Mokslinis tiriamasis darbas
Transcript of Mokslinis tiriamasis darbas
2007.10.18
dr. Romas Prakapas22
Kurso tikslas ir uždaviniai
� Ugdyti mokslinio tyrimo įgūdžius ir
kompetencijas
– Formuoti mokslinius ir pažintinius interesus,
mokslinio, kūrybinio mąstymo pagrindus
– Lavinti mokslinių problemų paieškų, sprendimų ir
veiklos geb÷jimus
– Ugdyti tiriamojo darbo kompetenciją
– Ugdyti mokslinio, kritiško, kūrybinio mąstymo
kompetenciją
2007.10.18
dr. Romas Prakapas33
Vertinimas
� Tyrimo (būsimo magistro darbo tema)
programa (50%)
� Testas (50%)
2007.10.18
dr. Romas Prakapas44
Kurso turinys
� Mokslas kaip vertyb÷
� Kūrybinis mąstymas moksliniame darbe
� Moksliniai tyrimai aukštojoje mokykloje
� Mokslinio tyrimo metodologija
� Mokslinio tyrimo plano ir programos parengimas
� Empiriniai tyrimo metodai
� Statistin÷ duomenų analiz÷
� Mokslinio darbo etika
2007.10.18
dr. Romas Prakapas55
Mokslinio tyrimo planas
� Aktualumas� Ištirtumas� Problema� Objektas� Hipotez÷� Tikslas ir uždaviniai� Tyrimo charakteristika� Pagrindin÷s sąvokos� Pagrindin÷ literatūra
2007.10.18
dr. Romas Prakapas66
Rekomenduotina literatūra
� Bitinas B. Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. – Vilnius: Kronta, 2006
� Degutis M. Socialinių tyrimų metodologija. – Kaunas: Naujasis lankas, 1999.
� Guščinskien÷ J. Taikomoji sociologija: mokomoji knyga. – Kaunas: Technologija, 2004.
� Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. – Kaunas: Judex, 2002.
� Luobikien÷ I. Sociologinių tyrimų metodika. – Kaunas: Technologija, 2005.
� Merkys G. Pedagoginio tyrimo metodologijos pradmenys. – Šiauliai, 1995.
� Rudzkien÷ V. Socialin÷ statistika. Vilnius: MRU leidybos centras, 2005.
� Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. – Vilnius: LTU, 2003.
� Tidikis R., Pečkaitis J. S., Šedbaras S. Magistrantų baigiamųjų darbųrengimas ir gynimas. – Vilnius: LTU, 2003.
2007.10.18
dr. Romas Prakapas77
Mokslas, anot G. Merkio, kaip daugiamatis procesas pasireiškia:
� Žinių, teorijų, faktų, hipotezių sistema� Login÷ sistema� Metodų ir tyrimo procedūrų sistema� Genetiniu (besivystančiu) procesu� Atradimu ir euristika� Mokslo institucijų ir organizacijų sistema� Darbo pasidalinimo momentu visuomen÷je� Profesine veikla ir profesine bendruomene� Kultūra� Ideologija, magija� Technologinio progreso veiksniu� Autoritarine ir konservatyvia institucija� Etc.
2007.10.18
dr. Romas Prakapas88
Mokslo klasifikacija
� Antika– Gamta (fizika)– Visuomen÷ (etika)– Mąstymas (logika)
� Renesansas– Septem artes
liberales� Atmintis (istorija)� Vaizduot÷ (poezija)� Išmintis (filosofija)
� Naujausieji laikai– Abstraktūs, konkretūs
ir tarpiniai (Spenser)– Formalūs ir realūs
(Wundt)
� Šiandiena– ŠM ministro 1998 m.
sausio 9 d. įsakymas Nr. 30 “D÷l mokslo sričių, krypčių ir šakųklasifikacijos”
2007.10.18
dr. Romas Prakapas99
Mokslo klasifikacija
� Humanitariniai mokslai H 000� Socialiniai mokslai S 000
– Teis÷ S 01– Politologija S 02– Vadyba ir administravimas S 03– Ekonomika S 04– Sociologija S 05– Psichologija S 06– Edukologija S 07
� Fiziniai mokslai P 000� Biomedicinos mokslai B 000� Technologijos mokslai T 000
2007.10.18
dr. Romas Prakapas1010
Alternatyvūs “mokslai”
� Patologinis “mokslas”– Žmonių, įsitikinusių, kad kuria “tikrąjį” mokslą, užsi÷mimas,
tačiau esančių savo liguistų fantazijų ir iliuzijų nelaisv÷je
� Pseudomokslas– Bandymas įrodyti teiginį, naudojantis nemoksliniais metodais– Astrologija, “mokslas” apie paranormalius reiškinius ir pan.
� Scientizmas– Per didelis tik÷jimas mokslo j÷ga, pasireiškiančia “mokslinių”
modelių taikymu ir receptais nemokslin÷ms kultūros sritims
� Kvazimokslas– Grynai socialinis, kolektyvinis reiškinys, egzistuojantis tik
mokslin÷je bendrijoje, be to, organizuotoje (totalitarin÷se šalyse)
2007.10.18
dr. Romas Prakapas1111
Metodologin÷s teis÷tyros ištakos
� Teis÷s mokslų metodologija apibr÷žtina kaip mokslin÷s teisin÷s mąstysenos principųvisuma ir jos esm÷ – aktyvus kūrybinis pradas, kurio d÷ka pažįstama teis÷– Pozityvioji metodologija
– Racionalioji metodologija
– Sociologin÷ metodologija
– Psichologin÷ metodologija © R. Pilčiauskas, 1994
2007.10.18
dr. Romas Prakapas1212
Pozityvioji metodologija
� Teis÷ suvokiama kaip teis÷s normų
visuma, objektyviai išreiškiama
valstyb÷s priimtuose aktuose
� Naudojami daugiausiai empiriniai
pažinimo metodai
� Teis÷s teorija
2007.10.18
dr. Romas Prakapas1313
Racionalioji metodologija
� Teis÷ suvokiama kaip racionalus
darinys, kildinamas iš žmonijos
prigimties, proto, dvasios ir pan.
� Naudojami daugiausiai racionalūs
tyrimo metodai
� Teis÷s filosofija
2007.10.18
dr. Romas Prakapas1414
Sociologin÷ metodologija
� Teis÷ suvokiama kaip egzistuojanti
realiuose žmonių tarpusavio
santykiuose
� Naudojami dažniausiai sociologiniai
tyrimo metodai
� Teis÷s sociologija
2007.10.18
dr. Romas Prakapas1515
Psichologin÷ metodologija
� Teis÷ suvokiama kaip individualus
emocinis – psichinis išgyvenimas
� Naudojami dažniausiai psichologiniai,
iracionalūs pažinimo metodai
� Teis÷s psichologija
2007.10.18
dr. Romas Prakapas1616
Pažinimo samprata ir elementai
� Pažinimas yra žmogaus santykis su tikrove
� Pažinimą nagrin÷ja gnoseologija (gr. gnosis –
žinojimas)
� Pažinimo tikslas – pasiekti objektyvią tiesą
Pažinimo subjektas(1)
Pažinimo objektas(2)
santykis(3)
2007.10.18
dr. Romas Prakapas1717
Mokslinio tyrimo uždaviniai
� Aprašymas
� Mokslinis argumentavimas
� Prognozavimas
2007.10.18
dr. Romas Prakapas1818
Mokslin÷ problema
Kas? Kod÷l? Kaip?
Lygmuo
Sąlygos
2007.10.18
dr. Romas Prakapas1919
Mokslin÷s problemos formulavimo sąlygos
� Ankstesniųjų problemos sprendinių kritin÷
analiz÷
� Problemos pagrindinių parametrų išskyrimas
� Galimų problemos sprendinių analiz÷
� Problemos kompleksiškumo analiz÷
� Problemos formulavimo korektiškumas
2007.10.18
dr. Romas Prakapas2020
Mokslin÷s problemos formulavimo dažniausios klaidos
� Mokslin÷ problema neformuluojama, t.y. neišryškinamas
klausimas, į kurį moksliniu tyrimu siekiama atsakyti
� Formuluojama pernelyg bendra problema, kuri gali būti
išspręsta tik kompleksiniu tyrimu arba daugeliu nuoseklių bei
lygiagrečių tyrimų
� Tyrimo problema neaktuali moksliniu ar socialiniu atžvilgiu
� Problema parenkama ne pagal tyr÷jo galimybes
� Dirbtinai susiejamos dvi ar kelios problemos
MOKSLINMOKSLINöö PROBLEMA IPROBLEMA I ŠŠREIREIŠŠKIAMA TYRIMO TEMOS PAVIDALUKIAMA TYRIMO TEMOS PAVIDALU
2007.10.18
dr. Romas Prakapas2121
Hipotez÷
� Hipotezę turi būti įmanoma patikrinti� Hipotez÷ turi būti paprasta� Hipotez÷ paprastesn÷ kai turi mažiau
prielaidų� Hipotez÷s pagrindu tur÷tų būti galima
prognozuoti naujus faktus � Hipotez÷ms negali daryti įtakos tyr÷jo
vertybin÷s nuostatos
2007.10.18
dr. Romas Prakapas2222
Mokslinio tyrimo prielaidos
� Objektyvumas
� Pakartojamumas
� Determinuotumas
2007.10.18
dr. Romas Prakapas2323
Dažniausiai moksliniuose tyrimuose daromos klaidos
� Dažnai pradedamas tyrimas pilnai nesusipažinus su tos srities literatūra
� Bet kaip padaryta atranka� Bloga šalutinių faktorių kontrol÷� Neatliekamas žvalgomasis tyrimas� Nepatikrinama, ar tikrai nepriklausomojo kintamojo lygiai
buvo skirtingi� Prieš statistiškai tikrinant hipotezes, nepažiūrima, ar n÷ra
duomenų suvedimo klaidų SPSS programoje ir kt. � Klaidingas duomenų interpretavimas� Vengimas daryti išvadas� Daromos išvados, kurios n÷ra patvirtintos duomenimis
2007.10.18
dr. Romas Prakapas2424
Filosofin÷s tyrimų koncepcijos
� Pozityvizmas (lot. – teigiamas, pagrįstas)– Filosofin÷ kryptis, teigianti, kad tikrasis pažinimas yra tik
mokslas ir steb÷jimas– Pripažįsta tik formaliosios logikos, matematikos teiginius ir
atmeta metafizinio pasaulio egzistavimą– Pradininkas Auguste Comte
� Hermeneutika (gr. – aiškinu, d÷stau)– Filosofin÷ kryptis, nagrin÷janti fenomenus kaip suvokimo
objektus, bandanti ištirti, kaip žmon÷s mąsto bei aiškina aplinkinį pasaulį
– Atmeta bet kokią išankstinę nuomonę arba sprendimą apie pažinimo objektą
– Pradininkas Edmundas Husserlis
2007.10.18
dr. Romas Prakapas2525
Tyrimo tipas
� Kiekybinis– Problema– Hipotez÷– Tyrimo dizainas– Matavimas– Duomenų
rinkimas– Duomenų
analiz÷– Apibendrinimas
� Kokybinis– Vietos ir tiriamųjų
pasirinkimas– Tyrin÷tojo vaidmuo, abipus÷
sąveika, etin÷s problemos– Tyrimo strategijos;– Duomenų rinkimų technikos– Duomenų aprašymas,
tvarkymas– Duomenų analiz÷s strategijos– Rezultatai, ataskaita
2007.10.18
dr. Romas Prakapas2626
Kiekybin÷ metodologija
� Socialin÷ tikrov÷ suprantama kaip objektyvi, pozityvi bei d÷sninga, nepriklausoma nuo individo
� Žmonijos egzistavimas sąlygotas socialinio pasaulio tokiu pat būdu kaip ir gamtos pasaulis
� Faktai turi būti fiksuojami objektyviai, neutraliai, atsietai nuo vertinimų
� Aiškinimas yra apribotas reiškinio nustatymo ir suformuotas iš empirinių faktų
� Gamtos ir socialiniai mokslai turi bendrus loginius ir metodologinius pagrindus
� Login÷ teorijos forma – dedukcija
2007.10.18
dr. Romas Prakapas2727
Kokybin÷ metodologija
� Socialinis pasaulis n÷ra atskirtas nuo žmogiškos sąmon÷s ribų� Socialinis pasaulis sąmoningai konstruojamas� Socialin÷ tikrov÷ nuolat kinta� Žmon÷s kuria sud÷tingas reikšmių sistemas socialin÷s
sąveikos d÷ka� Modeliai atsiranda iš tarpusavyje susietų reikšmių sistemų� Socialiniai mokslai negali būti nevertinantys� Vertinimas savaime įsiterpia į socialinį pažinimą� Tyr÷jas ir tiriamieji suvokiami kaip du vienodai svarbūs tos
pačios situacijos elementai� Socialinei tikrovei netinka tie patys kaip gamtos mokslų
metodai� Aiškinant tikrovę siekiama ne matuoti, bet suprasti� Login÷ teorijos forma – indukcija
2007.10.18
dr. Romas Prakapas2828
Duomenų rinkimo metodai
� Teoriniai
– Abstrakcija
– Analogija
– Apibendrinimas
– Lyginimas
– Modeliavimas
– ..............................
� Empiriniai
– Anketavimas
– Diskusin÷ grup÷
– Dokumentų analiz÷
– Interviu
– Steb÷jimas
– ...........................
2007.10.18
dr. Romas Prakapas2929
Abstrakcija (lot. – atsitraukimas)
� Atitrūkimas pažinimo procese nuo neesminiųnagrin÷jamo reiškinio dalykų, siekiant susikoncentruoti ties pagrindiniais, esminiais jo bruožais, atskleisti jų esmę
� Abstrahavimu sukuriami apibendrinti mąstymo produktai (sąvokos, modeliai, teorijos, klasifikacijos, kategorijos, principai, etc.)
2007.10.18
dr. Romas Prakapas3030
Analogija (gr.– panašumas, atitikimas)
� Mąstymo metodas, kai tarp reiškinių ar daiktų ieškoma
panašių požymių, padedančių juos lyginti ir suprasti,
arba pagal panašius požymius atrasti naujus daiktus ar
reiškiniu
� Analogija dažniausiai yra hipotezių kūrimo prielaida
� Analogija teis÷je paprastai suprantama kaip konkrečios
pad÷ties faktinių ir teisinių panašumų lyginimas
2007.10.18
dr. Romas Prakapas3131
Apibendrinimas
� Mąstymo operacija ir produktas, tikrov÷s reiškiniųbendrųjų, esminių požymių ir savybių atspind÷jimas
� Per÷jimas nuo siauresnių sąvokų ir teiginių prie platesnių, nusakant bendruosius teiginius, d÷sningumus, principus
� Paprasčiausias apibendrinimas – objektų jungimas, grupavimas pagal tam tikrą atsitiktinį požymį
� Darbe dažniausiai apibendrinama literatūra, tyrimas, daromos išvados
2007.10.18
dr. Romas Prakapas3232
Lyginimas
� Sociologinis tyrimas, kai derinama informacija, gauta
– Įvairiais istorinio vystymosi laikotarpiais
– Įvairių socialinių sistemų (institutų, grupių, etc.)
– Skirtingų autorių ar tyrimo kolektyvų
– Įvairiais rinkimo ar matavimo metodais
� Tai mintinis realių ir idealių objektų gretinimas ir vertinimas
� Leidžia gauti informaciją apie objektą jo specialiai netyrin÷jant
2007.10.18
dr. Romas Prakapas3333
Modeliavimas
� Tai tam tikrų objektų, objektų sistemų arba procesųsantykių ir elgsenos atskleidimas sudarant ir tyrin÷jant modelius
� Tai vienas iš pagrindinių kriminologin÷s nusikalstamumo prognoz÷s metodų, įgyvendinamas sudarant nusikalstamumo dinamikos matematiniųformulių sistemą
� Kriminologijoje modeliavimas savo pažintin÷mis galimyb÷mis prilygsta eksperimentui
2007.10.18
dr. Romas Prakapas3434
Anketin÷ apklausa
� PRIVALUMAI– Didesnis anonimiškumo
laipsnis
– Aukštas užpildymo procentas
– Lengva užrašyti ir analizuoti
– Pigus metodas
– Nedidel÷ interviuotojoįtaka
– .................................
� TRŪKUMAI– Ne visada respondentai
atsako į visus klausimus
– Norint atlikti pilnąanalizę, reikia specifiniųžinių
– Uždaruose klausimuose sunku numatyti visus atsakymus
– Atvirus klausimus sunku koduoti
– ..................................
2007.10.18
dr. Romas Prakapas3535
Diskusin÷ grup÷
� PRIVALUMAI– Socialiai orientuotas
bendravimas– Tyrimo rezultatai greitai
gaunami– Santykinai pigus
metodas– Pakankamai lankstus
metodas– Naudingas kiekybinei
informacijai pagilinti– .................................
� TRŪKUMAI
– Dalyvių įtaka vienas
kitam
– Sunkiai analizuojami
duomenys
– Reikalingas
nepriklausomas ir
kvalifikuotas
moderatorius
– ..................................
2007.10.18
dr. Romas Prakapas3636
Dokumentų analiz÷
� PRIVALUMAI– Galimyb÷ tyrin÷ti
nebeesamus įvykius– Minimali tyr÷jo įtaka– Sąlyginai nebrangus
metodas– Tyrimo trukm÷ neįtakoja
rezultatų– Dauguma dokumentų
parašyti profesionalų– .................................
� TRŪKUMAI– Dokumentų šališkumas
– vienalaikiai, užsakyti, sensacingi, atrinkti
– Prieinamumo stoka– Rašytinių dokumentų
įvairov÷– Kodavimo sunkumai– Duomenų palyginimo
sunkumai– .................................
2007.10.18
dr. Romas Prakapas3737
Interviu
� PRIVALUMAI
– Galima paaiškinti klausimo esmę
– Nebus praleisti nepatogūs klausimai
– Natūralios sąlygos, natūralus bendravimas
– Galima kaitalioti klausimus
– .................................
� TRŪKUMAI– Subjektyvi interviuotojo
įtaka
– Brangus metodas
– Reikia daug laiko
– Reikalingas tyr÷jas išmanantis tiriamąproblemą
– Sunku apdoroti duomenis
– ..................................
2007.10.18
dr. Romas Prakapas3838
Steb÷jimas
� PRIVALUMAI
– Kompleksinis tyrimas
– Duomenys gilūs,
išsamūs
– Mažai juntama steb÷tojo
įtaka
– Surenkama daug
naudingos informacijos
– .................................
� TRŪKUMAI– Turi būti tinkama
atranka
– Nemažos laiko sąnaudos
– Egzistuoja subjektyvi tyr÷jo interpretacijos galimyb÷
– Sud÷tinga duomenųanaliz÷
– Etin÷s problemos
– ..................................
2007.10.18
dr. Romas Prakapas3939
Tiriamųjų atrankos
� Netikimybin÷s
– Tikslin÷ atranka
� Tikimybin÷s
– Paprasta atsitiktin÷
– Sistemin÷ atranka
– Stratifikuota atranka
2007.10.18
dr. Romas Prakapas4040
Imties dydis
400350333286222Imtis
virš100 000
300020001000500Generalin÷visuma
N
n1
1
2+∆
=n – imties atrankos dydis
N – generalin÷ aib÷
∆ – imties reprezentatyvumo paklaida (∆ = 0,05)
2007.10.18
dr. Romas Prakapas4141
Duomenų analiz÷
� Atliekant duomenų analizę svarbu:
– Analizuoti duomenis viso tyrimo kontekste
– Išmatuoti dviejų ar daugiau kintamųjų (atsakymų
variantų) priklausomybę
– Atkreipti d÷mesį kiek respondentų neatsak÷ į
klausimą arba pasirinko atsakymo variantą “kita”,
“nežinau” arba neturiu “nuomon÷s”
2007.10.18
dr. Romas Prakapas4242
Statistin÷s analiz÷s tikslas
� Apibendrintų duomenų gavimas ir
siekimas atskleisti reiškinių bendrąsias
savybes pagal tam tikrus kintamuosius
2007.10.18
dr. Romas Prakapas4343
Aprašomoji statistika
� Padeda patogiai, apibendrintai ir
suprantamai aprašyti didelius duomenų
kiekius (dažnių pasiskirstymas; grafikai
ir pan.)
2007.10.18
dr. Romas Prakapas4444
Statistiniai terminai
� Būkl÷s (esamos pad÷ties) aprašymuose vartojami terminai– Vidurkis (žymimas M arba X) – rodo aritmetinį
vidurkį
– Mediana (Mdn arba Md) – vidurin÷ reikšm÷, dalijanti visas kintamojo reikšmes į dvi lygias dalis
– Moda (Mo) – dažniausiai pasitaikanti reikšm÷
– Standartinis nuokrypis (SD) – rodo nukrypimą nuo vidurkio reikšmių eil÷je
2007.10.18
dr. Romas Prakapas4545
Statistiniai terminai
� Lyginamuosiuose aprašymuose vartojami terminai– Chi kvadratu kriterijus (χ2) – procedūra, naudojama
skirtumų reikšmingumui nustatyti, kai duomenys yra kategorinio pobūdžio
– Dispersin÷ analiz÷ (ANOVA) – procedūra, kuria nustatomas skirtumų tarp duomenų, gautų iš dviejųar daugiau tiriamųjų grupių, vidurkiųreikšmingumas; taip pat naudojama keleto kintamųjų tarpusavio sąveikai nustatyti
2007.10.18
dr. Romas Prakapas4646
Statistiniai terminai
� Koreliacinių tyrimų aprašymuose vartojami terminai– Koreliacija – ryšys tarp dviejų ar daugiau kintamųjų,
kuriam esant individų pad÷tis vieno kintamojo atžvilgiu yra linkusi atitikti panašią arba atvirkštinępad÷tį kito kintamojo atžvilgiu
– Pirsono (Pearson) koreliacijos koeficientas (r) –dešimtainis skaičius, parodantis koreliacinio ryšio stiprumą: beveik visuomet yra dešimtain÷ trupmena ir gali keistis nuo 0, kuris parodo ryšio nebuvimą, iki 1,0 arba -1,0, kurie abu parodo tobulus ryšius (teigiami ir neigiami ženklai parodo tik koreliacijos kryptį)
2007.10.18
dr. Romas Prakapas4747
χ2222
� Hipotez÷: Studentai ne visus dalykus mokosi vienodai
� χ2=13,4, p<0,01, t.y. hipotez÷ pasitvirtino
13,4χ2=
0,44-2108(***)
8,18191019(**)
4,949-7103(*)
(o-e)2/e(o-e)2(o-e)/eLaukti rezultatai
Gauti rezultataiDalykas
χ2=∑ (o-e)2
e
2007.10.18
dr. Romas Prakapas4848
Chi kvadratu kriterijaus lentel÷
23,20918,30710
21,66616,9199
20,09015,5078
18,47514,0677
16,81212,5926
15,08611,0705
13,2779,4884
11,3457,8153
9,2105,9912
6,6353,8411
p<0,01p<0,05Laisv÷s laipsnis (df)
2007.10.18
dr. Romas Prakapas4949
Statistinis reikšmingumas (p)
� Reikšmingumo kriterijus padeda nuspręsti, ar
tiriamojoje grup÷je gautas rezultatas būdingas ir
populiacijai
� Reikšmingumo kriterijus labai patikimai parodo, kad
rezultatas neatsirado d÷l paklaidos, padarytos
parenkant tiriamąją grupę
� p<0,05 – tai reiškia, kad yra vidutiniškai tik 5 proc.
tikimyb÷, kad tam tikro parametro rezultatas atsirado
d÷l tiriamosios grup÷s parinkimo paklaidų
2007.10.18
dr. Romas Prakapas5050
(r) koeficiento reikšmingumo lentel÷
0,7080,57610
0,7350,6029
0,7650,6328
0,7980,6667
0,8340,7076
0,8740,7545
0,9170,8114
0,9590,8783
0,9900,9502
1,0000,9971
p<0,01p<0,05Laisv÷s laipsnis (df)
2007.10.18
dr. Romas Prakapas5151
Kokiu tikslu naudojama statistika?
� Apibendrinti duomenis ir atskleisti, kas grup÷je yra tipiška ir kas netipiška
� Parodyti santykinę individų pad÷tį grup÷je� Parodyti ryšius tarp kintamųjų� Parodyti panašumus ir skirtumus tarp grupių� Nustatyti paklaidą, kuri atsirado parenkant
tiriamųjų grupę� Patikrinti rezultatų reikšmingumą� Daryti išvadas apie populiaciją
2007.10.18
dr. Romas Prakapas5252
Skalių tipai statistikoje
�Tipiniai skal÷s pvz.:– Žmonių skirstymas pagal
lytį, tautybę, pareigas– Bibliotekos leidinių
suskirstymas pagal tipą� Grožin÷� Enciklopedin÷� Periodin÷ literatūra
�Statistin÷s procedūros ribotos
– Dažnių ir kontingencijosskaičiavimai
�Kokybinio matavimo (klasifikavimo) skal÷, kur skaičiai neturi jokios algebrin÷s prasm÷s�Objektams priskiriami skaičiai yra grynai susitarimo reikalas�Skaičių priskyrimo objektams tvarka gal÷tų būti bet kaip keičiama, o patys skaičiai išpricipo gali būti pakeisti kriptogramomis, spalvomis ir pan.
PavadinimPavadinimųų((nominalinnominalin÷÷) )
skalskal÷÷
PASTABOSPASTABOSAPIBAPIBŪŪDINIMASDINIMASSKALSKALööS TIPASS TIPAS
2007.10.18
dr. Romas Prakapas5353
Skalių tipai statistikoje
�Pinigai, antropometriniaiduomenys ir kt. �Leidžiamos visos matematin÷s-statistin÷s operacijos
Tai - intervalų skal÷, kurios absoliutinis nulis yra žinomas
AbsoliutinAbsoliutin ÷÷((ratioratio ) skal) skal÷÷
PVZ.:�Mokykliniai pažymiai, ekspertiniai įverčiai ir pan. �Neparametrin÷s statistikos metodai�Vidurkio ir sklaidos matųskaičiavimas problemiškas
Kiekybinio matavimo atmaina, kur objektai pagal matuojamo požymio raiškos laipsnįsuranguojami (did÷jimo arba maž÷jimo tvarka), ignoruojantlygių atstumų tarp rangųreikalavimą
EiliEili šškumkumųų((ranginrangin÷÷, ,
ordinalinordinalin ÷÷) skal) skal÷÷
PASTABOSPASTABOSAPIBAPIBŪŪDINIMASDINIMASSKALSKALööS TIPASS TIPAS
2007.10.18
dr. Romas Prakapas5454
Skalių tipai statistikoje
PVZ.:�Celsijaus ir Farenheito skal÷s, intelekto IQ-skal÷ ir kt. �Intervalai tarp skal÷s padalųlygūs, tačiau skal÷s absoliutus nulis nežinomas arba įvedamas konvento pagrindu �Leistinos visos matematin÷s-statistin÷s operacijos, išskyrus santykio skaičiavimą
Kiekybinio matavimo atmaina, kur objektai pagal matuojamo požymio raiškos laipsnįsuranguojami (did÷jimo arba maž÷jimo tvarka) lygiais intervalais tarp skal÷s padalų, kuomet absoliutus skal÷s nulis lieka nežinomas
IntervalInterval ųų skalskal÷÷
PASTABOSPASTABOSAPIBAPIBŪŪDINIMASDINIMASSKALSKALööS TIPASS TIPAS
55
Mokslinis tiriamasis darbas
Literatūros sąrašas ir korektiškas jos citavimas
2007.10.18
dr. Romas Prakapas5656
Literatūros paieška
1. Nueiti į biblioteką (MRU, M.Mažvydo, Mokslųakademijos ar panašią į šias) ir ten ieškoti reikiamos literatūros
2. Pasinaudoti min÷tų bibliotekų elektroniniais resursais esančiais internete� http://www.mruni.eu/lt/padaliniai/biblioteka/nauji
enos/
� http://www.lnb.lt/
� http://www.mab.lt/
2007.10.18
dr. Romas Prakapas5757
Duomenų baz÷s
2007.10.18
dr. Romas Prakapas5858
2007.10.18
dr. Romas Prakapas5959
EBSCO duomenų baz÷
2007.10.18
dr. Romas Prakapas6060
2007.10.18
dr. Romas Prakapas6161
2007.10.18
dr. Romas Prakapas6262
2007.10.18
dr. Romas Prakapas6363
Literatūros aprašas (1)
� Thornton, C.M. (2001). Using Children’s Literature to Help the
Grieving Child. [žiūr÷ta 2004-06-07]. Prieiga per internetą:
<http://kahuna.merrimack.edu/cthornton/htm>
� Šerkšnas, A. (1939). Mokyklin÷ bendruomen÷. Kaunas: “Šviesa”.
� Tunnicliffe, R., Briggs, D. (1997). Introducing a bereavement support
program in ICU. Nursing Standard. Vol. 11 (47).
� Podgórecki, J. (2004). Empathy in Social Communication.
Pedagogika, Nr. 70. Vilnius: VPU leidykla.
� Podgórecki, J. (2004a). Empathy in Social Communication.
Pedagogika, Nr. 71. Vilnius: VPU leidykla.
2007.10.18
dr. Romas Prakapas6464
Literatūros aprašas (2)
� Bitinas B., Juodaityt÷ A., Rupšien÷ L. Vaikų ir paauglių
delinkventumo teritorinis monitoringas : aprašas ir taikymo
rekomendacijos. - Klaip÷da : KU l-kla, 1998. - 43 p.
� Okenson A. Strengh in Numbers: Library Consortia in the Electronic
Age // Les Consortiums Documentaires. - [žiūr÷ta 2002-04-09]. -
Internete:
<http://www.idt.fr/idt/pages_fra/actes/actes2000/page3.htm>
� Žadeikait÷ L. Veränderungstendenzen in der Allgemeinbildung //
Litauische Gespräche zur Pädagogik II : Staat und Schule. -
Frankfurt am Main, 2000, p. 127-133.
2007.10.18
dr. Romas Prakapas6565
Literatūros citavimas tekste (1)
� Kaip teigia L. Goldman (2001), smurtas prieš vaikus gali pasireikšti ne vien fizine agresija, tačiau ir psichologiniu spaudimu.
� Vaikų fizin÷ agresija yra vienas iš būdų parodyti save bei atkreipti kitų žmonių d÷mesį (Kuhn, 1999).
� Pasak A. Maslow (2005), poreikiai yra žmogaus elgesio stimulas (pagal Žukauskien÷, 2006).
� Pasak A. Maslow (2005), poreikiai yra “žmogaus elgesio stimulas” (cit. pagal Žukauskien÷, 2006, p. 13).
� Anot R. Pociūt÷s (1999a), vaikų neigiamos emocijos dažniausiai kyla d÷l kitų žmonių nehumaniško elgesio su jais.
� Tuo tarpu B. Bitinas (2004, p. 56) teigia, jog aukl÷jimas yra “aukščiausia ugdymo forma”.
2007.10.18
dr. Romas Prakapas6666
Literatūros citavimas tekste (2)
� N. Vuckovi-Sahovic pabr÷žia, kad ypatinga vaiko pad÷tis suvokiama net ir nesant vaikyst÷s apibr÷žimui <...>17
17 Vuckovic-Sachovic. N. The Rights of the Child andInternational Law //http://yu.cpd.org.yu/dokumenti/nvs_rights_summary.PDF; prisijungimo laikas: 2004-06-22.
2007.10.18
dr. Romas Prakapas6767
Literatūros citavimas tekste (3)
Užsienio valstybių teis÷s moksle ikisutartinių teisinių santykių tyrimai yra gausesni [5, p.15-17]. Mokslinių darbų yra ir konkrečiai preliminariųjų nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarčiųtema. Būtent pastarosios sutartys yra analizuojamos Pensilvanijosuniversiteto (JAV) profesor÷s Georgette C. Poindexter darbe [2], kuriame aptariami nekilnojamojo turto sandoriuose JAV naudojamųneįpareigojančių ikisutartinių dokumentų ir preliminariųjųnekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarčių skirtumai, taip pat analizuojamos preliminariųjų sutarčių būtinosios sąlygos; Jeffrey L. Hess, Richard D. Himberger publikacijoje [11], išsamiai aptariamos būtinosios preliminariųjų nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygos JAV; analogiška ir Alexander Hamilton studijoje [24] bei daugelyje kitų publikacijų [12; 18; 31].