Lietuvos įmonių vadovų tyrimas

Turinys

Verslas į ateitį žvelgia su nuosaikiu optimizmu.......................................................... 2

Pasaulinės tendencijos ir plėtros galimybės... 4

Sąnaudų optimizavimas vis dar aktualus...... 6

Saugus lošimas pažįstamose rinkose.............. 8

Daugiau darbo vietų........................................ 10

Grėsmės ir pasirengimas ateičiai .................. 12

Keisti ar nekeisti? Vadovai apie mokesčių sistemą...................... 14

Bendros pastangos kurti geresnę verslo aplinką.............................................................. 16

Tyrimo metodika............................................. 19

“PwC” ir “Verslo žinių” Lietuvos įmonių vadovų tyrimas

Pasaulio ekonomika įveikė krizę ir rodo atsigavimo ženklus, nors progresas vis dar nėra ir pasitaiko bangavimų aukštyn ir žemyn. Prognozuojama, kad iki 2032-ųjų pasaulio ekonomika išaugs dvigubai, o iki 2050-ųjų - dar dukart. Kinija, Indija, Brazilija savo BVP dydžiu pralenks išsivysčiusios rinkos ekonomikos šalis, tokias kaip JAV ar Japonija. Verslui tai žada daugiau vartotojų ir didesnę jų perkamąją galią. Tuo pat metu vyksta visuomenės pokyčiai. Visame pasaulyje stebima sparti urbanizacija, miestuose gyvena 50 proc. žmonių ir šis skaičius didėja po 1,5 mln. žmonių per savaitę. Tai sukuria vis daugiau infrastruktūros, išteklių, aplinkosaugos iššūkių. Žmonės ir darbo jėga tampa mobilesni, išnyksta geografiniai apribojimai samdyti darbo jėgą ar pasitelkti šviesiausių planetos protų gebėjimus. Technologijų plėtra vis spartėja– jos skverbiasi į visas gyvenimo sritis ir vis labiau keičia nusistovėjusius gyvenimo modelius.

Tokios pasaulinės tendencijos keičia ne tik mus supantį pasaulį, bet ir verslą, kasdien sukurdamos naujų iššūkių įmonėms. Tuo pat metu jos atveria didžiules galimybes verslui, gebančiam pasinaudoti šiomis tendencijomis.

O ką šie ekonominiai, demografiniai, socialiniai pokyčiai pasaulyje reiškia Lietuvos įmonėms?

Kokią Lietuvos verslo lyderiai mato šalies ir savo verslo ateitį 2015 metais? Į ką investuoja, siekdami atsilaikyti konkurencinėje kovoje? Ar įmonių plėtra reiškia ir daugiau darbo vietų? Kas kelia didžiausią grėsmę Lietuvos įmonių augimui? Kaip pagerinti reguliavimą šalyje, kad Lietuvos verslas taptų konkurencingesnis ir sėkmingai vystytų inovacinį potencialą?

Siekdami tai išsiaiškinti, kartu su partneriais „Verslo žiniomis“ atlikome Lietuvos verslo lyderių tyrimą. Šiais metais savo įžvalgomis, pastebėjimais ir patirtimi pasidalijo 104-ių didžiausių Lietuvos įmonių, veikiančių įvairiuose sektoriuose, vadovai. Nuoširdžiai dėkoju jiems už jų svarų indėlį į šio tyrimo rezultatus, kurie, tikiuosi, padės pajusti Lietuvos verslo aplinkos pulsą ir suprasti, su kokiais iššūkiais Lietuvos įmonės susiduria šiandien.

Kristina Kriščiūnaitė Vadovaujančioji partnerė, „PwC“ Lietuva

Neatsitiktinai „Verslo žinios“ ir audito ir verslo konsultacijų bendrovė „PwC“ Lietuva kaip tik rudenį skelbia kartu atliktos Lietuvos TOP 1000 įmonių vadovų apklausos rezultatus, kurios tikslas buvo išsiaiškinti šalies verslo lyderių lūkesčius ir prognozes dėl bendrovių veiklos ateities, galimų grėsmių ir jų suvaldymo būdų, augimo rezervų, plėtros krypčių, verslo ir darbo aplinkos poveikio vertinimų bei galimų veiksmų scenarijų 2015 m.

Apibendrintai galima teigti, kad apklausoje savo nuomonę išsakę sprendimų priėmėjai neabejoja, jog ateinantys metai bus stipriai veikiami geopolitinių veiksnių. Tačiau siurprizu tapo tai, kad nepaisant nepalankių pokyčių išorinėje aplinkoje, šalies verslo lyderiai parodė didelį optimizmą.

Viliamės, kad pateiktas tyrimas padės verslų savininkams ir vadovams pasilyginti asmenines įžvalgas, tiksliau įvertinti 2015 m. verslo aplinką ir perspektyvas vidaus bei užsienio rinkose, vadinasi išsikelti aiškesnius kitų metų tikslus bei tiksliau sumodeliuoti bendrovių veiklos strategiją jiems pasiekti.

Rolandas Barysas „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius

Rudens sezonas - ypač aktyvus laikotarpis bendrovių savininkams ir vadovams. Tai metas, kai atidžiai vertinami trijų ketvirčių veiklos rodikliai ir daromos paskutinės korekcijos, lemiančios galutinį metų rezultatą. Būtent šiuo metu dažnas verslininkas kelių dešimčių litų, o šiemet ir eurų, tikslumu įvertintina 12 mėnesių pastangas įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Ryškėjantys preliminarūs rezultatai finansinės ataskaitos paskutinėje eilutėje vieniems tampa pasitenkinimo nuveiktu darbu, kitiems - nusivylimo akimirka.

Tačiau visiems vadovams rudeninis įvertis kartu yra ir svarbiausias atspirties taškas pradedant naujų metų veiklos dėlionę - prasideda metinių biudžetų rengimo laikotarpis, kuris brėžia strategines verslo vystymo kryptis ir tampa kertiniu dokumentu bendrovių kolektyvams.

Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2015 m. pasaulio ekonomika augs vidutiniškai 3,4 proc. Tačiau pastaruoju metu dauguma pagrindinių pasaulio bankų mažina pasaulio ir daugelio regionų ekonomikos augimo prognozes. Rugsėjį Pasaulio bankas sumažino Kinijos ekonomikos augimo prognozes nuo 7,6 iki 7,2 proc. Atitinkamai sumažintos ir viso Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekonomikos augimo prognozės. Tuo tarpu EBPO prognozės Kinijos atžvilgiu nepasikeitė ir išliko 7,4%. Tačiau buvo sumažintos JAV ekonomikos augimo prognozės šiems ir ateinantiems metams – 2015 metams prognozuojamas 3,1 proc. augimas vietoj anksčiau prognozuoto 3,5 proc. augimo.

Remiantis 2014 m. birželio mėn. Pasaulio banko paskelbtomis prognozėmis, 2015m. Europos Sąjungos BVP augs vidutiniškai 1,6 proc., o euro zonos – 1,5 proc. Europos Centrinis Bankas sumažino euro zonos augimo prognozes 2015 metams iki 1,6 proc.

Atitinkamai reagavo Lietuvos bankas – rugsėjį mūsų šalies ekonomikos augimo prognozes 2015 metams sumažino nuo 3,6 iki 3,3 proc. Tačiau Lietuvos banko ekonomistai į ateitį žiūri optimistiškiau ir tiki, kad kiti metai bus geresni nei šie.

Ar Lietuvos verslo lyderiai taip pat optimistiški ir ar jie galvoja, kad šalies ekonomikos būklė gerės? Siūlome pažiūrėti, kokią ateitį šiame kontekste prognozuoja Lietuvos didžiausiųjų įmonių vadovai.

Verslas į ateitį žvelgia su nuosaikiu optimizmu

52% šalies įmonių vadovų mano, kad šalies ekonomikos būklė išliks stabili 2015 metais.

22% Lietuvos įmonių vadovų tiki, kad šalies ekonomikos būklė 2015 metais pagerės.

Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos įmonių vadovų lūkesčiai dėl ateities yra nuosaikiai optimistiški: didžioji dalis (52 proc.) mano, kad šalies ekonomikos būklė nesikeis, t. y. išliks stabili, o 22 proc. tiki, kad Lietuvos ekonomikos būklė pagerės per ateinančius 12 mėnesių. Tik vos daugiau nei ketvirtadalis tyrime dalyvavusių respondentų mano, kad ekonomikos būklė per ateinančius metus pablogės.

Lietuvos ekonomikos atsigavimas po krizės ir augimas kelerius metus iš eilės suteikė pakankamą priežastį įmonių vadovams būti optimistiškiems ir dėl savo verslo perspektyvų. Palyginti su ankstesniais metais, vadovų tikėjimas įmonės pajamų augimo perspektyvomis išaugo beveik dvigubai. Atliekant apklausą 2012m. ir 2013m., atitinkamai 35 proc. ir 38 proc. buvo įsitikinę savo įmonių pajamų augimu per ateinančius 12 mėnesių. Šiais metais net 64 proc. teigė, kad jų įmonių pajamos per ateinančius 12 mėnesių augs.

Nuo pat pirmojo „PwC“ atlikto Lietuvos įmonių vadovų nuomonės tyrimo, jų lūkesčiai ir prognozės dėl įmonių pajamų augimo ėjo koja kojon su pasaulio įmonių vadovų lūkesčiais. Šiais metais, nepaisant nepalankių pokyčių išorinėje aplinkoje, šalies verslo lyderiai parodė didelį optimizmą. Pasaulio verslo lyderių nuotaikas sužinosime jau greitai, kai 2015 m. vasario mėn. Pasaulio ekonomikos forume Davose „PwC“ paskelbs pasaulio įmonių vadovų nuomonės tyrimo rezultatus.

2

“PwC” ir “Verslo žinių” Lietuvos įmonių vadovų tyrimas

4%

22%

36%

37%

augs iki 5 %

augs 6-10 %

augs 11-25 %

augs daugiau nei 25%

19%

38%42%

64%

Sektoriaus pajamosaugs

Įmonės pajamosaugs

2013 2014

26% 31%41% 47%

52% 50%

21%31%

48%40%

36%39%

35% 38%

64%

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Pasaulio įmonių vadovai mano, kad jų įmonių pajamos augs

Lietuvos įmonių vadovai mano, kad jų įmonų pajamos augs

3

Įmonių vadovų tikėjimas savo įmonių pajamų augimu.

Vertinant bendrai, nei vieno sektoriaus įmonės neturi vieningos nuomonės dėl Lietuvos ekonomikos vystymosi – tame pačiame sektoriuje veikiančių įmonių vadovai prognozuoja nuo kritimo iki augimo. Šiek tiek didesniu optimizmu dėl šalies ekonomikos būklės pasižymi įmonės, veikiančios statybos, plataus vartojimo prekių ir paslaugų bei energetikos sektoriuose. Daugumos jų vadovai prognozuoja, kad šalies ekonomika augs ar bent liks tokiame pačiame lygyje.

Pažvelgę į vadovų lūkesčius dėl jų ekonominės veiklos sektoriaus augimo šiais ir praėjusiais metais, matome, kad vadovai nesieja įmonių pajamų augimo su bendru rinkos augimu. Tikėtina, kad jų optimistiški lūkesčiai pagrįsti įmonių planais ir konkuravimo strategija: naujais produktais ir paslaugomis, pardavimo kanalais (tarp jų tais, kurie grindžiami informacinėmis technologijomis), eksporto rinkomis, naujais vartotojų segmentais esamose rinkose, investicijomis į inovacijas ir pan.

Vadovų optimizmas džiugina, nes laukiamas augimas tikrai įspūdingas: 22 proc. vadovų tikisi, kad jų įmonių pajamos augs daugiau nei 11 proc., o 4 proc. tiki, kad jos augs daugiau nei 25 proc. 36 proc. respondentų tikisi 6-10 proc. pajamų augimo ir vos daugiau jų tiki, kad pajamos augs iki 5 proc.

Mažiausią savo įmonių pajamų augimą prognozuoja energetikos sektoriaus įmonių vadovai. Dauguma jų mano, kad pajamos augs iki 5 proc. Dauguma transporto sektoriaus įmonių vadovų tikisi apie 10 proc. augimo. Labiausiai išsiskyrė tų vadovų lūkesčiai, kurių įmonės veikia statybos, plataus vartojimo prekių ir paslaugų, pramoninės gamybos ir inžinerijos, mažmeninės ir didmeninės prekybos ir distribucijos, programinės įrangos ir informacinių technologijų sektoriuose. Šių įmonių vadovai 2015 metais tikisi ir mažiausio, t. y. mažesnio nei 5 proc., augimo, ir įspūdingai didelio, t. y. didesnio nei 25 proc., pajamų šuolio.

Esant neapibrėžtumui išorinėje aplinkoje, verslas siekia stabilumo įmonių viduje. Todėl dauguma tikisi augimo iš organinės plėtros, kurią gali užtikrinti naujų produktų ir paslaugų kūrimas, naujų technologijų diegimas, investicijos į veiklos efektyvumo didinimą ir t. t. Plėtrą per įmonių susijungimus ar įsigijimus planuojančiųjų sumažėjo daugiau nei triskart – nuo 24 proc. pernai iki 7 proc. šiais metais. Tai tik dar labiau pabrėžia įmonių vadovų susitelkimą į įmonių turimo augimo potencialo išnaudojimą ir leidžia tikėtis itin aktyvios konkurencijos įvairiose rinkose.

Lietuvos įmonių vadovai prognozuoja nemenką savo įmonių pajamų augimą.

Tikima, kad įmonių pajamos augs daugiau, nei tikimasi sektoriaus augimo.

Pasaulis sparčiai keičiasi. Ekonominės galios centrai keliasi iš išsivysčiusios rinkos ekonomikos šalių į besivystančias šalis. Ši pasaulinė tendencija keičia verslą ir visuomenę. „PwC“ prognozuoja, kad iki 2050 m. Kinija ir Indija pasivys JAV savo ekonomikos dydžiu. Kinijos bendrasis vidaus produktas pagal perkamosios galios paritetą pralenks JAV jau artimiausiais metais.

Pasaulio populiacija taip pat auga dideliu greičiu. Iki 2025 m. žmonių skaičius pasaulyje padidės vienu milijardu. Tačiau kai kuriuose regionuose, pvz., Europoje, įskaitant ir Lietuvą, vyrauja gyventojų mažėjimo tendencija. Tuo tarpu Afrikoje prognozuojama, kad gyventojų skaičius iki 2050 m. padvigubės. Šie demografiniai pokyčiai kelia riziką verslui, bet taip pat suteikia galimybes toms įmonėms, kurios žiūri toli į ateitį bei į kitus regionus. Didėjantis gyventojų skaičius reiškia didesnę perkamąją galią bei jos persiskirstymą tarp valstybių.

Dar greičiau keičiasi technologijos. Laikas, per kurį sukurta nauja technologija pasiekia visus vartotojus, drastiškai trumpėja. Kol pirmieji telefonai pasiekė pusę Amerikos gyventojų, užtruko 76 metus. Išmaniesiems telefonams prireikė mažiau nei 10 metų. Pasaulinio tyrimo metu apklausti įmonių vadovai visame pasaulyje prisipažino, kad technologijos yra labiausiai jų verslą keičiantis veiksnys.

Lietuvos vadovai taip pat jaučia pasaulinių tendencijų daromą įtaką ir nurodo pagrindines tendencijas, pakeisiančias jų verslą ateityje. Dažniausiai įvardijama technologinė pažanga (81 proc.), pasaulinės galios persiskirstymas (74 proc.) bei demografiniai pokyčiai (75 proc.).

Technologinė pažanga išlieka pirmaujanti tendencija. Šią tendenciją, kaip ir kitas dvi, šiais metais įvardijo šiek tiek mažesnis respondentų procentas nei praėjusiais metais. Tačiau ženkliai padidėjo procentas vadovų, kurie mano, kad labiausiai verslą pakeis riboti ištekliai ir klimato pokyčiai – nuo 37 proc. pernai iki 52 proc. šiais metais .

Pasaulinės tendencijos veikia ne tik tarptautines, bet ir vietos įmones. Vis daugiau pardavėjų ir gamintojų keliasi į elektroninę erdvę, kur prekių ir paslaugų pasiekiamumas tampa globalus, be geografinių apribojimų. Keičiasi ir įmonių verslo modeliai.

Pasaulinės tendencijos ir plėtros galimybės

Lietuvos įmonių vadovai nurodo tendencijas, kurios labiausiai pakeis jų verslą ateityje.

17%

37%

78%

83%

84%

18%

52%

75%

74%

81%

Urbanizacija

Riboti ištekliai ir klimatopokyčiai

Demografiniai pokyčiai

Pasaulinės ekonominėsgalios persiskirstymas

Technologinė pažanga

20142013

4

“PwC” ir “Verslo žinių” Lietuvos įmonių vadovų tyrimas 5

Konkurentai, vartotojų elgsenos pokyčiai ir greita technologijų kaita kelia grėsmę didžiajai daliai įmonių.

Kad greita technologijų kaita gali kelti grėsmę jų verslui ateityje mano šiek tiek mažiau respondentų negu ta jų dalis, kuriai susirūpinimą kelia nauji rinkos dalyviai ir vartojimo pokyčiai. Pernai 59 proc., o šiemet 54 proc. respondentų teigė, kad būtent čia jie mato grėsmę verslui.

Technologinė pažanga ir verslo procesų perkėlimas į elektroninę erdvę įgauna pagreitį, atitinkami pokyčiai palies visus dalyvius daugumoje rinkų. Todėl verslui svarbu neatsilikti nuo pažangos, laiku įgyvendinant strateginiu požiūriu svarbias naujoves. Sėkmingai veikiančios įmonės visame pasaulyje investuoja į naujas technologijas. Naujausios technologijos leidžia kurti pažangius ir individualizuotus produktus ir paslaugas, į kuriuos orientuojasi šiuolaikiniai vartotojai. Todėl vis daugiau vadovų į ateities planus įrašo naujų produktų ir paslaugų vystymą. Pažymėtina, kad palyginti su ankstesniais metais ženkliai padidėjo (nuo 43% 2013 m. iki 73 % 2014 m.) tų įmonių skaičius, kurios numato plėsti verslą būtent kuriant naujas paslaugas ir produktus.

Užimamą rinkos dalį ketina didinti didesnis vadovų procentas nei praėjusiais metais. Iš viso 51 proc. respondentų ketina stiprinti pozicijas Lietuvos rinkoje, o 48 proc. – didinti užimamos užsienio rinkos dalį. Pernai tik 32 proc. respondentų ketino didinti užimamos rinkos dalį. Tai rodo Lietuvos įmonių brandą ir augimo stadiją, kai įmonės yra įėjusios į vieną ar kelias rinkas ir jų veiklos prioritetu tampa savo pozicijų rinkoje stiprinimas. Tuo pačiu, naujos paslaugos ar produktai gali padėti įeiti į naujas pelningas rinkas.

Eiti į naujas užsienio rinkas planuoja 37 proc. respondentų. 2013 m. tyrimo duomenimis tokių planų turėjo tik 9 proc. Tikėtina, kad šie pokyčiai siejasi su naujausiais įvykiais kaimyninėse rinkose ir poreikiu ieškoti alternatyvių eksporto rinkų. Planuojančiųjų plėtrą per įmonių susijungimus ir įsigijimus, bendrų įmonių steigimą ar strategines partnerystes skaičius išliko panašus, šiek tiek didesnis nei ankstesniais metais.

Šias verslo plėtros galimybes vadovai laiko svarbiausiomis savo verslui.

Nesugebančias patenkinti vartotojų poreikių įmones pakeičia lankstesni, greitesni ir pažangesni konkurentai, kurie, pasitelkę naujausias technologijas, gali pasiūlyti įdomesnį produktą, daugiau ir naujų paslaugų, geresnį aptarnavimą, greitesnį pristatymą ir t. t. Nauji rinkos dalyviai yra nuolatinis vadovų rūpestis, kuris nemažėja. Pernai 78 %, o šiemet 79 % respondentų teigė, kad nauji rinkos dalyviai kelia grėsmę jų verslo augimui (skaičiuojami atsakymai “šiek tiek svarbu” ir “labai svarbu”).

Kartu su naujomis technologijomis keičiasi ir vartotojų poreikiai bei jų elgsena. Vartojimo įpročių pokyčiai yra vis didėjanti rizika, kurios pakankamai neįvertinus, verslas žlunga. Dėl to vadovų, kurie kaip grėsmę jų verslui įvardijo vartojimo ir vartotojų elgsenos pokyčius, padaugėjo nuo 63 proc. pernai iki 73 proc. šiais metais.

78%63% 59%

79% 73%

54%

Nauji rinkosdalyviai

Vartojimo irvartotojųelgsenospokyčiai

Greitatechnologijų kaita

2013 2014

10%13%

37%46%48%

51%73%

Įmonių susijungimai ir įsigijimai

Bendrų įmonių steigimas ir (arba) strateginė partnerystė

Įėjimas į naujas užsienio rinkas

Naujų gamybos ar paslaugų technologijų diegimas

Užimamos užsienio rinkos dalies didinimas

Užimamos Lietuvos rinkos dalies didinimas

Naujų produktų ar paslaugų vystymas

Sąnaudų optimizavimas vis dar aktualus

Technologinė pažanga visame pasaulyje keičia nusistovėjusius verslo modelius ir tai skatina įmones nuolat persvarstyti savo IT strategiją. Naujausios informacinės technologijos galėtų padėti įmonėms tapti lankstesnėms ir gebėti greičiau prisitaikyti prie pokyčių. Bet už naujausias ir pažangiausias technologijas visada svarbiau yra veiklos efektyvumas. Todėl svarbiausias uždavinys vadovams yra rasti tinkamą balansą tarp technologinio įmonės atnaujinimo ir kitų priemonių, kurių imamasi įgyvendinant įmonės strateginius tikslus.

54% Lietuvos įmonių vadovų teigia, kad greita technologijų kaita kelia grėsmę jų verslui.

6

“PwC” ir “Verslo žinių” Lietuvos įmonių vadovų tyrimas

Vadovų optimizmas dėl ekonomikos augimo dar nereiškia, kad baigėsi veiklos optimizavimo periodas jų įmonėje. Nors dauguma vadovų tikisi augimo ir plėtros, krizės metu išmoktos pamokos nepasimiršo. Tolesnis spaudimas efektyvumui yra reikalingas, norint būti geriausiu sektoriuje ir laikui bėgant neprarasti šių pozicijų. Todėl neturėtume stebėtis, kad net sėkmingiausios ir augančios kompanijos didina efektyvumą ir ieško būdų, kaip sutaupyti.

Didžiosios dalies vadovų dienotvarkėse vis dar figūruoja sąnaudų optimizavimo planai. Net 52 proc. planuoja įgyvendinti sąnaudų mažinimo iniciatyvas per ateinančius 12 mėnesių. 2013 m. įmonės jautėsi atsigavę po krizinio laikotarpio ir mažiau galvojo apie taupymą, tačiau netikėtai pasikeitusi situacija politinėje arenoje įmonėms dar kartą priminė, kad reikia būti pasiruošusioms įvairiems scenarijams ir vėl ieškoti sąnaudų optimizavimo alternatyvų.

Svarbu pažymėti, kad sąnaudų optimizavimo priemonės tampa vis labiau susietos su įmonių strategijos įgyvendinimu, t. y. įmonės atidžiai vertina, ar patiriamos veiklos sąnaudos siejasi su strateginiais tikslais ir vengia nepamatuotų trumpalaikių sprendimų, kai visuotinis sąnaudų mažinimas neigiamai paveikia įmonės konkurencingumą.

Vadovai planuoja įgyvendinti sąnaudų optimizavimo iniciatyvas.

7

52% respondentų planuoja įgyvendinti sąnaudų mažinimo iniciatyvas per ateinančius 12 mėn.

28%

17%

13%

30%

Pripažįstu poreikį įgyvendinti pokyčius

Kuriu strategiją pokyčiams įgyvendinti

Turiu konkrečių planų įgyvendinti pokyčių programas

Pokyčių programa įgyvendinama arba įgyvendinta

Efektyvumą suvokti vien kaip kaštų mažinimą yra neteisinga. Kiekvienai įmonei efektyvumas reiškia ką kita: greičiau, paprasčiau, daugiau, kokybiškiau... Įmonės turėtų apsibrėžti prioritetus ir sukoncentruoti pajėgas į tas sritis, kurias jos laiko svarbiausiomis jų sėkmingai veiklai. Čia joms gali pagelbėti įvairūs verslo analitikos sprendimai. Paklausėme vadovų, ar jie įgyvendina pokyčius verslo analitikos sprendimų diegimo srityje, siekdami užtikrinti geresnę valdymo sprendimų kokybę ir suvaldyti rizikas. 88 proc. visų tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad daugiau ar mažiau įgyvendina pokyčius.

Vadovai įgyvendina pokyčius verslo analitikos sprendimų diegimo srityje.

80%

37%

52%

2012 2013 2014

Saugus lošimas pažįstamose rinkose

Pasaulinės galios centrų persikėlimas į sparčiai augančius regionus sukuria iššūkius verslui. Besivystančių šalių rinkos tampa vis labiau susiję tarpusavyje, tai suteikia jų įmonėms plėtros galimybių, tačiau apsunkina išsivysčiusių šalių įmonių plėtrą. Tarptautinės prekybos srautai tarp besivystančių šalių intensyvėja ir vis dažniau aplenkia išsivysčiusias rinkas. Tai skatina įmones pergalvoti savo verslo modelius. Ši tendencija daro įtaką ne tik tarptautinėms, bet ir vietos įmonėms išsivysčiusiose šalyse.

Ar Lietuvos verslo lyderiai planuoja plėtrą užsienio šalyse?

Daugiau nei trečdalis (37 proc.) vadovų savo verslo plėtros galimybes mato naujose užsienio rinkose. Tačiau dėl neapibrėžtumo geopolitinėje arenoje ir pastaruoju metu gausėjančių Rusijos prekybos apribojimų, įmonės keičia numatomos plėtros geografiją.

37% Lietuvos įmonių vadovų mato plėtros galimybių užsienio rinkose. 39% iš jų dairosi į Skandinavijos šalis.

8

“PwC” ir “Verslo žinių” Lietuvos įmonių vadovų tyrimas 9

Lietuvos įmonių plėtrai svarbiausios šalys, kurias įvardijo vadovai

Kaip ir ankstesniais metais, svarbiausios verslo plėtrai išlieka Skandinavijos šalys. Jas įvardijo ženkliai daugiau respondentų nei pernai – 39 proc. (2013 m. – 26 proc.). Taip pat, lyginant su praėjusiais metais, padaugėjo vadovų, teigiančių, kad jie plėtrą sieja su kitomis Europos Sąjungos šalimis – nuo 13 proc. iki 23 proc.

Tokios rinkos, kaip Latvija, Estija, Lenkija ar Rusija jau nebėra itin svarbios ir jas įvardijo ženkliai mažiau respondentų nei ankstesniais metais. Latviją įvardijo 24 proc. (2013 m. – 39 proc.), Rusiją ir Lenkiją – 15 proc. (2013 m. – atitinkamai 39 ir 28 proc. ), Estiją – 12 proc. (2013 m. – 20 proc.) respondentų. Nors šios šalys išlieka svarbiomis Lietuvos įmonių eksporto rinkoms, Lietuvos įmonės žvalgosi į naujas kryptis, tarp kurių yra Azijos, Afrikos ir kitų augančių pasaulio regionų šalys.

Taip pat sumažėjo įmonių, siejančių plėtrą su Ukraina (nuo 11 proc. 2013 m. iki 3 proc. 2014 m.). Tačiau ir ankstesniais metais jų nebuvo daug. Vadovų atsakymai rodo, kad Lietuvos verslui padėtis Ukrainoje nedaro esminės žalos. Į klausimą, kokį poveikį jų verslui turės Ukrainos ir Rusijos konfliktas, didžioji dalis (44 proc.) vadovų atsakė, kad jų įmonės šis konfliktas neveikia.

Įmonės stengiasi išlikti kuo stabilesnės ir dauguma neplanuoja intensyvios plėtros per kitų įmonių įsigijimus ar susijungimus, bendrų įmonių steigimą ir (ar) strateginę partnerystę. Tokių planų per ateinančius 12 mėnesių turi tik 20 proc. respondentų (2013 m. tokių planų turėjo 57 proc.). Šių vadovų akys krypsta į tas pačias artimas ir pažįstamas rinkas. Didžioji dalis šiuos planus ketina įgyvendinti Baltijos šalyse (63 proc.) ir Skandinavijoje (25 proc.).

Šalys, kuriose Lietuvos įmonių vadovai planuoja įmonių susijungimus ar įsigijimus, naujų įmonių steigimą ar strategines partnerystes per ateinančius 12 mėn.

Šių metų tendencija aiški. Įmonės neketina priimti rizikingų sprendimų, o stengiasi racionalizuoti esamus procesus, pilnai išnaudoti savo pajėgumus ir daug intensyviau dirbti esamose rinkose.

Norėdami išsaugoti turimas pozicijas, verslo lyderiai nuolat turi iš naujo permąstyti naujų rinkų paieškos ir esamų klientų aptarnavimo strategijas. 70 proc. respondentų jau ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdami įgyvendinti pokyčius klientų paieškos ir išlaikymo esamose rinkose bei naujų rinkų paieškos ir įsitvirtinimo jose strategijose.

17%

23%

23%

14%

28%

34%

19%

23%

10%

5%

Naujų rinkų (segmentų) paieška irįsitvirtinimas jose

Klientų paieška ir išlaikymas esamoserinkose (segmentuose)

Pripažįstu poreikį įgyvendinti pokyčius

Kuriu strategiją pokyčiams įgyvendinti

Turiu konkrečių planų įgyvendinti pokyčių programas

Pokyčių programa įgyvendinama arba įgyvendinta

Nematau poreikio pokyčiams

Vadovai įgyvendina pokyčius klientų išlaikymo ir naujų rinkų paieškos strategijose

26%

13%

11%

20%

13%

28%

39%

20%

39%

26%

17%23%

3%

12%

14%

15%

15%

19%

24%

39%

Kitos

Kitos ES šalys

Ukraina

Estija

Baltarusija

Lenkija

Rusija

Vokietija

Latvija

Skandinavijos šalys

2014

2013

17%

17%

17%

17%

0

33%

6%

6%

6%

13%

19%

25%

63%

Rusija

Lenkija

Kitos Centrinės ir RytųEuropos šalys

Vakarų Europa

Baltarusija

Skandinavijos šalys

Baltijos šalys

2014

2013

Atidžiau panagrinėję pramonės šakas, matome, kuriose iš jų yra ar bus kuriamos naujos darbo vietos. Daugiausia naujų darbo vietų planuoja pasiūlyti įmonės, dirbančios plataus vartojimo prekių ir paslaugų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, programinės įrangos ir informacinių technologijų bei statybos sektoriuose. Netgi transporto ir logistikos sektorius, kuris jautriau reaguoja į ekonominius ir politinius pokyčius, ketina didinti darbuotojų skaičių nuo 5 iki 25 proc.

Tačiau pasamdyti reikalingus darbuotojus nėra taip paprasta. Emigracija ir su ja susiję demografiniai pokyčiai bei nepakankamas specializuotos darbo jėgos paruošimas lemia reikalingos kvalifikacijos darbuotojų trūkumą. Net 85 proc. respondentų teigė, kad susiduria su vienos ar kitos srities specialistų trūkumu.

Labiausiai trūksta techninių specialistų – taip teigė daugiau nei pusė (51 proc.) respondentų. Šiek tiek mažiau (36 proc.) vadovų įvardijo pardavimo specialistų trūkumą. Trečioje vietoje liko informacinių technologijų specialistai, kurių trūkumą įvardijo 22 proc. respondentų.

Prieš kurį laiką diskutuojant dėl MMA didinimo būta daug kalbų, kad įmonės bus priverstos mažinti darbuotojų skaičių, tačiau to nenutiko. Lietuvos verslas planuoja išlaikyti turimus darbuotojus ar net ieškoti papildomų. Didžioji dalis vadovų (57 proc.) planuoja išlaikyti stabilų darbuotojų skaičių. Nors augimo per ateinančius 12 mėnesių tikisi 64 proc. įmonių vadovų, tik vos daugiau nei pusė jų (37 proc.) planuoja didinti darbuotojų skaičių. Tai visiškai priešingai nei pernai, kuomet didinti darbuotojų skaičių planavo 52 proc. respondentų, nors įmonių augimo tikėjosi tik 38 proc. verslo lyderių.

Daugiau darbo vietųKaip keisis darbuotojų skaičius Lietuvos įmonėse.

Su šių specialistų trūkumu įmonės susiduria arba susidurs ateityje.

50% Lietuvos įmonių vadovų teigia, kad nepakankama reikiamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūla yra labai svarbi grėsmė jų verslui. Pernai taip teigusių buvo 39%.

15%3%

7%9%

12%13%

22%36%

51%

Nesusiduriame su specialistų trūkumu

Personalo valdymo specialistų

Finansų valdymo ir apskaitos specialistų

Tiekimo grandinės valdymo specialistų

Pirkimų/tiekimo specialistų

Vadovų

Informacinių technologijų (IT) specialistų

Pardavimų specialistų

Įmonių veiklos sektoriaus techninių specialistų

9%

39%

52%

7%

57%

37%

Sumažės

Išliks toks pat

Padidės

20142013

10

“PwC” ir “Verslo žinių” Lietuvos įmonių vadovų tyrimas 11

Verslo lyderiai seniai suprato, kad talentingi darbuotojai yra pagrindinis verslo augimo variklis. Reikalingų darbuotojų paieška ir talentų išlaikymas yra vienas svarbiausių vadovų rūpesčių. Todėl įmonės neketina taupyti žmogiškųjų išteklių sąskaita. Net 77 proc. respondentų ketina didinti darbuotojų darbo užmokestį.

Kita vertus, darbuotojams neverta tikėtis itin reikšmingo atlyginimų augimo. 34 proc. įmonių vadovų ketina didinti darbuotojų atlyginimus tik atsižvelgdami į metinės infliacijos dydį, kuris pagal Lietuvos banko prognozes 2015-aisiais sieks 1,2 proc. 36 proc. įmonių vadovų ketina didinti darbo užmokestį nuo 5 iki 10 proc. ir tik mažiau nei dešimtadalis planuoja didesnį atlyginimų didinimą.

Tarp ketinančiųjų didinti atlyginimus daugiau nei infliacijos lygis daugiausia buvo pramoninės gamybos ir inžinerijos bei energetikos įmonės, taip pat įmonės, planuojančios kurti daugiausia darbo vietų. Daugiausia planuojama didinti atlyginimus techniniams specialistams (85 proc. ), žemiausios grandies darbuotojams (68 proc.), struktūrinių padalinių vadovams (60 proc.). Didinti atlyginimus aukščiausio lygio vadovams planuoja tik vos daugiau nei trečdalis, t. y. 36 proc. įmonių vadovų.

Vadovai vis dažniau susiduria su iššūkiu rasti reikalingos kvalifikacijos darbuotojų. 61 proc. vadovų tikisi rasti specialistų darbo rinkoje. Tačiau daugiau, t. y. 69 proc., vadovų planuoja reikalingas kompetencijos sritis ugdyti daugiau panaudojant vidinius išteklius. Beveik trečdalis (32 proc.) įmonių vadovų planuoja vystyti bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis. Ketvirtadalis (27 proc.) ketina pritraukti specialistus iš konkuruojančių įmonių, o 21 proc. planuoja įsigyti reikiamas paslaugas iš trečiųjų šalių.

Kiek didės darbuotojų skaičius Lietuvos įmonėse.

Koks planuojamas darbo užmokesčio didinimas.

Ekonomikai stiprėjant ir įmonėms augant, varžytuvės dėl talentingiausių darbuotojų tik stiprės. Norėdamos juos pritraukti ir išlaikyti, įmonės privalo tobulinti esamas talentingiausių darbuotojų pritraukimo ir išlaikymo strategijas. Vadovai nesnaudžia ir jau ėmėsi konkrečių veiksmų: 36 proc. vadovų jau ėmėsi ar baigė įgyvendinti pokyčius šioje srityje, 20 proc. vadovų turi konkrečių planų ir 15 proc. kuria strategiją pokyčiams įgyvendinti.

Orientacija į kokybišką darbo jėgos poreikio ir jos panaudojimo planavimą gali tapti stipriu įmonių konkurenciniu pranašumu. Tinkamas darbuotojų skaičius ir struktūra gali pagerinti veiklos efektyvumą bei iš dalies išspręsti darbuotojų trūkumo problemą. Tam reikalingi novatoriški darbo organizavimo būdai, kurie ne visada įmanomi dėl darbo įstatymų nelankstumo. Net 40 proc. vadovų teigė, kad darbo kodekso liberalizavimas turėtų būti Vyriausybės prioritetas, nes tai galėtų didinti Lietuvos įmonių konkurencingumą.

23%

34%

36%

6%

2%

nedidinsime

didinsime pagal metinėsinfliacijos dydįdidinsime 5-10%

didinsime 10-15%

didinsime daugiaunei 15%

42%

29%

21%

8% didės iki 5%

didės 6-10 %

didės 11-20%

didės daugiau nei 20%

36%

60%

68%

85%

Aukščiausio lygiovadovams

Struktūrinių padaliniųvadovams

Žemiausios grandiesdarbuotojams

Techniniamsspecialistams

Šių grandžių darbuotojams vadovai planuoja didinti darbo užmokestį.

Paprašėme vadovų nurodyti, kokius politinius, ekonominius ir verslo veiksnius jie laiko didžiausiomis grėsmėmis jų verslui. Vadovų nuomone, kaip ir pernai, didžiausią grėsmę Lietuvos verslui kelia didėjanti mokesčių našta – ją nurodė 54 proc. respondentų (2013 m. – 52 proc.).

Nepakankamą reikiamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlą verslas nurodė antroje vietoje. Šį veiksnį įvardijo 50 proc. respondentų, nors pernai tai buvo aktualu žymiai mažiau (39 proc.) vadovų. Vadovų susirūpinimas kvalifikuotų darbuotojų trūkumu didėja. Vis daugiau vadovų mano, kad nepakankama reikiamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūla yra labai svarbi grėsmė jų verslo augimui ateityje. Praėjusiais metais šią grėsmę nurodė šiek tiek mažiau vadovų, o šiemet jų susirūpinimas vėl išaugo. Tai rodo, kad rinkoje jaučiama įtampa dėl darbuotojų pritraukimo ir išlaikymo.

Į pirmaujančias pozicijas iškyla grėsmės, susijusios su pokyčiais geopolitinėje arenoje. 42 proc. respondentų teigė, kad besikeičianti geopolitinė situacija Vidurio ir Rytų Europoje yra jų verslui svarbi grėsmė. Ukrainos krizė ir su tuo susijusios ekonominės sankcijos yra ne tokios svarbios – šį veiksnį nurodė mažiau nei trečdalis (30 proc.) respondentų. Tačiau neapibrėžta geopolitinė padėtis gali sutrikdyti prekių ir paslaugų tiekimo grandines. 38 proc. vadovų teigė, kad prekių ir paslaugų tiekimo grandinės sutrikdymas gali kelti grėsmę jų verslo augimui ateityje (2013 m. tokių buvo tik 22 proc.).

Lyginant su 2013 metais, žymiai išaugo protekcionistinių nacionalinių vyriausybių veiksmų grėsmė Lietuvos verslui – šiemet ją nurodė 43 proc., o pernai tik 20 proc. respondentų. Tai susiję su Rusijos veiksmais reaguojant į JAV ir ES įvestas sankcijas, kurios betarpiškai palietė Lietuvos eksportuotojus.

Daug mažiau respondentų nei pernai teigė, kad per didelis reguliavimas yra grėsmė verslui. Šiemet taip atsakiusiųjų buvo 32 proc., 2013 m. – 54 proc. Tam įtakos turi efektyviau veikiančios viešojo sektoriaus institucijos ir pastangos mažinti administracinę naštą verslui.

Vadovų stebėjimo akiratyje vis dažniau pasirodo išsivysčiusių rinkų ekonomikos būklė. Nuosaikus JAV ekonomikos atsigavimas ir užsitęsęs lėtas arba neigiamas ES rinkų augimas kelia grėsmę Lietuvos įmonėms. Ši grėsmė didėja – pernai tai rūpėjo 17 proc., o šiemet jau 27 proc. vadovų.

Tiek pat vadovų kiek ir pernai (17 proc.) mano, kad kibernetiniai nusikaltimai ir nepakankamas duomenų saugumas gali kelti grėsmę jų verslui ateityje. Saugumo pavojai kibernetinėje erdvėje vis dar nepakankamai įvertinami. Gebėjimas apsaugoti savo, klientų ir

partnerių duomenis yra ir bus vienas iš svarbiausių įmonės patikimumo ir konkurencingumo rodiklių, kurio gerinimo vadovai neturėtų pamiršti.

Kad prisijungimas prie euro zonos gali kelti grėsmę verslo augimui ateityje, teigė mažiau nei pusė vadovų – 39 proc. Prisijungimas prie euro zonos reiškia ir didesnį politinį saugumą, sumažėjusius verslo kaštus, mažesnę riziką. Įmonės, kurios tai supranta ir jau anksčiau pradėjo ruoštis galimam šalies nacionalinės valiutos pakeitimui, ramiai reaguoja į būsimą pokytį.

Taip pat daug mažesnį nei pernai rūpestį kelia valstybės politika dėl fiskalinio deficito ir valstybės skolos. Pernai 20 proc., o šiemet tik 12 proc. respondentų teigė, kad tai yra „labai svarbu“, kalbant apie grėsmes jų verslui. Šie rezultatai patvirtina, kad verslas įvertino Vyriausybės parodytas pastangas pokriziniu

Grėsmės ir pasirengimas ateičiai

44% Lietuvos įmonių vadovų teigia, kad Ukrainos-Rusijos konfliktas jų įmonės neveikia. Tik 13% teigė, kad šio konflikto poveikis jų įmonei yra esminis ir įmonės strategija yra peržiūrima. 37%

Lietuvos įmonių vadovų teigia, kad didelės ir nepastovios žaliavų kainos yra labai svarbi grėsmė jų verslui. 2013m. taip teigė 28 proc. respondentų.

12

“PwC” ir “Verslo žinių” Lietuvos įmonių vadovų tyrimas 13

Keleri pastarieji metai parodė, jog geriausiai prie besikeičiančios verslo aplinkos prisitaiko ir sėkmingai veikia lanksčiai ateinančius metus planuojančios įmonės. Toliaregiškas vadovas turėtų apsvarstyti kelis galimus variantus ir būti pasiruošęs pats bei paruošti verslą keliems galimiems ekonominės aplinkos scenarijams.

Paklausėme vadovų, ar jie nagrinėja ir planuoja alternatyvius įmonės vystymosi scenarijus. Dauguma (62 proc.) patvirtino, kad jų įmonėse nagrinėjami alternatyvūs scenarijai, tačiau detaliai planuojamas tik pagrindinis. Šeštadalis (13 proc.) vadovų teigė, kad detaliai planuoja 2 galimus scenarijus.

Vadovas privalo nuolat stebėti situaciją ir greitai reaguoti į susiklosčiusią padėtį ar pasikeitusias išorės sąlygas. Net 70 proc. vadovų pripažino, kad metinius planus peržiūri ir koreguoja kartą per ketvirtį. Lietuvos įmonių vadovų budrumą išugdė tiek ne visada nuspėjami kaimynai, tiek pastarieji ekonomikos svyravimai.

Vadovai teigia, kad šios grėsmės yra labai svarbios jų verslo augimui ateityje.

Vadovų požiūris į įmonės veiklos planus..

20%

17%

17%

28%

54%

28%

33%

28%

22%

20%

39%

52%

12%

15%

17%

27%

30%

30%

32%

37%

38%

38%

38%

42%

43%

50%

54%

Valstybės politika dėl fiskalinio deficito ir valstybės skolos

Perėjimas prie Euro nuo 2015 m. sausio 1 d.

Kibernetinės grėsmės, įskaitant nepakankama duomenų saugumą

Užsitęsęs lėtas arba neigiamas išsivysčiusių rinkų (ES, JAV) augimas

Didelės ir nepastovios energijos kainos

Ukrainos krizė ir su tuo susijusios ekonominės sankcijos

Per didelis valstybės reguliavimas

Didelės ir nepastovios žaliavų kainos

Kyšininkavimas ir korupcija

Nauji rinkos dalyviai

Tiekimo grandinės sutrikdymas

Besikeičianti geopolitinė situacija Vidurio ir Rytų Europoje

Protekcionistiniai nacionalinių vyriausybių veiksmai

Nepakankama reikiamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūla

Didėjanti mokesčių našta

20142013

16%

70%

20%

13%

62%

Metinių planų neperžiūrime ir nekoreguojame

Metinius planus peržiūrime ir koreguojame kartą perketvirtį

Alternatyvių scenarijų nenagrinėjame

Nagrinėjame alternatyvius scenarijus, detaliaiplanuojame 2 variantus

Nagrinėjame alternatyvius scenarijus, tačiau detaliaiplanuojame tik pagrindinį (labiausiai tikėtiną)

Keisti ar nekeisti?Mokesčių sistema vadovų akimis

Nors palyginti nedidelė dalis (22 proc.) Lietuvos įmonių vadovų tiki, kad šalies ekonomika augs, didžioji dauguma (52 proc.) mano, kad ateinančiais metais ji išliks bent jau stabili. Šiemet kaip niekada anksčiau vadovams nerimą kelia geopolitinis neapibrėžtumas bei su tuo susiję ekonominiai sprendimai. Tačiau jie nėra visiškai patenkinti ir verslo aplinka. Vadovai atkreipia dėmesį į per didelį valstybės reguliavimą, korupcijos lygį. Tačiau didėjanti mokesčių našta įvardijama kaip didžiausia kliūtis, trukdanti auginti įmonių konkurencingumą.

54% Lietuvos įmonių vadovų teigė, kad didėjanti mokesčių našta kelia grėsmę jų versui ir yra labai svarbi. Dar 26 proc. teigia, kad tai yra šiek tiek svarbu.

14

“PwC” ir “Verslo žinių” Lietuvos įmonių vadovų tyrimas

Vadovų nuomonė apie mokesčių politiką ir administravimą.

15

Net 54 proc. respondentų nurodė, kad didėjanti mokesčių našta kelia grėsmę jų verslui ir yra labai svarbi. Dar Pagal tyrimo rezultatus vadovai šią grėsmę vertina kaip didžiausią, lyginant su kitomis. Praėjusiais metais taip teigusių buvo šiek tiek mažiau, t. y. 52 proc. Tai rodo, kad susirūpinimas dėl didėjančių mokesčių ne tik kad nemažėja, bet ir didėja. Tyrimo rezultatams įtakos greičiausiai turėjo 2013 m. gruodžio mėn. Seimo paskubom priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas. Pagal šį įstatymą buvo apmokestintos akcininkų gaunamos palūkanos už suteiktas paskolas bei vertybinių popierių pardavimo pajamos. Tačiau buvo sumažintas mokestis dividendams. Taip pat 2014 m. buvo apkarpytos galimybės perkelti mokestinius nuostolius. Vis iškeliamas klausimas apie progresinius gyventojų pajamų mokesčius. Labai tikėtina, kad šie pakeitimai tiesiogiai asmeniškai palietė tyrime dalyvavusius įmonių vadovus. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad vadovai labai tikisi mokesčių naštos verslui mažinimo.

Du trečdaliai (67 proc.) vadovų mano, kad dabartinė mokesčių sistema nėra pakankamai konkurencinga ir ją reikėtų tobulinti. Dažniausiai verslas pageidauja mokestinių lengvatų ar tarifų mažinimo. Tačiau tuo pat metu beveik pusė, t. y. 49 proc. respondentų pažymėjo, kad mokesčių sistemą reikėtų išlaikyti stabilią. Išanalizavus rezultatus galima daryti išvadą, kad vadovai pasisako prieš drastiškus mokesčių įstatymų pakeitimus bei dažną įstatymų keitimą, didinant mokesčių naštą bei sunkinant jų administravimą. Praktika rodo, kad mūsų mokesčių sistema dar nėra nusistovėjusi, mokesčių įstatymai yra keičiami pakankamai dažnai. Nauji įstatymai nors ir ne visuomet padidina pačius mokėtinus mokesčius, tačiau didina jų administravimo kaštus. Vadovai tikisi, kad ilgainiui ne tik bus mažinami patys mokesčiai, bet ir mokesčių administravimo sistema taps paprastesnė.

Verslo lyderiai pasisako už skaidrumo didinimą mokesčių srityje bei šešėlinės ekonomikos mažinimą. Net 57 proc. sutiktų nuolat teikti mokesčių administratoriui daugiau apskaitos duomenų. Taip pat, net 61 proc. vadovų pritaria, kad mokesčių administratoriai visame pasaulyje turėtų keistis informacija apie įmones.

Tik 10 proc. vadovų dėl mokesčių sistemos nekonkurencingumo planuoja perkelti verslą į užsienį. Nors iš pirmo žvilgsnio tai nėra didelis skaičius, tačiau jei visos šios įmonės ateityje įgyvendintų šį ketinimą, Lietuvos valstybės biudžetas netektų reikšmingos pajamų dalies.

Lietuvos įmonės jaučia, kad ne visada gali sėkmingai konkuruoti būtent dėl mokestinių priežasčių. 57 proc. apklaustų vadovų teigė, kad konkurencingesnės ir efektyvesnės mokesčių sistemos sukūrimas turėtų būti valdžios institucijų prioritetinis tikslas. Pernai šį tikslą įvardijo 65 proc. respondentų. Vadovai patvirtino, kad šis tikslas išlieka svarbiausias siekiant padidinti Lietuvos įmonių konkurencingumą.

Atsakydami į klausimą, kas labiausiai galėtų padidinti Lietuvos įmonių inovacinį potencialą, 72 proc. vadovų, kaip svarbiausią priemonę, įvardijo būtent mokestines iniciatyvas investicijoms į inovacijas bei mokestinių kliūčių pašalinimą. Nors pelno mokesčio lengvata investiciniams projektams Lietuvoje galioja jau nuo 2009 m., panašu, kad itin griežta VMI praktika iki šiol užgožė šios lengvatos kilnų tikslą.

13% 5% 12%

34%

68%

67% 61% 57%49%

10%

nesutinku ir tikrai nesutinku

sutinku ir tikrai sutinku

Lietuvos mokesčių

sistema nėra konkurencinga ir reikėtų ją tobulinti

(mažinti mokesčių tarifus, įvesti lengvatų)

Mokesčių administratoria

i visame pasaulyje

turėtų keistis informacija

apie įmones

Sutiktumėte nuolat teikti mokesčių administratoriui

daugiau apskaitinės informacijos, kad būtų pagerinta mokesčių kontrolė, sumažintas

šešėlis Lietuvoje

Lietuvos mokesčių sistemą reikėtų išlaikyti

stabilią ir jos nekeisti

Dėl mokesčių sistemos ir

administravimo nekonkurencingu

mo planuojate perkelti verslą į

užsienį

Bendros pastangos kurti geresnę verslo aplinką

Didžiausią įtaką kiekvienam verslui daro klientai, darbuotojai ir partneriai. Būtent šioms trims suinteresuotosioms šalims verslas planuoja skirti daugiausia dėmesio 2015 metais. Tačiau vadovai supranta, kad įmonės konkurencingumas labai priklauso ir nuo aplinkos, kurioje veikia įmonė. Įmonės norėtų daugiau dalyvauti įgyvendinant pokyčius ir prisidėti prie geresnės verslo aplinkos kūrimo. 20 proc. vadovų įvardijo Vyriausybės ir vietinės valdžios institucijas, kurioms žada skirti daugiausia dėmesio 2015 metais.

Panašu, kad pastaraisiais metais valdžios kišimasis buvo mažiau juntamas ir beveik perpus mažiau vadovų teigė, kad per didelis reguliavimas yra grėsmė jų verslui. Bet verslas vis dar nepatenkintas per dideliu reguliavimu ir įvardija priemones, kaip galima jį sumažinti.

Įpratę ieškoti efektyvių metodų ir vertinti ilgalaikius rezultatus, vadovai įvardija konkrečias sritis, į kurias turėtų atkreipti dėmesį įstatymų leidėjai. Verslas pasigenda aiškumo, nuoseklumo, toliaregiško požiūrio, naudos ir rezultatų analizės, įgyvendinimo kontrolės. 66 proc. vadovų pasigenda teisės aktų aiškumo ir ilgalaikio poveikio. 58 proc. mano, kad priimant teisės aktus pamirštamas siekiamas rezultatas. 47 proc. mano, kad dėl priimtų teisės aktų verslas tik patiria išlaidų, o nauda visuomenei abejotina. 44 proc. įmonių vadovų nurodė, kad veiksmingiausia priemonė, kuri padėtų pagerinti reguliavimą šalyje, yra glaudesnis darbas su kitomis šalimis, siekiant suderinti teisės aktus.

Būdai, kuriais valdžios institucijos galėtų pagerinti reguliavimą.

18%

29%

38%

44%

47%

58%

66%

Nustatyti tarptautines taisykles, jeigu tai būtina norimamrezultatui pasiekti, atsižvelgiant į šalies ar vietos sąlygas

Mažinti teisės aktų skaičių

Labiau akcentuoti sąžiningą, skaidrų ir nuoseklų esamų teisėsaktų įgyvendinimą

Glausčiau bendradarbiauti su kitomis šalimis, siekiant suderintiteisės aktus

Įsitikinti, kad nauda visuomenei nusveria dėl reguliavimoverslo patiriamas išlaidas

Priimant teisės aktus didžiausią dėmesį skirti rezultatams, one procesui

Užtikrinti, kad teisės aktai būtų aiškūs ir jų poveikis ilgalaikis

16

“PwC” ir “Verslo žinių” Lietuvos įmonių vadovų tyrimas

Paklausėme Lietuvos verslo lyderių, kaip valstybė galėtų jiems padėti sėkmingiau konkuruoti rinkoje. Vadovai nurodė tikslus, kurie, jų manymu, valdžios institucijų turėtų būti laikomi prioritetiniais, siekiant padidinti Lietuvos įmonių konkurencingumą.

Daugiausia vadovų, net 57 proc., nurodė konkurencingesnės ir efektyvesnės mokesčių sistemos sukūrimą. Lyginant su praėjusių metų rezultatais, tai neįtikėtinas pokytis –pernai šį tikslą nurodė tik 5 proc. respondentų.

Taip pat smarkiai išaugo dalis vadovų, kurie teigė, kad kvalifikuotos darbo jėgos parengimas turėtų būti laikomas prioritetu – nuo 7 proc. 2013 m. iki 44 proc. šiais metais. 40 proc. vadovų paminėjo Darbo kodekso liberalizavimą. Naujos kartos darbuotojai pageidauja kitokių darbo santykių nei tradiciniai, o darbdaviai būtų linkę jiems tokias suteikti, nes tai iš dalies galėtų išspręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo klausimą.

Šių dienų geopolitinės realijos atsispindi ir vadovų atsakymuose. Svarbūs tikslai, apie kuriuos neklausėme ankstesniais metais, yra nacionalinio saugumo užtikrinimas ir energetinių išteklių prieinamumo užtikrinimas – juos nurodė atitinkamai 41 proc. ir 37 proc. respondentų.

Daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) vadovų mano, kad sunku gauti finansavimą iš ES fondų ir teigia, kad ES fondų prieinamumo verslui užtikrinimas turėtų būti vienas iš prioritetinių valstybės institucijų tikslų, nes būtent ten slypi didžiausios galimybės gauti lėšų investicijoms į technologijas ir inovacijas.

Žymiai sumažėjo vadovų, kurie nurodė, kad augimą skatinančios inovacijų ekosistemos sukūrimas turi būti valstybės institucijų prioritetinis tikslas – nuo 48 proc. 2013 m. iki 14 proc. 2014 m. To priežastis gali būti jau atliktos kryptingos investicijos į tokios ekosistemos sukūrimą. Kita vertus, esamos inovacijų skatinimo ekosistemos funkcionavimas turi didelį nepanaudotą potencialą, todėl svarbu, kad šiai sričiai ir toliau būtų skiriamas didesnis dėmesys. Neatmestina, kad vadovai yra nusivylę valstybės institucijų pastangomis ir patys skiria daugiau dėmesio ir lėšų inovacijų kūrimui bei diegimui savo įmonėse.

Šiuos tikslus Lietuvos valdžios institucijos turėtų laikyti prioritetiniais, siekiant užtikrinti Lietuvos įmonių konkurencingumą.

44% Lietuvos įmonių vadovų teigė, kad kvalifikuotos darbo jėgos parengimas turėtų būti laikomas priorotetiniu valdžios institucijų tikslu. Pernai taip teigė tik 7% respondentų.

57% Lietuvos įmonių vadovų teigė, kad konkurencingesnės ir efektyvesnės mokesčių sistemos sukūrimas turėtų būti laikomas prioritetiniu valdžios institucijų tikslu. Palyginimui, pernai taip teigė tik 5 % respondentų.

18%

29%

38%

44%

47%

58%

66%

Nustatyti tarptautines taisykles, jeigu tai būtina norimamrezultatui pasiekti, atsižvelgiant į šalies ar vietos sąlygas

Mažinti teisės aktų skaičių

Labiau akcentuoti sąžiningą, skaidrų ir nuoseklų esamų teisėsaktų įgyvendinimą

Glausčiau bendradarbiauti su kitomis šalimis, siekiant suderintiteisės aktus

Įsitikinti, kad nauda visuomenei nusveria dėl reguliavimoverslo patiriamas išlaidas

Priimant teisės aktus didžiausią dėmesį skirti rezultatams, one procesui

Užtikrinti, kad teisės aktai būtų aiškūs ir jų poveikis ilgalaikis

17

4%

13%

13%

48%

24%

5%

7%

5%

2%2%

9%12%

14%

13%18%

26%

35%

37%

40%

41%

44%

57%

Dėmesys klimato kaitos rizikai ir biologinės įvairovės saugojimas

Darbuotojų sveikatos priežiūra

Skurdo ir nelygybės mažinimas

Darbo vietų jaunimui (16–24 metų amžiaus) kūrimas

Augimą skatinančios inovacijų ekosistemos sukūrimas

Šalies infrastruktūros gerinimas

Viešųjų pirkimų skaidrinimas

Palengvinti ES fondų prieinamumą verslui

Finansinio sektoriaus stabilumo ir kapitalo prieinamumo užtikrinimas

Energetinių išteklių prieinamumo užtikrinimas

Darbo kodekso liberalizavimas

Nacionalinio saugumo užtikrinimas

Kvalifikuotos darbo jėgos parengimas

Konkurencingesnės ir efektyvesnės mokesčių sistemos sukūrimas

2014

2013

19

Verslas mano, kad valstybė turėtų prisidėti prie šalies įmonių konkurencingumo stiprinimo ir inovacinio potencialo didinimo. Paklausėme vadovų, kurios iš išvardytų priemonių galėtų padidinti Lietuvos įmonių inovacinį potencialą.

Daugiausia vadovų mano, kad vyriausybė turėtų prisidėti įvairiomis mokestinėmis iniciatyvomis ir finansinėmis priemonėmis. Dauguma vadovų mano, kad įmonėms daugiau investuoti į inovacijas trukdo mokestinės kliūtys ir mokestinių iniciatyvų nebuvimas: net 72 proc. verslo lyderių mano, kad šios priemonės galėtų padidinti Lietuvos įmonių inovacinį potencialą. Taip pat inovatyvios įmonės tikėtųsi tiesioginių finansinių subsidijų ir kitų finansinių priemonių tiekimo užtikrinimo – šias priemones nurodė atitinkamai 56 proc. ir 40 proc. respondentų. 38 proc. vadovų mano, kad valstybės parama akademinio sektoriaus ir verslo bendradarbiavimui galėtų padidinti šalies įmonių inovacinį potencialą.

Vadovų manymu, šios priemonės padėtų padidinti Lietuvos įmonių inovacinį potencialą.

6%

7%

15%

20%

21%

38%

40%

56%

72%

Centrinės platformos inovacijų vystymui irpalaikymui sukūrimas

Seminarų,forumų ir konferencijų inovacijų temaorganizavimas

Valstybės finansuojamas struktūrinis švietimasįmonėse

Parama inovacijų centrų ir platformų steigimui

Teisinės inovacijų apsaugos administracinių irfinansinių reikalavimų sumažinimas

Parama akademinio sektoriaus ir verslobendradarbiavimui

Kitų finansinių priemonių (garantijų, lengvatiniųpaskolų) teikimas

Tiesioginės finansinės subsidijos inovatyviomsįmonėms

Mokestinės iniciatyvos investicijoms į inovacijas /mokesčių barjerų pašalinimas

18

19“PwC” ir “Verslo žinių” Lietuvos įmonių vadovų tyrimas

Tyrimo metodikaTyrimą atlikome telefonu ir elektroniniu paštu. Viso tyrime dalyvavo 104 Lietuvos įmonių aukščiausio lygio vadovai. Tyrimas vyko nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki rugsėjo 16 d.

Respondentų pasiskirstymas pagal sektorius21 proc. - pramoninės gamybos sektorius.18 proc. - transporto, logistikos, telekomunikacijų, informacinių technologijų sektoriai.14 proc. - mažmeninės ir didmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos.14 proc. - plataus vartojimo prekių ir paslaugų rinka, farmacijos ir automobilių pramonė.13 proc. - statybos, energetikos ir komunalinių paslaugų įmonės.6 proc. - miškininkystės, popieriaus ir kasybos pramonė.4 proc. - finansinės, teisinės, konsultacijų ir kt. paslaugos.3 proc. - viešosios paslaugos, sveikatos priežiūra, švietimas.7 proc. - kitos.

Pasiskirstymas pagal įmonių pajamas42 proc. įmonių pajamos per paskutinius finansinius metus buvo mažiau nei 25 mln. LTL10 proc. - 25-50 mln. LTL24 proc. - 50-100 mln. LTL18 proc. - 100-500 mln. LTL6 proc. - daugiau nei 500 mln. LTL

Pasiskirstymas pagal valdymo formą87 proc. įmonių yra privataus kapitalo įmonės.7 proc. – akcininkė yra valstybė.6 proc. įmonių yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos sąrašus.

64 proc. įmonių yra savarankiškai veikiančios įmonės.26 proc. - tarptautinės paronuojančios įmonės dukterinės įmonės.10 proc. - Lietuvoje veikiančių įmonių dukterinės įmonės.

Respondentų vadovavimo įmonei trukmė14 proc. vadovauja įmonei 1-2 metus.21 proc. - 3-5 metus.37 proc. - 6-10 metų.22 proc. - 11-20 metų.6 proc. - daugiau nei 20 metų.

Įmonės veiklos Lietuvoje trukmė38 proc. įmonių Lietuvoje vykdo veiklą 5-15 metų.38 proc. įmonių - 15-25 metus. 17 proc. įmonių - daugiau nei 25 metus.

Tyrime buvo naudojamos „PwC“ ekspertų įžvalgos, o tyrimo klausimynas sudaromas remiantis „PwC“ Pasaulinio vadovų tyrimo klausimynu. Ne visi atsakymai sudaro 100 proc. dėl apvalinimo paklaidos, be to, nebuvo skaičiuojami atsakymai „neaktualu“ ir pan.

PB

Kontaktai

© 2014 UAB „PricewaterhouseCoopers“. „PwC“ firmos padeda organizacijoms ir fiziniams asmenims kurti vertę, kurios jie siekia. „PwC“ firmų tinklas veikia 157 šalyse, kuriose dirba daugiau nei 184 000 žmonių, įsipareigojusių teikti kokybiškas audito, mokesčių ir konsultacijų paslaugas. Išsakykite rūpimus klausimus mums ir sužinokite daugiau, apsilankę mūsų svetainėje adresu www.pwc.com.

Jei pageidaujate daugiau informacijos apie tyrimą, prašome kreiptis šiais kontaktais:

Kristina Kriščiūnaitė„PwC“ Lietuvoje vadovaujančioji partnerė, Mokesčių ir teisės skyriaus vadovėTel.: +370 5 239 2365kristina.krisciunaite@lt.pwc.com

Audrius Cesiulis„PwC“ Konsultacijų skyriaus direktoriusTel. : +370 5 239 2305audrius.cesiulis@lt.pwc.com

Kristina Kilpė„Verslo žinios“ Konferencijų skyriaus projektų vadovėTel.: +370 5 252 64 21kristina.kilpe@verslozinios.lt