Nuolanki galybë - MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA · 530 ámonëse ar ûkiuose tarnaujanèiø...

530

ámonëse ar ûkiuose tarnaujanèiø ðoferiø. Asmeninëj nuosavybëj turimø, paèiø savinin-kø vairuojamø maðinø Sovietijoj vis dar palyginti labai nedaug. (Sako, Lietuvoj jauesà jø reliatyviai kiek daugiau. Gal iðeivijos dosnumo dëka?). Tø maðinø savininkai –vairuotojai daugiausia ið tenykðtës vidutinës klasës, ir jie vaþinëja daugiausia tik sa-vaitgaliais.

Ðitaip esant, tikimybës dësniai sakytø, kad á auto nelaimes patekti (ir jø kaltinin-kais tapti) tenai daugiausiai turi progos ne partijos ar valdþios diduomenë, o fabrikøir kolchozø ðoferiai. Ið kada nekada laikraðèiuose pasirodanèiø tos bëdos svarstymømatyt, kad kaip tik jie tas progas daugiausiai ir „iðnaudoja”.

Jeigu vis dëlto kas tariasi smarkiau ákirsiàs komunistinei diduomenei „iðaiðkini-mu”, kad tik ji esanti auto nelaimiø didþioji ir bene vienintelë kaltininkë, tai galëtøtà ir dar „áspûdingiau” padaryti. Pavyzdþiui, kodël neiðaiðkinus, kad Lietuvoj vientik Griðkevièius, Maniuðis ir Ðumauskas kasdien automobiliais uþmuða po porà irsuþeidþia po tuzinà þmoniø! Jei nesvarbu tikimybë, o tik ko triukðmingesnis paþvan-ginimas, tai toks „iðaiðkinimas” Èikagoj turbût, bûtø labai áspûdingas, ir aiðkintojasbûtø pagirtas, kaip narsus kovûnas prieð komunizmà... Tik tà nenaudëlæ komparti-jos diduomenæ tai toks smûgis savo absurdiðkumu greièiau palinksmintø, negu áskau-dintø.

Akiraèiai, 1975. Nr.4(68)

Nuolanki galybëNuolanki galybëNuolanki galybëNuolanki galybëNuolanki galybë

Vartau Juozo Prunskio redaguotà ir LÞS-gos (su stambia prelato Karaliaus pagalba)iðleistà Þurnalistikà. Bûdamas vienas ið 30-ties tos daugiau negu vidutiniðkai iðgar-sintos knygos autoriø, turiu nusiðalinti nuo vieðos, jos, ypaè paskirø jos straipsniøvertinimo. Betgi, regis, nebus neetiðka paminëti paties redaktoriaus iðsitarimus pratar-mëj, anot kuriø ði knyga turëjusi bûti praktiðku vadovu jaunimui þurnalizmo pasi-mokyti, bet iðëjusi „lyg kokia þurnalistikos chrestomatija”. Ir, tikiuos, nebus nuodë-më nesutikti su tokiu ðios knygos apibûdinimu. Mat, graikiðkas þodis chrestomatheiareiðkia „geriausiais pasimokymas” (pasimokymas ið geriausiø pavyzdþiø). Taigi, þur-nalizmo chrestomatija bûtø rinkinys periodikoj kada nors pasirodþiusiø pavyzdin-giausiø raðiniø, atrinktø po keletà ið kiekvienos jø rûðies. Chrestomatijose nebûnaaiðkinimø, patarimø ar pamokymu, kaip raðyti. Chrestomatija tai tik paroda jauesamø groþinës, mokslinës arba ir laikraðtinës raðtijos perliukø, paèiais savimi kvie-èianèiø ásiþiûrëti á juos ir siûlanèiø turintiems atitinkamos ambicijos bandyti taip ardar geriau raðyti.

Þurnalistikoj tik Antano Gustaièio eiliuota „tragedija” yra chrestomatiðkas indë-lis. Visi kiti raðiniai orientuoti á mokomojo vadovëlio uþdaviná: paskirø þurnalizmoðakø ar „veido bruoþø” aptarimai, kur vienuose tëra pluoðtai informacijos apie redak-

531

toriaus autoriui pavestàjá aptarti dalykà, kituose yra ir patarimø, pamokymø, arbaapmàstymø ir pasiguodimø. Taigi ðis leidinys ne tik nëra lyg kokia þurnalizmo chres-tomatija, o prieðingai, – yra ið viso ne chrestomatija. Bet ir ne þurnalizmo vadovas arvadovëlis (textbook), kokiu bûti leidinys pretenduoja savo pavadinimu. (Þurnalis-tika juk reiðkia „þurnalizmo mokslas”, þurnalizmo esmës, taisykliø dëstymas.) Esmi-nis ir nepavaduojamas privalumas á mokomojo vadovo vaidmená pretenduojanèiameleidinyje turëtø bûti metodiðka sistema. Tokio privalumo tikëtis 30-ties autoriø su-neðtinëje bûtø labai nerealistiðka iliuzija.

Tarp daugelio kitø dalykø, Þurnalistikoje yra ir straipsniø apie reportaþus: vienasapie reportaþà apskritai, keli apie specializuotus reportaþus. Tik nëra paminëtas ðiaislaikais þurnalizme itin svarbus tiriamasis reportaþas (investigative reporting). Tai re-portaþas (praneðinëjimas), paremtas ámanomiausiai iðsamiu, vispusiðku, atkakliu, de-tektyviðku kokio faktø ar reiðkiniø komplekso iðtyrinëjimu, jo prieþasèiø, aplinkybiø,tikslø ir poveikiø „iðknisimu”. Savarankiðkame, nuo politiniø ar kitokiø valdþiø ne-priklausanèiame þurnalizme tiriamasis reportaþas ðiais laikais lieèia tokià daugybæobjektø, kad jø „në á jauèio odà nebesuraðytum”. (Ryðkiausias tokio tiriamojo, arba„iðknisamojo” reportaþo pavyzdys – Watergate vardu pagarsëjusiø faktø bei reiðki-mø komplekso aikðtën iðvilkimas). Ne viskas ir tokiame reportaþe iðtyrinëjama iðkarto, ne viskas iki galo, ne viskas ir teisingai, bet vis tiek iðaiðkinama daug to, kasvisuomenei ne tik smalsu, o daþnai ir labai svarbu suþinoti bei suprasti.

Tiriamieji reportaþai daugelá ir erzina, nes beveik visais atvejais jø rengëjai teirau-jasi ir ðniukðtinëja apie dalykus, kuriø vis kas nors yra suinteresuotas visuomeneinerodyt ar bent nevisai parodyt. Bet yra atvejø, kada toki reportaþai, dalykus iðaið-kindami, iðsklaido kaip tik nepagrástus visuomenës átarimus, susirûpinimus arnepasitenkinimus, ir visi pasijunta laimingesni, negu buvæ.

Kodël gi Þurnalistika visiðkai nekalba apie tiriamàjá reportaþà? Visai suprantama:lietuviø þurnalizme tokio dalyko niekad nebuvo, nëra ir, turbût, nebus. Nes mûsølaikraðtija yra, nors ir ne visai menka, bet ið tradicijos nuolanki galybë: nuolankivieðosios veiklos vadovybëms. Ne visa visoms, o maþdaug „kiekviena savoms”: toms,kuriø kurie yra iðlaikomi „oficiozai” (garsiakalbiai), arba kurie kurias yra savanoriðkaiásipareigojæ lojaliai palaikyti bei uþstoti. Taigi, mûsiðkë laikraðtija, iðskyrus retokas irnelabai þymias iðimtis, visuomenei tarnauja per jos vadovybes. O ið èia labai trumpasþingsnis ir á tarnavimà tik vadovybëms.

Neturim laikraðèiø, norinèiø – o jei norinèiø ir pasitaiko, tai vis tiek nëra pajë-gianèiø (dël finansø ir personalo stokos) – tapti visiðkai savarankiðkais stebëtojais, iððalies tirianèiais visuomenës vadovybiø darbus ir þygius, neðaliðkai juos vertinanèiais,be nutylëjimø ir uþglostymø aiðkinanèiais visuomenei, kas, kur, kada, kaip ir kodël kàdaro. Dël to taip daþnai rûpinamës, kalbam, ginèijamës apie virtinæ tikrai ar ásivaiz-duotai svarbiø dalykø, þinodami apie juos gal tik pusæ, gal treèdalá teisybës, arbakartais net tris – keturias „po truputá teisybës”.

532

Pavyzdþiui: Ar teisybë, kad Brazinskø byla vien Vlikui bûsianti atsiëjusi daugiaunegu jo metinis biudþetas siekia? Ar uþ sumokëtà ir dar neaiðku kiek mokëtinà kainàbuvo gautas atitinkamai kompetentingas teisinis patarnavimas toj byloj? Ar Vlikas irkiti entuziastingai pasiðovusieji rûpintis tos bylos vedimu þinojo ir – svarbiausia! –ar suprato, kas ten su ta byla dedasi ir kokia jos vedimo taktika tikslingesnë? Ir,pagaliau, tikët ar dar palaukt, treèià kartà skaitant praneðimà, kad „Brazinskai lais-vi”? (Antrasis kartas buvo pernai vasarà, o pirmas bene prieð trejetà metø...)

O Helsinkio konferencija? Apie tà dramà mûsø laikraðèiai þinias gavo irgi tik iðpaèiø aktoriø ir juos siuntusiø vadovybiø. Vienas sakë susprogdinæs Helsinkio kon-ferencijà, kitas ið konferencijos salës rusiðkai pasakæs kalbà per radijà staèiai Rusijon,kiti dþiaugësi atkreipæ visos Europos spaudos dëmesá á Lietuvos bylà... Skelbë redakto-riai tas þinias, neatsidþiaugdami gyrë herojiðkai nukentëjusiø delegatø laimëjimus,ir rûstinosi ant skeptikø. Tik kai niekas kitas nepraneðë apie konferencijos sprogimà,kai niekas nepatvirtino, ar buvo kokia lietuvio kalba ið Helsinkio perduota Rusijon,ir kai niekas neatsiuntë iðkarpø ið Europos laikraðèiø su mûsø delegatø þygio ir jouþlûþimo apraðymais, – tai taip ir likom tik su neþinia kokia dalim teisybës apie tàávyká ir jo reikðmæ.

O kiek teisybiø laikraðèiai mums teikia apie Bendruomenæ ir Tarybos santykiussu ja? Visos þinios apie tai laikraðèiuose gaunamos tik ið aktyviai kariaujanèiø ðaliø.Þymi tø þiniø dalis vienos ðalies duodama vieniems, kitos kitiems laikraðèiams. Betjeigu ir visos butø visuose laikraðèiuose, vis tiek neturëtumëm nieko aiðkesnio, kaiptik vienø kitoms prieðtaraujanèiø pusteisybiø miðrainæ.

O dabar, ðtai, „staigmena” apie menamà Kissingerio kësinimàsi „uþpûsti Baltijosvalstybiø þvakutæ”. Kodël staigmena? Kodël ragina dëkoti Tribûnos bendradarbiuiuþ „akiø (Tarybai?) atidarymà”? Kodël tos akys neprasivërë, pvz., dar 1968 metais,kai Nixonas, kà tik iðrinktas prezidentu, pareiðkë, kad (santykiuose su Sovietais irkt.) dabar atëjo nebe konfrontacijø, o derybø laikas? Kodël jos neprasivërë, kai anà-met Philadelphijoj (berods, Bendruomenës surengtose) diskusijose Valst[ybës]D[epartamen]to paþiûrø reiðkëjas ar bent þinovas ásakmiai pabrëþë (senai aiðkià) tie-sà, kad Amerikos politika formuluojama pagal tuo ar kitu metu vyraujanèià Amerikosinteresø sampratà, kur lietuviø ar kitø specifiniø interesø paisoma tik tiek, kiek jiesutampa su ta samprata? Vadovybiø akys nuo to pareiðkimo tada dar ne tik neprasi-vërë, bet netgi atkakliai uþsimerkë, o diskusijø rengëjai tapo apibarti, kam pasikvietëtoká nepadorø referentà...

Ar tikrai Tribûnos bendradarbis kaþkam akis atidarë? Ar ne atvirkðèiai? Tarybaprasitarë gi, kad ið anksto þinojusi jo straipsniø turiná. Tai ar ne kaip tik ið Tarybosar jos globëjo (atst. Derwinskio) aplinkos jis patyrë „akis atidaranèiø” þiniø ir gan-dø? Apie Kissingerio „pasalûniðkus këslus” jis nieko dar nesuþinojo, o tik spëlioja,átaria, remdamasis jam papasakotais nusiskundimais, kad kaþkurie bevardþiai Kis-singerio pavaldiniai nenorëjæ baltieèiø delegacijos leisti pas prezidentà, o paskui bandænuslëpti apsilankymo fotografijas ir þinias apie pokalbio turiná.

533

Bet argi tie valdininkai ðitokiais atvejais ne panaðiai elgiasi nuo pat 1940 metø?Argi ir sekretoriø ir net paèiø prezidentø – ið pat pradþiø, neiðskiriant në „ðaltojokaro” meto – nëra áprasta tà mûsø taip branginamà aneksijos nepripaþinimà tikmums „á ausá” kartoti ir niekam daugiau tuo nesigirti? Ir, ypaè ðiais atlydþio puose-lëjimo laikais, ar toks nesigarsinimas kaip tik nëra tam tikra taktika, naudojama, kadbûtu patogiau dar palikti tà „þvakutæ”, neva uþmirðtà, bet tebedeganèià?

Kodël bûtent konkreèiai pats Kissingeris apðaukiamas svarbiausiu nevidonu,vadovaujantis tik niekuo apèiuopiamu neparemta prielaida? Ar tai tikrai gudri (mû-sø?) politinë taktika? Ir kieno kokiø sàskaitø suvedimo labui ðiame „akiø atvërime”atsirado (visai ið kitos operos ir visai nepagrástas) priekaiðtas New Yorko senatoriuiJavitsui, girdi, tasai siekæs Simà Kudirkà panaudoti savo rinkiminei propagandai (!)?Kai taip nei ið ðio nei ið to á „pavojaus Lietuvai” atskleidimà ásiterpë dar ir atorûgønet ið varþybø dël Kudirkos, tai ar ir visas tas pavojaus signalas nëra tik Tarybos suBendruomene varþybø „ties Vaðingtono slenksèiais” tæsinys?

Ir taip toliau, ir taip toliau. Klaustukø virtinës ties vadovybiø ar paskirø aktyvistøuþsimojimais (ir vienø prieð kitus atsimojimais) – „net ir galo nesimato”. Mûsøspauda pagal tradicijà nekritiðkai paslaugi ávairiausiø darbø ir þygiø garsintoja sëk-mingai padeda keroti painiavoms mûsø vieðuosiuose veikimuose. O padëti visuome-nei susivokti tose painiavose arba nepajëgia, arba – daþniausiai! – neturi noro ir netnemato reikalo. Todël ir Þurnalistikoj, norëjusioj bûti mûsiðkio þurnalizmo vadovu,tas spaudos uþdavinys liko nesvarstytas, o paveikiausia jam atlikti priemonë – tiria-masis reportaþas – liko në nepaminëtas.


ÞvakutëÞvakutëÞvakutëÞvakutëÞvakutë

Praëjusiø metø paskutinëje Dirvoje, ðalia Laimingø naujøjø 1975 metø linkëjimo,buvo ádëta iðkarpa ið þemëlapio, apimanèio visà ðiaurinæ Europà su Ðpicbergeno salo-mis. SSRS sienos tame þemëlapyje buvo parodytos prigludusios prie pat rytinio Bal-tijos jûros kranto. Taigi, nei Estijos, nei Latvijos, nei Lietuvos në pëdsako tenainebuvo parodyta.

Suprantama, ne Dirvoj tas þemëlapis buvo braiþytas: nusifotografuotas ið NewYorko Sunday News, – ið laikraðèio, lyg tyèia maþiausiai teámanomo pakaltinti proso-vietinëmis ar net ir „proliberalinëmis” tendencijomis.

Toks þemëlapis ne naujiena. Jau 30 metø, kaip jie toki ar panaðûs mirguliuojalaikraðèiuose, vadovëliuose, enciklopedijose, atlasuose, – kaip privaèiø, taip ir valsty-biniø leidyklø pagamintuose. Ið pradþiø daþnas ið mûsø jaudindavomës, savuoselaikraðèiuose dël to skøsdavomës, vienas kitas ir leidëjams laiðkus raðydavom protes-tuodami, reikalaudami (!) pasitaisyti. Bet, kaip visø nusièiaudëjimø neprisveikinsi,taip dël milijonø tokiø þemëlapiø nepriprotestuosi. Ilgainiui ëmëm tø kartografiniø

534

„okupacijos pripaþinimø” lyg ir nematyt, o pagaliau kokià iðsiblaðkymo ar skubëji-mo valandà ir savuose laikraðèiuose neapdairiai persispausdint...

Algimantas Gureckas, mûsiðkës Bendruomenës ágaliotas ir jàja, kaip menamaiimponuojanèiu uþnugariu pasiremdamas, bene uþpernai ëmë primygtinai átikinëtioficialiøjø Amerikos þemëlapiø leidëjus ir redaktorius, kad bent jie neignoruotø savogi paèiø vyresnybës deklaruoto ir taip daþnai pakartojamo Baltijos valstybiø ájungi-mo á Sovietijà nepripaþinimo. Þemëlapininkai aiðkinasi atsidûræ keblioj padëty: tarpteisës „priekalo” ir realiø faktø „kûjo”. Sako, rodydami þemëlapiuose Baltijos valsty-bes neva tebeegzistuojanèias, klaidiname þemëlapiø naudotojus, o daþnai atrodo,kad gal net tyèiojamës ið jø, kadangi jie þino, jog pabandæ nuvykti á tas valstybes, jietenai jø neras, o atsidurs akivaizdþiai Sovietø Sàjungos valdomoj teritorijoj... Tad kàþemëlapiuose rodyti: abstraktø idealà, ar konkretø faktà?

Gureckas, regis, nesiðvaistë protestais, niekam nedraskë akiø, bet visgi átikinoAmerikos oficialiø þemëlapiø leidëjus, jog galima ir reikia tà dalykà taip sutvarkyti,kad ir akivaizdûs faktai nebûtø naiviai slepiami, bet kad ir idealas neliktø defetistið-kai nutylëtas. Þemëlapininkai, sako, paþadëjæ ateity (naujose laidose) vël Baltijoskraðtus þymëti skirtingai, nors ir Sovietijos ribose, o iðnaðose atvirai pasakyti, kadAmerika tokio tø kraðtø statuso nëra pripaþinusi. Paþadëjo, o iðtesët tais metais ne-suspëjo. Kitais, regis, jau iðtesëjo, o kaip bus toliau – kas gi þino...

Na, Lietuvos padëtis dël to laimëjimëlio nepasikeitë nei geryn, nei blogyn. Betvisgi ðiek tiek daugiau paguodos mums dabar, o taip pat ðiek tiek daugiau ir doku-mentø Lietuvos gyvybingumo apraiðkø istorijai.

O ðtai dabar, 1975 geguþës 18, be jokiø pastangø ið mûsø pusës, New YorkTimes – tas pats, kuriam akis badëm uþ Kubos Fideliui „dþiabo parûpinimà”, apskri-tai uþ prosovietiná „liberalumà”, ypaè uþ Lietuvos bylos ignoravimà, kurá net piketa-vom uþ sumanymà „parduoti” Sovietams Baltijos kraðtø inkorporacijos nepripaþi-nimà, – taip, tas pats New York Times ásidëjo Sovietø Sàjungos vakarinës daliesþemëlapio iðkarpà, kurioje Sovietijos sienos parodytos ten, kur jos buvo 1940 metøpavasará, prieð birþelio 15–17 invazijà á Baltijos kraðtus. Prie Baltijos rytinio krantoryðkiai skirtingai pabraiþytos ESTONIA, LATVIA ir LITHUANIA valstybës, be jo-kiø SSR priedø, su sostinëmis Tallin, Riga ir... Vilna (kai ið sovietinio þemëlapiokopijuoja, tai paraðo Vilnyus). Kur tu, þmogau, dabar gausi kità tokià puikià oku-pacijos nepripaþinimo deklaracijà !

Bet ðokinët ið dþiaugsmo, kaip lëliukams pirmàkart pavasará pievon iðleistiems,dar nëra ko. Prie to þemëlapio yra papasakota, kà Amerikos konsulas Leningradeaiðkina apie tà dabartinio Baltijos kraðtø statuso nepripaþinimà. NYT [New YorkTimes] bendradarbis ið konsulo paaiðkinimø gavo áspûdá, jog JAV skystina savo 35metus trunkanèià Lietuvos, Latvijos ir Estijos á Sovietø Sàjungà inkorporacijos nepri-paþinimo politikà. Visi vakarieèiø diplomatai (konsulai) Leningrade, esà, junta, kadAmerika palaipsniui, bet neabejotinai slenka link Sovietiniø Baltijos respublikø pripa-

535

þinimo bent de facto, jei ir ne formalaus. Anot konsulo, tas nepripaþinimo politikossilpnëjimas (nepripaþinimo grieþtumo „skystëjimas”) vyksta jau maþdaug dveji me-tai, nuo konsulato Leningrade ásteigimo. Bûtent, ið turistiniø, prekybiniø, kultûri-niø ir moksliniø kontaktø tarp Amerikos ir Sov. Sàjungos vis maþiau esà beiðskiriamiBaltijos kraðtai. (Ið tikrøjø, tai nuo grieþto nepripaþinimo interpretacijos pradëtaatsitraukti jau ne prieð dvejus, o prieð maþdaug dvideðimt metø, kai – po ilgø svyra-vimø, kaip tà suderinti su nepripaþinimu – Amerikos konsulatui Maskvoj visgi buvoleista iðduoti imigracijos vizà moteriðkei, turëjusiai sovietiná pasà, o gyvenusiai Vilniu-je, t. y., Sovietams nepripaþintoj teritorijoj.)

Ypaè ásidëmëtini ðtai koki N.Y.T. [New York Times] bendradarbio patyrimaiAmerikos konsulate Leningrade:

1. Maskva atrodo pasitenkinanti tokia nebe taip grieþta nepripaþinimo principointerpretacija ir nebespaudþia Vaðingtono, kad formaliai pakeistø savo deklaruotà poli-tikà dël Baltijos valstybiø inkorporacijos;

2. Todël (nepaisant ið Èikagos ðiomis dienomis paskleistø gandø) Amerikos pareigû-nai abejoja, kad formalus Baltijos kraðtø inkorporacijos pripaþinimas ávyktø netrukus;

3. Vis dëlto tie pareigûnai mano, kad tai neiðvengiamai turës (kada nors) ávykti.Nepalyginti blaivesnis paaiðkinimas, negu ið èikagiðkiø konvulsijø paskleistasis,

kur lyg perkûnas ið giedro dangaus, sugriaudë staigus aliarmas – gelbëkit, mûsø þva-kutæ gesina! O kità savaitæ jau: I am satisfied (Derwinski, New York Times) ir net Fine!(Bobelis, ten pat). Paskui vël, lyg susigëdæ toká didá ðauksmà per greit atðaukdami,vël pusbalsiu ragina: dar kiek patelegrafuokit, dar paraðykit... Bet kuriem galam tobereikia, jeigu jau „Taryba Lietuvos laisvei laimëjo didþiausià mûðá, tam darbui iðleisda-ma maþiausia pinigø” (Gudelis, Naujienose, bal.23)!!!

Toki pramanyti pavojaus ðauksmai neturëtø tiek atgarsio, kaip ðá pavasará turëjo,jeigu visa mûsø veiksnija ir laikraðtija nebûtø ásikalbëjusi sau ir ákalbëjusi visuome-nei tos nepripaþinimo politikos iðpûstos reikðmës, kad:

1. tai tikriausia, svarbiausia ar netgi vienintelë garantija Lietuvai nepriklausomy-bæ vis tiek kada nors atgauti;

2. jos atðaukimas bûtø galutinis nepriklausomybës galimybiø ir vilèiø praradimas;3. ji yra Amerikos ásipareigojimas visomis jos turimomis bei turësimomis priemo-

nëmis padëti Lietuvai atstatyti neteisëtai uþgniauþtà nepriklausomybæ.Betgi tai tik padebesiuose plaukiojanèios iliuzijos. Aneksijos nepripaþinimas (ne-

prisidëjimas prie jos tarptautinio áteisinimo) yra ne daugiau, kaip pasyvus „platoni-nës meilës” pareiðkimas. Jis nepadeda aneksijai ásiteisëti, bet nepadeda jos ir paðalin-ti ar bent silpninti. (Per 35 metus buvo gana laiko tuo ásitikinti.) Tai ir nepripaþinimoatðaukimas, kai atsitinka ar atsitiks, nei esti, nei bus kaþin kokia tragedija. Tai tikkaimyno, su uþuojauta prie nelaimës pastovëjusio, bet padëti neástengusio (ar ne perdaugiausia ir tesistengusio), apsisprendimas eiti savais keliais.

536

Piktais þodþiais protestuota prieð Australijos ir N. Zelandijos toká pernykðtá ap-sisprendimà. Iðdavikais, pardavikais juos kai kas pavadinom. Në neprisiminëm, kadtos valstybës dar në savarankiomis valstybëmis nebuvo, kai Lietuva skelbësi nepri-klausoma, ir kai nepriklausomybæ prarado. Taigi jos niekad neturëjo nei progos Lie-tuvai kuo nors ásipareigoti, juo labiau nebuvo Lietuvos „nusipirkusios”, – tai kaip jasgalima kaltinti „iðdavimu” ar „pardavimu”? Ir Amerika, atsisakiusi Baltijos valstybiøaneksijø pripaþinti, juk nieko daugiau nei pasiþadëjo, nei ásipareigojo. Patsai garsu-sis, tipiðkai politikieriðkas Roosvelto paguodimas tada dar kà tik susimezgusiai èika-giðkei Tarybai – kad Lietuvos nepriklausomybë nepanaikinta, o tik á ðalá padëta –neimplikavo jokio paþado, kad Amerika bent maþàjá pirðtelá pajudins Lietuvos ne-priklausomybei atgal á savo vietà atkelti. Ir Eisenhoweris, 1945-ais mûsø Vlikodelegacijos aplankytas, nedviprasmiðkai paaiðkino, kaip yra: – Uþjauèiu jums, betnegi mes turime karà dël jûsø tæsti? Mûsø boisai nori namo!

Kad aneksijos nepripaþinimo (ir tuo paremto Lietuvos pasiuntinybës pripaþini-mo) þvakutë Vaðingtone tebedega – tai nuostabi ir didþiai pasigërëtina lietuviø tau-tai Amerikos rodomo moralinio solidarumo apraiðka. Bet moralinis solidarumas nëraaktyvi politinë, ekonominë, nei juo labiau karinë santarvë.

D. Britanija, nepripaþindama Lietuvos aneksijos de jure, atvirai iðkart pasakë, kadpripaþásta jà de facto. Amerika savojoj nepripaþinimo deklaracijoj neparyðkino jos taispaþyminiais, paprastai tokiais atvejais pavartojamais. Tuo bûdu liko atviros durysamerikiniam nepripaþinimui interpretuoti taip, kaip kam labiau patinka. Mûsø veiks-nija nedelsdama ásikibo á toliausiai siekianèià interpretacijà, sekanèià romënø grieþ-tøjø legistø – formalistø pavyzdþiu, anot kuriø Quid non est in lege, non est in mun-do, atseit, ko nëra ástatyme, to nëra ir pasaulyje... Mûsø atveju norima aiðkinti, kad,jei Lietuvos aneksija á Sov. S-gà pagal tarptautinius paproèius nelegalizuota, tai Lie-tuvos Sov. S-goj ir nëra, – bent reikia taip elgtis, lyg jos tenai nebûtø.

Guostis, kad nëra de jure (teisiðkai teoriðkai) – galima. Bet kaip nematyt, kad defacto (visai apèiuopiamai) ji tenai visgi tikrai yra?

Nepripaþinusi Baltijos aneksijos, jà net pasmerkusi, Amerika ne tik nepaskelbëdël to Sovietijai karo, bet ir diplomatiniø santykiø nenutraukë. Kiek tie santykiaikada blogëjo ar gerëjo, tai visai dël kitø motyvø. Kurá laikà galëjo atrodyti, kadAmerika Baltijos kraðtø Sov. S-goj lyg nepastebi, ar sàmoningai ignoruoja jø tenaibuvimà. Bet praktikoj su esamu aneksijos faktu nesiskaityti tuoj po karo pasirodëneámanoma ir net absurdiðka.

Ðtai, Tarptautinës Paðtø Sàjungos valstybiø (countries) sàraðe tebër Lithuania,Latvia, Estonia áraðytos atskirai nuo USSR. Bet: Nejaugi Amerikos paðtas turëjo tøvalstybiø aneksijos nepripaþinimà interpretuoti taip, kad laiðkai, po karo pradëjæretkarèiais ateiti ið Vilniaus, Kauno ir kt., bet apmokëti sovietiniais – rusiðkais paðtoþenklais ir antspauduoti „CCCP” áraðais, neturëtø bûti áleidþiami á Amerikà ? Arba, –nejaugi ið èia siunèiami laiðkai adresuoti, sakysim, ne á Vilnius, Lithuania, o á Vilnius,

537

LithSSR – USSR turëtø bûti gràþinami adresantams su antspaudu No Such Country?Amerikos paðtas taip nedarë. (Ir Sovietø paðtas negràþina laiðkø adresuotø tik á Lit-huania.) Kaip tik tuo, tuoj po karo, ir yra prasidëjæs neformalus Lietuvos aneksijos faktopripaþinimas praktikoje.

Dar apèiuopiamesnis to fakto pripaþinimas glûdëjo siuntiniø siuntimo á USSRsutvarkyme. Èia mûsø veiksnija, ið vienos pusës dëkodama Amerikos valdþiai uþ tvir-tà laikymàsi aneksijos nepripaþinimo principo, ið kitos pusës keliais atvejais bandëpraðyti Amerikos valdþià, kad ji iðreikalautø ið sovietinës valdþios muitø nuolaidassiuntiniams á Lietuvà. Taigi, viena ranka praðëm grieþto nepripaþinimo, o kita –neabejotino Sovietø suverenumo Lietuvoj pripaþinimo. (Nes kaip gi, suverenumonepripaþinæs, derësies dël lengvatø aneksuotai teritorijai?)

Kai, padaþnëjus apsilankymams ið Sovietijos, pasirodë Amerikoj viena neva kul-tûrininkø ar mokslininkø ekskursija vien ið Lietuvos, kaþkas ið mûsø veiksnijos mëgi-no kvosti Vals[tybës] D[epartamen]to pareigûnus, – ar tokios ekskursijos ásileidimasnekvepia aneksijos pripaþinimu? Paaiðkinimas buvo – vizas dedam á sovietinius pa-sus. Ar kas ið atvykstanèiø gyvena aneksuotoje teritorijoje, mes galime ir neþinoti. Ojeigu ir þinom, tai ar tikslinga bûtø atsakyti vizas ne neteisëtos aneksijos vykdyto-jams, o kaip tik to nusikaltimo aukoms?

Amerikos kelioniniuose pasuose dabar yra áraðyta, kad, be atskiro leidimo, jienegalioja keliauti á Kubà, Ðiaurës Korëjà ir Ðiaurës Vietnamà. (Anksèiau buvo irkontinentinë Kinija áraðyta. Kaip dabar bus su Vietnamais, arba ir su Kuba, galnetrukus pamatysim.) Visur kitur, taigi ir á USSR jokiø restrikcijø nëra. Grieþtiejianeksijos nepripaþinimo interpretatoriai gal norëtø, kad bûtø áraðytos keliavimo re-strikcijos á neteisëtai USSR aneksuotas Baltijos valstybiø teritorijas?.. Bet, viena – tokiarestrikcija turbût vestø tiesiai á Amerikos santykiø su Sov. S-ga nutrûkimà, nes So-vietø prestiþas neleistø dëti vizas á pasus su tokiu akibrokðtu. Antra – jei toká akibrokðtàSovietai ir nurytø, tai tos restrikcijos paisymo nebûtø ámanoma sukontroliuoti. Nes,kartà á Sov. S-gà nuvykæs, þmogus – jei tik tenykðtë valdþia já leistø – galëtø nuvykti irá Vilniø, ir á Kaunà, arba nors ir á Pilviðkius, o pase jokiø pëdsakø nebûtø, kad jisnepaisë restrikcijos. O dar ir treèia, – Amerikos pareigûnams bûtø labai keista girdë-ti ið Amerikos lietuviø tokios restrikcijos pageidavimà: Skundþiatës, kad rusai okupa-vo jûsø tëvynæ ir neleidþia ten laisvai lankytis, o kai pradeda leisti, tai norit, kad mesneleistumëm! Þinoma, mûsø veiksnija visgi nesiryþo tokios restrikcijos ið Amerikosvaldþios praðyti, bet ið to, kaip stengësi atgrasyti nuo lankymosi „ok. Lietuvoj”, atro-do, kad nedaug trûko iki kreipimosi ir á valdþià pagalbos tam grasinimui... Uþtatdabar ið kitos pusës aðaras lieja: matot, tokia daugybë ðokosi vizø „ok. Lietuvon”praðyti, tai Amerikos valdþia dabar jau rengiasi ir pripaþinti aneksijà, kadangi patyslietuviai pripaþásta...

Þinoma, Amerikos valdþia turbût numano, jog tarp keliolikos deðimèiø tûkstanèiøamerikieèiø, per metus apsilankanèiø Sov. S-goj, bûna ir po maþdaug keliolika ðimtø

538

(apie 1%) tokiø kurie vyksta specialiai Lietuvon. Gal numano, bet dokumentuotosstatistikos neturi, ir jos valdþia tikrai nereikia savo politikai nustatinëti. Nes turistø arkitokiø lankytojø skaièiaus augimas ar maþëjimas yra politikos pasekmë, o ne prieþastis.

Kultûrmainybos pradþioj amerikieèiai dar vengë siøsti menininkus á Baltijos kraðtus.Paskui (gal ir ið Maskvos kiek pakalbinti) tarë, o kodël mes turim tas aneksijos aukasignoruoti? Aneksija neteisëta, taip, bet baltieèiai juk tenai yra, to negalima – ir kamreikia? – ginèyti. Dabar, anot konsulo, numatomi ir mokslininkø bei studentø mai-nø ryðiai sutarties ribose iðplësti ir á Baltijos kraðtus...

Visa tai ið tikrøjø yra ne aneksijos teisëtumo pripaþinimas, net ir ne formalusaneksijos fakto pripaþinimas, bet visgi kasmet po truputá ryðkesnis to fakto matymasir skaitymasis su tuo, kad jis yra, ir kad tuo tarpu nenumatoma geros galimybës jampakeisti. Tai nëra esminis nepripaþinimo politikos keitimas, o tik nepripaþinimoprincipo interpretacijos liberalëjimas. Tai bandymas reikalà taip iðvairuoti, kad bûtøir vilkas sotus, ir oþka sveika. „Oþka” èia yra originalioji Amerikos deklaracija Baltijosaneksijos reikalu. Kol jokiu formaliu aktu Amerika tuo reikalu nepasisakë kitaip, tolta „oþka” tebëra sveika. Ið Leningrado sako, kad ir „vilkas” Maskvoj dël to ne perdaugalkanas: nespaudþia Amerikos, kad formaliai pakeistø savo pareikðtà nuomonæ apieBaltijos valstybiø ájungimà á „Sojuzà”. Kiek girdët, net ir Helsinky nenumatomaBaltijos valstybes ásakmiai lieèianèiø pareiðkimø. Tiesa, visos dabartinës R. Europosvalstybiø sienos bûsianèios deklaruotos nekeistinos jëga, o jei keistinos, tai tik kaipnors geruoju susitarus. Be to, bûsià pageidavimø („platoniðkø”), kad tautø apsispren-dimo ir pagrindinës þmogaus teisës bûtø visur respektuojamos. „Fine!” – pareiðkë Ta-rybos pirmininkas K. Bobelis, tà iðgirdæs.

Ið tikrøjø tai ne taip jau labai „fine”. Tas numatomasis esamøjø sienø nelieèiamu-mo paþadas, tegu ir pasaldintas filosofavimais apie tautø ir þmogaus teises, Lietuvaivis tiek kartus. Bet kà gi daryti? Tarybos demarðas, ar laiðkø – telegramø „tvanas” áAmerikos senatà èia nepadës, kadangi konferencijos deklaracija nebus konvencijospavidalo, ir senatui tvirtinti (ar atmesti) nepriklausys. Neátikëtina, kad Vlikas, teguir su ðimtatûkstantiniu ar net milijoniniu fondu (kurio nei vieno dar neturi) pajëgtøvien Lietuvos, Latvijos ar Estijos interesø motyvu pakreipti konferencijos nutarimusgeresne linkme, arba konferencijà suardyti, jeigu ji nesiduotø vedama á doresná kelià.Jei konferencijoj kas nors iðeis kitaip, negu dabar numatoma, tai tikriausiai dël kitøprieþasèiø, ne dël Baltijos padëties. Ta padëtis greièiausia dar kurá laikà liks tokia,kaip dabar, Lietuva tebebus aneksuota, ir to fakto niekas neginèys. Amerika (ir ne-maþa kitø) to fakto negirs, nepateisins, já apgailestaus, bet toleruos. Lietuvos þvakutë(pasiuntinybës pavidalu) degs it toliau, kaip degusi, ligi sudegs. Tegu tik jos, kukliaispingsinèios, dabar neuþgesina perdaug triukðmingi gynëjai nuo ásivaizduotø ar pra-simanytø pavojø. Pavojus jai yra tik vienas, ir jau seniai matomas. Jis ateina neskubë-damas, bet, deja, ateina neiðvengiamai.


539

„Gydytojai sukruto”„Gydytojai sukruto”„Gydytojai sukruto”„Gydytojai sukruto”„Gydytojai sukruto”

Vidutiniðkai kas pora mënesiø ar net daþniau kur nors ávyksta kurio nors ið mûsiðkiøkomitetø, tarybø, sàjungø ar bièiuliø sambûriø koks nors kongresas, seimas, suva-þiavimas, studijø savaitë ar bent vienadienës svarstybos. Kone kiekvienas toks rengi-nys paprastai apsivainikuoja virtine rezoliucijø, kurios daþniau esti pûstaþiedës, ne-gu pilnavidurës. Todël, kai tik pamatai laikraðtyje romëniðkais, arabiðkais skaitmenimisir lotyniðkomis raidëmis sunumeruotà – sugrupuotà litanijà su antraðte – tokio irtokio suvaþiavimo rezoliucijos, tai þvilgsnis taip ir slysta á kà nors kita.

Bet, ðtai, Europos Lietuvis mûsø – atsipraðau, Pasaulio Lietuviø – Gydytojø Sàjun-gos (PLGS) èikagiðkio suvaþiavimo (1975 geguþës 24–25) rezoliucijø virtinæ aprû-pino trumpute, bet intriguojanèia antraðte: Gydytojai sukruto. Ðmaikðti antraðtë ëmëir pagavo dëmesá. Sugundë pasiþiûrët, kur ir kaip tie gydytojai sukruto.

Pasirodo, tikrai sukruto ir susirûpino, – tik nepamanykit, kad kokiomis specifi-nëmis lietuviø iðeivijos sveikatingumo ar medicininio aptarnavimo problemomis; ne!Mûsø gydytojai susirûpino mûsø visuomeninio ir politinio darbo sveikata. Ir diagnozænustatë: „Mûsø veiksniø veikla nëra tokia, kokios ðiuo metu reikalauja tarptautinë oku-puotos Lietuvos padëtis ir kurios tikisi pavergta tauta”.

Dabar, kai net toks gydytojø konsiliumas paskelbë iðvadà, kad veiksniai serga, tai irkitiems prieð veiksnius nusidëjusiems – kada nekada apie jø sveikatingumà kritiðkaipakalbëjusiems – galima kiek lengviau atsikvëpt: galgi toki nusidëjimai nebe taipgrieþtai bus apðaukinëjami „tarnavimu prieðui”...

Tik pasiguodimà temdo ta aplinkybë, kad medikø specialybë vargu ar pridedakompetentingumo ir autoritetingumo visuomeniniø – politiniø veiksniø sveikatai tik-rinti. Tad ir medikø tokiems pacientams nustatytoji diagnozë kaþin ar bent kiek auto-ritetingesnë uþ mûsø visø kitø visuomenininkavimo bei politikavimo amatoriø nuo-mones. Gydytojø suvaþiavimo receptuose (rezoliucijose) rekomenduojamoji terapijairgi neatrodo specialistiðkesnë uþ visø kitø mëgëjiðkus graþbyliavimus tàja tema.

Pirmas gydytojø receptas „pagrindiniams visuomeniniams ir politiniams veiks-niams” liepia „Atkreipti ypatingà dëmesá á paskutiniojoj Veiksniø konferencijoj ávykusáskilimø, demoralizuojantá lietuviðkø visuomenæ ðiuo kritiðku Lietuvai momentu”.

Bei „pagrindiniai veiksniai”, bûdami kalbamojoj konferencijoj jø paèiø tarpe at-sitikusiø nesusipratimø aktyvûs dalyviai, negalëjo gi tø nesusipratimø nepastebëti.Ið to, kà mes, paðalieèiai, apie tai girdëjom, gana aiðku, kad veiksniø dëmesys tenaibeveik vien tais nesusipratimais ir tebuvo uþimtas. Tad kuriems gi galams gydytojaidabar, po keliø savaièiø, ragina tuos veiksnius „atkreipti ypatingà dëmesá” á visa tai?Ir kodël gydytojai konferencijos dalyviø „apsiþodþiavimus“ bei nesugebëjimà sugal-voti efektingø veikimo naujoviø laiko konferencijos skilimu? Ið paèiø konferencijosdalyviø – vienø pusbalsiu prasitartø, kitø pilna burna pasakojimø – skirtingø teisy-biø ir pusteisybiø gana akivaizdu, kad kur ne kur, o paèioj konferencijoj tai tikrai

540

niekas nei skilo, nei áskilo, o viskas po konferencijos pasiliko, kaip buvo ir prieðkonferencijà. Ne konferencijoj, o Marquette Parke ir Cicere jau kuris metas (lygtyèia dviejø veikimuose garsëjanèiø gydytojø) kurstomas Bendruomenës atskilimukasbuvo atneðtas á konferencijà ir siûlytas joje „áteisinti”. Bet tai nepavyko. Konferenci-jos dalyviø dauguma tokiam pasikësinimui buvo atspari. Pasikësinimas, þinoma, su-kliudë konferencijos sëkmingumà. Bet, atvirai kalbant, vis tiek nebuvo pagrindotikëtis ið tos konferencijos reikðmingø laimëjimø, – netgi jei ir jokiø susikliudymønebûtø atsitikæ.

Be pagrindo gydytojai gàsdina veiksnius ir visuomenës demoralizacijos baubu, ne-va kylanèiu ið tos konferencijos erzelio. Visuomenëje kaip tik buvo labai nedaug dëme-sio tai nesëkmingai konferencijai. Jei kas kiek ir nugirdo, kiek paskaitë, tai tikrai retaskas matë toj erzelynëj svarbios reikðmës, o dar retesnis, dël to jaudinosi. Tai benegeriausia profilaktika prieð ,,demoralizacijà” – neimt á galvà tokiø reiðkinëliø...

Neáspûdingas ir gydytojø graudenimas „ðiuo kritiðku Lietuvai momentu”. Kri-tiðki – tarkim, ne momentai, o metai – Lietuvai buvo 1940, 1941, 1944. Paskui,ðtai jau trys deðimtmeèiai, Lietuvos padëtis prakeiktai stabili, jokiø kritiðkø momen-tø (nei geryn, nei blogyn, neskaitant prasimanytø ir iðpûstø) nematyt.

Antrasis receptas – tiesiai Vlikui adresuojamas – ragina „nedelsiant imtis iniciaty-vos tuos skilimus paðalinti ir siekti vienybës atstatymo mûsø veiksniø tarpe”. O juk Vlikas,bent teorijoj, pats yra tokia iniciatyva, pradëta beveik prieð 32 metus. Tad raginimas„nedelsiant imtis” smarkiai pavëluotus. Kitas dalykas, tai kaip tà iniciatyvà sëkmingaiiðvystyti. To pamokymo nëra në medikø recepte, lygiai kaip ir visø kitø politikavi-mo amatoriø pamoksliukuose.

Treèiasis receptas liepia Bendruomenei ir Tarybai ”baigti tarpusavius ginèus ir at-kreipti visà dëmesá á bendrà kovà prieð Lietuvos okupantà”. Gydytojai, pirma liepæ Vli-kui skilimus paðalinti, èia jau patys tvarko Bendruomenæ su Taryba: paspauskit, gir-di, rankas, pasibuèiuokit ir stokit prie darbo! Tik ar gydytojø suvaþiavimas turi tiekautoriteto, kad tokios komandos Bendruomenë ir Taryba nuolankiai paklausytø? Arturi autoriteto bent savo nariams taip pakomanduoti? Anot Tarybos ðulø, Bendruo-menëj didþiausi nevidonai, esà frontininkai, o frontininkø virðûnëse vyrauja, berods,gydytojai. Ið kilos pusës – Tarybos pirmininkas, arðiausias „frontininkiðkos” Bendruo-menës oponentas – gydytojas. Ir Bendruomenës disidentø (Tarybos satelitø) vadasirgi gydytojas. Tai griebtø PLGS uþ pakarpos savo narius gydytojus: K. Ambrozaitá,A. Razmà, P. Kisieliø ið vienos pusës ir K. Bobelá, Z. Danilevièiø ið kitos, pasodintøvisus „ant dietos” uþrakintam kambary ir neiðleistø, kol nesusilaikys!!

Taip negalima? Jei negalima, tai ir ið komandos „baigt taisytis” Bendruomenei suTaryba irgi nieko negalima tikëtis... Efektyviu autoritetu neparemti platoniðki pa-geidavimai yra tik abstraktus tuðèiaþodþiavimas, lyg botagu á vandená pliauðkinimas.

O ketvirtasis receptas visai be konkretaus adresato paleistas á „miestà ir pasaulá”, pasëtas„visiems bendrai ir kiekvienam atskirai”. Bûtent: „Suvaþiavimas smerkia bet kurios visuome-nës ir politinës organizacijos skilimus á panaðaus pobûdþio lygiagreèias organizacijas“...

541

Laisvø visuomeniø sàjûdþiø istorijoje, kitur ir Lietuvoj, skilimø yra buvæ, ir taiatsitinka visada, kai organizuotame sàjûdyje susikaupia perdaug nesuderinamø irvienoj vietoj nebetelpanèiø paþiûrø ar charakteriø skirtumø. Tokiais atvejais sky-lantieji sàjûdþiai niekad nesiklausia (ir neklauso) paðalieèiø – nei gydytojø, nei kito-kiø – palaiminimø ar patarimø. Ið kur dabar PLGS suvaþiavimas iðtraukë ir ásikalësau á galvas tokià idëjà, kad, va, – tarsim rûstø þodá, ir organizacijø skilimai, kaip nuokokio burtininko mosto, liausis visur ir visiems laikams? O gal tuo rûsèiu þodþiusuvaþiavimas manë tik savo kolegà Danilevièiø pagàsdint, kad nesikësintø Bendruo-menës skaldyt? Tai taip reikëjo ir sakyt! Gydytojai gydytojà gydykit, vietoj abstrak-èiai „visam svietui” pamokslavæ.

Juo toliau, juo lëkðtesniø banalybiø priraðyta tose „sukrutusiø gydytojø” rezoliuci-jose. Jose vis suvaþiavimas pareiðkia, kreipiasi, sveikina ir dëkoja, nors gale pasiraðo tikRezoliucijø komisija (V. Paprocko pirmininkauta). Ta komisija medicinos specialistøsuvaþiavimà totaliai panardino á ne jø specialybës (ir ið viso ne á specialybës) sritá, irátraukë já á politikaujanèiø seimø – suvaþiavimø pamëgdþiojimà (netgi ir á paralelizmàatsikreipimuose á valdþias, kuris ten pat pasmerktas). Pamëgdþiojimas, tiesa, nusisekëneblogai. Rezoliucijos iðëjo ne menkiau pûstaþiedës ir tuðèiavidurës, kaip daþniausiai bû-na ir daugumas kituose seimuose – tarybose priimamø rezoliucijø.

Stebëdami kai kuriø mûsiðkiø medikø uolø dalyvavimà visuomeniniuose veiki-muose, pasidþiaugiame jais, tardami – ðtai Basanavièiaus, Kudirkos, Ðliûpo. Gri-niaus, Staugaièio tradicijø tæsëjai! Bet praverstø „atkreipti ypatingà dëmesá” ir á tai,kad anie visuomeninës – politinës lietuviø veiklos pradininkai tø savo darbø niekadnesiejo nei su savo individualiomis, nei su kolektyviomis medikø iðkabomis. Lietuvosgydytojø sàjunga (J. Staugaièio, politikoj aktyviai dalyvavusio gydytojo, 1924 me-tais suorganizuota) savo suvaþiavimuose svarstydavo tik su gydytojø profesija, gy-ventojø sveikatingumo rûpinimu ir sveikatos apsaugos priemoniø administravimususijusius klausimus, siûlydavo toms sritims tvarkyti reikalingø ástatymø mintis, betniekad neraðë rezoliucijø, lieèianèiø bendruosius valstybës valdymo ar jos vidausarba uþsienio politikos reikalus. Politikoj veikusieji gydytojai tada þinojo, kam kurvieta. PLGS 10-tojo suvaþiavimo rezoliucijos visiðkai nëra mûsø garsiøjø medikø –visuomenininkø tradicijø sekimas, o prieðingai – akivaizdus nuo tø tradicijø atsi-traukimas. Ir nereikalingas, nevaisingas atsitraukimas.

Jeigu PLGS suvaþiavimo rezoliucijose netgi bûtø paberta genialiø minèiø, rodan-èiø veiksniams sëkmingesná veikimo kelia ir bûdà, tai vis tiek jos nepadarytø visøPLGS nariø naujais mûsø Basanavièiais, Kudirkomis, Griniais ar Staugaièiais. O kaidabar visø lietuviø gydytojø vardu skelbiami tik toki pamokymai veiksniams ir visuo-menei, kurie vargu teprilygsta primityvaus dviraèio dar kartà iðradimui, tai gydytojustas tik kompromituoja, – ypaè tuos ið jø, kurie apie mûsiðkius veikimus gal ir geriaunusimano, negu ið jø vardu skelbiamø rezoliucijø atrodo.


542

„Dvigubos pilietybës” mitas„Dvigubos pilietybës” mitas„Dvigubos pilietybës” mitas„Dvigubos pilietybës” mitas„Dvigubos pilietybës” mitas

Apie 1950-tuosius metus suplûdo Amerikon naujosios lietuviø ateivijos banga. Be-veik visi atvyko „laikinai”: – „Iki galësim gráþt laisvon Lietuvon”. Bet beveik visi,imigracijos valdininkø paklausti, ar turi intencijà tapti Amerikos pilieèiais, sakë, kadturi. Ir net „pirmuosius popierius” pilietybei gauti pasiraðë. (Vëliau atvykusiems tøpirmøjø nebereikëjo raðytis.) Intencijas ir net ryþtà kaip galima greièiau Lietuvongráþt nutylëjo. Savo tarpe, tà nutylëjimà teisino arba tuo, kad „ko gera, ims ir iðsiøsatgal, jei prisipaþinsi, kad nenori èia pilieèiu bût”, arba tuo, kad „juk nekenkia durisir pilietybën pravert, o jei nenorësiu, tai neisiu”...

Apie 1955-tuosius – „tyliai, tyliai, neðlamëdami”, daugumas ëmë prisiekinët,kad atsiþada iðtikimybës ir paklusnumo savo buvusiai valstybei, ir ëmë sklandþiairikiuotis á Amerikos pilieèiø gretas. Dabar atsirado kitoks pasiaiðkinimas: „Amerikospilieèiais bûdami, geriau galësim Lietuvai padët!” Nors, kam gi èia aiðkintis? JukLietuva nebuvo, kaip Sovietija; niekam nedraudë nei emigruot, nei kità pilietybæpriimt. Kol buvai Lietuvos pilietis, reikalavo lojalumo, o pasitraukei – tai padëkdie!

Taigi taip iðëjo, kad jau apie 1960-tuosius ið buvusiø keliø deðimèiø tûkstanèiø,kaip atrodë, uþkietëjusiø Lietuvos pilieèiø Amerikoj jau buvo likæ gal tik kokia kelio-lika ðimtø.

Ðio kraðto lietuviø Bendruomenës vadovybëje dabar vyraujanèiø (ir ið visø paðaliøpelnytai ir nepelnytai ujamø) frontininkø ideologas J. Brazaitis tada net vieðai mëgi-no atkalbinti buvusius „iðkeldintuosius asmenis” nuo antro savanoriðko „iðsikeldini-mo” net ir ið atsiveþtos Lietuvos pilietybës. Sakë: – Kur gi èia logika? MaldaujatAmerikos valdþià, kad neatsisakytø pripaþinti Lietuvos pasø, o patys jø iðsiþadat...Rûpinatës iðsaugoti gyvus Lietuvos valstybës likuèius, bet juos matot tik pasiuntiny-bëse ir konsulatuose – keliose patalpose ir keliolikoj asmenø, – o patys savyje naiki-nat valstybës likuèius deðimtimis tûkstanèiø, nepagalvodami, kad kiekvienas iðlikæspilietis juk irgi yra tebegyvas valstybës likutis...

Perspëjimas liko praleistas beveik negirdomis. Ne tai, kad þmones bûtø sàmonin-gai nepaisæ jo logikos, o kad jie – visiðkai teisingai – suvokë, jog èia gyvenanèiøLietuvos pilieèiø ið tos pilietybës pasitraukimas Vaðingtone nebus laikomas pagrinduAmerikos vyriausybei irgi pasitraukti nuo Lietuvos pilietybës pripaþinimo.

Dabar, praslinkus dar penkiolikai metø nuo nesëkmingo bandymo Lietuvos pi-lietijos tirpimà sulëtinti, á Lietuvos pilietybæ tebeásikibusiø jau vargu kokia keliolikadeðimèiø Amerikoj besulesiotum. O Vaðingtono pozicija Lietuvos pilietybës atþvilgiutebëra nepasikeitusi...

Logikos stoka iðsikeldinusiuose ið Lietuvos pilietybës tautieèiuose apsireiðkë iðkito ðono. Masiðkame ið Lietuvos pilietybës pasitraukime jiems „nebuvo nieko blo-ga”. Bet gausesnis „ok. Lietuvos“ lankymas, anot jø daugelio, – baisiai pavojingas.Girdi, kai tik Vaðingtone pamatys, kad lietuviai savo skraidymu Lietuvon rodo, jog

543

„apsiprato su Lietuvos okupacija ir jà pripaþásta”, tai ir sakys – kodël gi mes turëtu-mëm tos okupacijos vis dar nepripaþinti!

Kad ðis gàsdinimus lygiai taip nepagrástas, kaip ir kadai vieno kito baimë dëlpilietybës keitimo pasekmiø, jau pakankamai paaiðkëjo. Vadinamoji inkorporacijosnepripaþinimo politika nepasikeitë nei dël iðsipilietinimø ið Lietuvos, nei dël skrai-dymø Lietuvon. O jei ta nepripaþinimo politika ir slenka savo natûralia, vargiaiteiðvengiama linkme, tai tikrai ne dël to, kur ir kiek ekskursuoja buvæ Lietuvos pilie-èiai. Skirtumus tik toks, kad gàsdinimai ekskursavimø pavojingumu daug rëksmin-giau propaguojami. Be to, tie gàsdinimai ilgiau iðsilaikë gal ir todël, kad jø tikslaslyg tyèia sutampa su Maskvos sadistiðku ágeidþiu – mûsø apsilankymus Lietuvojdozuoti tik „po arbatiná ðaukðtelá”, ir tà patá atmieðtà „per brangaus nemalonumo”prieskoniais.

Tokia savotiðka „logika” vadovavosi ne tik èikagiðkë ALT (bandanti dëtis TAP –LT, t.y., Tikrø Amerikos Pilieèiø Lietuviø Taryba), bet ir Vlikas, kai kuriø èikagiðkiøtarybininkø tebebandomas traktuoti, lyg ið Tarybos malonës Amerikoj prisiglaudæs„grinoriø komitetas” ar staèiai „svetimos valstybës agentûra”. Ir jis, Vlikas, drauge suTaryba, 1965 metais paskelbë nelemtai pagarsëjusá „tautinës drausmës” manifestà irtriukðmingai pradëjo þygá prieð lankymàsi Lietuvoj bei kitus kontaktus su þmonëmisið Lietuvos. O kitais metais (1966 gale) iðsirinko pirmininkà nebe Lietuvos, o Amerikospilietá... Dabar, 1975-tais, ið septyniø Vliko valdybos nariø, tik vienas tëra iðlikæs darLietuvos pilietis. Tokia pati proporcija ir Vliko Taryboj: ið 14-kos tik du...

(N.B.: Maþa kas tëra pastebëjæs, kad Vlike dabar nebe 15, o tik 14 „partijø”.Prieð porà ar trejetà metø LLKS – buvusios Lietuvos Laisvës Kovotojø Sàjungos liku-èiai – tyliai „nusiëmë” ið dalyvavimo Vlike.)

Matydamas toká „iðsipilietinimà” net ir Vlike, Vytautas Sirvydas, Amerikos pilie-tis gal jau 50 ar 60 metø (Lietuvos pilieèiu bûti në progos neturëjæs), ðià vasaràNaujienose suabejojo P. Stravinsko teorijomis apie Vlikà, kaip Lietuvos valstybinëstautos (t.y., visø Lietuvos pilieèiø, lietuviø ir nelietuviø) teisinæ atstovybæ. Sirvydasstebëjosi, kaip þmonës, formaliai atsiþadëjæ Lietuvos pilietybës, gali sakytis esà visøLietuvos pilieèiø – buvusiø, esamø ir bûsimø – valios reiðkëjais.

P. Stravinskas, apsisiautæs teisininko aplombu, atmetë V. Sirvydo samprotavi-mus, kaip apie tokius dalykus nenusimananèio þmogaus paistymas, bet Lietuvospilietybës klausimo pats iðsamiai neaiðkino. Tam tikslui talkon pasikvietë kità eks-pertà (?), dr. K. Ðidlauskà. Ðis iðtraukë ið archyvo dar Lietuvoj kadai sklidusá mitàapie „dvigubà” (lygiagretæ) Lietuvos – Amerikos pilietybæ.

Kodël sakau – mità? O todël, kad ið tikrøjø lygiagretës Lietuvos – Amerikos(JAV) pilietybës niekad nebuvo ir nëra.

Visø pirma, JAV tokio dalyko nepripaþásta. Ið asmens ágyjanèio JAV pilietybæ,reikalauja ásakmiai atsiþadëti iðtikimybës bei paklusnumo savo buvusiai valdþiai irvalstybei. Tiesa, neatima teisës á „old country” nuvykti, net tenai pastoviai apsigyventi

544

ir naudotis tenykðtëmis teisëmis lygiai su to kraðto pilieèiais (ar net ir didesnëmis, jeiduoda), – bet neleidþia naudotis to kraðto politinëmis teisëmis ir vykdyti politinësreikðmës pilietiniø prievoliø. Ið Amerikos pilieèio, natûralizuoto ar visiðkai natûra-laus, pilietybë gali bûti atimta, jeigu jis kitame kraðte, ástotø á lojalumo paþado taivalstybei reikalaujanèià valstybinæ tarnybà, ypaè á tarnybà kariuomenëje, arba pabal-suotø politiniuose rinkimuose. Atseit, Amerikos pilietybë nesuderinama ne tik sukitos valstybës pilietybës formaliu priëmimu, bet net ir su atsitiktiniu kitos valsty-bës pilieèio politinëmis teisëmis pasinaudojimu, arba pareigø prisiëmimu, piliety-bës tenai formaliai në negavus.

Ið Lietuvos pusës tas dalykas pradþioj buvo dar eksliuzyviðkiau tvarkomas. 1922m. (Steigiamojo seimo) konstitucija kategoriðkai teigë, kad „Niekas negali kartu bûtiLietuvos ir kurios kitos valstybës pilietis”. Tik 1928 m. (Smetonos – Voldemaro)konstitucijoje prie to „kieto” dësnio buvo pridëtas „suminkðtinimas”, taikytas Ame-rikos kontinentui. Bûtent, buvo pridëta, kad: „Lietuvos pilietis taèiau neprarandasavo pilietybës teisiø, patapæs kurio Amerikos kraðto pilieèiu, jei atlieka tam tikrasástatymu nurodytas pareigas”.

Èia ir buvo kibirkðtis, daugelio vaizduotëje áþiebusi „dvigubos” pilietybës mità. O iðtikrøjø tai tas dësnis buvo tik garantija naujiesiems emigrantams, kad jie, net irpriëmæ Brazilijos, Argentinos, Kanados arba ir JAV pilietybæ (dël maþos kvotos, tadaemigracija j JAV buvo visai neþymi), panorëjæ galëtø gráþti namo ne kaip svetimða-liai, o kaip ir kiti svetur tik pakeliavæ Lietuvos pilieèiai. Uþsiminimas tame dësnyjeapie „tam tikras (Lietuvos) ástatyme nurodytas pareigas” buvo nevykæs, nes galëjosusidaryti áspûdis, kad Lietuva, ko gera, sueis á konfliktà su kitø valstybiø pilietybësástatymais... Todël ta uþuomina apie pareigas ir pasiliko „tuðèiavidurë”: joks Lietu-vos ástatymas nenurodë Amerikos kontinente ásipilietinusiems Lietuvos emigrantamstenai atlikinëtinø Lietuvos pilieèio pareigø. Jeigu bûtø nurodæs, tai Amerikoj ásipilie-tinti siekusieji emigrantai bûtø turëjæ arba pasiþadëti to ástatymo neklausyti, arba ne-bûtø gavæ praðomos pilietybës...

Taigi, në 1928 metø konstitucija nesukûrë „dvigubos” (lygiagreèiai galiojanèios)Lietuvos – Amerikos pilietybës. Ta uþuomina apie Lietuvos pilietybës „nepraradi-mà” buvo tiek neaiðki, kad taip ir liko neþinia, kaip ja naudotis.

1938 metø (Smetonos) konstitucijoj tas dalykas buvo kitaip suformuluotas, sten-giantis iðvengti konflikto su kitø kraðtø pilietybës ástatymais. Ir èia buvo palikta sena„kietoji” taisyklë, anot kurios „Pilietis, ágijæs svetimà pilietybæ, netenka Lietuvos pi-lietybës”. Bet buvo pridëta iðimtis (ne vien Amerikos kraðtams), sakanti, kad „Ástaty-mo nustatytais atvejais (N.B.: Nebe „sàlygomis”, o „atvejais”) pilietis, turëdamassvetimà pilietybæ gali ir nenustoti Lietuvos pilietybës”.

P. Stravinsko pasikviestasis ekspertas dr. K. Ðidlauskas, paminëjæs ankstesniuosiusLietuvos konstitucijø nuostatus, neva sukûrusius galimybæ Lietuvos pilieèiams turëti„dvigubà” pilietybæ, 1938 m. konstitucijos nuostatà pamatæs, atsidûrë tamsoj:

– Neturiu, – sako, – po ranka tø Lietuvos pilietybës ástatymø... Vienok, kiek

545

man þinoma, tais ástatymais buvo nustatyta prievolë registruotis Lietuvos konsula-tuos, t.y., nenutraukti ryðiø su Lietuvos valstybës ástaigomis...

Ið to matyt, kad dr. Ðidlauskas „girdëjo varpus skambanèius, tik neatspëjo, kokiojbaþnyèioj”.

Todël antroj ðio raðinio daly uþsuksime kaip tik á tà „baþnyèià”, kurioj paaiðkëskokiais atvejais buvo galima Lietuvos pilietybës nenustoti, svetimà turint, ir kambuvo reikalinga „registruotis konsulatuose” bei „nenutraukti ryðiø su Lietuvos vals-tybës ástaigomis”.

- - -Lietuvos pilietybës ástatymas, sukonkretinæs 1938 m. konstitucijos mintá apie gali-mybæ nenustoti Lietuvos pilietybës net ir svetimà turint, buvo iðleistas 1939 m.rugpjûèio 8 (Vyr[iausybës] Þinios, Nr. 656). Jame sukodifikuoti arba modifikuoti visikiti anksèiau galiojæ nuostatai pilietybës reikalu, ir panaikinta viskas, kas ðio nuosta-tams prieðinga. Atvejis, kada svetimà pilietybæ ágijæs Lietuvos pilietis gali nenustotiLietuvos pilietybës (nenustoti, þinoma, tik Lietuvos valdþios akyse), ðio ástatymo 21straipsnyje nurodytas ðtai kaip: „Lietuvos pilietis, priëmæs svetimos valstybës pilie-tybæ, Vidaus Reikalø Ministro leidimu gali pasilikti Lietuvos pilietybæ”. Taðkas. Tik –Vidaus reikalø ministro leidimu, ne kitaip. Vadinasi, jei rengies priimti svetimàpilietybæ, bei nori pasilikti ir Lietuvos pilietybæ, tai ið anksto gauk v.r. ministro leidi-mà, tik tada Lietuvos valstybës akyse nenustosi Lietuvos pilietybës, kad ir svetimàpriëmæs. O jei priëmei svetimà pilietybæ be tokio leidimo, tai norëdamas Lietuvospilietybæ atgauti, turësi apsigyventi Lietuvoj ir praðyti pilietybës bendra tvarka, kaipsvetimðalis. Anksèiau svetimðaliui reikëjo to laukti ne maþiau kaip l0 metø. 1938 m.konstitucija (ir 1939 m. ástatymas) lietuviams svetimðaliams, apsigyvenusiems Lie-tuvoje, suteikë didelæ lengvatà. Lietuvis, apsigyvenæs Lietuvoj, galëjo Lietuvos pilietybænet ir niekad jos neturëjæs gauti, arba praradæs atgauti tuojau, nelaukæs 10 metø. Talengvata buvo (labai vëlai) áraðyta á konstitucijà ir ástatymus pasinaudoti seniesiemsiðeiviams, nebuvusiems Lietuvos pilieèiais. Ji taip pat galiojo ir vëlesniesiems iðei-viams, buvusiems Lietuvos pilieèiams, svetur ásipilietinusiems tada, kai dar nebuvonumatyto v.r. ministro leidimo „pasilikti” Lietuvos pilietybæ. Bet ir tas „pasiliki-mas” negalëjo svetur gyvenanèio asmens padaryti „dvigubu” (lygiagreèiu) pilieèiu.Tai tik pilietybës „pasilikimas kiðenëj” atsargoj. Tik Lietuvos v.r. ministerija, tikLietuvos konsulas ir pats „pasilikëlis” þinotø, kad jis ne tik sakysim, JAV, bei dar irLietuvos pilietis. JAV organø akyse jis vis tiek bûtø tik JAV pilietis. O jei praðydamasJAV pilietybës prisipaþintø turás leidimà pasilikti ir Lietuvos pilietybæ, tai JAV pilie-tybës tikriausiai negautø...

1939 m. pilietybës ástatymas, pirma kartà aiðkiai nurodæs, kaip galima Lietuvospilietybæ ðalia kitos „pasilikti”, buvo paskelbtas tik trys savaitës prieð II Pasauliniokaro pradþià, 10 mënesiø iki Lietuvos okupacijos ir Lietuvos valstybës suþlugdymo.Sunku patikët, kad kas nors per tà trumpà to ástatymo galiojimo metà, ir dar karui

546

Lietuvos paðonëj siauèiant, bûtø susidomëjæs to ástatymo 21 straipsnio numatytagalimybe gauti leidimà „pasilikti” Lietuvos pilietybæ. O jeigu ir bûtø koks vienaskitas tokio leidimo praðymas paduotas, didþiai abejotina ar to meto Lietuvos vidausreikalø ministras generolas K. Skuèas tose aplinkybëse bûtø spëjæs tokiø leidimøkam nors iðduoti. Nuo 1940 m. birþelio 15 d. Lietuvos vidaus reikalø ministras„neina pareigø”... Taigi, visiðkai nëra kompetentingo (teisëto) organo duoti leidi-mui tariamai turëti „dvigubà” Lietuvos ir Amerikos – pilietybæ. Tuo pasaka apie„dvigubà pilietybæ” ir baigiasi.

Kà dr. Ðidlauskas yra girdëjæs apie „prievolæ registruotis Lietuvos konsulatuose” irapie „nenutraukimà ryðiø su Lietuvos ástaigomis” (ástatyme – „su Lietuvos gyveni-mu”), tai toki nuostatai tikrai buvo ir 1939 m. ir ankstesniuose ástatymuose. Bet taibuvo sàlygos iðlaikyti ne „dvigubai”, o kaip tik „vienlinkai” Lietuvos pilietybei. Pagaltuos dësnius Lietuvos pilietis, kad ir nepriëmæs kitos pilietybës, vis tiek galëjo bûti(Ministrø tarybos nutarimu, vidaus reikalø ministrui pasiûlius) pripaþintas neteku-siu Lietuvos pilietybës, jei bent dvejus metus negyveno Lietuvoj ir „nutraukë ryðius suLietuvos gyvenimu”. Tas nutraukimas ástatyme apibûdinamas ðtai kaip: ...kai jis(atseit, svetur gyvenàs Lietuvos pilietis) „gyvena uþsienyje be uþsieninio paso arba sunustojusiu galios uþsieniniu pasu”. (O pasas paprastai galiodavo tik dvejus metus.)

Kandidatø á toká Lietuvos pilietybës netekimà buvo ne taip jau ilga, bet ir ne visaitrumpa virtinë: pabëgæ pogrindiniai komunistai, vadinamieji „pleèkaitininkai” irkitoki „disidentai”, gal vienas kitas ir nepolitinis nusikaltëlis. Ne paskutinëj vietojtoj virtinëj buvo ir èia mums dabar taip gerai paþástamasis Naujienø ðefas M. Gude-lis, kurs po atentato prieð Voldemarà ir jo palydovus juk spruko á uþsiená greièiausiabe jokio paso, o paskui, Ispanijoj stalinistø gretose kovodamas prieð Franco, negiregistravosi Lietuvos konsulatuose, ir negi ásigijo, nei pratæsinëjo kas dveji metaiLietuvos uþsieniná pasà... Pagal ástatymà, visi toki galëjo bûti pripaþinti netekæ Lietu-vos pilietybës. Ar buvo, – tà bûtø galima patikrinti tik atidþiai perþiûrëjus Vyriausy-bës Þiniø II dalies bent 10 metø komplektus. Gal ir ne, nes Ministrø Taryba tikriau-sia turëjo pakankamai svarbesniø reikalø spræsti ir vargu ar gaiðo laika dël tø„atitrûkëliø” iðpilietinimo.

O kaip gi su mumis visais tais, kurie atsidûrëme uþsieniuose naminiams Lietuvosvalstybës organams jau nebeveikiant, taigi daugumas be namie iðduotø uþsieniniøpasø, ar net be jokiø pasø?

Kas norëjom, Lietuvos uþsieniniais pasais apsirûpinom èia tebeveikianèiose Lie-tuvos pasiuntinybëse bei konsulatuose. Tik, emigravæ á tolimesnius kraðtus, net irJAV, daugumas nebeturëjom laiko (!) kas dveji metai lankytis konsulatuose ir pasuspratæsinëti. Po kiek laiko kitas pilietybës ágijusiems, tie pasai liko lik suvenyrai. Bet,jeigu kurie nebûtumëm ið Lietuvos pilietybës patys pasiðalinæ, tai ir taip „atitrûkænuo Lietuvos gyvenimo”, nepratæsinëjæ savo lietuviðkø pasø, nebûtumëm legaliaipripaþinti netekæ Lietuvos pilietybës. Nes nëra ministro, kuris bûtø kompetentingas

547

uþ tà apsileidimà pasiûlyti mus pripaþinti nebe pilieèiais. Nëra ir ministrø tarybos,kompetentingos tà nutarti. Taip, nieko nedarydami, galëtumëm legaliai (pagal Lie-tuvos ástatymus) likti Lietuvos pilieèiais „iki gyvos galvos”. Bet nustojom Lietuvospilietybës visi priëmusieji Amerikos ar kurià kita pilietybæ. Nes nëra ministro, kurábûtumëm galëjæ papraðyti leidimo Lietuvos pilietybæ bent „kiðenëj pasilaikyti”...Prieðingai dr. Ðidlausko iliuzijoms, jokia Lietuvos konstitucija nenumatë mums tei-sës patiems sau tokius leidimus iðsidavinëti.

Dr. Ðidlauskas siûlo Lietuvos diplomatinei ir konsuliarinei tarnybai rimtai pa-svarstyti ”ar nevertëtø pradëti iðdavinëti Lietuvos pasus tokiems Lietuvos pilieèiams(reiktø sakyt – buvusiems Lietuvos pilieèiams), kurie, ásigijæ svetimø valstybiø pilie-tybes, nori ir toliau laikyti save ir Lietuvos pilieèiais”...

Sakytum, juokais galima ir toká sumanymà ”pasvarstyt”, bet rimtai... – atleiskit!Kurios gi valstybës valdþia leistø konsului – nebûtinai nenormalioj padëty esanèiamLietuvos konsului, o, sakysim, Prancûzijos ar D. Britanijos – atlikinëti funkcijas,priklausanèias tos valstybës vidaus reikalø ministrui? Ne, tokiø precedentø konsu-liarinëj praktikoj nëra.

Leiskim, Lietuvos generalinis konsulas Anicetas Simutis uþsimotø toká preceden-tà sukurti ir vietoj Lietuvos vidaus reikalø ministro imtø pats duoti leidimus Ameri-kos pilieèiams „pasilikti Lietuvos pilieèiais” ir imtø iðraðinëti jiems Lietuvos pasus.Taip jis tikriausiai rizikuotø netekti egzekvatûros (teisës eiti konsulo pareigas). Tuopaèiu jis rizikuotø ir konsulato egzistencijà, nes nebebûtø ið kur paimti jam ápëdi-ná... „Kas taip juokauja, velniui tas tarnauja”...

Ir kam to reikia? Ar Vliko pirmininkui ir valdybos bei tarybos nariams Lietuvospilietybën „gràþinti”? Jei tas ið tikrøjø svarbu, tai reikëjo kadaise paklausyti J. Brazai-èio (jau ir tada pavëluoto) perspëjimo ir reikëjo neskubëti patiems savyje naikintiteisiðkai turëto Lietuvos valstybës elemento!

Ar gal tuo bûdu norima tik apsiginti, anot dr. Ðidlausko, nuo Sirvydo ir „visokiøbendradarbiautojø nerimtø priekaiðtø Vliko veikëjams, þeminanèiø tos institucijosprestiþà”? Betgi, jei kas tos institucijos prestiþà þemina, tai, sakyèiau, ne Sirvydas, ogreièiau Stravinskas ir kiti panaðûs teoretikai, aiðkinantieji Vliko neva turimus ágalio-jimus teisiðkai atstovauti „Lietuvos valstybinei tautai”... Leiskit gaidþiui likti gaidþiu,ir niekas ið jo nesiðaipys. O jei, prisegæ jam porà dirbtiniø povo plunksnø, imsitátikinët, kad tai tikras povas, tai tà nieko dëtà gaidelá tikrai kompromituosit. Vlikassusikûrë slaptai, „pogrindyje”, – aplinkybëse, kur negalëjo bûti ne kalbos apie kokánors „valstybinës tautos” (ar tik lietuviø tautos) ágaliojimø atsiklausimà. Jis jokiøágaliojimø negalëjo praðyt, nepraðë, negavo, ir jam jø tokioj padëty visiðkai nereikë-jo. Teisininkø vardu tebesigroþiuojantieji, – prisiminkit studijø laikais galgi skaitytàveikalà apie reprezentacijà ir mandatà, kur kalbëta ir apie reprezentacijà be mandatotam tikrais atvejais. Arba prisiminkit civilinës teisës nuostatus apie atstovavimà beágaliojimo, – apie atvejus, kai teisës subjektas, fizinës ar psichinës negalios arba paðalinës

548

jëgos sukliudytas negali nei savo valios pasakyti, nei ágaliojimo pareikðti. Tokiaisatvejais kas nors ir be ágaliojimo, savo iniciatyva gali imtis tam subjektui atstovauti, joteises ginti. Tai esti visiðkai teisëtas atstovavimas, jei tik teismas ar kita atitinkamainstitucija bei ginèo ðalys ásitikins, kad tas neágaliotas atstovas veikia gera valia ir sàþi-ningai bei kompetentingai gina ágaliojimø iðduoti nepajëgiantá subjektà.

Vlikas irgi savo iniciatyva ëmësi ginti Lietuvos interesus be formalaus mandato.Kiek ir kaip kas su juo, kaip tokiu reprezentantu, skaitosi, priklauso nuo daugeliolabai ávairiø aplinkybiø, bet maþiausiai nuo to, kokiø kraðtø pilieèiai ðiose aplinky-bëse tie reprezentantai yra buvæ ar tapæ. Svarbiausia ar gal net vienintelë reikalingatokiam reprezentantui kvalifikacija yra sugebëjimas kiek ámanoma kompetentingiauginti atstovaujamojo subjekto interesus. Ar yra ið kur to sugebëjimo iðpeðti daugiau,negu jo Vlike matome, – visai kita problema. Tik aiðku, kad to sugebëjimo niekamnepridës mitas apie „dvigubà pilietybæ”. Neigi mitas apie kaþkaip teisiðkai sudarytàeksliuzyviná mandatà neva ið „valstybinës tautos”.

Akiraèiai, 1975. Nr.8(72), 9(73)

Skusta ar kirpta?Skusta ar kirpta?Skusta ar kirpta?Skusta ar kirpta?Skusta ar kirpta?

Seniai, labai seniai gyveno kaimo gale senis Kepeðius ir Kepeðienë, jo þmona. (Atleiskman, Brazdþioni, uþ neatsispyrimà pagundai pamëgdþioti!)

Parapijos knygose gal ir buvo jø pavardë uþraðytu kitokia, betgi kaimynai juosdar jaunystëj kaip praminë Kepëðiais, tai taip ir vadino visà amþelá. O praminë, kadjiedu vis kepeðydavosi, ar tai su kaimynais, ar bent patys tarp savæs. Ginèydavosi netdël menkiausiø niekniekiø, ir visada kartà iðtartà savàjá þodá gindavo maþdaug ikipaskutinio atodûsio.

Iðëjo kartà senukai Kepeðiai paupiu pasivaikðèiot. Eina pro kà tik nuðienautà pie-và. Kepeðius ir sako: – Þiûrëk, kaip graþiai pieva nuskusta. – Ne nuskusta, o nukirp-ta! – atrëþë Kepeðienë. – Sakau, kad skusta, tai ir skusta!! – O að sakau, kad kirpta!!!

Taip skustà ir kirptà kartojo smarkyn ir garsyn. Galop Kepëðius visiðkai iðëjo iðkantrybës: – Sakyk, kad skusta, o ne, tai imsiu ir stumsiu upën!

Kirpta, kirpta, kirpta!!! – net kojom patrepsëdama Kepeðienë taip uþriko, kadKepeðiui ausys kone sprogo. Ánirðo Kepeðius baisiausiai, ir kad gi stumtelës paèià –staèiai giliausion akivaron – Kirp... kirp... kirp –taaa!!! – nuskrodë paupá paskutinisKepeðienës teisybës skiemuo. – Nesakysi skusta, tai þinokis, netrauksiu! – graiþësnuo kranto Kepeðius, ir tai buvo menki juokai, nesgi þinojo, kad pati plaukti nemo-ka, netraukiama neiðsikapstys. O Kepeðienë tik suðliu-R-P-sëjo keliskart vandenøverpete (ki-R-P-ta?) ir dingo. Kepeðius akimirkà sustingo. Bet ið vandens dar iðkiloranka. Iðsitiesë du pirðtai ir sujudëjo triskart, kaip kerpanèios þirklës... Ir viskas. –Tfu, kad tu kur surûgtum! Tai kvailumas bobos! Sakiau gi, kad skusta.

549

Netoliese lakstæ piemenukai paknopstom parlëkë kaiman ir, viens per kità, uþsi-rydami pasakojo, kaip Kepeðius paèià upëje prigirdë. Nugabeno Kepeðiø dvaran,buvo teismas, o ástatymai tada buvo grieþti, nuteisë Kepeðiø pakarti uþ paèios nu-skandinimà. Sako, ir á kartuves vedamas Kepeðius vis dar kepeðijo: – O graþiai buvopieva nuskusta...

Taip þuvo uþ tvirtus ásitikinimus senis Kepëeðius ir Kepeðienë, jo þmona. Norspieva nebuvo nei skusta, nei kirpta.

- - -Ði pasaka, labai seniai girdëta ir jau ilgokai buvusi primirðta, spalvingai atgijo atmin-ty praëjusià vasarà ir rudená, besiklausant veiksniø, veikëjø ir jø ginklaneðiø laikrað-tininkø kepeðijimosi dël Helsinkio: ar Lietuva ten parduota, ar iðgelbëta...

Jei surinktum á vienà vietà, kas mûsuose apie Helsinkio deklaracijà raðyta, galiðeitø bent kelios deðimtys dideliø laikraðtiniø puslapiø. Tik tos deklaracijos neismerkëjai, nei teisintojai nesiteikë savo laikraðèiuose paskirti bent trejeto puslapiødeklaracijos tekstui, kad skaitytojai patys galëtø pamatyti, dël ko èia aiðkintojai taipkepeðijasi. Jie uþtvindë skaitytojus savomis – vienø kitiems prieðtaraujanèiomis –nuomonëmis apie deklaracijà, bet nesusiprato ar në reikalo nematë parûpinti konkre-èiø, tiksliø þiniø apie jà. Nuomoniø susirëmimas vargu ar bûtø ágijæs tokio groteskiðkoaðtrumo ir tokios iracionalios átampos, kaip toj amþinatilsá Kepeðiø tragedijoj, jeigutai bûtø buvæs ginèas tik dël Helsinkio deklaracijos poveikio Lietuvos ateièiai. Bet...„Gudelinë Taryba” pasiðovë nusikalt ið to dar vienà ginklà prieð „Barzdukinæ Ben-druomenæ” ir net prieð „Valiûniná Vlikà”. Strategijos tikslas – átvirtinti èikagiðkæ(„Gudelinæ”) Tarybà vyriausioje ”laisvinimo politikos” vadovavimo pozicijoje.

Gudelis per Naujienas kelialinkai iðdëstë, kad Helsinkio deklaracijà, girdi, galëju-sià bûti Lietuvai pavojingà, Taryba sutvarkë ir ta deklaracija dabar gera. Tarybaesanti Amerikos politikoj ið seno patyrusiø Amerikos lietuviø organizacija, tai ji vie-na þino ir moka tokius dalykus daryt. O Bendruomenë, pagaliau net ir Vlikas – tiknauji ateiviai, jei kai kurie net ir universitetuose pasimokë, tai vis tiek nei Amerikos,nei tarptautinëj politikoj nesusivaiko ir be reikalo tik lenda Tarybos þinovams uþakiø, trukdo, o apie Helsinká tai jie visiðkai nieko nesupranta ir nemoka nieko kitapasakyt, kaip tik Breþnevo nuomonæ kartot...

Taryboj, iðskyrus Povilà Dargá, dabar ið tikrøjø irgi sëdi tik toki patys „grinoriai”,kaip Vlike ir Bendruomenëj (visi „tik” apie 25 metai Amerikoj), bet dabartinë josvirðûnë, Gudelio taip nenuilstamai giriama ir aukðtinama, auga pati savo akyse „ne-be dienomis, o valandomis”, ir vis entuziastingiau ima tikët neva iðimtinai sau iðsenosios ateivijos paveldëta misija – vadovauti (dëmesio: nebe remti, nebe padëti, ovadovauti) visiems Amerikos ar gal net ir visø lietuviø iðeiviø „Lietuvos laisvinimopolitikos” darbams ir þygiams, rezervuojant sau tø darbø bei þygiø atlikinëjimo mo-nopolinæ privilegijà.

Kas gi nemëgsta ambicijà glostomas! Ir kas nepamëgs uolaus glostytojo! TaipGudelis prisiglostë su savo Naujienomis á iðtikimiausio Tarybos oficiozo vaidmená ir

550

pasidarë Tarybai net inspiracijos ðaltiniu. Kaip jis helsinkiniø sutarimø reikðmæ áver-tino, taip ir Taryba maþdaug pakartojo, – tik þymiai trumpiau, todël su atitinkamaimaþiau ignorancijos ir arogancijos.

Kità savaitæ Bendruomenë Èikagoje, o Vlikas Niujorke irgi Helsinká kedeno, –ðalèiau ir esmingiau. Bendruomenëje, anot Naujienø, ne tik kalbëjo neiðmanëliai,bet ir klausë toki patys, kadangi plojo kalbëjusiems. Bet su Vliku tai iðëjo tikrakiaulystë. Ten apie Helsinká tà paèià dienà kalbëjo du teisës daktarai: Nemickas irBaèkis, vienas posëdy, kitas pokyly. Abu su dalyku gerai susipaþinæ ir gana smul-kmeniðkai já nagrinëjo. Bet visgi kalbos buvo, kaip dviejø meteorologø atskiri prane-ðimai apie vakar dienos orà: abu kalba apie tà paèià margà dienà, tik vienas sako, kadji buvusi „partly cloudy”, o kitas – kad „partly sunny”. Nemickas daugiausia skaièia-vo Helsinkio debesis ir priskaièiavo jø daug ir tamsiø. Baèkis surinko pragiedrulius,irgi ne visai maþai. Bet atsitiko taip, kad kaip tik Nemickas Naujienose buvo didþiaipagirtas uþ labai gerai paruoðtà paskaità ir Helsinkio deklaracijos iðaiðkinimà taip irtaip, bûtent, kone þodis þodin taip, kaip Gudelis Tarybos vardu jau seniai ja yraiðaiðkinæs... Visa tai paþymëta, kaip specialaus korespondento praneðimas telefonu.Bet tame praneðime buvo tik viena teisybë, tai kad paskaita buvo gerai paruoðta. Oturinio (Helsinkio deklaracijos vertinimo) atpasakojimas net ir Baèkio kalbos neati-tiktø, o su Nemicko teigimais palyginus, tat visiðkai atvirkðèias!

– Kà gi ten pripaistei apie Nemickà Naujienoms? – klausiu tà specialø korespon-dentà: – Maèiau gi, kad beveik nuo pat pradþios paskaitos pramiegojai! – Na, taip,kiek uþmigau, – nuolankiai prisipaþino, – bet pradþià girdëjau, buvo aiðku, kadpasiruoðæs kalba, tai ir pasakiau, kad buvo gerai paruoðta. O jeigu gerai paruoðta, tairedaktorius pats turbût spëjo, kas ten turëjo bût pasakyta...

- - -Turbût kiekvienas kaimas turëdavo po vienà kità kepeðiø, jais bodëdavosi, bet ðiektiek ir pramogø ið jø turëdavo.

Mûsø iðeiviniame kaime skirtumas tik toks, kad mûsø kepeðiai ne galukaimiogrytelnykai, o patys seniûnai ir virðaièiai su raðtininkais. Erzelis iðeina ákyresnis. Betir pramogos pikantiðkesnës.


Svarbûs reikalaiSvarbûs reikalaiSvarbûs reikalaiSvarbûs reikalaiSvarbûs reikalai

Organizuotas visuomeninis veikimas lietuviuose, berods, visada buvo gerbiamas irnet idealizuojamas. Nes mûsø organizacijos sudaromos vis labai kilniems tikslams.Mename, kad jose vis kaþkas dirbama visuomenës, tautos, tëvynës labui. O tai jukverta gi pagarbos ir pasigërëjimo. Daþnas patys priklausom jei ne daugiau, tai bentkokiai vienai ið mûsiðkiø organizacijø. Tik ið priklausymo nelabai kà þmogus tejunti,

551

kiek ten to kilnaus darbo pasidaro. Jei kà dirba, tai tik á valdybas iðrinktieji ar malda-vimais áprievartautieji. Ataskaitiniuose susirinkimuose valdybininkai skøsdamiesi giriasar girdamiesi skundþias, kad jiems tekæ per metus posëdþiaut, sakysim, aðtuoniolikakartø, vidutiniðkai po pusketvirtos valandos, kad posëdþiaudavo vidutiniðkai penkie-se... Tai kilniems darbams paðvæsta per 300 valandø metuose. Jei mëgintum bentpusëtinai pinigais tà laikà atlygint, – kone poros tûkstanèiø doleriø prireiktø. Kaipnegerbsi tokios aukos visuomenei ar tëvynei!

Bet ilgainiui kipðas ir ciniðkø minèiø pakiða. Na, gerai: surengët geguþinæ, arpokylá, ar manifestacijà, ar knygà iðleidot – tà matëm ar bent ið tolo girdëjom, kaikurie ir prisidëjom, – bet kà gi tuose posëdþiuose iki vidurnakèiø darët? Valdybøposëdþiai, tie visuomeninio veikimo nervø centrai neiðvengiamai slypi mistiðkoj migloj.Turbût juose svarstomi ir sprendþiami svarbûs reikalai. Kaip gi kitaip!

Anà mënesá, pasakodamas apie „Jonyno uþkulisius”, minëjau, kad atsitiko manpraëjusá rudená tapti laikinai mobilizuotam Bendruomenës New Yorko apygardosvaldybon. Dabar, ðio kovo l-mà, susilaukiau demobilizacijos. Tie keli mënesiai pir-mo svarbumo organizacijos antro svarbumo valdyboj buvo proga ið vidaus pamatyt,koki svarbûs reikalai tokiose vietose laiko veikëjus iki vidurnakèiø. Tarp keliolikoskasdieninës ruoðos reikaliukø perþvalgoje itin iðsiskiria trys reikalai, – ar svarbûs,galima ávairiai manyt, bet bûdingi.

Pirmas – rinkliava jaunimo kongresui. Radau apygardos valdybà jau senokai tàreikalà pavedusià apylinkiø valdyboms ir dabar klausanèià jø praneðimø, kaip sekasi.O apylinkiø pirmininkai dëstë, kad sekasi sunkiai. Ir kaip gi lengvai seksis, kai apy-linkëse, ypaè didesnëse, nëra gero ryðio ne tik su visais jø plote gyvenanèiais tautie-èiais, bet net ir su tais, kurie kartotekose suregistruoti ir kurie net pabalsuot kas tretiar bent kas ðeðti metai pasirodo. Laiðkais ðimtus ar tûkstanèius pasiekt nëra ið ko, nesir nariø mokesèiai – atleiskit, „lietuviø solidarumo ánaðai” – patys nesuplaukia. Kaiptoj pasakoj: jei be kopëèiø ið gilios duobës iðlipt negali, tai pareik namo, atsineðkkopëèias ir iðlipsi... Aukotojus gaudo susirinkimuose, prie baþnyèiø, sveèiuose, netgatvëj pamatæ. Ðiek tiek pagavo, bet nuo apygardai numatytos kvotos tada dar buvotoloka. Apygardos valdyba iðklausë tas bëdas, ir neturëjo kuo padët, iðskyrus paska-tinimà daryt ir toliau „kas galima”.

Kitas bene trejetà posëdþiø uþëmæs reikalas buvo Naujø Metø balius. Graþi min-tis – visiems Didþiojo New Yorko lietuviams drauge Naujus Metus ðauniai pasitikt.Na, kà ten visiems! – kur gi tiek dëtum! Penketo ðimtø Þidiniui gal bûtø jau per-daug. Bet ið tikrøjø, regis, në trejeto ðimtø susigundþiusiø nebuvo. Bet virtuviniø,technikiniø ir sàskaitiniø reikalø vis tiek teko svarstyt ir spræst begalës. Ir sprendëatsidëjæ, kaip prityræ þinovai. Tik að vienas, toj srity profanas bûdamas, dezertyra-vau, kapstydamasis abejonëje – argi tikrai tokiems reikalams Bendruomenëje yraapygardø valdybos?

Spalvingas ir mûsø lietuvijai didþiai bûdingas reikalas iðkilo ryðium su dailësparoda. Bendruomenës NY apygarda jau septinti metai rengia dailës parodà, kaip

552

Vasario 16-tosios iðkilmiø dalá. Apygardos valdyba esti visiðka parodos ðeimininkë, ir ypaèðámet turëjo lemiamà þodá net ir paveikslø priëmimo ir premijø skyrimo komisijose. Lygbûtø imtasi kraðtutiniø priemoniø apsaugoti parodai, kad në snapo á jà neákiðtø koks here-zijos uodas ir neágeltø tradicinio visuomenës skonio ir patriotiniø jausmø. Bet, pasirodo,nuo herezijø mus dar budriau saugo slaptoji tautinë drausmës sargyba. Pirmininkas valdy-bai atskleidë, kad visuomenë nerimaujanti dël parodos. Esà, „ið daktarø ir kitø” gautaáspëjimø, kad paroda bûsianti boikotuojama, jeigu joje dalyvautø dailininkas Jonynas, tal-kininkavæs sovietinei misijai Èiurlionio minëjime. Ir kad net L[ietuviø] Fondas bûsiàs áspë-tas, tegu neduoda New Yorkui 1000 doleriø parodos premijai, jeigu toj parodoj bus Jony-nas, kuris, ko gera, tyèia galëtø ateiti su geriausiu kûriniu ir nuneðti tà tûkstantinæ... Ir taidar ne viskas. Lietuvos Generalinis Konsulas irgi esàs patyræs (ar irgi áspëtas), kad Jonynasgruodþio 12-tàjà „vieðai talkininkavo sovietams”, todël papraðæs ðá kartà jo – konsulo –nekviesti parodos atidaryti, kad jam netektø kalbëti ið tos paèios sakyklos su dailininkøsàjungos pirmininku Jonynu. Mat, konsulo statusas neleidþiàs jam vieðai rodytis greta suasmeniu, kuris kà tik vieðai pasireiðkë greta su oficialiu sovietiniu diplomatu.

Taip ið vienos adatos net du veþimai prisiskaldë. Mûsø pirmininkas, iðguldæs visatai ant stalo, lyg ir buvo besiûlàs palikti tuos áspëjimus ðaly, o vietoj to pasisakytivaldybai savo nuomonæ apie dail. Jonyno patarnavimà sovietinei misijai ir tik ta nuo-mone remiantis spræsti jo priëmimo parodon klausimà.

Èia pasidarë bûtina man iðkelti klausimà visø pirma dël savæs, – ar neturëèiaubûti tuètuojau ið ðios valdybos demobilizuotas, kadangi ir að buvau Tautø bibliote-koj, kai Jonynas „tarnavo”, paskaità apie Èiurlioná skaitydamas. Beveik neátikëtina,bet faktas: be kvotos, be svarstymo ir vienbalsiai, në minutës nesugaiðus, tapau iðtei-sintas. Tada papasakojau pastabas apie tà gruodþio 12-tosios ávyká, santraukà to, kàjau buvau iðsiuntæs Akiraèiams (Þr. 1976 vasario nr., 12 psl.).

Buvo neabejotina, kad „daktarø ir kitø” áspëjimai valdyboje turi palankaus atgar-sio. Bet visgi buvo suabejota, ar reikia valdybai, pakeliui á parodà, gilintis á visai kitossrities bylà. Su paroda tiesiogiai siejasi tik trys dilemos. Bûtent: 1) Jonynas, ar 1000doleriø? 2) Jonynas, ar rizika susilaukti ekscesø parodoj? 3) Jonynas, ar konsulasparodà atidarys? Kokia bebûtø valdybos nuomonë apie Jonynui daromà priekaiðtà,ji tø dilemø pagal tà nuomonæ neiðspræstø, kadangi valdyba ne savo iniciatyva prieðjas atsidûrë. Tad, galø gale, valdyba Jonyno nei teisino, nei smerkë, o tik uþraðë (bebalsavimo) nutarimà, jog dël visuomenëje susidariusiø nusiteikimø Jonynas parodojneturëtø dalyvauti. (Prisipaþástu pats pasiûlæs toká pilotiðkà rankø nusiplovimà.)

Visi spaudë nykðèius, kad Jonynas pats nuo dalyvavimo susilaikytø. Apsiëmiau „pariðtikatinui varpelá”, – atvirai papasakoti jam, kas èia darosi. Ákaito telefono laidai, o iðvada – suvisais dailininkais drauge vieðai parodon kviestas, Jonynas rengiasi joje dalyvauti... O, sako,jeigu kà negerai padariau, tai skøskit garbës teismui, að tada ginsiuos ir tikiuos apsigint.

Vël valdybai extra posëdis, – kà daryt? Nejaugi pirmininkui Vakseliui, kaip anà-met gubernatoriui Wallace prieð juodukæ studentæ prie Alabamos universiteto, teksiðeit prie Þidinio vartø ir uþstot krûtine Jonynui kelià?

553

Ið virtinës tarimø ir patarimø pagaliau iðëjo nutarimas – paraðyt Jonynui, kadanas vieðasis kvietimas jam nebuvo taikytas...

Po ðen ir ten iðsakytø nusistebëjimø, pasipiktinimø ir apgailestavimø, Jonynasgrakðèiai padëkojo valdybai „uþ leidimà parodoj nedalyvaut”, niekam nedraskë akiøir kolegø dailininkø – netgi savo þmonos – neatkalbinëjo nuo dalyvavimo parodoj.Paroda ávyko, su konsulu, be Jonyno, be ekscesø, bet ir be L[ietuviø] Fondo tûkstan-tinës, kurià Fondas, gal në negirdëjæs apie tuos mûsø adatø skaldymus, jau buvopaskyræs Petravièiui.

Taigi, svarbiø reikalø valdybose netrûksta. Tik kiek ið jø, bent kai kuriø, kam yranaudos – kas gi þino...


Dievo bausmëDievo bausmëDievo bausmëDievo bausmëDievo bausmë

Anuo metu, 1933-èiaisiais, susitarë Lietuva su Esesesera pasikeisti kai kuriais kali-niais. Ið Kauno kalëjimo Maskvon buvo iðsiøsti keli pogrindininkai komunistai suSnieèkum prieðaky, o ið Gulag archipelago Lietuvon buvo atsiusti keli kunigai suvyskupu Matulioniu prieðaky. (Tokiø mainø, kaip tada tarp Smetonos ir Stalino,ðiais laikais nebegirdët).

Lietuvoj tada taip pat buvo gausu aimanavimø ir protestø dël katalikø laisviø beiteisiø varþymo. To tada galëjai girdët daugiau, kaip dabar LKB kronikø, nes protes-tavo vieðai: pamoksluose, susirinkimuose ir laikraðèiuose. O kà cenzoriai ið naminiølaikraðèiø iðbraukdavo, tai tas netrukdavo pasirodyti Èikagos Drauge. Regis ir èiatada katalikybës priespaudos Lietuvoj apraðymø bûdavo ar tik ne daugiau, kaip da-bar LKB kronikø.

Skøstis, be abejo, buvo kuo. Nors Smetona ir nesikësino ásakmiai atskirti Baþny-èios nuo Valstybës, betgi ëmësi kai kuriø valdiniø priemoniø atskirti religijai nuopolitikos. Kad ir ne visiðkai efektyviai, bet akivaizdþiai buvo kliudomi tam tikri vieðo-jo veikimo bûdai, kurie, anot katalikø aktyvistø, religijai buvo gyvybinës reikðmës,bet kurie, anot valdþios, buvo tik Dievo autoriteto naudojimas politinei opozicijaistiprinti. Tas religijos átakos politikai tramdymas katalikø aktyvui buvo anatema.Nes, anot jø, Dievo ástatymai aukðtesni uþ þmoniø ástatymus, todël Dievo ástatymøþinovams neturi bûti kliudoma þiûrëti, kad þmoniø (valstybës) ástatymai bûtø suDievo ástatymais tinkamai suderinti.

Vyskupas Matulionis, turëjæs keliolikos metø patyrimà apie Lenino bei Stalinopraktikà Baþnyèios nuo Valstybës atskyrimo reikalu, kurá laikà stebëjo Lietuvoj at-rastà átampà tarp katalikø aktyvo ir valdþios, o pagaliau viename baþnytiniø dignito-riø pokalbyje, sako, ëmæs ir iðsitaræs savo nuomonæ apie tai, – rusiðkai: S þiru biesites!Atseit, – ið riebumo ðëlstat...

554

Maþai kas tada Kaune tenugirdo tà tik ið lûpø á lûpas kiek pasklidusá patyrusiovyskupo posaká. Bet jis bene taikliausiai paaiðkina, kodël tas dël tikëjimo tiekprikankintas vyskupas, gráþæs Lietuvon, iðtisus ðeðerius metus gyveno lyg „dvasia bevietos”, – tai Amerikoj, tai Romoj, tai vienuolyne, tai arkivyskupo kanceliarijoj...Tik 1940-tais, ir tai tik valstybinës valdþios pageidavimu, tapo paskirtas (nebeil-gam) vyriausiu Lietuvos kariuomenës kapelionu.

Ano meto Lietuvos katalikø aktyvui netiko vyskupo Matulionio nuomonë apiekatalikø padëtá Smetonos reþime, ir ta nuomonë liko arba neiðgirsta, arba atmesta.Teko girdët, kad ir dabar, Lietuvoj ásivieðpatavus valdþiai, suteikusiai valstybinësreligijos privilegijas arogantiðkam ateizmui, pasitaiko ateitininkø sendraugiø, nos-talgiðkai pasakojanèiø èionykðèiø ateitininkø jaunajai kartai, kaip jie kadaise Smeto-nos laikais á katakombas suvaryti kentëjæ ir kovojæ. O ir vienas kitas pamokslininkasne taip labai seniai dar graudeno ið tëvynës iðtremtus ar iðsitrëmusius mûsø tikin-èiuosius, kad Dievas gal ne be reikalo nubaudæs Lietuvà, nepriklausomybæ atimda-mas, nes ji gi trylika metø toleravusi valdþià, vengusià pripaþinti pirmumà Dievoástatymams.

Betgi, jeigu ið viso Dievas bûtø kaip nors prikiðæs pirðtà prie Lietuvà iðtikusiøpermainø, tai kà ir uþ kà ið tiesø tuo nubaudë ir vis dar baudþia? Juk daugumas tø,kuriuos dabar suvalstybintos bedievybës fanatikai ar pataikûnai tarðo uþ religingu-mà, anuomet gi nei gimæ dar nebuvo. O tie, kurie kadai Dievo ástatymø pirmumotaip iðdidþiai reikalavo, kaþin ar pastebi dabar, LKB kronikas skaitydami, kad ðiuometu uþ tikëjimà Lietuvoj tardomi ir teisiami savo teises bando ginti jau tik þmoniø,ir dar kokiø! – tik Stalino – Lenino ástatymais remdamies... Ar tai Dievo bausmë, arðiaip keista gyvenimo iðdaiga?

Anà rudená èionykðtæ lietuvijà beveik apstulbino V. Sevrukas savo iðtisà mënesátrukusiu bado streiku átvirtinæs protestà prieð Lietuvos katalikø persekiojimà, norspats sakësi esàs ir marksistas, ir maþdaug ateistas. O jis pasirodo ne vienas toks. ÐtaiKovaliovas, nei lietuvis, nei katalikas, nesusvyravo prieð triuðkinanèià tokio protestokainà. Ir garsusis Sacharovas su juo solidarizuoja. Ukrainietis mokslininkas Pliuðèas,irgi ir marksistas, ir ateistas, iðtrûkæs ið kankynës uþ protestavimà prieð tautiniø irreliginiø tikëjimø slopinimà, dabar kvieèia viso pasaulio dorus ateistus stoti kovon uþtolerancijà visiems tikëjimams. Geri katalikai ir kiti religingi krikðèionys ar ir ne-krikðèionys gal nepaðykðtës pasigërëjimo ir pagyrimø tokiems idealistiðkiems, kad irbedieviø, pasielgimams. Bet, varge vargeli, tik tu vienas padarai þemelæ derlingàtolerancijai dygt ir þaliuot. O valdþios galia jà ir karðtuose idealistuose nuslopina.

Turëjom ir Lietuvoj kurá laikà labai religingà, labai katalikiðkà valdþià. Gal gi ji irgerai, bent jos paèios akimis þiûrint, savo ástatymus derino prie Dievo ástatymø, bettolerancija kitamaniams (ypaè laisvamaniais pasivadinusiems ateistams – bedieviams)tai jau nepasiþymëjo. Todël ir tada buvo (tik kitam ðone tvoros) dël sàþinës laisvësnukentëjusiø ir protestuojanèiu, ir tada dël to augo pagieþa, kuri, turbût, dalykams

555

apsivertus, ir kerðtu pavirto. Kad ir ne tie patys bedieviai, kad ir nebe tiems patiemsdieviams tarias atsimokësià...

Ar tai Dievo bausmë, ar tai neiðvengiamai nelemta tokia gyvenimo tvarka, kuriojeávairiai màstantieji þmonës pakaitomis murdo, kadangi tik murdomi pasigenda tole-rancijos, o iðkilæ jà pamirðta.


Juoda rankaJuoda rankaJuoda rankaJuoda rankaJuoda ranka

Balandþio gale keliuose mûsø laikraðèiuose pasirodë nuotrauka: „Amerikos LietuviøTarybos delegacija pas kongresmanà Daniel J. Flood Atstovø Rûmuose Lietuvos Ne-priklausomybës ðventës minëjime kovo 4 d.”.

Atseit, minëjimo bûta 17-tà dienà nuo Vasario 16-tos, o nuotrauka á laikraðèius(beje, tik á mûsiðkius) pateko apie 57-tà dienà nuo nusifotografavimo. Ðá kartà niekasnesiteiravo, kieno juoda ranka tas nuotraukas buvo uþlaikiusi. Pernai, kai Bobelio irDargio nuotraukos su prezidentu Fordu panaðiai uþtruko, buvo triukðmingai iðaið-kinta, kad tai Kissingerio ðtabo juodø rankø darbas.

Bet kokia juoda ranka sutvarkë ðtai koká sutapimà? Tà paèià dienà, kai mûsølaikraðèiuose pasirodë kongresmano Daniel J. Flood fotografija, kur jis ðauniai ûsusiðkëlæs stovi tarp Atstovø Rûmø pirmininko, kapeliono ir mûsø AL Tarybos delega-tø, keliuose ðimtuose amerikiniø laikraðèiø pasirodë Andersono – ne Bill, o JackAndersono – skiltis irgi apie kongresmanà Daniel J. Flood. Andersonas pasakoja, kadvienas Senato komitetas ragina kità Rûmø komitetà patyrinëti, ar kongresmanas Floodnëra gavæs 15,000 doleriø kyðio ið vienos mokyklø laikytojø grupës, ir ar ne dël tojis, turëdamas lemiamà þodá ðvietimo departamento biudþeto reikaluose, spaudæs tàdepartamentà, kad nesulaikytø keliø milijonø doleriø paskolø, duodamø studen-tams per minëtàsias mokyklas, nors jos esanèios neakredituotos, todël negalinèiosteisëtai naudotis tokia privilegija.

Ar rûmø etikos komitetas ieðkos liepsnos pagal Senato jam parodytà dûmelá, tuotarpu neþinia. Ligðiol kongresmanai, sako, iðtikimai laikësi dësnio, kad varnas varnuiakies nekerta. Senate kiek kitaip. Anàmet Senato Etikos komitetas ákirto senatoriuiDodd ið Connecticut. Uþ to paties Andersono (ar jo buvusio virðininko Drow Pear-son) ðnipø iðknistà prasiþengimà rinkimø reikalams aukotø pinigø dalies panaudoji-mà asmeniniams reikalams. Tas dalykas dabar prisimena kaip tik todël, kad sen.Dodd buvo mûsø politiniø veiksniø, gali sakyt, „priebëga, stiprybë ir veikiausiojipagalba varguose”. Tas pakaltinimas ir Senato papeikimas senatoriui Dodd politið-kai smarkiai pakenkë. Sekanèiam terminui jis nebebuvo iðrinktas. Tas gal ir jo gyve-nimà sutrumpino: neilgai trukus mirë. Mûsø sluoksniuose buvo prasitarimø, esà,senatorius Dodd buvo „sudirbtas” tik todël, kad grieþtai pasisakydavo prieð sovietiná

556

imperializmà, ypaè prieð Baltijos kraðtø aneksijà, prieð þmoniø prievartavimà sovieti-nëj santvarkoj. Þinoma, nei Andersonas, nei Senatas su tokiu aiðkinimu niekad ne-sutiktø. Bet, jeigu dabar Flood bûtø panaðiai pakaltintas ir gal „sudirbtas”, tai galkai kas ir èia áþiûrëtø juodà rankà, veikianèià prieð mûsø veiksniams, ypaè AL Tary-bai draugingus politinius veikëjus.

Ir dar vienas mistiðkas sutapimas. L[aisvosios] Lietuvos tame paèiame numeryje,kur buvo kalbamoji Flood ir tarybininkø nuotrauka, buvo ir piktas straipsnis prieðsenatoriø Charles Percy (Rep. – Ill.). Jis apibûdintas kaip lietuviø „draugas” ir „uþ-tarëjas” tik kabutëse. Dabar spëkit, kas pasiraðë Senato komiteto raðtà Rûmø komi-tetui apie reikalingumà patikrinti kongresmano Flood pasielgimà. Ogi vienas ið dviejøparaðø yra senatoriaus Charles Percy.

Nuo pat 1940 metø katastrofos Lietuvoj, Amerikos lietuviai – pirma senakuriai,o paskui ir naujakuriai – ieðkojo ir tebeieðko Lietuvos bylai draugø ir uþtarëjø Va-ðingtone: Prezidentûroj, Valstybës Departamente, ypaè Kongrese. Ir rado. Rado nuo-ðirdþiai bandþiusiø padëti, dar daugiau rado neðykðèiø ðauniai pasakyt ar paraðytpagal mûsø pageidavimus skambanèiø pareiðkimø, kurie tegu ir nieko apèiuopiamaLietuvos labui neduoda, bet kuriuos bent girdët smagu.

Bet, kaip nemaþa draugø – uþtarëjø per pusketvirto deðimtmeèio rasta, taip be-veik tiek pat jø ir prarasta. Dalykai vis taip susiklosto, kad tie mûsø draugai, ypaè kàtik ëmæ ryðkiau ir uoliau pasireikðt mûsø norima prasme, lyg kokios juodos rankosspustelëjimu esti gana greit nuðluojami nuo politinës arenos.

Prieð apie 25 metus, dar Trumano laikais, buvo toks kongresmanas vardu O.K.Armstrong. Rëmë „psichologinæ karvedybà” Sovietams ið Rytø Europos ir paèiosRusijos iðgyvendinti. Buvo suðaukæs tø kraðtø politiniø egzilø konferencijà tai karve-dybai apsvarstyti. Nudþiugino juos, kad tam reikalui Kongresas 100 milijonø dole-riø paskyræs. Apie sovietinio reþimo griovimà psichologinëmis priemonëmis kalbëjotaip spalvingai ir optimistiðkai, kad egzilø akyse O.K. Armstrong tikrai atrodë O.K.Bet jo distrikto balsuotojams, matyt, atrodë kitaip. Atëjo rinkimai ir jie iðsirinkokità. Armstrongas iðnyko ið Kongreso ir ið mûsø akiø.

Paskui iðkilo Charles J. Kersten. Lietuviuose jo vardas per porà (1953–54) metøásirëþë neiðdildomai: jei kas pamirðtø, tai enciklopedijoj viskas suraðyta. Kerstenokomiteto ryðys su AL Taryba buvo labai vieðai matomas. Bet ir vël, – atëjo rinkimaiir Kerstenas ið Kongreso iðkrito. Taip ir nutrûko jo politinë karjera.

O kur virtinë kitø senatoriø ir kongresmanø, kuriu vardai skambëjo, kaip lietu-viø draugø ir uþtarëjø: Knowland, Douglas, Kuchel, Lipscomb, Hanragan, etc.?...Lyg ir iðimtis bûtø Derwinskis, tik ar ilgam?

Kieno tai bûtø ta juoda ranka, kuri mistiðkai, bet gana ðvariai ðluoja lauk ið poli-tikos su lietuviais atviriau susidëjusius politikierius?

Turbût bûtu perdaug ambicinga dairytis kokios specialiai lietuviø interesamsprieðiðkos jëgos. Ne toki mes èia svarbûs, kad vien tik dël mûsø bûtø lemiamaskongresmanø – senatoriø ar net prezidentø politinis likimas.

557

Prieð mus veikia tik mûsø paèiø intereso specifiðkumas. Bûtø nenatûralu, sunkiaisu þmogaus prigimtim suderinama maþytës maþumos specifiná interesà iðkelti di-dþiø amerikieèiø masës interesø prieðakin. Tad, jeigu ta masë pastebi, kad jos repre-zentantas labai uþimtas jai tolimu ir svetimu rûpesèiu, tai joje kyla átarimas, kad galtas jos reprezentantas jos svarbiausiais reikalais maþokai tesirûpina... Tad ir pasiren-ka reprezentantu, kuris nesipainioja á kaþkokius „neaiðkius ir nereikalingus” daly-kus... Ið tikrøjø, kas eiliniam amerikieèiui ta Lietuva? Na, iðgirdæs apie jos padëtá galitarti „sorry”, „too bad”, bet kà nors efektyviai daryt (ypaè taip skaudþiai dantis apsi-lauþius Vietname) – tai jau nedaug tokiø atsiras. Ir negi galim dël to priekaiðtaut. Omes ar geresni? Ar mes, pavyzdþiui, domimës ir ar kada domëjomës tokia ðiaurinëjEuropos pakrantëj tûnanèià fryzø tauta, kadai bandþiusia, bet dabar jau turbût nete-kusia vilties susikurti savo nepriklausomà valstybæ? O kiek domimës dël ne-priklausomybës atkakliai tebekovojanèiais baskais Ispanijos – Prancûzijos pasieny?Mat, pas mus irgi populiarios patarlës, kad sotus alkano neuþjauèia ir savi marðkiniaikiekvienam artimesni...

Dalykams esant tokiems, koki jie yra, þmogus imi vis skeptiðkiau þiûrët á mûsiðkiøveikëjø pasiraginimus „ásiverþti á átakingas pozicijas Amerikos politikoje”. Þinoma, jeikam pasisektø tapti senatorium, kabineto nariu ar net prezidentu, – be abejo, geriau-sios kloties! Bet jeigu kas to siektø specialiai lietuviø bei Lietuvos interesø sumetimais,tai vargu kas ið to gera iðeitø. Toks iðkilëlis lietuviø interesus turëtø laikyti „giliojkiðenëj” ir gal tik labai retais retkarèiais kà nors jø reikalu po visiðko neðaliðkumo kaukepusiau slaptai padaryt. O jei imtø atvirai ir daþnai vykdyti specialiai lietuviðkà politikà,tai ne ilgiau kaip iki artimiausiø rinkimø, arba dar trumpiau.

Beviltiðkai nerealistiðkas stengimasis ir prezidentà Amerikai rinkti bûtinai toká,kad Lietuvai tiktø. Mûsø atminime beveik visi lietuviø pasirinktieji ir remtieji kan-didatai á Amerikos prezidentus arba buvo neiðrinkti, arba Lietuvos labui nepadarënieko, ko mûsiðkiai jø rëmëjai ið jø (nepagrástai) tikëjosi. Ar vienaip, ar kitaip, ta„juodoji ranka”, – ðio kraðto interesai (taip, kaip jie lemianèios daugumos supranta-mi) nustumia á ðalá mûsø specifinius pageidavimus. Politikos veikëjus iðkelia ir paða-lina vieðoji vyraujanti nuomonë. O jà formuoja visø esamø pavidalø politinë publicis-tika. Todël tikrai átakingos pozicijos yra ne tiek valdiniuose postuose, kiek politinëjepublicistikoje. Bet èia mûsø vadovybës ir veikëjai nei pozicijø, nei uþtarëjø lig ðiolmaþai teieðkojo ir dar maþiau tëra radæ. O gaila. Nes èia surastos pozicijos ar draugaibûtø pastovûs, kadangi ne juos visuomenës opinija valdo, o jie tà opinijà vairuoja.


FrontofobijaFrontofobijaFrontofobijaFrontofobijaFrontofobija

Pedagogai ir demagogai, lietuviðkai tariant, yra mokytojai, auklëtojai, vadovai. Tikvieni vaikø, kiti suaugusiø þmoniø: liaudies, visuomenës. Taèiau tik apie pedagogus

558

kalbam su respektu, o apie koká demagogà jei ir uþsimenam, tai daþniausia tik supanieka ar net pasipiktinimu. Mat, perdaug daþnas pasiðovëlis tapti liaudies (visuo-menës) vadu, graikiðkai tariant – demagogu, griebiasi netauriø priemoniø tos visuo-menës pasitikëjimui ir paklusnumui laimëti. Tokie ir sugadino originaliai buvuságerà demagogijos vardà. Dabar demagogija suprantama ne kitaip, kaip sukta, apgau-linga, pagyrûniðka, pataikûniðka kalba, iðtesëti neámanomi nei nemanomi paþadai, otaip pat ir prieð kitus asmenis ar sambûrius nukreiptos insinuacijos ir ið oro pagautasgandais teparemti kaltinimai. Tokià demagogijà visi smerkia, kaip vienà didþiøjøvisuomeniniø nedorybiø. Bet – argi nenuostabu? – toki demagogai vis tiek toj ar kitojvisuomenës daly randa gerbëjø, tuo ar kitu ið jø bent kurá laikà patikinèiø ar net irsusiþavinèiø.

Turbût pats garsiausias ðio ðimtmeèio demagogas bus buvæs Hitleris. Dar nebuvojis valdþioj, o jau buvo þmonëse anekdotas apie vienà jo – gal tikrai atsitikusá, o galtik ásivaizduotà – suklupimà ðiaip jau iki smulkmenø planingoj jo demagogijoj. Sa-ko, kalbëdamas kaþkurioj didþiulëj bavarø aludëj, Hitleris svaidë á keleto ðimtø klau-sytojø minià ilgà litanijà klausimø, á kiekvienà pats atsakydamas vis tuo paèiu atsaky-mu: – Karà pralaimëjom, kas kaltas? – Þydai! – Kontribucijas mokam, kas kaltas? –Þydai! – Kolonijø nebeturim, kas kaltas? – Þydai! – Kultûra suterðta, kas kaltas? –Þydai! – Skurdas siauèia, kas kaltas? – Þydai! Ir t.t. Kiekvienà atsakymà minia tvirti-no triukðmingu pritarimu. – Jûsø bokaluose pamazgos vietoj gero vokiðko alaus, kaskaltas? – DVIRATININKAI! – kaþkas staiga ðûktelëjo nuo durø greièiau, negu Hit-leris spëjo iðtarti, kad þydai... Stabtelëjo, nustebo: – Kodël dviratininkai? – O kodëlþydai? – vël atsiliepë tasai nuo durø... Kilo neapsakomas erzelis. Akiplëða ðaipokas,turbût, nieko nelaukæs, neðë kudaðiø lauk. O Hitleris savo antiþydiðkos litanijosnebetæsë. Ir, sako, niekad jos tuo bûdu nebekartojo.

- - -Turim ir mes èia panaðià litanijà, vis ilgëjanèià ir daþniau kartojamà: – ValdþiàBendruomenëj pagrobë, kas kaltas? – Frontininkai! – Rinkimus klastojo, kas kaltas?– Frontininkai! – Suskaldë Bendruomenæ, kas kaltas? – Frontininkai! – Altui paga-lius Vaðingtone kaiðioja, kas kaltas? – Frontininkai! – Alto pinigus grobia, kas kaltas?– Frontininkai! – Vlikà sprogdina, kas kaltas? – Frontininkai! – Mûsø vaikus á pio-nieriø stovyklas veþa, kas kaltas? – Frontininkai! – Komunistinæ propagandà pervadovëlius mûsø vaikams bruka, kas kaltas? – Frontininkai! – Amerikos valdþià nieki-na, kas kaltas? – Frontininkai!... Ir t.t., ir t.t. Kol niekas neðûktelëjo kokio netikëtaikitokio atsakymo (pvz., GAISRININKAI!), tol ta litanija bus turbût kai kuriø „maldi-ninkø” kartojama ir kartojama, vietoj rytiniø, vakariniø ir pavakariniø poteriø.

Kodël tie frontininkai uþkliuvo kai kuriems vadams ir vadukams taip panaðiai,kaip Hitleriui kliuvo þydai?

Kai kas aiðkina, kad frontininkai, esà, turi maþdaug tokiø paèiø bruoþø, kaipþydai. Bûtent, jie, kaip ir þydai, esà daugiausia gabûs, verþlûs ir tarp savæs solidarûs.

559

Tuo, sako, jie (kaip ir þydai) sëkmingiau prasiverþia á prieðakines visuomenës gretas.Atsiliekanèius ar stumtelëtus ima grauþti nepasitenkinimas, pavydas, o ið to kylamurmëjimas ir net pasipiktinimas. Þodþiu sakant, susergama frontofobija, frontinin-kø nemëgimu, ilgainiui net neapykanta.

Betgi gabumas, verþlumas, bendramintiðkas solidarumas – ne tik nepeiktini, onet ir labai pravartûs privalumai visuomeniniame gyvenime. Tokiais privalumais pa-siþymëjusius visuomenininkus giriam, gerbiam, jais dþiaugiamës ir net pasididþiuo-jam. Nebent tie privalumai bûtø panaudoti suktai, skriaudingai, „per lavonus” prie-kin iriantis.

Atidþiau ásiþiûrëjus, nesunku ásitikint, kad minëtieji „þydiðki” frontininkø priva-lumai – mitas. Toli graþu ne visi frontininkai toki jau ypatingai gabûs: jø, kaip irkitø, irgi visokiø pasitaiko. Ir iðskirtiniu verþlumu pagarsëjusiems frontininkams su-skaièiuoti tik vienos rankos pirðtø gana, ar net perdaug. O bendramintiðko frontininkøsolidarumo tai gal në minët neverta. Teisybë, jie vieni kitus ávairiomis progomispagirt gal ir uolesni uþ daugelá kitø. Bet ko dël to nervintis? Jei per saldu, – galimaneklausyt (ar neskaityt). Pabalsuot „savi uþ savus” tai visi, turbût, ne pësti, ir tai nenuodëmë gi. Bet nuomonëse, paþiûrose á visuomenines, ypaè á dabar aktualiàsiasproblemas, tai jau atleiskit: kartais negali susilaikyt netaræs apie frontininkus, kaipapie tuos kopûstus ið parvirtusio veþimo pakalnën riedanèius, – „kas galva, tai razu-mas!”. JAV L. Bendruomenë frontininkø, pasirodo, taip „pagrobta”, kad Kraðto val-dyboj ið vienuolikos nariø net trys frontininkai! Pirmininkas Gaila nei pats neprisipaþástafrontininkø, nei frontininkai jo nesisavina. Kiti B[endruome]nës pirmininkai buvofrontininkai? Taip, bet tik prisiminkim, koki jie visi buvo skirtingi...

Kas be ko, frontininkø keikiamojoj litanijoj yra garsø ir su teisybës trupinëliais.Tik tie garsai, perleisti per smarkiai ákaitusá frontofobijos stiprintuvà, skamba fantas-tiðkai deformuoti ir esti pavirtæ nei pasitikëjimo, nei rimto dëmesio nebeverta dema-gogija. Todël frontofobija frontininkams turbût yra tikra palaima. Nes kas gi bûtønepatenkintas, susidurdamas su vien tik apþlibusiais prieðininkais, nesugebanèiaisblaiviai paþiûrët á dalykus ir suprast, kad daugiausia gi jie patys savo nerangumu arnesugebëjimu yra prisidëjæ prie kai kuriø pirmøjø smuikø frontininkams uþleidi-mo; ir kurie dabar, kësindamies atsigriebt, neranda paveikesnø priemoniø, kaip tikpigutëlæ demagogijà.


Keliauninko lieþuvisKeliauninko lieþuvisKeliauninko lieþuvisKeliauninko lieþuvisKeliauninko lieþuvis

Nedidukas (su transatlantiniais lyginant) lëktuvas skrenda ið Maskvos á Vilniø. Su vieti-niais keleiviais suguþëjo ir bûrys piligrimø ið Amerikos, vykstanèiø lygiai trisdeðimt metønematytos Lietuvos aplankyti. (Ið to nesunku sumesti, kad tai bus buvæ uþpernai.)

560

Beveik visi tylûs, susikaupæ, tik vienas, iðskirtinai ðnekus, bravûriðkai dalinasiáspûdþiais, ne tiek áspûdþiais, kiek dygiomis pastabomis. Lëktuvas ubagiðkas, paly-dovë – daugiau svorio, negu groþio, o be to ir akyplëða: Lietuvon skrenda, o rusiðkaikalba! Ir ið viso, sako, iðkart paþinsi, kad maskoliðka tvarka...

Kitapus tako besëdás vyriðkis, panarinæs veidà á Pravdà, pusbalsiu pragysta: – Oi,tu jieva, jievuþe, ko neþydi þiemuþæ! Oi, oi, ojojoi, ko neþydi þiemuþæ!

Sukluso kalbusis piligrimas, iðgirdæs tà gerai paþástamà gaidà. Juk tai ratelis, kuráprieð 50 metø pats dainuodamas ðokdavo gimnazijos vakarëliuose. Tik ko dabar tasþmogus èia, lëktuve, tà jievuþæ traukia, uþ Pravdos slëpdamasis?

O tasai vël ið pradþios. Ne, ne ið pradþios. Èia jau kitas posmas, kiti þodþiai.Dainuoja tyliau, taria ryðkiau: Oi, lietuvi, lietuvi, valdyk savo lieþuvá! Oi, oi, ojojoi,valdyk savo lieþuvá!

– Nukaitau, nutirpau ir nutilau, – pasakoja buvæs narsusis keleivis. – Lëktuvasnusileido, tas þmogus, në akiø neparodæs, iðëjo ir dingo. Tik visà vieðnagæ, ir netgráþus, dar ilgokai ausyse skambëjo tas áspëjimas, – oi, oi, ojojoi...

Lankymasis Lietuvoj, nepaisant tenykðèiø varþymø ir èionykðèiø pastangø atgra-syt ar atbaidyt, vis tiek epidemiðkai paplito visoj iðeivinëj lietuvijoj, tad ir lankymosismerkimai nutilo. Liko tik ðiek tiek apgailestavimø ir ðiek tiek patarimø, kad, girdi,jei jau neiðkenèiat nesilankæ, tai bent bûkite tenai kovingi, sakykit teisybæ á akis (!), oir gráþæ netylëkit, atvirai iðsakykit, kaip tenai yra!

Tai kà dabar daryt keleiviui su savo lieþuviu: – valdyt já, ar paleist? Atrodo, kaddidþiulë dauguma Lietuvoj besilankanèiø suvokia, kur bei á kokias aplinkybes nu-vyksta, tad ir savo lieþuvius atitinkamai valdo. Tik vienas kitas susigundo kovûnoaureole pasipuoðt ir pasiðauna patriotinæ stygà vieðai timptelët. Ðtai, sako, atvykstaekskursija Kaunan, iðlipa ið autobuso, ir vienas toks narsuolis staiga á praeivius: Tegy-vuoja laisva Lietuva! Arba, sëdi ekskursantø bûrelis restorane, tarp vietinës publikos.Viena ekskursantë pakyla, prieina prie pianino ir ima skambint Lietuvos himnà !Daugumas dedasi negirdá, bet keletas jaunuoliø prie vieno ar poros stalø atsistoja.

Herojiðki, ar vaikiðki toki pasielgimai?Sako, kad abiem atvejais tos demonstracijëlës praëjo be reakcijos ið saugumieèiø

pusës. Tai yra, be reakcijos prieð sveèius ir prie sveèiø. Sveèiai paþaidë ir iðvaþiavo, okas paskui buvo tas demonstracijas (saugumieèiø terminologija tariant, – provokaci-jas) girdëjusiems, sveèiai, atrodo, nesuka sau galvos.

O ar turi èia kuo tie narsuoliai namo gráþæ didþiuotis? Kà tie incidentukai árodë,jei saugumas tikrai nereagavo? Nebent, – kad ir ten esama laisvës (!) skelbti Lietuvoslaisvës ðûká ir skambinti Lietuvos himnà?.. O gal jie tariasi tais savo þygeliais tenykð-èiams þmonëms kaip nors padëjæ? Tikëkimës, kad ðiuo laimingu atveju gal bentnepakenkë, bet padëti tai tikriausiai në trupinuko nepadëjo. Rimtas Lietuvos ûki-ninkas anais laikais tokiems iðdaigininkams bûtø taræs, – Piemenys, neerzinkit ðunø bereikalo!

561

Tûlas kovûnas gráþæs didþiuojas, girdi, – rëþiau tai rëþiau jiems tenai teisybæ áakis! Kam? Ogi, pasirodo, inturisto palydovei, lydëjusiai ekskursijà á Kaunà! Ir, pasi-rodo, ne tiek ten tos teisybës prirëþë, kiek politiðkai nepatogiais klausimëliais niekodëtà merginà kiek papainiojo. Þmogus jauèias atlikæs svarbø patriotiná þygá: nuva-þiavæs, bet nekeliaklupsèiavæs prieð okupantà!

O tas „okupantas” daþniausia esti kokia nors apie deðimt metø po okupacijosgimusi lietuvaitë studentë, atostogø metu uþdarbiaujanti, kaip ekskursijø palydovë– gidë. Þinoma, ji iðëjusi tam tikrà mokslà ir smulkmeniðkai iðmokyta, kà keleiviamsrodyt ir kaip kà aiðkint, taip pat ir kà atsakyt á galimus (ið anksto numatytus) kelei-viø burþuaziðkai nacionalistiðkus paklausimus. Jos atsakymai, galbût, net neturi nie-ko bendra su jos nuomone ir paþiûra, bet jie tiksliai toki, „kaip reikia”. Tik vargasmergelei, kai koks gudruolis pakiða saugumieèiø instruktoriø nenumatytà klausimà.Jei nesusigriebia atsakyt „kaip reikia”, tai jaudinasi, nervinasi – ne dël suklupimo, okad gali netekti palyginti neblogai apmokamo darbo, ar dar ir kitokiø nemalonumøsusilaukti. Juk jai gi reikia raportuot, kas kelionës metu kalbëta, kas ko klausë ir kaipji atsakë. Nedrásk nutylët, nes ir ðoferis turi raportuot. Jei raportai nesutaps, taipabandyk tada iðsiteisini tasai, kurio raporte bus likæ kas nors nutylëta. Tai tokiems„nevidonams okupantams” tasai narsus kovûnas bus „ausis svilinæs” savo tyèia paleis-tu lieþuviu.

Savanoriai tautinës drausmës ar bent iðtikimybës saugotojai tarp ko kita apgailes-tauja Lietuvos lankymà ir todël, kad, girdi, tas lankymasis buvusiems iðtikimiemstautieèiams „uþdaro burnas ir surakina lûpas”. Esà, þmogus gráþta tylus, uþsidaræs,susivarþæs... Turbût, esà, kaþkas tenai paveikia apsilankiusá taip, kad pasijunta priverstaspasitraukt ið patriotinës veiklos. Suprask, þmogus jau pateko á pinkles ir „pardavëdûðià”... O ið tikrøjø tai tø dalykø eiga daþniausia esti atvirkðèia. Daþnas ne pokelionës ir ne dël kelionës atlyþta nuo tradicinës veiklos trafaretø, o prieðingai, – èiapat beveikëjaudamas ilgainiui ásitikina daugelio mûsiðkiø tuðèiaviduriø veikimø bergþ-dumu, ir tik todël atokiau nuo jø atsistoja. O tada skeptiðkai apþvelgia ir baidykles,rodomas panorusiems dar kartà þvilgterët á Lietuvà, kad ir nepatogiomis sàlygomis,kad ir nemaloniose aplinkybëse, bet dabar, o ne kada nors pomirtiniais laikais.

Teisybë, daugelis tikrai gráþta maþiau ar daugiau suglumæ, susimàstæ, net pri-slëgti. Nes per tas penkias sujauktas dienas reta kam tepasiseka tvarkingai, atidþiaipasimatyt, pasikalbët, pasidairyt. Kone kiekvienas parsiveþa atgal virtinæ paklaustnesuskubtø klausimø ir gerai neiðgirstø ar net nesuprastø atsakymø. Daþnas prisi-paþásta buvæs netikëtai maloniai nustebintas, kai radæs ðá ar tà tenai geriau, ðviesiau,negu buvo ið tolo ásivaizdavæs, bet daþnas tuo paèiu metu iðtisas savaites ar net mëne-sius negali nusikratyti ir sloguèio, tenai apëmusio nuo nervinga átampa pritvinkusiosatmosferos, nuo to visø slepiamo, bet ne visø ástengiamo paslëpti baimingo saugoji-mosi uþsitraukt kokiø nors virðininkø nemalonæ ar prievaizdø átarimà.

Kai, turbût, nedaug beliko ðeimø, ið kuriø dar niekas nebuvo nuvykæs „anapus”pasiþvalgyt, tai nebëra reikalo visiems vieðai savo patyrimus dëstyt. Bet savo aplinkoj

562

visi anksèiau ar vëliau gana daug apie tai pasakoja. Kiekvienas pasakojimas paprastaitik ið dalies panaðus á kitus, bet visada esti ir gana daug skirtingas. Nes kiekvienas gisusitiko su kitais þmonëmis, kiekvienas matë ne visai tuos paèius dalykus, ir kiekvie-nas þiûrëjo savo akimis, vertino savo subjektyviu supratimu. O taèiau, kai tø ávairiøpapasakojimø mûsø visuomenëj paplito nebe keletas ðimtø, o gal jau net ir tûkstan-èiø, tai dabartinio Lietuvos gyvenimo supratimas bei ásivaizdavimas èia didþiai pasi-keitë, lyginant su buvusiu prieð deðimt, ypaè prieð penkiolika ar daugiau metø. Dartoli graþu iki visiðkai aiðkaus paveikslo, betgi patikëtina, kad tas, nors ir subjektyviø,bet ávairiø patyrimø miðinys, apylygiai mûsuose pasklidæs, þymiai priartino prie tikro-vës mûsø supratimà apie Lietuvos dabartá.

Tik daugiau gëdos, negu naudos kartais pasidaro ið kai kuriø keliauninkø indivi-dualiø vieðø postringavimø. Rimto dëmesio vertø reveliacijø tokiuose vieðuose pra-neðimuose – pokalbiuose dar neteko girdët ar skaityt, bet visuose bûna apstu tiesioggëdingai naiviø komentarø ir neva intriguojanèiø uþuominø apie politiðkai dvipras-miðkus nuotykëlius, kuriø, jeigu jie nesufantazuoti, bûtø iðmintingiau ið viso vieðaineminët. Pavyzdþiui, anàdien ið radijo girdëjom juostelën áraðytà toká „ðeimyniðkà”,atleiskit, pasiplepëjimà apie apsilankymus Vilniaus baþnyèiose, tarp ko kita ir apievienà klebonà, kurs parodæs altoriø, kà tik parengtà slaptoms (!) sutuoktuviø apei-goms... Oi, oi, ojojoi !..

– Tai ko ten skrist, jeigu ne laisvai pakalbët! – piktinasi tûlas kovingas piligrimas,patartas protingai valdyt lieþuvá tokioj kelionëj arba ir gráþus. Ðventa teisybë. Jeinematai jokio kito tikslo, kaip tik ta proga mandrapypkiðkai pabliurbt, tai neskrisk.Juk ne tik niekas ið èia nevaro, bet ir tenai neatsakingø palaidlieþuviø niekas (neivaldantieji, nei valdomieji) nelaukia.


Bendruomenës fronte nieko naujaBendruomenës fronte nieko naujaBendruomenës fronte nieko naujaBendruomenës fronte nieko naujaBendruomenës fronte nieko nauja

– Geèys 39, Vakselis 16. Toks gandas pasklido ið Jaunimo Centro Èikagoj rugsëjo 4-tosios pavakariais, suskaièius balsus Bendruomenës pirmininko rinkimuose. Skaièiaiprie tø dviejø pavardþiø atsakë besidomintiems ne tik á klausimà, kas nuo ðiol busðios Bendruomenës (kraðto valdybos) pirmininkas, bet ir kokios perspektyvos Ben-druomenës vadovybei susitaikyt su A.L. Taryba bei jos satelitais – Bendruomenësiðkriteivomis. Algimanto Geèio iðrinkimas pirmininku tai þenklas, kad aðtuntoji B-nës taryba nesvyruodama, daugiau kaip dviem treèdaliais balsø priëmë, patvirtino irpalaimino tà paèià veiklos kryptá bet tokius paèius veiklos bûdus, kaip Bendruome-nëj yra buvæ septintosios arba ir ðeðtosios tarybos metais. Atseit, didelë ar gal netdidþiausia ðios B-nës veiklos dalis ir toliau bus nukreipta á sritá, kurià (kaþkodël)vadiname politinepolitinepolitinepolitinepolitine; ir kad ði B-në, bent virðûninë jos vadovybë, tikrai nesitenkins

563

vien tik (nelabai pelnytai) vadinamàja kultûrinekultûrinekultûrinekultûrinekultûrine veikla. Bendruomenës ir A.L. Tary-bos vadai, ypaè jø ginklaneðiai ir toliau keliskart per metus, ypaè apie vasario mënesákibs vieni kitiems á atlapus, vieni gindami neva turimà politinës veiklos monopolá,kiti tokio monopolio buvimà ginèydami ir gindami visiems vienodai turinèià bûtiatvirà laisvæ rûpintis Lietuvos reikalais. A. Geèio iðrinkimas pirmininku yra ir þen-klas, kad naujoji B-nës taryba nesirengia siøsti baltomis vëliavomis neðinø emisarø ákaþkokia kitokiakitokiakitokiakitokiakitokia Bendruomene pasivadinusá A.L. Tarybos filialà. Taip pat tai yra irþenklas, kad nei tie atskalûnai nesileis á jokias kompromisines kalbas su „frontininkø”Bendruomene, o tæs ir toliau tà patá apsiþodþiavimà ið anapus tvoros, uþ kurios jie iðB-nës organizacijos pasitraukë. Vadinasi, Bendruomenës fronte nieko naujo.

Ne kaþin kiek ir pagrindo tebuvo èia tikëtis ryðkiø permainø, kadangi permainøreikalavusioji opozicija B-nës taryboj (A.L. Tarybos lojalistø grupë) neturëjo kantry-bës palaukti dar vienø rinkimø. Neturëjo nei ryþto, nei dràsos rimèiau tiems rinki-mams pasiruoðti ir dar kartà pabandyti mandatø daugumà B-nës taryboje paverþt iðtarybininkams taip prakeiktai nepakenèiamø „frontininkø”. Supykæ, kad Bendruo-menëj neþaidþiamà jø norima tvarka, A.L. Tarybos lojalistai „susigraibstë þaisliukusir pasitraukë savo kieman”, lyg tikëdamas, kad ir visa B-nës organizacijoj dalyvaujan-èiøjø masë nubëgs paskui juos, palikusi ligðiolinëj B-nës organizacijoj tik keletà „fron-tinininkø vadukø”, kaip tø apykreiviø puðeliø Anykðèiø ðilely...

Bet nieko panaðaus neatsitiko. Tiesa, vienas kitas tautietis buvo ëmës sielotis dëlBendruomenës skilimo. O pasirodë, kad esama prieðingai: ne tik skilimo, o net iropozicijos B-nëj neliko. Opozicija pati sau pasidarë charakirá: iðëjoiðëjoiðëjoiðëjoiðëjo! Renkant 8-jà B-nës tarybà, nebeatsirado në vieno aiðkiai opoziciðkai (prieð Gailos – Geèio „valdþià”)nusiteikusio kandidato! Iðkriteivos tik ið anapus tvoros kurstë þmones rinkimuosenedalyvauti. Bet rinkimai ávyko ir B-nës taryba iðrinkta. Tiesa, dalyvavo juose apie30% rinkikø maþiau, negu prieð trejus metus. Gal neatëjusiø tarpe buvo ir tikrøiðkriteivø, bet svarbiausia balsuotojø sumaþëjimo prieþastis, be abejo, bus buvusitaika ir ramybë, B-nëj pasitikusi, kai ið jos pasitraukë „tarybininkai”. Nebebuvopermainø reikalavimø, nebebuvo kovos dël kokiø nors skirtingø programø, nebuvorinkimuose ryðkiø varþybø nei tarp kandidatø, nei tarp jø ðalininkø, taigi nebuvo (ojei kur ðiek tiek ir pasitaikë, tai tik neaukðtos) átamposátamposátamposátamposátampos, reta kas drebëjo dël to ar kitokandidato iðrinkimo ar neiðrinkimo. Kai rinkimai toki ramûs, nekovingi, taigi irnespalvingi, tai net nuostabu, kaip ir tas septynetas tûkstanèiø visgi dar „susikrëtë”juose dalyvauti. Iðkriteivø skatinto Bendruomenës rinkimu boikoto pëdsakø vargukur nors tematyt. Naujà tarybà susiðaukusi, B-nës vadovybë tø pëdsakø në nepami-nëjo. Bet tame nutylëjime galëjai justi mintyse su pasitenkinimu plûduriuojanèiàarabiðkà patarlæ – Ðunelis loja, o karavanas eina...

A. Vakselio kandidatavimas á pirmininkus bene bus buvæs „be penkiø dvyliktà”sumestas bandymas gal bût dar pakreipti B-næ A.L. Tarybai priimtinesne linkme.Bet jo ex promptu iðdëstyta „platforma“ vargu ar bûtø patenkinusi Tarybà, tokià,

564

kokia ji yra. Ir B-nës taryboj sutikusiø pasitenkinti tuo, kà A. Vakselis siûlë, atsiradotik 16 ið 55-kiø.

Tie skaièiai, taèiau, vargu ar turëtø bûti laikomi paskatinimu naujam B-nës pir-mininkui su ásibëgëjimu skubëti á lenktynes ar konfrontacijà su A.L. Taryba dël„teisës” kreiptis á Amerikos valdþios ástaigas lietuviø bei Lietuvos reikalais. Tiesa, A.Geèys savo „rinkiminëj platformoj” në nereikalavo, kad visi pasitrauktø B-nei ið keliovadinamojoj politinëj veikloj. Jis tik neigë bet kieno monopolá toj srity ir tik pagei-davo galimybës derinti toj veikloj dalyvaujanèiøjø veiksmus. Ar ir kaip tai seksis,nelengva atspët. Ið pasiraginimø susitart paprastai nieko neiðeina. Nebent koks smû-gis ið ðalies visus viena kryptim stumteli.

Maþdaug taip ir atsitiko, kai prezidentas Fordas debatuose teisindamas Helsin-kio aktà pats sau nuosavu lieþuviu „guzà kakton” ásismogë. Vos penktà vakarà po tødebatø Barbara Walters ABG þiniose visai Amerikai parodë pas prezidentà sukviestøRytø Europos kilmës „etnikø” bûrá, susëdusá su prezidentu apie stalà, prie kurioprezidentas kartais parodomas ir su Saugumo Taryba arba Kabinetu beposëdþiaujàs.Ðiuo atveju prezidentas aiðkinosi „etnikams” dël savo to nelemto iðsitarimo apie Ry-tø Europos padëtá. Mums staigmena buvo iðvydus prezidento deðinëj alkûnë á alkû-næ besëdintá mûsømûsømûsømûsømûsø Bendruomenës pirmininkà A. Geèá, kuris po audiencijos ir TVreporteriams pirmasis (atrodë, kad visø vardu) pareiðkë, kad prezidento pasiaiðkini-mas buvæs patenkinamas, todël ta byla – „kiek tai mus lieèia” – esanti baigta. Neti-këtas reiðkinys buvo ir tai, kad reporteriams pareiðkimus sakiusiø ið viso tebuvo pa-rodyti tik trys, o du ið tø trijø buvo mûsiðkiaimûsiðkiaimûsiðkiaimûsiðkiaimûsiðkiai: A. Geèys ir K. Bobelis. Koksneproporcingai didelis dëmesys lietuviams!

Nemaþiau ádomu buvo pamatyt, kad prezidento audiencijoj sutilposutilposutilposutilposutilpo abu pirmi-ninkai: Tarybos ir Bendruomenës! Vadinasi, mitas apie Tarybos neva monopoliðkàteisæ tokiose vietose lankytis kaþkur iðdulkëjo. Bet koordinacijos pirmininkø laikyse-noje dar nebuvo. Ðá kartà Bendruomenës pirmininkas buvo taikingas ir atlaidus pre-zidentui, o Tarybos pirmininkas prieðingai, – pabërë eilæ labiau piktø negu pagrástøkaltinimø Kissingeriui ir „jo” politikai. Tai buvo gana ðiurkðtus akibrokðtas ir pa-èiam prezidentui, be kurio aprobatos juk kokios „Kissingerio politikos” negalëtø gibûti. (Kità dienà, pasikalbëjime su ta paèia Barbara Walters, kuri ir Bobelio antikis-singeriná iðpuolá rodë, prezidentas dar kartà pareiðkë, kad jis Kissingerá labai aukðtaivertinàs, kad jo planuojama politika Amerikai esanti iðganinga, ir kad jis, bûdamasiðrinktas, norëtø ir toliau turëti Kissingerá valstybës sekretoriaus poste).

Tie skirtingi pirmininkø pareiðkimai buvo netikëti ypaè todël, kad jie buvo prie-ðingi abiejø ligðiolinei laikysenai. Bendruomenës vadovai ligðiol gana aðtriai kritika-vo prezidentà Fordà uþ Helsinká. Prezidentûros pareigûnui Kuropasui paklausus sep-tintosios B-nës tarybos narius, ar yra jø tarpe, kas gal turëtø ir kà gera apie Kissingerápasakyt, niekas neatsiliepë. Vienas ið B-nës vicepirmininkø Kissingerio átakà Forduipalygino su Rasputino átaka Rusijos carui... O Taryba ligðiol galvà dëjo uþ kiekvienà

565

prezidento Fordo þingsná, ypaè uþ jo paraðà Helsinkyje. Uþ Kissingerio palyginimàsu Rasputinu Tarybos oficiozas tà B-nës vicepirmininkà ir kone visà Bendruomenævanojo nueidamas ir pareidamas, kadangi toks aukðto pareigûno áþeidimas esàs di-dþiai kenksmingas lietuviø geram vardui Amerikos valdþios akyse.

O dabar, ðtai, pirmininkai ið paèios prezidentûros vieðai prabilo taip, lyg jø dva-sios bûtø kuriais apsimainiusios...

Turbût ir Bendruomenëj ir Taryboj bus daug pasididþiavimo savo pirmininkødalyvavimu toj audiencijoj, kaip dideliu laimëjimu. Bet klausimas – kam ir kiek ið tobus apèiuopiamos naudos? – pasiliks paskendæs tirðtoj migloj. Dël to ir vël ákyriaiperðasi abejonë, – argi ið tiesø ta vadinamoji politinë akcija Amerikos valdþios virðû-nëse turi bûti pirmaujantis reikalas mûsø bendruomenës veikime?

– O ar yra svarbesniø reikalø? – Taip, yra. Svarbiausias ir neatidëtiniausias reika-las bûtø – sukonsoliduoti lietuviø bendruomenës organizaciná pavidalà, taip, kad taorganizacija pajëgtø atlikti tam tikras mûsø sàlygose niekieno kito neatliekamas tau-tinës savivaldybës funkcijas. Turimasis mûsø kaip ir bendruomeninis susiorganizavi-mas tebëra didþiulës svajoniø pilies áspûdinga, bet, deja, beveik iðtisai tik popierinëimitacija. Uþ visas „politikas” svarbiau bûtø visø pirma suræsti bendruomenei, kad irne toká pretenzingà, bet realø pastatà.


Yra ir kitas medalio ðonasYra ir kitas medalio ðonasYra ir kitas medalio ðonasYra ir kitas medalio ðonasYra ir kitas medalio ðonas

Profesorius Izidorius Tamoðaitis, Lietuvos visuomenëje buvo paþástamas ne tiek kaipfilosofiniø dalykø dëstytojas universitete, kiek kaip publicistas, tautininkø srovësideologas ir Smetonos valdþios apologetas, savo polemikoj su opozicija anuomet pri-kiðdavo oponentams, kad jie, esà, vadovaujasi hotentotiðka logika, ar kad jø moralëhotentotiðka.

Ið vidurinëse mokyklose turëtø geografijos pamokø buvom kiek girdëjæ apie ho-tentotus, – kad tai viena ið Afrikos genèiø. Tai maþdaug ir viskas. Prof. Tamoðaitis tàmûsø skurdø supratimà protarpiais praturtindavo, pacituodamas neva hotentotøpraktikuojama gërio bei blogio sampratà, anot kurios, esà, – jeigu að, kaimynui nema-tant, jo karvutæ pasimelðiu, tai gerai, bet jeigu jis maniðkæ taip pasimelþtø, tai labaiblogai.

Dabar, daug daþniau ir daug daugiau apie Afrikà girdëdami, turëjom progospastebët, kad anuo metu mûsø þinios apie Juodojo kontinento gyventojus buvo netik skurdþios, o ir gana kreivos. Pasirodo, netgi pats hotentotø vardas beesàs buvæstik olandø kolonistø pramanytas ir tiems þmonëms turbût visai nepagrástai prikerg-tas. (Hotentotai reiðkia mikèiotojai. Tie juodukai greièiausia mikèiodavo ne ið apsigi-mimo, o tik nemokëdami su kolonistais susikalbët. Panaðiai slavai germanus niemcais,

566

t.y., nebyliais praminë, kadangi tie nemokëjo slaviðkai kalbët.) Tai ir kolonistø pa-skalos apie tø þmoniø logikà ar moralæ kaþin ar jau taip be niekur nieko buvo patikë-tinos. Kaþin ar tik ne patys kolonistai bus nusineðæ Afrikon dvejopà mastà gëriui irblogiui matuoti, ypaè santykiuose su tenykðèiais „laukiniais”. To dvejopo mastotikrai nëra reikalo ieðkoti kur nors Afrikoj, kadangi nestinga jo ir tarp mûsø baltavei-dþiø europieèiø. Nestinga ir tarp mûsø tautieèiø lietuviø. Vienas ið gana daugeliotokiø dvejopumo pavydþiø bus ir mûsø daugumo paþiûra á lëktuvø uþgrobimus(„haidþiakingus”). Pirmieji tokie grobimai – vieni plëðikavimo sumetimais, kiti poli-tiniais, treti vienais ir kitais – daugiausia buvo nukreipti prieð Amerikos lëktuvus, oskraidino pagrobtus lëktuvus tada daugiausia Kubon ar panaðiai „socialistiðkan” Al-þyran. Mes visi drauge su Amerikos valdþia ir visuomene piktinomës tais 20-tojoðimtmeèio piratais. Lietuviø daugumo bene svarbiausias pasipiktinimo motyvas busbuvæs stiprus átarimas, kad tuose oro piratø iðpuoliuose gal slypi „raudonoji (komu-nistinë) ranka”, nukreipta prieð „laisvàjá (kapitalistiná) pasaulá”.

Bet 1970-tø spalyje atsitiko tai, ko, rodës, maþiausiai tebuvo galima tikëtis. Dulietuviai uþvaldë sovietiná lëktuvà ir pasinaudojo juo iðtrûkti Turkijon. Ne tik nepasi-piktinom, o pradþiugom, iðgirdæ apie tà ávyká, ir ëmëm net didþiuotis ðiuo „haidþia-kingu”.

Tiesa, kiek paaiðkëjus to ávykio detalëms, daþnam atsirado nemaþa rezervø jovertinime, betgi daugumas mûsø tautieèiø vis tiek samprotavo panaðiai, kaip tameprofesoriaus Tamoðaièio kadai atpasakotame neva hotentotø samprotavime: Kai jiegrobia mûsiðkiø lëktuvus, tai negerai; bet kai mûsiðkiai (ypaè, kai tikri lietuviai!) pa-grobë jø lëktuvà, tai valio, valio, valio!!!

Turbût, tokia moralë nëra nei afrikieèiø, nei europieèiø patentas, o yra visuotinëþmogiðka savybë, vieniems atrodanti apgailëtina ir smerktina, kitiems savaime su-prantama ir gintina, bet visur esanti, gaji ir sunkiai iðnaikinama, kaip vëþiaþolë.

Po beveik ðeðeriø metø nuo to staigmeniðko skrydþio, Pranas ir Algis (tëvas irsûnus) Brazinskai pagaliau pasiekë savo tikslà, – atsidûrë Amerikoj. Jø kelionë galbus jau maþdaug pasibaigusi, tik kontroversija dël jos dar toli graþu ne. Mûsø laik-raðèiai, kuriø funkcija, regis, turëtø bûti visuomenei reikðmingus dalykus nuðviestivisapusiðkai, apie Brazinskø peripetijas ligðiol, kiek kalbëjo, tai kalbëjo tik vienpu-siðkai: ðlovino jø narsø iðtrûkimà ir ragino vaduoti juos ið nesëkmës. Tik dabar kaikurie redaktoriai, atrodo, jau ëmë susimàstyti ties pastaraisiais tos bylos etapais, irjau ima pro kai kuriuos ið jø praeiti tylomis, arba apsiriboja tik neutraliu ir neásipa-reigojanèiu vietos uþleidimu paèiø Brazinskø pareiðkimams, neiðsitardami savo nuo-moniø ar abejoniø. Bet, kai patys Brazinskai, kà tik nelegaliai „atklydæ” Amerikon irsavo padëties legalizavimo kelyje dar labai netoli tepaþengæ, jau pasipuoðë – në akimnemirktelëdami! – Lietuvos laisvës kovotojø titulu, pasiskelbë lankysià lietuviø koloni-jas – lietuvybës jose stiprini ir Lietuvos vaduot! — ir paskelbë aukø rinkliavà patyssau, nurodydami aukoms siøsti adresà ne kokios visuomenei þinomos ir atsakingos

567

organizacijos, o staèiai savo uoðvijos adresà, – tai, turbût, jau gana kalbët apie tai tikvienpusiðkai, o laikas pakalbët ir bent kiek atviriau, paþvelgiant á to bylos „heroikà” ne„hotentotiðkai”, o pagal dësná, kad brangus kiekvienas tautietis, bet teisybë dar brangesnë.

Neginèytina teisybë Brazinskø istorijoj tai jø iðsiverþimas ið prievartingos sovieti-nës valdþios galios. Tai kovingas jø paèiø þygis á savo asmeninæ laisvæ. Tautinis soli-darumas skatina mus visus, nuo seniau ðia laisve besinaudojanèius, tiesti rankà vi-siems vëliau uþ mus á laisvæ prasiverþiantiems tautieèiams ir padët jiems ko sëkmingiaupo tokiø ðuoliø atsistoti ant savo kojø laisvoje aplinkoje. Ið solidarumo teikiamojipagalba nëra nei prievolës atlikimas, nei kokios skolos atmokëjimas. Ji teikiama sava-noriðkai ir nesiteiraujant, ar ir kaip bei kada gelbstimieji yra ar nëra nusipelnæ mumsar mûsø tautai.

Bet neteisybë, kad Brazinskai prieð ðeðerius metus prasiverþë pro geleþinæ uþdan-gà – anot jø nuolat kartojamo teigimo – sëkmingai. Ne, tas jø prasiverþimas buvolabai apgailëtinai, netgi tragiðkai nesëkmingas. Nes, viena, jis buvo vykdytas bûdu,kurs net tarptautinëje teisëje jau kvalifikuotas, kaip didis nusikaltimas; antra, tasprasiverþimas tapo apmokëtas nekaltø, nei uþ paèiø Brazinskø, nei uþ visos Lietuvospadëtá neatsakingø þmoniø viena gyvybe ir vienu visam amþiui suluoðinimu. Su-prantamas ir uþjaustinas yra verþimasis laisvën, taèiau gërëtis iðsiverþimu kad ir lais-vën, bet per nekaltø þmoniø lavonus galëtø bûti ámanoma nebent laikantis moralës,pagal kurià geras tikslas visokias priemones pateisina.

Negalëjo nekilti abejoniø ir dël tikslo kilnumo, kai nesivarþyta jo siekti tokiapriemone ir tokia kaina. Bûtent, ar svarbiausias bëgimo akstinas tikrai buvo laisvës,ar tik ásisvajotos amerikinës prabangos ilgesys? Bëgo gi ne ið kalëjimo, ne ið Gulago,ne nuo grësmës gyvybei, o ið vidutiniø sàlygø, kokiose gyvena daugiau kaip 200milijonø Kremliaus vieðpatijos valdiniø; bëgo gal net ið uþ vidutiná aukðtesnio stan-darto, nes á lëktuvà atëjo apsèiai apsirûpinæ pinigais ir ginklais, o tai ne daþnam vidu-tiniokui tenai prieinama. Taèiau, kadangi visose ðiø laikø, atsipraðant, socialistinësevalstybëse, o ypaè sovietinëje ið visø deficitiniø (stokojamø) gërybiø labiausiai defi-citinë gërybë yra asmens laisvë, ir kadangi geruoju ið to kraðto kitur iðvykti beveikneámanoma, tai paprastai kiekvienas iðbëgëliskiekvienas iðbëgëliskiekvienas iðbëgëliskiekvienas iðbëgëliskiekvienas iðbëgëlis be ilgø ginèø pripaþástamas laisvëssiekianèiu, taigi politiniu pabëgëliu. Turim ir lietuviø pabëgëliø, turëjusiø tenai ga-na geras pozicijas ir visiðkai neskurdø pragyvenimà. Be didelio vargo jie buvo pripa-þinti esà politiniai, taigi negràþintini pabëgëliai. Bet tai buvo pabëgimai ne teroris-tiðkomis priemonëmis, ne per lavonus, be tokiø veiksmø, kurie baudþiami kiekvienamecivilizuotame kraðte, kiekvienoje teisinëje santvarkoje.

Brazinskams nepasisekë „ðvariai” pabëgti, ir negalëjo pasisekti, kadangi jie sàmo-ningai pasirinko nusikalstamà pabëgimo priemonæ, manydami, kad ji galës bûti pa-teisinta iðaukðtintu ir iðdailintu pabëgimo tikslu: jie, mat, esà persekiojami Lietuvoslaisvës kovotojai ir netgi politinio Lietuvos pogrindþio pasiuntiniai á Vakarus ! Jiems,matyt, buvo neákandama suprasti, kad net ir toks svarbus bëgimo tikslas, jei ir bûtø

568

árodytas, vis tiek nepateisintø ne tik to, kas jø bëgime ávyko, o net ir paprasèiausio„nekalto” pasikësinimo uþvaldyti lëktuvà vien tik simuliuotu pagrasymu (kaip taslenkas, kurs „sëkmingai” nukreipë lëktuvà Vokietijon, pagrasæs pilotui ið duonosnulipdytu ir juodai nulakuotu „pistoletu”).

Mûsø veiksnija ir laikraðtija nuostabiai greit ir noriai pakibo ant tos meðkerës, antto bëgimo tikslo supolitinimo, nors ta skylëta, nei patikrinti, nei árodyti neámanomapasaka apie bëgliø pasiþymëjimus bei nukentëjimus antisovietinëj rezistencijoj jøbylai greièiausia bus daugiau kenkusi, negu padëjusi. Nuo gràþinimo apsiginti taskovotojiðkumo argumentas, ypaè kai neárodytas, nebuvo nei naudingas, nei reikalin-gas: vis tiek jø negràþino. O nuo bausmës uþ teroristiná aktà lëktuve jiems vis tieknebuvo perspektyvos iðsisukti, nepaisant, kokio masto herojø aureolëmis pasipuoðæstotø prieð teismà. Iðsigarsinimas bent mûsø visuomenëje, kaip herojiðkø Sovietijosnugalëtojø, be abejo itin padirgino sovietø agentus ákyriau reikalauti tø pabëgëliøgràþinimo ir uoliau árodinëti jø bëgimo kriminalinius bruoþus. Nepavyko rusamsbëglius atgauti, bet pavyko jø bylà taip sukomplikuoti, kad mûsiðkiai jos rûpintojaiturbût niekad gyvenime nepajëgs susivaikyti, kas ið tikrøjø dëjosi. Vien tik Vlikuiðiø dviejø bëgliø traukimas ið klampynës atsiëjo daugiau kaip geras metinis (Lietu-vos vadavimo!) biudþetas. Neklauskit, kiek atsiëjo Balfui ir Venesuelos lietuviams jøtempimas ið naujø bëdø, kuriø prisidarë, beatodairiðkai „imdami likimà á savo ran-kas”. Natûralu, kad daug kam antakiai kyla ir klausimas iðsprûsta: – Kodël?

Brazinskø atsakymas á tai buvo jau prieð porà ar trejetà metø viename (spaudojskelbtame) laiðke ið Turkijos: lietuviø iðeivija ir net visa tauta esanti skolinga jiems uþtai, kà jie atlikæ Lietuvos laisvës kovoje...

Ið èia ir skyla kontroversijos þieþirbos: – Niekas neginèija, kad savo ilgo ir kliûtin-go vadavimosi eigoje pasirodët iðradingi ir narsûs kovotojai uþ savo asmeninæ laisvæbei galimybæ ásikurti Amerikoj. Ar ir koki Lietuvos laisvës kovotojai esat buvæ anapus,neþinom ir neturim pagrindo nei vienaip, nei kitaip spræsti. (Daugybë tûkstanèiøkovotojø nepateikë tautai sàskaitø, o jei bûtø pateikæ, tai tauta amþiais neiðsimokë-tø.) Bet atleiskit, jei daþnas ið mûsø suabejos ar net ir grieþtai nesutiks su Jûsøiðdidþiu teigimu, kad tas Jûsø taip nelaimingai susidëjæs skrydis Turkijon buvæs –netgi pirmas istorijoj toks svarbus! – laimëtas þygis Lietuvos laisvës kovoje. Ðeðerimetai praëjo, o vis dar negalima áþiûrët, kad tas „laimëjimas” bûtø nors per þingsneláLietuvà prie laisvës paartinæs. (Lietuvos laisvë dël to gal tik labiau bus tapusi vienukitu sraigtu priverþta.) O ir tarptautinëj vieðojoj opinijoj to skrydþio siejimas suLietuvos laisvës kova nepadidino simpatijø Lietuvos rezistencijai, nes tuo buvo tikskatinama Lietuvos rezistencijà nelemtai tapdinti su visuotiná pasipiktinimà kelian-èiomis oro piratø gaujomis. (Þiûrëkit, kaip keli Kroatijos laisvës kovotojai Amerikojpanaðiu „protesto þygiu” sukompromitavo Kroatijos rezistencijà.)

– Ko jûs taip laikotës legalumo? – jaunasis Brazinskas, sako, prikaiðiojæs Venezueloslietuviams. Suprantama. Jeigu jiedu bûtø visur þiûrëjæ galiojanèio teisëtumo, tai

569

tebebûtø kur nors Uzbekistane, ar net Lietuvoj tebetûnotø. Jei bûtø þiûrëjæ legalu-mo Venesueloj, tai kas gi þino, kada bûtø pasiekæ prieð septynetà metø uþsibrëþtàjátikslà, ðiaurinæ Amerikà. Tik akiplëðiðkai nelegaliu ðuoliu ið Caracaso New Yorkan jienugalëjo dar vienà didvalstybæ, nesutikusià jø ásileisti legaliai. Kai jie vis tiek atsiradoèia, 99% tikimybë yra, kad Amerikos ástaigoms nebus kitos iðeities, kaip tik apsi-prasti su jø èia buvimu ir juos áteisinti. Nebent patys savo nevaldoma bravûra ið-ðauktø „vilkà ið miðko”. Ir ðaukia, su daugelio mûsiðkiø pagalba. Laikraðèiai paslau-giai spausdina „manifestà”, pradedamà pareiðkimu: „Mes, Lietuvos laisvës kovotojai,Pranas ir Algirdas...”. Kai kurie laikraðèiai (pvz.., Draugas, Keleivis) tà iðdidþià frazætylomis nubraukë, bet nenubraukë kito „ið rankovës iðtraukto” skambaus pareiðki-mo, esà Sovietai jau net kelis kartus reikalavæ ið Amerikos vyriausybes, kad iðduotøBrazinskus. Ið, berods, tikrai gerai informuotø vietø girdët, kad tuo tarpu, neskaitanttrumpo parûgojimo Pravdoj jokio oficialaus reikalavimo iðduoti nebuvo nei Caraca-se, nei Vaðingtone. Bet toki „manifestai” gali dar iðprovokuoti reikalavimà ir gali dargerokai apsunkinti ásiteisinimo bylà.

Pabëgëliø (ypaè po tiekos metø) atgavimas Maskvai nebent tik politiná prestiþàpaglostytø, bet kitokios apèiuopiamos naudos neturëtø. Jei dar gali jai tie pabëgëliaibûti kiek naudingi, tai tik èia iðlikæ, kol pasitaiko progø jø padëèiai taip papainioti,kad iðpainiojimas iðsekintø ko daugiau iðeivijos jëgø ir lëðø, atitraukiamø nuo kitosvadinamosios politinës veiklos. Ði byla bene bus buvusi mums pats didþiausias toks„kraujo nuleidimas”. Turbût visø pirma dël to, kad jos rûpintojai per ilgai nesusivai-kë nepaþástamos Turkijos aplinkybëse ir teisinëj sistemoj. Bet gal didþia dalimi ir dëlto, kad – net ligi ðiol! – dar niekam nepavyko patirti „tiesos, visos tiesos ir tik tiesos”apie tà pabëgimà ir paèius pabëgëlius. Tai, kà per ðeðerius metus apie tà dalykàskaitëm ar girdëjom, juo toliau, juo aðtriau kelia klausimà, ar tø kovotojø ir á tiesàpaþiûra kartais nëra panaði, kaip á legalumà?


Þuvelës kibireÞuvelës kibireÞuvelës kibireÞuvelës kibireÞuvelës kibire

– Apyniø yr! Apyniø yr!Apyniø yr! Apyniø yr!Apyniø yr! Apyniø yr!Apyniø yr! Apyniø yr!Apyniø yr! Apyniø yr! – skambëjo aplinkui ðûkis iðtisà paskutinæ gruodþio irpirmàjà sausio savaitæ. Jeigu teisybë, tai bent jau alaus mëgëjams 1977-ti metaiturëtø bûti laimingi. O mes tie, kuriems bent prabëgom ir kiti dalykai parûpsta,kalendoriø keisdami pavartëm ir senojo lapus – kaip nestabtelësi prie kà tik praëjusiøsvarbiausiø (?) mûsø vieðojo gyvenimo ávykiø!

Kaip paprastai, lapkrièio vidury ir gruodþio pradþioj mûsø vadinamosios politi-nës veiktos aukðtosios vadovybës, tai yra, A.L. TarybaA.L. TarybaA.L. TarybaA.L. TarybaA.L. Taryba ir VlikasVlikasVlikasVlikasVlikas atlaiko savo metiniøsusirinkimø apeigas. Kadangi politikoj be valstybës politinës veiklos tikràja to þo-dþio prasme bûna ne daugiau, kaip, sakysim ið eþero iðtrauktø ir á kibirà sumestø

570

þuveliø plaukiojimo, tai tie metiniai susirinkimai besikartodami neiðvengiamai blunkair mûsiðkës visuomenës dëmesio bepatraukia ne daugiau ar kartais net maþiau, kaippaprastøjø draugijø susirinkimai ar renginiai. O buvo kadaise laikai, prieð metø apiedvideðimt, kai po ðiø susirinkimø daþnas mûsø vadinamøjø eiliniø tautieèiø net irgatvëj kits kità sutikæ klusterdavom – na, kas nauja ið Tarybos, ar Vliko? Dabartartum reta kas ir bepastebi, kad toki svarbûs susirinkimai ið viso kaþkur bûna...

Anuomet tà domëjimàsi bene daugiausia þadino ir skatino vadinamieji Tarybosar Vliko griovëjaigriovëjaigriovëjaigriovëjaigriovëjai, ilgà laikà këlæ aðtriø ginèø apie tø vadovybiø veikimus bei vadova-vimus. Neiðsiginsiu ir pats turëjæs nemaþai pripaþintø tos rûðies nuodëmingø nuo-pelnø. Bet daugumas mûsø, tuo pripaþinimu pagerbtøjø, turëtumëm reikðmingàpataisà tam mums suteiktajam Vliko ar Tarybos griovëjø titului. Bûtent, tokiø svar-biø institucijø tariamàjá griovimà bûtø buvæ labiau taiklu ir teisinga vadinti tiktuðèiø pagyrø puodø dauþymu. Nesgi tais ðilko vilnon nevyniotais þodþiais sakomi prie-kaiðtai niekad nebuvo kreipiami nei prieð tø organø esmæ, nei prieð jø tikslà, o buvokreipiami tik prieð fikcijø dogmatizavimà juose, prieð kai kuriø vadovø pagyrûniðkaspozas, prieð tesëti neámanomus þadëjimus, prieð garsinimàsi neva laimëjimais, kuriøið tikrøjø ne tik nebuvo, o ir bûti negalëjo, – þodþiu, ið viso prieð nevadinimà dalykøtikraisiais vardais.

Dabar tokiø priekaiðtø daug reèiau bepasigirsta. Turbût dël dvejopø prieþasèiø.Viena, – Vlikas, ypaè praëjusiais metais, ëmë atrodyt kone ápusëjæs nusileidimà iðsavo metø metais puoselëtø padebesiniø iliuzijø á tikrovæ. Antra, – A.L. Tarybosautentiðko balso vis maþiau ir maþiau begirdët, kadangi já nustelbia visus Tarybos,pradedamuosius ir baigiamuosius þodþius uþ jà pasiðovæs tarti Naujienø lyderis sukeletà aplink já susiregistravusiø Bendruomenës iðkriteivø. O kai Taryba ëmë leistitokiems autoritetams ðitaip save visuomenei rodyti, tai apie jà kà nors ið rimtøjøkalbëti vis maþiau belieka medþiagos ir dar maþiau prasmës.

Vienintelë reveliacija ið pastarojo Tarybos susirinkimo ðiek tiek paþadino dëmesá.Tai prasitarimas, kad jos pirmininkas savo veikimo apþvalgà aðaromis pavilgæs. Tosaðaros priminë kitas aðaras, nulaðintas irgi Èikagoj, irgi Tarybos surengtame kongre-se prieð beveik pustreèiø metø. Tai Jûratës Jasaitytës aðaros, kuriomis buvo aplaisty-ta iðkilminga jos inauguracija á Tarybà. Tada tas pats Tarybos pirmininkas ne savo,o Jûratës aðaras ðluostydamas paskelbë, kad ji ateinanti á Tarybà rengti naujø jaunøveikëjø. Dabar paties pirmininko aðaros priminë anà gyvà paveikslà, ir – kaip Pinèiu-kas ið balos – iðniro klausimas: – Kas atsiliko su Jûrate? Nuo pat tos inauguracijos,nuo pat jaunø veikëjø mankðtos plano paskelbimo – apie Jûratæ (ir jai numatytàjáuþdaviná) „nei garso, nei kvapo”. Jaunoji melsvaþolë Taryboj ne tik nesuþaliavo, betregis, në nesudygo. Kaþin ar nuoðirdþiai ir sëta buvo ta ðvelni þolelë. Nes – argipamirðot? – tuo paèiu metu (tame paèiame kongrese) ir senas vëþiaþolës keras (iðBendruomenës iðravëtas) su labai aukðta pagarba Tarybos pievelëj tapo pasisodintas.Na, tà þolæ ásileidus, per porà metø kitai þolei paprastai nebelieka vietos. Taip, regis.Taryboj ir atsitiko...

571

Vlikas tarë, kad Amerikos jubiliejiniais metais jam susirinkti dera bûtinai paèiameVaðingtone. Bet nieko reikðminga ið to nepasidarë, kadangi per pusantros dienos nuo-ðaliame vieðbutyje Vlikas nepamatë Vaðingtono, o Vaðingtonas nepastebëjo Vliko.

Nekalbant apie pluoðtà sparnuotø þodþiø trafaretinëse atidarymo apeigose, Vlikoseimas ðá kartà nesukarikatûrino savo oriai rimtos povyzos jokiais pasikësinimais ap-þioti neákandamus kàsnius. Þinoma, bûtø buvæ dar rimèiau jeigu plenumas bûtøiðdrásæs atsisakyti tos tuðtybiðkos mados – bûtinai suraðyti „nutarimø” litanijà, netjeigu ir nëra iðkilæ jokiø tokiø aktualiø klausimø, dël kuriø tikrai reiktø dabar kànors konkreèiai nutarti. Bet aktyvistai ið komisijø vis tiek atsineðë tuzinà nebaigtøapgalvoti sumanymø, ir plenumui neliko nieko kita, kaip tik principe pritarti, oapgalvojimà palikti valdybai. Rezultate laikraðèiai gavo 12 labiau graþbylingø, negureikalingø sakiniø, paraðytø, Vliko raðtinëj New Yorke. Paprastai tas nutarimø lita-nijas reta kas skaito. Bet paskaièiusiems galës kilti mintis: argi, dël to buvo prasmëskelioms deðimtims veikëjø dangintis Vaðingtonan?

Ne, ðio Vliko seimo svorio centras buvo paskaitose ir Vliko „savæs ieðkojimo”diskusijose. Tik ir vël – visa ta medþiaga nebuvo specifiðka, nebuvo svarbi bei þinoti-na visø pirma tik Lietuvos laisvës kovos „generaliniam ðtabui”. Tos paskaitos (net irdiskusijos apie Vliko sàrangà) lygiai taip ar net dar geriau tiktø masiniuose ben-druomenës, ðauliø, studentø, moterø ar kitø visuomenës sambûriø susirinkimuose.Tai medþiaga, skleistina plaèiuose visuomenës sluoksniuose, „Genðtabistams” reiktødaug intymesnës informacijos apie norimos vesti kovos strategijà bei taktikà. Jeigutokios informacijos yra...

Vienas konkretus nutarimas ðiame Vliko seime, paèioj pradþioj visgi buvo pada-rytas: priimta atgal á Vlikà gráþtanti LLKS, Lietuvos Laisvës Kovotojø Sàjunga, kuriprieð kiek laiko buvo „nusiëmusi”, nes buvo pristigusi reprezentantø, turinèiø ryþtodalyvauti Vliko posëdþiuose. Dabar, sako, tokiø vël kaþkaip atsirado, taigi dabarVlike ir vël 15, o ne 14 „partijø”. Tûlà tas skaièius ne tik stebina, bet net ir piktina.Girdi, su 15 partijø tai ne veikimas, o paleistuvystë!

Bet kodël? Vlike tø „partijø” reikðmë gi visiðkai ne ta, kaip valstybëj. Jø tik vardaiávairûs, o dabartinëse jø programose – visø vienas tas pats punktas: Lietuvos nepri-klausomybë. Tai koks skirtumas, ar tokiø „partijø” daug ar viena? Kiekviena ið jødeleguoja á Vliko tarybà po vienà savo atstovà, – reikia manyti, patá geriausá ið turi-møjø gerø! – o á seimà net po tris, irgi, be abejo, rinktinius. Taigi, tos grupës yra tikðaltiniai, ið kuriø trykðta medþiaga Vliko substancijai. Tai, turbût, juo daugiau to-kiø ðaltiniø, juo stipresnis Vlikas, ar ne?

Deja, gal ir ne visai taip. Suplaukë, ðtai, Vaðingtonan tos substancijos apie 40parinktiniø ið po (tuo tarpu) 14-kos etikeèiø, bet tik gal kiek daugiau kaip tuzinas iðjø atrodë plaukiojà jau paþástamuose vandenyse, o daugumas kitø regis tokiame ávy-kyje buvo atsidûræ gal antrà treèià, o kai kurie netgi vos pirmà kartà gyvenime. Ta

572

naujokø bei antrameèiø dauguma kukli, rami, neturi daug paþinèiø, tai ir nuomo-nëmis nei vieðai, nei privaèiai nesiskardena: iðklausë visko nuo pradþios iki galo (arbent iki pirmos dienos vakaro) ir kukliai iðnyko, nepalikæ nei þymës, ar jiems èia kaspatiko ar nepatiko, ar jie kam pritarë ar nepritarë, ir ar jie viskà suprato ar gal daugko në nesuprato...

Vadinas, net ir ið keliolikos grynai politiðkø bei rezistenciðkø ðaltiniø visgi maþo-kai tepriteka kvalifikuotø veiklos planuotojø ir sprendëjø. Gal tø aukðtai kvalifikuo-tø ir ið viso ne kaþin kiek teturim. O gal jø daug në nereikia. Ypaè, kai toks metas irtokios aplinkybës, kad net ir genijai vargu ar rastø, kaip dabar tuojdabar tuojdabar tuojdabar tuojdabar tuoj ávykdyti genia-lius uþsimojimus, kuriø pakankamai prisvajoja net ir maþiau kvalifikuoti veikëjai.

Ádomu buvo paklausyt net trejopø samprotavimø apie Vliko struktûros dorybesir ydas. Bet tø ðiaudø kûlimo reikðmë buvo greièiau akademinë, negu praktinë. Nes-gi Vliko prasmë ir sëkmë labai maþai tepriklauso nuo jo vienokios ar kitokios struk-tûros. Gal daugiau priklauso nuo jo darbuotojø atvirumo tikrovei.

O ta tikrovë vis dar daþnokai nepatenka „á fokusà”, ðtai tik pora pavyzdþiø.Apgailestauja, kad nutrûko lietuviðkos radijo laidos ið Filipinø (Sibiro lietuviams!).

Ar siøstuvo nebegauna? Ne, ne tai, o tik ten anksèiau buvusio tautieèio perdavëjonebëra. Bematant atsiranda pasisiûlymø èionykðèiø (New Yorko ar Toronto) „radijovalandëliø” priemonëmis áraðyti programas á juosteles ir oro paðtu siuntinëti á Mani-là, o ten ir filipinietis technikas juk mokës áraðus „á orà paleisti”.

Klausiu vienà (apynaujá) Vliko valdybos nará, ar ið to tikrai neiðeitø pastangø beilëðø tik á oràtik á oràtik á oràtik á oràtik á orà leidimas? Bûtent, – kokia tikimybë, kad Sibire tebëra apèiuopiamaskiekis lietuviø, suinteresuotø ir galinèiø klausytis trumpabangiø radijo laidø ið uþ-sienio? Ir, ar kas nors bandë iðsiaiðkinti su radiodifuzijos þinovais, kiek yra tikimy-kiek yra tikimy-kiek yra tikimy-kiek yra tikimy-kiek yra tikimy-bësbësbësbësbës, kad radijo laidos ið Manilos ið viso galëtø pasiekti nuo Uralo iki Kamèiatkosnusidriekusius Sibiro plotus?

Klausiamasis tik peèiais patraukë. Negirdëjæs, kad Vlike toki klausimai bûtø ban-dyti iðsiaiðkinti.

Kitas staiga ásiliepsnojæs klausimas tai – kà Vlikas darokà Vlikas darokà Vlikas darokà Vlikas darokà Vlikas daro atsikirsti prieð nepagrás-tus þydø kaltinimus lietuviø tautai? Pasiûlymai ir pamokymai pabiro ne saujomis, orieðkuèiomis, ir vis maþdaug to paties plauko: surinkit medþiagà, iðleist knygà!surinkit medþiagà, iðleist knygà!surinkit medþiagà, iðleist knygà!surinkit medþiagà, iðleist knygà!surinkit medþiagà, iðleist knygà! Betjau 30 metø, kaip tø kaltinimø (uþ 1941 metus) tai ðen tai ten pasirodo, ir jau 30metø, kaip raginamasi „surinkt medþiagà, iðleist knygà”, o vis dar nei medþiagos, neiknygos. Tai ir dabar neátikëtina, kad toks uþsimojimas bûtø ávykdytas greitgreitgreitgreitgreit, netgi jeivis dar tikëtumëm, kad jis ið viso kada nors galëtø bûti ávykdytas. Jeigu atrodo, kad,dël kai kuriø nepelnytø urminiø priekaiðtø Lietuvai bei lietuviams, reikia mûsøgyvenamø kraðtø visuomenëms ar jø vieðosios nuomonës reiðkëjams pateikti atitin-kamà paaiðkinimà, tai toks paaiðkinimas turëtø bûti parûpintas tuojautuojautuojautuojautuojau, o ne iðlau-kus dar keletà ar keliolika metø, ligi pagaliau kaþkas „paraðys knygà”.

Prasitariau, kad toks trumpas, kondensuotas paaiðkinimas jau yra gi anglø kalbaparaðytas ir iðleistas 1973 metais iðëjusiame Encydopedia Lituanica II tome (15-kos

573

skilèiø straipsnis Jews in Lithuania). Kodël jo nepersispausdinus ir nepaskleidus, kurtik iðkyla tokio paaiðkinimo reikalingumas?

Èia ir paaiðkëjo labai labailabai labailabai labailabai labailabai labai ádomus dalykas. Niekas, o niekas ið irzliai tuo klausi-mu susirûpinusiø veikëjø, pasirodo, to straipsnio enciklopedijoj (gal net ir paèiosenciklopedijos?) nëra matænëra matænëra matænëra matænëra matæ! Nors tas pats Vlikas yra gyræs Kapoèiø uþ enciklopedijos(lietuviðkos anglø kalba!) leidimà, net oficialiu nutarimu (rezoliucija!) pripaþinæs,kad tas darbas yra labai remtinas, visgi toliau uþ tø graþiø þodþiø á laikraðèiusiðsiuntinëjimà nenuþengë ir nerado laiko (turbût nematë bûtino reikalo) pavartytito remtino darbo vaisiø. O kadangi nepasiþiûrëjo, tai ir neþinojo, ar tas Lietuvosþydø istorijos ir tragedijos nuðvietimas ko vertas, ar nevertas. Neturëjo Vlikas laiko irdabar á tai pasiþiûrëti. Todël pasiliko prie pirminio uþsimojimo. „Spaudþia” D. Ja-saitá raðyti knygà, atsikirstiatsikirstiatsikirstiatsikirstiatsikirsti prieð kaltinimus, o mus paragino, kad jam „siøstumëmmedþiagos”... (Taryba panaðiai ákinkë J. Prunská.)

O Tel-Avive tà mûsø enciklopedijà skaito. Ir net atsiliepia, kad su ðitokiu ðtaiLietuvos þydø klausimo nuðvietimu, kaip enciklopedijoj, „galima kalbëtisgalima kalbëtisgalima kalbëtisgalima kalbëtisgalima kalbëtis”.

Gal apsidairytumëm, kas ið tikrøjøið tikrøjøið tikrøjøið tikrøjøið tikrøjø geriau: atsikirst, ar susikalbët?

P.S. Andai telefonu ðnekina B[endruome]nës pirmininkas Geèys, – ar nepadë-èiau suformuluot anketà rinkti liudijimams „þydø – lietuviø bylai”. Sako, á laikrað-èiuose ádëtus atsiðaukimëlius reta kas atsilieps. Per apylinkiø valdybas tikriau galimapasiekti potencialius liudininkus. Klausykit, sakau, að jau prieð keletà metø „dariau,kà galëjau” dël tos bylos, ir rezultatas yra enciklopedijoj, ar nematët? Ne, deja, nete-ko matyt (Ir èia tas pats...). Na, tai paþiûrëkit, gal patiks, gal tiks skylëms – plyðiamsðen ten uþkaiðiot. Paskaitykit, ir jei atrodys, kad verta ir tinka, persispausdinkit,broðiûrà pasidarykit, bus kuo dabar „nuo musiø gintis”, o su liudininkais tai vis tiekilgas darbas, jeigu dar ir rastumët benk kiek...

Antrà ar treèià vakarà jau Kapoèius ið Bostono: – Ar nieko prieð, jei tà straipsnáapie þydus duosiu Bendruomenei persispausdini? Tai ðtai Bendruomenëj visgi jau-nesni, greitesni: jau perskaitë, jau nutarë ir daro. Tik ar nesuðuks dabar Vlikas irTaryba, kad B[endruome]në vël jiems darbà ið rankø griebia? O gal tai prieðingai?Gal èia kaip tik Bendruomenës, o ne Vliko ar Tarybos darbas? Juk ginèas ar aiðkini-masis su buvusiais Lietuvos þydais ar jø ápëdiniais yra gi „pasaulyje pasklidusiø lie-tuviø” (taigi PLB!) gero vardo gynimas, o ne Lietuvos vadavimas, – argi ne taip?


Nesmagumai pagairëjeNesmagumai pagairëjeNesmagumai pagairëjeNesmagumai pagairëjeNesmagumai pagairëje

Dabartinës lietuviø kalbos þodyne pagairë paaiðkinta tokiu posakiu: Nestovëk vëjopagairëje, – perpûs, susirgsi.

574

Liûto Mockûno atviras ir kietas (neþinau, gal net per kietas?) þodis apie J. Gliau-dos Pagairæ (Akiraèiø Nr.2(86)) sukurstë pasiguost pagairiðkais nesmagumais, per-gyventais irgi atsidûrus ne vëjo, o Gliaudos Pagairëje.

Uþpernai pavasará atëjo Lietuviø Knygos Klubo praneðimas – kvietimas uþsisakytpremijuotà romanà. J. Gliaudos Pagairæ. Skaièiau tà lapelá ir stebëjaus. Juo ilgiau –pakartotinai – skaièiau, juo nesmagesnis darës nusistebëjimas. Ryþaus paraðyt laiðkàK. Bradûnui, kuris savo kertinëj paraðtëj (Draugo priede) neseniai buvo raginæs spir-tis prieð kultûriniø niekalø gamybà. Ðtai koks tai buvo laiðkas:

1975 balandþio 11 Mielas Redaktoriau,Liet. Knygos Klubas, þinoma, nesiunèia Sveikam ðitokiø kviesliø, skirtø LKK nariams,

tad gal ir neturit progos pamatyt, kaip jie atrodo, nors ir toj paèioj jûsiðkëj pastogëj gami-nami.

Visi jie nelabai aukðtesnio lygio uþ Geritol ar Anicin „komërðelus“ televizijoj, bet ðis taitikriausiai nusipelno literatûrinio niekalo premijos. Tik ásiziûrëkit á tà stiliø, á sintaksæ, á(anti–) logikà. Juk tai tipiðka gliaudakalbë!gliaudakalbë!gliaudakalbë!gliaudakalbë!gliaudakalbë!

Ima pagunda eit laþybø, kad tai paties Gliaudos gaminys, tik susilaikau, dingtelëjusátarimui, kad gal tà kvieslá bus raðæs ir koks jo „auklëtinis”, naiviai átikëjæs, kad keliolika-linkio laureato stilius beesàs klasikinë mûsø raðtijos paþiba; ið kurios tinka mokytis lietu-viðkai raðyt...

Bandot kovot prieð kultûros niekalø gamybà. Nevieðas kvieslys ásigyti knygà, þinoma,menkniekis, bet vis tiek – ðitoksðitoksðitoksðitoksðitoks bûdamas, tik gadina apetità giriamajam patiekaluiragauti. Na, vis tiek, uþsisakau, – informacijos sumetimais, pasiþiûrët, koks gi ten iðtikrøjø iðëjo tas brangusis Lietuvos gyvenimo paveikslas su tais mediniais personaþaismediniais personaþaismediniais personaþaismediniais personaþaismediniais personaþais(anot kvieslio, specialiai ðiam atvejui ið medþio iðpjautaisið medþio iðpjautaisið medþio iðpjautaisið medþio iðpjautaisið medþio iðpjautais). Ðaukiu Sveiko dëmesá á tàlapiûkðtá, – galgi, arti bûdamas, paakinsi, kà reikia, kad surastø geresniu skoniu apdova-notà þmoniðkesnio stiliaus kviesliø raðytojà.

Su geriausiais linkëjimais – V. Rastenis

Ir vëliau prieraðas:Bal. 15... O, dangau! Nagi, ðtai, matau, kad visas tas kvieslio tekstas inkorporuotas á

PAGAIRËS apþvalginæ recenzijà Sveiko redaguojamame priede... Nebeþinau, kà bedarytsu ðiuo laiðku, – siøst ar nebesiøst... Na, bet kur mano neprapuolë... V. R.

Laiðkas buvo iðsiøstas, Pagairë atëjo, bet K. Bradûno reakcija man liko neþinoma.- - -

Atveriu Pagairæ. Ðtai sakinys po sakinio nuo pat pradþios.(1) Ðitokius kankinanèius sapnus Gintalas vadino perregimais sapnais.Perregimos ar permatomos bûna tik medþiagos arba nevykëliðkai apsimesti klas-

tingi veiksmai ar elgesiai. Sapnai bûna aiðkûs ar neaiðkus, ramûs ar chaotiðki, malo-

575

nûs ar baisûs, atsimenami ar pamirðtami bepabundant... Bet perregimi? Kas èia periðradimas?

(2) Pabudæs ðá rytà, jis ilgai gulëjo lovoj, atsidavæs keistai, slogiai nuotaikai, kurià jamádiegë perregimo sapno átaiga.

Atleiskit, bei ilgai lovoj gulinèio ir „atsidavusio keistai” pono vaizdas iðkart suke-lia blogo kvapo asociacijà. Atsidavimo yra dvi reikðmes. Viena – dvokimas, pasmirdi-mas. Kita – atsidëjimas, pasiðventimas kokiam tikslui, darbui, idëjai. Nuotaikai atsi-duoti (pasiðvæsti) tai vargu kada þmogui ámanoma ir kaþin ar kada nors reikia: nuotaikosmus paprastai paèios apima. Tiesa, ir sapnas nuotaikà sukelia ar suþadina, kalbantþmoniðkai. Bet pas Gliaudà tai jà ádiegia sapno átaiga!

(3) Perregimà sapnà sapnuodamas, jis tikrai þinojo sapnuojàs, bei kartu aiðkiai suvo-kë, kad jam tuoj pat teks pabusti.

Ambicingam valsèiaus raðtininkui toká sakiná suregzt bûtø milþiniðkas prestiþolaimëjimas, bet raðytojas beletristas, regis, galëtø tà patá ir þmoniðkiau pasakyt, pa-vyzdþiui: – juto sapnuodamas, kad èia tik sapnas ir kad tuoj nubus.

(4) Miegas yra suvokiamas sàmonëje dvilypiai: miega jis ir nemiega.Miegas suvokiamas tik suþinant (ið kompetentingo ðaltinio), kas tai yra miegas.

Uþmingant, sàmone kartais suspëja, kartais në nesuspëja suvokti, kad jà miegas jauapima, bet ji tuojau arba visiðkai, arba bent ið dalies sustoja veikusi. Dvilypiai galibûti rieðutai, lapai, þiedai. Suvokti kà nors galima ne dvilypiai, o dvejaip (ar dvejopai).Ðá sakiná raðydamas Gliaudà, matyt, ið viso dar nebuvo nei vienaip, nei kitaip suvo-kæs, kas tai yra miegas. Jam net pats miegas miega ir nemiega! Tik paþiûrëkit, kàreiðkia ðiame sakinyje ávardis jis.

(5) Dvigubas sàmonës bûvis neleidþia jausti tikro, gero, poilsingo miego, bet ir nelei-dþia jausti budrumo, jausti tikros aplinkos suvokimo.

Gal bûtø ir per daug reikalaut ið Gliaudos, kad apèiuoptø subtilø skirtumà tarpjausti ir justi. Vis dëlto, gerà, poilsingà miegà, bent uþmigdami ar pabusdami, regis,pajuntam, o ne jauèiam, kaip meilæ, liûdesá ar pyktá.

Dvigubas yra dukart didesnis (ilgesnis, storesnis, platesnis, etc.). Negaliu suprast,kaip bûvis (sàmonës, ar ko kito) gali bûti dvigubas (ar dvilypis!). Sàmonës bûvismiegant në dvejopas nebûna. Nes sàmonë tada arbaarbaarbaarbaarba visai, arbaarbaarbaarbaarba ið dalies neveikia, betnegali visai ir ið dalies neveikti tuo paèiu metu.

Budrumas yra miego prieðybë, atseit, sàmonës veiklumo bûvis. Tai kaip èia yra,kad sàmonës bûvis neleidþia jausti (justi) budrumo – sàmonës bûvio?

Suvokimas esti patyrimo, taigi ir jutimo pasekmë, iðvada. Tai kaip èia vël yra, kadsàmonës bûvis neleidþia jausti (justi) suvokimo? Argi suvokimas turi bûti pajunta-mas? Ir ar gali?

Yra pagrindà spëti, kad tuo abrakadabriðku sakiniu manyta pasakyt labai papras-ta (tad gal nei sakyt nereikalinga) tiesa: ið dalies tebeveikianti sàmonë kliudo þmoguisoèiai pamiegot, bet ir aplinkà menkai teapèiuopia.

576

(6) Tai perregimas sapnas, kankinantis sapnas. (7) Tai buvo Gintalo pramanytasterminas, tai jo nusiskundimas neiðsimiegojus.

Taip, neiðsimiegojus ir sintaksës raiðèiai gali bût atsipalaidavæ. Todël sapnas pa-virsta terminu, o terminas nusiskundimu...

Septyni sakiniai, dvylika eiluèiø, ir jau ðitiek tos mûsø kalbos tarðymo! Gana!Gana!Gana!Gana!Gana!- - -

Vëlai rudená vienà ðiokiadienio vakarà susirinko Kultûros Þidiny nedidukas bûrelisliteratûros mëgëjø pasidalinti nuomonëmis apie Pagairæ. Nuëjau, ir kai atëjo manoeilë iðsiþiot, tai ir sakau:

Matyt skaitët, matyt þinot, kas toj knygoj paraðyta, tai ir nuomoniø turit. Aðskaièiau tik dvylika eiluèiø, tai nieko nesakysiu nei apie literatûrinæ, neigi apie gali-mà politinæ tos knygos vertæ. Bet manau, kad groþinës literatûros kûriniui, turbût,ne tik tarp ko kita, o net visø pirma yra bûtina graþi, taisyklinga ir stilinga kalba.Kaip operos dainininkas turi mokët meistriðkai naudotis balsu, taip raðytojas belet-ristas turi mokët meistriðkai naudotis kalba. O èia dvylikoj eiluèiø visas tuzinasetimologiniø, sintaksiniø, stilistiniø kriminalø. Prieð tai protestuodamas toliau ne-skaitau. Atleiskim autoriui tuo pagrindu, kad gal jis vis dar neþino, kà daro. Betprotestuokim prieð leidimà ir ypaè prieð premijavimà sudarkyta kalba paraðytø raðtø.O jeigu jau turinys atrodytø toks puikus, kad bûtø gaila palikti neávertinta, tai tegupremijuoja tik tokia sàlyga, kad ið premijos bûtø pasamdytas geras stilistas kalbaipatvarkyt.

Visi pritarë, bet prieð Pagairës vëjus vieðai papûsti niekas nesiryþo. O að tebesvy-ruoju ties 13-ta eilute: skaityt toliau, ar dar neskaityt?


„Ðnipomanijos” liekana„Ðnipomanijos” liekana„Ðnipomanijos” liekana„Ðnipomanijos” liekana„Ðnipomanijos” liekana

Nespëjom ðvariai uþmirðt JAV LB-nës dvideðimtmeèio pagarbinimø, praûþusiø pervisas jos apygardas ir daugumà apylinkiø, o ðtai jau prasideda ir dvideðimtpenktiniojubiliejaus iðkilmiø grandinë. Pasidairius tokia proga á Bendruomenës iðmintas pë-das, pasitaikë uþkliût uþ poros straipsneliø jos ástatuose. Tai 8 ir 9 straipsniai. Ðaliaidiliðkø Lietuviø Chartos svajø, ypaè ðalia tikëjimiðko pareiðkimo, kad visi lietuviaivisi lietuviaivisi lietuviaivisi lietuviaivisi lietuviaiyra lygûs tos paèios tautos vaikai, tarp savæs broliaiyra lygûs tos paèios tautos vaikai, tarp savæs broliaiyra lygûs tos paèios tautos vaikai, tarp savæs broliaiyra lygûs tos paèios tautos vaikai, tarp savæs broliaiyra lygûs tos paèios tautos vaikai, tarp savæs broliai, ir kad todël tautinis solidaru-tautinis solidaru-tautinis solidaru-tautinis solidaru-tautinis solidaru-masmasmasmasmas (tarp tø broliø) yra aukðèiausia tautinë dorybëyra aukðèiausia tautinë dorybëyra aukðèiausia tautinë dorybëyra aukðèiausia tautinë dorybëyra aukðèiausia tautinë dorybë, tie du straipsniai girgþda aðtriudisonansu. Nes jie uþtaisyti kaip tik ne tautiniu solidarumu, o prieðingai – nepasiti-këjimu ir kivirèø skatinimu tarp tautieèiø. Nors jau bene tris kartus buvo perþiûri-nëjami ir taisomi JAV LB ástatai, ðie du atðakûs nuostatai tebëra nepajudinti, lyg jiebûtø toki svarbûs akmenys pamatuose, be kuriø Bendruomenë, ko gera, imtø irsugriûtø.

577

Ið kitos pusës, kurioziðka ir tai, kad ðtai jau net sidabrinio jubiliejaus bebaigdamisusilaukti, tie disonansu girgþdantieji straipsniai iðliko ligi ðiol në karto nepavartoti.Vadinasi, jie nereikalinginereikalinginereikalinginereikalinginereikalingi. Tai kuriems galams jie vis dar styro ástatuose ir Bendruo-menei tik sarmatà daro?

Tø straipsniø mintis ðtai kokia: Nepasitikëk broliais lietuviaisNepasitikëk broliais lietuviaisNepasitikëk broliais lietuviaisNepasitikëk broliais lietuviaisNepasitikëk broliais lietuviais.Èia nëra kalbos apie tuos brolius, kuriuos pagal jø tëvø – protëviø tautybæ auto-

matiðkai áskaitom „platoniðkon”„platoniðkon”„platoniðkon”„platoniðkon”„platoniðkon” lietuviø bendruomenën. Kalbama apie tos neap-èiuopiamosios bendruomenës organizuotà branduolá, – Bendruomenæ, raðomà didþiàjaB. Ir kalbama tik apie tos Bendruomenës apylinkëse ásiregistravusius tautieèius, ásak-miai pareiðkusius savo pritarimà Bendruomenës tikslams, jø tarpe ir tikslui padëtipadëtipadëtipadëtipadëtilietuviø tautai atgauti laisvæ, ir valstybinæ Lietuvos nepriklausomybælietuviø tautai atgauti laisvæ, ir valstybinæ Lietuvos nepriklausomybælietuviø tautai atgauti laisvæ, ir valstybinæ Lietuvos nepriklausomybælietuviø tautai atgauti laisvæ, ir valstybinæ Lietuvos nepriklausomybælietuviø tautai atgauti laisvæ, ir valstybinæ Lietuvos nepriklausomybæ. Kaip tikðitokiais nepasitikëjimais ir glûdi Bendruomenës ástatø 8-me straipsnyje.

Ið to straipsnio kyðo prielaida, kad tarp gera valia Bendruomenën ásiregistravusiøtautieèiø gali bûtigali bûtigali bûtigali bûtigali bûti tokiø, kurie uþsimanytø arba kenkti Lietuvos nepriklausomybëskenkti Lietuvos nepriklausomybëskenkti Lietuvos nepriklausomybëskenkti Lietuvos nepriklausomybëskenkti Lietuvos nepriklausomybëspastangomspastangomspastangomspastangomspastangoms, arba talkinti sovietinei ar kitokiai Lietuvos okupacijaitalkinti sovietinei ar kitokiai Lietuvos okupacijaitalkinti sovietinei ar kitokiai Lietuvos okupacijaitalkinti sovietinei ar kitokiai Lietuvos okupacijaitalkinti sovietinei ar kitokiai Lietuvos okupacijai, ar bent ardytiardytiardytiardytiardytiLietuviø Bendruomenës solidarumàLietuviø Bendruomenës solidarumàLietuviø Bendruomenës solidarumàLietuviø Bendruomenës solidarumàLietuviø Bendruomenës solidarumà.

Ið tiesø keista, – kaip tokia prielaida ásisuko anuomet á Bendruomenës ástatøprojektuotojø galvas? Juk antinepriklausomybinio ir prosovietinio nusiteikimo lie-tuviø Amerikoj ið viso buvo tik aplink Vilná ar Laisvæ susimetusiø senøjø ateiviø, o tiegi á Bendruomenæ në ið tolo nesiartino. Ir kitø ankstyvesniø ateiviø, net ir labai uoliønepriklausomybininkø daugumas nuo naujo Bendruomenës pavidalo laikësi atoliaiir nerodë intereso naudotis jos teisëmisteisëmisteisëmisteisëmisteisëmis. Tai kenkëjø, provokatoriø, okupanto tal-kininkø ir Bendruomenës ardytojø, ástatø projektuotojø manymu, galëjo atsirastitik ið B-nës organizacijon noriai ásijungianèiø „tremtiniø”, – tø balsingø okupantokeikëjø ir patetiðkai priesaikaujanèiø nepriklausomybininkø. Ir, matyt, ástatø auto-riai buvo apimti átarimo, kad tokiø nenaudëliø broliø tremtiniø tarpe gali bûti tiektiektiektiektiekdaugdaugdaugdaugdaug, kad bûtinai reikia imtis priemoniø prieð juos: atimti jiems balsavimo teisæ irneleisti jiems kandidatuoti á tarybas bei valdybas. Atseit, reikia apsisaugoti, kad jienenukreiptø Bendruomenës nuo jos antiokupantinës ir nepriklausomybinës linkmës...

Tai buvo nepagrástai prasimanytas, absurdiðkas ir, sakyèiau, visà mûsø „tremti-niø” masæ áþeidþiantis átarimas. Jeigu tie átarëjai aiðkintøsi, kad nedaugelá teátaræ, otik realistiðkai prileidæ, kad ðiek tiekðiek tiekðiek tiekðiek tiekðiek tiek okupanto agentø ar pataikûnø galëjo bûtigalëjo bûtigalëjo bûtigalëjo bûtigalëjo bûti ásifil-travusiø, tai vis tiek nematau, kaip jie pateisintø to savo átarimo áraðymà á Bendruo-áraðymà á Bendruo-áraðymà á Bendruo-áraðymà á Bendruo-áraðymà á Bendruo-menës ástatusmenës ástatusmenës ástatusmenës ástatusmenës ástatus. Nesgi keli, keliolika ar net kelios deðimtys tokiø „diversantø” praktið-kai neturëtø jokios reikðmës tarp tûkstanèiø. Jeigu jie ir turëtø teisæ balsuotiBendruomenëje, jeigu ir naudotøsi ta teise, tai vis tiek savo perðamoms nuomonëmsjie balsø daugumos nesurinktø, bûdami tik po vienà kità tarp mûsø kur ne kurpasibarstæ. O jeigu tokie sumanytø á Bendruomenës „valdþià” kandidatuoti, tai kasgi uþ juos balsuotø? Todël – argi reikëjo dël tokios nereikðmingos ir labai abejotinosgalimybës statyti visus Bendruomenës dalyvius átarimo ðeðëlin?

578

Kovai prieð tà ásivaizduotà ðmëklelæ sukurtieji nuostatai, tarp ko kita, ið pat pra-dþiø pagimdyti ðlubi. Aðtuntasis straipsnis sako, kad „tas lietuvis, kuris” yra toks irtoks nenaudëlis, „gali netekti” Bendruomenës teisiø. O 9-tasis paaiðkina tik, kad„Bendruomenës teisiø atëmimà sprendþia JAV LB Garbës Teismas”. Suprask, teisiøgali netektigali netektigali netektigali netektigali netekti, jei ir kai teismas nusprendþia jas atimtiatimtiatimtiatimtiatimti. Bet, kad teismas tà spræstø,reikia gi, kad kas nors paduotø jam skundà. O kas turëtø ir kokiomis sàlygomisgalëtø toká 8-me straipsnyje numatytà nenaudëlá iðaiðkinti ir apskøsti teismui, – tàtai ástatø projektuotojai kaip tik ir pamirðo áraðyti...

Ooo! Savanoriø svaidytis á „brolius lietuvius” kaltinimø akmenimis, apðûkalotijuos – pabirai ir urmu – okupantø talkininkais, laisvës kovos kenkëjais, aplipdytikitomis panaðios reikðmës etiketëmis – vaje, kaip netrûksta! Juo toliau, juo narsiaudabar ásismagina kaltinti, kas tik netingi ir kà tik pakliûva. Tik Bendruomenës „bau-dþiamojo statuto” niekas nepaiso ir á jos teismà niekas nesikreipia. O kam! Dabarmada – pats kaltinu, pats ir teisiu!

Ar netiktø bent dabar, sidabrinio jubiliejaus proga, imti ir iðskaptuoti ið Ben-druomenës ástatø tuos, turbût kokio „ðnipomanijos” priepuolio poveikyje ásipirðu-sius, nereikalingus ir Bendruomenei garbës nedaranèius nuostatus?


Paklydæs fondasPaklydæs fondasPaklydæs fondasPaklydæs fondasPaklydæs fondas

Uþpernykðèiø (1975) metø pradþioj Draugo ðeðtadieninio priedo redaktorius K. Bra-dûnas paskelbë Èikagoje steigiamà „Jono Juraðo kultûrinei veiklai remti komitetà”.Jonas Juraðas tada buvo dar Europoj. Amerikoj jo buvo dar tik laukiama. Fondosteigëjai, matyt, buvo uþsidegæ tikëjimu, kad Juraðo magiðku mostu Èikagoj galësbûti prikeltas ið numirusiø (niekad nebuvæs kaip reikiant gyvas) lietuviø dramosteatras, tik sumeskim pradþiai bent deðimtá tûkstanèiø doleriø.

Atsiliepëm á tà sumanymà ir mudu su þmona, chroniðki teatromanai ið NewYorko. Raðëm komitetui (1975 kovo 25):

Ið visø veiksminiø sumanymø, jûsiðkis skaisèiausiai suðvito mûsø akims: vosIð visø veiksminiø sumanymø, jûsiðkis skaisèiausiai suðvito mûsø akims: vosIð visø veiksminiø sumanymø, jûsiðkis skaisèiausiai suðvito mûsø akims: vosIð visø veiksminiø sumanymø, jûsiðkis skaisèiausiai suðvito mûsø akims: vosIð visø veiksminiø sumanymø, jûsiðkis skaisèiausiai suðvito mûsø akims: vosiðvydæ Bradûno þodá, iðvydæ Bradûno þodá, iðvydæ Bradûno þodá, iðvydæ Bradûno þodá, iðvydæ Bradûno þodá, dvibalsiaidvibalsiaidvibalsiaidvibalsiaidvibalsiai nutarëm prisidët nors viena ðimtinële. (Tiek „pa- nutarëm prisidët nors viena ðimtinële. (Tiek „pa- nutarëm prisidët nors viena ðimtinële. (Tiek „pa- nutarëm prisidët nors viena ðimtinële. (Tiek „pa- nutarëm prisidët nors viena ðimtinële. (Tiek „pa-siðvaistyt”, regis, dar leis net ir mûsø „senior –siðvaistyt”, regis, dar leis net ir mûsø „senior –siðvaistyt”, regis, dar leis net ir mûsø „senior –siðvaistyt”, regis, dar leis net ir mûsø „senior –siðvaistyt”, regis, dar leis net ir mûsø „senior – citizeniðkas” statusas.) Vengdamicitizeniðkas” statusas.) Vengdamicitizeniðkas” statusas.) Vengdamicitizeniðkas” statusas.) Vengdamicitizeniðkas” statusas.) Vengdamiimpulsyvumo, lukterëjom, kol jûsiðkio spieèiaus dûzgimas taps girdimesnis. Bet,impulsyvumo, lukterëjom, kol jûsiðkio spieèiaus dûzgimas taps girdimesnis. Bet,impulsyvumo, lukterëjom, kol jûsiðkio spieèiaus dûzgimas taps girdimesnis. Bet,impulsyvumo, lukterëjom, kol jûsiðkio spieèiaus dûzgimas taps girdimesnis. Bet,impulsyvumo, lukterëjom, kol jûsiðkio spieèiaus dûzgimas taps girdimesnis. Bet,ðtai, þiema jau pasibaigë, jau treèia diena kaip pavasaris (bent oficialiai), tai jauðtai, þiema jau pasibaigë, jau treèia diena kaip pavasaris (bent oficialiai), tai jauðtai, þiema jau pasibaigë, jau treèia diena kaip pavasaris (bent oficialiai), tai jauðtai, þiema jau pasibaigë, jau treèia diena kaip pavasaris (bent oficialiai), tai jauðtai, þiema jau pasibaigë, jau treèia diena kaip pavasaris (bent oficialiai), tai jautikrai laikas nutarimà vykdyt, nors èia, New Yorke, vis dar beveik negirdët, ar irtikrai laikas nutarimà vykdyt, nors èia, New Yorke, vis dar beveik negirdët, ar irtikrai laikas nutarimà vykdyt, nors èia, New Yorke, vis dar beveik negirdët, ar irtikrai laikas nutarimà vykdyt, nors èia, New Yorke, vis dar beveik negirdët, ar irtikrai laikas nutarimà vykdyt, nors èia, New Yorke, vis dar beveik negirdët, ar irkiek tas Jûsø spieèius juda ið vietos.kiek tas Jûsø spieèius juda ið vietos.kiek tas Jûsø spieèius juda ið vietos.kiek tas Jûsø spieèius juda ið vietos.kiek tas Jûsø spieèius juda ið vietos.

Jûsiðkis uþsimojimas santûrus, nors tikslas tikrai vertas platesnio ir toliau siekianèiomosto, atremto á solidesná finansiná pamatà. Ypaè, kai operoms (mums ið tikrøjø ne taipsvarbioms) jau keliolika metø iðtesima sutelkti didesnës apimties finansiniai iðtekliai ir

579

organizacinës pastangos. Gal tai tokia mûsø tradicija: ir kauniðkiame dvideðimtmetyjedrama niekaip nepajëgë iðsikapstyt ið pelenës likimo ðalia operos ir baleto...

Antra vertus, gal Jûsø santûrumas pagrástai realistiðkas. Nesgi vienas kas, nors irgenijus bûtø, nepadarytø stebuklo ið tos medþiagëlës, kurios Èikagoj nors ir apsèiaiturit, bet kurios didþiumos potencialas permaþai teiðbandytas. Naudojatës progajam iðbandyti. Gerai: dabar, arba niekad!

Bet uþsimojimas sutelkti ðiam bandymui $ 10,000 kartu yra ir mûsiðkës vi-Bet uþsimojimas sutelkti ðiam bandymui $ 10,000 kartu yra ir mûsiðkës vi-Bet uþsimojimas sutelkti ðiam bandymui $ 10,000 kartu yra ir mûsiðkës vi-Bet uþsimojimas sutelkti ðiam bandymui $ 10,000 kartu yra ir mûsiðkës vi-Bet uþsimojimas sutelkti ðiam bandymui $ 10,000 kartu yra ir mûsiðkës vi-suomenës teatro meno brangintojø sektoriaus bandymas: kiek nuoðirdþiø bran-suomenës teatro meno brangintojø sektoriaus bandymas: kiek nuoðirdþiø bran-suomenës teatro meno brangintojø sektoriaus bandymas: kiek nuoðirdþiø bran-suomenës teatro meno brangintojø sektoriaus bandymas: kiek nuoðirdþiø bran-suomenës teatro meno brangintojø sektoriaus bandymas: kiek nuoðirdþiø bran-gintojø jame ið tikrøjø yra? Neteko girdët, kaip tà bandymà darot, bet norisgintojø jame ið tikrøjø yra? Neteko girdët, kaip tà bandymà darot, bet norisgintojø jame ið tikrøjø yra? Neteko girdët, kaip tà bandymà darot, bet norisgintojø jame ið tikrøjø yra? Neteko girdët, kaip tà bandymà darot, bet norisgintojø jame ið tikrøjø yra? Neteko girdët, kaip tà bandymà darot, bet noristikët, kad darot já stiklinëj koncentrato, o ne statinëj skiedinio. Bûtent, noristikët, kad darot já stiklinëj koncentrato, o ne statinëj skiedinio. Bûtent, noristikët, kad darot já stiklinëj koncentrato, o ne statinëj skiedinio. Bûtent, noristikët, kad darot já stiklinëj koncentrato, o ne statinëj skiedinio. Bûtent, noristikët, kad darot já stiklinëj koncentrato, o ne statinëj skiedinio. Bûtent, noristikët, kad stengsitës tikët, kad stengsitës tikët, kad stengsitës tikët, kad stengsitës tikët, kad stengsitës greitgreitgreitgreitgreit surast bent surast bent surast bent surast bent surast bent ðimtàðimtàðimtàðimtàðimtà nedelsianèiø prisidët nedelsianèiø prisidët nedelsianèiø prisidët nedelsianèiø prisidët nedelsianèiø prisidët ðimtinëmisðimtinëmisðimtinëmisðimtinëmisðimtinëmis, o ne, o ne, o ne, o ne, o nepluðite þvejodami tûkstanties deðimkiø ar dviejø tûkstanèiø penkiniø. Tai turëtøpluðite þvejodami tûkstanties deðimkiø ar dviejø tûkstanèiø penkiniø. Tai turëtøpluðite þvejodami tûkstanties deðimkiø ar dviejø tûkstanèiø penkiniø. Tai turëtøpluðite þvejodami tûkstanties deðimkiø ar dviejø tûkstanèiø penkiniø. Tai turëtøpluðite þvejodami tûkstanties deðimkiø ar dviejø tûkstanèiø penkiniø. Tai turëtøbûti patikrinamasis bandymas, bûti patikrinamasis bandymas, bûti patikrinamasis bandymas, bûti patikrinamasis bandymas, bûti patikrinamasis bandymas, ar tarp mûsø yra bent minimaliai pakankamasar tarp mûsø yra bent minimaliai pakankamasar tarp mûsø yra bent minimaliai pakankamasar tarp mûsø yra bent minimaliai pakankamasar tarp mûsø yra bent minimaliai pakankamaskiekis intensyviø teatro meno vertintojø – brangintojø ar nekiekis intensyviø teatro meno vertintojø – brangintojø ar nekiekis intensyviø teatro meno vertintojø – brangintojø ar nekiekis intensyviø teatro meno vertintojø – brangintojø ar nekiekis intensyviø teatro meno vertintojø – brangintojø ar ne. Jei ne, tai tektø tik. Jei ne, tai tektø tik. Jei ne, tai tektø tik. Jei ne, tai tektø tik. Jei ne, tai tektø tik„atsipraðyt ir sëstis”. Nes telkimas talkos ið drungnø pritarëjø ðiuo atveju bûtø„atsipraðyt ir sëstis”. Nes telkimas talkos ið drungnø pritarëjø ðiuo atveju bûtø„atsipraðyt ir sëstis”. Nes telkimas talkos ið drungnø pritarëjø ðiuo atveju bûtø„atsipraðyt ir sëstis”. Nes telkimas talkos ið drungnø pritarëjø ðiuo atveju bûtø„atsipraðyt ir sëstis”. Nes telkimas talkos ið drungnø pritarëjø ðiuo atveju bûtøper ilgas ieðmo droþimasper ilgas ieðmo droþimasper ilgas ieðmo droþimasper ilgas ieðmo droþimasper ilgas ieðmo droþimas.

Netrukus gavom paties komiteto pirmininku Jono Valaièio padëkos laiðkelá, ku-riame buvo dvi informacijos, sumanymo paveikslà rodanèios ne visai toká patá, koksjis mums atrodë ið pirmos paþinties:

1) Uþsimojome èia Èikagoje padaryti viskà, kad Jonas Juraðas galëtø pastatytilietuviðkam teatre tai, kas okupuotoje Lietuvoje buvo uþdrausta.

2) Kiekviena ðimtinë labai svarbi tuo labiau, kad ið Lietuviø Fondo tikimës2) Kiekviena ðimtinë labai svarbi tuo labiau, kad ið Lietuviø Fondo tikimës2) Kiekviena ðimtinë labai svarbi tuo labiau, kad ið Lietuviø Fondo tikimës2) Kiekviena ðimtinë labai svarbi tuo labiau, kad ið Lietuviø Fondo tikimës2) Kiekviena ðimtinë labai svarbi tuo labiau, kad ið Lietuviø Fondo tikimësgauti nedaugiau kaip 3000 – 5000 doleriø, o reikia maþiausia 10.000gauti nedaugiau kaip 3000 – 5000 doleriø, o reikia maþiausia 10.000gauti nedaugiau kaip 3000 – 5000 doleriø, o reikia maþiausia 10.000gauti nedaugiau kaip 3000 – 5000 doleriø, o reikia maþiausia 10.000gauti nedaugiau kaip 3000 – 5000 doleriø, o reikia maþiausia 10.000.

Pirmoji informacija tartum teigë, lyg lietuviðkas teatras Èikagoje „ne problema”,todël tik rûpinamasi, kad J. Juraðas galëtø jame parodyt, turbût, Barborà Radvilaitæ...

Ið antrosios informacijos buvo matyt, kad „Juraðo fondo” sumanytojai në nesiren-gë savo jëgomis tà sumanymà ant kojø statyt, o ið pat pradþiø kiðo kepuræ priemilijoninio fondo nuobirø. Apie (nepraðytàjá) patarimà nesismulkinti ir nerinktideðimkiø ar penkiniø nebuvo uþsiminta, atseit tuo patarimu nemanoma naudotis.Ið to reikëjo suprasti, kad ðimtu tûkstanèiø lietuviø besididþiuojanèioj Èikagoj nëra nëðimto tokiø lietuviðko dramos teatro brangintojø, kuriems nebûtø gaila be ilgø dery-bø paskirti po ðimtinæ tokiam reikalui.

- - -Atvyko Juraðai, apsilankë Èikagoj ir daug kur kitur, o apie lietuviðko teatro „gaivini-mà” nebent paslapèiom kas nors kur nors gal ir pasiðnibþdëjo, o gal ir ne. Vieðainiekas niekur nieko apie tai neprasitarë. Atseit Juraðo vadovaujamo lietuviø dramosteatro Èikagoj nebenumatoma. Kà gi, gaila, bet tai toks gyvenimo faktas.

Natûrali ið to iðvada, atðaukti ir tam tikslui telkti pradëtàjá fondà. Bet apie fondàirgi niekas niekur nieko nesako. Kas atsitiko?

Pernai rudeniop, apie pusantrø metø nuo Jono Juraðo k.v.r. fondo inauguracijos,turëjau progà susitikti su jo pradininku K. Bradûnu ir pirmininku J. Valaièiu. Pas

580

abu ëmiau teirautis, ar surinko á tà fondà bent kiek doleriø, ir ar susitarë su Juraðudël teatro organizavimo. Jei ne, tai kodël nieko nesako apie fondà, – kà su juo manodaryt. Ir vienas ir kitas pasirodë gana nepatenkinti tokiu klausinëjimu. Esà, nëra èiako nekantraut, pinigø yra ðiek tiek surinkta, kai reikskai reikskai reikskai reikskai reiks, bus ir toliau renkama, ateislaikas, paþiûrësim, kas bus su Juraðu sutarta toj srity daryt, nepasitikëjimui èia nërapagrindo, aiðkintis dabar nëra reikalo, ir t.t.

Tuo pat metu susidûriau Èikagoj su „vëjo neðamu” gandeliu, kad jau esà numa-tyta, kaip tà fondà panaudoti. Sakë, ateinanèiais metais Clevelande bus ateitininkøjubiliejinis kongresas, jo programoje manoma turëti vaidinimà, kuriam reþisuoti bû-siàs pakviestas J. Juraðas, ir tas spektaklis bûsiàs finansuojamas ið „Juraðo fondo”. Èiaman prisiminë Bradûno uþuomina, kad fondas bus naudojamas, kai paaiðkës, kàJuraðas lietuviðko teatro srity galës daryti. Kalbëjau telefonu su komiteto nariuJ. Keleèium. Tas labai jaudinosi, girdëdamas visus tokius atsakymo neturinèius klau-simus, bet atsakyti maþiausiai tegalëjo, kadangi kaip narys be konkreèiø pareigø,þinojo apie fondo reikalus në kiek ne daugiau, kiek ir að.

- - -Praëjo dar apie devynetà mënesiø nuo tø pasiteiravimø. Ðá pavasará spaudoje jaupasirodë praneðimai apie bûsimà ateitininkø kongresà Clevelande. Jau paskelbta,kad kongreso metu bus ir spektaklis. Veikalà tam spektakliui raðo ar jau paraðëA. Landsbergis. Reþisuos J. Juraðas. Taðkas. Ið ko spektaklis (kaip ir visas kongresas)bus finansuojamas, þinoma, rengëjø reikalas, ir jie to neprivalo paðalieèiams aiðkinti.Bet lietuviø teatruilietuviø teatruilietuviø teatruilietuviø teatruilietuviø teatrui (ne proginiam spektakliui) skirto fondo rengëjams tai jau bûtølaikas paaiðkinti visuomenei, ar bent trigraðá á tà fondà ámetusiems, ko tas fondaslaukia, arba kur jis eina. Ið tikrøjø tai tam fondui nedera eiti niekur kitur, kaip tikten, kur ið pat pradþiø buvo þadëta. O jei ten nebereikia, tai tvarkytojams deragràþinti visà fondà já sudëjusiøjø dispozicijon. Tai yra, – atsiklausti aukotojus, kurieið jø sutinka skirti savo aukas kitam, tvarkytojø pasiûlytam tikslui, ir kurie pageidau-ja jas verèiau atsiimti. Kol tokio atsiklausimo nëra, fondas tampa átariamas kaþkodëlkaþkur paklydæs. O paklydëliai iðduobëja kelià ir tvarkingiems veikëjams.


Dar vienas sukaktuvinis seimasDar vienas sukaktuvinis seimasDar vienas sukaktuvinis seimasDar vienas sukaktuvinis seimasDar vienas sukaktuvinis seimas

Ið maþdaug keturiø ávairiavardþiø Amerikos lietuviø tautieèiøtautieèiøtautieèiøtautieèiøtautieèiø arba tautinës srovëstautinës srovëstautinës srovëstautinës srovëstautinës srovësfrakcijø 1949 metais susikonsolidavo organizacija, nuo to laiko þinoma AmerikosLietuviø Tautinës Sàjungos vardu. Jos pirmas, steigiamasis, seimas buvo 1949 m.geguþës gale, New Yorke. Nuo tol ALT S-ga atlaiko savo kasdvimetinius seimuskiekvienais nelyginiais metais, vis geguþës gale. Jau du ið tø seimø buvo vadinamisukaktuviniais ar netgi jubiliejiniais. Tai 1967 ir 1969 metø seimai. Pirmasis ið jø

581

jubiliejiniu vadintas todël, kad buvo deðimtasdeðimtasdeðimtasdeðimtasdeðimtas, o antrasis – kad paèiai sàjungai tadasuëjo 20 metø amþiaus. O apie ðiø, 1977 m. seimà Philadelphijoj taip niekas irneuþsiminë, kad jis irgi savotiðkai sukaktuvinis. Ne todël, kad penkioliktas, o kadjam posëdþiaujant suëjo lygiai deðimts metø nuo ðios sàjungos garbës nario Juozosuëjo lygiai deðimts metø nuo ðios sàjungos garbës nario Juozosuëjo lygiai deðimts metø nuo ðios sàjungos garbës nario Juozosuëjo lygiai deðimts metø nuo ðios sàjungos garbës nario Juozosuëjo lygiai deðimts metø nuo ðios sàjungos garbës nario JuozoBaèiûno iðvarymoBaèiûno iðvarymoBaèiûno iðvarymoBaèiûno iðvarymoBaèiûno iðvarymo ið èikagiðkio1967 metø seimo, kuris iðvarymas praktiðkai tapo irBaèiûno iðvarymu ið paèios ALT S-gos.

Baèiûnas tada kreipësi á Èikagoj susirinkusá savo (menamø) „idëjos broliø” orga-nizacijos aukðèiausá organà labai opiu reikalu: praðë seimà atsiriboti nuo akcijos,kurià vedë, deja, dalelë tos paèios sàjungos nariø, seganèiø jam, Baèiûnui, ðalia ðiossàjungos garbës nario vardo dar ir kità, visiðkai nepelnytà, nemalonø ir net áþeidþian-tá komunarokomunarokomunarokomunarokomunaro vardà. Sakë, kad du toki vardai – ALT S-gos garbës nario ir komunaro– negali tilpti ant tos paèios galvos. Todël, sakë, pasisakykite, kur stovite: ar palie-kate man pirmàjá ar antràjá ið tø dviejø vardø? Nesodinkit, sakë, manæs á sàjungostarybà drauge su tuo, kurs vadovauja tam „komunarinimui” (turëjo galvoj J. Smeto-nà). Jei paliksit man garbës nario vardà, tai nerinkit tarybon to, kuris stengiasi mantà graþø vardà nuplëðti ir pakeisti já komunaru...

Kai Baèiûnas kalbëjo, netoliese, iðdidþiai atsiloðæs, kojà ant kitos këdës uþsikro-væs, sëdëjo tada dar neseniai iðkeptas vieno niujorkiðkio s-gos skyriaus pirm. A. Spe-rauskas, jau tada niujorkieèiø tarpe pasireiðkæs, kaip fanatiðkas „berþininkas” ir Kli-velande keistus dalykus iðdarinëjusio „konservatoriø klubo” ambasadorius. Sëdëjo irarogantiðku burbëjimu nutraukinëjo kas antrà treèià Baèiûno sakiná.

Seimo pirmininkas (anksèiau buvæs S-gos pirmininkas) Eug. Bartkus, greta buvæsiðeinantysis s-gos pirmininkas J. Jurkûnas ir ateinantysis T. Blinstrubas – në vienasnei pirðto, nei lieþuvio nepajudino tai begëdiðkai obstrukcijai sustabdyti. Netekæskantrybës, Baèiûnas pats kreipësi tiesiai á Sperauskà:

– Jaunuoli, dar nebuvai gimæs, kai að jau dirbau lietuviðkà darbà su ðios srovës– Jaunuoli, dar nebuvai gimæs, kai að jau dirbau lietuviðkà darbà su ðios srovës– Jaunuoli, dar nebuvai gimæs, kai að jau dirbau lietuviðkà darbà su ðios srovës– Jaunuoli, dar nebuvai gimæs, kai að jau dirbau lietuviðkà darbà su ðios srovës– Jaunuoli, dar nebuvai gimæs, kai að jau dirbau lietuviðkà darbà su ðios srovësþmonëmis. Kodël dabar, naujai èia atëjæs, nenori man leist pasakyt, kas ir man irþmonëmis. Kodël dabar, naujai èia atëjæs, nenori man leist pasakyt, kas ir man irþmonëmis. Kodël dabar, naujai èia atëjæs, nenori man leist pasakyt, kas ir man irþmonëmis. Kodël dabar, naujai èia atëjæs, nenori man leist pasakyt, kas ir man irþmonëmis. Kodël dabar, naujai èia atëjæs, nenori man leist pasakyt, kas ir man irvisiems, manau, labai svarbuvisiems, manau, labai svarbuvisiems, manau, labai svarbuvisiems, manau, labai svarbuvisiems, manau, labai svarbu.

Dëmesio atkreipimas, matyt, tik dar labiau pakurstë Sperausko arogancijà, ir jistaip sutrikdë Baèiûno kalbà, kad tas, pagaliau, visai uþlûþo nebaigtam sakiny ir nu-tilo. Dar kartà klausiamai apþvelgæs salëj sëdintá „tautininkijos elità”, apsisuko, pasi-ëmë nuo këdës lietpaltá, persisvërë já ant rankos ir, pabalæs, sudrëkusiomis akimis,prislëgtu þingsniu, lëtai lëtai nuëjo durø link.

Vadai ðaltai ir abejingai lûkuriavo, kol iðeis. Ir visas „elitas”, visi ið skyriø suvaþia-væ atstovai, – koks pusðimtis jø – sëdëjo ir tylëjo, kaip kelmai, neþinia, ar nesupras-dami, ar nesidomëdami, kas dedas.

Vos tik Baèiûnas dingo uþ durø, prezidiumas, kaip atburtoj pily, tuojau atgijo irlyg niekur nieko, ëmë „tæsti dienotvarkæ”. Baigë „rinkti” sàjungos tarybà. Lyg negir-dëjæ, kà Baèiûnas sakë, paliko taryboj áraðytà ir jo, ir jo „komunarintojo” pavardes...

Tik po deðimties savaièiø naujas pirmininkas T. Blinstrubas su „komunarintoju”J. Smetona nuvyko pas Baèiûnà „santykiø lyginti”. Ir „iðlygino”, labai savotiðkai:

582

paaiðkino Dirvoj, kad Baèiûnas lyg ir pasiþadëjæs daugiau kaþkaip nebenusidëti, to-dël jam atleidþiama ir dabar viskas bûsià gerai.

Tada Baèiûnus ryþos jau pats pasisakyti vieðai, kad jis niekad nëra padaræs niekotokio, dël ko jam komunaro vardo segimas kada nors bûtø buvæs pateisinamas. BetDirvoj, kurios Baèiûnas, gali sakyt, „pamatus ir visas keturias sienas sumûrijo ir tau-tininkams padovanojo”, nedavë vietos Baèiûno þodþiuinedavë vietos Baèiûno þodþiuinedavë vietos Baèiûno þodþiuinedavë vietos Baèiûno þodþiuinedavë vietos Baèiûno þodþiui. Teko jam tos vietos ieðkotiDrauge. Ir tà, sako, s-gos vadai spaudë, kad nepriimtø Baèiûno pasisakymo, bet visgijam tenai buvo leista pasisakyti. Tarp ko kito. Baèiûnas ten raðë:

Mane asmeniðkai ypaè slegia Tautinës Sàjungos vadovaujanèiø asmenø „neutralu-mas”. Tautininkø eilëse þygiuoju seniai ir, atrodo, ne apsileidëliðkai. Èia net garbës nariumane vadina. Dabar ið tø paèiø eiliø jau ir „komunaru” vadina. Argi to nusipelniau? Arkiti Tautinës Sàjungos ðulai su tuo sutinka? Jeigu ne, tai kodël tyli, kodël negina nei savogarbës nario, nei visos savo sàjungos garbës?

Jauèiuos, kad turëjau rimtà prieþastá protestuoti dël to ir Tautinës Sàjungos seime.Pasirodë, kad ten buvo nenorëjusiø girdëti, kà sakau. Pirmà kartà tautininkø eilëse ma-tomas jaunuolis garsiai reikalavo, kad nutilèiau. Kiti buvo „neutralûs”. „Komunaro”titulo iðradëjui pareiðkë pasitikëjimà, iðrinko vël á Sàjungos tarybà. Iðrinko ir mane. Irpaliko su dviem titulais: garbës nario ir „komunaro”... Ar, manot, lengva toká elgesásuprasti?

Ið esmës toks nesusipratimas gal ir nesvarbus. Bet nemalonus. Toki dalykai visuomeni-niuose santykiuose yra kaip ðiukðlës gyvenamos trobos paèiam viduasly. Nejauku gyvent,nesklandu dirbt, kai turi nuolat þargstyt per ðiukðliø krûvà. Ðiukðles reikia iððluot. Reikiajas iððluot laukan, á ðiukðlynà, ne á palovæ.

Taip prieð 10 metø Baèiûnas buvo iðvarytas ið ALT S-gos ir ið Dirvos. Dabar neiseime nei Dirvoj to iðvarymo sukakties niekas nepaminëjo.

Ar – gal reikia pripaþint – net labai reikðmingai atþymëjo? Juk susipylë viduaslydar didesne ðiukðliø krûvà, negu tà, kurià Baèiûnas prieð 10 metø ragino iðsiðluot.Kuo ne paminklas?

Tada tik atokiau nuo virðûnës stovëjæs asmuo buvo ëmæs vieðai (bet atvirai) „ko-munaru” pravardþiuot. Dabar Nemickas patyrë ir ëmë skøstis, kad pati pirmininkëÈekienë ëmusi pasalûniðkai (bet nevykusiai uþsimaskavusi) já „gestapininku” apðau-kinët, o tas pats Sperauskas, kur Baèiûnà ið seimo iðujo, dabar jau gyræsis, kad Ne-mickas bûsiàs „sutvarkytas”. Sàjungos ðulai nerado reikalo savybëje Nemicko skundàtirti, ir neleido jam (kaip ir Baèiûnui) per Dirvà vieðai apsiskøsti. Nemickui irgi tekoieðkot vietos savo balsui kitame laikraðtyje, ðiuo atveju Darbininke, kurá Èekienë,netgi narsiau kaip anuomet Blinstrubas Draugà, grasinimais spaudë, kad neleistøNemickui skøstis.

Seime norëjusiems iðsiaiðkint, kas èia per ðiukðlynas, nebuvo leista në iðsiþiot. Iðapraðymo ir apsakymø susidaro maþdaug toks „gyvas paveikslas”. Èekienë, pasisto-jusi ant ðiukðliø krûvos, atkakliai kartoja „I am not a croock!”„I am not a croock!”„I am not a croock!”„I am not a croock!”„I am not a croock!”. Buvæ pirmininkai –

583

Bartkus, Abraitis, Jurkûnas ir Blinstrubas – ið visø keturiø ðonø uþstoja ðiukðles nuoskyriø atstovø akiø ir gieda sàjungos himnà – Gal ið balø toks graþumas mûsøGal ið balø toks graþumas mûsøGal ið balø toks graþumas mûsøGal ið balø toks graþumas mûsøGal ið balø toks graþumas mûsøtautiðkumotautiðkumotautiðkumotautiðkumotautiðkumo. Apie pusantro tuzino naiviai besàlygiðkø lojalistø ið paskos pusbalsiuniûniuoja. Koks pustuzinis skeptikø tyli ir truputá kraipo peèiais. Sperauskas suÞymantaite budi, kad neáslinktø koks narsesnis „gestapininko” agentas...

Argi ne paþanga per 10 metø nuo Baèiûno.Akiraèiai, 1977. Nr.6(90)

Neo – davatkizmasNeo – davatkizmasNeo – davatkizmasNeo – davatkizmasNeo – davatkizmas

Pirmojo Pasaulinio karo pirmaisiaispirmaisiaispirmaisiaispirmaisiaispirmaisiais metais „studentavau” pirmojojpirmojojpirmojojpirmojojpirmojoj rusiðkos viduri-nës mokyklos klasëj. Buvau apgyvendintas pas davatkas, – dievobaimingas moteris,kurios kiekvienà mielà rytelá bëgdavo baþnyèion, o paskui arba klebonijos darþusravëdavo, arba siûlus pasiturinèioms kaimietëms verpdavo.

Kartà girdþiu – verpia ir kalbasi apie... knygas. – Visokiø yra, – aiðkina vienakitai: – Yra taip baisiai bedieviðkø, kad geriau në rankon nepaimt, o tai apsuks galvàir degsi paskui pragare per amþius. – O kaip gi paþint, katra bloga, – susirûpina kita.– Neþinau, – sako pirmoji, – bet viena tik girdëjau, kad, jeigu ið virðaus yra toksþodis vidunasvidunasvidunasvidunasvidunas, tai tokios jau tikrai saugokis.

VidunasVidunasVidunasVidunasVidunas. Tokio þodþio tada nebuvau girdëjæs, nei paraðyto niekur nebuvau ma-tæs. Mat, mokykloj lietuviðkø knygø nebuvo në kvapo, o namie buvo tik ið Ðv. Kazi-miero draugijos – pirmojo ir anuomet vienintelio „Lietuviðkos knygos klubo” – gau-namos knygos, ir ant tø në ant vienos „ið virðaus” nebuvo tokio þodþio. Bet pagal tai,kà ið uþu kambario pertvaros iðgirdau, buvo galima numanyt, kad to þodþio reikðmëturëjo bûti panaði á reikðmæ kaukuolës, nupieðtos ant dëþutes su milteliais pelëmsnuodyti. Kol nepasitaikë progos „akis á aká” su tuo pavojaus þenklu susidurti, tol jisman taip ir liko kaip buvæs nebuvæs. O susidûriau su juo tik porà metø vëliau, kairusai, su visa mano buvusia mokykla, buvo ið Lietuvos jau pernai iðvaryti ir vietoj jøLietuvoj jau vieðpatavo vokieèiai.

Vienà sekmadiená nuveþtas baþnyèion, klebonui pamokslà besakant, ásikoriau baþ-nyèios palëpën virð zakristijos. Ir – kà, manot, ten radau? Ogi krûvà lietuviðkø kny-gø! Oje tu mano, gal koks ðimtas! O gal ir daugiau! Prieð miðparus pagavau klebonàir praðau leist pasirinkt tø knygø pasiskaityt. Klausë ar neklausë, ið kur þinau, kur jøyra, bet leido – imk, kiek nori, tik paskui atneðk ir padëk atgal. Taip atsivërë manpirmutinë „vieðoji biblioteka”.

Kartà, besirausdamas toj netvarkingai suverstoj knygø krûvoj, uþtikau vienà, antkurios „ið virðaus” ið tikrøjø buvo tas anàmet girdëtas ypatingas þodis – VidunasVidunasVidunasVidunasVidunas.Paraðytas jis buvo kiek savotiðkai: ant i ir u vietoj taðko ar brûkðnelio buvo uþdëta postogiukà. O pavadinimas – Gedimino slëpiniai.

584

VidunaiVidunaiVidunaiVidunaiVidunai. Tai ðtai kaip atrodo tas pavojaus þenklas ant knygos! Bet argi tai gali bûti blogaknyga? Klebono gi, – ir èia, baþnyèioj laikoma! Be to – apie Gediminà. Tiek to, – imu.

Namie tëvas varto parsiveþtas knygas. Ta, kur su pavojaus þenklu, ilgiau uþkliûva.Varto, kiek paskaito, o paskui ir klausia: – Ar ðità irgi davë tau skaityt? – O kaip gi!Sakë gi, imk, kiek nori.

Ir tik tada, aiðkioj dienos ðviesoj ir atidþiau paþvelgæs á tos knygos virðelá, pama-èiau, kad tai ne GediminoGediminoGediminoGediminoGedimino, o Gimdymo slëpiniaiGimdymo slëpiniaiGimdymo slëpiniaiGimdymo slëpiniaiGimdymo slëpiniai... Labai nusivyliau. Gediminoslëpiniai intrigavo, o kaþkoká ten gimdymo slëpiniai – toks neaiðkus reikalas, kad nëið tolo nebûèiau tos knygos ëmæs, jei bûèiau jos vardà gerai perskaitæs.

Tëvas tà knygà uþdarë savo stalèiun, o kità sekmadiená pats nusiveþë pas klebonà, –atsiklaust, argi galima jà dar tik dvyliktus ápusëjusiam baibokui skaityt. Ir kà gi! Klebo-nas, – Pranciðkus Turauskas, buvæs Tumo Vaiþganto bendrakursis seminarijoj – pasi-rodo, nebuvo toks, kaip mano (ir jo) davatkos. Pasakæs, – tegu pabando. Jeigu supras irperskaitys, tai ir gerai. O jeigu nesupras, tai pats pames, në draust nereikës.

Su manim kaip tik ir iðëjo tas antrasis variantas. Vos ne vos ábridau á treèià tøslëpiniø puslapá, ir tiekos buvo jau visiðkai gana. Taip ir neapsuko man galvos tadatas baisusis Vydûnas...

- - -Per ðeðiasdeðimt metø nuo tø metø iðkilo ir þlugo du garsûs sàjûdþiai, – faðizmas irnacionalsocializmas. Dabar tik kur ne kur, kaip pernykðtë þolë negana iðakëtamedirvone, atsigauna vienas kitas neo-faðistø ar neo-naciø bûrelis. Pasitaiko tokiø Itali-joj, Vakarø Vokietijoj (netgi Èikagoj), bet tik ne mûsiðkëj èionykðtej lietuvijoj. Ta-èiau ir mes turim savø neoneoneoneoneo. Tai neo-davatkosneo-davatkosneo-davatkosneo-davatkosneo-davatkos. Ðiø turim nepalyginti tirðèiau, kaipitalai neo-faðistø ar vokieèiai neo-naciø.

Naujosios mûsø davatkos nebesibaldo nei Vydûno, nei paèios baisiausios bedie-vybës, kurios galëtø pasitaikyti knygose. Jos baidosi tik okupantø propagandos, ku-ri, jø manymu, net menkiausiu prisilytëjimu galinti bet kurá ið mûsø beregint uþ-liûliuoti, prijaukinti ir sutaikinti su rusø okupacija ir sovietine santvarka Lietuvoje...Ir áspëjamasis þenklas, ko reikia saugotis, dabar jau nebe vidunasvidunasvidunasvidunasvidunas, o – ið tenaiið tenaiið tenaiið tenaiið tenai. O toþenklo nepaisantiems, atseit, koncertus ið tenai lankantiems, skaidrëmis iliustruotøpaskaitø apie daile ið tenaiið tenaiið tenaiið tenaiið tenai klausantiems, filmus ið tenaiið tenaiið tenaiið tenaiið tenai rodantiems ir þiûrintiems,su turistais, giminëmis, mokyklos draugais, arba net ir arogantiðkai atvirais propa-gandistais ið tenaiið tenaiið tenaiið tenaiið tenai susitinkantiems, arba nuvykstantiems apsilankyt á tenaiá tenaiá tenaiá tenaiá tenai, ar gal kogero net kokiuose kursuose tenaitenaitenaitenaitenai kelias savaites vietoj keliø dienø pasëdëjusiems –visiems tokiems naujosios davatkos nebegrasina amþina ugnim pragare, o ðimterio-pai atlygina èia pat, ðiame gyvenime, – spjaudalaisspjaudalaisspjaudalaisspjaudalaisspjaudalais.

- - -Baigiu skaityt kaimyno – tolimo pagal gyvenvietæ, bet artimo pagal èia suguldytasskiltis – Bronio Railos Bastûno maiðtà. Pasirodo, – tai Amerikoj visai nesitikëtai atsi-radæs irgi „stalèinës” þurnalistikos pluoðtas: prieð ðeðerius metus raðytø ir, vietoj álaikraðèius, á stalèiø dëtø straipsniø rinkinys.

585

Rinkinys beveik iðtisai paðvæstas maiðtui prieð neo-davatkø spjaudalus. Konkre-èiai – ne prieð visø, o ðiuo atveju tik prieð keleto. Ir prieð tø paèiø ne prieð visusspjaudalus, o tik prieð anais (1971) metais jø, giliai atsikrenkðëjus, pataikytuosius,tiesiogiai ar bent uþuolankom daugiausia paties B. Railos link. Ið stalèiaus pagaliauknygon perkeltuose, daugiausia paðaipiuose, o vietomis kone iki ánirtimo pasipikti-nusiuose nagrinëjimuose yra laboratoriðku kruopðtumu iðanalizuota anø (dabar jaupamirðtø, bet vis naujais panaðiais pakeièiamø) spjaudalø „cheminë sudëtis” ir –kaip visada, ðmaikðèiai – atskleista tos neðvankios substancijos charakteristika.

Galgi „verta ir teisinga” bent mûsiðkei kultûros istorijai palikti tos XX amþiaustreèiajame ketvirtyje mûsø tarpe taip ásikerojusios apraiðkos apibûdinimà. Bet kartuir gaila viso to kruopðtumo, ðmaikðtumo ir tiek daug pastangø turëjusio suësti dar-bo. Ar tikrai tas kuèkailis vertas tokio iðdirbio? Nesgi ir be iðnagrinëjimo, be pirðtu ákiekvienà absurdiðkà taðkà smeigimo buvo ir yra aiðkiai regimas kaip senojo, taip irnaujojo davatkizmo bûdingasis bruoþas: fanatiðkas propagavimas ignorancijoje susi-fanatiðkas propagavimas ignorancijoje susi-fanatiðkas propagavimas ignorancijoje susi-fanatiðkas propagavimas ignorancijoje susi-fanatiðkas propagavimas ignorancijoje susi-klosèiusiø ásitikinimøklosèiusiø ásitikinimøklosèiusiø ásitikinimøklosèiusiø ásitikinimøklosèiusiø ásitikinimø. O juk su fanatiðkais ágnorantais ginèytis (ar bandyti kà norsbent ne visai vienaðaliðkai aptarti) maþiau prasmës, negu su plikiais peðtis.

Kaip keturioliktøjø metø davatkai buvo neginèytinai aiðku, kad skaityt – kà tenskaityt; á rankas paimt! – knygà su „vidunu ið virðaus” bûtø su velniu susidëjimassu velniu susidëjimassu velniu susidëjimassu velniu susidëjimassu velniu susidëjimas,taip septyniasdeðimtiniø davatkoms absoliuèiai aiðku, kad Kaukaitës koncertan nu-eiti yra su okupantu susidëjimassu okupantu susidëjimassu okupantu susidëjimassu okupantu susidëjimassu okupantu susidëjimas. Bet Vydûnas liko Vydûnas, visiðkai nepareinamainuo to, kà apie já davatkos uþpeèkiuose ðnibþdëjo. Taip ir dabar koncertai, filmai,kelionës, susitikimai, kursai, knygos, þurnalai, laikraðèiai ir visi kiti jau þinomi ar darneþinomi, bet ateityje gal bûsiantieji atrasti kontaktø galimumai su tenaitenaitenaitenaitenai yra ir visa-da pasiliks, koki jie yra, – su visais savo pliusais ir minusais, su visomis ið jø galinèio-mis kilti progomis ir su visais galimais pavojais. Taip yra ir taip bus, visiðkai ne-paisant, kà tas mûsø neo-davatkynas ðûkaus ar spjaudys.

Bet kà tai reiðkia, kad tasai balsingasis davatkynas visgi turi mûsiðkëj visuomenëjðioká toká kontingentà pritarëjø, net rëmëjø? Greièiausia tai reiðkia ne kà kita, kaiptik tai, kad – Pagal Jurgá ir kepurëPagal Jurgá ir kepurëPagal Jurgá ir kepurëPagal Jurgá ir kepurëPagal Jurgá ir kepurë. Yra gi „Jurgiø”, kuriems jaukiausia tarp igno-rantø, ypaè tarp arogantiðkø, „turinèiø” atsakymus á visus klausimus. Tipiðkas igno-rantas daugumo kitas galvas kvarðinanèiø klausimø paprastai nesiteikia në iðgirsti,todël ir atsakymø á tuos klausimus jam nereikia. O jei kuriuos atsakymus ið kaþinkur ir „turi”, tai nesugriaunamai tikinesugriaunamai tikinesugriaunamai tikinesugriaunamai tikinesugriaunamai tiki, kad tie jo atsakymai absoliuèiai tikri, – ir vëlnëra nei kuo abejot, nei ko dairytis suþinot. Jei kà tokia uþuovëja traukia, – teguðliejas, tegu randa sau „dvasios ramybæ” netgi ir pasispjaudyme á tuos, kurie kiturtiko susimetæ ir kaþkokiø kitokiø teisybiø iðsigalvoja.

Neo-davatkizmo apraiðkà tenka matyt, tenka þinot, kad ji yra. Gal verta turëtsupratimo ir kokia, maþdaug, ta apraiðka yra. Tik neverta dël jos erzintis, ypaè nevertagaiðti ties kiekvienu ið tos pusës iðgirstu nusièiaudëjimu ar iðtyðkusiu spjûviu.


586

RektoriusRektoriusRektoriusRektoriusRektorius

Vienà anø gerø laikø popiete pas Konradà Kaune, girkðnodami kavà su Pomerancomuzika, ðnekuèiavomës apie ðá ir tà. Nuo kaþkurio lieþuvio nusirito didþiareikðmisklausimas: – Sakykit, kodël gimnazijose yra direktoriai, o universitete tik rektorius?

Ið tikrøjø kodël? Direktorius – þodis ilgesnis, tai gal ir reikðmingesnis uþ tà „tik”rektoriø... Galasþin, gal universitetui tikrai geriau derëtø direktorius, o toms þemes-nëms mokykloms uþtektø trumpesnio rektoriaus...

Ten pakalbëjom, ten ir palikom. Tik po daugelio metø, lotynø kalbos þodynàbevartydamas, uþtikau, kad rektorius tai valdytojas, o direktorius greièiau tik tvarky-tojas. Gimnazijas valdë ðvietimo ministerija per savo skirtus tvarkytojus – direkto-rius, o universitetas ir Lietuvoj juk buvo daugmaþ autonomiðkas ir pats turëjo savovaldytojà – rektoriø.

Bet Kaune, ypaè pirmajam deðimtmety, universiteto rektoriai keisdavosi kasmet.Rektoriaus titulas nespëdavo nei studentijos, nei visuomenës sàmonëj sutapti sukuriuo paskiru asmeniu. Tai ir tas þodis nebuvo sutelkæs apie save iðskirtinio orumo.Kas kita Klaipëdoj. Ten nuo 1934 metø veikë Prekybos institutas, irgi aukðtøjømokyklø rango mokomoji ástaiga. Tà institutà sumanë, premjerui Tûbeliui ápirðo,teises ir biudþetà iðrûpino, suorganizavo ir jo prieðaky stojo Ernestas Galvanauskas,Rektorius. Ir ðtai, jau antraisiais instituto veikimo metais, studentams Galvanauskopavardë kaip ir nebeegzistavo. Buvo tik RektoriusRektoriusRektoriusRektoriusRektorius. Tas titulas tenai jau buvo tapæstikriniu vardu, ir tariamas jis buvo aiðkiai su didþiàja raide: taip tas tarimas buvopersunktas pagarbos ir pasididþiavimo.

Ir Èikagoj po trijø deðimtmeèiø sutikti buvæ to instituto studentai neminëjoGalvanausko, o kalbëjo tik apie savo RektoriøRektoriøRektoriøRektoriøRektoriø. Turbût per tà rektoriavimo penkmetáKlaipëdoj (ir dar metus Ðiauliuose) Ernestas Galvanauskas bus ámynæs jaunesniojojlietuviø ðviesuomenës kartoj savo paèiø giliausiø ir gal net paèiø gausiausiø pëdsakø.Nors Lietuvos valstybës istorijoj juk jisai iðliks atþymëtas visø pirma kaip Lietuvosministras pirmininkas, Lietuvos uþsieniø reikalø ministras, Finansø ir prekybos beipramonës ministras, – kuriuose postuose jis irgi buvo Lietuvos nepriklausomybëspradiniais ir ðiek tiek paskutiniais metais lygiai tiek pat laiko, kaip ir Prekybos insti-tuto RektoriausRektoriausRektoriausRektoriausRektoriaus poste.

Ðio (1977) liepos mënesio 24-tà suëjo deðimts metø, kaip nuoðalioj PrancûzijosAix-les-Bains vietovëj pasibaigë beveik (tik be keturiø mënesiø) 85 metus trukæsErnesto Galvanausko gyvenimas.

Jau reta rasti gyvøjø tarpe paþinojusiø ar bent savo akimis stebëjusiø ErnestàGalvanauskà – Lietuvos premjerà. Neperdaugiausia jau ir mûsø tø, kurie prisimena-me girdëjæ tada apie já ar laikraðèiuose skaitæ, patys dar tik mokyklos suolà tebetrin-dami. Daugiau tebëra – atviruose uþsieniuose ir po antvoþu Lietuvoj – já gyvai tebe-mininèiø kaip RektoriøRektoriøRektoriøRektoriøRektoriø. Nors ir tø bûreliai per deðimtmetá nuo Rektoriaus mirties

587

praretëjo ir jø savitarpiniai ryðiai sutrûkinëjo. Kaþin, ar kas ið jø paliks bent kokáuþraðà, praskleidþiantá tà másle, kodël, bûtent, taip pagarbiai jø lûpose skambëjo tasþodis – RektoriusRektoriusRektoriusRektoriusRektorius. Turbût todël, kad tà jø mokslavietæ jisai suorganizavo ir vadovavotaip energingai ir praktiðkai.

Energingai ir praktiðkai veikdamas, E. Galvanauskas gana gilià vagà árëþë ir lietu-viø ûkinës – kaip valstybës, taip ir privatinës – iniciatyvos apsireiðkime Klaipëdoj. Opagal tai, kas ávairiuose ðaltiniuose jau uþraðyta, galima be didelës rizikos spræsti, kadErnestas Galvanauskas ir Lietuvos premjeras bus buvæs ne menkiau energingas beipraktiðkas.

Ðia proga mintys slenka á du Ernesto Galvanausko savotiðkus posûkius palygintiilgame jo gyvenime: vienà dar prieðnepriklausomybiná, kità jau ponepriklausomybiná.

Paèioje ðio ðimtmeèio pradþioje, dar bûdamas gimnazistas ar jaunas universitetostudentas, Ernestas Galvanauskas jau buvo – tiems laikams labai bûdingai – ásivëlæsá lietuviø politiná anticaristiná bruzdëjimà. Rusø policijos prigriebtas Lietuvoj, buvopersikëlæs Suomijon, o kai ir ten pasidarë karðta, iðvyko Belgijon. Tapo politinisemigrantas. Belgijoj baigë mokslà – kasyklø ir elektros inþinerijos, – ásijungë á atitin-kamus darbus ir tapo ðiaip sau emigrantas, nes politinei akcijai ið tenai tuo metuprogø kaip ir nebuvo. Maþdaug metai prieð Pirmàjá pasauliná karà ásikûrë Serbijoj,kaip prancûzø bankø bendrovës pareigûnas. Ten, sako jau buvæs ásijungæs á serbøtautiná veikimà ir, kas gi þino, jei ne karas, jei ne jo gale atsitikæs Lietuvosnepriklausomybës stebuklas, – gal bûtø nuplaukæs kaþkur tarptautiniais vandenimisir gal bûtø prigijæs kokiame svetimame kraðte. Bet austrams okupavus Serbijà, Gal-vanauskas su savo prancûzø bendrove atsidûrë Paryþiuje, ten susidûrë su sujudusiaislietuviais ir 1919 pradþioj jis jau Lietuvos delegacijos narys prie Taikos konferencijosVersalyje, o tø paèiø metø spalio 7-tà – Lietuvos ministras pirmininkas!

Lietuvai E. Galvanauskas, Vakaruose studijavæs ir dirbæs, mokàs Vakarø kalbas irsusipaþinæs su Vakarø kraðtø politinëmis sistemomis, buvo didþiai vertingas radinys.Bet ir Lietuvos valstybë buvo nepamainomai palanki dirva Galvanausko (kaip ir dauge-lio kitø) pajëgumui iðsiskleisti taip, kaip niekad nebûtø galëjæs iðsiskleisti emigracijoj.

Nors ir neblogai ásikibæs svetur, E. Galvanauskas nesvyruodamas gráþo á prisike-lianèià Lietuvà, nes tikëjo jà tikrai prisikelsianèià. Turbût niekad to sugráþimo neap-gailestavo.

O 1947 metais maèiau E. Galvanauskà netikintá nauju greitu Lietuvos prisikëli-mu ir vykstantá tolyn nuo jos, ir tolyn nuo bandymø jà kelti.

Po karo Vakarø Vokietijoj atkurtas Vyriausias Lietuvos Iðlaisvinimo Komitetas(Vlikas) ëmë átikinëti save ir kitus, kad jis dabar atstojàs Lietuvos seimà. Ðalia josudaryta Vykdomoji taryba atstosianti Lietuvos ministrø kabinetà, kuris sieksiàs Lie-tuvos egzilinës vyriausybës statuso tarptautinio pripaþinimo. Ernestas Galvanauskasbuvo pakviestas tos vykdomosios tarybos, tos bûsimosios egzilinës vyriausybës pir-mininku. Vargu ar kas ginèytø, kad E. Galvanausko tokiai perspektyvai parinkimas

588

buvo pats tinkamiausias. Bet pats Galvanauskas, berods tik keletà savaièiø tame aukðtaiuþmotame poste pabuvæs, atsistatydino. (Tà postà tada pareigingai ir mielai perëmëV. Sidzikauskas.)

– Kodël? – buvo klausiamas E. Galvanauskas Paryþiuje, kur buvo trumpam me-tui sustojæs pakeliui ið „Vlikingeno” á Madagaskarà. – Kodël jis, Lietuvos laisvëskovai toks svarbus ir pajëgus asmuo, viskà paliekà ir traukiasi á kaþkoká ten Madagas-karà, kur joks kitas lietuvis dar kojos nëra këlæs ir kaþin ar kels.

Galvanauskas labai ramiai paaiðkino, kad tas seimo – vyriausybës roliø vaidini-mas yra nerealistiðkas þaidimas, kad Lietuvos nepriklausomybës atgavimo numato-moj ateity dar nematyt ir tokiais ar panaðiais þaidimais jo nepriartinsim. Jis esàsnepratæs prie nepraktiðkø uþsiëmimø, todël kol kas jam gal prasmingiau bûsià tegusau nors ir darþoves Madagaskare auginti...

Dalykø eiga nei per 50 metø iki Galvanausko mirties, nei 10 metø po mirties darnenuneigë nei vienos abiejø jo tada tartø teziø. Lietuvos nepriklausomybës vis darnëra perspektyvoj, ir nerealistiðkais veikimais jos priartini në kiek nesiseka. Bet iðvisø tas dvi tezes irgi panaðiai teigusiø bei kartojusiø tik vienas E. Galvanauskas buvosavotiðkai laiminga iðimtis: niekas jo pasitraukimo ið aktyvaus dalyvavimo Vliko veiklojnepasmerkë, net nepeikë, nepriekaiðtavo, kaip kitiems, kad, girdi, pavargæ, sutingæ,nusisukæ, dezertyravæ, ir t.t. Kodël taip nevienodai? Turbût todël, kad Galvanauskastik apie save iðsitarë, kad esàs nepratæs prie nepraktiðkø uþsiëmimø. Atseit, jeigu kaspratæ, kas net mëgsta kad ir nepraktiðkai bet vis tiek veikti, tegu sau veikia... Ypaè,kai nei Galvanauskas anuomet, nei niekas kitas vëliau dar nesugalvojo, kas ðitoj visdar menkaviltingoj srity veikti bûtø tikrai praktiðka.


„Litovizacija”„Litovizacija”„Litovizacija”„Litovizacija”„Litovizacija”

Negirdëjau, kaip kitur, o New Yorke birþelio Akiraèiai, kiek jø èia teateina, tai buvæbematant iðgraibstyti. Daþnas ið tø, kurie paprastai dedasi juos iðdidþiai ignoruoja,ðá kartà pusbalsiu klausinëjo turinèiuosius, ar nepaskolintø pasiskaityt. Smalsumoobjektas buvo — pastabos ir apmàstymai apie Filadelfijoj neseniai atlaikytà Am.Liet. Tautinës Sàjungos seimà.

Gaila, kad ði, ið parapinës reikðmës nedaug teiðkylanti sensacijëlë gal bus atitrau-kusi nemaþos skaitytojø dalies dëmesá nuo ten pat esamo þymiai svarbesnës reikðmësstraipsnio apie nûdienæ Lietuvàapie nûdienæ Lietuvàapie nûdienæ Lietuvàapie nûdienæ Lietuvàapie nûdienæ Lietuvà. Tai pirmas mus èia pasiekæs toks panoramiðkasþvilgsnis á gyvàjà Lietuvos visuomenæ ir á jos nuotaikas. Ta apþvalga itin atidþiaiskaitytina ne tiek de jurede jurede jurede jurede jure tautininkams – tokiu ar panaðiu vardu pasivadinusiø orga-nizacijø sàraðiniams nariams, – kiek tautininkams de factode factode factode factode facto, tai yra, visiems tiemstautieèiams, kurie, organizuoti ar neorganizuoti, bet vis dar tebesisieloja ne vien

589

giminiø, buvusiø draugø, kaimynø ar vienminèiø likimu, o ir visos konkreèios,konkreèios,konkreèios,konkreèios,konkreèios,dabar gyvenanèiosdabar gyvenanèiosdabar gyvenanèiosdabar gyvenanèiosdabar gyvenanèios lietuviø tautos dabartimi ir ateitimi!

Ir atsitik tu man taip, kad toká svarbø ir taip turiningà praneðimà ið Lietuvosmums pateikë netgi ne lietuvis, o vos prieð keletà metø ið Rusijos Lietuvon persikëlæsþydas. Ir paraðytas tas praneðimas buvo ne lietuviø, o rusø kalba, kadangi, regis,originaliai jis ir taikytas buvo visø pirma ne lietuviams, o Vakarø didþiajaididþiajaididþiajaididþiajaididþiajai spaudai.Bet ta didþioji ne tokia greita skirti tiek vietos kad ir plaèiuose savo lapuose tokiam,jos akyse, maþam objektui, kaip Lietuva. Todël tas raðinys, raðytas Vilniuje pernaivëlyvà pavasará, Vakaruose atsidûræs daugiau kaip po metø, á lietuviø rankas patekopirmiau, negu á kieno kito.

To raðinio autorius Eitanas Finkelðteinas, ne tik Lietuvoj, o ir ið viso dar neilgai(vos 35 metus) tegyvenæs, daugelá net ir netolimos Lietuvos praeities faktø galëjopatirti tik ið kitø pasakojimø. Todël net nuostabu, kad jis visgi sugebëjo gana geraiir – sprendþiant ið kitø mus èia jau pasiekianèiø duomenø – gana teisingai apibû-dinti dabartiná Lietuvos gyvenimà bei lietuviø visuomenës nuotaikas. Bet ir nenuos-tabu, kad vienas kitas bruoþas tame apibûdinime atrodo gal bût reikalingas ðiokiostokios revizijos.

Svarbiausias ir kaip tyèia bene daugiausiai revizijos reikalingas bruoþas toje apþval-goje, mano nuomone, yra aptarimas reiðkinio, pavadinto Lietuvos „litovizacija”„litovizacija”„litovizacija”„litovizacija”„litovizacija”.Tai Lietuvoje vadovaujanèio personalo lietuvinimas, iðstumiamas ið vadovybiniø po-zicijø rusø (arba þydø ar kitø) ir átaisymas jø vieton lietuviø. Þinoma, komunistø arðiaip maskviniam reþimui patikimø, betgi bent pagal gimimo metrikà lietuviø.

E. Finkelðteinas, matyt, yra susidaræs áspûdá, kad ta jo apraðomoji „litovizacija”prasidëjusi ir ávykusi tik postalininiame laikotarpyje, ir kad anksèiau rusai Lietuvojneleidæ lietuviø á jokias atsakingas vietas. O iðtikrøjø ne visai taip buvo. Paèiais pir-maisiais sovietø invazijos metais jau buvo stengtasi ne tik á aukðèiausius, o ir á antra-eilius bei treèiaeilius postus bûtinai ástatyti kà nors, kad ir nekvalifikuotà, bet bentlietuviðkà pavardæ turintá asmená. O ðalia to „vadovo” jau ir tada buvo bûtinai pride-damas pavaduotojas rusas. Taigi vadovaujanèio personalo „formalinis lietuviðkumas”sovietinëj sistemoj ne tokia vëlyva naujiena, kaip Finkelðteinui atrodo. Tiesa, kai1944 metais daug lietuviø, ávairiø pareigûnø, pasitraukë á Vakarus, o paskui kitatiek ar dar daugiau jø iðtrëmë á Rytus, tai á likusià tuðtumà prigûþëjo tûkstanèiaitariamø specialistø ið Rusijos. Bet paèiose partijos ir respublikines administracijosvirðûnëse vis tiek pasiliko daugiausia lietuviai, bent metrikiniai. Postalininiame periodelyg ir naujos atlietuvinimo bangos áspûdis susidarë greièiausia dël dviejø prieþasèiø.Viena – pagreitintu tempu steigësi gana daug naujø ûkiniø ámoniø ir moksliniøinstitucijø. Antra – po karo ið Rusijos suguþëjæ specialistai ëmë senti, mirti ar pensi-jon trauktis. Taigi atsirado daug vakuojanèiø pozicijø. Tas vietas tada jau sugebëjouþimti Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje ar Ðiauliuose paruoðti jauni specialistai lietuviai.Kas tuo pasirûpino? Tikriausia ne maskviniai ir net ne Lietuvon atsiøstieji rusai, o

590

turbût tie patys, dar Stalino laikais á vadovaujamus postus patekusieji, tegu ir kvis-lingais vadinami, betgi mûsø tautieèiai lietuviai.

Gerai ar negerai padaryta, kad pasirûpinta „uþgrobti” kiek galima daugiau vado-vaujamø pozicijø? E. Finkelðteinas liudija, kad platieji lietuviø sluoksniai esà labainusivylæ ir net pasipiktinæ tas vietas uþëmusiais tautieèiais. Daugumas jø esà sava-naudþiai, parsidavæ maskvinei valdþiai, uþ ið tenai gaunamas privilegijas jai pataikau-ja, Lietuvos þmoniø interesus iðduoda ir, sako, gal në rusai jø vietoj bûdami tiekþalos lietuviams bei Lietuvai nepridarytø, kiek jie pridaro... (Panaðiai iðsitarë ir T.Venclova, K. Jokubynas, Juraðai ir kiti.)

Gal ir taip. Bet 1940 metais (kai E. Finkelðteinas dar në gimæs nebuvo), LietuvojLietuvojLietuvojLietuvojLietuvojdaugumas tuo klausimu jau buvo apsisprendædaugumas tuo klausimu jau buvo apsisprendædaugumas tuo klausimu jau buvo apsisprendædaugumas tuo klausimu jau buvo apsisprendædaugumas tuo klausimu jau buvo apsisprendæ, kad, kiek tik yra galimybës, lietu-viams reikia ne tik nevengti, o net stengtis uþimti visokias pozicijas bent tuo sume-timu, kad neatsisëstø á jas rusai. Dabar E. Finkelðteinas, kaip ir daugelis mûsiðkiøekskursantø, liudija, kad Lietuvoje jau visgi esà pasiekta reliatyviai neblogo gyveni-mo lygio, bent geresnio uþ Rusijosgeresnio uþ Rusijosgeresnio uþ Rusijosgeresnio uþ Rusijosgeresnio uþ Rusijos. O kaip tuo poþiûriu Lietuvoje bûtø, jeigu lietu-viai bûtø pasyviai uþleidæ visasvisasvisasvisasvisas vadovybines vietas rusams?

Neginèytina, kad dabartinëje valdanèioje klasëje atsidûrusiø lietuviø tarpe yragal ir nemaþa „padliecø”. Betgi, jeigu kas imtø ir visai rimtai pasiûlytø lietuviams nevaldþioj esantiems dar kartà apsispræsti ar palikti, kaip dabar yra, ar visus lietuviusar palikti, kaip dabar yra, ar visus lietuviusar palikti, kaip dabar yra, ar visus lietuviusar palikti, kaip dabar yra, ar visus lietuviusar palikti, kaip dabar yra, ar visus lietuviusvadovaujamose pozicijose tuojau pakeisti rusaisvadovaujamose pozicijose tuojau pakeisti rusaisvadovaujamose pozicijose tuojau pakeisti rusaisvadovaujamose pozicijose tuojau pakeisti rusaisvadovaujamose pozicijose tuojau pakeisti rusais – kà sakytø? Turbût visi sponta-niðkai suðuktø: Pakeisti Pakeisti Pakeisti Pakeisti Pakeisti – taip, rusais taip, rusais taip, rusais taip, rusais taip, rusais – ne! ne! ne! ne! ne! Jeigu bûtø tik tokia alternatyva, kadarba rusai, arba tie patys, tai turbût, norom nenorom, daugumas tartø – tiek to,tegu lieka tie patys... Ðiaip ar taip, lietuviø tautybës sovietiniø pareigûnø þalos arnaudos Lietuvai klausimas gal dar turëtø bûti palaikytas atviras. Nes skubant, á atsa-kymus spraudþiasi daugiau jausmø, negu kruopðtaus faktø apsvarstymo.

Yra toj apþvalgoj dar kelios kitos smulkmenos, kad ir nereikðmingos, bet aká du-rianèios nukrypimais nuo þinomø faktø. Lietuviai Lietuvoj esà tos nuomonës, kaddabartinis gyvenimo lygis nebûtinai esàs dabartinës santvarkos nuopelnas, nes, esà,„panaðaus gerovës lygio Lietuva bûtø sugebëjusi pasiekti ir bûdama nepriklausoma”.Ðiame posakyje glûdi mintis, tartum Lietuva niekad tokio gerovës lygio kaip dabar,neturëjusi, o nebent tik galëjusi pasiektigalëjusi pasiektigalëjusi pasiektigalëjusi pasiektigalëjusi pasiekti „ir nepriklausoma bûdama”. Teisybë, ne-priklausoma Lietuva dar neturëjo, pvz., televizijos (niekas tada neturëjo), neturëjodujø (Klaipëdoj turëjo ið anglies gaminamø), daug maþiau turëjo elektros, maþiauradijo, maþiau telefonø, maþiau automobiliø, autobusø, sunkveþimiø, maþiau ori-nio susisiekimo, maþiau ir mokyklø, ypaè maþiau pramonës. Nëra abejonës, kadnepriklausoma bûdama per 35 metus visø tø dalykø Lietuva tikrai bûtø prasima-niusi, kiek tik reikia. (Gal fabrikø ir maþiau turëtø, nes jø kai kuriø ekonomiðkumasir dabar atrodo ginèytinas.) Bet buitinio þmoniø gyvenimo sàlygas Lietuva jaubuitinio þmoniø gyvenimo sàlygas Lietuva jaubuitinio þmoniø gyvenimo sàlygas Lietuva jaubuitinio þmoniø gyvenimo sàlygas Lietuva jaubuitinio þmoniø gyvenimo sàlygas Lietuva jauprieð 50 metø turëjo geresnesprieð 50 metø turëjo geresnesprieð 50 metø turëjo geresnesprieð 50 metø turëjo geresnesprieð 50 metø turëjo geresnes, negu dabartinio „gerovës pakilimo” metu. Jei nepra-ðyti geradariai nebûtø Lietuvos ið to lygio „iðvadavæ”, tai nebûtø buvæ në reikalosiekti lygio, tik panaðauspanaðauspanaðauspanaðauspanaðaus á dabartiná.

591

Piniginës perlaidosPiniginës perlaidosPiniginës perlaidosPiniginës perlaidosPiniginës perlaidos nebent tik per nesusipratimà kada kieno panaudojamos gi-minëms paremti, kadangi valdþia, siunèiamus pinigus keisdama rubliais „liûto dalá”sau pasilieka.

Prekiø mainai per turistusPrekiø mainai per turistusPrekiø mainai per turistusPrekiø mainai per turistusPrekiø mainai per turistus tarp Lietuvos ir Lenkijos gal tik iðslysta ið valstybëskontrolës, bet nëra „nekontroliuojami”. Argi toj sistemoj yra kas nors, ko valdþianesikësintø kontroliuoti?

Lietuvon Mokslø Akademijoj gal ir kalbama lietuviðkai, bet jos moksliniø darbøleidiniai pastaruoju metu iðeina beveik iðtisai rusø kalba, o lietuviðkai dedamos tiksantraukos, tokios paèios apimties, kaip ir angliðkos santraukos.

Pagaliau, uþsieniuose vaþinëdami aukðtieji pareigûnai, gal ir prisiperka zomðiniøpaltø ar japoniðkø magnetofonø, bet lietuviðkai diasporai árodinëtilietuviðkai diasporai árodinëtilietuviðkai diasporai árodinëtilietuviðkai diasporai árodinëtilietuviðkai diasporai árodinëti nacionalinësTSRS politikos pranaðumus vargu ar turi bent kiek progos. Gal tik namo parvaþiavægiriasi, kiek jie èia kà neva „apmulkinæ”. Jeigu kitomis jø pagyromis netikima, taikam tikëti ðitomis?


Keturioliktas straipsnisKeturioliktas straipsnisKeturioliktas straipsnisKeturioliktas straipsnisKeturioliktas straipsnis

Sugráþkim dar kartà á E. Finkelðteino apþvalgà 1977 birþelio Akiraèiuose, 6/90 nr., –á tà vietà, kur kalbama apie vadovaujamas pozicijas Lietuvoje uþëmusiøjø lietuviøpareigûnø privilegijas, ypaè apie jø turimas galimybes vaþinëti á uþsienius ir èia netik prisipirkti „zomðiniø paltø ir japoniðkø magnetofonø”, bet ir mûsiðkæ iðeivijàmulkinti vadinamosios tarybines santvarkos pranaðumø árodinëjimais.

Þinoma, ten, „anapus” vargu kam tilptø á galvà þinia, kad èia, tarp mûsø nestin-ga ir tokiø, kuriuos net Noreikos padainuota Bakûþë ar Daunoro Lietuva brangiiðgàsdino apmulkinimo grësmë. Bet santvarkos pranaðumo árodinëjimas pasiþymëtitai dar jokie keliauninkai èia progø nëra radæ, o jei ir bûtø radæ, tai vargu ar bûtøsugebëjæ kà nors apmulkinti. Nes, pasirodo, netgi iðkilesnieji pareigûnai patys permenkai tà savo santvarkà paþásta ir dar menkiau jà supranta.

Net nuostabu pastebëjus, kad, ðtai, jau kone dvideðimts metø, kaip pradëjo rastisprogø èia susitikti su ðiokiais tokiais pareigûnais ið anapus: ne su storaisiais tos santvar-kos ðulais, bet visgi su ðiokiais tokiais jos ramsèiais ar bent paramstëliais. Tegu tik povienà ar porà per metus, vis tiek – per tiek laiko susidarë bent keliolikos paveiksløgalerijëlë. Kai kurie ið jø buvo lyg ir ið ásitikinimo nuoðirdûs tos savo santvarkos apolo-getai, kiti gal tik ið reikalo prisitaikë jos raukðliø uþglostinëtojai, o dar kiti – gal nuoðir-dþiai atviri, o gal tyèia apsimetë, (stengdamies mums èia átikti?) anos santvarkos peikë-jai ar net keikëjai. Bet neteko sutikti në vieno tokio, kuris bûtø savo iniciatyva ëmæskalbëti ar kà árodinëti apie tà savo santvarkà. Ta tema – bent mano patirtaisiais atvejais– pokalbiuose atsirasdavo ne kitaip, kaip tik ið ðios pusës ant lieþuvio uþvesta.

592

Tokiuose pokalbiuose gal kone tuzinà kartø esu tyèiomis áterpæs tokià, dar 1959metais Santaroj sakytà „provokuojanèià” mintá: Esesesero santvarka, kaip ji iðdëstytavadinamojoj Stalino konstitucijoj, gali bûti priimtinas ar bent svarstytinas modelis irdaug platesnei ávairiø tautø federacijai, pavyzdþiui, net Paneuropai, jei ne tas nelemtasketurioliktasis straipsnis toje konstitucijoje.

Daþnà èionykðtá tokia mintis tiesiog apstulbina ir papiktina, kadangi pats Stalinokonstitucijos vardas jau gàsdina, kaip piktø pikèiausia baidyklë, o daugiau neguvardà retas kas apie tà konstitucijà ir teþino. Kas kita sveèiai ið tenai. Èia iðgirstamintis apie tos santvarkos galimà priimtinumà ar bent svarstytinumà juos ið pradþiønustebina, paskui sudomina, suintriguoja, o toj santvarkoj kiek ðiltëliau ásitaisiusiusnetgi, tarytum, regimai pradþiugina. Taèiau pats pirmasis atsiliepimas á tokià mintávisø visiðkai toks pat: – O kas tas keturioliktasis straipsnis?

Partinis ar nepartinis, biurokratas ar technokratas, raðytojas ar þurnalistas, meni-ninkas ar mokslininkas, gydytojas ar sportininkas, su misija atsiøstas ar tik pasidai-ryt iðleistas, legaliai emigravæs, ar slaptai pabëgæs – vis tiek svarbiausio Stalino kon-stitucijos straipsnio, to teisinio Esesesero nugarkaulio, paprastai nëra nei skaitæ, neiðiaip pastebëjæ, kad toks yra.

O tas keturioliktasis straipsnis yra – dabar jau reikia sakyti buvobuvobuvobuvobuvo – ið „suvereniniø”respublikø atimtø ir centrinei Esesesero valdþiai rezervuotø kompetencijø sàraðas: dvide-ðimts keturi punktai, pusantro knygos puslapio. Tas sàraðas nominalinæ keliolikos res-publikø federacijà be jokiø ceremonijø paverèia iki kraðtutinumo sucentralizuota unita-rine valstybe. Nors vëliau, 15-me straipsnyje, buvo áraðytas nuraminimas, kad sàjunginiørespublikø suverenumas esàs suvarþytas „tik” 14 straipsnyje nurodytose ribose, o uþ tøribø respublikos, girdi, valdosi savarankiðkai, ið tikrøjø, po 14 straipsnio, to suverenumorespublikoms yra likæ ne daugiau, kaip Italijos karaliui Emanueliui Mussolinio laikais,kuris, sako, guosdavosi, kad brangiausias jo turtas – nosinë, nes tai vienintelis dalykas, ákurá jis, karalius, galás kiðti nosá, nesiklausdamas Mussolinio leidimo.

Tikrai sunku ásivaizduot, kaip toki árodinëtojai, kurie net 14-to straipsnio neþi-no, gali kà nors árodyt ir net apmulkini... Na, bet tas keturioliktasis, su visa Stalinokonstitucija, jau archyve. Nuo 1977 spalio 7-tos Eseseseras jau turi naujà (Breþne-vo?) konstitucijà. Visà vasarà – ne uþsieniuose, o tenai – laikraðèiai buvo uþtvindytilyriðkos graþbylystës srautais apie naujosios konstitucijos pranaðumus. Ar kas tais –apie konstitucijas menkos nuovokos teparodþiusiø raðëjø – graþbyliavimais buvo ap-ðviestas, ar apmulkintas, palikim spræsti tiems patiems, kam tie raðymai buvo skirti.Mums èia pastebëtina ir ásidëmëtina, kad visi tie naujos konstitucijos gyrëjai nepa-matë, ar gal ir matydami kruopðèiai nutylëjo, neprasitarë, kas atsitiko su ligðiolinëskonstitucijos didþiojo 14-tojo straipsnio nuostatais, – su visais tais kompetencijøperkëlimais ið respublikø á Maskvà.

Niekas tenepradþiunga (ar tenenusimena): keturioliktasis straipsnis nepraþuvoketurioliktasis straipsnis nepraþuvoketurioliktasis straipsnis nepraþuvoketurioliktasis straipsnis nepraþuvoketurioliktasis straipsnis nepraþuvo!Visas jo turinys, dargi papildytas ir labiau sucementuotas, yra perkeltas á naujosios

593

konstitucijos septyniasdeðimts treèiàjáseptyniasdeðimts treèiàjáseptyniasdeðimts treèiàjáseptyniasdeðimts treèiàjáseptyniasdeðimts treèiàjá straipsná! Visa buvusiøjø 24-iø punktø ir nau-jøjø papildymø medþiaga ten sukondensuota ir sugrupuota á 11 punktø. O gale dardël visa ko pridëtas ir toks 12-tas punktas: „kitø sàjunginës reikðmës klausimø spren-dimas”. Atseit, jeigu centrinei valdþiai pasirodys, kad ir nosies nusiðnypðtimas galëtøturëti sàjunginës reikðmës, tai, tuo 12-tuoju punktu remiantis, nebus kliûèiø ir ðnypð-tukø vartojimo kompetencijà perkelti ið respublikø á centrinës valdþios rankas...

Dabartinës SSSR-o konstitucijos 73 straipsnis visais poþiûriais yra standesnis res-publikø priklausomybës varþtas, negu buvo ligðiolinis 14-tasis. Bet praktikoj skirtu-mo nesusidarys, kadangi respublikos faktiðkai ir ligðiol buvo laikomos ant trumpes-nio pavadþio, negu 14 straipsnis buvo nustatæs. Dabar tie nuostatai tik taip papildytibei perredaguoti, kad tiksliau atitiktø tà, kas tikrovëje jau seniai dedasi. Tad dabar,jei kas imtø sekti pasakà apie Lietuvos savarankiðkumà (netgi suverenià nepriklauso-mybæ!) „tarybiniø tautø ðeimoj”, tai toká pasakoriø visada tiktø klusterti, ar þino kànors apie konstitucijos septyniasdeðimts treèiàjá.


Ir vël JonynasIr vël JonynasIr vël JonynasIr vël JonynasIr vël Jonynas

Kaip tik ðitokiu paèiu metu uþpernai bandþiau èia papasakoti apie mûsø iðkilaus,gerbiamo ir branginamo dailininko Vytauto K. Jonyno vienos paskaitos „uþkuli-sius”. Kas skaitë, gal tebeprisimena, kad tai buvo paskaita apie dar iðkilesná, gerbia-mesná ir brangesná dailininkà Mikalojø K. Èiurlioná. Paskaitos „uþkulisiais” buvosusidomëta todël, kad ji buvo skaityta po Jungtiniø Tautø bibliotekos patalposeprisilaikanèio „Rusø Knygos Klubo” (tikriau – J.T. ástaigose dirbanèiø sovietiniøvaldininkø kolonijos) iðkaba; be to, – LTSR uþsieniø reikalø viceministro (dabar jauministro) Vytauto Zenkevièiaus globëjiðkoje paunksmëje.

Ið mûsiðkiø tautinës drausmës sargybø suþvangëjo pavojaus signalai, kad ávykæsiðdavikiðkas Lietuvos okupantams talkininkavimo aktas. Lietuvos generalinis konsu-las New Yorke buvo áspëtas, kad Vasario 16-tosios proga rengiamosios dailës paro-dos atidaryme jam gresiàs pavojus atsidurti toje paèioje tribûnoje su okupantø talki-ninku Jonynu, kurs tada kaip tik buvo New Yorko ir apylinkiø lietuviø dailininkøsàjungos pirmininkas. Konsulas parodos rengëjams pareiðkë, kad jis konsulo institu-cijos á toká pavojø nestatysiàs. Bet rengëjai suskubo iðduoti Jonynui persona nongrata atestacijà ir eliminuoti já ið parodos. Taip katastrofiðko susidûrimo pavojusbuvo paðalintas, konsulas buvo apsaugotas nuo (tariamai) nepatogios situacijos.

Dabar, po dvejø metø istorija, nors ir ne visai tapatingai, bet gana panaðiai pasi-kartojo. Trys pagrindiniai tos istorijos elementai – Jonynas, paroda ir konsulas –tada ir dabar buvo tie patys. Tik Jonynas ðá karta ne paskaità New Yorke apie Èiur-lioná skaitë, o „pasikalbëjimà” Vilniuje, Gimtajame Kraðte apie savo ðios vasaros vieðnagæ

594

Lietuvoje paraðë. O vieðnagës bûta ðaunios! Pats Jonynas mano, kad tasai anametisbendruomenës ir konsulo prieð já pavartotas ostrakizmas daug padëjæs jam bûti tenaitaip ðauniai priimtam. Iðveþiojo já tenai skersai ir iðilgai po visà Lietuvà, daugiau kaiptris tûkstanèius kilometrø ir rodë, rodë, rodë jam nesuskaitomas, neapsakomas gro-þybes. Skaitant jo áspûdþius (ar jø klausantis), ima atrodyt, kad já tenai veþiojo visið-kai panaðiai, kaip tasai Rusijos istorijoj pagarsëjæs grafas Potiomkinas carienæ Jekate-rinà. Tik vilniðkiams potiomkinams dabar geriau sekësi, nes Jonynas komplimentømene atrodo beesàs nepalyginti gabesnis ir dosnesnis uþ Jekaterinà. Paþástam gi mestà savo mielà Vytautà: auksaburnis! O graþiai kalbët – neapsakomas gi smagumas!Në nepajunti þmogus, kad pats tapai savo graþbylystës srauto jau apsemtas ir neða-mas nebekontroliuojama linkme...

– Gal keletà þodþiø apie nûdiená mûsø gyvenimo paveikslà... – nuostabiai kukliaipapraðë G[imtojo] Kraðto Vilius Baltrënas. Va, ir iðpraðë:

– Susidariau platø, iðsamø vaizdà. Dinamiðkas Lietuvos gyvenimas ðiandien reiðkiasijos ekonomikoje ir kultûroje... Kiekvienas Lietuvos gyventojas lengvai pasiekia teatrus,koncertus, parodas. Imant ið kitos pusës – dvasinës gërybës organizuotai keliauja ið miestøá tolimiausias gyvenvietes ir yra be vargo ir pastangø prieinamos kiekvienoje vietovëje. Dëlto Lietuvoje nebeliko jokio uþkampio, o ávairiø profesijø þmonës, neieðkodami jokiø iðim-tiniø privilegijø, gali patogiomis sàlygomis naudotis visomis kultûros vertybëmis. Ið karogriuvësiø prisikëlusi Lietuva apsirengë nauju drabuþiu – baltø plytø namais ir sidabrinësspalvos stogais. O jos þmonës – didþioji dauguma ádegusiais veidais, su ðypsena lûpose, jieþvelgia á rytojø, tvirtai pasitikëdami savimi ir savo kûrybinëmis galiomis... Mane staèiaipribloðkë jø kûrybiniai laimëjimai, kuriais didþiuotøsi didieji pasaulio centrai, kuriaisdràsiai galëtø pasididþiuoti daug didesni kraðtai, negu mûsø Lietuva...

Kà jûs pasakysit! Lietuva jau – ekonomiðkai ir kultûriðkaiekonomiðkai ir kultûriðkaiekonomiðkai ir kultûriðkaiekonomiðkai ir kultûriðkaiekonomiðkai ir kultûriðkai! – ne tik pavijo, o irpralenkë Amer... Kà èia Amerikà! Visus paþangiausius kraðtus! Nes nëra gi kito tokiokraðto, kur net visi uþkampiaivisi uþkampiaivisi uþkampiaivisi uþkampiaivisi uþkampiai bûtø pritvinkæ civilizacijos ir kultûros! Tik keista, kadlig ðiol në vienas vilniðkis laikraðtis ar þurnalas (neiðskiriant ne G[imtojo] Kraðto),kuriuos pusëtinai atidþiai esu stebëjæs, vienus apie 20, kitus net 26 metus, dar nekartà nesiryþo ðitaipðitaipðitaipðitaipðitaip iðgraþintai nupieðt Lietuvos gyvenimo paveikslà. Nejaugi jie darnë patys lig ðiol nëra matæ to, kà Jonynas pamatë? Ach, kur nuneða tas ásismaginimasgraþbylystëje...

– Að tikrai sakau, kà maèiau, – dievaþijasi Jonynas: – Negaliu atsidþiaugt visutuo, kà jie tenai sugebëjo pasiekt ir sukurt, bûdami tokiose sàlygosebûdami tokiose sàlygosebûdami tokiose sàlygosebûdami tokiose sàlygosebûdami tokiose sàlygose. Þinoma, yraÞinoma, yraÞinoma, yraÞinoma, yraÞinoma, yrair kita medalio pusëir kita medalio pusëir kita medalio pusëir kita medalio pusëir kita medalio pusë, bet apie jà èia ir taip jau begalës prikalbëta.

Ach, mielasis ir brangusis mûsø menininke, – kad gi taip ir bûtum iðsitaræs to„pasikalbëjimo” pradþioj ar bent pabaigoj, vietoj to gaivaliðko superliatyvø srauto!Santûrus rezervas bûtø pastatæs „visus puodus á savo vietas” ir áspëtø skaitytojà, kadkalbi tikrai tik apie tai, kà mateitik apie tai, kà mateitik apie tai, kà mateitik apie tai, kà mateitik apie tai, kà matei ir kad susilaikai net nuo paminëjimo tokiø dalykø,kuriø vaiðintojai ir rodinëtojai pirðtø prikiðamai nerodë. Lietuvoj (nors ir priklauso-

595

moj) pasiektus statybinius ar kultûrinius laimëjimus (kuriuos per mënesá tikriausiadar ne visus bûsi spëjæs pamatyti) pelnytai ávertinti ir jais nuoðirdþiai pasidþiaugtitikrai graþu, verta ir teisinga. Bet, apþvelgus medalio tik vieno ðono vien tik labiau-siai nublizgintus iðkilumus, dràsiai sakyti, kad tai platus, iðsamus vaizdasdràsiai sakyti, kad tai platus, iðsamus vaizdasdràsiai sakyti, kad tai platus, iðsamus vaizdasdràsiai sakyti, kad tai platus, iðsamus vaizdasdràsiai sakyti, kad tai platus, iðsamus vaizdas, – yraneatsakingas saldlieþuvavimas. Arba tyèinis akivaizdus melas, sakomas taip, kad iðtolo matytøsi, jog tai melas.

Ðiaip ar taip, Jonynas tuo savo „paveikslu” vël davë darbo tautinës drausmës sar-gams. Tiesà sakant, nebûtø ko jiems ðiuo atveju labai ir jaudintis, nes gi nei lietuviøtautai, nei Lietuvos valstybës perspektyvoms niekaip nepakenkë tasai jo meilingas,tegu kiek ir persaldintø komplimentø paèiulbëjimas kûrybingiesiems tautieèiams,vietomis tikrai áspûdingai besikapstantiems po visokeriopai svetimos valdþios letena.Jei tas paèiulbëjimas kiek pakenkë, tai gal tik paties Jonyno orumui. Aukðtai iðkilæstalentu ir meistriðkumu net keliuose plastinio meno þanruose (grafika, akvarelë, skulp-tûra, vitraþas), su politiðkai tapytu peizaþu pasirodë tik kaip diletantiðkas amatorius.

Betgi prieð Jonynà nukreipta ostrakizmo maðinerija New Yorke vël ëmë suktis.Þinoma, ðiais laikais ji veikia ne ðukëmis, o telefonais. Ir vël, kaip prieð porà metø,Lietuvos generalinio konsulo telefonas, sako, ëmæs birgzti áspëjimais, kad dailininkøsàjungos (ne Bendruomenës) rengiamoje dailës parodoje dalyvaus Jonynas, todël kon-sului, esà, nedera tokià parodà aprobuoti dalyvavimu jos atidaryme. Bet konsulas tàparodà atidaryti jau buvo oficialiai sutikæs ir sutikimo nebeatðaukë, tik atidaromojkalboj atvirai iðdëstë, kad buvæs áspëtas, jog tarp lietuviø dailininkø patriotø, gyvenan-èiø su visais kitais tautieèiais bendra svajone atgauti Lietuvai valstybinæ nepriklauso-mybæ (ar panaðiai), atsiradæs vienas, pasukæs prieðinga linkme. Konsulas vis dëlto nu-sprendæs, kad dël vieno apgedusio ar visai supuvusio obuoliodël vieno apgedusio ar visai supuvusio obuoliodël vieno apgedusio ar visai supuvusio obuoliodël vieno apgedusio ar visai supuvusio obuoliodël vieno apgedusio ar visai supuvusio obuolio neiðmetamas visas krepðis.Taigi jis, ðtai, vis tiek mielai á ðià parodà atvykæs ir laikàs didele garbe skelbti jà atida-rytà. Taip ir toks buvo paskelbtas nuosmerkis pastarojoj „Jonyno byloj”.

Oficialus kalbëtojas iðkilmiø tribûnoj, – kaip kunigas sakykloj: nepriimta repli-kuot. O èia nelengva buvo sulaikyt spontaniðkai ðaunanèià replikà: Tiktai ne ðian-Tiktai ne ðian-Tiktai ne ðian-Tiktai ne ðian-Tiktai ne ðian-dien, tiktai ne ðièiadien, tiktai ne ðièiadien, tiktai ne ðièiadien, tiktai ne ðièiadien, tiktai ne ðièia! Èia gi dailës parodadailës parodadailës parodadailës parodadailës paroda! Èia kabo ne Jonyno „poèiulbis” su G[im-tuoju] Kraðtu, o keturi ðvieþi jo akvareliniai darbai. Èionykðèiø tautieèiø dailës parodojJonynas – „obuolys” ne tik ne supuvæs, o toks, kokiø duokdie daugiau! Jeigu jiskaltinamas politiðkai nedorai pasielgæs, tai ta jo byla gal turëtø bûti sprendþiama –neþinau kur: Vlike, Bendruomenëj, ar gal kokiame ad hoc teisme, tik jau ne dailësparodoj, ir, suprantama, ne dailininkø sàjungoj. Ir turbût Jonynas, kaip ir bet kokskaltinamasis, turëtø gi teisæ á „fair trial” prieð koká nors sprendimà. O èia kaþkokianematoma „osoboje sovieðèanije” telefonais apkaltino ir uþ akiø nuteisëuþ akiø nuteisëuþ akiø nuteisëuþ akiø nuteisëuþ akiø nuteisë apskelbti jásupuvusiu (atseit, ðiukðlynan iðmestinu) obuoliu. Þinoma, tai tik simbolinë baus-më, bet visuomeniniø moraliniø bausmiø kodekse – viena ið sunkiausiøjø. „Ástaty-mas”, kuriuo bausmë ðiuo atveju galëtø bûti paremta, yra priimtas White Plainskonferencijoj, 1974 m. spalio gale. Pagal já, lietuvis iðeivis, palaikydamas ir

596

puoselëdamas ryðius su Lietuvoj gyvenanèiais tautieèiais, nusikalstø tik tada, jeigu,tai darydamas, nesivadovautø „savo sveika nuovoka, sàþinës jautrumu ir tautiniusàmoningumu”, o svarbiausia – jeigu nevengtø (ir neiðvengtø) tokiø veiksmøtokiø veiksmøtokiø veiksmøtokiø veiksmøtokiø veiksmø, ku-riais „galëtø pakenkti Lietuvos valstybiniam tæstinumui ar lietuviø tautos pastan-goms iðlikti ir iðsivaduoti ið okupacijos”. Niekas neárodinëjo, ir neásivaizduojama,kas bei kaip galëtø árodyti, kad Jonynas tam „ástatymui” tikrai nusikalto. Todël ypaèpagailëtina staigmena buvo tokio telefoninio „teismo” sprendimà iðgirsti kaip tik iðparodà atidaranèio generalinio konsulo lûpø. Kaip pasijuto dailininkø sàjunga, ðitaipðitaipðitaipðitaipðitaippagerbta? O kaip, pavyzdþiui, pasijustø ðeima, pakvietusi vietos visuomenës ðulà ásavo sukaktuves ir iðgirdusi to garbingo sveèio tostà: „Nors èia man sako, kad vienajûsø duktë paleistuvë, vis dëlto nutariau ateit”...?

Jau trys deðimtmeèiai, kaip mûsø veikëjai ir veikëjukai tempte tempia Lietuvosdiplomatinës tarnybos pareigûnus, ypaè konsulus ne tik á visus kongresus, seimus,suvaþiavimus, bet ir á visokius vietinius „pasikrutinimus”. Kvieèia ið respekto, patrio-tinio sentimento, o neretai ir savo prestiþo pakëlimo sumetimais. Laisvoj, atvirojvisuomenëj nestinga paþiûrø skirtumø dël veikimø strategijos, taktikos ar net ir pa-èiø galutiniø tikslø sampratos. Diplomatinës tarnybos pareigûnus, kaip formaliusvalstybinio autoriteto reiðkëjus, dël jø paþiûrø besivarþanèios (netgi besiriejanèios)ðalys neretai bando prisitraukti savo pozicijoms sustiprinti. Jø autoritetu kësinamasivienaip ar kitaip pamokyti lietuviðko patriotizmo ir patriotinio veikimo tautieèius,kurie, beje, daþniausia yra nebe Lietuvos pilieèiai. Èia prasideda slidûs takeliai...

Uoliesiems kovotojams su pavojais Lietuvos valstybiniam tæstinumui bûtø patar-tina visø pirma susilaikyti nuo Lietuvos diplomatiniø atstovø bei konsulø traukimoá tuos slidþius takus, tai yra, nuo jø painiojimo á mûsiðkiø veikimø kontroversijas irpaskirø tautieèiø (ypaè ne Lietuvos pilieèiø) „drausminimà”. Nekenktø ir atstovamsbei konsulams pastiprinti savo atsparumà prieð gundymus pasidaryti „obuoliø rû-ðiuotojais”.


Realios galimybësRealios galimybësRealios galimybësRealios galimybësRealios galimybës

Kasmet vasario tà ar kità sekmadiená apkalbam, apgiedam, apdainuojant ir net apðo-kam 18-tø metø vasario 16-tos ðeðtadienio ávykáðeðtadienio ávykáðeðtadienio ávykáðeðtadienio ávykáðeðtadienio ávyká, atsitikusá Vilniuje, anuomet Di-dþiosios gatvës antru numeriu þymëto namo antrame aukðte, lietuviø ðalpos komite-to posëdþiø kambaryje. Ðiemet jau ðeðiasdeðimtàjá kartà tà ávyká minim, tai gal tiktøjá net kaip nors iðkilmingiau ir áspûdingiau apkalbët ir apðokt, negu tai darom neap-valiais skaièiais þymimuose minëjimuose. Bet mûsiðkiai iðkilminës simbolikos ir eg-zaltuotos retorikos talentai bene bus jau pasiekæ savo sugebëjimø paèià virðûnæ iðkil-mëse, atþymëtose dar apvalesniu numeriu. O net ir tø iðkilmiø áspûdis dabar, po

597

deðimties metø, jau vis tiek beveik visiems suspëjo iðdilt ið atminties. Matyt, neiðkilmiø ámantrume ir ne manifestø iðkalboje glûdi tø minëjimø svarba. Ji glûdi tiknesiliaujanèiuose priminimuose, kad mesmesmesmesmes – anuomet Lietuvoje buvusi absoliuèiailemiama lietuviø dauguma! – jau esam pareiðkæ apsisprendimà ir valià savo þemëjjau esam pareiðkæ apsisprendimà ir valià savo þemëjjau esam pareiðkæ apsisprendimà ir valià savo þemëjjau esam pareiðkæ apsisprendimà ir valià savo þemëjjau esam pareiðkæ apsisprendimà ir valià savo þemëjvaldytis valstybiðkai, nepriklausomaivaldytis valstybiðkai, nepriklausomaivaldytis valstybiðkai, nepriklausomaivaldytis valstybiðkai, nepriklausomaivaldytis valstybiðkai, nepriklausomai. Ir kad mes – maþdaug tokia pati lietuviøtautos dauguma! – niekad savo valia to pareiðkimo neatðaukëm ir nesirengiamniekad savo valia to pareiðkimo neatðaukëm ir nesirengiamniekad savo valia to pareiðkimo neatðaukëm ir nesirengiamniekad savo valia to pareiðkimo neatðaukëm ir nesirengiamniekad savo valia to pareiðkimo neatðaukëm ir nesirengiamatðauktiatðauktiatðauktiatðauktiatðaukti.

Tà anø metø vasario treèiojo ðeðtadienio aktà laikome kertiniu akmeniu ðiameðimtmetyje gyvavusios Lietuvos valstybës pamatuose. O to akto sudarymo dienà,vasario 16-tàjà, laikome tos valstybës gimtadieniu.

Bet ið tikrøjø tai lietuviai ne vien tà dienà vieðai prabilo apie savo nepriklausomàvalstybæ. Jau ðeðioliktaisiais ir ypaè septynioliktaisiais metais apie tai buvo pasisako-ma ávairiose lietuviø veikëjø konferencijose Ðveicarijoj, Olandijoj, Ðvedijoj, taip patdaugelyje Amerikos lietuviø susirinkimø ir laikraðèiø; itin garsiai, nors dar ir nevieningai, nepriklausomybinë valia buvo pareikðta Rusijoj, Petrapilio seime, septy-nioliktøjø geguþyje. Paèioj Lietuvoj, kad ir kaizerinës Vokietijos geleþinio kumðèiodar sugniauþtoj, tokia valia buvo visiðkai aiðkiai pareikðta jau septynioliktøjø rugsë-jy, Vilniuje ávykusioj konferencijoj, iðrinkusioj Lietuvos Tarybà, skirtà tai valiai ágy-vendinti. Tarybos pirmoji Lietuvos nepriklausomybës deklaracija buvo nutarta jau1917-tø metø gruodþio 11-tà. Tai buvo dviejø daliø deklaracija. Pirmoj daly pa-reikðta visiðkos nepriklausomybës valia, o antrojoj visgi dar buvo sutikta, kad Lietuvagalëtø bûti gana nemaþai priklausoma nuo Vokietijos. Kai Vokietija, tada dar labaiiðdidi ir prieð Lietuvà tai labai ir galinga, nei á toká kompromisà nereagavo, tai Tary-ba ëmë keisti Lietuvos nepriklausomybës valios pareiðkimà, suteikdama jam vis drà-sesná ir ryðkesná pavidalà. Nuo nepriklausomybæ ribojanèio kompromiso apvalytasnutarimas buvo priimtas jau aðtuonioliktø metø sausio 8-tà, dar kartà pertvarkytasir papildytas sausio 15-tà, o galutiná pavidalà ágijo vasario 15-tà ir tapo pasiraðytasvisø dvideðimties Tarybos nariø vasario 16-tà.

Bet tai buvo valstybës dar tik uþsimezgimo, o ne gimimo diena. Dienos ðviesojetikrai gyva Lietuvos valstybë iðniro po beveik iðtisø devyniø mënesiø, tik tø metøvëlyvà rudená, lapkrièio 11-tàlapkrièio 11-tàlapkrièio 11-tàlapkrièio 11-tàlapkrièio 11-tà, kada, vokieèiø generolams pasiraðant kapituliacijàprieð Vakarø sàjungininkus Prancûzijos Compiegne miðke, Lietuvos Taryba Vilniu-je patvirtino prof. A. Voldemaro sudarytà pirmàjà Lietuvos vyriausybæ. Tik tadanepriklausoma Lietuva jau apèiuopiamai pradëjo valstybiðkai gyventi ir veikti.

Nieko panaðaus dar nebuvo vasario 16-tà. To ðeðtadienio vakarà Vilniuje gal tikTarybos nariø ar vieno kito ið Ðalpos komiteto veikëjø ðeimose tegalëjo bûti suþinota,kas prieð keletà valandø atsitiko komiteto pastogëje. Tarybos nutarimas, þinoma, tàpaèià dienà buvo oficialiai praneðtas vokieèiø valdþios organams, o neþinomais ir galjau niekad nesuþinosimais neoficialiais keliais jis jau sekmadiená pasiekë ir keletà Berly-no laikraðèiø, kurie, karo cenzoriams pirmadienio rytà snusterëjus, vasario 18-tos laidose

598

já paskelbë. Ið ten þinia pateko Ðveicarijon ir net Amerikon. Bet ji buvo dar tik kaipmeteoras: netikëta, nelabai daugelio pastebëta, o pastebëjusiø daugumo beveik tuojpat uþmirðta. Vilniuje tai net á Auðros Vartø gatvës moksleiviø bendrabutá – nuokomiteto pësèiam keltos minutës – ta þinia slinko dvi dienas ir dvi naktis, ir tai tikpaðnibþdom, baimingai dairydamasi, kad kas nereikalingas neiðgirstø. Treèià rytà –vasario 19-tos antradiená – ið spaustuvës maðinos ëmë kristi Lietuvos Aidas su nepri-klausomybës skelbimu, didþiulëmis raidëmis uþëmusiu visà jo pirmàjá puslapá. Kaipkrito, taip ir sukrito staèiai vokieèiø karinës cenzûros sterblën. Sako, tik kelias deðim-tis egzemplioriø kaþkas (bene pats spaustuvës savininkas Martynas Kukta) mikliainuo þandarø nukniaukë ir iðlaikë juos, kaip muziejines retenybes.

Daug ávairiø, net gana keistø politiniø vingiø teko Tarybai iðvingiuoti per tuosdevynis mënesius, ligi Lietuvos nepriklausomybës þodis tapo kûnu. Atodairomis þvel-giant á tuos vinguriavimus, net ir ið ðeðiø deðimtmeèiø atstumo, krinta á aká virtinëpolitiniø manevrø, rodanèiø, jog ano meto veikëjams Taryboje irgi buvo nesvetimassupratimas, kad politikoje svarbu ko geriausiai iðnaudoti realias galimybespolitikoje svarbu ko geriausiai iðnaudoti realias galimybespolitikoje svarbu ko geriausiai iðnaudoti realias galimybespolitikoje svarbu ko geriausiai iðnaudoti realias galimybespolitikoje svarbu ko geriausiai iðnaudoti realias galimybes. O1918-tøjø pradþioj, net ir vidury visiðkos nepriklausomybës perspektyvos Lietuvaiatrodë esanèios dar labai toli nuo realybës. Pusëtinai reali galimybë Lietuvai taptivalstybe siûlësi tik vienaip ar kitaip susidedant su Vokietija. Taryba, bent jos daugu-ma, neskubëjo tos nepatrauklios galimybës atmesti, kaip neskubëjo ir priimti: dau-giausia taikstësi, kaip geriau (arba – kaip ne taip blogai) ta galimybe pasinaudoti, jeitikrai nebus geresnës. Bet rudeniop politinës aplinkybës ëmë keistis ir susidarë realigalimybë Lietuvai tapti visiðkai nepriklausoma. Taryba nedelsdama ta galimybe pa-sinaudojo. Pavasario ir vasaros vingiai – su visais unijø projektais ir net vokieèiokaraliaus Lietuvai iðsirinkimu – tapo nebereikalingi ir,su visuotiniu pasitenkinimu,iðbraukti ið dienotvarkës.

Tie Tarybos nariai, kurie buvo protestavæ prieð kompromisinius vingius ir net iðTarybos dël to buvo iðstojinëjæ, vëliau turëjo pagrindo didþiuotis savo tolregiðkutikëjimu ir savo nevingiuotu tikslo siekimu. O „kompromisininkai”, kuriø Tarybojtada buvo dauguma, savo vinguriavimø irgi nesigëdino, sakydami, kad aplinkybëmslaimingiau susidëjus, juk visi pasiekëm norëtà bendrà tikslà, bet, jeigu tos aplinky-bës nebûtø taip gerai susidëjusios, tai kitas realias galimybes atmetæ, greièiausiabûtumëm likæ visiðkai be nieko...

Ir dabar (Vliko seime), lyg anø laikø aidas, atskambëjo ta, sakytum, protingamintis – naudotis, kaip galima geriau, tik realiomistik realiomistik realiomistik realiomistik realiomis galimybëmis.

Visa bëda, kad ne taip jau paprasta neapsirikti, sprendþiant, kurios galimybësrealios, o kurios tik miraþai. Todël mûsø veikimuose ne retenybë matyti daug pa-stangø ir pinigø nueinanèiø vëjais, besivaikant miraþø. Antra vertus, mums reikalin-gosios galimybës kiekvienai bent Ðiek tiek kritiðkai akiai daþniausia atrodo labai ne-realios. Grieþtai apsisprendæ naudotis tik neabejotinai realiomis galimybëmis, turbût,turëtumëm savo veikimus visiðkai suspenduoti, – kaip tik dël tokiø, neabejotinaineabejotinaineabejotinaineabejotinaineabejotinairealiørealiørealiørealiørealiø, galimybiø stokos...

599

Betgi atsitinka, kad koks net visiðkai beviltiðkai atrodæs reikalas ar fantastiðkaiatrodæs uþsimojimas ima ir atsiduria pusëtinai realiø galimybiø ribose. Ir jeigu susi-griebiama tokias galimybes ko geriausiai panaudoti, kartais pasiekiama net fantastið-fantastið-fantastið-fantastið-fantastið-kai realiøkai realiøkai realiøkai realiøkai realiø (!) rezultatø. Pavyzdþiui, Simo Kudirkos iðvadavimas, arba dabar to ðuolioá laisvæ iðgarsinimas televizijoj, spaudoj, mokyklose tokiu mastu, apie koká kiek anks-èiau në pasvajoti nebûtø atsiradæ dràsos. Èia kaþkas tikrai suèiupo daugumo nepa-stebëtas realias galimybes ir gerai jas iðnaudojo.

Tokiems dalykams bent retkarèiais atsitinkant, turbût, anà dësná apie realiøjø gali-mybiø naudojimà derëtø papildyti ið patirties kilusia pastabële, – kad geriausi veiklosvadovai mums turëtø bûti tie, kurie turëtø pakankamai aðtrios intuicijos aptikti reali-àsias galimybes ir atrinkti jas ið daugybës mums á galvas ðaunanèiø fantazijø.


SvastikosSvastikosSvastikosSvastikosSvastikos

Margoje amerikinës visuomenës mozaikoje esama net ir tokiø lopinëliø, kaip ameri-kieèiø naciø partija. Kad ir menko dar svorio, ji taèiau atkreipia á save dëmesá irzliuverþlumu pasireikðti prieð þydus, negrus, komunistus ir kitokius, jø nuomone, neti-kusius gaivalus. Dar labiau, negu ta savo ideologija, ji atkreipia á save dëmesá iðvirði-niu pavidalu: hitleriðkai svastikuotomis uniformomis ir vëliavomis.

Amerikoje, ne taip dar seniai kariavusioje prieð visa tai, kà svastika prieð apie 40metø simbolizavo Vokietijoj ir vëliau net didelëj Europos daly, dabar gana keista irnetikëta matyt vyrø bûrius jau èia pat besiðvaistanèius svastikomis ir maþai temodi-fikuotais hitleriðkais ðûkiais. O vis tiek – aukðèiausias Ilinojaus teismas nusprendë,kad èionykðèiai naciai jei tik nori, tai ir gali þygiuoti – mosikuodami ar plevësuoda-mi svastikomis – netgi Skokije, þydø gana tirðtai gyvenamame Èikagos priemiestyje.Esà, svastika yra simbolis, kuriuo, kaip ir þodþiu, gali bûti reiðkiama tam tikra idëja,nuomonë, paþiûra. O juk teisë tai nekliudomai daryti èia visiems Amerikoje pripa-þinta pirmajame konstitucijos papildyme.

Tame teismo sprendime, regis, liko neatsakytas klausimas, – kokià, bûtent, idëjàèikagiðkiai naciai nori svastikomis pareikðti Skokije gyvenantiems þydams. Sako, kadþymi ten gyvenanèiø þydø dalis esà ið hitleriniø kacetø iðvaduotøjø ðeimos, kai ku-rios netgi su dar tebegyvais tëvais, buvusiais kacetininkais. O tiems juk svastika yrane kas kita, kaip simbolis Hitlerio skelbtos ir ne juokais vykdytos idëjos – iðnaikintiþydus. Nejaugi, sako jie, ir tokiai idëjai skelbti teisë duota pirmajame konstitucijospapildyme? Tas klausimas jau atsidûrë atitinkamos apygardos federaliniame teismeir, gal bût, atsidurs net ir paèiame aukðèiausiame.

Þinoma, joks teismas negalës nuspræsti, kad svastika savaime esanti piktos, nusi-kalstamos idëjos simbolis. Prieðingai, svastika kaip tik daug kur laikoma gerareikðmiu

600

þenklu. Pats jos vardas – svastikasvastikasvastikasvastikasvastika – yra sanskritiðkas þodis ir reiðkia laimës, gerovëslaimës, gerovëslaimës, gerovëslaimës, gerovëslaimës, gerovësneðëjaneðëjaneðëjaneðëjaneðëja. Gilioje senovëje svastikos þenklo bûta paplitusio kone visoje ano meto þmo-nijoje, neiðskiriant net dabar Amerikomis vadinamojo þemyno gyventojø. Indijoj irdabar svastika tebëra plaèiai vartojamas simbolis. Beje, ten esanèios skiriamos dvejo-pos svastikos: deðininë – gerareikðmë, simbolizuojanti saulæ, laimæ, gerovæ, sëkmin-gumà – ir kairinë – blogareikðmë, simbolizuojanti naktá, juodàjà magijà, piktàjàdeivæ Kalá.

Lietuvoje svastika, regis, buvo buvusi pamirðta koká keletà ðimtmeèiø, ir tik 1929ar 1930-tais buvo vël atsiradusi, kai toks Burba, ne tiek talentingas, kiek iðradingasjaunas pretendentas á dailininkus, jà – nedidukæ, vos ne vos pastebimà – ábrëþë átautininkø nario þenklelá. Ið pradþiø buvo nieko. Bet kai Hitleris atëjo valdþion ir jokabliakryþiskabliakryþiskabliakryþiskabliakryþiskabliakryþis (Hakenkreuz) tapo kone kasdien matomas kino kronikose ir spaudoj, irkai, ryðium su Klaipëda, tas simbolis Lietuvai ne tik neþadëjo nieko gera, bet diena iðdienos darësi grësmingesnis, vienas kitas ið tautininkø veikëjø atkreipë dëmesá ir ásvastikëlæ savo nariø þenkleliuose: kaip, girdi, èia dabar atrodo, kai lietuviai tautinin-kai dëvi toká Lietuvai prieðiðkà þenklà! Dailininkas, sako, ðokæs ginti savo kûriná. Visøpirma, esà, mûsø þenklelyje svastika ne tokia, kaip Hitlerio: kita kryptim sukasi.Antra, – svastikos vardas ið sanskrito, lietuviø kalba ið sanskrito, ir ið viso tas þenklasyra mûsø senø senovinis saulës simbolis, net uþ Gedimino stulpus keliolika kartøsenesnis, tai tas Hitleris tegu sau eina nusiðvilpt su savo kabliakryþiu!

Nepasitaikë patikrinti, kai buvo lengva, o dabar tai jau beveik nëra në kaip patik-rint, ar tikrai tame tautininkø þenklelyje svastika kitaip sukosi, negu hitlerinë. Ir iðviso nëra tikrai aiðku, katra svastika gerareikðmë, katra blogareikðmë. Geroji, sako,átaigojanti sukimàsi pagal saulæ (arba, pagal laikrodá), atseit, deðiniop. Bet svastikosapraðymuose deðinine daþniau vadinama ta svastika, kurios galai uþlauþti deðiniop.O tokia kaip tik átaigoja sukimàsi kairiop, prieð saulæ. Tik kairiop uþlauþtais galaissvastika atrodo besisukanti pakeliui su saule...

Nacines svastikos galai uþlauþti deðinën. Be to, ið vertikalinës – horizontalinëspozicijos ji pasukta 45% kampu ástriþai, ir kaip tik todël ji itin ryðkiai átaigoja suki-màsi kairën, prieð saulæ. Naciø sàjûdþio pradininkø turëti duomenys apie svastikas,turbût, átikino juos, kad kaip tik to, jø pasirinktojo pavidalo svastika esanti gera-reikðmë. Jie gi didþiavosi jàja, kaip grynos arijø rasës simboliu. Bet hitlerininkørankose atsidûrusi svastika, nepaisant jos kabliø ar sukimosi krypties, vis tiek pasida-rë piktybinës reikðmës simboliu: ne vokieèiams ji tapo atgrasi, o þydams tai ir uþgiltinæ piktesnë pabaisa. Tad bergþdþia ir juokinga bûtø átikinëti, kad Ashlandogatvës naciai, kaiðiodami á akis savo svastikas Skokio þydams, tuo bûdu norá pareikðtijiems tik laimës, gerovës ir geriausios sëkmës linkëjimus.

Kai iðdykëliai piemenys Lietuvoj kadai uþsimanydavo paerzinti þydà, tai rodyda-vo jam ástriþai sulenktà ðvarkelio skverno kampà, kuris, taip sulenktas, esti panaðus ákiaulës ausá. Kiaulës ausis savaime nëra blogareikðmë. Jai ar ið skverno sudëtam jos

601

pavidalui piktybiðkà reikðmæ sudarydavo tik rodytojø intencija paniekinamai paðieptipaniekinamai paðieptipaniekinamai paðieptipaniekinamai paðieptipaniekinamai paðieptiþydà, – ko jis kitoks, ko jis toks keistas: kiaulienos nevalgo! Rimti suaugusieji ne tikneuþtardavo piemenø teisës ðitaip „idëjas reikðti”, bet daþniausia juos net grieþtaisudrausdavo. Ir tikrai niekam neateidavo á galvà, kad konstitucijoje pilieèiams uþtik-rintoji þodþio laisvë suprastina taip pat ir kaip laisvë piemenims þydus „kiaulës ausi-mis” erzinti. Nereikëjo nei ástatyminio draudimo: jau paproèiuose ásigaliojæ vieðo-sios dorovës dësniai nedviprasmiðkai smerkë toká „kiaulës ausies” vartojimà. Bet tainekliudë virëjoms tikras kiauliø ausis vartoti ðaltienai virti.

Ir svastika, turbût, net ir dabar dar niekam neuþkliûtø, bûdama áterpta á senovi-nio bûdo audiná, siuviná, raiþiná, apdailà, sagà, apyrankæ ar ðiaip koká „talismanà”.Bet vieðosios nuomonës reiðkimo priemonëse – vëliavose, plakatuose, skyduose, netorganizacijø þenkleliuose, atspauduose, laiðkø antraðtëse – svastikos vartojimas yratapæs hitlerininkø sukompromituotas ilgiems ilgiems laikams. Nesvarbu, liks ar ne-liks galioje Ilinojaus teismo sprendimas, pripaþinæs svastikai konstitucijoj numatytàidëjoms reikðti teisëto simbolio statusà, – vis tiek svastikos demonstravimas tebebussuprantamas, kaip brovimasis brutaliai sutramdyti ir uþgniauþti visas kitokias, negujo – svastika ðmeðëluojanèio – paþiûras ir priversti visus elgtis, kalbëti, arba gal net irmàstyti tik pagal jo paþiûras ir valià.

Kaip tik ðitokia bus buvusi reikðmë ir svastikos pasirodymo viename Èikagos lietu-viø visuomeniniame vyksme, – anàmet iðtikusioje demonstracijoje prieð Jaunimo Cen-trà. Demonstrantai, kad ir iðkriteivos, bet visgi dar tautieèiai lietuviai, nesitenkino tiksavo nuomonës pareiðkimu, kad nepritaria tokiø ir tokiø filmø rodymui. Ne, jie brovë-si á vidø ir reikalavo, kad jø, o ne Centro ðeimininkø sprendimas bûtø vykdomas.

Nesvarbu, kviesti ar nekviesti èikagiðkiai naciai ið Ashlando ar kurios ten gatvësparëmë tà mûsiðkio folksðturmo atakà, iðkeldami toj ðutvëj plakatà ar vëliavà su hit-leriðka svastika. Kiekvienu atveju jie èia buvo suuodæ panaðaus mentaliteto kolegø. –Kiek? Gerà tuzinà? – Toks toká paþino ir prie alaus pavadino. Skirtumas gal tik toks,kad anie savo svastikas rodo vieðai, o mûsiðkiai tik pasalûniðkai uþanèiuose, po pa-triotiðkomis liemenëmis pasikiðæ neðiojasi.


Istorinë kalbaIstorinë kalbaIstorinë kalbaIstorinë kalbaIstorinë kalba

Prieðpaskutinæ vasario popietæ Valstybës Departamento kafeterijoj Vaðingtone pasi-taikë susitikti su dviem Amerikos Lietuviø Tarybos vicepirmininkais. Þodis po þo-dþio, jiedu ir klausia: – Uþ trijø savaièiø Alto simpoziumas vyksta New Yorkan. Kaipmanai, – bus susidomëjimo?

Kà gi sakysi. Apie New Yorkà kalba, kad tai pats pasaulio politikos centras. Èia irJungtinës Tautos, èia ir Vlikas... Na, tai mes èia gal tos politikos jau persisotinom, ar

602

kà, nes, jeigu su kokiais ðokiais ar þaidimais, tai dar ðiaip taip, o vien á prakalbas tai,sakau, – þiûrint koks oras ir kokia atrakcija: susirenkam taip nuo 40 iki 140, nedau-giau. Teodoras Blinstrubas beveik nuðvito: jei 140, tai neblogai!

Atëjus þadëtajam metui, iðsirikiavo Þidinio uþustalëj pats Alto pirmininkasK. Bobelis, vicepirmininkas K. Ðidlauskas, delegatas ið Clevelando J. Kasulaitis, oprie mikrofono stojo ir ið Èikagos atsiveþtas moderatorius L. Kriauèeliûnas. Prasidëjoiðsamus aiðkinimas, kas atsitiko Belgrade ir kaip reikia suprasti Helsinkyje suraðy-tuosius pareiðkimus. Buvo dar kartà pasakyta ilga virtinë daugiausia tokiø paèiøaiðkinimø (apie Helsinká), kokius èia prie to paties stalo prieð pustreèiø metø dëstëdaktarai St. Baèkis ir Br. Nemickas; ir dar daugiau buvo pasakyta tokiø paèiø pasidi-dþiavimø (apie Belgradà), kokiø jau kuris metas gausiai skelbia ir kartoja Tarybosoficiozas. J. Kasiulaitis ðalia tø dalykø dar uþgriebë ir gretimø bruoþø ið tarpvalstybi-niø santykiø, o èikagiðkiai tai vël ir vël gráþo prie polemikos su „vienu laikraðèiu”,kuriame tie dalykai esà aiðkinami arba brieþneviðkai, arba policininkiðkai...

– Apie koká èia laikraðtá jie vis kalba? – pusbalsiu klusteri kaimynas pusëtinaiveiklus visuomenininkas. Na, manau sau, jeigu net ðitas nepagauna, apie kà jie èiakalba, tai kiek gi èia ið viso yra pagaunanèiø? O kita vertus, tai jeigu net ir visipagautø, vis tiek ne kaþin kas... Nes patalpoj ið viso tik 55. Atmetus keturis kalbëto-jus ir dar du kitus Tarybos ðulus ið Èikagos, mûsø – simpoziumo klausytojø – liekatik 49: vos devyniais daugiau, kaip andai mano jiems garantuotas minimumas. Leis-kime, tie devyni buvo maþiau ar daugiau uþsiangaþavæ Tarybos lojalistai, o visi kititai, geriausiu atveju, buvo tik santûrûs ar skeptiðki stebëtojai. Sunkiø patrankø bate-rija trankiai ðaudë á saujelæ þvirbliø...

Ið aplinkybiø susidëstymo atrodë, jog tø ðnekø tikslo bûta: a) átikinti New Yorkolietuvijà, kad ið visø veiksniø tik èikagiðkë Tarybatik èikagiðkë Tarybatik èikagiðkë Tarybatik èikagiðkë Tarybatik èikagiðkë Taryba geriausiai suprantanti Helsinkiosutarimø Lietuvos bylai sudarytàsias galimybes, b) átikinti, kad pastaruoju metu,ypaè Belgrade, tik Tarybos pirmininkastik Tarybos pirmininkastik Tarybos pirmininkastik Tarybos pirmininkastik Tarybos pirmininkas ið visø veikëjø vienintelis yra Lietuvos labuididþiai sëkmingai tas galimybes iðnaudojæs, c) pademonstruoti èia reziduojanèiamVlikui já supanèios lietuviø visuomenës pritarimà Tarybos paþiûromsvisuomenës pritarimà Tarybos paþiûromsvisuomenës pritarimà Tarybos paþiûromsvisuomenës pritarimà Tarybos paþiûromsvisuomenës pritarimà Tarybos paþiûroms ir susiþavëji-mà jos nuopelnais, d) kità dienà numatytame susitikime su Vliku pritrenkti já tavisuomenës pritarimo demonstracija ir iðspausti ið jo sutikimà pritarti Tarybos po-pritarti Tarybos po-pritarti Tarybos po-pritarti Tarybos po-pritarti Tarybos po-zicijaizicijaizicijaizicijaizicijai jos vaiduose su Bendruomene. Bet, per tà prakeiktà mus èia apëmusá nerangu-mà ir abejingumà, ne tik visuomenës entuziazmo gaisras nesuliepsnojo, o net ir ki-birkðtá áskelti nebuvo ið ko. Su Vliku derëtis „ið jëgos pozicijos” Tarybai nebebuvokaip, ir ið tø derybø nieko apèiuopiama neiðëjo.

Visø tø aiðkinimø ir átikinëjimø zenite buvo istorinë kalbaistorinë kalbaistorinë kalbaistorinë kalbaistorinë kalba. Kalba, kurià senato-rius R. Dole pasakë Belgrado konferencijos pilnaties posëdyje. Kalba, kuri, vietojValstybës Departamento parengtosios, buvusi senatoriui paties A.L. Tarybos pirmi-ninko K. Bobelio inspiruota. Kalba, kurioje pirmà kartà istorijojepirmà kartà istorijojepirmà kartà istorijojepirmà kartà istorijojepirmà kartà istorijoje Lietuvos nepri-klausomybës klausimas buvæs vieðai iðkeltas tarptautinëje konferencijoje.

603

Akivaizdoj tokio istorinio ávykioistorinio ávykioistorinio ávykioistorinio ávykioistorinio ávykio ir akivaizdoj tokio A.L. Tarybos pirmininkovaidmensvaidmensvaidmensvaidmensvaidmens tame ávykyje, pirmininkas Bobelis turi atrodyti keliom galvom aukðtesnisuþ bet kurá kità mûsø pirmininkà, nekalbant apie antrininkus ar tretininkus. Be to,pirmininkas Bobelis ir pats konferencijoj buvæs gi ne toks, kaip kiti, kurie tik ið tolokaþkur pastypèiojo, ar, kaip anàmet Helsinky, net kalëjiman buvo sutupdyti. Jis,kaip senatoriaus Dole patarëjaspatarëjaspatarëjaspatarëjaspatarëjas, turëjæs Amerikos delegacijos dokumentà, duodantáteisæ dalyvautidalyvautidalyvautidalyvautidalyvauti paèios konferencijos posëdþiuose ir ávykiuose.

Neginèytinai áspûdinga. Tik gal nepersistenkim vaizduotis, kad Tarybos pirmi-ninkas ten buvo koks oficialus Amerikos delegacijos pareigûnas su Valst[ybës] D[epar-tamen]to paskyrimu, kelionpinigiais ir dienpinigiais. Batuno biuletenyje tas dalykaskiek kukliau nuðviestas. Bûtent: Lapkrièio 21 – 25 Belgrade lankësi treèiatreèiatreèiatreèiatreèia baltieèiødelegacija. Tai buvo dr. K. Bobelis ir p. G. Meierovics ið Joint Baltic Committee. Jieatvyko drauge su senatorium R. Dole, kuris pakvietë juodu drauge su savo asistenteponia Aida Talbergs – Witt á plenumà, kur lapkrièio 25 sen. Dole sakë savo kalbà...(Kitos dvi grupelës jau anksèiau lankësi ávairiø delegacijø bûstinëse su ámanomomisinformacijomis bei sugestijomis, o ðiedu senatoriaus sveèiai iðklausë jo kalbà paèiamekonferencijos plenume).

Pirmininkas K. Bobelis, paklaustas, kodël ta istorinë kalba, bûdama tokia svarbi,nebuvo mûsø spaudoje paskelbta iðtisai, o tik kaþkaip apytikriai atpasakota, aiðkino,kad jis parveþæs tos kalbos apie 10 egzemplioriø ir padalinæs laikraðèiams, bet tiekaþkodël ne iðtisai skelbë. Kilnodamas popierius, sakë gal dar turás tos kalbos tekstàir èia pat, be to ji buvusi iðtisai paskelbta kaþkuriuose þurnaluose Amerikoj ar Vokie-tijoj, tad norintiems bûsià galima tà tekstà gauti, ir t.t. Aèiû, nesitrukdykit, nesangliðkas tos kalbos tekstas yra atspausdintas Kongreso Uþraðuose 1977 m. lapkrièio27-tà, No. 388, s 19191. Jei ta kalba tikrai mums tokia istorinëmums tokia istorinëmums tokia istorinëmums tokia istorinëmums tokia istorinë, tai argi nebuvoargi nebuvoargi nebuvoargi nebuvoargi nebuvovertavertavertavertaverta jà Tarybos rûpesèiu iðtisai iðversti á lietuviø kalbà ir pateikti mûsø spaudai supriderama trimitø palyda?

Ne, nebuvo vertaNe, nebuvo vertaNe, nebuvo vertaNe, nebuvo vertaNe, nebuvo verta. Nes nebebûtø patogu tada sakyti, kad ta kalba istorinë ir kadji Lietuvos nepriklausomybës bylà bent kiek reikðmingai pastûmëjo. Jei Tarybospirmininko sudëtosios pastangos tai kalbai ákvëpti ir pasiliktø nepeiktinos, tai nevaið to kilusá pirmininko nuopelnà vis dëlto pasidarytø labai sunku aukðtinti taip, kaipjis aukðtinamas dabar, „nesismulkinant” informacijose apie tos kalbos turiná.

Vyraujanti mintis toje senatoriaus kalboje yra – pasiteisinimai, kodël Amerikosdelegacija tiek daug dëmesio skyrë þmogaus teisëms:

Mano delegacija, taèiau, rûpinasi ne vien þmogaus teisiø nuostatais Baigiamajame Ak-te. Mes esame atsidëjæ visø jø nuostatø vykdymui... Todël mano tikslas nëra susiremti arpozuoti, arba trankyti kam á virðugalvá... Mano delegacija siekia ne susirëmimo, o bendra-darbiavimo, ir mes siekiame ne kà aptemdyti, o nuðviesti, ne susilpninti, o sustiprinti...

O ðtai turbût ir ta kalbos vieta, kurià Taryba garsina, kaip istoriná Lietuvos bylosiðkëlimà tarptautinëj konferencijoj:

604

Mes esam imigrantø tauta, þmonës, ið visø pasaulio kraðtø suplaukæ dalyvauti Ameri-kos þadinyje. Mûsø gyventojø dauguma yra europinës kilmës. Kultûriðkai ir tautiðkai jietapatingi su dauguma ðiame susirinkime dalyvaujanèiø valstybiø. Jie palaiko savo gyvàdomëjimàsi savuoju kultûriniu paveldëjimu ir savo kilmës kraðtais. Jie reiðkia savo intere-sus per visoj Amerikoj pasklidusias draugijas ir organizacijas. Pavyzdþiui, að esu susitikæssu atstovais tokiø organizacijø, kaip National Confederalion of American Ethnic Groups,the Czechoshvak National Council of America, the Congress of Russian Americans, thePolish American Congress, the Hungarian Organization in North America, the Ukrai-nian National Association and the Joint Baltic American National Committee – ir daugkitø. Jie yra pareiðkæ savo susirûpinimà ne tik þmogaus teisiø nuostatais ið II Krepðio ir VIIPrincipo, bet ir visø tautø apsisprendimo teise.

Ið tikrøjø, Jungtinës Valstybës niekad nëra pripaþinusios Lietuvos, Latvijos ir Estijosinkorporacijos á Sovietus ir oficiali Jungtiniø Valstybiø nepripaþinimo politika nebuvopaveikta Europos Saugumo Konferencijos iðdavø. Tas seniai galiojàs principas yra Jungti-niø Valstybiø politika ir jis yra palaikomas J. V. Kongreso.

Tiek ir yra þodþiø viso to „iðkëlimo”, – nebent dar átrauktumëm ten pat senatoriausskubiai pridurtà dar vienà pasiteisinimà, kodël jis apie tokius dalykus uþsiminë:

Að cituoju tas grupes ir jø rûpesèius ne siekdamas provokuoti ar susikibti. Að tik norë-èiau nuðviesti ir paaiðkinti prieþastis, kodël delegacija ir mano vyriausybë yra stipriaisusirûpinusi þmogaus teisiø sritimi.

Nieko istoriðka. Gal tik keistoka, kodël tas senatorius taip uoliai aiðkinosi dëlkalbëjimo apie þmogaus teises, lyg rankas nusiplaudamas: mes tai gal nebûtumëmbuvæ toki ákyrûs, jei ne tie mûsø etnikaietnikaietnikaietnikaietnikai, kurie zirzia, ir tai ne vien dël þmogaus, odar ir dël tautø teisiø...

Jau 38 metus trunkanèios „nepripaþinimo politikos” priminimaspriminimaspriminimaspriminimaspriminimas á tà kalbà áterp-tas taip nenatûraliai, kaip skirtingos spalvos lopas. Ir atrodo, lyg bûtø buvæs skirtasvisiðkai ne konferencijai (kuri gi nebuvo kompetentinga tokiu klausimu kà nors da-ryti ar sakyti), o greièiau tik saviems etnikams: nesujaudinkit, netriukðmaukit, nesmatot gi, Amerika tautø apsisprendimà pripaþásta, nepripaþásta aneksijos, ir në Hel-sinkio paraðai to nepakeitë.

Ar tik ne tam Meierovics su Bobeliu ir buvo pakviesti kaip tik á tà konferencijosposëdá, kur tie þodþiai turëjo bûti tarti, kad savo ausimis iðgirstø, kaip buvæs Fordoantrininkas bent ðiuo bûdu bando atitaisyti kai kuriuos Fordo lieþuvio suklupimus,pakenkusius respublikonø partijos varduipakenkusius respublikonø partijos varduipakenkusius respublikonø partijos varduipakenkusius respublikonø partijos varduipakenkusius respublikonø partijos vardui etnikø akyse? Konferencijai, ypaè mask-viniams delegatams, keletà pastraipø anksèiau, buvo tartas visiðkai kitoks pareiðki-mas: My delegation, however, is not only concerned with human rights provisions of theFinal Act. We are dedicated to the fulfillment of all its provisions. O tarp tø visø nuosta-tø – all provisionsall provisionsall provisionsall provisionsall provisions – yra gi ir þinot koki nuostatai dël sienø... Priþadëjo gi jas visasgerbti, visiðkai neuþsiminë, ar kas jas visas ar ne visas pripaþásta teisëtomis.

Lietuvos reikalui tas „nepripaþinimo politikos” priminimaspriminimaspriminimaspriminimaspriminimas Belgrade nei istorinis(jau nebe pirmas toks), nei reikðmingas. Panaðiai Lietuva (su Latvija ir Estija) jau yra

605

buvusi bent porà kartø priminta ir New Yorke, Jungtiniø Tautø komitetø posëdþiuo-se. Abiem atvejais tie priminimai davë progos ar tai Dirþinskaitei – Piliuðenkienei, arZenkevièiui atkalbëti po þinomà maldelæ apie savanoriðkà Baltijos respublikø ásijungi-mà ir tolydþiai laimingëjantá jø gyvenimà. Dabar, Belgrade, kaip pats K. Bobelis liudi-ja, Voroncovas itin arogantiðkaiitin arogantiðkaiitin arogantiðkaiitin arogantiðkaiitin arogantiðkai maþdaug tà paèià maldelæ atkalbëjo. Propagandinësreikðmës toki uþsiminimai neturi jokios, kadangi didieji þiniasklaidþiai á tokias smul-kmenas nekreipia dëmesio ir jos lieka vieðai neþinomos. Politinës reikðmës irgi beveikjokios, iðskyrus nebent tai, kad tokiame pareiðkimø pasikeitime sovietinis atsikirtimasesti paskutinis þodis: tegu ir neátikinantis, bet vis tiek paskutinis.

Todël Belgrade pasakytoji senatoriaus R. Dole kalba bus buvusi istorinëistorinëistorinëistorinëistorinë ne Lie-tuvai, ne Lietuvos nepriklausomybës bylai, o gal tik A.L. Tarybai ir ypaè jos pirmi-ninkui, kadangi ta kalba – dar neaiðku, ar labai sëkmingai, bet tikrai energingai iriðlaidingai – naudojama vien tik jø prestiþui iðpûsti JAV ir Kanados lietuviø akyse.


SizifaiSizifaiSizifaiSizifaiSizifai

Kalbos kampeliai mûsø laikraðèiuose labai primena graikø pasakose minimà Sizifà,kurs buvæs dievø nubaustas amþinai dirbti bergþdþià darbàbergþdþià darbàbergþdþià darbàbergþdþià darbàbergþdþià darbà: risti didelá akmená ákalnà, kurio virðûnën beveik áristas tasai akmuo bûtinai uþkliûva ir vël nurieda pakal-nën.

Ir mûsø kalbininkai – rodo rodo, ðluoja ðluoja mûsø spaudos, radijo ir vieðøjøprakalbø kalbines ðiukðles, o kaip buvom, taip ir liekam prisiðiukðlinæ. Krito nely-gioj kovoj jau keturi toki mûsø pastarøjø laikø iðeivijos Sizifai – Skardþius, Salys,Dambriûnas, Kalvaitis, – ir dabar jau, regis, vien tik Barzdukas, Vaiðnio ar Stonioretkarèiais patalkinamas, ne uþ savo, o uþ mûsø kitø nuodëmes, vis dar vargsta,risdamas ðalin kalbos ðiukðliø maiðus, kurie, taèiau, vis prakiûra ir ðiukðlës vël subyrastaèiai á laikraðèiø skiltis ir prakalbininkø burnas.

Prieð kokius metus ar daugiau atsirado dar vienas kalbos rûpintojëlis, – lig ðiolnei paþintas, nei girdëtas T. Klyga. Matyt jau pastebëjæs, kokios sizifiðkos buvo lig-ðioliniø mûsø kalbos ðiukðliaveþiø pastangos, savo skiltá, maþdaug kas 3–4 savaitespateikiamà Dirvoje, pavadino Kalbos vargais. Bet jis kol kas dar nesikësina nei sunkiøakmenø, nei kalbos ðiukðlëmis kupinø maiðø kur nors ritinti. Ið viso, jis atrodo netiek kalbos teoretikas, kiek romantikas. Kone kiekvienà skiltá pradeda meilingais,todël ir neapdairiai perdëtais pagyrimais lietuviø kalbai. Pavyzdþiui: Mûsø kalba taipturtinga, taip patogi smulkiausiems sàvokø atspalviam iðreikðti, kad tikrai sunku kitomkalbom prie mûsiðkës prilygti. Arba vël, kitu atveju: Mûsø kalba nuo senovës grakðti,skambi, patogi vartoti. Ir gana turtinga bet kokiom sàvokom ir vaizdam, net smulkiomplonybëm reikðti. Matyt, nëra bandæs versti á tà mûsø tokià turtingà kalbà jokio kita

606

kalba ne primityviai, o þodingai ir stilingai paraðyto teksto. Pabandytø – pamatytø,kad, kaip daugeliui mûsø kalbos plonybiø stinga gerø atitikmenø kitose kalbose,taip nepalyginti dar didesniam kiekiui kitø kalbø plonybiø ar storybiø nëra tiksliøatitikmenø mûsø kalboje. Kultûrai bei civilizacijai vystantis, sukuriama daug naujødalykø ir prireikia daug naujø pavadinimø. Todël, kaip kitoms, taip ar net dar la-biau ir mûsø kalbai prireikia skoliniø ir naujadarø. Romantiðkos deklamacijos apiemûsø – ar bet kurios kitos – kalbos neva jau senovëje pasiektà tobulybæ yra svaigini-masis iliuzijomis.

Romantiðkai groþëdamasis lietuviø kalba, T. Klyga savo Kalbos varguose lyg irnepastebi didesniøjø tos mûsø kalbos bëdø. Kol kas jisai tik nupûtinëja dulkelesnuo vienos kitos kalbinës plonybës, arba pabando uþlyginti koká ðiurkðtumëlá. Pa-vyzdþiui, skatina justi skirtumà tarp þodþiø dailus ir graþus, drauge ir kartu, manyti irketinti... Pasamprotauja apie pono ir ponios vartojimà, stengiasi iðvaryti ið mûsøvartosenos per lenkus mus pasiekusià prancûziðkà bliuzæ, bet – keista! – labai átiki-nanèiai gina lenkiðkà tarkà (bulvëms tarkuoti), atmesdamas þodynø (neprivalomai)teikiamà trintuvæ ir në neuþsimindamas apie aukðtaièiuose ðiek tiek sulietuvintà tolenkiðko þodþio pavidalà – torkà. Be to, dar skatina nepamirðti mergvakario ir patariaapartmenthauzà vadinti butnamiu (Kodël ne daugiabuèiu?)

Nedaug ir nedideliø kalbos vargeliø prilesinëja tas rûpintojëlis, turbût, pasiklau-sydamas tik ðeimos ar kaimynø pokalbiø, daugiausia apie namø apyvokos reikalus.O didieji mûsø kalbos vargai gi ðakoja ir lapoja daug vieðesnëse vietose, – laikraðèiuo-se ir tribûnose. Ir ne tiek þodyno, kiek sintaksës, stiliaus, tikslaus sàvokojimo nepai-santieji ar neiðmanantieji straipsniø raðytojai ir prakalbø sakytojai begëdiðkiausiaikompromituoja tà mûsø, tegu gal ir ne paèià tobuliausià, betgi gana gerà kalbà. Toskompromitacijos, daugiau ar maþiau, berods gali sutikti kone kiekviename mûsølaikraðtyje, bet Kalbos vargø kampelio vedëjui nëra reikalo jos pavyzdþiø toli ieðkoti:lietuviø kalbos kompromituotojais likimas itin gausiai yra aprûpinæs kaip tik tà skil-tá priglaudusájá lietuviø tautinës minties laikraðtálietuviø tautinës minties laikraðtálietuviø tautinës minties laikraðtálietuviø tautinës minties laikraðtálietuviø tautinës minties laikraðtá, vardu Dirva. Cit, paklausykit:

Reèitalio programa yra ta terena, kurioje tenka vokalo reèitalistui atskleisti savo dai-navimo menà ir balso turiná. Vykæs repertuaras, sutapdamas su balso struktûra, su solistomuzikine kultûra ir veikalo atlikimo technika reèitalio sëkmei. (1977, Nr. 48, psl. 9).

Kada tokia mina sprogsta, sprogimas ne tik sunaikina aukà, bet mediniai paðinaisminga á kûnà. Jø negalima kûne surasti, nes ex-ray spinduliai tokiø neatranda. (1977-46-11).

Organizacinio solidarumo stoka... ypaè atstumia jaunàjà kartà, kuri gerai þinoda-ma, jog mûsø likimas priklauso nuo laisvojo pasaulio, nuo Vakarø likimo, kurie vis darkomunizmo atveju rodo daug naivumo, savo átaka jaunieji turi daugiau progø atverti akisVakarø pasaulio visuomenei. (1977-32-2).

Mûsø spauda tuos uþdavinius patenkinamai atlieka, nors bûdama ávairiø ideologijøbei organizacijø rankose, kas taipgi yra teigiamas reiðkinys, nes parodo jos demokratiná

607

veidà, nuomoniø reiðkimo skirtingumus, bet þinoma, kartais parodo ir vieno ar kito laik-raðèio tolerancijos stokà. (1977-14-3).

(J.T. [Jungtiniø Tautø] gen. asamblëja 1977 m. pask. sesijà uþbaigë gr. 21 d.).Ðiais metais iki birþelio mën. pabaigos paskirti komitetai vykdys tos asamblëjos nutari-mus. (1978-3-1). Kaip gi ið tikrøjø! ar iki birþelio pabaigos turi bûti paskirti komi-tetai, kurie tik tada pradës vykdyti nutarimus, ar komitetai jau yra paskirti ir ikibirþelio galo turi nutarimø vykdymà baigti?

Bet ðiuo metu didþiausià rûpestá turi... UNDP, kuri teikia techniðkà paramà neturtin-giems kraðtams, bûtent, kaip sunaudoti komunistiniø kraðtø gaunamas pinigines aukas,kuriø suma pereitais metais virðijo 50 milijonus, skaitant komunistiniø kraðtø valiuta. Pro-blema yra dvejopa; tarptautine prasme su tais pinigais neámanoma operuoti. (1978-3-2).

Dabar A. Goldbergas gráþta atgal á Belgradà, kur bus pasiraðoma visø tautø bendrassusitarimas ávairiais klausimais, kuriais yra vieningos nuomonës. (1978-3-11).

Jis (t.y., Jonas Budrys), bûdamas ásitikinæs, jog tiek visos Lietuvos, tiek taip vadina-mos Maþosios – Klaipëdos kraðto gyventojø pastangos bei ryþtas atgauti sau priklausantákraðtà stiprëjo ir augo ir, vyriausybës pavedimu pradëjo ruoðtis laukdamas, kol ateis le-miantis momentas sukilti ir patiems krauju atgauti dalá Maþosios Lietuvos. (1978-3-3).

Tai argi ne sizifiðkas darbas – krapðtinëti ið kalbos kur ne kur uþtiktà be reikaloásileistà svetimà þodá ar nenusisekusá naujadarà, kai ant beveik paèiø aukðtøjø mûsøspaudos laktø sutûpæ laikraðèiø bendradarbiai–ës paraduoja tokiais vargiai teiððif-ruojamais ar visiðkai prasmæ kaþkur pakeliui praradusiais þodþiø kratiniais! Kai re-daktoriams toki dalykai nebeuþkliûva! Kai redakcijose niekas nepasistengia ar gal netir nebemoka jø deramai aptvarkyti! Ir kai didþiuma skaitytojø tokiais kratiniais apsi-kenèia, lyg manydami, kad gal dabar taip raðyti reikia ir gal net graþu...

Þodyninës ar etimologinës ydos mûsø vieðojoj kalboj, kad ir daþnokos, dar nepati didþioji bëda. Didysis vargas tas, kad netvarkingi, nenuoseklûs, nutrûkæ – nu-lûþæ sakiniai ir sutrikusios prasmës tirados nebekliudomai naudojasi visomis pilietinë-mis teisëmis... Nesiryþta prieð tokias kalbos „paþibas” iðsitarti ir Kalbos vargø aiðkin-tojas. Savo rûstø þvilgsná nuo savojo kiemo kreipia tolyn, tenai. Lietuvon, kur, esà,„dabar mûsø kalba beatodairiðkai terðiama griozdiðkais bolðevikiniais prieskoniais”,kaip visasàjunginis, bendrasàjunginis, prisitaikëliðkumas, prisiskaitëliðkumas, smulkia-savininkiðkumas, ikikapitalistinis, agitpunktas, pravaikðtininkas... Sako, „maskvinë prie-varta prigrûdo”, á lietuviø kalbà tokiø gramozdiðkø naujadarø, ir jie dabar „uþsiau-bia mûsø kalbos darnumo groþá”, tad – „kada nors bus daug vargo mumsmumsmumsmumsmums tà svetimàjaukalà iðvalyti laukan”. (1978-3-6).

Na, atleiskite, bet mumsmumsmumsmumsmums to vargo tai tikrai neteks vargti. Su politine sistemasusijusioji terminologija ir idiomatika tenai apyvartoje bus, ir niekas mûsømûsømûsømûsømûsø su ðluoto-mis á tenai neásileis tol, kol ta sistema laikysis. Kai ji kaþkada, tikëkimës, subyrës, taimûsømûsømûsømûsømûsø gal jau në nebus. O jei katras dar ir tebebûtumëm, tai vis tiek ir be mûsøLietuvoj bus pakankamai sugebanèiø apsivalyti nuo visø nebereikalingomisnebereikalingomisnebereikalingomisnebereikalingomisnebereikalingomis ðiukðlëmistampanèiø tos sistemos nuobirø.

608

Antra vertus, daugumas pirma paminëtøjø „to svetimo jaukalo” pavyzdþiø, kaipir daugumas jø giminaièiø, kuriø þodyne gali rasti dar koká puskapá ar daugiau, nëranei rusiðki, nei politiðki, o kai kurie – netgi ne naujadarai. Visi jie sudaryti ið lietuvið-kø þodþiø, prieðdëliø ir galûniø, prisitaikant lietuviø kalbos gramatikos ir þodþiødarybos dësniø. Tik tie su priestatu visa ar bendra atsiduoda rusiðku kvapu. Þinoma,kai þodis sukrautas ið septyniø ar daugiau skiemenø, tai, nors ir lietuviðkiausias, vistiek griozdas. Bet nenusiminkim: nors DLK þodynan ir tokiø yra átraukta, (regispirmajame pokario deðimtmetyje jie ypaè buvo áëjæ madon), dabar praktikoje jø – irbe mûsømûsømûsømûsømûsø ásikiðimo! – vis reèiau bepasitaiko.

Ið tikrøjø tai laikraðèiø kalbos ðvara Lietuvoje dabar uoliau priþiûrima ir sëkmingiauiðsaugoma net negu nepriklausomybës laikais. Tik mûsømûsømûsømûsømûsø èionykðèiuose laikraðèiuosekalbos ðiukðliø daugëja metai ið metø, o kai kur net diena ið dienos. Rinkyktos riktas arkoks nusiþengimas lietuviø kalbos raðybos, etimologijos arba sintaksës taisyklëms –tenai spaudoj dabar retø reèiausia retenybë. Ko tenai daug daugiau, tai svetimø þo-dþiø, bet ir tai ne rusiðkø, kaip èia daugelis aimanuoja, o tarptautiniø, vakarietiðkø,iðmoktø, þinoma, ið dabartinës rusiðkos spaudos, kuri kaip tik dabar tenai irgi yra itintirðtai tø þodþiø prisikaiðiojusi. Ið rusiðkos spaudos yra perimtas ir dabartinis stiliusstiliusstiliusstiliusstilius, –iðpûstai oficialus arba patetiðkai ideologiðkas, o daþnai dar ir su didelëmis pretenzijo-mis skambëti moksliðkai. Ypaè tokiu stilium pasiþymi specialistø raðtai. Ðtai kaip da-bar raðo tautietis ekonomistas (Liaudies ûkyje, 1977/8, 241 psl.):

Vyriausios materialinio techninio tiekimo valdybos specializuotos valdybos buvo su-jungtos su specializuotomis tiekimo bazëmis, esanèiomis Vilniuje, ir pervestos á ûkiskaità.Dël to atsirado vientipës specializuotos pagal daiktiná poþymá ûkiskaitinës tiekimo ir rea-lizavimo valdybos... Be to, analizuodami specializuotø ûkiskaitiniø valdybø veiklos patir-tá, pastebime, kad skirtingø produkcijos rûsiø tiekimo valdymo analogiðkø struktûrø ávedi-mas duoda nevienodus rezultatus.

O ðtai gabaliukas ið filosofø draugijos estetikos sekcijos diskusijø apie paþintinæpaþintinæpaþintinæpaþintinæpaþintinæmeno funkcijàmeno funkcijàmeno funkcijàmeno funkcijàmeno funkcijà atpasakojimo (Lit[eratûra] ir menas, 1977/53, 10 psl.):

A. Katalynas analizavo meno specifikos ir meno kûrinio suvokimo problemø logináryðá. Jis akcentavo, kad gnoseologinëms meno teorijoms bûdingas paþintinës meno funkci-jos atriravimas ar absoliutinimas suponuoja ir paþintiniø kriterijø radikalø laikymà me-no kûrinio suvokimo tobulumui.

Na, kà gi! Viskas ðimtu nuoðimèiu taisyklinga, kiekviena mintis pasakyta labaitiksliai. Tik prasmæ apèiuopti tai kaþin ar lengviau, kaip èionykðèiuose apdraudospolisuose smulkiosiomis raidytëmis suraðytøjø nuostatø... Þinoma, ne visa vieðojikalba Lietuvoj ðitokia, bet laikraðèiuose tokiø bei panaðiø dëmiø gana apstu. Tik,turbût, tos perdaug moksliðkos tirados vis tiek mûsø kalbai sarmatos daro maþiau,negu tos pirma minëtos mûsiðkës nemokðiðkosios...

Daug daugiau ir blogesniø kalbos ðiukðliø dabar Lietuvoj, matyt, prikreikia ámo-niø ir ástaigø virðininkai su savo raðtininkais tarnybiniuose raðtuose. Jas gana daþnai

609

registruoja Ðluota, lyg tikëdamasi ðiukðlintojus sugëdinti ir bent tuo bûdu ðiukðlesiððluoti. Bet ir tos pastangos sizifiðkai bergþdþios, kaip ir mûsø èionykðèiø kalbosvargø apverkinëtojø.


Atsispjaudyt, ar neatsispjaudyt: tatai yra klausimasAtsispjaudyt, ar neatsispjaudyt: tatai yra klausimasAtsispjaudyt, ar neatsispjaudyt: tatai yra klausimasAtsispjaudyt, ar neatsispjaudyt: tatai yra klausimasAtsispjaudyt, ar neatsispjaudyt: tatai yra klausimas

Ne visi vienodai pasijunta girdëdami ar skaitydami kitø nuomones apie save. Vienipagirti dþiûgauja, didþiuojasi, o papeikti – ðirsta ir net á peikëjø èiupras kartais ganaarðiai ákimba. Kiti dedasi abejingi dël tokiø ar kitokiø nuomoniø apie juos, lyg jiemstai bûtø visiðkai nei ðilta, nei ðalta. Ðis antrasis kraðtutinumas gal ir ne per daþniau-siai pasitaiko. Nes paprastai þmogus, kol dar ne visiðkai apkiautæs, vis ðiek tiek jau-kiau pasijunta giriamas, negu peikiamas. Gal tik nuo perdaug nusaldinto ar nuopernelyg iðpûstu nuopelnu remiamo gyrimo kitas gali pasijusti kiek suglumintas arnet susisarmatijæs.

Ir man maþdaug panaðiai atsitiko, kai P. Lelio laiðke ið Toronto (Akiraèiai, 1978/4, psl. 3) radau save keliamà ant pjedestalo ir rodomà kitiems, kaip sektinà nuosai-kumo ir kantrybës pavyzdá (!). NnnejauuugiNnnejauuugiNnnejauuugiNnnejauuugiNnnejauuugi èia apie mane!..

Bet nuo neapdairaus ðuolio puikybën apsaugojo ið to pagyrimo kyðojæs ne visiðkainuoðirdus (ar gal net visiðkai nenuoðirdus?) bruoþas.

Visø pirma, neatsilojimas (neamtelëjimas, anot P. Lelio) á kieno nors aplojimànebûtinai yra ar gal net ið viso nëra ypatingo nuosaikumo ar ypatingos kantrybësapraiðka. Gali gi pasilaikyt visokiausiø aplinkybiø, kuriose þmogus kur nors paraðytoar pasakyto já ágelianèio ar kitaip nemalonaus pareiðkimo paprasèiausiai nepastebi,neiðgirsta, nesuþino. Tai nepajunta ir nemalonumo, neigi akstino atsilot ar atsi-spjaudyt. Daþnai neatsispjaudoma ne dël kokios herojiðkos kantrybës ar kilnaus san-tûrumo, o ið visiðkai ðalto egoistiðko apskaièiavimo: skystas spjûvis be dëmesio palik-tas pats nudþiûsta daug greièiau, negu reagavimo pagarsintas. O nemaþai spjaudymøsilieka neatsispjaudytø dar ir todël, kad uþkliudytasis gal esti tuo metu taip uþsiëmæskuo nors svarbesniu, kad tiesiog neiðtenka laiko atsispjaudinët; arba paprasèiausiaipatingsta ir neprisirengia... Visais tokiais atvejais santûrumas ar kantrybë beveik jo-kio vaidmens nevaidina.

Vien dël to P. Lelio man iðduotasis pagyrimo lapas neatrodë átikinanèiai moty-vuotas. Bet tai bûtø dar nieko. Labiau krito á aká tai, kad visas tas gyrimas ir pavyz-dþiu rodymas kyðojo tik kaip dingstis ágnybti kito lieþuváágnybti kito lieþuváágnybti kito lieþuváágnybti kito lieþuváágnybti kito lieþuvá. Bûtø atrodë daug nuoðir-dþiau, jei tas pagyrimas bûtø buvæs patëkðtas savà lieþuvá atitinkamai ágnybiantsavà lieþuvá atitinkamai ágnybiantsavà lieþuvá atitinkamai ágnybiantsavà lieþuvá atitinkamai ágnybiantsavà lieþuvá atitinkamai ágnybiant.Uþ kà, – paaiðkinimas turëtø bûti iðlikæs tame paèiame P. Lelio iðkarpø rinkinyje,kuriame jisai beesàs iðsaugojæs ir jo pacituotà iðkarpà ið 1959 metø Vienybës. Taiturëtø bûti tik koká trejetà metø senesnë iðkarpa ið T[ëviðkës] Þiburiø.

610

Anuo metu, kai tautininkø ir laisvës kovotojø atstovai Vlike átikinëjo savo centrusAmerikoje, kad reikia ið Vliko trauktis (ar gal, kai buvo jau kà tik pasitraukë?) pasi-taikë man porà dienø vieðëti Toronte. Tenykðèiø tautininkø bûrelis ta proga ákinkëmane – savo anuometinio pirmininko K. Kalendros bute – papasakoti jiems, kà að,jø manymu, turëjau þinoti apie tai, kas ir kodëlkas ir kodëlkas ir kodëlkas ir kodëlkas ir kodël dëjosi tame tada dar Vokietijojetebeprisilaikiusiame Vlike. Pokalbis buvo grynai apþvalginis ir jame nebuvo kësinta-si daryti kokiø nors nutarimø ar þygiø. Tarp susirinkusiø buvo ir P. Lelis, bet niekonesiklausinëjo ir nepareiðkë jokiø pastabø. Tik po to Tëviðkës Þiburiuose iðdroþë tran-kø pasipiktinimo pareiðkimà dël mano tariamai propaguojamo lietuviø visuomenësskaldymo Toronte ir kitur. (Iðkarpos neturiu, paþodþiui pacituoti negaliu, bet kiekmenu, tai buvo kaþkas panaðu á dabartinius M. Gudelio ir Co. iðpuolius prieð S.Barzdukà.) Labiausiai dël to susijaudino pokalbio organizatorius Kalendra. Telefo-nu klausë mane, kas daryt. O kà gi tokiu atveju galëtum daryt? Atsispjaudyt? Klau-siau, kaip torontiðkiø tautininkø tarpe atsirado toks narsus krikðèioniø demokratøpozicijø gynëjas. Ne, sako, jis tarp mûsø tik pirmàkart pasirodë, – ásisiûlë ateit, kaiptavo senas paþástamas... Tiesa, kadaise (1921-ais) keturis mënesius buvau gyvenæspas jo seserá Panevëþy „ant kambario”, tai ten koká kartà ar kità matëmës. Paþintisbuvo jau tikrai senoka. Ar buvo tautininkuose Lietuvoj – neþinau, greièiausia ne. Odabar, matyt, ta „sena paþintis” pritiko kaip paranki priedanga uþdaviniui „prieðopozicijose” atlikti... Na, sakiau tada Kalendrai, èia jûsø „vidaus reikalas”, darykit,kaip norit. Taip, regis, tas incidentas ir liko nebejudintas ir greit uþmirðtas.

Jeigu dabar P. Lelis kaip tik tàjá incidentà bûtø priminæs ir taræs – þiûrëkit kokiayla jam anuomet ádûriau, o jis në neamtelëjo – bûtø visai kas kita. Bet, matyt, tametariamame pagyrime visai kas kita buvo norëta pabrëþti...

Tiek to. Svarbesnis, turbût, yra apskritai atsispjaudymo ar neatsispjaudymo klau-simas, iðkylàs ne tiek tarp paskirø individø, kiek tarp iðtisø visuomeniøne tiek tarp paskirø individø, kiek tarp iðtisø visuomeniøne tiek tarp paskirø individø, kiek tarp iðtisø visuomeniøne tiek tarp paskirø individø, kiek tarp iðtisø visuomeniøne tiek tarp paskirø individø, kiek tarp iðtisø visuomeniø.

- - -Ligðiol á tà „atsispjaudymo ar neatsispjaudymo” klausimà vis dar dvejaip atsakoma.Sakmës apie keleivá ir ðunis iðvada giria keleivá nesvaidþiusá akmenimis á lojanèiusðunis, kadangi, pasirodo, jei á ðunø lojimà nekreipi dëmesio, tai tie paloja ir nustoja.Patarlë moko, kad ne tas didvyris, kurs muða, o tas, kurs atlaiko. Ir kad tyla esantigera byla. Bet kitos patarlës primena, kad ant palinkusios liepos visos oþkos lipa, kadant pakelëj stûksanèio stuobriostuobriostuobriostuobriostuobrio visi ðunys kaþkà negraþaus daro, ir kad tylëjimas taikaltu prisipaþinimas. Pagaliau Tëviðkës Þiburiai (1978/20) kategoriðkai nusprendë,kad neatsikirtinëjimas þydams prieð jø priekaiðtus lietuviams esàs strutiðkas galvoskiðimas á smëlá.

Tarp tokiø skirtingø patarimø ir sprendimø þmogus pasijunti, kaip tas dviejøponø tarnas komedijoj: jis gerai kalba, ir jis gerai kalba, – katro gi klausyt...

Daugelio mûsø atsikirtinëjimo aistros liepsnelën samtá þibalo ðiuptelëjo televizi-jos Holocaustas, kur tarp kita ko buvæ paminëti ar net parodyti „lietuviðki esesinin-

611

kai”, kaip Varðuvos gete sukilusiø þydø tramdytojai. Melas!Melas!Melas!Melas!Melas! – suðuko atkirtininkai:– lietuviø SS juk ið viso nebuvo! Ið kur jie Varðuvoj? Ðmeiþtas!lietuviø SS juk ið viso nebuvo! Ið kur jie Varðuvoj? Ðmeiþtas!lietuviø SS juk ið viso nebuvo! Ið kur jie Varðuvoj? Ðmeiþtas!lietuviø SS juk ið viso nebuvo! Ið kur jie Varðuvoj? Ðmeiþtas!lietuviø SS juk ið viso nebuvo! Ið kur jie Varðuvoj? Ðmeiþtas!

Sako, kaþkas jau ëmæ kombinuot net bylà kelt filmo rengëjams ir rodytojams uþtoká ðmeiþtà. Valio narsumas! Tik kad po tokio uþsimojimo tokiø narsuoliø galvosneatsidurtø smëlyje dar giliau, negu tø, kurie tyli...

Mat, teisybë, kad lietuviø SS daliniø nebuvo, bet, kas pamirðo, gal verèiau tepasis-kaito Enciklopedijos XV tomo 119 puslapyje apie „Lietuvos apsaugos dalinius” vokie-èiø okupacijos metais. Buvo net 23 Savisaugos batalionai (savo tarpe juos anuometvadinom „savismaugossavismaugossavismaugossavismaugossavismaugos daliniais”) – apie 13,000 kareiviø, apie 250 karininkø, savano-riðkai, su geriausiomis intencijomis ástojusiø. Tarësi bûsià atsikelsianèios Lietuvos ka-riuomenës branduolys. Iðëjo kitaip. Vokieèiai juos panaudojo „antraeilës reikðmës”uþdaviniams, kuriø tarpe galëjo bûti ir tokiø uþdaviniø kokiais vargu kas norëtø pasi-girt. Ne ið pirðto K. Aliðauskas iðlauþë teigimà, kad daugumas tø batalionø veikë Gu-dijoje ir Ukrainoje ir buvo skiriami tarp kita ko ir „kovai su bolðevikø partizanais”.Pagal vokieèiø nuostatus, praktikuotus ir Lietuvoj, juo labiau Gudijoj, viena ið kovossu partizanais priemoniø buvo iðtisø kaimø ar apylinkiø gyventojø þudymasgyventojø þudymasgyventojø þudymasgyventojø þudymasgyventojø þudymas. Netu-rim duomenø, kiek tokiø uþdaviniøtokiø uþdaviniøtokiø uþdaviniøtokiø uþdaviniøtokiø uþdaviniø teko atlikti minimiems lietuviø daliniams, betvargu ar pavyktø árodyti, kad niekasniekasniekasniekasniekas ið jø á tokius darbus visiðkai nebuvo áveltas.

Ne vien ið þydø, o ir ið èia tarp mûsø buvusiø ar dar tebeesanèiø lietuviø liudi-ninkø yra girdëta, kad bent dvi kuopos minëtøjø daliniø tikrai buvusios nusiøstos irá Varðuvà. Gal visi, ar gal tik dalis tø vyrø buvæ paskirti saugoti Varðuvos getà. Neikas jie buvo, nei kaip jie tenai elgësi, nei koks jø likimas – vargu ar kas èia þino. BetVarðuvos geto þydai juos matë, gal ir vienaip ar kitaip pajuto. Taigi ir ten þydø„tvarkytojø” tarpe lietuviø vardas liko uþregistruotas. Nesvarbu, ar jø buvo tenai tik20 ar 200. Ir nesvarbu, kad jie neturëjo átatuiruotø SS þenklø. Neturëjo þydamspraktiðkos reikðmës në tai, ar tie lietuviai su entuziazmu, ar tik priversti ir nenoromisjuos tenai tada „tvarkë”. Faktas, kad keliø ar keliolikos deðimèiø lietuviø deja bûtabûtabûtabûtabûtaáveltø ir Varðuvos ávykiuose. Tai atveria galimybæ tà ávëlimà minëti raðtuose, kalbosear filmuose. Plikais protestais ar teismu grasymais tokiø paminëjimø nesustabdysi.

Verta, teisinga ir netgi bûtina kategoriðkai atremti tokius apibendrinimusapibendrinimusapibendrinimusapibendrinimusapibendrinimus, kurpekliðkose aplinkybëse atsidûrusiø lietuviø ásivëlimas ar ávëlimas á pekliðkus darbusrodomas lyg visos lietuviø tautos nusikaltimas. Betgi toli graþu ne visitoli graþu ne visitoli graþu ne visitoli graþu ne visitoli graþu ne visi tø nelemtøepizodø priminimai yra toki apibendrinimai. Nëra tokio apibendrinimo, visiemsvisiemsvisiemsvisiemsvisiemslietuviamslietuviamslietuviamslietuviamslietuviams kaltinimo nei Holocausto filme. Ir ten, tegu nepagrástai „esesininkø” var-das Varðuvoj ápainiotiems lietuviams prikergtas, tegu gal ir neproporcingai ryðkiai jøtenai buvimas pabrëþtas, vis tiek ten minimas tik vienas faktas – apgailëtinas, nema-lonus, ið já pergyvenusiøjø atminties neiðdilæs. Bandymu tà faktà kategoriðkai uþgin-èyti, kaip neva visiðkai nebuvusá, jis gal tik dar gyviau atminty paþadinamas. Toksginèijimas turbût bus vienas ið ryðkiausiø tuðèio, nesëkmingo ir nereikalingoatsispjaudymo pavyzdþiø.

612

Pasidairius ávairybëje vienø kitiems ágëlimo atvejøágëlimo atvejøágëlimo atvejøágëlimo atvejøágëlimo atvejø, atsitinkanèiø tarp individø arkolektyvø, daros gana aiðku, kad atsakymas á klausimà – ar atsispjaudyt, ar atsiðau-dyt, ar atsikirst, ar atremt? – kiekvienu paskiru atveju yra kitaip átakojamas. Átakoja-mas ne tik susikirtimo dalyviø charakterio, bet taip pat ar net dar labiau ir daugeliokitø, nuo dalyviø beveik ar net visiðkai nepareinanèiø aplinkybiø.


Per daug árodinëjanti damaPer daug árodinëjanti damaPer daug árodinëjanti damaPer daug árodinëjanti damaPer daug árodinëjanti dama

Jokia valdþia neástengtø pasiekt visiðko pavaldiniø paklusnumo vien tik grasos irprievartos priemonëmis. Ne tik nuo rinkëjø valios ir nuotaikos priklausanèios de-mokratinës valdþios, bet ir absoliutiniai autokratai ar geleþinkumðèiai diktatoriaisuvokia, kad aðtriai nepatenkintas minias daug sunkiau suvaldyt, negu bent pusëti-nai patenkintas. Todël net ir patys savanaudiðkiausi despotai stengiasi pavaldiniøminias graþiuoju átikint, kad jiems, tai yra, valdovams niekas nerûpi taip labai, kaippavaldiniø gerovë, ir kad tik to rûpesèio dëka tiems pavaldiniams, anot Stalino laikøgiesmelës, gyvent vis geriau, gyvent vis linksmiau!

Na, jeigu toj gërybëj ir linksmybëj vis dar pilna neámanomø paslëpti skyliø ir plyðiø, taidël to, sako, kalti arba patys pavaldiniai, dar neatsikratà kokiø nors praeities atgyvenø, arbakoki nors iðoriniai veiksniai, visokiais bûdais kliudantieji geriesiems valdovams rûpintis savopavaldiniø gerove. O be to, sako, þiûrëkit, kokiø baisybiø begalës knibþda kitur! Tai dþiau-kitës ir bûkit dëkingi, kad mûsø geroji globa jus nuo tø negandø apsaugo.

Rusijoj ið caro laikø literatûros tebëra likæs populiarus posakis – ta dama pernelygdaug árodinëja. Tai prityrusio „uriadniko” (maþdaug policijos serþanto) pastaba apieitin energingai savo nekaltumà árodinëjusià poniutæ, sulaikytà drauge su keletu kitøátartø „tvarkos ardytojø”. Perdëtai uolus tos moteriðkës teisinimasis tik sustiprinotvarkos saugotojo átarimà, kad ji greièiausia ið tikrøjø kaþkuo prasikaltusi.

Tà patá, be rizikos apsirikti, galima tarti ir apie valdþià, perdëtai árodinëjanèiàsavo gerumà ir kitur gyvenimo blogumà. Kai valdþiai prireikia ið paskutiniosios to-kius dalykus árodinëti, tai suprask, kad ji jau bëdoj: jos pavaldiniai, jeigu dar irneëmë maiðtauti, tai jau tikriausiai rûgsta nepasitenkinimu.

Reta rasti kità valdþià, taip labai girianèià savo pavaldiniø gyvenimo gerumà irtaip uoliai peikianèià kitø ðaliø, ypaè Amerikos, gyvenimà, kaip Lietuvoj jau kadaiásigoþëjusi eseseserinë ir jos statytinë litesesërinë valdþia. Oi, ta dama tai tikrai perne-lyg daug árodinëja! Matyt, kad prasti jos reikalai su pavaldiniais. Ne tik prasti, bet irtaisomi nepasiduoda. Nes Lietuvos þmonës, pasirodo, á tuos árodinëjimus irgi þiûritaip pat átaringai ar dar átaringiau, kaip anas „uriadnikas” á besiskeryèiojanèios po-niutës pasiaiðkinimus.

Valdþios miglovaroms ypaè nesiseka su árodinëjimais, kad vadinamuose kapitalis-tiniuose kraðtuose, ypaè Amerikoj, visiems, o labiausia „suklaidintiems ir be reikalo

613

ið Lietuvos pasitraukusiems” gyventi esà daug blogiau ir daug liûdniau, kaip jø iðgir-tajame, atsipraðant, socialistiðkai þydinèiame rojuje. Medþiagos tiems árodinëjimamstai jie turi begales. Ir nesakytum, kad pramanytos, melagingos. Prieðingai, – prisise-mia jos pilnomis rieðkuèiomis ið èionykðtës, viskà uoliausiai ir smulkmeniðkiausiaiiðplepanèios spaudos, – pakanka tik, kiek reikia, atsirinkti ir, na, kartais ðiek tiekpafrizuoti. Bet... niekas netiki!

Prisikvietë po laiðkelá kità suregzti dar pajëgianèiø karðinèiø „paþangieèiø”, kadiðaiðkintø kaip bloga kapitalistinëj santvarkoj gyventi. Pasirodo, tenai á tokius aiðki-nimus, jei kas netyèia jø uþkliûva, tik ranka numoja, ar net ir nusispjauna.

Net Alseikà staèiai ið paties Vliko nusiviliojo, knygà raðyt pasodino. Ne kaþinkiek tepatamsindamas apraðë, kaip jam paèiam ir kitiems, ypaè inteligentams armenininkams Amerikoj buvo ir tebëra ne pyragai. Griebë, sako, þmonës skaityt, nesádomu, kà gi toks akivaizdinis liudininkas papasakos. Paskaitë, – ir èia netiki. O áAlseikà, sako, þvilgèioja, kai á koká trenktà keistuolá.

Pagaliau mes patys, tegu ir netyèia, bet kaip ir stodami á talkà tik save girianèiai irvisa kita peikianèiai valdþiai, beveik visi – daug tûkstanèiø mûsø – ëmëm vis atviriau iratviriau laiðkuose arba susitikdami aiðkinti, kad èia ið tiesø daug, labai daug kas nërataip labai puiku ir taip lengvai pasiekiama, kaip jiems ið tenai, ið tolo atrodo.

Irgi netiki. Jiems kala á galvas, kad jiems gi nepaprastai gerai, o jie pritvinkænepasitenkinimu. Nebûtinai nepasitenkinimu materialinëmis sàlygomis. Neretas sako,kad tø materialiniø sàlygø dabar jau kiek yra, tiek gana: „ko oficialiai negaunam, toið ðalies prisikombinuojam”, kitas net pasididþiuodamas pasiaiðkina. Bet tûlas net irið aukðtutinio sluoksnio, á kurá iðkilusiam jau nebûtinai reikia „kombinuoti”, kadiðlaikytø reliatyviai gerà gyvenimo lygá, nesusilaiko neprasitaræs, kad ir dabar, tamejau „labai pagerëjusiame” gyvenime vis dëlto slegia beveik visiðkas nebuvimas pasi-pasi-pasi-pasi-pasi-rinkimo galimybësrinkimo galimybësrinkimo galimybësrinkimo galimybësrinkimo galimybës. Ne tik kasdieninio vartojimo prekiø ar pagrindiniø buities reik-menø. Ypatingai slegia stoka laisvës pasirinkti kà tikëti, kà skaityti, kà matyti, kàkurti, kur keliauti...

– Ir mes èia, – sakau vienam, – negalim, kur uþsimanæ keliaut. Tai brangu, tailaiko nëra...

– Bet kai pinigø ir laiko bus, tai galësi gi keliaut, kur tik nori. O mes – ne.Kadangi mes nuo viskoviskoviskoviskovisko priklausom.

– Kaip tai nuo visko?– Jûs tà rusiðkom KGB raidëm vadinat. O lietuviðkai tai vadinasi Valstybës Sau-

gumo Komitetas, VSK, viskas... Prieð tà vietà ir mano laikas, ir mano pinigai, ir aðpats esu absoliutus niekas, o tenai sëdintis nematomas kaþkas man yra viskas. Aiðku?Tai ir yra skirtumas tarp mûsø ir jûsø gyvenimo.

Pasirodo, ðtai kodël tai esesesëro valdþiai taip nesiseka árodyt pavaldiniams, kad tikjos kumðtyje jiems pati geriausia vieta...


614

Lietuviø nacionalizmasLietuviø nacionalizmasLietuviø nacionalizmasLietuviø nacionalizmasLietuviø nacionalizmas

Vytautas Kavolis, prisimindamas prieð beveik dvideðimts metø iðleistà, jo paskatintà irið mûsø keleto raðiniø sudëtinës jo paties suredaguotà knygà apie lietuviø liberalizmà,sakosi anuomet manæs, kad tokia knyga gal áþiebsianti iðeivinëje lietuviø visuomenëjeplatesniø ir gilesniø diskusijø ta tema, kuriose gal iðsivystysianti ir iðaugsianti sàmo-ninga, iðsamiai motyvuota liberalinë srovë ðioje visuomenëje. Dabar jisai kiek melan-choliðkai pastebi, kad atsitiko prieðingai. Ta knyga diskusijas apie liberalizmà mûsøvisuomenëje ið tikrøjø ne pradëjo, o kaip ir pabaigë. Nes po jos nebepasirodë tarpmûsø jokiø tolesniø bent kiek reikðmingø samprotavimø apie liberalizmà.

Ið tikrøjø kalbamojoj knygoj buvo bandyta aiðkinti daugiausia tik tai, kada tasailietuviø liberalizmas koks yra buvæskoks yra buvæskoks yra buvæskoks yra buvæskoks yra buvæs. Gal kai kam ji galëjo pasivaidenti tartum lietu-viø liberalizmo nekrologasnekrologasnekrologasnekrologasnekrologas, liberalizmà lietuviuose jeigu ir nevisiðkai palaidojæs, taibent áðaldæs já toje padrikoje ir pasyvokoje bûklëje, kokioje jis èia tarp mûsø buvotada, kai ta knyga buvo rengiama.

Betgi toks prietaras, anot kurio toji knyga neva buvusi „blogas þenklas” lietuviøliberalizmui ir todël gal turëjusi jam kaþkoká kone mistiðkà tramdomà poveiká, nega-lëtø bûti racionaliai paremtas, tad nebûtø patikëtinas. Taèiau, jeigu nepaisydamassveiko proto argumentø vis dëlto tuo prietaru patikëèiau, tai nedelsdamas raginèiauraðyti ir iðleisti dar vienà panaðià knygà, tik ðá kartà nebe apie liberalizmà, o apielietuviø nacionalizmàlietuviø nacionalizmàlietuviø nacionalizmàlietuviø nacionalizmàlietuviø nacionalizmà. Nes juo toliau, juo daþniau tas mûsø iðpuoselëtasis naciona-lizmas ima pasiþymëti apraiðkomis, nedviprasmiðkai áspëjanèiomis, kad jam vieto-mis jau reikia ar gal net ir gana seniai reikëjo kokiø nors stabdþiø.

Kai Vincas Trumpa anàmet gana neprielankiai, netgi su geroka doze antipatijosatsiliepë apie nacionalizmà, knietëjo jam paprieðtarauti ir bent tiek priminti, kadnacionalizmas nacionalizmui nelygu. Vienas dalykas yra tos ar kitos didþiulës tautosnacionalizmas, kuris nors ir nebûtinai turi, bet visada nekliudomai gali ir daþnokai iðtikrøjø esti brutaliai egoistiðkas, perdëm ðovinistiðkas, savimeilis ir persisunkæs pa-nieka ar net aðtriai prieðiðku nusiteikimu kai kuriø kitø pakeliui pasitaikanèiø tautøþmonëms. Lietuviams yra tekæ susidurti su maþdaug tokiu net trijø keleriopai dides-niø kaimyniniø tautø nacionalizmu. Ið to ágyti patyrimai neádiegë mumyse gerovardo në vienos ið tø tautø nacionalizmui, neigi apskritai agresyviam nacionalizmui.

Bet visai kas kita maþos tautos nacionalizmas. Dël palyginti menko maþos tautossvorio tautø bendruomenëje, jos nacionalizmas yra sàlygojamas savisaugos ir iðsilai-kymo bûtinybëmis. Todël maþos tautos nacionalizmas turi bûti ir paprastai estidefenzyviðkas. Kaip tik todël jam daþniausiai ir nebûna bûdingi minëtieji atgrasûsbruoþai.

Net Tomas Venclova, kurio pastabos apie tautø – lietuviø lenkø, lietuviø rusø,lietuviø þydø – santykius tûlam klausytojui gal bus nuskambëjusios kone kosmopo-litiðkai, neginèija maþosioms tautoms bûtinumo puoselëti savo nacionalizmà. Jø,

615

taigi ir lietuviø nacionalizmo në jisai nesumeta á tà patá krepðá su pasipiktinimà arnet pasibjaurëjimà kelianèiaisiais nacionalizmo pavyzdþiais.

Bet, kaip didþiøjø bei didesniøjø tautø nacionalizmas nebûtinai esti tik pikty-biðkas, taip ir maþøjø ne visada iðsilaiko tik angeliðkas. Ir mûsø, lietuviø nacionaliz-Ir mûsø, lietuviø nacionaliz-Ir mûsø, lietuviø nacionaliz-Ir mûsø, lietuviø nacionaliz-Ir mûsø, lietuviø nacionaliz-mo veidas kartais susiraukia ir iðsikraipo tokiomis atgrasiomis grimasomis, kadmo veidas kartais susiraukia ir iðsikraipo tokiomis atgrasiomis grimasomis, kadmo veidas kartais susiraukia ir iðsikraipo tokiomis atgrasiomis grimasomis, kadmo veidas kartais susiraukia ir iðsikraipo tokiomis atgrasiomis grimasomis, kadmo veidas kartais susiraukia ir iðsikraipo tokiomis atgrasiomis grimasomis, kadnet daros nesmagu beprisipaþinti, kad tai net daros nesmagu beprisipaþinti, kad tai net daros nesmagu beprisipaþinti, kad tai net daros nesmagu beprisipaþinti, kad tai net daros nesmagu beprisipaþinti, kad tai mûsømûsømûsømûsømûsø...

Daþnas nustemba ir net átaringai sutinka pastabà, kad ir socializmas (bei komuniz-mas) su nacionalizmu, ðalia ryðkiø skirtingumø, turi bendrà bruoþà: abi tos ideologijosyra kolektyvistinës. Kaip socialistai, taip nacionalistai kolektyvà – klase, liaudim, tautaar valstybe vadinamà – skelbia esant svarbesná uþ individà. Abeji moko ar net reikalau-ja, kad individo interesai visada trauktøsi ið kelio kolektyvo interesams. Abeji ið indivi-do reikalauja nemaþo, kartais net kraðtutinio pasiaukojimo kolektyvo labui.

Iki tam tikros ribos visa tai kilnu, graþu ir net iðganinga. Bet tà ne visø aiðkiaisuvokiamà ribà perþengus, – o tai pasitaiko per daþnai! – kilnusis kolektyvizmasvirsta klaikia tironija.

Vienas ið nacionalistinio kolektyvizmo elementø yra paþiûra á tautos ir individosantyká ryðium su individo gerais ar blogais darbais arba poelgiais. Kiek priklausotautai garbësgarbësgarbësgarbësgarbës uþ geruosius individo darbus, ir kiek krinta tautai kaltëskaltëskaltëskaltëskaltës uþ individonusikaltimus?

Apgailëtina, net ðiurpu stebëti, kaip èionykðtëje mûsø spaudoje tuo reikalu balsin-giausiai skamba ir tartum visoj mûsiðkëj visuomenëj vyrauja kaip tik tokia paþiûra,kokia lietuviø nacionalizmui ne tik nedaro garbës, bet tiesiog terðia ligðiol buvusá dargana gerà jo vardà. Pagal tà dviðakà paþiûrà, noriai ir uoliai ið kitø tautø reikalaujamakolektyvinës atsakomybës uþ individø pasielgimus, bet nuo jos grieþèiausiai kratomasi,kai kas tokios atsakomybës reikalauja ið mûsø tautos. Tai ypaè iðryðkëjo, pagyvëjusginèams dël atsakomybës uþ þydø iðþudymà Lietuvoj naciø okupacijos metu.

1935-tø metø sausio 5-tà kalbëdamas tautininkø suvaþiavimui Kaune preziden-tas Smetona tarp ko kita sakë:

Mûsiðkiai, kilnaus teisybës jausmo þadinami, ðiurkðèiu protestu kartais mëgina atsi-liepti þmonëms tø maþumø, kuriø giminieèiai yra nuskriaudæ lietuvius. (Þr. Pasakytaparaðyta, II, 35 psl.)

Tai sakydamas, Smetona, be abejo, turëjo galvoje mûsø itin karðtai patriotiðkainusiteikusius kauniðkius studentus, kurie, bûdavo, kai tik Vilniaus vaivada Bocianskispadaro kà pikta Vilniaus lietuviams, tai – kilnaus teisybës jausmo þadinami! – tuoj irskuba prie lenko Perkowskio kavinës Laisvës alëjoj ir iðmuða „tam lenkui” keletà langø!Taigi jau ir prieð 40 su virðum metø bûta iðsigimëliðkø auguliø lietuviø nacionalizme:uþ vieno nepasiekiamo lenkolenkolenkolenkolenko piktà darbà – smûgis kitam, kad ir nieko nedëtam, betlengvai pasiekiamam irgi lenkuilenkuilenkuilenkuilenkui. Atseit, kolektyvinës tautinës atsakomybës principas!...

Smetona tada nepagyrë tokiø atsikerðinëjimø. Palygino juos su nepagauto nusikal-tëlio giminiø kamavimu. Toká kerðijimà nekaltiems vietoj kaltø vadino barbariðku áproèiu.

616

Dabar jau matom daug bjauresnius dalykus pateisinamus – ne ðiaip kur pokal-biuose prie baro, o rimtø laikraðèiø rimtuose editorialuose. Esà, ðimtai þydø buvoásijungæ bolðevikø reþimo tarnybon ir talkininkavo bei vadovavo tûkstanèiø lietuviøkankynëms ir þudynëms. Tai, girdi, reikia suprastireikia suprastireikia suprastireikia suprastireikia suprasti, kodël átûþæ lietuviai kerðijoþydams. O juk daug pikta lietuviams tada padariusieji þydai – kelios deðimtys ar keliðimtai tokiø? – jau buvo pabëgæ. Kerðijama buvo deðimtims ar tûkstanèiams likusiønekaltø, tik todël, kad jie irgi þydaiþydaiþydaiþydaiþydai, ir kad jie buvo lengvai pasiekiami. Perkowskiolangø padauþymas uþ Bocianskio veiksmus buvo tik nekaltø angelëliø neapgalvotaspasikarðèiavimas, palyginti su tuo, kas neva uþ pabëgusiøjø kaltes atsitiko tada iðLietuvos nepabëgusiems þydams. Bet tasai pasikarðèiavimas buvo net prezidento pa-peiktas, o ðis siaubas ðiandien mûsø redaktoriø bandomas „paaiðkinti”, kaip „iðpro-vokuotas”, „suprastinas” pasielgimas... Piktybiðkas augulys mûsø nacionalizme, pa-sirodo, 40 metø ne vegetavo, o augo ir, matyt, jau uþgoþë nebemenkà dalá tauresniøjømûsiðkio nacionalizmo bruoþø.

Nëra ðiuo atveju po ranka „jauèio odos” suraðyti didþiai pagausëjusioms nesim-patingoms raukðlëms lietuviø nacionalizme. Tad – trumpas þvilgsnis tik á vëliausiaipasirodþiusià. Tai Anatolijaus Kairio romanas (?) Po Damoklo kardu. Pasakojimas,kuriame nëra gyvo, tikro þmogaus, o kuriame figûruoja tik falsifikatai, primityviaisufabrikuotos schemos: lietuvis kunigas – absoliuti tobulybë ir þydas komunistas –absoliuti niekðybë. Antriniai personaþai irgi, kurie lietuviai, tai idiliðkas gëris, o ku-rie þydai, tai ásikûnijusi piktybë. Visø tø dirbtiniø figûrø uþdavinys regis ir tëra –pavaizduoti, kad lietuviai tai aukðèiausias humaniðkumo idealas, o þydai tai tik gro-bio tykojanti piktybë. Bene kurioziðkiausiai atrodo ðtai koks (þydø lietuviø diskusi-joms „svarbus dokumentas”) neva liudijimas, Kairio, lyg didesnio patikimumo su-metimais, áspraustas á þydo komunisto lûpasáspraustas á þydo komunisto lûpasáspraustas á þydo komunisto lûpasáspraustas á þydo komunisto lûpasáspraustas á þydo komunisto lûpas:

Vokieèiai dëvi lietuviø uniformas, kad suklaidintø visuomenæ ir savo bjaurius darbusprimestø lietuviams.

Draugo premija, suteikta tam dirbiniui, liudija, kad panaðios grimasos mûsønacionalizmo – tautiðkumo veide jau yra uþëmusios gana regimas pozicijas.


Virðûnës: àþuolø ar karklø?Virðûnës: àþuolø ar karklø?Virðûnës: àþuolø ar karklø?Virðûnës: àþuolø ar karklø?Virðûnës: àþuolø ar karklø?

Gal ir kitur panaðiai, bet pas mus tai jau beveik kiekvienoj draugijoj, maþoj ar dide-lëj, nariai – daþnai toli graþu ne visi – kai tik ðiaip taip iðsirenka valdybà, tai ir slenkasau ramiausiai namo, jausdamies tuo iðrinkimu visiðkai atlikæ savo ásipareigojimus:tegu sau dabar valdyba darbuojas draugijos pasiþadëtiems kalnams versti! O jei ne-nuvers, tai tik valdyba ir bus kalta, kam apsileido, apsnûdo, ar visiðkai uþmigo...Kaþkodël beveik niekam nedingteli mintis, kad gal tie kalnai daug daug aukðtesni uþvargðës valdybos ar net ir visos draugijos pajëgumà...

617

Toks, matyt, mûsø bûdas. Kai turëjom savo valstybæ, tai ir ten daugumui valdþiaatrodë visa þinanti, visa galinti, tai ir privalanti viskà mums bei uþ mus padaryti. Ojei nepadarë, tai murmëjom, valdþias peikëm, o kai kada kai kas jas net ir vertëm...

Na, gal mes ir nebuvom kalti dël to perdëto valdþiø iðaukðtinimo savo akyse ir dëlkilusiø ið to labai nerealistiðkø lûkesèiø bei reikalavimø ið jø. Nes gi visos valdþiospaprastai ir paèios mus átikinëdavo tikriausiai viskà þinanèios, viskà galinèios ir pada-rysianèios, ko tik mûsø ðirdys trokðta. Nesusipratimai kildavo tik ið to, kad netrukuspaaiðkëdavo tuose paþaduose buvus per didelës dozës pasigyrimø.

Antra vertus, ne kas gi kitas, kaip mes patys paprastai verèiam visas valdþias (irvaldybas) girtis ir þadëti. Valdþioms, rinktoms ar nerinktoms, reikia gi populiaru-mo. O nuo amþiø þinoma, kad bet koks valdþios þmogus, jei su pasigyrimais irpaþadais kuklus, tai jo populiarumas dar kuklesnis.

Netekus mums valstybës ir atsidûrus svetur, visa þinanèiø ir galinèiø valdþiø au-reole jei ne mûsø visø, tai tikrai daugelio akyse paveldëjo tam tikros mûsø organiza-cinës virðûnës, pasivadinusios miglotu „politiniø veiksniø” vardu. Visi priesaikavomLietuvà vaduot, jos nepriklausomybæ atgaut, savo paèiø ir savo jaunimo bei projau-nimo lietuvybæ iðlaikyt ir parneðt jà atgal tëvynën. Bet viso to mes tik norim, tikuþsibrëþiam, o tai daryti ir padaryti turi virðûnës. O kam gi jos yra, jei ne ávykdyti tai,kà esam uþsimojæ ir kà visi matom, kad to reikia!

Ak, jeigu bûtumëm àþuolynas, tai mûsø virðûnës tikrai bûtø aukðtos ir stiprios,toli matytø ir daug pagalëtø. Teisybë, mûsø uþsimojimai – uþsibrëþimai neretai galnet ir tvirèiausiems àþuolams bûtø per pretenzingi, bet vis tiek daþnas tebesijau-èiam, jog tai yra savaime suprantama, kad mûsø virðûnës privaloprivaloprivaloprivaloprivalo tuos uþsimojimus,jei ne ryt – poryt, tai bent po keleto ar po keliolikos metø tikrai ið þodþio paverstikûnu. Kaþkodël taip ilgai nesusiprantam atidþiau patys á save ásiþiûrët: ar kartaismûsø ûgis nesilygiuoja arèiau prie kokiø karklø krûmø, negu prie àþuolø? Ir jei iðtikro maþdaug taip esama, tai kodël gi taip ilgai nesumojom, kad ið kur gi imsisàþuoliðkos virðûnës karklyne... Ið kur tas ásikalbëjimas, kad mûsiðkës virðûnës privaloversti net tokius kalnus, kokiø gal në àþuoliniai galiûnai neáveiktø?

Esmi vienas ið tø, kurie ne kartà ir ne kità yra mûsø virðûnëms nusidëjæ prieðtara-vimais prieð kartais pernelyg aukðtai ir toli siekianèius jø pasigyrimus bei þadëjimusversti ir nieko nepaisant nuversti tokius kalnus, kokiø ið tikrøjø jos aiðkiai niekadneástengs në ið vietos pajudint. Bet ðtai iðkilo akstinas ðá kartà – prieðingai! – uþstotitas virðûnes prieð nepelnytà iðpeikimà.

Tëviðkës Þiburiai, laikraðtis, ðalia kitø irgi ádëjæs nemaþà ir ne vienkartiná ánaðàtoms mûsø virðûnëms iðkelti á nepelnytas aukðtybes, dabar (rugp. 31) sarkastiðkaitarë joms labanakt, prikiðdamas snûduriavimà ten, kur esà itin svarbu veikti. Kon-kreèiai pakaltino virðûnes, kad per maþai kreipia dëmesio á politiniø kaliniø bûklæper maþai kreipia dëmesio á politiniø kaliniø bûklæper maþai kreipia dëmesio á politiniø kaliniø bûklæper maþai kreipia dëmesio á politiniø kaliniø bûklæper maþai kreipia dëmesio á politiniø kaliniø bûklæir pagalbà sovietiniuose kalëjimuose bei lageriuoseir pagalbà sovietiniuose kalëjimuose bei lageriuoseir pagalbà sovietiniuose kalëjimuose bei lageriuoseir pagalbà sovietiniuose kalëjimuose bei lageriuoseir pagalbà sovietiniuose kalëjimuose bei lageriuose.

T.Þ. [Tëviðkës Þiburiai] iðkëlë tikrai opià problemà: esà, tiek daug lietuviø tebëraSovietø kalëjimuose ir Sibiro lageriuose! Reikia jiems padëti! Ir èia pat, vienu brûkðniu,

618

pateikë tos problemos sprendimà, mûsø praktikai labai bûdingà, tiesiog klasiðkà.Sako, tam turëtø bûti sudaryta speciali tarnybatam turëtø bûti sudaryta speciali tarnybatam turëtø bûti sudaryta speciali tarnybatam turëtø bûti sudaryta speciali tarnybatam turëtø bûti sudaryta speciali tarnyba (!). Naujovë ðiame klasiðkame pro-blemos sprendime nebent ta, kad èia siûloma tarnybatarnybatarnybatarnybatarnyba. Ligðiol mûsø organizacijoseir seimuose keblioms problemoms tvarkyti bûdavo nutariama sudaryti specialias ta-ta-ta-ta-ta-rybasrybasrybasrybasrybas ar bent komisijaskomisijaskomisijaskomisijaskomisijas.

Palaiminti galintieji taip lengvai iðspræsti sunkius ir keblius klausimus! O gali jietodël, kad paprastai patys nemano kà nors daryti rûpimuoju reikalu. Ðtai ir ðiuoatveju viskà gi menamai turës padaryti sudarytinoji speciali tarnyba. O tà tarnybàsudaryti turës – kas gi kitas, jei ne virðûnës! Sprendëjas nesuka sau galvos, kiek irkokiø tai tarnybai reiktø tarnautojø, ar ir kiek jie turëtø bûti atlyginami, ið ko irkokiomis darbo priemonëmis jie turëtø bûti aprûpinti, ir, jei tokia tarnyba pagaliaubûtø sudaryta, tai kà ji turëtø ir galëtø darytikà ji turëtø ir galëtø darytikà ji turëtø ir galëtø darytikà ji turëtø ir galëtø darytikà ji turëtø ir galëtø daryti, kai sovietø kalëjime sëdintiems arsodinamiems politiniams kaliniams netgi tokia galybë, kaip Amerikos valdþia su pa-èiu prezidentu prieðaky paveikiai padëti neástengia!

Ið visø mûsø laikraðèiø Tëviðkës Þiburiai jau keliolika metø geriausiai, net ir uþVliko Eltà geriau informuoja savo skaitytojus apie dabartinius vieðojo gyvenimo vyks-mus Lietuvoje. Todël ypatingai keista, kad kaip tik to laikraðèio redakcija pasirodëligðiol dar nesusivaikiusi jau gana plaèiai pasklidusioje informacijoje apie labai retaitepasitaikanèias galimybes ir apie niekad nesiliaujanèias kliûtis politiniams kaliniamsSovietijoje kaip nors pagelbëti.

Stambiausias prasiverþimas ta linkme bus buvæs Solþenicino ásteigtas bene porosporosporosporosporosar daugiau milijonø doleriø fondasar daugiau milijonø doleriø fondasar daugiau milijonø doleriø fondasar daugiau milijonø doleriø fondasar daugiau milijonø doleriø fondas, ið kurio buvo bandyta legaliu keliu siøsti para-mos pinigais, jei ne patiems kaliniams, tai bent dar „laisviems” jø ðeimø nariams.Tai buvo gerokai nuostolingas uþsimojimas, nes mokesèiais ir á rublius keitimu so-vietinis iþdas atsikasdavo liûto dalá ið tos pagalbos. Vis tiek tas uþsimojimas ið pra-dþios atrodë gana sëkmingas. Bet netrukus buvo uþgniauþtas, o kai kurie tenykðèiaitos pagalbos tvarkytojai bei gavëjai, berods, susilaukë gana dideliø nemalonumø.

Kitas bûdas, kuriuo ir ið mûsø kai kas bandë naudotis, tai siuntiniai. Juos irgigiliai iðkanda muitininkai, o netrukus ir visiðkai juos uþgniauþia saugumieèiai, kaitik uþuodþia, kad jie gal skirti politiniø kaliniø artimiesiems.

Kiekvienu atveju medþiaginiai trupinëliai, net ir pasiekæ adresatà, esti ne esminëpagalba nekaltai baudþiamiems.

Nors irgi daþniausia nesëkmingai, bet visgi arèiau á reikalo esmæ taiko AmnestyInternational organizacija, su kuria, berods, jau kelinti metai palaiko ryðius pati mû-sø virðûniø virðûnë – Vlikas. Tie ryðiai palaikomi ne slaptai. Mûsø visuomenë perperperperperlaikraðèiuslaikraðèiuslaikraðèiuslaikraðèiuslaikraðèius protarpiais esti apie tai ne tik painformuojama, bet á jà ir kreipiamasiþiniø apie lietuvius politinius kalinius. Mat, Vlikas gi neturi ir negali turëti savoatstovø – korespondentø Maskvoj ar Vilniuj (nebent Alseika pasisiûlytø gráþti tar-nybon!), tad neturi galimybës savomis priemonëmis surinkti tiksliø duomenø apiedabartinius politinius kalinius ið Lietuvos. Tie duomenys gali mus pasiekti tik priva-

619

taus susiþinojimo keliu. Duomenø gavusieji asmenys ir yra kvieèiami pasidalintitomis þiniomis su Vliku, kad tasai, jomis pasiremdamas, galëtø kreiptis á AmnestyInternational ar kitas institucijas, á kurias kreiptis gali bûti prasmës. Tø duomenøVlikas ið mûsø visuomenës, taèiau, patiria labai maþai. Gal jø ir nëra, o gal kai kuriejø ir turintieji, jiems teþinomais sumetimais, pasilaiko juos tiktai sau.

Simas Kudirka prieð porà metø buvo uþsimojæs sutelkti lietuviø ir nelietuviøjaunimo rateliø, kurie bûtø turëjæ masiðkai siøsti smulkius siuntinëlius su laiðku-èiais visiems þinomiems politiniams kaliniams Sovietijos kalëjimuose ar stovyklose.Kudirka, regis, turëjo netrumpà tokiø adresatø sàraðà. Tokiam sumanymui Kudirkabuvo ið visø „virðûniø” pati geriausia „virðûnë”. Taèiau atsiliepimas ir ið jaunimo, irapskritai ið visuomenës bei spaudos buvo abejingas. Kodël? Ar kad tas sumanymasatrodë nerealistiðkas? Gal... Bet greièiausia tai todël, kad mûsø ne tik senimas, beijaunimas, o ir spaudair spaudair spaudair spaudair spauda kiekvienà iðkeltà uþdaviná labai mielai palieka atlikti tik virðû-virðû-virðû-virðû-virðû-nëmsnëmsnëmsnëmsnëms (kaip draugijose tik valdyboms), patys sau pasilikdami patogesná darbà: virðû-nes tik paraginti.

Taigi, ðtai ir Vlikas, ir Simas Kudirka, berods ir Bendruomenës virðûnës griebiakiekvienà ðiaudà, á kurá ásikibus atrodo gal bûsià galima tiems politiniams kaliniamsbent kiek padëti. Ir kreipiasi á visuomenæ talkos tam reikalui. O èia dabar laikraðtis,netgi kaip ir geriausiai informuotas, lyg ið mënulio iðkritæs, aimanuoja, kad, esà,politiniø kaliniø reikalu tiesiog nëra kur kreiptis.

Þinoma, nëra, jei nori rasti tarnybàtarnybàtarnybàtarnybàtarnybà, kuri kiekvienà jai nurodytà politiná kalináiðvaduotø ar bent efektyviai palengvintø jo padëtá. Bet TÞ [Tëviðkës Þiburiai] tokiàiðvadà pasidarë në nepamëginæ kreiptis á tas vietas, kurios bent bando rûpintis tuoreikalu, o kreipësi tik á tokias, kuriø funkcijos visiðkai kitos. Esà: Pvz. prieð kiek laikoviena amerikietë atsiuntë didesnæ sumà doleriø TÞ [Tëviðkës Þiburiø] redakcijai, praðy-dama panaudoti politiniø kaliniø pagalbai. Buvo kreiptasi á religinës ðalpos centrà Bro-oklyne, bet atsakymas atëjo tik po pusës metø, esà bandys kà nors daryti. O ið BALFocentro nepasirodë joks atsakymas! Ir taip pasiûlymas liko nepanaudotas.

Kodël gi redakcija politiniø kaliniøpolitiniø kaliniøpolitiniø kaliniøpolitiniø kaliniøpolitiniø kaliniø reikalu kreipësi á religinës ðalposreliginës ðalposreliginës ðalposreliginës ðalposreliginës ðalpos centrà?Arba á Balfà, kuris jau kadai sauguminiø „þurnalistø” apskelbtas Amerikos þvalgybospadaliniu, dël to jam prieiti prie politiniø kaliniø kokio nors gelbëjimo ar ðelpimovisi kanalai jau seniai uþtikrintai uþdaryti. Kad tos ástaigos negreit atsakë ar ið visoneatsakë ne vieton pataikiusiai redakcijaine vieton pataikiusiai redakcijaine vieton pataikiusiai redakcijaine vieton pataikiusiai redakcijaine vieton pataikiusiai redakcijai, tai, þinoma, negerai. Bet vis tiek nesu-prantama, kaip èia atsitiko, kad redakcija uþmirðo ar staèiai prasnaudë galimybæ irðiokià tokià prasmæ kreiptis tokiu reikalu bûtent á Vlikà.

Tiesa, jeigu ta geranorë moteriðkë manë tàja savo „didesne suma doleriø” iðpirktikeletà politiniø kaliniø, ar nusiøsti visiems politiniams kaliniams Sovietijoj, saky-sim, kokià tonà – kità konservuoto maisto, tai Vlikas, suprantama, bûtø paaiðkinæs,kad ið to nieko neiðeis. Bet jeigu ji bûtø sutikusi tais doleriais paremti, sakysim,Amnesty International þygius lietuviø politiniø kaliniø reikalais, tai kreipimasis á Vlikà

620

nebûtø buvæs beprasmis, nors ir niekas negalëtø uþtikrinti, kiek apèiuopiamos pa-galbos pasisektø laimëti uþ tuos dolerius.

Tad ðá kartà labanakt virðûnëms praskambëjo taip, lyg apaèiosapaèiosapaèiosapaèiosapaèios bûtø kà tik primi-nusios ne àþuolinëms savo virðûnëms dar neatliktà darbà, dël to savim labai paten-kintos, ir praneðanèios, kad jauèiasi nusipelniusios dar pamiegot.


Teisman paduosiu!Teisman paduosiu!Teisman paduosiu!Teisman paduosiu!Teisman paduosiu!

Byla dël linø markos buvo vardas komedijos, prieð ðeðias deðimtis su kaupu metøvaidintos kai kuriø Lietuvos baþnytkaimiø ar ðiaip sau prasisiekusiø kaimø „teatruo-se”. 1917-tø vëlyvà rudená (o gal 18-tø ankstyvà pavasará?) maèiau tà komedijà netir Vilniuje, lietuviø – ðv. Mikalojaus – baþnyèios saliukëje. Komedijos vedamojimintis buvo – supeikti ir iðjuokti mûsø kaimieèiuose paplitusá pamëgimà dël men-kniekiø bylinëtis teismuose.

Þinoma, kurie ið tikrøjø po teismus tàsësi, tie turbût neturëjo kada komedijøþiûrëti. Tai ir toliau bylinëjimasis liko populiarus. Tiek populiarus, kad net keliolik-tais Lietuvos nepriklausomybës metais Liudas Dovydënas prisirinko ákvëpimo savolabiausiai pagarsëjusiam romanui apie ásibylinëjusius brolius Domeikas. PaduosiuPaduosiuPaduosiuPaduosiuPaduosiuteismanteismanteismanteismanteisman (arba tarmiðkai – un sûdaun sûdaun sûdaun sûdaun sûda!) iðties Lietuvoj bûdavo daþnokai girdimas grasy-mas.

Nebe tas èia, Amerikoj. Vlikui su Balfu nepasisekë mus èia ákurdyt kompaktiðkai.Tad neturim èia nei laukø su laukais, nei darþø su darþais susilieèianèiø. Kaimynøviðtos èia nekapsto mums lysviø, neigi gretimo tautieèio kiaulës neknaisioja manbulviø... Nëra èia mums tokiø prieþasèiø bylinëtis, dël kokiø bent kai kurie anølaikø Lietuvos kaimieèiai iki paskutinio atodûsio teisybës ieðkodavo. Dabar mûsøkapèiai ir eþios susikerta tik vlikø – tarybø – balfø – bendruomeniø dirvose. Á atla-pus dël to vieni kitiems kimbam daugiausia tik laikraðèiuose. Labai retai teismuose.Ir tai ne tikruose, o tik savuose, – vadinamuose Garbës, á kuriø autoritetà daugumasþiûrim skeptiðkai ar abejingai, ir su kuriais visiðkai nebûna linkæ skaitytis tie ið mûsø,kuriems atsitinka juose kokià bylelæ pralaimët... Pats aukðèiausias mûsø tribunolas –PLB Garbës teismas – sakë ketvirtajam Bendruomenës penkmetyje bylø neturëjæs.Regis neturëjo ir per tris ankstesniuosius. O ir amerikinës Bendruomenës teismas,po erzelingos iðkriteivø bylos, ðtai jau koki treji metai paliktas ramybëj. Ima pagun-da papranaðauti, kad tie vadinamieji garbës teismai nebetolimoj ateity atrofuosis,iðeis ið mados ir gal net ið organizacijø statutø iðnyks.

Ðio kraðto valstybiniuose teismuose bylø tarp mûsø tautieèiø kaip ir nebûna. Ojei ir bûna bent kiek – sakysim, dël iðtuokø, alimentø ar testamentø – tai tokiostieka vieðai nematomuose uþkampiuose.

621

Tik dvi bylelës buvo kiek sudrumstusios tà idilijà. Viena dël Balfo iðveþimo iðNew Yorko Èikagon, kita dël poros ðimtø doleriø Market parke palikimo Bendruo-menei, ar atidavimo iðkriteivoms. Abi kaþkaip pasibaigë ar nutrûko pirmose teismoinstancijose ir baigia dilti ið atminties. Ne taip, kaip bûdavo tos raðytojus ákvëpusiosbylos: ið apylinkës apygardon, ið apygardos tribunolan, o ten – uþklius kas nors uþvarèios, ir vël byla ið pradþios, metø metais, iki begalybës! Sakykit kà norit apiebylinëjimàsi, o vis tiek tai buvo mûsø kaip ir vienas ið tautiniø bruoþø, ar ne? O èiadabar ëmë tas bruoþas ir sunyko. Nutaustam, ið visø pusiø nutaustam...

Tik pernai ir ðiemet dar trejetà kartø vieðai tarp mûsø praskambëjo ilgokai buvælyg ir uþmirðti narsûs pareiðkimai: Teisman paduosiu!Teisman paduosiu!Teisman paduosiu!Teisman paduosiu!Teisman paduosiu! Kaip ir pridera, tà mûsømenamai tautiniotautiniotautiniotautiniotautinio charakterio senà bruoþà pirmoji èia tarp mûsø buvo beatgaivinan-ti tautinëstautinëstautinëstautinëstautinës organizacijos soste tada sëdëjusi ponia Emilija Èekienë ið Woodhaveno,New Yorke. Teisman paduosiu!Teisman paduosiu!Teisman paduosiu!Teisman paduosiu!Teisman paduosiu! – tradiciðkai smarkiai pagrasë jinai tautininkø vei-këjui – veteranui, Vliko vicepirmininkui Nemickui ir pranciðkonø leidþiamam laik-raðèiui Darbininkui, kai Nemickas tame laikraðtyje pakëlë apstulbinantá triukðmà,su didþiausiu pasipiktinimu tvirtindamas tiesiog neátikëtinà dalykà. Girdi, maþdaugkaip ir uþ rankos pagavæs tos garsiai tautininkiðkos, tos narsiai antibolðevikiðkos organi-zacijos pirmininkæ Èekienæ slaptai beskleidþianèià Nemickà lieèianèias iðtraukas iðslaptai beskleidþianèià Nemickà lieèianèias iðtraukas iðslaptai beskleidþianèià Nemickà lieèianèias iðtraukas iðslaptai beskleidþianèià Nemickà lieèianèias iðtraukas iðslaptai beskleidþianèià Nemickà lieèianèias iðtraukas iðbolðevikinio saugumo parengto paðkviliobolðevikinio saugumo parengto paðkviliobolðevikinio saugumo parengto paðkviliobolðevikinio saugumo parengto paðkviliobolðevikinio saugumo parengto paðkvilio, visokiomis pusiau teisybëmis ir iðtisi-niais falsifikatais átikinëjanèio, kad visi Vliko ir lietuviø rezistenciniø organizacijøvadai ir veikëjai, jø tarpe ir Nemickas, buvæ naciø patikëtiniai ir agentai...

Brolyti, èia tai jau ne juokai! Èia gi ne tik ponios pirmininkës, o ir pretenzingosorganizacijos garbë pakabinta ant pakirpto siûlo. Todël atrodë visiðkai normalu, kai,uþ taip priekaiðtingà iðpuolá, ponia urbi et orbi (vadinas, Woodhavene ir Þidiny) pa-skleidë gandà, kad kelsianti teisme bylà, kurioj Nemickui bûsià „blogiau, kaip nuoþydø”, jis bûsiàs priverstas namus parduot ir ubagais iðeit, o ir pranciðkonams tasdalykas brangiai atsieisiàs. Atrodë, lyg gráþtø Dovydëno vaizduotas tautieèiø tarpusa-vio santykiø stilius... Kas paskui nustebino ir net apsivylimu nuotaikà uþliejo, tai kadtie narsûs grasymai staiga nuðèiuvo, ir jokios bylos teisme nei prieð Nemickà, nei prieðpranciðkonus ligi ðiai dienai dar nëra. Kodël? Niekas neatsako, tik átartinai reikðmingata aplinkybë, kad posûkis ðalin nuo teismo atsitiko tuètuojau po to, kai tik buvo iðgirs-ta, jog Nemickas to tik ir laukia, kad rimtas teismas sutiktø susipaþinti su toj keistojistorijoj jo uþtiktais faktais... Taip ið smarkiai suþaibavusio debesio në laðo lietaus.Þadëtoji byla liko mums patiems savo nuoþiûra iðsispræsti, arba uþmirðti.

Kitas, kurs bent valandëlæ menkà buvo pradþiuginæs bylinëjimosi laikø nostalgijatebeserganèius, buvo ponas Martynas Gudelis ið Naujienø. Garsiau ir narsiau uþÈekienæ jis ðoko baidyt padavimu teisman visus laikraðèius, kurie paskelbë ar pa-skelbs Leono Virbicko – kaþkodël bent 30 metø pavëluotà – priminimà tam tikrødetaliø ið Gudelio dalyvavimo atentate prieð Lietuvos premjerà Voldemarà ir jo ad-jutantus Kaune, prie teatro, 1929 geguþës 6-tà. Grasino teismu ir kitiems asmenims,

622

kurie tokius, girdi, ðmeiþtus, kaip Virbicko, raðinës. Taip pat ir laikraðèiams, kuriejuos spausdins.

Bet Gudelis, – ne tas, kas Èekienë. Jo grasymai visus paduot teisman ne tik neat-rodë maþdaug suprantama reakcija, o prieðingai, atrodë neátikëtiniausias nesusipra-timas. Èekienë tai turëjo visas palankias aplinkybes bent pirmoj gynimosi stadijojiðbandyt áþeistos nekaltybës reakcijà. Nieko panaðaus neturi Gudelis: visi gi þino, irjis pats þino, kad visi tà þino, jog tame atentate jis tikrai neginèijamai dalyvavo.Virbickas ið esmës gi nepaskelbë nieko nauja, iðskyrus tam tikro taðko ant i uþdëji-mà. Tai áþeistà nekaltybæ vaidinti Gudeliui nëra jokiø ðansø. Jam ne kitus bylomisgàsdinti, o tik tûnoti, kad nesugundytø ko nors jam paèiam kokià bylelæ uþtaisyt.Pavyzdþiui, jei kas sukurstytø imigracijos – natûralizacijos ástaigà dar kartà atidþiaipasijot, ar tikrai jisai nebus pamirðæs visà teisybæ iðdëstyt, atsakydamas á kurá norsklausimà anketose. Net ir ne taip átartinai spalvingos praeities imigrantui ið tokiøpersijojimø esti ne juokai iðsipainioti. Turbût todël Gudelis èia ilgà laikà ir laikësi„tyliau kaip vanduo, þemiau kaip þolë”. Ypaè, regis, buvo susirûpinæs, kad kas norsneuþkliûtø, kai po Grigaièio Naujienoms áslydus jo sterblën, jam nebeiðvengiamaiteko daþnai iðkilt vieðumon. Dar ið Lietuvos man gerai paþástamas Naujienø korespon-dentas velionis Barèiauskas anuomet ir mane net porà kartø ðvietë átikinëdamas,koks Gudelis esàs ramus, gerø norø þmogelis, ir kaip jis pageidaujàs, kad visi þinotø,jog jis norás, kad praeitis bûtø uþmirðta ir kad dël to nebekiltø jokiø kontroversijø.Tai buvo baltais siûlais susegiotas bandymas apèiupinëti, ar kartais að nesirengiu èia,Amerikoj, neþinantiems ar pamirðusiems priminti, kad Naujienø Gudelis tai tas pats,kuris... ir t.t. Þinoma, tas susirûpinimas buvo nereikalingas. Nes, jeigu net atentatenuðauto Gûdyno ir suþeisto, èia pat esanèio Virbicko bièiuliai ir bendraminèiai, sutuo paèiu Virbicku imtinai, ne tik tylëjo, o ir politiðkai su Martynu susibièiuliavo,tai ko gi èia man ar kam kitam panaðiam bûtø buvæ kiðtis. Ir nesikiðom, kol taipsaugiai ir patogiai pasijutusio Martyno arogancija pernelyg iðaugo ir ëmë per visasbriaunas kûpët... Tik dël to vienas kitas dabar ëmë ir prabilo. Ir, kaip NemickasÈekienës, tai ðitie prabilusieji Gudelio grasymø teisman paduot neiðsigando. O kaineiðsigando, tai kaip ten, taip ir èia, grasinimai nutilo. Nebesiseka mûsø tautiðkambylinëjimosi atkaklumui atgyti...

O ðtai ir treèias ðûkis teisman paduot. Ðis ne tarptarptarptarptarp mûsø, o uþuþuþuþuþ mus visus, uþ visàmûsø tautà! Prieð Holocaust filmo gamintojus ir rodytojus dël to Varðuvoj neva buvi-mo lietuviø SS dalinio. Kadangi lietuviø SS daliniø iðties visiðkai nebuvo, tai entu-ziastø nuomone melà ir ðmeiþtà tam filmui prikiðti vieni juokai, reikia tik netingëtbylà iðkelt. Vienas gudruolis staèiai genialiai iðsprendë ir kaip tà bylà laimët. Girdi,kelkim 500 milijonø doleriø ieðkiná, tai uþ pusæ tos sumos visada gausim paèiusgeriausius advokatus...

Bet ir ðita byla toliau uþ laikraðèiuose mirguliuojanèius „spalvingus” paraginimusir patarimus dar nenuþengë. Ir nenuþengs. Nes niekas ið jos „këlëjø” matyt neturi në

623

þaliausio supratimo apie elementariausiø sàlygø ir pagrindø stokà tokiai bylai kelti.O kad kalbos apie jà vis dar nesiliauna, tai turbût ir èia dël nostalgiðko traukimo ábylinëjimosi pomëgá: iðkelsim ar neiðkelsim, bet malonu bent pakalbët...

Akiraèiai, 1978. Nr.10 (104)

Orientacija su akiûkliaisOrientacija su akiûkliaisOrientacija su akiûkliaisOrientacija su akiûkliaisOrientacija su akiûkliais *****

Jau keliolika metø kai Vytautas Meðkauskas pareigingai aiðkina Dirvos skaitytojamsdidþiosios – amerikinës ir tarptautinës – politikos grimasas. Nors retkarèiais tuoseaiðkinimuose gana rizikingai praèiuoþdavo paèiu konservatoriðkos platformos pakrað-tëliu, vos vos nenuslysdamas liberaliniø interpretacijø liûnan, ligi pat ðiø metø darnebuvo prieð save sukëlæs vieðai girdimo tautinës iðtikimybes sargø urzgimo. Prieðkiek laiko, turbût savo vidujinio visuomeniðko suinteresuotumo skatinamas, o gal irsargø nuolaidaus ramumo padràsintas, jis netgi praplëtë savo veiklos barà Dirvoje:uþsidëjæs lengvesne, ið maþøjø vmvmvmvmvm raidþiø pasisiûtà kepuraitæ, ëmë ið kitos pusësið kitos pusësið kitos pusësið kitos pusësið kitos pusëspaèiupinët ir kai kuriuos mûsø paèiø visuomenëje pasirodanèius apsireiðkimus. Irèia gana ilgai niekas jam kelio nepastojo, nors dabar jau þymiai daþniau ëmë brûkð-telti pastabø, tautinës minties lietuviø laikraðtyje suskambanèiø heretikiðkai. Nieko(kol kas) neatsitiko netgi po itin rizikingø pastabø apie Dirvoje narsiai þydø priekaið-tams oponavusius „Domeikas” („Algirdà” arba „Vladà”). „Karðtame vandenyje”, ta-èiau, vmvmvmvmvm atsidûrë, kai, nors ir atsargiai, ðvelniai, bet visgi prieð plaukà paèiupinëjomûsø dar jaunà, bet jau brandø pianistà Vytautà Smetonà, – tik ne uþ muzikà, o uþgalgi dar tikrai ne taip labai brandþius toj paèioj Dirvoj paskelbtus pareiðkimus apiemûsiðkæ „politikà”. Èia ir paaiðkëjo, kad tarp dabartiniø tautinës minties lietuviøkaip tik mûsiðkiai visø kieèiausiai uþsikonservavusieji konservatoriai beesà patys opiausiir labiausiai jautrûs ne tik aðtriai kritikai, bet net ir gan santûrioms, vos ðiek tiekskeptiðkoms pastaboms.

Vyt. Smetona, su gerai orientuoto politiko aplombu, Dirvos redaktoriui paaiðki-no, kad – Norint orientuotis politikoje, reikia daug skaityti, ir ne tik oficialiø „newsmedia” leidiniø... Èia vmvmvmvmvm ir klusterëjo, – o kas tai bûtø? Nesgi, ið tikrøjø, tai tikSovietijoj visi „news media” yra oficialûsoficialûsoficialûsoficialûsoficialûs (valdiniai), o èia tai gal nebent KongresoUþraðai ir Amerikos Balsas tëra oficialûs, kai visos kitos informacijos skleidimo prie-monës yra privaèios iniciatyvos (ir privataus kapitalo!) rankose.

Kitas skeptiðkas vmvmvmvmvm pasiteiravimas buvo dël Vyt. Smetonos priekaiðto èionykð-èiam lietuviø jaunimui, kad jis, esà, Amerikos politikoj daþnai praðauna pro ðalá, palaikoaiðkius prokomunistinius politikus vien dël to, kad jie ateina á mûsø ðventes, surinka”laisvës Lietuvai”, o apsisukæ balsuoja taip, kad tos laisvës niekad nebûtø... Èia vmvmvmvmvm pa-

* AkiûkliaiAkiûkliaiAkiûkliaiAkiûkliaiAkiûkliai – standûs odiniai keturkampiai, pritaisomi arklio akims ið ðonø pridengti taip, kad arklys matytøtik siaurai á prieká, tik ta kryptim, kuria vaþiuotojas vadelëmis (ar jojikas pavadþiais) pakreips jo galvà.

624

sidomëjo, kaip tie politikai turëtø balsuoti, kad ta (Lietuvos) laisvë bûtø? (Dar smal-siau bûtø buvæ iðgirsti, ar V. Sm[etona] galëtø konkreèiai nurodyt bent vienà nesusap-nuotà, o tikrai ávykusá faktà, kad koks nors aiðkus prokomunistasaiðkus prokomunistasaiðkus prokomunistasaiðkus prokomunistasaiðkus prokomunistas bûtø kada norsatëjæs á mûsø, aiðkiø antikomunistøaiðkiø antikomunistøaiðkiø antikomunistøaiðkiø antikomunistøaiðkiø antikomunistø, kokià nors ðventæ ir bûtø ðaukæs „Laisvës Lie-tuvai”!). Tokius (ir panaðius) smarkius, bet apèiuopiamais pagrindimais neaprûpin-tus pareiðkimus vmvmvmvmvm palygino su smûgiu ið karto á visus klaviðius, ir tuo tarpu susilai-kë nuo pripaþinimo V. Smetonai brandos atestato uþ orientavimàsi politikoje...

Nelemta vmvmvmvmvm klaida turbût bus buvusi ta, kad jisai neatkreipë dëmesio á patápirmàjá sakiná V. Smetonos pareiðkimuose, bûtent: – Politika pradëjau ádomautis nuo14 metø amþiaus, namuose buvo tam palanki atmosfera. Jei vmvmvmvmvm nebûtø praleidæs ne-girdom to namø atmosferos paminëjimo, tai bûtø suvokæs, koká vilkà ðaukia ið miðkoprieð save, kvestionuodamas tos atmosferos auklëtinio orientacijà politikoje. Ta at-mosfera buvo gi velionies Juliaus Smetonos, Vytauto tëvo, Klevelande puoselëto Kon-servatoriø Klubo atmosfera. Atmosfera, kurioje komunistas ir liberalas tai visiðki sino-nimai ir lygiareikðmiai keiksmaþodþiai. Atmosfera, kurioje ðventai tikima, kad liberalai,alias komunistai jau seniai valdo Amerikà per didþiàsias þiniø agentûras (ABC, CBS,NBC) ir per didþiuosius laikraðèius bei þurnalus, kaip New York Times, WashingtonPost, Newsweek, Time, Foreign Affairs, etc., etc. Atmosfera, kurioje svarbiausia politi-nës orientacijos priemonë yra tam tikri akliûkliaiakliûkliaiakliûkliaiakliûkliaiakliûkliai, – grieþtas prisigrasymas saugotisminëtøjø agentûrø ir leidiniø átakos, ignoruoti tuos leidinius su panieka, vengti netpasidairyt á juos, o kreipti savo þvilgsná tik tiesiaitik tiesiaitik tiesiaitik tiesiaitik tiesiai – á tikruosius politinës iðmintiesðaltinius, atseit, á kietøjø konservatoriø, arba dar geriau, – á „berþininkø” spaudà. Iðtokia pat atmosfera kvëpuojanèiø tautinës minties lietuviø pasigirdo Dirvoje du áspë-jamieji skambuèiai V. Meðkauskui.

Vienas nuo J.DJ.DJ.DJ.DJ.D. Ið Vaðingtono. (JDJDJDJDJD – gal treèias „Domeikos” variantas? Ar gal irkomentatorius bjbjbjbjbj, turbût irgi ið Vaðingtono, kurs kitame puslapyje stengiasi pasiro-dyt nepalyginti iðmintingesnis uþ W. Cronkite ir E. Sevareid?) J.DJ.DJ.DJ.DJ.D. sveikina jaunàmenininkà uþ labai áþvalgias politines pastabas, vadina jas ðventa teisybe, o vmvmvmvmvm pa-stabas nuðluoja ðalin atgalia ranka, kaip „keistai atrodanèias”. Ir nurodo savo apro-buotà ðaltiná, ið kurio vmvmvmvmvm, girdi, turëtø apsiðviesti apie tai, kas yra kas Amerikosspaudoje...

Antras skambutis – nuo Livios Garsienës (anksèiau Braþënaitës), irgi politikojetreniruotos tëvo (Viliaus Braþëno) namø atmosferoj, gal konservatoriðkumo ir „ber-þininkiðkumo” poþiûriu net tirðtesnëj, kaip V. Smetonos minimoji atmosfera. Ir ðia-me áspëjime vmvmvmvmvm tapo nuraðytas á nuostolius, kaip keliàs keistus, net juokingus klau-simus ir politikoje tiek nenusimanàs, kad, esà, verèiau bûtø raðæs apie Vytautomuzikinius sugebëjimus, vietoj kritikavæs jo „debiutà politikoj”...

Tai tokios tokelës, kuriose – ne dël svarbumo, o tik ið smalsumo – aktualëjaklausimas: – Uþdës, ar neuþdës „berþininkai” savo akiûklius ir Meðkauskui?Uþdës, ar neuþdës „berþininkai” savo akiûklius ir Meðkauskui?Uþdës, ar neuþdës „berþininkai” savo akiûklius ir Meðkauskui?Uþdës, ar neuþdës „berþininkai” savo akiûklius ir Meðkauskui?Uþdës, ar neuþdës „berþininkai” savo akiûklius ir Meðkauskui?

625

Jei uþdëtø, tai tektø jam pagaliau suprasti ir Dirvos skaitytojams iðaiðkinti kon-servatoriø klubuose suformuluotà tezæ, anot kurios, siekiant iðvaduoti Lietuvàiðvaduoti Lietuvàiðvaduoti Lietuvàiðvaduoti Lietuvàiðvaduoti Lietuvà iðkomunizmo nelaisvës, reikia visø pirma iðvaduoti Amerikàiðvaduoti Amerikàiðvaduoti Amerikàiðvaduoti Amerikàiðvaduoti Amerikà ið komunistø átakos,kuri, apsisiautusi liberaliðka skraiste, jau beesanti uþgoþusi kone visà Amerikos spau-dà, radijà, televizijà, ir apsvaiginusi kone visus abiejø didþiøjø Amerikos politiniøpartijø vadovus, veikëjus ir valdþios pareigûnus: prezidentus, jø patarëjus, ypaè Vals-tybës Departamentà, o taip pat ir didelæ didþiumà Senato ir Atstovø Rûmø... Kon-servatoriø klubuose gamintus akiûklius uþdëtas komentatorius turëtø átaigoti ir ra-ginti skaitytojus, kad jie, savo patyrimu – jau beveik prieð 40 metø! – paþinæ (ar kaikurie bent ið tëvø suþinojæ), kas tai yra komunizmas praktikoje, aktyviau imtøsimisijos tà dalykà iðaiðkinti Amerikos þmonëms, ir iðaiðkinti taip áspûdingai, taipátikinamai, kad tie artimiausiuose rinkimuose iððluotø ið Vaðingtono visus liberalinë-mis bacilomis apsikrëtusius politikierius, o jø vieton iðrinktø tik tikrustikrustikrustikrustikrus, jokiais nuo-saikumais, jokiais kompromisais nesusigundanèius konservatorius, kuriems tada ne-delsiant bûtø nusiøsta Livios Garsienës teikimu Vliko seime priimsima rezoliucija,instruktuojanti atstovus ir senatorius visais atvejais balsuoti bûtinai tik prieðingai,negu liberalai buvo kada nors pabalsavæ...

Aiman, aiman... Esamose aplinkybëse tikëtis tokio kûliais persivertimo Amerikosbalsuotojø daugumoje bûtø didþiai fantastiðka. Dar fantastiðkiau bûtø tikëtis, kadtie tikrø tikriausieji Amerikos konservatoriai, kokiu nors stebuklingu bûdu ágijæ Va-ðingtone lemiamà galià ir apdraudæ Amerikà ne tik nuo komunizmo, o taip pat irvisø pirma! – nuo vadinamojo „atrëpliojanèio socializmo”, dar kvarðintø sau galvastokiomis smulkmenomis, kaip Lietuva ir kaþkoki ten kiti Baltijos ar Balkanø krað-tai... Tuose kraðtuose „komunizmà paþinusieji” jiems tik dabartik dabartik dabartik dabartik dabar gal ðiek tiek ádomûsir parankûs, kaip eksponatai, tinkami pagàsdinti svyruojantiems klausytojams: –Þiûrëkit, kas atsitiko tokiems, kurie laiku neapsisaugojo!

Taèiau, jeigu tarp mûsø tautinës (arba ir kokios nors kitokios) minties tautieèiøvisgi atsiranda atkakliai kepeðijanèiø, kad tik ðis yra tiesus ir tikras kelias Amerikojásipilietinusiø lietuviø „politikai”, tai turbût nëra prasmës tarti dël to kà nors kita,kaip nebent padëkdie...


PRI– ir NEPRI– paþinimaiPRI– ir NEPRI– paþinimaiPRI– ir NEPRI– paþinimaiPRI– ir NEPRI– paþinimaiPRI– ir NEPRI– paþinimai

Kai ðiø metø pirmàjá rytà Amerika peradresavo savàjá Kinijos pripaþinimà ið salos áþemynà, o nepripaþinimà ið þemyno á salà, tai ir mûsø lietuvija sukluso: ar kada nors– gal net netrukus – neatsitiks panaðiai ir su Lietuvai (taigi ir Latvijai, ir Estijai)skirtais pri– ir nepri– paþinimais? Ar neiðgirsim koká rytà, kad ta pati Amerika jaujaujaujaujaupripaþástapripaþástapripaþástapripaþástapripaþásta Sovietijos 1940-tais metais Pabaltijø sukombinuotas aneksijas ir

626

nebepripaþástanebepripaþástanebepripaþástanebepripaþástanebepripaþásta po to likusiø, lig ðiol dar pripaþintø, Baltijos valstybiø diplomatiniøatstovybiø, konsulatø, na, ir pilietybiø, jei dar ir tebebûtø ðiek tiek uþsilikusiø tøpilietybiø neiðsiþadëjëliø?

Nors sala, kurioje tebefunkcionuoja ið þemyno 1949 metais iðstumta senoji Kini-jos valdþia, palyginti su visa Kinijos þeme atrodo ne daugiau, kaip kokia plekðëplekðëplekðëplekðëplekðë plû-duriuojanti ðalia sausumoj tysanèio didþiulio kuproto drambliodrambliodrambliodrambliodramblio, ji vis tiek yra kon-kreti tos senosios valdþios atrama, turinti ir ploto daugiau kaip, sakysim, pusë Lietuvos,o ir gyventojø kone triskart daugiau, kaip visose trijose Baltijos respublikose draugënsuimtose. Taigi ta senosios Kinijos liekana nepalyginti tvirtesnë uþ Lietuvos, uþ visøtrijø Baltijos valstybiø iðlikusius, savo þemës në lopinëlio neturinèius, svetur retairetai tepasibarsèiusius „trupinius”. Ið þemyno salon iðstumtoji Kinijos valdþia valdovos per treèdalá nuoðimèio Kinijos þemës ir tik apie 2% jos þmoniø. Bet vis tiekVaðingtonas iðtisus tris deðimtmeèius toj saloj matë tikràtikràtikràtikràtikrà Kinijà, o á likusá apie 275kartus didesná Kinijos plotà su aðtuoniais ar devyniais ðimtais milijonø jos þmoniøþiûrëjo tik „per virðø”, kaip á tuðèià vietà.

Lojalus nenusisukimas nuo smurto aukos ir tuo paèiu metu atvirai parodomasakibrokðtas uzurpatoriams yra neperdaþniausiai sutinkamas idealistiðkos politikosatvejis. Kaip ankstesniosios Kinijos valstybës menka liekana, taip ir mûsø Baltijosvalstybiø iðlikusieji trupiniai tebëra pripaþástami vadovaujantis tokiu paèiu idealis-tiðku tarpvalstybinës teisës principu. Bet, kaip tarp tø liekanø, taip ir tarp jø pripa-þinimø, yra ne tik panaðumø, o ir skirtumø.

Nenutraukdama pripaþinimo neva laikinai Taivane ásikûrusios „tautinës” kinøvaldþios, Amerika tuo paèiu mostu kategoriðkai nesutiko pripaþinti visoj kitoj Kini-jos þemëj, – tiesa, ne teise, o jëga, bet vis tiek faktiðkai ásivieðpatavusios „liaudinës”valdþios, ir nesutiko uþmegzti su tàja ne tik normaliø diplomatiniø santykiø, bet neipaprasèiausiø ribotø ryðiø. O nesutikdama pripaþinti Sovietijos ásivieðpatavimo Bal-tijos valstybiø þemëse, Amerika në nepagrasë dël to nutraukti ar bent atvësinti di-plomatinius santykius su Sovietija, nekalbant apie kokiø nors kitokiø sankcijø pa-vartojimà. Prieðingai, po keliolikos mënesiø Amerika net á karinæ santarvæ su Sovietijasuëjo ir efektyviai jai padëjo, tarp ko kita, ir Baltijos þemes ið vokieèiø atsiimti...

Prie senosios Kinijos pripaþinimo buvo stipriai priðlieta ir sutartimis garantuotaAmerikos ekonominë, militarinë ir politinë parama, kurios dëka toji Kinijos liekanatapo pasiturinti, gerai apsiginklavusi vidutinio didumo (apie 18 mil. gyventojø)valstybë, dvideðimt su kaupu metø iðlaikiusi netgi savo originalinæ pozicijà Jungti-niø Tautø Saugumo Taryboj, kaip viena ið penkiø didþiøjø, veto teisæ turinèiø na-riø. Nei ðeðëlio tokiø priedø nëra prie pripaþinimo, teikiamo, pavyzdþiui, LietuvosDiplomatinei Tarybai, turinèiai tenkintis tik vegetavimu ið likusiø paèios Lietuvosvalstybës fondø ir turinèiai ribotis tik kantriai neverþliu laukimu, kol, anot mumsperiodiðkai pakartojamø paguodos pareiðkimø, „ðauniajai lietuviø tautai vël nuðvislaisvës diena”, arba, atviriau kalbant, kol iðseks tie fondai ir personalas...

627

Teisybë, ir Taivanui, kaip ir mums, apie sugráþimà nekliudoma tik kalbëtapie sugráþimà nekliudoma tik kalbëtapie sugráþimà nekliudoma tik kalbëtapie sugráþimà nekliudoma tik kalbëtapie sugráþimà nekliudoma tik kalbët, okokiø nors veiksmø ta kryptim kombinuot abejiems lygiai ásakmiai nepatariama.Bet èia panaðumas ir pasibaigia. Baltijos valstybes paglemþë Rusija (nesvarbu, kaippasivadinusi). Jø siekimas nuo Rusijos vël atsiplëðt nesikësina nei á Rusijos þemes,nei á valdþià. Tas ir leidþia Amerikai tuo paèiu metu uþgrobimà smerkti ir vis dëltosu uþgrobëjais nenutraukti santykiø. Visai kas kita su Kinijos valdþiomis, kuriosviena ir kita pretenduoja á visà Kinijàviena ir kita pretenduoja á visà Kinijàviena ir kita pretenduoja á visà Kinijàviena ir kita pretenduoja á visà Kinijàviena ir kita pretenduoja á visà Kinijà, – þemynà ir Taivanà. Todël èia, kas pripaþás-ta vienà, turi nepripaþinti kitos.

Kinijos atveju Amerika 30 metø tesëjo idealistiðkoj teisës prieð jëgà pripaþinimopozicijoj. Ta pozicija pareikalavo gana didelio kiekio nepigiø aukø ir gal dar daugiausvarbiø iðsiþadëjimø, be aiðkios perspektyvos kada nors susilaukti prideramos kom-pensacijos. Tad, kaip daþnai gyvenime bûna, ir èia pagaliau nulëmë samprotavimas,kad idealizmas – graþu, bet ... „reikia skaitytis su realybe”. Ir ðtai, toks, rodës, buvæstvirtai lojalus pripaþinimas dabar su atsipraðymu nusisuko nuo teises ir su pasveiki-nimu nusiðypsojo jëgai... Tai kiek gi begali trukti toks „plonytis”, jokiais uþsianga-þavimais nepamuðtas mums rûpimasis Lietuvos pripaþinimas? Kas gi þino... O gal jo„plonumas” kaip tik ir yra geriausia jo patvarumo garantija? Juk bûdamas toks, koksyra, jis Amerikai, palyginti, maþai tesudaro keblumø ir, kaip ir mandagumas, „niekonekaðtuoja”...

Kaip ten bebûtø, tasai uþgrobimo nepripaþinimas ir nepriklausomybës tebepri-paþinimas mûsø veikëjø prakalbose ir veiksniø manifestuose apsakytas ir áraðytas,kaip didþiausias ir svarbiausias (gal bûtø tiksliau sakyt, kad tai tuo tarpu bene vie-nintelis) laimikislaimikislaimikislaimikislaimikis kelyje atgal á Lietuvos laisvæ ir nepriklausomybæ. Kas ne kas, oèikagiðkë A. L. Taryba tai niekad nepamirðta pasididþiuot, esà, tai jitai jitai jitai jitai ji tà didájá laimikáiðkovojusiiðkovojusiiðkovojusiiðkovojusiiðkovojusi. Tik ji patogiai pamirðta, kad ið tikrøjø tas laimikis (Summer Wellesdeklaracija) visoms trims Baltijos tautoms lyg ið dangaus iðkrito jau 1940-tø liepos23-èià, – rytojaus dienà po Kaune, Rygoj ir Taline ávykusiø „Liaudies seimø”, atseit,18 dienø prieð18 dienø prieð18 dienø prieð18 dienø prieð18 dienø prieð sudarymà Pitsburge uþuomazgos to komiteto, ið kurio vëliau iðsivystëA. L. Taryba. Taigi ne Taryba iðkovojo Lietuvos aneksijos nepripaþinimà, o nepripa-þinimas paskatino ir padràsino èionykðèius to meto veikëjus susitelkti ir bandytiiðpraðyti ar iðkovoti ið Amerikos valdþios dar ir daugiau pagalbos prieð tà aneksijà.Kol kas (jau 39 metai) iðkovojami tik uþtikrinimai, kad nepri– bei pri– paþinimopolitika kaip buvusi, taip ir tebeesanti nepasikeitusinepasikeitusinepasikeitusinepasikeitusinepasikeitusi. Ilgainiui ir svajotieji „kovosþygiai” ëmë ribotis tik nuolankiais dëkojimais uþ nepasikeitimà.

Ne tik Amerikoj, bet ir niekur kitur neteko kam nors ið mûsø praðyti ar reikalautiLietuvos aneksijos nepripaþinimo. Vienoki ar kitoki vyriausybiø sprendimai tuo rei-kalu visur buvo padaryti, nelaukiant mûsømûsømûsømûsømûsø praðymø ar átaigø. Lig ðiol yra buvæ be-rods tik du atvejai, kur mums yra tekæ reaguoti dël tos politikos keitimokeitimokeitimokeitimokeitimo Lietuvainepalankia prasme, ne dël pradinio jos nustatymo. Pirmas atvejis – Vatikane kilæsnusistatymas atðaukti Lietuvos pasiuntinybës pripaþinimà. Mûsø veiksniø ir

628

visuomenës ðiokia tokia (kad ir netobulai koordinuota) akcija regis bus padëjusi taiatstovybei iðlikti, nors ir nebe reguliariøjø pasiuntinybiø lygyje. Kitas atvejis – Aust-ralijos pareikðtas aneksijos nepripaþinimo pakeitimas pripaþinimu. Visø Australijosbaltieèiø, ypaè lietuviø energingos akcijos pasekmë buvo ta, kad aneksijos pripaþini-mas tapo atðauktas ir tapo atstatyta ankstesnë jos nepripaþinimo politika. Taèiautoks pat Lietuvai nepalankus posûkis N. Zelandijoj lieka neatitaisytas. Neatitaisytasliko ir þymiai anksèiau ávykdytas Baltijos valstybiø pasiuntinybiø bei konsulatø pri-paþinimo atðaukimas Brazilijoj.

Taip, deja, yra, kad suvereninës, ypaè didþiosios valdþios nesijauèia privalanèiosvisais atvejais bûtinai laikytis tik idealistiðkos politikos ir visada uþstoti tik teisæ prieðsmurtà, nors mums maþutëliams ir sunku atsispirt prieð pagundà tikët prieðingai. Oantra vertus, tai kai kuriems maþutëliams dar sunkiau atsispirt prieð baimæ, kaip èianepavëlavus pataikyt koja kojon su didele valdþia, ypaè tada, kai ji staiga pakeièiakryptá, sakysim, ið idealistinës á pragmatinæ...

Ðtai, anàmet Tarybos pirmininkas dr. Bobelis ásijungæs á perdëm ryteuropinioryteuropinioryteuropinioryteuropinioryteuropinioAntibolðevikinio Bloko konferencijà TaivaneTaivaneTaivaneTaivaneTaivane, ir tenai (anot jo paties pasipasakoji-mo) maþdaug pirmuoju smuiku grojæs, atrodë tartum ir Lietuvai nuo bolðevikø va-duoti sumezgæs kaþkà panaðø á santarvæ su labai antikomunistine Kinija. Tos Kinijospadëtis jau ir tada buvo gerokai pakrypusi, todël Bobelio tame „kitame pasaulioðone” ákurta bazë Lietuvai vaduoti galëjo atrodyt kiek abejotinos vertës. Bet gal to-dël, kad ta bazë vis tiek tada dar buvo pripaþástama ir dosniai globojama ið Vaðingto-no, dr. Bobeliui ir jo apie tai apðviestam Amerikos Lietuviø Kongresui kaþkoks Lie-tuvos reikalo áspraudimas á tà bazæ atrodë labai áspûdingas laimëjimas. Be to, èia giatrodë ávykæs peèiø surëmimas panaðiai nuskriaustø prieð panaðius skriaudëjus...

O ðtai, vos tik spëjus Vaðingtonui Kinijø pripaþinimà apsukt atvirkðèiai, ir dartebeburbuliuojant idealistiðkiems ar kitaip motyvuotiems protestams prieð antiko-prieð antiko-prieð antiko-prieð antiko-prieð antiko-munistinës Kinijos iðvadavimàmunistinës Kinijos iðvadavimàmunistinës Kinijos iðvadavimàmunistinës Kinijos iðvadavimàmunistinës Kinijos iðvadavimà, kai tik Vaðingtonan atskrido ne Èiangas ið Taipëjo,o Tengas ið Pekino, mûsø Bobelis su Ðidlausku tam savo taivaniðkiø sàjungininkødidþiausiam prieðui tuètuojau tëðkë sveikinimo telegramàsveikinimo telegramàsveikinimo telegramàsveikinimo telegramàsveikinimo telegramà!

– Nesuprantami baltojo þmogaus pasielgimaiNesuprantami baltojo þmogaus pasielgimaiNesuprantami baltojo þmogaus pasielgimaiNesuprantami baltojo þmogaus pasielgimaiNesuprantami baltojo þmogaus pasielgimai, – kadaise sakydavæ ðio kraðtorausvaodþiai èiabuviai, praminti indënais.

Kai Vliko seime kaþkas pasiûlë telegrama pasveikint Zbignievà Brzezinská (ypaèuþ jo graþø þodá lietuviams Vaðingtone), tai Vilius Braþënas þaibo greitumu iðtraukëið savo popieriø kaþkoká þurnalà ir atskleidë prieð visus spalvinæ nuotraukà: Brzezins-Brzezins-Brzezins-Brzezins-Brzezins-kis Kinijoj su bûriu jaunø kinø, þinoma, komunistø!kis Kinijoj su bûriu jaunø kinø, þinoma, komunistø!kis Kinijoj su bûriu jaunø kinø, þinoma, komunistø!kis Kinijoj su bûriu jaunø kinø, þinoma, komunistø!kis Kinijoj su bûriu jaunø kinø, þinoma, komunistø! Þiûrëkit, sako, tai ðità Brze-zinská norit sveikint?...

Po septyniø savaièiø Tarybos garbës pirmininkas, visais garais dardëdamas á Vli-kà, sveikina komunistinës Kinijos komunistà No. 2!, sveikina komunistinës Kinijos komunistà No. 2!, sveikina komunistinës Kinijos komunistà No. 2!, sveikina komunistinës Kinijos komunistà No. 2!, sveikina komunistinës Kinijos komunistà No. 2! Þinoma, nei Taipëjuj, neiPekine dël to në uodas nenusièiaudës. Tik ádomu – kà á tai Braþënas?


629

Proporcija turbût nebepadësProporcija turbût nebepadësProporcija turbût nebepadësProporcija turbût nebepadësProporcija turbût nebepadës

Pernykðèiame Vliko seime, kà tik atgiedojus baigiamuosius jo þodþius – Vienybë teþy-di! – ir visiems pakilus skirstytis, pakeliui á priemenæ pasitaikë susitikt su dviemáþymiais R-bendruomenininkais: paèiu jø pirmininku V. Dargiu ir T. Blinstrubu,pusiau slaptu (neprisipaþástanèiu) A.L. Tarybos ambasadorium jø tarpe. Kadangivisi trys Vliko seime buvom kad ir ne delegatai, bet vis tiek vienaip ar kitaip suinte-resuoti stebëtojaistebëtojaistebëtojaistebëtojaistebëtojai, tai natûralu buvo bent prabëgom tarti kokià pastabëlæpastabëlæpastabëlæpastabëlæpastabëlæ apie kà tikpasibaigusá seimà. Asociacijos pastûmëta, mintis perðoko nuo Blinstrubo staèiai ávienà seime aprobuotà rezoliucijos projektà, kuriame buvo skatinama sudaryti Ame-rikos lietuviø Bendruomenëje palankesnes sàlygas visø paþiûrø lietuviamsvisø paþiûrø lietuviamsvisø paþiûrø lietuviamsvisø paþiûrø lietuviamsvisø paþiûrø lietuviams jaustiskaip namie. Tokios sàlygos, sakë, susidarytø, jeigu Bendruomenëje bûtø uþtikrintasneginèijamas ir proporcingas atstovavimasneginèijamas ir proporcingas atstovavimasneginèijamas ir proporcingas atstovavimasneginèijamas ir proporcingas atstovavimasneginèijamas ir proporcingas atstovavimas.

Asociacija tarp tos rezoliucijos ir Blinstrubo kilo ið to, kad jau prieð keletà metøBendruomenës „dienose” Tabor Farmoj tas pats T. Blinstrubas klausë, kas darytklausë, kas darytklausë, kas darytklausë, kas darytklausë, kas daryt,kad Bendruomenëj vieðpatauja vienos srovës atstovai, rinkimuose gal tikrai, o kartaisginèytinai gaunantieji vos po truputá daugiau, bet net nebûtinai daugiau kaip pusæbalsø, kai kiti, tik truputá po maþiau gavusieji, lieka neiðrinkti, ir didelë visuomenësdalis, ar gal net visuomenës dauguma lieka Bendruomenëj (atseit, kraðto taryboj)neatstovaujama.

Spontaniðkai man tada iðsprûdo toks patarimas: – Iðsikovokit proporcinæ rinki-Iðsikovokit proporcinæ rinki-Iðsikovokit proporcinæ rinki-Iðsikovokit proporcinæ rinki-Iðsikovokit proporcinæ rinki-mø sistemàmø sistemàmø sistemàmø sistemàmø sistemà!

Nors T. Blinstrubas tada ir buvo Bendruomenës taryboj, bet buvo tenai tik vienas iðnedaugelio „altarybininkø”, kurie, su paèiu A.L. Tarybos pirmininku K. Bobeliu prieða-ky, nepajëgë sutelkti apie save tiek ðalininkø, kad galëtø iðrinkti sau pageidaujamà Ben-druomenës kraðto valdybà. Todël K. Bobelis, T. Blinstrubas ir, berods, dar pora atkak-lesniøjø „altarybininkø” trenkë durimis ir paskelbë, kad iðëjæ ne tik ið B-nës tarybos, o irið visos tos („barzdukinës”!) Bendruomenës. Netrukus ëmëm juos matyt Èikagoj susime-tusioj R-Bendruomenëj, kur jie, turbût, tikrai pasijuto, kaip „tarp savøjø”.

Per keletà tolesniø metø iðryðkëjo bûdingieji paþiûrø skirtumaipaþiûrø skirtumaipaþiûrø skirtumaipaþiûrø skirtumaipaþiûrø skirtumai tarp tø, kurieBendruomenëj „vieðpatauja”, ir tø, kurie jos vadovybëje (kraðto taryboje) „nesijau-èia, kaip savi”, arba visiðkai á jà nepatenka, todël jà net boikotuoja ir jos nepripaþásta.Tie skirtumai, nors daþniausiai þiojasi dël visai nesvarbiø dalykø, visada atrodo tokikategoriðki, toki nekompromisingi, toki vien tik „taip” ar „ne” sprendimais teámano-mi nulemti, kad bûtø visiðkai beviltiðka net ir bandyt juos kaip nors „proporcingai”derint. Betgi – manau sau – ðiandien proporcinio atstovavimo Bendruomenei reko-mendacija á Vliko seimo nutarimus juk pateko ne kitaip, kaip tik R-bendruomeni-ninkø, gal net ðtai èia pat stovinèiøjø pageidavimu. Tai ir klusterëjau juos:

– Sakykit, jeigu gautumët tà pasiûlytàjá proporciná atstovavimà Bendruomenëj,ar tai padëtø iðspræst, pavyzdþiui, toká klausimà, kaip – leist ar neleist vaikamsleist ar neleist vaikamsleist ar neleist vaikamsleist ar neleist vaikamsleist ar neleist vaikamsskaityt skaityt skaityt skaityt skaityt Tëvø nameliusTëvø nameliusTëvø nameliusTëvø nameliusTëvø namelius?????

630

Na, sako, gal reiktø sudaryt ið ávairiai mananèiø komisijà (proporcingà?), apsvars-tyt ir balsuot... Gerai. Betgi atsakymas bus tas, uþ kurá pasisakys ðiokia ar tokiadauguma, gal tik neþymi reliatyvi dauguma. Pvz., 36% sprendëjø reikalautø neleist,33% – leist, o 31% – palikt apsispræst paskiriems mokytojams. Atsakymo á tà klau-simà nesuskaldysi gi á tris dalis ir nepadalinsi pagal proporcingai atstovaujamà pa-þiûrø pasiskirstymà.

Toks ar kitoks kategoriðkaskategoriðkaskategoriðkaskategoriðkaskategoriðkas atsakymas á bet kurá nesuskaldomà klausimà, net irten, kur visuomenës paþiûros atstovaujamos tiksliai proporcingai, visada esti – kitaipir bûti negali – vienos paþiûros „vieðpatavimas”, su kitomis „nesiskaitymas”. O nesu-skaldomø klausimø visuomenëje yra daug daugiau, nei kokios nors Tëvø nameliø,Saujos skatikø ar Striptizo „problemos”...

Proporcingas paþiûrø atstovavimas tinka tik kompromiso nesibaidantiemskompromiso nesibaidantiemskompromiso nesibaidantiemskompromiso nesibaidantiemskompromiso nesibaidantiems at-stovams. Market parko – Cicero tautinës drausmës ajatolosajatolosajatolosajatolosajatolos tokio patiekalo nevirðki-na, todël ir neaiðku, kuriems galams net per Vlikà já uþsisakinëja. Proporcijatikrai nepadës Bendruomenæ taip „suislaminti”, kad ji ir ajatolams pasidarytø sava.

- - -Bendruomenë ne tik teorijoj, o ir praktikoj turi, tegu ir ne proporciná, bet vis tiekþymiai platesná ir tiesesná visuomenës atstovavimà, negu, sakysim, Vlikas ar Taryba.Tiesa, abu tie centrai irgi nepamirðta pasididþiuot savo demokratiðkumu. Taèiau,nesigilinant, kaip ten yra jø viduje, jø abiejø santykis su visuomenës „mase” labaiakivaizdþiai yra oligarchiðkooligarchiðkooligarchiðkooligarchiðkooligarchiðko, o ne demokratiðko pobûdþio. Demokratijos (= liau-dies valdþios) pagrindinis poþymis yra visos visuomenësvisos visuomenësvisos visuomenësvisos visuomenësvisos visuomenës (= liaudies) dalyvavimasvadovybës sudaryme. O Vlikà ar Tarybà juk sudaro tik nedidelis kiekis save tamreikalui iðskirtinai atsirinkusiø asmenø.

Sakysim, nuostatas, kad Vlikà sudaro net penkiolika politiniø ar rezistenciniøpartijø – sàjungø – sambûriø, skamba áspûdingai (nors esamose aplinkybëse gal irnelabai rimtai...). Bet kiek gi toj penkiolikoj grupiø yra dabartinës èionykðtës mûsøvisuomenës? – nekalbant apie visà tautà. Jei kam pavyktø surinkti ið stovyklø atsiveþ-tus pageltusius tø grupiø dalyviø sàraðus ir ið jø atlikti „vardoðauká”, – ar beatsiliep-tø bent pora ðimtø? O ið tø – kiek gi konkreèiai dalyvauja sprendimuose nustatantVliko sudëtá ir nuteikiant mandatus jo dalyviams? Ach, sako, kai yra net penkiolika„partijø”, tai kiekvienas gi gali pasirinkt savo paþiûroms tinkamiausià ir per jà daly-vaut Vliko sudaryme ir darbuose! Penkiolika atvirø durø: tik prieikit, áeikit ir dirb-kit! O taèiau kaþin ar ne daugiau kaip 99% mûsø jaunos, vidutinës ir net „geraipagyvenusios” lietuvijos þiûri á tà penkiolika graþuoliø, mandagiai joms paploja,komplimentà vienà kità pasako, bet nuo atvirøjø durø laikosi atokiai ir niûniuoja: –Þaliojoj lankelëj yr daug grëbëjëliø, vai nëra nëra mano mylimos... Visas tas margaspal-vis penkiolikos „partijø” kompleksas metai ið metø senka, dþiûsta, nuo demoso vislabiau atitrûksta ir tampa ekskliuzyviø politikuotojø klubu, juo toliau, juo atviriauatskleidþianèiu Vliko ne demokratiðkà, o tik oligarchiðkà pavidalà.

631

Panaðiai ir su Taryba. Pagal statutà, jà dabar sudaro bene 10 ávairaus dydþiodraugijø, kuriø sàraðuose gyvø ir apygyviø nariø turbût yra suþymëta gal bent kelio-lika kartø daugiau, negu yra visoj penkiolikoj Vlikà sudaranèiøjø grupiø. Bet tienariai juk neturi jokio balso Tarybai sudaryti. Tarybos ir jos valdybos narius savonuoþiûra skiria tik tø draugijø valdybos, arba neretai vien tik jø pirmininkai, pasita-ræ ar nei nepasitaræ su vienu kitu ið savo draugijø valdybø. Taigi ir Tarybos sudëtiesnustatyme, jos dalyviams mandatø suteikime (ar sau pasiskyrime) faktiðkai dalyvau-ja, na, gal 30, gal 40 asmenø, vargu ar kuriais nors metais bent kiek daugiau.

Bendruomenës tarybas tai galim rinkti mes visimes visimes visimes visimes visi. Tà demokratiðkumo poþymá Bendruo-menë aiðkiai turi, – teorijoj! Ne visai taip aiðkiai praktikoj... Kadangi ne taip jau paprastasusigraibyt, kiek gi ið tikrøjø mûsø visø yra. O net ir tø mûsø, kuriuos apèiuoptam ir bentapytikriai susiskaièiuojant, gal koki du treèdaliai ar net trys ketvirtadaliai nekvarðina saugalvø jokiais tautiniais visuomeniniais veikimais ir jokiomis vadovybëmis, vis tiek, kokiais –Bendruomenës, Tarybos ar Vliko – vardais jos besivadintø. Toliau, – gera dalis likusiøjø iðpalaiminto nerangumo ar iðsiblaðkymo praleidþia siûlomas progas konkreèiai dalyvautiBendruomenës vadovybiø sudarymuose ar darbuose. Ir pagaliau, dar iðsiskiria tautinës draus-mës ir dorovës þiniuoniø ordinas su pretenzija: arba mes viskam nustatom tonà, arba susi-renkam savo þaisliukus ir pasitrauktam þaist uþ tvoros á atskirà darþelá.

Bendruomenë jiems ne sava. Taryba tai sava, nes ten gerai laikosi pozicijose prievairo ir aplink vairà. Dabar jau ir Vlikas tokiu paèiu bûdu pasidarë savas. Siauruose irnuo visuomenës atsitvërusiuose Tarybos ar Vliko sudarinëtojø rateliuose, pasirodo, netir labai ribotai visuomenës maþumëlei, jei tik ji pakankamai arogantiðka, ámanomaiðkilti á vairuotojus netgi be proporcinio atstovavimo. Tas ne taip paprasta Bendruo-menëj, kur vadovybiø formavime tiesiogiai dalyvauja tegu dar ir toli graþu ne visamûsø visuomenë, bet ir ne kokia nors keliolika jos deðimèiø, o bent septynetas, devy-netas ar net iðtisa deðimtis tûkstanèiøtûkstanèiøtûkstanèiøtûkstanèiøtûkstanèiø. Kokia bebûtø balsavimo sistema, á vadovavimàpretenduojantiems èia bûtina turët bent ketvertà ar penketà tûkstanèiø ðalininkø.

Proporcinë balsavimo sistema uþ dabar Bendruomenës praktikuojamàjà tik tiemsbûtø palankesnë, kurie bent tuo tarpu pasitenkintø renkamajame organe tokiu ma-þumos svoriu, koks jiems tektø proporcingai pagal gautà balsø kieká. (Dabar negavædaugumos daþniausia visai negauna atstovø.)

Argi tik tokia kukli Bendruomenei proporcinæ sistemà perðanèiøjø intencija? Jeitaip bûtø, tai tam siûlymui tinkamas metas bûtø buvæs ne vëliau, kaip pernai pava-sará. Dabar, kai rinkimø chronometras Bendruomenëj jau buvo paleistas tiksëti, bu-vo gi per vëlu su tuo siûlymu kà nors bedaryti. Atvirai kalbant, siûlytojai juk tikriau-siai þinojo, ir kad per vëlu, ir kad proporcinis atstovavimas nepadëtø jiems ágytiBendruomenëj lemiamà svorá. Jiems pakankamai padëtø tik tokia balsavimo tvarka,kaip ðventþmogio Chomeinio andai Irane sutaisytoji. Bet Chomeinis tos valandoslaukë 15 metø. Ádomu, kiek kantrybës Bobeliui prireiks ir uþteks?


632

Pakilo kaip sakalasPakilo kaip sakalasPakilo kaip sakalasPakilo kaip sakalasPakilo kaip sakalas

Pernykðèiame Vliko seime dr. J. K. Valiûnas, tada dar Vliko pirmininkas, guodësi mûsøspauda. Sakë, lankydamasis vienoj ið mûsiðkiø ðeðtadieniniø mokyklø, paklausæs vyresniuo-sius mokinius, ar jie þino, kas yra Vliko pirmininkas. Tie susiþvalgæ klaustukø pilnomisakimis ir tylëjæ. Tik vienas atsistojæs ir, regimai didþiuodamasis savo nusimanymu, iðdroþæs:

– Daktaras BasanavièiusDaktaras BasanavièiusDaktaras BasanavièiusDaktaras BasanavièiusDaktaras Basanavièius!Kaip manot, klausë Valiûnas, kodël mûsø jaunimas taip nenusimano apie Vlikà?

Ogi todël, kad mokytojai ir tëvai nieko jiems apie tai nepasako. O kodël nepasako?Todël, kad ir patys maþai þino. Spauda labai ðykðèiai juos apie tai apðvieèia.

Tikra teisybë. Ðtai ir Akiraèiuose per iðtisà deðimtmetá kaþin ar buvo daugiau kaipkokià deðimt kartø pakalbëta apie Vlikà. Todël, kaip ir atgailojant, tuoj po to seimo,ðiø metø pradþioj net per du numerius buvo duota ðis tas panaðu á „Trumpà Vlikoistorijos kursà”, kuris, taèiau, buvo uþrauktas ðtai kokiu abejojimu: – Kaþin, ar labaiKaþin, ar labaiKaþin, ar labaiKaþin, ar labaiKaþin, ar labaisvarbu, kad mûsiðkiø ðeðtadieniniø mokyklø mokiniai suþinotø, kas 1979 metøsvarbu, kad mûsiðkiø ðeðtadieniniø mokyklø mokiniai suþinotø, kas 1979 metøsvarbu, kad mûsiðkiø ðeðtadieniniø mokyklø mokiniai suþinotø, kas 1979 metøsvarbu, kad mûsiðkiø ðeðtadieniniø mokyklø mokiniai suþinotø, kas 1979 metøsvarbu, kad mûsiðkiø ðeðtadieniniø mokyklø mokiniai suþinotø, kas 1979 metøsausio 14-tà buvo iðrinktas Vliko pirmininkusausio 14-tà buvo iðrinktas Vliko pirmininkusausio 14-tà buvo iðrinktas Vliko pirmininkusausio 14-tà buvo iðrinktas Vliko pirmininkusausio 14-tà buvo iðrinktas Vliko pirmininku?

Tas klausimas, pasirodo, buvo praðovæs pro ðalá. Sausio 14-tà Èikaga buvo taipuþsnigta ir uþpustyta, kad net ir Vliko rinkikai nepajëgë susirinkti. O kai, snieguiaptirpus, susirinko, tai pasirodë, kad dviejø partijø virðûnës dviðakai skilusios ir at-siuntusios po du atstovus, nusistaèiusius ar nustatytus balsuoti prieð vienas kità. Obe tø dviejø partijø net ir „aiðkioji dauguma” liko nebe dauguma. Dël to Vlikopirmininko iðrinkimas uþtruko net iki kovo 11-tos, ið viso tris mënesius nuo seimo.

Bet tai, kas per tuos tris mënesius dëjosi tarp kokiø poros ar trejeto deðimèiømûsiðkiø garbingo amþiaus „politiniø rabinø”, ið tikrøjø nebuvo në audrelë, o tikðiek tiek burbuliukø arbatiniame ðaukðtelyje. Todël ir kovo 11-tos ávykiui galioja tapati abejonë, kuri buvo kilusi dël sausio 14-tos: ðeðtadieniniø mokiniams, net jømokytojams ir tëvams, na, galbût ir kone visiems mums kitiems, – argi ne vis tiek,kàkàkàkàkà jie ten savo tarpe uþsisklendæ iðsirinko?

- - -Kadangi mums rûpimoji politinë akcija ðiais laikais, nepaisant, kà apie jà bedekla-muotumëm, vis tiek nëra kaþin kas daugiau, kaip tik tokia „koðë, kurià ne mes val-gom, o kuri mus valgo”, tai ir Vliko darbuose reikðmingø nepaprastybiø numatomojateity nëra pagrindo tikëtis. Tad jo pirmininko pavardës ar adreso pakeitimas neat-rodë lyg bûtø koks epochinis ávykis ir naujos eros pradþia Lietuvos istorijoj. Atrodënatûralu dabar bent iki rudens lukterët ir tik tada gal pasidomët, ar ðiemet geriau arprasèiau ðluostomos dulkës nuo Lietuvos bylos, tebegulinèios bene toj paèioj lenty-noj, kurioj Rooseveltas jà „nepanaikintà, o tik laikinai atidëtà” 1940 spalio 15-tàrodë Ðimuèiui, Grigaièiui ir kitiems ano meto èionykðèiams lietuviø vadams.

Neðnekëkit niekø! Nereikia laukt rudens! Nei vasaros nereikia! Nepasibaigë ba-landis, o jaunas pirmininkas jau parodë, kad bus ne toks, kaip kiti: paskelbë Vlikopaskelbë Vlikopaskelbë Vlikopaskelbë Vlikopaskelbë Vliko1979 metø deklaracijà pasaulio lietuviams1979 metø deklaracijà pasaulio lietuviams1979 metø deklaracijà pasaulio lietuviams1979 metø deklaracijà pasaulio lietuviams1979 metø deklaracijà pasaulio lietuviams!

633

Vlikas kasmet po porà trejetà kartø – Vasario 16, Kalëdø – Naujø Metø ar kokiakita proga – paskelbia ávairaus graþbylingumo atsiðaukimø ar sveikinimø. Bet dekla-dekla-dekla-dekla-dekla-racijàracijàracijàracijàracijà, nukreiptà „Á LIETUVIØ TAUTÀ” (ið esmës tai tas pats, kaip „pasaulio lietu-viams”) lig ðiol buvo paskelbæs tik vienàtik vienàtik vienàtik vienàtik vienà, datuotà, beje, ne 1943 metais, kaip dabar-tinis Vliko egzekutyvas paèiame pirmutiniame savo þodyje iðsiþioja, o 1944 metøvasario 16-tà. Anoje buvo apèiuopiamai sutrauktai pasakyti esminiai Vliko sutartitautostautostautostautostautos siekimai. Nors aplinkybës keitësi ir kai kurie tada sakyti dalykai jau yra ar busatkritæ, bet vis tiek lig ðiol Vlikas dar neskelbë naujos siekimø deklaracijos. Turbûttodël, kad nematoma pagrindo tø siekimø sàraðà esmingai keisti ar plësti. Bet dabar,po 1944 metø1944 metø1944 metø1944 metø1944 metø deklaracijos 1979 metø1979 metø1979 metø1979 metø1979 metø deklaracija – ið tikrøjø skamba lyg trimitasapie kaþkokio naujo laikotarpio pradþià „pasaulio lietuviø” gyvenime.

Tik, – þvilgteri á vos keletà pirmutiniø sakiniø ir jau matai, kad ta vadinamojideklaracija tai kaip ans kalakutas: ne tiek to didumo, kiek pasipûtimo. Matykit:jeigu Vliko gimimasgimimasgimimasgimimasgimimas anuomet buvo apskelbtas deklaracijos pavidalu, tai kaip gi da-bar apsieis be deklaracijos jo „prisikëlimas ið numirusiøjø”„prisikëlimas ið numirusiøjø”„prisikëlimas ið numirusiøjø”„prisikëlimas ið numirusiøjø”„prisikëlimas ið numirusiøjø”, ávykæs Èikagoj, 1979metø kovo 11-tà!

Taip, be juoko, ðis pirmininkas tuo, turbût, daugiausia ir bus ne toks, kaip kiti,kad jis, matyt, tikrai taip jauèiasitikrai taip jauèiasitikrai taip jauèiasitikrai taip jauèiasitikrai taip jauèiasi, jog jo iðrinkimas tai Vliko „prisikëlimas ið numi-rusiø”. Ðûkiø ir pasiraginimø pavadinimas nauja – faktiðkai antràjà – Vliko dek-Vliko dek-Vliko dek-Vliko dek-Vliko dek-laracijalaracijalaracijalaracijalaracija kaip tik ir yra ne kas kita, kaip ritualiðkas bûdas pareikðti tikëjimui, kaddabartinë permaina Vlike savo svarbumu prilygstanti paèiam Vliko susidarymuisusidarymuisusidarymuisusidarymuisusidarymui prieð39 metus. Na, kas be ko, – èia dar turbût yra ir dûris pirðtu á akis visiems mumstiems storþieviams (daugybei mûsø!), kurie ðámeèio Vliko prisikëlimo ar nepastebë-jom, ar neávertinom, taigi nesusipratom ir Aleliuja uþtraukti...

- - -Neskaitant tos ritualinës funkcijos, prasmingos nebent tik pabrëþti „naujø laikø” pra-dþiai Vlike, „deklaracijos” antraðtë ir ypaè po ja suraðytieji dalykai nieko deklaraciðkoneturi. Iðskyrus Vlike savaime gi suprantamà Lietuvos nepriklausomybës paminëjimà,èia visiðkai nëra kalbos apie jokius geistinuosius tautos siekimus ar planus.

Dr. A. Ðtromo pakurstytas, Vlikas Floridoj buvo nutaræs pasvarstyti aktualesnæ„nepriklausomybinæ programà”, kurioje galëtø bûti pareikðti nusistatymai kaip iðsi-iðsi-iðsi-iðsi-iðsi-vadavimo atvejuvadavimo atvejuvadavimo atvejuvadavimo atvejuvadavimo atveju Lietuvoj tiktø spræsti kai kuriuos á nepriklausomà gyvenimà gráþi-mo dalykus. Jei Vilkui pasisektø nors trejetà ketvertà tokiø klausimø iðsamiai iðstu-dijuoti ir patikimai protingai apspræsti, tai tada jis turëtø rimtos medþiagos naujaideklaracijai. Bet nuo Floridos iki Èikagos Vlikas nerado laiko ir, turbût, neturëjo neiintereso netgi pradëti sudarinëti komisijà tam pasiûlymui svarstyti. Èikagoj dëme-sys jau buvo visai kitur. Kodël? Kad to ið viso nereikëtø, – niekas neárodë. Tamprieðtaraujantieji argumentai nebuvo apsvarstyti. Sumanymas liko, nei priimtas, neiatmestas, o paprasèiausiai – uþmirðtas. Greièiausia todël, kad daugumui Vliko nuo-monës lëmëjø toki klausimai neákandami, tad ir neádomûs... Ðiaip ar taip, Vlikas,bent tuo tarpu, dar nëra pasiruoðæs jo vardà atitinkanèioms deklaracijoms.

634

- - -K. Bobelis, kaip pernai seime, taip ir dabar (netgi teisës patarëjà valdybon pasikvie-tæs) su Vliko statuto „smulkmenomis”, matyt, tebëra nesusipaþinæs ir, turbût, nënesirengia jø paisyti. Viena ið tø „smulkmenø” yra ta, kad Vliko pirmininkas iðtikrøjø yra tik Vliko valdybosvaldybosvaldybosvaldybosvaldybos pirmininkas, ir visa ta valdyba, imtinai su pirminin-ku, nëra Vlikas, o yra tik Vliko egzekutyvinis organasegzekutyvinis organasegzekutyvinis organasegzekutyvinis organasegzekutyvinis organas, atsakingas Vliko seimui arbaið arèiau valdybà priþiûrinèiai tarybai. Egzekutyvinio organo „deklaracijos” gali bûtine kas kita, kaip tik artimiausiu laiku jo numatomø darbø planø iðdëstymai, adre-suojami ne „pasaulio lietuviams”, o tik nevieðam tarybos posëdþiui, praðant planàpriimti ir paskirti lëðø jam vykdyti. Vliko varduVliko varduVliko varduVliko varduVliko vardu „visiems lietuviams” (tautos sieki-mø) deklaracijas skelbti kompetentingas tik Vliko seimas arba taryba. O „1979 me-tø deklaracijà” Vliko pirmininkas paskelbë „per tarybos galvà”, ne tik neleidæs tary-bai pasisakyti dël turinio, bet ir neatsiklausus tarybos, ar ið viso dabar reikia vieðosdeklaracijos, ðitaip neturint nieko deklaruotino pasakyti. (Kai kuriems laikraðèiams„deklaracijos” tekstas jau buvæs atiduotas anksèiau, negu tarybos nariams parody-tas). Taip pastatyta prieð ávykusá faktà, taryba nuolankiai sutiko su viskuo, kas toj„deklaracijoj” jos vardu bet be jos þiniosjos vardu bet be jos þiniosjos vardu bet be jos þiniosjos vardu bet be jos þiniosjos vardu bet be jos þinios pasakyta.

Jeigu Vliko taryboje dar yra juntanèiø Vliko institucijos originaliná orumàoriginaliná orumàoriginaliná orumàoriginaliná orumàoriginaliná orumà, taibent tiems turëtø bûti tikrai nesmagu matyti Vliko vardu paskelbtà tokià orumo neikiek nebeliudijanèià „deklaracijà”. Tai yra painus, paskubom sulipdytas, kompetentin-gai neparedaguotas rezginys nesusipratimø ir su faktais, ir su logika, ir net su lietu-viø kalbos sintakse. Nëra nei laiko, nei vietos pabraukinët visus tuos nesusipratimus.Bet, – ðtai vienas kitas ið „nuostabiausiø”.

- - -Pirmojoj Vliko deklaracijoj (1944) buvo teigiama, kad suvereni Lietuvos valstybëvalstybëvalstybëvalstybëvalstybëdël okupacijø neiðnyko, atseit, teisiðkai egzistuoja. Lig ðiol mes visi nepriklausomy-nepriklausomy-nepriklausomy-nepriklausomy-nepriklausomy-bininkaibininkaibininkaibininkaibininkai tà mûsø valstybës teisinio egzistavimo tezæ – tegu kiek ir padrebëdami dëljos átikinamumo – dantimis ir nagais palaikëm, skelbëm ir dþiaugëmës, kad jos ne-neigia net visa eilë valstybiniø valdþiø, tuo paèiu pripaþindamos net tos mûsiðkësvalstybës iðlikusias institucijas ir dar, regis, në nesirengdamos raðyti Lietuvos valsty-bës mirties metrikø. O „naujas Vlikas”, ðtai, lyg bûtø niekad to negirdëjæs ir neþino-jæs, skelbia, kad jis tæsia kaþkoká Vliko 1943 metø ásipareigojimà „atstatyti suvereni-næ Lietuvos valstybæ”! Atseit, á originaliojo Vliko lûpas ádeda tai, ko tasai labaikruopðèiai stengësi nepasakyti. Anuomet Vlikas kalbëjo apie Lietuvà, kaip teisiðkaitebeegzistuojanèià, o dabartinis Vlikas deklaruoja, kad jos jau ir prieð Vliko pradþiànebebuvæ...

Þinoma, skirtumas tarp siekimo atstatyti suvereninës valstybës organø veikimàorganø veikimàorganø veikimàorganø veikimàorganø veikimàir þadëjimo atstatyti paèià valstybæpaèià valstybæpaèià valstybæpaèià valstybæpaèià valstybæ gal ne visiems pakankamai „storas” apèiuopti.Bet tiems, kurie turi dràsos bûti Vliko pirmininkais, tà skirtumà privalu suprasti.Kiti lig ðiol suprato, o dabartinis – ðvyst, ir pamirðo jau beveik keturios deðimtysmetø taip uoliai ginamà principà!

635

Nepaisant, kà vlikologijos teoretikai, kaip P. Stravinskas, yra priraðæ apie Vlikoprigimtá ir ágaliojimus, originalinis Vlikas savo pirmojoj deklaracijoj nepretendavoesàs „tautos ágaliotas”, o atvirai sakësi, kad jis tik sudarytas lietuviø politiniø grupiø,kaip tautos politinës minties reiðkëjø ir vykdytojø. Þinoma, ir tas teigimas turëtøbûti kiek patikslintas, nes pogrindþio sàlygose ne tik visos tautos ágaliojimus gautibuvo neámanoma, bet neámanoma buvo susirinkti ir politiniø grupiø normalia tvar-ka ágaliotiems atstovams. Vliko sudaryme dalyvavo tik tiek ir tø atstovø, kiek kuriøsugebëjo susitikti ar kitaip susisiekti. Niekas neabejoja, kad tas bûrelis teisingai at-stovavo labai didelës lietuviø tautos daugumos valià, bet jis tatai darë tik pats apsië-mæs, o ne ágaliotas. Vlikas buvo ir pasiliko tautos reprezentantas be mandato, lietu-viðkai tariant, atstovas be ágaliojimo. Tà atstovavimà jis apsiëmë aplinkybëse, kokioseir teisës teorija ágaliojimo nereikalauja.

Ir dabar Vlikas savo statute vadina save tik Lietuvos laisvës kovos vadovybe, sudarytatokiø ir tokiø sàjungø, sàjûdþiø ir partijø. Jokios uþuominos apie tautos ágaliojimus.

O ðtai I979-tø Vlikas skelbiasi esàs „Lietuviø Tautos ágaliotas”! Negi Èikagoj jauiðduodami toki ágaliojimai? Toks pareiðkimas galëjo atsirasti nebent tik itin aðtrauskombinuoto arogancijos ir ignorancijos priepuolio momentu.

Toki liapsusailiapsusailiapsusailiapsusailiapsusai kur nors kitur bûtø pusë bëdos, bet „Vliko deklaracijoj”? Ðtai kasatsitinka, raðant deklaracijas skubiai, ið rankovës, nepasitarus ir, be to, visiðkai bereikalo, o tik „pasirodyt”.

- - -O ðtai dar vienas ankstesniam Vlikui nebûto dalyko prikergimas.

Kaip priemonæ savo darbui tæsti ir stiprinti, tarp kitø ne perdaug pastiprinimoþadanèiø priemoniø – kaip diplomatinës tarnybos rëmimas ar A. L. Tarybos senønuopelnø priminimas – dabartinis Vlikas pabrëþia „atsakomybæ ir teisæ toliau atsto-vauti Lietuvos politinæ bylà pasaulyje”...

Atsakomybë ir teisë kà nors daryti galbût paskatina pareigas apsiëmusá uoliaudarbuotis, bet tai nëra „darbo priemonë”. Be to, kalbamà atsakomybæ ir teisæ Vlikasseniai turi, tai nëra K. Bobelio „iðradimas”, dël kurio reiktø specialios „deklaraci-jos”... Bet ðioj pastraipoj ne tai, o ðtai kas ásidëmëtina: 1979-tø Vlikas skelbia 1949-tø Vlikà buvus Lietuviø Chartos ne tik kûrëju, o ir vykdytojuvykdytojuvykdytojuvykdytojuvykdytoju!

Na, jau na! 1949-tø metø Vlikas Chartà, suredaguotà su prisikviestu bûriu tosidëjos puoselëtojø, pasiraðë, suteikdamas jai savo (tada dar daug aukðtesná, kaip da-bar) autoritetà. Vadinasi, kaip ir prisiëmë autoriaus vardà. Bet niekur nerasi jokioþenklo, kad Vlikas bûtø rezervavæs sau ir Chartos „vykdytojo” funkcijà. Pasiskaityki-te! Tai poetiðkai ir idealistiðkai suraðytø elgesio bei laikysenos dësniø rinkinys iðeivi-joj atsidûrusiam suidealintam mûsø tautieèiui. Didelis ar nedidelis, bet tik savano-savano-savano-savano-savano-riðkairiðkairiðkairiðkairiðkai susitelkæs nuoðimtis tautieèiø patyspatyspatyspatyspatys imasi sau taikyti, atseit vykdytivykdytivykdytivykdytivykdyti tà „aukðtaiskambanèià” Chartà, daþniausia ne iki paskutinës raidës, o „pagal aplinkybes ir nuo-taikas”. Visi gali raginti, kviesti tà chartà vykdyti ir kiekvienam savo gyvenime jàtaikyti, bet niekas niekam ið virðaus ar ið ðalies nepajëgs to ásakyti. Leiskim, gal ta

636

Charta nepraktiðka, bet tokià jà padaræs, Vlikas në nesikësino bûti jos „vykdytoju”,nes nieko ið to neiðeitø.

Jei dabartinis Vliko pirmininkas Lietuviø Chartos vykdymà supranta, kaip Ben-druomenës organizacinës sistemos kontrolës perëmimàkontrolës perëmimàkontrolës perëmimàkontrolës perëmimàkontrolës perëmimà á Vliko rankas, tai kam tasnebûtø dalykø segliojimas savo pirmatakams? Ar ne graþiau bûtø kalbët atvirai: –Vlikas yra vyriausias ir nuo ðiol visi turi susiklausyt pagal jo nurodymus, kas kamVlikas yra vyriausias ir nuo ðiol visi turi susiklausyt pagal jo nurodymus, kas kamVlikas yra vyriausias ir nuo ðiol visi turi susiklausyt pagal jo nurodymus, kas kamVlikas yra vyriausias ir nuo ðiol visi turi susiklausyt pagal jo nurodymus, kas kamVlikas yra vyriausias ir nuo ðiol visi turi susiklausyt pagal jo nurodymus, kas kamveikt, kam neveiktveikt, kam neveiktveikt, kam neveiktveikt, kam neveiktveikt, kam neveikt...

Palinkëtumëm geriausios kloties, jei pasirodytø, kad tai apþiojama...- - -

„Deklaracijoj” spauda praðoma „susilaikyti nuo bet kokiø negatyviø, asmeniðkø arapsunkinanèiø Lietuvos darbà pareiðkimø”. Kaip apie amþinatilsá: arba gerai, arbanieko... Bet amþinatilsiai deklaracijø, netgi ðitokiø, neberaðo. O èia atsirado deklara-cija, dël kurios nieko nesakyt sarmata, o pozityvaus nieko pasakyt nëra, kadangi jojpaèioj visiðkai nëra nieko pozityvaus. Kartojimas iðpûstais posakiais seniai þinomø irniekieno neneigiamø moralø, kaip – atjauskime ir supraskime viens kità, visi esamtos paèios Motinos – Lietuvos vaikai, tautinis sàmoningumas, tautinis idealizmas,tautinë kultûra ir t.t., ir t.t. nëra pozityvi medþiaga. Tokiø pûstaþodþiavimø pilniuþkampiai, ir tokius jau daug geriau yra „áamþinæ” savo humoreskose A. Gustaitis,K. Apaðèia, gal ir kiti... Su Vliko valdybos paraðais tokios literatûros galëtø ir nebûti.

- - -Ið keleto patriotiniu pamaldumu trykðtanèiø pastraipø, imu nuostabiausià: – Tikime, kadkiekvienas lietuvis yra vertas savo Kûrëjo atspindþio ir siekdamas dvasinio tobulumo, skleidþiameilæ ir pagarbà kitam lietuviui ir þmogui, garbingai gindamas mûsø teises ir siekimus...

Tai irgi ið „deklaracijos”? Taip! Ið paties vyriausio mûsø politiniopolitiniopolitiniopolitiniopolitinio organo!Saldþiais þodeliais apie vienybæ, susiklausymà ir bendradarbiavimà tvinstanti „de-

klaracija” ne tik neatskleidë kokios naujos Vliko veikimo programos (niekas në ne-laukia kaþko nepaprasta, ypaè taip greit), bet dar tik ið dalies teparodë ir veikimoveikimoveikimoveikimoveikimostiliøstiliøstiliøstiliøstiliø, kurs, regis, tikrai nebus toks pat, kaip ligi ðiol. Pirmininkas, nesitaræs su tary-ba ir gal ne kaþin kiek tesitaræs në su valdyba, iððoko su sakanèia nieko nepasakanèiadeklaracija ir tuo tarpu atskleidë tiktai polinká veikti autokratiðkai ir vaizduoti Vlikàásikûnijusá tik pirmininko asmenyje. Bet valdyboje dar yra ir idëjø kupinas dr. J.Balys, kuriam numatytos informatoriaus funkcijos. Jei (ir kai) abu prabils apie Vlikoveiklos tolesnájá turináturináturináturináturiná, tada bus laikas sverti Vlike ávykusià permainà.

Tie du asmenys jau prieð aðtuonerius metus – kad ir ne vienoj vietoj, bet ganasutartinai – yra pasireiðkæ deklaracinio pobûdþio pareiðkimais. Visiems tiems, kuriemëgsta „dalykus numatyti” ir norëtø paþaisti spëliojimais, ko galima tikëtis ið Bobe-lio – Balio Vliko, apsimokëtø iðsitraukti ið lentynos B. Railos Bastûno maiðtà ir pasi-skaityti ðá tà ið 100–186 puslapiø. Þinote, esamose aplinkybëse gal net ir Aleksan-dras Pakalniðkis rastø tenai ðá tà ásidëmëtina.


637

Srautas per koðtuvàSrautas per koðtuvàSrautas per koðtuvàSrautas per koðtuvàSrautas per koðtuvà

Jau pusë metø, kaip Akiraèiuose (1978, nr. 9, 16 – 15 psl.) guli ir dûla vilniðkiovaldinio pareigûno – Jaunimo teatro literatûrinës dalies vedëjo Juozo Pociaus – straips-nis apie tà teatrà. To paties numerio pirmajame puslapyje yra paaiðkinta, kaip tasaistraipsnis èia atsirado. Pradþioje, sako, buvo þodis: vieno Akiraèiø redaktoriaussusiraðinëjimas (maþdaug prieð dvejus metus nuo dabar) su Tëviðkës generolu P. Pet-roniu „apie kultûriniø ryðiø plëtimo galimybes”. Maþdaug prieð pusantrø metø ta-sai susiraðinëjimas ið asmeniniø laiðkø tapo perkraustytas á Brooklyno Laisvæ ir tapogana piktai atkreiptas prieð „ponus ið Akiraèiø redakcijos”. Ten, tarp kita ko, genero-las teigë, kad Akiraèiø redaktoriai atmetæ jo pasiûlymà Akiraèiuose pasisakyti lietuviøtautos jaunosios generacijos atstovams. Akiraèiø redakcija atsakë, kad nieko pana-ðaus: ji ne tik neatmetanti tokiø pasisakymø, o jø netgi pageidaujanti ir ieðkanti. Poto vieðo „apsikapojimo” tyliai praslinkus dar geram pusmeèiui, atsirado minëtasisPociaus raðinys apie jaunimo teatrà, kurs buvæs gautas tam paèiam generolui tarpi-generolui tarpi-generolui tarpi-generolui tarpi-generolui tarpi-ninkaujantninkaujantninkaujantninkaujantninkaujant. Redakcija ta proga paþadëjo siekti ir daugiau panaðiø ar ir kitokiø abi-abi-abi-abi-abi-pusio informacijos srauto plëtojimo bûdøpusio informacijos srauto plëtojimo bûdøpusio informacijos srauto plëtojimo bûdøpusio informacijos srauto plëtojimo bûdøpusio informacijos srauto plëtojimo bûdø.

Akiraèiuose, regis, tai buvo jau penktaspenktaspenktaspenktaspenktas raðinys ið Lietuvos. Pirmi du buvo T.Þenklio, paskui T. Venclovos atsiliepimas V. Trumpai (Venclovai esant dar Vilniu-je), o po to – Eitano Finkelðteino apþvalga apie senas viltis ir naujus dvelkimusnûdienëj Lietuvoj. Visi jie sukëlë nemaþa dëmesio ir komentarø. Nieko panaðausneteko pastebëti ryðium su generolo parûpintuoju J. Pociaus papasakojimu apie vil-niðká valdiná teatrà, oficialiai vadinamà jaunimo teatru. Net ir arðiausieji kovûnaiprieð „tiltø statymà” jo lyg ir nepastebëjo, nes nepasinaudojo tokia puikia progasuskambint pavojaus varpais, kad – ar nesakëm! – va, jau ir Akiraèiai ðalia Vilnies suLaisve ima maitinti skaitytojus generolo Petronio virtuvëje gamintais patiekalais!

Argi tasai generolo uþ rankutës á Akiraèius atvestasis Juozas Pocius, valdinio teatrotarnautojas, jau ir yra tipiðkas „lietuviø tautos jaunosios generacijos atstovas”, kom-petentingas dabartinio Lietuvos jaunimo aspiracijoms ir rûpesèiams atvirai iðsakyti?

Ir kiek gi bei kokios informacijos tuo „srautu” ið anos pusës mûsø pusën ðiuoatveju pritekëjo?

Pagaliau, kas ir kaip ið ðios pusës gaus progos á anà puse, sakysim, á JaunimoGretas, nutekini informacijos apie... kà? Apie Klevelando Grandinëlæ? Apie TorontoVolunges? Ar gal apie ðià vasarà rengiamàjá jaunimo kongresà?

Mes èia, kuriems ádomu, apie jaunimo ir senimo teatrus Lietuvoj ið vilniðkiølaikraðèiø bei þurnalø suþinom nepalyginti daugiau, negu generolas tuo Pociaus ra-ðinëliu teikësi paporinti. Narsiai reikalavo generolas vietos Lietuvos jaunimo þodþiui.O kai paaiðkëjo, kad tos vietos yra á valias, tai pavarvino tik plonutæ srovelæ „informa-cijos” apie vienà valdinæ institucijà, paruoðtà tos institucijos tarnautojo ir dar aiðkiaiperleistà per generolo generolø koðtuvà. Ar yra tokiame „informacijos sraute” kokionors prasmingumo?

638

Gal ir yra. Man tai tas Juozo Pociaus raðinys, minëtuoju bûdu pateiktas Akiraèiøskaitytojams, atrodo labai ryðkus liudijimas, tiesiog dokumentiðkas árodymas, kadgenerolo Petronio tipo „ryðininkams” autentiðkasautentiðkasautentiðkasautentiðkasautentiðkas Lietuvos jaunimo ar aplamai vi-suomenës balsas yra në ið tolo neprieinamas ir, þinoma, jiems në nereikalingas, ka-dangi jie vis tiek negautø leidimo autentiðkam þodþiui nesulamdytam á mûsø pusæpertransliuoti. Jø kanalu „informacijos srautas” á mûsø pusæ, kaip ið Pociaus atvejoryðkiai matyti, gali sruventi tik pagal uþsakymà parengtas ir po to dar per tankøsauguminá koðtuvà perkoðtas.

Ne geresnës perspektyvos per tà kanalà ir ið mûsø pusës atviram þodþiui prasi-sunkti.

- - -Dëmesio! Kaip tik ðtai dabar – pirmàsyk per beveik vienuolika metø! – þvilgsnisðioje skiltyje nukreipiamas visiðkai prieðinga kryptim, nei visada.

Paprastai temos ir samprotavimai èia iðdygsta ir susimezga pasidairius atgalpasidairius atgalpasidairius atgalpasidairius atgalpasidairius atgal, pa-þvelgus á koká ávyká ar reiðkiná, atsitikusá netolimoje ar net ir gana tolokoje praeityje.Todël ir vardas ðiai skilèiai duotas Atodairos, atseit, pasidairymai atgaliop. Pirmojiðios skilties dalis irgi – tik atodaira link pernai rudená atidaryto „informacijos srau-to”. Bet pusiaukelëj pasitaikë þvilgterët ir á numatomà to „srauto” tæsiná. Bûtent,vartau, ðtai, kopijà naujo Akiraèiø redakcijoj atsidûrusio straipsnio ið Vilniaus, kurisdar nebuvo, bet turbût busdar nebuvo, bet turbût busdar nebuvo, bet turbût busdar nebuvo, bet turbût busdar nebuvo, bet turbût bus ádëtas Akiraèiuose. Redakcija maloniai teikësi ið ankstosupaþindinti ir mane su tuo straipsniu, klusterdama „kaip atrodo” ir prasitardamasvarstanti, kà su juo daryt.

Tai straipsnis ðiuo metu itin aktualia tema – Vilniaus universitetui 400 metø. Au-toriai du: profesorius È. (Èeslovas) Kudaba ir docentas A. (Algirdas) Ðidlauskas.

Prof. Kudaba man „senas paþástamas”. Paþástamas, þinoma, ne „akis á aká”, o tik iðraðtø. Tai kas, kad iðtisais trim deðimtmeèiais jaunesnis (ðià vasarà jam tik 45); tai kas,kad iðtisai dabartinës santvarkos auklëtinis; ir tai kas, kad jau 20 metø, kaip Lietuvonatneðtosios rusinës – maskvinës komunistø partijos narys! Skaitai jo straipsnius Vilniauslaikraðèiuose ar þurnaluose apie Lietuvos gamtà, aplinkà, sodybas, miestelius, ir jauti, kadèia kalba þmogus, kurs Lietuvà paþásta, jà myli ir sielojasi jos þmoniø sielvartais, rûpinasijø rûpesèiais. Pagal specialybæ geografas, daug dëmesio skiria Lietuvos gamtos apsaugai,aplinkos ðvarinimui bei graþinimui, kraðtotyrai, praeities kultûrinio palikimo apsaugai.Mane jis galutinai „papirko”, kai, priekaiðtaudamas aukðtiesiems biurokratams uþ Lietu-vos maþøjø miesteliø apleidimà ir skriaudimà, kaip to skriaudimo pavyzdá apraðë dabarvystantá ir nykstantá Salako miestelá. To paties Salako, kuriame 1914 pavasará, ið taurauslietuvio mokytojo Antano Poderio, Salako dviklasës mokyklos vedëjo (mokyklos vedëjaslietuvis tada Lietuvoj buvo retenybë) gavau trijø pradiniø skyriø baigimo „diplomà”...

Prof. Kudaba, kiek pamenu, ðvelniai, mandagiai, bet visgi priekaiðtingai apgailesta-vo biurokratijos nejautrumà tokiems Lietuvos kultûros pëdsakams, regis nevengdamastuose priekaiðtuose implikuoti ne tik administracinæ, o ir politinæ biurokratijà.

639

Taigi, uþteko pamatyti È. Kudabos paraðà, ir jau buvau iðkart nusiteikæs, jeireiktø, prisidëti prie teigiamo apsisprendimo tà straipsná Akiraèiuose skelbti.

Na, yra ir kitas paraðas. Algirdas Ðidlauskas, iðtisà deðimtmetá su kaupeliu uþKudabà vyresnis, taèiau universitetinën karjeron patekæs net kiek vëlëliau ir ligðiolprofesoriaus laipsnio dar nepasiekæs. Betgi ne geografas, o istorikas. Kad ir ne pirmoðviesumo þvaigþdë Vilniaus istorikø tarpe, ir berods netgi ne partietis, bet, sako,kruopðtus lygiuotojas prie partijos linijos istorijos reikaluose.

Tad ðiø dviejø autoriø straipsnyje gal bûtø pagrindo tikëtis „istorijos su geogra-fija”? Tas posakis – tai tau istorija su geografija! – Lietuvoj, gal ið rusø atkeliavæs, buvoþinomas, kaip apibûdinimas dalyko, kuriame gali bûti pilna keistokø netikëtumø.Kalbamajame straipsnyje, taèiau, labai keistø netikëtumø kaip ir nematyt. Galbûttodël, kad straipsnio didþiuma atrodo raðyta kaip tik istoriko, – tarybinei treniruoteilojalaus istoriko. A. Ðidlauskas jau paèioje savo universitetinës karjeros pradþioje yraparaðæs moksliná straipsná apie ðvietimà Lietuvoje aðtuonioliktajame ðimtmetyje. Kiekvëliau dalyvavo leidinyje apie Lietuvos universitetà. Tad ir ðiame straipsnyje gal jamturëjo tekti „pirmojo smuiko” partija.

Iðeivijos skaitytojai turës progos ásitikinti, kad ðiame straipsnyje, deja, nëra jokiosinformacijos – netgi idëjos, – kuri apèiuopiamai papildytø tai, kas èia pas mus Vil-niaus universiteto sukakties proga apie tà universitetà nebûtø buvæ pasakyta beiparaðyta. Þinoma, jeigu neskaitytumëm tokios svarbios reveliacijos, kaip primini-mas, kad J. Lelevelis buvæs labai teigiamai vertintas net paties Markso... Net ir da-bartinis daugiaþodis Vilniaus universiteto vadinimas – Vilniaus Darbo raudonosiosvëliavos valstybinis Vinco Kapsuko universitetas! – nebuvo pamirðtas ryðkiai paminëtivieðame universiteto sukakties minëjime, surengtame ryðium su New Yorke vykusiuLituanistikos instituto suvaþiavimu.

Bandydami aiðkinti, kaip tai atsitiko, kad Vilniaus universitetas, nepaisant joryðio su jëzuitø ordinu (kaip dabar, nepaisant ryðio su kompartija?), pasiekë þymauspasiekë þymauspasiekë þymauspasiekë þymauspasiekë þymausmokslinio ir visuomeninës minties paþangumomokslinio ir visuomeninës minties paþangumomokslinio ir visuomeninës minties paþangumomokslinio ir visuomeninës minties paþangumomokslinio ir visuomeninës minties paþangumo, ðalia kitko nurodo ir tai, kad, esà,pati Lietuvos visuomenë á Vilniaus universitetà þiûrëjusi, kaip á savo garbës, pres-pati Lietuvos visuomenë á Vilniaus universitetà þiûrëjusi, kaip á savo garbës, pres-pati Lietuvos visuomenë á Vilniaus universitetà þiûrëjusi, kaip á savo garbës, pres-pati Lietuvos visuomenë á Vilniaus universitetà þiûrëjusi, kaip á savo garbës, pres-pati Lietuvos visuomenë á Vilniaus universitetà þiûrëjusi, kaip á savo garbës, pres-tiþo ir vilties simbolátiþo ir vilties simbolátiþo ir vilties simbolátiþo ir vilties simbolátiþo ir vilties simbolá. Nekalbant apie tai, kiek ið tikrøjø ðioje autoriø prielaidoje yraar nëra tiesos, netikëta ir net nuostabu kaip tik tai, kad jie anø laikø Lietuvos visuo-anø laikø Lietuvos visuo-anø laikø Lietuvos visuo-anø laikø Lietuvos visuo-anø laikø Lietuvos visuo-meneimeneimeneimeneimenei pripaþásta toká teigiamà vaidmená universiteto paþangumui. Nesgi ano metoLietuvos visuomenë buvo ne tai, kà dabar tuo vardu vadiname. Tai buvo tik bajorija,– nedidelë kraðto gyventojø maþuma, be to, didþia dalimi nulietuvëjusi ir linkusitapatintis su lenkø bajorø visuomene. Visais kitais atvejais dabartiniai istorikai (ir neistorikai) Lietuvoje anø laikø bajorus vadina feodalais, teikdami tam terminui aiðkiainegatyvø prieskoná.

Neiðvengë autoriai daugiau negu abejotinos vertës nuopelnø dalinimo ir uþ uni-versiteto atkûrimo reikalavimus devynioliktajame ðimtmetyje. Sako, tuos reikalavi-mus këlusi paþangioji vietos inteligentijapaþangioji vietos inteligentijapaþangioji vietos inteligentijapaþangioji vietos inteligentijapaþangioji vietos inteligentija, o juos palaikiusi ir revoliucinë darbininkørevoliucinë darbininkørevoliucinë darbininkørevoliucinë darbininkørevoliucinë darbininkø

640

klasëklasëklasëklasëklasë. Gaila, autoriai nesiryþo paminëti në vieno konkretaus vardo tø paþangiøjø Lie-tuvos inteligentø. Bûtø ádomu matyti, kam ið ano meto lietuviø inteligentø paþangu-mas Vilniuje oficialiai pripaþástamas dabar... Ðiaip jau tas „paþangiosios inteligentijos”paminëjimas lieka tik tuðèia frazë, uþ kurià dar tuðtesnis yra nebent teigimas, kaduniversiteto gràþinimo Lietuvai reikalavimus kaþkaip rëmusi „revoliucinë darbininkøklasë”. Tokiam teigimui paremti reikëtø nors vieno kito konkretaus pavyzdþio.

Apie dabartiná Vilniaus universiteto periodà autoriai pateikia nemaþai graþiø,kiekvienam tautieèiui maloniai „ðirdá kutenanèiø” duomenø. Tik visa tai èia mumsgi nebe naujiena, – iðskyrus, þinoma, tuos ið mûsø, kurie ið principo vengia domëtis,kas dedas „anapus”, bijodami, kad nuo pasiþvalgymo á tenai druskos stulpais nepa-virstø... Bet ir dþiugias þinias autoriai surinko neperrûpestingiausiai. Pavyzdþiui,uþsiminæ apie universiteto Mokslinæ bibliotekà, net uþ patá universitetà devyneriaismetais vyresnæ, kaþkodël nesusiprato pasidalinti su mumis labai maloniu faktu, kadpastaruoju metu ta biblioteka esanti ásitaisiusi gana gerà ir nemaþà knygø bei dokumen-tø konservavimo laboratorijàkonservavimo laboratorijàkonservavimo laboratorijàkonservavimo laboratorijàkonservavimo laboratorijà, kuri, jei nebus uþgniauþta, galës turëti neákainoja-mos vertës Lietuvos moksliniam ir kultûriniam palikimui.

Ið kitos pusës, autoriai, þinoma nepasidalino su mumis rûpesèiu bei suprantamuliûdesiu, kad Vilniaus universiteto Mokslinë biblioteka vis dar neturi pirmos eilës bib-liotekos statuso, o tai didþiai tramdo jos vystymàsi ir net kasdieniná funkcionavimà.Nepaminëjo jie ir profesoriø (su rektorium J. Kubilium ir buvusiu bibliotekos direkto-rium L. Vladimirovu imtinai) apeliacijos á paèias Esesesëro virðûnes, kad jos pagaliaugràþintø Vilniaus universitetui prieð pusantro ðimtmeèio Rusijon iðveþtus moksliniusturtus, kurie gi jau 1920 metais paties Lenino vadovaujamos vyriausybës buvo priþa-dëti gràþinti... Kà jau bekalbëti apie toká „virviø minëjimà pakaruoklio namuose”,kaip, sakysim, mokslinei lietuviø kalbai daromà didþià skriaudà, reikalaujant, kad visosdisertacijos (net tokios, kaip apie Ðekspyro vertimus á lietuviølietuviølietuviølietuviølietuviø kalbà) Lietuvos univer-sitete bûtø bûtinai raðomos rusørusørusørusørusø kalba... Èia mat ne koks nors Salakas. Lietuviø kalbosteises prieð aukðtàjà politbiurokratijà uþstoti net ir prof. Kudabai „nedera”.

Tad ir vël gráþtu prie pirmoj daly tarto klausimo: ar yra tame „informacijos sraute”kokio nors prasmingumo? Ir atsakymas siûlosi tas pats: gal ir yragal ir yragal ir yragal ir yragal ir yra... Nes ta informacijaapie universitetà yra antras, ir uþ anà Pociaus raðinëlá ryðkesnis bei átikinamesnis doku-mentiðkas árodymas, kad ið generolo Petronio kanalo tegali varvëti, ar ðiek tiek ir tekëtitik iki visiðko blankumo iðkoðtasiðkoðtasiðkoðtasiðkoðtasiðkoðtas, po to dar sufrizuotas ir nupudruotas „srautas”.

Turbût, kad, po dviejø tokiø dokumentø, treèio jau ir nebereikia...Akiraèiai, 1979. Nr.6(110)

Perlai ir miniaPerlai ir miniaPerlai ir miniaPerlai ir miniaPerlai ir minia

Nekartà esam girdëjæ pasiskundimø ið vieðø tribûnø, kad girdi nors ir nemaþa turimmokytø þmoniø ið savo vyresnësës ir ypaè dabar jau ir ið jaunesnësës kartos, bet

641

lietuvybës iðlaikymo ir Lietuvos laisvës atgavimo pastangoms talkos ið jø nedaugtesulaukiame.

Toki pasiskundimai sklinda ið tø mûsø visuomeniðkos veiklos sluoksniø, kurieðiais laikais gali sakyt iðimtinai specializuojasi tose „iðlaikymo ir atgavimo” pastango-se. Tarp tø veikëjø ir mûsiðkiø akademiniø (tikra to þodþio prasme) sluoksniø yrasusidaræs platokas atstumas, kurio siaurinimu regis neperdaugiausia sielojamasi kaipvienur, taip kitur. „Iðlaikymo – atgavimo” veiklos specai savo pastangas daugiausiakreipia á tokius objektus ir naudoja daugiausia tik tokius metodus, kur net ir artimøspecialybiø akademiniai laipsniai bei patyrimai neatrodo tinkami efektyviai pritai-kyt, tad neatrodo ir tikrai reikalingi. Nelengva net ásivaizduoti, kaip þymesnis kiekisar tai ið seniau pasiþymëjusiø, arba dabar atitinkamose srityse praktikuojanèiø moks-lininkø galëtø praktiðkai ásijungti, sakysim, á Vliko, Altos ar Bendruomenës vykdo-muosius „iðlaikymo – atgavimo” darbus su sprendþiamo balso teisesu sprendþiamo balso teisesu sprendþiamo balso teisesu sprendþiamo balso teisesu sprendþiamo balso teise ten, kur nusta-toma tø darbø esmë ir metodai. Kiek dabartiniø tos veiklos specø sutiktø savo pozicijas,ar jei ne pozicijas, tai bent þymià dalá savo sprendþiamosios galios uþleisti „nuo tødalykø nutolusiems profesoriams”?

Antra vertus tai ir tø profesoriø daugumas su savo akademine patirtim turbûtnesijaustø savo vietoj, ásivëlæ á populiarinio lygio politpropagandinius veikimus. Tiemûsø akademikai, kuriems maþiau ar daugiau rûpi Lietuvos bei lietuviø dabartis irateitis, savoj plotmëj yra uþsimojæ ir net jau atlikæ dëmesio ir pripaþinimo vertødarbø. Kai kurie darbuojasi individualiai, o ne taip jau maþai veikia susimetæ á tokiussambûrius, kaip Lituanistikos Institutas ar Baltø Studijø Puoselëjimo Draugija. Bû-dinga, kad daugumas „iðlaikymo – atgavimo” veiklos specø ir jø átakojamos visuo-menës didþiuma á tà „profesoriø veiklà” þiûri arba su tam tikru nepasitikëjimu, arnet atvirai prieðiðkai, átardami akademikus esanèius „negana kovingus” prieð Lietu-vos okupantus bei aplamai prieð viskà, kas dabar Lietuvoj dedasi. Mûsø „vieðøjødarbø” visuomeninis (rinkliavinis) finansavimas vis dar pirmoj eilëj tebekrypsta á„politikø”, o tik paskutinëj bei ðykðèiausioj – á akademikø „darbo aikðteles”.

Lituanistikos Instituto ar Baltø Studijø suvaþiavimai savo moksliniu – kultûriniukrûviu (kuriame, beje, nestinga ir perspektyvinës politinës reikðmës) yra stambûsstambûsstambûsstambûsstambûsperlaiperlaiperlaiperlaiperlai tarp visø mûsø quasi-politiniø organizacijø seimø ar studijø dienø. Taèiaumûsø visuomenë tekreipia á juos dëmesio ne kà daugiau kaip kokia tamsuoliø mi-nia... Anàmet New Yorke – Columbijos universitete – laikytas Baltø Studijø suva-þiavimas niujorkiðkiø lietuviø liko tiek tegirdëtas, tartum bûtø vykæs kur nors Flori-doj ar Kalifornijoj... O pastarasis tos draugijos suvaþiavimas Toronte tapo atþymëtasbeveik iðimtinai tik neapykanta verdanèiais uþsipuolimais.

- - -Vada apie tai uþsiminti ðá kartà yra kà tik (geguþës 25–28) New Yorke – LIETUVIØLIETUVIØLIETUVIØLIETUVIØLIETUVIØKULTÛROS ÞIDINYJE!KULTÛROS ÞIDINYJE!KULTÛROS ÞIDINYJE!KULTÛROS ÞIDINYJE!KULTÛROS ÞIDINYJE! – turëtasis Septintasis Lituanistikos Instituto suvaþia-vimas.

642

Jei ðiemet visi mûsø „veiksniai ir tariniai” vienu ið svarbiøjø savo darbø bei uþda-viniø laikë – tinkamai paminëti Vilniaus universiteto 400 metø sukaktá (kaip ne tikkultûrinës, o ir politinës reikðmës momentà), tai Lituanistikos Institutas tà atlikoturiningiausiai ir vertingiausiai. Vakarà ir dvi iðtisas dienas trukæs renginys su sukak-èiai skirta leidiniø paroda ir devyniomis originaliomis, rûpestingai parengtomis, vaiz-dþiai pateiktomis (anot vieno klausytojo, „viena uþ kità turiningesnëmis”) paskaito-mis – be abejo buvo aukðèiausio lygio kultûrinis renginys ðiame KULTÛROSaukðèiausio lygio kultûrinis renginys ðiame KULTÛROSaukðèiausio lygio kultûrinis renginys ðiame KULTÛROSaukðèiausio lygio kultûrinis renginys ðiame KULTÛROSaukðèiausio lygio kultûrinis renginys ðiame KULTÛROSÞIDINYJEÞIDINYJEÞIDINYJEÞIDINYJEÞIDINYJE.

Deja, deja... Ðis stambus mûsø kultûros perlasperlasperlasperlasperlas „didþiojo Ncw Yorko” lietuviøvisuomenës irgi liko kaip ir nepastebëtas. Pritrenkæs, tiesiog apstulbinæs to liudyto-jas buvo mûsø skambiavardis radijas Laisvës ÞiburysLaisvës ÞiburysLaisvës ÞiburysLaisvës ÞiburysLaisvës Þiburys, kurs to ávykio antros dienosrytà miestui ir apylinkëms praneðë, girdi vakar prasidëjo Lituanistikos Institutosuvaþiavimas, bet paskaitose klausytojø buvo maþai, nes paskaitos... sunkiai supran-tamos!... Atleiski, Vieðpatie, nesusivokusiam kà kalba! Praneðëjas ten buvo uþsukæstik vienos paskaitos metu ir, kitø reikalø trukdomas, në tos paèios iðtisai negirdëjæstoká (vëliau atitaisytà) sprendimà padarë. Bet, kas tiesa, tai tiesa: vidutinis klausyto-jø skaièius visose dienos metu skaitytose paskaitose (ðeðtadiená ir sekmadiená) buvotik apie 30. Ne todël, kad „paskaitos nesuprantamos” (kurie atëjo, negalëjo atsigërë-ti jø ádomumu ir suprantamumu), o todël, kad vietinës visuomenës masë tuo dalykunesusidomëjonesusidomëjonesusidomëjonesusidomëjonesusidomëjo. Ðios visuomenës vadovai, ðvietëjai ir nuomoniø formuotojai (atseit, –draugijø vadai, iðkilmiø rengëjai, prakalbininkai, laikraðtis) nesusipranta jos, tos vi-suomenës, su tokiais dalykais, kaip Lituanistikos Institutas, artimiau supaþindinti.Prieð tà – Septintàjá ið viso, o èia tai pirmàjá! – Instituto suvaþiavimà vietos laikraðtyjepasirodë pora papasakojimø apie bûsimàjá ávyká, bet daþnas net ir þvilgterëjæs á tuospapasakojimus susidarë áspûdá, kad tai profesoriø „vidaus reikalas” ir kad kitiemspakanka pasirodyti vieðajamevieðajamevieðajamevieðajamevieðajame sukakties minëjime. Iðvakarëse paskelbtas plikas pa-skaitø sàraðas daþnam galëjo sudaryti áspûdá, kad ten tikrai gal viskas bus tik labai”moksliðka, sausa, kaþin ar visiems suprantama”... Þodþiu, Kultûros Þidinys tamnepaprastam kultûriniam ávykiui liko kaip ir „nepakûrentas”, – stigo ðilumos ir tamkultûros perlui tinkamos atmosferos...

Instituto vadovybës klaida buvo, kad neákinkë suvaþiavimo rengimo (ar talkos)komitetan New Yorke reziduojanèiø savo nariø. Gal jø nedaug èia ir yra, bet netpaðalieèiams krito á akis faktas, kad vietiniai Instituto nariai suvaþiavime pasirodëlygiai taip pasyvûs, kaip ir didþiuma vietinës visuomenës... „Techniná” suvaþiavimorengimo arba aprûpinimo darbà apsiëmæs komitetas ið tos paèios vietinës visuome-nës tokiems dalykams atsidëjusiø „budëtojø”: Bendruomenës apygardos pirminin-kas plius trys pranciðkonai, trys kiek þemesnio rango Bendruomenës veikëjai ir vie-nas redaktorius. Komitetas berods apsiribojo parûpinimu tam renginiui tik „fiziniørëmø”: patalpa, uþkandþiai, kiek „atgaivos” susipaþinimo vakarui, atidarymo – uþ-darymo formalumai... Svarbiausia – bankietas ir vieðoji universiteto sukakties iðkil-

643

më (kurios pagrindinë dalis – S. Suþiedëlio paskaita – buvo parûpinta Instituto).Neatsirado talentingesniø pastangø patraukti ðios visuomenës dëmesiui á faktà, kadjuk pirmà kartà ðioj padangëjpirmà kartà ðioj padangëjpirmà kartà ðioj padangëjpirmà kartà ðioj padangëjpirmà kartà ðioj padangëj „iðkris tokia mana ið dangaus”, kuria pasisotinti,kurios bent paragauti verta verþte verþtis taip, kad ðio Kultûros Þidinio net sienossubraðkëtø!

Atsitiko kaþkas visiðkai prieðinga. Kad ir negausûs, bet uolûs uþkulisiniai „tauti-nës iðtikimybës sargai” pastebëjo programoje dailininko V. Vizgirdos paskaità, iliust-ruotà skaidrëmis, apie Lietuvos dailës vingius Vilniujeapie Lietuvos dailës vingius Vilniujeapie Lietuvos dailës vingius Vilniujeapie Lietuvos dailës vingius Vilniujeapie Lietuvos dailës vingius Vilniuje. Pasivaideno þmogënams,kad èia Vizgirda bus atsiveþæs ið Vilniaus kaþkokià bolðevikinës propagandos paro-dà... Ir griebësi þygiø tai paskaitai ið Instituto renginio programos iðbrauktiiðbrauktiiðbrauktiiðbrauktiiðbraukti. Kartàtai paskaitai ir skaidrëms jau buvo uþkardytas kelias á ðità patá Kultûros ÞidináKultûros ÞidináKultûros ÞidináKultûros ÞidináKultûros Þidiná... Ðákartà Institutas tos uþkulisinës cenzûros nepriëmë. Tada cenzoriai paskleidë gandà,patariantá tà renginá boikotuoti... Pasekmë – esà „suiro” pora ar trejetas stalø, nevakai kuriø patriotø uþsakytø bankiete... Dël to, ar ne dël to, bet ir sukakties iðkilmin-gajame vakare publikos buvo gal apie 300, – vos pusë Kultûros Þidinio salës... Tacenzûros akcija galbût prisidëjo ir prie rengëjø bei laikraðèio santûrumo beinfor-muojant visuomenæ apie tà renginá. Pretendentai á cenzorius, kas jie bebûtø buvæ,neatëjo paklausyti didþiai informatyvios V. Vizgirdos paskaitos apie Lietuvos dailëspadëtá ir pamatyti ekrane puikios Vilniaus ir Kauno dailininkø darbø parodospuikios Vilniaus ir Kauno dailininkø darbø parodospuikios Vilniaus ir Kauno dailininkø darbø parodospuikios Vilniaus ir Kauno dailininkø darbø parodospuikios Vilniaus ir Kauno dailininkø darbø parodos.Jeigu bûtø atëjæ, ir jeigu turëtø bent ðiek tiek nuovokos, bûtø turëjæ degte sudegti iðdegte sudegti iðdegte sudegti iðdegte sudegti iðdegte sudegti iðgëdosgëdosgëdosgëdosgëdos dël savo taip piktybiðkai ir taip nereikalingai pridarytø nemalonumø dailinin-kui Vizgirdai ir Lituanistikos Institutui.

- - -Daugumo kitur matomø renginiø, kuriuose laukiama sveèiø ar programos dalyviø iðkitø miestø, tvarkytojai dabar jau atrodo tiek iðprusæ, kad susipranta ir moka pa-rengti ið kitur atvykstantiems bûtinai reikalingø informacijø: kur bei kokiomis sàly-gomis apsistoti ir kaip pasiekti ávykio vietà ið lëktuvø, traukiniø, autobusø ar savaisratais. Tokia informacija, deja, ligðiol tebëra neapsirûpinæs New Yorko KultûrosÞidinys. O jis ið kitur atvykstantiems sveèiams itin keblus atrasti ir neámanomasvieðojo susisiekimo priemonëmis pasiekti. Be to, neturi savo apylinkëj në aplûþusiovieðbuèio nakvynei. Lituanistikos Instituto suvaþiavime ið kitur atvykusiø dalyviø ðákartà buvo gal vos truputá daugiau kaip tuzinas. Kurie jau anksèiau buvo turëjæpraktikos New Yorke, tie ið anksto pasirûpino susisiekti su giminëmis ar paþástamaisir uþsitikrinti pastogæ su transportacija á Þidiná. O kurie pasidavë tvarkytojø malo-nei, tie iðgirdo tik tiek, kad artimiausi vieðbuèiai yra prie vieno ar kito aerodromo (8– 10 myliø nuo Þidinio), o Þidiná ið tenai esà galima pasiekti taksiu... (Bent vienamið sveèiø tokia kelionë sako atsiëjusi net 30 doleriø, kadangi jis nemokëjo taksistuiiðaiðkinti, kokiu keliu tas Þidinys pasiekiamas...) Neprityrusieji paskaitininkai èiapasijuto tapæ pamestinukais. Rodos sportininkaisportininkaisportininkaisportininkaisportininkai tai net ir tø paèiø rengëjø – tvar-kytojø èia esti rûpestingiau sutinkami ir priimami...

644

Tai gal nëra ko stebëtis, kad mûsø „mokytieji þmonës”, susidurdami su miniosindiferentiðkumu net ir stambiesiems kultûros perlams, gal ir toliau liks atstu nuopopuliariosios mûsø „veiksninës” veiklos.


Visuotiniai rinkimaiVisuotiniai rinkimaiVisuotiniai rinkimaiVisuotiniai rinkimaiVisuotiniai rinkimai

Bendruomenës rinkimai praëjo, bet kalbos apie juos – ir aplamai apie visuotinusrinkimus – net ir po poros mënesiø vis dar ðen tai ten aidëjo.

Bendruomenës vadovai didþiuojasi ir gal netgi tiki, kad vartodami Bendruome-nës sandaroje visuotinius (visiems èionykðèiam lietuviams atvirus) rinkimus, jie var-toja paèià geriausià priemonæ savo vadovybei sudaryti. Bet yra ir labai grieþtai prie-ðingø nuomoniø apie tà priemonæ, neigianèiø Bendruomenës rinkimø ir visuotinumà,ir teisëtinumà, ir ið jø iðkylanèios vadovybës tinkamumà, ir jos plataus pasitikëjimoturëjimà.

Paprastai pareiðkimø apie tà patá dalykà kraðtutiniðkas prieðingumas ne be pa-grindo esti átariamas esàs vien tik ðaliðkas skirtingø ðaliø interesø gynimas, ir Ben-druomenës rinkimø atveju aiðkiai regimos aplinkybës toká átarimà gana akivaizdþiaiparemia. Juk rinkimus giria iðrinktieji ir uþ juos balsavusieji, o niekina neiðrinktiejiar net neturëjæ vilties bûti iðrinkti, tad në nedalyvavæ rinkimuose...

Bet nedera uþsimerkti ir prieð tai, kad prieðingos nuomonës apie tà patá dalykàvisgi ne visada esti tik kepeðijimasis uþ „savas teisybes”. Toki prieðtaravimai kartaisturi po kiek ir objektyvios tiesos kaip vienoj, taip ir kitoj ginèo ðaly.

Visuotiniai rinkimai, nors ir labai gera idëja, ið tikrøjø niekad neduoda visið-Visuotiniai rinkimai, nors ir labai gera idëja, ið tikrøjø niekad neduoda visið-Visuotiniai rinkimai, nors ir labai gera idëja, ið tikrøjø niekad neduoda visið-Visuotiniai rinkimai, nors ir labai gera idëja, ið tikrøjø niekad neduoda visið-Visuotiniai rinkimai, nors ir labai gera idëja, ið tikrøjø niekad neduoda visið-kai tiek, kiek þadakai tiek, kiek þadakai tiek, kiek þadakai tiek, kiek þadakai tiek, kiek þada. O tai ir sudaro objektyvaus pagrindo nepatenkintiems skøstis irnet patá tos idëjos gerumà ginèyti. Dabartiniai apsibaksnojimai dël Bendruomenësrinkimø nëra pirmas lietuviø nuomoniø apie rinkimus susikryþiavimas.

1920-tø pavasará gerokai per 90% pilnateisiø Lietuvos pilieèiø – be jokios prie-vartos, pirmà kartà savo gyvenime ir pirmà kartà Lietuvos istorijoj – visuotiniu, tie-sioginiu, slaptu, lygiu ir proporciniu bûdu rinko Lietuvos Steigiamàjá seimà, ðventaitikëdami, kad tai yra pats geriausias ir pats teisingiausias bûdas tam taip svarbiamvaldþios organui geraigeraigeraigeraigerai sudaryti.

Bet vos tik praëjo rinkimai, ir jau pabiro aibës visokiø priekaiðtø rinkimams, – irtai ne vien ið tø, kurie juose pasisekimo neturëjo.

Kas bent kiek atidþiau apsidairë toje balsuotojø masëje, tas negalëjo nepastebëti,kad joje vyravo apie valstybës reikalus menkai tenusimanantys arba ir visai nuovokosneturintys pilieèiai. Tad klausimas, – ar nenusimananèiø balsai daug padeda suda-ryti gera valdþià?

Sakytum balsuotojø nusimanymas nesvarbu, nes jie savo balsais valstybës reikaløgi nesprendþia, o tik nurodo tam tikslui savo patikëtinius. Betgi vël labai lengva

645

buvo pastebëti, kad maþa kas ið balsuotojø paþinojo tuos, uþ kuriuos balsavo. Tai irvël klausimas, argi toki balsuotojai sàmoningai dalyvavo valdþios sudaryme?

Tiesa, Lietuvoj tada ðia prasme buvo kiek geriau, nei dabar mûsø Bendruomenëj.Ten kiekvienas kandidatas buvo tos ar kitos partijos sàraðe, atseit buvo partijos re-partijos re-partijos re-partijos re-partijos re-komenduotaskomenduotaskomenduotaskomenduotaskomenduotas, kaip apsiëmæs valstybës reikalus spræsti pagal tos partijos programà.Tad ir balsuojama buvo ið tikrøjø ne uþ tuos nepaþástamuosius asmenis, o uþ juosrekomenduojanèias partijas. Bet partijø paþaduose susivaikyti daugumui rinkëjø ir-gi buvo neákandama. Tokiems teko apsispræsti taip, kaip juos jø akyse buvæ autorite-tingiausi ar ðiaip iðkalbingiausi bei apsukriausi agitatoriai átikino ar suragino. Oagitacijoje demagogija lengvai ëmë virðø prieð rimtus ir sàþiningus valstybës reikalønuðvietimus.

Ðitaip esant – o maþdaug panaðiai esti visur ir visuose masiniuose rinkimuose –rinkimai kaip valdþios ar vadovybës sudarymo priemonë greièiau atrodo kaip kokiaámantriai sudëtinga loterija, o ne metodiðkas rinkëjams pavesto uþdavinio sprendimas.

Jei Steigiamasis Lietuvos seimas daugelio vis dëlto buvo pripaþintas kaip pusëti-nai nusisekæs visuotiniø rinkimø vaisius, tai taip nebeiðëjo su Pirmuoju reguliariuLietuvos seimu. Antrieji Lietuvoje ávykæ visuotiniai rinkimai pagimdë seimà – „poli-tiná invalidà”. Po keliø mënesiø jis turëjo bûti paleistas ir teko rinkti kità.

Ið treèiøjø Lietuvos rinkimø kilo seimas su absoliuèia trilypës katalikiðkos parti-jos dauguma, pajëgusia trejus metus iðlaikyti pastovià vienalytæ valdþià. Pozicijosakyse tokia rinkimø pasekmë buvo tikra palaima, bet opozicijai ji atrodë nelemtasLietuvos suklupimas...

O kai ketvirtoji rinkiminë „loterija” iðëjo kiek palankesnë ligi tol buvusiai opozici-jai, tai atsirado taip iðsigandusiø tokio rinkimø rezultato, kad jie neilgai trukus ðokosijau kitokiomis priemonëmis Lietuvà gelbët nuo rinkimø bûdu sudarytos valdþios...

Ligi tol Lietuvoj rinkimams buvo priekaiðtaujamos tik apgailëtinos ir kaip norsðalintinos jø ydos: visuomenës skaldymas pagal paskirø partijø interesus, demagogiðkaagitacija, stipresniøjø spaudimas á silpnesniuosius balsuotojus, grupiniø interesø këli-mas aukðèiau uþ valstybës patvarumà ir t.t. Tik po 1926 gruodþio 17-tos perversmoiðkilo pasisakymø ir prieð rinkimus ið principoprieð rinkimus ið principoprieð rinkimus ið principoprieð rinkimus ið principoprieð rinkimus ið principo, átikinëjant, kad rinkimai ið viso esànetinkama priemonë valdþiai sudaryti... Taèiau tokia tezë buvo propaguojama tik vie-no kito oficiozinës spaudos publicisto. (Man ligðiol prisimena labiausiai „pritrenkian-tis” prof. Iz. Tamoðaièio argumentas: kaip galima tikëtis rimto valstybës reikalø spren-dimo ið rinkimø, jeigu juose profesoriaus balsas lygiai tiek tereiðkia, kiek ir jo tarnaitës!)Net Voldemaras, tada pats ryðkiausias „tvirtos valdþios” korifëjus, niekad nepasisakëprieð rinkimus, o laikraðtininkø klausiamas, kada jie bus, jei tai buvo vasaros metas,uþtikrindavo, kad bus rudená, o jei ne rudená, tai pavasará; þiemà atsakymas bûdavotoks pat, tik atvirkðèiai persuktas: bus pavasará, o jei ne pavasará, tai rudená...

Keletà metø vëliau kun. Vladas Mironas–tautininkø veteranas, Nepriklausomy-bës akto signataras, 1938 metais ministras, pirmininkas — pasakojo, kad po perversmo

646

net ir tautininkø tarpe vyravusi nuomonë, kad nereikia ilgai delsti be rinkimø. TikVoldemaras ir jo artimoji aplinka apie rinkimus rimtai nekalbëjæ, o visas kitas tometo tautininkø elitas manæs, kad, nepaisant visø ydø rinkimuose, be rinkimø val-dþioj ilgai sëdët negerai. Jiems atrodë, kad Smetona 1927 metø pavasará ir vasaràþymiai pakëlë visuomenëje savo (drauge ir visø tautininkø) populiarumà, todël vertatà geleþá kalti, kol karðta ir nedelsiant skelbti rinkimus. Jie nesitikëjæ sau absoliutinësdaugumos, bet manæ kiekvienoj apygardoj gauti bent po 2–3 atstovus, tapti viduti-nio didumo partija seime (maþdaug kaip liaudininkø) ir parlamentinëse kombinaci-jose turëti þymø, gal net lemiamà svorá... Bet, ar tai dël Voldemaro nepalankumo, arir dël Smetonos delsimo („kad tik nepersiskubintumëm, kad negràþintumëm valsty-bës á partijø varþybø chaosà, kuriame valstybë skudurais nueis”...) – ið to sumanymonieko neiðëjo.

Tiesa, po aðtuoneriø metø rengimosi, rinkimai Lietuvoj vis dëlto buvo gràþinti,bet taip apvalyti nuo tikrø ir tariamø ydø, ypaè nuo partijø vaidmens juose, kad netik opozicija, o ir nemaþa tautininkø sutiko juos su dideliu klaustuku akyse. Beva-lant rinkimø tvarkà nuo ydø, drauge buvo apkarpyta ir svarbiausioji jø teigiamybëapkarpyta ir svarbiausioji jø teigiamybëapkarpyta ir svarbiausioji jø teigiamybëapkarpyta ir svarbiausioji jø teigiamybëapkarpyta ir svarbiausioji jø teigiamybë– pasirinkimo laisvëpasirinkimo laisvëpasirinkimo laisvëpasirinkimo laisvëpasirinkimo laisvë, ir kaip tik nuo to esmingai nukentëjo rinkimø nauda beiprasmë.

Mat kol þmonës jauèia, kad rinkimuose yra bent pusëtinai plati pasirinkimo lais-vë, tai nesvarbu, ar jie ta laisve protingai ar kvailai pasinaudoja, vis tiek iðrinktojivaldþia turi tà magiðkàjá autoriteto ðaltiná – formalø rinkëjø daugumos ágaliojimàformalø rinkëjø daugumos ágaliojimàformalø rinkëjø daugumos ágaliojimàformalø rinkëjø daugumos ágaliojimàformalø rinkëjø daugumos ágaliojimà,kuris visø, net ir ávairiai balsavusiø, yra ið anksto pripaþintas galiojanèiuið anksto pripaþintas galiojanèiuið anksto pripaþintas galiojanèiuið anksto pripaþintas galiojanèiuið anksto pripaþintas galiojanèiu sutartajam(ástatyme numatytajam) terminui. O kai rinkimuose laisvo pasirinkimo nëra (kaippvz. sovietiniuose) ar tas pasirinkimas apkarpytas (kaip tuose „smetoniniuose”), taitoki rinkimai ne tik abejotinai liudija rinkëjø pasitikëjimà, bet nesukuria në juoseiðrinktoje valdþioje pasitikëjimo paèia savimi.

Sunku dabar spræsti, ar ilgai Lietuvos visuomenë, áskaitant ir tariamus rinkimøprieðininkus tautininkus, bûtø pasitenkinusi anuo rinkimø klausimo iðsprendimu.Didesniø bëdø aibës netrukus ant visø galvø uþgriuvo. Bet ðá tà paaiðkina ðtai koksfaktas.

1944 metø sausio pradþioj lankydamasis Kaune, vienà vakarà patekau á intymøposëdá, kuriame dalyvavo pirma minëtasis kun. V. Mironas ir keletas jaunesniøjømûsø tautininkijos „pobolðevikiniø liekanø”. Buvo svarstomas Vasario 16-tai ren-giamos Vliko deklaracijos projektas, ypaè nusistatymas, kokia tautininkø atstovopozicija Vlike turëtø bûti dël deklaracijos pareiðkimo bûsimos valstybës santvarkosreikalu. Ne tik be prieðtaravimø, bet net ir be ryðkesniø abejojimø buvo priimtostokios dvi tezës: l) iðsivadavus vadovautis 1938 metø konstitucija, kol nebus norma-lia tvarka nuspræsta, ar ir kaip jà keisti; 2) prezidento ir seimo rinkimø ástatymuskeisti tuojau, derinant juos prie normaliø demokratiniø rinkimø dësniøkeisti tuojau, derinant juos prie normaliø demokratiniø rinkimø dësniøkeisti tuojau, derinant juos prie normaliø demokratiniø rinkimø dësniøkeisti tuojau, derinant juos prie normaliø demokratiniø rinkimø dësniøkeisti tuojau, derinant juos prie normaliø demokratiniø rinkimø dësniø. Abi tostezës, neþymiai parafrazuotos, pasirodë inkorporuotos á Vliko 1944 m. Vasario 16-tosdeklaracijà kaip 3-èias ir 6-tas jos punktai.

647

- - -1948-tø pavasará pirmà kartà atsidûræs Èikagoj, apsilankiau ir Naujienose. Ten dr.Grigaitis teikësi pasakyti man ilgokà pamokslà, aiðkindamas, kad èia tai ne taip, kaipLietuvoj, èia kas antrà lapkritá þmonës patys rinkimuoserinkimuoserinkimuoserinkimuoserinkimuose sprendþia Amerikos politi-kà, ir primygtinai pabrëþdamas, kad visiems ið Lietuvos Amerikon dabar atvyks-visiems ið Lietuvos Amerikon dabar atvyks-visiems ið Lietuvos Amerikon dabar atvyks-visiems ið Lietuvos Amerikon dabar atvyks-visiems ið Lietuvos Amerikon dabar atvyks-tantiems bûtinai reikësià iðmokti demokratiðkos tvarkos ir jà praktikuot visuo-tantiems bûtinai reikësià iðmokti demokratiðkos tvarkos ir jà praktikuot visuo-tantiems bûtinai reikësià iðmokti demokratiðkos tvarkos ir jà praktikuot visuo-tantiems bûtinai reikësià iðmokti demokratiðkos tvarkos ir jà praktikuot visuo-tantiems bûtinai reikësià iðmokti demokratiðkos tvarkos ir jà praktikuot visuo-meniniame veikimemeniniame veikimemeniniame veikimemeniniame veikimemeniniame veikime.

Kadangi aplink apsidairius jokiø neregëtø demokratiðkø praðmatnybiø èia ið tik-røjø neteko pamatyt, tai tas pamokslas priminë kai kuriø gerø dëdþiø bei tetø pa-mokymus naujokams, kaip Amerikoj automatiniu telefonu kalbët, kaip elektrà ájungtar vandená tualete nuleist...

Bet po pustreèiø metø (1950 rudená) iðkilo aikðtën visiðkai kitokia Grigaièio ir jokolegø, pirminiø Tarybos ðulø, demokratiðkumo praktika. Paèios A.L. Tarybos su-vaþiavimo apsvarstyto siûlymo ir priimto nutarimo – organizuoti Amerikos LietuviøBendruomenæ praplëstuose A.L. Tarybos rëmuose, Grigaitis neuþprotokolavo, patáprojektà pakeliui ið New Yorko á Èikagà kaþkaip „prarado”, vëliau gautà antrà eg-zemplioriø irgi kaþkur nudëjo, ir tà reikalà taip pakreipë, kad Tarybos nutarimasbuvo uþmirðtas, o Bendruomenës organizavimas permestas „prel. Balkûno sterblën”New Yorke, B-nës organizacijos niekuo nebejungiant su A.L. Taryba. Kodël? Visiþenklai rodë, kad Grigaitis, Vaidyla, net ir Ðimutis iðsigando visuotiniø rinkimøiðsigando visuotiniø rinkimøiðsigando visuotiniø rinkimøiðsigando visuotiniø rinkimøiðsigando visuotiniø rinkimø,kurie New Yorke priimtajame projekte buvo numatyti...

Toks Grigaièio ir kitø Tarybos vadø pasielgimas, ypaè prisimenant Grigaièio pa-mokslà, bent man tada buvo didoka staigmena. Bet regis tai nebuvo jø kokia norsstaigi „metamorfozë”, o turbût jau per 10 metø ásisenëjæs demokratinio pamokslavi-mo ir praktikavimo dviðakumasdviðakumasdviðakumasdviðakumasdviðakumas...

Praëjo nuo to dar beveik trys deðimtmeèiai, o èikagiðkës Tarybos ápëdiniuose tasdviðakumas þydëte tebeþydi. Priekaiðtauja Bendruomenës rinkimams, o sau, kad irpretenduodami á visuotinës Amerikos lietuviø „politinës atstovybës”„politinës atstovybës”„politinës atstovybës”„politinës atstovybës”„politinës atstovybës” vaidmená, rin-kimø në ið tolo neprisileidþia.

1927 metø tautininkø veikëjø nuomonë, kad ilgai bûti valdþioj be rinkimø ne-gerai, turëtø bûti kiek patikslinta: gal ir negerai, bet visgi galima, kartais ir ganailgai. Ypaè, jeigu tai ne tikra valdþia, o tik „politinë reprezentacija”, kaip A.L. Tary-ba, kuri jau ketvirtà deðimtá baigia be rinkimø. Bet gerumo tai ir Taryboj regis vismaþiau ir maþiau. Nes, kaip pirma pastebëta, bet kokia vadovybë be laisvà pasirinki-mà uþtikrinanèiø rinkimø neiðvengiamai ima justi stokà pasitikëjimo paèia savimi.Tà stokà Taryboje rodo aplink jà susitelkusio „tikinèiøjø” bûrelio vis didesnis irzlu-irzlu-irzlu-irzlu-irzlu-masmasmasmasmas prieð Bendruomenæ ir jos maþdaug visuotinius rinkimus. Tiesa, tie Bendruome-nës rinkimai ne kaþin kiek visuotiniai, ir gal dar tebereikalingi praktiðkø patikslini-mø (tepasirûpina tuo nauja B[endruome]nës taryba!), bet jie yrajie yrajie yrajie yrajie yra, ir tai sudaro geràpagrindà ið jø kilusiai vadovybei jaustis uþ savæs gana tvirtà uþnugará bei veikti su

648

pasitikëjimu savyje. A.L. Taryba su Bendruomenës iðkriteivomis, þinoma, gali kurálaikà vis dar pretenduoti á „iðimtinës”, „vienintelës”, „visuotinës” Am. lietuviø poli-tinës atstovybës vaidmená. Bet panaðu á tai, kad ilgainiui to vaidmens regimumastolydþio siaurës, kol jisai liks regimas nedaug daugiau kaip tik tarp tø, kurie patyssave á tà „atstovybæ” iðsirenka.


Skirtumai ir panaðumaiSkirtumai ir panaðumaiSkirtumai ir panaðumaiSkirtumai ir panaðumaiSkirtumai ir panaðumai

Visi veikëjai ir kandidatai á veikëjus, kà nors veikiantieji ar manantieji ðá tà nuveiktivardan tos Lietuvos Vlike, Taryboj, Bendruomenëj, partijose, sàjungose, federacijo-se, klubuose ir visokiuose kitokiuose jaunimo ar senimo sambûriuose, – visi ðá rudenáturëtumët atidëti bent po keliolika ilgø vakarø ir atidþiai, labai atidþiai, net supakartojimais, perskaityti neseniai Lietuviø Enciklopedijos leidyklos iðleistà knygà –Petro Klimo Ið mano atsiminimø. Ne tam, kad savo veikimams vis dar ieðkotumëtvien tik ið praeities kokios nors stiprybës pasisemti, o tam, kad gal bent kiek aiðkiaudabartyje susiorientuotumët, palygindami tas aplinkybes, kuriose Lietuvos nepri-klausomybë buvo ryþtasi atgauti prieð ðeðias deðimtis su kaupu metø, su tomis, ku-riose raginamës kà nors tuo reikalu bandyti dabar.

Buvo tose aplinkybëse kiek panaðumo 1941–44 metais, vokieèiams – kaip ir anuo-met, 1915–18 – iðstûmus ið Lietuvos rusus ir kietai laikant Lietuvà savo okupacijoje.Anuomet Lietuvos Taryba iðvedë Lietuvà á nepriklausomybæ, o dabar to paties pana-ðiai tikëjos Vlikas, laukdamas istorijos pasikartojimo. Reikëjo tik, kad vël vokieèiai surusais besikaudami abeji sugniuþtø, ir Lietuva vël, kaip anuomet, iðnirtø á laisvæ. Betistorija, ið pradþiø lyg ir ëmusi kiek panaðiai kartotis, vëliau nuslinko kitokiu keliu, irmûsø Lietuva atsidûrë aplinkybëse, vis maþiau bepanaðiose á 1918-tø metø...

Ðiandien daugumui mûsø apie anà nepriklausomybës atgavimà þinantiems jautik arba ið vadovëliø, arba ið vasario mënesio iðkilmiø prakalbø, gal atrodo, kad anuo-met visa tai vyko labai paprastai: susirinko Taryba, pasiraðë Vasario 16-tosios Aktà,ir po to jau viskas rûko, kaip ið pypkës. O ir tiems mums, kurie patys esam maþdaugsàmoningai anà metà pergyvenæ, vis tiek nebuvo progos visu platumu matyti anometo Lietuvos padëties vaizdo. Tad Petro Klimo uþraðuose praskleistas tasai vaizdaskiekvienà pritrenkia: nejaugi taip tada mûsø Lietuva buvo suglamþyta?... O teisybëbeesanti tokia, kad Antrojo karo meto okupacijos, iðskyrus tik dvi iðimtis – masiniøsuëmimø bei trëmimø terorà ir masiná þydø iðþudymà – savo þiaurumu bei þmoniøsavo þiaurumu bei þmoniøsavo þiaurumu bei þmoniøsavo þiaurumu bei þmoniøsavo þiaurumu bei þmoniøfiziniu ir moraliniu suniokojimu neprilygo anai Pirmojo karo okupacijaifiziniu ir moraliniu suniokojimu neprilygo anai Pirmojo karo okupacijaifiziniu ir moraliniu suniokojimu neprilygo anai Pirmojo karo okupacijaifiziniu ir moraliniu suniokojimu neprilygo anai Pirmojo karo okupacijaifiziniu ir moraliniu suniokojimu neprilygo anai Pirmojo karo okupacijai. Taibûta kaþko tiesiog neátikëtino. Tik netrukus po to ágytos laisvës dþiaugsmas ir savosvalstybës kûrimo darbai tada taip apëmë Lietuvos þmoniø dëmesá, kad neliko laiko

649

nei rûpesèio suskaièiuoti ir dokumentuoti tuos pasibaisëtinus anos okupacijos fak-tus. Taip jie gana greit ir iðdilo ið daugumo atminimo.

Tiesa, pamenu, buvo iðleista kaþkieno suraðyta, primityviais pieðiniais iliustruotaknyga apie vokieèiø þiaurybes Lietuvoj Pirmojo karo metu, taèiau tai buvo ne doku-mentacija, o tik „lamentacija”, todël nepaliko rimto áspûdþio, nedaug ir dëmesiosusilaukë, kadangi savo primityvumu atrodë lyg perdëta, ne visai patikima... P. Kli-mas irgi neperdaugiausia to vaizdo atskleidë, bet kà atskleidë, tai patikimai ir taipryðkiai, kad to visiðkai gana, kad nustebtum, kaip tokiose sàlygose Vilniaus veikëjaivis dëlto iðsiteko dràsos nuo pat tos okupacijos pradþios atkakliai, lyg alkanos pelës,grauþti skyles á laisvæ.

Ið tø uþraðø ryðkëja truputis panaðumø ir masë esminiø skirtumø tarp Lietuvospadëties tada ir dabar. Bûtø neámanoma ir nereikalinga juos visus èia registruoti.Paminsiu tik porà paèiø ryðkiausiø.

- - -Pirmojo karo metu vokieèiø okupacija Lietuvoj buvo ðimtanuoðimtinë. Ji siekë „ikikaulø smegenø”. Absoliuèiai jokiø valdiniø – administracijø funkcijø vietos gyven-tojams nebuvo patikëta. Vokieèiai importavo Lietuvon ne tik savo vyriausià kraðtovaldþià, veikusià prie kariuomenës ðtabo, bet ir apskrièiø, ir valsèiø virðininkus suvisais jø sekretoriais, raðtininkais ir policininkais – þandarais. Ið vietiniø gyventojø átas ástaigas buvo átraukta tik po koká vienà vokiðkai grabaliojantá vertëjà, – tokiø jiesusimedþiojo daugiausia ið þydø, kuriø tarpe – dël kalbos panaðumo – buvo daugiaususikalbanèiø vokiðkai. Aukðèiausi ir vieninteliai lietuviai „valdininkai” buvo kaimøseniûnai, – tiksliau tariant, valsèiaus þandarø pasirinkti pasiuntiniai, kuriø „valdinësfunkcijos” bûdavo – kas savaitæ paskirtà dienà nueiti valsèiaus virðininko ástaigon,gauti suraðytus ásakymus, kada kokiø duokliø gyventojai turi patiekti ar kitokiøprievoliø atlikti, ir iðdalinti tuos ásakymus savo kaimynams. Keliauti net ið apskritiesá apskritá buvo neleidþiama, nebent ypatingais atvejais, su labai sunkiai gaunamuleidimu. Ir paðtu susiþinojimas buvo prieinamas tik ypatingais atvejais, be to, tikvokieèiø kalba. Koks kontrastas su svajone apie nepriklausomybæKoks kontrastas su svajone apie nepriklausomybæKoks kontrastas su svajone apie nepriklausomybæKoks kontrastas su svajone apie nepriklausomybæKoks kontrastas su svajone apie nepriklausomybæ!

O vis dëlto Vilniaus veikëjai tose aplinkybëse ástengë susiþinoti su provincijoseiðlikusia ðviesuomene, taip pat rado kelius net á Berlynà, á paèias okupantø valdþiosvirðûnes, ir surado ten plyðiø álysti ir klabenti á ávairias duris, judinti klausimà apieLietuvos ateitá.

Atrodo neátikëtina, o ið tikro taip dëjosi, kad po grubiu karinio bato padu Lietuvàlaikiusios valstybës valdþia kaþkaip leidosi palaipsniui vis daugiau kalbinama apie kànors panaðø á okupuoto kraðto bûsimà savivaldà. Ilgainiui ásileido net á gana tolieinanèias derybas ta linkme. Kad ir në kiek neatleisdami okupacijos varþtø, vokieèiaivis dëlto leido atsirasti Lietuvos Tarybai, kurios vadovai pasiekë ne tik Berlynà, o netir Ðveicarijà, ten susisiekë su uþsieniuose veikusiais lietuviais, ir ëmë gana atviraiskleisti Lietuvos nepriklausomybës mintá, o pagaliau ir konkreèiai ëmësi tos minties

650

ágyvendinimo. Ásidëmëtina, kad jie tai darë ne pogrindyje pasislëpæ, o okupacinësvaldþios pareigûnø akivaizdoje, iðsiderëdami ið jø tam tikro nuolaidumo, kartais net-gi respekto savo reikalavimams. Tai buvo nuostabus vidujinis prieðtaringumas vokie-èiø sistemoje. Keista, bet taip buvo...

Ar galima kà nors panaðø ásivaizduoti dabar?O! – tiesa, dabar Lietuvoj á „valdþios vietas”, net iki ministrø rango imtinai,

lietuviø yra susodinta gal kelis ar keliolika kartø daugiau, nei buvom turëjæ valdinin-kijos savoje valstybëje... Bet tegu tik kas nors ið tos „savos valdþios” uþsimintø apielietuviø tokias intencijas, kokias atvirai reiðkë ir dël kuriø atvirai kovojo Vilniausveikëjai ano meto kaizerinës Vokietijos vieðpatavimo laikais, – tokiems bematantbûtø primintas B.K. 62 straipsnis su maþiausia deðimties metø bausmës grësme uþ„darymà þalos TSRS... teritorinei nelieèiamybei”.

Kai mûsø daugumas vis dar tebëra uþsispyræs vadinti Lietuvà tik okupuotaokupuotaokupuotaokupuotaokupuota, ver-tëtø atidþiau ásiþiûrët á skirtumà tarp tipiðkos okupacijosskirtumà tarp tipiðkos okupacijosskirtumà tarp tipiðkos okupacijosskirtumà tarp tipiðkos okupacijosskirtumà tarp tipiðkos okupacijos, kokia buvo vokieèiø oku-pacija Lietuvoj Pirmojo (arba ir Antrojo) karo metu, ir ðimtanuoðimtinës aneksijosðimtanuoðimtinës aneksijosðimtanuoðimtinës aneksijosðimtanuoðimtinës aneksijosðimtanuoðimtinës aneksijos,kuria nepalyginti sudëtingiau dabar yra supanèiota Lietuva.

- - -Daug daugiau panaðumo tarp ano meto ir dabarties galime pastebëti uþsieninëjelietuviø nepriklausomybinëje veikloje. Vakarø Europoj ir Amerikoj jau ir tada buvo„informacijø biurø”, broðiûrø, memorandumø, peticijø, delegacijø, kurios stiprinopaèiø veikëjø viltis ir neretai net këlë jø pasididþiavimà neva jau „atliktais þygiais” ir„beveik pasiektais laimëjimais”. Tik tose vietose, á kurias tie þygiai buvo kreipiami,kaip dabar, taip ypaè tada jie maþai tesusilaukë netgi apèiuopiamo susidomëjimo,nekalbant apie kokias nors Lietuvai teigiamas iðvadas.

Bet anuomet Lietuvos pavergëjø susmukimas artëjo greit, ir lygiai greit atëjolygiai greit atëjolygiai greit atëjolygiai greit atëjolygiai greit atëjolaikaslaikaslaikaslaikaslaikas Lietuvai paèiai imti savo likimà á savo rankas. Tik tada, kai ant savo kojøbesistojanèios valstybës delegacija ið Lietuvos atsirado Taikos Konferencijos bent prie-angyje, tai ir uþsienio lietuviø pajëgos, prisijungusios prie to Lietuvos balso ið vidauspasireiðkë labiau pilnaviduriu veiksmingumu.

Dabar Lietuvà savo tinkle laikanèiø jëgø eventualus þlugimas, jei ir artëja, taiartëja lëtai, ir tokiø aplinkybiø, kaip buvo 1918 metø gale bei 1919 pradþioj, hori-zonte dar nematyt. Tai ir tokiems konkretiems veiksmams bei rezultatams dar nëraatëjæs laikas. Dabar tik laukimo ir kartais proginiø manevrø, o ne lemiamøjø þygiømetas. Verta ir naudinga veikëjams suvokti tà skirtumàskirtumàskirtumàskirtumàskirtumà. Atseit, neugdyti iliuzijø,kad, sakysim, jau laukiamoji Madrido konferencija turëtø turëti gal net tokios reikð-mës, kaip, pvz., kadaise buvusi Versalio Taikos Konferencija... Beje, ir Versalio konfe-rencija pro Lietuvos nepriklausomybæ, net apèiuopiamai „kûnu tampanèià”, praëjobeveik nemaèiomis – negirdomis... Ne konferencijose, o Lietuvos laukuose – tarpKëdainiø ir Zarasø – Lietuvos nepriklausomybë anàmet tapo net ir diplomatams jaunebenuginèijamu faktu.

651

Itin ádomus yra P. Klimo cituojamas Amerikos prezidento Wilsono atsiliepimas álietuviø delegacijos bandymà su juo pasimatyti Paryþiuje, Taikos Konferencijos me-tu. Raðo sekretorius:

Prezidentas praðo mane praneðti Jums, kad yra gavæs Jûsø birþelio 13 d. laiðkà, irpraneðti, kad jis puikiai supranta Jûsø reikalus ir lietuviø aspiracijas, kurias Jûs taipryðkiai iðdëstëte, ir jeigu jis dabar negali Jûsø delegacijos priimti, tikëkite, tai tik dël to,kad tikrai negali atitrûkti nuo savo pareigø. Prezidentas praðo Jus tikëti, kad Lietuvosdelegacijos revendikacijos yra atkreipusios visà jo dëmesá...

Ir ðtai P. Klimo iðvada ið visos tos Taikos Konferencijos:Mûsø tûpèiojimas konferencijos priemenëje baigësi. Mes susipaþinome su pasaulio ga-

liûnais, pamatëme jø valiûkiðkumà ir nemokðiðkumà, supratome jø egoizmà ir ágavomedesperacinio pasitikëjimo savo jëgomis ir pastangomis.


Viltys PopieþiujeViltys PopieþiujeViltys PopieþiujeViltys PopieþiujeViltys Popieþiuje

Mano karalystë ne ið ðio pasaulio.(Jono 18-36)

Anuo metu, kai Galilëjoj ið Romos imperatoriaus malonës karaliavo Herodas Anti-pas, sunûs Herodo Pirmojo, vadinamo ir Didþiuoju ir Kûdikiø þudiku, ir kai Judëjojvieðpatavo Romos „gauleiteris” Pontius Pilotas, Jeruzalës þydø dvasininkø establið-memas melagingai áskundë Pilotui ir atidavë nukryþiuoti þydø lauktà ir rodës jausulauktà Mesijà, kadangi tam establiðmentui tastastastastas Mesijas neátiko ir nepatiko. Mat jisvisiðkai nekalbëjo apie romënø valdþios paðalinimà ið þydø þemiø ir apie atstatymàþydø valstybës, atitinkanèios to dvasininkø establiðmento paþiûras ir geidimus. Prie-ðingai, – tasai Mesijas tvirtino, kad jo karalystë esanti ne ið ðio pasauliokaralystë esanti ne ið ðio pasauliokaralystë esanti ne ið ðio pasauliokaralystë esanti ne ið ðio pasauliokaralystë esanti ne ið ðio pasaulio. Jis ne tiknekurstë prieðintis tuo metu þydø þemëse vieðpatavusiø Romos ciesoriø ir jø statyti-niø valdþiai, bet netgi patarë atiduoti ciesoriui, kas ciesoriaus, ir Dievui, kas Dievo(Luko 20-25). Atseit, to Mesijo skelbtoji ne ðio pasaulio karalystë norintiems esantiprieinama visiðkai nepriklausomai nuo to, kokios ðio pasaulio karalystës valdþioje jiebebûtø...

Ano meto þydø vadovaujanèio sluoksnio dvasininkijos, o gal ir liaudies daugu-mos tas nepatenkino. Ne tokias viltis jie puoselëjo laukiamajame Mesijuje. Apaðtalaine ðio pasaulio karalystës vizija sëkmingiau paskleidë graikø ir romënø varginguo-siuose sluoksniuose, ir tris ðimtmeèius ji ten ruseno, kaip vienintelë paguoda ðiopasaulio karalysèiø nuskriaustiesiems.

Kitaip reikalai apsisuko, kai nukryþiuotojo Mesijo vietininkai perëmë pagoniðko-sios dvasininkijos tradiciðkai privilegijuotà padëtá galingiausioj ðio pasaulio karalystëj

652

Romos imperijoj. Ilgainiui tie vietininkai – popieþiai iðkilo netgi á ðio pasaulio kara-lysèiø valdovø valdovus: kitiems valdovams karaliðkas karûnas dalino, jø tarpe mûsøMindaugui ir beveik netgi Vytautui. O ir patys ëmë vainikuotis net triaukðte þemið-kø valdovø karûna savo vienuolika ðimtmeèiø valdytoj þemiðkoj valstybëj Romoj suaplinkinëmis provincijomis.

Betgi naujaisiais amþiais popieþiø vyresniðkumo galia ðio pasaulio karalystëse pa-laipsniui menkëjo. O prieð vienuolika deðimtmeèiø susivienijusi Italija panaikino irpaèià tiesiogiai popieþiø valdytàjà þemiðkà valstybæ, kurios vietoj prieð penkis de-ðimtmeèius gràþino maþdaug valstybës statusà tik apie 108 akrø plotui Romos mies-te ir apie 11 ðimtø akrø uþmiestyje.

Toks dalykø susiklostymas betgi dar visiðkai neeliminavo popieþiø ir jiems paval-dþios hierarchijos dëmesio ðio pasaulio karalystëms. Ir neeliminavo maþiau – dau-giau apèiuopiamos jø átakos ypaè tose „karalystëse”, kur dar galioja per keliolikaðimtmeèiø áskiepyta paþiûra, kad nepakanka Dievo Þodá þmonëms tik skelbti ir átai-goti, o kad reikia ir stengtis – jei tik kur tai ámanoma! – gauti tam Þodþiui ir ðiopasaulio karalystës sankcijà privalomø ástatymø pavidalu. Atseit, stengiamasi ir ne-átikintus vis tiek, bent valstybinëmis priemonëmis, priversti gyventi ir elgtis pagalBaþnyèios neklaidingai perduotàjá Dievo Þodá...

Bet pastaruoju metu ið Romos pûstelëjo kiek kitoks vëjas, kurs lyg ir rodo, kad artik nebus Mesijo vietininkai linkæ bent ið dalies gráþti atgal á ryðkesná akcentavimà neðio pasaulio karalystës. Þemiðkosios popieþiø valdþios simbolis – triaukðtë karûna –jau atiduota á muziejø. Vyskupo Marcinkaus administruojamø Baþnyèios turtø ap-imtis þadama plaèiau atskleisti vieðumai ir berods manoma gal net ið esmës perþiûrë-ti tø turtø funkcijà ten, kur visø pirma turëtø rûpëti ne ðio pasaulio gërybës. Kelio-nëse popieþius nors dar tebesutinkamas ir lydimas pagal tradicijas su þymiems ðiopasaulio valdovams gerbti áprastomis apeigomis, bet jo þodis visur skambëjo daugiauapaðtaliðkai, negu valdoviðkai. Individams jis be svyravimø ir be nuolaidø átaigojolaikytis grieþtos dorovinës savitvardos ir tradiciniø jo vadovaujamos Baþnyèios nuo-statø. Bet, kalbëdamas á ðio pasaulio valstybiø valdþias, nekvietë jø á talkà tiemsnuostatams paremti visiems privalomais potvarkiais. Jis tik tarë laukiàs ið visø val-dþiø pagarbos þmogaus orumui (dignity), lygios pagarbos visokiems þmoniø ásitiki-nimams: krikðèionybës, judaizmo, islamo, budizmo sekëjams ir kitokiems, taip patir ateistams (!), kurie dabar esà daug kur madoje...

- - -Mûsø lietuviø daugumo namie ir svetur, ne tik karðtø, o net ir vësiø katalikø reakcijaá dabartinio popieþiaus iðrinkimà rodo. jog ið jo kaip tik laukiama, kad jis, bentmums rûpimais reikalais, kà nors darytø ir ðio, o ne vien tik ano pasaulio karalystëje.Kadangi mums dabar labiausia skaudami dalykai dedasi ðiame pasaulyje... Mes ins-tinktyviai laukiame ið popieþiaus kokios nors pagalbos prieð Maskvà, gana panaðiai,kaip anuomet þydai laukë ið Mesijo prieð Romà...

653

Turbût panaðiai teks ir nusivilti visiems tiems, kurie vilias ið popieþiaus ðio pa-saulio politikos tvarkytojo.

Visiems mums patiko, kad ðis popieþius – pirmas istorijoj – jau kelis kartus pra-bilo á mus po kelis þodþius ar net sakinius lietuviðkai. Taip pradþiugom tø þodþiølietuviðkumu, kad regis vargu kas beatkreipëm dëmesá á jø prasmæ, turiná. O kaip tikvisais atvejais tuose pareiðkimuose buvo nusitiesusi tik viena ir vis ta pati mintis:Bûkite iðtikimi Krislui. Linkiu palaimos Kristuje. Linkiu vilties Kristuje. Likite iðtikimiKristaus Baþnyèiai.

Ásidëmëkim, kad ði iðtikimybë yra galima bet kokiose sàlygose. Ji netgi atrodovertingesnë, jei iðtesima nepaisant prieðingø spaudimø ar net persekiojimø. Kamkatalikybë yra tik religija, o ne politinë partija, tam gal në nederëtø tikëtis ið popie-þiaus ko nors daugiau, kaip tik raginimo tikintiesiems iðlikti iðtikimiems KristausBaþnyèiai bet kokiose politinëse sàlygose, prie bet kokiø valdþiøbet kokiose politinëse sàlygose, prie bet kokiø valdþiøbet kokiose politinëse sàlygose, prie bet kokiø valdþiøbet kokiose politinëse sàlygose, prie bet kokiø valdþiøbet kokiose politinëse sàlygose, prie bet kokiø valdþiø.

Beje, stebëdami ðio popieþiaus keletà lietuviams palankiø gestø ir girdëdami ðiektiek þiniø ar legendø apie jo „bent ið dalies lietuviðkà kilmæ”, daþnas susigundëmetikëtis, kad dabar tai jau bent Seinø kraðto lietuviø teisës melstis sava kalba savosebaþnyèiose bus atstatytos. Tuo tarpu nieko nauja apie tai negirdët. Gal dangauskaralystës poþiûriu tai ne taip jau svarbu? Gal Kristui ir Baþnyèiai iðtikimiems iðliktigalima vis tiek kokia kalba meldþiantis, argi ne?..


Ir mes valdysim pasaulá?Ir mes valdysim pasaulá?Ir mes valdysim pasaulá?Ir mes valdysim pasaulá?Ir mes valdysim pasaulá?

Daugumas mûsø, kas ið savo patyrimo, kas ið tarptautinës politikos stebëjimo ir gal darið atitinkamos literatûros – jei ne ið kitos, tai bent ið Liudo Dovydëno knygos apie1940-tøjø metø bolðevikmetá Lietuvoj – þinome Rusijos bolðevikø arogantiðkai ambi-cingà uþsimojimà, girdi, – mes valdysime pasaulá ! Bandome atsiliepti apie tà ambicijàsu skeptiðka paðaipa, bet ir su sunkiai nuslepiamu susirûpinimu. Nes, ðiaip ar taip, jiejau valdo didelá, þmonëmis ir gërybëmis gana gausø kraðtà. Jeigu jiems ið vienos pusësimtø sektis geriau negu ligðiol iðnaudoti savo jau uþvaldytojo kraðto potencialà, ir jeiguið kitos pusës jiems toliau vis sektøsi iðnaudoti kitø kraðtø gana gausias silpnybes, taitas jø ambicingasis uþsimojimas dar neuþvaldytai pasaulio daliai bûtø ne tik skarduspavojaus þenklas – kaip tai jau ir dabar daugeliu atvejø yra, – bet taptø gal ir visiðkaivargiai beatremiama realybë. Tuo tarpu Rusijos bolðevikams dar taip gerai nesiseka.Gal ir niekad nesiseks taip, kaip jie norëtø. Pasaulis greièiausia dar bus pakankamaipajëgus jø valdymui nepasiduoti. Bet pagrindo savo ambicijai jie turi pusëtinai daug,ir labai dràsiai ðaipytis ið tos ambicijos nebûtø labai protinga.

Kitø dideliø galybiø, atvirai pretenduojanèiø valdyti pasaulá, nebeliko. IðirusBritø imperijai, Amerika liko vienintelë galima tokia pretendentë. Bet ir ji pamatë

654

neturinti tam nei pakankamai galios, nei valiosnei pakankamai galios, nei valiosnei pakankamai galios, nei valiosnei pakankamai galios, nei valiosnei pakankamai galios, nei valios, tad apsisprendë uþ bendradarbia-vimà vietoj vieðpatavimo.

Bet, – cit, paklausykit! Tokia galybë, pretenduojanti ágyvendinti pasaulyje mums,kovingiems lietuviams pageidaujamà politikà, yra mûsø paèiø tarpe! Tiesa, ji rengiasitai padaryt ne tiesiog savo rankomis, o per Amerikos valdþion ástatytus tikrustikrustikrustikrustikrus konserva-torius. Tam tikslui jie moko keisti iðeivijos lietuviø politinës veiklos kryptákeisti iðeivijos lietuviø politinës veiklos kryptákeisti iðeivijos lietuviø politinës veiklos kryptákeisti iðeivijos lietuviø politinës veiklos kryptákeisti iðeivijos lietuviø politinës veiklos kryptá.

Toje galybëje pirmuoju tenoru traukia Vilius Braþënas, kartais pastaruoju metupaakomponuojamas pianisto Vytauto Smetonos. Jau daugel metø propaguodamaspasaulio sutvarkymo planà Laisvojoj Lietuvoj, neseniai V. Braþënas su savo siûlymukeisti politinës veiklos kryptá gastroliavo ir frontininkø oficioze Á Laisvæ (1979 rugsë-jo, nr. 76/113), o V. Smetona — pas Èikagos Bendruomenës atskalûnus ir jø poli-tinëje prieglaudoje Naujienose. Tie du pasirodymai dar savotiðkiau pamargino ir taipjau margai mirguliuojantá mûsiðkiø politikavimø kaleidoskopà. Nes kaip tik tuometu, kai K. Bobelis, apëmæs vadovavimà nominaliems (tai nereiðkia, kad faktið-kiems) dviems treèdaliams mûsø politikavimø (Vliko ir Altos), dar kartà itin spal-vingai (ir skandalingai...) paryðkino savo nepakantumà bet kokiam nesutikimui su jonuomone ir jo vedama politika, ðtai kaip tik ið jo paties uþnugarioið jo paties uþnugarioið jo paties uþnugarioið jo paties uþnugarioið jo paties uþnugario iðkilo visiðkas tospolitikos paneigimas ir raginimas keisti jos kryptá! ... K. Bobelio ið Tarybos pirmata-kø paveldëta ir labai iðtikimai tæsiama politinës veiklos kryptis yra – niekad nekriti-kuoti to, kà Amerikos valdþia Lietuvos reikalu pasako, ir niekad nesiskøsti dël to, kota valdþia Lietuvos reikalu nepadaro. Tokia (ne vien K. Bobelio, o beveik visø mûsøbandanèiø su valdþia „politikuoti”) taktika be abejo turi tam tikros racijos: jei nepa-sieki nieko svarbesnio, tai dëkok kad ir uþ menkus saldainiukus, nes jeigu purkðtau-si, tai vietoj jø gal, ko gera, dar ir á pakinklius gausi... Nesimpatingas tik ðalutinistokios taktikos produktas, bûtent, garsinimasis tais saldainiukais, kaip dideliais lai-mëjimais, ir didþiavimasis nuopelnais uþ jø gavimà, — visuomenës maitinimas klai-dingomis iliuzijomis. Tipiðkiausi tokiø iliuzijø fejerverkai buvo paskleisti ryðium suHelsinkio ir vëliau su Belgrado tariamais laimëjimais. Dabar á Amerikos valdþià,matyt, dedama viltis, kad ji bent Madrido konferencijoj kaip nors padës Lietuvosreikalui. Tam jau ið anksto rimtai – ar gal tik energingai? – ruoðiamasi.

Tuo tarpu Braþënas, atstovas vienos ið Vliko „partijø”, sudaranèiø pirmininkouþnugará, frontininkø þurnale dësto:

– Neturëtø bûti jokios abejonës, kad planuotojai ir planø vykdytojai, kurie Neturëtø bûti jokios abejonës, kad planuotojai ir planø vykdytojai, kurie Neturëtø bûti jokios abejonës, kad planuotojai ir planø vykdytojai, kurie Neturëtø bûti jokios abejonës, kad planuotojai ir planø vykdytojai, kurie Neturëtø bûti jokios abejonës, kad planuotojai ir planø vykdytojai, kuriesiekia „stabilumo” sovietø kolonijose, ir tiki, kad „tautinës valstybës”, nepri-siekia „stabilumo” sovietø kolonijose, ir tiki, kad „tautinës valstybës”, nepri-siekia „stabilumo” sovietø kolonijose, ir tiki, kad „tautinës valstybës”, nepri-siekia „stabilumo” sovietø kolonijose, ir tiki, kad „tautinës valstybës”, nepri-siekia „stabilumo” sovietø kolonijose, ir tiki, kad „tautinës valstybës”, nepri-klausomi kraðtai, yra senos atgyvenos, ðirdyje tik juokiasi ið mûsø demarðø irklausomi kraðtai, yra senos atgyvenos, ðirdyje tik juokiasi ið mûsø demarðø irklausomi kraðtai, yra senos atgyvenos, ðirdyje tik juokiasi ið mûsø demarðø irklausomi kraðtai, yra senos atgyvenos, ðirdyje tik juokiasi ið mûsø demarðø irklausomi kraðtai, yra senos atgyvenos, ðirdyje tik juokiasi ið mûsø demarðø irmemorandumømemorandumømemorandumømemorandumømemorandumø Lietuvos nepriklausomybës reikalu, nors jie dar ir pratæstø savoLietuvos nepriklausomybës reikalu, nors jie dar ir pratæstø savoLietuvos nepriklausomybës reikalu, nors jie dar ir pratæstø savoLietuvos nepriklausomybës reikalu, nors jie dar ir pratæstø savoLietuvos nepriklausomybës reikalu, nors jie dar ir pratæstø savovis maþiau kà pasakanèius pareiðkimus apie „nepripaþinimà”. Todël privalomevis maþiau kà pasakanèius pareiðkimus apie „nepripaþinimà”. Todël privalomevis maþiau kà pasakanèius pareiðkimus apie „nepripaþinimà”. Todël privalomevis maþiau kà pasakanèius pareiðkimus apie „nepripaþinimà”. Todël privalomevis maþiau kà pasakanèius pareiðkimus apie „nepripaþinimà”. Todël privalomerimtai pastatyti klausimà: kodël mûsø politinë veikla, kaip atrodo, yra paremtarimtai pastatyti klausimà: kodël mûsø politinë veikla, kaip atrodo, yra paremtarimtai pastatyti klausimà: kodël mûsø politinë veikla, kaip atrodo, yra paremtarimtai pastatyti klausimà: kodël mûsø politinë veikla, kaip atrodo, yra paremtarimtai pastatyti klausimà: kodël mûsø politinë veikla, kaip atrodo, yra paremtaásitikinimu, jog mes galime ko tai gero susilaukti ið ðiø ðiandien JAV uþsienioásitikinimu, jog mes galime ko tai gero susilaukti ið ðiø ðiandien JAV uþsienioásitikinimu, jog mes galime ko tai gero susilaukti ið ðiø ðiandien JAV uþsienioásitikinimu, jog mes galime ko tai gero susilaukti ið ðiø ðiandien JAV uþsienioásitikinimu, jog mes galime ko tai gero susilaukti ið ðiø ðiandien JAV uþsieniopolitika vairuojanèiø sluoksniø, ir tik ið jøpolitika vairuojanèiø sluoksniø, ir tik ið jøpolitika vairuojanèiø sluoksniø, ir tik ið jøpolitika vairuojanèiø sluoksniø, ir tik ið jøpolitika vairuojanèiø sluoksniø, ir tik ið jø?????

655

Arba:– Esminis klausimas bûtø toks: ar ið vis ko nors gero galima Lietuvos laisvei Esminis klausimas bûtø toks: ar ið vis ko nors gero galima Lietuvos laisvei Esminis klausimas bûtø toks: ar ið vis ko nors gero galima Lietuvos laisvei Esminis klausimas bûtø toks: ar ið vis ko nors gero galima Lietuvos laisvei Esminis klausimas bûtø toks: ar ið vis ko nors gero galima Lietuvos laisvei

tikëtis ið JAV vyriausybiø, kurios tikëtis ið JAV vyriausybiø, kurios tikëtis ið JAV vyriausybiø, kurios tikëtis ið JAV vyriausybiø, kurios tikëtis ið JAV vyriausybiø, kurios – neþiûrint, kuri partija valdþioje, neþiûrint, kuri partija valdþioje, neþiûrint, kuri partija valdþioje, neþiûrint, kuri partija valdþioje, neþiûrint, kuri partija valdþioje, – kontroliuo-kontroliuo-kontroliuo-kontroliuo-kontroliuo-jamos tø paèiø jëgø, vedë II Pasaulinio karo, Korëjos ir Vietnamo karø politikà,jamos tø paèiø jëgø, vedë II Pasaulinio karo, Korëjos ir Vietnamo karø politikà,jamos tø paèiø jëgø, vedë II Pasaulinio karo, Korëjos ir Vietnamo karø politikà,jamos tø paèiø jëgø, vedë II Pasaulinio karo, Korëjos ir Vietnamo karø politikà,jamos tø paèiø jëgø, vedë II Pasaulinio karo, Korëjos ir Vietnamo karø politikà,bei vykdë Amerikos moraliná silpninimà viduje ir jos pozicijø praradimà pasaulyje?bei vykdë Amerikos moraliná silpninimà viduje ir jos pozicijø praradimà pasaulyje?bei vykdë Amerikos moraliná silpninimà viduje ir jos pozicijø praradimà pasaulyje?bei vykdë Amerikos moraliná silpninimà viduje ir jos pozicijø praradimà pasaulyje?bei vykdë Amerikos moraliná silpninimà viduje ir jos pozicijø praradimà pasaulyje?

Tai yra raginimas radikaliai keisti mûsiðkæ tradicinæ politikà Lietuvos reikalu,atremtà á gerinimàsi prie esamø Amerikos valdþiø (uoliai tæsiamà K. Bobelio Tary-boje ir dabar Vlike). Pagal tà raginimà, visas mûsø pastangø ir iðtekliø svoris turëtøbûti pervestas á konservatyvios, prieðkomunistinës prokonstitucinës JAV opozici-á konservatyvios, prieðkomunistinës prokonstitucinës JAV opozici-á konservatyvios, prieðkomunistinës prokonstitucinës JAV opozici-á konservatyvios, prieðkomunistinës prokonstitucinës JAV opozici-á konservatyvios, prieðkomunistinës prokonstitucinës JAV opozici-jos rëmimàjos rëmimàjos rëmimàjos rëmimàjos rëmimà. Kitaip sakant, tuo tarpu pamirðkite Lietuvà, o stokite gelbëti Ameri-stokite gelbëti Ameri-stokite gelbëti Ameri-stokite gelbëti Ameri-stokite gelbëti Ameri-koskoskoskoskos, nuo joje ásisenëjusiø prokomunistiniø valdþiø, kurios, mat, ligðiol visos yratokios paèios, vis tiek katra partija kada virðø turëtø... Kai vietoj prokomunistiðkosvaldþios pastatysim Amerikoj „prokonstitucinæ” valdþià, – tada tai mes valdysimtada tai mes valdysimtada tai mes valdysimtada tai mes valdysimtada tai mes valdysimpasaulápasaulápasaulápasaulápasaulá! Na, jei ne visiðkai mes, tai Amerika tikrai tada pasaulá valdys taip, kaip mesnorim!

Kaip tokia permaina Amerikoj bus pasiekta, regis nei patiems siûlytojams darnëra aiðku. Lyg turi vilties, kad uþteks iki paskutiniøjø iðkoneveikti viskà, kà ligðioli-nës ir dabartinës Amerikos valdþios yra dariusios, o ten jau gal tada kaip nors savaimeatsivers Amerikos akys ir atsivers vartai á valdþià konservatoriams, ir tai ne bet ko-kiems, o kaþkokiems „konstituciniams”, kurie tuo tarpu dar stovi kaþkur uþ kampoir laukia Amerikos gelbëtojø akcijos.

Kad mûsø visuomenëje turëtø apèiuopiamo pasisekimo toksai veiklos pakreipimasá kaþkokiø neþinomø dydþiø rëmimà, tikimybës maþai. Bet – pramogos dëliai! – kodëlnepaspëliojus, ar dabartiniam Vlikui nebus, ar gal ir bus ápirðtas toks radikalus posû-kis? Klausimas savotiðkai pikantiðkas ne tik todël, kad posûká siûlo þmogus ið paèiosVliko pirmininko koalicijos, o ir todël, kad toj koalicijoj matyt ir daugiau besiþavinèiøsiûloma galimybe prikiðti pirðtà prie tariamai bûsimo ”pasaulio valdymo”.

Èikagos R-BendruomenëR-BendruomenëR-BendruomenëR-BendruomenëR-Bendruomenë – kurià Bobelis taip herojiðkai gynë nuo Gurecko „im-pertinencijø” ir kurioje ðiuo metu rasi visà Vliko ir Alto dabartinæ esencijà, suteiku-sià Bobeliui ir Ðidlauskui „tautos ágaliojimus” – andai susiþavëjusi plojo V. Smeto-nos aiðkinimams, kokia ta Amerikos politika kenkëjiðka ar net iðdavikiðka. O Vlikovaldyboj irgi rasi Braþëno siûlomai krypèiai stipriø simpatijø. Tai, juokai juokais, ogal ir ið tikrøjø K. Bobelis savo uþnugario gali bûti priremtas liautis iðmaldautimaloniø ið „prokomunistinës valdþios” ir visas Vliko pastangas bei iðteklius nukreip-ti nuo Lietuvos á Amerikos gelbëjimà nuo komunizmonuo Lietuvos á Amerikos gelbëjimà nuo komunizmonuo Lietuvos á Amerikos gelbëjimà nuo komunizmonuo Lietuvos á Amerikos gelbëjimà nuo komunizmonuo Lietuvos á Amerikos gelbëjimà nuo komunizmo?

Jei tokia bûtø Èikagoj nustatyta „tautos valia”, galima palinkëti tik geriausioskloties. Beje, toks esminis Vliko politikos pakeitimas turbût turëtø bûti visø pirmapradëtas nuo vardo, ar ne? Juk komitetas, kuris nebe Lietuvà, o Amerikà nuo komu-nizmo laisvintø, turëtø gi vadintis nebe VLIKAS, o VAIKAS.


656

Vienybë neþydi...Vienybë neþydi...Vienybë neþydi...Vienybë neþydi...Vienybë neþydi...

Ne veltui net Vincas Kudirka savo Tautiðkà GiesmæTautiðkà GiesmæTautiðkà GiesmæTautiðkà GiesmæTautiðkà Giesmæ jau anuomet apvainikavo geidi-mu – Vardan tos Lietuvos vienybë teþydiVardan tos Lietuvos vienybë teþydiVardan tos Lietuvos vienybë teþydiVardan tos Lietuvos vienybë teþydiVardan tos Lietuvos vienybë teþydi! Nesgi, kaip visados, taip ir ið pradþiostautinë vienybë tarp mûsø, – panaðiai kaip ir tarp kitø – niekad per briaunas pertek-lium nekûpëjo.

Betgi yra mumyse tvirtai ásiskiepijæs ir prigijæs tikëjimas, kad tautinë vienybë yrasveikai sàmoningos tautos bûtina savybë. Ir jeigu ta savybë pasirodo bent kiek suðlu-bavusi arba gal ir rimtai pakrikusi, tai kyla tautinës sàþinës apgailestavimai ir prie-kaiðtai – paprastai ne sau, o vis kitiems – nebranginantiems ir nepaisantiems tautosvienybës. Visos vadovybës kvieèia, o valdþios tai ragina ir net bando ásakyti, kadbûtumëm vieningi. O vis tiek tos vienybës kaip negana, taip negana... Kaþin kodël?

Turbût todël, kad tokia tautinë vienybë, kokià esame ásisvajojæ, kaip bûtinà tau-tos sëkmës sàlygà, ið tikrøjø yra mitas. Visus tautos gyvenimo reikalus aprëpianèiostautinës vienybës ið tikrøjø nebûna ir negali bûti.

Tauta ið savo prigimties yra didþiai nevieningas padaras. Bûdama bent apytikriaivieninga dël vieno ar poros pagrindinës reikðmës dalykø, ji niekad nebûna vieningadël daugybës kitø ávairiø reikalø, dël kuriø tarp tautieèiø paprastai vyrauja didþiulispaþiûrø ir interesø ávairumas ir vyksta ginèai, varþybos, susirëmimai, kartais net la-bai aukðtos átampos pasiekianèios kovos. Pavyzdþiui, 1936–39 metø Ispanijos tar-pusavio karas. Arba ir lietuviø „stribø” gana gausus dalyvavimas kovose prieð laisvëskovotojus 1946–52 metais.

Kudirkos pageidauta lietuviø vienybë anuo metu jau buvo ðiaip taip beásigalinti tuotarpu tik dël vieno dalyko – dël lietuviø savitumo, tai yra, dël pajutimo savojo skirtingu-mo nuo lenkø, gudø, rusø ar vokieèiø. Bet tuo paèiu metu lietuviai buvo skersadryþiai iriðilgadryþiai, cicilikai ir davatkos, pirmeiviai ir atþagareiviai *, ir kitos ávairios jø variacijosbei kombinacijos, tarp savæs maþiau ar daugiau intensyviai besirungianèios.

Maþdaug 20 metø vëliau jau visi lietuviai, neskaitant visai negausiø iðimèiø, pa-sijuto vieningi ir dël nepriklausomos Lietuvos valstybës. Bet ir èia vienybë ties tuodidþiai svarbiu reikalu taip ir sustojo. Koks tuzinas politiniø partijø ir apie kita tiekkitokiø maþiau ar daugiau átakingø grupiø pasireiðkë su savo skirtingais interesais irprogramomis valstybei tvarkyti. Tai tipiðkas ir normalus margo tautos nevienodumoapsireiðkimas.

Jei tas margumynas neperblogiausiai ar bent ðiaip taip pakenèiamai ir sugyvenobe didesnio masto konfliktø, tai ne tiek dëka iðsiugdytos tautinës vienybës, kiek

* Kudirka paðiepë ano meto inteligentus, sakydamas, kad jie, matydami dëvint kà iðilgai dryþas kelnes, ásitaisosau skersai dryþas, kad parodytø savo „skirtingas paþiûras”. Cicilikais katalikai vadindavo socialistus, o socia-listai katalikus – davatkomis. Visi kairieji mëgo didþiuotis esà pirmeiviai, deðiniuosius su panieka vadindavoatþagareiviais (arba atgaleiviais).

657

dëka praktiðko prieðtaringøjø interesø kompromiso, arba ir dëka sudraustø nepatenkin-tøjø rezignacijos, kurià prezidentas Smetona, þymiausias mûsø tautinës vienybësideologas, ëmë optimistiðkai vadinti tautos susiklausymu...

Svetimoj valioj lietuviai net ryðkiau kaip Kudirkos laikais atrodo beesà iðlaikæ savovienybæ dël tautinio savitumo. O dël savos valstybës ir visø kitø tautai svarbiø daly-kø lietuviai Lietuvoj dabar neturi galios laisvai pasisakyti, tai ir jø vienybë ar nevie-nybë tais reikalais yra neapèiuopiama. Bet turbût nëra abejonës, kad savo valiosatgavimo atveju uþ nepriklausomybæ tai beveik visi vieningai pasisakytø, o dël visøkitø reikalø tai bematant pasireikðtø marga siekimø ávairybë, kurià bûtø oi nelengvaásprausti á bent daugumà patenkinanèio kompromiso rëmus.

Tik mûsø palaidoj iðeivijoj tebëra plati dirva kalbëti apie tautinæ vienybæ. Uþtattik pasigërëkim: kas apie jà nepamokslauja! Pamokslauja taip uoliai, kad mus kitusjau baigia átikinti, jog net ir dël paèios vienybës pas mus nebër vienybës... Nesuolieji vienybës skelbëjai visø pirma patys vieni kitus itin iðkalbingai ir átikinanèiaiárodë esanèius vienybës ardytojais ir lietuviðko darbo kenkëjais.

Tad gal laikas ásidëmëti ribà, iki kurios tautos vienybë yra tikras dalykas, ir uþkurios ji tik mitas.

Ne tik jaunesniojoj, o ið dalies ir vyresniojoj iðeivijos kartoj yra ne maþa nubirëji-mo tautinio sàmoningumo prasme. Taèiau nenubirëjusioji dalis yra neabejotinaivieninga dël savo lietuviðkumo, o taip pat ir dël reikalo kaip nors rûpintis Lietuvosdabartimi ir ateitimi. Iki ðios ribos tuo tarpu esam neabejotinai vieningi ir be pa-mokslininkø raginimø. Bet kaip ta Lietuvos dabartim bei ateitim rûpintis, – èia taiyra jau atviras laukas paþiûrø, bûdø bei priemoniø ávairumui. Èia prasideda jaunebe tautinës vienybës, o ávairiø supratimø bei uþsimojimø derinimo arba konfron-tacijos sritis. Èia taip pat prasideda ir konfrontacijos dël to, kas vadovaus. Tikëtis,kad tiems dalykams nuspræsti uþteks tik pamosuoti tautos vienybës vëliava, – bûtøtuðèias savæs apgaudinëjimas. Ir turbût ne maþiau tuðèias yra rezoliucijø seimuoseraðinëjimas apie santykiø tarp skirtingose pozicijose apsikasusiø „veiksniø” derinimàir „diplomatiniais” atstovais tarp jø kaitaliojimàsi.

Kai viena mûsø tautieèiø dalis su uþuojauta ir simpatija priima ið tëvynës apsi-lankiusius menininkus, o kita tiems priëmëjams akis bado iðdavystës kaltinimais irtuos kaltinimus uþantspauduoja á langà paleistu plytgaliu su kûju – pjautuvu, tai –net nelieèiant klausimo, kas èia kiek teisus, kiek ne – yra aiðku, kad tautinës vienybësèia nëra në kvapo.

Siekimas ryðiø su Lietuvos þmonëmis, ar izoliacija nuo jø – ðtai esminis skirtumasdabartinëse mûsø paþiûrose á mûsø vaidmená Lietuvos reikale, jei toks vaidmuo kadanors ir koks nors pasirodo ámanomas. Plytgalis á Jaunimo Centrà Èikagoj – tai tikvienas ið bûdingø epizodø ðioje mûsø paþiûrø nevienybëje. Plyðys tarp ryðininkø irizoliacionistø pradëjo ryðkët prieð apie 20 metø ir palietë bemaþ visas mûsø maþiau

658

ar daugiau politikuojanèias grupes, kaip kairias, taip vidurkines ir deðiniàsias. Ði,ypaè praëjusiø metø eigoje paaðtrëjusi nevienybë mûsø tarpe yra jau ásigyvenæs fak-tas, kuris nesiduos nei paðiepiamas, nei uþglostomas. Já teks mums pergyventi ligitol, kol jisai iðsikvëps.


Tas ne lietuvis: seniaus ir dabarTas ne lietuvis: seniaus ir dabarTas ne lietuvis: seniaus ir dabarTas ne lietuvis: seniaus ir dabarTas ne lietuvis: seniaus ir dabar

Kas gi neatsimenam Maironio „Uþtrauksim naujà giesmæ, broliai, kurià jaunimastesupras”! Nebent tik dabarties jaunimas jos bus nebeiðmokæs...

Bet ir mes, kurie mokëjom, jau tik du ar tris posmus tedainuodavom. Mat naujilaikai ir dainoms nustatë naujas normas. Tai ir nebenudainuodavom iki tø posmø,kurie sakë:

Tas ne lietuvisTas ne lietuvisTas ne lietuvisTas ne lietuvisTas ne lietuvis, kurs tëvynæ bailiai kaip kûdikis apleis; kursai pamins, kà boèiaigynë per amþius milþinø keliais...

Tas ne lietuvisTas ne lietuvisTas ne lietuvisTas ne lietuvisTas ne lietuvis, kur jos bûdo, jos þemës dainø nemylës; neverks, kad patys sûnûsþudo, kas verta meilës ir garbës...

Tas ne lietuvisTas ne lietuvisTas ne lietuvisTas ne lietuvisTas ne lietuvis, kurs dar bijo atsiþadët sapnø nakties, kurs bëgs nuo þygiø, kala-vijo, kursai didþiais darbais neðvies...

Gal ne vien dël dainos ilgumo tuos posmus praleisdavom, o ir todël, kad juosdainuodami bûtumëm ir patys save ið lietuviø tarpo iðdainavæ... Nes, nedrásdamipatys sau per akis meluot, turëjom gi suprast, kad tokiems lietuviðkumo standar-tams, kokiø Maironis pareikalavo tada, kai dar tik auðra naujos gadynës tebetekëjo(1895 metais), retas kas ar ið viso niekas neprilygtumëm. Maironiðkà nelietuviøkatalogà pasilikom tik kaip superromantiðkojo patriotizmo laikø suvenyrà, ðiandiennepritaikomà ir netaikintinà. Kaip gi sakysim atrodytø, jei dabar pabandytumëmpagal Maironá apsivalyti nuo prastø lietuviø, ir pradëtumëm tø su paèia pirmàja joanatema – tas ne lietuvistas ne lietuvistas ne lietuvistas ne lietuvistas ne lietuvis, kurs tëvynæ bailiai apleis? O, boy... Verèiau neprasidët...

Bet ir dabar sijojam ið savo tarpo netikusius lietuvius. Ypaè, kai svetima valiamûsø þemæ uþgoþë, o mes ne visi vienodai tà valià sutikom. Bet dabartinis Tas neTas neTas neTas neTas nelietuvislietuvislietuvislietuvislietuvis nebëra maironiðkas vienos krypties pasmerkimas. Dabar mes, pagal tai, kaipkas jauèiamës dël tos svetimosios valios Lietuvoj, stengiamës savitarpy vieni kitiemsvieni kitiemsvieni kitiemsvieni kitiemsvieni kitiemskitaip manantiems kaip nors atimti doro lietuvio vardà...

Lietuvoj tai vyksta paðnibþdomis. Uþtat iðeivijoj – pilna burna!- - -

Neskaidriai, lyg per dûmus, bet vis dëlto ðiek tiek prisimenu, kaip Èikagos LaisvojiLietuva, maþdaug prieð 15 metø (berods dar redaktoriui A. Kaulënui tebegyvam

659

esant), skelbë konkursà straipsniui ar projektui, – kaip mums, Amerikoj atsidûru-siems Lietuvos nepriklausomybininkams susitaikyti su Amerikoj uþsilikusiais Lietu-viais priklausomybininkais, girianèiais ir net garbinanèiais Lietuvos priklausomybæMaskvai...

Ar tai buvo konkursas tik vardan garbës, ar gal ir kokia ðimtine doleriø paskatin-tas, bet didelio susidomëjimo juo berods nebuvo. Jei neklystu, tai ar tik ne vienasvienintelis V. Alanto straipsnis ta tema konkurso rengëjø tebuvo paskelbtas, ir taspats netrukus pamirðtas.

Tas sumanymas, geriausiu atveju, buvo jau kokia 20 metø pavëluotas.Nepriklausomybininkams su priklausomybininkais surasti bendrà kalbà gal bûtøbuvæs koks trupinëlis vilties, jei ta kalba bûtø buvusi pradëta – pamaþu, nesikarð-èiuojant – tuètuojau po karo, vos tik susidarius pirmiems kontaktams; jei mes bûtu-mëm mokëjæ ir turëjæ kantrybës átikinanèiai iðaiðkinti Maskva susiþavëjusiems tau-tieèiams, kas ið tikrøjø Lietuvai atsitiko.

Nieko panaðaus nebuvo. Mes, atvykusieji ið Lietuvos, drauge su èia rastais gau-siais Lietuvos uþtarëjais, uþëmëme narsiai prieðiðkà pozicijà prieð tuos lietuvius, ku-rie sveikino rusø komunistø Lietuvoj atneðtà valdþià ir santvarkà. Mes juos piketa-vom, mes juos smerkëm kiekviena proga ir visokiais ámanomais bûdais, mes atsiliepëmapie juos su paðaipa ir panieka, pagaliau mes juos ið viso ekskomunikavom ið lietuviøtarpo. Anie gi ið savo pusës neliko skolingi ir atsimokëjo tuo paèiu. Tik kadangi mesvieni kitø susirinkimuose nesilankëme, vieni kitø laikraðèiø neskaitëme, tai visas tasapsisvaidymas daugumos mûsø tiesiogiai nelietë, vyko kaþkur virðum mûsø galvø, omes patys vieni kitø atþvilgiu likom tik atkakliai prieðiðkos stovyklos. Tarp tokiøstovyklø pradët naujà kalbà – kaip buvo per vëlu po 20 metø, taip bus ir po 40. Tikpo 40 jau maþai kam su kuo bus belikæ kalbët...

- - -Nors mûsø vienybë niekad neþadëjo veðliai þydëti, vis dëlto, kas idealistiðkais, kasbent praktiðkais sumetimais bando mûsø skirtumus kaip nors uþglostyti. Pastaruojumetu kaþkodël daugiausia susirûpinimo girdëti, kaip èia sutaikius Bendruomenæ (irvisuomenæ) su vadinamàja – kaip ji tenai? – Registruota ar Reorganizuota Bendruo-mene, Stravinsko gimdytu Spaudos Klubu, Naujienomis ir kitais þinomais bei neþi-nomais tos superpatriotiðkos ir superkrikðèioniðkos teisuoliø ðutvës variantais.

Turbût, kad tai tuðèios pastangos. Jausdamasis nesulyginamai kilnesnis uþ muskitus, ðis bûrelis savo idëjomis jau yra perëjæs ribà, ið uþu kurios jau nebepatogugráþti, o ir toliau nebëra kur eiti. Bendrai kalbai èia perspektyvos turbût nei kieknegeresnës, kaip anais metais bûtø buvusios su Kapsuko palikuonimis. Tad kam irstengtis? Ypaè, kad ðiuo atveju objektas nepalyginti smulkesnis. Verèiau jø negaiðin-ti. Ir negaiðinti patiems.

Kas dar gana didele visuomenës dalá glumina, tai A.L. Tarybos, o dabar ir Vlikosusidëjimas su tais patentuoto patriotizmo mokytojais. Dar þymioje mûsø visuomenës

660

dalyje turbût tebër ne visai iðblukusios tø dviejø mûsø vadovybiø ankstyvosios aure-olës. Daug kas dar neátaria, kad dabar jau Tarybos ir Vliko aureoles ant savo galvøfaktiðkai uþsidëjo tik mûsø tikrieji reorganizuotieji... Uþsidëjo ið dalies savo verþlu-mu, ið dalies kitø – nereorganizuotø – þioplumu.

Ar Vliko ir Tarybos vardai padës tam bûreliui iðkilti ið akligatvio ir ágyti autorite-tà visuomenëje? Ar ir pats Vlikas su Taryba nuslinks á tà patá akligatvá?

Kas gi þino? Ateitis pamaþiukais pradës rodyti...Tik nelengva suprast laikraðèiø laikysenà, – tø, kuriuos teisuoliai beveik be atvan-

gos apiberia kaltinimais uþ visokias antipatriotiðkas nuodëmes. Tie laikraðèiai, (ypaèdidþiausi ið jø recidyvistai kaltintojø bylose – marijonø, pranciðkonø bei jëzuitøleidþiamieji) apie Vliko bei Tarybos susidëjimà su tais reorganizuotais patriotais,apie to susidëjimo átakà á Tarybos bei Vliko pareiðkimus ar þygius, apie tø þygiø(kiek jø ten bebûtø) teigiamà ar gal ir neigiamà reikðmæ ar nereikðmingumà, – tielaikraðèiai tyli. Vadinasi, nepadeda visuomenei orientuotis tø vadovybiø darbuose.Pasitenkina tradiciniu priminimu, kokios tos vadovybës nuo seno yra svarbios. LygTarybos ar Vliko svarbus titulas savaime suteiktø jo vardu kà nors darantiems garan-tuotà neklaidingumo dovanà.

Ðiaip jau mûsø laikraðèiai nepamirðta pabrëþti, kad jie yra ne tik skaitytojø infor-muotojai, bet ir jø nuomoniø formuotojai. Tik ðiuo atveju atrodo jie patogiai laukia,kol skaitytojai parodys savo nuomonæ, o tada ir jie prisitaikys... Kaip tas Biblijojminimas ðunelis, kurs bëga pirma ðeimininko, lyg já vesdamas, bet visada viena akimþiûri á ðeimininkà, kurlink tasai rengiasi pasukti.


Þymios vietos ápareigoja...Þymios vietos ápareigoja...Þymios vietos ápareigoja...Þymios vietos ápareigoja...Þymios vietos ápareigoja...

Prancûzai sako – noblesse oblige. Atseit, kilmingumas ápareigoja. Ápareigoja elgtisiðmintingai ir oriai, taip kaip pridera kilmingam asmeniui.

Mes kilmingøjø, ir jø paproèiø, nebeturime. Bet uþtat turime ðiek tiek þymiøvietø visuomenëje. Á jas patekusieji irgi daþniausia pasijunta esà ápareigoti elgtis –ypaè kalbëti – iðkilmingai ir þinoviðkai, kaip þymiose vietose esantiems pritinka.

Tikras ar tik ásivaizduotas tasai ásipareigojimas, vis tiek jis rûpestingai vykdomas. Vyk-domas net ir tada, kai uþ tø iðkilmingø ir þinoviðkø kalbëjimø pritrûksta prasmingaiapgalvoto turinio. Nes gi toks yra ar bent manoma, kad yra þymios vietos ápareigojimas.

Tad gal susitarkim susieiti pusiaukelëje. Bûtent – palikim þymiose visuomenësvietose esantiems daryti gerà áspûdádaryti gerà áspûdádaryti gerà áspûdádaryti gerà áspûdádaryti gerà áspûdá savo atsiðaukimø iðkilmingumu ir þinoviðku-mu, o dël jø turinio tai dar leiskim ir patys sau pagalvoti...

- - -Ne tik paèios þymiausios mûsø virðûnës Vlikas, Bendruomenë, Taryba, – bet irviena kita ið ne taip þymiøjø apdovanojo mus jaudinanèiais atsiðaukimais dël Sovietø

661

invazijos Afganistane. Ðalia tokiais atvejais neiðvengiamos retorikos, juose buvo pa-liesti du konkretûs dalykai: olimpiados Maskvoje boikotas ir susilaikymas nuo kelio-niø á Lietuvà. Pirmu klausimu visø atsiðaukimø nuomonës sutapo, antruoju – iðsi-skyrë. Kà gi mes á tai?

Lietuviams, baltieèiams, visiems sovietø uþgrobtiesiems, ir pagaliau visiems visa-me pasaulyje suvokusiems, kà ið tikro reiðkia olimpiados rengimas Maskvoje, buvolaikas kelti balsà prieð tà rengimà tada, kai tas sumanymas tik iðkilolaikas kelti balsà prieð tà rengimà tada, kai tas sumanymas tik iðkilolaikas kelti balsà prieð tà rengimà tada, kai tas sumanymas tik iðkilolaikas kelti balsà prieð tà rengimà tada, kai tas sumanymas tik iðkilolaikas kelti balsà prieð tà rengimà tada, kai tas sumanymas tik iðkilo. Deja, tasbalsas savo laiku nebuvo pakankamai energingas, o lietuviø balsas tuo reikalu taibuvo tik padejavimas savo tarpe.

Gal nedaug kà buvo galima ir padaryti, kai olimpiadoj dalyvaujantieji kraðtaiSovietø pasisiûlymà priëmë palyginti be dideliø svyravimø. Nei Pabaltijo, nei iðtisosRytø Europos uþgrobimas detantës entuziazmo neatvësino. Sovietija vis tiek buvopriimtina to taikos simbolio globëja.

Staiga – Afganistanas! Staiga – kriminalas! Kodël? Dël Afganistano nepriklauso-mybës paþeidimo? Ar tik dël þibalo versmiø artumo?..

Visos mûsø lietuviðkos virðûnës dabar ðoko pridurti ir savo trigraðá prie olimpia-dos boikoto. Tik kad tas trigraðis jau þiauriai sugrauþtas infliacijos... Sportininkøolimpiadon siøsti neturim nei teisës, nei galios. Ekskursantø irgi nenumatëme áMaskvà organizuoti, olimpiada ar ne olimpiada. Mûsø „olimpiados boikotas” galëtøbûti nebent – neþiûrëjimas á olimpiadà televizijoje... Daug kà pagàsdintumëm tokiuboikotu?

Galima tik uodo balsu pazirzti Amerikoj ir kituose mûsø gyvenamuose kraðtuose.Bet á visuomenes tai net ir pazirzti nors kiek girdimai mums nesiseka. Vadovybës átai ir vilèiø nededa. Jos mus nuramina, kad esà kreipiamasi staèiai á valstybiø val-dþias... PLB pavedë kreiptis kraðtø valdyboms, o Vliko pirmininkas, sako, tiesiognotas valdþioms iðsiuntinëjo...

Boikoto reikalas svarstomas tarp olimpiadoj dalyvaujanèiø valstybiø, – jø vyriau-sybiø ir olimpiniø komitetø. Amerika ëmësi iniciatyvos – autoritetas berods dides-nis uþ Vliko ir Bendruomenës, – bet ir jai ne kaþin kaip sekasi. Gal ir apardys olim-piadà, bet visiðkai regis neiðardys. (O gal dar ir susitaikys?). Bet tai yra Amerikosvyriausybës ir jos sàjungininkø reikalas. Amerikos ir jos sàjungininkø pilieèiams, jøtarpe ir lietuviams, dera tuo reikalu vienaip ar kitaip pasisakyti, bet kaip tø kraðtøbet kaip tø kraðtøbet kaip tø kraðtøbet kaip tø kraðtøbet kaip tø kraðtøpilieèiamspilieèiamspilieèiamspilieèiamspilieèiams.

Lietuviams, kaip atskirai grupei, ðiuo atveju geriau bûtø buvæ nuo to olimpiadosboikoto pasilikti nuoðaliai. Nes, mes ðioje olimpiados politikoje buvome ir tebeesa-buvome ir tebeesa-buvome ir tebeesa-buvome ir tebeesa-buvome ir tebeesa-me ignoruojamime ignoruojamime ignoruojamime ignoruojamime ignoruojami. Dël mûsø – olimpiada ëjo „pilnu garu”. Jei vasario 15 Sovietaibûtø pasitraukæ ið Afganistano, kaip Amerikos prezidentas (pats netikëdamas) siûlë,– olimpiada vël bûtø O.K. Ir dabar Sovietams priekaiðtas – tik Afganistanas. Kitosnuodëmës – senas dalykas, nebepatogu minëti...

Tad dël ko mums, lietuviams, kaip grupei, savo vardu reikëjo skubëti dëtis prieto mus ignoruojanèio boikoto?

662

Tiesa, turbût niekas ið kompetentingøjø to mûsø prisidëjimo në nepastebëjo.Bet tuo labiau kam to reikia...

- - -Antra afganistaninio atsiðaukimo konkreèioji dalis iðëjo tikra „tema su variacijomis”.

Laikraðèiai gavo Vliko atsiðaukimà su papildomu pirmininko laiðku, datuotu 1980m. sausio 17 arba 18 dienàsausio 17 arba 18 dienàsausio 17 arba 18 dienàsausio 17 arba 18 dienàsausio 17 arba 18 dienà. Vliko atsiðaukime apeliuojama á visus laisvojo pasauliolietuvius, „kad nei vienas lietuvis nevaþiuotø á okupuotà Lietuvà ir olimpiadà Mask-voje”. O pirmininko papildomame laiðke apie Maskvà ir neuþsimenama, o tik staèiaireikalaujama, „kad visi vieningai tuojau nutrauktume keliones á pavergtà Lietuvà”.

Vëliau Vlikas Eltos biuletenyje paskelbë, kad jis priëmæs atsiðaukimà atrodo irgituo paèiu reikalu. Bet tai buvæ posëdyje, ávykusiame sausio 19 dienàsausio 19 dienàsausio 19 dienàsausio 19 dienàsausio 19 dienà. Atsiðaukimas– nei pirmininko iðsiuntinëtasis, nei posëdy priimtasis – nebuvo ádëtas á Eltos biu-letená. Buvo ádëtas tik aiðkinimas, kad ne tiek dël olimpiados, kiek ið viso dël santy-kiø su sovietais pablogëjimo reikia liautis vaþinëjus á Lietuvà. Primintas buvo ir So-vietø pilietybës ástatymas, kuris dabar galás keliauninkams bûti pavojingas.

Olimpiada Maskvoj prasidës tik liepos 19 dienà ir, net su priedu Estijos pajûry, truksapie porà savaièiø. Per toká trumpà laikà Lietuvoj gal ir savaime jokios Lietuvà lankanèiosekskursijos nebus. O jei ir bus kokia penkiadienë, tai jai ne olimpiada bus galvoj.

Todël atrodo, kad Vlikas ðita proga pabandë apskritai sudrausti Lietuvos lanky-apskritai sudrausti Lietuvos lanky-apskritai sudrausti Lietuvos lanky-apskritai sudrausti Lietuvos lanky-apskritai sudrausti Lietuvos lanky-màmàmàmàmà, – ne vien olimpiados metu, o neribotam laikui...

Bendruomenë ir Jaunimo Sàjunga tam vienbalsiai motyvuotai pasiprieðino: Lie-tuviø tauta neatsakinga uþ Afganistano okupacijà, iðeivijos pareiga remti Lietuvàpasunkëjusiais laikais, ir t.t.

Kà gi mes á tai?Mes á tai – kaip neraliuota minia. Mes kiekvienas turim savo sumetimus, savo

baimes, savo rizikà, savo smalsumà, arba ir iðdidumà. Mes jau skersai ir iðilgai iðdisku-tavom – lankytis ar nesilankyti, ir prisipykom iki valiai, ir regis nebeturim nieko naujaapie tai pasakyti. Kaip kam iðeina, kaip kas iðmanom, tai ir darom, ir darysim...

O ið þymiø vietø vis sklinda kalbos – iðkilmingos ir þinoviðkos.Akiraèiai, 1980. Nr.4(118)

663

LEIDINIO SUDARYMO PRINCIPAILEIDINIO SUDARYMO PRINCIPAILEIDINIO SUDARYMO PRINCIPAILEIDINIO SUDARYMO PRINCIPAILEIDINIO SUDARYMO PRINCIPAISkaitytojø dëmesiui pristatomas vieno ið þymiausiø lietuviø iðeivijos þurnalisto, po-litiko, visuomenininko Vinco Rastenio (1905–1982) straipsniø rinkinys. Siekiantðiek tiek plaèiau supaþindinti visuomenæ ne tik su ðio þmogaus raðytais tekstais, betir su jo asmenybe, knygos pradþioje skelbiami trys (D. Dapkutës, L. Sabaliûno irZ. Rekaðiaus) ávadai. Pirmasis – þvilgsnis á V. Rastenio asmenybæ, jo veiklà beiþurnalistiná palikimà ið ðiø laikø pozicijos, kiti du tekstai – prisiminimai, raðytiþmoniø, labai gerai paþinojusiø, bendravusiø ir dirbusiø kartu su V. Rasteniu.

V. Rastenio straipsniø palikimas didþiulis, ið surinktø straipsniø galima bûtøiðleisti keliø tomø raðtø rinkiná. Straipsniai labai ávairios tematikos, apimties. Ðiameleidinyje pristatoma tik nedidelë dalis emigracijoje raðytø tekstø, skelbtø Dirvoje,Lietuvoje, Metmenyse, Santarvëje, Tëviðkës Þiburiuose, Akiraèiuose.

Straipsniai knygoje sugrupuoti tematiniu poþiûriu ir chronologine tvarka. Visasrinkinys skirstomas á kelias dalis. Pirmoje dalyje „Subjektyvûs duomenys. Per indi-„Subjektyvûs duomenys. Per indi-„Subjektyvûs duomenys. Per indi-„Subjektyvûs duomenys. Per indi-„Subjektyvûs duomenys. Per indi-vidualø plyðelá paþvelgus“vidualø plyðelá paþvelgus“vidualø plyðelá paþvelgus“vidualø plyðelá paþvelgus“vidualø plyðelá paþvelgus“ skelbiami straipsniai, kuriuose V. Rastenis apraðo savopatirtá, pateikia atsiminimus apie skaudþius Lietuvai ir jam asmeniðkai ávykius: Lie-tuvos tragedijà 1940 m., paskutiná Lietuvos aido numerio leidimà, patirtá sovietøkalëjimuose, prisimena epizodus ið nepriklausomos Lietuvos þurnalistø bohemos gy-venimo. Ádomu tai, kad asmeninës patirtys daþnai pateikiamos tik kaip fonas, kaipávykiai, per kuriuos autorius puikiai atskleidþia Lietuvai ir lietuviams skaudþias pro-blemas, aktualias net ir ðiomis dienomis, kaip pvz., lietuviø – þydø santykiai arreakcija á lietuviams nemalonius þydø pasisakymus.

Antroje dalyje „Su aureolëmis ir dëmëmis...“ Ne vien apie asmenybes“„Su aureolëmis ir dëmëmis...“ Ne vien apie asmenybes“„Su aureolëmis ir dëmëmis...“ Ne vien apie asmenybes“„Su aureolëmis ir dëmëmis...“ Ne vien apie asmenybes“„Su aureolëmis ir dëmëmis...“ Ne vien apie asmenybes“ surinktistraipsniai, kuriuose pristatomos Lietuvoje ir iðeivijoje þymios asmenybës (VaclovasSidzikauskas, Jonas Mekas, Petras Skardþius, Balys Sruoga, Pijus Grigaitis ir kiti) jøgyvenimai, darbai. V. Rastenis niekada neskirstë tik á gera–bloga, teisinga–klaidin-ga, todël ir jo apraðomi þmonës nëra vien „balti“ ar „juodi“. Jis mëgino kitiemsatkleisti ðiuos asmenis ið ávairiø pusiø, pristatyti juos ne tik su jø aureolëmis bet ir sudëmëmis.

Knygos dalyje „Nuo Vilniaus klausimo iki nacionalizmo sampratos“ „Nuo Vilniaus klausimo iki nacionalizmo sampratos“ „Nuo Vilniaus klausimo iki nacionalizmo sampratos“ „Nuo Vilniaus klausimo iki nacionalizmo sampratos“ „Nuo Vilniaus klausimo iki nacionalizmo sampratos“ V. Raste-nio straipsniuose nagrinëjami ávairûs klausimai: analizuojamas Vilniaus klausimas

664

bei lietuviø – lenkø santykiai praeityje, dabartyje bei ateityje; diskutuojama su A. Macei-na dël religinës tolerancijos sàvokos; aptariamos tokios sàvokos kaip „nacionalizmas“,„tolerancija“, „tauta“ bei diskusijos dël ðiø sàvokø supratimo ir naudojimo praktikoje;taip pat nagrinëjamos iðeivijos integracijos svetimuose kraðtuose problemos.

Didþiausià knygos dalá sudaro V. Rastenio straipsniai apie iðeivijoje svarbias pro-blemas – visuomenines, politines, iðeivijos spaudos aktualijas. Tam skirtos dalys„Iðeivijos visuomenës gyvenimo kasdienybë ir aktualijos“„Iðeivijos visuomenës gyvenimo kasdienybë ir aktualijos“„Iðeivijos visuomenës gyvenimo kasdienybë ir aktualijos“„Iðeivijos visuomenës gyvenimo kasdienybë ir aktualijos“„Iðeivijos visuomenës gyvenimo kasdienybë ir aktualijos“, „Lietuviðkos spaudos„Lietuviðkos spaudos„Lietuviðkos spaudos„Lietuviðkos spaudos„Lietuviðkos spaudosproblemos“problemos“problemos“problemos“problemos“, „Kas yra lietuviø bendruomenë?“„Kas yra lietuviø bendruomenë?“„Kas yra lietuviø bendruomenë?“„Kas yra lietuviø bendruomenë?“„Kas yra lietuviø bendruomenë?“, „Politiniai veiksniai – tarp iliuzi-„Politiniai veiksniai – tarp iliuzi-„Politiniai veiksniai – tarp iliuzi-„Politiniai veiksniai – tarp iliuzi-„Politiniai veiksniai – tarp iliuzi-jø ir realybës“jø ir realybës“jø ir realybës“jø ir realybës“jø ir realybës“.

Á dalá, skirtà iðeivijos visuomeninëms aktualijoms, sudëti ávairûs autoriaus tekstai,daþnai kontraversiðki, sukëlæ nemaþai diskusijø ir prieðtaravimø iðeivijoje. Pvz., tokiestraipsniai, kaip „Ar atvyks Chruðèiovas?“, „Kova ar vaidinimas“, „Riðam raðytojàprie stulpo“ nemaþai daliai skaitytojø dël nepopuliarios autoriaus pozicijos negalëjopatikti. Èia skelbiami ir V. Rastenio straipsniai, skirti 1966 m. jaunimo kongresui irvisuomenëje kilusiam triukðmui dël ðio kongreso, taip pat straipsniai, skirti kitomsiðeivijos gyvenimo aktualijoms – enciklopedijos leidimui, bendrø finansiniø fondøkaupimui, lietuvybës iðsaugojimo problemoms.

Nemaþai prieðiðkø atsiliepimø sulaukë ir kai kurie V. Rastenio straipsniai, skirtiiðeivijos spaudos problemoms. V. Rastenis laikësi pozicijos, kad spauda turëtø uþ-imti tarpinæ pozicijà tarp visuomenës ir politiniø vadø ir dràsiai, be nereikalingøpagraþinimø, iliuzijø, saviapgauliø pateiktø informacijà visuomenei apie ne tik ma-lonius, bet ir skaudþius gyvenimo ávykius.

Atskira straipsniø dalis yra skirta Pasaulio lietuviø bendruomenës reikalams. Ðiaiorganizacijai V. Rastenis skyrë daug dëmesio ir pranaðavo, kad ateityje ji turi gali-mybiø tapti pagrindine uþsienio lietuviø organizacija ir perimti kitø (mirðtanèiø irnueinanèiø nuo scenos) iðeivijos politiniø – visuomeniniø organizacijø funkcijas.

Politiniuose straipsniuose daugiausia dëmesio V. Rastenis skyrë tuo metu pa-grindinei ir svarbiausiai lietuviø iðeivijos politinei organizacijai – Vyriausiam Lietu-vos iðlaisvinimo komitetui. Bûtent ðiai organizacijai tenka didelë autoriaus kritikosdalis: dël VLIK’o konflikto su Lietuvos diplomatine tarnyba ir jos ðefu Stasiu Lozo-raièiu, dël vidaus nesutarimø, partinio susiskaldymo, dël veiklos aktualumo, naujøkeliø ir veiklos metodø paieðkos bûtinybiø. Tuo paèiu autorius iðkëlë nemaþai pro-blemø ir kitose organizacijose, pvz., Amerikos lietuviø taryboje, tautininkø organi-zacijose, Diplomatinëje tarnyboje.

Á atskirà dalá „Þvilgsnis á anapus „Þvilgsnis á anapus „Þvilgsnis á anapus „Þvilgsnis á anapus „Þvilgsnis á anapus – „Priverstinës revoliucijos padariniai Lietu- „Priverstinës revoliucijos padariniai Lietu- „Priverstinës revoliucijos padariniai Lietu- „Priverstinës revoliucijos padariniai Lietu- „Priverstinës revoliucijos padariniai Lietu-voje“voje“voje“voje“voje“ sudëti V. Rastenio straipsniai, skirti Lietuvos problemoms ir aktualijoms. Èiajis nagrinëja Lietuvoje vykstanèius pasikeitimus, diskutuoja apie ið Lietuvos gauna-mos informacijos rinkimà bei pateikimà iðeivijos visuomenei, reaguoja á ávykius Lie-tuvoje – R. Kalantos susideginimà, kunigø protesto laiðkus.

Ðeðtajame deðimtmetyje iðeivijos politinis gyvenimas pasikeitë – atsiradæs kultû-riniø ryðiø su okupuota Lietuva klausimas ilgam suskaldë iðeivijos visuomenæ á dvi

665

dalis: remianèius ryðius su okupuota Lietuva ir pasisakanèius prieð tokius ryðius.Dalyje „Ryðiai su Lietuva: tarp optimistiniø vilèiø ir pesimistø gàsdinimø“„Ryðiai su Lietuva: tarp optimistiniø vilèiø ir pesimistø gàsdinimø“„Ryðiai su Lietuva: tarp optimistiniø vilèiø ir pesimistø gàsdinimø“„Ryðiai su Lietuva: tarp optimistiniø vilèiø ir pesimistø gàsdinimø“„Ryðiai su Lietuva: tarp optimistiniø vilèiø ir pesimistø gàsdinimø“ sudëtiV. Rastenio straipsniai bûtent ir nagrinëja ðià aktualià iðeivijai problemà, pristatoatvykusius ið Lietuvos, svarsto iðeivijos pozicijas bei galimybes pagelbëti Lietuvai irjos þmonëms.

Nuo pat Akiraèiø leidimo pradþios 1968 m. iki 1981 m. V. Rastenis turëjo savoskiltá Akiraèiuose – „Atodairos“. Pradþioje trumpi, vëliau vis ilgëjantys jo „Atodairø“pasisakymai, skirti ávairiems iðeivijos gyvenimo ávykiams bei aktualijoms, buvo vieniádomiausiø ir aktualiausiø. Ðie straipsniai yra surinkti á vienà skyriø ir pateikiamiiðtisai, iðskyrus vienà pakeitimà – 1974 m. Nr.1(55) „Atodaira“, skirta VaclovuiSidzikauskui, yra perkelta á skyriø apie asmenybes.

Knygoje skelbiami Vinco Rastenio tekstai redaguoti tik minimaliai – iðtaisytostik kai kur pasitaikiusios raðybos klaidos (pvz., milionas – milijonas, augðèiausias –aukðèiausias, heroiðkas – herojiðkas, kasnekas – kas ne kas, tur bût – turbût, vistiek –vis tiek ir pan.). Straipsniø kalba, stilius netaisyti, tekstai pateikiami autentiðkai,iðlaikant autoriaus raðybà, skyrybà, stiliø. Nevienodinama asmenvardþiø bei geogra-finiø pavadinimø raðyba, nors ji ir ávairuoja skirtinguose tekstuose. Knygø, spaudosleidiniø pavadinimai taip pat nevienodinami, paliekami kaip buvo tekstuose – kur-syvu, kabutëmis ar kitaip iðskirti paties autoriaus. Palikta ir autoriaus vartota didþiø-jø raidþiø raðyba organizacijø, draugijø pavadinimuose, pvz., Vlikas, Alta, Balfas irpan. Paliekamos ir autoriaus tekste buvusios santrumpos, iðskyrus kai kuriuos trum-pinimus, kurie, siekiant padëti susiorientuoti skaitytojui, pateikiami pilni lauþti-niuose skliaustuose.

- - -Leidinio sudarytoja dëkoja asmenims, talkinusiems rengiant ðá leidiná spaudai.

Dëkoju Leonui Sabaliûnui ir Zenonui Rekaðiui uþ patarimus, paramà bei sutiki-mà paraðyti savo prisiminimus apie Vincà Rastená. Ypaè dëkinga uþ pagalbà renkantstraipsnius Nerijui Gudaièiui ir Broniui Nemickui. Nuoðirdþiai dëkoju Daliai Kui-zinienei uþ dalykines bei metodines pastabas, taip pat uþ tekstø redagavimà. Tariuaèiû uþ paramà bei palaikymà savo draugams ir visam Lietuviø iðeivijos institutokolektyvui.

Daiva Dapkutë

667

SANTRUMPOSSANTRUMPOSSANTRUMPOSSANTRUMPOSSANTRUMPOS

AL Taryba – Amerikos lietuviø tarybaALT (Alt) – Amerikos lietuviø tarybaALB – Amerikos Lietuviø bendruomenëALT S-ga – Amerikos lietuviø tautinë sàjungaALTS – Amerikos lietuviø tautinë sàjungaBALFAS (Balfas) – Bendras Amerikos lietuviø ðalpos fondasBATUN (Batun) – Baltic Appeal to the Unites Nations (Baltijos atsiðaukimas á

Jungtines Tautas)DLK þodynas – Didysis lietuviø kalbos þodynasDÐ – diplomatijos ðefasDT – Diplomatinë tarnybaJT – Jungtinës TautosJV – Jungtinës ValstijosKL – Knygø lentynaLLK – Lietuvos laisvës komitetasLAS – Lietuvos atgimimo sàjûdisLB – Lietuviø bendruomenëLDÐ – Lietuvos diplomatijos ðefasLDT – Lietuvos diplomatinë tarnybaLF – Lietuviø frontasLKB kronika – Lietuvos katalikø baþnyèios kronikaLKK – Lietuviø knygø klubasLLKS – Lietuvos laisvës kovotojø sàjungaLMKF – Lietuviø moterø klubø federacijaLNF – Lietuviø nacionalinis fondasLNP – Lietuviø nacionalistø partijaLNT – Lietuvos nepriklausomybës talkaLRS – Lietuviø rezistencinë santarvëLTS – Lietuviø tautinis sàjûdis

668

LVS – Lietuvai vaduoti sàjungaLÞS – Lietuviø þurnalistø sàjungaPETS – Pavergtø Europos tautø SeimasPLB – Pasaulio lietuviø bendruomenëPLGS – Pasaulio lietuviø gydytojø sàjungaVLIK (vlikas) – Vyriausias Lietuvos iðlaisvinimo komitetasVSK – Valstybës saugumo komitetasVT – Vykdomoji taryba

669

ASMENVARDÞIØ RODYKLËASMENVARDÞIØ RODYKLËASMENVARDÞIØ RODYKLËASMENVARDÞIØ RODYKLËASMENVARDÞIØ RODYKLË

Abraitis Vytautas 8, 12, 301, 583,Adamkus Valdas (Adamkavièius) 29, 31,32, 34, 42, 44, 424, 425Agnew Spiro Theodore 96Aistis Jonas (Kossu-Aleksandriðkis) 475Alantas Vytautas (Jakðevièius) 21, 101,136, 178–183, 217, 477, 486, 659Aleksis Aleksandras 514Aliðauskas Kazys 611Alksninis Vaclovas 422, 423Alseika Vytautas 477, 478, 488, 509,613, 618Ambrozaitis Kazys 540Armstrong O. K. 556Anderson Jack 555, 556Andriuðis Pulgis (AndriusevièiusFulgencijus) 100, 102–107, 458Andriuðis Viktoras 169Audënaitë Judita 34Audënas Juozas 36, 44, 313, 314, 423Babickas Rytas 28, 250Baèiûnas B. 524Baèiûnas Juozas (Bachunas) 12, 23, 31,32, 36, 42, 44, 46, 47, 170, 253–255,267, 423, 424, 456, 581–583Baèkis Stasys Antanas 317, 484, 550, 602Bagdonas Matas 57, 58Bakûnas Vladas 525Balickas Vincas 171, 310, 317, 318Balys Jonas 36, 42, 458, 636

Balkûnas Jonas 647Baltrënas Vilius 594Baltrûnas Leonas 454Baltruðaitis Jurgis 309, 312, 317Baltuðis Juozas 43, 368Balutis Bronius Kazys 44, 171, 310Barèiauskas 622Barënas Kazimieras (Barauskas) 101Baronas Aloyzas 101, 505, 509–511,529Bartkus Eugenijus 29, 31, 301, 302,432, 451, 456, 581, 583Barzdukas Stasys 254, 267, 425, 549,605, 610Basanavièius Jonas 134, 455, 514, 541,632Beleckas Juozas Kazys 53Berija Lavrentij P. 129, 352Betevas 198Bielinis Kipras 27Bieliukas Bronius 8, 14, 16, 37Bieliukienë Ligija 37Bielskis Jonas Julius 317Bieþis Steponas 44Bilmanis Alfreds 321Bimba Antanas 45, 454, 455, 467Binkienë 68Binkis Kazys 58, 101, 148Birþiðka Mykolas 27Birþiðka Viktoras 215

670

Blazas Henrikas 296, 297Blinstrubas Teodoras 35, 314, 456, 490,581–583, 602, 629Bobelis Kazys 271, 316, 336, 341–346,453, 473–475, 477, 490, 535, 538, 540,555, 564, 602–605, 628, 629, 631,634–636, 654, 655Bocianski Ludwik 615, 616Bogushas Chester 38Bogushas Else 38Bradûnas Kazys 101, 574, 578–580Brazaitis Juozas (Ambrazevièius) 542,547Brazdþionis Bernardas 101Brazinskai Pranas ir Algis 237, 439, 532,566–569Braþënaitë – Garsienë Livia 624, 625Braþënas Vilius 253, 326, 624, 628, 654,655Breþnev Leonid 493, 499, 549, 592Briand Aristid 457Brièkus Viktoras 169Brizgys Vincentas 135Brownel Herbert 425Bruþas Antanas 57–59Brzezinski Zbigniev 628Budreckis Algirdas 314Budrys Jonas 607Bûdvytis Pranas Vytautas 149Bûga Kazimieras 84Bulota Andrius 371, 372Bumblis Aleksandras 11Bush George 461Bûtënas Vladas 486Butkus Z. 477, 521Butkuvienë 478Butvila Vladislovas 103, 104Cecevièius Domas 458Chodasaitë 367Chruðèiov Nikita 40, 48, 173–176, 178,179, 352, 377, 461, 467, 528, 664

Churchill Winston 454Cicënas Jeronimas 283Colney Matthew J. 44Cvirka Petras 82, 83Èaplikas Aleksandras 303Èechov Anton 525Èekavièius Juozas 397Èekienë Emilija 395–397, 506, 508,582, 621, 622Èepënas Pranas 69Èepinskis Vincas 76Èerkeliûnienë Rima 34Èernius Jonas 465Èibiras Kazimieras 317, 318Èiuberkis Jonas 12, 32Èiurliai 38Èiurlionis Mikalojus Konstantinas 392–397, 552, 593Dagys Jonas 238, 241Dambriûnas Leonardas 605Damuðis Adolfas 380Danelis A. 338Danilevièius Zenonas 540, 541Dapkutë Daiva 14, 22, 663Dargis Vytautas Povilas 271, 549, 555,629Daugëla Jonas 303, 306Daukantas Simonas 428Daunoras Bronius 464Daunoras Vaclovas 392, 591Dauþvardienë Juzefa 317Dëdelë Antanas Alfredas 53Dekanozov Vladimir 52, 53, 55Deksnys Jonas 401Derwinski Edward J. 532, 535, 556Devenienë Alena 296, 305, 337Dirkis Kæstutis 343Dirmeikis Bronius 8, 52, 53Dirvianskis 58Dirþienë Genovaitë 38Dirþinskaitë – Piliuðenkienë 605

671

Dirþys Antanas 38, 397, 416,Dodd 555Dole Robert 602, 603, 605Dolfuss Engelbert 371Donelaitis Kristijonas 417Doniela Vytautas 31Douglas Paul Howard 556Dovydënas Liudas 464, 465, 620, 621,653Drunga Karolis (Jurgis Valiulis) 8, 14,401Dulevièius Pr. 423Dulles John Foster 315, 316Dvarionai 392, 393Dvarionaitë Aldona 392, 393, 395Dvarionas Balys 392Dvarionas Jurgis 392, 394Dvarionienë – Smilgaitë Aldona 392Dzikas Stasys 314Dzvilaitë Ona 104Eden Anthony 457Eisenhower Dwigt David 316, 323,425, 453, 536Elskus Albinas 396Eretas Juozas 8Ëringytë Ona (Sabaliûnienë) 35Fabian Bela 177, 467Fabijanskas J. 366Finkelstein C. 41Finkelðteinas Eitanas 589–591, 637Flood Daniel J. 555, 556Ford Gerald R. 555, 564, 565, 604Frankas (Franco Francisco) 124, 546Fredlanderis 513Fullbright William 433Gaidþiûnas Balys 29, 30, 36, 46, 47Gaila Juozas Vytautas 512, 559, 563Gailius Viktoras 296Gallup G. 208Galva Gediminas 276Galvanauskas Ernestas 586–588

Gandhi Mahatma 61Garfunkelis Levas 61–63, 73Garibaldi Giuseppe 515Gaðka Remigijus 28Geèys Algimantas 562–564, 573Gedgaudas Vytautas 32Gedvila Gabrielius 29Genys Jonas 320, 479, 493, 494Germanavièienë Grasilda 40Germanavièius Jonas (jr.) 40Germanavièius Jonas 40Germanavièius Sevas 40Gerutis Albertas 279, 280, 317, 421Gylys M. 366Gimbutienë Marija 48Ginkus Juozas 204, 511Gira Liudas 101, 273, 515Girnius Juozas 258Gliauda Jurgis 101, 447, 458, 487, 488,574, 575Goebbels Jozef Paul 505Gogol Nikolaj 515Goldberg A. 607Gomulka Wladyslaw 183, 367Greimas Algirdas Julius 15, 48, 401Gricius Augustinas (Pivoða) 53, 59, 101,178, 462, 463Grigaitis Pijus 90–94, 287, 288, 424,622, 632, 647Grigonis Matas 84Grinius Kazys 215, 216, 541Grinius Liûtas 28Griniuvienë Kristina 215Griðkevièius Petras 530Griðonas Anatolijus 317Gromyko Andrej 493Grudzinskas Vladas 525, 527Gudaitis – Guzevièius Aleksandras 178Gudaitis Nerijus 665Gudelis Martynas 338, 372, 395, 396,477, 546, 549, 550, 610, 621, 622

672

Gudynas Pranas 371, 622Gureckas Algimantas 14, 31, 34, 271,534Gustainis Valentinas 59, 60, 462, 463Gustaitis Algirdas 447Gustaitis Antanas 101, 173, 530, 636Hanragan 556Hinderburg Paul 127Hitler Adolf 80, 93, 107, 110, 129, 147,152, 422, 428, 491, 505, 558, 599, 600Holmes Sherlock 515Humphrey Hubert Horatio 207Ignas Vytautas 37Ignienë Birutë 37Yla Stasys 131–133, 135, 136, 141, 142Ivinskis Zenonas 279Jablonskis Jonas 84, 87, 507Jaks-Tyris Jurgis 34, 36Jakðtas Adomas (Dambrauskas Aleksan-dras) 101, 453Januðaitis Jurgis 486Jasaitis Domas 71, 72, 573Jasaitis Jonas 248, 306, 512Jasaitytë Jûratë 513, 514, 570Jasiukaitienë Graþina (Sabaliûnaitë) 24Jokubynas Kæstutis 590Jonynas Vytautas Kazimieras 392–396,552, 553, 593–596Juodelis Bronius 28Juodvalkis Antanas 269, 270Juraðai 579, 590Juraðas Jonas 578–580Jurgutis Aloyzas 522Jurkûnas Jonas 304, 343, 344, 456, 581,583Jurkus Paulius 101Kaèinskas Henrikas 37Kairys Anatolijus 616Kairys Steponas (Kaminskas J.) 27, 274,288, 289, 291–298, 336Kajeckas Juozas 309–312, 317, 320, 433

Kalanta Romas 20, 370, 372, 503, 507–510, 522, 664Kalendra Kostas 610,Kalvaitis 605Kamantas Vytautas 265, 268–270Kaminskas J. þr. Kairys SteponasKamðalovas 198Kaniava Eduardas 392Kanopkaitë Sofija 43Kapoèius Juozas 27, 35, 36, 38, 165–167, 254, 573Kapsukas Vincas Mickevièius 93, 639,659Karalius Juozapas Antanas 530Kardelis Jonas 11, 424, 455Karevièius Pranciðkus 453, 515, 516Karka Jonas 238, 241Karpius Kazys S. 9, 44, 221, 455Karvelis Petras 279–281Kasakaitytë Marija 463Kaslas Bronis J. 327, 334, 513Kasniûnas Vytautas 57, 486, 487Kasulaitis Algirdas Jonas 305, 306, 602Katalynas A. 608Katiliðkis Marius 226, 397Kaukaitë Giedrë 585Kaulënas Algirdas Jonas 524, 658Kavolis Vytautas 6, 7, 12, 13, 17, 18,25, 29, 31, 32, 36, 48, 151–153, 614Kazakevièius Vytautas 477–479Kazickas Juozas 212–214Kazokas Vincas 101Keblys Kæstutis 246Kedainis J. (slapyvardis) 215, 216Keleèius Jonas 580Kenedy John F. 13Kerpë (slapyvardis) 216Kersten Charles J. 556Kezys Romas 470, 471Kymantaitë – Èiurlionienë Sofija 101Kimeris 63, 68

673

Kirða Faustas 101Kisielius Petras 490, 512, 540Kissinger Henry 532, 533, 555–565Kiznis Jonas 14Klyga T. (slapyvardis) 605, 606,Klimaitis Pranas 58Klimas Adolfas (Kelmutis) 455Klimas Petras 648, 649, 651Kosygin Aleksej 365, 367, 368, 467Kovaliov Sergej 554Kozlovas Frolas 40Kregþdienë Jadvyga 38Krëvë – Mickevièius Vincas 101, 464,465, 515Kriauèeliûnas Leonas 602Krylov Ivan (Krilovas) 87, 448Krim Belkacem 299, 300Krivickas Domas 338, 341, 342, 345Krivickas V. 190Krupavièius Mykolas 75, 243, 250, 258,260, 296, 337, 338, 367, 500, 502Kubiliûnas Petras 109Kubilius Jonas 35, 640Kuchel 556Kuèys Antanas 431, 507, 508, 509, 511Kudaba Èeslovas 638, 639Kudirka Simas 369, 372, 397, 439, 443,444, 446, 447, 457, 467, 470, 474,478, 503, 507, 508, 513, 519, 522,523, 533, 599, 619Kudirka Vincas 101, 134, 300, 417,514, 541, 656, 657Kudukis Raimundas 268, 269Kuizinienë Dalia 665Kuprevièiai (Kuprevièiûtë Elena,Kuprevièius Andrius) 425Kuprionis Jonas 240, 241Kutka Martynas 598Kutkus Aleksandras 178Kutkus Vytautas 178–181Kvieska Vincas 298, 299

Kviklys Bronius (b. kv.) 477, 526La Fontaine Jean de 448Landsbergis – Þemkalnis Gabrielius 101Landsbergis Algirdas 21, 178–180, 580Lanskoronskis Juozas 317Laurinèiukas Albertas 43, 423Laurinèiukienë Izolda 43Lawrence David 174, 176, 177Lëjinð Peteris 408Lelevelis Joachimas 639Lelis Petras 609, 610,Lemkin Raphael 450Lenin Vladimir 352Lermontov Michail 515Levinas Dovas 65–69, 73Lingys Juozas 429Lipscomb 556Liûdþius Juozas 289Liutkus Antanas 309, 312Lozoraitis Stasys (jr.) 47, 246, 317, 318Lozoraitis Stasys (sj.) 10, 24, 47, 278–280, 308–310, 317, 327, 332, 339, 431,433, 478Lukoðevièius J. 393, 395, 396Luðys Stasys 313Maceina Antanas 123–127, 664Mackevièius Meèislovas 62, 343Mackus Algimantas 48Maironis (Maèiulis) 101, 134, 417, 419,420, 428, 453–455, 502, 515, 658Malenkov Georgij 129, 352Malik Jakov 462Maniuðis Juozas 530Mannerheim Carl Gustav Emil 112Marcinkus Paulius 652,Markevièienë Amelija 38Maðalaitis Vincas 54, 338Matulionis Jonas 267, 296, 337, 338Matulionis Teofilius 367, 553, 554Matulis Juozas 376Maþeika Antanas (Tonis) 418, 453

674

McCarthy Joseph Raymond 147Meierovics G. 603, 604Meiliûnas Jonas 13, 17Mekas Adolfas 88Mekas Jonas 88–90, 663Merkys Antanas 465Meðkauskas Vytautas (vm) 30, 623, 624Mieþelis Raimundas 13, 14, 28, 29, 31,34Mikojanas Anastazas 40Mykolaitis – Putinas Vincas 101, 508,509, 511Mikulskis Alfonsas 250Mikuþiûtë 303Mironas Vladas 6, 645, 646Mockûnas Liûtas 13, 14, 574Molotov Viaèeslav 55, 440, 441Moravskis Alfonsas 35Morkus Albinas 477Mussolini Benito 129, 592Musteikis Antanas 66, 69Nagevièius Vladas 59, 60Nagys Henrikas 101Nainys Bronius 93, 267, 270, 302, 453,512Nakas Alfonsas 447, 466, 492Narkeliûnaitë Salomëja 147, 392, 393Navakas Jonas 491Nemickas Bronius 8, 33, 35, 36, 38, 44,314, 315, 335, 336, 512, 550, 582,602, 621, 622, 665Nemickienë Valerija 38Neris Salomëja (Baèinskaitë) 524, 525Neveravièius Fabijonas 30Nixon Richard Milhous 207, 208, 481,499, 532Nixon Patricia 472Noreika Virgilijus 388–392, 591Norkaitis Jonas 338Obolënas Kazys Petras 62Olis Antanas 24, 44, 47, 204, 287, 288,

323, 425, 426, 500Olðauskas Konstantinas 515Ostrauskas Kostas 23, 24, 421Pajaujis Juozas 36, 314Pakalnis Norbertas 518Pakalniðkis Aleksandras 636Pakðtas Kazys 219Paleckis Justas 202, 492, 525Palukaitis Pranas Jonas 9Paplënas Jonas 216, 289Paprockas Vaclovas 541Paðkevièiûtë O. 366Pearson Drow 555Percy Charles 444, 556Perkowski 615, 616Peters Svetlana 525Petkevièiûtë-Bitë Gabrielë 101Petrauskas Kipras 388, 389Petravièius Viktoras 553Petrënas Juozas (Tarvydas Petras) 373Petronis Pranas 637, 638, 640,Pinkerton Nat 515Pliouð Leonid (Pliuðèas) 554Pocius Juozas 637, 638, 640Poderis Antanas 638Povilaitis Augustinas 178, 465Pozniakov Nikolaj 55Poþëla Petras (Popovas) 62, 63, 68Prapuolenis Leonas 276, 277Pronskus Juozas 424, 464Prunskis Juozas 71, 455, 530, 573Puida Kazys 101Pûkelevièiûtë Birutë 510, 511Pupelis A. 173, 174Puðkin Aleksandr 515Puzinas Jonas 9, 44, 314Puþauskas Algirdas Aleksandras 477, 486,487Radauskas Henrikas 210Radvila K. 490Raila Bronys 12, 31, 47, 52, 101, 217,

675

378, 455, 516, 584, 585, 636Ramonas Vincas 106Rasputin Grigorij (Novych) 564, 565Rastenienë Aldona 38Rastenienë Emilija (Germanavièiûtë) 7,10, 37–41Rastenis Jonas 38, 41Rastenis Nadas 41Rastenis Vincas 5–50, 103, 171–173,176, 185, 468, 488, 507, 574, 663–665Raðtikienë E. 108Raðtikis Stasys 27, 53, 107–112Razma Antanas 191, 192, 195, 540Reisgytë Jûratë 202Rekaðius Zenonas V. 7, 14, 25, 29, 50,160, 392, 440–442, 663, 665Remeikis Tomas 14, 271Renan Sheldon 88Repeèka Juozas 28, 189Rimydis Antanas 37, 101Rimkus Kazys 103, 104Rinkûnas Antanas 248, 270Robinsonas Jokûbas 73Rociûnas Vacys 160Rockefelleris 164Roosevelt Franklin Delano 93, 164, 422,501, 536, 632Rosales Hugo 38Rosales Luis 38Rubinðteinas Ruvimas 61, 64, 65Rudienë Marija 492Rudis Antanas Juozas 198, 199, 431, 513Rûkas Antanas 380Ruþancovas Aleksandras 218Sabaliûnas Lenonas 12, 14, 17, 25, 27,29–33, 35, 43, 44, 112, 470, 471, 663,665Sacharov Andrej 554Sakadolskis Romas 471Sakalas Jonas 38Sakalienë Kazimiera 38

Salys Antanas 27, 605Salisburis E. 435Santvaras Stasys 18, 36, 38, 42–44, 101Schumann Maurice 309Selter Karl 440Senikas Antanas 12Sevrukas Vaclovas 522, 523, 554Sidzikauskas Vaclovas 16, 43, 44, 94–100, 133, 308, 309, 313, 337–340,406, 408, 423, 457, 500, 588, 663, 665Simonaitytë 477Simutienë Janina 38Simutis Anicetas 38, 313, 317, 319,485, 547Sinclair Upton 89Sirutis Stasys 317Sirvydas Vytautas 543, 547Skardþius Pranas 27, 84–87, 262, 605,663Skipitis Rapolas 27, 133, 338Skorubskas Juozas 343Skuèas Kazys 178, 465, 546Sleþevièius Mykolas 75–77, 216Sluckis Mykolas 178Smetona Antanas 6, 35, 36, 45, 46, 61,91, 101, 109, 141, 149, 283, 337, 367,369, 416, 420, 421, 455, 456, 465,471, 504, 544, 553, 554, 565, 615,646, 657Smetona Julius 250, 581, 624Smetona Vytautas 623, 624, 654, 655Snieèkus Antanas 178, 367, 368, 509,511, 525, 528, 553Solþenicin Aleksandr 68, 394, 459, 460Sperauskas Algis 343, 581–583Sruoga Balys 78–83, 101, 105, 182,417, 663Stalin Josif 79, 85, 148, 178, 352, 441,525, 553, 590, 592, 612Stankevièius J. 522Staðinskas Vytautas 37

676

Statkienë Genovaitë 38Statkus Jonas 38Statkutë Danutë (Rosales) 37, 38Statkutë Jûratë (Rosales) 38Staugaitis Jonas 541Stonienë Galina 37Stonys Juozas 605Stonys Jonas 37Stravinskas Petras 125–127, 216, 338,433, 468, 522, 543, 544, 547, 635, 659Striupas Romas 444Stukas Jokûbas 391Stulginskis Aleksandras 216Sungaila Juozas 160, 267Suþiedëlis Simas 643Ðalèius Algimantas (Almus) 393–395Ðarmaitis Romas 35, 80, 83Ðeinius Ignas (Jurkûnas) 101, 105, 106,515Ðepetys Jonas 458, 459Ðidlauskas Algirdas 638, 639Ðidlauskas Kazys 306, 307, 432, 511,543–547, 602, 628, 655Ðilbajoris Rimvydas 272Ðimaitë Ona 68Ðimaitis Vladas 343, 490Ðimanskytë Rita (Kavolienë) 29Ðimkus Jonas 52Ðimoliûnas Saulius 34Ðimutis Leonardas 287, 288, 632, 647Ðkëma Antanas 34Ðkirpa Kazys 27, 215Ðlepetys Jonas 53Ðliûpas Jonas 126, 135, 541Ðmulkðtys Julius 14, 29, 31, 36, 148Ðmulkðtys Liudvikas 23, 47, 420Ðoliûnas Jonas 205Ðoliûnas Vladas 343Ðreibens 63Ðtencelis Brunonas 60Ðtromas Aleksandras (Þenklys T.) 161,

236, 327–330, 332, 334, 401–404,633, 637Ðulaitis Edvardas 487Ðumauskas Motiejus 368, 530Talbergs – Witt Aida 603Tamoðaitis Izidorius 565, 645Tilvytis Jurgis 103Tilvytis Teofilis 103, 104Tysliava Juozas 101, 381, 505Trakis Ansas 343Trimakas Antanas 298, 337, 338, 339Truman Harry S. 556Trumpa Vincas 5, 7, 614, 637Tûbelis Juozas 6, 45, 46, 59, 75, 110,138, 141, 483, 484, 586Tumas – Vaiþgantas Juozas 68, 101, 192,453–455, 486, 502, 515, 584Turauskas Pranciðkus 5, 515, 584Turgenev Ivan 515Ulmanis Karlis 408Umanskis 422Urbonavièius Ksaveras 58Urbonavièius P. 275Urbðys Juozas 440Vaièeliûnas Juozas 238, 241Vaièiûnas J. 490Vaièiûnas Petras 419, 436Vaièiûnienë L. 428Vaidyla Mykolas 647Vainauskas Pranas 44, 314Vaiðnys Juozas 486, 487, 492, 605Vaitiekûnas Vytautas 44, 261, 304, 306,405–407, 423Vakselis Aleksandras 253, 520, 552,562–564Valaitis Jonas 34, 579Valaitis Jurgis 34Valanèius Motiejus 236Valiukas Leonardas 426, 453Valiukënas Antanas 475Valiûnas Kæstutis Juozas 237, 246, 271,

677

308–312, 314, 326, 339–342, 407,422, 423, 494, 497, 498, 549, 632Vardys Vytautas Stasys 329Varnas Antanas Juozas 321–324Venckus Vladas 61, 62Venclova Antanas 509, 511, 528Venclova Tomas 68, 334, 335, 590, 614,637Vendeckas A. 16Vepðtas Vytautas 14, 34Vepðtienë Henrieta 14Vydûnas 515, 583–585Viesulas Romas 36, 41Vygantas Vytautas 24Vileiðis Petras (jr.) 494Vileiðis Petras 455Vilgalys Jonas 34Virbickas Leonas 371, 621, 622Viðinski 184Vizgirda Viktoras 43, 643,Vladimirovas Levas 16, 43, 48, 339, 392,640Vokietaitis Algirdas 9Voldemaras Augustinas 149, 371, 457,491, 492, 544, 546, 597, 621, 645, 646Volertas Vytautas Pranas 453Volteras 81Voroncov Jurij 605Vosylius Aleksandras 371Wallace George G. 207, 552Walters Barbara 564Ward Barcley 309–312Welles Sumner 627Wilson Thomas Woodrow 651Zakarauskas Vaclovas 306Zaparackas Algis 200Zdebskis Juozas 366Zecchini Antonio 466Zenkevièius Vytautas 393–396, 593,605Zerr – Maèiulaitytë Auðra 321–324

Zislë 63Zubrinskis Justinas (Turèiniðkis) 419,420Þadeikis Povilas 263, 268Þadeikis Stasys 338Þalkauskas Karolis 296Þibas Horstas 34Þilinskas Vladas 37Þilionytë Egle (Dudënienë) 494Þymantaitë Regina 322, 323, 583Þymantas Stasys (Þakevièius) 10, 401Þmuidzinas Jonas 317Þukauskas Vitalis 37Þukauskienë Marija 37Þukov Georgij 129

679

TURINYSTURINYSTURINYSTURINYSTURINYS

Daiva Dapkutë. „Be fanfarø, be vëliavø këlimo“. Vinco Rastenio sugráþimas . . . . 5Leonas Sabaliûnas. Gyvastá tesaugoja prasmë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23Zenonas Rekaðius. Apie Vincà Rastená. Pluoðtas atsiminimø . . . . . . . . . . . . . . . . 45

SUBJEKTYVÛS DUOMENYS. PER INDIVIDUALØ PLYÐELÁPAÞVELGUS

Paskutinio vedamojo istorija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51Pasakyta – neparaðyta. Ið mûsø laikraðtininkystës maþosios istorijos . . . . . . . . . 56Painios sàskaitos I. Subjektyvûs duomenys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 60Painios sàskaitos II. Padirginta þaizda . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64Painios sàskaitos III. Knyginë iliuzija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69

„SU AUREOLËMIS IR DËMËMIS. . .“NE VIEN APIE ASMENYBES

Mykolas Sleþevièius – Lietuvos „kairës” simbolis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 75Balys Sruoga prabilo ið anapus... Deðimtmeèiui nuo jo mirties sueinant . . . . . 78Dr. Pranas Skardþius. Didþiojo kalbininko sukaktis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 84Jonas Mekas. Þvilgsnis á brolá juodvarniu skraidantá . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88Pijus Grigaitis. Konservatyvus pirmeivis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 90Nepriklausomybës palaima . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 94Pulgio Andriuðio metamorfozë. Per þurnalistikà á beletristikà . . . . . . . . . . . . . . 100Gen. S. Raðtikio memuarø treèiasis pasiteisinimø tomas . . . . . . . . . . . . . . . . . 107

680

NUO VILNIAUS KLAUSIMO IKI NACIONALIZMO SAMPRATOS

Lenkø – Lietuviø santykiai dabar ir ateityje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 113Kvieèiai ir raugës . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 122Kas sumaþins partijø skaièiø? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 127Kas tas lietuviðkasis nacionalizmas? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 131Pasimetimai tarp kairës ir deðinës, Lietuvos ir Amerikos . . . . . . . . . . . . . . . . . 142Tauta – aplinkos ugdytoji þmoniø bendruomenë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 155

IÐEIVIJOS VISUOMENËS GYVENIMO KASDIENYBË IRAKTUALIJOS

„Pas mus viskas demokratiðka!” . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 163Pasiryþimas ir stabdþiai. Kokios reikia ir kokià galima iðleisti enciklopedijà? . 165Amerikos prieangyje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 168Nereikalingi pagraþinimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 171Jei atvyks Chruðèiovas... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 173Kova ar vaidinimas? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 175Riðam raðytojà prie stulpo be teismo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 177Paklydome tarp stulpø? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 180Vatikano kalëdinë dovana . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 183Kur ir kaip eina Santara . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 185Geleþiniø fondø naudos ir nenaudos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 191Geleþiniø fondø naudos ir nenaudos (2) Kas yra milijonas? . . . . . . . . . . . . . . 194Nëra gaisro be dûmø . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 196Protestuotinas ALT pirmininko „þodis“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 198ALT pirmininko „dûda” jaunimo kongresui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 200Ateina nauji vadai? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 203Laikraðtis ieðko „tylinèios daugumos” . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 206Lituanistikos instituto suvaþiavimas. Nevedë tautos, bet buvo verta klausyti . 210Jaunimo kongresas. Iðtesëtinas ásipareigojimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 212

681

LIETUVIÐKOS SPAUDOS PROBLEMOS

Pasiraðyti ar nepasiraðyti? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 215Nuostabûs skaièiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 218Persilauþimo metai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 220Sukilimas prieð smilkalus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 224Trûksta dar vieno fondo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 227Jaunimo nuomonës apie spaudà . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 230Spauda tarp visuomenës ir vadø . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 234Spauda savybëje. Iðeivinës spaudos problemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 238

KAS YRA LIETUVIØ BENDRUOMENË

Pasklidusiø lietuviø bendruomenë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 243Didingieji momentai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 252Bendruomenës sàvoka. „Kas sudaro JAV Lietuviø Bendruomenæ” . . . . . . . . . 255Prasidëjo virðûnës brendimo penktasis penkmetis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 263

POLITINIAI VEIKSNIAI – TARP ILIUZIJØ IR REALYBËS

Galva á smëlá . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 273Gripas vardu – „Egzilinë vyriausybë” . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 275Keliais ar takeliais? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 277Iðtiesta ranka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 280Pirmininkø konsolidacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 282Bûti ar nebûti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 284Uþ smilkalø uþdangos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 286Olimpo dvasia. Po daug þadëjusios sesijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 288Argi tauta nuraðytina á nuostolius? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 298Pergalë Detroite . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 301Taip ginamos Lietuvos atstovybës . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 308Be fanfarø, be këlimo vëliavø . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 312

682

Lietuvos diplomatinë tarnyba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 314Saldu ir garbinga uþ Tëvynæ nusifotografuoti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 321Ið seimo Floridoje. Nauji vëjai Vlike? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 325Veiksniø pasaulyje. Antras Kaimas pasiskubino . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 330Vliko seime. Kiti metai, kiti lapai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 334

ÞVILGSNIS Á ANAPUS –„PRIVERSTINËS REVOLIUCIJOS PADARINIAI LIETUVOJE”

Nuosavybës teisiø atstatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 347Neigti ar áþvelgti? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 349Priverstinës revoliucijos padariniai Lietuvoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 356Gyvybës gynimas. Laisvë – tik numirti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 365Mintys klaidþioja ties Kauno teatru . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 369

RYÐIAI SU LIETUVA: TARP OPTIMISTINIØ VILÈIØ IRPESIMISTØ GÀSDINIMØ

Koegzistencijos ðeðëlyje. Mûsø ryðiai su Lietuvoje pasilikusiais . . . . . . . . . . . . 375Originalios idëjos. Mûsø ryðiai su Lietuvoje pasilikusiais . . . . . . . . . . . . . . . . 377Seni agentai laukia pavaduotojø . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 379Lietuvos lankytojø áspûdþiø prasmë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 381Virgilijus Noreika. Dainuojanti kometa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 388Reportaþas ið „Tautø”. Uþkulisiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 392Ryðiai su Lietuva. Tarp optimistiniø vilèiø ir pesimistø gàsdinimø . . . . . . . . 397Kodël tyli iðeivija. Nesitikëkite, nes apsivilsite . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 401

A T O D A I R O S

Teisininkiðki átaigojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 405„Tautinë drausmë“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 406Nagø kramtymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 407

683

Tolimos distancijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 408Iðtikimybës atsiþadëjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 410Politinë chemija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 411Perkrauta byla . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 413Pinigëliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 414Nueitas kelias . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 415Gana metø su burbulais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 416„Informatiomania” . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 417Maironio palikimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 419Gruodþio 17 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 420Mitai apie nepabaigtà stebuklà . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 421Juokeliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 422Bendravimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 423Geros strateginës pozicijos: valdþioj ar spaudoj? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 425Bëgimai ir nebëgimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 426„Ið prakaito paþinsi”... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 428Pasitikëjimas tauta . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 429Utopija 1970 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 432Darom, kà galim . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 434Sudrumsta ramybë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 436Laimës nelaimëse . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 438Kvietimas ðokiui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 440Kai visi tokie patys... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 442Etnografinës sienos? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 444Drambliðki elgesiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 446Spraga knygø leidyboje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 448Atsilikimas akligatvyje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 449Varþybos dël kevalo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 451Garbë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 453Yla . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 457Kanibalai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 458Bengalija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 460

684

Gustainis, Gricius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 462Dovydënas, Krëvë... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 464Demonstracijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 466Kongresas ne teismas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 468Meðkiðkas atsitikimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 470O jeigu Sakadolskis bûtø susideginæs? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 471Þinovai ir neiðmanëliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 473Iki paskutinio atodûsio . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 475Mainai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 477VLIKas ir visuomenë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 479Praëjo metas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 481Rûpestis iðlikimu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 483Þurnalistiðkos peripetijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 486OK. Litva . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 487Skaièiø uþuominos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 489Tarnavimas prieðui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 491Istorija nesikartoja . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 493Paslaptis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 495Amerikos konsulatai Lietuvoj . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 498Tautinës Velykos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 501Þalieji balsavimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 504Po 15-kos metø . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 506Ir mes ariame... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 508Penkmeèio pabaigtuvës . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 511Kaip pasidaryti veikëju net ne per daug stengiantis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 514Nutarimai, nutarimai, nutarimai... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 517Pirtis Amerikoj . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 521Principingumas iki absurdo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 523Atðipusiais kardais þvanginimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 525Nuolanki galybë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 530Þvakutë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 533„Gydytojai sukruto” . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 539

685

„Dvigubos pilietybës” mitas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 542Skusta ar kirpta? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 548Svarbûs reikalai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 550Dievo bausmë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 553Juoda ranka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 555Frontofobija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 557Keliauninko lieþuvis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 559Bendruomenës fronte nieko nauja . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 562Yra ir kitas medalio ðonas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 565Þuvelës kibire . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 569Nesmagumai pagairëje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 573„Ðnipomanijos” liekana . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 576Paklydæs fondas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 578Dar vienas sukaktuvinis seimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 580Neo – davatkizmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 583Rektorius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 586„Litovizacija” . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 588Keturioliktas straipsnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 591Ir vël Jonynas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 593Realios galimybës . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 596Svastikos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 599Istorinë kalba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 601Sizifai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 605Atsispjaudyt, ar neatsispjaudyt: tatai yra klausimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 609Per daug árodinëjanti dama . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 612Lietuviø nacionalizmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 614Virðûnës: àþuolø, ar karklø? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 616Teisman paduosiu! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 620Orientacija su akiûkliais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 623PRI- ir NEPRI- paþinimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 625Proporcija turbût nebepadës . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 629Pakilo kaip sakalas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 632

686

Srautas per koðtuvà . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 637Perlai ir minia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 640Visuotiniai rinkimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 644Skirtumai ir panaðumai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 648Viltys Popieþiuje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 651Ir mes valdysim pasaulá? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 653Vienybë neþydi... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 656Tas ne lietuvis: seniaus ir dabar . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 658Þymios vietos ápareigoja... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 660

Leidinio sudarymo principai (Daiva Dapkutë) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 663Santrumpos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 667Asmenvardþiø rodyklë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 669

688

Redaktorë MARGARITA DAUTARTIENË

Dailininkë KORNELIJA BUOÞYTË

2004-05-21 43 sp. l. Tiraþas 600 egz.Iðleido UAB Versus Aureus leidykla

A. Vivulskio g. 7-208, LT-03221, Vilniusel. p. [email protected]

Spausdino UAB Sapnø sala,S. Moniuðkos g. 21, LT-08121, Vilnius

el. p. [email protected]

Vincas Rastenis

TA R P K A I R Ë S I R D E Ð I N Ë S ,TA R P L I E T U V O S I R A M E R I K O S

Straipsniø rinkinys

Rastenis, Vincas Rastenis, Vincas Rastenis, Vincas Rastenis, Vincas Rastenis, VincasRa224 Tarp kairës ir deðinës, tarp Lietuvos ir Amerikos : straipsniø rinkinys / Vincas Rastenis;

[sudarytoja Daiva Dapkutë]. – Vilnius : Versus Aureus leidykla, 2004. – 688 p., [8] iliustr. lap. Asmenvardþiø r-klë: p. 669-677

ISBN 9955-601-20-5

Vincas Rastenis (1905–1982) – áþymus lietuviø iðeivijos þurnalistas, politikas,visuomenininkas. Ðiame leidinyje pristatoma tik nedidelë dalis emigracijoje raðytø tekstø, skelbtø„Dirvoje“, „Lietuvoje“, „Metmenyse“, „Santarvëje“, „Tëviðkës Þiburiuose“, „Akiraèiuose“.Straipsniai sugrupuoti tematiniu poþiûriu ir chronologine tvarka. Paminëtina, jog nuo pat„Akiraèiø“ leidimo pradþios 1968 m. iki 1981 m. V. Rastenis turëjo ten savo skiltá „Atodairos“,kur daug dëmesio skyrë ávairiems iðeivijos gyvenimo ávykiams bei aktualijoms.

V. Rastenis vienas pirmøjø pasisakë prieð Lietuvos izoliacijos politikà, visada domëjosi Lietuvosbei ten likusiø þmoniø gyvenimu, jis puikiai suvokë – laikas nestovi vietoje, viskas aplink keièiasi.

UDK 325.2(=882:73)+323(474.5)

Nuolanki galybë - MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA · 530 ámonëse ar ûkiuose tarnaujanèiø...

Documents

Transcript of Nuolanki galybë - MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA · 530 ámonëse ar ûkiuose tarnaujanèiø...