

„FUNDAMENTALISTAI“. Reþ. — J. Vaitkus

21 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus „GRYBØ

KARAS“. Reþ. — V. Masalskis

21 d. 16 val. — „NUTOLÆ TOLIAI“ (pagal

P. Ðirvio poezijà). Reþ. — C. Grauþinis (teatras

„Cezario grupë“)

Studija

20 d. 16 val. — „POETË“ (S. Nëries dienoraðèiø

ir eilëraðèiø motyvais). Reþ. — R. Garuolytë

21 d. 16 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ

EUROPOS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio

romanà „Nusikaltimas ir bausmë“).

Reþ. — K. Smedsas (Suomija)

25 d. 19 val. — T. Kavtaradzës „NAMISËDA“.

Reþ. — G. Tuminaitë-Radvinauskienë

Dekoracijø dirbtuvës

20 d. 20 val., 27 d. 12 val. — G. Labanauskai-

tës „RAUDONI BATRAIÐÈIAI“. Reþ. — Y. Ross

Vilniaus maþasis teatras26 d. 18.30 — I. Margalit „TRIO (J. Bramso,

R. Ðumano ir Klaros Ðuman meilës istorija)“.

Reþ. — P. Galambosas (Vengrija). Vaidina

V. Bièkutë, M. Vaitiekûnas, L. Pobedonosce-

vas, R. Cicënas

OKT/Vilniaus miesto teatras19 d. 19 val. Ûkio banko teatro arenoje —

W. Shakespeare’o „HAMLETAS“.

Reþ. — O. Korðunovas

21 d. 15 val., 19 val. Kaune, „Girstuèio“

kultûros ir sporto centre, — W. Shakespea-

re‘o „JULIJUS CEZARIS“. Reþ. — A. Areima

Valstybinis jaunimo teatras19 d. 18 val. — PREMJERA! K. Mitani „JUOKO

AKADEMIJA“. Reþ. — V. Gvozdkovas

20 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko „PAIKA

PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas (Salë 99)

20 d. 18 val. — A. Èechovo „DËDË VANIA“.

Reþ. — A. Latënas

21 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO DO-

MINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas (Salë 99)

21 d. 15.30, 19.30 — K. Smorigino jubiliejinis

koncertas ir kompaktinës plokðtlës „Albu-

mas“ pristatymas. Dalyvauja K. Smoriginas,

N. Malûnavièiûtë, O. Ditkovskis, S. Bareikis,

G. Ðulinskas, A. Balsys, S. Þeimys, A. Daugir-

das, P. Vyðniauskas

23 d. 18 val. — I. Menchellio „KAPINIØ

KLUBAS“. Reþ. — A. Latënas

24 d. 18 val. — M. Frayn „TRIUKÐMAS UÞ

KULISØ“. Reþ. — P.E. Landi

25 d. 18 val. — „JIS IR JI“ (pagal J. Biliûno ir

J. Janulaitytës-Biliûnienës laiðkus). Scen. aut.

ir reþ. — B. Mar (Salë 99)

26 d. 18 val. — M. Normano „LABANAKT,

MAMA“. Reþ. — A. Latënas, G. Storpirðtis

(Salë 99)

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Paroda „Kakedþiku (tapyba ant ritinëliø)

ðiuolaikiniame Japonijos mene“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 27 d. — Lauros Grybkauskaitës paroda

„Procesas“

Dalios Lauèkaitës-Jakimavièienës paroda

„Jûra vandenynas“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

Dþinos Jasiûnienës, Linos Zavadskës ir

Indrajos Kubilytës paroda „Mamadieniai“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

Rusø dramos teatras19 d. 18 val. — A. Krogerus „IÐ MEILËS MAN“.

Reþ. — A. Dilytë

20 d. 18 val. — „TRYS MYLINÈIOS“ (pagal

Þemaitës pjesæ „Trys mylimos“).

Reþ. — L. Adomaitienë

21 d. 12 val. — S. Prokofjevos, G. Sapgiro

„BATUOTAS KATINAS“. Reþ. — J. Popovas

21 d.18 val. — J.J. Bricaire, M. Lasaygues

„DIDYSIS ZEBRAS“. Reþ. — A. Girba

26 d. 19 val. — E. Zola „DAMØ ROJUS“.

Reþ. — O. Ðapoðnikovas (muzikinis Daugpilio

teatro projektas)

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

20 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus

„GRYBØ KARAS“. Reþ. — A. Mikutis

21 d. 12 val. — S. Siudikos „PRINCESË IR

KIAULIAGANYS“. Reþ. — A. Mikutis

Maþoji salë

20 d. 14 val. — „PASAKA APIE VËÞLIUKÀ“

(Þ. Gryvos knygelës motyvais). Inscen. aut.,

reþ. ir dail. — A. Mikutis

21 d. 14 val. — „MUZIKINË DËÞUTË“ (pagal

V. Odojevskio pasakà „Miestelis tabokinëje“).

Reþ. ir dail. — J. Skuratova

Menø spaustuvë19 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„OFELIJOS“. Reþ. — I. Stundþytë (teatro

laboratorija „Atviras ratas“)

20 d. 19 val. Juodojoje salëje — „NO CON-

CERT“. Reþ. — V. Bareikis (teatro judëjimas

„No Theatre“)

20 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — C. Grauþi-

nio „VISKAS ARBA NIEKO“. Reþ. — C. Grauþi-

nis (teatras „cezario grupë“)

21 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „GAIDELIS

PINIGAUTOJAS“. Reþ. — Ð. Datenis (jaunøjø

scenos menininkø programa „Atvira erdvë“)

21 d. 19 val. Juodojoje salëje — „TELEFONØ

KNYGA“. Reþ. — V. Bareikis (teatro judëjimas

„No Theatre“)

23 d. 19 val. Juodojoje salëje — „LIETAUS

ÞEMË“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laboratorija

„Atviras ratas“)

24 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — D. Harro-

werio „PEILIAI VIÐTOSE“. Reþ. — G. Liutkevi-

èius (aktoriø ansamblis „Degam“)

24 d. 20 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„KLAJOJANÈIOS UPËS“. Reþ. — A. Naginevi-

èiûtë (LMTA ðiuolaikinio ðokio diplomantai)

25 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — N. Gogolio

„PAMIÐËLIO UÞRAÐAI“. Reþ. — V. Sodeika

(teatro judëjimas „No Theatre“)

26 d. 19 val. Stiklinëje salëje — J. Paðkevi-

èiaus „RIBOS“. Reþ. — T. Montrimas (jaunøjø

scenos menininkø programa „Atvira erdvë“)

KAUNAS

Kauno dramos teatras19 d. 18 val. Rûtos salëje — F. von Schillerio

„PLËÐIKAI“. Reþ. — A. Areima

Dailë

Bûtina pamatyti Dalios Lauèkaitës-Jakimavièienës parodà „Jûra van-denynas“ VDA galerijoje „Akademija“. Ði autorë visada labai konceptua-liai ir asmeniðkai perdirba ávairiø rûðiø (miniatiûros, lëkðèiø dekoravimo,grafikos, tapybos, esë) vaizdavimo tradicijas. Jos kûriniai apgauna juti-mus ir ásismelkia á atmintá. Paroda veikia iki balandþio 27 d. VDA galerija„Akademija“ (Pilies g. 44, Vilnius) dirba pirmadieniais–ðeðtadieniais 12–18 val.

Muzika

Balandþio 20 d. 19 val. Nacionalinës filharmonijos scenoje bus pami-nëtos Giuseppe’s Verdi gimimo 200-osios metinës. Koncerto „Vivat Ver-di!“ programoje iðgirsime þinomiausiø Verdi operø bei liturginës kompozi-cijos „Stabat Mater“ iðtraukas. Dalyvauja Imanto Resnio diriguojamasKauno miesto simfoninis orkestras (vadovas Algimantas Treikauskas) ir Kau-no valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis).

Teatras

Matyt, daug kam ádomu, kà parodys reþisierius Gintaras Varnas, potrylikos metø gráþæs á Lietuvos nacionaliná dramos teatrà. Jo premjera „Bak-chantës“ pagal Euripido tragedijà ávyks balandþio 24, 25 d. 18.30 LNDTDidþiojoje salëje.

„7md“ rekomenduoja


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Ant uolos : dvideðimt penkeri metai Alkatrazo kalëjime : tikra lietuvio gangsterio Alvino

Karpio istorija, papasakota Robertui Livesey / Alvin Karpis ; ið anglø kalbos vertë Liudvikas

Gadeikis. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 331, [3] p. : iliustr., portr. –

Tiraþas 1600 egz. – ISBN 978-609-01-0891-8 (ár.) : [25 Lt 36 ct]

Bûtoji – gráþtamoji : [poezijos rinktinë] / Albinas Þukauskas ; knygos sudarytojas Kæstutis

Nastopka. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). –

447, [1] p. + 1 garso diskas (CD). – (Gyvoji poezija, ISSN 2335-7053). – Virð. antr. nenurodyta. –

Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-609-425-099-6 (ár.)

Kapitono Granto vaikai : [romanas] / Jules Verne ; ið prancûzø kalbos vertë Roþë Jankevièiûtë ir

Juozas Naujokaitis ; [iliustravo Edouard Riou]. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Spauda). –

724, [2] p. : iliustr. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-38-198-3 (ár.) : [20 Lt 48 ct]

Kaþkur Afrikoje : autobiografinis romanas / Stefanie Zweig ; ið vokieèiø kalbos vertë Asta

Ðimkutë-Tirilienë ir Rasa Kièaitë-Petraitienë. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla,

[2013] (Vilnius : BALTO print, 2012). – 398, [1] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9986-39-

744-1. – ISBN -78-9986-39-744-1 (klaidingas) (ár.)

Kilti ir kelti: Ðatrijos Raganos literatûros teologija : monografija / Gediminas Mikelaitis. –

Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). – 231, [1]

p., [2] faks. lap. – Santr. angl. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-425-094-1

Mano draugas karalius : [romanas] / Józef Hen ; ið lenkø kalbos vertë Vytautas Dekðnys. –

Vilnius : Edukologija, 2012 (Vilnius : Standartø sp.). – 478, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas 800

egz. – ISBN 978-9955-20-803-7 (ár.)

Maþmoþiø Dievas : romanas / Arundhati Roy ; ið anglø kalbos vertë Danguolë Þalytë. – 2-asis

patais. leid. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 302, [2] p. – Tiraþas 1500

egz. – ISBN 978-609-01-0888-8 (ár.) : [23 Lt 24 ct]

Meilës poros Zentos Maurinios akimis : [esë] / sudarë ir esë apie autoræ paraðë Ingrida

Sokolova ; ið latviø kalbos vertë Renata Zajanèkauskaitë. – Vilnius : Gimtasis þodis, 2013

(Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 235, [3] p. : iliustr. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-

16-426-5 (ár.)

Neskleiskim þieþirbø : [eilëraðèiai] / Vlada Banilytë-Kvedarienë, Markas Kvedaras. – Vilnius :

[Rotas], 2013 (Vilnius : Rotas). – 157, [3] p. : iliustr. – Tiraþas [120] egz. – ISBN 978-9955-832-69-0

Panelës ir naðlës : [romanas] / Maria Nurowska ; ið lenkø kalbos vertë Kazys Uscila. – Vilnius : Mintis,

[2011]- . – (Ðiuolaikinis Europos romanas, ISSN 1822-721X). – ISBN 978-5-417-01025-5 (ár.)

T. 3. – [2012] (Vilnius : Standartø sp.). – 278, [2] p. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-5-417-

01051-4 : [20 Lt]

Privati tyla, vieði balsai : moterø tapatybës kaita XIX a. pabaigoje – XX a. pradþioje / Ramunë

Bleizgienë. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2012 (Vilnius : BALTO print). –

361, [1] p., [14] iliustr. lap. – Santr. angl. – Tiraþas [600] egz. – ISBN 978-609-425-086-6 (ár.)

Raðtai / Ignas Ðeinius ; [Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas]. – Vilnius : Lietuviø literatûros

ir tautosakos institutas, 2001- . – Virð. tik aut. paraðo faks. – ISBN 9986-513-93-6 (ár.)

T. 13: Publicistika, 1934-1958 / [parengë ir redagavo Rimantas Glinskis]. – 2012 (Vilnius :

Petro ofsetas). – 479, [1] p. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-425-095-8

Rinktiniai raðtai / Motiejus Miðkinis ; sudarytojas Jonas Ðlekys. – Vilnius : Lietuviø literatûros

ir tautosakos institutas, 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). – 539, [1] p., [8] iliustr. lap. – Tiraþas

[700] egz. – ISBN 978-609-425-080-4 (ár.)

Saulëtas vainikas : neskelbtø tekstø fragmentai / Jonas Maèiulis-Maironis. – Kaunas :

Maironio lietuviø literatûros muziejus, 2012 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 15, [1] p. : iliustr.,

faks. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9955-711-12-4

Stebukladariø slënis : romanas fantazija / Kamalas Abdulla ; ið rusø kalbos vertë Lionë

Lapinskienë. – Vilnius : Edukologija, [2013] (Vilnius : Petro ofsetas). – 171, [1] p. – Tiraþas 500

egz. – ISBN 978-9955-20-815-0 (ár.)

Ðantaramas : romanas / Gregory David Roberts ; ið anglø kalbos vertë Danguolë Þalytë. –

Vilnius : Tyto alba, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 755, [2] p. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-

9986-16-855-3

Ðeðios progos numirti : enciklopedinë publicistika ir biografijos epizodai / Algimantas

Èekuolis ; [parengë Loreta Paðkevièienë]. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). –

251, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-38-900-2 (ár.) : [20 Lt 78 ct]

Ðventøjø gyvenimai : noveliø apysaka / Romualdas Granauskas. – Vilnius : Lietuvos raðytojø

sàjungos leidykla, [2013] (Vilnius : BALTO print, 2012). – 132, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-9986-39-745-8 (ár.)

Tamsa ir partneriai : [romanas] / Sigitas Parulskis. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius :

BALTO print). – 249, [5] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-0805-5 (ár.) : [26 Lt 10 ct]

Tiesa : [romanas] / Riikka Pulkkinen ; ið suomiø kalbos vertë Aida Krilavièienë. – Vilnius :

Gimtasis þodis, [2013] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 333, [3] p. – Tiraþas 2000 egz. –

ISBN 978-9955-16-436-4 (ár.)

Tûla : romanas / Jurgis Kunèinas. – 3-iasis leid. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla,

2013 (Vilnius : Standartø sp.). – 254, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9986-39-746-5 (ár.)

Þvaigþdës spindi tik naktá : trumpi pasakojimai sielai / Bruno Ferrero ; [ið italø kalbos vertë

Ina Jakaitë]. – Vilnius : Katalikø pasaulio leidiniai, [2013] (Vilnius : Spauda). – 79, [1] p. :

iliustr. – Tiraþas 6000 egz. – ISBN 978-9955-29-218-0

20 d. 15 val., 25 d. 18.30 Didþiojoje scenoje —

A. Ðkëmos „BALTA DROBULË“. Reþ. — J. Juraðas

20 d. 19 val. Rûtos salëje — D. Danis

„GELBËKIME MEILÆ“. Reþ. — A. Jankevièius

21 d. 12 val. Didþiojoje scenoje —

I. Paliulytës „ASTRIDA“ (A. Lindgren

biografijos ir pasakø motyvais).

Reþ. — I. Paliulytë

21 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B. Srbljanoviè

„SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

23, 24 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

23 d. 18 val. Rûtos salëje — V.V. Landsbergio

„ATËJAU, PAMAÈIAU, NEGALËJAU“. Reþ. —

V.V. Landsbergis (VðÁ „Laimingi þmonës“)

26 d. 18 val. Rûtos salëje — S. Oksanen

„APSIVALYMAS“. Reþ. — J. Juraðas

26 d. 19 val. Tavernos salëje — T. Guerra

„KETVIRTOJI KËDË“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

Kauno muzikinis teatras20, 21 d. 12 val. — PREMJERA! E. Khagagor-

tyano „AUSINË KEPURË“. Dir. — V. Visockis,

reþ. — A. Grinenko (Baltarusija), scenogr. —

A. Merankovas (Baltarusija), kost. dail. —

J. Babajeva (Baltarusija), choreogr. —

D. Jakubovièius (Baltarusija)

20 d. 18 val. — I. Kãlmãno „BAJADERË“.

Dir. — J. Janulevièius

21 d. 18 val. — I. Kãlmãno „MONMARTRO

ÞIBUOKLË“. Dir. — V. Visockis

23 d. 19 val. — PREMJERA! A. Baranausko

„ANYKÐÈIØ ÐILELIS“. Dalyvauja pansori

atlikëja P. In Hye (Pietø Korëja), Ch. J. Hyo

(Pietø Korëja), K. Marèiulionis

24 d. 18 val. — „NOTRDAMO LEGENDA“. Insc.

aut. ir choreogr. — A. Jankauskas, dir. —

J. Janulevièius

25 d. 18 val. — J. Strausso „ÈIGONØ

BARONAS“. Dir. — V. Visockis

26 d. 18 val. — L. Fallio „MADAM

POMPADUR“. Dir. — J. Janulevièius

Klaipëdos lëliø teatras20 d. 12 val. — PREMJERA! „RAUDON-

KEPURAITË“. Reþ. — G. Radvilavièiûtë

21 d. 12 val. — „LABAS, MAÞYLI“.

Reþ. — K. Jurkðtaitë

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras19 d. 18 val. — E.-E. Schmitto „OSKARAS IR

PONIA ROÞË“. Reþ. — P. Gaidys (Klaipëdos

dramos teatras)

20 d. 18 val. — B. Brechto „PONAS PUNTILA

IR JO TARNAS MATIS“. Reþ. — A. Pociûnas

21 d. 12 val. — „BLUSYNO PASAKOJIMAI“

(pagal G. Morkûno knygà). Reþ. — A. Gluskinas

21 d. 18 val. — K. Borutos „BALTARAGIO

MALÛNAS“. Reþ. — A. Pociûnas

26 d. 18 val. — Y. Reza „SKERDYNIØ DIEVAS“.

Reþ. — A. Lebeliûnas

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras20 d. 18 val. — „KULKOS VIRÐ

BRODVËJAUS“ (pagal P. Rozenfeldo-Olevo

pjesæ). Reþ. — D. Kazlauskas

21 d. 17 val. — R. Cooney, J. Chapmeno

„MISIS MARKHEM MIEGAMASIS“.

Reþ. — V. Kupðys

23 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „DIENA

IR NAKTIS“. Reþ. — S. Rubinovas (Kauno

kamerinis teatras)

25 d. 18 val. — PREMJERA! J.L. Lagarce’o

„AÐ BUVAU NAMUOSE IR LAUKIAU, KOL

ATEIS LIETUS“. Reþ. — R. Morkûnas

ALY T U S

Alytaus miesto teatras22 d. 18 val. — „PARYÞIAUS KATEDRA“

(„Domino“ teatras“)

25 d. 12 val. — „MEDINUKO, VARDU

PINOKIS, PAMOKANÈIOS ISTORIJOS“

(pagal K. Kolodá). Reþ. — L. Liausaitë

30 d. 18 val. — PREMJERA! „TAMSTA

MOKYTOJAS“ (pagal F. McCourtà).

Reþ. — L. Liausaitë

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija20 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — „Vivat Verdi!“ Kauno simfoni-

nis orkestras, Kauno valstybinis choras,

solistai. Dir. — I. Resnis (Latvija). Programoje

G. Verdi kûriniai

21 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

N. Katilienë (sopranas), D. Puiðys (baritonas)

ir E. Perkumaitë (fortepijonas). Programoje

A. Varlamovo, S. Rachmaninovo, J. Offenba-

cho, H. Duparco, A. Messager, M. Ravelio

kûriniai

23 d. 18 val. Gargþdø kultûros centre, 24 d.

19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje

salëje, — „Nuo solo preliudø iki kvinteto“.

M. Rubackytë (fortepijonas; Lietuva, Prancû-

zija, Ðveicarija) ir Valstybinis Vilniaus

kvartetas. Programoje K. Szymanowskio,

A. Skriabino, S. Tanejevo kûriniai

26 d. 15 val. Panevëþio muzikiniame teatre —

ciklo „Muzikos enciklopedija gyvai“ koncer-

tas. „Maþoji nakties muzika“. Èiurlionio

kvartetas, A. Novikas (klaviðiniai), vokalinis

ansamblis „Jazz island“

27 d. 17 val. Jonavos kultûros centre —

aktorius V. Rumðas ir trio „Claviola“:

J. Juozapaitis (altas), V. Giedraitis

(klarnetas), U. Antanavièiûtë (fortepijonas).

Programoje R. Schumanno, J. Franšaix,

V. Germanavièiaus, J. Juozapaièio, M. Brucho

kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondasS. Vainiûno namuose

24 d. 18 val. — J. Tallat-Kelpðos konservato-

rijos ugdytiniai, solistës I. Zelenkauskaitë ir

N. Krauter

XV tarptautinis muzikos festivalis

„Sugráþimai“

19 d. 18 val. Marijampolës kultûros centre,

22 d. 18 val. Kauno valstybinëje filharmoni-

joje — M. Jankauskas (tenoras, Lietuva,

Vokietija), K. Glinskaitë (sopranas),

G. Zalatorienë (fortepijonas)


J. Aleknavièius (fortepijonas, Lietuva, Rusija),

W. Kai Ping (smuikas, Kinija)


D. Berezinas (violonèelë, Lietuva, Rusija),

M. Berezina (smuikas), M. Bylinska (fortepi-

jonas), R. Mikuèionytë (fortepijonas)

25 d. 18 val. Vilniaus paveikslø galerijoje —

N.D. Beniuðytë (klavesinas, Lietuva, Italija),

L. Tufano (fleita, traversas, Italija)

V I L N I U S

Kongresø rûmai19 d. 19 val. — koncertas „Aukso karðtinë“.

S. Buranovas (perkusija, Baltarusija),

P. Giunteris (perkusija), Lietuvos valstybinis

simfoninis orkestras. Dir. — A. Èernuðenko

(Rusija). Programoje P. Èaikovskio,

J.T. Veldhuiso kûriniai

Lietuvos muzikos ir teatroakademija19 d. 18 val. J. Karoso salëje — LMTA

akordeonistø orkestras. Dalyvauja LMTA

akordeonistø orkestras (vad. — R. Sviackevi-

èius), J. Jankauskaitë (sopranas), A. Stanèi-

kaitë (sopranas). Programoje W.A. Mozarto,

G. Rossini, C. Francko, A.E. Ginasteros,

A. Repnikovo kûriniai

19 d. 18 val. Didþiojoje salëje — tarptautinës

etninës muzikos teorijos ir praktikos projek-

to „NordTrad“ koncertas

20 d. 18 val. J. Karoso salëje — liaudies

instrumentø kamerinës muzikos koncertas.

K. Mikiðkos ir A. Juðkevièienës klasiø studen-

tø kameriniø ansambliø koncertas. Dalyvau-

ja R. Aleknavièiûtë (kanklës), V. Kiminius

(birbynë), L. Ðabûnaitë (birbynë), L. Urbonai-

të (kanklës), N. Vaineikis (birbynë)

20 d. 19 val. Didþiojoje salëje — „Meistrai

didþiojoje“: V. Prudnikovas. Susitikimà veda

muzikologas V. Gerulaitis

21 d. 12 val. Didþiojoje salëje — LMTA

muzikos mokyklos-studijos mokiniø

koncertas, skirtas LMTA 80-meèiui

Taikomosios dailës muziejus19 d. 17.30 — koncertas, skirtas kompozito-

riui, pedagogui P. Dikèiui (1933—1991)

atminti. Dalyvauja N. Katilienë, D. Puiðys,

smuikininkë I. Armonaitë-Galinienë, pianis-

tës E. Perkumaitë, J. Kaminskienë, L. Ðatku-

të, taip pat Nacionalinës M.K. Èiurlionio

menø mokyklos moksleiviai, choras „Liepai-

tës“ (vad. — J. Vaitkevièienë). Vakarà veda

muzikologas V. Juodpusis

Ðv. Jonø baþnyèia19 d. 18 val. — vargonininkë D. Encienë,

dainininkë R. Ðilinskaitë (sopranas) ir

smuikininkë D. Surauèiûtë. Programoje

J.S. Bacho, A. Vivaldi, C.Ph.E. Bacho kûriniai

Ðv. Kotrynos baþnyèia23 d. 19 val. — „Italiðkos dþiazo spalvos“.

Atlikëjai T. Troncon (saksofonas, Italija),

V. Skudas (trimitas, fliugelhornas, P. Garbin

(fortepijonas, Italija), A. Isojanas (kontrabo-

sas, Armënija), E. Smiderle (muðamieji,

Italija)

25 d. 19 val. — „Dedikacija LT“. Vilniaus

miesto savivaldybës Ðv. Kristoforo kamerinis

orkestras. Dir. — D. Katkus. Programoje

B. Kutavièiaus, V. Bartulio, J. Tamulionio ir

kt. kûriniai

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas22 d. 15 val. Tauragës vaikø globos namuo-

se „Ðaltinëlis“, 17 val. Tauragës B. Baltru-

ðaitytës vieðojoje bibliotekoje — susitikimas

su raðytoja B. Jonuðkaite ir aktore B. Mar

23 d. 17.30 — poeto A. Ðimkaus knygos

„Vaizdai ið gyvenimo bobulytës ir kt.“

pristatymas ir knygos dailininkës I. Babilai-

tës-Ibelhauptienës parodos atidarymas.

Renginá veda literatûrologas K. Urba. Daly-

vauja poetas A. Ðimkus, dailininkë I. Babi-

laitë-Ibelhauptienë, raðytojai M. Burokas,

E. Kelmickas

24 d. 15 val. — „Varpø“ vakaras. Literatûros

almanacho „Varpai“ 2013 (28) sutiktuvës.

2013 metø „Varpø“ literatûrinës premijos

áteikimas, 41-ojo laureato ir prizininkø

pagerbimas. Dalyvauja raðytojai P. Braþënas,

V. Daujotytë, D. Kajokas, V. Kalvaitis,

R. Kaðauskas, V. Martinkus, L. Peleckis-

Kaktavièius, S. Peleckienë, V. Rudþianskas,

R. Ðerelytë, dailininkas A. Stasiulevièius,

pianistë V. Daugiadienë, solistas J. Valikonis

25 d. 12 val. Ðilutës r. Ðvëkðnos biblioteko-

je, 17 val. Ðilutës F. Bajoraièio vieðojoje

bibliotekoje — „Donelaièio skaitymai“.

Dalyvauja literatûrologë D. Pociûtë-Abuke-

vièienë, aktorius P. Venslovas, dainininkas

D. Sadauskas, kompozitorë J. Baltramiejû-

naitë

Lietuvos teatro sàjunga22 d. 18 val. — renginys „Sigitui Gedai — 70“.

Aktorës L. Kondrotaitës kûrybos vakaras

„Tam, kad gyventume...“

Mokytojø namai19 d. 16 val. Svetainëje — konkurso „Lietu-

vos kovø uþ laisvæ ir netekèiø istorija“

laureatø vakaras. Dalyvauja dainininkë

V. Povilionienë, aktorius G. Arbaèiauskas

23 d. 18 val. Svetainëje — vakaras ið ciklo

„Pasidainavimai su Veronika“. Dalyvauja

Vilniaus mokytojø namø liaudiðkos muzikos

ansamblis „Kankleliai“

25 d. Didþiojoje salëje — Vilniaus mokytojø

namø miðrus senjorø choras „Versmë“ bei

Vilniaus politiniø kaliniø ir tremtiniø choras

„Laisvë“ (chorø vad. — G. Skapas)

25 d. 17 val. 308 aud. — literatûros vakaras

„Tu, mano Motinëla — Tu, mano Sengalvëla“.

Dalyvauja Lietuvos mokytojø literatø

„Spindulio“ draugijos kûrëjai


7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

Hannah Arendt ****Vaidybinis filmas apie vokieèiø filosofæ, politologæ, pedagogæ ir visuo-

menës veikëjà Hannah Arendt (1906–1975), kuri daug dëmesio skyrë to-talitarizmo ideologijoms. Reþisierë Margarethe von Trotta ir aktorë Bar-bara Sukowa pasakoja apie kelis svarbius Arendt gyvenimo metus, kai tapusi„The New Yorker“ korespondente filosofë dalyvavo Jeruzalëje vykusiamevieno ið Holokausto organizatoriø Adolfo Eichmanno teismo procese. Fil-mo kûrëjos meistriðkai atskleidþia sudëtingà filosofës asmenybæ, jos san-tykius su vyru poetu Heinrichu Blücheriu ir su mokytoju bei meiluþiu Mar-tinu Heideggeriu, atkuria epochos diskusijø atmosferà. Taèiau kartu filmas– ir intensyvus pasakojimas apie màstymà ir pastangas suvokti pasaulá (Vo-kietija, Liuksemburgas, Prancûzija, 2012). (Vilnius)

Milijardierius ir blondinë ***...Londono meno kuratoriø Hará (Colin Firth) nuolat þemina jo ðefas,

þiniasklaidos magnatas Ðabandara (Alan Rickman). Norëdamas atkerðytiekscentriðkam kolekcininkui, Haris sukurpia intrigà, kurioje dalyvauja jodraugas gabus paveikslø falsifikatorius ir kaubojë ið Teksaso (CameronDiaz), neva turinti brangø Claude’o Monet ðedevrà. Ði naivi, banali ir ne-labai juokinga Michaelo Hoffmano komedija (kiek galima þaisti su padir-binëtojais ir „atrastais ðedevrais“?) – 7-ojo deðimtmeèio komedijos (suMichaeliu Caine’u ir Shirley Maclaine) perdirbinys. Jos scenarijø „suðiuo-laikino“ broliai Coenai. Jø pavardës, þinoma, patrauks ne vienà potencia-lø þiûrovà, bet gal bûtø geriau, jei jie patys ir bûtø tapæ filmo reþisieriais?Taip pat vaidina Stanley’is Tucci, Tomas Courtenay’us, Cloris Leachman(JAV, 2012 m.). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Niujorko ðeðëlyje ****Motociklininkas kaskadininkas Lukas (Ryan Gosling) iðgarsëjo nume-

riu „mirties rutulys“. Ið gastroliø gráþæs á gimtàjá miestà vaikinas suþino,kad Romina (Eva Mendes), su kuria jis turëjo meilës ryðá, pagimdë jøsûnø. Kad iðlaikytø ðeimà, Lukas pradeda plëðti bankus. Kiekvienàkartpabëgti jam padeda motociklininko triukai. Netrukus jo keliai susikertasu ambicingu policininku Averiu (Bradley Cooper), nusprendusiu darytikarjerà korumpuotoje sistemoje. Po penkiolikos metø Luko ir Averio sû-nûs susiduria akis á aká, neþinodami savo tëvø praeities. Ðios Dereko Cian-france’o kriminalinës dramos tema tampa kerðtas, prisiminimai, likimas(JAV, 2012 m.). (Vilnius, Kaunas)

Olimpo apgultis **Veiksmo filmas, kuriame pagrindiná vaidmená sukûrë Gerardas Butleris,

nukels á Baltuosius rûmus, slaptøjø tarnybø vadinamus Olimpu. Butleriopersonaþas, slaptasis agentas Baningas patenka JAV prezidento (AaronEckhart) nemalonën po ávykio, turëjusio tragiðkø pasekmiø. Baningasnebebus prezidento sargybinis, jam tenka kuklios uþduotys. Taèiau kaiBaltuosius rûmus atakuos naujausiomis technologijos apsiginklavæteroristai, o Pentagono pastangos apsaugoti rûmus neduos jokiø vaisiø,paskutinë viltis iðgelbëti prezidentà bus kaip tik Baningas, kuris paþástaBaltuosius rûmus kaip savo kiðenæ. Reþisierius Anoine’as Fuqua, taip patvaidina Radha Mitchell, Ashley Judd, Melissa Leo, Morganas Freemanas,Angela Bassett, Dylanas McDermottas (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas)

Piktieji numirëliai ***Ketvirtasis „Evil Dead“ serijos filmas ir kartu pirmojo, Samo Raimi

sukurto dar 1981 metais, laisvas perdirbinys. Raimi yra ir ðio prodiuseris.Reþisûrà jis patikëjo jaunam ið Urugvajaus kilusiam Fede Alvarezui, kuristvirtina, kad „Piktieji numirëliai“ yra „baisiausias siaubo filmas, koká iki ðiolmatëte“. Filmo herojë Mija gyvenime matë ir ðilto, ir ðalto. Bet galiausiai jinusprendë iðsigydyti nuo narkotikø priklausomybës. Ji praðo brolio Davi-do, jo draugës Natali ir dviejø vaikystës draugø Olivijos ir Eriko kartu su javykti á medþioklës namelá miðkuose. Èia, atsiskyræ nuo viso pasaulio, jau-nuoliai ras labai senà knygà. Eriko balsu perskaityti þodþiai sukels pavojusir siaubà, kurá þada ir kartu sudëtos pirmosios filmo personaþø vardø rai-dës. Tà siaubà vaizdþiai papildo filmavimo grupës sunaudoti 25 tûkstan-èiai litrø dirbtinio kraujo. Filme vaidina Jane Levy, Shiloh Fernandez,Lou Taylor Pucci (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Uþmirðtieji **2077-ieji. Þmonës persikëlë gyventi á Mënulá, nes Þemëje pernelyg di-

delis radioaktyvus spinduliavimas. Filmo herojaus Dþono Harperio (TomCruise) misija Þemëje – apsaugoti naudingas iðkasenas po ilgai trukusiøkarø – taip pat artëja á pabaigà. Po dviejø savaièiø jis atsidurs Mënuliokolonijoje, toli nuo karø sunaikinto pasaulio. Netrukus, iðgelbëjæs ið su-duþusio kosminio laivo graþuolæ nepaþástamàjà, Dþekas susidurs su más-le, kuri visiðkai pakeis jo paþiûras ir þmonijos ateitá. Filmas pirmiausiaskirtas tiems, kuriems Cruise’as ir begalinio didvyriðkumo sàsajos nesu-kelia alergijos, taip pat specialiøjø efektø bei pasakø apie tamsià ateitágerbëjams. Josepho Kosinskio filme taip pat vaidina Olga Kurylenko, An-drea Riseborough, Morganas Freemanas, Nikolajus Costeris-Waldau, ZoeBell (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis19—24 d. — Transo bûsena (D. Britanija) — 16,

17.30, 18.30, 21 val.; 25 d. — 16, 17.30, 18.30,

21, 23.30

19—24 d. — Piktieji mumirëliai (JAV) — 12.30,

15, 18.40, 21.15; 25 d. — 12.30, 15, 18.40, 21.15,

23.40

19—25 d. — Pabëgimas ið planetos Þemë (3D,

JAV) — 13.15, 15.45

Pabëgimas ið planetos Þemë (JAV) — 11 val.

27 d. — G.F. Händelio „Julijus Cezaris“.

Tiesioginë premjeros transliacija ið Niujorko

Metropolitano operos! — 19 val.

19, 22—24 d. — Milijardierius ir blondinë

(JAV) — 14.40, 17, 19.30, 22 val.; 20, 21, 25 d. —

12.20, 14.40, 17, 19.30, 22 val.

19, 22—24 d. — Teresës nuodëmë (Prancûzi-

ja) — 14, 16.20, 18.50, 21.20; 20, 21 d. — 11.30,

14, 16.20, 18.50, 21.20; 25 d. — 11.30, 14, 16.20,

18.50, 21.20, 23.50

19—24 d. — Niujorko ðeðëlyje (JAV) — 11.45,

14.50, 18, 21 val.; 25 d. — 11.45, 14.50, 18,

21, 23.59

19—25 d. — Uþmirðtieji (JAV) — 12.15, 15.10,

18.20, 21.30

19, 22—24 d. — Eilinis Dþo. Kerðtas (JAV, Kanada) —

14.20, 19.10, 21.40; 20, 21, 25 d. — 12, 14.20,

19.10, 21.40

19—25 d. — Krudþiai (JAV) — 12, 14.30, 17, 19.30

Krudþiai (3D, JAV) — 11, 13.30

Mama (Ispanija, Kanada) — 21.45

19—24 d. — Pilnos rankos pistoletø (Ispanija) —

20.15; 25 d. — 20.15, 22.30

19—25 d. — Valentinas vienas (reþ. D. Ulvy-

das) — 16.40

19, 22—24 d. — Paðëlæ pirmieji metai (D. Britani-

ja) — 15.45, 18.30, 20.45; 20, 21 d. — 13.15,

15.45, 18.30, 20.45; 25 d. — 13.15, 15.45,

18.30, 20.45, 23 val.

19, 22—24 d. — Dþekas milþinø nugalëtojas (3D,

JAV) — 18 val.; 20, 21, 25 d. — 12.45, 18 val.

19—24 d. — Sieloneðë (JAV) — 15.15, 20.30;

25 d. — 15.15, 20.30, 23.15

Forum Cinemas Akropolis19—25 d. — Transo bûsena (D. Britanija) —

16.15, 18, 20.45

Piktieji mumirëliai (JAV) — 16, 18.30, 21 val.

Pabëgimas ið planetos Þemë (3D, JAV) — 12.45,

15.15

Pabëgimas ið planetos Þemë (JAV) — 10.15

Olimpo apgultis (JAV) — 10.30, 13, 15.45, 18.45,

21.20

Milijardierius ir blondinë (JAV) — 11.15, 13.30,

15.30, 17.45, 20.15

Uþmirðtieji (JAV) — 11.30, 14.30, 18.15, 21.10

19, 22—24 d. — Krudþiai (JAV) — 14.15, 17, 19.15;

20, 21, 25 d. — 11.45, 14.15, 17, 19.15

19—25 d. — Krudþiai (3D, JAV) — 10.45, 13.15

Ozas: didingas ir galingas (JAV) — 12, 17.30

Sieloneðë (JAV) — 14.45, 20.30

Dþekas milþinø nugalëtojas (3D, JAV) — 11,

19 val.

Eilinis Dþo. Kerðtas (JAV, Kanada) — 13.45,

21.30

Paðëlæ pirmieji metai (D. Britanija) — 21.45

„Skalvijos“ kino centras19 d. — Hannah Arendt (Vokietija, Liuksem-

burgas, Prancûzija) — 18.50; 20 d. — 20.30;

21 d. — 18.40, 22 d. — 17.10; 23 d. — 19 val.;

24 d. — 17 val.; 25 d. — 18.50

Ciklas „Trys Lasse’o Hallströmo filmai“

19 d. — Saugus prieglobstis (JAV) — 21 val.;

20 d. — 16.40; 21 d. — 21 val.; 22 d. — 15 val.

(seansas senjorams); 22 d. — 20.40; 23 d. —

16.50; 24 d. — 20.30; 25 d. — 21 val.

19 d. — Tai nutiko Jemene (D. Britanija) —

16.40, 23 d. — 21.10

21 d. — Brangusis Dþonai (JAV) — 16.40

20 d. — Lietuviø kino seansai. Maat (dok. f.,

reþ. ir scen. aut. R. Lileikis) — 19 val. (daly-

vaus reþisierius); 22 d. — 19.20; 24 d. — 19.10;

25 d. — 17.30

20 d. — Kuosvarnis (Olandija) — 15 val.

21 d. — Yp! (Nyderlandai) — 15 val.

Pasaka19 d. — Pilnos rankos pistoletø (Ispanija) —

17 val.; 20 d. — 16.30; 24 d. — 20.30; 25 d. —

17 val.

19 d. — Sapnuoju, kad einu (reþ. J.V. Tûras) —

19 val.; 20 d. — 14.30; 21 d. — 17 val.; 22,

23 d. — 18 val.; 25 d. — 15 val.

19 d. — Hannah Arendt (Vokietija, Liuksem-

burgas, Prancûzija) — 21 val.; 20, 21, 25 d. —

19 val.; 22 d. — 20 val.; 23 d. — 22 val.

19 d. — Purvini þaidimai (JAV) — 18 val.

19 d. — Argo (JAV) — 20.30; 20 d. — 17 val.;

21 d. — 20 val.; 22 d. — 18.15; 23 d. — 21 val.;

24 d. — 18.30; 25 d. — 21.45

19 d. — Optimisto istorija (JAV) — 17.30;

20 d. — 18 val.; 21 d. — 21 val.; 23 d. — 18.30

19 d. — 7 dienos Havanoje (Prancûzija, Ispani-

ja) — 19.45; 20 d. — 19.15; 21 d. — 18 val.;

22 d. — 18.30; 23 d. — 21.30; 25 d. — 15.30,

19.15

19 d. — Magiðkas Paryþius 3 (Prancûzija)— 22 val.;

20 d. — 20.15; 22 d. — 21 val.; 25 d. — 18.30

20 d. — Be ryðio (JAV) — 21.30; 23 d. — 20 val.

20, 21 d. — Pabëgimas ið planetos Þemë

(JAV) — 15 val.; 20 d. — Medþioklë (Danija) —

21.45; 25 d. — 20.30

21 d. — muzikiniø pasakø istorija-koncertas

vaikams — 12 val.

21 d. — Kuosvarnis (Olandija) — 14.30

21 d. — Niujorko ðeðëlyje (JAV) — 21.15;

25 d. — 21.15

21 d. — Linkolnas (JAV) — 17 val.; 22 d. — 20.30;

23 d. — 18.15; 24 d. — 21 val.; 25 d. — 16 val.

21 d. — Savaitgalis su Pasaka — 14 val.

21 d. — Krokodilai 2 (Vokietija) — 16 val.

24 d. — Kol mirtis mus iðskirs (Ðiaurës ðaliø

kino klubas) — 18 val.

24 d. — Kino vakarai su Izolda — 19 val.

Ozo kino salë19, 24 d. — Emigrantai (reþ. J. Krisiûnas) —

18 val.; 20, 23, 25 d. — 16 val.

23 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 18 val.

20 d. — Apie dievus ir þmones (Prancûzija) —

18 val.; 24 d. — 16 val.; 20 d. — Afganø laisvë

(reþ. J. Koreiva) — 16 val.; 25 d. — 18 val.

ÐMC kino salë19 d. — Nesavastingumo eksperimentas —

16 val.

19 d. — Ið tolo vaizdas graþus (Lenkija) —

17.15; 20 d. — 14 val.; 21 d. — 17.15

19 d. — Tabu (Portugalija) — 19 val.; 20 d. —

18 val.; 21 d. — 14 val.; 24 d. — 17.30

20 d. — Full Firearms (D. Britanija) — 16 val.

20 d. — Parduotuvë (JAV) — 20.15; 24 d. — 19.30

21, 24 d. — Sugráþk, Keite (Nyderlandai) — 16 val.

21 d. — Dveji metai prie jûros (D. Britanija) —

19 val.

25 d. — Atvirukai — 16 val.

25 d. — Kruliko kelias anapus (Rumunija,

Lenkija) — 17.30

25 d. — Atenbergas (Graikija) — 19 val.

KAUNAS

Forum Cinemas19, 20, 25 d. — Transo bûsena (D. Britanija) —

16.30, 19, 21.30, 23.50; 21—24 d. — 16.30, 19,

21.30

19, 20, 25 d. — Piktieji mumirëliai (JAV) — 15.45,

18.30, 21, 23.15; 21—24 d. — 15.45, 18.30, 21 val.

19—25 d. — Pabëgimas ið planetos Þemë

(3D, JAV) — 13.45, 16 val.

Pabëgimas ið planetos Þemë (JAV) — 11.15

27 d. — G.F. Händelio „Julijus Cezaris“.

Tiesioginë premjeros transliacija ið Niujorko

Metropolitano operos! — 19 val.

23 d. — Coco prieð Chanel (Prancûzija) — 18.15

19, 20, 25 d. — Uþmirðtieji (JAV) — 11.45, 15,

18, 20.45, 23.30; 21—24 d. — 11.45, 15, 18, 20.45

19, 22—24 d. — Krudþiai (JAV) — 12.30, 14.45,

17 val.; 20, 21, 25 d. — 10.15, 12.30, 14.45,

17 val.; 19—25 d. — Krudþiai (3D, JAV) — 11.30, 14 val.

19, 20, 25 d. — Niujorko ðeðëlyje (JAV) — 14.45,

20, 22.50; 21—24 d. — 14.45, 20 val.

19—25 d. — Dþekas milþinø nugalëtojas (3D,

JAV) — 13.15, 20.15; Eilinis Dþo. Kerðtas

(JAV, Kanada) — 10.45, 15.30, 20.30

19, 20, 25 d. — Milijardierius ir blondinë (JAV) —

19.30, 21.45, 23.40; 21—24 d. — 19.30, 21.45

19—25 d. — Olimpo apgultis (JAV) — 12, 17.30

19—22, 24, 25 d. — Valentinas vienas (reþ.

D. Ulvydas) — 13, 18.15; 23 d. — 13 val.

19, 20, 25 d. — Paðëlæ pirmieji metai

(D. Britanija) — 23 val.; 19—25 d. — Ozas:

didingas ir galingas (JAV) — 10.30; Sieloneðë

(JAV) — 17.45; 19, 20, 25 d. — Gimtadienis

(JAV) — 22.40

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas19—24 d. — Transo bûsena (D. Britanija) — 12.15,

14.30, 17, 19.15, 21.45; 25 d. — 12.15, 14.30, 17,

19.15, 21.45, 23.59; 19—24 d. — Piktieji

mumirëliai (JAV) — 15.45, 18.30, 21.15; 25 d. —

15.45, 18.30, 21.15, 23 val.; 19—25 d. — Pabëgi-

mas ið planetos Þemë (JAV) — 12.45; Pabëgi-

mas ið planetos Þemë (3D, JAV) — 17.45

19—24 d. — Uþmirðtieji (JAV) — 11.45, 14.45,

18, 21 val.; 25 d. — 11.45, 14.45, 18, 21, 23.45

19—24 d. — Milijardierius ir blondinë (JAV) —

16.45, 19, 21.30; 25 d. — 16.45, 19, 21.30, 23.20

19, 22—24 d. — Krudþiai (JAV) — 13.15, 18.15;

20, 21, 25 d. — 11, 13.15, 18.15

19—25 d. — Krudþiai (3D, JAV) — 10.15, 15.15;

Dþekas milþinø nugalëtojas (3D, JAV) — 10.30,

20.15; Ozas: didingas ir galingas (JAV) — 11.15,

14 val.; 19—24 d. — Eilinis Dþo. Kerðtas (JAV,

Kanada) — 13 val.; 25 d. — 13, 23.30

19—24 d. — Sieloneðë (JAV) — 15.30; 25 d. —

15.30, 22.50; 19—25 d. — Valentinas vienas

(reþ. D. Ulvydas) — 20.30

B a l a n d þ i o 1 9 – 2 5

„Hannah Arendt“

Prasmë triumfuoja prieð beprasmybæ · dëties, yra miðri. Dirbdamas Vaka-ruose pajutau savo...

Documents

Transcript of Prasmë triumfuoja prieð beprasmybæ · dëties, yra miðri. Dirbdamas Vaka-ruose pajutau savo...