OPINIU KOLITU SERGANČIŲ PACIENTŲ PATIRTIES APIE …

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TATJANA ŽILĖNIENĖ

OPINIU KOLITU SERGANČIŲ PACIENTŲ PATIRTIES APIE

PAPILDOMŲ PRIEMONIŲ, VARTOJAMŲ GRETA GYDYTOJO

PASKIRTO GYDYMO, TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. dr. T.A. Mekas

KAUNAS, 2019

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė prof. Ramunė Morkūnienė

2019 - 01-

OPINIU KOLITU SERGANČIŲ PACIENTŲ PATIRTIES APIE

PAPILDOMŲ PRIEMONIŲ, VARTOJAMŲ GRETA GYDYTOJO

PASKIRTO GYDYMO, TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Recenzentas: Darbo vadovas:

2019 - 01 - ..... Doc. dr. T. Mekas

2019 - 01 - .....

Darbą atliko

Magistrantė

Tatjana Žilėnienė

2019 - 01- ......

KAUNAS, 2019

3

TURINYS

SANTRAUKA ........................................................................................................................... 4

SUMMARY ............................................................................................................................... 5

PADĖKA ................................................................................................................................... 6

SANTRUMPOS ......................................................................................................................... 7

ĮVADAS ..................................................................................................................................... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .................................................................................... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA .................................................................................... 12

1.1 Opinis kolitas ........................................................................................................... 12

1.2 Sveikatos priežiūros sistemos .................................................................................. 19

1.3 Virškinamojo trakto gydymas liaudies medicina .................................................... 19

1.4 Augalinės kilmės medžiagos liaudies medicinoje ................................................... 20

1.5 Papildoma ir alternatyvi medicina ........................................................................... 22

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ........................................................................ 28

2.1. Tyrimo organizavimas ............................................................................................ 28

2.2. Tyrimo instrumentas ............................................................................................... 28

2.3. Tyrimo planavimas ir tiriamųjų atranka ................................................................. 29

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ........................................................................... 31

3.1. Respondentų pasiskistymas pagal papildomų priemonių naudojimą ..................... 31

3.2. Augalinės kilmės medžiagų analizė ....................................................................... 32

4. IŠVADOS ..................................................................................................................... 41

5. PRIEDAI ...................................................................................................................... 46

4

SANTRAUKA

T. Žilėnienės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. T. A. Mekas; Lietuvos

sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos

katedra – Kaunas.

Siekiant surinkti ir susisteminti duomenis apie opiniu kolitu sergančių pacientų greta gydytojo

paskirto gydymo vartojamas priemones, vykdytas tiriamasis interviu, kurio metu naudotas pagrindinis

tyrimo instrumentas – trijų dalių klausimynas. Tyrimo dalyviai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriaus pacientai.

Susumavus rezultatus matyti, kad 80 proc. pacientų (12 iš 15) naudojo papildomas priemones.

Didžiausio populiarumo sulaukė astrinių (Asteraceae) šeimos atstovas – vaistinė medetka (Calendula

officinalis L.).

Buvo atliktas palyginimas tarp opiniu kolitu (12) ir žarnyno vėžiu (5) sergančių respondentų

naudojančių augalinės kilmės ir kitas papildomas priemones, ir nustatyta, kad vaistinė medetka

(Calendula officinalis L.) vėl tapo mėgstamiausia gydomąja priemone. Nustatytas vienodas augalinių

žaliavų paruošimo būdų - arbatų 40 proc. vartojamų tarp opiniu kolitu ir 42 proc. tarp žarnyno vėžiu

(1) sergančių respondentų. Taip pat nustatytas atitikmuo tarp papildomų priemonių naudojimo. Tai

buvo – malda, kuri sudarė 57 proc. tarp opiniu kolitu ir 31 proc. tarp žarnyno vėžiu (1) sergančių

pacientų.

5

SUMMARY

This is the master thesis Experimental Measures Of Additional Treatment Used By Patients

With Ulcerative Colitis of T. Žilėnienė ( scientific supervisor doc. dr. T. A. Mekas) at the Lithuanian

University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmaceutical Technology and

Social Pharmacy - Kaunas.

The aim of the study was to collect and systematize data on ulcerative colitis patients who use

additional measures in addition to the ones that were prescribed by a physician. This is a pilot

quantitative and qualitative study which was carried out using the three-part questionnaire and structured

interviews. Participants of the study: Patients of Gastroenterology Department of Kaunas Clinics

Hospital of Lithuanian University of Health Sciences. The results show that 80% of patients (12 out of

15) used additional measures. Asteraceae (Calendula officinalis L.), a representative of the Asteraceae

family, has gained the most popularity. A comparison was made between herbal origin and other

complementary measures among respondents with ulcerative colitis (12) and intestinal cancer (5), and

it was found that the medicinal calendula (Calendula officinalis L.) was once again a favourite curative.

The same methods for the preparation of hers (preparation of tea) were used by 40% of patients with

ulcerative colitis and 42% with intestinal cancer (1). It was also found that both ulcerative colitis and

intestinal cancer (1) patients identified prayer as an additional treatment (57% and 31% respectively).

6

PADĖKA

Pirmiausia noriu padėkoti asmeniui, kuris visą laiką patardavo, tuomet kai jau būdavau

pasimetusi ir skatino darbą rašyti toliau, tai Povilui Marcaliui.Norėčiau padėkoti LSMU Kauno klinikų

Gastroenterologijos skyriaus komandai, o ypatingai aukštos kvalifikacijos gydytojui prof.G. Kiudeliui

ne tik už profesionalų darbą, bet ir už rūpestį ir gerą žodį. Dėkoju opiniu kolitu sergančius pacientus,

atvėrusiems savo širdis ir pasidalijusiems savo išgyvenimais.Norėčiau padėkoti grupės ir kurso

draugams, ypač Austinai, Aistei, Inetai, Andriui, Karolinai, Emilijai, Linai, Gintarei, Robertai už

pagalbą. Dėstytojams, ypač prof. J. Bernatonienei ne tik kaip puikų specialistą, bet ir kaip žmogų iš

didžiosios raidės. Be galo dėkinga už kantrybę, palaikymą, pasitikėjimą manimi bei supratimą savo

darbo vadovui doc.dr. Taurui Mekui. Savo brangiausiems ir mylimiausiems žmonėms – savo

artimiesiems, ypač mamytei Inai už rūpestį, pagalbą, už su manimi bemieges naktis ir savo sūneliui

Orestui, kuris kantriai laukdavo sugrįžtančios mamos.

7

SANTRUMPOS

5 – ASA – 5-aminosalicilo rūgštis

EFCCA – Europos Krono ligos ir opinio kolito pacientų asociacijų federacija

ENG - Elektroneurografija

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

MRT – Morfologinis pakitusių žarnyno segmentų vertinimas

NVNU – Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

OK – Opinis kolitas

PAM – Papildoma ir alternatyvioji medicina

PET – Ląstelių ir molekulių, įtrauktų į ligos procesą vaizdavimas

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija

TKM – Tradicinė kinų medicina

TNF – Tumoro nekrozės faktorius

TNF- Alfa- infliksimabas

TPAM – Tradicinė, alternatyvi ir papildoma medicina

TTM – Tradicinė Tibeto medicina

SPSS - Koreliacijos skaičiavimas programa

UŽL – Uždegiminės žarnyno ligos

8

ĮVADAS

Nepaisant sparčiai tobulėjančių pasiekimų medicinos srityje opinis kolitas (OK) išlieka

problema visame pasaulyje (2). 2010 m. Lietuvoje OK sergamumas siekė 6,5 sergančiųjų 100000

gyventojų, o Europoje – 8,2 sergančiųjų 100000 gyventojų (3). Didžiausias uždegiminių žarnyno ligų

(UŽL) skaičius paskaičiuotas Europoje ir Šiaurės Amerikoje (4-5).

Opinis kolitas (OK) – tai lėtinis storosios žarnos uždegimas, kuriam būdingas paviršinių

gleivinės opų atsiradimas.Šia liga dažniausiai serga 15-40 metų amžiaus pacientai. Antrasis ligos

epizodas pasireiškia tarp 50–80 metų amžiaus. Opiniu kolitu JAV suserga maždaug 500 tūkst. asmenų,

vidutiniškai 8–12 iš 100 tūkst. atvejų kasmet (6-7).

Opinis kolitas tęsiasi visą gyvenimą. Jo paūmėjimui įtakos turi daug veiksnių pvz.: emocinė

įtampa, netinkama mityba, infekcijos ir kita. Ligos eigą galima kontroliuoti, tačiau visiškai išgydyti kol

kas neįmanoma. Šiai ligai būdinga remisijų ir paūmėjimų kaita. Remisijos trukmė ir simptomų sunkumas

paūmėjimų metu kiekvienam ligoniui skirtingi. Lėtinės ligos kelia daug rūpesčių ligoniams, jų šeimai ir

gydytojui.

Europos Krono ligos ir opinio kolito pacientų asociacijų federacija (EFCCA) 24 pasaulio šalyse

2011 m. apklausė beveik 5 tūkst. 19-44 metų respondentų. Kas ketvirtas jų dėl ligos buvo priverstas

praleisti daugiau nei 25 darbo dienas per metus, daugiau nei pusė nuolat jaučia įtampą ir baimę, kad

pablogėjusi sveikata sutrukdys atvykti į darbą, sulaukia nemalonių komentarų, kolegų nusiskundimų dėl

jų ligos ar net yra diskriminuojami (8).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gastroenterologijos klinikos mokslininkai nuo

2006 m. vykdo Lietuvos uždegiminių žarnų ligų genetikos projektą. Jo metu atlikti išsamūs sergančių

šiomis ligomis bei sveikų kontrolinių asmenų iš visos Lietuvos klinikiniai ir genetiniai tyrimai. 2009 m.

į Tarptautinį uždegiminių žarnyno ligų genetikos mokslininkų konsorciumą buvo pakviesti ir LSMU

Gastroenterologijos klinikos vadovas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. Limas

Kupčinskas ir LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos

laboratorijos vedėja dr. Jurgita Šventoraitytė-Skiecevičienė (9).

„Žurnale „Nature” publikuoto tyrimo metu buvo surasta daugiau kaip 70 naujų žmogaus

genomo regionų, kurių pokyčiai siejami su uždegiminių žarnyno ligų išsivystymu. Tokiu būdu šiuo metu

jau žinomi 163 žmogaus genomo regionai, kuriuose nukleotidų sekos pokyčiai susiję su padidinta

uždegiminių žarnyno ligų išsivystymo rizika“ - nurodė vienas iš straipsnio bendraautorių prof. L.

Kupčinskas (9).

Pasak jo, svarbiausias tarptautinio mokslininkų kolektyvo atradimas - tai, kad genetinis polinkis

sirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis susijęs su panašiais genų pakitimais (vieno nukleotido

9

polimorfizmais), kaip ir polinkis sirgti mikobakterijų sukeliamomis infekcijomis - raupsais bei

tuberkulioze (9).

Autorių atrasti genetiniai pokyčiai lemia sutrikusį imuninį atsaką į patogenines bakterijas ir

sutrikusį šių bakterijų atpažinimą, o opinio kolito ir Krono ligos atveju - sutrikusį imuninį atsaką į

žarnyno mikroflorą. Galima daryti prielaidą, kad mažėjant infekcinių sukėlėjų žmogaus aplinkoje, kai

kurių žmonių imuninė sistema gali „persiorientuoti“ ir pradėti „atakuoti“ savus audinius (9).

Uždegiminėmis žarnyno ligomis serga daugiau kaip 2.5 mln. žmonių visame pasaulyje. Šias

autoimunines žarnyno ligas sukelia genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių sąveika. Šios ligos dar

vadinamos „civilizacijos“ ligomis, kadangi jomis kur kas dažniau sergama išsivysčiusiose šalyse (9).

„Žmogaus žarnyno mikrobiota yra įgyjama ankstyvoje vaikystėje ir būna gana stabili visą

gyvenimą. Daugelis suaugusių Lietuvos gyventojų turi dar sovietiniais laikais, vaikystėje, įgytą žarnyno

mikrobiotą, kurios įvairovė didesnė, nes tais laikais higienos ir sanitarijos reikalavimai buvo ženkliai

mažesni nei dabartiniai, besiremiantys ES taisyklėmis“ – teigė dr. J. Šventoraitytė-Skiecevičienė (9).

Ankstesni Kauno gastroenterologų darbai, atlikti kartu su Kylio universiteto mokslininkais,

atskleidė, kad sveikų lietuvių žarnyno bakterijų įvairovė net 1,5 karto didesnė nei sveikų vokiečių -

pastarieji neturėjo net 63 normalių bakterijų rūšių, kurios buvo randamos lietuvių žarnyne. Tai galėtų

paaiškinti, kodėl sergamumas opiniu kolitu ir Krono liga Lietuvoje vis dar išlieka mažesnis nei Vakarų

Europoje ar JAV, taip pat retesnės ir sunkios šių ligų formos (9).

Lietuvių ligos tampa tokios pačios, kaip visame civilizuotame Vakarų pasaulyje, pastebi

mokslininkai. Pasak medikų, lietuviai turi nemažą genetinį polinkį sirgti Krono ir kitomis

uždegiminėmis žarnyno ligomis, o perėmus vakarietišką gyvenseną ir mitybos būdą bei vis labiau

populiarėjant greitajam maistui keičiasi ir normali mūsų žarnyno mikroflora (10).

„Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad vidutinio amžiaus lietuvio žarnyno mikroflora dar yra gerokai

sveikesnė negu šiuolaikinių vokiečių. Ir tai susiję su tuo, kad ji įgyta maždaug prieš 30 metų, kai buvo

kitos mitybos taisyklės, kitos sanitarinės sąlygos. Bet potencialiai lietuvių populiacijoje šių žarnyno ligų

dažnis turi tendenciją augti ir greitai, reikia tikėtis, jos bus tokios dažnos kaip Skandinavijos ar Vakarų

Europos šalyse“, - teigia Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos prof. Limas Kupčinskas (10).

„Visų tų faktorių suma ir lemia ligos atsiradimą. Šiuo metu mokslininkai didžiulį dėmesį kreipia

į žarnyno normalią mikroflorą, kuri kinta, tampa vis panašesnė į Vakarų Europos šalių gyventojų

mikroflorą. Tai susiję su mūsų mitybos pobūdžio ir sanitarijos pokyčiais. Aišku, visiškai izoliuotoje

Šiaurės Korėjoje iš tiesų mažai serga, o mes tapome civilizuoto pasaulio dalimi ir ligos tampa tokios

pačios, kaip visame civilizuotame Vakarų pasaulyje“, - teigia prof. L. Kupčinskas (10).

Pasak profesoriaus L. Kupčinsko, vadinamieji probiotikai, kurių galima įsigyti ir maisto prekių

parduotuvėse, veikia tik tol, kol pereina per virškinamąjį traktą (10).

10

„Deja, jie ten neprigyja ir praktiškai šitoms sudėtingoms žarnyno ligoms gydyti kol kas nėra

naudojami ir neįtraukti į jokius Europos šitų ligų diagnostikos ir gydymo sutarimus. Deja, mikroflora

yra tokia, kokią mes ją įgyjame pirmomis kūdikystės savaitėmis po gimimo, ir ji maždaug tokia išlieka

visą gyvenimą„ - sako L. Kupčinskas (10).

„Tų bakterijų mūsų žarnyne yra per 500 rūšių, apie trečdalį jų dar nežinoma. Viena aišku, kad

tie visi bakteriniai preparatai žarnynui žalos atnešti negali, gali tik padėti. Kita vertus, pacientams reikia

žinoti, kad dalis tų bakterijų yra auginamos piene, ir jeigu dalis ligonių netoleruoja pieno ir jo produktų,

tai tie preparatai gali sukelti simptomus ir pabloginti ligonio būklę„ - perspėja prof. J. Valantinas,

numatantis bakteriniams preparatams tik nedidelę nišą žarnyno ligų profilaktikoje (10).

11

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Surinkti ir susisteminti duomenis apie opiniu kolitu sergančių pacientų greta gydytojo

paskirto gydymo naudojamas papildomas priemones.

Uždaviniai:

1. Nustatyti, kokia dalis opiniu kolitu sergančių pacientų greta gydytojo paskirto gydymo

naudoja PAM priemones.

2. Nustatyti opiniam kolitui gydyti dažniausiai respondentų naudojamas įvairias

alternatyvios ir papildomos medicinos priemones.

3. Nustatyti respondentų ,sergančių opiniu kolitu dažniausiai naudojamas vaistinių augalų

rūšis.

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Opinis kolitas

Opinis kolitas yra lėtinė uždegiminė opinė liga, nustatoma gaubtinės žarnos gleivinėje,

pasireiškianti kraujingomis, skystomis išmatomis (11).

Sergant OK, uždegiminiai pokyčiai prasideda nuo išangės ir plinta proksimaliai, pažeisdami

storosios žarnos gleivinę.

Atsižvelgiant į uždegimo išplitimą storojoje žarnoje ir remiantis Monrealio OK klasifikacija

(2008), OK buvo skirstomas į:

• proktitą – uždegiminiai tiesiosios žarnos pokyčiai;

• kairiosios pusės kolitą – uždegimas tolyn už tiesiosios žarnos, bet ne toliau blužnies linkio;

• pankolitą – uždegimas apima visą storąją žarną (12).

Dažniausi opinio kolito simptomai:

1. Kintančio dažnio kraujingos skystos išmatos

2. Staigus noras tuštintis

3. Tenezmai

4. Nestiprūs pilvo apačios diegliai

5. Kraujas, gleivės ar pūliai išmatose (11).

Ligos simptomai skiriasi sunkumu, gali prasidėti iš lėto arba staiga. Maždaug pusei sergančiųjų

nepasireiškia intensyvūs simptomai. Kitiems simptomai gali reikštis sudėtingais, dažnai užeinančiais

priepuoliais (11).

Opinis kolitas diagnozuojamas patvirtinus endoskopinių ir histologinių tyrimų duomenis.

Pacientams, besiskundžiantiems staigiu noru tuštintis ar tenezmais, kraujingomis išmatomis, norint

įvertinti kolito diagnozę, turi būti atlikti išmatų pasėlio tyrimai, sigmoidoskopija arba kolonoskopija ir

biopsija.

13

1 lentelė. Ekstraintestinaliniai opinio kolito požymiai (13)

Neuždegiminės žarnų ligų enterito ir kolito priežastys:

1. Infekcinės:

a) Bakterinės: Campylobacter spp, Salmonella spp, Shigella spp, Clostridium difficile, e. coli

(enterotoksinė e. coli), Yersinia spp. (ypač krono ligos atvejais), gonokokai, Chlamydia trachomatis,

Mycobacterium tuberculosis, atipinės mikobakterijos.

b) Parazitinės: Entamoebe histolytica, Cryptospora spp, Isospora spp, Trichuris trichura,

strongyloidis.

c) Virusinės: Cytomegalovirus, Herpes simplex (proktito atvejais), ŽIV.

d) Grybelinės: Candida spp, Aspergillus spp.

2. Neinfekcinės:

a) Uždegiminės: divertikulitas, mikroskopinis kolitas (kolageninis ir limfocitinis), eozinofilinis

gastroenteritas, organo atmetimo reakcija, reakcijos, susijusios su radiacija, Behceto sindromas,

sarkoidozė.

b) Toksinės: pooperacinis diversinis kolitas, tulžies rūgšties praradimas, nesteroidiniai vaistai

nuo uždegimo (NVNU) vaistų ir kitų vaistų vartojimas, laisvinamųjų vartojimas , antineoplastinė

chemoterapija.

c) Piktybinės: kolorektalinis vėžys, plonųjų žarnų vėžys, neuroendokrininiai navikai, limfomos,

metastazės.

d) Kraujagyslinės: išeminis kolitas, vaskulitai (13) .

Opinio kolito gydymas priklauso nuo ligos intensyvumo ir išplitimo (žr. 2 lentelė). Svarbiausia

palaikyti remisiją siekiant išvengti ligos komplikacijų.

Ekstraintestinalinis požymis Dažnis (%)*

Osteoporozė 15.0

Opos burnos gleivinėje 10.0

Artritas nuo 5.0 iki 10.0

Pirminis sklerozuojantis

cholangitas

3.0

Uveitas nuo 5.0 iki 3.0

Gangreninė pioderma nuo 5.0 iki 2.0

Giliųjų venų trombozė 0.3

Plaučių embolija 0.2

* Sergant opiniu kolitu

14

2 lentelė. Opinio kolito klasifikacija pagal ligos sunkumą (7)

Endoskopiniai tyrimai: rektoskopija, sigmoskopija arba kolonoskopija. Ankstyviausi pokyčiai

yra nespecifiniai, kurie būdingi bet kokios kilmės uždegimui: paburkusi ir paraudusi gleivinė.

Endoskopuojant OK būdingi šie požymiai:

gleivinė grūdėta;

gleivinė trapi, ji pradeda kraujuoti palietus endoskopu;

ovalios ar elipsės formos, padengtos fibrinu opos.

Esant sunkiam ligos paūmėjimui endoskopija yra pavojinga, nes gali sukelti žarnos perforaciją

arba toksinę jos dilataciją. Endoskopinis tyrimas atliekamas, kad nustatyti ligos aktyvumo laipsnį, jos

išplitimą storojoje žarnoje.

Gijimas prasideda, kai išnyksta spontaninis kraujavimas. Endoskopinis tyrimas pavojingas

esant stipriam ligos paūmėjimui, nes gali sukelti sunkius paūmėjimus, tokius kaip žarnos perforacija

arba toksinė žarnos dilatacija. Šio tyrimo tikslas – nustatyti pokyčius, aktyvumo laipsnį bei ligos

išplitimą storojoje žarnoje.

Uždegimą dažniausiai atspindi nespecifiniai pokyčiai:

• tiriant išmatas, nustatoma leukocitų ir eritrocitų;

• tiriant kraują, galima nustatyti įvairios kilmės anemiją ( geležies trūkumo, megaloblastinę dėl

folio rūgšties trūkumo, hemolizinę, o dažniausiai mišrią), padidėjusį ENG, įvairiai pakitusį leukocitų

skaičių, trombocitopeniją;

• padaugėja C reatyviojo baltymo, kuris jautrus aktyvios uždegimo fazės rodiklis.

Simptomas Lengva ligos

forma

Vidutinio sunkumo

ligos forma

Sunki

ligos forma

Albumino kiekis (g/l) Normalus Nuo 3,0 iki 3,5

[nuo 30 iki 35]

< 3,0

Kūno temperatūra Normali Nuo 37,2 iki 37,8 > 37,8

Žarnyno motorika < 4 per dieną Nuo 4 iki 6 per

dieną

> 6 per dieną

ENG (mm/h) < 20 Nuo 20 iki 30 > 30

Hematokritas (%) Normalus Nuo 30 iki 40 < 30

Pulsas (k./min) <90 Nuo 90 iki 100 > 100

Svorio kritimas (%) nėra Nuo 1 iki 10 > 10

ENG – eritrocitų nusėdimo greitis

15

Ligos aktyvumas vertinamas: tuštinimosi dažniu per parą, kraujo kiekiu išmatose, kūno masės

sumažėjimo laipsniu, nuolatiniu pilvo skausmu, tachikardija. Taip pat reikalingi ir laboratoriniai tyrimai:

ENG, C reaktyviojo baltymo, albuminų kiekio kraujyje, calprotektino ir laktoferino kiekio išmatose,

leukocitozės.

Diagnostinės procedūros:

kraujo ir šlapimo mėginiai;

kaprologinis tyrimas;

endoskopija (gastroskopija, kolonoskopija);

magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas;

hibridinė PET/MRI sistema - (PET ląstelių ir molekulių, įtrauktų į ligos procesą,

vaizdavimas) ir MRT (morfologinis pakitusių žarnyno segmentų vertinimas).

Biopsija

Biopsijos vieta yra užpakalinė tiesiosios žarnos sienelė, 6-10 cm nuo išangės, gali būti imama

daug biopsijų iš visų pažeistų žarnos segmentų ir iš įtartinų vietų. Histologiniu tyrimu ieškoma OK

būdingų požymių.

Žarnų rentgeno tyrimas.

Tyrimas atliekamas sunkaus opinio kolito ir komplikacijų atveju.

Šio tyrimo metu galima matyti išsiplėtusias žarnas, kai yra toksinė žarnų dilatacija, laisvą orą

po diafragma prakiurus opai, Kloiberio dubenėlius. Iš šio tyrimo galima spręsti, koks žarnos plotas yra

pažeistas, nes aktyvaus uždegimo apimtuose segmentuose nėra išmatų – jos susikaupusios proksimaliau.

Irigoskopijos tyrimas dvigubo kontrastavimo atveju gali parodyti ir ankstyvus pokyčius –

smulkų difuzinį grūdėtumą ir išopėjusią gleivinę. Ilgai sergančiam ligoniui atsiranda pakitusios žarnos

striktūros (pvz.: sutrumpėja žarna).

Endoskopija su biopsija ir histologiniu ištyrimu išlieka auksiniu standartu diagnozuojant ir

vertinant žarnyno uždegiminius pokyčius (14).

Opinis kolitas recidyvuojanti liga, todėl labai svarbu kuo ilgiau išlaikyti pradinį klinikinį efektą.

Todėl kai užgyja opos reikia skirti prieš recidyvinį palaikomąjį gydymą.

Yra trys pagrindinės grupės vaistų, kurie vartojami sergant lėtine uždegimine žarnų liga:

gliukokortikoidai, aminosalicilatai ir imunosupresiniai vaistai.

Aminosalicilatai: sulfasalazinas, mesalazinas, olsalazinas, balsalazidas.

Aminosalicilatais gydomos lengvos ir vidutinio sunkumo OK formos. Seniausias šios grupės

preparatas sulfasalazinas, kurį sudaro sulfamidams priklausantis sulfapiridinas ir 5-aminosalicilo rūgštis

(5-ASA).

16

Sulfasalaziną sudaro sulfamidams priklausantis sulfapiridinas ir 5-aminosalicilo rūgštis (5-

ASA), sujungti azojungtimi (15). Storojoje žarnoje bakterijų azoreduktazė nutraukia azo jungtį, ir

vaistas suskyla. Pagrindinė veiklioji šio vaisto dalis, 5-ASA, lieka žarnų ertmėje (15).

Jo gydomoji dozė suaugusiems 3–6 g per parą. Šis preparatas pasižymi toksiniu poveikiu

priklausomai nuo dozės.

Apie 10–20 proc. ligonių patiria šalutinį sulfasalazino poveikį, kuris gali būti toksinis ar

idiosinkrazinis (15). Toksinis poveikis priklauso nuo dozės ir pasireiškia pykinimu, vėmimu, anoreksija,

galvos skausmu, bendru negalavimu (15).

Alerginis ar idiosinkrazinis sulfasalazino poveikis pasireiškia odos bėrimu, net toksine

epidermio nekrolize, karščiavimu, autoimunine hemolizine anemija, agranulacitoze, pankreatitu,

hepatitu, pneumonitu ir pablogėjusiais kolito požymiais (15).Vyrams gali atsirasti laikinų spermos

pokyčių (15). Be to, šis vaistas slopina folio rūgšties rezorbciją, todėl pasunkina anemiją (15). Gydant

sulfasalazinu, rekomenduojama kartu skirti ir folio rūgšties, 1–2 mg per parą (15).

Kitas preparatas gerai toleruojamas ligonių yra mesalazinas (15). Mesalazinas yra pirmo

pasirinkimo vaistas opinio kolito remisijos indukcijai ir palaikymui (16).

Šie vaistai mažina žarnų gleivinės uždegimą. Jų poveikis pasireiškia lėčiau negu steroidų, todėl

ūminių simptomų gydymui šiuos vaistus reikia vartoti kartu.

Siekiant išvengti ligos paūmėjimų, aminosalicilatai vartojami ilgą laiką. Blogas gydymo režimo

laikymasis yra susijęs su didesne ligos paūmėjimo ir storosios žarnos vėžio rizika (17-18). Mesalazinas

yra aminosalicilatas, kuris gali būti skiriamas tiek peroraliniu (granulės, tabletės), tiek rektaliniu būdu

(klizmos, žvakutės, putos) (19). Gydomoji mesalazino dozė – 2-4,8 g, palaikomoji – 1,5-4 g. (15).

Nefrotoksinis mesalazino poveikis pasitaiko retai (gydant didesnėmis negu 4 g paros dozėmis):

gali būti sukeliamas alerginis nefritas, lėtinis intersticinis nefritas, nefrozinis sindromas (15). Todėl

ligoniams, geriantiems mesalaziną ilgiau, reikia periodiškai tirti spaudimą (15).

Gliukokortikoidai. Dažniausiai vartojami: prednizolonas, budezonidas, hidrokortizonas,

deflazakortas, deksametazonas.

Šios grupės vaistai dažnai vartojami gydyti pirmą kartą diagnozuotai uždegiminei žarnų ligai

arba jos atkryčiui. Tai kol kas veiksmingiausi vaistai siekiant opinio kolito remisijos. Jie mažina žarnų

gleivinės uždegimą ir turi slopinamąjį poveikį. Kortikosteroidų forma: ampulės, tabletės, putos ar

skysčiai (klizmomis), žvakutės. Iš geriamųjų vaistų formų dažniausiai vartojamas prednizolonas (15).

Optimali dozė OK paūmėjimui gydyti apie 40 mg per parą, kartais dozė didinama iki 60 mg. 2/3 dozės

išgeriama ryte, kita dalis – po pietų (15). Pasiekus rezultatų, dozė mažinama po 2,5-5 mg kas 7-10 dienų,

kol vaistas visiškai nutraukiamas (15).

17

Steroidų žvakutės ar klizmos gali būti naudojamos tik tuomet, kai uždegimas apima tiesiąją

žarną arba galinę storosios žarnos dalį. Gydant klizmomis, skiriama 100 mg hidrokortizono acetato arba

20-30 mg prednizolono fosfato su 60-100 ml skysčio (15).

Kortikosteroidai gali sukelti ir šalutinių reiškinių: gali atsirasti spuogų, sulėtėti vaiko augimas;

suaugusieji gali priaugti svorio, galima osteoporozė, katarakta (15).

Ką reikia žinoti, vartojant kortikosteroidus?

• Kortikosteroidų vartojimo negalima nutraukti staiga, nes gali pasireikšti antinkščių

nepanankamumas (Adisono krizė).

• Jei susirgote, patyrėte traumą ar jums reikalinga operacija, steroidų dozes gali tekti padidinti,

todėl reikia pasakyti gydytojui, kad vartojate arba neseniai vartojote steroidų.

• Gydymas steroidais gali mažinti organizmo atsparumą infekcijai. Reikėtų saugotis peršalimų:

tinkamai rengtis, maitintis, gerti šiltų skysčių, pirmenybę teikti šiltam maistui. Vengti didelių žmonių

susibūrimų šaltuoju metų laikotarpiu.

Imunosupresiniai vaistai. Dažniausiai vartojami azatioprinas ir 6-merkaptopurinas (15).

Imunosupresantai – lėtai veikiantys vaistai, jų terapinis veikimas pasireiškia po 2-3 mėnesių ir

vėliau (15). Pradėjus vartoti imunosupresantus, gali būti pykinimas, vėmimas, apetito stoka. Svarbus

imunosupresantų šalutinis poveikis – sumažėjusi kraujo ląstelių gamyba kaulų čiulpuose (15).

Pirmomis gydymo savaitėmis, siekiant parinkti saugią ir efektyvią dozę, kas savaitę būtinas

kraujo tyrimas (15). Kraujo tyrimai būtini ir vėliau tik atliekami kiek rečiau. Azatioprino skiriama 2,0-

2,5 mg/kg per parą (15).

Ciklosporinas A blokuoja T ląstelių veiklą (15). Jis vartojamas ūminio (žaibinio) OK atveju. Jo

skiriama 2-4 mg/kg per parą į veną arba nuolatinės infuzijos būdu 7-10 dienų (15).

Sunkus kolitas. Pagrindinis gydymo komponentas yra į veną skiriami gliukokortikoidai:

prednizolonas, po 20 mg kas 6-8 val., metilprednizolonas, po 12 mg kas 6 val. (15). Gliukokortikoidų

skiriama ir vietiškai, mikroklizmų ar putų pavidalu (15). Aminosalicilatų neduodama (15).

Gydymo baigčiai labai svarbios bendrosios priemonės: sutrikusios vandens ir elektrolitų

pusiausvyros korekcija, savalaikė kraujo transfuzija anemijos korekcijai išlaikant hematokrito vertę >

30 proc. (15).

Antibiotikai vartojami tik sunkaus OK atveju, kai pasireiškia toksinė žarnos dilatacija, dėl

kurios gali išplisti infekcija pilvo ertmėje (15). Skiriama plataus veikimo spektro antibiotikų į veną:

ampicilino ir gentamicino kartu su metranidazoliu, arba trečios kartos cefalosporinų grupės vaistų su

metranidazoliu (15).

Biologinė terapija. Tumoro nekrozės faktorius (TNF) yra uždegiminis citokinas (15). Sukurti

chimeriniai monokloniniai antikūniai prieš TNF-alfa (infliksimabas) gydant opinį kolitą (15).

18

Infliksimabas skiriamas gydyti steroidams ir azatioprinui rezistentiškas formas (15). Biologinė terapija

pasireiškia šalutiniais reiškiniais: tuberkuliozė, sepsis, limfoma bei su vaisto infuzijomis susijusios

reakcijos (15).

1 pav. Opinio kolito gydymo algoritmas

19

1.2 Sveikatos priežiūros sistemos

Pasak D. Petraitytės, M. Stankūno nuomone, „Lietuvos sveikatos priežiūros reformos pradžia

galime laikyti 1991 m. Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje (Atkuriamajame Seime) priimtą Lietuvos

nacionalinę sveikatos koncepciją, kuri numatė pagrindines Lietuvos sveikatos sistemos vystymosi

gaires“ (20). Mokslininkai, tyrinėję sveikatos priežiūros sistemą pripažįsta, kad pacientų

charakteristikos ir lūkesčiai labai pakito šių dienų aktualijoje. Vieni autoriai teigia, kad šiuolaikiniam

pacientui reikia tobulesnių sveikatos technologijų, aukštos kvalifikacijos profesionalų, kokybės

užtikrinimo sistemų (21). Kiti pacientai, nusivylę jiems teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis,

ieško alternatyvių sveikatos problemų sprendimo būdų (22). Todėl skirtingoms pacientų grupėms

egzistavo skirtingi sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai lūkesčių patenkinimui. Šis reiškinys mokslinėje

literatūroje įvardintas kaip medicininis pliuralizmas.

Kiekvienoje visuomenėje ar kultūroje egzistuoja kelios sveikatos priežiūros sistemos. A.

Kleinman išskyrė tris sveikatos priežiūros sistemas: populiarioji (kai už sveikatos priežiūrą atsakingi

paciento artimieji), profesionalioji (kai už ligonio sveikatą atsakingi sveikatos priežiūros specialistai),

tradicinė arba liaudies (kai asmenys, neturintys medicininio išsilavinimo, teikia sveikatinimo paslaugas)

(20). Lietuvoje taip pat egzistuoja ne vienas,o keli su sveikatos priežiūra susiję sektoriai: tradicinis,

pripažintas moksliniais įrodymais ir netradicinis ar empirinis (lietuvių liaudies medicinos).

1.3 Virškinamojo trakto gydymas liaudies medicina

Nuo senų laikų, ypač kaimuose žmonės gydėsi patys ir gydė kitus protėvių išsaugotais receptais.

Visa ši gydymosi būdų patirtis buvo perduodama iš kartos į kartą. Toks gydymosi būdas buvo

vadinamas savigyda. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateiktoje literatūroje pateikti du terminai:

savirūpyba (angl. self – care) ir savigyda (angl. self – medication) (23).

Savirūpyba – rūpinimasis savo sveikata pasinaudojus prevencines priemones. Savigyda –

gydymasis nereceptiniais vaistais bei savirūpybos tąsa.

Pasak, J. Vasiliausko (2009) sveikatos pamatas yra virškinimas. Jeigu skrandis, kepenys, kasa

ir žarnynas dirba gerai, užteks energijos, puikiai veiks galva, funkcionuos kraujotaka. Jeigu viduriai

užkietėję, kepenys pavargusios, žarnyne kaupiasi įvairių toksinų, nuodijančių organizmą, gali sutrikti

širdies ritmas ir kraujotaka, prasidėti sąnarių ligos, XXI amžiaus rykšte vadinamos alergijos (24).

Pasak, J. Vasiliausko (2009) pagalba yra šalia mūsų, o pavasarį ir vasarą – net mums po kojomis

(24).

20

Pasak, R.Trimako (2008) vidurių „sausgyla“ (skausmas) buvo gydomas ajerų šaknų nuoviru

(Acorus Calamus L.) , arbata ar tiesiog valgant tarkuotas šaknis (25).

Nuo „ vidurių pjūties“ gerdavo džiovintų musmirių (Amanita musearia Hooker – paprastoji

musmirė) antpilą, taip pat „ trejas devynerias“. Šis vaistinis preparatas buvo gaminamas taip: pririnkti

baltos, melsvos ir rožinės (rausvos) spalvos žiedų, kiekvienos spalvos tris kartus po devynis. Surinktus

žiedus išdžiovinti, suberti į butelį, į jį įleisti gyvatę ir užpilti degtine. Laikyti tamsioje vietoje kelias

savaites (25).

Vidurių skausmams sumažinti geriamos jonažolių (Hypericum perforatum L.), pelynų

(Artemisia absinthium L.), kmynų (Carum carvi L.), mėtų (Mentha longifolia L.), rūtų (Ruta graveolens

L.), gysločių (Plantago major L.), arbatos bei antpilai, taip pat „ rupūžės antpilas“, valgoma bičių pikio

(25). „Kai viduriuose jaučiamas sunkumas“, buvo valgoma duona su eglės sakais arba virta bulvė su

pušies sakais (25).

Viduriavimą („vidurių liuosumą“, „trydą“) stabdydavo išdžiovintos ir sutrintos ąžuolo

(Quercus robur L. – paprastasis ąžuoas) žievės arbata, džiovintomis arba šviežiomis mėlynių

(Vaccinium myrtillus L. – mėlynė) uogomis, nasturtų (Tropaeolum majus L.) sėklų, pelynų ( Artemisia

absinthium L.), kmynų (Carum carvi L.), varnalėšų (Artium lappa L. – didžioji varnalėša) šaknų

arbatomis (25). Totorkos (Acorus calamus L. – balinis ajeras) džiovintų šaknų antpilą gerdavo nuo

viduriavimo (bei pilvo skausmų) (25).

1.4 Augalinės kilmės medžiagos liaudies medicinoje

Senoji medicina žinoma jau nuo Hipokrato laikų. Pasak, V. Skirkevičiaus (2009), žiedai veikia

virškinimo traktą. Daug pasako ir augalų žiedų spalva bei jų auginvietės. Jeigu žmogų kankina užkietėję

viduriai, tai juos reikėtų gydyti pelkėje augančiais, puvimo jėgą įveikiančiais augalais: sidabražolė

(Potentilla erecta L.), pelkiniai gailis (Ledum palustre L.) ir pūkelis (Gnaphalium uliginosum L.) (24).

Liaudies medicinos ekspertas V. Skirkevičius yra įsitikinęs, kad saulei tekant surinktų augalų

galia stipriausia, o vidurdienį menkesnė. Renkant vaistažoles, reikia atkreipti dėmesį į jų išvaizdą – kuo

augalas skurdesnis, tuo jis daugiau bus sukaupęs vertingų medžiagų (24).

Senieji lietuvių liaudies žolininkai vaistažoles patarė rinkti vidurdienį, saulėtą dieną, nes anksti

ryte sutinktus rasotus augalus sunkiau išdžiovinti. Todėl išvengiant rasos augalus rinkdavo po

vidurdienio (24).

Pasak R. Balsevičiūtės (2009) mūsų senoliai nežinojo botaninių pavadinimų ir vadindavo

liaudiškais vardais. Jie (širdažolė, kraujažolė, kaulažolė) įvardydavo , nuo kokių ligų tas augalas žmogui

padeda. Daug augalų pavadinimų susiję su kiškiu, šunimi ir katinu, išskirtinai daug su vilko vardu (vilko

21

nasrai, vilko pupos, vilko žirniai, vilkauogės. Jau pats pavadinimas įspėdavo, kad reikia elgtis labai

atsargiai, jų reikia saugotis kaip vilko (24).

Pasak istorikės R. Balsevičiūtės (2009), kai mėnulis dyla, mažėja, augalo jėga pereina į šaknis,

tada jį ir reikia kasti, per pilnatį augalo jėgos kaupiasi žieduose ir lapuose, tada juos ir reikia rinkti. O

išdžiovintus augalus laikyti drobiniuose maišeliuose, kad nesupelytų (24).

R. Balsevičiūtės (2009) teigimu, „Tam, kad vaistažolės veiktų, būtina žinoti, per kokią mėnulio

fazę jas dera rinkti. Esama labai specifinių reikalavimų, tarkim, kad žoliaujant šunų ir kitų gyvūnų balsų

nesigirdėtų, jų nesimatytų. Nors iš pirmo žvilgsnio šie reikalavimai atrodo neprasmingi, tačiau taip nėra.

Jais siekiama, kad vaistiniai augalai būtų renkami labai atokiose, švariose vietose“ (24).

Dr. E. Šimkūnaitė (1944) išskyrė apie šešiasdešimt vaistinių augalų rūšių ir paskelbė nemažai

publikacijų liaudies medicinos tema (26). Viduriavimo atveju buvo vartojama miškinė sidabražolė

(Potentilla erecta L.), liaudiški pavadinimai – raudonoji rupūžė arba degsnys, dagiukas, gumbažolė.

Vyrai ir moterys buvo gydomi skirtingose vietose auginančiomis sidabražolėmis: moterims tiko durpynų

auganti sidabražolė, o vyrams – auganti šiluose ar dirvonuose (27).

Nuo Renesanso laikų buvo išlikęs Paracelso teiginys, kad „vaistą nuo nuodo skiria tik dozė.“

Tas pats augalas, pavartotas mažomis dozėmis galėjo pasižymėti terapinėmis savybėmis, o pavartotas

dilelėmis dozėmis – toksinėmis. Autorių pvz.: L. Jonaičio ir bendraautorių rašiusių liaudies medicinos

tema, požiūris į kai kuriuos gydymo būdus buvo skirtingas: vieni vertino teigiamai, kiti – skeptiškai (25-

28-29).

Ne kiekvienas galėjo rinkti vaistažoles. Šį darbą galėjo dirbti ne tik farmakognozijos žinias

turintys žmonės bet ir pozityvių minčių bei pakilios nuotaikos žmonės. Vaistinių augalų rinkimas

dažniausiai buvo patikėtas moterims, kurias vadino žolininkėmis (vyrai nors ir nusimanė apie

vaistinguosius augalus, tačiau jų profesija laikyta chirurgija bei veterinarija) (30).

Lietuvos regionuose sklandė gandai, kad ne visos moterys gali rinkti vaistažoles. Dzūkijoje ilgą

laiką manyta, kad vaistažoles gali rinkti tik jaunos mergelės iki jų pirmųjų menstruacijų pradžios ar

garbingo amžiaus moterys, kurių vaisingumas jau buvo pasibaigęs. Buvo kalbama, kad renkant augalus,

jų gydomoji galia persiduoda į rankas, o vaisingo amžiaus moteris daug energijos turi atiduoti motinos

funkcijai atlikti, todėl jos nelieka gydymui. Taip pat buvo žinoma, kad moterys menstruacijų dienomis

negalėjo kontaktuoti su vaistažolėmis ir užsiimti gydymu.

Tinkamiausias laikas augalams rinkti buvo nuo žydėjimo pradžios iki Joninių nakties (25).

Vaistažolių džiovinimui naudotos gerai vėdinamos patalpos, tokios kaip palėpė, klėtis arba

malkinė. Augalai buvo surišami į ryšulėlius ir pakabinami arba paskleidžiami plonu sluoksniu. Vaisiai,

uogos, o kartais ir šaknys buvo džiovinamos krosnyje arba saulėje (30).

Senais laikais buvo vartojami šie vaistažolių paruošimo būdai: vaistažolių virinimas (nuovirai);

žolelių užpylimas karštu vandeniu (arbatos); kelių augalų, skysčių sumaišymas (mikstūros); nuoviro

22

supylimas į vonios vandenį (vonios); medžiagos mirkymas nuovire (kompresai) (30-31). Taip pat buvo

minimi tepalai („mostys“), pleistrai („plėstrai“) (31).

Remiantis Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymu, vaistinį preparatą, kurio veiklioji medžiaga

yra arba augalinė medžiaga, arba augalinis ruošinys, arba tokios augalinės medžiagos ir tokio augalinio

ruošinio mišinys įprasta vadinti augaliniu vaistiniu preparatu (32).

1.5 Papildoma ir alternatyvi medicina

2016 metų rugpjūčio 13d. Rumšiškėse įvyko OK draugijos narių susitikimas, kurio metu

pristatyti ir praktiškai išbandyti keli, Lietuvoje nauji sveikatinimo metodai: hipoterapija ir dailės terapija,

refleksija (33). Tai pagalbiniai instrumentai greta uždegiminės žarnų ligos (UŽL) palaikomojo gydymo

medikamentais, kurie, padės sergantiesiems kovoti su lėtine, visą gyvenimą truksiančia liga. Naujovių

tikslas – moksliškai įrodytais ir Europoje taikomais metodais, sumažinti ligos eigoje kylantį stresinį

sindromą ir vidinę įtampą (33).

Sergant UŽL neigiamai pasikeičia psichologinė pusiausvyra: krinta savivertė, pasitikėjimas

savimi, kyla nerimas ir depresija. Tai išgyvenimai, kurie mūsų šalies nūdienoje turi liūdnas pasekmes ir

baigtis. Nuo seno žinomas organinis ryšys tarp galvos ir virškinimo kanalo - visas patiriamas stresas

paveikia mūsų žarnyną jį žeisdamas. Susidaro „ydingasis ratas“ dėl žarnyno problemų kyla psichologinis

distresas, o pastarasis vėl gi grįžtamai neigiamai veikia virškinimo sistemos vientisumą. Naujų

sveikatinimo metodų užduotis būtent ir yra suardyti šį ydingąjį ratą (33).

Biomedicina, kaip dominuojantis vakarietiškas medicininis požiūris, grindžiamas mechaniniu

žmogaus modeliu, kuris kyla iš R. Virchovo (1856) teorijos apie ląstelę kaip gyvenimo vienetą. Į

gyvenimą yra žiūrima per ląstelės gyvavimo prizmę ir ne daugiau, o šią veiklą reglamentuoja fiziniai ir

cheminiai dėsniai. "Gyvi organizmai man atrodė panašūs į judančius kūnus, ir vienintelis jų skirtumas

lyginant su neorganiniais kūnais yra jų tendencija formuoti ląsteles, bet visada su mechaniniais

judesiais." Jei iki šiol neįmanoma sukurti gyvybę naudojantis tik grynai fiziniais ir cheminiais įstatymais,

man atrodo, kad kiekvienas protingas fiziologas, kuris suprasdamas apie gyvybės kilmę turėtų ieškoti

atsakymų į klausimus kažkur kitur, tik ne bendrame fizikinių -cheminių jėgų sąveikos procese "(34).

R.Viršovo (1856) mąstymas pakeitė tradicinę filosofiją, iš kurios Europoje atsirado

hipokratų ir galenų medicina, ir tęsė viduramžių vienuolių tradiciją, kurią toliau plėtojo Paracelsas.

Viršovo tradicija buvo grindžiama holistiniu, šventu žmogaus požiūriu, grindžiamu principais, kuriuos

dabar vadiname salutogenezė, atsparumas, nuoseklumo jausmas, vidinis ir išorinis tvarumas, asmeninė

atsakomybė, savireguliacija ir individuali vertė, kitaip tariant, į asmenį orientuota medicina. Graikijos

keturių humorų samprata buvo gilesnės savirealizacijos nei racionalaus tyrimo rezultatas (35).

23

Mes galime rasti atsakymus į šiuos klausimus tradicinėse, papildomose ir alternatyviose

medicinos (TPAM) sistemose, kurios padeda 80% žmonių taip vadinamame besivystančiame pasaulyje

- 360 milijonų žmonių Kinijoje ir apie 150 milijonų piliečių ir 300 000 registruotų sveikatos priežiūros

specialistų Europoje(35-36).

Kas yra tradicinė, alternatyvi ir papildoma medicina? TPAM yra terminas, vartojamas

apibūdinti įvairiems skirtingos medicinos sistemos ir sveikatos priežiūros metodams, kurie kyla iš

Europos kultūros ir kitų filosofinių sistemų bei tradicijų. TPAM yra pagrįsti žiniomis, įgūdžiais ir

sveikatos apsaugos bei atkūrimo praktika. TPAM siekia užkirsti kelią, diagnozuoti ir gydyti fizines ar

psichines ligas ir apjungia vaistus bei nemedikamentinį gydymą. TPAM skleidžia viziją apie žmogų,

kaip unikalią fizinę, psichologinę ir dvasinę būtybę, kuriame, kaip teigė Aristotelis , "visuma yra

daugiau nei jos dalių suma".

Atsižvelgiant į šį holistinį požiūrį, būtent fiziologinė ar patologinė sąveika tarp minėtų aspektų

lemia sveikatą ar ligą. Sveikatos ar ligos kilmė taip pat priklauso nuo sąveikos tarp žmogaus, gamtos ir

kosmoso.

TPAM sistemos yra pagrįstos salutogenetiniais principais. Pacientai šią sveikatos sampratą

suvokia kaip augantį gerovės jausmą, kuris skatina įgimtus savęs išgydymo gebėjimus, priimant

sveikesnį gyvenimo būdą ir kiekvienai TPAM sistemai būdingą vaistų ir nevaistinę terapiją (37).

Sveikata yra daugiau nei ligos nebuvimas. Ji galėtų būti apibūdinta kaip visiška fizinės,

psichinės ir socialinės gerovės būklė (38).

Iššūkiai yra gyvenimo dalis, o ligos - iššūkis mūsų biologiniam-psichologiniam dvasiniam

vientisumui. Mes gyvename nuolat siekdami subtilesnės ir mobilios pusiausvyros tarp sveikatos, ligos

ir gijimo. Remiantis salutogenetiniais principais, sveikatos būklė lemia ne sunkumus ar ligas, bet ir mūsų

sugebėjimą susidoroti su jais teigiamai - su pasitikėjimu priimti juos, žinodami, kad mes galime

pasikliauti savimi įveikiant juos ir pasitikėti, kad šie sunkūs įvykiai turi prasmę mūsų gyvenime. Tuo

būdu į sveikatos koncepciją mes įvedam dinamišką sąvoką, kad mes nuolat keičiamės. Sveikata tampa

gebėjimu prisitaikyti ir savarankiškai save kontroliuoti. Siekimas būti sveiku ir gydymo procesas tampa

aktyviu nuolatinio mūsų fiziologinio ir psichologinio susiderinimo procesu apjungiantis ir dvasinį

(integralumą), išorinį ar vidinį, kuris tą sveikimą gali sustiprinti ar pakenkti (39). Bandymas apjungti

dvasinį gydymą su tradiciniu bus pagrindinis ateities medicinos scenarijus.

Taikydami griežtai aprašytas instrukcijas, jie vis dažniau tampa priklausomi nuo ligos procesų,

susijusių su vaistų tobulinimu ir pakartotinais bandymais nuosekliai nustatyti ar gali prireikti kito vaisto

(36). Medicininis veiksmas turi būti medicinos centre. Sėkmingo ir patenkinamo tarapijos proceso

pagrindas yra žmonių susitikimas: gydytojas ar kiti slaugytojai susitinka su pacientu, ir dirba bendram

tikslui - gydymui pasiekti. Svarbi yra dalyvaujanti medicina (40), kuri siekia nutraukti paternalizmą

gydytojo ir paciento santykiuose (41).

24

Pacientai vis labiau nori būti informuojami ir turi būti informuojami apie jų priežiūrą.

Konsultacijos turi būti grindžiamos lygiaverčiais santykiais, nes kiekvienas turi savo kompetenciją.

Gydytojai ir sveikatos priežiūros specialistai teikia profesionalią, techninę ir rūpestingais įgūdžiais

pagrįstą pagalbą, o pacientai pateikia žinias apie savo ligas, nepatogumus ir gyvenimo patirtį.

Į tikslą orientuotos priežiūros samprata papildo ligos rezultatais pagrįstą globos paradigmą,

kurioje kaip įmanoma labiau stengiamasi valdyti ligą, atsižvelgiant į gaires ir gyventojų tikslus.

Instrukcijos yra vertinamos nei pacientų norai. Medicinos ateičiai svarbiausias vaidmuo tenka pacientui.

Bet koks sudėtingų, lėtinių situacijų sėkmės įvertinimas turi būti visų pirma, atsižvelgiant į pacientų

pageidaujamus rezultatus.Taip pat didėja TPAM sistemų svarba. Dabartiniai ir būsimi sveikatos

priežiūros specialistai turi įgyti žinių apie nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir apie nacionalinius

sveikatos priežiūros struktūros tinklus, taip pat suprasti, kaip veikia likusios pasaulio sveikatos

priežiūros paslaugų sistemos. Tai leis specialistams spręsti naujas problemas susijusias su pandemijų

sukeltomis ligomis ir lėtinėmis bei kurti ir skleisti pasaulinio lygio sveikos gyvensenos priemones.

Naujos kompetencijos yra reikalingos, siekiant suteikti prieigą skirtingoms pacientų populiacijoms, pvz.

migrantams, kurių dauguma kilę iš kultūrų su specifiniais ir skirtingais medicinos metodais. Norint

patenkinti augančios šios piliečių populiacijos poreikius, reikalingos naujos žinios ir įgūdžiai, nes šie

pacientai nori patys pasirinkti gydymo būdus, intervencijas ir kt. sveikatos priežiūros praktikas, kurias

teikia TPAM. Dabarties ir ateities vadovai turi tobulinti įgūdžius, kurie leistų jiems planuoti, pasiekti ir

valdyti socialines ir sveikatinimo iniciatyvas novatorišku būdu, plėtojant viešojo sektoriaus sistemas,

kuriose žmogus turėtų būti laikomas esminiu elementu ir kurio tikslas yra sveikata ir gerovė.

Norint paskatinti tvarią motyvaciją keistis, mes negalime paprasčiausiai informuoti pacientus

apie rizikos veiksnių mažinimą, kurie gali būti laikomi kaip nuobodūs ar abstraktūs, arba mirties riziką,

kuri gali išgąsdinti pacientus ir taip blokuoti jų tolesnį klausymą. Iššūkis yra plėtoti individualizuotos

terapijos koncepcijas, skirtas suaktyvinti asmens turimus išteklius, atsižvelgiant į pacientų potencialą,

vertybes ir aplinką. Gyvenimo būdo pokyčių strategijos turi būti pritaikytos individualiam pacientui, kad

tai būtų įmanoma ir paskatinti jį arba ją greitai jaustis geriau ir pasitenkinti [62]. Tik tuo būdu galima

išsaugoti paciento paklusnumą ilgesniam laikotarpiui. Kitas pagrindinis aspektas yra žmogiškasis

santykis. Bet koks gyvenimo būdo pakeitimas reikalauja vertybių ir kartais giliai įsišaknijusių įpročių

peržiūrėjimo. Įpročius sunku pakeisti; bus nusivylimas, pasipriešinimas, atsisakymas ir atkrytis.

Gydytojui ar slaugytojui reikia priemonių, kaip spręsti šią problemą, ir paskatinti laiką, skirtą pacientams

palaikyti ir patarti bei teikti papildomas gydymo paslaugas jei būtina. Galima pateikti informacinius

lapelius, tačiau jie negali atstoti gydytojo ir paciento santykių svarbos, o tai reikalauja kompetencijos,

kantrybės ir gilaus tikėjimo iš gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto pusės. Laikas

paternalizmui gali būti pasibaigęs, o informacijos teikimas asmeniškai per lankstinukus ar kompiuterines

sistemas yra tik dalis atsakymo. Būtent per empatiją galima sukurti terapinius santykius. Paprastai

25

empatija yra apibrėžiama kaip gebėjimas suprasti ir dalytis kito jausmais (42). Edita Stein eina dar toliau,

apibūdindama empatiją kaip būdą, kuriuo mes suvokiame kito žmogaus gyvenimą , kad esame vienovėje

su kitu asmeniu, egzistuoja tęstinumas, tam, kad būtumėme su žmogumi" (43). Empatija neaptemdo

klinikinio sprendimo; priešingai, šis jausmas pagerina pastarąjį, nes pagrindinis jausmas yra supratimas

plačiąja prasme. Tyrimai rodo priešingai (44), nes empatijos ugdymas leidžia slaugytojui greičiau

suvokti problemos esmę; tai apima tai, kaip pacientas patiria ligą ir subtilias priežastis bei kontekstą,

kuris prisidėjo prie ligos sukėlimo. Tai savo ruožtu yra pagrindas, kurio pagalba gali atsirasti

individualizuota pagalba per patarimus ir gydymą.

Empatija yra kokybė, kuri egzistuoja tiems, kurie turi " lanksčią, subrendusią ir nusistovėjusią

asmenybę" (45).

Stein taip pat tvirtina, kad "empatija yra įmanoma, jei egzistuoja esminis atitikimas tarp mano

esybės ir kito esybės, jei" tipas" yra toks pat. Tačiau, kadangi dvasiškai kiekvienas žmogus yra unikalus

"tipas", aš galėčiau empatiškai jungtis su kitu žmogumi tik iki tokio suvokimo laipsnio, kuris padeda

man suprasti kas yra žmogiška būtis arba visuma. Visuma, turinti tikslą ir reikšmę. Tik tada galiu tikėtis

suprasti kitą asmenį. Priešingu atveju mes atsidursime savuose ypatingos prigimties rėmuose, kuriuose

kiti žmonės tampa svetimais ar blogesniais, mes modeliuojame juos pagal savo iškreiptos realybės

modelį. "(46).

TPAM sistemos suteikia gydytojams ir slaugytojams praktines, kognityvines ir meditacines

priemones, skirtas geriau tobulinti šiuos aspektus. Empatija medicinoje prideda dvasinį elementą, nes jis

iš esmės apima pačią autentiškiausią žmogaus patirtį: tai yra žmogiškumo pripažinimas. Per empatiją

mes suvokiame kitą asmenį jo vidinę vertę ar jo vertybių pasaulį, o ne todėl, kad jis ar ji daro viską

pasaulyje, bet todėl, kad jo egzistavimas yra iš esmės vertingas pasauliui.

Remiantis empatija pagrįstu terapiniais santykiais, kurie yra lankstūs ir ilgalaikiai, galime

suteikti daugiau galimybių šioms intervencijoms būti sėkmingomis. Empatija pagrįsti terapiniai

santykiai gali būti ekonomiškai naudingi (44), jie gerina gydymo planų laikymąsi (47) ir pacientų

sveikatos būklę (48).

Rekomendacijos ateities ir į žmogų orientuotos medicinos plėtojimui TPAM sistemos

pateikia viziją, pagal kurią žmogus laikomas biopsicho-dvasiniu subjektu. Šios sistemos plečia

individualizuotos, prevencinės ir prognostikos medicinos paradigmą. Tai yra įtraukiančioji ir

dalyvaujamoji medicinos sistema.

Individualizavimas medicinoje turi svarstyti klausimą kaip individą priimti kaip unikalų turinį,

kuriame visa yra daugiau nei jo dalių suma. Reikia atsižvelgti į prognozes ir dinamiškas žmogaus fizinių,

psichologinių ir dvasinių aspektų santykius, taip pat reikia identifikuoti ir gydyti patologines tendencijas

prieš jiems tampant atvira organine liga.

26

Prevencija turi apimti sveikatos ugdymą ir salutogenezines intervencijas, nukreiptas į visus

žmogaus aspektus, kurie pacientams suteikia priemonių geriau prisiimti atsakomybę už savo sveikatą.

Tai turi ilgalaikių padarinių ir mažina ekonominį poveikį, sukuria tvaresnės sveikatos priežiūros

sistemas. TPAM sistemų vaistų ir nemedikamentinės terapijos taip pat yra salutogenezinės, jos stiprina

fiziologinius įgimtus gebėjimus pasveikti. Jos papildo simptominį ir ligomis pagrįstą biomedicininių

intervencijų metodą TPAM sistemos gali suteikti praktinius, meditacinius tobulinimosi įrankius.

Terapinis santykis, pagrįstas empatija, yra reikalavimas, kad būtų sukurta dalyvaujamoji

medicina.

Kognityvinės medicinos metodas gali suteikti papildomų mokslinių tyrimų priemonių, skirtų

individualizuotų intervencijų moksliniam vertinimui. Pacientų rezultatai turi tapti pagrindiniu klinikinio

įvertinimo aspektu. Sveikatos priežiūros išsilavinimas turi būti atitinkamai išplėstas, kad ateityje

gydytojai ir sveikatos priežiūros darbuotojai galėtų naudotis inovaciniais ir labai diferencijuotais būdais,

visada vadovaudamiesi gilia pagarba individų autonomijai, asmeninei kultūrai, religijai ir įsitikinimams.

Tradicinė kinų medicina (toliau - TKM) pagrįsta principais, kad sveikatos išsaugojimas yra

geriausias būdas ligų prevencijai, geriau prieš kylant susirgimams sustiprinti savo kūno sveikatą, o ne ją

išgydyti, kai jis sukūrė, ir geriau reguliuoti gyvenimo būdą ir mitybos režimus prieš ligos vystymąsi, o

ne reikalauti skirti gydymą, kai iškyla problemos. Integracija tarp proto ir kūno yra labai svarbi. Kūnas

(Xing) yra laikomas materialiu psichinės veiklos substratu, o protas (Shen) yra kūno valdovas. Vienas

negali išsiversti be kito.

Tradicinėje Tibeto medicinoje (toliau TTM) žmogus laikomas kūnu, protu ir energija. Protas ir

trys dideli psichiniai nuodai, susiję su pykčiu, prisirišimu ir psichine negalia, yra labai svarbūs tiek

gerovei, tiek sveikatai. Žvilgsnį ir penkis elementus atstovauja trys humorai, kurie yra energijos

kvintesencija, kuri nuolat patenka į žmogaus kūną ir palaiko sveikatą ir psichinį budrumą. Tiek TKM,

tiek TTM turi sudėtingą terapinę sistemą, apimančią augalų apsaugos priemones, tokias fizinės terapijos

formas kaip masažas ir akupunktūra, vonios, meditacijos formos ir ritualiniai judesiai (joga ar Tai Chi).

Tai yra daugialypės terapinės sistemos, kurios gali padėti žmogui, kaip biopsicho-dvasinei visumai, nes

jų esmė yra salutogenezininis požiūris į ligų prevenciją ir gijimą (49).

Ajurvedos medicinoje gyvenimas laikomas nuolatine sąveika tarp kūno, juslinių organų, proto,

sielos ir gyvos būtybės nuolatinėje sąveikoje ir adaptacijoje tarp juslinio suvokimo, psichinės išraiškos

ir prisitaikymo prie aplinkos. Pagrindinis Ajurvedos tikslas yra užkirsti kelią ligai, rūpintis sveikata,

išlaikyti sveikatą ir skatinti ilgaamžiškumą. Tuo tikslu vietinės ir sisteminės terapijos galimybės

individualizuojamos pagal tris ajurvedos principus (Dosha): Kapha, Pitta ir Vata, formuluojamos

medžiagos išraiškos, reguliuojančios žmogaus biopsicho-dvasines funkcijas. Individualiam žmogui

būdingas unikalus trijų "Doshų" derinys, kuris sudaro jo individualią konstituciją, kuri daro įtaką ne tik

žmogaus biopsicho-dvasinėms savybėms, bet ir tam tikrų ligų bei disbalanso būklės pasireiškimui. Kūno

27

konstitucijos vertinimas gali padėti nukreipti pirminę prevenciją, taip pat suteikti diagnostines ir

terapines priemones, kad būtų galima nustatyti patologinę tendenciją pradinėse stadijose, kol ji

pasireiškia simptomais ar atvira organine patologija (50).

Sveikatos skatinime ir sveikatos ugdymo klausimuose pirmoji tema yra dieta ir maisto produktų

kokybė.

Emocinis atsparumas gali sustiprėti per meninę veiklą kaip tapybos, muzikos, šokio, dramos ir

kūrybinio rašymo terapijas. Per meninę veiklą žmonės mokosi naujų įgūdžių, o jų pasiekimai daro

teigiamą poveikį jų savarankiškumui.

28

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

2.1. Tyrimo organizavimas

Siekiant surinkti ir susisteminti duomenis apie papildomų priemonių vartojimą tarp opiniu

kolitu sergančių pacientų ir išsiaiškinti pagrindines šių priemonių naudojimą lemiančias priežastis,

atliktas kokybinis tyrimas, kurio metu taikytas teorinis (literatūros analizės, empirinis (duomenų

rinkimo) ir statistinis (duomenų analizės) tyrimo metodai.

Kokybinis tyrimas yra mišraus tipo, kuriame nagrinėjami su asmenine respondentų patirtimi

susijusios probleminės situacijos.

Visas tyrimas suskirstytas į tris etapus. Pirmame etape vyko ruošimasis tyrimui, kurio metu

buvo naudojamasi duomenų paieškos sistemomis ( Google, Google Scholar, PubMed,) bei Lietuvos

medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje saugoma medžiaga buvo atlikta literatūros analizė,

suformuluota tema, nusakytas darbo tikslas ir uždaviniai, sudarytas tyrimo instrumentas – trijų dalių

klausimynas (žr. 1 priedas).

Antrame etape naudotas kombinuotas empirinis tyrimo metodas – interviu pagal iš anksto

parengtą klausimyną.

Trečiame etape buvo taikytas dviejų tipų duomenų analizės metodai:

Pirmojo metodo metu – turinio (content) analizės metodo metu analizuoti interviu metu gauti

respondentų atsakymai į anketoje pateiktus klausimus. Augalinės kilmės medžiagų lotyniški

pavadinimai pateikiami remiantis O. Ragažinskienės (2005) „Vaistinių augalų enciklopedija“ (29).

Antrojo metodo metu aprašoma statistinė duomenų analizė, kur gauti duomenys statistiškai

apdoroti naudojantis Microsoft Office (2016), o skaičiavimai atlikti Excel (2016) ir SPSS (Koreliacijos

skaičiavimas programa) 19 versijos statistiniu paketu. Šio metodo pagalba rezultatai pateikti grafiniu

būdu.

2.2. Tyrimo instrumentas

Pagrindinis tyrimo instrumentas – klausimynas (anketa), kurį sudarant remtasi atliktos literatūros

analizės dėsningumais ir bendraisiais anketos sudarymo reikalavimais (51). Anketos pagalba apklausta

15 pacientų sergančių opiniu kolitu ir atvykusių Infliksimabo infuzijai į LSMU Kauno klinikų

Gastroenterologijos skyrių.

Anketos įvadinėje dalyje, kreipiantis į respondentą, buvo pristatytas tyrimo tikslas, įvardijant

panaudojimo sritį bei užtikrintas gautų duomenų anonimiškumas. Trijų dalių klausimynas apibendrintas

(žr. 3 lentelėje).

29

Klausimai respondentams buvo užduodami eilės seka: pirmiausiai naudoti antrosios dalies

klausimai, po to – trečiosios dalies klausimai ir galiausiai – pirmosios dalies klausimai. Apklaustiesiems

pacientams , nenaudojantiems papildomų priemonių buvo taikyti tik pirmosios ir antrosios dalies

klausimai.

3 lentelė. Klausimyno struktūros apibendrinimas

Struktūrinės dalys Klausimų charakteristika

I dalis.

Socialinių –demografinių

duomenų apie respondentą

rinkimas.

1, 2, 3 klausimai: uždaro tipo; 4, 5 klausimai: atviro – uždaro tipo.

1 – 5 klausimais identifikuoti amžius, lytis, šeimyninė padėtis,

išsilavinimas, dabartinis užsiėmimas. Tokio tipo klausimai

reikalingi norint atlikti palyginamąją analizę tam tikrose

respondentų grupėse (pvz., vyrų ir moterų tarpe).

II dalis.

Duomenų apie ligą ir jos

eigą gavimas.

6, 7, 8 klausimai: atviro tipo; 8 klausimas: uždaro tipo; 10

klausimas: uždaro – atviro tipo.

Šis klausimų blokas padeda inicijuoti bendradarbiavimą tarp

klausiančiojo ir atsakančiojo: 8 klausimu išreikštas susidomėjimas

paciento artimaisiais 6 bei 9 – 10 klausimais leidžia priartėti prie

paties paciento, nes diskutuojama jam artima tema.

III dalis.

Empirinių duomenų

rinkimas.

11, 12, 13, 16, klausimai: uždaro – atviro tipo; 11.1 klausimas:

atviro tipo; 14, 15, 17, 18, 19 klausimai: uždaro tipo.

Antrojoje klausimų dalyje įgytas respondento pasitikėjimas

trečiosios dalies klausimų pagalba leidžia rinkti duomenis,

susijusius su respondentų patirtimi tiriamu klausimu.

Klausimynas interviu metu buvo papildomas naujais klausimai. Tyrimo metu 1, 2, 4, klausimai

pagrindiniai – atsižvelgiant į juos plačiau analizuojami rezultatai.

2.3. Tyrimo planavimas ir tiriamųjų atranka

Buvo pasirinkta tikslinė respondentų grupė - opiniu kolitu sergantys pacientai.

Tyrimas buvo vykdomas centrinėje šalies dalyje – Kaune, Kauno klinikų Gastroenterologijos

skyriuje. Visi pacientai turėjo sunkią ligos eigą ir anksčiau buvo vartoję tiek mesalaziną, steroidinius

hormonus ar imunomoduliatorius. Šiame tyrime buvo apklausiami atvažiuojantys biologinių vaistų

susileisti respondentai. Būtina tyrimo atlikimo sąlyga – gauti įstaigos vadovų sutikimą, todėl buvo

30

parengtas klausimynas kartu su prašymu leisti atlikti tyrimą buvo teikiamas svarstyti gydytojams,

administracijai ir Kauno klinikų vadovybei. Siekiant garantuoti tiriamųjų privatumą bei nepažeisti

žmogaus teisių, gautas leidimas Nr. BEC-FF-21 iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos

centro (žr. 2 priedą). Gavus abu sutikimus buvo pradėtas vykdyti tyrimas nuo 2018 metų birželio iki

gruodžio mėnesio ( žr. 3 priedą).

Prieš užduodant klausimus respondentams buvo apibūdintos papildomos priemonės, kad tai yra

liaudies medicinos priemonės, kurios pagal prigimtį yra augalinės, gyvūninės ir mineralinės kilmės

priemonės. Tada buvo garsiai perskaitomi anketoje pateikti klausimai ir galimi atsakymų variantai.

Interviu metu kiekvienam respondentui buvo skiriama apytiksliai 1 val. Iš viso buvo apklausta

15 opiniu kolitu sergančių pacientų.

31

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Respondentų pasiskistymas pagal papildomų priemonių naudojimą

Iš užduotų atsakymų į klausimą: ,,Ar naudojate papildomas priemones, greta gydytojo paskirto

gydymo?“, visi respondentai (N=15) buvo suskirstyti į dvi grupes:

1. Nenaudojantys papildomų priemonių. Šią grupę sudarė 3 (20 proc.) opiniu kolitu

sergantys respondentai: 2 (13 proc.)vyrai, iš kurių 1 (50proc.) turėjo aukštąjį išsilavinimą ir priklausė

nuo 35 iki 59 metų amžiaus intervalo kategorijai, o kitas 1 (50 proc.) vidurinį išsilavinimą ir nuo 18 iki

34 metų amžiaus intervalo kategorijoje. Tarp nenaudojančių papildomų priemonių buvo 1 (7 proc.)

moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą ir priklausanti nuo 18 iki 34 metų amžiaus kategorijai.

2. Naudojantys papildomas priemones. Šioje grupėje lyginant su nenaudojančiais

papildomų priemonių buvo dauguma 12 (80 proc.) respondentų. Susumavus rezultatus, ši tiriamųjų

respondentų grupė buvo suskirstyta dar į du pogupius:

2.1. Pacientai, nurodę kokias papildomas priemones jie šiuo metu vartoja (kasdien) – 10 (67

proc.). Šį pogrupį sudaro 2 (13 proc.) moterys 35-59 metų amžiaus intervale, iš kurių 1 (10 proc.)

moteris turi vidurinį išsilavinimą, o kita 1 (10 proc.) baigus kolegiją. Taip pat 8 (80 proc.) vyrai, iš

kurių 3 (38 proc.) intervale nuo 18 iki 34 metų amžiaus ir 5 (63 proc.) intervale nuo 35 iki 59 metų

amžiaus. Du vyrai turėjo žemesnį išsilavinimą: 1 (13 proc.) buvo baigęs vidurinę mokyklą, o kitas 1

(13 proc.) vyras – profesinę mokyklą. 2 (25 proc.) vyrai baigę kolegiją ir likę 4 (50 proc.) vyrai turėjo

aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

2.2. Pacientai, anksčiau vartojantys papildomas priemones, tačiau šiuo metu jų nebevartoja.

Šiam pogrupiui buvo priskirti 2 (13 proc.) respondentai: 1 (50 proc.) moteris turinti vidurinį

išsilavinimą bei patenkanti nuo 18 iki 34 metų amžiaus intervalą ir 1 (50 proc.) vyras to paties

išsilavinimo, tik priskirtas nuo 35 iki 59 metų amžiaus kategorijai.

32

2 pav. Pacientų (N-15) pasiskirstymas (proc.) pagal papildomų priemonių vartojimą

Apibendrinant gautus rezultatus matome, kad papildomas priemones šalia gydytojo paskirto

alopatinio gydymo vartojančių respondentų yra žymiai daugiau negu nevartojančių.

Augalinės kilmės medžiagų analizė

Tyrime užfiksuotos devynios rūšys augalų, vartotų opiniu kolitu sergančių pacientų, kurios

priklausė septynioms šeimoms: astrinių (Asteraceae) – 9 citavimai (33 proc.), erikinių (Ericaceae) – 1

citavimas (11 proc.), erškėtinių (Rosaceae) – 1 citavimas (11 proc.), lininių (Linaceae) – 1 citavimas (11

proc.), notrelinių (Lamiaceae) – 1 citavimas (11 proc.), salierinių (Apiaceae) – 1 citavimas, žilakrūminių

(Elaeagnaceae) – 1 citavimas (11proc.).

2 pav. Vartojamos vaistinių augalų šeimos (citavimų dažnis N=9), proc.)

0

10

20

30

40

50

60

70

Anksčiau naudoję papildomaspriemones, dabar nenaudojantys

Naudojantys papildomas priemonesir jas nurodantys

Visiškai nevartojantys

Viso Vyrai Moterys

0 5 10 15 20 25 30 35

Asteraceae

Ericaceae

Rosaceae

Linaceae

Lamiaceae

Apiaceae

Elaeagnaceae

Citavimų dažnis (proc.)

Asteraceae Ericaceae Rosaceae Linaceae Lamiaceae Apiaceae Elaeagnaceae

33

Viena iš populiariausių ir labiausiai minimų šeimų buvo astrinių šeima.

3.2.1. Asteraceae ir kitų šeimų apžvalga

Tyrime buvo identifikuotos vaistinių augalų šeimos (N=7), astrinių (Asteraceae) (kitaip dar

vadinama graižažiedžių (Compositae)) šeima, kuriai priklausė didžiausia dalis augalų rūšių,

pasižyminčių skirtingomis vaistinių medžiagų savybėmis.

3 pav. Dažniausiai vartojamos vaistinių augalų rūšys (citavimų dažnis (N=18), proc.)

Respondentų citavimo skaičiumi pralenkė kitas augalų šeimas 9 (33 proc.). Labiausiai cituotos

augalų rūšys priklausančios astrinių (Asteraceae) šeimai:

● Vaistinė medetka (Calendula officinalis L.) – 3 citavimas (34 proc.)

● Kartusis kietis (Artemisia absinthium L.) – 3 citavimai (33 proc.)

● Vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.) – 3 citavimai (33 proc.)

Populiariausios augalų rūšys respondentų tarpe yra kartusis kietis, vaistinė ramunė ir vaistinė

medetka, surinkę po tris citavimus. Vaistinė medetka – plačiausiai vartojamas ir geriausiai žinomas

vaistinis augalas respondentų tarpe. Liaudies medicinoje vartojamas kaip skausmą malšinantis ir

priešuždegiminis vaistas. Pirmoje monografijoje paminėtos vaistinė medetka ir vaistinė ramunė.

Nustatytas simptominis virškinimo sutrikimų, pvz., Dispepsijos, epigastrinis gydymas, pilvo

pūtimas, sutrikęs virškinimas ir vidurių pūtimas (3, 7, 8, 10, 11, 20, 21) (52). Vaistinės medetkos

atitikmenų neradau opiniam kolitui gydyti (53).

Salierinių (Apiaceae) šeima kitaip vadinama (skėtinių (Umbelliferae)) šeimos pavadinimu,

kurios tarpe cituojamas paprastasis kmynas – 2 citavimai (11 proc.). Abu šiame tyrime dalyvaujantys

Miškinė sidabražolė

17%

Vaistinė ramunė17%

Pelynas17%Kmynai

11%

Pipirmetė5%

Mėlynė5%

Medetkos17%

Šaltalankis5%

Linų sėmenys6%

34

respondentai paminėjo, kad užpilą gaminasi patys: kmynų vaisius (sėklas) renka liepos - rugpjūčio

mėnesį, ryte (nes mažiau byra). Surinktas sėklas išberia ant paklodės, išdžiovintas sėklas išvalo ir

džiovina paskleidę plonu sluoksniu pastogėje. Išdžiovintus vaisius laiko stikliniuose indeliuose.

Iš žilakrūminių (Elaeagnaceae) šeimos paminėtas dygliuotasis šaltalankis (Hippophae

rhamnoides L.). Šaltalankio aliejus šiame tyrime buvo pacituotas 1 kartą (6 proc.).

Erikinių (Ericaceae)šeimai priskiriama – mėlynė (Vaccinium myrtillus L.) – 1 citavimas (6

proc.). Opiniu kolitu sergantis respondentas paminėjo, kad viduriuojant jis sukramto apie 25

sudžiovintas uogas, kurias pats ir išsidžiovina kiekvieną vasarą. Išdžiovintos uogos yra geras vaistas nuo

diarėjos, kadangi jose esančios rauginės medžiagos slopina uždegiminius procesus ir mažina žarnyno

peristaltiką. Tačiau ši puiki uoga turi ir trūkumų (tiksliau mėlynių lapų ir uogų užpilas). Šis užpilas

kontraindikuotinas sergant infekciniu viduriavimu. Mėlynių antocianinai sutvirtina kapiliarų sieneles,

stabdo kraujavimus (ypač žarnyne), didina organizmo atsparumą ligoms (29).

Farmakopėjose aprašyti naudojimo būdai ir gerai žinomi bei dokumenti ir siūloma vartoti per

burną ūminiam viduriavimui ir vietiniam dirginimui ar uždegimui gydyti, burnos ir gerklės gleivinės

uždegimams mažinti (20). Taip pat jų naudojimas, aprašytas tradicinėje medicinoje -kapiliarinio

pažeidžiamumo, viduriavimo, akių sutrikimų, hemorojus gydymui, žarnyno sutrikimų, odos sutrikimų

ir venų nepakankamumo gydymui. Taip pat naudojamas kaip diuretikas (2, 3) (54).

Notrelinių (Lamiaceae) (kitaip dar sutinkamas kaip lūpažiedžių) šeimos vaistingoji augalo rūšis

– pipirmetė (Mentha piperita L.) 1 citavimas (6 proc.). PSO monografijoje rasta pipirmetė.

Naudojimas, aprašytas farmakopėjose ir tradicinėse sistemose kaip vaistas šių ligų gydymui:

simptominė dispepsija, vidurių pūtimas ir žarnyno kolitas (1, 3, 14, \ t15) (53).

Lininių (Linaceae) šeimos augalas – sėjamasis linas (Linum usitatissimum L.) 1 citavimas (6

proc.).

Erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalas – miškinė sidabražolė (Potentilla erecta (L.) Raeusch.),

kuri buvo cituojama tris kartus (17 proc.). Respondentai paminėjo, kad šio augalo šaknis nuoviro

pavidalu geria viduriuojant. Šis augalas pasižymi rauginių medžiagų gausa, kurios ne tik slopina rūgimą

bei mažina kraujavimą, bet ir gydo opas, kas ir lėmė šio augalo pasirinkimą. Liaudies medicinoje nuo

senų laikų miškinės sidabražolės šakniastiebiais gydė viduriavimą, žarnyno uždegimus ir kita.

Šios augalo rūšies PSO augalų monografijose nepavyko aptikti, todėl nerasta ir su opinio kolito

gydymu susijusių rekomendacijų atitikmenų.

35

3.2.2. Vaistinės augalinės žaliavos ir jų buitiniai paruošimo būdai

4 pav. Vaistinės augalinės žaliavos (citavimų dažnis N=17), proc.)

Paskaičiavus respondentų gautus rezultatus matome, kad dažniausiai naudojamos antžeminės

augalo dalys yra žiedai (žiedynai) (35 proc.).Vaisiai (uogos), žolė ir šaknistiebiai surinko vienodą

rezultatų skaičių (17-18 proc.) respondentų tarpe. Rečiau minimos augalo dalys: lapai ir sėklos (6 proc.).

5 pav. Buitiniai žaliavų paruošimo būdai (citavimų dažnis (N=15), proc.)

Vienas iš populiariausių augalinių žaliavų paruošimo būdų buvo arbata, kuri sudarė 40 proc.

tarp opiniu kolitu sergančių pacientų.

Šakniastiebiai17%

Žiedai, žiedynai35%Vaisiai (uogos)

18%

Sėklos6%

Lapai6%

Žolė18%

Nuoviras33%

Arbata40%

Užpilas20%

Aliejus7%

36

3.2.3. Vaistinių augalų, augalinių žaliavų paruošimo būdų ir kitų papildomų

priemonių naudojimo palyginimas tarp opiniu kolitu ir žarnyno vėžiu

sergančių respondentų

2014 m. LSMU magistrantė L. Nekrašaitė atliko darbą „Onkologinėmis ligomis sergančių

pacientų patirties apie papildomų priemonių, vartojamų greta gydytojo paskirto gydymo, tyrimas“ (1).

Palyginau Nekrašaitės darbe aprašytą žarnyno vėžį su opiniu kolitu, nes opinis kolitas po dešimties metų

gali piktybėti.

Tarp 12 opiniu kolitu sergančių pacientų nustatytos 9 vaistinių augalų rūšys (bendras citavimų

skaičius N=18), iš kurių viena pirmaujančių – vaistinė medetka (Calendula officinalis L.) (34 proc.)

priklausė Asteraceae šeimai .Tarp 5 žarnyno vėžiu (65) sergančių pacientų nustatyta 17 vaistinių augalų

rūšių (bendras citavimų skaičius N=33), iš kurių viena pirmaujančių taip pat buvo vaistinė medetka

(Calendula officinalis L.) (6 proc.) priklausė Asteraceae šeimai.

Vienas iš populiariausių augalinių žaliavų paruošimo būdų buvo arbata, kuri sudarė 40 proc.

tarp opiniu kolitu sergančių pacientų ir 42 proc. tarp žarnyno vėžiu (65) sergančių pacientų.

Palyginus papildomų priemonių naudojimą, nustatyta, kad malda (57 proc.) tarp opiniu kolitu ir (31

proc.) tarp žarnyno vėžiu (65) sergančių pacientų didele persvara lenkia kitas papildomas priemones.

3.2.4. Gyvūninės kilmės medžiagos

Respondentų tarpe buvo paminėtos dvi gyvūninės kilmės medžiagos greta alopatinio gydymo.

Vienas tyrimo dalyvis pasidalino įdomiu receptu, kurį jam patarė pasigaminti ir vartoti liaudyje

vadinama ragana. O receptas buvo toks: išdžiovintą naminio triušio skrandį sumalti ir užpilti spiritu. Po

to pagamintą užpiltinę palaikyti tamsioje vietoje vieną mėnesį ir vartoti po desertinį šaukštą kiekvieną

rytą prieš valgį. Kitas respondentas paminėjo vartojantis skystus žuvų taukus po arbatinį šaukštelį

pavalgius.

Vaistinė sepija (Sepia officinalis L.) viena iš moliuskų priemonių skiriama virškinimo organų

pakenkimui ir uždegimui, miego sutrikimų, depresijos, emocinio pakrikimo (55).

Senojoje literatūroje nurodoma, kad tinka abejingiems, šaltiems, viskuo nusivylusiems

žmonėms (55).Gali būti vartojama šalinant dispepsinius reiškinius, esant lėtiniam žarnų uždegimui (55).

37

3.2.5. Kitų papildomų priemonių vartojimas

6 pav. Kitos respondentų nurodytos papildomos priemonės (citavimų dažnis (N=7) proc.)

Ypatingo dėmesio susilaukė tarp opiniu kolitu sergančių respondentų intervencinės proto –

kūno terapijos (angl. Mind – body therapies) rūšis – malda 4 citavimai (57 proc.), traktuojama kaip

vienas iš gydymosi būdų.

Vienas respondentas buvo gydomas bioenergetiškai virbulių pagalba, kitas gydėsi

homeopatiniais (Nux Vomica Homaccord, Lymphomyosot, Berberis Homaccord) vaistais organizmo

išsivalymui nuo žarnyne besikaupiančių toksinų ir abu surinkę vienodą (17 proc.) rezultatų skaičių. Taip

pat vieną kartą buvo paminėtas maisto papildas (vit. D), kuris surinko 16 proc.

4 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį

Lytis N %

Moteris 4 26,7

Vyras 11 73,3

Viso 15 100,0

Vidutinė pacientų ligos trukmė- 5,3+ 3,2 metai. Dauguma pacientų buvo vyrai -11 (73,3 proc.).

5 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Devyni pacientai priklausė 35-59 metų amžiaus grupei, tuo tarpu kiti 6 - 18-34 metų amžiaus grupei.

Malda57%

Maisto papildai15%

Homeopatiniai preparatai

14%

Bioenergetika14%

Amžiaus grupė metais N %

18-34 6 40,0

35-59 9 60,0

Viso 15 100,0

38

6 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Dauguma pacientų (8 iš 15) buvo įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

7 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal šiuo metu dirbamą darbą

Darbinė veikla N %

Valstybinės įmonės

tarnautojas 3 20,0

Samdomas darbuotojas 8 53,3

Nuosavas verslas 2 13,3

Kita 1 6,7

Nenurodė 1 6,7

Viso 15 100,0

Daugiau nei pusė pacientų dirbo samdomą darbą, nebuvo nė vieno nedirbančio asmens

8 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal tai kas rekomendavo papildomas gydymo priemones

Rekomendavo vartoti papildomas

priemones

N (%)

Artimieji 7 (58,3)

Rado informaciją internete 2 (16,7)

Žolininkas 1 (8,3)

Vaistininkas 1 (8,3)

Spauda 1 ,3)

Viso 12 (100)

Daugumai pacientų ( 58,3 proc.) papildomas priemones patarė vartoti artimieji

(žr. 8 lentelę). Tik pavieniams asmenims – vaistininkas ar žolininkas.

9 lentelė. Respondentų pasiskirdtymas pagal papildomų priemonių dažnį

Papildomų priemonių vartojimo dažnis N (%)

Kasdien 5 (41,7)

1 kartą per sav. 3 (25,0)

1 kartą per mėn. 1 (8,3)

Labai retai 3 (25,0)

Viso 12 (100)

Išsilavinimas N %

Vidurinis 3 20,0

Profesinis

vidurinis 1 6,7

Kolegija 3 20,0

Aukštasis 8 53,3

Viso 15 100,0

39

Penki pacientai (41,7 proc.) papildomas priemones vartojo kasdien, kiti – rečiau (žr. 9 lentelę).

Iš vartojusių papildomas priemones-5 (41,7 proc.) taip pat buvo įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

80 proc. pacientų (12 iš 15) naudojo papildomas, ne akademinės medicinos priemones savo

ligos kontrolei. Visi trys pacientai nenaudoję papildomų priemonių savo ligos gydymui, išskyrus

gydytojo skiriamus vaistus, buvo aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgiję asmenys.

Dauguma pacientų, 9 iš 12 (75 proc.) papildomas priemones naudojo kartu su gydytojo

paskirtais vaistais, 3 (25proc)- jas buvo pradėję vartoti anksčiau už tradicinius vaistus. Pusė pacientų

papildomas priemones vartojo, nes galvojo, kad jos gali veiksmingai papildyti naudojamo tradicinio

gydymo veiksmingumą.

7 pav. Papildomų priemonių įvairovė naudojama OK gydyti (citavimų dažnis (N=27), proc.)

Labiausiai iš šios papildomų priemonių įvairovės išsiskyrė - malda, surinkusi 15 proc., o

triušio skrandis ir žuvų taukai (gyvūninės kilmės) medžiagos surinkusios po 3 proc. tarp OK sergančių

respondentų.

Sidabražolė11%

Malda15%

Ramunėlė11%

Pelynas11%Kmynai

7%Žuvų taukai

3%

Triušio skrandis3%

Vit. D (Maisto papildas)

4%

Mėlynė4%

Medetka11%

Šaltalankio alienus4%

Linų sėmenys4%

Homeopatiniai preparatai

4%

Bioenergetika4%

Pipirmetė4%

40

10 lentelė. Pacientų naudotos papildomos priemonės

Dažniausiai pacientai vartojo sidabražolę, medetką, ramunėles, taip pat - melsdavosi. Kitos

priemonės naudotos pavienių pacientų ( žr. 10 lentelę).

11 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal papildomų priemonių vartojimo priežastis

Mažesnė dalis pacientų (33 proc.) naudojo papildomas priemones nes „norėjo išbandyti viską kas

įmanoma“.(žr. 11 lentelę). Paklausti, ką darytų, jei liga paūmėtų, dauguma pacientų ( 75 proc.) teigė,

kad vartotų, tik gydytojo paskirtus vaistus, 25 proc. – kartu tęstų ir papildomas priemones. Nors

didesnė dalis vartojusių papildomas priemones pacientų (7 iš 12, 58,3 proc.) teigė , kad šis gydymas

neatitinka jų lūkesčių, tačiau vis tik 12 pacientų rekomenduotų papildomas priemones savo

artimiesiems, sergantiems panašia liga.

Pacientų naudotos papildomos priemonės Priemones

naudojusių pacientų

skaičius

Sidabražolės nuoviras 3

Malda 4

Ramunėlių arbatos 3

Pelynas 3

Medetkos 3

Kmynai 2

Pipirmetė 1

Žuvų taukai 1

Triušio skrandis 1

Vitaminas D 1

Mėlynė 1

Šaltalankių aliejus 1

Linų sėmenys 1

Homeopatiniai preparatai 1

Priežastys dėl kurių vartojamos

papildomos priemonės

N (%)

Mano, kad saugesnės, patikimesnės nei

vaistai

1 (8,3)

Nori kontroliuoti ligą pats 1 (8,3)

Mano, kad papildo gydymą vaistais 6 (50,0)

Linkę išbandyti viską kas įmanoma 4 (33,3)

Viso 12 (100)

41

4. IŠVADOS

1. Didžioji dalis (80 proc.) tyrime dalyvavusių opiniu kolitu sergančių pacientų greta gydytojo

paskirto gydymo naudoja papildomas priemones.

2. Tyrimo metu nustatyta, kad opiniu kolitu sergantys respondentai dažniausiai naudoja augalinės

(67 proc.) ir gyvūninės (6 proc.) kilmės medžiagas. Kitos papildomos priemonės - malda ( 15

proc.), maisto papildai ( 4 proc.), homeopatiniai preparatai (4 proc.) bioenergetika (4 proc.).

3. Tyrimo metu nustatytos 9 vaistinių augalų rūšys, kurias greta gydytojo paskyrimo naudoja

opiniu kolitu sergantys respondentai .Populiariausios - vaistinė medetka (Calendula officinalis

L.) (34 proc.), kartusis kietis (Artemisia absinthium L.) ir vaistinė ramunė (Matricaria recutita

L.) – po (33 proc.).

42

5. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Nekrašaitė L. Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų patirties apie papildomų priemonių,

vartojamų greta gydytojo paskirto gydymo, tyrimas. Kaunas; 2014.

2. Burisch J. Crohn‘s diseanse and ulcerative colitis. Occurence ,course and prognosis during the

first year of disease in a European population based inception Cohort. Dan Med. J. 2014

Jan;61(1):B4778.

3. Burisch J, Jess T, Martinato M, Lakatos PL. The burden of inflammatory bowel disease in

Europe. J Crohns Colitis 2013;7:322-337.

4. Lakatos PL. Recent trends in the epidemiology of bowel diseases: up or down? World J

Gastroenterol. 2006 Oct14;12(38):6102-8.

5. Molodecky NA., Soon IS., Rabi DM., Ghali WA., Ferris M., Chernoff G. et al.Increasing

Incidence and Prevalence of the Inflammatory Bowel Diseases With Time, Based on systematic

Review. Gastroenterology 2012;142:46-54.

6. Kornbluth A and Sachar DB (2010) Ulcerative Colitis Practice Guidelines in Adults: American

College of Gastroenterology, Practice Parameters Committee. Am J Gastroenterol 2010;105:501-

523.

7. Langan RC, Gotsch PB, Krafczyk MA and Shillinge DD (2007) Ulcerative Colitis: Diagnosis and

Treatment. Am Fam Phys 2007;76:1323-1330.

8. http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sveikata/zarnyno-ligos-ikalina-tarp-keturiu-sienu-744550/

9. http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sveikata/lietuviu-zarnyno-bakteriju-ivairove-net-15-karto-

didesne-nei-vokieciu-860431/

10. http://www.respublika.lt/lt/naujienos/mokslas/sveikata/lietuva_vejasi_vakarus_uzdegiminiu_zarn

yno_ligu_plitimu/

11. Kondejewski J. M. Virškinamojo trakto sutrikimai. Kišeninis vadovas. HC-HealthComm GmbH,

2016.

12. Spekhorst LM, Visschedijk MC, Alberts R, Festen EA, van der Wouden EJ, Dijksra G. et al.

Performance of the Montreal classification for inflammatory bowel diseases, World J

Gastroenterol. 2014 Nov7;20(41):15374-15381.

13. Baumgart DC and Sandhorn WJ (2007) Inflammatory bowel disease: clinical aspects and

established and evolvingtherapies. Lancet 2007;369:1641-1657.

14. Strakšytė V., Gineikienė I., Kiudelis G., Basevičius A., Puidokaitė E. Uždegiminių žarnyno ligų

diagnostikos naujovės (literatūros apžvalga). Medicinos teorija ir praktika 2013;3:238-244.

http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sveikata/zarnyno-ligos-ikalina-tarp-keturiu-sienu-744550/

http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sveikata/lietuviu-zarnyno-bakteriju-ivairove-net-15-karto-didesne-nei-vokieciu-860431/

http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sveikata/lietuviu-zarnyno-bakteriju-ivairove-net-15-karto-didesne-nei-vokieciu-860431/

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/mokslas/sveikata/lietuva_vejasi_vakarus_uzdegiminiu_zarnyno_ligu_plitimu/

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/mokslas/sveikata/lietuva_vejasi_vakarus_uzdegiminiu_zarnyno_ligu_plitimu/

43

15. Adamonis K., Bierontienė D., Denapienė G., Garalevičius R., Irnius A., Ivanauskas A.,

Jančorienė., Jonaitis L. V., Kiudelis G., Kondrackienė J., Kupčinskas L. Klinikinė

gastroenterologija. Ketvirtoji pataisyta ir papildyta laida. Vilnius; 2010.

16. Harbord M, et al. Third European Evidence- based Consensus on Diagnosis and Management of

Ulcerative Colitis. Part2: Current Management. Journal of Crohn’s and Colitis,2017,769-784.

17. Devlen J, et al. Barriers to Mesalamine Adherence in Patients with Inflammatory Bowel Disease:

A Qualitative Analysis. J Manag Care Pharm. 2014;20(3):309-14.

18. Kane S, et al. Medication nonadherence and the outcomes of patients with quiescent ulcetative

colitis. Am J Med. 2003;114(1):39-43.

19. Flourie B, et al. Randomised clinical trial: once-vs. Twince-daily prolonged release mesalazine

for active ulcerative colitis. Aliment Pharmacol Ther 2013;37:767-775.

20. Petraitytė D., Stankūnas M. Medicinos pliuralizmas ir integruotos medicinos galimybės

Lietuvoje. Medicinos teorija ir praktika 2007;4:461-466.

21. Kalėdienė R. Šiuolaikinės sveikatos vadybos svarba Lietuvos sveikatos sistemos reformos

sėkmei. Medicina. 2004;9(40):891-6.

22. Trimakas R. Smulkūs apsėdimai: esė apie kai kurias šiuolaikinės stabmeldystės formas. Naujasis

židinys – Aidai. 2006;3:96-101.

23. World Health Organization. The role of the pharmacist in self-care and self-medication. Geneva;

1998.

24. Červokienė D. XXI amžiaus Lietuvos žolininkai: kaip įveikti ligas.Vilnius; 2009.

25. Trimakas R. Lietuvių liaudies medicina: etnografiniai ir folkloristiniai aspektai. XIX amžiaus

pabaiga – XX amžiaus pirmoji pusė. Vilnius; 2008.

26. Šimkūnaitė E. Lietuvių liaudies medicinos vaistingieji augalai. Vilnius; 1944.

27. Skardžiuvienė V., Telyčėnas A. Onkologijos raida Lietuvoje iki XX a. Vilnius; 1988.

28. Šimkūnaitė E. Sveiko gyvenimo receptai. Vilnius; 2007. p. 14-19.

29. Ragažinskienė O. Vaistinių augalų enciklopedija. Kaunas; 2005.

30. Trimakas R. Lietuvos kaimo vaistininkystės tradicijos XIX a. pabaigoje XX a. pirmoje pusėje.

Liaudies kultūra 2001;3:18-27.

31. Gaidamavičius P. Liaudies medicinai rinkti programa. Gimtasai kraštas 1939; 2:118-119.

32. Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas. Nr. X – 709.

33. https://www.draugija.info/lt/naujienos/item/48-2016-metu-rugpjucio-13d-rumsiskese-ivyko

34. Maizes V, Rakfel D, Niemiec C: Integrative medicine and patient-centered care.

https://www.draugija.info/lt/naujienos/item/48-2016-metu-rugpjucio-13d-rumsiskese-ivyko

44

IOM Summit on Integrative Medicine and the Health of the Public.

http://www.iom.edu/~/media/Files/Activity%20Files/Quality/IntegrativeMed/Integrative%20Med

icine%20and%20Patient%20Centered%20Care.pdf.

35. Virchow R: Alter und neuer vitalismus. Archiv f pathol Anat u Physiol U f klin Medizin, Bd

1856, 9:3–55.

36. Campbell AW: The art of medicine. Alternative Therapies 2012, 18(4):8–9.

37. Roberti di Sarsina P, Alivia M, Guadagni P: Widening the paradigm in medicine and health:

person centred medicine as common ground of traditional and non conventional medicine. In

Healthcare Overview: New Perspectives. Edited by Costigliola V. Dordrecht: EPMA/Springer,

2012. [Golubnitschaja O (Series Editor): Advances in Predictive, Preventive and Personalised

Medicine]; in press.

38. WHO: Declaration of Alma-Ata International Conference on Primary Health Care, Alma-Ata,

USSR. Geneva: WHO; 1978.

39. Alivia M, Guadagni P, Roberti di Sarsina P: Towards salutogenesis in the development of

personalised and preventive healthcare. EPMA J 2011, 2:381–384.

40. Hood L, Flores M: A personal view on systems medicine and the emergence of proactive P4

medicine: predictive, preventive, personalized and participatory. New Biotechnol 2012, 29:613–

624.

41. Sobradillo P, Pozo F, Agustì A: P4 medicine: the future around the corner.

Archivos de bronchoneumologia 2011, 47(1):35–40.

42. Oxford Dictionary Online. http://oxforddictionaries.com/definition/english/empathy?q=empathy.

43. Venuti G: Il rapporto paziente-medico: la capacità di essere con il paziente [The doctor patient

relationship: the ability to be with the patient]. In Il medico e l’arte della cura [The Doctor and the

Art of Healing]. Edited by Gensabella Furnari M. Soveria Mannelli: Rubbettino; 2005:94.

44. Bellet P, Maloney M: The importance of empathy as an interviewing skill in medicine. JAMA

1991, 266(13):1831–1832.

45. Kolb CL: Modern Clinical Psychiatry. 10th edition. Philadelphia: Saunders;1991.

46. Stein E: On the Problem of Empathy. 3rd edition. Washington: ICS; 1989.

47. Buckman R, Tulsky J, Rodin G: Empathic responses in clinical practice: intuition or tuition.

CMAJ 2011, 183(5):569–571.

48. Neumann M, Bensing J, Mercer S, Ernstman N, Ommen O, Pfaff H: Analysing the nature and

specific effectiveness of clinical empathy: a theoretical overview and contribution towards a

theory–based research agenda. Patient Educ Couns 2009, 74(3):339–346.

49. Roberti di Sarsina P, Ottaviani L, Mella J: Tibetan medicine: a unique heritage of person-centred

medicine. EPMA J 2011, 2:385–389.

http://www.iom.edu/~/media/Files/Activity%20Files/Quality/IntegrativeMed/Integrative%20Medicine%20and%20Patient%20Centered%20Care.pdf

http://www.iom.edu/~/media/Files/Activity%20Files/Quality/IntegrativeMed/Integrative%20Medicine%20and%20Patient%20Centered%20Care.pdf

http://oxforddictionaries.com/definition/english/empathy?q=empathy

45

50. Morandi A, Tosto C, Roberti di Sarsina P, Dalla Libera D: Salutogenesis and Ayurveda:

indications for public health management. EPMA J 2011, 2:459–465.

51. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Šiauliai: Lucilijus; 2007.

52. World Health Organization. WHO monographs on selected medicinal plants Vol.1. Geneva;

1999.


2002.


2009.

55. Svinkūnas V. Homeopatija, Faunos skyrius. Kaunas; 2007.

46

5. PRIEDAI

1. Priedas. Respondentų apklausos anketa

OPINIU KOLITU SERGANČIŲ PACIENTŲ PATIRTIES APIE PAPILDOMŲ

PRIEMONIŲ, VARTOJAMŲ GRETA GYDYTOJO PASKIRTO GYDYMO, TYRIMAS

ANKETA

Gerbiamas respondente,

Esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto

magistrantūros studentė. Atlieku tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti, ar yra naudojamos papildomos

priemonės greta gydytojo paskirto gydymo. Gauti duomenys leis atidžiau pažvelgti į uždegiminės žarnų

ligos taikomą gydymą ir jo tobulinimo tendencijas. Prašau kuo tiksliau atsakyti į pateiktus klausimus. Ši

apklausa anoniminė – Jūsų pateikti duomenys bei atsakymai yra konfidencialūs ir bus naudojami tik

mokslo tiriamiesiems tikslams.

I DALIS

1. Nurodykite savo amžių: □iki 18 m. □18-34 m. □35-59 m. □ 60-75m. □76 ir daugiau

2. Nurodykite savo lytį: □ Vyras □ Moteris

3. Jūsų šeimyninė padėtis: □ištekėjus/vedęs □Netekėjusi/nevedęs □Išsiskyrusi/ęs □Našlys/ė

□Nenoriu nurodyti

4. Jūsų išsilavinimas: □Pradinis □Vidurinis □Spec.Vidurinis □Kolegija □Aukštasis universitetinis

□Aukštasis su moksliniu laipsniu □Nenoriu nurodyti

□Kita___________________________________________________________(Nurodykite)

5. Jūsų dabartinis užsiėmimas: □Valstybinės įmonės tarnautojas □Samdomas darbininkas/ė

□Nuosavas verslas □Bedarbis/ė □Pensininkas/ė □Kita_____________________(Nurodykite)

II DALIS

6. Kokia uždegimine žarnyno liga sergate? □Krono liga □Opiniu kolitu

7. Kiek laiko sergate?_______________________________________________ (Nurodykite)

8. Ar Jūsų giminaičiai sirgo opiniu kolitu? □Taip □Ne

9. Kiek laiko tęsiasi Jūsų gydymas?____________________________________ (Nurodykite)

10. Kokie gydymo metodai Jums buvo taikyti? □Mesalazinas □Steroidiniai hormonai

□Azatioprinas □Biologinė terapija

III DALIS (pagalbinės priemonės suprantamos kaip liaudies medicinos priemonės:

augalinės, gyvulinės, mineralinės kilmės ir kitokios)

47

11. Ar naudojate papildomas priemones, greta gydytojo paskirto gydymo? □Vartoju □Vartojau

anksčiau, tačiau dabar nebevartoju □Nesu girdėjęs/usi apie papildomas priemones opinio kolito

gydymui □Nevartoju,

nes__________________________________________________________________________

____________________________________________________________(Nurodykite)

11.1 Nurodykite, kokias papildomas priemones vartojate (sudėtis, pagaminimas, po kiek ir kaip

vartoti)___________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

_______________________________________________________

12. Jeigu naudojate, kas Jums rekomendavo šias priemones? □Gydytojas □Vaistininkas □Artimieji,

draugai □Kaimynai □Spauda □Internetas □Žolininkas/ė □Kita______________

_______________________________________________________________(Nurodykite)

13. Jeigu naudojate, nurodykite, kaip dažnai naudojate: □Kasdien □Kartą per savaitę □Kartą per

mėnesį □Labai retai □Kita__________________________________________ (Nurodykite)

14. Kuris sakinys teisingai apibūdina Jūsų pasirinktų priemonių naudojimą ir gydytojo paskirto

gydymo taikymą?

(A) Jūs pradėjote vartoti pasirinktas priemones po to, kai baigėte gydymą pagal gydytojo

nurodymus.□

(B) Jūs vartojote pasirinktas priemones jau anksčiau, prieš pradedant laikytis gydytojo

nurodymų.□

(C) Jūs vienu metu vartojote pasirinktas priemones ir gydėtės pagal gydytojo nurodymus.□

15. Kaip galvojate elgtis toliau tuo atveju, jeigu Jūsų sveikatos būklė pablogėtų?

(A) Naudosiu pasirinktas priemones ir laikysiuosi gydytojo nurodymų.□

(B) Naudosiu tik pasirinktas priemones.□

(C) Laikysiuosi tik gydytojo nurodymų.□

16. Kodėl nusprendėte naudoti papildomas priemones? (galite nurodyti kelias priežastis)

(A) Manote, kad medicininis gydymas yra mažiau veiksmingas/neveiksmingas.□

(B) Manote, kad medicininis gydymas yra kenksmingas.□

(C) Manote, kad Jūsų pasirinktos priemonės yra saugesnės ir patikimesnės.□

(D) Dėl savų įsitikinimų Jūs norite kontroliuoti savo gydymą pats.□

(E) Manote, kad tai papildo medicininį gydymą.□

48

(F) Jūs esate linkęs išbandyti viską, kas tik įmanoma.□

(G) Kita:________________________________________________________(Nurodykite)

17. Ar pastebėjote kokių nors nepageidaujamų reiškinių, vartodami pasirinktas priemones?

□Taip___________________________________________________________________

_______________________________________________________________________(Nurodyki

te)□Ne

18. Ar rezultatai, vartojant papildomas priemones, atitinka Jūsų lūkesčius? □Taip □Ne

19. Ar rekomenduotumėte jas kitiems asmenims, susiduriantiems su ta pačia problema?

□Taip □Ne

NUOŠIRDŽIAI JUMS DĖKOJU UŽ JŪSŲ MAN SKIRTĄ LAIKĄ

49

2 Priedas. Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą

50

3 Priedas. Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą

OPINIU KOLITU SERGANČIŲ PACIENTŲ PATIRTIES APIE …

Documents

Transcript of OPINIU KOLITU SERGANČIŲ PACIENTŲ PATIRTIES APIE …