ORZ 2010 06

ISSN 1822-2501 ODONTOLOGŲ RŪMŲ ŽINIOS 2010 m. birželis, Nr. 2(21)

Ši knyga parodo netolimos, tačiau

jau istorinės asmenybės gyvenimo ir

kūrybiško darbo suvokimą. Prof. Sta-

sys Čepulis 1939–1989 metų odon-

tologijoje buvo labai ryški asmenybė,

gimusi ne tik sau, todėl ir neišėjusi,

palikusi gyventi prasmingus darbus,

ilgalaikę atmintį.

Prof. R. Kubilius knygoje rašo apie

prof. Stasio Čepulio mokslinę ir pe-

dagoginę veiklą, atskiruose skyriuose

pateikiami buvusių bendradarbių ir jo

mokinių prisiminimai, šiltai apie Tėvą

pasakoja Profesoriaus sūnus Vytautas

Čepulis – Vilniaus universiteto Onko-

logijos instituto gydytojas chirurgas.

Atsiminimų skyriuose išliko nepažeis-

ta autoriams būdinga kalbos maniera,

stilistinės ypatybės, išlaikytas iš at-

minties atėjusių minčių originalumas.

Knygoje pateikta išsami prof. Stasio

Čepulio bibliografi jos rodyklė.

Laikas ne tik greitai bėga, bet jis ir

be galo trumpas, todėl labai įdomu

skaityti Profesorių supusių žmonių at-

siminimus. Jų būta ir kurioziškų. Gyd.

A. Dvilinskienė prisimena 1945–1946

mokslo metus, kai Profesorius po

karo lauko chirurgijos paskaitos pa-

klausė studentę: „Atveža sužeistąjį su

lūžusiais žandikauliais, plėštinėmis vei-

do žaizdomis, gausiai kraujuojantį. Tu

esi pulko medicinos punkte, ką darysi,

nuo ko pradėsi?“. Studentė atsako:

„Ne vietoje išdygusius dantis šalin-

siu“. O gyd. V. Stučinskas prisimena,

kaip prof. S. Čepuliui egzaminuojant

studentus į auditoriją įėjo Kauno me-

dicinos instituto rektorius prof. Z. Ja-

nuškevičius ir paklausė, ar ir jis galėtų

užduoti kelius klausimus. Tuo metu

egzaminuojamos studentės jis paklau-

sė, kas yra genas. Studentė pareiškė,

kad genas yra spermatozoidas. Rek-

torius pašoko, tarė tris kartus ačiū ir

išnyko už durų. Po to mokslinės tary-

bos posėdžiuose dažnokai pasakyda-

vo: „Stomatologai neturi nei karieso

modelio, nei apie molekulinę biologiją

išmano, o studentai net nežino, kas

yra genas.“ Tiesa, prof. S. Čepulis be

galo mylėjo visus studentus, ir jie jam

atsakydavo tuo pačiu.

Visų dėmesį prof. S. Čepulis

traukdavo ir savo išvaizda. „Gražių,

taisyklingų veido bruožų, simpatiška

barzdele, neklusnia garbana ant kak-

tos, inteligentiškas – toks jis, mūsų

Profesorius,“ – vaizdžiai rašo gyd.

J. Pranckūnienė. Profesoriui S. Če-

puliui būnant studentu apie jo išskir-

tinę išvaizdą rašė ir jo kurso draugas

prof. P. Čibiras: „Kolega Stasys įsigijo

storą bambuko lazdą ir akinius pens-

nė. Jis atrodė aristokratiškai, dažnai

mūvėdavo baltas pirštines.“ O gyd.

I. O. Navakauskienė savo atsimini-

muose sako: „Dėkinga likimui, leidu-

siam pažinti šį dvasios aristokratą ir

kaip mokinei, ir kaip kolegei“.

Nepakartojamas diagnostikas,

aukštos erudicijos nepailstantis chi-

rurgas. Gyd. J. Valentienė, dirbusi 40

metų kartu su Profesoriumi, prisi-

mena: „Neišdildomą įspūdį paliko Jo

pagarba ligoniams. Jam nebuvo svarbi

ligonio socialinė padėtis, užimamos

pareigos. Neprisimenu, kad būtų at-

sisakęs konsultuoti ligonius dėl per

didelio darbo krūvio“. Ir šiandien, kai

mes privatizavome net laisvę, su dide-

le pagarba norisi rašyti apie tokias as-

menybes. Laimingas asmenybes, tvir-

tų moralinių nuostatų, nepraradusias

idealizmo, netapusias aritmetiniais

simboliais, gyvenusias materialinėje ir

dvasinėje pusiausvyroje.

Mokslas sovietinėje odontologi-

joje buvo gana izoliuotas, bet prof.

S. Čepulis sugebėjo išsiveržti į tarp-

tautinę erdvę. Jis kartu su gydytojais

O. Surovu ir A. Černikiu 1981 me-

tais pirmasis Tarybų Sąjungoje atliko

implantacijos operaciją, įsodino tita-

ninį plokštelinį endosalinį implantatą.

Knygoje gyd. O. Surovas rašo: „Opo-

nentų visą laiką buvome gąsdinami,

kad bus baisūs osteomielitai. Būtent

tuo metu toliaregiška ir tvirta pro-

fesoriaus Stasio Čepulio pozicija pa-

dėjo suformuoti kitą stomatologinės

ir plačiosios visuomenės nuostatą

dantų implantacijos atžvilgiu“. Savo

atsiminimų pabaigoje gyd. O. Suro-

vas klausia: „Kartais pagalvoju, kaip

atrodytų Lietuvos stomatologija, jei-

gu jos istorijoje nebūtų profesoriaus

Stasio Čepulio?“

Knygoje „Profesorius Stasys Če-

pulis“ aptiksite ir originalų dantų

kariozinės ligos etiologijos ir patoge-

nezės aiškinimą, Profesoriaus mintis

apie dirbtinį vandens fl uoravimą, apie

radiacijos, chemijos pramonės greito

ir neapgalvoto plėtimo įtaką apsigi-

mimų gausėjimui, mutageninį ir tera-

togeninį jų poveikį. Tiek Profesoriaus

mokslo darbai, tiek gydytojų odon-

tologų mokymo ir profesinio tobuli-

nimo metodikos buvo gerai žinomos

visoje buvusioje Tarybų Sąjungoje.

Visur Jis buvo sutinkamas palankiai,

dėmesingai ir pagarbiai, visuomet

būdavo dėmesio centre. Lietuvos

odontologai pagrįstai didžiavosi savo

Profesoriumi.

Tikiu, kad ši knyga – tai dar viena

šviesos ir gerumo odė – Reqiem Pro-

fesoriui Stasiui Čepuliui.

Knyga „Profesorius Stasys Čepulis“ ŠIAME NUMERYJE:

Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Kaune rengiamame

tarptautiniame kongrese, kuris įvyks 2010 metų birželio 4–5

dienomis ir bus skirtas prof. Stasio Čepulio 100-osioms gimi-

mo metinėms paminėti, Lietuvos gydytojams odontologams

bus pristatyta knyga „Profesorius Stasys Čepulis“.

Aktuali informacija

6 Apsauginių priemonių naudojimas odontologinėje rentgenodiagnostikoje

Renginiai

7 Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas prof. R. Kubiliui

Teisinė informacija

9 Teisinė apžvalga

Specialisto konsultacija

11 Iš gydytojo vaikų odontologo konsultacijų: profesinis bendravimas ir vaiko emocijos

13 Akrilinių ir termoplastinių medžiagų panaudojimas, gaminant kombinuotą lankinį dantų protezą

2 ODONTOLOGŲ RŪMŲ ŽINIOS 06/2010

Mielieji!

Vasaros pradžioje susitinkame Tarptautiniame kongrese Kauno

medicinos universitete – išugdžiusiame daugumą puikių odonto-

logijos specialistų. Šis kongresas kitoks, nes skirtas nusipelniusio

mokslo veikėjo habilituoto medicinos daktaro profesoriaus Stasio

Čepulio 100-osioms gimimo metinėms. Džiugu, jog šis asmuo dau-

geliui buvo didis mokytojas, mokęs odontologijos mokslo ir prak-

tikos subtilybių, implantologijos pradmenų.

Tikiu, jog šia proga susirinksime visi, pažinoję profesorių ir mokęsi iš jo darbų. Kongrese ga-

lėsite įsigyti mūsų parengtą knygą, kurioje sugulę jo kolegų, bičiulių, mokinių atsiminimai apie

žmogų, skiepijusį meilę pasirinktai profesinei sričiai, pagarbą sau ir pacientui.

Noriu pranešti, jog Rūmai informuoti apie Lietuvos higienos normos HN 47-1:2008 „Sveika-

tos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ peržiūrėjimą ir

darbo grupei yra pateikę paketą siūlymų. Viliamės, kad būsimos pataisos bus realiai įgyvendi-

namos klinikinėje praktikoje.

Taip pat informuojame, kad aktyviai dirbama darbo grupėje, kuri rengia Lietuvos higienos

normos HN 74-1998 „Stomatologijos kabinetai. Klinikos. Higienos normos ir taisyklės“ atnau-

jinimus. Kai tik bus parengtas pataisų projektas, informuosime apie esančias korekcijas.

Šiame numeryje skaitykite interviu su dr. O. Surovu – prof. S. Čepulio mokiniu bei vienu

pirmųjų implantologijos pradininkų Lietuvoje. Taip pat supažindinsime su aktualiausių teisės

aktų apžvalga, galėsite įvertinti akrilinių ir termoplastinių medžiagų panaudojimo galimybes,

gaminant kombinuotą lankinį dantų protezą bei susipažinti su odontologo kasdienybe Ameri-

koje – apie tai mums trumpai papasakojo Amerikos lietuvis G. Udrys.

Nuo šiol Rūmų teritorinių skyrių organizuojamuose renginiuose ir Kongrese galite užpildy-

ti klausimynus, kuriais siekiama įvertinti Jūsų nuomonę dėl profesinės kvalifi kacijos tobulini-

mo kokybės, odontologijos aktualijų, Rūmų bei Licencijavimo komisijų veiklos. Mums tikrai

svarbi Jūsų nuomonė. Savo pastabas ir pasiūlymus visada galite siųsti ir elektroniniu paštu

[email protected] ar tiesiog užeiti pas mus.

Linkiu, kad artėjanti vasara atneštų naujų spalvų į Jūsų kasdienybę, rastumėte minutėlę atsipūs-

ti, pasvajoti ir pasimėgauti šio metų laiko teikiamais malonumais.

Pagarbiai

Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininkė

doc. dr. Anastazija Tutkuvienė

Kauno medicinos universiteto

Odontologijos fakulteto dekanui

prof. habil. dr. R. Kubiliui šių

metų balandžio 27 d. įteiktas

Nusipelniusio Lietuvos gydytojo

garbės ženklas.

Nuoširdžiai sveikiname ir linkime,

jog kasdien žmonėms dovanoja-

ma sveikata, studentams pertei-

kiamos teorinės ir praktinės žinios,

širdies šiluma ir gėris su kaupu

sugrįžtų į Jūsų širdį ir namus.

Lietuvos Respublikos odontologų rūmai

„Odontologų rūmų žinios“

Ketvirtinis žurnalas

2010 metai, birželis, Nr. 2 (21)

Leidėjas – Lietuvos Respublikos odontologų

rūmai

Rašykite mums:

J. Jasinskio g. 16, Vilnius LT-01112

El. paštas: [email protected]

Skambinkite tel. 8 5 212 2510

Lietuvos Respublikos odontologų rūmų

banko duomenys:

Lietuvos Respublikos odontologų rūmai

Kodas 300038139, atsisk. sąskaita

LT097044060004285396

AB Vilniaus bankas, kodas 70440

Redakcinė kolegija

Pirmininkė – doc. dr. A. Tutkuvienė

Nariai:

doc. A. Bosienė

dr. S. Druktenis

dr. G. Janužis

prof. habil. dr. R. Kubilius

prof. dr. V. Mačiulskienė

S. Muningytė

doc. dr. V. Pečiulienė

prof. A. Pūrienė

V. Raslanienė

T. Ravickienė

J. Zūbienė

Redaktorė I. Leliukaitė

Kalbos redaktorė L. Spetylaitė

Dizaineris A. Jočys

Numerio autoriai:

prof. I. Balčiūnienė, A. Drevininkaitienė, J. Goštau-

tienė, R. Kiaunienė, I. Leliukaitė

Dėl reklamos žurnale kreiptis

el. paštu: [email protected]

Už reklamos turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Spausdino

AB „Spauda“

Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius

Tiražas 6600 egz.

Žurnalą platina

UAB „Verslo spaudos centras“

Žirmūnų g. 68, Vilnius

Kontaktinis asmuo:

Vita Kazakevičiūtė,

Mob.tel: +370 682 15762

el. paštas: [email protected]

3ODONTOLOGŲ RŪMŲ ŽINIOS 06/2010

2010-IEJI – PROF. S. ČEPULIO METAI

Lietuvos Respublikos odontologų rūmai kviečia į Tarptautinį kongresą, skirtą

prof. S. Čepulio 100-sioms gimimo metinėms paminėti Kongresas vyks 2010 m. birželio 4–5 dienomis Kauno medicinos universiteto Mokomajame laboratoriniame korpuse

MOKSLINĖ PROGRAMA

Birželio 4 d., penktadienis. Z. Januškevičiaus konferencijų salė

I sesija. Moderatoriai: prof. A. Šurna, dr. R. Pletkus

Sesijos laikas: Pranešimo tema: Lektorius: Institucija

10.00 Iškilmingas posėdis, skirtas prof. S. Čepulio 100-sioms gimimo metinėms paminėti

13.00–14.00 Dentino jautrumas. Ką turėtų žinoti gydytojai ir pacientai Prof. Alina Pūrienė VU

14.00–15.00 Saugaus dantų paruošimo protezavimui ir protezų cementavimo ypatumai.

Tikslaus atspaudo nuėmimo metodika

Med. dr. Antanas Černikis A. Černikio odontologijos klinika

15.00–15.30 KAVOS PERTRAUKA

15.30–16.30 Aktualūs dantų protezavimo klausimai Doc. Juozas Jonaitis Doc. J.Jonaičio stomatologijos klinika,

KMU

16.30–17.30 Tikslūs ir suplanuoti dantų techniko darbo etapai, jų reikšmė galutiniam rezultatui Raimundas Bagdonas UAB „Dens Novus“

Birželio 4 d., penktadienis. K. Oželio konferencijų salė

II sesija. Moderatoriai: prof. habil.. dr. R. Kubilius, dr. S. Grybauskas

13.00–14.00 Infekcijų kontrolė odontologijoje Virginija Grilauskienė Kauno VSPSC

14.00–15.00 Suaugusių žmonių odontologinių ligų gydymo reikšmė ir profi laktika Jūratė Zūbienė KMU


15.30–16.00 „Larifan“ panaudojimo galimybės odontologijoje Dr. Ingrida Cema Rygos Stradins medicinos universitetas

16.00–16.30 Kalcio fosfato biokeraminės medžiagos integracija į veido-žandikaulių srities

audinius

Prof. Andrejs Skagers Rygos Stradins medicinos universitetas

16.30- 17.30 Komplikacijos dantų implantacijoje Dr. Yaacov Levy Tel Avivo medicinos centras

20.00 ŠVENTINĖ VAKARONĖ

Birželio 5 d., šeštadienis. Z. Januškevičiaus konferencijų salė

III sesija. Moderatoriai: prof. V. Mačiulskienė, doc. V. Pečiulienė.

10.00–11.00 Šiuolaikinė endodontija Eva Lavonius Helsinkio universitetas, privati praktika,

Suomija

11.00–12.00 Chemomechaninio danties šaknies kanalo paruošimo svarba endodontinio gydy-

mo sėkmei

Doc. Vytautė Pečiulienė VU

12.00-13.00 PIETŲ PERTRAUKA

IV sesija.Moderatoriai: prof. S. Milčiuvienė, dr. J. Rimkuvienė

13.00–14.00 Gražios ir funkcionalios tiesioginės estetinės restauracijos Ingrida Ivancė Estetinės odontologijos centras

„VivaDens“

14.00–15.00 Skeletinės sąkandžio anomalijos gydytojo odontologo praktikoje Dr. Simonas Grybauskas Vilniaus implantologijos centras, VU


15.30–16.30 Betarpiška (immediat) implantacija – realybė ir mitai Algirdas Puišys Vilniaus implantologijos centras

16.30–17.30 Vaikų dantų traumos, jų gydymo ir profi laktikos problemos Doc. Eglė Bendoraitienė KMU

Birželio 5 d., šeštadienis. K. Oželio konferencijų salė

V sesija. Moderatoriai: doc. A. Gleiznys, dr. V. Rutkūnas

10.00–11.00 Ilgalaikis dantų protezavimo rezultatas, pagrindinės klaidos ir komplikacijos Doc. Una Soboleva Rygos Stradins medicinos universitetas

11.00–12.00 Veido lanko panaudojimas, gaminant dantų protezus Egidijus Barsevičius UAB „Dens Novus“

12.00-13.00 PIETŲ PERTRAUKA

VI sesija. Moderatoriai: prof. A. Pūrienė, dr. J. Janužis

13.00–14.00 LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo naujos redakcijos aktualijos Lekt. D. Zeleckienė Institucija Advokatės D. Zeleckienės

kontora


14.30–15.30 Kritinės ūmios būklės odontologo praktikoje Asta Krikščionaitienė KMU

15.30–16.30 Užspringimas. Veiksmų taktika užspringus suaugusiajam bei vaikui Birutė Kumpaitienė KMU


2010-IEJI – PROF. S. ČEPULIO METAI

Esate vienas implantologijos pra-

dininkų Lietuvoje ir buvusioje Sovietų

Sąjungoje. Papasakokite, kaip vystėsi

implantologijos mokslas ir praktika

Lietuvoje?

Iš pradžių visi mus gąsdino gresian-

čiais osteomielitais. Nebuvo ko ir su

kuo implantuoti. Literatūra tik užsienio

kalba ir ta nelengvai pasiekiama. Praėjo

metai, kol išmokau pagaminti implanta-

tus, atitinkančius keliamus reikalavimus,

ir tik tada prof. S. Čepulis pradėjo juos

taikyti klinikoje. Trejus metus stebėjo-

me pacientus ir tik po to paskelbėme

rezultatus.

Kartu A. Černikiu, padedami prof.

S. Čepulio, pradėjote klinikinį implan-

tatų taikymą Lietuvoje, o 1986 m.

inicijavote dantų implantaciją draudu-

sio įsakymo atšaukimą tuometinėje

Sovietų Sąjungoje. Ar galite palyginti,

su kokiais keblumais, problemomis

susidurdavote anuomet ir nepriklau-

somoje Lietuvoje?

Tada reikėjo informuoti, aiškinti,

propaguoti dantų implantaciją visuo-

menėje. Dabar reikia aiškinti, kad

sraigtelį gali įsukti kiekvienas, bet kai

kalbame apie dantų eilių protezavimą

ant implantatų, tada paaiškėja, kad bū-

tina turėti daugiau žinių ir sugebėjimų.

Remiantis mano mokomuoju-klinikiniu

patyrimu, galima teigti, kad ne visi gali

šį darbą profesionaliai atlikti. Ir tai nor-

malu. Svarbiausia, kad kiekvienas būtų

pakankamai savikritiškas.

Šiemet prof. S. Čepuliui būtų su-

kakę 100 metų. Kokie keliai suvedė

su šiuo didžiu akademiku?

Manau, likimas ir mano aktyvumas.

Koks S. Čepulis buvo žmogus,

specialistas, dėstytojas? Kokios būda-

vo jo paskaitos, kas labiausiai įstrigo?

Kokį požiūrį į savo darbą, specialy-

bę, pacientą perduodavo paskaitų ir

praktikos metu?

Sakoma, kad geras mokytojas ne tik

moko, bet ir uždega mokinius. Profeso-

rius S. Čepulis turėjo būtent tokią do-

vaną. Jo paskaitos visada buvo platesnės

negu paskelbta tema.

Kokia buvo implantologijos pra-

džia Lietuvoje?

Labai paprasta. 1979 m. atėjau pas

prof. S. Čepulį ir pasakiau, kad noriu da-

ryti dantų implantaciją. Profesorius ilgai

krapštė savo barzdelę; taip ir prasidėjo...

Kada protezuojama naudojant

implantus? Kokie tokio protezavimo

pranašumai ir trūkumai?

Dauguma atvejų protezuojama po

implantacijos operacijos. Protezavimas

ant implantatų grąžina pacientui savi-

garbą ir orumą. Manau, tai svarbiausia!

Trūkumas, kad tai laikina ir ateina laikas

daryti reimplantaciją. Apie tai būtina

tiesiai sakyti pacientams ir odontologi-

niams invalidams.

Kokie veiksniai lemia sėkmingą

implantavimo procesą ir rezultatą? Į

ką reikia atsižvelgti pradedant pro-

cedūrą?

Pirma, skrupulingai surinkta anam-

nezė, antra, išsami ir gera diagnostika

ir, trečia, tiksliai laikytis patikrintų ir nu-

sistovėjusių metodikų.

Ar žalingi įpročiai daro didelę į įta-

ką galutiniam rezultatui?

Pagal pasaulinę statistiką, jie iki

10 proc. padidina komplikacijų galimybę.

Su kokių šalių mokslininkais ben-

dradarbiaujate? Kaip tarptautinio

bendradarbiavimo pasiekimai bei re-

zultatai implantologijos srityje pritai-

komi Lietuvoje?

Su visa Eurazija, Amerika. Turimi

mano ir kitų kolegų ryšiai skatina mūsų

gydytojus keliauti ir tobulėti.

Kokios pasaulinės tendencijos

šiuo metu vyrauja implantologijoje?

Vyksta implantologų kartų kaita.

Grįžtama prie multimodalinės implan-

tologijos koncepcijos ir tai yra gerai.

Implantatą taikome prie paciento, o ne

pacientą prie implantato. Tai ne toks ri-

zikingas, pigesnis gydymo būdas. Tikiuo-

si, kad medicininė etika ir sveikas protas

nugalės.

Kalbino LR odontologų rūmų

viešųjų ryšių specialistė I. Leliukaitė

„Profesorius ilgai krapštė savo barzdelę; taip ir prasidėjo...“

Esate vienas leidinio „The Denatal

Advisor“ redakcinės kolegijos narių?

Kaip pradėjote bendradarbiauti su

„The Dental Advisor“?

Bendradarbiauti su „The Den-

tal Advisor“ pradėjau prieš dvejus

metus. Mane pasikvietė vyriausiasis

to leidinio redaktorius, buvęs mano

universiteto profesorius, kuris bandė

į bendrą veiklą įtraukti daugiau jaunų

odontologų.

Kokia šio leidinio specifi ka, tikslai,

auditorija? Kada jis pradėtas leisti, ko-

kia jo istorija? Kur leidinys platinamas?

Kokie straipsniai vyrauja žurnale?

Šis žurnalas pradėtas spausdinti

1984 metais Ann Arbore, Mičigane.

Daktaras John Farah pradėjo leisti

šį leidinį, nes reikėjo rasti būdą, kaip

odontologai galėtų sužinoti apie įvai-

rius naujus produktus, jų savybes,

privalumus bei trūkumus. Dabar šis

leidinys labai populiarus ir įvairios

kompanijos siunčia mums vertinti

savo produktus. Dauguma kompanijų

atsižvelgia į mūsų pastabas ir tobulina

produktus, jei jų kokybė netenkina.

Odontologams šis leidinys (jį ga-

lima rasti www.dentaladvisor.com)

suteikia labai daug informacijos, nes

apibūdina produktus, atsako į iški-

lusius klausimus, rašo apie infekcijos

kontroliavimą ir suteikia daug kitos

naudingos informacijos. Redakcijos

kolektyvas ne tik rengia straipsnius

savo kabinetuose, bet ir dažnai va-

žiuoja į įvairias konferencijas skaityti

paskaitų bei susitikti su odontologinių

reikmenų kompanijomis.

Kokias procedūras Jums tenka

atlikti?

Esu daręs daug karūnėlių, gydau

dantenas, kanalus ir t. t. Prieš porą

metų įsigijome lazerį, taigi, galime

veiksmingiau gydyti dantenas. Taip

pat teko dirbti su Cerac CAD/CAM

technologija.

Papasakokite trumpai apie save,

kodėl pasirinkote būtent odontolo-

go specialybę? Koks Jūsų laisvalaikis,

pomėgiai?

Norėjau pasirinkti profesiją, kuri

būtų susijusi su žmonių sveikata. Vai-

kystėje nuolat eidavau gydytis pas la-

bai malonų odontologą. Jis buvo tikrai

profesionalus ir draugiškas. Man jis

ilgam paliko gerą įspūdį.

Laikvalaikiu mėgstu bėgioti, va-

žinėti dviračiu, skaityti. Prieš dvejus

metus įgijau piloto leidimą, tad patin-

ka skraidyti. Taip pat mėgstu leisti lai-

ką su šeima – žmona Gillian ir dviem

dukrelėmis Annika (10 m.) ir Nora

(8 m.).

Ar dažnai aplankote Lietuvą?

Lietuvoje buvau tik vieną kartą,

1991 metais. Buvo pirmieji nepriklau-

somybės metai. Žadu grįžti kada nors

su šeima. Labai įdomu būtų užmegzti

ryšius su Lietuvos odontologais.

Kalbino LR odontologų rūmų

viešųjų ryšių specialistė I. Leliukaitė

Sunkiausia odontologo darbo dalis –

ne odontologijos subtilybės, o verslo praktika

Nedaugžodžiauja dr. O. Surovas. Būtent tokį pirmą įspūdį jam padarė pažintis su prof. S. Če-

puliu. Su profesoriaus mokiniu kalbame apie profesinę pradžią implantologijoje, apie laiką,

kada buvo lengviau darbuotis, ir kaip svarbu siekiant kokybės kiekvienam išlikti savikritiškam.

Gimiau Detroite, Mičigano

valstijoje. Tėvai auklėjo mus

lietuviškai. Lankėme Dievo

Apvaizdos parapiją ir lituanis-

tinę mokyklą šeštadieniais.

Išmokau lietuviškai skaityti, ra-

šyti. 1993 metais baigiau uni-

versitetą, biologijos specialybę.

IPS Empress Direct - naujausias presuotos keramikos tvirtumo kompozitas tiesioginiam dantų plombavimui

AKCIJA!!!

Kiekvienam perkančiam IPS Empress Direct Basic Kit rinkinį dovanojame Astrobrush Assortment arba Astropol Assortment rinkinį pasirinktinai

UAB “KRĖVA” kviečia gydytojus odontologus bei dantų technikus dalyvauti kursuose, rengiamuose IVOCLAR VIVADENT Mokomajame centre Vokietijoje. Artimiausi kursai vyks 2010m. spalio mėnesį. Kursų temos:

• Gydytojams-Odontologams: „Estetinių restauracijų pagrindiniai aspektai. Bemetalė keramika”.• Dantų technikams: „IPS e.max ant cirkonio ar presuotos keramikos”.

Išduodami galiojantys 40val sertifikatai, patvirtinti LR Odontologų Rūmuose.Informacija bei registracija telefonu 8 699 52222.

passion vision inovation

Oficialus “Ivociar Vivadent” atstovas Lietuvoje

Tel. (8-37) 75 00 58, Mob. (8-699) 5 2222El. paštas: [email protected]

Reklama. Užs. Nr.21/001

Vienas būdų aplinkinius orga-

nus apsaugoti nuo nereikalingos

apšvitos yra apsauginių priemonių

naudojimas, tačiau neteisingai arba

netikslingai naudojamos apsaugos

priemonės bus neveiksmingos ra-

diacinės saugos požiūriu, o kartais

gali net pakenkti tyrimo kokybei.

Griežtų reikalavimų, kada

ir kokias apsaugas taikyti nėra,

įvairiose šalyse šios problemos

sprendžiamos labai skirtingai. Eu-

ropos Komisija išleido Europos

radiacinės saugos odontologinėje

radiologijoje rekomendacijas (Ra-

diation Protection 136. European

guidelines on radiation protection

in dental radiology. The safe use

of radiographs in dental practice.

Issue No.136, European Commis-

sion, Belgium, 2004), kuriose yra

aptartas ir apsauginių priemonių

naudojimas.

Atliekant odontologinius rent-

genodiagnostikos tyrimus, paci-

entų apsaugai dažniausiai nau-

dojamos švinuotos prijuostės ir

švinuotos skydliaukės apykaklės.

Remiantis minėtomis rekomen-

dacijoms, švinuotos prijuostės ne-

apsaugo nuo išsklaidytosios rent-

geno spinduliuotės kūno viduje,

o panoraminės dantų rentgeno-

grafijos atveju gali trukdyti atlikti

tyrimą ir pabloginti vaizdo koky-

bę. Nors odontologinės radiolo-

gijos tyrimų metu lyties organai

gauna labai mažas apšvitos dozes,

švinuotų prijuosčių naudojimas

rekomenduojamas, kad pacientas

jaustųsi ramiau. Odontologinių

rentgenodiagnostikos procedūrų

metu lyties organų apšvita naudo-

jant švinuotas prijuostes ir nenau-

dojant jų skiriasi nedaug. Paciento

radiacinės saugos požiūriu, daug

veiksmingesnis yra jautresnių fil-

mų (E greičio klasės) ir stačiakam-

pio formos kolimacijos naudojimas

nei dėvimos švinuotos prijuostės.

Skydliaukė yra vienas jautriau-

sių galvos ir kaklo srities organų,

dažnai gaunantis apšvitą nuo iš-

sklaidytosios, o kartais ir tiesio-

ginės rentgeno spinduliuotės.

Kadangi jaunesnių nei 30 metų

žmonių jonizuojančiosios spin-

duliuotės sukelta rizika susirgti

skydliaukės vėžiu yra didesnė nei

vyresnio amžiaus žmonių, teigia-

ma, kad švinuotos skydliaukės

apykaklės turi būti naudojamos

intraoralinių rentgenografijos

procedūrų metu, nors taisyklingai

naudojamos anksčiau paminėtos

apšvitos dozių mažinimo prie-

monės (E greičio klasės filmų ir

stačiakampio formos kolimacijos

naudojimas) turi panašų poveikį.

Kaip jau buvo minėta, panora-

minių dantų rentgenografijos pro-

cedūrų metu paciento apsaugos,

taip pat ir švinuotos skydliaukės

apykaklės, nėra tinkamos naudoti,

nes gali trukdyti ir pabloginti vaiz-

do kokybę. Atliekant cefalometri-

nius tyrimus, švinuota skydliaukės

apykaklė turi būti naudojama, jei

rentgeno spinduliuotės laukas

gali apimti skydliaukės plotą. Gal-

vos kompiuterinės tomografijos

metu švinuotos skydliaukės apy-

kaklės turi būti naudojamos, nes

jos 45 proc. sumažina skydliaukės

apšvitos dozę.

Radiacinės saugos centras at-

kreipia dėmesį į tai, kad įvairių

konferencijų, seminarų ir moky-

mo kursų metu atskirų asmenų iš-

dėstytos nuomonės dėl radiacinės

saugos priemonių taikymo būti-

numo arba netaikymo negali būti

pagrindas užtikrinant radiacinės

saugos kontrolę ir priežiūrą, jei

nėra išdėstyta oficiali reguliuojan-

čiosios institucijos pozicija.

Atsižvelgdamas į aukščiau iš-

vardintus faktus ir vykdydamas

odontologijos kabinetų priežiūrą

ir kontrolę, Radiacinės saugos

centras prašo laikytis nuostatos,

kad atliekant odontologijai reika-

lingas rentgenodiagnostikos pro-

cedūras, išskyrus panoramines

dantų rentgenografijos proce-

dūras, pacientų radiacinei saugai

užtikrinti turi būti naudojamos

švinuotos skydliaukės apykaklės

arba kitos švinuotos priemonės,

apsaugančios skydliaukę nuo ap-

švitos. Reikalauti kitokių specia-

lių švinuotų apsaugos priemonių,

papildomai apsaugančių ir kitas

žmogaus kūno dalis, nereikia.

Naudoti ar nenaudoti švinuotą

skydliaukės apykaklę, atliekant

panoraminės dantų rentgeno-

grafijos procedūras, sprendžia

procedūrą atliekantis specialistas,

atsižvelgdamas į galimą minėtos

apykaklės įtaką procedūros ko-

kybei.

Radiacinės saugos

centro informacija

Apsauginių priemonių naudojimas

odontologinėje rentgenodiagnostikojeKiekvienais metais Lietuvoje daugėja odontologijai skirtos

rentgenodiagnostinės įrangos – intraoralinių, panoraminių,

tūrinių kompiuterinės tomograf ijos ir įprastinių kompiuteri-

nės tomograf ijos aparatų, pritaikytų odontologiniams tyri-

mams. Taikant rentgenodiagnostikos procedūras, pagrindinė

problema išlieka pacientų radiacinės saugos užtikrinimas.

Procedūrų metu apšvitą gauna ne tik tiriamasis organas, bet

ir aplinkiniai audiniai bei organai.


AKTUALI INFORMACIJA


Nusipelniusio Lietuvos gydy-

tojo garbės ženklas įteiktas KMU

Odontologijos fakulteto dekanui

prof. habil. dr. R. Kubiliui.

Kaip jaučiatės, ką Jums reiškia

šis įvertinimas?

Esu susijaudinęs ir laimingas. Tai

ypatingas įvykis, todėl džiaugiuosi

ir dėkoju kolegoms už įvertinimą

ir pagerbimą. Mano darbo įvertini-

mas tiesiogiai susijęs su KMU Veido

ir žandikaulių chirurgijos klinikos

kolektyvu, kuris yra šaunus – esa-

me tvirta, darni, šilta profesionalų

komanda, todėl ir darbai mums

sekasi, esame pastebimi ir įverti-

nami. Dėkingas ir savo profesijos

mokytojams, kurie visada palaikė ir

skatino tobulėti.

Ką manote apie Sveikatos

apsaugos ministerijos tradiciją

paminėti Medicinos darbuotojų

dieną?

Pagerbti savo profesijai nusipel-

niusius žmones yra graži tradicija,

ji puoselėjama daugelyje mokslo,

meno sričių. Iškilmingai šiais me-

tais buvo paminėta ir Medicinos

darbuotojų diena Kauno fi lharmo-

nijoje. Šventėje, kurią organizavo

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministerija, dalyvavo me-

dikai iš daugelio šalies medicinos

įstaigų. Sveikinu tokią SAM iniciaty-

vą ir linkiu, kad ši tradicija paminėti

Medicinos darbuotojų dieną neuž-

gestų.

Ką galėtumėte palinkėti šios

dienos proga savo kolegoms?

Pirmiausiai visiems kolegoms

linkiu sveikatos. Kiekvienam odon-

tologų bendruomenės nariui linkiu

įsiklausyti į savo vidinį balsą ir siekti

savo užsibrėžtų tikslų. Linkiu, kad

mūsų poelgiai nepakenktų kitiems,

kad mūsų sumanymai būtų sėkmin-

gi, kad visada pavyktų pradėti dar-

bai, kad nepristigtų jėgų juos už-

baigti. Ir linkiu, kad mums brangūs

žmonės būtų laimingi.

Medicinos darbuotojo dienos

išvakarėse sveikatos apsaugos mi-

nistro Raimondo Šukio įsakymu

nusipelniusio Lietuvos gydyto-

jo vardas suteiktas 12 medicinos

mokslo, atstovų, gydytojų praktikų,

o nusipelniusių Lietuvos sveikatos

apsaugos darbuotojų būrį papildė

20 sveikatos apsaugos administra-

torių, slaugytojų.

2004 m. įsteigtas nusipelniusio

Lietuvos sveikatos apsaugos dar-

buotojo garbės ženklas bei nusi-

pelniusio Lietuvos gydytojo garbės

ženklas, kurie teikiami siekiant pa-

gerbti Lietuvos Respublikos sveika-

tos apsaugos darbuotojus už ilga-

metį ir nepriekaištingą darbą, ypač

didelį indėlį plėtojant sveikatos

apsaugą, sveikos gyvensenos pro-

pagavimą, plėtojant farmacijos pra-

monę, Lietuvos Respublikos, kaip

sveikos valstybės, prestižo kėlimą

bei aukštos kvalifi kacijos sveika-

tos priežiūros specialistų rengimą,

už pasiaukojimą ir drąsą gelbstint

žmonių gyvybę.

LR odontologų rūmų

viešųjų ryšių specialistė

I. Leliukaitė

Šių metų balandžio 27 d.

Kauno valstybinėje f ilhar-

monijoje sveikatos apsaugos

ministras R. Šukys įteikė nu-

sipelniusio Lietuvos sveikatos

apsaugos darbuotojo garbės

bei nusipelniusio Lietuvos gy-

dytojo garbės ženklus.

Prof. R. Kubilius kartu su LR odontologų rūmų atstovais

Sveikatos apsaugos ministras R. Šukys įteikia nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklą


RENGINIAI

Nusipelniusio Lietuvos gydytojo

garbės vardas prof. R. Kubiliui

Rekla

ma.

Užs

. Nr.

21/0

03

Teisinė apžvalga


TEISINĖ INFORMACIJA

2010 m. vasario 24 d. Lietu-

vos Respublikos sveikatos apsau-

gos ministras priėmė įsakymą Nr.

V-171 „Dėl sveikatos priežiūros

įstaigų civilinės atsakomybės mi-

nimalių draudimo sumų nustaty-

mo“. Įsakymas buvo priimtas, at-

sižvelgiant į Lietuvos Respublikos

pacientų teisių ir žalos sveikatai

atlyginimo įstatymą (Žin., 2009,

Nr. 145–6425), kuris reglamen-

tuoja minimalios draudimo sumos

vienam draudžiamajam įvykiui ir

minimalios draudimo sumos vi-

siems draudžiamiesiems įvykiams

per vienerius draudimo sutarties

galiojimo metus nustatymą.

Atkreipiame dėmesį, jog įsaky-

mas nustato 30 000 litų minima-

lią draudimo sumą vienam drau-

džiamajam įvykiui ir 300 000 litų

minimalią draudimo sumą visiems

draudžiamiesiems įvykiams per

vienerius draudimo sutarties ga-

liojimo metus.

Primename, kad leidinyje

„Odontologų rūmų žinios“ Nr. 1,

minėjome apie Lietuvos Respu-

blikos pacientų teisių ir žalos svei-

katai atlyginimo įstatymo suteiktą

galimybę asmens sveikatos prie-

žiūros įstaigoms pasirinkti priva-

lomąjį ar savanoriškąjį civilinės at-

sakomybės draudimą ar abu kartu,

tačiau rekomenduojame labai ati-

džiai susipažinti su draudiko teikia-

momis taisyklėmis, nustatančiomis

civilinės atsakomybės draudimo

sąlygas.

Pažymime, jog šis įsakymas įsi-

galiojo 2010 m. kovo 1 d.

• • •Lietuvos Respublikos pacientų

teisių ir žalos sveikatai atlygini-

mo įstatymas (toliau – Įstatymas)

(Žin., 2009, Nr. 145–6425) nusta-

to, kad prieš atliekant pacientui

chirurginę operaciją, invazinę ir

(ar) intervencinę procedūrą, turi

būti gautas informacija pagrįstas,

raštu išreikštas paciento sutiki-

mas, pasirašant sveikatos apsaugos

ministro patvirtintus reikalavimus

atitinkančią formą.

Įstatyme chirurginė operacija

apibrėžiama kaip medicininė pro-

cedūra, kai gydytojas, siekdamas

diagnozuoti, gydyti ar koreguoti

ligos ar traumos pažeistų organų

ir jų sistemų funkciją, medicinos

prietaisais veikia paciento audinius

ir (ar) organus, pažeisdamas au-

dinių ir (ar) organų vientisumą, o

invazinė ir (ar) intervencinė proce-

dūra – kaip medicininė procedūra,

kai sveikatos priežiūros specialis-

tas, siekdamas diagnozuoti, gydyti

ar koreguoti organų ir jų sistemų

funk ciją, medicinos prietaisais vei-

kia paciento audinius ir (ar) orga-

nus, pažeisdamas audinių ir (ar)

organų vientisumą arba jo nepa-

žeisdamas.

Remiantis Įstatyme įtvirtinto-

mis nuostatomis, 2010 m. kovo

8 d. Lietuvos Respublikos svei-

katos apsaugos ministras priėmė

įsakymą Nr. V-184 „Dėl sutikimo

dėl sveikatos priežiūros paslaugų

teikimo formos reikalavimų apra-

šo patvirtinimo“, kuriuo patvirtino

Sutikimo dėl sveikatos priežiūros

paslaugų teikimo formos reikalavi-

mų aprašą (toliau – Aprašas).

Aprašas nustato bendruosius

reikalavimus sutikimui, kuris išreiš-

kiamas tam tikrais paciento veiks-

mais, sutikimui dėl chirurginės

operacijos, invazinės ir (ar) inter-

vencinės procedūros atlikimo, rei-

kalavimus pasirenkant alternatyvų

diagnostikos ar gydymo metodą.

Vadovaujantis Aprašu, alterna-

tyvūs gydymo ir diagnostikos me-

todai apibrėžiami kaip toje sveika-

tos priežiūros įstaigoje taikomi keli

ligai diagnozuoti ar gydyti taikomi

gydymo ir diagnostikos metodai,

kurie yra aptarti diagnostikos ir

gydymo protokole ar diagnostikos

ir gydymo tvarkos apraše.

• • •2009 m. lapkričio 19 d. Lietuvos

Respublikos Seimas priėmė Lietu-

vos Respublikos pacientų teisių ir

žalos sveikatai atlyginimo įstatymą

(Žin., 2009, Nr. 145–6425) (to-

liau – Įstatymas), kuris įsigaliojo

nuo 2010 m. kovo 1 d.

Atkreipiame dėmesį, jog Įstaty-

mas nustato ne tik paciento teises

ir pareigas, informuoto paciento

sutikimą, atstovavimo ypatumus,

bet ir ginčų sprendimo bei žalos

atlyginimo pagrindus.

Vadovaujantis Įstatymu, paci-

entas, manydamas, kad yra pa-

žeistos jo teisės, turi teisę pateikti

sveikatos priežiūros įstaigai, ku-

rioje, jo manymu, buvo pažeistos

jo teisės, skundą. Skundą gali pa-

teikti pacientas arba jo atstovas,

laikydamasis Įstatyme nustatyto

pacientų skundų nagrinėjimo tvar-

kos turinio ir formos reikalavimų.

Nagrinėjami tie skundai, kurie yra

paciento pasirašyti, nurodytas jo

vardas ir pavardė, faktinė gyve-

namoji vieta ir duomenys ryšiui

palaikyti, išdėstyta skundo esmė.

Jeigu skundą pateikia paciento at-

stovas, nurodomas atstovo vardas

ir pavardė, gyvenamoji vieta, ats-

tovavimą liudijantis dokumentas ir

pacientas, kurio vardu jis kreipiasi.

Neįskaitomi, nurodytų reikalavimų

neatitinkantys skundai grąžinami

pacientui ir nurodoma grąžinimo

priežastis.

Įstatymo 23 straipsnio 4 da-

lies nuostatos įpareigoja pacientą

skunde pateikti asmens tapatybę

patvirtinantį dokumentą, o jo at-

stovą – pateikti tapatybę ir atsto-

vavimą liudijančius dokumentus.

Tais atvejais, kai skundas siunčia-

mas paštu ar per pasiuntinį, prie jo

turi būti pridėta notaro ar pacien-

tui atstovaujančio advokato patvir-

tinta pareiškėjo asmens tapatybę

patvirtinančio dokumento kopija.

Atkreipiame dėmesį, jog pa-

cientas turi teisę pateikti skundą

laikydamasis Įstatymo nustatytų

terminų, t. y. ne vėliau kaip vienus

metus, kai sužino, kad jo teisės

pažeistos, bet ne vėliau kaip per

trejus metus nuo teisių pažeidimo

dienos.

Gavusi paciento skundą, svei-

katos priežiūros įstaiga privalo jį

išnagrinėti ir raštu pranešti paci-

entui nagrinėjimo rezultatus ne

vėliau kaip per 20 darbo dienų.

Su minėtais teisės aktais galite susipažinti

internetinėje svetainėje www.odontologurumai.lt

Lietuvos Respublikos odontologų rūmų teisininkė Jūratė Goštautienė Reklama. Užs. Nr.21/005

LR odontologų rūmų Socialinių reikalų

ir privalomojo CAD priežiūros komisija

Komisijos tikslas ir veiklos gairės –

rūpintis Rūmų narių socialine gerove,

užtikrinti privalomojo civilinės atsa-

komybės draudimo įstatymo vykdy-

mą, stebėti ir analizuoti draudimo

įmonių, draudimo brokerių įmonių,

nepriklausomų draudimo tarpininkų

veiklą Rūmų narių atžvilgiu, dalyvauti

nagrinėjant ginčus su draudiku, pasi-

telkiant kompetentingus specialistus,

įmones ar organizacijas.

Nuo 2010 m. kovo 1 dienos,

įsigaliojus pacientų teisių ir žalos

sveikatai atlyginimo įstatymo naujai

redakcijai, prievolė draustis už pa-

cientams padarytą žalą išlieka, ta-

čiau atsiranda galimybė draustis ir

savanoriškuoju draudimu. Atkrei-

piame Rūmų narių dėmesį į minėto

įstatymo 25 straipsnio (Sveikatos

priežiūros įstaigų civilinės atsako-

mybės draudimas ir jo kontrolė)

1 (Kiekviena sveikatos priežiūros

įstaiga, prieš pradėdama teik-

ti sveikatos priežiūros paslaugas,

draudžia savo civilinę atsakomybę

privalomuoju ir (ar) savanoriškuo-

ju civilinės atsakomybės draudimu

turtinei ir neturtinei žalai atlyginti)

bei 3 (Minimalią draudimo sumą

vienam draudžiamajam įvykiui ir

minimalią draudimo sumą visiems

draudžiamiesiems įvykiams per

vienus draudimo sutarties galioji-

mo metus nustato Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija) skirsnius.

Taip pat norime pabrėžti, kad

Rūmų nariai atkreiptų dėmesį į

draudimo taisykles ir ypač atidžiai

jas išstudijuotų, nes draudžiant įs-

taigą privalomuoju civilinės atsa-

komybės draudimu už pacientams

padarytą žalą draudimo taisykles

nustato LR Sveikatos apsaugos

ministerija, o draudžiant įstaigą sa-

vanoriškuoju civilinės atsakomybės

draudimu draudimas vykdomas

pagal kiekvienos draudimo įmonės

patvirtintas draudimo taisykles.

Nukelta į 18 psl.

Komisija yra kolegialus organas, priimantis sprendimus

Rūmų narių socialinių reikalų bei privalomojo civilinės atsako-

mybės draudimo priežiūros klausimais.


SPECIALISTO KONSULTACIJA

Prof. Irena Balčiūnienė

Detaliai ir tikslingai pradėjus ana-

lizuoti vaiko elgesio priežastis, tėvas

prisiminė, kad sūnus nenormaliai elg-

tis pradėjo prieš du mėnesius, gimus

mažajam broliukui: ėmė be priežas-

ties verkti, pradėjo kištis pirštus į bur-

ną ir nuolat draskyti burnos gleivinę.

Įtarėme, kad neįprastu elgesiu pa-

sireiškė atsiųsto pas mus konsultuoti

berniuko protestas prieš dėmesio

stoką, nes dėmesiu reikia dalintis su

mažuoju broliuku. Stresų, įtampos ir

atitinkamo elgesio arba ligų sąsajos

žinomos seniai. Tai psichosomatinės

būklės, kurias sąlygoja tiesioginis ryšys

tarp emocinės būsenos ir fi zinės bū-

klės (V. Grigaliūnienė, 2009).

Reikėtų prisiminti, kad 3–6 metų

amžiaus vaikai nori būti mylimiau-

si ir viską turėti. Šio amžiaus vaikų

mąstymui būdingas egocentrizmas.

Kol viskas gerai, vaikas būna kupinas

entuziazmo; bet jei nėra gerai – jis

protestuoja, verkia, jaučiasi nesupras-

tas, nemylimas. Konsultacijos metu

patarėme tėvams pakeisti elgesį „nu-

skriaustojo“ atžvilgiu, pripažinti jo tei-

ses. Vaikas turi pajausti, kad yra toks

pat reikalingas ir mylimas. Nesėkmės

atveju vaikas būtų nukreiptas pas šei-

mos gydytoją ar psichoterapeutą.

Ir ką gi, jau po trijų dienų vaikas

nustojo verkti, liovėsi kaprizai, nusto-

jo draskyti burnos gleivinę, praėjo no-

ras taip atkreipti į save dėmesį.

Įdomus atvejis, tiesmukiškai paro-

dantis žmogaus archajiškumą, geneti-

nėje atmintyje išlikusį grynai egoistinį,

iš pirmykščių pavidalų paveldėtą ins-

tinktą dominuoti.

• • •Gana dažnai gydytis taikant se-

daciją atvyksta pradinių klasių moki-

niai. Ir ne tik dėl buvusių skausmingų

odontologinių procedūrų, bet ir dėl

to, kad juos išbarė, apšaukė, pava-

dino bailiais, kvailais ir t. t. Jaunesnio

mokyklinio amžiaus vaikams būdingas

jausmų stabilizacijos laikotarpis, vaikas

valdo savo reakcijas ir ne visada paro-

do, ką išgyvena, pvz.: netgi apsimeta,

jog nebijo injekcijos, nes jam svarbu,

kad nepavadintų bailiu. O čia ima ir...

pavadina.

Vaiko pasaulis labai trapus ir len-

gvai pažeidžiamas. Bendraudami su

vaikais ar juos gydydami privalome

kontroliuoti situaciją, kritikuoti turime

su meile. Destruktyvi kritika gali su-

kelti neigiamą emocinę reakciją: aša-

ras, apmaudą, nerimą – arba ji iš viso

neveiksminga.

Labiausiai vengiama gydyti 2–6

metų amžiaus vaikus, bet atminkime,

kad šio amžiaus vaikai nekvestionuo-

ja savo minčių ir elgesio konfl iktinės

situacijos metu. Jei reikia daryti tai,

ko vaikas nenori, jis nutaria, kad kiti

neteisūs, nes pats negali būti neteisus.

Todėl dirbant su tokio amžiaus vaikais

reikia vartoti jiems suprantamus žo-

džius. Jūsų kritika taip pat turi atitikti

paciento amžių, nekritikuokite vaiko

dėl to, ko jis dar nesugeba padaryti,

venkite pamokslavimo, saugokite vai-

ko savigarbą, negąsdinkite ir negrasin-

kite, būkite nuoširdūs, pagirkite vaiką

už tinkamą atsaką, niekada nepamirš-

kite humoro.

G. Haim, žymus amerikiečių vaikų

psichologas, rašė: „Kai vaikas jaučiasi

suprastas, jo vienišumas, skausmas ir

baimė sumažėja“.

• • •Ką tėvai išgirsta „pirmą“ kartą...

Ypač atkreipkime tėvų dėmesį į vai-

kus, kurių sukandimas mišraus tipo,

nes dantys išdygsta turėdami tvirtai

genetiškai determinuotą formą ir

raštą, bet nebaigtą mineralizaciją.

Veikiant seilėms dantys visiškai su-

bręsta per 2 metus. Todėl išdygę

dantys pirmus dvejus metus labai

jautrūs ėduoniui ir ypač imlūs visoms

profi laktikos procedūroms (fl uoridų

pastos, skalavimai, aplikacijos). Iš visų

jų svarbiausia – burnos higiena: tai ne

tik mechaninis apnašo pašalinimas,

bet ir pagrindinis fl uoridų patekimo

ant danties paviršiaus būdas. Be to,

valant dantis refl ektoriškai dirginami

odontoblastai, kurie į tai atsako kal-

cio ir kitų elementų transportavimu

iš pulpos dentino ir emalio link, o tai

skatina ir palaiko visavertę šių audinių

brandą.

Pasigendu, kolegos, profesinio rū-

pinimosi vaiku, jo ateitimi. Nesvarbu,

kad mama ar tėtis atėjo dėl to, kad

vaikas „nemiega jau savaitę“ ir nori,

kad jūs kuo greičiau pašalintumėte

skausmą ir jis nurimtų. Kartais tėvai

gali parodyti, kad jiems tik tiek ir te-

reikia. Vis tiek reikia įtikinti tėvus ir

paaiškinti jiems, ką daryti, kad vaiko

burna būtų sveika. Nesikuklinkite,

parodykite, kad jums rūpi to vaikelio

ateitis, kuri turi rūpėti ir jo tėvams. O

jiems dažnai trūksta informacijos.

Juk odontologija, kaip ir medicina,

– tai pašaukimas. Sveikas, ėduonies

nepažeistas dantis bendrai sveikatos

būklei yra daug naudingesnis nei idea-

liai išgydytas.

Iš gydytojo vaikų odontologo konsultacijų:

profesinis bendravimas ir vaiko emocijosTrejų metų berniukas su tėveliu atvyksta konsultuotis dėl papildomų dantų dygimo apati-

niame žandikaulyje. Įėjusio į kabinetą vaiko pirštai burnoje, jis ten kažką masažuoja ir kažko

ieško. Apžiūrėjus vaiko burną nenustatyta jokių patologinių pokyčių, burnos higiena gera, visi

pieniniai dantys išdygę. Nesant jokių patologinių pokyčių, pagalvota apie galbūt streso išpro-

vokuotus netipinius vaiko veiksmus.



Burnos ertmės audinių ir me-

džiagų, iš kurių gaminami dantų

protezai, sąveikos problemos yra

vienos pagrindinių ortopedinės

odontologijos klinikoje. Sveikuose

burnos ertmės audiniuose subalan-

suoti biocheminiai procesai, kurie

apsaugo audinių struktūrą ir palai-

ko jų funkciją, o medžiagos, nau-

dojamos gaminant dantų protezus,

yra svetimkūniai ir sukelia žmogaus

audiniuose įvairias adaptacines re-

akcijas. Ypač ryškias reakcijas gali

sukelti įvairių rūšių išimamieji pro-

tezai. Praktiškai visa po jais esanti

burnos ertmės gleivinė turi skirtin-

go laipsnio „kovos“ su svetimkūniu

požymių.

Nuo 1938 metų akrilinės plas-

tmasės pradėjo stumti iš apyvartos

kaučiuką, kaip pagrindinę medžiagą,

naudojamą gaminant dantų prote-

zo pagrindą. Sėkmingi tyrimai buvo

atliekami viso pasaulio moksliniuose

centruose. Mokslininkas I. I. Revzinas

1946 m. rašė: „Akrilinės plastma-

sės padarė perversmą protezuojant

dantis ir veido žandikaulius.“ Ir su

tuo reikia sutikti. Tiesa, pamažu buvo

kaupiami faktai, kad akrilinė plas-

tmasė turi esminių trūkumų. Dantų

protezuose, pagamintuose iš akrilinės

plastmasės:

• yra laisvojo metakrilinės rūgš-

ties metilo eterio, kuris yra

protoplazmatinis nuodas,

laipsniškai difuzijos būdu išsiski-

riantis ir patenkantis į burnos

ertmę;

• yra monomero, kuris sukelia

tiek vietines, tiek ir bendro po-

būdžio alergines reakcijas;

• dėl techninių priežasčių – nu-

sėdimo, vykstančio polimeri-

zacijos metu, – neišvengiamai

atsiranda bazės mikroporišku-

mas;

• dėl kramtymo apkrovų pasi-

keitimų atsiranda neatsparu-

mas. Protezo pagrindo lūžiai

nustatomi 80 proc. visų paga-

mintų protezų.

Iš termoplastinių medžiagų grupės

buvo išskirti biologiškai neutralūs –

„mediciniškai švarūs“ – termoplastai.

Jie buvo tyrinėjami kaip medžiaga, ku-

rią galima panaudoti dirbtinių organų

ir dantų protezų gamyboje.

Kaip jau buvo minėta, pirmame

skyriuje apžvelgiamos akrilinių ir ter-

moplastinių medžiagų, naudojamų

dantų protezų gamyboje ypatybės,

polimerinių medžiagų sanitarinė-hi-

gieninė charakteristika, odontolo-

gijoje naudojamos termoplastinės

medžiagos ir įvairių konstrukcijų

galimybės.

Polimerinių medžiagų bandymus,

kaip jos atitinka sanitarinius-higieni-

nius reikalavimus, sudaro:

• sanitariniai-cheminiai bandy-

mai, kuriuose identifi kuojama

medžiaga ir nustatoma jos

koncentracija, galinti patekti į

aplinką, su kuria medžiaga kon-

taktuoja;

• toksikologiniai tyrimai, kurie iš-

aiškina galimą medžiagos arba

joje esančių cheminių agentų

toksinį poveikį organizmui.

Sanitariniai-cheminiai ty-

rimai. Su polimerinės medžiagos

paviršiumi kontaktuojanti užteršta

aplinka gali neigiamai paveikti orga-

nizmą. Iš medžiagos į aplinką migruoja

įvairūs molekuliniai junginiai: likutiniai

monomeras, skiedikliai, katalizatoriai,

plastifi katoriai, stabilizatoriai, taip pat

destrukcijos ir hidrolizės produktai,

kurie susidaro gaminyje perdirbant

polimerą ir jį eksploatuojant – vei-

kiant aukštai temperatūrai, radiacijai,

mechaninei apkrovai ir panašiai.

Sanitariniai-cheminiai tyrimai

atliekami maksimaliai artimomis eks-

ploatacijai sąlygomis (temperatūra,

medžiagos paviršiaus arba jo masės

santykis apimčiai arba kontaktinės

aplinkos masei, kontakto tęstinu-

mas, aplinkos sudėtis ir t. t.). Gautos

sanitarinių-cheminių tyrimų toksinių

junginių koncentracijos reikšmės

lyginamos su jų leistina ribine kon-

centracija (LRK), nustatyta specia-

liais toksikologiniais eksperimentais,

priklausomai nuo medžiagos panau-

dojimo. Toks palyginimas padeda

tik preliminariai įvertinti medžiagos

naudojimą tiems ar kitiems tikslams.

Galutinį sprendimą apie naudojimo

galimybes, esamomis eksploatacijos

sąlygomis, galima gauti tik atlikus tok-

sikologinius tyrimus.

Toksikologiniai tyrimai. Po-

limerinių medžiagų toksikologines

savybes lemia iš jų migruojančių mo-

lekulinių junginių savybės. Nustatant

polimerinės medžiagos toksikologinio

pavojaus laipsnį naudojami higienos

praktikoje bendri cheminių medžiagų

kenksmingumo kriterijai. Išimtį suda-

ro medicininės paskirties polimerų,

kurie intymiai ir ilgai kontaktuoja su

organizmu (dantų protezai, medžia-

gos, skirtos vidiniam protezavimui

arba audiniams sutvirtinti) arba yra

farmakologiškai aktyvūs, toksikologi-

nis įvertinimas.

Esant būtinybei, tiriama galima

medžiagos įtaka organizmo funkci-

joms, atsakingoms už vaisingumą ir

vaisiaus vystymąsi. Specialiais eks-

perimentais nustatomas alerginių

reakcijų atsiradimo pavojaus laips-

nis, piktybinių darinių susidarymo

ir nepageidaujamų paveldimumo

(mutacijos) atsiradimo pavojus. Tok-

sikologiniai tyrimai ypač svarbūs tais

atvejais, kada migruojančių medžiagų

tipo ir kiekio neįmanoma nustatyti

cheminiu būdu.

Aktualios polimerų toksikologijos

teorijos problemos yra:

• koreliacijos tarp fi zikinių-che-

minių konstantų ir biologinio

aktyvumo laipsnio nustatymas;

• polimerų biodegradacijos me-

chanizmų tyrimai, jų metabo-

lizmo (pakitimai ląstelės viduje)

ir eliminacijos (išskyros) ilgalai-

kis buvimas organizme;

• „biosuderinamumo kriterijų“

ir galimų šalutinio poveikio or-

ganizmui pasekmių ištyrimas.

Toliau apžvelgiamos akrilinės ir

termoplastinės medžiagos.

Akrilinės medžiagos

Akrilinės plastmasės – tai dvikom-

ponentė polimerinė medžiaga: milte-

linis polimeras ir skystas monomeras.

Pagrindinis akrilatų trūkumas yra jų

mikroporiškumas, atsiradęs polimeri-

zacijos metu. Porų mikrofl ora sąlygo-

ja burnos ertmės audinių mikrobiolo-

ginės pusiausvyros pažeidimus.

Protezų dengiamose srityse

dažnai stebimi gleivinės uždegimi-

niai procesai, kurie buvo pavadinti

akriliniu stomatitu. Šių pažeidimų

pagrindinė priežastis yra nevisiška

monomero polimerizacija. Netgi la-

bai tiksliai laikantis išimamų protezų

gamybos iš akrilinių plastmasių poli-

metilmetakrilato (milteliai ir skystis)

pagrindu technologijos, protezo

pagrinde lieka iki 0,5 proc. nepoli-

merizuoto monomero. Eksperimen-

tais patvirtintas akrilinių plastmasių

toksiškumas: jose randama likutinio

monomero. Laisvasis monomeras

sukelia vietines ir bendro pobūdžio

alergines reakcijas.

Vis tik akrilinės plastmasės iki šiol

yra labiausiai paplitusi ir dažniausiai

vienintelė medžiaga gaminant išima-

mų protezų pagrindus (bazes), nes jos

nebrangios, pasižymi paprasta techno-

logija ir nereikalauja brangios įrangos.

Termoplastinės medžiagos

Šiuolaikinės termoplastinės me-

džiagos (termoplastai) pasaulinėje

odontologijoje naudojamos jau dau-

giau nei 20 metų. Bendrąją šių me-

džiagų charakteristiką apibūdina jų

pavadinimas – „medžiaga plastiška

šildant“, t. y. nenaudojant monomerų

šios medžiagos šildomos įgauna rei-

kiamą formą.

Dar šeštajame praeito amžiaus

dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos

Valstijose pradėta ieškoti netoksiškų

ir hipoalerginių medžiagų išimamiems

protezams gaminti. Mokslinio tiria-

mojo darbo metu tokios medžiagos

buvo gautos – tai termoplastai. Jiems

būdingos neutralios biologinės reakci-

jos, nėra toksinio ir alerginio poveikio

organizmui.

Nukelta į 14 psl.

Akrilinių ir termoplastinių medžiagų panaudojimas,

gaminant kombinuotą lankinį dantų proteząKauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Dantų techno-

logijos studijų programos absolventai pastaruosius šešerius metus

baigiamajam egzaminui rengia baigiamąjį darbą. Skaitytojams pa-

teikiame KKSPF Dantų technologijos studijų programos absolventės

Aušros Drevininkaitienės baigiamojo darbo santrauką „Akrilinių ir

termoplastinių medžiagų panaudojimas, gaminant dantų prote-

zus“. Darbas atliktas Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto

Dantų technologijos laboratorijoje. Šio darbo vadovė – KKSPF Dan-

tų technologijos katedros lektorė Jūratė Narauskienė.



Atkelta iš 13 psl. Devintojo dešimtmečio pra-

džioje daugelyje šalių buvo gauti pui-

kūs biologiškai neutralių termoplastų

naudojimo rezultatai. Monolitiški,

lengvesni ir plastiškesni nei akrilinės

plastmasės termoplastai buvo ir 8–20

kartų ilgaamžiškesni. Kai kurie termo-

plastai net turi formos atmintį.

Odontologijoje naudojamų ter-

moplastinių medžiagų pagrindas gali

būti:

• neilonas: Valplast, Flexi-J, Flebite

supreme;

• polioksimetilenas: Dental D,

T.S.M. Acetal Dental, aceplas-

tas;

• polipropilenas; Lipol;

• metilmetakrilatas: The.r.mo.

Free, Flexite M.P, Acry-free;

• etilenvinilacetatas: Flexidy.

Visoms išvardintoms medžiagoms

būdingas aukšto lygio biosuderinamu-

mas: jos neturi toksinių arba alergenų

komponentų, o tai labai aktualu paci-

entams, sergantiems imuninės, endo-

krininės, nervų sistemų, skrandžio ir

virškinamojo trakto ligomis ar alergi-

ja. Be to, aukštas plastiškumo laipsnis,

sugebėjimas įsiminti formą, tikslumas,

gaminant protezą, įvairi spalvų paletė

suteikia didesnes galimybes prote-

zuoti ir kurti estetiškesnius protezus.

Naudojant įvairias termoplasti-

nes medžiagas, galimos įvairios dantų

protezų ir jų dalių konstrukcijos. Kaip

pavyzdį panagrinėsime tik vieną iš

daugelio medžiagų – acetalą, kuris pa-

gamintas polioksimetileno pagrindu.

Acetalas, kurio cheminis pava-

dinimas yra polioksimetilenas arba

poliformaldehidas, yra biocheminės

kilmės ir priklauso sintetinėms der-

voms. Kalbame apie patį stabiliausią

termoplastą, turintį kristalinę mole-

kulinę struktūrą. Akrilinės medžiagos,

kurios naudojamos protezuojant, turi

apvalias molekules arba molekuli-

nius kamuoliukus, o polioksimetileno

molekulės yra siūlo pavidalo, pailgos,

sukibusios viena su kita. Polioksime-

tileną sudaro anglis, vandenilis ir de-

guonis. Odontologijoje naudojamose

medžiagose nėra cheminių priedų,

kurie asmenims, linkusiems į alergines

ligas, dažnai sukelia alergines reakcijas.

Profesorius G. W. Ehrensteinas

knygoje „Polimerinės medžiagos“

aprašo medžiagų, pagamintų po-

lioksimetileno pagrindu tvirtumo

ekstremalią ribą, 20 kartų viršijan-

čią akrilines medžiagas, naudojamas

odontologijoje, todėl šias medžiagas

galime traktuoti daugiau kaip metalo

pakaitalą, o ne kaip plastmases.

Polioksimetileniniai protezai savo

tvirtumu lyginami su metaliniais. Jie

yra labai funkcionalūs, nes dėl me-

džiagos plastiškumo galima pagaminti

daug tikslesnius dantų protezus, užti-

krinti glaudų sąlytį su dantimis ir pati-

kimesnę protezo fi ksaciją.

Iš termoplasto, pagaminto poliok-

simetileno pagrindu, galima kurti dau-

gelį ortopedinių konstrukcijų.

Estetinės apkabos

Jos nežeidžia atraminių dantų

emalio (kitaip nei metalinės apkabos),

protezams fi ksuoti galima maksimaliai

panaudoti gleivinę (nesamų dantų sri-

tyje), gaminamos įvairių spalvų (atitin-

ka dantų ar gleivinės spalvą) ir t. t.

Išimami tiltai

ir erdviniai laikikliai

Netekus vieno ar kelių kram-

tomųjų dantų, kyla ne tik esteti-

nių problemų, nes galimi funkciniai

kramtomojo aparato pažeidimai.

Tokiais atvejais dažniausiai siūlomas

atraminių dantų preparavimas arba

implantacija.

Dėl didelio acetalo elastingumo

ir tvirtumo galima pagaminti mažą

balninį protezą, kuris turėtų specia-

lias apkabas ir kurio negalima nuimti

liežuviu. Tokia alternatyva leidžia ir

be preparavimo atkurti dantų eiles,

kramtymo funkciją ir paciento burno-

je sukurti puikų estetinį vaizdą.

Elastiniai protezai

Šių protezų tvirtumas pasiekiamas

naudojant acetalą ir kuriant didesnį

lanką ar storesnes arba platesnes ap-

kabas. Taip pat armuojant konstruk-

ciją metalo viela. Taip sutaupomas

laikas, kurio reikia gaminant metalinį

karkasą. To nepasieksime naudodami

akrilines medžiagas.

Laikinieji tiltai

Gaminant dantų protezus, laikiną

tiltinį protezą kartais tenka naudoti

ilgesnį laiką. Tokius laikinus protezus

geriausia gaminti iš acetalo, nes tuo-

met jie nepažeidžia dantenų, galima

išvengti alerginės reakcijos, išsaugo-

mas dantų funkcionalumas, dantų

spalvos estetiškumas.

Kombinuoto lankinio dantų

protezo gaminimas, naudo-

jant akrilines ir termoplasti-

nes medžiagas

Dantų ir burnos audinių ligos su-

ardo dantų lanko vientisumą ir sukelia

įvairiausius dantų eilių defektus, dėl

kurių formuojasi sunkūs morfologiniai

ir funkciniai pokyčiai. Dantų eilių pro-

tezavimas yra viena svarbiausių orto-

pedinės terapijos dalių. Ortopedinės

odontologijos mokslo pasiekimai

leidžia naudoti dantų protezavimą

kaip racionalią gydomąją profi laktinę

procedūrą, kuri atkuria kramtymo

funkciją.

Gydytojai protezuotojai, norėda-

mi ištaisyti dalinius dantų eilių defek-

tus, naudoja įvairių konstrukcijų ne-

išimamuosius ir išimamuosius dantų

protezus. Jie gaminami taip, kad būtų

galima išimti iš burnos ir išvalyti ne tik

dantų protezą, bet ir burną bei liku-

sius dantis, sumažinti protezo dydį,

nepanaikinti burnos temperatūrinių,

taktilinių, skonio jutimų ir nepakenkti

kalbos dikcijai.

Kuriant ir tobulinant išimamųjų

dantų protezų konstrukcijas, ypatin-

gas dėmesys buvo skiriamas kramty-

mo krūviui paskirstyti tarp natūralių

dantų ir burnos gleivinės. Šiuos rei-

kalavimus labiausiai atitinka lankiniai

dantų protezai. Jų konstrukcijos labai

įvairios ir priklauso nuo defektų mor-

fologinės klasifi kacijos, burnoje likusių

dantų būklės, protezo guolio audinių

ir kitų faktorių. Konstruojant lankinius

dantų protezus, siekiama, kad jie ištai-

sytų dantų defektus, atkurtų kram-

tymo funkciją, sumažintų burnoje

likusių dantų, smilkininio žandikaulio

sąnario ir kramtomųjų raumenų po-

kyčius. Lankiniai dantų protezai tinka

įvairiausiems dantų defektams pro-

tezuoti, nesvarbu, koks būtų defekto

dydis ir jo padėtis žandikaulyje. Dan-

tų protezo funkcinė vertė didėja, kai

kramtymo krūvis paskirstomas atra-

miniams dantims ir gleivinei. Protezo

pagrindo plotą galima sumažinti, kai

atraminiai dantys perima dalį kram-

tymo krūvio. Gleivinė, negaudama

viso kramtymo krūvio, ne taip greitai

atrofuojasi ir prisitaiko prie protezo

perduodamo sumažinto krūvio, kurį

pradeda reguliuoti gleivinės raumenų

ryšys.

Visi lankiniai protezai turi šias dalis:

laikomuosius elementus, atraminius

elementus, bazes su dirbtiniais dan-

timis, stabilizuojančius elementus,

jungiamuosius elementus, plastmasę

fi ksuojančius tinklelius.

Pasirinktas viršutinio žandikaulio

klinikinis atvejis atitinka II klasę pagal

Kennedy, racionaliausia šiuo atveju

būtų konstruoti lankinį dantų protezą

su vienpusiu laisvuoju balnu.

Lankinio protezo lankas

Lankinio dantų protezo karkasą į

visumą sujungia lankas. Lankai kram-

tymo metu patiria tam tikrus krūvius

ir dalį kramtymo krūvio perduoda į

kitą žandikaulio pusę (abipusė šoninė

stabilizacijos forma). Todėl jie turi būti

tvirti ir kieti, kad nesideformuotų.

Esant pirmos klasės defektui, lankas

turi sumažinti sukamuosius protezo

judesius vertikalia kryptimi.

Pasirinktas vidurinis lankas. Tai pats

stabiliausias lankas, kurio priekinė dalis

nesiekia gomurio raukšlės. Jo plotis –

8–15 mm, storis – 0,85 mm. Šis lankas

laisvai guli ant gleivinės, o jo priekiniai ir

galiniai kraštai turi 0,3 mm storio susto-

rėjimus, kurie įsispraudžia į gleivinę. Kar-

tais šie sustorėjimai nedaromi. Viršutinė

lanko dalis yra nelygi, truputį primena

šioje gomurio dalyje esančius neryškius

gleivinės nelygumus. Liežuvis tokios lan-

ko formos beveik nejaučia. Platus lankas

pagerina protezo atramines savybes.

Viduriniam lankui tinka aukštas gomu-

rio skliautas, gleivinė ties gomurio siūle

turi būti pakankamo storio, bet neturi

būti gomurio sustorėjimo.

Kad būtų pagamintas kokybiš-

kas lankinio dantų protezo metalinis

karkasas liejimo metu reikia laikytis

tam tikrų taisyklių. Išlydytas meta-

las liejamas į formą, kuri įkaitusi iki

850–1050 °C, nes karštoje formoje

išlydyto metalo takumas yra 3–4 kar-

tus geresnis. Išlydytas metalas kuo

greičiau liejamas į formą: skirtumas

tarp išlydymo pabaigos ir įliejimo pra-

džios turi būti 2–4 sek. Lydymo metu

pasiekus išlydymo pradžią (solidus to),

metalas lydomas toliau (iki liqvidus to),

o po to dar palydomas 2 sek. – taip

pasiekiama apie 100 °C aukštesnė ly-

dinio temperatūra.

Nukelta į 16 psl.


gaminant kombinuotą lankinį dantų protezą

Rekla

ma.

Užs

. Nr.

21/0

08



Atkelta iš 14 psl. Prieš liejimą metalo lydiniai pa-

kaitinami, bet metalas neturi lydytis,

o tik įkaisti iki raudonumo. Liejimo

metu išcentrinė jėga turi būti pakan-

kamo stiprumo. Jeigu liejimo metu

naudojamas teigiamas išlydyto meta-

lo lydinio spaudimas, jo dydis turi būti

ne mažesnis kaip 3,5 baro.

Formos po liejimo turi lėtai atvės-

ti. Tai užtrunka apie dvi valandas. Vė-

sinti šaltame vandenyje nepatartina.

Lankinio dantų protezo me-

talinio karkaso paruošimas

apkaboms lieti ir dantims

statyti

Prieš pradedant modeliuoti apka-

bas ir vaškinius pagrindus, pašiurkš-

tintas ir švariai išplautas metalinio

karkaso retencinis tinklelis padengia-

mas specialiu rausvos spalvos gruntu,

kuris nuo šilumos sukietėja. Jo paskir-

tis:

• polimerizacijos metu gerai pri-

lipti prie metalo ir iš dalies che-

miškai susijungti su plastmase;

• apsaugoti plastmasės ir meta-

lo susilietimo mikrotarpą nuo

skysčių cirkuliacijos iš burnos

ertmės;

• išvengti mikroįtrūkimų plas-

tmasėje, kai metalas ir plas-

tmasė įšyla ir skirtingai plečiasi

bei traukiasi;

• slopinti metalo spalvą.

Toliau apžvelgiama protezo elas-

tinių apkabų gaminimo technologija.

Protezo elastinių apkabų

gaminimo technologija

Gaminant apkabas, gydytojas

odontologas turi atsakingai parinkti

danties spalvą prie kaklelio naudoda-

masis spalvų raktu. Jeigu priekakleli-

nė danties dalis dėl įvairių priežasčių

dalinai apnuoginta, apkabą galima

gaminti iš dantenų atspalvio spalvos.

Apkaba, padaryta iš rožinių atspalvių,

uždengia apnuogintą danties dalį ir vi-

zualiai pažemina vainiko aukštį, tai su-

teikia estetiškesnę išvaizdą. Atspaudą

atspaudžiame pagal reikalavimus.

Darbinis modelis nuliejamas iš

supergipso (ne žemesnės kaip 4

klasės), tiksliai laikantis instrukcijos

(supergipso svėrimas ir tikslus van-

dens dozavimas). Paruošus ir ištyrus

darbinį modelį, rekomenduojamas

jo dubliavimas. Kopijos prireiks pa-

darytai konstrukcijai priderinti. Ant

darbinio modelio užliejamas vidinis

vaško sluoksnelis, kad uždėjęs pro-

tezą burnos ertmėje ir derindamas

jį gydytojas gaminio nesugadintų, len-

gviau nuimtų. Ant alveolinės ataugos

užliejamas 0,5 mm vaško sluoksnis.

Naudojant silikoninę dubliavimo

masę, paruošiamas darbinis modelis,

ant kurio bus išlieta kombinuoto pro-

tezo estetiška apkaba, o ant anksčiau

dubliuoto modelio padaroma plas-

tmasinė bazė su dirbtiniais dantimis.

Priderinamas kombinuoto pro-

tezo, išlieto ant darbinio modelio,

metalinis karkasas. Kad termoplasto

sujungimas su metaliniu protezo kar-

kasu būtų tvirtesnis, būtinos plonos

įpjovos ar metalo pašiurkštinimas.

Ant darbinio modelio uždedamas

paruoštas protezo karkasas.

Apkaba sumodeliuojama taip,

kad vaškas dalinai dengtų būsimo

protezo balną. Apkaba iš polioksi-

metileno turi būti šiek tiek storesnė

nei metalinė. Kad būtų pakankamas

tvirtumas, apkabos storis centre turi

būti 2,5 mm, o kraštas privalo būti ne

plonesnis nei 1,5 mm.

Gipsui skirta freza pašalinami ne-

panaudoti dantys, kurie gali sudaryti

užsikabinimą gipsuojant modelį kiu-

vetėje. Dantys, ant kurių sumode-

liuotos apkabos, taip pat trumpinami

nepažeidžiant vaškinės konstrukcijos.

Dirbant su termoplastine me-

džiaga, būtinos atskiriamos gipsinės

presformos. Tokiai presformai gauti

naudojama speciali dviejų dalių kiuve-

tė „Quatro Ti“. Šoniniame paviršiuje

yra kiaurymė pagrindiniam liejiniui.

Presforma paruošiama atsukus

kiuvetės varžtus ir atskyrus jos dalis.

Kiuvetės dalis, kuri turi varžtų užsu-

kimo sriegius, viduje sutepama plonu

vazelininio tepalo sluoksniu. Vazeli-

nas neturi patekti į liejinio kiaurymę.

Paruošta kiuvetės pusė pripilama gip-

so. Kadangi slėgis, liejant polioksime-

tileną, sudaro 4–7 barus, tai kiuvetės

išliejimui galima naudoti įprastą gipsą.

Įdėkite modelį kartu su lankinio pro-

tezo karkasu į kiuvetę taip, kad dalis

modeliavimo vaško liktų neuždengta

gipsu. Gipso paviršius turi būti lygus,

be atsikišimų. Jei tarp gipso ir mode-

lio susidaro nelygumų, tai gali sukelti

problemų atidarant kiuvetę, nes mo-

delis gali trūkti ar net lūžti.

Toliau 3 mm diametro vašku

modeliuojama liečių sistema. Galima

naudoti 5 mm diametro vašką, bet

tuomet reikės naudoti daugiau ter-

moplasto. Kiuvetės liejinio anga visiš-

kai užpildoma vašku. Gipso paviršius

sutepamas vazelininiu tepalu arba

izoliaciniu skysčiu, kad antroji kiuve-

tės dalis nepriliptų prie sustingusio

gipso. Kiuvetė surenkama, užsukami

jungiamieji varžtai. Per angą antroje

dalyje kiuvetė ant vibracinio stalelio

užpildoma gipsu. Kai gipsas visiškai

sustingsta, kiuvetė įdedama į verdan-

tį vandenį 30-iai minučių, po to at-

veriama ir vaško likučiai nuplaunami

karštu vandeniu. Būtina įsitikinti, kad

liejimo angoje ir paruoštoje liejimui

apkabų formoje būtų visiškai išplau-

tas vaškas.

Tada kiuvetė uždaroma ir už-

sukami varžtai. Imama aliumininė

kasetė, įdedamas reikiamas kiekis

termoplasto tablečių ir uždaroma.

Minimalus tablečių skaičius kasetėje

4, maksimalus – 11. Kasetėje turi likti

laisvos erdvės, nes medžiaga plečiasi.

Jei bus nepakankamai vietos, kasetė

gali atsidaryti ir ištirpusi medžiaga iš-

silies išorėn dar iki injekcijos.

Kasetė uždaroma taip, kad ant

dangtelio esanti briauna būtų išo-

rėje. Kasetė supresuojama specialiu

stepleriu.

Aštriu instrumentu aliumininia-

me dangtelyje padaromi žvaigždutės

formos įbrėžimai (arba jie jau būna

padaryti). Patikrinama, kad nebūtų

pažeistas (perdurtas) dangtelio pa-

viršius, nes tokiu atveju medžiaga gali

išsilieti į paviršių. Įbrėžimai reikalingi

tam, kad injekcijos metu kasetė per-

trūktų kaip tik toje vietoje.

Visa kasetė ištepama vazelinu,

kad nepriliptų prie paviršiaus injek-

cinio kaitinimo metu. Ši procedūra

būtina, nes kitaip gali kilti problemų,

kai reikės iš injekcinės mašinos paša-

linti nebereikalingą kasetę. Įjungiama

injekcinė mašina, nustatoma 220 °C

kaitinimo temperatūra.

Kai temperatūra pasiekia 220 °C,

kasetė įstatoma į injekcinės mašinos

lizdą 20-iai minučių, kad pakaistų.

Kaitinimo laiko pailginti negalima,

nes stambiamolekulinės medžiagos

suskils į smulkiamolekulines. Be to,

trumpiau kaitinant ne taip pažeidžia-

mos fi zikinės ir cheminės medžiagos

savybės.

Kiuvetė įdedama į termospintą

ir kaitinama 20 min. 150 °C tem-

peratūroje. Neturint termospintos,

kiuvetę galima 20 min. pakaitinti ver-

dančiame vandenyje. Baigiantis kase-

tės kaitinimui, kiuvetė taip pat turi


lankinį dantų protezą

Termoplasto

pavadinimas

Kaitinimo

temperatūra(oC)

Kaitinimo

laikas

(min.)

Kiuvetės

temperatūra(oC)

Injekcinis

slėgis

(atm.)

Atvėsimo

laikas esant

slėgiui (min.)

Dental D 220 20 130 6 20

T.S.M. Acetal 220 20 130 4–6 20

Dental Aceplast 190 20 130 6 201 pav. Metalinio lanko karkasas su su-

modeliuotomis apkabomis

2 pav. Iš formos išplautas vaškas

3 pav. Kasetė ir termoplasto tabletės

1 lentelė. Liejimo parametrai



būti įkaitinta. Ji išimama iš termos-

pintos arba vonelės su vandeniu, vi-

sos ertmės išvalomos suspaustu oru.

Kiuvetė įstatoma į injekcinę mašiną ir

stipriai prisukama.

Sukeliamas 6–7 barų slėgis ir

praėjus 3–4 minutėms išjungiamas

mašinos kaitinimas. 20 minučių lau-

kiama, kol medžiaga atvės. Medžiaga

formoje turi ataušti esant slėgiui. Po

20 min. nuimamas slėgis, atsukamas

užveržiamasis varžtas, kad kiuvetę

būtų galima atlaisvinti iš injekcinės

mašinos. Sukėlus slėgį, kasetė išstu-

miama ir atlaisvinama kiuvetė.

Kiuvetė ore vėsinama 20 min.,

po to panardinama į šaltą vandenį

iki visiško atvėsimo. Visiškas atvėsti

privalo ne tik kiuvelės išorė, bet ir

jos vidus. Jeigu dirbinys iš kiuvetės

išimamas esant aukštesnei tempe-

ratūrai, gali įvykti išilginis medžiagos

susitraukimas.

Visi aprašyti parametrai bendri.

Kai kurių medžiagų polioksimetileno

pagrindu liejimo parametrai patei-

kiami lentelėje.

Po kiuvetės injekcijos ir atvėsi-

nimo atsukami varžtai ir ji labai at-

sargiai, kad nebūtų pažeista išlieta

konstrukcija, atveriama. Iš kiuvetės

išimama gipsinė forma. Tada nuo

gipso atskiriamas metalinis protezo

karkasas kartu su liečiu (liejiniu) bei

nupjaunami liečiai.

Naudojant tradicinius specialius

instrumentus nupoliruojamos ter-

moplastinės apkabos. Poliruojant

gaminius iš termoplastinių medžiagų,

draudžiama naudoti poliruojamąsias

pastas, turinčias aukštą ambrazyvu-

mo laipsnį, nes jos palieka gilius įbrė-

žimus. Rekomenduojama antgaliams

naudoti aukštos kokybės 20 mm

diametro medvilninio pluošto še-

petėlius, kurių greitis 20–40 tūkst.

apsisukimų per minutę. Poliravimas

atliekamas 5–10 sekundžių interva-

lais, lengvai spaudžiant, vengiant me-

džiagos perkaitimo. Po to naudojami

80 mm diametro šepetėliai, kurių

greitis 2800 apsisukimų per minutę.

Protezas nuvalomas neabrazyvinė-

mis medžiagomis ir nuplaunamas

vandeniu.

Negalima naudoti ultragarsinių

prietaisų ir rūgščių, kurios gali modifi -

kuoti termoplastą. Protezo metalinis

karkasas su išlietomis apkabomis de-

rinamas ant antrojo darbinio mode-

lio, kuris buvo dubliuotas su darbiniu

modeliu be užlietų vidinių ertmių ir

padengtos vašku alveolinės ataugos.

Toliau pagal standartinę meto-

diką gaminamas kombinuotas pro-

tezas. Po apdirbimo, šlifavimo ir

poliravimo protezas uždedamas ant

kontrolinio modelio ir atiduodamas

gydytojui, kad būtų pritaikytas paci-

entui.

Po poliravimo pagamintas dantų

protezas išplaunamas garais arba šil-

tu vandeniu su skalbimo priemonė-

mis. Klinikoje protezas dezinfekuoja-

mas ir pritaikomas pacientui.

Literatūros sąrašas

redakcijai žinomas

Spaudai parengė Kauno kolegijos

Sveikatos priežiūros fakulteto Dantų

technologijos katedros lektorė

J. Narauskienė

Konsultavo doc. A. Bosienė

gaminant kombinuotą

IŠVADOS

• Akrilinės plastmasės turi tokių trūkumų: jose yra monomero, laisvojo metakrilinės

rūgšties metilo eterio, kuris yra protoplazminis nuodas; mikroporiškumas bei neat-

sparumas kramtymo apkrovų pasikeitimams. Tačiau dantų protezų gamybos tech-

nologija iš akrilinių plastmasių yra paprastesnė ir nereikalauja brangios įrangos.

• Termoplastams būdingos neutralios biologinės reakcijos, nėra toksinio ir alerginio

poveikio organizmui. Jie monolitiški, lengvi ir plastiški, turi plačią spalvų paletę, gerą

estetinį vaizdą. Kai kurie termoplastai turi net formos atmintį.

• Kombinuoto lankinio dantų protezo pagaminimas sudėtingas ir kruopštus darbas,

turintis daugiau technologinių etapų nei darbas su išlietomis konstrukcijomis: tenka

atskirai lieti metalinį karkasą, tada termoplastines apkabas, statyti dirbtinius dantis ir

polimerizuoti plastmasę.

• Lankiniai dantų protezai gerai paskirsto kramtymo krūvį tarp natūralių dantų ir bur-

nos gleivinės. Jų konstrukcijos labai įvairios ir priklauso nuo defektų morfologinės

klasifi kacijos, burnoje likusių dantų būklės, protezo guolio audinių ir kitų faktorių.

• Naudojant apkabą iš acetalo (kitaip nei metalinę apkabą), nesidėvi atraminis dantis,

netraumuojama burnos gleivinė ir maksimaliai pašalinamos estetiškumo problemos.

• Polimerizacija vyksta šaltuoju būdu, trumpas polimerizacijos laikas – 15 min.

Veiklą atnaujino Lietuvos

dantų technikų sąjunga

Kalbiname Lietuvos dantų technikų

sąjungos prezidentą Raimundą Bagdo-

ną.

Kokie sąjungos tikslai, vizija?

Lietuvos dantų technikų sąjungos

tikslai ir vizija – profesinio tobulėjimo

skatinimas ir praktinių-teorinių semi-

narų organizavimas. Dantų technikų

bendruomenės interesų atstovavimas

valstybinėse institucijose, taip pat ir LR

odontologų rūmuose. LDTS (Lietuvos

dantų technikų sąjunga), kaip juridinis

vienetas, galės reikšti viešąją nuomonę

visais dantų technikams rūpimais klau-

simais.

Kokie Jūsų, kaip šios Sąjun-

gos prezidento, tikslai?

Kaip LDTS prezidentas jokių as-

meninių tikslų neturiu. Visi mano tikslai

yra sąjungos tikslai. Mano užduotis, kad

valdyba dirbtų sklandžiai ir kolegos ga-

lėtų realizuoti savo idėjas, kuriant Lie-

tuvos dantų technikų ateitį.

Kiek šiuo metu vienijate na-

rių?

Kiek narių sąjunga vienija šiuo

metu, negaliu tiksliai atsakyti, nes

vyksta naujų nariu priėmimas ir neaiš-

ku, kiek liks senųjų. Jų tikrai nemažai.

Tikslesnius duomenis galėsiu pateikti

birželio mėnesį.

Kodėl sąjungos veikla buvo

nutrūkusi ir atsinaujino?

Kuriantis LR odontologų rūmams,

usiklostė situacija, kai buvo pasirinktas

veiklos pristabdymo kelias. Manau,

daugiau buvo nežinios nei blaivaus

mąstymo. Dabar, kai viskas tapo aiš-

ku ir visos abejonės, susijusios su LR

odontologų rūmų veikla, išsisklaidė,

panorome atnaujinti LDTS tradicijas.

Ar planuojate bendradar-

biauti su LR odontologų rū-

mais?

Vienas pagrindinių LDTS tikslų ir

yra glaudus bei konstruktyvus bendra-

darbiavimas su LR odontologų rūmais.

Su kokiomis problemomis

šiuo metu susiduria dantų tech-

nikai savo praktikoje?

Problemų iš tiesų yra, patys ban-

dysime jas spręsti, neužkraudami jų

kažkam kitam. Be abejo, reikalui esant,

kreipsimės pagalbos į LR odontologų

rūmus ar kitas visuomenines organi-

zacijas. Kad sužinotume savo kolegų

problemas, galėtume skelbti viešąją in-

formaciją, dalintis patirtimi, sukūrėme

internetinį tinklalapį www.ldts.lt. Tai

palengvins dantų technikų bendravimą

tarpusavyje, gerins abipusį supratimą.

O problemų visada yra ir jų bus. Tiesa,

kartais jas susikuriame patys, todėl ma-

nau, kad dalis problemų jau išsispren-

dė, vien tik atkūrus LDTS veiklą .

Nuoširdžiai sveikiname atnauji-

nus Lietuvos dantų technikų sąjun-

gos veiklą ir linkime sėkmės.

Viešųjų ryšių specialistė

I. Leliukaitė

Šių metų balandžio 17 d. Palangoje vyko visuotinis Lietuvos

dantų technikų sąjungos suvažiavimas. Renginio metu išrinktas

prezidentas – R. Bagdonas. Tarybos nariais tapo K. Aračiauskas,

M. Kasperavičius, A. Kavaliauskas, A. Savičenka, D. Skaudickie-

nė, G. Spangelis. Revizore išrinkta L. Šulinskienė.

Lietuvos dantų technikų sąjungos taryba

Atkelta iš 11 psl. Rūmų nariai turėtų atkreip-

ti dėmesį ir į minėto įstatymo

26 straipsnį (Reikalavimas atlyginti

pacientui padarytą žalą).

Komisija siekia rūpintis Rūmų

narių gerove, priima svarstyti pra-

šymus socialinei paramai gauti, taip

pat prašymus atleisti nuo Rūmų

nario mokesčio mokėjimo. Norime

atkreipti dėmesį, kad prašymai pri-

valo būti labai motyvuoti ir pagrįsti

atitinkamais dokumentais.

Dėl atleidimo nuo Rūmų nario

mokesčio mokėjimo, primename,

kad komisijos siūlymu ir Rūmų tary-

bos nutarimu yra nustatyta atleidimo

nuo Rūmų nario mokesčio mokėjimo

tvarka. Jei asmuo, kuris turi galiojan-

čią praktikos licenciją, tačiau nedirbo

pagal specialybę, kreipiasi į komisiją

prašydamas atleisti nuo prievolės

mokėti Rūmų nario mokestį, tai toks

prašymas nėra motyvuotas ir komi-

sija neturi pagrindo atleisti nuo šios

prievolės. Motyvuotais prašymai lai-

komi, kai Rūmų narys kreipiasi dėl pa-

ramos sunkios ligos ar nelaimės atve-

ju ir pateikia atitinkamus, su prašymu

susijusius, dokumentus.

Komisija gina Rūmų narių teises ir

teisėtus interesus, informuoja Rūmų

narius apie galimybes pasinaudoti

įvairių ES fondų paramos progra-

momis. Komisija ir ateityje analizuos

galimybes pasinaudoti įvairių ES fon-

dų paramos programomis ir apie tai

informuos Rūmų narius.

2010 vasario mėn. užpildyta pa-

raiška Švietimo mainų paramos fon-

dui kartu su Prancūzijos, Belgijos,

Bulgarijos odontologų asociacijomis

dalyvauti Leonardo da Vinči partne-

rystės projekte „Common Vocatio-

nal Guide to dental auxiliaris of the

European Union“.

Komisijos pirmininkė

Ramunė Kiaunienė


LR odontologų rūmų Socialinių reikalų

ir privalomojo CAD priežiūros komisija

AKTUALI INFORMACIJA

Susipažinome su šiuo straipsniu.

Teikiame straipsnio vertinimą ir

nuomonę dėl šios informacijos nau-

dojimo praktikoje.

Raimondas Dragašius straips-

nyje akivaizdžiai reklamuoja jo va-

dovaujamos UAB „Deraimas“ par-

duodamus sterilizacijos įrenginius ir

sterilizacijos kontrolės priemones.

Straipsnio autorius kai kuriuos re-

klaminius teiginius pateikia kaip

Lietuvos higienos normos HN 47-

1:2008 „Sveikatos priežiūros įstai-

gos. Higieninės ir epidemiologinės

priežiūros reikalavimai“ (Žin., 2009,

Nr. 4-107) nuostatas arba šių teigi-

nių pagrindimo tikslu iškraipo minė-

tos higienos normos reikalavimus.

Autorius straipsnyje pateikia

klaidinančių teiginių, pvz.:

• „odontologijos kabinetuose bus

leidžiama naudoti tik B klasės

autoklavus“. Higienos norma

nedraudžia naudoti N ir S kla-

sės sterilizatorių, tik nurodo,

kas juose gali būti sterilizuojama

(normos 127, 128, 129 punktai).

• „rekomenduoju apsiriboti „4-a

ir 6-a klase“ arba „odontologijos

įstaigoje einamajam sterilizacijos

procesui patvirtinti reikia nau-

doti Proceso išbandymo įtaisą

(PIĮ), o paketo sterilizacijos są-

lygų įvertinimui – 4 klasės indi-

katorių“. Higienos normoje nėra

nuostatos, kad paketo sterilizaci-

jos kontrolei reikia naudoti tik 4

ar 6 klasės cheminį indikatorių.

„5-os klasės CI gali būti naudo-

jami taip pat kaip 4 ar 6 klasės CI

paketo kontrolei. Kai kuriais atvejais

galima naudoti sterilizacijos proceso

efektyvumo įvertinimui. Tam rei-

kia tam tikrų įgūdžių ir žinių, o dėl

sterilizacijos ciklų trukmės įvairovės

naudojimas ribotas“. Reikia pažy-

mėti, kad 5 klasės indikatoriai, lygi-

nant su 4 klasės indikatoriumi, teikia

daugiau informacijos, nes, kad pa-

siektų galinį tašką, turi būti paveikti

laiko, temperatūros ir sočiojo garo

derinio. 6 klasės indikatoriai, kaip ir

5 klasės indikatoriai, gali būti nau-

dojami, bet yra skirti specifi niams

(konkretiems) ciklams, kuriuos turi

nurodyti gamintojas ant indikato-

riaus juostelės arba pakuotės. Todėl

jei sterilizatoriuje yra keli skirtingi

ciklai (programos) tam reikės ir ke-

lių skirtingų šių sterilizacijos proce-

sų parametrams tinkančių 6 klasės

indikatorių.

Straipsnio autorius, aiškindamas

apie 2 klasės bei 4 klasės cheminių

indikatorių naudojimą, nuolatinės

(einamosios) sterilizacijos kontro-

lės procedūras įvardija kaip steri-

lizacijos proceso patirtinimo (va-

lidacijos) procedūras, neteisingai

interpretuoja indikatorių vertinimo

rezultatus, teigdamas, kad instru-

mentas pripažįstamas „steriliu“, jei

indikatoriaus spalva pakito tinka-

mai. Negalima taip teigti, nes che-

minio indikatoriaus spalvos pasikei-

timas tik rodo, kad gaminys buvo

paveiktas tam tikromis sąlygomis.

Cheminiai indikatoriai naudojami

parodyti, kad yra pasiekti vienas

ar daugiau sterilizavimo proceso

parametrų, ir jų vienų nepakanka

sterilizavimo proceso efektyvumui

įrodyti (LST EN ISO 15882:2009).

Nuolatinės sterilizacijos kontrolės

rezultatai vertinami, tik atlikus vi-

sus HN 47-1:2008 nurodytus ban-

dymus, patikrinimus.

Autorius teigia: „Standartuose

yra atsakymas, kada reikia, o kada

nereikia 4-os klasės CI“ arba „kol

neatlikti sterilizacijos patvirtinimo

procedūrų veiksmai pagal LST EN

ISO 17665 serijos standartus – 4

klasės vidinis CI būtinas“. Tokių

nuostatų nėra straipsnio autoriaus

nurodytuose standartuose LST EN

ISO 17665 (1, 2 dalys).

Pateikiame indikatorių apibū-

dinimą, kurį galite rasti standarto

LST EN ISO 15882:2009 „Sveikatos

priežiūros gaminių sterilizavimas.

Cheminiai indikatoriai. Patarimai,

kaip atrinkti, naudoti ir aiškinti re-

zultatus (ISO 15882:2008)“ lietuviš-

kame variante:

• daugiaparametriniai (4 klasės)

cheminiai indikatoriai – daugelio

kintamųjų indikatoriai sukurti

reaguoti į du ar daugiau esminių

kintamųjų ir numatytas parody-

ti sterilizavimo ciklo ekspoziciją,

esant pasirinktų kintamųjų nuro-

dytosioms vertėms;

• integruojantys (5 klasės) chemi-

niai indikatoriai - sudėtiniai indi-

katoriai, sukurti reaguoti į visus

esminius kintamuosius. Be to, jie

sukurti reaguoti panašiai kaip ir

biologiniai indikatoriai (BI), kai

juos paveikia esminiai sterilizavi-

mo proceso kintamieji;

• emuliuojantys (6 klasės) indika-

toriai – imituojamieji indikatoriai

yra ciklo patikros indikatoriai,

kurie sukurti reaguoti į visus

esminius nustatytų sterilizavimo

procesų kintamuosius. Nurody-

tosios vertės nustatytos pagal

esminius nustatyto sterilizavimo

proceso kintamuosius.

Informuojame, kad specialis-

tų darbo grupė rengia Lietuvos

higienos normos HN 47-1:2008

„Sveikatos priežiūros įstaigos. Higi-

eninės ir epidemiologinės priežiū-

ros reikalavimai“ (Žin., 2009, Nr.

4-107) naują redakciją. Norintiems

daugiau žinoti apie cheminių indi-

katorių naudojimą, rekomenduo-

jame Lietuvos standartizacijos de-

partamente (Vilnius, T. Kosciuškos

30, interneto svetainės adresas:

www.lsd.lt,) įsigyti standartą LST

EN ISO 15882:2009“ (lietuvišką

variantą).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro

direktoriaus pavaduotoja

R. Liausėdienė

Dėl UAB „Deraimas“ vadovo Raimondo Dragašiaus

straipsnio leidinyje „Odontologų rūmų žinios“

Šiuo metu gauname paklausimus dėl UAB „Deraimas“ vadovo,

gydytojo higienisto Raimondo Dragašiaus teiginių apie cheminių

indikatorių naudojimą odontologijos įstaigose straipsnyje „Kokius

indikatorius naudosime nuo liepos 1-os“, išspausdintame š. m.

kovo mėnesio leidinyje „Odontologų rūmų žinios“, Nr. 1 (20).

Rekla

ma.

Užs

. Nr.

21/0

09

2010 m. tobulinimosi renginiai

Naujausia informacija apie tobulinimosi renginius – www.odontologurumai.lt

Data Tema Kam skirta Vieta, kontaktai Sertifi kataiDalyvių skaičius Organizatorius

06 04-05 LR odontologų rūmų Tarptautinis kongresas, skirtas S. Čepulio 100-ioms gimimo metinėms paminėti

Gyd. odontologams, gyd. oontologams specialistams ir burnos priežiūros specialistams.

Kaunas, tel. 8 699 43861 Regsitracija baigta 700 LR odontologų rūmai

birželio-rugsėjo mėn.

Metalo keramika Gyd. odontologams ir gyd. odontologams specialistams

Partizanų g. 14A. Kaunas, tel. 8-37 330303(10-15 val.)

16 val. 5 Doc. J. Jonaitis

Bemetalė keramika Gyd. odontologams ir gyd. odontologams specialistams



Lankiniai dantų protezai su „atačmentine“ ir teleskopine fi ksacija

Gyd.odontologams ir gyd.odontologams specialistams



Dantų protezavimo planavimas Gyd.odontologams ir gyd.odontologams specialistams


8 val. 8-10 Doc. J. Jonaitis

Dantų protezavimo ABC Gyd. odontologams Partizanų g. 14A. Kaunas, tel. 8-37 330303(10-15 val.)

8 val. 8-10 Doc. J. Jonaitis

06 1106 18

Minkštųjų audinių įtaka estetiniam dantų implantacijos rezultatui

Gyd. odontologams ir gyd. odontologams specialistams

Vilnius,Klaipėda tel. 868239021

8 val. 8 UAB „Orimeda“

06 12 Burnos reabilitacija dantų implantais. Įvadas Gyd.odontologams ir gyd.odontologams specialistams

KaunasKlaipėda, tel. 8 682 39021


06 12Ūmios būklės odontologo praktikoje Gyd. odontologams ir burnos

priežiūros specialistamsKaunas, tel. 8 687 49024 8 val.

būtinosios pagalbos

50 UAB „Krizių tyrimo centras“

07 02 Kaulo augmentacija I dalis Gyd. odontologams ir gyd. odontologams specialistams

Tel. 8 682 39021, Vilnius, klinika „Gidenta“, Vienuolio g. 14


07 09 Kaulo augmentacija I I dalis Gyd.odontologams ir gyd.odontologams specialistams

Tel. 8 682 39021, Vilnius, klinika „Gidenta“, Vienuolio g. 14


09 0409 1109 2510 02

Suaugusio žmogaus pradinis gaivinimas ir pirmoji pagalba

Gyd. odontologams ir burnos priežiūros specialistams

VilniusKaunas, tel. 8-37 327331

8 val. būtinosios pagalbos

50 UAB „Krizių tyrimo centras“

09 25 Aktualios žinios odontologijoje Gyd. odontologams, gyd. odontologams specialistams ir burnos higienistams

Tel. 8 652 26829 8 val. odontologams, 3 val. burnos higienistams

100 KMU ir UAB „Eurodenta“

09 25 11 20

Klaipėdos teritorinio skyriaus seminaras Gyd.odontologams ir burnos priežiūros specialistams

Klaipėda, tel. 8 687 49024 100 LR odontologų rūmų Klaipėdos teritorinis skyrius

10 08-10 09 Dantų biomechanikos ir estetikos atkūrimas. Stiklo ir cirkonio keramika. Mikroprotezavimas: laminatės, užklotai, vainikėliai.

Gyd. odontologams, gyd. odontologams ortopedams

Antano Černikio odontologinė klinika; Šiaurės pr. 5B, Kaunas tel. 8-37 201072 arba 8 699 17849 www.cernikisdental.lt

16 val. 6 Med. dr. A. Černikis

10 15-16 Saugus dantų parengimas protezuoti. Tikslaus atspaudo nuėmimo metodika

Gyd. odontologams, gyd. odontologams ortopedams

Antano Černikio odontologinė klinika; Šiaurės pr. 5B, Kaunas8-37 201072 arba 8 699 17849 www.cernikisdental.lt


10 1611 27

Seminaras gyd. odontologams bei burnos priežiūros specialistams

Gyd. odontologams ir burnos priežiuros specialistams

LR odontologų rūmai, J. Jasinskio g. 16, Vilnius tel. 8 5 273 53 77, mob. 8 698 80836, 8 686 14508 el. p. [email protected]

100 Lietuvos gydytojų odontologų padėjėjų asociacija

10 16 Panevėžio teritorinio skyriaus konferencija Gyd. odontologams ir burnos priežiūros specialistams

Panevėžys, tel. 8 641 41389 100 LR odontologų rūmai Panevėžio teritorinis skyrius

10 20 Odontologinio kabineto (klinikos) pažangios vadybos kursai

Gyd. odontologams Vilnius, tel. 2328004, mob. 8 699 924628, www.vivadens.eu

8 val. 10 IĮ Estetinės odontologijos centras „Vivadens“

10 22 Odontologijos aktualijos Gyd. odontologams, gyd.odontologams specialistams ir burnos priežiūros specialistams

Kaunas, tel. 8 677 07494 150 VšĮ „Odontologijos studija“

10 23 Vilniaus teritorinio skyriaus konferencija Gyd.odontologams ir burnos priežiūros specialistams

Vilnius, tel. 8 652 22290 100 LR odontologų rūmų Vilniaus teritorinis skyrius

11 12 Saugus dantų ištraukimas. Neišdygusių (trečiųjų krūminių) dantų traukimo principai, technika.

Gyd. odontologams Antano Černikio odontologinė klinika; Šiaurės pr. 5B, Kaunas tel. 8 37 201072 arba 8 699 17849 www.cernikisdental.lt


ORZ 2010 06

Documents

Transcript of ORZ 2010 06