B I B L I J AKANONINIŲ TEKSTŲ LYGINAMASIS VERTIMAS

___________________________________________________

NAUJASISTESTAMENTAS

Graikiškai ir lietuviškai

Filologinė analizė

„nes Jis nukirstas nuo gyvųjų žemės, už Mano TAUTOS prasižengimus smogta Jam“ (Ješaja–Iz 53:8) [= Jis nėra TAUTA!]

Judėjoje būta nužudytų karalių (Achazja, Amonas), tačiau niekas iš Erodų dinastijos nebuvo pateptasis karalius, nužudytas „ne dėl savęs“ pagal Dan 9:26.

המקראתרגום השוואתי של טקסטים קאנוניים

___________________________________________________

הבריתהחדׁשהיװנית וליטאית

המחקר הפילולוגי

ֶנַגע ָלמ� (ְיַׁשְעָיהּו 53–8) ַעִּמי ִּכי ִנְגַזר ֵמֶאֶרץ ַחִּיים ִמֶּפַׁשע [= ֵאין הּוא ָהָעם!]

היו חללים בתוך מלכי יהודה, כמו אחזיה או אמון, ואולם לא היה כרות מבית הורדוס ״ָמִׁשיַח ְוֵאין לו״ ראוי לנבואה כפי דניאל 9–26

Β Ι Β Λ Ι ΑΣΥΓΚΡΙΤΙΚΗ ΜΕΤΑΦΡΑΣΗ ΤΩΝ ΚΑΝΟΝΙΚΩΝ ΚΕΙΜΕΝΩΝ

___________________________________________________

Η ΚΑΙΝΗΔΙΑΘΗΚΗ

ΕΛΛΗΝΙΚΑ ΚΑΙ ΛΙΘΟΥΑΝΙΚΑΦΙΛΟΛΟΓΙΚΗ ΑΝΑΛΥΣΗ

ὅτι αἴρεται ἀπὸ τῆς γῆς ἡ ζωὴ αὐτοῦ, ἀπὸ τῶν ἀνομιῶν τοῦ ΛΑΟΥ μου (Ησαϊας 53:8)[= οὐκ ἦν ἐκεῖνος ὁ λαός!]

Υπήρχαν βασιλιάδες, δολοφονημένοι στην Ιουδαια (όπως ο Αχασιας, η ο Αμμων), ωστόσο κανένας από την Ηρωδιανή δυναστεία δεν ήταν δολοφονημένος Βασιλιάς: “ἀποσταθνος Βασιλιάς: “ἀποσταθνος Βασιλιάς: ήσεται χρίσμα καὶ οὐχ ἑαυτῷ” όπως αναφέρεται στον Δανιήλ 9:26.

4

5

PRATARMĖŠALTINIAISANTRUMPOSHEBRAJIŠKŲ VARDŲ INDEKSASPASTABOS DĖL HEBRAJIŠKO TARIMO IR SAKRALINIŲ VARDŲ RAŠYMO

[ תורה ]EVANGELIJA*

Evangelisto Luko įvadinis žodis Teofiliui Lk 1 : 1–41 Prologas Jn 1 : 1–5 2 Elišavà ir kohènas Zechárja, pažadas Zecharjai prie Smilkalų aukuro, Elišãvos pa sto-

jimas, Arkangelo Gavrielio apreiškimas Mergelei Mirjám, Mirjam apsilankymas pas Elišavą. Magnificat. Jochanãno Apiplaunančiojo gimimas Lk 1 : 5–80

3 Jochanano Apiplaunančiojo ir Mesijo J-šū́a misijos. Jn 1 : 6–13 [ Mt 3:1–12, Mk 1:1–8, Lk 3:1–18 ]

4 Arkangelo Gavrielio apreiškimas Josèfui Mt 1 : 18–25 [ Lk 2:1–7 ]5 Žodis tapo kūnu. Jn 1 : 14–186 J-šūa gimimas Betlècheme Lk 2 : 1–21 [ Mt 1:24–25 ]7 J-šūa genealogija Įtėvio Josefo linija Mt 1 : 1–178 J-šūa genealogija Motinos Mirjam linija Lk 3 : 23–389 J-šūa apipjaustymas ir paaukojimas. Teisuolis Šìmonas ir pranašė Chana Lk 2 : 22–3810 Magai iš Rytų. Bėgimas į Egiptą, kūdikių žudynės, grįžimas į Necãretą Mt 2 : 1–2311 Dvylikametis J-šūa Dvylikametis J-šūa Dvylikametis J Šventykloje. Jochanano Apiplaunančiojo pašaukimas Lk 2 : 40 –

3 : 612 / 13 Jochanano Apiplaunančiojo skelbimas Mt 3 : 1–2, 4–12 / Lk 3 : 10–14

[ Mk 1:1–8, Lk 3:7–9 16–18 ]

14 Pirmasis Jochanano liudijimas apie J-šūa Jn 1 : 19–31 [ Mt 3:13–17, Lk 3:15 ]15 J-šūa krikštJ-šūa krikštJ as Mt 3 : 13–17 [ Lk 3:21–23 ] [ Mk 1:9–11 ]16/17 J-šūa J-šūa J gundymas dykumoje Lk 4 : 1 / Mt 4 : 1–11 [ Mk 1:12–13, Lk 4:2–13 ]18 Pakartotinis Jochanano liudijimas, Pirmieji mokiniai Andriejus, Petras, Filipas, Neta-

nelis, Vestuvės ir stebuklas Kanoje, 1-asis Pèsachas ir prekijų išvarymas iš Šventyklos, Pokalbis su Nikodemu, J-šūa Judėjoje, Jochananas išsprendžia ginčą tarp savo mokinių ir žydo (!), J-šūa pokalbis su šomroniete, šomroniečiai, skirtingai nuo žydų, pirmieji skelbia PASAULIO išganymą (!) Jn 1:32 – 4 : 42 [ Mk 1:1–8, Lk 3:7–18, Jn 1:19–28 ]

19/20 Jochanano areštas Lk 3 : 19–20 / Mk 6 : 17–18 [ Mt 14:3–5 ]21 J-šūa persikėlimas į Kefarnachūmą Mt 4 : 12–16 [ Mk 1:14–15, Lk 4:14–15 ]22 J-šūa pagydo dvariškio sūnų Jn 4 : 43–5423 J-šūa pamokslas Necarete ir necaretiečių pasikėsinimas į Jo gyvybęamokslas Necarete ir necaretiečių pasikėsinimas į Jo gyvybęamokslas Necarete ir necaretiečių pasikėsinimas į J Lk 4 : 16–3024 Žvejai Petras ir Andriejus prie marių Mt 4 : 18 [ Mk 1:16, Lk ≈ 5:1–2 ]25 Stebuklinga žvejyba Lk 5 : 4–926 Petro, Andriejaus bei Zavdãjo sūnų Jaakòvo ir Jochanano pašaukimas, mokymas

Kefarnachūmo sinagogoje, apsėstojo, Šimono uošvės, kt. pagydymas Mk 1 : 17–38 [ Mt 4:18–22, 8: 14–17, 4:23–25, Lk ≈ 5:10, 4:31–43, Mk 1:16–18 ]

27 Skelbimas visoje Galilėjoje Mt 4 : 23–25 [ Mk 1:39, Lk 4:44 ]28 Raupsuotojo pagydymas Mk 1 : 40–45 [ Mt 8:2–4, Lk 5:12–16 ]

* Puslapiai rodo ne skyrius, bet panaudotų Evangelijos fragmentų tvarką. Vardan stiliaus stengtasi (kur leido opti-malesnis informatyvumas) laikytis tos pačios Evangelijos pasakojimo. Skliausteliuose pakartojimai.

1115161722

2527

27

3739414145454749

55

57596163

63818383858787

899191

Turinys

6

29 Paralitiko pagydymas, Paralitiko pagydymas, P muitininko Levi pašaukimas, puota jo namuose. J-šūa apie bendravimą su nusidėjėliais ir pasninkavimą Lk 5 : 17–31 [ Mt 9:9–17, Mk 2:1–17 ]

30 Eikite pasimokykite Mt 9 : 1331 Kviesti ne teisuolių, bet nusidėjėlių. Lopas prie seno drabužio Lk 5 : 32–3932 Stebuklas Betchãsdoje, žydai ketina nužudyti J-šūa. Tėvo ir Sūnaus veikimas, D-vo

Sūnaus, kaip Žmogaus Sūnaus, galia ir liudijimas. Netikėjimo priežastys. Jn 5 : 1–4733 Ginčas dėl varpų, J-šūa Šabato Viešpats. Ginčas dėl varpų, J-šūa Šabato Viešpats. Ginčas dėl varpų, J Žmogaus su sudžiūvusia ranka pagydymas.

Mk 2 : 23 – 3 : 12 [ Mt 12:1–16, Lk 6:1–11 ]34 D-vo Tarnas Mt 12 : 17–2135 Dvylikos paskyrimas Mk 3 : 12–19 [ Mt 10:1–4, Lk 6:12–16 ]36 Kalno pamokslas 1 Palaimingumas – Žemės druska – Pasaulio šviesa Mt 5 : 6–16 [ Lk

6:20–23 ]37 [Kalno pamokslas [Kalno pamokslas [K 2] Vargas turtingiems, prisotintiems, lėbaujantiems Lk 6 : 24–2638/39/40 Kalno pamokslas 3 Ne panaikinti, bet įvykdyti – Prašančiam duok – Mylėkite

priešus Mt 5 : 6–16 / Lk 6:30 / Mt 5 : 17 – 7:241 Kalno [„Lygumos“] pamokslas 4 Atleiskite ir bus jums atleista Lk 6 : 37–3842 Kalno pamokslas 5 ..TaTaT šas akyje – Namas ant smėlio Mt 7 : 3–29 [Lk 6:41-49, 13:22-27]43 Centuriono tarno pagydymas Mt 8:5–13 [ Lk 7:1–10, 13:28–29 ]44 Jaunuolio prikėlimas, Jochanano pasiuntiniai, J-šūa apie Jochananą Lk 7 : 11–28

[ Mt 11:2–11 ]

45 Nuo Jochanano Karalystė išvaržoma Mt 11 : 12–1546 Apie žmonių kartą. Atgailaujanti nusidėjėlė. Kelionės su dvylika ir moterų tarnystė

Lk 7:29 – 8:3 [ Mt 11:16–19 ]47 Nuodėmė Šventajai Dvasiai. Reikalavimai ženklo – ... Palyginimai..., apie Dangaus

Karalystę Mt 12:22 – 13:53 [ Mk 3:20 – 4:26–34, Lk 8 : 4–15, 10:23-24, 11:14–12:59, 13:18–21 ]

48/49 Mokinystės sunkumai Mt 8 : 18–22 / Lk 9 : 61–62 [ Lk 9:57–62 ]50 Audros nutildymas, Gadero apsėstieji Mt 8:23 – Mt 9 : 1 [Mk 4:35–5:20, Lk 8:22–39] 51 Κrajuojančios pagydymas, Jayro dukters prikėlimas Mk 5 : 21–43 [ Mt 9:18-26, Lk 8:41–56 ]

52 Aklųjų, nebylio pagydymas Mt 9 : 27–33 53 Paskutinis apsilankymas Necarete Mk 6 : 1–6 [ Mt 13:54–58 ]54 Dvylikos išsiuntimas skelbti Mt 9 : 35–38, 10:5 – 11:1 [Mk 6:6–13, Lk 9:1–6, 6:40, 12:11]55/56 Jochanano mirties istorija. Mk 6 : 14–16, 19–28 / Mt 14 : 12 [ Mt 14:1-12,

Lk 9:7-9 ]

57 Mokinių pargrįžimas. Stebuklingas duonos padauginimas Mk 6 : 30 – 7 : 23 [ Mt 14:13-21, Lk 9:10-17, Jn 6:1–13 ]

58 J-šūa vengia norinčių paskelbti Jį Karaliumi Jn 6 : 14,15 [ Mt 14:22-23, Mk 6:45-46 ]59/60/61 J-šūa vaikšto vandeniu. Pagydymai Kinãreto žemėje. Mk 6 : 47–50 /

Mt 14:28–32 / Mk 6 : 51–56 [ Jn 6:15–21, Mt 14:22–36 ]62 Minios persekioja J-šūa Kefarnachūme dėl žemiškos gerovės Jn 6 : 22—2963 2-jo Pesacho artėjimas Jn 6 : 464 Farisiejų ir knygininkų atvykimas iš Jerūšalaimo: D-vo įsakymo viršenybė prieš

įšventintą tradiciją Mk 7 : 1–13 [ Mt 15:1–11 ]65 Dykumos mana - Gyvosios Duonos ženklas. Skilimas ir tarp pasekėjų Jn 6 : 30–6866 Ginčų pabaiga: kas suteršia žmogų. Paaiškinimas mokiniams Mk 7 : 14–23

[ Mt 15:15–20 ]

939595

97

103107107

107109

109121121125

127129

131

135147149

151153155155

161

163165

167169169

169171

179

Turinys

7

67 Aklos tradicijos skelbėjų pasmerkimas Mt 15 : 12–14 [ Lk 6:39 ]68 J-šūa J-šūa J Tyro krašte pagydo pagonės dukterį Mt 15 : 21–28 [ Mk 7:24–30 ]69/70 J-šūa J-šūa J Dekapolyje pagydo kurčnebylį Mk 7 : 31–36 / Mt 15 : 31 [ Mk 7:37 ]71 Antrasis duonos padaugini mas. Reikalavimai ženklo. Farisiejų ir Erodo raugas.

Neregio pagydymas Betcaidoje Mk 8 : 1–26 [ Mt 15:32–39, 16:5–12 ]72/73/74 Petro išpažinimas. Apie Golgotą. Atsimainymas. Elija. Lunatiko pagydymas.

Statero stebuklas Mt 16 : 13–24 / Mk 8:35–38 / Mt 16 : 27 – 17:27 [ Lk 9:18–45 ] 75 Kuris ne prieš jus, tas už jus [ Lk 9:49–50 ] Mk 9 : 38–4076 Vaikelių Karalystė, gundymai. Pamesta avis. Skriaudų sprendimas. Du ar trys J-šūa Vaikelių Karalystė, gundymai. Pamesta avis. Skriaudų sprendimas. Du ar trys J-šūa Vaikelių Karalystė, gund

vardu. Kiekkart atleisti Mt 18 : 1–35 [ Mk 9:36–37, Lk 9:10, 9:46–48, 17:1–4 ] 77 Neatlaidus pagailėtas skolininkas. Nesvetingi šomroniečiai ir keršto draudimas

Lk 9 : 51–56 [ Mt 19:1, Mk 10:1 ]78 J-šūa brolių priekaištai Palapinių šventės išvakarėse Jn 7 : 2–979 Septyniasdešimties išsiuntimas skelbti Lk 10 : 1–16 [ Mt 11:20–24 ]80 J-šūa Palapinių šventėje Jn 7 : 10 – 8 : 59 [ Mt 19:1–2, Mk 10:15 ]81/82 Septyniasdešimties sugrįžimas Lk 10 : 17–22 / Mt 11 : 28–30 [ Mt 11:25–27 ]83 Marta ir Mirjam. Prašymas išmokyti melstis Lk 10 : 38 – 11 : 1 84 Atkaklumas maldoje Lk 11 : 5–13 85 Neregio nuo gimimo pagydymas. J-šūa Chanukos šventėje. Ginčas dėl D-viškumo. Pasi-Neregio nuo gimimo pagydymas. J-šūa Chanukos šventėje. Ginčas dėl D-viškumo. Pasi-Neregio nuo gimimo pagyd

traukimas į Užjardenę. Jn 9:1 – 10:4286 Palyginimas apie nevaisingą figmedį Lk 13 : 1–987 Palaimingi kurie klausosi D-vo žodžio ir laikosi jo Lk 11 : 27–2888/89/90 Ginčas dėl vidaus ir išorės Lk 11 : 37–41 / 43–45 [ Mt 23:4,23 ] / 53–5491/92/93 Apie susirūpinimą gerbūvL4iu Lk 12 : 13–21 / 23–26 / 32–33 [ Mt 6:28–30 ]94 Aš atėjau mesti į žemę ugnies. Laiko ženklai Lk 12 : 49–57 [ Mt 10:35, 16:2–3 ]95 Susikuprinusios moters pagydymas Lk 13 : 10–17 96 Lk 13 : 22–27 Jerūšalaimo kelyje 97 Lk 13 : 31–33 Atsakymas Erodui 98/99 J-šūa švenčia Šabato pasitikimą farisiejo namuose. Mokinystės reikalavimaI.

Lk 14 : 1–35/Mk 9:50100 Palyginimai: Apie prarastą avį, Apie prarastą drachmą, Sūnus palaidūnas, Nedorybės

turtą iškeiskite į draugus, Turtuolis ir skurdžius Lazaras, Dešimt raupsuotojų pagydy-mas. Lk 15 : 1 – 17:19

101 Palyginimas apie nedorą teisėją. Palyginimas apie muitininką ir farisieją Lk 18 : 1–14102 J-šūa Betánjoje: Lazaro prikėlimas. Kajafos sprendimas paaukoti J-šūa. Jn 11 : 1–54103 Apie santuoką. Paskutinieji bus pirmi. Mano taurę gersite. Kas norėtų tapti didis,

tebūnie tarnas. Aklojo Bartimėjo (?) pagydymastebūnie tarnas. Aklojo Bartimėjo (?) pagydymastebūnie tarnas. Aklojo Bartimėjo (?) pagyd Mt 19 : 1 – 20 : 34 [ Mk 10:1–52, Lk 11:46, 16:18, 18:15–43]

104 Zakajo atsivertimas. Dešimties minų palyginimas. Lk 19 : 1 – 28105 J-šūa Betánjoje, aukštieji kunigai ketina nužudyti Lazarą. Jn 11 : 55 – 12 : 1–3, 9–11106/107 J-šūa atėjimas į Jerūšalaimą. Akmenys šauks. Mt 21 : 1–11 / Lk 19 : 39 – 40108/109/110/111/112 Prekiautojų išvarymas iš Šventyklos. Gyrius iš kūdikių lūpų.

Figmedžio pra keikimas. Palyginimas apie du sūnus. Apie žiaurius nuomininkus. Mt 21 : 1–12 / Mk 11:16–17 / Mt 21 : 13 – 22:34 [ Jn 12:12–19, Mk 11:1–28 ]

111/112/113 Šəmà‘: Didysis Įsakymas. Gailestingasis samarietis Lk 10 : 25–27 [Mk 12 : 29] –28 / Mt 22 : 40 / Mk 12 : 32

Turinys

179181181

183

187193

195

197201203203205221221

223235237237239239241243243

245

251263265

273283287289

291

297

109 Sic Lk 11:45, 49,53,55

8

114/115 Lk 10 : 29–37 [Lk 10 : 28] / Mk 12 : 34116/117/118 Mt 22 : 41 – 23 :37 / Lk 19 : 42–44 / Mt 23 : 38 –39 ----- [ Lk

13:34–35 ]

119 Mk 12 : 41–44 ----- [ Lk 21:1–4 ]120 Jn 12 : 20–50121 Mk 13 : 1–4 ----- [ Mt 24:1–3, Lk 21:5–7 ]122 Lk 21 : 12–19 ----- [ Mt 10:19, 24:9–10, Mk 13:9,11 ]123/124 Mt 24 : 15–18 / Lk 17:32 ----- [ Mk 13:14 ]125 Lk 21 : 20–24 ----- [ Mt 24:16–19, Mk 13:15–17 ] 126 Mt 24 : 20 ----- [ Mk 13:18 ] 127 Lk 21 : 8–11 ----- [ Mt 24:4–8, Mk 13:5–8 ]128 Mt 24 : 10-14 ----- [ Mk 10:22, 13:10–14, Mk 13:13 ]129 Lk 21 : 25-26 ----- [ Mt 24:7, Mk 13:8 ]130/131/132/133 Mt 24 : 21-25 / Lk 17:22-23 / Mt 24:27–31 / Lk 21 : 28 ---

-- [ Mk 13:20, Lk 17:22–25 ]134/135/136 Mt 24 : 32–36 / Lk 17:20–21 / Mt 24:37–39 ----- [ Mk 13:28

– 14:17, Lk 21:29 –22:18,24–30 LK 12:35-48 ]

137 Lk 17:28–32138/139 Lk 17:34–36 / Mt 24 : 42 140 Lk 12 : 35–48 -------- [ Mt 24:43-51, Mk 13:33-37]141 Mt 24 : 43 – 26 : 20 ----- [ Mk 14:3–9 , Jn 12:3–8] 142 Lk 22 : 14–16 -------- [ Mk 14:23–25, 1 Kor 11:25 ]143/144/145 Jn 13 : 2–21 / Lk 22 : 21–23 / Jn 13 : 22146 Mt 26 : 22–25 ----- [ Mk 14:18–22, Lk 22:19–23, Jn 13:21–35 ]147 Jn 13 : 23–30148 Mt 26 : 26149 Lk 22 : 17–20 -------- [ Mk 14:23–25, 1 Kor 11:25 ]150 Lk 22 : 24–38 ----- [ Jn 13:21–35 ]151 Jn 14 : 1 – 17 : 26152 Mt 26 : 29–46 ----- [ Mk 14:26–42, Lk 22:39–46, Jn 18:1 ]153 Jn 18 : 2–3 ----- [ Mt 26:47, Mk 14:43–45, Lk 22:47 ]154 Mt 26 : 47–49 ----- [Mk 14:43, Lk 22:48 ]155 Jn 18 : 4–10 ----- [Lk 22:49–51 ]156 Mt 26 : 52–56 -------- [ Jn 18:11, Mt 26:56, Mk 14:50, ]157 Jn 18 : 12–24 158 Mt 26 : 57 – 27 : 11 ----- [ Mk 14:53–72, Lk 22:62, Jn 18:25–27 ]159 Lk 23 : 2–12 ----- [ Mt 27:12–14, Jn 18:28–30 ]160 Mt 27 : 15–18 ----- [ Mk 15:7–10, Lk 23:17–19, Jn 18:39–40 ]161 Jn 19 : 4–15162 Mt 27 : 19–32 ----- [ Mk 15:11–21, Jn 19:1–16 ]163 Lk 23:27–37 ----- [ Mt 27:33–38, Mk 15:22–28, Jn 19:17–18 ]164 Mt 27 : 39–43 ----- [ Mk 15 :29–32 ]165 Lk 23 : 39–43166 Jn 19 : 19–27

Turinys

9

167 Mt 27 : 45–49 ----- [ Mk 15:33–36, Lk 23:44–45 ]168 Jn 19 : 28–30 ––– [ Mt 27:50, Mk 15:37, Lk 23:46 ]169 Mt 27 : 51–56 ––– [ Mk 15:38–41, Lk 23:47–49 ]170 Jn 19 : 31–42 –––---- [ Mt 27:57–61, Mk 15:42–47 Lk 23:50–56 ]171 Mt 27:57 – 28 : 2–10 ––– [ Mk 16:1–8, Lk 24:1–12 ]172 Jn 20 : 1–25 ––– [ Mt 28:8–10, Mk 16:9–11 ]173 Mt 28 : 11–20174 Lk 24 : 13–49 ––– [ Mk 16:12–13 ]175 Jn 20 : 26 – 21 : 24176 Lk 24 : 50–53177 Jn 21 : 25

APAŠTALŲ DARBAI APAŠTALŲ DARBAI AP 407

[ נביאים ] APREIŠKIMAS ŠVENTAJAM JOCHANANUI 575757

[ כתובים ]APAŠTAPAŠTAP ALŲ LAIŠKAIAŠTALŲ LAIŠKAIAŠT

Šv. Jaakovo laiškas (Jok) 6571-asis šv. Petro laiškas (1 Pt) 6757572-asis šv. Petro laiškas (2 Pt) 6911-asis šv. Jochanano laiškas (1 Jn) 7052-asis šv. Jochanano laiškas (2 Jn) 7173-asis šv. Jochanano laiškas (3 Jn) 7217217Šv. Jehūdos laiškas (Jud) 723(Jud) 723(Jud) 7

Šv. Pauliaus laiškaiŽydams (Hebr) 72727 7Romiečiams (Rom) 78787 51-asis korintiečiams (1 Kor) 8352-asis korintiečiams (2 Kor) 895Galatams (Gal) 935Efeziečiams (Ef) 955Filipiečiams (Fil) 977Kolosiečiams (Kol) 9911-asis tesalonikiečiams (1 Tes) 10052-asis tesalonikiečiams (2 Tes) 10171-asis Timotiejui (1 Tim) 10252-asis Timotiejui (2 Tim) 1041Titui (Tit) 1053

Turinys

10

11

„Naujasis Testamentas yra graikiškas Naujasis Testamentas. Visa kita – vertimas.The Greek New Testament is the New Testament. All else is translation“

(Baptistas A.Th. Robertsonas apie II a. apdorotą ir IV a. jau įprastą tekstą)

Naujasis Testamentas yra Vilties knyga daugeliui milijonų krikščionių. Kartu tai ir ginčų ob-jektas ne tik tarp jų ir ateistų, bet ir tarp pačių tikinčiųjų. Dabarties pasaulis nebeatlaiko pragmatizmo ir moralinio reliatyvizmo spaudimo. Moderni sekuliarizacija braunasi į kadaise valstybinei religijai at-stovavusias didžias konfesijas, kurios netenka ne vien tik supasaulėjusių narių, bet ir tų, kurie ieškodami dvasingumo įsilieja į charizmatinių ir naujų evangelinių grupių jūrą. Tikėjimas netenka konkretumo, o viltis atsiremti į „sola scriptura“ sudūžta susidūrus su skirtingais vertimo variantais. Kiekviena pakraipa linkusi pasirinkti „patį teisingiausią“ vertimą, tačiau nesusimąsto, kad nebėra net pirminio Evangelijos originalo, o skir tingi vertimai yra skirtingų nuorašų rezultatas. Įprasta kartoti, neva žinomas Evangelijos tekstas patikimesnis nei Senovės graikų kūriniai, tarp kurių atsiradimo ir žinomų rankraščių yra laiko atotrūkis, nesulyginamas su trimis šimtmečiais tarp Evangelijos originalų ir paliudytų užrašymų: Tatiano De tessaron – dar be įtariamos interpoliacijos Jn 7:53–8:11 (ši Evangelija istoriškai patyrė didžiausią deformaciją) – yra datuojamas vos prieš 150 m. ir jau atitinka dabartinį tekstą. Mat daugelis išleidžia iš akių, kad per daugelį šimtmečių niekam nerūpėjo „tobulinti“ nei Homero, nei Aristofano, tuomet nuo pat I / II a. Romos imperijos ir Judėjos karų iš karto iškilo gilus ideologinis prieštaravimas tarp romėnų ir žydų pasaulėžiūros. Dabartinė tikėjimo krizė irgi yra anų senųjų laikų pasekmė – ją dar IV a. „suprogramavo“ im-perinis Romos–Konstantinopolio noras pasiskelbti žydus pakeitusia išrinktąja tauta. Šis pagoniškas išrinktumo ne kaip uždėtos pareigos, bet kaip imperinės garbės ir šlovės suvokimas (vėliau primetamas neva to siekusiems žydams) atsirado ne iš tikybinio nesuderinamumo, bet iš elementaraus etninio konf-likto. Kiekvienas girdėjo, kad ciesorius Augustas buvo įsakęs padaryti „viso pasaulio surašymą“. O kas tas „visas pasaulis“? Ogi Romos Imperija, pačios Europos, kaip civilizacijos, pamatas. Kada Romos imperija die vino save imperatoriaus asmenyje, ji suėjo į konfliktą su Pirmąjį D-vo Įsakymą išpažįstančiaisiais. Šis konfliktas ir reiškė žydų akistatą su „visu pasauliu“, t.y. pirmiausiai Europos antisemitizmą. Anot Josefo Flavijaus, etninės akistatos „degtuką” pirmasis pakišo Neronas, atidavęs dalį žydų žemės (Cezarėją) valdyti kolonistams graikams. Dar seleukidas Antiochas Epifanas, o vėliau ir romėnų „dievas“ Kaligula negalėjo pakęsti egzistuojant šventovės, kurioje jie nebūtų garbinami. Nuo Šventyklos portalo žydų nudaužytas romėnų erelis tapo priežastimi žiauraus karo, kurio metu Sinajaus Sandorai būtina Šventykla buvo su griauta ir neatstatyta ir po šiai dienai. Žydų tautos kaltės už Nukryžiavimą fanatikai, be abejo, aiškina žydų pralaimėjimą D-vo baus-me. Tuo pagonybė suvokiama D-vo teisingumo įrankiu, o juk krikš čionys tęsė žydų pradėtą pagoniškųįstatyminių aukų atmetimą, t.y. buvo „teisingumo“ žudomi už tą patį, dėl ko kilo ir Israelio karai su romėnais. Pralaimėję žydai 115–117 m. (vad. Kvieto, arba Kitoso karas) ėmė griauti graikų šventoves po visas Romos provincijas. Tada Europa pirmą kartą susidūrė su karingu abraominiu fundamentaliz mu: ištisi kraštai ištuštėjo ir žuvo vos ne pusė milijono žmonių, daugiausia kolonistų graikų. Tai padarė žydus priešais visų imperijos piliečių (pagonių ir krikščionių) akyse. 117 m. Adrianas uždraudė žydų apeigas (tuo pačiu ir krikščionių! – plg. Šabatą ar Velykų Eucharistiją) visoje imperijoje. Atsimindami makabėjų laikus žydai vėl sukilo, 132 m. paskelbę mesiju Bar Kochbą („Žvaigždės sūnų“, užuomina į Sk 24:17 – šį vardą Šimonui Ben Kosevai suteikė Rabi Akyva, vie nas autoritetingiausių Mišnos mokytojų tanajų).Suprantama, krikščionys žydai jau turėjo savo Mesiją, tad netiko būti kariais. Jie atsirado nepatikimoje mažumoje ir dar nuo 66 m., pirmojo Žydų karo pradžios, telkėsi Dekapolio Peloje (istoriname GileadeUžjordanėje), netoli nuo Skitopolio, Samarijos ir Galilėjos kaimynystėje. Ši šalies šiaurė buvo labiausiai helenizuota. Po Šventyklos sugriovimo tradicinio judaizmo centru tapo Javnė vakaruose, tarp pajūrio Ašdodo ir Jafos. Ten buvo perkeltas ir Sinedrionas (iki 80 ir nuo 116 m.)

PRATARMĖ

12

Būtent karų aplinkybėmis, be to, valdžios painiojami su sukilėliais žydais ir persekiojami už atsisakymą aukoti pagoniškas aukas, visoje imperijoje sparčiai plito nežydų kilmės krikščionys. Po karų nebegalėjo būti jų dvasinio ryšio su išsklaidytąja Judėjos Bažnyčia. Pakrikštytiems pago nims perrašinėjant Evangelijas, žydai jau buvo suvokiami kaip „visų žmonių priešai“ (plg. spėjamą in terpoliaciją 1 Tes 2:14–15): skaitydamas Jono Evangeliją neinformuotas asmuo net neįtars, kad Kristus ir jo mokiniai – žydai, nes šis etnonimas vartojamas tik neigiamąja prasme. Tai graikų redakcija! Kita vertus, jau po pirmojo karo bei Šventyklos sugriovimo žydų dauguma žiūrėjo į tautiečius krikščionis su įtarimu, nes tie turėjo prozelitus tarp priešų ir galėjo būti potencialūs kolaborantai. Triskart per dieną kartojami 18 Amidos palaiminimų apie 80 m. Javnėje buvo papildyti eretikų (tarp jų – žydų krikščionių, plg. anachroniškai Jn 9:22) atmetimu (Birkat HaMinīm)1. Šis prakeikimas kalbamas ir po šiai dienai, bet krikščionys neminimi. Turbūt ne tiek dėl valdžios draudimų nuo XIV a., kiek supratus, kad nežydai krikščionys neturi nieko bendro su „žydais eretikais“. Tačiau anais laikais, Romos imperijai kad nežydai krikščionys neturi nieko bendro su „žydais eretikais“. Tačiau anais laikais, Romos imperijai kad nežydai krikščionys neturi nieko bendro su „žydais eretikais“legalizavus šių „broliukų“ „ereziją“, o žydų persekiojimą tik sugriežtinus, nekrikščioniškoji žydų dau-guma suvokė tautiečius krikščionis kaip priešus. Tai buvo tragiška: juos stūmė iš abiejų pusių, jie tapo galutinio skilimo tarp krikščionių ir žydų aukomis. Net ir Patį J-šūa karai padarė visų žydų nelaimių kaltininku daugumos žydų akyse iki pat naujų laikų2, o tai tiko ir Romai, nes imperija galėjo perimti tarp sukilusių žydų gimusį tikėjimą tik su viena sąlyga: kad visa žydų tauta bus paskelbta Kristaus žudikais. Tai imperatoriaus nurodymu ir įtvirtino Bažnyčios susirinkimas Nikėjoje 325 m.

Etniniai konfliktai tarp graikų ir žydų niekur nedingo – jie tęsėsi iki pat arabų atėjimo VII a. Žydų krikščionių mažumai buvo sunkiau apsiginti nuo kolonistų, procentiškai jie turėjo vyrauti tarp pabėgėlių į kaimynines šalis Egiptą, Siriją ir Arabiją. Be abejo, romėnai persekiojo ir gausėjančius krikščionis graikus. Kai persekiojimai liovėsi, Palestinos kolonistai graikai jau visur turėjo savo vyskupus, bet nė vieno žydų vyskupo šalyje nebeliko: nėra vyskupo – nėra žydų krikščionybės! Nesunku suprasti, kam pirmiausiai buvo naudingas mitas, neva visa žydų tauta atmetusi Mesiją. Sušvitus gali mybei pakeisti imperijoje pagonių žynių elitą savimi, vyskupai graikai vargu ar troško žydų grįžimo ir žydų bažnyčios atkūrimo. O juk jei Evangelijos skelbimas prasidėjo Judėjoje iš karto po Kristaus Prisikėlimo, t.y. ketvir-tajame dešimtmetyje, o „Apaštalų darbai“ liudija per porą dešimtmečių žydų krikščionių skaičių siekus iki dešimt tūkstančių ir, be abejo, augus, su kuria kita šalimi galėtume palyginti tokį spartų krikščionybės plitimą? Kiek šimtmečių prireikė Europos šalims sukrikščioninti?

Garbė sušaukti pirmąjį visų vyskupų susirinkimą Nikėjoje teko dar nepakrikštytam imperato riui Konstantinui. Ar jis daug susigaudė, jei jo sušauktam susirinkimui paskelbus antiarijonišką tikėjimo išpažinimą, galų gale pasikrikštijo pas vyskupą arijoną? Kas tuomet padėjo jam parašyti laišką Susirin-kimui, kad Velykų negalima švęsti D-vo įsakytomis Pesacho dienomis kartu su „niekšais žydais, kurie nužudė mūsų Viešpatį“? Ar tik ne imperatoriaus draugas Cezarėjos vyskupas? Visa tauta pavadinta D-važudžiais, tarsi nei Pats Viešpats, nei apaštalai, nei daugtūkstantinė šv. Jaakovo vadovauta bažnyčia nieko bendra su žydais neturėjo! O kur jie tada dingo? Pakankamai informuotas ir gudrus imperato riaus draugas negalėjo tokio klausimo apeiti, nes žydų bažnyčia buvo faktas. Todėl „Bažnyčios istorijoje“ jis pamini neva dvi eretikų ebionitų sektas, iš kurių viena nelaikanti Kristaus D-vu, o kita nepripažįstanti Pauliaus laiškų (Eusebijus populiarino ne savo betarpiškai gautas, bet daug anstesnes žinias, kurios rėmėsi padrikais vertimais iš hebrajų į graikų kalbą; terminas „ebionitai“ < hebr. ’ebjо̄́njо̄́nbjо̄́nb ‘vargdienis’ tikri-ausiai buvo apibendrintas nuo kurios nors vienos bendruomenės į visus buvusios Apaštalinės Bažnyčios likučius diasporoje). O juk Susirinkimas net nesvarstė, eretikai jie ar ne, nes nė vienas iš jų nė pakviestas

1 Remiantis palyginti vėlyvais Talmudo duomenimis (anksčiausiai JT Berachot 4, Mišna 3), manoma, kad naujas (įstatytas 12-uoju) Amidos palaimini mas atsirado Gamlielio sūnaus, Sinedriono vadovo Gamlielio II iniciatyva. Spėliojama, kad eretikais vadinti sadukėjai. Seniausias žydų krikščionių (nōṣǝrīm) paminėjimas Amidoje aptiktas 5 iš 7 Kairo genizos (sinagogos saugyklos) rankraščių ir datuojamas I a. pabaiga: Ehrlich U., Langer R. The earliest texts of Birkat Haminim. / Hebrew Union College Annual, vol. 76 (2005), p. 63–112.2 Šiuolaikiniai tyrinėtojai irgi nurodo karus, kaip žydų ir krikščionių priešiškumo atsiradimo priežastį, – plg. Tomson P. The wars against Rome, the rise of Rabbinic Judaism and of Apostolic Gentile Christianity, and the Judaeo-Christians. / In: Peter J. Tomson, Doris Lambers-Petry: Image of the Judeo-Christians in Ancient Jewish & Christian Literature. Wissenschaftliche Untersuchungen zum Neuen Testament, 158. Mohr Siebeck 2003, Tübingen, S. 1–31.

Pratarmė

13

nebuvo. Tačiau pagrindimo ir nereikėjo: Eusebijus tik kartojo II a. Irenėjaus teiginius, o antižydišką „pa-keitimo teoriją“ sukūrė dar (gr.) Markionas (II a.), kuris iš gero Kristaus ir blogų žydų išvedė gerą NT D-vą ir blogą ST Demiurgą (užmaskuotu pavidalu ši gnostikų idėja gaji net ir šiandien). Visų erezijų (teologinių nesutarimų) gausa atsiranda jau po Romos ir Judėjos karų nežydų aplinkoje. Šis įvadas reikalingas parodyti, kad 325 m. imperiškai įforminta naujoji nežydų bažnyčia pra dė jo nuo to, kad prakeikė D-vo išrinktąją tauta D-važudžiais, o įgaliojimai nešvęsti D-vo nustatytų švenčių buvo sakralizuoti nekrikštyto imperatoriaus valia. Šito negalima suprasti kitaip, kaip pama tinės abraominės šaknies (Rom 11:16–26 veltui rašyta romiečiams!) paniekinimą bei pirmosios daugtūkstantinės bažnyčios išmetimą iš Bažnyčios. 364 m. uždrausta laikytis D-vo įsakyto Šabato3.Tačiau D-vas juk perspėjo, kad keikian tis Abraomą bus prakeiktas (Pr 12:3). Be baimės svarstydami, „iš ko susideda ir kaip funkcio-nuoja“ D-vas, naujosios bažnyčios susirinkimai vienas po kito ėmė varyti iš Bažnyčios tūkstančius dorų krikščionių, privalėjusių klausyti savo vyskupo, ne pagal balsų daugumą pakalbėjusio Susirinkime. Bet jie neprivalėjo susi gaudyti platonistinėse subtilybėse, kuriomis buvo „aiškinama“ tai, kas nepaaiškinama. Banga po bangos tūkstančiai visokių monofizitų, monotelitų, nestorijonų buvo su prakeikimu išmetami lauk (pagal to meto tikėjimą – į pražūtį!) pãskui anuos pirmuosius prakeiktus žydus „eretikus“. Ir štai pagaliau liko viena Pati Teisingiausia ir Tikriausia Neeretinė Bažnyčia. Tik dar mažmožėlis: o Šventoji Dvasia kyla iš Tėvo ir Sūnaus ar tik iš Tėvo? Ir štai 1054 m. Teisingiausioji suskyla į dvi puses, iš kurios kiekvie na... prakeikia kitą! Šitaip suveikė Pr 12:3 žodis: neliko neprakeiktų krikščionių, pagaliau visi kons-tantininkai prakeikė patys save. Būtent tada, XI a. pirmojoje pusėje, baigiasi ir rami, popiežiaus ir imperatoriaus pusiausvyraparemta krikščioniška teokrati ja. Prasideda kova dėl žmogaus (ne D-vo!) valdžios Europoje, irstančioje į plėšrias, tarp savęs dėl turtų kovojančias karalystes su kruvinomis tautų pavergimo „misijomis“, valstiečių įbaudžiavinimu, eretikų laužais ir net prekyba vergais. Pagal Kalno pamokslą gyvena nebent vienuo liai. Iš ten išėjęs dabarties pasaulis, po „atgimimu“ pavadinto pagonybės reabilitavimo (Pat 26:11), jau vėl pagoniškas, padaręs „rojaus žemėje“ socialistinį vingį nuo vagneriško hitlerizmo iki ki to nuasmenini-mo orvelinėje Naujojoje Pasaulio Tvarkoje (Apr 13:16–17). Iki pat ato mizavimo tebe sky la ir tikėjimas, krikščionių konfesijos nekenčia vienos kitų (Pr 12:3!). Ir netikėta: Israelyje masiškai atsi ku ria anoji išvarytoji (šv. Jaakovo) bažnyčia: pirmieji ateina paskutiniaisiais, laikas grįžti į ištakas! Šiomis sąlygomis verta padėti vadovybę sieloms perimančioms grupėms pažiūrėti į savo sola scrip-tura ir suprasti, kad „King James“ (KJV) negelbės, nes skiriasi rankraščiai, iš kurių verčiama. Norint galima iš vienur ir iš kitur parankioti sau tinkamesnių variantų, tačiau niekas neįrodys jų pirmumo! Šiaip šio leidinio užduotis filologinė kultūrinė, nes Lietuvoje dar nebūta tokių bandymų. Vertimas remiasi teksto analize (kairioji atverstos knygos pusė) bei pažodiniu vertimu (dešinioji pusė po graikišku ir suliteratūrintu lietuvišku stulpeliais). Analizėje stengtasi nurodyti tik vieną dažniausią iš visų šaknies reikšmių, kad ji padėtų Skaitytojui rasti ryšį tarp daugybės šios šaknies žodžių ir formų. Evangelija pateikiama vienu ištisu tekstu suderintų įvykių tvarka keturiomis šaltinio spalvomis Mt, Mk, Lk, Jn. Pateikiant laikytasi 1972 m. katalikiško ir atsižvelfta į 1922 m. baptisto A.T. Robert-sono chronologinį derinimą. Tokių vad. harmonijų būta dar II a. (iš pirmųjų išliko jau minėtas Tatiano Diatessaron „Per keturias“, plačiai naudotas ir verstas į kitas kalbas, bet dėl autoriaus erezijos nepakeitęs keturių atskirų Evangelijų). Nuo XIX a. atsiranda harmonijų, paremtų to meto teksto kritika. Šio leidinio užduotis nėra dėstyti tekstą keturiais stulpeliais viename puslapyje, kaip įprasta dažniausiai, nei pateikti dar vieną suderinimo variantą. Juk vis tiek net ir tolimas nuo krikščionybės Skaitytojas čia turės prieš akis pilną Evangelijos istoriją, atpasakotą tik kanoninių Evangelijų žodžiais graikiško originalo bei pažodinio vertimo kal ba. Svarbu parodyti Vakarų ir Rytų Bažnyčių tekstų pamatą, kad gausūs žodžių ir jų formų skirtumai neesmi n gi. Todėl tenebūnie suvokta kaip nepagarba, jei kuris nors sakinys ar sakinio variantas

Pratarmė

3 29-asis Laodikėjos susirinkimo kanonas, http://www.newadvent.org/fathers/3806.htm [2017 liepa]. Formulavimas skelbia vieną iš 10 D-vo Įsakymų negaliojant, tuo „atšaukdamas“ ir visus likusius („jei gali “→ jei negali). Todėl Kristaus vardu pridėtas prakeikimas (kaip be jo!) paniekina ir Kristų, Mt 19:17–19.

14

nepateko į dėstymą. Nepatekusios vietos nurodomos Turinyje skliauste liuose juoda spalva. Be to, variantų sakiniai kartais aukojami, nes vardan stiliaus stengtasi pateikti kiek įmanoma daugiau rišlaus pasakojimo iš ku rios nors vienos Evangelijos. Juk vis tiek hebrajiškas ir aramėjiškas originalai yra prarasti per stichinį ideologinį perrašinėtojų redagavimą karų įkarštyje (ypač per Kvie to karą ir po Bar Koch bos sukilimo) bei žydų krikščionių išvarymą ir marginalizaciją. Be abejo, interpoliacijos įtvirtinant stiprėjantį daugumos tikėjimą tęsėsi ir toliau iki pat Konstantino epochos, tačiau esminė „helenizacija“ vyko iki 150 m. Red-aguojant būta išmetimų net iš „netinkamų“ Paties Kristaus pasakymų (plg. nežydams nesuvokiamą „blogą“ D-vo nustatytą Šabatą Mt 24:20 vs. Mk 13:18, arba įsakymo švęsti „blogą Šabatą“ nepaminėjimą Mt 19:18–19). Pirminės žydų Evangelijos, be abejo, buvo trumpos ir atspindėjo tokį tikėjimą, koks žinomas iš Apaštalų darbų ir laiškų (D-viškas Mesijas neskaičiuojant Neribotojo Asmenų, Atpirkimas, Prisikėlimas). D-vas nesižemins stebuklingai apsaugodamas tai, ką žmogus geidžia pakeisti pagal save. Su laiku viskas atsiskleis. Todėl nuo to, ar kiekvienas jau apdoroto teksto žodis pateiktas ar nepateiktas, įkvėptumas nesikeis. O praleistas, bet turinyje nurodytas paralelines teksto vietas, galima rasti bet kuriame kitame Bib-lijos leidinyje. Suvokus prieštaringą pirmosios krikščionybės raidą, darėsi aišku, kad vertinant teksto auten tiškumą, svarbiausiu kriterijumi laikytinas antižydiško akcento buvimas arba nebuvimas. Robertas Lindsey parodė, kad tarp Marko ir Mato tekstų esama tokių skirtingumų, kurie rodo Mato ir atitinkamų Luko epizodų pažodinį hebrajišką pagrindą (pvz., painiojant hebr. dābār reikšmes ‘žodis’ ār reikšmes ‘žodis’ ārir ‘dalykas’), tačiau Marko – graikišką interpretavimą4. Šitaip Markas šalina ir (anot Grilicheso5) „žydų partikuliarizmą“, t.y. originalo „žydiškumą“ (žodžio Šabatas išmetimas iš Paties Viešpaties sakinio Mk 13:18, arba totalinis pasakymo Israelio D-vas išmetimas). Kalbos paminklų tyrinėjimo pagrindu L. Grilichesas prieina prie išvados (dar pusė šimtmečio anksčiau reikštos Israelio kalbininkų6), kad I a. Judėjoje aramėjų kal ba nebuvo išstūmusi hebrajų kal bos, bet vyravo dvikalbystė. Jis įrodo, kad pirminė Mato Evangelija parašyta hebrajų kalba, o Marko varian-tas – sutrumpintas aramėjiškas Mato targumas, per krikščionių susirinkimus skaitytas mišrioje aplinkoje, tikriausiai Antiochijoje, po hebrajiško. Po to, suprantantiems tik graikiškai, buvo skaitomas tas pats targu-mas graikiškai, kuriuo vėliau pasinaudota ir verčiant Matą į graikų kalbą. Tokia traktuotė leidžia atmesti aksiomą, kad jei pirminis aramėjiškas Marko tekstas trumpesnis, jis ir senesnis, o tai, kas papildomai at-sirado pas Matą ir Luką – neva iš paslaptingo kito šaltinio Q (vok. Quelle)7. Be to, Marko tekstas pasižymi „išsamesnėmis“ detalėmis, kartais svetimomis abraominiam ST tikėjimui. Šis klodas galbūt priklauso Anti-ochijos „redaktoriams“ graikams. Juo vėlesni taisymai, juo daugiau skirtumų tarp Rytų ir Vakarų redakcijų.Jų daugiausiai Marko ir mažiausiai Mato tekste. Taigi patikimiausiai atrodo Mato Evangelija, nes ja akivaizdžiai naudojosi ir Lukas. Viešpaties kūdikystės epizodai greičiausiai pateko pas Matą ir Luką iš skirtingų protoevangelijų, kurių būta daug (plg. Lk 1:1). Jono Evangelija galbūt pirma buvo jo paties užrašytų autentiškų Viešpaties pasakymų (logijų) rink-inys, kuris karų epochoje įgavo ryškius antižydiškus akcentus. Tačiau harmonizavimo atkarpas stengtasi dėti ne pagal teorinį jų „patikimumą“, bet pagal tradicinio pasakojimo pilnumą, nukeliant kritines pastabas į komentarus.

Serijos terminu „Biblija. Kanoninių tekstų vertimas“ išreikšta svajonė parengti ir dvikalbį ST, juo labiau kad A. Rubšio versija nepasižymi hebraistine analize. Dabar svarbu su D-vo pagalba užbaigti bent šį darbą.

Pratarmė

4 Lindsey R.L. The major importance of the “minor” agreements. / Jerusalem Perspective, www.jerusalemperspective.com/13766/comment-page-1 [2017 liepa]5 Грилихес Л. Реконструкция коммуникативной ситуации создания и первоначального функционирования первых двух канонических Евангелий. Кафедра библеистики МДА, Москва 2005.6 Grintz J.M. Hebrew as the spoken and written language in the last days of the Second Temple. / Journal of Biblical Literature 79, March 1980, Part 1, p. 32–47.7 Šis Q išplaukė XIX a. pabaigoje po ilgų vokiško mintijimo vingių, o dabartį pasiekė daugybe fantastinių variantų, pagaliau radusių sau vietą krikščionybės išdavystės šiukšlyne pavadinimu JsusSeminar, kuriame „mokslinės išvados“ priimamos demokratine balsų dauguma. Teisingiau būtų vadinti „Q” visus pašalinius įrašymus, pakartotus bent dviejose Evangelijose.

15

1. Konstantinopolio Patriarchato 1904 m. parengtas Bizantinis Naujojo Testamento tekstas, sudarytas 116 rankraštinių lekcionarijų pagrindu, Graikijos Bažnyčios koreguotas ir padovanotas laisvai naudotis visam krikščionių pasauliui: www.ellopos.net/elpenor/greek-texts/new-testament/default.asp [2006)] [Toliau – Ello-pos].

2. Nestle-Aland, Novum Testamentum Graece. Griechisch-Deutsch. Griechischer Text: Novum Testamentum Graece, Begründet von Eberhard und Erwin Nestle. Herausgegeben von Barbara und Kurt Aland, Johannes Karavidopoulos, Carlo M. Martini, Bruce M. Metz ger. 28.revidierte Au-flage. / Institut für Neutestamentliche Textforschung Münster.Deutsche Texte: Revidierte Fassung der Lutherbibel 1984; Einheitsübersetzung der Heiligen Schrift 1979. Deu-tsche Bibelgesellschaft Katholische Bibelanstalt, Stuttgart 2013. [Toliau – NA28]

3. Библия. Книги Священного Писания Ветхого и Нового Завета в русском переводе с прило же ниями. Impri-matur Mechliniae, die 12-2-1972 P. Theeuws, Vicarius Generalis. Avenue de la Couronne, 206, 1050 Брюссель. [Toliau – Bruxelles 1972]

4. Robertson A.T. A Harmony of the Gospels for Students of the Life of Christ. Harper & Brothers 1922, New York and London. [Toliau – Robertson 1922]

5. Roger L. Omanson, A Textual guide to the Greek New Testament. An Adaptation of Bruce M. Metzger’s Textual Commentary. Deutsche Bibelgesellschaft, Stuttgart 2006. [Toliau – ROm]

6. [Vienas iš pamatinių Naujojo Testamento hebrajiško ir aramėjiško pagrindo tyrinėjimų rezultatas – Franzo Delitzscho atgalinis vertimas iš graikų kalbos į ivritą, Britų Biblijos Draugijos leistas Berlyne 1928 m.: ]

[Toliau – Fr. Delitzsch] .1928 ,ספרי הברית החדשה נעתקים מלשון יון ללשון עברית, מהדורה 13, ברלין

7. The Gospel of Matthew according to a Primitive Hebrew Text by George Howard, Professor of Religion University of Georgia. Part One, Shem Tob’s Hebrew Mattew Text and Translation, Part Two, Analysis and Commentary, 1995, Merger University Press, 1987 University of Georgia. [Toliau resp. – Howard 1995, Howard 1987]

8. Kommentar zum Neuen Testament aus Talmud und Midrasch von Hermann L. Strack und Paul Billerbeck, Bd. I–IV. C.U. Beck’sche Verlagsbuchhandlung Oskar Beck, München 1922–1928. [Toliau – Strack]

9. Frisk H. Griechisches etymologisches Wörterbuch, Bd. 1, 2, 3. Carl Winter Universitätsverlag Heidelber 1960, 1963, 1972. [Toliau – Frisk]

10. Jastrow M. A Dictionary of the Targumim, the Talmud Babli and Yerushalmi, and the Midrashic literature. Luzac: London W.C., G.P. Putnam: New York 1903. [Toliau – Jastrow 1903]

11. Klein E. A Comprehensive Etymological Dictionary of the Hebrew Language. The University of Haifa 1987.[Toliau – Klein 1987]

Iškilus turinio neaiškumams, neretai kreiptasi į internetu prieinamus įvairius žinomus komentarus nuo Mathew Henry, William Barclay ir Geneva Study Bible iki Aleksandro Lopuchino (mokinių). Nurodant kurį nors jų poleminiais atve-jais (dažniausiai – Lopuchino), šaltinio vieta nenurodoma, nes turiniui nesikeičiant, adresai gali įvairuoti, bet niekad nedingsta iš tinklo ir surandami be jokio vargo.

Šaltiniai ir literatūros santrumpos

16

Gramatinės analizės santrumpos

1 2 3 personae, asmenysAb attributivus, pažymininisAc accusativus, galininkasAj adjectivus, būdvardisAj adjectivus, būdvardisAjAo aoristus, aoristasAr arthron, artikelisAr arthron, artikelisArAt activum, veik. rūšis Av adverbium, prieveiksmisCj conjunctio, jungtukasCj conjunctio, jungtukasCjCn conjuntivus, tariamoji nuos.Cp comparativus, aukštesnysisCr cardinalis, kiekinisCr cardinalis, kiekinisCrD dualis, dviskaitaDa dativis, naudininkasDe demonstrativum, rodomasisDm deminutivum, mažybinisFe femininum, mot. giminėFt futurum, būsimasis laikasGe genetivus, kilmininkasId indicativus, tiesiog. nuosakaIf infinitivus, bendratisIf infinitivus, bendratisIfImImI imperativus, liepiamoji nuos.In indefinitum, nežymimasisInst instrumentalis, įnagininkasIp imperfectum, imperfektasIr interrogativum, klausiamasisIr interrogativum, klausiamasisIrLo locativus, vietininkasLXX SeptuagintaLXX SeptuagintaLXXMa masculinum, vyr. giminėMd medium, medialinė rūšis

Ne neutrum, bevardė giminėNm nomen, daiktavardisNo nominativus, vardininkasNoa = NoAcNeNu numerus, skaitvardisOp optativus, geidžiamoji nuos.Or ordinalis, kelintinisOr ordinalis, kelintinisOrP pluralis, daugiskaitaP pluralis, daugiskaitaPPa passivum, neveikiamoji rūšis„Pa“ deponens, deponentinis„Pa“ morfoparadigminis „pasyvas“Pc participium, dalyvisPf perfectum, perfektasPf perfectum, perfektasPfPi praeteritum, „istorinis laikas“Pn pronomen, įvardisPo possessivum, savybinisPp praepositio, prielinksnisPq plusquamperfectumPs praesens, esamasis laikasPt particula, dalelytėPx praefixus, priešdėlisRc reciprocum, savitarpinisRe relativum, santykinisRx reflexivum, sangrąžinisS singularis, vienaskkaitaS singularis, vienaskkaitaSSp superlativus, aukščiausiasisSx suffixus, priesagaVm verbum, veiksmažodisVo vocativus, šauksmininkas

Dėl vietos stokos ne visos gramatinės formos yra pažymėtos:1) santrumpa Noa savaime žymi bevardę giminę (esant vietos, Ne gali būi pridėta); 2) jei nuosaka nenurodyta, tai indikatyvas (Id) kaip numatytoji nuosaka; 3) At – veikiamoji rūšis nurodoma esant pakankamai vietos, tačiau medialinė ir pasyvinė rūšys nurodo-mos visada; 4) gali būti nežymima gretimose eilutėse esanti arba labai dažnai pasikartojanti forma;5) kartais nežymimos savaime suprantamos formos; 6) daugeliu atvejų kalbos dalys aiškios iš vertimo;7) artikelio gramatinė forma aiški iš juo apibrėžiamo žodžio, todėl nurodoma pačioje vertimo pradžioje, o toliau ten, kur riba tarp artikelio ir rodomojo įvardžio neaiški, arba kur iš eilės sueina skirtingus žodžius apibrėžiantieji artikeliai;8) kartais gali būti pažymėta vien tik apibrėžiančiojo arba tik apibrėžiamojo žodžio forma. Todėl gramatinė analizė nėra pilna, bet tik orientacinė, padedanti Skaitytojui suvokti graikiško teksto struktūrą (dėl panašaus orientacinio tikslo, kad Skaitytojas lengviau įsimintų tos pačios šaknies žodžius, analizė pagal galimybę nurodo tik vieną, pirmąkart pasitaikiusią, bet visam tekstui būdingesnę žodžio, o su priešdėliu – tik šaknies, reikšmę; konkrečių reikšmių įvairovę perteikia pažodinis verti-mas).

Analizuojamos reikšmės, todėl MdPa rašoma, jei galimos abi reikšmės, o jei veiksmažodis turi Ao, Ft pasyvo markerį θ, bet reikšmė sangrąžinė (μνησθῇς), rašoma Md arba „Pa“.

Santrumpos

17

Originalas transkribuojmas atsižvelgiant į archajiškesnį tarimą pauzėje.Skliausteliuose – mokslinė transkripcija, po jos – graikiškos ir žinomos lietuviškos formos.

Achãzas [’āḥā́z], Ἄχαζ, AchãzasAdãmas [’ādā́m], Ἀδάμ, AdõmasAdìAdìAd [? ’addī́, Fr. Delitzsch], Ἀδδί, Adìjas], Ἀδδί, Adìjas], Ἀδδί, AdAharònas [’ahărо̄́n], Ἀαρών, (Korano Hārū́n), AarònasAlmodãdas [’almōdā́d], Ἐλμωδάμ, ElmadãmasAminadãvas [‘ammīnādā́b], Ἀμιναδάβ, AminadãbasAmòcas [’āmо̄́ṣ], Ἀμώς, AmõsasAmònas [’āmо̄́n], Ἀμών, AmõnasAmòrà [‘ămōrā́], Γόμορρα, Gomòrà„Arimatė́ja“ ir „iš jos“ „Juõzapas“ [hā-rāmātī́ „tas ramietis“] → žr. Ramà, JosèfasArpachšãdas [’arpakšàd ], Ἀρφαξάδ, ArfaksãdasAsà [’āsā́ ], Ἀσά, AsàAšèras [’āšḗr], Ἀσὴρ, Asèras, AšèrasAvihū̃das [’ăbīhū́d ], Ἀβιούδ, AbijùdasAvìAvìAv jà [’ăbijjā́], Ἀβιά, AbijàAvrahãmas [’abrāhā́m], Ἀβραάμ, AbraõmasAzū̃ras [‘azzū́r], Ἀζώρ, AzõrasBaalzebùbas [Bbas [Bbas [ à‘al-Zǝ‘al-Zǝ‘al-Z bū́b ], Βεελζεβοὺλ, BelzebùlasBalãkas [Bālãkas [Bālãkas [ ā́q], Βαλάκ, BalãkasBarãbà [Bar-’abbà [Bar-’abbà [ ā́’], Βαραββᾶς, BarãbasBarješùa [Bar- [Bar- [ JBar-JBar- ǝJǝJ šū́ a‘], Βαριησοῦς, BarjėzusBarjochanãnas [Bar-[Bar-[ JōBar-JōBar- ḥānā́n], Βαριωνᾶ, Jõno sūnaũ, Jõnos sūnaũ, ARBA: Barjònà [Bar-Jōnnà [Bar-Jōnnà [ ā́], Βαριωνᾶ, Jõnos sūnus (sūnau)Barnãbà [Bar-Nabbà [Bar-Nabbà [ ā́’], Βαρνάβας, BarnãbasBaršabà [Bar-Šabbà [Bar-Šabbà [ ā́’ (Fr. Delitzsch)], Βαρσαββᾶ[ν], BarsãbasBartalmãjas [Bar-Talm [Bar-Talm [ àj], Βαρθολομαῖος, Baltramiẽjus„Bartimiẽjus“ su paaiškinimu υἱὸς [Bar- υἱὸς [Bar- υἱὸς [ ] Τιμαίου panašu į platonistų (Τιμαίος!) interpoliaciją (žr. Mt 20:30)Belijãlas [Bǝlijjā́‘al,l,l Fr. Delitzsch], Βελίαλ, Βελίαν, Βελίαβ, Βελίαρ, Beliãras, BeliãlasBeneiregòš [bǝnē i–rǝgо̄́š], Βοανεργές, BoanergesBeòras [Bras [Bras [ ǝ‘о̄́r], Βεοώρ, Βεωρσόρ, Βοσόρ, Bosòras, BeòrasBetavãrà [B [B [ ēt-‘ăbārā́], Βηθαβαρά, BetabãràBetánja [aram. Bēt-‘anjā́], Βηθανία, BetãnijaBetcáida [Bēt- [Bēt- [ Ṣāydā́ (Fr. Delitzsch)], Βηθσαϊδά, BetsáidaBetchãsdà [Bēt- [Bēt- [ Ḥasdā́], Βηθζαθά, BetzatàBetlèchemas [BBetlèchemas [BBetlèchemas [ ēt-Lèḥem], Βηθλέεμ, BetliẽjusBetpãgė [B [B [ ēt-Paggḗ ], Βηθφαγή, BetfãgėBilãmas, Bilãmas ben Beòras [Biras [Biras [ l‘ā́m ben-Bǝ‘о̄́r], Βαλαὰμ τοῦ Βοσόρ, Balaãmas → BeòrasBinjamìnas [Binjāmnas [Binjāmnas [ ìn], Βενιαμὶν, BenjamìnasBòazas [Bazas [Bazas [ о̄́‘az], Βοόζ, Βοές, BoòzasCadòkas [Ṣādо̄́q], Σαδώκ, SadòkasCarefãtà, Carefàt [Ṣarǝarǝar ppā́tā], Σάρεπτα, Σάρεφθα, SareptàChakáldema [ḥăqàl dǝmā́’, aram. ‘sklypas kraujo’], Ἀκελδαμᾶ, Akeldama, Hakeldamãchas

Hebrajiškų ir aramėjiškų NT vardų ir terminų indeksas

18

Chalpãjas (Chalpì) [Ḥalpàj], Ἀλφαίος, AlfiẽjusChanà [Ḥannā́], Ἅννα, Ἄννα, OnàChanãnas [Ḥānā́n], Ἄννας, ÃnasChanòchas [Ḥănо̄́k], Ἐνώχ, Henòchas, EnòkasChavà [Ḥawwā́], Eὕα, Ievà, Jievà, JėvàChecrònas [Ḥeṣrо̄́n], Ἐσρώμ, EsròmasCheslì [Ḥeslī́ (Fr. Delitzsch)], Ἐσλίμ, Hèsliscicìt [ṣīṣīṣī ī́tī́tī́ ], κράσπεδα „apvadas“ –kutas keturkampio drabužio kampuose pagal Sk 15:38–40Cidònas [Ṣīdо̄́n], Σιδών, SidònasCijònas [Ṣijjо̄́n], Σιών, SiònasCòras [Ṣо̄́r, fenik. Ṣur], Τύρος, Tỹras → TỹrasDalmanùtà [Dalmānūtà [Dalmānūtà [ ā́’ (Fr. Delitzsch)], ΔαλμανουθάDanijèlis [Dānijjèlis [Dānijjèlis [ ḗl ], Δανιήλ, DanièliusDavìdas [DāwDavìdas [DāwDavìdas [ ìd ], Δαυΐδ, DóvydasEdòmas [ ’ĕdĕdĕ о̄́m], Ἰδουμαία, Idumė́ja, EdòmasEfráimas [‘Eppràjim], Ἐφραίμ, Efráimas, tačiau Jn 11:54 → OfràElazãras [ ’el ‘āzā́r (> (Fr. Delitzsch) La‘zā́r], Ἐλεάζαρ, Λάζαρος, Eleazãras, LõzoriusElì [‘ēlī́ ], Ἡλί, ẼlisElièzeris [ ’ĕlī‘èzer ], Ἐλιέζερ, ElièzerasElihū̃das [ ’ĕlīū́d ], Ἐλιούδ, ElijùdasElìjà [ ’ēlijjā́hū ], Ἠλίας, ElìjasElìšà [’ĕlīšā́‘ ], Ἐλισαίος, Ἐλισσαίος, EliziẽjusElišãvà (Elišèvà) [ ’ĕlīšā́ba‘ ], Ἐλισάβετ, ElžbietàEljakìEljakìEljak mas [ ’eljāqī́m], Ἐλιακείμ, Eliakìma, Ἐλιακείμ, Eliakìma, Ἐλιακείμ, Eliak sEnãnas [‘ēnā́n, aram. (Fr. Delitzsch: ‘ēnо̄́n)], Αἰνών, EnonasEnòšas [ ’ĕnĕnĕ о̄́š ], Ἐνώς, Ènas, EnõšasÈras [ ’ēr ], Ἤρ, ÈrasEsãvas [‘ēśā́w > arabų ‘īsā su w gale, bet Korano ‘īsā su j gale: j gale: j J-šūa!!!], ’Ηησαῦ, EzãvasÈveris [‘èber], Ἔβερ, ÈbèrasEvjatãras [ ’ebjātjātbjātb ā́r], Ἀβιάθαρ, Abjatãrasfarisiẽjas [pǝrūšī́ „išsisī́ „išsisī́ kyręs“], Φαρισαῖος, fariziejas (z per lenkų kalbą iš lotyniško tarimo) Gabàtà [aram. Gabbātā́’ ], Γαββαθᾶ, GabatàGãdas [Gād ], Γὰδ, GãdasGalgálta [aram. Galgaltā́’, Jastrow 245, hebr. Gulgòlet], Γολγοθᾶ, GolgotàGalilė́ja [Gālī́l ], Γαλιλαία, Galilė́jaGamlièlis [Gamlī ’ḗl ], Γαμαλιήλ, GamalièlisGatšemãnė [Gat-Šǝmānḗ i], Γεθσημανῆ, GetsemãnėGavrièlis [Gabrī ’ḗl ], Γαβριήλ, GabrièlisGehinòmas [Gē’Hinnо̄́m], Hinòmo slėnis prie Jerūšalaimo, pragaras, γέεννα, gehenaGinesãras [Ginnēsàr], Γεννησαρέτ → KinãretasGadèras [Gādḗr], ? Gaderà [Gādǝrā́ ], Γάδαρα, GadaràGògas [Gōg], Gōg], Gōg Γώγ, GògasHar Megidò [Har-MǝMǝM giddо̄́] (Megido kalnas), Ἁρμαγεδών, Harmagedònas, ArmagedònasHizkìHizkìHizk jà [Hizqijjijji ā́, Jǝh, Jǝh, J izqijjijji ā́], Ἐζεκίας, Ezekìjas Ἐζεκίας, Ezekìjas Ἐζεκίας, EzekIdumė́ja → Edòmas

VardVardV ų ir terminų indeksas

19

Imanuèlis [‘Immā́nū ’ḗ l ], Ἐμμανουήλ, EmanuèlisIsraèlis → JisraèlisIškerjòtas [’īš-qǝrjо̄́t], Ἰσκαριώτης, IskarijòtasJaakòvas [ Ja‘ăqо̄́b], Ἰακώβ, Jokū̃basJaỹras [ JāJāJ ’ī́rī́rī́ ], Ἰάειρος, JaỹrasJanãjas [ Jann Jann J àj ], Ἰωαννᾶ, Ἰανναί (NA28 191), JanãjasJardènas [ Jardḗn], Ἰορδάνηϛ, JordãnasJãredas [ Jā́redJā́redJ ], Ἰάρεδ, JaretasJehojachìJehojachìJehojach nas [ JǝJǝJ hōjākī́n], Ἰεχονίας, JechõnijasJehorãmas [ JǝJǝJ hōrā́m, 2 Kar 8:16], Ἰωράμ, JorãmasJehošafãtas [ JǝJǝJ hōšāppā́ṭ ], Ἰωσαφάτ, JuozapõtasJehošùa [ JǝJǝJ hōšū́ a‘], Ἰησοῦς, Józuė, – ” –, J-šū́a [ Jēšēšē - / J-J-J šū́a‘], Ι ͡͡Ι ͡͡Ι Σ͡͡ Σ͡͡ , JHS, J-zusJehū̃dà, Judėja [ Jǝhūdā́Jǝhūdā́J ], Ἰούδα, Jùdas, Judė́jaJerichò [ JǝrJǝrJ īḥīḥī о̄́ ], Ἰεριχώ, Jèrikas, JèrichasJerūšaláimas [J[J[ ǝrūšālJǝrūšālJ àjim], Ἱεροσόλυμα, JerùzalėJešãjà [ JǝšJǝšJ à‘jā], Ἠσαΐας, Izaìjas], Ἠσαΐας, Izaìjas], Ἠσαΐας, IzaJicchãkas [ Jiṣḥā́q], Ἰσαάκ, IzaõkasJìrmejà [Jirm[Jirm[ ǝjā́hūǝjā́hūǝj ], Ἱερεμίας, JeremìJeremìJerem jasJisachãras [ Jiśśākā́r], Ἰσσάχαρ, IsachãrasJisraèlis [ Jiśrā ’ḗl ], Ἰσραήλ, IzraèlisJišãjas [ Jišā́j], Ἰεσσαί, JèsėJochanãnas [ Jōḥānā́n], Ἰωάννης, JõnasJokìJokìJok mas [ JōJōJ qī́m], Ἀχείμ, Ἀχίμ, JókimasJonà [ Jōnā́ ], Ἰωνᾶ, Ἰωνὰμ, Ἰωνᾶς, Jonãmas vs. JonàJorìJorìJor mas [ Jōrī́mī́mī́ (Fr. Delitzsch)], Ἰωρείμ, Jorìmas], Ἰωρείμ, Jorìmas], Ἰωρείμ, JorJosèfas [ Jōsḗppḗpḗ ], Ἰωσὴφ > Ἰωσῆ, Ἰωσῆς, JuõzapasJošìJošìJoš jà [ Jōšijjā́ ], Ἰωσίας, JozijasJotãmas [ Jōtā́m ], Ἰωάθαμ, JoatãmasKajãfà [Qajjāppā́’], Καϊάφας, KajãfasKanà [Qānā́ ], Κανά, Kanà (Galilėjos Kana)Kefà [K [K [ ēppēpē ā́’], Κηφᾶς, KèfasKefarnachū̃mas [Kǝ [Kǝ [ ppar-Naḥū́m] (‘Nachūmo kaimas’), Καπερναούμ, Καφαρναούμ, KapernáumasKenãnas [Qē jnā́n], Καϊνάν, KainãmasKinãretas (Kinèretas) [Kinnretas) [Kinnretas) [ èret], Γεννησαρέτ, Genezarètaskohènas [kōhḗnḗnḗ (= arabų kā́hin ‘pranašaujantysis’)], ἱερεύς, kùnigas (lygu katalikų vyskupui)KorazìnasKorazìnasKoraz , Korazìmas, Korazìmas, Koraz [Kōrāz [Kōrāz [ ī́m (Fr. Delitzsch: Kōrāzī́nī́nī́ )], Χοραζίν, ChorazìnaszìnaszKosèmas [Qōsḗmḗmḗ ], Κωσάμ, KosãmasKūzà [Kūzà [Kūzà [ ā́ (Fr. Delitzsch)], Χουζᾶ, Chū̃zasLãmechas [Lā́mek, L, Lèmek], Λάμεχ, LãmechasLevì [Lēwī́ ], Λευΐ, Lèvislevìlevìlev tas [lēwī́ ], Λευΐτης, levìlevìlev tas (lygu katalikų diakonui)Mãchatas [M [M [ àḥat, at, at 1 Met 6:20], Μαάθ, MaatasMagdãlà [aram. Magdālā́’ ← Migdāl ?; Migdal-’ḗlḗlḗ , Joz 19:38], Μαγδαλά, Magdãlà

VardVardV ų ir terminų indeksas

20

Magògas [Maggas [Maggas [ о̄́g], о̄́g], о̄́g Μαγώγ, MagògasMahalalèlis [Ma [Ma [ ḥălal ’ḗ l ], Μαλελεήλ, MaleleèlisMalà [Ma [Ma [ l ’ā́, Fr. Delitzsch], Μελεᾶ, Melė̃jasMãlechas [Mlechas [Mlechas [ ā́lek, , Mèlek], Μάλχος, MálkusMalkìMalkìMalk [Malk [Malk [ ī́ ], Μελχί, MèlchisMalkicèdekas [Malkīṣdekas [Malkīṣdekas [ èdeq], Μελχισεδέκ, Melchizedèkasmamonà [aram. mā’ămōn-ā́’ ‘patikimasis’ → ‘turtas’], μαμωνᾶ, mamonàmanà [mān, arabų (’al-)mánna], μάννα, manàManà [Mann [Mann [ ā́ (Fr. Delitzsch)], Μαϊνάν, Μεννὰ, MenàMárta [Mārt [Mārt [ ā́’], Μάρθα, Márta, MõrtaMatãjas [Matt[Matt[ ā́j], Ματθαῖος, MãtasMatãnas [Matt [Matt [ ā́n], Ματθάν, MatãnasMatãtà [Matt [Matt [ àttā (Fr. Delitzsch)], Ματταθᾶ, MatãtàMatãtas [Matt [Matt [ ā́t], Ματθάτ, Μαθθάτ, MatãtasMatìMatìMat tjà [Mattitj[Mattitj[ ā́], Ματταθίας, MatãtijasMenachèmas [Menamas [Menamas [ ḥ(ḥ)ḥ)ḥ ḗmḗmḗ (Fr. Delitzsch)], Μαναήν, ManaènasMenašė̃ [Mė̃ [Mė̃ [ ǝMǝM naššε̅̅́ ], Μανασσῆς, Manãsasmesìjas [māšī́ aḥ], Χριστός, Χ ͡ Σ, Pateptàsis, Mesìjas → plg. graikiškai LXX 1 Sam 16:6, Ps 45:8 !Metušãlachas [M [M [ ǝMǝM tūšā́laḥ], Μαθουσάλα, MatūzãlisMichaèlis [Mīlis [Mīlis [ kMīkMī ā’ḗlḗlḗ ], Μιχαήλ, MýkolasMirjám [Mirjā́mMirjám [Mirjā́mMirjám [ ], Μαριάμ (> Korano Marjàm), Μαρία, MarijàMošė̃ [MMošė̃ [MMošė̃ [ ōšε̅̅́ ], Μουσῆς (> Korano Mū́sā), Μωϋσῆς, Μωσῆς, MõzėNaamãnas [Na‘ămā́nNaamãnas [Na‘ămā́nNaamãnas [ (Fr. Delitzsch)], Νεεμὰν, Ναιμὰν, Naãmanas, NaèmanasNachòras [Nā [Nā [ ḥо̄́r], Ναχώρ, NachòrasNachšònas [NaNachšònas [NaNachšònas [ ḥšо̄́n], Ναασσών, NaasònasNachū̃mas [Na [Na [ ḥ(ḥ)ū́mḥ)ū́mḥ ], Ναούμ, NaùmasNaftalì [Naì [Naì [ pptālī́ ], Νεφθαλεὶμ, NeftãlisNagãjas [N [N [ aggā́jā́jā́ (pauzėje, Fr. Delitzsch)], Ναγγαί, NagãjasNaìNaìNa nas [hebr. Nā‘ā, aram. Nā‘ī́n –ī́n –ī́ ?, hebr. Fr. Delitzsch Nā‘ī́mī́mī́ , arabų Nīn], Ναΐν, Naì], Ναΐν, Naì], Ναΐν, Na nasNatãnas [Nāt [Nāt [ ā́n], Νάθαν, NatãmasNecãretas [NǝṣNecãretas [NǝṣNecãretas [ èret, pauzėje Nǝsạ̄́ret (Fr. Delitzsch), aram. Ma Nōsạ̀r-a’ > hebr. Fe?, bet plg. PcFe Nōṣǝrā́ = Nōṣèret ‘sauganti’], Ναζαρέτ, Ναζαρέθ, Ναζαρά, NazarètasNecariẽtis [han-nōṣrī́ ], Ναζαρενός, Nazarė́nas, Nazarėnìškis, (talm., musulm. ‘krikščionis’)-nōṣrī́ ], Ναζαρενός, Nazarė́nas, Nazarėnìškis, (talm., musulm. ‘krikščionis’)-nōṣrī́NerìNerìNer jà [Nērijj [Nērijj [ ā́ ], Νηρί, NèrisNetanèlis [Ns [Ns [ ǝtaNǝtaN n’ḗl ], Ναθαναήλ, NatanaèlisNìNìN nevė [hebr. Nīnǝwḗ < ak. Ninuwa], Νινευΐ, Ninèvė, Ninė̃vė, Ninìvà; nineviẽtis ΝινευίτηςNòachas [Nachas [Nachas [ о̄́ aḥ], Νῶε, NõjusÒfrà [‘Ofrā́], Ἐφραίμ, Efráimas, Efrèmas (Jn 11:54)Ovèdas [‘ōbèd ], Ὠβήδ, JobèdasPãlegas [Plegas [Plegas [ ā́leg, Pèleg], Φάλεκ, Fleg], Φάλεκ, Fleg ãlekasPenuèlis [Plis [Plis [ ǝPǝP nū’ḗlḗlḗ ], Φανουήλ, FanuèlisPèrecas [PèrePèrecas [PèrePèrecas [ ṣ], Φαρές, Fãraspèsachas [pèsaḥ, aram. pasḥā́], πάσχα, Paschà, Velýkosprãgaras → šeòlas (mirusiųjų buveinė apskritai, nebūtinai „pekla“, bet vartojamas tik 1 žodis)Rachàv [RaRachàv [RaRachàv [ ḥàb], Ραχάβ, Rahabà

VardVardV ų ir terminų indeksas

21

Rachèl [Rā [Rā [ ḥḗlḗlḗ ], Ραχήλ, RachèlėRamà [Rāmà [Rāmà [ ā́ ], Ῥαμά, RamàRãmas [RāmRãmas [RāmRãmas [ , Rūt 4:19], Ἀράμ, Ἰωράμ, Admìnas, ÁrnisRechavãmas [RRechavãmas [RRechavãmas [ ǝḥab‘ā́m], Ροβοάμ, RoboãmasRešà [R [R [ ē jšā́’, Fr. Delitzsch], ῾Ρησᾶ, ResàReūvènas [Ras [Ras [ ǝ’ūbḗnḗnḗ ], Ρουβὴν, RubènasReū̃ [R [R [ ǝ‘ū́ ], ῾Ραγαῦ, Ragaũjas, ReùvasRūt [RūtRūt [RūtRūt [ ], Ρούθ, RūtàSalmònas [Śalmо̄́n], Σαλμών, Salmà, SalàSamãrija → Šomrònassatãnas [śāṭā́n ‘priešas’ > aram. śāṭānā́’, gr. σατᾶν] šėtõnasSedòmas [Sǝdо̄́m], Σόδομα, SodòmàSerùgas [Śǝrūg], Σερούχ, Serùchas, Serùgasrūg], Σερούχ, Serùchas, Serùgasrūgšabãtas [šabbā́t ], σάββατον, šãbas (liet. vulgarizmas, atsiradęs iš žydų aškenazių tarimo šàbos)Šãlachas [Šā́laḥ], Σαλᾶ, Salà, Šèlachas (ne pauzėje!)Šalèmas [Šālḗmḗmḗ ], Σαλήμ (= Σαλείμ ?), Salèmas (Salìmas ?)Šaùlis [Šā’ū́l ], Σαῦλος, SaũliusŠealtièlis [Šǝ’altī ’ḗl ], Σαλαθιήλ, Salaltièlis, ŠaltièlisŠechãras [ŠēkŠēkŠē ā́r], Συχάρ, SichãrasŠechèmas [Šǝkèm], Συχέμ, SichèmasŠelomìt [Šǝlōmī́t ], Σαλώμη, SalòmėŠelomò, Šlomò [Šǝlōmо̄́], Σολομών, SaliãmonasŠèmas [Šēm], Σήμ, Sèmasšeòlas [šǝ’šǝ’š ōl ], ᾅδης, l ], ᾅδης, l šeòlas (dažnai tapatinama su „pekla“ γέεννα ← [Gēhinnо̄́m])Šètas [Šēt], Σήθ, SètasŠilòachas [Šīlо̄́aḥ, Šillо̄́aḥ, Šèllaḥ], Šèllaḥ], Šèllah Σιλοά, Σιλοάμ, Siloe, SiloãmasŠimì [Šim‘ī́ ], Σεμεΰ, SemeĩnasŠimònas [Šim‘о̄́n], Συμεών, Σίμων, SìmonasŠomrònas [Šōmrо̄́n], Σαμαρεία, SamãrijaŠošãnà [Šōšannā́], Σουσάννα, ZuzãnàTavìtTavìtTav à [ṬāṬāṬ bītā́’], Ταβιθά, TabitàTadãjas [pauzėje Taddā́jā́jā́ ], Θαδδαῖος, TãdasTamár [Tāmā́r], Θάμαρ, TamaràTãrachas [Tàraḥ], Θάρα, TaràTỹras [fenik. Ṣur, hebr. Ṣо̄́r], Τύρος, TỹrasTeòmà [Tǝ’Tǝ’T ōmā́ ’], Θωμᾶς, TòmasŪ̃rijà [’ūrijjā́], Οὐρίας, Ū̃rijaÙzijà [‘uzzijā́], Ὀζίας, Ozì], Ὀζίας, Ozì], Ὀζίας, Oz jasZakãjas [pauzėje Zakkā́jā́jā́ ], Ζακχαῖος, ZachiẽjusZavdãjas [ZǝZǝZ bàdjā, Zabdàj, pauzėje Zabdā́jā́jā́ ], Ζεβεδαῖος, ZebediẽjusZechárja [ZǝZǝZ karjā́], Ζαχαρίας, ZachãrijasZèrachas [Zèraḥ], Ζαρὰ, ZaràZerubavèlis [ZǝZǝZ rubbābḗlḗlḗ ], Ζοροβάβὲλ, ZorobãbelisZevulū̃nas [ZǝZǝZ būlū́n], Ζαβουλὼν, Zabulõnasžỹdai (judė́jai, hebrãjai – sinonimiškai!) [ jǝhūdjǝhūdj ī́m], Ἰουδαῖοι, judė́jai, žỹdai, hebrãjai

VardVardV ų ir terminų indeksas

22

Pastabos dėl hebrajiško tarimo

Mokslinė transkripcija turi reikalą su idealiu archajiniu tarimu, kurio mūsų laikais be veik nebėra (Izraelyje jį tebeišlaiko žydai, kilusieji iš arabiškos aplinkos).Sprogstamieji riebalsiai b, k, p pavirsta spirantais v, ch, f [f [f b, k, pp] uždarant skiemenį ir (kada nepadvi-gubinti) pozicijoje tarp balsių.q – liežuvio užpakalinis gomurinis priebalsis „k“ (šiandien nebesiskiria nuo įprasto k).ṣ – kadais įtemptas (emfatinis) priebalsis (yra su „l“ atspalvių arabų kalboje), dabar - c.ṭ – „emfatinis“ t, mūsų dienomis nesiskiria nuo t, kadais, kaip ir s,̣ liežuvio šoninis.s,̣ liežuvio šoninis.sh – ryklinis skardusis priebalsis, kaip lietuvių h.’ – ryklinis duslusis, kaip vokiečių „Knacklaut“ prieš inicialinį balsį (pvz., ’über ’àlles).‘ – skardusis gerklų sprogstamasis (gal kam girdėta tariant arabiškai ’as-salā́mu ‘aleikum!‘aleikum!‘ ).ḥ (žymima ir x, h) – atitinkamas duslusis (gal kam girdėta tariant arabiškai Muḥàmmad).„Superskriptinis“ a – senovės kalboje ultratrumpas balsis, pagalbinis tariant ḥ ir ‘ po ilgojo balsio(pasirodo prieš juos; šiaip semitų kalbose du balsiai negalimi šalia vienas kito!): Māšī́ aḥ, J-J-J šū́ a‘ (plg. klasikinę arabų kalbą su išlikusiomis linksnių fleksijomis: Masī́ḥī́ḥī́ -u- ‘Mesijas’).ǝ (šva) – neaiškus e-atspalvio ultratrumpas nekirčiuotas balsis, atsiradęs dėl balsio redukcijos (po ini-cialinio priebalsio dabar netariamas atsirandant neįmanomai 2 priebalsių pradžiai).ă, ě, ě, ě ŏ – ultratrumpieji balsiai.ŏ – ultratrumpieji balsiai.ŏ

Pastaba dėl sakralinių vardų rašymo

Supratimas saugoti šventumą nuo išniekinimo yra ne vien D-vo įsakymo pasekmė žydų tradici-joje, bet kadais buvo natūralus ir tarp krikščionių (dabar tai net vadinama „žydų prie taru“!) – čia visur vartojamos svarbiausios senovinės (įvestos dar kopijuojant rankraščius, ROm 18*) graikų santrumpos:

D-vas – nom Θ ͠Θ ͠Θ Σ ͠Σ ͠ , gen Θ ͠Θ ͠Θ οῦ ͠οῦ ͠ , dat Θ ͠Θ ͠Θ ῷ ͠ῷ ͠ , acc Θ ͠Θ ͠Θ N ͠N ͠ ,

Pateptasis (Mesijas, Kristus) – nom Χ ͠Χ ͠Χ Σ ͠Σ ͠ , gen Χ ͠Χ ͠Χ Υ, dat Χ ͠Χ ͠Χ Ω ͠Ω ͠ , acc Χ ͠Χ ͠Χ N ͠N ͠ ,

Asmenvardis J-šūa (J-zus) – nom Ι ͠Ι ͠Ι Σ ͠Σ ͠ , gen=dat Ι ͠Ι ͠Ι Υ, acc Ι ͠Ι ͠Ι N ͠N ͠ . Kilmininkas sutampa su naudininku – tai dar nesugramatintas grynas Vardo J-šūa kamienas (perteiktas pakeitus hebrajų š graikų š graikų š s) iki suteiki-ant jam galūnes -ς, -ν vardininko ir galininko linksniuose (suprantama, kad kamieno gale nėra jokio ultratrumpojo -a, apie kurį žr. ankstesniame skyrelyje apie hebrajišką tarimą).

Deja, nereikia nuslėpti ir to, kad tradiciniai tikėjimo oponentai nuo pat „krikščioniš ko“ žydų persekiojimo pradžios pakeičia žodį J-šūa pradinėmis raidėmis sutrumpintu hebr. prakeiksmu Teišsitrina vardas jo: JŠW (be ‘ gale). Prisiminkime Konstantino laiško įkvėpėjus.

Žydų tradicija reikalauja vertimuose trumpinti ir žodį Viešpats. Tačiau tai nėra graikų Κύριος ‘viešpats, ponas’, bet Iš 20:7 ir Įst 5:11 uždraustas profaniškai tarti D-vo VARDAS (Tetragrama), verčiamas pagal jo hebrajišką pakaitalą ’Ădōnāj ‘mano Viešpats’ (pažodžiui – ’Ădōnāj ‘mano Viešpats’ (pažodžiui – ’Ădōnāj Viešpačiai, plg. daugiskaitinį ’Ĕ-ōhīm‘D-vas’). Žodžiu Viešpats reikalaujama keisti draudžiamą VARDĄ tik maldos metu bei verčiant tekstą,o įprastoje kalboje vartoti hebrajišką žodį ‘vardas’ su artikeliu, t.y. HaŠēm. Paties VARDO ištarimas, be vyriausiajam kohenui rezer vuoto atvejo Šventykloje per Jōm Kippūr, būtent ir laikytas mirties bausmės verta šventvagyste (todėl Sinedriono teismo verdiktas Evangelijoje kelia klaustukų). Tradicija įvesti į kitas kalbas žodį VIEŠPATSVIEŠPATSV vietoj VARDO ateina dar iš Septuagintos – graikiško Biblijos vertimo.IEŠPATS vietoj VARDO ateina dar iš Septuagintos – graikiško Biblijos vertimo.IEŠPATS

Šiame leidinyje gr. Κύριος verčiama ‘Viešpats’ arba ‘ponas’ pagal teksto prasmę.

23

EVANGELIJA

הבשורה

ΕΥΑΓΓΕΛΙΟΝ

24

Evangelisto Luko įvadinis žodis Teofiliui

Ἐπει-δή-περ πολλοὶ ἐπ-ε-χείρη-σαν ἀνα-τάξασθαι διήγησιν περὶ τῶν Cj_kuomet-tad-būtent Aj_daugusNoPMa Px-Pi-imtis-Ao3P Px-dėliotiIfAoMd Nm_apsakymasAcSFe Pp_apie Ar_tasGeP

πε-πληρο-φορημένων ἐν ἡμῖν πραγμάτων καθὼς παρ-έ-δο-σαν ἡμῖν οἱ Pf-pilna(i)-neštiPcPaGePNe Pp_įPp_įPp_ mesDaLo dalykasGePNe Cj_kaip-ir x-Pi- duoti-Ao3P mesAo3P mesAo3P Da Ar_tasNoPMa

ἀπ᾿ ἀρχῆς αὐτόπται καὶ ὑπηρέται γενόμενοι τοῦ λόγου, ἔ-δοξεPp_nuo pradžiaGeSFe liudininkasNoPMa Cj_ ir tarnasNoPMa taptiPcAoMdNoPMa PcAoMdNoPMa PcAo ArGeS Nm_žodisGeSMa Px-atrodyti+AoAc3S

κἀ-μοί, παρ-ηκολουθηκότι ἄνωθεν πᾶσιν ἀκριβῶς, καθεξῆς σοι γράψαι, Ir-ašDa Px-Pi+pasektiPcPfAtDaSMa Av_PcPfAtDaSMa Av_Pc iš-toli Pn_visasNoaNeS Av_nuodugniai Av_nuosekliai tuDa rašyti IfAoAt

κράτιστε Θεόφιλε, ἵνα ἐπι-γνῷς περὶ ὧν κατ-ηχήθης λόγωνNm→AjSpstipriausiasVoSMa TeofilisVoSMa Cj_idant Px-pažintiAoCnAt2SpažintiAoCnAt2Spažinti Pp_AoCnAt2S Pp_AoCnAt2S apie PnRe_kuris Px-diktuotiAoIdPa2S diktuotiAoIdPa2S diktuoti žodisGePMa

τὴν ἀσφάλειαν.Ar_tasAcSFe Nm_užtikrintumasAcSFe

Šio įvadėlio vertimai įvairuoja ne tiek priklausomai nuo skirtingų rankraščių, kiek nuo graikiškų žodžių traktuotės ir prasminio suskirstymo. Įdėję kablelį tarp žodžių πᾶσιν ir ἀκριβῶς (1:3), pamatysime visą nuo pradžios išnagrinėjusio Luko norą parašyti Teofiliui kažką nuodugniai ir nuosekliai, o be kablelio (taip daro dauguma) reikia pasirinkti: arba jis nori, viską nuo pradžios nuodugniai ištyrinėjęs, nuosekliai parašyti kažką Teofiliui (pop u-liarus variantas), arba nori jam nuosekliai surašyti visa, ką yra nuodugniai nuo pradžios (iš praeities) atsekęs (čia siūlomas variantas).

Variantas atsekęs parinktas dėl pagrindinės pama tinio veiksmažodžio ἀκολουθέω (čia priešdėlinis dalyvis παρηκολουθηκότι) reikšmės ‘pasekti’. Šiuo atveju, suprantama, žodis ‘visa’ graikiškame sakinyje lyg ir netinkamoje vietoje, tačiau klasikiniai tekstai pasižymi įmantriausiu sakinio narių dėliojimu, o siūlomas variantas parodo, kad ketinama surašytine kažką neįvardinto, bet būtent visa.

Pagaliau galbūt ir pats autorius nelabai aiškiai dėstė, ar jis rašys nuodugniai ir nuo-sekliai, ar rašys nuosekliai visa tai, ką visa ir ištyręs nuodugniai (vienas žodis abiem atve-jams). Žodis πεπληροφορημένων (1:1) dviprasmis, nes susideda iš šaknų ‘pilnai’ ir ‘nešti’, o tai rodo į praneštus (paliudytus, žinomus) dalykus, kuomet πληροφορέω reiškia ir ‘įvykti’, ir ‘atlikti’, todėl Vulgatoje rerum, que in nobis completae sunt, Č. Kavaliausko apie buvusius pas mus įvykius.

NA28 177, skirtingai nuo oficialaus Graikijos teksto, nededa kablelio tarp žodžiųἀκριβῶς, καθεξῆς ir pateikia suderintą katalikišką-liuteronišką vertimo versiją:

Schon viele haben es unternommen, einen Bericht über all das abzufassen, was sich unter uns ereignet und erfüllt hat. Dabuns ereignet und erfüllt hat. Dabuns ereignet und erf ei hielten sie sich an die Überlieferung de rer, die von Anfang an Augenzeugen und Diener des Wortes waren. Nun habe auch ich mich entschlossen, allem von Grund auf sorgfältig nachzugehen, um es für dich, hochver ehrter Theophilus, der Reihe nach aufzuschreiben. So kannst du dich von der Zuverlässigkeit der Lehre überzogen, in der du unterwiesen wurdest „Jau daugelis yra apsiėmę parengti pranešimą apie visa, kas tarp mūsų yra atsitikę ir išsipildę. Tai darydami jie laikėsi padavimo tų, kurie iš pat pradžių buvo liudininkai ir Žodžio tarnai. Dabar ir aš esu nutaręs viską iš pagrindų kruopščiai išaiškinti, kad tau, aukštai gerbiamasis Teofili, tai iš eilės surašyčiau. Tada tu galėsi įsitikinti patiki-mumu mokslo, kurio buvai pamokytas“.

[PS Suderinto vertimo stilius truputį primena „aukštai gerbiamojo“ Karlio Jägerio kruopščius berichtus (ataskaitas) apie jo skrajojančių būrių akcijas Lietuvoje.]

25

Lk 1:1–4

1 Ἐπειδήπερ πολλοὶ ἐπεχείρησαν ἀνατάξασθαι διήγησιν περὶ τῶν πεπληροφορημένων ἐν ἡμῖν πραγμάτων 2 καθὼς παρέδοσαν ἡμῖν οἱ ἀπ᾿ ἀρχῆς αὐτόπται καὶ ὑπηρέται γενόμενοι τοῦ λόγου, 3 ἔδοξε κἀμοί, παρηκολουθηκότι ἄνωθεν πᾶσιν ἀκριβῶς, καθεξῆς σοι γράψαι, κράτιστε Θεόφιλε, 4 ἵνα ἐπιγνῷς περὶ ὧν κατηχήθης λόγων τὴν ἀσφάλειαν.

Kadangi daugelis ėmėsi pa sa ko jimų apie mums žinomus dalykus,

kaip nuo pat pradžios perdavė mums tapu-sieji liudininkais ir Žodžio tarnais, pasirodė verta ir man nuo sekliai surašyti tau, Šaunusis Teo fili, visa, kas mano nuo-dugniai iš praeities atsektą, idant sužinotum tikrumą žodžių, kurių esi pamokytas.

[Kadangi daugelis ėmėsi dėstyti pasakojimą apie praneštus tarp mūsų dalykus, kaip perdavė mums nuo pradžios liudininkai ir tarnai tapusieji Žodžio, dingtelėjo ir man, pasekusiam iš toli viską nuo-dugniai, nuosekliai parašyti tau, šaunusis Teofili, idant sužinotum žodžių, kurių tapai pamokytas, užtikrintumą.]

Antrosios apaštalinės bangos evangelistas Lukas yra autorius dviejų iš pat pradžių graikiškai parašytų neabejotinai originalių NT tekstų. Pagal tradicinį požiūrį manoma, kad Lukas buvo gydytojas, lydėjęs apaš talą Paulių kelionėse (Kol 2:14) ir parašęs taip pat Apaštalų darbų knygą. Pastarąjį faktą remia vienodo stiliaus įvadiniai žodžiai, adresuoti tam pačiam asmeniui vardu Teofilis (Lk 1:1–4 ir Apd 1). Būtent tai paskatino šio leidinio rengėją pateikti Evangeliją su Apaštalų darbais kaip pačios Toros loginę tąsą. Rengėjas nemato reikalo abejoti Luko autorystės tradicija ir gilintis į kontroversi nes nuomones bū damas įsitikinęs, kad nuo pirmojo am žiaus pabaigos, dar iki galutinio kanono susidarymo, visi NT tekstai patyrė daugybę sunkiai beatsekamų įvairiausių ideologinių redakcijų vyks tant vis stiprėjančiam krikščionių nežydų ir pirmųjų krikščionių žydų susve timėjimui bei nežydų bendruomenių helenizaci jai, nuvedusiai į naujai sukurtos, idėjiškai anti semitinės supersesionistinės religijos paskelbimą Nikėjoje 325 m. Šiai religijai subyrėjus į susipriešinusias tarp savęs konfesijas ir tuo jau akivaizdžiai baigiančias savo istorijos ciklą, nėra prasmės užsiimti pradangintų pamatinių hebrajiškų tekstų rekonstrukcija, juoba kad ir kano niniu pavidalu suredaguotas NT pakankamai tobulai perteikia Kristaus Gerąją Naujieną ir, net ir esant pamokantiems ginčams tarp apaštalų Pauliaus (Apd 8:16, Gal 1:6-9, 2:1-13) ir Petro (2 Pt 3:8,15-17), Pauliaus (Rom 4:4-6, Hebr 10:8-31) ir Jaakovo (Jok 2:14-25), be jokių kliūčių priimamas ir platinamas pagal pranašystę atgimstančio žydų mesianizmo Israelyje ir pasaulyje: pirmieji tad jau yra ir paskutiniai, Maranata!

26

*biqadmīn hăwā mēmrā’ ִִּבַקְדִמין ֲהָוה ֵמיְמָראIN PRINCIPIO ERAT ΛΟΓΟΣ

Ἐν ἀρχῇ ἦν ὁ Λόγοϛ καὶ ὁ Λόγοϛ ἦν πρὸς τὸν Pp_į Nm_pradžiaDaLoSFe Vm_būtiIp3S Ar_tasNoSMaSMaS Nm_žodisNoSMa Cj_ir tas žodis būtiIp3S Pp_pas Ar_tasAcSMa

Θ ͠Θ ͠Θ N ͠N ͠ καὶ Θ ͠Θ ͠Θ Σ ͠Σ ͠ ἦν ὁ Λόγοϛ. Οὗτος ἦν ἐν ἀρχῇ πρὸς τὸνNm_D-vasAcSMa ir Nm_D-vasNoSMa buvo Ar žoAr žoAr dis PnDe_šPnDe_šPnDe itasNoSMa būtiIp3S į pradžiaDaLoSFe pas Ar_tasAcSMa

Θ ͠Θ ͠Θ N ͠N ͠ . πάντα δι’ αὐτοῦ ἐ-γένετο καὶ χωρὶς αὐτοῦ ἐ-γένετο οὐ-δὲ D-vasAcD-vasAcD-vas SMa Aj_visAj_visAj_ asNoaPNe per PNe per PNe Pn_jisGeSMa Pi-taptiAoMdtaptiAoMdtapti 3S ir Pp_be jisPp_be jisPp_ GeSMa Pi-taptiAoMdtaptiAoMdtapti 3S S S nė(-tad)

ἓν ὃ γέ-γονεν. ἐν αὐτῷ ζωὴ ἦν καὶ ἡ ζωὴ ἦν τὸ Cr_víenaCr_víenaCr_ NoavíenaNoavíena NeNoaNeNoa Ne Ne PnRe_kasNoakasNoakas NeNoaNeNoa Ne Ne Pf-taptiAttaptiAttapti 3S S S į jisDaLoSMa gyvybėNoSFe būtiSFe būtiSFe Ip3S ir Ar_tasNoSFe gyvybė buvo SFe gyvybė buvo SFe Ar _NoaAr _NoaAr _ SNe

φῶς τῶν ἀνθρώπων καὶ τὸ φῶς ἐν τῇ σκοτίᾳ φαίνει καὶšviesaNoašviesaNoašviesa NeS Ar_tasGeP GeP Ge žmogusGePMa ir Ar_tasNoaNe šviesaNe šviesaNe Ne šviesaNe šviesa į Ne į Ne Ar_tasDaLoSFe SFe SFe tamsybėDaLoSFe spįstiSFe spįstiSFe Ps3S ir

ἡ σκοτία αὐτὸ οὐ κατ-έ-λαβεν. Ἐ-γένετο ἐν ταῖς ἡμέραις Ar_tasNoSFe tamsybėNoSFe jisSFe jisSFe NoaSNe ne SNe ne SNe Px-Pi-imtiAotiAoti 3S Pi-taptiAotiAoti MdAoMdAo 3S Pp_į Ar_tasAr_tasAr DaLoPFe dienaPFe dienaPFe DaLoPFe

Ἡρῴδου τοῦ βασιλέως τῆς Ἰουδαίας ἱερεύς τις ὀνόματιErodasGeSMa ArGeSMa karaliusGeSMa ArGeSFe SFe SFe JudėjaGeSFe kunigasNoSMa PnIn_kasnekasNoSMa vardasDaLoSNeSNeS

Ζαχαρίας ἐξ ἐφημερίας Ἀβιά καὶ ἡ γυνὴ αὐτοῦ ἐκ ZecharjaNo ZecharjaNo Zecharja S Pp_iš Nm_skyrius(pamaina)GeSFe Avijos ir [SFe Avijos ir [SFe Ar Avijos ir [Ar Avijos ir [ _tasNoSFe LXX] SFe LXX] SFe moterisNomoterisNomoteris SFe jisSFe jisSFe GeAbGeAbGe SMa Pp_iš

τῶν θυγατέρων Ἀαρών καὶ τὸ ὄνομα αὐτῆς Ἐλισάβετ ἦσαν δὲ Ar_tasGeP GeP Ge duktėGePGePGe Aharono P Aharono P ir Ar_tasNoaSNe vardasNoaSNe jisGeAbGeAbGe SFe Elišava Vm_būtiVm_būtiVm_ IpbūtiIpbūti 3P3P3 tad P tad P

δίκαιοι ἀμφότεροι ἐνώπιον τοῦ Θ ͠Θ ͠Θ οῦ πορευό-μενοι ͠οῦ πορευό-μενοι ͠ ἐν πάσαιςAj_Aj_Aj teisusNoteisusNoteisus PMaNoPMaNo abuduNo abuduNo abudu PMa NoPMa No Pp_Pp_P priešais tasp_priešais tasp_ Arpriešais tasArpriešais tas GeSMa D-vasGeS keliauti-PcPsMdNoMdNoMd PMa į Aj_Aj_Aj visasDaLoPFe

ταῖς ἐντολαῖς καὶ δικαιώμασι τοῦ Κυρίου ἄμεμπτοι Ar_tasDaLoPFePFeP Fe Fe įsakymasDaPFe ir PFe ir PFe įstatasDaPNe PNe PNe Ar_to ViešpatsGeAbSMa Aj_Aj_Aj nepriekiaštingasNoP

καὶ οὐκ ἦν αὐτοῖς τέκνον καθότι ἡ Ἐλισάβετ ἦν ir ne būtiIpAt3S jieDaPMa vaikasNoaSNe kadangi Ar_tasNoSFe Elišava būtiIpAtElišava būtiIpAtElišava būti 3S

στεῖρα καὶ ἀμφότεροι προ-βε-βηκότες ἐν ταῖς ἡμέραις Aj_nevaisingaAj_nevaisingaAj No_nevaisingaNo_nevaisinga SFe ir abudu ir abudu ir Px-Pf-Px-Pf-Px-Pf žengti-PcAtPcAtPc NoAtNoAt PMaNoPMaNo Pp_į Ar_tasAr_tasAr DaLoPFe dienaDaLoPFe

αὐτῶν ἦσαν. Ἐ-γένετο δὲ ἐν τῷ ἱερατεύειν αὐτὸν jisGeAbGeAbGe P Vm_būtiIp3P Pi-taptiAotaptiAotapti MdAoMdAo 3S tad į tasArį tasArį tas DaLoArDaLoAr S Vm_kunigautiIfPsAtIfPsAtIf PsAt PsAt PnPo_jisAcjisAcjis SMa

ἐν τῇ τάξει τῆς ἐφημερίας αὐτοῦ ἔναντι τοῦ į Ar_tasAr_tasAr DaLoSFe tvarkaSFe tvarkaSFe DaLoSFe Ar_tasAr_tasAr GeSFe skyriusGeSFe jisGeAbGeAbGe SMa priešais to

Θ ͠Θ ͠Θ οῦ, ͠οῦ, ͠ κατὰ τὸ ἔθος τῆς ἱερατείας ἔλαχε τοῦ D-vasGeS pagal Ar_tasAr_tasAr Noa_tasNoa_tas Ne paprotysNoapaprotysNoapaprotys NeNoaNeNoa Ne Ne Ar_tasAr_tasAr GeSFe kunigystėNmGeSFe Vm_gauti_burtaisAogauti_burtaisAogauti_burtais AtAoAtAo 3S S S Ar_tasGeSNe

θυμιᾶσαι εἰσ-ελθὼν εἰς τὸν ναὸν τοῦ Κυρίου· καὶVm_pasmilkytiIfAIfAIf oAtoAto Vm_Px-Vm_Px-Vm_ eitiPcAo Pp_į Ar_tasAcSMa ŠventyklaAcaAca SMa Ar_tasAr_tasAr_ GeSMa ViešpatsGeSMa ir

NA28redakcijos redakcijos skirtumai:

NA28, 177Lk 1:5 neturi šiame leidi-nyje pabrauktų τοῦ, ἡ, išrankraš čių parink ta ne 1:6ἐνώπιον, bet ἐναντίον.6 δικαιώμασιν ir 9 ἔλαχεν baigia si jau prarandančiu taisyklingumą fakultaty-viniu „pritrauktiniu“ -ν(νῦ ἐφελκυστικόν). Pastara-sis reiškinys būdingas pačiai graikų kal bai, jis nekeičia teksto prasmės, todėl jo nesutapimai tarp Vakarų ir Rytų redakcijų toliau nebežymimi.

Elišava ir kohenasElišava ir kohenasEliša Zecharja

πᾶν τὸ πλῆθος ἦν τοῦ λαοῦ προσ-ευχόμενον ἔξω visasNoaSNe Ar_visasNoaSNe Ar_visas tasNoaSNe Ar_tasNoaSNe Ar_ NoaSNetasNoaSNetas daugybėNoaSNe daugybėNoaSNe NoaSNe būtiNoaSNe būtiNoaSNe Ip būtiIp būti At3S Ar_tasGeSMa liaudisGeSMa Px-melstisPcPsMdNoaSMdNoaSMd NeNoaSNeNoaS Av_išorėje

τῇ ὥρᾳ τοῦ θυμιάματος ὤφ-θη δὲ αὐτῷ ἄγγελος Ar_tasDaLoSFe valandaDaLoSFe Ar_toNe smilkymasGeSNe ὁράω_išvysti-Ao-Ao- Pa3S tad jisDaS pasiuntinysNoSMa

27

1 Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas D-vą, ir Žodis buvo D-vas. Jis pradžioje buvo pas D-vą. Visa per Jį atsirado, ir be Jo neat-sirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė ir gyvybė buvo žmonių šviesa. O šviesa tamsoje šviečia ir tamsa jos neužgožė.

2 Judėjos karaliaus Erodo dieno mis buvo toks kunigas, vardu Zechárja, iš Avijos kunigystės skyriaus, ir jo žmona iš Aharono dukterų, vardu Elišãvà. Abudu buvo teisūs D-vo akivaizαdoje ir nepriekaištingi Viešpaties įsakymuose ir įstatuose. Bet jie neturėjo vaiko, nes Elišava buvo nevaisinga, o abudu pasiekę senyvas die nas.

Kartą pagal jo kunigavimo D-vo akivaiz-doje eilę, kunigystės tvarkos burtais jam teko įėjus pa smilkyti Viešpaties Šventykloje, o visa daugybė žmonių smilkymo metu meldėsi lauke.

1 1 Ἐν ἀρχῇ ἦν ὁ Λόγος, καὶ ὁ Λόγος ἦν πρὸς τὸν Θ ͠N, καὶ Θ ͠Σ ἦν ὁ Λόγος. 2 Οὗτος ἦν ἐν ἀρχῇ πρὸς τὸν Θ ͠N. 3 πάντα δι’ αὐτοῦ ἐγένετο, καὶ χωρὶς αὐτοῦ ἐγένετο οὐδὲ ἓν ὃ γέγονεν. 4 ἐν αὐτῷ ζωὴ ἦν, καὶ ἡ ζωὴ ἦν τὸ φῶς τῶν ἀνθρώπων. 5 καὶ τὸ φῶς ἐν τῇ σκοτίᾳ φαίνει, καὶ ἡ σκοτία αὐτὸ οὐ κατέλαβεν.2 5 Ἐγένετο ἐν ταῖς ἡμέραις Ἡρῴδου τοῦ βασιλέως τῆς Ἰουδαίας ἱερεύς τις ὀνόματι Ζαχαρίας ἐξ ἐφημερίας Ἀβιά, καὶ ἡ γυνὴ αὐτοῦ ἐκ τῶν θυγατέρων Ἀαρών, καὶ τὸ ὄνομα αὐτῆς Ἐλισάβετ. 6 ἦσαν δὲ δίκαιοι ἀμφότεροι ἐνώπιον τοῦ Θ ͠οῦ, πορευόμενοι ἐν πάσαις ταῖς ἐντολαῖς καὶ δικαιώμασι τοῦ Κυρίου ἄμεμπτοι. 7 καὶ οὐκ ἦν αὐτοῖς τέκνον, καθότι ἡ Ἐλισάβετ ἦν στεῖρα, καὶ ἀμφότεροι προβεβηκότες ἐν ταῖς ἡμέραις αὐτῶν ἦσαν. 8 Ἐγένετο δὲ ἐν τῷ ἱερατεύειν αὐτὸν ἐν τῇ τάξει τῆς ἐφημερίας αὐτοῦ ἔναντι τοῦ Θ ͠οῦ, 9 κατὰ τὸ ἔθος τῆς ἱερατείας ἔλαχε τοῦ θυμιᾶσαι εἰσελθὼν εἰς τὸν ναὸν τοῦ Κυρίου· 10 καὶ πᾶν τὸ πλῆθος ἦν τοῦ λαοῦ προσευχόμενον ἔξω τῇ ὥρᾳ τοῦ θυμιάματος. 11 ὤφθη δὲ αὐτῷ ἄγγελος

Jn 1:1 Aramėjiška antraštė su žvaigždute * – teologinė rekonstrukcija. Gr. lógos atitinka II Šventyklos laikų hebr. ma’ămā́r ‘pasakyta, įsakymas‘, r ‘pasakyta, įsakymas‘, rtargumų (aramėjiškų vertimų iš hebr. kalbos) Mēmrēmrē ā́’ ‘D-vo Žodis = D-vas’. Helenizuotas Filonas Aleksand rietis negalėjo įtakoti targumų autorių, kuriems Mēmrēmrē ā́’ (kaip teigia rabiniškoji tradicija) tebuvo tik D-vo baimingas TETRAGRA MOS pakaitalas. Šiaip yra hebr. dābā́r ‘ištara, r ‘ištara, ržodis, įvykis’ (J. Ratzingeris, „J-zus iš Nazareto“, įžiūri čia ir prasmės reikš mę).Lk 1:5 Gr. Elisabet perteikia hebr. vardą ’Ĕlīšèba‘, variantas pauzėje – ’Ĕlīšā́ba‘, ‘mano D-vas yra priesaika’. Nepadvi gubintas hebr. b (k, p) tarp balsių (b, , k, , pp) tariamas v (ch, f)f)f . Dėl hebrajiškų vardų žr. 17–21 psl.Lk 1:10–11 Smilkyta Šventyklos Šventovėje (hebr. hē jkàl) – salėje tarp prieangio ir Šventų Švenčiausiosios, prie auksinio Smilkalų altoriaus (mizbḗ aḥ hḥ hḥ az-zāhā́b). Gr. angelos ‘pasiuntinys’ perteikia hebrajų mal’ā́k ‘pasiuntinys, angelas’.

Avijos kunigavimo pamaina, Lk 1:5, ir Kristaus gimimo laikasTik kohenai, kunigiškos Levio giminės Aharono palikuonys, turėjo teisę ir pareigas atnašauti Šventykloje aukas ir kartą (tik vyriausiasis kohenas!) per metus įžengti į Šventų Švenčiausią. Ka ra lius Davìdas (Dovydas) buvo suskirstęs kohenų gimines po 2 į 24 darbo pamainas (skyrius) pa gal burtus, o Avijai teko ketvirta pora po Hakoco, t.y. jo pamaina buvo aštunta (1 Metr 24:10). Šios tvarkos laikytasi iki pat Šventyklos sugriovimo 70 m. Tačiau paskaičiuoti nuo Ze cha rjos pamainos, kada pa sto jo Elišava, kada Gavrielis pasirodė švč. Mirjám ir kada gimė Kris-tus, neįmanoma: Dar iki Babilonijos tremties kiekvie nai pamainai dirbant po 8 dienas nuo šabãto iki kito šabato imtinai, per metus jos eilė turėjo pasikartoti, bet pirmoji negalėjo kasmet sutapti su nisano 1, nes kelia maisiais metais 13 mėnesių: ar pamainos slinko, ar paskutinioji tarnavo dukart? Visų svarbiausia, kad per 1000 m. po Davido kohenų skaičius smarkiai padaugėjo, todėl, kaip matyti iš Lk 1:9, smilkymas teko Zecharjai pagal burtus, kuriais buvo skirs tomos pareigos tarp pamainos šeimų, plg. www.e-reading.club/bookreader.php/69679/Talmud._Sukka.html (5 sk., 6 mišna) ir khazarzar.skeptik.net/thalmud/_t