muzeumis macne II
Transcript of muzeumis macne II
1
xariton axvledianis saxelobis
aWaris muzeumi
muzeumis macne
II
baTumi 2009
2
mTavari redaqtori
goderZi totoCava
saredaqcio sabWo
Temur tunaZe
mTavari redaqtoris moadgile
oTar gogoliSvili redaqtori
rusiko kobrava mdivani
lali WanturiZe kompiuteruli uzrunvelyofa
zaal Sengelia fotografi
recenzentebi:
profesori nugzar mgelaZe
profesori kaxaber surgulaZe
profesori oTar gogoliSvili
Jurnali gamodis aWaris avtonomiuri respublikis
ganaTlebis kulturisa da sportis saministros dafinansebiT
© ISSN 1987-6807
3
bunebis ganyofileba
lamara gulordava
bunebis ganyofilebis gamge
aWaris muzeumis geologiuri koleqciebi
aWaris muzeumSi bunebis ganyofilebas erT-erTi mniSvnelovani adgili
uWiravs. daarsebis pirveli wlebidanve aq grovdeboda sayuradRebo
eqsponatebi, romelTa Soris gamoirCeoda geologiuri koleqciebi.
aWara mdidaria sasargeblo wiaRiseuliT. cnobilia liTonebis
(spilenZi, tyvia, TuTia), qimiuri nedleulis (gogirdis kolCedani,
aluniti), samSeneblo masalebis (gabro, mikrotufobreqCia, andezit-daciti,
gabro-dioriti, porfiriti, saagure Tixa), feradi da sanakeTobo qvebis
(iaspisi, aqati, gaqvavebuli xe da sxv.) mravalricxovani sabado da
gamovlineba.
aWaris sasargeblo wiaRiseulis koleqciebidan mniSvnelovania
madneuli wiaRiseuli.
spilenZis maragiT gansakuTrebiT gamoirCeva merisis sabados ubani _
obolo-kanli-kaia. aq sabado ZarRvuli tipisaa, ZarRvebis sigrZe 100-dan
1300 metramde aRwevs, saSualo simZlavre ki 0,5-0,8 metria. XIX saukunis 90-
ian wlebSi spilenZis madnis gadamuSaveba xdeboda baTumTan axlos _ erges
metalurgiul qarxanaSi.
muzeumis koleqciaSi daculia spilenZis ZiriTadi minerali _
spilenZis almadani anu qalkopiriti. igi yviTel-TiTbrisferia, Zlieri
metaluri elvarebiT. misi kristalebi _ iSviaTi, tetraedruli da
piramiduli habitusisaa, xolo agregatebi _ mkvrivi masebi da
Canawinwklebi (sur. 1). qalkopiriti minarevebis saxiT Seicavs oqros,
vercxls, Taliums, germaniums.
minerali ggaleniti anu tyviis kriala nacrisferia, mkvrivi, metaluri
elvarebiT. qmnis kubebis formis lamaz kristalebs. xolo agregatebi _
masiuri, marcvlovani, firfitisebri (sur. 2).
TuTiis Semcveli mTavari minerali ssfaleriti molurjo-nacrisferia,
almasuri elvarebiT. Kkristalebi tetraedruli, agregatebi – mkvrivi,
marcvlovani. aris Canawinwklebis saxiTac.Asfaleritis sabadoebi gvxvdeba
iq, sadac galenitia. igi moipoveba aWara-TrialeTis naoWa sistemaSi
(merisis, veliburis, verxnalis, goderZis-wylis, wyalbokelas da sxv.).
piriti anu gogirdis kolCedani (sur. 3) sufTa saxiT iSviaTad
gvxvdeba. igi gogirdisa da rkinis naerTia. Minarevebis saxiT Seicavs
oqros, spilenZs, vercxls da sxva elementebs. Gamoiyeneba spilenZis da
gogirdmJavas warmoebaSi, gadamuSavebis narCenebi ki ixmareba, rogorc
rkinis madani. piritis kristalebi lamazia, agregatebi konkreciebis,
marcvlebis da mtevniseburia. feri oqros an Calis msgavsad yviTelia,
elvareba metaluri. sayuradReboa aWaris gogird-kolCedanuri madneulis
formacia goma-wablanas madneul zonaSi. gogirdis kolCedanis analogiuri
gamovlinebebi dafiqsirebulia mdinareebis _ sxalTis, Ciruxiswylis da
maWaxelas wylis xeobebSi.
muzeumSi daculia kkvarciti piritis CanawinwklebiT, kvarciti
sulfidebis CanawinwklebiT, eqsploziuri breqCia sulfiduri
gamadnebiT (sur. 4).
4
uZvelesi droidan iyo cnobili aaluniti anu „Sabis qva“ (sur. 5).
aluniti miwisebri an qvisebri agregatia. feri TeTr-moyviTalo. igi
kompleqsuri nedleulia. misgan miiReba 40 dasaxelebis sxvadasxva
produqti. maTgan mniSvnelovania cementi.
aWaraSi aalunitebisa da alunitizebuli qanebis mniSvnelovani
gamosavlebi dafiqsirebulia mdinareebis didRelisa da sxalTis xeobebSi,
soflebis: wablanis, xixaZirisa da Rorjomis sazafxulo sadgomebis _
laSes, Romas, kosla-Tavisa da sasadilos midamoebSi.
aWaraSi dReisaTvis moZiebulia da saxelmwifo balanszea
mosapirkeTebeli masalebis Semdegi sabadoebi: dagvis mikrotufobreqCiebis,
danisparaulis andezit-dacitebis da xalasTavis gabro-dioritis.
muzeumSi Segrovilia sxvadasxva saxis samSeneblo masalis nimuSebi:
muqi feris fisisebri bazalti Suaxevidan, danisparaulis momwvano feris
doleriti, nacrisferi dioriti sxalTidan, Ria ruxi feris sieniti
merisidan, momwvano feris Janivris gabro, danisparaulis Ria nacrisferi
daciti, lamazi tufi Sindisfer-nacrisferi zolebiT laSedan, Tagvisferi
mikrotufobreqCia dagvadan, moTeTro kirqva xinodan (sur. 6, 7, 8)
mravalferovania aWaraSi mopovebuli Tixis koleqcia. aq
warmodgenilia oCxamuris keramzituli Tixa, cecxlauris cecxlgamZle
Tixa, jixanjuris saagure Tixa, agreTve bentonituri Tixis nimuSebi.
gansakuTrebiT aRniSvnis Rirsia brilis (Suaxevi) saagure Tixa, romelic
Zalze wvrilmarcvlovania da mniSvnelovani nedleulia agur-kramitis,
metlaxis da sxva saxis keramikuli warmoebisaTvis.
aWaraSi gamovlenilia feradi, saiuveliro da sanakeTobo qvebi.
arsianis qedis dasavleT kalTebze aRmoCenilia mravali
maRaldekoratiuli iaspisis, opalis, qalcedonis da gaqvavebuli
(opalizebuli) xis gamovlinebebi. feradi qvebi (aqati, iaspisi) aRmoCenilia
Suaxevis da qedis raionis teritoriaze.
qalcedoni kvarcis farulkristaluri saxesxvaobaa. igi farTod
gavrcelebuli mineralia. gvxvdeba arsianis qedze ZarRvebisa da Jeodebis
saxiT. zRvis sanapiroze SeiZleba talRebidan damrgvalebuli ameTvistos,
aqatis, sardionis Segroveba.
muzeumis koleqciebSi mravladaa iisferi ameTvisto (sur. 9), wiTeli
iaspisi (sur. 10), zoliani aqati (sur. 11), obsidiani (sur. 12), mtredisferi
qalcedoni, Ria mwvane feris plazma, wiTeli feris sardioni,).
aWaraSi bevrgan gvaqvs mineraluri saRebavebis sabado. oqras sabadoebi
Cveulebriv rkinis madnebTanaa dakavSirebuli. muzeumis koleqciebSi gvaqvs
yviTeli feris oCxamuris oqra, rkinis madnis Semcveli maradidis surinji.
garda wiaRiseulisa muzeumis eqspoziciaSi gamofenilia da fondSic
daculia aWarisa da misi mosazRvre teritoriebis amgebi qanebis nimuSebi.
Segrovilia mineralebi saqarTvelos sxvadasxva kuTxidan. Zalze
sainteresoa ulamazesi kristalebis (mTis broli, citrini, aurimpigmenti,
flogofiti da sxv. koleqcia (sur. 13).
muzeumSi paleontologiuri masala marTalia mcire raodenobiTaa,
magram mainc saiteresoa. eqspoziciaSi gamofenilia da fondSic daculia
aWarisa da misi mosazRvre teritoriebis amgebi zRviuri Tu kontinenturi
qanebis nimuSebi, romlebic Seicaven namarx organizmebs (sur. 14). mag.,
qobuleTSi, muxaestatesa da cecxlauris midamoebSi, meoTxeulis qveS
ganlagebulia muqi nacrisferi sqelSreebrivi Tixebi da qviSiani Tixebi,
romlebic mravlad Seicaven kimeriuli drois moluskuri faunis da
floris naSTebs. xuloSi, sof. iremaZeebTan aRmoCenilia numulitebi,
5
romlebic Cveulebriv zeda eocenSi gvxvdeba. numulitebi zRvis
cxovelebia. isini dakavSirebuli arian Txeli zRvis naleqebTan da Tbil
zolSi gvxvdebian. numulitebis brtyeli naWuWi Sedgeba ramdenime
xveulisagan, romelnic tixrebiT kamerebad arian dayofili, tixrebs
ormagi aRnagoba aqvT. isini 2-2 firfitisagan Sedgeba. am or firfitas
Soris gaivlis wvrili milakebis sistema.
namarxi organizmebi ZiriTadad Segrovilia zedapirulad an gzis
gayvanis dros gaSiSvlebuli naleqebidan. amdenad es masala ver iZleva
miwis qerqis SreebSi sicocxlis ganviTarebis srul suraTs, magram
samuzeumo TvalsazrisiT, sainteresoa. am mxriv aRsaniSnavia ganmarxebuli
niJarebi, romlebic kargad arian daculi da sruliad ar ganirCevian
Tanamedrove cxovelTa niJarebisagan. aseTebia: turitela, pomatia, natika
da sxv.
erT-erTi namarxi organizmia zzRvis zRarbi. igi mezozouris
dasawyisidan dRemde ekalkanianTa umniSvnelovanes klass Seadgens. zRvis
zRarbis sxeuli TiTqmis burTiseburia, aqvs maRali, met-naklebad konusuri
xoki. fuZe mxolod qveda mxridanaa odnav Sebrtyelebuli. xoks aqvs
xuTedi simetria, igi dafaruli iyo mravalricxovani firfitebiT da
eklebiT.
turitelas niJara konusuria, Sedgeba mravalricxovani gamozneqili
xveulebisgan, romelTac gare zedapirze spiraluri wiboebi aqvT. am
gvaris mravali saxe Tbil da zomier zRvebSi cxovroben.
pomatia paleogenidan dRemde cxovrobs. niJara ovalur-konusuria,
xveulebi gamozneqili da koxta spiraluri wiboebiT mokazmuli.
melanopsisi zeda carcidan moyolebuli dRemde cxovrobs zRvebSi.
niJara wagrZelebulia, ovalur-konusuri, xvia Cveulebriv moklea, aqvs
zemodan Zalian dawvrilebuli da qvemoT met-naklebad ganviTarebuli
farTo Rari.
natikas gvari triasidan dRemde cxovrobs. niJara ovaluria, gluvi.
xveulebi niJaris zrdasTan erTad Zlier farTovdebian.
gvari kkardiumi paleogenidan dRemde cxovrobs. misi niJara
momrgvalebulia, Txemi maRalia, dafarulia radialuri wiboebiT. am
gvaris warmomadgenlebi gvxvdebian, rogorc normuli marilianobis
zRvebSi, ise anormuli marilianobis auzebSi.
Savi da kaspiis zRvebis pliocenur (zeda neogeni) lagunur naleqebSi
zRvis moluskebi mxolod kardiumiT iyvnen warmodgenili. mis metma veravin
gauZlo sagrZnob gamarilianebas. samagierod, am gvarma mravalferovan
formaTa did ricxvs misca dasabami.
namarxi mcenareebidan aRsaniSnavia bunebis iSviaTi movlena goderZis
gaqvavebuli tye. igi mdebareobs goderZis uReltexilis SemogarenSi, zRvis
donidan 1600-2100 m. simaRleze, adigenisa da xulos raionSi. 15 milioni
wlis winaT aq xarobda tye, romelic Semdeg vulkanuri laviT daifara,
droTa ganmavlobaSi qanebSi moyolili xis nawilebi gakaJda, opalad
gardaiqmna. mcenareuli naSTebi gamosaxulia xeebis gaqvavebuli da
naxevrad gaqvavebuli ReroebiT da foTlebis anabeWdebiT, romlebic
moqceulia nacrisfer vulkanur tufSi. alag-alag saukeTesodaa
Semonaxuli foTlovani Tu wiwvovani mcenareebis _ muxis, Telis, wiflis,
fiWvis, naZvis, soWis, vazis, palmis, bzis, leRvis foTlebis anabeWdebi da
gaqvavebuli Reroebi (sur. 15).
goderZis namarxi tye unikaluri araorganuli bunebis Zeglia. mas kaJis
tyesac uwodeben. bunebis es uiSviaTesi saocreba jer-jerobiT mxolod Sua
6
aziasa da saqarTvelos miwazea mikvleuli. daculia saxelmwifos mier,
Setanilia ,,wiTel wignSi’’.
muzeumSi daculia Calisferi, yavisferi, wiTeli da Savi feris,
cximuri elvarebis gaqvavebuli (opalizebuli) xis nimuSebi
danisparaulidan da goderZis uReltexilis midamoebidan. maTgan
gamorCeulia md. aWariswylis saTaveebSi mopovebuli opalizebuli xis
nimuSi, romelic Tavisi sididiT (50 sm. diametri), siZveliT da silamaziT
msoflios nebismier muzeums daamSvenebda (sur. 17).
adgilobrivi geologiuri nimuSebis garda, fondSi daculia evropisa
da aziis sxvadasxva qveynebis qanebis, mineralebis da kristalebis nimuSebi.
mag., 1924 wels muzeumSi iyo matieviCis koleqcis 200-mde minerali, romelTa
saxelwodebebi germanul enaze iyo miTiTebuli. muzeumis gamgem n. gomanma
saxelwodebaTa Targmnis mizniT mineralebis sia inJiner zevalds
gaugzavna. koleqciaSi warmodgenilia sxvadasxva feris granitebi, gneisebi,
porfiritebi, qarsebi, Tixebi (sur. 16).
1976 wels aWaras ruseTidan stumrobda profesori v. kolegovi,
romelmac muzeumis muSakebTan erTad Caatara eqspedicia da Seagrova
mravali nimuSi, amasTan muzeums gadasca sakuTari koleqcia, romelic
mdidaria kvarcis ulamazesi saxeobebiT.
dRes muzeumSi mimdinareobs 100 wlis manZilze Segrovili mineralebis
kristalebis, qanebis, namarxi organizmebis xelaxali pasportizacia. am
mizniT tardeba eqsponatebis Sedareba sainventaro wignebTan da maTi
daxarisxeba.
literatura
1. gegeWkori arn., dedabuneba (Semodgoma, zamTari), Tbilisi, 2004
2. daviTaSvili l., paleontologia, Tbilisi, 1938
3. zuxbaia v., ganZi qarTuli miwisa, Tbilisi, 1984
4. lekveiSvili s., iSviaT saganTa saganZuri, Tbilisi, 2008
5. xomeriki g., qimiuri mrewvelobis nedleulis sabadoebi. _ gaz.
„aWara“, 10 agvisto, 2004
6. xomeriki g., samSeneblo masalebis sabadoebi. _ gaz. „aWara“, 2004, 31
agvisto.
7. Zvelaia m., kvirkvelia b., aWaris geologiuri istoria, Tbilisi,
1987
7
8
9
sur. 13. saqarTvelos kristalebi
sur. 14. namarxi organizmebi
10
11
eTnologia
nugzar mgelaZe, goderZi totoCava
veSapis kulti samxreT-dasavleT saqarTveloSi da veSapoidebis Seswavlis istoriisaTvis
(nawili II)1
naSromis wina nawilSi Cven veSapis
kultTan dakavSirebul zoomorful RvTa-
ebebze gvqonda saubari2. mimovixileT e. w.
xviTqni: gveli, xvliki, bayayi, agreTve Tevzis
kulti, Tumca am mimarTebiTac jer-jerobiT
kvlav bevria gasakeTebeli. Cveni Sromis am
monakveTSi vilaparakebT veSapis kultTan
dakavSirebul kidev or cxovelze _ zoomor-
ful kultze: xarsa da ZaRlze (/mgelze).
yvelasaTvis cnobilia Tu rogor farTo-
daa gavrcelebuli xaris kulti saqarTve-
loSi, Tumca iSviaTad moiZebneba qveyana,
sadac xars ar scemdnen Tayvans. Sesabamisad
es kulti safuZvlianadaa aRwerili samecniero literaturaSi da masze
dawvrilebiT ar SevCerdebiT. SevecdebiT gavarkvioT xaris mimarTeba
veSapTan da wyalTan, radgan xari dakavSirebuli iyo nayofierebis
kultTan, xolo nayofiereba aucileblad wyalTan. xars gansakuTrebuli
kavSiri unda hqonoda veSapTan.
ramdenime magaliTiT SeiZleba gavixsenoT xaris kavSiri
gamanayofierebel wyalTan. egvipteSi sakulto xars hapi (berZnuli aapisi)
ewodeboda. mis sapativcemulod aRmarTuli iyo taZari menfaraSi, sadac
marTlac inaxavdnen cocxal Sav xars. egviptelebs swamdaT, rom xarSi
gansaxierebuli iyo saxnavi miwebis gamanayofierebeli nilosi (�������, 1979:76). aq naTlad Cans xarisa da wylis kavSiri. ufro metic, xari
nilosis cxovelur xatad gvevlineba. v. diakonovis wignSi warmodgenilia
xaris brinjaos qandakebis reproduqcia, sadac xars rqebze mze aqvs
Sedgmuli. aRniSnul sakiTze msjelobisas ar SeiZleba ar gagvaxsendes
svanuri sagalobeli mzis RvTaeba borbal-dolaSisadmi _ „mze SemoaqvT
xarebs rqebiT, mze Senia borbal-dolaS“, Tumca xaris kulti xSirad
gaigivebulia mTvaresTanac (mTvarisa da xaris kavSiri aWaris
arqeologiuri, eTnografiuli da folkloruli masalis mixedviT ix.
javaxiSvili, 1960:171; ���������, 1972; makalaTia, 1940:967; Sdr. surgulaZe,
1986:20, 112, 126; CCavleiSvili, 1987:21-22; mmgelaZe, 1984:104-110; mmgelaZe, 2007:215-
219). amis magaliTebia mtkvar-araqsis kulturis zoomorfuli zedsadgrebi,
romelTac rqebi aqvs. rogorc fiqroben, rqisebr sadgarSi xaris _ mTvaris
kulti unda davinaxoT (kkikviZe, 1976:171-172). ufro sainteresoa xaris saxe
Sumerul miTosSi, sadac „ciuri xari“ kosmogoniuri arsebaa _ „ca didi
1 am naSromis garkveuli monakveTi g. totoCavas mier 1981 wels Sesrulda. xelnaweri
inaxeba xariton axvledianis muzeumis xelnawerTa fondSi. 2 ix. mgelaZe, totoCava, 2008:23-35.
12
xaria“ (aam-ggal), xolo dedamiwa „WeSmariti furi“ (aab-zzi), mamisagan mtknari
wylis (aa-ddug) momlodine. es igive apsuseuli spermaa (kkiknaZe, 1979:65). cis
xarisagan gadmosvrili mtknari wyali (aapsu) mamri, misi sperma iyo, xolo
mlaSe TTiamaTi. TTiamaTi agreTve didi gvelis saxelad iTvleboda, romelic
Semdgom marduqma gakveTa da Seqmna samyaro. apsus kerZo gansaxiereba
kalapotSi miRvrili mtknari wylis (a-dug) falosuri bunebaa, rasac
TvalsaCinod gamoxatavs misi garegani forma, xolo Sinaganad igi atarebs
gamanayofierebel spermas (a „wyali“), romliTac gamudmebiT rwyavs
dedamiwas. zRva _ sxvaTaSoris TamTum mdedrobiTi sqesis saxelia,
saidanac modis miTosuri arsebis sakuTari saxeli TTia3. amiT zRva Tavisi
RrublebiT da Sida qvabisebri wiaRiT, ar SeiZleba ar yofiliyo
sayovelTao mdedruli bunebis gansaxiereba (kkiknaZe, 1979:63-64). Zveli
aRmosavleTis miTologiidan fragmentebi ase vrclad imitomac
warmovadgineT, rom masSi SesaniSnavad Cans xaris buneba, misi pirdapiri
kavSiri wyalTan, aseve naTladaa Camoyalibebuli erTian kosmogoniur
sivrceSi calkeuli kultis funqciuri kavSirurTierTobebi, adamianis
sasicocxlo moTxovnilebebidan gamomdinare (nayofiereba _ Sesabamisad
Cndeba sakulto simboloebi: wyali, Tevzi-veSapi, xari, falosi, ...) kultebis
funqciuri urTierTgamomdinareoba, rac zogadad Sumeris anu imdroindeli
kacobriobis miTologiuri msoflmxedvelobis sakralur xasiaTze
metyvelebs. Zveli aRmosavleTis, gansakuTrebiT Sumerebis miTologiaSi
yvela arseba sam ganzomilebaSi iyo warmodgenili _ qveskneleTSi
(qveskneli) anu qTonurSi, SuaskneleTSi (Suaskneli) da zeskneleTSi
(zeskneli). „ciuri xari“ zesknelis umaRlesi arsebis gamoxatulebad
miiCneoda, xolo xari solaruli an astraluri niSniT _ rqebiT
Suasknelad aRiqmeboda, anu misi meSveobiT myardeboda kavSiri zecasa da
qvesknels Soris, xari ki romelic mdinaresac ganasaxierebda, imavdroulad
falosis, spermis, wylis funqciasac iTavsebda. xari, romelic mdinaris
gansaxiereba anu falosia, aseve, wylis matarebeli qvesknelis
warmomadgenelia da TiamaTis wiaRSia, Tumca ki anayofierebs mas.
amdenad, Tu xars mivawerT, rom igi maincdamainc romelime astraluri
RvTaebis gansaxierebaa, yvela SemTxvevaSi swori ar iqneba. gavyveT Cveni
naSromis mTavar mizans _ xarisa da wylis kavSirs da aqedan gamomdinare
ki mis kavSirs veSapTan.
qarTveli xalxis rwmena-warmodgenebSi cnobili iyo wylis xari,
romelic umetesad tbaSi cxovrobda. igi gamodioda napirze da
anayofierebda saZovrebze ayvanil furebs. samcxe-javaxeTSi, aWarasa da
sxva kuTxeebSi gavrcelebuli rwmena rom tbis mamakacuri
gamanayofierebeli Zala gamoixata wylis (tbis) xaris, mamali cxenis, xar-
kameCis saxiT (mmakalaTia, 1972:61) mTlianad swori ar unda iyos. wylis
(tbis) falosuri bunebis Taobaze mosazreba SemdegSic araerTxel
gamoiTqva. avtorTa erTi nawili fiqrobda, rom Zvel droSi primitiulad
moazrovne adamiani kargad erkveoda samyaros Sesaxeb mis mierve Seqmnil
miTostruqturaSi. isini adamianisa da bunebis arsebobisaTvis wylis
stiqias zebunebriv mniSvnelobas aniWebdnen. wylis nayofierebis funqcia im
saerTo rwmenidan gamomdinareobda, romlis mixedviT wyali yoveli
sulieris da usulos pirvelsawyisi, bunebisa da mTeli samyaros mSobeli
deda iyo. z. Tandilavas Tanaxmad, swored es rwmena ganapirobebda
miTologiur Sexedulebas imis Sesaxeb, rom yovelive, rac xmeleTze
3 SesaZloa swored am ukanasknel formaSi iyos SenarCunebuli zRvis arabuli saxeli.
13
arsebobda, maT Soris adamianic, wyalSi binadrobda. wyali xmeleTze
sicocxlisa da siuxvis maregulirebeli iyo. mas SeeZlo xeli Seewyo
adamianTa, cxovelTa ganayofiereba-gamravlebisaTvis. am SemTxvevaSi wyali
yovelTvis falosuri bunebis mqone miTologiur Zalad, RvTaebriv arsebad
gvevlineboda.Mmkvlevari akonkretebs Tavis Sexedulebas da askvnis, rom
wylis falosuri buneba da misi funqcia arqauli plastebis saxiT uxvad
vlindeba folkloruli Semoqmedebis sxvadasxva JanrSi, xalxuri poeziisa
da prozis nimuSebSi. tbaSi mobinadre xarTan dakavSirebul legendebSi
xari, romelic saqonels ajansaRebda, sxva ara aris ra, Tu ara wylis
mamakacuri bunebis ganmasaxierebeli miTologiuri arseba (TTandilava,
1984:41). sruliad araa aucilebeli, radgan tbidan amosuli cxoveli mamria,
tbac mamri iyos. rigi avtoris mier SeniSnulia, rom tba qaluri bunebis
matarebeli iyo. ase iyo SumerulSic, miuxedavad imisa, rom tbis qaluri
buneba miCqmaluli iyo. marTlac, tbis qaluri sawyisi eWvs ar unda
iwvevdes. swored misgan, rogorc saSodan, amodis xari (verZi) da
anayofierebs Suasknelis furs, raTa meti Zala SesZinos mas. ganviTarebis
adreul safexurebze adamianTa sazogadoebebs samyaros mimarT gaaCnda
kosmogoniuri xedva, SeeZloT qaosisa da wonasworobis _
urTierTgamomdinareobis miTologiuri intepretacia.
adamiani evoluciis periodSi upirispirdeboda wylis stiqias da
masTan dakavSirebul qTonur RvTaebebsac. movusminoT legendas, romelic
xixanis xeobaSi aris Cawerili4. legenda sofel vernebis xalxur
etimologiebTanacaa dakavSirebuli. es is sofelia, saidanac xariton
axvledianis muzeumSi daculi veSapoidia Camotanili, romlis Taobazec
wina naSromSi gvqonda saubari (mmgelaZe, ttotoCava, 2008). legendis ZiriTadi
Sinaarsi aseTia: „soflis TavSi didi tba yofila. uwin mag tbaSi yofila
didi buRa xari. SeamCnies mezoblebma, rom mzis amosvlisas xari gamodioda
tbidan. erTi kaci yofila, romelsac buRa xari yolia kai, da ufiqria am
xars davaWednio, xoda mezoblebis Cumad rkinis rqebi gaukeTa, rom iman ar
mougos Cems xarso. romelicxa dros, rom dilas gamodioda, maSin eiyvana
misi xari. im xarma rom gamovida wylidan, deiWednen xarebma, rom daeWidnen,
rkinis rqebi rom qonda, mougo. rkinis rqa mucelSi moxvda da Sevida
wyalSi. wyalSi rom Sevida, am kacma xari saxlSi wameiyvana. rqebze sisxli
qonda. mezoblebma rom gaiges, galanZRes es kaci. meore dRes gadmovida es
tba da gaaverana sofeli codvisagan. amitom daerqva vernebi“ (mTxrobeli:
sabiT Tekos Ze cecxlaZe, 67 wlis, sofeli Txilvana, Cawerilia e. mJavias
mier. _ xariton axvledianis muzeumis xelnawerTa fondebi). legenda
nakluli unda iyos, magram miuxedavad amisa masSi mainc sayuradRebo
informaciaa daculi (Sdr. aWaris sxva kuTxeebSi dafiqsirebul analo-
giuri tipis Tqmulebebs _ ix. SSamilaZe, 1964:133). aWaraSi SemorCenilia
saintereso Cveuleba _ saxalxo sanaxaobis dros xarebis Widaoba (bbuRiebis
Wedoba _ ix. SSamilaZe, 1973:43-50). legendaSic Cans am Cveulebis analogi,
magram aq CvenTvis ufro saintereso isaa, rom ori _ „wylisa da miwis xari“
upirispirdeba erTmaneTs. miwis xars rkinis rqebi aqvs da amarcxebs
qvesknelis xars. SeiZleba azrobrivad es faqti rkinis revoluciasa Tu
4 savele-eTnografiuli da folkloruli eqspediciebis dros sofel vernebis Sesaxeb
arsebuli legenda umniSvnelo, magram mainc sxvadasxva variaciiT araerTi mecnieris mier
iyo Cawerili (vl. mgelaZe, z. Tandilava, n. mgelaZe,...). Canawerebi da savele dRiurebi niko
berZeniSvilis institutisa da mkvlevarTa saojaxo arqivebSi inaxeba. Sejerebuli da
mdidari masalebis safuZvelze legendas specialuri gamokvlevac mieZRvna (ix. TTandilava,
1978:58-67).
14
rkinis industriis dasawyisis Sesaxeb miniSnebas Seicavdes. legenda
dasaSvebia im epoqaSi iyos Seqmnili, roca axali rwmena-warmodgenebi
daupirispirda Zvels _ qTonuri RvTaebebis kults, magram sruli
gamarjveba jer kidev ar hqonda mopovebuli, rasac mezoblebis mier xaris
patroni mamakacis galanZRvac (mxolod galanZRva da ara sasikvdilo
ganaCeni) unda gvidasturebdes. Zveli kultis Zalisadmi rwmena mTlianad
ar gamqrala. tbam gaaverana sofeli. gaveranebaSi unda vigulisxmoT isic,
rom „gabrazebuli“ wylis xari nayofierebas aRar aniWebs sofels da igi
unayofobiTac verandeba.
Cven vfiqrobT zemoTqmuli sakmarisi unda iyos imisTvis, rom xarisa
da wylis kultis sakraluri kavSiri davinaxoT da vTqvaT: „wylis xari“
erT-erTi qTonur RvTaebTagania da wyalTa gamrigis _ veSapis taZrionis
wevria. amis sailustraciod legendis erTi epizodic sakmarisia: xari
tbidan mzis amosvlisas _ Ramisa da dRis gasayarze, daisze amodis.
qTonuroba ki swored miwisqveSeTs, qvesknels gulisxmobs. es ferTa
simbolikaSic kargadaa asaxuli: Savi _ qveskneli; wiTeli _ Suaskneli5,
TeTri _ zeskneli (sknelTa sakraluri bunebis Sesaxeb dawvr. ix.
surgulaZe, 1986). rogorc vxedavT, xaris wyalTan kavSiri utyuari
realobaa. niSandoblivia, rom gveleSapis miTologiuri saxec uSualod
wyalTan iyo dakavSirebuli, Sesabamisad, folklorul siuJetebsa da
megaliTur ZeglebSic xarisa da gveleSapis sakraluri kavSiric
gamokveTilia. am mxriv sakmarisia gavixsenoT qarTuli zRapris siuJetebi,
sadac wylis mcvelad gveleSapi gvevlineba, romelic mzeTunaxavi mefis
asulis an darCeuli lamazmanebis sanacvlod mosaxleobas wylis micemaze
Tanxmdeba. gveleSaps mamaci Wabuki amarcxebs da qalwulebs aTavisuflebs,
samefos wyals ubrunebs. mzeTunaxavi, an lamazi asulebidan erT-erTi,
Wabukis coli xdeba anu wyali nayofierebis magiur Zalas ganasaxierebs. aq
Wabukis monawileobac SemTxveviTi ar aris. Wabuki xaris anTropomorfuli
saxea, romelic saqarTveloSi cnobili iyo rogorc siyvarulisa da
gamravlebis RvTaeba (Sdr. Tqmulebas „Tavfaravneli Wabukis“ Sesaxeb).
Tavfaravneli Wabukic tbaSi saxlobs. Tavfaravneli Wabukis Sesaxeb
arsebuli gadmocemis variaciasTan unda gvqondes saqme aWaruli zRapris im
epizodSi, sadac vaJi dedas daeZebs. koSkze gveleSapia Semoxveuli. vaJi
amarcxebs gveleSaps da dedas anTavisuflebs (qqarTuli...., 1973:49).
`ukvdavebis maZiebeli Wabukis“ zRapruli siuJetis mixedviT, Wabuki moxvda
ucxo qveyanaSi, sadac mxolod qalebi cxovrobdnen. am qveyanaSi iyo
gamanayofierebeli ZaliT aRWurvili tba. roca aqauri qali Cvidmet wels
miaRwevda, midioda tbasTan, Cajdeboda masSi, daorsuldeboda da miecemoda
qaliSvili. maTSi vaJi ar ibadeboda, mamrobiT sqess es sazogadoeba ar
icnobda, mamris rols aq wyali asrulebda (mmravalTavi, 1964:93-94; Sdr.
Tandilava, 1984:44), Tumca es bolo Tvalsazrisi dazustebas saWiroebs.
rogorc zemoTac aRiniSna, tba qaluri sawyisis unda yofiliyo, xolo
gamanayofierebeli mamri tbis binadari xari, romlis anTropomorful
saxesac Wabuki warmoadgenda. xSirad tbis xarsa Tu Wabuks gveleSapi
enacvleba. erTi aWaruli zRapris Tanaxmad, wyalSi uzarmazari gveleSapi
saxlobs. vaJi SeebrZoleba gveleSaps, moklavs mas da wyals moipovebs. am
wyals samkurnalo Tvisebebi gaaCnda. monadiris coli Sesvams wyals da
morCeba (qqarTuli..., 1973:49). mTlianad am TanmimdevrobaSi RvTaebaTa cvlis
5 Suaskneli _ Savisa da TeTris gzasayari. am dros dgeba wiTel-moyviTalo feris mzis
amosvlisa (daisi, ciskari) Tu Casvlis Jami. miwisqveSeTis demonur samyaros zesknelis
RvTaebaTa panTeonisagan swored Suaskneli mijnavs.
15
qronologiur etapebTan Tu ara (gveleSapi _ xari _ Wabuki), sinqronul
gardasaxvasTan ucilobelad unda gvqondes saqme. z. Tandilava wylis
kultis kvlevis procesSi mivida daskvnamde, rom am tipis miTologemebSi
Cven wylisadmi msxverplTServis Cveuleba unda amovicnoT. avtoris azriT,
wylisadmi msxverplSewirvis Cveuleba legenda-TqmulebebSi sakmaod
farTodaa warmodgenili, romlebic calkeul hidronimebs _ mdinareebs,
wylebsa da tbebs ukavSirdebian da xSirad gavrcelebis arealis
TvalsazrisiT lokaluri xasiaTis arian, magram isini genetikurad saerTo
sarwmunoebriv saZirkvels ukavSirdebian. mkvlevars mohyavs aWaraSi, qedis
raionis sofel gegeliZeebSi damowmebuli Tqmuleba wminda xarze, romlis
Tanaxmadac adre am sofelSi Turme wyali ar yofila. iq, sadac amJamad
soflis wyaroa, romelic gegeliZeebis wyarod iwodeba, soflis xars
ubuRravia da amgvarad gamoudevnia wyali. gaxarebul xalxs es xari wminda
xarad miuCnevia, imave wyaros wylisaTvis SeuwiravT _ dauklavT, xorci
xalxisaTvis daurigebiaT da sisxli wyalSi CausxamT. amis Semdeg yoveli
wlis ivlisis TveSi tradiciulad daklavdnen xolme xars, xorcs xalxs
urigebdnen, xolo sisxls asxamdnen imave wyaroSi. es xari iseTive lamazi
da buRa xari unda yofiliyo, rogoric yofila wylis gamomdeni
Tavdapirveli xari (TTandilava, 1984:36-37).
Zvel kolxeTSi mefe aietis karze oqros sawmiss gveleSapi icavda. am
miTologiur scenarSi gansakuTrebul rols buRa (Sdr. xar mxvnelsa da
xar mwarmoebels) xaric TamaSobs, rac, bunebrivia, SemTxveviTi movlena ar
unda iyos (Zvel kolxeTsa da samxreT-dasavleT saqarTveloSi xaris
kultis zogierT aspeqtis Sesaxeb ix. mmgelaZe, 2007). SemTxveviTi arc
kolxur TeTrze xaris gamosaxuleba unda yofiliyo. xSirad xdeba ise, rom
wylis mflobeli gveleSapi buRas ebrZvis. buRa gveleSaps amarcxebs
(rrexviaSvili, 1964:208-210). xom ar aris aq imis miniSneba, rom gveleSapi
ufro Zveli RvTaeba Tu sakulto arseba iyo vidre xari?
axla SevudgeT veSapTan dakavSirebuli kidev erTi cxovelis mgel-
ZaRlis arsis garkvevas. mglisa da ZaRlis miTosuri saxe msoflios
xalxTa religiebSi, ritualebSi farTodaa warmodgenili da isini
ZiriTadad or _ darajisa da monadiris funqcias atareben. qarTul
folklorSi am ori miTologiuri arsebis urTierTkavSirs v. bardaveliZe
gansakuTrebiT usvamda xazs (���� ����, 1957:47-53). Cven gakvriT SevexebiT egviptur anibussa da berZnul kerbers,
romlebic, aseve, dakavSirebulni arian qTonur samyarosTan.
anibusi ((gelovani, 1983:59)) egvipturi RvTaeba iyo. misi zoomorfuli
saxe gaigivebulia tura-ZaRlTan. igi unaTlesi varskvlavis siriusis
geniaa, varskvlavze zis didi ZaRli (qofaki) _ aalfa. rogorc vxedavT misi
astraluri saxe, aseve didi ZaRlis TanavarskvlavTanaa identificirebuli
da aqedan astronomiulad nilosis adidebasTanac. nilosis momyvan RmerT
xoptis mis oreulad racxdnen. misi amosvla cnobili iyo, rogorc ZaRlis
periodi. mas berZnebi astrikions _ ZaRlis varskvlavs uwodebdnen. anibusi,
rogorc mcveli da guSagi, mkvdari sauflo RmerTis _ osiris Svilad, mis
ganuyrel Tanamgzavrad iTvleboda. igi gamorCeuli iyo ZaRlis TaviTa da
adamianis taniT, xelT epyra gveldaxveuli kverTxi, sibrZnis simbolo.
anibusi ganagebda balzamirebas da micvalebulebi qvesknelSi mihyavda.
mogvianebiT mas turis TaviT gamoxatavdnen (Caganava, tuRuSi, xecoiZe, 2007)
tura da mgeli). mefurad Semosil anubiss xelSi kverTxi da egvipturi
jari _ aanqsi uWiravs. mas Tayvans scemdnen qalaq kinopolisSi (ZaRlebis
qalaqi). igi RmerTebs axlavs, rogorc ZaRli adamians da misi funqciaa
16
udarajos qvesknels. kkerberi (dawvr. ix. ���, 1955:152; Sdr. ���� �, 1992:384) homerosTan moxseniebulia rogorc kkion-aidao _ hadesis ZaRli, qvesknelis
sazareli samTaviani, zogi variantiT ormocdaaTTaviani, asTaviani
urCxuli, qofaki, liTonis (asTaviani urCxuli) da eqidnes (qalgvela)
naSieri, gveleSapisTaviani (kiserze gvelebi aqvs Semoxveuli), kudic
gvelisa aqvs, zogi versiiT misi kudi sruldeba gveleSapis TaviT.
moxseniebulia TeoganaSi kiragolisTan da sxva avtorebTan. qarTul, ufro
zustad, svanur folklorSi gvxvdeba `saiqios Savi ZaRli“. igi, iseve,
rogorc kerberi piridan duJsa da cecxls afrqvevs da Rames anaTebs, raTa
Zirs Casuli mzeWabuki dainaxos da daglijos6. sainteresoa sokrates fici
_ `vficav ZaRls“, raTa RmerTebi ar exsenebina. yovelive aqedan
gamomdinare Cven saqme gvaqvs RvTaebriv ZaRlebTan. isini garkveul
msgavsebas amJRavneben qarTuli eposis yurSasTan, magram amaze cota qvemoT
visaubrebT.
mglisa da ZaRlis paraleluri saxeebi da maTi kulti gavrcelebulia
TiTqmis mTel msoflioSi. isini kidev ufro mWidro kavSirs amJRavneben
veSapis kultTan.
saqarTveloSi mgel-ZaRlis kulti uZvelesia. igi tipologiuri
TvalTaxedviT uZveles totemur warmodgenebs ukavSirdeba. ganviTarebis
adreul safexurebze, qarTvelur tomebs Soris mgel-ZaRli ufro farTod
gavrcelebuli totemi unda yofiliyo, vidre xari. n. maris azriT, Zveli
kolxeTis saxelSi _ egrisSi imaleba Ziri *gger-, romelic msgavsebas
amJRavnebs mgelTan da gvelTan. Cven ar SegviZlia vTqvaT Tu ramdenad
marTebelia es etimologia, radgan sxva ufro damajerebeli azric
arsebobs (eegrisi-eegurisi-gguria), Tumca es asec rom iyos, igi mainc ar
gamoricxavs mgel-ZaRlis kavSirs, erTis mxriv, egrisTan, xolo, meores
mxriv, guriasTan. aseve, mis mWidro kavSirs gvelTan. am tipis
etimologiebiT araerTi mecnieri iyo dainteresebuli. magaliTad, i.
meSCaninovi cdilobda ori megruli analogiuri Zirebis msgavseba (gguer-
gvil da gguer-mmgeli) daesabuTebina. mglis an ZaRlis, ufro xSirad ki ZaRlis, rogorc ormagi tyupis
cali RvTaebis xati cnobilia remisa da romulis saxiTac. isini mglis
ZuZunawovni arian. maTi anTropomorfuli saxe unda iyos wyvili mgel-
ZaRlebi _ germanikuli odin-votani. cnobilia agreTve ZaRlebis wyvili _
mwevarni xevsurul miTosSi. kolxur miTologiaSi ki tyupi ZaRli
alSkintori, romlis gamosaxuleba rgoliT SeerTebuli, gadaWdili
wyvili ZaRlia.
v. ivanovi Tavis werilSi, romelic mglis kults exeba aRniSnavs, rom
alaSkandari afxazur sabrZolo xomalds ewodeboda, rac warmoadgenda
Zveli germanuli zoomorfuli keningebis paralels. igi gveubneba:
«������������ ���� � ���� �����-���� ���� ������». am navs moixseniebs
vaxuSti „saqarTvelos geografiaSi”, magram v. ivanovs es cnoba aRebuli
aqvs c. bJanias wignidan «�� ������� �������� � ������� �����» (bJania, 1973:224). Cven pirdapir vaxuStis Canawerebs mivmarTeT. vaxuSti bagrationis naSromSi
alaSkandari saerTod ar aris naxsenebi, magram moxseniebulia ooleWkandari
_ „xolo kacni mgvaneni megrelTa da umetes cqvitni da tanovanni, werwetni,
6 SeadareT herekles meTormete gmirobas, romelic iyo misi bolo da umZimesi, gadaulaxavi
barierebis mqone gmiroba. miwisqveSeTis mcveli ZaRli hereklem daamarcxa da hadesidan
gamoiyvana (ix. ���� �, 1992:384). aq aSkaraa berZnuli moTologiuri personaJis _ hereklesa
da qarTuli (svanuri) mzeWabukis tipologiuri Tanxvedriloba.
17
mparvani, avazakni, zRuaTa Sina mavalni oleWkandisebiTa (bbatoniSvili,
1983:785). sulxan saba orbelianTan ooleWkandari an oolaWkandari
ganmartebulia rogorc momcro katarRa. Tu ratom hqvia katarRas
oleWkandari saba amis Sesaxeb arafers gveubneba. sityvis erTi nawili
*WWkad- WedvasTan unda iyos dakavSirebuli. T. beraZis wignSi wavawydiT
aseT ganmartebas: „es termini gamoCenili mecnieris niko maris azriT,
megruli olejkanduadan modis, rac gadaWedils niSnavs. rogorc Cans Cvens
winaprebs axali tipis navisaTvis saxelis darqmevis dros, yuradReba
miuqceviaT im teqnikuri siaxlisaTvis (gverdebze ficrebis miWedeba),
romelic olaWkandars nuSa tipis navisagan gansxvavebiT gaaCnda“ (bberaZe,
1941:65). ase rom «������������ ���� � ���� �����-���� aleskandari» vaxuStisTan am formiT ar aris naxsenebi, magram SeiZleba aleSkandari,
megruli oleWkandaris afxazuri varianti iyos.
mglisa da ZaRlis kultebis gavrcelebaze migviTiTebs qarTuli
onomastikac. aseTia: mmgelika, ZZaRlika, mmgelaZe, ggelaZe... svanur miTosSi
mgeli wmida jgragis mxlebelia da ebrZvis dalebs, xolo v. bardaveliZis
mowmobiT svanur ritualur Wokebze wamocmuli iyo mglis tyavi. igi
xSirad figurirebs baladebsa da xalxur leqsebSi, amiranianis eposSi.
ZaRlebi gamosaxulia agreTve TrialeTis vercxlis Tasze sicocxlis
xesTan da aseve ZaRlis Tu mglis tyavmosxmuli adamianebis ritualuri
msvlelobis fonze. yvelaze ufro didi nivTieri sabuTi ki yobanuri da
kolxuri culebia, romlebzec xSiradaa gamoxatuli ZaRli. Sida qarTlSi
Tliis samaronvebis gaTxrebis dros aRmoCnda brinjaos culebi, sadac
ZaRlebi gamosaxulni arian kompoziciaSi TevzTan da gvelTan erTad. am
mxriv sainteresoa samTavros nekropolis brinjaos qamari, romelzec
gamoxatuli arian, aseve, ZaRlebi TevzebTan kompoziciaSi. sayuradReboa
erTi kompoziciac (uruSaZe, 1980:72). ori mxridan stilizebul „zigzagebs“
(zigzagi wylis simboloa) Soris warmodgenilia Tevzi. mis winaa ZaRli,
romelsac kudi samkuTxediT umTavrdeba da aSkarad yvela kudis qveS
solaruli niSania gamosaxuli. Cven ar SevudgebiT am kompoziciis
semantikis gaSifrvas. aq sainteresoa ZaRli TevzTan erTad da kidev ufro
is, rom mas gvelis kudi aqvs. ZaRli gvelTan erTad kompoziciaSi
dadasturebulia CvenTvis saintereso regionSi _ xixanis xeobaSi, sofel
kaloTaSi, sadac sami gravirebuli culi aRmoCnda (kkaxiZe, ddaviTaZe,
mamulaZe, 1981:89). sxalTis xeobis sofel fuSrukaulsa da vernebSic
aRmoCenilia brinjaos culebi, romlebzec, aseve, ZaRlis stilizebuli
figurebia gamosaxuli. iqve koncentrirebulia wreebi, datanilia jvari,
mze, gveli, da zigzagebi, wylisa da urTierTgadamkveTi badiseburi xazebi,
miwis simboloebi. CrdiloeT kavkasiaSi stanica zemovskis veSapze ZaRlis
saxiT gamosaxulia drakoni, daRebuli xaxiT. amave dros Cans, rom igi
zRvis urCxulia. samive maTganze gamosaxulia ZaRli, or maTganze ki
ZaRlisa da gvelis kompozicia, sadac maTi Tavebi erTmaneTs ebjineba,
sxeulis SigniT ki Caxatuli aqvT koncentrirebuli wreebi, magram aq kudi
ukve samkuTxediT aRar mTavrdeba7. niSandoblivia, rom am tipis
kompoziciebSi CarTulia kidev erTi miTologiuri arseba _ iremi,
romelsac sakralur garemoSi (Sdr. `irmis naxtoms“) mravalfunqciuri
adgili ukavia. samTavros nekropolis erT-erT samarxSi aRmoCenili
sartylis gamosaxulebebis Semsrulebeli samiwaTmoqmedo interesebis
asaxvidan gamomdinare mimarTavs or uZveles simbolos _ kompoziciis
7 kavkasiaSi ZaRlis kultis Sesaxeb ix. ������, 1922.
18
marcxena mxares mebrZoli irmebis maxloblad TevzTan da mgel-ZaRlTan
SesatyvisobaSi mxvnelis monawileobas. isini sartylis gamosaxulebebze
yovelTvis monawileoben iseT scenebSi, romlebic ukavSirdebian sameurneo
samuSaoebis dawyebas (������, 1980:71). qarTul tradiciul rwmena-warmodgenebSi ZaRls mniSvnelovani adgili
ukavia. misi sakraluri saxe qarTuli folkloris Janrebidan yvelaze ukeT
zRaprebsa da miTologiur gadmocemebSia asaxuli, Tumca aranaklebi
masalebia SemorCenili eTnografiul, cocxal yofaSic. dRemdea
Semonaxuli Sexeduleba ZaRlis ymuilTan dakavSirebiT, rac xalxuri
gagebiT ojaxis romelime wevris sikvdilis momaswavebelia. aq mkafiod Cans
ZaRlis sxvadasxva funqciasTan erTad misi demonuri funqciac. ymuili,
rogorc sikvdilis momaswavebeli, xazs usvams ZaRlis kavSirs
miwisqveSeTis samyarosTan _ qTonur RvTaebebTan.
Tevzis da ZaRlis, gvelis da ZaRlis Sexvedrebi xSiria, magram
yvelaze ufro did interess iwvevs mainc cxoveli, romelic gvel-ZaRlia.
am SemTxvevaSi gvel-ZaRlis mimarT Cveni yuradReba ganpirobebulia imiT,
rom ZaRli gvelTan erTad kompoziciaSi dadasturda CvenTvis saintereso
regionSi _ xixanis xeobaSi, sofel kaloTaSi, sadac, rogorc aRiniSna, sami
gravirebuli culi aRmoCnda.
indoevropul enebSi aris sityva vvidra, romelic rusulSi wavs niSnavs.
Zvel indurSi uudra wylis cxoveli, xolo berZnulad hhidra wylis gvelia
(������, 1904). kelturad vvidra wylis ZaRls aRniSnavs, romelic Sinagani
formiT emTxveva qarTul m-caw-zaxli (� ��� , 1980:59). rogorc zemoT
moyvanili magaliTebi gviCveneben vvidra Ziris sityva wylis gveli an wylis
ZaRlia. am mxriv gansakuTrebiT sainteresoa berZnuli miTosis hidra
(wylis gveli) _ cxraTaviani gveleSapi, lernes Waobis saSineleba, eqidnesa
da tiTonis naSobi (kkuni, 1965:372). eqidnesa da tiTonis naSobia agreTve
kerberi _ samTaviani ZaRli, romelic kavSirSia qvesknelTan. igi, rogorc
aRiniSna, hadesis karibWes darajobs. Semdgom kerberi, ise, rogorc hhidra,
hereklem mokla. garda imisa, rom sami Tavi hqonda kerbers kiserze gvelebi
exvivnen da Cven ukve xazi gavusviT im faqts, rom misi kudi uzarmazari
pirdaRebuli drakonis TaviT bolovdeboda (kkuni, 1965:58). amas
gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs, radgan igi gvidasturebs ZaRlis
gvelTan da gveleSapTan, rogorc miwisqveSeTis binadrebTan, funqciur
kavSirurTierTobas. niSandoblivia isic, rom kerbers, Cveni kolxuri
ZaRliviT kudi gvelisa qonda. berZnuli kerberis msgavsad xom ar iyo
kolxuri kerberic miwisqveSa samyaros daraji. sainteresoa agreTve, rom
hidrasa da kerberis mSoblebi eqidna qalgvela, xolo mama tiToni
uzarmazari urCxuli iyo, romelsac 100 Tavi hqonda. igi zevsTan mebrZoli
iyo. adre mcire aziaSi cxovrobda, Semdgom ki roca siciliasa da italias
miadga, igi SeboWes da etnas wiaRSi Caagdes. xaxidan xan RmerTebis xma
amosdioda, xan xaris bRavili, xan ZaRlis yefa, xanac gveliviT sisinebda
(kkuni, 1965:363). tiTonSi Tavmoyrili iyo veSapTan, ufro sworad, ukve
gveleSapTan dakavSirebuli TiTqmis yvela cxoveli: xari, ZaRli, gveli.
qarTulSi arsebobs iseTi semantikuri gadasvlebi, rogoricaa
gveli�Wia�Wiayela�xvliki�gveleSapi. dasadgenia gveli da gveleSapi,
rogorc qTonuri RvTaebebi _ miwisqveSeTis simboloebi (ix. qarTuli
sityva qqvewarmavali), uZveles xanebSi, sagazafxulo-saSemodgomo sameurneo
ciklis farglebSi imavdroulad ganekuTvneboda Tu ara mokvdav da
aRdgenad RvTaebaTa ricxvs, Tumca erTi ram _ gvelis sakulto da
saritualo daniSnuleba faqtia. qarTveli xalxis tradiciul
19
sazogadoebebSi misi saxeli tabuirebulia. igi uuxsenebeli da uusaxelo’a.
tabuirebuli gvelis saxelis nacvlad sxadasxva substrati gamoiyeneba
qarTuli enis megrul gantotebaSi da sxva enobriv ganStoebebsa Tu
dialeqtebSi: samegreloSi uuCa-RRarTaSi anu Sav-Coxosani, TTudo
gilersargalu _ miwaze mxoxavi (Sdr. ������, 1914), svaneTSi _ mmezir
salocavis mniSvnelobiT, raWasa da leCxumSi uunasi _ wyeuli, dasavleT
saqarTvelos rig mxareSi, maT Soris aWaraSi uuxsenebeli da uusaxelo.
sainteresoa gvelis afxazuri saxelwodebac: a-mmaaT/aa-hhaaza _ mcocavi,
mxoxavi, (saqarTveloSi gvelisa da sxva kultebis Sesaxeb dawvr. ix.
abakelia, 1997:5-6). miTologiuri tradiciis Tanaxmad da xalxuri rwmeniT
gveli brZenia. gvels SeuZlia adamiani yovelgvari sulieris enis mixvedris
unariT daasaCuqros. aWaruli zRaprebis mixedviTac gvels xelewifeboda
misi keTilismyofelisaTvis, yvela sulierisa da usulosaTvis enis wveriT
enis codna gadaeca (ix. rrCeuli..., 1949:140). zemo aWaraSi Cawerili
eTnografiuli masalebiT is piri, romelic cocxali gvelisaTvis enis
amoZrobas SeZlebda magiur Tvisebebs iZenda, Tumca amis misaRwevad ena
mudmivad _ jados saxiT unda etarebina (zzoiZe, 2005:228). amaSic gamoixateba
gvelis dovlaTianobisa da nayofierebis funqcia. sxva masalebiT, icodnen
ara mxolod gvelis perangis, aramed enis Senaxvac. enas xSirad jibiTac
atarebdnen an saqonlis sadgomis SesasvlelSi Camokidebdnen. igi gvelis
perangis msgavsad amuletad _ gaTvalvis sawinaaRmdegodac gamoiyeneboda.
mimarTavdnen gvelis enisa da xerxemlis Zvlis akvnis qveS Semodebis an
akvanze Sebmis Cveulebasac _ `bavSvs avi Tvali ar miekareba, igi enamaxvili
gamovao“ (ix. ffartenaZe, 1992:108). gansazRvrul SemTxvevebSi ama Tu im tipis
gveli fuZis mfarvelad, fuZis angelozad miiCneoda da misi kar-midamoSi
mokvla ikrZaleboda, ufro zustad, Tayvaniscemis sagani iyo ara
yovelgvari gveli, aramed kar-midamoSi SeniSnuli Savi gveli. es iyo
`ojaxis gveli“, romelic kar-midamos mfarvelobda da ojaxis
keTildReobas gansazRvravda. misi wyenineba an mokvla ubedurebis
momaswavebeli iyo (ix. xxaxutaiSvili, 1995:98). fuZis mfarvel gvels kar-
midamoSi an saxlis saZirkvelTan xSirad jamiT rZesac udgamdnen _
esiamovnebao. 1977 wels eTnografebis mier sofel kaloTas (sxalTis _
xixaZiris xeoba) erT-erTi mkvidris ojaxSi dadasturda wiflis xisgan
gamoqandakebuli odnav daklaknili gvelis gamosaxuleba. qvewarmavalis
Tavi qvemoTaa daxrili mcire zomis fialisaken. gvelis es qandakeba
mflobelTa ganmartebiT avi Tvalisa da avi sulebis sawinaaRmdegod iyo
gamokveTili (vvarSalomiZe, 1979:75). araa gamoricxuli es fiala
gamoxatavdes rZis jams, romliTac Sav gvels keTilganwyobis mizniT da
mfarvelobis mosapoveblad ojaxi umaspinZldeboda.
Sav-Coxosani gveli xSirad ixsenieba qarTul locvebSic, sadac
pirdapiraa aqcenti gakeTebuli gvelis qTonurobaze _ miwisqveSeTisaTvis
damaxasiaTebel Sav ferTan konteqstSi.
gvelTan dakavSirebiT saqarTveloSi mravalferovani folkloruli da
eTnografiuli masalebia gamovlenili. am mxriv gansakuTrebiT aWaris
mTianeTi gamoirCeva, sadac gveli sxvadasxva tipis sakralur garemoSi
mravali funqciis matarebel arsebad warmogvidgeba. masTan dakavSirebuli
iyo rigi bunebrivi movlena Tu adamianisaTvis aucilebeli mxardaWeris
funqcia. igi iyo adamianis modgmis winapari da ojaxis mfarveli, amindis
20
mmarTveli, wylis mflobeli, nayofierebisa da maradiulobis simbolo,
grZneuli, micvalebuli suli da sxva8.
qarTvelebSi Zvelad arsebobda warmodgenebi boroti da keTili
arsebebis gvelis perangiT Semosvis Sesaxeb. mkvlevrebi varaudoben, rom
SeiZleba es mianiSnebdes keTili da boroti angelozebis arsebobaze
(rrexviaSvili, 1964:210). aq kargi iqneba Tu gavixsenebT TqmulebaTa
variaciebs amiranis Sesaxeb _ boroti sulebis winaaRmeg mebrZol
sulkalmaxs welze gvelis perangi aqvs Semortymuli. aWaraSi
gavrcelebuli rwmena-warmodgenebiT gvelis tyavi samkurnalo Tvisebebis
Semcvelia da adamianisaTvis warmatebis momtani. mas xSirad inaxavdnen
kidec (gvelis kultis zogierTi am da sxva sakiTxebis Sesaxeb aWarasa da
saqarTvelos SavizRvispireTSi ix. xxaxutaiSvili, mmgelaZe, 2005:158-160).
samkurnalo daniSnulebiT gvelis calkeuli nawilis gamoyeneba farTod
iyo gavrcelebuli. samkurnalo mizniT ojaxSi Senaxul gvelis tyavs
aWaris mTianeTis ojaxebSi dResac SexvdebiT. mimarTavdnen gvelis perangiT
daxrColebas, romelic tradiciuli SexedulebiT cxros anu ciebas
(malarias) da uJmurs kurnavda. gvelis damarxvis adgilze ramdenjerme
gagoreba welis tkivilebs arCenda. ukve dadgenilia gvelis nakbeniT
mkurnalobis xalxuri saSualebebic. irkveva, rom yvelaze efeqturi
saSualeba iyo nakbeni adgilis Sinauri Txilis foTlis naxarSSi
daSuSeba. samkurnalod gamoiyeneboda agreTve balaxi, romelsac llakarta
ewodeba. mkurnaloba sami dRis ganmavlobaSi grZeldeboda (fartenaZe, 1992).
saqarTvelos SavizRvispireTSi, kerZod aWaraSi _ boboyvaTis
qviSazvinulebis nasaxlarebze aRmoCenili Tixis filebi gvelis
gamosaxulebebiT saritualo sagnebi Cans (TTavamaiSvili, 1987:30-41). d.
xaxutaiSvilis dakvirvebiT amgvari Semkulobis filebi aq warmoebuli
sameurneo saqmianobis (magnetitis mopoveba, meTevzeoba,...) warmatebis
garanti unda yofiliyo, ise, rogorc es SeiZleba iTqvas sabervelebis
saqSen milebze daZerwil gvelis gamosaxulebebis Sesaxebac. qobuleTSi,
ispaanis torfqveSa namosaxlarebze arqeologebis mier ukve karga xania
8 gvalvebis dros amindis RvTaebisaTvis wvimis gamoTxovis mizniT icodnen gvelis mokvla.
moklul gvels Tu xis totze an sarze Camokidebdnen usaTuod gawvimdeboda, Zveli
stiliT aprilis pirvel oTxSabaTs tyeSi SeSis moWrasa da saxlSi mitanas eridebodnen _
gvalvebi dadgebao. didi xuTSabaTis momdevno wiTel paraskevs sruldeboda gvelis
kultTan dakavSirebuli gzobis (Sdr. bzobas) dResaswauli anu ggvelebis dReoba,
yuradRebas iqcevs bzobis dResaswaulTan Sinaarsobrivad axlos mdgomi gargnobis dRis
ciklis ritualebi _ gvelisa da kacis (wwylis kaci) urTierTobebTan dakavSirebuli
rwmena-warmodgenebi, romelic gzobisagan gansxvavebiT Zveli stiliT aprilis pirvel
orSabaTs emTxveva. arc am dRes SeiZleboda tyidan SeSis motana, radgan xis mWrels
saxlSi gveli mohyveboda, romelic kar-midamos aRar moscildeboda. gargnobis dRes
ezodan oTaxSi wylis Setanasac eridebodnen, radgan xalxuri SexedulebiT saxlSi
loqoria (lokokina) daisadgurebda. am Temisadmi miZRvnil erT-erT gamokvlevaSi ggargnoba
garganTan _ joxTanaa dakavSirebuli. joxi ki gvelTan asocirdeba. sulxan saba
orbeliani ggara’s ganmartavs rogorc `grZlad or kapi joxi” (oorbeliani, 1949:68). Crdilo
kavkasiurSi _ vainaxurSi, konkretulad ki CeCnur-inguSurSi ggar aRniSnavs moris nafots
(������-���������…, 1962:99), xolo sakuTriv CeCnurSi ggar(aa) niSnavs gvars, Taobas (Sdr.
mgelaZe, 2002:108-120; 2005:80-81), amasTanave ganayofi moris nafots (������-������…, 1961). gansakuTrebul yuradRebas iqcevs aWaraSi dadasturebuli miTologiuri da Sromis
procesSi Sesrulebuli leqs-simRerebi: `gveli xrilsa mZvinvarebda”, `SarSandelsa
nayanevsa”, sadac saubaria gvelisa da ojaxis nabolara gogonas urTierTobebze.
gamoTqmulia varaudi, rom qalis gvelze miTxoveba da qalis daRupva yanebis, mosavlis
baraqianobisaTvis gaRepul msxverpls warmoadgenda (dawvr. ix. nnoRaideli, 1935:50; CCxeiZe,
1961:90; xxaxutaiSvili, 1995:96; ffartenaZe, 1992:106-112; TTavdgiriZe, 2004:112-123; zzoiZe, 2005:228).
21
aRmoCenilia gvelis sqematuri gamosaxuleba. gveli erT-erT miniaturul,
abazanis formis tigelzea datanili. gvianbrinjaosa da adreuli rkinis
xanaSi gvelis gamosaxulebas, rogorc aRiniSna, rkinissadnobi qurebis
sabervelTa saqSen Tixis milebze aZerwavdnen, ise, rogorc Tixis
sadgrebze, Tixis WurWlebze, brinjaos fibulebze, brinjaos pincetebze,
brinjaos balTebze, brinjaos sartylebze, saritualo sakidebze, brinjaos
kolxur culebze. am ukanasknelTan gvelis gamosaxuleba gvxvdeba
mSvildisrian monadiresTan, TevzebTan, fantastikur cxovelebTan da mzis
gamosaxulebebTan erTad (Sesabamisi grafikuli gamosaxulebebi da
ilustracia ix. xxaxutaiSvili, 195:97).
samecniero literaturaSi varaudoben, rom bunebis didi dedis,
Semdegdroindeli cxovelTa mfarveli RvTaebis, zoomorfuli inkarnaciebi:
gveli, ZaRli, iremi, taxi, frinveli, Tevzi arsebaTa erT kategorias
ganekuTvnebodnen. am miTologiur saxeebSi Cven erTi da imave qalRvTaebis
sxvadasxva gaazrebasTan unda gvqondes saqme. qarTuli folkloruli
masalebis analiziT dadgenilia, rom gveli, ise, rogorc iremi, frinveli
da Tevzi flobda iseT Tvisebebs, romelTac adamianisaTvis xan
keTildReoba, xan ki ubedureba mohqonda. es miTologiuri saxeebi
avlendnen kavSirs sxvadasxva saxis RvTaebebTan _ zoomorful, adgilis,
wylisa da zecis RvTaebebTan. aRniSnul Tematikaze momuSave mecnierebi
miiCneven, rom gvelis, rogorc mavne arsebis gaazreba SedarebiT gviandelia
(ix. xxidaSeli, 1982:6, 61, 63). ufro metic, eTnografiuli masalebis analizis
safuZvelze askvnian, rom gvelisaTvis ojaxis mfarvelis, dovlaTianobisa
da nayofierebis funqciis dakisreba, misi sxeulis calkeuli nawilis
samkurnalo daniSnulebiT gamoyeneba da maTTvis magiuri unar-Tvisebebis
miwera unda momdinareobdes totemuri rwmena-warmodgenebidan, rac ufro
arqauli Cans, vidre misi borotebisa da boroti Zalebis simboluri
gansaxiereba. avtorTa erTi nawilis daskvniT, gvelTan dakavSirebuli
sinTezirebuli Sexedulebebidan adamianis keTildReobis, avi sulebisagan
damcvelis, adamianisaTvis sicocxlis mimniWeblis, nayofierebis funqcia
misi sawyisi, Tavdapirveli funqcia unda yofiliyo (ffartenaZe, 1992:109). Tu
am mosazrebas gaviziarebT, maSin unda gairkves gvelis kultis
qronologiuri urTierTmimarTebebic, erTis mxriv, veSapoidebis kompleqsis
sakralur arsebebTan, xolo, meores mxriv, qTonur RvTaebebTan, demonur
samyarosTan da miwisqveSeTis Savi feris simboloebTan9. sakuTriv
zoomorful kultTa xandazmuloba rom aSkaraa es cxadia. m. xidaSeli
miiCnevs, rom kavkasiuri cxoveluri stili warmoadgens did teritoriaze
gavrcelebul, Camoyalibebul erT mxatvrul mimdinareobas, romelic
stilisturi erTianobiT gamoirCeva. igi daaxloebiT Zv. w. IX saukunis
bolosa da Zv. w. VII saukunis bolomde ganagrZobda arsebobas. avtoris
SexedulebiT amierkavkasiaSi mosaxle tomebis istoriaSi moxda udidesi
socialuri Zvrebi da Sesabamisad garTulda sazogadoebis religiuri
cxovrebac, razec metyvelebs amierkavkasiaSi aRmoCenili msxvili sakulto
centrebi, romlebic gamoirCeodnen didi da mdidari sataZro meurneobiT,
RvTaebisadmi Sewiruli mravalricxovani nivTebiT (xxidaSeli, 1982:50). erTi
ram cxadia, dasaxelebuli sakulto simboloebis kavSiri nayofierebasTan
9 aqve gaTvaliswinebuli unda iqnes adamianTa modgmis winaprebis _ adamisa da evas Sesaxeb
bibliuri gadmocema, romelTa samoTxis gareTa cxovreba swored gvelis cbierebis
safuZvelze ganisazRvra. Tu miviCnevT, rom es bibliuri Tqmuleba sxvebTan SedarebiT
aranakleb Zvelia, maSin unda dakonkretdes gvelis keTili da boroti funqciebis
Tanmimdevrobaze arsebuli Sexedulebis calkeuli detali.
22
aSkaraa. nayofierebis RvTaebebi ki religiur panTeonSi uZveles RvTaebaTa
rigs ganekuTvnebodnen, radgan isini iyvnen sameurneo keTildReobis
mfarvelebi, rac adamianis cxovrebis uzrunvelyofis prioritetul
safuZvels warmoadgenda. saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi, maT Soris
aWaraSi dafiqsirebuli zRaprebi amaze uSualod miuTiTebs. arsebobs
gvelis gadaylapvis mravali versia. aWaruli zRaparis _ `Cobanis“ mixedviT
irkveva, rom qals mucelSi gveleSapi yavs, xolo `Sahzades“ Tanaxmad
qalis mucelSi gvelia (nnoRaideli, 1935:95, 106, 116). fSavSi mSobiarobis
garTulebis SemTxvevaSi qmari adioda calke mdgari, sagangebod
mSobiarobisaTvis agebuli Senobis saxuravze da uwminduri da boroti
Zalebis gandevnis mizniT Tofs isvrida. amiT qmari cols mSobiarobas
umsubuqebda. Semdgom masTan midioda piri, romelmac SeZlo bayayis
gvelisagan ganTavisufleba. es piri aZlevda mSobiares wyals da Tan
warmoTqvamda: `me gavacalkeve gveli da bayayi, dedav Svilisgan
gancalkevdiT“. amas samjer imeorebda. zogjer mSobiares aZlevdnen wyals,
romelSic Tevzis kudi iyo garecxili (��������!, 1938:112). kidev ufro mniSvnelovania gvelis iseT universalur simbolosTan
kavSiri, rogoric wyali iyo. rogorc zemoTac aRiniSna, amas gvidasturebs
wvimis gamoTxovis mizniT gvelis mokvlis Cveuleba, gvalvis
sawinaaRmdegod Zv. stiliT aprilis pirvel oTxSabaTs SeSis saxlSi
mitanis tabuireba, gzobis dResaswauli anu gvelebis dReoba, gargnoba da
sxva. aWaraSi Cawerili, warRvnis Tematikis eTnografiuli da folkluri
masala Seicavs gadmocemaTa sxvadasxva variants, romelTa Soris erT-erTi
uSualod gvelis kultTanaa dakavSirebuli. Tqmulebis Tanaxmad, `duniis
daqcevis dros xalxi gemiT midioda Tavis gadasarCenad. Tagvs gemis
kedeli gamouxria, gemic wyliT avsebula da CaZirva dauwyia. xalxs
ucilobeli daRupva moeloda. am dros gveli gamodgmula xvrelSi, riTac
gemSi wylis dagubeba Sewyvetila, samagierod gvels mouTxovia, rom mas
adamianze kbenis ufleba qonoda. Tavdapirvelad daTanxmebulan, Semdeg ki
amaze uari uTqvamT da gveli mouklavT, dauwviaT da misi ferfli
gadauyriaT. qars ferfli adamianze Seuyria. TiTqos aqedan gaCenilan
adamianis parazitebi _ tili da baRlinjo” (ffartenaZe, 1992:109). wyalTan
gvelis pirdapir kavSirze miuTiTebs veSapoidebis ciklTan dakavSirebuli
gadmocemebi da grafikuli monacemebi. SemTxveviTi araa aWaraSi, xixaZiris
xeobaSi veSapoidebis ciklis megaliTuri Zeglis aRmoCena, aseve kolxur
culebze sakuTriv gveli da wylis simboloebi _ zigzagebi rom
dasturdeba. gvelisa da wylis mfarveli, Tu wylis RvTaebis Tematikaze
aWaris xeobebSi Cawerili mravalferovani eTnografiuli da folkloruli
masala am realobis pirdapiri dadasturebaa.
qarTul folklorSi, kerZod, kolxur rwmena-warmodgenebebSi, aseve,
arsebobs wylisa da ZaRlis kavSiris kidev ramdenime dadastureba. mmesefebi
_ nadirT patronebi, romlebTanac amindis cvalebadobac iyo
dakavSirebuli, zRvidan amodiodnen da Tan ori ZaRli amohyvebodaT xolme
(Sdr. TTandilava, 1976; 1978:3-43; 1981). esec sakmarisi iqneboda ZaRlis kultis
wyalTan dasakavSireblad, magram gvinda kidev erTi ZaRlis _ qarTuli
folkloris gamorCeuli gmiris _ yurSas funqciur iersaxesac SevexoT.
qarTul samonadireo eposSi _ amiranianis sxvadasxva leqsSi xSirad Cndeba
ZaRli yurSa, romlis saxeli xalxuri etimologiiT yyurSavia. Zalze
sainteresoa yurSas garegnobis metaforuli aRwera: „yurSas yur-tuCi
oqrosi asxia“. oqro RvTaebriobis, mzesTan wilnayarobis simboloa. amirans
xom oqros kbili qonda. yurSas Tvalebi „mTvaris odenaa“, amiranis Tvalebi
23
ki `sacris odena“, yurSas warbebi _ gvelebia. roca mzeTunaxavzea
gamoTqmuli msgavsi Sedareba, is marTlac poeturi Sedarebaa, yurSas
SemTxvevaSi maTi gveloba safiqrebelic kia. gavixsenoT kerbers yelze sami
gveli exvia. yurSas naxtomi qveynis odenia, xolo misi yefa quxilia. es
yvelaferi RvTaebrivi regaliebia da mas or sknelTan _ zesknelTan da
qvesknelTan akavSirebs. mis RvTaebriobas el. virsalaZec adasturebs:
„Cvenamde moRweuli yurSas simRera warmoadgens sagalobels, himns, qebas,
mimarTuls zebunebrivi arsebisadmi, romlisganac, rogorc Cans,
damokidebuli iyo adreuli warmodgenebiT, monadiris bed-iRbali
(vvirsalaZe, 1964:66). irkveva, rom yurSas RvTaebriv ierarqiaSi ufro maRali
adgili eWira. am mxriv sainteresoa galeqsili Tqmuleba yurSao. es leqsi
moxseniebulia daviT guramiSvilTan da daviT maCabelTan (ssvaniZe, 1957:148).
miuxedavad imisa, rom Tqmuleba gvian unda iyos galeqsili da gadakeTebis
kvalic aCnia, masSi mainc Cans arqauli plasti. Cven mxolod erT strofs
moviyvanT Cveni msjelobis gasamyareblad:
`eg arc frinveli, arc oTxfexia
TiTqos erTic da meorec aris
eg RvTisagan dawyevlilia
da mcveli jojoxeTis karisa“ (ssvaniZe, 1957:115).
aq garkveviT Cans misi kavSiri qTonur samyarosTan. `qarTul xalxur
simRerebSi“ gaerTianebulia kidev erTi CvenTvis sayuradRebo leqsi:
`ZaRlisa Tavi hqonia
frinvelis frTebi mxarzeda“ (ssvaniZe, 1957:119).
aq ukve yurSas zesknelTan wilnayarobac dasturdeba. ZaRlis (/mgelis)
funqciebSi xSirad gamokveTilia kavSiri astralur RvTaebebTanac. igi
xSirad am tipis RvTaebebis damxmared warmoCndeba (���� ����, 1957:37-53). gamoricxuli araa, rom adre nayofierebis erT-erT RvTaebas _ wyalTa
gamriges msxverpls swiravdnen sakraluri culiT. ZaRli ki _ daraji
SaveTisa, culis pirzea gamosaxuli. TiTqosda aseTi rituali culis
dartymis Semdeg SaveTis karebSi Sesvlis uflebas iZleodes.
ZaRlis kulti saqarTveloSi, ra Tqma unda, nadirT patronTan iyo
dakavSirebuli, Semdgom ki monadireobis RvTaebasTan, magram Cveni faqtebi
da msjeloba adasturebs, rom ZaRli wylis kultTanac iyo kavSirSi da,
amdenad, veSapis kultTan. am sakiTxebs samomavlod ufro dawvrilebiTi
kvleva sWirdeba.
amrigad, veSapoidi _ bayayi, sofel vernebSi, brinjaos culi ZaRlis
gamosaxulebiT gvelTan kompoziciaSi sofel kaloTaSi _ am ori
semantikurad dakavSirebuli Zeglis erT arealSi aRmoCena miuTiTebs, rom
aWaraSi, kerZod, xixanis xeobaSi, ise, rogorc momijnave xeobebsa da,
saerTod, saqarTvelos tradiciul regionebSi, farTod unda yofiliyo
gavrcelebuli veSapis kulti Sesabamisi sakraluri atributebiTa da
miTologiuri personaJebiT. aqedan gamomdinare, vfiqrobT, detalur
kvlevas imsaxurebs veSapebze gamosaxuli frinvelebis, kerZod, yaryatis,
yanCis da maTTan dakavSirebuli sxva frinvelebis (arwivi, faskunji,...)
Sinaarsobrivi da funqciuri aspeqtebi, ramac SesaZloa istoriul
ganviTarebasTan SesabamisobaSi calkeuli fragmentis rekonstruqciis
safuZvelze erTiani moTologiuri suraTis aRdgenaSi dagvexmaros. Semdgom
gamokvlevebSi SevecdebiT dainteresebul mkiTxvelsa da farTo
auditorias mivawodoT met-naklebad sruli informacia am miTosur
frinvelebze da gadavceT Cveneuli xedva maT miTo-ritualur funqciebze.
literatura
24
abakelia n., simbolo da rituali qarTul kulturaSi, Tbilisi, 1997
bardaveliZe v., qarTuli RvTaeba barbale, Tbilisi, 1941
batoniSvili vaxuSti, aRwera samefosa saqarTvelosi. _ `qarTlis
cxovreba“, IV, Tbilisi, 1973 beraZe T., zRvaosnoba saqarTveloSi, Tbilisi, 1981
bJania c. �� ������� �������� � ������� �����, �����, 1973 gelovani a., miTologiuri leqsikoni, Tb., 1983
varSalomiZe j., ornamenti xeze, baTumi, 1979
virsalaZe e., qarTuli samonadireo eposi, Tbilisi, 1964
TavamaiSvili g., arqeologiuri gaTxrebi boboyvaTis qviSazvinulebze. _
`samxreT-dasavleT saqarTvelos Zeglebi“, XVI, Tbilisi, 1987
TavdgiriZe x., qalis gvelTan qorwinebis motivi aWarul miTologiur
leqsSi `SarSandelsa nayanevsa“. _ baTumis saxelmwifo
universitetis `Sromebi“ (humanitarul mecnierebaTa seria), VI,
baTumi, 2004
Tandilava z., legenda sofel vernebze. _ `macne“, enisa da literaturis
seria, II, Tbilisi, 1978
Tandilava z., SeniSvnebi mesefebze. _ baTumis samecniero-kvleviTi
institutis samecniero sesiis Tezisebi, Tbilisi, 1976
Tandilava z., masalebi mesefebze. _ `samxreT-dasavleT saqarTvelos
zepirsityviereba“, IV, Tbilisi, 1978
Tandilava z., RvTaeba mesefis kvali lazur folklorSi. _ folkloruli
sakordinacio sabWos XX respublikuri konferenciis Tezisebi,
Tbilisi, 1981
Tandilava, 1981 _ Tandilava z., wylis kulti qarTul folklorSi. _
`samxreT-dasavleT saqarTvelos zepirsityviereba“, VII, Tbilisi,
1984
zoiZe i., warmarTuli religiis gadmonaSTebi aWaraSi. _ `saistorio macne“,
XIV, baTumi, 2005
kaxiZe a. daviTaZe i. mamulaZe S., axali arqeologiuri monapovrebi sof.
xixaZiridan. _ `samxreT-dasavleT saqarTvelos Zeglebi“, X,
Tbilisi, 1981
kikvaZe i., miwaTmoqmedeba da samiwaTmoqmedo kulti Zvel saqarTveloSi,
Tbilisi, 1976
kiknaZe z., Suamdinaruli miTologia, Tbilisi, 1979
kuni n.. Zveli saberZneTis legendebi da miTebi, Tbilisi, 1965
makalaTia s., samegrelos istoria da eTnografia, Tbilisi, 1940
makalaTia m., mesaqonleoba mesxeTSi (samcxe-javaxeTi). _ `masalebi“ mesxeT-
javaxeTis SeswavlisaTvis, Tbilisi, 1972
mgelaZe n., erTi warmarTuli ritualis Sesaxeb Rorjomis xeobaSi. _
`samxreT-dasavleT saqarTvelos zepirsityviereba“, VII, Tbilisi,
1984
mgelaZe n., sulieri samyaro. _ `samxreT-dasavleT saqarTvelos istoriis
narkvevebi (aWara)“, t. I (uZvelesi droidan ax. w. V saukunemde),
baTumi, 2007
mgelaZe n., qarTuli gvari: socialuri funqcia, terminis warmomavloba da
gavrcelebis eTnolingvisturi areali. _ `qarTveluri
memkvidreoba“, VI, quTaisi, 2002
mgelaZe n., aWaruli nogro da gvari, baTumi, 2004
25
mgelaZe n. totoCava g., veSapis kulti samxreT-dasavleT saqarTveloSi da
veSapoidebis Seswavlis istoriisaTvis. – xariton axvledianis
saxelobis aWaris `muzeumis macne“, I, baTumi, 2008
noRaideli j., eTnografiuli narkvevebi aWarelTa yofa-cxovrebidan,
Tbilisi, 1935
rexviaSvili n., salocavi `mzieri” (giune). _ saqarTvelos saxelmwifo
muzeumis `moambe”, XXIV-B, Tbilisi, 1964
rCeuli qarTuli xalxuri zRaprebi (el. virsalaZis redaqciiT), Tbilisi,
1949
svaniZe g., qarTuli xalxuri simRerebi da maTTan dakavSirebuli
Tqmulebebi, Tbilisi, 1957 surgulaZe i., qarTuli xalxuri ornamentis simbolika, Tbilisi, 1986
sulxan saba orbeliani, sityvis kona, Tbilisi, 1949
fartenaZe g., gvelis kulti maWaxlis xeobaSi. _ Jurn. `Woroxi”, #1, baTumi,
1992
qarTuli (aWaruli) zRaprebi (Seadgines, SeniSvnebi, saZiebeli da leqsikoni
daurTes aziz axvledianma, eTer zoiZem, zurab Tandilavam,
aleqsandre msxalaZem, nanuli noRaidelma da neli
cqitiSvilma), baTumi, 1973
SamilaZe v., mesaqonleoba dasavleT saqarTveloSi (aWaris eTnografiuli
masalebis mixedviT), Tbilisi, 1964
SamilaZe v., koridas adreuli formebis istoriisaTvis saqarTveloSi
eTnografiuli monacemebis Suqze. _ `samxreT-dasavleT
saqarTvelos mosaxleobis kulturisa da yofis sakiTxebi“, I,
Tbilisi, 1973
Caganava g. tuRuSi l. xecoiZe e., mglis kultis paralelebi indoevropul,
Turqul da qarTvelur civilizaciebSi. _ `samxreT-dasavleT
saqarTvelos zepirsityviereba“, XII, baTumi, 2007
CavleiSvili i., arqeologiuri gaTxrebi fiWvnaris uZveles namosaxlarebze
1983 wels. _ `samxreT-dasavleT saqarTvelos Zeglebi“, XVI,
Tbilisi, 1987
CxeiZe j., Sromis poeziis ZiriTadi saxeebi aWaris zepirsityvierebaSi,
baTumi, 1961
javaxiSvili iv., qarTveli eris istoria, wigni I, Tbilisi, 1960
xaxutaiSvili d., qobuleTis qveyana, I, baTumi, 1995
xaxutaiSvili n. mgelaZe n., aWaris materialuri kulturis ZeglebSi
asaxuli uZvelesi religiuri warmodgenebi. _ `saistorio macne“,
XIV, baTumi, 2005
xidaSeli m., centraluri amierkavkasiis grafikuli xelovneba adreuli
rkinis xanaSi (brinjaos gravirebuli sartylebi), Tbilisi, 1982
������������ �. ���������� ����������� ���������� � �������� �������� �� �� ����� ������� � !�����, "�����, 1957
����� ��� ��. ������� ����� ,����!���, 1979 #����� $. %��� ������� #��&��, %�� ��, 1992 ������ ���. ������ ����� � ����� ��� � �� '�� ���, � ������� ����� *��� � ��
��� ���. - «'�� �� � ���������������», "�����, 1980 '�� +. *. /������ � ���� ������� #��&��, %�� ��, 1955 %�<������ �., =��� � ��� � �� ������ !������ � ������� ��� '�� ���. - «=�!�� �
���������� >�������� $��� ��� ����������� ��� �<�����», �. XXVI %� ������ �. �. �� ������� ��������� ��� !�����. - «������ �� ?���������», I, %.-/.,
1938
26
%�������� �������� ����, %., 1977 %����� *. *. �����@���� ��� � � ��������� '�� ���. - «�������� #��������������
* ������ ������� ������������ �������», �. II, A., 1922 ���������� *. +. ' ��!���� � �������� �����@���� � � �� ���������� ����!� �
����!����. - «'�� ��� �� C����������� �� ����� », "�����, 1972 D������� +. ' �����������E ����� ���� ���������-������� �� ��������������
������������ ������������� � !�����. _ „macne”, istoriis... seria, I, 1980
F����� %. ?����������� �� ������� $��� ��� ��� �, %�� ��, 1904 G�����-��� �� ������� (!�� ���� &�� *. #. %�&���), %�� ��, 1961 G�����-������ �-��� �� ������� (�����������: *. #. %�&���, �. *. >�����, =. �.
H���������), %�� ��, 1962
27
saSa lekveiSvili
qarTveli da ucxoeli mecnier-mkvlevarebi aWaruli Cacmulobis Sesaxeb
erT-erT uZvelessa da mniSvnelovan monapovars kacobriobis kulturis
istoriaSi samoselis damzadeba-gamoyeneba warmoadgens. xalxis mier
saukuneTa manZilze gamomuSavebuli Cacmulobis saxeebi atareben im
empiriul codnas, romelic iZleva SesaZleblobas gaarkvio istoriul
movlenaTa ganvlili safexurebi.
qarTuli Cacmulobis istoriis uZvirfases wyaros vaxuSti
batoniSvilis „aRwera samefosa saqarTvelosi“ warmoadgens. masSi
aRwerilia mematianis Tanadrouli da wina periodis qarTuli tansacmeli.
samwuxarod, masSi araferia naTqvami aWaruli tansacmlis Sesaxeb.
akademikos iv. javaxiSvilis naSromSi „masalebi qarTveli eris
materialuri kulturis istoriisaTvis“, ganxilulia uZvelesi droidan XIX
s-mde arsebuli qarTuli tansacmlis warmoSobis da ganviTarebis procesi.
mocemulia tansacmlis didi mravalferovneba kuTxeebis mixedviT. aqve
aRwerilia aWareli qalis, mamakacisa da bavSvis Cacmulobis elementebi da
forkad wodebuli kabis erTi foto.
i. ciciSvilis naSromSi mocemulia aWaruli tansacmlis CamonaTvali:
„aWareli qalis Cacmuloba: iCluRi, fesi, TefeluRi, CaTaka, qemeri,
sartyeli, perangi, zubuni, windebi, flostebi. aWareli mamakacis kostumi
Seicavs: Coxas, Sarvals, paiWebs, zubuns, yabalaxs, Tolabulusis sartyels,
savaznes, qisas, maTaras, samasres, perangs, lofaCins, dambaCas, sapirwamles,
yamas“.
aWaruli Cacmulobis Sesaxeb mniSvnelovani monografia ekuTvnis
istoriis mecnierebaTa kandidats i. samsonias.
aWaruli Cacmulobis Sesaxeb cnobebi gvxvdeba XVII-XIX ss. im mecnier-
mkvlevarTa naSromebSi, romlebmac imogzaures aWaraSi. maTgan
sayuradReboa: J. Sardenis, J. muries, d. baqraZis, g. yazbegis, T. saxokias, z.
WiWinaZis, al. frenkelis, p. kovalevskis, v. lisovskis da sxvaTa Sromebi.
marTalia, isini gakvriT exebian aWarelTa Cacmulobas, magram maTi gacnoba
saWirocaa da sainteresoc.
J. Sardeni saqarTveloSi Camovida XVIII s. 80-ian wlebSi. gzad gonioSi
gamoiara, sadac misi yuradReba miiqcia Tovlze mosiarule mamakacebis
fexsacmelma, ufro sworad Txilamurebma: „Cems yolauzebs fexebze ecvaT
erTgvari Tovlze sasiarulod mowyobili qalamnebi, romlebic me mxolod
am qveyanaSi vnaxe. am fexsacmels Ziri grZeli da Txilamuris magvari aqvs,
Tumca ise ganieri araa. agreTve bade ufro Txelia da ficari mTlad
mrgvali, es fexsacmeli ifaravs TovlSi Caflobisagan, radgan TiTis
dadebaze meti ar Cadis TovlSi. isini mardad darbodnen Tovlze, mxolod
mqrqal da gaurkvevel kvalsa tovebdnen, radgan am fexsacmels arc Tavi
uCans da arc bolo“.
J. murie aWarul Cacmulobaze naSromSi _ baTumi da Woroxis auzi,
wers: „...Tavze axuravs yavisferi yabalaxi, zogjer wiTeli sarCuliT, tanze
acvia moyvanili yavisferi an nacrisferi maudis qulaja, romlis qveS Ria
feris axaluxi moCans. axaluxi patara wiTeli TasmebiT ikvreba. imave
qsovilis Sarvali wvivebTan da koWebTan farTovdeba, wels qveviT ikeceba
da ramdenime arSinis wvrili Tokisagan dawnuli RvediT ikvreba, romelsac
28
qugad wodebuli Ria feris qamari faravs. fexze Salis windebs da tyavis
wuRa-Custebs icvams“.
v. lisovski yuradRebas amaxvilebs adgilobrivad kustaruli wesiT
damuSavebul Zafebsa da misgan uxeSi qsovilis miRebaze da wers, rom
vinaidan mxareSi ar aris fabrika-qarxnebi adgilobrivi mcxovreblebi
TviTon amzadebdnen sayofacxovrebo da sxva saWiro nivTebs: „...uxeSi,
kustaruli saSualebiT saxlSi an umniSvnelo saxelosnoebSi, romelSic
mepatronis garda 2-3 ostati muSaobs...“. igi mokled aRwers qsovilis
damzadebas: „Salis qsovili miiReba cxvrisa da Txisagan. cxvrebs yvelas
kreWen, Txebs ki iseTebs, romlebic ar iwvelian... Salisagan amzadeben
noxebs-fardagebs, tomrebs. SedarebiT warmatebiT sargeblobs saxlSi
damzadebuli gamZle da uxeSi Sali _ Savi, ruxi da yavisferi, romliTac
adgilobrivi mcxovreblebi ikeraven zeda tansacmels. Salis qsovili aris
viwro ganis“.
saqonlisagan miRebuli tyavisagan amzadeben fexsacmels, agreTve
samgzavro tomrebs. Txis tyavisagan gudas“.
v. lisovskis azriT aWaris mxareSi ZiriTadad tansacmlis ori
saxeobis modelia gavrcelebuli: 1. is macxovreblebi, romlebic
ganekuTvnebian qarTvelebs (qristianebs) icvamen aWarulad da 2.
mosaxleobis is nawili, romelic ar laparakobs qarTulad – maTSi
batonobs Turquli moda. v. lisovskis SexedulebiT aWaruli tansacmeli,
romelic TiTqmis mTel mxareSi batonobs, didad ar gansxvavdeba
gurulisagan. igi iqve aRwers Turquli warmoSobis samossac: „Turquli
warmoSobis mamakacis samoss Seadgens: farTo Sarvali, qveviT odnav
Seviwrovebuli, farTo qurTukiT da JiletiT rusuli CiTis an
adgilobrivi qsovilisagan. fexsacmeli e. w. „manusi“ ar gansxvavdeba
aWarulisagan. Tavsaburavia wiTeli feris fesi, Semoxveuli CalmiT,
romelic TeTri feris qsovilia.
aWareli qalebic icvamen Turqulad. maTi tansacmeli arafriT
gansxvavdeba SavSeTsa da artanujSi mcxovreb qalTa Cacmulobisagan. isini
icvamen grZeli CiTis xalaTebs, ZiriTadad wiTel-yviTeli feris, gverdebze
farToa, wels qvemoT gadaWrili, gverdebze CaWrilebi, saidanac Cans CiTis
farTo Sarvali, romelic TiTqmis koWebamdea da Semoxveulia fexebze“.
sabolood, v. lisovskim aWarul tansacmels aseTi Sefaseba misca:
„aWaruli tansacmeli, miuxedavad uxeSi qsovilisa, gamoirCeva sifaqiziT,
radgan lamazi da feradi naqargebiTaa dafaruli, amave dros
moxerxebulia“.
p. kovalevskis naSromSi aRwerilia aWareli mamakacis Cacmulobis
calkeuli elementebi. Sig moTavsebuli foto-suraTebiT SesaZlebelia
qalaqeli da sofleli mamakacis Cacmulobis gamijvna.
XIX saukunidan aWaris maRalmTian soflebSic ukve Cndeba Semotanili
saqoneli, maT Soris qsovilebi, gansakuTrebiT CiTi da Sali. aRniSnulma
qsovilebma TandaTan adgilobrivad damzadebuli uxeSi Salisa da biazis
qsovilebis adgili daikava. amis Sesaxeb d. baqraZe werda: „baTumi
umniSvnelo vaWrobas eweva... inglisidan da Sveicariidan SemoaqvT bambis
nawarmi, alepodan da damaskodan – abreSumis qsovilebi, yirimidan da
saqarTvelodan – matyli“.
g. yazbegi SeniSnavs: „adgilobriv maRaziebSi _ duqnebSi, ZiriTadad
vaWroben somxebi, berZnebi. somxebi yidian saojaxo nivTebs, xolo berZnebi
sxvadasxva qsovilebs, Semotanils sazRvargareTidan. gansakuTrebuli
moTxovnaa inglisur qsovilebze, romliTac maragdeba yvelaze daSorebuli
29
soflebic ki. es aris iafi CiTebi da Salis qsovilebi adgilobrivi
mcxovreblebis gemovnebis. rusuli nawarmi aq ar iyideba“
z. WiWinaZe wignSi „musulmani qarTveloba da maTi soflebi
saqarTveloSi“, miiCnevs, rom aWareli qalis tansacmeli ufro osmaluria,
vidre qarTuli. misi azriT, musulmanobis miRebamde iseve ecvaT, rogorc
saqarTvelos sxva kuTxis qalebs, magram Semdeg qarTuli kabebi mouspiaT
da wiTel-yviTeli kabebi CaucvamT osmaluris msgavsad da Cadric
SemouRiaT. samwuxarod z. WiWinaZem aWareli qalebis CacmulobaSi ver
SeamCnia qarTuli elementebis arseboba.
ar SeiZleba ar aRiniSnos mxatvar v. iluSinis namuSevrebi, romlebic
Sesrulebulia aWaraSi mowyobili savele eTnografiuli eqspediciebis
dros. mxatvrul tiloebze. isini daculia x. axvledianis saxelobis aWaris
muzeumSi, sadac kargad Cans aWareli qalisa da mamakacis Cacmuloba.
vrcel daxasiaTebas iZleva T. saxokia wignSi „mogzaurobani“ igi
sxvadasxva adgilas aRwers aWarul Cacmulobas: „...mokle kvarTua ecvaT
adgilobrivad moqsovili Salisa, tanze SemoWerili, amave Salis Zigva,
sajdomTan danaoWebuli da fexebTan ki mWidrod Semokruli. Tavze wiTeli
osmaluri fesebi exuraT“. „yvelas erTgvarad acviaT tanTa: Salis mokle
Caqura, doSluRi, naoWebiani, totebviwro Zigva, Salisave Wreli windebi da
qalamnebi, welze brtyeli qamari aqvT Semortymuli, sruliaT sada... Tavze
yabalaxi aqvs Semoblanduli, zogs fesica axuravs“.
ufro dawvrilebiT T. saxokia aWareli qalisa da mamakacis tansacmlis
aRweras kidev ubrundeba: „aqauri Salis Coxa wels qvemoT odnavRa scdeba
da Catanebulia aqaur Salisave ZigvaSi. Coxas qvemoT zubuni acviaT, zubuni
CiTisaa da sazamTrod dabambulia, xolo sazafxulod igive zubuni
usaxelo da daumbambavia da saxelad elegi hqvia. Zigva sajdomTan Zalze
danaoWebulia, siaruls da Zirs daxras srulebiT ar uSlis. boloSi
viwrovdeba, wvivebs mWidrod adgia da fexebze paWanagiT aris mimagrebuli.
fexze adgilobrivi moqsovili Zalze sqeli da Wreli windebi acviaT da
windebze Cafulas (qalamans) atareben. Tavze ueWvelad yabalaxi unda
hqondes Semoblanduli koxtad. Tav-momwoneni zafxulobiT sirma
Semovlebul Coxas, zubuns da Zigvas Savi satinisas atareben. Cveneburi
Coxa-axaluxi aqaur begebsRa acviaT... “
aWareli qalis tanisamosi Taviseburia. zevidan acviaT qaTibis msgavsi
sirCa-CiTisa, dabambuli anu ubambo sezonis mixedviT. sirCas qvemoT
atareben kabas, kabis qveS perangsa da mis amxanags, alisfer CiTisagan
Sekerils. perangis amxanagi metad ganieria, mxolod koWebTan viwrovdeba,
TavSi TeTri arSia aqvs gadakerebuli xonjrisaTvis... Tavze Semokruli aqvs
CiTiviT iazma, imis zemoT Tavis garSemo leCaqi, romlis erTi yuri welzea
gadaSvebuli, win saxeze Semokruli aqvs sinaTlis sanaxavad Txeli
mandili-feCa. yvela amis garSemo gadafarebuli aqvs TeTri Cadri Tavis
dasamalavad... fexebze Custebi acviaT aRmarTebze siarulis dros, xolo
vakeSi dadian nalianiT (xisgan gakeTebuli maRalquslebiani sacmelia,
zevidan samogve aqvs gadakruli fexis Sesayofad da dasamagreblad)“.
a. frenkels miaCnia, rom „qobuleTelebma Semoinaxes winaparTa
tansacmeli... Tavze yabalaxi axuravT... Coxa mWidrod adgaT tanze, mis qveS
Jileti (kavtani, elegi) wiTeli feris naWrisagan. Sarvali ekvris fexebs,
xolo zemoT Zalian farToa da mucelsa da welze aqvs uamravi naoWi,
qurTuki da Sarvali ikvreba Salis uxeSi naWrisagan. welze Semoxveuli
aqvs qamari (silaelogi) Ria feris dakecili naWeri. aqvT CanTa (karSum-
lugi) da tyavis maTara wylisaTvis.
30
qobuleTeli qalis CacmulobaSi Sedis: „perangi muxlamde, Sarvali,
romelic Zalian hgavs mamakacis Sarvals da romelic ikvreba xvanjriT.
zemodan kaba da winsafari, romlebic moqargulia mravalferovani ZafebiTa
da TismebiT. Tavze wiTeli fesiT, romelic dafarulia farTo CadriT,
aqaurad CarCabiT... isini ZiriTadad Txeli, gamWvirvale cisferi an yviTeli
feris qsovilisganaa damzadebuli“. iqve imasac aRniSnavs, rom „...Turqi
qarTvelebi Cacmulebi arian nacionalur kostumebSi, mxolod Tavze
dasaxuravad iyeneben fesebs, qsovilis naWriT Semoxveuls – aseTia Calma.
mola atarebs TeTri feris Calmas, naswavli, ZiriTadad Seix-el-uslamis
skolidan Camosulebi ki mwvanes“.
aWaruli samosi Tavisi garegnuli ieriT, damzadebisa da
moxmarebis wesebis TvalsazrisiT gamorCeul adgils iWers qarTuli
Cacmulobis istoriaSi.
literatura
1. baqraZe d., arqeologiuri mogzauroba guriasa da aWaraSi, baT., 1987,
gv.25.
2. kovalevski p., kavkasia, t. I, sankt-peterburgi, 1914, gv.219
3. murie J., baTumi da Woroxis auzi, baTumi, 1962, gv. 34
4. saxokia T., mogzaurobani, Tbilisi, 1950, gv. 113,191,192. 5. yazbegi g., sami Tve TurqeTis saqarTveloSi, Tbilisi, 1976, gv.11.
6. Sardeni J., mogzauroba saqarTveloSi, Tbilisi, 1935, gv. 52.
7. ciciSvili iv., masalebi qarTuli Cacmulobis istoriisaTvis, Tbilisi,
1954, gv.6
8. WiWinaZe z., musulmani qarTveloba da maTi soflebi saqarTveloSi, tf.,
1913, gv. 86.
9. javaxiSvili iv., masalebi qarTveli eris materialuri kulturis
istoriisaTvis, t. III, IV, Tbilisi, 1962, gv. 4
10. /����� �� �. J., G���� �� ���. ������-����������� �� ���� . "�., 1887. �. 103,123 11. F��� ��K *. >��� G��� -�� � ������, "�., 1879. �. 19-20.
31
32
33
istoriis ganyofileba
goderZi totoCava
aWaris ganTavisufleba qarTul periodul presaSi („droebisa“ da „iveriis“ masalebis mixedviT)10
1978 weli didi zeimia qarTveli xalxis istoriaSi. asi wlis win
ruseT-TurqeTis 1877-78 wlebis omis Sedegad aWara daubrunda deda
samSoblos, saqarTvelos.samasi sisxliani weli gamoiara Zveli taos am
patara nawilma, rom SeubRalavad moetana ZmebTan qarTuli ena.
samaswlovani tragedia XVI saukuneSi daiwyo. bizantiis dacemis Semdeg,
kidev ufro gaZlierebuli osmaleTi amierkavkasiis dasapyroblad moiwevda.
kerZod, 80-90-ian wlebSi osmalebma SesZles daepyroT samcxe-saaTabago,
saqarTvelos erTi mesamedi. aWarac dapyrobil teritoriebSi moeqca.
osmalebma saaTabagoSi „sastiki brZola gamoucxades qarTul socialur-
politikur wyobilebasa da kulturas, igi osmaluriT Secvales da
erovnuli gadagvarebis gziT waiyvanes“ (ssin, 1974:9). dampyroblebs
asimilaciis pirvel pirobad muslimanuri religiis danergva miaCndaT.
isini arafers eridebodnen amis misaRwevad. tanjva-wamebis xerxebis
CamoTvla Sors wagviyvanda da maT arc hqoniaT gadamwyveti mniSvneloba
islamis danergvaSi. islamis danergva ufro ekonomikurma faqtorma
gadawyvita. terorma da sisxlianma reJimma ver daaSina da gastexa
qarTveli xalxi, isini ar sTmobdnen qristianul religias. z. WiWinaZes
aWaraSi adgilobrivi mcxovreblebisagan Cauweria gadmocemebi da
legendebi, Tu rogor xdeboda dRvanisa Tu qobuleTis gamuslimaneba.
yvelgan sisxlsa da cremlebis zRva idga. Turqebi aCanagebdnen da spobdnen
yvelafers. sulxan-saba orbeliani Tavis „mogzauroba evropaSi“ werda:
„sadac TaTars miuRwevia, iq RvTis naTeli aRar damdgara, isars
gauoxrebia. netavi naxoT da vinc naxavT Cems simarTles maSin SeityobT“.
Turqebma saqarTvelos am nawilsa da konstantinopolis aRebiT gadaRobes
saxmeleTo da sazRvao gza aziasa da evropas Soris. „am did savaWro-
satransporto gzaze mdebare saxelmwifos cxovreba Cakvda, sastikma da
velurma „osmalom“ gaaverana da gaapartaxa dapyrobil xalxTa kultura“
(maisuraZe, 1943:3). qarTvelebis erTi nawili dapyrobil mxareebSi ver
urigdeboda osmalTa Zaladobas, saqarTvelos sxva kuTxeebSi
saxldebodnen da cdilobden Tan waretanaT da gadaerCinaT saeklesio-
saritualo nivTebi. sainteresoa, rom swored am gziT moxvda aWara-mesxeTis
sazRvarze mdgari zarzmis monastris xati SemoqmedSi. „mas Jamsa Sina, odes
patiosani da didi saaTabago saqristiano usjuloTagan da uRmrToTa
agarianTa mier ganiryuena, iwyo moklebad hsjulman Cvenman da aRorZinebad
hsjulman mahmadisaman, maSin Jamsa saaTabagos urwmunoTa da bilwTa
TaTarTagan ganirymna zarzmis saydari, monasteri moiSala da mooxrda da
aiSala zarzmis xati Seni Zlieri mTa gorsa ganbrwyinebeli. aq gurias
Camoasvenes viTarca eqsoria qmnili“ (baqraZe, 1987:12).
10 naSromi Sesrulebulia 1978 wels, gamoyenebulia k. marqsis saxelobis saqarTvelos
respublikuri biblioTekis mxareTmcodneobis kabinetis gazeT „droebis“ fotoaslebi da
agreTve „iveriis“ nomrebi. SenarCunebulia Tavdapirveli stili da Sinaarsi.
34
marTlac, Znelad gadasatani iyo is barbarosuli xerxebi, romlebsac
Turqebi iyenebdnen islamis dasanergad. aWaraSi erT-erTi soflis mkvidrT
ubrZanes adidebuli mdinaris, romelic qvebs moagorebda, gadacurva, vinc
mdinares gadacuravs mas qristianad davtovebTo. stiqiasTan brZolaSi
daiRupa TiTqmis mTeli sofeli. ilia maisuraZes mohyavs p. zedginiZis
monaTxrobi gadmocema: „roca aTaTrebdnen qarTvelebs, gadaxurebul Tass
adebdnen Tavze. Tuki qarTvelobas uaryofda maSin moacilebdnen Tu ara
unda gaeZlo, an momkvdariyo“ (maisuraZe, 1943:13). ra Tqma unda, aseTi ram
fizikuri ganadgurebiT emuqreboda mosaxleobas da iZulebuli Seiqmnen
oficialurad mieRoT mahmadianoba, magram, rogorc zemoT mogaxseneT es
mainc ar iyo gadamwyveti. aq didi roli iTamaSa osmalurma
miwismflobelobis wesma. miwismflobeli mxolod mxedari SeiZleboda
yofiliyo. mxedari ki mxolod muslimania. feodalTa umravlesoba miwis
SenarCunebis mizniT, iZulebuli xdeboda daetovebina mama-papaTa rjuli.
glexobac iZulebuli iyo maT mihyoloda, radganac isini am miwiT
irCendnen Tavs, Tumca isini ufro didxans uwevdnen winaaRmdegobas.
„mCagvrelTa xeli tradiciul qarTul ojaxs, mis odindel siwmindes,
moralsac swvda. man SebRala da wmindaTa wmindad miCneuli qarTveli
qalis mandili, man fexqveS gaTela qmrisa da Svilis, colisa da dedis
bunebrivi da sazogadoebrivi uflebebi. moTareSeni Seuracxyofdnen qmars
da rZals, masobrivad itacebdnen maT da tyveTa bazarze usulgulod
hyidnen“. ojaxis, colisa da dedis Seuracxyofa kidev erT-erTi im
mizanTagani iyo, ramac mahmadianuri religiis damkvidreba gamoiwvia aWarasa
da mesxeTSi. muslimobas jer mxolod formalurad aRiarebdnen, saxlSi
Cumad mainc qristianul wes-Cveulebebs asrulebdnen, Tumca qristianuli
samyarosgan (samSoblosagan) izolirebis gamo, momdevno Taobebma TandaTan
daiviwya mama-papuri rjuli, magram Cven xalxs hqonda kidev erTi didi
religia _ qarTuli ena, romelic sisxlTan erTad moZraobda qarTveli
kacis ZarRvebSi da sisxlTan erTad aRwevda mis sulsa da gulSi.
sisxlianma reJimma, gauTavebelma TareSma, odesRac ekonomiurad
dawinaurebeli mxare gaaverana da daamSo. qeda da Suaxevi venaxis mxare
gaxldaT osmalTa gamoCenamde, Semdeg yurZeni gaiCexa da ai, ager axla,
ramdenime aTeuli wlis win daiwyes misi xelaxlad gaSeneba. daqveiTda
kultura, asec unda momxdariyo, ra SeiZleboda uZvelesi kulturis
matarebel xalxs eswavla osmalTagan, Tu ara, mxolod Zvelis daviwyeba.
aWara samasi wlis ganmavlobaSi srulad izolirebuli iyo
saqarTvelosgan. mxolod aWara-guriis sazRvrispira mosaxleobas hqondaT
kontaqti.
dedasaqarTvelo am dros did gasaWirSi iyo. mcirericxovani qarTveli
xalxi or frontze ibrZoda, or gveleSaps ebrZoda _ aRmosavleTiT irans,
dasavleTiT ki osmaleTs. osmaleTTan brZola kidev ufro gaWirda, radgan
maT dapyrobili qarTuli teritoriebi, saqarTveloze Tvdasxmis
placdarmad aqcies. XVI–XVIII saukuneebi saqarTvelos istoriaSi uimedo,
magram gmiruli brZolebis saukuneebia. calkeul gamarjvebebs ar SeeZloT
Sveba moetanaT saqarTvelosTvis. mizanTrop Sah-abass ver moulbo guli
qarTulma sisxlma, mis ZarRvebSi, rom Cqefda. orasi aTasi kaci ahyara
kaxeTidan da iranis udabnoebSi gadaasaxla. saqarTvelo sisxlisgan
icleboda aRsasruli axlovdeboda, erT-erTi gza xsnisa CrdiloeTiT
sCanda mxolod. manamdisac iyo cdebi ruseTTan kontaqtisa, magram aqedan,
kontaqtis garda araferi gamovida. saqarTvelos praqtikuli daxmareba
sWirdeboda: jari da fuli. Semdeg dasavleT evropasTan Seecadnen
35
kavSiris gabma. sulxan-sabam sul moiara „francia“ da romi _ kvlav
uSedegod. Semdeg erekle meorem scada kaTolike misionerebis saSualebiT
evropisgan daxmarebis miReba. man maTi saSualebiT werili gaugzavna
veneciis senatsa da avstriis imperators. misioneri adre gardaicvala da
werils adresatamde ar miuRwevia. 80-iani wlebis dasawyisSi erekle
ruseTisken gadaixara. man daamyara kontaqti ruseTis imperatorTan. igi
iTxovda ruseTis ori polki mudmivad yofiliyo saqarTveloSi. ruseTma
ganixila erekles winadadeba, maT Camoayalibes xelSekrulebis saboloo
teqsti. 1783 wlis 24 ivliss georgievskis cixe simagreSi traqtats xeli
moaweres qarTl-kaxeTis mxridan Tavadebma i. muxranbatonma da g. WavWavaZem.
ruseTis mxridan generalma pavle potiomkinma. xelSekrulebis teqsti
Sedgeboda _ preambulis, 13 ZiriTadi da 4 separatiuli muxlisagan. mas
darTuli hqonda teqsti ficisa. romelic erekle mefes unda mieRo ruseTis
imperatoris erTgulebis niSnad. 1784 wlis 24 ianvars xelSekruleba
TbilisSi ratificirebuli iqna.
„1783 wlis aqtiT qarTveli patriotebi Seecadnen ruseTis imperiisagan
mieRoT qarTuli saxelmwifoebriobis dacvisa da SenarCunebis iuridiuli
garantia, uzrunveleyoT qveynis uSiSroeba gareSe mtrebis Semosevisagan.
ruseTis imperiam ki aRniSnuli aqtiT didi gamarjveba moipova
amierkavkasiaSi. man uomrod gadalaxa kavkasionis mTagrexili da mis
samxreTiT uaRresad xelsayreli placdarmi miiRo“ (ssin, 1974:693). ruseTma
mxolod ori batalioni gamogzavna saqarTveloSi, romelTac araviTari
cvlileba ar SeeZlo SeetanaT saqarTvelos mdgomareobaSi. roca 1785 wels
avarTa xani omari daesxa Tavs. kaxeTis batalionma araviTari daxmareba ar
gauwia erekle mefes. erekle meti jaris gamogzavnas Txoulobda, magram
generali potiomkini „mTlianad gafuWebul“ gzebs imizezebda. osmalo
mainc SeSfoTebuli iyo rusuli batalionebis gamo da yvelafers
cdilobda, oRondac ar SemoeSvaT rusebi amierkavkasiaSi. 1787 wels
ganjaze erTobliv laSqrobis Semdeg. rusTa jarma miiRo brZaneba
daetovebina saqarTvelo. am monakveTSi ruseTis imperias surda osmaleTTan
omis acileba da maT saqarTvelo bedis anabara miatoves. potiomkini
jarebis gayvanas ase xsnida: „saqarTveloSi rusTa jarebis yofnam
mdgomareoba gaauaresa da misi gayvaniT mdgomareoba gaumjobesdebao“.
rTuli viTareba daudga saqarTvelos 1795 wels, roca iranis Sahi aRa-
maxmad-xani Semoesia. krwanisis velze 5 000 meomriT 75 wlis erekle mefe
Seeba sparsTa 35 000 laSqars. mokavSireebma kvlav daarRvies 1783 wlis
traqtati.
qarTvelebma didi gmiroba gamoiCines. am omSi erekles jaris didi
nawili gawyda, magram sparselebma samjer meti 13 aTasi kaci dakarges. imave
wlis 11 seqtembers Tbilisis karebi gauRes moRalateebma sparselebs da
vin icis Tbilisi meramdenejer gaxvia cecxlis alSi. Tbilisis dacvaSi
moqalaqeebic Rebulobdnen monawileobas. orive mxridan mis misadgomebTan
oci aTasi mokluli da daWrili eyara miwaze. bevri gvami daumarxavi darCa,
ramac kidev erTi mteri Sehmata Tbiliss, epidemia.
am periodSi ruseTSi gamefda pavle I. is agrZelebda urTierTobas
saqarTvelosTan, magram ruseTis jarebis ricxvi saqarTveloSi mainc ar
gazrdila. 1797 wels saqarTvelos kidev erTxel aaoxrebda cvedani Sahi
mis monas „sadey gurjs“ _ mcxeTel andrias, rom ar moekla. saqarTvelo ki
wliTiwlobiT daqveiTebisken midioda. saukunis miwuruls qarTl-kaxeTSi
200 aTas suls iTvlidnen. male erTi didi ubedureba kidev ewvia qarTvel
xalxs. 1798 wlis 11 ianvars gardaicvala gmiri mefe erekle II. mas Semdeg
36
gamefda misi avadmyofi vaJi giorgi, romelsac samiode weli unda emefa
kidev. am droisaTvis ruseTis laSqaris ricxvi gaizarda saqarTveloSi.
gaerTianebulma qarTul-rusulma laSqarma daamarcxa xani omari da
saqarTveloSi mSvidobam daisadgura. 1800 wlis 28 dekembers gardaicvala
giorgi mefe. ruseTis imperatorma myisve isargebla amiT da 1801 wlis 18
ianvars peterburgSi gamoqveynda manifesti, romlis ZaliTac qarTl-kaxeTi
ruseTis guberniad gamocxadda. male imperatori pavlec gardaicvala da am
manifestis gamoqveyneba ver moxerxda. „mefis ruseTis mTavroba da
istoriografia Tavs ar zogavdnen. rom ramenairad SeeniRbaT
dampyrobluri politika da moeZebnaT „garegnulad sapatio mizezi“ isedac
vrceli imperiis gafarToebisaTvis“ (ssin, 1974:806).
1801 wlis 19 aprils general knorings daevala „gaerkvia“ SesZleboda
Tu ara qarTl-kaxeTis samefo damoukideblad arsebobs. „amis
gamoqveynebisas knorings unda gaeTvaliswinebina, rom qveyanas
inarCunebdnen, ara ruseTis imperiis interesebisaTvis, aramed qarTveli
xalxis mSvidobianobisa da uSiSroebisaTvis“ (ssin, 1974:816). engelsis
sityvebiT, rom vTqvaT es Semdegs niSnavda: „yovelgvar dapyrobas
teritoriisa, yovelgvar Zaladobas, yovelgvar Cagvras carizmi
axorcielebda mxolod ganaTlebis, liberalizmis, xalxTa
ganTavisuflebis niRbiT“. 1801 wlis 12 seqtembers imperatorma aleqsandrem
gamoaqveyna manifesti, romlis safuZvelze qarTl-kaxeTi ruseTis
gubernatorad gamocxadda. aleqsandre pirvelis manifests saqarTvelo
protestiT Sexvda, rasac represiebiT upasuxes. es imaze migvaniSnebs, rom
samefos gauqmebas pirveli dRidanve Seudga qarTveli xalxi
ganmaTavisuflebel moZraobas, romelic sul ufro da ufro viTardeboda.
„qarTvelebi sagareo da saSinao amboxebaTa qariSxalSi gaxveuli xalxia“
werda 1803 wels ruseTis mTavarsardali cicanovi.
miuxedavad amisa mainc, mSvidoba damkvidrda saqarTveloSi. XIX
saukunis 40-50-ian wlebisaTvis mTeli saqarTvelo miierTa ruseTma. daiwyo
ekonomiuri da kulturuli aRmavloba. gamoCnda mTeli rigi niWieri
mwerlebisa da poetebisa. qarTvelebi saswavlad miemgzavrebodnen
peterburgsa da moskovSi. ganviTarda vaWroba, gaSenda qalaqebi. 1828-29
wleebSi ruseT-TurqeTis kidev erTi omi daiwyo. am omSi qarTul
moxaliseTa laSqrobac iRebda monawileobas, rameTu jari axalcixis
mesxeTis dasaxsnelad mieSureboda. male qarTvelma xalxma pirveli didi
gamarjveba izeima _ mesxeTi da foTi daubrunda dedasamSoblos. aman kidev
ufro gamoacocxla qarTvelTa erovnuli TviTSegneba da swored am
periodSi iwyeba fiqri da zrunva „osmalos saqarTvelos“ sxva nawilebis
dasaxsnelad. 1856 wels yirimis omis dros Seiqmna imedi „osmalos
saqarTvelos dasaxsnelad, magram am omma es Sedegi ver moitana.
XIX saukunis dasawyisSi didi gamococxleba igrZnoba sakuTriv
„osmaleTis saqarTveloSic“ selim ximSiaSvilis axalcixis faSis
meTaurobiT iwyeba erovnul-gamaTavisuflebeli moZraobis axali talRa
samxreT saqarTveloSi. selimi ruseTTan cdilobda kavSiris damyarebas.
igi anviTarebda da hqmnida kidec xelsayrel viTarebas ruseTis jarebis
Sesasvlelad aWaraSi, magram biurokratma moxeleebma ver gamoiCines
gambedaoba selimi TviTon Seudaga SeiaraRebul brZolas, rac ajanyebulTa
marcxiT dasrulda xixanis cixesTan. selimi daatyveves da 1815 wels
stambuls Tavi mohkveTes. arc mis STamomavlebs SurcxveniaT Tavi _ qor-
xusein ximSiaSvili, isev selimi, didi selimis SviliSvili, romelic, aseve
daiRupa TavisuflebisaTvis brZolaSi. am droisTvis, roca 1844 wlis
37
ajanyeba daiwyo qedaSi. mesxeTi ukve saqarTvelosTan iyo SemoerTebuli da
aWarlebi sul mTlad marto iyvnen darCenili mtrebis xelSi, magram arc
Tu ise marto.
qarTveli inteligencia _ mwerlebi, poetebi, Jurnalistebi Tu
istorikosebi, yvelani „osmaleTis saqarTveloze“ fiqrobdnen da, rogorc
mere gamoCnda, qarTvel xalxsac axsovda tyveobaSi dakarguli Zma.
rogorc ukve iTqva, ruseTTan SeerTebam gamoiwvia garkveuli
kulturuli aRmavloba da 1799 wels wamoyenebuli idea ioane bagrationisa
_ qarTuli gazeTis daarsebaze, mxolod 1819 w. 8 marts ganxorcielda.
„saqarTvelos gazeTi“ ase erqva pirvel qarTul gazeTs. mere sxva
gazeTebic gamoCndnen: „Tbilisis uwyebani“, romelic saqarTveloSi pirveli
rusuli gazeTis „tbiliskoe vedomostis“ qarTul variants warmoadgenda.
„Tbilisis uwyebanis“ damatebis saxiT s. dodaSvilma gamosca 5 nomeri
Jurnalisa „saliteraturo nawilni tfilisis uwyebaTani“. qarTul
kalendars gamoscemda p. ioseliani. 50 wlebSi g. erisTavma daarsa
„ciskari“, magram samwuxarod Jurnals ar hqonda garkveuli mimarTuleba,
radgan mas politikuri werilebis gamoqveyneba ekrZaleboda.
1857 wels iv. kereseliZis meTaurobiT ganaxlda „ciskaris“ gamocema da
swored am Jurnalis meore redaqtors miscems pirvel intervius
aWarelTagan Serif xinSiaSvili _ mosalodneli ruseT-TurqeTis omis
Sesaxeb: „RmerTma hqnas, rom male daiwyos omi, me mzad var, rom maSinve Cemi
qveyana qarTvel Svilebs SevuerTo da rogorc yofila saqarTvelo, dReis
Semdegac ise gaxdes“.
„ciskarma“ miuxedavad konservatizmisa da liberalizmisa didi roli
Seasrula rusuli da evropuli ganmanaTlebeli ideebis gavrcelebaSi da
es gasakviric araa, radgan JurnalSi TanamSromlobdnen: g. TumaniSvili, l.
ardaziani, d. baqraZe, raf. erisTavi, d. WonqaZe, an. furcelaZe, al.
WavWavaZe, i. WavWavaZe, a. wereTeli, sxvani da sxvani. 1863 wels ilias
meTaurobiT gamodis Jurnali „saqarTvelos moambe“ aqac bevri sazogado
moRvawe TanamSromlobda: d. yifiani, g. wereTeli da sxvebi. magram 12
noembris gamocemis Semdeg Jurnalma Sewyvita arseboba usaxsrobis gamo.
miuxedavad imisa, rom Jurnalis gamocema mokle vadaSi Sewyda, man didi
gavlena moaxdina qarTuli demokratiuli presis, literaturisa da
azrovnebis ganviTarebaze. „saqarTvelos moambis“ uaxlesi memkvidre, drois
mixedviT iyo erovnul ganmaTavisuflebeli moZraobis socialur-
demokratuli mimdinareobis gazeTi „droeba“ (1866-1885 ww). misi pirveli
redaqtori iyo giorgi wereTeli. 1869-1883 wlebSi „droebas“ sergei mesxi
redaqtorobda, xolo Semdeg, sanam mefis mTavroba daxuravda, mas ivane
maCabeli redaqtorobda. 1877 wlidan gamodis ilias redaqtorobiT „axali
Taobani“, „iveria“. es ori gazeTi warmoadgenda erT progresul fronts.
swored am or periodul organosTanaa dakavSirebuli aWaraze kerZod
„osmalos saqarTveloze“ gamoqveynebuli masalebi. Cven qvemoT SevecdebiT
ganvixiloT „droebaSi“ dabeWdili masalebi 1872-1878 wleebSi da agreTve
„iveriaSi“ 1877-78 wleebSi dabeWdili zogierTi werili.
„droebam“ Rrma kvali gaavlo qarTveli xalxis sazogadoebriv
cxovrebaSi da XIX saukunis II naxevris qarTuli azris SesaniSnav matianed
darCa“ (qqse, 1978:3). marTlac, rom „droeba“ qarTuli azris mateanea.
sazogadoebrivi azri aWaris SemoerTebis Sesaxeb pirvelad marTlac
„dorebaSi“ gamoqveynda. qarTveli istorikosebi, romelTac XIX saukunis 60-
70-ian wleebSi, rame dauweriaT aWaraze droebaSi TanamSromlobdnen.
38
rogorc zemoT aRvniSneT yirimis omis Semdeg kidev ufro gaZlierda
antiosmaluri ganwyobileba da meti simZfriT ismoda sakiTxebi aWaris
SemoerTebaze. amitomac aWara qarTvel istorikosTa, arqeologTa da
eTnografTa yuradRebis centrSi aRmoCnda. am mxriv aRsaniSnavia dimitri
baqraZe da misi SesaniSnavi wigni «����������� �� !���������� !� #���� � *�@���», rasac win uZRoda Sromebi: 1874 weli _ „guriis, Curuq-susa da aWaris
mokle mimoxilva, winaswari angariSi“. yuradReba miaqcieT Sroma dawerilia
1874 wels. „droeba“, #7, 13 ivlisi, 1873 weli: „am mokle xanSi uf. dimitri
baqraZe aWaraSi igzavneba iqauri Zveli eklesiebis da, sazogadoT, im
sagnebis gasasinjaT, romelnic Zveli droidan iq darCenila. imedi gvaqvs
rom arqeologiur mogzaurobas cotaodeni cxoveli mniSvnelobac eqneba.
aWaraSi cxovrobs qarTveli xalxi, qarTuli eniT molaparake da Cvenma
sazogadoebam gagoniTac Zlivs icis aWara raa da aWarlebi vin arian. maTi
mdgomareobis, azrisa da Cveulebebis gamosaxva Cveni sazogadoebisaTvis
gasacnoblad metis metad sasargeblo da sasiamovno saqme iqneba, da Cven
vimedovnebT, rom arqeologiuri samarxebis Zebna uf. baqraZes am mxares
rodi daaviwyebs“. werilSi sCans, rom qarTvelma sazogadoebam „osmaleTis
saqarTveloze“ bevri ram ar icis garda „arqeologiur samaxsovroebisa“ e.
i. icis, rom es mxare odesRac saqarTvelo iyo da iq qarTuli kulturis
Zeglebia, magram droebas ufro iq mosaxle qarTveli xalxi ainteresebs,
misi dRvandeloba da momavali bedi. es win gadadgmuli nabijia. am mxriv
kidev ufro sainteresoa d. miqelaZis statia is dabeWdilia rubrikaSi
„feltoni“ saTauriT: „suraTi osmalo saqarTvelos cxovrebidam“ (N�2, 1873
w. 15 ianvari). werili parizidanaa. igi pirdapir sayveduriT iwyeba:
„darwmunebuli var, bevri sapatio da darbaiseli adamiani mionaxeba CvenSi,
romelsac arc ki gaucnia, rom ramdenime asi aTasi qarTveli kaci, misi
Zmebi osmaleTis xelSia dResac, Cvens sazogadoebaSi iSviaTad SexvdebiT
imisTana pirs, romelsac SeeZlos giTxraT: romelma ubedurma istoriulma
SemTxvevam moggvlija gulzed eg Cveni naTesavi xalxi? rogori bedisa iyo
is SemdegSi da rogor mdgomareobaSia exla? aqac igive kiTxva _ ra xdeba
dRes iq „osmaleTis saqarTveloSi“. awmyoTi daintereseba ai, is mTavari
sakiTxi, romlis dasmasac cdilobs droeba am statiebSi, zemoT
dasaxelebul feletonSi. d. miqelaZe mogviTxrobs Tu, rogor Sexvda
„osmalos saqarTvelodan“ wamosul kacs parizSi da gadmogvcems mis
monaTxrobs. moxuci Txrobas Semdegi sityvebiT iwyebs: „Tqven, qarTvelebi,
arc ki hkiTxulobT Cvens ambavs: ar iciT, ra gaWirveba gamouvlia da
exlac, rogor Seviwrovebulia Tqveni Zmebi, Tqveni erT-xorci da sisxli.
iqneba pirvelad gesmis Cemgan, rom maTi guli Tqvenis siyvaruliTa da
erTgulebiT sZgers niadag. Tqven SeuZlebelia ar icodeT, rom osmalo
saqarTvelos Tqvenzeda aqvs sasoeba da cisqveSeTSi Tqvens garda aravis
Sescqeris imedaT. didebuli da samarTliani gangeba raT anebebs, rom Cveni
bedi samudamoT daaSoros erTmaneTsa? ra daniSnuleba aqvs Cvens xalxs
kacobriobis winaSe, rom is niadag daTxreSili da monobaSi iqnes? ara es
SeuZlebelia! me rom is imedi ar mamxnevebdes, rom Cven erTdros
SegierTdebiT da Zmurad vicxovrebT – imedi, rom ara mqondes amden xans
Tormetjerac Cavidodi samareSi... saukuneebiT daSorebuli Zmebi isev
CavexveviT erTmaneTs Zmuris siyvaruliT da Cvens cxovrebas erTi
majiscema eqneba! osmalos didi xani aRara aqvs: dRes aris Tu xval, es
sxvadasxva tomisagan Sevsebuli saxelmwifo unda daingres. misi
aRsasrulis Jams male dahkravs zeciuri zari... iqneba me verc moveswro am
bednier dResa, movxucdi... magram gaxsovdeT Tqveni Zmebi Svilo...“ ra
39
sityvebia, jer sayveduri mere amodena siTbo da, rac mTavari movlenaa
saocrad realuri ganWvreta, mokled Txrobis tonze etyoba, rom aseTi
moxuci realurad ar unda arsebuliyo. es qarTveli inteligenciis Civilia
„osmalos saqarTvelos“ mcxovreblis piriT gamoTqmuli, radgan mkiTxvels
aWaris ufro axlos gasacnobad cocxali aWareli sWirdeba. fsiqologiur
eWvs iwvevs, rom es feltoni, SeTxzulia da aseTi Sexvedra ar unad
momxdariyo, rasac moxucis Semdegi naambobi adasturebs. igi mogviTxrobs:
„xanTqaris firmaniT, Cven osmalo qarTvelebs, moniWebuli gvqonda ufleba
sando kacebis aRmorCevisaTvis Cvens Soris. isini valdebuli iyvnen xalxis
saWiroebisaTvis eSuamdgomlaT mTavrobasTan daecvaT misi sargebloba“
aseTma rCeulma, viRac nomar-beim uRalata qarTvelebs. maT gadawyvites mis
nacvlad sxva aerCiaT, ris uflebac mTavrobam ar misca. amis garSemo
mouxda moxucs konfliqti mTavrobasTan da iZulebuli iyo daetovebina
samSoblo, igi ucxoeTSi miemgzavreba. Cems samSobloSi aRar mimesvleboda,
vifiqre: sxvagan mainc vibrZoleb TavisuflebisaTvis, iqneb Cems qveyanas
Rvawlad CameTvalos meTqi... italiaSi, saberZneTSi, safrangeTSi, yvelgan
Tavisuflebis bairaRis qveS videg da mindoda Semewira Cemi sicocxle
WeSmaritebisaTvis, magram Semibrala RmerTma, yovelgniT cocxali gamuedi,
iqneba Cemi qveynis ufro bednier dRes moveswro da amisaTvis ar gamwira
bedma, vin icis!“
da aseTi gmiris vinaoba d. miqelaZem ar gvacnoba „pariJidam“ rogor
movida? rogor gamorCa? ra ubralod, es literaturuli nusxa swored
amitomaa usaxelod gmiri moxuci, mwerlis mogonili, magram mainc realuri
da saxelic cnobilia misi „osmalos saqarTvelo“.
aRsaniSnavia aseTi xasiaTis werilebidan osmalos saqarTvelo sergei
mesxisa, romelic gamoqveynda 1875 w droebis 76-e nomerSi rubrikiT _
saqarTvelo. am rubrikiT xSirad qveyndeboda ekonomikuri Tu politikuri
da kulturuli xasiaTis saWirboroto statiebi. es statia warmoadgens
Tavisebur recenzias, an analizs g. yazbegis wignze, romelic 1874 wels
daiwera aWara-guriaSi mogzaurobis Semdeg. sergei mesxi ise TavgamodebiT
amtkicebs aWarlebis da osmalos saqarTvelos sxva mcxovrebTa
qarTvelobas TiTqosda mas viRac oponenti unda hyoloda. e.i. iyvnen
iseTebic visac ar sjeroda maTi qarTveloba. „erTi sityviT, mTeli omalos
saqarTvelos xalxs jer kidev isev qarTveli xalxis xasiaTi aqvs,
qarTveli xalxis suli udgia. saxe namdvili qarTvelisa aqvT, Cveuleba da
cxovreba saqarTvelosi. xalxi Tumca didi xania gamahmadianebula, magram
axlac sasoebiT daiarebian iqauris qarTuli eklesiis nangrevebSi da
Sesawiravi miaqvT. imaT axsovT, rom Cveni TanamoZmeni arian, rom erT dros
sazogado istoriuli cxovrebiT gvicxovria, rom bedsa da ubedobis qveS
vyofilvarT, erTi mefeebi gvyolia, erTi sarwmunoeba da erTi ena,
sarwmunoeba es yvela imaT axsovT imaT ician!“
„magram Cven?“
ukve meramdened gaismis droebis statiebSi, rom Cven ar viciT, Cven
unda vicodeT. marTlac da Zneli iyo qarTvel xalxs dawvrilebiT
codnoda, Tu ra xdeba „osmalos saqarTveloSi“ isini samasi wlis
ganmavlobaSi moklebuli iyvnen ZmebTan erTobas. swored „osmalos
saqarTvelos“ gacnobaa am statiis mizani da am sakiTxs kidev bevri statia
mieZRvna droebaSi. maT garSemo qvemoT vimsjelebT. s. mesxi agrZelebs: „vis
axsovs CvenSi, rom Cven gverdiT, aqve mTebs gadaRma oras aTasamde
qarTveli cxovrobs, rom Cven erTi qveynis Svilni, Zmebi varT rom imaT
Zal-datanebiT sarwmunoeba SucvliaT da sxva saxelmwifos eqvemdebarebian?
40
an Tu axsovs vinmes, vin cdilobs, rom Cven Soris istoriul viTarebaTa
wyalobiT gawyvetili kavSiri da imaTi mdgomareoba gaecno da agreTve
gaecno Cveni Tavi Cveni moqmedebisaTvis.
s. mesxi cdilobs daainteresos qarTveli mkiTxveli aWarlebiT,
cdilobs kontaqti gaabas Zmebs Soris. statiis bolos igi mkiTxvelebs
mouwodebs: „Cveni gazeTis redaqcia didis madlobiT miiRebs yovel mcire
cnobas, romelic im Cven moZmeebs Seexeba. siamovnebiT dabeWdavs „droebaSi“.
gazeTs jer-jerobiT mxolod am saSualebiT SeuZlia daexmaros am saqmes“.
marTlac aseTma mowodebam Sedegi gamoiRo. werilebi redaqciaSi
modioda. sanam am werilebs ganvixilavdeT minda gagacnoT „droebis“
korespodencia, romelic sergei mesxis xsenebul werilamde daibeWda
droebaSi. es werili magaliTia imisa, rasac s. mesxi moiTxovda
mkiTxvelisagan. werili dabeWdilia 1875 wls me-9 nomerSi. misi avtoria
konstantine gegiaZe ozergeTidan. werili akakis leqsis kupletiT ixsneba:
„rogorc rom spilo araa manam
spilos Tu ar eqneba xorTumi
ise kavkazi, kavkazaT,
Tu ar eqneba baTumi“.
Cven gurulebs, mwareT gvagondeba is ubeduri SemTxveva, rom Cven didi
xania movakldiT erTobas im gurulebTan, romelnic dRes osmaleTis
qveSerdomni arian da Seadgenen aWaris, qobuleTis da lazistanis
mcxovreblebs“.
statiis avtori cdilobs moSalos tomobrivi da sarwmunoebrivi
zRvari „osmalos gurulebs“ da ise gurulebs Soris da kidev erTxel
agrZnobinebs mkiTxvels, rom Cven erTi sisxli da erTi xorci varT. ukve
pirdapir ayenebdnen sakiTxs: „Cven dakarguli Zmebis, osmalo gurulebis
xelaxla dabruneba SegviZlia...“ avtori mzadaa saomrad da werilic
meomruli suliskveTebiTaa gaJRenTili. avtori ganagrZobs: „visurvoT da,
rom odesme mklavis Zalac saWiro darCebodes am wminda natvris sisruleSi
mosayvanad maSinac davamtkicebdiT, rom Cven maTTvis mzaT varT yvela
SeniSvnebisaTvis“.
marTlac gurulebma Tavisi sityva Seasrules gazeTi „droeba“
ityobineba, rom Sorapanis mazraSi yovel as glexze ori _ ruseT-TurqeTis
omSi unda wasuliyo, msurvelebi aTjer meti aRmoCnda. gansakuTrebuli
xalisiT midiodnen laSqarSi gurulebi. es gasakviric ar unda yofiliyo.
istoriul-administraciul erTeulSi, rogoric iyo guriis samTavro,
baTumi da qobuleTic Sedioda. ase, rom vis unda codnoda ukeTesad
„osmalos qarTvelebis“ gasaWiri, Tu ara yvelaze axlo mezobels, RviZl
Zmas. werilebic aWaris ambebze guriidan modioda. aWarlebic xSirad
Cadidiodnen guriaSi, kerZod ozurgeTSi. Cadiodnen ara mxolod
qobuleTlebi, aramed zemo aWaridanac. zafxulobiT maTi saZovrebi
esazRvreboda erTmaneTTs. 1875 wlis „droebis“ 141-e nomerSi dabeWda
feletoni rublikiT „aWarlebis saubari“. aq moTxrobilia sami aWarelis
ambavi, romlebic ozurgeTSi Cavidnen _ erTi xuloeli da ori Rorjomeli.
gvarebic moyvanilia beriZe, iremaZe da korinteloRli (albaT korinTeli)
isini „naCalnikTan“ mividnen saCivrad megrelebma Cveni 4 kameCi wamoasxes
Tavis naxirTan erTado. „naCalniki“ ver daexmara maSin maTi daxmareba
ekisra baTumel xomeriks. man daiara megrelTa jogebi da ori kameCi
apovnina aWarlebs. isini didad madlieri wasulan...
1875 wels „droebaSi“ daibeWda friad sayuradRebo statia rafiel
erisTavisa, „cnobani osmalos saqarTveloze“ (1875 w. #80-81). statiaSi
41
rafiel erisTavi CamoTvlis „osmalos saqarTvelos“ toponimebs da iq
gavrcelebul gvarebs. statia Semdegnairadaa agebuli. qobuleTis
SemogarenSi gavrcelebuli gvarebi, Semdeg xinoSi, dabla agaraSi, SuaSi
baTumSi, livanaSi, ardanevaSi, parxalSi, jancaSi da sxvagan. Semdeg imave
rigiT iZleva toponimebs da iq SemorCenili istoriuli Zeglebis mokle
aRweras. es ukve dokumenturi mtkicebaa, rom aq jer isev qarTvelebi
cxovroben da maTi gamahmadianeba sul ar niSnavs imas, rom isini Turqebi
arian.
1875 wels mniSvnelovani ambebi moxda osmaleTis imperiaSi _
dampyroblebis winaaRmdeg ajanydnen bosnielebi da hercogonelebi. male
maT ajanyebas SeuerTdnen bulgarelebi, serbielebi, Cernogovielebi, ris
Sedegadac man miiRo slavi xalxebis erovnul-ganmaTavisuflebeli omis
xasiaTi. TurqeTis mTavrobam aWarlebs jarSi wasvla da ajanyebulTa
winaaRmdeg galaSqreba mosTxova. ukmayofilo aWarlebi ajanydnen. „droeba“
xSirad exmaureboda aWarlebis ajanyebas da periodulad aqveynebda iqedan
mosul cnobebs. 1875 w. #101, rubrika saqarTvelo: „areuloba osmalos
saqarTveloSi“. avtoria guruli mokvd-morCiaSvili, ozurgeTi 31 agvisto.
„osmaleTis mTavrobam, gasuli agvistos ukanasknel ricxvebSi xonTqris
firmaniT gamoucxada xalxs, romlis ZaliT TxuTmeti dRis ganmavlobaSi
redifebi (Sin gaSvebuli Zveli saldaTebi) unda SeekribaT da saomrad
gaegzavnaT ajanyebuli hercovoginisa da sxva slaviur xalxebis
dasanSvideblad“.
xalxma uari Tqva, mxolod adgilobriv sazRvrebs davicavTo. maSin
osmalo faSas brZaneba gaucia ZaliT gamoeyvanaT, vinc winaaRmdegobas
gaswevs sazRvari gadavwioTo. „Tumca qobuleTis kaimakami, osman-begi
TavdgiriZe Zalian cdilobda, rom es brZaneba mSvidobianad da
Zaldautaneblad aesrulebina. magram wyeniT ar gauvida ra da Semdgom
yirsardlebi (Jandarmebi) gagzavna soflebSi.
„soflebma axlos ar miuSves jari da zogan Tofic gavarda, SetakebaSi
erTi kaci mokles da sami daWres. iZulebuli iyvnen soflebidan jari ukan
daebrunebinaT“.
imave wlis #104 „droeba“ rubrikiT „dRiuri“ aqveynebs cnobas
„osmalos saqarTvelodam (qobuleTidam) areulobis Taobaze, pirveli
cnobis Semdeg, saubeduroT, jer araferi ar mogvsvlia. ozurgeTis garda,
baTumSic gavgzavneT wigni erT iqaur Cveni gazeTis xelmomwerTan da
vsTxovT, rom yvelaferi dawvrilebiT Segvatyobinos, rac moxdeba, amnairad
imedi gvaqvs, rom im mouTmenel interessa da cnobismoyvareobas, romelic
Tu ara aqvs, unda hqondes, am SemTxvevaSi Cvens sazogadoebas male
davakmayofilebT“.
es cnoba imiTaa sayuradRebo, rom gazeT „droebis“ xelismomweri
dapyrobil teritoriaze, osmalos saqarTveloSi, baTumSi hyolia.
„droebas“ qobuleTlebic kiTxulobdnen. 1875 wlis #109 droebaSi
qobuleTis mcxovreb osman Tamaz-oRlis korespodencia, statiaSi
moTxrobilia sulTnis Cinovnikebis biurokratizmsa da momxveWelobaze da,
saerTod, usamarTlobaze. xSirad rubrikiT dRiuri gamoCndeba xolme
korespondencia, qobuleTidan gvweren...
saintereso ambavia moTxrobili „droebaSi“ #138, 1875 wels. guriidan
viRac rosapoSvilis gazeTi Camoutania kiTxva ki ar icodnen, qalebs ki
scodniaT, magram saxlidan ver gamovidneno, mere fareiSvilis bavSvi
gaugzavniaT gela kaikaciSvilTan da imas waukiTxavs gazeTi maTTvis. gela
kaikaciSvils werilic gamouqveynebia #143-Si „werili redaqciasTan“. es
42
werili cnobilia farTo sazogadoebriobisaTvis da mis garCevas aRar
SeudgebiT. rogorc zemoT moxsenebuli masalebidan sCans droebas
mouxerxebia da nawilobrivi kontaqti daumyarebia osmalos
saqarTvelosTan. es gazeTis praqtikuli nabiji iyo ganTavisuflebis
saqmeSi. sazogadoebrivi azri ki ukve TiTqmis mzad iyo. qobuleTelTa
ajanyebam kidev ufro daainteresa sazogadoebrioba. isini mouTmenlad
elian cnobebs qobuleTidan da „droebac“ ar umtyunebda imeds, ajanyebis
ambebi dawvrilebiT qveyndeboda.
am statiebidan Cans, rom osmalebma ver SeZles CaerToT aWareli
glexebi sxva xalxTa winaaRmdeg omSi. nel-nela ajanyebis Tema klebulobs
da ufro aqtualuri xdeba werilebi, romlebic mogviTxroben osmalo
moxeleebis usamarTlobaze (#114, 1875). am xanebSi gamoqveynda agreTve
istoriuli samecniero mimoxilva ingilo janaSvilisa (#115, 116, 118)
saTauriT „osmalo saqarTvelo 1323 wlidan vidre 1579 wlamde“. gazeTi
iuwyeboda agreTve sxvadasxva SemTxvevebs aWarelTa cxovrebidan. mag. #130,
1875 weli. yuradRebis Rirsia #120-Si 1875 wels gamoqveynebuli cnoba.
„aWaris sofelSi msxalas Suri-begi ximSiaSvilis11 sasaxleSi Semdegi
ambavi moxda. Suri begis vaJi murTuza-begi da ramodenime axlo-maxlo
soflebis aRebi iwvnen zemo etaJis erTs oTaxSi maT Soris erTi iyo
TaTris mola, romelic gaTenebisas adga salocavad da gaaRviZa sxvebic im
oTaxSi mZinareni, roca yvelani adgnen, Sexedes, rom begi ar dgeba, axlos
mividnen da gakvirvebiT dainaxes, rom es vaJi sisxlSi scuravda. is mkvdari
iyo. kargad daxedes, naxes, rom tyvia moxvedroda erTs yurSi da meoreSi
gavardniliyo. es ambavi miT ufro gasakviri Seqmnila imaTvis, rom amden
xalxSi aravis tyviis xma ar gaugonia. am saqmes TaobaSi axali gamoZieba ar
daniSnula, wers Cveni korespodenti, magram jer ver gaiges riT“
gamoiZies es ambavi da Tu ara samwuxarod amaze droeba arafers
gveubneba. erTi wlis manZilze (iqneb daainteresos aWaris am periodis
istoriis mkvlevarni zemoT moyvanilma statiam da rame gaarkvion mis
irgvliv), 1875 wels yvelaze meti statia daibeWda „droebaSi“ osmalos
saqarTvelos Sesaxeb. 1876 wels ki mxolod sami, #71, 74, 92.
1877 wels daiwyo Serif-beg ximSiaSvilis nanatri omi da... aWara
daubrunda dedasamSoblos. 1877-78 wleebSi ruseT-TurqeTis omze droebaSi
gamoqveynda 44 statia, 77 korespondencia, 667 depeSa Tu mimoxilva.
„droebis“ Rvawli aWaris ganTavisuflebis saqmeSi da saerTod samasi wlis
daSorebul ZmebTan Sesaxvedrad fsiqologiur momzadebaSi Seufasebelia.
aseve didi roli iTamaSa Serifmac, misi roli SemdgomSic _
ganTavisuflebul aWaraze zrunvaSi orjer metia.
ilias axali organo, „saqarTvelos moambis“ Semdeg gaxldaT „iveria“.
igi 1877 wlis 1 ianvars gamovida da maSinve gverdiT amoudga „droebas“,
„droSis“ daxurvis Semdeg „iveria“ agrZelebda dakisrebul movaleobas.
„iveriis“ gamosvlis weli emTxveva ruseT-TurqeTis omis dawyebis wels,
amitomac iveriaSi cota masalaa ganTavsebuli, SemoerTebis Semdeg ki
icocxle, TiTqmis yovel meore nomerSi. Cven ki mxolod omis dawyebamde
gamoqveynebuli statiebiT varT amJamad dakavebuli. gazeTis me-13-e nomridan
iwyeba pirveli statia aWaraze, misi avtoria petre umikaSvili, cnobili
qarTveli mecnieri. „osmalos saqrTvelo _ aWara, SavSeTi, livana,
11 albaT Serif begi Tu igulisxmeba.
43
klarjeTi, taoskari da kola, WaneTi, istoriul-geografiuli mimoxilva“
(ingoroyva, ????:452). #15,18,20,21,23 da 44-e nomrebi eTmoba am statiebs.
uTuod met interess iwvevs saqarTvelos mamis _ didi ilias werili
(„iveria“, #9, 1877 w.). am SesaniSnav werilSi ilia exeba istoriis erTobis
faqtoris mniSvnelobas eris cxovrebaSi da aRniSnavs im ganuyrel kavSirs,
romelic arsebobs deda-saqarTvelos da misgan xelovnurad mokveTils,
mtris mier mitacebul osmalos saqarTvelos Soris“.
ilia wers: „yoveli eri Tvisis istoriiT suldgmulobs, igia saganZe,
saca eri poulobs Tavis sulis Rones, Tvisis sulis bgeras, Tvis zneobiT
da gonebiT aRmatebulobas, Tavis vinaobisTvis Tvisebas... eri, erTis
Rvawlis damdebi, erTs istoriul uRelSi bmuli, erTad mebrZoli, erTsa
da imave Wirsa da lxinSi gamotarebuli-erTsulobiT, erTgulebiT,
Zlieria. Tund droTa brunvas eri ganeyos, daerRvios, magram mainc
rRveulTa Soris idumali SemsWvaloba, idumali mimzidveloba imdenad
sufevs, rom samyofia xolme erTi rame SemTxveva, raTa ifeTqos, iWeqos
daZinebul istoriam da erTsulobam, erTgulebam Tvisi Zlieri frTa
gaSalos. am dReSi varT Cven da osmaleTis saqarTvelo“.
pavle ingoroyvas TqmiT, iliam am werilSi dagvanaxa istoriuli
erTobis faqtoris mniSvneloba eris cxovrebaSi. statiaSi
filosofiuradaa ganxiluli istoriuli erTobis mniSvneloba da Semdeg
profesulad danaxuli momavali erToba saqarTvelosi da osmalo
saqarTvelosi.
„iverias“ aWaris ganTavisuflebis kvalobiT, meti mniSvnelovani
statiis gamoqveyneba aRar mouxda, daiwyo omi da ukve gazeTi aqveynebda
cnobebs ruseT-TurqeTis omis Sesaxeb. am periodSi daibeWda 62 statia
(sapolitiko mimoxilva) 282 depeSa da sxva saxis informacia frontis
Sesaxeb.
qarTvelma xalxma didi msxverpli gaiRo osmaleTTan omis dros 1877-78
wleebSi. samwuxarod saxazino presaSi qarTveli xalxis Rvawli
miCqmaluli iqna. yvelaferi mxolod rusul Zlevamosil armias
miewereboda. maSin, roca Soropanis mazraSi yovel as glexze ori omSi
unda wasuliyo, msurvelebi aTjer meti gamoCnda _ 21274 kaci. magram
„droebasa“ da „iveriaSi“ sCans qarTuli saxalxo laSqris sabrZolo
suliskveTeba, sCans mis furclebze ganTavisuflebisaTvis daRvrili
sisxli. 1879 wlis ianvris nomerSi ilia wers „... am did saqmes ZmaTa
SeerTebisas Cveni sakuTari sisxli zed gadaesxa. miiRo kidec Cvenma
sisxlSi amovlebulma bedma Cveni sisxlis Sesawiravi! ...“ nuTu usisxlod
Cven bedi aras gviTmobs? kiTxulobs ilia. SemdgomSic, mravali wlis
manZilze iyvnen „iveria“ da ilia aWaris bed-iRblis ganmkiTxvelni.
winamdebare naSromSi Cven ufro „droeba“ mimovixileT, radganac igi
sxva gazeTebTan da JurnalebTan SedarebiT met adgils uTmobda osmalos
saqarTvelos. romlebic fsiqologiur zemoqmedebas axdenda
sazogadoebrivi azrze. gazeTi meTodurad cdilobda amas. jer sayveduri,
mere gacnoba, istoriiTa da dRevandelobiT daintereseba, kontaqtebi
osmalos qarTvelebTan da bolos _ ruseT-TurqeTis omi, sadac „droebis“
da misi TanamSromlebis mier Semzadebuli qarTuli saxalxo laSqari
SiSis zars dascems cixisZirsa da xucubanTan askerebs. osmalos
qarTvelebic mzad aRmoCndnen ZmebTan SesaxvedraT, Cven vfiqrobT
garkveuli wvlili aqac aqvs „droebas“. gana misi korespondentebi ar iyvnen
saqveynod cnobili osmalos qarTvelebi _ didi patriotebi da namdvili
44
qarTvelebi: gulo kaikaciSvili, Tamaz-oRli da sxvebi, romlebic ucnobi
darCnen CvenTvis sxvadasxva konspiraciul viTrebaTa gamo.
„droebisa“ da „iveriis“ Rvawli ganuzomelia ara marto osmalos
saqarTvelos ganTavisuflebis saqmeSi, aramed mTeli XIX saukune qarTuli
azrovneba da erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraoba mis winaSe kalamia.
gamoqveynebuli literatura
1. axvledianis x., samxreT saqarTvelos bibliografia, baTumi, 1960
2. baqraZe d., arqeologiuri mogzauroba guriasa da aWaraSi, Tbilisi,
1987
3. ingoroyva p., TxzulebaTa krebuli, t. 1, Tbilisi, 1963
4. mesxi s., Txzulebani, Tbilisi, 1963
5. maisuraZe i., mesxuri xalxuri sityviereba Turq-dampyrobTa
barbarosobaze, Tbilisi, 1943
6. maisuraZe al., mesxuri xalxuri sityviereba Turq-dampyrobTa
barbarosobaze, Tbilisi, 1943 (inaxeba axalcixis mxareTmcodneobis
muzeumSi)
7. paiWaZe g., qarTuli sazogadoebrivi azri osmalTa batonobisagan
aWaris ganTavisuflebis Sesaxeb XIX s-is 70-ian wleebSi. _ macne,
istoriis... seria, III, Tbilisi, 1978
8. sin - saqarTvelos istoriis narkvevebi, IV, Tb., 1974; V, Tbilisi, 19770
9. qarTuli gazeTebis analitikuri bibliografia. _ „teqnika da Sroma“,
II, Tbilisi, 1952
10. qarTuli Jurnalebis da krebulebis bibliografia, nakv. 2, Tbilisi,
1941
11. qse - qarTuli sabWoTa enciklopedia, III, Tbilisi, 1978
45
ooTar gogoliSvili
ingliselebi baTumSi
1918 wlis noembridan baTumis olqi ingliselebis okupaciis obieqtad
iqca. Turqi xelisuflebis msgavsad, samuslimano saqarTvelos Zarcva da
gleja amieridan ingliselebma iTaves da aranakleb sadisturi meTodebiT
warmarTavdnen TavianTi miznebis ganxorcielebas. erTi mxriv, damarcxe-
buli TurqeTis xelisufalni xels rodi iRebdnen samuslimano saqarTve-
loze, gansakuTrebiT baTumis olqze da TavianTi dasayrdeni ZalebiT
agrZelebdnen farul Tu aSkara muSaobas; meore mxriv, ingliselebi,
romlebic moevlinen baTumis olqs, msoflio reaqciul ZalebTan kavSirSi
adgendnen gegmebs mxaris ucxo qveynebis orbitaSi mosaqcevad, saqarTve-
loze mosacileblad da dasanawileblad.
yuradsaRebia mravalmxrivi oficialuri istoriuli masalebi Tu memu-
aruli wyaroebi. italiis samxedro misiis meTauri, polkovniki gaba, Tavis
mTavrobas atyobinebda: `ingliselebi, ar arian dainteresebuli baTumsa da
baTumis olqSi cxovrebis normaluri pirobebis aRdgenaSi... baTums ar
SeuZlia arseboba saqarTvelos gareSe~ (sioriZe, surgulaZe, 1995:40).
ingliselebis baTumis olqSi batonobis dros, saqarTvelos respub-
likis mTavrobis Tavmjdomare noe Jordania weriliT mimarTavs polkovnik
gabas, romelSic naTqvamia: ` ...Cveni sazRvrebi ara marto imyofebian
saSiSroebis qveS, aramed isini dRemde cnobili araa. is, vinc cota mainc
icis saqarTvelos ruka, darwmundeba, rom saqarTvelo baTumis gareSe da
baTumi saqarTvelos gareSe ver SesZleben arsebobas. miuxedavad amisa,
baTumis bedi wydeba Cveni azrisa da Cveni sasicocxlo interesebis gareSe.
baTumis saxelmwifos Seqmna, ris Sesaxebac Cven gvacnoba safrangeTis
misiam, niSnavs an saqarTvelos saxelmwifos daRupvas, an baTumis daRupvas,
vinaidan SeuZlebelia warmovidginoT maTi arseboba erTmaneTis gareSe~.
saqarTvelos respublikis mTavrobis mier miRebuli RonisZiebebis
miuxedavad, inglisis sardloba agrZelebda Tavis TavSeukavebel moqmedebas
qalaq baTumSi da baTumis olqSi.Eevgeni gegeWkori, 1920 wlis 15 maiss,
polkovnik gabasadmi gagzavnil werilSi werda: `Cemi mTavrobis saxeliT,
Cems movaleobad vTvli ganvacxado yvelaze gadamwyveti protesti general
kuk-kolisis umsgavso moqmedebis winaaRmdeg. SeiaraRebuli bandebi,
romlebic baTumis olqis qobuleTis raionSi moqmedeben, gaCndnen ara
guSin. Cemi mTavrobis saxeliT ara erTxel gacnobeT, rom mravalricxovani
azerbaijanuli, Turqi da bolSeviki agentebi, saokupacio xelisuflebis
Tvalwin Tavisuflad eweodnen propagandas, qmnidnen daqiravebuli
agentebis jgufebs Cvens winaaRmdeg. amisaTvis daixarja ramdenime milioni
maneTi... inglisis sardlobam araviTari yuradReba ar miaqcia Cvens
protestebs. baTumi gaxda namdvili baza, saidanac nebismier momentSi
SegviZlia velodoT Tavdasxmas.
saqarTvelos mTavroba dRemde axerxebda am saSiSroebis paralizebas,
baTumis olqis samxreT-aRmosavleT raionSi Tavisi jaris nawilebis
ganlagebis saSualebiT, sadac simSvidea da arsebobs saSualeba, dacul
iqnes saqarTvelos sazRvrebi TurqeTis Semotevisagan. Aamis Semdeg
xsenebulma bandebma Tavi moiyares qobuleTis raionSi. aman gvaiZula
Segveyvana am raionSi Cveni jarebi, inglisis sardloba amaSi
dainteresebul unda yofiliyo, ramdenadac laparakia bandebis winaaRmdeg
brZolaze da raionSi wesrigis damyarebaze.Mmagram vamtkicebT, rom moxda
46
sruliad sawinaaRmdego, rodesac Cveni jaris nawilebi SeiWrnen qobuleTis
raionSi da daiwyes brZola zemoxsenebuli bandebis winaaRmdeg, romelTa
saTaveSi idgnen Turqi oficrebi da paiWaZis (ingliseli eqimis mkvlelis)
tipis moRalate elementebi. saqmeSi Caeria inglisis sardloba. pirvel
rigSi generali milni, romelic bandebis winaaRmdeg srolis dros,
SemTxveviT aRmoCnda srolis qveS da misca am faqts iseTi Sefaseba, rom
TiTqos Cveni nawilebi esrodnen mas da brZana ukanve gaeyvanaT Cveni
javSniani matarebeli. rodesac Cveni mTavroba midioda ra daTmobaze,
Seasrula es moTxovna, generalma kuk-kolisma moiTxova saerTod, Cveni
jarebis gayvana am raionidan. man Cvens winaaRmdeg warmarTa indoelTa
razmi, romelic cecxlis gaxsniT gvemuqreboda. qobuleTis raionSi Cvens
winaaRmdeg bandebis moqmedeba daemTxva sabWoTa azerbaijanis saomari
moqmedebis dawyebas saqarTvelos winaaRmdeg. es savsebiT gasagebia, vinaidan
es ori fronti erTia: aqac da iqac erTidaigive mteria.
vadastureb ra general kuk-kolisis Cvendami mtrul moqmedebas, rac
ewinaaRmdegeba antantis qveynebis, kerZod britaneTis mTavrobis gancxa-
debebs saqarTvelos respublikisadmi, gTxovT acnoboT es Tqvens mTav-
robas, amave dros, Cemi mTavrobis davalebiT unda ganvacxado, rom Cvens
Semdgom moqmedebaSi sruli Tanxmobis interesebisaTvis. saqarTvelos mTav-
roba imedovnebs, saokupacio xelisuflebis mier baTumSi daniSnul iqneba
adamiani, romelTanac mas SeiZleba normaluri urTierToba hqondes~
(surgulaZe, 1998:68.).
inglisis sardloba TviTneburad agrZelebda baTumsa da mis olqSi
aRviraxsnil moqmedebas; evgeni gegeWkoris, 1920 wlis 16 maisis werilSi
konkretuladaa miTiTebuli da CamoTvlili ingliselTa namoqmedari baTu-
mis olqSi, kerZod, werilSi naTqvamia: `sxvadasxva dros da sxvadasxva
mizeziT, araerTxel mivaqcevdiT didi saxelmwifoebis warmomadgenelTa
yuradRebas im aranormalur viTarebas, romelic Seiqmna baTumsa da mis
olqSi britaneTis okupaciis pirvel dRidanve. amis dasadastureblad,
aucileblad mimaCnia aq CamovTvalo is faqtebi, romlebmac Tavis droze
miiqcies Cveni yuradReba da gaxdnen antantis saxelmwifoebis warmomad-
genlebTan Cveni mimoweris sagani.
1919 wlis 5-6 Tebervals RamiT, md. Coloqis xidze guSagebma srola
autexes qarTvel mesazRvreebs, romlis Sedegad erTi qarTveli jariskaci
daiWra. imave dRes, umizezod, qarTuli jaris oficeri abaSiZe, mis
mSobliur sofel borCxaSi mimavali, britaneTis xelisuflebam daakava.
saqarTvelos mTavrobis warmomadgenelma baTumSi polk. gedevaniSvilma
miReba sTxova general-gubernators, magram drois uqonlobis gamo man igi
ar miiRo.
imave wlis 1 ivniss Cems gancxadebaSi, romelic mimarTuli iyo
amierkavkasiaSi britaneTis jarebis mTavarsardlisadmi, protests vacxa-
debdi general-gubernatoris postze general romanovski-romanenkos
daniSnvis gamo, romelmac pirvelma Seqmna anarqia baTumSi.
amave wlis 20 da 21 Tebervlisa da 1920 wlis 6 martis werilebSi
vacnobebdi safrangeTis, italiisa da didi britaneTis warmomadgenlebs da
polkovnik haskels, rom baTumSi bolSevikebisa da TurqeTis agentebis
organizacia, maTi jgufebad Seqmna xdeba britaneTis xelisuflebis
Tvalwin, xolo es jgufebi iqmneba erTaderTi mizniT: Seqmnan anarqia
qveyanaSi da gaaCaRon samoqalaqo omi mTels amierkavkasiaSi. saqarTvelos
respublikisa da antantis mterma TavSesafari hpova baTumSi da iq Seiqmna
baza ZirgamomTxreli muSaobisaTvis. qobuleTis raionSi aseT bandebs
47
saTaveSi udganan TbilisSi ingliseli eqimis mkvleli paiWaZis msgavsi sxva
agentebi, romlebmac Tavidan aiciles TbilisSi marTlmsajuleba.
mimdinare wlis 6 marts vacnobe mokavSire saxelmwifoebis
warmomadgenlebs da lord kerzonsac is faqti, rom generali kuk-kolisi
arigebs iaraRs baTumis mosaxleobaSi da qmnis razmebs qarTuli jaris
winaaRmdeg, romelsac ukavia zogierTi pozicia am raionSi.
5 aprils, sofel kintriSSi, xidis afeTqebis meore dRes, kvlav
mivaqcie Tqveni yuradReba im arasasiamovno faqtebs, rac xdeba baTumis
rkinigzaze da gamovTqvi protesti general kuk-kolisis gancxadebis
winaaRmdeg, romlis mixedviT, TiTqos, am raionis mosaxleoba ganwyobilia
qarTuli jaris winaaRmdeg, rac usafuZvlo gancxadebaa, Tqvendami miweril
werilebSi da piradi saubris drosac, yovelTvis Tqvens yuradRebas
mivaqcevdi inglisis sardlobis dauintereseblobas, daamyaros wesrigi
baTumsa da baTumis olqSi, miiRos zomebi sazogadoebrivi dawesebulebebis,
maRaziebis mZarcvelebis winaaRmdeg. aravisaTvis saidumloebas ar
warmoadgens, rom baTumis bazarze sruliad Tavisuflad iyideba
TurqeTidan Camotanili vaznebi, asafeTqebeli nivTierebebi da SaSxanebi.
britaneTis sardlobis warmomadgenlebi krebebze da mitingebze devnian
imaT, vinc saqarTvelos respublikis mxardasaWerad gamodis, xolo
antiqarTul elementebs eZlevaT sruli Tavisufleba... (scssa, 14).
saqarTvelos gaaCnia baTumsa da baTumis olqSi metad mniSvnelovani
interesebi, romlebic dafuZnebulia politikur, erovnul-ekonomikur da
strategiul mosazrebebze. rom uRalato am mosazrebebs an uari Tqva
maTze, es iqneboda gamousworebeli kraxi... rodesac Cven sando wyaroebidan
miviReT cnobebi, romlebic Seexebodnen inglisis jarebis gayvanas
baTumidan, saqarTvelos mTavrobam dainaxa saSiSroeba, romelic TurqeTis,
azerbaijanisa da bolSevikebis miTiTebiT moqmedi anarqistuli
elementebisagan emuqreboda am raions, ubrZana Tavisi jaris nawilebs
misuliyvnen baTumis raionis sazRvrebTan da daekavebinaT zogierTi
strategiuli punqti, ukve datovebuli britaneTis nawilebis mier. mas
hqonda amis ufleba britaneTis sardlobasTan adre miRweuli SeTanxmebis
Tanaxmad, magram generalma kuk-kolisma es ar dauSva da Cveni jarebis ukan
daxeva moiTxova.
...banditur jgufebTan qarTuli nawilebis Sexvedris dros, iq
aRmoCndnen ingliseli oficrebi - kapitani reiniki da leitenanti olveri,
romlebmac general milnis saxeliT aiZula qarTuli jarebi
SeCerebuliyvnen. garda amisa, ingliselebma qarTvelebs brali dasdes
imaSi, rom isini TiTqos esrodnen ara banditebs, aramed ingliselebs, maT
Stabebs da sxva.
saqarTvelos sagareo saqmeTa ministri mtkice protests acxadebda
ingliselebis mtkicebis winaaRmdeg, rom TiTqos `qarTulma artileriam
esrola general milnis Stabs~ da TiTqos qarTuli jaris nawilebi
`inglisis sardlobis Tanxmobis gareSe Sevida baTumis raionSi~ (scssa, 25).
samuslimano saqarTvelos, kerZod aWaris mosaxleoba mtkiced idga
qarTul, erovnul tradiciebze, kolxuri simtkiciTa da sidinjiT mudam-
Jams eris erTianobis, SekavSirebis poziciebi eWira. am mosazrebis erTerTi
damadasturebelia 1919 wlis 31 agvistos, samuslimano saqarTvelos
warmomadgenelTa yrilobis mier miRebuli rezolucia, romelSic naTqvamia:
`baTumis olqis musulman-qarTvelTa warmomadgenlebi, Sekrebilni qalaq
baTumSi, ricxviT asi. 1919 wlis agvistos 31-sa, kviras, vacxadebT erTxmad
48
RvTisa da qveynis winaSe, rom amieridan da samaradisod baTumi da baTumis
olqi SeuerTdes Tavis bunebriv samSoblos saqarTvelos (acsa, 51).
saqarTvelos demokratiuli respublikis damfuZnebeli krebisa da
parlamentis wevri _ grigol urataZe, musliman qarTvelTa 1919 wlis 31
agvistos yrilobis dadgenilebis gamo, aWaris avtonomiis statusiT
saqarTvelosTan SeerTebis Sesaxeb, werda: „am dadgenilebas imiTac hqonda
didi mniSvneloba, rom misi miRebis dros baTumsa da mis olqSi
formalurad arsebobda ingliselebis okupacia, faqtiurad xelisufleba
denikinelebis xelSi iyo, man didi gamoxmaureba gamoiwvia saqarTvelos
yvela regionSi, aseve mis farglebs gareTac. man Rrmad aRaSfoTa rogorc
denikinelebi, ise TurqeTis agentebi, romlebic Tavis mxriv aranakleb
energiul propagandas eweodnen mTeli olqis TurqeTTan SeerTebis
sasargeblod. maT saerTo ZaliT scades gaefantaT am gadawyvetilebiT
moxdenili STabeWdileba~ (acsa, 66).
1920 wlis 18 marts, baTumis olqis musulmanTa gaerTianebulma sabWom
depeSa gaugzavna didi britaneTis umaRles komisars kavkasiaSi, safran-
geTis da italiis misiebis Tavmjdomareebs, saqarTvelos respublikis mTav-
robis Tavmjdomares noe Jordanias da saqarTvelos damfuZnebel krebas,
baTumisa da misi olqis saqarTvelosTan SeerTebis Sesaxeb, romelSic
naTqvamia: `baTumis olqis SeerTebul musulmanTa sabWos saxeliT vacnobeb
Tqvens aRmatebulebas, rom Tu dRemdis Cven winaaRmdegi viyaviT
dedasaqarTvelosTan SeerTebis, es iyo SeuTanxmebloba zogierT sakiTxSi
saqarTvelos mTavrobasTan, rogorc qalaqi baTumi, agreTve mTeli olqi
avtonomiurad unda SeuerTdes dedasaqarTvelos. darwmunebuli varT, rom
Cveni survili dakmayofilebuli iqneba da amiT acdeba sisxlis Rvra,
romelsac awyoben saqarTvelos mtrebi. sarwmuno wyaroebidan viciT, rom
aSkarad azerbaijanis agentebi aZleven yaCaRebs fuls, raTa Tavdasxma
moawyon qarTvel jarze. saqarTvelos jars elis aRfrTovanebiT da
siyvaruliT Cveni xalxi, raTa daicvan Zveli saqarTvelo~ (acsa. 92)
yovelive aman sabolood is gamoiwvia, rom 1920 wlis ivlisSi
ingliselebma baTumis olqi kvlav saqarTvelos daubrunes. qarTuli
erovnuli sajariso erTeulebi qalaqSi Semovida. mTeli mosaxleoba mas
aRfrTovanebiT Sexvda. iyo zeimi. baTumis olqSi damyarda saqarTvelos
demokratiuli respublikis wes-wyobileba.
literatura
1. sioriZe m., surgulaZe a., porto-franko baTumSi, baTumi, 1995
2. surgulaZe a., cxovreba da Rvawli haidar abaSiZisa, baTumi, 1998
3. scssa, f. 1864, aRw. 12, saq. 50, furc. 14.
4. iqve, furc. 25.
5. acsa, f. r_s, aRw. 1, saq. 26. furc. 51.
6. iqve, furc. 66.
7. iqve, furc. 92
49
oTar gogoliSvili
saqarTvelos demokratiuli respublikis sagareo orientaciis problema _ 1918-1921 wlebi
kursi germaniaze.
saqarTvelos saxelmwifoebrivi suverenitetis aRdgenis momentSi
saerTaSoriso viTareba daZabuli iyo. saqarTvelos uzenaesma organom _
parlamentma da mTavrobam Tavis sagareo politikis safuZvlad sruli
neitraliteti gamoacxades.
1918 wlis maisSi Sida politikurma situaciam da saerTaSoriso ZalTa
ganlagebam saqarTvelos TiTqmis yvela sazogadoebrivi politikuri gaer-
Tianeba germanul orientaciaze daayena. vidre msoflio omi grZeleboda,
germanias xels aZlevda ruseTis imperiis nangrevebze aRmocenebuli
suverenuli saxelmwifoebis keTilganwyoba, maTi interesebis dacva. germa-
niis mTavroba TavSekavebulad moqmedebda: pativs scemda saqarTvelos suve-
renul uflebebs, respublikis mTavrobas da opoziciur partiebs ar aZlev-
da antigermanuli ganwyobilebis safuZvels (surgulaZe, surgulaZe, 1991:25).
aRmosavleT evropis frontze Zlevamisili germania Sesuli iyo ukra-
inasa da yirimSi da amgvarad uaxlovdeboda saqarTvelos. winaswari mola-
parakebis gareSe germaniis jari, fon kresis xelmZRvanelobiT, daaxloebiT
17 000 kaci, Semovida da dabanakda saqarTveloSi. germaniam ikisra saqarT-
velos respublikis sazRvrebis dacva, ris gamoc SemosvlisTanave am jaris
erTi nawili gaigzavna borCalos mazraSi osmalebis mier amxedrebul
SeiaraRebul brboebTan sabrZolvelad. Semdeg germaniam aRiara saqarT-
velos damoukideblobac.
germaniis droebiT warmomadgenlad TbilisSi dainiSna grafi
Sulenburgi, sakonsulo warmomadgenlad foTSi b-n andersi.
1918 wlis 28 maisis ZiriTadi ,,droebiTi SeTanxmeba saqarTvelos da
germanias Soris winaswari urTierTdamokidebulebis damyarebis Sesaxeb”,
romelic daido foTSi germaniis saimperatoro mTavrobis, general-maioris
fon losovisa da a. Cxenkelis mier _ sul 5 muxlisagan Sedgeboda.
I. saqarTvelo germaniasTan urTierTkavSiris safuZvlad aRiarebda 1918
wlis 3 martis brest-litovskis dadgenilebebs.
II. saqarTvelo nebas rTavda germaniis mTavrobas omis damTavrebamde
esargebla saqarTvelos sarkinigzo xaziT, oTxTa kavSiris saxelmwifoebis
jarebisa da samxedro masalis gadasatanad. rkinigzebze kontrolisaTvis
iqmneboda sagangebo komisia germaniis xelmZRvanelobiT, romelic imoqme-
debs saqarTvelos mTvrobasTan erTad. gaTvaliswinebuli iyo, aseve germa-
nuli razmebis dayeneba rkinigzis sadgurebsa da foTis navsadgurSi.
III da IV muxlebi exeba saziaro diplomatiuri da sakonsulo
warmomadgenlebis Seqmnas.
V muxli gvauwyebs, rom es SeTanxmeba, rac SeiZleba male unda
Secvliliyo traqtatiT momlaparakebel mxareebs Soris, ramdenadac ar
daideba saerTo xelSekruleba, erTi mxriv oTx mokavSire mTavrobasa (e.i.
germanis, avstria-ungreTis, TurqeTiis da bulgareTis) da meore mxriv,
saqarTvelos mTavrobas Soris.
Aam SeTanxmebis mTavari Zalaa: a) germaniis mTavrobis mier saqarTve-
los mTvrobis faqtiuri aRiareba da b) omis periodSi saqarTvelos
sarkinigzo xazze germanis kontrolis daweseba.
amasTan daido ori damatebiTi xelSekruleba. pirveli exeboda sameur-
neo sakiTxebs, romelTa gadawyvetas didi mniSvneloba eqneboda saqarTve-
50
los mTavrobis mier germaniaSi sesxis aRebisaTvis. es iyo am sesxTan
dakavSirebuli momavali ekonomikuri SeTanxmebis erTgvari programa.
saqarTvelos mTavroba miiCnevda, rom rkinigzisa da foTis navsadguris
Semosavals SeeZlo sesxis gadasaxadis dafarva da winaswar acxadebda,
rom saqarTveloSi sarkinigzo xazi aris saxelmwifos sakuTreba, foTis
navsadguri gadava saxelmwifo mmarTvelobaSi da mTavroba Tanaxmaa, daars-
des qarTul-germanuli komisia aRniSnuli gzebisa da navsadguris eqsplo-
ataciis kontrolisaTvis.
II muxliT iqmneboda paritetul sawyisebze qarTul-germanuli samTo-
samrewvelo sazogadoea, romelsac saxelmwifo gadascemda wiaRiseulis
eqspluataciis gansakuTrebul uflebas, magram sakanonmdeblo wesiT igi
winaswar imtkicebda monopoliur uflebas samTo mrewvelobaze. am sazo-
gadoebas saxelmwifo gauwevda zedamxedvelobas, samTo sawarmoebisa da
SeZenili uflebebis likvidacia moxdeboda gansakuTrebuli uflebebiT.
SeTanxmebis safuZvelze mopovebuli madnis eqsporti ar Seferxdeboda.
III muxlSi gamomJRavnda germaniis didi interesi nedlulisadmi,
romlis mTeli raodenoba, adgilobri moTxovlinebebis dakmayofilebis
Semdeg, SeeZlo SeeZina da gaezida.
IV muxliT germania gvpirdeboda moegvarebina saqarTvelosTan sazRvao
kavSiri da gaeadvilebina safabriko saqonlis, naxevarfabrikatebisa da
sursaTis Semotana saqarTveloSi (avaliSvili, 1990:19).
meore damatebiTi SeTanxmeba iTaliswinebda germaneli kolonistebis
interesebs, romlebic XIX saukuniis pirvel naxevarSi dasaxldnen
saqarTveloSi; es iyo maTi privilegiebis SenarCuneba, germaniaSi
Tavisufali dabruneba da germaniis ufleba _ mosarCleoba gaewia maTTvis.
foTSi xeli moaweres, aseve sam calkeul konvencias: germanis
valutis, rogorc gadaxdis saSualebis, droebiTi daSveba adgilobriv
fulTan erTad, gansakuTrebuli kursiT, da am kursis wesis dadgena mTv-
robaTa Soris sagangebo SeTanxmebis safuZvelze; saSualebani da
RonisZiebani tyveebis uswrafesi gacvlis dasaCqareblad. saqarTvelos
portebSi arsebuli tonaJis germanis gankargulebaSi gadacema.
am xelSekrulebis wyalobiT saqarTvelo Tavidan icilebda TurqeTis
mxridan mosalodneli okupaciis uRels. 1918 wlis zafxulSi germania
aRmoCnda saqarTvelos damoukideblobis mimrqmeli _ am dros am rolis
Sesruleba xelewifeboda mxolod mas. Mmisi mxardaWeriT es sakiTxi
saerTaSoriso mniSnelobas iZenda.
1918 wlis 28 maiss generali fon losovi, foTSi saqarTvelos
mTavrobisadmi gamogzavnili saidumlo weriliT, valdebulebas iRebda
mieRwia imisaTvis rom ,,germaniis mTavrobas gamoecxadebina Tavisi mzad-
yofna saqarTvelos mxardasaWerad ruseTis mTavrobasTan molaparakebaSi.
saqarTvelos ruseTiis imperiis farglebidan gasvlasTan dakavSirebiT,
misi gamoyofis Semdeg ki ecno saqarTvelo Tavisufal da damoukidebel
saxelmwifod”. germaniis rwmunebuli aseve iRebda valdebulebas, rom
,,germania daexmareboda saqarTvelos sazRvrebis uzrunvelyofaSi da mezo-
bel qveynebTan urTierTkavSiris damyarebaSi”. imave werilSi gansazRv-
ruli iyo saqarTvelos teritoriuli Semadgenloba: misi sazRvrebi
moicavdnen Tbilisisa da quTaisis guberniebs da soxumis okrugs.
baTumis olqi gamoyofili iyo saqarTvelos farglebidan, magram
baTumSi gamocxadebul TurqeTis axal pretenziebs Tbilisis gurbernis
or mazraze (axalcixisa da axalqalaqiis) germaniis warmomadgeneli ar
Rebulobda mxedvelobaSi.
51
Aaseve sayuradReboa, werilSi gadmocemuli erTi SeniSvnac: soxumis
okrugi (gagris CaTvliT) saqarTvelos nawils warmoadgens, sanam
saqarTvelo calke saxelmwifoa kavkasiis farglebSi,Mmagram Tu Seiqmna
kavkasiis xalxebis konfederacia saqarTvelos monawileobiT soxumis
okrugis mosaxleobas ufleba unda mieces, TviTon gadawvitos kavkasiis
qveynebs Soris Tavisi mdgomareobis sakiTxi. sxva sityvebiT, aseT SemTxve-
vaSi afxazeTis mosaxleobas SeeZlo aerCia saqarTvelosTan SeerTeba, mTis
xalxTan kavSirSi gaerTianeba, an kavkasiis konfederaciaSi Sesvla gansa-
kuTrebuli saxelmwifo – kantonis saxiT. aqedan Cans, rogori mniSneloba
eZleoda kavkasis xalxebis politikuri gaerTianebis gegmas swored im
momentSi, roca aucilebeli gaxda amierkavkasis kavSiris daSla.
fon losovis werili mTavrdeboda cnobiT, foTSi germanis sajariso
nawilebi unda Camovidneno. es imas moaswavebda, rom aRar eqneboda ra
TurqeTis Semotevis SiSi, saqarTvelos SeeZlo Sesdgomoda Tavisi
saxelmwifoebrivi cxovrebis pirvel aqtebs. amgvarad, Cveni upirvelesi
amocanis aRsruleba axlovdeboda, garkveuli Sedegebis mopoveba, kerZod:
TurqeTisagan gamijvna, saqarTvelos sakiTxis SeTanxmeba ruseTSi arsebul
mdgomareobasTan da a.S.. mxolod berlinSi SeiZleboda gadawyvetiliyo.
TurqeTi zeimobs
saqarTvelos damoukideblobis gamocxadebiT Sewyda baTumis
konferencia (1918 w. 26 maisi). es Sewyveta Sesveneba iyo, TurqeTi eloda
amierkavkasiidan sam damoukidebel delegacias _ saqarTvelodan,
somxeTidan da azerbaijanidan. Ddelegaciebmac ar dayovnes Casvla.
saqarTvelos delegaciaSi Sediodnen: ministri-Tavjdomare ramiSvili,
infanteriis generali odiSeliZe, batonebi: gvazava da rcxilaZe. erTi
sruli generali da warmomadgeneli sami partiisa. (soc. demokratebi, nac.
demokratebi, soc. federalistebi.)
ramiSvilma ,,TurqeTTan keTilmezobluri urTierTobis” damyarebis
survili gamoTqva, mxolod im pirobiT, rom ,,saqarTvelos samxreTi
sazRvrebi dadgenili iqneboda brest-litovskis xelSekrulebis Tanaxmad”
e.i. igi uaryofda TurqeTis teritoriul moTxovnebs, magram Semdeg
daTanmxda maT miRebaze. xelis moweraRa darCa, rac Sesrulda q. baTumSi 4
ivniss (scsia, furc. 38).
xalil-beis sityviT damatebiTi usiamovnebani Cvensave TavisTvis unda
dagvebralebina: ratom gavuwieT winaRmdegoba Turqebis Sesvlas baTumsa
da yarsSi? saerTod ki, _ aRniSna man, _ kavkasiaSi kargad organizebuli
da progresuli saxelmwifos Seqmna otomanTa imperiisaTvis sasicocxlo
mniSnelobis sakiTxia. aseTi saxelmwifos safuZveli unda iyos kavkasieli
xalxis megobroba, gansakuTrebiT misi Zliereba unda emyarebodes
kavkasieli muslimanebisa da qarTvelebis megobrul urTierTobas.
Tavis mxriv, ramiSvilma gamoxata ukmayofileba omis Sewyvetis gamo. es
iyo ,,mefis mTavrobis memkvidreoba da mis gamocxadebaSi qarTvel xalxs
araviTari monawileoba ar miuRiao” _ aRniSna man. gamoTqva imedi, rom
,,Cvens ers mudam eqneba mSvidobiani inteleqtualuri ganviTarebis ufleba”
da a.S. ramiSvilis sityviT _ ,,Cveni saxelmwifo am omSi Tavs acxadebs
neitralurad”. es gancxadeba ar iyo aucilebeli da aseTi formiT arc
swori, radgan saqarTvelos rkinigzebi gadadioda meomar saxelmwifoTagan
erT-erTis xelSi.
52
qarTuli delagaciis Tavmjdomarem xelmoweris Semdeg ganacxada, rom
aucilebelia daCqardes TurqeTisa da misi mokavSireebis mier saqarTvelos
cnoba da Cvens or qveyanas Soris diplomatiuri urTierTobis damyareba.
am xelSekrulebiT saqarTvelo ubrundeboda im epoqis droindel
sazRvrebs, roca igi ruseTs SeuerTda. TurqeTi iZenda 1878 wels
dakargul: baTumis, ardaganis, yarsis, axalcixisa da axalqalaqis
sanjayebs, romelsac jer kidev ekaterine pirdeboda erekle II droindel
saqarTvelos da romelic, marTlac Sevida Tbilisis guberniaSi 1828 wels.
1918 wlis 11 maiss amierkavkasiis delegaciisadmi wardgenili
xelSekrulebis pirvandel teqstTan SedarebiT, 4 ivnisis saqarTvelosTan
samSvidobo xelSekruleba CvenTvis erT ueWvel gaumjobesebas Seicavs _
axalcixis mazridan saqarTvelo inarCunebs abasTumansa da awyurs. am
daTmobaSi Cans germaniis gavlenac da Turqebis survilic, odnav mainc
enugeSebina saqarTvelo, romelic mtkvris saTavesa da Woroxis auzis
yvela istoriul teritorias kargavda. 4 ivnisis xelSekrulebiT unda
momxdariyo saqarTvelos jarebis demobilizacia, TurqeTis sasargeblod
dawesebuliyo respublikis samxedro Zalebze kontoroli. saqarTvelo
valdebuli xdeboda Tavisi teritoriidan daeTxova yvela im saxelmwifos
Cinovniki, romlebic monawileobdnen TurqeTTan omSi, rac mTavaria
gansazRvruli iyo samxedro tvirTis gadasatanad rkinigzebis gamoyenebis
wesebi. gzebis dacva qarTul jars ekisreboda.
imave dRes baTumSi xelmowerili iqna samSvidobo xelSekrulebebi
TurqeTsa da azerbaijans (m. gajinskisa da rasul-zades mier) da aseve
TurqeTsa da somxeTs Soris (r. kaCaznuni, a. xatisovi, m. papajanovi).
rkinigza _ yarsi-aleqsandropoli-julfa gadadioda Turqebis xelSi.
baTumSi xelmowerili aqtebiT damoukidebel karieras iwyebdnen
axalgazrda kavkasiuri respublikebi. daido konvencia baqo-baTumis
navTsadenis gamarTulobis SenarCunebis Sesaxeb da sami kavkasiuri
respublikisa da TurqeTis SeTanxmeba yofili amierkavkasiis rkinigzis
moZravi Semadgenlobis ganadgurebis Sesaxeb. TiToeuli am respublikis
miwa-wyalze gamavali rkinigzis sigrZis proporciulad.
amgvarad, baTumisa da yarsis mosaxleobas unda miscemoda
TviTgamorkvevis ufleba. saqarTvelo am xelSekrulebiT rCeboda XIX
saukunis sazRvrebiT _ lores, bambakisa da yazaxis gamoklebiT.Aawyursa
da abasTumansac droebiT Tmobda osmaleTi. am xelSekrulebas mohyva
osmaleTis zavi azerbaijansa da somxeTTan, romelic mZime iyo
somxeTisaTvis. yarsi-aleqsandropoli-julfas rkinigza osmaleTis xelSi
gadadioda.
germaniis imediTAAAA
germaniasTan molaparakebis dawyebamde Sedga memorandumi: ,,saqarTve-
lo ruseTis aswliani batonobis drosac rCeboda cocxal erovnul orga-
nizmad da moments eloda politikuri moTxovnebis gansaxorcieleblad.
saqarTvelo ruseTis erTguli rCeboda omis ganmavlobaSi _ zavis
dadebamde, magram igi gulgrilad ver Sexvdeboda ruseTis TviTnebur
moqmedebas, riTac saqarTvelos sazRvrebi gauxsna mters. „qarTvel xalxs
surs moawyos saxelmwifo da saerTaSoriso kavSirebi ise, rom
uzrunvelyofili iyos misi aRdgenili uflebebis xangrZlivi gamoyeneba
saqarTvelosa da mTeli kavkasiis sasargeblod, qarTvels surs daeyrdnos
iseT saxelmwifos, romlis mxridanac ar moelis aneqsiis saSiSroeba“.
53
saqarTvelo-germaniis urTierToba unda aigos mokavSireobis
sawyisebze saqarTvelos damoukideblobisa da suverenitetis cnobiT,
germanias ki urTierTSeTanxmebisa da konvenciebis safuZvelze unda
mieniWos privilegirebuli mdgomareoba, rac ganisazRvreba, misi
monawileobiT ekonomikur aRmavlobaSi. gansakuTrebiT xazi gaesva
saqarTvelos saerTaSoriso aRiarebaSi germaniis mxardaWeras, fulis
sistemis Sesaqmnelad germanisagan sesxis miRebas da a.S. (scsia, furc. 118).
saqarTvelosTan ekonomikur kavSirebs germania did mniSvnelobas
aniWebda, gadawyda WiaTuris marganecis sazRvargareT gatanis saqmis
mogvareba sagangebod Seqmnili saaqcio sazogadoebis meSveobiT. aseve, ori
saaqcio sazogadoebis daarseba: WiaTura-Sorapnis rkinigzis misasvleli
xazis eqspluataciisaTvis, romelzec gadaitandnen marganecs Sorapnamde
da foTis portis eqspluataciisaTvis.
germanias surda Seeqmna wminda germanuli saaqcio sazogadoeba, magram
sanacvlod saqarTvelos sasargeblod daewesebina didi anaricxi da
finansuri mogeba. realurad ki miiRes germanulTan erTad saqarTvelos
jgufis paritetuli monawileoba aqcionerul kapitalSi. germanul jgufs
upiratesoba eZleoda aqtiuri administraciis mxriv, qarTuls ki zedam-
xedvelobaSi monawileoba Tanabari rCeboda. amgvari SeTanxmebiT sami xel-
Sekruleba 12 ivliss iqna xelmowerili. germanul wreebs ufleba hqondaT
WiaTuraSi Sesdgomodnen ,,marganecis”jer ararsebuli dargis eqsploata-
cas, kerZod, feromanganumisa da sxva SenaerTebis gamodnobas.
me-6 punqti: ,,saqarTvelos mTavroba aRiarebs am xelSekrulebebs
sabolood mxolod finansuri xelSekrulebebis dadebisa da saqarTvelo
germanias Soris politikuri damokidebulebis garkvevis Semdeg”.
finansuri SeTanxmeba gulisxmobda saqarTvelosadmi germaniis raixs-
bankis mier sesxis micemas, mtkice qarTuli valutis Sesaqmnelad. qarTul
valutas safuZvlad unda dasdeboda marCili, romelic unda gaTanab-
reboda germaniis markas. es xelSekrulebebi saqarTvelos ucxoeTis kul-
turul kapitalTan TanamSromlobis gzas uxsnida, rasac bunebrivi simdid-
ris aTvisebis swrafi ganviTareba, saqmiani Cvevebis SeTviseba moyveboda.
Cxenkeli ver urigdeboda germaniis survils _ ruseTis Tanxmobis
Semdeg ecno saqarTvelos damoukidebloba. ukve 1918 wlis ivlisSi moskovi
mzad iyo daeSva germaniis mier saqarTvelos cnoba, magram germanuli
aRiareba ar Sedga...
isev TurqeTi... Turquli bandebi Cndebodnen xan afxazeTSi, xan
borCalos mazraSi da a.S. germanuli misiis gavleniT am muqarebs advilad
icilebda saqarTvelos mTavroba. Turqebi miiswrafodnen baqos xelSi
Cagdebisaken, moskovi ki moiTxovda azerbaijanSi gammijnavi zonis Seqmnas,
romlis aRmosavleTiTac Turqebs ekrZalebodaT saomari moqmedebani, rac
baqos gamoricxavda TurqeTis okupaciis sferodan. amgvarad germanias unda
SeeCerebina TurqeTi.
aseTi valdebuleba aiRo germaniam 27 agvistos xelSekrulebis me-14
muxliT. me-13 muxlSi moskovi ambobda: ,,ramdenic gnebavT aRiareT
saqarTvelos damoukideblobao.” me-14 muxlSi umatebda ,,mxolod Turqebi
baqoSi ar SeuSvaTo”. Turqebis baqoSi Sesvlas ingliselebic ewinaaRmdege-
bodnen, romlebic 1918 wlis agvistoSi gadmosxdnen baqoSi. Turqebi ki
azerbaijanel moxaliseebs Semohyvnen baqoSi 1918 wlis 15 seqtembers.
sxva respublikebi konstantinopolSi elodnen ,,ukeTes aminds”... amindi
ki ar icvleboda.
54
politikuri da ekonomikuri SeTanxmebebi darCa mxolod proeqtSi,
magram mainc germaniis mxardaWeram saqarTvelos damoukideblobas Seumsu-
buqa pirveli Tveebi. evropis Secvlil politikur pirobebSi e. w. ,,germa-
nul orientacias” niadagi gamoecala. brest-litovskis xelSekruleba aRi-
ares Zaladakargulad. amiT saqarTvelosa da somxeTis sasikeTod TurqeTi
kargavda axlad miRebul uflebebs sam sanjanyze (baTumi, yarsi, ardagani),
magram meore mxriv, uqmdeboda germania-ruseTis 27 agvistos xelSekrule-
bis me-13 damatebiTi muxli, romelic Seicavda sabWoTa mTavrobis mier
saqarTvelos damoukideblobis SeniRbul aRiarebas. saqarTvelos damouki-
deblobis saerTaSoriso ganmtkicebis saqmeSi es ukan gadadgmuli nabiji
iyo (bendianiSvili, 2005:64).
xangrZliv omSi ekonomiurad dauZlurebuli germania cdilobda
saqarTvelodan gaezida nedluli. maT saokupacio jarebi Caayenes
saqarTvelos qalaqebSi, uxeSad ereodnen saSinao saqmeebSi, arbevdnen
mosaxleobas. germaniis saqarTveloSi gabatonebis Semdeg SeizRuda Turqi
imperialistebis gegmebi, magram isini mainc ar isvenebdnen da TareSobdnen
saqarTvelos sazRvrispira raionebSi, moiTareSes borCalos, axalcixis,
axalqalaqis soflebi.
pirveli msoflio omSi antantis wevri qveynebis mier germaniisa da
misi mokavSireebis damarcxebam arsebiTad Secvala samxedro-politikur
ZalTa ganlageba mTel msoflioSi. 1918 wlis 11 noembers germaniam xeli
moawera zavs, romliTac gauqmebulad cxaddeboda brest-litovskis
xelSekruleba. mas moyva samcxe-javaxeTidan, baTum-artaniidan osmalebisa
da germanelebis wasvla, maTi adgili unda daekavebina inglisis jars.
uqmdeboda ruseTis mier germaniisaTvis micemuli uflebac ecno
saqarTvelos damoukidebloba.
saqarTveloSi germanelebi ingliselebma Secvales 1918 wlis
dekemberSi. roca inglisis kreiserebi baTumSi Semodiodnen navTis
mrewvelTa oTxi kavkasiuri kompaniis Tavjdomare londonSi acxadebda
,,kavkasiaSi baTumidan baqomde da vladikavkazidan Tbilisamde, mcire
aziaSi, mesopotamiaSi gaCdnen ra britaneTis jarebi, yvela erisa da
rwmenis xalxebi miesalmnen maT“. amierkavkasiaSi ingliselebma Tavi
mouyares 30 aTasian armias, Seqmnes TavianTi sakomendantoebi, xelT igdes
baqos navTi, kaspiisa da Savi zRvis floti.
literatura
1. avaliSvili z., saqarTvelos damoukidebloba 1918-1921 wlebis sagareo
politikaSi, Tbilisi, 1990
2. bendianiSvili al., saqarTvelos pirveli respublika, Tbilisi, 2005
3. saqarTvelos centraluri saxelmwifo istoriuli arqivi, f. 1461, aRw.
12, saqme 125, furc. 38
4. iqve, furc. 118
5. surgulaZe a., surgulaZe p., saqarTvelos istoria, Tbilisi, 1991
55
rusudan kobrava
Zveli baTumis quCebi
Zvelad baTumi mdebareobda axlandeli yoroliswylis zRvasTn
SeerTebis mimdebare teritoriaze. jer kidev osmalTa batonobis periodSi
daiwyo qalaqis centris gadanacvleba zRvispira yuris mimarTulebiT,
sadac didi wyalwvis gemebis gaCerebisaTvis kargi bunebrivi pirobebi iyo.
saerTaSoriso naosnobaSi baTumis mniSvnelobis zrdasTan dakavSirebiT
osmaleTis xelisufleba met dainteresebas iCenda aRniSnuli punqtis mimarT.
osmaleTis sulTnis _ abdul azizis 1863 wlis firmanSi vkiTxulobT:
„trapizonis vilaeTis valma, vezirma esed mehmed emin muxlis faSam Tavis
moxsenebaSi dasva sakiTxi sagubernio qalaq baTumis navsadguris Crdilo-
dasavleT nawilSi axali qalaqis gaSenebis Sesaxeb, romelic (qalaqi)
trapizonis vilaeTis, lazistanis sanjayis centri iqneba da gaSendeba
gamouyenebel saxelmwifo miwaze, romelic qviSiani da miwaTmoqmedebisaTvis
uvargisia. sanapiro miwidan sakmaod didi zoli xeluxlebeli unda darCes
momavalSi daproeqtebuli simagreebis asaSeneblad. Sua adgilas gamoiyos
daaxloebiT 60 aTasi kvadratuli arSini nakveTi, romelic geometriis
wesebis mixedviT yvela mimarTulebiT quCebis gayvaniT daiyos nawilebad
(ubnebad). sigane quCebis 12 arSini unda iyos da am nakveTebis Sua nawilSi
moxerxebul adgilas aSendes meCeTi, romelsac misi udidebulesobis
sulTnis saxeli unda ewodos (avaliani, 1960:98-99).
osmalebma yures Crdilo-dasavleT nawilSi aages didi qvis meCeTi
„azizies jame“. igi aaSena valide xanumma 1868 wels Tavisi Svilis sulTn
abdul azizis sapativcemulod (�������, 1895:115). meCeTi mdebareobda Tanamedrove gogebaSvilis quCaze. Semdeg meCeTis
mimdebare vrcel teritorias ewoda „azizies moedani“ (dRevandeli
Tavisuflebis moedani).
iqve sanapirosTan axlos 1864-1867 wlebSi osmaleTis xelisuflebis
mier agebuli iqna samxedro simagre „burun Tabie“ (koncxis simagre). meore
simagre mebareobda dRevandeli sazRvao portis midamoebSi _ mdinare sari-
sus anu yviTeli wylis maxloblad. mas sari-sus simagre ewoda. igi sazRvao
portis rekonstruqciis dros, 1885 wels aiRes.
TurqTa mmarTvelobisas baTumis sazRvrebi ganisazRvreboda burun-
Tabiedan sari-sumde da Savi zRvis sanapirodan dRevandeli konstantine
gamsaxurdias quCamde.
Tavdapirvelad baTumSi quCebis movaleobas asrulebda mokirwyluli,
etliT savali da sasiarulo bilikebi.
qalaqSi faqtiurad arsebobda erTi sanapiro quCa, romelic Zalze viwro
iyo, sanapiro quCas maSin ewodeboda „ali-kiisi“ (axl. i. gogebaSvilis quCa)
Semdeg iyo ramdenime Cixi: sanapiro quCis Cixi; „jame arasi“ (axl. Ckalovis
quCa); Semdeg „Cixmax soxaxi“ (abanos SesaxvevSi); „hemim soxaxi“ (axl.
saiaTnovas q.); „aWara soxaxi“ (axl. xulos q.); „mezer luqbaSi“ (Turq.
bazrisken mimavali quCa); „azizie soxaxi“ (axl. a. melaSvilis q.); „buren baS
soxaxi“ (axl. m. kostavas q.); „urum soxaxi“ (axl. farnavaz mefis quCis
monakveTi); „telegraf soxaxi“ (axl. z. gamsaxurdias q.); „nurie soxaxi“ (axl.
m. abaSiZis gamziri). soxaxi Turquli warmomavlobis sityvaa da niSnavs
quCas, magram radganac aq quCebi ki ar iyo, es saxelwodeba faqtiurad
aRniSnavda patara Sesaxvevebs (axvlediani, 1944:172-174).
1877-1878 wlebis ruseT-TurqeTis omis Semdeg baTumi ruseTis imperiis
SemadgenlobaSi Sevida, ris Semdeg swrafi tempiT wavida qalaqis
56
ekonomikuri da samrewvelo zrda-ganviTareba. 1883 wlidan baTumi-samtrediis
sarkinigzo xazis saSualebiT baqos navTobs gaexsna gza evropisaken. baTumma
saerTaSoriso mniSvnelobis portis saxeli SeiZina. igi aivso vaWrebiT da
sxvadasxva organizaciebis warmomadgenlebiT. qalaqi swrafad Sendeboda da
icvlida saxes, arqiteqturaSi gaCnda neoklasikuri stilis Senobebi,
inglisuri qalaqebis msgavsad gayvanili iqna swori mokirwyluli quCebi,
dainerga da ganviTarda civilizaciis monapovrebi: rkinigza, fosta, aSenda
saavadmyofo. mokled baTumi mcire droSi evropuli tipis qalaqad iqca
(totoCava, 1979:12-16).
ruseTis imperiis SemadgenlobaSi Sesvlis Semdeg gaizarda baTumis
quCebis raodenoba, axalma xelisuflebam Secvala maTi saxelwodebebi.
Zveli baTumis Sesaxeb qalaqis provizoris al. TiroSvilis mogonebebis
mixedviT: „mTavar quCas erqva marines prospeqti. iyo sanapiro quCa (axl.
gogebaSvilis quCa). sxva ramdenime quCas erqva yofili generlebis:
Sepelovis, bariatinskis, dondukov-korsakovisa da sxvaTa saxelebi. vinaidan
axlad SemoerTebuli baTumi gamocxadebuli iyo „porto-frankod“ e. i.
Tavisufal qalaqad, romelSic sabaJo jer ar iyo gaxsnili, amitom auarebel
sazRvargareTel firmebs SemohqondaT sxvadasxva saxis saqoneli, mTeli
qalaqi mofenili iyo sxvadasxva firmebis kantorebiT. amasTan dakavSirebiT
aq iyo TiTqmis yvela qveynis sakonsulo (TiroSvili, 1975:4-5).
XIX saukunis 80-iani wlebisaTvis qalaqSi Zalian cota iyo sworad
dagegmili quCa. isini dafaruli iyo wvrili xreSiT, SuaSi iyo arxi
wylisaTvis. 1888 wels ruseTis imperatoris aleqsandre III ojaxis
stumrobasTan dakavSirebiT qalaqis sameurneo sabWom miiRo gansakuTrebuli
zomebi. saxeldaxelod moikirwyla yvela is quCa, sadac imperators unda
gaevlo, magaliTad: marinskis prospeqti (axl. m. abaSiZis gamziri). vinaidan
igegmeboda imperatoris mier qalaqis baRis monaxuleba. mowesrigda is quCebi
da Sesaxvevebi, romlebic ukavSirdeboda asaSenebel samxedro taZars, sadac
igegmeboda imperatoris mier mSeneblobis saZirkvlis Cayra. aseve mowesrigda
bulvaris (axl. ninoSvilis) quCis nawili da aseve, is quCebi, romlebic
gadioda ruseTis savaWro da samrewvelo sazogadoebis navmisadgomi.
quCebTan erTad iRebeboda saxlis fasadebi da Robeebi (%���, 1906:518). 1888 wlis seqtemberSi baTumSi dafuZnda TviTmmarTveloba, romlis
Sedegadac baTumis ganaSenianeba ufro mizanmimarTulad warimarTa. jer
kidev pirveli mowvevis TviTmmarTvelobam mniSvnelovani samuSaoebi Caatara
rkinigzis sadguris mimdebare Waobebis amosaSrobad, Catarda qalaqis
nivelireba, SemuSavebuli iqna quCebis gayvanis da mowyobis saerTo gegma. “
quTaisis samxedro gubernatorma 1890 wlis 16 Tebervals baTumis
TviTmmarTvelobis SuamdgomlobiT, romelic Sedgenili iyo mivlinebiT
Camosuli guberniis inJinris sliuJinskis, qalaqis arqiteqtoris lenCinskis
da TviTmmarTvelobis wevris koianderis mier, daamtkica gansakuTrebuli
oqmi, romlis Tanaxmadac pirvel rigSi unda gaeyvanaT portTan mimavali
quCebi. baTumis quCebi dayofili iqna 3 jgufad: pirvel jgufs miekuTvneboda
is quCebi, romelzedac unda gaevlo sazRvargareTidan Camosul tvirTs,
navTobproduqtebis garda. meore jgufSi erTiandeboda is quCebi, romelzec
gaivlida navTobproduqtebi da yvelanairi zeTi. Mesame jgufSi Sedioda
sanapiros quCa, romelzedac gaivlida yvelanairi tvirTi da amitomac mas
hqonda pirvelxarisxovani mniSvneloba (%���, 1906:524-525). es samuSoebi Sesrulda 1891 wels qalaqis arqiteqtoris a. sozinovisa
da TviTmmarTvelobis wevris a. koianderis mier.
57
sabolood 1892 wels quTaisis samxedro gubernatorma daamtkica
baTumSi Semdegi quCebi, Sesaxvevebi da moednebi.
# quCebis saxelwodeba 1892
wlis mixedviT12 quCebis Tanamedrove saxelwodeba
1 artileriis maiakovskis
2 bazris z. gorgilaZis
3 baqos gogebaSvilis quCis nawili
4 vladikavkazis farnavaz mefis quCis nawili _
baraTaSvilidan meliqiSvilis quCamde
5 dondukovo-korsakovis k. gamsaxurdias
6 ekaterines imedaSvilis
7 kaTolikes vaxtang gorgasalis quCis monakveTi _
gogebaSvilidan baraTaSvilis quCamde
8 sasaflaos SavSeTis
9 quTaisis, loris meliqovis n. Jordanias
10 marinski prospeqti m. abaSiZis
11 mixailovis z. gamsaxurdias
12 sanapiros gogebaSvilis
13 navTobis gr. volskis
14 oklobJinskis m. kostavas
15 odesis puSkinis
16 sviatopolk-mirskis a. melaSvilis
17 skobolevis d. Tavdadebulis
18 smekalovis rusTavelis
19 Tbilisis baraTaSvilis
20 erisTavis g. mazniaSvilis
21 megrelis Sesaxvevi amJamad gauqmebulia
22 xlis Sesaxvevi z. beriZis
23 Turquli bazris Sesaxvevi amJamad gauqmebulia
24 „azizies“ moedani Tavisuflebis moedani
qalaqi dayofili iyo ubnebad. XIX saukunis bolosTvis baTumSi
arsebobda Semdegi ubnebi: azizie, axmedie, nurie da muftie.
azizies ubani moicavda qalaqis Crdilo-dasavleT nawils da
warmoadgenda msxvil savaWro centrs. sanapiroze sabaJos vrceli Senobidan
rig-rigobiT Camwkrivebuli iyo sxvadasxva savaWro da samrewvelo kantorebi.
mixeilis da quTaisis quCebis nawilSi ganlagebuli iyo saukeTeso maRaziebi
da sastumroebi. quCebi iyo ufro ganieri da SesaniSnavad ganaSenianebuli.
nawili iyo moasfaltebuli, nawilSi ki iyo qvis trotuarebi. Senobebis
umetesi nawili iyo evropuli stilis. maT Soris gamoirCeoda Spolianskis
(amJ, quTaisis q.N#2) da tairovis (quTaisis q.N#8) didi lamazi saxlebi,
volfenzonis (m. abaSiZis q.N#25 da k. gamsaxurdias #13 mdebare saxli) da
fosta-telegrafis kantorisaTvis vakies saxli (m. abaSiZis pr.N#35) da bevri
sxva. iqve Tbilisis quCaze mdebareobda qalaqis erTaderTi rkinis Teatri,
xolo bulvarSi sazogadoebrivi sakrebulo. azizies raionSi zRvaSi SeWrili
iyo burun-Tabies koncxi, romelic ekava qvemexebs. maT win idga Suqura.
qvemexebis aRmosavleTiT mdebareobda ruseTis samrewvelo da savaWro
sazogadoebis navmisadgomi. aqve iyo ufliswul nikoloz II bulvari, rusuli
da marTlmadidebluri taZrebi (#��� ��, 1901:6). meore ubani axmedie sruliad sxva xasiaTis iyo. aq bevri ram iyo
SemorCenili Zveli Turquli qalaqidan: moxveuli viwro quCebi, ubadruki
qoxmaxebi. aq ganlagebuli iyo e. w. Turquli bazari, sadac iyo Zveli qvis
12 cxrili Sedgenilia s. mesxis monacemebis mixedviT, ix. %���, 1906:530.
58
Senobebi da viwro daxlebi. irgvliv mimofantuli iyo duqnebi. zRvis
sanapiroze, Ria cis qveS, naWriT gadaxurul daxlebze iyideboda Tevzi,
sazamTro, nesvi, kitri da a. S. aq iyo bevri sparsuli yavaxana da sasauzme,
sadac gaCaRebuli iyo sxvadasxva azartuli TamaSi. es iyo qalaqis yvelaze
xmauriani ubani. am ubanSi mdebareobda somxur-kaTolikuri eklesia da axmed
faSas jame (#��� ��, 1901:7). axmed faSas james adgilas Semdeg aages qvis meCeTi
„orTa jame“ – dReisaTvis moqmedi jame.
mesame ubani nurie mdebareobda azizies samxreTiT da muftiesgan
gamoiyofoda Tbilisis (axl. baraTaSvilis) quCiT, romelzedac gadioda
rkinigzis xazi. aq cxovrobdnen sxvadasxva sawarmoebis da uwyebebis
mosamsaxureebi. es iyo qalaqis axali nawili, evropuli tipis SenobebiT,
romelic warmoiqmna afxazuri dasaxlebis adgilze 80-ian wleebSi. aq
Tavmoyrili iyo TiTqmis yvela saswavlo dawesebuleba – vaJTa da qalTa
gimnaziebi, marinis qalTa da saxelosno saswavlebeli, dawyebiTi samoqalaqo
skolebi _ qarTuli da berZnuli, aqve iyo amierkavkasiis rkinigzis samgzavro
sadguri, hospitalis marTlmadidebluri da mSenebare romaul-kaTolikuri
eklesia, qalaqis saavadmyofo. nurieSi iyo savaWroebi da qalaqis
TviTmmarTvelobis mSenebare saxli. nurieSi mdebareobda agreTve qalaqis
aleqsandrovis baRic.
meoTxe ubani muftie iyo yvelaze didi ubani. aq moTavsebuli iyo navTis
qarxnebi. am nawilSi ganlagebuli iyo sacxovrebeli saxlebi, maT dasavleTiT
quCebis didi nawili ar iyo ganaSenianebuli. Senobebi iyo Raribuli da
miwebis didi nawili daWaobebuli. muftieSi ZiriTadad cxovrobda qalaqis
uRaribesi mosaxleoba. (#��� ��, 1901:8). am ubans muftie ewoda aq arsebuli
mufties james gamo. mufties jame mdebareobda dRevandeli wereTlisa da
WavWavaZis quCebs Soris jorjiaSvilis quCis monakveTSi.
1902 wlamde baTumSi quCis saxelis aRmniSvneli firniSebi ar iyo
gakruli, arc Senobebs gaaCndaT numeracia, rac sagrZnoblad arTulebda
quCebisa da saxlebis mignebas.
xSirad adgili hqonda erTi quCisaTvis ramdenime saxelis darqmevas,
magaliTad: axlandeli zurab gorgilaZis quCa, baraTaSvilis quCidan petre
meliqiSvilis quCamde iwodeboda bazris quCis saxeliT, meliqiSvilis quCidan
griboedovis quCamde – voroncovis quCis saxeliT.
axlandeli farnavaz mefis quCa, gogebaSvilis quCidan baraTaSvilis
quCamde moixseneboda berZnis quCis saxeliT. baraTSvilis quCidan
meliqiSvilis quCamde _ vladikavkazis saxeliT, xolo meliqiSvilis quCidan –
bebuTovis quCis saxeliT.
axlandeli vaxtang gorgasalis quCa quTaisis quCidan baraTaSvilis
quCamde iwodeboda kaTolikes quCis saxeliT, baraTaSvilis quCidan
meliqiSvilis quCamde – olgas quCis saxeliT, meliqiSvilis quCidan
griboedovis quCmde ki bariatinskis quCis saxeliT.
qalaqis zrdasTan erTad izrdeboda quCebis raodenoba, xdeboda maTi
moasfalteba, gamwvaneba, ganaTeba.
aWaris muzeumSi daculia q. baTumis 1909 wlis gegma. gegma Sedgenilia da
daxazulia samxedro stambis korpusis kapitnis straxovis mier 1905 w.
miwismzomel soselis mier Catarebuli instrumentuli azomvebis safuZvelze.
rukaze datanilia im periodSi baTumSi arsebuli quCebi. sameurneo da
sakulto nagebobebi, qarxnebi da a.S. rukas aqvs pirobiTi da amxsneli niSnebi
rogorc rukaze Cans, am periodisaTvis dasaxlebuli iyo qalaqis centraluri
nawili sanapirodan dRevandel nuri-gelis tbamde, xolo qveda sazRvari
gadioda dRevandel puSkinis quCaze. qalaqis centraluri quCebaD ivleboda:
59
sanapiros (axl. gogebaSvilis), dondukovo-korsakovis (axl. k. gamsaxurdias),
marinski pr. (axl. m. abaSiZis gamz). smekalovis (axl. rusTavelis) da
mixailovis quCebi (axl. z. gamsaxurdias). rukaze aseve datanilia is quCebi,
romlebic qalaqis rekonstruqciis dros likvidirebuli iqna. amdenad ruka
metad mniSvnelovania XX saukunis 10-iani wlebis baTumis istoriis Seswavlis
TvalsazrisiT. es quCebia:
� sulTanis quCa, mdebareobda axl. m. abaSiZis da a. melaSvilis quCebs
Soris. iwyeboda quTaisis quCidan da gadioda azizies moedanze.
� sabaJos quCa – mdebareobda axl. a. melaSvilis da m. kostavas quCebs
Soris. iwyeboda quTaisis quCidan da gadioda gogebaSvilis quCaze.
� CubaCkis Sesaxvevi – mdebareobda Ckalovis quCis dasasruls, quTaisis
quCidan gadioda gogebaSvilis quCaze.
� matrosis Sesaxvevi – ganTavsebuli iyo axl. imedaSvilisa da kandelakis
quCebs Soris, gamodioda gogebaSvilis quCidan da uerTdeboda
kandelakis quCis Sua nawilSi.
� samegrelos quCa – iwyeboda axl. z. beriZis quCis dasawyisidan da
uerTdeboda axl. imedaiSvilis quCas.
� Waobis quCa – gadioda axlandeli sazRvao akademiis adgilze.
1918 wlis 14 aprils baTumi TurqeTis jarma daikava. imave wlis 16 aprils
baTumSi Camovida baTumis gubernatorad daniSnuli general-gubernatori
hamid-bei, romelmac 1918 wlis 22 agvistos gamosca quCebis saxelebis Secvlis
gankarguleba igi iuwyeboda, rom baTumis quCebis saxelebi da warwerebi
firniSze Seicvalos da daiweros Turqul enaze. Turqi gubernatoris
gankargulebis Tanaxmad axlandeli konstantine gamsaxurdias gamzirs ewoda
Turqi mTavarsardlis – uCanji-ordus saxeli, baraTaSvilis quCas – Turqi
generlis odus-edinji-forkes saxeli. xolo rac Seexeba qalaqis danarCen
quCebs, maT miecaT numeracia, bulvaris paralelur quCebs miecaT kenti
ricxvebi.. aRniSnuli quCebis gadamkveT quCebs ki miecaT wyvili nomrebi da a.
S. (komaxiZe, 2000:305).
qalaqis TviTmmarTvelobam imdeni moaxerxa, rom Turq gubernators
mosTxova aRniSnuli gankargulebis cota xniT gadavadeba, mosaxleobas ki
daaavala CamoexsnaT quCis abrebi.
1921 wlis 18 marts aWaraSi sabWoTa xelisuflebis damyarebis Semdeg
quCebis saxelwodebebi kvlav Seicvala.
damzadda quCis axali abrebi samenovani warwerebiT qarTul, rusul da
Turqul enebze. aRniSnuli abrebi qalaqSi gamoyenebuli iyo XX saukunis 30-
iani wlebis Sua xanebamde. aWaris muzeumSi daculia samenovani abrebi:
quTaisis, kamos, turgenevis, saqarTvelos, jafariZis quCebis. abrebi
Camosxmulia Tujisgan, warwerebi Sesrulebulia qarTul, rusul da Turqul
enebze.
muzeumSi daculia q. baTumis quCis abra _ „%������ �� !������ – 6“
Sesrulebulia Tunuqze. ovaluri formisaa da lurj fonze warwerebi
Sesrulebulia TeTri minanqriT. abra gamoyenebuli iyo 1918 wlamde.
aRniSnuli abra im periodis quCis niSanTagan erTaderTia muzeumSi.
amrigad, qalaq baTumis quCebis qsels mdidari da saintereso istoria
aqvs. qalaqis centraluri quCebi Cveulebriv mimarTuli iyo sazRvao
navsadgurisa da Savi zRvis perpendikularulad. aqedan gamomdinare quCebs
gaaCndaT marTkuTxa forma, riTac qalaqi kvartlebad iyo dayofili.
gTavazobT baTumis quCebis Zveli da axali saxelwodebebis nusxas
cxrilis saxiT:
60
# quCis Tanamedrove
saxelwodeba quCebis Zveli, sxvasdasxva drois saxelwodebebi
1 gogebaSvilis yofili ali-kiisis, sanapiros, Smidtis, baqos,
qobuleTis, berias
2 rusTavelis smekalovis
3 ninoSvilis bulvaris
4 memed abaSiZis gamziri Urum soxaxi, marinski pr., me-3 internacionalis
5 kominternis stalinis, oqtombris, Tavisuflebis, memed abaSiZis
6 zviad gamsaxurdias telegraf soxaxi, mixailovis, trockis, orjonikiZis, 9
aprilis
7 konstantine gamsaxurdias dondukovo-korsakovis, uCanji-ordus, leninis, erTobis
8 farnavaz mefis urum soxaxi, berZnis, vladikavkazis, bebuTovis,
zinovievis, telmanis
9 axmed melaSvilis azizie soxaxi, sviatopolk-mirskis, kamos
10 vaxtang gorgasalis kaTolikes, olRas, bariatinskis, cxakaias
11 zurab gorgilaZis bazris, voroncovis, luka asaTianis, eras, gorkis,
iberiis
12 Ckalovis jame arasi, meCeTis
13 saiaTnovas hemim soxaxi, somxis Ses
14 xulos aWara soxaxi. axmed faSas, TaTris
15 merab kostavas burun-baS soxaxi, oklobJinskis, luqsemburgis
16 stefane zubalaSvilis aWaris, giorgis, xruSCovis kalininis
17 mazniaSvilis erisTavis, libknextis
18 eliavas savaWros, bazris
19 noe Jordanias loris meliqovis, sverdlovis
20 imedaSvilis ekaterines, Sadrevnis, farnis, jorjiaSvilis
21 SavSeTis sasaflaos, derviS-faSas, frunzes
22 zurab beriZis imedis, axlis, kalievis
23 quTaisis quTaisis
24 baraTaSvilis Tbilisis, odus-edinji-forkes
25 p. meliqiSvilis voznesenskis, engelsis
26 d. Tavdadebulis komarovis, Saumianis
27 26 maisis zRvis, kirovis
28 luka asaTianis Seremetievis, jafariZis
29 vaJa-fSavelas Sepelovis, marqsis
30 puSkinis odesis
31 WavWavaZis peterburgis, petrogradis, kooperaciis
32 maiakovskis artileriis, proletariis
33 irakli abaSiZis skobolevis, korovis, blagoevgradis
34 revaz komaxiZis lazarevis, budionis
35
literatura
1. axvlediani x., narkvevi aWaris istoriidan, baTumi, 1944 2. avaliani a., miwismflobelobis formebi aWaraSi, baTumi, 1960
3. TiroSvili al., mogonebani Zveli baTumis cxovrebidan, 1975
4. aWaris muzeumis xelnawerTa fondi, # 604
5. totoCava g., baTumis urbanizaciis zogierTi sakiTxi. _ aWaris muzeumis
xelnawerTa fondi, # 797, baTumi, 1979
6. komaxiZe T., q. baTumis ganaSenianebisa da dagegmarebis istoria. baTumi,
2000
7. ������� *., >!������ ������ ������ � !������ � ������. �����, 1895 8. #��� �� +., A����������� � �!�������� ��@ � !� �. ������ � � ����������. "�����, 1901 9. %��� �. �. >��� � �������� ����� ��� ������ ��� �K������. - �����K � ���
� ���������. �����K, 1906
61
62
63
revaz uzunaZe
saydari
(sofel erges warsulidan)
erge, masSi Semavali soflebiT: zemo da qvemo joWo, nikitauri,
kapandibi, miekuTvneba erT_erT uZveles dasaxlebaTa rigs. soflis warsu-
lis sxvadasxva aspeqtis Sesaxeb SemorCenilia saintereso werilobiTi,
zepirsityvieri, toponimiuri, nivTieri masalebi. rogorc irkveva, Tavis
droze erges TemSi moqmedebda cxra eklesia (saydari). joWos wylis xeoba
xasiaTdeba qristianul salocavTa simravliT. erT-erT ubans qvia saydari.
igi mdebareobs joWos wylis marjvena napirze. gadmocemiT aq arsebula
saydari. dRemde SemorCenilia mxolod misi saZirkveli. igi warmoadgenda
darbazuli tipis, 25 kv. m. farTobis nagebobas. saydris ezo da misasvleli
mopirkeTebuli yofila riyis brtyeli qvebiT. 1956 wels profesor i. sixa-
ruliZes joWoeli ali miqelaZisgan Cauweria: ,,Cemi didi nenei ityoda, rom
aq Zvelad qilise iyoo. xalxi maSin sul maRlobebze cxovrobda da Cangs
rom daartyamdnen, moudodnen mosaxleebi” (sixaruliZe, 1958:77).
saydris teritoriaze aRmoCenilia: marani, erTad dafluli xuTi didi
Wuri, rac miuTiTebs, rom eklesias sakuTari meurneoba hqonia (uzunaZe,
2003). saydarTan arsebobda sasaflao. soflis mkvidri tariel miqelaZe
mogviTxrobs: „Cemi bebia faqizo miqelaZe gvetyoda, nasaydralTan
sasaflaos ar gaekaroT, avad gaxdebiTo“.
Tavisi daniSnulebiT saydari Senobaa ,,sadac qristianTa wirva-locva
imarTeba, _ eklesia” (qegl., 1986:399). es ukanaskneli berZnulidan Semosuli
sityvaa (WumburiZe, 1978:71). CubinaSvilis mixedviT ,,eklesia _ Sesakrebeli
taZari salocavad RvTisa” (CubinaSvili, 1961:209). sainteresoa Tu ra sityva
gamoiyeneboda RvTismsaxurebis Senobis aRmniSvnelad qarTulSi. berZnuli
sityvis - eklesiis damkvidrebamde? Zvel saqarTveloSi qristianul sam-
locvelo Senobas eklesiis garda saydaric ewodeboda, miCneulia, rom es
ukanaskneli aRniSnuli mniSvnelobiT damkvidrda mogviano periodSi
(ZiZiguri, 1982:29-30). sakiTxis lingvisturi, istoriul-toponimiuri analizi-
dan gamomdinare, vfiqrobT saydari aris RvTismsaxurebis Senobis aRmniSv-
neli uZvelesi qarTuli termini. igi warmosdgeba sityvisagan ssayudari. mas-
Si gamoiyofa fuZe yyude. daerTvis daniSnulebis mawarmoebeli sa- -ar Tavs-
arT-bolosarTi.13 ,,yude” megruli sityvaa, Saliteraturo qarTulSi misi
Sesatyvisia ,,saxli” (qajaia, 2002:332). amdenad, ssayudari ((saydari) niSnavda
gansakuTrebuli daniSnulebis saxls, sadac sruldeboda RvTismsaxureba.
vfiqrobT, sityva ssayudari Soreul warsulSi unda warmoSobiliyo.
swored, Cveni winaprebi, jer kidev warmarTobis periodSi, TavianT salocav
saxlebs, sadac ikribebodnen da asrulebdnen RvTismsaxurebis ritualebs,
uwodebdnen ,,,sayudars” anu ,,RvTis saxls”. Tu gaviTvaliswinebT sityva
,,sayudari”_s agebulebas igi zanur-qarTuli enobrivi erTobis periodidan
(daax. Zv.w. II aTaswleuli) momdinare terminad unda miviCnioT.
saqarTveloSi, qristianobis gavrcelebis pirvel etapze, qristianul
samlocvelo saxlebs (Senobebs) tradiciis gavleniT ewoda sayudari anu
saydari. Semdgom misi adgili daikaves terminebma: eklesia, taZari, xolo
13 samxreT-dasavleT saqarTveloSi toponimTa daniSnulebis mawarmoeblebis Sesaxeb ix.:
qamadaZe, 1992:31; cecxlaZe, 2000:68-69.
64
termini sayudari (RvTis saxli) paralelurad ganagrZobda arsebobas.14 am
mxriv sayuradReboa e. w. ,,ratianis sigeli", romelic XVII s-is Sua wlebSia
gacemuli samegrelos mTavar levan II dadianis mier. masSi vkiTxulobT:
papa Cveni lion dadiani (saubaria levan I dadianze) stambols wasula da
rac odiSis saydrebi yofila, imisaTvis zogs oci, zogs aTi, zogs xuTi
kvamli Seuwiravs" (beraZe, 1981:77). Cans, rom tradiciis mixedviT am periodis
samegreloSi uwindeburad ,,RvTis saxls" saydars eZaxdnen. aRniSnuli tra-
dicia myarad iqna SenarCunebuli samxreT_dasavleT saqarTveloSi. rac gan-
sakuTrebiT kargad Cans mxaris toponimiaSi. geografiul adgilebs, sadac
fiqsirdeba qristianuli samlocveloebi, ZiriTadad ewodeba: ssaydari,
saxtari. mravlad gvaqvs maTgan warmomdgari toponimebi: saydari, saydri-
Ziri, saydriseri, saydriyeli, nasaydrali, nasaydrevi, nasaydari, saxtari,
nasaxtrevi (sixaruliZe, 1958:226; 1959:52,64,180; cecxlaZe, 2004:199,210). sakiTx-
Tan dakavSirebiT, aseve sainteresoa termini saydrioni, dayudebuli. akad.
s. janaSias ganmartebiT saydrioni niSnavs saydris Svilebs (janaSia, 1959:41)
anu saydris morwmuneTa krebuls. xolo ,,dayudeba, dayudebuli aris gan-
martoebiT mcxovrebi beri, gandegili” (qegl., 1986:203). Tavdapirvelad dayu-
deba, dayudebuli niSnavda saydarSi locvad dadgomas, locvad dgomas.
sayuradReboa, rom samwerlo leqsikaSi, qristianul samlocvelo Seno-
bis aRmniSvnelad iyenebdnen termin saydars i. WavWavaZe (WavWavaZe, 1987:269;
1988:30,69,103,143,147), a. wereTeli (wereTeli, 1989:122,133), i. gogebaSvili
(gogebaSvili, 1912:243-244).15 droTa viTarebaSi terminma ,,sayudari“ ganicada
cvlilebebi. sityvis fuZeSi moxda ,,u” xmovnis dakargva (reduqcia), ris
Sedegadac miviReT saydari [sa y-(u) dariLsaydari].
literatura
1. beraZe T., zRvaosnoba Zvel saqarTveloSi, Tbilisi, 1981
2. gogebaSvili i., deda ena, Tbilisi, 1912
3. sixaruliZe i., samxreT-dasavleT saqarTvelos toponimika, t. I, baT.,
1958; t. II, baT., 1959
4. uzunaZe r., winaparTa nakvalevze. _ gaz. ,,aWara”, baTumi, 2003, #233
5. qarTlis cxovreba, t. II, Tbilisi, 1959
6. qamadaZe m., zemo aWaris toponimia. _ aWaruli dialeqtis
dargobrivi leqsikoni, VIII, Tbilisi, 1992
7. qajaia oT., megrul-qarTuli leqsikoni, Tbilisi, 2002
8. qegl – qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, Tbilisi, 1986
9. CubinaSvili n., qarTuli leqsikoni, Tbilisi, 1961
10. cecxlaZe n., SavSeT-imerxevis toponimia, baT., 2000
11. cecxlaZe n., Ziebani Woroxis auzis toponimiidan, baT., 2004
12. S. ZiZiguri, saenaTmecniero saubrebi, Tbilisi, 1982.
13. wereTeli ak., Txzulebani, t. III, Tbilisi, 1989
14. WavWavaZe i., Txzulebani, t. I, Tbilisi, 1987; t. II, Tbilisi, 1988
15. WumburiZe z., rogor gaCnda sityva, Tbilisi, 1978
16. janaSia s., Sromebi, t. III, Tbilisi, 1959
14 qarTul saistorio wyaroSi gvxvdeba gamoTqma: „yoveli saydris Svilni“ (qarTlis
cxovreba, 1959:449). rac niSnavs saydris (eklesiis) samwysos. 15 i. gogebaSvilis moTxrobaSi ,,saydari“ vkiTxulobT: Cvens sofelSi aSenebulia mSvenieri
Tlili qvis saydari... sofeli didad Tayvans scems Cvens saydars. yvela Cvengani am
saydarSia monaTluli, masSi evedreba RmerTsa... imave saydaris Sori-axlo miabareben miwas
Cvens sxeulsa... Cveni saydari sayovelTao saRmrTo safarvelia (gogebaSvili, 1912:243).
65
merab uzunaZe
baTumis arqeologiuri muzeumi
gvaras cixe
samxreT-dasavleT saqarTveloSi safortifikacio nagebobaTa xSiri
qselis arsebobaze naTlad miuTiTebs aWaris teritoriaze cnobili
cixeqalaqebi: gonio-afsarosi, baTumis cixe, petra-cixisZiri, xixani, aseve
aTobiT didi Tu mcire cixe (mamulaZe, 1993; kaxiZe, xaxutaiSvili, 1988;
siWinava, 1962; CxeiZe, 1959; inaiSvili, 1993), romelTa Soris sayuradReboa
gvaras cixe.
gvaras cixe mdebareobs xelvaCauris raionis kirnaTis sasoflo
sakrebulos teritoriaze, adgil nakirnaTevsa da sofel gvaras Soris
sazRvarze. warsulSi sofeli kirnaTi aRniSnul adgilze yofila gaSenebu-
li da Semdgom _ zvavebis Camowolis gamo, gadaadgilebula 3 km-T. rogorc
Cans, adre es adgilebi sofel gvaras ekuTvnoda da cixis saxelwodebac
aqedan unda momdinareobdes. sofeli gvara cixidan dacilebulia 1-1,5 km-iT
da ganlagebulia Crdilo-aRmosavleTidan Crdilo-dasavleTiT.
cixe gaSenebulia or xevs Soris, gvaras mTis dablobze, igi gadahyu-
rebs: samxreT-aRmosavleTiT maWaxlis xeobas, xolo samxreT-dasavleTiT
mdinare Woroxs. gvaras cixe zemodan dahyurebs mdinare Woroxisa da maWa-
xelas mier Seqmnil dablobze gaSenebul sofel maWaxlispirs da Crdilo-
dasavleTiT mdinare Woroxis sanapiroze gaSenebul sofel qveda maradids.
mTlianad cixis saTvalTvalo arealSia moqceuli maWaxlis xeobisa da
kirnaTisaken mimavali gzebis Sesayari. misi meSveobiT advilad SeiZleboda
gakontrolebuliyo maWaxlisa da Woroxis xeobaTa Semosasvlelebi.
gvaras cixes, misi mdebareobidan gamomdinare, istoriis garkveul
monakveTSi didi strategiuli datvirTva hqonda, rac ganpirobebuli iyo
aRniSnuli regionis istoriul-geografiuli mdebareobiT. TviT cixis
mimdebare teritoriac Woroxis auzis erT-erT uZveles, maRalganviTarebul
dasaxlebas warmoadgenda (kaxiZe, kaxiZe, 1993; kaxiZe, 1997). mdinare maWaxlis
xeobasa da mis ferdobze mosaxleoba adreuli periodidan dasaxlebula
(kaxiZe, 1974:7; kaxiZe, mamulaZe, 2000:68-69). amasTan, maWaxlisa da Woroxis
xeobebSi gadioda mniSvnelovani savaWro gzebi. erT-erTi grZeli gza uSu-
alod Woroxis xeobaze gadioda, meore umoklesi gza maWaxlis xeobaze.
pirveli gza miemarTeboda arTvin-artanujis mimarTulebiT da Woroxis
auzis provinciebs akavSirebda SavizRvispireTTan (kaxiZe, 1974:14; varSaniZe,
1990:72-73). SavizRvispireTidan mtkvrisa da Woroxis auzebze gamavali gzebi
,,miemarTeboda sxvadasxva qveyanasa da regionebSi: bizantia, somxeTi, qvemo
da Sida qarTli, lixT-imereTSi” (berZeniSvili, 1966:80). garkveul periodSi
Woroxis (nigalis) xeobaze gadioda cnobili abreSumis gzis erT-erTi Sto
da ukavSirdeboda SavizRvispira punqtebs (beqiriSvili, 1998). meore gza ki
SavizRvispireTTan akavSirebda zeda da qveda aWaras. Sesabamisad didi iyo
am gzebis savaWro-ekonomikuri da strategiuli mniSvneloba Woroxis mxa-
ris provinciebisaTvis da saerTod, saqarTvelosaTvis. aman gamoiwvia aRniS-
nuli samimosvlo gzebis kargi ganviTareba, rasac adasturebs istoriuli,
eTnografiuli da toponimikuri monacemebi; materialuri kulturuli Zeg-
lebi - xidebi, cixeebi (kaxiZe, 1974:13). am ukanasknelTa erT-erT mniSvnelo-
van funqcias warmoadgenda savaWro gzebis dacva (mamulaZe, 1993:27-28, 70-71;
varSaniZe, 1990:69-70). ase rom maWaxlisa da nigalis xeobaTa Sesayarze
mdebare gvaras cixe erT-erTi uZvelesi da mniSvnelovani simagre, ,,...
nigalisa da maWaxlis gasaRebi iyo“ (sixaruliZe, 1959:156).
66
zemoTqmulidan gamomdinare gvaras cixis istoriis Seswavla saSuri
saqmea. werilobiTi wyaroebis uqonlobis gamo didi mniSvneloba eniWeba
cixis arqeologiur kvleva-Ziebas. am interesiT iyo ganpirobebuli gonio-
afsarosis mudmivmoqmedi arqeologiuri eqspediciis mier 2000 wlis ivlis-
agvistos TveebSi cixeze Catarebuli dazverviTi eqspedicia.16
gvaras cixe gaSenebulia mdinareTa donidan 120-140 metris simaRleze.
mas ZiriTadad saTvalTvalo (sasignalo) funqcia unda Seesrulebina,
SeeZlo aramarto moaxlebuli saSiSroebis Sesaxeb ecnobebina cecxlisa
Tu sxva saSualebebiT, aramed mterTan mcire masStabis brZolac gaemarTa.
cixe cicabo kldezea aSenebuli.
mSeneblobisas gamoyenebulia ori saxis qva,
kldovani qanebi da riyis qva. riyis qva
amoqondaT rogorc Woroxis, ise maWaxlis
sanapirodan. cicabo biliki miemarTeboda
cixisaken. rac Seexeba kldovan qvebs, isini
cixis irgvliv mravladaa SemorCenili. qvebis
mcire nawili faqizadaa naTali. isini formiT,
damuSavebis xarisxiT avlenen msgavsebas gonios
cixis kvadruli tipis qvebTan. CrdiloeT kede-
lze SemorCenilia jvari, romelic Sesrule-
bulia Tlil qvaze.17 gaTxrebis procesSi cixe
moinaxules profesorebma g. lorTqifaniZem, s.
noneSvilma. maT jvari XII saukuniT daaTariRes.
aseve cixeze imyofeboda cnobili mkvlevar –
arqeologi prof. r. ramiSvili. man jvari ufro
adreul xanisad miiCnia. igi emsgavseba bolni-
sis sionSi SemorCenil jvars, romlis msgavsi
formebi qarTul arqiteqturaSi Semodis V sau-
kunis 70-90-iani wlebidan da cnobilia bolnuri jvris saxelwodebiT, mas
sxva jvrebisagan gansxvavebiT gaaCnia garkveuli Taviseburebebi, rac gamo-
ixateba imaSi rom jvari moqceulia marTkuTxa CarCoSi da boloeb
gafarToebulia. aRniSnuli jvris identuroba bolnur jvarTan miuTiTebs
gvaras cixis arqaulobaze. profesor a. kaxiZis varaudiT cixe romauli
xanisa unda iyos, kerZod, cixe Tavisi mniSvnelobis xasiaTidan gamomdinare
amJRavnebs msgavsebas gonios cixis romaul samSeneblo fenasTan. am azrs,
aseve iziarebs eTnologi, prof. n. kaxiZe. igi miuTiTebs, rom Tavisi Zveli
feniT _ Tarazuli wyoba, faqizad Tlili qvebi, gvaras cixe gonios cixis
gverdiT dgeba da mas winafeodaluri xaniT aTariReben” (kaxiZe, 1974:14).
siZvelisa da droTa viTarebis Sedegad cixis didi nawili mongreulia,
amasTan, igi Sida cixeSia Caqceuli, rac arTulebda eqspediciis
saqmianobas. SedarebiT ukeTesad gadarCenilia cixis samxreTi da samxreT-
aRmosavleTi nawili, romelic uSualod zedapiridanaa aSenebuli. cixis
didi nawili kldezea naSenebi. gadarCenili kedlis simaRle 5-6 metria,
xolo kldovan (Crdilo da Crdilo-dasavleT) nawilSi 16-24 metramde
aRwevs. cixes samxreTidan CrdiloeTisaken odnav ovaluri, wagrZelebuli
16 eqspediciaSi monawileobdnen: gonio-afsarosis mudmivmoqmedi arqeologiuri eqspediciis
xelmZRvaneli, prof. a. kaxiZe, gonio-afsarosis muzeumis direqtori, prof. S. mamulaZe,
doc. s. gogitiZe, baTumis saxelmwifo universitetis istoriis fakultetis IV kursis
studenti m. uzunaZe. 17 50-ian wlebSi cixis teritoriaze aRmoCenil iqna msgavsi jvari (sixaruliZe, 1958:276.)
67
forma aqvs. cixis sigrZe samxreTidan CrdiloeTis mimarTulebiT 27,5 met-
ria, xolo centralur nawilSi, aRmosavleTidan dasavleTisaken gadaWimu-
lia 16,25 metrze. cixe Crdilo nawilSi Seviwrovebulia da misi sigane
mxolod 7 metrs Seadgens, xolo sigrZe 10 metria. kedlebis sisqe sxvada-
sxvaa. aRmosavleTiT pirveli kedlis sisqe 1,3 metria, meore kedlis _ 0,7
metri. saerTo farTobi 340-350 kv. metria.
cixis samxreT kuTxeSi Semonaxulia Wa, romlis simaRle _ 3,87 metria,
diametri _ 1 m. Wis Ziri sworia, magram cal mxares SeimCneva daqaneba,
sadac gaaCnia patara xvreli, romelic dakavSirebulia WurTan. Wis mSeneb-
lobaze gamoyenebulia, rogorc riyis qva, aseve kldis qanebi. Wa SigniTa
mxridan amolesilia kirxsnariT. prof. iuri sixaruliZe miiCnevs, rom Was
dilegis funqcis unda Seesrulebina (sixaruliZe, 1959:276), magram
dReisTvis mtkicdeba, rom Wa wvimis wylis sacavi iyo, romelic, rogorc
aRvniSneT, patara gasasvleliT ukavSirdeba qvevrs, sadac xdeboda
damatebiTi wylis maragis dagroveba.18 TviT Wa ovaluri formisaa, misi
kedlebis sisqe sxvadasxvaa, romelic meryeobs 60-70 sm-is farglebSi.
gvaras cixeze Catarebuli gaTxrebi atarebda dazverviT xasiaTs.
gaiwminda teritoria xe-buCqebisagan. zogierT monakveTze moewyo sadazver-
vo gaTxrebi. aRmoCenil iqna sxvadasxva periodis keramikuli nawarmi, maT
Soris amforis Zirebi, gverdebi, agurebi, kramiti da Turquli periodis
ramdenime cali Tixis Cibuxi. rogorc Cans, Turqebis batonobis garkveul
monakveTSi cixe moqmedi yofila. aseve aRmoCenil iqna Surdulis qvebi.
gvaras cixis Semdgomi arqeologiuri Seswavla naTels mohfens
warsulis bevr saintereso moments.
literatura
1. berZeniSvili n., gzebi rusTavelis epoqis saqarTveloSi, Tbilisi, 1966.
2. beqiriSvili i., abreSumis gzis istoriidan. _ gazeTi ,,aWara”, # 156,
baTumi, 1998
3. varSaniZe S., aWara antikuri xanidan saqarTvelos erTiani monarqiis
Seqmnamde, baTumi, 1990
4. inaiSvili n., cixisZiris ax. w. I-IV ss. arqeologiuri Zeglebi. _ sdsZ,
XXIII, Tbilisi, 1993
5. kaxiZe a., kaxiZe n., uZvelesi arqeologiuri nivTieri masalebi maWaxlis
xeobaSi. _ gazeTi ,,kaxaberi”, 1993, 19. 03.
6. kaxiZe a., aWaris istoriis arqeologiuri masala. _ Jurnali ,,Woroxi”,
IV, baTumi, 1997
7. kaxiZe a., mamulaZe S., Woroxis auzi kolxuri kulturis uZvelesi kera,
baTumi, 2000
8. kaxiZe n., maWaxlis xeoba, baTumi, 1974
9. saqarTvelos istoriis narkvevebi, II, Tbilisi, 1973
10. siWinava v., qalaq baTumis Zveli istoriidan. _ baTumis pedagogiuri
institutis Sromebi, t. IX, baTumi, 1962
11. sixaruliZe i., samxreT_dasavleT saqarTvelos toponimika, II, baT., 1959
12. CxeiZe j., baTumi (istoriuli narkvevebi), baTumi, 1959
18 gadmocemis mixedviT cixe maWaxlis wyliT maragdeboda. Zvelad maWaxeli cixis borcvs
ufro axlos Caudioda, vidre amJamad. specialuri gvirabic yofila amisTvis, ,,Tumca
dResac araviTari kvali aseTi nagebobisa ar SeiniSneba” _ miuTiTebs prof. i.sixaruliZe
(sixaruliZe, 1959:276), momavali arqeologiuri saZiebo samuSaoebi gviCveneben Tu ramdenad
asaxavs sinamdviles gadmocema.
68
malxaz CoxaraZe
SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti
kriptoqristianoba parxalSi
marTlmadideblur samyaroSi
islamizebul farul qristiano-
basTan (kriptoqristianobasTan)
damokidebuleba araerTgvarovania.
es uaRresad mniSvnelovani da
saintereso Temaa, Tumca amjerad
Cveni mizani araa problemis
Teologiuri TvalsazrisiT gaana-
lizeba. aRvniSnavT mxolod, rom
am tipis faruli qristianobis
fenomeni aRmocenda jer kidev
bizantiaSi arabTa eqspansiis
dros. (VII-X ss.) xolo ufro gvian,
1453 wlidan, konstantinepolis
dacemis Semdeg, faruli qristiane-
bis ricxvi mniSvnelovnad gaizarda. Ffaqtia, rom farulma qristianebma
cxovrebis metad rTuli gza airCies. Ees fenomeni dRemde arsebobs Tur-
qeTSi da mis arss kargad gamoxatavs erTi berZeni kriptoqristianis
sityvebi: ,,sazogadoeba sxvanairebad gvicnobs: yoveldRiur yofaSi Cven isa
varT, rac vaCanvarT – marTlmorwmune Turqebi, magram Sinaganad, sulierad
Cveni rwmeniT, marTlmadideblobiT vcxovrobT. erTi meores sruliad
ewinaaRmdegeba da Cveni tragediis safuZvelTa safuZvelic egaa.” kripto-
qristianul teqstebSi dasturdeba am gaorebis, Sinagani gaxleCis faqtebi
( ��!����������� �� �� ���). aq, cxadia, osmaleTis mier dapyrobili da rwmena-
warTmeuli xalxebi igulisxmeba.
analogiuri procesebi damaxasiaTebeli iyo qarTuli sinamdvilisTvis:
osmaluri agresiis obieqti tradiciul social-politikur wyobasTan
erTad upirvelesad eklesia iyo. garda imisa, rom moiSala saepiskoposoebi,
sastikad idevneboda marTlmadidebloba, mosaxleobas uaRresad mZime
begara-gadasaxadebi daekisra da dampyrobeli arc ZaldatanebiT
islamizacias erideboda. XIX saukunis pirvel naxevarSi mTeli regionis
islamizaciis procesi arsebiTad dasrulebulia. miuxedavad amisa, regionis
sarwmunoebrivi saxe erTgvarovani rodia. XIX saukunis samxreT-dasavleT
saqarTvelos (e. w. osmalos saqarTvelos, samuslimano saqarTvelos) qar-
Tveli mosaxleoba religiuri TvalsazrisiT ramdenime jgufad SeiZleba
davyoT:
1. qarTveli mahmadianebi (es jgufi, cxadia, yvelaze mravalricxovania
da regionis ZiriTad mosaxleobas Seadgens);
2. gasomxebuli qarTveli grigorianelebi;
3. gasomxebuli qarTveli kaTolikebi;
4. faruli qristianebi;
5. qarTveli kaTolikebi;
6. qarTveli marTlmadideblebi.
niSandoblivia, rom XIX saukuneSive iwyeba samxreT saqarTveloSi
osmalebis batonobis Canacvleba ruseTiT. es iyo sakmaod xangrZlivi da
69
sisxliani procesi. osmaleTTan 1828-1829 wlebis omis Semdeg adrianopolis
zaviT ruseTma miiRo axalcixis da axalqalaqis mazrebi (samcxe-javaxeTi,
focxovi da palakacio (Crdili), xolo 1878-1879 wlebis omis Semdeg
(berlinis traqtatis ZaliT) _ baTumisa da yarsis olqebi (aWara, SavSeTi,
klarjeTi, kola, artaani, taos nawili). taos darCenili nawili (maT Soris
CvenTvis saintereso mxare) mxolod meoce saukuneSi moeqca saqarTvelos
demokratiuli respublikis farglebSi da isic mcire xniT.
faruli qristianoba, metadre rwmenis iZulebiTi Secvlis periodSi,
damaxasiaTebeli movlena iyo mTel samuslimano saqarTveloSi. XIX
saukunis 30-ian wlebSi, magaliTad, samcxe-javaxeTis ruseTTan mierTebis
Semdeg, faruli qristianebis umravlesobam aSkarad aRiara winaparTa
rwmena (froneli, 1991:62). isic cnobilia, rom qobuleTSi, aWarasa da
imerxevSi mahmadianobam fexi myarad ver moikida XIX saukunis dasawyisamde
(TayaiSvili, 1991:217). 1877-78 wlebis ruseT-TurqeTis omis Semdeg, roca es
mxarec miierTa ruseTis imperiam, marTalia aqaurebi aRar qristianobdnen
da mtkiced erTgulebdnen islams, qristianuli warsuli kargad axsovdaT
da metic, faruli Tu aSkara qristiani winaprebis Sesaxeb siamovnebiT
mouTxrobdnen dainteresebul pirT; magaliTad, sofel kapnisTavSi zaqaria
WiWinaZisTvis erT adgilobriv moxucs uTqvams: ,,me moveswari, roca Cveni
soflis dedabrebi am daqceuls eklesiaSi dadiodnen da loculobdnen
xolmeo” (WiWinaZe, 1913:37).
kidev ufro sagulisxmoa, rom lamis pirwmindad gamahmadianebul
TurqeTis saqarTveloSi, 1874 wels, giorgi yazbegma imiertaoSi, parxlis
midamoebSi aRmoaCina 80-mde faruli qristiani. ufro metic, aq cxovrobda
ramdenime ojaxi, romelic aSkarad aRiarebda winaparTa rwmenas. unda
aRiniSnos, rom TurqeTis SemadgenlobaSi darCenil mTel maSindel
qarTul miwa-wyalze es erTaderTi adgilia, sadac Riad Tu farulad
qarTveli marTlmadideblebi cxovroben.
„amJamad parxlis midamoebi mniSvnelovania imiT, rom aq SemorCa
marTlmadidebluri aRmsareblobis ramdenime qarTuli ojaxi. es faqti
srul yuradRebas imsaxurebs. qristianuli aRmsareblobis ojaxTa ricxvi
xuTs udris, magram amboben, rom aq kidev aris 80-mde faruli qrisitiani.
aqaur qristianul Tems hyavs Tavisi mRvdeli, romlis xarisxi RebraZeTa
gvaris samemkvidro sakuTrebad darCa. am gvaris axlandelma
warmomadgenelma, 60 wlis mRvdelma, Tavisi samwyso ukve gadasca Svils,
romelic xeldasmulia axalcixeSi (yazbegi, 1995:147).
g. yazbegi aRniSnavs, rom mama da Svili mciremcodneni aRmoCndnen da
amitom ver SeZles, CvenTvis raime ecnobebinaTo, magram TviT es cnoba aris
uaRresad mniSvnelovani da saintereso informaciis Semcveli. jer erTi,
osmaleTis imperiis am miyruebul provinciaSi marTlmadidebeli
qristianebis arseboba saswauls utoldeba, meorec, aqaur qristianebs hyavT
mRvdeli, (marTalia, mciremcodne, magram es gasakviri rodia), gaaCniaT
saeklesio wignebi, asruleben religiur ritualebs, aqvT kavSiri sxva
qristianul centrebTan da sxva.
sayuradReboa yazbegis cnoba, rom umcrosi RebraZis (RebaZis) xeldasma
axalcixeSi momxdara. misi mRvdlad kurTxevis TariRi ucnobia, magram
faqtia, rom es moxda axalcixis ruseTis imperiis SemadgenlobaSi moqcevis
Semdeg: rogorc aRiniSna, mama RebraZe 1874 wels 60 wlisaa, samcxe-javaxeTi
ruseTma miierTa 1829 wels adrianopolis zaviT. am dros es mRvdeli
TxuTmetiode wlis iyo da bunebrivia, Svili ar eyoleboda, miTumetes,
samRvdlod momzadebuli Svili.
70
maSasadame, 1874 wels parxleli RebraZeebi mcirericxovan mrevls
patronoben da garkveuli kavSiri aqvT ruseTis imperiaSi moqceul
saqarTvelosTan, ramdenad masStaburia qarTul qristianul wreebTan maTi
urTierToba, Zneli saTqmelia, magram faqtia, rom aseTi kavSiri arsebobs.
niSandoblivia, rom mRvdeli g. yazbegis cnobebis Tanaxmad, Zveli
saxarebis wasakiTxad midis xolme arTvinSi: ufro gvian, XX saukunis
dasawyisSi saeklesio wignebi da Sesabamisad, albaT, saxarebac, rom
hqondaT parxlel marTlmadideblebs, amis Sesaxeb cnobas ukve eqvTime
TayaiSvili iZleva (TayaiSvili 1991:217) amdenad mRvdels saxareba XIX
saukunis 70-ian wlebSic eqneboda. swored Zveli wignis siwmindis Zala Tu
gadaalaxvinebda amodena manZils. aRarafers vambob imaze, rom es misi
rwmenis simtkiceze miuTiTebs, aba ra Seanaxvinebda im ubedurebaSi rjuls
da mrevls.
g. yazbegi ar miuTiTebs, arTvinSi mavali mRvdeli umcrosi RebraZe iyo
Tu ufrosi. albaT ufro es ukanaskneli, radgan mogzauri upiratesad
masze saubrobs. am SemTxvevaSi unda vigulisxmoT, rom somexi xucesi Zvel
(ramdenime wlis winandels mainc) ambavs yveba: 1874 wels, roca yazbegma
RebraZe naxa, moxucs mxedveloba daSretili hqonda (yazbegi 1995: 145),
Sesabamisad, Zneli safiqrebelia, ocsaaTiani gza daeZlia. miTumetes, brma
saxarebis wasakiTxavad ver mividoda (Tu ra Tqma unda, „wakiTxvaSi” sxvisi
wakiTxulis mosmena ar igulisxmeba).
g. yazbegi qristianuli Temis adgilsamyoflad armenxevs asaxelebs.
axsenebs agreTve kobaks. eqvTime TayaiSvili „sofel xeveksa da armenxevs”,
Tumca, iqve saubrobs ara „soflebis”, aramed „soflis” Seaxeb (TayaiSvili,
1991:218) sofeli xevekia miTiTebuli 1917 wlis arqeoligiuri eqspediciis
wevrTa mier gadaRebul im fotozec, sadac aqauri qristianebi arian
aRbeWdili.
amdenad, g. yazbegis mier aRwerili ambis metad saintereso gagrZelebaa
mocemuli eqvTime TayaiSvilis 1917 wlis arqeologiuri eqspediciis
angariSSi. aqve unda iTqvas, rom eqvTime TayaiSvilma, rakiRa Tavad ver
moaxerxa parxalSi asvla, iq gagzavna eqspediciis ori wevri (TayaiSvili,
1991:4) d. SevardnaZe (mxatvari) da i. zdaneviCi (moxalise xuroTmoZRvari
alpinisti) (TayaiSvili, 1991:217).
rogorc ukve vTqvi, taos es nawili osmaleTis imperiis
SemadgenlobaSi rCeboda ruseTis kavkasiaSi damkvidrebis Semdegac da
Sesabamisad, qristianul samyarosTan kontaqtis saSualeba metismetad
SezRuduli iyo. 1874 wlidan 1917 wlamde mTeli 43 welia gasuli. es
mTeli Taobis Secvlas niSnavs. miuxedavad amisa, faruli qristianoba
SenarCunebulia imdenad, rom rogorc ki SesaZlebloba miecaT, ganacxades
winaparTa rjulis erTgulebis Sesaxeb. kerZod, eqvTime TayaiSvili wers:
„ukanaskneli msoflio omis dros, rodesac rusis jarma daikava
Woroxis baseini, am soflis mTelma mosaxleobam aSkarad aRiara Tavisi
qristianuli rwmena da did sixaruls ganicdidnen. Cvenma 1917 wlis
arqeologiuri eqspediciis wevrebma d. SevardnaZem da g. zdaneviCma
inaxules igini da hqondaT maTTan saubari mrevlis mowyobis Sesaxeb. Cvens
sakaTalikoso sabWos unda gaegzavna maTTvis mRvdeli, rom fronti ar
moSliliyo da rusis jars ar mietovebina es mxare”. (TayaiSvili, 1991:217)
Ees cnobebi mravali TvalsazrisiT aris mniSvnelovani da saintereso:
yazbegis mogzaurobidan eqvsiode wlis Semdeg, 1880 wels imave midamoebSi
mividnen ,,kavkasiaSi qristianobis aRmdgeni sazogadoebis” wevrebi – eq.
TalakvaZe da d. mgalobliSvili. maT sofel kobakSi adgilobriv farul
71
qristianebTan erTad yvela religiuri wesis dacviT locva aRavlines
eklesiis nangrevebSi. sainteresoa agreTve, rom isini ,,qristianobis
aRmdgeni sazogadoebisaTvis wardgenil angariSSi (scssa, 1-72) SeniSnaven:
,,es iyo pirveli qristianuli locva ager ukve 200 wlis ganmavlobaSio”.
kobaki da xeveki mezobeli soflebi arian. Tu eqvsiode wlis win am
midamoebSi farulTan erTad Ria qristianebic iyvnen da mRvdelic hyavdaT,
ranairad iqneboda es locva ,,pirveli 200 wlis ganmavlobaSi?” rogorc
Cans, maspinZlebi mainc frTxilobdnen da guls rodi uxsnidnen ucxoebs.
adgilobrivTa sifrTxileze angariSis avtorebic miuTiTeben da isic
cxadia, rom sifrTxile faruli qristianobis damaxasiaTebeli Tvisebaa.
eqvTime TayaiSvilis eqspediciis Semdeg didi xani ar iyo gasuli, rom
es regioni saqarTvelos demokratiuli respublikis SemadgenlobaSi moeqca
(igulisxmeba erTa ligis mier cnobili sazRvrebi) es is periodia, romlis
Sesaxebac viqtor nozaZe werda: ,,1920 wlis dasasrulisaTvis qarTuli
teritoria gaerTianda da gamrTelda: Seiqmna didi saqarTvelo, Tavis Zvel
sazRvrebSi, Tavisi qarTuli miwa-wyliT, romelic JamTa siavis srbolaSi
da istoriuli ukuRmarTobiT moswyda mas. aRsdga saqarTvelo”. (nozaZe,
1991:73). magram samwuxarod, menSevikur saqarTvelos arc dro hqonda, arc
SesaZlebloba da SesaZloa, arc survili, rom saTanadod moekiTxa da
moexeda aqaurobisTvis.
rogor cxovrobdnen da, sazogadod, ras warmoadgendnen parxliswylis
xeobis mcxovrebni XIX-XX saukuneTa mijnaze? sainteresoa, rom winaparTa
rjulis Semnaxavi qarTvelebis socialuri da erovnuli fizionomia mTlad
saxarbielo ver aris. yazbegis Tanaxmad, sakuTriv sofel parxalSi
qarTuli ena yvelam ar icis. kobakis da armenxevis mkvidrebma ician, magram
isini Seryvnil qarTuls laparakoben. bunebrivia, am miyruebuli xeobis
mcxovrebni Zvel taour dialeqtze metyvelebdnen maSinac. es dialeqti ki
rogorc saliteraturo qarTulisgan, aseve imJamindeli ,,ruseTis
saqarTvelos” sxva dialeqtebisgan ramdenadme gansxvavdeba. SesaZloa
gvefiqra, rom swored am uCveulobam mosWra yuri yazbegs. Tavadac
SeniSnavs, rom ,,gansakuTrebuli kiloTi da Cqari metyvelebiT aqaurTa ena
Taviseburia da igi ruseTis saqarTvelos arc erTi kuTxis metyvelebas ar
hgavs” (yazbegi, 1995:142), magram yazbegs ver davwamebT imas, rom dialeqturi
metyveleba CaTvala Seryvnil qarTulad. sxva SemTxvevebSi, kerZod aWaris,
imerxevis, livanis mcxovrebTa Sesaxeb saubrisas, igi sagangebod aRniSnavs
adgilobrivTa gamarTuli qarTulis Sesaxeb. SavSelTa (imerxevelTa)
Sesaxeb wers: ,,saojaxo metyvelebaSi isini sufTa qarTuliT, mTliani
saqarTvelos mosaxleobis, e. i. kavkasiis mTiulebis aqcentiT laparakoben,”
(yazbegi 1995:90), xolo livanis Sesaxeb miuTiTebs, rom „Woroxis sanapiros
mcxovrebni sufTa qarTuls laparakobeno”. (yazbegi, 1995:116).
g. yazbegi xazs usvams adgilobrivTa CamorCenilobasac. igi aRniSnavs,
rom ,,xalxi gonebrivad naklebad ganviTarebulia da pirvelyofili
periodis Tvisebebs atarebs. mkacrma bunebam da srulma karCaketilobam
gansakuTrebuli gavlena moaxdina kobakis mcxovrebTa zne-Cveulebebze...
kobakis gverdiT parxlis xeobaSi mogzauri sul sxva suraTis mowme xdeba.
iq xalxi ufro ganviTarebulia, radgan Woroxis napirebis mosaxleobasTan
urTierTobisaTvis bunebis xelisSemSleli pirobebi naklebia” (yazbegi,
1995:142).
parxlelTa duxWir cxovrebaze miuTiTebs zaqaria WiWinaZec (WiWinaZe
1913:52). isini gadmodiodnen xolme ruseTis saqarTveloSi da xSirad
fuladi anazRaurebis gareSe, dRiuri lukmis fasad Sromobdnen. aWaraSi
72
zogan dResac aris SemorCenili termini ,,parxali”: xarbad mWamel,
gaumaZRar adamians etyvian _ ramdens Wam, parxali xom ar xaro, an
parxaliviT Wamo... swored im epoqis mware realobis anarekli da kvalia es
gamoTqma!
am gaWirvebul da beCav yofaSi winaparTa rjulis erTguleba miT
ufro arTulebs aqaurTa cnobierebis analizs. cxadia, garkveuli
daskvnebis gakeTeba im mwiri masalebidanac SeiZleba, rac am xeobis
mcxovrebTa Sesaxeb arsebobs: jer erTi, es regioni marTlac miuvalia,
RvTisagan da kacisgan daviwyebuli („kobakidan parxlamde gzas me ar
aRvwer, SevniSnav mxolod, rom es iyo yvelaze saZageli gza, romelic
gaviareT am mogzaurobis dros“ _ aRniSnavs yazbegi (yazbegi, 1995:142).
meorec, aqve axlos aris parxlis taZari (Tumca, sakuTriv parxlelebs
qarTulic daaviwydaT da rjulic). garda amisa, armenxevelebs mRvdelic
hyavdaT da misi wyalobiT saqristiano samyarosTan garkveuli kontaqtebic
hqondaT. Tu msjelobas ufro romantikul aspeqtSi gadavitanT, unda
gavixsenoT, rom „parxlis zemo soflebSi dRemdis SemorCenilia Zveli
grZeli arxi, romelic iwyeba sofel uTavidan, kobakis maxloblad,
gaWrilia kldeSi ramodenime versis sigrZeze da midis sofel zavrieTSi.
amas miaweren Tamar mefes da amboben, yvelaze didi Rvawli, romelic man
dasdo am mxares, es ariso“ (TayaiSvili, 1991:221). Tamaris xsovna, legendebi
„Tamara dedofalze“ aqaur qarTvelebSi dRemde arsebobs. vin icis, meomar
taoelTa STamomavlebi ra saidumlos inaxavdnen, ra valdebulebebis
matarebelni iyvnen „mefisa da mamulis“ winaSe. eklesia da miuvali xeoba
gana sxvagan ar iyo samuslimano saqarTveloSi? vin icis, ra saidumlo
waiRo Tan im Taobam.
rac Seexeba CamorCenilobas, albaT umjobesi iqneboda gveTqva, rom
aqaurebi cxovrebaze zurgSeqceuli xalxi iyo: maT uari Tqves realobaze,
romelic saqarTvelos istoriis Carxis ukuRma trialma moitana. wlebis
ganmavlobaSi ukompromisoba uxeSobad gardaiqmna, realobasTan
dapirispireba – karCaketilobad; TavisTavadobis, rwmenis, winaparTa
tradiciebis gadarCenisken miswrafeba – mtrisa Tu moyvris mimarT
undoblobad. sinamdvileSi ki swored es uxeSoba, karCaketiloba da
undobloba iqca taoeli faruli qristianebis sulis damcav garsad...
eqvTime TayaiSvilis eqspediciis Semdeg aqauri qarTvelebis Sesaxeb
cnobebi metad mwiria. 1959 wlis mogzaurobis dros denis sesil hilzi
Sexvda adgilobriv mcxovrebs, „mTavrobis finansur agents“, romelic,
SesaZlebelia, swored kobakis mcxovrebi yofiliyo. Cveni yuradReba hilzis
Canawerma imiT miiqcia, rom zemoxsenebuli gurji am ucxo kacTan saubrisas
gulistkivils gamoTqvams, rom adgilobrivT TandaTan aviwydebaT
mSobliuri ena. kerZod, hilzi aRniSnavs: „amboben, aRmosavleT TurqeTis
dRevandeli qarTuli mosaxleoba gamuslimanebuli STamomavlobaa
warmoSobiT qaristiani xalxisa, romelTa qveyana erT dros kavkasionidan
Woroxis mdinaremde da mis Senakadamde iyo gadaWimuli. me ar davuwye
gamokiTxva im agents, radgan is aucileblad uaryofda yovelgvar kavSirs
qristianebTan. magram is wuxda, rom ganaTlebis da emigraciis wyalobiT
qarTuli ena ikargeboda (hilzi, 1972:133).
vin icis, iqneb es finansuri agenti swored im faruli qristianebis
STamomavali iyo da arc uareyo qristianebTan misi winaprebis kavSiri...
Tanamedrove xeveksa da kobakSi isev axsovT qarTuli. upiratesad _
saSualo da ufrosi Taobis warmomadgenlebs. es midamoebi taos im
mcirericxovan soflebs Sorisaa, sadac dRemde Semoinaxes mSobliuri ena,
73
legendebi da warmodgenebi warsulisa da winaprebis Sesaxeb. isic unda
aRiniSnos, rom parxliswylis auzis miuvali soflebis umravlesoba dRes
lamis daclilia mosaxleobisgan. aqaurebi did qalaqebs etanebian da maTi
umravlesoba mxolod zafxulobiT amodis winaparTa keraze. Tumca
Tanamedrove viTareba ukve sxva Temaa da mas amjerad aRar SevexebiT.
literatura
1. TayaiSvili e., 1917 wlis arqeologiuri eqspedicia samxreT
saqarTveloSi, Tbilisi, 1960
2. TayaiSvili e., samuslimano saqarTvelo. _ krebuli „dabruneba“
(emigrantululi naSromebi), Tbilisi, 1991
3. nozaZe v., saqarTvelos aRdgenisTvis brZola mesxeTis gamo, Tbilisi,
1991
4. scssa, f. 140, aRw.1, saq. 292, furc. 1-72.
5. froneli al., didebuli mesxeTi, Tbilisi, 1991
6. WiWinaZe z., musulman qarTveloba da maTi soflebi saqarTveloSi,
Tbilisi, 1913
7. yazbegi g., sami Tve TurqeTis saqarTveloSi, baTumi, 1995
8. �� ���� «'��!����������� �� �� ���». - www. Pravoslavie.ru
74
arqeologiis ganyofileba
nana qoriZe
muzeumis iTifaluri qandakebebi
winaistoriuli periodis religiuri warmodgenebi, maT Soris sakulto
wes-Cveulebebi da maTi nakvalevi TanamedroveobaSi gansakuTrebiT
saintereso da sxvadasxva samecniero disciplinis dainteresebis sferos
warmoadgens. aWaris muzeumSi daculi iTifaluri qandakebebi im saganTa
ricxvs miekuTvnebian, romelTa saSualebiTac SesaZlebelia Zveli
sazogadoebis sulier Rirebulebebze, kerZod nayofierebis kultze
saubari. aRsaniSnavia, rom am kuTxiT muzeumSi araerTi saintereso
eqsponati da folkloruli wyaroa daculi, romelTa kulturologiuri
kvleva samomavlod mniSvnelovani daskvnebis saSualebas mogvcems.
samxreT-dasavleT saqarTvelos teritoriaze iTifaluri qandakebis
povna aixsneba im garemoebiT, rom uxsovari warsulidan nayofierebis
simbolur gamosaxulebasTan _ falosTan dakavSirebuli rituali
warmoadgenda Zlierebisa da gamravlebis saSualebas. igi, rogorc
religiuri atributi, gaiazreboda, rogorc sikeTis sawyisi da yovelgvari
ubedurebisagan Tavdacvis simbolo.
falosuri kultis friad sayuradRebo masala warmodgenilia aWaris
muzeumSi, romelic napovnia samxreT-dasavleT saqarTveloSi, kerZod axal-
cixis midamoebSi. isini muzeumSi Semovida 1921 wels. 5 cali brinjaos SiS-
veli mamakacis qandakebebi warmoadgenen sakulto sagnebs. isini sididiTa
da formiT gansxvavdebian, sxeuli sruliad SiSveli aqvT (sur. 1). Gamosaxu-
lebaTa falosuri xasiaTi mowmobs, rom aRniSnuli qandakebebi warmoad-
genen mamakacis sqesobrivi Zalis simbolur gamosaxulebas, romlis sakul-
to mniSvnelobas adasturebs qarTveli tomebis yofa-cxovrebisa da rwmena-
Ta Seswavla. am koleqciis yvela figura SiSvelia da iTifaluri
xasiaTisaa. TiToeuli figura calkea Camosxmuli, yalibi ar meordeba.
muzeumSi arsebuli iTifaluri figurebis msgavsi nivTebi 1871-1874 wlebSi
aRmoCnda stefanwmindaSi (yazbegi) da samecniero lireraturaSi cnobilia,
rogorc „yazbegis ganZi“. maTi didi nawili daculia moskovisa da
peterburgis muzeumebSi. ganZSi warmodgenili iyo sakulto sagnebi,
samkaulebi. brinjaos erT-erTi skulptura _ qandakeba dgas xaris rqebze.
igi warmoadgens magiuri mniSvnelobis sagans, xolo adamianis SiSveli
figuris gamosaxuleba faliuri atributebiT imaze miuTiTebs, rom am
nivTebs ritualuri daniSnuleba hqonda (sur. 2).
1913 wels sofel zekarSi (imereTi, baRdadis raioni) napovni iqna
SiSveli mamakacis gamosaxuleba, sqesobrivi niSnebiT. am figuris simaRle
24 sm-ia. igi stefanwmindaSi aRmoCenil figurebze didia, romelTa simaRle
12 sm-ia. zekaris figura gacilebiT mkveTrad gamoxatuli arqauli stili-
saa vidre stefanwmindis Zeglebi. zekarisa da stefanwmindis Zeglebis Seda-
rebiTi analizi adasturebs garkveuli mxatvruli tradiciebis arsebobas.
Zekaris figurisaTvis damaxasiaTebelia viwro, mogrZo torsi, metad ganieri
mxrebiT da sxeulis zeda nawilTan SedarebiT mokle fexebi. saxe brtyeli,
didi Tvalebi, mogrZo, win gamoweuli nikapi, kexiani cxviri da xSiri Tma.
sxeulis gadmocemaSi mkveTrad Cans arqauli stilis rigi Tavisebureba. igi
gvagonebs adreuli xanis xeTuri xelovnebis Zeglebs. figuris frontalo-
bas arRvevs idayvSi moxrili da win gawvdili xelebi. horizontalurad
gawvdili xelebis dapirispireba sxeulis vertikalur mdgomareobasTan
75
tipiuria arqauli epoqis qarTuli xelovnebisaTvis. zemoT aRniSnul qanda-
kebebs analogi moepoveba aWaris muzeumis koleqciaSic. misi simaRle 7,7 sm-
ia, qandakebas tani mamakacisa aqvs da amasTanave aqtiur mdgomareobaSia.
mxrebSi farTe, xelebi idayvebSi moxrili, marjvena xeli maRla aweuli
aqvs, xelSi gaurkveveli nivTi uWiravs, marcxena ki win wamoweuli, TiTqos
muWi aqvs moRerebuli. fexebi mokle, ganze gadgmuli. figuras Tavze gake-
Tebuli aqvs maRali da swori rqisebri Tavsaburavi, odnav marjvniv gadaqa-
nebuli. saxe brtyeli, Tvalebi win wamoweuli, SesamCnevadaa mocemuli
warbebic, xasiaTdeba swori cxviriTa da win wamoweuli qveda tuCiT. Figu-
ras naTlad etyoba daZabuloba. gamoiyureba, rogorc Suaxnis mamakaci, Tma
ki qalurad ukan aqvs daxveuli, es gasakviric ar aris, radganac cnobilia,
rom rogorc adamianisa da dedamiwis gamanayofierebel RvTaebas, gansakuT-
rebiT Tayvans scemdnen da is xalxuri warmodgeniT orsqesian arsebad iyo
warmodgenili. amitom mas xSirad qalis sxeuliTa da mamakacis asoTi
aqandakebdnen. qandakeba warmodgenilia upostamentod (sur. 3).
msgavsi saintereso masalaa mopovebuli ior-alaznis auzidan. SemTxve-
viT napovni qandakeba warmoadgens SiSveli mamakacis figuras, romelsac
xelebi ganze aqvs gaSlili. marjvena xelSi yanwi uWiravs, yelze TasmiT
marcxena iRliis qveS satevari hkidia, qandakebas aqtiur mdgomareobaSi
aqvs sasqeso organo. qandakebis simaRle 19 sm-ia. aqvea aRmoCenili SeiaraRe-
buli mamakacis brinjaos mrgvali qandakeba. mamakacs marcxena xelSi ova-
luri moxazulobis fari uWiravs, marjvenaSi Subis fragmenti, welze wnu-
li sartyeli aqvs da yelze gvirgvini ukeTia, sasqeso aso uxeSad aqvs
gamoyvanili da mucelze mikruli, profilSi cxviri kexiania. saxeze
mrisxane gamometyveleba da Tavze muzaradi axuravs. qandakebis simaRlea 8,7
sm. igi napovni iqna brinjaos sxva sagnebTan erTad.
aWaris muzeumSi daculi brinjaos qandakebebis koleqciidan 3
qandakeba TiTqmis erTnaeria. simaRliT 7-8 sm. beWebSi ganieri, marjvena
mxari damreci, xeli welTan doinjSemoyrili, marcxena mxari ufro
ganieri, xeli TeZomde daSvebuli. fexebi mokle, erTmaneTisgan
dacilebuli. mogrZo Tavi dabjenilia kiserze, mogrZo saxiTa da cxviriT.
Tvalebi daxuWuli aqvs, SesamCnevadaa warbebi. nikapi mogrZoa, gamoyvanilia
piris Rari. Tavze wawvetebuli qudi odnav marcxniv aqvs gadaweuli. saxe
mrisxane gamometyvelebisaa. Tu Zalian davukvirdebiT saxeebs, advili
SesaZlebelia gavarCioT, rom sxvadasxva asakis arian, magram poza erTnairi
aqvT. aRsaniSnavia, rom dRemde SeumCneveli rCeboda is garemoeba, rom yvela
figuris pozebi mkveTrad gamoxatul moZraobas gadmoscemen, Tumca
amasTanave bevri ram dRemde gaurkveveli rCeba. iRliebTan sicariele aqvT,
amitom SesaZlebelia isini ritualuri scenis Catarebisas Camokidebuli
yofiliyvnen gankuTvnil adgilze. qandakebebs etyobaT, rom damzadebuli
arian yalibiT, amoRebis Semdgom damuSavebuli ar aris (sur. 4).
aRniSnuli koleqciidan erTi figura Tavsaburis gareSea, figuris
simaRle 6,3 sm. wina figurebTan SedarebiT Tavi melotia, grZeli cxviriT,
daxuWuli TvalebiTa da warbebiT. nikapi mogrZo, CaRrmavebuli piriT, saxes
TiTqos arafris metyveli damcinavi Rimili dahkravs. saxis gamometyve-
lebiT igi Sua xans gadacilebuli unda iyos. marjvena mxari damreci,
marjvena xeli welze doinjSemortymulia. marcxena ki TeZomde aqvs sworad
daSvebuli, dgas fexebgaSlili, fexsacmlis gareSe. s. makalaTias mixedviT:
,,Znelia gadaWriT Tqma, Tu sad aris falosis es qandakebebi Camosxmuli, an
is qarTvelebs ekuTvnis Tu ucxoelebs, magram udaoa, rom mis Tayvanis-
mcemel ers saqarTveloSi ucxovria’’ (makalaTia, 1926).
76
iTifaluri qandakebebis aRmoCenebis geografiuli areali farToa,
amitom ufro savaraudoa, isini qarTvelur tomebs daemzadebinaT, miT ufro
Tu gaviTvaliswinebT im garemoebas, rom qarTul samecniero literaturaSi
samxreT-dasavleT saqarTvelo da kerZod, mdinare Woroxis auzi
samarTlianad iTvleba brinjaos metalurgiis erT-erT wamyvan kerad.
amdenad, dasaSvebad migvaCnia, rom aRniSnuli brinjaos qandakebebi samxreT-
dasavleT saqarTvelos teritoriaze iyos Camosxmuli.
samxreT-dasavleT saqarTvelo, kerZod aWariswylis xeoba brinjaos
xanaSi kolxuri kulturis erT-erTi saintereso regions warmoadgenda.
swored 1988 w. xulos raionis sofel kaloTaSi aRmoCenilma warmarTulma
sakulto Zeglebma saintereso masala mogvca aWariswylis xeobis
mosaxleobis rwmena-warmodgenebisa da religiuri ritualebis Sesaxeb
sof. kaloTis sakurTxevel-samsxverplos (Zv. w.-aR. I aTaswleulis, I
meoTxedi). atributTa Soris pirvel rigSi yuradRebas iqcevs qvis falosi
(simaRle 125 sm. Tavis sim. 40 sm. dm. 40-20 sm). eTnografiuli masalebis
mixedviT dasturdeba, rom mamakacis asos, ganayofierebis simbolos _
falosis msgavsi gamosaxuleba amindis, tarosis, ca, Rrubelis gamgebeli
RvTaebis, am SemTxvevaSi CvenTvis saintereso lazares kultTan Cans
dakavSirebuli. lazaroba xalxuri sakulto dramis erT-erTi brwyinvale
nimuSia. igi, rogorc agraruli daniSnulebis sanaxaoba, tarosis RvTaeba
lazaresadmi Tayvaniscema-vedrebas warmoadgens. magiuri xasiaTis
lazarobis warmarTul tradicias TanamedroveobaSi Tan axlavs sityvieri
teqstebi _ leqs-sagaloblebis saxiT. sameurneo daniSnulebis es
ritualuri Cveuleba saqarTvelos yovel kuTxeSi iyo gavrcelebuli da
aqa-iq dResac sruldeba sxvadasxva saxelwodebiT: lazaroba/lazaria,
elioba, pirimze, gonja, koto-koto, dideba da a.S. lazarobis sawesCveule-
bo ritualebi kargadaa Semonaxuli zemo aWaraSi fiqsirebul masalebSi.
zemo aWaraSi aRmoCenili sakurTxevel-samsxverploc amis dadasturebaa.
kaloTis falosi ori nawilisagan Sedgeba: samkuTxa wverosa da sveti-
sagan. es ar yofila SemTxveviTi. xalxuri SexedulebiT Zlieri da xangr-
Zlivi gvalvebis dros svetze samkuTxa moyvanilobis Tavs Tu daadgamdnen
sanatreli wvima wamovidoda, xolo gadauRebeli wvima-warRvnebis dros
falosis wveros moxsniT sasurveli amindi dadgeboda (eTnograf n. Cijava-
Zis cnobiT, dmanisis raionis sof. didgomareTSi dafiqsirebuli falosic,
kaloTis msgavsad ori nawilisagan Sedgeboda. misi funqciac zemoT
aRwerili wesis mixedviT sasurveli amindis. regulireba yofila (kaxiZe, mamulaZe, 1998:49). amas adasturebs vaxuSti batoniSvilis cnoba: „pativans
(samxreT saqarTvelo) qveiT vakes ars lodi, romeli gvalvasa Tu
gadaabruno da Senamo, movals wvima, xolo wvimianobasa Sina Tu Seayaro
nacari, iqnebis uwvimoba” (vaxuSti, 1941:60).
sof. kaloTis qvis falosebs garkveuli paraleli arqeologiur
masalebSic eZebnebaT. pirvel rigSi aRsaniSnavia megaliTuri kulturis
ZeglebiT mdidari somxeTi. urartuli xanis oSakanis gaTxrebisas
mopovebulia qvis monoliTisagan damzadebuli falosebi (Zv.w. VIII-VII ss.).
falosis kulti farTod iyo gavrcelebuli msoflios sxvadasxva
xalxebSi. es kulti farTod Cans fexmokidebuli zRvispira zolSi.
fiWvnaris e.w. „sakulto Zeglze” mravladaa aRmoCenili Tixis falosebi
(sur. 5. Sdr. kaxiZe, mamulaZe, 2007:235).
saqarTveloSi warmarTulma Sexedulebebma bolo dromde sxvadasxva
modoficirebuli saxiT moaRwies. warmarTuli Sexedulebebi daileqa
77
xalxur dResaswaulebsa da rwmena-warmodgenebSi. falosis kultTan
dakavSirebiT sainteresoa aWaraSi Semonaxuli warmarTuli elementebi.
xulos raionis sof. kaloTaSi gamovlenili warmarTuli salocavis
Crdilo-aRmosavleT kuTxeSi aRmarTulia qvis falosis Rero. iqve samloc-
velos iatakze aRmoCnda falosis Tavic. gverdiT mdgara qvakacic. Miuxeda-
vad imisa, rom aWaraSi „bosloba” saojaxo rituali iyo, adreul xanaSi
igi mTeli TemisaTvis gankuTvnil sakulto da saritualo salocavebTanac
unda yofiliyo dakavSirebuli. aWaraSi bosloba rogorc xalxuri dResas-
wauli sruldeboda axali wlis dReebSi: saRamos saxlis ufrosi qali da
mamakaci xmis amouReblad keris jaWvs xsnidnen, saqonlis sadgomSi Cadiod-
nen, saqonels samjer Semouvlidnen da iqve ganayofierebis simbolur ritu-
als asrulebdnen, rac RamiTac meordeboda. boslobis dResaswauli far-
Tod iyo gavrcelebuli saqarTvelos calkeul provinciebSi, magaliTad,
svaneTSi aRweril ritualSi figurirebs mozveri, falosi da
ganayofierebis simboloebi (mgelaZe, 2007:224).
qarTuli xalxuri dResaswaulebidan erT-erTi mravalferovani agraru-
li dResaswaulia berikaoba-yeenoba. adre gazafxulze, yvelierze, rodesac
nuSis kvirtebi iSleboda da soflis mamakacebi _ axalgazrdebi da moxuce-
bi moednebze, kaloebsa da saxlis banebze Seiyrebodnen da gazafxulis
sadidebeli dResaswaulis samzadiss iwyebdnen. am dros xalxi sqesobrivi
urTierTobis imitacias akeTebda, romlis mizans bunebis aRorZineba warmo-
adgenda, magram Semdgom isini sqesobrivi ganayofierebisa da gamravlebis
mfarveli RvTaebebis msaxurebisa da Tayvaniscemis gamoxatulebad iqcnen.
birikas welze qamari ertya, romelzedac xis, Zvlis an rqis falosi
iyo Camokidebuli. berikebi kardakar daivlidnen sofels. yvela sixaruliT
eloda... cekvis dros igi drodadro faloss miwas usvamda... mTeli
gulisyuri ki dedoflisadmi iyo mipyrobili. soflis moedanze an didi
saxlis banze nefe-dedoflis qorwinebis inscenireba xdeboda. berika
ealerseboda dedakacs, colobas sTxovda... alersis burusSi gaxveuli
dedofali Tanxmdeboda da cekva-TamaSoba da ferxuliT sqesobrivi aqtis
inscenireba ewyeboda. amis mayurebeli xalxi erTmaneTs daereoda, zogi
qals misdevda, zogi ganurCevlad yvelas kocnida... (ruxaZe, 1966:7-9).
„berikaobis” dResaswaulis merve dRes didmarxvis orSabaTs, yeenoba
iwyeboda („yeeni buRa iyo da buRaobda”)... moedanze sxvadasxva sanaxaobac
imarTeboda, yeeni ZunZulis msgavsi cekviT wres Camouvlida, Tan faloss
amoZravebda da qalebs exveoda. amalis yvela axalgazrda wevri (kuroebi)
qalebs dasdevda, earSiyeboda da kocnida. es orive dResaswauli
erTimeoreze agebuli, erTi Ziridan gamomdinareobdnen.
berikaoba-yeenobis mTavar personaJTa CacmulobaSi niRabis garda
yuradRebas ipyrobs cxvris tyapuWi, Txis tyav-wamosasxami da falosi.
religiis istoriidan cnobilia, rom uZveles xalxebSi Txasa da cxvars
nayofierebis Zala miewerebodaT. amiT iyo Sepirobebuli cxvrisa da Txis
gansaxiereba, maTi atributikis, maT Soris tyav-bewvis gansakuTrebuli
roli agrarul kultebSi.
berikaoba-yeenobis erT-erTi saxe „daTvobia” aWaraSic gvxvdeba. am
TamaSSi monawileobas iRebdnen mefe anu msajuli, batoni, anu daTvi da yma
glexebi anu Txebi. msgavsi dResaswaulebi, sxvadasxva cxovelebad
SeniRbul personaJTa monawileobiT, farTod iyo gavrcelebuli Zvel
aRmosavleTsa da elenistur samyaroSi. aseTebia: mesopotamuri Tamuzisa da
miTanuri iSTaris, finikuri adonisis astartas, berZnul demetres da
dionises mravaldRiani misteriebi.
78
falosis kultis arsebobas aWaris teritoriaze amyarebs folklo-
ruli masala, romelic Cawerilia cnobili mkvlevaris jemal noRaidelis
mier da cnobilia ,,fadikos’’ saxelwodebiT. „fadiko“ erTgvari TamaSia,
romelsac awyoben qorwilSi, Ramis Tormet saaTze. TamaSSi monawileobda
eqvsi kaci da erTi qali. qalis tanisamosiT Semosil, oTaxSi daoTxilad
mdgar kacs fadiko Seajdeboda. Ori mamakaci erTmaneTs Seecileba, pirveli
moaswrebs da fuls gadaayris, qalic mas rCeba. bolos orive moqiSpe mainc
Serigdeba da ityvian; „erTs dRe gvyavdes, meores Rameo“ da orive daayris
fulebs. Semdeg fadikos „yurbans“ (saklavs) Semoavleben da daklaven... uec-
rad fadiko daimaleba... bolos ipovian da vaxSmad dasxdebian. navaxSmevs
erT maTgans daeZineba, meore ki fadikos miuwveba da ealerseba. am dros
pirveli iRviZebs xmalze xels gaikravs, amxanags daWris... da fadikos
gaitacebs, qali ewinaaRmdegeba, Tan gaiZaxis: „is Senze metad miyvarso“, is
ki fadikos exveweba _ „me wamomyevi masze ukeTesi varo“ da Tan qrTamsac
hpirdeba. bolos qali Tanxmdeba da mihyveba (noRaideli, 1935:32-33).
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare naTelia, rom falosis kulti
farTod iyo gavrcelebuli Zveli saqarTvelos mcxovrebTa religiaSi. igi
gansakuTrebiT koncentrirebuli iyo mokvdav da mkvdreTiT aRmdgomi RvTae-
bebis garSemo. am dResaswaulebisaTvis damaxasiaTebeli unda yofiliyo sqe-
sobrivi urTierTobebis imitacia, romlis mizans bunebis aRorZineba warmo-
adgenda. savaraudoa, rom Tavdapirvelad amgvari dResaswaulebi saerTo-
saxalxo xasiaTis atarebda, romlis rigi elementi, religiuri azrovnebis
ganviTarebis, maT Soris monoTeisturi religiebis Semwynarebluri bunebis
pirobebSi Seerwya sxvadasxva dResaswauls da dRemde Semoinaxa Tavi.
muzeumSi daculi iTifaluri qandakebebi, aseve folkloruli masalebi
swored, rom utyuari masalaa falosis kultTan dakavSirebuli, jer kidev
aqtualuri sakiTxebis dazustebisa da ganzogadebis TvalsazrisiT.
literatura
1. erisTavi m., nayofierebis kultis gadmonaSTebi (aWaris saxelmwifo
muzeumSi daculi masalebis mixedviT). _ aWm. x/f. #1006, 1982 w.
2. vaxuSti batoniSvili, saqarTvelos geografia, Tbilisi, 1941
3. kaxiZe a., mamulaZe S., aWariswylis xeobis uZvelesi arqeologiuri
Zeglebi, baTumi, 1993
4. kaxiZe a. mamulaZe S., aWaris mTianeTis winaqristianuli Zeglebi. _
„samxreT-dasavleT saqarTvelos istoriis narkvevebi, aWara“, I, baTumi,
2007
5. mgelaZe n., sulieri samyaro. _ „samxreT-dasavleT saqarTvelos
istoriiis narkvevebi, aWara“, 1. 2007
6. makalaTia s. falosis kulti saqarTveloSi, Tbilisi, 1926
7. noRaideli j., eTnografiuli narkvevi aWarelTa yofa-cxovrebidan,
Tbilisi, 1935
8. ruxaZe j., qarTuli xalxuri dResaswaulebi, Tbilisi, 1966
9. saqarTvelosa da amierkavkasiis arqauli xelovneba arqeologiuri
monacemebis mixedviT, Tbilisi, 1971
10. ficxelauri k., ior-alaznis teritoriaze mosaxle tomTa uZvelesi
kultura, Tbilisi, 1965
79
sur. 1
sur. 2 sur.3
80
sur. 4
sur. 5
81
muzeumis xelnawerTa fondi
aleqsandre TiroSvili
Cemi mogonebebi
davibade q. baTumSi 1889 wels. 7 Tebervals.
wlinaxevris vyofilvar mama, rom gardamecvala da
me is ar maxsovs, agreTve papaCemi. sami Zma
TiroSvilebi _ simoni, petre da ivane gadmosulan
piriqiTi xevsureTidan da Camosaxlebulan jer
awyureTSi, mere ki iqedan axalcixeSi. mamaCemis mama
me ar maxsovs, radgan adre gardacvlila, ar
maxsovs agreTve misi ufrosi Zma petre, magram sul
ufrosi simoniki Zalian kargad maxsovs, Warmagi
moxuci ucolSvilo iyo. petres da ivanes ki
hyavdaT colSvili. Cemi mamis deda iyo
goginaSvilis qali. mamaCemi, dedaCemis gadmocemiT
msaxurobda momrigebel mosamarTled axlad
aRebul baTumSi, auSenebia saxli. TviTon zamTarSi cixisZirSi gareul
Rorze nadirobisas gaciebula da gardacvlila. maSin axlad aRebul
baTumSi erTaderTi garToba yofila nadiroba. maSindeli cixisZiri da
TviT baTumis ganapira, dRevandel „WaobaT“ xsenebuli, sul WaobiT da
tyiT yofila dafaruli, me TviT kargad maxsovs exlandeli WavWavaZis
quCidan TviT urexamde sul Txemlis tye da Waobi iyo. dedaCemi iyo
axalcixeli qarTveli kaTolike, aleqsandre iskandarovis qali.
me, mamis sikvdilis Semdeg davrCenilvar dedis anabara da gamzarda
man. dedaCemi metis-meti goneba gaxsnili qali iyo, wignebis moyvaruli da
uaRresi patrioti. is xSirad mikiTxavda istoriul wignebs da mec dRemde
gatacebuli var aseTebiT. simon papa, romelic miuxedavad asakisa, TiTqmis
100 wlisa iyo, ar Camouardeboda kai axalgazrdebs, iyo saucxoo cxenosani,
mojiriTe da momlxeni. is xSirad gvimReroda Zvel-Zvel simRerebs da amiT
aRmzardes me. me rom maxsovs imdroindeli baTumi warmoadgenda TiTqmis
kai did sofels. iyo ramdenime quCa. mTavar quCas erqva marines prospeqti.
iyo sanapiro quCa. srulad mouwyobeli, sadac mxolod yavaxanebi iyo. sxva
ramdenime quCas erqva yofil generlebis: Sepeliovis, bariatinskis,
dondukov-korsakovis da sxva aseTebis saxelebi. vinaidan axlad
SemoerTebuli baTumi gamocxadebuli iyo „portofrankoT“, e. i. Tavisufal
qalaqad, romelSic sabaJo jer ar iyo gaxsnili, amitom auarebel
sazRvargareTel firmebs SemohqondaT TavianTi sxvadasxva saqoneli da
amitom mTeli qalaqi mofenili iyo sxvadasxva firmebis kantorebiT.
amasTan dakavSirebiT aq iyo TiTqmis yvela ucxoeTis sakonsuloebi. vin
gindaT rom ar iyvnen aq: amerikis, safrangeTis, inglisis, germaniis,
avstriis, italiis, espaneTis, TurqeTis, sparseTis da kidev sxvebis
konsulebi. amasTan dakavSirebiT baTumis mcxovreblebic Sesdgeboda metad
Wreli mosaxleobisagan. qarTveloba ricxobrivad gacilebiT meti iyo,
magram umetesad muSebi iyvnen rotSildis, manTaSevis, nobelis qarxnebis,
marTalia, cotaoden qarTvelebsac hqondaT savaWroebi: miSa nakaSiZes da
Wyonias hqondaT xe-tyis sawyobebi. iyvnen vaWrebi: eqvTime berZeniSvili,
niko sabaSvili, pavle mWedliSvili, Zmebi kaxianebi, Zmebi ruxaZeebi,
82
gabunia, magram es iyo wveTi zRvaSi, umetesi vaWroba ki ucxoelebs eWiraT.
baTumSi maSin iyo 2 baRi, erTi aleqsandres saxelobis (exlandeli
pionerTa parki), meore ki zRvispira bulvari. aleqsandres baRSi iyo
mravali egzotikuri mcenare: magnolia, evkalipti, kiparisebi, palmebi da
sxva aseTebi. mebaRed iyvnen vinme delfonsi, nestor tyebuCava, Semdeg akaki
xoStaria, leoniZe da sul bolos gordeziani. rac Seexeba zRvispira
bulvars, arc erTi egzotikuri mcenare ar iyo, iyo mxolod akacia.
bulvari RamiT naTdeboda navTian lampiani fanrebiT, romlebsac
saRamoobiT anTebda vinme mnaTi, dilas ki isve Caaqrobda. maSindeli
adgilobrivi mkvidri mosaxleoba Sesdgeboda ramdenime ojaxisagan:
abaSiZeebi, ServaSiZeebi, diasamiZeebi, lorTqifaniZeebi, WiWinaZeebi,
beJaniZeebi, qiqavebi, CijavaZeebi, komaxiZeebi, Wyoniebi, xalvaSebi da kidev
ramdenime ojaxi, magram esenic saerTo mcxovrebTa ricxvis Zlier mcire
procents Seadgendnen.
imdroindel baTumSi iyo 2 marTlmadideblebis eklesia, 2 jame,
somxebis eklesia, somxeb-kaTolikeTa eklesia, erTi ebraelebis sinagoga da
qarTvel kaTolikeTa eklesia jer ar arsebobda da loculobdnen
janeliZis saxlis zemo sarTulSi, Semdeg ki baqoelma milionerma
zubalaSvilma aago Zvirfasi eklesia. swored im dros Sendeboda samxedro
uzarmazari soboro. saswavleblebi iyo: qarTvelTa Soris wera-kiTxvis
gamavrcelebeli skola, axlad gaxsnili vaJTa gimnazia, rusTavelis
quCaze fligeni, samoqalaqo saswavlebeli, berZnebis saswavlebeli, qalTa
marines saxelobis skola.
maSindeli baTumis Senobebi sul, an erT, an orsarTulianebi iyo. dRes
rom vxedavT mravalsarTulian saxlebs, sad iyo eseni.
exla, rom saxelmwifo bankia iq iyo ficrebiT SemoRobili carieli
ezo, romlis bolosac viRaca fotografs „simon eru“-s hqonda
fotografia. exla rom profsabWos aguris saxlia iqac tiali mindori iyo
da vinme volfenzonma aago es didi saxli. leninis da stalinis quCis
kuTxeSi sabagaSvilma da Certkovma aaSena samsarTuliani saxlebi, Torem
iqac carieli mindori iyo. exla rom TurqeTis sakonsuloa iq patara qoxi
idga da Zmebma Cilingarianebma aages es saxli. exla rom fostis Senobaa iq
iyo didi axori, sadac kazakebi da maTi cxenebi iyvnen moTavsebuli da
vinme vakiem, garusebulma frangma aaSena exlandeli fostis Senoba, Semdeg
ki es Senoba iyida quTaiselma ebraelma iakobaSvilma. exla rom rkinigzis
saxls uwodeben jafariZis quCaze, iqac tiali mindori iyo da viRac
germanelma fitingofma aaSena es didi saxli. exla rom ministrTa sabWos
Senobaa leninis quCaze iqac patara erT sarTuliani qoxebi idga. exla
rom stalinis quCaze yofili partiuli komitetis Senobaa, vinme
parombegovma aaSena es saxli, sadac moTavsebuli iyo klubi „kruJokaT“
wodebuli. exla rom stalinis quCaze mTavrobis oTxsarTuliani saxlia, iq
iyo Zveli erTsarTuliani saxli vinme ananievis. ai, ras warmoadgenda
maSindeli baTumi. maSin aRmaskomis saxli (urava) imyofeboda stalinis da
orjonikiZis quCebis kuTxeSi, zemo sarTulSi da qvemoT ki viRaca
sparsels hqonda xilis savaWro duqani da mis gverdiT iyo wignis maRazia
„Woroxi“.
exlandel aRmaskomis Senobis adgilze iyo didi mindori. rogorc
vTqvi baTumSi iyo qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli
sazogadoebis qarTuli skola. Cem dros im skolis ufrosi iyo isidore
ramiSvili. es skola Cemamdis yofila da mTavari mizani am skolis
83
daarsebisa iyo is, rom adgilobrivi qarTveli musulmanebi miezidaT da
gaeTviTcnobierebinaT.
dedaCemma am skolaSi mimabara. maswavleblebaT iyvnen mixako SaraSiZe,
TviT ramiSvili, lominaZis qali, mRvdeli simon ToTibaZe da gogolaZe.
CemTan erTad am saswavlebelSi swavlobdnen axalgazrda qarTveli
musulmanebi: haidar abaSiZe, suleiman WiWinaZe, ziver diasamiZe, xasan qiqava,
Zmebi haidar da jelil beJaniZeebi, dursun qiqava, dursun nakaSiZe, pinauT
oRli da sxvebi, magram unda iTqvas, rom mowafeebis metismeti denadoba
iyo. amis mTavari mizezi iyo metismeti fanatikosuri ganwyobiloba maTi
mSoblebis mxriv. avrcelebdnen xmebs viTomc qarTul saswavleblebSi
swavla niSnavda bavSvebis gaqristianebas. zemoT CamoTvlili pirebi ki ase
12-15 axalgazrda mainc daewafa swavlas da bolos marTlac kargi
Segnebuli qarTveli dadga.
maxsovs erT weliwads baTums ewvia Cveni saswavleblis erT-erTi
damaarsebeli ilia WavWavaZe da Cven skolaSic movida. me maSin meore
klasSi viyavi da, rogorc tanmorCili wina merxze vijeqi. Cven aRtacebas
bolo ar hqonda. uecrad damacqerda, gamomiZaxa da mkiTxa Tu vici raime
leqsi. me mivuge rom vici meTqi da mkafiod vuTxari misive leqsi
„gazafxuli“, davamTavre sityvebiT „mamulo sayvarelo Sen rosRa
ayvavdebi“, Tavze xeli gadamisva da miTxra kai biWi yofilxaro. dRevandel
siberemdi ar damaviwydeba is sixaruli. dedaCemi da agreTve
maswavleblebic Zalian gaxarebuli iyvnen.
qarTuli skola, rom davamTavre dedaCemma mimabara gimnaziaSi. maSin
gimnazia imyofeboda rusTavelis quCaze viwro fligelSi. aqedan iwyeba Cemi
Semdgomi cxovreba, davewafe swavlas, gavecani axal amxanagebs,
ganurCevlaT erovnebisa Zmurad viyaviT erTmaneTTan ganwyobili.
unda iTqvas isic, rom maSindeli gimnaziis maswavleblebi umetesad
iyvnen Savrazmelebi, erTi-oris gamonaklisiT, Tumca iseTi kulturulebic
iyvnen, rogorc magaliTad, nikoloz sevastis Ze derJavini, voicexovski da
kidev ramdenime.
xSirad gvsmenia, rom qarTulad rom vilaparakebdiT bavSvebi,
ZaRlurad nu laparakobTo gveubnebodnen. erTxel nikoloz (Wola)
berZeniSvili (momavali akademikosi) SeekamaTa erT-erT maswavlebel
smirnovs da kinaRam garicxes saswavleblidan. ase midioda wlebi. swored
es dro iyo, rodesac baTumSi daiwyo gaficvebi da gamosvlebi. me maSin
viyavi ase 16 wlisa. Cven gimnazielebic cot-cota gamovexmaureT am
moZraobas. maSin Cven ramdenime mowafem: sosiko berZeniSvilma, me, Zmebma
valerian da vianor anCabaZeebma, iliko mesxma, giorgi diasamiZem, valodia
xvedeliZem da kolia gogitiZem SevadgineT mebrZoli razmi, iaraRi yvelas
gvqonda, romelsac gvinaxavdnen stefane qemxaZe da puSkinis saswavleblis
Sveicari, moxuci aWareli zabiTa asaTiani.
didi brZola iyo maSin gaCaRebuli qalaqis Tavis arCevnebze, rogorc
cnobilia, maSindel arCevnebSi xmis micemis ufleba hqondaT mxolod da
mxolod cenzian pirebs, ese igi imaT visac hqonda raime uZravi qoneba an
savaWro maRazia da an kidev mosamsaxureebs. qalebs xmis ufleba ar
hqondaT. danarCenebs ki visac araferi ebada, muSebs, glexebs ar hqondaT
ufleba. baTumSi mTeli vaWroba hqondaT somxebs, berZnebs, rusebs da kidev
sxvebs. Tumca qarTveloba ricxvobrivaT sWarbobda, magram sul
umravlesoba iyo muSebi. ra Tqma unda xelmwifis mTavroba mxars uWerda
Savrazmelebs: krasnickis, mavropulos, palmas da sxva aseTebs, magram mainc
arCevnebSi gaimarjves qarTvelebma zogierTi berZnebis daxmarebiT.
84
qalaqis Tavad airCies da quTaisidan Camoiyvanes luka asaTiani,
uaRresad kulturuli pirovneba, mis TanaSemweebaT ki grigol volski da
ivane mesxi.
asaTianis qalaqis Tavad arCevnidan daiwyo qalaqis aRorZineba. aSenda
aRmaskomis mSvenieri Senoba, vaJTa gimnazia, qalTa gimnazia, samoqalaqo
saswavlebeli, elsadguri, saaavadmyofo, gaSenda daxuruli bazari
(exlandeli medtexnikumi), garda yovelive amisa asaTiani Suamdgomlobda
rom yvela tranzitul saqonelze, iqneboda es navTi, marganeci, noxebi da
kidev sxva saqoneli qalaqs darCenoda yovel fuT saqonelze naxevari
kapeiki. garda yovelive amisa amoSrobili iqna Waobebi, moikirwyla quCebi,
qalaqi ganaTda mozrdili lampionebiT. qalaqSi maSin iyo mxolod 2
afTiaqi, erTi petkeviCis, meore vituSinskis – rasakvirvelia kerZo. iyo 2
patara afTiaqis marazia erTi berZnis mixailidis, meore ki somxis
jerainis. maSin baTumSi iyo mxolod ramdenime eqimi da oriode ferSali.
es saxlebi, romlebic amSveneben baTums gaSenda mxolod sabWoTa
xelisuflebis damyarebis Semdeg. iyo sastumro: „francia“, „londoni“ da
„evropa“. iyo 3 wignis maRazia: nikolaZis, kuninis da maxaraZis, magram
iSviaTad iSovnidiT raime wignebs. sazogadoT qarTuli wignebi iSviaTad
iSovneboda da Cven axalgazrdebs gvamaragebdnen wignebiT fostis moxele
trofim inasariZe, oficeri daviT kldiaSvili da vinme giorgi buCukuri.
iseTi wignebi, rogorc magaliTad, yazbegis, ninoSvilis, iliasi da
wereTelis sul xelidan xelSi gadadioda, rogorc cnobilia baTumSi
muSaTa moZraoba-gaficvebi daiwyo umTavresad 1902 wels. am moZraobis
meTauri iyo ioseb stalini, romelic im JamaT cxovrobda barcxanaSi da
romelsac xalxi „barcxanis gubernators“ eZaxdnen. maSin xalxi mas
icnobda, rogorc ara stalins anu juRaSvils aramed „kobas“ eZaxdnen.
mTavari gamosvlebi dakavSirebuli iyo saerTod ruseTis moZraobasTan
daiwyo 1905 wels. ra Tqma unda saerTo mdgomareobasTan dakavSirebiT,
axalgazrdobac Caeba gamosvlebSi. Cveni gimnaziis mowafeebic CavebiT am
gamosvlebSi. rasakvirvelia Cven gamosvlebs xelmZRvanelobdnen ufrosi
amxanagebi: andro dekanoziSvili, parmen gamyreliZe, Tedo saxokia, nestor
kalandariSvili, vaso mgalobliSvili, sergo yufaraZe, domenti
vadaWkoria, anton wulaZe, wiTliZe da sxvebi. Tumca es pirebi sxvadasxva
partiebis warmomadgenlebi iyvnen, magram gamosvlebSi yvelani erTad iyvnen.
Cveni mTavari xelmZRvanelebi ki iyvnen nestor kalandariSvili da mixako
wereTeli.
adgilobriv mkvidrTagan ki Zalian did daxmarebas gviwevda qemal
noRaideli, is iyo nestoris marjvena xeli, yovelive mis davalebebs
asrulebda pirnaTlad, iyo es furclebis gavrceleba wyavrokaSi,
muxaestateSi Tu leRvaSi. ufro metic „Cveni qemali“, rogorc mas
vuwodebdiT araferze ar daixevda ukan. unda iTqvas, rom Tu vinmes
miuZRvis praqtikos revolucioneroba Cveni qemali iyo Seudrekeli
guliTadi vaJkaci. nestori mas avalebda xolme friad sapasuxismgeblo
saqmeebs, rogorc magaliTad bilikebiT gadahyavda da gadmohyavda esa Tu
is piri, guriaSi da iqidan aqeT. maxsovs nestorma daavala mas ermolovze
(kazakebis oficeri) Tavdamsxmeli bombis msroleli vinme „Jani“ gadaeyvana
bilikebiT ozurgeTSi. Cvenma qemalma pirnaTlad Seasrula da sxva aseTi
saxifaTo saqmeebi.
1905 wlis gamosvlebis dRes Cven, ramdenime pirs dagvavales
dagvekavebia ramdenime posti Tu vinicobaa xoporis polkis kazakebi
ecdebodnen alya SemoertyaT Cveni gamosvlebis Stabs (aRmaskomis Senobas)
85
unda agvetexa srola. me momiwia posti gorkisa da jafariZis quCebis
kuTxeSi, aRmaskomis ezoSi Cem marjvniv iyo vinme riurol azaraSvili da
novaki, marcxniv ki vinme rubinSteini. kazakebis Tavdasxma ar moxda da Cven
dagvavales sxva _ kavSiri respublikur saavadmyofosTan. WavWavaZis quCaze
viRaca axalgazrdas (mgonia Wyonias) wamoeRo saxlidan gatenili
Zveleburi dambaCa da midioda saavadmyofosTan, kuTxeSi idga gadacmuli
kazaki. kazakma uTxra axalgazrdas, manaxe rogori dambaCaao, manac misca,
kazakma esrola mokla axalgazrda da gaiqca. imave dRes kreba gvqonda
jorjiaSvilis quCaze me-3 sarTulze da davadgineT meore dRes
gavficuliyaviT.
gimnaziis me-2 sarTulze saaqto darbazSi SevvardiT, kedelze iyo
mefis suraTi oqros farajian CarCoSi, melenti zaqariaZem esrola
revolveri suraTs, mere Cven CamovglijeT suraTi da nakuwebaT vaqcieT. es
iyo Cveni gaficvis signali.
miuxedavad imisa, rom gimnazielebi iyvnen sul sxvadasxva tomisa,
yvelam erTxmad miiRo monawileoba gaficvebSi da gamosvlebSi, garda 3-4
mowamluli Sovinistebisa, rogorc magaliTad Stormi, iavlenski,
alferievi, xaritonovi da kidev ramdenime, romlebic iyvnen didi
Tanamdebobis mqoneebis Svilebi. gimnaziidan rom gamovediT dagveria
cxenosani kazakebi, romlebic gamouZaxa administracias da maTraxebiT
daiwyes cema. me movaswari nakaSiZis saxlis WiSkarSi Sesvla da Signidan
WiSkaris daketva, gadavrCi gadalaxvas, magram bevrs sastikaT scemes.
melenti zaqariaZe daakaves da pasuxisgebaSi misces, Cven danarCenebi ki
aRricxvaze agviyvanes.
gadioda wlebi da Cven gimnaziaSi isedac bevri Savrazmeli
maswavlebeli iyo da moavlines frangulis maswavlebeli sabiuvi,
SeCvenebuli jaSuSi, JandarmTa oxrankis agenti suls ar udgamda
mowafeebs, abezRebda umizezoT da sTesavda moswavleTa Soris Sovinistur
provokaciebs. maSin mowafeebma gadavwyviteT misi galaxva da erT saRamos
vorovis quCaze bzis joxi Caartyes TavSi. sikvdils ki gadarCa, magram
ufro gacofda da samsaxurSi 2 kazakis TanxlebiT dadioda, maSin
gadavwyviteT misi Tavidan mocileba sxva gziT. erT-erT amxanags raJden
grigolias wilaT xvda RumelSi yumbaris Cadeba, rodesac sabiuvi marto
iqneboda maswavlebelTa oTaxSi, magram raRaca mizezis gamo gamosuliyo
oTaxidan. bombi afeTqda da sikvdils gadarCa sabiuvi. es iyo 1908 welSi.
amis gamo mTavrobis gankargulebiT gimnaziis meore sarTulis mowafeebi:
mexuTe, meeqvse, meSvide da merve klasis mowafeebi gamogvyares mglis
bileTebiT, ese igi vercerT mTavrobis gimnaziaSi ver ganvagrZobdiT
swavlas. datrialdnen visac gavleniani, an SeZlebuli mSoblebi hyavdaT da
sxva qalaqebSi, sxvadasxva kerZo saswavleblebSi moawyes maTi Svilebi, Cven
ki, romlebsac ar gagvaCnda aseTi mSoblebi davrCiT gareT. mas Semdeg samma
megobarma: me, giorgi diasamiZem da pavle SoSitaiSvilma daviwyeT
mecadineoba kerZo maswavleblebTan, raTa Cagvebarebina simwifis mowmobaze.
rusuls gvaswavlida vinme SCuCkini (gamoCenili literatori). maTematikas
parsegiani (kai pedagogi) Cven gvindoda Tbilisis saTavadaznauro kerZo
qarTuli gimnaziis saSualebiT, eqsternaT Cagvebarebina pirveli gimnaziis
filialebi. dadga gamocdebis droc. pirveli gamocda rusul weraSi da
zepirSi me da giorgim friadze CavabareT, pavle CaiWra. meore gamocdac
maTematikaSi da fizikaSic kargaT CavabareT me da giorgim. mesame gamocda
iyo germanuli. Cven gvqonda codna germanulis (alivr) ese igi wakiTxva da
Targmna, magram Cvenda saubeduroT swored im wels SemoiRes germanulis
86
Temaze dawera, risTvisac Cven ar viyaviT mzad da uari vTqviT am sagnis
Cabarebaze. maxsovs mxolod keigeluxisgan (ebraeli) da erTma samxedrom
Caabares. ase rom aqac dagvexSo swavlis gagrZelebis kari.
erT dRes giorgim miTxra „modi biWo Tan kidev vimecadinoT da Tanac
droebiT daviwyoT sadme muSaobao“. gadavwyviteT erT-erT petkeviCis
afTiaqSi dagvewyo muSaoba. miuxedavad imisa, rom petkeviCi qarTvelebisadmi
ar iyo mainc da mainc ganwyobili, proteqciis saSualebiT (qalaqis Tavis
andronikaSvilis) migviRo. maSindel afTiaqebSi arc erTi qali ar
muSaobda. Cven ise CavebiT muSaobaSi, gagvitaca muSaobam afTiaqis
patronmac Sexeda, rom Segviyvarda es dargi da riTac SeeZlo xels
gviwyobda da dagviniSna TiTos 50 maneTi oqroTi TveSi, maSin es didi
fuli iyo.
es iyo 1911 weli. amgvarad vmsaxurobdi 3-4 weliwads, maSin
farmacevtuli institutebi ar arsebobda da romelime universitetis
medicinis fakultetTan arsebobda farmacetiuli ganxra. me gavemgzavre
xarkovSi, gzis fulic petkeviCma momca. CemTan erTad xarkovSi wamovida
iona kvekveskiri. 1915 welis pirveli samamulo omis miwurulSi CavabareT
friadze da diplomebiT davbrundiT isev baTumSi. mxolod petkeviCis aRar
iyo is afTiaqi da mieyida giorgi avalianisaTvis.
me daviwye muSaoba avalianis afTiaqSi, es iyo 1916 weli. gasabWoebis
Semdeg me vmuSaobdi sxva da sxva afTiaqebSi, jer receptaraT Semdeg ki
afTiaqis gamgeT.
pirvel afTiaqis, mesame afTiaqis, mexuTe afTiaqis, wylosanTa
afTiaqis, aWarsamedvaWrobis gamgeT, gadamiyvanes Tbilisis meoce afTiaqis
gamgeT da ase gadavyavdi sxvadasxva afTiaqebis gamgeT. bolos damniSnes
mTeli aWaris afTiaqebis revizoraT, sadac vimuSave 3 weliwads. Semdeg
SeTavsebiT damniSnes samSobiaro saxlis afTiaqis gamgeT. sul afTiaqebis
xaziT vimuSave 63 weli. 1954 wels umwikvlo muSobisaTvis damajildoves
leninis ordeniT, medlebiT da mravali sigelebiT. Cemi muSaobis periodSi
aRvzarde blomaT farmacevtebi. ase gamoveTxove am dargs da exla var
personaluri pensioneri.
biZaCemi (dedis Zma) iyo saglexo bankis mouravi duSeTis da goris
mazrebSi. TviTon cxovrobda kaspSi da zafxulobiT me Cavdiodi masTan. iq
me gavicani cnobili revolucioneri miSa JRenti, friad seriozuli piri.
mas hyavda colad mayaSvilis qali da colis Zma miSa mayaSvili, sadac
iatakqveS inaxavda Tavs. sxvaTa Soris miSa JRenti daWrili iyo mklavSi
berdankis tyviiT da mklavidan amoRebul Zvals safuleSi atarebda,
mklavSi xels rom mohkidebdi TiTqmis TiTi gadioda ZvalSi. ukanasknel
dros miSa vnaxe TbilisSi da meti aRar minaxavs.
Turme is dauWeriaT da imyofeboda xarkovis sakantorRo cixeSi.
xarkovSi rom mivdiodi TbilisSi Semxvda miSa mayaSvili da miTxra Tu
moaxerxe inaxule cixeSi an Seityve rogor aris, radgan kai xania araferi
viciT maszeo.
xarkovSi rom Cavedi iqaur nacnob studentebs vuambe mis Sesaxeb da
davainterese SeetyoT rogor iyo.
saubeduroT Seityes rom miSa cixeSi gacvliliyo da cixidan
gadmougzavniaT universitetis prozeqturaSi. me da erTi cocxali biWi
studenti somexi mivediT anatomiis profesor naTiSvilTan da vTxoveT rom
miSas cxedari moeca CvenTvis TbilisSi gasagzavnaT. datrialdnen sxva
studentebic da exla saWiro iyo TviT miSas cxedris amocnoba, radgan
bevri iyo cixidan gadmogzavnilebi. naTiSvilma da gurTonebma ubrZana
87
prozeqturis moxuc mosamsaxure russ eCvenebina gvami. cxedrebi iyo qveda
sarTulSi, sardafSi da Carxis saSualebiT amohqondaT zeviT. amoitanes
ramdenime gvami, yvela erTmaneTs hgavda radgan arc Tma, arc warbebi, arc
wamwamebi arc erTi ar hqondaT, bolos me gamaxsenda rom miSa xelSi iyo
daWrili da sworeT amiT amovicaniT miSa.
naToSvilsac Zalian gaexarda, radgan studentobaSi ufro aiwia misma
avtoritetma. datrialdnen studentebi, muSebi, partiulebi, xelaT gaukeTes
cinkis kubo da didi zeimiT gaaciles TbilisSi. es iyo sworeT nikolozis
gadmogdebis wina dReebSi.
inglisis okupaciis dros ingliselebi amaragebdnen denikinis armias
da amitom gadawyda baTumSi saerTo gaficva. Sewyda wyliT momarageba,
gamoiTiSa sinaTle, daixura dawesebulebebi, afTiaqebi.
saRamos gvqonda kreba. kreba, rom damTavrda da gamovdiodiT,
ingliselebma alya Semoartyes yvelas da dagviWires, wagviyvanes jer
gauptvaxtSi da iqidan fordis manqanebiT wagviyvanes stepanovkis batareis
sardafebSi. viyaviT ase 20 kacamde. exla ki davrCiT mxolod 4-5. movida
TviT kukolisi da SemogvTavaza mogvexsna gaficva, magram uariT
gavistumreT, da bolos imas mivaRwieT, rom Sewyvites denikinze daxmareba
da mxolod amis Semdeg gagvanTavisufles. TurqeTis pirvel Semosevaze
moxaliseT wavedi frontze. meore Semosevazec wavedi moxaliseT sofel
„kibesTan“, Cven ki viyaviT poziciaze magraT, magram Turqebi Semovidnen
orTabaTumis mxridan da aiRes baTumi.
unda vumadlodeT serioJa qavTaraZes, romlis daxmarebiTac Turqebi
gandevnili iyvnen baTumidan da mTeli aWaridan.
1975 wlis 30 marti
88
mixeil alSibaia
wm. aleqsandre nevelis samxedro taZari baTumSi
sakulto arqiteqturis im savalalo siaSi, romelic daingra sabWoTa
xelisuflebis dros moxvda wm. aleqsandre nevelis samxedro taZaric (sur.
1).
marTlmadidebluri eklesia baTumSi aSenda jer kidev Turqebis dros
1865 wels. es iyo wm. nikolozis saxelobis berZnuli eklesia. baTums
ruseTis imperiasTan SeerTebis Semdgom, eklesia rusi
marTlmadideblebisaTvis ganlagda Cveulebriv SenobaSi, romelsac mieSena
samreklo. gamoikveTa, rom unda aSenebuliyo axali taZari.
1888 wels TviTmpyrobeli imperatori aleqsandre III ojaxTan erTad
ewvia baTums da mis Semogarens. aTi weli iyo gasuli mas Semdeg _ 1877-1878
wlebi, rac ruseT-TurqeTis omi damTavrda da baTumi SeuerTda ruseTis
imperias. imperatoris viziti farTod aisaxa presaSi, mTel rig msxvil
JurnalebSi gamoCnda am movlenebis amsaxveli ilustraciebi. magaliTad
didi graviura imperatoris Camosvlisa daibeWda „mustkation”-Si.
imperators Tan axlda meuRle maria Tevdores asuli, Zeebi _ giorgi da
nikolozi, aseve maRalCinosani moxeleebi. samefo ojaxis fotografirebis
pativi miego baTumel fotografs a. kuSnerskis.
vizitis programaSi Sedioda rigi RonisZiebisa. samefo ojaxis
wevrebma darges xeebi aleqsandres parkSi.19 xeebs samofoni uwodes,
zogierTi maTgani Cans Ria baraTze, romelzedac aRbeWdilia aleqsandres
saxelobis baRi. meore mniSvnelovani RonisZieba gaxldaT
marTlmadidebluri taZris safuZvelis Cayra. Cems koleqciaSi aris
spilenZis qafCa, romelzedac amotvifrulia warwera (rusulad) „q. baTumi
25 seqtemberi 1888 w“. erT-erTi versiiT es qafCa gadaarCina, Semdgom am
taZarSi arsebuli muzeumis TanamSromelma.
taZris proeqti daamtkica TviT misma umaRlesobam 1888 wels, rasac
adasturebs arqiteqturuli eskizi, Sesrulebuli da xelmowerili TviT
aleqsandres mier (sur. 5). mSenebloba mravali wlis manZilze grZelde-
boda, rac aixsneba baTumis, imperiis centridan didi daSorebiTa da
Canafiqris grandiozulobiT. Ria baraTebze gamosaxuli baTumis taZris
xedebi, gvauwyeben am Senobis aRSenebasa da dasasruls. erT-erT adreul
Ria baraTze (XIX s. 90-iani wlebi) aRbeWdilia xaraCoebSi Casmuli taZari
(sur. 11), odnav mogviano baraTze aRbeWdilia samreklo (sur. 12), gansakuT-
rebiT naTlad Cans mSenebare taZari, ukve saukunis bolos (sur. .2).
1906 wels baTumis ruseTis imperiasTan SemoerTebis 25-e wlisTavze20
taZris mSenebloba dasrulda da ekurTxa eqvs dekembers. am uzarmazar
Senobas ewoda wm. aleqsandre nevelis saxeli da gadaeca samxedro uwyebas.
aseve zedwodebac mieca _ „axali taZari“, aseve mas uwodebdnen
grandiozuls da xSirad gamosaxavdnen Ria safosto baraTebze
gamomcemlebi. m. m. xenzinovi, i. s. martinonsianeli, i. kaxiani, „sotrudniki“
„grenbergi“, „a. t. v“ baTumis xedebis „esperantoreuli“ seriidan. sanaosno
kompaniam „Messagekies Maritimes” gamosca Ria baraTi taZris gamosaxulebiT
(sur. 6.13) taZari Zalze lamazad gamoiyureboda zRvispira bulvarTan (sur.
9), aseve gamovida reliefuri Ria baraTic (sur. 14).
19 dRevandeli 6 maisis saxelobis axalgazrduli parki
20 unda iyos 28-e wlisTavi, radgan baTumi ruseTis imperiaSi Sevida 1878 wels
89
male sabWoTa xelisuflebis damyarebis Semdeg (1921 w. marti) taZari
gadaakeTes antireligiur muzeumad, rogorc es xdeboda sxva qalaqebSi,
rasac mowmobs 20-ian wleebSi gamoSvebuli ori Ria safosto baraTi.
erTerTi baraTi gvacnobs: „yofil samxedro taZars“ (sur. 4), meore mxareze
ki weria: „merebas xati“ (sur. 3). Cems koleqciaSi inaxeba 1927 wlis
unikaluri foto, romelzedac gamosaxulia yofili taZris, imJamad
antireligiuri muzeumis interieri, sadac leninis biusti dgas, rac ra
Tqma unda mkrexelobaa (sur. 7) 1931 w. taZari daangries, xolo qvebi
gamoiyenes axali SenobebisaTvis, romelSic sxvaTaSoris daibada am
statiis avtori, rac asaxulia iSviaT fotobaraTze (sur. 8), romelic am
dros gamovida, aRwerilia sakvirveli da mowyenili suraTi: samreklo
kvlav aRmarTulia da xeebs miRma Cans erTerTi mcire gumbaTi, magram
ZiriTadi gumbaTi ukve aRar aris. aseTive bedi ewia baTumSi mdgomare
zogierT taZarsac. xolo meCeTi „azizie“ ufro adre daangries.
sabednierod gadarCa wm. nikolozis taZari, somxuri grigorianuli da
kaTolokuri taZari, romlebic SemorCenilia dRemdis.
30-iani wlebis bolos dangreuli taZris adgilze aSenda sastumro
„inturisti“ es Senoba aSenda konstruqtivistul stilSi, TavisTavad
unikaluric kia. sastumro daaproeqta cnobilma sabWoTa arqiteqtorma a. v.
Susevma, romelic leninis mavzeleumis avtoricaa. dRes inturistis vrcel
holSi gamofenilia wm. aleqsandre nevelis samxedro taZris maketi, raSic
asaxulia baTumis istoria, xolo safosto baraTebi gvaZleven saocar
SesaZleblobebs warmovidginoT rogori iyo samxedro taZari sxvadasxva
rakursidan da CauRrmavdeT mis istorias.
Targmna goderZi totoCavam
90
91
92
baTumis samuzeuo cxovrebis istoriidan
rusudan kobrava
aWaris muzeumis daijesti 2009 weli
23 ianvari _ aWaris ganaTlebisa da kulturis muzeumSi Catarda xulos
raionis raqvTis sajaro skolis yofili maswavleblis Tamar
baraTaSvilis dabadebidan 70 da gardacvalebidan 40
wlisTavisadmi miZRnili xsovnis saRamo.
26 ianvari _ religiis muzeumSi „ninoobis“ dResTan dakavSirebiT Catarda
q. baTumis moswavle-axalgazrdobis sasaxlis moswavleTa
RonisZieba.
26-29 ianvari _ moewyo baTumeli amagdari mxatvris, baTumis sapatio
moqalaqis anton filipovis personaluri gamofena –
gayidva.
anton filipovis personaluri gamofena.
2009 wlis 26 ianvari
1-22 Tebervali – moewyo mxatvar-arqiteqtoris duglas zamTaraZis
namuSevrebis saiubileo personaluri gamofena: „uflis
naCuqari Svidi aTeuli“.
9 Tebervali – Catarda daviT aRmaSeneblis xsenebis dRisadmi miZRnili
RonisZieba.
15 Tebervali – Catarda avRaneTis respublikidan sabWoTa jarebis
gamosvlis 20 wlisTavisadmi miZRvnili RonisZieba.
20 Tebervali – aWaris ganaTlebisa da kulturis muzeumSi Catarda
aWaris Rvawlmosili pedagogebis Tina kukulaZis, leonia
arjevaniZis da aslan miqelaZis moferebisa da pativgebis
saRamo.
93
18 marti – q. baTumis me-16 sajaro skolis VI klasis moswavleebs
CautardaT integrirebuli gakveTili inglisur enasa da
istoriaSi Temaze: „saqarTvelos kulturuli
memkvidreoba“.
23 marti – ilia WavWavaZis muzeumSi Catarda konferencia Temaze „1921
wlis marti baTumSi“.
30 marti – aWaris ganaTlebisa da kulturis muzeumSi Catarda
subtropikuli da samkurnalo mcenareebis yofili
mklevaris, teqnikis mecnierebaTa kandidatis givi
sarjvelaZis dabadebidan 85 wlisTavisadmi miZRvnili
xsovnis saRamo.
3 aprili – ilia WavWavaZis muzeumSi Catarda ilia WavWavaZis saxelobis
pirveli sajaro skolis moswavleTa samecniero
konferencia Temaze „saqarTvelo da evropa“.
27 aprili – aWaris omis, Sromis da samxedro Zalebis veteranTa klubSi
Catarda faSizmze gamarjvebis 64-e wlisTavisadmi miZRvnili
konferencia.
29 aprili – profesorma oTar gogoliSvilma baTumis SoTa rusTavelis
universitetis istoriis specialobis III kursis studentebs
Cautara Ria leqcia Temaze „ruseT-TurqeTis 1877-1878 ww omi
da saqarTvelo“.
4 maisi – 15 ivnisi – moewyo aWaraSi vardebis revoluciisadmi miZRvnili
erTdrouli gamofena.
11 maisi – bavSvTa studia „bembim“ Caatara musikalur–mxatvruli dila
Temaze: „gazafxuli mobrZandeba“.
18 maisi _ 19 ivnisi – moewyo muzeumebis saerTaSoriso dRisadmi
miZRvnili, fondsacavSi daculi vazebis da keramikuli
namuSevrebis gamofena.
muzeumebis saerTaSoriso dRe 2009 w. 18 maisi
94
q. baTumis meri r. CxaiZe ajildoebs muzeumis
Rvawlmosil muSaks mziuli erisTavs
15 maisi _ aWaris mTavrobis saqveuwyebo dawesebuleba saarqivo
sammarTveloSi Catarda istoriis mecnierebaTa doqtoris
aWaris xariton axvledianis saxelobis muzeumis
direqtoris moadgilis oTar gogoliSvilis wignis
„socialuri da erovnuli moZraoba samxreT-dasavleT
saqarTveloSi 1900-1921 ww.“ wardgineba.
19 maisi _ profesorma oTar gogoliSvilma baTumis SoTa rusTavelis
universitetis istoriiis specialobis me-2 kursis
studentebs Cautara Ria leqcia Temaze „saqarTvelos
damoukideblobis dRe – 26 maisi.
22 maisi _ ilia WavWavaZis muzeumSi Catarda 26 maisisadmi miZRvnili
moswavleTa konferencia
1 ivnisi _ pedagogebis siaxleTa kvlevis centrma asocoacia
„mcodnelma“ Caatara sajaro skolebis moswavleTa da
maswavlebelTa konkursSi „yofaqcevis kultura“
gamarjvebulTa dajildoeba.
10 ivnisi _ moewyo q. baTumis N2 sajaro skolis da studia „andamatis“
moswavleTa namuSevrebis gamofena- auqcioni.
17 ivnisi - 1 oqtomberi _ moewyo fondsacavSi daculi niJarebis da
Tevzebis erTdrouli gamofena.
23 ivnisi _ ilia WavWavaZis muzeumSi gaimarTa prezentacia proeqtisa
„qarTveli axalgazrdobis ukeTesi momavlisaTvis“
21 ivlisi _ religiis muzeumSi moewyo yofil qarTul teritoriebze
darCenili xuroTmoZRvruli nagebobebis arsebobisadami
miZRvnili fotogamofena.
15 oqtomberi _ gazeT „aWaris“ redaqciam Caatara wignis „maTze werda
aWara“ prezentacia.
95
22 seqtemberi _ ilia WavWavaZis muzeumSi Catarda axalgazrda poetebis
genri doliZis, giorgi gabaiZisa da axalgazrda mwerlebis
Tako diogiZisa da giorgi WeiSvilis wignis „dausrulebeli
werili“ wardgineba.
15 oqtomberi _ gazeT „aWaris“ redaqciam Caatara literaturuli
konkursis „pifis“ gamarjvebulTa dajildoeba.
6-19 noemberi _ moewyo mxatvar Tamaz (nadim) diasamiZis xsovnisadmi
miZRvnili gamofena_saRamo.
Tamaz (nadim) diasamiZis xsovnisadmi miZRvnil gamofenaze
2009 w. 6 noemberi
6 noemberi _ ganaTlebis da kulturis muzeumSi Catarda Rvawlmosili
pedagogisa da moRvawis Rirsebis ordenosan arCil
iSxneliZis dabadebidan 80 da sazogadoebriv-pedagoiuri
moRvaweobis 60 wlisTavisadmi miZRvnili saiubileo saRamo.
13 noemberi _ profesorma oTar gogoliSvilma baTumis SoTa rusTavelis
universitetis istoriis specialobis me-3 kursisis
studentebs Cautara Ria leqcia Temaze „baTumi qarTul da
ucxour istoriografiaSi“.
16 noemberi _ pedagogebis siaxleTa kvlevis centrma asociacia
„mcodnelma“ moawyo dasavleT saqarTvelos sajaro
skolebis I klasis moswavleTa da pedagogTa dajildoeba
konkursSi: „iswavle da ixalise ardadegebze“ aqtiuri
monawileobisaTvis.
27 noemberi _ ilia WavWavaZis muzeumSi Catarda respublikuri samecniero
konferencia Temaze „samxreT-dasavleT saqarTvelos yofa
da istoria _ parxali“.
96
samecniero konferencia: „samxreT-dasavleT
saqarTvelos yofa da istoria _ parxali“. 2009 w. 27 noemberi.
8 dekemberi _ q. baTumis sakrebulom moawyo 2010 wlis biujetis proeqtis
gacnoba muzeumis TanamSromlebisaTvis.
q. baTumis 2010 w. biujetis gacnoba aWaris muzeumSi
97
Zmebi nobelebis saxelobis baTumis teqnologiuri muzeumi
2007 wlis 17 maisidan baTumis
RirsSesaniSnaobebs Zmebi nobele-
bis saxelobis baTumis teqnolo-
giuri muzeumi Seemata. igi swo-
red im SenobaSia, sadac ganTav-
sebuli iyo kompania „Branobel“-is „baTumis kantora“.
muzeumi mdebareobs qalaqis
SemosasvlelSi (Tamaris dasax-
leba, leseliZis q. #3). Ria cis-
fer da orsarTulian, koSkian
SenobaSi, romelsac TeTri riku-
lebiani aivani da wyvili
magnolia amSvenebs. aq sxvadasxva
dros mdebareobda sabavSvi baRi, Tamaris dasaxlebis milicia da ubnis
saxlmmarTveloba. qalaqis mkvidrni igoneben, rom e.w. `mdidris saxlis~, an
kidev `gubernatoris saxlis~ pirvel sarTuls kupidonebiT moxatuliQWeri
da iSviaTi masalisagan damzadebuli antikvaruli buxari amSvenebda.
samwuxarod jerjerobiT ver xerxdeba imis dazusteba Tu ra gza gaiara
Senobam „baTumis kantoridan“ sabavSvo baRamde. SesaZloa Semdgomma
saarqivo kvleva-Ziebam Seavsos aRniSnuli wyvetili.
Senobis Tanamedrove interieri Semdegnairia:
pirveli sarTuli `navTobis
mefeebad~ wodebuli nobelebis
dinastiis kavkasiaSi moRvaweobas
da kompania „Branobel“-s eTmoba.
nobelebis saxelTanaa dakavSi-
rebuli baTumis navTobter-
minalis daarsebac. iqve warmod-
genilia ebrauli warmoSobis
frangi navTobmagnatis rotSil-
disa da Tbiliseli somexis a.
manTaSevis saeqspozicio kuTxe,
aseve navTis bidoni, romelic
adasturebs msoflios 160-ze met
qveyanaSi daregistrirebuli sasaqonlo-savaWro niSnis „Shell“ kavSirs
baTumTan. XIX saukunis qalaqisTvis damaxasiaTebeli gerbi, baTumis
navsadguris erT-erTi pirveli foto, sadac kargad Cans Zveli
baTumisaTvis niSandoblivi lampioni. aqve ganTavsebulia msgavsi Sinaarsis
sxvadasxva eqsponatebi
muzeumis meore sarTuli aWaris regionSi Cais kulturis ganviTarebas
da am saqmisTvis CineTidan specialurad sami wliT mowveul lao jin-jaos
Rvawls eTmoba, romelmac saqarTveloSi 30 weli dahyo da samSobloSi
dabrunebisas Tvalcremlianma ganacxada: `mivdivar, magram Cems guls da
suls saqarTveloSi vtoveb, risTvisac gixdiT guliTad madlobas~.
muzeumSi warmodgenilia lao jin-jaos piradi nivTebi.
darbazs amSvenebs Fferadi fotografiis erT–erTi didostatis sergei
prokudin gorskis feradi fotoebi, romlis Sesaxebac dRemde TiTqmis
98
araferi iyo cnobili qalaqis farTo sazogadoebisaTvis. garkveuli
mizezebis gamo mis Sesaxeb araferia naTqvami did sabWoTa enciklopediaSi.
prokudin gorskis didi wvlili miuZRvis fotografiis istoriaSi, aseve XX
saukunis 10-iani wlebis qarTuli realobis firze aRbeWdvaSi.
fotografiaSi eqskursias agrZelebs baTumSi moRvawe berZeni
fotografebis egorovisa da antonopulos fotoreproduqciebi, romlebic
maTsave fotosaxelosnoebs amSvenebda da karg reklamasac uwevda.
muzeumi teqnologiuri xasiaTisaa da aqcentirebulia baTumis
sameurneo-ekonomikur ganviTarebaze, samrewvelo obieqtebisa da maTi
mepatroneebis warmoCenaze, am kuTxiT sainteresoa „�. N�������� i� � '�“-is produqciis katalogi da saqmianobis geografiuli areali. es is kompaniaa,
romlis Senobasac baTumelebi dResac „cinkzavods“ uwodeben.
muzeumis erT-erT RirsSesaniSnav eqsponats warmoadgens kompania
«"���»-is mier damzadebuli keramikuli filebis fotoebi, romliTac
imdroindeli rkinigzis sadguris Senoba da Zveli qalaqis sadarbazoebi
yofila mopirkeTebuli. analogiuri filebi baTumis rig sadarbazos
dRemde SemorCa.
muzeumis SemecnebiT kuTxeebs Soris axlaxans adgili daimkvidra 1907
wlidan sakuTari savaWro niSnisa da originaluri etiketis mqone `danelia
da kompania”-m, romelic agrZelebs saojaxo tradicias da TaflSi
gafiltrul saeklesio Rvinos awarmoebs. mimdinare wels muzeums
sxvadasxva eqsponatTan erTad, Seemata knut hamsunis bareliefi, romelic
momavalSi daamSvenebs saeqspozicio kuTxes: „nobeliantebi saqarTveloSi“.
vizualur, saeqspozicio mxaresTan erTad muzeumi, Tavisi specifikidan
gamomdinare, gansakuTrebiT mimzidveli da sainteresoa informaciuli
TvalsazrisiT, romelTa umetesi nawili ucnobi iyo farTo
sazogadoebisaTvis. muzeumi, rogorc wesi, eweva samecniero-kvleviT
saqmianobas, TandaTanobiT mravldeba eqsponatebi, imarTeba sxvadasxva
TematikasTan dakavSirebuli RonisZiebebi da gamofenebi. muzeumi
TanamSromlobs saqarTvelos da mis gareT arsebul sxvadasxava
muzeumebTan, monawileobs respublikuri Tu saerTaSoriso mniSvnelobis
samecniero konferenciebSi.
sainteresoa muzeumis saqmianoba samuzeumo pedagogikis dargSi. am
TvalsazrisiT aRsaniSnavia baTumis xelovnebis saswavlo universitetTan
urTierToba, romlis studentebi muzeummcodneobis saswavlo kursis
praqtikul nawils gadian muzeumSi. samomavlod dagegmilia samuzeumo
saganmanaTleblo programebis Sedgena zogadsaganmanaTleblo
skolebisaTvis.
Tamar oragveliZe
baTumis teqnologiuri muzeumis
mecnier-TanamSromeli
99
Sinaarsi
lamara gulordava
aWaris muzeumis geologiuri koleqciebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3
nugzar mgelaZe, goderZi totoCava
veSapis kulti samxreT-dasavleT saqarTveloSi
da veSapoidebis Seswavlis istoriisaTvis (nawili II) . . . . . . . . 11
saSa lekveiSvili
qarTveli da ucxoeli mecnier-mkvlevarebi
aWaruli Cacmulobis Sesaxeb . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27
goderZi totoCava
aWaris ganTavisufleba qarTul periodul presaSi
(„droebisa“ da „iveriis“ masalebis mixedviT) . . . . . . . . . . . . 33
oTar gogoliSvili
ingliselebi baTumSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45
oTar gogoliSvili
saqarTvelos demokratiuli respublikis
sagareo orientaciis problema (1918-1921 wlebi) . . . . . . . . . . . . . . 49
rusudan kobrava
Zveli baTumis quCebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55
revaz uzunaZe
saydari (sofel erges warsulidan) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 63
merab uzunaZe
gvaras cixe . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 65
malxaz CoxaraZe
kriptoqristianoba parxalSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 68
nana qoriZe
muzeumis iTifaluri qandakebebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74
aleqsandre TiroSvili
Cemi mogonebebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81
mixeil alSibaia
wm. aleqsandre nevelis samxedro taZari baTumSi . . . . . . . . . . . . . . 88
rusiko kobrava
aWaris muzeumis daijesti _ 2009 weli . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 92
Tamar oragveliZe
Zmebi nobelebis saxelobis baTumis teqnologiuri muzeumi . . . . . . . 97
100
xelmowerilia dasabeWdad 20.01.2010
qaRaldis zoma 60X84 1/8
SekveTa @#12, tiraJi 300
daibeWda Sps “GAMAprint”-is stambaSi baTumi, m. abaSiZis 35