ŠIAME NUMERYJE:„LitPol Link“ statybų darbai artėja prie finišo

Baigiamas „LitPol Link“ projektas – prasmingos Lietuvos ir Lenkijos bendrystės ženklas

Perdavimo tinklo kaimynystė bus tylesnė

Nukelta į 2 p.

Žvilgsnis į

Leidinį leidžia elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“

2015 rugsėjis | Nr. 6 (34)

„LitPol Link“ įmonė jau antrus me­tus organizuoja Lietuvos ir Lenki­jos jaunųjų menininkų dešimties dienų trukmės plenerą. Šiuo ren­giniu abiejų šalių menų krypties studentus norima paskatinti kurti ir dalytis gerais tarptautinio bendradarbiavimo praktikos pa­vyzdžiais. 2014 m. pleneras vyko Lenkijoje, o šiais metais organi­zuotas Lietuvoje. Plenero metu sukurti meno darbai plačiai pri­statomi Lietuvoje ir Lenkijoje.

Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ diegia spe­cialias triukšmą mažinančias priemones Klaipėdos transfor­matorių pastotėje. Tai leis ge­rokai sumažinti triukšmo suke­liamus nepatogumus netoliese įsikūrusiems gyventojams.

Ši vasara projekto vykdytojams buvo itin intensyvi, todėl šiandien matome stiprią darbų pažangą

STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS

ŠIANDIEN IR RYTOJ

51 kilometrą per Lietuvą nusi­driekiančioje oro linijos trasoje jau stovi 138 iš 150 jungties atra­mų, nutiesta beveik 20 km laidų. Oro linijos trasos darbus planuo­jama baigti iki jungties bandymų.

Plačiau 8 p.

Plačiau 4 p.

Nukelta į 3 p.

„LitPol Link“ padidins viso regiono energetinį saugumą ir konkurencingumą

Pirmosios elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ pro­jektui sparčiai artėjant prie pabaigos, darbai visose jo dalyse vyksta itin intensyviai. Paskutinę rugsėjo savaitę

Alytų ir Elką sujungsiančios linijos laidai kirto Lietuvos ir Lenkijos sieną. Visus statybos darbus ruošiamasi baigti iki lapkričio, kai prasidės pirmieji jungties bandymai.

Lietuvos ir Lenkijos kartu vyk­domų energetikos projektų naudą pajus ne tik šios dvi ša­lys, bet ir visas regionas, rug­sėjo 8–9  d. Krynicoje (Lenkija) vykusiame ekonomikos forume sakė „Litgrid“ generalinis direk­torius Daivis Virbickas. Jo teigi­mu, tokie bendri projektai, kaip elektros jungtis „LitPol Link“, padidins elektros energijos pa­siūlą ir padės integruoti Baltijos šalis į Vakarų Europos energeti­kos tinklus.

2 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ

„LitPol Link“ statybų darbai artėja prie finišoAtkelta iš 1 p.

STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS

„Ši vasara projekto vykdytojams buvo itin intensyvi, todėl šian­dien matome stiprią darbų pa­žangą. Visose jungties dalyse artėjant prie finišo svarbu išlai­kyti esamą darbų tempą ir susi­telkimą. Liko paskutinieji darbai, kad iki metų pabaigos jungtimi abiem kryptimis galėtų tekė­ti elektra“, – sakė energetikos ministras Rokas Masiulis, rug­sėjo  24 d. apsilankęs jungties statybų aikštelėje netoli Alytaus.

Būsimą jungtį sudarys trys da­lys: oro linija nuo Alytaus iki Elko miesto Lenkijoje, transformato­rių pastotės abiejose jungties pusėse ir nuolatinės srovės kei­tiklių stotis netoli Alytaus.

Rugsėjo pradžioje baigta re­konstruoti 330 kV skirstykla prie Alytaus transformatorių pastotės. Pradėjus veikti „LitPol Link“, ši skirstykla taps elektros srautų tarp Lietuvos ir Lenkijos mazgu.

Pati sudėtingiausia jungties da­lis – nuolatinės srovės keitiklių stotis – taip pat jau pastatyta, šiuo metu baigiama montuo­ti jos įranga. Keisdama įtampą iš kintamosios į nuolatinę ir vėl į kintamąją, ši stotis užtikrins elektros perdavimą tarp tech­nologiškai skirtingų Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų.

„Kartu su besibaigiančiomis statybomis ne mažiau inten­syviai vyksta ir pasiruošimo jungčių bandymams, valdy­mui, eksploatacijai ir prekybai rinkoje darbai. Tokio pobūdžio

technologijas, kurios naudoja­mos „LitPol Link“ jungtyje, Lie­tuvoje naudosime pirmą kartą, todėl mūsų darbuotojai daug mokosi, perima patirtį iš kole­gų užsienyje ir atsakingai ren­giasi valdyti naująją jungtį“,  – sakė Daivis Virbickas, „LitPol Link“ projektą įgyvendinančio elektros perdavimo sistemos

operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direk­torius.

„LitPol Link“ bus pirmoji elektros jungtis, sujungsianti Lietuvos ir Vakarų Europos elektros infras­truktūras. Pradėjus veikti jung­čiai, elektra abiem kryptimis ga­lės tekėti iki 500 MW galia.

Pirmosios elektros jungties „LitPol Link“ projektui sparčiai artėjant prie pabaigos, darbai visose jo dalyse vyksta itin intensyviai

„LitPol Link“ bus pirmoji elektros jungtis, sujungsianti Lietuvos ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras

Visus statybos darbus ruošiamasi baigti iki lapkričio, kai prasidės pirmieji jungties bandymai

Paskutinę rugsėjo savaitę Alytų ir Elką sujungsiančios linijos laidai kirto Lietuvos ir Lenkijos sieną. 51 kilometrą per Lietuvą nusidriekiančioje oro linijos trasoje jau stovi 138 iš 150 jungties atramų, nutiesta beveik 20 km laidų. Oro linijos trasos darbus planuojama baigti iki jungties bandymų.

3Nr. 6 (34)2015 rugsėjis

Atkelta iš 1 p.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius kartu su Lenkijos perdavimo tinklų ben­drove PSE kartu baigia staty­ti pirmąją Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“. Metų pabaigoje pradėsianti veikti jungtis pirmą kartą istori­joje sujungs Baltijos šalių ir Va­karų Europos elektros energeti­kos infrastruktūras.

„LitPol Link“ stipriai prisidės prie Baltijos šalių virsmo iš ener­getinių salų į svarbias elektros srautų kryžkeles. Tokio virsmo naudas, pavyzdžiui, didesnę ir patikimesnę elektros energijos pasiūlą, pajus visas regionas“, – sakė D. Virbickas.

Pradėjus veikti „LitPol Link“, Lietu­va, Latvija ir Estija galės per Lenki­ją eksportuoti ir importuoti elektrą į Vakarų Europą. „Litgrid“ vadovo teigimu, tokia galimybė ypač aktu­ali dėl šių dienų geopolitinio kon­teksto bei patikimų elektros ga­mybos šaltinių Europoje trūkumo.

Antrąjį šių metų ketvirtį elektros energijos vartojimas Lietuvoje, lyginant su 2014 m. antruoju ket virčiu, padidėjo 3 proc. ir sie­kė 2,562 teravatvalandės. Per šešis šių metų mėnesius Lietu­voje elektros vartojimas iš viso augo 1,7 proc.

„Balandį–birželį elektros varto­jimą labiausiai augino 4,5 proc. padidėję pramonės poreikiai. Natūralu, kad kylant ekonomikai elektros naudojame daugiau“, – sakė Liutauras Varanavičius, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos departamento di­rektorius.

Pasibaigus pavasariniams po­tvyniams, mažėjo gamyba Lat­vijos hidroelektrinėse, o vėliau

„LitPol Link“ padidins viso regiono energetinį saugumą ir konkurencingumą

ŠIANDIEN IR RYTOJ

Antrąjį šių metų ketvirtį augo ir elektros vartojimas, ir gamyba

PSO NAUJIENOS

„Šią vasarą matėme kelis atve­jus, kai dėl karštų orų elektros energijos pasiūla tam tikrose rinkose stipriai sumažėjo ir net teko riboti jos vartojimą. „Lit­Pol Link“ ir kitos naujos elek­tros jungtys tokiose situacijo­se užtikrins elektros tiekimo patikimumą ir galimybę rinktis iš daugiau šaltinių“, – pabrėžė D. Virbickas.

Jo teigimu, didesnės energijos tiekimo šaltinių alternatyvos kar­tu reikš ir didesnį regiono ener­

getinį saugumą galimų energe­tinių krizių atveju.

„Europa turi ambicingą ener­getikos sąjungos viziją, pa­remtą tarpusavio ryšiais ir priklausomybėmis. Šių ryšių sėkmę užtikrinti gali tik stra­teginis regioninis bendradar­biavimas. Tikimės, kad „LitPol Link“ taps viena iš tokio ben­dradarbiavimo sėkmės istorijų ir padės pamatus tolesnei bei gilesnei integracijai“, – sakė D. Virbickas.

prasidėjo planiniai tarptautinių jungčių remontai visame regio­ne. Savo gamybą, lyginant su 2014 m. antruoju ketvirčiu, dau­giau nei pusantro karto padidi­no vietinės elektrinės. „Lietuvos energijos“ Lietuvos elektrinė antrąjį šių metų ketvirtį paga­mino 438 mlrd. kilovatvalandžių elektros daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vėjo elektrinių gamyba šių metų antrąjį ketvirtį išaugo 38 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

„Palyginti su pernai metų an­truoju ketvirčiu, Lietuvos elektri­nė pagamino tris su puse karto daugiau elektros nei pernai tuo pačiu metu. Vietinė elektros gamyba užtikrina elektros sis­temos patikimumą tais laikotar­

piais, kai fizinės elektros impor­to galimybės sumažėja“, – sakė L. Varanavičius.

Balandį–birželį Lietuva impor­tavo 66 proc. elektros energi­jos, tai yra 14 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2014  m. Tuo metu, kai elektros pasiūla iš Šiaurės Europos šalių ma­žėjo, vietinėse elektrinėse ga­minama elektra leido kompen­

suoti pigesnės skandinaviškos elektros trūkumą ir stabilizavo kainas elektros rinkoje. Vidu­tinė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos preky­bos zonoje šių metų antrąjį ketvirtį buvo 38,59 EUR/MhW, 23  proc. mažesnė nei pernai. Tai yra žemiausia antrojo ket­virčio kaina nuo 2012 m., kai Lietuvoje pradėjo veikti „Nord Pool Spot“ birža.

Ekonomikos forumas Krynicoje

Pradėjus veikti „LitPol Link“, Lietuva, Latvija ir Estija galės per Lenkiją eksportuoti ir importuoti elektrą į Vakarų Europą. Tai aktualu dėl šių dienų geopolitinio konteksto bei patikimų elektros gamybos šaltinių Europoje trūkumo.

„LitPol Link“ yra Baltijos jūros regio no valstybių elektros rinkų sujungimo plano (BEMIP) dalis. Pagrindinis BEMIP tikslas yra pa­naikinti energetines salas Euro­pos Sąjungoje ir sukurti tinkamai veikiančią ir integruotą energijos rinką. Tolesni BEMIP žingsniai nu­mato Baltijos šalių elektros ener­getikos sistemų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.

Ekonomikos forumas Krynicoje yra didžiausias Vidurio ir Rytų Europos politikos ir verslo lyderių renginys.

Palyginti su pernai metų antruoju ketvirčiu, Lietuvos elektrinė pagamino tris su puse karto daugiau elektros nei pernai tuo pačiu metu. Vietinė elektros gamyba užtikrina elektros sistemos patikimumą tais laikotarpiais, kai fizinės elektros importo galimybės sumažėja.

4 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ

tojams šis skirtumas turėtų būti aiškiai juntamas – žmogaus au­sis vos keliais decibelais besiski­riantį garsą suvokia kaip dvigu­bai tylesnį ar dvigubai garsesnį.

Triukšmo lygis šalia pastotės kaimynystėje esančių gyve­namųjų namų buvo matuotas keletą kartų – skirtingomis die­nomis ir skirtingu paros metu. Priklausomai nuo oro sąlygų ir vėjo krypties matavimų rezul­tatai siekė nuo 44,7 iki 46,1  de­cibelo. Didžiausias leistinas triukšmo lygis yra 45 decibelai.

Klaipėdos transformatorių pas­totė padeda užtikrinti elektros energijos perdavimo patikimu­mą vakarinei Lietuvos daliai. Praėjusiais metais pastotė re­konstruota ir paruošta būsimos elektros jungties su Švedija „NordBalt“ eksploatacijai.

Investicijų į perdavimo tinklą kuriama vertė –patikimumas, saugumas ir efektyvumas

PSO NAUJIENOS

Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ diegia specialias triukšmą mažinan­čias priemones Klaipėdos transformatorių pastotėje. Tai leis gerokai sumažinti triukš­mo sukeliamus nepatogumus netoliese įsikūrusiems gyven­tojams.

„Elektros perdavimo tinklas pa­deda užtikrinti patogią kasdieny­bę. Tačiau elektros perdavimui naudojami sudėtingi įrenginiai gali būti ne tik pavojingi, bet ir triukšmingi. Stengiamės, kad jų poveikis aplinkai būtų kuo ma­žesnis, ypač jei jie veikia gyvento­jų kaimynystėje“, – sako „Litgrid“

Perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas.

Klaipėdos transformatorių pas­totė įsikūrusi Kiškėnų kaime, sodų bendrijos kaimynystėje. Čia nuolat gyvenantys ar so­dus turintys gyventojai tikina susiduriantys su nuo pastotės sklindančio triukšmo sukelia­mais nepatogumais. Labiausiai prie triukšmo prisideda vakarais įjungiami įrenginiai įtampai val­dyti – du šuntiniai reaktoriai.

„Litgrid“ valdybai pritarus inves­ticiniam projektui, palei šuntinius reaktorius bus montuojamos specialios akustinės sienelės iš triukšmą slopinančių plokš­čių. Planuojama, kad iš trijų pu­sių apie abu reaktorius įreng­tos 3,5  metro aukščio sienelės triukšmo lygį sumažins ne ma­žiau nei trimis decibelais. Gyven­

Investicijos į Lietuvos aukš­tosios įtampos elektros per­davimo tinklą suteikia gy­ventojams ir investuotojams naujų galimybių plėtoti verslą, užsitikrinti kokybišką ir saugų elektros tiekimą bei alternaty­vius elektros perdavimo kelius. Lietuvos elektros perdavimo operatoriaus „Litgrid“ kasmet rengiamas perdavimo tinklo dešimtmetis planas yra įgy­vendinamas laiku ir efektyviai. Tinklo projektų pažanga šią sa­vaitę pristatyta „Litgrid“ Stebė­tojų tarybai.

Šiemet daugiausia investicijų skirta elektros jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“ statyboms. Metų pabaigoje pradėsiančios veikti jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ pirmą kartą sujungs Lietuvą su Vakarų ir Šiaurės Eu­ropos infrastruktūra.

„Pagrindines aukštosios įtam­pos elektros perdavimo tinklo naudas matuojame tokiais kri­terijais kaip patikimumas, sau­gumas ir efektyvumas. Vieni iš didžiausių vertę kuriančių ener­getikos projektų šiuo metu yra baigiamos tarptautinės jungtys.

Jos ne tik užtikrina patikimą ir saugų elektros perdavimą Lie­tuvai ir visam regionui, bet ir sudaro prielaidas pigti elektrai, už kurią moka galutinis varto­tojas“,  – sakė energetikos vice­ministras ir „Litgrid“ Stebėtojų tarybos pirmininkas dr. Aleksan­dras Spruogis.

Šiemet vykdoma beveik 40 per­davimo tinklo investicinių pro­jektų, kurių didžioji dalis apima informacinių technologijų ir te­lekomunikacijų diegimą, trans­formatorių pastočių rekons­trukcijas ir elektros perdavimo linijų remontą. Šeši šiuo metu vykdomi projektai susiję su naujai

statomomis vėjo jėgainėmis, kurių gaminama elektra turi būti patikimai perduodama vartoto­jams. Per pirmąjį 2015 m. pus­metį į elektros perdavimo tinklą iš viso investuota 119 mln. eurų.

„Esame maža šalis, turinti pati­kimai veikiančią ir gerai išplėto­tą elektros infrastruktūrą. Jos efektyvumą ir vertę dar labiau padidinsime kryptingai siekda­mi pritraukti didelius elektros vartotojus. Politikai, verslininkai, valdžios institucijos turi sutelkti bendras jėgas ir siekti, kad čia norėtų steigtis energijai imlios tarptautinės įmonės“, – sakė dr. A. Spruogis.

Didžioji dalis aukštosios įtam­pos elektros perdavimo tinklo įrengta prieš keturis ar penkis dešimtmečius, todėl artimiau­sią dešimtmetį daugiausia in­vesticijų bus skiriama tinklo patikimumui gerinti ir rekons­trukcijoms. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operato­rius kasmet vidutiniškai baigia atnaujinti po šešias transforma­torių pastotes ir rekonstrukciją pradeda vykdyti dar 5–6 elek­tros perdavimo mazguose.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius kasmet vidutiniškai baigia atnaujinti po šešias transformatorių pastotes ir rekonstrukciją pradeda vykdyti dar 5–6 elektros perdavimo mazguose.

Perdavimo tinklo kaimynystė bus tylesnėPSO NAUJIENOS

5Nr. 6 (34)2015 rugsėjis

PSO NAUJIENOS

Rinkdamasi rangovus „Litgrid“ atsižvelgs į jų reputacijąViena iš reikliausių viešuosius pirkimus Lietuvoje vykdančių bendrovių – elektros perda­vimo sistemos operatorius „Litgrid“ atnaujina kvalifikaci­nius reikalavimus potencia­liems rangovams. Numatoma, kad peržiūrėti reikalavimai padės ne tik tiksliau įvertinti rangovų kompetencijas, bet ir skatins energetikos srities įmones tapti konkurencinges­nėmis.

„Litgrid“ valdo šalies aukšto­sios įtampos elektros perda­vimo tinklą. Visus šio tinklo statybų ir rekonstrukcijų dar­bus atlieka „Litgrid“ rangovai – įmonės, laimėjusios viešųjų pirkimų konkursus. Remian­tis Viešųjų pirkimų įstatymu, konkursuose dalyvaujančioms įmonėms gali būti nustatomi minimalūs kvalifikaciniai rei­kalavimai, padedantys įvertinti rangovų pasirengimą laiku ir kokybiškai atlikti darbus.

„Aukštosios įtampos elektros tinklas – sudėtinga ir pavojinga infrastruktūra, o mūsų vykdo­mi projektai – itin specifiniai ir kompleksiniai. Visi mūsų ran­govai privalo būti visapusiškai pasirengę suvaldyti su tokiais projektais susijusius iššūkius ir rizikas ir tuo svarbu įsitikin­ti dar prieš pradedant darbus. Peržiūrėti reikalavimai poten­cialiems rangovams turėtų skatinti elektros energetikos srities įmones kelti kokybės kartelę, įgyti naujų įgūdžių ir sukurti galimybes tarptautinei konkurencijai“, – sako „Litgrid“ valdybos narys ir Perdavimo tinklo departamento direkto­rius Vidmantas Grušas.

Minimalius kvalifikacinius reikalavimus savo pirkimuo­se „Litgrid“ taikė ir iki šiol. Jie buvo detalizuoti, kad padėtų tiksliau įvertinti rangovų kom­petencijas. Atnaujintuose rei­kalavimuose numatoma, kad viešųjų pirkimų konkurse da­lyvaujanti įmonė privalo turėti patirties atlikdama pagrindi­niais įvardytus darbus. Taip pat bus tikrinama, ar bendrovė turi patirties valdyti panašaus su­dėtingumo ir apimties projek­tus. Šitaip sukonkretinti reika­

lavimai įmonės patirčiai padės įvertinti ir technines, ir projek­tų valdymo kompetencijas.

Pagrindinius projekto darbus galės atlikti tik pats rango­vas – jų nebus galima perduo­ti subrangovams. Tai padės geriau kontroliuoti darbų pro­cesą. Rinkdamasi rangovus „Litgrid“ atsižvelgs ir į jų repu­taciją – viešųjų pirkimų kon­kurse negalės dalyvauti rimtą profesinį pažeidimą padariusi įmonė. Šiuo reikalavimu sie­kiama didinti rangovų atsako­mybę už savo darbų kokybę, saugą ir profesinę etiką.

„Litgrid“ taikomi minimalūs kva­lifikaciniai reikalavimai yra vieni

Numatoma, kad atnaujinti reikalavimai skatins ne tik vietinę, bet ir tarptautinę rangovų konkurenciją. Tikimasi, kad konkrečios patirties neturinčios įmonės dažniau rinksis užsienio partnerius ir šitaip dalysis patirtimi ir įgis naujos.

Aukštosios įtampos elektros tinklas – sudėtinga ir pavojinga infrastruktūra, o mūsų vykdomi projektai – itin specifiniai ir kompleksiniai. Visi mūsų rangovai privalo būti visapusiškai pasirengę suvaldyti su tokiais projektais susijusius iššūkius ir rizikas ir tuo svarbu įsitikinti dar prieš pradedant darbus.

reikliausių tarp perkančiųjų or­ganizacijų. Saugumas ir patiki­mumas reikalauja aukščiausios kokybės. To reikalaujame iš savo specialistų ir tikimės iš rango­vų, su kuriais dirbame“, – sakė V. Grušas.

Numatoma, kad atnaujinti rei­kalavimai skatins ne tik vietinę, bet ir tarptautinę rangovų kon­kurenciją. Tikimasi, kad kon­krečios patirties neturinčios įmonės dažniau rinksis užsie­nio partnerius ir šitaip dalysis patirtimi ir įgis naujos. Suda­rydama galimybes tarptautinei konkurencijai, visus pirkimų dokumentus „Litgrid“ planuoja versti į anglų kalbą.

Visus šalies aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo statybų ir rekonstrukcijų darbus atlieka „Litgrid“ rangovai – įmonės, laimėjusios viešųjų pirkimų konkursus

6 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ

„LitPol Link“ elektros jungčiai – 27 mln. eurų Europos Sąjungos finansinė parama

Lietuvos ir Lenkijos elektros jung­čiai „LitPol Link“ iš dalies finansuoti Europos Komisija ir Europos Są­jungos (ES) valstybės narės pa­tvirtino 27,4 mln. eurų finansinę pa­ramą. Parama šiam projektui bus skirta iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės „Connecting Eu­rope Facility“ (CEF). Tai yra 67 proc. sumos, dėl kurios kompensavimo „Litgrid“ kreipėsi į CEF. Iš viso šia­

STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS

2015 m. rugsėjo 14 d. Baltijos jūroje baigti visi darbai, susiję su elektros jungties „NordBalt“ kabeliu. Pažeidžiamiausiose vietose 400 km jūrinis kabelis, sujungęs Lietuvą su Švedija, yra apsaugotas nuo laivų ir žvejybi­nės įrangos. Šiais metais kabelio įgilinimo ir užpylimo akmens skal­da darbai buvo pradėti gegužės viduryje ir vyko iki rugsėjo vidurio. Jungties su Švedija „NordBalt“ statybų pažanga siekia 95 proc.

„Keturias tokias elektros jung­tis valdančių kolegų iš „Svenska Kraftnät“ patirtis ir mūsų atlikti skaičiavimai rodo, kad investici­jos į kabelio apsaugą atsiperka. Jei kabelį pažeistų inkaras ar žvejų įranga, remontas gali trukti iki trijų mėnesių, o tai reiškia, kad tuo metu jungtimi elektra nebūtų perduodama. Įvertinus tai, kad Lietuvoje „NordBalt“ jungtis gali patenkinti beveik visą elektros poreikį šiltą vasaros dieną, toks

„NordBalt“ kabelis saugiai guli Baltijos jūros dugneSTRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS

me kvietime CEF lėšomis ES ener­getikos projektams finansuoti iš­dalyta daugiau kaip 149 mln. eurų. Šis kvietimas pirmiausia buvo skir­tas įvairioms energetikos projektų studijoms finansuoti, lėšos kon­kretiems projektų įgyvendinimo darbams teko tik trims projektams, o „LitPol Link“ įvertintas kaip tinka­miausias CEF lėšomis finansuoti šio kvietimo projektas.

įvykis turėtų įtakos kainoms elek­tros rinkoje“, – sakė Daivis Virbic­kas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generali­nis direktorius.

Jūrinių jungčių operatorių pa­tirtis rodo, kad fizinius kabelių pažeidimus dažniausiai suke­lia žvejybinė įranga, pavyzdžiui, dug niniai tralai, kurie, velkami jūros dugnu, jį gremžia. Giliau įsmigusi tokia įranga gali užka­binti ir elektros kabelį. Pavojų kelia ir didesni laivai, kurie turi galingus inkarus. Inkarui užka­binus elektros jungtį, kabelis gali būti nutrauktas. Jų smūgis į kabelį taip pat gali pažeisti ap­sauginius jo sluoksnius.

„NordBalt“ jūrinio kabelio apsau­gos darbai Baltijos jūroje buvo nu­matyti iš anksto, įvertinus rizikas ir kitų elektros perdavimo sistemos operatorių patirtį tiesiant panašias jungtis. Didžioji jungties dalis yra apsaugota įgilinus aukšto slėgio vandens srove – purškiant vande­nį po kabeliu jis grimzdo vis giliau į dug ną ir dabar yra saugiai paslėp­tas maždaug vieno metro gylyje. Ten, kur dažniau plaukioja laivai, kabelis įgilintas iki pusantro metro. Šiuos darbus atliekantys laivai dir­bo itin lėtai, judėdami iki 300 metrų per valandą. Rugpjūtį į Baltijos jūrą išplaukė laivas, kuris „NordBalt“ ka­belį užpylė akmens skalda tose ri­zikingose vietose, kur jūros dugnas uolėtas ir įgilinimas neįmanomas.

„NordBalt“ povandeninis kabelis Baltijos jūroje baigtas tiesti vasa­ros pradžioje.

„Baigiame statybų darbus ne tik jūroje, bet ir sausumoje. Nuola­tinės srovės keitiklyje šalia Klai­pėdos transformatorių pastotės įrangos montavimas dar truks apie mėnesį. Pabaigę šį eta­pą pradėsime elektros jungties įrangos bandymus, kurie sutelks ypač aukštos kvalifikacijos pa­saulinio lygio specialistus. Apie tai operatyviai ir laiku bus infor­muoti visi elektros rinkos daly­viai“, – sakė D. Virbickas.

453 km elektros tiltas su Švedija „NordBalt“ pradės veikti šių metų gruodį. Tai pirmoji elektros perda­vimo jungtis su Šiaurės šalimis. 700 megavatų galios „NordBalt“ Lietuvai atvers didžiausią elek­tros rinką Europoje ir 70 proc. padidins skandinaviškos elektros pasiūlą Baltijos šalyse.

CEF programos lėšomis finan­suojami ES energetikos, susi­siekimo ir telekomunikacijų inf­rastruktūros projektai, kurie yra įtraukti į ES bendrojo intereso projektų sąrašą. Pagal CEF re­glamentą „Litgrid“ dar 2014 m. kreipėsi į Švediją, Norvegiją ir Vokietiją – šalis, kurioms šis pro­jektas taip pat bus naudingas. Europos energetikos reguliavimo

institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), atlikdama nepriklausomą kaštų ir naudų įvertinimą, pirmą kartą mone­tizavo Lietuvos elektros siste­mos patikimumo kainą, kons­tatuodama, kad dėl „LitPol Link“ projekto Lietuvos patiriamos naudos viršys investicijas. Dėl projekto sąnaudų kompensa­vimo į CEF kreiptasi siekiant sumažinti investicijų įtaką elektros perdavimo tarifui. Šis žingsnis taip pat buvo būtina sąlyga siekiant teikti paraišką dėl projekto finansavimo iš CEF.

Lietuvai tenkanti „LitPol Link“ projekto kaštų dalis – 108 mln. eurų, ji apima investicijas į elek­tros perdavimo liniją nuo Aly­taus iki Lenkijos sienos ir srovės keitiklių stotį prie Alytaus. Dalis šių Lietuvai tenkančių kaštų – 27,4 mln. eurų – negrąžintinai bus kompensuoti iš CEF.

Parama šiam projektui bus skirta iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės „Connecting Europe Facility“ (CEF). Tai yra 67 proc. sumos, dėl kurios kompensavimo „Litgrid“ kreipėsi į CEF.

Šiais metais kabelio įgilinimo ir užpylimo akmens skalda darbai buvo pradėti gegužės viduryje ir vyko iki rugsėjo vidurio.

7Nr. 6 (34)2015 rugsėjis

Elektros rinka rugpjūtį atlaikė ir netikėtus karščius, ir planinius remontus

ELEKTROS RINKA

2015 M. RUGPJŪTIS. VIDUTINĖS PAROS KAINOS BIRŽOJE

2015

-08-

01

2015

-08-

02

2015

-08-

06

2015

-08-

10

2015

-08-

14

2015

-08-

18

2015

-08-

22

2015

-08-

26

2015

-08-

03

2015

-08-

07

2015

-08-

11

2015

-08-

15

2015

-08-

19

2015

-08-

23

2015

-08-

27

2015

-08-

04

2015

-08-

08

2015

-08-

12

2015

-08-

16

2015

-08-

20

2015

-08-

24

2015

-08-

28

2015

-08-

30

2015

-08-

05

2015

-08-

09

2015

-08-

13

2015

-08-

17

2015

-08-

21

2015

-08-

25

2015

-08-

29

EUR

/ M

Wh

60

80

100

120

40

20

0

NPS LT / LV NPS FI

8

Balandį 1,9 TWh mažėjusią vėjo elektrinių gamybą Vokietijoje keitė beveik tiek pat, 1,6 TWh,

išaugusi gamyba saulės elektrinėse. Balandžio 12 d. Vokietijos vėjo elektrinių gamyba siekė 12

GW, saulės – 20 GW, todėl biržoje formavosi neigiama, –0,8 EUR/MWh, vidutinė paros kaina, o

žemiausiai kaina krito 14 val. – iki 79,9 EUR/MWh.

LITGRID ŽMONĖS

7 Antanas Jankauskas: „Visą karjerą žvelgiau į perspektyvą“ Kai kuriems žmonėms žodis autoritetas tiesiog tinka. Paskutinę balandžio dieną į pensiją

išlydėtas Strategijos departamento vadovaujantis inžinierius Antanas Jankauskas – vienas iš jų. 45-

8

Balandį 1,9 TWh mažėjusią vėjo elektrinių gamybą Vokietijoje keitė beveik tiek pat, 1,6 TWh,

išaugusi gamyba saulės elektrinėse. Balandžio 12 d. Vokietijos vėjo elektrinių gamyba siekė 12

GW, saulės – 20 GW, todėl biržoje formavosi neigiama, –0,8 EUR/MWh, vidutinė paros kaina, o

žemiausiai kaina krito 14 val. – iki 79,9 EUR/MWh.

LITGRID ŽMONĖS

7 Antanas Jankauskas: „Visą karjerą žvelgiau į perspektyvą“ Kai kuriems žmonėms žodis autoritetas tiesiog tinka. Paskutinę balandžio dieną į pensiją

išlydėtas Strategijos departamento vadovaujantis inžinierius Antanas Jankauskas – vienas iš jų. 45-

8

Balandį 1,9 TWh mažėjusią vėjo elektrinių gamybą Vokietijoje keitė beveik tiek pat, 1,6 TWh,

išaugusi gamyba saulės elektrinėse. Balandžio 12 d. Vokietijos vėjo elektrinių gamyba siekė 12

GW, saulės – 20 GW, todėl biržoje formavosi neigiama, –0,8 EUR/MWh, vidutinė paros kaina, o

žemiausiai kaina krito 14 val. – iki 79,9 EUR/MWh.

LITGRID ŽMONĖS

7 Antanas Jankauskas: „Visą karjerą žvelgiau į perspektyvą“ Kai kuriems žmonėms žodis autoritetas tiesiog tinka. Paskutinę balandžio dieną į pensiją

išlydėtas Strategijos departamento vadovaujantis inžinierius Antanas Jankauskas – vienas iš jų. 45-

POLPX NPS EE NPS SE4 EPEX SPOT DE / AT (Phelix)

8

Balandį 1,9 TWh mažėjusią vėjo elektrinių gamybą Vokietijoje keitė beveik tiek pat, 1,6 TWh,

išaugusi gamyba saulės elektrinėse. Balandžio 12 d. Vokietijos vėjo elektrinių gamyba siekė 12

GW, saulės – 20 GW, todėl biržoje formavosi neigiama, –0,8 EUR/MWh, vidutinė paros kaina, o

žemiausiai kaina krito 14 val. – iki 79,9 EUR/MWh.

LITGRID ŽMONĖS

7 Antanas Jankauskas: „Visą karjerą žvelgiau į perspektyvą“ Kai kuriems žmonėms žodis autoritetas tiesiog tinka. Paskutinę balandžio dieną į pensiją

išlydėtas Strategijos departamento vadovaujantis inžinierius Antanas Jankauskas – vienas iš jų. 45-

8

Balandį 1,9 TWh mažėjusią vėjo elektrinių gamybą Vokietijoje keitė beveik tiek pat, 1,6 TWh,

išaugusi gamyba saulės elektrinėse. Balandžio 12 d. Vokietijos vėjo elektrinių gamyba siekė 12

GW, saulės – 20 GW, todėl biržoje formavosi neigiama, –0,8 EUR/MWh, vidutinė paros kaina, o

žemiausiai kaina krito 14 val. – iki 79,9 EUR/MWh.

LITGRID ŽMONĖS

7 Antanas Jankauskas: „Visą karjerą žvelgiau į perspektyvą“ Kai kuriems žmonėms žodis autoritetas tiesiog tinka. Paskutinę balandžio dieną į pensiją

išlydėtas Strategijos departamento vadovaujantis inžinierius Antanas Jankauskas – vienas iš jų. 45-

8

Balandį 1,9 TWh mažėjusią vėjo elektrinių gamybą Vokietijoje keitė beveik tiek pat, 1,6 TWh,

išaugusi gamyba saulės elektrinėse. Balandžio 12 d. Vokietijos vėjo elektrinių gamyba siekė 12

GW, saulės – 20 GW, todėl biržoje formavosi neigiama, –0,8 EUR/MWh, vidutinė paros kaina, o

žemiausiai kaina krito 14 val. – iki 79,9 EUR/MWh.

LITGRID ŽMONĖS

7 Antanas Jankauskas: „Visą karjerą žvelgiau į perspektyvą“ Kai kuriems žmonėms žodis autoritetas tiesiog tinka. Paskutinę balandžio dieną į pensiją

išlydėtas Strategijos departamento vadovaujantis inžinierius Antanas Jankauskas – vienas iš jų. 45-

Vidutinė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos pre­kybos zonoje rugpjūčio mėnesį buvo 46,4 EUR/MWh. Lyginant su liepos mėnesiu elektra Lie­tuvos ir Latvijos biržose brango vidutiniškai 5 proc., o lyginant su praėjusių metų rugpjūčiu – pigo daugiau nei 16 proc. Rugpjūtį Lietuvoje importuota 67 proc. suvartotos elektros.

Lietuvoje veikiančios elektrinės rugpjūtį pagamino 9 proc. ma­žiau elektros nei liepą. Daugiau­siai, 172 mln. kWh, arba 62 proc., Lietuvoje per rugpjūtį suvarto­tos elektros gamino Lietuvos elektrinė. Palyginti su liepos mėnesiu, ketvirtadaliu mažėjo elektros gamyba vėjo elektri­nėse, 30 proc. mažiau gamino hidroelektrinės. Dėl sausų orų ir sumažėjusio vandens kiekio upėse 17 proc. mažiau elektros nei liepą gamino ir Latvijos hi­droelektrinės. Trečią mėnesį iš eilės augo Latvijos šiluminių elektrinių gamyba.

„Nord Pool Spot“ biržos Skandi­navijos šalių prekybos zonose rugpjūčio vidutinė elektros kai­na, lyginant su liepa, išaugo ir pasiekė 13 EUR/MWh. Vis dėlto rugpjūčio vidutinė kaina, lygi­nant su 2014 m. rugpjūčiu, buvo žemesnė 59 proc. ir išlieka vie­na žemiausių „Nord Pool Spot“ istorijoje.

Vidutinė mėnesio elektros kai­na Švedijos SE4 prekybos zo­noje rugpjūtį buvo 16,7 EUR/MWh. Visoje Švedijoje žemos kainos laikėsi visą liepą ir iki pat rugpjūčio vidurio, kai planiniam remontui buvo sustabdyta po

vieną reaktorių didžiausioje Švedijoje Ringhalso ir Oskars­hamno elekt rinėse.

Vidutinė mėnesio elektros kaina Suomijos prekybos zonoje rug­pjūtį augo 13 proc. – iki 31 EUR/MWh, bet išliko penktadaliu mažesnė nei praėjusiais me­tais. Rugpjūčio 9 d. planiniam remontui sustabdžius Lovisos elektrinės bloką ir sumažėjus elektros pasiūlai, 53 proc. augo elektros kainos rinkoje, tad kurį laiką elektra į Suomiją vėl buvo importuojama iš Rusijos.

Estijos prekybos zonos rugpjū­čio mėnesio vidutinė kaina kar­tojo suomiškų kainų kelią – rin­kos kaina augo 12 proc. ir siekė 31 EUR/MWh.

Vidutinė elektros kaina Lenkijos biržoje rugpjūtį augo 6 proc. – iki 42 EUR/MWh. Nors elektros

poreikis rugpjūtį beveik nekito, kainų kilimą lėmė nuo rugpjūčio 10 d. taikytos elektros vartojimo ribojimo priemonės. Maksimali valandos kaina biržoje rugpjūčio 11 d. pasiekė 333 EUR/MWh, pa­ros vidutinė kaina buvo 122 EUR/MWh. Riboti vartojimą imtasi dėl

karščių ir sausros smarkiai nuse­kus upėms ir sumažėjus rezervo apimtims, kurios tapo nebepa­kankamos sistemos saugumui užtikrinti. Baigiama statyti „LitPol Link“ elektros jungtis tokiose si­tuacijose Lenkijai užtikrins elek­tros tiekimo patikimumą.

ELEKTROS EKSPORTO IR IMPORTO PASISKIRSTYMAS PAGAL ŠALIS, 2015 M. RUGPJŪČIO MĖN.

Latvija / Estija / Skandinavija

Rusija / Kaliningradas Baltarusija Iš viso

Eksportas iš Lietuvos, GWh 12,7 10,2 0,0 22,9

Eksportas iš Lietuvos, % 55,4 44,6 0,0

Importas į Lietuvą, GWh –304,0 –265,1 –22,4 –591,5

Importas į Lietuvą, % 51,4 44,8 3,8

Lietuvos saldo (importas ir eksportas), GWh –291,4 –254,8 –22,4 –568,6

Bendroje Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkoje elektros mainai galimi tik tarp gretimų „Nord Pool Spot“ biržos prekybos zonų. Elektra iš Skandinavijos, Estijos ir Latvijos į Lietuvą patenka iš Latvijos. Visa iš trečiųjų šalių į Baltijos šalis patenkanti elektros energija yra tiekiama per Lietuvos ir Kaliningrado bei Lietuvos ir Baltarusijos tarptautines jungtis.

ELEKTROS GAMYBA* LIETUVOJE 2015 M. RUGPJŪČIO MĖN.

Lietuvos elektrinė 62 %

Didžiosios termofikacinės elektrinės 3 % Vandens 20 %

Vėjo 12 %

Kitos 3 %

* Pateikti elektrinių, kurios prijungtos prie aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo, duomenys. Didžiosios termofikacinės elektrinės – tai Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Mažeikių termofikacinės elektrinės.

2015

-08-

31

8 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ

Andriaus Ufarto, Wojciech Kowalczyk „Smartly“, „LitPol Link“ ir „Litgrid“ nuotraukos

Daugiau informacijos:Vilija Railaitė„Litgrid“ komunikacijos vadovėTel.: (8 5) 278 2361, 8 613 19 977El. paštas vilija.railaite@litgrid.eu

AB „Litgrid“Elektros perdavimo sistemos operatorius (PSO)A. Juozapavičiaus g. 13 LT-09311 Vilnius

Prenumerata

Tel. +370 5 278 2777 Faks. +370 5 272 3986

El. paštas info@litgrid.eu www.litgrid.eu IS

SN 2

029-

9605

Norėdami užsisakyti elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ leidžiamą naujienlaiškį „ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ“, rašykite elektroniniu paštu info@litgrid.eu

„LitPol Link“ įmonė jau antrus metus organizuoja Lietuvos ir Lenkijos jaunųjų meninin­kų dešimties dienų trukmės plenerą. Šiuo renginiu abiejų šalių menų krypties studen­tus norima paskatinti kurti ir dalytis gerais tarptautinio bendradarbiavimo praktikos pavyzdžiais. 2014 m. pleneras vyko Lenkijoje, o šiais metais organizuotas Lietuvoje. Ple­nero metu sukurti meno dar­bai plačiai pristatomi Lietuvo­je ir Lenkijoje.

Baigiant plenerą rugsėjo 9  d. vykusioje diskusijoje apie Lietuvos ir Lenkijos santykių iššūkius žymūs abiejų šalių žmonės svarstė, kur ieškoti dviejų valstybių bendradarbia­vimo perspektyvų, kokios yra tikrosios dviejų šalių tam tikrų priešpriešų šaknys.

Profesorius Alfredas Bum­blauskas sako, kad dažnos įtampos tarp dviejų kaimyninių valstybių kyla ne be istorijos interpretacijų pagalbos.

„Mus labiausiai veikia ta bendra Lietuvos ir Lenkijos istorija, ko­kia yra užrašyta vadovėliuose,

DIALOGAI

Baigiamas „LitPol Link“ projektas – prasmingos Lietuvos ir Lenkijos bendrystės ženklas

kad vis norėjome atsiskirti nuo lenkų. Tačiau visos bendros is­torijos negalima suvesti vien į J. Pilsudskio darbus“, – sakė istorikas.

Į klausimą, kaip išvengti išanks­tinių stereotipinių nusistatymų, diskusijoje vienu pagrindinių vaistų įvardyti būtent sėkmingi bendri projektai, tokie kaip „Lit­Pol Link“ elektros jungtis.

Valstybių santykius keičia ir laikas. Priešpriešų, neigiamo nusistatymo tarp Lietuvos ir Lenkijos mažėja sulig kiekvie­na nauja karta. Diskusijoje dalyvavę abiejų šalių jaunieji menininkai teigia, kad jiems sudėtinga suprasti vis dar es­kaluojamus stereotipus apie Lietuvos ir Lenkijos priešybes. Toks dažnai vyresnei kartai vis dar būdingas mąstymas jau­nuoliams yra svetimas. „Prieš važiuodama čia radau interne­te straipsnį apie lietuvius, nes dar nelabai žinojau, kokie tai žmonės. Perskaičiau, kad lietu­viai labai uždari, mažai šypso­si. O atvažiavusi čia pamačiau, kad jie labai draugiški ir pa­slaugūs“, – įspūdžiais dalijosi studentė iš Lenkijos.

Geranoriški ir atviri santykiai, jaunų žmonių nuomone, yra svarbiausias raktas skatinant sėkmingą bendradarbiavimą visose srityse. Lietuvos ir Len­kijos jaunuoliai tai siekė įrodyti pasitelkdami ir meną.

Diskusijoje apie Lietuvos ir Lenkijos santykių iššūkius žymūs abiejų šalių žmonės svarstė, kur ieškoti dviejų valstybių bendradarbiavimo perspektyvų, kokios yra tikrosios dviejų šalių tam tikrų priešpriešų šaknys

2014 m. pleneras vyko Lenkijoje, o šiais metais organizuotas Lietuvoje

Geranoriški ir atviri santykiai, jaunų žmonių nuomone, yra svarbiausias raktas skatinant sėkmingą bendradarbiavimą visose srityse. Lietuvos ir Lenkijos jaunuoliai tai siekė įrodyti pasitelkdami ir meną.

net jei ji ne visada tiksli. Tai vei­kia absoliučiai visas gyvenimo sritis, taip pat ir politinį kon­tekstą. Visa dabartinė mūsų istorijos samprata remiasi tuo,