EUROPOS PARLAMENTAS 2009 - 2014

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

28.7.2009

PRANEŠIMAS NARIAMS (03)

Moterų teisės ir lyčių lygybė

Pagrindinė informacija

CM\787705LT.doc PE427.253v01-00

LT Susivieniję įvairovėje LT

PE427.253v01-00 2/27 CM\787705LT.doc

LT

TURINYS

1. Lyčių lygybė Sutartyse....................................................................................................... 3

1.1 Lyčių lygybė po Romos sutarties ............................................................................... 3 1.2 Lyčių lygybė po Amsterdamo sutarties...................................................................... 4 1.3 Lyčių lygybė po Nicos sutarties ................................................................................. 6 1.4 Lyčių lygybė Lisabonos sutartyje .............................................................................. 6

2. Europos Komisijos dabartiniai ir planuojami veiksmai lyčių lygybės srityje.................... 9

2.1 2006–2010 m. moterų ir vyrų lygybės gairės............................................................. 9 2.2 Metinis pranešimas dėl moterų ir vyrų lygybės ....................................................... 10 2.3 Programa DAPHNE III ............................................................................................ 12 2.4 Europos lyčių lygybės institutas (ELLI) .................................................................. 13 2.5 Programa PROGRESS ............................................................................................. 15 2.6 Dabartiniai teisėkūros pasiūlymai Europos Parlamentui ......................................... 16 2.7 Planuojami Komisijos veiksmai............................................................................... 16 2.8 Naudingos nuorodos į ES dokumentus ir teisės aktus lyčių lygybės srityje ............ 17

3. Tarybai pirmininkaujančių valstybių atlikti ir planuojami veiksmai lyčių lygybės srityje 19

3.1 Bendrosios aplinkybės.............................................................................................. 19 3.2 Pastarųjų metų veiksmai ir iniciatyvos..................................................................... 19 3.3 Pirmininkaujančios Švedijos numatomi veiksmai ir iniciatyvos (2009 m. antrasis pusmetis) .............................................................................................................................. 21 3.4 Naudingos nuorodos................................................................................................. 21

4. Moterų teisės ir lyčių lygybė JT sistemoje....................................................................... 22

4.1 1995 m. Pekino veiksmų platforma.......................................................................... 22 4.2 Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) .................................................................. 22 4.3 Tolesni veiksmai, susiję su Pekino veiksmų platforma (Pekinas + 5) ..................... 23 4.4 Tolesni veiksmai, susiję su Pekino veiksmų platforma (Pekinas + 10) ................... 24 4.5 Tolesni veiksmai, susiję su Pekino veiksmų platforma (Pekinas + 15) ................... 25 4.6 Naudingos nuorodos................................................................................................. 25

CM\787705LT.doc 3/27 PE427.253v01-00

LT

1. Lyčių lygybė Sutartyse

1.1 Lyčių lygybė po Romos sutarties Europos bendrija vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą pirmiausia įtvirtino Romos sutarties 141 straipsnyje (ankstesnis 119 straipsnis), kaip „vienodo užmokesčio už vienodą darbą“ teisę. Ši nuostata, nors ir būdama ribota, nuo 1975 m. buvo sėkmingai įtraukta į daugelį Bendrijos dokumentų, kurie išaiškino ir išplėtojo pagrindinį Bendrijos teisės principą:

1975 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 75/117/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo, papildanti 141 straipsnį reikalaudama vienodo užmokesčio už „už vienodą ar vienodos vertės darbą“;

1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyva 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu, išplečianti 114 straipsnio taikymo sritį nustatydama vienodo požiūrio principo taikymą įsidarbinimo atžvilgiu ir skatinanti veiksmingas priemones;

1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio principas įstatymuose nustatytų socialinės apsaugos sistemų atžvilgiu;

1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 86/378/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimo profesinėse socialinės apsaugos sistemose (su pakeitimais, padarytais 1996 m. gruodžio 20 d. Direktyva 96/97/EC), kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio principas profesinės socialinės apsaugos sistemose. Ši direktyva buvo iš dalies pakeista 1996 m. gruodžio 20 d;

1986 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyva 86/613EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į moteris ir vyrus, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principas;

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 81/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), kuria pagerinama nėščių ir neseniai pagimdžiusių darbuotojų sveikata ir sauga;

1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC, kuria siekiama suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą. Tai buvo pirmoji direktyva, kuria įgyvendinamas Bendrasis susitarimas tarp socialinių partnerių Bendrijos lygmeniu;

PE427.253v01-00 4/27 CM\787705LT.doc

LT

1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 97/75/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC, ir išplečianti jos taikymą Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei;

1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 97/80/EB dėl įrodinėjimo pareigos diskriminacijos dėl lyties bylose. Diskriminacija darbe kaltinami atsakovai turi įrodyti, kad vienodo požiūrio principas nebuvo pažeistas;

1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), kuria siekiama suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą ir įgyvendinti Bendrąjį susitarimą tarp socialinių partnerių Bendrijos lygmeniu.

1.2 Lyčių lygybė po Amsterdamo sutarties Europos įsipareigojimas lyčių lygybės atžvilgiu buvo sustiprintas 1999 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai. Ji buvo itin svarbi siekiant toliau tvirtinti moterų ir vyrų lygybės pamatus visoje ES ir reikšmingas žingsnis link darbo jėgos lygybės įgyvendinimo:

EB sutarties 2 straipsnyje nurodoma, kad „moterų ir vyrų lygybės“ skatinimas yra vienas iš Bendrijos uždavinių;

3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad lyčių nelygybės pašalinimas turėtų Bendrijos tikslų, strategijų ir veiksmų dalis (ji turėtų būti šalinama iš visų 3 straipsnio 1 dalyje paminėtų 21 veiklos sričių). Bendrija turėtų siekti pašalinti nelygybę ir skatinti vyrų ir moterų lygybę. Tokiu būdu EB sutartyje buvo išdėstytas lyčių aspekto integravimo principas;

141 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodas užmokestis turi būti mokamas ne tik už vienodą darbą, bet ir už vienodos vertės darbą;

137 straipsnio 1 dalyje Bendrija raginama paremti valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama skatinti „moterų ir vyrų lygybę dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe“;

141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinamas lygių galimybių bei vienodo požiūrio principo taikymas užimtumo ir profesinės veiklos srityje, įskaitant vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą. Šios priemonės bus priimtos pagal bendro sprendimo procedūrą. 141 straipsnis sudaro teisinį pagrindą Bendrijos priemonėms, kuriomis siekiama įgyvendinti vienodas vyrų ir moterų galimybes ir požiūrį į juos darbo atžvilgiu.

141 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad reikia „imtis priemonių, numatančių konkrečias

CM\787705LT.doc 5/27 PE427.253v01-00

LT

lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai verstis profesine veikla arba šalinančias ar kompensuojančias nepalankias sąlygas profesinėje veikloje“.

13 straipsnyje aiškiai nurodoma, jog reikia imtis veiksmų ir kovoti su diskriminacija dėl lyties, inter alia. Priemonės, nurodytos 13 straipsnyje, priešingai nei 137 straipsnio 1 dalyje ir 141 straipsnyje, yra vieningos, dėl jų konsultuojamasi su Parlamentu.

Remiantis Amsterdamo sutarties nuostatomis, buvo priimti šie teisės aktai dėl lyčių lygybės:

2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu, kuri turėjo būti įgyvendinta iki 2005 m. spalio 5 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 806/2004 dėl lyčių lygybės skatinimo plėtrą remiančiame bendradarbiavime, kuris, remiantis EB sutarties 179 straipsniu (plėtrą remiančio bendradarbiavimo politika), buvo priimtas 2004 m. balandžio 21 d. Šiuo reglamentu siekiama įgyvendinti lyčių aspekto integravimo principą.

Su Europos Parlamentu taip pat buvo konsultuojamasi dėl Tarybos direktyvos, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių teikimo bei paslaugų teikimo, priėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant skatinti lygybę de facto, neužtenka priimti įstatymus, buvo dedamos pastangos vykdant sėkmingas daugiametes veiksmų programas užtikrinti konkrečias priemones, skatinančias moterų ir vyrų lygybę:

2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas, patvirtinantis programą, susijusią su Bendrijos pagrindų strategija dėl lyčių lygybės (2001–2005 m.), kurį, remdamasi EB sutarties 13 straipsniu ir pasikonsultavusi su Parlamentu, priėmė Taryba. Juo patvirtinama Penktoji veiksmų programa dėl lyčių lygybės, kuria siekiama skatinti ir platinti lyčių lygybę pabrėžiančias vertybes bei praktiką, pagerinti su lyčių lygybe susijusio klausimo supratimą, didinti asmenų pajėgumus, kad būtų veiksmingai skatinama lyčių lygybė ir palengvinamas Bendrijos pagrindų strategijos dėl lyčių lygybės įgyvendinimas.

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 803/2004/EB, patvirtinantis Bendrijos veiksmų programą (2004–2008 m.) dėl prevencinių priemonių ir kovos su smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris ir aukų bei rizikos grupių apsaugos (programa Daphne II), priimtas remiantis EB sutarties 152 straipsniu (visuomenės sveikatos politika). Jis daro didelį įnašą formuojant ES politiką dėl kovos su smurtu ir įtraukia visą patirtį, įgytą nuo pirmojo šios veiksmų programos etapo 1999 m.

PE427.253v01-00 6/27 CM\787705LT.doc

LT

1.3 Lyčių lygybė po Nicos sutarties Nicos sutartyje vos užsimenama dėl lyčių lygybės klausimo. Pagal ją lyčių lygybės teisinis pagrindas neišplečiamas ir apima tik paslaugų sektorių. Tačiau EB sutarties 13 straipsnis buvo papildytas nauja dalimi, pagal kurią Taryba gali taikyti bendro sprendimo priėmimo procedūrą, nustatytą EB sutarties 251 straipsniu, ir kvalifikuota balsų dauguma priimti Bendrijos skatinimo priemones, kuriomis remiama valstybių narių kova su diskriminacija. Šiuo atžvilgiu 2004 m. balandžio 29 d., remiantis EB sutarties 13 straipsnio 2 dalimi, buvo priimtas naujas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 848/2004/EB, nustatantis Bendrijos veiksmų programą skatinant vyrų ir moterų lygybės srityje Europos lygmeniu aktyvias organizacijas.

1.4 Lyčių lygybė Lisabonos sutartyje Pokyčiai moterų teisių ir lyčių lygybės srityje, atsiradę po Lisabonos sutarties, daugiausia susiję su dviem klausimais: paties lyčių lygybės principo patvirtinimą ir ES politikos sritimis, susijusiomis su lyčių lygybe1. Europos Sąjungos sutartimi (ESS) patvirtinamas moterų ir vyrų lygybės principas, ją sudaro Sąjungos vertybės ir tikslai.

2 straipsnyje nurodoma, kad Europos Sąjunga yra „visuomenė, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė“, o

3 straipsnio 3 dalies 2 įtraukoje nurodoma, kad Sąjunga „kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą“.

Dviejuose Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) II antraštinės dalies „Bendrai taikomos nuostatos“ straipsniuose rašoma apie lyčių lygybę.

8 straipsnyje numatoma skatinti lyčių aspekto integravimą į visas ES politikos kryptis „visose veiklos srityse Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybę ir skatinti jų lygybę“, tuo tarpu dabartinėje sutartyje, įsteigiančioje Europos bendriją, yra tas pats straipsnis, tačiau Bendrijos veikla išvardyta Sutarties 3 straipsnyje.

10 straipsnyje taip pat nurodoma, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos“. Tokio horizontalaus straipsnio dabartinėse sutartyse nėra.

Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje, kuriai ESS 6 straipsniu suteikiama ta pati teisinė galia, kaip ir Sutartims, taip pat pabrėžiamas moterų ir vyrų lygybės principas. 1 Ištrauka iš 2008 m. balandžio 14 d. C teminio skyriaus, Vidaus politikos GD, Europos Parlamento narės Hélènos Calers pranešimo dėl Lisabonos sutarties poveikio FEMM komiteto politikos sričiai.

CM\787705LT.doc 7/27 PE427.253v01-00

LT

Chartijos 23 straipsnyje nurodoma, kad „Visose srityse turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė, įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą“ bei, kad „Lygybės principas nekliudo laikytis ar imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai“.

Pirmojoje 21 straipsnio pirmoje dalyje nurodoma, kad „Draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos“.

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nurodomi keletas Moterų teisių ir lygybės komiteto politikos srities pakeitimų. SESV 19 straipsnyje nurodoma pakeisti teisėkūros procedūrą kovos su diskriminacija srityje. Sutarties 13 straipsnyje nurodoma, kad Europos bendrija turi konsultuotis su Europos Parlamentu. SESV 19 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „ [...] Taryba spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir Europos Parlamentui pritarus, gali vieningai imtis atitinkamų veiksmų, siekdama kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos“. Taikant šią naują procedūrą, Taryba galės priimti tekstą pritarus Parlamentui. Kalbant apie prekybą žmonėmis, keletas nuostatų jau yra įtrauktos į trečiąjį ramstį, o tai reiškia, kad dėl to konsultuojamasi su Parlamentu. Į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo įtraukta nauja procedūra. 79 ir 83 straipsniuose nurodoma, kad Taryba ir Parlamentas, taikydami įprastą teisėkūros procedūrą (t. y. bendro sprendimo procedūrą), priims sprendimus:

priimdami „kovos su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais“ priemones, siekdami „nustatyti minimalias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo ypač sunkių nusikaltimų srityse, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, pasireiškiantį dėl tokių nusikaltimų pobūdžio arba poveikio, arba ypatingo poreikio kovoti su jais, remiantis bendru pagrindu“. Nusikaltimų sritys taip pat yra „prekyba žmonėmis bei seksualinis moterų ir vaikų išnaudojimas“.

Pagrindinių teisių chartijos 5 straipsnyje, kuriame rašoma apie vergijos ir priverstinio darbo uždraudimą, taip pat rašoma ir apie prekybą žmonėmis: 3 dalyje nurodoma, kad „Prekyba žmonėmis draudžiama“. Į Chartiją taip pat įtrauktos su motinyste susijusios nuostatos, kuriomis pabrėžiamos nėščių moterų ir motinų teisės. 33 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Siekiant suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, kiekvienas asmuo turi teisę būti apsaugotas nuo atleidimo iš darbo dėl priežasčių, susijusių su motinyste, taip pat teisę į mokamas motinystės atostogas ir į vaiko priežiūros atostogas gimus vaikui ar jį įvaikinus“. Be to, 34 straipsnio, kuriame rašoma apie socialinę apsaugą ir socialinę paramą, 1 dalyje nurodoma, kad „Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę gauti socialinio draudimo pašalpas ir naudotis socialinėmis paslaugomis, suteikiančiomis apsaugą [...] motinystės atveju [...]“.

PE427.253v01-00 8/27 CM\787705LT.doc

LT

Galiausiai, valstybės narės susitarė dėl Deklaracijos, pabrėžiančios jų politinį įsipareigojimą kovoti su smurtu šeimoje. Deklaracijoje nurodoma, kad „Konferencija sutinka, kad bendromis pastangomis šalindama moterų ir vyrų nelygybės apraiškas, įvairiose savo politikos kryptyse Sąjunga sieks kovoti su bet kokio pobūdžio smurtu šeimoje. Valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių, siekdamos užkirsti kelią šiai nusikalstamai veikai ir bausti už ją bei padėti aukoms ir jas ginti“. Lisabonos sutartis įsigalios tik tada, kai ją, pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas (parlamentiniu pritarimu ir (arba) referendumu), ratifikuos visos valstybės narės.

CM\787705LT.doc 9/27 PE427.253v01-00

LT

2. Europos Komisijos dabartiniai ir planuojami veiksmai lyčių lygybės srityje

Komisija per pastaruosius 5 metus pateikė daugybę strateginių dokumentų ir teisėkūros pasiūlymų lyčių lygybės srityje, pavyzdžiui:

2.1 2006–2010 m. moterų ir vyrų lygybės gairės Šių gairių tikslas – skatinti lyčių lygybės darbotvarkės įgyvendinimą. Šios gairės yra pagrįstos 2001–2005 m. moterų ir vyrų lygybės programos strategija. Gairės nurodo keletą egzistuojančių veiklos sričių ir siūlo visiškai naujas. Aprašomos šešios prioritetinės sritys:

vienoda moterų ir vyrų ekonominė nepriklausomybė, darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimas, lygios atstovavimo galimybės priimant sprendimus, visų lyčių prievartos formų šalinimas, lyčių stereotipų atsisakymas, lyčių lygybės skatinimas išorės santykių ir plėtros politikos srityse.

Vienoda moterų ir vyrų ekonominė nepriklausomybė

Nepaisant svarbios pažangos, pasiektos teisės aktų, susijusių su vienodu požiūriu, ir socialinio dialogo dėka, Europa, siekdama vienodos moterų ir vyrų ekonominės nepriklausomybės, vis dar susiduria su rimtais iššūkiais. Komisija sutelkė dėmesį į šešias svarbiausias problemas:

o kai kurie Lisabonos strategijos uždaviniai susiję su lyčių aspektu, tačiau, norint juos įgyvendinti, turi būti didinamos pastangos, ypač – moterų užimtumo didinimo ir nedarbo mažinimo srityje;

o nepaisant egzistuojančių Bendrijos teisės aktų, moterų ir vyrų užmokestis vis dar skiriasi apie 17 proc. Taip yra todėl, kad egzistuoja struktūrinės nelygybės, pavyzdžiui, lyčių atskyrimo pagal sektorius;

o Moterys sudaro vidutiniškai 30 % visų ES verslininkų. Norėdamos gauti finansavimą ir galimybę mokytis jos dažnai susiduria su sudėtingesnėmis problemomis nei vyrai;

o Moterims gresia didesnė skurdo rizika nei vyrams, nes panašu, kad jų karjera yra dažniau pertraukiama, todėl jos įgyja mažiau teisių nei vyrai. Socialinės apsaugos sistemos turėtų suteikti moterims teisę naudotis atitinkamomis pensijos teisėmis;

o Moterys ir vyrai susiduria su jiems būdingais sveikatos pavojais. Medicininiai tyrimai ir daugelis saugumo bei sveikatos standartų labiau skiriami vyrams ir darbo sritims, kuriose dirba daugiausia vyrai;

o Kova su įvairialype moterų diskriminacija tarp imigrančių ir tautinių mažumų.

Darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimas Komisijos tyrimai ir pasiūlymai šioje srityje:

o lanksčios darbo sąlygos turi daugybę privalumų. Tačiau tai, kad kur kas daugiau

PE427.253v01-00 10/27 CM\787705LT.doc

LT

moterų nei vyrų naudojasi tokiomis sąlygomis, neigiamai atsiliepia moterų padėčiai darbe ir jų ekonominei nepriklausomybei;

o dėl demografinio nuosmukio ES negali sau leisti neišnaudoti visų žmogiškojo kapitalo teikiamų galimybių. Sudarius geresnes vaikų priežiūros sąlygas, atsiranda naujos darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyros galimybė;

o nedaug vyrų pasiima tėvystės atostogas ar dirba ne visą darbo dieną. Reikia imtis priemonių, kuriomis vyrai būtų skatinami prisiimti įsipareigojimus šeimai.

Lygios atstovavimo galimybės priimant sprendimus

Komisija mano, kad: o išliekantis nepakankamas moterų skaičius pilietinės visuomenės, politinėje ir viešojo

administravimo valdymo veikloje yra demokratinis deficitas; o tolygus dalyvavimas gali prisidėti prie produktyvesnės ir pažangesnės darbo

kultūros. Būtinas skaidrumas aukštinant tarnyboje; o jei būtų pasiektas valstybių narių tikslas ir 25 proc. moterų užimtų vadovaujančias

pareigas valstybinio sektoriaus moksliniuose tyrimuose, tai padėtų padidinti mokslinių tyrimų pažangumą, kokybę ir konkurencingumą.

Visų lyčių prievartos formų šalinimas

Komisija pabrėžė, kad: o moterų lytinių organų žalojimas ar ankstyvos priverstinės vedybos pažeidžia

pagrindinę teisę į gyvybę, saugumą, laisvę, orumą ir fizinį bei emocinį neliečiamumą; o siekiant kovoti su moterų prekyba, Komisija siūlo atitinkamuose teisės aktuose tai

įvardinti kaip nusikaltimą. Tai tuo pačiu užkirstų kelią seksualiniam žmonių išnaudojimui. Naujoji Direktyva dėl leidimo gyventi prekybos žmonėmis aukoms nustatys naują priemonę, padėsiančią iš naujo integruoti jas į darbo rinką.

Lyčių stereotipų atsisakymas

Komisija mano, kad būtina atsisakyti lyčių stereotipų šiose srityse: o mokslo ir kultūros: jaunimas turėtų būti drąsinamas eiti netradiciniu mokslo keliu, kad

moterys išvengtų mažiau vertinamų ir mažiau apmokamų darbo vietų; o darbo rinkoje: moterys vis dar susiduria su horizontaliuoju ir vertikaliuoju atskyrimu.

Jos ir toliau įdarbinamos mažiau vertinamuose sektoriuose ir paprastai yra pati žemiausia organizacinės hierarchijos grandis;

o žiniasklaidos.

Lyčių lygybės skatinimas išorės santykių ir plėtros politikos srityse Komisijos nuomone, skatinant lyčių lygybę išorės santykių ir plėtros politikos srityse, būtina atskirti stojančias, kandidates ir potencialias kandidates šalis bei kitas Europos kaimynystės politikoje galinčias dalyvauti šalis. Stojančios šalys turi įgyvendinti Bendrijos acquis, tuo tarpu kitose Europos kaimynystės politikoje galinčiose dalyvauti šalyse ES siekia skatinti visuotinai pripažintus principus, pavyzdžiui, Tūkstantmečio plėtros deklaraciją ir Pekino veiksmų platformą. Komisija Europos konsensuse dėl vystymosi taip pat patvirtino, kad lyčių lygybė yra viena iš penkių vystymosi politikos principų. Naujojoje ES strategijoje Afrikai taip pat pabrėžiamas šis aspektas.

2.2 Metinis pranešimas dėl moterų ir vyrų lygybės

CM\787705LT.doc 11/27 PE427.253v01-00

LT

Moterų ir vyrų lygybė Europoje vis dar iki galo neįtvirtinta. Kalbant apie skaičių, padaryta neabejotina pažanga moterų atžvilgiu: jų dalyvavimas darbo rinkoje nuolat auga, o kvalifikacijos yra aukštesnės nei vyrų. Kalbant apie kokybę, išlieka daugybė neišspręstų uždavinių, susijusių su užmokesčio skirtumu, atskyrimu darbo rinkoje bei darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimu. Metiniame pranešime apžvelgiami pagrindiniai pastarųjų metų įvykiai, nustatomos ateityje kilsiančios problemos bei nurodomos gairės, kaip reikės spręsti tas problemas. 2009 m. ataskaita yra šeštoji ataskaita dėl moterų ir vyrų lygybės bei antroji išsiplėtusioje Europos Sąjungoje su 27 valstybėmis narėmis. Svarbiausi lyčių skirtumų pokyčiai per pastaruosius metus Pastarųjų metų duomenys rodo, kad moterų situacija Europos darbo rinkoje yra dvejopa:

o padaryta didžiulė pažanga skaičiaus atžvilgiu, tačiau o užimtumo kokybė daugeliu atžvilgių vis dar yra neigiama.

Moterų užimtumas ES artėja prie Lisabonos tikslo iki 2010 m. pasiekti 60 proc., nuo 51.1 proc. 1997 m. padidėjęs iki 58.3 proc. 2007 m. Tačiau valstybėse narėse šis skaičius labai skiriasi: jis svyruoja nuo 36.9 proc. iki 73.2 proc.

o Nuo 2000 m. 7.5 iš 12 mln. naujai sukurtų darbo vietų atitenka moterims. o Moterų užimtumas šiuo metu siekia 58.3 proc. o 2007 m. ne visą darbo dieną dirbo 31,2 % dirbančių moterų, t. y. keturis kartus

daugiau nei vyrų. o Moterų, vyresnių nei 55 m., užimtumo lygis augo daug greičiau nei to paties amžiaus

vyrų. Jis, palyginus su 2000 m., padidėjo 7.4 procentinio punkto ir šiuo metu siekia 34.8 proc.

o Vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumas nuo 17.1 procentinio punkto 2000 m. sumažėjo iki 14.2 procentinio punkto 2007 m. Tačiau jei palyginsime moterų ir vyrų, kurie turi vaikų iki 12 metų, užimtumo lygį, šis lyčių skirtumas beveik padvigubėja.

Atsižvelgiant į tai, kad moterų mokymosi rezultatai mokykloje ir universitete yra geresni (59 proc.), iškyla klausimas dėl moterims siūlomos darbo kokybės.

o Viena iš lyčių atskirimo darbo rinkoje pasekmių – toliau didėjantis moterų ir vyrų užmokesčio skirtumas (jis ES vidutiniškai siekia 17.4 proc.).

o Lyčių atskyrimas pagal sektorius ir profesiją nemažėja, o tam tikrose šalyse netgi didėja.

o Moterų verslo vadybininkių skaičius sustojo ties 30 proc., moterų politikių skaičius auga labai nežymiai.

o Visoje ES didžiausioms biržoje kotiruojamoms bendrovėms vadovauja tik 3 proc. moterų, valdybose moterys sudaro vos dešimtadalį narių.

o Nėra pusiausvyros tarp darbo ir asmeninio gyvenimo (moterų, turinčių mažus vaikus, užimtumo lygis siekia tik 62.4 proc., tuo tarpu vyrų – 91.4 proc.).

o 76.5 proc. ne visą darbo dieną dirbančių asmenų sudaro moterys. o Laikiną darbą taip pat dažniausiai dirba moterys (15.1 proc., palyginus su maždaug 14

proc. tokį darbą dirbančių vyrų). Darbo pusiausvyros nebuvimas daro poveikį socialinei moterų situacijai:

o ilgalaikis nedarbas vis dar dažniau pasitaiko moterų tarpe (4.5 proc., palyginus su 3.5 proc. vyrų),

PE427.253v01-00 12/27 CM\787705LT.doc

LT

o Skurdo grėsmė, ypač vyresnėms nei 65 m. moterims (21 proc., t. y. 5 proc. daugiau nei vyrams), kyla dėl trumpesnės, lėtesnės ir mažiau apmokamos profesinės veiklos.

Uždaviniai ir politikos gairės Pranešime pabrėžiama jog būtina žymiai pagerinti moterų užimtumo kokybę bei patvirtinama, jog padaryta pažanga kiekybės požiūriu. Atsižvelgiant į tai ir ypač į naują Europos strategijos dėl augimo ir užimtumo skatinimo ciklą, pranešime raginama sutelkti struktūrines, teisėkūros ir finansines priemones siekiant:

o sumažinti užmokesčio skirtumą, o skatinti vienodą asmeninio ir šeimyninio gyvenimo įsipareigojimų dalijimąsi tarp

moterų ir vyrų, o sveikata ir gerovė darbe, o imtis veiksmų siekiant pašalinti su lytimi ir kilme susijusius stereotipus, o panaikinti stereotipus, siekiant sudaryti sąlygas moterims ir vyrams išnaudoti visas

savo galimybes, o skatinti vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą, o geriau informuoti apie lyčių lygybę ir skatinti geresnį lyčių lygybės suvokimą.

2.3 Programa DAPHNE III Kova su smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris. 2007–2013 m. programa Daphne III. Programos Daphne III tikslas – užkirsti kelią visų formų smurtui, ypač – fiziniam, seksualiniam ir psichologiniam smurtui prieš vaikus, jaunimą ir moteris ir kovoti su juo. Ji taip pat siekia apsaugoti aukas ir rizikos grupes ir suteikti joms aukšto lygio fizinės ir psichinės sveikatos apsaugą bei gerovę ir socialinę sanglaudą visoje Europos Sąjungoje. Ši programa yra trečioji programos Daphne pakopa ir apima 2007–2013 m. laikotarpį. 2007–2013 m. programos biudžetą sudaro 116,85 mln. eurų. Programos tikslas ir dalyvavimas joje Naudos pagal Programą gavėjai yra vaikai, jaunimas (12–25 m. amžiaus) ir moterys, kurie yra ar rizikuoja būti smurto aukomis. Šios žmonių grupės priskiriamos smurto aukoms ir tais atvejais, kai yra smurto prieš artimą giminaitį liudininkai. Programa skirta tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, šeimoms, mokytojams, socialiniams darbuotojams, policijos pareigūnams, medicinos personalui, teismų darbuotojams, nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir valstybinės valdžios institucijoms. Programoje gali dalyvauti ES valstybės narės ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo šalys bei, tam tikromis sąlygomis, šalys kandidatės ir Balkanų šalys. Programa remia trijų rūšių veiksmus:

o veiksmus, kurių imasi Komisija, t. y. mokslinius tyrimus, nuomonės apklausas ir tyrimus, duomenų rinkimą ir sklaidą, seminarus, konferencijas ir ekspertų susitikimus, tinklalapių kūrimą ir priežiūrą ir t. t.,

o tarpvalstybinius Bendrijos intereso projektus, kuriuose dalyvauja mažiausiai dvi valstybės narės,

o NVO arba kitų organizacijų, siekiančių bendro Europos intereso tikslo, veiklą.

CM\787705LT.doc 13/27 PE427.253v01-00

LT

Įgyvendinimas Bendrijos finansavimas gali būti tokių formų:

o dotacijos (veiklai ir veiksmams), skiriamos apsvarsčius viešiems konkursams pateiktas paraiškas,

o lėšos papildomoms priemonėms (paslaugų ir prekių įsigijimui, pvz., informacijos ir ryšių bei projektų, politikos krypčių, programų ir teisės aktų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos, tikrinimo ir įvertinimo išlaidos), dėl kurių sudaromos viešųjų pirkimų sutartys.

Komisija priims metinę darbo programą, nustatydama savo prioritetus ir tikslą orientacinę lėšų sumą skirti dotacijoms. Ji taip pat paskelbs metinį projektų, finansuojamų pagal šią Programą, sąrašą. Programa Daphne III papildo Saugumo ir laisvių apsaugos bei 7-ąją bendrąja mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas, programas „Progress“ ir ES „Safer Internet Plus“ bei Europos lyčių lygybės instituto veiklą. Vertinimas Ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 31 d. Komisija Parlamentui ir Tarybai pateiks projektų įgyvendinimo ir jų rezultatų tarpinį įvertinimo pranešimą, ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. – Programos įgyvendinimo ir rezultatų „ex post“ įvertinimo pranešimą. Ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 31 d. ji taip pat pateiks komunikatą apie Programos tęsimą.

2.4 Europos lyčių lygybės institutas (ELLI) Remiantis 2004 m. Europos Tarybos ir Europos Parlamento prašymu, 2006 m. gruodžio 20 d. buvo įsteigtas Europos lyčių lygybės institutas (ELLI). ELLI padės Europos institucijoms ir valstybėms narėms skatinti lyčių lygybę visose Bendrijos politikos srityse ir pagal ją parengtose nacionalinės politikos srityse bei kovoti su diskriminacija dėl lyties. Institutas taip pat pabrėš Sąjungos piliečiams tokių klausimų svarbą. ELLI teks labai svarbus vaidmuo teikiant žinias, reikalingas įgyvendinti lygybės politiką visoje Europos Sąjungoje. Svarbiausias Instituto tikslas yra:

o skatinti ir stiprinti lyčių lygybę, o įtraukti lyčių aspekto integravimą į visas Bendrijos politikos sritis ir pagal ją parengtas

nacionalinės politikos sritis, o kovoti su diskriminacija dėl lyties, o skleisti žinias ES piliečiams.

Remiantis ELLI steigimo reglamentu, tokią pagalbą daugiausia sudarys techninė parama Bendrijos institucijoms, ypač Komisijai ir valstybių narių valdžios institucijoms. Misijos ir užduotys

Informacijos rinkimas, analizė ir skleidimas Pagrindinė Lyčių lygybės instituto veikla bus rinkti, įrašyti, analizuoti ir skleisti informaciją apie lyčių lygybę Bendrijos mastu. Remdamasis griežtais kriterijais, jis rengs

PE427.253v01-00 14/27 CM\787705LT.doc

LT

metodus duomenų objektyvumui, palyginamumui ir patikimumui gerinti Europos lygiu. Remdamasis surinkta objektyvia, patikima ir palyginamąja informacija, Institutas rengs metodines priemones, siekdamas paremti lyčių lygybės klausimų integravimą į visas Bendrijos politikos sritis. Siekiant skleisti išsamesnes žinias apie lyčių problemas už Europos Sąjungos ribų, bus renkama ir analizuojama tarptautinių organizacijų ir trečiųjų šalių informacija. Tikslas – paremti Bendrijos pastangas integruoti lyčių lygybės aspektą išorės santykių ir vystomojo bendradarbiavimo srityse. Galiausiai, jis rengs padėties Europoje lyčių lygybės srityje apžvalgas.

Dialogo Europos lygmeniu skatinimas Institutas taip pat organizuos veiklas, skatinančias patirties mainus ir dialogo plėtojimą Europos lygmeniu su visais suinteresuotais subjektais, pvz.: Bendrija ir valstybių narių institucijomis, socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslinių tyrimų centrais ir t. t. Konkrečiai kalbant, institutas o kurs ir koordinuos Europos lyčių lygybės tinklą, o organizuos ekspertų ad hoc susitikimus, o skatins mokslo darbuotojų keitimąsi informacija ir ragins į mokslinius tyrimus įtraukti

lyčių aspektą, o plėtos dialogą ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis ir lygių galimybių

organizacijomis, universitetais, ekspertais, tyrimų centrais ir socialiniais partneriais.

Visuomenės sąmoningumo ugdymas Institutas padės organizuoti konferencijas, kampanijas ir susitikimus Europos lygmeniu, kad būtų didinamas Sąjungos piliečių sąmoningumas lyčių lygybės srityje. Po kiekvieno įvykio rengs išvadas, kurias teiks Komisijai. Be to, visuomenei bus prieinama informacija lyčių lygybės klausimais – ji bus teikiama dokumentacijos centre ir internetu. Galiausiai, institutas skleis informaciją pabrėždamas nestereotipinį moterų ir vyrų vaidmenį visose gyvenimo srityse.

Instituto veikla

Institutas vykdys savo užduotis pagal Bendrijos įgaliojimus ir remdamasis ES prioritetais lyčių lygybės srityje. Instituto veikla bus organizuojama taip, kad jis galėtų veikti nepriklausomai nuo nacionalinių valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir Bendrijos institucijų ir taip užtikrinti veiksmų skaidrumą. Institutas yra juridinis asmuo ir jį sudaro valdančioji taryba, direktorius ir personalas bei patariamasis forumas. Jo būstinė įsteigta Vilniuje (Lietuva). Kandidatė į Instituto direktoriaus pareigas Virginija Langbakk, remdamasi Reglamento 12 straipsnio 1 dalimi, 2009 m. sausio 12 d. FEMM komitetui Europos Parlamente perskaitė pareiškimą. Ji pradėjo eiti pareigas 2009 m. balandžio mėn. Institutas turėjo pradėti veikti 2008 m. sausio 18 d., tačiau ši data buvo atidėta. Šiuo metu į įdarbinamas instituto personalas ir patariamojo forumo nariai.

CM\787705LT.doc 15/27 PE427.253v01-00

LT

2.5 Programa PROGRESS Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programa PROGRESS (2007–2013 m.) PROGRESS programos tikslas – teikti finansinę paramą įgyvendinant Europos Sąjungos tikslus užimtumo ir socialinių reikalų srityje. Taip ji prisidės prie Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo. PROGRESS finansuos veiklas, susijusias su analize, abipusiu mokymusi, sąmoningumo ugdymu ir informacijos skleidimu bei pagalbą pagrindiniams veikėjams 2007–2013 m. laikotarpiui. Programą sudarys penkios dalys, susijusios su penkiomis pagrindinėmis veiklos sritimis:

o užimtumas, o socialinė apsauga ir įtrauktis, o darbo sąlygos, o įvairovė ir kova su diskriminacija, o bei moterų ir vyrų lygybė.

Kol programa PROGRESS nebuvo sukurta, Bendrijos veiklas užimtumo, socialinės įtraukties ir apsaugos, lyčių lygybės skatinimo ir nediskriminavimo srityse rėmė skirtingos veiksmų programos. Moterų ir vyrų lygybė pagal programą PROGRESS Pagal šį programos PROGRESS skyrių bus remiamas veiksmingas lyčių lygybės principo įgyvendinimas ir skatinamas lyčių aspekto integravimas ES politikoje, jame numatoma:

o gerinti padėties, susijusios su lyčių klausimais ir lyčių aspekto diegimu, supratimą, tuo tikslu visų pirma atliekant tyrimus ir tobulinant statistinius duomenis bei rodiklius; taip pat įvertinti egzistuojančių teisės aktų, politikos sričių ir praktikos poveikį.

o remti ES lyčių lygybės teisės aktų įgyvendinimą, tuo tikslu veiksmingą stebėjimą, rengti seminarus šios srities darbuotojams ir kurti specializuotų lygybės įstaigų tinklus;

o ugdyti socialinių partnerių, NVO ir kitų suinteresuotų subjektų sąmoningumą, platinti jiems informaciją ir skatinti jų diskusijas apie svarbiausias lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo politikos uždavinius ir klausimus;

o plėtoti pagrindinių Europos lygmens tinklų pajėgumus remiant ir toliau vystant Bendrijos lyčių lygybės politikos tikslus ir strategijas.

Finansavimas Visos programos (2007–2013 m.) biudžetą sudaro 657 590 000 eurų. Lėšos skirtingoms sritims bus skirstomos šitaip:

o užimtumui – 23 proc., o socialinei apsaugai ir įtraukčiai – 30 proc., o darbo sąlygoms – 10 proc., o įvairovei ir kovai su diskriminacija – 23 proc., o lyčių lygybei – 12 proc.

Likusieji 2 proc. bus skirti padengti programos valdymo išlaidoms.

PE427.253v01-00 16/27 CM\787705LT.doc

LT

2.6 Dabartiniai teisėkūros pasiūlymai Europos Parlamentui 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba pabrėžė būtinybę geriau derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą siekiant ekonomikos augimo, gerovės ir konkurencingumo bei patvirtino Europos lyčių lygybės paktą. 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. kovo mėn. Taryba paprašė Komisijos įvertinti suderinimą skatinančią teisinę sistemą ir galimą poreikį ją gerinti bei dar kartą pabrėžė, kad reikia toliau stengtis suderinti tiek moterų, tiek vyrų darbą ir asmeninį bei šeimos gyvenimą. 2008 m. spalio mėn. Europos Komisija, siekdama suderinti profesinį ir šeimos gyvenimą, pateikė naują pasiūlymą – „šeimos paketą“. Komisijos darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyros paketą sudaro keturios pagrindinės dalys:

o politikos dokumentas (komunikatas), kuriame pateikiama bendra informacija ir paaiškinamas kontekstas,

o du teisės aktų pasiūlymai (siekiant persvarstyti direktyvas) ir o pranešimas dėl pažangos, kurią, vykdydamos Barselonos tikslus vaikų priežiūros

srityje, padarė ES valstybės. Direktyva dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris, kurie savarankiškai verčiasi darbine veikla 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamentas priėmė Astridos LULLING (PPE-DE, Liuksemburgas) pranešimą (550 balsavo už, 14 – prieš, 57 susilaikė) ir teisėkūros rezoliuciją, kuria per bendro sprendimo procedūros pirmąjį svarstymą iš dalies keičiamas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo ir Direktyvos 86/613/EEB panaikinimo. 2009 m. lapkričio 30 d. numatyta priimti Tarybos politinį susitarimą „Užimtumas, socialiniai reikalai, sveikata ir vartotojai“. Direktyva dėl motinystės atostogų Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas priėmė Edite ESTRELA (PES, Portugalija) pranešimą, kuriuo pagal bendro sprendimo procedūros pirmąjį svarstymą iš dalies keičiamas pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo. 2009 m. gegužės 6 d. EP plenarinio posėdžio metu buvo nuspręsta grąžinti pranešimą FEMM komitetui, kuris turės patvirtinti naują pranešimą. Sprendimas dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos 2009 m. kovo mėn. pabaigoje Komisija pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti Tarybos pamatinį sprendimą dėl prekybos žmonėmis ir paskyrė jį Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui, kaip atsakingam komitetui. FEMM komiteto buvo paprašyta pateikti nuomonę dėl pasiūlyto pamatinio sprendimo.

2.7 Planuojami Komisijos veiksmai Pagal Komisijos 2009 m. darbo programą, per ateinančius mėnesius bus pateikti du teisėkūros pasiūlymai, susiję su Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto veikla:

CM\787705LT.doc 17/27 PE427.253v01-00

LT

o pasiūlymas dėl direktyvos, teikiamas siekiant, kad įsigaliotų bendrasis susitarimas,

kurį sudarė organizacijos „Business Europe“, EUC, CEEP ir UEAMPE, iš dalies keičiantis pagrindų direktyvą, kurią priėmė UNICE, ETUC ir CEEP, prijungtą prie Tarybos direktyvos 96/34/EB dėl Direktyvos dėl tėvystės atostogų (numatyta, kad 2009 m. liepos mėn. patvirtins Komisija),

o pasiūlymas dėl Direktyvos dėl tėvystės atostogų, įvaikinimo atostogų ir šeimos narių priežiūros atostogų (numatyta, kad Komisija ją priims per paskutiniuosius tris 2009 m. mėnesius).

2.8 Naudingos nuorodos į ES dokumentus ir teisės aktus lyčių lygybės srityje

Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl moterų ir vyrų lygybės gairių 2006–2010 m. [COM(2006) 92 galutinis].

2009 m. vasario 29 d. Komisijos ataskaita Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl moterų ir vyrų lygybės 2009 m [SEC(2009)165].

2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 779/2007/EB, 2007–2013 m. laikotarpiui nustatantis smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris prevencijos ir kovos su juo bei aukų ir rizikos grupių apsaugos specialiąją programą (programa Daphne III) – Bendrosios programos „Pagrindinės teisės ir teisingumas“ dalį [OL L 173, 2007 7 3].

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1922/2006, įsteigiantis Europos lyčių lygybės institutą (OL L 403, 2006 12 30).

2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1672/2006/EB, nustatantis Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą – PROGRESS [OL L 315, 2006 11 15].

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo ir Direktyvos 86/613/EEB panaikinimo [COM(2008)0636 galutinis].

A. Lulling pranešimas Pranešimas priimtas 2009 m. gegužės 6 d. plenarinio posėdžio metu. Pranešimas dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo ir Direktyvos 86/613/EEB panaikinimo.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo [COM(2008)0637]

PE427.253v01-00 18/27 CM\787705LT.doc

LT

E. Estrela pranešimas FEMM komitetas pranešimą priėmė 2009 m. balandžio 16 d. Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo.

Pasiūlymas dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuriuo panaikinamas Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR [COM(2009)136 galutinis]

CM\787705LT.doc 19/27 PE427.253v01-00

LT

3. Tarybai pirmininkaujančių valstybių atlikti ir planuojami veiksmai lyčių lygybės srityje

3.1 Bendrosios aplinkybės Nuo 2000 m. pradžios ES valstybės narės įvykdė daugybę veiksmų ir užduočių, kuriais buvo siekiama padidinti lyčių lygybę keletoje politikos sričių. Svarbiausi įvykdyti tikslai buvo šie:

o Lisabonos Europos Vadovų Tarybos (2000 m.) įsipareigojimas įgyvendinti Lisabonos strategiją iki 2010 m. moterų užimtumo lygį padidinti iki 60 proc. ir atkurti lyčių pusiausvyrą darbo rinkoje;

o Barselonos Europos Vadovų Tarybos (2002 m.) įsipareigojimas pašalinti kliūtis moterims dalyvauti darbo rinkoje, ir siekti, atsižvelgiant į vaikų priežiūros paslaugų poreikį bei nacionalines tokių paslaugų teikimo sistemas, iki 2010 m. suteikti priežiūrą vaikų ne mažiau kaip 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus bei ne mažiau kaip 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus;

o 2003 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos prašymas, kad Komisija, bendradarbiaudama su ES valstybėmis narėmis, parengtų metinę ataskaitą pavasario Europos Vadovų Tarybai dėl pažangos, padarytos siekiant įgyvendinti lyčių lygybę ir dėl lyčių aspekto integravimo politikos srityse gairių;

o 2003 m. susitarimas „Švietimas, jaunimas ir kultūra“, pasiektas Taryboje, dėl siekio iki 2010 m. bent 15 proc. padidinti bendrą matematikos, mokslo ir technologijų sričių absolventų skaičių Europos Sąjungoje, o lyčių disbalansą tuo pat metu sumažinti.

3.2 Pastarųjų metų veiksmai ir iniciatyvos Tokios srities veiksmai, išvardyti aukščiau, buvo tęsiami ir vėliau, imantis svarbesnių iniciatyvų, pvz.:

o Atsižvelgdami į Pekino veiksmų platformos 10-ies metų peržiūrą, 2005 m. vasario 4 d. už lyčių lygybę atsakingi ES ministrai priėmė bendrą deklaraciją, kurioje inter alia dar kartą patvirtinamas tvirtas pritarimas ir pasiryžimas visapusiškai bei veiksmingai įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą. Remdamasi ta deklaracija, 2005 m. birželio mėn. Taryba paragino valstybes nares ir Komisiją stiprinti lyčių lygybę skatinančias institucines priemones ir kurti veiksmų platformos įgyvendinimo vertinimo sistemą, kad būtų galima nuosekliau ir sistemingiau stebėti pažangą; Taryba taip pat paprašė Komisijos į savo metinį pranešimą pavasario Europos Vadovų Tarybai įtraukti atitinkamų rodiklių, nustatytų toliau įgyvendinant Pekino veiksmų platformą, įvertinimą;

o 2005 m. balandžio mėn. Konkurencingumo taryba paragino valstybes nares nustatyti tikslą iš pradžių iki 25 proc. padidinti vadovaujamas pareigas užimančių moterų skaičių valstybiniame sektoriuje ir skatinti jų dalyvavimą pramoninių mokslinių tyrimų ir technologijų srityje;

o 2005 m. birželio mėn. Europos Komisija pasiūlė organizuoti metinį aukšto lygio

viršūnių susitikimas dėl lygybės, kuriame dalyvautų ministrai, nacionalinių lygių

PE427.253v01-00 20/27 CM\787705LT.doc

LT

teisių institucijų vadovai, ES lygio NVO vadovai, ES socialiniai partneriai ir tarptautinių organizacijų atstovai. Pirmasis viršūnių susitikimas įvyko 2007 m. Berlyne ir sutapo su Europos lygių galimybių visiems metų pradžia. Antrasis viršūnių susitikimas dėl lygybės įvyko 2008 m. rudenį Paryžiuje. Trečiasis susitikimas planuojamas 2009 m. lapkričio 16–17 d. Stokholme.

o 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo pareikšta, kad lyčių lygybės politika yra labai svarbi ekonomikos augimui, gerovei ir konkurencingumui, ir, atsižvelgiant į tai, buvo priimtas Europos lyčių lygybės paktas.

Paktu siekiama valstybių narių ir Sąjungos lygmenyse paskatinti veiksmus šiose srityse: - imtis priemonių, skirtų lyčių nelygybei pašalinti ir kovoti su lyčių stereotipais darbo rinkoje, - imtis priemonių, skirtų geresnei darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai skatinti, - imtis priemonių, skirtų valdymui sustiprinti integruojant lyčių aspektą ir gerinant stebėseną.

Europos lyčių lygybės paktas bei kasmetinis pranešimas dėl moterų ir vyrų lygybės turėtų būti integruojami į nustatytas tolesnės veiklos, susijusios su augimo ir užimtumo partneryste, priemones; jomis turėtų būti skatinama integruoti lyčių aspektą į pagal strategiją vykdomus veiksmus.

o 2007 m. pavasario Europos Vadovų Taryba įsteigė Europos aljansą už šeimą,

kuris yra pagrindas valstybėms narėms keistis nuomonėmis ir informacija šeimai palankių iniciatyvų srityje.

o 2007 m. gegužės 15 d. Vokietija, Portugalija ir Slovėnija pasirašė trijų

pirmininkaujančių valstybių narių grupės deklaraciją dėl lyčių lygybės Europos Sąjungoje ir lyčių aspekto stiprinimo Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje. Trijų pirmininkaujančių valstybių narių bendras siekis lyčių lygybės srityje – lyčių stereotipų panaikinimas. Šiuo atžvilgiu vienas iš pagrindinių klausimų, kurie buvo nagrinėjami neoficialiame lyčių lygybės ir šeimos reikalų ministrų susitikime, surengtame 2007 m. gegužės 15–16 d. pirmininkaujant Vokietijai, buvo sunkumai, su kuriais dėl besikeičiančių lyčių vaidmenų modelių susiduria moterys ir ypač vyrai. 2007 m. spalio 3 d. pirmininkaujanti Portugalija surengė Europos ekspertų konferenciją „Galimybės įsidarbinti ir verslininkystė – lyčių stereotipai“. 2008 m. sausio 30 d. ES pirmininkaujanti Slovėnija visos Europos mastu surengė konferenciją „Lyčių stereotipų griovimas – (ne)įmanoma misija?“.

o 2009 m. birželio 8–9 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų

(angl. EPSCO) tarybos posėdžio metu ES ministrai priėmė išvadas „Lygios moterų ir vyrų galimybės. Veiklus ir orus senėjimas“, kuriose jie ragina „valstybes nares atsižvelgti, visų pirma reformuojant savo pensijų sistemas, į moterims kylantį didesnį pavojų patirti skurdą, ypač vyresniame amžiuje; atliekant tokias reformas, valstybės narės skatinamos užtikrinti, kad pensijų sistemose būtų atsižvelgta į moterų ir vyrų, kurie nutraukia savo karjerą dėl su priežiūra susijusių įsipareigojimų, situaciją ir nesukurti naujos su išlaikymu susijusios padėties be išeities“.

CM\787705LT.doc 21/27 PE427.253v01-00

LT

3.3 Pirmininkaujančios Švedijos numatomi veiksmai ir iniciatyvos (2009 m. antrasis pusmetis) Pirmininkaujančios Švedijos metu lyčių lygybės ministras sutelks visą dėmesį į lyčių lygybės svarbą ekonomikos augimui ir užimtumui. Kiti svarbūs klausimai yra iniciatyvos kovoti su vyrų smurtu moterų atžvilgiu ir, toliau vykdant JT veiksmų planą dėl lyčių lygybės, vykdyti Pekino veiksmų platformą. Pirmininkaujanti valstybė taip pat sieks, kad būtų priimtas sprendimas dėl šiuo metu teisėkūros leidėjų svarstomų dviejų direktyvų projektų: vienodas požiūris į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris (A. LULLING pranešimas, kurį EP patvirtino 2009 m. gegužės 6 d., per pirmąjį svarstymą) ir priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti geresnę nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų saugą ir sveikatą (E. ESTRELA pranešimas, kurį 2009 m. balandžio 16 d. priėmė FEMM komitetas, o 2009 m. gegužės 6 d. EP per plenarinę sesiją jį vėl grąžino komitetui).

3.4 Naudingos nuorodos

Europos lyčių lygybės paktas (2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba − II priedas)

Europos Vadovų Taryba – pirmininkavimo išvados

EPSCO taryba − pranešimai spaudai

2009 m. birželio 8–9 d. EPSCO taryba – Tarybos išvados „Lygios moterų ir vyrų galimybės. Veiklus ir orus senėjimas“

Pirmininkaujančios Švedijos darbo programa

PE427.253v01-00 22/27 CM\787705LT.doc

LT

4. Moterų teisės ir lyčių lygybė JT sistemoje Siekis pagerinti moterų teises visame pasaulyje jau ilgą laiką yra visuotinis. Pirmieji tarpvalstybiniai feministinių organizacijų tinklai atsirado devynioliktojo amžiaus viduryje. Jų siekiai buvo suteikti moterims balsavimo teisę, skatinti taiką, užtikrinti teisėkūros dėl moterų darbo kūrimą. Tuo pačiu metu, steigiant įvairias tarptautines organizacijas, lyčių lygybės siekis buvo nurodomas kaip jų pagrindinis tikslas. Šiuo atžvilgiu Jungtinės Tautos (JT) buvo pagrindinis veikėjas. JT Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba (ECOSOC) per pirmuosius penkerius savo darbo metus įsteigė Moterų padėties komisiją (MPK). Pagrindiniai MPK veiklos rezultatai – įvairių naujų tarpvalstybinių feministinių organizacijų tinklų kūrimas, politikos sričių, kurias JT ir jų institucijos pripažino svarbiomis siekiant suteikti moterims socialines, ekonomines ir politines teises, plėtimas.

4.1 1995 m. Pekino veiksmų platforma 1995 m. Pekine pasirašytoje veiksmų platformoje buvo nustatyti dvylika strateginių tikslų, kurie gali būti sutelkti į dvi pagrindines strategijas, kuriomis siekiama moterų ir vyrų lygybės:

o sąvoka „vienodas dalyvavimas priimant sprendimus“ aprašoma veiksmų platformoje kaip „svarbi funkcija, be kurios neįmanoma visiškai integruoti lygybės aspekto į vyriausybės politiką. Tai ne tik paprasčiausio teisingumo ar demokratijos reikalavimas – tai taip pat gali būti suvokiama kaip būtina sąlyga, siekiant atsižvelgti į moterų poreikius“ (JT, 1995 m.);

o sąvoka „lyčių aspekto integravimas“ apibrėžiama kaip „lyčių klausimo integracija į visas politikos sritis tam, kad prieš priimant sprendimus, būtų atliktas dėl atitinkamo poveikio moterims ir vyrams“ (UN 1995).

Apžvelgus šias strategijas, jos abi nurodo, kad lyčių lygybės neįmanoma pasiekti jei: moterys nėra įtrauktos į politikos formavimą ir jei jos nėra įtrauktos į viešosios politikos sritis. Žr.: http://www.un.org/esa/gopher-data/conf/fwcw/off/a--20.en

4.2 Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) 2000 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaracijoje buvo pateikti šie vystymosi tikslai:

o panaikinti ypač didelį skurdą ir alkį, o garantuoti visuotinį pradinį išsilavinimą, o skatinti lyčių lygybę ir suteikti daugiau teisių moterims, o sumažinti vaikų mirtingumą, o gerinti motinų sveikatą, o sustabdyti ŽIV/AIDS, maliarijos ir kitų ligų plitimą, o užtikrinti aplinkos tvarumą, o plėtoti pasaulinę partnerystę vystymosi labui.

CM\787705LT.doc 23/27 PE427.253v01-00

LT

Tikslai buvo bendrai priimti kaip vystymosi pažangos vertinimo sistema. Jie buvo nustatyti ne tik kaip besivystančių šalių rezultatų vertinimo gairės, bet ir turtingų, padedančių finansuoti vystymosi programas, valstybių bei daugiašalių institucijų, padedančių šalims jas įgyvendinti. Pirmieji septyni tikslai vienas kitą sustiprina. Jais siekiama sumažinti visas skurdo formas. Paskutinis pasaulinės partnerystės vystymosi labui tikslas skirtas užtikrinti pirmuosius septynis tikslus. Žr.: http://www.un.org/millenniumgoals/ ES ES įsipareigojimas yra pasiekti, kad tikslų įgyvendinimui finansuoti būtų skiriama, kaip rekomenduojama, 0,7 proc. BNP. Lyčių lygybės srityje ES siekia apjungti tūkstantmečio vystymosi tikslus ir Pekino veiksmų platformos siekius, pasiekti kiekvienos srities atitinkamus rodiklius ir įvertinti pažangą. Pasirašius Pekino veiksmų platformą, Madrido Europos Vadovų Taryba (1995 m. gruodžio mėn.) pareikalavo metinės apžvalgos dėl platformos įgyvendinimo valstybėse narėse. 1998 m. gruodžio 2 d. Taryba pritarė, kad į metinį veiksmų platformos įgyvendinimo įvertinimą būtų įtrauktas pasiūlymas dėl kiekybinių ir kokybinių rodiklių bei gairių komplekto. Tą įgyvendina kiekviena Tarybai atstovaujanti valstybė narė, o nuo 2006 m. toks įvertinimas pateikiamas du kartus per metus. Konkrečios šios srities nagrinėjamos temos buvo: „Moterų dalyvavimas valdymo ir sprendimų priėmimo procesuose“ (1999 m.), „Šeimyninio gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimas“ (2000 m.), „Nevienodas užmokestis“ (2001 m.), „Šeiminis smurtas prieš moteris“ (2002 m.), „Moterys ir vyrai priimant ekonominius sprendimus“ (2003 m.), „Seksualinis priekabiavimas darbo vietoje “ (2004 m.), „Moterys ir sveikata“ (2006 m.), „Instituciniai mechanizmai“ (2006 m.), „Moterų švietimas ir mokymas“ (2007 m.) bei „Moterys ir skurdas“ (2007 m.).

4.3 Tolesni veiksmai, susiję su Pekino veiksmų platforma (Pekinas + 5) 2009 m. birželio 5–9 d. Niujorke, Jungtinių Tautų būstinėje, įvyko dvidešimt trečioji specialioji Generalinės Asamblėjos sesija „ Moterys 2000 m. Lyčių lygybė, vystymasis ir taika XXI amžiuje“. Jos metu buvo priimta politinė deklaracija ir baigiamasis dokumentas „Tolesni veiksmai ir iniciatyvos siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą“. Dvidešimt trečiosios specialiosios Generalinės Asamblėjos sesijos rezultatuose pabrėžiama, kad daugelyje šalių „nacionalinės priemonės buvo priimtos ar sustiprintos ir pagrįstai vadinamos instituciniu pagrindu, nes jos atlieka lyčių lygybės skatinimo, lyčių aspekto integravimo ir veiksmų platformos įgyvendinimo priežiūros katalizatoriaus vaidmenį...“ Tuo tarpu buvo pažymėta, kad „pasiekta pažanga šių priemonių stebėjimo, padėties, aprėpties ir veiklos koordinavimo atžvilgiu“, buvo nurodytos nacionalinių priemonių veiksmingumo kliūtys, su kuriomis susiduria daugelis šalių. Pastebėta, kad kliūtys kyla dėl: netinkamų žmogiškųjų ir gamtinių išteklių naudojimo, politinės valios ir įsipareigojimų aukščiausiame lygmenyje trūkumas, nepakankamas lyčių lygybės suvokimas ir jo integravimas į vyriausybines struktūras, neaiškių mandatų ir struktūrinių bei susisiekimo problemų su vyriausybės agentūromis ir jų viduje.

PE427.253v01-00 24/27 CM\787705LT.doc

LT

Žr.: http://www.un.org/womenwatch/daw/followup/ress233e.pdf

4.4 Tolesni veiksmai, susiję su Pekino veiksmų platforma (Pekinas + 10) 2005 m. Jungtinių Tautų valstybės narės 49-os Moterų padėties komisijos sesijos metu apžvelgė Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos įgyvendinimo 10-ies metų pažangą. Generalinio sekretoriaus pranešimas: Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo peržiūra ir Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos baigiamasis dokumentas „Moterys 2000 m. Lyčių lygybė, vystymasis ir taika XXI amžiuje“ (E/CN.6/2005/2). Pranešime kalbama apie 12 svarbiausių sričių ir kylančias problemas, nustatytas dvidešimt trečiosios Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos metu. Remdamasi 10-ies metų peržiūros rezultatais MPK priėmė deklaraciją, kuria dar kartą buvo patvirtinta Pekino deklaracija ir veiksmų platforma, džiaugėsi padaryta pažanga, tačiau pabrėžė likusias kliūtis ir neišspręstus uždavinius bei įsipareigojo imtis papildomų veiksmų, siekiant užtikrinti pilną ir greitesnį platformos įgyvendinimą. Deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad visapusiškas ir veiksmingas įgyvendinimas yra svarbus, norint pasiekti tarptautiniu mastu sutartus vystymosi tikslus bei Tūkstantmečio deklaracijos tikslus. Taip pat pripažinta, kad Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos įgyvendinimu ir įsipareigojimų vykdymu pagal konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo bendrai siekiama sustiprinti lyčių lygybę ir moterų teises. Deklaracijoje Jungtinių Tautų sitema, tarptautinės ir regioninės organizacijos, visi pilietinės visuomenės sektoriai, įskaitant nevyriausybines organizacijas, visos moterys ir visi vyrai raginami pilnai vykdyti įsipareigojimus ir daugiau prisidėti prie Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos įgyvendinimo. Žr.: http://daccessdds.un.org/doc/UNDOC/LTD/N05/254/52/PDF/N0525452.pdf?OpenElement Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas Europos Parlamento FEMM komiteto ad hoc delegacija dalyvavo 49-ojoje JT komisijos sesijoje dėl moterų padėties, vykusioje 2005 m. vasario 28 d. – kovo 11 d. Niujorke. Šios sesijos tikslas buvo apžvelgti Pekino veiksmų platformos įgyvendinimą praėjus dešimčiai metų nuo jos priėmimo. Komitetas taip pat dalyvavo pasirengimo 49-ajai sesijai renginyje – 2005 m. vasario 2–3 d. Liuksemburge Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusio Liuksemburgo surengtoje konferencijoje. Pagrindinės komiteto pozicijos kryptys buvo nurodytos 2005 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje, kurioje, be kita ko, buvo raginama: – valstybes nares ratifikuoti JT konvenciją dėl moterų visų formų diskriminacijos panaikinimo, – siekti didesnio moterų dalyvavimo priimant ekonominius, politinius ir socialinius sprendimus, – įtraukti lyčių aspekto integravimą ir biudžetą, sudarytą atsižvelgiant į lyčių aspektą, į Bendrijos teisės aktus. Žr.: http://www.europarl.europa.eu/oeil/file.jsp?id=5220522 ir taip pat: http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P6-TA-2005-0073+0+DOC+XML+V0//EN

CM\787705LT.doc 25/27 PE427.253v01-00

LT

2005 m. kovo 8 d. vykstant Europos Parlamento diskusijoms Tarptautinės moters dienos, Komisijai ir Tarybai buvo užduota daugybė klausimų žodžiu dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Ketvirtojoje pasaulio moterų konferencijoje patvirtinta veiksmų platforma. Europos Sąjungos Taryba Atsižvelgdami į Pekino veiksmų platformos 10-ies metų peržiūrą, už lyčių lygybę atsakingi ES ministrai 2005 m. vasario 4 d. priėmė bendrą deklaraciją, kurioje inter alia dar kartą patvirtinamas tvirtas pritarimas ir pasiryžimas visapusiškai bei veiksmingai įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą. Darydama išvadą dėl Pekino veiksmų platformos, Europos Sąjungos Taryba paskatino valstybes nares ir Komisiją kaip ateities prioritetus plėtoti lyčių aspekto integravimo metodus ir priemones, pavyzdžiui, biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą, lyčių klausimų auditą ir lyčių klausimo poveikio įvertinimą, ir toliau kelti lyčių kompetenciją ir mokymo lygį. Be to, atliekant Tūkstantmečio deklaracijos aukšto lygio peržiūrą turėtų būti visapusiškai atsižvelgta į lyčių klausimus ir jie turėtų būti integruoti į Tūkstantmečio projektus pagal nustatytus septynis strateginius prioritetus, siekiant suteikti moterims teises ir įvykdyti Tūkstantmečio plėtros tikslus. 2007 m. gruodžio mėn. Taryba paprašė valstybių narių ir Komisijos reguliariai apžvelgti pažangą sprendžiant klausimus, dėl kurių Europos lygmeniu yra patvirtinti rodikliai, pirmiausia apžvelgiant į šias temas: „Moterys ir sprendimų priėmimas“ ir „Darbo, šeimos ir asmeninio gyvenimo derinimas“. Pirmoji tema buvo peržiūrėta Slovėnijos pirmininkavimo metu, 2008 m. pirmąjį pusmetį, o antroji – Prancūzijos pirmininkavimo metu, 2008 m. antrąjį pusmetį. Žr.: http://www.europarl.europa.eu/oeil/file.jsp?id=5220522

4.5 Tolesni veiksmai, susiję su Pekino veiksmų platforma (Pekinas + 15) Švedijos pirmininkavimo laikotarpis 2009 m. rudenį Švedijos integracijos ir lyčių lygybės ministerijos lyčių lygybės skyriui teko užduotis išanalizuoti tolesnę, su Pekino veiksmų platforma susijusią veiklą. Darbui vadovauja direktorė Marianne Laxén, prie projekto prisidėjo ir ekspertų grupė, sudaryta iš Aukščiausiojo administracinio teismo teisėjų, mokslininkų ir statistikos specialistų. Tyrimų grupės koordinatore buvo paskirta Stokholmo universiteto dr. Lenita Freidenvall. Pranešimas pirmą kartą bus perskaitytas 2009 m. lapkritį, Jungtinių Tautų konferencijos metu, ir vėliau – 2010 m., MPK posėdžio metu. Tikimasi, kad 2009 m. gruodžio mėn. už lygybės klausimus atsakingų ministrų posėdžio metu Europos Sąjungos Taryba patvirtins minėto pranešimo išvadas. Žr.: http://www.eu2009.se/

4.6 Naudingos nuorodos Europos Parlamento rezoliucijos:

PE427.253v01-00 26/27 CM\787705LT.doc

LT

Lyčių lygybės aspekto integravimas į išorinius santykius ir taikos (tautos) kūrimo procesą

Lyčių lygybė ir galių suteikimas moterims vystomojo bendradarbiavimo srityje

Taikos ir tautos kūrimo pasibaigus konfliktams vystymosi perspektyvos

Moterys tarptautinėje politikoje

Moterų perspektyvos tarptautinėje prekyboje

Moterų padėtis ginkluotuose konfliktuose ir jų vaidmuo atkuriant šalis po konflikto ir įgyvendinant jose demokratiją

KLAUSIMAS ŽODŽIU dėl ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos veiksmų platformos tęsinio (Pekinas +10)

Moterų teisių pažeidimas ir Europos Sąjungos tarptautiniai santykiai

Tarybai ir Komisijai pateikus savo pranešimus Europos Parlamento narių Miet SMET, Maria Antonia AVILES PEREA, Christa KLASS ir Astrid LULLING pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 2 dalį PPE-DE frakcijos vardu pateiktas pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos neeilinės sesijos pavadinimu „Moterys 2000 m.: lyčių lygybė, vystymasis ir taika XXI amžiuje", kuri vyko 2000 m. birželio 5–9 d., rezultatų

Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Pekino veiksmų platforma (2000/2020(INI))

Pranešimas dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Pekino veiksmų platforma (2000/2020(INI))

Rezoliucija dėl Tarptautinės moters dienos ir moterų teisių pažeidimų

Ketvirtoji Jungtinių Tautų tarptautinė konferencija moterų klausimais (1995 m. rugsėjo mėn., Pekinas)

Kitos naudingos nuorodos:

Jungtinių Tautų globaliniai klausimai: Women- Website

Jungtinių Tautų gyventojų fondas (angl. UNFPA)

• Tinklalapis: http://www.unfpa.org/public/

• Lygybės pažado įgyvendinimas. UNFPA 2008− 2011 m. strateginė lyčių klausimo integravimo ir moterų teisių stiprinimo programa

JT ekonomikos ir socialinių reikalų taryba

• Jungtinių Tautų plėtros fondo moterims pranešimas dėl Smurto prieš moteris panaikinimo fondo veiklos. Generalinio Sekretoriaus pareiškimas A/HRC/10/43–E/CN.6/2009/10

CM\787705LT.doc 27/27 PE427.253v01-00

LT

IANWGE: Jungtinių Tautų moterų ir lyčių lygybės tarpinstitucinis tinklas

• JT sisteminė lyčių lygybės ir moterų teisių stiprinimo politika ir strategija. Tinklalapis

OSAGI: Specialiojo patarėjo lyčių ir moterų pažangos klausimais biuras

INSTRAW: Jungtinių Tautų moterų pažangos tarptautinių mokslinių tyrimų ir mokymo institutas

UNIFEM: JT plėtros fondas moterims

• Kas atsakys moterims? Lytis ir atskaitomybė. Pasaulio moterų pažanga 2008−2009 m. (2008 m.)

• UNIFEM 2008−2011 m. strateginis planas

UNIFEM Regioninis Centrinės ir Rytų Europos biuras

DAW: – Moterų pažangos skyrius

UN - ESCWA – Ekonominė ir socialinė komisija Vakarų Azijai. Moterų centras (ECW)

CEDAW - UN – Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims

UNESCO - Lyčių lygybės išteklių centras

Women Watch – Jungtinių Tautų moterų ir lyčių lygybės tarpinstitucinis tinklas.

PASAULIO BANKAS – Lytis ir plėtra − Pasaulio banko strategijos dokumentas dėl lyčių lygybės integracijos

OCHA − Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras: lyčių lygybė.