Naujausiu laikų istorija

Odeta Pralgauskaitė

3

Turinys

Suomijos, Estijos ir Latvijos padėtis tarpukario metais.................................4 Lietuva parlamentarizmo laikotarpiu.............................................................8 Klaipėdos krašto prijungimas.......................................................................11 Lietuva autoritarinio valdymo metais..........................................................18 Lietuvos laimėjimai tarpukario metais.........................................................24

Šatiniai........................................................................................................28

4

Suomijos, Estijos ir Latvijos padėtis tarpukario metais

Pirmasis pasaulinis karas, pasibaigęs Rusijos imperijos suirimu ir Vokietijos pralaimėjimu, suteikė galimybę Suomi-jai, Estijai, Latvijai ir Lietuvai pasiekti nepriklausomybę. Kelias į nepriklauso-mybę šiose šalyse turėjo bendrų bruožų, bet nemažai ir skirtumų.

SUOMIJA

Seimas 1917 m. gruodžio 6 d. paskelbė nepriklausoma respublika. 1918 m. sausį kilo pilietinis karas, kurį pradėjo bolševikams artimi kairieji socialdemo-kratai. Tautinės Suomijos jėgos po kelių mėnesių kovų su Vokietijos kari-uomenės daliniais sutriuškino

„raudonuosius“. Priėmė kon-stituciją. Šaliai darė didelę įtaką socdemai. Ekonominiai sunkumai, komunistų veiklos suaktyvėjimas lėmė „Lapua“ susikūrimą, kuris ragino pert-varkyti šalies gyvenimą Italijos pavyzdžiu (B. Musolini). „Lapua“ mėgino įvykdyto žygį į Helsinkį, o 1932 m. nuversti vyriausybę. „Lapua“ judėjimas buvo uždraustas. Suomija išliko parlamentine demokratinevalstybe

5

Estija

1918 m. vasario 24 d. nepriklau-somybės manifestas. Dėl nepri-klausomybės kovojo su Sovietų Rusijos remiamais vietos bolševikais, vokiečių okupacine valdžia. Estus parėmė suomiai atsiuntę 2 tūkst. savanorių. 1920 m. vasario 2 d. Tartu taikos sutartis tarp Estijos ir Tarybų Rusijos, ja pasibaigė Estijos ko-vos dėl nepriklausomybės. Estija – demokratinė respublika. Vyriausybė buvo labai nepastovi – 1919-1933 net 20 vyriausy-bių.1934 m. kovo mėn. vyriausy-bės pirmininkas K. Piatsas paskelbė nepaprastąją padėtį, kad

sutrukdytų vabsų kandidato pergalei. Remiamas kariuomenės K. Piatsas įvėdė autoritarinį valdymą. Par-lamentas turėjo plačius įgaliojimus, pirmininkas buvo ir valstybės galva.

6

Latvija

1918 m. lapkričio 18 d. Tautos taryba paskelbė šalies nepri-klausomybę. Varžėsi tautinė, bolševikų ir provokiška vyriausybės. Kovojo ir su ber-montininkais, bet latviams padėjo Didžioji Britanija ir Prancūzija. 1920 m. rugpjūčio 11 d. Rygos sutartis su Sovi-etų Rusija, kuria pasibaigė Latvijos nepriklausomybės karas. Vokiečiai padėjo lat-viams kovoti prieš bolševikus, bet vis tiek sunaikino Latvijos padėti, norėdami turėji ją savo įtakoje. 1920 m. balandžio mėn. Steigiamasis Seimas

išleido konstitucija. Iki 1934 m. parlament-inė respublika. Dominavo socialdemokra-tai. Karlis Ulmanis (1877-1942) – pirmasis ir daugkartinis Latvijos ministras pirminin-kas. 1934 m. gegužės 15 d. Ulmanis įvedė karo padėtį, paleido Seimą, uždraudė partijų politinį gyvenimą. 1936 m. patapo ir Latvijos Respublikos prezidentu. 1936-1939 m. Kegmuso hidroelektrinė. Latvija gamino avalynę, žemės ūkio mašinas, VEF

7

gamino radijo ir telefono aparatus, „Minox“ fotoaparatai. Mokėjo pašalpas susižalojus, netekus dar-bo.

Baltijos šalių tarpusavio santyk-iai Baltijos šalys stengėsi užmegzti ar-timą politinį bendradarbiavimą. 1919 m. Paryžiuje ir Rygoje įvyko pirmieji Lietuvos, Latvijos ir Estijos, vėliau ir Suomijos, atstovų pasitarimai. Lenkijos ir Lietuvos konfliktas dėl Vilniaus. 1921 m. Rygoje ir Kaune vyko Estijos, Lat-vijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų konferencija, mėginusi

išspręsti sąjungos sudarymo problemas. Tiesa, 1923 m. lap-kričio 1 d. Taline pasirašyta Lat-vijos ir Estijos politinės ir kari-nės sąjungos sutartis, susitarta ekonominiais ir muitų klausima-is. Tai buvo lyg Baltijos sąjungos branduolys.

8

Lietuva parlamentarizmo laikotarpiu

I SEIMAS

Steigiamasis Seimas baigė darbą rin-kimuose į pirmąjį eilinį Seimą dau-giausiai balsų gavo krikščionių de-mokratų blokas (Krikščionių demok-ratų partija, Darbo federacija, Ūkinin-kų sąjunga). Jis turėjo Seime 38 vie-tas iš 78. Prezidentu buvo išrinktas krikščionis demokratas Aleksandras Stulginskis. Naujai sudarytai Vyriau-sybei pritarė tik pusė Seimo narių. Todėl 1923 m. kovo mėn. Preziden-tas, remdamasis Konstitucija, Seimą paleido ir paskyrė naujus rinkimus 1922 m. spalio 1 d.

PREZIDENTAS - krikščionis demokratas Aleksandras Stulginskis

pradėjo vykdyti žemės reforma

Klaipėdos krašto prijun-gimas de fakto

9

II SEIMAS išrinktas 1923 m. birželio mėn. Šį kartą krikščionių demokratų blokas gavo ab-soliučią daugumą – 40 iš 78 vietų. Pre-zidentu vėl buvo išrinktas A. Stulg-inskis. Ministru Pirmininku ir užsienio reikalų ministru tapo nepartinis E. Gal-vanauskas. Vyriausybei neatidėliojant reikėjo spręsti dvi problemas: derėtis su Vakarų Europos valstybėmis dėl Klaipėdos krašto ir tęsti pradėtą žemės ūkio reformą.

Tęsė žemės reformą

Išdalino sklypus be že-miams

Prisijungė Klaipėdos kraštą De jure

10

Pagal 1919 m. pasirašytą Versalio tai-kos sutartį Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir laikinai perduotas Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos bei Japonijos ži-niai. Naująja Vokietijos šiaurės rytų siena tapo Nemunas.

Ambasadorių konferencija numatė, jog Klaipėdos kraštas turi būti pas-kelbtas „laisvąja valstybe“, o kol kas 10-15 metų administruojamas Prancūzijos komisaro. Šis nutarimas turėjo įsigalioti nuo 1923 m. Tai reiš-kė, kad Lietuva neatgaus Klaipėdos. Dėl šių priežasčių LietuvosVyriausy-

bė nutarė organizuoti Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą ir pri-jungti kraštą prie Lietuvos. Lietuvos karinė vadovybė pa-siuntė geležinkeliu kelis regulia-rios kariuomenės dalinius ir sa-


11

Klaipėdos krašto prijungimas

vanorius (apie 1 000 karių). Kariai buvo perrengti civilių drabužiais. 1923 m. sausio 10 d. jie perėjo krašto sieną. 1923 m. sausio 15 d. sukilėliai įžengė į Klai-pėdą, užėmė prefektūrą, kur buvo komi-saro G. Petisnė būstinė. Po trumpo susi-šaudymo buvo sudarytos paliaubos. Žu-vo 20 savanorių ir 2 prancūzų kareiviai. Tik po ilgų derybų 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje buvo pasirašyta Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai konvencija. Jam suteikta teisė turėti savo valdžios organus: seimelį, kuris galėjo leisti vie-tos įstatymus, ir direktoriją – vykdomąją valdžią. Gubernatorius – Lietuvos vals-tybės atstovas krašte – turėjo teisę pa-

leisti seimelį. Lietuvių ir vokiečių kalbos pripažintos oficialiomis ir lygiavertėmis krašto kalbomis. Lietuvos valdžios kompetencijai priklausė santykiai su užsieniu, krašto apsauga, pašto, telegrafo įs-taigos, uostas ir monopolių teisė.

12


III SEIMAS Rinkimuose 1926 m. valstiečiai liaudininkai, ūkininkai ir tautinin-kai sudarė koaliciją. Rinkimuose pirmą kartą dalyvavo ir Klaipėdos krašto gyventojai. Prieš rinkimus opozicinės partijos – valstiečiai liaudininkai, ūkininkai ir tautininkai – sudarė koaliciją. Ši koalicija gavo daugiausiai balsų, bet viena negalėjo sudaryti Vyriau-sybės. Vyriausybė buvo suformuota valstiečių liaudininkų, socialde-mokratų ir tautinių mažumų (gudų, žydų, vokiečių ir lenkų) koalicijos

pagrindu. Už tai socialdemokra-tai gavo du ministrų postus: vi-daus reikalų ir švietimo. Len-kams buvo leista steigti 75 nau-jas mokyklas. Tautininkai atsisa-kė būti tokios koalicijos dalis. 1926 m. birželio mėn. prezidentu išrinktas valstietis liaudininkas

13

dr. Kazys Grinius. Advokatas M. Sleže-vičius vadovavo koaliciniam ministrų kabinetui. Naujai išrinkto Seimo nutarimu buvo panaikinta karo padėtis. Nustojo galios ir ypatingieji valstybės apsaugos įstaty-mai, varžantys piliečiams suteiktas konstitucines laisves. Iš kalėjimų buvo paleisti politiniai kaliniai, tarp jų ir komunistai. Vyriausybės svarystė gali-mybę sumažinti kariuomenę, nebemokė-ti algų kunigams. Pastarieji kairiųjų val-džios ketinimai priešiškai nuteikė dvasi-ninkus ir dalį karininkų.

Panaikino karo padėtį.

Kairysis seimas

Paleisti politiniai (komunistai) kaliniai

Nuolaidžiaujama Lenki-jai

1926 m. Pasirašo su SSRS nepuoimo startį.

14


ALEKSANDRAS STULGINSKIS Aleksandras Stulginskis (1885-1969) gimė Kutalių kaime, Kaltinėnų vals-čiuje. Bežemių kumečių šeimoje bu-vo 12-tas vaikas. Vienintelis iš gau-sios šeimos ėjo mokslus. Pirmojo pa-saulinio karo metais persikėlė į Vil-nių, dirbo Lietuvių draugijoje nuken-tėjusiems dėl karo šelpti. Tuo pat me-tu dėstė gamtos mokslus Lietuvių gimnazijoje, organizavo „Ryto“ drau-gijos pedagoginius kursus Vilniuje ir pats dėstė. 1922-1926 m. laikotarpiu A. Stul-ginskis – Lietuvos Respublikos prezi-

dentas, išrinktas Seimo. Jo vado-vaujama Lietuvos valstybė nu-sikratė karo nusiaubtos Rusijos provincijos palikimo ir tapo pil-nateise Europos valstybe. A. Stulginskis išmintingai vado-

15

vavo Lietuvos valstybei sunkiais jos kū-rimo metais sugebėdamas išvengti klai-dų ir tuo pelnė ne tik savo bendrapartie-čių, bet ir politinių priešininkų pagar-bą.Po 1926 m. gruodžio perversmo yš-kėjant A. Smetonos autoritariniam val-dymui, iš aktyvios politinės veiklos iš esmės pasitraukė. 1940 m. sovietai užė-mė Lietuvą. A. Stulginskis sovietams at-rodė pavojingas vien dėl garbingos vals-tybininko praeities, todėl ir pateko į nu-matytų represuoti asmenų sąrašus. 1941 m. birželį buvo suimtas ir su žmona iš-vežtas į Rusiją. NKVD jį apkaltino sąmokslo rengimu ir uždarė į kalėjimą. Kalėjime, nors ir tar-

domam, tuomet buvo lengviau. Nuteisė sovietai buvusį prezidentą tik 1952 m. 25 metams kalėti, bet po 2 metų – paleido (1953 m. mi-rė Stalinas).1956 m. Stulginskis grįžo į Lietuvą. Gyveno Kaune iki savo dienų galo.

16


KAZYS GRINIUS Kazys Grinius gimė 1866 m. gruo-džio 17 d. Selemos Būdos kaime, Sasnavos valsčiuje (Marijampolės r.). Devynerių metų pradėjo mokytis Čystos Būdos kaimo pradžios mo-kykloje, mokėsi rusų kalba; lietuviš-kai kalbėti buvo draudžiama. 1879 m. įstojo į Marijampolės gimnaziją. Čia buvo dėstoma lietuvių kalba, tiesa, rašoma kirilica. 1887 m. įstojo į Maskvos universiteto Medicinos fa-kultetą. K. Grinius įsitraukė į lietuvių studentų draugijos veiklą.1893 m. ga-vo gydytojo pažymėjimą ir išvyko

dirbti Kaspijos jūros laivo gydy-toju. 1894 m. grįžo į Marijampo-lę, kur pradėjo gydytojo prakti-ką. K. Grinius buvo renkamas į pirmąjį ir antrąjį seimus kaip valstiečių liaudininkų atstovas. 1924 m. įkūrė draugiją kovai su TBC. 1926 m. birželio 8 d. inau-guruotas Lietuvos Respublikos prezidentu. Prezidentas visus kvietė būti taupiais, nes šalis, nualinta karo, finansinių bankro-tų, stokojo lėšų. K. Grinius su-mažino prezidento algą nuo 6 000 litų iki 4 000 litų per mėne-sį. Tapęs prezidentu liko ištiki-

17

mas varpininkų laikais išsiugdytiems de-mokratinio bendravimo principams. Kiek įmanoma kratėsi iškilmingų paly-dų, vengė viešo garbinimo, valstybės va-dovui priklausančios asmens apsaugos. 1926 m. gruodžio 17 d. prezidento K. Griniaus šešiasdešimtmečio sukaktis. Naktį į gruodžio 17-tą perversmininkai įsiveržė į prezidentūrą ir pareikalavo pa-leisti Seimą ir atsistatydinti. Beveik po dviejų parų priešinimosi, svarstymo ir abejonių, gruodžio 18 d. vakare prezi-dentas K. Grinius atsistatydino, paleisti Seimą, kaip paskutinį demokratijos ga-rantą, jis kategoriškai atsisakė. K. Gri-nius sugrįžo į savo ankstyvesnę tarnybą Kauno savivaldybėje.

18

Lietuva autoritarinio valdymo metais

K. Griniaus prezidentavimo laikotar-pis kėlė nerimą konservatyvioms jė-goms. Tautininkų lyderiai (Smetona, Voldemaras) blaškėsi tarp krikščionių demokratų ir socdemų, negavo svar-bių vyriausybės postų. Smetona tur-būt nebesitikėjo, kad tautininkai į val-džią ateis parlamentarinių būdu, todėl viešai kėlė parlamentinės santvarkos neatitikimo Lietuvos parlamente idė-ją, mezgė ryšius su karininkais, kai kuriais LKDP (Lietuvos krikščionys demokratai), pageidavo spaudoje su-teikti daugiau valdžios Prezidentui, simpatizavo monarchijai. 1926 m. rugsėjį susikūrė 5 karininkų komite-

tas rengęs perversmą. Apie jį ži-nojo tautininkai ir krikščionys demokratai. 1926 m. gruodžio

19

16 į 17 naktį vyko perversmas. 2 val. iš-vestas Antrasis pėstininku pulkas, palei-do iš kalėjimo V. Grigaliūna-Glovackį ir P. Plechavičių. Kauno miesto komen-dantu buvo paskirtas pulkininkas V. Gri-galiūnas-Glovackis, o majoras P. Plecha-vičius tapo vyriausiuoju perversmo va-du, laikinuoju visos Lietuvos diktatoriu-mi.1 m. gruodžio mėn. 116 atstovų išrin-ko Smetoną. 1938 m. Smetona paskyrė komisiją naujai Konstitucijai parengti. Prezidentas tapo pagrindinių ir iš esmės vieninteliu įstatymų leidėjų, galinčiu bet kada pakeisti Seimą. Konstitucijų pagal-ba buvo įtvirtinta Smetonos valdžia.

Vidaus politika Bet kokiam susirinkimui buvo reikalingas leidimas, visose apsk-rityse įsteigtos komendantūros, griežta cenzūra, kadencija trunka septinis metus, koncentracijos stovyklos (Varniuose), trėmimai į Lietuvos pakraščius.

20

Lietuva autoritarinio valdymo metais

UŽSIENIO POLITIKA Nesutarė su Lenkija, dėl Vilniaus krašto aneksijos buvo labai įtemp-ti.1928 m. kovo mėn. Karaliaučiuje susitikę lenkų ir lietuvių diplomatai susitarė tik dėl lengvatų gyventojams, kurių ūkius kirto demarkacinė linija. Tik 1938 m., įvykus pasienio inci-dentui ir Lenkijai ultimatyviai parei-kalavus užmegzti diplomatiniai san-tykiai. Vokietija buvo suinteresuota, kad Lietuva išliktų nepriklausoma, ir Rytprūsiai nebūtų iš visų pusių ap-supti Lenkijos teritorijos. Lietuvą la-biausiai domino Vokietijos rinka. La-

bai reikšmingos tarpusavio san-tykiams buvo 1928 m. pasirašy-tos Lietuvos ir Vokietijos sutar-tys dėl sienų, prekybos ir laivi-ninkystės.. Santykiai ėmė blogėti Vokietijoje stiprėjant A. Hitlerio pozicijoms. Su SSRS Lietuva

21

neturėjo bendros sienos, bet santykiai su didžiąja kaimyne buvo labai svarbūs. Sovietų Sąjunga savais sumetimais pa-laikė Lietuvą ginče su Lenkija dėl Vil-niaus krašto. 1920 ir 1926 m. sutartimis SSRS pripažino Vilnių Lietuvos sostine, pasižadėjo gerbti Lietuvos suverenumą, susilaikyti nuo bet kokių agresijos veiks-mų. Lietuva siekė palaikyti glaudžius santykius su Baltijos valstybėmis. Norė-ta sukurti sąjungą, kurią sudarytų Lietu-va, Latvija ir Estija. Latviai ir estai sąjungoje norėjo matyti ir Lenkiją, Suo-miją, Skandinavijos valstybes. Tik 1934 m. pavyko sudaryti Lietuvos, Latvijos ir Estijos santarvės ir bendradarbiavimo

sutartį, kurioje įsipareigojama, kad trys vyriausybės tarsis užsie-nio politikos klausimais.

22

Lietuvos laimėjimai tarpukario metais

LIETUVOS EKONOMIKA Vyraujanti Lietuvos ekonomikos šaka buvo žemės ūkis. Per dvidešimt nep-riklausomybės metų šioje srityje pa-daryta nemaža pažanga: įvykdyta že-mės reforma,sukurtos visai naujos že-mės ūkio gamybos šakos – pieno ū-kis, bekoninių kiaulių, cukrinių run-kelių auginimas, selekcija. Pastatyti trys dideli cukraus fabrikai ir penkios skerdyklos, įkurta daug naujų moder-nią įrangą turinčių pieno perdirbimo įmonių. Pagal linų auginimą Lietuva užėmė antrą vietą Europoje po Lenki-jos. 1938 m. pajamos už gyvulinin-

kystės produktus sudarė 55,9 proc. viso eksporto pajamų. Nepriklausomybės metais, lygi-nant su prieškariu, pieno pro-dukcija padidėjo 2,5 karto.1927 m. įsikūrė centrinė Lietuvos pie-no perdirbimo bendrovių sąjun-

23

ga „Pienocentras“. 1939 m. „Pienocentro“ eksportas sudarė 20,5 proc. viso Lietuvos eksporto.1935 m. „Maistas“ eksportavo 90 proc. visos iš-vežamos mėsos. Nepriklausomybės me-tais sparčiai plėtojosi transporto sistema. 1938 m. bendras geležinkelio linijų ilgis sudarė 1320 km. 1938 m. buvo atidaryta pirmoji oro susisiekimo linija Kaunas-Palanga.Klaipėdos uostas buvo nuolat plečiamas ir gilinamas. Pastatytas mode-mus 8 metrų gylio žiemos uostas. Jis ge-ležinkelio bėgiais sujungtas su naujais, erdviais sandėliais. Per Klaipėdos uostą ėjo apie 80 proc. Lietuvos eksporto ir importo.Kaune įrengta nauja automatinė

telefono stotis. 1937 m. Lietuvoje buvo 21 942 abonentai. Iš Kauno radijo stoties nuo 1926 m. buvo transliuojamos programos visai Lietuvai.

24


ŠVIETIMO SISTEMA 1937— 1938 mokslo metais veikė 31 valstybinė ir 29 privačios gimnazi-jos. Vidurinėse ir aukštesniosiose mo-kyklose už mokslą ir egzaminus buvo imamas mokestis. Mokesčio dydį nustatydavo Ministrų kabinetas. Pe-dagogų taryba turėjo teisę atleisti nuo mokesčio pažangius neturtingus mo-kinius, bet ne daugiau kaip 15 pro-centų visų mokinių. Mokesčio nemo-kėjo valstybės tarnautojų, mokytojų, karių vaikai.Lietuvoje veikė įvairių specialiųjų mokyklų: Dotnuvos že-mės ūkio technikumas, Alytaus miš-kininkų mokykla, Kauno sodininkys-tės ir daržininkystės mokykla, aukš-

tesnioji technikos mokykla. Vi-daus reikalų ministerija turėjo aukštesniąją policijos mokyklą Kaune ir žemesniąsias mokyklas Rokiškyje, Vilkaviškyje, Rusnė-je. Krašto apsaugos ministerija išlaikė karo ir karo aviacijos mo-kyklas.1922 m. Kaune iškilmin-gai atidarytas Lietuvos universi-tetas. 1930 m. universitetui buvo

25

suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.1939 m. rudenį, atgavus Vilnių, buvo atgautas ir Stepono Batoro universitetas. Šis ant-rasis Lietuvos universitetas pradėjo veikti Vilniuje 1940 m. pradžio-je.Universitetai nebuvo vienintelės aukš-tojo mokslo įstaigos. Žemės ūkio specia-listus rengė Žemės ūkio ir Veterinarijos akademijos. Prie aukštųjų mokyklų taip pat buvo priskiriami Aukštieji karininkų kursai, Konservatorija. Nemažai studen-tų studijavo užsienyje: Vokietijoje, Aust-rijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Belgi-joje, Didžiojoje Britanijoje.Bendrą kul-tūros lygio kilimą rodo ir nepriklauso-mos Lietuvos leidybos apimtis. 1925 m. išleista 430 knygų, o 1938 m. jau 1,3 tūkst. 1913 m. Lietuvoje ėjo 18 laikraš-čių, o 1938 m. jų jau leista 159. Ir po 1926 m. cenzūros varžoma periodinė ir

neperiodinė Lietuvos spauda for-mavo viešąją nuomonę ir teikė vi-suomenei žinių. Krikščionys de-mokratai leido „Rytą“, „XX am-žių“, valstiečiai liaudininkai – „Lietuvos žinias“, tautininkai – „Lietuvos aidą“. Lietuvių kalba įgijo valstybinės kalbos statusą ir tapo ne tik kaimo gyventojų, bet ir valstybės įstaigų, mokslo, salo-nų ir kavinių kalba.

26


LIETUVOS KULTŪRINIS GYVENIMAS

Tarpukariu kūrė Žemaitė, G. Petke-vičaitė-Bitė, Lazdynų Pelėda ir Šatri-jos Ragana. Istorines dramas, bala-des, eilėraščius rašė Maironis. Vaiž-gantas sukūrė savo šedevrus – „Pragiedrulius“ ir „Dėdes ir dėdie-nes“. Iš viduriniosios kartos rašytojų išsiskyrė V. Krėvė, A. Vienuolis, I. Šeinius, S. Čiurlionie-nė.Nepriklausomos Lietuvos metais subrendo jaunosios kartos rašytojai, baigę lietuviškas gimnazijas. Žino-miausi poetai: J. Aistis, B. Brazdžio-

nis, A. Miškinis, S. Nėris, prozi-ninkai: I. Simonaitytė, J. Grušas, J. Paukštelis, A. Gricius.1919 m. Kaune buvęs Maskvos teatro ak-torius A. Sutkus subūrė Tautos teatrą. Tai buvo pirmasis Lietu-vos valstybinis teatras. Prie jo

27

veikė Vaidybos studija. Valstybės teat-ras.Nuo 1920 m. Kaune pradėjo veikti Operos teatras. Tų pačių metų gruodžio 31 d. įvyko pirmojo spektaklio, Dž. Ver-džio „Traviatos“, premjera.1923 m. įs-teigta Klaipėdos konservatorija. 1935 m. įkurtas valstybės radiofono simfoninis orkestras. 1928 ir 1930 m. Kaune vyko dainų šventės. 1920 m. A. Žmuidzinavi-čius su draugais atgaivino anksčiau vei-kusią Lietuvių dailės draugiją. Tais pa-čiais metais įvyko pirmoji paroda.1925 m. Kaune pastatyta M. K. Čiurlionio ga-lerija.

LIETUVOS SPORTAS

sportiniame gyvenime aktyviai veikė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), steigusi klubus visuose didesniuose Lietuvos miestuose. Futbolas buvo vienas pirmųjų žaidimų, išpopuliarėjęs Lietuvoje. 1924 m. įsteigta Lie-tuvos sporto lyga, kasmet rengia-mos futbolo pirmenybės. 1938 m. vasarą Kaune vyko pirmoji tautinė olimpiada.

28

Šaltiniai

http://istorijai.lt/skandinavijos-salys-tarpukario-metais/

http://istorijai.lt/lietuva-autoritarinio-valdymo-metais-smetona/

http://istorijai.lt/lietuva-parlamentarizmo-laikotarpiu-grinius-stulginskis/

http://istorijai.lt/lietuvos-laimejimai-tarpukario-metais/

https://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra%C5%A1as:Lietuvos_istorijos_datos

Naujausiu laikų istorija

Documents

Transcript of Naujausiu laikų istorija