Magistrinis darbas
71
LIETUVOS ŽEMöS ŪKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŽEMöTVARKOS FAKULTETAS HIDROTECHNIKOS KATEDRA Vytautas Gaidys AUKŠTADVARIO, SUKONČIŲ IR PABRADöS HIDROELEKTRINIŲ DARBO EFEKTYVUMO TYRIMAI Magistrantūros studijų baigiamasis darbas Studijų sritis: Technologijos mokslai Studijų kryptis: Aplinkos inžinerija Studijų programa: Hidrotechnikos inžinerija Akademija, 2008
-
Upload
jurij-avizen -
Category
Documents
-
view
942 -
download
3
Transcript of Magistrinis darbas
LIETUVOS ŽEMöS ŪKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŽEMöTVARKOS FAKULTETAS
HIDROTECHNIKOS KATEDRA
Vytautas Gaidys
AUKŠTADVARIO, SUKONČIŲ IR PABRADöS HIDROELEKTRINIŲ
DARBO EFEKTYVUMO TYRIMAI
Magistrantūros studijų baigiamasis darbas
Studijų sritis: Technologijos mokslai Studijų kryptis: Aplinkos inžinerija Studijų programa: Hidrotechnikos inžinerija
Akademija, 2008
Magistrantūros studijų baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija
(patvirtinta Rektoriaus 2008-05-.... įsakymu Nr. ...........).
Pirmininkas: Lietuvos Žem÷s ūkio ministerijos sekretorius, doc.dr. Kazys SIVICKIS.
Nariai:
1. Doc. dr. Liudas KINČIUS, Lietuvos žem÷s ūkio universitetas;
2. Doc. dr. Antanas DUMBRAUSKAS, Lietuvos žem÷s ūkio universitetas;
3. Doc. dr. Juozapas VYČIUS, Lietuvos žem÷s ūkio universitetas.
Mokslinio darbo vadovas:
Doc. Dr. Ren÷ KUSTIENö, Lietuvos žem÷s ūkio universitetas.
Recenzentas:
Doc.dr. Juozapas VYČIUS, Lietuvos žem÷s ūkio universitetas.
Katedros ved÷jas:
Doc. Dr. Algis RADZEVIČIUS, Lietuvos žem÷s ūkio universitetas.
Oponentas:
Doc. Dr. Antanas VANSEVIČIUS, Lietuvos žem÷s ūkio universitetas.
3
SANTRAUKA
Žinome, kad Lietuva didelių vandens išteklių neturi.Tod÷l racionalus jų naudojimas, kai
nedaroma žala gamtai, arba ji visiškai nereikšminga, – kiekvieno hidroenergetiko rūpestis.
Neišnagrin÷jus visų, su tuo susijusių reiškinių, klaidingai apskaičiavus ir įvertrinus sukauptus
duomenis mažose hidroelektrin÷se, ne tik bus neefektyvus vandens panaudojimas, bet ir gali būti
katastrofin÷s pasekm÷s, galinčios neigiamai paveikti gamtinę aplinką. Esami šalies vandens
ištekliai – brangus mūsų turtas, tod÷l reikia stengtis, kad hidroenergetikoje panaudotas kiekvienas
kubinis metras vandens, atneštų kuo didesnę naudą visuomenei. Trijose mažosiose Lietuvos
hidroelektrin÷se: Aukštadvario, Sukončių ir Pabrad÷s buvo atliekami tyrimai, kiek vandens
sunaudoja kiekviena elektrin÷ atskirai, kokia pratekančio vandens energija, esant skirtingiems
patvankų aukščiams, bei kaupiami duomenys, kiek kiekviena elektrin÷ pagamina elektros
energijos (kWh).
Prad÷jus sisteminti elektrin÷se sukauptus duomenis, buvo sudaryta pro turbinas
pratekančio vandens ir išgaunamos elektros energijos kiekio (kWh) skaičiavimo metodika. Iš
gautų duomenų išvedamos hidroelektrinių efektyvumo kreiv÷s, kurios palyginamos su kitų
gamintojų hidroagregatų efektyvumo duomenimis.
Prasminiai žodžiai: racionalus naudojimas, naudingumo koeficientas, efektyvumas.
4
SUMMARY
The problem considered in this paper is that there aren’t many natural water resources in
Lithuania. That’s why, rational consumption of water with any or very insignificant harm to the
nature done, is a matter of great concern of every hydroenergetic.
All matters should be taken into consideration. However, without bearing in mind all
the concerning matters, having incorrect technical data or its incorrect evaluation may lead to
ineffective usage of water resources in little water-power stations and even catastrophic
consequences, that may affect natural environment. Available water resources are precious. So, it
is important to strive to use every cubic metre of water in hydroenergetics to be of the greatest
benefit for the society.
Three small hydropower plants in Aukstadvaris, Sukonciai and Pabrade were tested for
amount of water consumption and for flowing water energy with different water head. Also there
was collected data about produced electrical energy in every water- power station (kWh).
After having organized all the data, was worked out technique how to count amount of
water flowing through turbines and also amount of electricity (kWh) generated by those turbines.
The facts make the output graphs that are compared with other producers aggregates’ data of
efficiency.
Keywords: rational usage, coefficient of efficiency, efficiency.
5
SUTRUMPINIMAI
HE – hidroelektrin÷.
kW – kilovatas.
kWh – kilovatvaland÷.
LR – Lietuvos Respublika.
LTE – Lietuviškoji Tarybin÷ enciklopedija.
MW – megavatai.
NVK – naudingo veikimo koeficientas.
VL – vandens lygis.
VŽ – Valstyb÷s Žinios.
6
TURINYS
ĮVADAS .......................................................................................................................................... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA................................................................................................ 8
1.1. Lietuvos mažosios hidroenergetikos istorin÷ raida.......................................................... 8
1.2. Mažosios hidroelektrin÷s ............................................................................................... 11
1.2.1. Svarbiausi hidroelektrinių tipai.............................................................................. 12
1.2.2. Hidroelektrinių klasifikacija .................................................................................. 13
1.3. Hidraulin÷s turbinos....................................................................................................... 14
1.3.1. Tipai ir konfigūracijos ........................................................................................... 14
1.3.2. Turbinų tipų taikymo sritis .................................................................................... 17
1.3.3. Turbinos naudingo veikimo koeficientas............................................................... 19
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ................................................................................ 22
2.1. Tyrimo tikslas ................................................................................................................ 22
2.2. Tyrimo uždaviniai.......................................................................................................... 22
3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS.................................................................. 23
3.1. Tyrimo objektas ............................................................................................................. 23
3.2. Tyrimo metodika............................................................................................................ 23
4. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZö IR APTARIMAS........................................................ 28
4.1. HE elektros energijos išdiebio skaičiavimo rezultatai ................................................... 28
4.1.1. Aukštadvario HE skaičiavimo rezultatai ............................................................... 28
4.1.2. Sukončių HE .......................................................................................................... 34
4.1.3. Pabrad÷s HE........................................................................................................... 40
4.2. HE komponavimo ir hidroagregatų įrangos ekonomin÷ analiz÷.................................... 46
4.2.1. Turbinų kaina ......................................................................................................... 46
4.2.2. Statybin÷s dalies kaina........................................................................................... 46
4.2.3. HE rodikliai............................................................................................................ 46
5. TIRIAMOJO DARBO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ............................................... 48
IŠVADOS ...................................................................................................................................... 50
LITERATŪRA .............................................................................................................................. 51
PRIEDAI........................................................................................................................................ 54
7
ĮVADAS
Lietuva neturi savų išteklių pagaminti tiek energijos, kiek jos visiškai pakaktų, tod÷l
perkame kurą, taupome ir raginame taupyti pagamintą energiją, mąstome, kaip tikslingiau
panaudoti saul÷s radiacinę šilumą, v÷ją, medieną ir jos atliekas, malkas bei kitą organinį kurą,
vandens ir kitus energijai gaminti tinkamus išteklius.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, mažoji hidroenergetika buvo benykstanti, teikiant
pirmenybę našiai šiluminei ir atominei energetikai. Žinoma, be šių energijos šaltinių dabar būtų
sunku išsiversti, tačiau brangiai kainuoja aplinkos ir žmogaus apsauga nuo žalingo, kartais ir
pavojingo, šių šaltinių poveikio. Pasaulyje vykstantys klimato kaitos procesai, taip pat
susidarančios neigiamos pasekm÷s bei kylančios energijos kainos,verčia atsakingiau pažvelgi į
energetikoje naudojamus gamtos šaltinius. Tod÷l pravartu kuo efektyviau naudoti vietinius
atsinaujinančius energijos šaltinius energetikoje. Specialistai mano, kad šių šaltinių panau-
dojimas šalyje 2020 metais ~ 4,5 karto viršys 1996 metų lygį.
Didelių hidroenergijos šaltinių Lietuvoje išties n÷ra apstu, tačiau up÷s, kaip alternatyvios
energijos šaltinis, yra vertingos, tod÷l tausojant brangų, ir beveik šimtu procentų importuojamą
kurą, skirtą elektrai gaminti, ne pats menkiausias vaidmuo atitenka ir hidroenergetikai.
Pasitelkiant pačias pažangiausias, perspektyviausias mokslo ir technologijų naujoves bei
pritaikius jas mažose hidroelektrin÷se, galima padidinti jų efektyvumą, o tuo pačiu išgauti didesnį
energijos kiekį, sunaudojant tą patį vandens kiekį.
Temos aktualumas. Gaminant elektros energiją hidroelektrin÷se vis aktualesn÷ tampa
efektyvi atsinaujinančių hidroenergetinių išteklių panaudojimo problema.Vienas šios problemos
sprendimo būdų yra hidroelektrin÷se įrengtų hidroagregatų efektyvumo didinimas.
Mokslinis naujumas. Tokio pobūdžio tyrimai pirmą kartą atliekami ne tik minimose
trijose hidroelektrin÷se,tačiau ir kitose Lietuvos hidroelektrin÷se panašaus pobūdžio tyrimai
nebuvo atliekami.
Tyrimas atliktas trijose hidroelektrin÷se, esančiose skirtinguose Lietuvos regionuose ir
turinčias skirtingo tipo hidroagregatus. Tai Aukštadvario, Sukončių ir Pabrad÷s hidroelektrin÷se
(HE).
Šį darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo tikslas, uždaviniai, metodika ir
organizavimas, išvados, naudotos literatūros sąrašas, priedai (18 lentelių). Darbo apimtis - 54
puslapiai, jame 10 lentelių ir 23 paveikslai. Bibliografinį aprašą sudaro 43 šaltiniai.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Lietuvos mažosios hidroenergetikos istorin÷ raida
Hidroenergetika turi savo istoriją, kuri glaudžiai susijusi su technikos pl÷tra. Čia didžiulį
vaidmenį atliko vandens ratas – paprasčiausias hidraulinis variklis, vandens t÷km÷s energiją
verčiantis mechanine energija (Burneikis ir kt., 1998). Vandens ratai jau buvo naudojami senov÷s
Egipte, Kinijoje, Indijoje. Vandens malūnai statyti antikin÷je Graikijoje ir Romoje (Kustien÷ ir
kt.,1997).
Ypatjevo metraštyje minima, kad prie Būgo up÷s XIII šimtmetyje būta daug vandens
malūnų. Kadangi tuo laikotarpiu lietuviai palaik÷ gerus ryšius su Rytų kaimynais, tik÷tina, kad ir
jie apie vandens malūnus žinojo ir gal÷jo juos statyti jau XII-XIII šimtmetyje (Kustien÷ ir kt.,
1997). Žinoma, kad Prancūzijoje ir Anglijoje vandens malūnai grūdams malti veik÷ jau XI
amžiuje (Jost, 1992).
Pirmosios rašytin÷s žinios apie Lietuvos upių energijos panaudojimą paskelbtos XIV
šimtmečio pabaigoje. Kunigaikščiai ir stambieji feodalai, skatindami bajorus ir dvarininkus,
dovanodavo jiems žemes su visais turtais. Dovanojimo raštuose būdavo minimi ir vandens
malūnai.
Klaip÷dos krašte vandens malūnų istorin÷ raida prasideda nuo 1256 metų, kai prie Dan÷s
up÷s buvo pastatytas pirmasis vandens malūnas. Tad visiškai tik÷tina, kad vandens malūnai
Lietuvoje buvo statomi XII-XIII šimtmetyje ar net anksčiau. Tačiau vandens energija plačiau
prad÷ta naudoti buvo tik XVI šimtmetyje. Tuo metu malūnais vadinti visi statiniai, kurių ratus
sukdavo tekantis arba krentantis vandens srautas.
XVI šimtmetyje feodalų iniciatyva prad÷tos įrengin÷ti tobulesn÷s užtvankos, ir vandens
energija naudojama jau ne tik grūdams malti, bet ir kitiems darbams atlikti: lentoms pjauti, milui
velti, vilnoms karšti, taip pat geležies lydymo ir kalimo darbams. Beveik visi vandens malūnai
Vilniuje buvo pastatyti prie Vilnel÷s up÷s, tod÷l ir jos krantu nutiesta gatv÷ jau XVI šimtmetyje
pavadinta Malūnų gatve (Kustien÷ ir kt.,1997).
Kol nebuvo išrasta garo mašina, vanduo buvo svarbiausias (išskyrus raumenų j÷gą)
energijos šaltinis (LTE, 1978). 1750-aisiais vengras I.Z÷gneris pagamino pirmąją aktyvinę
hidraulinę turbiną. 1827 m. prancūzas B.Fiurneironas išrado pirmąją reaktyvinę hidraulinę
turbiną. Mokslininkas L.Oileris 1751 metais išd÷st÷ hidraulin÷s turbinos teorijos pagrindus. XIX
amžiaus pirmojoje pus÷je imta naudoti hidraulin÷ turbina, kurios naudingumo koeficientas
didesnis už vandens rato.
9
Pirmosios hidroelektrin÷s buvo pastatytos 1876-1881 metais Vokietijoje (Laufene) ir
Anglijoje (Greisaide), tačiau jos buvo mažos, vos kelių šimtų vatų galios (Burneikis, 1998).
1841-ųjų metų statistikos žiniomis, Lietuvos gubernijose veik÷ 532 vandens energiją
naudojančios įmon÷s (daugiausia malūnai), stov÷jo 161 v÷jo malūnas. V÷lesniais (1857–1858m.)
surašymo duomenimis, Vilniaus gubernijoje buvo 715, o Kauno – 426 hidroj÷gain÷s, t.y. nuo
1841 m. jų padaug÷jo apie pusantro karto (LE,1982). Pavarčius Kauno gubernijos statistiką,
paskelbtą 1861 metais, matyti, kad čia buvo 234 vandeniu, 185 v÷ju, 36 gyvulių j÷ga ir tik 1 garu
(Kaune) varomos j÷gain÷s. Kauno gubernijoje buvo 51 vandens malūnas, stov÷jęs ant Dubysos,
Šušv÷s, Karkl÷s, Varp÷s ir kitų upių.
Miestuose vandens malūnų buvo nedaug (Vilniuje – 4, Šiauliuose – 1, Panev÷žyje – 1).
Daugiausia jų buvo dvaruose – 370, valstiečių ūkiuose – 92 ir dvasininkų dvaruose – 64.
Teritoriniu požiūriu daugiausia vandens malūnų buvo Vilniaus apskrityje – 122, Telšių – 90,
Raseinių – 86 (Burneikis ir kt., 1998).
Tuometinių hidroj÷gainių vandens ratai buvo mediniai su horizontaliais mediniais
velenais, geležimi apkaustytais galais. Ratus vandens srautas sukdavo dvejopai – tek÷damas iš
apačios arba krisdamas iš viršaus stumdavo vandens rato perimetru įtaisytas briaunos plokšteles.
Nuo XVI šimtmečio Lietuvoje plačiau buvo paplitę krintančio vandens t÷km÷s sukami
ratai. Šiuo būdu gaunama didesn÷ varomoji j÷ga. Tačiau, kad vandens t÷km÷ kristų iš viršaus,
reik÷jo vandens lygį pakelti aukščiau – užtvankomis. Užtvankos dambos dažniausiai būdavo
žemo sl÷gio (2-3 m aukščio), įrengiamos iš akmenų, žabų, rąstų ir kitų vietinių medžiagų.
Paprastai buvo daromos per visą up÷s ar upelio vagos plotį, be jokių papildomų vandens pralaidų.
Vandens lygių pak÷limo aukščius reguliuodavo valstyb÷s teisių kodeksas – Lietuvos Statutas.
Hidroj÷gainių pastatai būdavę mediniai su mūriniais aukštais pamatais, rečiau – mūriniai.
Lietuvoje dar iki šiol yra išlikę gerokai apgriuvusių hidroj÷gainių. Jas reik÷tų atstatyti
kaip senųjų j÷gainių reliktus, turinčius istorinę vertę.
D÷l įvairių priežasčių v÷lesniu laikotarpiu vandens energija Lietuvoje buvo naudojama
retai. Tik XIX šimtmečio pabaigoje ir XX šimtmečio pradžioje prad÷tos įrengin÷ti pirmosios
hidroturbinos (Jablonskis,1996). Manoma, kad 1900 m. Sukončiuose pirmą kartą Lietuvoje
generatorių (dinamą) suko vandens ratas. 1910 m. pastatyta pirmoji hidroelektrin÷ Anykščiuose.
Po 1922 m. pastatytos Taurag÷s, Stirnaičių, Kalvarijos HE ir kitos (Burneikis ir kt., 1998). 1926
metų statistikos duomenimis, Lietuvoje tuo metu veik÷ 616 hidroj÷gainių – malūnų, lentpjūvių,
vilnų karšyklų, milo v÷lyklų ir hidroelektrinių. Jų visų bendra galia nesiek÷ 8000 AG (LE, 1982 ).
10
Lietuvos 1935 metų elektros ūkio aprašyme pažym÷ta, kad tais metais iš 309 elektrą
gaminančių elektrinių 96 buvo hidroelektrin÷s ir mišrios hidroj÷gain÷s, kuriose buvo įrengti
1432,2 kW bendros galios 102 hidrogeneratoriai, kurie gamino apie 25% šalyje pagaminamos
elektros kiekio – 33,3 mln. kWh. 22 % to kiekio pagaminta, naudojant vietinius energijos
išteklius, o likusi didesn÷ dalis – anglį ir gazolį (LTE, 1978).
1939 metais Lietuvoje veik÷ 640 hidroj÷gainių. Jų bendra galia – 11860 AG (Lietuvos
EI,2001). 1958-aisias iš prieškarinių hidroelektrinių veik÷ 66. Svarbesn÷s jų – Grigiškių
(450kW), Kudirkos Naumiesčio (324 kW), Ukmerg÷s (310 kW), Taurag÷s (140 kW), Puskelnių
(120 kW) hidroelektrin÷s. Geriau įrengtos buvo Marijampol÷s, Puskelnių ir Pabrad÷s
hidroelektrin÷s, kurios tur÷jo betoninius įtvarus, bei Grigiškių derivacin÷ (22m sl÷gio aukščio)
hidroelektrin÷. Be to, iš malūnų rekonstruotos arba pastatytos 35 naujos mažos hidroelektrin÷s,
kurių bendra instaliuota galia >4500 kW. Šios hidroelektrin÷s buvo statomos prie didesniųjų
gyvenviečių, kolūkių ir ūkių. Šių hidroelektrinių įtvarai buvo daugiausia betoniniai arba
gelžbetoniniai, jose įrengtos betonin÷s greitviet÷s (Pastr÷vio HE), sifonai (Antaliept÷s HE). 1945-
1959 metais pastatytos šios didesniosios hidroelektrin÷s: Baltosios Ančios (480 kW), Atanavo
(400 kW), Bublių pusiau derivacin÷ HE (360 kW), Pastr÷vio (345 kW), Renavo (280 kW)
hidroelektrin÷s. Svarbiausia to meto hidroelektrin÷ buvo derivacin÷ Antaliept÷s HE (2460 kw),
kuri prad÷jo veikti 1959 m. (LE, 1982).
1958 metais Lietuvoje dirbo 104 mažosios HE, kurios gamino 19 mln. kWh elektros per
metus. Tuo laiku buvo apie 320 hidroj÷gainių, kurių bendra galia siek÷ 17,6 tūkst. kW (Burneikis
ir kt.,1998).
1959 m. spalio m÷n. prad÷jo veikti Kauno hidroelektrin÷. 1975 m. po rekonstrukcijos jos
galia siek÷ 100,8 tūkst. kW (Kustien÷ ir kt.,1997). Nuo 1954 m. buvo leista elektrifikuoti kaimo
vietoves iš valstybinių elektros tinklų, tod÷l nuo 1959-ųjų mažosios HE prad÷tos likviduoti
(LE,1992).
Pagal 1958-1960 m. sudarytą sąrašą, respublikoje veik÷ 329 hidroj÷gain÷s – mažos
hidroelektrin÷s, malūnai, lentpjūv÷s, vilnų karšyklos ir kt. (Kustien÷ ir kt.,1997).
Rusijoje 1913 metais buvo apie 50 000 vandens j÷gainių, iš jų – 17 000 su įrengtomis
hidraulin÷mis turbinomis. Bendras per metus jų pagaminamos energijos kiekis siek÷ 35 mln.
kWh, bendra instaliuotoji galia – apie 16 MW. Tais pačiais metais pasaulyje jau buvo pastatyta
daug gana didelių hidroelektrinių. Pavyzdžiui, 37 MW Adamso hidroelektrin÷ ant Niagaros up÷s,
JAV. Ir jų bendra gali siek÷ 12 000 MW (Михайлов,1988).
11
Didžiausios Lietuvos hidroelektrin÷s yra Kauno HE (100,8 MW; prad÷jo veikti 1959 m.)
ir 900 MW Kaišiadorių hidroakumuliacin÷ elektrin÷, prad÷jusi veikti 1992 m. (LTE,1978).
Mažoji hidroenergetika Lietuvoje 1990-1999 m. padvigub÷jo, o 2001-2005 m. – patri-
gub÷jo. 2007-ųjų pradžioje veik÷ 83 mažosios HE, kurių bendroji instaliuota galia – 25 MW.
2005-aisiais visos mažosios hidroelektrin÷s pagamino 66,1 mln. kWh elektros. Tai pats
didžiausias elektros energijos kiekis, lyginant su visais ankstesniais metiniais rodikliais (LE,
1992).
Vis d÷lto hidroenergetikos pl÷tra problematiška, nes jos neskatina valstyb÷, mananti, jog
ši ūkin÷ veikla neigiamai veikia mūsų gamtą, ypač jos ekologinę struktūrą. Hidroenergetikos
pl÷tra yra ribojama Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 2004, Nr. 54-1833) ir LR
Vyriausyb÷s nutarimu (Žin., 2004, Nr.137-4995). LR įstatymai riboja ūkinę veiklą parkuose,
draustiniuose, rezervatuose, prie vandens telkinių, išskirtin÷s reikšm÷s up÷se ar jų dalyse. Visa tai
atsiliepia šalies hidroenergetikai, jos potencialui.
LR Vyriausyb÷ 1995-ųjų liepos 5 d. pri÷m÷ nutarimą (Žin., 1995, Nr. 57-1432), kuriame
buvo nustatyta esamų tvenkinių nuomos tvarka mažosioms HE įrengti. Šis nutarimas skatino
mažųjų HE statybą. 1997 metais Aplinkos ministerija išleido nutarimą d÷l aplinkosaugos
reikalavimų mažoms HE projektuoti, statyti ir eksploatuoti (LAND 16-96 Vilnius, 1997). 1999-
ųjų gruodžio 21d. Aplinkos ministro įsakymu buvo apribota HE ir užtvankų statyba 132
svarbiausiose up÷se ir jų ruožuose, tačiau buvo siūlomi 140 tvenkinių ir 49 buvusios
hidroj÷gain÷s, prie kurių pirmiausia rekomenduojama statyti mažąsias HE. 2003-ųjų sausio 16d.
LR Aplinkos ir žem÷s ūkio ministerija paskelb÷ įsakymą, saugantį ir globojantį migruojančių
žuvų kelius (Žin., 2003, Nr.19-835). Tie keliai – tai 147 up÷s ar jų ruožai, kurių bendras ilgis
4500 km.
1.2. Mažosios hidroelektrin÷s
Elektrin÷ – įmon÷, gaminanti elektros energiją. Ją gamina sinchroniniai generatoriai,
besisukantys pastoviu dažniu, kad būtų išlaikytas pastovus generuojamos įtampos dažnis (50 Hz).
Hidroelektrin÷se vandens srauto potencinę ir kinetinę energiją vandens turbinos verčia
sukamojo judesio mechanine energija, o ši perduodama generatoriui (Edward, 2001).Turbinų,
generatorių skaičius,tipas ir galingumas,jų konfigūracija, patvanka ir objekto geomorfologija
apsprendžia pastato formą ir dydį (Jacob, 2002). Mažosios hidroelektrin÷s schemose esančios
j÷gain÷s pagrindinis vaimuo tenka elektromechanin÷s įrangos apsaugai nuo neigiamo aplinkos
poveikio. Tačiau kur kas didesnį neigiamą poveikį aplinkai gali kelti pati hidroelektrin÷. Tod÷l
12
hidroenergetikai, projektuodami šiuolaikines mažąsias hidroelektrines, jų įrangą sumontuoja po
vandeniu ir tokiu būdu žymiai sumažina garso lygį, o vizualinio poveikio visiškai nebelieka
(Fonkenell, 1991).
1.2.1. Svarbiausi hidroelektrinių tipai
Pagal sl÷gio aukščio sudarymo būdą hidroelektrin÷s skirstomos į:
1. Vagines;
2. Derivacines;
3. Mišrias;
4. Hidroakumuliacines;
5. Potvynių-atoslūgių hidroelektrines.
1. Vagin÷s HE vandens sl÷gis sudaromas užtvanka, patvenkiančia up÷s, upelio srauto
t÷kmę ir pakeliančia vandens lygį iki viršutiniame bjefe numatytos altitud÷s. Jos labai populiarios
ne ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstyb÷se.
2. Derivacin÷s HE skirstomos į: atviras, pusiau atviras ir uždaras. Paprastai statomos
didesnių vingiuotų upių vagų ruožuose. Populiariausios – pusiau atviros ir atviros derivacin÷s
HE.
3. Mišrios HE tai tokios, kai dalis sl÷gio aukščio sudaroma užtvanka, o kita –
derivaciniais įrenginiais.
4 .Hidroakumuliacinių HE įrengimo principas toks: skirtinguose aukščiuose įrengiami du
vandens baseinai: žemutinis ir aukštutinis. Mažo elektros energijos sunaudojimo valandomis
vanduo siurbliais pumpuojamas į aukštutinį baseiną, o kai energijos reikia daug, vandens t÷km÷ iš
aukštutinio baseino sl÷gimo vamzdžiais teka į žemutinį baseiną per dvigubo veikimo
hidroagregatus ir gamina elektros energiją. Praktiškai nakties metu hidroakumuliacin÷s HE veikia
kaip siurblin÷s, o didelio elektros energijos pareikalavimo valandomis – kaip hidroelektrin÷s.
5. Potvynių-atoslūgių HE. Jūrose ir vandenynuose, m÷nulio traukos veikiami, vandens
lygiai svyruoja; pakyla arba nuslūgsta. Tokie pakilimai ir nuslūgimai ypač būna žymūs pakrančių
įlankose. Taigi jie ir išnaudojami potvynių-atoslūgių HE įrengti. Jūrų ir vandenynų potvynių-
atoslūgių energetinis potencialas yra neišsemiamas: jis nuolat atsinaujina, jo vidutin÷ galia siekia
apie 1 milijardą kilovatų (Jabloskis ir kt.,1996).
Be išvardintų HE, dar statomos kaskadin÷s. Jos išnaudoja dviejų tvenkinių, įrengtų vienos
up÷s ruože, potencinę energiją vienos HE galiai didinti.
13
Mūsų šalyje, taikantis prie jau įrengtų tvenkinių, priimtiniausias yra tarpinis tarp mišraus
ir derivacijos HE tipas. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikia gerai apgalvoti, atidžiai įvertinti
vietines sąlygas, parinkti, suprojektuoti ir įrengti tinkamiausią HE (Kustien÷ ir kt., 1997).
1.2.2. Hidroelektrinių klasifikacija
Mažąsias hidroelektrines galima klasifikuoti remiantis įvairias požymiais, pavyzdžiui,
sl÷gio aukščio sudarymo būdu, hidrotechninių statinių išd÷stymo schemomis, hidroelektrin÷s
pastatų konstrukcijomis, galia, sl÷gio aukščiu, turbinų darbo rato skersmeniu ir kt.
Hidroelektrin÷s į dideles, vidutines ir mažas dažniausia skirstomos pagal įrengtą galią. Minimali
mažosios HE galia gali būti keletas kilovatų, o maksimali – skirtingose šalyse nevienoda ir kinta
nuo 1500 iki 30000 kW (Jablonskis ir kt,. 1996). Lotynų Amerikos šalys naudoja klasifikaciją,
pagal kurią mažosios HE (tai priklauso nuo įrengtos galios) skirstomos į tris kategorijas:
1. Mikro hidroelektrines – iki 100 kW;
2. Mini hidroelektrines – 100-1000 kW;
3. Mažąsias hidroelektrines – 1000-10000 kW.
Mažosios HE pagal sl÷gio aukštį skirstomos: į žemo, vidutinio ir aukšto sl÷gio. Lentel÷je
1.1. pateikta HE klasifikacija Lotynų Amerikos šalyse (Harvey,1993).
1.1 lentel÷ HE klasifikacija Lotynų Amerikos šalyse
Sl÷gio aukštis m HE
Žemas Vidutinis Aukštas
Mikro Mažesnis kaip 15 15-50 Didesnis kaip 50
Mini Mažesnis kaip 20 20-100 Didesnis kaip100
Mažoji Mažesnis kaip 25 25-130 Didesnis kaip 130
Prof. J.Burneikis, atsižvelgdamas į visas sąlygas, Lietuvos hidroelektrines pagal įrengtą
galią siūlo klasifikuoti taip:
1. Mikro – iki 100 kW;
2. Maža – 100-10000 kW;
3. Didel÷ – daugiau kaip 10000 kW.
Pagal šią klasifikaciją tik didžiųjų Lietuvos upių (Nemuno ir Neries) hidroelektrin÷s gal÷tų
būti priskirtos didel÷ms, o visos kitos yra mažosios ir mikro-hidroelektrin÷s (Burneikis ir kt.,
2002).
14
1.3. Hidraulin÷s turbinos
1.3.1. Tipai ir konfigūracijos
Mažosioms HE praktiškai yra naudojamos visų tipų turbinos:
Ašin÷s (propelerin÷s – Semi Kaplano ir dvigubo reguliavimo – Kaplano);
Radialin÷s (Frensio);
Kaušin÷s (Peltono);
Skersasraut÷s (Banki).
Lietuvoje šiuo metu daugiausiai statoma mažų HE, kuriose montuojamos naujos Kaplano
turbinos, mažiau – Banki tipo. Taip pat rekonstruojant senąsias HE, nedidel÷ dalis pastatoma ir
atnaujintų Francis tipo turbinų. Peltono turbinos Lietuvoje nenaudojamos, nes jos geriausiai tinka
kalnuotose vietov÷se (Burneikis ir kt., 2002).
Turbinas sudaro trys pagrindin÷s dalys:
Kreipratis, kurio paskirtis nukreipti vandens srautą tam tikru kampu į turbinos darbo rato mentis;
Darbo ratas, kuris vandens energiją paverčia sukamuoju judesiu ir per veleną sujungia su
generatoriumi;
Čiulpvamzdis, kuriuo iš darbo rato pratek÷jęs vanduo nenutrūkstamu srautu sujungiamas su HE
žemutiniu bjefu.
Turbinos gali būti klasifikuojamos:
1. Pagal pastatymo būdą (vertikalios, horizontalios, pasvirosios);
2. Pagal vandens privedimo prie turbinos būdą (su atvira kamera, su sl÷gine kamera, su
spiraline kamera, vamzdin÷s);
3. Pagal sujungimo su žemutiniu bjefu būdą (su tiesiu čiulpvamzdžiu, su pasvirusiu
čiulpvamzdžiu, su lenktu čiulpvamzdžiu).
Šių turbinų sud÷tinių dalių charakteristikos sudaro bendrą turbinos naudingo veikimo
koeficientą (NVK), kuris yra viena iš turbinos galios charakteristikos komponentų. Bendru atveju
turbinos galia yra:
P=9,81QHη, (1)
čia P – naudinga turbinos veleno galia, kW;
Q – per turbiną pratekantis debitas, m3/s;
H – vandens lygių skirtumas netto, m;
η – naudingo veikimo koeficientas (NVK), vieneto dalimis.
15
Mažųjų turbinų NVK yra gana aukštas ir, esant optimalioms sąlygoms, siekia
ηmaks.=88÷90%. Esant maksimaliai turbinos apkrovai, NVK šiek tiek sumaž÷ja ir siekia 82÷85%.
Aukštas NVK įgalina efektyviai išnaudoti vandens resursus. Tai yra labai svarbu, statant
mažąsias HE, esant gana didelei nuot÷kio pasiskirstymo variacijai. Tipin÷s turbinų NVK kreiv÷s
parodytos 1.1 paveiksle. Pagrindinių turbinų tipų charakteristikų palyginimas parodytas 1.2
lentel÷je.
1.1 pav. NVK priklausomyb÷s nuo Q kreiv÷.(Квятковский, 1950):
1 – Peltono; 2 – Banki; 3 – Kaplano dvigubo reguliavimo; 4 – Kaplano viengubo reguliavimo; 5 – Frensio; 6 – Propelerin÷ su reguliuojamu kreipračiu;
7 – Propelerin÷ nereguliuojama;
Šiame paveiksle pavaizduota skirtingų turbinų tipų NVK kreivių priklausomyb÷ nuo
vandens kiekio pratekančio pro turbinas. Didžiausią NVK reikšmę šioje lentel÷je turi penktuoju
numeriu pažym÷ta Frensio turbinos kreiv÷.
16
1.2
lent
el÷.
Pag
rind
inių
turb
inų
tipų
cha
rakt
eris
tikų
pal
ygin
imas
. (L
E, 1
992)
Suki
mos
i da
žnis
, ap
s./m
in
NV
K, %
T
urb
inos
tip
as
n n m
aks./n
η
mak
s.
kai
Q<
<Q
mak
s.
Tur
bino
s
stab
dym
o
riba
(a
pkro
va)
Q/Q
mak
s.
Tur
bino
s aš
ies
pad÷
tis:
V
;H;P
Api
būdi
nim
as
Tin
kam
iaus
ias
nuot
÷kio
r÷ž
imas
Pro
pel
erin
÷
ner
egu
liu
ojam
a 75
-750
1,
8-2,
2 84
-90
Maž
as
0,64
V
;H;P
T
virt
a ko
nstr
ukci
ja, d
ebit
as
nere
guli
uoja
mas
, pig
i Iš
lygi
ntas
nuo
t÷ki
s (φ
>0,
80)
Pro
pel
erin
÷
(reg
uli
uoj
amas
k
reip
rati
s)
75-7
50
2-2,
4 84
-90
Vid
utin
is
0,35
V
;H;P
T
virt
a ko
nstr
ukci
ja, N
VK
vi
duti
nis
nedi
dele
i apk
rova
i
Vid
utin
iška
i iš
lygi
ntas
arb
a iš
lygi
ntas
nuo
t÷ki
s (φ
>0,
65-0
,80)
Kap
lan
o
(pu
siau
re
guli
uoj
ama)
75
-750
2,
4-2,
8 84
-90
Vid
utin
is
0,35
V
;H;P
T
virt
a ko
nstr
ukci
ja, N
VK
vi
duti
nis
nedi
dele
i apk
rova
i, br
ango
ka
Vid
utin
iška
i iš
lygi
ntas
nuo
t÷ki
s (φ
>0,
65)
Kap
lan
o
(dvi
gub
o
regu
liav
imo)
75
-750
2,
8-3,
2 84
-90
Ger
as
0,17
V
;H;P
T
virt
a ko
nstr
ukci
ja, N
VK
pa
kank
amai
did
elis
net
esa
nt
maž
ai a
pkro
vai,
bran
gi
Gal
i būt
i nau
doja
ma
net i
r m
ažai
iš
lygi
ntam
nu
ot÷k
iui (
φ>
0,35
-0,
50)
Fre
nci
s
(reg
uli
uoj
amas
k
reip
rati
s)
50-5
00
1,8-
2,0
85-9
0 V
idut
inis
0,
36
V;H
T
virt
a ko
nstr
ukci
ja, N
VK
di
deli
s ne
dide
liam
e ap
krov
os r
uože
, bra
ngok
a
Vid
utin
iška
i iš
lygi
ntas
nuo
t÷ki
s (φ
>0,
65)
Ban
ki
60-1
000
1,8-
2,0
78-8
2 G
eras
0,
11
H
Tvi
rta
kons
truk
cija
, NV
K
laba
i gre
itai
maž
÷ja
esan
t ap
krov
ai n
etol
i sta
bdym
o ri
bos
Gal
i būt
i nau
doja
ma
net i
r m
ažai
iš
lygi
ntam
nu
ot÷k
iui
(φ>
,35-
0,50
)
V –
ver
tik
ali;
H –
hor
izon
tali
; P
– p
asvi
rusi
. Iš
1.2
lent
el÷j
e pa
rody
tų s
kirt
ingų
tipų
turb
inų
para
met
rų g
alim
a sp
ręst
i api
e jų
pan
audo
jim
o ga
lim
ybes
kon
kreč
iam
atv
ejui
.
17
1.3.2. Turbinų tipų taikymo sritis
Ašin÷s turbinos. Ašin÷s turbinos mažosiose HE taikomos esant sl÷gio aukščiui 1-30 m.
Šių turbinų naudojimo efektyvumas priklauso nuo galimyb÷s reguliuoti galią, esant kintančiam
debitui ir sl÷gio aukščiui.
1.2 pav. 1,2,3,4 kreiv÷mis pavaizduotos ašinių turbinų NVK charakteristikos. (Michailov, 1950).
Propelerin÷ turbina su kietai įtvirtintomis darbo rato ment÷mis ir kreipračio ment÷mis turi
labai siaurą aukšto NVK zoną (1.2 pav., kreiv÷ 1). Tokios turbinos naudojimą riboja tai, kad
mažai yra upių su labai išlygintu nuot÷kiu ir tvenkinių su gana pastoviu vandens lygiu. Kai
propelerin÷ turbina turi kreipratį su reguliuojamomis ment÷mis, tada turbinos aukšto NVK zona
yra šiek tiek platesn÷ ir įmanomas nedidelis turbinos galios reguliavimas (1.2 pav., kreiv÷ 2). Dar
platesnę aukšto NVK zoną turi ašin÷ turbina su reguliuojamomis darbo rato ment÷mis ir
nereguliuojamu kreipračiu (1.2 pav., kreiv÷ 3). Didžiausias galios reguliavimo galimybes turi
ašin÷ turbina su reguliuojamomis darbo rato ir kreipračio ment÷mis (1.2 pav., kreiv÷ 4 ). Šių
turbinų konstrukciją nulemia daug faktorių, pirmiausia pastatymo būdas (vertikali, horizontali,
pasvirusi), vandens privedimo būdas ir sujungimo su žemutiniu bjefu būdas (čiulpvamzdis tiesus,
pasviręs ar lenktas). Kai sl÷gio aukštis yra iki 6 m, plačiai yra naudojamos turbinos atviroje
kameroje. Tačiau maži vandens t÷km÷s greičiai sąlygoja didelių gabaritų turbinų kameras. Tai
neekonomiška. Mūsų sąlygomis optimalus variantas, kai atviroje kameroje montuojamos
turbinos, kurių darbo rato skersmuo iki 1,0÷1,4 m. Esant 10-15 m sl÷gio aukščiui ar didesniems
darbo rato diametrams, vanduo iki turbinos atvedamas jau sl÷gin÷mis kameromis, kurios gali būti
ir gaubtin÷s.
18
Efektyvios, esant mažiems sl÷giams, yra vamzdin÷s turbinos su „S“ formos lenktu
čiulpvamzdžiu. Toks komponavimas leidžia sumažinti statybin÷s dalies apimtis ir supaprastinti
HE pastato konstrukciją (Гончаров, 1972).
Radialin÷s turbinos. Radialin÷s turbinos naudojamos tada, kai sl÷gio aukštis yra 10 m. ir
daugiau. Jų naudojimą mažosiose HE apsprendžia konstrukcijos paprastumas, patikimumas ir
naudojimo ilgumas. Šios turbinos taip pat gali būti montuojamos atvirose kamerose. Esant
didesniems sl÷giams, taikomos metalin÷s spiralin÷s kameros. Turbinos gali būti vertikalios arba
horizontalios.
Banki tipo turbinos. Šių turbinų konstrukcija gana paprasta. Turbinos darbo metu, darbo
ratas vandeniu yra užpildytas nepilnai ir ji yra laikoma aktyvine. Tai įgalina tokio tipo turbinas
naudoti dideliame sl÷gių diapazone. Banki tipo turbinų NVK yra pakankamai aukštas labai
plačiame debito kitimo diapazone. Tai suteikia pranašumą, kai up÷s nuot÷kis yra mažai
išlygintas, arba, kitaip tariant, leidžia pastatyti vieną turbiną vietoj dviejų ar trijų. Nepaisant to,
kad turbina yra aktyvin÷, yra įrengiami ir čiulpvamzdžiai, tačiau būtinai turi būti oro įleidimo į
čiulpvamzdį vožtuvas. Konstrukcinis ir technologinis paprastumas daro šio tipo turbinas
santykinai pigiomis, o garantinis darbo laikas gali siekti iki 30 metų. (http://www.banki-cink-
energy.com/cz).
Turbinų taikymo sritis parodyta 1.3 ir 1.4 paveiksluose.
1.3 pav. Turbinų taikymo sritis. Aktyvin÷s turbinos – Peltono; spindulin÷s-ašin÷s (radialin÷s) – Frensio; ašin÷s – Kaplano.(LE,1992).
19
1.4 pav. Banki tipo turbinos taikymo sritis. Duchfluss Turbine – Skersasraut÷ Banki tipo turbina. (http:\\www.banki-cink-energy.com/cz)
Pagal 1.4 pav. parodytą schemą galima spręsti, kad skersasraut÷ Banki tipo turbina turi
didesnį panaudojimo lauką lyginant su Kaplano turbina.
1.3.3. Turbinos naudingo veikimo koeficientas
Turbinos NVK yra santykis tarp naudingos galios, kurią perduoda turbinos velenas ir
teorin÷s galios, kurią gali duoti up÷s ruožas:
η=Nnaud./Npotenc. (2)
Turbinos maksimalus NVK priklauso nuo turbinos tipo, nes jis įtakoja hidraulinius
nuostolius pačioje turbinoje, vandens nuostolių atsirandančių pratekant vandeniui per darbo rato
ir korpuso plyšį,bei mechaninių nuostolių guoliuose d÷l besisukančių dalių. NVK pasikeitimas,
esant kintamai apkrovai, kiekvienam turbinų tipui nusakomas turbinos darbo charakteristika.
Turbinos darbo charakteristika leidžia vertinti turbinos darbo kokybę. Pavyzdžiui, dvigubo
reguliavimo Kaplano turbina turi didelį darbo diapazoną, kuriame yra aukštas NVK, o viengubo
reguliavimo Kaplano turbina jau turi siauresnę zoną su aukštu NVK, tod÷l dvigubo reguliavimo
turbina yra efektyvesn÷ up÷se su mažai išlygintu nuot÷kiu. Up÷se su pakankamai gerai išlygintu
nuot÷kiu abi turbinos tampa lygiavert÷s.
20
1.5 pav. Dvigubo reguliavimo Kaplano turbinos efektyvumo kreiv÷.(www.banki-cink-energy.com\cz).
1.5 paveiksle pateikiamas pavyzdys, kaip yra sudaroma didel÷ dvigubo reguliavimo
Kaplano turbinos aukšto NVK zona.
0
0,1
0,2
0,3
0,4
0,5
0,6
0,7
0,8
0,9
1
25 50 75 100
Q %
NV
K
Viengubo reguliavimo turbina
Dvigubo reguliavimo turbina
1.6 pav. Kaplano turbinų darbo grafikas.(www.banki-cink-energy.com\cz).
1.6 paveiksle Kaplano turbinos darbo grafikas, esant dvigubam reguliavimui ir viengubam
reguliavimui. Kuo reguliavimo galimyb÷s mažesn÷s, tuo NVK kreiv÷ yra statesn÷.
35
40
45
50
55
60
65
70
75
80
85
90
95
0,00 0,25 0,50 0,75 1,00 1,25 1,50 1,75 2,00 2,25 2,50 2,75 3,00 3,25 3,50
Q11 (m3/s)
NV
K (
%)
0
4
9 18 30 38 53
69
85
21
1.7 pav. Banki tipo turbinos darbo grafikas.(http:\\www.banki-cink-energy.com\cz.)
1.7 paveiksle pateikiamas Banki (CINK firmos) turbinos darbo grafikas, kuriame matyti,
iš ko susidaro plati darbo zona su aukštu NVK.
22
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
2.1. Tyrimo tikslas
Efektyvus vandens išteklių panaudojimas įgavo didesnę reikšmę, kai Lietuva tapo
Europos Sąjungos nare, kadangi, pagal „Baltosios knygos“ nuostatas, kiekvienai ES valstybei
reikia tur÷ti savo suformuotą atsinaujinančiosios energijos technologijų pl÷tros strategiją, kaip
įnešti savo ind÷lį į bendrąjį ES valstybių 2010 m. minimalųjį tikslą: bent 7 % energijos gauti
naudojant atsinaujinančiosios energijos technologijas.
2007 m. Lietuvos energetikai buvo ypatingi tuo, kad daug d÷mesio buvo skiriama ES
keliamų reikalavimų energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių įgyvendinimui. Norint
įgyvendinti šiuos tikslus siekiama nustatyti ir privalomus nacionalinius rodiklius iki 2020 m.
Kadangi esami Lietuvos vandens ištekliai n÷ra pakankami, kad pilnai apsirūpintume elektros
energija, išgaunama hidroelektrin÷se, mąstome, nagrin÷jame, kaip efektyviau panaudoti vandenį,
pratekantį pro jau pastatytas ir eksploatuojamas elektrines.
Šiame tyrime buvo pasirinktos trys mažosios hidroelektrin÷s, esančios skirtinguose
Lietuvos regionuose, ir turinčios skirtingo tipo hidroagregatus: Aukštadvario , Sukončių ir
Pabrad÷s hidroelektrin÷s.
Tyrimo tikslas - išnagrin÷ti veikiančių trijų pasirinktų hidroelektrinių agregatų darbo
efektyvumą, nustatyti ir įvertinti naudingo veikimo koeficiento (NVK) priklausomyb÷s kriterijus.
2.2. Tyrimo uždaviniai
1. Išnagrin÷ti HE išdirbio priklausomybę nuo įrengtų turbinų NVK, jų tipo ir skaičiaus.
2. Nustatyti, koks kiekvienoje konkrečioje vietoje būtų geriausias turbinų tipas, kaip jis
priklauso nuo vietos sąlygų ir up÷s hidrologinių charakteristikų.
3. Įvertinti Kaplano, Frensio ir Banki tipo turbinų panaudojimo tinkamumą, esant
skirtingam up÷s debito sureguliavimui ir kintamam sl÷gio aukščiui.
4. Palyginti hidroelektrinių išdirbio priklausomybę nuo turbinų tipo.
23
3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
3.1. Tyrimo objektas
Šiame skyriuje bus nagrin÷jama, kaip skirtūsi elektros energijos išdirbis, naudojant
skirtingo tipo turbinas. Rezultatai bus lyginami su projektiniais HE duomenimis. Tyrimų objektu
pasirinktos trys skirtinguose Lietuvos regionuose esančios HE, kuriose veikia Kaplano ir Banki
tipo turbinos. Galutiniame įvertinime bus palyginami trys turbinų tipai, kurie šiuo metu
plačiausiai naudojami Lietuvoje.
3.2. Tyrimo metodika
Statant mažąją HE yra labai svarbu tinkamai parinkti turbinas, nes nuo to priklauso
galutinis HE produktas – elektros energijos išdirbis. Kaip matyti iš 1.3.3 skyriuje pateiktų
duomenų, netinkamai parinkus turbinas, jos gali dirbti ne optimalioje zonoje, t.y. su mažu NVK.
Turbinų parinkimas prasideda nuo turbinos tipo parinkimo ir nuo reguliavimo galimybių
parinkimo. Šie rodikliai nusako turbinų skaičių hidroelektrin÷je. Pavyzdžiui, up÷se su gerai
išlygintu nuot÷kiu ir esant nedideliems tvenkinio vandens lygio (VL) svyravimams, pilnai
pakanka vienos turbinos su viengubu reguliavimu. Kartais praktikoje naudojamas toks turbinų
parinkimo būdas, kai tarpusavyje derinamos dvi ar daugiau turbinos, iš kurių tik viena yra
dvigubo reguliavimo, o kitos yra propelerin÷s nereguliuojamos. Tai daroma taupymo sumetimais,
nes nereguliuojamos turbinos yra žymiai pigesn÷s. Tačiau toks motyvas turi būti pagrįstas
skaičiavimais, įvertinant up÷s nuot÷kio išnaudojimą ir elektros energijos išdirbį. Dvi mažesn÷s
nereguliuojamos turbinos gali būti brangesn÷s už vieną dvigubo reguliavimo. Up÷se, kur yra
didelis nuot÷kio netolygumas, efektyviausia statyti tik reguliuojamas turbinas, nes tokiu atveju
gerai išnaudojamas up÷s nuot÷kis, yra minimalus agregatų skaičius ir tuo pačiu mažesn÷ statybin÷
dalis.
Kitoks atvejis bus renkant turbinas, kai jos dirbs esant dideliems tvenkinio VL ir
žemutinio bjefo VL svyravimams. Šiuo atveju parenkamos tik dvigubo reguliavimo turbinos, nes
jos gali dirbti esant dviem kintamiesiems – nuot÷kio netolygumui ir žymiam sl÷gio aukščio
pasikeitimui. Šis atvejis n÷ra charakteringas, nes esant kintamam sl÷gio aukščiui, turbinos
paprastai dirba vienodu debitu, tačiau šis atvejis gali atsirasti d÷l subjektyvių priežasčių (pvz.:
žuvų neršto laikotarpis, kai reikalingi pastovūs VL tvenkinyje, žemutinio bjefo vandeningumo
padidinimas tvenkinio nudirbimo sąskaita ir pan.), kai reikia dalį metų laiko dirbti esant
pastoviam sl÷gio aukščiui ir kintamam debitui, o kitą dalį – galima dirbti esant pastoviam debitui
24
ir kintamam sl÷gio aukščiui. Šiuo atveju turbinos su plačia aukšto NVK zona yra efektyviausios,
d÷l to gaunamas ir didžiausias elektros energijos išdirbis.
Lietuvos reljefas sąlygoja, kad čia yra statomos mažo sl÷gio aukščio H=2,5-6 m HE ir
vidutinio sl÷gio aukščio H=7-20 m. HE. Palyginimui naudojami trijų neseniai pastatytų HE
duomenys: Aukštadvadio, Sukončių ir Pabrad÷s HE. Aukštadvario ir Pabrad÷s HE rekonstruotos,
jose įrengtos Banki tipo CINK firmos turbinos, o Sukončių HE rekonstruota, panaudojant
viengubo reguliavimo Kaplano FLYGT firmos turbinas.
Kadangi HE yra labai skirtingos, jų efektyvumo palyginimui bus naudojamas tik elektros
energijos išdirbis, nekreipiant d÷mesio į statybinę dalį, nes jos pastatytos apie 1960 metus. Kad
būtų galima palyginti šių HE elektros energijos išdirbį, pirmiausia iš esamų duomenų sudaromi
šių HE turbinų darbo grafikai. Kadangi esamų veikiančių turbinų charakteristikos kreivių
pavidalu nežinomos, tai užsiduodame sąlygą, kad vieno tipo turbiną galima perskaičiuoti pagal
modelin÷s turbinos universalią charakteristiką, kuri yra žinoma. Po to skaičiavimų rezultatai bus
palyginti su esamų turbinų projektiniu išdirbiu. Skaičiavimai atliekami vadovaujantis turbinų
panašumo d÷sniais. Turbinų panašumas suprantamas kaip modelin÷s turbinos (η1; n1; Q1; N1;
D1) ir skaičiuojamosios turbinos (η2; n2; Q2; N2; D2) geometrin÷s formos panašumas, visą
geometrinę formą padidinant arba sumažinant vienodu masteliu.
Pagrindiniai panašumo d÷sniai yra šie:
Apsisukimų skaičius , esant sl÷giui H2
;/ 1212 HHnn = (3)
Turbinos debitas, esant sl÷giui H2
;/ 1212 HHQQ = (4)
Turbinos galia, esant sl÷giui H2
;/ 112212 HHHHNN = (5)
NVK skaičiuojamosios turbinos
;/ .1.212 maksmaks ηηηη = . (6)
čia: η2maks.=1-(1-η1maks.) 5
2
1
D
D.
Jei sl÷gį prilyginti H1=1m, tai gaunami privestieji rodikliai (n1' ; Q1
' ; N1
' ; D1
' ), kuriais
labai patogu naudotis perskaičiuojant turbinų charakteristikas. Modelin÷s turbinos parametrai (n1'
25
; Q1' ; N1
' ; D1
' ) imami iš universalių kreivių, arba gali būti sudarytos privestųjų rodiklių lentel÷s.
Ryšys tarp privestųjų rodiklių ir skaičiuojamosios turbinos rodiklių yra toks:
n1' =n2 / 2H ; Q1'=Q2/ 2H ; N1'=N/H22H . (7)
Šių parametrų perskaičiavimui, pereinant nuo vieno turbinos darbo rato diametro prie
kito, naudojami šie ryšiai:
Ryšys tarp abiejų turbinų apsisukimų skaičiaus n n1/n2= 1H D2/ 2H D1 ; (8)
Ryšys tarp turbinų debitų Q Q1/Q2= 1H D21 / 2H D22 ; (9)
Ryšys tarp turbinų galios N N1/N2=H11H D2
1 /H22H D2
2 . (10)
Aukštadvario, Sukončių ir Pabrad÷s HE parametrų palyginimui naudojamos šios
universaliosios turbinų charakteristikos:
1.8 pav. Universali reguliuojamos Kaplano turbinos charakteristika.Vertikalaus pastatymo modelis, spiralin÷
kamera, darbo rato diametras D1=1000mm. Naudojimo sritis H=2÷15 m. (Громов и др., 1956).
26
1.9 pav. Universali Frencis turbinos charakteristika Nr. 2414. Vertikalaus pastatymo modelis, spiralin÷ kamera,
darbo rato diametras D1=1000mm. Naudojimo sritis H<45 m. (Громов и др., 1956).
1.10 pav. Universali reguliuojamos Kaplano turbinos charakteristika .Vertikalaus pastatymo modelis, spiralin÷
kamera, darbo rato diametras D1=1000mm. Naudojimo sritis H=10÷30 m. (Громов и др., 1956).
27
Turbinos darbo charakteristika sudaroma esant trims skirtingiems sl÷gio aukščiams,
kintant vandens lygiui tvenkinyje ir žemutiniame bjefe. Iš katalogų pasirenkame tinkamą turbiną,
derančią prie konkrečių sąlygų. Skaičiavimo eigoje, sudarant darbo charakteristiką, nustatomas
ryšys tarp turbinos apsisukimų, darbo rato skersmens ir sl÷gio aukščio. Prireikus imama kita
universalioji charakteristika, t.y. stebima, kad turbinos parametrai būtų optimaliausioje
universaliosios charakteristikos zonoje. Sudarius darbo charakteristiką, elektros išdirbio
skaičiavimuose naudojami gauti NVK. Elektros energijos išdirbio skaičiavimai taip pat atliekami
esant trims skirtingiems sl÷gio aukščiams. Pagal šių skaičiavimų rezultatus klojamos elektros
energijos išdirbio kreiv÷s ir nustatomas turbinų efektyvumas.
Pagal turbinų panašumo formules randamas privestasis apsisukimų skaičius.
1. Ant universalios charakteristikos nubr÷žiama horizontali linija, atitinkanti pivestų-
jų apsisukimų skaitinę vertę. Ši linija kerta NVK kreives. Kiekvienas linijos ir NVK kreivių susi-
kirtimo taškas charakterizuoja vieną darbo charakteristikos tašką su atitinkamu NVK ir privestuo-
ju debitu, kurio reikšm÷s nuskaitomos nuo universaliosios charakteristikos apatin÷s skal÷s.
2. Jei nesutampa skaičiuojamosios turbinos darbo rato skersmuo su darbo rato
skersmeniu, prie kurio sudarytos universaliosios charakteristikos, pagal turbinų panašumo
formules įvedama pataisa. Šiame darbe naudojamos universaliosios turbinų charakteristikos,
kurios sudarytos esant sl÷gio aukščiui H=1,0m, o darbo rato skersmeniui D1=1,0 m.
3. Kiekvienam privestajam debitui Q1' randamas turbinos debitas, taip pat naudojant
turbinų panašumo formules. Čia gali būti įvesta ir turbinų konstrukcijų skirtumo pataisa, tačiau
šiame darbe laikoma, kad modelio ir skaičiuojamosios turbinos konstrukcija yra ta pati.
4. Apskaičiuojama turbinos galia prie kiekvienos Q reikšm÷s, naudojant
apskaičiuotas NVK reikšmes.
5. Pagal gautus rezultatus sudaroma darbo charakteristika, remiantis Q ir NVK bei N
ir NVK.
6. Skaičiavimai kartojami kiekvienai sl÷gio aukščio reikšmei. Šiame darbe priimta
po tris skirtingas sl÷gio aukščio reikšmes.
Skaičiuojant elektros energijos išdirbį, naudojami apskaičiuoti NVK. Generatoriaus
galia iš÷jimo gnybtuose bus mažesn÷, negu apskaičiuota turbinos veleno galia. Išdirbio
skaičiavimuose įvedamas generatoriaus NVK ir perdavimo mechanizmo NVK. Pakankamu
tikslumu galima priimti (visoms HE vienodai) generatoriaus ηg=0,95, perdavimo mechanizmo
ηp=0,98. Tada galia generatoriaus iš÷jimo gnybtuose bus:Ng = 9,81 Q H ηt ηg ηp (11)
28
4. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZö IR APTARIMAS
4.1. HE elektros energijos išdiebio skaičiavimas
4.1.1. Aukštadvario HE
Aukštadvario HE rodikliai:
Turbinų tipas Banki (Čekų firmos CINK);
Turbinų skaičius 2 vnt.
Turbinos debitas 0,8÷0,4 m3/s;
Instaliuotas galingumas 180 kW;
Vidutinis metinis išdirbis 818 tūkst. kWh.
Aukštadvario HE turbinų darbo charakteristikos ir elektros energijos išdirbio skaičiavimų
rezultatai pateikiami4.1- 4.3 lentel÷se, o turbinų NVK priklausomyb÷s nuo vandens debito ir
galios 4.1- 4.4 paveiksluose.
Aukštadvario HE tvenkinio reguliuojančiojo tūrio, elektros energijos išdirbio skaičiavimų
lentel÷s ir elektros energijos išdirbio diagramos patalpintos prieduose:1-12 lentel÷ ir 1-6
paveikslai.
29
4.1
lent
el÷.
Auk
štad
vari
o H
E tu
rbin
ų da
rbo
char
akte
rist
ikos
ska
ičia
vim
o re
zult
atai
0,8
0,4
2,0
0,5
2372
14,7
0
14,0
0
0,8
1,0
1,1
1,2
1,4
1,5
1,6
1,8
1,9
2,1
2,2
2,3
2,5
88,9
289,7
90,0
390,2
590,1
490,0
389,8
189,6
89,4
889,1
88,7
87,8
87,2
6
104
122
140
158
176
193
210
227
244
261
277
291
306
0,8
1,0
1,1
1,2
1,4
1,5
1,7
1,8
1,9
2,1
2,2
2,3
2,5
89
90
90
90
90
90
90
90
89
89
89
88
87
106
125
143
162
179
197
215
232
249
266
282
297
313
0,8
0,9
1,1
1,2
1,3
1,5
1,6
1,8
1,9
2,0
2,2
2,3
2,4
88,7
89,5
990,1
490,2
590,1
489,9
289,8
189,7
89,5
989,4
88,8
188
87,2
6
98
116
133
150
167
183
199
216
232
248
263
277
291
Sl÷
gio
aukštis
Hm
aks.
14,7
Sl÷
gio
aukštis
Hm
in.
14
Turb
inos d
ebitas Q
, m
3/s
NV
K,
%
Turb
inos g
alia N
, kW
Turb
inos d
ebitas Q
, m
3/s
NV
K,
%
Turb
inos g
alia N
, kW
Sl÷
gio
aukštis
Hvid
.14,5
Turb
inos d
ebitas Q
, m
3/s
NV
K,
%
Turb
inos g
alia N
, kW
1,5
Turb
inos d
arb
o r
ato
dia
metr
as,
m
Univ
ers
aliosio
s c
hara
kte
ristikos n
um
eri
s
Maksim
alu
s s
l÷gio
aukštis,
m
Min
imalu
s s
l÷gio
aukštis,
m
Dvi
gu
bo
reg
uli
avim
o K
apla
no
tip
o t
urb
ina
1,6
1,7
1,8
Turb
inos m
aksim
alu
s d
ebitas,
m3/s
1,1
1,2
1,3
1,4
0,7
0,8
0,9
1
HE
du
om
enys
sk
aiči
avim
ui:
Ap
skai
čiu
oti
par
amet
rai:
Pri
vesta
sis
debitas iš c
hara
kte
ristikos Q
1', m
3/s
0,6
Turb
inos m
inim
alu
s d
ebitas,
m3/s
Turb
inų s
kaič
ius,
vnt
4.1
lent
el÷j
e pa
vaiz
duot
a A
ukšt
adva
rio
HE
dvi
gubo
reg
ulia
vim
o K
apla
no ti
po tu
rbin
os p
rive
stųj
ų va
nden
s
debi
tų ir
aps
kaič
iuot
ų tu
rbin
os p
aram
etrų
pri
klau
som
yb÷
esan
t ski
rtin
giem
s sl
÷gių
auk
ščia
ms.
30
85
86
87
88
89
90
91
0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5
Turbinos debitas, m3/s
Nau
din
go
vei
kim
o k
oef
icie
nta
s, %
Q prie H vid.
Q prie H maks.
Q prie H min.
4.1 pav. Aukštadvario HE Paplano tipo turbinos darbo charakteristika NVK=f(Q).
4.1 pav. pavaizduotame grafike matome,kad Kaplano tipo turbinos NVK esant
skirtingiems sl÷gio aukščiams optimalią darbo zoną pasiekia, kai pro turbiną pratekantis vandens
kiekis yra 1,1-1,5 m3/s .
85
86
87
88
89
90
91
0 50 100 150 200 250 300 350
Turbinos galia, kW
Nau
din
go
vei
kim
o k
oef
icie
nta
s, %
N prie H vid.
N prie H maks.
N prie H min.
4.2 pav. Aukštadvario HE Kaplano tipo turbinos darbo charakteristika NVK=f(N).
4.2 pav. pavaizduota Kaplano tipo turbinos darbo galios charakteristika esant skirtingiems
darbo aukščiams.
31
4.2
lent
el÷.
Auk
štad
vari
o H
E tu
rbin
ų da
rbo
char
akte
rist
ikos
ska
ičia
vim
o re
zult
atai
0,8
0,4
2,0
0,5
2414
14,7
0
14,0
0
0,6
0,7
0,8
0,9
1,0
1,0
1,1
1,2
1,3
1,4
1,5
1,6
67,8
474,7
378,7
582,4
285,0
788,7
490,8
189,3
87,3
683,1
78,7
570,1
55
71
85
100
115
132
148
157
166
169
171
161
0,6
0,7
0,8
0,9
1,0
1,1
1,2
1,2
1,3
1,4
1,5
1,6
69
75
79
83
86
89
91
89
87
83
79
71
57
72
87
103
118
135
151
160
168
172
174
168
0,6
0,7
0,7
0,8
0,9
1,0
1,1
1,2
1,3
1,4
1,5
1,6
66,1
172,4
378,0
681,6
284,4
987,7
190,8
189,7
87,3
683,3
79,0
971,3
51
65
80
94
109
124
140
150
157
161
163
156
HE
du
om
enys
sk
aiči
avim
ui:
Ap
skai
čiu
oti
par
amet
rai:
Pri
vesta
sis
debitas iš c
hara
kte
ristikos Q
1', m
3/s
0,6
Univ
ers
aliosio
s c
hara
kte
ristikos n
um
eri
s
Maksim
alu
s s
l÷gio
aukštis,
m
Min
imalu
s s
l÷gio
aukštis,
m
1,6
1,7
1,1
1,2
1,3
1,4
1,5
0,7
0,8
0,9
1
Fre
nsi
o t
ipo
tu
rbin
a su
reg
uli
uo
jam
u k
reip
rači
u
Turb
inos m
aksim
alu
s d
ebitas,
m3/s
Turb
inos m
inim
alu
s d
ebitas,
m3/s
Turb
inų s
kaič
ius,
vnt
Turb
inos d
arb
o r
ato
dia
metr
as,
m
Turb
inos g
alia N
, kW
Sl÷
gio
aukštis
Hvid
.14,5
Turb
inos d
ebitas Q
, m
3/s
NV
K,
%
Turb
inos g
alia N
, kW
Turb
inos d
ebitas Q
, m
3/s
NV
K,
%
Turb
inos g
alia N
, kW
Sl÷
gio
aukštis
Hm
aks.
14,7
Sl÷
gio
aukštis
Hm
in.
14
Turb
inos d
ebitas Q
, m
3/s
NV
K,
%
4.2
lent
el÷j
e pa
vaiz
duot
a A
ukšt
adva
rio
HE
Fre
nsio
tipo
turb
inos
pri
vest
ųjų
vand
ens
debi
tų ir
aps
kaič
iuot
ų tu
rbin
os p
aram
etrų
pri
klau
som
yb÷
esan
t ski
rtin
giem
s sl
÷gių
auk
ščia
ms.
32
60
65
70
75
80
85
90
95
0,0 0,5 1,0 1,5 2,0
Turbinos debitas, m3/s
Nau
din
go
vei
kim
o k
oef
icie
nta
s, %
Q prie H vid.
Q prie H maks.
Q prie H min.
4.3 pav. Aukštadvari HE Frensio tipo turbinos darbo charakteristika NVK=f(Q).
4.3 pav. pavaizduotame Frensio turbinos darbo grafike matome,kad šio tipo turbine aukščiausią NVK turi kai pro turbiną prab÷ga 1.1-1.2 m3/s vandens.
60
65
70
75
80
85
90
95
0 50 100 150 200
Turbinos galia, kW
Nau
din
go
vei
kim
o k
oef
icie
nta
s, %
N prie H vid.
N prie H maks.
N prie H min.
4.4 pav. Aukštadvario HE Frensio tipo turbinos darbo charakteristika NVK=f(N).
Iš 4.4 pav. pavaizduotos Frensio turbinos darbo diagramos matome, kad šios turbinos
NVK didžiausią reikšmę įgauna dirbant turbinai 130-160 kW. galingumu.
33
4.3
lent
el÷.
Auk
štad
vari
o H
E d
uom
enys
ele
ktro
s en
ergi
jos
išdi
rbio
ska
ičia
vim
ui v
idut
inio
van
deni
ngum
o m
etai
s
M÷n
. II
I IV
V
V
I V
II
VII
I IX
X
X
I X
II
I II
W, t
.m3
2833
20
81
2132
20
07
2747
24
93
2002
28
39
3563
41
83
4519
28
65
Qup
÷s, m
3 /s
1,06
0,
80
0,80
0,
77
1,03
0,
93
0,77
1,
08
1,38
1,
59
1,69
1,
18
Q1
turb
inos
, m3 /s
0,
53
0,80
0,
80
0,77
0,
51
0,47
0,
77
0,53
0,
68
0,78
0,
80
0,59
Q2
turb
inos
, m3 /s
0,
53
0 0
0 0,
51
0,47
0
0,53
0,
68
0,78
0,
80
0,59
NV
Kka
plan
, p
rie
H1
%
86,8
88
,8
88,8
88
,4
86,7
86
,2
88,4
86
,8
87,9
88
,4
88,8
87
,2
NV
Kka
plan
, p
rie
H2
%
86,8
88
,8
88,8
88
,4
86,7
86
,2
88,4
86
,8
87,9
88
,4
88,8
87
,2
NV
Kka
plan
, p
rie
H3
%
86,8
88
,8
88,8
88
,4
86,7
86
,2
88,4
86
,8
87,9
88
,4
88,8
87
,2
NV
Kfr
enci
s , p
rie
H1
%
74,0
84
,0
84,0
79
,0
64,0
60
,0
79,0
74
,0
75,0
79
,0
84,0
68
,0
NV
Kfr
enci
s , p
rie
H2
%
74,0
84
,0
84,0
79
,0
64,0
60
,0
79,0
74
,0
75,0
79
,0
84,0
68
,0
NV
Kfr
enci
s , p
rie
H3
%
74,0
84
,0
84,0
79
,0
64,0
60
,0
79,0
74
,0
75,0
79
,0
84,0
68
,0
NV
Kge
nera
tor.
0,
95
0,95
0,
95
0,95
0,
95
0,95
0,
95
0,95
0,
95
0,95
0,
95
0,95
NV
Kpe
rdav
im.
0,98
0,
98
0,98
0,
98
0,98
0,
98
0,98
0,
98
0,98
0,
98
0,98
0,
98
H1,
m
14,0
14
,0
14,0
14
,0
14,0
14
,0
14,0
14
,0
14,0
14
,0
14,0
14
,0
H2,
m
14,5
14
,5
14,5
14
,5
14,5
14
,5
14,5
14
,5
14,5
14
,5
14,5
14
,5
H2,
m
14,7
14
,7
14,7
14
,7
14,7
14
,7
14,7
14
,7
14,7
14
,7
14,7
14
,7
Pag
al 4
.3 l
ente
l÷s
duom
enis
gal
ima
spre
sti,
kad
Auk
štad
vari
o H
E a
ukšt
esnį
NV
K v
idut
inio
van
deni
ngum
o m
etai
s tu
ri K
apla
no
tipo
turb
ina.
34
4.1.2. Sukončių HE
Sukončių HE rodikliai:
Turbinų tipas Kaplan (Švedų firmos Flygt);
Turbinų skaičius 2 vnt.
Turbinos debitas 2,0÷4,0 m3/s;
Instaliuota galia 250 kW;
Vidutinis metinis išdirbis 1368 tūkst. kWh.
Skaičiavimų rezultatai pateikiami 4.4- 4.6 lentel÷se ir 4.5- 4.8 paveiksluose.
Sukončių HE tvenkinio reguliuojančiojo tūrio, elektros energijos išdirbio skaičiavimų lentel÷s ir
tvenkinio elektros energijos išdirbio diagramos patalpintos prieduose: 13-24 lentel÷je ir 9-12
paveiksle.
35
4.4
lent
el÷.
Suk
onči
ų H
E tu
rbin
ų da
rbo
char
akte
rist
ikos
ska
ičia
vim
o re
zult
atai
4,0
2,4
2,0
1,0
2379
4,2
4
2,9
0
1,7
1,9
2,1
2,2
2,4
2,6
2,8
3,0
3,2
3,4
3,6
3,7
3,9
4,1
87,5
88,8
89,4
89,5
89,6
89,6
89,5
89,2
89
88,6
88,2
87,8
87,2
86,6
51
57
63
69
75
81
86
92
97
102
108
113
118
122
1,9
2,1
2,3
2,5
2,8
3,0
3,2
3,4
3,6
3,8
4,0
4,2
4,5
4,7
85
86
87
88
88
88
88
88
88
88
88
87
87
87
72
81
90
98
107
115
124
132
140
148
156
163
170
179
1,4
1,6
1,7
1,9
2,1
2,2
2,4
2,5
2,7
2,8
3,0
3,2
3,3
3,5
85,5
86,8
87,5
87,8
88,3
88,3
88,2
88,1
87,8
87,5
87,2
86,7
86,3
85,8
30
34
37
41
45
48
51
55
58
61
64
67
70
73
Turb
inos d
ebitas Q
, m
3/s
NV
K,
%
Turb
inos g
alia N
, kW
Sl÷
gio
aukštis
Hm
aks.
4,5
Sl÷
gio
aukštis
Hm
in.
2,5
Turb
inos d
ebitas Q
, m
3/s
NV
K,
%
Turb
inos g
alia N
, kW
Sl÷
gio
aukštis
Hvid
.3,5
Turb
inos d
ebitas Q
, m
3/s
NV
K,
%
Turb
inos g
alia N
, kW
Turb
inos m
aksim
alu
s d
ebitas,
m3/s
Turb
inos m
inim
alu
s d
ebitas,
m3/s
Turb
inų s
kaič
ius,
vnt
Turb
inos d
arb
o r
ato
dia
metr
as,
m
Univ
ers
aliosio
s c
hara
kte
ristikos n
um
eri
s
Maksim
alu
s s
l÷gio
aukštis,
m
Min
imalu
s s
l÷gio
aukštis,
m
1,9
22,1
2,2
1,5
1,6
1,7
1,8
Dvi
gu
bo
reg
uli
avim
o K
apla
no
tip
o t
urb
ina
HE
du
om
enys
sk
aiči
avim
ui:
Ap
skai
čiu
oti
par
amet
rai:
Pri
vesta
sis
debitas iš c
hara
kteri
stikos
Q1', m
3/s
0,9
11,1
1,2
1,3
1,4
4.4
lent
el÷j
e pa
vaiz
duot
a S
ukon
čių
HE
dvi
gubo
reg
ulia
vim
o K
apla
no ti
po tu
rbin
os p
rive
stųj
ų va
nden
s de
bitų
ir a
pska
ičiu
otų
turb
inos
par
amet
rų p
rikl
auso
myb
÷ es
ant s
kirt
ingi
ems
sl÷g
ių a
ukšč
iam
s.
36
84
85
86
87
88
89
90
0,0 1,0 2,0 3,0 4,0 5,0 6,0
Turbinos debitas, m3/s
Nau
din
go
vei
kim
o k
oef
icie
nta
s, %
Q prie H vid.
Q prie H maks.
Q prie H min.
4.5 pav. Sukončių HE turbinos darbo charakteristika NVK=f(Q). Kaplano tipo turbina
Pagal 4.5 pav. pavaizduotą Kaplano tipo darbo charakteristikos grafiką galima spręsti,kad
šio tipo turbina Sukončių HE didžiausią NVK reikšmę pasiekia esant vidutniam sl÷gio aukščiui
pratekant pro turbiną 2-3 m3/s vandens.
84
85
86
87
88
89
90
0 50 100 150 200
Turbinos galia, kW
Nau
din
go
vei
kim
o k
oef
icie
nta
s, %
N prie H vid.
N prie H maks.
N prie H min.
4.6 pav. Sukončių HE turbinos darbo charakteristika NVK=f(N).Kaplano tipo turbina
Pagal 4.6 pav. pavaizduotą Sukončių HE Kaplano tipo turbinos darbo grafiką galima
spręsti, kad šio tipo turbinos NVK būna aukščiausias esant vidutiniam sl÷gio aukščiui ir turint 70-
90 kW. galią.
37
4.5
lent
el÷.
Suk
onči
ų H
E tu
rbin
ų da
rbo
char
akte
rist
ikos
ska
ičia
vim
o re
zult
atai
4,0
2,4
2,0
1,0
2414
4,5
0
2,5
0
1,1
1,3
1,5
1,7
1,9
2,1
2,2
2,4
2,6
2,8
3,0
3,2
72
78
81,5
84,7
87
90,2
92
90,7
89
85,3
81,5
74
28
35
42
49
56
64
71
76
80
82
84
81
1,3
1,5
1,7
1,9
2,1
2,3
2,5
2,8
3,0
3,2
3,4
3,6
75
79
83
86
89
91
91
90
88
85
81
74
42
52
62
72
83
94
103
110
115
119
121
118
0,9
1,1
1,3
1,4
1,6
1,7
1,9
2,1
2,2
2,4
2,5
2,7
70,5
71
72,3
78
81
82,6
84,5
87
89
87
82,5
75
16
19
22
27
31
35
39
44
48
51
51
49
Turb
inos d
ebitas Q
, m
3/s
NV
K,
%
Turb
inos g
alia N
, kW
Sl÷
gio
aukštis
Hm
aks.
4,5
Sl÷
gio
aukštis
Hm
in.
2,5
Turb
inos d
ebitas Q
, m
3/s
NV
K,
%
Turb
inos g
alia N
, kW
Sl÷
gio
aukštis
Hvid
.3,5
Turb
inos d
ebitas Q
, m
3/s
NV
K,
%
Turb
inos g
alia N
, kW
Turb
inos m
aksim
alu
s d
ebitas,
m3/s
Turb
inos m
inim
alu
s d
ebitas,
m3/s
Turb
inų s
kaič
ius,
vnt
Turb
inos d
arb
o r
ato
dia
metr
as,
m
Maksim
alu
s s
l÷gio
aukštis,
m
Min
imalu
s s
l÷gio
aukštis,
m
1,6
0,6
0,7
0,8
0,9
11,1
Fre
nci
o t
ipo
tu
rbin
a su
reg
uli
uo
jam
u k
reip
rači
u
HE
du
om
enys
sk
aiči
avim
ui:
Ap
skai
čiu
oti
par
amet
rai:
Pri
vesta
sis
debitas iš c
hara
kte
ristikos Q
1', m
3/s
1,7
1,2
1,3
1,4
1,5
Univ
ers
aliosio
s c
hara
kte
ristikos n
um
eri
s
4.5
lent
el÷j
e pa
vaiz
duot
a S
ukon
čių
HE
Fre
nsio
tipo
turb
inos
pri
vest
ųjų
vand
ens
debi
tų ir
aps
kaič
iuot
ų
turb
inos
par
amet
rų p
rikl
auso
myb
÷ es
ant s
kirt
ingi
ems
sl÷g
ių a
ukšč
iam
s.
38
60
65
70
75
80
85
90
95
0,0 1,0 2,0 3,0 4,0
Turbinos debitas, m3/s
Nau
din
go
vei
kim
o k
oef
icie
nta
s, %
Q prie H vid.
Q prie H maks.
Q prie H min.
4.7 pav. Sukončių HE Frensio tipo turbinos darbo charakteristika NVK=f(Q).
Iš 4.7 pav. pavaizduoto Sukončių HE Frensio tipo turbinos darbo grafiko matome,kad šio
tipo turbine didžiausią NVK reikšmę įgauna esant vidutiniam patvankos aukščiui ir pratekant pro
turbiną 2.2-2.4 m3/s vandens.
60
65
70
75
80
85
90
95
0 20 40 60 80 100 120 140
Turbinos galia, kW
Nau
din
go
vei
kim
o k
oef
icie
nta
s, %
N prie H vid.
N prie H maks.
N prie H min.
4.8 pav. Sukončių HE Frensio tipo turbinos darbo charakteristika NVK=f(N).
Iš 4.8 pav. pavaizduoto Sukončių HE Frensio tipo tubinos darbo grafiko galime spręsti,
kad šio tipo turbina didžiausią NVK reikšmę pasiekia esant vidutiniam patvankos aukščiui ir
turint 70 kW. galią.
39
4.6
lent
el÷.
Suk
onči
ų H
E d
uom
enys
ele
ktro
s en
ergi
jos
išdi
rbio
ska
ičia
vim
ui v
idut
inio
van
deni
ngum
o m
etai
s
M÷n
. II
I IV
V
V
I V
II
VII
I IX
X
X
I X
II
I II
W, t
.m3
2508
5 88
065
1267
6 44
55
4851
11
068
2217
0 13
203
2634
0 39
187
2213
7 13
891
Qu
p÷s,
m3/
s 9,
38
28,2
8 4,
73
1,72
1,
81
4,13
8,
58
5,02
10
,17
14,9
0 8,
26
5,74
Q1
turb
inos
, m3/
s 4,
00
3,50
3,
88
2,10
2,
50
3,50
3,
95
3,80
4,
00
4,00
3,
80
2,40
Q2
turb
inos
, m3/
s 4,
00
3,50
0
0 0
0 3,
95
0 4,
00
4,00
3,
80
2,40
NV
Kka
plan
, pr
ie H
1 %
84
,0
85,8
84
,2
88,3
88
,1
85,8
84
,1
84,4
84
,0
84,0
84
,4
88,2
NV
Kka
plan
, pr
ie H
2 %
87
,0
88,3
87
,2
89,5
89
,6
88,3
87
,1
87,6
87
,0
87,0
87
,6
89,6
NV
Kka
plan
, pr
ie H
3 %
87
,5
88,2
87
,6
86,1
87
,4
88,2
87
,6
87,8
87
,5
87,5
87
,8
87,2
NV
Kfr
enci
s , p
rie
H1
%
0 0
0 87
,5
84,0
0
0 0
0 0
0 86
,0
NV
Kfr
enci
s , p
rie
H2
%
0 60
,0
0 91
,0
90,0
60
,0
0 0
0 0
0 91
,0
NV
Kfr
enci
s , p
rie
H3
%
60,0
78
,0
62,0
88
,0
91,5
78
,0
61,0
63
,0
60,0
60
,0
63,0
91
,5
NV
Kge
nera
tor.
0,
95
0,95
0,
95
0,95
0,
95
0,95
0,
95
0,95
0,
95
0,95
0,
95
0,95
NV
Kpe
rdav
im.
0,98
0,
98
0,98
0,
98
0,98
0,
98
0,98
0,
98
0,98
0,
98
0,98
0,
98
H1,
m
2,5
2,5
2,5
2,5
2,5
2,5
2,5
2,5
2,5
2,5
2,5
2,5
H2,
m
3,5
3,5
3,5
3,5
3,5
3,5
3,5
3,5
3,5
3,5
3,5
3,5
H2,
m
4,5
4,5
4,5
4,5
4,5
4,5
4,5
4,5
4,5
4,5
4,5
4,5
Iš 4
.6 le
ntel
÷je
pate
iktų
duo
men
ų ga
lim
e sp
ręst
i, ka
d S
ukon
čių
HE
Kap
lano
tipo
turb
ina
pasi
ektų
auk
štes
nį N
VK
lygi
nant
su
Fre
nsio
tipo
turb
ina
esan
t tok
iem
s pa
t van
dens
deb
itam
s ir
sl÷
gio
aukš
čiam
s.
40
4.1.3. Pabrad÷s HE
Pabrad÷s HE rodikliai:
Turbinų tipas Banki (Čekų firmos CINK);
Turbinų skaičius 1 vnt.
Turbinos debitas 1,25÷5,0 m3/s;
Instaliuota galia 310 kW;
Vidutinis metinis išdirbis 1908 tūkst. kWh.
Skaičiavimų rezultatai pateikiami 4.7- 4.9 lentel÷je ir 4.9-4.12 paveiksluose.
Pabrad÷s HE tvenkinio reguliuojančiojo tūrio, elektros energijos išdirbio skaičiavimų
lentel÷s ir tvenkinio elektros energijos išdirbio diagramos patalpintos prieduose: 25-36 lentel÷je ir
13-18 paveiksle.
41
4.7
lent
el÷.
Pab
rad÷
s H
E tu
rbin
ų da
rbo
char
akte
rist
ikos
ska
ičia
vim
o re
zult
atai
5,0
2,1
1,0
1,0
2379
9,5
0
8,0
0
2,4
3,0
3,3
3,6
3,9
4,2
4,4
4,7
5,0
5,3
5,6
5,9
6,2
6,5
6,8
7,1
86
88,7
89,3
89,5
89,6
89,6
89,4
89,2
89
88,6
88,2
87,8
87,2
86,6
86
85,4
176
227
252
275
298
321
343
365
387
408
429
450
469
488
507
525
2,5
3,1
3,4
3,7
4,0
4,3
4,6
4,9
5,2
5,5
5,9
6,2
6,5
6,8
7,1
7,4
86
88
89
89
90
90
89
89
89
89
88
88
87
87
86
85
196
254
281
308
334
360
385
410
435
458
481
503
525
547
568
586
2,3
2,8
3,1
3,4
3,7
4,0
4,2
4,5
4,8
5,1
5,4
5,7
5,9
6,2
6,5
6,8
86
88,6
89,2
89,5
89,5
89,4
89,3
89,2
88,9
88,5
88,2
87,7
87,1
86,6
86
85,2
153
197
218
238
258
278
297
317
335
354
372
389
406
423
439
454
Dvi
gu
bo
reg
uli
avim
o K
apla
no
tip
o t
urb
ina
Turb
inos d
ebitas Q
, m
3/s
NV
K,
%
Turb
inos g
alia
N,
kW
2,2
2,3
2,4
Turb
inos m
aksim
alu
s d
ebitas,
m3/s
Turb
inos m
inim
alu
s d
ebitas,
m3/s
Turb
inų s
kaič
ius,
vnt
Sl÷
gio
aukštis
Hm
aks.
9,5
Sl÷
gio
aukštis
Hm
in.
8
Turb
inos d
ebitas Q
, m
3/s
NV
K,
%
Turb
inos g
alia
N,
kW
Sl÷
gio
aukštis
Hvid
.8,8
Turb
inos d
ebitas Q
, m
3/s
NV
K,
%
Turb
inos g
alia
N,
kW
1,8
1,9
22,1
1,4
1,5
1,6
1,7
11,1
1,2
1,3
HE
du
om
enys
sk
aiči
avim
ui:
Ap
skai
čiu
oti
p
aram
etra
i:
Pri
vesta
sis
debitas iš
chara
kte
ristikos
Q1', m
3/s
0,8
Turb
inos d
arb
o r
ato
dia
metr
as,
m
Univ
ers
alio
sio
s c
hara
kte
ristikos n
um
eri
s
Maksim
alu
s s
l÷gio
aukštis,
m
Min
imalu
s s
l÷gio
aukš
tis,
m
4.7
lent
el÷j
e pa
vaiz
duot
a P
apra
d÷s
HE
dvi
gubo
reg
ulia
vim
o K
apla
no ti
po tu
rbin
os p
rive
stųj
ų va
nden
s de
bitų
ir
apsk
aiči
uotų
turb
inos
par
amet
rų p
rikl
auso
myb
÷ es
ant s
kirt
ingi
ems
sl÷g
ių a
ukšč
iam
s.
.
42
84,5
85
85,5
86
86,5
87
87,5
88
88,5
89
89,5
90
0,0 2,0 4,0 6,0 8,0
Turbinos debitas, m3/s
Nau
din
go
vei
kim
o k
oef
icie
nta
s, %
Q prie H vid.
Q prie H maks.
Q prie H min.
4.9 pav. Pabrad÷s HE Kaplano tipo turbinos darbo charakteristika NVK=f(Q).
Pagal 4.9 paveiksle esantį Pabrad÷s HE Kaplano tipo turbinos darbo grafiką galime
spręsti, kad šio tipo turbinos NVK bus didesnis esant vidutiniam vandens debitui.
84,5
85
85,5
86
86,5
87
87,5
88
88,5
89
89,5
90
0 100 200 300 400 500 600
Turbinos galia, kW
Nau
din
go
vei
kim
o k
oef
icie
nta
s, %
N prie H vid.
N prie H maks.
N prie H min.
4.10 pav. Pabrad÷s HE Kaplano tipo turbinos darbo charakteristika NVK=f(N).
Pagal 4.10 paveiksle parodytą Pabrad÷s HE Kaplano tipo turbinos darbo grafiką galima
spręsti, kad šios turbinos didesnis NVK bus esant vidutiniam sl÷gio aukščiui turint 260-320
kW.galią.
43
4.8l
ente
l÷. P
abra
d÷s
HE
turb
inų
darb
o ch
arak
teri
stik
os s
kaič
iavi
mo
rezu
ltat
ai
5,0
2,1
1,0
1,0
2414
9,5
0
8,0
0
1,8
2,1
2,4
2,7
3,0
3,3
3,6
3,9
4,2
4,4
4,7
72
78
81,5
84,7
87
90,2
92
90,7
89
85,3
81,5
111
140
167
195
223
254
283
302
319
328
334
1,8
2,2
2,5
2,8
3,1
3,4
3,7
4,0
4,3
4,6
4,9
74
78
82
86
88
91
92
90
88
85
81
128
157
189
222
253
288
316
336
354
366
373
1,7
2,0
2,3
2,5
2,8
3,1
3,4
3,7
4,0
4,2
4,5
73
74,5
80
83,2
85,5
88
91
91,4
89,4
86
82
97
116
142
166
190
215
242
264
278
286
291
HE
du
om
enys
sk
aiči
avim
ui:
Išsk
aiči
uo
ti p
aram
etra
i:P
rivesta
sis
debitas iš c
hara
kte
ristikos Q
1', m
3/s
0,6
Univ
ers
aliosio
s c
hara
kte
ristikos n
um
eri
s
Maksim
alu
s s
l÷gio
aukštis,
m
Min
imalu
s s
l÷gio
aukštis,
m
Turb
inos m
aksim
alu
s d
ebitas,
m3/s
Turb
inos m
inim
alu
s d
ebitas,
m3/s
Turb
inų s
kaič
ius,
vnt
1,2
1,3
1,4
1,5
0,7
0,8
0,9
1,6
11,1
Turb
inos d
arb
o r
ato
dia
metr
as,
m
Turb
inos g
alia N
, kW
Sl÷
gio
aukštis
Hvid
.8,8
Turb
inos d
ebitas Q
, m
3/s
NV
K,
%
Turb
inos g
alia N
, kW
Fre
nsi
o t
ipo
tu
rbin
a su
reg
uli
uo
jam
u k
reip
rači
u
Turb
inos d
ebitas Q
, m
3/s
NV
K,
%
Turb
inos g
alia N
, kW
Sl÷
gio
aukštis
Hm
aks.
9,5
Sl÷
gio
aukštis
Hm
in.
8
Turb
inos d
ebitas Q
, m
3/s
NV
K,
%
4.7
lent
el÷j
e pa
vaiz
duot
a P
apra
d÷s
HE
Fre
nsio
tipo
turb
inos
pri
vest
ųjų
vand
ens
debi
tų ir
aps
kaič
iuot
ų
turb
inos
par
amet
rų p
rikl
auso
myb
÷ es
ant s
kirt
ingi
ems
sl÷g
ių a
ukšč
iam
s.
44
60
65
70
75
80
85
90
95
0,0 1,0 2,0 3,0 4,0 5,0 6,0
Turbinos debitas, m3/s
Nau
din
go
vei
kim
o k
oef
icie
nta
s, %
Q prie H vid.
Q prie H maks.
Q prie H min.
4.11 pav. Pabrad÷s HE Frensio tipo turbinos darbo charakteristika NVK=f(Q).
Pagal 4.11 paveiksle parodytą Pabrad÷s HE Frensio tipo turbinos darbo grafiką matome,
kad šios turbinos NVK reikšm÷ mažai kinta esant skirtingiems sl÷gio aukščiams ir vandens
debitams.
60
65
70
75
80
85
90
95
0 100 200 300 400
Turbinos galia, kW
Nau
din
go
vei
kim
o k
oef
icie
nta
s, %
N prie H vid.
N prie H maks.
N prie H min.
4.12 pav. Pabrad÷s HE Frensio tipo turbinos darbo charakteristika NVK=f(N).
Pagal 4.12 paveiksle parodytą Pabrad÷s HE Frensio tipo turbinos darbo grafiką matome,
kad šios turbinos NVK reikšm÷ išlieka panaši esant maksimaliam ir vidutiniam vandens debitui ir
turint turbinai 280-320 kW galią.
45
4.9
lent
el÷.
Pab
rad÷
s H
E d
uom
enys
ele
ktro
s en
ergi
jos
išdi
rbio
ska
ičia
vim
ui v
idut
inio
van
deni
ngum
o m
etai
s:
M÷n
. II
I IV
V
V
I V
II
VII
I IX
X
X
I X
II
I II
W, t
.m3
8008
15
941
1462
4 93
31
7151
61
87
5547
72
59
7854
92
14
8223
69
43
Qup
÷s, m
3 /s
2,99
6,
15
5,46
3,
60
2,67
2,
31
2,14
2,
76
3,03
3,
50
3,07
2,
87
Qtu
rbin
os, m
3 /s
2,9
5 5
3,5
2,6
2,2
2,1
2,7
3,0
3,4
3,0
2,8
NV
Kka
plan
, pr
ie H
1 %
88
,8
88,6
88
,6
89,5
87
,7
86,0
85
,0
88,1
89
,0
89,5
89
,0
88,5
NV
Kka
plan
, pr
ie H
2 %
88
,5
89,0
89
,0
89,5
87
,1
85,5
84
,8
87,6
88
,8
89,4
88
,8
88,0
NV
Kka
plan
, pr
ie H
3 %
87
,5
89,2
89
,2
89,2
86
,1
84,7
84
,2
86,6
88
,0
89,0
88
,0
87,0
NV
Kfr
enci
s , p
rie
H1
%
85,2
70
,0
70,0
90
,3
84,0
79
,0
77,0
85
,0
87,0
91
,0
87,0
86
,0
NV
Kfr
enci
s , p
rie
H2
%
85,2
75
,0
75,0
90
,3
84,0
79
,0
77,0
85
,0
87,0
91
,0
87,0
86
,0
NV
Kfr
enci
s , p
rie
H3
%
85,2
80
,0
80,0
90
,3
84,0
79
,0
77,0
85
,0
87,0
91
,0
87,0
86
,0
NV
Kge
nera
tor.
95
,0
95,0
95
,0
95,0
95
,0
95,0
95
,0
95,0
95
,0
95,0
95
,0
95,0
NV
Kpe
rdav
im.
98,0
98
,0
98,0
98
,0
98,0
98
,0
98,0
98
,0
98,0
98
,0
98,0
98
,0
H1,
m
8,0
8,0
8,0
8,0
8,0
8,0
8,0
8,0
8,0
8,0
8,0
8,0
H2,
m
8,8
8,8
8,8
8,8
8,8
8,8
8,8
8,8
8,8
8,8
8,8
8,8
H2,
m
9,5
9,5
9,5
9,5
9,5
9,5
9,5
9,5
9,5
9,5
9,5
9,5
Pag
al 4
.9 le
ntel
÷s d
uom
enis
gal
ima
sprę
sti,
kad
esan
t vid
utin
io v
ande
ning
umo
met
ams
Pab
rad÷
s H
E F
rens
io ti
po tu
rbin
os N
VK
yra
aukš
tesn
is u
ž K
apla
no ti
po tu
rbin
os N
VK
esa
nt to
kiem
s pa
t van
dens
deb
itam
s ir
sl÷
gio
aukš
čiam
s.
46
4.2. HE komponavimo ir hidroagregatų įrangos ekonomin÷ analiz÷
4.2.1. Turbinų kaina
HE statybos praktika Lietuvoje parod÷, kad hidroagregatų įrangos kaina svyruoja
apytikriai:
Kaplano dvigubo reguliavimo – 950 EUR/1 kW;
Frencis – 900 EUR/1 kW;
Banki tipo – 850 EUR/1 kW.
D÷l hidro turbinos kainos yra paprastai deramasi kiekvienu konkrečiu atveju, tod÷l čia
pateiktos kainos yra preliminarios. Į hidroagregatų kainą įeina pilnas įrangos komplektas:
turbina;
generatorius;
HE valdymas ir automatika.
4.2.2. Statybin÷s dalies kaina
Statybin÷s dalies kaina priklauso nuo to, kokioms sąlygoms esant yra statoma HE, ar
reikia suformuoti tvenkinį, ar HE statoma jau prie esamo tvenkinio, ar reikia papildomų elektros
perdavimo linijų ar ne. Statant HE prie esamo tvenkinio, orientacinis statybin÷s dalies ir
hidroagregatų įrangos kainų santykis yra 3:1.
Bendruoju atveju – HE statybos kaina nulemia jos atsiperkamumą. Statant HE jau prie
esamo tvenkinio, atsiperkamumas yra 10÷15 metų.
4.2.3. HE rodikliai
Be techninių HE ir tvenkinio charakteristikų yra svarbūs ir rodikliai, kurie nusako HE
efektyvumą. Iš šių rodiklių svarbiausi:
atsipirkimo laikas (metais);
gaminamos elektros energijos savikaina;
up÷s nuot÷kio išnaudojimo koeficientas;
instaliuotos galios išnaudojimo koeficientas;
investicijos, tenkančios 1 kW instaliuotos galios;
investicijos, tenkančios 1 kWh HE elektros energijos išdirbio.
Šie rodikliai bus tuo geresni, kuo bus didesnis elektros energijos išdirbis ir kuo mažesni
statybos kaštai. Statybos kaštai yra subjektyvūs, kurie ne visuomet priklauso nuo statytojo norų.
Labai svarbią reikšmę turi hidroagregatų parinkimas – kad geriausiai būtų išnaudotas up÷s
47
nuot÷kis ir gautas kuo didesnis elektros energijos išdirbis. Turbinos turi būti parinktos
atitinkamam debito diapazonui ir sl÷gio aukščiui taip, kad kuo platesn÷je zonoje dirbtų
aukščiausiu NVK, turbinų skaičius turi būti kuo mažesnis. Lietuvoje geriausi rezultatai
pasiekiami, kai turbinų yra 1-2, kartais 3 vienetai.
48
5. TIRIAMOJO DARBO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS
Darbo metu gauti tokie rezultatai:
1. Nustatyta Pabrad÷s, Aukštadvario ir Sukončių hidroelektrinių NVK priklausomyb÷ nuo
sl÷gio aukščio ir nuo debito, esant skirtingiems turbinų tipams;
2. Sudaryti elektros energijos išdirbio grafikai, nagrin÷jant skirtingus turbinų tipus;
3. Nustatyta, kokio tipo turbina būtų efektyviausia Pabrad÷s, Aukštadvario ir Sukončių
HE. Duomenys lyginami su jau instaliuotomis turbinomis.
Skaičiavimų metu gauti duomenys rodo, jog didesnis elektros energijos išdirbis
gaunamas, kai naudojamos didesnes reguliavimo galimybes turinčios turbinos, nes Lietuvos upių
nuot÷kis n÷ra gerai išlygintas. Taip pat turbinų parinkimas turi būti vykdomas kiekvienam
objektui individualiai, nes tokios pačios turbinos efektyvumas, pasikeitus debitui ir sl÷gio
aukščiui, gali stipriai skirtis ir turbina, kuri tinka vienoje vietoje, gali visiškai netikti kitoje. Ir
nors pagal bendrą turbinų panaudojimo zonų diagramą turbina veiks, tačiau jos NVK bus
mažesnis.
Pagal atliktus skaičiavimus sudaromos hidroelektrinių elektros energijos išdirbio (kWh)
priklausomyb÷s nuo turbinų tipų kreiv÷s.
5.1 pav. Aukštadvario HE išdirbio priklausomyb÷ nuo turbinos tipo
Aukštadvario HE išdirbio priklausomyb÷ nuo turbinų tipo
700
750
800
850
900
950
1000
1050
1100
14 14,1 14,2 14,3 14,4 14,5 14,6 14,7 14,8
Sl÷gio aukštis, m
Išd
irb
is, t
kW
h
Kaplano turbinos
Frensio turbinos
Esamas HE Banki tipo turbinos vid./met.išdirbis
49
5.2 pav.Sukončių HE išdirbio priklausomyb÷ nuo turbinų tipo
5.3 pav. Pabrad÷s HE išdirbio priklausomyb÷ nuo turbinos tipo
Pabrad÷s HE išdirbio priklausomyb÷ nuo turbinų tipo
1500
1600
1700
1800
1900
2000
2100
2200
8 8,5 9 9,5 10
Sl÷gio aukštis, m
Kaplano turbinos
Frensio turbinos
Esamas HE Banki tipo turbinos vid/met. išdirbis
Išd
irb
is, t
.kW
h
Sukončių HE išdirbio priklausomyb÷ nuo turbinų tipo
500
600
700
800
900
1000
1100
1200
1300
1400
1500
1600
1700
1800
1900
2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 Sl÷gio aukštis, m
Išd
irb
is t
, kW
h
, Kaplano turbinos
Frensio turbinos
Esamas HE Kaplano tipo turbinos vid/met. išdirbis
50
IŠVADOS
1. Aukštadvario HE efektyviausia yra Banki tipo turbina, nes kitų tipų turbinos, kaip
pavaizduota 5.1 paveiksle tur÷tų mažesnį metinį elektros energijos išdirbį esant tokiems pat
sl÷gio aukščio ir vandens debito parametrams .
2. Sukončių HE esanti Kaplano tipo turbina gal÷jo būti parinkta kiek geresn÷, t.y. dvigubo
reguliavimo, kurios NVK yra aukštesnis, kaip ir pavaizduota 5.2 paveiksle. Kitų tipų turbinos
šiai HE netinka.
3. Iš 5.3 paveiksle pavaizduodų kreivių matome,kad Pabrad÷s HE būtų efektyvesn÷ Kaplano
tipo turbina, nei esanti Banki (teiginys pagrįstas skaičiavimais, kurie atlikti tokiems pat
debitams, tokiems pat sl÷gių aukščiams, tik keičiant turbinų tipus).
4. Kaplano tipo turbinos yra dvigubo reguliavimo, tod÷l geriau tinka mažo sl÷gio aukščio ir su
mažai išlygintu up÷s nuot÷kiu HE.
5. Frensio tipo turbinos tinka tik esant didesniems sl÷giams (daugiau kaip 20 m) ir ten, kur
vandens lygių svyravimas yra nežymus, o up÷s nuot÷kis yra gerai išlygintas.
6. Banki tipo turbina tinka vidutinio sl÷gio (7-15 m) ir su mažai išlygintu up÷s nuot÷kiu HE.
51
LITERATŪRA
1. Austerre L. & J.de Verdehan J. 1958. Evolution du poid et du prix des turbines en fonction
des progrès techniques, Compte rendu des cinquièmes journées de l'hydraulique.
2. By Vincent Denis (MHyLab), Jean-Pierre Corbet (SCPTH), Jochen Bard (ISET), Jacques
Fonkenell (SCPTH) ir Celso Penche (ESHA).
3. Burneikis J., Gailiušis B. 1970. Lietuvos upių kadastras, IV d. Vilnius.
4. Burneikis J., Jablonskis J. 1998. Mažosios hidroenergetikos panaudojimo galimyb÷s
Lietuvoje. Kaunas.
5. Burneikis J., Jablonskis J. 1998. Mažosios hidroenergetikos panaudojimo galimyb÷s
Lietuvoje, VĮ Energetikos agentūra. Kaunas.
6. Burneikis J., Punys P. 2000. Hidroenergetika ir aplinka. Statyba ir architektūra.
7. Burneikis J., Punys P. 2000. Lietuvos hidroenergetikos pl÷tros kryptys. Mokslas ir
gyvenimas. Nr. 4.
8. Burneikis J., Punys P. 2002. Efektyviausių upių ruožų panaudojimo hidroenergetikos pl÷trai
galimyb÷s. Statyba ir architektūra. Nr. 4-5.
9. Burneikis J., Punys P., Šavelskas V. 2002. Mažųjų hidroelektrinių projektavimo ir statybos
patirtis. Mokslas ir technika. Nr. 7-8.
10. De Siervo F. & de Leva F., 1976. Modern trends in selecting and designing Francis
turbines“, Water Power & Dam Construction.
11. De Siervo F. & Lugaresi A. 1978. Modern trends in selecting and designing Pelton
turbines, Water Power & Dam Construction.
12. De Siervo F. & de Leva F. 1977.,1978. Modern trends in selecting and designing Kaplan
turbines, Water Power & Dam Construction.
13. Denis V. 2002. Petites centrals hydrauliques. EPFL.
14. Harvey A. 1993. Micro Hydro design manual, A guide to small scale water power schemes,
Intermediate technology Publications, London.
15. http:\\www.cink-hydro-energy.ro/ro/Turbina-Banki-varianta-Ossberger.htm
16. Jablonskis J. 2000. Lietuvos upių galia ir mažoji hidroenergetika. Mokslas ir gyvenimas.
Nr. 4.
17. Jablonskis J., Punys P., Šavelskas V., Tautvydas A. 1996. Lietuvos mažosios
hidroenergetikos žinynas, Lietuvos energetikos institutas. Kaunas.
18. Jost H. 1992. Energtyka. Z dziejow rechniki w dawnej Polsce. IMNOiT, Warszawa.
52
19. Kustein÷ R., Poška A. 1997. Mažoji hidroenergetika. Kaunas.
20. Lietuviškoji Tarybin÷ enciklopedija. 1978. Mokslo ir enciklopedijų leidimo institutas,
Vilnius.
21. Lietuviškoji Tarybin÷ enciklopedija. 1978.Vilnius.
22. Lietuvos energetika. 1982. I (Iki 1940 m.). Vilnius.Mokslas.
23. Lietuvos energetika. 1992. II (1940-1990 m.). Vilnius. Mokslas.
24. Lietuvos energetikos perspektyvos Europos Sąjungoje. 2001. Europos komitetas prie
Lietuvos Respublikos vyriausyb÷s.
25. Lugaresi A. & Massa A. 1987. Designing Francis turbines: trends in the last decade, Water
Power & Dam Construction.
26. Lugaresi A. & Massa A. 1988. Kaplan turbines: design trends in the last decade, Water
Power & Dam Construction.
27. Musial E. Elektros energetiniai įrengimai ir instaliacija. 2001. Kaunas.
28. Nacionalin÷ energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa. Lietuvos energetikos
ministerija. 1996. Vilnius.Nr. 2-3.
29. Off. fédéral des questions conjoncturelles, Turbines hydrauliques.1995. Bern.
30. Punys P., Ruplys B., Šavelskas V., Vansevičius A. 1998. Mažųjų hidroelektrinių (mHE)
komponavimo schemų parinkimas, Mokslo programa Saul÷ ir kiti atsinaujinantys šaltiniai
žem÷s ūkiui. Kaunas-Akademija.
31. Schweiger F. & Gregori J. 1987. Developments in the design of Kaplan turbines, Water
Power & Dam Construction.
32. Société Hydrotechnique de France. 1985. Design, construction, commissioning and
operation Guide.
33. Tarybų Lietuvos enciklopedija. 1986. Vilnius.
34. Technikos mokslų raida Lietuvoje. 1998. Technika. Vilnius
35. Vivier L. 1966. Turbines hydrauliques et leur régulation Albin Michel. Paris.
36. Warnick C.C. 1984. Hydropower engineering, by Prentice-Hall, Inc., Englewood Cliffs.
New Jersey.
37. Альбом установочных чертежей гидротурбин. 1950. Всесоюзная контора типового
проектирования. Москва.
38. Громов В. И., Флексер Я. Н. 1956. Сельские гидроэлектростанции, 2-е издание, госу-
дарстевенное издательство сельскохозяйственной литературы. Москва.
53
39. Карелин В. Я., Волшаник В. В. 1986. Сооружения и оборудование малых гидро-
электростанций.
40. Квятковский В. С., Щапов Н. М. 1950. Малые гидротурбины, Государстевенное
научно-техническое издательство машиностроительнои литературы. Москва.
41. Михайлов Л. П. 1989. Малая гидроэнергетика. Москва.
42. Обрезков В. И. 1988. Гидроэнергетика. 2-е издание. Москва.
43. Проскура Г. Ф. 1954. Гидродинамика турбомашин, 2-е издание государстевенное
научно-техническое издательство машиностроительнои литературы. Украинское
отделение, Киев.
54
PRIEDAI
Aukštadvario HE skaičiavimų duomenys
M÷ Suminis Tvenkinio HE sunau-
ne Turbinų debitas m3/s turbinų nudirbimo nudirbimo lygio atsta- dojamo van-
siai debitas aukštis , laikas , tymo laikas , dens kiekis
pirma antra trečia m3/s m paros paros t.m3/m÷n
1 2 3 4 5 6 7 8 9
III 0,53 0,53 1,06 0,10 19,32 3,84 2366,2
IV 0,8 0,8 0,05 8,24 2,86 1537,4
V 0,8 0,8 0,05 6,28 3,20 1417,5
VI 0,77 0,77 0,10 13,01 6,68 1317,8
VII 0,51 0,51 1,02 0,10 10,99 4,77 1903,0
VIII 0,47 0,47 0,94 0,10 11,88 5,19 1751,0
IX 0,77 0,77 0,10 15,00 6,25 1407,4
X 0,53 0,53 1,06 0,10 16,58 3,97 2246,3
XI 0,68 0,68 1,36 0,10 15,79 2,97 2964,2
XII 0,78 0,78 1,56 0,10 17,37 2,49 3583,9
I 0,8 0,8 1,6 0,10 22,70 2,34 3881,1
II 0,59 0,59 1,18 0,10 18,69 3,40 2412,9
viso 1,08 26788,7
M÷ne- Sl÷gis Turbinų galingumas kW N turbinų Turbinų išdirbis t.kW val VISO
siai m pirma antra trečia kW pirma antra trečia t.kW val
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
III 14 60 60 0 120 37,24 37,24 0,00 74,48
IV 14 93 0 0 93 49,70 0,00 0,00 49,70
V 14 93 0 0 93 45,82 0,00 0,00 45,82
VI 14 89 0 0 89 42,35 0,00 0,00 42,35
VII 14 58 58 0 116 30,09 30,09 0,00 60,18
VIII 14 53 53 0 106 27,45 27,45 0,00 54,90
IX 14 89 0 0 89 45,23 0,00 0,00 45,23
X 14 60 60 0 120 35,36 35,36 0,00 70,71
XI 14 78 78 0 156 47,27 47,27 0,00 94,54
XII 14 90 90 0 180 57,49 57,49 0,00 114,98
I 14 93 93 0 186 62,73 62,73 0,00 125,45
II 14 67 67 0 134 38,09 38,09 0,00 76,19
viso 14,00 518,82 335,72 0,00 854,54
1 lentel÷ AUKŠTADVARIO HE TVENKINIO REGULIUOJANČIO TŪRIO SKAIČIAVIMAS (esant NPL 30,90 m) VID. (50%) METAIS,
kai panaudojama 100% gamtosauginio debito, esant sl÷giui H1 Kaplano tipo turbina
2 lentel÷ AUKŠTADVARIO HE TVENKINIO (esant NPL 30,90 m) ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS,
kai panaudojama % gamtosauginio debito, esant sl÷giui H1 Kaplano tipo turbina
AUKŠTADVARIO HE TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIS
VID. ( 50 % ) METAIS
0,0
20,0
40,0
60,0
80,0
100,0
120,0
140,0
III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II
MöNESIAI
IŠD
IRB
IS t
ūks
t.kW
val
.
Pirmos turbinos išdirbis Antros turbinos išdirbis
Kaplano tipo turbina, esant sl÷giui H1
1 pav.
55
M÷ Suminis Tvenkinio HE sunau-
ne Turbinų debitas m3/s turbinų nudirbimo nudirbimo lygio atsta- dojamo van-
siai debitas aukštis , laikas , tymo laikas , dens kiekis
pirma antra trečia m3/s m paros paros t.m3/m÷n
1 2 3 4 5 6 7 8 9
III 0,53 0,53 1,06 0,10 19,32 3,84 2366,2
IV 0,8 0,8 0,05 8,24 2,86 1537,4
V 0,8 0,8 0,05 6,28 3,20 1417,5
VI 0,77 0,77 0,10 13,01 6,68 1317,8
VII 0,51 0,51 1,02 0,10 10,99 4,77 1903,0
VIII 0,47 0,47 0,94 0,10 11,88 5,19 1751,0
IX 0,77 0,77 0,10 15,00 6,25 1407,4
X 0,53 0,53 1,06 0,10 16,58 3,97 2246,3
XI 0,68 0,68 1,36 0,10 15,79 2,97 2964,2
XII 0,78 0,78 1,56 0,10 17,37 2,49 3583,9
I 0,8 0,8 1,6 0,10 22,70 2,34 3881,1
II 0,59 0,59 1,18 0,10 18,69 3,40 2412,9
viso 1,08 26788,7
M÷ne- Sl÷gis Turbinų galingumas kW N turbinų Turbinų išdirbis t.kW val VISO
siai m pirma antra trečia kW pirma antra trečia t.kW val
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
III 14,5 62 62 0 124 38,48 38,48 0,00 76,97
IV 14,5 96 0 0 96 51,30 0,00 0,00 51,30
V 14,5 96 0 0 96 47,30 0,00 0,00 47,30
VI 14,5 92 0 0 92 43,78 0,00 0,00 43,78
VII 14,5 60 60 0 120 31,13 31,13 0,00 62,25
VIII 14,5 55 55 0 110 28,49 28,49 0,00 56,97
IX 14,5 92 0 0 92 46,76 0,00 0,00 46,76
X 14,5 62 62 0 124 36,53 36,53 0,00 73,07
XI 14,5 81 81 0 162 49,09 49,09 0,00 98,18
XII 14,5 93 93 0 186 59,41 59,41 0,00 118,82
I 14,5 96 96 0 192 64,75 64,75 0,00 129,50
II 14,5 69 69 0 138 39,23 39,23 0,00 78,46
viso 14,50 536,24 347,11 0,00 883,35
3 lentel÷. AUKŠTADVARIO HE TVENKINIO REGULIUOJANČIO TŪRIO SKAIČIAVIMAS (esant NPL 30,90 m) VID. (50%) METAIS,
kai panaudojama 100% gamtosauginio debito, esant sl÷giui H2 Kaplano tipo turbina
4 lentel÷. AUKŠTADVARIO HE TVENKINIO (esant NPL 30,90 m) ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS,
kai panaudojama % gamtosauginio debito, esant sl÷giui H2 Kaplano tipo turbina
AUKŠTADVARIO HE TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIS
VID. ( 50 % ) METAIS
0,0
20,0
40,0
60,0
80,0
100,0
120,0
140,0
III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II
MöNESIAI
IŠD
IRB
IS t
ūks
t.kW
val
.
Pirmos turbinos išdirbis Antros turbinos išdirbis
Kaplano t ipo turbina, esant sl÷giui H2
2 pav.
56
M÷ Suminis Tvenkinio HE sunau-
ne Turbinų debitas m3/s turbinų nudirbimo nudirbimo lygio atsta- dojamo van-
siai debitas aukštis , laikas , tymo laikas , dens kiekis
pirma antra trečia m3/s m paros paros t.m3/m÷n
1 2 3 4 5 6 7 8 9
III 0,53 0,53 1,06 0,10 19,32 3,84 2366,2
IV 0,8 0,8 0,05 8,24 2,86 1537,4
V 0,8 0,8 0,05 6,28 3,20 1417,5
VI 0,77 0,77 0,10 13,01 6,68 1317,8
VII 0,51 0,51 1,02 0,10 10,99 4,77 1903,0
VIII 0,47 0,47 0,94 0,10 11,88 5,19 1751,0
IX 0,77 0,77 0,10 15,00 6,25 1407,4
X 0,53 0,53 1,06 0,10 16,58 3,97 2246,3
XI 0,68 0,68 1,36 0,10 15,79 2,97 2964,2
XII 0,78 0,78 1,56 0,10 17,37 2,49 3583,9
I 0,8 0,8 1,6 0,10 22,70 2,34 3881,1
II 0,59 0,59 1,18 0,10 18,69 3,40 2412,9
viso 1,08 26788,7
M÷ne- Sl÷gis Turbinų galingumas kW N turbinų Turbinų išdirbis t.kW val VISO
siai m pirma antra trečia kW pirma antra trečia t.kW val
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
III 14,7 63 63 0 126 39,10 39,10 0,00 78,21
IV 14,7 97 0 0 97 51,83 0,00 0,00 51,83
V 14,7 97 0 0 97 47,79 0,00 0,00 47,79
VI 14,7 93 0 0 93 44,26 0,00 0,00 44,26
VII 14,7 61 61 0 122 31,65 31,65 0,00 63,29
VIII 14,7 55 55 0 110 28,49 28,49 0,00 56,97
IX 14,7 93 0 0 93 47,27 0,00 0,00 47,27
X 14,7 63 63 0 126 37,12 37,12 0,00 74,25
XI 14,7 82 82 0 164 49,70 49,70 0,00 99,39
XII 14,7 94 94 0 188 60,05 60,05 0,00 120,09
I 14,7 97 97 0 194 65,42 65,42 0,00 130,85
II 14,7 70 70 0 140 39,80 39,80 0,00 79,60
viso 14,70 542,47 351,32 0,00 893,79
6 lentel÷. AUKŠTADVARIO HE TVENKINIO (esant NPL 30,90 m) ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS,
kai panaudojama % gamtosauginio debito, esant sl÷giui H3 Kaplano tipo turbina
5 lentel÷. AUKŠTADVARIO HE TVENKINIO REGULIUOJANČIO TŪRIO SKAIČIAVIMAS (esant NPL 30,90 m) VID. (50%) METAIS,
kai panaudojama 100% gamtosauginio debito, esant sl÷giui H3 Kaplano tipo turbina
AUKŠTADVARIO HE TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIS
VID. ( 50 % ) METAIS
0,0
20,0
40,0
60,0
80,0
100,0
120,0
140,0
III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II
MöNESIAI
IŠD
IRB
IS t
ūks
t.kW
va
l.
Pirmos turbinos išdirbis Antros turbinos išdirbis
Kaplano tipo turbina, esant sl÷giui H3
3 pav.
57
M÷ Suminis Tvenkinio HE sunau-
ne Turbinų debitas m3/s turbinų nudirbimo nudirbimo lygio atsta- dojamo van-
siai debitas aukštis , laikas , tymo laikas , dens kiekis
pirma antra trečia m3/s m paros paros t.m3/m÷n
1 2 3 4 5 6 7 8 9
III 0,53 0,53 1,06 0,10 19,32 3,84 2366,2
IV 0,8 0,8 0,05 8,24 2,86 1537,4
V 0,8 0,8 0,05 6,28 3,20 1417,5
VI 0,77 0,77 0,10 13,01 6,68 1317,8
VII 0,51 0,51 1,02 0,10 10,99 4,77 1903,0
VIII 0,47 0,47 0,94 0,10 11,88 5,19 1751,0
IX 0,77 0,77 0,10 15,00 6,25 1407,4
X 0,53 0,53 1,06 0,10 16,58 3,97 2246,3
XI 0,68 0,68 1,36 0,10 15,79 2,97 2964,2
XII 0,78 0,78 1,56 0,10 17,37 2,49 3583,9
I 0,8 0,8 1,6 0,10 22,70 2,34 3881,1
II 0,59 0,59 1,18 0,10 18,69 3,40 2412,9
viso 1,08 26788,7
M÷ne- Sl÷gis Turbinų galingumas kW N turbinų Turbinų išdirbis t.kW val VISO
siai m pirma antra trečia kW pirma antra trečia t.kW val
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
III 14 51 51 0 102 31,66 31,66 0,00 63,31
IV 14 88 0 0 88 47,02 0,00 0,00 47,02
V 14 88 0 0 88 43,35 0,00 0,00 43,35
VI 14 79 0 0 79 37,59 0,00 0,00 37,59
VII 14 43 43 0 86 22,31 22,31 0,00 44,61
VIII 14 37 37 0 74 19,16 19,16 0,00 38,33
IX 14 79 0 0 79 40,15 0,00 0,00 40,15
X 14 51 51 0 102 30,05 30,05 0,00 60,10
XI 14 66 66 0 132 40,00 40,00 0,00 80,00
XII 14 80 80 0 160 51,10 51,10 0,00 102,21
I 14 88 88 0 176 59,35 59,35 0,00 118,71
II 14 52 52 0 104 29,57 29,57 0,00 59,13
viso 14,00 451,32 283,20 0,00 734,52
7 lentel÷. AUKŠTADVARIO HE TVENKINIO REGULIUOJANČIO TŪRIO SKAIČIAVIMAS (esant NPL 30,90 m) VID. (50%) METAIS,
kai panaudojama 100% gamtosauginio debito, esant sl÷giui H1 Frencis tipo turbina
8 lentel÷. AUKŠTADVARIO HE TVENKINIO (esant NPL 30,90 m) ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS,
kai panaudojama 100% gamtosauginio debeto, esant l÷giui H1 Frencis tipo turbina
AUKŠTADVARIO HE TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIS
VID. ( 50 % ) METAIS
0,0
20,0
40,0
60,0
80,0
100,0
120,0
140,0
III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II
MöNESIAI
IŠD
IRB
IS t
ūks
t.kW
val
.
Pirmos turbinos išdirbis Antros turbinos išdirbis
Frencis t ipo turbina, esant sl÷giui H1
4 pav.
58
M÷ Suminis Tvenkinio HE sunau-
ne Turbinų debitas m3/s turbinų nudirbimo nudirbimo lygio atsta- dojamo van-
siai debitas aukštis , laikas , tymo laikas , dens kiekis
pirma antra trečia m3/s m paros paros t.m3/m÷n
1 2 3 4 5 6 7 8 9
III 0,53 0,53 1,06 0,10 19,32 3,84 2366,2
IV 0,8 0,8 0,05 8,24 2,86 1537,4
V 0,8 0,8 0,05 6,28 3,20 1417,5
VI 0,77 0,77 0,10 13,01 6,68 1317,8
VII 0,51 0,51 1,02 0,10 10,99 4,77 1903,0
VIII 0,47 0,47 0,94 0,10 11,88 5,19 1751,0
IX 0,77 0,77 0,10 15,00 6,25 1407,4
X 0,53 0,53 1,06 0,10 16,58 3,97 2246,3
XI 0,68 0,68 1,36 0,10 15,79 2,97 2964,2
XII 0,78 0,78 1,56 0,10 17,37 2,49 3583,9
I 0,8 0,8 1,6 0,10 22,70 2,34 3881,1
II 0,59 0,59 1,18 0,10 18,69 3,40 2412,9
viso 1,08 26788,7
M÷ne- Sl÷gis Turbinų galingumas kW N turbinų Turbinų išdirbis t.kW val VISO
siai m pirma antra trečia kW pirma antra trečia t.kW val
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
III 14,5 53 53 0 106 32,90 32,90 0,00 65,79
IV 14,5 91 0 0 91 48,63 0,00 0,00 48,63
V 14,5 91 0 0 91 44,83 0,00 0,00 44,83
VI 14,5 82 0 0 82 39,02 0,00 0,00 39,02
VII 14,5 44 44 0 88 22,83 22,83 0,00 45,65
VIII 14,5 38 38 0 76 19,68 19,68 0,00 39,36
IX 14,5 82 0 0 82 41,68 0,00 0,00 41,68
X 14,5 53 53 0 106 31,23 31,23 0,00 62,46
XI 14,5 69 69 0 138 41,82 41,82 0,00 83,63
XII 14,5 83 83 0 166 53,02 53,02 0,00 106,04
I 14,5 91 91 0 182 61,38 61,38 0,00 122,75
II 14,5 54 54 0 108 30,70 30,70 0,00 61,41
viso 14,50 467,71 293,55 0,00 761,26
9 lentel÷. AUKŠTADVARIO HE TVENKINIO REGULIUOJANČIO TŪRIO SKAIČIAVIMAS (esant NPL 30,90 m) VID. (50%) METAIS,
kai panaudojama 100% gamtosauginio debito, esant sl÷giui H2 Frencis tipo turbina
10 lentel÷. AUKŠTADVARIO HE TVENKINIO (esant NPL 30,90 m) ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS,
kai panaudojama 100% gamtosauginio debeto, esant l÷giui H2 Frensio tipo turbina
AUKŠTADVARIO HE TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIS
VID. ( 50 % ) METAIS
0,0
20,0
40,0
60,0
80,0
100,0
120,0
140,0
III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II
MöNESIAI
IŠD
IRB
IS t
ūks
t.kW
val
.
Pirmos turbinos išdirbis Antros turbinos išdirbis
Frencis tipo turbina, esant sl÷giui H2
5 pav.
59
M÷ Suminis Tvenkinio HE sunau-
ne Turbinų debitas m3/s turbinų nudirbimo nudirbimo lygio atsta- dojamo van-
siai debitas aukštis , laikas , tymo laikas , dens kiekis
pirma antra trečia m3/s m paros paros t.m3/m÷n
1 2 3 4 5 6 7 8 9
III 0,53 0,53 1,06 0,10 19,32 3,84 2366,2
IV 0,8 0,8 0,05 8,24 2,86 1537,4
V 0,8 0,8 0,05 6,28 3,20 1417,5
VI 0,77 0,77 0,10 13,01 6,68 1317,8
VII 0,51 0,51 1,02 0,10 10,99 4,77 1903,0
VIII 0,47 0,47 0,94 0,10 11,88 5,19 1751,0
IX 0,77 0,77 0,10 15,00 6,25 1407,4
X 0,53 0,53 1,06 0,10 16,58 3,97 2246,3
XI 0,68 0,68 1,36 0,10 15,79 2,97 2964,2
XII 0,78 0,78 1,56 0,10 17,37 2,49 3583,9
I 0,8 0,8 1,6 0,10 22,70 2,34 3881,1
II 0,59 0,59 1,18 0,10 18,69 3,40 2412,9
viso 1,08 26788,7
M÷ne- Sl÷gis Turbinų galingumas kW N turbinų Turbinų išdirbis t.kW val VISO
siai m pirma antra trečia kW pirma antra trečia t.kW val
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
III 14,7 54 54 0 108 33,52 33,52 0,00 67,03
IV 14,7 92 0 0 92 49,16 0,00 0,00 49,16
V 14,7 92 0 0 92 45,33 0,00 0,00 45,33
VI 14,7 83 0 0 83 39,50 0,00 0,00 39,50
VII 14,7 45 45 0 90 23,34 23,34 0,00 46,69
VIII 14,7 39 39 0 78 20,20 20,20 0,00 40,40
IX 14,7 83 0 0 83 42,18 0,00 0,00 42,18
X 14,7 54 54 0 108 31,82 31,82 0,00 63,64
XI 14,7 70 70 0 140 42,42 42,42 0,00 84,85
XII 14,7 84 84 0 168 53,66 53,66 0,00 107,32
I 14,7 92 92 0 184 62,05 62,05 0,00 124,10
II 14,7 55 55 0 110 31,27 31,27 0,00 62,54
viso 14,70 474,45 298,29 0,00 772,74
12 lentel÷. AUKŠTADVARIO HE TVENKINIO (esant NPL 30,90 m) ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS,
kai panaudojama 100% gamtosauginio debeto, esant l÷giui H3 Frencis tipo turbina
11 lentel÷. AUKŠTADVARIO HE TVENKINIO REGULIUOJANČIO TŪRIO SKAIČIAVIMAS (esant NPL 30,90 m) VID. (50%) METAIS,
kai panaudojama 100% gamtosauginio debito, esant sl÷giui H3 Frensio tipo turbina
AUKŠTADVARIO HE TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIS
VID. ( 50 % ) METAIS
0,0
20,0
40,0
60,0
80,0
100,0
120,0
140,0
III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II
MöNESIAI
IŠD
IRB
IS t
ūks
t.kW
val
.
Pirmos turbinos išdirbis Antros turbinos išdirbis
Frencis tipo turbina, esant sl÷giui H3
6 pav.
60
Sukončių HE skaičiavimų duomenys
M÷ Suminis HE sunau-
ne turbinų nudirbimo nudirbimo lygio atsta- dojamo van-
siai debitas aukštis , laikas , tymo laikas , dens kiekis
pirma antra trečia m3/s m paros paros t.m3/m÷n
1 2 3 4 5 6 7 8 9
III 4 4 8 0,00 0,00 0,00 21440,0
IV 3,5 3,5 7 0,00 0,00 0,00 18130,0
V 3,88 3,88 0,00 0,00 0,00 10398,4
VI 2,1 2,1 0,10 0,30 0,07 4447,0
VII 2,5 2,5 0,10 0,17 0,06 4836,9
VIII 3,5 3,5 0,00 0,00 0,00 9380,0
IX 3,95 3,95 7,9 0,00 0,00 0,00 20461,0
X 3,8 3,8 0,00 0,00 0,00 9994,0
XI 4 4 8 0,00 0,00 0,00 20720,0
XII 4 4 8 0,00 0,00 0,00 21040,0
I 3,8 3,8 7,6 0,00 0,00 0,00 20368,0
II 2,4 2,4 4,8 0,00 0,00 0,00 11616,0
viso 5,59 172831,3
M÷ne- Sl÷gis N turbinų VISO
siai m pirma antra trečia kW pirma antra trečia t.kW val
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
III 2,5 78 78 0 156 58,03 58,03 0,00 116,06
IV 2,5 70 70 0 140 50,40 50,40 0,00 100,80
V 2,5 76 0 0 76 56,54 0,00 0,00 56,54
VI 2,5 43 0 0 43 25,32 0,00 0,00 25,32
VII 2,5 51 0 0 51 27,44 0,00 0,00 27,44
VIII 2,5 70 0 0 70 52,08 0,00 0,00 52,08
IX 2,5 77 77 0 154 55,44 55,44 0,00 110,88
X 2,5 75 0 0 75 54,79 0,00 0,00 54,79
XI 2,5 78 78 0 156 56,16 56,16 0,00 112,32
XII 2,5 78 78 0 156 56,98 56,98 0,00 113,96
I 2,5 75 75 0 150 55,80 55,80 0,00 111,60
II 2,5 49 49 0 98 32,93 32,93 0,00 65,86
viso 2,50 581,91 365,74 0,00 947,65
Turbinų galingumas kW Turbinų išdirbis t.kW val
14 lentel÷. SUKONČIŲ TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS, kai panaudojama 100 % gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H1 Kaplano tipo turbina
13 lentel÷. SUKONČIŲ TVENKINIO REGULIUOJANČIO TŪRIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS, kai panaudojama 100 % gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H1 Kaplano tipo turbina
Turbinų debitas m3/s
Tvenkinio
SUKONČIŲ TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIS VID. ( 50 % ) METAIS
0,0
20,0
40,0
60,0
80,0
100,0
120,0
140,0
III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II
MöNESIAI
IŠD
IRB
IS t
ūks
t.kW
val
.
Pirmos turbinos išdirbis Antros turbinos išdirbis
Kaplano tipo turbina, esant sl÷giui H1
7 pav.
61
M÷ Suminis HE sunau-
ne turbinų nudirbimo nudirbimo lygio atsta- dojamo van-
siai debitas aukštis , laikas , tymo laikas , dens kiekis
pirma antra trečia m3/s m paros paros t.m3/m÷n
1 2 3 4 5 6 7 8 9
III 4 4 8 0,00 0,00 0,00 21440,0
IV 3,5 3,5 7 0,00 0,00 0,00 18130,0
V 3,88 3,88 0,00 0,00 0,00 10398,4
VI 2,1 2,1 0,10 0,30 0,07 4447,0
VII 2,5 2,5 0,10 0,17 0,06 4836,9
VIII 3,5 3,5 0,00 0,00 0,00 9380,0
IX 3,95 3,95 7,9 0,00 0,00 0,00 20461,0
X 3,8 3,8 0,00 0,00 0,00 9994,0
XI 4 4 8 0,00 0,00 0,00 20720,0
XII 4 4 8 0,00 0,00 0,00 21040,0
I 3,8 3,8 7,6 0,00 0,00 0,00 20368,0
II 2,4 2,4 4,8 0,00 0,00 0,00 11616,0
viso 5,59 172831,3
M÷ne- Sl÷gis N turbinų VISO
siai m pirma antra trečia kW pirma antra trečia t.kW val
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
III 3,5 113 113 0 226 84,07 84,07 0,00 168,14
IV 3,5 101 101 0 202 72,72 72,72 0,00 145,44
V 3,5 110 0 0 110 81,84 0,00 0,00 81,84
VI 3,5 61 0 0 61 35,92 0,00 0,00 35,92
VII 3,5 73 0 0 73 39,27 0,00 0,00 39,27
VIII 3,5 101 0 0 101 75,14 0,00 0,00 75,14
IX 3,5 112 112 0 224 80,64 80,64 0,00 161,28
X 3,5 109 0 0 109 79,62 0,00 0,00 79,62
XI 3,5 113 113 0 226 81,36 81,36 0,00 162,72
XII 3,5 113 113 0 226 82,55 82,55 0,00 165,09
I 3,5 109 109 0 218 81,10 81,10 0,00 162,19
II 3,5 70 70 0 140 47,04 47,04 0,00 94,08
viso 3,50 841,27 529,47 0,00 1370,75
Turbinų galingumas kW Turbinų išdirbis t.kW val
15 lentel÷. SUKONČIŲ TVENKINIO REGULIUOJANČIO TŪRIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS, kai panaudojama 100 % gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H2 Kaplano tipo turbina
16 lentel÷. SUKONČIŲ TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS, kai panaudojama 100 % gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H2 Kaplano tipo turbina
Turbinų debitas m3/s
Tvenkinio
SUKONČIŲ TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIS VID. ( 50 % ) METAIS
0,0
20,0
40,0
60,0
80,0
100,0
120,0
140,0
III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II
MöNESIAI
IŠD
IRB
IS t
ūk
st.k
W v
al.
Pirmos turbinos išdirbis Antros turbinos išdirbis
Kaplano tipo turbina, esant sl÷giui H2
8 pav.
62
M÷ Suminis HE sunau-
ne turbinų nudirbimo nudirbimo lygio atsta- dojamo van-
siai debitas aukštis , laikas , tymo laikas , dens kiekis
pirma antra trečia m3/s m paros paros t.m3/m÷n
1 2 3 4 5 6 7 8 9
III 4 4 8 0,00 0,00 0,00 21440,0
IV 3,5 3,5 7 0,00 0,00 0,00 18130,0
V 3,88 3,88 0,00 0,00 0,00 10398,4
VI 2,1 2,1 0,10 0,30 0,07 4447,0
VII 2,5 2,5 0,10 0,17 0,06 4836,9
VIII 3,5 3,5 0,00 0,00 0,00 9380,0
IX 3,95 3,95 7,9 0,00 0,00 0,00 20461,0
X 3,8 3,8 0,00 0,00 0,00 9994,0
XI 4 4 8 0,00 0,00 0,00 20720,0
XII 4 4 8 0,00 0,00 0,00 21040,0
I 3,8 3,8 7,6 0,00 0,00 0,00 20368,0
II 2,4 2,4 4,8 0,00 0,00 0,00 11616,0
viso 5,59 172831,3
M÷ne- Sl÷gis N turbinų VISO
siai m pirma antra trečia kW pirma antra trečia t.kW val
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
III 4,5 147 147 0 294 109,37 109,37 0,00 218,74
IV 4,5 129 129 0 258 92,88 92,88 0,00 185,76
V 4,5 142 0 0 142 105,65 0,00 0,00 105,65
VI 4,5 76 0 0 76 44,75 0,00 0,00 44,75
VII 4,5 92 0 0 92 49,49 0,00 0,00 49,49
VIII 4,5 129 0 0 129 95,98 0,00 0,00 95,98
IX 4,5 145 145 0 290 104,40 104,40 0,00 208,80
X 4,5 140 0 0 140 102,27 0,00 0,00 102,27
XI 4,5 147 147 0 294 105,84 105,84 0,00 211,68
XII 4,5 147 147 0 294 107,38 107,38 0,00 214,77
I 4,5 140 140 0 280 104,16 104,16 0,00 208,32
II 4,5 88 88 0 176 59,14 59,14 0,00 118,27
viso 4,50 1081,30 683,17 0,00 1764,47
Turbinų galingumas kW Turbinų išdirbis t.kW val
18 lentel÷. SUKONČIŲ TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS, kai panaudojama 100 % gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H3 Kaplano tipo turbina
17 lentel÷. SUKONČIŲ TVENKINIO REGULIUOJANČIO TŪRIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS, kai panaudojama 100 % gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H3 Kaplano tipo turbina
Turbinų debitas m3/s
Tvenkinio
SUKONČIŲ TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIS VID. ( 50 % ) METAIS
0,0
20,0
40,0
60,0
80,0
100,0
120,0
140,0
III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II
MöNESIAI
IŠD
IRB
IS t
ūks
t.kW
val
.
Pirmos turbinos išdirbis Antros turbinos išdirbis
Kaplano tipo turbina, esant sl÷giui H3
9 pav.
63
M÷ Suminis HE sunau-
ne turbinų nudirbimo nudirbimo lygio atsta- dojamo van-
siai debitas aukštis , laikas , tymo laikas , dens kiekis
pirma antra trečia m3/s m paros paros t.m3/m÷n
1 2 3 4 5 6 7 8 9
III 2,5 2,5 5 0,00 0,00 0,00 13400,0
IV 2,5 2,5 5 0,00 0,00 0,00 12950,0
V 2,5 2,5 0,00 0,00 0,00 6700,0
VI 2,1 2,1 0,10 0,30 0,07 4447,0
VII 2,5 2,5 0,10 0,17 0,06 4836,9
VIII 2,5 2,5 0,00 0,00 0,00 6700,0
IX 2,5 2,5 5 0,00 0,00 0,00 12950,0
X 2,5 2,5 0,00 0,00 0,00 6575,0
XI 2,5 2,5 5 0,00 0,00 0,00 12950,0
XII 2,5 2,5 5 0,00 0,00 0,00 13150,0
I 2,5 2,5 5 0,00 0,00 0,00 13400,0
II 2,4 2,4 4,8 0,00 0,00 0,00 11616,0
viso 3,91 119674,9
M÷ne- Sl÷gis N turbinų VISO
siai m pirma antra trečia kW pirma antra trečia t.kW val
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
III 2,5 49 49 0 98 36,46 36,46 0,00 72,91
IV 2,5 49 49 0 98 35,28 35,28 0,00 70,56
V 2,5 49 0 0 49 36,46 0,00 0,00 36,46
VI 2,5 43 0 0 43 25,32 0,00 0,00 25,32
VII 2,5 49 0 0 49 26,36 0,00 0,00 26,36
VIII 2,5 49 0 0 49 36,46 0,00 0,00 36,46
IX 2,5 49 49 0 98 35,28 35,28 0,00 70,56
X 2,5 49 0 0 49 35,79 0,00 0,00 35,79
XI 2,5 49 49 0 98 35,28 35,28 0,00 70,56
XII 2,5 49 49 0 98 35,79 35,79 0,00 71,59
I 2,5 49 49 0 98 36,46 36,46 0,00 72,91
II 2,5 48 48 0 96 32,26 32,26 0,00 64,51
viso 2,50 407,19 246,80 0,00 653,99
20 lentel÷. SUKONČIŲ TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS, kai panaudojama 100 % gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H1 Frensio tipo turbina
19 lentel÷. SUKONČIŲ TVENKINIO REGULIUOJANČIO TŪRIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS, kai panaudojama 100 % gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H1 Frensio tipo turbina
Turbinų galingumas kW Turbinų išdirbis t.kW val
Turbinų debitas m3/s
Tvenkinio
SUKONČIŲ TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIS VID. ( 50 % ) METAIS
0,0
20,0
40,0
60,0
80,0
100,0
120,0
140,0
III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II
MöNESIAI
IŠD
IRB
IS t
ūks
t.kW
val
.
Pirmos turbinos išdirbis Antros turbinos išdirbis
Frencis tipo turbina, esant sl÷giui H1
10 pav.
64
M÷ Suminis Tvenkinio HE sunau-
ne turbinų nudirbimo nudirbimo lygio atsta- dojamo van-
siai debitas aukštis , laikas , tymo laikas , dens kiekis
pirma antra trečia m3/s m paros paros t.m3/m÷n
1 2 3 4 5 6 7 8 9
III 2,5 2,5 5 0,00 0,00 0,00 13400,0
IV 2,5 2,5 5 0,00 0,00 0,00 12950,0
V 2,5 2,5 0,00 0,00 0,00 6700,0
VI 2,1 2,1 0,10 0,30 0,07 4447,0
VII 2,5 2,5 0,10 0,17 0,06 4836,9
VIII 2,5 2,5 0,00 0,00 0,00 6700,0
IX 2,5 2,5 5 0,00 0,00 0,00 12950,0
X 2,5 2,5 0,00 0,00 0,00 6575,0
XI 2,5 2,5 5 0,00 0,00 0,00 12950,0
XII 2,5 2,5 5 0,00 0,00 0,00 13150,0
I 2,5 2,5 5 0,00 0,00 0,00 13400,0
II 2,4 2,4 4,8 0,00 0,00 0,00 11616,0
viso 3,91 119674,9
M÷ne- Sl÷gis N turbinų VISO
siai m pirma antra trečia kW pirma antra trečia t.kW val
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
III 3,5 68 68 0 136 50,59 50,59 0,00 101,18
IV 3,5 68 68 0 136 48,96 48,96 0,00 97,92
V 3,5 68 0 0 68 50,59 0,00 0,00 50,59
VI 3,5 62 0 0 62 36,51 0,00 0,00 36,51
VII 3,5 73 0 0 73 39,27 0,00 0,00 39,27
VIII 3,5 68 0 0 68 50,59 0,00 0,00 50,59
IX 3,5 68 68 0 136 48,96 48,96 0,00 97,92
X 3,5 68 0 0 68 49,67 0,00 0,00 49,67
XI 3,5 68 68 0 136 48,96 48,96 0,00 97,92
XII 3,5 68 68 0 136 49,67 49,67 0,00 99,35
I 3,5 68 68 0 136 50,59 50,59 0,00 101,18
II 3,5 71 71 0 142 47,71 47,71 0,00 95,42
viso 3,50 572,09 345,45 0,00 917,54
22 lentel÷. SUKONČIŲ TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS, kai panaudojama 100 % gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H2 Frensio tipo turbina
21 lentel÷. SUKONČIŲ TVENKINIO REGULIUOJANČIO TŪRIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS, kai panaudojama 100 % gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H2 Frensio tipo turbina
Turbinų debitas m3/s
Turbinų galingumas kW Turbinų išdirbis t.kW val
SUKONČIŲ TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIS VID. ( 50 % ) METAIS
0,0
20,0
40,0
60,0
80,0
100,0
120,0
140,0
III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II
MöNESIAI
IŠD
IRB
IS t
ūks
t.kW
val
.
Pirmos turbinos išdirbis Antros turbinos išdirbis
Frencis tipo turbina, esant sl÷giui H2
11 pav.
65
M÷ Suminis Tvenkinio HE sunau-
ne turbinų nudirbimo nudirbimo lygio atsta- dojamo van-
siai debitas aukštis , laikas , tymo laikas , dens kiekis
pirma antra trečia m3/s m paros paros t.m3/m÷n
1 2 3 4 5 6 7 8 9
III 2,5 2,5 5 0,00 0,00 0,00 13400,0
IV 3,5 3,5 7 0,00 0,00 0,00 18130,0
V 2,5 2,5 0,00 0,00 0,00 6700,0
VI 2,1 2,1 0,10 0,30 0,07 4447,0
VII 2,5 2,5 0,10 0,17 0,06 4836,9
VIII 2,5 2,5 0,00 0,00 0,00 6700,0
IX 2,5 2,5 5 0,00 0,00 0,00 12950,0
X 2,5 2,5 0,00 0,00 0,00 6575,0
XI 2,5 2,5 5 0,00 0,00 0,00 12950,0
XII 2,5 2,5 5 0,00 0,00 0,00 13150,0
I 2,5 2,5 5 0,00 0,00 0,00 13400,0
II 2,4 2,4 4,8 0,00 0,00 0,00 11616,0
viso 4,08 124854,9
M÷ne- Sl÷gis N turbinų VISO
siai m pirma antra trečia kW pirma antra trečia t.kW val
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
III 4,5 88 88 0 176 65,47 65,47 0,00 130,94
IV 4,5 114 114 0 228 82,08 82,08 0,00 164,16
V 4,5 88 0 0 88 65,47 0,00 0,00 65,47
VI 4,5 77 0 0 77 45,34 0,00 0,00 45,34
VII 4,5 96 0 0 96 51,65 0,00 0,00 51,65
VIII 4,5 82 0 0 82 61,01 0,00 0,00 61,01
IX 4,5 88 88 0 176 63,36 63,36 0,00 126,72
X 4,5 88 0 0 88 64,28 0,00 0,00 64,28
XI 4,5 88 88 0 176 63,36 63,36 0,00 126,72
XII 4,5 88 88 0 176 64,28 64,28 0,00 128,57
I 4,5 88 88 0 176 65,47 65,47 0,00 130,94
II 4,5 92 92 0 184 61,82 61,82 0,00 123,65
viso 4,50 753,60 465,85 0,00 1219,45
24 lentel÷. SUKONČIŲ TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS, kai panaudojama 100 % gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H3 Frensio tipo turbina
23 lentel÷. SUKONČIŲ TVENKINIO REGULIUOJANČIO TŪRIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS, kai panaudojama 100 % gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H3 Frensio tipo turbina
Turbinų debitas m3/s
Turbinų galingumas kW Turbinų išdirbis t.kW val
SUKONČIŲ TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIS VID. ( 50 % ) METAIS
0,0
20,0
40,0
60,0
80,0
100,0
120,0
140,0
III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II
MöNESIAI
IŠD
IRB
IS t
ūks
t.kW
val
.
Pirmos turbinos išdirbis Antros turbinos išdirbis
Frencis tipo turbina, esant sl÷giui H3
12 pav.
66
Pabrad÷s HE skačiavimų duomenys
M÷ Suminis Tvenkinio HE sunau-
ne turbinų nudirbimo nudirbimo lygio atsta- dojamo van-
siai debitas aukštis , laikas , tymo laikas , dens kiekis
pirma antra trečia m3/s m paros paros t.m3/m÷n
1 2 3 4 5 6 7 8 9
III 2,96 2,96 0,00 0,00 0,00 7932,8
IV 5 5 0,05 0,64 0,05 11987,1
V 5 5 0,05 0,18 0,06 9791,5
VI 3,57 3,57 0,00 0,00 0,00 9246,3
VII 2,64 2,64 0,00 0,00 0,00 7075,2
VIII 2,28 2,28 0,00 0,00 0,00 6110,4
IX 2,12 2,12 0,00 0,00 0,00 5490,8
X 2,73 2,73 0,00 0,00 0,00 7179,9
XI 3,01 3,01 0,00 0,00 0,00 7795,9
XII 3,48 3,48 0,00 0,00 0,00 9152,4
I 3,04 3,04 0,00 0,00 0,00 8147,2
II 2,84 2,84 0,00 0,00 0,00 6872,8
viso 3,22 96782,4
M÷ne- Sl÷gis N turbinų VISO
siai m pirma antra trečia kW pirma antra trečia t.kW val
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
III 8 195 0 0 195 145,08 0,00 0,00 145,08
IV 8 330 0 0 330 219,98 0,00 0,00 219,98
V 8 330 0 0 330 179,69 0,00 0,00 179,69
VI 8 238 0 0 238 171,36 0,00 0,00 171,36
VII 8 172 0 0 172 127,97 0,00 0,00 127,97
VIII 8 146 0 0 146 108,62 0,00 0,00 108,62
IX 8 134 0 0 134 96,48 0,00 0,00 96,48
X 8 179 0 0 179 130,76 0,00 0,00 130,76
XI 8 200 0 0 200 144,00 0,00 0,00 144,00
XII 8 232 0 0 232 169,48 0,00 0,00 169,48
I 8 202 0 0 202 150,29 0,00 0,00 150,29
II 8 187 0 0 187 125,66 0,00 0,00 125,66
viso 8,00 1769,37 0,00 0,00 1769,37
25 lentel÷. PABRADöS TVENKINIO REGULIUOJANČIO TŪRIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS, kai panaudojama 100 % gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H1 Kaplano tipo turbina
26 lentel÷. PABRADöS TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS, kai panaudojama 100 % gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H3 Kaplano tipo turbina
Turbinų išdirbis t.kW valTurbinų galingumas kW
Turbinų debitas m3/s
PABRADöS TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIS VID. ( 50 % ) METAIS
0,0
50,0
100,0
150,0
200,0
250,0
300,0
350,0
400,0
III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II
MöNESIAI
IŠD
IRB
IS t
ūks
t.kW
val
.
Pirmos turbinos išdirbis Antros turbinos išdirbis
Kaplano tipo turbina, esant sl÷giui H1
13 pav.
67
M÷ Suminis Tvenkinio HE sunau-
ne turbinų nudirbimo nudirbimo lygio atsta- dojamo van-
siai debitas aukštis , laikas , tymo laikas , dens kiekis
pirma antra trečia m3/s m paros paros t.m3/m÷n
1 2 3 4 5 6 7 8 9
III 2,96 2,96 0,00 0,00 0,00 7932,8
IV 5 5 0,05 0,64 0,05 11987,1
V 5 5 0,05 0,18 0,06 9791,5
VI 3,57 3,57 0,00 0,00 0,00 9246,3
VII 2,64 2,64 0,00 0,00 0,00 7075,2
VIII 2,28 2,28 0,00 0,00 0,00 6110,4
IX 2,12 2,12 0,00 0,00 0,00 5490,8
X 2,73 2,73 0,00 0,00 0,00 7179,9
XI 3,01 3,01 0,00 0,00 0,00 7795,9
XII 3,48 3,48 0,00 0,00 0,00 9152,4
I 3,04 3,04 0,00 0,00 0,00 8147,2
II 2,84 2,84 0,00 0,00 0,00 6872,8
viso 3,22 96782,4
M÷ne- Sl÷gis N turbinų VISO
siai m pirma antra trečia kW pirma antra trečia t.kW val
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
III 8,8 215 0 0 215 159,96 0,00 0,00 159,96
IV 8,8 365 0 0 365 243,32 0,00 0,00 243,32
V 8,8 365 0 0 365 198,75 0,00 0,00 198,75
VI 8,8 262 0 0 262 188,64 0,00 0,00 188,64
VII 8,8 188 0 0 188 139,87 0,00 0,00 139,87
VIII 8,8 160 0 0 160 119,04 0,00 0,00 119,04
IX 8,8 147 0 0 147 105,84 0,00 0,00 105,84
X 8,8 196 0 0 196 143,18 0,00 0,00 143,18
XI 8,8 219 0 0 219 157,68 0,00 0,00 157,68
XII 8,8 255 0 0 255 186,28 0,00 0,00 186,28
I 8,8 220 0 0 220 163,68 0,00 0,00 163,68
II 8,8 205 0 0 205 137,76 0,00 0,00 137,76
viso 8,80 1943,99 0,00 0,00 1943,99
27 lentel÷. PABRADöS TVENKINIO REGULIUOJANČIO TŪRIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS, kai panaudojama 100 % gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H2 Kaplano tipo turbina
28 lentel÷. PABRADöS TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS, kai panaudojama 100 % gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H2 Kaplano tipo turbina
Turbinų debitas m3/s
Turbinų galingumas kW Turbinų išdirbis t.kW val
PABRADöS TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIS VID. ( 50 % ) METAIS
0,0
50,0
100,0
150,0
200,0
250,0
300,0
350,0
400,0
III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II
MöNESIAI
IŠD
IRB
IS t
ūks
t.kW
val
.
Pirmos turbinos išdirbis Antros turbinos išdirbis
Kaplano tipo turbina, esant sl÷giui H2
14 pav.
68
M÷ Suminis HE sunau-
ne turbinų nudirbimo nudirbimo lygio atsta- dojamo van-
siai debitas aukštis , laikas , tymo laikas , dens kiekis
pirma antra trečia m3/s m paros paros t.m3/m÷n
1 2 3 4 5 6 7 8 9
III 2,96 2,96 0,00 0,00 0,00 7932,8
IV 5 5 0,05 0,64 0,05 11987,1
V 5 5 0,05 0,18 0,06 9791,5
VI 3,57 3,57 0,00 0,00 0,00 9246,3
VII 2,64 2,64 0,00 0,00 0,00 7075,2
VIII 2,28 2,28 0,00 0,00 0,00 6110,4
IX 2,12 2,12 0,00 0,00 0,00 5490,8
X 2,73 2,73 0,00 0,00 0,00 7179,9
XI 3,01 3,01 0,00 0,00 0,00 7795,9
XII 3,48 3,48 0,00 0,00 0,00 9152,4
I 3,04 3,04 0,00 0,00 0,00 8147,2
II 2,84 2,84 0,00 0,00 0,00 6872,8
viso 3,22 96782,4
M÷ne- Sl÷gis N turbinų VISO
siai m pirma antra trečia kW pirma antra trečia t.kW val
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
III 9,5 229 0 0 229 170,38 0,00 0,00 170,38
IV 9,5 394 0 0 394 262,65 0,00 0,00 262,65
V 9,5 394 0 0 394 214,54 0,00 0,00 214,54
VI 9,5 281 0 0 281 202,32 0,00 0,00 202,32
VII 9,5 201 0 0 201 149,54 0,00 0,00 149,54
VIII 9,5 171 0 0 171 127,22 0,00 0,00 127,22
IX 9,5 158 0 0 158 113,76 0,00 0,00 113,76
X 9,5 209 0 0 209 152,67 0,00 0,00 152,67
XI 9,5 234 0 0 234 168,48 0,00 0,00 168,48
XII 9,5 274 0 0 274 200,16 0,00 0,00 200,16
I 9,5 237 0 0 237 176,33 0,00 0,00 176,33
II 9,5 219 0 0 219 147,17 0,00 0,00 147,17
viso 9,50 2085,22 0,00 0,00 2085,22
Turbinų galingumas kW Turbinų išdirbis t.kW val
29 lentel÷. PABRADöS TVENKINIO REGULIUOJANČIO TŪRIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS,kai panaudojama 100 % gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H3 Kaplano tipo turbina
30 lentel÷. PABRADöS TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS, kai panaudojama 100 % gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H3 Kaplano tipo turbina
Turbinų debitas m3/s
Tvenkinio
PABRADöS TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIS VID. ( 50 % ) METAIS
0,0
50,0
100,0
150,0
200,0
250,0
300,0
350,0
400,0
III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II
MöNESIAI
IŠD
IRB
IS t
ūks
t.kW
val
.
Pirmos turbinos išdirbis Antros turbinos išdirbis
Kaplano tipo turbina, esant sl÷giui H3
15 pav.
69
M÷ Suminis Tvenkinio HE sunau-
ne turbinų nudirbimo nudirbimo lygio atsta- dojamo van-
siai debitas aukštis , laikas , tymo laikas , dens kiekis
pirma antra trečia m3/s m paros paros t.m3/m÷n
1 2 3 4 5 6 7 8 9
III 2,96 2,96 0,00 0,00 0,00 7932,8
IV 5 5 0,05 0,64 0,05 11987,1
V 5 5 0,05 0,18 0,06 9791,5
VI 3,57 3,57 0,00 0,00 0,00 9246,3
VII 2,64 2,64 0,00 0,00 0,00 7075,2
VIII 2,28 2,28 0,00 0,00 0,00 6110,4
IX 2,12 2,12 0,00 0,00 0,00 5490,8
X 2,73 2,73 0,00 0,00 0,00 7179,9
XI 3,01 3,01 0,00 0,00 0,00 7795,9
XII 3,48 3,48 0,00 0,00 0,00 9152,4
I 3,04 3,04 0,00 0,00 0,00 8147,2
II 2,84 2,84 0,00 0,00 0,00 6872,8
viso 3,22 96782,4
M÷ne- Sl÷gis N turbinų VISO
siai m pirma antra trečia kW pirma antra trečia t.kW val
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
III 8 188 0 0 188 139,87 0,00 0,00 139,87
IV 8 261 0 0 261 173,99 0,00 0,00 173,99
V 8 261 0 0 261 142,12 0,00 0,00 142,12
VI 8 240 0 0 240 172,80 0,00 0,00 172,80
VII 8 165 0 0 165 122,76 0,00 0,00 122,76
VIII 8 134 0 0 134 99,70 0,00 0,00 99,70
IX 8 122 0 0 122 87,84 0,00 0,00 87,84
X 8 173 0 0 173 126,38 0,00 0,00 126,38
XI 8 195 0 0 195 140,40 0,00 0,00 140,40
XII 8 236 0 0 236 172,40 0,00 0,00 172,40
I 8 197 0 0 197 146,57 0,00 0,00 146,57
II 8 182 0 0 182 122,30 0,00 0,00 122,30
viso 8,00 1647,12 0,00 0,00 1647,12
31 lentel÷. PABRADöS TVENKINIO REGULIUOJANČIO TŪRIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS,kai panaudojama 100% gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H1 Frensio tipo turbina
Turbinų debitas m3/s
Turbinų galingumas kW Turbinų išdirbis t.kW val
32 lentel÷. PABRADöS TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS,kai panaudojama 100% gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H1 Frensio tipo turbina
PABRADöS TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIS VID. ( 50 % ) METAIS
0,0
50,0
100,0
150,0
200,0
250,0
300,0
350,0
400,0
III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II
MöNESIAI
IŠD
IRB
IS t
ūks
t.kW
val
.
Pirmos turbinos išdirbis Antros turbinos išdirbis
Frencis tipo turbina, esant sl÷giui H1
16 pav.
70
Suminis Tvenkinio HE sunau-
turbinų nudirbimo nudirbimo lygio atsta- dojamo van-
debitas aukštis , laikas , tymo laikas , dens kiekis
pirma antra trečia m3/s m paros paros t.m3/m÷n
1 2 3 4 5 6 7 8 9
III 2,96 2,96 0,00 0,00 0,00 7932,8
IV 5 5 0,05 0,64 0,05 11987,1
V 5 5 0,05 0,18 0,06 9791,5
VI 3,57 3,57 0,00 0,00 0,00 9246,3
VII 2,64 2,64 0,00 0,00 0,00 7075,2
VIII 2,28 2,28 0,00 0,00 0,00 6110,4
IX 2,12 2,12 0,00 0,00 0,00 5490,8
X 2,73 2,73 0,00 0,00 0,00 7179,9
XI 3,01 3,01 0,00 0,00 0,00 7795,9
XII 3,48 3,48 0,00 0,00 0,00 9152,4
I 3,04 3,04 0,00 0,00 0,00 8147,2
II 2,84 2,84 0,00 0,00 0,00 6872,8
viso 3,22 96782,4
Sl÷gis N turbinų VISO
m pirma antra trečia kW pirma antra trečia t.kW val
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
III 8,8 207 0 0 207 154,01 0,00 0,00 154,01
IV 8,8 307 0 0 307 204,65 0,00 0,00 204,65
V 8,8 307 0 0 307 167,17 0,00 0,00 167,17
VI 8,8 264 0 0 264 190,08 0,00 0,00 190,08
VII 8,8 182 0 0 182 135,41 0,00 0,00 135,41
VIII 8,8 147 0 0 147 109,37 0,00 0,00 109,37
IX 8,8 134 0 0 134 96,48 0,00 0,00 96,48
X 8,8 190 0 0 190 138,80 0,00 0,00 138,80
XI 8,8 215 0 0 215 154,80 0,00 0,00 154,80
XII 8,8 259 0 0 259 189,20 0,00 0,00 189,20
I 8,8 217 0 0 217 161,45 0,00 0,00 161,45
II 8,8 200 0 0 200 134,40 0,00 0,00 134,40
viso 8,80 1835,81 0,00 0,00 1835,81
33 lentel÷. PABRADöS TVENKINIO REGULIUOJANČIO TŪRIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS,kai panaudojama 100% gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H2 Frensio tipo turbina
Turbinų galingumas kW Turbinų išdirbis t.kW valM÷nesiai
M÷nesiaiTurbinų debitas m3/s
34 lentel÷. PABRADöS TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS,kai panaudojama 100% gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H2 Frensio tipo turbina
PABRADöS TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIS VID. ( 50 % ) METAIS
0,0
50,0
100,0
150,0
200,0
250,0
300,0
350,0
400,0
III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II
MöNESIAI
IŠD
IRB
IS t
ūks
t.kW
val
.
Pirmos turbinos išdirbis Antros turbinos išdirbis
Frencis tipo turbina, esant sl÷giui H2
17 pav.
71
Suminis Tvenkinio HE sunau-
turbinų nudirbimo nudirbimo lygio atsta- dojamo van-
debitas aukštis , laikas , tymo laikas , dens kiekis
pirma antra trečia m3/s m paros paros t.m3/m÷n
1 2 3 4 5 6 7 8 9
III 2,96 2,96 0,00 0,00 0,00 7932,8
IV 5 5 0,05 0,64 0,05 11987,1
V 5 5 0,05 0,18 0,06 9791,5
VI 3,57 3,57 0,00 0,00 0,00 9246,3
VII 2,64 2,64 0,00 0,00 0,00 7075,2
VIII 2,28 2,28 0,00 0,00 0,00 6110,4
IX 2,12 2,12 0,00 0,00 0,00 5490,8
X 2,73 2,73 0,00 0,00 0,00 7179,9
XI 3,01 3,01 0,00 0,00 0,00 7795,9
XII 3,48 3,48 0,00 0,00 0,00 9152,4
I 3,04 3,04 0,00 0,00 0,00 8147,2
II 2,84 2,84 0,00 0,00 0,00 6872,8
viso 3,22 96782,4
N turbinų
pirma antra trečia kW pirma antra trečia
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
III 9,5 223 0 0 223 165,91 0,00 0,00 165,91
IV 9,5 354 0 0 354 235,98 0,00 0,00 235,98
V 9,5 354 0 0 354 192,76 0,00 0,00 192,76
VI 9,5 285 0 0 285 205,20 0,00 0,00 205,20
VII 9,5 196 0 0 196 145,82 0,00 0,00 145,82
VIII 9,5 159 0 0 159 118,30 0,00 0,00 118,30
IX 9,5 144 0 0 144 103,68 0,00 0,00 103,68
X 9,5 205 0 0 205 149,75 0,00 0,00 149,75
XI 9,5 232 0 0 232 167,04 0,00 0,00 167,04
XII 9,5 280 0 0 280 204,54 0,00 0,00 204,54
I 9,5 234 0 0 234 174,10 0,00 0,00 174,10
II 9,5 216 0 0 216 145,15 0,00 0,00 145,15
viso 9,50 2008,23 0,00 0,00 2008,23
M÷nesiaiTurbinų debitas m3/s
36 lentel÷. PABRADöS TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS,kai panaudojama 100% gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H3 Frensio tipo turbina
35 lentel÷. PABRADöS TVENKINIO REGULIUOJANČIO TŪRIO SKAIČIAVIMAS VID. (50%) METAIS,kai panaudojama 100% gamtosauginio debito ir esant sl÷giui H3 Frensio tipo turbina
VISO
t.kW valSl÷gisM÷nesiai
Turbinų galingumas kW Turbinų išdirbis t.kW val
PABRADöS TVENKINIO ELEKTROS ENERGIJOS IŠDIRBIS VID. ( 50 % ) METAIS
0,0
50,0
100,0
150,0
200,0
250,0
300,0
350,0
400,0
III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II
MöNESIAI
IŠD
IRB
IS
tūks
t.kW
val
.
Pirmos turbinos išdirbis Antros turbinos išdirbis
Frencis tipo turbina, esant sl÷giui H3
18 pav.
