LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS KLINIKINĖS ...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS

KLINIKINĖS FARMAKOLOGIJOS PADALINYS

Aidis Tumpa

„SKIRTINGŲ VAISTŲ GRUPIŲ VARTOJIMO DRAUSMINGUMO PANAŠUMŲ

IR SKIRTUMŲ TYRIMAS“

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: prof. Romaldas Mačiulaitis

KAUNAS, 2015

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS

KLINIKINĖS FARMAKOLOGIJOS PADALINYS

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Prof. dr. Vitalis Briedis

„SKIRTINGŲ VAISTŲ GRUPIŲ VARTOJIMO DRAUSMINGUMO PANAŠUMŲ

IR SKIRTUMŲ TYRIMAS“

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

prof. Romaldas Mačiulaitis

2015 05

Recenzentas: Darbą atliko:

Magistrantas Aidis Tumpa

2015 05

KAUNAS, 2015

3

TURINYS

TURINYS ................................................................................................................................................ 3

LIETUVIŲ KALBA SANTRAUKA ....................................................................................................... 4

ANGLŲ KALBA SUMMARY ............................................................................................................... 7

PADĖKA ................................................................................................................................................ 10

SANTRUMPOS ..................................................................................................................................... 11

1. ĮVADAS ............................................................................................................................................. 12

2. LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................................... 13

2.1. Skirtingų vaistų grupių apibūdinimas .......................................................................................... 13

2.1.1. Antibiotikai ........................................................................................................................... 13

2.1.2. Vaistai nuo šlapimo nelaikymo ............................................................................................. 15

2.2. Vaistų vartojimo drausmingumo priežastys ................................................................................ 18

2.2.1. Antibiotikų vartojimo drausmingumas ................................................................................. 19

2.2.2. Vaistų nuo šlapimo nelaikymo vartojimo drausmingumas ................................................... 21

3. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ............................................................................................... 23

4. TYRIMO METODIKA IR METODAI ............................................................................................. 24

5. REZULTATAI ................................................................................................................................... 25

6. REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................................ 46

7. IŠVADOS ........................................................................................................................................... 49

8. REKOMENDACIJOS ........................................................................................................................ 50

9. LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................................................................................................. 51

4

LIETUVIŲ KALBA

SANTRAUKA

Aidžio Tumpos magistro baigiamasis darbas – „Skirtingų vaistų grupių vartojimo drausmingumo

panašumų ir skirtumų palyginimas“. Mokslinis vadovas – prof. Romaldas Mačiulaitis. Lietuvos

Sveikatos Mokslų Universiteto, Medicinos Akademijos, Fiziologijos ir Farmakologijos institutas,

Klinikinės farmakologijos padalinys. Kaunas

Įvadas:

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu išlaidos vaistams kasmet didėja, tačiau žymi jų dalis (įvairių

šaltinių teigimu beveik 50 proc.) naudojamos netinkamai: pacientai vartoja nebūtinus, neįsigyja būtinų

vaistų, įsigytus vaistus vartoja netinkamai, vaistai vartojami per didelėmis ar suboptimaliomis

dozėmis, nepaisoma optimalios gydymo trukmės, o tai sąlygoja sumažėjusį darbingumą, nesavalaikį

mirtingumą bei padidėjusias išlaidas sveikatos apsaugai. Literatūros duomenimis žinoma, kad

drausmingumas vartojant vaistus gali priklausyti nuo to, kokios grupės vaistus pacientas vartoja.

Kadangi tokių palyginamų duomenų Lietuvoje nebuvo atliekama, mes nutarėme įvertinti

drausmingumą keliose skirtingose vaistų grupėse – trumpalaikio ir ilgalaikio vaistų vartojimo grupėse.

Tikslas:

Įvertinti vaistų vartojimo drausmingumą ir jį galimai įtakojančius veiksnius pacientų grupėse,

vartojančiose 2 skirtingas vaistų grupes - antibiotikus ir vaistus nuo šlapimo nelaikymo.

Uždaviniai:

1. Kaip dažnai pacientės nutraukia gydymą sąvarankiškai dėl to, kad jie pasirodė ęsantys

neveiksmingi;

2. Kokie demografiniai veiksniai turi įtakos vartojimo drausmingumui;

3. Kaip sutampa gydytojo nuomonė apie vartojimo drausmingumą su pačios pacientės drausmingumu;

4. Ar pacienčių ir gydytojų bendradarbiavimas priimant su gydymu susijusius sprendimus turi įtakos

drausmingumui ar ne;

5. Kokios nepageidaujamos reakcijos turi įtakos vaistų vartojimo drausmingumui.

5

Tyrimo metodika ir metodai :

Norint nustatyti, ar pacientai laikėsi visų gydytojo nurodymų, buvo naudojamas anketvimo metodas.

Apklausai atlikti buvo pasinaudota specialiai sudaryta anketa, kurią sudaro 2 dalys:

Pirmoji anketos dalis - bendriniai klausimai apie paciento demografinius duomenis; sveikatos būklė;

emocinė būsena; požiūris, elgesys ir įsitikinimai; pokalbiai su sveikatos priežiūros specialistais. Juos

pacientė turėdavo užpildytu gydymo pradžioje, prieš pradedant vartoti gydytojo paskirtus antibiotikus

ar vaistus nuo šlapimo nelaikymo.

Antroji anketos dalis - klausimai susiję su gydymu, šios dalies klausimai užpildomi gydančio gydytojo

ir pačios pacientės, jai atvykus po 10-14 dienų pakartotinei apžiūrai.

Tyrimas buvo atliekamas Kauno mieste ęsančiose gydymo įstaigose: Lietuvos Sveikatos Mokslų

Universiteto Ligoninėje Kauno klinikose, Šilainių poliklikoje, 2-oji klinikinėje Kauno ligoninėje. Taip

pat Kaune ęsančiose visuomenės vaistinėse.

Kriterijus atrenkant pacientus, buvo amžius, jis turėjo būti virš 18 metų ir gydytojo nurodymas vartoti

arba antibiotikus arba vaistus nuo šlapimo nelaikymo.

Duomenys buvo apdoroti aprašomąja ir lyginamąja statistine analize. Dviejų požymių

nepriklausomumui tirti taikytas Pirsono chi kvadrato kriterijus ir tikslusis Fišerio kriterijus (mažiems

skaičiams vertinti). Statistiškai patikimu rezultatu laikoma reikšmė, kai p < 0,05, tendencija vertintina,

kai p < 0,2.

Rezultatai:

Buvo apklaustos 66 pacientės, 31 pacientė, kuri vartojo antibiotikus, ir 35 pacientės, kurios vartojo

vaistus nuo šlapimo nelaikymo. Pacienčių vartojusių antibiotikus (AB) vidutinis amžius – 35,73

metai; o pacienčių vartojusių vaistus nuo šlapimo nelaikymo (ŠN) vidutinis amžius – 60,86 metai.

AB grupėje 18 pacienčių (58.1 proc.) laikėsi gydytojo nurodymų ir 13 pacienčių (41.9 proc.) nesilaikė.

Kitoje grupėje 24 pacientės (68,6 proc.) laikėsi gydytojo nurodymų ir 11 pacienčių

(31.4 proc.) nesilaikė (p=0,265).

Vertinant šeimyninės padėties pasiskirstymą tarp drausmingų ir nedrausmingų pacienčių, nustatyti tik

nominaliniai skirtumai - susituokusios pacientės taisyklingai AB ir ŠN vaistus vartojo atitinkamai 38,9

proc. ir 54,2 proc., o netaisyklingai 23,1 proc. ir 45.5 proc. (statitstiškai nereikšmingai, toliau N.S.).

Vertinant pagal darbingumo kriterijus, dirbančios pacientės taisyklingai AB vartojo 22 proc., o

netaisyklingai 61.5 proc. (p=0.032), tuo tarpu ŠN vaistus atitinkamai 37,5 proc. ir

30 proc. (N.S.)

Vertintant išsilavinimo kriterijus, nustatyta, kad pacientės su aukštuoju išsilavinimu taisyklingai AB

6

vartojo 27.8 proc., o netaisyklingai 69.2 proc. (p=0.033), tuo tarpu vaistus nuo ŠN – taisyklingai 54.2

proc, o netaisyklingai 27.3 proc. (p=0.132).

Vertinant tai, ar pacientai aptaria savo gydymą su gydytoju, nedideli skirtumai nustatyti ir AB ir

vaistus nuo ŠN vartojančių pacienčių tarpe – atitinkamai 83,3 proc. ir 87,5 proc. taisyklingai

vartojančių, bei 69.2 proc. ir 63.6 proc. netaisyklingai vartojančių pacienčių sprendimus susijusius su

gydymu aptaria kartu su gydytoju (AB vartojimo atveju - N.S., ŠN vartojimo atveju – p=0,171).

Nustatyta, kad niekada nepraleidusių ir nenutraukusių vaistų vartojimo, dėl to, kad jie pasirodė

neveiksmingi yra ne daugiau nei 30% vartojusių AB ar ŠN vaistus (atitinkamai p=0.659 ir p=0.162)

Iš pagrindinių informaciniame lapelyje nurodytų nepageidaujamų reakcijų tik kelios (pykinimas ir

skrandžio skausmas AB ir ŠN vartojimo atvejais bei silpnumas AB vartojimo atvejais buvo nustatomi

dažniau nedrausmingiems nei drausmingiems pacientams): atitinkamai pykinimo požymiai nustatyti

46,2 proc. (p=0,002) AB ir 45,5 proc. (p=0.084) ŠN vartojimo atvejais; skrandžio skausmo požymiai

– 38,5 proc. (p=0,008) AB ir 36,4 proc. (p=0.194) ŠN vartojimo atvejais;

silpnumo požymiai - 15,4 proc. (p=0.168) AB vartojimo atvejais.

Išvados:

1. Nustatyta, kad niekada nepraleidusių ir nenutraukusių vaistų vartojimo, dėl to, kad jie pasirodė

neveiksmingi yra ne daugiau nei trečdalis vartojusių AB ar ŠN vaistus;

2. Nustatyta, jog pacientės dirbančios arba su aukštuoju išsilavinimu dažniausiai yra nedrausmingos

vartojant AB, o ŠN vaistus vartojančioms pacientėms šis veiksnys drausmingumui įtakos neturėjo;

3. Nustatyta tendencija, kad gydytojo nuomonė apie pacientės drausmingumą ir pacientės

drausmingumas sutampa vartojant AB, bet ne ŠN skirtus vaistus;

4. Maždaug dvi iš trijų pacienčių abiejose vaistų grupėse mano, kad priima sprendimus kartu su

gydytoju, nors taip nėra;

5. Iš pagrindinių informaciniame lapelyje nurodytų nepageidaujamų reakcijų tik kelios, pykinimas ir

skrandžio skausmas AB ir ŠN bei silpnumas AB vartojimo atvejais, buvo svarbios drausmingumui.

7

ANGLŲ KALBA

SUMMARY

Introduction:

The World Health Organization states the expenditures on medicaments rise every year, but their

major part (according to various sources, almost 50 %) is used improperly: patients take unnecessary

medicaments and do not purchase necessary ones; medicaments are used in higher or suboptimal

doses; the optimum duration of treatment is ignored; it causes lower working ability, premature

mortality and higher expenditures on health care. It is known on the basis of literature data the

discipline of medicament use can depend on the group of medicaments taken by the patient. As

Lithuania does not have any comparable data yet, we decided to assess the discipline in a few different

groups of medicaments – groups of short-term and long-term medicament use.

Goal

To compare the discipline of medicament use in the groups of patients taking 2 different groups of

medicaments – antibiotics and medicaments for enuresis.

Tasks

1. How often the patients stop using the medicaments by theself because they proved ineffective;

2.. To determine the demographic factors affecting the discipline of use;

3. Coincidence between the doctor’s opinion on the discipline of use and the patient’s discipline;

4. Whether the cooperation between patients and doctors when making any treatment-related decisions

affects the discipline or not;

5. Which adverse effects affect the discipline of medicament use.

Research methodology and methods

In order to determine whether the patients followed all the instructions given by the doctor, the

questionnaire method was applied. A special questionnaire consisting of 2 parts was used for the

survey:

First part of the questionnaire – general questions on the patient’s demographic data, state of health,

emotional state, attitude, behaviour and beliefs as well as conversations with health specialists. The

8

patient had to fill it out at the beginning of the treatment before starting taking the antibiotics

administered by the doctor or medicaments for enuresis.

Second part of the questionnaire – treatment-related questions. The questions of this part are filled out

by the treating doctor and the patient arriving for another check-up 10-14 days later.

The survey was performed at the treatment institutions of Kaunas city: Hospital of the Lithuanian

University of Health Sciences, Kaunas Clinic, Silainiai Policlinic and Kaunas 2nd Clinical Hospital as

well as public pharmacies of Kaunas.

The criterion of selection of patients was their age; the patients were over 18 and took antibiotics or

medicaments for enuresis administered by the doctor.

The data was processed in the descriptive and comparative statistical analysis. In order to research the

independence of two signs, the Pierson Chi Square criterion and the exact Fisher criterion were applied

(for the assessment of low numbers). p < 0.05 is considered a statistically reliable result and the

tendency is assessed if p < 0.2.

Results

66 patients were surveyed; 31 patients took antibiotics and 35 ones took medicaments for enuresis. The

average age of the patients taking antibiotics was 35.73 and that of the patients taking medicaments for

enuresis was 60.86.

18 patients from the group of antibiotics (58.1%) followed the instructions given by their doctor and

13 ones (41.9%) did not. 24 patients from the other group (68.6%) followed the instructions given by

their doctor and 11 ones (31.4%) did not (p=0.265).

Assessing the distribution of the marital status between disciplined and undisciplined patients, only

nominal differences were found – 38.9% and 54.2% of married patients took antibiotics and

medicaments for enuresis correctly and 23.4% and 45.5% ones, respectively, took them incorrectly

(statistically insignificant; hereinafter - SI).

Assessing the criteria of working ability, 22 % of employed patients took antibiotics correctly and

61.5% ones took them incorrectly (p=0.032); 37.5 % and 30 % ones, respectively, took medicaments

for enuresis correctly and incorrectly (SI).

Assessing the criteria of education, it was determined 27.8% of patients with higher education took

antibiotics correctly and 69.2% ones took them incorrectly (p=0.033), meanwhile, 54.2% and 27.3%

ones, respectively, took medicaments for enuresis correctly and incorrectly (p=0.132).

Assessing whether the patients discuss the treatment with their doctor, slight differences were

determined between the patients taking antibiotics and medicaments for enuresis – 83.3% and 87.5%

9

of the patients taking antibiotics and medicaments for enuresis correctly as well as 69.2% and 63.6%

ones taking them incorrectly discuss the treatment-related decisions with the doctor (in case of taking

antibiotics – SI; in case of taking medicaments for enuresis – p= 0.171).

It was found that never missed or stopped using the medicaments even if they were ineffective is less

than 30% of the patients taking AB or medicaments for E (p = 0.659 and p = 0.162)

Only a few of the main adverse reactions listed in leaflet ( nausea and stomach pain in AB and

medicaments for E consumption cases and the weakness in AB consumption cases was established

more in undisciplined patients than in disciplined patients: Nausea 46,2% (p=0,002) for using AB and

45,5% (p=0.084) for using medicaments for E; stomach pain 38,5 % (p=0,008) for using AB and

36,4 % (p=0.194) for using medicaments for E; weakness 15.4 % (p=0.168) just for using AB.

Conclusions:

1. It was determined the number of people, who never missed and stopped using ineffective

medicaments, did not exceed 30% between those taking AB or medicaments for E;

2. It was determined during the research employed people or those having higher education were

mostly undisciplined in antibiotic(AB) use and the discipline of those taking medicaments for

enuresis(E) was not affected by that factor;

3. The tendency was determined the doctor’s opinion on the patient’s discipline and the patient’s

discipline coincided in the case of taking E, but not medicaments for AB;

4. Almost two of three patients in both groups believe that makes decisions together with doctor, but is

not true;

5. Just a few adverse effects from those indicated in the package insert (nausea and stomach pain in the

case of AB and medicaments for E and weakness in the case of AB) were important for the discipline.

10

PADĖKA

Norėčiau padėkoti VšĮ „Šilainių poliklinikos“ gydytojui-urologui Liudui Bosui ir Kauno Klinikų

Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojai Rositai Aniulienei už pagalbą atliekant tyrimą, bei

LSMU dėstytojai Kristinai Kandrotaitei ir LSMU Fizikos, Matematikos ir Biofizikos katedros vedėjui

prof. Viktorui Šaferiui už pagalbą atliekant duomenų analizę ir skaičiavimus.

11

SANTRUMPOS

Toliau šiame darbe bus panaudotos šios santrumpos:

AB – Antibiotikai

ŠN – Vaistai nuo šlapimo nelaikymo

NS – Nėra statistinio reikšmingumo (p>0,2)

T – Galima tendencija (p<0,2)

DŠP – Dirglioji šlapimo pūslė

12

1.ĮVADAS

Vaistų vartojimo šiais laikais išvengti beveik neįmanoma.

Vaistai – ypatinga gydymo priemonė, nes jeigu pacientas juos vartos nedrausmingai ar ne

pagal paskirtį, gali ne tik nepavykti pasveikti, stabilizuoti būklę, sumažinti ligos progresavimą ar

pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir pakenkti esamai paciento sveikatos būklei. Pasaulio sveikatos

organizacijos teigimu išlaidos vaistams kasmet didėja, tačiau žymi jų dalis (įvairių šaltinių teigimu

beveik 50 proc.) naudojamos netinkamai: pacientai vartoja nebūtinus, neįsigyja būtinų vaistų, įsigytus

vaistus vartoja netinkamai, vaistai vartojami per didelėmis ar suboptimaliomis dozėmis, nepaisoma

optimalios gydymo trukmės(1).

Kita itin aktuali problema – informacijos apie vaistų vartojimą tinkamas nesuteikimas

pacientui. Be to, trūksta informacijos apie nepageidaujamas, šalutines vaisto reakcijas. Netinkamas

vaistų vartojimas ir nepageidaujamų vaistų reakcijų pasireiškimas sąlygoja sumažėjusį darbingumą,

nesavalaikį mirtingumą bei padidėjusias išlaidas sveikatos apsaugai (2).

Tam tikras informacija, kuri pasiekia pacientus, būna dviprasmiška, klaidinanti (3).

Vaistų vartojimo nuorodų nesilaikymas – aktuali problema visų socialinių ir demografinių

grupių atstovams. Nurodoma daugiau kaip 200 turinčių įtakos tinkamam vaistų vartojimui veiksnių,

susijusių su įvairiomis sveikatos priežiūros specialistų, pacientų ar pačių medikamentų savybėmis,

tačiau nė vienas veiksnys nėra dominuojantis (predisponuojantis), o netinkamą vaistų vartojimą

dažniausiai lemia daugelis priežasčių (4). Nedrausmingas vaistų vartojimas lemia didesnes išlaidas

sveikatos apsaugai, hospitalizaciją ir mažesnį išgyvenamumo lygį (5).

13

2.LITERATŪROS APŽVALGA

2.1.Skirtingų vaistų grupių apibūdinimas

Antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų. Jais gydyti peršalimo ligas nepatartina, tačiau sinusito,

bronchito, plaučių uždegimo atveju skiriami antibiotikai. Antibakterinė terapija padeda išvengti

komplikacijų, o kartais ir mirties.

Antibiotikai – galingi vaistai, veikiantys bakterijas, bet ne virusus. Sergant virusine infekcija,

antibiotikai gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Labiausiai paplitusius peršalimo simptomus,

gerklės skausmą (išskyrus streptokokinę anginą), kosulį, bronchitą ir gripą sukelia virusai. Dažniausios

bakterinės infekcijos: streptokokinė angina, ausų, šlapimo takų, sinusų infekcijos. Tinkamai vartojami

antibiotikai gali išgelbėti bakterinių infekcijų kamuojamų žmonių gyvybę, sunaikindami bakterijas

arba neleisdami joms daugintis. Deja, antibiotikai plačiai ir netinkamai vartojami nuo pat jų atradimo

dienos (6).

2.1.1.Antibiotikai

Antibiotikai yra vienas didžiausių praėjusio šimtmečio medicinos laimėjimų, nes jų nauda

žmonijai yra akivaizdi. Šis vaistų vartojimas gydymo ar profilaktikostikslais yra viena pagrindinių

infekcinio proceso farmakoterapinės korekcijos grandžių (7).

Sergant virusine infekcija, antibiotikai gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Labiausiai paplitusius

peršalimo simptomus, gerklės skausmą (išskyrus streptokokinę anginą), kosulį, bronchitą ir gripą

sukelia virusai.

Dažniausios bakterinės infekcijos: streptokokinė angina, ausų, šlapimotakų, sinusų infekcijos.

Tinkamai vartojami antibiotikai gali išgelbėti bakterinių infekcijų kamuojamų žmonių gyvybę,

sunaikindami bakterijas arba neleisdami joms daugintis. Deja, antibiotikai plačiai ir netinkamai

vartojami nuo pat jų atradimo dienos (8). Dėl dažno antibiotikų vartojimo daugėja infekcijų, kurias

sukelia rezistentiškos bakterijos. Šių bakterijų atsiradimas yra susijęs su didėjančiu sergamumu,

prailgėjusia hospitalizacija, išaugusiomis išlaidomis.

14

Padidėjęs stipriai veikiančių antibiotikų vartojimas neišvengiamai lemia rezistentiškų

bakterijų skaičiaus didėjimą. Kertinis akmuo, klojant antibiotikų rezistentiškumo kontrolės pamatus,

tenka kokybės, skiriant antibiotikus pirminėje sveikatos priežiūroje, gerinimui. Juk 90% antibiotikų

skiria bendrosios praktikos gydytojai (BPG ) (9).

(Ospamox, Hiconcil yra tas pats amoksicilinas) - yra plataus spektro antibiotikas, tinkamas

įvairių bakterinių infekcijų gydymui, įskaitant viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijas, odos ir

minkštųjų audinių struktūrų infekcijas. Amoksicilinas atsirado 1981 metais ir dabar yra paplitęs

visame pasaulyje tiek injekcijų, tiek geriamųjų tablečių pavidalu, ir tenkina tiek suaugusių pacientų,

tiek vaikų gydymo poreikius, bendrosios praktikos ir ligoninės aplinkoje. Vaistas yra gerai

toleruojamas (10)

Apskritai, antibiotikų poveikis gydant sinusitą yra ribotas, o maksiliarinio sinusito

komplikacijos būna retai ir antibiotikų skyrimas nuo jų neapsaugo. Pacientams, kuriems simptomai

trunka iki 10 dienų, yra pūlingos išskyros, o maksiliarinės srities skausmas silpnas ar vidutinis, naudos

iš antibiotikų skyrimo bus mažai. Jiems rekomenduotinas tik simptominis gydymas (11).

Antibiotikus galima skirti pacientams, kuriems:

*Yra pūlingų išskyrų po vidurine kriaukle ar nosiaryklėje;

*Pūlingas rinitas trunka 10 dienų arba yra dviejų fazių ligos eiga;

*Išreikštas skausmas viršutinių dantų srityje ar veide, randamos pūlingos išskyros nosies ertmėje;

*Ultragarsinis arba rentgenologinis tyrimas rodo pritemusį sinusą ar skystį ertmės viduje.

Pacientai, kuriems sinusų srityje prasidėjo ūmus, stiprus skausmas, patino ir paraudo paakių

oda, atsirado veido edema ar pakilo aukšta temperatūra, diagnozės patvirtinimui turėtų būti ištirti ypač

atidžiai ir, esant reikalui, nukreipti specialisto konsultacijai ar turi būti skiriami antibiotikai.

Gydant sinusitą, rekomenduojama naudoti šiuos antibiotikus bei jų dozes (12): suaugusiuosius

pradedama gydyti amoksicilinu 500 mg x 3. Antras pagal svarbą vaistas – amoksicilinas su klavulano

rūgštimi 500/125 mg x 3. Gydymo trukmė – 7– 14 dienų. Amoksicilinas skiriamas ir rinosinusitui

gydyti, kaip teigia D. Riauba gydymą reikėtų pradėti nuo paprastų antibiotikų, pvz., amoksicilino (jei

pacientas jam nėra alergiškas), o ne skirti vadinamųjų rezervinių antros kartos antibiotikų. Gydytojai

jau dabar skundžiasi, kad nebeturi kuo gydyti į ligoninę patekusio paciento, nes pirminiame lygyje jam

būna paskirti įvairūs plataus spektro (stiprūs) antbiotikai (13). Etiotropinei pneumokokinei

pneumonijai gydyti dažniausiai skiriami penicilino grupės antibiotikai (pvz. amoksicilinas), kurie

daugeliu atvejų efektyviai veikia sukėlėją ir yra mažai toksiški. Jei pneumokokinės pneumonijos

15

sukėlėjas yra atsparus penicilinui arba pacientas jautrus šios grupės vaistams, skiriama makrolidų (pvz.

klaritromicino), cefalosporinų. Pneumokokinės pneumonijos antibakterinio gydymo trukmė

kiekvienam pacientui yra individuali.

Patogeninis pneumokokinės pneumonijos gydymas – detoksikacija, atsikosėjimą gerinantys

vaistai, kartais priešuždegiminiai nesteroidiniai preparatai (14).

Amoksicilinas taip pat naudojams endokardito profilaktikai. Prieš dantų procedūras pacientams

turintiems širdies susirgimų riziką rekomenduojama profilaktiškai išgerti amoksicilino dozę,

maždaug 3 g., valandą prieš procedūrą (15).

Klaritromicinas yra naujų makrolidų grupės antibiotikas, kuris savo struktūra yra panašus į

eritromiciną. Tačiau palyginti su eritromicinu, klaritromicinas rodo didesnį aktyvumą prieš

Staphylococcus aureus, streptokokus, Legionella pneumophila, Moraxella catarrhalis ir Chlamydia

trachomatis virusus. Klaritromicinas taip pat turi aktyvumą in vitro prieš Mycobacterium avium

kompleksą (MAC) ir Toxoplasma gondi. Farmakokinetiniai klaritromicino profiliai pasižymi geru

išgerto preparato biologiniu prieinamumu, puikiu įsiskverbimu į audinius ir išsilaikymu, ir ilgu pusinės

eliminacijos laiku, kuris leidžia antibiotiką naudoti vieną kartą, arba du kartus per parą. Pirminiai

duomenys rodo, kad klaritromicinas yra efektyvi viršutinių ir žemutinių kvėpavimo takų infekcijų,

odos ir odos struktūrų infekcijų gydymo priemonė. Klaritromicinu buvo gydomos MAC ir Toxoplasma

infekcijos pacientams, sergantiems ŽIV. Dažniausi nepageidaujamas klaritromicino paveikis buvo

pykinimas, viduriavimas ir pilvo skausmai.

Tačiau, šio agento vaidmuo dar nėra visiškai gerai ištirtas (16).

Klaritromicinas ir amoksicilinas dažnai naudojami Helicobacter pylori, kuri yra pripažįstama

kaip pagrindinė gastrito, pepsinės opos, skrandžio vėžio, ir susijusios su gleivine limfomos priežastis,

infekcijai gydyti (17). Apibendrinant galima teigti, kad amoksicilinas - yra plataus spektro antibiotikas,

tinkamas įvairių bakterinių infekcijų gydymui, įskaitant viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų

infekcijas, odos ir minkštųjų audinių struktūrų infekcijas, taip pat naudojamas įvairioms šlapimo takų

infekcijoms, vidurinės ausies uždegimui gydyti, endokardito profilaktikai. Amoksicilino dozė – 80-90

mg/kg., rekomenduojamas kursas – 7-10 dienų.

2.1.2.Vaistai nuo šlapimo nelaikymo

Dirglioji šlapimo pūslė (DŠP) vargina tiek moteris, tiek vyrus. Tai ypatingas šlapimo

nelaikymo tipas ar šlapinimosi sutrikimas dėl savo patofiziologinio mechanizmo ir gydymo

16

sudėtingumo. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad moterys, susirgusios šlapimo nelaikymu, pagalbos

kreipiasi vidutiniškai po trijų metų. Tik aštuoni procentai kreipiasi po mėnesio. Apie 20% vyresnių

moterų kreipiasi į gydytoją po metų. Tikėtina, kad 50-70 % šlapimo nelaikančių pacienčių visai

nepasiekia gydytojų konsultacijos (18).

Dirglioji šlapimo pūslė dar kitaip vadinama šapimo pūslės hiperaktyvumas – tai neslopinami

šlapimo pūslės raumens susitraukimai, kuriems būdinga padažnėjęs, skubus šlapinimasis, šlapimo

nelaikymas skubaus šlapinimosi metu arba šių simptomų derinys. Hiperaktyvi šlapimo pūslė – tai yra

tokia būklė, kuriai būdingas šlapinimosi dažnumas, skubumas su skubiu šlapimo nelaikymu ar be jo.

Hiperaktyvi šlapimo pūslė nėra tai, kas vadinama šlapimo nelaikymu, nes apie 50% ligonių, kuriems

nustatyta hiperaktyvi šlapimo pūslė, sulaiko šlapimą, o 30–50% ligonių, sergančių šlapimo nelaikymu,

turi hiperaktyvią šlapimo pūslę (19).

Tolterodinas yra anticholinergikas, skirtas DŠP gydymui. Nors tolterodinas yra tokio pat

stiprumo vaistas kaip ir oksibutininas, tačiau jo afinitetas seilių liaukų muskarininiams receptoriams

yra žymiai mažesnis. Tyrimais in vitro nustatyta, kad tolterodinas selektyviau veikia šlapimo pūslę,

negu seilių liaukas, o tai įtakoja palankesnį vaisto pašalinį poveikį. Tolterodino prasiskverbimą pro

hematoencefalinį barjerą lemia vaisto palyginti mažas lipofiliškumas. Manoma, kad dėl to, vaistas retai

sukelia pašalinį poveikį kognityvinei funkcijai. Trumpo veikimo tolterodinas pasirodė vaistų rinkoje

1998 metais. Rekomenduojama dozė yra 2 mg du kartus per dieną. Keliolika atsitiktinių placebu

kontroliuojamų studijų parodė, kad TOL-IR yra veiksmingas ir gerai toleruojamas vaistas. Išsami

analizė atskleidė, kad imperatyvus šlapimo nelaikymas sumažėjo 40-60 %. Taip pat TOL-IR

veiksmingai įtakojo padažnėjusį norą šlapintis ir išsiskyrųsį šlapimo kiekį. Prailginto veikimo

tolterodinas (TOL-ER) pasirodė 2001 metais ir buvo skirtas DŠP gydymui, vartojant kartą dienoje.

Rekomenduojama dozė yra 4 mg per dieną, vartojant su maistu ar į tuščią skrandį. Ši formulė priklauso

vaisto patekimo į organizmą sistemai, kuri turi šimtus tirpių mikrosferų.

Vaistas lėtai išsiskiria, tirpstant išoriniams mikrosferų sluoksniams, užtikrinantiems visą parą vaisto

patekimą į organizmą (20).

Pagrindinės indikacijos tolteradino skirimui yra šios: per dideliam šlapimo pūslės aktyvumui

mažinti, kai staiga norisi šlapintis, kai yra dažnas šlapinimasis, arba toks šlapimo nelaikymas, kai

staiga norisi šlapintis ir nepavyksta susilaikyti. Kontraindikacijos tolteradino skyrimui - šlapimo

susilaikymas, nekontroliuojama uždaro kampo glaukoma, sunkioji miastenija, padidėjęs jautrumas

tolterodinui, sunkus opinis kolitas, toksinis gaubtinės žarnos išsiplėtimas. Jo negalima skirti

nėščiosioms (klinikiniuose tyrimuose nedalyvavo) bei žindyvėms (nežinoma apie išsiskyrimą į pieną).

17

Vaisingo amžiaus moterims jis skiriamas kartu su kontraceptikais (21). Įprastinė tolterodino dozė

suaugusiems yra 2 mg 2 kartus per dieną arba 1 mg 2 kartus per dieną – ši dozė skiriama senyviems

pacientams, tiems, kurie vartoja vaistus, inhibuojančius citochromą P450, arba kuriems yra kepenų ar

inkstų nepakankamumas.

Klinikinėje praktikoje kartais naudojamos ir tokios didelės dozės kaip 8 mg 2 kartus per dieną

(22). Atliktose studijose, lyginant su oksibutininu, pažymima, kad tiriant ligonius 12 savaičių, ligonių,

vartojusių tolterodiną, vertinant per 24 valandas, šlapinimosi dažnis sumažėjo 2,3 karto, vartojusių

oksibutininą – 2 kartus, vartojusių placebo – 1,4 karto. Vertinant šlapinimosi skubumo epizodų

skaičių, vartojusiems tolterodiną, jų sumažėjo 1,6 karto, vartojusiems oksibutininą – 1,8 karto, placebo

– 1,1 karto. Vertinant burnos sausumo dažnį, vartojusiems tolterodiną tai buvo 40% ligonių,

vartojusiems oksibutininą – 78% ligonių, vartojusiems placebo – 16% ligonių. Be to, po gydymo

tolterodinu, atlikus urodinaminius tyrimus, pastebima, kad padidėjo šlapimo pūslės tūris, padidėjo

maksimali šlapimo pūslės cistometrinė talpa. Šis vaistas ženkliai pagerino hiperaktyvios šlapimo

pūslės būklę, lyginant su pradine būsena. Tai efektyvus vaistas, kuris potencialiai žmonėms pagelbsti

labiau ir nėra problemų dėl jo saugumo ar netoleravimo (23).

Pagrindinis tolterodino šalutinis poveikis autonominei nervų sistemai yra burnos džiūvimas,

tai gali būti dėl vieno iš jo metabolitų poveikio. Tolterodinas sukelia žymiai mažesnį burnos džiūvimą

nei oksibutininas, nes veikia selektyviau, slopindamas M2 ir M3 muskarininius receptorius šlapimo

pūslėje labiau, nei juos slopina seilių liaukose. Tolterodinas rekomenduojamas pacientams su

hiperaktyvia šlapimo pūsle, jis sumažina šlapinimosi dažnumą ir staigų norą šlapintis bei šlapimo

nelaikymą, kai staiga norisi šlapintis ir nepavyksta susilaikyti. Tolterodinas (Detrusitol) – tai

muskarininių receptorių antagonistas, kuris pakeičia oksibutininą (Driptane), gydant hiperaktyvią

šlapimo pūslę. Jį vartojant žymiai rečiau stebimas burnos džiūvimas, kuris yra pagrindinis vaisto

šalutinis poveikis.

Be to, vartojant tolterodiną, dar gali būti šie nepageidaujami poveikiai:

*Virškinimo traktas: dispepsija, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmas, flatulencija, vėmimas;

*Bendrieji: galvos skausmas;

*Regėjimas: kseroftalmija;

*Psichiatriniai poveikiai: somnolencija, nervingumas;

*Poveikis CNS: parestezija (24);

18

Kokį vaistą kokiam pacientui parinkti – susiję su keliais momentais:

*Šlapimo nelaikymo laipsnis,

*Kartu vartojami medikamentai ir galima vaistų sąveikos rizika,

*Poreikis lanksčiam dozavimui (tolteradino 2–4 mg/d),

*Paciento suvokimas, kiek jam efektyvu ir kiek jis gali toleruoti (25)

Kad pacientas pastebėtų kliniškai reikšmingą pagerėjimą, lyginant su simptomų pradžia, turi

naudoti tolterodiną nuo 5 iki 8 savaičių. Simptomai nyksta per pirmuosius 6 terapijos mėnesius.

Šlapimo nelaikymo epizodų sumažėjimas ir šlapimo tūrio padidėjimas per šį laikotarpį yra patys

reikšmingiausi ir svarbiausi tolterodino pranašumai, ir jie išlieka, kol pacientas vartoja vaistus.

Tai įrodo urodinaminiai tyrimai. Apibendrinant galima teigti, kad Tolterodinas yra anticholinergikas,

skirtas dirglioji šlapimo pūslės gydymui : per dideliam šlapimo pūslės aktyvumui mažinti, kai staiga

norisi šlapintis, kai yra dažnas šlapinimasis, arba toks šlapimo nelaikymas, kai staiga norisi šlapintis ir

nepavyksta susilaikyti. Kontraindikacijos tolteradino skyrimui - šlapimo susilaikymas,

nekontroliuojama uždaro kampo glaukoma, sunkioji miastenija, padidėjęs jautrumas tolterodinui,

sunkus opinis kolitas, toksinis gaubtinės žarnos išsiplėtimas. Jo negalima skirti nėščiosioms bei

žindyvėms. Vaisingo amžiaus moterims jis skiriamas kartu su kontraceptikais. Įprastinė tolterodino

dozė suaugusiems yra 2 mg 2 kartus per dieną arba 1 mg 2 kartus per dieną.

2.2.Vaistų vartojimo drausmingumo priežastys

Vaistų vartojimo nedrausmingumą lemia kelios priežastys(26):

*Nepageidaujamų reakcijų atsiradimas. Pacientai, kuriems pasireiškė netikėtos nepageidaujamos

reakcijos, daug dažniau nutraukia gydymą nei tie, kuriems šių reakcijų pavyksta išvengti;

*Lėtinė ligos forma. Pastebėta, jog po staigaus sveikatos būklės pablogėjimo pacientai daug

pareigingiau vartoja vaistus nei lėtinėmis ligomis sergantieji. Nustatyta, jog nuo 16 iki 50 proc.

pacientų, kuriems paskirtas hipertenzinis gydymas, nustoja gydytis per pirmus metus, o vėliau didelė

dalis tebesigydančių periodiškai praleidinėja vaisto dozes (27);

*Informacijos nepakankamumas.

19

2.2.1.Antibiotikų vartojimo drausmingumas

Antibiotikai turi būti skiriami gydymui, kai tiksliai žinoma, kad jie yra veiksmingi prieš ligą

sukėlusias bakterijas. Vartojant prieš sukėlėjus neveiksmingus antibiotikus, gali išsivystyti bakterijų

rezistentiškumas. Sergant sunkia infekcija, prieš pradedant gydymą, ligos sukėlėjai yra nustatomi ir

patikrinami. Svarbu antibiotikus vartoti paskirtomis dozėmis ir paskirtą laiką. Vartojant per mažą dozę,

taip pat gali išsivystyti rezistentiškumas. Ankstyvas gydymo nutraukimas gali sukelti infekciją iš

naujo, nes ne visi sukėlėjai buvo sunaikinti (28). Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. atvejų

antimikrobiniai preparatai ligoninėse skiriami be reikalo arba netinkamai.

Tyrimai rodė, kad, tinkamai skiriant antibiotikus ligoninėse, ne tik sumažėtų hospitalinių

infekcijų atvejų skaičius, bet pagerėtų pacientų gydymo rezultatai ir sumažėtų sveikatos priežiūros

išlaidos. Remiantis neseniai atliktų tyrimų duomenimis, galima daryti išvadą, kad ambulatorinės

priežiūros įstaigose gydytojai toliau išrašinėja antibakterinius vaistus nuo ūminių kvėpavimo takų

infekcijų, kurias paprastai sukelia virusai.

2009 m. Europos Sąjungoje atlikti tyrimai parodė, kad 53 proc. europiečių mano, kad

antibiotikai naikina virusus, 47 proc. – kad jie padeda peršalus ir sergant gripu. Todėl ši pacientų

nuomonė gali būti viena iš veiksnių, kodėl ambulatorinės priežiūros įstaigose antibiotikai išrašomi per

dažnai. Be to, neseniai atlikti tyrimai rodo, kad plataus veikimo antimikrobiniai vaistai vis dažniau

vartojami tada, kai rekomenduojama skirti siauro veikimo spektro medikamentus. (29)

Praktika rodo, kad bakterinis sukėlėjas nustatomas tik 20 proc. atvejų ir rečiau. Per dažnai, tarsi

apsidrausdami, antibiotikų medikai skiria ir vaikams (30).

2011 m. spalį „Baltijos tyrimų“ Lietuvoje atliktos visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad

vis daugiau žmonių vartoja antibiotikus: 40 proc. apklaustų suaugusiųjų atsakė vartoję šiuos vaistus

per pastaruosius 12 mėn., o 2009 m. „Eurobarometro“ atliktoje apklausoje antibiotikus per

pastaruosius

12 mėn. teigė vartoję 37 proc. apklaustųjų. Dažniau antibiotikus vartoja moterys, vidutinio ir

vyresnio amžiaus Lietuvos piliečiai. 67 proc. teigė pirkę tik gydytojo išrašytus antibiotikus, 11 proc.

gavo jų ligoninėse (2009 m. – iš viso 86 proc.). Daugiau kaip 10 proc. apklaustųjų prisipažino vartoję

namuose turėtus antibiotikus, kurių buvo įsigiję anksčiau (2009 m. – 5 proc.), 5 proc. (2009 m. – 8

proc.) nusipirko jų be recepto. 77 proc. lietuvių paprastai vartoja tik gydytojo išrašytus antibiotikus, 6

proc. patys nusprendžia juos vartoti, 4 proc. klauso giminaičių, draugų ir kitų patarimų. Nerimą kelia

šis skaičius: vos 37 proc. visų suaugusiųjų atsakė, kad nevartotų antibiotikų nepasitarę su gydytoju –

20

tai dažniausiai jaunesni nei 30 m. vyrai, didesnes pajamas gaunantys asmenys ir didesnių miestų

gyventojai. Lietuviai, dažniausiai nepasitarę su gydytoju vartoja antibiotikus susirgę bronchitu, gripu,

šlapimo takų infekcijomis, sinusitu, rinitu, karščiuodami, kai skauda gerklę arba vargina kosulys (31).

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, Lietuvoje didėja kompensuojamųjų antibiotikų

vartojimas, ypač plataus veikimo spektro. 2004–2005 m. antibiotikų vartojimas išaugo 7,2 proc.

(Šiaudikytė, Molytė, 2010).

Taigi, Lietuvoje antibiotikai neretai naudojami neatsakingai. Palyginti su kitomis Europos

Sąjungos šalimis, šis rodiklis išlieka gana didelis: Skandinavijos šalyse, Olandijoje ir kitose pažangiose

šioje srityje šalyse savarankišką gydymąsi antibiotikais pripažino tik vienas iš šimto ar vienas iš dviejų

šimtų gyventojų. Tai rodo, kad žinių apie racionalaus antibiotikų vartojimo svarbą ir netinkamo

vartojimo žalą Lietuvos gyventojams trūksta ir būtina skleisti informaciją ne tik medikams, bet ir

pačiai visuomenei (32).

Apibendrinus galime išskirti net tris geras sąlygas mikroorganizmų atsparumui Lietuvoje

vystytis sudarančius veiksnius:

*Antibiotikų pardavimas be recepto;

*Nepakankamas gyventojų informuotumas apie antibiotikus, jų vartojimo taisykles;

*Mikroorganizmų jautrumo mažėjimą ir su tuo susijusią savigydą; (33)

Kasdienėje klinikinėje praktikoje rekomenduojama laikytis šių principų (34).

Antibiotikai skiriami tik bakterinės kilmės infekcijai gydyti. Empirinė antibiotikų terapija

pradedama nedelsiant (prieš tai paėmus tiriamos medžiagos pasėliui), kai įtariamas sepsis,

endokarditas ar infekcija centrinėje nervų sistemoje, kai karščiuoja neutropeninis ligonis, taip pat esant

sunkiai lokalizuotai infekcijai (pvz., pneumonija, šlapimo takų ar virškinamojo trakto infekcija).

Infekuota organizmo medžiaga bakteriologiškai ištirti paimama prieš gydymą antimikrobiniais

vaistais. Jei ligonis tiriamosios medžiagos ėmimo metu buvo gydytas ar yra gydomas antimikrobiniais

vaistais, tyrimo rezultatų interpretacija gali būti sudėtinga, nes sukėlėjas gali būti išnaikintas arba

pastebima kolonizacija atspariomis gramneigiamomis lazdelėmis, kurios yra nereikšmingos konkrečiu

atveju ir joms nereikalingas gydymas.

Numatomas dažniausias sukėlėjas ir jo atsparumas antimikrobiniams vaistams. Empiriškai

antibiotikai skiriami pagal dažniausią infekcinės ligos sukėlėją. Galimų sukėlėjų spektrą lemia

infekcijos atsiradimo vieta (visuomenėje kilusi infekcija ar hospitalinė), infekcijos židinys (infekcija

šlapimo takuose, apatiniuose kvėpavimo takuose ir kt.), ligonio amžius (naujagimis, vaikas, vyresnio

21

amžiaus ligonis). Pavyzdžiui, dažniausias ūminės moters šlapimo takų infekcijos sukėlėjas yra E. coli.

Tokiu atveju empirinė antibiotikų terapija pirmiausia turi būti efektyvi E. coli. Parenkant teisingą

empirinį gydymą, labai svarbu žinoti visuomenėje ir ligoninės aplinkoje cirkuliuojančių bakterijų

atsparumą antimikrobiniams vaistams.

Vartojamas siauriausio spektro antibiotikas numatomiems sukėlėjams, kurie turi veiksmingai

naikinti sukėlėjus ir kuo mažiau veikti likusią organizmo mikroflorą.

Vartojami farmakoekonomiškai pagrįsti antibiotikai;

Skiriamas antimikrobinis vaistas turi veikti infekcijos židinyje esančius mikroorganizmus;

Skiriamas tinkamas antibiotiko vartojimo būdas, dozės ir kursas;

Nuolatos stebimas skiriamo antibiotiko veiksmingumas bei saugumas;

Empirinė antibiotikų terapija koreguojama pagal mikrobiologinio tyrimo rezultatus;

Dar vienas svarbus žingsnis yra tinkamos gydymo strategijos pasirinkimas. Būtina laikytis

šių dozės ir vaisto skyrimo dažnumo pasirinkimo principų:

*Dozė parenkama įvertinus ligos sunkumą, paciento amžių ir medikamentą išskiriančių bei

metabolizuojančių organų funkciją (bendrieji principai);

*Medikamento dozavimo intervalai priklauso nuo jo skilimo greičio. Svarbu stengtis išlaikyti tolygią

antibiotiko koncentraciją kraujyje, siekiant neleisti bakterinei infekcijai progresuoti ir atspariems

štamams vystytis (35).

Apibendrinant galima teigti, kad dažniausios problemos, kylančios dėl antimikrobinių vaistų

skyrimo gydytojo praktikoje: paskirti antibiotikai neveikia atitinkamų sukėlėjų, per maža dozė, kuri

sunaikintų mikroorganizmą, netinkamas vartojimo laikas ir dažnis, per mažas antibiotiko

veiksmingumas sukėlėjams. Išskiriamos trys sąlygos mikroorganizmų atsparumui Lietuvoje vystytis

sudarančius veiksnius: antibiotikų pardavimas be recepto; nepakankamas gyventojų informuotumas

apie antibiotikus, jų vartojimo taisykles; mikroorganizmų jautrumo mažėjimą ir su tuo susijusią

savigydą.

2.2.2.Vaistų nuo šlapimo nelaikymo vartojimo drausmingumas

Moterims dažnai šlapimo nelaikymo problemos atsiranda dėl ginekologinių priežasčių.

Šlapinimo problemos neretai siejamos su šlapimo takų pažeidimais ginekologinių operacijų metu.

Šlapimtakių pažeidimas – reta, bet sunki ginekologinių operacijų komplikacija. Moters lyties organų

anatomija ir topografija glaudžiai susijusi su šlapimą išskiriančiais organais: šlapimtakiais, šlapimo

22

pūsle bei šlaple (36). Ginekologinių operacijų metu dažniausiai pažeidžiama šlapimo pūslė, rečiau

šlapimtakiai, rečiausiai – šlaplė (37). Šlapimtakiai dažniausiai pažeidžiami šalinant gimdą. Iki 74 proc.

atvejų pažeidžiamas apatinis šlapimtakio trečdalis. Dažnesni vienpusiai ir kairiojo šlapimtakio

pažeidimai, nes kairysis šlapimtakis anatomiškai yra arčiau gimdos kaklelio. Šlapimtakiai pažeidžiami

nuo 0,4 iki 2,5 proc., nors tikrasis dažnis neaiškus (38). Dažnesni šlapimo pūslės pažeidimai dėl

sąaugų pūslinėje makšties srityje, kurios dažniausiai atsiranda dėl anksčiau atlikto cezario pjūvio (39).

Didžiausia rizika šlapimtakių pažeidimams yra esant lytinių organų išslinkimui, taip pat šalinant

gimdos priklausinius (40). Šlapimo nelaikymas kaip komplikacija po ginekologinių operacijų turi

įtakos moters gyvenimo kokybei. Šlapimo nelaikymas yra socialinė, higieninė ir psichologinė

problema, nepaprastai vargina ypač moteris, sukelia nedarbingumą (41). Sergančios šlapimo

nelaikymu moterys blogiau vertina savo sveikatos būklę nei sveikos, daugiau kaip pusė respondenčių

nurodė, kad šlapimo pūslės sutrikimai vidutiniškai ar labai įtakoja jų gyvenimą. Labiausiai šlapimo

nelaikymas susijęs su moterų fizinio aktyvumo ir kasdienės veiklos apribojimais bei prastesne

savijauta. Beveik du trečdaliai (62 proc.) tirtų moterų pripažįsta, kad liga sukelia didesnį ar mažesnį

nevisavertiškumo jausmą. Net 80 proc. moterų nurodė turinčios miego sutrikimų (42).

Visa tai, kaip matyti, sukelia vaistų vartojimo nedrausmingumo: „Tiksli, teisinga ir savalaikė

informacija apie vaistus ir sveikatos psichologinių problemų, dėl ko gali atsirasti nedrausmingumas

vartojant vaistus nuo šlapimo nelaikymo, pavyzdžiui, vaistų vartojama per daug. Gydytojas ir

farmacininkas privalo suteikti detalią informaciją apie vaistų vartojimą kiekvienam pacientui

individualiai. Tai padėtų išvengti stiprinimą yra svarbus sveikatos priežiūros ir saugaus vaistų

vartojimo komponentas“ (43).

Literatūros duomenimis žinoma, kad drausmingumas vartojant vaistus gali priklausyti nuo to,

kokios grupės vaistus pacientas vartoja. Kadangi tokių palyginamų duomenų Lietuvoje nebuvo

atliekama, mes nutarėme įvertinti drausmingumą keliose skirtingose vaistų grupėse – trumpalaikio ir

ilgalaikio vaistų vartojimo grupėse.

23

3.DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas:

Įvertinti vaistų vartojimo drausmingumą ir jį galimai įtakojančius veiksnius pacientų grupėse,

vartojančiose 2 skirtingas vaistų grupes - antibiotikus ir vaistus nuo šlapimo nelaikymo.

Uždaviniai:

1. Kaip dažnai pacientės nutraukia gydymą sąvarankiškai dėl to, kad jie pasirodė ęsantys

neveiksmingi;

2. Kokie demografiniai veiksniai turi įtakos vartojimo drausmingumui;

3. Kaip sutampa gydytojo nuomonė apie vartojimo drausmingumą su pačios pacientės drausmingumu;

4. Ar pacienčių ir gydytojų bendradarbiavimas priimant su gydymu susijusius sprendimus turi įtakos

drausmingumui ar ne;

5. Kokios nepageidaujamos reakcijos turi įtakos vaistų vartojimo drausmingumui.

24

4.TYRIMO METODIKA IR METODAI

Norint nustatyti, ar vaistai buvo vartojami racionaliai ir ar pacientai laikėsi visų gydytojo

nurodymų, buvo naudojamas anketvimo metodas.

Apklausai atlikti buvo pasinaudota specialiai sudaryta anketa, kurią sudaro 2 dalys:

Pirmoji anketos dalis - bendriniai klausimai: pacientės demografiniai duomenys; sveikatos būklė;

emocinė būsena; požiūris, elgesys ir įsitikinimai; pokalbiai su sveikatos priežiūros specialistais. Juos

pacientė turėdavo užpildytu gydymo pradžioje, prieš pradedant vartoti gydytojo paskirtus antibiotikus

ar vaistus nuo šlapimo nelaikymo.

Antroji anketos dalis - klausimai susiję su gydymu. Šios dalies klausimai užpildomi gydančio gydytojo

ir pačios pacientės, jai atvykus po 10-14 dienų pakartotinei apžiūrai.

Tyrimas buvo atliekamas Kauno mieste ęsančiose gydymo įstaigose: LSMUL Kauno

klinikose, Šilainių poliklikoje, 2-oji klinikinėje Kauno ligoninėje. Taip pat Kaune ęsančiose

visuomenės vaistinėse.

Kriterijus atrenkant pacientus, buvo amžius, jis turėjo būti virš 18 metų ir gydytojo

nurodymas vartoti arba antibiotikus arba vaistus nuo šlapimo nelaikymo.

Prieš atliekant tyrimą buvo gautas biomedicininių tyrimų etikos komisijos leidimas. Kiekviena

pacientė būdavo supažindinama su tyrimo metodika. Pacientei sutikus dalyvauti tyrime, ji

pasirašydavo specialią sutikimo formą. Surinkti pilnai vienos anketos duomenis duomenis, trukdavo

nuo 10 iki 14 dienų.

Gauti duomenys analizuoti naudojant statistikos programų paketą „IBM SPSS Statistics

22.0“. Atlikta aprašomoji ir lyginamoji statistinė analizė. Dviejų požymių nepriklausomumui tirti

taikytas Pirsono chi kvadrato kriterijus ir tikslusis Fišerio kriterijus (mažiems skaičiams vertinti).

Statistiškai patikimu rezultatu laikoma reikšmė, kai p < 0,05; tendencija vertintina, kai p < 0,2.

25

5.REZULTATAI

Tyrime dalyvavo 66 pacientės, kurios buvo suskirsytos į dvi grupes, atsižvelgiant į tai, kokius

vaistus naudojo, t.y. 31 pacientė, kuri vartojo AB, ir 35 pacientės, kurios vartojo ŠN skirtus vaistus.

Pacienčių vartojusių antibiotikus amžiaus vidurkis – 35,73 metai ; o pacienčių vartojusių vaistus nuo

šlapimo nelaikymo amžiaus vidurkis – 60,86 metai.

Antibiotikų grupėje 18 pacienčių (58.1proc.) laikėsi gydytojo nurodymų ir 13 pacienčių (41.9 proc.)

nesilaikė. Kitoje grupėje 24 pacientės (68,6 proc.) laikėsi gydytojo nurodymų ir 11 pacienčių (31.4

proc.) nesilaikė.

Įverinus pacienčių socialinius demografinius duomenis, buvo gauti tokie rezultatai (Žr. Lentelė 1)

Lentelė 1. Socialiniai demografiniai duomenys

Veiksnys

Antibiotikų grupė Šlapimo nelaikymo vaistų

grupė

Laikėsi

nurodymų

Nesilaikė

nurodymų

Laikėsi

nurodymų

Nesilaikė

nurodymų

Amžius

18-45 14 (82,4) 11 (84,6) 4 (16.7) 1 (9,1)

46-65 0 (0) 1 (7,7) 11 (45,8) 7 (63,6)

66-84 3 (17,6) 1 (7,7) 9 (37,5) 3 (27,3)

Lytis Moterys 18 (100) 13 (100) 24 (100) 11 (100)

Šeimyninė

padėtis

Susituokusi 8 (44,4) 7 (53,8) 2 (8,3) 0 (0)

Nevędusi 7 (38,9) 3 (23,1) 13 (54,3) 5 (45,5)

Išsiskyrusi 0 (0) 2 (15,4) 4 (16,7) 3 (27,3)

Našlė 3 (16,7) 1 (7,7) 5 (20,8) 3 (27,3)

Išsilavinimas

Pradinis 1 (5,6) 0 (0) 0 (0) 0 (0)

Vidurinis 8 (44,4) 2 (15,4) 2 (8,3) 5 (45,5)

Aukštesnysis 4 (22,2) 2 (15,4) 9 (37,5) 3 (27,3)

Aukštasis 5 (27,8) 9 (69,2) 13 (54,2) 3 (27,3)

Užimtumas

Dirba 4 (22,2) 8 (61,5) 9 (37,5) 3 (30)

Nedirba 6 (33,3) 1 (7,7) 6 (25) 3 (30%)

Studentė 7 (38,9) 4 (30,8) 0 (0) 0 (0)

Pensininkė 1 (5,6) 0 (0) 9 (37,5) 4 (40)

Kilmė

Iš miesto 11 (61,1) 12 (92,3) 11 (45,8) 3 (27,3)

Iš kaimo 5 (27,8) 1 (7,7) 11 (45,8) 5 (45,5)

Iš rajono 2 (11,1) 0 (0) 2 (8,3) 3 (27,3)

Gyvenamoji

vieta

Kaunas 16 (88,9) 12 (92,3) 23 (100) 9 (100)

Kitas

miestas 2 (11,1) 1 (7,7) 0 (0) 0 (0)

26

Įvertinus pacienčių duomenis, susijusius su gydymu, buvo gauti tokie rezultatai (Žr. Lentelė 2)

Lentelė 2. Su gydymu susiję duomenys

Antibiotikų grupė Šlapimo nelaikymo vaistų

grupė

Laikėsi

nurodymų

Nesilaikė

nurodymų

Laikėsi

nurodymų

Nesilaikė

nurodymų

LIGA

Dirglioji

šlapimo pūslė 0 (0) 0 (0) 24 (100) 11 (100)

Plaučių

uždegimas 13 (72,2) 9 (69,2) 0 (0) 0 (0)

Sinusitas 2 (11,1) 2 (15,4) 0 (0) 0 (0)

Bronchitas 3 (16,7) 2 (15,4) 0 (0) 0 (0)

VAISTAS

Toltrodinas 0 (0) 0 (0) 24 (100) 11 (100)

Ospamox 8 (44,4) 2 (15,4) 0 (0) 0 (0)

Hiconcil 2 (11,1) 2 (15,4) 0 (0) 0 (0)

Clarithromycin 2 (11,1) 2 (15,4) 0 (0) 0 (0)

Amoksiklav 6 (33,3) 7 (53,8) 0 (0) 0 (0)

VARTOJIMO

DAŽNIS

1 k/d 0 (0) 0 (0) 24 (100) 11 (100)

2 k/d 5 (27,8) 4 (30,8) 0 (0) 0 (0)

3 k/d 13 (72,2) 9 (69,2) 0 (0) 0 (0)

Pirmoji anketos dalis - bendriniai klausimai: pacientės demografiniai duomenys; sveikatos

būklė; emocinė būsena; požiūris, elgesys ir įsitikinimai; pokalbiai su sveikatos priežiūros

specialistais.

Tyrimo pradžioje pacientės turėjo įvertinti savo sveikatos būklę apskritai ir kokia sveikatos būklė yra

šiuo metu dėl dabartinės ligos. Gauti tokie rezultatai (Žr. Lenteles 3 ir 4)

Lentelė 3. Pacientės sveikatos būklė

Ar išgėrėte visus paskirtus vaistus?

Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Apskritai Jūsų sveikata yra ?

Bloga 0 (0) 7 (29,2)

0,002

1 (7,7) 6 (54,5)

T Gera 15 (83,3) 8 (33,3) 7 (53,8) 2 (18,2)

Patenkinama 3 (16,7) 9 (37,5) 5 (38,5) 3 (27,3)

27

Lentelė 4. Pacientės sveikatos šiuo metu dėl ligos


Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Šiuo metu dėl dabartinės ligos Jūsų sveikatos būklė yra ?

Bloga 0 (0 ) 7 (29,2)

0,000

1 (7,7) 4 (36,4)

0,003 Gera 13 (72,2) 2 (8,3) 10 (76,9) 1 (9,1)

Patenkinama 5 (27,8 ) 15 (62,5) 2 (15,4) 6 (54,5)

Vertinant pacienčių emocinę būseną buvo gauti tokie rezultatai. (Žr. Lentelė 5)

Lentelė 5. Pacientės emocinė būklė


Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Ar per pastarąjį mėnesį jautėtės liūdna, prislėgta, nusiminusi ?

Taip 3 (16,7) 11 (45,8)

T

3 (23,1) 5 (45,5)

NS Ne 7 (38,9) 4 (16,7) 4 (30,8) 2 (18,2)

Taip/Ne 8 (44,4) 9 (37,5) 6 (46,2) 4 (36,4)

Vertinant pacienčių nuomonę, ar liga dėl kurios kreipėsi į gydytoją, yra rimta, buvo gauti tokie

rezultatai (Žr. Lentelė 6)

Lentelė 6. Pacientės nuomonė apie ligos rimtumą


Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Jūsų manymu, ar liga, dėl kurios šįsyk kreipėtės į gydytoją, yra rimta ?

Taip 2 (11,1) 15 (62,5)

0,000

3 (25) 6 (54,5)

NS Ne 9 (50) 1 (4,2) 3 (25) 2 (18,2)

Taip/Ne 7 (38,9) 8 (33,3) 6 (50) 3 (27,3)

28

Vertinant pacienčių kasdieninį pareigingumą, buvo gauti tokie rezutatai (Žr. Lentelė 7)

Lentelė 7. Pacientės kasdieninis pareigingumas


Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Ar kasdieniame gyvenime ęsate pareiginga ?

Taip 15 (83,3) 16 (66,7)

T

9 (69,2) 6 (54,5)

T Ne 1 (5,6) 0 (0) 3 (23,1) 0 (0)

Taip/Ne 2 (11,1) 8 (33,3) 1 (7,7) 5 (45,5)

Pacienčių paklausus ar su gydymu susijusiu sprendimus priima kartu su savo gydytoju, buvo gauti

tokie rezultatai. (Žr. Lentelė 8)

Lentelė 8. Pacientės bendradarbiavimas su gydytoju


Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Ar su gydymu susijusius sprendimus jūs priimate kartu su savo gydytoju ?

Taip 15 (83,3) 21 (87,5)

NS

9 (69,2) 7 (63,6)

NS Ne 1 (5,6) 0 (0) 1 (7,7) 0 (0)

Taip/Ne 2 (11,1) 3 (12,5) 3 (23,1) 4 (36,4)

29

Vertinant, ar pacientės priima su gydymu susijusius sperndimus kartu su gydytoju, nustatyta

tendencija tik tarp pacienčių vartojusių ŠN skirtus vaistus, bet ne AB. (Žr. Grafikas 1)

Grafikas 1. Pacientės bendradarbiavimas su gydytoju

Pacienčių paklausus, ar jos turi kam paskambinti ir pasitarti dėl vartojamų vaistų, buvo gauti tokie

rezultatai. (Žr. Lentelė 9)

Lentelė 9. Aplinkinių pagalba dėl vaistų vartojimo


Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Ar turite kam paskambinti ir pasitarti dėl vartojamų vaistų ?

Taip 14 (77,8) 13 (54,2)

NS

8 (61,5) 5 (45,5)

NS Ne 1 (5,6) 5 (20,8) 3 (23,1) 3 (27,3)

Taip/Ne 3 (16,7) 6 (25) 2 (15,4) 3 (27,3)

30

Norint sužinoti, ar pacientėms vaistus vartoti dažniau, nei vieną kartą per parą, yra nepatogu, buvo

gauti tokie rezultatai. (Žr. Lentelė 10)

Lentelė 10. Vaistų vartojimo patogumas


Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Ar vartoti vaistus dažniau nei vieną kartą per parą yra nepatogu ?

Taip 4 (23,5) 10 (41,7)

NS

5 (38,5) 3 (27,3)

NS Ne 6 (35,3) 4 (16,7) 4 (30,8) 3 (27,3)

Taip/Ne 7 (41,2) 10 (41,7) 4 (30,8) 5 (45,5)

Pacienčių paklausus pacientės, kaip jos elgsis kilus klausimams, susijusių su gydymu, buvo gauti

tokie rezultatai. (Žr. Lenteles 11-14)

Lentelė 11. Pacientė pirmiausia konsultuosis su gydytoju


Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Pirmiausiai konsultuojatės su gydytoju ?

Taip 9 (50) 10 (41,7) NS

7 (53,8) 4 (36,4) NS

Ne 9 (50) 14 (58,3) 6 (46,2) 7 (63,6)

Lentelė 12. Pacientė pirmiausia konsultuosis su vaistininku


Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Pirmiausiai konsultuojatės su vaistininku ?

Taip 6 (33,3) 9 (37,5) NS

4 (30,8) 6 (54,5) NS

Ne 12 (66,7) 15 (62,5) 9 (69,2) 5 (45,5)

31

Lentelė 13. Pacientė pirmiausia konsultuosis su kitu asmeniu


Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Pirmausiai konsultuojatės su kitu asmeniu ?

Taip 1 (5,6) 5 (20,8) NS

0 (0) 2 (18,2) T

Ne 17 (94,4) 19 (79,2) 13 (100) 9 (81,8)

Lentelė 14. Pacientė pirmiausia informacijos ieškos internete


Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Pirmiausia informacijos ieškosite internete ?

Taip 2 (11,1) 4 (16,7) NS

2 (15,4) 1 (9,1) NS

Ne 16 (88,9) 20 (83,3) 11 (84,6) 10 (90,9)

Pacienčių paklausus, kaip jos elgsis, jei vartojant paskirtą vaistą simptomai išnyks, buvo gauti tokie


Lentelė 15. Pacientės elgesys išnykus ligos simptomams


Taip Ne

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Kaip elgsitės, jei vartojant paskirtą vaistą simptomai išnyks ?

Vartosite toliau 11 (61,1) 6 (25)

0,005

2 (15,4) 2 (18,2)

0,033 Toliau

nebevartosite 1 (5,6) 12 (50) 2 (15,4) 7 (63,6)

Sumažinsite dozę 6 (33,3) 6 (25) 9 (69,2) 2 (18,2)

32

Pacienčių paklausus ar jos kartais vaistus vartoja trumpiau/ilgiau nei paskyrė gydytojas, buvo gauti

tokie rezultatai. (Žr. Lentelė 16)

Lentelė 16. Gydytojo paskirimų laikymasis


Taip Ne

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Ar kartais vaistus vartojate trumpiau / ilgiau nei paskyrė gydytojas ?

Taip 11 (61,1) 15 (62,5) NS

10 (76,9) 8 (72,7) NS

Ne 7 (38,9) 9 (37,5) 3 (23,1) 3 (27,3)

Pacienčių paklausus ar jos yra kada nors pamiršusios išgerti paskirtus vaistus, buvo gauti tokie


Lentelė 17. Pacientės pareigingumas susijęs su vaistų vartojimu


Taip Ne

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Ar ęsate kada nors pamiršusi išgerti vaistų ?

Taip 16 (88,9) 17 (70,8) NS

12 (92,3) 9 (81,8) NS

Ne 2 (11,1) 7 (29,2) 1 (7,7) 2 (18,2)

Pacienčių paklausus ar buvo, kad joms nerūpėjo, ar išgėrė paskirtą vaistą, buvo gauti tokie rezultatai.

(Žr. Lentelė 18)

Lentelė 18. Pacientės požiūris į vaistų vartojimą


Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Ar buvo taip, kad jums nerūpėjo, ar išgėrėte vaistą ?

Taip 9 (50) 12 (50) NS

6 (46,2) 7 (63,6) NS

Ne 9 (50) 12 (50) 7 (53,8) 4 (36,4)

33

Pacienčių paklausus ar jos kartais nustoja vartoti paskirtus vaistus pasijutus geriau, buvo gauti tokie

rezultatai. (Žr. Lentelę 19)

Lentelė 19. Sveikatos būklės pagerėjimo įtaka vartojimo drausmingumui


Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Ar kartais nustojate vartoti vaistus, pasijutusi geriau ?

Taip 12 (66,7) 16 (66,7) NS

10 (76,9) 10 (90,9) NS

Ne 6 (33,3) 8 (33,3) 3 (23,1) 1 (9,1)

Pacienčių paklausus ar jos pirks brangų vaistą nerimtai ligai gydyti, buvo gauti tokie rezultatai.

(Žr. Lentelę 20)

Lentelė 20. Pacientės nuomonė apie vaisto kainą


Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Ar pirksite gydytojo rekomenduotą brangų vaistą nerimtai ligai gydyti ?

Taip 1 (5,6) 11 (45,8)

0,008

4 (30,8) 2 (18,2)

NS Ne 16 (88,9) 13 (54,2) 9 (69,2) 8 (72,7)

Taip/Ne 1 (5,6) 0 (0) 0 (0) 1 (9,1)

Pacienčių paklausus ar jos yra vartojusios daugiau/mažiau vaistų nei buvo paskirta, buvo gauti tokie


Lentelė 21. Vaistų vartojimas daugiau ar mažiau nei buvo paskirta


Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Ar ęsate vartojusi daugiau ar mažiau vaistų nei buvo paskirta ?

Kartais 11 (61,1) 18 (75)

NS

9 (69,2) 8 (72,7)

NS Dažnai 1 (5,6) 0 (0) 0 (0) 1 (9,3)

Niekada 6 (33,3) 6 (25) 4 (30,8) 2 (18,2)

34

Pacienčių paklausus ar jos yra praleidusios ar nutraukusios vaistų vartojimą dėl to, kad jie pasirodė

neveiksmingi, buvo gauti tokie rezultatai. (Žr. Lentelė 22)

Lentelė 22. Vaistų neveiksmingumo įtaka vartojimo drausmingumui


Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Ar ęsate praleidusi ar nutraukusi vaistų vartojimą dėl to, kad jie Jums pasirodė neveiksmingi

?

Kartais 11 (61,1) 17 (70,8)

NS

6 (46,2) 6 (54,5)

0,08 Dažnai 2 (11,1) 2 (8,3) 1 (7,7) 4 (36,4)

Niekada 5 (27,8) 5 (20,8) 6 (46,2) 1 (9,1)

Pacienčių paklausus, ar joms teko su savim neturėti paskirto vaisto tuo metu, kai reikėjo juos išgerti,

buvo gauti tokie rezultatai. (Žr. Lentelė 23)

Lentelė 23. Pakirto vaisto turėjimas su savimi


Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Ar teko neturėti su savimi vaistų tuo metu, kai juos reikėjo išgerti ?

Kartais 12 (66,7) 17 (70,8)

NS

9 (69,2) 8 (72,7)

NS Dažnai 3 (16,7) 1 (4,2) 0 (0) 1 (9,1)

Niekada 3 (16,7) 6 (25) 4 (30,8) 2 (18,2)

Įverinus pacienčių socialinius demografinius duomenis, buvo gauti tokie rezultatai. (Žr. Lentelės

24-30)

Lentelė 24. Lytis


Taip Ne

AB N(proc) ŠN

N(proc) p AB N(proc)

ŠN

N(proc) p

Jūsų lytis ?

Moteris 18 (100) 24 (100) NS 13 (100) 11 (100) NS

35

Lentelė 25. Pacientės amžius


Taip Ne

AB N(proc) ŠN


ŠN

N(proc) p

Kiek jums metų ?

18-45 14 (82,4) 4( 16.7)

0,000

11 (84,6) 1 (9,1)

0,001 46-65 0 (0) 11 (45,8) 1 (7,7) 7 (63,6)

66-84 3 (17,6) 9 (37,5) 1 (7,7) 3 (27,3)

Lentelė 26. Pacientės šeimyninė padėtis


Taip Ne

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Jūsų šeimyninė padėtis ?

Nevędusi 8 (44,4) 2 (8,3)

0,023

7 (53,8) 0 (0)

0,032 Susituokusi 7 (38,9) 13 (54,3) 3 (23,1) 5 (45,5)

Išsiskyrusi 0 (0) 4 (16,7) 2 (15,4) 3 (27,3)

Našlė 3 (16,7) 5 (20,8) 1 (7,7) 3 (27,3)

Lentelė 27. Pacientės išsilavinimas


Taip Ne

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

AB

N(proc)

ŠN

N(proc) p

Jūsų išsilavinimas ?

Pradinis 1 (5,6) 0 (0)

0,017

0 (0) 0 (0)

T Vidurinis 8 (44,4) 2 (8,3) 2 (15,4) 5 (45,5)

Aukštesnysis 4 (22,2) 9 (37,5) 2 (15,4) 3 (27,3)

Aukštasis 5 (27,8) 13 (54,2) 9 (69,2) 3 (27,3)

36

Įverinus pacienčių išsilavinimą ir vaistų vartojimo drausmingumą, buvo gauti tokie rzultatai

(Žr. Grafikas 2)

Grafikas 2. Pacientės išsilavinimo ir drausmingumo sąsaja

Lentelė 28. Pacientės užimtumas


Taip Ne

AB N(proc) ŠN


ŠN

N(proc) p

Šiuo metu Jūsų užimtumas ?

Dirbate 4 (22,2) 9 (37,5)

0,001

8 (61,5) 3 (30)

0,007 Nedirbate 6 (33,3) 6 (25) 1 (7,7) 3 (30)

Studentė 7 (38,9) 0 (0) 4 (30,8) 0 (0)

Pensininkė 1 (5,6) 9 (37,5) 0 (0) 4 (40)

37

Įverinus pacienčių užimtumą ir vaistų vartojimo drausmingumą, buvo gauti tokie rzultatai

(Žr. Grafikas 3)

Grafikas 3. Pacientės užimtumo ir drausmingumo sąsaja

Lentelė 29. Pacientės kilmė


Taip Ne

AB N(proc) ŠN N(proc) p AB N(proc) ŠN

N(proc) p

Jūs ęsate kilusi iš ?

Miesto 11 (61,1) 11 (45,8)

NS

12 (92,3) 3 (27,3)

0,002 Rajono 5 (27,8) 11 (45,8) 1 (7,7) 5 (45,5)

Kaimo 2 (11,1) 2 (8,3) 0 (0) 3 (27,3)

Lentelė 30. Pacientės gyvenamoji vieta


Taip Ne


N(proc) p

Šiuo metu jūs gyvenate ?

Kaune 16 (88,9) 23 (100)

0,187

12 (92,3) 9 (100)

NS Kitame

mieste 2 (11,1) 0 (0) 1 (7,7) 0 (0)

38

Antroji anketos dalis - klausimai susiję su gydymu, šios dalies klausimai užpildomi gydančio

gydytojo ir pačios pacientės, jai atvykus po 10-14 dienų pakartotinei apžiūrai.

Pacienčių paklausus kokia diagnozė joms buvo nustatyta, buvo gauti tokie rezultatai. (Žr.Lentelė 31)

Lentelė 31. Nustatyta diagnozė


Taip Ne


N(proc) p

Diagnozė ?

DŠP 0 (0) 24 (100)

0,000

0 (0) 11 (100)

0,000

Plaučių

uždegimas 13 (72,2) 0 (0) 9 (69,2) 0 (0)

Sinusitas 2 (11,1) 0 (0) 2 (15,4) 0 (0)

Bronchitas 3 (16,7) 0 (0) 2 (15,4) 0 (0)

Paklausus gydytojo nuomonės, ar pacientė vaistus vartos taip, kaip paskirta, buvo gauti tokie


Lentelė 32. Gydytojo nuomonė apie pacientės pareigingumą


Taip Ne


N(proc) p

Gydytojo nuomonė, ar pacientė vaistus vartos taip, kaip paskirta ?

Taip 10 (55,6) 14 (58,3)

NS

5 (38,5) 3 (27,3)

NS Ne 0 (0) 0 (0) 0 (0) 1 (9,1)

Sunku

pasakyti 8 (44,4) 10 (41,7) 8 (61,5) 7 (63,6)

39

Vertinant ar gydytojo nuomonė apie pacientės drausmingumą ir pacientės drausmingumas sutampa,

buvo gauti tokie reultatai (Žr. Grafikas 4)

Grafikas 4. Gydytojo nuomonė, apie pacientės drausmingumą

Paklausus gydytojo, koks vaistas skirtas pacientei, buvo gauti rezultatai. (Žr. Lentelė 33)

Lentelė 33. Paskirtas vaistas


Taip Ne

AB N(proc) ŠN N(proc) p AB N(proc) ŠN N(proc) p

Vaistas ?

Toltrodinas 0 (0) 24 (100)

0,000

0 (0) 11 (100)

0,000

Ospamox 8 (44,4) 0 (0) 2 (15,4) 0 (0)

Hiconcil 2 (11,1) 0 (0) 2 (15,4) 0 (0)

Clarithromycin 2 (11,1) 0 (0) 2 (15,4) 0 (0)

Amoksiklav 6 (33,3) 0 (0) 7 (53,8) 0 (0)

40

Pacienčių paklausus kaip jos turės vartoti paskirtus vaistus, buvo gauti tokie rezultatai.

(Žr. Lentelė 34)

Lentelė 34. Paskirtų vaistų vartojimo dažnis


Taip Ne


Kaip jūs šiuos vaistus gėrėte?

1 k/d 0 (0) 24 (100)

0,000

0 (0) 11 (100)

0,000 2 k/d 5 (27,8) 0 (0) 4 (30,8) 0 (0)

3 k/d 13 (72,2) 0 (0) 9 (69,2) 0 (0)

Pacientėčių, atvykys pakartotinai, buvo paprašyta įvertinti savo sveikatos būklę, buvo gauti tokie


Lentelė 35. Pacientės sveikatos būklė šiuo metu (pakartotinis apsilankymas)


Taip Ne


Kokia jūsų sveikatos būklė dėl šios ligos šiuo metu ?

Gera 16 (88,9) 3 (12,5)

0,000

9 (69,2) 3 (27,3)

NS Bloga 0 (0) 4 (16,7) 1 (7,7) 2 (18,2)

Patenkinama 2 (11,1) 17 (70,8) 3 (23,1) 6 (54,5)

Pacienčių paprašius išvardinti, kokios nepageidaujamos reakcijos pasireiškė vartojant paskirtus

vaistus, buvo gauti tokie rezultatai. (Žr. Lentelės 36-48)

Lentelė 36. NRV-Apetito stoka


Taip Ne


Apetito stoka ?

Taip 0 (0) 3 (12,5) NS

0 (0) 1 (9,1) NS

Ne 18 (100) 21 (87,5) 13 (100) 10 (90,9)

41

Lentelė 37. NRV-Viduriavimas


Taip Ne


Viduriavimas ?

Taip 0 (0) 3 (12,5) NS

1 (7,7) 1 (9,1) NS

Ne 18 (100) 21 (87,5) 12 (92,3) 10 (90,9)

Lentelė 38. NRV-Pykinimas


Taip Ne


Pykinimas ?

Taip 0 (0) 4 (16,7) T

6 (46,2) 5 (45,5) NS

Ne 18 (100) 20 (83,3) 7 (53,8) 6 (54,5)

Vertinant iš pagrindinių informaciniame lapelyje nurodytų nepageidaujamų reakcijų įtaką vartojimo

drausmingumui, buvo gauti tokie rezultatai (Žr. Grafikai 5, 6 ir 7)

Grafikas 5. Pykinimo ir drausmingumo sąsaja

42

Lentelė 39. NRV-Skarndžio skausmas


Taip Ne


Skrandžio skausmas ?

Taip 0 (0) 4 (16,7) T

5 (38,5) 4 (36,4) NS

Ne 18 (100) 20 (83,3) 8 (61,5) 7 (63,6)

Grafikas 6. Skrandžio skausmo ir drausmingumo sąsaja

Lentelė 40. NRV-Galvos skausmas


Taip Ne


Galvos skausmas ?

Taip 0 (0) 2 (8,3) NS

0 (0) 2 (18,2) T

Ne 18 (100) 22 (91,7) 13 (100) 9 (81,8)

43

Lentelė 41. NRV-Šlapimo susilaikymas


Taip Ne


Šlapimo susilaikymas ?

Taip 0 (0) 5 (20,8) 0,06

0 (0) 1 (9,1) NS

Ne 18 (100) 19 (79,2) 13 (100) 10 (90,9)

Lentelė 42. NRV-Mieguistumas


Taip Ne


Mieguistumas ?

Taip 0 (0) 4 (16,7) T

0 (0) 3 (27,3) T

Ne 18 (100) 20 (83,5) 13 (100) 8 (72,7)

Lentelė 43. NRV-Burnos džiūvimas


Taip Ne


Burnos džiūvimas ?

Taip 0 (0) 23 (95,8) 0,000

0 (0) 10 (90,9) 0,00

0 Ne 18 (100) 1 (4,2) 13 (100) 1 (9,1)

Lentelė 44. NRV-Silpnumas


Taip Ne


Silpnumas ?

Taip 0 (0) 0 (0) NS

2 (15,4) 0 (0) NS

Ne 18 (100) 24 (100) 11 (84,6) 11 (100)

44

Grafikas 7. Silpnumo ir drausmingumo sąsaja

Lentelė 45. NRV-Grybelis


Taip Ne


Grybelis ?

Taip 0 (0) 0 (0) NS

0 (0) 0 (0) NS

Ne 18 (100) 24 (100) 13 (100) 11 (100)

Lentelė 46. NRV- Tynimas


Taip Ne


Tynimas ?

Taip 0 (0) 0 (0) NS

0 (0) 0 (0) NS

Ne 18 (100) 24 (100) 13 (100) 11 (100)

45

Lentelė 47. NRV-Niežulys


Taip Ne


Niežulys ?

Taip 0 (0) 0 (0) NS

0 (0) 0 (0) NS

Ne 18 (100) 24 (100) 13 (100) 11 (100)

Lentelė 48. NRV-Bėrimas


Taip Ne


Bėrimas ?

Taip 0 (0) 0 (0) NS

0 (0) 0 (0) NS

Ne 18 (100) 24 (100) 13 (100) 11 (100)

46

6.REZULTATŲ APTARIMAS

Literatūros duomenimis žinoma, kad drausmingumas vartojant vaistus gali priklausyti nuo to,

kokios grupės vaistus pacientas vartoja. Kadangi tokių palyginamų duomenų Lietuvoje nebuvo

atliekama, mes nutarėme įvertinti drausmingumą keliose skirtingose vaistų grupėse – trumpalaikio ir

ilgalaikio vaistų vartojimo grupėse.

Gydytojo nurodymų laikymasis:

Išanalizavus gautus rezultatus nustatyta, kad tik 58,1proc. pacienčių, kurios vartojo AB,

laikėsi gydytojo nurodymų, o pacientės, kurios vartojo ŠN vaistus, gydytojo nurodymų laikėsi 68,8%.

Socialiniai demografiniai duomenys:

Tiek AB grupėje, tiek ŠN vaistų vartojimo grupėse pasiskirstymas pagal lytį, amžiaus grupę,

šeimyninę padėtį, kilmę, ir gyvenamą vietą statistiškai nesiskyrė. Buvo matoma tendencija ŠN vaistų

vartojimo grupėje, pagal išsilavinima (p=0.132), o statistškai reikšmingi duomenys matosi AB grupėje

pagal užimtumą ir išsilavinima (p=0,032 ir p=0.033). 2013 metais buvo atliktas tyrimas (44) nuostatant

socialdemografinius rizikos veiksniu AB vartojimui, ŠN vaistų vartojimui tokie veiksniai nenustatyti.

Sveikatos vertinimas:

Priesš gydymo pradžia AB vartojimo grupėje pacientės savo sveikatos būklę įvertino kaip

gerą, ŠN vaistų vartojimo grupėje tik kaip patenkinama. Analizuojant sveikatos vertinimo pokyčius po

paskirto gydymo kurso, atsakymai tiek AB, tiek ŠN vaistų vartojimo grupėse liko tokie patys

(statistiškai reikšmingai nesiskyrė)

Požiūris, elgesys, įsitikinimai:

ŠN vaistų vartojimo grupėje daugiau nei pusė pacienčių ligą, dėl kurios kreipėsi į gydytoją,

įvertino kaip rimtą, o AB vartojimo grupėje pacientės savo ligą įverino kaip nerimtą. Tačiau nei viena,

nei kita grupė statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

47

Pokalbiai su sveikatos priežiūros specialistais:

ŠN vaistų vartojimo grupėje nustatyta tendencija (p=0.171), kad yra tiesioginis ryšys tarp

gydytojo nurodymų laikymosi ir su gydymu susijusių sprendimų priėmimo kartu su savo gydytoju, AB

vartojimo grupėje statistinis reikšmingumas nenustatytas.

Vaistų vartojimas:

AB vartojimo grupėje dauguma pacienčių prisipažino, jog kartais paskirtus vaistus vartoja

trumpiau ar ilgiau nei paskyrė gydytojas (p=0.452), ŠN vaistų vartojimo grupėje, taip pat dauguma

pacienčių prisipažino, kad kartais paskirtus vaistus vartoja trumpiau ar ilgiau nei paskyrė gydytojas

(p=0,554).

Tarp pacienčių, kurios vartojo AB, didžioji dalis nurodė, kad ligos simptomams išnykus

vaisto dozę sumažins (p=0.34), o tarp pacienčių, kurios vartojo ŠN skirtus vaistus, didžioji dalis

nurodė, kad vaisto daugiau nebevartos (p=0.709).

AB vartojimo grupėje, dauguma pacienčių nurodė, kad yra kada nors pamiršusios išgerti

vaista, taip dižioji dalis atsakė neigiamai į klausima „ Ar buvo taip, kad jums nerūpėjo, ar išgėėte

vaistą ?“ , ŠN vaistus vartojimo grupėje, dauguma pacienčių nurodė, kad yra kada nors pamiršusios

išgerti vaista, taip dižioji dalis atsakė teigiamai į klausima „ Ar buvo taip, kad jums nerūpėjo, ar išgėėte

vaistą ?“

Nustatyta, kad didžioji dalis pacienčių (AB vartojimo grupėje) nepirktų rekomenduoto

brangaus vaisto nerimtai ligai gydyti (p=0,134), kitoje grupėje pacientės atsakė taip pat (p=0,15)

AB ar ŠN vaistų vartojimo grupėse dauguma pacienčių atsakė, kad kartais teko neturėti su

savim vaistų, kai juos reikėjo išgerti.

Diagnozė ir gydymas:

Abiejose vaistų grupėse nenustatytas statistiškas reikšmingumo taro vartojimo drausmingumo

ir vartojamų vaistų dozės dažnumo. Tačiau kiti tyrėjai yra nustatę, jog kuo vartojimo dažnis didesnis,

tuo blogesnis nurodymų laikymasis (45). Gydytojai dažniausiai nurodė, kad sunku pasakyti, ar

pacientais vaistus, taip kaip paskirta.

AB vartojimo grupėje, dažniausiai pasitaikanti liga buvo plaučių uždegimas, kitoje grupėje

buvo tik vienintelis variantas – DŠP.

48

Iš pagrindinių nurodytų NRV, AB grupėje daugiausiai įtakos turėji: pykinimas, skrandžio

skausmas, silpnumas, o ŠN vaistų vartojimo gupėje tik pykinimas ir skrandžio skausmas. Kitos

išvardintos grupės statistinio reikšmingumo neturėjo.

AB vartojimo grupėje, nustatyta, kad vaistai dažniausiai buvo vartojami 3 k/d, o

drausmingumas sutampa su 2005 m. daryto tyrimo rezultatais (46), ŠN vaistų vartojimos grupėje visos

pacientės paskirtus vaistus vartojo 1 k/d. Literatūros duomenimis žinoma, kad drausmingumas

vartojant vaistus gali priklausyti nuo to, kokios grupės vaistus pacientas vartoja.

Tyrimo nauda ir trūkumai:

Vertinant pacienčių drausmingumą, buvo pasitikima pacientės atsakymu, nes patikrinti, ar

pacientė tikrai suvartojo visą paskirto vaisto kursą nebuvo galimybės. Tačiau gauti rezultatai yra

naudingi nustatant rizikos veiksnius vartojimo drausmingumui. Taip pat iš rezultatų matoma, kad

pacientės nėra linkusios bendradarbiauti su gydytojais.

49

7.IŠVADOS

1. Nustatyta, kad niekada nepraleidusių ir nenutraukusių vaistų vartojimo, dėl to, kad jie pasirodė

neveiksmingi yra ne daugiau nei trečdalis vartojusių AB ar ŠN vaistus;

2. Nustatyta, jog pacientės dirbančios ir su aukštuoju išsilavinimu dažniausiai yra nedrausmingos

vartojant AB, o ŠN vaistus vartojančioms pacientėms šis veiksnys drausmingumui įtakos

neturėjo;

3. Nustatyta tendencija, kad gydytojo nuomonė apie pacientės drausmingumą ir pacientės

drausmingumas sutampa vartojant AB, bet ne ŠN skirtus vaistus;

4. Maždaug dvi iš trijų pacienčių abiejose vaistų grupėse mano, kad priima sprendimus kartu su

gydytoju, nors taip nėra;

5. Iš pagrindinių informaciniame lapelyje nurodytų nepageidaujamų reakcijų tik kelios, pykinimas

ir skrandžio skausmas AB ir ŠN bei silpnumas AB vartojimo atvejais, buvo svarbios

drausmingumui.

50

8. REKOMENDACIJOS

• Dėl didelės rizikos per anksti nutraukti gydymą, sveikatos priežiūros specialistai pacientams

turi suteikti daugiau informacijos apie galimas šalutines reakcijas ir komplikacijas, kurios gali

atsirasti anksčiau laiko nustojus vartoti vaistus;

• Ypač svarbu atidžiau aptarti tai su dirbančiomis pacientėmis, su aukštuoju išsilavinimu ir su

pacientėmis, kurios mano, kad viską žino;

• Ypač svarbu perspėti, kad jei atsirastų nepageidaujamų reakcijų, pacientės turėtų pakartotinai

kreiptis į gydytoją ar vaistininką, bet ne savarankiškai nutraukti gydymą;

• Pacientės turėtų labiau bendradarbiauti su gydytojais aptariant klausimus, susijusius su

gydymu;

51

9. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. WHO. 60th World Health Assembly. Progress in the rational use of medicines. Geneva, 2007

2. Daukšienė J. Visuomenės vaistinės pacientų gaunamos farmacinės ir sveikatinimo

infortmacijos tyrimas ir vertinimas / Daktaro disertacija. Biomedicinos mokslai, farmacija

(09 B). Kaunas, 2010



(09 B). Kaunas, 2010



(09 B). Kaunas, 2010

5. Sokol MC, McGuigan KA, Verbrugge RR, Epstein RS. Impact of medication adherence on

hospitalization risk and healthcare cost. MedCare 2005; 43(6): 521-30

6. Čaplinskas S. Andziukevičiūtė J. Mikroorganizmų atsparumas ir infekcijos. Tyla prieš audrą//

Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2012 spalis; 8 (16)

7. Bagdonas R. Racionalaus antibakterinių vaistų vartojimo algoritmo įtaka Staphylococcus

aureus atsparumo antibiotikams kitimui// Lietuvos chirurgija, 2006; 4 (1).

8. Čaplinskas S. Andziukevičiūtė J. Mikroorganizmų atsparumas ir infekcijos. Tyla prieš audrą.


9. Kvėpavimo takų infekcijos diagnozavimo ir gydymo rekomendacijos bendrojoje praktikoje.

Denmark, Clausen Offset Aps; 2008.

10. Kaye, C.M., Allen, A., Perry, S., McDonagh, M., Davy, M., Storm, K., Bird, N., Dewit, O. The

Clinical Pharmacokinetics of a New Pharmacokinetically Enhanced Formulation of

Amoxicillin/Clavulanate. Clinical Therapeutics, 2001. 23 (4), 578-84





13. Rauba D. Ar naujosios rekomendacijos pakeitė požiūrį į peršalimo ligų gydymą?// Internistas ,

2012 10(127)

52

14. McCulloh, R., Koster, M., Yin, D., Milner, T., Ralston, S. L., Hill, V.L., Alverson, B. K.,

Biondi, E. A. Evaluating the Use of Blood Cultures in the Management of Children

Hospitalized for Community-Acquired Pneumonia. PLoS ONE, 2015. 10 (2), 1-10

15. Agha Z., Lofgren R.P., Van Ruiswyk J.V., Is Antibiotic Prophylaxis for Bacterial Endocarditis

Cost-Effective? Med Decis Making, 2005. 25 (3) 308-20

16. Pisciltelli S.C., Danziger L.H., Rodvold K.A. Clarithromycin and azithromycin: new macrolide

antibiotics. Clinical Pharmacy, 1992. 11(2), 137-52.

17. Rizwan M., Fatima N., Alvi A. Epidemiology and Pattern of Antibiotic Resistance in

Helicobacter pylori: Scenario from Saudi Arabia. Saudi Journal of Gastroenterolog, 2014.

20 (4), 212-18

18. Aniulienė R. Dirglioji Šlapimo Pūslė. Kaunas: Manteiga; 2011.

19. Appel R.A, Sand P, Dmochowski R. Propective, randomized, controlled trial of extended-

release oxybutynin chloride and tolterodine tartrate in the treatment of overactive bladder:

results of the object study. Mayo Clin Proc, 2001. 76, 358–63

20. Aniulienė R. Dirglioji Šlapimo Pūslė. Kaunas: Manteiga; 2011.







23. Chancellor M., Freedman S., Mitcheson H.D., Primus G., Wein A. Tolterodine, an efective and

Well tolerated treatment for urge incontinence and other overactive bladder symptoms. Clin

Drug Invest,; 2000. 19(2), 83–91

24. Abrams P., Kaplan S., Guan Z., Wang JT., Roehrborn C. Efficacy and safety of tolterodine in a

predominantly continent population of male patients with overactive bladder and nocturia.

Neurourol Urodyn, 2005. 24, 495–6

25. Hashim H, Abrams P. Drug treatment of overactive bladder: efficacy, cost and quality-of-life

considerations. Drugs, 2004. 64, 1643–56



(09 B). Kaunas, 2010

53

27. WHO, International Society of Hypertension Writing Group (Kaplan N, Mendis S, Poulter N,

Whitworth). 2003 WHO/International Society112of Hypertension stateman on management of

hypertension. J Hypertens, 2003; 21:

28. Sveikas. Kada reikia antibiotikų ?. Prieiga per internetą:

http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos_straipsniai/kada_reikia_antibiotiku/

29. Čaplinskas S. Andziukevičiūtė J. Mikroorganizmų atsparumas ir infekcijos. Tyla prieš audrą//


30. Rauba D. Ar naujosios rekomendacijos pakeitė požiūrį į peršalimo ligų gydymą? Internistas,

2012; 10(127)



32. Širvinskienė E. Racionalus antibiotokių vartojimas - šio amžiaus tikslas. 2012.

http://www.medpraktika.lt/naujienos/naujiena/248/Racionalus-antibiotiku-vartojimas-sio-

amziaus-tikslas



34. Širvinskienė E. Racionalus antibiotokių vartojimas - šio amžiaus tikslas. 2012.

http://www.medpraktika.lt/naujienos/naujiena/248/Racionalus-antibiotiku-vartojimas-sio-

amziaus-tikslas

35. Šiaudikytė I., Molytė I. Racionalaus antibiotikų vartojimo principai ir svarba. Internistas, 2010;

9(105)

36. Malakauskienė L., Paškauskas S., Kinčius M., Railaitė D. R. Šlapimtakių pažeidimai

ginekologinių operacijų metu. Lietuvos akušerija ir ginekologija, 2010 rugsėjis; 3 (8)

37. Vasavada SP, Rackley R. Ureteral injury during gynecologic surgery. 2008//

http://emedicine.medscape.com/article/454617-overview


ginekologinių operacijų metu// Lietuvos akušerija ir ginekologija, 2010 rugsėjis; 3(8)

39. Mathevet P, Valencia P, Cousin C, Mellier G, Dargent D. 2001. Operative injuries during

vaginal hysterectomy. European Journal of Obstetrics, Gynecology and Reproductive Biology

97:71 – 75


ginekologinių operacijų metu// Lietuvos akušerija ir ginekologija, 2010 rugsėjis; 3(8)

41. Aniulienė R., Barilienė S. Naujos šlapimo nelaikymo chirurginės korekcijos analizė Kauno

medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje// Medicina (Kaunas) 2006; 42(9)

54

42. Barilienė S., Nadišauskienė R., Aniulienė R., Nedzelskienė I. Šlapimo nelaikymo sąsajos su

moterų gyvenimo kokybe// Lietuvos akušerija, 2008 kovas; 1(9)



(09 B). Kaunas, 2010

44. Kandrotaite K., Smigelskas K., Janusauskiene D., Jievaltas M., Maciulaitis R., Briedis V.

Development of a short questionnaire to identify the risk of nonadherence to antiobiotic

treatment Current Medical Research & Opinion 2013; 29: 1555-63

45. Kardas P. Patient compliance with antibiotic treatment for respiratory tract infections. Journal

of Antimicrobial Chemotherapy. 2002; 49: 897-903

46. Lars Osterberg MD and Terrence Blascke MD The New England Journal of Medicine 2005;

353: 487-97

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS KLINIKINĖS ...

Documents

Transcript of LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS KLINIKINĖS ...