LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

ANA MINKOVSKIENĖ

PACIENTŲ, GYDOMŲ PAKAITINE INKSTŲ TERAPIJA,

GYVENIMO KOKYBĖS IR SĄSAJŲ SU NUOVARGIU

VERTINIMAS

Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

dr. Lina Spirgienė

KAUNAS, 2015

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU Slaugos fakulteto dekanas

prof. dr. J. Macijauskienė

.........................................

(Parašas)

2015 m. ....... mėn. ....... d.

PACIENTŲ, GYDOMŲ PAKAITINE INKSTŲ TERAPIJA,

GYVENIMO KOKYBĖS IR SĄSAJŲ SU NUOVARGIU

VERTINIMAS

Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

dr. Lina Spirgienė .................

(Parašas)

2015 m. ....... mėn. ....... d.

Konsultantas

prof. dr. Marius Miglinas .................

(Parašas)

2015 m. ....... mėn. ....... d.

Recenzentas Darbą atliko

doc. dr. G. Bagdonas ................. Magistrantė

(Parašas) Ana Minkovskienė ...............

2015 m. ....... mėn. ....... d. (Parašas)

2015 m. ....... mėn. ....... d.

KAUNAS, 2015

TURINYS

SANTRAUKA ............................................................................................................................................... 5

SUMMARY ................................................................................................................................................... 6

SANTRUMPOS ............................................................................................................................................. 7

ŢODYNĖLIS ................................................................................................................................................. 8

ĮVADAS ....................................................................................................................................................... 10

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ......................................................................................................... 12

1. LITERATŪROS APŢVALGA ............................................................................................................. 13

1.1. Pakaitinė inkstų terapija ................................................................................................................. 13

1.2. Pakaitinę inkstų terapiją atliekančių pacientų slauga .................................................................... 17

1.2.1. Pakaitinę inkstų terapiją atliekančių pacientų slaugos poreikiai ir slaugytojo vaidmuo ........ 17

1.2.2. Hemodializuojamų pacientų slaugos aspektai ........................................................................ 20

1.2.3. Peritoninę dializę atliekančių pacientų slaugos aspektai ........................................................ 21

1.2.4. Pacientų atliekančių dializę, savirūpos svarba ....................................................................... 23

1.3. Gyvenimo kokybė.......................................................................................................................... 25

1.4. Nuovargis....................................................................................................................................... 29

1.5. Lietuvoje atlikti tyrimai, nagrinėjantys hemodializuojamų pacientų gyvenimo kokybę .............. 32

2. TYRIMO METODIKA ........................................................................................................................ 37

2.1. Tiriamųjų atranka .......................................................................................................................... 37

2.2. Tyrimo organizavimas ................................................................................................................... 38

2.3. Tyrimo etika .................................................................................................................................. 41

2.4. Klausimynai ................................................................................................................................... 41

2.5. Statistinės analizės metodai ........................................................................................................... 45

3. TYRIMO REZULTATAI ..................................................................................................................... 47

3.1. Sociodemografiniai pacientų duomenys ........................................................................................ 47

3.2. Pacientų, kurie gydomi pakaitine inkstų terapija, slaugos problemos ........................................... 49

3.3. Pacientų, gydomų pakaitinė inkstų terapija, gyvenimo kokybės vertinimas ................................. 65

3.4. Pacientų, gydomų pakaitine inkstų terapija, nuovargio vertinimas ............................................... 78

3.5. Pacientų, gydomų pakaitine inkstų terapija, gyvenimo kokybė ir nuovargio sąsajos ................... 89

4. REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................................... 92

IŠVADOS ................................................................................................................................................... 100

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ......................................................................................................... 101

PUBLIKACIJOS ........................................................................................................................................ 102

LITERATŪROS SĄRAŠAS ...................................................................................................................... 103

PRIEDAI .................................................................................................................................................... 114

SANTRAUKA

Minkovskienė A. Pacientų, gydomų pakaitine inkstų terapija, gyvenimo kokybės ir sąsajų su

nuovargiu vertinimas / magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. L. Spirgienė; Lietuvos

sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2015, — 114 p.

Tyrimo tikslas - įvertinti pacientų, gydomų hemodialize ir peritonine dialize, slaugos problemas,

gyvenimo kokybę ir sąsajas su nuovargiu.

Tyrimo uţdaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti pacientų, kuriems atliekama hemodializė ir

peritoninė dializė, slaugos problemas. 2. Įvertinti ir palyginti pacientų, kuriems atliekama hemodializė ir

peritoninė dializė, gyvenimo kokybę. 3. Įvertinti ir palyginti pacientų, kuriems atliekama hemodializė ir

peritoninė dializė, nuovargį. 4. Išanalizuoti pacientų, kuriems atliekama pakaitinė inkstų terapija,

gyvenimo kokybės ir nuovargio sąsajas.

Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2014 m. liepos - lapkričio mėnesiais, VšĮ VUL Santariškių

klinikose, VšĮ VMKL ir VšĮ VMKL Antakalnio filiale, teikiančiose dializės paslaugas ambulatoriniams

bei stacionare gydomiems pacientams. Tyrime dalyvavo 141 pacientas, gydomas pakaitine inkstų terapija

- 108 pacientai, kuriems buvo taikoma HD ir 33 pacientai, kuriems taikoma PD. Tyrimo metodas –

anketinė apklausa. Dializuojamų pacientų slaugos problemoms vertinti naudota autorės sukurta anketa;

naudotas klausimynas ,,Inkstų liga ir gyvenimo kokybė― (KDQOLTM

-36), skirtas nustatyti dializuojamų

pacientų gyvenimo kokybę; nuovargiui vertinti naudotas standartizuotas daugiamatis nuovargio

inventorius (MFI-20). Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas.

Rezultatai. Hemodializuojami pacientai daţniau jautė silpnumą (71,3 proc.), skundėsi miego

sutrikimais (69,4 proc.) ir sumaţėjusiu arteriniu kraujo spaudimu (52,8 proc.). Gydomi peritonine dialize,

daţniau jautė rankų ir kojų mėšlungį (81,8 proc.) nei hemodializuojami pacientai. Moterys daţniau

skundėsi sausa oda (69,0 proc.) ir galvos skausmu (60,6 proc.). Dusuliu (41,9 proc.), krūtinės skausmu

(38,4 proc.), raumenų skausmu (47,7 proc.) ir miego sutrikimais (72,1 proc.), daţniau skundėsi vyresni

(virš 55 m.) pacientai. Aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (58,3 proc.) turintys pacientai rečiau susidūrė

su arterinio kraujo spaudimo padidėjimo problema. Nustatyta, kad 2 k/sav. atliekantys hemodializę

pacientai daţniau skundėsi miego sutrikimais (76,1 proc.), silpnumu (76,1 proc.) bei odos nieţėjimu (51,1

proc.). Daţniausiai hemodializuojamiems teko susidurti su arterioveninės fistulės skausmu (12 proc.) ir

karščiavimu (11,1 proc.). Gydomi peritonine dialize daţniausiai pacientai susidūrė su odos aplink PDK

paraudimu (36,4 proc.). Pacientų fizinė ir psichinė būklė bei inkstų liga stipriai veikia gyvenimo kokybę.

Jaunesniems pacientams fizinė ir psichinė būklė daro teigiamą poveikį gyvenimo kokybei. Blogiausia

bendra gyvenimo kokybe pasiţymėjo vedę pacientai. Bendra gyvenimo kokybė koreliuoja su daugeliu

slaugos problemų. Dauguma pacientų patyrė didelį bendrą ir fizinį nuovargį, taip pat skundėsi dėl

sumaţėjusio aktyvumo. Pacientų bendras nuovargis, fizinis nuovargis, sumaţėjęs aktyvumas ir sumaţėjusi

motyvacija priklausė nuo pacientų socialinės padėties. Atliekantys peritoninė dializė, jautę didesnį

nuovargį, jautė ir didesnį neigiamą poveikį gyvenimo kokybei.

Išvados. 1. Pacientams, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija, būdinga daug slaugos

problemų, iš kurių daţniausios buvo padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, silpnumas, mėšlungis bei miego

sutrikimai. 2. Pacientams, gydomiems hemodialize ir peritonine dialize, buvo nustatyta vidutinė gyvenimo

kokybė, tačiau peritonine dialize gydomi pacientai savo gyvenimo kokybę įvertino geriau. 3. Dauguma

pakaitine inkstų terapija gydomų pacientų patyrė bendrą ir fizinį nuovargį bei skundėsi sumaţėjusiu

aktyvumu. 4. Pacientų, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija, nuovargis buvo susijęs su blogesne

gyvenimo kokybe.

SUMMARY

Minkovskienė A. Assessment of quality of life and it's correlation with fatigue in patients on

renal replacement therapy / master’s thesis / supervisor d. L. Spirgienė; Lithuanian University of Health

Sciences; Faculty of Nursing, Department or Nursing and Care. – Kaunas, 2015, - 114 p.

Purpose. To assess nursing problems and quality of life and it’s associations with fatigue in

patients on chronic haemodialysis and peritoneal dialysis.

Tasks. 1. To assess and compare nursing problems in patients on chronic haemodialysis and

peritoneal dialysis. 2. To assess and compare quality of life in patients on chronic haemodialysis and

peritoneal dialysis. 3. To assess and compare fatigue in patients on chronic haemodialysis and peritoneal

dialysis. 4. To analyse the associations of quality of life and fatigue in patients on chronic renal

replacement therapy.

Methodology. The study was performed during the period between July and November 2014 in

Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos, Vilnius City Clinical Hospital and Antakalnis Branch of

Vilnius City Clinical Hospital. All the above institutions provide dialysis services to ambulatory and

hospitalized patients. 141 patient on renal replacement therapy participated in the research – 108 patients

on haemodialysis and 33 patients on peritoneal dialysis. The questionnaire survey was implemented. We

created our own questionnaire to assess main problems in patients on renal replacement therapy. Kidney

Disease and Quality of Life (KDQOLTM

-36) instrument was used for determination of quality of life in

patients on renal replacement therapy. The standardized Multidimensional Fatigue Inventory (MFI-20)

was used for the assessment of fatigue. The study was approved by Centre for Bioethics, Lithuanian

University of Health Sciences.

Results. Patients on haemodialysis more often felt weakness (71.3%), complained about sleep

disorders (69.4%) and decrease in arterial blood pressure (52.8%). The patients treated with peritoneal

dialysis more often felt cramps in arms and legs (81.8%) when compared with patients on haemodialysis.

Women more often complained about dry skin (69.0%) and headache (60.0%). Dyspnoea (41.9%), chest

pain (38.4 percent.), muscle pain (47.7%) and sleep disorders (72.1%) were more common among older

patients over 55 years old. The problem of arterial blood pressure increase was less common among the

patients who have higher non-university education (58.3%). Patients who underwent two sessions of

haemodialysis per week more often complained about sleep disorders (76,1%), weakness (76,1%) and

itchy skin (51.1%), when comparing to standardized three sessions of haemodialysis per week.

Arteriovenous fistula pain (12%) and fever (11.1%) were most common among on haemodialysis. The

patients treated with peritoneal dialysis most often faced the problem of redness of their skin around

peritoneal dialysis catheter (36.4%). We found that physical and mental condition of the patients and their

kidney disease affects quality of life strongly. Also, these factors have an impact on quality of life of

younger patients. Married patients had the worst overall quality of life. Overall, quality of life correlates

with the number of nursing problems. Most of these patients experienced a major full-scale and physical

fatigue. Full-scale fatigue, physical fatigue, decreased activity and decreased motivation depended on the

social status of the patients. The patients who were treated with peritoneal dialysis and who felt an

increased fatigue, also felt a greater negative impact on quality of life.

Conclusions. 1. The patients on renal replacement therapy face a lot of nursing problems. The

most common of these problems were the increased arterial blood pressure, weakness, cramps and sleep

disorders. 2. The patients on renal replacement therapy had an average quality of life, however quality of

life of the patients treated with peritoneal dialysis was better. 3. Most of the patients on renal replacement

therapy suffered full-scale and physical fatigue, they also complained about decreased activity. 4. Fatigue

of the patients on renal replacement therapy was associated with worse quality of life.

7

SANTRUMPOS

AIDS – įgytasis imuninio nepakankamumo sindromas

AKS – arterinis kraujo spaudimas

AV kraujagyslinis protezas – arterioveninis kraujagyslinis protezas

AVF – arterioveninė fistulė

CD – cukrinis diabetas

CVK – centrinės venos kateteris

GFG – glomerulų filtracijos greitis

HD – hemodializė

JAV- Jungtinės Amerikos Valstijos

KD – kvėpavimo daţnis

Kt/V - nevienetinis dializės kokybės ţymuo

LIFN – lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas

LIN- lėtinis inkstų nepakankamumas

LR – Lietuvos Respublika

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė

PD – peritoninė dializė

PDK – peritoninės dializės kateteris

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

SAM – sveikatos apsaugos ministerija

ŠKL – širdies kraujagyslių ligos

ŠSD – širdies susitraukimų daţnis

VMKL – Vilniaus miesto klinikinė ligoninė

VUL – Vilniaus universiteto ligoninė

8

ŢODYNĖLIS

Automatinė peritoninė dializė – peritoninės dializės rūšis, kurios metu naudojamas specialus aparatas,

kuris su kateteriu, įstatytu į pilvo ertmę yra sujungiamas 8-10 val. daţniausiai nakties metu [1].

Dializės – tai bendras gydymo metodų, skirtų organizmui apvalyti nuo endogeninės ir egzogeninės kilmės

kenksmingų medţiagų, elektrolitų bei skysčių pertekliaus ir paremtų medţiagų difuzijos pagal

koncentracijos gradientą, filtracijos ir konvekcijos pro pusiau laidţią membraną principais, grupės

pavadinimas [2].

Dializės paslaugas teikianti įstaiga (DPTĮ) - tai organizacinė struktūra (tarnyba, skyrius, poskyris,

atskira gydymo įstaiga), kurioje gali būti atliekamos dializės procedūros. DPTĮ skirstomos į teikiančias

ambulatorines ir/ar stacionarines dializės paslaugas [2].

Dializuojami pacientai - tai paskutinės stadijos lėtiniu inkstų nepakankamumu sergantys pacientai,

kuriems taikomas inkstus pakeičiantis gydymas dialize (hemodialize ar peritonine dialize) [3].

Gyvenimo kokybė – tai individo vietos gyvenime suvokimas, priklausantis nuo kultūros, kurioje

individas gyvena, jo vertybių sistemos, tikslų, vilčių, normų ir interesų. Tai sąvoka, nusakanti

daugiakomponentį reiškinį, apimantį asmens fizinę sveikatą, psichologinę būseną, nepriklausomybės lygį,

socialinius santykius, asmeninius įsitikinimus ir aplinką [4].

Hemodializė – tai gydymo metodas, kurį taikant kenksmingų medţiagų ir skysčių perteklius iš kraujo pro

pusiau laidţią dirbtinę membraną yra šalinamas į dializei naudojamą tirpalą [2].

Inksto persodinimas (transplantacija) – tai operacija, kurios metu kito ţmogaus inkstas persodinamas

(transplantuojamas) paskutinės stadijos lėtiniu inkstų nepakankamumu sergančiam pacientui inksto

funkcijai atkurti [3].

Lėtinis inkstų nepakankamumas – tai progresuojantis glomerulų filtracijos greičio maţėjimas dėl

negrįţtamos nefronų ţūties, sergant lėtinėmis inkstų ligomis [3].

Nuolatinė ambulatorinė dializė – peritoninės dializės rūšis, atliekama rankiniu būdu bet kokioje švarioje

aplinkoje [1].

Nuovargis – daugiamatis reiškinys, kuris pasireiškia kaip ţmogaus būsena, kuri apibrėţiama

subjektyviomis ir objektyviomis savybėmis [5].

Pakaitinė inkstų terapija – tai bet kurios formos inkstų funkciją pakeičiantis gydymas (dializė, inksto

persodinimas), taikomas pacientams, sergantiems 5 stadijos lėtine inkstų liga [3].

Peritoninė dializė – tai dializės, kurią taikant kenksmingų medţiagų ir skysčių perteklius iš kraujo

šalinamas pro pilvaplėvę į dializei naudojamą tirpalą, esantį pilvo ertmėje, rūšis [2].

9

Savirūpa – su sveikata susijusi veikla, kurią gali atlikti pats pacientas ar jo artimieji, taip pat sveikatos

išsaugojimas, apsisaugojimas nuo ligų (prevencija), sveikatos pablogėjimo atpaţinimas ir gebėjimo

pačiam vykdyti gydytojo paskirtą gydymą skatinimas [6].

Slauga – asmens sveikatos prieţiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir

rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę prieţiūrą [7].

Slaugos problema – kiekviena problema, kuriai išspręsti reikia slaugos veiksmo (-ų) ar slaugytojo

įsikišimo [8].

10

ĮVADAS

Iki XX amţiaus vidurio inkstų funkcijos nepakankamumas buvo nepagydomas ir tolygus mirties

nuosprendţiui. Sparčiai vystantis ir tobulėjant medicinos technologijoms situacija pasikeitė, padidėjo

išgyvenamumas pacientų, sergančių galutinės stadijos lėtine inkstų liga, kuomet atsirado dializė. Dializės

metodas suteikė pacientams viltį išgyventi [9].

Nors medicina šiais laikais daro didelę paţangą [9], tačiau pasaulyje kasmet daugėja sergančiųjų

galutinės stadijos inkstų liga [10,11]. Pacientai sergantys galutinės stadijos inkstų liga, dėl medţiagų

apykaitos produktų ir toksinų kaupimosi patiria įvairių klinikinių simptomų, atsiranda hipertenzija,

anemija, edemos ir acidozė. Inkstų funkcijai pasiekus tašką, kai inkstai nebegali uţtikrinti pakankamos

funkcijos, reikalinga pakaitinė inkstų terapija [9]. Todėl pacientui sergančiam galutinės stadijos lėtine

inkstų liga, galimos trys gydymo galimybės: hemodializė, peritoninė dializė ir inksto transplantacija.

Kiekviena iš jų įneša savitas gyvenimo būdo korekcijas, pasiţymi tiek privalumais, tiek trūkumais. Todėl

mokslininkus nuo pat šių metodų atsiradimo pradţios domina jais gydomų pacientų gyvenimo kokybės

skirtumai [12].

Ilgą laiką mūsų šalyje vyravo stiprios hemodializės tradicijos. Remiantis ligonių kasų

duomenimis Lietuvoje kasmet išaiškinama apie 290 naujų inkstų nepakankamumo atvejų [13].

Kiekvienais metais gydymą dializėmis naujai pradeda vidutiniškai apie 350 pacientų [14].

Prognozuojama, jog 2020 metais pasaulyje dializuojamų pacientų skaičius pasieks 3 mln. [15]. Šiuo metu

Lietuvoje hemodialize gydomų pacientų skaičius siekia apie 1400, peritonine dialize gydomų pacientų –

iki 60. Lėtą peritoninės dializės plėtrą iš dalies lemia nevienodas finansavimas: hemodializės procedūrai

taikomas specialus įkainis, o peritoninės dializės priemonės perkamos centralizuotai, personalo darbas

atskirai neapmokamas. Tradicinės hemodializės prieinamumas Lietuvoje yra geras: procedūros atliekamos

ir valstybinėse gydymo įstaigose, ir privačiose. Namuose hemodializės paslaugos neteikiamos. Tuo tarpu

peritonine dialize gydomi pacientai priţiūrimi dviejuose centruose Vilniuje (VUL Santariškių klinikose

bei Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filiale), LSMUL Kauno klinikose ir Respublikinėje

Klaipėdos ligoninėje [16].

Nors medicinos technologijos inkstų terapijos srityje kasdien ţengia į priekį tačiau, dėl didėjančio

hemodializuojamų pacientų skaičiaus didėja hospitalizacijos daţnis, mirštamumas, slaugos apimtis

[17,18]. Tačiau dauguma pacientų, kuriems taikomos pakaitinės inkstų terapijos procedūros, patiria

nuovargį, kuris yra silpninantis simptomas arba gydymo dializėmis šalutinis efektas [19]. Sergantiesiems

įvairiomis ligomis, ypatingai inkstų ligomis, kuomet pacientas turi prisitaikyti prie nuolatinio prisirišimo

prie dializės aparatų, nuovargis yra daţnas ir nevienareikšmis. Dėl daugiamatės išraiškos nuovargis yra

11

sudėtinga problema [20]. Nuovargis neigiamai veikia pacientų fizinį funkcionavimą, neleidţia ţmogui

uţsiimti visaverte veikla, sumaţėja jo aktyvumas, pablogėja protinė ir fizinė gyvenimo kokybė [21]. Jis

virsta nuolatine būsena, kuri įtakoja sergančiųjų gyvenimo kokybę [22]. Todėl didelis dėmesys turi būti

kreipiamas į nuovargio sumaţinimą arba visišką jo pašalinimą, kad sergantieji galėtų gyventi visavertį

gyvenimą [23]. Siekiant uţtikrinti optimalią pacientų, sergančių lėtinio nuovargio sindromu, gyvenimo

kokybę svarbu ne tik tinkamai ją vertinti, bet ir taikyti nuovargio ir kitų simptomų valdymo priemones

[24].

Taigi, lėtinė inkstų liga paliečia nemaţą dalį visuomenės, ir šia liga sergančiųjų gyvenimo kokybė

tampa vis aktualesnė problema [12]. Todėl auga dializuojamų pacientų visavertės integracijos į visuomenę

ir gyvenimo kokybės pagerinimo poreikis [9], kuris yra vienas iš svarbiausių paskelbtų tikslų sveikatos

politikoje „Sveikata visiems XXI amţiuje― [12].

Darbo naujumas, mokslinė ir praktinė reikšmė. Iki šiol dializuojamų pacientų gyvenimo

kokybė buvo tirta, tačiau Lietuvoje nėra atlikta mokslinių tyrimų, nagrinėjančių šių pacientų nuovargį.

Nuovargis blogina sergančiųjų gyvenimo kokybę, apriboja jų savarankiškumą ne tik namų aplinkoje, bet

ir socialinėje ir darbinėje veiklose [25]. Šis darbas pirmasis, kuris nagrinėja pacientų, gydomų pakaitine

inkstų terapija, gyvenimo kokybės ir nuovargio sąsajas. Tiriamųjų gyvenimo kokybei įvertinti naudotas

klausimynas, kuris yra adaptuotas pacientams sergantiems ligomis, paţeidţiančiomis inkstus -

KDQOLTM

-36, (angl. Kidney disease Quality of Life), tuo tarpu nuovargio vertinimui pasirinktas

standartizuotas daugiamatis nuovargio inventorius (angl. The Multidimensional Fatigue Inventory (MFI-

20, 1995), bei papildomi klausimai tiriamųjų charakteristikoms įvertinti. Darbe vertintos ir palygintos

pacientų, taikančių skirtingas dializės rūšis (hemodializė ir peritoninė dializė), slaugos problemos,

gyvenimo kokybė, nuovargio įvertinimas bei tarpusavio sąsajos. Tyrimo metu nustatytas ryšys tarp

gyvenimo kokybės bei patiriamo nuovargio. Gyvenimo kokybės bei nuovargio tyrimai suteikia daug

informacijos apie fizinę ir psichologinę dializuojamų pacientų būklę, daţniausiai pasitaikančias slaugos

problemas, susijusias su atliekamomis dializės procedūromis.

Darbo tikslas - įvertinti pacientų, gydomų hemodialize ir peritonine dialize, slaugos problemas,

gyvenimo kokybę ir sąsajas su nuovargiu.

12

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas - įvertinti pacientų, gydomų hemodialize ir peritonine dialize, slaugos problemas,

gyvenimo kokybę ir sąsajas su nuovargiu.

Darbo uţdaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti pacientų, kuriems atliekama hemodializė ir peritoninė dializė, slaugos

problemas.

2. Įvertinti ir palyginti pacientų, kuriems atliekama hemodializė ir peritoninė dializė, gyvenimo

kokybę.

3. Įvertinti ir palyginti pacientų, kuriems atliekama hemodializė ir peritoninė dializė, nuovargį.

4. Išanalizuoti pacientų, kuriems atliekama pakaitinė inkstų terapija, gyvenimo kokybės ir nuovargio

sąsajas.

13

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Pakaitinė inkstų terapija

Siekiant suprasti, ką galima pasiekti gydymo dialize metu, pradţioje svarbu išsiaiškinti, kaip

funkcionuoja sveiki inkstai [26]. Pagrindinė inkstų funkcija yra reguliacinė – palaikyti pastovią vidinę

organizmo terpę. Viena iš svarbiausių funkcijų, kurias atlieka inkstai yra šalinamoji, t.y. pašalinti iš

organizmo medţiagų apykaitos atliekas. Šią uţduotį inkstai atlieka dėka filtracijos glomeruluose.

Sumaţėjus glomerulų filtracijai, organizme kaupiasi medţiagų apykaitos atliekos ir atsiranda inkstų

nepakankamumo poţymių [27].

Lėtinis inkstų nepakankamumas (toliau LIN) – tai būklė, kai negrįţtamai sumaţėja glomerulų

filtracijos greitis. Glomerulų filtracijos greičiui sumaţėjus iki 14-10 ml/min., išryškėja ureminio

apsinuodijimo simptomai: vandens, elektrolitų ir druskų pusiausvyros sutrikimai, nesuderinami su gyvybe

[27]. Ties šia riba konservatyvios gydymo priemonės nebeefektyvios - būtina pradėti pakaitinę inkstų

terapiją [28].

Pakaitinė inkstų terapija – tai bet kurios formos inkstų funkciją pakeičiantis gydymas (dializė,

inksto persodinimas), taikomas pacientams, sergantiems 5 stadijos lėtine inkstų liga (ţr. 1 priedą) [3].

Galutinės stadijos lėtinio inkstų nepakankamumo optimaliausias gydymas yra inksto

transplantacija. Persodintas inkstas perima visas prarastas inkstų funkcijas ir suteikia pacientui geriausias

galimybes gyventi ilgą bei visavertį gyvenimą. Tačiau inkstų, tinkamų transplantacijai, yra daug maţiau

negu pacientų, kuriems jų reikia [27]. Todėl dėl donorinių inkstų transplantacijai trūkumo, kai kuriems

pacientams visą gyvenimą gali būti atliekama viena iš pakaitinės inkstų terapijos būdu – dializė [28].

Dializė, kaip gydymo metodas yra brangus, todėl kai nėra būtina nereikėtų pradėti jos per anksti.

Tačiau laukti per ilgai irgi negalima, nes ţinoma, kad pacientų mirtingumas didėja, kai dializė pradedama

vėlai, jau esant ryškių uremijos poţymių ir blogai mitybai (baltymų ir kalorijų deficitui) [27]. Tačiau

dializės gali reikėti ir pacientams, kurių ligos stadija yra ankstyvesnė nei galutinė stadija. Prieţastys gali

būti įvairios t.y. nekontroliuojama hipertenzija, simptominė uremija, sunki hiperkalemija, skysčių

perkrova, sunki koagulopatija, neuropatija ir sunki acidozė [28].

Pats dializė procesas vyksta, kai, naudojama pusiau laidi membrana, kurios pagalba pakeičiama

tirpalo kristaloidinių medţiagų sudėtis, nepakeičiant koloidinių medţiagų koncentracijos. Pagal tai, kokia

pusiau laidi membrana naudojama, dializė skirstoma:

Hemodializė (toliau HD) – naudojamos įvairios sintetinės ir pusiau sintetinės membranos;

Peritoninė dializė (toliau PD) – pilvaplėvė atlieka pusiau laidţios membranos vaidmenį [27].

14

Pakaitinės inkstų terapijos pasirinkimas. Pacientams, sergantiems galutinės stadijos inkstų

liga, reikia priimti sudėtingą sprendimą dėl pakaitinės inkstų terapijos t.y. pasirinkti tinkamiausią dializės

būdą [9].

Prieš pasirenkant tinkamiausią būdą, patartina su pacientu nuspręsti, kokią inkstų pakaitinio

gydymo formą jis norėtų pasirinkti [27]. Ruošiant pakaitinei inkstų terapijai, gydytojas nefrologas turėtų

paaiškinti pacientui, kokie yra pakaitinės inkstų terapijos būdai, kaip daţnai reikia dializuotis, kokių dietos

ir reţimo taisyklių reikės laikytis vienu ar kitu atveju. Vėliau trijų gydytojų nefrologų konsiliumas,

įvertinęs paciento sveikatos būklę bei jo socialines sąlygas, nusprendţia dėl jo tinkamumo programinėms

dializėms [29].

Jei pasirenkama hemodializė, reikėtų suformuoti arterioveninę fistulę (toliau AVF). Jei tai

neįmanoma dėl blogų venų – sintetinę arterioveninę jungtį nevyraujančioje (daţniausiai kairėje) rankoje.

Tuo atveju jei pasirenkama peritoninė dializė, tuomet peritoninės dializės kateterį galima įdėti likus

maţdaug mėnesiui iki planuojamos dializės pradţios [27]. Neparuošto pakaitinei inkstų terapijai paciento

dializių pradţia visada būna sunki ir komplikuota, o tai turi įtakos tolesnei ligos eigai bei gyvenimo

kokybei [29].

Pastaruoju metu dauguma sveikatos prieţiūros specialistų skatina pacientus naudotis savo teise

būti mokomiems ir būti aktyviais dalyviais savo gydyme bei slaugoje [30]. Mokymas prieš dializę įgalina

pacientus ir leidţia jiems tapti aktyvesniais komandos dalyviais, kai pradedamas gydymas dializės

procedūromis [31].

Hemodializė. Nuo to laiko, kai V. Kolfas atliko pirmąją sėkmingą hemodializės procedūrą, įvyko

daug pokyčių, kurie apėmė naudojamų įrenginių tobulinimą, uţtikrinimą, jog hemodializė būtų kuo

efektyvesnė ir kuo saugesnė, kad pacientų su inkstų funkcijos sutrikimu gyvenimo kokybė ir kiekybė būtų

kiek galima geriau išsaugoma [32].

Lietuvoje pagrindinis pakaitinės inkstų terapijos būdas yra hemodializė, kurio pagrindinės

prieţastys yra ekonominiai bei organizaciniai apribojimai bei nedidelis transplantacinis aktyvumas [33].

Hemodializė – tai gydymo metodas, kurį taikant kenksmingų medţiagų ir skysčių perteklius iš

kraujo pro pusiau laidţią dirbtinę membraną yra šalinamas į dializei naudojamą tirpalą [2].

Pagal atliekamos hemodializės ir gydomų pacientų sudėtingumą, HD yra skirstoma į paprastąją ir

sudėtingąją:

Paprastosios hemodializės – tai nuolatos, planine tvarka, sergantiems galutiniu inkstų

nepakankamumu atliekamos HD;

Sudėtingosios hemodializės – stacionare esantiems pacientams atliekamos HD [2].

15

Pradėjus gydymą programinėmis HD, pacientas pats pasirenka įstaigą, kurioje nori būti

dializuojamas. Tai gali būti tiek ligoninė tiek privatus dializės centras [34,35].

Hemodialize gydomų pacientų išgyvenamumui didelės įtakos turi dializės laikas ir jų daţnis [36].

Standartinė hemodializės procedūra atliekama 3 kartus per savaitę. Laikotarpis tarp hemodializių gali

trukti 44-68 valandas. Per šį laikotarpį paciento organizme susikaupęs skystis (kurio gali būti iki 8 litrų ir

daugiau) turi būti pašalintas per 3-4 valandas [27]. Pasaulyje priimtinas hemodializės trukmės ir daţnio

standartas yra 4-5 val., tris kartus per savaitę ( ≥ 12 val. per savaitę) [37,38]. Lietuvos Respublikos SAM

įsakyme 2004-09-23 Nr. V-661 ,,Dėl dializės paslaugų teikimo bendrujų ir specialiųjų reikalavimų

patvirtinimo― hemodializės trukmės standartas taip pat nurodytas 12 val. per savaitę (4 val. 3 k/sav.) [2].

Remiantis Vokietijoje ir JAV atliktais klinikiniais tyrimais, įrodytas ryšys tarp trumpesnio

dializės laiko ir didesnio pacientų mirštamumo. Tiems pacientams, kurie buvo dializuojami maţiau kaip

3,5 val., tris kartus per savaitę, buvo apie du kartus didesnė mirties rizika nei pacientams, kurie dializuoti

keturias ir daugiau valandų tris kartus per savaitę [36]. Europos geros praktikos rekomendacijose

teigiama: ,,Hemodializių tvarkaraštis du kartus per savaitę nerekomenduojamas― [38]. Duomenų apie

hemodializę atliekamą vieną kartą per savaitę, literatūroje nėra pateikta [33].

Peritoninė dializė. Pirmoji peritoninė dializė ţmogui atlikta metais anksčiau nei hemodializė

[35]. Tačiau ilgą laiką ji buvo nepopuliari dėl tuo metu nepakankamo efektyvumo ir daţnų pilvaplėvės

uţdegimų (peritonitų) [39].

Peritoninės dializės paplitimas visame pasaulyje skiriasi, o šio gydymo būdo taikymo

pasiskirstymas priklauso nuo regiono, finansavimo ir patirties. Pavyzdţiui, Meksikoje PD gydoma – 85

proc., Australijoje – 45 proc., Jungtinėje Karalystėje – 17 proc., o Bulgarijoje ir Japonijoje – maţiau kaip

4 proc. Jungtinėse Amerikos Valstijose peritoninės dializės naudojimas 1995 m. buvo 14,4 proc., o 2008

m. – tik 6,2 proc. [40,41,16]. Priešingai nei daugelyje kitų pasaulio šalių, Honkonge pirmenybė teikiama

peritoninei dializei, todėl ten peritoninės dializės paplitimas yra 80 proc. [42]. Lietuvoje peritonine dializė

gydomų pacientų skaičius tesiekia 60 – tai sudaro maţiau negu 4 proc. dializuojamų asmenų ir maţiau

negu 3 proc. visų asmenų su galutinės stadijos inkstų liga (Lietuvos nefrologijos, dializės ir

transplantacijos asociacijos duomenys) [9].

Daugelyje pasaulio šalių PD laikoma pigesniu gydymo būdu, vien dėl to, kad PD atlikti reikia

maţiau medicinos personalo – PD pacientas atlieka namuose. Tačiau sumaţėjus peritoninės dializės

paplitimui, iškyla problemų tiek gydymo tiek slaugos aspektais. Sumaţėjus PD atliekančių pacientų

skaičiui, gydytojai turi maţiau peritoninės dializės pacientų, todėl prastėja jų įgūdţiai, jie nėra pakankamai

pasirengę rūpintis šiais pacientais [40,41,16].

16

Peritoninės dializės metu pilvaplėvė atlieka filtro funkciją. Kad būtų galima pradėti atlikti

peritoninės dializės procedūras, į pilvo ertmę turi būti įvedamas kateteris. Tai atliekama nedidelės

operacijos metu. Kateteris implantuojamos patogioje, lengvai po drabuţiais paslepiamoje pilvo vietoje.

Pilvo sienoje kateteris įtvirtinamas minkštu ţiedu. Išorėje lieka maţdaug 15 cm ilgio kateterio galas [35].

Kateteris sujungia dializės tirpalo sistemą su pilvo ertme [34].

Peritoninė dializė – yra vienas iš pakaitinės inkstų terapijos metodų, kuriuo metu ultrafiltracija ir

kraujo valymas vyksta per pilvaplėvę [43].

Peritoninės dializės procedūra susideda iš 3 fazių:

1. Įpylimas – dializės tirpalas yra suleidţiamas į pilvo ertmę.

2. Laikymas – skystis yra pilvo ertmėje.

3. Išleidimas – skystis išleidţiamas iš pilvo ertmės. Šios fazės kartu vadinamos pakeitimu [1].

Prieš pradedant atlikti peritoninę dializę, pacientams siūloma pasirinkti tarp nenutrūkstamos

ambulatorinės peritoninės dializės ir automatinės peritoninės dializės [41,44].

Nuolatinė ambulatorinė peritoninė dializė. Ši peritoninės dializės rūšis, kuri daţniausiai

atliekama. Ji atliekama rankiniu būdu bet kokioje švarioje aplinkoje – darbe, namie, kelionėje, nusiplovus

rankas ir uţsidėjus kaukę [33,22]. Tai daroma siekiant sumaţinti infekcijos patekimo riziką [27].

Naudojant šį PD būdą, skystis pilvaplėvės ertmėje yra keičiamas 4-5 kartus per parą rankiniu būdu.

Dializės tirpalą pasikeičia pats pacientas 3-4 kartus per dieną. Pakeitimo procesas uţtrunka nuo 20 iki 30

min. Naktį pacientas miega. Dializės tirpalo pakeitimas atliekamas itin atidţiai laikantis higienos, kad būtų

kuo labiau sumaţinta daţniausiai pasitaikančios PD komplikacijos – peritonito atsiradimo galimybė.

Dializės tirpalo pilve būna nuolat – tiek dieną tiek naktį [35].

Automatinė peritoninė dializė. Atliekant šią peritoninės dializės rūšį, naudojamas specialus

aparatas, kuris su PD kateteriu yra sujungiamas 8-10 valandų nakties metu. Tuo metu, kai vyksta dializė

pacientas gali ramiai miegoti. Aparatas pagal nustatytą programą automatiškai suleis ir išleis dializės

tirpalą į pilvo ertmę. Pacientui tereikia prieš einant miegoti prie aparato prijungti reikiamą skysčio

maišelių kiekį [35].

Peritoninė dializė suteikia pacientui laisvę atlikti dializę ne tik savo namuose, bet ir kitose

vietose. Ši dializės rūšis leidţia keliauti į bet kurį regioną, kuriame galima gauti reikiamų priemonių

dializei atlikti. Pacientai, gydomi peritonine dialize, turi didesnę galimybę dirbti. Šią galimybę suteikia

geresnė savijauta bei reţimo lankstumas [9].

Įrodymais nėra pagrįsta, kad vyresni pacientai, naudojantys peritoninę dializę, patiria daugiau

komplikacijų ar, kad jų gyvenimo kokybė yra blogesnė nei jaunesnių. Todėl daugėja gydytojų nefrologų,

17

manančių, kad peritoninė dializė turi daug privalumų vyresniems pacientams. Tai laisvė nuo ligoninės,

paprastas prieinamumas, geresnė kardiovaskulinė būklė (maţiau hipotenzijų ir aritmijų), gera

hipertenzijos kontrolė. Naudojant peritoninę dializę yra apsaugoma liekamoji inkstų funkcija [40].

Reguliarus medicinos personalo lankymasis pacientų namuose, kurias atlieka peritonines dializes,

leidţia išvengti peritoninės dializės nutraukimo dėl atlikimo klaidų ir pagerina pacientų išgyvenamumą

[45].

Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad pacientams sergantiems 5 stadijos lėtine inkstų liga,

pakaitinės inkstų terapijos procedūros yra neišvengiamos. Koks pakaitinės inkstų terapijos metodas

(hemodializė ar peritoninė dializė) bus taikomas, priklauso nuo paciento. Tačiau didelį vaidmenį atlieka

gydytojas nefrologas ir slaugytojas, kuris suteikia visą reikiamą informaciją apie vieną ar kitą pakaitinės

inkstų terapijos metodą, taip pacientui suteikdamas teisę pasirinkti jam tinkamiausią gydymo būdą.

Taikant hemodializę pacientas yra priklausomas nuo hemodializės procedūras teikiančių įstaigų, tuo tarpu

peritoninė dializė pacientui suteikia didesnę laisvę, nors tokių pacientų yra ţenkliai maţiau. Tačiau kad ir

koks gydymo būdas yra pasirenkamas, visas dėmesys sutelkiamas pacientų gyvenimo kokybės gerinimui,

teikiant efektyvesnes ir saugesnes procedūras.

1.2. Pakaitinę inkstų terapiją atliekančių pacientų slauga

1.2.1. Pakaitinę inkstų terapiją atliekančių pacientų slaugos poreikiai ir slaugytojo

vaidmuo

Slauga yra kertinė sveikatos prieţiūros dalis, o slaugos procesas - tai logiška, kryptinga,

sisteminga, nuosekli, individualizuota paciento prieţiūra, siekianti patenkinti visus asmens, šeimos ir

bendruomenės poreikius. Į ţmogų ţvelgiama kaip į visumą, vertinami ne tik jo fiziniai, dvasiniai poreikiai,

bet ir socialinė - ekologinė aplinka. Sveikas ţmogus pats pajėgia patenkinti šiuos 12 slaugos poreikių:

palaikyti saugią aplinką, bendrauti, kvėpuoti, valgyti ir gerti, tuštintis ir šlapintis, palaikyti švarią odą,

palaikyti normalią kūno temperatūrą, judėti, dirbti ir ţaisti, suvokti savo lytiškumą, miegoti, oriai numirti.

Liga yra ne tik mirties grėsmė, bet būklė, kai ţmogus nepajėgia patenkinti šių poreikių. Sergant LIFN,

atsiranda slaugos problemų daugumoje šių gyvybinių veiklų [46,47].

Slaugytojo tikslas - padėti pacientui jaustis saugiu, tapti nepriklausomu ar susigyventi su šia

sunkia ir klastinga liga [46]. Slaugytojo pareiga - visapusiškai padėti pacientui, kryptingai siekti pakeisti

turimą poţiūrį, nuostatas, įgūdţius ar net vertybinius prioritetus, susijusius su sveikata [48,49]. Slaugytojai

turi būti kompetetingi ir sugebėti dirbti tiek savarankiškai, tiek bendradarbiaudami su įvairių profesinių

18

sričių specialistais. Slaugytojų vaidmuo reikalauja iš jų atsakomybės, savarankiškumo, kelia didelius

reikalavimus ne tik slaugytojo profesinėms ţinioms ir įgūdţiams, bet ir bendraţmogiškoms savybėms

[50]. Tokie slaugytojai, kurie sugeba dirbti autonomiškai, yra lygiaverčiai partneriai sveikatos prieţiūros

komandoje, turėtų slaugyti ir pacientus, atliekančius pakaitinę inkstų terapiją [51].

Dializės procedūrų atlikimo technika keičiasi labai greitai, šių pacientų prieţiūra įgyja vis naujus

aspektus [51]. Literatūroje teigiama, kad didţiulį vaidmenį efektyvios hemodializės procedūros atlikime

vaidina slaugytojai. Slaugytojų vaidmuo apima ir dializės procedūros atlikimą, ir dializuojamų pacientų

prieţiūrą bei visus kitus papildomus slaugos veiksmus [52]. Hemodializės klinikose dirbantys slaugytojai

labai įtakoja dializės efektyvumą, nes jie atsako ne tik uţ tinkamą gydytojų paskyrimų (pvz. adekvataus

kraujo greičio ir procedūros trukmės ar tinkamo dializatoriaus parinkimo) vykdymą, bet ir uţ kraujagyslių

jungties funkcionavimą, jų prieţiūrą bei tinkamą kraujo mėginių paėmimą ir kt. [53].

Vienas iš pagrindinių dializės slaugytojų vaidmenų yra naujų slaugytojų ir techninio personalo

mokymas apie kokybiškos dializės procedūros atlikimą ir šių procedūrų efektyvumo svarbą. Šis mokymas

turi būti ne vienkartinis, o tęstinis. Tai yra labai svarbu hemodializuojamiems pacientams, nes kokybiškos

dializės gerina šių pacientų gyvenimo kokybę, sumaţina sergamumą ir mirtingumą [53].

Tačiau dializę atliekančių pacientų slauga yra sudėtinga. Iškylančios slaugos problemos yra

specifinės [54,51]. Dauguma pacientų daţnai būna bijantys gydytis, bijantys ateities, nestabilūs [55].

Dializuojamo paciento ir jo šeimos gyvenimas labai pasikeičia pradėjus taikyti dializės

procedūras. Beveik kiekvienas dializuojamas pacientas privalo priimti kompromisą - adaptuotis

priklausomybei prie dializės aparato [56]. Daţniausiai dializuojamas asmuo nebegali dirbti, dėl to

sumaţėja socialinės veiklos galimybės. Tiek pacientai, tiek jų artimieji ligos metu išgyvena sunkią krizę.

Ne visada artimieji supranta ligonio būklę. Todėl slaugytojai yra artimiausi ţmonės, kurie gali padėti

susigrąţinti pasitikėjimą tiek savimi tiek kitais [57].

Sergantiems LIFN yra labai svarbu ţinoti apie pačią ligą, jos eigą, galimas komplikacijas,

gydymo būdus, dietos, apsilankymo dializės centruose daţnio svarbą. Todėl slaugytoja ir gydytojas turi

pamaţu imtis teikti pacientui informaciją apie dializės procedūras. Personalas turi pasirūpinti, kad ir

paciento artimieji gautų tokią taip pat informaciją. Reikėtų nuvesti pacientą į dializių skyrių, supaţindinti

jį su ten dirbančiu personalu, aprodyti jam skyrių. Tai daugeliu atvejų padeda pacientui jaustis

saugesniam, kai pirmą kartą atliekama dializė [55].

Slaugos proceso pradţioje svarbu stebėti pacientą, jo bendravimą su palatos kaimynais,

artimaisiais, personalu. Taip pat reikia nuolat stebėti ne tik procesus vykstančius dializės metu, bet ir

nuotaikų kaitą – nerimo, įtarumo, baimės atsiradimą. Slaugytojas turi atpaţinti krizės fazes, ir padėti tuo

19

metu, kai pacientą uţvaldo neviltis ir kiti negatyvūs jausmai. Savo pastebėjimus rekomenduojama

paţymėti slaugos planuose, pasidalinti su kitais komandos nariais [13].

Nepaisant medicininės pagalbos prieinamumo, po hemodializės procedūrų pacientai išlieka

nepatenkinti savo gyvenimo kokybe, blogai jaučiasi, nes jų gyvenimas visiškai priklauso nuo pastovaus

gydymo. Tokie ţmonės paprastai nedirba, sumaţėja jų savirealizacija, jie tampa priklausomi nuo kitų.

Netikrumas, neţinomybė dėl sveikatos būklės, nesaugumo jausmas, baimė numirti, sukrečia tiek pacientą,

tiek jo artimuosius [58]. Todėl svarbu paciento artimiesiems išsiaiškinti, kaip jie turėtų ir galėtų padėti

savo šeimos nariui pakeisti gyvenimo būdą. Reikia turėti kantrybės nugalėti naujus rūpesčius. Tai ypač

rimtas stresas šeimoms, kurios ankščiau neturėjo rimtesnių krizių [59].

Pasitaiko atvejų, kai pacientai neateina į dializės centrą, o tai kelia didelę grėsmę jų pačių

gyvybei. Pacientus neretai slegia kaltės jausmas, kad jie esą jau niekam nereikalingi, našta artimiesiems.

Todėl slaugytoja turi būti gerai psichologiškai pasirengusi dirbti su dializuojamais pacientais [55].

Tyrimo duomenimis apie 30-60 proc. pacientų nesilaiko jiems paskirto gydymo rėţimo, o tarp

sergančių lėtinėmis ligomis šis procentas yra dar didesnis. Pagrindinė to prieţastis yra nepakankamas

bendravimas tarp pacientų, slaugytojų ir gydytojų. Ţinių stoka apie ligą, paskirtus vaistus, dietą ir

gyvenimo būdą, sukelia paciento nenorą laikytis gydytojo paskirto gydymo rėţimu. Tuo tarpu

įgyvendintas efektyvus mokymas sustiprina pacientų autonomiją, didina pasitikėjimą savimi, sumaţina

komplikacijų atvejus [58]. Kaip teigia J. Bydam (2000), mokymas – neatsiejama slaugos dalis, reikalinga

daugeliui pacientų [60]. Svarbu, kad slaugytojai mokydami dializuojamus pacientus iš anksto suplanuotų

mokymo programą, įvertintų mokymo tikslą, paciento imlumą informacijai, paciento informavimo,

švietimo ir mokymo poreikius bei konkrečiam pacientui reikalingas ţinias ir tinkamus mokymo metodus

[26,60,49,61,62,63]. Todėl pacientai turėtų palaikyti glaudų kontaktą ir su slaugytojais ir su gydytojais.

Svarbu, kad tarpusavio bendravimas būtų toks, kad pacientai nebijotų klausti, kad gautų atsakymą į

kiekvieną jiems rūpimą klausimą [13].

Tačiau pacientai turi jausti pagarbą, pasitikėjimą iš slaugytojų pusės, o slaugytojo ir paciento

santykiai turi būti paremti bendradarbiavimu, abipuse pagarba, nes tik tada pacientų mokymas bus

efektyvus ir naudingas abiem pusėms, tiek slaugytojams, tiek pacientams [64,13].

Pacientų mokymui gali turėti įtakos tam tikri veiksniai. Pirma, patys pacientai gali būti

nesuinteresuoti, kai slaugytojai ar kiti sveikatos prieţiūros darbuotojai kalba apie jų elgsenos pakeitimą,

moko savirūpos svarbos, aiškina apie jų susirgimą bei gydymo galimybes. Antra, slaugytojoms vykdyti

mokymo funkciją gali trukdyti laiko stoka, sudarytos netinkamos darbo sąlygos, mokymo patirties bei

ţinių trūkumas [58].

20

Dirbant kartu su gydytojais nefrologais, slaugytojų darbas gali turėti didţiulį poveikį pacientų

gydymo rezultatams. Teigiama, kad daugeliu atveju dializės centrų personalas gali įtakoti pacientų

savirūpą susijusią su skysčių kontrole, tinkama mityba, dializės procedūros doze ir trukme [53]. Nuo

harmoningo medicinos personalo ir paciento bendradarbiavimo, teorinių ir praktinių ţinių priklauso ir

gydymo dializėmis sėkmė, ir paciento gyvenimo kokybė [65].

1.2.2. Hemodializuojamų pacientų slaugos aspektai

Pagrindinis hemodializuojamų pacientų slaugos tikslas yra padėti kiekvienam pacientui kuo

geriau pritaikyti gydymą hemodializėmis, esant galutinei LIN stadijai [26]. Slaugytojai, dirbantys dializės

centruose, turi suprasti pagrindinius dializės principus, sugebėti techniškai atlikti procedūrą, ţinoti savo

pareigas ir atsakomybę, pastebėti ir sugebėti valdyti komplikacijas, dirbti laikantis infekcijos kontrolės

principų ir kt. [66]. Labai svarbu sukurti gerą ir saugų pasitikėjimą tarp paciento (ir jo artimųjų) bei

sveikatos prieţiūros personalo [26].

Hemodializė yra efektyvus gydymo metodas siekiant pašalinti iš organizmo toksiniams medţiagų

apykaitos produktams ir skysčių pertekliui [34]. Hemodializės procedūrų metu pasitaiko ir kritinių būklių,

kai reikalinga neatidėliotina pagalba arba net reanimacija. Hemodializuojamų pacientų slaugos procesas

reikalauja iš slaugytojų papildomų ţinių bei įgūdţių, o specifinės slaugos mokymas yra reikalingas ir

naudingas tiek slaugytojams, tiek pacientams [54,51].

Hemodializės metu, jei procedūra vyksta per greitai ar šalinamas labai didelis vandens kiekis,

gali atsirasti hipotonija (ţemas kraujo spaudimas), pykinimas, nuovargis, galvos skausmas, raumenų

mėšlungis. Tai gali pasireikšti tiek hemodializės metu, tiek po jos. Hemodializuojamus pacientus gali

varginti įvairios kitos problemas – vėmimas, krūtinės skausmas, svorio praradimas, odos spalvos pokyčiai,

sumaţėjęs raumenų tonusas, blyškumas, edemos [67,68]. Rečiau įvykstančios komplikacijos – tai

hiperjautrumo tipo reakcijos, kurios gali pasireikšti alergija į vienkartines priemones ar vaistus,

disekvilibrinis sindromas, oro embolija, traukuliai, hemolizė, sąmonės praradimas ir širdies sustojimas

[66,52].

Prieš kiekvieną HD procedūrą yra vertinama paciento savijauta ir pokyčiai po paskutinės dializės

procedūros. Labai svarbu tinkamai bendrauti, paaiškinti pacientui procedūros esmę ir svarbą, padrąsinti jį,

jei dializės procedūra bus atliekama pirmą kartą. Prieš kiekvieną dializės procedūrą pacientas turi būti

pasveriamas, siekiant nustatyti, kiek padidėjo jo svoris po paskutinės procedūros ir kiek skysčio turi būti

pašalinta iš jo organizmo šios dializės metu. Svoris yra įrašomas į medicininius dokumentus. Prieš HD

21

įvertinami pagrindiniai gyvybinės veiklos rodikliai (AKS, ŠSD, KD, T). Būtina išmatuoti paciento AKS ir

palyginti jį su ankstesniais rodmenimis, širdies susitraukimų daţnį (ŠSD) (siekiant įvertinti širdies veiklos

ritmiškumą), kvėpavimą (svarbu pastebėti, ypač kai jis yra pakitęs), kūno temperatūrą. Taip pat prieš

procedūrą turi būti įvertinama paciento kraujagyslių jungtis – arterioveninė jungtis ar centrinės venos

kateteris. Svarbu nustatyti, ar kraujagyslių jungtis funkcionuoja tinkamai, ar nėra infekcijos poţymių, o

esant suformuotai AVF – ar nėra paraudimo, patinimo, kraujosrūvų [66,52].

Hemodializuojamiems pacientams rekomenduojama laikytis reţimo, tai yra riboti skysčius ir tam

tikrus maisto produktus, kasdien vartoti vaistus ir 3 k/sav. atvykti HD procedūroms, kurios paprastai

trunka keturias valandas. Daugeliui nepavyksta laikytis jiems paskirto gydymo, tačiau būtina stengtis

palaikyti optimalią pacientų sveikatą ir gerovę. Slaugytojams svarbu ţinoti, kas padeda pacientams perlipti

barjerus, kurie trukdo tvirtai laikytis paskirto gydymo, nes kiekvienas pacientas yra individuali asmenybė.

Slaugytojui, kuris gerai paţįsta pacientą, yra suteikiama teisė individualizuoti bendravimą su juo, turint

tikslą maţinti barjerus, trukdančius paciento gebėjimui tvirtai laikytis paskirto gydymo [69].

Mokant pacientus, labai svarbu suţinoti, koks yra ţinių poreikis. Svarbu suvokti, kiek pacientai

ţino apie hemodializės procedūras (mitybos ypatumus, arterioveninės fistulės (jungties) prieţiūrą) ir kiek

norėtų ţinoti, nes nuo to priklauso mokymo proceso organizavimas. Ţinodami, kaip pacientai suvokia

savo ligą, slaugytojai galės padidinti mokymo efektyvumą iki maksimumo. Ugdytojui svarbu paţinti

ţmogaus fizinį, psichinį bei socialinį įvairiapusiškumą ir kaitą [70].

1.2.3. Peritoninę dializę atliekančių pacientų slaugos aspektai

Teoriškai PD, kaip ir HD, gali pasirinkti didţioji dalis dializuojamų pacientų. Manoma, kad

pradėti pakaitinį inkstų gydymą nuo PD yra naudingiau. Svarbiausia prieţastis – ilgesnė liekamoji diurezė.

Neretai, pacientui, kuris pradedamas gydyti HD, šlapimo kiekis smarkiai sumaţėja jau pačioje gydymo

pradţioje, o PD gydomi pacientai šlapimo turi ilgesnį laiką. Tai lemia maţesnė eritropoetino dozė,

geresnis natrio ir skysčių pašalinimas, veiksmingesnė arterinės hipertenzijos kontrolė, uţdegimo procesų

organizme slopinimas [16].

PD turi kelias specialias indikacijas: šis gydymo būdas taikomas naujagimiams ir maţiems

vaikams. PD rekomenduojama taip pat pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis,

širdies nepakankamumu, krešėjimo sutrikimais, bei tiems pacientams, kuriems nepavyksta suformuoti

arterioveninės jungties [16]. Nes pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, peritoninę dializę

22

daţnai toleruoja geriau nei hemodializę. Be to, pacientai išvengia ilgų ir varginančių kelionių keletą kartų

per savaitę į dializės centrus [71].

Tęsti PD vengiama, jei pilvaplėvė praranda apykaitinę funkciją (nepasiekiamas norimas ureminių

toksinų klirensas, sumaţėja ultrafiltracinis inkstų pajėgumas). Nepatariama PD skirti ir pacientams, kurių

pilvas buvo daug sykių arba sudėtingai operuotas. Tokiu atveju pilvaplėvės ertmėje gali būti daug sąaugų,

kurios gali lemti blogą PD kateterio funkciją [16].

Slaugytojas atlieka įvariapusį vaidmenį, slaugydamas pacientus, kuriems atliekama peritoninė

dializė. Pagrindinis slaugos tikslas padėti kiekvienam pacientui kuo geriau pritaikyti gydymą peritonine

dialize, atsiţvelgiant į turimus išteklius. Tai reikalauja iš gydytojo ir slaugytojų ţinių bei reikiamos

patirties, pakankamos gydymo įrangos ir galimybės stebėti kiekvieną pacientą individualiai. Su gydymu

dialize susijusi slauga turi būti atliekama laikantis grieţtų higienos taisyklių [26].

PD dėl nuolatinio procedūros atlikimo maţiau susijusi su hemodinaminėmis komplikacijomis,

pacientui leidţiama laikytis maţesnių skysčių ir maisto apribojimų, tačiau PD būdingesnės infekcinės ir

mechaninės problemos [16]. Daţna peritoninės dializės komplikacija yra peritonitas. Paprastai vienas iš

pirmųjų peritonito poţymių yra drumstas dializės skystis. Todėl peritonine dialize gydomi pacientai

mokomi atidţiai stebėti iš pilvaplėvės ertmės ištekėjusį dializės skystį. Pastebėjus drumstumą, slaugytojas

privalo tuoj pat atlikti mikroskopinį dializės skysčio tyrimą [71].

Implantavus PD kateterį, pacientai individualiai yra apmokomi ambulatoriškai toje sveikatos

prieţiūros įstaigoje, kurioje pradedama peritoninė dializė. Stacionare apmokomi sunkiai vaikštantys,

atvykę iš tolesnių vietovių, gydomi hemodialize pacientai bei pacientai, kuriems reikia nedelsiant pradėti

peritoninę dializę. Jeigu pacientas negali pats atlikti peritoninės dializės procedūrų, apmokomi jo artimieji.

Įvedus kateterį, iš pradţių katetrio išėjimo vietą priţiūri slaugytoja. Vėliau, ţaizdai sugijus, tai atlieka pats

pacientas [1]. Dializę atlikti galima po operacijos praėjus 2 sav., kai ţaizda gerai sugyja. Kai kada tai gali

uţtrukti ir iki 6 savaičių. Kol ţaizda gyja, neleidţiama maudytis vonioje, tai galima daryti tik po dušu,

kateterį ir ţaizdą po jo įvedimo uţklijavus neperšlampamu tvarsčiu [35].

Kiekvienos peritoninės dializės atlikimo metu rašomas protokolas. Prieš kiekvieną PD procedūrą

matuojamas kraujo spaudimas ir svoris. Ultrafiltracijos poreikis apskaičiuojamas pagal tos dienos svorio ir

idealaus svorio (tikslinio) skirtumą. Paciento idealus svoris yra nuolat vertinamas atsiţvelgiant į tinkamą

mitybos ir fizinio aktyvumo laipsnį. Reikia ţinoti, kad didėjantis kraujo spaudimas ir padidėjusios edemos

yra skysčio kaupimosi organizme poţymis (hiperhidratacija), o krintantis kraujo spaudimas, sumaţėjęs

odos turgoras bei troškulys gali rodyti skysčių trūkumą organizme (dehidratacija) [71].

23

1.2.4. Pacientų atliekančių dializę, savirūpos svarba

Dauguma gydymo programų pabrėţia, kad savirūpos gerinimas yra sėkmės raktas siekiant

pagerinti pacientų gydomų dialize, rezultatus bei sveikatos būklę. Dializuojamų pacientų savirūpa turi

įtakos ne tik pacientų sveikatos būklei, bet ir gyvenimo kokybei [72], nes didina pasitikėjimą savimi,

sumaţina komplikacijų skaičių [73,74,75].

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savirūpą apibrėţia kaip individo aktyvumą, šeimos ir

visuomenės ketinimą imtis sveikatos stiprinimo, kelią ligoms uţkirsti ir sugrąţinti sveikatą. Šis aktyvumas

įgyjamas įgūdţių ir ţinių dėka ir iš specialistų ir nespecialistų patirties [76].

Pacientų ugdymas uţima svarbią vietą slaugos mokslo disciplinoje ir yra vienas didţiausių

iššūkių šių dienų slaugai. Pagrindinė slaugytojų funkcija pacientų mokyme – suteikiant ţinių ir sudarant

palankią aplinką, skatinti keisti savo elgesį sveikatai palankia linkme. Šis tikslas turėtų išlikti visą

mokymo ir mokymosi procesą [77,78].

Su pasitikėjimu ir įsijautimu pacientai turi motyvuotai domėtis savo liga, jos gydymu, įsitraukti į

savirūpą ir savisaugą. Tie pacientai, kurie tampa sveikatos prieţiūros komandos dalimi, gali geriau

kontroliuoti save įvairiais aspektais tiek siekiant fizinio aktyvumo, tiek medikamentinės korekcijos ir

mitybos. Atsiranda atsakomybės ir savikontrolės jausmas [78,79].

D. Orem savirūpos modelis yra vienas iš klasikinių slaugos teorijų, tačiau nėra vienintelis slaugos

modelis, kuris naudojamas slaugant dializuojamus pacientus [80].

Didţiausias dėmesys sutelkiamas į paciento savirūpos mokymą ir ugdymą, o ne tik į pagrindinius

paciento poreikių tenkinimus. Orem savirūpos modelis grindţiamas samprata, kad ţmogus turi labai didelį

poreikį rūpintis savimi pats. Jis nori turėti pakankamai ţinių ir informacijos, kad uţsiimtų savirūpa ir

išsaugotų bei susigraţintų sveikatą po ligos. Tokiems poreikiams patenkinti reikia elgesio permainų,

susijusių su savirūpos poreikiu [81]. Svarbu skatinti paciento elgesio keitimą ir savirūpos įgūdţius, kad

būtų uţtikrinti siekiami ilgalaikiai rezultatai [82]. Ţmogaus elgesys gali būti pagrindinė sveikatos

problemų prieţastis, bet taip pat gali būti ir pagrindinis problemų sprendimo būdas: pakeisdami savo

elgesį pacientai gali išspręsti daugelį problemų ir neleisti kilti naujoms [83].

Pasak D. Orem savirūpa – tai procesas, kurio metu ţmogus pats saugo sveikatą, diagnozuoją ligą

ir ją gydo. Savirūpos koncepcija teigia, kad ţmogui reikia leisti ugdyti savo sveikatos pontencialą. Ji

traktuojama kaip pagalba, kurią asmuo suteikia pats sau [81]. Pagal Orem savirūpa yra dviejų rūšių:

1. Universalioji savirūpa – kasdieniniai veiksmai, kuriais tenkinami pagrindiniai asmens

poreikiai (kvėpavimo, valgymo, miego ir kt.).

24

2. Specialioji savirūpa – veiksmai, kurių imamasi, kai kuri nors funkcija nusilpsta,

pavyzdţiui: hemodializuojami pacientai turi vartoti maţiau druskos, nes tai saugo nuo skysčių

susilaikymo organizme, ir arterinio kraujospūdţio padidėjimo.

D. Orem įsitikinusi, kad geriausia pagalba ţmogui – sukurti aplinką, kurioje jis pats galėtų sau

padėti ir būti nepriklausomas visais gyvenimo atvejais. Savirūpoje nepaprastai didelę reikšmę turi

paciento ir slaugytojo asmenybių sąveika. Pagrindiniai D. Orem slaugos modelio principai yra tokie:

slaugytojas veikia paciento vardu; nuolat jį palaiko; jam vadovauja; sukuria palankią aplinką, reikalingą

paciento savirūpai; moko savirūpos [81].

Pagrindinė savirūpos modelio nuostata yra ta, kad savirūpos poreikis egzistuoja nuolat, ţmogus

turi teisę ir galimybę šį poreikį patenkinti. Tačiau pasitaiko situacijų, kai slaugytojams arba artimiesiems

tenka tiesiogiai įsitraukti į paciento prieţiūrą. Slaugymas padeda pacientui, kuriam taikomos dializės

procedūros, patenkinti sveikatos sutrikimų nulemtus poreikius, naudojant D. Orem lavinamąją –

paremiamąją slaugymo sistemą [81].

Lavinamoji – paremiamoji slaugymo sistema – kai pacientas visiškai sugeba patenkinti savo

poreikius, slaugytojo veikla nukreipta į paciento mokymą ir lavinimą. Slaugytojas taip pat gali pamokyti

paciento artimuosius, kaip teikti pagalbą dializuojamam asmeniui. Pasak D. Orem, savirūpos modelio

slaugytojas gali padėti pacientams vadovaudamasis penkiais metodais, [81] kurie pritaikyti

dializuojamiems pacientams (ţr. 2 lentelę).

2 lentelė. Slaugytojo vadovavimo pacientui metodai pagal D. Orem savirūpos modelį [81].

Eil.

Nr. Metodas Pavyzdys

1. Viską atlikti uţ pacientą

Esant sunkiai paciento būklei, kai pacientas pats negali savimi

pasirūpinti (pvz:. atliekant peritoninę dializę, kai pacientas yra

paralyžiuotas), slaugytojas turi atlikti peritoninę dializę uţ pacientą

2. Pamokyti konkrečios

veiklos

Dializuojamiems pacientams turi būti ribojami skysčiai, todėl

slaugytojas turi pateikti būdus, padedančius riboti skysčius ir jausti

maţesnį troškulį: gerti iš maţesnių puodelių ar stiklinių; čiulpti ledo

gabalėlį; sušaldytus vaisių gabalėlius; rūgščius ledinukus; skalauti

burną vandeniu, jo nenurydami; naudoti burnos gaiviklius; vengti

sūraus ir saldaus maisto ir kt [84].

3. Vadovauti pacientui

veikloje

Slaugytojas nurodo, kiek skysčių per parą turi suvartoti pacientas.

Skysčių kiekis turi atitikti šlapimo kiekį ir prakaito išsiskyrimą

(perspiracija – 500-800 ml) [71].

4. Teikti paramą atliekant

veiklą

Geriamų skysčių kiekis ir diurezė turi būti tiksliai matuojami. Todėl

slaugytojas turi skatinti patį pacientą matuoti geriamų skysčių kiekį

bei diurezę, jei jis yra pajėgus [71].

25

2 lentelės tęsinys

5. Sukurti aplinką, kurioje

pacientas galėtų tobulinti

savo ţinias

Slaugytojas gali pateikti skrajutes, knygutes apie dializuojamų

pacientų gyvenimo būdo pokyčių svarbą (pvz. „Gyvenimas su

dialize“). Šaltinis: Minkovskienė A, Spirgienė L, Rimševičius L, Miglinas M. Hemodializuojamų pacientų mitybos mokymo ir

savirūpos sąsajos, atsižvelgiant į socialinio išmokimo teoriją ir savirūpos modelį. Medicinos teorija ir praktika

2014;20(3):225-230.

Pagal D. Orem savirūpos modelį slaugytojas savo veiksmais (pvz. informacijos pateikimas apie

AVF, CVK ar PDK priežiūrą) atliekant hemodializę taip pat gali padėti pacientui įveikti savirūpos

apribojimus. Slaugytojas viso mokymo proceso metu, uoliai mokindamas dializuojamą pacientą,

vadovauja jam, aiškindamas ką ir kaip jis turi daryti, sukuria palankią aplinką (pvz:. tinkamas mokymo

laikas ir vieta), kurioje pacientas galėtų tobulinti jau turimas ţinias, nuolat pacientą palaiko ir papildo

ţinias esant neaiškumams [75].

Mokymas, švietėjiška veikla, lavinimasis ir pastangos rūpintis savimi padeda geriau priprasti prie

dializės reţimo, pacientai lengviau adaptuojasi [85]. Švietėjiškomis priemonėmis ir diskusijomis dializės

personalas gali išsiaiškinti kiekvieno paciento turimas ţinias, poreikius ir interesus. Nustatyta, kad ţinios

apie ligą pacientui duoda geresnius gydymo rezultatus, pailgina predializinį periodą, padeda išaiškinti

slaptus simptomus [86,87]. Visa tai gali būti naudinga maţinant hospitalizacijos skaičių ir gydymo

išlaidas [79].

Apibendrinant galima teigti, kad susidūrus su dializės procedūromis tiek dializuojamo paciento,

tiek jo artimųjų gyvenimas kardinaliai pasikeičia. Tai verčia juos priimti kompromisą adaptuotis

priklausomybei prie dializės aparato. Tačiau dauguma pacientų daţnai būna bijantys gydytis, bijantys

ateities, nestabilūs, nebegalintys uţsiimti įprasta veikla, sumaţėja jų socialinės veiklos galimybės. Todėl

slaugytojas privalo ne tik uţtikrinti efektyvų, saugų dializės procedūrų atlikimą bei dializuojamų pacientų

įvairiapusę prieţiūrą, bet ir įgyvendinti šių pacientų mokymą, kuris sustiprina jų pačių autonomiją, didina

pasitikėjimą savimi, sumaţina galimų komplikacijų atvejus. Pacientai, kurie tampa sveikatos prieţiūros

komandos dalimi, labiau pasitiki savimi ir geba geriau kontroliuoti save įvairiais aspektais. Atsiranda

atsakomybės ir savikontrolės jausmas, noras rūpintis savimi, kuris turi įtakos ne tik pacientų sveikatos

būklei, bet ir gyvenimo kokybei.

1.3. Gyvenimo kokybė

Kaip ir daugelis kitų lėtinių ligų, galutinės stadijos lėtinis inkstų nepakankamumas yra

nepagydomas [88]. Yra galimos trys gydymo galimybės: inksto transplantacija, peritoninė dializė ir

26

hemodializė. Kiekvienas šių pakaitinės inkstų transplantacijos būdu įneša savitas gyvenimo būdo

korekcijas, pasiţymi tiek privalumais, tiek trūkumais [12]. Vystantis nefrologijos mokslui, vis tobulėja

lėtinio inksto nepakankamumo gydymas, patys pakaitinės inkstų terapijos metodai, tačiau visiškai

pasveikti neįmanoma [88]. Todėl mokslininkus nuo pat šių gydymo metodų atsiradimo pradţios domina

jais gydomų pacientų gyvenimo kokybės skirtumai [12]. Taigi, šiame kontekste didelę prasmę įgyja ne tik

gyvenimo trukmė, bet ir jo kokybė [88].

Gyvenimo kokybės apibrėţimas, pateiktas Pasaulio sveikatos organizacijos, nurodo, kad

gyvenimo kokybė tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos,

kurioje individas gyvena, poţiūriu susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais ir interesais [89].

Kaip teigia Janušauskaitė (2003), gyvenimo kokybė išreiškia ne vien sąlygas, kuriomis gyvena

ţmonės. Daug svarbiau yra subjektyvus savo gyvenimo kokybės vertinimas, apibūdinant fizinę sveikatą,

dvasinę būseną, jausmus, įvardijant vertybes, gyvenimo prioritetus [90].

Medicinoje vartojama gyvenimo kokybės sąvoka, yra suprantama kaip fizinės, psichinės ir

socialinės paciento gerovės įvertinimas [89]. Medicinos mokslinėje literatūroje daţniausiai naudojami šie

su sveikata susijusios gyvenimo kokybės apibrėţimai:

paciento suvokimas apie jo vietą gyvenime, pasaulėţiūros ir kultūriniame kontekste, susietame su

jo tikslais, lūkesčiais, standartais ir interesais;

plyšys tarp paciento pasiekimų ir lūkesčių. Kuo maţesnis plyšys, tuo aukštesnė gyvenimo

kokybė;

tai paciento gerovės būklė sudaryta iš dviejų komponentų: gebėjimas atlikti kasdieninę veiklą,

kuri atspindi fizinę, psichologinę ir socialinę savijautą, bei paciento pasitenkinimo lygis,

įvertinantis ligos kontroliavimą [91].

T. Furmonavičius (2001) teigia, kad su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra neatitikimas tarp

sveikatos, kokios mes tikimės ir kokia ji yra [92].

Gustaitienė (2003) pateikia tris sritis, susijusias su sveikata susijusia gyvenimo kokybe [93]:

Fizinė sritis. Ji siejama su ţmogaus kasdienine veikla ir kitais gyvenimo tikslais, kuriems

reikalinga fizinė energija.

Socialinė sritis. Ši sritis apima paciento sugebėjimą integruotis į šeimos ir visuomenės gyvenimą,

bendrauti su draugais ir kaimynais.

Psichologinė sritis. Ji apima emocinę būseną, psichikos sveikatą, tai yra depresiją, baimę, pyktį,

laimę.

27

Gyvenimo kokybės analizė yra vertinga siekiant palyginti ir įvertinti tam tikros grupės ar su

sveikata susijusios būklės įtaką fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei, siekiant išsiaiškinti svarbiausius

gyvenimo kokybei įtakos turinčius veiksnius [94]. Taip yra skatinama rengti profilaktines sveikatos,

gyvenimo kokybės gerinimo programas, ieškoti būdų kaip spręsti su gyvenimo kokybe susijusias

problemas [95].

Veiksnių, turinčių įtakos ţmogaus gyvenimo, yra daug, pavyzdţiui, gyvenimo ir darbo sąlygos,

pajamos, šeimyninis gyvenimas, uţimtumas, socialinė parama ir materialinė gerovė, finansinė padėtis,

darbinė veikla, santykiai su aplinkiniais, sveikata, sveikatos prieţiūros galimybės, mityba, išsilavinimas,

ekologiniai veiksniai, socialiniai ir kultūriniai veiksniai ir kita [96,97]. Gyvenimo kokybė atspindi, kaip

asmuo suvokia savo padėtį gyvenime priklausomai nuo jo nustatytų tikslų, lūkesčių, interesų, kultūros ir

kitų vertybių [98].

Sveikata yra viena iš svarbiausių gyvenimo kokybės sudedamųjų dalių todėl, kad tik sveikas

individas gali padaryti savo gyvenimą visavertį [96,97].

Skirtingi pakaitinio inkstų funkcijos gydymo būdai gali turėti įtakos pacientų gyvenimo kokybei

[98]. 2007 metais JAV Nacionalinis kokybės forumas paskelbė apie naujoves vertinant šios šalies

galutinės stadijos inkstų nepakankamumu sergančių pacientų gydymo ir sveikatos prieţiūros kokybę [12].

Tarp 24 vertinimo parametrų, vertinančių hemodializės ir peritoninės dializės adekvatumą, laboratorinius

tyrimus, pirmą kartą rekomenduota reguliariai, kartą per metus, tirti pacientų, sergančių LIFN, gyvenimo

kokybę. Nuo 1980 metų JAV vyriausybė ir nefrologų bendruomenė įdėjo dideles pastangas dializės

procedūrų kokybės gerinimui. Dauguma pastangų buvo sutelktos į klinikinių rodiklių gerinimą, t.y.

pagrindinis dėmesys kreiptas į anemijos, dializės adekvatumo, kraujagyslių jungties, inkstų

nepakankamumo komplikacijų korekciją. Deja, per dešimtmetį nuo 1994 m. iki 2004 m., kai įdiegtos

KDOQI (Kidney Disease Outcomes Quality Initiative) gairės, JAV dializuojamų pacientų standartizuoto

mirtingumo rodiklis sumaţėjo tik 1,1 proc. [99]. Todėl nuspręsta sutelkti dėmesį ir tirti pacientą kaip visą

visumą, ir vertinti jo gyvenimo kokybę. Manoma, kad gyvenimo kokybės rodiklių tyrimai padės

medicinos darbuotojams įvertinti paciento būklę, nustatyti poreikius ir riziką, iškelti tikslus, kaip pagerinti

gyvenimo kokybę [100].

Šiuo metu gydymo dialize pagrindinis tikslas yra ne tik paiilginti pacientų išgyvenamumą, bet ir

uţtikrinti tam tikrą gyvenimo kokybės standartą [101]. Tiriant gyvenimo kokybę, siekiama kuo tikslesnės

informacijos apie paciento funkcinę būklę ir jo paties įvertinimo, kaip sveikata įtakoja jo gyvenimo

kokybę [92].

28

Svarbus gyvenimo kokybės kriterijus - sugebėjimas integruotis į visuomenę, buvimas visaverčiu

visuomenės nariu, sugebantis aktyviai dirbti ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Pradėjus dializes

procedūras iškyla daug įvairių problemų tiek pacientams tiek šeimos nariams [55].

Netikrumas, neuţtikrintumas, neţinomybė dėl sveikatos būklės, nesaugumo jausmas, baimė

mirti, sukrečia tiek pacientą, tiek jo artimuosius [58]. Todėl svarbu paciento artimiesiems išsiaiškinti, kaip

jie turėtų ir galėtų padėti savo šeimos nariui pakeisti gyvenimo būdą, susigyventi su naujais pokyčiais.

Reikia turėti kantrybės nugalėti naujus rūpesčius. Tai ypač rimtas stresas šeimoms, kurios ankščiau

neturėjo rimtesnių gyvenimo krizių [59].

Mokslininkai yra ištyrę, kad dializės procedūromis gydomų pacientų gyvenimo kokybei įtakos

turi demografiniai, klinikiniai, laboratoriniai veiksniai [102]. Dializuojamų pacientų gyvenimui įtakos turi

ir bendravimas su medicinos darbuotojais. Jų dėka galima pasiekti, kad pacientas pats pasiektų savo

pripaţinimą, pasijustų turintis pasirinkimo galimybę, kad jis nebevienišas, surastų savyje jėgų kovoti su

liga, įgytų vilties spręsti vidinius konfliktus [103].

Vienas iš pagrindinių dializės slaugytojų vaidmenų yra naujų slaugytojų ir techninio personalo

mokymas apie kokybiškos dializės procedūros atlikimą ir šių procedūrų efektyvumo svarbą. Šis mokymas

turi būti ne vienkartinis, o tęstinis. Tai yra labai svarbu hemodializuojamiems pacientams, nes kokybiškos

dializės gerina šių pacientų gyvenimo kokybę, sumaţina sergamumą ir mirtingumą [53].

Tačiau daţnas liūdesys, prislėgta nuotaika gali daryti neigiamą poveikį gyvenimo kokybei, bet ir

gerai ţinoma tai, kad depresija sergant LIFN gali pastebimai veikti mirštamumą [104]. Nepaisant

medicininės pagalbos prieinamumo, po hemodializės procedūrų pacientai išlieka nepatenkinti savo

gyvenimo kokybe, blogai jaučiasi, nes jų gyvenimas visiškai priklauso nuo pastovaus gydymo. Tokie

ţmonės paprastai nedirba, sumaţėja jų savirealizacija, jie tampa priklausomi nuo kitų.

Taigi siekiant uţtikrinti ir nuolat gerinti gyvenimo kokybę, būtina sveikatos prieţiūrą orientuoti į

pacientą, ypatingą dėmesį kreipiant į jo poreikius ir lūkesčius sveikatos prieţiūros srityje [105].

Apibendrinus galima daryti prielaidą, kad gyvenimo kokybė, kaip sąvoka naudojama medicinoje,

yra suprantama kaip fizinės, psichinės ir socialinės paciento gerovės įvertinimas. Dializuojamiems

pacientams svarbu jaustis uţtikrintai, saugiai, išsaugoti sveikatą, gebėti kontroliuoti ligą, gyventi

motyvuotai bei susitaikyti su esamais pokyčiais. Nors yra nustatyta, kad demografiniai, klinikiniai,

laboratoriniai veiksniai daro įtaką dializuojamų pacientų gyvenimo kokybei, tačiau siekiant ją nuolat

gerinti, svarbu atlikti gyvenimo kokybės tyrimus. Tyrimai padėtų nustatyti sąsajas kaip dializuojamų

pacientų gydymas ir slauga keičia paciento fizinę, funkcinę, psichologinę ir socialinę funkcijas, bei

išsikelti tikslus, kaip pagerinti gyvenimo kokybę taikant hemodializę ir peritoninę dializę.

29

1.4. Nuovargis

Nuovargis – viena didţiausių problemų šiuolaikinėje visuomenėje. Tai daugiamatis reiškinys,

kuris pasireiškia kaip ţmogaus būsena, kuri apibrėţiama subjektyviomis ir objektyviomis savybėmis.

Subjektyviosios savybės - fiziniai nusiskundimai, dirglumas, apsnūdimas/mieguistumas,

apatiškumas, nesidomėjimas aplinka, introspekcija, sumaţėjęs darbingumas, padidėjęs poilsio poreikis,

nesugebėjimas atstatyti energijos po miego.

Objektyviosios savybės - nuolatinis ir neįveikiamas energijos trūkumas, nesugebėjimas

palaikyti įprastinio fizinio aktyvumo lygio, suvokimas, kad atlikti įprastus uţdavinius reikalinga

papildoma energija, kaltės jausmas uţ įsipareigojimų neįvykdymą, pervargimas [5].

Remiantis gydytojų specialistų rekomendacijomis, nuovargis apibūdinamas kaip subjektyvus

fizinės ir (ar) protinės energijos trūkumas, kuris individo ar priţiūrinčiojo suvokiamas kaip turintis

neigiamos įtakos kasdieniam pageidaujamam aktyvumui [106].

Nuovargį gali sąlygoti daugybė vidinių ir išorinių veiksnių [25]. Jis gali būti skirstomas į ūminį ir

lėtinį. Ūminis išsivysto esant tam tikroms aplinkybėms, po fizinio aktyvumo ar šilumoje. Tuo tarpu lėtinio

pastovaus nuovargio trukmė - ilgiau nei 6 savaitės, iš kurių 50 proc. dienų riboja fizinį aktyvumą ar daro

įtaką gyvenimo kokybei [106].

Nuovargio atsiradimas yra susijęs su šiais aplinkos veiksniais - darbu, mityba, temperatūra,

lėtiniu miego trūkumu, cirkadinio ritmo kaita ir įvairiomis ligomis, negalavimais, psichologiniais

veiksniais bei negebėjimu su jais susidoroti [20].

Sergantiesiems įvairiomis ligomis nuovargis yra daţnas ir nevienareikšmis. Dėl daugiamatės

išraiškos nuovargis yra sudėtinga problema [20]. Vieni skundţiasi fiziniu nuovargiu, kiti – protiniu, dar

kiti – bendru, bet jis visada pasireiškia kaip jausmas ir subjektyvus savo organizmo būklės įvertinimas

[107].

Nors nuovargį juntame visi: tiek sveiki, tiek sergantieji, tačiau sveikiems ţmonėms jis yra

signalas, primenantis, kad reikia sustoti ir leisti organizmui atgauti jėgas ir tokiu būdu apsaugoti

organizmą nuo pervargimo [108]. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad ši negalia plačiai paplitusi tarp

pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, bet sergantiesiems nuovargis nėra tas signalas, kuris primena apie

organizmui reikalingą poilsį [20]. Jis virsta nuolatine būsena, kuri įtakoja sergančiųjų gyvenimo kokybę

[108].

Nuolatinis nuovargis neigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę - apriboja jų savarankiškumą

ne tik namų aplinkoje, bet ir socialinėje ir darbinėje veiklose [25]. Todėl didelis dėmesys turi būti

30

kreipiamas į nuovargio sumaţinimą arba visišką jo pašalinimą, kad sergantieji galėtų gyventi visavertį

gyvenimą [23].

Siekiant uţtikrinti optimalią pacientų, sergančių lėtinio nuovargio sindromu, gyvenimo kokybę

svarbu ne tik tinkamai ją vertinti, bet ir taikyti nuovargio ir kitų simptomų valdymo priemones [24]. Todėl

vertinant paciento juntamą nuovargį svarbu įvertinti ir kitus jį įtakojančius veiksnius: skausmą, pykinimą

ir vėmimą, funkcinį aktyvumą [25]. Tinkamas šių simptomų valdymas uţtikrintų geresnę jų gyvenimo

kokybę ir sumaţintų apribojimus jų kasdieninėje veikloje [24].

Paskutinės stadijos inkstų liga yra daţna lėtinė liga, kurios paplitimas vis labiau didėja. Nors

inkstų funkciją iš dalies atstoja dializės procedūros, pacientams, sergantiems paskutinės stadijos inkstų

liga, yra būdingi įvairūs šios ligos simptomai, pvz., nuovargis, šleikštulys, vėmimas, miego sutrikimai ir

nieţulys, kurie sukelia kasdienį išsekimą, verčia pasijusti silpnais [109]. Daugumai pacientų, kuriems

taikomos pakaitinės inkstų terapijos procedūros, nuovargis yra silpninantis simptomas arba šalutinis

efektas [110]. Jo paplitimas yra nuo 60 proc. iki 97 proc., jis yra vertinamas, kaip simptomas, pagal kurį

galima daryti išvadas apie galimus širdies negalavimus ir mirtingumo procentą [109]. Kadangi nuovargis

įtakoja ir kenkia gyvenimo kokybei, bei kai kurių pacientų tarpe yra vertinamas, kaip kur kas svarbesnis

dalykas, nei išgyvenamumas, dėl to padidėja mirštamumo pavojus dializuojamiems pacientams [111].

Šiuo metu nepakanka ţinių apie skirtumus tarp bendrinio nuovargio ir to nuovargio, kuris yra siejamas su

dialize, tačiau su simptomų sunkumu ir jų paplitimu yra siejami įvairūs veiksniai. Veiksniai gali būti

skirstomi į [112]:

socialinius ir demografinius - įskaitant amţių, dializės trukmę, lytį ir rasę;

klinikinius veiksnius - įskaitant anemiją, anoreksiją, mitybą, lėtinį uţdegimą, miego

sutrikimus, fizinį neaktyvumą, gretutines ligas ir depresiją;

laboratorinius veiksnius - tame tarpe Kt/V, kreatinino ir šlapalo koncentracija serume bei

prieskydinės liaukos hormono lygį [112].

Klinikiniai, socialiniai ir su dialize susiję veiksniai yra įvardijami, kaip galimos nuovargio

prieţastys. Prasta mityba, anemija, uţdegiminiai pokyčiai, miego sutrikimai ir depresija tėra kelios

nuovargio prieţastys. Tačiau nėra paprasta nustatyti nuovargio prieţastį dializuojamiems pacientams. Tai

sudėtingas procesas, kuris apima įvairius pacientų sveikatos aspektus, taip pat įvairius socialinius ir

elgsenos veiksnius, kurie priklauso nuo pacientų sveikatos charakteristikos ir protinės elgsenos [112].

Literatūros šaltiniuose, kuriuose yra rašoma apie dializuojamų pacientų nuovargį, minima, kad

nuovargis pirmiausia daro poveikį ţmogaus fizinei ir protinei gerovei. Fizinį nuovargį pacientai

apibūdino, kaip nuolatinį energijos trūkumą, kuris suintensyvėja dializės dienomis. Nuovargis neigiamai

31

veikia pacientų fizinį funkcionavimą, neleidţia ţmogui uţsiimti visaverte veikla, sumaţėja jo aktyvumas,

pablogėja protinė ir fizinė gyvenimo kokybė. Jis daro poveikį pacientų gebėjimui uţsiimti kasdiene veikla,

kuri trunka kur kas ilgiau, kai pacientai yra pavargę, todėl jie jaučiasi nuošalyje nuo kitų asmenų bei

visuomenės. Nuovargis taip pat neigiamai veikia pacientų gebėjimą įsiminti ir susitelkti ties pokalbiais,

bei susigaudyti tame, kas vyksta aplink. Kai kurie pacientai jaučiasi tokie nuvargę, kad net negali tinkamai

komunikuoti su kitais asmenimis, todėl jiems sunku uţmegzti artimus santykius. Akivaizdu, kad

nuovargis vargina pacientus, kuriems yra taikomos pakaitinės inkstų terapijos – dializės procedūros, ir

trukdo jiems įsitraukti netgi į paprasčiausią fizinę ir protinę veiklą [109].

Egzistuoja daugybė sunkumų, su kuriais susiduria dializės specialistai. Nesant patikimos, svarios

ir jautrios nuovargio vertinimo skalės yra sunku aiškiai nustatyti šį simptomą. Mieguistumo ir depresijos

simptomai iš dalies sutampa su nuovargiu, todėl yra sunku apsispręsti dėl tikslingo gydymo. Be to, dėl

daugumos lėtinių sveikatos būklių, kurios būdingos dializuojamiems pacientams, gali išsivystyti nuovargis

ir jų įtakoje gali pasireikšti diena iš dienos ir ištisą parą kamuojantis nuovargis. Atsakymas, kaip būtų

galima nustatyti ir kovoti su nuovargiu, yra mūsų supratimo apie galimus tarpinius veiksnius gilinimas

[110]. Todėl nuovargio simptomų kontrolė yra esminis dalykas, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę

dializuojamiems pacientams. Tačiau aiškiai nepakanka informacijos apie tai, kaip pacientai, kuriems yra

taikomos dializės procedūros, sugeba susidoroti su savo nuovargiu [111].

Siekiant padėti šiems pacientams, svarbu suprasti, kas yra nuovargis ir kaip jį kontroliuoti šio tipo

pacientams [109]. Todėl svarbu kiek galima labiau įsigilinti į šį reiškinį ir identifikuoti tam tikras

dializuojamų pacientų grupes, kurie yra stipriai linkę patirti nuovargį. Tai padėtų sveikatos prieţiūros

specialistams anksčiau imtis reikiamų priemonių ir veikti ta linkme, kad būtų galima uţkirsti kelią šiam

silpninančiam simptomui [111].

Pacientai kuriems yra taikoma dializė, turi rasti būdus, kaip galėtų suvaldyti juos kamuojantį

nuovargį ir sušvelninti jo padarinius. Kadangi nuovargis neigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę,

todėl didelis dėmesys turi būti kreipiamas į nuovargio sumaţinimą arba jo pašalinimą, kad dializuojami

pacientai galėtų gyventi visavertį gyvenimą [109].

Apibendrinant galima teigti, kad nuovargis neigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę.

Veikiami nuolatinio nuovargio, pacientai negali uţsiimti visaverte veikla, sumaţėja jų aktyvumas,

pablogėja protinė ir fizinė gyvenimo kokybė. Nuovargis taip pat neigiamai veikia pacientų gebėjimą

įsiminti ir susitelkti ties pokalbiais. Akivaizdu, kad nuovargis vargina pacientus, kuriems yra taikomos

pakaitinės inkstų terapijos – dializės procedūros, ir trukdo jiems įsitraukti netgi į paprasčiausią fizinę ir

protinę veiklą, dėl to jie jaučiasi nuošalyje nuo kitų asmenų bei visuomenės. Dializuojamų pacientų

32

nuovargio tyrimai padėtų medicinos specialistams identifikuoti pacientus, patiriančius nuolatinį nuovargį,

uţtikrinti visas reikiamas priemones nuovargiui sumaţinti ar visiškai pašalinti, taip uţtikrinant geresnę

gyvenimo kokybę.

1.5. Lietuvoje atlikti tyrimai, nagrinėjantys hemodializuojamų pacientų gyvenimo

kokybę

Nagrinėjant hemodializuojamų pacientų gyvenimo kokybę, norėta išsiaiškinti kokie tyrimai ir jų

rezultatai buvo daryti ir publikuoti Lietuvoje per pastaruosius 5 metus. Buvo atlikta paskutinių 5 metų

Lietuvos medicininių ţurnalų (,,Medicina―, ,,Visuomenės sveikata― ,,Lietuvos bendrosios praktikos

gydytojas―, ,,Sveikatos mokslai―, ,,Gerontologija―, ,,Medicinos teorija ir praktika―, ,,Lietuvos

endokrinologija― ir ,,Lietuvos gydytojo ţurnalas―) apţvalga, kurioje nagrinėjama hemodializuojamų

pacientų gyvenimo kokybė, gyvenimo pokyčių analizė, išgyvenamumo sąsajos su gyvenimo kokybe.

Kuchareva N, Mockienė V, Rugevičienė O, ir Vasyliūtė I. 2013 metais atliko hemodializuojamų

pacientų gyvenimo kokybės pokyčių analizę [113]. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti hemodializuojamų

pacientų gyvenimo kokybės pokyčius. Tyrimui atlikti naudotas anoniminis inkstų ligomis sergančiųjų

pacientų gyvenimo kokybės klausimynas (angl. Kidney Disease Quality of Life Short Form, KDQOL-

SFTM

, version 1.3) [113].

Kaip parodė atliktas tyrimas, hemodializuojami pacientai savo sveikatą daţniausiai apibūdina

kaip patenkinamą (53,4 proc. ir 54,4 proc.) ir gerą (20,3 proc. ir 21,6 proc.), po 6 mėn. atsakymai beveik

nepakito. Atlikus pakartotinį tyrimą net 18,6 proc. pacientų nurodė, kad, palyginti su praėjusių metų

sveikata, ji yra daug blogesnė nei prieš metus, nors pirmo tyrimo metu tai akcentavo tik 0,8 proc. pacientų.

Atlikus tyrimą nustatytas depresijos lygio, miego ir skausmo jutimo tarpusavio ryšys. Pacientai, turintys

depresijos simptomų kenčia dėl blogos miego kokybės, juos labiau vargina įvairios lokalizacijos skausmai

[113].

Tyrėjai nustatė, kad hemodializuojamų pacientų kasdieniam gyvenimui inkstų ligų poveikis tiek

pirmojo, tiek pakartotinio tyrimo metu buvo vertintas beveik vienodai: 5,5 ir 5,3 balo (po 6 mėn.). Abiejų

tyrimų etapų metu beveik pusė pacientų nurodė, kad liga trukdo dirbti mokamą darbą.

Autorių atliktas tyrimas parodė, kad pasitenkinimas slaugos paslaugomis buvo labai aukšto lygio:

tai paţymėjo 95,2 proc. pacientų (1 etapo) ir 94,6 proc. tiriamų asmenų pakartotinio tyrimo po 6 mėn.

metu, tačiau statistiškai reikšmingų pokyčių nenustatyta. Pacientai, paţymėjo kad dializės personalas

padeda susitvarkyti su ligos pasekmėmis [113].

33

Pasak autorių, gyvenimo kokybės rodmenims įtakos neturėjo lytis ir šeiminė padėtis, tačiau

vidutinio stiprumo dydţiais koreliavo su išsilavinimu ir amţiumi. Pacientų išsilavinimas vidutinio

stiprumo lygiu koreliavo su aktyvia veikla, labai dideliu energingumu per pastarąsias 4 sav., akcentavimu,

kad fizinė sveikata trukdė veiklai darbe ir namuose. Hemodializuojamų pacientų amţius vidutinio

stiprumo atvirkštiniu ryšiu koreliavo su lipimu laiptais vieną ar kelis aukštus, didesnių atstumu ėjimu,

labai dideliu energingumu per pastarąsias keturias savaites, akcentavimu, kad turėjo daug energijos [113].

Hemodialize gydomų pacientų gyvenimo kokybę – literatūros apţvalgą 2011 metais, LSMU MA

Nefrologijos Klinikoje atliko Kušleikaitė N, Bumblytė I, A. [102]. Straipsnis parengtas remiantis

mokslinės literatūros analizės rezultatais. Kaip teigia Kušleikaitė N, ir Bumblytė I, A. (2011),

mokslininkai yra ištyrę, kad dialize gydomų pacientų gyvenimo kokybei įtakos turi demografiniai,

klinikiniai, laboratoriniai veiksniai. Todėl jų tyrimo tikslas buvo išnagrinėti šiuose straipsniuose įtaką

turinčius veiksnius. Atlikus literatūros apţvalgą, autorės teigia, kad šiuo metu gydymo dialize tikslas – ne

tik prailginti pacientų išgyvenimą, bet ir uţtikrinti gyvenimo kokybę, kuri įvertinti galima pagal paties

paciento pildomą klausimyną. Yra sukurta daug gyvenimo kokybės instrumentų. Pasak autorių, remiantis

literatūros analize, dializuojamų pacientų gyvenimo kokybė tyrinėta gana plačiai. Moksliniais tyrimais

siekta nustatyti, kurie medicininiai ar socialiniai veiksniai turi įtakos gyvenimo kokybei. Pacientų amţius

yra vienas svarbiausių gyvenimo kokybei įtakos turinčių veiksnių, tačiau įvairūs autoriai šią įtaką vertina

skirtingai. Autorės pabrėţia, kad lyties įtaką dialize gydomų pacientų gyvenimo kokybei vertinama

prieštaringai [102].

Literatūros duomenimis albumino, hemoglobino ir hematokrito kiekiai serume yra daţniausi

laboratoriniai rodikliai, tirti kaip potencialūs veiksniai, turintys įtakos dialize gydomų pacientų gyvenimo

kokybei [102].

Kušleikaitė N, ir Bumblytė I, A. (2011) straipsnyje nurodo, kad vertinant socialinės ir

ekonominės padėties bei gyvenimo kokybės ryšį, dauguma autorių teigia, kad didesnės pajamos ir

gyvenimas kartu su šeima bei socialinis palaikymas yra susiję su geresne pacientų gyvenimo kokybe. Taip

pat svarbus nagrinėjamas ryšys tarp paciento gydymo iki dializiniu laikotarpiu ir gyvenimo kokybės

pradėjus dializes. Autorės nurodo, kad Sesso ir bendraautoriai dar 1997 m. publikuotame straipsnyje teigė,

kad predializės klinikos lankymas, ruošiant pacientą pakaitinei inkstų terapijai, turėjo teigiamos įtakos

pacientų gyvenimo kokybei pradėjus gydymą dializėmis [102].

Apibendrinus atliktų mokslinių tyrimų duomenis, autorės teigia, kad hemodialize gydomų

pacientų gyvenimo kokybei įtakos turi grupė veiksnių, iš kurių dalies (lyties, amţiaus) keisti negalima,

tačiau nemaţa dalis veiksnių yra modifikuojami, t.y. hemoglobino, albumino kiekiai serume, dializės

34

dozė, nefrologo konsultacijos bei lėtinio inkstų nepakankamumo gydymas ikidializiniu laikotarpiu.

Kadangi nemaţai autorių pateikia prieštaringus duomenis, reikalingi tolesni veiksnių, turinčių įtakos

dialize gydomų pacientų gyvenimo kokybei, tyrimai, įrodantys įvairių gydymo strategijų įtaką gyvenimo

kokybei [102].

Kušleikaitė N, Bumlytė I, A., Kuzminskis V, ir Vaičiūnienė R. 2010 m. nagrinėjo hemodialize

gydomų pacientų gyvenimo kokybės ir išgyvenimo sąsajas [114].

Autoriai teigia, kad medicinos literatūroje pateikiama prieštaringų duomenų apie šių pacientų

gyvenimo kokybės ir mirtingumo sąsają, o gyvenimo kokybės kitimo ir mirtingumo sąsaja yra maţai

tyrinėta. Šio tyrimo tikslas – įvertinti, ar gyvenimo kokybė ir jos kitimas turi įtakos hemodialize gydomų

pacientų mirtingumui [114].

Perspektyviojo tyrimo metu, kuris buvo atliktas Kauno Medicinos Universiteto ligoninėje, buvo

įtraukti nuolatine hemodialize gydomi pacientai. Gyvenimo kokybė tirta kasmet naudojant patvirtintą

lietuvišką trumpos formos SF-36 (angl. Short Form-36) klausimyno versiją [114].

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tarp hemodializuojamų pacientų su sveikata susijusi gyvenimo

kokybė yra laikoma nepriklausomu mirtingumą pranašaujančiu veiksniu. Laikui bėgant su sveikata

susijusios gyvenimo kokybės pasikeitimas suteikia papildomos informacijos, kuri leidţia numatyti tolesnį

tokių pacientų mirtingumą. Reikia atlikti naujus tyrimus, kurie leistų įvertinti, ar intervencijos, kurios

padeda pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, taip pat sumaţina hemodializuojamų pacientų

mirties riziką [114].

35

3 lentelė. Mokslinių straipsnių, nagrinėjančių hemodializuojamų pacientų gyvenimo kokybę, analizė [113,102,114].

AUTORIAI

METAI

RESPONDENTAI

(n)

NAUDOTI

KLAUSIMYNAI

REZULTATAI

Kuchareva N, Mockienė V,

Rugevičienė O, Vasyliūtė I.

2013 Vakarų Lietuvos regiono

sveikatos prieţiūros

įstaigose

hemodializuojami

pacientai.

1 tyrimo metu n148;

2 tyrimo metu, (po 6

mėn.) n=125.

Inkstų ligomis sergančiųjų

pacientų gyvenimo

kokybės klausimynas

(angl. Kidney Disease

Quality of Life Short

Form, KDQOL-SFTM

),

version 1.3.

Hemodializuojami pacientai daţniausiai savo

sveikatą apibūdino kaip patenkinamą, o

sveikatos rodikliai statistiškai reikišmingai

koreliavo su išsilavinimu ir amţiumi.

Kušleikaitė N, Bumblytė I,

A.

2011 Literatūros apţvalga.

-

Hemodialize gydomų pacientų gyvenimo

kokybei įtakos turi grupė veiksnių, iš kurių

dalies (lyties, amţiaus) keisti negalima,

tačiau nemaţa dalis veiksnių yra

modifikuojami, t.y. hemoglobino, albumino

kiekiai serume, dializės dozė, nefrologo

konsultacijos bei lėtinio inkstų

nepakankamumo gydymas ikidializiniu

laikotarpiu.

Kušleikaitė N, Bumblytė I,

A, Kuzminskis V,

Vaičiūnienė R.

2010 Kauno klinikose

nuolatine hemodialize

gydomi pacientai n183.

Su sveikata susijusios

gyvenimo kokybės

vertinimas naudojant SF-

36 klausimyną (angl.

Short Form-36)

Gyvenimo kokybė ir gyvenimo kokybės

blogėjimas yra nepriklausomi veiksniai,

susiję su hemodialize gydomų pacientų

mirtingumu.

36

Apibendrinant penkių pastarųjų metų mokslinės literatūros apţvalgą, galima teigti, kad pacientų

atliekančių hemodializę gyvenimo kokybės tyrimų yra nedaug. Tuo tarpu pacientų, kuriems taikoma

peritoninė dializė gyvenimo kokybės tyrimų nėra atlikta. Galima daryti prielaidą, kad ši dializės rūšis nėra

plačiai taikoma Lietuvoje, todėl nėra tyrimų, nagrinėjančių šių pacientų gyvenimo kokybę. Suteikiant

didesnį dėmesį gyvenimo kokybės tyrimams tiek hemodializuojamiems pacientams, tiek peritoninę dializę

taikantiems, būtų galimybė palyginti šių dviejų pakaitinių inkstų terapijos metodų įtaką gyvenimo

kokybei, taip uţtikrinant dar daugiau informacijos, pacientams renkantiems vienokį ar kitokį metodą.

Apibendrinant visą literatūrinę apţvalgą, galima teigti, kad dializė yra gyvybiškai svarbi

procedūra pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu. Koks pakaitinės inkstų terapijos būdas bus

taikomas, priklauso nuo paciento. Nors dializės procedūros labai paveikia tiek asmeninį, tiek socialinį

paciento gyvenimą, tačiau dializė pagerina pacientų gyvenimo kokybę. Šiuo atveju svarbus vaidmuo

atitenka medicinos darbuotojams, kurie pacientą informuoja, moko kaip susitaikyti ir susigyventi su liga.

Mokymasis, švietėjiška veikla, lavinimasis ir pastangos rūpintis savimi padeda geriau priprasti prie

dializės reţimo. Tik atlikdami dializuojamų pacientų gyvenimo kokybės tyrimus, galime nustatyti

veiksnius įtakojančius pacientų gyvenimo kokybę ir būdus, kaip pagerinti jų kasdieninį gyvenimą bei

sumaţinti patiriamą nuovargį.

37

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tiriamųjų atranka

Į tyrimą buvo įtraukti visi pacientai, kurie buvo gydomi pakaitine inkstų terapiją ir tuo metu

pasirinkę ambulatorines hemodializės (HD) bei peritoninės dializės (PD) paslaugas VšĮ Vilniaus miesto

ligoninėse (išskyrus privačius dializės centrus). Tyrimo metu, VšĮ Vilniaus miesto ligoninėse, pagal

pateiktus dializės skyriaus administracijos sąrašus, ambulatorinėms dializėms atlikti buvo prisiregistravę

148 pacientai.

Tiriamųjų įtraukimo ir išbraukimo kriterijai buvo parengti remiantis tyrime naudoto klausimyno

„Inkstų liga ir gyvenimo kokybė― (angl. Kidney Disease and Quality of Life KDQOLTM

-36), nurodytomis

rekomendacijomis.

Pacientų įtraukimo į tyrimą kriterijai:

1. amţius ≥ 18 metų;

2. dializės atliekamos daugiau ≥ 3 mėn.;

3. pacientai, kuriems hemodializė ambulatoriškai taikoma 2-3 k/sav.;

4. pacientai, atliekantys peritoninę dializę, 1-2 k/mėn. atvykstantys ambulatoriškai nefrologo

konsultacijai.

Išbraukimo kriterijai:

1. dokumentuota demencija;

2. pacientai, gydomi stacionare, kuriems taikoma hemodializė;

3. pacientai, kurie dializuojami < 3 mėnesius ir (ar) dializė atliekama < 2 k/sav.;

4. pacientai, gydomi stacionare, kuriems taikoma peritoninė dializė;

5. pacientai su ūmia psichoze;

6. pacientai, kurie atsisakė pildyti klausimyną;

7. nesupranta lietuvių kalbos;

8. pacientai negalintys uţpildyti klausimyno, dėl paţinimo funkcijų sutrikimo [115].

Tyrime buvo atrinktas 141 pacientas, visi atrinkti pacientai sutiko dalyvauti tyrime: 108

pacientai, kuriems taikoma hemodializė ir 33 pacientai, kuriems taikoma peritoninė dializė. Atsako daţnis

– 100,0 proc. Manoma, kad tokį atsako daţnį lėmė pačios tyrimo autorės dalyvavimas tyrime, bei

teigiamas administracijos poţiūris atliekant tyrimą.

Į tyrimą nebuvo įtraukti 7 pacientai, kadangi neatitiko įtraukimo į tyrimą kriterijų (1 pacientas,

dializavosi < 3 mėn., 2 pacientams dializė buvo atliekama 1 k/sav.; 2 pacientai, nesupranta lietuvių kalbos;

38

1 pacientas atsisakė pildyti klausimyną bei 1 pacientas negalėjo uţpildyti klausimyno, dėl paţinimo

funkcijų sutrikimo) (ţr. 4 lentelę).

4 lentelė. Tiriamųjų pacientų atrankos į tyrimą vykdymas

Vilniaus ligoninės

Pacientai, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija, (n)

Hemodializė Peritoninė

dializė

Neatitiko įtraukimo kriterijų

Hemodializė Peritoninė

dializė

VšĮ Vilniaus universitetinė

ligoninė Santariškių klinikos 44 23 1 -

VšĮ Vilniaus miesto klinikinė

ligoninė 37 - 2 -

VšĮ Vilniaus miesto klinikinė

ligoninė Antakalnio filialas 27 10 2 2

VISO 108 33 5 2

n141 n7

Tyrimo objektas - pacientų, gydomų pakaitine inkstų terapija, gyvenimo kokybė ir nuovargis.

2.2. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas 2014 m. liepos – 2014 m. lapkričio mėnesiais. Tyrimui atlikti pasirinktos

tris Viešosios Vilniaus miesto ligoninės, teikiančios hemodializės (HD) bei peritoninės dializės (PD)

paslaugas ambulatoriniams bei stacionare gydomiems pacientams:

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose – Dializių skyriuje;

VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje – Hemodializės poskyryje;

VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Antakalnio filiale – Hemodializės skyriuje bei

Peritoninės dializės poskyryje.

Tyrime dalyvavo pacientai, tuo metu pasirinkę ambulatorines hemodializės (HD) bei peritoninės

dializės (PD) paslaugas šiose ligoninėse (išskyrus privačius dializės centrus).

Tyrimo planavimas buvo vykdomas pagal autorės parengtą tyrimo eigos schemą (ţr. 1 pav.).

Taikytas aprašomojo kiekybinio tyrimo instrumentas – anketinė apklausa. Parengus anketas buvo atliktas

bandomasis tyrimas, siekiant nustatyti, ar anketų klausimai yra informatyvūs ir suprantami pacientams.

Bandomojo tyrimo metu, atsitiktiniu būdu, buvo išrinkti ir apklausti 6 pacientai, kuriems taikomos

ambulatorinės hemodializės (HD) bei peritoninės dializės (PD) paslaugos VšĮ Vilniaus universiteto

ligoninėje Santariškių klinikose – Dializių skyriuje. Pacientai buvo informuoti apie tyrimą, supaţindinti su

39

tyrimo tikslu, atlikimo būdu ir anketų pildymo taisyklėmis. Bandomojo tyrimo rezultatai parodė, kad

anketų klausimai ir atsakymo variantai pacientams buvo aiškūs ir suprantami, todėl tyrimo duomenys

buvo įtraukti į duomenų bazę.

Prieš atliekant pacientų atranką, visų trijų Viešųjų įstaigų, Dializių skyriaus administracija,

pateikė pacientų sąrašus, kuriems ambulatoriškai taikoma pakaitinė inkstų terapiją, todėl buvo ţinomas

tikslus pacientų skaičius.

Pacientai, kuriems buvo taikoma hemodializė, buvo apklausiami procedūros metu, suderinus

tinkamą laiką su pacientu bei medicinos personalu. Tuo tarpu pacientai, kuriems taikoma peritoninė

dializė, buvo apklausiami atvykus konsultacijai pas nefrologą, suderinus tinkamą laiką su pacientu.

Anketas pildė patys pacientai, padedami tyrėjos. Klausimyno pildymas truko 15-20 min.

40

1 pav. Tyrimo schema

Mokslinės literatūros paieška ir analizė

Parengti klausimynai:

1.Autorės sukurta anketa

2.Inkstų liga ir gyvenimo kokybė klausimynas(angl. Kidney Disease Quality of Life, KDQOL-36 )

3.Daugiamatis nuovargio inventorius

klausimynas (angl. The Multidimensional Fatigue

Inventory, MFI-20)

LSMU Bioetikos centro leidimasNr. BEC-KS(M) - 133, 2013-12-04

Anketinė apklausa

DIALIZĖN=141

PERITONINĖ

DIALIZĖ

n=33

HEMODIALIZĖ

n=108

Bandomasis tyrimas

Duomenų rinkimas

Duomenų bazės sudarymas

Statistinė duomenų analizė

Rezultatai, jų aptarimas

Išvados

Rekomendacijos

41

2.3. Tyrimo etika

Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-KS(M)-133), išduotas

2013-12-04 (ţr. 2 priedą).

Pacientai buvo informuoti apie tyrimą, jo tikslą. Sutikusieji dalyvauti tyrime, pasirašė informuoto

asmens sutikimo formas. Pacientų konfidencialumas buvo uţtikrintas, nes tyrime naudotos anketos

anoniminės: tiriamojo vardo, pavardės, adresų nebuvo klausiama. Tyrimo rezultatai skelbiami tik

apibendrinti.

2.4. Klausimynai

Autorės sukurta anketa, skirta hemodializuojamiems bei peritonine dialize gydomiems pacientams.

Šiam tyrimui atlikti buvo parengtas tyrimo instrumentas – autorės sukurta anketa, sudaryta

remiantis moksline literatūra ir praktika.

Anketa atspindi pacientų sociodemografinius duomenis, pakaitinės inkstų terapijos

(hemodializės, peritoninės dializės) būdus, slaugos problemas bei laboratorinius tyrimų duomenis.

Hemodializę ir peritoninę dializę atliekančių pacientų kai kurie klausimai skyrėsi, priklausomai nuo to,

kokia pakaitinė inkstų terapija jiems taikoma.

Laboratoriniai tyrimo duomenys buvo sudaryti remiantis LR Sveikatos Apsaugos Ministro

Įsakymu ,,Dėl dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų patvirtinimo“, 2004 m.

rugsėjo 23d. Nr. V-661, Vilnius [2].

Anketą, skirtą hemodializuojamiems pacientams sudaro 13 klausimų, peritoninę dializę

atliekantiems pacientams sudaro 12 klausimų (ţr. 3,4 priedą).

5 lentelė. Anketos, kurią sudarė autorė, dalys

Nr. Anketos dalys Pacientai, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija

HEMODIALIZĖ PERITONINĖ DIALIZĖ

1. Sociodemografiniai

duomenys

Anketos 1 - 6 klausimai, vertina:

lytį, amţių, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, gyvenamąją vietą, bei darbo

pobūdį.

2. Pakaitinės inkstų

terapijos būdai

Anketos 7 – 10 klausimai, vertina:

hemodializės atlikimo laiką

(metai/mėnesiai), (k./sav),

sergamumą cukriniu diabetu, bei per

kokią jungtį atliekama procedūra.

Anketos 7 – 9 klausimai, vertina:

dializės atlikimo laiką

(metai/mėnesiai), sergamumą

cukriniu diabetu, bei peritoninės

dializės rūšį.

42

5 lentelės tęsinys

3. Slaugos problemos

Anketos 11 - 12 klausimai, Anketos 10 - 11 klausimai,

vertina: slaugos problemas. Ši anketos dalis sudaryta iš klausimų -

teiginių, pasirenkant atsakymą „Taip“ arba „Ne“. (Pacientai galėjo

pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas).

4. Laboratoriniai

tyrimai

Anketos 13 klausimas,

(buvo įrašomi paskutiniai

laboratoriniai tyrimo duomenys,

prieš atliekant hemodializę)

Anketos 12 klausimas,

(buvo įrašomi paskutiniai

laboratoriniai duomenys)

Vertinami laboratorinių tyrimų duomenys.

Pacientams, gydomiems pakaitine inkstų terapiją (hemodialize ir

peritonine dialize) laboratorinių tyrimų periodiškumas vyksta vieną kartą

per mėnesį. Šiame tyrime buvo tiriami ir analizuojami laboratoriniai

tyrimai, tokie kaip: hemoglobinas, kalis, natris, šlapalas, kreatininas,

kalcis, bendras baltymas, fosforas.

Laboratorinių tyrimų duomenys buvo rinkti iš pacientų asmens sveikatos

istorijų:

- Forma Nr. 025/a; - Forma Nr. 003/a.

Laboratorinių tyrimų duomenys į pacientų anketas įrašė pati tyrėja.

Laboratorinių tyrimų normos:

Laboratoriniai tyrimai Lytis Norma

Hemoglobinas (g/l) vyr. 135-160

mot. 120-150

Kalio kiekis kraujo serume

(mmol/l)

vyr., mot. 3,8-5,3

Natrio kiekis kraujo serume

(mmol/l)

vyr., mot. 134-145

Šlapalo kiekis kraujo serume

(mmol/l)

vyr., mot. 2,5-7,5

Kreatino kiekis kraujo serume

(mmol/l)

vyr. 62-115

mot. 53-97

Kalcio koncentracija kraujo

serume (mmol/l)

vyr., mot. 2,10-2,55

Baltymo kiekis kraujo serume

(g/l)

vyr., mot. 66-83

Fosforo kiekis serume (mmol/l) vyr., mot. 0,74-1,52

Inkstų liga ir gyvenimo kokybė, (angl. Kidney disease and Quality of Life, KDQOLTM

-36 )

Siekiant nustatyti dializuojamų pacientų gyvenimo kokybę buvo taikytas KDQOLTM

-36

klausimynas. Klausimynas yra adaptuotas pacientams sergantiems ligomis, paţeidţiančiomis inkstus. Šį

klausimyną sukūrė grupė ekspertų ir konsultantų, 1994 metais. Grupės vadovas prof. Hays Ron,

medicinos profesorius Kalifornijos universitete [116]. KDQOLTM

-36 klausimynas pradėtas naudoti 2002

43

metais, yra validizuotas, patikrintas ir patvirtintas tyrimams atlikti [115]. Klausimyno naudojimui

autoriaus sutikimo gauti nereikia, nes internetiniame tinklalapyje, kuriame patalpintas klausimynas,

nurodyta, kad apklausos anketa gali būti naudojama nekomerciniais, mokslo ir mokslinių tyrimų tikslais

[117].

Prieš pradedant tyrimą KDQOLTM

-36 klausimynas iš anglų kalbos buvo išverstas dviejų

nepriklausomų asmenų į lietuvių kalbą, po to padarytas atgalinis vertimas į anglų kalbą norint patikrinti, ar

vertimas atitinka originalą. Išanalizavus pradinius vertimus, dalyvaujant klausimyno vertėjams buvo

taisomi neatitikimai, pasiūlyti optimaliausi klausimyno variantai, atitinkantys originalą. Taip buvo

sukurtas pirminis lietuviško KDQOLTM

-36 klausimyno variantas (ţr. 5 priedą). Siekiant nustatyti

sudaryto klausimyno vidinį suderinamumą, buvo apskaičiuotas Cronbach Alfa koeficientas, kuris buvo

lygus 0,747. Kadangi minėtas koeficientas yra didesnis uţ 0,7, galima teigti, kad klausimynas yra

sudarytas gerai.

KDQOLTM

- 36 klausimyną sudaro 36 klausimai apie pacientų sveikatą ir gyvenimą, inkstų ligą,

inkstų ligos poveikį kasdieniam pacientų gyvenimui. Klausimyne vertinama pastarųjų keturių savaičių

pacientų savijauta. Kiekvienam klausimui būtina pateikti vieną atsakymą, kuris geriausiai apibūdina

pacientų savijautą [115].

Klausimyną sudaro 5 subskalės [115]:

Fizinė būklė (angl. physical functioning) ir Psichinė būklė (angl. mental functioning) (12

klausimų) – klausimai apie bendrą sveikatos būklę, judėjimo apribojimus, gebėjimą įvykdyti norimas

uţduotis, nerimą ir depresiją, energijos kiekį ir socialinį aktyvumą.

Su inkstų liga susiję klausimai (angl. Burden of kidney disease subscale) (4 klausimai) –

kaip inkstų liga įtakoja kasdieninį gyvenimą, kiek laiko uţima kasdien atlikti pakaitinę inkstų terapiją, ar

procedūros atlikimas išsekina, ar pacientą verčia jaustis našta kitiems.

Su simptomais ir problemomis susiję klausimai (angl. Symptoms and problems

subscale) (12 klausimų) - kiek daug pacientą vargina raumens skausmai, krūtinės skausmas, mėšlungis,

nieţtinti ir sausa oda, oro trūkumas, silpnumas ar galvos svaigimas, apetito praradimas, rankų ir kojų

sustingimas, pykinimas, kitos problemos susijusios su dialize.

Inkstų ligos poveikis kasdieniniam gyvenimui (angl. Effects of kidney disease on daily

life subscale) (8 klausimai): kiek pacientą vargina skysčių ribojimas, grieţta dieta, gebėjimas susitvarkyti

namus, keliauti, priklausomybė nuo gydytojų ir medicininio personalo, stresas ar nerimas dėl inkstų ligos,

seksualinis gyvenimas, bendras savęs vertinimas.

44

Galimi atsakymų variantai vertinami dviejų – trijų – penkių - šešių balų sistema pagal Likerto

skalę (1-2; 1-3; 1-5; 1-6). Gauti atsakymai yra konvertuojami pagal klausimyno raktą į balus. Kur balas

100 reiškia stipriausią sutikimo su teiginiu laipsnį, o 0 balų stipriausią nesutikimo laipsnį. Balai skirstomi

priklausomai nuo galimų atsakymų variantų: jei atsakymai 2, vertinimo balas kinta nuo 0-100; jei 3

atsakymų variantai 0-50-100; jei 5 atsakymų variantai 0-25-50-75-100; jei 6 atsakymų variantai 0-20-40-

60-80-100. Atsakius į visus klausimus ir konvertavus į balus, balai yra susumuojami ir apskaičiuojamas

bendras balas, rodantis gyvenimo kokybę, sergant inkstų liga. Kuo didesnis balas, tuo geresnė gyvenimo

kokybė [117].

Klausimyno autoriai rekomenduoja įtraukti į klausimyną klausimus apie lytį, amţių, ar pacientas

neserga cukriniu diabetu [115]. Šie klausimai buvo įtraukti į papildomą, autorės sukurtą anketą.

Daugiamatis nuovargio inventorius (angl. The Multidimensional Fatigue Inventory, MFI-20)

Nuovargiui diferencijuoti ir objektyviai vertinti buvo naudojamas standartizuotas daugiamatis

nuovargio inventorius (MFI-20) (ţr. 6 priedą). Šį klausimyną sukūrė Smets E.M., Garssen B., Bonke B ir

De Haes J.C, Amsterdamo universitete, 1995 m. Daugiamatį nuovargio inventrių MFI-20 iš anglų kalbos

išvertė ir jo vertimo metodiką pristatė dr. Albinas Stankus [107]. Klausimyno naudojimui buvo gautas dr.

A. Stonkaus sutikimas.

MFI – 20 yra tinkamas klinikiniams ir moksliniams tyrimams Lietuvoje atlikti. Siekiant nustatyti

sudaryto klausimyno validumą, penkioms skalėms ir visam klausimynui buvo apskaičiuoti Cronbach Alfa

koeficientai. Kadangi visų skalių atvejais minėti koeficientai yra didesni uţ 0,7 galima teigti, kad

klausimynas yra sudarytas gerai. (ţr. 6 lentelę).

6 lentelė. Cronbach Alfa koeficientų apskaičiavimas nuovargio skalėms

Nuovargio skalė Cronbach Alfa

Bendras nuovargis 0,794

Fizinis nuovargis 0,807 Sumaţėjęs aktyvumas 0,787 Sumaţėjusi motyvacija 0,713 Protinis nuovargis 0,766 Visas klausimynas 0,926

Daugiamatis nuovargio inventorius (MFI-20) yra 20-ties klausimų, su atitinkama jų numeracijos

ataskaita, sumodeliuota nuovargio matavimui. Ji apima sekančius aspektus (skales) [107]:

1. Bendras nuovargis: 1,5,12,16 klausimai;

45

2. Fizinis nuovargis: 2,8,14,20 klausimai;

3. Sumaţintas aktyvumas: 3,6,10,17 klausimai;

4. Sumaţinta motyvacija: 4,9,15,18 klausimai;

5. Protinis nuovargis: 7,11,13,19 klausimai.

Atsakant į klausimyno teiginius, pacientas turi paţymėti langelį, kuris geriausiai nurodo jo

savijautą: kuo labiau pacientas nesutinka su teiginiu, tuo arčiau sakinio brėţia kryţelį ,,X― ,,Ne, tai

netiesa― ir atvirkščiai - jei tiriamasis sutinka su teiginiu, tuo arčiau sakinio paţymi ,,Taip, tai tiesa―.

Gautieji rezultatai tvarkomi ir analizuojami naudojantis klausimyno raktu, atliekant sekančius

veiksmus:

Priskiriami atsakymo vertinimai balais nuo 1 iki 5 sekantiems klausimams:

1,3,4,6,7,8,11,12,15,20 (pagal jų numeraciją), o likusiems – 2,5,9,10,13,14,16,17,18,19 klausimams

atliekama atvirkštinė balų numeraciją – nuo 5 iki 1. Kiekvienas langelis įgauna vertinimo balą nuo 1 iki 5.

Paţymėtų langelių dydţiai sumuojami pagal atitinkamą klausimų numeraciją. Tokiu būdu yra

gaunami reikiami nuovargio skalių dydţiai.

Iš kiekvienos gautos sumos dydţio atimamas skaičius 4, gautas rezultatas dalijamas iš 16 ir

dauginamas iš 100. Tokiu būdu nuovargio skalių dydţiai yra įvertinami procentais nuo 0 iki 100. Kuo

aukštesnis dydis procentais, tuo didesnis patiriamas nuovargis [107].

2.5. Statistinės analizės metodai

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinę programą SPSS 17.0 (angl. Statistical

Package for the Social Sciencies) ir Microsoft Offise Excel 2010. Buvo taikomi aprašomosios statistikos

metodai.

Anketose naudojamų klausimynų vidinio suderinamumo patikrinimas buvo atliktas

apskaičiuojant Cronbach Alfa kriterijų. Klausimynai laikomi tinkamai sudarytais, kai Cronbach Alfa

reikšmė > 0,7.

Siekiant palyginti, kaip gauti rezultatai skiriasi skirtingose pacientų grupėse, buvo naudojami šie

statistiniai kriterijai:

Tyrimo rezultatams, kurie išreikšti intervaline skale:

1. Parametriniai (tiems tyrimo rezultatams, kurie pasiskirstė pagal normalųjį skirstinį):

Stjudento t kriterijus (kai lyginamos tik dvi pacientų grupės);

ANOVA F (kai lyginamų pacientų grupių yra trys ar daugiau).

46

2. Neparametriniai (tiems tyrimo rezultatams, kurie pasiskirstė ne pagal normalųjį skirstinį):

Mann-Whitney U (kai lyginamos tik dvi pacientų grupės);

Kruskalio–Valio H (kai lyginamų pacientų grupių yra trys ar daugiau).

Tyrimo rezultatams, kurie išreikšti nominaline arba rangine skale – Pearsono suderinamumo χ2

kriterijus.

Visais atvejais statistiškai reikšmingu buvo laikomas skirtumas, kurio patikimumas buvo didesnis

nei 95 proc., t.y. kai p<0,05. Tyrimo rezultatų normalumo patikrinimas buvo atliekamas apskaičiuojant

Shapiro–Wilko kriterijaus reikšmę (jeigu kriterijaus reikšmė buvo statistiškai reikšminga (t.y. p<0,05),

buvo laikoma, kad tyrimo rezultatai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo normaliojo skirstinio). Surinktų

duomenų vaizdavimui buvo naudotos – lentelės, diagramos.

47

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Sociodemografiniai pacientų duomenys

Buvo apklausti 141 pacientai, atliekantys pakaitinę inkstų terapiją (hemodializę ir peritoninę

dializę). Tiriamieji pagal lytį pasiskirstė panašiai – 70 vyrų (49,6 proc.) ir 71 moteris (50,4 proc.).

Pacientų amţius svyravo nuo 18 iki 85 metų, tuo tarpu dominavo 55 - 69 m. pacientai, kurie sudarė kiek

daugiau nei trečdalį tiriamųjų (36,9 proc.).

Įvertinus tyrimo dalyvių kitas socialines – demografines charakteristikas matyti, kad tarp tyrimo

dalyvių dominavo pacientai, turintys vidurinį (36,9 proc.) ir aukštesnįjį (26,2 proc.) išsilavinimą, vedę

(ištekėjusios) (57,4 proc.) asmenys, gyvenantys mieste (85,1 proc.), pagal socialinę padėtį save priskyrę

pensininkų (40,4 proc.) ir neįgaliųjų grupėms (36,9 proc.) (7 lentelė).

7 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal demografines charakteristikas, n=141

Demografinės charakteristikos Pacientų skaičius, n (proc.)

Lytis Vyrai 70 (49,6)

Moterys 71 (50,4)

Amžius

18-24 m. 4 (2,8)

25-39 m. 16 (11,3)

40-54 m. 35 (24,8)

55-69 m. 52 (36,9)

70-84 m. 33 (23,4)

Virš 85 m. 1 (0,7)

Išsilavinimas

Pradinis 2 (1,4)

Pagrindinis 11 (7,8)

Vidurinis 52 (36,9)

Aukštesnysis 37 (26,2)

Aukštasis neuniversitetinis 12 (8,5)

Aukštasis universitetinis 27 (19,1)

Šeimyninė padėtis

Vedę (ištekėjusios) 81 (57,4)

Nevedę (netekėjusios) 18 (12,8)

Išsiskyrę 15 (10,6)

Našliai 24 (17,0)

Gyvenantys nesusituokus 3 (2,1)

Gyvenamoji vieta Miestas 120 (85,1)

Kaimas 21 (14,9)

48

7 lentelės tęsinys

Socialinė padėtis

Dirbantieji 27 (19,1)

Bedarbiai, ieškantys darbo 3 (2,1)

Pensininkai 57 (40,4)

Neįgalieji 52 (36,9)

Studentai 1 (0,7)

Namų šeimininkės 1 (0,7)

Pacientai pagal pakaitinės insktų terapijos metodų taikymą buvo suskirstyti į dvi grupes –

hemodializuojami pacientai (76,6 proc.) ir gydomi peritonine dialize (23,4 proc.). Tyrimas buvo

vykdomas Vilniaus miesto viešosiose įstaigose, kuriose taikomos minėtos dializės procedūros, todėl

pacientai buvo apklausti Santariškių klinikose (47,5 proc.), Antakalnio klinikose (27,0 proc.) ir Antakalnio

klinikų filiale (25,5 proc.). Pasiskirstymas pagal dializės rūšis ir tyrimo atlikimo vietą pateiktas 8 lentelėje.

8 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal dializės rūšį ir tyrimo atlikimo vietą, n=141

Pacientų skaičius, n (proc.)

Dializės rūšis Hemodializė 108 (76,6)

Peritoninė dializė 33 (23,4)

Tyrimo atlikimo vieta

Santariškių klinikos 67 (47,5)

Antakalnio klinikos 38 (27,0)

Antakalnio filialas 36 (25,5)

Nustatyta, kad daugiau nei pusei (52,5 proc.) tyrime dalyvavusių pacientų pakaitinės inkstų

terapijos procedūros buvo taikomos nuo 1 m. iki 4 m. Tačiau kaip parodė atlikto tyrimo rezultatai buvo ir

tokių pacientų, kurie pakaitinę inkstų terapiją atliko net 15 - 19 m. (0,7 proc.). Taip pat buvo nustatyta,

kad nedidelė dalis tyrime dalyvavusių pacientų (17,7 proc.) sirgo cukriniu diabetu, tuo tarpu didţioji dalis

116 (82,3 proc.) pacientų teigė nesergantys.

Įvertinus hemodializės procedūrų atlikimo duomenis nustatyta, kad daugumai tyrime dalyvavusių

pacientų (81,5 proc.) hemodializės procedūros buvo atliekamos 3 k/sav., tuo tarpu likusiai daliai

apklaustųjų (18,6 proc.) 2 k/sav. Hemodializuojamų pacientų slauga tiesiogiai susijusi su tuo, kokia

jungtis naudojama atlikti hemodializės procedūrą (AVF, CVK ar AV kraujagyslinis protezas). Kaip

parodė atliktas tyrimas, daugumai hemodializuojamų pacientų procedūros buvo atliekamos per

arterioveninę fistulę (AVF) (73,1 proc.), tuo tarpu AV kraujagyslinį protezą turėjo tik 1 (0,9 proc.)

pacientas. Pacientai, atliekantys peritoninės dializės procedūras viena ar kita rūšimi, pasiskirstė gana

tolygiai, t.y. automatinę peritoninę dializę atliko 17 (51,5 proc.) pacientų, o nuolatinę ambulatorinę

peritoninę dializę 16 (48,5 proc.) (9 lentelė).

49

9 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal gydymo charakteristikas

Gydymo charakteristika Pacientų skaičius, n(proc.)

Pakaitinės inkstų terapijos

procedūrų atlikimo trukmė

metais (n=141)

3-11 mėn. 28 (19,9)

1-4 m. 74 (52,5)

5-9 m. 28 (19,9)

10-14 m. 10 (7,1)

15-19 m. 1 (0,7)

Sergamumas cukriniu diabetu

(n=141)

Sergantys 25 (17,7)

Nesergantys 116 (82,3)

Hemodializės procedūrų

atlikimas, k/sav., (n=108)

2 kart. 20 (18,6)

3 kart. 88 (81,5)

Hemodializės procedūrų atlikimo

rūšis, (n=108)

Per arterioveninę fistulę 79 (73,1)

Per AV kraujagyslinį protezą 1 (0,9)

Per hemodializės kateterį 28 (25,9)

Peritoninės dializės atlikimo

rūšis, (n=33)

Automatinė peritotinė dializė 17 (51,5)

Nuolatinė ambulatorinė

peritotinė dializė 16 (48,5)

Apibendrinant sociodemografinius duomenis, galime teigti, kad tiek vyrų, tiek moterų

pasiskirstymas buvo panašus, dominavo virš 55 metų amţiaus pacientai, įgyję vidurinį išsilavinimą,

gyvenantys mieste. Didţiajai daliai apklaustųjų pacientų buvo taikoma hemodializė per arterioveninę

fistulę - 3k/sav.

3.2. Pacientų, kurie gydomi pakaitine inkstų terapija, slaugos problemos

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti su kokiomis slaugos problemomis susidūrė per

pastarąsias 4 savaites pacientai, taikantys vienokį ar kitokį pakaitinės inkstų terapijos metodą, (iš visų

pateiktų slaugos problemų, pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas).

Pagal atlikto tyrimo rezultatus, nustatyta, kad daţniausia slaugos problema, su kuria susidūrė

dializuojami pacientai, buvo padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (73,0 proc.). Daugiau nei pusė

apklaustųjų pacientų jautė silpnumą (66,7 proc.), rankų ir kojų mėšlungį (66,0 proc.) bei susidūrė su

miego sutrikimais (62,4 proc.). Tuo tarpu tik trečdalis pacientų skundėsi dusuliu (33,3 proc.) ir apetito

stoka (33,3 proc.), o maţiau nei trečdalis (31,9 proc.) apklaustųjų skundėsi skausmu krūtinėje ir pykinimu

bei vėmimu (23,4 proc.) (2 pav.).

50

2 pav. Pacientų pasiskirtymas pagal slaugos problemas, su kuriomis pacientai susidūrė per

pastarąsias 4 sav., n=141

Buvo analizuota, su kokiomis slaugos problemomis susidūrė pacientai, taikantys skirtingas

dializės formas. Įvertinus gautus rezultatus nustatyta, kad hemodializuojami pacientai daţniau nei

peritoninę dializę atliekantys pacientai jautė silpnumą, atitinkamai (71,3 proc. ir 51,5 proc., p=0,035),

skundėsi miego sutrikimais (69,4 proc. ir 39,4 proc., p=0,002) bei sumaţėjusiu arteriniu kraujo spaudimu,

(52,8 proc. ir 24,2 proc., p=0,004). Tuo tarpu rečiau susidūrė su pykinimo ir vėmimo problema,

atitinkamai (28,7 proc. ir 6,1 proc., p=0,007). Tačiau palyginus hemodializuojamų ir peritoninę dializę

taikančių pacientų slaugos problemas, svarbu pastebėti, kad pacientai, kuriems taikoma peritoninė dializė,

daţniau jautė rankų ir kojų mėšlungį, atitinkamai (81,8 proc. ir 61,1 proc., p=0,028) nei hemodializuojami

pacientai.

Pastebėtina, kad kitų slaugos problemų pasireiškimo daţnumas tarp hemodializuojamų pacientų

ir pacientų, kuriems taikoma peritoninė dializė, statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05) – tačiau

51

daţniausią problemą pacientai nurodė padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, atitinkamai (74,1 proc. ir 69,7

proc., p=0,620) (10 lentelė).

10 lentelė. Pacientų, kuriems taikoma hemodializė ir peritoninė dializė, pasiskirstymas pagal pastarųjų

4 sav. slaugos problemas, n=141

Slaugos problemos Dializės rūšis/ n (proc.)

P HD, n=108 PD, n=33

Padidėjęs arterinis kraujo

spaudimas

Taip 80 (74,1) 23 (69,7) χ

2=0,246; lls=1; p=0,620

Ne 28 (25,9) 10 (30,3)

Sumaţėjęs arterinis kraujo

spaudimas

Taip 57 (52,8) 8 (24,2) χ

2=8,283; lls=1; p=0,004

Ne 51 (47,2) 25 (75,8)

Paburkimas aplink akis Taip 39 (36,1) 10 (30,3) χ

2=0,376; lls=1; p=0,540

Ne 69 (63,9) 23 (69,7)

Pėdų ir kulkšnių tinimas Taip 36 (33,3) 17 (51,5) χ

2=3,562; lls=1; p=0,059

Ne 72 (66,7) 16 (48,5)

Odos nieţėjimas Taip 50 (46,3) 14 (42,4) χ

2=0,153; lls=1; p=0,696

Ne 58 (53,7) 19 (57,6)

Sausa oda Taip 62 (57,4) 19 (57,6) χ

2=0,000; lls=1; p=0,986

Ne 46 (42,6) 14 (42,4)

Dusulio jautimas Taip 36 (33,3) 11 (33,3) χ

2=0,000; lls=1; p=1,000

Ne 72 (66,7) 22 (66,7)

Silpnumas Taip 77 (71,3) 17 (51,5) χ

2=4,451; lls=1; p=0,035

Ne 31 (28,7) 16 (48,5)

Galvos svaigimas Taip 57 (52,8) 11 (33,3) χ

2=3,828; lls=1; p=0,050

Ne 51 (47,2) 22 (66,7)

Galvos skausmas Taip 57 (52,8) 13 (39,4) χ

2=1,811; lls=1; p=0,178

Ne 51 (47,2) 20 (60,6)

Krūtinės skausmas Taip 36 (33,3) 9 (27,3) χ

2=0,427; lls=1; p=0,513

Ne 72 (66,7) 24 (72,7)

Raumenų skausmas Taip 43 (39,8) 11 (33,3) χ

2=0,449; lls=1; p=0,503

Ne 65 (60,2) 22 (66,7)

Rankų, kojų mėšlungis Taip 66 (61,1) 27 (81,8) χ

2=4,827; lls=1; p=0,028

Ne 42 (38,9) 6 (18,2)

Pykinimas, vėmimas Taip 31 (28,7) 2 (6,1) χ

2=7,229; lls=1; p=0,007

Ne 77 (71,3) 31 (93,9)

Apetito stoka Taip 40 (37,0) 7 (21,2) χ

2=2,848; lls=1; p=0,091

Ne 68 (63,0) 26 (78,8)

Vidurių uţkietėjimas Taip 39 (36,1) 10 (30,3) χ

2=0,376; lls=1; p=0,540

Ne 69 (63,9) 23 (69,7)

Miego sutrikimai Taip 75 (69,4) 13 (39,4) χ

2=9,730; lls=1; p=0,002

Ne 33 (30,6) 20 (60,6) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas

52

Įvertinus gautus rezultatus nustatyta, kad moterys daţniau susidūrė su odos sausėjimo,

atitinkamai (69,0 proc. ir 45,7 proc., p=0,005) ir galvos skausmo problemomis (60,6 proc. ir 38,6 proc.,

p=0,009) nei pacientai vyrai.

Tarp hemodializuojamų ir peritoninę dializę atliekančių pacientų kitų slaugos problemų

pasireiškimo daţnumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05) (11 lentelė).

11 lentelė. Skirtingos lyties pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su kuriomis susidūrė per

pastarąsias 4 sav., n=141

Slaugos problemos Lytis/ n (proc.)

P Vyrai, n=70 Moterys, n=71

Padidėjęs arterinis kraujo

spaudimas

Taip 52 (74,3) 51 (71,8) χ2=0,108; lls=1; p=0,743

Ne 18 (25,7) 20 (28,2)

Sumaţėjęs arterinis kraujo

spaudimas

Taip 31 (44,3) 34 (47,9) χ2=0,184; lls=1; p=0,668

Ne 39 (55,7) 37 (52,1)

Paburkimas aplink akis Taip 22 (31,4) 27 (38,0) χ2=0,677; lls=1; p=0,411

Ne 48 (68,6) 44 (62,0)

Pėdų ir kulkšnių tinimas Taip 27 (38,6) 26 (36,6) χ2=0,057; lls=1; p=0,811

Ne 43 (61,4) 45 (63,4)

Odos nieţėjimas Taip 30 (42,9) 34 (47,9) χ2=0,360; lls=1; p=0,549

Ne 40 (57,1) 37 (52,1)

Sausa oda Taip 32 (45,7) 49 (69,0) χ2=7,828; lls=1; p=0,005

Ne 38 (54,3) 22 (31,0)

Dusulio jautimas Taip 27 (38,6) 20 (28,2) χ2=1,716; lls=1; p=0,190

Ne 43 (61,4) 51 (71,8)

Silpnumas Taip 45 (64,3) 49 (69,0) χ2=0,355; lls=1; p=0,552

Ne 25 (35,7) 22 (31,0)

Galvos svaigimas Taip 30 (42,9) 38 (53,5) χ2=1,605; lls=1; p=0,205

Ne 40 (57,1) 33 (46,5)

Galvos skausmas Taip 27 (38,6) 43 (60,6) χ2=6,819; lls=1; p=0,009

Ne 43 (61,4) 28 (39,4)

Krūtinės skausmas Taip 24 (34,3) 21 (29,6) χ2=0,360; lls=1; p=0,549

Ne 46 (65,7) 50 (70,4)

Raumenų skausmas Taip 23 (32,9) 31 (43,7) χ2=1,741; lls=1; p=0,187

Ne 47 (67,1) 40 (56,3)

Rankų, kojų mėšlungis Taip 43 (61,4) 50 (70,4) χ2=1,270; lls=1; p=0,260

Ne 27 (38,6) 21 (29,6)

Pykinimas, vėmimas Taip 15 (21,4) 18 (25,4) χ2=0,303; lls=1; p=0,582

Ne 55 (78,6) 53 (74,6)

Apetito stoka Taip 26 (37,1) 21 (29,6) χ2=0,908; lls=1; p=0,341

Ne 44 (62,9) 50 (70,4)

Vidurių uţkietėjimas Taip 20 (28,6) 29 (40,8) χ2=2,342; lls=1; p=0,126

Ne 50 (71,4) 42 (59,2)

53

11 lentelės tęsinys

Miego sutrikimai Taip 44 (62,9) 44 (62,0) χ2=0,012; lls=1; p=0,914

Ne 26 (37,1) 27 (38,0) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas

Duomenų analizė atskleidė, kad dusuliu (41,9 proc., p=0,006), krūtinės skausmu (38,4 proc.,

p=0,016), raumenų skausmu (47,7 proc., p=0,005) ir miego sutrikimais (72,1 proc., p=0,004) daţniau

susidūrė vyresni (virš 55 m.) nei jaunesni pacientai. Tuo tarpu galvos skausmu (70,0 proc., p=0,035)

skundėsi jaunesni pacientai, kurių amţius buvo iki 39 metų. Analizuojant pastebėta, kad su kitomis

slaugos problemomis tiek jaunesni, tiek vyresni asmenys susidūrė panašiai. Tačiau daţniausiai pasitaikanti

problema visose amţiaus grupėse buvo padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, atitinkamai (75,0 proc., 68,6

proc. ir 74,4 proc., p=0,788). Rečiausiai kylančios problemos vyresnių nei 40 metų pacientų grupėje buvo

pykinimas ir vėmimas (20,0 proc. p=0,461) ir apetito stoka (20,0 proc., p=0,151) (12 lentelė).

12 lentelė. Skirtingų amžiaus grupių pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su kuriomis

susidūrė pacientai per pastarąsias 4 sav., n=141

Slaugos problemos

Amţius, m./ n (proc.)

p ≤39

n=20

40-54,

n=35

≥ 55, n=86

Padidėjęs arterinis kraujo

spaudimas

Taip 15 (75,0) 24 (68,6) 64 (74,4) χ2=0,477; lls=2; p=0,788

Ne 5 (25,0) 11 (31,4) 22 (25,6)

Sumaţėjęs arterinis kraujo

spaudimas

Taip 7 (35,0) 13 (37,1) 45 (52,3) χ2=3,463; lls=2; p=0,177

Ne 13 (65,0) 22 (62,9) 41 (47,7)

Paburkimas aplink akis Taip 7 (35,0) 13 (37,1) 29 (33,7) χ2=0,129; lls=2; p=0,937

Ne 13 (65,0) 22 (62,9) 57 (66,3)

Pėdų ir kulkšnių tinimas Taip 7 (35,0) 10 (28,6) 36 (41,9) χ2=1,939; lls=2; p=0,379

Ne 13 (65,0) 25 (71,4) 50 (58,1)

Odos nieţėjimas Taip 8 (40,0) 18 (51,4) 38 (44,2) χ2=0,800; lls=2; p=0,670

Ne 12 (60,0) 17 (48,6) 48 (55,8)

Sausa oda Taip 9 (45,0) 16 (45,7) 56 (65,1) χ2=5,308; lls=2; p=0,070

Ne 11 (55,0) 19 (54,3) 30 (34,9)

Dusulio jautimas Taip 1 (5,0) 10 (28,6) 36 (41,9) χ2=10,396; lls=2; p=0,006

Ne 19 (95,0) 25 (71,4) 50 (58,1)

Silpnumas Taip 14 (70,0) 19 (54,3) 61 (70,9) χ2=3,218; lls=2; p=0,200

Ne 6 (30,0) 16 (45,7) 25 (29,1)

Galvos svaigimas Taip 8 (40,0) 14 (40,0) 46 (53,5) χ2=2,444; lls=2; p=0,295

Ne 12 (60,0) 21 (60,0) 40 (46,5)

Galvos skausmas Taip 14 (70,0) 12 (34,3) 44 (51,2) χ2=6,697; lls=2; p=0,035

Ne 6 (30,0) 23 (65,7) 42 (48,8)

54

12 lentelės tęsinys

Krūtinės skausmas Taip 1 (5,0) 11 (31,4) 33 (38,4) χ2=8,322; lls=2; p=0,016

Ne 19 (95,0) 24 (68,6) 53 (61,6)

Raumenų skausmas Taip 2 (10,0) 11 (31,4) 41 (47,7) χ2=10,676; lls=2; p=0,005

Ne 18 (90,0) 24 (68,6) 45 (52,3)

Rankų, kojų mėšlungis Taip 13 (65,0) 22 (62,9) 58 (67,4) χ2=0,242; lls=2; p=0,886

Ne 7 (35,0) 13 (37,1) 28 (32,6)

Pykinimas, vėmimas Taip 3 (15,0) 7 (20,0) 23 (26,7) χ2=1,549; lls=2; p=0,461

Ne 17 (85,0) 28 (80,0) 63 (73,3)

Apetito stoka Taip 8 (40,0) 7 (20,0) 32 (37,2) χ2=3,781; lls=2; p=0,151

Ne 12 (60,0) 28 (80,0) 54 (62,8)

Vidurių uţkietėjimas Taip 5 (25,0) 13 (37,1) 31 (36,0) χ2=0,991; lls=2; p=0,609

Ne 15 (75,0) 22 (62,9) 55 (64,0)

Miego sutrikimai Taip 7 (35,0) 19 (54,3) 62 (72,1) χ2=10,827; lls=2; p=0,004

Ne 13 (65,0) 16 (45,7) 24 (27,9) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas

Kaip parodė atlikto tyrimo rezultatai pacientai, kuriems pakaitinės inkstų terapijos procedūros

buvo taikomos ilgesnį laiką, daţniau susidūrė su silpnumo problema (90,9 proc., p=0,021). Vyrauja

tendencija, kad kuo ilgiau taikomos dializės procedūros, tuo daţniau pasireiškė silpnumas. Tuo tarpu kitų

slaugos problemų pasireiškimo daţnumas statistiškai reikšmingai (p>0,05) nuo trukmės, kiek taikomos

pakaitinės inkstų terapijos procedūros, nepriklausė. Tačiau kuo ilgesnė dializės trukmė, tuo daţnesnės

problemos buvo sausa oda (81,8 proc., p=0,241) ir raumenų skausmai (63,6 proc., p=0,071). Pasitaikė

tokių atvejų, kai ilgėjant dializės trukmei, problemos tampa retesnės t.y. pėdų ir kulkšnių tinimas (9,1

proc., p=0,182) ir pykinimas bei vėmimas (9,1 proc., p=0,589) (13 lentelė).

13 lentelė. Pacientų, taikančių pakaitinę inkstų terapiją skirtingą laiko trukmę, pasiskirstymas pagal

slaugos problemas, su kuriomis susidūrė pacientai per pastarąsias 4 sav., n=141

Slaugos problemos

Dializės procedūrų trukmė/ n (proc.)

p 3-11 mėn.,

n=28 1-4 m.,

n=74

5-9 m.,

n=28

≥ 10 m.,

n=11

Padidėjęs arterinis kraujo

spaudimas

Taip 22 (78,6) 53 (71,6) 19 (67,9) 9 (81,8) χ2=1,323; lls=3;

p=0,724 Ne 6 (21,4) 21 (28,4) 9 (32,1) 2 (18,2)

Sumaţėjęs arterinis

kraujo spaudimas

Taip 10 (35,7) 35 (47,3) 15 (53,6) 5 (45,5) χ2=1,889; lls=3;

p=0,596 Ne 18 (64,3) 39 (52,7) 13 (46,4) 6 (54,5)

Paburkimas aplink akis Taip 8 (28,6) 28 (37,8) 9 (32,1) 4 (36,4) χ2=0,879; lls=3;

p=0,830 Ne 20 (71,4) 46 (62,2) 19 (67,9) 7 (63,6)

Pėdų ir kulkšnių tinimas Taip 13 (46,4) 29 (39,2) 10 (35,7) 1 (9,1) χ2=4,863; lls=3;

p=0,182 Ne 15 (53,6) 45 (60,8) 18 (64,3) 10 (90,9)

55

13 lentelės tęsinys

Odos nieţėjimas Taip 12 (42,9) 33 (44,6) 15 (53,6) 4 (36,4) χ2=1,209; lls=3;

p=0,751 Ne 16 (57,1) 41 (55,4) 13 (46,4) 7 (63,6)

Sausa oda Taip 14 (50,0) 40 (54,1) 18 (64,3) 9 (81,8) χ2=4,192; lls=3;

p=0,241 Ne 14 (50,0) 34 (45,9) 10 (35,7) 2 (18,2)

Dusulio jautimas Taip 7 (25,0) 29 (39,2) 8 (28,6) 3 (27,3) χ2=2,484; lls=3;

p=0,478 Ne 21 (75,0) 45 (60,8) 20 (71,4) 8 (72,7)

Silpnumas Taip 14 (50,0) 47 (63,5) 23 (82,1) 10 (90,9) χ2=9,758; lls=3;

p=0,021 Ne 14 (50,0) 27 (36,5) 5 (17,9) 1 (9,1)

Galvos svaigimas Taip 9 (32,1) 34 (45,9) 19 (67,9) 6 (54,5) χ2=7,552; lls=3;

p=0,056 Ne 19 (67,9) 40 (54,1) 9 (32,1) 5 (45,5)

Galvos skausmas Taip 11 (39,3) 38 (51,4) 14 (50,0) 7 (63,6) χ2=2,151; lls=3;

p=0,542 Ne 17 (60,7) 36 (48,6) 14 (50,0) 4 (36,4)

Krūtinės skausmas Taip 11 (39,3) 21 (28,4) 10 (35,7) 3 (27,3) χ2=1,421; lls=3;

p=0,701 Ne 17 (60,7) 53 (71,6) 18 (64,3) 8 (72,7)

Raumenų skausmas Taip 7 (25,0) 26 (35,1) 14 (50,0) 7 (63,6) χ2=7,020; lls=3;

p=0,071 Ne 21 (75,0) 48 (64,9) 14 (50,0) 4 (36,4)

Rankų, kojų mėšlungis Taip 15 (53,6) 53 (71,6) 18 (64,3) 7 (63,6) χ2=3,032; lls=3;

p=0,387 Ne 13 (46,4) 21 (28,4) 10 (35,7) 4 (36,4)

Pykinimas, vėmimas Taip 6 (21,4) 20 (27,0) 6 (21,4) 1 (9,1) χ2=1,921; lls=3;

p=0,589 Ne 22 (78,6) 54 (73,0) 22 (78,6) 10 (90,9)

Apetito stoka Taip 7 (25,0) 26 (35,1) 10 (35,7) 4 (36,4) χ2=1,100; lls=3;

p=0,777 Ne 21 (75,0) 48 (64,9) 18 (64,3) 7 (63,6)

Vidurių uţkietėjimas Taip 12 (42,9) 23 (31,1) 10 (35,7) 4 (36,4) χ2=1,275; lls=3;

p=0,735 Ne 16 (57,1) 51 (68,9) 18 (64,3) 7 (63,6)

Miego sutrikimai Taip 14 (50,0) 48 (64,9) 19 (67,9) 7 (63,6) χ2=2,389; lls=3;

p=0,496 Ne 14 (50,0) 26 (35,1) 9 (32,1) 4 (36,4) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas

Tyrimo metu nustatyta, kad pacientai įgyję skirtingą išsilavinimą, susidūrė su dviem slaugos

problemomis t.y. padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu bei galvos skausmu. Tai rodo, kad aukštesnįjį

(54,1 proc., p=0,021) ir aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (58,3 proc., p=0,021) turintys pacientai

rečiau susidūrė su arterinio kraujo spaudimo padidėjimo problema, nei kad kitokį išsilavinimą turintys

pacientai. Be to, pacientai, turintys pagrindinį (36,4 proc., p=0,029) ir aukštąjį (universitetinį (29,6 proc.,

p=0,029) ir neuniversitetinį (33,3 proc., p=0,029) išsilavinimą, rečiau nei kiti, susidūrė su galvos

skausmais. Tuo tarpu kitų slaugos problemų pasireiškimas statistiškai reikšmingai nuo pacientų turimo

išsilavinimo nepriklausė (p>0,05) (ţr. 7 priedą, 14 lentelę).

Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad našliai ir nesusituokę dializuojami pacientai su

padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu, atitinkamai (91,7 proc. ir 100,0 proc., p=0,025) ir miego

sutrikimais (87,5 proc. ir 100 proc., p=0,023) daţniau susidūrė nei išsiskyrę pacientai (46,7 proc). Tuo

56

tarpu kitų slaugos problemų pasireiškimas statistiškai reikšmingai nuo pacientų šeimyninės padėties

nepriklausė (p>0,05), t. y. skirtingos šeimyninės padėties pacientai su daugeliu slaugos problemų susidūrė

panašiai (ţr. 8 priedą, 15 lentelę).

Remiantis pateiktais duomenis, visais atvejais statistiškai reikšmingo ryšio tarp slaugos problemų

ir sergamumo cukriniu diabetu nebuvo (p>0,05), kas leidţia teigti, kad sergantys ir nesergantys cukriniu

diabetu pacientai susidūrė su panašiomis slaugos problemomis. Tačiau iš pateiktų rezultatų galime spręsti,

kad tiek sergantys, tiek nesergantys cukriniu diabetu pacientai, daţniausiai turėjo padidėjusį kraujo

spaudimą, atitinkamai (68,0 proc. ir 74,1 proc., p=0,530), jautė silpnumą (64,0 proc. ir 67,2 proc.,

p=0,755), skundėsi rankų ir kojų mėšlungiu (56,0 proc. ir 68,1 proc., p=0,247) bei miego sutrikimais (56,0

proc. ir 63,8 proc., p=0,466). Sergantys cukriniu diabetu daţniau skundėsi odos nieţiejimu (60,0 proc.,

p=0,106) ir sausa oda (60,0 proc., p=0,776) (16 lentelė).

16 lentelė. Pacientų sergančių ir nesergančių cukriniu diabetu pasiskirstymas pagal slaugos problemas,

su kuriomis susidūrė per pastarąsias 4 sav., n=141

Slaugos problemos Cukrinis diabetas/ n (proc.)

p Sergantys, n=25

Nesergantys, n=116

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas Taip 17 (68,0) 86 (74,1) χ2=0,394; lls=1;

p=0,530 Ne 8 (32,0) 30 (25,9)

Sumaţėjęs arterinis kraujo

spaudimas

Taip 13 (52,0) 52 (44,8) χ2=0,426; lls=1;

p=0,514 Ne 12 (48,0) 64 (55,2)

Paburkimas aplink akis Taip 7 (28,0) 42 (36,2) χ2=0,611; lls=1;

p=0,434 Ne 18 (72,0) 74 (63,8)

Pėdų ir kulkšnių tinimas Taip 8 (32,0) 45 (38,8) χ2=0,405; lls=1;

p=0,525 Ne 17 (68,0) 71 (61,2)

Odos nieţėjimas Taip 15 (60,0) 49 (42,2) χ2=2,617; lls=1;

p=0,106 Ne 10 (40,0) 67 (57,8)

Sausa oda Taip 15 (60,0) 66 (56,9) χ2=0,081; lls=1;

p=0,776 Ne 10 (40,0) 50 (43,1)

Dusulio jautimas Taip 9 (36,0) 38 (32,8) χ2=0,097; lls=1;

p=0,755 Ne 16 (64,0) 78 (67,2)

Silpnumas Taip 16 (64,0) 78 (67,2) χ2=0,097; lls=1;

p=0,755 Ne 9 (36,0) 38 (32,8)

Galvos svaigimas Taip 14 (56,0) 54 (46,6) χ2=0,735; lls=1;

p=0,391 Ne 11 (44,0) 62 (53,4)

Galvos skausmas Taip 14 (56,0) 56 (48,3) χ2=0,491; lls=1;

p=0,484 Ne 11 (44,0) 60 (51,7)

Krūtinės skausmas Taip 7 (28,0) 38 (32,8) χ2=0,214; lls=1;

p=0,643 Ne 18 (72,0) 78 (67,2)

57

16 lentelės tęsinys

Raumenų skausmas Taip 11 (44,0) 43 (37,1) χ2=0,418; lls=1;

p=0,518 Ne 14 (56,0) 73 (62,9)

Rankų, kojų mėšlungis Taip 14 (56,0) 79 (68,1) χ2=1,342; lls=1;

p=0,247 Ne 11 (44,0) 37 (31,9)

Pykinimas, vėmimas Taip 7 (28,0) 26 (22,4) χ2=0,358; lls=1;

p=0,550 Ne 18 (72,0) 90 (77,6)

Apetito stoka Taip 7 (28,0) 40 (34,5) χ2=0,389; lls=1;

p=0,533 Ne 18 (72,0) 76 (65,5)

Vidurių uţkietėjimas Taip 11 (44,0) 38 (32,8) χ2=1,146; lls=1;

p=0,284 Ne 14 (56,0) 78 (67,2)

Miego sutrikimai Taip 14 (56,0) 74 (63,8) χ2=0,532; lls=1;

p=0,466 Ne 11 (44,0) 42 (36,2) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas

Remiantis gautais duomenimis buvo nustatyta, kad rečiau (2 k/sav.) atliekantys hemodializės

procedūras pacientai, nei pacientai jas atliekantys 3 k/sav. daţniau skundėsi miego sutrikimais, atitinkamai

(76,1 proc. ir 23,9 proc., p=0,002), silpnumu (76,1 proc. ir 23,9 proc., p=0,020), bei odos nieţėjimu (51,1

proc. ir 48,9 proc., p=0,034). Raumenų skausmais (53,4 proc. p=0,003) skundėsi daţniau 3 k/sav.

atliekantys hemodializę pacientai. Tuo tarpu susidūrimas su kitomis slaugos problemomis nuo

hemodializės procedūrų atlikimo daţnumo nepriklausė (17 lentelė).

17 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su kuriomis susidūrė per pastarąsias 4

sav. skirtingu dažnumu gydomi hemodializuojami pacientai, n=108

Slaugos problemos

Hemodializės procedūrų

atlikimas, k/sav; n (proc.) p

2 k., n=20 3 k., n=88

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas Taip 15 (73,9) 23 (26,1) χ2=0,011; lls=1;

p=0,917 Ne 5 (26,1) 65 (73,9)

Sumaţėjęs arterinis kraujo spaudimas Taip 11 (54,5) 40 (45,5) χ2=0,596; lls=1;

p=0,440 Ne 9 (45,5) 48 (54,5)

Paburkimas aplink akis Taip 8 (38,6) 54 (61,4) χ2=1,313; lls=1;

p=0,252 Ne 12 (61,4) 34 (38,6)

Pėdų ir kulkšnių tinimas Taip 6 (30,7) 61 (69,3) χ2=1,503; lls=1;

p=0,220 Ne 14 (69,3) 27 (69,3)

Odos nieţėjimas Taip 10 (51,1) 43 (48,9) χ2=4,477; lls=1;

p=0,034 Ne 10 (48,9) 45 (51,1)

Sausa oda Taip 12 (60,2) 35 (39,8) χ2=1,545; lls=1;

p=0,214 Ne 8 (39,8) 53 (60,2)

Dusulio jautimas Taip 7 (36,4) 56 (63,6) χ2=1,964; lls=1;

p=0,161 Ne 13 (63,6) 32 (36,4)

58

17 lentelės tęsinys

Silpnumas Taip 15 (76,1) 21 (23,9) χ2=5,440 lls=1;

p=0,020 Ne 5 (23,9) 67 (76,1)

Galvos svaigimas Taip 11 (53,4) 41 (46,6) χ2=0,076; lls=1;

p=0,783 Ne 9 (46,6) 47 (53,4)

Galvos skausmas Taip 11 (55,7) 39 (44,3) χ2=1,608; lls=1;

p=0,205 Ne 9 (44,3) 49 (55,7)

Krūtinės skausmas Taip 7 (36,4) 56 (63,6) χ2=1,964; lls=1;

p=0,161 Ne 13 (63,6) 32 (36,4)

Raumenų skausmas Taip 9 (46,6) 47 (53,4) χ2=9,105; lls=1;

p=0,003 Ne 11 (53,4) 41 (46,6)

Rankų, kojų mėšlungis Taip 12 (61,4) 34 (38,6) χ2=0,013; lls=1;

p=0,910 Ne 8 (38,6) 54 (61,4)

Pykinimas, vėmimas Taip 6 (28,4) 63 (71,6) χ2=0,020; lls=1;

p=0,887 Ne 14 (71,6) 25 (28,4)

Apetito stoka Taip 8 (38,6) 54 (61,4) χ2=0,521; lls=1;

p=0,470 Ne 12 (61,4) 34 (38,6)

Vidurių uţkietėjimas Taip 7 (36,4) 56 (63,6) χ2=0,013; lls=1;

p=0,909 Ne 13 (63,6) 32 (36,4)

Miego sutrikimai Taip 15 (76,1) 25 (23,9) χ2=10,029; lls=1;

p=0,002 Ne 5 (28,4) 63 (76,1) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas

Palyginamoji analizė parodė, kad statistiškai reikšmingo ryšio tarp iškylančių slaugos problemų ir

atliekamos peritoninės dializės rūšies nebuvo. Tai rodo, kad tiek pacientai atliekantys automatinę PD, tiek

pacientai atliekantys nuolatinę ambulatorinę PD, susidūrė su panašiomis slaugos problemomis. Tačiau

automatinę peritoninę dializę atliekantys pacientai daţniau skundėsi rankų ir kojų mėšlungiu, atitinkamai

(94,1 proc. ir 68,8 proc., p=0,059), susidūrė su padidėjusiu kraujospūdţiu (76,5 proc. ir 62,5 proc.,

p=0,383), sausos odos problemomis (58,8 proc. ir 56,3 proc., p=0,881), pėdų ir kulkšnių tinimu (52,9

proc. ir 50,0 proc., p=0,866), silpnumu (52,9 proc. ir 50,0 proc., p=0,866) nei pacientai atliekantys

nuolatinę peritoninę dializę. Tuo tarpu rečiausiai iš visų pateiktų problemų patyrė pykinimą ir vėmimą,

atitinkamai (5,9 proc. ir 6,3 proc., p=0,965) (18 lentelė).

59

18 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su kuriomis per pastarąsias 4 sav.

susidūrė pacientai, kuriems atliekamos skirtingos peritoninės dializės rūšys, n=33

Slaugos problemos

Peritotinės dializės rūšis/ n (proc.)

p

Automatinė

peritoninė

dializė,

n=17

Nuolatinė

ambulatorinė

peritoninė

dializė,

n=16

Padidėjęs arterinis kraujo

spaudimas

Taip 13 (76,5) 10 (62,5) χ2=0,762; lls=1;

p=0,383 Ne 4 (23,5) 6 (37,5)

Sumaţėjęs arterinis kraujo

spaudimas

Taip 5 (29,4) 3 (18,8) χ2=0,510; lls=1;

p=0,475 Ne 12 (70,6) 13 (81,2)

Paburkimas aplink akis Taip 5 (29,4) 5 (31,3) χ2=0,013; lls=1;

p=0,909 Ne 12 (70,6) 11 (68,7)

Pėdų ir kulkšnių tinimas Taip 9 (52,9) 8 (50,0) χ2=0,029; lls=1;

p=0,866 Ne 8 (47,1) 8 (50,0)

Odos nieţėjimas Taip 8 (47,1) 6 (37,5) χ2=0,308; lls=1;

p=0,579 Ne 9 (52,9) 10 (62,5)

Sausa oda Taip 10 (58,8) 9 (56,3) χ2=0,022; lls=1;

p=0,881 Ne 7 (41,2) 7 (43,7)

Dusulio jautimas Taip 4 (23,5) 7 (43,8) χ2=1,517; lls=1;

p=0,218 Ne 13 (76,5) 9 (56,2)

Silpnumas Taip 9 (52,9) 8 (50,0) χ2=0,029; lls=1;

p=0,866 Ne 8 (47,1) 8 (50,0)

Galvos svaigimas Taip 7 (41,2) 4 (25,0) χ2=0,971; lls=1;

p=0,325 Ne 10 (58,8) 12 (75,0)

Galvos skausmas Taip 6 (35,3) 7 (43,8) χ2=0,247; lls=1;

p=0,619 Ne 11 (64,7) 9 (56,2)

Krūtinės skausmas Taip 3 (17,6) 6 (37,5) χ2=1,638; lls=1;

p=0,201 Ne 14 (82,4) 10 (62,5)

Raumenų skausmas Taip 5 (29,4) 6 (37,5) χ2=0,243; lls=1;

p=0,622 Ne 12 (70,6) 10 (62,5)

Rankų, kojų mėšlungis Taip 16 (94,1) 11 (68,8) χ2=3,566; lls=1;

p=0,059 Ne 1 (5,9) 5 (31,2)

Pykinimas, vėmimas Taip 1 (5,9) 1 (6,3) χ2=0,002; lls=1;

p=0,965 Ne 16 (94,1) 15 (93,7)

Apetito stoka Taip 3 (17,6) 4 (25,0) χ2=0,267; lls=1;

p=0,606 Ne 14 (82,4) 12 (75,0)

Vidurių uţkietėjimas Taip 4 (23,5) 6 (37,5) χ2=0,762; lls=1;

p=0,383 Ne 13 (76,5) 10 (62,5)

Miego sutrikimai Taip 8 (47,1) 5 (31,3) χ2=0,863; lls=1;

p=0,353 Ne 9 (52,9) 11 (68,7) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas

60

Duomenų analizė atskleidė, kad iš 108 (100,0 proc.) hemodializuojamų pacientų, tik 49 (45,4

proc.) turėjo problemų susijusių su AVF ir hemodializės kateteriu. Daţniausiai hemodializuojamiems

pacientams teko susidurti su arterioveninės fistulės skausmu (12 proc.) ir karščiavimu (11,1 proc.). Kiek

rečiau teko susidurti su kitomis problemomis, tokiomis kaip AVF kraujavimu (2,7 proc.), šlapiavimu

aplink hemodializės kateterį (1,8 proc.) bei odos aplink kateterį patinimu (0,9 proc.) (19 lentelė)

19 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su kuriomis susidūrė hemodializuojami

pacientai, n=108

Slaugos problemos Pacientų skaičius, n (proc.)

Arterioveninės fistulės skausmas 13 (12,0)

Arterioveninės fistulės paraudimas 7 (6,4)

Arterioveninės fistulės kraujavimas 3 (2,7)

Odos aplink hemodializės kateterį paraudimas 7 (6,4)

Odos aplink hemodializės kateterį patinimas 1 (0,9)

Šlapiavimas aplink hemodializės kateterį 2 (1,8)

Skausmas aplink hemodializės kateterį 4 (3,7)

Karščiavimas 12 (11,1) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas

Atlikus palyginamąją analizę paaiškėjo, kad visų nurodytų problemų atvejais vyrų ir moterų

nuomonės statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), kas rodo, kad hemodializuojami vyrai ir moterys

pastaruoju metu susidūrė su panašiomis problemomis. Tačiau moterys daţniau nei vyrai skundėsi AVF

skausmu, atitinkamai (23,1 proc. ir 9,5 proc., p=0,097), odos apkink hemodializės kateterį paraudimu

(23,8 proc. ir 14,3 proc., p=0,490). Tuo tarpu vyrai (15,1 proc., p=0,220) daţniau skundėsi karščiavimu

nei moterys (7,5 proc, p=0,220) (20 lentelė).

20 lentelė. Skirtingos lyties hemodializuojamų pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, n=108

Slaugos problemos

Lytis/ n (proc.) p

Vyrai, n=53 Moterys, n=55

Arterioveninės fistulės

skausmas

Taip 5 (9,5) 13 (23,1) χ2=2,757; lls=1; p=0,097

Ne 48 (90,5) 42 (76,9)

Arterioveninės fistulės

paraudimas

Taip 3 (4,8) 7 (12,8) χ2=1,663; lls=1; p=0,197

Ne 50 (95,2) 48 (87,2)

Arterioveninės fistulės

kraujavimas

Taip 1 (2,4) 3 (5,1) χ2=0,428; lls=1; p=0,513

Ne 52 (97,6) 52 (94,9)

Odos aplink hemodializės

kateterį paraudimas

Taip 8 (14,3) 13 (23,8) χ2=0,476; lls=1; p=0,490

Ne 45 (85,7) 42 (76,2)

Odos aplink hemodializės

kateterį patinimas

Taip 4 (7,1) 0 (0,0) χ2=1,400; lls=1; p=0,237

Ne 49 (92,9) 0 (0,0)

61

20 lentelės tęsinys

Šlapiavimas aplink

hemodializės kateterį

Taip 0 (0,0) 5 (10,0) χ2=1,488; lls=1; p=0,223

Ne 0 (0,0) 5 (90,0)

Skausmas aplink

hemodializės kateterį

Taip 4 (7,1) 8 (15,0) χ2=0,490; lls=1; p=0,484

Ne 49 (92,9) 47 (85,0)

Karščiavimas Taip 8 (15,1) 4 (7,5) χ2=1,504; lls=1; p=0,220

Ne 45 (84,9) 51 (92,5) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas

Nustatyta, kad pacientai, kuriems pakaitinės inkstų terapijos procedūros taikomos daugiau nei 10

metų, daţniau susidūrė su odos aplink hemodializės kateterį patinimu (33,3 proc., p=0,016) ir karščiavimu

(30,0 proc., p=0,025) nei pacientai, kuriems procedūros taikomi trumpesnį laiką. Tuo tarpu su kitomis

problemomis pacientai, kurių atliekamų hemodializės procedūrų trukmė yra skirtinga, susidūrė panašiai.

Tačiau stebima tendencija AVF kraujavimo daţnio maţėjimo, ilgėjant hemodializės atlikimo trukmei (0,0

proc., p=0,662) (21 lentelė).

21 lentelė. Pacientų, taikančių hemodializės procedūras skirtingą laiko trukmę, pasiskirstymas pagal

slaugos problemas, n=108

Slaugos problemos

Hemodializės procedūrų trukmė/ n (proc.)

p 3-11 mėn.,

n=18 1-4 m.,

n=57 5-9 m.,

n=23

≥ 10 m.,

n=10

Arterioveninės fistulės

skausmas

Taip 1 (7,7) 6 (11,4) 7 (29,4) 3 (28,6) χ2=4,458; lls=3;

p=0,216 Ne 17 (92,3) 51 (88,6) 16 (70,6) 7 (71,4)

Arterioveninės fistulės

paraudimas

Taip 0 (0,0) 8 (13,6) 1 (5,9) 0 (0,0) χ2=3,446; lls=3;

p=0,328 Ne 0 (0,0) 49 (86,4) 22 (94,1) 0 (0,0)

Arterioveninės fistulės

kraujavimas

Taip 1 (7,7) 3 (4,5) 0 (0,0) 0 (0,0) χ2=1,590; lls=3;

p=0,662 Ne 17 (92,3) 54 (95,5) 0 (0,0) 0 (0,0)

Odos aplink

hemodializės kateterį

paraudimas

Taip 6 (33,3) 13 (22,2) 0 (0,0) 3 (33,3) χ2=3,056; lls=3;

p=0,383 Ne

12 (66,7) 44 (77,8) 0 (0,0) 7 (66,7)

Odos aplink

hemodializės kateterį

patinimas

Taip 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 3 (33,3) χ2=10,313; lls=3;

p=0,016 Ne

0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 7 (66,7)

Šlapiavimas aplink

hemodializės kateterį

Taip 0 (0,0) 6 (11,1) 0 (0,0) 0 (0,0) χ2=1,889; lls=3;

p=0,596 Ne 0 (0,0) 51 (88,9) 0 (0,0) 0 (0,0)

Skausmas aplink

hemodializės kateterį

Taip 3 (16,7) 3 (5,9) 3 (12,5) 3 (33,3) χ2=2,054; lls=3;

p=0,561 Ne 15 (83,3) 54 (94,1) 20 (87,5) 7 (66,7)

Karščiavimas Taip 2 (11,8) 2 (3,6) 5 (21,7) 3 (30,0) χ2=9,315; lls=3;

p=0,025 Ne 16 (88,2) 55 (96,4) 18 (78,3) 7 (70,0) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas

62

Pagal pateiktus duomenis, daţniausiai pacientai susidūrė su odos aplink PDK paraudimu (36,4

proc.), kiek rečiau – su skausmu apatinėje pilvo dalyje (18,2 proc.). Tuo tarpu rečiausiai pacientai susidūrė

su tokiomis problemomis kaip karščiavimas (6,1 proc.), odos aplink PDK patinimas (6,1 proc.), skausmas

ir šlapiavimas aplink PDK (6,1 proc. ir 9,1 proc.) (3 pav.).

3 pav. Pacientų, kuriems taikoma peritoninė dializė pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su

kuriomis susidūrė per pastarąsias 4 sav., n=33

Analizuojant gautus duomenis nustatyta, kad visais atvejais vyrų ir moterų atsakymai statistiškai

reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), kas rodo, kad vyrai ir moterys, kurie gydomi peritonine dialize, susidūrė

su tomis pačiomis problemomis. Tačiau stebima tendencija, kad moterys (25 proc., p=0,325) daţniau nei

vyrai (11,8 proc., p=0,325) skundėsi skausmu apatinėje pilvo dalyje. Tuo tarpu vyrai (41,2 proc., p=0,554)

daţniau nei moterys (31,3 proc., p=0,554) skundėsi odos paraudimu aplink PDK. Taip pat vyrauja

tendencija, kad tas pats procentas vyrų (11,8 proc.) vienodai skundėsi tiek skausmu apatinėje pilvo dalyje,

tiek odos aplink PDK patinimu bei šlapiavimu, kas gali rodyti bendrus PDK uţdegimo poţymius (22

lentelė).

63

22 lentelė. Skirtingos lyties pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su kuriomis susidūrė

pacientai, atliekantys peritoninės dializės procedūras, n=33

Slaugos problemos

Lytis/ n (proc.) p

Vyrai, n=17 Moterys, n=16

Skausmas apatinėje pilvo

dalyje

Taip 2 (11,8) 4 (25,0) χ2=0,971; lls=1;

p=0,325 Ne 15 (88,2) 12 (75,0)

Odos aplink PDK

paraudimas

Taip 7 (41,2) 5 (31,3) χ2=0,351; lls=1;

p=0,554 Ne 10 (58,8) 11 (68,7)

Odos aplink PDK

patinimas

Taip 2 (11,8) 0 (0,0) χ2=2,004; lls=1;

p=0,157 Ne 15 (88,2) 0 (0,0)

Šlapiavimas aplink PDK Taip 2 (11,8) 1 (6,3) χ2=0,303; lls=1;

p=0,582 Ne 15 (88,2) 15 (93,7)

Skausmas aplink PDK Taip 0 (0,0) 2 (12,5) χ2=2,262; lls=1;

p=0,133 Ne 0 (0,0) 14 (87,5)

Karščiavimas Taip 1 (5,9) 1 (6,3) χ2=0,002; lls=1;

p=0,965 Ne 16 (94,1) 15 (93,7) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas

Nustatyta, kad jaunesnių ir vyresnių pacientų slaugos problemos statistiškai reikšmingai

nesiskyrė (p>0,05). Tai rodo, kad skirtingo amţiaus pacientai susidūrė su tomis pačiomis problemomis.

Tačiau tyrimas atskleidė, kad odos aplink PDK paraudimas su amţiumi ţenkliai didėja (47,1 proc.,

p=0,255), tačiau karščiavimas priešingai – maţėja t.y. kuo jaunesnio amţiaus pacientas, tuo daţniau jam

pasireiškė karščiavimas (33,3 proc., p=0,079). Galima daryti prielaidą, kad su amţiumi pacientai įgauna

vis daugiau patirties kaip teisingai priţiūrėti PDK, taip maţinant galimų komplikacijų riziką, dėl kurio

maţėja karščiavimo epizodų (23 lentelė).

23 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su kuriomis susidūrė skirtingo amžiaus

pacientai, atliekantys peritoninę dializę, n=33

Slaugos problemos

Amţius m./ n (proc.)

p ≤ 39 m.,

n=3

40-54 m.,

n=13

≥ 55 m.,

n=17

Skausmas apatinėje pilvo

dalyje

Taip 1 (33,3) 2 (15,4) 3 (17,6) χ2=0,535; lls=2; p=0,765

Ne 2 (66,7) 11 (84,6) 14 (82,4)

Odos aplink PDK

paraudimas

Taip 0 (0,0) 4 (30,8) 8 (47,1) χ2=2,730; lls=2; p=0,255

Ne 0 (0,0) 9 (69,2) 9 (52,9)

Odos aplink PDK patinimas Taip 0 (0,0) 0 (0,0) 2 (11,8) χ2=2,004; lls=2; p=0,367

Ne 0 (0,0) 0 (0,0) 15 (88,2)

Šlapiavimas aplink PDK Taip 0 (0,0) 0 (0,0) 3 (17,6) χ2=3,106; lls=2; p=0,212

Ne 0 (0,0) 0 (0,0) 14 (82,4)

Skausmas aplink PDK Taip 0 (0,0) 1 (7,7) 1 (5,9) χ2=0,255; lls=2; p=0,880

Ne 0 (0,0) 12 (92,3) 16 (94,1)

64

23 lentelės tęsinys

Karščiavimas Taip 1 (33,3) 1 (7,7) 0 (0,0) χ2=5,077; lls=2; p=0,079

Ne 2 (66,7) 12 (92,3) 0 (0,0) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas

Tyrimo metu paaiškėjo, kad pacientų, kurie atliko peritoninės dializės procedūras, problemos

nepriklausė nuo to, kokią laiko trukmę (metais), jiems buvo taikomos šios dializės procedūros. Tačiau

paţymėtina tai, kad pacientai peritoninę dializę atliekantys nuo 1 - 4 metų daţniau susidūrė su skausmu

pilvo apatinėje dalyje (23,5 proc., p=0,641), odos paraudimu aplink PDK (47,1 proc., p=0,228). Odos

patinimu aplink PDK (11,8 proc., p=0,572), šlapiavimu (17,6 proc., p=0,376) bei skausmu aplink PDK

(11,8 proc., p=0,572) skundėsi tik tie pacientai, kurie peritoninę dializę atlieka 1 - 4 m. Tuo tarpu

karščiavimu (20 proc., p=0,180) skundėsi tik trumpiausią laiką t.y. 3-11 mėn. atliekantys pacientai. 5

metus ir ilgesnį laiko tarpą šį dializės būdą taikantys pacientai šių problemų neišvardijo (24 lentelė).

24 lentelė. Pacientų, atliekančių peritoninę dializę skirtingą laiko trukmę, pasiskirstymas pagal slaugos

problemas, n=33

Slaugos problemos

PD atlikimo trukmė, n (proc.)

p 3-11 mėn.,

n=10

1-4 m.,

n=17

≥5m.,

n=6

Skausmas apatinėje pilvo dalyje Taip (20,0) (23,5) -

χ2=1,682; lls=3;

p=0,641 Ne (80,0) (76,5)

Odos aplink PDK paraudimas Taip (40,0) (47,1) -

χ2=4,326; lls=3;

p=0,228 Ne (60,0) (52,9)

Odos aplink PDK patinimas Taip (0,0) (11,8) -

χ2=2,004; lls=3;

p=0,572 Ne (0,0) (88,2)

Šlapiavimas aplink PDK Taip (0,0) (17,6) -

χ2=3,106; lls=3;

p=0,376 Ne (0,0) (82,4)

Skausmas aplink PDK Taip (0,0) (11,8) -

χ2=2,004; lls=3;

p=0,572 Ne (0,0) (88,2)

Karščiavimas Taip (20,0) (0,0) -

χ2=4,897; lls=3;

p=0,180 Ne (80,0) (0,0) PASTABA. Pacientai galėjo pasirinkti kelias pasitaikančias slaugos problemas

Inkstų veiklai pablogėjus, pirmiausia sutrinka pati sudėtingiausia funkcija – organizmo valymas.

Pacientas pradeda blogiau jaustis, darosi apatiškas, jam silpna, dieną būna mieguistas, naktį negali

uţmigti, nieţti odą, kamuoja šleikštulys, vėmimas. Gali būti paţeidţiami net ir sveiki organai: sutrinka

širdies darbas, kepenų, ţarnyno, smegenų veikla. Organizme kaupiasi šlapalas, kreatininas, šlapimo

rūgštis. Visa tai sukelia daugybę slaugos problemų, įtakojančių tiek slaugos procesą, tiek pačią dializės

procedūrą, todėl siekiant įvertinti dializuojamo paciento būlę, įvairiais intervalais imamas kraujas ir

65

atliekami klininkiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai. Taip siekiama išsiaiškinti ar dializės procedūros

efektyvios [118,14]. Todėl savo tyrime nustatėme kraujo rodiklių nukrypimus nuo normos ir jų sąveiką su

skirtingomis dializės procedūrų rūšimis (ţr. 9, 10, 11 priedą).

Apibendrinant pacientų gydomų hemodialize bei peritonine dialize slaugos problemas, nustatyta,

kad tiek vieni, tiek kiti dializuojami pacientai daţnai susidūrė su įvairiomis slaugos problemomis. Jas

daţniausiai įtakojo pacientų amţius, lytis bei gydymo dialize trukmė. Tačiau nustatyta, kad peritonine

dialize gydomi pacientai patyrė kiek maţiau problemų, nei hemodializuojami.

3.3. Pacientų, gydomų pakaitinė inkstų terapija, gyvenimo kokybės vertinimas

Atliekant tyrimą, dializuojamų pacientų buvo prašoma atsakyti į anketoje pateiktus 36 teiginius,

pagal kuriuos vėliau buvo apskaičiuoti penkių gyvenimo kokybės skalių vertinimai. Nustatytas didţiausias

balas (maksimaliai 100 balų vienoje skalėje), kuris reiškė geresnę gyvenimo kokybę.

Respondentų sociodemografinės charakteristikos buvo lyginamos su tyrimo metu gautais

rezultatais. Siekiant nustatyti, kokiems duomenims naudoti parametrinius kriterijus (Stjudento t testas,

ANOVA), o kokiems neparametrinius (Mann-Whitney U, Kruskalio - Valio H) kriterijus, patikrinome

tyrimo metu gautų duomenų pasiskirstymo normalumą, apskaičiuodami Shapiro – Wilko W kriterijų ir jo

statistinį reikšmingumą p. Pagal 28 lentelėje pateiktus duomenis matyti, kad su simptomais ir

problemomis susijusios subskalės (W=0,922, p<0,001), inkstų ligos poveikio kasdieniniam gyvenimui

(W=0,954, p<0,001), su inkstų liga susijusios subskalės atvejais (W=0,955, p<0,001) W kriterijus buvo

statistiškai reikšmingas (p<0,05), todėl šių skalių rezultatų palyginimui naudojome neparametrinius

statistinius kriterijus. Tuo tarpu skalių, apibūdinančių fizinę būklę (W=0,982, p=0,063) ir psichinę būklę

(W=0,981, p=0,051) W kriterijai nebuvo statistiškai reikšmingi (p>0,05), todėl jų palyginimui naudojome

minėtus parametrinius statistinius kriterijus (28 lentelė).

28 lentelė. Gyvenimo kokybės skalių normalumo patikrinimas

Gyvenimo kokybės skalės W p

Su simptomais ir problemomis susijusi subskalė 0,922 <0,001

Inkstų ligos poveikis kasdieniniam gyvenimui 0,954 <0,001

Su inkstų liga susijusi subskalė 0,955 <0,001

Fizinė būklė 0,982 0,063

Psichinė būklė 0,981 0,051

Gautuosius rezultatus analizuojant, pateikiamos apskaičiuotų gyvenimo kokybės skalių balų

skaitinės reikšmės (vidurkis, standartinis nuokrypis, mediana). Remiantis pateiktais duomenimis nustatyta,

66

kad dializuojamų pacientų gyvenimo kokybė buvo vidutinė (M=265,40). Tuo tarpu ligos simptomai ir

problemos (M=78,50) bei inkstų ligos poveikis kasdieniam gyvenimui (M=68,46) nedarė didelio poveikio

pačiai gyvenimo kokybei. Tačiau dėl fizinės būklės (M=37,15), psichinės būklės (M=43,65) bei pačios

inkstų ligos (M=37,63) pacientai jautė maţesnę nei vidutinę gyvenimo kokybę, kas rodo, kad pacientų

fizinė ir psichinė būklė bei pati inkstų liga stipriai veikia jų gyvenimo kokybę (29 lentelė).

29 lentelė. Pacientų gyvenimo kokybės skalių skaitinės charakteristikos

Gyvenimo kokybės skalės M SD Mediana

Bendra gyvenimo kokybė 265,40 66,42 266,74

Su simptomais ir problemomis susijusi subskalė 78,50 15,47 81,25

Inkstų ligos poveikis kasdieniniam gyvenimui 68,46 20,22 75,00

Su inkstų liga susijusi subskalė 37,63 26,35 31,25

Fizinė būklė 37,15 10,09 36,99

Psichinė būklė 43,65 10,92 44,11

Tyrimu nustatyta, kad PD atliekantys pacientai (M=296,07, p<0,001), pasiţymėjo geresne

gyvenimo kokybe nei hemodializuojami pacientai (M=256,02, p<0,001). Inkstų ligos poveikis

kasdieniniam gyvenimui, (M=77,84, p=0,002), fizinė būklė (M=40,37, p=0,036), psichinė būklė

(M=47,11, p=0,037) bei su inkstų liga susijusi subskalė (M=49,24, p=0,002) darė maţesnį poveikį

gyvenimo kokybei peritonine dialize gydomiems pacientams. Tuo tarpu ligos simptomai ir problemos

hemodializuojamų pacientų ir pacientų, kuriems atliekama peritoninė dializė, gyvenimo kokybei darė

panašų poveikį (30 lentelė).

30 lentelė. Pacientų, kuriems taikoma hemodializė ir peritoninė dializė pasiskirstymas pagal gyvenimo

kokybės skalių charakteristikas, n=141

Gyvenimo kokybės skalės

Dializės rūšis

t arba U lls P HD, n=108 PD, n=33

M SD M SD

Bendra gyvenimo kokybė 256,02 65,32 296,07 61,38 U=1116,0 139 <0,001

Su simptomais ir problemomis

susijusi subskalė 77,58 15,80 81,50 14,14 U=1476,00 139 0,136

Inkstų ligos poveikis

kasdieniniam gyvenimui 65,60 20,15 77,84 17,68 U=1139,00 139 0,002

Su inkstų liga susijusi subskalė 34,09 25,91 49,24 24,74 U=1159,50 139 0,002

Fizinė būklė 36,17 9,55 40,37 11,26 t=-2,122 139 0,036

Psichinė būklė 42,59 11,35 47,11 8,64 t=-2,107 139 0,037

67

Pagal gautus duomenis, nustatyta, kad vyrų ir moterų grupių skalių vidurkiai buvo panašūs ir

statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Tačiau duomenų analizė atskleidė, kad vyrai (M=269,58,

p=0,453) pasiţymėjo geresne gyvenimo kokybe nei moterys (31 lentelė).

31 lentelė. Skirtingos lyties pacientų gyvenimo kokybės skalių, įvertinimo balais, skaitinės

charakteristikos, n=141

Gyvenimo kokybės skalės

Lytis

t arba U lls P Vyrai, n=70 Moterys, n=71

M SD M SD

Bendra gyvenimo kokybe 269,58 59,45 261,27 72,83 U=2303,00 139 0,453

Su simptomais ir problemomis

susijusi subskalė 79,11 14,82 77,91 16,17 U=2403,50 139 0,736

Inkstų ligos poveikis

kasdieniniam gyvenimui 70,05 17,67 66,90 22,47 U=2354,00 139 0,588

Su inkstų liga susijusi

subskalė 38,48 23,67 36,80 28,90 U=2329,50 139 0,520

Fizinė būklė 37,15 10,27 37,16 9,99 t=-0,006 139 0,995

Psichinė būklė 44,80 10,38 42,51 11,39 t=1,247 139 0,214

Remiantis gautais duomenimis, nustatyta, kad jaunesniems nei 39 metų dializuojamiems

pacientams fizinė (M=46,01, p<0,001) ir psichinė būklė (M=49,28, p=0,044) daro teigiamą poveikį jų

gyvenimo kokybei nei vyresniems pacientams. Tuo tarpu pati inkstų liga, jos poveikis kasdieniam

gyvenimui bei simptomai ir problemos tiek jaunesnių, tiek vyresnių pacientų gyvenimo kokybei daro

panašią įtaką. Tačiau vyresnių nei 55 metų (M=253,44, p=0,090) dializuojamų pacientų gyvenimo kokybė

buvo blogiausia, lyginant su kitomis amţiaus grupėmis (32 lentelė).

32 lentelė. Skirtingo amžiaus pacientų gyvenimo kokybės skalių, įvertinimo balais, skaitinės

charakteristikos, n=141

Gyvenimo kokybės

skalės

Amţius, m.

F arba H lls P ≤ 39 m., n= 20 40-54 m., n=35 ≥55 , n=86

M SD M SD M SD

Bendra gyvenimo

kokybe 305,09 44,98 272,10 64,82 253,44 67,82 H=2,880

2 0,090

Su simptomais ir

problemomis susijusi

subskalė

86,67 9,00 83,57 11,34 74,54 16,81 H=0,848 139 0,357

Inkstų ligos poveikis

kasdieniniam gyvenimui 70,31 18,85 65,72 23,19 69,15 19,35 H=0,481 139 0,488

Su inkstų liga susijusi

subskalė 52,81 21,88 42,32 26,35 32,19 25,81 H=1,759 139 0,185

68

32 lentelės tęsinys

Fizinė būklė 46,01 6,28 37,82 9,82 34,82 9,81 F=11,610 139 <0,001

Psichinė būklė 49,28 7,11 42,68 11,06 42,73 11,29 F=3,200 139 0,044

Remiantis tyrimo duomenimis nustatyta, kad gyvenimo kokybės skalių vidurkiai skyrėsi tik

fizinės būklės atveju. Tai leidţia teigti, kad pacientams, trumpesnį laiką (3-11 mėn.) atliekantiems dializės

procedūras, dėl fizinės būklės (M=39,44, p=0,004) jautė maţesnį neigiamą poveikį gyvenimo kokybei nei

pacientai, kuriems pakaitinės inkstų terapijos procedūros taikomos ilgesnį laiką. Tuo tarpu kitų skalių

vidurkiai tarp pacientų, kuriems pakaitinės inkstų terapijos procedūros atliekamos trumpesnį ir ilgesnį

laiką, statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), kas rodo, kad šių pacientų gyvenimo kokybei ligos

simptomai ir problemos, inkstų ligos poveikis kasdieniam gyvenimui, psichinė būklė ir pati liga daro

panašią įtaką. Tačiau pati gyvenimo kokybė buvo geresnė tų pacientų, kurie tik neseniai buvo pradėję

gydymą dializėmis (M=282,90, p=0,230) (33 lentelė).

33 lentelė. Pacientų, kuriems pakaitinės inkstų terapijos procedūros taikomos skirtingą laiko tarpą,

gyvenimo kokybės skalių, įvertinimo balais, skaitinės charakteristikos, n=141

Gyvenimo

kokybės skalės

Trukmė

F arba H lls P 3-11 mėn.,

n=28

1-4 m.,

n=74 5-9 m.,

n=28 ≥10 m.

n=11

M SD M SD M SD M SD

Bendra gyvenimo

kokybe 282,90 64,94 164,39 67,27 262,53 61,43 234,91 72,35 H=4,312 3 0,230

Su simptomais ir

problemomis

susijusi subskalė

82,22 14,81 78,55 14,71 77,31 16,37 71,78 19,03 H=4,530 139 0,210

Inkstų ligos

poveikis

kasdieniniam

gyvenimui

73,44 17,00 67,44 21,11 70,20 19,35 58,24 21,89 H=4,374 139 0,224

Su inkstų liga

susijusi subskalė 41,29 28,28 36,40 26,48 39,73 24,55 31,25 26,66 H=1,544 139 0,672

Fizinė būklė 39,44 9,90 38,89 10,54 32,38 7,04 31,77 9,22 F=4,687 139 0,004

Psichinė būklė 46,51 8,92 43,11 12,10 42,91 9,65 41,87 10,17 F=0,840 139 0,474

Pagal pateiktus duomenis aukštąjį neuniversitetinį (M=43,34, p=0,032) ir aukštąjį universitetinį

išsilavinimą (M=40,49, p=0,032) turintiems pacientams, fizinė būklė darė teigiamą poveikį gyvenimo

kokybei. Tuo tarpu neigiamą poveikį gyvenimo kokybei dėl fizinės būklės patyrė pradinį išsilavinimą

(M=30,48, p=0,032) įgyję dializuojami pacientai. Kitų gyvenimo kokybės skalių įvertinimo balais

vidurkiai tarp skirtingo išsilavinimo pacientų, statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), kas rodo, kad

69

skirtingą išsilavinimą turinčių pacientų gyvenimo kokybę panašiai veikia psichinė būklė, inkstų ligos

poveikis, simptomai ir pati liga. Tuo tarpu geriau bendrą gyvenimo kokybę vertino pacientai, įgyję

aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (M=292,00, p=0,109) (34 lentelė).

70

34 lentelė. Skirtingo išsilavinimo pacientų gyvenimo kokybės skalių vidurkiai, n=141

Gyvenimo kokybės

skalės

Išsilavinimas

H lls p

Pra

din

is,

n=

2

Pagri

ndin

is,

n=

11

Vid

uri

nis

,

n=

52

Au

kšt

esn

ysis

,

n=

37

Au

kšt

asi

s

neu

niv

ersi

teti

nis

n=

12

Au

kšt

asi

s

un

iver

site

tin

is,

n=

27

M SD M SD M SD M SD M SD M SD

Bendra gyvenimo kokybė 215,14 22,13 252,54 49,18 262,24 68,69 250,10 65,41 292,00 76,06 289,57 60,21 8,992 139 0,109

Su simptomais ir

problemomis susijusi

subskalė

73,96 10,31 75,38 12,87 76,56 17,52 77,31 15,83 82,12 17,62 83,87 9,47 5,685 139 0,338

Inkstų ligos poveikis

kasdieniniam gyvenimui 62,50 17,68 69,04 14,01 70,19 21,28 64,02 19,22 74,74 17,90 68,64 22,89 4,021 139 0,546

Su inkstų liga susijusi

subskalė 18,75 8,84 30,68 24,60 35,58 27,02 33,11 23,24 45,31 27,71 48,61 27,59 7,659 139 0,176

Fizinė būklė 30,48 3,23 35,66 10,17 36,54 10,91 34,37 8,71 43,34 12,03 40,49 7,95 12,242 139 0,032

Psichinė būklė 29,45 11,47 41,78 9,38 43,37 10,30 41,30 11,95 46,48 10,72 47,96 10,02 9,497 139 0,091

71

Remiantis atlikta tyrimų analize, geriausia bendra gyvenimo kokybe pasiţymėjo pacientai,

gyvenantys nesusituokę (M=299,51, p=0,044), nevedę/netekėjusios (M=283,16, p=0,044) ir išsiskyrę

(M=282,70, p=0,044 ). Tuo tarpu blogiausia bendra gyvenimo kokybe pasiţymėjo – vedę/ištekėjusios

(M=266,15, p=0,044), ir našliais tapę pacientai (M=234,44, p=0,044). Pagal gautus rezultatus nustatyta,

kad pacientų fizinė būklė turėjo maţiausią poveikį nevedusių/netekėjusių pacientų (M=41,44, p=0,010) ir

nesantuokoje gyvenančių pacientų (M=48,43, p=0,010) gyvenimo kokybei, tuo tarpu neigiamai įtakojo

našlių (M=32,04, p=0,010), vedusių/ištekėjusių (M=37,13, p=0,010) bei išsiskyrusių (M=38,03, p=0,010)

pacientų gyvenimo kokybę. Taip pat nustatyta, kad pacientų psichinė būklė, ligos simptomai bei kylančios

problemos, ligos poveikis kasdieniniam gyvenimui ir pati inkstų liga skirtingos šeimyninės padėties

pacientų gyvenimo kokybei darė panašų poveikį (35 lentelė).

72

35 lentelė. Skirtingos šeimyninės padėties pacientų gyvenimo kokybės skalių vidurkiai, n=141

Gyvenimo kokybės skalės

Šeimyninė padėtis

H lls p

Vedę

(ištekėjusios), n=81

Nevedę

(netekėjusios), n=18

Išsiskyrę,

n=15

Našliai, n=24

Gyvenantys

nesusituokus,

n=3

M SD M SD M SD M SD M SD

Bendra gyvenimo kokybė 266,15 67,35 283,16 50,29 282,70 76,08 234,44 61,63 299,51 57,60 9,801 139 0,044

Su simptomais ir

problemomis susijusi

subskalė

78,78 16,00 82,76 9,47 78,06 18,57 73,00 14,85 91,67 4,17 8,512 139 0,075

Inkstų ligos poveikis

kasdieniniam gyvenimui 68,52 21,30 68,75 22,05 74,79 17,22 64,19 17,46 67,71 15,42 2,785 139 0,594

Su inkstų liga susijusi

subskalė 37,58 26,19 44,79 23,21 45,00 30,18 27,08 25,25 43,75 25,00 7,002 139 0,136

Fizinė būklė 37,13 9,65 41,44 10,14 38,03 10,12 32,04 9,88 48,43 4,52 13,200 139 0,010

Psichinė būklė 44,15 10,55 45,41 8,64 46,82 12,02 38,12 11,06 47,96 18,33 8,466 139 0,076

73

Pagal pateiktus rezultatus, visų skalių vidurkiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), kas

rodo, kad tiek mieste, tiek kaime gyvenančių dializuojamų pacientų gyvenimo kokybė yra panaši ir inkstų

ligos veikiama vienodai, tačiau mieste gyvenančių pacientų bendra gyvenimo kokybė (M=267,00,

p=0,610) yra geresnė (36 lentelė).

36 lentelė. Pacientų, gyvenančių skirtingose gyvenvietėse, gyvenimo kokybės skalių vidurkiai, n=141

Gyvenimo kokybės skalės

Gyvenamoji vieta

U lls P Miestas, n=120 Kaimas, n=21

M SD M SD

Bendra gyvenimo kokybė 267,00 65,82 256,25 70,69 1172,00 139 0,610

Su simptomais ir problemomis

susijusi subskalė 79,10 14,68 75,10 19,45 1155,00 139 0,543

Inkstų ligos poveikis

kasdieniniam gyvenimui 68,15 20,07 70,24 21,46 1170,50 139 0,604

Su inkstų liga susijusi

subskalė 39,01 26,47 29,76 24,84 1021,00 139 0,165

Fizinė būklė 36,73 10,20 39,55 9,35 1062,00 139 0,252

Psichinė būklė 44,00 10,54 41,60 13,00 1119,00 139 0,414

Išanalizavus gautus duomenis nustatyta, kad geresne bendra gyvenimo kokybe pasiţymėjo namų

šeimininkės (M=327,30, p=0,002), bedarbiai (M=321,86, p=0,002) ir dirbantieji (M=306,26, p=0,002),

tuo tarpu blogesne - pensininkai (M=248,69, p=0,002) ir neįgalieji pacientai (M=257,45, p=0,002). Taip

pat buvo nustatyta, kad ligos simptomai ir problemos maţiausiai neigiamai veikė namų šeimininkių

(M=91,67, p=0,002), dirbančiųjų (M=87,42, p=0,002) ir bedarbių (M=84,72, p=0,002) gyvenimo kokybę,

tuo tarpu didesnį neigiamą poveikį darė pensininkams (M=73,50, p=0,002) ir neįgaliesiems (M=78,69

p=0,002). Inkstų liga maţiausiai neigiamai veikė studentų (M=75,00, p<0,001) ir bedarbių (M=64,58,

p<0,001) gyvenimo kokybę, labiausiai - pensininkų (M=30,70, p<0,001) ir neįgaliųjų (M=34,25,

p<0,001). Tuo tarpu neigiamą poveikį gyvenimo kokybei dėl fizinės būklės labiausiai patyrė pensininkai

(M=32,73, p<0,001) ir studentai (M=35,94, p<0,001), maţiausiai fizinė būklė paveikė namų šeimininkių

gyvenimo kokybę (M=60,44, p<0,001). Psichinė būklė, kaip viena iš gyvenimo kokybės subskalių,

maţiausiai neigiamai veikė bedarbių (M=51,95, p=0,046) ir dirbančiųjų (M=48,95, p=0,046) gyvenimo

kokybę, labiausiai neigiamai – namų šeimininkių (M=40,81, p=0,046) ir pensininkų (M=42,01, p=0,046).

Atlikus gautų duomenų analizę, nustatyta ir tai, kad inkstų ligos poveikis kasdienio gyvenimo kokybei

tarp skirtingos socialinės padėties pacientų nesiskyrė (37 lentelė).

74

37 lentelė. Pacientų, skirtingos socialinės padėties, gyvenimo kokybės skalių vidurkiai, n=141

Gyvenimo kokybės skalės

Socialinė padėtis

H df p

Dir

ban

tiej

i,

n=

27

Bed

arb

iai,

iešk

an

tys

darb

o,

n=

3

Pen

sin

inkai,

n=

57

Neį

gali

eji,

n=

52

Stu

den

tai,

n=

1

Nam

ų

šeim

inin

kės

,

n=

1

M SD M SD M SD M SD M M

Bendra gyvenimo kokybė 306,26 50,95 321,86 49,51 248,69 63,68 257,45 68,53 296,49 327,30 18,42 139 0,002

Su simptomais ir problemomis

susijusi subskalė 87,42 9,54 84,72 10,28 73,50 15,72 78,69 16,10 81,25 91,67 19,16 139 0,002

Inkstų ligos poveikis kasdieniniam

gyvenimui 73,38 17,60 77,09 26,58 69,74 18,93 64,06 22,36 56,25 78,13 4,722 139 0,451

Su inkstų liga susijusi subskalė 53,70 22,42 64,58 13,01 30,70 25,09 34,25 25,95 75,00 56,25 22,09 139 0,001

Fizinė būklė 42,80 10,42 43,52 5,72 32,73 9,03 38,27 8,98 35,94 60,44 25,27 139 <0,001

Psichinė būklė 48,95 7,76 51,95 12,91 42,01 11,63 42,18 10,81 48,05 40,81 11,28 139 0,046

75

Svarbu pastebėti, kad visų gyvenimo kokybės skalių atvejais, skalių vidurkiai statistiškai

reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), todėl galima teigti, kad pacientų, tiek sergančių, tiek nesergančių cukriniu

diabetu, gyvenimo kokybė dėl inkstų ligos buvo paveikiama panašiai, tačiau geresne gyvenimo kokybe

pasiţymėjo nesergantys CD pacientai (M=268,08, p=0,434) (38 lentelė).

38 lentelė. Pacientų sergančių ir nesergančių cukriniu diabetu, gyvenimo kokybės skalių vidurkiai,

n=141

Gyvenimo kokybės skalės

Cukrinis diabetas

U lls P Sergantys, n=25 Nesergantys, n=116

M SD M SD

Bendra gyvenimo kokybė 252,96 69,71 268,08 65,69 1305,00 139 0,434

Su simptomais ir

problemomis susijusi subskalė 75,42 19,06 79,17 14,60 1341,50 139 0,558

Inkstų ligos poveikis

kasdieniniam gyvenimui 66,63 20,35 68,86 20,26 1346,00 139 0,574

Su inkstų liga susijusi

subskalė 35,00 26,27 38,20 26,45 1350,00 139 0,588

Fizinė būklė 35,02 10,43 37,61 10,01 1228,50 139 0,232

Psichinė būklė 40,89 10,40 44,24 10,98 1189,50 139 0,160

Pagal pateiktus duomenis, inkstų ligos poveikis kasdieniam gyvenimui skyrėsi tarp pacientų,

kuriems atliekama automatinė peritoninė dializė, ir pacientų, kuriems taikoma ambulatorinė peritoninė

dializė. Galima teigti, kad pacientai, atliekantys automatinę PD (M=72,06, p=0,029), daţniau jautė didesnį

neigiamą poveikį jų kasdieniam gyvenimui, nei nuolatinę automatinę PD atliekantys pacientai (M=83,99,

p=0,029). Tuo tarpu bendra gyvenimo kokybė, taip pat ligos simptomai, pati liga, fizinė būklė ir psichinė

būklė pacientams, kuriems atliekama automatinė peritoninė dializė, ir pacientams, kuriems atliekama

nuolatinė ambulatorinė dializė, gyvenimo kokybę veikė panašiai (39 lentelė).

39 lentelė. Pacientų, kuriems atliekamos skirtingos peritoninės dializės rūšys, gyvenimo kokybės skalių

vidurkiai, n=33

Gyvenimo kokybės skalės

Atliekama peritotinės analizės rūšis

U lls P

Automatinė

peritoninė dializė, n=17

Nuolatinė

ambulatorinė

peritoninė dializė, n=16

M SD M SD

Bendra gyvenimo kokybė 287,24 65,35 305,46 57,43 115,00 139 0,449

Su simptomais ir

problemomis susijusi

subskalė

81,13 15,82 81,90 12,61 127,00 139 0,745

76

39 lentelės tęsinys

Inkstų ligos poveikis

kasdieniniam gyvenimui 72,06 18,80 83,99 14,56 75,50 139 0,029

Su inkstų liga susijusi

subskalė 47,79 23,38 50,78 26,80 128,00 139 0,772

Fizinė būklė 38,53 12,50 42,33 9,79 105,00 139 0,264

Psichinė būklė 47,73 8,95 46,46 8,53 122,00 139 0,614

40 lentelėje pateikti Spearmano koreliacijos koeficientai tarp slaugos problemų ir gyvenimo

kokybės skalių. Įvertinus gautus rezultatus, nustatyta:

1. Bendra gyvenimo kokybė koreliuoja su daugeliu slaugos problemų, kas rodo, kad pacientų,

daţniau susidūrusių su šiomis slaugos problemomis, gyvenimo kokybė blogesnė. Tačiau pastebėtina tai,

kad šis koreliacinis ryšys silpnas (visais atvejais koreliacijos koeficientas nesiekė 0,4). Tuo tarpu buvo

nustatyta, kad bendra gyvenimo kokybė nekoreliavo su sumaţėjusiu arteriniu kraujo spaudimu, rankų ir

kojų mėšlungiu bei vidurių uţkietėjimu, todėl galima teigti, kad šios slaugos problemos, kurias patyrė

dializuojami pacientai, nebuvo susijusios su blogesne gyvenimo kokybe.

2. Su simptomais ir problemomis susijusi gyvenimo kokybės subskalė koreliavo su visomis

išvardintomis slaugos problemomis. Šiuo atveju galima teigti, kad slaugos problemos, su kuriomis

daţniau susidūrė pacientai, buvo susijusios su blogesne gyvenimo kokybę, kuriai poveikį darė dėl ligos

patiriami simptomai ir problemos.

3. Inkstų ligos poveikis kasdieniniam gyvenimui koreliavo su arteriniu kraujo spaudimu (r=0,247,

p=0,003), silpnumu (r=0,295, p<0,001), galvos svaigimu (r=0,216, p=0,010), galvos skausmu (r=0,200,

p=0,018), krūtinės skausmu (r=0,237, p=0,005), raumenų skausmu (r=0,200, p=0,017), rankų ir kojų

mėšlungiu (r=0,219, p=0,009), pykinimu ir vėmimu (r=0,222, p=0,008), apetito stoka (r=0,275, p=0,001)

ir miego sutrikimais (r=0,290, p<0,001). Tai rodo, kad pacientų, daţniau susidūrusių su šiomis slaugos

problemomis, gyvenimo kokybė, veikiama kasdienio inkstų ligos poveikio, buvo blogesnė.

4. Su inkstų liga susijusi skalė koreliavo su arterinio kraujo spaudimo padidėjimu (r=0,220,

p=0,009), pėdų ir kulkšnių tinimu (r=0,216, p=0,010), dusuliu (r=0,282, p=0,001), galvos svaigimu

(r=0,282, p=0,001), krūtinės skausmu (r=0,335, p<0,001), raumenų skausmu (r=0,276, p=0,001),

pykinimu, vėmimu (r=0,290, p=0,013), apetito stoka (r=0,209, p=0,013) ir miego sutrikimais (r=0,303,

p<0,001). Tai rodo, kad pacientų, daţniau susidūrusių su šiomis slaugos problemomis, pati liga gyvenimo

kokybę neigiamai paveikė labiau.

5. Fizinės būklės įtaka gyvenimo kokybei koreliavo su visomis slaugos problemomis išskyrus rankų

ir kojų mėšlungį (r=0,067, p=0,432), t.y. pacientai, daţniau susidūrę su dauguma išvardintų slaugos

problemų, dėl fizinės būklės poveikio pasiţymėjo prastesne gyvenimo kokybe, tačiau rankų ir kojų

77

mėšlungio jutimas, nebuvo susijęs su fizinės būklės poveikiu gyvenimo kokybei. Pastebėtina ir tai, kad

stipriausias koreliacinis ryšys buvo tarp galvos svaigimo (r=0,442, p<0,001) ir fizinės būklės poveikio

bendrai gyvenimo kokybei, todėl galima teigti, kad galvos svaigimas darė didţiausią neigiamą poveikį

gyvenimo kokybei įtakojamos fizinės būklės.

6. Psichinės būklės įtaka gyvenimo kokybei koreliavo su dusuliu (r=0,259, p=0,002), silpnumu

(r=0,283, p=0,001), galvos svaigimu (r=0,214, p=0,011), krūtinės skausmu (r=0,218, p=0,009), raumenų

skausmu (r=0,305, p<0,001), pykinimu ir vėmimu (r=0,359, p<0,001), apetito stoka (r=0,237, p=0,005) ir

miego sutrikimais (r=0,330, p<0,001). Tai rodo, kad pacientų, daţniau susidūrusių su minėtomis slaugos

problemomis, gyvenimo kokybė buvo blogesnė dėl psichinės būklės įtakos (40 lentelė).

40 lentelė. Spearmano koreliacija tarp slaugos problemų ir gyvenimo kokybės skalių vidurkių, n=141

Gyvenimo kokybės skalės

Slaugos

problemos

Bendra

gyvenimo

kokybė

Su

simptomais ir

problemomis

susijusi

subskalė

Inkstų ligos

poveikis

kasdieniniam

gyvenimui

Su inkstų

liga

susijusi

subskalė

Fizinė

būklė

Psichinė

būklė

Padidėjęs

arterinis kraujo

spaudimas

r 0,299 0,314 0,247 0,220 0,246 0,160

p <0,001 <0,001 0,003 0,009 0,003 0,058

Sumaţėjęs

arterinis kraujo

spaudimas

r 0,164 0,201 0,150 0,048 0,181 0,144

p 0,052 0,017 0,076 0,576 0,032 0,088

Paburkimas

aplink akis

r 0,195 0,296 0,142 0,085 0,270 0,142

p 0,020 <0,001 0,094 0,316 0,001 0,093

Pėdų ir

kulkšnių

tinimas

r 0,237 0,261 0,134 0,216 0,276 0,131

p 0,005 0,002 0,113 0,010 0,001 0,122

Odos

nieţėjimas

r 0,187 0,371 0,095 0,124 0,214 0,089

p 0,026 <0,001 0,263 0,143 0,011 0,295

Sausa oda r 0,233 0,267 0,154 0,164 0,308 0,102

p 0,005 0,001 0,068 0,053 <0,001 0,229

Dusulio

jautimas

r 0,343 0,460 0,124 0,282 0,344 0,259

p <0,001 <0,001 0,142 0,001 <0,001 0,002

Silpnumas r 0,358 0,439 0,295 0,165 0,389 0,283

p <0,001 <0,001 <0,001 0,051 <0,001 0,001

Galvos

svaigimas

r 0,364 0,410 0,216 0,282 0,442 0,214

p <0,001 <0,001 0,010 0,001 <0,001 0,011

Galvos

skausmas

r 0,242 0,315 0,200 0,142 0,257 0,125

p 0,004 <0,001 0,018 0,094 0,002 0,139

Krūtinės

skausmas

r 0,363 0,406 0,237 0,335 0,308 0,218

p <0,001 <0,001 0,005 <0,001 <0,001 0,009

78

40 lentelės tęsinys

Raumenų

skausmas

r 0,357 0,408 0,200 0,276 0,357 0,305

p <0,001 <0,001 0,017 0,001 <0,001 <0,001

Rankų, kojų

mėšlungis

r 0,150 0,249 0,219 0,021 0,067 0,018

p 0,077 0,003 0,009 0,801 0,432 0,830

Pykinimas,

vėmimas

r 0,375 0,386 0,222 0,290 0,245 0,359

p <0,001 <0,001 0,008 <0,001 0,003 <0,001

Apetito stoka r 0,322 0,403 0,275 0,209 0,256 0,237

p <0,001 <0,001 0,001 0,013 0,002 0,005

Vidurių

uţkietėjimas

r 0,157 0,254 0,057 0,122 0,181 0,115

p 0,064 0,002 0,501 0,149 0,032 0,175

Miego

sutrikimai

r 0,394 0,374 0,290 0,303 0,304 0,330

p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001

Apibendrinus dializuojamų pacientų gyvenimo kokybę, galima teigti, kad šių pacientų gyvenimo

kokybė yra vidutinė, kuriai didţiausią poveikį daro fizinė, psichinė būklė bei pati inkstų liga. Taip pat

įtakos turi slaugos problemos, su kuriomis kasdien susidūria dializuojami pacientai. Tačiau peritonine

dialize gydyti pacientai įvardijo savo gyvenimo kokybę kaip geresnę, nei hemodializuojamieji.

3.4. Pacientų, gydomų pakaitine inkstų terapija, nuovargio vertinimas

Tyrime dalyvavusių asmenų buvo prašoma atsakyti į 20 pateiktų teiginių apie nuovargį.

Remiantis daugiamačio nuovargio inventoriaus metodika, pagal gautus rezultatus buvo apskaičiuotas

bendras nuovargio skalės dydis ir keturių nuovargio rūšių skalių dydţių vidurkiai, kurie vėliau buvo

įvertinami procentais nuo 0 iki 100. Kuo aukštesnis dydis procentais, tuo didesnis patiriamas nuovargis.

Dializuojamų pacientų sociodemografinės charakteristikos buvo lyginamos su tyrimo metu

gautais rezultatais. Siekiant nustatyti, kokiems duomenims naudoti parametrinius kriterijus (Stjudento t

testas, ANOVA), o kokiems neparametrinius (Mann-Whitney U, Kruskalio-Valio H) kriterijus,

patikrinome tyrimo metu gautų duomenų pasiskirstymo normalumą, apskaičiuodami Shapiro–Wilko

kriterijų W ir jo statistinį reikšmingumą p. Visais atvejais W kriterijai buvo statistiškai reikšmingi

(p<0,05), kas rodo, kad nuovargio skalių reikšmių pasiskirstymas nuo normaliojo skirstinio skiriasi, todėl

rezultatų palyginimui turime naudoti neparametrinius statistinius kriterijus (Mann-Whitney U, Kruskalio-

Valio H) (41 lentelė).

79

41 lentelė. Nuovargio skalių normalumo patikrinimas

Nuovargio skalės W P

Bendras nuovargis 0,939 <0,001

Fizinis nuovargis 0,912 <0,001

Sumaţėjęs aktyvumas 0,925 <0,001

Sumaţėjusi motyvacija 0,966 0,001

Protinis nuovargis 0,935 <0,001

Tiriant nustatyta, kad protinio nuovargio skalės (M=41,6) ir sumaţėjusios motyvacijos (M=46,2)

vidurkiai buvo maţiausi, kas įrodo, kad dėl šių veiksnių dializuojami pacientai patyrė maţiausią nuovargį.

Pastebėtina tai, kad sumaţėjusios motyvacijos mediana buvo lygi 50,0 kas rodo, kad pusė pacientų dėl

sumaţėjusios motyvacijos jautė didesnį nei vidutinį nuovargį. Bendro nuovargio (M=62,5), fizinio

nuovargio (M=64,7) ir sumaţėjusio aktyvumo skalių (M=63,5) vidurkiai ir medianos viršijo 60 balų, iš ko

galima spręsti, kad dauguma pacientų patyrė didelį bendrą ir fizinį nuovargį, taip pat skundėsi dėl

sumaţėjusio aktyvumo (42 lentelė).

42 lentelė. Pacientų nuovargio skalių įvertinimo skaitinės charakteristikos

Nuovargio skalės M SD Mediana

Bendras nuovargis 62,5 28,7 62,5

Fizinis nuovargis 64,7 30,2 68,8

Sumaţėjęs aktyvumas 63,5 29,8 68,8

Sumaţėjusi motyvacija 46,2 25,5 50,0

Protinis nuovargis 41,6 31,2 37,5

Tyrimas atskleidė, kad dėl sumaţėjusio aktyvumo labiau patyrė nuovargį hemodializuojami

pacientai (M=67,2, p=0,006) nei pacientai, kuriems atliekama peritotinė dializė (M=51,3, p=0,006). Tuo

tarpu dėl kitų nuovargio išraiškos formų hemodializuojami pacientai ir pacientai, kuriems atliekama

peritoninė dializė, patyrė panašų nuovargį (43 lentelė).

43 lentelė. Pacientų, kuriems taikoma peritoninė dializė ir hemodializė, nuovargio skalių

įvertinimo skaitinės charakteristikos, n=141

Nuovargio skalės

Dializės rūšis

U lls p HD, n=108 PD, n=33

M SD M SD

Bendras nuovargis 64,9 28,0 54,4 30,0 1428,50 1 0,084

Fizinis nuovargis 67,1 29,6 56,6 31,2 1428,00 1 0,082

Sumaţėjęs aktyvumas 67,2 28,7 51,3 30,7 1222,00 1 0,006

Sumaţėjusi motyvacija 48,3 25,7 39,6 24,0 1452,50 1 0,107

Protinis nuovargis 43,8 30,9 34,5 31,4 1458,00 1 0,113

80

Pagal pateiktus duomenis, nuovargio skalių vidurkiai tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai

nesiskyrė (p>0,05), kas rodo, kad patiriamas nuovargis nuo lyties nepriklauso, o vyrai ir moterys patyrė

panašų nuovargį (44 lentelė).

44 lentelė. Skirtingos lyties pacientų nuovargio skalių įvertinimo skaitinės charakteristikos, n=141

Nuovargio skalės

Lytis

U Lls p Vyrai, n=70 Moterys, n=71

M SD M SD

Bendras nuovargis 61,2 26,1 63,7 31,2 2295,00 1 0,431

Fizinis nuovargis 65,8 29,6 63,6 31,0 2413,50 1 0,766

Sumaţėjęs aktyvumas 64,5 27,4 62,5 32,2 2476,00 1 0,970

Sumaţėjusi motyvacija 44,6 23,8 47,9 27,1 2273,50 1 0,381

Protinis nuovargis 37,7 29,9 45,5 32,1 2147,00 1 0,161

Nustatyta, kad pacientų patiriamas nuovargis statistiškai reikšmingai (p>0,05), nuo jų amţiaus

nepriklauso, o jaunesni ir vyresni pacientai patyrė panašų nuovargį (45 lentelė).

45 lentelė. Skirtingo amžiaus pacientų nuovargio skalių įvertinimo skaitinės charakteristikos, n=141

Nuovargio skalės

Amţius

H lls p ≤39 m., n=20 40-54 m., n=35 ≥55, n=86

M SD M SD M SD

Bendras nuovargis 45,9 17,4 54,6 31,4 69,5 27,5 1,598 2 0,206

Fizinis nuovargis 43,1 23,4 58,4 32,6 72,2 27,8 3,308 2 0,069

Sumaţėjęs aktyvumas 41,6 27,3 57,0 35,8 71,2 24,4 3,080 2 0,079

Sumaţėjusi motyvacija 33,4 18,9 36,4 26,6 53,2 24,1 0,209 2 0,647

Protinis nuovargis 26,3 22,8 40,7 31,5 45,6 31,8 2,625 2 0,105

Nustatyta, kad pacientai, kuriems pakaitinės inkstų terapijos procedūros atliekamos virš 10 metų,

patyrė didţiausią bendrą nuovargį (M=76,1, p=0,044), fizinį (M=81,3, p=0,005) bei protinį nuovargį

(M=56,3, p=0,013) nei pacientai, kuriems pakaitinės inkstų terapijos procedūros atliekamos trumpesnį

laiką. Tačiau sumaţėjęs aktyvumas ir sumaţėjusi motyvacija nuo dializės procedūrų atlikimo trukmės

nepriklauso (46 lentelė).

46 lentelė. Pacientų, kuriems pakaitinės inkstų terapijos procedūros taikomos skirtingą laiką,

nuovargio skalių įvertinimo skaitinės charakteristikos, n=141

Nuovargio skalės

Trukmė

H lls p 3-11 mėn.

n=28 1-4 m.

n=74

5-9 m.

n=28

≥10 m.

n=11

M SD M SD M SD M SD

Bendras nuovargis 52,2 29,2 61,6 28,7 69,6 26,4 76,1 26,9 8,080 3 0,044

Fizinis nuovargis 52,9 31,0 62,2 29,6 76,6 26,1 81,3 28,4 12,910 3 0,005

81

46 lentelės tęsinys

Sumaţėjęs

aktyvumas 58,0 27,2 61,1 31,2 73,9 24,2 67,0 36,1 5,492

3 0,139

Sumaţėjusi

motyvacija 38,2 25,4 46,3 26,1 53,1 23,1 48,9 24,7 4,587

3 0,205

Protinis nuovargis 30,6 33,2 40,5 31,2 56,3 25,4 40,3 28,3 10,766 3 0,013

Išanalizavus duomenis nustatyta, kad nuo įgyto pacientų išsilavinimo priklauso pacientų fizinis

nuovargis, sumaţėjęs aktyvumas ir protinis nuovargis. Tai rodo, kad pacientai, turintys ţemesnį

išsilavinimą (pradinį, pagrindinį ir vidurinį) patyrė didesnį fizinį nuovargį, atitinkamai (M=100,0;

M=59,7; M=65,3, p=0,016), sumaţėjusį aktyvumą (M=90,6; M=60,2; M=65,7, p=0,038) ir protinį

nuovargį (M=71,9; M=55,7; M=45,2, p=0,015), nei pacientai, turintys aukštesnį išsilavinimą. Tuo tarpu

bendras nuovargis ir sumaţėjusi motyvacija nuo įgyto pacientų išsilavinimo nepriklausė (47 lentelė).

82

47 lentelė. Skirtingo išsilavinimo pacientų, nuovargio skalių vidurkiai, n=141

Nuovargio skalės

Išsilavinimas

H lls p

Pra

din

is,

n=

2

Pagri

ndin

is,

n=

11

Vid

uri

nis

,

n=

52

Au

kšt

esn

ysis

, n=

37

Au

kšt

asi

s

neu

niv

ersi

teti

nis

, n=

12

Au

kšt

asi

s

un

iver

site

tin

is,

n=

27

M SD M SD M SD M SD M SD M SD

Bendras nuovargis 81,3 8,8 65,3 31,9 64,7 26,4 68,2 27,8 47,9 30,4 54,2 31,1 7,702 139 0,173

Fizinis nuovargis 100,0 0,0 59,7 34,0 65,3 30,6 75,5 25,0 51,0 32,6 54,2 29,1 13,998 139 0,016

Sumaţėjęs aktyvumas 90,6 13,3 60,2 25,7 65,7 28,6 72,5 27,5 50,0 30,4 52,1 32,8 11,743 139 0,038

Sumaţėjusi motyvacija 65,6 13,3 50,0 24,8 48,8 25,7 51,9 25,1 35,4 21,2 35,4 24,9 10,278 139 0,068

Protinis nuovargis 71,9 22,1 55,7 35,2 45,2 31,5 45,8 27,9 26,0 26,0 28,0 30,1 14,036 139 0,015

83

Pacientų nuovargis statistiškai reikšmingai (p>0,05) nepriklausė ir nuo pacientų gyvenamosios

vietos. Tačiau mieste gyvenantys pacientai labiausiai išreiškė fizinį nuovargį, tuo tarpu kaime gyvenantys

labiau patyrė bendrąjį nuovargį (48 lentelė).

48 lentelė. Pacientų, gyvenančių skirtingose gyvenvietėse, nuovargio skalių vidurkiai, n=141

Nuovargio skalės

Gyvenamoji vieta

U lls p Miestas, n=120 Kaimas, n= 21

M SD M SD

Bendras nuovargis 62,9 28,7 60,1 29,5 1188,50 139 0,678

Fizinis nuovargis 66,1 29,8 56,5 32,1 1025,00 139 0,169

Sumaţėjęs aktyvumas 64,5 30,0 57,7 28,8 1073,50 139 0,278

Sumaţėjusi motyvacija 45,6 25,3 50,0 26,7 1127,00 139 0,439

Protinis nuovargis 41,4 30,5 42,9 35,6 1237,00 139 0,894

Įvertinus duomenis nustatyta, kad pacientų bendras nuovargis, fizinis nuovargis, sumaţėjęs

aktyvumas ir sumaţėjusi motyvacija priklausė nuo pacientų socialinės padėties. Galima teigti, kad didesnį

bendrą nuovargį daţniau patyrė pensininkai (M=71,4, p=0,002) ir neįgalieji (M=63,9, p=0,002), rečiausiai

– namų šeimininkės (M=31,3, p=0,002). Didesnį fizinį nuovargį daţniau patyrė pensininkai (M=76,3,

p<0,001), neįgalieji (M=65,5, p<0,001) ir bedarbiai (M=64,6, p<0,001), rečiausiai – namų šeimininkės

(M=37,5, p<0,001). Dėl sumaţėjusio aktyvumo daţniau patyrė nuovargį pensininkai (M=75,4, p<0,001) ir

studentai (M=68,8, p<0,001), rečiausiai – namų šeimininkės (M=25,0, p<0,001), tuo tarpu dėl

sumaţėjusios motyvacijos daţniau patyrė nuovargį studentai (M=62,5, p<0,001) ir bedarbiai (M=60,4,

p<0,001) ir rečiausiai – dirbantieji (M=24,5, p<0,001). Pastebėtina ir tai, kad protinis nuovargis statistiškai

reikšmingai nuo paciento socialinės padėties nepriklausė (p>0,05) (49 lentelė).

84

49 lentelė. Pacientų, skirtingos socialinės padėties, nuovargio skalių vidurkiai, n=141

Nuovargio skalės

Socialinė padėtis

H lls p

Dir

ban

tiej

i n=

27

Bed

arb

iai,

iešk

an

tys

darb

o

n=

3

Pen

sin

inkai

n=

57

Neį

gali

eji

n=

52

Stu

den

tai

n=

1

Nam

ų

šeim

inin

kės

n=

1

M SD M SD M SD M SD M M

Bendras nuovargis 42,6 27,7 58,3 31,5 71,4 26,6 63,9 27,1 56,3 31,3 18,79 139 0,002

Fizinis nuovargis 40,0 26,0 64,6 30,8 76,3 25,1 65,5 30,6 50,0 37,5 26,17 139 <0,001

Sumaţėjęs aktyvumas 39,8 31,8 60,4 34,4 75,4 22,2 63,5 29,2 68,8 25,0 24,31 139 <0,001

Sumaţėjusi motyvacija 24,5 21,1 60,4 20,1 58,3 22,6 43,3 23,2 62,5 37,5 33,59 139 <0,001

Protinis nuovargis 26,2 29,5 45,8 26,0 48,2 32,6 42,4 29,2 31,3 37,5 9,419 139 0,093

85

Nustatyta, kad visų skalių atvejais nuovargis nuo sergamumo cukriniu diabetu nepriklausė, kas

rodo, kad sergantys ir nesergantys cukriniu diabetu pacientai patyrė panašų nuovargį (50 lentelė).

50 lentelė. Pacientų, sergančių ir nesergančių cukriniu diabetu, nuovargio skalių vidurkiai, n=141

Nuovargio skalės

Cukrinis diabetas

U lls p Sergantys, n=25 Nesergantys, n=116

M SD M SD Bendras nuovargis 64,5 32,0 62,0 28,1 1347,00 139 0,577

Fizinis nuovargis 71,8 29,0 63,1 30,4 1203,50 139 0,179

Sumaţėjęs aktyvumas 70,0 29,9 62,1 29,7 1191,50 139 0,161

Sumaţėjusi motyvacija 49,5 23,8 45,5 25,9 1333,50 139 0,528

Protinis nuovargis 48,3 31,8 40,2 31,0 1239,50 139 0,253

Pagal pateiktus duomenis, nuovargio skalių vidurkiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05)

tarp pacientų, kuriems atliekamos skirtingos peritoninės dializės rūšys. Tai rodo, kad pacientai, kuriems

atliekama automatinė peritoninė dializė, ir pacientai, kuriems atliekama nuolatinė ambulatorinė dializė,

patiria panašų nuovargį (51 lentelė).

51 lentelė. Pacientų, kuriems atliekamos skirtingos peritoninės dializės rūšys, nuovargio skalių

vidurkiai, n=33

Nuovargio skalės

Atliekama peritotinės dializės rūšis

U lls p

Automatinė

peritoninė

dializė,

n=17

Nuolatinė

ambulatorinė

peritoninė dializė,

n=16

M SD M SD

Bendras nuovargis 55,1 28,3 53,5 32,5 134,00 139 0,942

Fizinis nuovargis 57,0 26,1 56,3 36,8 136,00 139 0,999

Sumaţėjęs aktyvumas 48,9 29,1 53,9 33,1 122,50 139 0,626

Sumaţėjusi motyvacija 37,5 22,4 41,8 26,1 120,50 139 0,575

Protinis nuovargis 30,5 26,7 38,7 36,1 121,00 139 0,583

Nustatyta, kad visų skalių atvejais statistiškai reikšmingo ryšio tarp šeimyninės padėties ir

pacientų nuovargio nebuvo (p>0,05). Atsiţvelgdami į tai galime teigti, kad skirtingos šeimyninės padėties

pacientai patyrė vidutinį nuovargį (52 lentelė).

86

52 lentelė. Skirtingos šeimyninės padėties pacientų nuovargio skalių vidurkiai, n=141

Nuovargio skalės

Šeimyninė padėtis

H lls p Vedę

(ištekėjusios), n=81

Nevedę

(netekėjusios), n=18

Išsiskyrę, n=15

Našliai, n=24

Gyvenantys

nesusituokus, n=3

M SD M SD M SD M SD M SD

Bendras nuovargis 62,7 28,4 52,4 28,3 54,6 33,8 75,3 24,8 52,1 15,7 9,406 139 0,052

Fizinis nuovargis 65,6 29,9 54,9 30,1 55,4 33,6 75,8 27,3 56,3 28,6 7,018 139 0,135

Sumaţėjęs aktyvumas 62,7 29,8 55,2 34,0 59,6 33,8 75,0 23,2 62,5 16,5 4,98 139 0,289

Sumaţėjusi motyvacija 44,4 26,1 47,6 23,3 38,8 26,4 58,1 22,5 29,2 14,4 7,934 139 0,094

Protinis nuovargis 41,4 30,0 30,9 24,4 39,2 36,6 55,2 32,8 14,6 25,3 8,819 139 0,066

87

53 lentelėje pateikiami Spearmano koreliacijos koeficientai tarp slaugos problemų ir nuovargio

skalių. Įvertinus statistiškai reikšmingus (p<0,05) koreliacijos koeficientus nustatyta, kad:

1. Visos nuovargio skalės neigiamai koreliavo su arterinio kraujo spaudimo padidėjimu, dusulio

jautimu, silpnumu, galvos svaigimu, galvos skausmu, krūtinės skausmu, raumenų skausmu, pykinimu,

vėmimu, apetito stoka ir miego sutrikimais. Tai rodo, kad pacientai, susidūrę su šiomis slaugos

problemomis, patyrė didesnį nuovargį. Tačiau pastebėtina, kad nors ir koreliacija buvo statistiškai

reikšminga, tačiau koreliacijos koeficientai nebuvo aukšti (neviršijo 0,4), kas rodo, kad nors ir nuovargis

buvo susijęs su minėtomis slaugos problemomis, tačiau šis ryšys buvo silpnas.

2. Įvertinus koreliacijos koeficientus tarp slaugos problemų ir atskirų nuovargio skalių nustatyta,

kad protinis nuovargis taip pat buvo susijęs ir su paburkimu aplink akis (r=-0,172, p=0,041) bei odos

nieţėjimu (r=-0,229, p=0,006), kas rodo, kad pacientai, susidūrę su šiomis problemomis, taip pat patyrė

didesnį protinį nuovargį.

3. Sumaţėjusi motyvacija koreliavo su pėdos ir kulkšnių tinimu (r=-0,210, p=0,012), kas rodo, kad

pacientai, daţniau susidūrę su šia problema, patyrė ir didesnę motyvacijos stoką.

4. Sumaţėjęs aktyvumas koreliavo su pėdų ir kulkšnių tinimu (r=-0,195, p=0,020), odos nieţėjimu

(r=-0,176, p=0,036), sausa oda (r=-0,205, p=0,015) ir vidurių uţkietėjimu (r=-0,195, p=0,021), kas leidţia

teigti, kad pacientai, daţniau susidūrę su šiomis problemomis, ir patyrė didesnį sumaţėjusį aktyvumą.

Pastebėtina ir tai, kad vidurių uţkietėjimas taip pat koreliavo ir su bendru (r=-0,238, p=0,005) bei fiziniu

nuovargiu (r=-0,221, p=0,008), kas rodo, kad pacientai, daţniau besiskundę vidurių uţkietėjimu, patyrė ir

didesnį fizinį bei bendrą nuovargį.

Tuo tarpu nustatyta ir tai, kad nuovargis nebuvo susijęs su rankų ir kojų mėšlungiu bei

sumaţėjusiu arteriniu kraujo spaudimu. Pastebėtina ir tai, kad bendras nuovargis ir fizinis nuovargis

nebuvo susijęs su paburkimu aplink akis, pėdų ir kulkšnių tinimu ir odos nieţėjimu, sumaţėjęs aktyvumas

ir sumaţėjusi motyvacija – paburkimu aplink akis, o sumaţėjusi motyvacija – su odos nieţėjimu, tuo tarpu

sumaţėjusi motyvacija ir protinis nuovargis – su sausa oda ir vidurių uţkietėjimu t. y. pacientai, dėl

daţniau patiriamų minėtų slaugos problemų, nepatyrė didesnio nuovargio (53 lentelė).

88

53 lentelė. Spearmano koreliacija tarp slaugos problemų ir nuovargio skalių vidurkių

Slaugos problemos

Bendras

nuovargis

Fizinis

nuovargis

Sumaţėjęs

aktyvumas

Sumaţėjusi

motyvacija

Protinis

nuovargis

Padidėjęs arterinis

kraujo spaudimas

r -0,293 -0,235 -0,226 -0,183 -0,287

p <0,001 0,005 0,007 0,030 0,001

Sumaţėjęs arterinis

kraujo spaudimas

r -0,136 -0,132 -0,139 -0,128 -0,098

p 0,109 0,119 0,100 0,130 0,247

Paburkimas aplink

akis

r -0,089 -0,062 -0,080 -0,054 -0,172

p 0,294 0,467 0,344 0,526 0,041

Pėdų ir kulkšnių

tinimas

r -0,163 -0,139 -0,195 -0,210 -0,066

p 0,053 0,100 0,020 0,012 0,434

Odos nieţėjimas r -0,098 -0,127 -0,176 0,003 -0,229

p 0,250 0,133 0,036 0,970 0,006

Sausa oda r -0,250 -0,258 -0,205 -0,132 -0,127

p 0,003 0,002 0,015 0,119 0,134

Dusulio jautimas r -0,304 -0,313 -0,403 -0,278 -0,314

p <0,001 <0,001 <0,001 0,001 <0,001

Silpnumas r -0,428 -0,434 -0,402 -0,317 -0,355

p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001

Galvos svaigimas r -0,384 -0,382 -0,316 -0,352 -0,367

p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001

Galvos skausmas r -0,202 -0,191 -0,242 -0,170 -0,218

p 0,016 0,024 0,004 0,044 0,009

Krūtinės skausmas r -0,375 -0,306 -0,286 -0,237 -0,299

p <0,001 <0,001 0,001 0,005 <0,001

Raumenų skausmas r -0,291 -0,311 -0,262 -0,240 -0,282

p <0,001 <0,001 0,002 0,004 0,001

Rankų, kojų

mėšlungis

r -0,117 -0,042 -0,025 -0,048 -0,081

p 0,168 0,618 0,769 0,572 0,339

Pykinimas, vėmimas r -0,192 -0,234 -0,258 -0,257 -0,245

p 0,022 0,005 0,002 0,002 0,003

Apetito stoka r -0,308 -0,333 -0,336 -0,329 -0,231

p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 0,006

Vidurių uţkietėjimas r -0,238 -0,221 -0,195 -0,096 -0,123

p 0,005 0,008 0,021 0,255 0,147

Miego sutrikimai r -0,363 -0,378 -0,379 -0,215 -0,250

p <0,001 <0,001 <0,001 0,010 0,003

Apibendrinus dializuojamų pacientų nuovargį, galime teigti, kad pacientai patyrė didelį bendrą ir

fizinį nuovargį, taip pat skundėsi sumaţėjusiu aktyvumu. Pacientai gydomi hemodializėmis dėl

sumaţėjusio aktyvumo patyrė didesnį nuovargį, nei pacientai atliekantys peritoninę dializę. Tačiau

pacientai susidūrę su daugeliu slaugos problemų, jautė didesnį tiek bendrą tiek kitokio pobūdţio nuovargį.

89

3.5. Pacientų, gydomų pakaitine inkstų terapija, gyvenimo kokybė ir nuovargio

sąsajos

Siekdami nustatyti sąsajas tarp dializuojamų pacientų gyvenimo kokybės ir nuovargio, buvo

apskaičiuoti Spearmano koreliacijos koeficientai. Remiantis duomenimis, visais atvejais koreliacijos

koeficientai buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05) ir neigiami, kas patvirtina tai, kad pacientai, kurie jautė

didesnį nuovargį, jautė ir didesnį neigiamą poveikį gyvenimo kokybei. Koreliacijos koeficientas tarp

bendros gyvenimo kokybės ir bendro nuovargio buvo didelis (t.y. viršijo 0,7), kas rodo, kad ryšys tarp

nuovargio ir gyvenimo kokybės buvo stiprus, t.y. pacientai patyrę didţiausią nuovargį, skundėsi blogesne

gyvenimo kokybe. Pastebėtina ir tai, kad vieni iš didţiausių koreliacijos koeficientų (viršijantys 0,6) buvo

tarp fizinio nuovargio, sumaţėjusio aktyvumo subskalės ir bendros gyvenimo kokybės, tai rodo, kad

pacientai jautę didesnį fizinį nuovargį bei sumaţėjusį aktyvumą skundėsi blogesne gyvenimo kokybe. Tuo

tarpu tarp subskalės susijusios su simptomais ir problemomis ir bendro, fizinio nuovargio bei sumaţėjusio

aktyvumo, kas rodo, kad pacientai, labiausiai patyrę bendrą ir fizinį nuovargį bei sumaţėjusį aktyvumą,

labiausiai jautę ir inkstų ligos simptomų bei problemų neigiamą poveikį jų gyvenimo kokybei (t. y.

labiausiai bendras ir fizinis nuovargis bei sumaţėjęs aktyvumas susijęs su ligos simptomais bei

problemomis, kurie veikia jų gyvenimo kokybę) (54 lentelė).

54 lentelė. Spearmano koreliacija tarp pacientų nuovargio ir gyvenimo kokybės skalių, n=141

Nuovargio skalės

Bendras

nuovargis

Fizinis

nuovargis

Sumaţėjęs

aktyvumas

Sumaţėjusi

motyvacija

Protinis

nuovargis

Bendra gyvenimo kokybe r -0,708 -0,646 -0,628 -0,545 -0,595

p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001

Su simptomais ir

problemomis susijusi

subskalė

r -0,656 -0,654 -0,605 -0,521 -0,551

p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001

Inkstų ligos poveikis

kasdieniniam gyvenimui

r -0,546 -0,415 -0,416 -0,314 -0,458

p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001

Su inkstų liga susijusi

subskalė

r -0,579 -0,504 -0,492 -0,479 -0,435

p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001

Fizinė būklė r -0,596 -0,669 -0,668 -0,503 -0,496

p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001

Psichinė būklė r -0,503 -0,506 -0,475 -0,471 -0,574

p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001

Buvo apskaičiuoti Spearmano koreliacijos koeficientai tarp pacientų gyvenimo kokybės ir

nuovargio skirtingose pakaitinės inkstų terapijos grupėse. Pagal gautus duomenis, nustatyta, kad visais

90

atvejais koreliacijos koeficientai buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05) ir neigiami, kas patvirtina tai, kad

tiek hemodializuojami pacientai, tiek pacientai, kuriems atliekama peritoninė dializė, jautę didesnį

nuovargį, jautė ir didesnį neigiamą poveikį gyvenimo kokybei. Tačiau koreliacijos koeficientai nebuvo

dideli (t.y. neviršijo 0,7), kas rodo, kad nors ir koreliacija buvo reikšminga, tačiau ryšys tarp nuovargio ir

gyvenimo kokybės buvo vidutinis. Išskyrus koreliaciją tarp bendro nuovargio ir bendros gyvenimo

kokybės tarpe hemodializuojamų pacientų, kas rodo, kad hemodializuojami pacientai dėl didesnio

nuovargio patyrė blogesnę bendrą gyvenimo kokybę, nei kad pacientai, kuriems atliekama peritorinė

dializė. Nustatyta ir tai, kad tarp pacientų, kuriems atliekama peritoninė dializė, protinis nuovargis

nekoreliavo su fizine būkle, o fizinis nuovargis – su psichine būkle. Tai rodo, kad šie pacientai, skirtingai

nei hemodializuojami pacientai, jausdami didesnį fizinį nuovargį nejautė prastesnės psichinės būklės, o

jausdami didesnį protinį nuovargį nejautė prastesnės fizinės būklės (55, 56 lentelė).

55 lentelė. Spearmano koreliacija tarp hemodializuojamų pacientų nuovargio ir gyvenimo kokybės,

n=108

Nuovargio skalės

Bendras

nuovargis

Fizinis

nuovargis

Sumaţėjęs

aktyvumas

Sumaţėjusi

motyvacija

Protinis

nuovargis

Bendra gyvenimo kokybė r -0,704 -0,623 -0,562 -0,509 -0,629

p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001

Su simptomais ir

problemomis susijusi

subskalė

r -0,668 -0,651 -0,588 -0,526 -0,591

p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001

Inkstų ligos poveikis

kasdieniniam gyvenimui

r -0,508 -0,346 -0,306 -0,242 -0,445

p <0,001 <0,001 0,001 0,012 <0,001

Su inkstų liga susijusi

subskalė

r -0,547 -0,459 -0,398 -0,429 -0,455

p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001

Fizinė būklė r -0,589 -0,651 -0,683 -0,516 -0,520

p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001

Psichinė būklė r -0,518 -0,537 -0,482 -0,455 -0,619

p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001

91

56 lentelė. Spearmano koreliacija tarp peritoninę dializę atliekančių pacientų nuovargio ir gyvenimo

kokybės, n=33

Nuovargio skalės

Bendras

nuovargis

Fizinis

nuovargis

Sumaţėjęs

aktyvumas

Sumaţėjusi

motyvacija

Protinis

nuovargis

Bendra gyvenimo kokybė r -0,585 -0,565 -0,595 -0,593 -0,414

p <0,001 0,001 <0,001 <0,001 0,017

Su simptomais ir

problemomis susijusi

subskalė

r -0,574 -0,575 -0,581 -0,427 -0,377

p <0,001 <0,001 <0,001 0,013 0,031

Inkstų ligos poveikis

kasdieniniam gyvenimui

r -0,504 -0,441 -0,496 -0,413 -0,363

p 0,003 0,010 0,003 0,017 0,038

Su inkstų liga susijusi

subskalė

r -0,486 -0,499 -0,544 -0,585 -0,356

p 0,004 0,003 0,001 <0,001 0,042

Fizinė būklė r -0,574 -0,639 -0,498 -0,372 -0,317

p <0,001 <0,001 0,003 0,033 0,072

Psichinė būklė r -0,348 -0,333 -0,368 -0,466 -0,382

p 0,047 0,058 0,035 0,006 0,028

Apibendrinant gyvenimo kokybės bei nuovargio sąsajas yra nustatytas stiprus ryšys tarp bendros

gyvenimo kokybės ir bendro nuovargio. Tuo tarpu šis ryšys yra stipresnis hemodializuojamų pacientų

tarpe, lyginant su kita dializės rūšimi.

92

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Skirtingi pakaitinio inkstų funkcijos gydymo būdai gali turėti įtakos pacientų gyvenimo kokybei.

Gyvenimo kokybė priklauso nuo sveikatos būklės, dvasinių, fizinių savybių, socialinio ryšio su aplinka,

nepriklausomybės lygio. Ji atspindi, kaip asmuo suvokia savo padėtį gyvenime priklausomai nuo jo tikslų,

lūkesčių, interesų, kultūros vertybių [98]. Tačiau nuovargis yra vienas daţniausių simptomų, darančių

poveikį ţmogaus fizinei ir protinei gerovei, kuris būdingas dializuojamiems pacientams. Todėl nuovargio

simptomų kontrolė yra esminis dalykas, siekiant pagerinti dializuojamų pacientų gyvenimo kokybę [109].

Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos bei Lietuvos peritoninės dializės

centro duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje yra 1 480 hemodializuojamų pacientų ir 57 peritoninę dializę

atliekančių pacientų [119]. Mūsų atliktame tyrime dalyvavo 108 hemodializuojami pacientai ir 33

peritoninę dializę atliekantys pacientai.

Lietuvoje hemodializės procedūros atliekamos tiek valstybinėse gydymo įstaigose, tiek

privačiose. Tuo tarpu peritonine dialize gydomi pacientai priţiūrimi VUL Santariškių klinikose bei

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filiale, LSMUL Kauno klinikose ir Respublikinėje

Klaipėdos ligoninėje [16]. Mūsų atliktas tyrimas apėmė Vilniaus miesto viešąsias įstaigas, teikiančias

dializės procedūras, todėl tyrimas buvo vykdomas VUL Santariškių klinikose, Antakalnio klinikose ir

Antakalnio filiale.

Remiantis mūsų atliktu tyrimu, daugiau nei pusei tyrime dalyvavusių pacientų, pakaitinės inkstų

terapijos procedūros buvo taikomos nuo 1 m. iki 4 m. Tačiau pasitaikė ir tokių pacientų, kurie pakaitinę

inkstų terapiją atliko net 15 - 19 m. Pasak A. Grochovskos (2012), anksčiau vidutinė dializuojamų

pacientų gyvenimo trukmė buvo 4 metai [120]. Tuo tarpu M. Lichodziejevska – Niemierko (2005) teigia,

jog XX a. antroje pusėje vidutinė dializuojamų pacientų gyvenimo trukmė padidėjo iki 20 metų [121]

Kaip teigia prof. B. Dainys (2001) yra nemaţai ţmonių, kurie gydomi dializėmis virš 25 metų ir ilgiau

[13]. Nacionalinio inksto fondo duomenimis, vidutinė dializuojamų pacientų gyvenimo trukmė yra nuo 5

iki 10 metų, tačiau daugelis pacientų gyvena 20 ar net 30 metų [122].

Pasaulyje priimtinas hemodializės trukmės ir daţnio standartas yra 4-5 val., 3 kartus per savaitę

(≥ 12 val. per savaitę) [37,38]. Pagal Lietuvos Respublikos SAM įsakymą, hemodializės trukmės

standartas taip pat nurodytas 12 val. per savaitę (4 val. 3k/sav.) [2]. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis,

didţiajai daliai (81,5 proc.) pacientų hemodializės procedūros buvo atliekamos 3 kartus per savaitę, tuo

tarpu likusiai daliai apklaustųjų 2 kartus per savaitę. Pasak prof. M. Miglino (2003), standartinė

hemodializės procedūra atliekama 3 kartus per savaitę [27]. Europos geros praktikos rekomendacijose

teigiama: ,,Hemodializių tvarkaraštis du kartus per savaitę nerekomenduojamas― [38]. Tuo tarpu duomenų

93

apie hemodializę atliekamą vieną kartą per savaitę, literatūroje nėra pateikta [33]. Siekiant nustatyti

dializės procedūrų daţnio (k/sav.) įtaką mirštamumui, mokslininkai yra atlikę įvairius tyrimus. A. J.

Collins’o (2012) iš Mineapolio universiteto atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog kasdien

hemodializuojamų pacientų mirštamumas, sukeltas bet kokių prieţasčių, buvo 13 proc. maţesnis, nei tų

pacientų, kuriems hemodializė buvo atliekama tris kartus per savaitę [123]. Tą patį faktą patvirtino

Vokietijoje ir JAV atlikti klinikiniai tyrimai, kuriais įrodytas ryšys tarp trumpesnio dializės laiko ir

didesnio pacientų mirštamumo. Tiems pacientams, kurie buvo dializuojami maţiau kaip 3,5 val. 3 k/sav.,

buvo apie du kartus didesnė mirties rizika nei pacientams, kurie dializuoti ≥4 val. 3 k/sav [36].

Kanadiečių mokslininko G. E. Nesrallah (2012) iš Ontario tyrimo duomenimis, daţnos ir ilgos

hemodializės procedūros net 45 proc. sumaţina mirštamumą [124].

Remiantis mūsų atliktu tyrimu, pacientai pakaitinės inkstų terapijos procedūras taikantys daugiau

nei 10 metų, daţniau susidūrė su odos aplink hemodializės kateterį patinimu ir karščiavimu. Galima daryti

prielaidą, kad įtakos turėjo uţdegimas, pasireiškęs patinimu ir karščiavimu. Kaip teigia uţkrečiamųjų ligų

ir AIDS centras, „Infekcijų, susijusių su kraujagyslių kateterių naudojimu, profilaktikos metodinėse

rekomendacijose― - hemodializės kateterių naudojimas yra pagrindinis veiksnys, turintis įtakos

hemodializės pacientų bakteriemijai. Pacientų su hemodializės kateteriais bakteriemijos santykinė rizika,

lyginant su pacientais su arterioveninėmis jungtimis (fistulėmis), septynis kartus didesnė [125].

Mokslinės literatūros duomenimis, viena iš sunkiausių cukrinio diabeto komplikacijų yra inkstų

ligos - inkstų veiklos nepakankamumas. Ši komplikacija vargina 1/3 pacientų, sergančių tiek I, tiek II tipo

diabetu. Kasmet nustatoma 35 - 40 proc. atvejų inkstų veiklos nepakankamumo, kurio prieţastis cukrinis

diabetas [126]. Pasak K. Madziarskos (2006) cukrinis diabetas yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių

didinančių pacientų, atliekančių pakaitinę inkstų terapiją, mirštamumą. Tačiau reikšmingo ryšio lyginant

skirtingus dializės metodus, nebuvo. Tuo tarpu net 75 proc. sergančių CD pacientų JAV buvo gydomi

hemodializėmis, Lenkijoje 80 proc [127]. Kaip teigia kita Lenkijos mokslininkė M. Lichodzijevska –

Niemierko (2005), išgyvenamumas atliekant pakaitinę inkstų terapiją didėja, kai sergantys CD atlieka

hemodializę, tuo tarpu nesergantys CD – peritoninę dializę [121,128,129]. Tačiau mūsų atlikto tyrimo

duomenimis tik nedidelė dalis tyrime dalyvavusių pacientų (17,7 proc.) sirgo cukriniu diabetu.

Atliekant tyrimą vertinome ir demografinius respondentų duomenis bei jų poveikį gyvenimo

kokybei ir nuovargiui. Įvertinus dializuojamų pacientų lyties skirtumus, mūsų atlikto tyrimo rezultatai

atskleidė, kad moterys daţniau skundėsi išsausėjusia oda, galvos, AVF skausmu, odos aplik hemodializės

kateterį paraudimu bei pilvo skausmais (turinčios PDK). Tuo tarpu nustatėme, kad vyrai daţniau skundėsi

karščiavimu, odos paraudimu aplink PDK. Galima daryti prielaidą, kad moterų oda yra du kartus plonesnė

94

ir maţiau elastingesnė nei vyrų, be to moterys ţymiai daţniau turi kontaktą su įvairiais dirgikliais (pvz.

skalbimo milteliais, indų plovikliu ir kt.), kas lemia sausos odos asiradimą. Taip pat moterys yra

jautresnės nei stipriosios lyties atstovai, dėl to skausmo pojūtis galėjo būti daţnesnis būtent moterų tarpe.

Kadangi moterys yra skrupulingesnės, daţniau atlieka plaukų prieţiūros procedūras nei vyrai, tai galėjo

įtakoti galimą infekcijos atsiradimą hemodializės kateterio įvedimo vietoje, pasireiškianti paraudimu. Nors

nebuvo tirtos pacientų ţinios apie dializės kateterių prieţiūrą, tačiau remiantis tyrimo duomenimis vyrauja

tendencija, kad vyrams galimai įtakos paraudimui aplink dializės kateterius, karščiavimo epizodus galėjo

turėti ţinių stoka.

Mokslininkų nuomone, lyties įtaka gyvenimo kokybei vertinama prieštaringai. Tačiau mūsų

atlikto tyrimo duomenimis buvo nustatyta, kad lyties skirtumai neturėjo įtakos dializuojamų pacientų

patiriamam nuovargiui bei gyvenimo kokybei. Tačiau dalis mokslininkų nustatė, kad dializuojamų vyrų

gyvenimo kokybė buvo geresnė nei moterų. Lacson ir bendraautoriai ištyrė, kad moteriškoji lytis buvo

susijusi su blogiau vertinamu fizinės gyvenimo kokybės komponentu, tačiau priešingai įvertintas psichinės

sveikatos komponentas. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad moterys yra labiau priklausomos

nuo aplinkinių, sirgdamos jos patiria maţesnį šeimos palaikymą ir rūpestį nei vyrai, be to moterims

daţniau diagnozuojama depresija [102].

Siekiant įvertinti dializuojamų pacientų amţiaus skirtumus, nustatėme, kad pakaitinę inkstų

terapiją taikančių pacientų amţius svyravo nuo 18 iki 85 metų, tuo tarpu dominavo 55 - 69 m. Pacientai

virš 50 metų amţiaus daţniau skundėsi dusuliu, krūtinės skausmu, raumenų skausmu ir miego sutrikimais.

Šias problemas galėjo sąlygoti kitos su amţiumi susijusios ligos ir sveikatos problemos (pvz. širdies -

kraujagyslių, sąnarių ligos, nemiga). Tuo tarpu jaunesni pacientai iki 39 metų daţniau skundėsi galvos

skausmais. Galima manyti, kad šį skausmą galėjo sąlygoti migrena, patiriama būtent jaunesniame amţiuje.

Be to šis amţius priklauso darbingo amţiaus grupei, kuomet svarbiausia yra susikūrti šeimą, pakilti

karjeros laiptais. Tačiau vyravo odos aplink PDK paraudimo tendencija, kuri su amţiumi ţenkliai didėjo.

Šiuo atveju galima daryti prielaidą, kad šį reiškinį galėjo sąlygoti PDK įvedimo trukmė, t.y. kuo ilgiau

nekeičiamas PDK, tuo labiau gali būti dirginama kateterio įvedimo vieta. Be to pastebėta, kad jaunesnio

amţiaus pacientams daţniau nei vyresniems, pasireiškė karščiavimas. Galima manyti, kad su amţiumi

pacientai įgauna vis daugiau patirties kaip teisingai priţiūrėti PDK, taip maţinant galimų komplikacijų

atsiradimo riziką, dėl kurio maţėja karščiavimo epizodų.

Analizuojant amţiaus įtaką gyvenimo kokybei nustatyta, kad jaunesniems nei 39 metų

dializuojamiems pacientams fizinė ir psichinė būklė daro geresnę įtaką gyvenimo kokybei nei vyresniems

pacientams. Kiti mokslininkai atlikę tyrimus gavo panašius rezultatus. Mingardi ir bendraautoriai (1999)

95

tyrė hemodializuojamus pacientus ir nustatė, kad vyresni nei 70 metų pacientai, gyvenimo kokybę vertino

blogiau nei jaunesni [130]. Olandijoje atliktos daugiacentrės mokslinės studijos metu buvo apklausti 3

mėn. dialize gydomi pacientai. Jų tyrimo duomenimis vyresnis amţius susijęs su blogiau vertinama fizinės

veiklos sritimi [131]. JAV mokslininkai tyrė 2 mėn. dialize gydytus pacientus bei nustatė, kad vyresnio

amţiaus pacientai blogiau vertino fizinės veiklos sritį [132]. Galima numanyti, kad fiziškai jaunesnis

organizmas, yra stipresnis, todėl jaunesnių pacientų fizinė būklė yra geresnė nei vyresnių. Tuo tarpu mūsų

atlikto tyrimo duomenimis geresne psichine būkle pasiţymėjo jaunesni pacientai. Tačiau minėti JAV

mokslininkai nustatė, kad jų atlikto tyrimo metu vyresnių pacientų psichinės sveikatos komponentas

vertintas geriau nei jaunesnių asmenų. Inkstų liga turėjo maţesnę įtaką vyresnių pacientų kasdieniniam

gyvenimui, nei jaunesnių pacientų [132].

Išsilavinimo įtaka hemodialize gydomų pacientų gyvenimo kokybei traktuojama prieštaringai

[130,133]. Remiantis mūsų atliktu tyrimu nustatyta, kad daţniausiai dializuojami pacientai turėjo įgyję

vidurinį (36,9 proc.) ir aukštesnįjį (26,2 proc.) išsilavinimą. Pagal tyrimo duomenis išsilavinimas turėjo

įtakos tiek gyvenimo kokybei, tiek nuovargiui. Aukštąjį išsilavinimą (neuniversitetinį ir universitetinį)

turėję pacientai pasiţymėjo geresne fizine būkle, didesniu aktyvumu, patyrė maţesnį fizinį ir protinį

nuovargį, nei pacientai, įgyję ţemesnį išsilavinimą. Panašius rezultatus gavo ir kiti mokslininkai. Mingardi

ir bendraautoriai (1999) atlikę tyrimą nustatė, kad pacientų, lankiusių mokyklą daugiau nei penkerius

metus, gyvenimo kokybė buvo geresnė nei lankiusiųjų mokyklą trumpiau. Tačiau Seicos ir bendraautorių

(2009) teigimu, aukštesnis išsilavinimas buvo susijęs su blogiau vertinamu fizinės sveikatos komponentu

[130,133].

Vertinant šeimynę padėtį nustatėme, kad daugiau nei pusė dializuojamų pacientų buvo vedę ar

ištekėjusios pacientės. Išanalizavus bendrą gyvenimo kokybę paaiškėjo, kad geresne bendra gyvenimo

kokybe pasiţymėjo pacientai, gyvenantys nesusituokę, nevedę/netekėjusios ir išsiskyrę pacientai, tuo

tarpu prasčiausia bendra gyvenimo kokybe pasiţymėjo – vedę/ištekėjusios ir našliais tapę pacientai.

Tačiau pacientų fizinė būklė maţiausiai įtakojo nevedusių/netekėjusių pacientų ir nesantuokoje

gyvenančių pacientų gyvenimo kokybę. Galima daryti prielaidą, kad oficialūs įsipareigojimai kitam

ţmogui labiau įpareigoja, jaučiama didesnė atsakomybė ne tik uţ save, bet ir uţ šeimą, kas galimai gali

kelti didesnį stresą, taip įtakojant blogesnę gyvenimo kokybę. Tuo tarpu išanalizavus duomenis nustatyta,

kad skirtingos šeimyninės padėties pacientai patyrė panašų nuovargį. Tačiau daugelio kitų autorių atliktais

tyrimais nei išsilavinimas, nei šeimos padėtis neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos gyvenimo kokybei

[134,135,136].

96

Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, didţioji dauguma (85,1 proc.) dializuojamų pacientų gyveno

mieste. Tačiau reikšmingų skirtumų tarp gyvenimo kokybės bei patiriamo nuovargio, nenustatyta. Tai tik

įrodo, kad gyvenamoji vieta neįtakoja nei gyvenimo kokybės, nei nuovargio.

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais akivaizdu, kad priklausomybė tam tikrai socialinei grupei,

turi įtakos tiek gyvenimo kokybei, tiek patiriamam nuovargiui. Pagal mūsų atliktą tyrimą dauguma

apklaustųjų pacientų save priskyrė pensininkų (40,4 proc.) ir neįgaliųjų grupėms (36,9 proc.). Analogiškus

rezultatus gavo E. Ziarko (2001), kurios tiriamųjų grupėje pensininkai ir neįgalieji sudarė 55,6 proc.,

tačiau dėl inkstų ligos pasekmių buvo apriboti uţsiimant aktyvia bei darbine veikla [137].

Mūsų atlikto tyrimo duomenimis pensininkai ir neįgalieji pasiţymėjo prasčiausia bendra

gyvenimo kokybe ir bendru nuovargiu, lyginant su kitomis socialinėmis grupėmis. Jų gyvenimo kokybę

labiausiai įtakojo inkstų ligos bei ligos simptomų ir problemų subskalės. Tiek pensininkai, tiek neįgalieji

patyrė didţiausią fizinį nuovargį. Tuo tarpu pensinikai skundėsi sumaţėjusiu aktyvumu, sukeliančiu

nuovargį, tačiau dar ir patyrė neigiamą įtaką gyvenimo kokybei, kurią sąlygojo fizinė bei psichinė būklė.

Akivaizdu, kad pensinis amţius ir neįgalumas labai paveikia ţmogų. Iš atlikto tyrimo matyti, kad ne tik

liga, bet ir pats faktas, kad esi pensininkas ar negalią turintis asmuo stipriai veikia gyvenimo kokybę.

Pasitaikė dializuojamų pacientų, priklausančių studentų socialinei grupei, kurių gyvenimo kokybei įtakos

maţiausiai turėjo inkstų liga, tačiau labiausiai iš visų grupių neigiamai ją įtakojo fizinė būklė. Studentai

taip pat daţniausiai skundėsi nuovargiu patirtu dėl sumaţėjusio aktyvumo bei motyvacijos stokos. Galima

daryti prielaidą, kad studentai yra jauni ţmonės, kurie nors gali susigyventi su liga, tačiau mokslai ir sunki

liga fiziškai išsekina, sumaţėja fizinis aktyvumas, bei motyvacija, dėl ko didėja nuovargis. Geresne

bendra gyvenimo kokybe, pasiţymėjo namų šeimininkės, bedarbiai ir dirbantieji pacientai. Ligos

simptomai ir problemos maţiausiai neigiamai veikė šių pacientų gyvenimo kokybę. Namų šeimininkės,

besirūpinančios savo šeimomis, priklausė socialinei grupei, pasiţymėjusiai maţesniu nuovargiu bei

geresne gyvenimo kokybe nei kiti, kurią maţiausiai įtakojo fizinė būklė. Jos rečiausiai iš visų skundėsi

bendru nuovargiu, sumaţėjusiu aktyvumu. Tačiau psichinė būklė turėjo didţiausią neigiamą įtaką bendrai

gyvenimo kokybei. Dėl ko galima daryti prielaidą, kad rūpinimasis namais nors fiziškai neišsekina, tačiau

galimai dėl socialinių ryšių palaikymo stokos namų šeimininkės jaučia psichologinės būklės pablogėjimą.

Anot prof. B. Dainio (2001) ir L. Gustaitienės (2003), pradėjus dializės procedūras, pacientų

gyvenimas labai pasikeičia. Kinta tiek fizinė, tiek socialinė bei psichologinė gyvenimo sritis. Iškyla daug

įvairių problemų pacientams ir jų šeimos nariams, kurias, remiantis mūsų atliktu tyrimu, sąlygoja

pakaitinės inkstų terapijos metodas, procedūrų atlikimo trukmė bei dializei skirtos jungties rūšis [57,93].

97

Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, pagal PD rūšį pacientai pasiskirstė gana tolygiai. Apie pusę jų

atliko automatinę peritoninę dializę, tuo tarpu kita pusė - nuolatinę ambulatorinę peritoninę dializę.

Mokslininkų teigimu, automatinė peritoninė dializė buvo sukurta kaip alternatyva nuolatinei

ambulatorinei peritoninei dializei, kuri sparčiausiai vystėsi JAV ir Europoje. Meksikoje per pastaruosius

metus išaugo automatinės peritoninės dializės taikymas iki 35 proc. Remiantis Europos Automatizuotos

Peritoninės Dializės centro duomenimis, automatinę peritoninę dializę taikantys pacientai, pasiţymi

geresne gyvenimo kokybe bei maţesniu emociniu išsekimu, nei nuolatinę ambulatorinę peritoninę dializę

taikantys pacientai. Automatinė peritoninė dializė maţiausiai riboja asmeninę, profesinę bei ekonominę

dializuojamo paciento veiklą [138].

Pasak J. Penar (2011), PD kateterio įvedimo vieta yra ypač paţeidţiama mechaniškai, kas gali

sąlygoti infekcijos atsiradimo riziką. Riziką didina ir netinkama kateterio prieţiūra. Įtarti infekciją derėtų

esant tokiems simptomams kaip patinimas, paraudimas, šašo atsiradimas, bei PDK įvedimo vietos

šlapiavimas, ypač lydimas skausmo ar deginimo [139]. Remiantis mūsų atliktu tyrimu daţniausiai

pacientai susidūrė su odos aplink PDK paraudimu. Anot A. Stolarčyk (2009) bei B. Bialobţeskos (2009),

PD kateterio uţdegimas (infekcija) yra rimta komplikacija, sąlygojanti daţnesnę šių pacientų

hospitalizaciją, yra tiesioginė prieţastis kelianti grėsmę gyvybei bei stipriai įtakojanti gyvenimo kokybę.

Šios infekcijos daţnis siekia nuo 1:12 iki 1:120 dializuojamų pacientų gydymo mėnesiui [140]. Panašius

rezultatus publikuoja M. Lichodziejevska – Niemierko (2005), A. F. Vecchii ir kt. (1998) bei J. Perez-

Contreras (2000), kurie teigia, kad PD kateterio įvedimo vietos uţdegimas yra rimta komplikacija, daţniau

pasireiškianti vyresniame amţiuje[121,141,142].

D. Dutkovska (2012) ir kiti bendraautoriai teigia, kad PD atliekantys pacientai kiek daţniau

patiria mėšlungį, lyginant su hemodializuojamais pacientais (21,4 proc. ir 14,7 proc.) [143]. Analogiškus

rezultatus gavome atlikę mūsų tyrimą.

Anot J. A. Akoh (2009), praėjus neilgam laikotarpiui po AV fistulės suformavimo gali pasireikšti

tokie simptomai kaip skausmas, rankos sustingimas, pirštų šalimas ar net nekrozė [144]. Pasak S. Berman,

pacientai, sergantys inkstų funkcijos nepakankamumu, yra imlesni infekcijai, kuri hemodializuojamiems

pacientams daţniausiai susijusi su AVF prieiga [145]. Kaip teigia A. K. Saxena (2005), infekcija siekia 20

proc. visų AVF komplikacijų [146]. Remiantis klinininiais ir mikrobiologiniais tyrimais galima įrodyti

AVF infekciją, tačiau ją įtarti galima atsiradus pradiniams infekcijos poţymiais (karščiavimui, skausmui,

paraudimui) [146,147]. Pagal mūsų atliktą tyrimą, daugumai hemodializuojamų pacientų procedūros buvo

atliekamos per arterioveninę fistulę (73,1 proc.), per HD kateterį likusiems pacientams. Hemodializuojami

pacientai skundėsi arterioveninės fistulės skausmu (12 proc.) ir karščiavimu (11,1 proc.).

98

Remiantis mūsų atliktu tyrimu, hemodializuojami pacientai daţniau jautė silpnumą, skundėsi

miego sutrikimais bei sumaţėjusiu arteriniu kraujo spaudimu. M. Majkovič (1999) atlikto tyrimo

duomenimis, hemodializuojami pacientai daţniau jautė nuovargį bei nemigą, nei PD atliekantys pacientai

[148]. Tuo tarpu D. Dutkovska (2012) savo tyrimu nustatė, kad hemodializuojami vyresnio amţiaus

pacientai kenčia dėl miego sutrikimų, kas sąlygoja blogesnę gyvenimo kokybę [143]. M. Wanic-

Kassovskos (2007) atlikto tyrimo duomenimis, hipotenzija dializės metu pasireiškė 30 – 40 proc.

hemodializuojamų pacientų [149]. Gętek M. ir kiti autoriai (2012) patvirtina, kad hemodializuojamiems

pacientams, hipotenzija yra daţna problema [150]. Hipotenzijos pasireiškimas hemodializės metu blogina

gyvenimo kokybę, sumaţina gydymo efektyvumą bei didina gydymo kaštus [151,149].

Remiantis mūsų atliktu tyrimu, vyrauja tendencija, kad kuo ilgiau taikomos dializės procedūros,

tuo daţniau pasireiškia silpnumas. Kaip teigia H. Zielinska – Więčkovska (2014), kas antras dializuojamas

pacientas, po dializės procedūrų jautėsi išsekęs [152]. A. Al-Jumaih (2011) tyrimo duomenimis, nuovargis

buvo daţniau patiriamas hemodializuojamų pacientų tarpe lyginant su PD atliekančiais pacientais [153].

Pasak A. Wojčyk (2014), dializės procedūros išsekina. Tik 34 proc. jos tirtų respondentų po hemodializės

procedūrų galėjo tęsti įprastą kasdieninę veiklą, tačiau likusi dalis turėjo nors valandą pailsėti ar pasnausti,

kad galėtų atgauti prarastas jėgas, toliau tęsti įprastą veiklą [154].

Kaip parodė mūsų atliktas tyrimas, 2 k/sav. atliekantys hemodializės procedūras pacientai, nei

pacientai jas atliekantys 3 k/sav., daţniau skundėsi miego sutrikimais, silpnumu bei odos nieţėjimu.

Literatūros duomenimis atliekant hemodializę pašalinamas ne tik skysčių perteklius, bet ir gyvybiškai

svarbios mineralinės medţiagos. Dėl jų stokos gali sutrikti raumenų medţiagų apykaita. Tai įrodo mūsų

atlikto tyrimo rezultatai. 3 k/sav. atliekantys hemodializę pacientai daţniau skundėsi raumenų skausmais

[118].

Atlikę tyrimą nustatėme, kad pacientai ilgesnę laiko trukmę (metais) atliekantys dializės

procedūras daţniau skundėsi išsausėjusia oda ir raumenų skausmais. Tačiau ilgėjant dializės trukmei, kai

kurios problemos tampa retesnės (pėdų ir kulkšnių tinimas, pykinimas bei vėmimas). Galima daryti

prielaidą, kad kuo ilgiau atliekant dializės procedūras, pacientas labiau susigyvena su liga, laikosi

suvartojamų skysčių apribojimo dėl ko sumaţėja tinimas. Daţnesnės dializės procedūros sąlygoja

maţesnę organizmo intoksikaciją, dėl ko galėtų sumaţėti pykinimas bei vėmimas.

Apibendrinus rezultatų aptarimą galima teigti, kad mūsų atlikto tyrimo rezultatai beveik

nesiskiria nuo uţsienio moklsininkų atliktų tyrimų. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, nustatėme, kad

taikant bet kokios rūšies pakaitinę inkstų terapiją, slaugos problemos yra neišvengiamos, tačiau jos skiriasi

priklausomai nuo to, kokia dializės rūšis atliekama. Tai tiesiogiai lemia gyvenimo kokybės pokyčius bei

99

patiriamą nuovargį. Peritoninė dializė yra tas pakaitinės inkstų terapijos metodas, kurį pasirinkus,

pasiekiama geresnė gyvenimo kokybė bei patiriamas maţesnis nuovargis.

100

IŠVADOS

1. Pacientams, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija, būdinga daug slaugos problemų, iš kurių

daţniausios buvo padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, silpnumas, mėšlungis bei miego sutrikimai.

Hemodializuojami pacientai daţniau skundėsi sumaţėjusiu arteriniu kraujo spaudimu, silpnumu,

miego sutrikimais, arterioveninės fistulės skausmu bei karščiavimu, tuo tarpu peritoninę dializę

atliekantys pacientai daţniausiai skundėsi rankų ir kojų mėšlungiu bei odos aplink peritoninės

dializės kateterį paraudimu.

2. Pacientams, gydomiems tiek hemodialize, tiek peritonine dialize, buvo nustatyta vidutinė

gyvenimo kokybė, tačiau peritonine dialize gydomi pacientai savo gyvenimo kokybę įvertino

geriau. Didţiausią neigiamą poveikį gyvenimo kokybei turėjo pacientų fizinė, psichinė būklė bei

pati inkstų liga.

3. Dauguma pakaitine inkstų terapija gydomų pacientų patyrė bendrą ir fizinį nuovargį bei skundėsi

sumaţėjusiu aktyvumu. Daţniau nuovargis pasireiškė pacientams, kuriems pakaitinė inkstų

terapija buvo taikoma daugiau nei 10 m. Dializuojamų pacientų patiriamas nuovargis priklausė

nuo pakaitinės inkstų terapijos būdo. Hemodializuojami pacientai, lyginant su peritonine dialize

gydytais pacientais, patyrė didesnį bendrą nuovargį dėl sumaţėjusio aktyvumo.

4. Pacientų, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija, nuovargis buvo susijęs su blogesne gyvenimo

kokybe. Reikšmingų skirtumų taikant skirtingos rūšies dializės metodus, tarp visų gyvenimo

kokybės skalių bei nuovargio, nenustatyta. Tačiau hemodializuojamų pacientų bendras nuovargis

buvo didesnis ir blogesnė bendra gyvenimo kokybė, lyginant su peritonine dialize gydytais

pacientais.

101

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Slaugytojams, dirbantiems su dializuojamais pacientais

1. Perţiūrėti slaugos dokumentaciją, ar išsamiai vertinamos dializuojamų pacientų slaugos

problemos.

2. Rengti mokymus atskirose grupėse HD ir PD gydomiems pacientams, atkreipiant dėmesį į

daţniausias slaugos problemas ir jų sprendimo būdus.

3. Hemodialize ir peritonine dialize gydomiems pacientams su gydytojais nefrologais paruošti

lankstinukus su kiekvienai grupei būdingomis slaugos problemomis, problemų prieţastimis bei

sprendimo būdais.

Dializės centrų vadovams

1. Esant galimybei organizuoti dializuojamiems pacientams sveikatos prieţiūros specialistų komandą

įtraukiant gydytoją nefrologą, gydytojus specialistus, slaugytojus, kineziterapeutą, ergoterapeutą,

psichologą, socialinį darbuotoją.

2. Esant galimybei įkurti dializuojamiems pacientams ir jų artimiesiems mokymo kabinetą, pacientai

ir jų artimieji galėtų kreiptis iškilus įvairioms fizinėms, psichologinėms, socialinėms problemoms.

3. Periodiškai organizuoti kvalifikacijos kėlimą ar kursus dirbantiems specialistams, pristatyti mokslo

įrodomais grįstas rekomendacijas, naujausių tyrimų rezultatus.

102

PUBLIKACIJOS

1. Minkovskienė A, Spirgienė L, Miglinas M. Hemodializuojamų pacientų patiriamo nuovargio

vertinimas. Mokslo įrodymais pagrįsta praktika (III): mokslinės - praktinės konferencijos tezės,

2014, p.9-11.

2. Minkovskienė A, Spirgienė L, Rimševičius L, Miglinas M. Hemodializuojamų pacientų mitybos

mokymo ir savirūpos sąsajos, atsiţvelgiant į socialinio išmokimo teoriją ir savirūpos modelį.

Medicinos teorija ir praktika, 2014, 20 (3), p.225-230.

3. Radzvilienė J, Minkovskienė A, Spirgienė L. Hemodializuojamų pacientų mitybos savitumai.

Slauga. Mokslas ir praktika, 2014 (11) (215), p.4-8.

103

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Peritoninė dializė. Lietuvos asociacija ,,Gyvastis―. p.15-17,19-23.

2. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas. ,,Dėl dializės paslaugų teikimo

bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų patvirtinimo―. [interaktyvus]. Vilnius: 2004 m. rugsėjo 23 d.

Nr. V-661. [ţiūrėta 2015-05-16]. Prieiga per Internetą: <https://www.e-

tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.220BC9ACC49C>.

3. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas. ,,Dėl dializuojamųjų pacientų ir

pacientų, kuriems persodintas inkstas, gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo

patvirtinimo―. [interaktyvus]. Vilnius: 2011 m. rugpjūčio 5 d. Nr. V-759. [ţiūrėta 2015-05-16].

Prieiga per Internetą: <http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/kompensuojamieji-

vaistai/Documents/SAMv759_RedakcijaNr_1.pdf>

4. The World Health Organization. WHOQOL Study Protocol: Division of Mental Health

(MNH/PSF/93.3), Geneva. World Health Organization, 1993.

5. Stankus A. Rekomendacijos nuovargio diagnostikai ir korekcijai. [interaktyvus]. [ţiūrėta 2015- 02-

11]. Prieiga per Internetą:

<http://lsmuni.lt/media/dynamic/files/5758/rekomendacijos_nuovargio.pdf>.

6. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas. ,,Dėl slaugos paslaugų

ambulatorinėse asmens sveikatos prieţiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimų

patvirtinimo―. [interaktyvus]. Vilnius: 2007 m. gruodţio 14 d. Nr. V-1026. [ţiūrėta 2015-05-16].

Prieiga per Internetą: <https://www.e-

tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.D1F63CA62424>.

7. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Lietuvos medicinos norma MN 28 :

2011. ,,Bendrosios praktikos slaugytojas teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė―.

[interaktyvus]. Vilnius: 2011 m. birţelio 8 d. Nr. V-591. [ţiūrėta 2015-05-16]. Prieiga per

Internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=401304>.

8. Emuţienė V. Slaugos problemos ir diagnozės formulavimas. Slauga. Mokslas ir praktika.

[interaktyvus]. 2006;4(112):11. [ţiūrėta 2015-05-16]. Prieiga per Internetą:

<http://elibrary.lt/resursai/Ziniasklaida/Slauga/MP/2006/slauga-04.pdf>.

9. Gudynaitė M, Rimševičius L, Daugirdaitė S, ir kt. Namų dializė: privalūmai ir kliūtys. Medicinos

teorija ir praktika 2014;20(3):207-212.

10. Bommer J. Prevalence and socio-economic aspects of chronic kidney disease. Nephrol. Dial.

Transplant. 2002;17(11):8–12.

104

11. Vaičiūnienė R, Kuzminskis V, Kadišaitė I. Hemodializuojamų ligonių hospitalizavimas ir jo

prieţastys (Kauno medicinos universiteto klinikų duomenimis). Medicina 2003;39(1):109–114.

12. Kušleikaitė N. Pacientų, sergančių lėtiniu inkstų nepakankamumu, gyvenimo kokybė, su ją susiję

veiksniai ir išgyvenamumo prognozė. Daktaro disertacija. [interaktyvus]. Kaunas: Lietuvos

sveikatos mokslų universitetas, 2012. [ţiūrėta 2015-02-10]. Prieiga per Internetą:

<http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120604_102743-

52660/DS.005.0.01.ETD>.

13. Masiulionytė V. Hemodializuojamų pacientų slaugos ypatumai pacientų ir slaugytojo poţiūriu

Kauno medicinos universiteto klinikų Detoksikacijos skyriaus duomenimis. Magistro darbas.

[interaktyvus]. Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2007. [ţiūrėta 2015-02-10]. Prieiga per

Internetą: <http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070803.095837-

92282/DS.005.0.01.ETD>.

14. Tamošaitis A, Galubauskienė R. Lėtinis inkstų nepakankamumas ir mityba. Vilnius, II papildytas

leidimas, 2013.

15. Bumblytė I, A. Lėtinės inkstų ligos. Diagnostika, vaistų skyrimo ypatybės. Lietuvos bendrosios

praktikos gydytojas 2007;11(3):212-218.

16. Rimševičius L, Zdanavičius L. Pakaitinis inkstų gydymas: hemodializė ir peritoninė dializė.

Lietuvos gydytojo ţurnalas 2013; (2):48-55.

17. Bumblytė I. A, Skarupskienė I, Ţiginskienė E. Asmenų sergančių diabetine nefropatija, būklė

pradedant hemodializes. Medicina 2001;37(5):509-12.

18. Schwenger V, Hofmann A, Khaelifeh N, et al. Uremic patients – late referral, early death. Dtsch.

Med. Wochenschr. 2003;128(22):1216-20.

19. Jhamb M, Weisbord SD, Steel JL, et al. Fatigue in patients receiving maintenance dialysis: a

review of definitions, measures, and contributing factors. Am J Kidney Dis. 2008;52(2):353-65.

20. Stankus A, Broţaitienė J. Sergančiųjų koronarine širdies liga fizinio nuovargio ir fizinio pajėgumo

sąsajos bei prikklausomybė nuo psichoemocinės būklės. Biologinė psichiatrija ir

psichofarmakologija 2008;10(1):12-16.

21. Ann E, Horigan RN. Fatigue in Hemodialysis Patients: A Review of Current Knowledge. Journal

of Pain and Symptom Management 2012;44(5):715-724.

22. Servaes P, Verhagen S, Bleijenberg G. Determinants of chronic fatigue in disease-free breast

cancer patients: a cross-sectional study. Ann Oncol. 2002;13(4):589-98.

105

23. Staniūtė M, Šimkutė J, Broţaitienė J. Sergančiųjų antrojo tipo cukriniu diabetu patiriamo

nuovargio analizė. Sveikatos mokslai 2011;21(7):126-129.

24. Šavinytė A, Tolušienė J, Lesauskaitė V. Miego ir gyvenimo kokybės ypatumai sergant lėtinio

nuovargio sindromu. Sveikatos mokslai 2008;(3):1668-1676.

25. Šavinytė A, Tolušienė J, Lesauskaitė V. Nuovargis esant onkologinėmis ligomis: prieţastys,

simptomai ir valdymas. Sveikatos mokslai 2008;(3):1662-1668.

26. Hallbjorg A. Klinikinė slauga. Vilnius: Charibdė, 1999:501-516.

27. Miglinas M, Juknevičius I, Laurinavičius A, ir kt. Inkstų ligos. Vilnius: Vaistų ţinios,

2003:61,381-410.

28. Bullock N, Doble A, Turner W, ir kt. Urologijos vadovas. Vaistų ţinios, 2008:73.

29. Bumblytė I. A, Kuzminskis V, Razukevičienė L, ir kt. Lėtinių inkstų ligų diagnostika ir gydymas.

Lietuvos endokrinologija 2004;12(1,2):57-63.

30. Napier K. Mitybos vadovas sergantiems diabetu. Klaipėda, 2006.

31. Weibler T, Bairlen S. Therapien bei Nierenversagen; Dialyse Patienten Deutschlands, 2001.

32. Kantauskaitė M, Rimševičius L, Miglinas M. Hemodialize gydomų pacientų mitybos vertinimas.

Medicinos teorija ir praktika 2015;20(3):251-255.

33. Ţiginskienė E, Kuzminskis V, Bumblytė I. A, ir kt. Hemodializės tarnybos ir inkstų

transplantacijos raidos paralelės Lietuvoje (1996-2005). Medicina (Kaunas) 2007;43(1):114-120.

34. Ţiginskienė E. Lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo gydymas. Sveikatos mokslai 2002;6:51-

57.

35. Saukaitytė E. Peritoninė dializė ir hemodializė – kurią pasirinkti? Vilnius: Lietuvos nefrologinių

ligonių asociacija ,,Gyvastis― 2009; 24p.

36. Blake PG. Adequacy of dialysis revisited. Kidney International 2003;63:1587–1599.

37. Daugirdas JT, Kjellstrand CM. Chronic hemodialysis prescription: a urea kinetic approach. In:

Daugirdas JT, Blake PG, Ing TS, editors. Handbook of dialysis. 3 rd ed. Philadelphia.

38. European Best Practice Guidelines Expert Group on Hemodialysis, European Renal Association.

Section II. Haemodialysis adequacy. Nephrol. Dial. Transplant. 2002;17(7):16-31.

39. Negoi D, Nolph KD. History of Peritoneal Dialysis. Springer Science + Business Media LLC

2009;3.

40. Thodis ED, Oreopoulos DG. Home dialysis first: a new paradigm for new ESRD patients. J

Nephrol 2011;24(04):398–404.

106

41. National Institute for Clinical Excellence. Peritoneal dialysis in the treatment of stage 5 chronic

kidney disease. NICE Clinical Guidelines; 2011;125.

42. Fortnum D, Mathew T, Johnson KA. Model for Home Dialysis. Kidney Health Australia; 2012.

43. Vaitkūnaitė D, Jankauskienė A, Fischbach M. Adapted automated peritoneal dialysis: importance

of varying dwell time and fill volume. Medicina teorija ir praktika 2014;20(3):217-220.

44. Blagg CR. Home haemodialysis: ,,home, home, sweet, sweet home!‖ Nephrology 2005;10:206–

214.

45. Martino F, Adibelli Z, Mason G, et al. Home visit program improves technique survival in

peritoneal dialysis. Blood Purification. 2014;37:286-290.

46. Lapkauskienė N. Psichikos sveikatos sutrikimai ir slaugos pagrindai. Vilnius, 2004.

47. Blaţevičienė A, Jakušovaitė I. Slaugos etika. Kaunas: universiteto vadovėlis, 2008.

48. Sakalienė J. Hemodializuojamų pacientų socialinio funkcionavimo ypatumai. Bakalauro darbas.

Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2005.

49. Smaidţiūnienė D. Plaučių ligomis sergančių pacientų sveikatos mokymas slaugos grandyje.

Magistro darbas. [interaktyvus]. Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2005. [ţiūrėta 2015-03-

07]. Prieiga per internetą: <http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:E.02~2005~D_20050608_125606-26922/DS.005.0.01.ETD>.

50. Piliponienė V, Proškuvienė R. Slaugytojų mokymosi motyvacija. Edukacinės studijos. Utena,

2008.

51. Stanislovienė N. Hemodializės slaugytojų mokymo vertinimas. Magistro darbas. [interaktyvus].

Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2010. [ţiūrėta 2015-03-07]. Prieiga per Internetą:

<http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100621_094417-

87000/DS.005.0.01.ETD>.

52. Nahara M, Morita N, Uchida M, et al. Nursing care for dialysis patients in Japan. Edtna erca J.

2004;30(4):217-21.

53. Henning MR. Affecting Kt/V: an analysis of staff interventions. Dialysis & Transplantation

Volume 2007;36(11):584–601.

54. Ţalienė J, Mitalienė O. Slaugytojo pasiruošimas (veiklos specifiškumas) slaugant

hemodializuojamus pacientus. Sveikatos mokslai 2008;4:1801-1804.

55. Vainauskaitė V. Hemodialize gydomų ligonių psichologinės problemos, slaugos personalo

vaidmuo. Magistro darbas. [interaktyvus]. Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2005. [ţiūrėta

107

2015-03-11]. Prieiga per Internetą: <http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:E.02~2005~D_20050615_105252-46037/DS.005.0.02.ETD>.

56. Lundin AP, Weiner RB. Psychological aspect of treatment for renal failure. p.2113-2118.

57. Dainys B. Inkstai ir sveikata. Vilnius, 2001.103p.

58. Kriukelytė D, Tamošiūnienė R. Slaugytojų poţiūris į pacientų apmokymą. Sveikatos mokslai

2002;4:46-49.

59. Ferrario SR, Zotti AM, Baroni A. Emotional reactions and practical problems of the caregivers of

hemodialysed patients. J Nephrol. 2002;15(1):54-60.

60. Bydam J. Pedagogika. Vilnius: Charibdė, 2000. 21 p

61. Karalis M, Wiesen K. Motivational interviewing. Nephrol Nurs J. 2007;34(3):336-338.

62. Ormandy P. Information topics important to chronic kidney disease patients: a systematic review. J

Ren Care. 2000;34(1):19-27.

63. Wingard R. Patient education and the nursing process: meeting the patient's needs. Nephrol Nurs

J. 2005;32(2):211-214.

64. Sajienė L. Pedagoginiai gebėjimai slaugytojo kvalifikacijos struktūroje. Pedagogika: mokslo

darbai 51. Vilnius: VPU. p.81-98.

65. Nakutienė L. Hemodializuojamųjų ligonių psichosocialinio funkcionavimo ypatumai. Magistro

tezės. Socialinis darbas medicinoje. Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2003.

66. Jenkins K. Chronic kidney disease. A guide to clinical practice. EDTNA/ERCA handbook.

Šveicarija: Liucerna, 2008;85-124.

67. Weety L, Suet-Ch. The quality of life for Hong Kong dialysis patients. Journal of Advanced

Nursing 2011;35(2): 218–227.

68. Rosas SE, Joffe M, Franklin E, et al. Association of decreased quality of life and erectile

dysfunction in hemodialysis patients. Kidney Int. 2003;64(1):232-238.

69. Morgan L. A decute review: Methods to improve adherence to the treatment regimen among

haemodialysis patients. EDTNA/ERCA Journal 2001; XXVII. p.7-11.

70. Hayslip DM, Suttle CD. Prie – ESRD patient education: a review of the literature. Advances in

renal replacement therapy, 2000;2(3):217.

71. Razbadauskas A, Lukoševičienė R. Sergančiųjų inkstų ligomis slauga. Klaipėda, 2010. 48p.

72. Švecova S. Hemodializuojamų pacientų mokymo programos sukūrimas. Magistro darbas.

[interaktyvus]. Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 2007. [ţiūrėta 2015-03-18]. Prieiga per

108

Internetą: <http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070816_144803-

98499/DS.005.0.02.ETD>.

73. Lukoševičienė R, Stonkus S, Matukienė V. Lėtiniu inkstų nepakankamumu sergančių ligonių

mokymo problemos aktualumas. Sveikatos mokslai 2008.

74. Dagdeviren A, Savaser S. Education to reduce potassium levels in adolescent, hemodialysis

patients. Journal of Renal Care, 2003;24(4):195–197.

75. Minkovskienė A, Spirgienė L, Rimševičius L, ir kt. Hemodializuojamų pacientų mitybos mokymo

ir savirūpos sąsajos, atsiţvelgiant į socialinio išmokimo teoriją ir savirūpos modelį. Medicinos

teorija ir praktika 2014;20(3):225-230.

76. Lyseniuk VP, Symonenko HH. Principles of post stroke rehabilitation. Lik Sprava, 2012;(7):144–

146.

77. Kelly J, Stanley M, Harris D. Predialysis education. Acceptance onto Dialysis, 2005:108.

78. Kowalik G. Praktyczne zastosowanie modelu pielęgnowania Doroty Orem. Studia medyczne

2012;26(2):107–111.

79. Kirkutis A, Lukoševičienė R, Kalibatienė D, ir kt. Hemodializuojamų ligonių reabilitacija.

Medicinos teorija ir praktika 2007;13(1):44-48.

80. Poznańska S. Dorothea Orem. Model samoopieki/deficytu samoopieki. Poznańska S, Płaszewska-

Żywko L. Wybrane modele pielęgniarstwa. Wydawnictw Uniwersytetu Jagielońskiego. Kraków,

2001:103–130.

81. Kalibatienė D. Slaugos teorija. Mokomoji knyga, Vilnius, UAB „Greita spauda―, 2008. p.280–294.

82. Pawar B. The role of the diabetes nurse in teaching patients with diabetes. Lietuvos slaugytojų

diabetologių draugijos mokslinės praktinės konferencijos medţiaga. [Vilnius, 2007 m. rugsėjo 29

d.]. Vilnius, 2007.

83. Javtokas Z. Sveikatos stiprinimo konspektas. Vilnius, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos

centras, 2009. p.16.

84. Švecova S. Gyvenimas su dialize. Lietuvos nefrologijų ligonių asociacija „Gyvastis―.

85. Juškelienė V. Visuomenės sveikatos įvadas: Sveikatos samprata, sveikatos rizikos ir palaikantys

veiksniai. Vilnius: ,,VPU leidykla‖ 2007.

86. Anuškevičienė S. Palankaus sveikatai elgesio sąsaja su dvasingumu ir vidine darna suaugusiame

amţiuje. Magistro darbas. [interaktyvus] Kaunas: Vytauto Didţiojo universitetas, 2013.p.15

[ţiūrėta 2015-03-21]. Prieiga per Internetą: <http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:E.02~2013~D_20130603_143418-92468/DS.005.0.01.ETD>.

109

87. Walker WA, Duggan Ch, Hendricks KM. Manual of pediatric nutrition. 3ed. London 2000:521–

528.

88. Gokal R. Health-related quality of life in end stage renal failure. Hellenistic Nephrology

2002;14:170-173.

89. Kalėdienė R, Petrauskienė J, Rimpela A. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo teorija ir

praktika. Kaunas: ,,Šviesa―, 1999.

90. Janušauskaitė, Fahey T, Nolan B, Whelan C. Monitoring quality of life in Europe, European

Foundation for the improvement of living and working conditions. Luxemburg: Office for Official

Publications of the European Communities, 2003.

91. Bottomley A. The cancer patient and quality of life. The Oncologist 2002;7(2):120-125.

92. Furmonavičius T. Gyvenimo kokybės tyrimai medicinoje. Biomedicina 2001;1(2).

93. Gustainienė L. Sveikatos prieţiūros politika ir organizacija. Kaunas: Vytauto Didţiojo universiteto

leidykla, 2003. 222 p.

94. Carr A, Haggison I, Robinson P. Quality of life. London, BMJ books, 2003.

95. Mikaliūkštienė A. Sergančiųjų 2-ojo tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybės ir emocinės būsenos

ryšys su ligos ir socialiniais veiksniais. Daktaro disertacija. [interaktyvus]. Vilnius: Vilniaus

universitetas, 2010. p.10-12 [ţiūrėta 2015-03-24]. Prieiga per Internetą:

<http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110222_154457-

85630/DS.005.0.02.ETD>.

96. Juozulynas A, Čeremnych E, Kurtinaitis J, ir kt. Gyvenimo kokybė ir sveikata. Sveikatos mokslai

2005;15(1):71-74.

97. Polonsky W. Understanding and assessing diabetes-specific quality of Life. Diabetes spectrum

2000;13:36.

98. Kušleikaitė N, Bumblytė I. A, Kuzminskis V, ir kt. Pacientų, gydomų hemodialize, peritonine

dialize ir inksto transplantacija, gyvenimo kokybės vertinimas. Lietuvos endokrinologija

2004;12(1,2):20-24.

99. United States Renal Data System: USRDS 2006 Annual Data Report: Atlas of chronic kidney

disease and end-stage renal disease in the United States. Bethesda, National Institutes of health,

National Institute of diabetes and digestive and kidney diseases, 2006.

100. Alt PS, Schatell D, Witten B. Why we need a health-related quality of life. CPM Nephrology

News and Issues. 2008:28-35.

110

101. Kalanta-Zadeh K, Unruh M. Health related quality of life in patients with chronic kidney disease.

Intern. Urol. Nephrol. 2005;37:367-378.

102. Kušleikaitė N, Bumblytė I. A. Hemodialize gydomų pacientų gyvenimo kokybė. Lietuvos

bendrosios praktikos gydytojas 2011;15(7):526-529.

103. Gylienė E. Dializuojamų ligonių gyvenimo kokybės vertinimas ir slaugos ypatumai. Slauga ir

sveikata 2003:6-7,18-19.

104. Wuerth D, Finkelstein SH, Kliger AS, et al. Chronic peritoneal dialysis patients diagnosed with

clinical depression: results of pharmacologic therapy. Semin Dial. 2003;16(6):424-427.

105. Sajienė L. Pedagoginės kompetencijos reikšmė siekiant slaugos efektyvumo. Sveikatos mokslai,

2003;6:27-34.

106. Lauren B, Krupp MD. Fatigue in multiple sclerosis a guide do diagnosis and management.

Demos Medical Publishing, 2004.

107. Stankus A. Daugiamatis nuovargio inventorius. Biologinė psichiatrija ir psichofarmokologija,

2007;9(2):86-87.

108. Servaes P, Verhagen S, Bleijenberg G. Determinants of chronic fatigue in disease-free breast

cancer patients: a cross-sectional study. Ann Oncol. 2002;13(4):589-598.

109. Horigan AE. Fatigue in hemodialysis patients: a review of current knowledge. J Pain Symptom

Manage 2012;44(5):715-724.

110. Jhamb M, Weisbord SD, Steel JL, et al. Fatigue in patients receiving maintenance dialysis: a

review of definitions, measures, and contributing factors. Am J Kidney Dis. 2008;52(2):353-365.

111. Horigan AE, Schneider SM, Docherty S, et al. The Experience and Self-Management of Fatigue

in Hemodialysis Patients. Nephrol Nurs J. 2013;40(2):113–123.

112. Sakkas GK, Karatzaferi Ch. Hemodialysis Fatigue: Just ―Simple‖ Fatigue or a Syndrome on It’s

Own Right? Front Physiol. 2012;3:1-4.

113. Kuchareva N, Mockienė V, Rugevičienė O, ir kt. Hemodializuojamų pacientų gyvenimo kokybės

pokyčių analizė. Visuomenės sveikata, 2013;1:23-28.

114. Kušleikaitė N, Bumblytė I. A, Kuzminskis V, et al. The association between health – related

quality of life and mortality among hemodialysis patients. Medicina (Kaunas), 2010;46(8):531-

537.

115. Schatell D, Witten B. Measuring Dialysis Patients’ Health-Related Quality of Life with the

KDQOL-36™. Medical Education Institute, 2012:1-8. [online]. Available at: <http://kdqol-

complete.org/pdfs/kdqol-36.pdf>.

111

116. About KDQOL Complete. Medical Education Institute, 2009-2015. [online]. Available at:

<http://www.kdqol-complete.org/about/kdqol>.

117. Rand Health. Kidney Disease Quality of Life Instrument (KDQOL). Permissions Information.

[online]. Available at: <http://www.rand.org/health/surveys_tools/kdqol.html>.

118. Dobrovolskienė R, Galubauskienė R. Dializuojamų pacientų dietinio gydymo rekomendacijos.

Vilnius, II pataisytas leidimas, 2008;3.

119. Polianskis M, Vainutienė V, Rimševičius L. Dializuojamų ligonių klausa. Medicinos teorija ir

praktika 2014;20(3):239-243.

120. Grochowska A, Puto G, Kołpa M i inni. Opinie pacjentów hemodializowanych na temat

własnego zdrowia i samopoczucia. Hygeia Public Health 2012;47(1):100-104.

121. Lichodziejewska-Niemierko M. Dializoterapia u pacjentów w podeszłym wieku. Gerontologia

Polska, 2005;13(4): 230–237.

122. Dialysis. National Kidney Foundation 2015. [online]. Available at:

<https://www.kidney.org/atoz/content/dialysisinfo>.

123. Weinhandl ED, Liu J, Gilbertson DT, at al. Survival in Daily Home Hemodialysis and Matched

Thrice-Weekly In-Center Hemodialysis Patients. J Am Soc Nephrol. 2012;23(5):895–904.

124. Nesrallah GE, Lindsay RM,

Cuerden MS, et al. Intensive Hemodialysis Associates with

Improved Survival Compared with Conventional Hemodialysis. J Am Soc Nephrol.

2012;23(4):696–705.

125. Budginaitė, Sinkevič V, Zagrebnevienė G. Infekcijų, susijusių su kraujagyslių kateterių

naudojimu, profilaktikos metodinės rekomendacijos. [interaktyvus]. Vilnius: Uţkrečiamųjų ligų ir

AIDS centras, 2013. [ţiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per Internetą:

<http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/m_kateteriai.pdf>.

126. Keep your Kidneys Healthy. National diabetes Information Clearinghouse. [online]. Available at:

<www.niddk.nih.gov>.

127. Madziarska K, Banasik M. Chorzy na cukrzycę w programach hemodializy i dializy otrzewnowej

– zagrożenia, których można uniknąć. Problemy Lekarskie 2006;45(3):240–241.

128. Termorshuizen F, Korevaar JC, Dekker FW. et al. Hemodialysis and peritoneal dialysis:

comparison of adjusted mortality rates according to the duration of dialysis. Analysis of the

Netherlands Cooperative Study on Adequacy of Dialysis. J. Am. Soc. Nephrol. 2003;14:2851–

2860.

112

129. Collins AJ, Hao W, Xia H. et al. Mortality risk of peritoneal dialysis and hemodialysis. Am. J.

Kid. Dis. 1999;34:1065–1074.

130. Mingardi G, Comalba L, Cortinovis E, et al. Health – related quality of life in dialysis patients. A

report from an Italian study using the SF-36 Health survey. Nephrol Dialysis Transplant.

1999;14(6):1503-1510.

131. Merkus MP, Jager KJ, Dekker FW, et al. and the Neoscad Study Group. Quality of life in patients

on chronic dialysis: self - assessment 3 months after the start of treatment. American Journal of

Kidney Diseases 1997;29:584-592.

132. Kutner NG, Zhang R, McClellan WM. Patient-reported quality of life early in dialysis treatment:

effects associated with usual exercise activity. Nephrol Nursing J 2000;27(4):357-367.

133. Seica A, Segall L, Verzan C, et al. Factors affecting the quality of life of haemodialysis patients

from Romania: a multicentric study. Nephrol Dial Transplant 2009;24(2):626-629.

134. Loos C, Briancon S, Frimat L, et al. Effect of end-stage renal disease on the quality of life of

older patients. J Am Geriatr Soc 2003;51(2):229-233.

135. Guerini Rocco D, Mercieri A, Yavuzer G. Multidimensional health-status assessment of chronic

hemodialysis patients: the impact on quality of life. European Journal of Physical and

Rehabilitation Medicine 2006;42(2):113-119.

136. Leinau L, Murphy TE, Bradley E, et al. Relationship between Conditions Addressed by

Hemodialysis Guidelines and Non-ESRD-Specific Conditions Affecting Quality of Life. Clin J

Am Soc Nephrol 2009;4(3):572-578.

137. Ziarko E, Orzeł-Nowak A, Rak A, i inni. Jakość życia pacjentów z niewydolnością nerek. Pielęg.

Położ. 2001;43:53-63.

138. Sanchez AR, Madonia C, Rascon-Pacheco Ra. Improved patient/technique survival and

peritonitis rates in patients treated with automated peritoneal dialysis when compared to

continuous ambulatory peritoneal dialysis in a Mexican PD center. International Society of

Nephrology 2008;73:76–80.

139. Penar J. Zakażenia cewnika do dializy otrzewnowej. Dializa Ja i ty, 2011;2:11.

140. Stolarczyk A, Białobrzeska B. Zakażenia w dializie otrzewnowej-rola pielęgniarki w

profilaktyce. Forum Nefrologiczne 2009;2(2):130–136.

141. De Vecchi AF, Maccario M, Braga M, et al. Peritoneal dialysis in non-diabetic patients older than

70 years: comparison with patients aged 40 to 60 years. Am. J. Kid. Dis. 1998;31:479–490.

113

142. Perez-Contreras J, Miguel A, Sanchez J, et al. A prospective multicenter comparison of

peritonitis in peritoneal dialysis patients aged above and below 65 years. Levante PD Multicenter

Group. Adv. Perit. Dial. 2000;16:267–270.

143. Dutkowska D, Rumianowski B, Grochans E. Porównanie jakości życia pacjentów

hemodializowanych i dializowanych otrzewnowo. Probl Hig Epidemiol 2012;93(3):529-535.

144. Akoh JA. Prosthetic arteriovenous grafts for hemodialysis. J Vasc Access, 2009;10(3):137-147.

145. Berman S. Infections in Patients Undergoing Chronic Dialysis. Infectious Disease &

Antimicrobial Agents. [online]. Available at: <http://www.antimicrobe.org/e41.asp>.

146. Saxena AK, Panhotra BR, Al-Mulhim AS. Vascular access related infections in hemodialysis

patients. Saudi J Kidney Dis Transpl 2005;16:46–51.

147. Schild AF, Perez E, Gillaspie E, et al. A: Arteriovenous fistulae vs arteriovenous grafts: a

retrospective review of 1 700 consecutive vascular access cases. J Vasc Access 2008;9:231–235.

148. Majkowicz M, Afeltowicz Z, Dębska-Slizień A, i inni. Jakość życia chorych hemodializowanych,

dializowanych otrzewnowo oraz pacjentów onkologicznych. Psychoonkologia 1999;4:53-63.

149. Wanic-Kossowska M, Czekalski S. Hipotonia u chorych na przewlekłą chorobę nerek poddanych

dializoterapii. Pol. Arch. Med. Wewn. 2007;117:178–183.

150. Gętek M, Czech N, Białek-Dratwa A, i inni. Jakość życia chorych poddawanych przewlekle

leczeniu nerkozastępczemu – przegląd piśmiennictwa. Hygeia Public Health 2012;47:151–156.

151. Rutkowski B, Nowaczyk R, Mierzicki P, i inni. Jakość leczenia a jakość życia w polskich

ośrodkach hemodializy w 2005 roku. Część III. Jakość życia. Nefrol. Dial. Pol. 2008;3:149–155.

152. Zielińska-Więczkowska H, Krokowska

B. Ocena jakości życia chorych dializowanych. Borgis -

Medycyna Rodzinna 2014;2:42-45.

153. Al-Jumaih A, Al-Onazi K, Binsalih S, et al. A Study of Quality of Life and its Determinants

among hemodialysis Patients Using the KDQOL-S in One Center in Saudi Arabia. Arab Jurnal of

Nephrology and Transplantation 2011;4(3):125-130.

154. Wojczyk A. Problemy codziennego życia hemodializowanych pacjentów. Piel. Zdr. Publ. 2014;

4(2):143–148.

155. National Kidney Foundation. K/DOQI Clinical Practice Guidelines for Chronic Kidney

disease: Evaluation, Classification and Strtification. Am J Kidney Dis 2002;1:39:S1-S266.

114

PRIEDAI

115

1 PRIEDAS

1 lentelė. Lėtinio inkstų nepakankamumo stadijos ir klinikinių veiksmų planas [155].

STADIJA APIBŪDINIMAS GFG

(ml/min./1,73 m2)

VEIKSMAI

(0) Padidėjusi rizika ≥ 90 (+ ŠKL

veiksniai)

Koreguoti ŠKL rizikos veiksnius

1 Inkstų paţeidimas esant

normaliam ar padidėjusiam

GFG

≥ 90 Diagnozuoti ir gydyti inkstų ligas,

optimaliai gydyti kitas ligas,

lėtinti LIN progresavimą

2 Inkstų paţeidimas esant

nestipriai sumaţėjusiam GFG

60-89 Įvertinti LIN progresavimo greitį

3 Vidutiniškai sumaţėjęs GFG 30-59 Vengti LIN komplikacijų ir jas

gydyti

4 Labai sumaţėjęs GFG 15-29 Pasirengti pakaitiniam inkstų

funkcijos gydymui

5 Sunkus inkstų

nepakankamumas

<15 Inkstų funkcijos pakaitinis

gydymas, kai yra indikacijų

116

2 PRIEDAS

117

3 PRIEDAS

ANKETA, SKIRTA HEMODIALIZUOJAMIEMS PACIENTAMS

Gerbiamas Respondente,

Prašome Jus dalyvauti tyrime, kurį atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos

akademijos Slaugos fakulteto, klinikinės slaugos magistrantūros studentė Ana Minkovskienė.

Tyrimo tikslas - ištirti pacientų gydomų pakaitinė inkstų terapija gyvenimo kokybę ir slaugos

ypatumus.

Anketa yra anoniminė.

Prašome uţpildyti anketą, atsakant į kiekvieną klausimą. Pildydami anketą, prie ţemiau nurodytų

teiginių, pasirinkite Jums tinkamą atsakymo variantą ir jį paţymėkite langelyje ţenklu ,,X‖.

1. Lytis:

Vyras

Moteris

2. Jūsų amţius __________ m. (įrašykite)

3. Jūsų išsilavinimas:

Pradinis

Pagrindinis

Vidurinis

Aukštesnysis

Aukštasis neuniversitetinis

Aukštasis universitetinis

4. Jūsų šeimyninė padėtis:

Vedęs/ištekėjusi

Nevedęs/netekėjusi

Išsiskyręs/išsiskyrusi

Našlys/našlė

Gyvena kartu nesusituokę

5. Jūsų gyvenamoji vieta:

Miestas

Kaimas

6. Ar šiuo metu Jus dirbate (galimi keli atsakymo variantai):

Dirbantis

Bedarbis, ieškantis darbo

Pensininkas

Neįgalus

Studentas

Namų šeimininkė

Kita______________(įrašykite)

7. Įrašykite kiek laiko Jums atliekamos pakaitinės inkstų terapijos proceduros?

_______________ metai (-ų), _______________ mėnesiai (-ų).

8. Ar sergate cukriniu diabetu:

Taip

Ne

9. Kiek kartų per savaitę Jums atliekamos hemodializės procedūros? __________ k/sav.

118

10. Hemodializės procedūros Jums atliekamos per:

Arterioveninę fistulę

AV kraujagyslinį protezą

Hemodializės kateterį

11. Paţymėkite ar per pastarąsias 4 savaites susidūrėte su šiomis slaugos problemomis? (pažymėkite ,,taip“ arba ,,ne“).

Eil.

Nr. Slaugos problemos

(Vertinami tyrimo atlikimo dieną)

atsakymai

Taip Ne

1 Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas

2 Sumaţėjęs arterinis kraujo spaudimas

3 Paburkimas aplink akis

4 Pėdų ir kulkšnių tinimas

5 Odos nieţėjimas

6 Sausa oda

7 Jaučiamas dusulys

8 Silpnumas

9 Galvos svaigimas

10 Galvos skausmas

11 Krūtinės skausmas

12 Raumenų skausmas

13 Rankų/kojų mėšlungis

14 Pykinimas/vėmimas

15 Apetito stoka

16 Vidurių uţkietėjimas

17 Miego sutrikimas (daţni prabudimai, sunku uţmigti, trumpa miego

trukmė, mieguistumas)

12. Paţymėkite ar pastaruoju metu susidūrėte su šiomis problemomis? (pažymėkite ,,taip“ arba

,,ne“). Eil.

Nr. Arterioveninių fistulių, hemodializių kateterių vertinimas

(Vertinami tyrimo atlikimo dieną) atsakymai

Taip Ne

1 Arterioveninės fistulės skausmas

2 Arterioveninės fistulės paraudimas

3 Arterioveninės fistulės kraujavimas

4 Odos aplink hemodializės kateterį paraudimas

5 Odos aplink hemodializės kateterį patinimas

6 Šlapiavimas aplink hemodializės kateterį

7 Skausmas aplink hemodializės kateterį

8 Karščiavimas

13. Laboratoriniai tyrimai (Laboratorinių tyrimų duomenys įrašys medicinos personalas). (Įrašomi

paskutiniai laboratoriniai tyrimo duomenys, prieš atliekant pacientui hemodializę).

Hemoglobinas (g/l) _________

Kalio kiekis kraujo serume (mmol/l) _________

Natrio kiekis kraujo serume (mmol/l) _________

Ureos kiekis kraujo serume (mmol/l) _________

Kreatinino kiekis kraujo serume (mikromol/l) _________

Kalcio koncentracija kraujo serume (mmol/l) _________

Baltymo kiekis kraujo serume _________

Fosforo kiekis serume (mmol/l) _________

Dėkoju uţ nuoširdţius atsakymus!

119

4 PRIEDAS

ANKETA, SKIRTA PACIENTAMS, KURIEMS ATLIEKAMA PERITONINĖ DIALIZĖ

Gerbiamas Respondente,

Prašome Jus dalyvauti tyrime, kurį atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos

akademijos Slaugos fakulteto, klinikinės slaugos magistrantūros studentė Ana Minkovskienė.

Tyrimo tikslas - ištirti pacientų gydomų pakaitinė inkstų terapija gyvenimo kokybę ir slaugos

ypatumus.

Anketa yra anoniminė.

Prašome uţpildyti anketą, atsakant į kiekvieną klausimą. Pildydami anketą, prie ţemiau nurodytų

teiginių, pasirinkite Jums tinkamą atsakymo variantą ir jį paţymėkite langelyje ţenklu ,,X‖.

1. Lytis:

Vyras

Moteris

2. Jūsų amţius __________ m. (įrašykite)

3. Jūsų išsilavinimas:

Pradinis

Pagrindinis

Vidurinis

Aukštesnysis

Aukštasis neuniversitetinis

Aukštasis universitetinis

4. Jūsų šeimyninė padėtis:

Vedęs/ištekėjusi

Nevedęs/netekėjusi

Išsiskyręs/išsiskyrusi

Našlys/našlė

Gyvena kartu nesusituokę

5. Jūsų gyvenamoji vieta:

Miestas

Kaimas

6. Ar šiuo metu Jus dirbate (galimi keli atsakymo variantai):

Dirbantis

Bedarbis, ieškantis darbo

Pensininkas

Neįgalus

Studentas

Namų šeimininkė

Kita_____________(įrašykite)

7. Įrašykite kiek metų Jums atliekamos pakaitinės inkstų terapijos proceduros?

_______________ metai (-ų)

8. Ar sergate cukriniu diabetu:

Taip

Ne

120

9. Kokia peritoninės dializės rūšis Jums atliekama:

Automatinė peritoninė dializė

Nuolatinė ambulatorinė peritoninė dializė

10. Paţymėkite ar per pastarąsias 4 savaites susidūrėte su šiomis slaugos problemomis? (pažymėkite

,,taip“ arba ,,ne“). Eil.

Nr. Slaugos problemos

(Vertinami tyrimo atlikimo dieną)

atsakymai

Taip Ne

1 Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas

2 Sumaţėjęs arterinis kraujo spaudimas

3 Paburkimas aplink akis

4 Pėdų ir kulkšnių tinimas

5 Odos nieţėjimas

6 Sausa oda

7 Jaučiamas dusulys

8 Silpnumas

9 Galvos svaigimas

10 Galvos skausmas

11 Krūtinės skausmas

12 Raumenų skausmas

13 Rankų/kojų mėšlungis

14 Pykinimas/vėmimas

15 Apetito stoka

16 Vidurių uţkietėjimas

17 Miego sutrikimas (daţni prabudimai, sunku uţmigti, trumpa miego

trukmė, mieguistumas)

11. Paţymėkite ar pastaruoju metu susidūrėte su šiomis problemomis? (pažymėkite ,,taip“ arba

,,ne“). Eil.

Nr.

Peritoninės dializės kateterio vertinimas

(Vertinama tyrimo atlikimo dieną) atsakymai

Taip Ne

1 Skausmas apatinėje pilvo dalyje

2 Odos aplink PDK paraudimas

3 Odos aplink PDK patinimas

4 Šlapiavimas aplink PDK

5 Skausmas aplink PDK

6 PD kateterio funkcionavimo sutrikimas

7 Karščiavimas

12. Laboratoriniai tyrimai (Laboratorinių tyrimų duomenys įrašys medicinos personalas). (Įrašomi

paskutiniai laboratoriniai tyrimo duomenys, prieš atliekant pacientui dializę). Hemoglobinas (g/l) _________

Kalio kiekis kraujo serume (mmol/l) _________

Natrio kiekis kraujo serume(mmol/l) _________

Ureos kiekis kraujo serume (mmol/l) _________

Kreatinino kiekis kraujo serume (mikromol/l) _________

Kalcio koncentracija kraujo serume (mmol/l) _________

Baltymo kiekis kraujo serume _________

Fosforo kiekis serume (mmol/l) _________

Dėkoju uţ nuoširdţius atsakymus!

121

5 PRIEDAS

INKSTŲ LIGA IR GYVENIMO KOKYBĖ (KDQOLTM

-36)

Jūsų sveikata

Ši apklausa apima įvairius klausimus apie Jūsų sveikatą ir gyvenimą. Mus domina ką Jūs manote

apie kiekvieną iš šių klausimų.

1. Apskritai, ar Jūs manote, kad Jūsų sveikata yra: [Paţymėkite X viename langelyje kuris

geriausiai apibūdina Jūsų atsakymą.]

Puiki Labai gera Gera Vidutinė Bloga

1 2 3 4 5

Tolesni klausimai yra apie veiklą, kuria Jūs galite uţsiimti įprastą dieną. Ar Jūsų sveikata dabar

riboja tokią Jūsų veiklą? Jei taip, kiek?

[Paţymėkite X langelyje kiekvienoje eilutėje.]

Taip, Taip, Ne,

labai šiek tiek visiškai

riboja riboja neriboja

2. Nesudėtinga veikla, tokia kaip pastumti, stalą, stumti

siurblį, ţaisti kėgliais arba ţaisti golfą ............................. 1 .................. 2 .................... 3

3. Uţlipti keletą aukštų laiptais ............................................. 1 .................. 2 .................... 3

Ar per pastarąsias 4 savaites susidūrėte su kuria nors iš šių problemų darbe ar atlikdami kitą

įprastą kasdienę veiklą dėl savo fizinės sveikatos?

Taip Ne

4. Atlikote maţiau nei norėtumėte ..................................................... 1 ........................... 2

5. Jautėtės apribotas (-a) atlikdamas (-a) tokio

pobūdţio darbą ar kitą veiklą ......................................................... 1 ........................... 2

122

Ar per pastarąsias 4 savaites susidūrėte su kuria nors iš šių problemų darbe ar atlikdamas (-a) kitą

įprastą kasdienę veiklą dėl kokių nors emocinių problemų (tokių kaip depresija ar nerimas)?

Taip Ne

6. Atlikote maţiau nei norėtumėte ..................................................... 1 ........................... 2

7. Neatlikote darbo ar kitos veiklos taip atidţiai,

kaip esate įpratęs (-usi) .................................................................... 1 ........................... 2

8. Kiek per pastarąsias 4 savaites skausmas trukdė Jūsų įprastam darbui (įskaitant tiek darbą ne

namuose, tiek namų ruošos darbus)?

Visiškai netrukdė Šiek tiek Vidutiniškai Nemaţai Labai trukdė

trukdė trukdė trukdė

1 2 3 4 5

Šie klausimai skirti tam kaip Jūs jaučiatės ir kaip Jums sekėsi per pastarąsias 4 savaites.

Kiekvienam klausimui pateikite vieną atsakymą kuris geriausiai apibūdina Jūsų savijautą.

Kiek laiko per pastarąsias 4 savaites ...

Visą laiką Didţiąją Namaţą Kartais Retai Niekada

dalį laiko dalį laiko

9. Jautėtės ramus (-i)? .................. 1 …….. 2 …….… 3 ………. 4 …….. 5…..…. 6

10. Turėjote daug energijos? ......... 1 …….. 2 ………. 3 …….… 4 ….…. … 5 …….. 6

11. Jautėtės nusiminęs (-usi) ir liūdnas(-a) 1 ..…..... 2 ……..... 3 …..…... 4.……. 5 ….…... 6

12. Kiek laiko per pastarąsias 4 savaites Jūsų fizinė sveikata ar emocinės problemos trukdė Jūsų

socialinei veiklai (lankymuisi pas draugus, giminaičius ir pan.)?

Visą laiką Didţiąją dalį Kartais Retai Niekada

laiko

1 2 3 4 5

123

Jūsų inkstų liga

Kiek teisingi ar klaidingi toliau pateikti teiginiai Jūsų atveju?

Tikrai Daugiausiai Neţinau Daugiausiai Tikrai

teisingi teisingi klaidingi klaidingi

13. Mano inkstų liga per daug trugdo mano 1............. 2............. 3........... 4........... 5

gyvenimui......................................................

14. Per daug laiko turiu skirti savo inkstų 1............. 2............. 3.......... 4........... 5

ligai................................................................

15. Aš jaučiuosi susierzinęs (-usi), kai 1............. 2............. 3........... 4........... 5

kovoju su savo inkstų liga..........................

16. Aš jaučiuosi našta savo šeimai................. 1............. 2............. 3........... 4........... 5

Per pastarąsias 4 savaites kiek Jums trukdė kiekviena iš toliau išvardintų situacijų?

Visiškai Šiek tiek Vidutiniškai Labai Nepaprastai

netrukdė trukdė trukdė trukdė trukdė

17. Raumenų skausmas?......................................... 1.............. 2............... 3........... 4............. 5

18. Skausmas krūtinėje?......................................... 1................ 2............... 3............ 4............. 5

19. Mėšlungis?........................................................ 1............... 2.............. 3........... 4............ 5

20. Odos nieţėjimas?.............................................. 1................ 2................ 3............ 4............. 5

21. Sausa oda?........................................................ 1................ 2................ 3............ 4............. 5

22. Dusulys?........................................................... 1................ 2................ 3............ 4............. 5

23. Silpnumas ar galvos svaigimas?....................... 1................. 2................ 3............ 4............. 5

24. Apetito trūkumas?............................................. 1................ 2............... 3............ 4............. 5

25. Išsekimas?......................................................... 1................. 2............... 3............. 4............. 5

124

Per pastarąsias 4 savaites kiek Jums trukdė kiekviena iš toliau išvardintų situacijų?

Visiškai Šiek tiek Vidutiniškai Labai Nepaprastai

netrukdė trukdė trukdė trukdė trukdė

26. Rankų ar kojų sustingimas?.............................. 1................ 2............... 3............ 4............ 5

27. Pykinimas ar skrandţio veiklos sutrikimas?..... 1................ 2................ 3............ 4............. 5

28.a (Tik hemodializės pacientui)

Problemos dėl gydymo vietos?......................... 1................ 2................ 3............ 4............ 5

28.b (Tik peritoninės dializės pacientui)

Problemos dėl kateterio įvedimo vietos?.......... 1................ 2............... 3............ 4............. 5

Inkstų ligos poveikis Jūsų kasdieniam gyvenimui

Kai kurių ţmonių kasdieniam gyvenimui trukdo inkstų ligos poveikis, o kitiems jis netrukdo. Kiek

inkstų liga trukdo Jums kiekvienoje iš šių sričių?

Visiškai Šiek tiek Vidutiniškai Labai Nepaprastai

netrukdo trukdo trukdo trukdo trukdo

29. Skysčių apribojimai?.................................. 1.............. 2.............. 3.......... 4........... 5

30. Valgymo apribojimai?................................ 1............... 2.............. 3............ 4............ 5

31. Jūsų gebėjimui dirbti namuose?.................. 1................ 2............... 3............ 4............ 5

32. Jūsų galimybei keliauti?............................. 1............... 2.............. 3........... 4............ 5

33. Priklausomybė nuo gydytojų ir kito

medicininio personalo?............................... 1.............. 2............... 3........... 4........... 5

34. Stresas ar nerimas dėl inkstų ligos?............ 1.............. 2.............. 3........... 4........... 5

35. Jūsų seksualiniam gyvenimui?................... 1.............. 2.............. 3........... 4............ 5

36. Jūsų asmeninei išvaizdai?........................... 1............... 2.............. 3........... 4............ 5

Ačiū už atsakymus į šiuos klausimus !

125

6 PRIEDAS

DAUGIAMATIS NUOVARGIO INVENTORIUS

Uţduodami šiuos klausimus, mes norime suţinoti apie Jūsų savijautą pastaruoju metu. Prašome

paţymėti langelį, kuris geriausiai tai nurodo. Kuo labiau Jūs nesutinkate su teiginiu, tuo labiau brėţiate

kryţelį ,,X“ arčiau sakinio ,,Ne, tai netiesa“ (dešinėn) ir atvirkščiai – jei sutinkate su teiginiu, tuo arčiau

sakinio ,,Taip, tai tiesa“.

Ačiū už atsakymus į šiuos klausimus

1. Aš jaučiuosi stiprus (-i)

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

2. Fiziškai aš jaučiuosi galįs (-inti) padaryti maţai

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

3. Aš jaučiuosi labai aktyvus (-i)

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

4. Aš jaučiuosi taip, lyg galėčiau padaryti viską

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

5. Aš jaučiusi pavargęs (-usi)

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

6. Aš galvoju, kad per dieną padarau daug

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

7. Kai aš ką nors darau, galiu gerai sukaupti savo mintis

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

8. Fiziškai aš galiu padaryti daug

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

9. Aš baimiuosi, kai reikia ką nors daryti

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

10. Aš manau, kad labai maţai ką padarau per dieną

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

11. Aš galiu gerai susikaupti

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

12. Aš esu pailsėjęs (-usi)

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

13. Man reikia daug pastangų susikaupti

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

14. Fiziškai aš jaučiuosi esantis (-i) prastos būklės

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

15. Aš turiu daug planų

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

16. Aš greitai pavargstu

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

17. Aš galiu nedaug padaryti

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

18. Aš nesijaučiu galįs (-inti) ką nors padaryti

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

19. Mano mintys lengvai nuklysta

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

20. Fiziškai aš jaučiuosi puikiai

Taip, tai tiesa Ne, tai netiesa

126

7 PRIEDAS

14 lentelė. Skirtingą išsilavinimą įgyjusių pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su kuriomis susidūrė per pastarąsias 4 sav.,

n=141

Slaugos problemos

Išsilavinimas/ n (proc.)

p Pradinis,

n=2 Pagrindinis,

n=11 Vidurinis,

n=52 Aukštesnysis,

n=37

Aukštasis

neuniversit., n=12

Aukštasis

universit.,

n=27

Padidėjęs arterinis kraujo

spaudimas

Taip (100,0 (72,7) (82,7) (54,1) (58,3) (85,2) χ2=13,316;

lls=5; p=0,021 Ne (0,0) (27,3) (17,3) (45,9) (41,7) (14,8)

Sumaţėjęs arterinis kraujo

spaudimas

Taip (50,0) 36,4 (51,9) (43,2) (33,3) (48,1) χ2=2,096;

lls=5; p=0,836 Ne (50,0) (63,6) (48,1) (56,8) (66,7) (21,9)

Paburkimas aplink akis Taip (50,0) (54,5) (36,5) (37,8) (33,3) (18,5) χ2=5,483;

lls=5; p=0,360 Ne (50,0) (45,5) (63,5) (62,2) (66,7) (81,5)

Pėdų ir kulkšnių tinimas Taip (50,0) (45,5) (44,2) (40,5) (33,3) (18,5) χ2=5,815;

lls=5; p=0,325 Ne (50,0) (54,5) (55,8) (59,5) (66,7) (81,5)

Odos nieţėjimas Taip (50,0) (54,5) (42,3) (51,4) (41,7) (40,7) χ2=1,421;

lls=5; p=0,922 Ne (50,0) (45,5) (57,7) (45,9) (58,3) (59,3)

Sausa oda Taip (100,0) (54,5) (53,8) (62,2) (50,0) (59,3) χ2=2,440;

lls=5; p=0,785 Ne (0,0) (45,5) (46,2) (37,8) (50,0) (40,7)

Dusulio jautimas Taip (50,0) 45,5 (40,4) (35,1) (33,3) (11,1) χ2=8,195;

lls=5; p=0,146 Ne (50,0) (54,5) (59,6) (64,9) (66,7) (88,9)

Silpnumas Taip (50,0) (81,8) (67,3) (75,7) (50,0) (55,6) χ2=5,747;

lls=5; p=0,332 Ne (50,0) (18,2) (32,7) (24,3) (50,0) (44,4)

Galvos svaigimas Taip (50,0) (63,6) (51,9) (54,1) (16,7) (40,7) χ2=7,229;

lls=5; p=0,204 Ne (50,0) (36,4) (48,1) (45,9) (83,3) (59,3)

Galvos skausmas Taip (100,0) 36,4 (63,5) (51,4) (33,3) (29,6) χ2=12,423;

lls=5; p=0,029 Ne (0,00) (63,6) (36,5) (45,9) (66,7) (70,4)

Krūtinės skausmas Taip (50,0) (36,4) (34,6) (40,5) (25,0) (14,8) χ2=5,740;

lls=5; p=0,332 Ne (50,0) (63,6) (65,4) (59,5) (75,0) (85,2)

Raumenų skausmas Taip (50,0) (54,5) (42,3) (48,6) (25,0) (14,8) χ2=10,575;

lls=5; p=0,060 Ne (50,0) (45,5) (57,7) (51,4) (75,0) (85,2)

Rankų, kojų mėšlungis Taip (100,0) (72,7) (63,5) (64,9) (50,0) (74,1) χ2=3,574;

lls=5; p=0,612 Ne (0,0) (27,3) (36,5) (35,1) (50,0) (25,9)

127

14 lentelės tęsinys

Pykinimas, vėmimas Taip (0,0) (18,2) (28,8) (27,0) (33,3) (7,4) χ2=6,422;

lls=5; p=0,267 Ne (100,0) (81,8) (71,2) (73,0) (66,7) (92,6)

Apetito stoka Taip (50,0) 54,5 (30,8) (40,5) (25,0) (22,2) χ2=5,371;

lls=5; p=0,372 Ne (50,0) (45,5) (69,2) (59,5) (75,0) (77,8)

Vidurių uţkietėjimas Taip (50,0) (9,1) (36,5) (40,5) (33,3) (33,3) χ2=4,054;

lls=5; p=0,542 Ne (50,0) (90,9) (63,5) (59,5) (66,7) (66,7)

Miego sutrikimai Taip (100,0) (63,6) (71,2) (59,5) (50,0) (51,9) χ2=5,114;

lls=5; p=0,402 Ne (0,0) (36,4) (28,8) (40,5) (50,0) (48,1)

128

8 PRIEDAS

15 lentelė. Skirtingos šeimyninės padėties pacientų pasiskirstymas pagal slaugos problemas, su kuriomis susidūrė per pastarąsias 4 sav.,

n=141

Slaugos problemos

Šeimyninė padėtis, n (proc.)

p Vedę

(ištekėjusios),

n=81

Nevedę

(netekėjusios),

n=18

Išsiskyrę,

n=15 Našliai,

n=24

Gyvenantys

nesusituokę,

n=3

Padidėjęs arterinis kraujo

spaudimas

Taip (70,4) (77,8) (46,7) (91,7) (100,0) χ2=11,135;

lls=4; p=0,025 Ne (29,6) (22,2) (53,3) (8,3) (0,0)

Sumaţėjęs arterinis kraujo

spaudimas

Taip (43,2) (50,0) (33,3) (58,3) (66,7) χ2=3,323; lls=4;

p=0,505 Ne (56,8) (50,0) (66,7) (41,7) (33,3)

Paburkimas aplink akis Taip (34,6) (38,9) (20,0) (41,7) (33,3) χ2=2,085; lls=4;

p=0,720 Ne (65,4) (61,1) (80,0) (58,3) (66,7)

Pėdų ir kulkšnių tinimas Taip (38,3) (33,3) (40,0) (37,5) (33,3) χ2=0,215; lls=4;

p=0,995 Ne (61,7) (66,7) (60,0) (62,5) (66,7)

Odos nieţėjimas Taip (44,4) (50,0) (33,3) (50,0) (66,7) χ2=1,817; lls=4;

p=0,769 Ne (55,6) (50,0) (66,7) (50,0) (33,3)

Sausa oda Taip (55,6) (55,6) (60,0) (66,7) (33,3) χ2=1,733; lls=4;

p=0,785 Ne (44,4) (44,4) (40,0) (33,3) (66,7)

Dusulio jautimas Taip (33,3) (22,2) (40,0) (41,7) (0,0) χ2=3,550; lls=4;

p=0,470 Ne (66,7) (77,8) (60,0) (58,3) (100,0)

Silpnumas Taip (60,5) (77,8) (60,0) (83,3) (66,7) χ2=5,689; lls=4;

p=0,224 Ne (39,5) (22,2) (40,0) (16,7) (33,3)

Galvos svaigimas Taip (43,2) (55,6) (46,7) (62,5) (33,3) χ2=3,443; lls=4;

p=0,487 Ne (56,8) (44,4) (53,3) (37,5) (66,7)

Galvos skausmas Taip (44,4) (55,6) (33,3) (75,0) (33,3) χ2=9,216; lls=4;

p=0,056 Ne (55,6) (44,4) (66,7) (25,0) (66,7)

Krūtinės skausmas Taip (30,9) (22,2) (40,0) (33,3) (66,7) χ2=2,960; lls=4;

p=0,565 Ne (69,1) (77,8) (60,0) (66,7) (33,3)

Raumenų skausmas Taip (38,3) (22,2) (46,7) (50,0) (0,0) χ2=5,666; lls=4;

p=0,226 Ne (61,7) (77,8) (53,3) (50,0) (100,0)

Rankų, kojų mėšlungis Taip (61,7) (55,6) (73,3) (79,2) (100,0) χ2=5,289; lls=4;

p=0,259 Ne (38,3) (44,4) (26,7) (20,8) (0,0)

129

15 lentelės tęsinys

Pykinimas, vėmimas Taip (21,0) (27,8) (26,7) (29,2) (0,0) χ2=1,906; lls=4;

p=0,753 Ne (79,0) (72,2) (73,3) (70,8) (100,0)

Apetito stoka Taip (33,3) (44,4) (26,7) (29,2) (33,3) χ2=1,488; lls=4;

p=0,829 Ne (66,7) (55,6) (73,3) (70,8) (66,7)

Vidurių uţkietėjimas Taip (33,3) (33,3) (40,0) (37,5) (33,3) χ2=0,353; lls=4;

p=0,986 Ne (66,7) (66,7) (60,0) (62,5) (66,7)

Miego sutrikimai Taip (59,3) (50,0) (46,7) (87,5) (100,0) χ2=11,356;

lls=4;

p=0,023 Ne

(40,7) (50,0) (53,3) (12,5) (0,0)

130

9 PRIEDAS

25 lentelė. Laboratorinių tyrimų reikšmės, n=141

Laboratoriniai tyrimai

Dializės rūšis

t arba U lls p HD, n=108 PD, n=33

M SD M SD

Hemoglobinas (g/l)

112,60 14,87 113,73 17,38 t=-0,365

139

0,715 norma vyr.(135-160)

mot.(120-150)

Kalio kiekis kraujo serume

(mmol/l) 6,06 5,35 4,95 0,78 U=1034,000 139 <0,001

norma vyr.,mot., (3,8-5,3)

Natrio kiekis kraujo serume

(mmol/l) 137,52 13,67 138,21 3,60 U=1615,500 139 0,415

norma vyr., mot., (134-145)

Šlapalo kiekis kraujo serume

(mmol/l) 22,69 6,22 20,76 5,03 t=1,624 139 0,107

norma vyr., mot., (2,5-7,5)

Kreatino kiekis kraujo serume

(mmol/l) 791,18 234,42 814,85 205,49 t=-0,522 139 0,603

norma

vyr.(62-115)

mot.(53-97)

Kalcio koncentracija kraujo

serume (mmol/l) 2,17 0,21 7,56 30,96 U=1654,000 139 0,533

norma vyr., mot., (2,10-2,55)

Baltymo kiekis kraujo serume

(g/l) 66,40 7,18 63,33 6,76 t=2,178 139 0,031

norma vyr., mot., (66-83)

Fosforo kiekis serume (mmol/l) 1,90 0,67 1,81 0,38 U=1662,500 139 0,561

norma vyr., mot.,(0,74-1,52)

131

10 PRIEDAS

26 lentelė. Pacientai, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija, laboratorinių tyrimų rezultatai, n=141

Laboratoriniai tyrimai Pacientų skaičius/ n (proc.)

Hemoglobinas (g/l)

Sumaţėjimas 115 (81,6)

Norma 24 (17,0)

Padidėjimas 2 (1,4)

Kalio kiekis kraujo serume

(mmol/l)

Sumaţėjimas 3 (2,1)

Norma 64 (45,4)

Padidėjimas 74 (52,5)

Natrio kiekis kraujo serume

(mmol/l)

Sumaţėjimas 10 (7,1)

Norma 130 (92,2)

Padidėjimas 1 (0,7)

Šlapalo kiekis kraujo

serume (mmol/l)

Norma 2 (1,4)

Padidėjimas 139 (98,6)

Kreatino kiekis kraujo

serume (mmol/l)

Norma 2 (1,4)

Padidėjimas 139 (98,6)

Kalcio koncentracija kraujo

serume (mmol/l)

Sumaţėjimas 50 (35,5)

Norma 87 (61,7)

Padidėjimas 4 (2,8)

Baltymo kiekis kraujo

serume (g/l)

Sumaţėjimas 70 (49,6)

Norma 68 (48,2)

Padidėjimas 3 (2,1)

Fosforo kiekis serume

(mmol/l)

Sumaţėjimas 3 (2,1)

Norma 31 (22,0)

Padidėjimas 107 (75,9)

132

11 PRIEDAS

27 lentelė. Pacientų atliekančių hemodializę ir peritoninę dializę pasiskirstymas, pagal laboratorinių

tyrimų rezultatus, n=141

Laboratoriniai tyrimai Dializės rūšis/ n (proc.)

p HD, n=108 PD, n=33

Hemoglobinas (g/l)

Sumaţėjimas 90 (83,3) 25 (75,8) χ2=1,412; lls=2;

p=0,494 Norma 17 (15,7) 7 (21,2)

Padidėjimas 1 (0,9) 1 (3,0)

Kalio kiekis kraujo

serume (mmol/l)

Sumaţėjimas 1 (0,9) 2 (6,1) χ2=12,646; lls=2;

p=0,002 Norma 42 (38,9) 22 (66,7)

Padidėjimas 65 (60,2) 9 (27,3)

Natrio kiekis kraujo

serume (mmol/l)

Sumaţėjimas 5 (4,6) 5 (15,2) χ2=4,504; lls=2;

p=0,105 Norma 102 (94,4) 28 (84,8)

Padidėjimas 1 (0,9) 0 (0,0)

Šlapalo kiekis kraujo

serume

Norma 2 (1,9) 0 (0,0) χ2=0,620; lls=1;

p=0,431 Padidėjimas 106 (98,1) 33 (100,0)

Kreatino kiekis kraujo

serume (mmol/l)

Norma 2 (1,9) 0 (0,0) χ2=0,620; lls=1;

p=0,431 Padidėjimas 106 (98,1) 33 (100,0)

Kalcio koncentracija

kraujo serume (mmol/l)

Sumaţėjimas 39 (36,1) 11 (33,3) χ2=0,087; lls=2;

p=0,958 Norma 66 (61,1) 21 (63,6)

Padidėjimas 3 (2,8) 1 (3,0)

Baltymo kiekis kraujo

serume (g/l)

Sumaţėjimas 50 (46,3) 20 (60,6) χ2=2,656; lls=2;

p=0,265 Norma 55 (50,9) 13 (39,4)

Padidėjimas 3 (2,8) 0 (0,0)

Fosforo kiekis serume

(mmol/l)

Sumaţėjimas 3 (2,8) 0 (0,0) χ2=0,976; lls=2;

p=0,614 Norma 24 (22,2) 7 (21,2)

Padidėjimas 81 (75,0) 26 (78,8)