NVO skaidrumas virselis1 - Transparency · ko nesugebi ir turi nuo kaþko pradºti. Faktinº...

UDK 343.35Nv51

ISBN 978-9955-790-10-5

© �Transparency International�Lietuvos skyrius, 2008

© Leidykla �Eugrimas�, 2008

Knygos rengimà finansiðkai rëmë Baltijos-Amerikos partnerystës programa.Uþ turiná atsako tik �Transparency International� Lietuvos skyrius.

Ði knyga nebûtinai atspindi Baltijos-Amerikos partnerystës programosar �Transparency International� Lietuvos skyriaus pozicijas.

S u d a r y t o j a s Sergej Muravjov

V e r t ë j a Ugnë Vitkutë

D a i l i n i n k ë Agnë KlimaðauskaitëD i z a i n e r ë Nijolë Juozapaitienë

TURINYS

PRATARMË ................................................................................................................. 7

P I R M A S S K Y R I U S

Jolanta AleknevièienëSKAIDRUMAS IR KORUPCIJA LIETUVOS NEVYRIAUSYBINIØORGANIZACIJØ ATSTOVØ AKIMIS ............................................................ 11

Sergej MuravjovKODËL KALBAME APIE NVO ATSKAITINGUMÀ? .................................. 23

Vaidotas IlgiusLIETUVOS NEVYRIAUSYBINIØ ORGANIZACIJØ SEKTORIUS:RAIDOS PAMOKOS IR ATEITIES PERSPEKTYVOS ................................... 32

Birutë JatautaitëAPIE NVO SKAIDRUMÀ IÐ FONDO PATIRTIES ....................................... 49

Neda LeonavièiûtëNVO VEIKLOS SKAIDRUMO REIKÐMË TARPTAUTINIØ RËMËJØAKIMIS ................................................................................................................ 57

Jolita UmbrasienëBENDRUOMENINIØ REGIONINIØ ORGANIZACIJØ STIPRINIMAS:SKAIDRUMO, ATSKAITINGUMO IR KOLEKTYVINIO MOKYMOSIPOREIKIS ............................................................................................................. 61

Ronald Gijsbertsen, Joseph Wilde-RamsingVALDYMO PILIETINËS VISUOMENËS KONTEKSTE(DE)KONSTRUKCIJA ........................................................................................ 67

TURINYS6

A N T R A S S K Y R I U S

TARPTAUTINIØ NEVYRIAUSYBINIØ ORGANIZACIJØATSKAITINGUMO CHARTIJA ....................................................................... 89

Pasaulinë nevyriausybiniø organizacijø asociacijaNVO ETIKOS IR ELGESIO KODEKSAS ........................................................ 98

ESTIJOS NE PELNO SIEKIANÈIØ ORGANIZACIJØ ETIKOSKODEKSAS ....................................................................................................... 128

�Transparency International�VERSLO PRINCIPAI PRIEÐ PAPIRKINËJIMÀ.LEIDINYS SMULKIOMS ÁMONËMS ............................................................ 131

TURINYS 7

PRATARMË

Kodël �NVO skaidrumo pradþiamokslis�? Ar tai reið-kia, kad po beveik du deðimtmeèius trunkanèios veiklos Lietuvos ne-vyriausybinës organizacijos turi gráþti prie uþmirðtos �klasës lentos�?Deja, tenka pripaþinti, kad mûsø ðalies visuomeninës organizacijosturi neatliktø namø darbø. Nuo pat Nepriklausomybës atkûrimo josturëjo puikiø galimybiø kurtis, plëstis, gilinti savo þinias. Pilietiniøorganizacijø atstovai galëjo mëgautis iðskirtiniu dëmësiu tarptautinësbendruomenës, kurios parama Lietuvos pilietinës visuomenës plëtraisuteikë NVO puikiø augimo ir lavinimo galimybiø. Atrodo, palygintilengvai prieinami uþsienio fondø ir valstybiø pinigai turëjo paruoðtiderlingà dirvà efektyviam ir vaisingam Lietuvos nevyriausybiniø or-ganizacijø darbui dalyvaujant valstybës vieðajame gyvenime, skatinantaktyvesná pilieèiø ásitraukimà á bendruomeninæ veiklà. Ðaliai skæstantbesikartojanèiuose valdþios ir verslo atstovø skandaluose, visuomeni-nës organizacijos turëjo tapti sektinais atskaitingumo ir skaidrumo pa-vyzdþiais, skatinanèiais demokratijos procesø kûrimàsi nuo apaèios.Taèiau 2007 metais matome kitokius rezultatus.

Lietuvos pilietinë visuomenë yra silpna. Lietuvos gyventojai � vienipasyviausiø Europoje pagal ásitraukimà á visuomeninæ veiklà. Daugu-ma Lietuvos nevyriausybiniø organizacijø � keliø þmoniø maþo biu-dþeto ástaigos, neturinèios stipriø nariø tinklø, aiðkios veiklos vizijos,vos suvedanèios galus. Ástojus á Europos Sàjungà ir pasitraukus dau-gumai tarptautiniø rëmëjø, NVO yra priverstos gráþti prie lëðø telkimopradmenø � jos turi pradëti galvoti apie nariø pritraukimà ir narystësmokesèius, dialogo su verslu uþmezgimà, verslo paramos uþtikrinimà.Norëdamos veiksmingai atstovauti vieðajam interesui, visuomeninës or-ganizacijos privalo kurti efektyvesnes valdymo ir veiklos atskaitomybës

struktûras. Iki ðiol tam nebuvo skiriama reikiamo dëmesio. Þenkli Lie-tuvos gyventojø ir verslo atstovø dalis nepasitiki nevyriausybinëmis or-ganizacijomis, laiko jas korumpuotomis. Tai reiðkia, kad NVO kaþkà da-ro ne taip. Galbût visuomeniniø organizacijø atstovai pernelyg didelæsvarbà skiria geros reputacijos NVO lyderiø turëjimui? Galbût reikëtøpradëti ne nuo �iðorës�, o �vidaus� ir skirti daugiau dëmesio visuome-nës ir nariø informavimui apie organizacijø projektinæ bei finansinæ veik-là? Gal, ádiegusios efektyvesnius organizacijos valdymo mechanizmus,skyrusios daugiau dëmesio savo veiklos pagrástumui ir pagerinusios sa-vo reputacijà, nevyriausybinës organizacijos galës lengviau atstovautivieðajam interesui?

Ði knyga skirta jau veikianèioms ir tik pradedanèiosioms nevyriau-sybinëms organizacijoms bei visiems, besidomintiems visuomenineveikla. Jos tikslas � pristatyti susiklosèiusià NVO atskaitomybës situa-cijà Lietuvoje ir pasiûlyti sprendimus, kaip jà pagerinti. Knygoje pa-teiktais analiziø, apþvalgø ir gerosios praktikos pavyzdþiais siekiamapadëti Lietuvos pilietinës visuomenës atstovams geriau suvokti skaid-rumo ir atskaitingumo reikalavimø prigimtá, pasidalyti pasaulio ir vie-tos patirtimi, ágyvendinant ðiuos siekius kasdieniame darbe. Knygosantrà dalá sudaro tarptautiniø ir nacionaliniø organizacijø parengtosgairës, kurios galëtø tapti atspirties taðku, kuriant nevyriausybinës or-ganizacijos vidaus valdymo ir atskaitingumo struktûras.

Sergej Muravjov�Transparency International� Lietuvos skyriaus projektø vadovas

P I R M A SS K Y R I U S

SKAIDRUMAS IR KORUPCIJA LIETUVOSNEVYRIAUSYBINIØ ORGANIZACIJØATSTOVØ AKIMIS

Jolanta AleknevièienëSocialiniø mokslø daktarë,�Transparency International� Lietuvos skyriaus projektø vadovë

Korupcijos apibrëþtis �piktnaudþiavimas visuomenëspatikëta galia siekiant asmeninës naudos�1 ápareigoja kalbëti apie skaid-rumo problemas ne tik vieðajame ar privaèiame, bet ir nevyriausybinia-me sektoriuje. Reikalaudami valstybës tarnautojø, pareigûnø ir versloatstovø atskaitomybës bei skaidrumo, nevyriausybininkai savo veiklàtaip pat turëtø grásti skaidrumo, vieðumo bei atsakingumo visuomeneiprincipais. Á klausimus, kaip Lietuvos nevyriausybinës organizacijos (to-liau � NVO) supranta skaidrumà, ar yra pasirengusios puoselëti skaid-rumo vertybes ir kiek jos yra svarbios NVO veikloje ðiandien, atsakysi-me paèiø Lietuvos nevyriausybininkø lûpomis.

NVO skaidrumas:kas tai ir koks jis ámanomas ðiandien?

Lietuvoje nëra vieningo suvokimo ar apibrëþties, ko-kia NVO yra skaidri. Todël tikslingiausia yra paklausti2 nevyriausy-biniø organizacijø3 atstovø, kurie dalykai yra svarbûs organizacijos

1 Tai tarptautinës antikorupcinës nevyriausybinës organizacijos �Transparen-cy International� pasaulyje plaèiai vartojamas korupcijos reiðkinio apibrëþimas.Pope, Jeremy. 2000. TI Source Book. Confronting Corruption: The Elements of a Natio-nal Integrity System. Germany: Transparency International.

2 2007 m. rugsëjo�lapkrièio mën. buvo atlikta 605 Lietuvos nevyriausybiniøorganizacijø apklausa. Tyrimo instrumentà sukûrë �Transparency International�Lietuvos skyrius, apklausà atliko TNS Gallup. Tyrimà inicijavo ir finansiðkai rëmëBaltijos�Amerikos partnerystës programa.

3 Tyrimo metu nevyriausybinëmis organizacijomis buvo laikomos tos vieðo-sios ástaigos, labdaros bei paramos fondai ir asociacijos, kurios teigë vykdanèiosvisuomeninæ veiklà arba esanèios neformalios grupës ar bûreliai. Visà tyrimà ga-lima rasti internete adresu www.transparency.lt

P I R M A S S K Y R I U S12

skaidrumui uþtikrinti. Sàraðas, kurá sudarë Lietuvos NVO sektoriaus eks-pertai ir patys nevyriausybininkai, apima organizacijos valdymo, at-skaitomybës bei informacijos sklaidos aspektus (þr. 1 pav.). Tyrimo duo-menys rodo, kad visi iðvardyti dalykai nevyriausybiniø organizacijøatstovø yra vertinami kaip labai svarbûs arba svarbûs. Taèiau akivaiz-du, kad NVO itin sureikðmina lyderio, kaip skaidrumo uþtikrintojo,vaidmená organizacijoje. Tai, kad NVO skaidrumui uþtikrinti yra la-bai svarbu ir svarbu turëti geros reputacijos lyderiø, tvirtina absoliutidauguma (98 proc.) Lietuvos nevyriausybininkø. Taip pat skaidrumuiuþtikrinti yra labai svarbu ir svarbu turëti daugiau nei vienà finansa-vimo ðaltiná (92 proc.) bei vieðai skelbti informacijà apie vykdomà lo-bizmà, t. y. visas pastangas daryti átakà valdþios institucijoms, kad bû-tø keièiami, priimami ar nepriimami teisës aktai (89 proc.). Reikia at-kreipti dëmesá, kad informacijos apie organizacijos finansus, rëmëjus,asmenø pajamas bei valdybos sprendimus skelbimas daliai NVO nëraitin svarbus: apie treèdalis apklaustø nevyriausybininkø (33 proc.) ma-

1 pav. NVO skaidrumui uþtikrinti svarbûs veiksniai. 2007 m. N = 605.�Transparency International� Lietuvos skyrius / TNS Gallup

SKAIDRUMAS IR KORUPCIJA LIETUVOS NVO ATSTOVØ AKIMIS 13

no, kad vieðai skelbti valdymo organø sprendimus yra nesvarbu ir la-bai nesvarbu, atitinkamai apie ketvirtadalis (28 proc.) � vieðai skelbtiinformacijà apie visas gautas lëðas ir kitas vertybes, o penktadalis (po22 proc.) � didþiausias pajamas ið organizacijos gaunantiems asme-nims vieðai deklaruoti pajamas ir interesus bei vieðai skelbti informa-cijà apie visus rëmëjus yra nesvarbu ir labai nesvarbu.

Kyla klausimas, ar Lietuvos NVO yra pajëgios ðiandien dirbti skaid-riai? Anot fokusuotø diskusijø tyrimo dalyviø4, ðiuo metu ámanomastik labai elementarus NVO veiklos, interesø ar finansø skaidrumas. Ne-vyriausybininkø manymu, yra svarbu informuoti visuomenæ ir savo or-ganizacijos narius apie tai, ko organizacija siekia, kà veikia, kaip gy-vena. Tokio skaidrumo árodymais gali tarnauti organizacijø veiklos ata-skaitos. Kai kurios organizacijos pritaria ir posëdþiø protokolø skelbi-mui internete. Taèiau vieðumas, anot nevyriausybininkø, ne visada galibûti pozityvus ir sveikintinas. Regioniniø NVO, daþniau nei naciona-liniu ar tarptautininiu lygiu veikianèiø organizacijø, atstovai vieðumàsuvokia kaip sunkiai ágyvendinamà ir nesvarbø arba net prilygina bai-mei: �noriu pasakyti, kodël yra neskelbiami tokie statistiniai pyragai (infor-macija apie organizacijos finansus � aut. past.): manoma, kad ir prieðaipasiþiûrës. Kiti pasiþiûri ir supranta, kodël organizacija yra tokia turtinga.Yra baimë. Visuomenës nuomonës baimë. Bet yra ir kitø prieþasèiø. Jeigu yranauja organizacija, tada sunku gauti finansavimà projektui. Atrodo, kad nie-ko nesugebi ir turi nuo kaþko pradëti. Faktinë informacija, kad organizacijosapyvarta yra 400 Lt, neprideda organizacijai galimybiø.�

Ir galiausiai, ar Lietuvos NVO yra skaidrios? Anot daugumos nevy-riausybininkø (67 proc.), Lietuvos NVO yra skaidrios. Kolegø skaid-rumu abejojo ir teigë, kad Lietuvos NVO yra neskaidrios, ðiek tiek ma-þiau nei treèdalis (27 proc.) nevyriausybininkø. Radikaliø atsakymø,kad NVO yra visiðkai skaidrios arba visiðkai neskaidrios, buvo po1 proc. Neturinèiø nuomonës ðiuo klausimu � 5 proc. Taigi ðie duo-menys rodo, kad dauguma Lietuvos NVO suvokiamos kaip skaidrios,taèiau visgi apie treèdalis nevyriausybininkø yra pakankamai kritiðkikolegø atþvilgiu ir yra linkæ abejoti jø skaidrumu (þr. 2 pav.).

4 �Transparency International� Lietuvos skyrius atliko dvi fokusuotas disku-sijas su nacionaliniu lygiu ir regioniniu lygiu veikianèiø nevyriausybiniø organiza-cijø atstovais.


Apklausos dalyviams buvo pateiktas ekspertø sudarytas devynioli-kos Lietuvos NVO sàraðas ir papraðyta ávertinti, ar labai skaidri, skaid-ri, neskaidri ar labai neskaidri yra kiekviena ið jø. Paaiðkëjo, kad visosNVO, su kuriomis apklausos dalyviai turëjo reikalø, daugiau ar maþiauyra laikomos skaidriomis (þr. 1 priedà). Skaidriausiomis ið pateiktø NVOsàraðo ávertinti Pilietinës visuomenës institutas ir �Transparency Inter-national� Lietuvos skyrius (keturiø balø skalëje � po 3,2) bei Pilietiniøiniciatyvø centras ir Moterø informacijos centras (keturiø balø skalëje �po 3,1). Reikia atkreipti dëmesá á tai, kad pakankamai daug responden-tø neþinojo, kaip ávertinti konkreèios NVO, su kuria turëjo reikalø, skaid-rumà. Tyrimo dalyviams sunkiausiai sekësi ávertinti Nacionaliná skurdomaþinimo organizacijø tinklà, Lietuvos pensininkø sàjungà �Boèiai�,Lietuvos þaliøjø judëjimà ir NVO vaikams konfederacijà. To paties skaid-rumo vardan reikia atkreipti dëmesá, kad tyrimo koordinatorius ir tyrimoinstrumento kûrëjas �Transparency International� Lietuvos skyrius ty-rimo ataskaitoje pristatomas kaip labai skaidri organizacija. Átartina? Ne,nes tokià nuomonæ iðsakë tyrimo dalyviai, susidûræ su ðia organizacija.Be to, skaidrumo skatinimas ir kitos antikorupcinës iniciatyvos yra ðiosorganizacijos misija. Átarimai gali kilti tik ðios organizacijos veiklos kri-tikams, kurie neturi pakankamai laiko ar gebëjimø ásigilinti á tyrimo me-todologijà bei patikslinti informacijà pateikiant klausimø.

Ar reikia skaidrumo nevyriausybiniø organizacijø atstovams? Pavyz-dþiui, kai kuriø regioniniø NVO nuomone, �provincijoje skaidrumas yraneaktualus�, nes organizacijos yra nedidelës ir silpnos, todël bet kokiekiti reikalavimai jas dar labiau silpnina. Be to, anot kai kuriø foku-suotø diskusijø dalyviø, NVO jau savaime yra dorybë, sukurta vieða-jam interesui ginti. Taèiau yra ir kita nuomonë. Tarptautiniø NVO pa-

2 pav. Suvokimo apie NVO skaidrumà vertinimas. 2007 m. N = 605.�Transparency International� Lietuvos skyrius / TNS Gallup


daliniø Lietuvoje ir kitø nacionaliniu lygiu veikianèiø NVO atstovaiteigia, kad NVO skaidrumas yra aktualus dël to, kad, reikalaudamiskaidrumo ið kitø, nevyriausybininkai turi rodyti savo skaidrumà. NVOveiklà galima vadinti lobizmu, todël skaidrumas yra labai svarbus no-rint suprasti, kokiems interesams NVO atstovauja, ko siekia ir kas jasfinansuoja. Ðá teiginá patvirtino ir NVO apklausos dalyviai. Ir galiau-siai neskaidrumas skatina nepasitikëjimo kultûrà visuomenëje, teigianevyriausybininkai.

NVO neskaidrumas ir korupcijos apraiðkos?

Kas lemia NVO neskaidrumà? Atsakydami á ðá klausimànevyriausybininkai visø pirma linkæ atsakomybæ perkelti iðoriniamsveiksniams: silpnai Lietuvos pilietinei visuomenei ir neskaidriems ry-ðiams ávairiose (arba daugelyje) Lietuvos institucijø bei organizacijø.Tai, kad ðie veiksniai visada arba daþnai lemia NVO neskaidrumà, tei-gë po 72�73 proc. apklausos dalyviø. Taèiau daugiau nei pusë visøapklaustøjø paminëjo, kad nevyriausybiniø organizacijø profesinës eti-kos reikalavimø nepaisymas niekada (5 proc.) ir retai (49 proc.) lemiaðiø organizacijø neskaidrumà (þr. 3 pav.). Kritinis þvilgsnis á LietuvosNVO veiklà verèia suabejoti, ar dauguma jø aiðkiai formuluoja savoprofesinius reikalavimus, o dar svarbiau � kiek juos ágyvendina?

Kalbëdami apie neskaidumà neiðvengiamai artëjame prie korupcijostemos. Nevyriausybininkai korupcijà nevyriausybinëse organizacijosesupranta gana siaurai ir sieja jà su kyðio ëmimu ar davimu (13 proc.),asmeninës naudos siekimu, ignoruojant vieðuosius interesus (13 proc.),ir sukèiavimu bei dokumentø klastojimu (13 proc.). Keista, jog ðiek tiekdaugiau nei treèdalis negalëjo pasakyti, kaip jie supranta korupcijà ne-vyriausybinëse organizacijose (32 proc.).

Iðsakydami nuomonæ apie ávairiø institucijø korumpuotumà, ne-vyriausybininkai nacionalinæ ir vietos valdþias bei þiniasklaidà áver-tino kaip labiau korumpuotas institucijas nei religinës organizacijos,pilietinës nevyriausybinës organizacijos ir profesinës sàjungos. Taigiapie penktadalis nevyriausybininkø suvokia NVO kaip korumpuotas(19 proc.) arba labai korumpuotas (1 proc.). Pavyzdþiui, verslininkønuomonë ðiuo klausimu yra gerokai kritiðkesnë. Kad nevyriausybinës


organizacijos gali bûti korumpuotos, teigia daugiau nei treèdalis Lie-tuvos stambiojo ir vidutinio verslo ámoniø atstovø (31 proc. � NVO galibûti korumpuotos, 5 proc. � NVO gali bûti labai korumpuotos). Paly-ginimui reikia pasakyti, kad absoliuti dauguma verslininkø (94 proc.)mano, kad valdþia gali bûti korumpuota ir 79 proc. � kad þiniasklai-da gali bûti korumpuota5. Þvilgtelëjæ á Lietuvos gyventojø poþiûrá á NVOkorumpuotumà, randame, kad daugiau nei pusë visø gyventojø suvo-kia NVO kaip korumpuotas (47 proc.) ir labai korumpuotas (7 proc.).Vëlgi palyginimui � Seimo, teisësaugos institucijø, politiniø partijø, teis-mø ir Vyriausybës korumpuotumo suvokimas tarp Lietuvos gyventojøyra beveik dvigubai didesnis6. Matome, kad korupcijà nevyriausybinia-

3 pav. NVO neskaidrumà lemiantys veiksniai. �TransparencyInternational� Lietuvos skyrius / TNS Gallup (procentai skaièiuoti

nuo nemananèiø, kad NVO skaidrios, n=194)

5 �Transparency International� Lietuvos skyrius, �Skaidresnës þiniasklaidoslink�. 2007 m. balandþio�geguþës mën. buvo atlikta Lietuvos ámoniø vadovø iratstovø apklausa. Ið viso apklausti 502 ámoniø, kuriose dirba 10 ir daugiau dar-buotojø, vadovai ir atstovai. Apklausà atliko rinkos analizës ir tyrimø grupë RAIT.

6 LR specialiøjø tyrimø tarnyba, �Transparency International� Lietuvos sky-rius, TNS Gallup, �Lietuvos korupcijos þemëlapis 2007�. 2007 m. lapkrièio mën.buvo atlikta 1000 Lietuvos gyventojø ir 500 ámoniø vadovø apklausa.


me sektoriuje skirtingai suvokia skirtingos Lietuvos visuomenës gru-pës. Toks suvokimas yra susijæs su informacijos ðaltiniais, kuriais nau-dojasi ir pasitiki ðios grupës bei organizacijos, ar asmenine patirtimi,t. y. reikalø turëjimu ar neturëjimu su NVO. Suprantama, kad tokie ver-slo atstovø, gyventojø ir net paèiø nevyriausybininkø atsakymai á klau-simà, kiek kiekviena ið institucijø, o tarp jø ir NVO, gali bûti korum-puotos, atskleidþia nevyriausybiniø organizacijø ávaizdá visuomenëje,o ne korupcijos lygá jose.

Akivaizdu, kad ðiandien NVO suvokiamos kaip maþiausiai korum-puotos tarp Seimo, teisësaugos institucijø, politiniø partijø, teismø, Vy-riausybës, savivaldybiø, apskrièiø ir þiniasklaidos. Taèiau negalima sa-kyti, kad NVO ávaizdis visuomenëjë yra puikus skaidrumo poþiûriu.NVO atstovø manymu, didesnis pilieèiø ásitraukimas á NVO veiklà pra-skaidrintø ðá sektoriø. Taèiau 2005-øjø Lietuvos visuomenës vertybiøtyrimo duomenys rodo, kad tik 20 proc. Lietuvos gyventojø teigë pri-klausantys bent vienai visuomeninei organizacijai ar judëjimui7. Pilie-èiø visuomeninis aktyvumas ir nevyriausybininkø lûkesèiai dël NVOskaidrumo didinimo gerokai skiriasi. Be to, galima pridurti, kad tik 15proc. Lietuvos gyventojø norëtø dalyvauti kokioje nors antikorupcinë-je veikloje8. Tad ypatingai tikëtis, kad aktyvus pilieèiø dalyvavimas pra-skaidrins nevyriausybiná sektoriø, kol kas nederëtø.

Ar pasitaiko korupcinio pobûdþio ar neskaidriø situacijø nevyriausybi-niame sektoriuje? Ið pateiktø situacijø (þr. 4 pav.) daþniausiai (daþnaiarba visada), anot nevyriausybininkø, Lietuvos NVO atsiduria padë-tyje, kai valstybës ar savivaldybës rengiamame konkurse nëra numa-tyta aiðkiø NVO rëmimo kriterijø (40 proc.). Dëmesá patraukia neofi-cialiø mokëjimø situacijos tarp nevyriausybininkø. Ðiek tiek daugiaunei penktadalis (22 proc.) NVO atstovø teigia, kad Lietuvos NVO daþ-nai arba visada neoficialiai atsilygina paslaugomis, dovanomis ar pi-nigais siekiant sau palankiø paramos skyrimo konkursø rezultatø, taippat ir palankiø paslaugø pirkimo konkursø rezultatø. Palyginimui ga-lima pasakyti, kad 25 proc. verslininkø teko girdëti, jog jø kolegos ne-

7 Þiliukaitë R. 2006. Kà renkamës � laisvæ telktis ar likti nuoðalyje? Kn. Neat-rasta galia. Lietuvos pilietinës visuomenës þemëlapis. Pilietinës visuomenës institutas.Versus Aureus.

8 LR specialiøjø tyrimø tarnyba, �Transparency International� Lietuvos sky-rius, TNS Gallup, �Lietuvos korupcijos þemëlapis 2007�.


oficialiai mokëjo ar kitaip atsilygino uþ garantijas laimëti vieðuosiuspirkimus9. Neoficialus atlygis tarp nevyriausybininkø daþnas (16 proc.)arba labai daþnas (1 proc.) ir þiniasklaidai uþ palankø veiklos nuðvie-timà. Nors tarp verslininkø tokie neoficialûs atlygiai þiniasklaidai ga-li bûti gerokai didesni: per 49 proc. su savaitiniais þurnalais susidû-rusiø verslininkø teigia, kad jiems buvo leista suprasti, jog uþ reklamà

4 pav. NVO vertinimas pagal neskaidrias situacijas. N = 605.�Transparency International� Lietuvos skyrius / TNS Gallup

9 �Transparency International� Lietuvos skyrius, �Vieðøjø pirkimø skaidrumotyrimas�. 2005 m. spalio�lapkrièio mën. apklausti 554 Lietuvoje registruotø ir vei-kianèiø ámoniø atstovai, 2004�2005 m. dalyvavæ vieðøjø pirkimø konkursuose.Apklausà atliko rinkos analizës ir tyrimø grupë RAIT.


tos þiniasklaidos priemonës þurnalistai parengs ir palankià publika-cijà apie jø ámonæ. Tokià uþuominà teigia supratæ 36 proc. susidûru-siøjø su regionine TV ir beveik 35 proc. � su visoje ðalyje platinamanacionaline spauda10.

Pabaigai: tad kiek skaidrios yra Lietuvosnevyriausybinës organizacijos ðiandien?

Atsakymas á klausimà, kiek skaidrios yra Lietuvos nevy-riausybinës organizacijos ðiandien, kol kas negali bûti vienas ar tiesmukas.Kaip jau buvo minëta, Lietuvos nevyriausybiná sektoriø skirtingos vi-suomenës grupës laiko þenkliai skaidresniu nei valdþià, verslà ar þi-niasklaidà Lietuvoje. Paèiø nevyriausybininkø nuostatos skaidrumo at-þvilgiu yra akivaizdþios: jie kritiðkai ir absoliuèiai nepalankiai vertinaneoficialius atlygius, neekonomiðkai naudojamas projektui gautas lëðas,valstybës paramos gavimà be konkurso ir kt. Neoficialiø mokëjimø ten-dencijos tarp NVO yra maþesnës nei verslo sektoriuje ar tarp Lietuvosgyventojø. Nepaisant to, nemaþa dalis nevyriausybininkø pakankamaikritiðkai vertina Lietuvos NVO skaidrumà ir tai yra puiki erdvë dides-niems pokyèiams. Lietuvos NVO skaidrumo tyrimo rezultatai rodo, kadðiuo metu nevyriausybinës organizacijos turi daug kitø problemø, ku-rios uþgoþia ir yra svarbesnës joms nei skaidrumo klausimai. Todël, de-ja, tokie skaidrumo pratimai, kaip visuomenës ir organizacijos nariø,darbuotojø ar dalininkø informavimas apie NVO finansus, rëmëjus irveiklà, nëra kol kas itin paklausûs tarp Lietuvos nevyriausybininkø.

Kà daryti, kad skaidrumo Lietuvosnevyriausybiniame sektoriuje bûtø daugiau?

Pirma, reikia aiðkiai apibrëþti, kas yra nevyriausybinëorganizacija, vykdanti visuomeninæ veiklà, arba kas yra pilietinë nevy-riausybinë organizacija, ir suskaièiuoti tokias NVO. Rengiantis vykdyti

10 �Transparency International� Lietuvos skyrius, �Skaidresnës þiniasklaidoslink�, 2007.


nevyriausybiniø organizacijø apklausà paaiðkëjo, kad skirtingi ðaltiniainurodo skirtingà NVO skaièiø, kuris svyruoja nuo 400011 veikianèiø iki16 000 registruotø organizacijø12. Elementarios statistikos gavimo sudë-tingumas ar komplikuotas priëjimas apsunkina arba net daro neámano-ma tolesnæ ðio sektoriaus analizæ.

Antra, yra svarbu nevyriausybinëms organizacijoms iðspræsti svar-biausias problemas. Didþiausia problema ið tyrime pateiktø problemøsàraðo daugumai NVO yra pinigø gavimas. Daugiau nei pusei visø ap-klaustø organizacijø (61 proc.) yra sudëtinga gauti pinigø veiklai vyk-dyti. Taip pat viena daþnesniø problemø yra kvalifikuotø darbuotojøpritraukimas � tai didþiausia problema treèdaliui apklaustø organiza-cijø. Be to, yra sunku tinkamai vesti finansinæ apskaità (9 proc.), ne-veiklûs yra valdymo organai (8 proc.) ir kt. Tik 18 proc. NVO atstovøteigia, kad jø organizacija nepatiria dideliø problemø (þr. 2 priedà).

Treèia, ágyvendinti skaidrumo uþtikrinimo priemones, kurias laikoefektyviomis paèios nevyriausybinës organizacijos. Priemonës, kurios ga-li bûti iðskirtos kaip efektyviausios, � didesnis pilieèiø ásitraukimas áNVO veiklà ir didesnë valstybës finansinë parama (atitinkamai 58 ir 56proc. respondentø mano, kad ðios priemonës yra labai efektyvios). Taippat efektyviomis laikomos NVO vadybos gerinimas, veiklà reglamentuo-janèiø ástatymø tobulinimas, organizacijos priimtø elgesio standartø lai-kymasis, rëmëjø vieðinimas, mokymø apie NVO skaidrumà organizavi-mas, organizacijos veiklos ir finansø vieðinimas ir kt. (þr. 3 priedà).

Ketvirta, vykdyti nevyriausybiniø organizacijø veiklos vertinimà,stebësenà bei dalyvauti informaciniuose seminaruose arba mokymuo-se apie NVO profesinæ etikà ir skaidrumà. Skaidrumà patikrinti padë-tø diagnostiniai sociologiniai ir kriminologiniai NVO veiklos bei skaid-rumo tyrimai. Kai kuriuos tyrimø metodus � diskusijø grupes, inter-viu, pokalbius, darbuotojø apklausas � organizacijos nesunkiai gali at-likti pasitelkusios vienà ar kelis specialistus arba net savarankiðkai.Diagnostiniai tyrimai ir profesinës etikos ar skaidrumo mokymai yratinkamas NVO antikorupcinio ðvietimo árankis.

11 UAB �Creditreform Lietuva� informacija. Vieðosios ástaigos, labdaros beiparamos fondai ir asociacijos, kurios 2006 m. vykdë veiklà, t. y. kuriø metinë apy-varta buvo bent 1 litas.

12 Þiliukaitë R. 2006. Kà renkamës � laisvæ telktis ar likti nuoðalyje? Kn. Neat-rasta galia. Lietuvos pilietinës visuomenës þemëlapis. Pilietinës visuomenës institutas.Versus Aureus.


P R I E D A I

1 priedas. Lietuvos NVO skaidrumo vertinimas.�Transparency International� Lietuvos skyrius / TNS Gallup

(procentai skaièiuoti nuo ámoniø, kurios turëjo reikalø su konkreèiaorganizacija. Vidurkis skaièiuojamas nuo respondentø, kurie ávertino

skaidrumà, t. y. neatsakë �neþinau�)


3 priedas. Priemonës NVO skaidrumui uþtikrinti. �TransparencyInternational� Lietuvos skyrius / TNS Gallup (procentai skaièiuoti nuo

visø apklaustøjø, n=605. Respondentai rinkosi ið pateiktø priemoniø sàraðo)

2 priedas. Didþiausios Lietuvos NVO problemos. �TransparencyInternational� Lietuvos skyrius / TNS Gallup (procentai skaièiuoti nuo

visø apklaustøjø, n=605. Respondentai rinkosi ið pateiktø problemø sàraðo)

KODËL KALBAME APIE NVO ATSKAITINGUMÀ? 23

KODËL KALBAMEAPIE NVO ATSKAITINGUMÀ?

Sergej Muravjov�Transparency International� Lietuvos skyriaus projektøvadovas

NVO atskaitingumo raida

Lietuvos nevyriausybinëms organizacijoms (NVO)trûksta atskaitingumo. Tai nëra paðalieèio nuomonë. Patys NVO atsto-vai mano, kad dauguma jø kolegø neskiria ypatingo dëmesio visuome-nës, savo nariø ir dalininkø informavimui apie savo organizacijø veik-là ir finansinæ padëtá1. Verslininkai � galimi NVO partneriai ir lëðø tei-këjai � daþnai atkreipia dëmesá á neaiðkø nevyriausybiniø lëðø panau-dojimà ir daugelá NVO lygina su smulkiomis ir vidutinëmis verslo ámo-nëmis, kurios pagrindiná dëmesá skiria pajamø paieðkai, o ne vieðojointereso gynimui. Didelë Lietuvos visuomenës dalis apskritai nesido-mi arba átartinai vertina NVO veiklà2. Norëdama veiksmingai veikti,NVO privalo uþtikrinti visuomenës, partneriø ir kolegø, nariø ir dali-ninkø, kuriø vieðajam interesui ji daþnai atstovauja, pasitikëjimà. Ðispasitikëjimas, grindþiamas nustatytais atskaitomybës standartais, yravienas svarbiausiø NVO veiklos pagrástumo rodikliø. Jis neatsirandasavaime � tai nuoseklaus darbo rezultatas.

Apie NVO atskaitingumà pradëta rimtai kalbëti tik dvideðimtojo am-þiaus paskutiniame deðimtmetyje � tuo metu, kai po ðaltojo karo pabaigostarptautinës NVO pasiekë neregëtà pripaþinimà. Vis didëjantys globali-zacijos tempai menkino nacionaliniø valstybiø sienø svarbà ir kartu teikë

1 �Transparency International� Lietuvos skyriaus atlikto �NVO sektoriaus skaid-rumo ávertinimo� tyrimo (2007) duomenimis, tik 40 proc. NVO atstovø mano, kadnevyriausybinës organizacijos gerai ar labai gerai informuoja visuomenæ apie savoorganizacijos veiklà ir tik 38 proc. � darbuotojus, narius ir dalininkus. 35 proc. vi-suomenininkø mano, kad jø kolegos gerai ar labai gerai informuoja darbuotojus,narius ir dalininkus apie organizacijos finansinæ padëtá, ir tik 14(!) proc. � kad josgerai ar labai gerai informuoja visuomenæ.

2 Þiliukaitë R. �Kà renkamës � laisvæ telktis ar likti nuoðalëje?�, Neatrasta galia(Versus Aureus, 2006) � Europos vertybiø tyrimo 1999 metø rezultatai (p. 28�29).


daugiau veikimo erdvës ir galimybiø nevyriausybinëms organizacijoms3.Valstybiø ir valdþios vaidmuo kasdieniuose valdymo procesuose þenk-liai sumaþëjo, o daugelá kasdieniø sprendimø tapo neámanoma efektyviaiágyvendinti be verslo ir pilietinës visuomenës atstovø dalyvavimo. Tuopaèiu metu ryðiai tarp valdþios institucijø ir visuomenës pasidarë ne to-kie glaudûs. Daþna politikø priklausomybë nuo stambiojo kapitalo pri-vertë pilieèius abejoti valdþios priimamø sprendimø pagrástumu ir dëme-siu paprasto pilieèio interesams. Kaltinimai dël valdþios aparato atskai-tingumo stokos dar labiau iðryðkino �demokratijos deficità�4.

Ðá �demokratijos deficità� ið dalies uþpildë �treèiasis sektorius�, ku-ris ilgainiui tapo toks galingas, kad, atstovaudamas vieðajam intere-sui, gavo galimybæ daryti átakà valstybëms, tarptautinëms organizaci-joms ir tarptautinëms korporacijoms5. Atrodo, NVO veikla turi ir vi-suomenës palaikymà. Net 50 proc. Europos Sàjungos pilieèiø mano,kad NVO geriausiai ið visø institucijø atstovaus vieðajam interesui; tuotarpu mananèiøjø, kad tai gali padaryti valdþia, � tik 35 proc. Daugu-moje kitø pasaulio regionø gyventojø pasitikëjimas NVO taip pat len-kia pasitikëjimà valdþia6. Taigi ið antraeiliø veikëjø nevyriausybinësorganizacijos tapo valstybiø partneriais ir tarptautiniø tarpvalstybiniøorganizacijø veiklos analizës teikëjais7. Padidëjæs NVO vaidmuo iðkë-lë joms kitokius, aukðtesnius standartus, privertë atsakyti á daugybæsu atskaitingumu susijusiø klausimø. Atskaitingumo poreiká dar labiaupadidino ðá deðimtmetá pasaulá sudrebinæ skandalai, susijæ su valsty-bës institucijomis, verslo ámonëmis ir visuomeninëmis organizacijomis8.

3 Peter J. Spiro, �Accounting for NGOs�, Chicago Journal of International Law,Vol 3(2).

4 Daugiau apie tai � Kumi Naidoo, CIVICUS direktoriaus, kalboje �Civil So-ciety Accountability: �Who Guards the Guardians?� (2003).

5 Paul Wapner, �Defending Accountability in NGOs�, Chicago Journal of Inter-national Law, Vol 3 (2).

6 Edelman Trust Barometer 2007. Tik Rusijoje ir Kinijoje pasitikëjimas valdþialenkia pasitikëjimà nevyriausybinëmis organizacijomis (aut. past.).

7 Paul Wapner, �Introductory Essay: Paradise Lost? NGOs and Global Ac-countability�, Chicago Journal of International Law, Vol 3 (2).

8 Tarp pavyzdþiø galima paminëti ðio amþiaus pradþioje Jungtines AmerikosValstijas sukrëtusius stambiø korporacijø skandalus, ginklais prekiaujanèios BAEkompanijos politinës korupcijos bylà, átraukianèià aukðtus JAV ir Jungtinës Kara-lystës politikus bei valstybës tarnautojus, ir Greenpeace nevyriausybinës aplinko-saugos organizacijos klaidas, ávertinant Brent Spar naftos gavimo platformos nu-skendimo Ðiaurës jûroje pasekmes.


Jie suteikë pilieèiams rimtà pagrindà abejoti ðiø institucijø � tarp jø irNVO � sprendimais ir reikalauti paaiðkinimø9.

Kam turime atsiskaityti?

Nuo ko pradëti, kai tavæs klausia, ar esi atskaitingas?Daug kas skiria atskaitingumo sàvokà á vidaus ir iðorës atskaitingumà.Vidaus atskaitingumas � tai NVO ásipareigojimai atsiskaityti savo na-riams ir valdyboms, o iðorës � kaip NVO veiklà ávertina rëmëjai, tarptau-tinë bendruomenë, plaèioji visuomenë10. Kartais prie ðiø atskaitingumotipø pridedamas treèiasis NVO horizontaliojo atskaitingumo lygmuo,kuris iðskiria kitas nevyriausybines organizacijas, kaip NVO veiklosvertintojas11. Bûtent kolegø nevyriausybininkø pasitikëjimas ir gera NVOreputacija daþnai yra ávardijama, kaip svarbiausi NVO sëkmingos beipagrástos veiklos rodikliai. Vargu ar NVO veikla bus efektyvi ir ið visoámanoma, jei jos misija ir veiksmais nepasitikës pilietinë visuomenë.

Be abejo, efektyvi NVO veikla neámanoma, jei ji neturi iðtekliø. Tarp-tautiniai rëmëjai, vietiniai fondai, privatûs rëmëjai ir valstybës ásteigtosNVO paramos programos reikalauja atsiskaityti uþ nuveiktà darbà ir jøteikiamø lëðø panaudojimà. Laikai, kai NVO galëjo tikëtis santykinai�lengvø� pinigø ið tarptautiniø ir uþsienio valstybiø paramos fondø,skatinanèiø demokratijos plëtrà ir pilietinës visuomenës stiprinimà Lie-tuvoje, praëjo. Narystë Europos Sàjungoje buvo lyg Vidurio ir Rytø Eu-ropos nevyriausybiniø organizacijø iðleistuvës, kurios sutapo su didëjan-èiu rëmëjø dëmesiu kitiems pasaulio regionams. Ji taip pat reiðkë, kadLietuvos organizacijos turëjo pradëti ieðkoti kitø finansavimo ðaltiniø sa-vo veiklos tæstinumui uþtikrinti. Taèiau tai buvo tik ledkalnio virðûnë.�Lengvø� pinigø iðëjimas turëjo pateikti máslæ daugybei NVO, kurios su-

9 Reikia paþymëti, kad kai kurie akademikai ir NVO ekspertai abejoja NVOatskaitingumo idëjos pagrástumu. Jø manymu, bet koks bandymas apibûdinti, for-malizuoti ar taikyti atskaitingumo standartus NVO bendruomenei gali bûti pavo-jinga nevyriausybiniø organizacijø iðlikimui (Jon Christensen, �Asking Do-Goodersto Prove They Do Good�, New York Times, 2004 m. sausio 3 d.).

10 Robert O. Keohane, �Commentary on the Democratic Accountability of Non-Governmental Organizations�, Chicago Journal of International Law, Vol 3 (2), Spiro(2002), Wapner (2002).

11 Kumi Naidoo, (2003).


sikûrë nuo Lietuvos nepriklausomybës laikø12. Tarptautiniai rëmëjai, teik-dami palyginti svarià paramà, nereikalavo stambiø ir iðsamiø projekti-nës bei finansinës veiklos ataskaitø, tad nevyriausybinës organizacijosneturëjo rimtø prieþasèiø kurti efektyviø lëðø rinkimo mechanizmø irpernelyg maþai laiko skyrë ilgalaikës veiklos programø kûrimui ir veik-los ataskaitoms, t.y. atskaitomybës mechanizmø tobulinimui.

Ðalia gerai organizuotø ir efektyviai veikianèiø nevyriausybiniø or-ganizacijø atsirado nemaþai mikro-NVO, vieno þmogaus organizacijø,o tarp jø ir BRINGO, ir ComeN�GO tipo ástaigø13, kuriø pagrindinistikslas buvo ne tam tikros idëjos propagavimas, o paprastas pasipel-nymas ið su NVO susijusios veiklos. Jos ne tik sudarë �konkurencijà�kitoms NVO, bet ir prisidëjo prie neigiamo Lietuvos NVO ávaizdþio for-mavimo. Daþnai neturëdamos reikalingø organizaciniø struktûrø ir pri-sidengdamos bendruomenine retorika asmeniniams reikalams spræsti,tokios organizacijos tapdavo blogais �NVO pavyzdþiais�, taip dar la-biau prisidëdamos prie kritiðkos visuomenës ir verslininkø nuomonësapie Lietuvos nevyriausybines organizacijas14.

Kodël tai yra svarbu? Gyventojai ir verslininkai yra dvi pagrindinësLietuvos nevyriausybiniø organizacijø veiklos tikslinës grupës, kuriø

12 Ávairiais apskaièiavimais, Lietuvoje ðiuo metu yra nuo 4000 iki 15 000 nevy-riausybiniø organizacijø. 1996 metais uþsienio rëmëjø parama sudarë beveik230 mln. litø, o 2005 metais � jau tik apie 80,5 mln. Verta paþymëti, kad tuopaèiu metu nuo beveik 40 mln. iki 217 mln. litø iðaugo Lietuvos rëmëjø teikiamaparama (Labdara ir parama Lietuvoje, 2001, 2005, Lietuvos Respublikos statistikosdepartamentas).

13 BRINGO sàvoka (angl. � Briefcase NGO) yra vartojama apibûdinti vienà þmo-gø, neðiojantá gerai paraðytà projekto paraiðkà, kuriai jis bando gauti pinigø, betnieko daugiau. ComeN�GO (angl. � Come & Go NGO) yra NVO, kuri tik retsykiaisvykdo visuomeninæ veiklà ir naudojama savo vadovø tais atvejais, kai NVO veik-los perspektyvos atrodo patraukliau negu kiti uþsiëmimai (Richard McLean, ið-trauka ið GreenBiz.com naujienø, 2004 metø spalis). Be abejo, kalbant apie NVOapsimetëles, galima paminëti ir vadinamuosius BONGO (angl. � Business-orientedNGO, arba NVO, atstovaujanèios verslo interesams) ir GONGO (angl. � Govern-ment-oriented NGO, arba NVO, atstovaujanèios valdþios interesams).

14 Pagal �Lietuvos korupcijos þemëlapio 2007� rezultatus, net 47 proc. gyven-tojø manë, kad NVO yra korumpuotos, 7 proc. � labai korumpuotos (LR specialiø-jø tyrimø tarnyba, �Transparency International� Lietuvos skyrius, TNS Gallup, �Lie-tuvos korupcijos þemëlapis 2007�). Kito tyrimo duomenimis, 31 proc. Lietuvos vers-lininkai mano, kad NVO yra korumpuotos, 5 proc. � labai korumpuotos (�Trans-parency International� Lietuvos skyrius, �Skaidresnës þiniasklaidos link�, 2007).


nuomonë apie NVO yra be galo svarbi vertinant jø veiklos perspekty-vas. Lietuvos visuomeninës organizacijos per gana trumpà laikà priva-lo uþmegzti glaudesnius ryðius su gyventojais, sukurti arba patobulintilëðø telkimo mechanizmus, iðplëtoti artimesná dialogà su verslu, rastinaujø partneriø, kuriems jos turës pristatyti savo veiklos rezultatus, ágy-vendintus siekius ir ateities veiklos vizijas. Naujø partneriø ir nariø arparamos pritraukimas reikalauja ilgalaikës nuoseklios veiklos, kuri pri-klauso nuo NVO veiklos pagrástumo. Lietuvoje tai gali virsti tikru iððû-kiu. Mûsø ðalies gyventojø dalyvavimas nevyriausybinëje veikloje yravienas þemiausiø Europoje. Tik 19 proc. lietuviø yra nevyriausybiniøorganizacijø nariai; 16 proc. dalyvauja savanoriðkoje veikloje ir tik kasketvirtas Lietuvos gyventojas yra susijæs su visuomenine organizacija15.Toks þemas dalyvavimas didþiàja dalimi priklauso nuo menko lietuviødomëjimosi nevyriausybine veikla � tokiø yra net 45 proc. Kita vertus,kitos Lietuvos pilieèiø nurodytos nedalyvavimo prieþastys labiau bylo-ja apie nevyriausybiniø organizacijø nenuveiktà darbà, negu mûsø ða-lies pilieèiø iðankstines nuostatas. Nemaþa dalis gyventojø prisipaþás-ta, kad nedalyvauja NVO veikloje, nes (1) jø niekas nekvietë ar nepraðëkur nors dalyvauti, (2) jie nemano, kad turi pakankamai sugebëjimø to-kiai veiklai, (3) jie netiki NVO veiklos prasmingumu, (4) neþino visuo-meniniø organizacijø arba (5) Lietuvoje veikianèios visuomeninës orga-nizacijos jiems nekelia pasitikëjimo16. Taigi, atrodo, Lietuvos visuome-nëje gludi nemaþai potencialo � já tiesiog reikia tinkamai mobilizuoti, oaiðkinimas apie savo veiklos tikslus ir nuveiktus darbus � nuo ko ir rei-kës pradëti � sudaro didþiàjà atskaitomybës sàvokos dalá.

Verslo ir nevyriausybiniø organizacijø tarpusavio bendradarbiavi-mas, pagrástas �laimëkime abu� principu, kaip ir verslo filantropija ap-skritai, yra kitas, Lietuvoje dar tinkamai nenaudojamas bûdas, kaip pa-siekti bendrø visuomeninei svarbiø tikslø. Daugelis Lietuvos bendroviøpradëjo domëtis socialiai atsakinga veikla visai nesenai, o nemaþai Lie-tuvos verslininkø vis dar neteikia didelës reikðmës visuomeninëms ini-ciatyvoms ir vadovaujasi principu �smok ir bëk�. Vis dëlto galima teig-ti, kad Lietuvoje palaipsniui uþsimezga verslo ir visuomeniniø organi-

15 Þiliukaitë R. (2006) � Europos vertybiø tyrimo 1999 metø rezultatai (p. 28�29).16 Þiliukaitë R. (2006) �2005 metø Lietuvos gyventojø vertybiø tyrimas� � gy-

ventojai galëjo nurodyti tris atsakymus á jiems pateiktà klausimà apie svarbiau-sias jø nedalyvavimo NVO veikloje prieþastis (p. 35).


zacijø dialogas. 2004 m. Baltijos�Amerikos partnerystës programos atlik-tas tyrimas parodë, kad 37 proc. Lietuvos bendroviø teikë nevyriausybi-nëms organizacijoms paramà. 52 proc. ámoniø paramos dydis nevirðijo1 tûkst. litø. Daugiau nei pusë verslo ámoniø gavo paramos praðymus.Vienas treèdalis apklaustø bendroviø teigë, kad jos paèios pasiûlë inicia-tyvas ir susirado socialinius partnerius projektui vykdyti17. Ið atsakymøsunku spræsti, ar visuomeninë veikla yra átraukta á ðiø bendroviø ilgalai-kes strategijas, ar tai pavieniai paramos teikimo atvejai. Taèiau tyrimedalyvavusiø bendroviø planai ir toliau teikti paramà ar net padidinti ið-teklius, skirtus filantropinei veiklai, leidþia tikëtis geresnio.

Pasyvus paramos teikimas yra tik pradinë verslo ir visuomeniniø or-ganizacijø bendradarbiavimo grandis. Tolesnis verslo ir pilietinës visuo-menës dialogas turi skatinti ilgalaiká verslo ásitraukimà á bendruomeni-næ veiklà, kuri yra verslo ámonës strateginës vizijos dalis. Verslas ir vi-suomeninës organizacijos turi siekti partnerystës, o jø veiklos gali pui-kiai papildyti viena kità. Be abejo, Lietuvos verslas turi suprasti ir tin-kamai ávertinti bendradarbiavimo su NVO privalumus � geresnius irglaudesnius santykius su visuomene, abipusá dialogà, kurio pagalba ver-slas gali geriau suprasti pilieèiø norus, ir, þinoma, geresnæ verslo repu-tacijà. Verslas turi suvokti, kad jo veikla priklauso ir nuo ilgalaikiø in-vesticijø á visuomenæ, kurioje jis uþdirba pelnà. Kita vertus, daug kaspriklauso nuo paèiø NVO atstovø. Diskusijose Lietuvos verslininkai pa-þymi, kad jiems teikiami paramos praðymai daþnai yra labai prastos ko-kybës, ðabloniniai. Antra vertus, praðoma pinigø institucinëms iðlaidomspadengti. Verslininkai pasigenda bendradarbiavimo projektø su aiðkiaiapibrëþtais siekiais, grástais abipuse nauda. Jie sako nesuprantantys, ko-dël turëtø remti savo veikla maþai kuo nuo smulkiojo ir vidutiniojo ver-slo besiskirianèias organizacijas, kurios neturi aiðkios veiklos strategi-jos ir struktûrø uþsibrëþtam tikslui pasiekti. Jei tai nëra tik verslo atsto-vø atsikalbinëjimas nedalyvauti bendruomeninëje veikloje, tai reiðkia, kadNVO iðties turi nemaþai namø darbø18.

17 Lietuvos ámoniø apklausa apie paramà ir labdarà buvo atlikta 2005 m. ko-và (Baltijos�Amerikos partnerystës programa ir Kauno nevyriausybiniø organiza-cijø paramos centras).

18 Daugiau apie NVO iðlaikymo problematikà � NGO Sustainability in CentralEurope: Helping Civil Society to Survive (red. Katalin E. Koncz), (Budapeðtas: OpenSociety Institute, 2005).


Gali atrodyti, kad tokie verslo reikalavimai visuomeninëms organi-zacijoms yra iðskirtinis Lietuvos verslo aplinkos bruoþas. Ið tiesø, dau-guma pasaulio filantropø ir dalyvaujanèiø visuomeninëje veikloje ben-droviø nori uþtikrinti, kad jø lëðos yra tinkamai panaudotos. NVO or-ganizacijos visame pasaulyje raginamos taikyti grieþtesnius apskaitosstandartus, uþtikrinti efektyvesná gautø lëðø panaudojimà. Nevyriau-sybinës organizacijos skatinamos profesionaliai vadovauti savo veik-lai ir apskritai taikyti daugiau verslui bûdingo màstymo kasdienëjeveikloje. Tai anaiptol nereiðkia, kad NVO turi lygiuotis á pelno siekian-èioms ámonëms taikomus standartus. Gera vadyba pagerina organiza-cijos darbo kokybæ, leidþia efektyviau panaudoti turimus iðteklius. Ki-ta vertus, visuomeniniø organizacijø darbo efektyvumo neámanoma ið-matuoti tik finansiniø metø pabaigoje. NVO veikla yra susijusi su vi-suomeniniais pokyèiais, kuriø ið karto galima ir neáþvelgti, todël re-zultatai turi bûti matuojami ilgalaikëje perspektyvoje19.

Deja, dabartinëmis Lietuvos sàlygomis yra naivu tikëtis visø NVO pa-ramà siûlanèiø organizacijø geranoriðkumo. Geriausias bûdas iðveng-ti dviprasmiðkumø yra ið anksto supaþindinti verslo atstovus su jûsø or-ganizacijoje taikomais elgesio ir darbo etikos reikalavimais bei pabrëþ-ti, kad teikiama parama neápareigoja lëðø gaunanèios nevyriausybinësorganizacijos, kuri pasilieka teisæ atsisakyti paramos, jei jaus verslo part-neriø spaudimà. Jei verslo atstovø siekiai yra aiðkûs ið karto, tokios pa-ramos geriau atsisakyti. Tai gali skambëti neátikëtinai, bet NVO tapatini-mas su tam tikrais verslo interesais gali reikðti organizacijos reputacijosþlugimà, kai ji yra daþnai vienintelis daugelio NVO turtas.

Kaip uþtikrinti atskaitingumàir kiek jo reikia?

Atskaitingumo mechanizmø diegimas reikalauja pasi-ryþimo, vidinës drausmës ir màstysenos pokyèiø. Vien organizacijoselgesio kodeksø, nariø átraukimo ir visuomenës informavimo apie or-ganizacijos veiklà gairiø turëjimas ar valdybø steigimas nieko nereið-kia, jei ðie savireguliacijos ir veiklos prieþiûros árankiai nëra tinkamai

19 Daugiau apie tai �The business of giving�, The Economist (2005 m. vasario25 d.).


naudojami. Dauguma Lietuvos NVO yra maþos ar vidutinio dydþio.Tokiomis darbo sàlygomis ypaè svarbus darbuotojø tarpusavio supra-timas ir pasitikëjimas, todël visi organizacijos darbuotojai turi suvokti,ko ir kodël ið jø reikalaujama, kokiø organizacijos veiklos taisykliø jieturi laikytis. Jie turi suvokti organizacijos vykdomos veiklos ir ádiegtømechanizmø svarbà. Toks darbuotojø poþiûris vargu ar ámanomas betinkamo organizacijos vadovø dëmesio klausimams, susijusiems su at-skaitingumu ir efektyviu organizacijos darbu.

Blogiausia, kas gali atsitikti, � kai organizacijos vadovybë aklai nu-kopijuoja, jos manymu, efektyvø kitos organizacijos elgesio kodeksà aratsiskaitymo mechanizmus. Tai yra pirmasis þingsnis uþtikrinant ðiøinstrumentø neefektyvumà. Tai daþnai reiðkia, kad vadovas nesigilinaá prieþastis, kodël organizacijai reikia vieno ar kito árankio. Elgesio ko-deksas ir organizacijos veiklos vizija turi ávardyti esminius organiza-cijos principus ir tikslus, kuriais reikia vadovautis kasdienëje veikloje,todël á ðiø dokumentø aptarimà bei rengimà naudinga átraukti ir kitusdarbuotojus. Tokiu bûdu NVO vadovai gali sulaukti darbuotojø nau-dingø pastebëjimø ir atsiliepimø, geriau supaþindinti savo kolegas suorganizacijos vertybëmis, veiklos prioritetais ir standartais.

Vadovas turi bûti pavyzdys kitiems darbuotojams. Darbuotojai nie-kada nepatikës organizacijos vertybëmis, jei jø vadovybë nuodugniainesilaikys iðkeltø reikalavimø. Vienas skelbiamos praktikos neatitin-kantis vadovo sprendimas gali paversti niekais organizacijos reputa-cijà partneriø, visuomenës ir paèiø darbuotojø akyse. Bet koks dvejo-pas valdybos nariø elgesio standartas gali tik pakenkti santykiams sudarbuotojais ir jø pasitikëjimui vadovybe. Labai svarbu, kad darbuoto-jai turëtø galimybæ kreiptis á vadovus su klausimais, pastabomis ar pa-siûlymais. Organizacijos nariai, partneriai ir paramos teikëjai turi ti-këti organizacijos integralumu.

NVO vadovybë turi uþtikrinti glaudø ryðá su organizacijos valdy-ba, supaþindinti ir stengtis átraukti jos narius á organizacijos veiklà.Be abejo, valdybos nariai turi domëtis ir organizacijos veikla, tinkamaiávertinti savo atsakomybæ20.

20 Daugiau apie NVO vadybà � Baltijos-Amerikos partnerystës programos ið-leistos knygos: Nevyriausybiniø organizacijø veiklos efektyvumo tyrimo metodika (Vil-nius: Organizacijø vystymo centras, 2001); Marilyn Wyatt, Nevyriausybiniø organi-zacijø valdymo vadovas (Budapeðtas: Europos ne pelno teisës centras, 2004).


Kaip þinoti, kiek atskaitingumo reikia? Tai turi nuspræsti pati orga-nizacija. Tinkamai ávertinusi savo iðteklius ir galimybes, NVO turi nu-spræsti, ar ji gali laikytis tik minimaliø atskaitingumo standartø, ar jiyra pajëgi pateikti iðsamesnës informacijos apie savo veiklà? Be abejo,bet koks atskaitingumas reikalauja þmogiðkøjø ir finansiniø iðtekliø beilaiko, kuo daugelis Lietuvos nevyriausybiniø organizacijø negali pa-sigirti. Atskaitingumas negali ir neturi tapti pagrindiniu NVO tikslu.Organizacijos atskaitingumo siekiai turi bûti pagrásti realiomis jos ga-limybëmis. Daug geriau kokybiðkai atlikti maþesnës apimties veiksmà,bet reguliariai informuoti apie savo veiklà, negu nepadaryti daug stam-biø paþadëtø darbø. Svarbiausia, organizacija turi suprasti, kad, kel-dama sau atskaitingumo reikalavimus, ji investuoja á ateitá � didinaveiklos efektyvumà, galimybes ir pasitikëjimà ja.


LIETUVOS NEVYRIAUSYBINIØORGANIZACIJØ SEKTORIUS: RAIDOSPAMOKOS IR ATEITIES PERSPEKTYVOS

Vaidotas IlgiusNevyriausybiniø organizacijø informacijos ir paramos centroekspertas

Norëdami suvokti mûsø ðalies nevyriausybiniø orga-nizacijø bûklæ, suprasti, kodël vienokios ar kitokios kliûtys visuome-nininkams trukdo pasiekti tokiø rezultatø aukðtumø, kuriomis didþiuo-jasi, tarkim, Jungtiniø Amerikos Valstijø ar Skandinavijos valstybiø ko-legos, turëtumëme reikalà vertinti platesniame kontekste � atsiþvelgti áglobalius ne pelno sektoriaus pokyèius, á istoriðkai ir geografiðkai su-siklosèiusius raidos ypatumus.

Identiteto problema

Norint apibûdinti Lietuvos nevyriausybiniø organiza-cijø situacijà ðiandien, susiduriame su keletu problemø. Pirmoji � visdar neturime vieningo nevyriausybinës organizacijos (NVO) apibrëþi-mo ar NVO bûdingø bruoþø rinkinio, kuris leistø nekvestionuotinainorimai apibûdinti aibei priskirti tà patá kieká subjektø. Jei nedaug dis-kusijø kelia asociacijø (ir jomis pavirtusiø visuomeniniø organizaci-jø) bei labdaros ir paramos fondø priskyrimas NVO �rûðiai�, tai klau-simas, kurias ið vieðøjø ástaigø galëtumëme jai priskirti, kyla nuolat.Kai kurios vieðosios ástaigos yra ásteigtos valstybës ar savivaldybiøinstitucijø arba akivaizdþiai yra natûrali valstybiniø vieðøjø paslau-gø sistemos dalis � nepaisant tam tikros veikimo autonomijos jos trak-tuotinos kaip kvazi(ne)vyriausybinës organizacijos, priklausanèios ðe-ðëlinei ar paribio NVO kategorijos zonai. Tyrinëtojams neaiðku, ar NVOpriskirti ðimtais ar tûkstanèiais skaièiuojamø sodininkø, namø ir ga-raþø statytojø arba savininkø bendrijø, religiniø bendruomeniø, ben-drijø ir centrø, profesiniø sàjungø. Tas pats pasakytina ir apie juridi-

LIETUVOS NEVYRIAUSYBINIØ ORGANIZACIJØ SEKTORIUS: RAIDOS PAMOKOS 33

nio asmens neturinèius, bet autonomiðkai ápratusius veikti asociacijøpadalinius ir filialus rajonuose. Nesvarbu, koks pasirenkamas �kom-plektavimas�, NVO sektoriø sudarytø nuo 4 iki 15 ar daugiau tûks-tanèiø organizacijø1. Nëra vieno informacijos ðaltinio (nei Statistikosdepartamento, Registrø centro, Teisingumo ministerijos ar pan.), kurisautoritetingai pateiktø tà tikràjá, teisingàjá NVO sàraðà ar skaièiø.

NVO sektoriaus tyrinëtojai paþymi, kad sinonimiðkai galimos var-toti kelios definicijos � visuomeninës, pilietinës (pilietinës visuomenës),savanoriðkos, labdaringos, socialinës ekonomikos, treèiojo sektoriaus,ne pelno (ne pelno siekianèios, nekomercinës), nevalstybinës organi-zacijos2. Kiekvienas ðiø apibûdinimø akcentuoja skirtingà norimà pa-brëþti tos paèios subjektø grupës aspektà. Todël daþnai bandymai api-bûdinti NVO sektoriø primena penkiø neregiø bandymus nupasakotidramblio iðvaizdà, lieèiant skirtingas dramblio vietas � kiekvienas sa-vaip teisus, bet në vienas � visiðkai. Apibrëþimø gausa daþniausiaikelia sumaiðtá auditorijai, skirtingi vardai labiau nei paprastai trukdosuprasti, apie kà kalbama.

Objektyviø duomenø trûkumas

Galiausiai turime pripaþinti, kad praktiðkai nëra atlik-ta Lietuvos nevyriausybiniø organizacijø sektoriaus tyrimø, leidþianèiøiðsamiai ir objektyviai apibûdinti ðio sektoriaus bûklæ (dydá, átakà eko-nomikai, darbo ar paslaugø rinkai ir pan.), o ðiandienos vertinimus pa-lyginti su ankstesniais. Dauguma praeityje atliktø tyrimø � tai gyvento-jø nuomonës apklausos arba nedideliø NVO nuomonës ar veiklos ana-lizës. Taèiau ne vien Lietuvoje turime tokià situacijà � didesná dëmesáne pelno sektoriui ekonomistai, sociologai ir politologai ëmë rodyti tikpraëjusio amþiaus aðtuntajame deðimtmetyje, todël ði tyrimø sritis pa-saulyje tebëra labai jauna3. Norint apibûdinti NVO bûklæ, vis dar tenkapasikliauti subjektyviais vertinimais ir empiriniais pastebëjimais.

1 Þiliukaitë R., Ramonaitë A. ir kt. Neatrasta galia. Lietuvos pilietinës visuo-menës þemëlapis, 2006.

2 Salamon L., Sokolowski W., List R. Global Civil Society. An Overview, 2003.3 The Non-Profit Sector in a Changing Economy, OECD, 2003.


Ne pelno revoliucija

Suprasti Lietuvos nevyriausybiniø organizacijø situa-cijà sunku, neatsiþvelgus á pasaulines ne pelno sektoriaus raidos ten-dencijas. Pilietinës visuomenës sektoriaus tyrinëtojai vieningai kalbaapie XX a. pabaigoje kylanèià �ne pelno revoliucijà�, kuri savo svarbanet lyginama su nacionaliniø valstybiø atsiradimu XVIII�XIX a. san-dûroje4. Stiprëjant gerovës valstybëms, pilieèiø savanoriðkø ne pelno su-sivienijimø vaidmuo tarsi buvo sumenkæs, taèiau Vakaruose iðkilus rim-tiems ekonominiams, socialiniams bei ekologiniams iððûkiams, didëjantnedarbui ir skurdui, NVO vaidmuo ëmë sparèiai augti. Aðtuntasis pra-ëjusio amþiaus deðimtmetis pasiþymëjo ne pelno sektoriaus atgimimuiðsivysèiusiose valstybëse, o kai kuriuose regionuose (Lotynø Ameriko-je, Azijoje) � gimimu ir audringa plëtra. Ðeðtajame ir septintajame de-ðimtmetyje aukðtà iðsilavinimà gavusiø kartø atstovai nepasitenkinimàsocialine ir ekonomine bûkle realizavo ne ásiliedami á valdþios ar verslosektoriø (matydami, kad valstybës biurokratiniai aparatai tapo gremëz-diðki, maþai efektyvûs, ir suvokdami, kad rinkos ekonomikos þaidëjaimenkai suinteresuosi spræsti aktualias socialines problemas), bet atras-dami treèiojo sektoriaus organizacijoms alternatyvà. JAV ir Australijosadministracijos gerokai padidino ne pelno sektoriaus finansavimà, ne-vyriausybinëse organizacijose áþvelgdamos politikos ágyvendinimo pa-galbininkus5. Vakarø pasaulio lyderiai atsigræþë á NVO, ieðkodami �tre-èiojo kelio� priimant naujus iððûkius (T. Blairo �treèiojo kelio� progra-ma, G. Schrioderio �Naujojo vidurio� doktrina). Ðiuos procesus tinka-mai apibûdina ne tik Prancûzijos premjero L. Jospino þodþiai: �Taip �rinkos ekonomikai, ne � rinkos visuomenei�, bet ir tas faktas, kad Vaka-rø Europos ne pelno sektoriaus didþiausia pajamø ðaltiniø dalis � vals-tybinës kilmës lëðos. NVO sektoriaus augimà pasaulyje sàlygojo tiek pi-lietiniø teisiø plëtra, tiek informaciniø technologijø atsiradimas, labaisupaprastinæs komunikavimà, tiek iðaugæs þmoniø mobilumas.

Tyrinëtojø duomenimis, NVO skaièius ir indëlis á pasaulinæ ekono-mikà tebeauga labai sparèiai. Ekonominiais rodikliais matuojant, nepelno sektoriuje sukuriamø darbo vietø skaièius 1990�1995 m. padi-dëjo 23 proc., palyginti su pasauliniu 6 proc. augimu. Ávertinus 40 tiek

4 Salamon L., Sokolowski W., List R. Global Civil Society. An Overview, 2003.5 The Non-Profit Sector in a Changing Economy, OECD, 2003.


iðsivysèiusiø, tiek besivystanèiø valstybiø ar tranzitinëje bûklëje, kaipLietuva, esanèiø ðaliø, ne pelno sektoriaus tyrinëtojai suskaièiavo, kad1995�1998 m. pasaulinis ne pelno sektoriaus indëlis á globalø BNPbuvo 5,1 proc. (arba 1,3 mlrd. JAV dol. iðlaidø), NVO sektoriuje dirbo21,8 mln. darbuotojø (skaièiuojant dirbanèius visu etatu) ir 12,6 mln.savanoriø. Jei ne pelno sektoriaus ekonominæ galià palygintume su ga-lingiausiø valstybiø ekonomika, ji uþimtø ðeðtàjà pozicijà po JAV, Ja-ponijos, Kinijos, Vokietijos, Didþiosios Britanijos ir Prancûzijos, lenk-dama Italijà, Rusijà, Kanadà ir kitas ðalis6. Ðie skaièiai tikrai stebina irverèia NVO sektoriø vertinti visai kitoje ðviesoje.

Lietuvos NVO sektoriuspasauliniame kontekste

Tai kaipgi atrodo Lietuva globaliame kontekste? Be abe-jo, kalbëdami apie NVO raidà pasaulio ar Europos mastu, negalimeignoruoti regioniniø ypatybiø. 50 okupacijos metø paliko gilø pëdsa-kà Vidurio ir Rytø Europos regiono visuomeniniuose procesuose. So-vietø okupacija sankcionavo kai kuriø profesinius interesus ar savi-raiðkos poreikius (kultûrà, laisvalaiká ir pan.) tenkinanèiø organizaci-jø veiklà, daugiau ar maþiau priþiûrimà ir kontroliuojamà valdþios.Dalis sovietmeèiu veikusiø organizacijø sëkmingai dirba ir ðiandien,bandydamos prisitaikyti prie naujø realijø, iðgyvendamos lyderiø kai-tà. Taigi visuomeninëje sàmonëje ðiandieninës nevyriausybinës orga-nizacijos ið dalies saistomos su áspûdþiu apie pusðimtá metø tarybi-niu laikotarpiu veikusiomis visuomeninëmis organizacijomis. Tam tik-ras alergiðkumas savanoriðkai privalomam nario mokesèio mokëjimuiar dalyvavimui talkose, prisiminimai apie funkcionieriø-visuomeni-ninkø privilegijas nepadeda sparèiau áveikti nepasitikëjimà nevyriau-sybinëmis organizacijomis. Gyventojø nuomonës apklausos7 aiðkiairodo, kad su NVO nesusiduriantys gyventojai labiau linkæ turëti nei-giamà nusistatymà jø atþvilgiu, skeptiðkai ar átariai jas vertina.

6 Salamon L., Sokolowski W., List R. Global Civil Society. An Overview, 2003.7 Nevyriausybinës organizacijos Lietuvoje: gyventojø nuomonës apklausa

(SIC), 1998, 2002.


Be praeities paveldo, atgavus Nepriklausomybæ NVO fenomenasbuvo priimamas kaip tam tikra naujovë, neðama �Vakarø� kartu sulabdara, humanitarine pagalba kuriant demokratijà. Pripaþinkim, kadterminas �nevyriausybinës organizacijos� yra vertinys su veikiau ne-gatyviomis konotacijomis, ilgà laikà vartosenoje konkuravæs su labiauþmonëms suprantamu visuomeniniø organizacijø terminu. Per gerà de-ðimtmetá nevyriausybiniø organizacijø sàvoka pamaþu iðstûmë visuo-meniniø ar labdaros organizacijø sinonimus ið teisës bei norminiø ak-tø leksikono ir vieðoje erdvëje vartojamos kalbos. Taèiau remiantis gy-ventojø apklausomis pastebëta, kad NVO þinomumas ne auga, o netmaþëja (nuo beveik 50 proc. 1998 m. iki 35 proc. 2002 m.)8. Nevyriau-sybinës organizacijos buvo labiau pastebimos sunkiausiu Nepriklau-somybës atkûrimo laikotarpiu, kai paþeidþiamos gyventojø grupësmenkai galëjo pasikliauti jaunos valstybës pagalba ar pirmapradþio ka-pitalo kaupimo ir privatizavimo karðtinës stadijoje uþimto verslo ma-lone. Palaipsniui stiprëjant vieðojo sektoriaus institucijoms ir pleèian-tis bei konsoliduojantis verslo sektoriui, þiniasklaidai vis labiau esantpriklausomai nuo komercinës reklamos uþsakovø, visuomeninëms ini-ciatyvoms tapo sunkiau patekti á plaèiosios auditorijos akiratá. Visginevyriausybinës organizacijos nëra visiðkai uþleidusios savo pozicijø,jos geriau suvokiamos ir matomos nedideliuose (iki 200 tûkst. gyven-tojø) miestuose nei didmiesèiuose ar kaime � tai suprantama, mieste-liuose valdþios institucijø ir verslo santykis su vietos visuomeninin-kais yra palankesnis pastarøjø pusei.

Besikeièiantis NVO vaidmuo

Svarbiausia prieþastis, kodël nevyriausybinës organi-zacijos daugumai þmoniø lieka menkai suvokiama sritis, � sparèiai be-sikeièiantis NVO sektoriaus vaidmuo visuomenëje9. Jau paminëjome nepelno revoliucijà � ji keièia ne tik NVO sektoriaus dydá, keièia ir joveikimo bûdus. Keièiasi NVO veiklos tikslai, misijos, keièiasi ir santy-kis su valdþia bei verslu. Valdþia vis labiau deklaruoja, kad NVO yra(ar privalo bûti) jos partneris, padëjëjas, ir ðis suartëjimas nelieka ne-

8 Ten pat.9 Hodkinson V., Lyman R.ir kt. The Future of the Nonprofit Sector, 1989.


pastebëtas visuomenës. Daþnai paslaugas teikianèios nevyriausybinësorganizacijos imamos vadinti kvazibiudþetinëmis ástaigomis. Tam áta-kos turi ir tai, jog Civilinis kodeksas á vienà vieðøjø juridiniø asmenølentynà privaèias NVO padëjo kartu su biudþetinëmis ástaigomis. Ga-limybë skirti 2 proc. savo sumokëto pajamø mokesèio tiek nevyriausy-binëms, tiek biudþetinëms organizacijomis irgi vis labiau trina ribà tarpjø kolektyvinëje sàmonëje.

Kita vertus, dalis NVO pastebimai panaðëja á smulkiojo ar viduti-nio verslo ámones � jos vadovaujasi tais paèiais verslo sektoriuje tai-komais planavimo, vadybos, apskaitos ir atskaitomybës principais. Pa-slaugas teikianèios NVO konkuruoja su verslu, biudþetinio sektoriauspaslaugø tiekëjais ir tarpusavyje. Veiklos rezultatus NVO daþniau ma-tuoja verslo sektoriui bûdingais rentabilumo vertinimo bûdais10. Dar-bo santykiuose matyti vis daugiau profesionalizmo, o ne savamokslið-ko aktyvizmo, darbo procesai tampa vis labiau formalizuoti, standar-tizuoti, veikla orientuota ne á abstraktokas vertybines kategorijas, o áiðmatuojamus rezultatus. Suprantant, kad smulkiojo verslo tikslas yrane tiek pelnas, kurá bûtø galima skirstyti, kiek stabiliø pajamø srautøgeneravimas, darbo vietø kûrimas ir iðlaikymas, visuomenës akyse dau-gelis NVO atrodo kaip socialinës paskirties profesionalø artelës ar ce-chai, gerø tikslø siekianèios ámonëlës, uþsidirbanèios duonà rengda-mos projektus. Ilgametis Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkas,Vytauto Didþiojo universiteto profesorius E. Aleksandravièius, apiben-drindamas neseniai ávykusio X Lietuvos nevyriausybiniø organizacijøforumo diskusijas, pateikë savo vertinimà � dalis visuomeniniø inicia-tyvø veikëjø tampa profesionaliomis organizacijomis, dalis sugráþta prieneformalaus formato, paþástamo ið tarybiniø metø.

Daugeliui Lietuvos gyventojø NVO vis dar asocijuojasi su bûreliaissavanoriø aktyvistø, gatvëse barðkinanèiø skardiniais puodeliais ir ren-kanèiø aukas, sriuba maitinanèiø elgetas ir benamius. Ðis konservaty-vus ávaizdis tebëra labai gajus, ir þmones apima dvejonës bei nepasi-tikëjimas, patiriant neatitikimà tarp áprastinio NVO paveikslo ir tarp

10 Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros organizacijos tyrinëtojai, akcentuo-dami ne pelno sektoriaus dalyviø panaðumà su verslo ámonëmis, kaip skiriamàjábruoþà iðskiria pridëtinës socialinës vertës kûrimà, bet kartu pripaþásta ir metodo-loginius keblumus tiksliai apèiuopti ir apskaièiuoti ðià vertæ (The Non-Profit Sectorin a Changing Economy, OECD, 2003).


anksèiau minëtø NVO veiklos apraiðkø. Ðio tradicinio supratimo ap-raiðkø regime ir Seimo bei Vyriausybës veikloje � politikai daþnokairagina NVO aktyviai talkinti valdþiai, taèiau neskiria tam bûtinø ið-tekliø, o nurodo �uþsidirbti� pritraukiant paramà ir savanorius, norsoficiali statistika rodo, kad dauguma gyventojø reiðkia nepasitikëjimàar abuojumà NVO kvietimø atþvilgiu.

Menkas pilieèiø dalyvavimas

Tuo galëtume paaiðkinti kità svarbø bruoþà � nepai-sant ekonomikos ir asmeniniø pajamø augimo, NVO sektoriaus dydþioir átakos dinamikos, þmoniø, aukojanèiø nevyriausybinëms organiza-cijoms savo laikà ir lëðas, skaièius iðlieka bemaþ toks pat. 12�16 proc.gyventojø sakosi bent kartà per metus aukojantys NVO ar dirbantyssavanoriðkà darbà � toká rezultatà tyrinëtojai gavo, 1998�2003 metaisatlikæ gyventojø apklausas. Paradoksalu, taèiau beveik 90 proc. ap-klaustøjø tikino mielai prisidësià prie NVO veiklos, jei juos kas sudo-mintø ar pakviestø11. Prieð keletà metø daþniausia prieþastimi, kodëlþmonës nedalyvauja visuomeninëje veikloje, buvo nurodomos maþospajamos ir nepakankama informacija apie NVO (�niekas mûsø nekvie-èia remti ar dalyvauti�). Pastaruoju metu daþnesnis atsakymas � NVOveikla nedomina. Ið tiesø, menko dalyvavimo prieþasèiø galëtume ieð-koti silpnoje ekonomikoje, taèiau pasauliniai lyginamieji tyrimai rodo,kad aukðtas savanoriðkumas bûdingas ne tik senoms aukðtos gerovësdemokratijoms, bet ir besivystanèioms ðalims (Tanzanijai, Ugandai, Ru-munijai, Marokui, Pakistanui ir pan.)12. Kur èia ðuo pakastas?

Saviraiðkos organizacijø dominavimas

Visam Vidurio ir Rytø Europos (VRE) regionui, taigi irLietuvai, yra bûdingas stiprus valstybës ásitvirtinimas paslaugø sekto-

11 Nevyriausybinës organizacijos Lietuvoje: gyventojø nuomonës apklausa(SIC), 1998, 2002; Vieðosios nuomonës apklausa dël Gyventojø pajamø mokesèioástatymo projekto vertinimo (Spinter).

12 Salamon L., Sokolowski W., List R. Global Civil Society. An Overview, 2003.


riuje. Analitikai NVO veiklà skirsto á tris kategorijas � paslaugø, (inte-resø) atstovavimo ir saviraiðkos. Analizuojant ávairiø regionø NVOveiklà iðryðkëjo, kad mûsuose NVO labiau ásitvirtinusios saviraiðkossrityje (kultûros, pomëgiø, sporto, bendruomeninës ar klubinës veiklosir pan.). Ne per seniausiai atlikta NVO sektoriaus duomenø analizë13

parodë, kad gausiausias bûrys nevyriausybiniø organizacijø � tai me-dþiotojø, þvejø ir sodininkø organizacijos. Kaip þinia, jos daugiausiaverèiasi ið nario mokesèio ar ribotos ekonominës veiklos ir neturi di-delës átakos ðalies ekonomikai (nors ðià iðvadà derëtø pagrásti ekono-miniø tyrimø rezultatais). Ne pelno sektoriaus dinamikà VRE regionevertinantys ekspertai pastebi, kad NVO augimas po aksominiø ar dai-nuojanèiø revoliucijø nevyko ðuoliais ir nebuvo itin spartus. Lietuvojetai patvirtina Pilietinës visuomenës instituto duomenys (1 pav.)14.

1 pav. Nevyriausybiniø organizacijø sektoriaus augimas Lietuvoje

13 Lietuvos NVO sektorius. NIPC, 2000.14 Þiliukaitë R., Ramonaitë A. ir kt. Neatrasta galia. Lietuvos pilietinës visuomenës

þemëlapis, 2006.


Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros organizacijos nuo-mone, net ir tose ðalyse, kur remiantis tyrimø duomenimis paaiðkëjo,jog ne pelno sektorius vaidina didesná nei manyta vaidmená, vyriau-sybës linkusios neproporcingai maþiau dëmesio skirti NVO sektoriui15.Todël, pasak mokslininkø, yra labai svarbu objektyviai tyrinëti NVOsektoriaus indëlá á ðaliø ûkio bei socialinæ plëtrà tam, kad ðis galëtøsulaukti tinkamo pripaþinimo ir vaidmens. Kitose lygintose ðalyse(Lotynø Amerikos, Afrikos, Azijos regionuose) sparèiai augantis NVOsektorius pirmiausia pleèiasi paslaugø sferoje ir daugiausia pajamøgeneruoja ið ekonominës veiklos. Jau minëta, kad Vakarø Europoje irJAV nevyriausybinës organizacijos irgi labiausiai ásitvirtinusios pa-slaugø srityje (trys ketvirtadaliai ir daugiau sukuriamø ne pelno sek-toriaus darbo vietø yra bûtent ðioje sferoje). Tuo tarpu VRE regionoðaliø (Lenkijos, Vengrijos, Èekijos, Slovakijos, Rumunijos) ne pelnosektoriaus darbo jëga paslaugø sektoriuje sudaro maþesnæ pusæ (vi-dutiniðkai 44,7 proc.) � daugiau iðtekliø sutelkta saviraiðkos srityje(50,3 proc.)16. Manau, nesuklysime ðá vertinimà pritaikæ ir Lietuvai.

Savanoriðkumo dilema

Paradoksalø dalykà pastebëtume, palyginæ VRE ir Ðiau-rës Europos ðaliø NVO sektoriø bruoþus. Vienijantis ðiuos regionus ið-skirtinis bruoþas � ðiose ðalyse NVO dominuoja saviraiðkos srityje17. Ta-èiau to prieþastys skiriasi � jei VRE nevyriausybinës organizacijos nega-lëjo plëstis paslaugø sferoje dël valstybës monopolinës veiklos, tai Skan-dinavijos ðalyse NVO plëtësi dël XIX a. kilusio liaudiðko demokratizmo,pagimdþiusio tankø tinklà bendruomeniðkai aktyviø, vietose paþeme(grass-root) veikianèiø nedideliø bendruomeniniø organizacijø. Dar ir da-bar Skandinavijos ðaliø NVO iðskirtinis bruoþas yra tas, jog jos neskub-riai akcentuoja þmoniø tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo svar-bà (people-to-people). To masiðko bendruomenës nariø dalyvavimo plaèia-me spektre visuomeniniø reikalø iðraiðka skaièiais � savanoriðko darbovisu etatu ekvivalentas � 4,1 proc. visø ekonomiðkai aktyviø gyventojø.

15 The Non-Profit Sector in a Changing Economy, OECD, 2003.16 Salamon L., Sokolowski W., List R. Global Civil Society. An Overview, 2003.17 Ten pat.


Tuo tarpu Vidurio ir Rytø Europos tirtø ðaliø vidurkis � 0,4 proc. Ðiaurësðalyse 76 proc. uþimtø ne pelno sektoriuje þmoniø � savanoriai18. Taigimilþiniðkà tenykðèio ne pelno sektoriaus dalá sudaro ne pinigai, o þmo-niø laikas. Tuo tarpu mûsø regionas ir ðalis pasiþymi itin þemu savano-riðku dalyvavimu visuomeninëje veikloje. Taèiau gali bûti, kad gyventojøapklausø metu þmonës netinkamai supranta ar interpretuoja klausimusapie savanoriðkà darbà. Ar gali bûti, kad Lietuvoje darbas suprantamaskaip sunkus, visà dienà trunkantis uþsiëmimas, o dalyvavimas ðirdþiaimieloje visuomeninëje veikloje (pvz., tvarkant bendruomenës choro finan-sus, organizuojant parapijieèiø iðvykas, tëvø komitete rûpinantis klasësremontu ar pan.) në netraktuojamas kaip �darbas�, todël ir neatsispindistatistikoje? Asmeniðkai bendraudamas su (ypaè vyresniais) þmonëmisnesyk esu patyræs ðá skirtingà savanoriðkos veiklos suvokimà19.

Priklausomybë nuo finansavimo ðaltiniø

Nesuklysime teigdami, kad NVO plëtra (ypaè paslaugø,taip pat ir interesø atstovavimo srityse) iki Lietuvai ástojant á euroatlan-tines struktûras vyko uþsienio privaèiø ir valstybiniø finansiniø rëmëjøparamos dëka. Neturëdami tikslesniø duomenø, galime daugiau ar ma-þiau spekuliuoti NVO sektoriaus priklausomybës nuo uþsienio paramostema (mano manymu, ði priklausomybë skirtingai reiðkësi skirtingoseNVO veiklos srityse ir skirtingais laikotarpiais), nors Statistikos depar-tamento duomenys apie labdarà ir paramà Lietuvoje rodo aiðkià tenden-cijà � uþsienio parama ilgà laikà dominavo gaunamos paramos struk-tûroje. 1996 m. Lietuva gavo uþsienio paramos uþ maþdaug 230 mln. li-tø, tuo tarpu Lietuvos fiziniø ir juridiniø asmenø parama nesiekë në40 mln. litø. 2 paveiksle20 2005 metais matome beveik atvirkðèià vaizdà.Reikia paminëti, kad po truputá didëjo NVO tenkanti paramos dalis, ma-þindama biudþetininkams tenkanèià filantropijos pyrago riekæ.

18 Ten pat.19 Bûdavo, paklausi þmogaus, ar þinai nevyriausybinæ organizacijà, ir gauni

neigiamà atsakymà. Taèiau patikslinus klausimà, ar þino, tarkim, Raudonojo kry-þiaus draugijà arba Carità, þmonës daþnai prisimena ne tik þinà, bet ir dalyvaujàkeliø organizacijø veikloje, taèiau tà dalyvavimà vertindami kaip malonø laisva-laikio leidimà, o ne darbà.

20 Labdara ir parama Lietuvoje, 2001, 2005, LR statistikos departamentas.


Taigi stebime paradoksalià situacijà � augant nevyriausybiniø or-ganizacijø skaièiui, nedidëja NVO veikloje dalyvaujanèiø asmenø skai-èius. Keièiantis rëmëjams, ne kaþin kiek pleèiasi bendra filantropijosrinka. Vadinasi, pastaraisiais metais NVO sektorius plëtësi ne stiprëji-mo, o smulkëjimo link. Vertinant Lietuvos pasirengimà stoti á EuroposSàjungà pagal Kopenhagos kriterijø, kuris reikalauja ganëtinai stipriospilietinës visuomenës, veikiausiai buvo remtasi kriterijus tenkinanèiaiskiekybiniais, bet ne kokybiniais rodikliais.

Trûksta ðeimininkiðkø nuostatø

Kuo ðie visi duomenys iðkalbingi? Ogi tuo, kad tik ne-didelë, palyginti su iðsivysèiusiomis visuomenëmis, dalis Lietuvos gy-ventojø jauèiasi NVO dalyviais, galinèiais turëti savininko, ðeiminin-ko ar net valdytojo poþiûrá. Todël nereikia stebëtis menku þmoniø do-mëjimusi NVO reikalais, nors jø veiklà reglamentuojantys ástatymaisuteikia tam progà � visi paramos gavëjai (o jais yra absoliuti daugu-ma NVO) pareikalavus turi sudaryti sàlygas susipaþinti su savo meti-nëmis veiklos ataskaitomis, kuriose turëtø bûti pateikti pagrindiniaiveiklos (tarp jos ir finansinës) rodikliai. Kaip ir politinës valdþios at-veju, dauguma Lietuvos gyventojø tikriausiai jauèiasi ne padëties ðei-mininkai, solidariai galintys nurodyti, parinkti tolesnio veikimo kryp-tis, o á svetimà puotà sukviesti sveèiai. �Apverstos piramidës situaci-ja� valdyme pernelyg daþnai aptinkama nûdienos nevyriausybinëse

2 pav. Gauta labdaros ir paramos 2000�2005 m., tûkst. Lt


situacijose � faktiðkai daþnà organizacijà valdo ne dalyviø susirinki-mas, ne jø paskirta patikëtiniø taryba, o samdomi administracijos dar-buotojai ar aktyvistai. Pastarieji formuoja organizacijos politikà, nustatoveiklos apimtá, kontroliuoja ir realiai valdo jos iðteklius. Labai daþnaikonkurencinë kova vyksta uþ pajamø ðaltiná, këdæ, o ne misijà, ne tiks-là. Gal todël kone penktadalá ásteigtø organizacijø iðtinka greita mirtisvos pradëjus veikti. Individø siekis su saujele draugø sukurti skam-baus pavadinimo institutà, centrà ar lygà nëra savaime smerktinas. Ta-èiau vaikymasis veikiau siaurø asmeniniø interesø, o ne deklaruotovieðojo intereso gynimas, organizacijos su(si)tapatinimas su vadovasar aktyvistais prisideda prie NVO diskreditavimo, nepasitikëjimo NVOsektoriumi, átarumo ar paðaipø visuomeniniø iniciatyvø adresu.

Nepasitikëjimas kolektyvinëmis pastangomis

Kita vertus, jausmas, kad konkuruojama dël nedidelëspotencialiø iðtekliø rinkos, verèia organizacijas vengti vieðumo, maskuo-tis po skambiais paþadais ir deklaracijomis. Tikros padëties atskleidi-mas parodytø maþesnius, nei norima turëti, pajëgumus, sumaþintø irtaip nedideles galimybes iðloðti paramà projektui ar veiklai; antra ver-tus, duomenø atskleidimas apnuogintø organizacijos gynybines pozi-cijas, leistø potencialiam varþovui pasinaudoti silpnomis konkurentovietomis. Toks smulkios UAB mentalitetas ypaè gajus tarp vietiniø, �ra-joniniø� NVO. Þinoma, nepasitikëjimas savo jëgomis ir bendruomenësvalia, kartu tenkinant vieðus poreikius, menkina skaidrios veiklos gali-mybes. Pernelyg daþnai atsiduriama uþdarame rate � maþos ir silpnosNVO daþnai nesugeba átikinti þmoniø aukoti joms, pritraukti savano-riø, kurie galëtø, jausdami pasitenkinimà ir pasididþiavimà, skleisti ge-rosios patirties þinias ið lûpø á lûpas; nepritraukdamos pakankamaidaug nariø, talkininkø ar rëmëjø, NVO priverstos remtis uþsienio ar vals-tybës parama; visuomenës akyse matomos kaip uþsienio ar valdiðkø lë-ðø naudotojos (kartais � parazitinës, savanaudiðkos � prisiminkime �so-rososus�, suprask �G. Soroso paramos siurbikus�), jos iðlieka menkaipatrauklios visuomenës akyse. Á NVO raginimus aukoti visuomenës na-riai reaguoja vangiai (tuo tarpu noriau atsiliepia á pagalbos praðymus,sklindanèius ið komerciniø televizijø þvaigþdþiø lûpø).


Miglotos NVO partnerystës su verslugalimybës

Kai kurie ekspertai skeptiðkai vertina NVO perspektyvassukurti veiksmingas partnerystes su verslo atstovais. Tiesa, kai kurioseðalyse mikrokreditavimas ar tarpusavio pagalbos kasø veikla buvo labaipaplitæ ir pasiekta tam tikrø rezultatø. Taèiau smulkios NVO veiklosdaþnai neatrodo patikimos ar rentabilios tradiciniams investuotojams,jiems nepatikimai atrodo orientacija á ekonominiais rodikliais sunkiai pa-matuojamà socialinës pridëtinës vertës kûrimà (pasitikëjimo, socialiaijautraus serviso ar pan.). Galiausiai JAV paslaugø sektoriø tyrinëjantysmokslininkai pastebi ir pavojingà priklausomybæ nuo stambiojo kapita-lo (tarkim, sveikatos paslaugø srityje veikianèiø NVO priklausomybë nuofarmacijos megakorporacijø reiðkiasi per pastarøjø valdomø fondø pa-ramà ðioms NVO). Ði priklausomybë grasina iðtirpdyti ribà tarp pelnà ge-neruojanèiø ámoniø ir nesavanaudiðkus tikslus kelianèiø NVO. Kita ver-tus, verslo parama priklauso nuo ekonomikos pakilimø ir nuosmukiø.Todël ekspertai pabrëþia bûtinybæ valstybëms remti NVO sektoriø tol, koljis bus pakankamai stiprus savarankiðkai ir autonomiðkai vykdyti savomisijà, bûti lygiavertis valdþios partneris.

Bûdai didinti dalyvavimà

Be tiesioginiø valdþios subsidijø ar specialiø NVO tai-komø rëmimo programø, ar paslaugø pirkimo, ypaè knieti paminëti va-dinamàjà �procentø filantropijà�. Lietuvos gyventojams suteikta gali-mybë nurodyti mokesèiø administratoriui pervesti gyventojo pasirink-tai NVO procentus pajamø mokesèio ne tik sukuria papildomà, norsir ne itin gausø, finansavimo ðaltiná, kurá savo nuoþiûra NVO gali nau-doti. Ji verèia paèias organizacijas vieðinti savo veiklà, pasakoti apiesavo pasiekimus sprendþiant misijoje uþsibrëþtus uþdavinius, taigi di-dina NVO atskaitomybæ, veiklos vieðumà ir skaidrumà. Ði priemonëtaip pat stimuliuoja ir paèius gyventojus aktyviau domëtis pasirinktøorganizacijø veikla. Jausmas, kad pasirinktai organizacijai suteikiauðimtus ar net tûkstanèius litø paramos, sukuria teisës domëtis, kontro-liuoti ir reikalauti jausmà. Tikëtina, kad bûtent toks santykis pagrei-tins kokybiðko valdymo plëtrà tarp nevyriausybiniø organizacijø.


Bûtina skatinti asmenø filantropijà, sugràþinti pajamø mokesèio leng-vatà paramà suteikusiems fiziniams asmenims. Visuomenei pastebimaiturtëjant, NVO turëtø bûti sudaromos geresnës sàlygos praðyti visuome-nës nariø paramos, taip átraukiant juos á bendrà reikalà. Bûtina teisiðkaiapibrëþti ir reglamentuoti patikëtinio institutà, galintá patikëjimo teisevaldyti labdaros tikslams skirtà turtà. Galiausiai bûtina reglamentuoti sa-vanoriðkà darbà ir pagalvoti apie specialias savanoriðko darbo skatini-mo priemones mûsø ðalyje � lengvatas (papildomas atostogas, draudi-mo iðmokas ar pan.), savanorystës programas (LitCorps ar pan.). Savano-riðko darbo reikðmæ ne pelno ekonomikai iliustruoja galimybë tinkamaisubalansuoti NVO finansavimo ðaltinius � sudëjus ne pelno organiza-cijø pajamas su savanoriðko jose dirbamo darbo verte, privaèiø rëmëjøindëlis iðauga nuo 12 iki 30 proc., priklausomybæ nuo uþdirbamø lëðøsumaþinant nuo 53 iki 43 proc., o biudþetinio finansavimo � nuo 35 iki27 proc. Jei savanoriai gali sudaryti didesnæ ne pelno sektoriaus dispo-nuojamø iðtekliø dalá ne tik mums kultûriðkai gana artimose Skandina-vijos ðalyse, Nyderlanduose, Airijoje, bet ir Tanzanijoje, Filipinuose,Ugandoje ar Rumunijoje, tai, tikiu, jie gali bûti iðugdyti ir Lietuvoje.

NVO plëtros politikos bûtinybë

Visgi lemiamà vaidmená turëtø atlikti tinkamai suformu-luota ir ágyvendinama valstybës NVO plëtros ir stiprinimo politika. Tuometu, kai raðomos ðios eilutës (2007 metø pabaiga � aut. past.), baigia-mas rengti Vyriausybës nutarimo projektas, kuriuo Vyriausybë ásiparei-gotø kryptingai vystyti ðià politikà, paskirti jà formuojanèià ir ágyvendi-nanèià institucijà, skirti valstybës biudþete lëðø bûtinoms politinëms prie-monëms ágyvendinti. Atlikæ ðiuos veiksmus, dar labiau priartëtume prieEuropos Sàjungos ðalims jau áprastais tapusiø praktikos standartø.

NVO galimybës

Nelaukdami iðoriniø NVO tinkamø sàlygø susiforma-vimo, patys nevyriausybininkai gali imtis veiksmø, galinèiø sumaþintinepalankiø veiksniø poveiká NVO sektoriui. Èia svarbu dar kartà ak-


centuoti, jog organizacijos yra skirtingos � nacionalinës, rajoninës, orien-tuotos á paslaugas, á vieðumà, ar �kamerinës�, su skirtinga organizaci-ne kultûra bei paveldu � taigi vieno recepto bûti èia negali. Bet analo-giðka situacija verslo pasaulyje nesudaro kliûèiø siûlyti universaliø re-ceptø sëkmingai ámoniø veiklai. Turbût nesuklysiu teigdamas, kad vie-na ið taikytinø universaliø tiesø tiek pelno, tiek ne pelno pasauliuose �sàþiningumas ir vieðumas atsiperka. Komercinis sektorius senokai su-prato vieðøjø ryðiø bûtinybæ ir svarbà, tuo tarpu visuomenininkai daþ-nai mano, kad jø veikla savaime suprantama ir papildomos komunika-cijos èia nereikia. Ðitai akivaizdþiai rodo ir NVO vieðumo tyrimo rezul-tatai. Ásitikinæ, kad daug daugiau visuomenës nariø apie mus neþinopakankamai ir todël yra linkæ mûsø portretà tapyti tamsiomis spalvo-mis, turëtume nuspræsti intensyvinti vieðuosius ryðius.

Raktas � vieðieji ryðiai

Atsikalbinëjimus, kad ataskaitoms rengti trûksta laikoar lëðø, reikëtø pamirðti. Teisës aktai nereikalauja sudëtingø formø,ataskaitos dydá ir struktûrà NVO gali pritaikyti pagal savo poreikiusir situacijà, o interneto plëtra ágalina tiek metines ataskaitas, tiek kitàmedþiagà apie savo veiklà publikuoti tikrai þemomis sànaudomis. Ma-þiausioms, jaunoms organizacijoms patartina ieðkoti kooperacijos bû-dø, praðyti skëtiniø organizacijø ar savivaldybës suteikti galimybæskelbti informacijà apie savo veiklà visuomenei. Jau minëta, kad, beinterneto, nevyriausybiniø organizacijø naujienoms yra gana imli re-gioninë þiniasklaida.

Tik nuolatinës, tæstinës pastangos informuoti apie savo veiklà laips-niðkai iðplës simpatizuojanèiø ir neabejingø asmenø ratà. Reklamosspecialistai nurodo, kad informacijos vieðos sklaidos laikotarpiu ir jampasibaigus gerokai padidëja komunikuojamo dalyko þinomumas, jistampa geriau suprantamas, atpaþástamas. Taèiau reklamos akcijai pa-sibaigus, visuomenës dëmesys ir atmintis netrukus pasiekia lygá, arti-mà buvusiam iki reklaminës kampanijos. Todël norint, kad organiza-cijai simpatizuojanèiø ir jos rëmëjø ratas laipsniðkai augtø, vieðuosiusryðius reikia organizuoti nuolat, tam skiriant ne maþiau dëmesio or-ganizacijos strateginiuose planuose, nei lëðø ar savanoriø paieðkai. Ke-


leriø metø mûsø ðalies patirtis apie galimybës skirti 2 proc. pajamømokesèio paramos tikslams ágyvendinimà vaizdþiai byloja, kad vien-kartinës, koncentruotos sezoninës akcijos �skirkit savo 2 procentusmums� nepateisina lûkesèiø á save atkreipti dëmesá þmoniø, kuriemsiki ðiol organizacija buvo terra incognita. Ir daugiau, ir maþiau á �2 pro-centø� kampanijas investavusios NVO surinko lëðø proporcingai ak-tyviø, remianèiø nariø, klientø ar simpatizuojanèiø skaièiui. Nepaka-ko deklaruoti �mes remiame naðlaièius� arba �mes rûpinamës beglo-biais gyvûnëliais�, kad gyventojai nutartø tam tikrà procentà savo pa-jamø skirti ðioms organizacijoms. Asmeninis kontaktas, personalizuo-tas ryðys ir nuolat rodomas dëmesys � to reikia, kad þmogus skirtø15 minuèiø ir pervestø savo 2 procentus, nekalbant apie piniginës at-vërimà ar pasiryþimà skirti savo laiko savanoriðkam darbui. Lietuvoslenkø sàjungos ar Vilniaus miesto Gabijos gimnazijos sëkmë liudija,kad ðios organizacijos maksimaliai sugebëjo átikinti savo narius ar sa-vo mokiniø ðeimos narius remti 2 procentais bûtent juos21. Þinoma, pa-sigirsta kaltinimø apie organizacijø spaudimà potencialiems davëjamsar manipuliacijas, bet, pripaþinkim, bet kuris praðymas padëti yra vie-naip ar kitaip manipuliatyvus.

Atsigræþti á narius

Taigi bûtinybë nuolat komunikuoti ir sàveikauti su sa-vo organizacijos nariais, klientais ar naudos gavëjais (angl. � stakehol-ders) yra akivaizdi. Iki ðiol santykinai didelë lëðø pasiûla NVO nesti-muliavo intensyvesnio aktyvaus darbo su nariais ar simpatizuojanèiais.Trumparegiðkas þmogiðkøjø iðtekliø ignoravimas ilgainiui gali taptipraþûtingu. Ne veltui tyrinëtojai atkreipia dëmesá á savanoriðkà darbà,sugebantá generuoti didþiulës vertës ekonominá iðtekliø22. Tûkstanèiaisar deðimtimis tûkstanèiø nariø besigirianèios NVO, profsàjungos, po-

21 Þr. http://www.vmi.lt/lt/?itemId=1014546022 Tanzanijos, Pakistano, Pietø Afrikos ar Filipinø ne pelno sektoriuose sava-

noriðkas darbas sudaro didelæ ekonominës galios dalá ir dël naudojamø þmogið-køjø iðtekliø ðias ðalis gerokai kilsteli ekonomiðkai pajëgiausiø NVO sektoriø len-telëse (Salamon L., Sokolowski W., List R. Global Civil Society. An Overview, 2003).


litinës partijos ar religinës bendruomenës neástengia narystës paverstiaktyvu, generuojanèiu pajamas. NVO neturëtø ignoruoti klasikiniø lë-ðø rinkimo vadovëliø tiesø � nuolat ir iðradingai informuoti simpati-zuojanèiøjø grupæ apie savo veiklà, sprendþiamas problemas bei pa-siekimus ir kartkartëmis papraðyti paramos ar pagalbos savanoriðkudarbu. Kaip jau minëta, praraja tarp visuomeninëje veikloje dalyvau-janèiø asmenø ir tø, kurie tik pageidautø dalyvauti, atskleidþia didþiuláneiðnaudotà potencialà. Savo vardà ir misijà organizacijos turëtø stip-rinti taip pat, kaip verslo ámonës stiprina ar remia prekës þenklus. Tieknariø turinèios, tiek su klientais ar interesà turinèiais þmonëmis dir-banèios organizacijos ðiandien turëtø atsigræþti á potencialius naudosgavëjus ir stiprinti ryðius su jais. Greitø pokyèiø tikëtis nederëtø, ta-èiau pradëjus dirbti ðia linkme, jau po keleriø metø ádëtos pastangosturëtø gráþti su kaupu.

Stiprinti valdymà

Gera vidine komunikacija pasiþyminèios organizacijoslengviau gauna ir reikiamø finansiniø iðtekliø. Bûdamas keliø organi-zacijø valdymo organø narys, ið savo patirties þinau, kad nedidelëslaiko investicijos, reikalingos paruoðti ar suðaukti reguliarius valdy-bos ar tarybos posëdþius arba nariø susirinkimus, ne tik stiprina NVOreputacijà rëmëjø akyse, bet ir padeda greièiau iðspræsti sudëtingas pro-blemas ar rasti iðeitá ið krizës. Pasirûpinti aktyviai dalyvaujanèiais val-dymo organø nariais bûtina tada, kai organizacijai puikiai sekasi �nes sunkiems laikams atëjus paprastai bûna per vëlu ðauktis pagal-bos þmoniø, kurie, kaip pasirodo, ne kaþin kà þino apie organizacijosaktualijas. Apeliacija á pareigà, pasirodo, yra vienas silpniausiø moty-vø, tuo tarpu vienas stipriausiø � jausmas, kad mano pastangos prisi-deda kuriant naudà, pasitenkinimas savirealizacija. Sukurdami erdvæþmonëms dalyvauti organizacijos valdyme ir veikloje, sukuriame ir ge-resniø, ir didesniø rezultatø galimybæ. Nepaisant to, kad tikrai ne pa-tarimø stygius trukdo Lietuvos NVO geriau iðnaudoti turimas galimy-bes, akivaizdu, jog organizacijø kultûrà ir lyderiø brandà formuoja nevien ðiame straipsnyje aptartos iðorinës sàlygos, bet ir asmeninis apsi-sprendimas bei valia pokyèiams.

APIE NVO SKAIDRUMÀ IÐ FONDO PATIRTIES 49

APIE NVO SKAIDRUMÀIÐ FONDO PATIRTIES

Birutë JatautaitëSocialiniø mokslø daktarë,Baltijos-Amerikos partnerystës programos direktorë

Pastaruoju metu apie skaidrumà ir jo uþtikrinimà ne-maþai kalbama ir raðoma. Skaidrumo siekimà deklaruoja vieðasis sek-torius, skaidrumo siekia ir verslo ámonës. Skaidrumo sàvoka yra labaiplati, taèiau neginèytina tai, kad labai daþnai skaidrumo siekianèiosorganizacijos ir institucijos taip pat siekia ir efektyvumo. Praktikoje, de-ja, nebûtinai paèios skaidriausios organizacijos ir institucijos yra efek-tyviausios, ir atvirkðèiai.

Skaidrumas yra bûtinas siekiant uþtikrinti, kad nevyriausybinës or-ganizacijos (NVO) bûtø veiksmingos ir atskaitingos uþ savo veiksmusbei poveiká visuomenei. Skaidrumas taip pat ið dalies didina NVO de-mokratiná teisëtumà.

Vieðojo ir verslo sektoriaus skaidrumo bei efektyvumo tyrimø tiekLietuvoje, tiek ypaè kitose Europos ðalyse atliekama nemaþai. TaèiauNVO sektorius Lietuvoje yra tyrinëjamas maþiausiai, taigi ir duomenøapie ðio sektoriaus organizacijø efektyvumà bei skaidrumà taip pat kolkas nëra. Todël NVO skaidrumà bandysiu apþvelgti remdamasi tik as-menine darbo Fonde patirtimi.

NVO yra ne pelno ámonës, todël skaidrumo kriterijus joms taip pat ak-tualus, kaip ir visoms kitoms ámonëms, kuriø skaidrumo reikalauja tiekpilieèiai, tiek NVO. Nevyriausybinës organizacijos vaidina svarbø vaid-mená visuomenëje, taèiau kadangi jos neturi tokiø varomøjø egzistavimoir veikimo motyvø, kaip pelnas ir valdþia, joms gali bûti ir yra taikomi ðiektiek kitokie arba paprastesni skaidrumo kriterijai, palyginti su tais krite-rijais, kurie taikomi verslo ámonëms ir vieðajam sektoriui.

Mano nuomone, ðiandien tiek pilieèiai, tiek NVO rëmëjai, tiek NVOnariai ir valdybø ar kitø valdymo organø atstovai per maþai reikalaujaið NVO skaidrumo ir nedaug dëmesio kreipia á organizacijø aktyvumà


ar jo nebuvimà. Tiesà pasakius, daþniausiai skaidrumo ið NVO nerei-kalauja niekas. Tai pasakytina ypaè apie tas NVO, kurios neturi valdy-mo organø, individualiø rëmëjø arba yra tarsi �individualios ámonës�,kuriose organizacijai vadovauja ir viskà daro tas pats vienas asmuo.

Baltijos-Amerikos partnerystës programa (toliau � BAPP, 1998 m.JAV Vyriausybës ir Atviros visuomenës instituto iniciatyva ákurto Balti-jos-Amerikos partnerystës fondo � www.bapf.org � programa Lietuvoje),visus devynerius veiklos metus rëmimo prioritetà teikusi NVO instituci-niam stiprinimui, pagal galimybes siekë, kad paramos konkursuose da-lyvaujanèios ir BAPP remtus projektus ágyvendinanèios organizacijosdidintø savo supratimà ir gebëjimus veikti atvirai, veiksmingai ir, svar-biausia, atsiþvelgtø á savo nariø arba þmoniø grupiø ir organizacijø,kuriø interesams atstovauja ir dirba, poreikius. Mûsø Fondas ne tik rei-kalavo, bet tiek skirdamas paramà, tiek organizuodamas mokymus, se-minarus bei staþuotes padëjo organizacijoms tobulinti gebëjimus dirbtiveiksmingiau, siekti þinomumo ir bûti kuo naudingesnëmis visuomenei.2001 m. BAPP inicijavo ir finansavo �Nevyriausybiniø organizacijøveiklos efektyvumo tyrimo metodikos� rengimà ir iðleidimà. Projekto,kurá vykdë Organizacijø vystymo centras, metu grupë NVO konsultan-tø ir ekspertø buvo apmokyta naudoti metodikà. Ðiandien jau ne vienaNVO, savarankiðkai taikydama ðià metodikà, ávertina savo efektyvumàir tobulina savo veiklà, plëtoja struktûrà. 2005 m. BAPP inicijavo ir fi-nansavo Marilyn Wyatt knygelës �Nevyriausybiniø organizacijø val-dymo vadovas� (A Handbook on NGO Governance) vertimà á lietuviø kal-bà. (Abu leidinius rasite BAPP interneto svetainëje www.bapp.osf.lt)

Kokiems gi skaidrumo elementams daugiausia dëmesio skyrë BAPPir kodël?

Atskaitingumas

Kam gi NVO turi atsiskaityti? Ávairiø ðaliø ekspertailaikosi skirtingos nuomonës. Vieni teigia, kad NVO daug svarbiau at-siskaityti visuomenei, klientams ar interesø grupëms, kitø manymu �svarbiau, kad jos atsiskaitytø rëmëjams. Dar kiti ekspertai sutaria, kadkadangi NVO vadovai nëra renkami demokratiniu bûdu, tai jie ir ne-turi atsiskaityti �rinkëjams�.


Savo nuomonæ grindþiu, pirmiausia, mûsø Fondo darbo tvarka ir as-meniniu suvokimu, kad NVO turi atsiskaityti ir klientams, ir suinteresuo-toms grupëms arba atstovaujamiesiems, bendruomenei, kurios labui or-ganizacija dirba, savo valdyboms ir rëmëjams. Ypaè jei pastariesiems rû-pi paremtos organizacijos sëkmë bei ilgaamþiðkumas ir jei jie yra pasi-ruoðæ organizacijai patarti arba padëti ne tik lëðomis. Be jokios abejonës,organizacijos atskaitingumo laipsnis, daþnis ir detalumas priklauso nuojos dydþio, suinteresuotø grupiø skaièiaus, teritorijos ir t. t. Vis dar yraNVO, mananèiø, kad jos turi (o gal tik �gali, jei nori�) atsiskaityti rëmë-jams, taèiau atsiskaitymo svarbà ne tik rëmëjams, bet ir platesnei visuo-menei ðiandien jau supranta nemaþai organizacijø. Na, bent jau dides-næ ar maþesnæ fondø (tiek valstybiniø, tiek privaèiø) paramà gaunanèiosorganizacijos tai privalo daryti ir daro arba todël, kad to reikalauja ásta-tymai ar tam tikros paramos skyrimo taisyklës, arba dël apdairumo ir at-eities perspektyvø vël gauti paramos, arba paprasèiausiai ið mandagu-mo ar kitokiø moraliniø paskatø.

Pokalbiø su verslo rëmëjais metu galima iðgirsti, kad verslo ámonëmsNVO atsiskaito vangiausiai arba prasèiausiai. Kodël? Manyèiau, todël,kad verslo ámonës nereikalauja. O kol nëra visuotinës tradicijos �atsiskai-tyti� reguliariai, nuosekliai ir tiksliai, tol organizacijos nepersistengia.

Baltijos-Amerikos partnerystës programa nuolat vertino savo para-mos programas, todël galëjo ne tik padëti NVO, bet ir turëjo moralinæteisæ jas �auklëti�. Taèiau tenka pripaþinti, kad per devynerius veik-los metus ið daugiau kaip 300 BAPP paramos gavusiø organizacijøkeletas taip ir nepateikë dalykinës arba finansinës ataskaitø. Beje, Lie-tuvoje veikæ ir tebeveikiantys fondai ir kitos nevyriausybinëms organi-zacijoms paramos skyrusios institucijos (daþniausiai uþsienio ðaliøambasados) nereguliariai ir neformaliai, bet keisdavosi informacija apieNVO, pvz., jø gebëjimus, ásipareigojimø vykdymo laipsná, veiksmingu-mà, ásiskolinimus, jei organizacijos tokiø turëjo, ir pan. Galvoju, kadkai kurioms organizacijoms jø ne visai pavyzdingas elgesys prisidëjoprie kai kuriø rëmëjø neigiamø sprendimø dël paramos skyrimo vie-nai ar kitai organizacijai.

Ne maþiau svarbu tai, kad NVO administracijos atsiskaitytø savovaldyboms ar kitiems valdymo organams. Valdybø nariai, kurie pa-prastai yra paðalieèiai ar ekspertai ir nedalyvauja kasdienëje organi-zacijos veikloje, gali plaèiau ir objektyviau vertinti organizacijø darbàbei kylanèias problemas. Nors ðiandien dar daþnas reiðkinys, kai or-


ganizacijø atsiskaitymo nereikalauja ir jø valdybos. Deja, dar ne visivaldybø nariai gerai þino savo vaidmená bei funkcijas organizacijojeir todël nelaiko atsiskaitymo svarbiu dalyku bei visiðkai �pasitiki� josvadovu ar vadove. Taèiau tas pasitikëjimas kartais padaro �meðkos pa-slaugà� organizacijai, nes neiðsiaiðkinus nedideliø apskaitos proble-mø, ðios vëliau gilëja ir sutrikdo sklandø organizacijø darbà.

Ko gero, labiausiai áprasta yra NVO administracijos ir/arba valdy-bø atsiskaitymo savo nariams forma. O maþiausiai svarbia, mano gal-va, NVO laiko atsiskaitymà visuomenei. Viena vertus, visuomenei at-siskaityti ið principo yra lengviausia, nes paprastai niekas nieko ne-klausia ir nepriekaiðtauja. Kita vertus, að manau, kad atsiskaitydamavisuomenei NVO rodo tam tikrà brandà, o svarbiausia � kraunasi kre-ditus ateièiai. Juk didelë tikimybë, kad organizacijai tapus labiau ma-toma ir þinoma, visuomenës nariai lengviau taps jos ideologiniais irfinansiniais rëmëjais, nariais, savanoriais. O gal tiesiog noriau daly-vaus pasirinktø prasmingà veiklà vykdanèiø NVO darbe.

Dar viena organizacijø skaidrumo garanto galimybë � jø bendra-darbiavimas ir darbas formaliuose bei neformaliuose tinkluose, koa-licijose ar asociacijose. Dirbdamos kartu organizacijos yra priverstosir konkuruoti tiek dël lëðø, tiek dël pripaþinimo, siekdamos kuo ge-riau ávykdyti savo ásipareigojimus. Bendras darbas sudaro galimybæorganizacijoms siekti tobulumo, kelti darbuotojø kvalifikacijà, daþniausave vertinti ir atviriau veikti. Dar didesnis profesionalumas ir skaid-rumas organizacijoms bûtinas dalyvaujant tarptautiniuose tinkluose beisiekiant kurios nors uþsienio vyriausybës paramos.

Kokià informacijà reikëtø pateikti ataskaitose? Pirmiausia, iðvardi-jus atliktas veiklas reikëtø apibûdinti pasiektus rezultatus. Antra, nuro-dyti organizacijos rëmëjus ir gautas paramos lëðas per tam tikrà ataskai-tiná laikotarpá ir galiausiai kuo detaliau pateikti iðlaidas. Organizacijosdaro didelæ klaidà, stengdamosi iðleisti labai praðmatnias ir brangiai kai-nuojanèias ataskaitas. Deja, daþnas graþià ir storà ataskaità gavæs asmuo(o að tikrai � taip) tikriausiai jauèiasi nepatogiai, jei supranta, kad ne iðpelno, bet ið tø paèiø paramos lëðø organizacijos ataskaitas rengia, tai-gi laiko tai ðiokiu tokiu ðvaistymu. Kita vertus, ataskaitos storis ir bran-gus dizainas ar popierius neturi jokio tiesioginio ryðio su organizacijosskaidrumu. Gal net prieðingai, kukli, bet turininga NVO ataskaita manasocijuojasi su efektyvumu, ir, gal skambës kvailai, bet netgi � su gam-


tos iðtekliø tausojimu ir pan. Svarbiausia, kad ataskaitos bûtø rengiamos,svarbus jø turinys, o visiðkai nesvarbi jø apimtis, dizaino ir popieriauskokybë. Ðiandien daþnai organizacijai patarèiau ataskaitas ne spausdin-ti, o tik pateikti savo interneto svetainëse � tai praktiðka ir ekonomiðka!Bûtent dël ðiø prieþasèiø ir mûsø Baltijos-Amerikos partnerystës fondasnuo 2005 metø ataskaitas leidþia tik elektroniniu formatu ir talpina in-terneto svetainëje www.bapf.org

Beje, atsiskaityti galima ir nerengiant jokiø formaliø ataskaitø. Ta-èiau toká privalumà, sakyèiau, turi ne visos NVO, o tik tos, kurios dir-ba konkreèioje bendruomenëje. Artimai su savo nuolatiniais nariais arklientais bendraujanèiai organizacijai gali pakakti tik to, kad jos ad-ministracija, programø vadovai ar valdybos nariai dalyvauja bendruo-menës renginiuose, susirinkimuose, vykdo apklausas ir tyrimus. Be to,maþose teritorijose ir maþoms asmenø grupëms dirbanèios organiza-cijos gali sumanyti ir kitokiø atsiskaitymo bûdø. Svarbiausia, turëti ga-limybæ atsiskaityti uþ vykdomas veiklas, pasakytà þodá ir pan.

Organizacijø atskaitingumo poþiûriu svarbus yra jø auditas. Galplaèioji visuomenë audito ataskaitoms ypatingos reikðmës ir neteikia,taèiau vien tai, kad NVO atliko, o dar geriau, jei ir ne kasmet, bet pa-kankamai reguliariai atlieka audità, byloja apie organizacijos atsakin-gumà ir, þinoma, skaidrumà.

Kai kuriø uþsienio ekspertø nuomone, NVO atskaitingumas yra su-dëtingesnis dalykas nei paprastas jø vieðinimasis visuomenei ir ávai-riø suinteresuotø grupiø interesø tenkinimas.

Organizacijos valdymas

Marilyn Wyatt leidinyje1 teigiama, kad ne pelno orga-nizacijose geras valdymas turi panaðià reikðmæ kaip ir vieðajame sek-toriuje: �Galima teigti, kad organizacijos valdymas yra geras, jei orga-nizacija turi vidaus kontrolës sistemà ir yra sukûrusi pusiausvyrà, kuriuþtikrina tarnavimà vieðajam interesui.� Tikëtina, kad organizacijos,kuriose administracija ir valdymo organai yra atskirti, geriau valdomiiðtekliai bei skaidriau priimami sprendimai.

1 Nevyriausybiniø organizacijø valdymo vadovas, 2004, p. 6 a.


Ðiandien galiojantys NVO reglamentuojantys Lietuvos teisës aktai ne-reikalauja, kad visos NVO turëtø atskirus valdymo organus. Taèiau skir-dama paramà Baltijos-Amerikos partnerystës programa visuomet atsi-þvelgdavo á tai, ar organizacija turi valdybà arba kità valdymo organà,ar jø neturi. Beje, kai kuriuose konkursuose, prieð priimdama spendimàdël paramos skyrimo, BAPP taryba pokalbiui yra kvietusis ir administ-racijos vadovà ar vadovæ, ir vienà arba du valdybos ar kito valdymo or-gano atstovus. Tie pokalbiai bûdavo labai naudingi Fondo tarybos na-riams. Taèiau að taip pat galvoju, kad pokalbiuose dalyvavusiø organi-zacijø atstovai irgi turëdavo galimybæ geriau suprasti tiek Fondo tiks-lus, tiek konkursø, á kuriuos pretenduodavo organizacijos, uþdavinius.Ir nors valdybos neturëjimas galiausiai nenulemdavo sprendimo dël pa-ramos skyrimo, taèiau tuo laikotarpiu, kol organizacijos ágyvendindavoBAPP paremtus projektus, BAPP administracija ir taryba pagal galimy-bes pokalbiø su paramos gavëjais metu vis sugráþdavo ir aptardavo or-ganizacijø valdymo klausimus, valdybø ar kitø valdymo organø priva-lumus. Keletas organizacijø mûsø bendro darbo metu pakeitë savo or-ganizacijos ástatus ir suformavo valdybas arba tarybas. Beje, mûsø Fon-do darbo praktikoje bûta atvejø, kai dël organizacijø neskaidraus ir ne-efektyvaus projektø ágyvendinimo BAPP taryba raðtu kreipësi á tø orga-nizacijø valdybas, iðdëstë problemas ir praðë pagalbos jas sprendþiant.Vienos organizacijos valdyba, pasinaudojusi BAPP tarybos patarimu,netgi pakeitë administracijos vadovà, t. y. organizacijos direktoriø. Taippat mums þinomi dar keli panaðûs atvejai, kai valdybos tokius arba pa-naðius sprendimus padarë savo iniciatyva.

Taigi tiek fondams, tiek, manau, visiems kitiems rëmëjams, kurie turigalimybiø arba reguliariai, arba bent jau prireikus artimai bendrautisu savo paramos gavëjais, veiksmingos valdybos gali padëti spræsti ávai-rias organizacijø vidaus problemas.

Labai svarbu, kad organizacijos savo valdybø ar kitø valdymo or-ganø nariø neslëptø, o apie juos vieðai informuotø. Galimiems rëmë-jams, nors pagal pavardæ ar pareigas ir nepaþástant valdybos nariø,valdybos buvimo faktas suteikia daugiau pasitikëjimo organizacija irtodël pastaroji daþnai laimi � pritraukia daugiau lëðø ar bûsimø rë-mëjø. Didesnis finansinis rëmimas garantuoja geresná organizacijosdarbà, t. y. sudaro galimybes organizacijai ágyvendinti uþsibrëþtus uþ-davinius ir pasiekti numatytø rezultatø.


Deja, BAPP þiniomis, Lietuvoje yra ir tokiø NVO, kurios turi valdy-mo organus, taèiau dël to jos veikia nei geriau, nei skaidriau. Taip yradël ávairiø prieþasèiø, ið kuriø pagrindinës tokios: valdymo organø na-riai neþino savo vaidmens ir funkcijø arba dël laiko, þiniø ir net inte-reso stokos organizacijai nepadeda; kita vertus, organizacijø administ-racijos personalas taip pat dël þiniø ir gebëjimø stokos nesugeba val-dybø deramai panaudoti organizacijos labui.

Strateginis planavimas

Su organizacijos valdymo klausimais artimai susijæs irkitas svarbus jos skaidrumo, vieðumo ir efektyvumo elementas � stra-teginis planavimas. Strateginis planas sudaro organizacijai galimybæapgalvoti ne tik tai, kà daug NVO paprastai daro, t. y. ðiek tiek pla-nuoja bûsimas veiklas (arba projektus). Strateginis planas ápareigojaorganizacijà taip pat planuoti bûsimas iðlaidas ir pajamas, o vëliauatitinkamai atsiskaityti rëmëjams ir visuomenei.

Baltijos-Amerikos partnerystës programa keletà pastarøjø metø be-veik visuose institucinio stiprinimo konkursuose dalyvaujanèioms or-ganizacijoms këlë reikalavimà su paraiðka pateikti valdybos patvirtin-tà organizacijos strateginá planà. Tai darëme, siekdami paskatinti or-ganizacijas ne tik planuoti, bet ir daugiau bendrauti su savo valdybønariais bei su á tà procesà átraukiamais visais suinteresuotais asmeni-mis. Ðiandien tvirtai galime pasakyti, kad toks reikalavimas rezultatødavë, nors strateginiø planø kokybe vis dar pasigirti negali ne tik ma-þesnës regionø, bet ir vadinamos didesnës nacionaliniu lygmeniu vei-kianèios NVO.

Vietoj iðvadø

Giliai ðirdyje tikiu, kad NVO atskaitingumà, o todël irdidesná jø skaidrumà, uþtikrintø NVO savireguliacijos mechanizmaiarba ðalyje viso sektoriaus priimtas koks nors elgesio arba etikos ko-deksas. Deja, Lietuvoje NVO, matyt, dar nëra moraliðkai pasirengusiossukurti �etikos kodeksà� ir juo vadovautis arba vykdant veiklà, arba


bendraujant su kolegomis ir valdþios institucijø atstovais, rëmëjais, arbatiesiog siekiant paprastesne tvarka atsiskaityti uþ nariø ir kitø suinte-resuotø asmenø ar pusiø ideologiná ir moraliná palaikymà, rëmëjø iraukotojø paramà. Galiausiai, manau, kad ir visuomenë, ir rëmëjai, þi-nodami, kad NVO turi ir laikosi savo �etikos kodekso�, ramia sàþinetenkintøsi labai paprastomis NVO ataskaitomis. Pavyzdþiui, savo in-terneto svetainëse arba biuleteniuose ar kituose savo arba kitø NVOleidiniuose organizacijos galëtø papasakoti savo veiklos rezultatus at-spindinèias istorijas ir atvejus, pateikti konkreèios jø vieðos veiklosnaudos gavusiø asmenø ar jø grupiø atsiliepimø arba apraðyti darbàir veiklas, tai iliustruojant nuotraukomis. Tokio nevyriausybiniø orga-nizacijø atsiskaitymo galëtø visiðkai pakakti.

Kita vertus, visi NVO rëmëjai ir organizacijø valdymo organø beiorganizacijos veikla besidomintys visuomenës atstovai turëtø daugiaulaiko skirti paprastam þmogiðkajam bendravimui su organizacijø va-dovais, administracijos darbuotojais, nariais ir savanoriais. Tikiu, kadbendraudami apie organizacijas, jø veiklas ir gerus darbus suþinotu-me daug daugiau, negu pateikiama formaliose ataskaitose. Kad taiávyktø, turime pamirðti gerai iðmoktas biurokratinio bendravimo pa-mokas, daugiau eksperimentuoti ir aktyviau dalyvauti vykstanèiuoseprocesuose, nes naujosios socialinës teorijos teigia, kad permainas ar-ba pokyèius uþtikrina tik geri savitarpio santykiai.

NVO VEIKLOS SKAIDRUMO REIKÐMË TARPTAUTINIØ RËMËJØ AKIMIS 57

NVO VEIKLOS SKAIDRUMO REIKÐMËTARPTAUTINIØ RËMËJØ AKIMIS

Neda LeonavièiûtëJTVP Pasaulio aplinkos fondoMaþøjø projektø programos nacionalinë koordinatorë

Plaèiàjà prasme nevyriausybinës organizacijos (NVO)yra apibrëþiamos kaip savanoriðkos, laisva valia ákurtos, nepriklauso-mos nuo valdþios, ne pelno siekianèios visuomeninës organizacijos,kuriø svarbiausias iðskirtinis bruoþas � tarnystë visuomenës interesamsir jø atstovavimas bei gynimas.

Taigi NVO uþsikrauna didþiulæ atsakomybæ tiek visuomenei, tiekvisoms kitoms suinteresuotoms ar susijusioms grupëms: valdþios ins-titucijoms, rëmëjams, þiniasklaidai. Pasaulyje stiprëjant NVO átakai irvaidmeniui sprendþiant darnios raidos, ekonominio teisingumo, poli-tinës demokratizacijos problemas, ëmë stiprëti debatai dël NVO sekto-riaus atskaitingumo ir skaidrumo. The Economist iðkëlus ásimintinàklausimà �Kas saugo saugotojus� (supraskit � �Kas kontroliuojaNVO?�), tos kitos interesø grupës (vyriausybinës ir verslo) susirûpino:kodël jos privalo bûti atskaitingos ir reguliuojamos, kai tuo tarpu NVO,turëdamos visuomenës interesø atstovavimo teisæ ir nereguliuojamas(daþniausiai) átakos galimybes, neprivalo?

Nors ðiø klausimø iðkëlimas greièiausiai nebuvo susijæs su stambiøkorporacijø ir vyriausybiø, kuriø átakos instrumentai pasaulyje santyki-nai silpnëja kylant demokratijos lygiui, nesavanaudiðku noru prisidëtiprie bendrø pastangø maþinti globalias problemas, visgi jie buvo sava-laikiai ir turëjo prasmæ. Daugelis tarptautinio ir nacionalinio lygmensNVO ëmë diegti ávairius atskaitingumo bei skaidrumo mechanizmus,siekdamos paneigti abejones, jog NVO atstovauja tik paèios sau ar kadjos neturi mandato (pvz., nëra iðrinktos kam nors atstovauti).

NVO skaidrumo ir atskaitingumo visuomenei ir interesø grupëms me-chanizmai yra labai ávairûs ir priklauso nuo organizacijos dydþio beiveiklos masto, sektoriaus, ðalies teisinio ir politinio konteksto. Informavi-


mas ir atskaitingumas NVO veikloje yra ypaè svarbûs, kadangi didinaorganizacijø, kaip visuomenës atstovø, ilgalaiká patikimumà ir efektyvu-mà. Galima iðskirti kelis pagrindinius atskaitingumo tipus (pagal K. Nai-doo, CIVICUS vadovà): i) atskaitingumas �aukðtyn� � atsiskaitant vy-riausybei ir rëmëjams uþ suteiktø finansiniø iðtekliø naudojimà ir pasiek-tus numatytus rodiklius, ii) atskaitingumas �þemyn� � visuomenës gru-pei, bendruomenëms ar naudos gavëjams uþ suteiktas paslaugas ar atlik-tas jø interesus ginanèias veiklas, iii) �horizontalus� atskaitingumas �kai informuojamos kitos pilietinës visuomenës grupës, stiprinant bendra-darbiavimà ir bendrø (nacionaliniø, globaliø) tikslø siekimà.

Visgi daugelis iðkiliø visuomenës veikëjø pabrëþia, jog skaidrumas �tai daug daugiau nei metiniø veiklos ir finansiniø ataskaitø (privalomøástatymais) skelbimas. Tai � partneriø ir suinteresuotø grupiø átraukimas,siekimas suprasti jø informacinius poreikius ir juos patenkinti tam, kadjie turëtø galimybæ rinktis ir vertinti. Savo ruoþtu skaidri ir laiku patei-kiama informacija didina pasitikëjimà organizacija, gerina komunikaci-jà ir galiausiai turi teigiamà poveiká visai NVO veiklai. Pavyzdþiui, tarp-tautinë NVO Action Aid Int pastebëjo, jog pateikus naudos gavëjams in-formacijà apie gautus ir panaudotus iðteklius bei sudarius galimybæjiems tai komentuoti, þenkliai pagerëjo organizacijos ávaizdis, efektyves-nis tapo lëðø paskirstymas ir teikiama nauda.

Lietuvoje NVO sektoriaus atskaitingumo ir skaidrumo klausimasdar nëra labai aðtriai diskutuojamas, taèiau stiprëjant demokratijai ir,neabejotinai, NVO átakai, jau dabar NVO turëtø skirti deramà dëmesásavo informavimo strategijø ir atskaitingumo visuomenei ar bendruo-menei priemoniø kûrimui. 2006 m. Lietuvos nacionaliniame NVO fo-rume buvo konstatuota, jog trûksta NVO bendradarbiavimo su valdþia,ir pastaroji vis dar nepasitiki jø veikla. Viena to prieþasèiø, matyt, yraiðsamesnës informacijos apie NVO veiklà stoka. Ne daþna NVO turisavo interneto svetainæ. Visgi jei ir turi, retai joje rasime apraðytà vyk-dytø veiklø ar projektø poveiká, jø naudà visuomenei ar bendruome-nei, jø tæstinumà. Dar reèiau rasime vieðai pateiktas metines veiklø ata-skaitas ar finansinius duomenis.

Kita vertus, jei besidomintysis konkreèia NVO nëra valdþios atsto-vas, o verslininkas ar tiesiog pilietis, norintis apsispræsti ar, pavyzdþiui,paremti NVO 2 proc. gyventojø pajamø mokesèio lëðomis, jis taip patneturës pakankamai informacijos rinktis, ir, kaip daþniausiai atsitin-ka, paskirs tuos pinigëlius savo vaiko mokyklai paremti.

NVO VEIKLOS SKAIDRUMO REIKÐMË TARPTAUTINIØ RËMËJØ AKIMIS 59

Taigi nuo skaidrumo ir atskaitingumo stokos kenèia ir konkretiNVO, ir visas NVO sektorius. Informacijos stoka paralyþiuoja tarpu-savio NVO pasitikëjimà, uþkerta kelià efektyviam �horizontaliam� ben-dradarbiavimui, menkina átakos partneriø átraukimà ir galiausiai ma-þina viso NVO sektoriaus politiná svorá bei atstovavimo visuomenei ga-limybes. Tokiø pavyzdþiø Lietuvoje apstu. Visgi norëèiau atkreipti dë-mesá á prieðingà atvejá � kai aplinkosauginæ veiklà plëtojanèiø NVObendras sutarimas ir tikslas sustiprinti jø nacionalinæ pozicijà bei at-stovavimo galimybes ágalino suburti jas á koalicijà, kurios ákûrimà su-stiprino ir Pasaulio aplinkos fondo Maþøjø projektø programos (PAFMPP) palaikymas. Nors NVO tarpusavio konkurencija dël lëðø ir áta-kos zonø visgi dar jauèiama, Aplinkosauginë koalicija jau tapo pagrin-diniu atstovaujanèiuoju balsu nacionaliniuose teisiniø dokumentø de-batuose, mokosi kartu dirbti ir geriau koordinuoti savo veiklà.

NVO paramos teikëjai, rëmëjai, taip pat turëtø skatinti NVO, paraið-kø teikëjus, skaidriau bendradarbiauti ne tik tarpusavyje, bet ir su tiks-linëmis visuomenës grupëmis, aktyviai ir motyvuotai átraukti á projektørengimà ir ágyvendinimà vietos bendruomenes ar suinteresuotas grupesbei partnerius, uþtikrinti, kad ðis procesas nebûtø tik formalus. Tai turë-tø bûti vienas svarbiausiø bet kurios NVO ágyvendinamo projekto tiks-lø. Að, kaip PAF MPP nacionalinë koordinatorë, besiremdama septyne-riø metø darbo su NVO sektoriumi patirtimi, galiu konstatuoti, jog nevisos NVO ar net bendruomeniø registruotos organizacijos tai suvokia.Daþnai tenka paraiðkø teikëjus átikinëti ar net reikalauti, jog ðie á projek-to planavimo ir ágyvendinimo stadijas átrauktø vietos þmones, kitus part-nerius, taikytø veiksmingus bûdus juos sudominti ir nuolat informuotiapie projekto eigà. Praktika parodë, jog tos organizacijos, kurios akty-viai planavo ir ágyvendino projektà kartu su vietos bendruomene bei ins-tituciniais partneriais, pasiekë gerokai didesniø ir tvaresniø projekto re-zultatø ir nemaþiau svarbu � uþsirekomendavo kaip patikimos ir atvi-ros organizacijos, tuo padidindamos savo moraliná ir etiná kapitalà beiiðgrásdamos kelius naujø projektø link. Dar daugiau, paminëèiau, jog ið105 PAF MPP projektø bemaþ treèdalis jø dël aktyvios ir atviros bendra-darbiavimo veiklos tapo savo vietø ar net rajonø �ðvyturiais�, traukoscentrais ir kitø NVO, ypaè bendruomeniniø organizacijø, patarëjais.

Taip pat ið NVO rëmëjø pozicijos norëèiau paþymëti, jog ne daþnaNVO skiria pakankamai dëmesio teikiamø ataskaitø kokybei, t.y. aiðku-mui ir tikslumui. Ataskaitos daþnai bûdavo su klaidomis, neiðsamios,netvarkingos ar netgi neiliustruojanèios pasiektø rezultatø. Blogiausia


tai, jog á ataskaitas NVO þiûri tik kaip á prievolæ atsiskaityti uþ gautas lë-ðas, bet ne kaip á pagalbiná áranká, padedantá organizacijai suskaièiuotiatliktus darbus, pasiektus rezultatus ir atlikti objektyvius veiklos apiben-drinimus, kurie, jei efektyviai ir inovatyviai panaudojami, galëtø taptiNVO prezentacine kortele. PAF MPP projektø ataskaitos bûtent ir yraorientuotos á rezultatø ir pasiekto poveikio registravimà, jo sklaidà ir da-lijimàsi iðmoktomis pamokomis, tuo padedant kitoms, jaunesnëms ir ma-þiau patyrusioms organizacijoms, geriau organizuoti savo veiklà. Að pa-tarèiau NVO vadovams pasinaudoti projektø ataskaitø duomenimis vie-ðinant organizacijos veiklà ir kaupiant papildomus �kreditus�. NVO in-terneto svetainës tam puikiai pasitarnautø.

Kita vertus, atskaitingumas yra daug platesnë sàvoka ar veiksmasnei tik ataskaitø teikimas rëmëjams. Svarbi sudëtinë dalis � ataskaito-se pateiktø rezultatø ir poveikio vieðinimas. Neseniai dalyvavau vie-no PAF MPP projekto galutiniø rezultatø pristatymo seminare Dzûki-joje. Nors organizacija neturëjo didelës projektø ágyvendinimo patirties,buvau suþavëta projekto vadovës pristatymu, visiems gausiai susirin-kusiems detalizuojant: kiek þmoniø dalyvavo projekte, kas buvo nau-dos gavëjai, kiek þmoniø apsilankë projekto vietovëje ir gavo reikia-mos informacijos, kiek produktø pagaminta ir kiek gauta pajamø, kaipjos buvo paskirstytos ir pan. Neabejoju, jog ði NVO dël savo aktyviosveiklos, atvirumo ir atskaitingumo laimëjo ne tik vietos þmoniø, bet irrajono valdþios pasitikëjimà bei pagarbà.

Nors padëtis Lietuvoje gerëja, aktyvëja patys þmonës, buriasi ben-druomenës, vis dëlto kai kurios NVO dar yra linkusios susitapatintisu UAB statusu, kai svarbiausias jø uþdavinys � gauti pajamø, iðgy-venti, laimëti projektà. Suprantama, jog pastovaus valstybinio finansa-vimo mechanizmo ir strateginës NVO plëtros politikos nebuvimas da-ro tiesioginæ átakà NVO veiklai ir verèia jas dirbti daugiau ne dël vi-suomenës, o dël �iðgyvenimo�. Visgi NVO turëtø atrasti jëgø ir laikoðiuos procesus paveikti, ypaè gerindamos savo veiklos matomumà,skaidrumà ir atskaitingumà visuomenei. Kita vertus, su apgailestavi-mu stebiu, kad valstybinë politika ir ES struktûriniø fondø parama beijos panaudojimo taisyklës, deja, neskatina NVO visuomeniðkumo, otraktuoja NVO tik kaip paslaugø teikëjus. Norisi tikëtis, kad, gilëjantdemokratijos procesams, artimoje ateityje ði padëtis keisis, ir nevyriau-sybinës organizacijos, valdþios institucijos bei mes visi labiau vieni kituspaþinsime, gerbsime, bendrausime, pasitikësime ir bendradarbiausimesiekiant visø mûsø gerovës.

BENDRUOMENINIØ REGIONINIØ ORGANIZACIJØ STIPRINIMAS 61

BENDRUOMENINIØ REGIONINIØORGANIZACIJØ STIPRINIMAS:SKAIDRUMO, ATSKAITINGUMOIR KOLEKTYVINIO MOKYMOSIPOREIKIS

Jolita UmbrasienëUtenos regiono bendruomenës fondo direktorë

Prieþastys, turëjusios átakos regiononevyriausybiniø organizacijø plëtrai

Ne pelno sektorius Lietuvoje yra dar labai jaunas. Oregionø nevyriausybinës organizacijos yra dar jaunesnës ir maþiau pa-tyrusios, negu didþiuosiuose miestuose veikianèios respublikinës or-ganizacijos. Kadangi jau daugiau nei 15 metø dirbu ne pelno sekto-riaus organizacijose, nurodyèiau ðiuos pagrindinius aspektus, kurie tu-rëjo didþiulës átakos dabartinei regionø nevyriausybiniø organizacijøsituacijai. Tai:

� socialinë regioniniø organizacijø atskirtis,� finansiniø ir þmogiðkøjø iðtekliø stygius,� vietos valdþios abejingumas arba net ir prieðiðkumas naujai be-

sikurianèioms ne pelno sektoriaus organizacijoms.

Nevyriausybinës organizacijos sëkmësformulë

Organizacijos, kaip ir þmonës, turi savo amþiø. Jos gims-ta, auga, jungiasi, skiriasi, mirðta. Kiekviename raidos etape þmonëms,dirbantiems nevyriausybinëse organizacijose, tenka spræsti ávairiausiasproblemas.

Besikurianèiai organizacijai svarbiausia yra gerai þinoti savo vizi-jà, misijà ir bûdus, kaip ágyvendinti savo misijà. Vëliau, kai jau ásibë-gëja organizacijos veikla, atsiranda kitø problemø, pavyzdþiui, iðtek-liø bazë, lëðø apskaita ir kontrolë, vieðieji ryðiai ir kt.


Organizacijos sëkminga veikla priklauso nuo laiko, per kurá yra su-kaupiama atitinkama patirtis; visø organizacijos nariø pastangø veik-ti iðvien ir sëkmës. Be abejo, organizacijos veiklos skaidrumas ir at-skaitingumas taip pat yra labai svarbu.

Vietos gyventojø poreikiai

Utenos regiono bendruomenës fondas dirba tiek su kai-mo, tiek su miesto nevyriausybinëmis organizacijomis, taèiau yra ak-redituota organizacija rengti kaimo plëtros strategijas.

Rengdami kaimo plëtros strategijas, patirties semiamës ávairiose Eu-ropos Sàjungos valstybëse, kurios turi sukaupusios didelæ ðios sritiesdarbo patirtá. Bendradarbiaujame su Ðvedijos, Suomijos, Vokietijos irItalijos panaðiomis organizacijomis.

2004�2005 metais esame parengæ bandomàjà integruotà kaimo plët-ros strategijà Aukðtaitijos bendruomeniø asociacijos vietos veiklos gru-

1 pav. Respondentø patiriamos problemos Utenos,Zarasø ir Ignalinos rajonuose1

1 Utenos regiono bendruomenës fondo 2007 metø vasarà atlikta apklausa Utenos,Ignalinos, Zarasø rajonuose ir Rokiðkio rajono Obeliø, Kriaunø ir Jûþintø seniûnijose.Anketà parengë ir apklausos rezultatus apibendrino Danguolë Braþënienë ir JolitaUmbrasienë.


pei, kuri Lietuvoje buvo viena ið deðimties, laimëjusi pusës milijonolitø finansavimà (dabar ji ágyvendinama).

Rengdami kaimo plëtros strategijas turime galimybæ nuodugniai su-sipaþinti su kaimo þmoniø problemomis.

Naujam finansavimo laikotarpiui rengiame naujà Rytø Aukðtaiti-jos kaimo plëtros strategijà ir jau 2007 metais apklausëme daugiau nei1000 gyventojø Utenos, Zarasø ir Ignalinos rajonuose. Ádomu, kaip re-giono nevyriausybiniø organizacijø poreikius ir veiklos sritis sàlygojavietos gyventojø problemos?

Svarbiausios problemos, su kuriomis susiduria savo gyvenamojojevietovëje respondentai, pateikiamos 1 paveiksle.

Kaip parodë tyrimo rezultatai, pagrindinë kaimo problema � alko-holizmas. Antroji � laisvalaikio praleidimas, treèioji � nedarbas. Ma-þiausiai problemø sukelia prastos gyvenimo sàlygos.

Rengiant strategijà, aktualu susipaþinti, kokius poreikius gyvento-jams yra sunkiausia patenkinti (2 pav.).

2 pav. Poreikiø patenkinimo galimybës


Kaip rodo respondentø atsakymai, sunkiausia yra gauti kokybið-kas medicinos paslaugas. Toliau paþymima, kad gyventojams yra sun-ku susisiekti su atokiomis arba tolimesnëmis vietovëmis. Kaimo gyven-tojai paþymi ir tai, kad nëra saugu gyventi jø seniûnijose.

Remdamasi atliktu tyrimu, pateiksiu respondentø nuomonæ apie tai,kas gi turëtø spræsti iðkilusias problemas.

Tiriamøjø atsakymai pateikti 3 paveiksle.Atsakymai parodë, kad didþiausià atsakomybës dalá, sprendþiant

gyventojø problemas, turëtø prisiimti seniûnija ar savivaldybë. Taèiaurespondentai neatmeta tokios galimybës, kad problemas turëtø spræstivisi kartu: gyventojai, institucijos, nevyriausybinës organizacijos.

Pagrindinës ir gausiausios regiononevyriausybinës organizacijos � kaimobendruomenës, bendrijos

Vidurio ir Rytø Europos valstybëse didëja susidomëji-mas bendruomeniø plëtra, kurià skatina centralizuotos ekonominës irsocialinës plëtros formos.

Daugelis iniciatyvø, kuriø ëmësi Lietuvos Vyriausybë ir kurias pa-laikë uþsienio rëmëjai, buvo nukreiptos á paèias bendruomenes, sutei-kiant joms centralizuotu bûdu valdomø iðtekliø arba skiriant maþø irvidutiniø projektø fondø.

3 pav. Respondentø nuomonë apie tai,kas galëtø spræsti jø problemas


Ne kas kitas, o kaimo bendruomenës, bendrijos ir kaimo moterø or-ganizacijos ëmësi spræsti anksèiau iðvardytas vietos gyventojø proble-mas. Gaila, kad kol kas dauguma projektø, kurie buvo ágyvendinamididþiøjø respublikiniø nevyriausybiniø organizacijø, buvo aktualûs tikkonkretiems regionams ir nebuvo susieti tarpusavyje. Tai buvo grynaistandartinës �ið aukðèiau� suformuotos bendruomeniø subsidijø sky-rimo schemos, kuriomis pasinaudojo kai kurios �tikslinës grupës�. Re-giono nevyriausybinëms organizacijoms tokie projektai, tiksliau toks lë-ðø paskirstymo bûdas, labiau panaðus á loterijà.

Lietuvai tapus Europos Sàjungos nare ði padëtis keièiasi, nes yraprogramos, kurios skatina kurti, mokyti bendruomenes ir jø lyderius�ið apaèios�. Tokios programos kaip Leader+ ágalina bendruomeneskurti savo plëtros strategijas ir jas vietose ágyvendinti.

Kad sëkmingai bûtø ágyvendinamos minëtos bei kitos programos irbendruomenës galëtø plëtoti savo veiklas, bûtina identifikuoti, moty-vuoti, mokyti bendruomenës iniciatorius/lyderius.

Bendruomeniø plëtros galimybës

Pagrindinis bendruomeniø plëtros metodas yra vietosþmoniø átraukimo á veiklà procesas, savo gyvenamosios vietos vertëspajutimo, þiniø, motyvacijos ávertinimo ir bendruomeniø noro imtisveiksmø, galinèiø pakelti jø gyvenimo lygá, skatinimas.

Bendruomenës ieðkojo ir tebeieðko galimybiø sukurti ir iðlaikyti pa-grindines infrastruktûras, susitikimo vietas, ryðius bei mainus, leidþian-èius joms bendrai ir efektyviai reaguoti á ávairius iððûkius.

Vietos bendruomeniø aktyvinimas ir plëtra galëtø sukurti mecha-nizmà, remiantá vietos þmoniø átraukimà á platesnius plëtros procesus.Bendruomeniø plëtra paramos gavëjams galëtø suteikti daugiau gali-mybiø aktyviai dalyvauti projektuose, rengiant strategijas, planuojantveiksmus, planus ir projektus, orientuotus á bendruomeniø ir vietos po-reikiø sprendimà.

Gaila, kad kartais vietoj palaikymo ir paramos bendruomeniø ly-deriai ið vietos ar regioninës valdþios nesulaukia jokio palaikymo arpritarimo.

Taigi tik ágyvendinus partnerystës principà, kai visø trijø sektoriø at-stovai taps aktyviais vietos plëtros procesø veikëjais, bendruomenës galës


pasiekti tam tikrø rezultatø. Tai galës bûti bendruomenës gebëjimas mo-bilizuoti savo socialiná, þmogiðkàjá ir kità kapitalà taip, kad bûtø galimanumatyti tà plëtrà ir atitinkamai reaguoti á vidaus bei iðorës pokyèius.

Kolektyvinio mokymosi poreikis

Kad minëti rezultatai bûtø pasiekti, bendruomenës tu-ri bûti nuolat besimokanèios organizacijos. Bendruomenë vis dar yrasàlyginai nauja ir daug kam neaiðki sàvoka.

Atkûrus Nepriklausomybæ, kiekvienas sektorius plëtojosi tik savojëgomis. Valdþia � sau, verslas � sau, ne pelno sektorius � sau.

Dirbant ir gyvenant tokioje aplinkoje, kur konkurencija yra vienin-telis pranaðumo kûrimo bûdas, kai kam sunku suprasti, kad sëkmæ �bendruomeninæ gerovæ � galima pasiekti ir kitaip � bendradarbiavi-mo bûdu.

Kolektyvinis mokymosi bûdas visiems sektoriams suteikia galimy-bæ ágyti ágûdþiø, reikalingø realiam bendradarbiavimui. Teigiamø po-slinkiø ðioje srityje jau yra. Gyvas pavyzdys � sëkminga Utenos regio-no bendruomenës fondo veikla.

Apibendrinant darbo tiek su miesto, tiek su kaimo bendruomenë-mis, tiek joms padedant patirtá, galima padaryti tokias iðvadas:

� kuo sudëtingesnis klausimas, tuo didesniø ágûdþiø ir þiniø pri-reiks bendruomenei, o pajëgumø ugdymas yra labai svarbus juoságyjant;

� tikrasis pasitikëjimas ágaunamas per aiðkø ir nustatytà sprendi-mø priëmimo procesà; tai yra sanglaudos pagrindas;

� þmonës turi ágyti tikrø ágaliojimø suteikimo jausmà, jeigu nori-ma iðsaugoti jø atsidavimà.

VALDYMO PILIETINËS VISUOMENËS KONTEKSTE (DE)KONSTRUKCIJA 67

VALDYMO PILIETINËS VISUOMENËSKONTEKSTE (DE)KONSTRUKCIJA

Ronald GijsbertsenTarptautiniø bendroviø tyrimø centro generalinis direktorius

Joseph Wilde-RamsingTarptautiniø bendroviø tyrimø centro tyrëjas

Áþanga

Vos prieð keletà mënesiø laikraðtyje perskaièiau tokáteiginá: �Nesama jokiø árodymø, kad praktika pagrástas valdymas yravykæs.� Kai geram savo draugui, baigusiam vadybos studijas, nusiun-èiau ðá grakðtø oksimoronà, jis atsakë: �Valdymas ir nëra darbas.� Sutokiu skepticizmu ne be prieþasties gana daþnai susiduriu pilietinësvisuomenës organizacijø (NVO) rate. Ðiame straipsnyje nagrinëjamavaldymo problema pilietinës visuomenës organizacijø kontekste.

Nevykusio valdymo suvokimas galëtø paskatinti ieðkoti tinkamø josprendimø. Egzistuoja nemaþai valdymo teorijø, galinèiø padëti supras-ti organizacinæ dinamikà. Taèiau esmë glûdi ne valdymo teorijoje irne modelyje, galinèiame patobulinti organizacijà, o konteksto, kuriamebus taikomas tas valdymas, suvokime!

Pagrindinë ðio straipsnio problematika apima bûdus, kuriais val-dymas ir valdymo modeliai gali arba negali bûti naudingi smulkiomspilietinës visuomenës organizacijoms. NVO organizacinë struktûra bûnaávairi. Didesnës organizacijos jau ásidiegë daugybæ valdymo modeliø.Straipsnyje pateikiama áþvalga labiausiai praverstø maþoms ir viduti-nëms organizacijoms, ieðkanèioms bûdø, kaip átraukti valdymo màs-tymà ir mechanizmus, padedanèius plëtoti bei didinti jø poveiká.

Straipsnyje remtasi Olandijos perspektyva ir tam tikra praktine pa-tirtimi, ágyta maþose ir vidutinëse pelno nesiekianèiose organizacijose.Juo nesiekiama pateikti jums jûsø organizacijos pertvarkymo plano Lie-tuvos kontekste. Kultûriniø, politiniø, socialiniø, ekonominiø ir tech-niniø kontekstø skirtumai gali padëti permàstyti jûsø organizacinius


procesus ir atnaujinti metodus, kuriais siekiama daryti poveiká visuo-menei ir veiksmingiau, sëkmingiau su ja bendradarbiauti.

Valdymo teorijos ir valdymo praktikosparadigmø skirtumai arba vienodumai

Tolesnës analizës iðvada byloja, kad valdymo mode-liø diegimas gali sutrikdyti NVO organizacinæ raidà, nes modeliai nevisada atsiþvelgia á konteksto paradigmos, apibûdinanèios skirtingasðalis, kultûras ir visuomenes, variantus.

Kaip teigë Habermasas1, egzistuoja skirtumas tarp �sisteminio pa-saulio� ir �gyvojo pasaulio�. Kaip ir kiekvienas kitas modelis, valdy-mas � tai gyvojo pasaulio nukreipimas á sisteminá pasaulá. Màstant in-duktyviai, tai gali lemti tam tikrà tikrovës suvokimà. Taèiau, þiûrintdedukciniu bûdu, sisteminio pasaulio modeliai þlugdo operacijas, neig-dami gyvojo pasaulio sudëtingumø ir atsitiktinumø santykius.

Antra, taikant valdymo modelius ir valdymo teorijà, neatsiþvelgia-ma á skirtumus tarp: a) gamybos valdymo; b) paslaugø valdymo irc) pilietinës visuomenës valdymo.

Dauguma valdymo modeliø yra sukuriami plataus masto gamy-bos pasaulyje. Plataus masto gamyba (tam tikra apimtimi) gali bûtikonceptualizuojama kaip aparatas. Darbas èia suvokiamas kaip ga-mybos veiksnys, o proceso rezultatas � tai gaminys, pasiþymintis áver-tinamais poþymiais. Gaminio kokybæ galima nesunkiai iðmatuoti ob-jektyviais rodikliais.

Kai valdymo modeliai, sukurti gamybos kontekste, pritaikomi paslau-gø organizacijoms, turëtø bûti atsiþvelgta á paradigmos pokytá. Paslau-gos teikiamos kur kas labiau kooperuojantis. Rezultatas ir aptarnavimokokybë priklauso tiek nuo paslaugø teikëjo, tiek nuo kliento kvalifikaci-jos. Tarp gamybos ir paslaugø egzistuoja trys esminiai skirtumai:

1. Paslaugø teikimas yra kur kas labiau pritaikytas nei partijomisgaminami produktai.

2. Paslaugos teikiamos ne (vien) pagal iðmatuojamus poþymius.

1 Jurgenas Habermasas yra vokieèiø filosofas ir sociologas, kritinës teorijos irAmerikos pragmatizmo atstovas (sudaryt. past.).


3. Paslaugos teikëjo ir gavëjo santykiai apsprendþia paèios paslau-gos kokybæ.

Taigi paslaugos yra kur kas sudëtingesnës uþ produktus. Tam tik-ru mastu paslaugas galima kurti kaip produktus (pvz., finansines pa-slaugas), taèiau kiekvienà �paslaugos produktà� papildo santykiøelementas, lemiantis paslaugos kokybæ. Paslaugos teikëjai daþnai ne-suvokia santykiø elemento, apibrëþianèio paslaugos teikimà gamybosatþvilgiu.

Antras paradigmos poslinkis ávyksta, kai vadybos modeliai yra pri-taikomi pilietinës visuomenës organizacijoms. Reikëtø atsiþvelgti á to-kius aspektus:

1. Neegzistuoja joks tiekëjo ir kliento santykis. Finansuotojas nërapirmaeilis paslaugos gavëjas. Veikëjas, gaunantis paslaugà, ne-bûtinai yra jà finansavæs. Todël finansuotojo poreikiai ir noraigali skirtis nuo galutinio vartotojo poreikiø ir norø.

2. NVO daþnai neturi jokiø apibrëþtø piniginiø tikslø arba tiksli-niø klientø grupiø. Jø siekiai yra visuomeninio arba aplinkosau-ginio pobûdþio, o tikslines grupes sudaro vartotojai, politikos for-muotojai ir kiti suinteresuoti asmenys. Tiek uþdaviniai, tiek tiks-linës grupës yra menkiau apèiuopiamos ir iðmatuojamos, o re-zultatai sunkiau pagrindþiami nei privaèiame sektoriuje.

3. Ir vëlgi paslaugos kokybæ sàlygoja santykiai. Pilietinës visuome-nës kontekste paslaugos yra kuriamos daugelio santykiø aplin-koje, o ne sàlygojamos vienø santykiø, egzistuojanèiø áprastaiteikiant paslaugas. NVO paslaugø kokybæ sàlygoja skirtingi su-interesuoti asmenys.

4. Pilietinës visuomenës kontekste paslaugø paskirtis nëra pelnogavimas. Valdymo modeliai turi atsiþvelgti á kitas normas. Tar-kim, dalyvavimas gali bûti svarbesnis uþ naðumà.

5. NVO teikiamos paslaugos paprastai yra politinio pobûdþio. Dëlðios prieþasties sunku apibrëþti rezultatus paslaugø ypatybiø at-þvilgiu. Net jei paslauga suteikiama gerai, bet vyrauja politiniainesutarimai dël paslaugos, paslauga gali tam tikram suintere-suotam asmeniui (grupei) daryti neigiamà poveiká. Dabartiniaidebatai dël paramos plëtrai atskleidþia tai, kad politiniai ásitiki-nimai, o ne NVO paslaugø teikimo bûdas nulemia apèiuopia-mus rezultatus.


Prieð taikant gamybos procesø valdymo bûdus pilietinës visuome-nës organizacijai, dël paradigmø skirtumo vadovams ir konsultantamsbûtina ðiuos bûdus pritaikyti. Be to, debatuose dël ámoniø socialinës at-sakomybës (ÁSA) arba ámoniø atskaitomybës paslaugø ir gamybos kor-poracijos gali pasimokyti ið pilietinës visuomenës valdymo. Esminë ÁSAdebatø idëja � tai suinteresuotø asmenø dalyvavimas ir suinteresuotøasmenø dialogas. Tiek paslaugø sektoriaus, tiek visuomenës skleidþia-mos idëjos tampa vis aktualesnës gamybos ámonëms. Vis globalëjanèia-me pasaulyje pagrindinis kylantis klausimas yra toks: kaip atkurti de-mokratinæ kapitalo kontrolæ? Ilgainiui tai sàlygos naujø valdþios mode-liø (visuomenës lygiu) ir valdymo modeliø (ámoniø lygiu) poreiká.

�Noriu visko ir tuètuojau�:pilietinës visuomenës organizacijø poþymiai

Be jau minëtø elementø, daþniausiai NVO yra maþosir vidutinës organizacijos. Dauguma NVO paprastai gauna finansa-vimà konkretiems projektams, padengiantá su projektu susijusias ið-laidas. Dël savo finansinës struktûros ir dydþio jos turi ribotus biu-dþetus pridëtinëms iðlaidoms. Daþnai valdymo uþduotis vykdo þmo-nës, turintys konkreèios srities kompetencijà, o ne vadovai su specia-liu iðsilavinimu.

Apskritai NVO dirbantys þmonës gali bûti apibûdinti kaip:1. Savo darbo srities specialistai:

� Privalumas: NVO darbuotojai gerai iðmano savo sritá ir tin-klà. Taip NVO ágauna labai daug þiniø.

� Minusas: kartais dël to NVO susilpnëja, jei tampa uþdaro-mis sistemomis, nelabai pajëgiomis keistis arba siekti naujøtiksliniø grupiø. Organizacijos filosofija ir auditorija daþnailieka tos paèios metø metais. Telkiantis ties kompetencija irvertybëmis, kyla pavojus prarasti gebëjimà blaiviai vertintibendrà vaizdà. Taigi esama pavojaus nesimokyti ir tapti or-ganizacijos plëtros stabdþiu.

2. Darbuotojai, kurie vadovaujasi vertybëmis ir politiniais ásitiki-nimais:� Privalumas: NVO darbuotojai yra labai pasiðventæ savo dar-

bui. Juos motyvuoja ne materialinës vertybës, kaip automobi-


lis arba mobilusis telefonas, o suteikta laisvë dirbti su verty-bëmis ir prisidëti prie pasaulio tobulinimo.

� Minusas: daug energijos yra iððvaistoma diskusijoms tarp ga-limybiø studijos ir svarbiausio uþdavinio. Ðiose diskusijosedaþniau akcentuojamos skirtingos nuomonës, o ne bendri in-teresai arba siekiai.

3. Darbuotojai, kuriø dëmesio centre � permainos visuomenëje:� Privalumas: paprastai NVO darbuotojø pasaulëþiûra labai

plati. Jie geba atmesti savo interesus ir màstyti apie visuome-ninæ gerovæ.

� Minusas: jei siekiamas poveikis (toli graþu) nëra individo (or-ganizacijos) átakos sferoje, laukiami rezultatai gali bûti ganamenki. Daþnai trûksta suvokimo, kaip jø paèiø veikla (gali)prisidëti prie trokðtamo poveikio.

4. Autonomiðki:� Privalumas: þmonës ne tik dirba NVO, bet ir yra NVO. Taigi

èia vyrauja stiprus nuosavybës jausmas ir stipri kontrolë vi-duje, dël ko þmogiðkøjø iðtekliø valdymas grindþiamas neklausimu, kaip juos motyvuoti, o klausimu, kaip palengvintijø darbà.

� Minusas: stipriø vertybiø ir vidinës kontrolës derinys gali kel-ti bendradarbiavimo problemø. Èia egzistuoja nepakankamiautoritetai ir organizacijai pleèiantis kyla didelis politiniøkonfliktø viduje arba organizacijos susiskaldymo pavojus.

NVO darbuotojø poþymiai gali bûti susumuoti, cituojant roko gru-pës �Queen� þodþius: �Noriu visko ir tuètuojau.� Siekiant iðvengti nu-sivylimo dël nepasiektø uþsibrëþtø uþdaviniø, svarbu suderinti vizijàir ambicijas, nustatyti ávertinamus rezultatus, veiklà ir iðteklius. Bûtentðiame etape, kai sprendþiama ði problema ir dar gerai suvokiamas kon-tekstas, profesionalus valdymas gali suteikti NVO pridëtinæ vertæ.

Lipimas á kalnà: virðûnë ir kelionë

Vadovams, dalyvaujantiems NVO organizacinëje plët-roje, patartina ávesti proceso metodà. Savo ambicijomis arba kompeten-cija vadovai neprisideda prie organizacinës plëtros. Ekspertai jau þi-


no, ko jie siekia. Ekspertai þino kalnà, á kurá lipà, ir virðûnës aukðtá.Taèiau lipimas á kiekvienà kalnà prasideda nuo pirmojo þingsnio, ovadovai gali padëti rasti kelià ir apibrëþti þingsnius. Ne visus siekiusámanoma ágyvendinti vienu metu, o ambicijas bûtina paversti ávertina-mais rezultatais, tapsianèiais atgaivos ðaltiniais kelionës metu.

Organizacinës plëtros planavimas

Olandiðkasis INK modelis (Integruotas olandø kokybës modelis),grástas EFQM (Europos kokybës valdymo fondo) kompetencijos mode-liu, iðskiria atskiras organizacinës plëtros fazes. Planuojant plëtros veik-là svarbu þinoti, kokia dabartinë organizacijos bûklë tokiø plëtros eta-pø atþvilgiu:

1. Orientuota á veiklà: ðios fazës metu organizacija tobulina savoveiklos kokybæ. Dëmesio centre � kompetencija ir veiklos vykdy-mo ágûdþiai. Vadovams svarbu turëti elementarià sistemà, rei-kalingà iðlaidoms (savikainai) apskaièiuoti, ir kontroliuoti pro-jektà taip, kad iðlaidos atitiktø biudþetà.

2. Orientuota á procesà: tolesnës fazës metu tobulinama veiklosgrandinë. Organizacijai bûtina þinoti savo darbo procesà. Orga-nizuojant projektà, procesas prasideda nuo projekto suformula-vimo, lydimo finansuotojo pritarimo. Paskui veikla vykdoma pa-gal turimà biudþetà ir planà. Paskutinis þingsnis � ávertinti pro-jektà ir praneðti rezultatus finansuotojui. Ðios fazës metu svar-bu suderinti tikslus organizaciniu lygiu su projekto tikslais irávertinti, kokiu mastu projekto rezultatai prisidëjo prie organi-zacijos padëties (ir ið to pasimokyti).

3. Orientuota á sistemà: po proceso fazës dëmesio centras persike-lia á sistemà. Organizacija pereina á mokymosi sistemà, kuriojedalyvauja kiti suinteresuoti asmenys. Mokymosi ciklas (planuo-ti � veikti � tikrinti � atlikti) ádiegiamas kiekvienu organizaci-niu lygiu. Politikos kûrimas grindþiamas problemø vengimu, one kliûèiø ðalinimu. Suinteresuotø asmenø, kaip antai rëmëjø,tiksliniø grupiø ir organizacijø partneriø, poreikiai yra politikoskûrimo dalis.

4. Orientuota á grandinæ: ðios fazës metu pati organizacija jau yrane dëmesio centre, kuriame dabar atsiduria grandinë, sukurian-


ti pridëtinæ vertæ. Strategijos kûrimas grindþiamas visos vertësgrandinës átraukimu. Tarkim, NVO kontekste egzistuoja keliosorganizacijos, kuriø darbo tikslas � pajëgumø didinimas, tuo tar-pu kitos savo veiklà telkia ties lobizmo ir gynimo veikla. Á gran-dinæ orientuotos fazës metu dëmesio centre � vertës grandinësbendradarbiavimo tobulinimas, siekiant padëti pajëgumus didi-nanèioms ir lobizmu uþsiimanèioms organizacijoms stiprinti vie-noms kitas.

5. Orientuota á transformacijà: ðios fazës metu organizacija gali su-formuluoti ilgalaikæ vizijà taip, kad ðioji galëtø bûti pritaikomaprie naujø aplinkos pokyèiø ir nuolatos átrauktø visas iðmoktaspamokas á organizacijos grandinæ.

Svarbu suprasti dabartinæ organizacijos padëtá ir tolesnius galimusþingsnius bei veiksmus. Jei valdymo struktûros veiklos lygiu nepakan-ka, siekiø nustatymas sistemos lygiu gali duoti prieðingø rezultatø. Pla-nai þlugs, ir organizacija praras patikimumà. Kita vertus, kai procesasvisiðkai kontroliuojamas, svarbu þengti tolesná þingsná orientavimosi ásistemà link, kad bûtø iðvengta organizacijos ástrigimo ties trumpalai-kiu dëmesio centru.

SOMO atvejis

Tarptautiniø bendroviø tyrimø centras (SOMO) yra geras ðio plëtros proce-so pavyzdys. SOMO yra tyrimø organizacija, kurios veiklos centre � sàþi-ninga prekyba ir ámoniø atskaitomybë. 2002 metais organizacijos finansi-niai reikalai buvo gana prasti. Nebuvo skaièiuojama savikaina ir pernelygdaug projektø virðydavo biudþetà. 2003-iaisiais buvo ádiegta nauja valdy-mo sistema, kontroliuojanti projektus ir sànaudas. Patobulinus vidaus orga-nizacinæ struktûrà, kilo poreikis ið naujo apibrëþti strategijà. Tyrimø rezul-tatø sklaida buvo per siaura, todël bendras poveikis buvo gana menkas. Siek-damas tai pakeisti, SOMO ëmë koordinuoti tinklus organizacijø, kurios ga-lëtø naudotis tyrimø rezultatais, pavyzdþiui, aplinkosaugos grupës, plëtrosorganizacijos, profesinës sàjungos, vartotojø organizacijos ir ilgalaikiai in-vestuotojai. Koordinavimo tikslas � integruoti ávairiø organizacijø turimàinformacijà apie bendroves ir prekybos problemas skirtingomis perspektyvo-mis. Tyrimø ir tinklø koordinavimo derinys lëmë þiniø bei veiksmø integra-


vimà, t. y. strategijà, leidusià plaèiau platinti ir naudoti tyrimø rezultatus,kas ilgainiui leido pasiekti didesná poveiká. Iðskirtinis SOMO tyrimø poþy-mis � tai bûdas suvienyti praktiná darbà. Atlikdamas tyrimus vietose,SOMO bendradarbiauja su tyrëjais ávairiose besivystanèiose ðalyse. SOMOpradëjo plaèià programà, didinanèià tyrimø naðumà ir stiprinanèià partne-riø bendradarbiavimà, dël dviejø prieþasèiø: visø pirma, norëdamas uþtik-rinti gerà tyrimø kokybæ ir galimybæ SOMO rezultatus panaudoti Nyder-landuose. Antra, siekdamas uþtikrinti tyrimø rezultatø panaudojimà vietosprofesinëms sàjungoms ir NVO stiprinti. Ðis projektas � tai SOMO orien-tavimosi á grandinæ dalis. Kartu jis kelia naujø klausimø ir dilemø, susiju-siø su SOMO vaidmeniu. Ðie klausimai teikia medþiagos naujos strategijosdiskusijoms.

Norëtume pabrëþti, kad organizacinës plëtros planavimas nëra vien li-nijinis procesas. Orientavimosi á grandinæ elementai jau pastebimi SOMOir 2002 metais. Vis dëlto neaiðkiai iðreikðtos strategijos pavertimas aiðkiair jos derinimas su kita veikla truko keletà metø. Be to, organizacinë plët-ra vyksta ciklais. Pavyzdþiui, plëtra sistemos lygiu kelia naujø problemøvaldymui veiklos ir proceso lygiuose.

Strategijos plëtros planavimas

Kaip jau minëta, svarbu derinti ambicijas su vertinamais rezulta-tais, veikla ir iðtekliais. Tam reikëtø planuoti ilgalaikæ strategijos plët-rà. Neámanoma ið esmës apsvarstyti strategijos ir visiðkai ágyvendintisvarstymo iðvadø per vienerius metus. Remiantis iðsamiais svarstymais,galima rinkti lëðas, taèiau naujos strategijos ágyvendinimas gali uþtruk-ti. Tuo tarpu reikëtø uþsiimti áprastine veikla. Planuojant strateginæ plët-rà, svarbu sudaryti planavimo ir kontrolës ciklà. Tam reikëtø imtis to-kiø veiksmø:

1. Suformuluoti ilgalaikæ misijà (kokia mûsø paskirtis?). Misija api-brëþia organizacijos pagrindà. Kodël ði organizacija egzistuoja?

2. Apibrëþti bendrà vizijà (kurlink mes judame?). Kokios vertybëssvarbiausios ágyvendinant misijà? Kokia bus mûsø ateitis?

3. Analizuoti kontekstà. Koks misijos ir iðoriniø veiksniø, kaip an-tai politiniø, ekonominiø ir socialiniø aplinkybiø, santykis?

4. Strategija (kaip pasiekti tokiø rezultatø? kokiu bûdu?). Strategijosdeklaracijoje nurodomas ambicijø ir iðtekliø ryðys. Jei norime pa-


siekti konkretø tikslà, ko mums prireiks finansavimo, kompeten-cijos, bendradarbiavimo ir organizacinës struktûros atþvilgiu? Beto, strategijoje pateikiamos mintys, kaip ágyti reikiamø iðtekliø.

5. Tikslai (kaip pasiekti tokiø rezultatø? kokie etapai bûtini?). Sie-kiant tikslinti strategijà, reikia suformuluoti tikslus. Geri tikslai su-formuluojami laikantis SMART (specifinis, matuojamas, ágyvendi-namas, realistiðkas, pasiekiamas per konkretø terminà) metodo.Kiek projektø yra vykdoma? Kiek darbuotojø pasamdyta? Ir t. t.

Dauguma organizacijø atnaujina savo strategijà kas trejus ketve-rius metus. Vadovaujantis ilgalaikiu strateginiu planu, galima uþsi-imti lëðø rinkimo veikla. Siekiant pasimokyti ir pritaikyti pagal tai il-galaiká planà, patartina sudaryti planà metams. Ðiame plane galimatiksliau apibûdinti ilgalaiká planà bei átraukti pakeitimus, remiantisávertinimais.

Treèioji ðalis

Kiekviename organizacinës plëtros planavime bei bendros strategi-jos formulavime iðreiðkiama daug skirtingø nuomoniø. Bûtent á NVOveiklà, kurioje dalyvauja profesionalûs ekspertai, turintys stiprias nuo-mones, patartina átraukti veikëjà arba ðalá, kurios pagrindinis intere-sas bûtø ne turinys, o greièiau pats procesas. Vadovas turëtø rengtiorganizaciná ir strateginá procesus triðaliu bûdu, átraukdamas vienà ðalá,atsakingà tik uþ procesà. Organizaciniu lygmeniu tokià funkcijà galiatlikti direktoriø valdyba. Ekspertai gali pakankamai vykusiai sufor-muluoti vizijà ir strategijà, taèiau valdyba gali suteikti pridëtinës ver-tës, palengvindama patá procesà ir uþtikrindama sàlygas, kuriomis or-ganizacija gali gerai funkcionuoti.

Treèiosios ðalies vaidmená organizacijai gali atlikti vadovas, kuriopareiga rûpintis einamaisiais reikalais. Jei vadovas dalyvauja konflik-te, tarpininkas arba pirmininkas gali bûti treèiàja ðalimi. Esminë tre-èiosios ðalies funkcija � ne teisti kitas ðalis, o palengvinti jø bendravi-mà. Daugybë problemø nesiekianèiuose pelno sektoriuose, apimanèiuo-se ávairias sritis nuo ðvietimo iki sveikatos prieþiûros, kyla dël to, kadstruktûroje nedalyvauja treèiosios ðalys, todël skirtingos nuomonës ne-sunkiai priveda prie konfliktø.


Darbas siekiant rezultatø

Vis daugiau rëmëjø praðo iðsamiø ataskaitø, apibrë-þianèiø projektø rezultatus ir poveiká. NVO turi apibrëþti rodiklius, ku-riais matuojami rezultatai. Þvelgiant ið valdymo perspektyvos, dël tokyla tiek pranaðumø, tiek nepatogumø.

Svarbiausias pranaðumas � organizacijø veiksmingumo skatinimas.Prieð keletà metø organizacijos galëjo lengvai gauti finansavimà vienuþ gerà sumanymà. Finansuotojui svarbiausiais kriterijais buvo orga-nizacijos misija ir ðis sumanymas. Vis dëlto per pastaruosius keletàmetø ávyko permainø. Finansavimo kriterijumi tapo veikla, taèiau vienveikla efektyvumo jau neuþtikrino. Todël pagrindiniu finansavimo kri-terijumi tapo pasiekti rezultatai. Ðiandien net ir rezultatø negana. NVOturi parodyti rezultatus tiek naðumo, tiek poveikio atþvilgiu. Ðis ak-centas, priskiriamas rezultatams, lëmë naujà NVO darbuotojø màsty-senà. Gerø ketinimø ir gerø sumanymø nebeuþtenka: jie turi kà norslemti. Taip NVO ëmë kurti tikslingesnius planus ir lengviau valdomusprojektus. Kitas pranaðumas tas, kad organizacijoms tenka apibrëþtisavo indëlá á platesná sieká. Neuþtenka pareikðti, kad jûsø organizacijatobulins pasaulá, nes siekiamas poveikis yra keisti visuomenæ. NVOturi aiðkiai nurodyti, kokio iðmatuojamo tikslo siekia projektas ir kaipðio tikslo ágyvendinimas prisidës prie siekiamo poveikio. Treèias re-zultatø akcentavimo pranaðumas � NVO atskaitomybës laipsnis, matjø bendravimas tapo skaidresnis.

Taèiau esama ir dideliø trûkumø. Didþiausias tas, kad sisteminispasaulis yra primetamas gyvajam pasauliui, kas kartais atliekama netgikomiðku bûdu, nes rodiklis retai yra tikrasis rezultatas; tikrieji rezul-tatai yra daþnai matomi tik pasibaigus projekto laikotarpiui, o ataskai-tose skelbiami rezultatai daþnai yra toli graþu uþ organizacijos átakossferos ribø. Literatûroje ðios problemos apibûdinamos kaip visuminëproblema (kokie rezultatai gali bûti suvedami á rodiklius?) ir priskyri-mo problema (kaip galima suþinoti, ar vykdoma veikla lëmë kokià per-mainà daugybiniø, atsitiktiniø ir tarpusavyje susijusiø prieþasèiø sà-lygojamoje situacijoje? Kada galima prisiimti nuopelnus uþ toká rezul-tatà?). Kalbant apie produktus, ámanoma iðmatuoti rezultatà jo poþy-miais. Pilietinës visuomenës kontekste paslaugai, tarkim, lobizmo veik-lai, neámanoma apibrëþti 100 proc. iðmatuojamo rodiklio.


Vadovo rûpestis � iðnaudoti rezultatø akcentavimà, didinant orga-nizacijos darbo efektyvumà, ir rasti bendravimo dël rezultatø bûdà surëmëju. Taip pat svarbu tai, kad ataskaitose bûtø pateiktos abejonës,mokymosi aspektai, rizika ir veiksmai, kuriø imtasi vadovaujantis re-zultatø analize. Kokybës cikle rezultatø ávertinimas bûtinas mokymui-si ir veiklai, o ne apskaitai.

Egzistuoja dar dvi paþiûros, susijusios su rezultatø vertinimu. Sie-kiant jas paaiðkinti, gali praversti Herzbergo dviejø veiksniø motyva-cijos teorija. Herzbergas aiðkiai atskiria higieninius veiksnius nuomotyvaciniø. Higieniniø veiksniø trûkumas lemia nepasitenkinimà,bet jø buvimas nebûtinai sàlygoja pasitenkinimà. Kita vertus, moty-vaciniø veiksniø buvimas lemia pasitenkinimà, taèiau ðiø veiksniønebuvimas nebûtinai sàlygoja nepasitenkinimà. Atrodo, rëmëjai pa-mirðo ðá skirtumà ir ëmë manyti, kad visi rezultatai turi siekti pasi-tenkinimo. Formuluojant planà, daþnai sunku suformuluoti visus re-zultatus taip, kad jie lemtø motyvaciná veiksná, nes kiekvienam pro-jektui bûtina veikla ir naðumas, susijæ su higieniniais veiksniais, ku-rie nebûtinai turi tiesiogiai lemti teigiamà pasitenkinimà, bet gali uþ-kirsti kelià nepasitenkinimui.

Antroji paþiûra yra politinë. Rezultatø vertinimas daþnai pateikia-mas kaip atsakymas politiniams skeptikams. Manoma, kad, pateikuspakankamai rezultatø, galima átikinti skeptikus, taèiau politikos sfero-je tà sunku ásivaizduoti. Patenkinami rezultatai vienos politinës per-spektyvos poþiûriu gali lengvai netenkinti kitos politinës perspektyvos.Politiniai skirtumai negali bûti uþglaistyti rezultatø vertinimu. Herz-bergo manymu, politikos sferoje rezultatø vertinimas gali bûti laiko-mas tik higieniniu veiksniu. Jei nëra pakankamai ávertinimø, visos ða-lys bus nepatenkintos. Vis dëlto ávertintø rezultatø buvimas nebûtinailems (visø ðaliø) pasitenkinimà.

Skaitant ðá straipsná, siûlome pasidomëti: http://www.idrc.ca/uploads/user-S/10960530301karaoke.swf

Kaip valdyti skirtumus?

Paaiðkinus treèiosios ðalies vaidmená valdyme ir skirtu-mø stebëjimà politinëje sferoje, svarbu atkreipti dëmesá á skirtumø valdy-mà. Kaip rodo rezultatø vertinimo pavyzdys, valdymo modeliai linkæ


neigti arba ignoruoti skirtumus. Tà galima paaiðkinti skirtingomis kul-tûromis, kuriose sukurti valdymo modeliai. Taèiau pilietinës visuomenëskontekstas pagrástas skirtumø vertinimu. NVO ypaè mëgsta suteikti bal-sà silpnoms grupëms. Daþnai NVO siekia sukurti pasiprieðinimo jëgà irmëgina emancipuoti grupes, kuriø interesai paprastai marginaliniai.

Esama skirtingø bûdø vertinti skirtumà ir konfliktà:1. Skirtumø nëra: jei visi turëtø vienodos informacijos, galiausiai

visi imtume màstyti vienodai ir norëti vienodø dalykø. Tuo grin-dþiamos kai kurios totalitarinës politinës ir religinës sistemos.Atrodo, skirtumai atsiranda tik dël to, kad ne visi vienodai ap-siðvietæ. Susidûræs su kitokia nuomone, kiekvienas turëtø mëgintiatversti arba átikinti toká þmogø savo tiesa.

2. Skirtumai greièiausiai neegzistuoja: kitas metodas � ne neigtiskirtumà, o kovoti su juo. Skirtumai nemalonûs, nes tikslø ne-siekiama efektyviausiu bûdu. Susidûræs su skirtumu, kiekvienasturëtø áveikti já jëga.

3. Skirtumai neiðvengiami: tai labai pragmatiðkas metodas priimtiskirtumus taip, kaip susitaikoma su lëtine liga. Visuomet egzis-tuos skirtingi interesai ir perspektyvos; tai nepatogu, bet teks sutuo susitaikyti. Susidûræs su skirtumu, kiekvienas ieðko bûdøjuos sutvarkyti.

4. Skirtumai dþiugina: pozityviausias metodas � priimti skirtumuskaip naujoviø, kûrybingumo ir ágalinimo ðaltiná. Skirtumus rei-kia puoselëti kaip bûtinà plëtros sàlygà.

Þvelgiant ið valdymo perspektyvos, esama skirtingø strategijø, ávei-kianèiø skirtumus. Pats konfliktas nebûtinai yra problema. Konfliktas ne-produktyvus tada, kai nelieka vietos skirtingai nuomonei. Esama dviejøsituacijø, kai nelieka vietos skirtumams. Pirmojoje visi skirtumai suderi-nami (tarsi ir nebûtø egzistavæ; komunikacijos teorijos atþvilgiu taip ga-li nutikti tada, kai santykiai visiðkai papildo vienas kità). Antrojoje kon-fliktuojanèios ðalys atmeta bet koká kontaktà (komunikacijos teorijos at-þvilgiu taip gali nutikti tada, kai santykiai yra visiðkai simetriðki).

NVO vadovams svarbu turëti strategijà, valdanèià skirtumus. To-kià strategijà sudaro ðie aspektai:

1. Konflikto procesø svarstymas. Santykiai, kai egzistuoja skirtu-mai ir konfliktai, yra dinamiðki. Ði dinamika � tai paaðtrëjimøir nurimimo procesas. Siekiant valdyti skirtumus, treèiajai ðaliai,


taip pat ir konfliktuojanèioms ðalims svarbu þinoti ásikiðimo irpaaðtrëjimo pasekmes.

2. Tarpininkavimas. Egzistuoja paprasti bûdai gauti naudos iðkonflikto ir skirtumø:a) pirmiausia svarbu atskirti pozicijas ir interesus. Esama dau-

giau galimybiø deryboms remiantis interesø pagrindu, o nepozicijomis;

b) antra, galima valdyti tvarkà, kurios laikantis deramasi dël in-teresø. Pradëjus nuo konfliktà sukëlusio intereso, në viena ða-lis nieko nepasieks. Pradëjus nuo bendro arba papildanèiokità intereso svarstymo, abi ðalys daugiau pasieks ir galbûtágis ðiek tiek pasitikëjimo viena kita, derantis dël konfliktà su-këlusiø interesø;

c) treèia, dauguma konfliktø kyla dël nustatyto prizo pasidali-jimo. Konflikto centre � dalys. Tarpininkavimo esmë � pir-miausia raginti ðalis kolektyviai kurti didesná prizà, kurio di-desnë dalis teks kiekvienai ðaliai;

d) ketvirta, treèioji ðalis gali koreguoti nesutarianèiø ðaliø indëlá.Daugelio ðaliø nuostata, konflikto sprendimo procese bûtinapabrëþti tai, ko jos norëtø iðvengti. Vis dëlto vengimo strategi-ja daþnai neskatina priimti sprendimo. Treèioji ðalis gali kore-guoti vengimà, akcentuodama siekimà. Kai viena ðalis nutaria,ko siekti, kita ðalis gali suprasti, kaip prisidëti prie ðio siekio.

3. Interesai ir santykiai. Tarpininkavimo metodø stiprioji pusë � in-teresø derinimas. Tiek treèiajai ðaliai, tiek konfliktuojanèioms ða-lims svarbu atskirti interesø dimensijà (derybø objektà) nuo san-tykiø aspekto (pvz., galios pasiskirstymo). Susitarimas dël inte-resø gali padaryti teigiamà poveiká per trumpà laikà. Taèiau jei-gu toks susitarimas veikia galios pasiskirstymà, jis gali darytineigiamà átakà ilgalaikëje perspektyvoje, nes organizacijos lais-vës laipsnis sumaþëja. Tarkim, tada, kai NVO gauna finansavi-mà ið privaèios organizacijos, bûtina imtis tam tikrø veiksmø(pvz., parengti elgesio kodeksà), siekiant padëti NVO iðvengti sa-vo nepriklausomybës praradimo.

4. Saugokitës abipusio naudingumo mito. Abipusiðkai naudingisprendimai yra populiarûs pristatant, taèiau visuomet svarbu áver-tinti ðias abipusio naudingumo idëjas. Terminas kilæs ið þaidimøteorijos, kurioje apibûdinama kalinio dilema. Áprastinëse derybo-se kiekviena ðalis siekia laimëti, taèiau jei abi ðalys kovoja tik dël


savo paèiø naudingumo, konfliktas greitai tampa beprasmiu ir abiðalys pralaimi. Siekiant abipusiðkai naudingø derybø, kiekvienaðalis turëtø norëti daryti kompromisus ir pasitenkinti maþesnenauda sau nei didþiausia galima nauda. Taèiau derybose þaidþia-mas ne vienas þaidimas, o daugybë vienu metu. Vienai ðaliai pa-siûlius abipusiðkai naudingà interesø sprendimà, kita ðalis turë-tø ávertinti, ar abipusiðkai naudingas iðlieka ir galios balansas,nes kitaip þaidimas ilgainiui praras ta abipusá naudingumà.

5. Bendravimo dimensijos. Skirtingos bendravimo ir santykiø di-mensijos suteikia treèiajai ðaliai galimybæ taikyti skirtingà inter-vencijà. Kai neámanoma susitarti interesø lygmeniu, galimybësgalima ieðkoti susitarime dël reikalo sprendimo procedûros. Ko-munikacijos teorija iðskiria turinio (interesø), procedûros ir pro-ceso (þaidimo taisykliø) bei santykiø dimensijas.

6. Elgesio kodeksas. Kadangi NVO misija yra daþnai grindþiamapermainomis, elgesio kodekso rengimas gali duoti naudos. NVOmisija yra emancipuoti silpnas grupes arba sukurti pasiprieðini-mo jëgà, ne kenkti kitoms grupëms, o sustiprinti konkretø intere-sà arba grupæ. SOMO parengë elgesio kodeksà, apsvarstæs visussuinteresuotus asmenis, tada analizuodamas, kokie reikalai galë-tø bûti aktualûs kiekvieniems santykiams. Elgesio kodeksas yranaudingas vengiant þalos padarymo kitoms ðalims (nes tai nebû-tina, siekiant tikslo sukurti pasiprieðinimo jëgà).

Pirmaujanèios NVO organizacijos

Kalbant apie NVO organizacijø ir jø darbuotojø ypa-tybes, esama keleto svarbiø problemø, susijusiø su asmenø ir organi-zacijø laisvës bei autonomiðkumo gerbimu.

Sprendimø priëmimas

Tiek (maþose) NVO, tiek tarp NVO sprendimø priëmimas gali bûtisvarbus reikalas. Kalbant apie skirtumø valdymà, patartina suformu-luoti valdymo dokumentà, kuriame apraðomas sprendimø priëmimas.Kiekvienoje grupëje sprendimø priëmimas gali bûti kitoks:


1. Bendras susitarimas: labai maþose organizacijose gali prireiktibendros darbotvarkës ir susitarimo dël kiekvienos veiklos arbastrategijos.

2. Sutikimas: kolektyve daþnai sudëtinga rasti bendrà nuomonæapie visus reikalus, todël sprendimø priëmimas, pagrástas suti-kimu (leidimu), yra tinkamiausias. Sutikimas gali bûti taikomasmaþose organizacijose ir kolektyvuose (ne daugiau kaip 10 ða-liø arba asmenø). Ne visi privalo sutikti su sprendimu, taèiaudiskusijos esmë � pasiekti rezultatà, kuriam niekas neprieðtarauja(primena veto teisæ).

3. Kvalifikuotoji dauguma: koalicijos bendradarbiavimo pamatas �pasitikëjimas, todël sprendimø priëmimas paprasta dauguma(demokratiðkai) gali pakenkti santykiams. Kita vertus, daþnai ne-ámanoma pasiekti bendro susitarimo arba pritarimo. Taigi va-dovavimo dokumentas gali apibrëþti taisyklæ, pagal kurià spren-dimus priima kvalifikuotoji dauguma (pvz., 80 proc. visø nariø).Ypaè patartina kvalifikuotàja dauguma priimti sprendimus dëlstrateginiø klausimø.

4. Demokratiðkas sprendimø priëmimas: áprastiniams sprendi-mams priimti daþniausiai tinkamiausias demokratiðkas bûdas.Áprastinë dauguma (50 proc. + 1) gali tvirtinti sprendimus.

Taigi tiek vidaus reikalams tvarkyti, tiek koalicijoms koordinuotisvarbu susitarti dël valdymo. Sprendimø priëmimo bûdas priklausonuo grupës dydþio, santykiø ir reikalo pobûdþio.

Valdymas ir kontrolë

Rezultatus ir tikslus suformulavus planuose bei priëmus sprendi-mus dël politikos ir strategijos, galima organizacijà arba projektà kon-troliuoti ir valdyti ávairiais metodais.

Valdymo metodas ið esmës apsprendþia darbuotojø laisvæ. Taikantpozityvios kontrolës stiliø, kontrolë vykdoma pagal pozityviai apibrëþ-tus rezultatus. Bet koks rezultatø neatitikimas normoms reikalauja korek-cijos. Vis dëlto taikant vien pozityvios kontrolës metodà, darbuotojai galiprarasti laisvæ eksperimentuoti ir taikyti naujoves. Kadangi bet koks ne-atitikimas efektyvumo siekiams reikalauja korekcijø, net ir menkiausi ne-


atitikimai yra ávertinami. Taip pasiekiamas efektyvumo paradoksas, neskuo labiau tikslas atitinka SMART kriterijus ir yra tikslus (kas savaimeyra gerai), tuo daugiau neatitikimø iðryðkës. Ðie neatitikimai lemia nau-jas korekcijas, kuriomis remiantis menkesni neatitikimai gali bûti ávertin-ti ir pan. Valdymo ir stebësenos sistemos daþnai yra susijusios su tokiotipo kontrole. Ði kontrolë gali bûti sëkminga gamybos kontekste, taèiaupilietinës visuomenës kontekste tai ardo planus.

Negatyvios kontrolës metodas suteikia daugiau laisvës asmenimsir organizacijoms. Kai susitariama dël sàlygos arba galutinio pelno, va-dovybei nebereikia telktis vien ties pozityviai suformuluoto tikslo sie-kimu, bet galima apsiriboti sàlygø stebëjimu. Jei nepaþeidþiama pama-tinë sàlyga, korekcijos nebûtinos. Teoriðkai visi kontrolës metodai pri-klauso skirtingam permainø lygiui. Jei jûsø siekis � kontroliuoti ir to-bulinti organizacijà, jums gali praversti pozityvios kontrolës metodas.Jei pageidaujate kurti naujoviðkà organizacijà, turinèià laisvæ eksperi-mentuoti ir mokytis, galëtumëte taikyti negatyvios kontrolës metodà.

Valdymas ir kokybë

Galiausiai svarbu atskirti skirtingas kokybës dimensijas. Gana daþ-nai visos dimensijos suplakamos á vienà, tarsi jas visas bûtø galimavaldyti tik vienu bûdu. Kaip jau árodyta anksèiau, proceso kontroleijums gali prireikti kitokio valdymo metodo nei naujoviø valdymas.SOMO sukûrë tokià klasifikacijos sistemà. Ðis pavyzdys gali padëti su-formuluoti priemones kiekvienai organizacijai.

Vidaus

Procesas Procesø (ir grandiniø) Rezultatø ávertinimaskontrolë

Esminës problemos: Esminës problemos:naðumas ir stabilumas efektyvumas ir galimybë

kontroliuoti

Besimokanti Atskaitingumas Rezultatasorganizacija ir lankstumas

Esminës problemos: Esminës problemos:kûrybingumas ir skaidrumas, atskaitin-naujovës gumas ir lankstumas

Iðorës


� Procesø kontrolë: svarbu bûti patikima organizacija, garsëjanèiasavo pastovumu ir produktyvumu. Ðio kvadranto dalimi yra fi-nansiniø ir vadovavimo procesø kontrolë. Tam organizacijai rei-kia apibrëþti procesus, uþdavinius, pareigas ir mandatus. Ne-priklausomi auditoriai skiria dëmesá bûtent ðiam kvadrantui.

� Rezultatø ávertinimas: siekiant efektyvumo ir gebëjimo valdyti or-ganizacijà, svarbu ávertinti rezultatus. Jums gali prireikti stebë-senos sistemos arba suderintos savistabos programos.

� Atskaitingumas ir lankstumas: ðis kvadrantas susijæs su atskai-tingumo veiksniu. NVO svarbu iðlaikyti savo skaidrumà ir pa-laikyti dialogà dël rezultatø su suinteresuotais asmenimis. Nuoorganizacijos reagavimo á savo aplinkà ir suinteresuotus asme-nis bûdo priklauso tinkamø pavedimø arba finansavimo gavi-mas. Organizacija privalo bûti lanksti ir gebanti prisitaikyti prienaujø iððûkiø ir ávykiø. Projekto metu ir já uþbaigus svarbu ben-drauti projekto rezultatø tema skaidriai. Skaidrumo trûkumas ga-li lengvai padaryti þalos ávaizdþiui arba reputacijai.

� Besimokanti organizacija: didþioji dalis valdymo teorijos skiriadëmesá kontrolei, taèiau naujø sumanymø ir naujoviø kûrimuibei taikymui jums bûtinas mokymosi procesas, kurio metu svars-tymai dinamiðkai vykdomi tiek viduje, tie iðorëje.

Iðvados

Pagrindinë ðio straipsnio problematika apima bûdus,kuriais valdymas ir valdymo modeliai gali arba negali bûti naudingismulkioms pilietinës visuomenës organizacijoms.

� Pradedant rekomenduojamà valdymo modeliø dekonstrukcijàreikëtø ávertinti, ar modelá pagrindþianèios prielaidos yra veiks-mingos jûsø organizacijai. Organizacijos kûrimas, imant pama-tu vien valdymo teorijà, sukels nusivylimà pilietinës visuome-nës organizacijoms pasiðventusiø þmoniø � tiek specialistø, tieksavanoriø � pasaulyje.

� Atsiþvelkite á kontekstà. Taikydami valdymo priemones ir mode-lius organizacijoms, apsvarstykite bei dekonstruokite ir savo orga-nizacijà. Kokia struktûra gali bûti áþvelgiama darbuotojø motyva-


cijos, bendravimo ir organizaciniuose áproèiuose? Pradëdami kurtiplanà, apibrëþkite privalumus ir trûkumus. Atlikite tiek vidaus,tiek iðorës konteksto analizæ (pvz., SSGG (SWOT) analizæ).

� Vadovø kuriama pridëtinë vertë gali bûti procesø ir vadovavi-mo planavimas. Ekspertai geba organizuoti savo darbà, nusta-tyti prioritetus ir tikslus savo srityse, taèiau, kalbant apie vado-vavimà, esmæ èia sudaro savo darbà organizuojanèiø profesio-nalø santykiø ir bendravimo valdymas. Proceso organizacijà su-daro bendravimo ir bendrø terminø, taikomø bendriems tikslamságyvendinti, aptarimo organizavimas.

� Pats procesas savaime nëra siekis. Susitelkimas vien ties proce-su gali sukelti gerai iðsilavinusiø ekspertø nepasitenkinimà. Siek-tinø rezultatø aptarimas visus motyvuoja tartis dël bendros dar-botvarkës.

Egzistuoja trys galimi fiksacijos tipai, bûdingi vadovams ir organi-zacijoms. Kai kurie þmonës pabrëþia tik (istoriná) organizacijos kon-tekstà, tarsi tai bûtø vystymosi norma. Tai galima pavadinti istorinefiksacija. Kai kurie þmonës, ypaè vadovai, gali telktis vien ties proce-su. Taip darbuotojai lengvai praranda motyvacijà, nes jiems nebeádo-mus procesas, nesantis jø darbo tema. Tad reikëtø vengti instrumenti-nës fiksacijos. Kiti þmonës per daug susitelkia ties poveikiu, svajonearba aukðèiausia galima norma. Tai apsunkina diskusijas, nes idea-lios situacijos yra toli nuo tikrovës. Taigi reikëtø vengti ir utopinës fik-sacijos. Vadovo teikiama pridëtinë vertë � tai istorijos (konteksto), prie-moniø (instrumento, proceso) ir utopijos (idealø arba poveikio) derini-mas aptariant plëtrà.

� Bendrasis valdymas (todël) yra susijæs su skirtumø valdymu.Ypaè pilietinës visuomenës organizacijø kontekste gali egzistuotiávairûs lygmenys, kuriuose iðryðkëja skirtumai. Ðie skirtumai yraesminiai asmenø, organizacijø (ir jø eiliniø darbuotojø) ir plët-ros motyvacijai, taèiau tam, kad skirtumai nesàlygotø nekonst-ruktyviø konfliktø, reikia nemaþai ágûdþiø. Siekiant uþkirsti tamkelià, galima imtis priemoniø interesams suderinti, kartu palai-kant skirtumus, bûtinus mokymuisi ir plëtrai.

� Formuojant strateginio planavimo ir valdymo procesà, bûtina pa-versti skirtumus kontrolës sistemomis. Tos sistemos turi apimti


valdymo ir sprendimø priëmimo susitarimus, valdymo metodus,atitinkanèius organizacijos sritis, ir priemones kokybei bei þmo-giðkiesiems iðtekliams valdyti.

Neseniai þiûrëjau TV laidà su garsiu olandø virëju. Laidoje buvopasakojama apie seneliø namø virtuvæ. Ðiø namø gyventojai daþnaiskøsdavosi vakariene. Virtuvës darbuotojai per daug rûpinosi maistopateikimu ir taisykliø laikymusi (maisto sauga), pamirðæ, jog tikrasisjø darbo rezultatas � ne paruoðti maistà, o suteikti já valgantiesiemsmalonius jausmus. Galima sakyti, virtuvës darbuotojai buvo per daugsusitelkæ ties priemonëmis (instrumentais). Garsusis olandø virëjas pa-keitë virtuvës darbuotojø poþiûrá á namø gyventojus. Þmonës, virëjo aið-kinimu, nëra tik tolesnis þingsnis maisto gamyboje. Ne, jie yra sveèiai,trokðtantys kasdienio susitikimo, kurá jûs galite praskaidrinti gerumaistu, graþia sale ir aplinka. Ðis naujas apibrëþimas suteikë virtuvësdarbuotojams naujà motyvacijà, jie paruoðë geresnæ vakarienæ, daugiausenyvø þmoniø ëmë rinktis bendrame kambaryje, ir namuose ásivyra-vo malonesnë atmosfera.

Vadovavimas nesibaigia �ties virtuvës siena�, pateikus maistà, pa-prasèiausiai atitinkantá taisykles. Vadovavimas duoda naudos organi-zacijai tik tada, kai þmonës (darbuotojai, tikslinës grupës) ir jø porei-kiai yra suprantami ir kai priemonës tarnauja jiems, siekiant nustaty-tø tikslø.

A N T R A SS K Y R I U S

TARPTAUTINIØ NEVYRIAUSYBINIØORGANIZACIJØ ATSKAITINGUMOCHARTIJA*

Kas mes esame?

Mes, ðià Chartijà pasiraðiusios tarptautinës nevyriau-sybinës organizacijos (TNVO), esame nepriklausomos, ne pelno sie-kianèios organizacijos, kurios dirba visame pasaulyje, siekdamos átvir-tinti þmogaus teises, tvarià plëtrà, aplinkosaugà, humanitarinæ pagal-bà ir kitas vieðàsias vertybes.

Mûsø organizacijos didþiuojasi, kad joms tenka garbë dirbti su ávai-riais þmonëmis ávairiausiose ðalyse ir kultûrinëse aplinkose, taip patekonominëse, socialinëse ir politinëse sistemose.

Mûsø teisë vykdyti veiklà yra pagrásta visuotinai pripaþintomis kal-bos, susirinkimø ir susivienijimø laisvëmis, mûsø indëliu á demokrati-jos procesus ir mûsø skelbiamomis vertybëmis.

Be to, mûsø teisëtumas kyla dël mûsø darbo kokybës, þmoniø, sukuriais ir kuriems mes dirbame, mûsø nariø, rëmëjø, plaèiosios visuo-menës, vyriausybiniø ir kitokiø organizacijø visame pasaulyje pripa-þinimo ir paramos.

Mûsø siekis � puoselëti savo teisëtumà, reaguojant á skirtingø kar-tø svarstymus, visuomenei ir mokslui rûpimus dalykus, savo darboskaidrumu ir pasiekimais.

* TNVO Atskaitingumo chartija iðdësto pagrindinius gerosios praktikos, skaid-rumo ir atskaitingumo standartus, dël kuriø 2006 metais susitarë 11-ka pasauly-je pirmaujanèiø þmogaus teisiø, aplinkosaugos ir socialinës plëtros tarptautiniønevyriausybiniø organizacijø (�ActionAid International�, �Amnesty International�,CIVICUS Pasaulinis pilieèiø dalyvavimo aljansas, �Consumers International�,�Oxam International�, Tarptautinis aljansas �Gelbëkit vaikus�, �Survival Interna-tional�, Tarptautinë federacija �Terre des Hommes�, �Transparency International�,Pasaulinë YWCA). Daugiau apie Chartijà ir jos taikymo bûdus galite suþinoti:http://www.ingoaccountabilitycharter.org/

A N T R A S S K Y R I U S90

Pasiraðydami ðià Chartijà, mes siekiame toliau ugdyti skaidrumoir atskaitingumo vertybes, kuriomis grásta mûsø veikla, ápareigoti mû-sø TNVO laikytis Chartijos nuostatø.

Kaip mes dirbame?

TNVO gali papildyti, taèiau ne pakeisti visaapimantávyriausybiø vaidmená ir pagrindinæ atsakomybæ skatinti teisingà þmo-gaus raidà ir gerovæ, átvirtinti þmogaus teises ir apsaugoti ekosistemas.

Be to, mes siekiame skatinti privataus sektoriaus vaidmená ir atsako-mybæ, remiant þmogaus teises ir tvarià plëtrà, taip pat saugant aplinkà.

Daþnai mes galime spræsti problemas ir reikalus, kuriø negali arbanenori savarankiðkai spræsti vyriausybës ir kiti subjektai. Teikdamikonstruktyvius iððûkius, mes siekiame skatinti gerà valdymà ir vykdy-ti savo uþdavinius.

Savo misijà mes vykdome tyrimais, propagavimu ir programomis.Paprastai mes tiesiogiai arba su partneriais dirbame tarptautiniu, na-cionaliniu, regiono ir vietos lygiu.

Mes bendradarbiaujame su kitomis organizacijomis, kai tai labiau-siai pravartu ágyvendinant mûsø paèiø misijà.

Chartijos tikslas

Chartijoje apibrëþiamas mûsø bendras ásipareigojimassiekti tobulumo, skaidrumo ir atskaitingumo. Pabrëþdami ir remdamiesiðiais ásipareigojimais, mes siekiame:

� nustatyti ir apibrëþti bendruosius principus, politikà ir praktikà;� didinti tiek savo paèiø, tiek kitø subjektø skaidrumà ir atskai-

tingumà;� skatinti bendradarbiavimà su suinteresuotomis ðalimis;� gerinti savo organizacijø rezultatus ir efektyvumà.

Mes pripaþástame skaidrumà ir atskaitingumà esminiais vyriausy-biø, ámoniø ir ne pelno siekianèiø organizacijø gero valdymo bruoþais.

Visur, kur dirbame, siekiame uþtikrinti grieþtà standartø, kuriø rei-kalaujame ið kitø subjektø, laikymàsi ir savo organizacijose.

TARPTAUTINIØ NEVYRIAUSYBINIØ ORGANIZACIJØ ATSKAITINGUMO CHARTIJA 91

Chartija papildo galiojanèius ástatymus. Tai savanoriðka Chartija,pagrásta daugeliu galiojanèiø kodeksø, normø, standartø ir gairiø.

Mes sutinkame palaipsniui taikyti Chartijà visose savo strategijo-se, veikloje ir operacijose. Ði Chartija nepakeièia jà pasiraðiusiø ða-liø galiojanèiø kodeksø ir praktikos, iðskyrus atvejus, kai tai nurody-ta ðiuose dokumentuose. Jos patvirtinimas nedraudþia pasiraðiusie-siems remti arba naudoti kitas priemones skaidrumui ir atskaitingu-mui skatinti.

Mes tobulinsime ðià Chartijà, remdamiesi patirtimi, atsiþvelgdami ábûsimus ávykius, ypaè á tuos, kurie didina atskaitingumà ir skaidrumà.

Mûsø suinteresuoti asmenys

Svarbiausia mûsø pareiga � ágyvendinti nurodytà mi-sijà veiksmingai ir skaidriai, laikantis savo vertybiø. Tai atlikdami mesesame atskaitingi suinteresuotiems asmenims.

Mûsø suinteresuoti asmenys:� asmenys, taip pat ir bûsimosios kartos, kuriø teises mes siekia-

me ginti ir átvirtinti;� ekosistemos, negalinèios pasisakyti uþ save arba savæs apginti;� mûsø nariai ir rëmëjai;� mûsø darbuotojai ir savanoriai;� organizacijos ir asmenys, aukojantys lëðø, gaminiø arba pa-

slaugø;� vyriausybinës ir nevyriausybinës organizacijos partnerës, su ku-

riomis bendradarbiaujame;� kontrolës institucijos, kuriø sutikimas bûtinas mûsø ásisteigimui

ir veiklai;� tie, kuriø politikai, programoms arba elgsenai mes siekiame da-

ryti átakà;� þiniasklaida;� plaèioji visuomenë.

Derindami skirtingas suinteresuotø asmenø nuomones, mes vado-vaujamës savo misija ir ðios Chartijos principais.


Principai

Pagarba visuotiniams principams

TNVO veikla yra pagrásta kalbos, susirinkimø ir susivienijimø lais-vëmis, numatytomis Visuotinëje þmogaus teisiø deklaracijoje. Mes sie-kiame skatinti tarptautiniø ir nacionaliniø ástatymø, átvirtinanèiø þmo-gaus teises, ekosistemø saugojimà, tvarià plëtrà ir kitas vieðàsias ver-tybes, priëmimà.

Ten, kur tokiø ástatymø nëra arba jie nëra gerai vykdomi ir yra pa-þeidþiami, mes iðkeliame ðias problemas vieðuosiuose debatuose ir ra-giname imtis atitinkamø taisomøjø veiksmø.

Taip elgdamiesi mes gerbiame visø þmoniø vienodas teises ir orumà.

Nepriklausomybë

Mes siekiame bûti politiðkai ir finansiðkai nepriklausomi. Mûsø val-dymas, programos ir politika turi bûti nepolitinës, jø negali veikti kon-kreèios vyriausybës, politinës partijos ir verslo sektorius.

Atsakingas propagavimas

Mes garantuojame, kad mûsø propagavimo strategija atitinka mû-sø misijà, kuria pagrástas mûsø darbas, ir gina nustatytus vieðuosiusinteresus.

Mes laikomës aiðkiai apibrëþtø veiksmø, priimdami savo pozicijà vie-ðosios politikos klausimais (taip pat ir mûsø partneriai, jei ámanoma),aiðkiai suformuluotos etikos politikos, kuria remiamës pasirinkdami pro-pagavimo strategijà, bei priemoniø, kuriomis nustatome ir sprendþiamegalimus ávairiø suinteresuotø asmenø interesø konfliktus.

Veiksmingos programos

Mes siekiame dirbti, nuoðirdþiai bendradarbiaudami su vietos ben-druomenëmis, NVO ir kitomis organizacijomis, siekianèiomis tvariosplëtros, atitinkanèiais vietos poreikius bûdais.


Kova su diskriminacija

Mes vertiname, gerbiame ir siekiame skatinti ávairovæ, taip pat sa-vo veikloje siekiame bûti neðaliðki ir vengti diskriminacijos. Todël vi-sos organizacijos turi laikytis politikos, skatinanèios ávairovæ, lyèiø ly-gybæ ir lygsvarà, neðaliðkumà ir diskriminacijos vengimà, visoje savoveikloje organizacijos viduje ir su kitomis ðalimis.

Skaidrumas

Mes esame ásipareigojæ laikytis atvirumo, skaidrumo ir sàþiningu-mo savo struktûros, misijos, politikos ir veiklos atþvilgiais. Mes akty-viai vieðiname informacijà apie save suinteresuotiems asmenims ir vie-ðojoje erdvëje.

Atskaitingumas

Mes stengiamës laikytis atitinkamø valdymo, finansinës apskaitosir atskaitingumo reikalavimø ðalyse, kuriose esame ásikûræ ir vykdomesavo veiklà.

Bent syká per metus mes pateikiame ataskaità apie savo veiklà irpasiekimus. Ataskaitose nurodoma kiekvienos organizacijos:

� misija ir vertybës;� pasiekti programos ir propagavimo uþdaviniai bei rezultatai;� poveikis aplinkai;� valdymo struktûra ir procesai, pagrindiniai biuro darbuotojai;� svarbiausieji finansavimo ðaltiniai, iðvardijant bendroves, fon-

dus, vyriausybes ir asmenis;� finansiniai rezultatai;� atitiktis ðiai Chartijai;� ryðio duomenys.

Auditas

Metinë finansinë ataskaita turi atitikti atitinkamus ásta-tymus ir praktikà. Kvalifikuotas nepriklausomas finansininkas turëtøatlikti jos audità, kurio iðvados turi bûti pateiktos kartu su ataskaita.


Informacijos tikslumas

Pateikdami ir vertindami duomenis bei tyrimus,naudodami ir pateikdami nuorodas á nepriklausomus tyrimus, meslaikomës visuotinai priimtø techninio tikslumo ir sàþiningumostandartø.

Geras valdymas

Mes esame visiðkai atsakingi uþ savo veiksmus ir pasiekimus. Taiágyvendiname, turëdami aiðkiai apibrëþtà misijà, organizacinæ struk-tûrà ir politikos formavimo procesus; laikydamiesi nustatytø vertybiøir sutartø procedûrø savo veikloje; uþtikrindami savo programø rezul-tatø, atitinkanèiø mûsø misijà, pasiekimà; atsiskaitydami uþ ðiuos re-zultatus atvirai ir tiksliai.

Kiekvienos organizacijos valdymo struktûra turi atitikti atitinkamusástatymus ir bûti skaidri. Mes siekiame laikytis geros valdymo prakti-kos principø. Kiekvienoje organizacijoje turi bûti bent:

� Valdymo organas, priþiûrintis ir vertinantis aukðèiausiàjá vado-và, numatantis programà bei sprendþiantis biudþeto reikalus. Ðisorganas apibrëþia bendrà strategijà, atitinkanèià organizacijosmisijà, uþtikrina efektyvø ir tinkamà iðtekliø naudojimà, rezul-tatø ávertinimà, finansiná sàþiningumà ir visuomenës pasitikëji-mo palaikymà.

� Raðtiðkos procedûros, taikomos skiriant valdanèiojo organo na-rius, taip pat nustatant jø ásipareigojimus ir dalyvavimo sàly-gas bei uþkertant kelià ir sprendþiant interesø konfliktus.

� Periodiðkai ðaukiamas visuotinis susirinkimas, turintis galià skir-ti ir keisti valdanèiojo organo narius.

Mes turime iðklausyti suinteresuotø asmenø pasiûlymus, kaip to-bulinti darbà, ir didinti þmoniø, kuriø interesai gali bûti tiesiogiai vei-kiami, indëlá. Taip pat mes sudarome visuomenei sàlygas pareikðtinuomonæ apie mûsø programas ir politikà.


Etiðkas lëðø rinkimas

Rëmëjai

Mes gerbiame rëmëjø teises gauti informacijos apie tikslus, kuriemsmes renkame lëðas, apie tai, kaip panaudojamos aukos, ar iðbrauktosrëmëjø pavardës ið naujienø gavëjø sàraðø, taip pat gauti informaci-jos apie lëðø rinkëjø statusà ir ágaliojimus; iðlaikyti anonimiðkumà, ið-skyrus atvejus, kai aukojamø lëðø suma gali turëti poveiká mûsø ne-priklausomumui.

Paaukotø lëðø naudojimas

Rinkdami lëðas, mes tiksliai apibûdiname savo veiklà ir poreikius.Mûsø politika ir praktika uþtikrina tikslingà paaukotø lëðø naudoji-mà mûsø misijai ávykdyti. Kai aukos skiriamos konkreèiam tikslui, mesgerbiame rëmëjo praðymà. Jei mes praðome plaèiosios visuomenës au-koti konkreèiam tikslui, kiekviena organizacija privalo parengti planàatvejui, kai lëðø truks arba jø bus per daug, ir kartu paskelbti tai, kreip-damasi á visuomenæ.

Aukos natûra

Kai kurios aukos gali bûti teikiamos prekiø arba paslaugø forma.Siekdami iðlaikyti efektyvø darbà ir nepriklausomumà, mes turime fik-suoti ir skelbti informacijà apie visas didþiausias institucijø dovanasir aukas natûra; aiðkiai apibûdinti naudojamus vertinimo ir audito me-todus; uþtikrinti ðiø aukø naudingumà savo misijai.

Tarpininkai

Mes siekiame uþtikrinti aukø, praðomø netiesiogiai, pvz., per treèi-àsias ðalis, rinkimà ir gavimà remdamiesi savo praktika. Paprastai taireguliuojama ðaliø pasiraðyta raðtiðka sutartimi.


Profesionalus valdymas

Mes vadovaujame savo organizacijoms profesionaliaiir veiksmingai. Savo politika ir procedûromis siekiame skatinti tobulu-mà visais atþvilgiais.

Finansinë kontrolë

Savo vidaus finansinës kontrolës procedûromis uþtikriname visø lë-ðø efektyvø naudojimà ir netinkamo lëðø naudojimo rizikos maþini-mà. Mes siekiame laikytis geros valdymo praktikos principø.

Vertinimas

Mes nuolatos siekiame gerinti savo efektyvumà. Mes nustatome tar-pusavio atskaitomybe grástas vertinimo procedûras savo valdybai, per-sonalui, programoms ir projektams.

Vieðoji kritika

Vieðai kritikuodami asmenis ir organizacijas, mes turime bûti at-sakingi ir ásitikinæ, kad tokia kritika prilygsta sàþiningai vieðajainuomonei.

Partneriai

Mes pripaþástame, kad mûsø organizacinis sàþiningumas taikomasir mûsø partneriams, kurie taip pat turi laikytis grieþèiausiø dorumoir atskaitomybës standartø, imtis visø ámanomø veiksmø, uþtikrinant,kad nëra jokiø ryðiø su organizacijomis ar asmenimis, uþsiimanèiaisnelegalia arba neetiðka praktika.

Þmogiðkieji iðtekliai

Mes pripaþástame, kad mûsø rezultatai ir sëkmë atspindi mûsø dar-buotojø, savanoriø ir valdymo procedûrø kokybæ, ir esame ásipareigojæinvestuoti á þmogiðkøjø iðtekliø ugdymà.


Apmokëjimas ir privilegijos turi bûti nustatomi pagal savanoriø dar-bu grástø ne pelno siekianèiø organizacijø vieðuosius lûkesèius ir po-reiká pritraukti bei iðlaikyti personalà, bûtinà ðiø organizacijø misijaiágyvendinti. Organizacijos, vykdydamos savo þmogiðkøjø iðtekliø po-litikà, turi visiðkai laikytis tarptautiniø ir nacionaliniø darbo reglamen-tø, geriausios to sektoriaus praktikos darbuotojø ir savanoriø teisiø,sveikatos bei darbo saugos atþvilgiais. Þmogiðkøjø iðtekliø politika nu-mato periodiðko visø darbuotojø rezultatø vertinimo procedûrà.

Kyðininkavimas ir korupcija

Þmogiðkøjø iðtekliø politika turi pabrëþtinai drausti personalui ar-ba kitiems asmenims, dirbantiems organizacijai ar jos vardu, kyðiø da-vimo arba korupcijos veiksmus.

Pagarba lyèiø dorumui

Mes smerkiame visø formø lytiná iðnaudojimà, piktnaudþiavimà irdiskriminacijà. Mûsø politika iðreiðkia pagarbà lytiniam dorumui vi-sose programose ir veikloje, draudþia lytiná priekabiavimà, lytiná iðnau-dojimà ir diskriminacijà lyèiø pagrindu.

Praneðimai apie átarimus

Personalui turi bûti sudarytos sàlygos ir jis turi bûti skatinamas at-kreipti vadovybës dëmesá á veiklà, kuri gali paþeisti ástatymus arba mû-sø misijà ir ásipareigojimus, taip pat ir ðios Chartijos nuostatas.


NVO ETIKOS IR ELGESIO KODEKSAS

Pasaulinë nevyriausybiniø organizacijø asociacija

Ðis tekstas yra Pasaulinës nevyriausybiniø organizacijø aso-ciacijos (PNOA) NVO etikos ir elgesio kodekso vertimas ið anglø kalbos. Vi-sos teisës ginamos ©.

PNOA siekia versti ir platinti kodeksà kuo platesniam NVO ratui. PNOAneatsako uþ vertimo klaidas. Anglø kalbos teksto versijà galima rasti tinkla-lapyje http://www.wango.org/codeofethics.aspx

Áþanga

Pastaraisiais metais labai iðaugo nevyriausybiniø or-ganizacijø (NVO) svarba, skaièius ir ávairovë. Dabar NVO daro átakàstrateginiams sprendimams, remia iniciatyvas, kurios kadaise buvo be-veik iðskirtinai valdþios ir pelno siekianèiø ámoniø sritis. Jø humani-tarinës paslaugos tapo gyvybiðkai svarbios viso pasaulio þmonëms irvisuomenei. Daþnai, reaguodamos á tam tikrus poreikius, NVO rododidesnæ kompetencijà nei vyriausybës.

Ðis veiksmingas tarp valdþios ir verslo ásiterpæs �treèiasis sektorius�kuria precedento neturinèià galià ir galimybes spræsti svarbius su pa-slaugomis ir pasaulio taika susijusius klausimus. Lankstumas ir ry-ðiai su pilietinëmis bendruomenëmis leidþia NVO greitai reikiamosesrityse mobilizuoti iðteklius. Kryptingas ásipareigojimas ir stipri moty-vacija suteikia joms pilietiniø galiø, kuriø daþniausiai neturi kitos or-ganizacijos.

Taèiau augant svarbai didëja ir atsakomybë. NVO turi bûti skaid-rios, sàþiningos, atskaitingos ir etiðkos, teikti tikslià informacijà ir ne-

NVO ETIKOS IR ELGESIO KODEKSAS 99

manipuliuoti situacijomis, siekdamos asmeninës savo valdybø ir dar-buotojø naudos. NVO turi veikti neatsiþvelgdamos á rasæ, religijà, tau-tybæ, kultûrà ir politikà. Jos privalo gerbti visø individø pagrindinesþmogaus teises. NVO privalo turëti tinkamà valdymo sistemà. Jos turiitin atsargiai ir rimtai elgtis su joms patikëtomis visuomenës lëðomis,nenaudoti jø savanaudiðkais tikslais. NVO negali dël savanaudiðkøir trumparegiðkø tikslø vienytis su valdþia arba oponuoti jokiai val-dþiai ar tapti pavaldþiomis valdþios institucijoms. Trumpai sakant,NVO privalo paðvæsti save kitø labui ir tai turi daryti pagal aukðèiau-sià etiðko elgesio kodeksà.

Deja, NVO bendruomenëje yra daug neatsakingø ir neetiðkø daly-viø. Alanas Fowleris savo knygoje Teisingas sprendimas (�Striking a Ba-lance�), pateikdamas nemaþai NVO akronimø, apibûdino ávairias NVO�apsimetëles�: BRINGO (Briefcase NGO, liet. � Portfelio NVO), CONGO(Commercial NGO, liet. � Pelno siekianti NVO), FANGO (Fake NGO,liet. � Apsimetëliðka NVO), CRINGO (Criminal NGO, liet. � Kriminali-në NVO), GONGO (Government-owned NGO, liet. � Valdþios valdomaNVO), MANGO (Mafia NGO, liet. � Mafijos NVO) ir PANGO (PartyNGO, liet. � Partijos NVO). Kitos NVO pradeda veiklà skatinamos aukð-èiausiø idealø, bet vëliau nusirita iki veiksmø, kuriuos anksèiau laikënepriimtinais. Daugybë NVO paprasèiausiai net nenutuokia apie jøveikloje ir valdyme taikytinus standartus.

Visos, net nuoðirdþiai siekianèios savo iðkeltø tikslø ir nesavanau-diðkiausios NVO gali gauti naudos ið etikos ir elgesio kodekso, kuria-me sistemingai iðdëstyta etiðka praktika ir priimtinos normos. Priim-tas ir ágyvendintas tinkamas kodeksas � tai ne tik NVO etikos kontro-lë, bet ir pareiðkimas visiems naudos gavëjams, rëmëjams ir visuome-nei, kad NVO rimtai stengiasi laikytis aukðtø standartø. Toks kodek-sas gali padëti interesø grupëms atpaþinti �apsimetëles� ir neatsakin-gas NVO bei jø vengti.

Turint visa tai omenyje, buvo parengtas �NVO etikos ir elgesio ko-deksas�. Ðis Kodeksas � tai pagrindiniø ir veiklos principø bei stan-dartø rinkinys, kuriuo remiantis turëtø bûti vykdoma NVO veikla irvaldymas.

�NVO etikos ir elgesio kodekso� rengimà globojo Pasaulinë nevy-riausybiniø organizacijø asociacija (angl. � World Association of Non-


Governmental Organizations, WANGO), já suformulavo tarptautinis ko-mitetas, sudarytas ið ávairiausiø nevyriausybinës bendruomenës veik-los srièiø atstovø, o savo indëlá áneðë pirmaujanèios visø pasaulio re-gionø NVO. Ðis Kodeksas buvo sudarytas remiantis daugybe pasaulioNVO ir jø asociacijø standartø bei elgesio ir etikos kodeksø, kaip an-tai �Ne pelno sektoriaus etikos ir atskaitomybës kodeksas�, Minesotosne pelno organizacijø tarybos (angl. � Minnesota Council of Nonprofits)�Ne pelno organizacijø tobulumo principai ir praktika�, �NVO elge-sio kodeksas� (Botsvana), �People in Aid� organizacijos �Geros prak-tikos kodeksas�, �Star Kampuchea� organizacijos �Etikos kodeksas.Tikslai, misija ir NVO bei liaudies organizacijø vaidmenys� ir �Trans-parency International� organizacijos �Vizijos, vertybiø ir rekomenda-ciniø principø deklaracija�.

Skëtinis terminas NVO aprëpia ávairiapusæ ne pelno organizacijøgrupæ. Vadovaudamosi skirtingais motyvais ir ideologijomis, ðios orga-nizacijos siekia ávairiausiø tikslø ir skiriasi dydþiu, iðtekliais bei orga-nizuotumu. �NVO etikos ir elgesio kodekso� plaèiajame kontekste NVOapibrëþiama kaip ne pelno siekianti nevyriausybinë organizacija. �Nepelno� terminas reiðkia, kad lëðos skirstomos nesiekiant pelno, t. y. betkoks gautas pelnas vël investuojamas á visuomenës reikmes ir neskirs-tomas tarp valdybos nariø, darbuotojø ar interesø grupiø � tuo NVOsektorius skiriasi nuo verslo sektoriaus. Terminas �nevyriausybinë� reið-kia, kad organizacija yra nepriklausoma nuo valdþios � jos nekontro-liuoja jokia valdþios institucija ir ji nebuvo ásteigta jokia tarpvyriausy-bine sutartimi. Ðis apibrëþimas apima dideles tarptautines organizaci-jas ir maþas vieno þmogaus vykdomas operacijas, pasaulietines ir pa-remtas tikëjimu grupes, taip pat naryste paremtas ir nariø neturinèiasorganizacijas.

�NVO etikos ir elgesio kodeksas� sukurtas taip, kad já bûtø galimaplaèiai taikyti pasaulinëje NVO bendruomenëje. Jis tinka visais atve-jais: tiek abipusiam labui dirbanèiai NVO, kurios sudëtyje gali bûti aso-ciacija, besirûpinanti organizacijos nariø padëties gerinimu, tiek visuo-menës labui dirbanèiai NVO, siekianèiai gerinti visuomenës kaip vi-sumos arba konkretaus jos segmento sàlygas. Ðis Kodeksas gali bûtitaikomas ir tarptautiniø tikslø siekianèioms, ir vietos bendruomeniøreikalais besirûpinanèioms organizacijoms, ir �ðiaurinëms�, ir �pieti-


nëms� NVO1. Kodekso normos gali bûti taikomos neatsiþvelgiant áNVO tikslinæ veiklà: humanitarinæ pagalbà, informacijos skleidimà,konfliktø prevencijà, tyrimus, ðvietimà, þmogaus teisiø stebëjimà, svei-katos apsaugà ar aplinkosaugà.

Atlikdamos teisingesnës ir jautresnës visuomenës ðalininkø bei tar-pininkiø vaidmená, NVO gali sàþiningai plëtoti ir spræsti auganèiospasaulinës kultûros problemas. Taèiau NVO privalo iðsaugoti ir aukð-èiausius etikos standartus, nenukrypti nuo savo krypties bei pamati-nës tarnavimo vizijos. Tikimasi, kad ðia prasme �NVO etikos ir elge-sio kodeksas� suteiks NVO informacijos ir veiklos gaires.

Ðis Kodeksas bus nuolat perþiûrimas ir prireikus atnaujinamas.

I.Pagrindiniai principai

Visi sektoriaus dalyviai vykdo veiklà pagal vienokius ar ki-tokius pagrindinius, aiðkiai suformuluotus arba numanomus principus. Be to,visuotinai gerbiamø organizacijø tyrimai rodo, kad skirtingø organizacijø tai-komi principai labai panaðûs. Kitaip sakant, beveik visos geros viso pasaulioNVO remiasi tomis paèiomis pagrindinëmis prielaidomis arba ásitikinimais,padedanèiais sëkmingai vykdyti savo veiklà. Toliau pateikiami svarbiausiejibendri pagrindiniai principai.

A. Atsakomybë, tarnavimas ir visuomeninë kryptis

Siekiant tvarios paþangos, taikos ir teisingumo, bendram labui turë-tø dirbti visos organizacijos. Todël NVO turëtø suvienyti savo plëtrà irtarnavimà kitiems, sukurdamos pusiausvyrà tarp asmeniniø ir visuo-menës interesø, siekdamos tobulinti, plësti ir vieðinti savo paslaugas.

(�) Atsakingai iðlaikydama save, NVO turëtø paskirti savo veiklàvisos visuomenës arba konkretaus jos segmento labui.

1 �Ðiaurës� ir �pietø� terminai daþnai vatojami iðskirti ekonomiðkai stipriø�ðiaurës� ir silpnesniø �pietø� pasaulio regionus (sudaryt. past.).


(�) Visuomeninës lëðos neturi bûti naudojamos savanaudiðkais tiks-lais, su jomis turi bûti elgiamasi itin rimtai, kaip su visuomenëspasitikëjimo iðraiðka.

(�) NVO turëtø suprasti, kad jos elgesys ir veikla formuoja NVOávaizdá visuomenëje ir kad ji dalijasi atsakomybe uþ visuome-nës pasitikëjimà NVO.

(�) Visoje savo veikloje NVO turëtø rodyti atsakingà ir globëjiðkàpoþiûrá á aplinkà.

B. Neribotas bendradarbiavimas

Svarios paþangos pasaulinës taikos ir gerovës link galima pasiektibendradarbiaujant skirtingø religijø, kultûrø ir rasiø atstovams, per-þengiant dirbtinius politinius ir etninius barjerus, kurie paprastai ski-ria þmones ir jø institucijas. NVO turëtø puoselëti etiðkus bendradar-biavimo ryðius su kitomis NVO ir, jei ámanoma ir tinkama, kartu dirb-ti didesnës visuomeninës gërovës vardan.

(�) NVO turëtø nepaisyti politikos, religijos, kultûros, rasës ir et-niðkumo ribø, vadovaudamasi organizaciniø dokumentø nuo-statomis ir bendradarbiaudama su tas paèias vertybes propa-guojanèiomis ir tokiø paèiø tikslø siekianèiomis organizacijo-mis bei asmenimis.

C. Þmogaus teisës ir orumas

Visuotinëje þmogaus teisiø deklaracijoje teigiama: �Visi þmonësgimsta laisvi ir lygûs savo orumu ir teisëmis. Jiems suteiktas protas irsàþinë ir jie turi elgtis vienas kito atþvilgiu kaip broliai.� (Visuotinëþmogaus teisiø deklaracija, 1 straipsnis.). �Ðeima yra natûrali ir pa-grindinë þmogaus teisëmis bei orumu paremta visuomenës làstelë.� (Vi-suotinë þmogaus teisiø deklaracija, 16 straipsnis).

(�) NVO neturëtø paþeisti në vieno asmens pagrindiniø prigimti-niø þmogaus teisiø.

(�) NVO turëtø pripaþinti, kad visi þmonës gimsta laisvi ir lygûssavo orumu.

(�) NVO turëtø prisitaikyti prie bendruomeniø, kurioms tarnauja,moraliniø vertybiø, religijos, paproèiø, tradicijø ir kultûros.


(�) NVO turëtø gerbti ðeimos nelieèiamumà, remti ðeima grástà vi-suomenæ.

D. Religijos laisvë

�Kiekvienas þmogus turi teisæ á minties, sàþinës ir religijos laisvæ.Ði teisë apima laisvæ pakeisti religijà ar tikëjimà, taip pat laisvæ skelbtisavo religijà ar tikëjimà tiek vienam, tiek kartu su kitais, vieðai ar pri-vaèiai, mokant, praktikuojant tikëjimà, laikant pamaldas bei atliekantapeigas.� (Visuotinë þmogaus teisiø deklaracija, 18 straipsnis).

(�) NVO turëtø gerbti religijos laisvæ.

E. Skaidrumas ir atskaitingumas

NVO turëtø siekti bûti atvira ir sàþininga tiek savo nariams, tiekrëmëjams ir visuomenei. Periodiðkai turëtø bûti rengiamos ataskaitos.

(�) Visi NVO ryðiai su valdþia, visuomene, rëmëjais, partneriais,naudos gavëjais ir kitomis suinteresuotomis ðalimis turëtø bûtiskaidrûs, iðskyrus personalo klausimus ir privaèià informacijà.

(�) Pagrindinë NVO finansinë informacija, valdymo struktûra, veiklair vadovø bei partneriø sàraðai turi bûti atviri ir prieinami vi-suomenei, o NVO turi stengtis informuoti visuomenæ apie savodarbà, iðtekliø ðaltinius ir jø panaudojimà.

(�) NVO turi bûti atskaitinga uþ savo veiksmus ir sprendimus netik savo finansuotojams bei vyriausybei, bet ir þmonëms, kuriemstarnauja, savo darbuotojams, nariams, organizacijoms, su kurio-mis bendradarbiauja, ir visai visuomenei.

F. Tiesumas ir teisëtumas

NVO ryðiai su rëmëjais, projektø naudos gavëjais, darbuotojais, na-riais, organizacijomis, su kuriomis bendradarbiaujama, vyriausybe irplaèiàja visuomene turëtø bûti sàþiningi ir teisingi, ji turëtø gerbti ju-risdikcijos, kurioje vykdo veiklà, ástatymus.

(�) NVO turëtø teikti tikslià informacijà apie save ir savo vykdomusprojektus arba apie asmenis, organizacijas, projektus ar ástaty-mus, kuriems nepritaria arba kuriuos svarsto.


(�) NVO turëtø vykdyti ásipareigojimus pagal valstybës, kurioje jiákurta arba vykdo veiklà, ástatymus ir prieðintis arba savanorið-kai nedalyvauti korupcijoje, kyðininkavime ir kitoje neetiðkoje ar-ba neteisëtoje finansinëje veikloje.

(�) NVO turëtø turëti gaires, pagal kurias darbuotojai ir savanoriaivaldþios institucijoms galëtø konfidencialiai praneðti apie neetið-kà su organizacija susijusiø asmenø elgesá.

(�) Ðalyse, kuriose NVO ákurta arba vykdo veiklà, ji turëtø vykdytivisus teisinius ásipareigojimus. Tarp tokiø ásipareigojimø yra re-gistracijos ir lëðø telkimo ástatymai, lygiø ádarbinimo galimybiøprincipai, sveikatos ir saugos standartai, privatumo taisyklës, fir-mos þenklo ir autoriø teisiø ástatymai ir t. t.

(�) NVO, pastebëjusi, kad jos darbuotojai, valdymo organai, sava-noriai, rangovai ar partneriai paþeidë ástatymus, turëtø imtis ne-atidëliotinø veiksmø padëèiai iðtaisyti.

II.NVO principai

Remiantis pagrindiniais NVO esmæ nusakanèiais principais,NVO turi bûti ne pelno siekianti, nevyriausybinë, organizuota, nepriklauso-ma, savivaldi ir savanoriðka. Nors ðie bendri kriterijai atrodo akivaizdûs,ypaè toms NVO, kuriø valstybiø ástatymai susistemina ir ápareigoja jas tai-kyti ðiuos standartus, jø svarba NVO principingumui bei elgsenai nemaþëja.

A. Ne pelno siekianti

1. NE DËL PELNO. NVO turi bûti organizuota ir valdoma kaip pel-no nesiekianti organizacija. Visas veiklos metu sukuriamas pertek-lius turi bûti naudojamas tik organizacijos misijai ir tikslams pa-siekti. Jokia NVO grynojo pelno dalis negali bûti paskirstyta orga-nizacijos direktoriø, vadovø, nariø ar darbuotojø arba privaèiø as-menø naudai, iðskyrus atvejus, kai NVO skiria pagrástà atlygá uþorganizacijai suteiktas paslaugas.


2. PREKYBA ARBA VERSLAS. Organizacijos pagrindinis tikslas ne-gali bûti prekyba arba verslas, nesusijæ su jos misija ir suformuluo-tais tikslais.

3. ÁSTATAI. NVO ástatuose turi bûti nurodyta, kad organizacija netu-ri teisës skirstyti pelno arba lëðø individualiø asmenø naudai neiveiklos, nei likvidavimo metu.

B. Nevyriausybinë

1. NEVYRIAUSYBINË. Organizacija negali bûti pavaldi valdþios ins-titucijoms ar tarpvyriausybinei institucijai arba bûti jos dalimi.

2. POLITIÐKAI NEPRIKLAUSOMA. Savo misija, suformuluotais tiks-lais ir teisine struktûra organizacija turi bûti nepriklausoma ir grieþ-tai nesivienyti bei nesijungti su jokia politine partija, net jei sutap-tø jø politiniai ir ástatymø leidybos tikslai. Buvimas nevyriausybi-ne organizacija savaime nereiðkia, kad NVO draudþiama politinëveikla, bet valstybë gali kai kuriø rûðiø NVO oficialiai uþdraustivykdyti politinæ ástatymø leidimo veiklà. Pavyzdþiui, JungtinëseValstijose nuo mokesèiø atleistos organizacijos negali dalyvauti ar-ba veiksmingai kiðtis á bandymus paveikti ástatymus ar dalyvautipolitinëse kampanijose kandidatams á politinius postus remti arbajiems oponuoti. Bet kokiu atveju NVO, kuriai leista vykdyti politinæir ástatymo leidimo veiklà, tai turi daryti tik savo misijos ir sufor-muluotø tikslø ribose.

3. UÞSIENIO POLITIKA. Organizacija negali bûti vyriausybës uþsie-nio politikos árankiu ir turi veikti nepriklausomai nuo valdþios.NVO neturëtø siekti ágyvendinti jokios vyriausybës politikos, nebentji sutaptø su organizacijos misija ir jos nepriklausoma politika.

C. Organizuota

1. ORGANIZACIJOS SAVYBËS. NVO turi turëti organizacinius doku-mentus, vykdomàjà valdybà, vadovus, reguliariai rengti susitikimusir vykdyti veiklà.


2. ORGANIZACINIAI DOKUMENTAI. Organizaciniuose dokumen-tuose (ástatuose, raðytiniame statute arba steigimo sutartyje) turibûti aiðkiai apibrëþta organizacijos misija, tikslai, valdymo struk-tûra, narystës teisës ir ásipareigojimai, jei tokiø yra, ir vidaus tvar-kos taisyklës.

3. TEISINIS PRIPAÞINIMAS. Organizacijos principai taikomi neatsi-þvelgiant á tai, ar ji teisiðkai pripaþinta kurios nors valdþios.

D. Nepriklausoma ir savivaldi

1. NEPRIKLAUSOMYBË. Organizacija turi bûti nepriklausoma. Jospolitikos, vizijos ir veiklos negali nustatyti jokia pelno siekianti ámo-në, rëmëjas, valdþios institucijos, valstybës tarnautojas, politinë par-tija ar kita NVO.

2. SAVIVALDUMAS. Organizacija turi savarankiðkai valdyti save pa-gal savo pasirinktà valdymo struktûrà. Ji turi bûti pasirengusi patikontroliuoti savo veiklà.

E. Savanoriðka

1. SAVANORIÐKOS VERTYBËS IR PRINCIPAI. Pagal ástatymus NVOsteigimas neprivalomas, todël ðios organizacijos kuriamos asmeni-ne iniciatyva. Steigimo pagrindas � savanoriðki individualiø asme-nø, nutarusiø kartu siekti bendro tikslo, veiksmai. Savanoriðkumovertybiø ir principø iðsaugojimas turi bûti pagrindinis NVO veik-los pobûdþio veiksnys.

2. SAVANORIØ INDËLIS. Organizacijai siekiant ágyvendinti savo mi-sijà ir tikslus, bûtinas svarus savanoriø indëlis. Savanoriai gali bû-ti tiek tikslinës grupës atstovai, tiek rëmëjai.

3. VALDÞIOS ORGANO SAVANORIÐKUMAS. NVO valdþios organo(papratai direktoriø valdybos) nariai turi eiti pareigas savanoriðkaibe uþmokesèio.


III.Misija ir veikla

NVO misija yra jos raison d�edtre � prieþastis ir tikslas, dëlkuriø NVO egzistuoja ir ko tikisi pasiekti. NVO privalo aiðkiai nustatyti irapibrëþti savo misijà. Ði aiðkiai apibrëþta misija turi bûti visos NVO veiklos irorganizacinio planavimo pagrindas bei atskaitos taðkas. NVO turi efektyviaiir veiksmingai iðnaudoti turimus iðteklius savo nustatytam tikslui pasiekti.

A. Misija

1. OFICIALI FORMULUOTË. Organizacija turi oficialiai ir glaustai ið-dëstyti savo misijà jos valdanèiojo organo patvirtintoje raðytinëjeformuluotëje. Ðioje formuluotëje turi bûti aiðkiai iðdëstyta, kodël NVOegzistuoja ir ko ji siekia.

2. DIREKTORIØ VALDYBA. Visi direktoriø valdybos nariai turi geraisuvokti ir pritarti organizacijos misijai.

3. VIEÐUMAS. NVO misijos formuluotë turi bûti prieinama visiems va-dovams, nariams, darbuotojams, partneriams, rëmëjams, programønaudos gavëjams ir visuomenei.

4. ÁVERTINIMAS. NVO misija turi bûti reguliariai perþiûrima (kasdvejus ar trejus metus) ir turi bûti sprendþiama, ar ji vis dar aktua-li. Ávertinimo metu turi bûti atsiþvelgta á ðiuos klausimus: (a) ar or-ganizacija arba kitas asmuo ágyvendino suformuluotà misijà, ir arorganizacijai, tokiai, kokia ji buvo ákurta, tebereikia egzistuoti,(b) ar misijà reikëtø perþiûrëti, atsiþvelgiant á visuomenës pokyèius,(c) ar organizacija jauèia poreiká atkreipti dëmesá á naujas proble-mas, dël kuriø reikëtø performuluoti misijà.

B. Veikla

1. ATITIKTIS MISIJAI. Organizacijos veikla turi atitikti jos misijà. NVOmisija turi bûti strateginio planavimo pagrindas ir organizacijosveiksmø planas. NVO veikla turi bûti siekiama ágyvendinti sufor-muluotus tikslus.


2. EFEKTYVUMAS IR VEIKSMINGUMAS. Organizacijos programomisturi bûti efektyviai ir veiksmingai siekiama ágyvendinti jos sufor-muluotà misijà.

3. ATSILIEPIMAI. Organizacija turi stengtis ið projektø naudos gavë-jø ir kitø interesø grupiø reguliariai gauti atsiliepimus apie savoveiklà.

4. ÁVERTINIMAS. Organizacijos veikla turi bûti reguliariai kritiðkai ver-tinama, siekiant nustatyti jos suderinamumà su misija, jos efektyvu-mà ir veiksmingumà, tæstiniø programø arba jø perþiûrëjimo svarbàir naujø programø poreiká. Vertinimo metu turi bûti atsiþvelgta á ðiuosklausimus: (1) ar veikla sutampa su esama organizacijos misija, ar, pa-sikeitus misijai, veiklà reikia perþiûrëti arba nutraukti, (2) programøefektyvumas ir veiksmingumas siekiant NVO tikslø, (3) padariniaiprogramø naudos gavëjams, (4) programos kainos santykis su jos re-zultatais, (5) naujø paslaugø poreikis. Vertinimai turi bûti atviri ir sà-þiningi, átraukiant á procesà interesø grupes.

5. PROFESIONALUMAS. Organizacija turi vykdyti savo veiklà profe-sionaliai, laikydamasi tarnavimo kitiems idëjos.

6. IÐLAIDØ DALIS. Organizacija turi bent 65 proc., geriausia � dau-giau kaip 80 proc. visø savo iðlaidø (tarp jø lëðø telkimo iðlaidø)iðleisti programoms ágyvendinti. Jei organizacija nesugeba laikytisnustatytos 65 proc. ribos, ji turëtø pagrásti didesnes pridëtines irlëðø telkimo iðlaidas. Didesnës naujos organizacijos administravi-mo ir lëðø telkimo iðlaidos bei iðimtys, susijusios su rëmëjø apribo-jimais arba neáprastais politiniais ir socialiniais veiksniais, gali bûtiávardytos kaip ðios ribos nesilaikymo prieþastys.

IV.Valdymas

Veiksminga valdymo struktûra ir stiprus, aktyvus bei pasi-ðventæs valdymo organas yra NVO tvirtumo ir gebëjimo ágyvendinti savomisijà bei pasiekti tikslus pagrindas. NVO valdymo planas turëtø bûti ren-giamas atsiþvelgiant á jos pagrindines vertybes, misijà ir kultûros standar-


tus. Jei tinka ir ámanoma, turëtø bûti taikomi demokratiniai valdymo princi-pai. NVO valdymo organas (paprastai direktoriø arba patikëtiniø valdyba)yra atsakingas uþ visà organizacijos veiklà ir iðteklius. Tai apima ir organi-zacijos krypties nustatymà, pradedant jos misijos apibrëþimu, ir misijos tin-kamumà, ir aktualumo uþtikrinimà atsiþvelgiant á esamà situacijà. Valdymoorganas taip pat apibrëþia organizacijos veiklà, stebi jos atitiktá misijai. Val-dymo organas yra atsakingas uþ þmogiðkøjø ir finansiniø iðtekliø gavimà irpanaudojimà organizacijos misijai ágyvendinti bei organizacijai iðlaikyti, pri-þiûri, kad bûtø tenkinami pasitikëjimo ir teisiniai reikalavimai.

A. Valdymo struktûra

1. VALDYMO PLANAS. NVO turi sukurti valdymo planà, pagal kurábûtø galima geriausiai ágyvendinti organizacijos misijà ir kuriameatsispindëtø pagrindinës jos vertybës bei kultûros standartai. Jei tin-ka ir ámanoma, turi bûti taikomi demokratiniai valdymo principai.

2. ORGANIZACINIAI DOKUMENTAI. Organizaciniuose dokumentuo-se (ástatuose ir pan.) turi bûti aiðkiai apibrëþta ir visoms suintere-suotoms grupëms prieinama organizacijos valdymo struktûra, tarpjos valdymo organo ir prireikus tarp valdybos susirinkimø veikian-èio vykdomojo komiteto darbo taisyklës ir vadovø bei jø funkcijørinkimo ir skyrimo tvarka.

B. Valdymo organo struktûra

1. VALDYBOS NARIØ IÐTEKLIAI. NVO valdymo organas turi bûti su-darytas ið organizacijos misijai pasiðventusiø asmenø, norinèiø au-koti savo laikà ir jëgas misijai ágyvendinti bei gebanèiø realiai prisi-dëti prie organizacijos veiklos. Jie organizacijai gali pasiûlyti patirtáir iðmintá, prestiþà, gebëjimà rasti lëðø, profesinius ágûdþius, kaip an-tai teisës, apskaitos, vadybos, lëðø telkimo ir rinkodaros þiniø.

2. TARPUSAVYJE NESUSIJÆ VALDYBOS NARIAI. Valdymo organàturi sudaryti bent trys, o geriausia penki ðeimos ryðiais nesusijæ as-menys. Ðeimos ryðiai priimtini daugiausia tarp dviejø organo na-riø, bet tokiu atveju valdyba turëtø bûti sudaryta ið ne maþiau kaipseptyniø nariø.


3. SAMDOMØ DARBUOTOJØ POLITIKA. Organizacija privalo ribotisamdomø darbuotojø, turinèiø balso teisæ valdyboje, skaièiø. Geriau-sia, jei tokiø asmenø bûtø ne daugiau kaip vienas arba ne daugiaukaip 10 proc. valdymo organo nariø skaièiaus. Tiesiogiai arba ne-tiesiogiai gaunantis atlygá asmuo neturëtø dirbti valdybos pirminin-ku arba iþdininku.

4. KADENCIJOS. Valdymo organo nariai turëtø dirbti ne ilgiau kaipnustatytà kadencijà. Reikëtø apibrëþti, kiek daugiausia metø gali-ma dirbti vienoje kadencijoje ir kiek kartø galima kartoti kadencijà.Apskritai paëmus, geriausia apriboti tarnybà valdyboje iki daugiau-sia trejø metø kadencijos ir ne daugiau kaip trijø pakartotiniø ka-dencijø, po kuriø vienerius metus didþiausià galimà kadencijø skai-èiø dirbæs narys negalëtø bûti renkamas á valdymo organà.

5. KANDIDATØ Á KOMITETÀ SKYRIMAS. Kandidatø á valdymo or-ganà skyrimo tvarka turi bûti þinoma visiems nariams ir susiju-sioms ðalims.

6. ÁVAIROVË. Valdymo organas turëtø atstovauti visø NVO nariø ávai-rovei. NVO gali sustiprinti nariø ið skirtingø geografiniø regionødalyvavimà, jei pagal jos ástatus ir savivaldos arba nacionalinio lyg-mens ástatymus leidþiama rengti susirinkimus, naudojant tokiastechnologijas kaip telekonferencijos.

7. ÁSTATAI. Visi valdymo organo nariai turi turëti organizacijos ásta-tus ir bûti su jais susipaþinæ.

8. ATLYGIS. Valdymo organo nariai negali gauti atlygio uþ darbà val-dyboje. Jie gali gauti kompensacijas uþ iðlaidas, tiesiogiai susiju-sias su jø pareigomis valdyboje.

C. Valdymo organo pareigos

1. MISIJOS FORMULUOTË. Valdymo organas turi nustatyti NVO kryp-tá, apibrëþdamas ir priimdamas misijos formuluotæ, reguliariai per-þiûrëdamas jos tikslumà bei pagrástumà ir jà pataisydamas, jei toreikia arba norima.

2. PROGRAMOS IR ATITIKTIS. Valdymo organas turi nutarti, kokiasNVO vykdys programas ir kokias teiks paslaugas, ir stebëti jø ati-tiktá misijai, jø efektyvumà ir veiksmingumà.


3. IÐTEKLIAI. Valdymo organas turi uþtikrinti, kad organizacija turë-tø reikiamus iðteklius misijai ágyvendinti.

4. METINIS BIUDÞETAS IR LËÐØ PAIEÐKA. Valdymo organas turitvirtinti metiná biudþetà ir aktyviai dalyvauti lëðø telkimo procese.Tvirtindamas metiná biudþetà valdymo organas turi nustatyti ad-ministracijai bei lëðø telkimui skirtø lëðø ir programø iðlaidø san-tyká ir siekti, kad ne maþiau kaip 65 proc., o geriausia � 80 proc.áplaukø bûtø skiriama programoms ágyvendinti.

5. IÐTEKLIØ VALDYMAS. Valdymo organas turi veiksmingai tvarky-ti iðteklius ir priþiûrëti, kad bûtø laikomasi pasitikëjimo ir teisiniøreikalavimø.

6. GENERALINIO DIREKTORIAUS SAMDYMAS IR ÁVERTINIMAS.Valdymo organas turi pasamdyti generaliná direktoriø. Siekiant pa-samdyti geriausià specialistà, turi bûti atlikta kruopðti atranka. Val-dymo organas taip pat turi nustatyti generalinio direktoriaus atly-ginimo dydá, uþtikrinti, kad jam (jai) bûtø suteikiamas reikiamas mo-ralinis ir profesinis palaikymas siekiant NVO tikslø ágyvendinimoir periodiðkai vertinti jo (jos) darbà.

7. STRATEGINIS PLANAVIMAS. Valdymo organas turi kartu su dar-buotojais aktyviai dalyvauti ilgalaikio ir trumpalaikio strateginioplanavimo procese, apibrëþiant tarp to uþdavinius, tikslus ir NVOsëkmæ siekiant misijos ágyvendinimo.

8. ETIKOS IR ELGESIO KODEKSAS. Valdymo organas turi patvirtintiNVO etikos ir (arba) elgesio kodeksà ir uþtikrinti, kad organizacijalaikytøsi ðio kodekso.

9. NVO ATSTOVAI. Valdymo organo nariai yra organizacijos atsto-vai, visuomenei aiðkinantys organizacijos misijà, pasiekimus ir tiks-lus bei stiprinantys organizacijos palaikymà.

D. Valdymo organo elgsena

1. VALDYMO ORGANO SUSIRINKIMAI. Valdymo organas ir visi jopadaliniai (pvz., vykdomasis komitetas), ápareigoti tvarkyti organi-zacijos reikalus tarp valdymo organo susirinkimø, turi susitikti tiekdaþnai, kiek prireiks, kad gerai ir atsakingai bûtø tvarkomi organi-zacijos reikalai. Valdymo organas atskirai arba su vykdomuoju ko-mitetu turëtø susitikti ne maþiau kaip keturis kartus per metus. Jei


pagal savivaldos arba nacionalinio lygmens ástatymus ir organiza-cinius dokumentus neprivalomi susirinkimai akis á aká, juos galimarengti daþniau, pasitelkiant komunikacijø technologijas.

2. PROTOKOLAI. Turi bûti suraðomi visø valdymo organo ir vykdo-mojo komiteto susirinkimø protokolai ir valdymo organo vardu vei-kianèiø komitetø ataskaitos, kurios vëliau turi bûti pateiktos visiemsvaldymo organo nariams ir archyvuojamos. Protokolai, iðskyrus per-sonalo ávertinimo svarstymus ir kità konfidencialià informacijà, taippat turi bûti prieinami organizacijos nariams, vadovams, darbuo-tojams ir visuomenei.

3. ATSAKOMYBË UÞ ELGESÁ. Valdymo organas turi bûti atsakingasuþ savo paties elgesá. Valdymo organas turi raðtu suformuluoti lû-kesèius valdybos nariams (áskaitant lûkesèius, susijusius su darbukomitetuose ir dalyvavimu susirinkimuose, lëðø paieðkoje bei pro-gramø ágyvendinimo veikloje) ir kasmet ávertinti savo paties darbà.Valdymo organas turi suformuluoti savo pareigûnø (valdybos pir-mininko, iþdininko, sekretoriaus ir t. t.) pareigines instrukcijas, jeijos nëra apraðytos organizaciniame dokumente.

E. Interesø konfliktas

1. PIRMENYBË NVO INTERESAMS. Dirbdami valdymo organe, val-dybos nariai turi iðkelti organizacijos tikslus aukðèiau asmeniniøtikslø ir organizacijos interesus aukðèiau asmeniniø troðkimø.

2. SU VALDYBOS NARIU SUSIJÆ KLAUSIMAI. Në vienas valdybosnarys neturi dalyvauti sprendþiant tiesiogiai su juo susijusius klau-simus (pvz., perrinkimas á valdymo organà, asmeninis atlyginimasir t. t.).

3. PASKELBIMAS. Visi valdybos nariai turi paskelbti visus galimusir esamus interesø konfliktus, áskaitant narystæ kitose institucijose,dël kurios gali kilti interesø konfliktø (pvz., darbas kitos NVO, ku-rios tikslai ir misija ið dalies sutampa, valdyboje). Toks paskelbi-mas automatiðkai nepanaikina ir nereiðkia etikos paþeidimo.

4. RAÐYTINË INTERESØ KONFLIKTØ POLITIKA. Valdymo organasturi sukurti raðytinæ interesø konfliktø politikà, taikomà valdybosnariams, darbuotojams, savanoriams ir atitinkamiems organizaci-jos partneriams, kurie turi svarià sprendimø dël organizacijos veik-los arba iðtekliø panaudojimo priëmimo galià.


5. PARAÐAS. Valdymo organas turi savo nariams suformuluoti ra-ðytiná pareiðkimà dël interesø konfliktø, kurá kiekvienas asmuo tu-ri pasiraðyti kiekvienos darbo kadencijos pradþioje.

6. PASKOLOS VALDYMO ORGANO NARIAMS. Jei NVO turi nuo-statà valdymo organo nariams iðduoti paskolas, turi bûti suformu-luota paskolø sistemos politika. Visos paskolos arba sandoriai suvaldymo organo nariais turi bûti átraukti á finansines NVO ataskai-tas ir pavieðinti.

V.Þmogiðkieji iðtekliai

Pasiðventæ, veiksnûs ir atsakingi darbuotojai � tai gyvy-biðkai svarbi NVO sëkmës prielaida, todël labai svarbu uþtikrinti veiksmin-gà þmogiðkøjø iðtekliø politikà. Daþniausiai ði politika turëtø apimti sam-domus darbuotojus ir savanorius, turint omenyje, kad savanoriðkumas galibûti taikomas ávairiuose darbuose, áskaitant vadovavimà, programø ágyven-dinimà ir paramos paslaugø teikimà. NVO turëtø ieðkoti kvalifikuotø dar-buotojø, organizuoti reikiamus mokymus, elgtis su jais sàþiningai ir teisin-gai, pasiûlyti asmeninio augimo ir tobulëjimo galimybes. Kita vertus, NVOturi teisæ tikëtis, kad darbuotojai ir savanoriai laikysis aukðtø profesinio irasmeninio elgesio standartø, atsakingai naudos informacijà ir iðteklius, vengsinteresø konfliktø.

A. NVO pareigos

1. VEIKSNÛS IR ATSAKINGI DARBUOTOJAI. Organizacija turi ieð-koti veiksniø ir atsakingø darbuotojø bei savanoriø (t. y. �darbuo-tojø�), pasiðventusiø jos misijai.

2. MOKYMAI IR DARBO SÀLYGOS. NVO turi organizuoti naujiemsdarbuotojams tinkamus mokymus ir ávadinius kursus, sudaryti tin-kamas darbo sàlygas.

3. RAÐYTINË ÞMOGIÐKØJØ IÐTEKLIØ POLITIKA. Jei organizacijojedirba deðimt arba daugiau darbuotojø, bûtina jiems raðtu suformu-


luoti þmogiðkøjø iðtekliø gaires (arba darbo instrukcijà), kuriose bû-tø apraðyti pagrindiniai darbo aspektai: informacijos konfidencia-lumas, kompiuteriø naudojimo politika (kompiuteriø iðtekliø nau-dojimas asmeniniam darbui, kompiuteriø iðtekliø nuosavybë), nar-kotikø ir alkoholio (ne)vartojimo gairës, interesø konfliktai ir skun-dø tvarka. Jei organizacijoje dirba iki deðimties darbuotojø, rekomen-duojama jiems raðtu suformuluoti þmogiðkøjø iðtekliø gaires.

4. DARBUOTOJØ AUGIMAS IR TOBULËJIMAS. Organizacija turi dar-buotojams suteikti asmeninio augimo ir tobulëjimo galimybes, puose-lëti aplinkà, kurioje vadovai skatintø asmeniná darbuotojø tobulëjimà.

5. SÀÞININGUMAS IR TEISËS. Su visais darbuotojais turi bûti elgia-masi sàþiningai ir lygiai, kaip su asmenybëmis, kuriø teisës ger-biamos ir ginamos. Turi bûti gerbiamos ir ginamos jø bendravimo,sàþinës ir saviraiðkos teisës.

6. ETIKOS IR ELGESIO KODEKSAS. Visi darbuotojai turi bûti supa-þindinti su �NVO etikos ir (arba) elgesio kodeksu� ir galiojanèiaraðytine þmogiðkøjø iðtekliø politika.

7. PRANEÐIMAS APIE RIMTAS PROBLEMAS. Pagrindiniams darbuo-tojams turi bûti suteikta galimybë praneðti valdybos nariams arbavadovams apie rimtas problemas.

8. STANDARTAI IR ATSAKOMYBË. Darbuotojai turi bûti skatinamiir mokomi laikytis aukðèiausiø profesinio ir asmeninio elgesio stan-dartø, prisiimti asmeninæ ir profesinæ atsakomybæ uþ savo veiks-mus bei sprendimus.

9. KONFIDENCIALUMAS. Darbuotojai, turintys prieigà prie oficialiødokumentø ir informacijos, turi bûti informuojami apie tokios in-formacijos nelieèiamumà, konfidencialumà bei privatumà, siekiantapsaugoti susijusius asmenis.

B. Interesø konfliktai

1. RAÐYTINË POLITIKA. Valdymo organas sprendimø priëmimo galiàturintiems darbuotojams turi raðtu suformuluoti, kaip spræsti galimusinteresø konfliktus. Geriausia bûtø, jei ðià formuluotæ pasiraðytø vi-si asmenys, tiek pradëdami dirbti NVO, tiek periodiðkai vëliau.

2. PASKELBIMAS. Visi pareigûnai turi paskelbti apie savo narystæ ki-tose institucijose, galinèià sukelti interesø konfliktà.


3. DOVANOS. NVO turi sukurti politikà dël dovanø darbuotojams,pvz., reikalauti, kad darbuotojai atsisakytø brangiø su jø pareigo-mis susijusiø dovanø arba perleistø gautas dovanas organizacijai.

4. NAUDOJIMASIS PAREIGOMIS SIEKIANT ASMENINËS NAUDOS.Nei samdomi darbuotojai, nei savanoriai negali naudotis savo pa-reigomis, siekdami ypatingø asmeniniø privilegijø, pelno ar naudos.

5. PASKOLOS. Jei organizacijos ástatuose numatyta galimybë iðduotidarbuotojams paskolas, turi bûti suformuluota paskolø sistemos po-litika ir apie visas paskolas turi bûti praneðta valdymo organui.

6. NVO INTERESAI. Darbuotojai privalo iðkelti organizacijos tikslusaukðèiau asmeniniø tikslø ir visos programos interesus aukðèiauasmeniniø troðkimø.

VI.Visuomenës pasitikëjimas

Visuomenës, þiniasklaidos, vyriausybës, verslo ámoniø, rë-mëjø, kitø NVO, naudos gavëjø ir organizacijos darbuotojø bei savanoriøpasitikëjimas yra NVO gyvybinës jëgos ðaltinis. Siekdamos plëtoti ir iðsau-goti tà pasitikëjimà, NVO turi bûti atskaitingos ir skaidrios, sàþiningai pa-teikti informacijà visuomenei.

A. Vieða informacija apie NVO

1. TIKSLUMAS IR PATEIKIMAS LAIKU. Rëmëjams, nariams, klien-tams, darbuotojams ir plaèiajai visuomenei informacija apie orga-nizacijà turi bûti tiksli ir pateikiama laiku.

2. METINË ATASKAITA. Ne maþiau kaip kartà per metus organiza-cija turi parengti ir pavieðinti informacijà apie savo vykdomas pro-gramas bei teikiamas paslaugas, taip pat suteikti visuotinæ prieigàprie atitinkamø ðiø programø ir paslaugø dokumentø.

3. FINANSINË INFORMACIJA. NVO turi kasmet parengti ir pavieðintisavo pagrindinæ finansinæ informacijà, tarp jos finansavimo ðalti-nius, gautø lëðø panaudojimà, paslaugoms ir programoms, admi-


nistracinei veiklai ir lëðø paieðkai panaudotø lëðø santyká, atlygi-nimus valdymo organo nariams. NVO taip pat turi suteikti visuo-tinæ prieigà prie atitinkamø finansiniø dokumentø.

4. VALDYMO ORGANO NARIØ IR DARBUOTOJØ SÀRAÐAI. Organi-zacija turi paskelbti savo valdymo organo ir darbuotojø vardus bei pa-vardes, vieðai praneðti apie visus valdymo organo pasikeitimus, su-teikti prieigà prie atitinkamø valdybos susirinkimø protokolø.

5. PARTNERYSTË. Organizacija turi laiku ir tiksliai pateikti informa-cijà apie uþmegztus partnerystës ryðius su kitomis institucijomis.

6. KONFIDENCIALUMAS. Organizacija privalo iðsaugoti asmeninësdarbuotojø, klientø ir kitø asmenø informacijos konfidencialumà, ið-skyrus atvejus, kai asmenys atsisako ðios teisës arba informacijosatskleidimas neiðvengiamas pagal ástatymà.

7. PALYGINIMAS. Organizacija turi apibûdinti save pagal savo nuo-pelnus, o ne menkindama kitas NVO. Informacija apie kitas NVOnegali bûti teikiama, siekiant gauti naudos kitø sàskaita.

8. INFORMACIJOS KANALAS. Organizacija turi suteikti visuomeneigalimybæ gauti informacijos apie NVO ir jos vykdomà veiklà.

9. VIEÐINIMAS. NVO turi paskirti bent vienà asmená, atsakingà uþtai, kad organizacija atitiktø savivaldos ir nacionalinio lygmens in-formacijos vieðinimo ástatymus.

B. Vieðas propagavimas

1. TIKSLUMAS IR KONTEKSTO PATEIKIMAS. Þiniasklaidai, politi-kams arba visuomenei organizacijos teikiama informacija turi bûtitiksli ir pateikta atitinkamame kontekste: tai informacija apie ástaty-mus, politikà, asmenis, organizacijas arba projektus, kuriems organi-zacija prieðinasi, kuriuos remia arba svarsto. Ateities prognozës turibûti aiðkiai pateikiamos atitinkamai kaip prognozës, o ne kaip faktai.

2. ÞODINIAI IR RAÐYTINIAI PAREIÐKIMAI. Organizacija privalo tu-rëti aiðkias þodiniø ir raðytiniø pareiðkimø gaires bei patvirtinimoprocedûras.

3. ÐALIÐKUMO KONSTATAVIMAS. Organizacija turi pateikti neðalið-kà ir objektyvià informacijà. Jei ðaliðkumas neiðvengiamas arba ne-atskiriamas, tai turi bûti konstatuojama.


4. PAREIÐKIMØ ÁGALIOJIMAI. NVO pareiðkimais turi bûti atstovau-jama realiems jos ágaliojimams. Naryste paremta NVO gali atsto-vauti savo nariams, jei toks vaidmuo nustatytas jos organizacinia-me dokumente ir tinkamai apibrëþiamos jos nariø nuomonës. Vi-suomeninës naudos siekianti NVO negali klaidinanèiai prisiimtibendruomenës, kuriai tarnauja, ágaliojimø.

VII.Finansiniai ir teisiniai klausimai

NVO turëtø sukurti tinkamas finansines ir teisines proce-dûras bei apsaugos priemones, kurios ne tik saugotø nuo ástatymø paþeidi-mo, bet ir rodytø organizacijos bûklæ, uþtikrintø rëmëjus, narius ir plaèiàjàvisuomenæ, kad investicijos á organizacijà bus saugios ir tinkamai naudoja-mos. NVO turëtø taikyti patikimas vidines finansines procedûras, kruopðèiaivesti finansinæ apskaità, vieðai skelbti finansines ataskaitas, reguliariai pa-teikti savo finansinæ apskaità tikrinimui, kurá turëtø atlikti kvalifikuotas tik-rintojas, galintis patvirtinti, kad organizacija veikia legaliai ir pagal visuo-tinai priimtà apskaitos praktikà. NVO turi kruopðèiai laikytis visø galiojan-èiø federalinio, nacionalinio ir savivaldos lygmens ástatymø.

A. Finansinis skaidrumas ir atskaitomybë

1. FISKALINË ATSAKOMYBË. Valdymo organo nariai privalo prisi-imti fiskalinæ organizacijos atsakomybæ ir suprasti organizacijos fi-nansines ataskaitas bei jø rengimo reikalavimus.

2. METINIS BIUDÞETAS. Organizacijos valdymo organas turi tvirtin-ti organizacijos metiná biudþetà, kuriame turi bûti numatytos pro-gramø ágyvendinimo, lëðø telkimo ir administracinës iðlaidos. NVOveikla turi bûti vykdoma pagal ðá biudþetà.

3. VIDINËS FINANSINËS ATASKAITOS. Reguliariai turi bûti rengia-mos ir valdymo organui pateikiamos vidinës finansinës ataskaitos.Turi bûti nustatyti visi didþiausi nukrypimai nuo biudþete numa-tytø iðlaidø ir tai paaiðkinta valdymo organui.


4. FINANSINË POLITIKA. NVO turi sukurti organizacijos dydá atitin-kanèià finansinæ politikà dël finansiniø iðtekliø gavimo ir iðmokø,lëðø investavimo, pirkimo tvarkos, vidiniø kontrolës procedûrø (pvz.,èekiø pasiraðymo politikos ) ir t. t.

5. VIDINËS KONTROLËS PROCEDÛROS. Organizacijos vidinës kon-trolës procedûromis turi bûti uþkertamas kelias galimybei asmeniuiiðsiraðyti èeká, pvz., iðkeliant dviejø paraðø reikalavimà. Organiza-cijos vidinës kontrolës procedûromis taip pat turi bûti neleidþiamavienam asmeniui iðraðyti didesná nei nustatytos sumos èeká (pvz.,daugiau nei 5 000 JAV doleriø èekiui, iðkeliant dviejø paraðø rei-kalavimà) ir nustatomi iðgryninimui skirtø èekiø apribojimai.

6. AUDITAS. Jei organizacija gauna þenklias metines pajamas, jos fi-nansiniø ataskaitø tikslumà turëtø tikrinti nepriklausomi kvalifikuo-ti buhalteriai. NVO, kuriø bendrosios áplaukos maþos, patikrinimàturi atlikti kvalifikuoti buhalteriai. NVO, kuriø pajamos labai ma-þos, pakanka jø paèios parengtos iðsamios finansinës ataskaitos.

7. PROFESINIAI STANDARTAI. Organizacija turi tvirtai laikytis vals-tybës ástatymais nustatytø profesiniø buhalterijos ir audito proce-dûrø, vykdyti visus finansinius ir atskaitomybës reikalavimus.

B. Teisinë atitiktis

1. ÁSTATYMAI IR TAISYKLËS. Organizacijos veikla, valdymas ir kitireikalai turi bûti tvarkomi pagal nacionalinio ir savivaldos lygmensástatymus bei taisykles (NVO gali siekti pakeisti ðiuos ástatymus irtaisykles, jei tokia veikla numatyta jos misijoje).

2. TEISININKO KONSULTACIJA. NVO, siekdama, kad jos organiza-ciniai dokumentai neprieðtarautø galiojantiems ástatymams ir tai-syklëms, turi pasirûpinti, kad jos organizacinius dokumentus per-þiûrëtø teisininkas, ir vëliau prireikus naudotis teisininko paslau-gomis, siekiant iðsaugoti teisinæ atitiktá.

3. ATSAKOMYBËS DRAUDIMAS. Jei ámanoma ir tinkama, organiza-cija turëtø apsidrausti atsakomybës draudimu.

4. VIDINIS PATIKRINIMAS. Organizacija reguliariai turi vykdyti sa-vo atitikties galiojantiems ástatymams ir taisyklëms vidiná patikri-nimà, o ðio patikrinimo suvestinë turi bûti pateikta valdymo orga-no nariams.


VIII.Lëðø paieðka

Lëðø veiklos ir programø iðlaidoms kompensuoti bei orga-nizacijos tikslams pasiekti dauguma NVO gauna ið uþ organizacijos ribø,ieðkodamos savanoriðkos fondø, verslo ámoniø, individualiø rëmëjø ir vyriau-sybiniø institucijø finansinës paramos. Taèiau tokia finansinë parama � taine tik vienpusis pinigø judëjimas ið minëtø ðaltiniø á NVO. Tai abipusisprocesas, kuris yra svarbus ir ápareigojantis tiek rëmëjui, tiek organizacijai.Labai svarbu, kad kaip lëðø gavëja NVO bûtø skaidri ir atskaitinga rëmëjui,lëðas naudotø atsakingai ir pagal rëmëjo ketinimus, kad finansuojantys as-menys ir organizacijos visada galëtø stebëti projekto eigà. Svarbu, kad lëðøpaieðka taip pat atitiktø NVO misijà.

A. Bendri lëðø paieðkos principai

1. VALDYMO ORGANAS. Valdymo organas turëtø aktyviai dalyvautilëðø paieðkoje, áskaitant tiesioginius praðymus ir asmeninius indëlius.

2. ATITIKTIS MISIJAI. Organizacija gali priimti lëðas tik tada, kai fi-nansavimas atitinka jos misijà, nepaþeidþia jos pagrindiniø princi-pø, neapriboja galimybiø laisvai, nuosekliai bei objektyviai spræstiaktualius klausimus.

3. SÀÞININGUMAS. Ieðkodama lëðø ir jas naudodama, organizacijaturi bûti sàþininga.

4. MISIJOS PRIORITETAS. Programos turi bûti kuriamos pagal NVOmisijà, o ne pagal finansavimo ðaltinio poreikius.

5. NEETIÐKI VEIKSMAI. Organizacija negali toleruoti neetiðkø veiks-mø, tokiø kaip dvigubas vieno projekto finansavimas, skirtø lëðønukreipimas á kitus finansuotojo nepatvirtintus projektus arba pa-siekimø iðpûtimas.

B. Praðymai

1. PRAÐYMØ MEDÞIAGA. Organizacija turi kruopðèiai uþtikrinti vi-sos praðymø ir reklaminës medþiagos tikslumà, kad joje bûtø aið-kiai ir teisingai pristatoma NVO, jos misija ir programos. Visi pra-


ðymai turi tinkamai atspindëti NVO planuojamus lëðø panaudoji-mo bûdus, juose turi bûti dëstomi tik tokie teiginiai, kuriuos orga-nizacija gali ágyvendinti. Negali bûti perdedami faktai, nutylima ak-tuali informacija arba naudojama medþiaga ar atvaizdai, kuriantysneteisingà arba apgaulingà áspûdá.

2. MOKESÈIØ PRIVILEGIJOS. Organizacija turi uþtikrinti, kad rëmë-jai gautø kompetentingà, tikslià ir etiðkà informacijà apie galimo do-vanojimo atvejo poveiká mokesèiams.

3. LËÐØ PAIEÐKOS PRINCIPAI. Lëðos turi bûti ieðkomos NVO misi-jai ágyvendinti ir ðio proceso metu netoleruotina prievarta, nesàþi-ninga motyvacija, nepagrástas atlygis arba asmeniniai áproèiai.

4. PERTEKLINËS LËÐOS. Siekiant pritraukti visuomenës lëðø konkre-èiam tikslui, turi bûti numatytas planas perteklinëms lëðoms tvarkytiir, jei galima, ðis planas turi bûti nurodytas kreipimesi á visuomenæ.

5. ATLYGIS LËÐØ IEÐKOTOJAMS. Organizacija negali apskaièiuoti lë-ðø ieðkotojams mokamo atlygio pagal rastø arba tikëtinø labdaringøánaðø kieká ir skirti lëðø telkimo premijø. Tokie atlyginimai gali taptikliûtimi, iðkeliant rëmëjo ir NVO interesus aukðèiau asmeniniø, irskatinti neetiðkà arba netinkamà lëðø ieðkotojo elgsenà. Taip pat taigali trukdyti iðsaugoti savanoriðkumo dvasià ir iðlaikyti NVO misijàaukðèiau asmeniniø interesø, o didelës aukos, kuri galbût buvo dau-gelio þmoniø darbo rezultatas, atveju atlygis gali bûti neproporcingasnuopelnams. Organizacija gali numatyti pagal ágûdþius, ádëtas pa-stangas ir laiko sànaudas skaièiuojamà atlyginimà arba rezultataisparemtus priedus, jei tokie priedai atitinka áprastà NVO tvarkà ir ne-skaièiuojami pagal rastø labdaringø ánaðø kieká.

6. PARDAVIMO SKATINIMAS. Lëðø telkimo akcijø, áskaitant produk-tø ir paslaugø pardavimà, metu turi bûti nurodoma akcijos trukmëir reali arba tikëtina pirkinio kainos dalis, atiteksianti NVO arbaprogramos naudai.

7. PROCENTINË LËÐØ PAIEÐKOS IÐLAIDØ DALIS. Su lëðø paieðkasusijusios iðlaidos turi bûti pagrástai proporcingos pritrauktomsáplaukoms. Keliø metø laikotarpiu vidutinës NVO lëðø paieðkos ið-laidos turëtø sudaryti iki vieno treèdalio ðia veikla pritrauktø lëðøsumos, o geriausia bûtø, jei lëðø paieðkos iðlaidos sudarytø ne dau-giau kaip 25 proc. rastø lëðø sumos. Organizacija, penkeriø metølaikotarpiu netenkinanti ðios 33,33 proc. ribos (lëðø paieðkos iðlai-dø ir pajamø santykio), turëtø bent prie jos artëti arba pagrásti sa-


vo lëðø paieðkos iðlaidas (pvz., didesnëmis naujai sukurtos organi-zacijos lëðø paieðkos iðlaidomis arba iðskirtiniais rëmëjø ir sociali-niais bei politiniais veiksniais).

8. INFORMACIJA APIE ATSTOVUS. NVO turi nustatyti tinkamà po-litikà, ginanèià rëmëjo teisæ þinoti, ar atstovai yra samdomi darbuo-tojai, savanoriai ar NVO ágaliotiniai.

C. Lëðø naudojimas

1. ÁNAÐØ NAUDOJIMAS. Organizacija turi uþtikrinti, kad ánaðai bû-tø naudojami, kaip paþadëta arba nurodyta ieðkant lëðø arba rë-mëjø nustatytais tikslais.

2. DOTACIJOS ÁSIPAREIGOJIMAS. Organizacijai priëmus dotacijà, jiprivalo pasiþadëti vykdyti programà sutartu bûdu ir etiðkai bei tei-siðkai ásipareigoti laikytis ðio pasiþadëjimo.

3. KEITIMAS SU RËMËJO SUTIKIMU. Organizacija gali pakeisti do-vanos arba dotacijos sàlygas tik su aiðkiu rëmëjo sutikimu.

4. EFEKTYVUS IR VEIKSMINGAS NAUDOJIMAS. Organizacija turiuþtikrinti, kad dotacijos ir labdaros ánaðai bûtø naudojami efekty-viai bei veiksmingai.

D. Atskaitomybë

1. IÐLAIDØ STEBËJIMAS. Organizacija turi sukurti gerai parengtà do-tacijø naudojimo stebëjimo sistemà.

2. LAIKU PATEIKIAMOS ATASKAITOS. Organizacija turi laiku pa-teikti lëðø naudojimo ir valdymo ataskaitas.

3. FINANSINËS ATASKAITOS. Rëmëjui ir suinteresuotoms ðalimspareikalavus, turi bûti pateiktos aukø naudojimo finansinës ata-skaitos.

E. Santykiai su rëmëju

1. SANTYKIAI SU RËMËJU. Organizacijos valdybos nariai, vadovy-bë, darbuotojai ir savanoriai negali naudotis ryðiais su esamu arbabûsimu rëmëju, siekdami asmeninës arba giminaièiø, draugø, ben-dradarbiø, kolegø ir pan. naudos.


2. KONFIDENCIALUMAS. Slapta arba konfidenciali informacija apierëmëjà arba aukojimà negali bûti atskleista paðaliniams asmenims.

3. RËMËJO PRIVATUMAS. Rëmëjo privatumas turi bûti gerbiamas irNVO privalo saugoti konfidencialià informacijà apie rëmëjà arbagautà dovanà. Rëmëjai turi turëti galimybæ iðlikti anonimiðki ir ne-bûti átraukti á jokius sàraðus, kuriuos galima parduoti, iðnuomotiarba perleisti kitiems asmenims, iðskyrus atvejus, kai rëmëjui sutei-kiama galimybë patvirtinti tokius sàraðus arba paðalinti ið jø savovardus ir (arba) pavadinimus.

4. PRIVATUMO POLITIKA. Organizacija turi turëti aiðkià ir lengvaiprieinamà privatumo politikà, kurioje visuomenei apibrëþiama, ko-kia informacija renkama apie asmenis ir rëmëjus ir kaip ta infor-macija bus panaudota, kaip susisiekti su organizacija norint per-þiûrëti surinktà informacijà ir pareikalauti jà pataisyti, kaip praneðtiNVO apie asmens nenorà, kad asmeninë informacija apie já bûtøplatinama uþ NVO ribø, ir kokios taikomos asmeninës informaci-jos apsaugos priemonës.

5. NEETIÐKI PRAÐYMAI. NVO arba jos atstovai, praðydami lëðø, ne-gali naudoti per didelio spaudimo, prievartos, netinkamos átakosar kitokiø neetiðkø priemoniø.

IX.Partnerystë, bendradarbiavimasir ryðiai

Kartais NVO gali bûti lengviau siekti su misija susijusiøtikslø bendradarbiaujant su pilietinës visuomenës organizacijomis, vyriau-sybës ir tarpvyriausybinëmis institucijomis, pelno siekianèiomis ámonëmis.Bendradarbiaujant dël bendros naudos galima sumaþinti dvigubà paslaugøteikimà, iðvengti iðtekliø naudojimo konkurencijai, uþuot tarnavus galimiemsnaudos gavëjams. Bendradarbiaujant taip pat galima suvienyti skirtingasjëgas ir iðteklius, skatinti efektyvø prioritetø skirstymà. Taèiau NVO galiuþmegzti tokius ryðius, jei tik jie neprieðtarauja jos misijai.


A. Bendri partnerystës ir bendradarbiavimo principai

1. ATITIKTIS MISIJAI. Organizacija gali bendradarbiauti su kitais as-menimis tik tada, kai tokie ryðiai neprieðtarauja jos misijai.

2. BENDROS VERTYBËS. Organizacija gali bendradarbiauti tik rem-damasi bendromis vertybëmis, motyvacija ir visuomenës gerovëssiekimu.

3. BENDRA NAUDA. NVO gali bendradarbiauti tik remdamasi lygia-teise ir teisinga abipuse organizacijø nauda.

4. SKAIDRUMAS. Bendradarbiaujant NVO turi bûti sukuriamos sà-lygos finansiniam skaidrumui ir abipusiam keitimuisi informacija,idëjomis ir patirtimi.

5. PRISITAIKYMAS PRIE POKYÈIØ. Bendradarbiavimas turi bûtilankstus ir pritaikomas prie pokyèiø. Ryðiai turi bûti keièiami ben-dradarbiaujant, o ne primetant pokyèius vienai ið organizacijø.

B. Ryðiai su kitomis NVOir pilietinës visuomenës organizacijomis

1. BENDRI TIKSLAI. Jei tinkama, NVO turëtø bendradarbiauti ir su pi-lietinës visuomenës organizacijomis, turinèiomis panaðiø misijø, ver-tybiø ir tiksliniø grupiø, jei toks bendradarbiavimas bûtø naudin-gas bendroms tikslinëms grupëms ir padëtø siekti bendrø tikslø.

2. KONKURENCIJA IR DVIGUBAS PASLAUGØ TEIKIMAS. NVO tu-rëtø vengti tarpusavio konkurencijos ir su pilietinës visuomenës or-ganizacijomis, turinèiomis panaðiø misijø, vertybiø ir tiksliniø gru-piø, bei vengti be reikalo teikti tas paèias paslaugas ir þlugdyti ki-tø organizacijø projektus.

3. DALIJIMASIS INFORMACIJA. NVO, vykdanèios panaðias misijas,turinèios panaðiø vertybiø ir tiksliniø grupiø, turëtø dalytis su pro-jektu susijusia informacija ir su kitomis NVO bei pilietinës visuo-menës organizacijomis, remti viena kità.

4. PARAMA KITOMS NVO. NVO turi reikðti solidarumà kitø NVOorganizuojamoms akcijoms ir veiklai, skatinti kitø NVO veiksmin-gumà ir sëkmæ, jei tai nepaþeidþia NVO principø bei vertybiø.

5. RYÐIAI. Organizacija turi palaikyti ryðius su kitomis etiðkomisNVO, siekdama skatinti NVO sektoriaus plëtrà, veiksmingumà, efek-tyvumà ir gebëjimà siekti visuotinës gerovës.


C. Ryðiai su vyriausybës institucijomisir tarpvyriausybiniais organais

1. NVO TIKSLAI IR NEPRIKLAUSOMYBË. Organizacija gali sudary-ti partnerystës sutartá su valdþios arba tarpvyriausybinëmis insti-tucijomis tik tada, jei tokia partnerystë padës NVO siekti savo tiks-lø, nepaþeis jos nepriklausomybës ir savikontrolës.

2. TINKAMUMAS IR ABIPUSË NAUDA. Organizacija turi siekti dia-logo ir bendradarbiavimo su valdþios arba tarpvyriausybinëmis ins-titucijomis, jei toks bendradarbiavimas yra tinkamas, teikia abipu-sës naudos ir gali sustiprinti NVO veiksmingumà, sprendþiant jaiiðkilusius klausimus ir siekiant apibrëþtø tikslø.

3. VADOVAVIMASIS MISIJA. Organizacija negali bendradarbiauti suvaldþios arba tarpvyriausybinëmis institucijomis, mëgindama viensustiprinti NVO pozicijà arba konkurenciná pranaðumà, bet kartunesiekdama misijoje apibrëþtø tikslø.

4. POLITINIS PALAIKYMAS. Organizacija negali keisti savo politikosir neðaliðkumo, siekdama politinio palaikymo.

D. Ryðiai su pelno siekianèiomis bendrovëmis

1. NVO TIKSLAI IR NEPRIKLAUSOMYBË. Organizacija gali bendra-darbiauti su pelno siekianèiomis bendrovëmis tik tada, jei toks ben-dradarbiavimas padës NVO siekti savo tikslø, nepaþeis jos nepri-klausomybës ir savikontrolës.

2. VADOVAVIMASIS MISIJA. Organizacija negali bendradarbiauti supelno siekianèiomis bendrovëmis dël finansinës naudos, nesusiju-sios su misijoje apibrëþtais tikslais.

3. RINKOS PRANAÐUMAS. Organizacija negali bendradarbiauti supelno siekianèia bendrove, jei pastaroji bendradarbiauja tik siekda-ma ágyti rinkos pranaðumà prieð konkurentus.

Padëka

Parengti �NVO etikos ir elgesio kodeksà� padëjo dau-gybë asmenø ið viso pasaulio ne pelno siekianèiø organizacijø. Ðie ne-vyriausybiniø organizacijø, akademinës visuomenës ir vyriausybinio


sektoriaus atstovai dirbo Etikos kodekso komitete ir (arba) Darbo ko-mitete, dalyvavo tarptautiniuose ðio projekto susirinkimuose, atidþiaitikrino pirmines Kodekso versijas, siûlë rekomendacijas.

Norëtume ypaè padëkoti gerbiamam ekskvairui Williamui D. Lay,dirbusiam NVO etikos kodekso iniciatyvos direktoriumi, ir dr. Frede-rickui A. Swartsui, kuris suvaidino pagrindiná vaidmená, atliekant suðiuo projektu susijusius tyrimus, rengiant dokumento metmenis ir ko-ordinuojant komiteto darbà. Neákainojamà darbà taip pat atliko The-resa Rudacille (Empowerment Resources Network), dr. Wajeeha Al-Bahar-na (Bahreino moterø bendrija), Marian Barnes (ANDECO), dr. Kashi-nath N. Pandita ir Heidi Barathieu-Brun (Azijos-Eurazijos þmogaus tei-siø forumas), dr. Noelas Brownas (Jungtiniø Tautø draugai), dr. Tho-mas J. Wardas (Bridþporto universiteto tarptautinio koledþo dekanas),Charlesas Abbey (Afrikos vystymo programa), Sarin Nhek (Star Kam-puchea), didþiai gerbiama Sinha Alok (Indijos OISCA fondas) ir Mo-hammedas B. Attahas (NVO vadovas 2000).

Rengiant Kodeksà daug darbo ádëjo Fuadas Mammedovas (Azer-baidþano kultûros asociacija), Zia Rizvi (Nepriklausomas humanitari-niø klausimø biuras), didþiai gerbiamas seras Jamesas R. Manchamas(pirmasis Seiðeliø Respublikos prezidentas), dr. Kathy Winings (Tarp-tautinis pagalbos draugystës fondas), Reinas Ratas (Talino gamtosau-gos bendrija), Imamas Ameeras Salahuddinas (Pasaiko-Patersono isla-mo centras), dr. Nicholas Kittrie (Eleanoros Ruzvelt teisingumo ir tai-kos institutas), Evansas Lombe (Afrikos humanitarinës pagalbos agen-tûra). Uþ suteiktà informacijà ir pastabas taip pat norime padëkoti Ala-nui F. Fowlerui (Tarptautinë treèiojo sektoriaus tyrimø bendrija) ir Cy-rilui Mulleriui (Societe Generate de Surveillance, SGS). Ðio projekto ákvë-pëjas � PNOA generalinis sekretorius Tajas Hamadas, savo darbaisprie projekto daug prisidëjo PNOA regioninio ir valstybinio koordina-vimo valdybos direktorë Anne Smart ir PNOA leidybos direktoriusJeanas Rondonas. Misook Kim sukûrë ir ágyvendino ðios Kodekso kny-gelës dizainà.

Tiesà sakant, neámanoma iðvardyti visø prie Kodekso rengimo pri-sidëjusiø asmenø, atstovaujanèiø per 60-yje ðaliø veikianèioms orga-nizacijoms. 2005 m. pradþioje Kodeksà perþiûrëjo visi PNOA nariai iðdaugiau kaip 140 valstybiø.


Áþangoje jau buvo minëta, kad �NVO etikos ir elgesio kodeksas� bu-vo parengtas remiantis pirmaisiais kitø organizacijø sukurtais etikoskodeksais ir standartais.

Pasaulinë nevyriausybiniøorganizacijø asociacija

Pasaulinë nevyriausybiniø organizacijø asociacija(PNOA) inicijavo �NVO etikos ir elgesio kodekso� kûrimà. PNOA �viena þymiausiø pasaulio NVO asociacijø. Asociacija vienija ávairiau-sius NVO pasaulio atstovus, pradedant maþomis su vietos bendruo-menëmis dirbanèiomis ne pelno siekianèiomis organizacijomis ir bai-giant tarptautinëmis organizacijomis, siekianèiomis pasaulinës reikð-mës tikslø ir veikianèiomis tiek maþiausiai iðsivysèiusiose, tiek turtin-giausiose ðalyse. Asociacijos misija � tarnauti organizacijoms narëms,stiprinti ir skatinti nevyriausybiná sektoriø, gerinti visuomenës infor-mavimà apie nevyriausybinæ bendruomenæ, padëti NVO uþmegzti tar-pusavio ryðius, bendradarbiauti ir stiprinti savo indëlá á svarbiausiøþmonijos problemø sprendimà.

Pasaulinë nevyriausybiniø organizacijø asociacijaPNOATarptautinis centras155 White Plains Road Suite 220Tarrytown NY 10591Tel. 914 631 8990, faks. 914 631 8993El. paðtas [email protected] www.wango.orgJungtiniø Tautø reikalø tarnyba866 United Nations Plaza Suite 529New York NY 10017Tel. 212 588 1802, faks. 212 826 2176El. paðtas [email protected]


* Patvirtintas Estijos ne pelno siekianèiø organizacijø apskritojo stalo genera-linëje asamblëjoje Tartu mieste 2002 m. balandþio 7 d.

ESTIJOS NE PELNO SIEKIANÈIØORGANIZACIJØ ETIKOS KODEKSAS*

Ne pelno siekianèios organizacijos vertina sàþiningu-mà, lygybæ, orumà, atvirumà, solidarumà, bendradarbiavimà, ávairovæbei patikimumà ir veikia vadovaudamosi ðiomis vertybëmis. Jø bendra-darbiavimas grástas geranoriðka partneryste, abipuse pagarba ir pri-paþinimu. Ne pelno siekianèiø organizacijø pareiga � prisidëti priesaugios, darnios ir rûpestingos visuomenës kûrimo. To siekdamos, nepelno siekianèios organizacijos savo kasdienëje veikloje vadovaujasiEstijos Respublikos teisës aktais. Etikos kodekse nurodyti ne pelno sie-kianèiø organizacijø veiklà grindþiantys principai, didinantys jø ir vi-so ne pelno siekianèio sektoriaus patikimumà visuomenës akyse.

Etiðkos ne pelno siekianèiøorganizacijø veiklos principai

Demokratinis valdymas

1. Ne pelno siekianti organizacija turi aiðkià ir suprantamà misijà.Vykdydama savo misijà, ne pelno siekianti organizacija vadovau-jasi savo ástatais, vidaus dokumentais ir veiklos standartais.

2. Ne pelno siekianti organizacija iðreiðkia ir atstovauja ávairiausiemsþmoniø interesams bei poreikiams. Ne pelno siekianti organizacijaátraukia þmones á pilietinës visuomenës kûrimà tokiomis priemo-


nëmis, kaip pilietinis ðvietimas, visuotinë demokratija, teisiø gyni-mas ir kt.

3. Ne pelno siekianti organizacija, kaip savanoriðka visuomenës na-riø asociacija, vertina savo narius, uþtikrina demokratiðkà organi-zacijos valdymà, reikalauja atsiskaityti organizacijos valdymo or-ganams ir darbuotojams bei imasi atsakomøjø veiksmø, jei ðie el-giasi neetiðkai.

4. Ne pelno siekianti organizacija pilietinës visuomenës pagrindu lai-ko þmoniø dalyvavimà ir savanoriðkà darbà, vertina pilieèius ir jøsavanoriðkà darbà.

5. Ne pelno siekianti organizacija nuosekliai siekia kuo kvalifikuotes-nës veiklos, profesionalumo ir tobulumo, stengdamasi savo darbupasiekti kuo geresniø rezultatø.

6. Savo finansavimà gaudama daugiausia ið rëmëjø ir aukotojø, ne pel-no siekianti organizacija tvarko lëðas efektyviai, skirdama jas vientik numatytiems tikslams.

Pilietinë dràsa ir rûpyba

7. Ne pelno siekianti organizacija rodo pilietinæ dràsà, kovodama susocialine neteisybe.

8. Aptikusi socialinës teisybës trûkumà ir ignoravimà teisës aktuose,ne pelno siekianti organizacija deda visas pastangas tokius teisësaktus pakeisti.

9. Ne pelno siekianti organizacija nesinaudoja ir nesiûlo naudotisprievartos priemonëmis, siekdama iðreikðti savo nuomonæ, pasiektisavo tikslus arba sulaukti visuomenës dëmesio.

Lëðø ir iðtekliø naudojimo tvarumas ir taupumas

10. Siekdama ágyvendinti savo tikslus, ne pelno siekianti organizacijatvariai ir taupiai naudojasi gamtiniais, þmogiðkaisiais ir intelekti-niais iðtekliais, taip pat materialiu ir finansiniu turtu, atsiþvelgda-ma tiek á dabartiniø, tiek á bûsimø kartø poreikius.

11. Ne pelno siekianti organizacija, savo veikloje bûdama ir lëðø pra-ðytoja, ir rëmëja, vadovaujasi visuotinai priimtais finansavimo prin-cipais, naudojasi tik pateisinamais ir skaidriais biudþetais bei ven-gia dvigubo finansavimo.

ESTIJOS NE PELNO SIEKIANÈIØ ORGANIZACIJØ ETIKOS KODEKSAS 129

Atsakomybë ir atskaitingumas

12. Ne pelno siekianti organizacija savo veikloje yra atskaitinga ir at-sakinga finansuotojø, nariø, suinteresuotø asmenø, rëmëjø, auko-tojø ir plaèiosios visuomenës atþvilgiu.

13. Ne pelno siekianèiai organizacijai yra svarbu bûti pasirengusiai at-siskaityti uþ savo veiklà, tà ji ágyvendina profesionaliu valdymu,vidaus atskaitingumu ir laikydamasi visuotinai priimtø apskaitosprincipø.

14. Ne pelno siekianti organizacija pavieðina savo veiklos ir finansinæataskaità bent syká per metus.

Atvirumas ir skaidrumas

15. Informacija apie ne pelno siekianèios organizacijos misijà, veiklàir finansavimà yra vieða ir suprantama, jos veikla yra skaidri.

16. Ne pelno siekianti organizacija su visomis susijusiomis ðalimisbendrauja atvirai ir tiesiogiai, neveikia anonimiðkai.

17. Ne pelno siekianti organizacija yra atvira naujiems ir naujoviðkiemssumanymams bei nuomonëms, taip pat bendravimui siekiant ben-drø tikslø.

Nepriklausomybë ir interesø konfliktø vengimas

18. Ne pelno siekianti organizacija savarankiðkai nustato savo siekius,priima sprendimus ir vykdo savo veiklà bei vengia politiniø parti-jø, valdþios ástaigø arba ámoniø kontrolës, kuri gali lemti nepriklau-somybës, savarankiðkumo ir gebëjimo veikti visuomenës labui pra-radimà.

19. Ne pelno siekianti organizacija ir jos veikloje dalyvaujantys þmo-nës siekia iðvengti interesø konflikto. Kilus interesø konfliktui, turibûti imtasi bûtinøjø priemoniø, sprendþianèiø toká konfliktà.

Ásipareigojimø gerbimas ir sumanymø autorystës pripaþinimas

20. Ne pelno siekianti organizacija laikosi visø raðtiðkø sutarèiø ir þo-diniø susitarimø.


21. Ne pelno siekianti organizacija gerbia kitø organizacijø sumany-mø ir projektø autorystæ bei nuosavybæ.

Tolerancija

22. Ne pelno siekianti organizacija pripaþásta màstymo, organizavimoir siekiniø ávairovæ.

23. Gindama savo nuomonæ ir svarstydama kitø organizacijø poþiû-rius, ne pelno siekianti organizacija neniekina ir neðmeiþia kitø or-ganizacijø, jø nuomoniø arba jose dirbanèiø asmenø.

VERSLO PRINCIPAI PRIEÐ PAPIRKINËJIMÀ 131

VERSLO PRINCIPAI PRIEÐPAPIRKINËJIMÀ.LEIDINYS SMULKIOMS ÁMONËMS*

�Transparency International�

Kodël tai naudinga þinoti Lietuvosnevyriausybinëms organizacijoms?

�Transparency International� (TI) verslo principai prieðpapirkinëjimà smulkioms ir vidutinëms verslo ámonëms, visø pirma, yraantikorupcinës veiklos gairës smulkiajam ir vidutiniam verslui. Be abe-jo, NVO toli graþu nëra verslo ámonës, taèiau savo kasdienëje veiklojejos daþnai vadovaujasi principais, kurie maþai kuo skiriasi nuo smul-kiojo ir vidutinio verslo taikomø standartø. Kai kurios èia pateiktamedokumente nagrinëjamos antikorupcinio elgesio prieþastys vargu ar tiktønevyriausybinei organizacijai, pavyzdþiui, NVO neparduodamos, á jasneinvestuoja finansø institucijos. Kita vertus, nemaþa dalis argumentøuþ antikorupciniø gairiø taikymà � organizacijos veiklos efektyvumas,geresnë reputacija, didesnis darbuotojø pasitenkinimas darbu, maþes-në rizika patekti á teisëtvarkos akiratá ar juoduosius sàraðus � puikiaitinka ir Lietuvos NVO. Sunkiomis Lietuvos NVO gyvavimo sàlygomisnors ir vienas neapgalvotas veiksmas gali priartinti jos þûtá.

Ðiø principø esmë � kiekvienas turi pradëti nuo savæs. Autoriai pa-þymi, kad nebûtina ágyvendinti visas dokumente iðvardytas antikorup-cines priemones. Viena ið TI principø stipriøjø pusiø yra jø taikymolankstumas � atsiþvelgiant á galimybes ir iðteklius, organizacija galipasirinkti, kokiame kokio antikorupciniø gairiø ágyvendinimo etape tu-rëtø tam tikru metu sustoti. Vieninteliai keturi nepakeièiami organiza-cijos ásipareigojimai: 1) uþsiimti verslu sàþiningai, dorai ir skaidriai;2) neduoti ir nesiûlyti kyðiø nei tiesiogiai, nei per tarpininkus, siekiantágyti pranaðumø versle; 3) nepriimti kyðiø nei tiesiogiai, nei per tarpi-ninkus, siekiant suteikti pranaðumø versle; 4) parengti programà, ágy-vendinanèià ir palaikanèià ðiuos principus.

Sudarytojas Sergej Muravjov

* Ðis leidinys yra neoficiali �Verslo principø� versija. Oficialus ðio �Transparency In-ternational� dokumento pristatymas planuojamas vëliau, nei ði knyga iðeis ið spaudos.


ÁVADAS � VERSLO PLANAS

Jei jau skaitote ðá straipsná, vadinasi, susimàstëte apiepapirkinëjimà ir ðio reiðkinio poveiká savo verslui. Taigi labai iðmintinga,kad nutarëte pasiskaityti apie korupcijà ir galimà jos átakà savo ámonei.

Korupcija � tai piktnaudþiavimas patikëtomis galiomis, siekiant as-meninës naudos. Labiausiai paplitusi korupcijos forma � papirkinëji-mas, apibrëþiamas kaip pinigø, dovanos arba kitokios naudos davi-mas ar ëmimas, skatinant atlikti nesàþiningus, neteisëtus veiksmus arbapaþeisti ámonës verslo atsakingumà.

Papirkinëjimas stabdo plëtrà, sudaro sàlygas skurdui, menkina pa-sitikëjimà rinkos viduje. Ðis reiðkinys iðkreipia konkurencijà, didina ver-slo vykdymo sànaudas ir ásigalëjæs sparèiai ima plisti. Daugumoje vals-tybiø papirkinëjimas yra neteisëtas ir uþtraukia baudþiamàjà bei etinæatsakomybæ.

�Transparency International� 2004 metais ádiegë �Verslo principusprieð papirkinëjimà�, daugiausia taikomus stambioms bendrovëms. Nuoto laiko �Verslo principai� ágijo pripaþinimà ir tapo þinomiausiomis ko-vos su papirkinëjimu normomis bei kovos su papirkinëjimu programømodeliu. Dabar �Transparency International� pristato patikslintus savo�Verslo principus prieð papirkinëjimà�, skirtus smulkioms ámonëms, irparengtus Nurodymus, kaip praktiðkai padëti tokioms organizacijomsmaþesniais laiko, lëðø ir þmogiðkaisiais iðtekliais sukurti savo kovos supapirkinëjimu programas, atitinkanèias jø dydá ir struktûrà.

Þvelgiant ið verslo perspektyvos, jûsø ámonë atlieka svarbø vaid-mená pasaulinëje prekyboje, kadangi ðiandien 95 proc. visø bendroviøyra smulkios ámonës. Galbût jûs dirbate ypaè konkurencingose rinko-se, áveikdami arðià konkurencijà. Jûsø ámonës sëkmei bûtina jûsø ver-slo ir darbuotojø apsauga nuo korupcijos.

�Verslo principai� ir Nurodymai padës jums suvokti ne tik èia ápai-niotus pavojus, bet ir privalumus, kuriuos teikia kovos su papirkinëji-mu programa jûsø verslo procesui. Ðie dokumentai padës jums parengtisavo kovos su papirkinëjimu programà.

Neturinèiai kovos su papirkinëjimu programos ámonei kyla tokiegrësmingi pavojai:

1. Daugelyje ðaliø papirkinëjimas yra neteisëtas, todël tai yra nusi-kalstama veika, uþ kurià gresia grieþtos finansinës sankcijos ir netákalinimo bausmë atsakingiems direktoriams bei vadovams.


2. Net jei ðalis, kurioje dirbate arba kurioje vykdote prekybà, netu-ri kovos su papirkinëjimu ástatymø, jûsø prekyba su kitomis ða-limis gali uþtraukti sankcijas uþ korupcijà.

3. Pasaulyje veikia daugybë su papirkinëjimu kovojanèiø iniciatyvø.Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros organizacija (OECD) ko-voja su papirkinëjimu tarptautiniame versle, taikydama savo Kon-vencijà dël kovos su kyðininkavimu, átrauktà á ástatymus 36-iosevalstybëse, pasiraðiusiose Konvencijà, tad apie átarimus dël kyði-ninkavimo galima praneðti atitinkamoms ambasadoms. Kaip tei-giama: korupcija nebëra áprastinis verslas.

4. Jei ketinate prekiauti su didþiøjø bendroviø tiekimo grandinë-mis, jos norës þinoti, ar jûs laikotës priimtos kovos su papirki-nëjimu programos, nes tarptautinëms bendrovëms galioja spe-cialûs ástatymai ir informacijos atskleidimo reikalavimai, taiko-mi ir jø tiekëjams. Daugybë didþiøjø bendroviø dabar sàþinin-gai tikrina savo procesus, tad neturinti programos jûsø ámonëarba turës maþai galimybiø laimëti atrankà, arba teks jai pasi-raðyti ðiø ámoniø programas.

5. Apkalta dël kyðininkavimo gali panaikinti eksporto leidimus, ne-minint didþiuliø baudø.

6. Papirkinëjimas suterð ámonës reputacijà, sukels neiðvengiamos þa-los jos vardui, o kai kurios organizacijos gali átraukti ámonæ net ásavo juoduosius sàraðus. Vadovaudamiesi ástatymais, kovojan-èiais su pinigø plovimu ir terorizmu, bankai, auditoriai ir teisinin-kai privalo praneðti apie nepaaiðkinamà arba neáprastà apskaità.

7. Verslo sprendimai, paveikti kyðininkavimo, nëra grásti verslo pa-grindais, todël lemia prastus rezultatus. Kyðiams iðleisti pinigaiyra nuostolis organizacijai, o þengus á kyðininkavimo kelià, labaisunku gráþti atgal. Kyðiais pagrástas verslas yra nevaldomas verslas.

Kyðiai þalingi!

Laimei, vadovavimasis verslo principais ir kovos su papirkinëjimuprogramos rengimas neabejotinai ámonëms duoda ir naudos:

1. Vadovaudamasi veiksminga kovos su papirkinëjimu programa,jûsø ámonë ir jûsø partneriai bus labiau apsaugoti nuo teisiniøsankcijø, licencijø praradimo ir átraukimo á juoduosius sàraðus.

2. Savo ámonæ kontroliuosite ir savo verslo sprendimus priimsitejûs, o ne kyðius duodantys bei siûlantys asmenys. Jûsø organi-


zacija sutaupys lëðø, kuriø nebereikës ðvaistyti kyðiams, dova-noms ir paskatinimams.

3. Iðauga galimybës laimëti valstybës kontraktus.4. Etiðkai verslà vykdanèios organizacijos reputacija padidina ga-

limybes laimëti didþiøjø tarptautiniø bendroviø tiekëjø atrankasir sparèiau patekti á tarptautinæ rinkà.

5. Jûsø organizacijos patrauklumas finansinëms organizacijomsiðaugs.

6. Jei ketinate parduoti savo ámonæ, gera reputacija padidins jos pa-trauklumà pirkëjø akyse.

Dabar, kai jau supratote padëtá ir pavojus, ko galite imtis? Ðios re-komendacijos yra skirtos jums, smulkios ámonës savininkams arba va-dovams. �Smulki ámonë� � tai smulki komercinë organizacija, kaip an-tai pavienis prekybininkas, partnerystë, ðeimos verslas arba uþdarojiakcinë bendrovë, kurioje dirba iki maþdaug penkiø ðimtø darbuotojø.Ðio dokumento paskirtis � padëti ámonëms dirbti sëkmingiau, paaiðki-nant joms, kaip savo versle ádiegti �Verslo principus�. Vadovaudamiesiðiais principais, turëtumëte vykdyti savo verslà. Kiekvienas proceso eta-pas dokumente yra apibrëþtas ir paaiðkintas, akcentuojant dalykus, ákuriuos reikëtø atkreipti dëmesá. Nurodymai padës jums parengti la-biausiai savo poreikius atitinkanèià programà. Nurodymuose apraðo-mos ávairios situacijos, kai duodami kyðiai, tad aptikæ tokià, kuri jumsnëra aktuali, kaip antai politiniø dovanø teikimas, tiesiog pereikite priekito punkto. Tokiuose skyriuose pateikiami patarimai ámonëms, ku-rioms tai svarbu. Taèiau ir jums bûtø pravartu iðmanyti tokias proble-mas, nes jos gali tapti jums aktualios, kai jûsø ámonë iðsiplës.

Apsvarstykite problemas, kylanèias bûtent jûsø organizacijai. Nu-matykite programà ir procesus, tinkamus kiekvienam atvejui, pagal sa-vo struktûrà ir dydá. Protokoluokite savo nutarimus. Pavieðinkitesavo programà. Remdamiesi patirtimi, nuolatos perþiûrëkite ir tobu-linkite savo programà.

Kai kuriø ðaliø verslo kultûrose papirkinëjimas gali bûti taip ásiga-lëjæs, kad kova su juo gali priminti kovà su vëjo malûnais, taèiau ne-pamirðkite, kad kovoti su ðiuo reiðkiniu negali pavienë � tuo labiausmulki � ámonë. Taèiau priëmusios kovos su papirkinëjimu programasir ðioje kovoje bendradarbiaudamos su kitomis smulkiomis ámonëmis,verslo partneriais, valdþios institucijomis ir prekybos organizacijomis,taip pat ir pilietine visuomene, jûsø ámonës turi galimybæ ið esmës pri-sidëti prie nepakantumo papirkinëjimui puoselëjimo.


VERSLO PRINCIPAI PRIEÐ PAPIRKINËJIMÀ.LEIDINYS SMULKIOMS ÁMONËMS

�Verslo principus prieð papirkinëjimà� (toliau � �Versloprincipus�) parengë privataus sektoriaus subjektø, nevyriausybiniø orga-nizacijø ir profesiniø sàjungø grupë, siekdama padëti ámonëms kurti veiks-mingus kovos su papirkinëjimu metodus visose savo veiklos pakopose.

Ðioje versijoje pateikti supaprastinti procesai, padësiantys proble-mø paaiðkinimais ir praktiniais pavyzdþiais smulkioms organizaci-joms, turinèioms menkesnius iðteklius. �Verslo principuose� nurody-tos vertybës ir èia iðlieka tos paèios.

1. Verslo principai

Vadovaudamiesi ðiais principais, turëtumëte vykdyti savo verslà.Savo ásipareigojimo laikytis ðiø principø pavyzdá galite rasti A priede.

Jûsø ámonë ásipareigoja:1. Uþsiimti verslu sàþiningai, dorai ir skaidriai.2. Neduoti ir nesiûlyti kyðiø nei tiesiogiai, nei per tarpininkus, sie-

kiant ágyti pranaðumø versle.3. Nepriimti kyðiø nei tiesiogiai, nei per tarpininkus, siekiant su-

teikti pranaðumø versle.4. Parengti programà, ágyvendinanèià ir palaikanèià ðiuos prin-

cipus.

2. Siekiai

Ðiais �Verslo principais� siekiama padëti jums uþtikrinti geros ver-slo praktikos laikymàsi, apsaugoti jûsø reputacijà ir nurodyti bûdus,kaip sumaþinti su kyðiais susijusius pavojus.

Siekiant ðiø tikslø, jûsø ámonë turëtø:1. Nustatyti vertybes ir praktikà, kuriais vadovaujasi jûsø ámonë.2. Perþiûrëti savo veiklà ir nuspræsti, kur slypi pavojai.3. Nustatyti ámonës praktikà, kovojant su papirkinëjimo pavojais.4. Apibrëþti savo ámonës veiksmø ðioje srityje procesus.


3. Sukurkite kovos su papirkinëjimu programà

Toliau pateikiamos nuoseklios praktinës priemonës, kuriø galite im-tis, spræsdami, kaip jûsø ámonë laikysis �Verslo principø� ir sieks jøtikslø. Informacijos galite gauti, pavyzdþiui, ambasadose, prekybos or-ganizacijose ir �Transparency International� vietos skyriuose.

A. ÁVERTINKITE SAVO RIZIKÀ� pasitikrinkite, ar ðalyse, kuriose uþsiimate verslu, gresia didelë

papirkinëjimo rizika;� ávertinkite sektorius, kuriuose prekiauja jûsø ámonë, ir galimà ky-

ðininkavimo rizikà juose;� perþiûrëkite savo sutartis su tarpininkais ir kitais verslo partne-

riais, patikrinkite, ar mokëjimo sàlygos ir komisiniai mokesèiaiyra skaidrûs bei atitinka teikiamas paslaugas;

� nuspræskite, kokie patikrinimai turi bûti atlikti, kuriø pagalba ga-lite patikrinti savo tiekëjø, partneriø ir klientø sàþiningumà;

� jei dirbate tiekimo grandinëje, suþinokite, ko ið jûsø kovos su pa-pirkinëjimu atþvilgiu tikisi klientai;

� iðsiaiðkinkite ástatymus ir reglamentus, reguliuojanèius verslàðalyje, kurioje dirbate, � kyðininkavimas yra neteisëtas dauge-lyje ðaliø.

B. PARENKITE PROGRAMÀAtsiþvelgdama á rizikos ávertinimà, jûsø ámonë gali parengti kovos

su papirkinëjimu programà ir uþtikrinti sàþiningà bei atvirà jûsø ámo-nës veiklà.

4. Pagrindinës papirkinëjimo problemos

Toliau apraðomos pagrindinës problemos, galinèios tiesiogiai iðkil-ti jûsø verslui, ir kurias reikëtø ávertinti bei sudëlioti pagal svarbà.

Kyðis gali bûti duodamas ne vien pinigø forma. Jis gali bûti sumoka-mas tiesiogiai ir kaip sutarties �komisinio mokesèio� dalis, taèiau galibûti duodamas dovanos, teikiamos privilegijos, paslaugos arba aukosforma. Be to, kyðiai gali bûti sumokami net jums neþinant per tarpinin-kus arba treèiàsias ðalis, dirbanèias jûsø verslo arba ámonës vardu.


DOVANOS, VAIÐËS IR IÐLAIDOSVadovaujantis vietos ástatymais, dovana, siûlomos gausios pramo-

gos arba kelionës iðlaidø padengimas gali bûti suvokiami kaip kyðiai irgali bûti naudojami kaip kyðiai, subtilesni uþ grynuosius pinigus, ta-èiau vis dëlto siûlomi, sàmoningai siekiant neteisëtai ágyto pranaðumoversle ir galbût ruoðiant dirvà kur kas platesnio masto papirkimui. Kitavertus, nuosaikios dovanos ir pramogos, atvirai siûlomos verslo vykdy-mo eigoje, siekiant sutvirtinti gerus santykius ir paþymëti ypatingas pro-gas, nëra kyðiai. Todël svarbu suvokti skirtumà. Siekdami apsaugoti sa-vo ámonæ ir joje dirbanèius þmones, nustatykite, kada dovanos ir pra-mogos gali bûti siûlomos bei priimamos ir kokiu bûdu tai uþfiksuoti.Nustatykite darbuotojø ir klientø kelionës iðlaidø taisykles, numatan-èias, pavyzdþiui, komandiruotæ á gamyklà patikrinti gaminius arba sis-temà. Bûtinai informuokite savo verslo partnerius apie savo taisykles.

Dovanas ir pramogas reguliuojanèiø taisykliø pavyzdys pateikia-mas B priede.

INTERESØ KONFLIKTAIInteresø konfliktas kyla tada, kai asmeniniai interesai arba santy-

kiai iðkeliami aukðèiau ámonës interesø. Interesø konfliktai gali iðkreiptivertinimà ir pastûmëti imtis nedorø bei slaptø veiksmø. Kartais tai ga-li sudaryti situacijas, kai þmonës elgiasi, nepaisydami sveiko proto, irteikia arba priima privilegijas, kurios gali þlugdyti jûsø ámonæ. To ið-vengti gali padëti taisyklës, numatanèios, kaip elgtis situacijose, kai gre-sia interesø konfliktas. Net nesiëmus neteisëtø veiksmø, interesø kon-fliktai gali bûti laikomi korupcine veikla. Tai gali padaryti tokià paèiàþalà, kaip ir patys neteisëti veiksmai.

LABDAROS AUKOS IR RËMIMO VEIKLAKyðiai gali prisidengti labdaros aukomis arba rëmimo veikla. Ásiti-

kinkite, ar labdarai paaukotos lëðos nesusijusios ir neskirtos, siekiantverslo sandorio. Visuomet perduokite pinigus organizacijai, o ne as-meniui.

Rëmimas � tai atvejis, kai ámonë moka pinigais arba natûra, siek-dama garsinti savo vardà, siejant já su populiariu renginiu, tarkim, spor-to renginiu, arba þinomu asmeniu, tarkim, dainininku. Ámonei naudosteikia jos pavadinimo siejimas su garsiu ir þinomu vardu, taèiau es-


minë rëmimo paskirtis � teikti realià, iðmatuojamà naudà ámonei, kaip,pavyzdþiui, didesná vieðumà ir þinomesná prekës þenklà. Ásitikinkite,kad rëmimo veikla vykdoma siekiant naudos ámonei, o ne pridengiantpapirkimà.

PALENGVINIMO MOKËJIMAITai smulkios sumos, kuriø prireikia siekiant paspartinti paslaugø

teikimà, kaip antai telefono linijos ávedimas arba vizos iðdavimas. To-kia suma paprastai padeda paslaugà gauti greièiau nei áprasta, net jeiði paslauga jums ið principo ir priklauso. Tai tiesiog kita kyðio forma,tad vadovavimasis aiðkiu planu, numatanèiu, kaip jums ir jûsø kole-goms elgtis tokiais atvejais, padës iðvengti tokiø mokëjimø. Jei tokiømokesèiø reikalaujama grasinant jûsø saugumui, bûtø protinga juosiðimties tvarka sumokëti, taèiau patartina visuomet uþfiksuoti tokiusreikalavimus ir mokëjimus raðtu.

POLITINËS AUKOSTai aktualiau didesnëms bendrovëms, taèiau naudinga þinoti net

ir smulkioms ámonëms.Kyðiai gali prisidengti politinëmis aukomis. Jei jûsø ámonë pagei-

dauja skirti aukà politinei partijai, svarbu toká sprendimà priimti atvi-rai. Jei ámonëje yra direktoriø valdyba, tai turëtø bûti uþfiksuota josnutarime. Jei jûsø ámonë labai smulki, áraðykite tai á savo vadovybëssusirinkimo protokolà. Privalomai visus organizacijos darbuotojus in-formuokite, kad sprendimà aukoti politiniams tikslams ámonës vardugali priimti tik ámonë, o ne vienas asmuo be visiðko ámonës pritarimo.Atsiþvelkite á tinkamà laikà. Jei deratës dël vyriausybinës sutarties, lei-dimo, kaip antai projektavimo leidimas, arba esate susijæ su aktualiureikalu, kurá tuo metu perþiûri vyriausybë, aukos vyriausybei arba vie-tos partijai gali bûti laikomos kyðiu. Niekuomet neperduokite aukostiesiogiai asmeniui.

5. Ágyvendinimo reikalavimai

Siekdami ágyvendinti savo programà, turëtumëte imtis tokiø veiks-mø, atsiþvelgiant á jûsø ámonës dydá ir organizacinæ struktûrà.


ORGANIZACIJA IR PAREIGOSSu kolegomis arba darbuotojais aptarkite programà, uþtikrinanèià

visø rekomendacijø laikymàsi. Atsiþvelgiant á ámonës dydá, skirkite pro-gramos administravimui vienà asmená arba grupæ darbuotojø.

Visi jûsø ámonës darbuotojai turëtø suvokti, kad laikytis programosprivalo visi asmenys, jei nori, kad ji bûtø veiksminga.

Visi jûsø ámonës darbuotojai turëtø bûti paraginti ásitraukti á dis-kusijà ir ásipareigoti laikytis programos.

VERSLO SANTYKIAIDirbant su treèiosiomis ðalimis, jokios naudos neduoda ásipareigo-

jimas neduoti ir nepriimti kyðiø, jei ðios ðalys tai atlieka jûsø vardu.Jûsø ámonë turëtø uþtikrinti programos laikymàsi bendradarbiavi-

mo su verslo partneriais, kaip antai tarpininkai, tiekëjai ir rangovai,veikloje. Patikrinkite, ar ðie partneriai yra áteisinti ir ar jø praeityje në-ra þinoma jokiø su kyðiais susijusiø faktø.

Komisiniai mokesèiai turi bûti patikrinti siekiant nustatyti, ar jie ati-tinka jûsø ámonei teikiamas paslaugas. Pasirûpinkite savo tarpininkamsgerai iðaiðkinti savo kovos su papirkinëjimu principus. Jie turëtø su-tartimi ásipareigoti jø laikytis.

Tiksliai fiksuojami sprendimai, pavyzdþiui, dël sutartø komisiniømokesèiø ir nurodymø neduoti kyðiø, padës apsaugoti jûsø ámonæ.

Ásitikinkite, ar jûsø sutarèiø sàlygos ápareigoja treèiàsias ðalis laiky-tis jûsø �Verslo principø� ir ar jûsø sutartys suteikia jums teisæ nutrauktisusitarimus, jei jûsø agentai ir tarpininkai duoda arba priima kyðius.

DARBUOTOJAIPasirûpinkite tuo, kad jûsø darbuotojams negrëstø baudos, dël pel-

no praradimo atsisakius duoti arba priimti kyðá. Be to, jûsø programo-je turëtø bûti numatytos drausminës nuobaudos organizacijos darbuo-tojams, kurie, kaip iðaiðkëja, duoda arba priima kyðius. Jûsø darbuo-tojai privalo þinoti tokià jûsø politikà, jei norite, kad ji bûti veiksmin-ga ir ágyvendinama. Jei jûsø ámonëje dirba personalo vadovas, jis turë-tø aktyviai dalyvauti ðiame procese.

MOKYMAIPasirûpinkite tuo, kad visus programos elementus aptartø ir priim-

tø visi organizacijos darbuotojai, taip pat ir naujai priimami darbuo-


tojai. Be to, juos turëtø þinoti ir priimti jûsø tiekëjai, rangovai ir verslopartneriai. Visus informuokite apie taisyklæ priimti sprendimus, teikian-èius pirmenybæ geriausiø verslo interesø, o ne asmeniniø interesø ar-ba naudos átvirtinimui.

6. Praneðimai apie átarimus ir konsultavimas

Tai esminis kovos su papirkinëjimu elementas. Jûsø reputacijà lemsjûsø ámonës vertybës. Nutarkite, kaip elgtis su klausimais ir praneði-mais bei kaip mokytis ið savo patirties ir tobulinti programà.

Susitarkite su savo organizacijos darbuotojais ir, jei ámanoma, su sa-vo verslo partneriais dël geriausio bûdo praneðti apie átarimus papirki-nëjimu, nesibaiminant atsakomøjø veiksmø, ir kaip teikti konsultacijasþmonëms dël elgesio incidentø atveju, uþkertant kelià problemoms.

7. Informavimas

Jei niekas neþino apie jûsø �Verslo principus� ir programà, ið jøjokios naudos.

Jûsø ámonë turëtø uþtikrinti visø jûsø darbuotojø, verslo partneriøir klientø informavimà apie programà. Tai teigiamai atsilieps jûsø ámo-nës reputacijai, nes ji bus laikoma sàþiningai kovojanèia su kyðinin-kavimu organizacija, ir padës apsaugoti jus ir jûsø kolegas nuo inci-dentø, susijusiø su kyðiais.

8. Vidaus kontrolë ir stebësena

Jei programos nepalaiko jokie kontrolës mechanizmai ir protokolai,ji bevertë. Tai yra prieþiûros instrumentai, árodantys jos veiksmingu-mà. Nors jûsø ámonei netaikomi tokie patys informacijos atskleidimoir audito reikalavimai kaip valstybinëms ámonëms, net ir geriausiai val-domos ámonës susiduria su problemomis, taèiau tvarkingai vedama ap-skaita parodys gerà kovos su papirkinëjimu praktikà kilus neaiðku-mams. Jei turite interneto tinklalapá, paskelbkite savo programà ten. Ra-ðykite susirinkimø, kuriuose priimami sprendimai, protokolus.


Viskà apie savo finansines operacijas bûtina fiksuoti tiksliose ap-skaitos knygose ir áraðuose. Pasirûpinkite, kad neegzistuotø jokia ne-oficiali buhalterija. Ásidëmëkite, kad pinigø plovimo ástatymai áparei-goja buhalterius ir teisininkus praneðti apie viskà, kas slepiama ir at-rodo átartina. Tiksli apskaita padës apsaugoti jûsø ámonæ, jei kada norstektø aiðkintis dël kokios operacijos.

Jums bûtina grieþta vidaus kontrolë, galinti iðryðkinti nukrypimusnuo normos. Tokia kontrolë bus veiksminga tik tada, kai bus tinkamaiintegruota á jûsø veiklà ir jos laikysis visi ámonës darbuotojai. Kontro-le uþsiimantys asmenys turi bûti deramai apmokyti.

Atlikdami patikrinimà, retsykiais ásitikinkite, ar jûsø procesai vei-kia. Atlikite patikrinimus periodiðkai ir veskite áraðus apie tai, kad nu-statytumëte, kas vyksta ne taip.

Perþiûrëkite savo programà, taip pat periodiðkai aptarkite jà su vi-sais organizacijos darbuotojais ir, jei ámanoma, auditoriais. Laikykiteðiø svarstymø protokolus ir fiksuokite veiksmus, kuriø nuspræsta im-tis. Remdamiesi savo patirtimi, tobulinkite programà.

A P R I E D A SPrincipai, rekomenduojami smulkiomsámonëms

1. Mes uþsiimsime savo verslu sàþiningai, dorai ir atvirai.(Pavyzdþiui: skaidrios mokëjimo sàlygos, aiðkûs áraðai.)

2. Mes neduosime kyðiø, taip pat netoleruosime kyðiø siûlymo mûsøvardu, siekiant ágyti verslo pranaðumø.(Pavyzdþiui: tarpininkams duoti kyðius draudþiama.)

3. Mes nepriimsime kyðiø, taip pat netoleruosime kyðiø ëmimo mûsøvardu, siekiant paveikti ámonæ.(Pavyzdþiui: kruopðtus komisiniø mokëjimø tvarkymas.)

4. Mes vengsime vykdyti verslà su kitomis ámonëmis, nepalaikanèio-mis mûsø vertybiø ir galinèiomis pakenkti mûsø reputacijai.(Pavyzdþiui: atidi verslo partneriø atranka.)


5. Mes nustatysime procesus, uþkertanèius kelià tiesioginiams ir netie-sioginiams kyðiams bei atitinkanèius ir palaikanèius mûsø vertybes.(Pavyzdþiui: dovanø ir pramogø ávertinimo procesas.)

6. Mes vesime aiðkià ir nuolatos atnaujinamà apskaità.(Pavyzdþiui: sprendimø skirti aukas protokolai, kyðio reikalavimo arbainteresø konflikto atvejais priimtø sprendimø protokolai.)

7. Mes pasirûpinsime visø savo ámonës þmoniø ir savo verslo part-neriø informavimu apie savo principus.(Pavyzdþiui: tinkamas informavimas ir mokymai; neatleidimas nuo baus-mës neþinant.)

8. Mes periodiðkai perþiûrësime ir atnaujinsime savo programà ir pro-cesus pagal poreiká.(Pavyzdþiui: mokymasis ið patirties ir bendradarbiavimo su kitais.)

9. Mes laikysimës ðiø principø net tada, kai tai bus sudëtinga.(t. y. ásipareigojimas)

B P R I E D A SRekomenduojamos taisyklës,reguliuojanèios dovanas ir pramogas

Èia pateikiami rekomenduojami elgsenos dovanø irpramogø teikimo bei priëmimo atvejais bûdai.

Mûsø ámonë ásipareigojo neduoti ir neimti kyðiø. Kadangi retsykiaisdovanos ir pramogos slepia kyðius arba gali bûti neteisingai suvokia-mos kaip kyðiai, mes nustatëme ðias taisykles, kurios aiðkiai apibrëþiatai, kà mes laikome tikromis ir priimtinomis dovanomis bei pramogo-mis, o kà ne.

DOVANOSMes turime teisæ priimti dovanojamus smulkius daiktus, kuriø ver-

të ribota. Vertingø daiktø priimti mes negalime1.

1 Galbût norëtumëte nustatyti vertës ribà, sakykim, 30 JAV doleriø (ði sumayra �Transparency International� �Verslo principø� leidinio sudarytojø originalus


Nors mes retsykiais galime priimti dovanas, mes neturime teisës pri-imti periodiðkø arba daþnai teikiamø dovanø.

Mûsø ámonë laikosi taisyklës, pagal kurià mûsø teikiamos dova-nos turi bûti nedidelës vertës, teisëtos pagal vietos ástatymus ir nusta-tytos vadovybës sprendimu2.

Dovanoti vertingi daiktai bus gràþinti arba kitaip atiduoti vadovy-bës sprendimu3.

PRAMOGOSMes galime teikti ir priimti protingas rengiamas pramogas, kurios

atitinka mûsø ámonës interesus.Mes neteiksime ir nedalyvausime prabangiai arba daþnai rengia-

mose pramogose, taip pat ir pramogose, kurios neatitinka mûsø ámo-nës interesø4.

pavyzdys, kuris jokiu bûdu neturi bûti naudojamas be iðankstinio svarstymo orga-nizacijos viduje, neatsiþvelgus á ðalies pragyvenimo lygá � sudaryt. past.), arbapateikti smulkiø dovanø pavyzdþiø, kaip antai reklaminiai suvenyrai, gëlës ir ðo-koladiniai saldainiai. Vertingø dovanø pavyzdþiai: aukso papuoðalai, brangûs laik-rodþiai arba lëktuvo bilietai.

2 Paprastai ástatymai nustato, kà gali priimti vyriausybës pareigûnas. Jie pa-dës jums apsvarstyti ir nutarti, kokias dovanas siûlyti klientams, nepaliekant taivieno asmens nuoþiûrai. Nepamirðkite, kad jûsø klientai taip pat gali laikytis do-vanø politikos.

3 Kartais yra nemandagu atsisakyti dovanos, pavyzdþiui, per vieðà renginá.Todël bûtø naudinga pasiruoðti tokiems atvejams ið anksto ir turëti veiksmø pla-nà. Tokiais atvejais dovanà galima priimti, bet vëliau gràþinti kartu su raðtiðkupaaiðkinimu. Taip pat jos vertæ galima paaukoti labdarai. Turëtumëte informuotidovanotojà apie tai, kaip su dovana pasielgëte ir kodël, siekdami iðvengti vertin-gø dovanø teikimo ateityje.

4 Jeigu joks asmuo ið ámonës, siûlanèios renginá, nedalyvauja jame ir su sve-èiais nebendrauja, pvz., per sporto renginá, tai vertinama kaip dovana, o ne pra-moga, ir tam taikomos dovanas reguliuojanèios taisyklës. Renginyje turi bûti koksnors verslo elementas, tarkim, gerø santykiø skatinimas arba renginys po verslosusirinkimo. Prabangios pramogos paþeidþia tinkamumo kriterijus, pvz., apgy-vendinimas brangiame vieðbutyje kartu su sutuoktiniais visà savaitgalá. Tame në-ra nieko blogo, taèiau kiekviena ámonë turëtø susimokëti savo kelionës ir apgyven-dinimo iðlaidas.

144

�Transparency International� Lietuvos skyriusNVO SKAIDRUMO PRADÞIAMOKSLIS

Dailininkë Agnë KlimaðauskaitëDizainerë Nijolë Juozapaitienë

2008 01 02. 9 sp.l.Iðleido leidykla �Eugrimas�, Kalvarijø g. 98-36, LT-08211 Vilnius

Tel./faks. (8-5) 273 39 55, el. paðtas [email protected], www.eugrimas.ltSpausdino Uþdaroji dizaino ir leidybos AB KOPA, Kampo g. 7, LT-50153 Kaunas

www.kopa.eu

Nv51 NVO skaidrumo pradþiamokslis � Vilnius : Eugrimas,2008. � 143 p. : iliustr.

ISBN 978-9955-790-10-5

�NVO skaidrumo pradþiamokslio� tikslas � supaþindinti nevyriausy-biniø organizacijø ir visuomenës atstovus su pasauline ir Lietuvos NVOatskaitingumo raida, bûkle, iððûkiais bei jø sprendimo bûdais. Knygojepateiktø áþvalgø, gairiø ir dokumentø taikymas gali padëti NVO veiktiefektyviai, atskaitingai ir skaidriai, o visuomenei geriau suprasti, ko ið NVOreikalauti.

UDK 343.35

NVO skaidrumas virselis1 - Transparency · ko nesugebi ir turi nuo kaþko pradºti. Faktinº...

Documents

Transcript of NVO skaidrumas virselis1 - Transparency · ko nesugebi ir turi nuo kaþko pradºti. Faktinº...