MINIJOS SLöNIO TIES DYBURIAIS GAMTOTVARKOS PLANO PAGRINDŽIAMOJI INFORMACIJA

(Kretingos rajono savivaldyb÷, Plung÷s rajono savivaldyb÷)

2012–2021 m.

Reng÷jai: Laura Penikait÷ Janulaitien÷ Raimondas Čiuplys Justinas Janulaitis 2012 m. Aplinkos ministerija pakoregavo ir pakartotinai suderino su suinteresuotomis institucijomis

Vilnius, 2012

2

2. TERITORIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 2.1 TERITORIJOS PADöTIS IR RIBOS

Buveinių apsaugai svarbi teritorija Minijos sl÷nis ties Dyburiais (LTKRE0002) yra

Kretingos rajono savivaldyb÷s Kūlup÷nų ir Kartenos seniūnijų ir Plung÷s rajono savivaldyb÷s Šateikų seniūnijos teritorijose (1 ir 2 pav.). Didesn÷s gyvenviet÷s, esančios netoli teritorijos – Aleksandravas, Kūlup÷nai ir Kartena. Teritorijos pakraščiais yra išsibarstę daug mažesnių kaimų ir vienkiemių: kairiajame krante – Dyburiai, Cigonaliai, Lapgaudžiai, Sakuočiai, dešiniajame krante – Vaitkiai, Prystovai, Sauseriai. Teritorijos centrinio taško geografin÷s koordinat÷s yra 347496/6204775(LKS 94).

Visa Minijos sl÷nio ties Dyburiais buveinių apsaugai svarbi teritorija (toliai – BAST) patenka į Salantų regioninio parko teritorijos konservacinę zoną ir į joje esančius Minijos gamtinį rezervatą ir dalį Minijos kraštovaizdžio draustinio, patvirtintus LR Vyriausyb÷s 1995 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 247 „D÷l Kurtuv÷nų, Rambyno, Salantų, Veisiejų, Ventos, Žagar÷s regioninių parkų zonavimo schemų“ (Žin., 1995, Nr.16-377).

Į Minijos sl÷nio ties Dyburiais BAST patenka ir Minijos up÷s BAST (LTKLA0007) (teritorija išskirta vadovaujantis aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „D÷l Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo”) bei paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) – Minijos up÷ (LTKLAB005) (teritorija išskirta vadovaujantis LR Vyriausyb÷s 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „D÷l Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899)). Minijos sl÷nio ties Dyburiais BAST tai pat patenka į Minijos up÷s ichtiologinį draustinį, patvirtintą LR Vyriausyb÷s 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „D÷l naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 1-9).

1 pav. Minijos sl÷nio ties Dyburiais BAST pad÷tis Lietuvoje

3

2 pav. Minijos sl÷nio ties Dyburiais BAST pad÷tis regione 2.2 TERITORIJOS TEISINIS STATUSAS IR SVARBA

Salantų regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugs÷jo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „D÷l Regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30-913), siekiant išsaugoti Erlos-Salanto-Minijos sensl÷nio ir jo apylinkių kraštovaizdį, jų gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Regioninio parko paskirtis, nustatyta LR Vyriausyb÷s 1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855 „D÷l Anykščių, Dubysos, Krekenavos, Metelių, Pavilnių, Rambyno, Salantų, Sirv÷tos, Tytuv÷nų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Verkių ir Vištyčio regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 72-1728), yra išsaugoti stačiašlaitį, plokščiadugnį fliuvioglacialinį Erlos-Salanto-Minijos sensl÷nį, raiškius Šauklių, Kulalių, Igarių bei Erl÷nų riedulynus, šiaurrytin÷s parko dalies drumlinuotą moreninį reljefą, didžiuosius Minijos vidurupio vingius bei smulkiai vingiuotą Salanto žemupį, natūralią erozinę Salanto vidurupio sl÷nio struktūrą; išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų piliakalnius, Salantų miesto urbanistinę struktūrą, Orvydų sodybą, Šilal÷s archeologinį kompleksą; išsaugoti gamtin÷s ekosistemos stabilumą, biotos komponentus; atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus; atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse; sudaryti sąlygas pl÷toti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį turizmą, poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje; reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos pl÷totę pagal regioninio parko planavimo schemą; propaguoti gamtosaugos id÷jas, materialin÷s ir dvasin÷s kultūros palikimą.

Salantų regioninio parko Minijos gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti ypač vertingą hidrografiniu ir biocenoziniu požiūriais Minijos kilpos ties Vaitkių kaimu gamtinį kompleksą, o tuo tarpu Minijos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti vaizdingą erozin÷s kilm÷s Minijos sl÷nio atkarpą, išraižytą gausių šaltiniuotų raguvų, unikalų erozinį Mišup÷s žemupio

4

sl÷nį, Mišup÷s ir Minijos santaką, sensl÷nio ruožą su dabartine Minijos up÷s vaga, Minijos ir Salanto upių santaką, natūralius Minijos sl÷nio šlaitų miškus – ąžuolynus ir skroblynus su gausiomis saugomų augalų – daugiamečių blizgių, miškinių česnakų, tuščiavidurių rūtenių populiacijomis, taip pat natūralias salpines Minijos sl÷nio pievas su saugomų augalų – šalmuotųjų, vyriškųjų ir mažųjų gegužraibių, melsvųjų m÷litų augaviet÷mis bei Martynaičių, Dauginčių, V÷laičių ir Sauserių piliakalnius.

Veiklą ir teritorijos statusą Minijos sl÷nio ties Dyburiais BAST reglamentuoja šie teis÷s aktai: LR Seimo 2001 m. gruodžio 4 d. įstatymas Nr. IX-628 „Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas“ (Žin., 2001, Nr. 108-3902; 2010, Nr. 81-4229); LR Vyriausyb÷s 1992 m. geguž÷s 12 d. nutarimas Nr. 343 „D÷l Specialiųjų žem÷s ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 2010, Nr. 98-5089); LR aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „D÷l Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo” (Žin., 2009, Nr. 51-2039) ir kiti teis÷s aktai.

Vadovaujantis LR Vyriausyb÷s 1992 m. geguž÷s 12 d. nutarimu Nr. 343 „D÷l specialiųjų žem÷s ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” kraštovaizdžio draustinių žem÷je taikomos šių specialiųjų sąlygų XXXV skyriaus (Žin., 2008, Nr. 44-1643) nuostatos:

„143. Kraštovaizdžio draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Kraštovaizdžio draustiniuose taip pat draudžiama:

143.1. vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, įrašytos į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108- 2976) (toliau vadinama - saugomos augalų bendrijos), yra į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 (Žin., 2004, Nr. 68-2374; 2007, Nr. 22-856) (toliau vadinama - griežtai saugomos EB svarbos rūšys), įrašytų augalų augaviečių arba gyvūnų radaviečių, yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331) (toliau vadinama - Lietuvos raudonoji knyga), įrašytų augalų, grybų augaviečių arba gyvūnų radaviečių (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenk÷jų ir ligų židinius);

143.2. vykdyti miško kirtimus, neįšalus gruntui, sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, griežtai saugomos EB svarbos augalų rūšys, griežtai saugomos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų ir augalų rūšys (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenk÷jų ir ligų židinius);

143.3. kurti ir pl÷sti sodų bendrijas, specializuotus g÷lininkyst÷s, sodininkyst÷s, šiltnamin÷s daržininkyst÷s, tvenkinin÷s žuvininkyst÷s ir kitus tokio pobūdžio ūkius;

143.4. įrengti atliekų saugojimo aikšteles, jų surinkimo punktus ir sąvartynus; 143.5. įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir

poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir/ar specialiuosiuose planuose pažym÷tų vandens ir dviračių turizmo trasų, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose;

143.6. naikinti ar žaloti saugomų teritorijų riboženklius, informacinius stendus, savavališkai keisti jų vietą;

143.7. statyti, laikyti ir naudoti vagon÷lius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius: namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sand÷liukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagon÷lius/namelius (išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei kituose teis÷s aktuose, ir teis÷s aktų nustatyta tvarka masinių renginių organizavimo tikslu naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius);

143.8. ne keliuose važin÷ti, statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias

5

transporto priemones, žem÷s ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teis÷s aktų nustatyta tvarka;

143.9. tvarkyti, naudoti ir atkurti miškus draustiniuose ne pagal miškotvarkos projektus, patvirtintus teis÷s aktų nustatyta tvarka;

143.10. sausinti žemę, išskyrus esamų melioracijos sistemų priežiūrą, remontą ir rekonstravimą;

143.11. tręšti, kalkinti ir kultūrinti natūralias pievas ir ganyklas, keisti jas į kitas žem÷s naudmenas;

143.12. tiesti orines ryšių ir elektros tiekimo linijas, statyti v÷jo j÷gaines.“ Iki paskelbiant BAST, Minijos up÷je buvo saugomos žuvys – 1976 m. čia įsteigtas

valstybinis Minijos ichtiologinis draustinis. Dabartinis ichtiologinio draustinio statusas šiai teritorijai suteiktas LR Vyriausyb÷s 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „D÷l naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašo patvirtinimo”. Ichtiologinio draustinio žem÷je vadovaujantis LR Vyriausyb÷s 1992 m. geguž÷s 12 d. nutarimu Nr. 343 „D÷l specialiųjų žem÷s ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” taikomos šių specialiųjų sąlygų XLIV skyriaus (Žin., 2008, Nr. 44-1643) nuostatos:

„176. Ichtiologiniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Ichtiologiniuose draustiniuose taip pat draudžiama:

176.1. vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, grybų augaviečių arba gyvūnų radaviečių (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenk÷jų ir ligų židinius);

176.2. vykdyti miško kirtimus, neįšalus gruntui, sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, griežtai saugomos EB svarbos augalų rūšys, griežtai saugomos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų ir augalų rūšys (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenk÷jų ir ligų židinius);

176.3. kurti ir pl÷sti sodų bendrijas, specializuotus g÷lininkyst÷s, sodininkyst÷s, šiltnamin÷s daržininkyst÷s, tvenkinin÷s žuvininkyst÷s ir kitus tokio pobūdžio ūkius;

176.4. įrengti atliekų saugojimo aikšteles, jų surinkimo punktus ir sąvartynus; 176.5. įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir

poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir/ar specialiuosiuose planuose pažym÷tų vandens ir dviračių turizmo trasų, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose;

176.6. naikinti ar žaloti saugomų teritorijų riboženklius, informacinius stendus, savavališkai keisti jų vietą;

176.7. statyti, laikyti ir naudoti vagon÷lius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius: namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sand÷liukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagon÷lius/namelius (išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teis÷s aktuose, ir teis÷s aktų nustatyta tvarka masinių renginių organizavimo tikslu naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius);

176.8. ne keliuose važin÷ti, statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žem÷s ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teis÷s aktų nustatyta tvarka;

176.9. tvarkyti, naudoti ir atkurti miškus draustiniuose ne pagal miškotvarkos projektus, patvirtintus teis÷s aktų nustatyta tvarka;

176.10. keisti vandens telkinių hidrologinį, terminį ir cheminį režimą (išskyrus atvejus, kai pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo darbai numatyti gamtotvarkos planuose), sausinti žemę (išskyrus esamų melioracijos sistemų priežiūrą, remontą ir rekonstravimą), ją kalkinti;

176.11. naudoti trąšas ir pesticidus; 176.12. važiuoti per brastas; 176.13. introdukuoti žuvų ir kitų hidrobiontų, augalų rūšis;

6

176.14. vykdyti verslinę žvejybą. 177. Ichtiologiniuose draustiniuose esančiose up÷se ir upeliuose bebrų gausa

reguliuojama aplinkos ministro 2003 m. geguž÷s 29 d. įsakymu Nr. 265 „D÷l bebrų populiacijos gausos reguliavimo“ (Žin., 2003, Nr. 55-2467) nustatyta tvarka.“

Vadovaujantis LR saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsniu, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama:

1) naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus; 2) kasti durpes ir ežerų nuos÷das (sapropelį), išskyrus prad÷tas kasti iki draustinio

įsteigimo; 3) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius

naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramon÷s įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimai, aerodromus, v÷jo j÷gaines, išskyrus atstatomus v÷jo malūnus, rengti sąvartynus, kitus aplinką teršiančius, įskaitant vizualiai, statinius;

4) rinkti, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis;

5) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertyb÷ms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichin÷ms nelaim÷ms išvengti;

6) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius;

7) sausinti ir keisti į kitas žem÷s naudmenas pelkes ir jų apypelkius; 8) statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus

esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažym÷tos vietov÷s ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutin÷s bei apatin÷s briaunos;

9) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;

10) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertyb÷mis);

11) atlikti kitą veiklą, kuri gali pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertyb÷ms).

Ši teritorija įtraukta į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „D÷l Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo”, teritorijoje yra buvein÷s: 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis, 6210 Stepin÷s pievos, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 8220 Silikatinių uolienų atodangos, 9070 Medžiais apaugusios ganyklos, 9180 *Griovų ir šlaitų miškai.

Salantų regioninio parko Minijos gamtinio rezervato įsteigimo tikslas yra išsaugoti ypač vertingą hidrografiniu ir biocenoziniu požiūriais Minijos kilpos ties Vaitkių kaimu gamtinį kompleksą, į kurį patenka saugomos buvein÷s: 6210 Stepin÷s pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 9070 Medžiais apaugusios ganyklos, 9180 *Griovų ir šlaitų miškai, 9190 Sausieji ąžuolynai, 91F0 Paupių guobynai. Įsteigus šį gamtinį rezervatą buvo uždrausta ganyti ir šienauti pievose bei medžiais apaugusiose ganyklose, tod÷l dabar joms gresia užž÷limas ir sunykimas. Vadovaujantis LR saugomų teritorijų įstatymo 7 straipsniu, gamtiniuose rezervatuose leidžiama tik ši veikla:

7

1) natūralių gamtinių procesų eigos tyrimai ir steb÷jimai; 2) priešgaisrinių priemonių vykdymas; 3) epizootijų atvejais sanitarinių priemonių vykdymas; 4) statinių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statyba; 5) gamtinio kraštovaizdžio, ekosistemų bei objektų, pažeistų veiklos, atkūrimas; 6) kitų priemonių, atitinkančių rezervato steigimo tikslus, įgyvendinimas. Vadovaujantis aukščiau išd÷stytomis nuostatomis, norint apsaugoti pievų bendrijas

nuo apž÷limo, reikia ganyti gyvulius ir šienauti jose, kas ir atitinka Minijos gamtinio rezervato steigimo tikslus, t.y. „išsaugoti ypač vertingą hidrografiniu ir biocenoziniu požiūriais Minijos kilpos ties Vaitkių kaimu gamtinį kompleksą“, nekeičiant teritorijos apsaugos statuso. 2.3 TERITORIJOS FIZIN öS-GEOGRAFINöS SĄLYGOS 2.3.1 Klimato ypatyb÷s

Visa aprašoma teritorija patenka į Žemaičių klimatinio rajono Žemaičių aukštumos parajonį, kuriam būdingas didžiausias kritulių kiekis per metus (700–900 mm) Lietuvoje. Taip pat šiam klimatiniam parajoniui būdingas ilgas laikotarpis su sniego danga (90–100 dienų per metus).

Vidutin÷ sumin÷ saul÷s radiacija teritorijoje yra 85 kcal/cm². Vidutin÷ oro temperatūra m÷nesiais yra sausio – -4,0°C; vasario – -3,5°C; kovo – -1,0°C; balandžio – +5,0°C; geguž÷s – +10,5°C; birželio – +14,5°C; liepos – +16,5°C; rugpjūčio – +15,5°C; rugs÷jo – +12,0°C; spalio – +7,0°C; lapkričio – +2,0°C; gruodžio – -2,0°C. Minimali temperatūra žiemą: -35oC.

Pirmos rudens šalnos dirvožemio paviršiuje nuo rugs÷jo 30 – spalio 5 d., ore – nuo spalio 15 d., paskutin÷s šalnos dirvožemio paviršiuje iki geguž÷s 20 d., ore – iki geguž÷s 10 d., pastovi sniego danga susidaro nuo gruodžio 25–30 d. Maksimali sniego danga siekia 15–25 cm. Maksimalus dirvožemio įšalimo gylis – iki 80 cm.

Teritorijai būdingas vienas didžiausių metinių kritulių kiekių Lietuvoje – nuo 750 mm iki daugiau kaip 900 mm per metus. Teritorijai būdingi vyraujantys vakarų-pietvakarių v÷jai, vidutiniškai siekiantys 5 m/s greitį (sausio m÷n.). Artimiausia meteorologijos stotis veikia Plung÷je, o Kartenoje veikia meteorologijos postas. 2.3.2 Geologin÷s ypatyb÷s

Teritorija yra archajaus ir proterozojaus kristalinio pamato Baltijos sinekliz÷je, Klaip÷dos įlinkyje. Archajaus ir proterozojaus kristalinis pamatas, sudarytas iš gneisų, slūgso 1800–2000 m gylyje. Virš jo suklota stora priekvarterinių ir kvarterinių nuogulų danga. Priekvarterinių nuogulų paviršiuje slūgso viršutin÷s juros kelov÷jo aukšto viršutinio poaukščio dariniai.

2.3.3 Geomorfologin÷s ypatyb÷s, pagrindin÷s reljefo formos

Pagal geomorfologinį rajonavimą teritorija priskiriama Pabaltijo srities Vakarų žemaičių plynaukšt÷s rajono Plung÷s morenin÷s ir senovin÷s aliuvin÷s plynaukšt÷s, Not÷nų-Kulių morenin÷s plynaukšt÷s ir Salantų morenin÷s plynaukšt÷s mikrorajonams. Reljefą čia formavo laipsniškai jūros link besitraukianti ledynin÷ plaštaka, palikusi keletą pakraštinių moreninių darinių ruožų.

Šiaurinio (Darb÷nų–Skuodo) prieledyninio ežero vandenys, pasinaudodami sekliu, ledyninių vandenų išplautu lataku, prasiverž÷ į pietus ir ÷m÷ tek÷ti į žemesnį pietinį prieledyninį ežerą. Susidar÷ vandeninga arterija, suformavusi taip būdingą Vakarų Žemaičių aukštumai Minijos–Salanto–Erlos sensl÷nį. Ta arterija ir akumuliavo 13–18 m terasos žvirgždus. Minija, kaip ir kitos Pajūrio žemumos up÷s, tekančios statmenai žemumos nuolydžiui, naudojasi ledyno tirpsmo vandenų išplautais sensl÷niais. Kartenos apylink÷se

8

iškyla nemaža gūbriškų meridianinių bangų – recesuojančio ledyno galinių morenų. Lygumos išvagotos seklių, reljefe vos matomų, akmenuotų latakų arba apklotos plona sm÷lio danga. Vakarų link moreninių bangų ir latakų maž÷ja, ir paviršius be aiškios ribos pereina į plokščią moreninę lygumą.

Minija, nusileidusi nuo Žemaičių aukštumos, neteka tiesiai į jūrą Pajūrio žemumos nuolydžio kryptimi, bet pasuka į pietvakarius, tek÷dama beveik statmena žemumos nuolydžiui kryptimi. Tokia vyriausiosios up÷s pad÷tis nul÷m÷ ir būdingą vienpusį intakų išsid÷stymą. Į Minij ą žemiau Salanto žiočių iš dešin÷s pus÷s neįteka n÷ vienas didesnis intakas ir d÷l to jos baseinas labai nesimetriškas. Aukštupyje Minija teka reljefo vyraujančio nuolydžio kryptimi, tod÷l turi ir kairiųjų, ir dešiniųjų intakų, tačiau nuo Salanto žiočių virsta nenuoseklia upe, maitinama išskirtinai kairiųjų intakų. Tarp Liepgirių ir Salanto žiočių up÷ r÷žiasi į vakarinį kraštinių darinių kalvagūbrį, vingriai kilp÷ja (Liepgirių, Dyburių ir kt.kilpos). Nuo Salanto žiočių Minija teka sensl÷niu, kuriame didžiausią plotą užima 2-jų lygių salpa (senovin÷ – aukštesn÷ ir jauna – žemesn÷); abipus sl÷nio matomi dviejų erozinių lygių p÷dsakai – senųjų protakų išskalauti rieduliai. 2.3.4 Dirvožemio ypatyb÷s

Aprašomos teritorijos vyraujančios dirvodarin÷s uolienos – ledyniniai priemoliai ir sm÷liai. Up÷s sl÷nyje išsivystę užliejamų pievų aliuviniai gl÷jiški, aliuviniai jauriniai pelkiniai ir aliuviniai seklūs nekarbonatingi dirvožemių tipai. Up÷s šlaituose išsid÷sto sutvirtintų šlaitų ar nuardyti dirvožemiai. 2.3.5 Hidrografin÷s ypatyb÷s

Teritorija priklauso Minijos baseinui. BAST atkarpoje į Minij ą įteka keletas stambesnių ir eil÷ smulkių intakų: kairieji – Slinkupio upelis (ilgis – 3,7 km, baseino plotas – 5,5 km²), Dubeikis (2,9 km, 4,4 km²) ir vienas bevardis upelis (3,0 km, 2,5 km²); dešinieji – Mišup÷ (25,7 km, 49,2 km²), Salantas (42,1 km, 268,5 km²), ir trys bevardžiai upeliai (atitinkamai 2,6 km, 1,7 km²; 3,2 km, 1,7 km²; 5,1 km; 5,9 km²). Visas Minijos sl÷nis yra išvagotas šaltinių.

Pagal hidrografinį rajonavimą, aprašoma teritorija priklauso Žemaitijos aukštumos sričiai. Bendras Minijos up÷s ilgis – 201,8 km (aštunta pagal bendrą ilgį Lietuvos up÷ ir šešta pagal ilgį Lietuvos teritorijoje), baseino plotas – 2942,1 km². Kaip ir kitose Vakarų Lietuvos up÷se, Minijoje nuot÷kio režimas sud÷tingas. Miniją daugiausia maitina lietaus vandenys (sudaro apie 55% metinio nuot÷kio tūrio); sniego tirpsmo ir požeminių vandenų dalys up÷s nuot÷kyje yra apylyg÷s (po 22–23%).

Minijos baseine n÷ra didelių miestų, pramon÷s įmonių, tod÷l į jį patenka bene mažiausia buitinių ir pramoninių nuotekų teršalų. Pagal visus vandens kokyb÷s kriterijus Minija priskirtina mažai užterštoms up÷ms.

2.4 KRAŠTOVAIZDŽIO APRAŠYMAS

Teritorija yra Žemaičių aukštumos vakarin÷je dalyje. Pagal fizinį geografinį rajonavimą

teritorija patenka į Vakarų žemaičių plynaukšt÷s rajoną. Gamtinio karkaso atžvilgiu Minijos up÷s sl÷nis yra regionin÷s svarbos migracijos

koridorius, užimantis žemutinę gravigeninę pad÷tį, kurios paskirtis – kanalizuoti migracinius srautus. Čia vyksta intensyvi biologinių rūšių migracija. Reljefo kategorija – pamatin÷s morenos lygumos reljefas su upių sl÷niais ir ledyninio tirpsmo vandenų nuosruvos latakais.

Salantų morenin÷ plynaukšt÷ tęsiasi šiaur÷s–pietų kryptimi, apimdama vakarinę aprašomos teritorijos dalį. Not÷nų–Kulių moreninei plynaukštei, į kurią patenga rytin÷ aprašomos teritorijos dalis, būdingas kalvotumas. Tarp šių geomorfologinių rajonų riba labai neryški. Minijos sl÷niai – gerai išreikšti, sl÷nių šlaitai statesni kaip 12°.

9

2.5 TERITORIJOS BIOLOGIN öS YPATYBöS 2.5.1 Laukin÷s augalijos ypatyb÷s ir buvein÷s

Duomenys apie Salantų regioniniame parke žinomas botanines vertybes 1994 m. apibendrinti tyrimų ataskaitoje „Aukštadvario, Gražut÷s, Metelių, Pagramančio, Pajūrio, Salantų, Sirv÷tos, Veisiejų ir Ventos regioninių parkų biologin÷s vertyb÷s ir jų apsauga“ (projekto vadovas E. Droselis). Fragmentiški tyrimai apie teritorijoje esančias buveines ir jų būklę surinkti 2005 m. rugpjūčio m÷n. Duomenys apie preliminariai išskirtus buveinių plotus ir retų rūšių paplitimą gauti iš Salantų regioninio parko ekolog÷s J. Rundzait÷s.

Teritorija išsid÷sčiusi Minijos kraštovaizdžio draustinyje ir apima natūralų, meandruojantį Minijos up÷s sl÷nį, Salanto ir Mišupio upių žemupius. Minijos up÷s vaga gargždinga, vietomis yra stambesnių riedulių. Daugiausia up÷je vyrauja įsišaknyjančių dugne ir pasin÷rusių vandenyje hidrofitų bendrijos (Potamogetonion). Sraunesn÷se up÷s vagos vietose užregistruoti tekančių vandens bendrijų (Ranunculion fluitantis) augalų fragmentai, kurie priklauso 3260 Upių sraunumų su kurklių bendrijomis buveinei. Jose aptinkamos būdingos augalų rūšys (kurkl÷s (Batrachium sp.), plūd÷s (Potamogeton sp.), varpotoji plunksnalap÷ (Myriophyllum spicatum)). Tačiau didel÷ dalis up÷s dugno nuklota dumblu, up÷s vanduo n÷ra visiškai skaidrus, d÷l to augalų bendrijos yra skurdžios. Dažniausiai aptinkami pavieniai bendrijai būdingi augalai, kurie sąžalynų nesudaro.

Up÷s pakrant÷se palei vagą plyti dideli 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų plotai. Juose gausiai auga paprastoji nendr÷ (Phragmites australis), nendrinis dryžutis (Phalaroides arundinacea), baltoji smilga (Agrostis stolonifera), paprastoji raudokl÷ (Lythrum salicaria), patvorin÷ vyniokl÷ (Calystegia sepium), kanapinis kemeras (Eupatorium cannabinum). Kai kur susiformavusios pakrantin÷s karklų bendrijos (Salicetum triandro-viminalis).

Ties staigesniais up÷s vingiais, eroduojamuose up÷s šlaituose daug kur susiformavusios 8220 Silikatinių uolienų atodangos, kuriose atsiveria aleurito, gargždo, molio, žvyro klodai. Neseniai atsiv÷rusiose atodangose augmenija nesusiformavusi arba labai skurdi. Šiose buvein÷se peri reti ir saugomi paukščiai – tulžiai.

Teritorijoje beveik n÷ra išlikusių natūralių naudojamų pievų. Kiek didesnis natūralių pievų masyvas ties Salanto ir Minijos santaka. Šioje vietoje išlikusios natūralios aliuvin÷s pievos su kupstine šluotsmilge (Deshampsia cespitosa), kiškio ašar÷l÷mis (Briza media), pašariniu motiejuku (Phleum pratense), pakrūmine bajore (Centhaurea jacea), baltąja smilga (Agrostis stolonifera), aitriuoju v÷drynu (Ranunculus acris), šliaužiančiuoju v÷drynu (Ranunculus reptans), baltijine gegūne (Dactylorhiza longifolia) ir kt. Aukštesniame salpos lygmenyje yra natūralių mezofitų pievų fragmentų su paprastąja gyvatžole (Polygonum bistorta), paprastąja kraujažole (Hypericum perforatum), valgomąja rūgštyne (Rumex acetosa), m÷lynžiedžiu vikiu (Vicia cracca) ir kt. Pievos šiuo metu yra ganomos, tačiau nešienaujamos, tod÷l mažiau ganomose vietose pradeda vyrauti aukštos nitrofilin ÷s žol÷s: šlapesn÷se dalyse didelius plotus užima pelkin÷s vingiorykšt÷s (Filipendula ulmaria) sąžalynai, o mezofitų pievose formuojasi kupstai ir auga didžioji dilg÷l÷ (Urtica dioica).

Kitose sl÷nio vietose esančios pievos yra pers÷tos, paverstos kultūrin÷mis pievomis ir ganyklomis arba susiformavusios buvusių dirvonų vietoje, tod÷l jų rūšių sud÷tis nuskurdusi. Daug kur buvusių pievų plotai yra užsodinti spygliuočių želdiniais, tačiau vietomis išliko natūralių pievų bendrijų fragmentų, tod÷l, tinkamai tokius plotus tvarkant, tokias pievų buveines dar galima (ir yra tikslinga) atkurti.

Salantų regioninio parko teritorija yra stipriai įsavinta ir pakeista, tod÷l didesni natūralių miškų fragmentai išlikę tik stačiuose, sunkiai privažiuojamuose upių sl÷nių terasos šlaituose. Teritorijoje vyrauja europinių plačialapių miškų (Querco-Fagetea) klas÷s bendrijos, ypač sl÷nių ir griovų šlaituose susiformavusios 9180 Griovų ir šlaitų miškų buvein÷s. Dyburių kilpoje augantys ąžuolynai priklauso buveinių tipui 9190 Sausieji ąžuolynai. Skroblynų (Carpinion betuli) sąjungos bendrijos teritorijoje užima nedidelius plotus. Nedidelį plotą up÷s pakrant÷je ties Dyburių kaimu užima, priskirtina labai retai Lietuvoje, 91F0 Paupių guobynų

10

buvein÷. Dr÷gnesn÷se, laikinai užliejamose vietose pasitaiko baltalksnynų (Pruno padi-Alnetum incanae) su pavieniais ąžuolais ar uosiais (91E0 *Aliuviniai miškai).

Minijos up÷s kilpoje ties Dyburių kaimu tarp miškų įsiterpia nebenaudojamų ganyklų plotai. Šiose vietose susiformavusi pievų ir retų miškų mozaika, priskirtina 9070 Medžiais apaugusių ganyklų buveinei.

Ties Dyburių kaimu besitelkiančioms vertingoms miškų buvein÷ms kenkia bebrų veikla. Ypač didel÷ žala daroma ąžuolams, kurie sudaro kai kurių buveinių pagrindą. Pažeisti seni ąžuolai džiūsta, jų vietoje įsikuria kiti rūšių medžiai ir krūmai (alksniai, gluosniai ir kt.), keičiasi bendrijų sud÷tis.

Buveinių direktyvos I priedo buvein÷s, rastos Minijos sl÷nio ties Dyburiais BAST: 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis Teritorijoje tekančioje Minijoje, srauniausiose ir sekliausiose jos dalyse aptikti tik

nedideli buveinių fragmentai (apie 20 % nuo viso up÷s ploto). Dažniausiai aptinkami pavieniai buveinei būdingų rūšių augalai, kurie bendrijų ar sąžalynų nesudaro. D÷l eroduojamų šlaitų gausos (ties staigesniais up÷s vingiais Minijos pakrant÷se gausu atodangų), vandenyje gausu smulkių mineralinių dalelių, poplūdžių metu jis nuolat perklosto gruntą. Dalis dugno yra nuklota dumblu, tod÷l Minijos up÷je buveinei tarpti sąlygos n÷ra palankios.

6210 Stepin÷s pievos Teritorijoje natūralių stepinių pievų n÷ra išlikę. Buvę stepinių pievų plotai keičiami jas

ariant ar užsodinant mišku. Kai kuriose vietose, kur dar yra išlikęs buveinei būdingų rūšių kompleksas, ar yra ypač retų rūšių populiacijos, buveines tikslinga atkurti. Ties Dyburių kilpa dešiniajame Minijos up÷s krante esantį plotą bandyta užsodinti mišku, tačiau dauguma sodintų medžių neprigijo. Buvein÷je vyrauja smiltyninis lendrūnas (Calamagrostis epigejos), plotas suartas giliomis vagomis prieš sodinant medžius, tačiau čia dar išlikę nemažai stepin÷ms pievoms būdingų rūšių (pievin÷ vingiorykšt÷ (Filipendula vulgaris), siauralapis vingiris (Thalictrum lucidum), kalninis skarenis (Libanotis montana), šilinis saliavas (Peucedanum oreoselinum), didžiagalv÷ bajor÷ (Centaurea scabiosa), pakrūmin÷ bajor÷ (Centaurea jacea), juodoji tub÷ (Verbascum nigrum) ir kt.). Kitas atkurtinas buvein÷s plotas yra ties Cigonalių kaimu. Buvein÷je vyrauja smiltyniniai lendrūnai (Calamagrostis epigejos) sąžalynai, tačiau čia užregistruota didžiausia teritorijoje šalmuotosios gegužraib÷s (Orchis militaris) populiacija. Šiuos plotus tinkamai tvarkant stepinių pievų buvein÷s ilgainiui atsikurtų.

6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai Nitrofilin ÷s aukštų žolių bendrijos užima ištisinę siauresnę ar platesnę juostą up÷s

pakrant÷se. Buvein÷s būkl÷ yra gera. 6450 Aliuvin÷s pievos Kiek didesnis aliuvinių pievų plotas užregistruotas Salanto up÷s žemupyje. Dalis

pievos yra nebenaudojama, tod÷l apauga gluosnynais ar monodominantin÷mis aukštomis žol÷mis. Buvein÷s išlikimui būtinas jos naudojimas.

6510 Šienaujamos mezofitų pievos Natūralios mezofitų pievos fragmentai užregistruoti Salanto up÷s žemupyje,

aukštesniame salpos lygmenyje. Pievose ganoma, tačiau tik nedideli ploteliai šienaujami. D÷l to jose išryšk÷ja kupstuotum÷s, pradeda vyrauti nitrofilin÷s žol÷s; dalis jų apauga baltalksnynais. Būtinas pievų šienavimas, ganymas, krūmų ir medžių kirtimas.

8220 Silikatinių uolienų atodangos Įvairaus dydžio atodangų gausu palei visą Minijos upę ties staigesniais up÷s vingiais

ardomuose šlaituose. 9160 Skroblynai Teritorijoje išlikę tik nedideli skroblynų fragmentai. Sudaro kompleksą su 9180

buveine.

11

9070 Medžiais apaugusios ganyklos Buvein÷ aptikta ties Dyburių kaimu Minijos up÷s kilpoje, kur iš atvirų ganyklų plotų

laipsniškai pereina į sausąjį ąžuolyną. Šiuo metu taikomas rezervatinis teritorijos dalies režimas (Minijos rezervatas) buveinei išsaugoti yra netinkamas. Buveinei išlikti būtinas ganymas.

9180 *Griovų ir šlaitų miškai Miškai užima didelius plotus stačiuose Minijos ir kitų upių pakrančių šlaituose. 9190 Sausieji ąžuolynai Šios buvein÷s Lietuvoje labai retos ir užima mažus plotus. Jų aptikta Minijos up÷s

kilpoje ties Dyburių kaimu. Šiems miškams labai kenkia gausi bebrų populiacija. Bebrai pažeidžia arba nugraužia medžius, d÷l ko keičiasi buveinei būdinga struktūra ir rūšių sud÷tis. Kai kuriose paupio vietose likę tik išdžiūvę ąžuolai. Teritorijoje būtina kontroliuoti bebrų populiacijos gausumą.

91E0 *Aliuviniai miškai Buvein÷ užima palyginti nedidelius plotus žemesn÷se, laikinai užliejamose salpos

vietose. 91F0 Paupių guobynai Labai reta ir labai mažus plotus Lietuvoje užimanti buvein÷. Aptikta Minijos up÷s

šlaite ties Dyburių kaimu. Medyne vyrauja lapuočiai medžiai (mažalap÷ liepa (Tilia cordata), paprastasis ąžuolas (Quercus robur), paprastasis uosis (Fraxinus excelsior)), žolyne – trąšiems užliejamiems miškams būdingos rūšys.

1 lentel÷. Minijos sl÷nio ties Dyburiais BAST rastos Buveinių direktyvos I priedo

buvein÷s (žr. „Br÷žiniai“, 3 pav.) Buvein÷ Plotas, ha

6210 Stepin÷s pievos 1,3 Kompleksas: 6210 Stepin÷s pievos (60 % nuo viso ploto), 6510 Šienaujamos mezofitų pievos (30 %)

5,54

Kompleksas: 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai (15 %), 6450 Aliuvin÷s pievos (75 %)

3,4

6450 Aliuvin÷s pievos 1,36 Kompleksas: 6450 Aliuvin÷s pievos (55 %), 6510 Šienaujamos mezofitų pievos (45 %)

11,69

6510 Šienaujamos mezofitų pievos 12,99 9070 Medžiais apaugusios ganyklos 1,21 9180 *Griovų ir šlaitų miškai 203,3 Kompleksas: 9180 *Griovų ir šlaitų miškai (55 %), 9160 Skroblynai (45 %) 2,47 9190 Sausieji ąžuolynai 12,5 91E0 *Aliuviniai miškai 3,47 91F0 Paupių guobynai 2,8

Buveinių direktyvos II priedo r ūšys

Teritorijoje aptiktos šios Buveinių direktyvos II priedo rūšys: didieji auksinukai (Lycaena dispar), lašišos (Salmo salar), vijūnai (Misgurnus fossilis) bei ūdros (Lutra lutra).

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai: Dauguma duomenų gauti iš 1994 metais sudarytos ataskaitos ir iš Salantų regioninio

parko ekolog÷s. Kai kurie duomenys yra seni ir tikslių duomenų apie dabartinę populiacijos būklę bei jų gausumą n÷ra.

Allium scorodoprasum L. – porinis česnakas Augalų rasta dešiniajame Minijos krante ties Dyburių kaimu. Populiacijos gausumas ir

dabartin÷ būkl÷ nežinoma.

12

Allium ursinum L. – meškinis česnakas Augalai rasti keliose teritorijos vietose. Dažniausiai auga šaltiniuotuose šlaituose kartu

su daugiamete blizge (Lunaria rediviva). Populiacija ties Cigonalių kaimu užima 1,5–2 ha plotą ir yra gausi bei gyvybinga. Apie kitose radimviet÷se esančių populiacijų būklę duomenų n÷ra.

Arctium nemorosum Lej. – miškin÷ varnal÷ša Rasta keliose teritorijos vietose. Duomenų apie populiacijos būklę n÷ra. Corydalis cava (L.) Schweigg. et Körte – tuščiaviduris r ūtenis Rastas vienoje vietoje Minijos kairiajame krante ties Dauginčių kaimu, apie 100 m į

rytus nuo skardžio, raguvos viršutin÷je dalyje, apaugusioje uosiais ir drebul÷m. Augalai augo kartu su meškiniu česnaku.

Dactylorhiza fuchsii (Druce) Soó – aukštoji gegūn÷ Augalai rasti miškelyje ties Dyburių kaimu. Populiacijos gausumas ir būkl÷ nežinoma. Dactylorhiza incarnata (L.) Soó – raudonoji gegūn÷ Negausios populiacijos aptiktos dr÷gnose pievose. Dactylorhiza longifolia (Neuman) Aver. – baltijin÷ gegūn÷ Negausios populiacijos aptiktos įvairiose teritorijos vietose, dr÷gnose pievose. Dactylorhiza maculata (L.) Soó – d÷m÷toji gegūn÷ Rasta pievoje ties Dyburių kaimu. Populiacijos būkl÷ nežinoma. Lithospermum officinale L. – vaisinis kietagrūdis Rastas keliose teritorijos vietose. Duomenų apie populiacijas n÷ra. Lunaria rediviva L. – daugiamet÷ blizg÷ Gana gausios ir gyvybingos populiacijos aptinkamos daugelyje teritorijos vietų,

stačiuose mišku apaugusiuose miškuose. Orchis mascula (L.) L. – vyriškoji gegužraib÷ Rasta įvairiose teritorijos vietose, tačiau daugumos populiacijų būkl÷ bloga. Orchis militaris L. – šalmuotoji gegužraib÷ Rasta keliose vietose. Gausiausia populiacija yra kairiajame Minijos krante ties

Cigonalių kaimu, apie 200 m į rytus nuo kapinių. 1994 metais čia žyd÷jo 98 augalai. Orchis morio L. – mažoji gegužraib÷ Augalai augo dešiniajame Minijos krante ties Sauserių kaimu. Čia jie rasti

pietvakarin÷s ekspozicijos piliakalnio šlaite sausame dirvone. Apie 1990 metus plotas apsodintas pušimi, tačiau dauguma jų neprigijo. Dabartin÷ populiacijos būkl÷ nežinoma. Tai viena sparčiausiai nykstančių gegužraibinių šeimos rūšių Lietuvoje. Rūšies išlikimui būtinas gana intensyvus pievų naudojimas, vel÷nos suardymas. Vel÷nai susiv÷rus augalai išnyksta. 2.5.2 Laukin÷s gyvūnijos ypatyb÷s

Detalūs Minijos kraštovaizdžio draustinio gyvūnijos tyrimai n÷ra daryti, tod÷l ir tikslus rūšių skaičius nežinomas.

Minijos sl÷nyje ties Dyburiais klesti didel÷ biologin÷ įvairov÷ d÷l Minijos up÷s, jos intakų kraštovaizdžio su senvag÷mis, stačių šlaitų, natūralių pievų bei nedidelių miškų masyvų.

Bestuburiai

Aptinkami ir reti vabzdžiai: juodieji apolonai (Parnassius mnemosyne), rudakiai satyriukai (Coenonympha hero), machaonai (Papilio machaon), didieji auksinukai (Lycaena dispar), pušyniniai melsviai (Pseudophilotes vicrama).

Žuvys

Nuo 1976 m. Minijos up÷ saugoma kaip svarbi lašišų (Salmo salar), šlakių (Salmo trutta trutta), margųjų up÷takių (Salmo trutta fario) ir žiobrių (Vimba vimba) nerštaviet÷. Šaltiniuotoje ir sraunioje Minijos up÷je veisiasi vijūnai (Misgurnus fossilis).

13

Paukščiai Į teritoriją patenka dalis Minijos sl÷nio paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kuri

paskelbta siekiant išsaugoti perinčių griežlių (Crex crex) ir tulžių (Alcedo atthis) skaitlingas populiacijas.

Iš retų paukščių pamin÷tini: žaliosios meletos (Picus viridis), didžiosios kuolingos (Numenius arquata), vapsva÷džiai (Pernis apivorus) ir kiti.

Žinduoliai

Upių sl÷niuose aptinkamos rudosios lap÷s (Vulpes vulpes), vilkai (Canis lupus), barsukai (Meles meles), bebrai (Castor fiberi), gyvena ūdros (Lutra lutra), šernai (Sus scrofa), stirnos (Capreolus capreolus).

2.6 KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI

Teritorijoje yra šie kultūros paveldo objektai: Sauserių piliakalnis (Sauserių kaimo pietinis pakraštys, Minijos up÷s deš. krantas), Dyburių k. senosios kapin÷s (Minijos gamtiniame rezervate), Prystovų akmuo, vad. Čerauninko kūliu (Prystovų k. vakarin÷ dalis, 0,06 km į šiaurę nuo Mišup÷s up÷s (dešinysis krantas)) ir Prystovų kaimo senosios kapin÷s. 2.7 ŽEMöS IR GAMTOS IŠTEKLI Ų NUOSAVYBö IR NAUDOJIMAS 2.7.1 Esamos žem÷valdos

Apie 70 % žemių yra privačios. Kretingos miškų ur÷dijai priklauso nedideli miško plotai: šiaurin÷je 6 tvarkymo ploto dalyje, Tintelių miške iki Mišup÷s up÷s; nuo 13 tvarkymo ploto į pietryčius, Šilpelk÷s miškas prie Pecelių k..

Minijos gamtinio rezervato valdytojas yra Telšių miškų ur÷dija.

2.7.2 Žem÷s ūkio intensyvumas Teritorijoje žem÷s ūkio veikla n÷ra intensyvi. Intensyviam žem÷s ūkiui naudojami plotai

užima nedidelius plotus. Buvusių pievų plotai šiuo metu beveik nebenaudojami.

2.7.3 Žem÷s naudojimas praeityje Praeityje neintensyvi ūkin÷ veikla buvo vykdoma daug didesn÷je teritorijoje negu dabar.

Sovietmečiu beveik visoje teritorijoje buvo intensyviai vystoma žemdirbyst÷. Beveik visi pievų plotai praeityje buvo ariami. Šiuo metu jie natūralizuojasi, ar yra apleisti ir apauga medžiais.

2.7.4 Miško išteklių naudojimo ypatyb÷s

Teritorijoje esantys valstybiniai miškai priklauso Telšių ur÷dijai, Šateikių girininkijai (jie priskirti 1-ai miškų grupei) ir Kretingos miškų ur÷dijai, Kūlup÷nų, Vaineikių ir Kartenos girininkijoms (miškai priskirti II A miškų grupei), taip pat yra privačių II grup÷s miškų. Miško ištekliai teritorijoje yra mažai naudojami, vykdomi tik sanitariniai ir ugdomieji kirtimai. D÷l vyraujančių stačių šlaitų miško kirtimo technikai yra sunku privažiuoti. Daugiausia miškuose yra malkaujama, kai kur vykdomi nedideli kirtimai. Vertingose gamtin÷se buvein÷se ši veikla tur÷tų būti ribojama.

Didel÷ žala teritorijos vertyb÷ms buvo padaryta buvusių pievų plotuose up÷s sl÷nyje įveisiant spygliuočių želdinius. Taip yra sunaikintos beveik visos pievos. 2.7.5 Rekreacija

14

Aprašoma teritorija yra intensyviai naudojama rekreacijai. Viena iš svarbesnių rekreacijos formų čia – vandens turizmas. Minijos up÷ yra viena iš įdomiausių stambių Lietuvos upių vandens turizmo atžvilgiu. Ši up÷ yra viena srauniausių, r÷vingiausių ir sunkiausių Lietuvos vandens turizmo maršrutų. Tai II sud÷tingumo kategorijos maršrutas. Įdomiausia šiuo atžvilgiu yra kaip tik aprašomojoje teritorijoje esanti up÷s atkarpa – didžioji Dyburių kilpa. Siauriausioje kilpos vietoje up÷s atkarpas teskiria 100 m sausumos. Šioje kilpoje 4 km atkarpoje up÷ krenta beveik 9 m. Čia pilna r÷vų, slenksčių, didelių akmenų, vandeningu metu up÷s srov÷ labai stipri. Reikia atkreipti d÷mesį, kad čia yra įsteigtas Minijos gamtinis rezervatas, tod÷l išlipti į krantą čia yra draudžiama.

Kita rekreacijos forma teritorijoje – iškylavimas ir stovyklavimas Minijos pakrant÷se. Tai daugiausiai neorganizuotas iškylavimas ir stovyklavimas, tam neskirtose vietose. Pavyzdžiui, Minijos kraštovaizdžio draustinyje Salantų regioniniame parke n÷ra išskirtos rekreacin÷s zonos, tod÷l n÷ra specialiai įrengtų poilsiaviečių ir stovyklauti yra draudžiama.

Teritorijos apylink÷se taip pat vystosi kaimo turizmas. Čia jau veikia keletas kaimo turizmo sodybų, kuriasi naujos. 2.7.6 Medžiokl÷s ir žvejybos ypatyb÷s Apie medžiokl÷s ir žvejybos intensyvumą teritorijoje duomenų n÷ra. 2.7.7 Vandens telkinių naudojimo būdai

Minijos, Salanto ir Mišup÷s up÷se žvejoja vietiniai žvejai, maudosi gyventojai, girdomi galvijai. Minijos up÷je vystomas vandens turizmas (plaukimas baidar÷mis). 2.8 TERITORIJOS SOCIALINIAI IR EKONOMINIAI ASPEKTAI 2.8.1 Svarbiausios ekonomin÷s veiklos teritorijoje

Teritorijoje n÷ra jokių stambių ūkių ar įmonių. Į teritoriją patenka keletas sodybų. Šiuo metu didesn÷s gr÷sm÷s teritorijos gamtin÷ms vertyb÷ms jos nekelia. Teritorijos kaimynyst÷je yra vystomas kaimo turizmas, kuris ateityje gali tur÷ti nemažą ekonominę svarbą.

Svarbiausia ekonomin÷ veikla yra susijusi su miškininkyste. Nedidel÷je teritorijos dalyje ganomi gyvuliai. 2.8.2 Švietimas

Aprašoma teritorija patenka į Salantų regioninį parką, kuriame yra vykdoma lankytojų šviet÷jiška veikla. Yra pastatyti informaciniai stendai, įrengtos apžvalgos aikštel÷s, kurie informuoja lankytojus apie teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugą. 2.8.3 Specifin÷ gamtotvarkos plano objektą veikianti veikla

N÷ra veiklos, kuri veiktų Minijos sl÷nio ties Dyburiais gamtotvarkos plano objektus. 2.8.4 Planai, projektai ar programos, potencialiai veikiančios gamtotvarkos plano objektus

Salantų regioninis parkas planuoja prie Minijos up÷s pastatyti vandens turistams skirtus informacinius ženklus su nuorodomis į netoliese esančias lankytinas vietas. Taip pat atsiradus finansinei galimybei, planuoja įgyvendinti pažintinio p÷sčiųjų tako su informacine sistema Salantų regioninio parko Minijos kraštovaizdžio draustinyje techninį projektą. Šie projektai gali teigimai paveikti saugomas BAST vertybes, nes informuos lankytojus apie čia esančias gamtines vertybes, jų išsaugojimo svarbą ir galimybes. 2.9 ŽMOGAUS VEIKLA GRETIMOSE TERITORIJOSE

15

Gretimose Minijos sl÷nio ties Dyburiais teritorijose yra Kūlup÷nų gyvenviet÷ ir Dyburių, Vaitkių, Pecelių, Prystovų, Cigonalių, Sauserių, Sakuočių kaimai. Dalis gyventojų užsiima žem÷s ūkiu, kiti dirba gyvenviet÷se esančiose firmose ar įstaigose arba dirbti važin÷ja į kitus miestus.

Teritorija ribojasi su dirbamais laukais ir dirvonais, gyvenviet÷mis, sodybomis, kultūrin÷mis daugiamet÷mis pievomis ir ganyklomis bei miškais. Iš intensyviai dirbamų laukų sklindančios trąšos ir pesticidai gali pakenkti gretimoms vertingoms gamtin÷ms teritorijoms. Būtina steb÷ti up÷s vandens kokybę ir nuot÷kio režimą, likviduoti arba lokalizuoti esamus taršos šaltinius, ypač prie stambesnių gyvenviečių. 2.10 TERITORIJOS EKOLOGINIAI B ŪKL öS ĮVERTINIMO KRITERIJAI 2.10.1 Pažeidžiamumas ir stabilumas

Skirtingų buveinių būkl÷ teritorijoje labai skiriasi. Miškų buvein÷s teritorijoje užima didelius plotus, jų nesunaikinus jos gali išlikti stabilios neribotą laiką. Tik vienos miškų buvein÷s – 9070 Medžiais apaugusių ganyklų išlikimas priklauso nuo jų naudojimo. Šiuose miškuose nustojus ganyti gyvulius buvein÷ sunyksta. Kitos miškų buvein÷s gali išlikti neribotą laiką, apribojus jų naudojimą. Didžiausius plotus užimantys 9180* Griovų ir šlaitų miškai išsid÷stę stačiuose šlaituose, miško kirtimo darbai juose yra komplikuoti. D÷l to jie išlikę beveik nepažeisti, tik nedideli plotai šlaitų apatin÷je dalyje ar jų viršuje yra kirsti. L÷kštose vietose įsikūrę miškai yra lengviau prieinami, intensyviai naudoti, paveikti kirtimų. Kai kuriose vietose įveisti spygliuočių želdiniai.

Dar dviejų tipų buvein÷s – 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis ir 8220 Silikatinių uolienų atodangos taip pat yra mažai priklausomos nuo žmogaus veiklos. Šiems buveinių tipams gali pakenkti up÷s hidrologijos pokyčiai. Buveines neigiamai veikia ilgalaikiai sausringi periodai. Sul÷t÷jus up÷s t÷kmei, vagoje kaupiasi dumblas, keičiasi augalų bendrijos, susilpn÷ja atodangų atsinaujinimas. Didel÷ žala būtų padaryta, jei aukščiau t÷km÷s būtų statomos hidroelektrin÷s, didinama vandens eutrofikacija ar į vandenį iš aplinkinių dirbamų laukų patektų pesticidų.

Dauguma pievų buveinių yra priklausomos nuo jų naudojimo intensyvumo. Tik viena pievų buvein÷ – 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai yra mažai priklausoma nuo žmogaus veiklos ir, nepakitus up÷s hidrologijai, gali savaime išsilaikyti neribotą laiką. Kitos pievų buvein÷s yra labai pažeistos, užima sąlyginai mažus plotus. Dauguma buvusių pievų plotų šiuo metu sunaikinta pievas kultūrinant, paverčiant žem÷s ūkio naudmenomis ar apsodinant spygliuočių želdiniais. Kiek didesni natūralių, vis dar tebenaudojamų pievų plotai išlikę ties Salanto žemupiu. Tikslinga atkurti pievų buveines vietose, kur išlikę vertingų pievų fragmentai, joms būdingų rūšių kompleksas.

2.10.2 Retumas

Skroblynai yra riboto paplitimo buvein÷ Lietuvoje. Per Lietuvą eina buvein÷s edifikatoriaus – paprastojo skroblo (Carpinus betulus) šiaurin÷ arealo riba. Buvein÷ neaptinkama šiaur÷s (išskyrus pajūrio regioną) ir rytų Lietuvoje. Natūralūs, mažai kirtimų paveikti šlaitų miškai bei silikatinių uolienų atodangos Lietuvoje užima nedidelius plotus. Bene rečiausios teritorijoje užregistruotos ir Lietuvoje sparčiai nykstančios buvein÷s – 9180 Medžiais apaugusios ganyklos, 91E0 Paupių guobynai ir 9190 Sausieji ąžuolynai. Visos šios buvein÷s susitelkusios rytin÷je teritorijos dalyje, Minijos kilpoje ties Dyburių kaimu. 2.10.3 Natūralumas ir tipiškumas

Miškų buvein÷s teritorijoje yra gana natūralios ir tipiškos. Tipinę struktūrą išlaik÷ sunkiai prieinami, stačiuose šlaituose esantys miškai. Dalis lygiose terasos vietose esančių miško buveinių d÷l kirtimų ar sausinimo įtakos yra praradę tipišką struktūrą, tačiau pritaikius

16

specialias tvarkymo priemones dar gali lengvai atsistatyti. Dalis natūralių miškų buveinių yra visiškai sunaikintos jų vietoje įveisus spygliuočių želdinius.

Teritorijoje gausu silikatinių uolienų atodangų. D÷l up÷s natūralaus meandravimo ir vagos kitimo dalies buvusių atodangų ardymas sustoja ir jos apauga krūmais ir mišku, tačiau dauguma atodangų yra išlaikiusios natūralią susiklostymo struktūrą, neapaugusios aukštesniaisiais augalais.

Up÷s vagoje esančios sraunumų su kurklių bendrijomis buvein÷ n÷ra visiškai tipiška, dalinai degradavusi. Nors kai kuriuose jos ruožuose yra išlikę buveinei būdingų augalų, tačiau jie auga pavieniui, bendrijų beveik nesudaro.

Upių sl÷niuose įprastai yra labai didel÷ pievų įvairov÷, juose telkiasi didžiausi natūralių pievų plotai, tačiau Minijos sl÷nio teritorijoje natūralių ir tipingų pievų beveik neišliko; daugelis jų sukultūrintos arba užsodintos spygliuočių želdiniais. 2.10.4 Įvairov÷

Detalių botaninių tyrimų teritorijoje n÷ra atlikta, augalų sąrašas nesudarytas. Iš apžvalginių tyrimų medžiagos galima teigti, kad teritorijoje esanti augalų įvairov÷ yra dalinai degradavusi d÷l intensyvios žem÷s ar miškų ūkio veiklos. Buvein÷s, kuriose įprastai telkiasi didžiausia augalų įvairov÷ – natūralios pievos užima nedidelius plotus, daugumos tokių plotelių rūšin÷ sud÷tis pakitusi. Vis d÷lto teritorijoje telkiasi nemažai retų ir saugomų augalų rūšių populiacijų. 2.10.5 Dydis ir fragmentiškumas

Daugumos teritorijoje užregistruotų buveinių dydis (išskyrus pievas) yra pakankamas joms išlikti, arba jos natūraliai užima nedidelius plotus. Dauguma natūralių pievų buveinių (išskyrus 6430 Eutrofinius aukštuosius žolynus) yra beveik visiškai sunaikintos. Kiek didesni natūralių, vis dar tebenaudojamų pievų plotai išlikę ties Salanto žemupiu. 2.10.6 Teritorijos pad÷tis

Minijos sl÷nio ties Dyburiais BAST aptiktos buvein÷s yra retos ir vertingos. Ypač vertingi 9190 Sausųjų ąžuolynų, 91F0 *Paupių guobynų plotai. Šios buvein÷s Lietuvoje yra labai retos ir užima labai mažus plotus. Taip pat labai vertingi gana dideli 9180 *Griovų ir šlaitų miškų plotai stačiuose Minijos ir Mišup÷s upių pakrančių šlaituose bei natūralių pievų fragmentai.

Teritorija patenka į Salantų regioninį parką. Pati aprašoma teritorija patenka į Salantų regioninio parko Minijos gamtinį rezervatą (ties Dyburiais), Minijos kraštovaizdžio draustinį ir Salanto žemupio hidrografinį draustinį, bei valstybinį Minijos ichtiologinį draustinį. Be to, teritorija persidengia su retų žuvų ir ūdrų apsaugai išskirta Minijos up÷s BAST bei retų paukščių apsaugai paskelbta Minijos sl÷nio PAST.

Netoli BAST artimiausios saugomos teritorijos yra į šiaurę apie 15 km nuo teritorijos nutolęs Salantų regioninio parko Salanto urbanistinis draustinis, Erlos geomorfologinis draustinis, Salanto vidurupio hidrografinis draustinis ir į šiaur÷s rytus apie 10 km – Žemaitijos nacionalinis parkas, į rytus apie 10 km – valstybinis Gandingos kraštovaizdžio draustinis, apimantis Babrungo up÷s sl÷nį ir jo apylinkes. 2.11 SOCIALINIS -EKONOMINIS B ŪKL öS ĮVERTINIMAS

Teritorija yra patraukli rekreaciniu požiūriu – pačioje aprašomoje teritorijoje ir jos apylink÷se gausu tiek gamtinių, tiek kultūrinių vertybių, gražus kraštovaizdis, teka viena srauniausių ir švariausių Lietuvos upių. Tačiau kol kas ši teritorija daugiausiai pritraukia vietinius gyventojus, kurie žvejoja ar iškylauja Minijos up÷s pakrant÷se, dažnai neleistinose vietose. Minijos upe nusidriekusi populiari vandens turizmo trasa. Pamažu vystomas kaimo turizmas. Tačiau aplamai rekreacija kol kas neturi svarbesn÷s socialin÷s ar ekonomin÷s

17

reikšm÷s šioje teritorijoje. Tik÷tina, kad rekreacijos svarba vietinei ekonomikai ateityje did÷s, ypač atsižvelgiant į visoje šalyje populiar÷jantį ekologinį ir kaimo turizmą.

Teritorijoje nevykdoma jokia šalies ar regiono mastu svarbi ūkin÷ veikla. Žem÷s ūkio sektoriuje, teritorijos apylink÷se vyrauja smulkūs neintensyvios žem÷s ūkio veiklos ūkiai. Dauguma dabartinių privačių ūkių yra nedideli, tik pastaruoju metu prad÷jo kurtis stambesni ūkiai ir kooperatyvai, kur ūkininkaujama intensyviau. Kita vertus, daug÷ja ekologine žemdirbyste užsiimančių ūkių.

3. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3.1 GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI

Gamtotvarkos plano tikslas − užtikrinti palankią Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių (3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis – ne mažesniame kaip 40 ha plote, 6210 Stepin÷s pievos – ne mažesniame kaip 5 ha plote, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai – ne mažesniame kaip 0,5 ha plote, 6450 Aliuvin÷s pievos – ne mažesniame kaip 10 ha plote, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos – ne mažesniame kaip 20 ha plote, 8220 Silikatinių uolienų atodangos – ne mažesniame kaip 2 ha plote, 9070 Medžiais apaugusios ganyklos – ne mažesniame kaip 1ha plote, 9160 Skroblynai – ne mažesniame kaip 1ha plote, 9180 Griovų ir šlaitų miškai – ne mažesniame kaip 205 ha plote, 9190 Sausieji ąžuolynai – ne mažesniame kaip 12 ha plote, 91E0 Aliuviniai miškai – ne mažesniame kaip 4 ha plote, 91F0 Paupių guobynai – ne mažesniame kaip 3 ha plote, 9020 Plačialapių ir mišrūs miškai – ne mažesniame kaip 170 ha plote) apsaugos būklę.. 3.2 GAMTOTVARKOS PLANO UŽDAVINIAI

Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai: 1. Įvykdyti tipiškos buveinių struktūros atkūrimo darbus 6210 Stepinių pievų, 6430

Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 Aliuvinių pievų ir 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buvein÷se pašalinant sumed÷jusią augaliją ne mažiau kaip trečdalyje ploto, kuriame šiuo metu buvein÷s struktūra yra pakitusi d÷l išplitusios sumed÷jusios augalijos. Organizuoti tipiškos buveinių struktūros palaikymo darbus ne mažesniuose kaip šie plotuose: 6210 Stepinių pievų - 5 ha, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų - 0,5 ha, 6450 Aliuvinių pievų - 10 ha, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų - 20 ha.

2. Atkurti tipišką 9070 Medžiais apaugusių ganyklų buvein÷s struktūrą pašalinant plintančius krūmus ne mažiau kaip trečdalyje ploto, kuriem šiuo metu yra išplitę krūmai, ir palaikyti šią buveinę ne mažesniame nei 1 ha plote.

3. Apsaugoti 8220 Silikatinių uolienų atodangų buveines nuo ardymo. 4. Informuoti visuomenę apie teritorijos europin÷s svarbos vertybes ir gamtotvarkos

darbus. 3.3 SSGG (STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBI Ų, GRöSMIŲ) ANALIZ ö

Analiz÷s svarbiausias tikslas yra išaiškinti palankius ir nepalankius (teigiamus ir neigiamus) veiksnius, kurie gali tur÷ti įtakos priemonių ir jų įgyvendinimo eiliškumo parinkimui. Kiekvieno žemiau lentel÷je nurodomo veiksnio svarba įvertinama 3 balų sistema: (+3) – ypatingai palankus poveikis, (-3) – ypatingai nepalankus poveikis.

Stipryb÷s Silpnyb÷s Galimyb÷s Gr÷sm÷s Teritorija yra saugoma kaip

+3 Didžioji teritorijos

-3 Poilsiautojams ir žvejams

+2 Minijos pakrant÷se intensyv÷ja

-3

18

kraštovaizdžio draustinis ir gamtinis rezervatas, yra Salantų RP

dalis yra privati

įrengiamos alternatyvios stovyklavimo/ lankymosi vietos/takai

rekreacija

Statūs ir eroduoti upių šlaitai trukdo vystytis ūkinei veiklai

+2 Teritorija yra patraukli rekreaciniu požiūriu ir pritraukia daug poilsiautojų

-2 Did÷ja ir iki šiol buvęs intensyvus vandens turistų skaičius, kurie besilankydami trypia pakrančių augmeniją, šiukšlina

-2

SRP direkcijos darbuotojai informuoja visuomenę apie saugomas vertybes

+2 Pievų buvein÷s yra mažo bendro ploto ir fragmentuotos

-2 Jei pievos nešienaujamos, jose neganoma, jos užauga sumed÷jusia augalija, taip pat pievų buvein÷s apsodinamos želdiniais ar suariamos

-2

Teritorija patenka į vandens turizmo trasą

-2

Pagal SSGG analizę didžiausia stipryb÷ yra ta, kad teritorija priklauso saugomai

teritorijai (Salantų RP), miškų buvein÷s išsid÷sčiusios sunkiai prieinamuose upių šlaituose, tačiau, didžiausios silpnyb÷s yra didel÷ privačių žemių dalis bei intensyv÷jantis nekontroliuojamas turizmas teritorijoje. Tod÷l apsaugos s÷kmei didel÷s įtakos tur÷s poilsiautojų ir žvejų srautų sureguliavimas bei tinkamo rekreacinių veiklų vystymosi teritorijoje užtikrinimas ir vietos ūkininkų bendradarbiavimas vykdant gamtosaugos darbus. 3.4 GAMTOTVARKOS METOD Ų ALTERNATYV Ų PARINKIMAS

� Gamtotvarkos alternatyvų parinkimas pievų buvein÷ms: Krūmų ir medžių šalinimas

Apaugančiuose ir apleistuose pievų ir pelkių plotuose turi būti iškirsti želiantys medžiai ir krūmai. Pavieniai seni, stambūs medžiai turi būti palikti. Nupjauti medžiai ir krūmai iš teritorijos turi būti pašalinami arba sudeginami sukrovus į stambias krūvas, jei transportavimas iš teritorijos būtų per daug sud÷tingas. Deginant atliekas rekomenduotina sukrauti kuo mažiau laužaviečių, o taip pat, jeigu įmanoma, pašalinti iš teritorijos pelenus. Darbai turi būti atliekami įšalus gruntui, naudojama technika neturi pažeisti dirvožemio paviršiaus. Atžalų šalinimas

Plotuose, atvertuose iškirtus krūmus bei medžius turi būti šalinamos iškirstų sumed÷jusių augalų atžalos. Iškirstų medžių ir krūmų atžalos būti šalinamos kartą per metus. Darbai turi būti atliekami įšalus gruntui, naudojama technika neturi pažeisti dirvožemio

19

paviršiaus. Jei atžalos želia ypač intensyviai, jos turi būti šalinamos kelis kartus per metus, kol jų augimas susilpn÷s. Nupjautos augalų dalys iš teritorijos turi būti pašalinamos. Šienavimas

Plotai, kuriuose vyrauja ar numatoma atkurti pievų bendrijas kasmet turi būti šienaujami. Plotuose su saugomų augalų populiacijomis rekomenduojama šienauti rugpjūčio pabaigoje ar rudens pradžioje, kai subrendusios saugomų augalų s÷klos. Atvirus ir šlapius žemapelkių plotus, kuriuose sumed÷jusių augalų daigų ir atžalų nedaug, padalinti į keletą dalių. Jas šienauti rotaciniu principu kas keleri (2–3) metai. Nušienauta žol÷ iš buveinių turi būti pašalinama.

� Gamtotvarkos alternatyvų parinkimas norint atkurti ir palaikyti 9070 Medžia is

apaugusių ganyklų buveinę:

Krūmų ir jaunų medžių kirtimas Plotuose turi būti pašalintas pomiškis ir jauni medžiai. Medžių ardo bendras padengimas

neturi viršyti 30 %, tačiau gali likti tankesni stambių medžių guotai. Nupjauti medžiai ir krūmai iš teritorijos turi būt pašalinami. Taip pat nuolat turi būti šalinamos gyvulių nenu÷stos sumed÷jusių augalų atžalos, naujai augantys krūmai. Ganymas

Medžiais apaugusiose ganyklose žol÷ turi būti nuganoma. Ganymo intensyvumas – 0,5 karv÷/ha arba atitinkamai perskaičiuojamas, jeigu ganomi kitokie gyvuliai.

� Gamtotvarkos alternatyvų parinkimas norint palaikyti buveini ų 8220 Silikatinių

uolienų atodangos būklę: Ant atodangų siūloma pastatyti apsaugines tvoreles ir ženklus, draudžiančius laipioti ant

jų.

� Gamtotvarkos alternatyvų parinkimas norint padidinti visuomen÷s supratimą apie teritorijos gamtines vertybes:

Įrengti informacinius stendus

Turi būti pastatyti informaciniai stendai apie gamtines buveines ir jų europin÷s svarbos vertę. Stenduose turi būti paaiškinama gamtotvarkos priemonių svarba. D÷l pasitaikančių vandalizmo atvejų, stendai tur÷tų būti tvirti. Kelio ženklų ,,įvažiuoti draudžiama” ir užtvarų įrengimas

Ženklai ir atrakinami užtvarai neleis įvažiuoti į teritorijos rezervacinę zoną.

20

4. GAMTOTVARKOS PRIEMONI Ų ĮGYVENDINIMO PLANAS

4.1 GAMTOTVARKOS PRIEMONI Ų ĮGYVENDINIMO PLANAS

Remiantis tvarkymo priemonių pobūdžiu ir kitais fiziniais bei biologiniais faktoriais Minijos sl÷nio ties Dyburiais BAST buvo padalinta į 20 tvarkymo plotų (žr. „Br÷žiniai”, 4–5 pav.). Bendras BAST tvarkymo plotas yra 450,76 ha. Tvarkymo plotai hektarais pateikti 2 lentel÷je. 2 lentel÷. Minijos sl÷nio ties Dyburiais BAST tvarkymo plotai ir jų užimamas plotas hektarais

Tvarkymo ploto Nr.

Plotas, ha Tvarkymo ploto Nr.

Plotas, ha

1 11,69 11 1,21 2 3,4 12 1,60 3 1,35 13 0,94 4 0,31 14 0,95 5 0,14 15 0,01 6 0,92 16 0,01 7 2,60 17 0,01 8 4,13 18 0,01 9 4,97 19 0,01 10 5,54 20 0,01

1 uždavinys: Įvykdyti tipiškos buveinių struktūros atkūrimo darbus 6210 Stepinių pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 Aliuvinių pievų ir 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buvein÷se pašalinant sumed÷jusią augaliją ne mažiau kaip trečdalyje ploto, kuriame šiuo metu buvein÷s struktūra yra pakitusi d÷l išplitusios sumed÷jusios augalijos. Organizuoti tipiškos buveinių struktūros palaikymo darbus ne mažesniuose kaip šie plotuose: 6210 Stepinių pievų - 5 ha, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų - 0,5 ha, 6450 Aliuvinių pievų - 10 ha, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų - 20 ha; Tvarkymo metodai: Krūmų ir medžių šalinimas plotuose: Nr. 1–14

Apaugančiuose ir apleistuose pievų ir pelkių plotuose turi būti iškirsti želiantys medžiai ir krūmai. Pavieniai seni, stambūs medžiai turi būti palikti. Nupjauti medžiai ir krūmai iš teritorijos turi būti pašalinami arba sudeginami sukrovus į stambias krūvas, jei transportavimas iš teritorijos būtų per daug sud÷tingas. Deginant atliekas rekomenduotina sukrauti kuo mažiau laužaviečių, o taip pat, jeigu įmanoma, pašalinti iš teritorijos pelenus. Darbai turi būti atliekami įšalus gruntui, naudojama technika neturi pažeisti dirvožemio paviršiaus.

Atžalų šalinimas plotuose: Nr. 1–14

Plotuose, atvertuose iškirtus krūmus bei medžius turi būti šalinamos iškirstų sumed÷jusių augalų atžalos. Iškirstų medžių ir krūmų atžalos turi būti šalinamos kartą per metus. Darbai turi būti atliekami įšalus gruntui, naudojama technika neturi pažeisti dirvožemio paviršiaus. Jei atžalos želia ypač intensyviai, jos turi būti šalinamos kelis kartus

21

per metus, kol jų augimas susilpn÷s. Nupjautos augalų dalys iš teritorijos turi būti pašalinamos.

Šienavimas traktoriumi lygioje vietoje plotuose: Nr. 1, 8–10, 12

Plotai, kuriuose numatoma atkurti pievų bendrijas kasmet turi būti šienaujami ar nuganomi. Plotuose su saugomų augalų populiacijomis rekomenduojama šienauti rugpjūčio pabaigoje ar rudens pradžioje, kai subrendusios saugomų augalų s÷klos. Nušienauta žol÷ iš buveinių turi būti pašalinama.

Šienavimas rankomis šlaite plotuose: Nr. 2–7, 13, 14

Pievų plotai, kurie yra išsid÷stę stačiuose šlaituose ar sunkiai privažiuojami turi būti šienaujami kas 2 metus rankomis arba nuganomi. Plotuose su saugomų augalų populiacijomis rekomenduojama šienauti rugpjūčio pabaigoje ar rudens pradžioje, kai subrendusios saugomų augalų s÷klos. Nušienauta žol÷ iš buveinių turi būti pašalinama.

2 uždavinys: Atkurti tipišk ą 9070 Medžiais apaugusių ganyklų buvein÷s struktūrą pašalinant plintančius krūmus ne mažiau kaip trečdalyje ploto, kuriem šiuo metu yra išplitę krūmai, ir palaikyti ši ą buveinę ne mažesniame nei 1,2 ha plote; Tvarkymo metodai: Krūmų ir jaunų medžių kirtimas tvarkymo plote Nr. 11

Plotuose turi būti pašalintas pomiškis ir jauni medžiai. Medžių ardo bendras padengimas neturi viršyti 30 % nuo bendro ploto, tačiau gali likti tankesni stambių medžių guotai. Nupjauti medžiai ir krūmai iš teritorijos turi būt pašalinami. Taip pat nuolat turi būti šalinamos gyvulių nenu÷stos sumed÷jusių augalų atžalos, naujai augantys krūmai.

Atžalų šalinimas plote Nr. 11

Plote, atsiv÷rus iškirtus krūmus bei medžius turi būti šalinamos iškirstų sumed÷jusių augalų atžalos. Iškirstų medžių ir krūmų atžalos turi būti šalinamos kartą per metus. Darbai turi būti atliekami įšalus gruntui, naudojama technika neturi pažeisti dirvožemio paviršiaus. Jei atžalos želia ypač intensyviai, jos turi būti šalinamos kelis kartus per metus, kol jų augimas susilpn÷s. Nupjautos augalų dalys iš teritorijos turi būti pašalinamos. Ganymas plote Nr. 11

Medžiais apaugusiose ganyklose žol÷ turi būti nuganoma. Ganymo intensyvumas – 0,5 karv÷/ha arba atitinkamai perskaičiuojamas, jeigu ganomi kitokie gyvuliai.

3 uždavinys: Apsaugoti 8220 Silikatinių uolienų atodangų buveines nuo ardymo Tvarkymo metodai: Apsauginių tvorelių įrengimas plotuose Nr. 15–20

Pastatyti apsaugines, tvirtas medines tvoreles ant atodangų ir ženklus, draudžiančius laipioti nuo jų. 4 uždavinys: Informuoti visuomenę apie teritorijos europin÷s svarbos vertybes ir gamtotvarkos darbus Tvarkymo metodai: Įrengti informacinius stendus

Teritorijoje siūlome pastatyti 5 informacinius stendus apie čia saugomas gamtines buveines ir jų svarbą. Stenduose turi būti paaiškinama gamtotvarkos priemonių svarba.

22

Informaciniame stende (128×98 cm) bus įd÷tas teritorijos žem÷lapis ir iliustracijos; mediniais r÷mais, metaliniu pagrindu, tekstas ir žem÷lapis užklijuojami.

Informacinių stendų pastatymo vietos nurodytos 4 ir 5 paveiksluose. Kelio ženklų ,,įvažiuoti draudžiama” ir užtvarų įrengimas

Du ženklai ir du atrakinami užtvarai statomi prieš įvažiavimą į rezervatą (prie 12 tvarkymo ploto). Taip pat vieną atrakinamą užtvarą siūloma pastatyti Cigonalių kaime (prie/ar 9 tvarkymo plote). Kelio užtvarų įrengimo vietos nurodytos 5 paveiksle, tačiau SRPD gali koreguoti jų įrengimo vietą.

Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo planas ir numatoma kaina pateikta 3 lentel÷je. Salantų RPD atsakinga už gamtotvarkos plano įgyvendinimą, tvarkymo priemonių organizavimą. Numatytus gamtotvarkos veiksmus atliks samdyta/samdytos konkursą laim÷jusios organizacijos/žem÷s savininkai.

3 lentel÷. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo planas ir numatoma kaina Planuojamos išlaidos Tvarkymo priemon÷s

pavadinimas, užimamas plotas, matavimo vienetas

I* II* III* IV* V* VI* VII* VIII* IX* X* Iš viso: Atsakinga institucija Galimi

finansavimo šaltiniai

Sumed÷jusios augmenijos kirtimas ir išvežimas, 8,47 ha

8470 8470 Salantų RPD

Struktūriniai fondai, biudžeto l÷šos

Atžalų kirtimas ir išvežimas, 8,47 ha 6776 6776 6776 6776 6776 6776 6776 6776 54208 Salantų RPD Biudžeto l÷šos Šienavimas rankomis šlaite ir žol÷s išvežimas, 7,49 ha 4494 4494 4494 4494 4494 22470 Salantų RPD Biudžeto l÷šos Šienavimas traktoriumi lygioje vietoje ir žol÷s išvežimas, 22,77 ha 4554 4554 4554 4554 4554 4554 4554 4554 4554 4554 45540 Salantų RPD Biudžeto l÷šos Ganymas, 0,7 ha 145 145 145 145 145 145 145 145 145 145 1450 Salantų RPD Biudžeto l÷šos Kelio užtvarų įrengimas, 3 vnt. 2400 2400 Salantų RPD

Struktūriniai fondai

Ženklų, draudžiančių laipioti atodangomis ir įvažiuoti, pastatymas, 8 vnt. 1600 1600 Salantų RPD

Struktūriniai fondai

Apsauginių tvorelių įrengimas, 6 vnt. 3000 3000 Salantų RPD

Struktūriniai fondai

Informacinių stendų įrengimas, 5 vnt. 12500 12500 Salantų RPD

Struktūriniai fondai

Iš viso: 9193 32669 15969 11475 15969 11475 15969 11475 15969 11475 151638 * – tvarkymo priemonių įgyvendinimo metai ** – I = didelis, II = vidutinis, III = mažas

4.2 TVARKYMO PRIEMONI Ų LOKALIZAVIMAS

Atsižvelgiant į buveinių tipus ir siūlomas tvarkymo priemones visa Minijos sl÷nio ties Dyburiais BAST suskirstyta į 20 tvarkymo plotų (žr. „Br÷žiniai“, 4–5 pav.):

1 plotas – vyrauja kompleksas 6450 Aliuvin÷s pievos ir 6510 šienaujamų mezofitų pievų bendrijos, kurios ganomos. Užima 11,69 ha. Apie 20 % ploto užž÷lę krūmais ir medžiais.

2 plotas – vyrauja kompleksas 6450 Aliuvin÷s pievos ir 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai. Užima 3,4 ha. Apie 40 % ploto užž÷lę krūmais ir medžiais.

3–7 plotai – 6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Apie 25 % ploto nuo kiekvienos buvein÷s užž÷lę krūmais.

8 plotas – 6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Apie 10 % ploto užž÷lę krūmais. Šienaujama.

9 plotas – kompleksas: 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 6450 Aliuvin÷s pievos. Plotas – 4,97 ha. Apie 25 % ploto užž÷lę krūmais ir medžiais.

10 plotas – 6210 Stepin÷s pievos ir 6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Plotas – 5,54 ha. Prieš 7–9 metus buvo ganomos, tačiau dabar užauga krūmais – apie 30 %.

11 plotas – 9070 Medžiais apaugusios ganyklos, kurios dabar neganomos, tod÷l užauga medžiais ir krūmais – apie 30 %. Jų teritorijoje vietiniai gyventojai kasa bulvių laikymui laikinus rūsius–saugyklas, kurios keičia buvein÷s reljefą bei naikina žolinę dangą. Tačiau šį klausimą turi išspręsti Salantų RPD, nes šios saugyklos buvo daromos nuo senų laikų, dar prieš įsteigiant Minijos gamtinį rezervatą ir gali būti laikomi kultūros paveldo objektais.

12 plotas – 6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Plotas – 1,60 ha. Dalis pievos ganoma. Apie 30 % ploto užž÷lę krūmais.

13 plotas – 6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Plotas – 0,94 ha. Apie 20 % ploto užž÷lę krūmais.

14 plotas – 6210 Stepin÷s pievos. Plotas – 0,95 ha. Apie 30 % ploto užž÷lę krūmais. Teritorijoje likę želdinių.

15–20 plotai – 8220 Silikatinių uolienų atodangos. Ant jų siūloma pastatyti apsaugines tvoreles.

5. GAMTOTVARKOS PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR J Ų FUNKCIJOS

Salantų regioninio parko direkcija atsako už Minijos sl÷nio ties Dyburiais BAST gamtotvarkos plano įgyvendinimą. Parko direkcijoje turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris tiesiogiai koordinuos plane numatytus veiksmus. Paskirtasis asmuo turi imtis viso organizacinio, o kai kuriais atvejais ir vykdomojo darbo: kontaktuoti su vietos gyventojais, įvairiomis institucijomis (miškų ur÷dija, savivaldyb÷s administracija, regiono aplinkos apsaugos departamentu, aplinkos apsaugos agentūra ir kt.), ieškoti l÷šų numatytiems darbams atlikti, ieškoti rangovų vienai ar kitai veiklai atlikti, vykdyti atliktų darbų kontrolę ir supažindinti visuomenę su tvarkomos teritorijos uždaviniais. Kretingos ir Telšių miškų ur÷dijos atsako už valstybinių miškų tvarkymą ir naudojimą.

Už teritorijos kontrolę tiesiogiai yra atsakingas Klaip÷dos RAAD ar jam pavaldi Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūra (AAA).

Aukščiau išvardintų institucijų veiksmus, vykdant buveinių apsaugai svarbios teritorijos apsaugą ir tvarkymą, koordinuoja Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos nurodytos institucijos privalo imtis priemonių, siekiant išvengti saugomų buveinių būkl÷s blog÷jimo. Prireikus jos organizuoja buveinių apsaugos projektų, gamtotvarkos planų ar kitų saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų arba teritorijų planavimo dokumentų parengimą ir įgyvendinimą taip pat įgyvendina kitas priemones, reikalingas išsaugoti natūralias buveines ar atkurti pažeistas.

25

6. LöŠŲ GAMTOTVARKOS PRIEMON öMS ĮGYVENDINTI POREIKIS

Šio gamtotvarkos plano įgyvendinimui numatomas l÷šų poreikis yra apie 151638 litų 10 metų laikotarpiui.

4 lentel÷je pateikiami preliminarūs tvarkymo darbų įkainiai, kurie buvo naudojami 3 lentel÷je pateiktoms darbų sąmatoms apskaičiuoti. Pateikti darbų įkainiai buvo apskaičiuoti gavus informaciją iš Aukštadvario RP, Verkių RP, Trakų ir Tytuv÷nų miškų ur÷dijų. Kainos gali keistis priklausomai nuo viešųjų pirkimų konkursų metu pasiūlytų darbų kainų. Minijos up÷s PAST gamtotvarkos plane jau numatytos l÷šos d÷l bendradarbiavimo su vietos gyventojais ir žem÷s savininkais, tai šiame plane tokios l÷šos nenumatomos.

4 lentel÷. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo periodiškumas ir l÷šų poreikis I įgyvendinimo metai

(......) II įgyvendinimo

metai (......) III įgyvendinimo

metai (......) IV įgyvendinimo

metai (.......) V įgyvendinimo

metai (......) VI įgyvendinimo

metai (......) Tvarkymo priemon÷s

Matavi-mo

vieneto kaina

(Lt/vnt.)

Matavimo vienetų skaičius

Kaina (Lt)

Matavimo vienetų skaičius

Kaina (Lt)

Matavimo vienetų skaičius

Kaina (Lt)

Matavimo vienetų skaičius

Kaina (Lt)

Matavimo vienetų skaičius

Kaina (Lt)

Matavimo vienetų skaičius

Kaina (Lt)

APSAUGOS, TVARKYMO PRIEMONö Sumed÷jusios augmenijos kirtimas ir išvežimas

1000 Lt/ha 8,47 ha 8470

Atžalų kirtimas ir išvežimas 800 Lt/ha 8,47 ha 6776 8,47 ha 6776 8,47 ha 6776 8,47 ha 6776 Šienavimas rankomis šlaite ir žol÷s išvežimas 600 Lt/ha 7,49 ha 4494 7,49 ha 4494 7,49 ha 4494 Šienavimas traktoriumi lygioje vietoje ir žol÷s išvežimas 200 Lt/ha 22,77 ha 4554 22,77 ha 4554 22,77 ha 4554 22,77 ha 4554 22,77 ha 4554 22,77 ha 4554 Ganymas 200 Lt/ha 0,7 ha 145 0,7 ha 145 0,7 ha 145 0,7 ha 145 0,7 ha 145 0,7 ha 145

KITOS PRIEMONöS Kelio užtvarų įrengimas 800

Lt/vnt. 3 vnt. 2400 Ženklų, draudžiančių laipioti atodangomis ir įvažiuoti, pastatymas

200 Lt/vnt. 8 vnt. 1600

Apsauginių tvorelių įrengimas

500 Lt/vnt 6 vnt. 3000

Informacinių stendų įrengimas

2500 Lt/vnt 5 vnt. 12500

Iš viso kaina: 9193 32669 15969 11475 15969 11475

4 lentel÷s tęsinys

VII įgyvendinimo metai (......)

VIII įgyvendinimo metai (......)

IX įgyvendinimo metai (......)

X įgyvendinimo metai (.......)

Tvarkymo priemon÷s

Matavimo vieneto kaina

(Lt/vnt.) Matavimo

vienetų skaičius

Kaina (Lt)

Matavimo vienetų skaičius

Kaina (Lt)

Matavimo vienetų skaičius

Kaina (Lt)

Matavimo vienetų skaičius

Kaina (Lt)

Bendra kaina (Lt)

APSAUGOS, TVARKYMO PRIEMONö Sumed÷jusios augmenijos kirtimas ir išvežimas 1000 Lt/ha 8470

27

Atžalų kirtimas ir išvežimas 800 Lt/ha 8,47 ha 6776 8,47 ha 6776 8,47 ha 6776 8,47 ha 6776 54208 Šienavimas rankomis šlaite ir žol÷s išvežimas 600 Lt/ha 7,49 ha 4494 7,49 ha 4494 22470 Šienavimas traktoriumi lygioje vietoje ir žol÷s išvežimas 200 Lt/ha 22,77 ha 4554 22,77 ha 4554 22,77 ha 4554 22,77 ha 4554 45540 Ganymas 200 Lt/ha 0,7 ha 145 0,7 ha 145 0,7 ha 145 0,7 ha 145 1450

KITOS PRIEMONöS Kelio užtvarų įrengimas 800 Lt/vnt. 2400 Ženklų, draudžiančių laipioti atodangomis ir įvažiuoti, pastatymas 200 Lt/vnt. 1600 Apsauginių tvorelių įrengimas 500 Lt/vnt 3000 Informacinių stendų įrengimas 2500 Lt/vnt 12500 Iš viso kaina: 15969 11475 15969 11475 151638

28

7. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR MONITORINGAS Tikslinimas

Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai tikslinamas, apsvarstant ar priemon÷s iš tiesų daro laukiamą poveikį įgyvendinant projekto tikslus. Tam būtinas reguliarus buveinių ir/ar rūšių kokyb÷s, dydžio ar skaičiaus monitoringas. Jei monitoringas parodo, kad tikslai n÷ra įgyvendinami, gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo gamtotvarkos plano rengimo metu, taip pat gali pakeisti situaciją, sudarydami poreikį naujoms patikslintoms priemon÷ms.

Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas ir tikslinamas kas trejus metus nuo 2007 m., parengiant peržiūr÷jimo ataskaitą. Ataskaitoje turi būti aprašyta:

• Uždavinių įgyvendinimas. Jei užduotys neįgyvendintos, to priežastys turi būti pagrįstos.

• Uždavinių tinkamumas esamai situacijai. • L÷šų panaudojimas. • Pasiekti rezultatai. • Suinteresuotų asmenų ind÷lis, derinimo rezultatai, susitarimai ir kt.

Už gamtotvarkos plano peržiūr÷jimą turi būti atsakinga Salantų regioninio parko direkcija. Parengta išsamios peržiūros ataskaita turi būti pateikta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Jeigu įgyvendinant patvirtintą gamtotvarkos planą paaišk÷ja naujų aplinkybių, organizatorius arba vykdytojas gali inicijuoti patvirtinto dokumento keitimą. Monitoringas

Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti atliktas ne tik jo rezultatų įvertinimas, bet ir papildymas naujais duomenimis.

Pakeistas gamtotvarkos planas turi būti apsvarstytas su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis, jo derinimo procedūra ta pati, kaip ir gamtotvarkos plano.

Už monitoringo vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsakinga Salantų regioninio parko direkcija. Gamtotvarkos plano monitoringas apima indikatorių grupes, galinčias parodyti plano veiksmingumą:

• ūkin÷s veiklos monitoringas; • rūšių ir buveinių būkl÷s monitoringas.

Ūkin÷s veiklos monitoringas apima: Monitoringo objektas Parametrai Periodiškumas

Rekonstrukcin÷ veikla pievų buvein÷se

- iškirstų sumed÷jusių augalų plotas (ha); - iškirstų medžių tūris m3 ir medyno plotas (ha); - specialiai iššienautų pievų plotas (ha);

kasmet

Veiklos pažeistos teritorijos pievų buvein÷se

- ūkininkavimo metu pažeistų teritorijų plotas (m2); - pažeidimų charakteris; - priemon÷s pažeidimams pašalinti.

kasmet

Veiklos pažeistos teritorijos miškų buvein÷se

- Tvarkymo ar ūkininkavimo miškuose metu pažeistų teritorijų plotas (m2); - pažeidimų charakteris; - priemon÷s pažeidimams pašalinti.

kasmet

29

Rūšių ir buveinių būkl÷s monitoringas turi būti vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą LR Vyriausyb÷s 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608).

Atsižvelgiant į Minijos sl÷nio ties Dyburiais BAST aptinkamas saugomas buveines

preliminariai sudaryta monitoringo programa: Buveinių

grup÷ Buvein÷s tipas Parametrai Periodiškumas

G÷lųjų vandenų buvein÷s

3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis

- charakteringų augalų rūšin÷ įvairov÷ ir skaitlingumas; - buveinių užimamas plotas; - maisto medžiagų kiekis.

Ne rečiau kaip kas 5 metai

Pievų buvein÷s

6210 Stepin÷s pievos, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 Aliuvin÷s pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos

- charakteringų augalų rūšin÷ įvairov÷ ir skaitlingumas; - augalų bendrijų struktūra; - buveinių užimamas plotas;

Ne rečiau kaip kas 3 metai

Miškų buvein÷s

9070 Medžiais apaugusios ganyklos, 9160 Skroblynai, 9180 *Griovų ir šlaitų miškai, 9190 Sausieji ąžuolynai, 91F0 Paupių guobynai, 91E0 *Aliuviniai miškai

- charakteringų augalų įvairov÷ ir skaitlingumas; - augalų bendrijų struktūra ir išsid÷stymas; - buveinių užimamas plotas.

Ne rečiau kaip kas 5 metai

Pirmaisiais plano įgyvendinimo metais (ir kas penkerius metus) visos BAST esančios

buvein÷s tur÷tų būti sukartografuotos ir nustatyti jų užimami plotai bei koordinat÷s. Šie skaičiai įtraukiami į peržiūrą ir, jei saugomos buvein÷s maž÷ja, reikia imtis priemonių, kad būtų nustatyta jų maž÷jimo priežastis. Taip pat reik÷tų apsvarstyti, ar tinkamas steb÷jimų dažnumas.

30

BRöŽINIAI

3 pav. Minijos sl÷nio ties Dyburiais BAST buveinių išsid÷stymas

31

4 pav. Minijos sl÷nio ties Dyburiais BAST tvarkymo plotų išsid÷stymas Nr. 1

32

5 pav. Minijos sl÷nio ties Dyburiais BAST tvarkymo plotų išsid÷stymas Nr. 2

33