LIETUVOS ELEKTROSENERGETIKOS SISTEMOS400-110 KV TINKLŲ PLĖTROSPLANAS 2019–2028 M.

TURINYS

ĮŽANGA / 5

1. 2018 m. LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS IR ELEKTROS RINKOS APŽVALGA / 7

2. MOKSLINIAI TYRIMAI IR STUDIJOS / 14

3. ELEKTROS ENERGIJOS SUVARTOJIMO IR DIDŽIAUSIOS SISTEMOS PAREIKALAUJAMOS GALIOS POREIKIOPROGNOZĖ / 18

4. GENERUOJANČIŲ GALIŲ PLĖTRA IR GALIŲ PAKANKAMUMO ĮVERTINIMAS / 21

4.1. Generuojančių galių plėtra / 21

4.2. Lietuvos EES adekvatumo vertinimas 2019–2028 m. 2/ 2

.4 3. Baltijos šalių ir Suomijos generuojančių galių adekvatumo vertinimas 2019–2034 m. 2/ 4

5. ELEKTROS RINKOS SKAIČIAVIMAI 2/ 6

6. PERDAVIMO TINKLO PLĖTROS KRYPTYS 2028 M. 2/ 7

7. PERDAVIMO TINKLO PROJEKTAI 2019-2028 M. 2/ 9

7.1. Strateginiai valstybės projektai 29/

7.2. Projektai perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimui 3/ 0

7.3. Projektai elektros tinklo naudotojų iniciatyva / 31

8. INVESTICIJŲ POREIKIS PERDAVIMO TINKLO ATSTATYMUI IR PLĖTRAI 2019–2028 M. / 33

9. ENTSO-E „TYNDP2018“ 3/ 4

10. MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS BEI INOVACIJŲ (MTEPI) VEIKLA / 35

Sutrumpinimai

AB – akcinė bendrovė

AC – kintamoji srovė (angl. Alternating

current)

A TI – vidutinė nutraukimo trukmė (angl.

Average interruption time)

AT – autotransformatorius

AEI – atsinaujinantys energijos ištekliai

BVP – bendras vidaus produktas

BEMIP – Baltijos jūros regiono valstybių elektros

rinkų integracijos planas (angl. Baltic

Energy Market Interconnection Plan)

BRELL – Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir

Lietuvos energetinis žiedas

BtB – nuolatinės srovės keitiklis (angl. Back-

to-Back)

–CEF Europos infrastruktūros tinklų

finansavimo priemonė (angl. The

Connecting Europe Facility)

E – elektrinė

END – neperduotos elektros energijos kiekis

(angl. )Energy not delivered

ENTSO-E – Europos elektros perdavimo sistemų

operatorių organizacija (angl. European

Network of Transmission System

Operators – electricity)

EPL – elektros perdavimo linija

EES – elektros energetikos sistema

ES – Europos Sąjunga

–ESO AB „Energijos skirstymo operatorius“

–ETN elektros tinklo naudotojai

HAE – hidroakumuliacinė elektrinė

HE – hidroelektrinė

HVDC – aukštosios įtampos nuolatinė srovė

(angl. )High Voltage Direct Current

KET – kontinentinės Europos tinklas (angl.

European Continental Network)

KL – kabelių linija

LOLE – apkrovos praradimo tikimybė (angl.

Loss of Load expectation)

OLPL – apkrovos praradimo trukmė (angl. Loss

of Load probability)

OL – oro linija

CIP – bendro intereso projektas (angl. Project

of common interest)

PSO – perdavimo sistemos operatorius

PT – perdavimo tinklas

SK – sinchroninis kompensatorius

TE – termofikacinė elektrinė

TP – transformatorių pastotė

TYNDP – dešimties metų tinklo plėtros planas

( )Ten Year Network Development Plan

IPS/UPS – Baltijos ir Nepriklausomų valstybių

sandraugos šalių sinchroniškai veikianti

elektros energetikos sistema (angl.

Integrated power system/Unified power

system of Russia)

VE – vėjo elektrinės

VoLL – apkrovos praradimo vertė (angl. Value

of Lost Load)

ĮŽANGA

Elektros perdavimo sistemos operatorius yra atsakingas už elektros energetikos sistemos darbo stabilumą ir

patikimumą, nacionalinės balansavimo funkcijos atlikimą ir sisteminių paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos

teritorijoje, elektros energetikos sistemos perdavimo tinklo ir jungiamųjų linijų su kitų šalių elektros energetikos

sistemomis eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtrą mažinant pralaidumo perdavimo tinkluose apribojimus ir

atsižvelgiant į elektros energetikos sistemos bei elektros tinklų naudotojų poreikius. Elektros perdavimo sistemos

operatorius taip pat privalo prognozuoti ilgalaikį elektros energetikos sistemos galios balansą ir teikti rinkos

dalyviams informaciją apie prognozuojamos generuojamos ar perdavimo galios trūkumą arba ribojimus.

Elektros energetikos sistemos darbo stabilumas, patikimumas, galių ir energijos balansai priklauso ne tik nuo

rinkos dalyvių elgsenos, bet ir nuo prijungiamų elektrinių darbo tinkamų parametrų nustatymo, elektrinių darbo

koordinavimo bei laiku vykdomos plėtros. Todėl LITGRID, AB (toliau – Bendrovė), kaip Lietuvos perdavimo sistemos

operatorius, privalo ne tik tinkamai valdyti elektros perdavimo tinklą, bet ir rūpintis visa elektros energetikos

sistema: planuoti elektros energetikos sistemos veikimą ilguoju laikotarpiu įvertinant tiekimo patikimumo,

kokybės, efektyvumo, vartojimo, vadybos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tuo tikslu Bendrovė kiekvienais

metais rengia (toliau – Planas), kurioLietuvos elektros energetikos sistemos 400–110 kV tinklų plėtros planą

tikslas – įvertinus esamą elektros energetikos sistemos būklę ir nutarimus, ilgalaikėje perspektyvoje numatyti

galimus elektros energijos ir galios poreikių, generuojančių galių ir generavimo pasikeitimus, numatyti perdavimo

tinklo plėtros ir atstatymo apimtis, nustatyti orientacines investicijas, paruošti reikiamus duomenis ENTSO-E

dešimties metų tinklo plėtros plano (angl. (TYNDP)) 2020 m. versijai.Ten Year Network Development Plan

Bendrovė yra ne tik valstybei svarbių elektros sektoriaus projektų iniciatorė, bet ir įgyvendintoja, kuri siekia vykdyti

jai patikėtus darbus efektyviai ir laiku. Pagrindinis nacionalinis valstybės prioritetas ir Bendrovės tikslas yra

Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu.

2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos prezidentei kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais bei Europos

Komisijos pirmininkui pasirašius politinį susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su

kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją, buvo susitarta Baltijos elektros energetikos sistemas sinchronizuoti su

kontinentinės Europos tinklais panaudojant esamą 400 kV kintamosios srovės liniją Alytus-Elk (LitPol Link) bei

pastatant naują jūrinę nuolatinės srovės jungtį iš Lietuvos į Lenkiją. Taip pat 2018 m. rugsėjo 14 d. Baltijos jūros

regiono valstybių elektros rinkų integracijos plano (angl. ) (BEMIP) aukštoBaltic Energy Market Interconnection Plan

lygio pareigūnų susitikime sutarta dėl Baltijos elektros energetikos sistemų sinchronizavimo su kontinentinės

Europos tinklais scenarijaus įgyvendinimo. Šie sutarimai yra įvertinti Plane sudarant elektrinių galių plėtros raidą,

planuojant perdavimo tinklo infrastruktūros plėtrą, atliekant perdavimo tinklo elektrinius ir elektros rinkos

skaičiavimus, nagrinėjant perdavimo tinklo režimus.

Bendrovė, prižiūrėdama esamą infrastruktūrą ir inicijuodama naujus strateginės reikšmės infrastruktūros

projektus, taiko inovatyvius technologinius sprendimus. Diegdama naujas į išmanų valdymą orientuotas sistemas,

pažangiausius vadybos modelius bei remdamasi gerosiomis regioninėmis ir tarptautinėmis praktikomis, Bendrovė

siekia tapti pažangiausiu elektros sistemos operatoriumi Europoje. Būdama drąsi ir atvira inovacijoms

organizacija, sistemingai ir atsakingai plėtodama į veiklos tobulinimą orientuotus įrankius, taikydama socialinės

atsakomybės principus kasdienėje veikloje, Bendrovė jau dabar yra pažangos lyderis tarp regiono perdavimo

sistemos operatorių. Tai sudaro galimybes stiprinti bendradarbiavimą su partneriais visoje Europoje bei inicijuoti ir

vykdyti reikšmingus Europos Sąjungai projektus.

Įgyvendindama Plane numatytus nacionalinės bei regioninės reikšmės projektus, siekdama pilnavertiškai

integruotis į Europos elektros energijos rinką, garantuoti nepertraukiamą ir patikimą elektros energijos tiekimą

vartotojams, Bendrovė prisidės prie tikslų įgyvendinimo,Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos

10-ies metų perspektyvoje bus užtikrinamas patikimas elektros energijos tiekimas ir perdavimas vartotojams,

laiku atstatomas ir racionaliai vystomas perdavimo tinklas (minimalūs sistemos patikimumo rodikliai (vidutinė

nutraukimo trukmė (AIT) ir neperduotos elektros energijos kiekis (END)) ne didesni nei nustatyti Valstybinės kainų

ir energetikos kontrolės komisijos reguliaciniu periodu), bus užtikrinamas nuoseklus elektros infrastruktūros

optimizavimas ir modernizavimas, atsakingų institucijų informavimas apie generacijos adekvatumo perspektyvą

nacionaliniu ir regioniniu mastu, suderintas infrastruktūrinių projektų įgyvendinimas, atliktas ilgalaikio investicinių

lėšų poreikio bei projektų finansavimo galimybių įvertinimas. Tokiu būdu bus kuriama nauda ir teikiamos kokybiškos

paslaugos ne tik Bendrovės klientams, bet ir visos Lietuvos vartotojams.

5

201 m.8 (faktas) 202 m.8 (planas)

Bendras elektros energijos suvartojimas (su nuostoliais tinkle) TWh 1 14,2,11 63

MW 1999 2364Didžiausia sistemos pareikalaujama galia

Elektrinių įrengtoji/turimoji galia: MW 36 /35 /84 53 3231 3168(3931 3868)**/

Šiluminės E : MW 191 /17 7 1/7( ) 5* 98* 7 47

- Lietuvos MW 1045 /1002* 445/432*

- Vilniaus E3 MW 360 /324** 0

- Kauno MW 170/148E 0

- Panevėžio MW 35/30 35/3E 2

- kitos ŠE MW 30 /2 /25 92 291 83

Kruonio HAE MW 900/900 900/900

Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės: MW 8 /8 /169 55 1560 521(2260 2221)**/

- Kauno HE MW 101/99 101/99

- mažos HE MW 27/27 27/27

- vėjo MW 5 /5 /E 33 33 1000 1000(1700 700)**/1

- saulės MW 8 /8 1 0/1 0E 3 3 8 8

- biokuro : MW 10 /9 /E 3 3 182 156

- biomasės : MW 62/5 1 1/1E 2 4 15

� Vilniaus E2 MW 29/21 29/21

� Vilniaus kogeneracinė jėgainė (biomasę deginantis blokas) MW 79/- 63

� Šiaulių E MW 11/ 11/9 9

�mažosios biomasės MW 22/22 2/ 22 2

- biodujų MW 4 /4 4 /4E 1 1 1 1

- atliekų deginimo : MW 22/20 70/E 59

� Vilniaus kogeneracinė jėgainė (atliekas deginantis blokas) MW 22/1- 6

� Klaipėda „Fortum“ (Lypkių TP) MW 21/19 21/19

� Fortum kogeneracinė jėgainė (Kaunas, Biruliškių TP) MW 26/23-

�mažosios atliekų deginimo MW 1/1 1/1

Aukštosios įtampos linijos: km 7 ,5 7246 887

400 kV oro linijos** km 102 102* ,6 ,6

330 kV oro linijos** km* 1870,1 2255

110 kV oro linijos** km 55033,3 110

300 kV nuolatinės srovės povandeninis kabelis km 134,3 274,3

300/330 kV kabelių linijos km 513,2 3

110 kV kabelių linijos km 1 093 1

AĮNS keitikliai/keitiklių stotis vnt. 2 3

Aukštosios įtampos transformatorių pastotės: vnt. 236 263

400 kV transformatorių pastotės vnt. 1 1

330 kV transformatorių pastotės skirstyklos vnt. 1 1/ 7**** 9

110 kV transformatorių pastotės skirstyklos vnt. 21 2/ 8 43

Vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos elektros rinkosbiržoje: EUR/MWh ,50 0

PAGRINDINIAI LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS RODIKLIAI

* Įvertinus konservuotus E blokus** Įvertinus galimą 700 MW suminės galios jūrinių VE parkų atsiradimą po 2025 m.*** Oro linijų ilgis matuojamas sumuojant visų grandžių ilgius**** Tarp kurių viena skirstykla

6

Lietuvos elektros energetikos sistemos (EES) perdavimo tinklas – tai 400–110 kV transformatorių pastotės (TP),

kurios sujungtos aukštos įtampos elektros perdavimo linijomis (EPL). Lietuvos elektrinėse (E) pagaminta arba iš

kitų elektros energetikos sistemų importuota elektros energija elektros perdavimo tinklu (PT) pasiekia

skirstomuosius tinklus, o vėliau ir elektros energijos vartotojus.

2018 m. EES bendra įrengtoji transformatorių galia buvo 4267,6 MVA (nevertinant keitiklių autotransformatorių

galios), o bendras oro ir kabelių linijų ilgis buvo apie 7246,4 km.

2018 m. buvo užbaigti šie perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) projektai: dvigrandės 330 kV elektros

perdavimo oro linijos Kruonio HAE-Alytus statyba, viengrandės 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga-Benaičių

VE TP statyba, rekonstruota 330 kV OL Jurbarkas–Bitėnai pakeičiant atramas su atotampomis į metalines

atramas, rekonstruotos šių TP 110 kV skirstyklos: 110/10 kV Kauno HE, 110/35/10 kV VE-2, 110/35/10 kV Pagėgių TP,

110/35/10 kV Rietavo TP (įskaitant ir žaibosaugos troso su šviesolaidiniu kabeliu įrengimą 110 kV OL ruože

Rietavas-Endriejavas-Klaipėda) ir 110/10 kV Juodupės TP.

Per 2018 m. buvo užbaigti ir tokie elektros tinklo naudotojų inicijuoti projektai: 330 kV OL Kruonio HAE–Sovietskas

ruožo (atr. Nr. 229-231) ir 110 kV OL Kapsai–K. Rūda ruožo (atr. Nr. 45-46) rekonstravimas, taip pat 110 kV Kauno

HE–K. Rūda ruožo (atr. Nr. 162-165) rekonstravimas. Visi šie projektai buvo įgyvendinti elektros tinklo naudotojų

lėšomis.

2018 metų didžiausias paros energijos vartojimas užfiksuotas 2018-02-28 dieną ir siekė 41 GWh. Mažiausias

paros energijos vartojimas fiksuotas 2018-04-15 dieną ir sudarė 26 GWh.

Didžiausia pareikalaujama galia užfiksuota 2018-01-24 dieną 10-11 valandą ir siekė 1999 MWh per valandą, o

mažiausia – 2018-04-16 dieną 3-4 valandą ir sudarė 858 MWh per valandą. Lyginant su 2017 metais sistemos

didžiausia pareikalaujama galia padidėjo 5,4 proc. Pažymėtina, kad elektros energijos suvartojimas stabiliai didėja.

Suvartotas galutinės elektros energijos kiekis pagal atskiras vartotojų sektorius nuo 2008 m. parodytas

1 paveiksle.

1 pav. 2008–2018 m. galutinis suvartotos elektros energijos kiekis pagal vartotojų grupes

Lietuvoje 2018 m. galutinis elektros energijos suvartojimas buvo 11,18 TWh, o bendras elektros energijos

suvartojimas, įvertinus ir elektros tinklų operatorių technologines sąnaudas, kurios 2018 m. sudarė 0,93 TWh, buvo

12,11 TWh. Lyginant su 2017 metais, galutinis elektros energijos suvartojimas padidėjo 3,9 proc., o bendrasis

elektros energijos suvartojimas padidėjo 3,3 proc. Tai ne tik didžiausias bendras elektros energijos suvartojimas

per visą dešimtmetį, bet jis pralenkė ir šalies bendro vidaus produkto (BVP) augimą. 2018 m. didžiausias elektros

energijos suvartojimo augimas buvo užfiksuotas transporto, gyventojų bei paslaugų (aptarnavimo) sektoriuose

(atitinkamai 8,0, 5,2 ir 5,4 proc.). Pramonės sektoriuje, nors jis ir sudaro didžiausią galutinio suvartojimo dalį, tačiau

2018 m. augimas buvo ne toks spartus kaip 2017 m. (apie 1,9 proc.). Žemės ūkio sektoriuje elektros energijos

suvartojimas 2018 m. buvo 0,8 proc. mažesnis palyginti su 2017 m. Tarp visų sektorių transporto sektorius,

1. 2018 M. LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOSSISTEMOS IR ELEKTROS RINKOS APŽVALGA

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Aptarnavimo sektorius

Gyventojai

Žemės ūkis

Transportas

TW

h

0

2

4

6

8

10

12

Pramonė

2018

7

Elektrinės ir jų generuojantys šaltiniaiĮrengtoji galia

7201 m., MWĮrengtoji galia

8201 m., MW Pokytis, %

Šiluminės elektrinės : 191 191 0,(E) 1 5 2

Lietuvos 1045 1045E * *

Vilniaus 360* 360*E3

Kauno 170 170E

Panevėžio 35 35E

kitos ŠE 30 30 31 5 1,

Kruonio HAE 900 900

Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės: 855 869 1,6

Hidro E: 128 128

- Kauno HE 101 101

- mažos HE 27 27

Vėjo 5 5 2,E: 21 33 3

- 33prie PT 4 433

- 8 100 13,6prie ST 8

Biomasės 62 62E

Biodujų 4 2,5E 40 1

Atliekų 2 22E 2

Saulės 8 8E 2 3 1,2

Iš viso: 36 36 0,66 84 5

* įvertinus konservuotus agregatus, kurių eksploatacija laikinai sustabdyta, bet įranga nedemontuota

nežiūrint, kad 2018 m. suvartojimas šiame sektoriuje augo 8 proc., pasižymi mažiausia galutinių elektros energijos

suvartojimo dalimi (0,11 TWh).

2018 m. Lietuvos EES veikusių elektrinių bendra įrengtoji galia buvo 3684 MW. Lyginant su 2017 m. gruodžio 31 d.

duomenimis, suminė elektrinių įrengtoji galia padidėjo 0,5 proc. ( ).1 lentelė

1 lentelė. Elektrinių galių pokyčiai, MW

Bendra sistemoje įrengtų generuojančių šaltinių galia 2018 m., lyginant su 2017 m., padidėjo 18 MW. Visi nauji

generuojantys pajėgumai buvo prijungti prie energijos skirstymo operatoriaus (ESO) elektros tinklų: apie 4 MW

padidėjo šiluminių elektrinių galia, apie 14 MW padidėjo atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių galia. Vėjo

energetika vis dar išlieka lydere pagal plėtros apimtis – per 2018 metus prijungta 12 MW vėjo elektrinių, minimaliai

didėjo biodujų elektrinių galia – apie 1 MW ir saulės elektrinių galia – apie 1 MW. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo

2015 m., Lietuvoje atsiradus dvipusei elektros energijos apskaitai, pradėjo didėti elektros energiją gaminančių

vartotojų skaičius. Per 2018 metus gaminančių vartotojų generuojančių pajėgumų plėtra buvo 9,17 MW.1

2018 metais Lietuvos elektrinių gamybos vidutinis išnaudojimo koeficientas siekė 11 proc. Didžiausios

generuojamos galios buvo sausio mėnesį (14 proc. nuo įrengtosios galios), žiausios – liepos mėnesį (8 proc. nuoma

įrengtosios galios). Be įprastų elektrinių įrengtosios galios išnaudojimą lemiančių priežasčių – šildymo sezonas ar

pavasario potvynio laikas - 2018 metais (kaip ir 2017 metais) elektrinių išnaudojimo koeficientą sąlygojo ir

tarpsisteminių jungčių su Švedijos ir Lenkijos elektros energetikos sistemomis veikimas. Importuojant

tarpsistemine jungtimi su Švedija (NordBalt), atitinkamai sumažėja vietinių generavimo šaltinių darbas. Ir

atvirkščiai, pagal elektros rinkos veikimo principus, tiekiant elektros energiją į kitas EES, padidėja vietinių šaltinių

generavimas. 2018 metų komercinių srautų saldo į Švediją siekė 2655 GWh ir buvo 9,3 proc. mažesnis nei 2017 m.

(2928 GWh). Sumažėjimą įtakojo 2018 metais nuo rugpjūčio 16 d. iki spalio 12 d. vykdyti NordBalt jungties movų

keitimo darbai. Komercinių srautų saldo į Lenkiją 2018 metais siekė 898 GWh ir buvo 13,8 proc. mažesnis už 2017

metų rodiklį (1042 GWh). Šilumą tiekiančios elektrinės dirbo kitaip nei įprastai. Jei Panevėžio elektrinė dirbo įprastu

režimu – šildymo sezono metu, tai Kauno termofikacinė elektrinė neveikė. Fiksuotas tik trumpas veikimas 2018 m.

gruodžio mėnesį (435 MWh). Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė neveikė visai. Šilumos energiją Vilniaus

1 Elektros energiją gaminantis vartotojas – tai fizinis arba juridinis asmuo, įsirengęs atsinaujinančių išteklių technologijų elektrinę ir gaminantiselektrą savo reikmėms, o nesuvartotą elektros kiekį pateikiantis į tinklus ir, esant poreikiui, ją susigrąžinantis iš tinklų.

8

Sistemos galių balansas sudaromas laikantis šių prielaidų: sistemos balansas skaičiuojamas nuo elektrinių

turimosios (disponuojamos) galios, nepanaudojama elektrinių galia vertinama galia, kuri yra nepanaudojama dėl

meteorologinių sąlygų ar kitų techninių (nusidėvėjimo) sąlygų: 85 proc. vėjo įrengtoji galia, 95 proc. saulės įrengtoji

galia bei 60 proc. hidro įrengtoji galia (pagal ENTSO-E skaičiavimo principus ir faktiniais duomenims). Taip pat prie

nepanaudojamos galios priskiriama ir elektrinių konservuotų blokų galia. 2018 m. nepanaudojamą galią sudarė

konservuoti VE-3 (324 MW), Lietuvos elektrinės TG-7 (285 MW), Kauno termofikacinės elektrinės TG-1 (53 MW)

blokai bei AEI neprieinamumas: vėjo elektrinės (apie 453 MW), saulės energijos elektrinės (apie 79 MW) bei Kauno

HE ir mažųjų hidroelektrinių (apie 76 MW) suma.

Vidutinis vėjo elektrinių, prijungtų prie PT išnaudojimo koeficientas 2018 metais buvo 26 proc. VE išnaudojimas

labiausiai priklauso nuo vyraujančio vėjo ir nuo elektrinės technologijos tipo. Prie skirstomojo tinklo prijungtų VE

išnaudojimas buvo – 0,18. Vėjo elektrinių pagamintos energijos kiekis sudarė apie 55 proc. visos AEI pagamintos

energijos. Hidroelektrinių metinė energija sudarė apie 23 proc. visos AEI pagamintos energijos. Biokuro ir atliekų

elektrinės 2018 m. pagamino apie 18 proc. AEI pagamintos energijos. Saulės E pagaminta energija sudarė apie

3 proc. nuo visos AEI pagamintos energijos, o tokių elektrinių išnaudojimo koeficientas siekė apie 11 proc.

2018 metais šalyje pagaminta 16,7 proc. elektros mažiau nei 2017 metais, iš viso 3,22 TWh elektros energijos

( ). Daugiau nei pusę visos šalyje pagamintos elektros energijos generavo atsinaujinančius energijos3 lentelė

išteklius naudojančios elektrinės ( ). Apie 0,43 TWh elektros pagamino hidroelektrinės (neskaitant Kruonio2 pav.

HAE gamybos), 1,14 TWh – vėjo elektrinės, dar apie 0,53 TWh pagaminta saulės energija, biomase, biodujomis ir

atliekomis kūrenamose elektrinėse. Kitą elektrą (0,61 TWh) gamino tradicinį kurą naudojančios elektrinės. 2018

metais didesnė dalis šalyje suvartotos elektros (apie 80 proc. nuo bendro elektros energijos suvartojimo arba apie

75 proc. nuo bendro elektros energijos poreikio, t. y. įvertinus ir Kruonio HAE užkrovimui sunaudotą elektros

energiją) buvo importuota. Net tris ketvirtadalius praėjusių metų elektros energijos poreikio užtikrino importas:

54 proc. elektros importuota iš ES, likusi dalis – iš trečiųjų šalių. Didžiausia dalis – apie 27,6 proc. – per NordBalt

jungtį iš Švedijos, apie 27,4 proc. – buvo importuota iš Latvijos, Estijos, apie 9 proc. – per LitPol Link jungtį, o likusi

dalis – iš trečiųjų šalių. Beveik 18,7 proc. galutinai suvartotos elektros buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos

išteklių (nevertinant Kruonio HAE ir tinklų sąnaudų).

2 pav. Lietuvos EES balansas (nuo bendro el. en. poreikio (12,85 TWh))

miestui tiekė antroji termofikacinė elektrinė (VE2) ir katilinės. Lietuvos elektrinės darbas 2018 metais labiau

priklausė nuo elektros rinkos veikimo ir aktyviosios galios rezervų aktyvavimo.

Metinis elektros energetikos sistemos galių balansas 2017 ir 2018 m. pateiktas 2 lentelėje.

2 lentelė. Sistemos galių balansas, MW

RodiklisElektrinių

turimoji galiaNepanaudojama

elektrinių galiaAktyviosios

galios rezervasLikutinė

galiaSistemos

galios balansasSistemos maksimalipareikalaujama galia

2017-12-31 3666 1246 883 1537 1896 -359

2018-12-31 3553 1269 883 1401 1999 -598

5%

Šiluminės E

Hidro E

KHAE

Vėjo E

Kiti AEI

Komercinis sistemos balansas

4%

75%

9%

4%

3%

9

20142013 2015 2016 2017 2018 8/ 7201 201 , %

* 2013 m. į elektrinių, kūrenamų biomase, gamybą buvo įskaičiuota ir biodujų elektrinių gamyba

Elektros energijos gamyba (Neto) 4,398 4,054 4,598 3,973 3,866 3,220 -16,7

Šiluminės elektrinės: 2,356 1,931 2,321 1,385 0,845 -0,607 28,1

Lietuvos elektrinė 1,099 0,840 1,050 0,479 0 136 -, 0,062 54,1

Vilniaus elektrinė 0,427 0,249 0,237 0,000 0,000 -0,000

Kauno elektrinė 0,261 0,162 0,117 0,041 0,000 0,000 35,3

Panevėžio elektrinė 0,070 0,067 0,094 0,086 0,058 -0,001 98,6

kitos šiluminės elektrinės 0,500 0,612 0,823 0,779 0,651 -16,50,543

Kruonio HAE 0,543 0,681 0,667 0,568 0,574 0,521 -9,3

Atsinaujinančius energijos išteklius2,092 -14,5naudojančios elektrinės: 1,500 1,441 1,611 2,024 2,446

Hidroelektrinės: 0,516 0,394 0,345 0,450 0,573 0,426 -25,7

Kauno HE 0,424 0,322 0,276 0,364 0,466 0,359 -22,9

mažos HE 0,092 0,072 0,070 0,086 0,107 0,066 38,2

Vėjo elektrinės: 0,600 0,636 0,807 1,131 1,357 1,139 -16,1

vėjo elektrinės prijungtos prie0,992 -16,7perdavimo tinklo 0,494 0,515 0,654 0,987 1,191

vėjo elektrinės prijungtos prie0,146 -12,1skirstomojo tinklo 0,106 0,121 0,153 0,143 0,166

Kitos AEI naudojančios elektrinės: 0,383 0,411 0,459 0,443 0,516 0,528 2,2

elektrinės kūrenamos biomase* 0,263 0,190 0,221 0,219 0,244 0,240 -1,7

elektrinės kūrenamos biodujomis 0,057 0,073 0,100 0,129 0,136 5,7

saulės elektrinės 0,045 0,073 0,073 0,067 0,067 0,80 19,4

atliekas deginančios elektrinės 0,076 0,091 0,091 0,056 0,076 0,071 -6,1

Komercinis sistemos balansas-9,632 11(Importas-eksportas) -6,946 -7,623 -7,208 -8,275 -8677

Importas -7,606 -7,779 -7,460 10,101 11,168 12,437 11,4

su Rusijos EES 3,02 3,13 4,629 47,8

su Estijos EES 0,06 0,37 0,167 -54

su Latvijos EES 3,62 3,73 2,813 -24,6

su Baltarusijos EES 0,15 0,15 1,035 606,9

s 0,49 0,53 0,752 41,4u Lenkijos EES

s 2,76 3,26 3,039 -6,8u Švedijos EES

Eksportas 0,660 0,156 0,253 1,827 2,490 2,805 12,6

su Rusijos EES 0,12 0,09 0,052 -43,1

su Estijos EES 0,04 0,27 0,357 34,6

su Latvijos EES 0,27 0,23 0,362 59,6

su Baltarusijos EES 0,00 0,00 0,000

s 1,07 1,57 1,650 4,8u Lenkijos EES

s 0,32 0,33 0,384 15,3u Švedijos EES

Bendras elektros energijos poreikis 11,344 11,676 11,806 12,247 12,543 2,12,853 5

Kruonio HAE užkrovimas 0,770 0,961 0,945 0,814 0,817 0,746 -8,7

Bendras elektros energijos12,107 3,3suvartojimas 10,574 10,715 10,861 11,436 11,726

Tinklų technologinės sąnaudos 0,929 0,870 0,845 0,965 0,966 0,931 -3,6

Galutinis elektros energijos11,176 3,9suvartojimas 9,645 9,844 10,016 10,471 10,760

Pramonė 3,712 3,788 3,909 4,044 4,203 ,94,283 1

Transportas 0,106 0,101 0,097 0,100 0,100 0,108 8,0

Žemės ūkis 0,233 0,237 0,232 0,251 0,262 0,260 -0,8

Gyventojai 2,591 2,656 2,660 2,775 2,838 2,985 5,2

Paslaugos ir kiti vartotojai 3,003 3,063 3,118 3,297 3,357 3,539 5,4

Sistemos didžiausia pareikalaujama1999 5,4galia, MW 1810 1835 1748 1979 1896

3 lentelė. Lietuvos elektros energijos balansas, TWh

10

Elektros energetikos sistemos darbo patikimumui didelę įtaką turi pagrindinių perdavimo sistemos elementų –

elektros perdavimo linijų ir transformatorių pastočių techninė būklė. Nors Lietuvoje yra gana gerai išvystyti 400-

110 kV elektros perdavimo tinklai, tačiau nemažai elektros tinklo įrenginių darbo amžius yra pasiekęs ar net viršijęs

numatytą eksploatavimo laiką. Tai daro didelę įtaką visos EES darbo patikimumui. Šiai problemai spręsti Bendrovė

formuoja ir kuria transformatorių pastočių ir elektros perdavimo linijų atstatymo strategijas ir atskirų elektros

įrenginių būklės vertinimo metodikas, periodiškai atlieka TP ir EPL būklės vertinimą, analizuoja elektros PT faktinį

apkrovimą ir inicijuoja infrastruktūros rekonstravimo ir plėtros projektus.

Elektros energijos persiuntimo patikimumas perdavimo tinklais yra vertinamas dviem rodikliais:

- arba END (angl. ) – perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekisENS Energy not supplied/delivered

dėl elektros tiekimo nutraukimų perdavimo sistemoje (MWh);

- (angl. ) – vidutinis nutraukimo laikas, kuris parodo vidutinę nutraukimo trukmęAIT Average interruption time

perdavimo sistemoje (min.).

Kiti rodikliai, tokie, kaip MAIFI (angl. ), SAIDI (angl.Momentary Average Interruption Frequency Index System Average

Interruption Duration Index System Average Interruption Frequency Index), SAIFI (angl. ) ir kt. paprastai taikomi

elektros skirstymo sistemos ir/ar tinklo veikimui apibūdinti.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato minimalius elektros energijos persiuntimo perdavimo

tinklu patikimumo lygius. Bendrovei 2016-2020 m. periodu yra nustatyti tokie minimalūs patikimumo lygiai:

ENS=6,3 MWh ir AIT=0,29 min. Elektros perdavimo sistemos neperduotos (nepersiustos) elektros energijos kiekis

ir nutraukimo trukmė 2018 m. pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. Elektros perdavimo sistemos pagrindiniai patikimumo rodikliai

Rodiklis 2010 20152011 20162012 20172013 20182014Nutraukimopriežastys

Force Majeure 79,15 21,21 31,20 4,06 1,90 3,59 20,62 62,4 2,31

Išorinio poveikio 41,33 43,65 11,43 10,94 31,99 24,00 6,41 12,9 30,81

Operatoriausatsakomybė 11,63 7,53 7,36 6,70 5,30 4,17 1,03 1,68 0,95

Nenustatytos 0 0 0 0 0,055 0,37 0 0 0

Iš viso 132,11 72,39 49,99 21,70 39,25 32,13 28,06 76,9 34,08

Force Majeure 1,44 0,19 0,09 0,17 0,81 2,33 0,073,32 0,97

I 1,74 2,00šorinio poveikio 0,53 0,51 1,50 1,16 0,25 0,48 1,15

Operatoriausa 0,49 0,35tsakomybė 1 0,34 0,31 0,25 0,20 0,04 0,06 0,04

Nenustatytos 0 0 0 0 0,003 0,018 0 0 0

I 5,55 3š viso ,32 2,30 1,01 1,84 1,55 1,10 2,87 1,26

END,MWh

AIT,min

Iš lentelės matyti, kad suminiai END ir AIT rodikliai 2018 m. buvo ženkliai geresni nei 2017 m. ar 2016 m.

Kokybišką elektros energiją Bendrovė perduoda atsižvelgdama į tarptautinių standartų kokybei reikalavimus (LST

EN 50160) bei atskirai Litgrid parengtą aukštos įtampos (330 kV ir aukštesnės) perdavimo tinklo leistinų dažnio ir

įtampos kokybinių parametrų aprašą. Šiuose dokumentuose nustatyti ribiniai parametrai, kurių turi neviršyti ir

išlaikyti visi prie tinklo prijungti naudotojai, apibrėžiamos dažnio ir įtampos ribos, tinklo įtampos kryčiai ir pertrūkiai,

harmonikos ir nesimetrija. Pažymėtina, kad labai trumpi (iki sekundės) įtampų pertrūkiai 110 kV ir aukštesnės

įtampos tinkluose atsiranda dėl elektros tinklų avarijų (trumpųjų jungimų), kurias dažniausiai sukelia gamtos

reiškiniai (žaibai, vėtros, uraganai, migruojantys paukščiai ir pan.). Elektros perdavimo tinklai projektuojami, kad

tokie gedimai būtų pašalinti pagrindinių apsaugų per <150 ms, o jei veiktų rezervinės apsaugos <250 ms. Realybėje,

veikiant pagrindinėms apsaugoms, trumpieji jungimai pašalinami dar greičiau (per maždaug 100 ms). Be

papildomos atjungimo logikos veikimo laiko, pačios komutacinės įrangos veikimas užtrunka apie 70-80 ms, todėl

įtampos pertrūkių aukštos įtampos tinkle panaikinti techniškai negalima arba tai kainuotų nepagrįstai didelius

pinigus. Elektros kokybei labai jautrių vartotojų veikimui užtikrinti turi būti diegiamos specialios rezervavimo

priemonės pačių vartotojų ūkyje arba žemosios įtampos tinkluose.

Atsižvelgiant į globalizacijos ir išorinės aplinkos kuriamas tendencijas, prognozuojama, kad „Skaitmenizacija ir

technologinė konvergencija“ turės įtakos beveik visiems PSO plėtros aspektams – ypač perdavimo tinklo valdymo

automatizacijai, spartesniam ir platesniam išmaniųjų matavimo sistemų diegimui bei kibernetinės saugos

11

didinimui. Pagal Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisykles, naujose ir rekonstruojamose transformatorių

pastotėse turi būti diegiami teleinformacijos surinkimo ir perdavimo įrenginiai, nuotolinis elektros tinklo įrenginių

valdymas. Nuo 2011 m. Bendrovė vykdo nuotoliniu būdu iš dispečerinės valdymo sistemos valdomų įrenginių kiekio

apskaitą. 2018 gruodžio mėnesio duomenimis iš 1219-os valdomų prijunginių EES, automatizuotų buvo 811 arba

66,53 proc.

Lietuvos EES tiesiogiai sujungta su penkiomis kaimyninėmis (Švedija, Lenkija, Baltarusija, Latvija, Rusija) elektros

energetikos sistemomis:

� su Švedijos EES jungia nuolatinės srovės jungtis, kurios pralaidumas iš / į Lietuvos EES - 700 MW;

� su Lenkijos EES jungia 400 kV dvigrandė elektros perdavimo linija, kuri veikia per nuolatinės srovės keitiklį. Šio

keitiklio galia – 500 MW, pjūvio pralaidumas siekia nuo 0 iki 500 MW į Lietuvos EES ir 500 MW iš Lietuvos EES;

� su Latvijos EES jungia keturios 330 kV ir trys 110 kV linijos. Pjūvio pralaidumas siekia 1500 MW į Lietuvos EES ir

1200 MW iš Lietuvos EES;

� su Baltarusijos EES jungia penkios 330 kV ir septynios 110 kV linijos. Pjūvio pralaidumas siekia 1300 MW į

Lietuvos EES ir 1350 MW iš Lietuvos EES;

� su Rusijos (Kaliningrado) EES jungia trys 330 kV ir trys 110 kV linijos. Pjūvio pralaidumas siekia 600 MW į

Lietuvos EES ir 680 MW iš Lietuvos EES.

2018 metais didžiausias tarpsisteminės jungties apkrovimas buvo pasiektas su Kaliningrado EES ir Švedijos EES.

Apie 34 proc. NordBalt veikimo laiko jungtis veikė didžiausia galia. Lyginant su 2017 metais išaugo ir LitPol Link

jungties apkrovimas, tačiau didžiausia leistina galia ši jungtis veikė tik apie 4 proc. laiko. Nevertinant nuolatinės

srovės jungčių su Švedija ir Lenkija apkrautumo, kaip jau buvo minėta, labiausiai apkrautas Lietuvos EES

tarpsisteminis pjūvis 2018 m. buvo tarp Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado) EES. Vidutinis šio tarpsisteminio pjūvio

apkrautumas siekė 61,3 proc. Tokį didelį pjūvio apkrautumą lėmė tai, kad dėl Kaliningrado srityje esančios

termofikacinės E (įrengtoji galia siekia 900 MW) darbo srities balansas didžiąją laiko dalį buvo teigiamas. Kadangi

Kaliningrado sritis sujungta tik su Lietuvos EES, perteklinė energija teka tarpsisteminiu pjūviu į Lietuvą. Tik tuo

metu, kai elektrinė remontuojama, Kaliningrado srities balansas yra neigiamas. Maksimalus pjūvio apkrautumas

pasiekiamas vasaros minimalių apkrovų metu, kai Kaliningrado termofikacinė E dirba nesumažinta galia arba yra

remontuojamos pjūvio linijos. Lietuvos–Latvijos pjūvio vidutinis apkrautumas siekė apie 30,8 proc. Didžiausios

pjūvio apkrovos buvo pasiektos pavasario potvynio metu, kai Latvijos EES saldo buvo teigiamas.

Lietuvos–Baltarusijos pjūvio vidutinis apkrautumas 2018 m. siekė 23,9 proc. Nors tipinis BRELL elektrinio žiedo

srautų pasiskirstymas Lietuvai importuojant iš Rusijos EES yra toks, kai 60 proc. elektros energijos atiteka

Lietuvos–Baltarusijos pjūviu, o 40 proc. Lietuvos–Latvijos pjūviu, kitokį Lietuvos tarpsisteminių pjūvių apkrovimą

lėmė perskirstytos gamybos pajėgumai visame BRELL žiede. Be to, į Lietuvos EES importuojama ne tik iš trečiųjų

šalių.

2018 m. 330 kV tinklo įtampa 330-362 kV intervale laikėsi 98,7 proc. laiko, o 110 kV tinklo įtampa 104-

121 kV – 99,4 proc. Reikia pažymėti, kad nuokrypiai buvo trumpalaikiai ir siekė vos 1,3 proc. laiko 330 kV tinkle ir apie

0,6 proc. laiko 110 kV tinkle. Išskirti reiktų liepos mėnesį, kai 330 kV tinkle nuokrypis siekė apie 4 proc. Vasaros

mėnesiais, sumažėjus apkrovai elektros tinkluose, aukštų įtampų valdymas yra sudėtingesnis. Lietuvos EES tinklo

įtampos yra valdomos išnaudojant elektrinių generuojamos reaktyviosios galios valdymo galimybes, taip pat

reguliuojant šuntinių reaktorių ir kondensatorių baterijų darbą. Pradėjus veikti NordBalt ir LitPol Link jungtims,

atsirado ir papildomų reaktyviosios galios ir įtampos valdymo priemonių. Didžiausias reaktyviosios galios

generavimo šaltinis – Kruonio HAE agregatai, kurių vieno agregato generuojamos reaktyviosios galios ribos yra -

120÷180 MVar dirbant sinchroninio kompensatoriaus režimu. Iš viso 2018 m. Kruonio HAE agregatai sinchroninio

kompensatoriaus režimu dirbo apie 2198 valandas. Tai yra apie 25 proc. daugiau nei 2017 m., kai sinchroninio

kompensatoriaus režimu Kruonio HAE agregatai iš viso dirbo 1794 val. Pagrindinė SK darbo laiko priežastis – naujos

LitPol Link jungties veikimas. Tam, kad LitPol Link keitiklis tinkamai veiktų, būtina įjungti specialius harmonikų

filtrus, kurie yra reaktyviosios galios generavimo šaltiniai. Reaktyviosios galios valdymo požiūriu sunkiausias

režimas yra LitPol Link jungties veikimas nakties ar ankstaus ryto valandomis, kai perduodami nedideli kiekiai

elektros energijos su Lenkijos EES. Nakties valandomis, kai neveikia Kruonio HAE siurblio režimu, įtampų lygiai

330 kV mazguose padidėja ir priartėja prie didžiausių leistinų verčių. Norint įjungti LitPol Link keitiklį, būtina

sumažinti tinklo įtampas. Šiuo metu vienintelė priemonė tą padaryti yra išnaudoti Kruonio HAE SK režimu. Minėtai

problemai spręsti perdavimo sistemos operatorius toliau vykdo projektą, kurio apimtyje esamas Ignalinos

valdomas šuntinis reaktorius bus pervežtas į Lietuvos E 330 kV skirstyklą, o Ignalinoje bus įrengtas naujas 10 kV 30

MVar šuntinis reaktorius. Ignalinos valdomas šuntinis reaktorius, veikdamas Lietuvos E skirstykloje, bus pajėgus

pakeisti beveik du Kruonio HAE agregatus, veikiančius sinchroninio kompensatoriaus režimu. Sinchroninio

kompensatoriaus panaudojimą taip pat lemia transformatorių pastotėse esančių šuntinių reaktorių išnaudojimas,

elektros tinklo elementų remontai, kitų elektrinių darbo režimai. Pastebėta, kad Kruonio HAE darbas sinchroninio

12

kompensatoriaus režimu koreliuoja su Lietuvos E generatorių darbu. Kai dirba Lietuvos E, jos reaktyviosios galios

generavimo galimybės sumažina įtampas sistemoje, todėl sumažėja ir Kruonio HAE poreikis dirbti sinchroninio

kompensatoriaus režimu.

2018 m. vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos prekybos zonoje po 3 metų iš eilės kainos

kritimo pakilo 42 proc. ir siekė 50,0 Eur/MWh. Kainų kilimas fiksuotas visame regione – 2018 metais elektros

energijos kaina regione vidutiniškai kilo 46 proc. lyginant su 2017 metais. Tokiam ryškiam kainų kilimui įtakos turėjo

nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis, t. y. aukšta temperatūra ir sausra pasižymėjusi antroji metų dalis, nuo

metų pradžios ypatingai – net 2,5 karto – kilusi apyvartinių taršos leidimų kaina, Skandinavijos ir Baltijos šalyse

augęs elektros energijos vartojimas. Aukščiausia vidutinė mėnesio elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje

fiksuota rugsėjo mėnesį – siekė 59,1 Eur/MWh.

Kaip ir 2017 metais, aukščiausia vidutinė mėnesio elektros kaina formavosi, kuomet NordBalt jungtis nebuvo

prieinama rinkai – 2018 m. tai buvo iš anksto suplanuotas metinis jungties remontas. Šis iš anksto numatytas

metinis jūrinio elektros kabelio remontas buvo itin sėkmingas – 120 sausumos movų pakeistos net 2-iomis

savaitėmis anksčiau. Užbaigus NordBalt remontą, likusį laiką nuo spalio 12 dienos iki metų pabaigos rinkai

išduodamų pralaidumų vidurkis siekė maksimalų galimą jungties pralaidumą – 700 MW.

Bendras 2018 metų importo srautas į Lietuvą augo 11 proc., o bendras eksporto srautas – 13 proc. Vertinant birželio

mėnesio vidutinį 28 proc. elektros energijos kainos kilimą visame „Nord Pool“ elektros biržos regione, bendras

importo srautas iš ES šalių sumažėjo 14 proc. ir sudarė šiek tiek daugiau nei pusę, t. y. 54 proc. viso importo srauto.

Importo srautas per NordBalt jungtį kito dėl itin žymių pokyčių Skandinavijos vandens rezervuarų lygyje bei vykdyto

NordBalt remonto. 2018 metų gegužės mėnesį fiksuotas 40 proc. lygio augimas turėjo įtakos elektros energijos

srauto iš Skandinavijos išaugimui daugiau nei 2 kartus, o vasaros metu susidariusi sausra lėmė srauto sumažėjimą

penktadaliu – bendras importo srautas iš Skandinavijos 2018 metais buvo 7 proc. žemesnis nei 2017 metais.

Sausringas oras lėmė ir 27 proc. sumažėjusį importo srautą per Latvijos–Lietuvos pjūvį. Tuo tarpu importo srautas

iš Lenkijos augo 41 proc. - didžiausias pokytis fiksuotas gruodžio mėnesį. 2018 metais importo srautas iš trečiųjų

šalių 2018 metais augo 73 proc. ir sudarė 46 proc. viso šalies importo. Daugiau nei 3 kartus išaugo importo srautas

per Lietuvos-Baltarusijos sieną – žymiausias pokytis fiksuotas rugpjūčio mėnesį prasidėjus NordBalt remontui.

2018 metais, sėkmingai veikiant tarpsisteminėms jungtims, Lietuvos prekybos zonos elektros energijos kaina dar

labiau koreliavo su kaimyninių šalių elektros kaina – daugiau nei 90 proc. panašūs kainos pokyčiai vyko Baltijos

šalyse, Suomijoje, Švedijos 4-oje prekybos zonoje ir Danijoje. Elektros kainų tendencija pateikta . Metų3 paveiksle

antroje pusėje sėkmingai įvykdytas tarpsisteminės jungties NordBalt remontas tik sustiprino šių kainų panašumus

ir sukūrė didesnę naudą Lietuvos bei kitų šalių elektros energijos vartotojams.

3 pav. 2016-2018 m. vidutinės elektros energijos kainos pasiskirstymas

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

Sa

us

is

Ele

ktro

s e

ne

rgijo

s k

ain

a, E

ur/

MW

h

Va

sa

ris

Ko

vas

Ba

lan

dis

Ge

gu

žė

Bir

želis

Lie

pa

Ru

gp

jūti

s

Ru

gs

ėjis

Sp

alis

La

pkr

itis

Gru

od

is

Sa

us

is

Va

sa

ris

Ko

vas

Ba

lan

dis

Ge

gu

žė

Bir

želis

Lie

pa

Ru

gp

jūti

s

Ru

gs

ėjis

Sp

alis

La

pkr

itis

Gru

od

is

Sa

us

is

Va

sa

ris

Ko

vas

Ba

lan

dis

Ge

gu

žė

Bir

želis

Lie

pa

Ru

gp

jūti

s

Ru

gs

ėjis

Sp

alis

La

pkr

itis

Gru

od

is

2016 2017 2018

Lenkija Švedija SE4 Suomija Estija Lietuva

13

2. MOKSLINIAI TYRIMAI IR STUDIJOS

Ambicingi Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos keliami tikslai dėl atsinaujinančiųjų energijos

išteklių integravimo ir tuo pat metu vykdomas Baltijos EES sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais

projektas skatina ieškoti naujų inovatyvių sprendinių dėl Lietuvos elektros energetikos sistemos patikimo veikimo.

Mokslinių tyrimų ir studijų rengimas, inovacijų diegimo veiklų planavimas ir įgyvendinimas skatina Bendrovę

efektyvinti savo veiklą taikant naujus metodus, priemones ir gerąsias praktikas. Bendrovė, pati arba

bendradarbiaudama su mokslo įstaigomis ir kitomis konsultacinėmis bendrovėmis, atlieka studijas, tyrimus,

analizes, įvairius vertinimus bei bandomuosius projektus, susijusius su perdavimo sistemos operatoriaus veikla.

Bendrovės vykdytos ir (ar) vykdomos studijos ir tyrimai bei jų trumpi aprašymai pateikti žemiau:

Baltijos šalių sinchroninio sujungimo su KET dinaminio stabilumo studija

Baltijos šalių ir Lenkijos PSO atliko Baltijos šalių sinchroninio sujungimo su KET dinaminio stabilumo studiją.

Studijos tikslas – išanalizuoti Baltijos šalių EES prijungimo prie KET įtaką dinaminiam stabilumui. Studija apėmė

tarpsisteminių svyravimų bei pereinamųjų procesų stabilumo analizes šiems sinchronizacijos su KET scenarijams:

� per esamą LitPol Link jungtį;

� per esamą LitPol Link bei naują LitPol Link 2 jungtį;

� per esamą LitPol Link bei naują HVDC jungtį (HARMONY Link) tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Studiją parengė Lenkijos Elektros energetikos instituto Gdansko padalinys (INSTITUTE OF POWER ENGINEERING

Gdańsk Division). Atliktų skaičiavimų rezultatai parodė, kad visais nagrinėtais scenarijais galima užtikrinti

sinchroniškai sujungtos elektros energetikos sistemos dinaminį stabilumą. Tačiau buvo identifikuota, kad elektros

energijos srautai kintamosios srovės elektros perdavimo linijomis tarp Lenkijos ir Lietuvos turės būti ribojami

priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus. Kita svarbi išvada yra, kad Baltijos EES elementų dinaminiai modeliai turi

būti atnaujinti remiantis realiais bandymais siekiant sumažinti galimas skaičiavimų paklaidas ir padidinti elektros

energijos apsikeitimo tarp šalių galimybes, nepažeidžiant sistemų dinaminio stabilumo. Studija sėkmingai

pabaigta 2018 m. birželio mėnesį. Studijos rengimą iš dalies finansavo Europos Sąjunga pagal Europos

infrastruktūros tinklų priemonę (angl. (CEF)). Ši studija, kartu su dažnio stabilumoThe Connecting Europe Facility

studija, buvo esminiai tyrimai, kurie leido oficialiai pradėti Kontinentinės Europos sinchroninės zonos išplėtimo

prijungiant Baltijos EES procedūrą.

Baltijos šalių sinchroninio sujungimo su KET dažnio stabilumo studija

2017 m. 4 ketvirtį Baltijos šalių PSO kartu su ENTSO-E inicijavo Baltijos šalių sinchroninio sujungimo su KET dažnio

stabilumo studiją. Studijos tikslas – įvertinti tikėtinus papildomus investicinius, operacinius bei socio-ekonominius

kaštus, susijusius su Baltijos šalių EES dažnio stabilumo užtikrinimu sinchroninio ryšio praradimo bei darbo salos

režimu atvejais analizuojamiems sinchronizacijos scenarijams:

� per esamą LitPol Link jungtį;

� per esamą LitPol Link bei naują LitPol Link 2 jungtį;

� per esamą LitPol Link bei naują HVDC jungtį (HARMONY Link) tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Studiją parengė Vokietijos konsultacijų įmonė „Consentec GmbH“ kartu su Štutgarto universitetu. Studija pabaigta

2018 birželio mėnesį. Viena iš pagrindinių studijos išvadų yra ta, kad Baltijos EES veikimas be nuolatinės srovės

jungčių su Šiaurės šalimis bei Lenkija, kurios gali būti panaudojamos sistemos dažniui valdyti, yra labai brangus ir

nepagrindžiamas nei techniniu, nei ekonominiu tyrimais. Reikia paminėti, kad studijos autoriai rėmėsi labai

konservatyviomis prielaidomis ir gavo teisingus, tačiau šių dienų NENS keliamų tikslų neatitinkančius rezultatus.

Dėl šios priežasties iškilo poreikis optimizuoti studijos gautus rezultatus bei papildyti dažnio stabilumo studijos

rezultatus dažnio stabilumui užtikrinti būtinomis priemonėmis.

2018 metų birželio mėnesį buvo pasitelktas Lenkijos Elektros energetikos instituto Gdansko padalinys, kuris

išanalizavo Vokietijos kolegų atliktą darbą ir papildė skaičiavimus bei nustatė dažnio stabilumą užtikrinančias

priemones sinchronizacijos scenarijui - esamą LitPol Link bei naują HVDC jungtį (HARMONY Link) tarp Lietuvos ir

Lenkijos. Buvo identifikuotas mažiausias inercijos lygis, kurį turi palaikyti Baltijos šalių operatoriai siekiant riboti

dažnio kitimo greitį <1 Hz/s. Identifikuotos alternatyvos šiam tikslui pasiekti, kurios įvertintos techniniu ir

ekonominiu tyrimais. Taip pat išanalizuota atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių įtaka ir

galimybės dalyvauti sisteminių paslaugų (dažnio valdymo) teikime. Patikrintos esamų hidroagregatų dažnio

reguliavimo galimybės. Nustatytos baterijų energijos kaupimo sistemų apimtys dėl stabilaus Baltijos EES dažnio

valdymo bei identifikuotas specialios dažnio valdymo sistemos poreikis, kurį užtikrintų Baltijos EES dažnio

14

stabilumą ir realiu laiku, ir planuojant elektros sistemos veikimo režimus. Tokia sistema turėtų gebėti identifikuoti

Baltijos EES išsiskyrimą darbui izoliuotu režimu ir pakeisti nuolatinės srovės jungčių su Šiaurės šalimis ir Lenkija

darbo režimą reaguojant į Baltijos EES dažnio pokyčius.

Studija sėkmingai pabaigta 2018 rugsėjo mėnesį, o spalio mėnesį oficialiai pradėta kontinentinės Europos

sinchroninės zonos išplėtimo, prijungiant Baltijos EES, procedūra.

Baltijos EES sinchronizavimo su Kontinentinės Europos sistema priemonių katalogas

2019 metų gegužės 29 dieną Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai

pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps

Europos elektros tinklo dalimi. Prisijungimo sutartis apibrėžia šalių teises ir pareigas užtikrinant, kad Lietuvos,

Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai atitiks keliamus reikalavimus ir prisiimtus

įsipareigojimus. Sutartis bus įgyvendinama pagal prisijungimo sąlygų katalogą. Sutarties pirmasis priedas apima

kontinentinės Europos sinchroninės zonos valdymo reikalavimus, pagrįstus Valdymo vadovo (angl. Operational

Handbook) reikalavimais. Į šį priedą buvo įtraukti tik tie valdymo reikalavimai, kurių Baltijos šalių operatoriai šiuo

metu neatitinka ir kuriuos reikia gyvendinti. Bendrai vertinant, Baltijos EES šiuo metu atitinka apie 40 proc. visų

kontinentinės Europos valdymo vadove nustatytų reikalavimų. Valdymo vadovą sudaro 6 atskiri standartai, kurie

apima:

1. Galios ir dažnio valdymą.

2. Planavimą ir apskaitą.

3. Veikimo saugumą.

4. Koordinuotą operatyvinį planavimą.

5. Avarinių režimų valdymą.

6. Operatyvias dispečerinio personalo treniruotes.

Iš viso šiuose standartuose nustatyti 409 reikalavimai. Iš jų apie 250 reikalavimų Baltijos šalių operatoriai turės

įgyvendinti iki sinchroninio sujungimo su kontinentinės Europos sistema. Baltijos šalių operatoriai mažiausiai

atitinka Galios ir dažnio valdymo standarte nustatytas nuostatas. Reikia paminėti, kad dabar galiojantį

kontinentinės Europos sinchroninės zonos Valdymo vadovą, keičia naujas operatorių susitarimas SAFA (angl.

Synchronous Area Framework Agreement), tačiau esminių techninių pakeitimų nuo prieš tai galiojusio Valdymo

vadovo nenumatyta. Sinchronizuojant Baltijos EES su kontinentinės Europos sistema Baltijos šalių operatoriai

turės prisijungti prie SAFA sutarties.

Sutarties antrasis priedas apima papildomus techninius ir organizacinius reikalavimus, kurie nenumatyti

įgyvendinant Valdymo vadovo standartų nuostatas. Keletas iš svarbiausių papildomų techninių reikalavimų, tai

stabilaus Baltijos EES veikimo užtikrinimas atsiskyrus darbui izoliuotu režimu; naujos jūrinės nuolatinės srovės

jungties į Lenkiją statyba ir sėkmingas jos veikimas; minimalus inercijos lygis, nuolat palaikomas Baltijos EES;

dažnio stabilumo vertinimo (angl. ) sistema; Baltijos EES veikiantFrequency Stability Assessment System (FSAS)

normaliu režimu neribojami esamų nuolatinės srovės jungčių pralaidumai su Šiaurės šalimis. Šiame priede taip pat

numatytos papildomos studijos, kurias reikia atlikti Baltijos šalių operatoriams, prieš tai atnaujinus ir patikrinus

atskirų Baltijos EES elektrinių (atskirų elementų) dinaminius modelius:

1. Didžiausios AEI atsijungimo galios dėl trumpųjų jungimų tinkle tyrimas (turi būti mažiau nei 700 MW).

2. Dinaminio ir tarpsisteminių svyravimų stabilumo tyrimas (patikrinti Lenkijos Elektros energetikos instituto

Gdansko padalinio skaičiavimų rezultatai po Baltijos EES elektrinių dinaminių modelių patikrinimo).

3. Priešavarinės automatikos 400 kV AC linija Alytus-Elk techninė specifikacija.

4. Svyravimų slopinimo priemonių PSS (angl. ) specifikacija.Power System Stabilizers

5. Izoliuoto Baltijos EES veikimo (atsijungimo nuo IPS / UPS sistemos ir prisijungimo prie KET momentas) studija.

6. FSAS sistemos dizaino ir suderinamumo su esamomis nuolatinės srovės jungtimis studijos.

Papildomai antrajame priede yra numatytos studijos, kurios nėra privalomos, tačiau pagerintų Baltijos EES veikimą

avarinių ir normalių režimų metu. Tai vėjo elektrinių galimybių dėl sintetinės inercijos teikimo tyrimas,

daugiafunkcių baterijų energijos kaupimo sistemų panaudojimo techninis ir ekonominis tyrimas, baterijų kaupimo

sistemų suderinamumo su FSAS tyrimas, dinaminio stabilumo gerinimo ir sintetinės inercijos, įrengus baterijas,

tyrimas.

Antrasis priedas taip pat apibrėžia ir privalomai atlikti reikalingus testus, tokius kaip dažnio valdymo rezervai,

svyravimų slopinimo priemonių efektyvumas, Baltijos EES darbas izoliuotu režimu bei FSAS sistemos veikimas.

15

Papildžius Baltijos šalių sinchroninio sujungimo su KET dažnio stabilumo studijoje atliktus skaičiavimus,

papildomai buvo nustatytos ir techninės priemonės, užtikrinančios Baltijos šalių EES saugų veikimą po tinklų

sinchronizavimo su KET. Apibendrinti dažnio stabilumo studijos rezultatai pateikti 4 paveiksle.

4 pav. Apibendrinti dažnio stabilumo studijos rezultatai

Iš paveikslo matyti, kad pirmas veiksmas, kurį reikia atlikti, yra nustatyti esamus arba naujus reikiamam inercijos

kiekiui užtikrinti šaltinius. Inercijos šaltiniai yra besisukantys sinchroniniai agregatai – generatoriai, varikliai arba

agregatai, veikiantys sinchroninio kompensatoriaus režimu. Papildomi asinchroniniai inercijos šaltiniai, veikiantys

per nuolatinės srovės keitiklius (kaip vėjo ir saulės elektrinės, baterijų energijos kaupimo sistemos ir kt.), dar yra

tyrinėjami. Kitas veiksmas yra susijęs su aktyviosios galios valdymu, kai Baltijos EES avariniu būdu atsijungia nuo

KET. Tokiu atveju, siekiant užtikrinti Baltijos EES dažnio stabilumą, labai svarbus veiksnys yra nuolatinės srovės

jungčių su Lenkija ir Šiaurės šalių elektros sistema veikimo režimas. Jei veikia visos keturios nuolatinės srovės

jungtys ir po prekybos elektros energijos rinkoje dar yra likę neišnaudotų galių, jas galima panaudoti reguliuojant

Baltijos EES. Jei laisvų galių yra likę daugiau kaip 700 MW, tokiu atveju Baltijos EES dažnio stabilumą galima

užtikrinti efektyviai valdant nuolatinės srovės jungtis. Pagal ENTSO-E elektros rinkos analizę 2030 metams,

daugiau nei 700 MW reguliavimo galių per nuolatinės srovės jungtis galima tikėtis apie 6542 val. per metus arba

apie 75 proc. laiko. Jei laisvų reguliavimo galių per nuolatinės srovės jungtis yra mažiau nei 700 MW, būtinos ir kitos

dažnio stabilumą užtikrinančios priemonės – baterijų energijos kaupimo sistemų įrengimas arba reguliavimo

apkrova priemonių taikymas. Tuo tikslu Bendrovė inicijavo baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimo Lietuvos

EES pilotinį projektą, kurio apimtyje bus patikrintos baterijų kaupimo sistemų panaudojimo galimybės realiomis

Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimo sąlygomis, identifikuotos didelių galių baterijų kaupimo sistemų

įrengimo bei panaudojimo sritys Lietuvoje, nustatytos specifikacijos baterijoms, kurios teiktų skirtingo pobūdžio

paslaugas. Pilotinio projekto apimtyje planuojama įrengti pilotinę mažos galios ir talpos bateriją sisteminių

paslaugų teikimui ištestuoti.

Kaip jau buvo minėta, sutarties antrajame priede yra įvardintas techninis reikalavimas dėl nuolatinio minimalaus

inercijos lygio palaikymo Baltijos EES ( 17100 MWs). Vertinant, kad Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) EES≥

yra labai panašios, Lietuvos EES tenkanti inercijos dalis siektų apie 5700-6000 MWs. Remiantis ENTSO-E atliktu

elektros rinkų modeliavimu 2030 metams, nustatyta, kad pakankamą kiekį inercijos galima užtikrinti dėl elektros

rinkoje veikiančių sinchroninių generatorių tik apie 15-20 proc. laiko per metus. Likusį laiką (apie 80 proc.)

reikiamam inercijos kiekiui palaikyti yra būtinos kitos priemonės. Tokios priemonės gali būti arba senų šiluminių

elektrinių agregatų pritaikymas (modernizavimas) veikti sinchroninių kompensatorių režimu, arba naujų pažangių

sinchroninių kompensatorių įrengimas, arba esamų hidro ar hidroakumuliacinių agregatų veikimas sinchroninio

kompensatoriaus režimu. Europos Sąjungos dokumentai ir Direktyvos (Clean Energy Package, article 40) nustato

prievolę PSO užtikrinti patikimą sistemos veikimą įsigyjant rinkoje sistemines (papildomas) paslaugas. To paties

straipsnio ketvirtas paragrafas papildomai teigia, kad turi būti užtikrinti lygiateisiškumo, skaidrumo ir

nediskriminavimo principai. Atsižvelgiant į tai, PSO planuoja vykdyti naujų „smart“ sinchroninių kompensatorių,

16

reikalingų inercijai užtikrinti sinchronizacijos projekto apimtyje, optimalios vietos nustatymo ir techninės

specifikacijos parengimo studijos atlikimą. Atlikta studija turėtų nustatyti potencialias sinchroninių

kompensatorių vietas bei sudaryti techninę specifikaciją. Planuojama, kad iš pradžių Baltijos operatoriai pasidalins

(nustatys) inercijos ir dažnio valdymo priemonių apimtis regione, po to bus rengiama techninė užduotis ir vykdomi

pirkimai, vėliau bus atlikta ir studija.

Sinchronizacijos projektų įtraukimas į PCI sąrašą

2017 m lapkričio mėn. Europos komisija paskelbė 3-iajį Bendro intereso projektų sąrašą (angl. Projects of Common

Interest, (PCI)), kuriame įtrauktas ir Baltijos šalių sinchronizacijos projektas (projekto Nr. 4.8). Įtraukimas į šį sąrašą

sudarė sąlygas kreiptis dėl projekto finansavimo pagal CEF priemonę. Projektas PCI 3 sąraše įvardijamas taip:

„Baltijos šalių elektros energijos sistemos integravimas į Europos tinklus ir sinchronizavimas su jais, įskaitant šiuos

BIP: 4.8.1. Jungtis Tartu (EE)–Valmiera (LV); 4.8.2. Vidaus linija Balti–Tartu (EE); 4.8.3. Jungtis Tsirguliina

(EE)–Valmiera (LV); 4.8.4. Vidaus linija Eesti–Tsirguliina (EE); 4.8.5. Vidaus linija Lietuvos pastotė–valstybės siena (LT);

4.8.7. Vidaus linija Paide–Sindi (EE); 4.8.8. Vidaus linija Vilnius–Neris (LT); 4.8.9. Kiti Baltijos šalių elektros energetikos

sistemos sinchronizavimo su Europos tinklais infrastruktūros aspektai“.

2019 m. sausio mėn. Europos komisijos sprendimu buvo skirtas finansavimas Baltijos šalių energetikos sistemos

sinchronizacijos su KET projektams iš CEF. Šiomis lėšomis bus finansuojama 75 proc. pirmojo etapo

sinchronizacijos projektų vertės.

2018 m. spalio mėn. Europos komisija inicijavo 4-ojo Bendro intereso projektų sąrašo atrankos procesą. Baltijos

šalių ir Lenkijos PSO pateikė Baltijos šalių sinchronizacijos projektą kaip kandidatą. Projektų atrankos procedūra

tęsis iki 2019 m. spalio mėnesio.

Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose

Litgrid, AB veikla grindžiama socialinės atsakomybės, darnios plėtros, skaidrumo bei pažangios aplinkosaugos

principais. Pastarojo principo vykdymui Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su Bendrove 2014 m. vasarą

pradėjo vykdyti keturių metų trukmės projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos

elektros energijos perdavimo tinkluose“, kurio pagrindiniai tikslai buvo pagerinti migruojančių, žiemojančių ir kai

kurių perinčių paukščių rūšių išsaugojimo sąlygas, sumažinant AĮ elektros energijos tiekimo linijų keliamą neigiamą

poveikį jų populiacijoms ir palaikyti pelėsakalių ir kitų sakalų rūšių perinčias populiacijas, įgyvendinant specialias,

pagalbines apsaugos priemones. Bendra projekto suma – 1,565 mln. eurų, kurios 50 proc. finansavo Europos

komisija (tai sudarė 0,783 mln. eurų), 24,34 proc. finansavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (0,381 mln.

eurų), o kitą dalį iš dalies finansavo pagrindinis dotacijos gavėjas (LOD ir tai 0,201 mln. eurų) bei susijęs dotacijos

gavėjas (t. y. LITGRID, AB ir tai 0,200 mln. eurų).

Projektas baigtas 2018 m. pabaigoje. Projekto metu buvo įrengti 9354 vnt. laidų matomumą didinančių priemonių

(„pakabuko“ tipo bei „spiralės“ tipo atšvaitai 330 kV OL ir virš vandens telkinių), 580 pelėsakalių inkilų, o taip pat

apie 11032 vnt. „šakučių“ ir 7075 vnt. „lėkštelių“ (virš izoliatorių), kurie buvo sumontuoti apsaugai nuo galimo

elektros lanko poveikio paukščiams (ypatingai gandrams) tupint pavojingiausioje atramos vietoje – virš izoliatorių.

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti http://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/aplinkos-

apsauga/469 arba www.birds-electrogrid.lt.

2020, 2030 ir 2050 metų sistemos raidos ir elektros rinkos scenarijų sudarymo pagal NENS numatytus

tikslus bei galimybių įvertinimo studija (Studija)

2018-06-21 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino naują Nacionalinę energetinės nepriklausomybės

strategiją, kurioje vienas iš pagrindinių tikslų atsinaujinančių energijos išteklių srityje – „(...) toliau didinti

atsinaujinančių energijos išteklių dalį Lietuvos vidaus energijos gamyboje ir galutiniame energijos suvartojimo

balanse, taip mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir didinant vietinės elektros energijos gamybos

pajėgumus. (...)“. Bendrovė, kaip atsakinga už elektros energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą,

nacionalinės balansavimo funkcijos atlikimą ir sisteminių paslaugų teikimą, planuoja dalyvauti EPSO-G

užsakomosios Studijos rengime. Šios Studijos apimtyje bus išanalizuota kaip turėtų vystytis elektros energetikos

sektorius, kad būtų įgyvendinti NENS keliami tikslai. Studijoje, skirtingais elektros energetikos raidos scenarijais iki

2050 m., būtų identifikuotos priemonės, kurios leistų pasiekti NENS išsikeltus tikslus ir rezultatus bei

identifikuotos rizikos ir kliūtys elektros energetikos sistemos efektyviam veikimui. Planuojama, kad Studijoje bus

pasiūlyti galimi sprendimo būdai identifikuotų rizikų bei kliūčių eliminavimui, kuriuos parenkant bus atsižvelgta į

pasaulinės energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, rinkų integravimo,

skaitmenizavimo, urbanizacijos, poreikio sparčiai didinti energijos vartojimo efektyvumą, energijos iš

atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir energijos paskirstyto generavimo technologijų plėtros tendencijas.

17

3. ELEKTROS ENERGIJOS SUVARTOJIMO IR DIDŽIAUSIOSSISTEMOS PAREIKALAUJAMOS GALIOS POREIKIOPROGNOZĖ

Svarbiausias veiksnys, lemiantis elektros energijos suvartojimą, yra šalies ekonominio lygio pokyčiai, kuriuos

geriausiai apibrėžia bendrasis vidaus produktas (BVP). Atliekant elektros energijos suvartojimo ir didžiausios

sistemos pareikalaujamos galios poreikio prognozę yra vertinami ir papildomi veiksniai, turintys įtakos būsimai

elektros energijos paklausai. 2019 m. prognozėje įvertinta:

a. BVP augimo tendencijos;

b. elektros energijos efektyvumas;

c. elektra varomų automobilių skaičius ir jų suvartojamas elektros energijos kiekis;

d. šilumos siurblių (angl. ) skaičius ir jų suvartojamas elektros energijos kiekis;heat pumps

e. paskirstytoji generacija, kuri šiuo metu sudaro labai mažą dalį visos energetikos sistemos. Paskirstytosios

generacijos plėtra labai priklauso nuo technologijų progreso ir konkurencingumo rinkoje, kuris, vertinant šio

meto perspektyvomis, nesudarys reikšmingo pokyčio artimiausiu laikotarpiu.

Atliekant elektros energijos suvartojimo ir didžiausios sistemos pareikalaujamos galios poreikio prognozę buvo

atsižvelgta ir į Susisiekimo ministerijos nacionalinės susisiekimo plėtros 2014-2022 m. programoje pateiktą

uždavinį (7.1 Pirmasis uždavinys – įrengti naują, atnaujinti ir tobulinti esamą tarptautinės ir vietinės reikšmės

geležinkelių infrastruktūrą (įskaitant naujų projekto „Rail Baltica“ geležinkelio kelių ir antrųjų geležinkelio kelių bei

aplinkkelių tiesimą), įgyvendinti naujus kontrolės, valdymo ir signalizacijos, energijos posistemių projektus (įskaitant

geležinkelių linijų elektrifikavimą)). Šiuo metu Bendrovė kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendradarbiauja dėl

geriausių energijos tiekimo užtikrinimo priemonių (prijungimo taškų) nustatymo. Planuojama, kad vienos traukos

TP didžiausias poreikis gali siekti apie 30 MW viename taške, tačiau atskirais momentais galės siekti ir apie 50 MW,

o elektrifikavus geležinkelio linijas suminis metinis elektros energijos suvartojimas gali siekti 0,7 TWh/metus. Tai

didins suvartojimą ir didžiausios sistemos pareikalaujamos galios kiekį.

BVP augimas. Vidutinio laikotarpio BVP augimo projekcija priimta pagal naujausią LR Finansų ministerijos

prognozę, pateiktą 2019 m. kovo 21 dieną ( ). Kadangi Lietuva vis dar savo ekonomika vejasi išsivysčiusias5 lentelė

šalis, šiuo laikotarpiu BVP augimas numatomas didesnis nei ES vidurkis. Artėjant prie ES BVP vidurkio, tikėtina, kad

ekonomikos augimas lėtės. Todėl BVP augimas nuo 2022 metų numatomas šiek tiek lėtesnis nei 2018-2021 metų

laikotarpiu.

5 lentelė. Lietuvos vidutinio laikotarpio BVP augimo prognozė

Ilgo laikotarpio BVP augimo prognozė sudaryta atsižvelgiant į ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros

organizacijos (EBPO, angl. ) ilgalaikės prognozėsOECD - Organisation for Economic Co-operation and Developmen

projekcijas iki 2060 m. bei Finansų ministerijos prognozuojamą didesnį ekonominį augimą trumpuoju laikotarpiu

nei Europos Sąjungos šalyse. Daroma prielaida, kad artėjant prie ES BVP vidurkio tikėtina, kad ekonomikos augimas

lėtės. Todėl BVP augimas nuo 2023 metų numatomas šiek tiek lėtesnis nei 2019-2022 metų laikotarpiu ( ).6 lentelė

6 lentelė. Lietuvos ilgojo laikotarpio vidutinių BVP augimo tempų prognozė

Atliekant ilgojo laikotarpio prognozes buvo atsižvelgta ir į NENS pateiktus tikslus ir siekiamus rezultatus bei

įgyvendinimo priemonių plane numatytus rodiklius.

Elektros energijos efektyvumas. 2018 m. patvirtintoje NENS numatyta skatinti mažo energetinio intensyvumo ir

energijos vartojimo efektyvumą didinančias pramonės šakas ir diegti naujas aplinkai palankias technologijas ir

įrenginius, tai leis iki 2030 m. sutaupyti 1 TWh elektros energijos.

Metai 2018 (faktas) 2019 20 122020 20 22

BVP augimas, proc. 3,4 2,6 2,32,4 2,3

Šaltinis: LR Finansų ministerija, 2019-03-21 (http://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/ekonomines-raidos-scenarijus)

Laikotarpis2019-2022 2019-2022

E vidurkiBPO s BVP augimas Litgrid poreikio prognozėse

2023-2026 2023-20262027-2032 2027-2032

BVP augimas, proc. 1,90 1,93 2,41,86 2,0 1,8

18

Elektra varomų automobilių (elektromobilių, EV) skaičius ir jų suvartojamas elektros energijos kiekis. 2018 m.

pabaigoje elektromobilių skaičius Lietuvoje buvo apie 969 vnt., todėl, jei ateityje bus išlaikomas panašus augimo

tempas, tai 2030 m. elektromobiliai gali sudaryti apie 8,2 proc. naujai įregistruojamų automobilių. Priimama, kad

elektromobilio suvartojama elektros energija per metus – nuo 2100 iki 2700 kWh. Toks skaičius yra pateikiamas

reguliavimo apkrova paslaugų (angl. ) techninių galimybių studijoje. Vertinant NENSDemand Response Services

priemonių planą, daroma prielaida, kad naujų elektromobilių registracijų skaičius didės ir 2030 metais sieks 45 vnt.

elektromobilių 1000 gyventojų (arba apie 546 vnt. automobilių 1000 gyv.). Dešimtadalis naujai registruotų

automobilių sudarys elektromobiliai. Tuomet Lietuvoje 2028 m. elektromobiliai (neskaitant hibridinių) sunaudotų

apie 158 mln. kWh/metus.

Šilumos siurblių skaičius ir jų suvartojamas elektros energijos kiekis. 2017 m. pabaigoje Lietuvoje buvo įrengta

apie 9354 šilumos siurblių. Šilumos siurblio suvartojama elektros energija per metus yra priimta apie 7000 kWh.

Daroma prielaida, kad naujai įsigyjamų šilumos siurblių skaičius didės nuo 1,5 (2017 m.) iki 4 vnt. (2030 m.) 1000-

čiui namų ūkių (atsižvelgiant į reguliavimo apkrova paslaugų techninių galimybių studijoje pateiktas

rekomendacijas). Tuomet 2028 m. šilumos siurbliai Lietuvoje papildomai sunaudotų apie 300 mln. kWh/metus.

Elektros energijos suvartojimo prognozė. Remiantis aukščiau aprašytomis prielaidomis ir papildomų veiksnių

vertinimu, sudarytos Lietuvos bendro (su technologinėmis tinklų sąnaudomis, bet be Kruonio HAE užkrovimui

suvartotos energijos) ir galutinio (be technologinių sąnaudų ir be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos energijos)

elektros energijos suvartojimo prognozės ( ir bei ). Prognozuojama, kad Lietuvos bendras7 lentelė 5 6 paveikslai

elektros energijos suvartojimas 2028 m. išaugs iki 14,63 TWh (vidutiniškai apie 2 proc. metinis augimas), o

galutinis elektros energijos suvartojimas – iki 13,54 TWh.

7 lentelė. Lietuvos bendras ir galutinis elektros energijos suvartojimas

5 pav. Lietuvos bendro elektros energijos suvartojimo prognozė

Suvartojimas 2018 (faktas) 2020 20 822025 2030

Bendras el. en. suvartojimas, TWh

Galutinis el. en. suvartojimas, TWh

12,11

11,18

12,68

11,71

14,63

13,54

13,87

12,83

15,18

14,06

8,00

9,00

10,00

11,00

12,00

13,00

15,00

14,00

16,00

Bendras elektros suvartojimas (faktas) Bendras elektros suvartojimas (prognozė)

20

08

20

09

20

10

20

11

TW

h

20

12

20

13

20

14

20

15

20

16

20

17

20

18

20

19

20

20

20

27

20

21

20

28

20

22

20

29

20

23

20

30

20

24

20

25

20

26

19

6 pav. Lietuvos galutinio elektros energijos suvartojimo prognozė

Didžiausios sistemos pareikalaujamos galios prognozė. Prognozuojama, kad Lietuvos EES didžiausios sistemos

pareikalaujama galia, įvertinus ir elektra varomus automobilius, 2028 m. didės iki 2364 MW (vid. 2 proc. per metus)

( ).8 lentelė ir 7 paveikslas

8 lentelė. Sistemos didžiausios galios poreikių prognozė

7 pav. Didžiausios sistemos pareikalaujamos galios prognozė

Atlikus elektros energijos suvartojimo ir didžiausios sistemos pareikalaujamos galios prognozes, galima teigti, kad

vystantis šalies ekonomikai toliau didės energijos poreikis iš elektros. Efektyvus energijos vartojimas prisidės prie

racionalaus elektros energijos suvartojimo. O ateityje elektros suvartojimą ir didžiausios sistemos pareikalaujamą

galią papildomai didins elektrifikacija pramonėje, namų ūkių sektoriuose ir ypatingai transporto sektoriuje, kur

numatoma sparti elektromobilių plėtra ir geležinkelio linijų elektrifikacija.

8,00

7,00

9,00

10,00

11,00

12,00

13,00

15,00

14,00

Galutinis elektros suvartojimas (faktas) Galutinis elektros suvartojimas (prognozė)

20

08

20

09

20

10

20

11

TW

h

20

12

20

13

20

14

20

15

20

16

20

17

20

18

20

19

20

20

20

27

20

21

20

28

20

22

20

29

20

23

20

30

20

24

20

25

20

26

MW

Didž. sistemos pareikalaujama galia (prognozė be EV)

Didž. sistemos pareikalaujama galia (prognozė su EV)

Didž. sistemos pareikalaujama galia (faktas)

1500

1700

1900

2100

2300

2500

1600

1800

2000

2200

2400

20

08

20

09

20

10

20

11

20

12

20

13

20

14

20

15

20

16

20

17

20

18

20

19

20

20

20

21

20

22

20

23

20

24

20

25

20

28

20

26

20

29

20

27

20

30

Didžiausia sistemospareikalaujama galia

2018 (faktas) 2020 20 822025 2030

Įvertinus elektromobilius, MW

Nevertinus elektromobilių, MW1999

2126

2125

2364

2338

2273

2262

2430

2389

20

4. GENERUOJANČIŲ GALIŲ PLĖTRA IR GALIŲPAKANKAMUMO ĮVERTINIMAS

4.1. Generuojančių galių plėtra

2018 m. gruodžio mėn. 20 d. Seimui pritarus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimams, kuriais

įtvirtinamas naujas paramos modelis AEI naudojančių elektrinių skatinimui, 2019 m. antroje pusėje bus vykdomi

technologiškai neutralūs aukcionai AEI generuojančių šaltinių plėtrai. Todėl generuojančių galių pokyčiuose

vertinami tik jau pradėti vykdyti projektai, tačiau nevertinamos išduotos prijungimo sąlygos, nes potencialūs

investuotojai aktyviai teikia prašymus Išankstinių prijungimo ir Prijungimo sąlygų gavimui, siekdami įsivertinti

galimybes dalyvauti AEI generuojančių šaltinių plėtros aukcionuose. Rengiant 2020 m. Planą ir atnaujinant

generuojančių galių prognozę bus atsižvelgiama į atliktos 2020, 2030 ir 2050 metų sistemos raidos ir elektros

rinkos scenarijų sudarymo pagal NENS numatytus tikslus bei galimybių įvertinimo studijos rezultatus.

Generuojančių galių pokyčiai 2019-2028 m.:

� 2019 m. gruodžio 31 d. nutraukiama 7 ir 8 (2x300 MW) blokų eksploatacija Lietuvos elektrinėje;

� 2020 m. nutraukiama 60 MW ir 110 MW agregatų eksploatacija Kauno termofikacinėje elektrinėje;

� 2020 m. pradedama 101 MW suminės galios (21,7 MW atliekomis ir 79,2 MW biomase kūrenamos) elektrinės

Vilniuje eksploatacija;

� 2020 m. pradedama 26 MW atliekomis ir biomase kūrenamos Fortum Heat elektrinės Kauno r. Biruliškių k.

eksploatacija;

� 2020 m. birželio mėn. nutraukiama Vilniaus E-3 eksploatacija (2x180 MW);

� 2022 m. nutraukiama Petrašiūnų elektrinės (8 MW) eksploatacija;

� 2026 m. nutraukiama AB „Lifosa“ 6 MW TG-2 agregato eksploatacija, kurio pakeitimui svarstomos galimybės

2025 m. įrengti naują 20 MW galios turbogeneratorių;

� 2028 m. AEI naudojančių elektrinių įrengtoji galia: 252 MW - biokuro elektrinių, 180 MW – saulės elektrinių,

1000 MW vėjo elektrinių sausumoje ir 128 MW hidroelektrinių.

Atsižvelgiant į tai, kad 2021-2022 m. Energetikos ministerijos iniciatyva bus rengiamas išsamus vėjo energetikos

plėtros Baltijos jūroje galimybių tyrimas ir nagrinėjamos projektų įgyvendinimo sąlygos, po 2025 metų jūrinės

teritorijos dalyje gali būti numatyta VE parkų plėtra (galingumas nuo 700 MW iki 1400 MW). Darant prielaidą, kad iki

2025 metų bus vykdoma tik sausumos VE parkų plėtra, o po 2025 metų bus greta vystomi ir jūriniai VE parkai,

suminė VE galia 2028 m. išaugs iki 1700 MW ( ).9 lentelė

9 lentelė. Planuojamos elektrinių galios 2028-12-31, MW

Šiluminės elektrinės: 771 747

Lietuvos 445 432

Vilniaus 0 0

Kauno 0 0

Panevėžio 35 32

kitos ŠE 291 283

Kruonio HAE 900 900

Elektrinės, naudojančios atsinaujinančiusenergijos išteklius: 1560/2260* 1521/2221*

Hidro elektrinės: 128 126

Kauno HE 101 99

mažos HE 27 27

Vėjo E (sausumoje/jūroje) 1000/1700* 1000/1700*

Saulės E 180 180

Biokuro E: 182 156

Biomasės E: 141 115

Vilniaus 2 E 29 21

Elektrinės ir jų generuojantys šaltiniai Įrengtoji galia, MW Turimoji galia, MW

21

Vilniaus kogeneracinė (biomasę deginantis blokas) 79 63

Šiaulių E 11 9

mažosios biomasės 22 22

Biodujų E 41 41

Atliekų deginimo: 70 59

Vilniaus kogeneracinė (atliekas deginantis blokas) 22 16

Klaipėda „Fortum“ (Lypkių TP) 21 19

Fortum kogeneracinė jėgainė (Kaunas, Biruliškių TP) 26 23

mažosios atliekų deginimo 1 1

Iš viso: 3231/3931* 3168/3868*

Elektrinės ir jų generuojantys šaltiniai Įrengtoji galia, MW Turimoji galia, MW

* įvertinus galimą 700 MW jūrinių VE parkų atsiradimą po 2025 m.

4.2. Lietuvos EES adekvatumo vertinimas 2019–2028 m.

Iki šiol nacionalinis galių adekvatumas buvo vertinamas deterministiniu metodu, kuris yra tinkamas elektros

energetikos sistemoms, kuriose dominuoja tradicinė generacija (lengvai planuojama, pakankamai patikima). Šiuo

metodu, remiantis 3-5 metų statistiniais generuojančių šaltinių planinių ir neplaninių atsijungimų duomenimis,

modeliuojama ateities generuojančių šaltinių patikimai prieinama galia ir palyginama su prognozuojamu sistemos

poreikiu (didžiausia sistemos apkrova + galios poreikis rezervams). Jei patikimai prieinamos generuojančios galios

kiekis yra didesnis negu sistemos poreikis – generuojančių galių adekvatumas užtikrinamas. Jei sistemos poreikis

viršija patikimai prieinamos generuojančios galios kiekį - galių adekvatumas neužtikrinamas ir reikia įvertinti, ar

turimi tarpsisteminiai pralaidumai yra pakankami užsitikrinti technines galimybes importuoti trūkstamas galias.

Sparčiai vystantis AEI energetikai (ypač vėjo ir saulės) ir mažėjant tradicinės generacijos sąstatui, atsiranda

poreikis sistemos galių adekvatumą vertinti tikimybiniu metodu, kurio esmė – išanalizuoti visus galimus galių

adekvatumo užtikrinimo scenarijus, atsižvelgiant į jų susidarymo tikimybę. Kitaip tariant, atsižvelgiant į

generuojančių šaltinių ir tarpsisteminių jungčių prieinamumą, įvertinti tikimybę, kad tam tikru metu tam tikras

generuojančių šaltinių sąstatas sugebės užtikrinti sistemos poreikį.

2018 metais Bendrovė su Kauno technologijos universiteto Elektros energetikos sistemų katedros mokslininkais

atliko „Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimo tikimybiniu metodu 2019-2030 m.“ studiją.

Studijos tikslas – sistemos adekvatumo vertinimo tikimybiniu metodu nustatyti Lietuvos EES rezervų apimtis

2019-2030 metams, sukurti metodiką ir skaitinį modelį. Studijos apimtyje tikimybiniu metodu buvo įvertintas

Lietuvos EES adekvatumas 2019–2025 m. ir 2025–2030 m., apskaičiuota apkrovos praradimo tikimybė LOLP

(angl. ), trukmė LOLE (angl. ) ir kaina VoLL (angl. ),Loss of Load probability Loss of Load expectation Value of Lost Load

įvertintos vietinės generacijos, reikalingos sistemos adekvatumui užtikrinti, apimtys.

Studijos rezultatai parodė, kad jau nuo 2019 metų, tam tikrais darbo Lietuvos EES scenarijais, vietine patikimai

prieinama generacija galių adekvatumas nebus užtikrinamas. Didžiausią įtaką galių adekvatumui turi

tarpsisteminių jungčių prieinamumas, todėl didžiausias dėmesys ir turėtų būti skiriamas tarpsisteminių jungčių

darbui, regioninių galios rinkos mechanizmų kūrimui ir jų įgyvendinimui. Taip pat nemažą įtaką galių adekvatumui

turi vėjo elektrinės ir jų sezoninis prieinamumas. Dėl jų atsiranda poreikis įrengti lanksčius gamybos pajėgumus

arba regioninius galios mechanizmus, leisiančius panaudoti tarpsistemines jungtis nepastoviai generacijai

kompensuoti. Reguliavimo apkrova potencialas Lietuvoje yra ribotas ir neturi ženklesnės įtakos galių adekvatumo

užtikrinimui.

Tikimybiniu sistemos galių adekvatumo vertinimu nustatyta ir rekomenduojama:

� Kadangi jau nuo 2019 metų Lietuvos EES tam tikrais režimais, vietine generacija negali padengti sistemos galių

poreikio (2019 metais apskaičiuota apkrovos praradimo trukmė LOLE=34,2 val./metus), tikslinga palaikyti

sistemos adekvatumui ir saugumui užtikrinti būtinus galios rezervus, kurių dydis turi būti nustatomas

atsižvelgiant į siekiamą patikimumo lygį (LOLE), todėl galios mechanizmų sukūrimas ir konsolidavimas galėtų

paskatinti naujų patikimų vietinių generuojančių galių atsiradimą.

� Atsižvelgiant į ES valstybių narių patirtį ir Lietuvos generuojančių galių sąstatą, rekomenduojama Lietuvos EES

nustatyti siektiną sistemos patikimumo lygį LOLE=8 val./metus. Ateityje, atsiradus naujoms patikimoms

generuojančioms galioms, galima būtų išsikelti ambicingesnius tikslus ir trukmę mažinti.

22

� 2025 m. norint pasiekti rekomenduojamą LOLE=8 val./metus, papildomai reikėtų įrengti 450 MW patikimai

prieinamų vietinės generacijos pajėgumų, kitu atveju LOLE pasiektų 134,8 val./metus 2025 m. ir išaugtų iki 175,2

val./metus 2030 m.

� pagal vartotojų grupių sukuriamą BVP ir elektros energijos suvartojimą, 2019 m. apskaičiuota prarastos

apkrovos apibendrinta vertė VoLL=5,8 EUR/kWh.

Studijoje buvo išanalizuotas galių adekvatumas, neanalizuojant kitų kritinių sistemos elementų (TP, EPL)

neprieinamumo tikimybes. Siekiant užtikrinti EES darbo patikimumą, reikalingas galios rezervas turi būti

nustatomas ne tik vertinant galių adekvatumą, bet ir atsižvelgiant į elektros perdavimo sistemai taikomą N-1

kriterijų.

Atsižvelgiant į 2019 m. balandžio mėn. atnaujintą elektros energijos suvartojimo ir didžiausios galios poreikio

prognozę, sudarytas sistemos galių balansas dešimties metų laikotarpiui yra pateiktas 10 lentelėje.

10 lentelė. Sistemos galių balanso prognozė 2018-2028 m., MW

Čia nepanaudojama elektrinių galia – tai generuojančių galių sumažėjimas dėl atsinaujinančių išteklių

neprieinamumo ir laikino elektros energijos gamybos veiklos sustabdymo („konservavimo“). Atsižvelgiant į 2018

metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vykdyto Plano derinimo su suinteresuotomis

institucijomis metu iš Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos gautas pastabas dėl vėjo elektrinių galios prieinamumo

vertinimo, sudarant sistemos galių balanso prognozę vadovautasi 2017-2018 m. AEI prieinamumo faktiniais

duomenimis, kurie parodė, kad patikimai prieinama galia sistemos maksimalių poreikių metu gali būti vertinama tik

40 proc. hidroelektrinių, 15 proc. vėjo elektrinių ir 5 proc. saulės elektrinių įrengtos galios.

Sistemos galių balanso prognozės duomenys patvirtina tikimybinio galių adekvatumo vertinimo rezultatus, kad

Lietuvos EES ateinantį dešimtmetį bus priklausoma nuo tarpsisteminių jungčių ir nevystant vietinės patikimai

prieinamos generacijos sistemoje generuojančių galių trūkumas tik didės.

RodiklisElektriniųturimoji

galia

Nepanaudojamaelektrinių

galia

Aktyviosiosgalios

rezervas

Sistemosgalių

balansas

Likutinėgalia

Sistemosmaksimali

pareikalaujamagalia

2018-12-31(faktas) 3553 1269 883 1401 1999 -598

2019-12-31 3560 1508 920 1132 2095 -963

2020-12-31 2647 638 1140 869 2126 -1257

2021-12-31 2707 690 1140 877 2155 -1278

2022-12-31 2814 785 1140 889 2187 -1298

2023-12-30 2924 879 1140 905 2216 -1312

2024-12-31 2984 931 1140 913 2245 -1333

2025-12-31 3038 983 1150 905 2273 -1369

2026-12-31 3098 1035 1150 913 2302 -1390

2027-12-31 3158 1087 1150 921 2332 -1411

2028-12-31 3168 1097 1150 921 2364 -1443

23

4.3. Baltijos šalių ir Suomijos generuojančių galių adekvatumo vertinimas2019–2034 m.

Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) ir Suomijos generuojančių galių adekvatumo analizė atlikta 15 metų

perspektyvoje ir ją sudaro 4 pagrindinės dalys: generuojančių galių prognozė, sistemos poreikių prognozė,

tarpsisteminių pralaidumų importui prognozė ir aktyviosios galios rezervų (dažnio išlaikymo, atstatymo ir

pakaitos) prognozė.

Generuojančių galių prognozei sudaryti keturių šalių PSO apklausė savo šalies stambiuosius elektros energijos

gamintojus apie jų ilgalaikius plėtros planus, įvertino šalyje galiojančios elektros energetikos politikos nuostatas

(Nacionalinėse strategijose keliamus tikslus ir pan.), apžvelgė vykdomus ir / ar inicijuotus generacijos plėtros /

eksploatacijos nutraukimo projektus. Generuojančių galių prognozė parengta dviem scenarijais: baziniu -

generuojančių šaltinių plėtra (eksploatacijos nutraukimas vertinamas pagal gamintojų pateiktą informaciją) ir

konservatyviu – daroma prielaida, kad Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje anksčiau bus nutraukta senų šiluminių

elektrinių eksploatacija. Tarpsisteminių pralaidumų prognozė sudaryta vadovaujantis NordPool „diena-prieš“

elektros energijos prekybos biržoje skelbiamais tarpsisteminiais pralaidumais bei atsižvelgiant į numatomus

elektros perdavimo tinklų plėtros projektus, įtrauktus į Nacionalinius tinklų plėtros planus ir ENTSO-E parengtą

TYNDP2018. Baltijos šalių tarpsisteminiai pralaidumai su trečiosiomis šalimis (Rusija, Baltarusija, Kaliningradas)

nevertinami.

Baltijos šalių ir Suomijos generuojančių galių adekvatumas vertinamas atsižvelgiant į sistemos poreikio prognozę

ir sisteminių paslaugų (dažnio išlaikymo, atstatymo ir pakaitos rezervų) prognozę, kuri priklauso nuo Baltijos šalių

desinchronizacijos scenarijaus. Siekiant įvertinti generuojančių galių adekvatumą sunkiausiu elektros energetikos

sistemos darbo režimu, adekvatumas vertinamas konservatyviu generuojančių galių plėtros scenarijumi, žiemos

didžiausių poreikių metu.

8 pav. Baltijos šalių ir Suomijos generuojančių galių adekvatumas izoliuoto darbo sc., normalaus darbo režimu

Normalaus Baltijos šalių ir Suomijos elektros energetikos sistemos darbo režimu 2030 metais identifikuojamas

120 MW galių trūkumas, kuris, nevystant patikimai prieinamos generacijos, 2034 m. padidėtų iki 470 MW.

Situacija sistemoje atsijungus 2 didžiausiems generuojantiems šaltiniams (2 AE blokai Suomijoje) pateikta -9 pav.

2031 metais galių trūkumas pasiektų 570 MW ir išaugtų iki 840 MW 2034 m.

9 pav. Baltijos šalių ir Suomijos generuojančių galių adekvatumas izoliuoto darbo sc., atsijungus 2 didžiausiems

generuojantiems šaltiniams

24

Situacija Baltijos šalių elektros energetikos sistemoje (be Suomijos) konservatyviu generuojančių galių plėtros

scenarijumi žiemos didžiausių poreikių metu pateikta 10 pav.

10 pav. Baltijos šalių generuojančių galių adekvatumas izoliuoto darbo sc., normalaus darbo režimu

2020-2030 m. laikotarpiu Baltijos šalys galių adekvatumą užsitikrins tarpsisteminėmis jungtimis. Nuo 2031 metų

identifikuojamas 10-375 MW galių trūkumas.

Įvertinus NordBalt ir EstLink jungčių atsijungimą, situacija Baltijos šalių elektros energetikos sistemoje išlieka

analogiška, kaip ir normalaus darbo sąlygomis ( ).11 pav.

11 pav. Baltijos šalių generuojančių galių adekvatumas izoliuoto darbo sc., atsijungus NordBalt ir EstLink

Apibendrinant Baltijos šalių ir Suomijos generuojančių galių adekvatumo vertinimo rezultatus galima teigti, kad iki

2030 metų Baltijos šalys su Suomija / be Suomijos galių adekvatumą užsitikrins tik tarpsisteminėmis jungtimis,

t. y. nebesugebės užsitikrinti sistemos adekvatumo vietine generacija. Nevystant vietinės patikimai prieinamos

generacijos, 2034 metais identifikuojamas apie 470 MW galių trūkumas (su Suomija) ir apie 360 MW galių

trūkumas (be Suomijos) galių adekvatumui užtikrinti.

25

5. ELEKTROS RINKOS SKAIČIAVIMAI

Elektros rinkoje įprasti generacijos šaltiniai, naudojantys iškastinį kurą, užleidžia vis didesnę rinkos dalį generacijai

iš atsinaujinančių išteklių. Pastarosios mažesnė kintamųjų kaštų dalis lemia konkurencinį pranašumą generacijos

pasiskirstyme. Kovojant su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltiniais buvo įvesta prekybos

apyvartiniais taršos leidimais sistema Europos bendrijoje. Didesnė šių leidimų kaina rinkoje lemia tiesioginius

kaštus, didinančius savikainą taršesniems elektros gamybos šaltiniams, ir skatina spartesnę atsinaujinančių

technologijų plėtrą, didina elektros energijos gamybos efektyvumą ir sumažina iškastinio kuro naudojimą.

Vertinant elektros rinkos situaciją buvo atsižvelgta į skirtingą CO taršos leidimų kainų lygį 2028 m. Skaičiavimams2

atlikti buvo naudotos ENSTO-E TYNDP2018 plano tvaraus augimo (angl. , ST) scenarijausSustainable Transition

2030 m. prielaidos. Šiame scenarijuje laikoma, kad CO taršos leidimų kaina sieks 84,3 EUR/t, o bendra2

elektrifikacija ir perėjimas prie žaliosios energetikos yra lėtesnis dėl santykinai pigių dujų. Elektrinės, kurui

naudojančios gamtines dujas, yra mažiau taršios, lyginant su kietą kurą naudojančiomis elektrinėmis. Atliktoje

analizėje vertinamas alternatyvus scenarijus, kai CO kainų augimas yra nuosaikesnis ir siekia 50 EUR/t.2

Pagal 2028 m. planuojamas elektrinių galias ( , nevertinant jūros VE plėtros) ir pasirinktus CO scenarijus,9 lentelė 2

planuojama, kad Lietuvos gamyba 2028 m. sudarytų iki 43 proc. suvartojimo esant aukštesnėms CO kainoms ir 342

proc. esant mažesnėms. Planuojama, kad didžiausią vietinės gamybos dalį sudarys saulės ir vėjo generacija ir sieks

apie 2,3 TWh. Saulės, vėjo ir hidroelektrinių generacija išlieka stabili nepriklausomai nuo pasirinkto CO scenarijaus.2

Tuo tarpu iš kitų atsinaujinančių išteklių elektrinių gamyba didėja daugiau nei dvigubai, o šiluminių elektrinių

gamyba auga dešimtadaliu. Įvertinus, kad nuo 2025 m. atsiras jūros VE ir toliau bus vykdoma kitų AEI plėtra,

planuojama, kad 2030 m. bus pasiektas numatytas 70 proc. elektros energijos gamybos procentas Lietuvoje.

Rengiant 2020 m. Planą ir atliekant elektros energijos balanso prognozę bus atsižvelgiama į atliktos 2020, 2030 ir

2050 metų sistemos raidos ir elektros rinkos scenarijų sudarymo pagal NENS numatytus tikslus bei galimybių

įvertinimo studijos rezultatus.

26

6. PERDAVIMO TINKLO PLĖTROS KRYPTYS 2028 M.

Planuojant perdavimo tinklo plėtrą ir nustatant PT plėtros kryptis yra atsižvelgiama į:

- 2017 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių

branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, ;įstatymo nuostatas

- 2018 m. birželio 28 d. Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos komisijos pasirašytą politinį Memorandumą dėl Baltijos

šalių elektros tinklų sinchronizacijos su KET per Lenkiją. Šiame susitarime numatyta Baltijos EES sinchronizuoti

su KET panaudojant esamą 400 kV kintamosios srovės liniją Alytus-Elk'as (LitPol Link) bei pastatyti naują jūrinę

nuolatinės srovės jungtį iš Lietuvos į Lenkiją;

- 2018 m. rugsėjo 14 d. BEMIP aukšto lygio vadovų susitikime priimtu susitarimu dėl Baltijos šalių EES

sinchronizavimo su KET per esamą dvigrandę liniją Lietuva-Lenkija (LitPol Link), papildomai nutiesiant jūrinę

HVDC jungtį ir įrengiant kitas optimizavimo priemones, įskaitant ir .sinchroniniai kompensatoriai

Pagrindinis elektros energetikos sektoriui numatytas tikslas – Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) EES

sujungimas su KET darbui sinchroniniu režimu ir visavertė integracija į Šiaurės šalių elektros rinką. Šiam tikslui

įgyvendinti yra planuojami tokie projektai:

- šiuo metu vykdomas esamos viengrandės 330 kV OL Lietuvos E-Vilnius rekonstravimas į dvigrandę;

- vykdomas šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas (apimantis 330 / 110 kV Ignalinos AE ir

Utenos pastočių rekonstravimą bei valdomo šuntinio reaktoriaus pervežimą ir pastatymą Lietuvos E 330 kV

skirstykloje);

- atliekami LitPol Link išplėtimo darbai;

- naujos 330 kV EPL Vilnius-Neris statyba.

Įrengiant naują jūrinę jungtį su Lenkijos EES, be jūrinio nuolatinės srovės kabelio (HARMONY Link jungties, kurios

apimtyje bus įrengtas ne tik jūrinis kabelis, bet ir sausumos kabelis bei keitiklis), reikalinga bus:

- pastatyti 330 kV EPL Bitėnai-Kruonio HAE;

- pastatyti 330 kV EPL Darbėnai-Bitėnai;

- pastatyti 330 kV skirstyklą „Darbėnai“ ir prie jos prijungti naują jūrinį kabelį;

- pastatyti 330 kV skirstyklą „Mūša“.

400-330 kV PT schema yra pateikta , o geografinė –12 paveiksle 1 priede.

12 pav. 400-330 kV perdavimo tinklas 2028 m., kai Lietuvos EES sinchroniškai dirba su KET

IAE

Alytus

ŠiauliaiTelšiai

Jurbarkas

Kaunas

NerisLietuvos E

Panevėžys

Utena

Jonava

Vilnius

Bitėnai

NordBalt

Šyša

Kruonio HAE

Klaipėda

MūšaDarbėnai

Kaliningradas

(Rusija)

Baltarusija

Lenkija

Latvija

HVDC

HVDC

Gardinas

Molodečnas

Postavus

Liksna

AizkraukleJelgava

Grobinė

Sovietskas

330 kV oro linija300 kV jūrinis kabelis

vykdoma 330 kV linijos statyba/rekonstravimas

keitiklis/keitiklių stotis330 kV pastotė/skirstykla400 kV pastotė

400 kV oro linija

nauja pastotė/skirstykla

vykdomi paruošiamieji HVDC jungties darbaivykdomi paruošiamieji 330 kV linijos statybos/rekonstravimo darbai

nauja keitiklių stotis

vykdomas LitPol Link išplėtimasatjungiamos linijos

27

Greta šių projektų bus vykdomi ir kiti su sinchronizacija susijęs projektai: valdymo sistemų modernizavimas

(FSAS), įtampos reguliavimo įrenginio(-ių) įrengimas. Taip pat bus vykdomi ir vidiniai PT plėtros projektai (330 kV

Neries TP rekonstravimas, 330 kV Jonavos TP 110 kV skirstyklos rekonstravimas, TP ir EPL rekonstravimas ir kiti

projektai), skirti tinklo darbo patikimumui užtikrinti, sistemos valdomumui didinti, tinklui atstatyti bei ITT

sistemoms atnaujinti ir diegti.

Atsižvelgiant į LR būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų

grėsmių, įstatymo 4 straipsnio nuostatas (į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš

trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną Lietuvos EES patikimumui

užtikrinti; po Lietuvos EES sujungimo su KET darbui sinchroniniu režimu neturi likti galimybių į Lietuvos EES

tiesiogiai patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių arba į Lietuvos EES gali patekti tik tokia apimtimi, kuri gali būti

reikalinga dėl techninių priežasčių po desinchronizavimo nuo NVS šalių EES (IPS / UPS), įskaitant Kaliningrado

sritį), taip pat į atliktų dinaminio stabilumo ir dažnio stabilumo studijų rezultatus bei į 2018-06-28 d. Baltijos šalių,

PL ir EK pasirašytą politinį Memorandumą (dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su KET per Lenkiją) ir į

2019-02-04 d. Baltijos šalių PSO lyderių susitikimo nutarimus, vertinama, kad Kaliningrado EES saugumui ir

būtinoms sisteminėms paslaugoms užtikrinti Kaliningrado sričiai (regionui) be šiuo metu turimos tinklo

infrastruktūros (tranzitui į Kaliningrado sritį)būtų įrengiami papildomi du HVDC back-to-back (BtB) keitikliai tik jei

tai bus techniškai įrodyta. Atitinkamai daroma prielaida, kad Baltijos šalių EES saugumui užtikrinti bei

sinchronizacijai su KET, esamos tarpsisteminės linijos su RU, KAL ir BY nėra reikalingos (būtinos). Atitinkamai

2019 m. lane papildoma PT infrastruktūra (papildomi HVDC BtB su trečiosiomis šalimis) nėra vertinama.P

28

7. PERDAVIMO TINKLO PROJEKTAI 2019-2028 M.

Pagrindinės Lietuvos elektros PSO vystomos elektros rinkos infrastruktūros ir sistemos valdymo integracijos į

Europos elektros energetikos sistemą dalys yra: elektros rinkos integracija ir EES sujungimas su KET darbui

sinchroniniu režimu.

Šios dalys tarpusavyje stipriai susijusios. Tiek elektros rinkos integracija, tiek EES sujungimas su KET darbui

sinchroniniu režimu apima naujų tarpsisteminių jungčių statybą, vidaus perdavimo tinklo plėtrą, tuo pačiu

desinchronizaciją nuo IPS / UPS sistemos.

7.1. Strateginiai valstybės projektai

Elektros energetikos sistemos sinchronizacija. 2019-06-13 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos

Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui

sinchroniniu režimu įstatymą, projektas (arba kitaipElektros energetikos sistemos sinchronizacija Lietuvos

Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui

sinchroniniu režimu) buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

2018 m. rugsėjo mėn. BEMIP patvirtino Baltijos šalių sinchronizacijos scenarijų: sinchronizacija su kontinentinės

Europos tinklais per Lenkijos EES naudojant esamą LitPol Link jungtį bei pastačius papildomą jūrinę nuolatinės

srovės jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos EES.

2019 metų gegužės 29 dieną Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai

pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps

Europos elektros tinklo dalimi.

Pakeitus Lietuvos EES normalių sujungimų schemą ir nutraukus 110 kV tranzitus Pagėgiai–Klaipėda ir

Pagėgiai–Jurbarkas, visas Šilutės–Pagėgių–Tauragės regionas būtų maitinamas tik iš Sovietsko TP (110 kV OL

Pagėgiai–Sovietskas) ir elektros tiekimas būtų visiškai priklausomas nuo Kaliningrado EES darbo režimų. Todėl

elektros energijos tiekimo patikimumui užtikrinti Šilutės–Pagėgių–Tauragės regione yra statoma nauja dvigrandė

110 kV EPL Bitėnai–Pagėgiai (apie 17 km). Pietvakarių Lietuvos teritorijoje sparčiai vystoma VE parkų plėtra. Todėl

pakeitus Lietuvos EES normalių nutraukimų schemą (nutraukiant minėtus 110 kV tranzitus) ir ,išplėtus Bitėnų TP

bus užtikrinta tolimesnė VE parkų plėtra. 330 kV Bitėnų TP planuojama įrengti papildomą galios

autotransformatorių, taip sudarant galimybę VE parkų generuojamą galią perduoti ir 330 kV tinklu.

Šiuo metu vykdomas projektas Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas ir paruošimas

sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema. Šio projekto apimtyse iki 2022 m.

planuojama rekonstruoti 330/110/35 kV Ignalinos atominės elektrinės transformatorių pastotę, prijungiant tris

330 kV oro linijas ir įrengiant autotransformatorių. Esama 330 kV oro linija Ignalinos AE-Minsk TEC-5 Lietuvos

Respublikos teritorijoje bus išmontuojama. 110 kV schemoje bus išlaikomi esami 110 kV oro linijų prijunginiai ir

numatyta galimybė tiekti elektros energiją Ignalinos AE branduolinio kuro saugykloms; taip pat planuojama pilnai

rekonstruoti Utenos 330/110/10 kV transformatorių pastotę, papildomai prijungiant 330 kV oro liniją Ignalinos AE-

„Neris“. Esamas 180 MVar galios Ignalinos AE veikiantis valdomas šuntinis reaktorius bus pervežtas ir prijungtas

Lietuvos E 330 kV skirstykloje. Toks perdavimo tinklo pertvarkymas leis paruošti šiaurės rytų Lietuvos perdavimo

tinklą darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais, išlaikyti Lietuvos elektros sistemos lankstumą

galimai plėtrai bei užtikrinti esamą perdavimo tinklo patikimumo lygį normalių tinklo darbo sąlygų ir remontų metu,

taip pat užtikrinti patikimą elektros perdavimą Ignalinos atominės elektrinės saugykloms. Projekto metu atlikti

pastočių rekonstravimai leis užtikrinti perdavimo tinklo patikimumą bei kompleksiškai išspręsti vidurio Lietuvos

įtampų problemą perdavimo tinkle.

Įgyvendinant planų priemones ir valdant rizikas dėl Lietuvos elektros sistemos stabilaus ir patikimo veikimo

pereinamuoju (iki pilnaverčio sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais) laikotarpiu, Lietuvos EES turi būti

parengta galimybei dirbti avariniu sinchroniniu režimu su Lenkijos EES per esamą tarpsisteminę LitPol Link jungtį

( ). Todėl pilnai sinchronizuojant Baltijos ir Lenkijos EES, Alytaus keitiklių stotyje turės būtiLitPol Link išplėtimas

įrengti 400/330 kV autotransformatoriai, užtikrinantys ne mažesnį kaip 1800 MVA elektrinės galios pralaidumą.

Lietuvos ir visos Baltijos EES sujungus su KET darbui sinchroniniu režimu iš esmės pakeis situaciją Vilniaus

regione. 330 kV OL Vilnius-Molodečnas (Baltarusija) turės būti atjungta (Baltarusijos EES dirbs IPS / UPS

sinchroninėje zonoje) ir tokiu atveju Vilniaus regionas bus maitinamas tik trimis 330 kV EPL, o Vilniaus TP AT dirbs

radialiniu režimu iš Lietuvos E skirstyklos. Esant tokiai elektrinių sujungimų schemai yra netenkinamas

29

(N-1) kriterijus Vilniaus TP. Be to, auganti Vilniaus regiono apkrova po 2020 metų gali padidėti iki 700 MW žiemos

maksimalių apkrovų metu ir iki 500 MW vasaros apkrovų metu, o tai taip pat turės įtakos Vilniaus mazgo

patikimumui. Todėl patikimumui užtikrinti, elektros energijos tiekimo saugumui padidinti pirmiausia vykdomas

330 kV linijos Vilnius-Lietuvos E rekonstravimas (esama viengrandė OL rekonstruojama į dvigrandę), o greta viso

Vilniaus miesto elektros energijos tiekimo patikimumo užtikrinimo sinchronizavus Baltijos EES su KET vykdomas

naujos projektas.330 kV EPL Vilnius–„Neris“ statybos

Remiantis BEMIP sprendimais dėl sinchronizacijos scenarijaus, 2018 m gruodžio mėn. Litgrid ir PSE pasirašė

bendradarbiavimo sutartį dėl projekto parengiamojo etapo įgyvendinimo. Jungtį sudarys aukštos„Harmony Link“

įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelis bei keitiklių stotys. Preliminarios jungties prijungimo vietos –

planuojama Darbėnų skirstykla Lietuvos pusėje ir Žarnoviec pastotė Lenkijoje. Projekto parengiamąjį etapą sudaro

jungties trasos parinkimas, jūros dugno tyrimai, techninių specifikacijų parengimas, ES paramos gavimas ir kt.

Planuojama parengiamąjį etapą baigti iki 2020 pabaigos. Viso projekto pabaiga – 2025 m.

330 kV elektros perdavimo linijos Kruonio HAE-Bitėnai statyba projekto įgyvendinimo tikslas – 330 kV elektros

tinklų perkrovų valdymas po desinchronizacijos nuo Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių elektros

energetikos sistemos, nutraukus dalies Lietuvos elektros energetikos sistemos 330 kV elektros perdavimo linijų

eksploataciją ir Lietuvos elektros energetikos sistemai veikiant sinchroniškai su kontinentinės Europos elektros

tinklais. Projekto apimtyje numatyta rekonstruoti esamą 330 kV liniją Bitėnai-Jurbarkas (iš viengrandės į

dvigrandę), panaudoti esamą 330 kV liniją Kruonio HAE-Sovietskas bei įrengti naują 330 kV elektros perdavimo

linijos ruožą nuo Jurbarko TP iki 110 kV Kybartų TP.

330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Bitėnai statyba projekto įgyvendinimas leis valdyti įtampas elektros

tinklų mazguose po desinchronizacijos nuo Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių elektros energetikos

sistemos, nutraukus dalies Lietuvos elektros energetikos sistemos 330 kV elektros perdavimo linijos

eksploataciją ir Lietuvos elektros energetikos sistemai veikiant sinchroniškai su kontinentinės Europos elektros

tinklais. Projekto įgyvendinimas leis ne tik išspręsti įtampų valdymo problemą vakarų Lietuvos perdavimo tinklo

mazguose, bet ir leis išvengti elektros perdavimo linijų perkrovų dėl Darbėnų ir NordBalt keitiklių stotyse

padidėjusių reaktyvios galios srautų. Projekto apimtyje planuojamas esamų viengrandžių 330 kV linijų Bitėnai-

Šyša, Šyša-Klaipėda, Klaipėda–Grobinė rekonstravimas į dvigrandes bei naujo 330 kV linijos ruožo statyba.

Šiuo metu iš 330/110/10 kV Šiaulių TP išeina dvi 330 kV OL Šiauliai–Kaunas ir Šiauliai–Viskali (Jelgava). Suminis

linijų ilgis – 88,6 km. 330/110/10 kV Telšių TP be 330 kV OL Klaipėda-Telšiai prie Lietuvos EES dar prijungta 330 kV

OL linija prie 330 kV OL Šiauliai–Viskali (Jelgava). Šių esamų 330 kV linijų susikirtimo vieta sudaro „T“ formos linijų

sujungimą. Todėl 330 kV Viskali (Jelgava), Telšių ir Šiaulių TP tarpusavyje yra sujungtos ilgomis 330 kV OL, kurių

suminis ilgis yra apie 182 km. Toks linijų sujungimas „T“ jungtimi mažina 330 kV PT patikimumą, kadangi, įvykus

trumpajam jungimui bet kurioje iš šių linijų, yra atjungiamos visos linijos kartu, nes nėra komutacijos aparatų,

kuriais būtų galima atjungti tik tą liniją, kurioje įvyko gedimas. Kuo didesnis bendras linijų, sujungtų į „T“ jungtį, ilgis,

tuo dažniau tos linijos bus atjungiamos dėl gedimų vienoje ar kitoje linijų vietų. Perdavimo tinklo patikimumui

užtikrinti, sistemos valdomumui padidinti, relinės apsaugos ir automatikos veikimo selektyvumui, remontiniams

režimams palengvinti ir jų metu tarpsisteminių pjūvių su Latvijos ir Švedijos EES pralaidumui padidinti bus

įrengiama Taip pat skirstykla reikalinga jei ateityje būtų statoma 330 kV linija330 kV skirstykla („Mūša“).

Panevėžys–„Mūša“, kuri leistų integruoti jūrinius vėjus didinant VE įrengtas galias Lietuvoje bei Baltijos jūroje.

Planuojama naujos 330 kV skirstyklos vieta - prie esamo oro linijų susikirtimo trišakio teritorijos.

Be išvardintų infrastruktūros projektų, sinchronizacijos projekto apimtyje reikės vykdyti ir papildomas studijas,

tyrimus bei projektus, kurie buvo identifikuoti prisijungimo sutartyje ir prisijungimų sąlygų kataloge.

7.2. Projektai perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimui

PSO planuoja EES veikimą ilguoju laikotarpiu užtikrindamas racionalią elektros tinklų plėtrą, t. y. išlaikydamas

mažiausių sąnaudų principą. Todėl Bendrovės iniciatyva nauji elektros tinklo elementai nėra statomi, išskyrus tuos

atvejus, kai tas būtina sistemos patikimo darbo užtikrinimui, pilnavertei integracijai į KET ir bendrą elektros

energijos rinką, tarpsisteminių pralaidumų didinimui. Naujų 110 kV TP statyba yra vykdoma elektros tinklo

naudotojų (ETN) iniciatyva kai neužtenka esamų TP pajėgumų arba kai ETN nėra galimybių prijungti prie

skirstomojo tinklo. Prijungiant didesnių galių ETN vadovaujamasi Bendrovėje patvirtintais prijungimo schemos

parinkimo metodiniais nurodymais ir parenkama schema, kuri tenkina ir elektros tinklo naudotojo, ir perdavimo

sistemos operatoriaus poreikius.

30

Įvertinus ne tik sinchroninį Baltijos šalių darbą su kontinentinės Europos sistema, bet ir elektros energijos poreikio

augimą Vilniaus regione, 2025-2030 m. rekomenduojama pastatyti naują . Ši transformatorių330 kV Vilnios TP

pastotė ne tik sumažintų Vilniaus ir „Neries“ transformatorių pastotėse esančių autotransformatorių apkrovimus,

bet ir užtikrintų elektros energijos tiekimo patikimumą, padidintų elektros energijos tiekimo saugumą Vilniaus

mieste. Tinkamiausia vieta naujai pastotei galėtų būti šalia esamos 110/10 kV Vilnios pastotės. Prie šios 330 kV

Vilnios TP būtų prijungiama planuojama linija Vilnius–„Neris“. 330 kV Vilnios pastotės statybos terminas priklauso

nuo Vilniaus regiono apkrovos augimo tempų.

Naujos 110 kV EPL „Neris“-Baltupis statybos poreikis grindžiamas Vilniaus miesto 110 kV elektros tinklo

perkrovomis dėl padidėjusios Vilniaus regiono apkrovos (apie 700 MW 2020 metais). Suskaičiuota, kad esama

110 kV EPL Šeškinė-Šiaurinė avarinių režimų metu pasikrauna net 142 proc. Augant Vilniaus miesto apkrovai,

esamas 110 kV perdavimo tinklas neužtikrins elektros tiekimo patikimumo avariniais ir remontiniais sistemos darbo

režimais. Ši linija padidintų elektros energijos tiekimo saugumą ir užtikrintų elektros energijos tiekimo patikimumą

Vilniaus miesto šiaurinei daliai.

Augant Kauno miesto apkrovai esamas 110 kV PT tinklas neužtikrins elektros energijos tiekimo patikimumo

avariniais ir remontiniais sistemos darbo režimais. Avariniuose režimuose, atsijungus 110 kV linijai Kaunas–

Šilainiai, esama OL Kaunas–Eiguliai persikrauna. Tiekimo saugumo padidinimui ir patikimumo užtikrinimui būtina

pastatyti antrą 110 kV EPL Kaunas–Eiguliai2.

Lietuvos EES dirbant sinchroniniu režimu su KET ir esant atjungtai 110 kV OL Vilnius–Šventininkai bei avariniu būdu

atsijungus 330 kV linijai Lietuvos E–Alytus, įtampų lygių palaikymas Rūdiškių, Trakų, Šventininkų pastotėse tampa

komplikuotas, o visos TP nuo 330/110/10 kV Alytaus TP iki 110 kV Šventininkų TP (110 kV tranzito ilgis apie 174 km)

lieka maitinamos iš vienintelio šaltinio – 330 kV Alytaus TP. Todėl reikiamų įtampos lygių ir patikimumo užtikrinimui

pietinėje Lietuvos EES dalyje yra vykdomas naujos 110 kV EPL Griškonys–Varėna statyba.

Pastotės rekonstravimas yra daug investicijų ir žmogiškųjų resursų (darbo valandų) bei sistemos darbo režimų

apribojimų reikalaujantis sudėtingas procesas. Kadangi investicijos, žmogiškieji resursai bei patikimo sistemos

darbo režimų užtikrinimas turi tam tikrų apribojimų, todėl tenka rinktis, kurias pastotes reikia rekonstruoti anksčiau

už kitas, atsižvelgiant ir šių rekonstravimų eiliškumą (lygiagretumą). Pirmiausia rekonstravimui turi būti

atrenkamos labiausiai susidėvėjusios, svarbiausios sistemai bei reikalaujančios didžiausių eksploatacinių išlaidų

pastotės. Kad TP galėtų užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą, joje esanti techninė įranga turi būti tinkamos

techninės būklės. Pastotėse esanti įranga metams bėgant sensta, todėl būtina periodiškai tikrinti, ar esamų TP

būklė ir funkcionalumas yra tinkamo lygio, kad užtikrinti vartotojams tinkamą elektros tiekimo kokybę ir

patikimumą. Jeigu TP netenkina jai keliamų reikalavimų, sprendžiama, ar pastotę būtina visiškai rekonstruoti ar

atlikti tik jos dalies rekonstravimą (t. y. pavienius susidėvėjusius įrenginius pakeisti naujais). Siekiant pačiu

efektyviausiu būdu užtikrinti perdavimo tinklo įrenginių patikimumą yra rengiami nauji techniniai standartai įrangai

bei nuolat peržiūrimos perdavimo tinklo objektų atnaujinimo metodikos. TP ir EPL rekonstravimo metu yra

diegiamas ir nuotolinis valdymas. Nuotolinis valdymas (automatizavimas) leis užtikrinti, kad 2020 metais

nuotoliniu būdu bus valdoma apie 75 proc. visų perdavimo tinklo komutacinių įrenginių. Tai leis sumažinti sąnaudas

operatyviniams perjungimams ir užtikrinti žmonių, dirbančių pastotėse, saugą, palaipsniui atsisakant budinčio

personalo pastotėse.

2019-2028 m. laikotarpiu planuojama vykdyti pastočių (skirstyklų)Jonavos, Neries, Jurbarko ir Kruonio HAE

rekonstravimą. Bus vykdomi tokie projektai, kaip 330/110/10 kV Vilniaus, Kauno, Alytaus, Šiaulių pastotėse esančių

autotransformatorių pakeitimo projektai.

2019–2028 m. bus baigiama, vykdoma ar pradedama vykdyti apie 111 vnt. 110 kV pastočių rekonstravimus.

Greta šių projektų bus vykdomi ir dalinės TP rekonstrukcijų projektai, kurių metu bus tik dalis pastotės įrangos

(relinės apsauga ir automatika, telesignalų perdavimo įrenginiai, kiti pavieniai įrenginiai) pakeista nauja įranga.

Vykdomas bei planuojama pradėti vykdyti330 kV OL Alytus-Lietuvos E rekonstravimas 330 kV OL Šiauliai-Kaunas,

Lietuvos E-Neris, Jelgava-Šiauliai, Jonava-Panevėžys Kaunas-Jurbarkas rekonstravimoir projektai. Taip pat bus

vykdomi ir 110 kV OL rekonstravimo projektai.

7.3. Projektai elektros tinklo naudotojų iniciatyva

Naujų TP statybą dažniausiai nulemia elektros tinklų naudotojų poreikis. Šiame Plane naujų TP statyba yra

planuojama atsižvelgiant į jau vykdomus projektus ir 2019 m. pradžioje ESO, Lietuvos geležinkelių ir Ignalinos AE

gautais planais. Ir gamintojai, ir vartotojai prie PT jungiami vadovaujantis LR energetikos ministro įsakymo

31

(2012-07-04) nutarimu Nr. 1-127, patvirtinančiu Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių

prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą. Visų projektų įgyvendinimo terminai priklauso nuo elektros tinklo

32

8. INVESTICIJŲ POREIKIS PERDAVIMO TINKLOATSTATYMUI IR PLĖTRAI 2019–2028 M.

Bendros planuojamos perdavimo tinklų investicijos sudeda iš investicijų, skiriamų strateginių valstybės projektų

įgyvendinimui, investicijų, skiriamų perdavimo tinklo patikimumo ir elektros energijos tiekimo užtikrinimui,

investicijų, skiriamų informacinėms technologijoms ir kitiems projektams bei investicijų projektams dėl elektros

tinklų naudotojų iniciatyvos.

Energetikos įmonių planuojamos vykdyti, vykdomos ar įvykdytos investicijos, susijusios su reguliuojama veikla,

turėtų būti vertinamos ir derinamos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - Komisija), pagal

Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos

aprašą.

Suminės investicijos į perdavimo tinklo plėtrą ir atstatymą (įskaitant ir projektus dėl elektros tinklų naudotojų

iniciatyvos) 2019–2028 m. gali sudaryti apie 1063 mln. eurų ( ).11 lentelė

11 lentelė Suminės investicijos į perdavimo tinklo plėtrą ir atstatymą 2019–2028 m..

Atsižvelgiant į LR būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų

grėsmių, įstatymo 4 straipsnio nuostatas, taip pat į atliktų studijų rezultatus bei į 2018-06-28 d. Baltijos šalių,

Lenkijos ir Europos komisijos pasirašytą politinį Memorandumą (dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos

su KET per Lenkiją), vertinama, kad Kaliningrado EES saugumui ir būtinų sisteminių paslaugų užtikrinimui

Kaliningrado sričiai (regionui) be šiuo metu turimos tinklo infrastruktūros būtų įrengiami papildomi du HVDC back-

to-back (BtB) keitikliai (tranzitui į Kaliningrado sritį) tik jei tai bus techniškai įrodyta. Atitinkamai daroma prielaida,

kad Baltijos šalių EES saugumui užtikrinti bei sinchronizacijai su KET esamos tarpsisteminės linijos su RU, KAL ir BY

nėra reikalingos (būtinos). Atitinkamai 2019 m. Plane, papildoma PT infrastruktūra (papildomi HVDC BtB su

trečiosiomis šalimis) nėra vertinama.

Visos PTinvesticijos ,75 77,50 72,28 97,89 133,36 242,97 218,08 47,50 59,34 56,80 1062,48 1150,6156

Visos Litgridinvesticijos(be ETN poreikio) 55,54 75,19 70,57 96,66 131,64 230,29205,94 43,39 58,35 55,24 1022,82 1106,16

Strateginiaivalstybės projektai 36,18 45,57 34,88 50,39 101,77 207,12 174,13 650,04 653,38

Nauja statyba 0,10 0,10 2,10 0,20 0,40 2,32 2,71 3,29 6,31 17,53 27,28

Tinklo atstatymasir modernizavimas , , , , , , , , , , , ,13 09 20 86 27 71 36 80 21 33 14 30 20 53 28 81 42 12 34 87 260 41 311 55

Kapitaliniai remontai 4 42 6.82 6 89 7 02 7 09 7 22 7 29 11 72 12 79 13 92 85 18 103 39, , , , , , , , , , ,

ITT , , , , , , , , , , , ,1 76 1 76 0 91 0 26 1 17 1 17 1 59 0 06 0 06 0 06 8 79 9 68

Gamintojai irvartotojai , , , , , , , , , , , ,1 21 2 32 1 71 1 23 1 72 12 68 12 14 4 11 0 99 1 56 39 66 44 45

Tyrimai ir inovacijos

Kiti projektai , , , , , , , , , , , ,0 09 0 09 0 09 0 09 0 09 0 09 0 09 0 09 0 09 0 09 0 87 0 870

Projektų grupės.Programos irprojektopavadinimas

Bendrosinvesti-

cijos

Iš viso9201 -8202

2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028

33

9. ENTSO-E „TYNDP2018“

Bendrovė yra narė ir dalyvauja ENTSO-E (Europos elektros perdavimo tinklų operatorių organizacija) veikloje.

ENTSO-E dviejų metų ciklu rengia dešimties metų plėtros planą TYNDP, kurio rengime dalyvauja visi ENTSO-E

priklausantys perdavimo tinklų operatoriai. Regioniniuose investicijų planuose yra akcentuojami kiekvieno regiono

prioritetai, tikslai ir iššūkiai, pristatomi to regiono projektai. Regioninių planų rengimo eigoje yra atliekami elektros

rinkos bei tinklų skaičiavimai bei identifikuojama, kuriose tinklų vietose pirmiausia reikia didinti pralaidumą tam, kad

bendra europinė elektros rinka funkcionuotų efektyviausiai bei duotų didžiausią naudą gamintojams bei

vartotojams, būtų identifikuojami nauji projektai (naujos linijos, keitikliai), padėsiantys pasiekti tuos tikslus.

Rengiant TYNDP planą atliekama kaštų naudos analizė, detaliau įvertinanti visus esamus bei naujus identifikuotus

projektus pagal skirtingus kriterijus.

Vertinant ilgojo laikotarpio sistemos vystymo perspektyvas TYNDP2018 siūlo kelis vystymosi scenarijus

atsižvelgiant į nacionalines ir europines strategijas bei uždavinius kovai su klimato atšilimu: nuosaikus perėjimas

(angl. , ST), paskirstytoji generacija (angl. , DG), pasaulinė klimatosustainable transition distribution generation

politika (angl. , GCA) ir išorinis (nepriklausomas) scenarijus, pasiūlytas Europos Komisijosglobal climate action

( ). Šie scenarijai skiriasi savo prielaidomis, kaip bus pasiekti iškelti uždaviniai suformuojant kryptisEUCO 30

atsinaujinančiai energetikai vystyti. Paskirstytosios generacijos atveju daug dėmesio yra skiriama gaminančių

vartotojų įgalinimui, mažos galios generacijai ir kaupimo technologijų vystymui. Tuo tarpu pasaulinės klimato

politikos scenarijus atsinaujinančių šaltinių plėtrą numato vystant didelius jėgainių parkus ir išnaudojant

tarpsektorinę infrastruktūrą.

Palyginus 2019 m. atliktą suvartojimo prognozę su ENTSO-E TYNDP2018 vystymosi scenarijais ( ), matyti,13 pav.

kad prognozuojamas suvartojimas trumpalaikėje perspektyvoje yra apie dešimtadaliu didesnis, o

2030 metais gali būti 5-32 proc. didesnis už nurodytus scenarijus. Nežiūrint efektyvumo didinimo priemonių, šiais

metais atliktoje elektros suvartojimo prognozėje išlieka nuolatinis augimas, o optimistinis suvartojimo augimas

grindžiamas sparčiomis šalies ekonomikos kilimo prognozėmis, artėjančia transporto elektrifikacija ir

nacionalinėje strategijoje numatytu dideliu dėmesiu gaminantiems vartotojams, kur vartotojai, turėdami pigesnius

elektros energijos išteklius, kaip pirminį kuro šaltinį renkasi elektros energiją. Sudaryta prognozė labiausiai atitinka

paskirstytos generacijos scenarijų ENTSO-E TYNDP2018 plane, kur taip pat vystymosi strategijoje dominuoja

gaminantys vartotojai ir paskirstytoji generacija.

13 pav. 2019 m. atliktos suvartojimo prognozės palyginimas su ENTSO-E TYNDP2018

34

10. MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROSBEI INOVACIJŲ (MTEPI) VEIKLA

MTEPI veiklos gairių tikslas - per tyrimus, inovacijas ir naujus sprendimus užtikrinti UAB „EPSO-G“ įmonių grupės

bendrovių veiklos tęstinumą ir efektyvumą, konkurencingumą ar sąlygų konkurencijai užtikrinti sudarymą, svarų

indėlį įgyvendinant Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, pridėtinės vertės visuomenei kūrimą.

MTEPI veiklos gairėmis nustatomos bendros visai Grupei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų ir

inovacinės veiklos sąvokos, bendros MTEPI veiklos kryptys ir prioritetai, klasifikavimo principai bei rekomendacijos

perdavimo sistemos operatoriams dėl lėšų skyrimo MTEPI veiklai, kuri nepriskiriama reguliuojamai veiklai.

MTEPI veiklos krypčių prioritetai pateikti . Esminių prieštaravimų tarp ENTSO-E apibrėžtų R&D veiklos14 paveiksle

prioritetų ir UAB „EPSO-G“ nustatytų krypčių nėra. Todėl Bendrovė, vystydama MTEPI veiklas, koncentruosis į

efektyvius elektros tinklo turto valdymo, pažangius elektros sistemos stebėsenos ir valdymo bei skaitmeninimo

sprendinius.

Naujos MTEPI veiklos idėjos, ir centralizuotos visai įmonių grupei, ir kilusios Bendrovės viduje, bus vertinamos ir

klasifikuojamos pagal pateiktą grafiką. MTEPI veikla apims žinomų, tačiau energetikos sektoriuje15 paveiksle

plačiai dar netaikomų sprendimų – Naujovių diegimą. Ir toliau bus atliekamos studijos ir tyrimai, kurie prisidės prie

problemų sprendimo būdų nustatymo bei naujų ir dar niekur netaikytų sprendinių – Inovacijų identifikavimo. 15

paveiksle taip pat pavaizduoti Veiklos patobulinimai, kurie nėra MTEPI veiklos objektas, o Bendrovėje yra

įgyvendinami diegiant LEAN įrankius.

14 pav. MTEPI veiklos kryptys ir prioritetai

Šiuo metu koordinuotas MTEPI veiklos organizavimas dar tik pradedamas vystyti, todėl gairėse neapibrėžta

inovacijų skatinimo sistema, vertinimo procesas ir kriterijai. Atitinkamai ir Bendrovėje, ir visoje Įmonių Grupėje

reikia parengti MTEPI veikos sistemas–procesus, sudaryti MTEPI veiklai priskiriamų idėjų (projektų) sąrašus.

Įvertinti ir suklasifikuoti idėjas ir inicijuoti MTEPI veiklos projektus, numatant reikiamas investicijas ir finansavimo

šaltinius.

15 pav. MTEPI veiklos klasifikavimas

Šiems darbams atlikti yra numatyta suformuoti atskirą Bendrovės MTEPI veiklos grupę, kuri būtų atsakinga už

vieningą Bendrovės MTEPI veiklos politiką bei veiklos gaires inovacijų srityje. Vykdytų elektros perdavimo sistemos

pažangaus turto valdymo, efektyvaus operatyvinio valdymo ir stebėsenos, ITT ir skaitmenizavimo perspektyvos

vertinimą, atsižvelgiant į pokyčius, numatytus NENS bei naujas, pasaulyje dar vystomas inovatyvias priemones

identifikuojant bei siūlant techninius sprendimus. Taip pat inicijuotų ir dalyvautų MTEPI projektuose, įskaitant

bandomuosius (pilotinius) projektus nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

35

36

1 priedas. Lietuvos EES 400-110 kV perdavimo tinklų schema 2028 m.

37

LITGRID AB

A. Juozapavičiaus g. 13,LT-09311 VilniusTel. +370 707 02 171info@litgrid.euwww.litgrid.eu